SECOND CLASS USPS 157-580 THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER 19807 CHEROKEE AVENUE CLEVELAND, OHIO 44119 VOL. XCV 2010 October - spalio 12, NR.20. DEVYNIASDEŠIM penktieji METAI

LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS Žodžiu, plunksna ir ginklu gynęs Tėvynę Š. m. spalio 3 d., eidamas jas, būdamas geru ir tuos, kurių veidai ir savanorių medaliu (2005- 98-sius metus, mirė politikos oratoriumi, ameri- veiksmai buvo atgręž- ieji), Atsargos karininkų są- analitikas, publicistas, ak- kiečiams aiškino ti tik į nepriklausomą jungos medaliu (2006-ieji) tyvus visuomenės veikėjas apie globalizmo ir Lietuvą. Dar daugiau, ir Lietuvos Laisvės Kovų Vilius Bražėnas. komunizmo grės- jis įvardintinas poli- Sąjūdžio 1-ojo laipsnio parti- V. Bražėnas Lietuvos vi- mę, skatino JAV tiniu Kolumbu, ku- zanų žvaigžde. suomenei pažįstamas iš gau- Kongreso narius ris mums ir Vakarų Gimęs Rygoje, vaikys- sių jo pasisakymų įvairiuose pasmerkti SSRS pasauliui demaskavo tę praleidęs Rusijoje ir patriotiniuose renginiuose, vergiją, nukreipti globalizmą, sąmoks- Ukrainoje, patriotu subrendęs straipsnių spaudoje bei už- pastangas pavergtų lo prieš žmoniją ir nepriklausomoje Lietuvoje, sienyje ir iš Lietuvoje išleistų tautų išvadavimui. komunizmo šaltinį, atsišaudydamas sovietiniam jo knygų: „Normuotos šyp- Susipažinęs su jis atskleidė ir parodė okupantui prie Sedos, pa- senos” (feljetonų rinkinys) V. Bražėno vei- tikrąjį Jungtinių Tautų sitraukęs į Vakarus, laisvė- 1948 m.; „Kalorijos ir do- kla, publikacijomis Organizacijos, deja, je be Tėvynės kovojęs už leriai” (feljetonų rinkinys) spaudoje, skaitęs jo negražų veidą, daug Tėvynę be laisvės, Vilius 1952 m. „Sąmokslas prieš knygas, įvardijau jį kitokių dalykų, kurių grįžo į nepriklausomybę atga- žmoniją” (publicistika) 1975 dvigubu Kolumbu. mes nematėme arba vusią Lietuvą, pasilikęs JAV m. (antras leidimas – 1978 m., Jis mums atrado dvi matėme kitaip. pilietybę ir išlaikęs Lietuvos perleista Lietuvoje 1997 m.); Amerikas: vieną, V. Bražėnas yra pilietybę, čia plunksna ir „Nauja pasaulio santvarka? kuri palaikė ir pe- apdovanotas penkiais žodžiu dirbo Lietuvai, kol jo Lietuva ir pasaulis iš JAV nėjo komunistinę garbingais medaliais karstą uždengė Lietuvos ir dešinės žiūrint” (publicistika) Sovietų Sąjungą, ir ordinais: Vytauto JAV vėliavos. 2000 m.; „Po dvylika vėliavų. nesiekė pavergtų Vilius Bražėnas Didžiojo ordino 3-iojo Te a p š v i e č i a Vi l i a u s Tarp tironijos ir laisvės” (au- tautų išlaisvinimo, 1913.IV.6 - 2010.X.3 l a i p s n i o m e d a l i u Bražėno palikimas Lietuvos tobiografinė knyga) 2005 m.; ir kitą, kuri iš tikrųjų ją laikė ir dvejopus Amerikos lietu- (1937-ieji), Skautų Lelijos piliečių ir vadovų protus, „Priminimai bendražygiams” blogio imperija, siekė jos vius, t.y. tuos, kurie buvo at- ordinu (1938-ieji), Vyčio o jam tešviečia Amžinoji 2009 m. Jis su paskaitomis griūties, pavergtų tautų iš- sukę veidą į Lietuvą, tačiau – Kryžiaus ordinu (2003-ieji), Šviesa. apkeliavo visas JAV valsti- laisvinimo. Jis mums atrado nugarą į jos nepriklausomybę Lietuvos kariuomenės kūrėjų Algimantas Zolubas

Nobelio literatūros premija – Nobelio Taikos premijos laureatas JAV ragino Rusiją Peru rašytojui komunistų kalėjime Jungtinės Valstijos ragina Stokholmas, spalio 7 d. zidentus. tėliu, kadangi jis suimtas dar Rusiją išvesti savo ginkluotą- (ELTA). Perujiečių rašytojas Anksčiau M. V Llosa bū- 2009 m. gruodį ir nuteistas ka- sias pajėgas iš Gruzijos terito- Mario Vargas Llosa tapo 2010 davo daž­nai minimas kaip lėti 11 metų „už antivalstybinę rijos, pareiškė JAV valstybės metų Nobelio literatūros­ pre- kandidatas Nobelio literatū- veiklą”. Kinija taip pat įspėjo sekretorė Hillary Clinton. mijos laureatu. Švedijos aka- ros premijai gauti. Pagaliau Norvegiją, jog jeigu premija „Mes raginame Rusiją iš- demijos sprendime sakoma, jam pasisekė. Perujietis yra disidentui bus įteikta, jos ir vesti savo karines pajėgas iš kad garbingas vardas 74 metų daugiau kaip penkiasdešim- Norvegijos santykiai pašlis. Gruzijos ir visiškai įvykdyti amžiaus prozininkui suteiktas ties prozos ir teat­ro kūrinių Pekinas, sukūręs galingą 2008 metų rugpjūčio 12 die- „už valdžios struktūros karto- autorius. Jo knygos iš­verstos į sistemą tinklalapių cenzūrai, nos susitarimo dėl ugnies grafiją ir ryškius asmenybės beveik visas pasaulio kalbas, kartais net vadinamą „Didžiąją nutraukimo sąlygas”, - sakė pasipriešinimo, maišto ir pra- pagal jas kuriami kino filmai. Kinijos ugniasiene”, blokuoja H. Clinton Vašingtone per laimėjimo vaizdus”. M. V Llosa yra gerai žinomas priėjimą prie bet kokios infor- spaudos konferenciją, surengtą 1963 metais pasirodęs ro- Lietuvos skaitytojams auto- macijos, nuo pornografijos iki kartu su Gruzijos ministru pir- manas „Miestas ir šunys” rius. Jo romanas politikos, kuri atrodo vyriau- mininku Nikol Gilauri. tapo kultine jau­nimo knyga. „Miestas ir šunys” lietuvių sybei žalinga. Kinijos ir už- H. Clinton pažymėjo, kad Sovietų Sąjungoje ir Jungtinėse kalba iš­leistas dar 1969 m., Informacija apie tai, kad sienio kritikai skundžiasi, kad JAV palaiko Gruzijos siekį Amerikos Valstijose jis buvo „Žali namai” -1973 m. 2007 m. kalintis Kinijos disidentas interneto cenzūra neleidžia tapti NATO nare. „Mes palai- ekranizuotas. 1967 m. paskel­ Lietuvos knygy­nuose pasirodė Liu Xiaobo laimėjo Nobelio kritikuoti komunistų partijos kome Gruzijos karinės sferos bus apysaką „Šunyčiai”, ku- „Tetulė Chulija ir ra­šeiva”, taikos premiją, Kinijoje ne- ir riboja diskusijas svarbio- reformas, kurios priartina ją rioje smurtas vaizduojamas 2008 m. - „Bjaurios mergiotės prieinama. Kinijos „Xinhua” mis temomis, tokiomis kaip prie NATO standartų, taip kaip sociali­nės gyvenimo išdaigos”. 74 metų rašytojas naujienų agentūra paskelbė Tibetas ar 1989 m. žiaurus su- pat labai vertiname Gruzijos sanklodos Lotynų Amerikoje M. V Llosa yra dirbęs žurna- tik vyriausybės pasipiktinimą sidorojimas su protestuotojais vaidmenį NATO operacijoje dalis, M. V Llosa kritikai ėmė listu, rašė esė, buvo aktyvus šiuo apdovanojimo skyrimu Pekino Tianmenio aikštėje. taikai Afganistane pasiekti”, vadinti Ernest Hemingway politinis veikėjas. Pastaruoju kinų ir anglų kalbomis. Tačiau, Vokietijos vyriausybė pa- - sakė H. Clinton. LRT įpėdiniu. 1990 m. Demokratų metu jis kritikuoja kairiųjų kinų naujienų portalų paieškoje sveikino Kinijos žmogaus tei- fronto partija buvo iškėlusi vyriausybes Pietų Amerikoje, įvedus žodžius „Nobelio taikos sių gynėją Liu Xiaobo ir pa- RUSIJA MODERNIZUOJA rašytoją kandi­datu į Peru pre- o ypač Kubos ir Venezuelos. premija” ir „Liu Xiaobo” jokių ragino KLR valdžią paleisti jį SAVO GINKLUS rezultatų rasti neįmanoma, pra- į laisvę. „Berlynas nori, kad jis Rusijos kosmoso kariuome- neša AFP naujienų agentūra. būtų paleistas iš kalėjimo ir pats nės dalinio generolas leitenantas Rašytojas ir buvęs universiteto atsiimtų šią premiją”, – pareiš- Oleg Ostapenka pranešė, kad profesorius L. Xiaobo, pasak kė oficialus VFR vyriausybės šalies specialistai kuria perspek- Nobelio komiteto prezidento atstovas Stephen Seibert. Jis tyvius priešraketinius ginklus. Jis Thorbjoerno Jaglando, buvo priminė, jog Vokietija ir anks- pareiškė, kad Rusijoje planuoja- pagerbtas „už ilgą ir neprie- čiau ragino paleisti Liu Xiaobo. ma įsteigti naujas radijo lokaci- vartinę kovą dėl pagrindinių „Ji tai darys ir dabar”, – pabrėžė nes stotis kryptimis, iš kurių gali žmogaus teisių Kinijoje.” Vokietijos vyriausybės atsto- grėsti potencialus pavojus. Be to, Laureato žmona prašė L. vas. Nobelio taikos premijos Rusija ketina modernizuoti savo Xiaobą paleisti iš kalėjimo, laureatas – „narsus žmogus, karinius palydovus. tačiau Pekinas atmetė šį prašy- siekiantis, kad jo tėvynėje būtų „Tai gerokai padidins ka- Rašytojas Mario Vargas Llosa, Nobelio 2010 m. literatūros pre- mą. Kinija 54-ių metų laureatą įtvirtinta demokratija ir žmo- rines sistemos galimybes”, mijos laureatas. dar kartą pavadino nusikal- gaus teisės”. ELTA – pareiškė jis. LRT 2 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. .

ŽINIOS IŠ VILNIAUS Seimas pradeda iš esmės taisyti savo Statutą, be kita ko svarstydamas siūlymus griežtinti bausmes posėdžių nelankan- tiems parlamentarams. Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas pateikė parlamentarams daugiau kaip metus dirbusios specialios darbo grupės pasiūlymus dėl Seimo Statuto pataisų. Statuto pataisų projektu be kita ko siūlomos kur kas griežtesnės finansinės sankcijos už posėdžių nelankymą be pateisinamos priežasties, taip pat už balsavimą už kitą Seimo narį, už ne- drausmingumą plenarinių posėdžių metu. Pasak Č. Juršėno, jeigu atsitiktų taip, kad nedrausmingas Seimo narys praleistų per mėnesį daugiau kaip 10 posėdžių, jam būtų nurašytas ne tik visas kito mėnesio atlyginimas, bet ir sankcija persikeltų į dar kitą mėnesį. Kai kurie Seimo nariai liko nepatenkinti numaty- tomis finansinėmis sankcijomis. Lietuvoje netyla disku- sijos, kad viena turtingiausių šalies moterų laikoma Kristina Brazauskienė paprašė iš vals- Maskvoje Igor I. Sechin, Rusijos naftos produkcijos viršininkas ir premjero V. Putin vicepirminin- tybės prezidento našlės rentos. kas sutinka Tony Hayward, centre, kuris atvyko tartis dėl BP naftos gelmių plėtros Rusijos Arktikos Kaip prabangaus viešbučio regione. Šalia Robert Dudley, delegacijos narys. Reuters Vilniuje bendrasavininkė, iš- drįso tiesti ranką į valstybės bės spręsti opius imigracijos kišenę. Keliamas klausimas, Demokratai susirūpinę klausimus. Tuo tarpu kalbant kieno ji buvo žmona – prezi- rinkimais apie biudžeto deficito ir mo- A. M. Brazausko ir pirmosios dento ar tik premjero. Kai A. Washington, DC, spalio Rūmų kontrolę ir sumažinti kesčių problemas, pirmenybė žmonos Julijos bažnytinė san- M. Brazauskas buvo prezi- 6 d. Jungtinėse Valstijose pa- demokratų daugumą Senate. teikiama respublikonams. tuoka nebuvo panaikinta. dentas ji nebuvo jo žmona. Jų skelbti naujausių visuomenės Žiniasklaidos kompanijos „The Washington Post” santuoka nebuvo palaiminta nuomonės apklausų rezultatai, „Rasmussen Reports” tyrimas tyrimas parodė, kad 61 proc. bažnyčioje. Gal rentą teisingiau būtų skirti pirmajai A. M. kurie rodo, jog respubliko- parodė, kad respublikonų rinkėjų nepalankiai žiūri į de- Brazausko žmonai Julijai, 81 metų amžiaus. Tokie aštrūs klau- nų atotrūkis nuo demokratų atotrūkis nuo demokratų su- mokratus, tačiau respublikonų simai dažnai pasigirsta, rašo „Lietuvos rytas”, Nr. 213. sumažėjo, turėtų pakelti ūpą mažėjo iki 3 proc. (45 proc. nemėgsta dar didesni skaičius Prokuratūra nusprendė nepradėti atskiro tyrimo dėl pra- prezidento Barack Obama ir 42 proc.) – tai mažiausias – 67 procentai. Faktas, kad nešimo, kad Lietuvoje veikusiame JAV Centrinės žvalgybos partijai artėjant kadencijos atotrūkis per vienerius metus. rinkėjai linkę teikti pirmenybę valdybos slaptajame sulaikymo centre buvo kalinamas pakista- vidurio rinkimams, po kurių Kitų apklausų rezultatai taip respublikonams, nors labiau nietis. Prokurorai, susipažinę su gautu dokumentu, nusprendė, gali smarkiai susilpnėti jos pat patvirtina, kad demokratai tiki demokratais, gali patvirtin- kad pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos pozicijos Kongrese. vejasi opozicinę partiją. ti teoriją, jog tai itin nepalan- veikos nėra tikslinga. Generalinės prokuratūros Organizuotų Tačiau visose apklausose Apklausų rezultatų analizė kūs metai užimantiems postus, nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente jau atliekamas opozicinė partija tebepir- atskleidžia rinkėjų nepasiten- nes rinkėjai paprasčiausiai sie- ikiteisminis tyrimas dėl galimo CŽV sulaikytų asmenų perve- mauja. Vis dėlto viešosios kinimo mastą, taip pat tam kia nubausti už savo negandas žimo ir kalinimo Lietuvos teritorijoje. Šio ikiteisminio tyrimo nuomonės tyrimai atskleidė tikrą elektorato sutrikimą ir tuos, kurie yra valdžioje. metu tiriamos visos aplinkybės, susijusios su galimu įvykiu. gana prieštaringą vaizdą: nors prieštaravimus argumentaci- Kelių pastarųjų mėnesių 2011 metais Lietuva minės Laisvės gynimo 20-metį. Todėl pikti rinkėjai yra įsitikinę, kad joje. politiniu aiškinimu buvo spė- Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų demokratai dirbtų geriau už Pavyzdžiui, nors „The jamas demokratų sutriuški- paminėjimo komisija maloniai kviečia visus Lietuvos piliečius respublikonus, jie vis tiek nori Washington Post” apklausos nimas rinkimuose, kurie gali prisidėti minint ir įprasminant šią reikšmingą sukaktį. Seimas, jų atsikratyti. dalyviai suteikė pranašumą sugrąžinti respublikonus į atsižvelgdamas į tai, kad 2011 metais minėsime Lietuvai itin „The Washington Post” respublikonams, vis dėlto valdžią Kapitolijuje ir tapti skaudžių įvykių 1941 ir 1991 metais sukaktis, vertindamas 1991 ir „ABC News” apklausa, daugiau jų yra įsitikinę, kad skaudžiu atkirčiu B.Obama. metų pasaulio visuomenės paramą, ginant ir įtvirtinant atkurtą kurioje rinkėjų buvo klau- demokratams per kelis at- Vis dėlto naujos apklausos, Lietuvos nepriklausomybę, 2011-uosius paskelbė Laisvės gy- siama, už kurią partiją jie einančius metus geriau už kuriose atsižvelgiama į res- nimo ir didžiųjų netekčių atminties metais. rengiasi balsuoti lapkričio respublikonus sektųsi spręsti pondentų amžių, leidžia ma- Lietuvos prezidentė vis padejuoja, kad Lietuva nesugeba de- 2 dieną vyksiančiuose rin- pagrindines Amerikos proble- nyti, kad galutiniams rinkimų ramai panaudoti Europos Sąjungos skiriamų pinigų, bet, ko gero, kimuose, parodė, kad nuo mas (taip mano 41 proc. šios rezultatams gali turėti įtakos nežino, kaip sumaniai juos ištaško valdininkai. Visą savaitę dalis rugsėjo pradžios demokratams apklausos dalyvių, priešingos Baltųjų rūmų pastangos subur- ministro pirmininko tarnybos darbuotojų tobulino anglų kalbos pavyko sumažinti atsilikimą nuomonės laikosi 39 proc. ti jaunų ir pirmą kartą balsuoti žinias. Tačiau jiems neteko prisiminti kietų studentavimo laikų nuo respublikonų. Tačiau res- respondentų). eisiančių rinkėjų bloką. suolų ar tvankių auditorijų. Valdininkai mokytis buvo nuvežti į publikonai vis dar pirmauja: Šios apklausos apklaustieji „The Washington Post” ap- Trakuose įsikūrusį viešbutį ir sveikatingumo centrą „Trasalis”. paramą jiems išsakė 49 proc. galvoja, kad demokratai sė- klausa parodė, kad B.Obama respondentų, o už demokratus kmingiau spręstų problemas, darbą palankiai vertina 50 pasisakė 43 proc. apklausos susijusias su ekonomika, svei- proc. apklaustųjų - keliais dalyvių. Tokio palaikymo katos apsauga, Afganistanu ir procentiniais punktais daugiau Respublikonų partijai visiškai vidurine klase. Panašiai verti- nei kitose pastarojo meto ap- pakaktų užsitikrinti Atstovų namos abiejų partijų galimy- klausose.

