Lietuvos Muzikos Ir Teatro Akademija (LMTA)
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS KULTŪROS IR MENO INSTITUTAS MENINIO UGDYMO KATEDRA Aistė Ruškienė BEL CANTO DAINAVIMO MOKYMO LIETUVOJE TRADICIJOS Traditions of the Teaching Singing Bel Canto in Lithuania Magistro darbas Muzikos edukologija Darbo vadovas: Prof. habil. dr. V.Matonis Vilnius, 2007 Darbo autorius: Aistė Ruškienė ................................. Darbo vadovas: Prof. Habil.. dr. V. Matonis ................................. 2 TURINYS ĮVADAS . 2 1. BEL CANTO DAINAVIMO KONCEPCIJA, KILMĖ IR ESMĖ . 5 1.1. ITALŲ DAINAVIMO MOKYKLA – BEL CANTO LOPŠYS . 5 1.2. ŽYMIEJI BEL CANTO PEDAGOGAI, JŲ DARBO PRINCIPAI IR METODAI . 16 2. LIETUVIŲ DAINAVIMO MOKYKLA, JOS ITALIŠKOS IŠTAKOS, RYŠYS SU BEL CANTO DAINAVIMO MOKYKLA . 22 2.1. LIETUVIŲ DAINAVIMO MOKYKLOS PRADŽIA, PIRMIEJI PEDAGOGAI . 22 2.2. LIETUVIŲ DAINAVIMO MOKYKLOS RAIDA . 29 2.3. DABARTINĖ LIETUVIŲ BEL CANTO DAINAVIMO MOKYKLA 41 3. LIETUVOS OPEROS SOLISTŲ BEI PEDAGOGŲ APKLAUSA: RYŠYS SU BEL CANTO, DAINAVIMO PRINCIPAI, DĖSTYMO METODAI . 56 IŠVADOS . 61 LITERATŪROS SĄRAŠAS . 63 ŠALTINIAI . 64 SANTRAUKA . 65 SUMMARY . 66 PRIEDAS: INTERVIU SU LIETUVOS SOLISTAIS BEI DAINAVIMO PEDAGOGAIS . 67 3 ĮVADAS Lietuvių tauta – daininga tauta, todėl Lietuva turtinga ne tik dainomis, bet ir gerais balsais. Žinoma, kad vokalo aukštumų siekimui neužtenka vien turėti gerus balsinius duomenis. Tam reikia intensyvių vokalinių studijų, kurių pagrindas turi būti gera dainavimo mokykla. Bene pati garsiausia pasaulyje klasikinio (operinio) dainavimo mokykla – tai bel canto dainavimo mokykla. Drąsiai galima teigti, kad Lietuvos dainavimo mokykla remiasi pagrindinai bel canto mokykla. Pirmieji XX a. Lietuvos dainininkai išvyko mokytis į Peterburgo bei Maskvos aukštąsias muzikos mokyklas, kuriose dėstė daugumoje italų dainavimo pedagogai bei jų mokiniai. Vėliau, kai tarpukario Lietuvoje kūrėsi tautinė dainavimo mokykla Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, visur dėstė pedagogai, mokęsi pas italų dainavimo meistrus arba jų auklėtinius, taigi, to paties bel canto atstovus. Vėliau, tarybinės okupacijos laikais, ryšiai su italų dainavimo mokykla buvo laikinai nutrūkę, o vokalinė pedagogika buvo įtakojama tarybinės mokyklos. Tačiau netrukus užsimezgė draugiški ryšiai su Italijos Milano dainavimo mokykla, pagrindiniu bel canto centru. Tuomet atsirado galimybė jauniems Lietuvos dainininkams vykti studijuoti dainavimo į Milano operos teatro „La Scala“ tobulinimosi centrą, kuriame tobulinosi I.Milkevičiūtė, V.Daunoras, V.Noreika, G.Kaukaitė, A.Stasiūnaitė. Lietuva išugdė kelias žymių dainininkų kartas: K.Petrauską, A.Kutkų, A.Sodeiką, J.Mažeiką, A.Kučingį V.Grigaitienę, V.Podėnaitę, A.Dičiūtę-Trečiokienę ir kt.; V.Česą, V.Adamkevičių, V.Noreiką, V.Daunorą, E.Čiudakovą, G.Apanavičiūtę, S.Ambrazaitytę, E.Kaniavą ir kt.; I.Milkevičiūtę, S.Lariną, V.Urmanavičiūtę, V.Prudnikovą, V.Juozapaitį ir kt.; taip pat kyla naujos kartos žvaigždės E.Montvidas, S.Jonušaitė, J.Gedmintaitė, D.Stumbras, A.Grigorian ir kt. Visus šiuos dainininkus galime drąsiai vadinti bel canto dainavimo mokyklos atstovais tiek dėl jų praeitos dainavimo mokyklos, tiek dėl repertuaro bei dainavimo būdo. Lietuviškos bel canto mokyklos gyvavimo tyrinėjimas edukologiniu aspektu yra svarbi pedagoginė problema, kurios gvildenimas padėtų geriau suprasti šios mokyklos klestėjimo teorinius ir praktinius ypatumus. 4 Darbo objektas – bel canto dainavimo mokymas. Darbo tikslas – atskleisti bel canto dainavimo mokymo Lietuvoje raidos ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti bel canto dainavimo koncepciją, 2. istoriškai apžvelgti bel canto dainavimo pedagogikos mokyklas, 3. išanalizuoti bel canto dainavimo pedagogikos principus ir metodus, 4. nušviesti bel canto dainavimo pedagogikos Lietuvoje ypatumus bei itališkas ištakas, 5. apžvelgti lietuvių dainavimo mokyklos vokalo mokymo metodus ir pedagoginius principus. Darbo naujumas ir aktualumas. Kadangi Lietuvos bel canto dainavimo mokykla gyvuoja ne taip seniai, be to, dėl sovietinio laikotarpio cenzūros