r. V)
t Literatūra • menas • mokslas
DRAUGAS — šeštadieninis priedas 2003 m. gruodžio 20 d. N r. 246 (46)
Saturday supplement December 20, 2003 No. 246 (46)
v mas”. Dabar salių anfiladose nyčią, didelę dalį kitų archi kabo senųjų Lietuvos vals tektūros paminklų (tuometi Žvilgsnis nuo laiko laiptų tybės kūrėjų portretai, irgi su nių Rusijos projektuotojų ape rinkti iš Lietuvos ir kaimyni titai nebūtų aplenkę ir Aušros Benas Urbutis nių valstybių fondų. Čia kar Vartų). Tuose projektuose ant tas nuo karto surengiamos Vilniaus katedros varpinės iškiliausių mūsų dailininkų vietoj kryžiaus buvo nubrai Laikas yra didžiausias mū raktas, kuriuo jis atrakina dailės mokyklą, o vėliau į Dai (V. Karatajaus, D. Mataitie- žyta raudona penkiakampė. lės institutą. Čia mokydama sų gyvenimo tvarkytojas, bet širdis ir valdžios žmonių, ir ei nės, A. Stasiulevičiaus, A. Ačiū Dievui, Vilniaus sena kartais jis pasitvarko keisto linių parodos lankytojų, ir pro sis R. Budrys sutiko pirmuo Každailio ir kt.) parodos. Iš se miesčio „pertvarkymo” planai kai. Vieniems atseikėja daug - fesijos kolegų, ir kitų profesijų sius specialybės dėstytojus, nosios mūsų dailės meistrų nebuvo įgyvendinti, ir Prano metų, sveikatos, įvykių, įspū menininkų. tarp jų prof. Joną Mikėną, o nutapytų portretų į mus žiūri Gudyno, o vėliau ir Romualdo džių; kitiems skiria elgetišką Pilnas gyvastingumo - taip netrukus svarbiausią savo gy LDK veikėjai - didžiūnai, poli Budrio dėka Vilniaus kated dalią ir materialine, ir dvasine būtų galima trumpai apibū venimo mokytoją, bičiulį, pa tikai, kariai, liudijantys, kad rai pasisekė, kiek gali pasisek tarėją Praną Gudyną. Šis tuo prasme. Sunku pasakyti, dinti šį žvitrų žmogų, kurio LDK nebuvo vien valstiečių ti kultūrinės atminties naiki kodėl jis taip skirtingai elgiasi šviesi galva dažnai šmėsčioja metu, kai R. Budrys studijavo, valstybė, kad turėjome aris nimo vajuose. Katedra tapo su, rodos, niekuo dėtais žmo ten, kur vyksta kokie nors la jau dirbo Lietuvos dailės mu tokratiją, kaupusią meno ko Paveikslų galerija, kurioje - nėmis. Manau, kad didžiausia bai svarūs, klasikine rimtimi ziejaus direktoriumi. lekcijas, stačiusią bažnyčias, tegul ir nedrąsiai, negausiai - jo talkininkė šiuo požiūriu yra ir kultūros istorija paženklinti Susitikimas su P. Gudynu rašiusią teisynus ir kitus do rodyta istorinė lietuvių dailė genetika. Ji dovanoja talen renginiai - muzikos, dailės, buvo lemtingas, nes studentui kumentus. Meną čia kūrė eu ir Vakarų Europos senųjų dai tus, charakterį, taipgi darbš religinio meno... O svarbiausia Romualdui jis atrakino duris į ropinio lygio dailės meistrai. lininkų darbai. Čia net ir so muziejiniai, nes Romualdas tumą ir valią, - taigi likimą. menų šventovę. O toji švento vietmečiu vykdavo klasikinės Lietuvos dailės muziejaus Budrys yra muziejininkas iš vė ir buvo muziejus, muzieji Radvilų rūmai muzikos koncertai, o vyresnio direktoriaus Romualdo Budrio didžiosios raidės. Neįsivaiz ninko darbas, trunkantis jau ji karta su nostalgija mena likimą pradėjo skaičiuoti jo duoju Lietuvos muziejų be jo Kai kas juokauja, kad Ro daugiau kaip pusę amžiaus. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. naujametinę J. Haidno .At tėvai 1933 m. liepos 26 dieną, Šis darbas R. Budriui suteikė mualdas Budrys yra „užgro judrios ir iniciatyvios asme sisveikinimo simfoniją”, kai o laikas, kopdamas dešimtme bęs” gražiausius Vilniaus pas nybės. itin gabaus administratoriaus, bičiulius, kad neklaidžiotum mu. Kaip muziejininkas, jis klausytojų perpildytoje baž tatus. Bet reikia atsiminti, čiais, nešė tą likimą aukštyn - vadybininko, restauratoriaus, gyvenimo šalikelėm, kad vien nepaliovė juo domėjęsis, rinko nyčios erdvėje skambėdavo sėkmės laiptais. Žymiojo mu Mokykla ir mokytojai menotyrininko šlovę, bet atė minčiai tau padėtų pajusti medžiagą, sudarė straipsnių kas juose buvo iki to „užgro prakilni muzika, nuo jos garsų bimo”. Radvilų rūmai irgi bu ziejininko jubiliejaus išvaka mė tai, kas galbūt liko tik darbo palaimą. apie gintarą bibliografiją. Vė virpčiodavo masyvūs bronzi rėse pasirodžiusioje knygoje Jų turėjo keletą. Pirmasis slaptame širdies kampelyje - liau Klaipėdoje jo ir bendra vo paversti butais, dalyje jų niai sietynai, o nuo piliastrų Po mūzų šventovės skliautais buvo piešimo mokytojas Povi svajonę apie dailininko kar Pirmosios kregždės minčių iniciatyva atsirado įsikūrusios įvairios įstaigėlės žvelgdavo senųjų LDK meist aptikau įdomią statistiką, ku las Krivaitis Baisogalos pro jerą, menininko kūrybą. Visa Laikrodžių muziejus, Taiko sugebėjo nugyventi pastatus rų tapytų portretų veidai. rią pateikė laikas. 1953 m. gimnazijoje, kuri buvo įsikū energija buvo skirta muziejui Romualdas Budrys yra Lie mosios dailės ekspozicija Ver iki visiško nusigalavimo. Baigdami groti, muzikantai po Romualdas Budrys įstojo į Vil rusi grafo Komaro dvaro rū ir iš jo išsišakojusiems kitiems tuvos muziejų asociacijos pir kių rūmuose, pagaliau Taiko Lietuvos dailės muziejus vieną pakildavo nuo kėdės, niaus dailės institutą; 1963 m. muose. Anfiladinės salės, muziejams. Kas yra muziejus, mininkas. Muziejininkystė per mosios dailės muziejus sena Radvilų rūmus iš suodinos pe užpūsdavo žvakę, ir klausyto - atidarė Gintaro muziejų Pa puošnus parketas, mėlynų, ža ypač meno 'muziejus? Jį gali pastaruosius dešimtmečius iš jame Vilniaus arsenale, kuris lenės padarė patrauklia prin jai likdavo tyloje su šviesia su langoje (pirmą specializuotą lių ir baltų koklių krosnis1 ir ma lyginti su piramide arba esmės pasikeitė. Pokario me tapo unikaliu kultūros žmonių cese. Abiejų aukštų salėse simąstymo nuotaika. muziejų); 1973 m. į Vakarų židiniai, Karelijos beržo spin sarkofagu, nes tokiame stati tais muziejų darbas buvo pa traukos centru. Didžiulės jo įrengta plati apžvalginė išei O svarbiausia visą tą laiką, Europą (Paryžių) pirmą kartą tos, rotondos pavidalo salė su nyje kaupiamos ir saugomos rodų - dailininkų personalinių erdvės jau treti metai talpina vijos dailės ekspozicija. Apie kol katedra buvo Paveikslų po Antrojo pasaulinio karo balkonu, papuoštu skulptū šimtas išeivijos dailininkų į tūkstantmečiais kurto dvasi ir ekspozicijų iš muziejaus parodą „Krikščionybė Lietuvos galerija, muziejininkai ją sau išvežė lietuvišką parodą; 1983 rine heraldika... Lietuvą parsiuntė kelis šimtus nio gyvenimo vertybės, meno fondų - rengimas. Parodos bū mene”, palydimą konferencijų, gojo ir išsaugojo mums kaip m. gavo nusipelniusio kultū Pirmoji mokykla ir pirmasis savo darbų. To proceso pradi ir kultūros istorijos brange davo rengiamos pačiuose mu koncertų, kultūros vakarų. Dievo namus, kaip šventovę, ros veikėjo vardą; 1993 m. Vil mokytojas, kuris padavė didelį ninkai dar sovietmečiu buvo nybės. Taip yra didžiuosiuose ziejuose Vilniuje arba Kaune, Arsenale renkasi poezijos ir kurios remontui devintajame niaus savivaldybei