Baltuosius rūmus paliko Gruzija galiausiai štabo vadovas taps NATO nare JAV prezidentas Barack ilgą bendradarbiavimo laiko- Gruzija galiausiai taps NATO Obama neteko dar vieno ar- tarpį pasirodė esąs „išmintin- nare, spalio pradžioje Tbilisyje timo bendražygio: Baltuosius gas ir gabus” patarėjas. P. Rous pareiškė karinės sąjungos gene- rūmus palieka ligšiolinis jo jau buvo B. Obama štabo va- ralinis sekretorius Anders Fogh štabo vadovas Rahm Emanuel. dovas, kai šis Senate atstovavo Rasmussen. „Mes kreipiame Jis paskelbė sieksiantis mero Illinois valstijai. labai daug dėmesio NATO ir posto gimtojoje Čikagoje, Štabo vadovas Baltuosiuose Gruzijos bendradarbiavimui ir praneša agentūra AFP. rūmuose kontroliuoja ryšius siekiame jį stiprinti”, – teigė jis B. Obama štabui, kurio su prezidentu ir rūpinasi kuo Gruzijos parlamente. vienas uždavinių yra koordi- sklandesniu bendradarbiavimu Gruzija jau seniai siekia Rahm Emanuel, kairėje, iš Palestinos kilusių žydų šeimos sūnus, nuoti vyriausybės darbą, dabar tarp Baltųjų rūmų, departa- narystės NATO, tačiau šis su Čikagos meru Richard M. Daley 2002 m., kai meras jį pristatė vadovaus ilgametis prezidento mentų ir Kongreso. Jau praė- siekis buvo atmestas 2008 dėl kandidatu į JAV Kongresą ir laimėjo rinkimus. Jis jau grįžo į Čikagą patarėjas Pete Rous. jusiomis savaitėmis iš artimų Prancūzijos ir Vokietijos ne- iš Baltųjų rūmų štabo vadovo pareigų ir pradėjo ruoštis, jei bus Pristatydamas P. Rous B. B. Obama patarėjų rato pasi- pritarimo per NATO viršūnių išrinktas, Čikagos miesto mero pareigoms. NYT Obama pabrėžė, kad jis per traukė kelios svarbios figūros. susitikimą Bukarešte. ELTA . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . 3

LIETUVIŲ TAUTINĖS MINTIES LAIKRAŠTIS Kas kursto antisemitizmą Lietuvoje? THE LITHUANIAN NATIONAL NEWSPAPER Visuomenės gyvenime sis dėl to, kad nacių genocidas Šis akibrokštas sulaukė vi- TEL. (216) 531-8150 galioja daugelis gamtos arba klastojamas ir išnaudojamas. suomenės atoveikio. Tenka ap- FAX (216) 531-8428 mechanikos dėsnių, tik po- Teisingausias atsakymas – to- gailestauti, kad komentaruose DIRVA E-mail: [email protected] veikio kiekybinė išraiška dėl, kad tuo pasinaudojama, prie žiniasklaidoje paskelbto P.O. BOX 19010 CLEVELAND, OHIO 44119-0010 gali būti nelygiavertė. Antai siekiant pateisinti nusikalsta- prakeikimo, ko ir galima buvo 19807 CHEROKEE AVENUE . CLEVELAND, OHIO . 44119 trečiasis Niutono dėsnis, mą Izraelio valstybės politiką tikėtis, nes šmeižtas švelnių Leidžia Amerikos Lietuvių Spaudos ir Radijo Draugija „Viltis”, Inc. atoveikį prilyginantis veiks- ir JAV paramą šiai politikai... žodžių nenusipelno, radosi Algirdas V. Matulionis, Pirmininkas / President mui, visuomenės gyvenime ...Kad iš tiesų mokytumės pakankamai antisemitinių pa- Vytautas Radžius, Redaktorius / Editor tinka tiek, kad jis patvirtina iš nacių holokausto, privalome sisakymų. Ar dar reikia geres- 2713 West 71St St, Chicago, IL 60629-2005 esant atoveikį, tik kai būna sumažinti jo fizinę dimensiją ir nių įrodymų, kad antisemitinių Gediminas Markevičius, maketavimas veiksmas. išplėsti moralinę. Nacių geno- apraiškų prakeikimu ir tokiais Tačiau atoveikis gali būti cidui įamžinti skirta pernelyg sąrašais buvo siekta? DIRVA (UPS 157-580) gerokai didesnis už veiksmą daug viešų ir privačių lėšų. Pernai rugpjūčio 21 d. Postmaster: Send address changes to DIRVA (kaip tose vaikų peštynėse Didžioji šių pastangų dalis yra tarptautinio žurnalo „The 19807 Cherokee Ave. Cleveland, OH. 44119-0010 – pirmasis antrąjį krepšte- bevertė, nes tai duoklė ne žydų Economist” internetinėje lai- Periodicals postage paid at Cleveland, Ohio and additional mailing offices. Published bi-weekly by American Lithuanian Press & Radio Assn. lėjo, antrasis pirmajam nosį atminimui, o jų išaukštinimui. doje išspausdintas straipsnis VILTIS, INC. - Subscription per year - $55.00, first class - $78. Single sukruvino, o trečiasis antrąjį Jau praėjo pakankamai daug su šūkiu: „Lietuva turi nusto- copy - $1.00. Air mail overseas - $130.00. sumušė). Vergų sukilimai, laiko, kad galėtume atverti ti kaltinusi nukentėjusius!” Pre­nu­me­ra­ta me­tams - $55.00, pu­sei me­tų - $40.00, pir­ma kla­se - $78. maištai, revoliucijos laikytini širdis likusios žmonijos dalies Teigiama, kad Lietuva vėl Oro pa­štu į už­sie­nį me­tams - $130.00. At­ski­ro nu­me­rio kai­na - $1.00. Straips­niai, pa­si­ra­šy­ti pa­var­de, ini­cia­lais ar sla­py­var­džiu ne vi­sa­da iš­reiš­ atoveikiais į valdančiųjų pries- kančioms. Tai svarbiausia žydus persekioja, rašoma, kia re­dak­ci­jos nuo­mo­nę. Ne­spaus­din­ti straips­niai grąži­na­mi, tik au­to­riui paudą, į žmogiškosios prieder- pamoka, kurią išmokau iš savo kad Lietuva kaltina žydus pra­šant. Už skel­bi­mų tu­ri­nį re­dak­ci­ja ne­at­sa­ko. Ne­pa­si­ra­šy­tų raši­nių mės nevykdymą. Tačiau būna motinos. Matydama juodao- mėgindama išsisukti nuo pa- ne­spaus­di­na­me. ir tokių atvejų, kai atoveikis džių amerikiečių, vietnamiečių čios Lietuvos kolaboravimo tyčia provokuojamas norint ir palestiniečių kančias, mano žydų žudynėse. Straipsnyje holokaustas – žmonijos tragedija turėti iš jo tam tikros naudos. mama buvo įsitikinusi: visi neigiama, kad sovietai vykdė Dialogo kultūros insti- mes esame holokausto aukos. lietuvių genocidą, pareikšti Lietuvos žydai mini genocido aukų atminimo dieną tutas 2004 m. išleido iš an- Kaip vieną iš akivaizdaus kiti beprasmiški ir klaidingi rugsėjo 23 d. 1943 m. tai buvo žiauri diena, kai buvo glų kalbos verstą Normano antisemitizmo palaikymo ir teiginiai. Straipsnis iš tikrųjų nužudyti beveik visi žydai Vilniuje, kitur, arba išvežti į G. Finkelsteino knygą kurstymo pavyzdžių reikia prilygsta ne tariamai skriau- koncentracijos stovyklas. Liko tie, kurie slapstėsi lietuvių Holokausto industrija. Kaip laikyti žiniasklaidoje pasi- džiamų Lietuvos žydų gyny- šeimose arba kurie pasitraukė pas sovietinius komunistų išnaudojama žydų kančia. rodžiusius, iš Izraelio mus bai, o antisemitizmo kurstymui partizanus. Autoriaus nuomone, „stoko- pasiekusius, prakeikimą bei Lietuvoje. Šiandien sunku suprasti, kaip tokia tragedija galėjo jančių holokausto aukų” vardu „lietuvių žydšaudžių” sąrašus. Dera pridurti, kad šiuo įvykti civilizuotoje Europoje – masinės žydų tautybės keldama vis naujus kompensa- „Tegul Dievas nubau- metu Lietuvos žydų bendruo- žmonių žudynės. Tuo metu dar nežinojome apie Stalino cijų ieškinius, iš kurių tikro- džia tuos bailius. Tegul jų menė siekia atgauti sovietų vykdytas žudynes Sovietų Sąjungoje. Tai buvo sužvė- sios aukos teturi visai mažai sąjungininkai, bendrininkai nacionalizuotą turtą, todėl „in- rėjusių dviejų diktatorių kraujo kerštas žmonijai. Tad ir naudos, Holokausto industrija ir artimieji, jų atžalos ir dustrijos” vadeivos pasauliui holokaustas nėra vien žydų tautos, bet visos žmonijos pati labiausiai prisideda prie palikuonys būna prakeikti norėtų parodyti, kad „žydšau- drama, kurią vykdė naciai, o prieš karą Didžiojo teroro antisemitizmo palaikymo ir amžiams.” Prakeiksmas su džiai”, susigrobę žydų turtą, metu komunistai. kurstymo. holokauste dalyvavusių šimtų jo negrąžina teisėtiems savi- Stalino bendražygių likimas buvo tragiškas – apie Knygos autorius gimė lietuvių sąrašais patalpintas ninkams. Ar tai ne Holokausto Sovietų Sąjungos liaudies likimą nėra ko ir sakyti. Kamenev, 1953 m. Brukline Varšuvos Lietuvos žydų asociacijos industrijos siekis? pirmasis Lenino parinktas vadovauti bolševikų valstybei ir getą, Maidaneko ir Aušvico Izraelyje tinklalapyje. Tie Šių eilučių autoriui Zinovjev, revoliucinės tarybos narys, buvo sušaudyti 1936 koncentracijos stovyklose sąrašai, kuriuos kiekvienas Izraelyje gyvenantis bičiulis m., Bucharin – 1938 m., Trockis užmuštas ledo kirtikliu išgyvenusių žydų šeimoje. gali paskaityti, o daugelis ir prieš keletą metų buvo atvežęs 1940 m., visi Stalino įsakymu. Vien per 1937-1938 metus Studijavo Princetono univer- žydų tragedijos laikus mena, dalį minimų sąrašų, kad apie buvo sušaudyta pusantro milijono žmonių. Pats Stalinas sitete ir Paryžiuje. Gyvena iškart suvoks, kad tai niekuo juos pasakyčiau savo nuomo- pasirašė mirties nuosprendį beveik 39,000 pasmerktųjų, Niujorke, universitete dėsto nepagrįstas šmeižtas ir, la- nę. Taigi tie sąrašai, pasirodo, daugelis buvo jo seni pažįstami. Ypač skaudžiai nukentė- politikos mokslus. Dera ci- bai panašu, yra seniai SSRS Izraelyje buvo platinami se- jo jo gimtoji Gruzija, kur tada vadovavo kylantis Stalino tuoti, ką knygos užsklandoje saugumo parankinių surinkta niai, tik – ne viešai. didžiūnas Berija: per vadinamuosius valymus ten žuvo 10 parašė pats knygos autorius. medžiaga apie Lietuvos pa- Atrinkęs sąrašuose savo procentų Komunistų partijos narių, iš 644 Partijos dešim- Mano tėvai dažnai svarsty- triotus tremčių bei tolimesnio krašto (Panevėžys, Kupiškis) tojo suvažiavimo delegatų 425 buvo sušaudyti. (Simon S. davo, kodėl augu piktindama- persekiojimo tikslu. pavardes, net asmeniškai pa- Montefiore „Stalino jaunystė”, 459 psl.) žįstamus žmones, iškart supra- Kas šaudė žydus Lietuvoje? Tiesa reikalauja nurodyti lietuvių karių uniformomis, šaudė žydus. tau, kad tai tikrovės neatitin- kas yra kaltieji, bet nesakyti, kad lietuvių tauta yra žydšau- 1941-ųjų pirmasis pusmetis buvo tragiškiausias Lietuvos kantis kurpinys. Tą medžiagą džiai. Juk naciai Lietuvoje paskelbė savo taisykles žydų žydų holokausto laikotarpis. Pagal nacių viršininko W. su savo nuomone anuomet naikinimo klausimu vos tik įžengę į Lietuvą. 1940 m. kai Stahleker 1942 m. sausio 31 d. pranešimą nacių tos srities perdaviau Valstybinio Vilniaus kurie žydai ir nedaug lietuvių pritarė SSRS, o 1941 m. dau- vadovui R. Heydrich, Lietuvoje buvo nužudyta 136,421 Gaono žydų muziejaus moks- gelis lietuvių pasirinko Vokietiją kaip mažesnį blogį, nes žydas. Bet kiek iš viso žydų buvo nužudyta, neaišku, nes liniam bendradarbiui. Dabar nacių žiaurumas dar nebuvo žinomas. Sovietų komunistų įvairūs autoriai pateikia vis kitus skaičius. Nereikia pamiršti, tam pačiam moksliniam ben- nežmoniški reiškiniai jau buvo išryškėję deportacijomis, kad dalis žydų karo pradžioje pasitraukė į Sovietų Sąjungą. dradarbiui iškart pranešiau kalėjimais, baisiaisiais tardymais, žudynėmis. Kai SSRS Izraelyje išleistoje „Holokausto enciklopedijoje” rašoma, apie oficialiai žiniasklaidoje okupavo Lietuvą, ji tapo didžiuoju mūsų priešu. Todėl 1944 kad Lietuvoje okupacijos metu buvo nužudyta 254 tūks- pasirodžiusius minėtus sąra- m. vasarą, manoma, kad 60 tūkstančių pasitraukė į Vakarus, tančiai žydų (95 proc.). Kitame Izraelio leidinyje „Lietuvos šus. į Vokietiją ir daug jaunimo išėjo į miškus ginti Lietuvą nuo žydų knyga” teigiama, kad iš 225-235 tūkstančių gyvenusių Žydų tautos medžio šaknys bolševikų okupacijos. Tačiau naciams nesisekė sukelti lie- 1944 m. tebuvo likę 2-3 tūkstančiai. Istoriko K. Rukšėno į praeitį siekia tūkstantmečius, tuvių antisemitines nuotaikas, nors naciai naudojosi sovietų skaičiavimu, buvo nužudyta 170-190 tūkstančių žydų. šakos nusidriekia tūkstančius okupacijos metais susikaupusiomis antikomunistinėmis ir Bostono Lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad Lietuvoje kilometrų po visus kontinen- antižydiškomis nuotaikomis. Tačiau reikia pabrėžti, kad nužudyta 250 tūkstančių žydų. (LE, 35 t., 293 psl). tus, pasaulio kultūra naudojasi Lietuvoje iki 1940 m. antisemitizmo nebuvo. Kai skelbiama, jog ir lietuviai dalyvavo žudynėse, gausių žydų tautos genialių 1941 m. birželio trėmimų metu lietuviai patyrė kai kurių dera prisiminti, kad dažnai nacių sugaudyti vyrai buvo asmenybių kūrybos vaisiais. žydų dalyvavimą tremiant žmones. Bet ne lietuviai nulėmė priversti lydėti vežamus žydus. Ir Lietuvoje žydai gyveno tragišką žydų likimą. Žydų klausimas buvo nacių žinioje. Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos Kultūros fondas ne šalia mūsų, o tarp mūsų, Kai generolai St. Raštikis ir S. Pundzevičius, ir vyskupas Čikagoje pasirūpino, kad visi tie faktai būtų patikrinti ir už- dalyvavo visuomeniniame gy- V. Brizgys bandė žydus užtarti pas vermachto generolus, rašyti mūsų istorijai. Arūnas Bubnys paruošė 560 puslapių venime, buvo lojalūs Lietuvos jiems buvo pasakyta, kad tą reikalą tvarko geštapas ir jie knygą „Vokiečių okupuota Lietuva”, kurią išleido Lietuvos valstybei. XX amžiaus vidury niekuo negalį padėti. Bet vokiečiai visada dėl žydų žudy- gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Vilniuje. tarp kitų žemių ir Lietuvos mo norėjo įtraukti vietos gyventojus ir nuslėpti savo nacių Knygos išleidimą finansavo ALT sąjungos Kultūros fondas. žemėje įvykdytas, kaip ir lie- kaltę. Yra žinomas ir toks atvejis, kad naciai, persirengę S. Tūbėnas tuvių, žydų tautos genocidas. (Nukelta į 5 psl.) 4 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. .

