Literatūra • Menas • Mokslas DRAUGAS Sveikiname! Žvilgsnis Nuo Laiko Laiptų Atkelta Iš 1 Psl
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
r. V) t Literatūra • menas • mokslas DRAUGAS — šeštadieninis priedas 2003 m. gruodžio 20 d. N r. 246 (46) Saturday supplement December 20, 2003 No. 246 (46) v mas”. Dabar salių anfiladose nyčią, didelę dalį kitų archi kabo senųjų Lietuvos vals tektūros paminklų (tuometi Žvilgsnis nuo laiko laiptų tybės kūrėjų portretai, irgi su nių Rusijos projektuotojų ape rinkti iš Lietuvos ir kaimyni titai nebūtų aplenkę ir Aušros Benas Urbutis nių valstybių fondų. Čia kar Vartų). Tuose projektuose ant tas nuo karto surengiamos Vilniaus katedros varpinės iškiliausių mūsų dailininkų vietoj kryžiaus buvo nubrai Laikas yra didžiausias mū raktas, kuriuo jis atrakina dailės mokyklą, o vėliau į Dai (V. Karatajaus, D. Mataitie- žyta raudona penkiakampė. lės institutą. Čia mokydama sų gyvenimo tvarkytojas, bet širdis ir valdžios žmonių, ir ei nės, A. Stasiulevičiaus, A. Ačiū Dievui, Vilniaus sena kartais jis pasitvarko keisto linių parodos lankytojų, ir pro sis R. Budrys sutiko pirmuo Každailio ir kt.) parodos. Iš se miesčio „pertvarkymo” planai kai. Vieniems atseikėja daug - fesijos kolegų, ir kitų profesijų sius specialybės dėstytojus, nosios mūsų dailės meistrų nebuvo įgyvendinti, ir Prano metų, sveikatos, įvykių, įspū menininkų. tarp jų prof. Joną Mikėną, o nutapytų portretų į mus žiūri Gudyno, o vėliau ir Romualdo džių; kitiems skiria elgetišką Pilnas gyvastingumo - taip netrukus svarbiausią savo gy LDK veikėjai - didžiūnai, poli Budrio dėka Vilniaus kated dalią ir materialine, ir dvasine būtų galima trumpai apibū venimo mokytoją, bičiulį, pa tikai, kariai, liudijantys, kad rai pasisekė, kiek gali pasisek tarėją Praną Gudyną. Šis tuo prasme. Sunku pasakyti, dinti šį žvitrų žmogų, kurio LDK nebuvo vien valstiečių ti kultūrinės atminties naiki kodėl jis taip skirtingai elgiasi šviesi galva dažnai šmėsčioja metu, kai R. Budrys studijavo, valstybė, kad turėjome aris nimo vajuose. Katedra tapo su, rodos, niekuo dėtais žmo ten, kur vyksta kokie nors la jau dirbo Lietuvos dailės mu tokratiją, kaupusią meno ko Paveikslų galerija, kurioje - nėmis. Manau, kad didžiausia bai svarūs, klasikine rimtimi ziejaus direktoriumi. lekcijas, stačiusią bažnyčias, tegul ir nedrąsiai, negausiai - jo talkininkė šiuo požiūriu yra ir kultūros istorija paženklinti Susitikimas su P. Gudynu rašiusią teisynus ir kitus do rodyta istorinė lietuvių dailė genetika. Ji dovanoja talen renginiai - muzikos, dailės, buvo lemtingas, nes studentui kumentus. Meną čia kūrė eu ir Vakarų Europos senųjų dai tus, charakterį, taipgi darbš religinio meno... O svarbiausia Romualdui jis atrakino duris į ropinio lygio dailės meistrai. lininkų darbai. Čia net ir so muziejiniai, nes Romualdas tumą ir valią, - taigi likimą. menų šventovę. O toji švento vietmečiu vykdavo klasikinės Lietuvos dailės muziejaus Budrys yra muziejininkas iš vė ir buvo muziejus, muzieji Radvilų rūmai muzikos koncertai, o vyresnio direktoriaus Romualdo Budrio didžiosios raidės. Neįsivaiz ninko darbas, trunkantis jau ji karta su nostalgija mena likimą pradėjo skaičiuoti jo duoju Lietuvos muziejų be jo Kai kas juokauja, kad Ro daugiau kaip pusę amžiaus. Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. naujametinę J. Haidno .At tėvai 1933 m. liepos 26 dieną, Šis darbas R. Budriui suteikė mualdas Budrys yra „užgro judrios ir iniciatyvios asme sisveikinimo simfoniją”, kai o laikas, kopdamas dešimtme bęs” gražiausius Vilniaus pas nybės. itin gabaus administratoriaus, bičiulius, kad neklaidžiotum mu. Kaip muziejininkas, jis klausytojų perpildytoje baž tatus. Bet reikia atsiminti, čiais, nešė tą likimą aukštyn - vadybininko, restauratoriaus, gyvenimo šalikelėm, kad vien nepaliovė juo domėjęsis, rinko nyčios erdvėje skambėdavo sėkmės laiptais. Žymiojo mu Mokykla ir mokytojai menotyrininko šlovę, bet atė minčiai tau padėtų pajusti medžiagą, sudarė straipsnių kas juose buvo iki to „užgro prakilni muzika, nuo jos garsų bimo”. Radvilų rūmai irgi bu ziejininko jubiliejaus išvaka mė tai, kas galbūt liko tik darbo palaimą. apie gintarą bibliografiją. Vė virpčiodavo masyvūs bronzi rėse pasirodžiusioje knygoje Jų turėjo keletą. Pirmasis slaptame širdies kampelyje - liau Klaipėdoje jo ir bendra vo paversti butais, dalyje jų niai sietynai, o nuo piliastrų Po mūzų šventovės skliautais buvo piešimo mokytojas Povi svajonę apie dailininko kar Pirmosios kregždės minčių iniciatyva atsirado įsikūrusios įvairios įstaigėlės žvelgdavo senųjų LDK meist aptikau įdomią statistiką, ku las Krivaitis Baisogalos pro jerą, menininko kūrybą. Visa Laikrodžių muziejus, Taiko sugebėjo nugyventi pastatus rų tapytų portretų veidai. rią pateikė laikas. 1953 m. gimnazijoje, kuri buvo įsikū energija buvo skirta muziejui Romualdas Budrys yra Lie mosios dailės ekspozicija Ver iki visiško nusigalavimo. Baigdami groti, muzikantai po Romualdas Budrys įstojo į Vil rusi grafo Komaro dvaro rū ir iš jo išsišakojusiems kitiems tuvos muziejų asociacijos pir kių rūmuose, pagaliau Taiko Lietuvos dailės muziejus vieną pakildavo nuo kėdės, niaus dailės institutą; 1963 m. muose. Anfiladinės salės, muziejams. Kas yra muziejus, mininkas. Muziejininkystė per mosios dailės muziejus sena Radvilų rūmus iš suodinos pe užpūsdavo žvakę, ir klausyto - atidarė Gintaro muziejų Pa puošnus parketas, mėlynų, ža ypač meno 'muziejus? Jį gali pastaruosius dešimtmečius iš jame Vilniaus arsenale, kuris lenės padarė patrauklia prin jai likdavo tyloje su šviesia su langoje (pirmą specializuotą lių ir baltų koklių krosnis1 ir ma lyginti su piramide arba esmės pasikeitė. Pokario me tapo unikaliu kultūros žmonių cese. Abiejų aukštų salėse simąstymo nuotaika. muziejų); 1973 m. į Vakarų židiniai, Karelijos beržo spin sarkofagu, nes tokiame stati tais muziejų darbas buvo pa traukos centru. Didžiulės jo įrengta plati apžvalginė išei O svarbiausia visą tą laiką, Europą (Paryžių) pirmą kartą tos, rotondos pavidalo salė su nyje kaupiamos ir saugomos rodų - dailininkų personalinių erdvės jau treti metai talpina vijos dailės ekspozicija. Apie kol katedra buvo Paveikslų po Antrojo pasaulinio karo balkonu, papuoštu skulptū šimtas išeivijos dailininkų į tūkstantmečiais kurto dvasi ir ekspozicijų iš muziejaus parodą „Krikščionybė Lietuvos galerija, muziejininkai ją sau išvežė lietuvišką parodą; 1983 rine heraldika... Lietuvą parsiuntė kelis šimtus