perdavė teptuką ir paliepė: „Piešk!” Viktoras Vizgirda ir Vytautas pasaulio muziejuose. Bet ir vežiojamos po kitus Lietuvos muzikos mylėtojai, šis muzie ano amžiaus dešimtmetyje bu Rotušės pastatą, kuriame nuo Gal tada į Žemaitijos ūkininko Kazimieras Jonynas. Nepri pagrindiniuose Lietuvos mu miestus ar rajonų centrus. jus tapo kelių menų susitiki vo pasitelktos modernios techf 1940 m. veikė Lietuvos dailės vaiko širdį ir įsiskverbė dide klausomos Lietuvos dešimt ziejuose stulbina sukaupta di Taip pat muziejuose buvo plė mo vieta. Tai jau naujo tipo nologijos (pavyzdžiui, įrengtą muziejus; 2003 m. pradėjo lių, puošnių salių su blizgan mečiu tarsi pratrūko ilga ty džiulė dvasinė energija, kuri tojamas tam tikras meninis muziejus, apie ką nebuvo net šildymo-vėsinimo sistema), naują etapą Lietuvos valdovų čiu ornamentuotu parketu ir lėjimo ir nepasitikėjimo siena, duoda impulsus vis naujoms ugdymas, bet beveik nedirba svajota prieš keliasdešimt leidusios mokslininkams užsi rūmų atkūrimo epopėjoje - in- lubų gipsatūromis ilgesys. Ką ir mes nustebom, buvom tie kūrėjų kartoms. mas mokslinis darbas. Jo metų. imti ir tiriamuoju darbu, pa-* siog šokiruoti, kai pamatėm teijerų atkūrimo ir pritaikymo matė karta, augusi Lietuvos Kas tai yra menininkas? anuomet nepageidavo oficia daryti stulbinančius atradi-i Žmogus, savo profesijoje pasie dabarčiai projektą. kaime ir iš tėvų gavusi pirmas lioji valdžia, dėl ideologinių stilių, formų, kompozicijų mus. Vienas tokių atradimų -4 Sunku spėlioti, ką Romual kęs virtuoziškumo. O tai ir Chodkevičių rūmai moralinių vertybių pamokds? sumetimų nepalanki kultūros įvairovę, aibę dailininkų indi XIV amžiaus freska „Nukry- das Budrys bus sumanęs 2013 Darbščių tėvų sukurtą ūkį, vidualybių. Mums atsivėrė yra kūryba, arba menas. Me paveldui; nebuvo sukaupta (ir Kita žymi muziejinė vieta žiavimas”, rasta atkastoje ka-j metais, bet nesunku įsivaiz kuriame viskas buvo tvirta, vartai į naujus meno pasau nininko įspaudu paženklinami nebuvo skiriama tam reikalui Vilniuje, atsiradusi Romualdo tedros kriptoje. Prieš penkioli-! duoti, kaip jis tada atrodys. paprasta, pastovu ir patogu. O lius, naują dailės suvokimą, širdies darbininkai. Toks buvo dėmesio) pakankamos infor Budrio iniciatyva ir rūpesčiu, ka metų, Lietuvos sąjūdžio Ogi toks pat, kaip šiandien, aukštuomenės gyvenimo at išsiplėtė estetinio pažinimo ilgametis Lietuvos dailės mu macijos apie fonduose esan - buvusieji didikų Chodke steigiamojo suvažiavimo me kaip atrodė 1993-aisiais ar spindžiai blyksčiojo tik pa ziejaus direktorius Pranas Gu- horizontai. Reikėjo takto ir čius kūrinius. vičių rūmai Didžiojoje gatvėje, tu, katedra buvo grąžintą 1983-aisiais. Atlašios ir tie sakų knygose arba senelių pa dynas, toks yra jo mokinys išminties, gudrumo ir diplo Praėjusio amžiaus paskuti dabartinė Vilniaus paveikslų Bažnyčiai tarsi nepaliesta ne-; sios laikysenos, tik gal labiau sakojimų apie dvarų buitį Romualdas Budrys, tokie, ma matijos, kad abi pusės su nis dešimtmetis ir šio amžiaus galerija. Romualdas Budrys ir gailestingų ateistinio siautulio! pražilęs, vikrios eigasties, ga nuotrupose. Tėvų namuose nau, yra dabartinio direkto voktų, jog pasaulio lietuvių pradžia - kokybinis šuolis mu Paveikslų galerijos vedėjas nagų. ; lantiškas su damomis, šir buvo kasdieninė tikrovė, par- riaus mokiniai bei jaunieji ko sukurtas menas, nepaisant ziejų darbe. Muziejai dabar Vytautas Balčiūnas sukūrė dingai bičiuliškas su visais, keto salių spindesy švytėjo ne legoms Vytautas Balčiūnas ir ideologinių nuostatų skirtin sparčiai kompiuterizuojami, o projektus, kurie leido rūmams Valdovų rūmai kurie tiesiog plūsta per jo gy paprasto gyvenimo siekiamy Vydas Dolinskas. Labai svar gumo, skirtingo meninio lavi tai reiškia patikimą ir išsamią pradėti naują, ko gero, dar venimą. Nepaprastas papras bė. Gal tas ilgesys kryptingai bu, kad gyvenime sutiktum nimo ir kitokių dailės mo saugomų kūrinių apskaitą, is įdomesnį ir turiningesnį gyve Romualdas Budrys yra tarp tumas (arba atvirkščiai) yra jį atvedė į Telšių taikomosios genis mokytojus ir gerus kyklų įtakos, yra viena vi torinių šaltinių rinkimą, nimą, negu tas etapas, ku tų, kurie novatoriškai suvokė suma. Romualdas Budrys ir mokslinį-tiriamąjį darbą, taip riame šis pastatų kompleksas, Vilniaus Žemutinės pilies Val buvo ta figūra, aplink kurią pat ir švietimą, arba eduka šis unikalus architektūros pa dovų rūmų atstatymo būtiny susivienijo lietuvių dailės pa ciją, kurios suaugusiems rei minklas priklausė Chodkevi bę. Jautri istorijos ir kultūros saulis. kia ne mažiau negu vaikams. čiams. Mes, beje, mažai žino paveldo pajauta ir muziejinin Pasirodo, vaikai intuityviau me apie Lietuvos didikų gyve ko patyrimas jam sakė, kad Mažas ekskursas jaučia pasaulio estetinį turinį, nimą Didžiojoje kunigaikštys reikia pasipriešinti Valdovų nes suaugusieji rūpesčių ver tėje. Mums dar reikės parašy istorijon rūmų atkūrimo oponentams, petuose pamiršta net tai, ką ti LDK kultūros istoriją. Turbūt daugeliui žinoma, kurie pagaliau liovėsi atvirai vertingiausio atsinešė iš vai Lietuvos dailės muziejus po kad Vilniaus arkikatedra bazi šaipęsi ir niekinę Valdovų rū kystės. Mokytis visą gyvenimą sovietmečio šį pastatą gavo lika, garsioji Mindaugo, Vy mų atstatymo idėją. Lietuvos reikia ne tik verslo ar užsienio itin apleistą. Išdaužyti langai, tauto ir kitų Lietuvos valdovų dailės muziejus ir Vilniaus pa kalbų, o ir meno supratimo, jo išlupinėtos grindys. Liūdnas, statyta katedra, valstybės veikslų galerija yra ta vieta, kalbos, kuri ne kiekvienam bet neretas vaizdas sovieti dvasinio gyvenimo širdis, kurioje gimsta drąsios idėjos, lengvai įkandama. niame Vilniaus senamiestyje. 1955 m. buvo uždaryta ir pa kaip įpūsti naują gyvybę Val Romualdas Budrys dar so Kodėl taip atsitikdavo? Tik versta sandėliu. Net buvo kur dovų rūmams, kurie XVIII a. vietmečiu, kaip ICOM narys, riausiai dėl bendros, arba nie ti projektai per Vilniaus sena pabaigoje - XIX a. pradžioje turėjo galimybę lankytis Va kieno nuosavybės, dėl šimtų miestį Šnipiškių kryptimi nu negailestingai buvo sunaikinti karų pasaulio muziejuose, draudimų, užgniaužiančių bet tiesti plačią magistralę, nu barbarų iš Rytų. tarptautinėse muziejininkų kokią iniciatyvą. Dabar Chod griaunant Šv. Kotrynos baž Nukelta į 2 psl. konferencijose. Ten jis išgirs kevičių rūmai - vienas geriau davo naujų idėjų, kaupė paty sių architektūros ansamblių rimą, kurį sėkmingai pritaiky mūsų sostinėje su puikiu, kon Šio šeštadienio priedo puslapiuose: davo Lietuvoje. Tokia buvo ir certams pritaikytu kiemu. Tai specializuotų muziejų pradžia. lyg mažieji Valdovų rūmai, Žvilgsnis į Lietuvos dailės muziejaus direktorių. — 1 psl. 1963 m. Palangoje, grafo Tiš arba vaizdinys, kaip ateityje kevičiaus rūmuose, kurie buvo gyvuos atkurtoji Žemutinė pi Lietuvių rašytojų draugijos premijos, o taip