Čikagoje minimas Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejus Spalio 15-17 d. Balzeko būrelio”. Kai kuriuos renginio Lietuvių kultūros muziejuje organizacinius darbus pažadėjo vyks renginiai skirti Žalgirio finansuoti Lenkijos konsulatas. mūšio 600 m. sukakčiai pami- Renginį aukomis ir darbais nėti. Pagrindiniai šio renginio remia pavieniai asmenys ir iniciatoriai: čikagiškiai lietuvių organizacijos. ir lenkų filatelistai – lietuvių Jubiliejinis Žalgirio mūšio filatelistų draugija „Lietuva” renginys numato įvairią ir bei lenkų „Polonus”. Mintis įdomią trijų dienų programą. tokiam renginiui gimė prieš Spalio 15-17 d. organizuojamo keletą metų, lenkų filatelistų renginio metu veiks išplėstinė draugijos „Polonus” Čikagos filatelijos, numizmatikos, isto- skyriaus nariams pakvietus rinės dokumentinės medžiagos pagalvoti apie bendrą renginį, ir bibliografijos, meno ir tau- Žalgirio 600 m. pergalei atminti. Medalį projektavo dail. A. Každailis, dail. A. Jonušauskas, atliko kuris sujungtų abiejų draugijų todailės kūrinių, kitų, Žalgirio Metalo meninio apdirbimo centras (Kaunas). pastangas įamžinant istorinę mūšį ir jį atspindinčių istorinių Žalgirio mūšio 600 m. pergalės rodinių paroda – „LITHPEX muziejus, privatūs asmenys, Tsu, Machiavelli, Clausewitz kūrėjas Algis Kuzmickas šio- sukaktį. Pasiūlymas pasirodė – POLPEX 2010”. Įdomus vietiniai lietuvių ir lenkų kolek- ir Akvinietis: karo filosofijos mis dienomis Lietuvoje baigia įdomus ir lietuviai filatelistai parodos akcentas – Žalgirio cionieriai. Parodoje matysime ir Žalgirio mūšis”. Istoriko dr. montuoti filmą, skirtą Žalgirio pasvarstę jį priėmė. Prieš tai mūšio maketas-diorama, kurią Lietuvoje atkurtą istorinę vė- R. Vito pranešimą išgirsime mūšio istorijai ir Lenkijoje or- ilgokai diskutavę nutarė, jog paruošė ir specialiai į šią parodą liavą, kurią specialiai parodai taip pat spalio 16 d. šeštadienį. ganizuoto mūšio inscenizacijai ir lietuviai turi pradėt daugiau pristatys bei eksponuos Bob paskolins Lietuvos Generalinis Specialiai į Žalgirio mūšio pa- ažvelgti ir pristatyti. Tad galime dėmesio skirti šio mūšio aktu- Tamosaitis Luddy. Maketas- konsulatas Čikagoje. Laukiame minėjimą Balzeko muziejuje tikėtis, kad Balzeko muziejuje alijoms. Netrukus, susibūrus į diorama vaizduojantis Žalgirio atvykstant su įdomiais istori- iš Lietuvos atvyksta žinomas įvyks šio filmo premjera. nedidelę iniciatyvinę grupelę, mūšį atkurtas remiantis istorikų niais rodiniais nemažo būrio istorikas, Lietuvos viduramžių Visai neseniai renginio or- pradėtas pasiruošimas istorinio surinktais faktais, dokumen- parodos dalyvių. Rodiniai bus tyrinėtojas, karybos ir mūšių ži- ganizatoriai Žalgirio mūšio 600 įvykio paminėjimui Čikagoje. tine medžiaga, to laikmečio gan įvairūs ir įdomūs, bus ir novas, Generolo Jono Žemaičio m. jubiliejui ir Čikagoje vyk- Kaip ir prieš daugelį metų, kuo- žemėlapiais, karybos ir heral- tokių vaizdų, kuriuos matysime Lietuvos karo akademijos dės- siančio paminėjimo įamžinimui met jungtinė lietuvių – lenkų dikos specialistų tyrinėjimais. pirmą kartą per 600 m. istoriją tytojas, dr. Romas Batūra. paruošė ir pagamino bronzinį kariuomenė išsiruošė į lemiamą Reljefiniame mūšio lauke iš- nuo Žalgirio laikų. Tad lanky- Jo pranešimo tema: „Lietuvos atminimo medalį. Jis per labai mūšį, taip ir dabar, jungtinė dėliotos rankomis tapytų ka- tojai turės malonių akimirkų 250 metų gynybinis karas su trumpą laiką (3 savaites) buvo dviejų tautų iniciatyvinė gru- rių figūrėlės vaizduoja mūšio parodoje. Kryžiuočių Ordinu ir Žalgirio pagamintas Kaune. Medalis pė, o tiksliau būrelis lietuvių karius, jų išsidėstymą. Mūšiui Renginyje dalyvaus ir mūšis, kovos su totorių Aukso bus įteiktas visiems aktyviai ir lenkų idealistų, entuziastų atkurti panaudota 449 figūrėlės, paskaitas apie Žalgirio mūšį Orda kontekste”. dalyvavusiems parodoje, rė- ėmėsi organizuoti istorinio vaizduojančios 40 lietuviškų skaitys žinomi istorikai, vidu- Į Čikagą atvyksta ir da- mėjams ir organizatoriams. įvykio paminėjimą Čikagoje. pulkų-vėliavų, 51 – Lenkijos ramžių istorijos žinovai, mū- lyvauti renginyje žada Netrukus pasirodys vokai ir Prie renginio organizatorių ir 51 –Teutonų ordino ir jų šių ir karybos ir specialistai. Į Lietuvos totorių atstovai dr. JAV pašto ženklai, įamžinantys prisijungė Garbės konsulas talkininkų pulkus. Žalgirio mūšio 600 m. pergalės A. Jakubauskas ir žurnalis- Žalgirio mūšio 600 m. jubiliejų St. Balzekas ir jo muziejaus Parodoje eksponuojama paminėjimą Čikagoje atvyks tas V. Maliauskas - Žalgirio ir iškilmes Čikagoje. Vokus ir personalas, Lenkijos garbės diorama nebus vien statiškas, žinomas amerikiečių istorikas mūšyje dalyvavusių totorių pašto ženklus galės įsigyti visi konsulas R. Ogrodnik, idėją nejudantis rodinys. Šio maketo dr. William Urban, mums palikuonys, žadantys prista- norintieji lietuvių filatelistų palaikė ir pagal galimybes re- kūrėjas žada nuolat keisti figū- pažįstamas iš puikių istorinių tyti nemažiau įdomų pra- draugijoje „Lietuva” ir Balzeko mia abiejų Lietuvos ir Lenkijos rėlių išdėstymą, tuo siekdamas darbų apie baltus, jų kovas su nešimą „Lietuvos totoriai muziejuje vyksiančių renginių valstybių Konsulatai Čikagoje. kuo vaizdžiau parodyti, mūšio kryžiuočiais ir, kol kas vienin- Žalgirio mūšyje ir šiandieninė- metu. ALT’as pirmasis iš lietuviškų eigą, kariuomenės manevrus. telės JAV, didžiulės apimties, je Lietuvoje”. Turėsime progos Penktadienį, spalio 15-ios organizacijų auka parėmė šią Tad maketo sumanytojas kvies įsimintinos istorinės studijos ir pamatyti filmuotą medžiagą ir vakare 6:30 v.v. vyks rengi- idėją. Prisidėjus asmenine auka ir parodos dalyvius aktyviai da- jau plačiai pasaulyje spausdina- skaidres iš Raižiuose vykusios nio iškilmingas atidarymas, lenkų draugijos „Polonus” lyvauti atkuriant Žalgirio mūšio mos istorinės knygos „Žalgiris totorių bendruomenės šventės, o spalio 16-ją vakare rengi- pirmininkui Ch. Schester, ben- vaizdus bei atskiras situacijas, ir kas po jo” (Tannenberg atidengiant paminklą Vytautui nio organizatoriai, dalyviai ir dromis pastangomis netrukus karių manevrus ir kariuomenių and after) autorius. Spalio 16 Didžiajam. Jiems talkins čika- svečiai susirinks į iškilmingą pavyko išleisti Žalgirio mūšiui judėjimą. Tai turėtų sudominti d. galėsime pasiklausyti šio gietis Ernestas Lukoševičius. renginio pokylį, skirtą Žalgirio skirtą atminimo medalį. Jis jau ne tik suaugusius parodos lan- žinomo istoriko paskaitos: Apie šių metų Žalgirio mū- mūšio 600 m. pergalei paminė- dabar platinamas per abiejų kytojus, bet jaunimą, mokinius, „Grunwaldas/ Žalgiris šiandie- šio jubiliejinius renginius ir ti.Tikimės, kad Žalgirio mūšio draugijų tinklą. Sulaukta fi- vaikus. na” (Grunwald/Žalgiris today). šventę Lenkijoje žada papa- 600 m. sukakčiai skirta ir nu- nansinės paramos iš Čikagoje Parodai eksponatus pristaty- Istorikas dr. Robertas Vitas sakoti čikagietis J. Vainius. matyta programa sudomins veikiančio „Istorijos ieškotojų ti ruošiasi Balzeko ir Lenkijos padarys pranešimą tema „Sun Jis šią vasarą besilankydamas plačią lietuvių visuomenę, Lietuvoje ir Lenkijoje Žalgirio ypač jaunimą: lituanistinių mūšiui skirtoje šventėje užfik- mokyklų mokinius, moky- savo daug įdomių momentų, tojus, studentus, lietuvių vi- parsivežė daug įspūdžių, ku- suomenę, gal ir kitus Čikagos riuos papasakos ir Balzeko miesto gyventojus. Gal būt lietuvių kultūros muziejuje spalio 15-17 dienomis Balzeko vyksiančiame Žalgirio mūšio lietuvių kultūros muziejuje paminėjime. organizuojamas Žalgirio 600 Minėjimo renginių pro- m. paminėjimas ir renginiai gramoje pamatysime ir naujų sudomins ne tik Čikagos, bet dokumentinių filmų, sukurtų ir tolimesnių vietovių lietuvius, specialiai Žalgirio mūšio 600 lietuvių kilmės amerikiečius, ir m. pergalei atminti, stebėsime šiaip visus istorijos mylėtojus, Lenkijoje vykusios Žalgirio paskiriant dalį savo laisvalaikio mūšio inscenizacijos filmuotą Lietuvos istorijos pažinimui ar apžvalgą. Žinomas Lietuvos jo pagilinimui. istorinių dokumentinių filmų Violeta Rutkauskienė

LIETUVIŲ RADIJO PROGRAMA girdima antradieniais 9:00-10:00 val. vak. iš WPAT stoties 930 AM banga. Dėl pranešimų ir skelbimų kreiptis dr. Giedrę Kumpikas, 82-32 Bell Blvd., Hollis Hills, NY 11427. Tel. (718) 776-1687. Atidengiant paminklą Vytautui Didžiajam Raižiuose, Alytaus apskrityje, kurį pastatė totorių ir karaimų Fax: (718) 479-8923. E-mail: [email protected] bendruomenė. Povilas Juodvalkis (iš Čikagos), kairėje, filmavo renginį. . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . 5 Lietuviai, išgelbėję žydų gyvybę Kai jauna šviesiaplaukė sia jos motina buvo LAIMĖ. moteris, muzikos dėstytoja ...Pirmuosius savo žings- B. Elinienė 1944 m. vasarą nius Estera žengė svetimoje įžengė į Čiobiškio vaikų namų mansardoje, šalia hitlerinin- salę, nuo būrio vaikų atsiskyrė kų štabo. Motina su dukryte maža tamsaus gymio mergy- glausdavosi batsiuvio Apuoko tė didelėmis, kiek įkypomis šeimoje, kitų gerų žmonių akutėmis ir tekina pasileido namuose. Ilgai užsibūti vie- prie viešnios, šaukdama: „Tai noje vietoje buvo baisu. Štai MANO mama!” apsigyveno pas tykų žmogų Koks balsas pakuždėjo Pranevičių nuošalioje gatve- ketverių metų Esterai Elinaitei lėje, o kaimynai įspėjo nepa- teisybę – gal tas, kuriam vė- geidaują, kad netoliese būtų Danutė Čiurlionytė-Zubovienė Sofija Čiurlionienė Vladimiras Zubovas liau paklusdavo atlikdama slepiama žydaitė. Tik tada L. van Bethoveno sonatas, J. B. Elinienė ryžosi kreiptis į radusius Čiurlionių-Zubovų geto bėgliams. Jis palaiky- tė Danutė Zubovienė, daugelio Brahmso ir F. Šopeno koncer- žmones, kuriuos tepažinojo iš namuose. B. Elinienė nė ne- davo ryšius su savo draugu knygų vaikams autorė. Tęsė tus fortepijonui... Nes mamy- jų garsių vardų ir kūrybos. žinojo, kad bėglių šioje pas- vaikų gydytoju Petru Baubliu, architektūros istorijos tyrinė- čių, gerų globėjų mažoji Estera Nuoširdumas ir šiluma togėje esama ir daugiau. Ji „Lopšelio” našlaičių namų jimus architektas Vladimiras turėjo ne vieną, o tikrų tikriau- gaubė visus, prieglobstį su- džiaugėsi jai skirta rūsio ka- direktoriumi, kuris po sudė- Zubovas. Panašiai kaip rašyto- marėle, negalėdama suprasti, tingos krikštynų procedūros jas Balys Sruoga, hitlerininkų kodėl taip droviai atsipraši- bažnyčioje priimdavo vaikus paimtas įkaitu ir įkalintas nėjo Danutė Zubovienė, ne- kaip pamestinukus, jų krikšto Štuthofo koncentracijos sto- galėdama pasiūlyti jaukesnės dokumentai būdavo suklastoti. vykloje, Vladimiras Zubovas vietos. O esmė buvo ta, kad Mažajai Esterai buvo (beje, Sruogos gyvenamojo erdvesniame kambaryje glau- rasta kiek saugesnė vieta namo projekto autorius), laikė dėsi pabėgę iš geto inžinierius Benediktinų bažnyčios naš- save tokiu pat lietuvių inteli- Anatolijus Rozenbliumas su laičių namuose Čiobiškyje, kur gentijos atstovu, atsakingu už žmona Raja ir sūnumi Mika, be Esteros dar penki žydų vai- savo tautos orumą. Gyvenimu Rajos tėvai Kenigsbergai, kai su suklastotais metrikais ir kilniais darbais ši šeima paskui dar atėjo kaunietis gy- sulaukė karo pabaigos. įrodė jų pačių kūryboje skel- dytojas epidemiologas Leonas O čia, kur nuo sienos žvelgė biamų grožio ir gėrio idealų Gurevičius. Zubovai padėjo Čiurlionio paveikslai, ateidavo tikroviškumą. išsigelbėti gydytojo Abraomo vis nauji žmonės, išsipasako- Vladimiras Zubovas, Da- Kamberio žmonai Marijai su davo, prašydavo patarimo. nutė Čiurlionytė-Zubovienė penkiamečiu sūnumi, Juditai Patys šeimininkai stengdavosi ir Sofija Čiurlionienė ap- Zubavičienei, Tamarai Levi, ne tik užjausti, paguosti, bet dovanoti Pasaulio tautų Ruth Peer. padėti ir kitiems sunkią valan- Teisuolio atminimo medaliu, Vladimiras Zubovas, dvi- dą. Čia viešpatavo nepaprasto Garbės raštu ir Žūvančiųjų račiu važinėdamas po kaimo dvasingumo atmosfera. Dirbo gelbėjimo kryžiumi. vietoves, nuolat ieškojo sau- literatūrinį darbą rašytoja Iš leidinio „Gyvybę ir duo- gesnės vietos vis naujiems Sofija Čiurlionienė ir jos duk- ną nešančios rankos”.