nio gyvenimo vertybės, meno fondų - rengimas. Parodos bū mene”, palydimą konferencijų, gojo ir išsaugojo mums kaip m. gavo nusipelniusio kultū Pirmoji mokykla ir pirmasis savo darbų. To proceso pradi ir kultūros istorijos brange davo rengiamos pačiuose mu koncertų, kultūros vakarų. Dievo namus, kaip šventovę, ros veikėjo vardą; 1993 m. Vil mokytojas, kuris padavė didelį ninkai dar sovietmečiu buvo nybės. Taip yra didžiuosiuose ziejuose Vilniuje arba Kaune, Arsenale renkasi poezijos ir kurios remontui devintajame niaus savivaldybei perdavė teptuką ir paliepė: „Piešk!” Viktoras Vizgirda ir Vytautas pasaulio muziejuose. Bet ir vežiojamos po kitus Lietuvos muzikos mylėtojai, šis muzie ano amžiaus dešimtmetyje bu Rotušės pastatą, kuriame nuo Gal tada į Žemaitijos ūkininko Kazimieras Jonynas. Nepri pagrindiniuose Lietuvos mu miestus ar rajonų centrus. jus tapo kelių menų susitiki vo pasitelktos modernios techf 1940 m. veikė Lietuvos dailės vaiko širdį ir įsiskverbė dide klausomos Lietuvos dešimt ziejuose stulbina sukaupta di Taip pat muziejuose buvo plė mo vieta. Tai jau naujo tipo nologijos (pavyzdžiui, įrengtą muziejus; 2003 m. pradėjo lių, puošnių salių su blizgan mečiu tarsi pratrūko ilga ty džiulė dvasinė energija, kuri tojamas tam tikras meninis muziejus, apie ką nebuvo net šildymo-vėsinimo sistema), naują etapą Lietuvos valdovų čiu ornamentuotu parketu ir lėjimo ir nepasitikėjimo siena, duoda impulsus vis naujoms ugdymas, bet beveik nedirba svajota prieš keliasdešimt leidusios mokslininkams užsi rūmų atkūrimo epopėjoje - in- lubų gipsatūromis ilgesys. Ką ir mes nustebom, buvom tie kūrėjų kartoms. mas mokslinis darbas. Jo metų. imti ir tiriamuoju darbu, pa-* siog šokiruoti, kai pamatėm teijerų atkūrimo ir pritaikymo matė karta, augusi Lietuvos Kas tai yra menininkas? anuomet nepageidavo oficia daryti stulbinančius atradi-i Žmogus, savo profesijoje pasie dabarčiai projektą. kaime ir iš tėvų gavusi pirmas lioji valdžia, dėl ideologinių stilių, formų, kompozicijų mus. Vienas tokių atradimų -4 Sunku spėlioti, ką Romual kęs virtuoziškumo. O tai ir Chodkevičių rūmai moralinių vertybių pamokds? sumetimų nepalanki kultūros įvairovę, aibę dailininkų indi XIV amžiaus freska „Nukry- das Budrys bus sumanęs 2013 Darbščių tėvų sukurtą ūkį, vidualybių. Mums atsivėrė yra kūryba, arba menas. Me paveldui; nebuvo sukaupta (ir Kita žymi muziejinė vieta žiavimas”, rasta atkastoje ka-j metais, bet nesunku įsivaiz kuriame viskas buvo tvirta, vartai į naujus meno pasau nininko įspaudu paženklinami nebuvo skiriama tam reikalui Vilniuje, atsiradusi Romualdo tedros kriptoje. Prieš penkioli-! duoti, kaip jis tada atrodys. paprasta, pastovu ir patogu. O lius, naują dailės suvokimą, širdies darbininkai. Toks buvo dėmesio) pakankamos infor Budrio iniciatyva ir rūpesčiu, ka metų, Lietuvos sąjūdžio Ogi toks pat, kaip šiandien, aukštuomenės gyvenimo at išsiplėtė estetinio pažinimo ilgametis Lietuvos dailės mu macijos apie fonduose esan - buvusieji didikų Chodke steigiamojo suvažiavimo me kaip atrodė 1993-aisiais ar spindžiai blyksčiojo tik pa ziejaus direktorius Pranas Gu- horizontai. Reikėjo takto ir čius kūrinius. vičių rūmai Didžiojoje gatvėje, tu, katedra buvo grąžintą 1983-aisiais.