pat Lietuvos iki tol paversti poilsio namais, lis. Chodkevičių rūmų salės Valstybinės premijos muzikams ir rašytojams. — 2 psl. atidarytas pirmas specializuo jau regėjo daug tarptautinių ir tas - Gintaro - muziejus. Dar respublikinio masto parodų. Pasaulio žemaičių dailės paroda. — 3 psl. būdamas Telšių meno mokyk Čia veikė lietuvių ir lenkų Iš ekspozicijos „Krikščionybė Lietuvos mene”: Vilniaus katedroje atrastas auksakalystės meno lo los moksleivis, R. Budrys do muziejininkų bendrai pareng Leidiniai. — 4 psl. bis. Eltos nuotrauka. mėjosi gintaru ir jo apdirbi ta paroda „Vilniaus klasiciz 2 — Nr. 246 (46) • 2003 m. gruodžio 20 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS Sveikiname! Žvilgsnis nuo laiko laiptų Atkelta iš 1 psl. aplinka”, - sako tokių muziejų 2003 metai rūmų šian iniciatorius R. Budrys, jau PASKIRTOS dieninio pritaikymo koncepci vykdydamas savo idėją, švie LITERATŪROS jos planuose yra lūžio metai. timo pamoka ir turizmo pas PREMIJOS Dailės muziejus gavo Kultūros katinta pramoga drauge gali ministerijos užduotį parengti sukurti naują kultūrinę pa rūmų interjerų atkūrimo pro tirtį, pasinaudojant kitų Euro Lietuvių rašytojų draugijos jektus, o praėjusią vasarą Vil pos Sąjungos valstybių patirti (pirmininkė Stasė Petersonie niaus paveikslų galerijoje ati mi. Tad pirmyn, — kaip nė) 2003-iųjų metų literatū daryta salė, kurioje lankytojai pasakytų šios patirties pradi ros premija paskirta poetei galės susipažinti su archeolo ninkas Lietuvoje Romualdas Eglei Juodvalkei už poezijos giniais radiniais, rūmų atsta Budrys. knygą Veidrodis ir tuštuma, tymo brėžiniais, statybos eta Knygos sutiktuvės taip pat rašytojui Vytautui pais, būsimais visų keturių Volertui už viso gyvenimo korpusų interjerais, lankytojų Knygos Po mūzų šventovės kūrybą. Rašytojas Vytautas Volertas. srautų kryptimis ir kitais skliautais (Muziejininko ir Li Premijų mecenatas yra Lie konkrečiais rūmų atstatymo terato dialogas) autoriai yra tuvių fondas. Rašytoja Bitė Vilimaitė Na met kandidatų į premijas ne planais. Žmonės, aplankę šią du: Romualdas Budrys ir žur Poetė Eglė Juodvalkė. cionaline premija apdovanota buvo nei daugiau, nei mažiau ekspoziciją, realiau suvoks ir nalistas Sigitas Krivickas. Ją už savitą trumpos novelės mo negu ankstesniais metais - iki būsimų rūmų vaizdinį, ir tą išleido „Savas takas” dizaino delį, talpinantį skaudžią tikro 30-ties. Daugiausia buvo pa vaidmenį, kurį Valdovų rūmai studija R. Budrio jubiliejaus Valstybinės premijos vę knygoje Papartynų saulė vienių kandidatų - 23, taip suvaidins mūsų valstybės proga. Tai netradicinės lite (2002). pat dvi menininkų grupės - gyvenime. Lankytojai čia pa ratūrinės formos kūrinys, pa Nacionalinė premija paskir Vilniaus styginių kvartetas ir matys tikrąjį vaizdą, kuris rašytas kaip dialogas. Tarsi muzikams ir rašytojams ta fotomenininkui Antanui kompozicijos Juodkrantėje kū padės išsivaduoti iš kai kieno pjesė, kurioje dalyvauja du Sutkui už parodų ciklą „Kas rėjai. primestų stereotipų, vis dar metraštininkai: Muziejininkas Šįmet daugiau Nacionalinių trukdančių ir žiniasklaidai, ir ir Literatas. Dialogas įtaigus, Kultūros ministerijoje lika” (2001) bei Wolfgang Amą- 2001) bei anksčiau sukurtos dienybės archyvai” Lietuvoje premijų skirta muzikos ir lite politikams įsisąmoninti Val patrauklus savo paprastumu, gruodžio 15 d. paskelbti devy deus Mozart operą „Don Žua- muzikos sklaidą Lietuvoje ir ir užsienyje (1999-2003) bei fotografijos leidinius Fotogra ratūros kūrėjams, tačiau pre dovų rūmų svarbą ir mūsų gy jį su įdomumu skaitys ir ni 2003 metų Lietuvos valsty nas” (2003). užsienyje. fijos (2000), Kasdienybės ar mija liko neįvertinti kino pa venimui, ir mūsų valstybei. moksleivis, ir mokytojas, ir binių kultūros ir meno pre Nacionaline premija apdova Poetas ir vertėjas Antanas chyvai. 1959-1993” (2003). saulio atstovai. Pasak S. Ge inžinierius ir, matyt, eilinis mijų laureatai. notas operos dainininkas Vy Jonynas premija apdovanotas Teatro režisierius Jonas Vait dos, lygiavos principas šiuo at Regionų muziejai pensininkas. Skaitys apie tai, Premiją pelnė dailininkas tautas Juozapaitis už pasta už poezijos knygas Lapkričio veju nėra geras. „Vienais me ką mes tarytum žinojome, bet Algimantas Jonas Kuras už rųjų penkerių metų vaidmenis atkrytis (2003), Aguonų pele kus apdovanotas už geriau sius režisieriaus darbus 2002- tais gėrai dera kviečiai, kitais Vėl grįžkime į muziejinin- vis iš nuogirdų, o čia pateikia paveikslų ciklą „Daiktiškasis - Don Žuano, Rigoleto, Grafo nai / Mohnasche (2002), Laiko - kopūstai”, - valstietiškai pa kystę. Muziejų asociacijos pir ma iš pirmųjų lūpų. Per tuos laikinumas. Situacijos” (1999- Šemetos, Žygimanto Augusto, inkliuzai / Inclusions in time 2003 m. - Jono Meko „Pati komentavo premijų skirstymo mininkas R. Budrys turi viziją pasikalbėjimus perleista di 2003). Renato, Žilvino bei lietuviškos (2003) ir Johann Wolfgang pradžios pradžia” (2002) ir situaciją komiteto pirminin atgaivinti Lietuvos dvarų kul delė dalis R. Budrio kūrybinės Lietuvos nacionalinio operos muzikos sklaidą Lietuvoje ir Goethe Fausto vertimą (1999- William Shakespeare „Vene cijos pirklys” (2003). kas. tūrą, kuri okupacijų buvo veiklos. Visos jos neįmanoma ir baleto teatro dirigentas Jo užsienyje. 2003). Lietuvos nacionalinės kultū Pasak kultūros ministrės kone visai sunaikinta. Visuose aprėpti, būtų reikalinga di nas Aleksa premija įvertintas Kompozitorius Vytautas Bar Nacionalinę premiją pelnė ir ros ir meno premijos teikia Romos Žakaitie^ės, devy regionuose geriau ar blogiau delės apimties monografija. už 1998-2003 m. operų pa kauskas Nacionalinę premiją rašytojas, prozininkas Petras mos kasmet už reikšmingiau niems kūrėjams skirtas Lietu yra išlikę dvarų ansambliai, Biografija knygoje „sudūžta” statymus: Johann Strauss „Vie pemė už koncertą smuikui ir Dirgėla už literatūrinės raiš sius pastarųjų penkerių metų vos nacionalines Įcultūros ir kuriuose jau įrengti arba gali į atskiras temas, kurios įdo nos kraujas” (1998), Jaųues orkestrui „Jeux” („Žaismė”) kos simfoniškumų romanų Lietuvos ir Pasaulio Lietuvių meno premijas gaįįma laikyti būti įrengti krašto muziejai, mios ir pašnekovams, ir skai Offenbach „Hofmano istorijos” (2002), sekstetą, fortepijonui 4 cikle Karalystė (Benamių kny Bendrubiiieriės menininkų su glaudžiantys to krašto etno tytojams. Čia aptariamas ir (1999), Giacomo Puccini vie rankomis ir styginių kvartetui gos) (1997), Ceremonijų kny kokybės gairėmis j , visai kul kurtus kūrinius. Lietuvos na grafiją ir dailę - liaudies ir paslaptingai dingęs Gintaro naveiksmes operas „Džanis „Karalaitės kelionė. Pasaka” gos (2002) ir Vilties pilnųjų tūros ir meno visuomenei, o cionalinių kultūros ir meno profesinį meną. Plungėje tokie kambarys, ir Vilniaus kated Skikis” (2000) ir „Sesuo Adže- (2000), Simfoniją N. 6 (2000— knygos (2003). šios aukščiausios kultūros sri premijų komitetas skiria ne yra kunigaikščių Oginskių ros lobyno istorija, ir didieji tyje premijos laureatai gauna daugiau kaip 9 premijas per rūmai, Vilkaviškyje - Paeže Europos kultūriniai projektai, ne tik premiją, bet ir galimybę metus. rių dvaro ansamblis, Rokiš užkabinę mūsų Lietuvą, ir būti labiau matomį. 