1991-ųjų rugpjūtis maskvoje 2010 m. rugpjūčio 19-ąją buvo 19 metų, kai Maskvoje Estera Elinaitė, Druskininkai (1957 m.) įvyko pučas. SSRS preziden- tas M. Gorbačiov su šeima (Atkelta iš 3 psl.) Izraelio tuo metu ilsėjosi vasarna- Kas kursto... tinklalapyje myje prie Juodosios jūros. Skaudu ir apmaudu, kad tiek žydšaudžių sąraše Rugpjūčio 18 d. iš Maskvos tarp lietuvių, tiek tarp žydų partizanų vadai atvykusi delegacija norėjo buvo genocido vykdytojų. Su sovietų priespauda ko- su juo pasimatyti, bet M. Tačiau neteisinga ir žalinga vojusių Lietuvos partizanų Grobačiov atsisakė ją pri- tautų santykiams, nepamatuo- pavardės nepagrįstai įrašytos imti, ir, įtardamas kažką tais kaltinimais vieną tautą į Lietuvos žydų asociacijos negero, puolė prie telefono, smerkti, kaltinti genocidu, kai sukurtoje interneto svetainėje bet telefono linija nevei- Lietuvoje šimtmečius lietuvius paskelbtą žydšaudžių sąrašą, kė... Delegacija pro sargybą su žydais siejusi istorinio liki- sako Lietuvos gyventojų ge- įsiveržė į jo kabinetą. Jų mo bendrystė turi būti puose- nocido ir rezistencijos tyrimo tarpe buvo ir M. Gorbačiov Rusijos prezidentas B. Jelcin sako kalbą ant barikados. lėjama, o ne darkoma. centro (LGGRTC) direktorė patikėtinis, personalo vir- Atkūrusi nepriklausomybę Birutė Burauskaitė. šininkas Valerij Boldin bei įgaliojimus perduoti Sovietų „Aš nepaprastai džiaugiuosi Lietuva garbingai elgiasi įam- Lietuvos žydų asociacijai, Centro komiteto sekretorius Sąjungos viceprezidentui G. Jus girdėdamas”. Ir pasakė, žindama žydų genocido aukų esančiai Izraelyje, priklausan- Oleg Baklanov. Jie pareiškė, Janajev. Kai JAV prez. G. Bush kad sovietų kariniai daliniai atminimą, apdovanojimais čiame tinklalapyje teigiama, kad atstovauja „Valstybiniam norėjo pasikalbėti telefonu su apsupo Rusijos Dūmą, bet pagerbdama žydų gelbėtojus. kad nacių talkininkais žudant ypatingųjų situacijų komite- M. Gorbačiov jam buvo pasa- pridūrė, kad jį palaikančiųjų Žydų gelbėtojų Lietuvoje są- žydus Antrojo pasaulinio karo tui” ir pareikalavo, kad M. kyta „Atleiskite, jis šiuo metu minia gatvėse išaugo iki šimto rašas yra gana ilgas. Jis, o ne metais buvo ir garsūs Lietuvos Gorbačiov čia pat pasirašytų nepasiekiamas”. tūkstančių. kokie sąrašai-falsifikatai, ir pokario rezistencijos vadovai dekretą, kuriuo preziden- Pirmadienio rytą Boris Trečiadienio rytą B. Jelcin yra tikrasis liudininkas, kad Juozas Lukša bei Adolfas to galios būtų perduotos Jelcin pasiuntė G. Bush laišką, jam pasakė, kad Rusijos Dūma Lietuva tikrai nenusipelnė Ramanauskas. „Tame sąraše Sovietų Sąjungos viceprezi- kuriame prašė JAV prezidentą vis dar apsupta KGB pajėgų, „žydšaudžių” vardo. yra ir mūsų partizanų vadų pa- dentui Genadij Janajev. palaikyti su juo „operatyvinį tačiau išreiškė viltį, kad genero- Lietuvos žydų bendruome- vardės. Jas ištyrus pasirodė, kad M. Gorbačiov atsisakė. kontaktą” Rusijos krizės metu. las M. Moisejev ir jo kariai jau nės garbės reikalas imtis atitin- – neteisingai. Jie tikrai nebuvo Tuomet delegacijos vyrai įkali- Savo kabinete G. Bush užsira- stojo jo pusėn... Skelbiama, kad kamų poveikio priemonių, kad susiję”, – sakė B. Burauskaitė. no Sovietų Sąjungos preziden- šė sau priminimą: „Palaikyti ir Vytautas Landsbergis palaikė istorinėje Lietuvos žydų tautos Iš viso tinklalapyje www.li- tą jo paties vasarvietėje. Buvo ryšį su Boris Jelcin”. Netrukus, ryšį su B. Jelcin telefonu. tėvynėje bei už jos ribų nebū- thuanianjews.org.il paskelbta pranešta, kad M. Gorbačiov antradienio rytą, jis jau telefo- Apie to meto įvykius savo tų kurstomas antisemitizmas apie 3,000 Lietuvos gyventojų susirgo. TASS žinių agentūra nu sveikinosi su Rusijos prezi- knygoje rašo amerikiečiai M. Lietuvoje. pavardžių, neva dalyvavusių paskelbė, kad M. Gorbačiov dentu: „Boris, mano drauge!”. Beshloss ir S. Tallbott „At the Algimantas Zolubas holokauste. LRT priverstas pasitraukti ir savo B. Jelcin draugiškai atsiliepė: Highest Levels”. VR 6 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . Ži n i o s I Š l i e t u V I Šk ųj ų t e l k i n i ų