42,5 tūkst. Lt Premijos lau kyje - grafų Tyzenhauzų- šviesios atminties Prano Gu- Nacionalinių kultūros ir me reatams bus iškilmingai įteik Pšezdeckių rūmai, Dzūkijoje - dyno asmenybė... Literatas no premijų komiteto pirminin tos Vasario 16-osios išvaka Liškiavos vienuolyno baroki (Sigitas) jau kelis dešimtme kas Sigitas Geda sakė, jog šį rėse. nis ansamblis, Žemaitijoje - čius artimai bendrauja su Mu Renavo dvaras ir t.t. Kiekvie ziejininku (Romualdu), tad nas Lietuvos regionas turi kalbos prie kavos puodelio savo brangintinas ir atminti jiems netrūko. Šiek tiek punk- Kundry — Parsifalio nas vietas, kuriose gali su tyriškai, bet grakščiai žvelgia kaupti kultūros ir meno ver ma nuo laiko laiptų į Romual gundytoja tybes. Dabar pats laikas tai do Budrio veiklą, kuri tarsi daryti, kol tie dvarų ansamb griūtis išjudino Lietuvos mu- Prisiminiau, kad Jonas Ais liai dar ne visi privatizuoti, ziejininkystę. Mūsų muzieji tis 1933 metais parašė eilė kol dar yra ką kaupti iš ninkas tais laiptais kopė leng raštį „Persevalis”. Mano sąmo sparčiai nykstančios mūsų vai, nes turėjo ir tebeturi stul nėje kažkaip šio kilnaus rite praeities kultūros. Šie an binančią energijos atsargą ir rio vardas įsitvirtino kaip sambliai - restauruoti ar sure ryškų administratoriaus ta „Parsifalis”, pagal Vakarų pa-* montuoti - tinka krašto mu lentą. Gyvastingas, darbštus, šaulyje vartojamą versiją. ziejams, to krašto žmonių gy paslaugus, įdėmus jis atrodo Taip vadinasi ir Richard Wag- venimo ir kultūros saugoto žinąs kažkokią jaunystės elik — ner opera „Parsifal” jams. Jie gali būti ir Lietuvos syro paslaptį. O gal visa tai Aisčiui vardas Persevalis istorinių regionų kultūros priklauso nuo bičių deivės gražiai rimavosi su žodžiu centrai, savotiški jo menų ži Austėjos, pilančios jam gyvy diniai. Tai atitinka ką tik mū „vualis”. Naktis, žvelgianti per bingąjį nektarą, nes Romual sų Vyriausybės patvirtintą vualį, jam sitnbolituoja gul das Budrys nuo seno bičiu Lietuvos tūkstantmečio pro dančią moterį juodom akim. liaujasi su bitėmis. Kad visa gramos dvasią, atitinka Euro Šis palyginimas vėliau nelabai tai yra ne išmonė, o rimti da pos Sąjungos patvirtintas gai patiko įžvalginiam kritikui lykai, rodo jo rimtas požiūris į Tomui Venclovai, bet man res dėl tradicinių europinių bites ir gyvenimą: „Stebėda kažkodėl įsiminė, kaip grakš vertybių įtvirtinimo per kul mas darbštuolių bitučių iš tus tropas. Aisčių eilėraštyje tūrinį turizmą ir kitas progra mintingą gyvenimą, daug ką mėnulis klausia: mas. pergalvoju... Svarbiausia - Ar radai tu meilę, baltas „Taip išsaugosim klasikinius dirbti prasmingai, nesiblaš- Persevali, kompleksus: dvaras-parkas- kyti ir gerbti kitus”. Eidamas miškais? — Klausė jo klastingos akys per vualį Violeta Urmana. Manau, skaitytojams įdomu, reiškėją - Parsifalio gundyto Su baltais taškais. koks buvo Los Angeles Times ja. Rašau tai, nes sekmadienį, mintos. Tarp orkestro ir choro kritiko Mark Swed įverti Nesu anksčiau girdėjęs Vio Poetas Antanas Jonynas. Ko m p. Vytautas Barkauskas. lapkričio 30 d. Los Angeles ant pakylos įsitaisė solistai. nimas. Žinoma, labiau skirtas letos Urmanos balso. Dabar Walt Disney naujutėlaitėje Viduryje Violeta Urmana- žymiajam F. Gehry bičiuliui mane pakankamai įtikino jos koncertų salėje po Gusta v vičiūtė-Urmana: majestotiš dirigentui: „Boulez is a perfect vokalinis pajėgumas ir vagne Mahler Adagio iš 10-osios ka, vilkinti ilgą juodą, žėrinčią fit” - bylojo antraštė. Palan riško atlikimo aura. Koncerto simfonijos buvo atliktas ir R. suknią. Dainavimo raiška kiai atsiliepta ir apie tenorą: programoje apie Violetos kar Wagner operos „Parsifal” II įsigyvenus į kilnaus riterio „kad ir ne visiškai spinduliuo jerą išspausdintos kelios ilgos veiksmas, užtrukęs maždaug Parsifalio gundymo vaidmenį. jantį heroizmu, tačiau be skiltys. 60 minučių. Čia su orkestru, Santūri judesiais, nes čia ne įtampos dainuojantį taurųjį Tą popietę per pertrauką su diriguojamu Pierre Boulez, teatro scena. Parsifalį”. tikau nemažai lietuvių iš Los dalyvavo moterų choras, še Visų dienų (lapkr. 28, 29, Taikliais sakiniais palydėtas Angeles ir apylinkių. Sakė, šios „gėlių merginos” ir trys 30) bilietai buvo išpirkti. Sa ir Violetos Urmanos pasirody kad per kitus vakarus buvo pagrindiniai solistai: Violeta lėje, kurios pastatas žavi fan mas: „Lietuvė mezzosopranas suvažiavę kur kas daugiau. Urmana-Kudry, tenoras Tho tastiškai banguojančia archi Violeta Urmana, sakoma, šiuo Kai kas buvo nusipirkę bilie mas Moser - Parsifalis ir bari tektūra (Frank Gehry) ir tobu metu vokališkai negaluoja. tus gerokai anksčiau, o aš var tonas VVillard White - Kling- la akustika (Yasukisa Toyota Vis tiek, to nepaisant, gal ir gais negalais laimingai gavau sor. Orkestro grindys, atsi ir Minoru Nagata), yra 2,265 stigo jos balse visiško sodru dvi dienas prieš koncertą. žvelgiant į Wagnerio operos vietos. Puikus matomumas iš mo, ji buvo gairioji Kundry”. Dirigentas Jonas Aleksa. Fotomen. Antanas Sutkus. Solistas Vytautas Juozapaitis. nuorodas, buvo šiek tiek paže- visų pusių. Atseit, puiki Wagner idėjos Pranas Visvydas DRAUGAS Literatūra • menas • mokslas 2003 m. gruodžio 20 d. • Nr. 246 (46) — 3 Pasaulio žemaičių dailės paroda Atvykęs į Plungę, nustebsi atidarymo pradžia. drodiniais” potėpiais nužymi raiškos darniai dera su gim pamatęs didingą 45 hektarų Žemaitija nuo seno garsėja „Žemaičių Kalvariją”. Jaunas tųjų vietų poetika, archajikos parką su ant kalvelės baltuo kultūrinio palikimo vertybė dailininkas P. Griušys formuo elementais. Poreikį klasiki jančiais neorenesansiniais rū ja monumentalius „Durbės mis. Telšių „Alkos”, Kretingos, niam gobelenui demonstruoja mais. Čia XIX-XX a. gyveno mūšio” plotus. Šis darbas, tę Mažeikių krašto muziejuose, ilgametis dailės pedagogas A. kultūros šviesuoliai, lietuvių siantis A. Varno istorinės ta Renavo dvare išvysi Vakarų Valius, prie savo krašto istori tautinio atgimimo rėmėjai pybos tradicijas, jau yra pel Europos senąjį meną ar susi nių gelmių sugrįžta keramikė Marija ir Mykolas Oginskiai, nęs „Geriausio kūrinio” prizą pažinsi su kadaise šiose vie G. Jacėnaitė, V. Raudonis. rūmų orkestre grojo M. K. Kaune. J. Bagdono kūriniai tose gyvenusių išeivijos daili Ko galima tikėtis iš tokio re Čiurlionis, ne kartą viešėjo ninkų darbais. Įkvėpimą savo paženklinti ekspresionistiniu gioninio dailininkų sambūrio poetas A. Baranauskas. Plun abstrahavimu, monumentaliu darbams čia atrado dailinin parodų? Vieningesnių, sąsajas gės parkas priskirtinas prie dinamiškų plokštumų, spalvų kas V. Ignas, monumentalų su gimtąja žeme atskleidžian angliškų parkų, XIX a. papli ir ritmo pojūčiu, J. Dobke- ciklą „Sąmogitia” išraižė T. čių projektų, didesnio „susi tusių visoje Europoje. Paban vičiūtė-Paukštienė rutulioja Valius. Melsvais Platelių eže klausymo”, gilesnių šios že dęs pasivaikščioti, pamatysi ekspresyvius, nuotaikų kont ro toliais, medine, jaukia baž mės atšvaitų. Labai norėtųsi, pensilvaninius uosius, žemai rastais prisodrintus vaizdus. nytėle vilioja kadaise V. Viz kad į jas gausiau įsilietų po galvas lenkiančius gluosnius („XX a. gamtovaizdis”). Gilio girdos tapytas Beržoras. Kaž pasaulį išsisklaidę lietuviai. ir drūtagalvius ąžuolus. Graži mis dvasinėmis pajautomis iš kur netoliese „mistiškoji Or „Esame Žemaitijos žemės vai legenda apie „verkiančią” lie siskiria V. Igno kūryba, bene vydų sodyba, gali pasiekti ir kai ir norime jais išlikti, - pą, kurią išauginęs muzikan labiausiai atskleidžianti dva akmeningąjį Mosėdį, iškilnią sako tapytojas A. Stasiule tas. Laistė jis ją savo vargų sinį ryšį su Žemaitija. Tauto S. Daukanto gimtinę, garbin vičius. - Vaikystės atsimini ašaromis ir išaugusi ji aukš guosius Varnius. Pakelėse ra sakinė metaforika, vaikystės mai neišdildė mūsų atminties, Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos choras koncerto metu. Povilo Strolios nuotrauka. tesnė nei kitos... Mergelių aki si koplytėlių ir kryžių, širdį dienų aidai, jautrus sąlytis su jų neužgožė svetimų žemių mis šviečia tvenkinių gelmės. pamalonins kalvotas peizažas, žemaitiškuoju liaudies menu pažintis, kelionės... Žemaičių Kadaise čia plaukiojo gulbės, o ir akis atgaivins kažkaip vi ir meistriškai formuojamas žemė teikė stiprybės ir įkvė pakrantėmis oriai vaikščiojo vaizdinių archetipais, primena Yra kuo džiaugtis ir kuo suomet lyg drėgna sodri pimo garsiems dailės klasi povai ir fazanai. Nors gamtos žaismingus savo krašto relik medžių žaluma. Jeigu žengsi kams: M. K. Čiurlioniui, L. reginiai gerokai pasikeitė, tus. Australijos menininkus - toliau, gali savęs klausti: ar Truikiui, A. Galdikui, A. Gu Oginskių rūmai alsuoja gy didžiuotis žemaičių menas sugėrė šių J. Janavičienę, J. Janavičių, daičiui, J. Švažui, dailinin vybe. Tai - dabartinis Žemai E. Kubbos vilioja ekspresionis- kams, kūrusiems emigracijoje Palaimintojo Jurgio Matu būti daugiau dengimo. Užtat Pridėjus dar berniukų liūlia vietų atmintį, kvapus, įvaiz čių dailės muziejus. Jame sau tiškos formos, erdviniai kom - K. Varneliui, V. Ignui, T. laičio misijos choro kalėdinis altai įgijo tvirtesnį skambėji vimą, girdėjosi gražiai sude džius, žmonių judesius, vaka gojamos meno vertybės, nuo ponavimo principai. Valiui, A. Mončiui, J. Bagdo koncertas gruodžio 14 d. misi mą, negu anksčiau girdėtą — rinti trys balsai. Kaip gerai, ro žaros ilgesį?”, - rašo ilga lat vyksta meno ir kultūros Pasižvalgius į kai kurių Lie nui, A. Elskui ir dar po jos bažnytėlėje gausiai susi turbūt neprastesnį už sopra kad nuo mažens tiems vai metis žemaičių dailės puo sambūriai. Pastarojo meto tuvoje gyvenančių dailininkų Žemaičių žemę vaikštantiems rinkusios publikos buvo pelny nus. kams pristatomi ir pasaulinio selėtojas ir parodų kuratorius svarbiausias įvykis-ketvirtoji darbus, pamatai kiek per kūrėjams - V. Valiui, D. Ma tai gerai priimtas ir įver Sklandžiausiai nuskambėjo vardo kompozitoriai, kaip V. Liutkus. Pasaulio žemaičių dailės paro didelę autoritetų įtaką: H. Ma- tulaitei, P. Repšiui, L. Tulei- tintas. F. Mendelssohn „Štai užgimu priešklasikinis Giovanni Per- da, kurioje 124 autoriai iš Lie Šiuokart, nuo 1994 kv. m. tisse, K. Pissaro, EI Greco, A. kiui, V. Krutiniui... Grįžtame į Koncertui tikriausiai neken siam karaliui” ir A. Adams golesi su giesme „Tebūnie Die tuvos, JAV, Australijos ekspo 600 kv. m. padidėjusioje ir da Galdikas „vedžioja” ne vieno savo vaikystės šalį su savąja kė muzikinių spalvų įvairovė: „Nakties tyloj” (su soliste). Vi vui garbė”, atliktas su aukš navo 338 kūrinius. Tai jau bar jau 1,500 ploto ekspozi tėvynainio ranką. To nepasa kūryba, su tuo, kas geriausia jau daugelį metų choro pasiro sai gerai nuskambėjo ir J. S. čiau minėtų dviejų smuikų ir ketvirtoji tokio tipo paroda. cinėje erdvėje vienu metu ro kysi apie tekstilininkus, ku mumyse... Kokia Tavo rytdie dymuose dalyvaujanti profe Bach „Prie prakartėlės stoviu vargonėlių palydėjimu. O XX Pirmoji - iš Niujorko atvežta doma vaizduojamoji ir taiko rių darbuose tyvuliuoja ištisi na, Žemaitija? Į besikeičiančią sionali solistė - sopranas Lija- aš”, nors daugiau pratę mes šį amžiaus kompozitorius Benja- J. Bagdono kūrybos ekspozici moji dailė. Išskirtinis parodos eksperimentų, sintezės visose Europą žengi ne tuščiomis- na Kopūstaitė-Pauletti, stip kūrinį girdėti, kaip solo ar min Britten pristatytas su ja buvo atidaryta 1993 m. dar bruožas - bandymas derinti meno erdvėse variantai. Žino išląikiusi savitas tradicijas, rios Jūratės Lukminienės ran vienbalsiame maldininkų gie giesme „Paukšteliai”. (Britten nerestauruotuose rūmuose. profesionaliąją dailę su tauto mų autorių - Z. Dargienės, V. originalią kalbą ir papročius, kos valdomas misijos choras; dojime. Esu dėkingas misijos yrą parašęs net visą operą vai Tais pačiais metais čia eks dailininkų darbais. Pasibaigus Miežanskienės, Z. Inčiraus su dideliu būriu menininkų”. geras prie vargonų akompani chorui ir jo vadovei už mano kams: „Let’s Make an Opera”.) ponuoti iš Putnamo atgabenti parodai, antrame aukšte nu kienės, M. Sinkevičienės dar atorius - Vidas Neverauskas, trijų giesmių pagiedojimą, bet F. Gruber „Tyli naktis”, atlik ir padovanoti A. Galdiko dar matyta atnaujinti pastovią buose postmodernistinės iš Vida Mažrimienė dailus trisdešimties misijos vai man pačiam vargiai įmanoma ta solistės Pauletti, vaikų ir bai. Kartu imta ruoštis antra ekspoziciją. Tačiau kol tai kų choras „Vyturys”, su tėviš vertinti jų skambėjimą nepa suaugusių chorų su kanklių jai Pasaulio žemaičių parodai, įvyks, turime puikiausią pro ka šypsena vadovaujamas Da žeidžiant objektyvumo. Jau subtilia palyda, ne vienam 1994 m. tapusiai Žemaičių gą pasivaikščioti šios didelės riaus Polikaičio, muzikalus daugelį metų šio choro gieda mūsų gerokai sušildė jaus ekspozicijos plotais ir pamąs kanklininkių ansamblis „Ga mas, labai gražus P. Čiurlio Dailės muziejaus Plungėje mus. Giesmės pristatymas — tyti apie jos perspektyvas. bija”, vadovaujamas Genės nio „Piemenys Betliejun bėgo” su vieno choro įėjimu ir vėl Pirmojoje salėje didžiausią Razumienės. Prie papildomų dėl dažnai pasikartojančių kito išėjimu - buvo apgalvotas Gerai klausytojus nuteikė, įspūdį daro milžiniškų dy spalvų prisidėjo Rimos Poli- aukštų gaidų sopranams skam ir labai patrauklus. Įspūdžio kai visoj eilėj giesmių po kelių džių bažnytinis kilimas, iš kaitytės fleita, lyg ir imituo bėjo kiek įtemptai. (Giesmės pagauta, publika ilgą laiką