Nauja LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO vadovybė Š. m. rugsėjo 11 d. vyko dalyviai nuoširdžiai padėkojo Lituanistikos tyrimo ir stu- ilgamečiam LTSC tarybos dijų centro Tarybos posėdis. pirmininkui dr. V. Bieliauskui, Lituanistikos tyrimo ir studijų kuris bene dešimt metų ėjo centro Tarybą sudaro 14 na- šias pareigas. Dr. Bieliauskas rių, atstovaujančių įvairioms nenuilstamai rūpinosi centro lietuvių organizacijoms, su- reikalais, nuolat pabrėždamas sijusioms su archyvais bei jų archyvų išsaugojimo būtinumą išsaugojimu. Lietuvių ben- bei paramos archyvų reika- druomenei atstovauja Dalė lams svarbą. Lukienė, Vytas Maciūnas, dr. Naujuoju LTSC tarybos pir- Stasys Bačkaitis, LB Kultūros mininku dr. Bieliauskas pasiūlė tarybai - dr. Jurgis Anysas; dr. Robertą Vitą, kuris daugelį Amerikos lietuvių tarybai metų dirba Lituanistikos ty- – Petras Buchas, Lietuvių rimo ir studijų centre. Dr. R. katalikų mokslų akademi- Vitas vienas iš LTSC įkūrimo jai – dr. Robertas Vitas, „Į iniciatorių, įdėjo daug pastangų Laisvę” fondui – dr. Kazys ir darbo kataloguojant LTSC Ambrozaitis, tėvams jėzui- knygas, kuriant muziejus, ren- tams – t. Antanas Gražulis, kant PLA kolekcijas. Tarybos S.J., garbės pirmininkas prof. nariai išreiškė dr. Robertui dr. Jonas Račkauskas, Dailiojo Vitui pasitikėjimą, vienbal- meno instituto – Algis Janušas, siai už jį balsavę. LTSC valdybos pirmininkas – Tai buvo ne vienintelis dr. Augustinas Idzelis ir kitų pasikeitimas LTSC Taryboje. LTSC Tarybos posėdžio dalyviai: iš k.: dr. A. Idzelis, dr. J. Račkauskas, dr. K. Ambrozaitis, K. organizacijų atstovai: Vytas Iki šiol Lietuvių bendruome- Lapienytė, dr. R. Vitas, J. Tamulaitis, V. Maciūnas, P. Petrutis, V. Beleška, S. Bačkaitis, D. Lukienė, Beleška, Jonas Tamulaitis, nei taryboje atstovavo vienas t. A. Gražulis, SJ, dr. J. Anysas, S. Miglinienė. K. Lapienytės nuotr. Skirmantė Miglinienė, narys. Buvo nutarta, kad reikia Kristina Lapienytė. LTSC didinti JAV LB įnašą į LTSC sudarytas Komitetas archyvų smulkią ir išsamią finansinę vėl konstatuoti, kad tam reika- tarybos uždavinys – numatyti veiklą ir padidinti atstovų reikalams, kurio užmojuose – 2009-2010 metų ataskaitą. lingos nemažos piniginės lėšos pagrindines Centro veiklos skaičių. Taigi posėdžio daly- sudaryti ilgalaikius archyvinės Vytas Beleška, Žilevičiaus- bei profesionalai, gebantys gaires ir strategiją bei spręsti viams pritarus, nuo šiol JAV medžiagos išsaugojimo planus Kreivėno muzikologijos ar- atlikti tokį darbą. Centro veikloje iškylančius Lietuvių bendruomenė į LTSC bei ieškoti finansavimo archy- chyvo atstovas pranešė Posėdis užtruko ilgokai, sunkumus. Posėdyje taip pat tarybą skiria tris narius: Krašto vams. Šias žinias posėdžio Tarybos nariams apie, tai, jog buvo susikaupę nemažai klau- dalyvavo LTSC valdybos na- valdybos pirm. Vytą Maciūną, nariai sutiko su viltimi, kadangi LTSC jau skelbia apie savo simų, kuriuos reikėjo apsvars- riai Petras Petrutis, Enata JAV LB Krašto valdybos vice- LTSC ypač aktualios finan- veiklą socialiniame tinkle tyti, tačiau pasibaigė viltingai, Skrupskelytė bei svečiai iš pirmininką mokslo reikalams savimo ir vietos problemos Facebook. Be to, jis pabrėžė, tikintis, kad sulaukėme tikro – nuoma už patalpas sudaro kad šiuo metu svarbu išsaugoti rūpesčio ir realios paramos didžiausią dalį Centro išlaidų. ne tik materialų turtą, bet ir tai, iš Lietuvių bendruomenės, Posėdyje taip pat svarstyta kas skelbiama internete. Taip nes archyvų likimas pasak V. galimybė surengti išeivijoje pat posėdyje buvo svarstomos Maciūno, „yra ne tik LTSC, dirbančių archyvų darbuotojų galimybės pervesti tūkstančius bet ir visos lietuvių visuome- konferenciją. D. Lukienė, pa- LTSC saugomų garso ir vaizdo nės rūpestis”. siūliusi šią idėją, mano, kad įrašų į skaitmenines laikme- Kristina Lapienytė, LTSC labai svarbu, jog išeivijoje nas, kadangi magnetiniai įrašai vykdomoji direktorė dirbantys archyvistai bendrau- nėra ilgaamžiai. Žinoma, teko tų ir bendradarbiautų vieni su kitais. Taip pat reikėtų dėmesio iš Lietuvos įstaigų bei orga- nizacijų, susijusių su kultūra, istorija, ir pan. Dr. A. Idzelis, LTSC Valdybos pirmininkas supažin- LTSC Tarybos garbės pirmininkas prof. dr. Jonas Račkauskas, dino Tarybos narius su LTSC LTSC Garbės pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis, LTSC valdybos veikla per pastaruosius 10 pirmininkas dr. Augustinas Idzelis posėdžio metu. K. Lapienytės nuotr. mėnesių, kai jis eina Valdybos Tėviškės parapijos kun. L. dr. Stasį Bačkaitį bei Dalę pirmininko pareigas. Pranešė, Miliauskas ir R. Buntinas. Lukienę. Atsistatydinus dr. V. kad LTSC surengė gana pa- Posėdis pradėtas tėvo A. Bieliauskui, JAV LB Kultūros sisekusį aukų vajų, planuoja Gražulio, SJ, sukalbėta malda. tarybai atstovaus dr. Jurgis parodas ir knygų leidybą. Dr. Naujai paskirti LTSC Tarybos nariai: dr. Stasys Bačkaitis, Vytas Posėdį pradėti buvo pakviestas Anysas. A. Idzelis stengiasi kuo geriau Maciūnas, dr. Jurgis Anysas. K. Lapienytės nuotr. LTSC garbės pirmininkas dr. JAV Lietuvių Bendruo- išnaudoti turimas patalpas, to- Ambrozaitis. Dr. Ambrozaitis menės Krašto valdybos pir- dėl LTSC dalinasi dublikatine a r G E NT I N A Aleksiūnu el. paštu aldadate- buvo Tarybos pirmininkas bei mininkas Vytas Maciūnas medžiaga su kitomis mokslo [email protected] tarybos narys vadovaujant dr. patikino LTSC tarybos narius, įstaigomis. Taigi šiais metais Rugsėjo 26 d., mūsų patal- Lapkričio 14 d., 1 val. p.p. T. Remeikiui, dr. A. Damušiui jog archyvų išsaugojimas yra Centras išsiuntė 160 dėžių pose inž. G. Kliauga ir Katalina įvyks mūsų patalpose ši, jau ir dr. V. Bieliauskui. Jis pa- vienas iš svarbiausių JAV LB dublikatinių knygų Lietuvos S. Kliaugienė pristatė jų parašytą tradicinė, šventė. Paruošime sveikino susirinkusius ir iškėlė veiklos užmojų. Kaip vieną iš bibliotekų kolektoriui per knygą „Brasil: Brasilia, Goias, skanius pietus, pakelsime tostus, didelę LTSC reikšmę lietuviš- galimybių padėti archyvams, Atlantic Express. Knygų siun- Mato Grosso”. Ta proga, auto- ir linksmai pašoksime, kadangi kos kultūros saugojimo ir jos jis įvardijo studentų stažuočių timas, nors ir su nuolaida, kai- riai dovanojo viena šios knygos gros „Sans Souci” orkestras. puoselėjimo išeivijoje darbe. programą. Numatoma, kad navo daugiau kaip $1,200.00. egzempliorių mūsų bibliotekai. Kviečiame visus dalyvauti, ir Perskaitė dr. Vytauto istorijos ir artimų mokslo sri- pagrindinės problemos, su Reiškiame gilią padėką už Jų prašome užsisakyti vietas iš Bieliausko, LTSC Tarybos čių Lietuvos studentai turėtų kuriomis susiduria Centras yra nuolatinę paramą mūsų veiklai. anksto. pirmininko, laišką, kuriame jis galimybę rinkti medžiagą vietos stoka, kadangi archyvai Biblioteka. Pranešame Užuojauta. Rugsėjo 23 d. pranešė apie atsistatydinimą iš savo studijoms LTSC ir kartu nuolat plečiasi, ir pinigų stoka, mūsų nariams, kad galima pa- mirė mūsų draugijos narė, po- pirmininko pareigų ir apgailes- padėtų tvarkyti archyvus. Tą kadangi reikia mokėti nuomas, siteirauti apie mūsų bibliotekos nia Ana Ramonaitė de Cortes. tavo, kad dėl svarbių šeimos patį kviečiami daryti ir JAV išlaikyti telefonus, taip pat knygų sąrašą ir turinį, arba Reiškiame mūsų gilią užuojautą reikalų negali iš Cincinnati, studentai. mokėti darbuotojams. pasiimti ar atiduoti knygas, jos šeimai ir draugams. OH, atvykti į šį svarbų tary- JAV LB atstovė Dalė Dr. Robertas Vitas, ilgame- šeštadieniais nuo 5 iki 7 v.v. Taip Susivienijimas lietuvių Ar- bos suvažiavimą. Posėdžio Lukienė, pranešė, kad yra tis LTSC iždininkas, pateikė pat galima susisiekti su Robertu gentinoje inf. . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . 7 Ži n i o s I Š l i e t u V I Šk ųj ų t e l k i n i ų s T . P e t e r s b u r g , F L iš Vilniaus filmą apie gatvės dainininkus, kurią irgi parodė Lietuvių klubO NARIŲ televizijoje. SUSIRINKIMAS Klubo nariai ir svečiai Rugsėjo mėn. 1 d. Lietuvių skirstėsi namo, džiaugdamie- klubo valdyba St. Petersburge si parodytomis skaidrėmis ir klubo salėje sukvietė narių feljetonu. susirinkimą aptarti svarbius, Rugsėjo 12 d. programą at- reikalaujančius daug darbo ir liko 12 stalas, Kultūros būrelio lėšų klubo reikalus, kuriuos pirmininkė Angelė Karmienė suminėjo klubo pirmininkė kalbėjo apie Maironio kūrybą Vida Meiluvienė. Susirinkime ir pakvietė Romą Mastienę, dalyvavo netoli šimto klubo buvusią Čikagos Lietuvių narių. Be pirmininkės dar kal- Operos solistę, padeklamuoti bėjo ir klubo nariai, siūlydami Maironio parašytą „Jūratė ir vienokią ar kitokią išeitį klubo Kastytis”, deklamacija su- veikloje. silaukė daug plojimų. Kan. Bernardas Talaišis vedė lietu- ĮDOMŪS SEKMADIENIAI višką dainą ir paskaitė feljeto- Rugpjūčio mėn. 29 d., St. ną, kurio visi žodžiai prasidėjo Petersburgo Lietuvių klubo raide „p”. R. Mastienė dar nariams ir svečiams buvo paskaitė sveiko maisto patari- Mažosios Lietuvos draugijos išleistos keturių tomų enciklopedijos pristatymo šventėje Čiurlionio didelis malonumas išklau- mus ir pabaigai padeklamavo galerijoje dalyvavo (iš d.): Danutė Bindokienė, supažindino gausius klausytojus su puikiai išleista syti kan. Bernardo Talaišio „Voro meilė musei”. enciklopedija, šventę pradėjo Mažosios Lietuvos fondo tarybos pirm. Vilius Trumpjonas, meninę pro- kalbos, kurį pakvietė klubo gramą atliko operos sol. Nida Grigalavičiūtė ir akompaniatorius Manigirdas Motekaitis. Z. Degučio nuotr. pirmininkė Vida Meiluvienė KATALIKŲ MISIJOS prie mikrofono. Jis atostogas SUSIRINKIMAS UŽSIENIO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ 2011 turi būti pateikta Užsienio praleido Klaipėdoje, tačiau Rugsėjo mėn. 22 d. METŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSAS reikalų ministerijos Užsienio lankėsi visur. Klaipėdoje vyks- Lietuvių klubo didžiojoje sa- Lietuvos Užsienio reikalų mokyklėlių veiklą, puoselėti lie- lietuvių departamentui (J. ta didelės statybos, įskaitant lėje buvo metinis lietuvių Šv. ministerija skelbia užsienio tuvišką kultūrą ir remti užsienio Tumo-Vaižganto g. 2, LT- ir Pranciškonų Ordiną, kurie Kazimiero R. Katalikų Misijos lietuvių organizacijų 2011 lietuvių žiniasklaidą. 01511 Vilnius). ten statosi savo buveinę. Šv. susirinkimas. Susirinkimą metų projektų atranką ir kvie- Didžiausia vienam projek- Išsamesnė informacija apie Kazimiero Misijos biuletenyje pradėjo Misijos administra- čia teikti projektų paraiškas dėl tui skiriama lėšų suma – 20 projektų atranką ir projekto jis įdėjo sveikinimą ir padėką torius Vilius Juška, kviesda- finansinės paramos skyrimo. tūkstančių litų. Projektai paraiškos forma skelbiama už tai, kad nuostabiai šiltai ir mas Loretą Kynienę pravesti Užsienio lietuvių organizaci- bus įgyvendinti iki 2011 m. Užsienio reikalų ministerijos svetingai buvo priimtas jį pa- susirinkimą. Susirinkimas jos, ugdymo ir kultūros įstaigos gruodžio 31 d. Konkursas interneto svetainėje. vadavusio kunigo, teologijos pradėtas Misijos vadovo kan. kviečiamos teikti projektus, vykdomas pagal Užsienio Užsienio reikalų ministe- daktaro Algio Baniulio. Bernardo Talaišio eiliuota kuriais siekiama įtraukti už- lietuvių organizacijų projektų rija šiemet finansinę paramą Pirmininkė V. Meiluvienė forma sukalbėta malda. sienio lietuvius į Lietuvos po- rėmimo tvarką. skyrė 89 užsienio lietuvių pranešė, kad, norintieji daly- Misijos mirusiųjų pa- litinį, visuomeninį, ekonominį Užpildyta ir pasirašyta organizacijų ir lituanistinio vauti sekmadienio pietuose gerbimą, kurių metų bėgyje ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti originali projekto paraiška su švietimo įstaigų projektams. klubo salėje, paskambintų buvo penketas asmenų, atli- bendruomeniškumą, plėtoti litu- tvarkoje nurodytais priedais Tam iš viso buvo numatyta Laimutei Alvarado (tel. 360- ko Misijos sekretorė Alvita anistinį švietimą per savaitgalio iki 2010 m. gruodžio 10 d. 260,4 tūkst. litų. 1064). Ji taip pat pakvietė prie Kerbelienė. Jų atminimas C h i c a g o , i l tačiau jau 40 metų gyvena Nepriklausomos Lietuvos lai- mikrofono Floridos apygardos buvo pagerbtas atsistojimu ir Argentinoje. Ses. Nilda, gi- kais, bet, Lietuvą okupavus so- pirmininką Alvydą Smilinską, vienos minutės tyla. Ji taip pat Vienuolių seselių musi Argentinoje, visą savo vietams, at­vyko į Čikagą. Visus kuris kvietė visus atvažiuoti paskaitė praeitų metų susirin- sukaktys gyvenimą paskyrė vienuolijos tuos metus seselė dirbo moky- į Lietuvių Bendruomenės kimo protokolą, kuris buvo veiklai. Grįžusias iš Čikagos į toja įvairiose JAV vietovėse Tarybos metinį suvažiavimą ir priimtas be pataisų. Misijos Rugpjūčio 15 d. seselė Nilda Argentiną rugsėjo 26 d. sese- - Los Angeles, CA, Worcester, Orlando Lietuvių dienas. administratorius Vilius Juška Varanauskas ir seselė Joyce Ann les Joyce ir Nildą sveikino jų MA, Holland, PA, Cleveland, Stalas 8 atliko šios dienos pranešė, kad per praėjusius Dopkin atšventė savo buvimo šeimos nariai, draugai ir para- OH, and Fort Lauderdale, FL. programą. Buvo parodytas metus Misijoje nebuvo didelių Šv. Kazi­miero kongregacijos pijiečiai. Parapijos bažnyčioje, Jau daugelį metų ji, būdama filmas iš Lietuvių klubo gy- pasikeitimų. Bažnyčią lanko seserų vienuo­lyne auksinį ju- Buenos Aires, ta proga buvo Holy Cross ligoninės slaugos venimo, kai dar aktorė Dalila 50-65 žmonės. Jis pasakė, kad biliejų. Pažymėti savo įstojimo atnašau­jamos iškilmingos šv. vadove ir Švč. Mergelė Ma­rijos Mackialienė buvo gyva ir Alfonsas Aleksiejūnas šiais į vienuolyną 50-metį. Į seselių Mišios. Gimimo parapijos Eucharistijos veikli. Pabaigai buvo visų pi- metais buvo vyskupo Lynch kazimieriečių Motiniškuosius Rugpjūčio 16 d. deimantinę ministre, ji lanko sunkiai sergan- etų dalyvių sudainuota daina apdovanotas medaliu. namus Čikagoje abi jos atvyko - 60 metų - sukaktį pažymė- čius parapijiečius jų namuose ir „Ant kalno mūrai”. Aurelija Robertson, išdir- iš Buenos Aires, (Argentina) jo seselė Salvatore Ciuckytė. slaugos įstaigose. Rugsėjo mėn. 5 d., po lie- busi Misijoje iždininke 18 kur jau daug metų dirba misi- Į Šv. Kazimiero vie­nuolyną Šv. Kazimiero seserų kon- tuviškų Mišių Gulfporte, su- metų, pasitraukė iš šių parei- onierėmis. seselė įstojo dar Pirmosios gregacijos inf. sirinkę į Lietuvių klubo salę gų. Jos vietą užėmė Aldona Ses. Joyce Ann gimė JAY Čėsnaitė. klubo nariai ir svečiai buvo C l e v e l a nd , O H pasveikinti klubo pirminin- Kan. B. Talaišis padėkojo visiems lietuviams, kurie šią kės V. Meiluvienės. Po pietų, MENO PARODA kuriuos buvo paruošusi klubo Misiją išlaiko. Po susirinkimo Dail. Danguolė Šeputaitė- šeimininkė Angelė Straukienė, visi Misijos dalyviai buvo pa- Jurgutienė atvyksta su savo svečius pristatė klubo sekreto- vaišinti skaniais sumuštiniais meno paroda į Clevelandą rė Rima Kilbauskienė. Stalas 4 ir vynu. spalio mėn. 30 d. Paroda įvyks turėjo paruošęs popietinę pro- DĖMESIO KLUBO didžiojoje šv. Kazimiero para- gramą. Mečys Šilkaitis paskai- NARIAMS pijos salėje 6:30 v.v. tė feljetoną „Apsilankymas Lietuvių klubo valdyba Parodą rengia ir visus Vilniuje”, kuris buvo pilnas praneša, kad metinis-rinki- kviečia Akademinis Skautų svetimžodžių, šiuo metu nau- minis narių susirinkimas bus Sąjūdis, Clevelando skyrius. dojamų lietuviškoje spaudoje. š.m. lapkričio mėn. 17 d., Televizijoje buvo parodyta trečiadienį, 2 val. p.p. klubo rengiamą lapkričio mėn. 20 „Triumfo Arka”, kur galėjo- salėje. Visi nariai kviečiami d. šeštadienį. Pasitiksime me pasigėrėti dainininkais – dalyvauti šiame svarbiame naująjį sezoną su gražia šokių moterimis ir vyrais. Lietuvių susirinkime. muzika, puikia programa ir klubo Garbės rėmėjas Stasys Klubo valdyba kviečia jau skania vakariene. Laukiame Ušackas, parašęs knygą „The dabar pasižymėti kalendo- sugrįžtančių iš šiaurės narių Bear Finally Died”, buvo nu- riuose Klubo žiemos sezono ir svečių. vykęs į Lietuvą ir parsivežė atidarymo balių-vakarienę, Lietuvių žinių inf. 8 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. .

LIETUVA IR PASAULIS Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė priė- mė Brazilijos Federacinės Respublikos ambasadoriaus Gonçalo de Barros Carvalho e Mello Mourão skiriamuosius raštus. Prezidentė su ambasadoriumi aptarė Brazilijoje vykstančių Prezidento rinkimų eigą. Valstybės vadovė paskatino ambasa- dorių aktyviau plėtoti dvišalius diplomatinius ryšius. Gonçalo de Barros Carvalho e Mello Mourão pabrėžė, kad daug dėmesio skirs prekybinių ir ekonominių ryšių plėtrai, taip pat pažadėjo dvišalių santykių plėtrai pasitelkti Brazilijos lietuvių bendruo- menę. Gonçalo de Barros Carvalho e Mello Mourão - šeštasis Brazilijos ambasadorius, akredituotas Lietuvai. Diplomatas reziduoja Kopenhagoje. Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Makedonijos ambasadoriaus Fatmir Xheladini skiriamuosius raštus. Ambasadorius perdavė Makedonijos Prezidento padėką Lietuvai dėl politinės ir konkre- čios praktinės paramos jo šaliai siekiant narystės ES ir NATO. Rugsėjo 15 d., minint Tarptautinę demokratijos dieną, Vašingtone įvyko Demokratijų bendrijos Diplomatas pabrėžė, kad Lietuvos parama buvo ir yra labai svar- Parlamentinio forumo pasitarimas „Demokratijos ribos: iššūkiai Rytų ir Vidurio Europoje bei Pietų bi, bei Makedonijos Prezidento Gjorge Ivanovo vardu pakvietė ir Centrinėje Amerikoje”, kuriame įvairių šalių parlamentarai diskutavo apie paramos demokratijos 2011 m. apsilankyti jo šalyje. Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva plėtrai Rytų ir Vidurio Europoje bei Pietų ir Centrinėje Amerikoje galimybes. Lietuvos Seimo Užsienio tvirtai remia Makedonijos siekį integruotis į ES ir NATO, ir reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris JAV Atstovų Rūmų pirmininkę N.Pelosi informavo apie šių paskatino Makedoniją pasinaudoti visais integracijos teikiamais metų liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, surengtą JAV valstybės departamento pareiškimo dėl privalumais, visų pirma, siekiant įgyvendinti šaliai svarbias re- Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo 70-jų metinių paminėjimą ir įteikė Seimo parengtą leidinį su formas. Valstybės vadovė taip pat akcentavo būtinybę aktyviau šio minėjimo dalyvių pasisakymais. Kairėje LR Seimo pirmininkė I. Degutienė. LR ambasados JAV nuotr. plėtoti dvišalius santykius, ypač verslo srityje. Tarptautinių san- tykių ir politikos mokslų išsilavinimą turintis 36 metų ambasa- Išgelbėjus vieną gyvybę šiandien apdovanojami po mir- dorius nuo 2004-ųjų vienerius metus ėjo Makedonijos Užsienio ties. Jų apdovanojimus atsiims reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pareigas. 2005-2009 Pagerbdami Lietuvos žydų Išgelbėjęs vieną gyvybę, artimieji, vaikai. Tai - simboliš- metais buvo Makedonijos ambasadoriumi Kinijos Liaudies genocido aukas, šiandien pa- išgelbsti visą pasaulį. Taip ka. Nieko nėra svarbiau, kaip Respublikoje. Fatmir Xheladini - ketvirtasis Makedonijos am- gerbiame ir apdovanojame tuos, teigia senoji žydų išmintis, išsaugoti kilnių, drąsių ir gar- basadorius Lietuvai. Diplomatas reziduoja Varšuvoje. kurie pasmerktiesiems grąžino įrašyta Talmude. Tai - savo bingų poelgių atmintį, iš kartos Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis esminę žmogaus teisę - teisę širdimis - visą laiką žinojo ir į kartą perduoti žmogiškumo, spalio 6 dieną Vilniuje atsisveikino su visuomenės veikėju, fel- gyventi, kalbėjo Lietuvos pre- Pasaulio teisuoliai, padėję iš- atjautos ir meilės idealus. jetonistu, politikos apžvalgininku ir publicistu, Vyčio Kryžiaus zidentė. gelbėti draugą, kaimyną ir visai Iš visos širdies dėkoju už ordino kavalieriumi Viliumi Bražėnu. Jis mirė spalio 3 dieną Suteikusios savo namų prie- nepažįstamą žmogų. Atsiliepę į Jūsų taurumą, pasiaukojimą ir sulaukęs 97 metų. V.Bražėnas gimė 1913 metais Rygoje, 1922 globstį pasmerktiesiems žy- žudyti varomų vaiko ir motinos drąsą. Tegul išgelbėtųjų dėkin- metais su tėvais persikėlė gyventi į Lietuvą, 1937 metais baigė dams, lietuvių šeimos gerai su- akyse sužibusią viltį. Paslėpę gumas visuomet būna siejamas Karo mokyklą. 1944 metais buvo būrio vadas Sedos kautynėse vokė, kad joms pačioms gresia nuo žiaurios lemties visą šeimą. su Jūsų vardais, o Lietuva prieš sovietus. Vėliau persikėlė į Vokietiją, 1949 metais – į JAV. mirtinas pavojus. Žiaurių aplin- Gelbėję žūvančiuosius. pasaulio akyse išlieka šalimi, 1988–1991 metais buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komi- kybių sąlygomis šie žmonės Nuo tų tragiškų ir, kartu, he- kurios žmonės darė ir darys teto (VLIK) valdybos vicepirmininkas informacijos reikalams. tiesiog negalėjo likti abejingi, rojiškų dienų jau praėjo daugiau viską, kad bet koks genocidas 2002 metais grįžo į Lietuvą. 2003 metais apdovanotas Vyčio nusisukti, nematyti. Jie žinojo, nei šešiasdešimt metų. Iš penkių niekur niekada nepasikartotų. Kryžiaus ordinu. Europoje ir gyvendamas JAV V.Bražėnas daug jog abejingumas tokiu metu dešimčių Žūvančiųjų gelbėjimo rašė įvairiems leidiniams, rengė informacines apžvalgas apie būtų tolygus nekaltųjų mirčiai. kryžiaus kavalierių, daugelis www.president.lt tarptautinę užkulisinę politiką, aktyviai dalyvavo steigiant poli- tines patriotų grupes JAV, kurios prisidėjo prie Lietuvos laisvės Lietuvos Krašto apsaugos ministrės pasitarimas bylos garsinimo. V.Bražėnas buvo nuoseklus antikomunistas ir su JAV karinių jūrų pajėgų sekretoriumi R. Mabus antiglobalistas. Vilnius, spalio 8 d. (LR Rusijos užsienio reikalų ministras Sergej Lavrov padėkojo KAM). Krašto apsaugos mi- Lietuvai už suteiktą pagalbą Rusijai gesinant gaisrus. Lietuvos nisterijoje lankėsi ir su minis- užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui spalio 5 dieną tre Rasa Juknevičiene susitiko adresuotame laiške S.Lavrov reiškia padėką Lietuvai už ištiestą Lietuvoje viešintis JAV karinių pagalbos ranką stichinės nelaimės ištiktai Rusijai. S.Lavrov laiš- jūrų pajėgų sekretorius Ray ke teigiama, kad Rusijos gaisrininkams ir nukentėjusiems šalies Mabus. Susitikime buvo aptar- gyventojams suteikta parama padėjo greičiau lokalizuoti gaisrus tas Lietuvos ir JAV bendradar- Rusijos europinėje dalyje, sumažinti jų sukeltą žalą ir likviduoti biavimas karinėje srityje, kurį padarinius. Lietuva atsiliepė į rugpjūčio mėnesį Rusijos atsiųstą buvo sutarta ir toliau stiprinti. prašymą suteikti pagalbą gesinant gaisrus. Į kaimyninę šalį lie- Taip pat buvo kalbama apie tuviai nusiuntė humanitarinę siuntą – respiratorių, kvėpavimo NATO tarptautinių saugumo organų apsaugos priemonių, gaisrinių žarnų ir sukomplektuotą paramos pajėgų operaciją gaisrinę siurblinę stotį (priekabą). Afganistane. Varšuvos Federyko Chopino muzikos universiteto Aptariant strateginės reikš- Didžiojoje koncertinėje salėje spalio 6 dieną vyko Lietuvos mės projektus Baltijos šalyse, Lietuvoje viešintis JAV karinių jūrų pajėgų sekretorius Ray Mabus muzikos ir teatro akademijos dėstytojų ir studentų koncertas, JAV išreiškė pritarimą NATO ir Lietuvos Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. LR KAM skirtas 135-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo oro policijos misijai Baltijos metinėms. Susirinkusiems Lenkijos politikams, Varšuvoje rezi- šalyse. Taip pat buvo pabrėžta Pocius, kiti aukšti ministerijos teto pirmininku Emanueliu duojantiems užsienio šalių diplomatams, lietuvių bendruomenės bendrų JAV ir Baltijos šalių ir kariuomenės pareigūnai. Zingeriu. atstovams, kultūros veikėjams, studentams originalią klasikinių karinių pratybų svarba, pritarta Po pasitarimo Krašto ap- JAV karinių pajėgų sekre- ir šiuolaikinių Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių kompozitorių kū- jų tęsimui ir ateityje taip plėto- saugos ministerijoje JAV ka- torius R. Mabus - 75-asis JAV rinių programą atliko žymūs Lietuvos atlikėjai Petras Geniušas, jant JAV ir Baltijos šalių karinį rinių jūrų pajėgų sekretorius karinių jūrų pajėgų sekretorius Vytautas Juozapaitis, Asta Krikščiūnaitė, Audronė Kisieliūtė, bendradarbiavimą. Susitikime R. Mabus lankėsi Lietuvos (atitikmuo Lietuvoje: vicemi- Ingrida Rupaitė, Povilas Jacunskas, Indrė Baikštytė. Koncerte taip pat buvo užsiminta apie Respublikos Vyriausybėje, nistras). JAV karinių jūrų pa- skambėjo M. K. Čiurlionio, Vytauto Klovos, Onutės Narbutaitės; energetinį saugumą, aptartas kur susitiko su ministru pirmi- jėgų sekretoriui yra pavaldžios Stanislawo. Moniuszkos ir Krzysztofo Pendereckio, Manuelio karinio tranzito per Baltijos ninku Andriumi Kubiliumi. Karinės jūrų pajėgos ir Jūrų de Fallos, Gioachino Rosssinio, Wolfgango Amadeus Mozarto ir šalis klausimas. LR Seime JAV karinių jūrų pėstininkų korpusas. Jis yra Juleso Massenet kūriniai. Vakaro metu įžanginį žodį tarė Varšuvos Pasitarime su JAV kari- pajėgų sekretorius susitiko atsakingas už visą JAV karinių F. Chopino muzikos universiteto rektorius, prof. Stanislawas nių jūrų pajėgų sekretoriumi su Nacionalinio saugumo jūrų pajėgų departamento vei- Moryto ir jo kolega, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rek- R. Mabus taip pat dalyvavo ir gnybos komiteto pirmi- klą, taip pat šio departamento torius prof. Eduardas Gabnys. Jie drauge pasidžiaugė ilgamečiu Lietuvos kariuomenės vadas ninku Arvydu Anušausku politikos ir programų formavi- ir glaudžiu abiejų auštųjų mokyklų bendradarbiavimu. ELTA generolas majoras Arvydas ir Užsienio reikalų komi- mą ir įgyvendinimą. . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . 9 k u l t ūr o s p u s l a p i s AR LIETUVIŲ SUAUKOTI KŪRINIAI SUGRĮŠ Į KAUNĄ? KULTŪROS KRONIKA Dvi meno įstaigas pasau- Violetos Urmanos Izolda Londono „Royal Festival Hall” lyje vienija M. K. Čiurlionio vieniems atėmė žadą, kitus privertė šaukti iš susižavėjimo. vardas. Nacionalinis M. K. „Vargšai tie, kurių ten nebuvo. Laimingi buvusieji.” Taip Richard Čiurlionio dailės muziejus, Wagner operos „Tristanas ir Izolda”pusiau koncertinį atlikimą su 2011 m. minėsiantis savo gyva- V.Urmana-Izolda Londone apibūdino leidinys Opera Britannia. vimo 90-metį, įsikūręs Kaune, „Nė viena R.Wagner opera, kiek jų mačiau ir girdėjau per savo o M. K. Čiurlionio galerija gyvenimą, man nepadarė tokio emocinio poveikio. Pasibaigus įsteigta 1957 m. Tėvų jėzuitų operai kelias minutes negalėjau atsistoti ir prisijungti prie masinių pastatytuose naujuose rūmuo- spontaniškų salės ovacijų”, – po „Tristano ir Izoldos” premjeros se – esti Čikagoje. Tėvynės „Royal Festival Hall” rašė įtakingas kritikas Stephen Jay-Taylor. ilgesio įkvėpta, galerija ėmėsi „Turbūt didžiausią įspūdį man paliko Urmanos dainavimo di- precedento neturinčios misijos: dybė, neįtikėtinas jo lengvumas ir tikslumas, – dėstė kritikas. – surinkti lietuvių dailininkų su- Girdėjau lietuvių sopraną praeityje daug kartų ir tegaliu pasakyti, aukotus kūrinius ir grąžinti juos kad moteris veltui švaistė laiką dainuodama itališką repertuarą. Nepriklausomybę atgavusiai R. Wagner muzikoje ji iš tikrųjų nepranokstama – ir herojiška, Lietuvai. Istoriškai svarbi, pa- ir moteriškai šilta. V. Urmana turi tai, ko stinga kitoms puikioms sišventimo kupina akcija, turėjo dainininkėms. O balso grožio – su kaupu. Girdėjau Izoldą dai- suvienyti išblaškytą Lietuvos nuojančias Birgit Nilsson ir Montserrat Caballe. Urmana atstoja meną, padėti užpildyti spragas jas abi kartu sudėtas.” nutrūkusioje lietuviškos dailės Pasak kritikų, lietuvės ir kitų „Tristano ir Izoldos” solistų istorijoje. Kad tai buvo ofici- meistrystės tą vakarą nenustelbė efektingi operos režisūriniai aliais dokumentais pagrįsta ir vaizdiniai triukai. Herojų dramą perteikė simboliniai vaizdai veikla, liudija Čiurlionio gale- dideliame ekrane. Orkestro muzikantai, dainininkai ir choras rijos 1957–1982 metų katalo- judėjo po milžinišką salės erdvę, dar labiau priartindami muziką gai, o ypač Domo Adomaičio prie publikos. Spektaklį režisavo Peter Sellars, vaizdo projekcijas archyvas, atkeliavęs į Kauno jam sukūrė amerikietis Bill Viola. Projektui dirigavo ir operą su Nacionalinį M. K. Čiurlionio savo vadovaujamu britų „Philharmonia Orchestra” atliko suomis dailės muziejų 2010 m. vasarą. Dokumento faksimilė. dirigentas Esa Pekka Salonen. XXI a. sandūroje Čikagos Šioje R.Wagner operos versijoje V. Urmana rugsėjį pasirodė Čiurlionio galerija pradėjo jos dailė yra tos pačios Lietuvos Kadaise Čikagos Čiurlionio ir Liucernos festivalyje, Dortmundo koncertų salėje, Birmingame. vykdyti savo įsipareigojimus: dailės tęsinys. Išeivijos dailinin- galerijos direktoriaus A. Janušo „Turnė buvo nuostabi. Publika klykė lyg išprotėjusi, – gastrolių paaukoti lietuvių dailininkų kų parodos stipria srove įsiliejo paskolinti darbai Lemonto įspūdžiais dalijosi V.Urmana. – Labai džiaugiuosi, kad atsidūriau kūriniai ėmė pasiekti Lietuvą. į mūsų dailės tėkmę. Muziejuje Lietuvių dailės muziejui (JAV), šiame projekte. Tokie įvykiai atperka bet kokią įtampą.” Įsigyti pasaulyje išblaškytų leidžiamos knygos, katalogai, ten ir pasiliko. Šiandien norisi Broniaus Kutavičiaus sceninė oratorija „Iš jotvingių lietuvių dailės klasikų kūrybą nuo 1999 m. pastoviai veikianti tikėti, kad geranoriškumas ir akmens” buvo atlikta chorų „Pro musica” ir „Virgo”, priklausan- iš analogišku vardu pavadintos išeivijos dailės ekspozicija, pagarba jau išėjusiems dai- čių Vilniaus universitetui. Dirigentė Rasa Gelgotienė pasakojo, galerijos Nacionaliniam M. K. surengtos parodos. „Čikaga – lininkams, kūrinių kaupimo jog prieš keliasdešimt metų tas kūrinys buvo labai moderniškas, Čiurlionio dailės muziejui buvo Kaunas: galerijos sugrįžimas” organizatoriams, to meto liu- tačiau dabar jis labai vertingas, todėl reikalingas parodyti lietuvių ypač aktualu. Nors Kauno mu- (2002), Čikaga – Kaunas : dininkams, leis ir užbaigti šią visuomenei. Tai labai aktuali tema. Koncertas buvo atliktas Šv. ziejaus pasididžiavimas yra M. svajonių Lietuva” (2003), „Nuo kilnią Čikagos galerijos misiją. Jonų bažnyčioje. Tą kūrinį repetavo choras visą pusmetį. Kūrinys K. Čiurlionis, jo vardas įparei- Europos iki Australijos” (2005) Nacionaliniame M. K. visiems patiko. Kartu su Vilniaus universiteto chorais koncertavo goja puoselėti ir kaupti naciona- ir kitos vis nuosekliau priartino Čiurlionio dailės muziejuje ruo- smuikininkė Ieva Švagždytė, altas Karolis Rudokas, vargonais linę dailę, surinkti lietuvių tautai išeivijos dailę prie Lietuvos šiamas išleisti išeivijos dailės grojo Lina Giedraitytė, fleita Giedrius Gelgotas, obojumi Justė brangią meno dalį. Į muziejų žiūrovo. Ne kartą įsitikinta, kad katalogas, ketina atkurti tikrąją Gelgotaitė, violončele Povilas Jacunskas, fortepionu Raminta privalo patekti 1922 m. Kaune niekas negali atstoti žiūrovo išeivijos dailės vaizdą. Gocentienė. Koncertui dirigavo keturi dirigentai – chormeisteriai. įsteigtos Meno mokyklos stu- natūralaus kontakto su dailės Neįmanoma nepaisyti jau „Pro musica” chormeisteris Ignas Garla dirigavo B. Kutavičiaus dentų ir dėstytojų darbai: jie kūriniu. Svariausi meno kūri- amžinybėn išėjusių dailininkų „iš jotvingių akmens”, o Modestas Jankūnas – O. Balakausko yra lietuviškos nacionalinės niai, nesvarbu, kur jie sukurti, valios. Vargu, ar būtų jie aukoję „Prie mėlynos gėlės”. Su choru „Virgo” praktiką atliekančiam dailės žiedas. Tokia sistema gali ir turi tapti nuolatine tautos Čikagos Čiurlionio galerijai Egidijui Kaveckui teko M. Urbaičio „Celebrato te Domine”. Pati buvo įdiegta nuo pat pirmųjų dvasine savastimi. savo kūrinius, jei būtų žinoję, chorų vadovė R. Gelgotienė dirigavo A. Martinaičio „Cantus muziejaus egzistavimo dienų Nacionalinį M. K. Čiurlionio kad šie kūriniai niekada ne- ad Futurum”. „Virgo” choro trisdešimties metų sukaktis – buvo ir tuometinio muziejaus direk- dailės muziejų pasiekęs Domo pasieks Lietuvos, jų mylimo švenčiama rugsėjo mėnesį. „Virgo” merginos su didžiu pasise- toriaus prof. Pauliaus Galaunės, Adomaičio archyvas, aprėpian- jaunystės miesto Kauno, kur kimu yra dainavusios ir Čikagos lietuviams. vėliau – Petro Stausko, bei tis Čikagos M. K. Čiurlionio jie rengė parodas, rinko tautinį Rusijos prezidentas Dmitrij Medvedev Draugystės ordinu dabartinio muziejaus direk- galerijos veiklą, kūrinių judėji- meną kartu su prof. P. Galaune, už Rusijos ir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą toriaus Osvaldo Daugelio pa- mą muziejų viduje, dailininkų kur muziejui buvo nupirkti jų apdovanojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno stangomis muziejaus jau gali kūrinių perėmimo dokumen- pirmieji darbai, formavosi nau- vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Gintarą Rinkevičių. didžiuotis XX.a. pirmosios taciją, akivaizdžiai byloja, kad jos meninių grupuotės „Ars” Rusijos Valstybės Dūmoje atidaryta Lietuvos kultūros ata- pusės Lietuvos dailininkų kū- visų aukotojų tikslas buvo ir „Nepriklausomieji”, kur jie šė Rusijoje Juozo Budraičio nuotraukų iš filmavimo aikštelių riniais, kurie yra muziejaus grąžinti juos tėvynėn. Kam, brendo kaip menininkai. paroda. Žinomam lietuvių kino, televizijos ir teatro aktoriui rinkinių aukso fondas. Tačiau ar jei ne Kaunui savo kūrinius N a c i o n a l i n i s M . K . spalio 6-ąją sukanka 70 m. J. Budraitis yra ilgametės lietuviš- vien jis byloja apie bendrą tau- aukojo Povilas Puzinas, dėstęs Čiurlionio dailės muziejus kos kultūros sklaidos Rusijoje programos „Langas į Lietuvą” tos kultūros istoriją? Dauguma Kauno taikomosios ir dekoraty- nuoširdžiai dėkoja visiems sumanytojas. Jo pastangomis Lietuvos ir Rusijos mokslininkai, lietuvių klasikų, 1941–1944 m. vinės dailės institute, Viktoras tautiečiams, kurie savo pasiau- tiriantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir senovės baltų patraukę emigracijos keliais, Petravičius, Kaune sukūręs kojančiu rūpesčiu jau padėjo istoriją, kalbą ir kultūrą, užmezgė ir sėkmingai plėtoja glaudžius kūrė JAV, Kanadoje, Europoje, įžymiąsias iliustracijas liaudies lietuvių suaukotiems darbams ryšius. Be to, J. Budraičio pastangomis Maskvoje užsienio lite- Australijoje ir kitur. Politinės pasakai „Gulbė karaliaus pati” pasiekti tėvynę ir toliau rūpi- ratūros kiemelyje įamžintas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stagnacijos ir suvaržymų lai- ir iš Paryžiaus atsivežęs aukso nasi išeivijos lietuvių kūrybos atminimas, Maskvos Lomonosovo universitete pradėjo veikti kais jų vėlesnė kūryba sunkiai medalį, Kauno meno moky- likimu. Baltistikos centras. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius pasiekdavo Lietuvą. Dirbtinai klą baigę Bronius Murinas, V i d a M a ž r i m i e n ė , Ažubalis rugsėjo 17 dieną apdovanojo J. Budraitį medaliu „Už atskirta nuo savo kamieno, išei- Vytautas Kasiulis, Alfonsas Nacionalinio M. K. Čiurlionio nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje”. vijos dailė buvo tarsi nutrauktas Dargis, Juozas Bagdonas, dailės muziejaus išeivijos dailės Spalio 6–9 dienomis Ukrainoje, Kijevo „Dom kino” kino paukščio skrydis, nebaigti rašyti Aleksandras Marčiulionis, kuratorė mylėtojams buvo pateikta lietuvių kino apžvalga nuo nepriklau- kultūros puslapiai. Kauno meno mokyklos grafi- Nijolė Adomavičienė, somybės atkūrimo iki šių dienų. Kijeve bus parodyti dvylika Į praeitį tolstant geležinės kos studijai vadovavęs Adomas Nacionalinio M. K. Čiurlionio vaidybinių, dokumentinių ir trumpametražių lietuviškų filmų, uždangos egzilio atskirties Galdikas? dailės muziejaus vyriausioji sukurtų nuo 1990 iki 2010 metų. Žiūrovai pamatys Raimundo laikotarpiui, ryškėjo naujos gai- Deja, dalis geriausių šių fondų saugotoja Banionio, Šarūno Barto, Giedrės Beinoriūtės, Kristinos Buožytės, rės muziejų struktūrose. Tapo lietuvių klasikų darbų Kauno O s v a l d a s D a u g e l i s , Rimanto ir Julijos Gruodžių, Romo Lileikio, Gyčio Lukšo, Arūno svarbu praplėsti lietuvių dailės Nacionalinio M. K. Čiurlionio Nacionalinio M. K. Čiurlionio Matelio, Audriaus Stonio, Juliaus Ziz filmus, vyko susitikimai kontekstą, parodyti, kad išeivi- dailės muziejaus dar nepasiekė. dailės muziejaus direktorius su filmų autoriais. 10 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. .