posmų skambėdavo vargonų austas XX a. pradžioje ne janti piemenėlių raliavimą, autorius Povilas Čiurlionis net nedrįso nuo altoriaus nu su fleita muzikinis intarpas, žinomos meistrės, gyvenusios bei Nerijaus Aleksos ir Kazio - artimiausias Mikalojaus Kons einančiam vaikų chorui plo davęs progą ne tik chorui, bet tarp Barstyčių ir Šamelio. Motekaičio griežiami smuikai, tantino brolis). ti... ir klausytojui kiek atsikvėpti. Šalia eksponuojamos abstra Vido Neverausko vaikų chorą Vienas iškiliausių koncerto Kanklių ansamblis palydėjo Koncertas užbaigtas visų kon huotos, meistriškos K. Varne palydintys elektroniniai var numerių buvo solistės pagie ir daugiau giesmių. Ypač tiko certo dalyvių bendra J. Nauja lio kompozicijos byloja apie gonėliai, net ir vietomis chor- dotas W. A. Mozart „Aleliuja”, pradėti koncertą J. Naujalio lio giesme - „Linksmą gies didelį stilistinį šuolį lietu meisterės Poskočimienės už ir tai kone akademišku tiks „Sveikas, Jėzau, gimusis”, kur mę”. viškame mene. Tapybos salėse gaunamas varpelis. Todėl pro lumu. To negalima pasakyti vien jau antro posmo tekstas Po koncerto teko nuvykti į dominuoja aliejinė tapyba ir grama buvo įdomi, dažnai ir apie pirmoje dalyje jos atliktą ragina „kanklininkus kank kitą kalėdinį koncertą, kaimi- akvarelės. Dailininkų V. Va labai meniška. ariją iš J. S. Bach vieno melo- liuoti”. Negalima buvo nenu nystėje esančioje St. Scholasti- liaus, A. Stasiulevičiaus, L. Chorui tikriausiai nepadėjo dingiausių kūrinių - jo gar girsti šios giesmės priegies ca bažnyčioje - 7800 Janes Tuleikio, D. Valatkos, V. Tara- oro staigus pasikeitimas Čika saus „Magnificat”. Atrodo, kad myje švariai atliktų greitų Avė., Woodridge, IL. Susižino bildienės darbai traukia indi goje, gal ne vieną rimtai su- arija nebuvo su akompani pasažų, atliktų bosinių kank jau, kad parapijai priklauso vidualizuota menine kalba, sirgdęs. Galėjo lengvai kurį ir mentu pakankamai surepe lių. Visų kanklininkių - Auš 2,600 šeimų, turima ir sava jautriai reflektuotomis dvasi paplitęs gripas pasigauti, nes tuota. ros Bužėnaitės, Giedrės Elek- mokykla. Todėl nėr ko ste nėmis struktūromis. Akvare- iš programoje pažymėtų 18 Vaikų chorui geriausiai šytės, Mildos Razumaitės ir jų bėtis, kad koncerte dalyvavo listas O. Jablonskis, lyg tikras vyrų trūko bent penkių. Kai skambėjo A. Mikulskio „Lop vadovės Genės Razumienės - septyni skirtingi įvairaus mo metraštininkas, fiksuoja V. kuriose giesmėse, ypač nau šinė Jėzuliui”, kurioje užtik grojimas pasireiškė švelnumu kyklinio amžiaus, vaikų, jau Mačernio gimtinę Sedą, „vei Jurgis Janavičius. „Poilsis”. Australija. jesnėse, vyrų partijose galėjo rintai aidėjo ir antras balsas. ir giliu muzikalumu. Neblogai nimo ir parapijos chorai, prie nuskambėjo brolio Antano žo do dar septynių instrumen džiams nežinia kieno parašyta talistų ansamblis ir rankinių „Kalėdų giesmė” ir dvi V. Juo- varpelių vienetas (Handbell zapaičio giesmės - „Kalėdų Choir). Geriausiai buvo pasi giesmė apie piemenis” ir ^Ale ruošę varpeliai. Choreli, daina liuja! Užgimė Kristus”. Antro vę beveik viską vienu balsu, sios melodijoje eilė chroma- nebuvo chorai tikrąja žodžio tiškų slinkčių buvo sklandžiai prasme, o solistai - nesolistai. intonuotos. Tik gal dėl gies Buvo gražu chore pastebėti mės naujumo choras kiek dalyvaujančius neįgaliuosius, apleido koncerte prieš tai skirtinguose pasirodymuose girdėtą vokalo kokybę, ypač kitų choristų įvežamus į „sce ant pasikartojančių „aleliujų”. ną”, jiems skiriamą ir dėmesį, A. Giliauskienės giesmė „Atei ir meilę, ir taip pasidžiaugti na Kalėdų naktis”, kur mote amerikiečių žmoniškumo jaus rys su vyrais „rungtyniauja” mu, bet dėl viso kito buvo gai savo skirtingais įstojimais, la sugaišto vakaro. irgi dar prašėsi šiek tiek „su- Ta proga prisimena prof. sigulėjimo”. Įvairumo dėliai, Kazio Pakšto Dainavos sto buvo teisinga į koncertą vykloje teigta mintis, kad lie įtraukti ir torontiškio kompo tuviai be reikalo einą procesi zitoriaus J. Govėdo „Skamba jos gale, kai savo sugebėjimais angelų giesmė”, pasižyminčią jiems visai tinkanti vieta pro naujų, netikėtų harmonijų cesijos priešaky. Mažytei pa įvairumu. (Pirmoji Juozapai- laiminto Jurgio Matulaičio lie čio giesmė savo metru, tempu tuvių misijai garbė turėti to ir melodija iš pat pradžių gai kius chorus bei taip pasi da gaidon priminė lenkišką šventusius ir sugebančius mu populiarią giesmę - „Przy- Pal. J. Matulaičio misijos choro vadovė Jūratė Lukminienė. zikinius vadovus! Povilo Strolios nuotrauka. bieželi do Betlejem pasterze”.) Faustas Strolia Linda Skrolys. „Mano tėvui Viktorui, dovanojusiam man Lietuvą”. 2003. Australija. 4 — Nr. 246 (46) • 2003 m. gruodžio 20 d. Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS
Leidiniai „Man Lietuva — antroji tėvynė” Dabar jau nelabai nustebsi, Jam jau 22 metai. Jaučia metropolitan („MET”) New turįs gražų balsą. Yra girdėjęs York, operos teatro afišų len dainuojant ir tenorą Virgilijų tose, skaitydamas ir lietu Noreiką. Žino, kad jis vado Sovietų pastangos viškas pavardes. Per anksty vauja Vilniaus Operos ir bale vesnius „MET” operos sezonus to teatrui, o taip pat ir konser sunaikinti Bažnyčią tose lentose jau yra skaisčiai vatorijoje yra dainavimo kla švytėję sopranų Violetos Ur- sės vedėjas. Atvažiuoja į Vil Šioje knygoje panaudotus Arūnas Streikus. Sovietų manos ir Irenos Milkevičiūtės nių, susiranda V. Noreiką ir valdžios antibažnytinė politi šaltinius autorius suskirsto į pavardės. Šį sezoną, išskyrus kreipiasi su prašymu, kad ka Lietuvoje (1944-1990). Lie dvi grupes: 1. sovietų valdžios ten pastoviai dainuojančius išklausytų jį dainuojant. V. tuvos genocido ir rezistencijos institucijų, planavusių ir įvyk bosą Vaclovą Daunorą ir mez- Noreika išklausęs, jame įžiū tyrimo centras, Vilnius, 2002. džiusių antibažnytinę politiką, zosopraną Jane Shaulis, kitų rėjo „aiškų talentą ir, nors eg Dailininkas Alfonsas Žvilius. archyviniai dokumentai; 2. lietuviškų pavardžių nėra. Ta zaminų laikas jau buvo pasi Kietais viršeliais, 374 pusla Bažnyčios aplinkoje atsiradę čiau Modest Mussorgskij ope baigęs, išimties keliu Sergej pių. Kaina sutartinė. Pagal liudijimai spausdinti Kroni roje „Boris Godunov”, dainuos buvo priimtas į dainavimo į Leidybos skyriaus vadovės koje ir kitur. rusas, tenoras Sergej Larin, (V. Noreikos) klasę. Sergej Larin. Kazimieros Kalnuvienės su Šią mokslinę knygą sudaro kuris išsireiškė: „Man Lietuva Kad įsisavintų lietuvių kal lankyti nevengia. Jam sve teiktą informaciją, kaina yra keturi skyriai. Pirmajame sky - antroji tėvynė”. Ten baigiau bą, jam užteko vienų metų. čiuojantis Lietuvoje, š.m. va 12 litų. Kreiptis e-paštu: lei- riuje „Sovietų antibažnytinės konservatoriją, priartėjau prie Sėkmingai 1981 m. baigus sario 20 d. Kauno filharmoni dybaOgenocid. lt politikos Lietuvoje prielaidos” Lietuvos kultūros, Lietuvoje dainavimo studijas, jas apvai Knygos metrikoje teigiama, aptartos sovietų režimo anti jos salėje, koncertine forma at gimiau, kaip dainininkas ir nikuoja Alfredo vaidmeniu liko operą „Samson ir Dalila” kad šis darbas - tai pirmas bažnytinės politikos prielai jaučiausi Lietuvos kultūros Vilniaus Operos ir baleto nuodugnus sovietų valdžios dos: sovietinės ideologijos bend (Saint Saens), dainavo Sam žiedeliu”. teatre, Giuseppe Verdi operoje son vaidmenį. pastangų sugriauti Lietuvoje ros nuostatos religijos atžvil S. Larin gimė 1956 m. Daug „Traviata”. Po to tame pa Rytojaus dieną Vilniaus Ro Bažnyčią tyrimas, apimąs visą giu, režimo antireliginė veikla pilyje (Latvija). Sulaukęs 11 čiame teatre keletą metų dai tušės didžiojoje salėje už nuo sovietinės okupacijos laiko 1918-1939 m., jos pokyčiai metų, kartu su savo tėvais, nuoja toliau. pelnus Lietuvos muzikinei tarpį. Jo empirinį pagrindą karo su Vokietija metais, persikėlė į Rusiją. Užsienio 1988 m. S. Larin debiutuoja bendra Sovietų Sąjungos vi Kitus, daug kartų minimus, kultūrai S. Larinas buvo ap sudaro archyviniai dokumen režimo susidūrimas su Lietu kalbų institute studijavo pran Bratislavoje (Čekoslovakija - daus ir užsienio politikos rai galima suskirstyti į Bažnyčios dovanotas Lietuvos kuni tai, kurių daugumas iki šiol vos Katalikų Bažnyčia 1940- cūzų kalbą ir buvo įsigijęs tos dabar Slovakija). Po to viens da, socialiniais pokyčiais. Ieš kovotojus ir jos persekiotojus. gaikščio Gedimino IV laipsnio nebuvo mokslinėje apyvartoje. 1941 m., Bažnyčios padėtis kalbos vertėjo profesiją. Mėgo po kito vyksta debiutai ki kota kitų veiksnių, galėjusių Skliausteliuose duodamas tos ordinu, o Operos bičiulių drau Darbe siekta išvengti poso Lietuvos visuomenėje ir jos muziką, ypač dainavimą, bet tuose Europos operų teat vietiniams naujosios Lietuvos daryti įtaką sovietų valdžios pavardės knygoje paminėjimo gija, jam įteikė „Kipro” sta požiūris į komunizmą bei so muzikos nesimokė. Dainavo ruose: Frankfurto, Miunche istorijos tyrimams būdingo antibažnytinei politikai. skaičius. Bažnyčios kovotojų tulėlę. vietų režimą, laikyseną vo chore. Jį žavėjo tenoras Mario no, Vienos, Paryžiaus, Londo pusėje randame Vincentą Bo- S. Larinas su žmona, Lietu kontekstualumo trūkumo. Kny kiečių okupacijos metais. Kruopščiai paruošta knyga Lanza. Turėjo įsigijęs kelis jo no, ir New Yorko garsiojoje goje daug vietos skirta sovietų risevičių (10), Vincentą Brizgi vos muzikos akademijos absol Antrajame skyriuje „Anti baigiama išvadomis. Autorius įdainuotus įrašus, atidžiai „MET”. Visuose operų pastaty (11) , Romualdą Kriščiūną vente, lietuvaite Lile Deks- valdžios ir Bažnyčios konflikto bažnytinės politikos modelio daro išvadą, kad beveik pusę klausėsi ir bandė kartu dai muose atlieka pirmaeilius te (10), Juozapą Labuką (14), Te nyte, gyvena savo namuose - priešistorei. paieškos Lietuvoje 1944-1949 šimtmečio trukusį konfliktą nuoti. noro vaidmenis. ofilį Matulionį (22), Petrą Bratislavoje. Bratislavos ope Pratarmėje sužinome, kad ši m.” nagrinėjama sovietų val su sovietų režimu Bažnyčia Maželį (15), Kazimierą Palta Dabar Sergėjus Larinas ros teatre Lilė dainuoja, o knyga pradėta 1995 m. pabai džios politika Bažnyčios at laimėjo, tačiau su tam tikro roką (29), Mečislovą Reinį (Lietuvoje jis tik taip buvo ir Sergėjui iš ten labai patogu goje. Pastebima, kad penkias žvilgiu, vykdyta 1944-1949 m. mis pasekmėmis. „Trukdymai skyrių apie anuometinį Vytau (18), Juozapą Skvirecką (11), yra vadinamas), jau apgaub pasiekti Europos operų teat dešimt metų vykdytas visuo Penktojo ir šeštojo dešimt rengti kunigus, ryšių su išori to Didžiojo universiteto Teolo tas tarptautiniai garsių operos rus. menės ateizmas, Bažnyčios mečių sandūroje Lietuvos so niu pasauliu kontrolė sulėtino Julijų Steponavičių (25), Ladą gijos filosofijos fakultetą. Ši dainininkų šlove, Lietuvoje, Šį sezoną opera „Boris Godu veiklos ribojimas ir kišimasis į vietizacija buvo baigta. Di Bažnyčios atsinaujinimo pro Tulabą (10)j Juozą Zdebskį studija padeda geriau-suprasti kiek tik jam leidžia jo tamp nov”, kurioje Grigori vaidmenį jos vidaus gyvenimą siekiant džioji visuomenės dalis prisi cesą. Dėl to ir dėl valstybės (10) ir daugelį kitų. Bažnyčios to meto akadėminę aplinkąjįtv riai suregzta programa, apsi- atliks S. Larin, „MET” operos kuo labiau jai pakenkti ne taikė prie naujų gyvenimo są mastu vykdytos ateistinės pro- persekiotojų sąrašan Petras Dirsytės profesorių ir dės teatre bus pastatyta šešis kar galėjo nepalikti pėdsakų. „No lygų. Šiame skyriuje atsklei pogandos, Bažnyčios izoliavi priskirtini Petas Anilionis tytojų tarpe minimi Juozas tus: sausio (2004 m.) 23, 27, ras išsiaiškinti istorinės patir džiama, kokiais būdais reži mo nuo visuomenės, nebuvo (12) , Antanas Barkauskas Eretas, Juozas Balčikonis, An čių kalba. Pirmasis, vaizdinis 31, vasario 3, 6 ir 10 d. (Tos, ties įtaką dabartinei Bažny mas bandė riboti Bažnyčios palankių sąlygų gyvam bei są (10), Nikita Chruščiov (11), Al tanas Salys, Vincas Mykolai įspūdis yra lyg čia būta juod 4-ių veiksmų operos pirma čios būklei ir buvo didžiausia įtaką, kaip sovietizacija pa moningam tikėjimui. Tradi fonsas Gailevičius (11), Me tis-Putinas, Jonas Grinius, raščio, o ne diplominio darbo jame veiksme dainuojant, pa paskata pradėti sovietų val keitė Bažnyčios padėtį. cinė ištikimybė persekiotam čislovas Gedvilas (14), Alek Jonas Mačiulis-Maironis, Me galutinės redakcijos. sakojama apie Grigori pabė džios antibažnytinės politikos Trečiajame skyriuje „Ne tikėjimui, kaip ir lietuvių kal sandras Guzevičius (9), Vla čislovas Reinys, Pranas Dovy Antroji knygos dalis apima gimą į Lietuvą). p. Palys tyrimą” (psl. 5). tvirta koegzistencija 1950- bai, buvo svarbiausi tautinio dimiras Kurojedovas (14), daitis, Stasys Šalkauskis, Ig A. Dirsytės gyvenimą nuo Nemažai šioje knygoje mi 1964 m.” analizuojamas laiko identiteto atsparos taškai, to Igorj Polianskij (26), ir kiti. nas Malinauskas, ir kiti. Kaip KGB suėmimo 1946 m. kovo dėl formaliai katalikų tarp nimų faktų ir išdėstytų auto tarpis, trukęs nuo šeštojo de Aišku, kad buvo visa eilė as matome, universitete dirbo 6., iki jos mirties 1955 m. tais ji būdavo rami, tik liepda Lietuvos gyventojų labai nesu riaus minčių galima rasti šimtmečio pradžios iki septin menų, kurie bandė išlaviruoti aukšto išsilavinimo, plačios rugsėjo 26 d. Chabarovske. vo labai tyliai kalbėti, nes mažėjo, tačiau dauguma jų straipsniuose, išspausdintuose tojo dešimtmečio vidurio, pasi ir neprasikišti nei vienoje, nei erudicijos ir aktyvios moksli Jos buvimo lageryje terminas muš. O užklausta, kur buvo, turėjo iš naujo ieškoti kelių į Lietuvos katalikų mokslo žymėjo palyginti stabiliais kitoje šio istorinio konflikto nės bei visuomeninės veiklos buvo iki 1955 m. lapkričio mė nebetekdavo proto. Tik kartą tikrąjį tikėjimą” (psl. 321). akademijos metraštyje ir