Maestro Tenoras V. Noreika mini 75-metį Kai po daugelio metų nu- vykau į Italiją ir patekau pas Festivalį „Druskininkų garsųjį Giannaro Barrą, su- vasara su Čiurlioniu” baigė pratau, kad pradedu nuo to, maestro Virgilijaus Noreikos ko mane mokė A. Norvaišas. ir jo mokinių koncertas. – Sakoma, šokti galima Dainininkui, švenčiančiam 75- išmokyti ir mešką. O dai- ąjį gimtadienį, įteikti Kultūros nuoti? ministerijos ir Lietuvos autori- – Jei Dievas nedavė, tė- nių teisių gynimo asociacijos veliai nepridėjo, o dar klausa agentūros apdovanojimai. ne kažin kokia, – nieko ne- 75-metį švenčiantis tenoras pasieksi. Šnekos apie devy- V. Noreika sako gimimo dieną niasdešimt procentų darbo pasitinkantis kaip įprastą dar- ir dešimt talento – niekai, jei bo dieną. nėra prigimties. Kalendorius šį rudenį – Dainininkas pirmiausia išmargintas darbais ir pir- dainuoja balsu ar galva? masis koncertas – festivaly- – Visiems savo mokiniams je „Druskininkų vasara su sakau – pirma galvok, o tada Čiurlioniu” maestro gimtadie- dainuok. Galva – mūsų kom- nio dieną: rugsėjo 22-ąją. Kastytis – K. Banaičio operoje „Jūratė ir Kastytis”. J. Tamulaičio nuotr. piuteris, ji vadovauja daina- „Ponai, planai mano labai vimui. paprasti: „Laikykis, Virgilijau, Antra vertus, galva – sudė- kiek gali. Štai ir visi planai. AISTRA MOKYTIS IR MOKYTI NEBLĖSTA lui. Iljai 14 metų, tuoj prasidės tingas mechanizmas. Pasitaiko Repertuaras – vieną kitą kūrinį Su maestro kalbėjosi lrytas. nas Pautienius, Arvydas Mar- balso mutacija. Jį dabar reikia tokių studentų, kurie tingi, išmokstu, vieną kitą žmogų lt žurnalistė Milda Augulytė. kauskas, Arūnas Malikėnas. ne mokyti, o saugoti, kad patys nežino, kodėl atėjo mo- išmokau dainuot, išsibarstę po Operos solisto V. Noreikos Štai Eugenijus Chrebtovas nenusirėktų ir kiti jo nenu- kytis. Esu net skambinęs kai visą Europą kai kurie, didžiau- darbo kalendorius išmargintas tarptautiniame Fiodoro Ša- rikdytų. kurių tėvams, sakęs, jog nieko sias jų skaičius dirba operoje”, užrašais – spalio mėnesį jau liapino konkurse geriausiai Kas iš jo išaugs, niekas ne- dora nebus, bet vis tiek moka – kalbėjo solistas V. Noreika. suplanuota dešimt koncertų, pasirodė kaip bosas. žino. Buvo toks auksinio balso didžiulius pinigus, kad mo- Kultūros ministerija V. lapkričio – penkiolika. – Ar pajuntate, kad mo- berniukas Robertino Loretti. kytųsi. Noreikai už nuopelnus kultūrai Ne visur vienodos progra- kiniai pranoko mokytoją? įteikė ministerijos garbės žen- mos, tad reikia pasirengti, be – Kodėl ne, viskam ateina klą. Lietuvos autorinių teisių to, nuvažiuoti ir parvažiuoti. laikas. Nebegaliu dainuoti gynymo asociacijos agentūra Praėjusį mėnesį jis lankėsi tokio repertuaro kaip prieš tris už lietuvių kūrinių sklaidą V. Žagarėje, grįžo penktą valan- dešimtmečius, bet konkuruoju Noreiką apdovanojo „Aukso dą ryto, o dešimtą jo jau laukė atlikdamas kamerinę muziką, žvaigžde”. Sveikinimus daini- Lietuvos muzikos ir teatro arijas, kuriose nėra itin aukštų ninkui perdavė šalies vadovai. akademijos studentai. natų. Dzūkijos kraštas solistui 75 metų sulaukęs maestro Kartais pykstu ant kai kurių įteikė dzūkų-lietuvių kalbos prasitarė, jog kartais jaučiasi mokinių, kad jie nepraplečia žodyną, ir V. Noreika prisimi- pavargęs, tačiau neslepia repertuaro, atsainiai žiūri į nė, kad dzūkiškai jis dainavęs džiaugsmo ir pasididžiavimo, intonavimą, neklausia, kaip Milano operoje „La Scala”. kad dar aktyviai gyvena kaip jų balsas skamba klausantis V. Noreika yra sukūręs profesionalus dainininkas. iš šalies. Reikėtų daugiau sa- beveik 50 vaidmenų, dainavęs – Jubiliejiniuose koncer- vikritikos. daugiau kaip 900 spektaklių tuose atliksite lietuvišką mu- – Lietuvoje jūs turite pusšimtyje pasaulio teatrų. ziką su savo mokiniais. Jei didelį autoritetą. Ar savo Publiką pavergia maestro sukviestumėte juos visus, ma- mokinius kaip nors prote- nuoširdumas, improvizacija tyt, jie netilptų vienoje sceno- guojate? Ar manote, kad jie scenoje ir išskirtinis balso je? – pasiteiravau V.Noreikos. turi patys skintis kelią? skambesys. – Esu parengęs daugiau – Patariu dalyvauti kon- Bene didžiausias jubilie- kaip 40 absolventų. Iš jų ko- kursuose, perklausose. Kai jinis renginys suplanuotas kie keturi jau anapilyje, keli naujam operos spektakliui ren- Naujųjų metų išvakarėse verčiasi dėstymu, visi kiti dai- kami atlikėjai, galiu pasakyti, Lietuvos nacionaliniame ope- nuoja. Jūs juos puikiai pažįs- kad į vieną ar kitą vaidmenį ros ir baleto teatre, V. Noreikai tate – Bronius Tamašauskas, tiktų mano mokinys. skirtoje „Traviatoje”. LRT Edgaras Montvidas, Laimo- Bet į tai žiūriu labai at- sakingai, nes nebeklausys Du talentingi, žymūs menininkai – balerina Loreta Bartusevičiūtė- mano patarimų, jei juokingai Noreikienė ir solistas Virgilijus Noreika. kalbėsiu. Studentams sakau, kad ma- Jau vėliau teko su juo – Ką iš savo karjeros lai- no mokykla – ne egzaminui, o koncertuoti – iš vunderkindo kytumėte didžiausia sėkme gyvenimui. Suteikiu abėcėlę, tebuvo likęs elementarus ba- ir kas paliko kartėlį? išmokau daugybos lentelę, kvė- ritonėlis. Negalima eksploa- – Man pasisekė, kad pirma- pavimo, dainavimo principų, tuoti nesubrendusio vaikiško sis iš buvusios SSRS tenorų padedu išsiugdyti skonį. balso. dainavau Milano „La Scala” Toliau reikia patiems tobu- – O jūs pats ką laikote teatre, po to tame pačiame lėti, ieškoti vadybininkų, kurie savo mokytojais? teatre atidariau Maskvos Di- į juos investuotų, reklamuotų. – Paprastai mano dainavi- džiojo teatro gastroles. – Kaip teko girdėti, nau- mo mokslai siejami su Kipro Tuomet jie rodė „Ruslaną jausias jūsų mokinys bus Petrausko vardu. Bet pirmiau- ir Liudmilą”, o ši opera te- televizijos projekte žaibiškai sia norėčiau paminėti savo norui labai simboliška – jis išgarsėjęs visaginietis Ilja pirmąjį mokytoją tuometė- dainuoja dvi pirmąsias labai Aksionovas, šįmet įstojęs į je J.Tallat-Kelpšos aukštes- gražias arijas. M. K. Čiurlionio menų gim- niojoje muzikos mokykloje Apmaudu, kad negalėjau pa- naziją. Kokias viltis su juo Antaną Norvaišą. sirašyti kontrakto su „La Scala”, siejate? Puikus dėstytojas, nežinia nors po pirmojo spektaklio – M. K. Čiurlionio moky- kodėl dirbęs tik muzikos mo- „Madam Baterflai” atėjo choras kloje nedėstau, bet vadovybė kykloje. Jis mane mokė apie su buteliu šampano ir pripažino, Rūtenio vaidmenyje E. Ponchielli sukurtoje operoje „Lietuviai” paprašė, kad vadovaučiau metus, vėliau buvo pakviestas jog esu vertas jų scenos. (I Lituani) Čikagos spektakliuose. J. Tamulaičio nuotr. I.Aksionovo dainavimo moks- į Rygą. (Nukelta į 11 psl.) . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. . 11