ki režimo ir Bažnyčios santy slinktyje. dėstytojai. „Jie gebėjo gerai nesio galo. Taigi, mirė porą ji pasakė, kad buvusi kaž Kaip ir pridera mokslinei tur. Knyga buvo parengta Vil kiais, nors 1958-1964 m. vi Galiniame knygos viršelyje parengti studentus dalykiškai mėnesių prieš numatytą palei kokiuose požemiuose. Tada ji knygai, jos pabaigoje randame niaus universitete 2001 m. soje Sovietų Sąjungoje buvo autorius pristato save. Gimė ir brandinti jų tautinę bei re dimą. su manim kalbėjosi ir aš įvairių priedų. Penkiuose pus apgintos disertacijos pagrin vykdoma agresyvi antireliginė 1973 m. Rokiškyje, kur baigė liginę savimonę. Tą puikiai at Antroje dalyje randame by pirmą sykį mačiau, kaip jos lapiuose - santrauka knygos vidurinę mokyklą, ir 1991 m. du. Bandyta pateikti vientisą, kampanija. skleidžia ir tolimesnis Adelės los protokolus (rusų ir vertimą veidu rieda ašaros...” (psl. vokiečių kalba. Aštuoni pusla išvyko studijuoti į Vilniaus prieš Bažnyčią taikytų, veik Paskutiniame knygoje apra Dirsytės gyvenimo kelias, jos lietuvių kalba), pasakojimus 338). piai talpina šaltinius ir nau universiteto istorijos fakul los būdų ir jų raidos vaizdą. šomame laikotarpyje (1965— dvasinė tvirtybė sunkiausiais apie gyvenimą lageriuose, jos Įvade sužinome, kad 1996 dotą literatūrą. Dešimtį pusla Apžvelgdamas mokslinių 1990 m.) pasikeitusi Bažny tetą. 1997 m. įsigijo istorijos Sibiro tremties metais. Adelės ligą ir paskutines dienas. m. lietuvių politinių kalinių čios laikysena. Šiame sky pių apimanti asmenvardžių specialybės magistro kvalifi- darbų apie sovietų valdžios Dirsytės tautines bei religines Šioje dalyje spausdinami jos bendrijos „Kolynos” suvažia rodyklė irgi įdomi. Akis už kacinį laipsnį. Toliau tęsė stu vykdytą priešreliginę politi riuje, pavadintame „Antibaž nuostatas formavo ir jos pa laiškai ir su ja kalėjusių kali vime Rumšiškėse nutarta kliuvo už dažnai minimų pa ką, knygos autorius išskiria nytinė politika iššūkio aki dijas doktorantūroje. 2001 m. čios ketverių metų darbas stu nių liudijimai. Ypač šiurpūs kreiptis į Kauno arkivyskupi vardžių. Bene daugiausia kar apgynė daktaro disertaciją. tris darbų grupes: 1. išeivijos vaizdoje 1965-1990 m.”, gyny dentų ateitininkų veikloje” jos žemiškojo gyvenimo pasku jos kuriją ir prašyti pradėti A. tų minimas yra kun. Juozapas Dėsto Vilniaus universiteto Is ir užsienio autorių darbai; 2. binę, vėliau sugyvenimo laiky (psl. 41). tiniųjų mėnesių aprašymai. Dirsytės kanonizacijos bylą. Stankevičius (paminėtas 32 torijos fakultete. Nuo 1995 m. darbai, išleisti sovietinėje Lie seną pakeitė iššūkio režimui Domas Akstinas parengė A. Po pakartotinų kankinimų „Tad drauge su ja lageryje kartus), kuris sovietų buvo taip pat dirba Lietuvos gyven tuvoje; 3. posovietiniai darbai. pozicija, pasireiškusi tikinčių Dirsytės laiškų iš lagerio rin jos sveikata palūžo ir ji buvo vargusiųjų liudijimai tapo itin jų teisių gynimo sąjūdžiu. Čia numatytas vadovauti Lietuvos tojų genocido ir rezistencijos Autorius teigia, kad tik apie kinį ir faksimilinį jos maldak išvežta į Vladivostoką. Po ku svarbus šaltinis susipažinti su Katalikų Bažnyčiai. Tačiau, tyrimo centre. paskutinės grupės darbus ga analizuojama kodėl Bažnyčia nygės Marija, gelbėk mus lei rio laiko vėl buvo grąžinta į A. Dirsytės tauriu katalikės laikui atėjus, Vatikanas nepri ankstyvesnį lagerį. Čia, vienos lima kalbėti kaip apie istori tapo aktyviausia pasipriešini dimą. Ši medžiaga panaudota paveikslu, parodyti jos įtaką tarė jo pakėlimui į vyskupus. nius tyrimus tikrąja šio ter mo rėžimui jėga. Aprašoma Romualdas Kriaučiūnas knygoje. dalyvės liudijimu, mergaitės aplinkiniams, ypač jaunuome mino prasme. Pirmųjų dviejų kokiais būdais sovietų valdžia Visu knygos rengimu rū surinko kiek turėjo maisto ir nei, ugdant ištvermę ir pasi grupių autoriai į sovietų re bandė neutralizuoti tikinčiųjų pinosi dr. Mindaugas Blozne įsiprašė sargybinį leisti A. tikėjimą Dievu” (psl. 14). žimo politiką, vykdytą Baž teisių sąjūdį. lis. Knyga suskirstyta į dvi Dirsytę aplankyti. „A. Dirsytė Knygos pabaigoje yra pačios nyčios atžvilgiu, neretai žvel Nagrinėjant konkrečią anti Ragindavo melstis už dalis. Pirmoji dalis apima A. buvo trumpai nukirptais plau A. Dirsytės ir apie ją straips gė kaip į „aktualią rašymo mo bažnytinės veiklos praktiką, Dirsytės gyvenimą iki nelais kais, susivėlusi, purvina, su nių Lietuvos ir užsienio spau mentų realiją” (psl. 9). aprašomi įvykiai, siejami su skriaudėjus vės metų. Tai jos tėviškė, šei džiūvusi, pamėlusiais paa doje bibliografija. ma, vaikystė, mokslo me kiais. Mergaites ji pažino, šios Knygoje gausu nuotraukų iš Adelė Dirsytė: gyvenimas katalikiškoje šeimoje, iš pat tai. Spausdinami jos rašyti ją aptvarkė. Ji šiek tiek už A. Dirsytės gyvenimo laisvėje. ir darbai. Sudarė ir parengė mažens apsupta meilės arti straipsniai periodinėje spau valgė duonos ir žuvies, bet pa Įdėtos ir ją prisimenančių liu mui ir pagarbos pareigai, mo dr. Mindaugas Bloznelis. Ka doje, jos diplominis darbas lie klausta, kur buvo, ėmė blaš dininkių nuotraukos. Knyga talikų akademija, Vilnius, kykloje ir gimnazijoje, moks tuvių ir vokiečių kalba. Mir kytis šauktis tėvų. Kai būdavo kruopščiai paruošta ir, reikia 2003. Minkštais viršeliais; 574 leivių ateitininkų būrelyje gėte mirga ranka padaryti pa geresnis karcerio sargybinis, manyti, daug pasitarnaus jau puslapiai. Kaina nepažymėta. subrandino idealistinius Die taisymai faksimilėje vokie- mergaitės lankydavo ją. Kar- pradėtoje Adelės Dirsytės ka Knygos įvade arkivyskupas vo, tėvynės ir artimo meilės nonizacijos byloje. Tuo pačiu Sigitas Tamkevičius, SJ, mini principus,” - rašo minėtas ar gaila, kad knygos išleista tik popiežiaus Jono Pauliaus II kivyskupas (psl. 7). 400 egzempliorių. Aišku, kad, 1994 m. lapkričio 10 d. apaš Knygos sudarytojas dr. Min laidai išsibaigus, galima ir tališką laišką, įpareigojantį daugas Bloznelis Pratarmėje kitą laidą išspausdinti. pastebi, kad knyga yra dauge vietines įvairių kraštų Bažny Romualdas Kriaučiūnas čias rūpintis XX amžiaus ti lio žmonių triūso vaisius. Prie kėjimo kankiniais. Vadovau jos rengimo prisidėjo giminės, jantis šiuo popiežiaus laišku ir studijų ir darbo draugai, ka ATSIPRAŠOME tikinčiųjų prašymu, buvo pra lėjimo bei lagerių kaliniai. Praėjusio šeštadienio (gruo dėta Adelės Dirsytės kanoni Stasio Ivanausko rūpesčiu ir džio 13 d.) priede, po Algi zacijos byla. tarpininkavimu buvo surasti manto Kezio fotoparodos, vy Šioje kruopščiai parengtoje A. Dirsytės rašyti laiškai ir kusios Cleveland, OH, apra knygoje pateikta A. Dirsytės užmegzti kontaktai su A. Dir šymu, praleista straipsnio au biografija ir darbai. „Gimusi sytei artimais žmonėmis. Dr. Marija gelbėk mus maldaknygės laida su autorės Adelės Dirsytės torės dr. Jolitos Kavaliūnai lietuviškame kaime, augusi Stanislovas Stašaitis parašė atvaizdu. tės pavardė.