SUDIEV, BROLUŽĖLI JAUNIAUSIAS 1940 metai, pirmoji Sovietų „DIRVAI” okupacija, Jurbarko mokyto- jų Pranės ir Benedikto Butkų AUKOJO šeima patyrė pirmąjį smūgį. B.Saulėnas, Toronto CAN...... 50 Atleisti iš mokytojavimo parei- A.Muliolis, Euclid, OH...... 30 gų mokytojai Butkai persikėlė į A.Petrauskis, Euclid, OH...... 30 Skirsnemuniškių kaimą ir apsi- M.Pautienis, gyveno nebaigtame statyti name. W.Barnstable, MA...... 28 Tuoj pat vyko pirmieji Lietuvos V.Čečys, Cleveland, OH...... 25 RENGINIŲ KALENDORIUS patriotų areštai, liepos 11 d. buvo M.Nasvytis, Cleveland, OH.....25 suimtas ir išvežtas į Raseinių D.Armonas, Mentor, OH...... 20 SPALIO 17 d., sekmadienį, Šv. Kazimiero parapijoje, vyks kalėjimą mokytojas Benediktas B.Banaitis, Abington, MA...... 18 pirmasis metinis „Oktoberfest” ir loterija 10 v.r. Mišioms pa- Butkus. Aš bėgau juos sekdama A.Sandargas, Clermont, FL...... 10 sibaigus, parapijos viršutinėje salėje. Tikimės, kad šis renginys, ir tėvas stabtelėjęs mane pabu- A.A. RAIMUNDAS V..Shimkus, Dalton, PA...... 10 sujungdamas visus, taps linksma popiete ir liks parapijai labai čiavo ir pasakė – globokit mamą. BENEDIKTAS BUTKUS V.Remeža, Manhasset, NY...... 8 reikalingų lėšų. Mes bandėme prisitaikyti 1941.1.2 – 2010.9.19. V.Urbaitis, Cleveland, OH...... 5 prie kaimo gyvenimo ir su kai- SPALIO 30 d., šeštadienį, 6:30 v.v. Šv. Kazimiero parapijos parašiutininkas. Divizija vadi- A.Giedris, Richmond Hts, OH...3 mynų ir dėdžių pagalba dirbti viršutinėje salėje įvyks dail. Danguolės Jurgutienės meno pa- nosi „Screaming Eagles”. R.Šlepetys, Brick, NJ...... 3 žemę ir iš jos maitintis. Mama roda. Rengia Akademinis skautų sąjūdis. Grįžęs į Cleveland, baigė A.Babickienė, nuostabiai prisitaikė prie sąlygų Ohio State University ir pradėjo Richmond H., OH...... 2 ir darė viską, kad vaikai nebūtų (Atkelta iš 10 psl.) dainuoti viską. Aš dainavau sėkmingą bankininko karjerą. V.Barzdukas, Clev., OH...... 2 alkani. Mildos... Hercogą. Pradėjęs kukliu darbu Union R.Chesonis, Webster, NY...... 2 Tokiose aplinkybėse pas mus Po to man siūlė kontrak- – Ar netekdavo įsimylėti Savings, pasiekė viceprezidento R.Leveckis, Centerville, MA...... 2 atėjo Raimundas – Benediktas. partnerių arba jų herojų? pareigų ir titulų Transohio ir A.Rutkauskas, Eastlake, OH...... 2 tus Tel Avivo, San Fransisko Tai buvo 1941 m., sausio antrąją – Ne, nereikia būti įsimy- Huntington bankuose. J.Šimonis, Santa Barbara, CA....2 teatrai, bet tuometė valdžia dieną. Šalta, snieguota naktis, lėjusiam, kad suvaidintum Priklausė šioms amerikie- neleido. lakstom pas kaimynus, į paštą, Visiems aukotojams aistringą meilužį. O ir ne čių organizacijoms: Rotary Kai sutikau SSRS kultū- telefonu ieškom pagalbos ma- nuoširdžiai dėkojame visos partnerės buvo gražios. Club, Kiwanis Club, Builders ros ministro pavaduotoją ir mai. Viskas baigėsi laimingai, (Šypsosi.) Association, The Catholic War pasiteiravau, kodėl neleidžia gimė sveikas broliukas, sūnus, Solisto laimėjimai: skai- Veterans, St George Post 613, į užsienio teatrus, nors aš ati- kurio taip laukė mūsų tėvas. džiaugsmui – jie turėjo gražius čiai ir faktai Litt’s Anglers Club. duočiau visus honorarus, kiek Skambinau į Raseinių kalėji- balsus ir jam dainuodavo… kai Didelę dalį savo laisvalaikio priklauso (turėdavau teisę iš V. Noreika yra sukūręs mą, kad praneštų kaliniui gerą jis juos saugodavo. atidavė lietuviškoms organizaci- 1000 dolerių pasilikti 167), beveik 50 vaidmenų, dainavęs naujieną. Deja, jis tos naujienos Raimundas mirė savo na- joms ir dainoms. Trumpai buvo atsakė trumpai: „Pas mus tai daugiau kaip 900 spektaklių nesulaukė. Tėvas apie sūnų muose rugsėjo 19 dieną, Jakubs L.S.T. Korp! Neo-Lithuania neįprasta.” visuose trijuose Lietuvos mu- sužinojo būdamas Kazachstano and Sons laidotuvių namai buvo Skaudi nesėkmė buvo tai, zikiniuose teatruose, 238 spek- kalėjime iš kauliukais buriančio nariu, labai aktyviai dalyvavo pilni lankytojų. Didelė dalis kad, laukdamas savo asmeni- takliuose 49 pasaulio teatruo- burtininko… skautų veikloje. Bet su meile mums nematytų amerikiečių. nio gyvenimo permainų, atsi- se. Dainininkas yra surengęs Nesuspėjo rusai okupantai ir entuziazmu jis buvo ten, kur Visi atėjo pasakyti ką nors gero sakiau pereiti dirbti į Maskvos apie 800 solinių koncertų, o įvykdyti nuosprendžio Butkų skambėjo dainos. apie Raimundą. Net nežinojom, Didįjį teatrą. Tuomet man bendrų su kitais atlikėjais – dar šeimą išvežti į Sibirą. Laiku atėjo „Čiurlionio” ansamblyje da- kiek daug žmonių buvo jam dė- tiesiai pareiškė: „Pasiūlymo daugiau. Jo repertuare yra apie vokiečiai ir likome savo žemėje. lyvavo iki ansamblio uždarymo. kingi už pagalbą perkant namus. dirbti Didžiajame teatre neat- 700 kūrinių – tiek muzikinio 1944 m. artėjant rusų tan- Clevelando vyrų oktete dainavo Įspūdingai, kariškai su juo sisakoma. Daugiau nebebūsi- teksto jis atsimena. kams nutarėm gelbėtis nuo jų, net solo partijas. Su oktetu aplan- atsisveikino The Catholic War te čia kviečiamas.” Solisto biografija kupina pasikinkėm arkliuką ir išvažia- kė jau laisvėjančią Lietuvą 1989 Veterans, St George Post 613. su Ta i g i n u o 1 9 7 6 - ų j ų unikalių detalių. Per G. Verdi vom į nežinią Vokietijos link. m. Taip pat dalyvavo sėkmingo- kariška ceremonija ir Amerikos Didžiajame teatre nebedai- operos „Rigoletas” spektaklį Raimundas buvo vos keturių je okteto kelionėje į Australiją. vėliavos įteikimu našlei. navau, nors iki tol dalyvavau Odesoje garsiąją Hercogo metukų, kelionėje dažnai sirgo. Raimundas daug energi- Buvo šv. Mišios Šv. Kazi- 7 spektakliuose. dainelę „Širdys mergelių...” Pasibaigus karui, tikėjome, jos įdėjo į Lietuvių Amerikos miero parapijos bažnyčioje, nuo- – Ar visus svajonių vaid- jis kartojo tris kartus, ariją kad išliksim. Susisiekėm su Piliečių klubą. Keletą metų širdus kun. Juozo Bacevičiaus menis sukūrėte? Pavyzdžiui, iš tos pačios operos trečiojo mamos seserimis New Yorke, buvo direktorius arba priklausė pamokslas ir nepaprasta staig- Violeta Urmanavičiūtė- veiksmo Lvovo teatre daina- jos sudarė dokumentus atvyki- direktorių valdyboms. Klube mena, Raimundo draugų, okteto Urmana yra prasitarusi, vo dusyk. Jam teko kartoti mui į Ameriką. 1949 m. Pranė steigiamas jo vardo knygynas, ir „Čiurlionio” ansamblio dai- kad jos svajonių vaidmenų ir Pinkertono ariją iš operos Butkuvienė su mažesniais vai- šis sumanymas – klubo direkto- nininkų sudarytas vyrų choras. mažai telikę. „Madam Baterflai” trečiojo kais Raimundu ir Nijole buvo rės Rūtos Degutienės. Išgirdę Gruodžio „Tėve mūsų”, – Matyt, nedaug svajonių veiksmo. lėktuvu nuskraidinti į New Raimundas labai mylėjo šluostėm ašaras. Ačiū Ritai turėjo. Aš visų tenoro vaidme- Maskvos Didžiojo teatro Jersey ir New Yorką ir pradėjo savo šeimą. Liko žmona Vitalija, Kliorienei ir dainininkams. nų net nesu matęs. Man patik- spektaklyje „Kunigaikštis kurtis Amerikoje. Sesuo Aldona sūnus Saulius, dukterys Daina ir Raimundo gailisi daug drau- davo Hercogas, Kavaradosis, Igoris” V. Noreikos herojus su vyru Juozu Stempužiu atvyko Audra. Vis girdėdavau kaip jis gų, giminių ir mudvi – seserys Kunigaikštis Igoris, Lenskis, į sceną išjodavo žirgu. Šis vėliau. mylėjo savo vaikaičius, Audros Nijolė Adams ir šiuos žodžius Almaviva – mėgdavau sceno- spektaklis rodytas ir Milane, LTM ansamblio „Čiurlionis” ir Patrik Norton vaikus; Colin, parašiusi je padūkti, paimprovizuoti. O Paryžiuje. vadovo Alfonso Mikulskio kvie- Kieran, Reaghan ir Declan. Jo Aldona Stempužienė buvo tokių vaidmenų, kurie Lenkijoje, S.Moniuszkos čiami keltis į Cleveland, išvyko nejaudindavo. Pavyzdžiui, festivalyje, Jonteko ariją iš Aldona ir Juozas. Po kiek lai- Korp. Neo-Lithuania garbės filisterei Jules’io Massenet „Manon” operos „Halka” V. Noreika ko į Clevelandą atvyko Pranė – saldi operėlė, nors De Grijė atliko tris kartus – lietuviškai, Butkuvienė su Raimundu ir A.† A. turi vieną gražią ariją. lenkiškai ir rusiškai. Nijole. Raimundas turėjo gra- – Tenorams dažniausiai Lietuvių kalba V. Noreikos žų balsą. Tai pastebėjo ma- GENOVAITEI tenka romantiškų įsimylė- dėka yra skambėjusi Milano estro Alfonsas Mikulskis ir jėlių vaidmenys. „La Scala”, Buenos Airių Raimundas karjerą pradėjo kaip MODESTIENEI – Ne visai. Pavyzdžiui, „Colon”, Sidnėjaus operų „Čiurlionio” ansamblio solis- mirus, nuoširdžią užuojautą reiškiame jos sūnui Korp. „Karmen” Don Chosė, prieš teatrų scenoje, ką jau kalbėti tas dainuodamas piemenėlių Neo-Lithuania vyr. valdybos pirmininkui EDVARDUI patekdamas į kariuomenę, jau apie daugybę buvusios SSRS dainą. Išaugęs iš piemenėlio MODESTUI su žmona REGINA ir jų šeimai, sūnui buvo nužudęs žmogų. Taigi teatrų. Čikagoje Lietuvoje amžiaus tapo ansamblio daini- ALGIRDUI MODESTUI su žmona TATIANA, ir jų peilis jam nebuvo svetimas. operos spektakliuose dainavo ninku ir nuo 1969-1970 metų šeimai ir visiems giminėms bei artimiesiems. „Rigoleto” Hercogas – G. Domizetti „Meilės eleksy- buvo „Čiurlionio” ansamblio Korp. Neo-Lithuania vyr. Valdyba didžiulis niekšas, nors jo re”, E. Ponchielli „I Lituani”, Valdybos pirmininku. Daiva Meilienė arijų muzika – graži. Kartu G. Verdi „Otello”, V. Klovos Baigęs Cathedral Latin Vita Girdvainienė tai nežmoniškai sunki partija „Pilėnų” K. Banaičio „Jūratės gimnaziją, pradėjo tarnybą Algis Augaitis – pagal italų sampratą, tas, ku- ir Kastyčio” ir J. Strausso Amerikos armijoje. Tarnavo Vaclovas Mažeika ris sudainuoja Hercogą, gali „Čigonų barono” operose. 101st. Airborne Division, kaip 12 . DIRVA . 2010 m. spalio 12 d. .

s p o r T a s P.S. TIRE Inc. LUKAS VERŽBICKAS (VERZBICAS) – Complete Front End Service ČIKAGOS „SUN-TIMES” DIENRAŠTYJE Kas yra Lukas Veržbickas 216 481-5397 (amerikiečiai jo pavardę rašo New and used Tires, Brakes, Shocks, Struts Verzbicas), skaitytojams tur- Mufflers, Lube oil and Filter būt aiškinti nereikia, nes apie Buy any 4 tires and receive a. P.S. Tire hat! jį jau esame įvairioje spaudoje patalpinę ne vieną rašinį. Apie OPEN šį Amerikoje gyvenantį lietuvį Mon. – Fri.: 8 am to 6 pm 866 E. 200th St. jaunuolį, labiausiai pažengusį Sat.: 8 am to 4 pm Cleveland, OH 44119 sporto srityje, dažnai pasirodo straipsniai, pasakojantys apie jo praeitį, dabartį bei ateities planus. Vienas jų apie šį Lietuvoje gimusį sportininką (Lukas 2011 m. sausį švęs savo 18- ąjį gimtadienį) publikuojamas viename didžiausių Čikagos dienraščių – „Chicago Sun- Times” spalio 3 d. Net visą puslapį (kartu su didžiule Luko nuotrauka) užimantis straipsnis pava- Apie JAV lietuvio Luko Veržbicko (Verzbicas) sporto pasiekimus dintas „Leader of the Pack”. dažnai rašoma spaudoje. Žurnalisto Mike Clark rašinys vaizdžiai nušviečia šio lietu- vaičio sportinį kelią, pateikia- sek. 1972 m. Craig Virgin pa- varžyboms. Tai paaiškėtų tik ma daug detalių iš jo ilgos ir siektą rekordą, tačiau patirta kitais metais, kai Lukas pradės vaisingos sportinės karjeros, trauma sukliudė tai įgyven- lankyti universitetą (o jis turi kurioje gausu pasiekimų. Ne dinti. Prieš tai L. Veržbickas daug pasiūlymų iš geriausių paslaptis, kad tokia sėkmė dalyvavo pasaulio duatlono universitetų) ir tų institucijų aplanko tik vieną kitą jauną (bėgimas ir dviračių lenkty- treneriai duotų patarimus. sportininką. nės) varžybose, kur jis tapo Daug įvairių įdomybių apie Pažymima, kad praėjusiais čempionu ir kas pareikalavo jį rašoma minėtame straipsnyje, ir šiais metais Lukas yra pelnęs daug sveikatos bei jėgų. kuris savo apimtimi tikrai gali svarių pergalių kroso bėgime ir Kadangi šiemet Lukas per- nustebinti ir žymiai vyresnio triatlone. Sportininkas atsklei- šoko vienus metus gimnazijo- amžiaus sportininkus. Beje, džia savo ketinimus pagerinti je, tai bus paskutinė galimybė rašinys iliustruotas didžiule 38 metų senumo Craig Virgin istorinei pergalei pasiekti. nuotrauka, kurioje Lukas laiko kroso rekordą Illinois valstijos Po to vaikinui teks priimti dalį jo laimėtų medalių. pirmenybėse, kurios vyks šių rimtus sprendimus – ar likti Linkime šiam šauniam lie- metų lapkričio 6 d. Detweiller bėgime, ar ruoštis tik triatlono tuvaičiui sėkmės ir kad tas Parko trasoje Peoria mieste varžyboms bandant kvalifikuo- medalių skaičius kiekvienais Illinois valstijoje. Jau pernai tis 2012 m. Londono ar 2016 metais vis augtų. jis bandė įveikti 13 min. 50.5 m. Rio de Janeiro olimpinėms Edvardas Šulaitis

Garsiausias Lietuvos lengvaatletis lio lengvaatlečių rinkimuose, o jau regi saulėlydžio dieną Lietuvos kūno kultūros akade- Po 2012 metų Londono metikas V. Alekna. mija V. Alekną išrinko garsiausiu olimpiados Lietuvos lengva- Šiais metais dukart olimpi- savo absolventu. LRT atletis Virgilijus Alekna planuoja nis, pasaulio ir Europos čempi- atsisveikinti su didžiuoju sportu. onas V. Alekna trofėjus skynė, „Londone man jau bus 40 metų. deja, ne disko metimo sektoriuje. Iki 2016-ųjų žaidynių tikrai ne- Vietoj medalių sportininkui ištrauksiu, tad ko laukti. Todėl skriejo tik pripažinimo žinutės. Londone ramiai užbaigsiu kar- 38 m. lietuvis buvo antras ge- jerą”, – kalbėjo tituluotas disko riausių 2000–2009 metų pasau-

IEŠKAU NUSIPIRKTI Gerbiamieji, ieškau nusipirkti J . Rim š o s , V.Vizgirdos, K.Šimonio, P.Puzino, J.Šileikos, A.Galdiko, P.Domšaičio, V.K.Jonyno, V.Petravičiaus, V.Igno, K.Zoromskio, M.Dobužinskio, K.Skleriaus, V.Kasiulio, A.Zmuizdinavičiaus, A.Varno, V.Rato, J.Čeponio, J.Svazo, A.Gudaičio, P.Kalpoko, J.Vienožinskio, A. Dargio, V.Kišarausko, A.Savicko, A.Martainaičio, Cipli- jausko, Petrulio, A. Samuolio, J.Mackevičiaus, A.Valeškos, P.Kiaulėno, G.Staniulio ir daugelio kitų Lietuvių dailininkų sukurtų tapybos ir grafikos darbų, P.Rimšos, V.Kašubos skulptūrų, bei lietuviškų medalių. Taip pat norėčiau širdingai padėkoti visiems, kurie atsiliepė į mano prašymą arba ketina tai padaryti ateityje.

Telefonas: 617 459-9952 (USA) E-mail: [email protected]

Adresas: Modestas Rimkus P.O.Box E34 $250,000 S. Boston, MA 02127