bei „sutarybintos“ dainavimo pedagogikos, literatūros lietuvių kalba šia tema praktiškai neįmanoma surasti. Šia tema kelis straipsnius bei darbus yra parašiusi LMTA docentė T.Vainauskienė, surinkusi medžiagą išimtinai iš lietuviškų archyvų, periodinės spaudos, muzikos veikėjų asmens bylų bei Švietimo ministerijos raštų. Apie italų bel canto dainavimo mokyklą yra parašyta nemažai knygų užsienio kalba, kurių nemažai išversta į rusų kalbą, tačiau į lietuvių kalbą nė viena neišversta. Nemažai straipsnių įvairiomis kalbomis apie bel canto dainavimą galima surasti internete. Tačiau apibendrinančios studijos lietuvių kalba nėra. Kadangi neatskiriamą bel canto dainavimo mokyklos dalį sudaro vokaliniai pratimai, vokalizės bei vokaliniai kūriniai, taigi jų rinkiniai taip pat labai pasitarnavo darbo rašymui. Ir žinoma, labai svarbūs praktiniai patarimai bei asmeninė patirtis. Rašydama darbą ėmiau interviu iš žinomų lietuvių dainininkų bei vokalo pedagogų. Audio bei video įrašai vaizdžiai atskleidžia dainavimo esmę, perteikiamas emocijas, muzikos grožį bei vokalinės technikos subtilybes, todėl rašydama darbą klausiau žymiausiųjų bel canto atstovų įrašus. Lietuvoje nėra išleistos vokalo mokymo metodikos, literatūros bel canto dainavimo tema lietuvių kalba taip pat labai mažai. Todėl šiuo darbu siekiama užpildyti esamą spragą. Tai būtų pirmasis darbas, apibendrinantis Lietuvos bel canto dainavimo mokyklos principus. Jis galėtų tapti vokalo pedagogikos priemone studentams bei dėstytojams. 5 Tyrimo metodai: • specialios literatūros (straipsnių, vokalinės metodikos, vokalizių bei kitų vokalinių kūrinių rinkinių) analizė, • apklausos metodas, • interviu su operos dainininkais bei dainavimo katedros pedagogais, • audio įrašų analizė, • informacijos palyginimas ir struktūrizacija, teorinis sisteminimas. Mokslo darbo struktūrą sudaro įvadas, trys dalys, išvados, šaltiniai, literatūros sąrašas ir priedai. 6 1. BEL CANTO DAINAVIMO KONCEPCIJA, KILMĖ IR ESMĖ Nuo seno bel canto (italų k. – gražus dainavimas) dainavimas siejamas su Italija, jos kompozitorių kūryba bei dainininkais. Operos žanras atsirado Italijoje ir padarė didžiulę įtaką dainavimo mokyklos formavimuisi. Ir žinoma, kad bel canto dainavimo mokykla laikoma etalonine ir vertinama visame pasaulyje dėl savo grožio, muzikalumo bei paruoštų puikių dainininkų kiekio. Todėl šiame skyriuje papasakosiu apie italų dainavimo mokyklos raidą, žymiausius pedagogus bei jų dėstymo principus. 1.1. ITALŲ DAINAVIMO MOKYKLA – BEL CANTO LOPŠYS Italų nacionalinės dainavimo mokykla daugiausiai šlovinama dėl bel canto stiliaus, kurio formavimasis truko labai ilgai, o pasibaigė nauju žanru – opera. Opera atsirado XVI amžiaus pabaigoje, Renesanso saulėlydyje. Tai buvo ypatingai reikšmingas laikotarpis, kurio metu Italija klestėjo. Visoms meno rūšims buvo būdingas siekimas atkurti antikinę dvasią su jo optimizmu, gyvenimo džiugesiu, ir tikėjimu į begalines žmogaus, kaip tobuliausio Dievo sutvėrimo, galimybes ir sugebėjimus. Humanistinė srovė ryškiausiai reiškėsi literatūroje, poezijoje ir prozoje, šlovinant žmogaus intelekto didybę, jo dvasinį grožį ir visagalį meilės jausmą, o vaizduojamajame mene – dailėje ir skulptūroje – kaip matomą ir juntamą žmogaus bei jį supančio pasaulio grožį. Į pasaulinės kultūros istoriją amžiams įrašyti tokie vardai kaip Dante, Bokatis, Petrarka, Rafaelis, Leonardo da Vinci, Michelangelo. Muzikinis to laiko menas neturėjo tokių žymių asmenybių. Tačiau pasiekimai muzikos srityje buvo taip pat didžiuliai. Pirmoje eilėje tai pasireiškė visuotinės muzikos pergale prieš bažnytinę, bei jos plačiu paplitimu. Jokioje kitoje epochoje namų muzikavimas nebuvo taip smarkiai paplitęs, kaip Renesanso metu. Tačiau svarbiausia vertybė buvo naujo muzikinio žanro – operos susiformavimas. Liaudies vokalinis menas, atspindintis visas liaudies gyvenimo puses, yra daugiaplanis ir įvairaus charakterio. Tai dainos, raudos (lamento), dainos, palydinčios šokius (tarantella, siciliana), lyrinės, meilės, su lengvai įsimenama melodija ir t. t. Melodijos lankstumas, dinaminė 7 bei ritmo įvairovė buvo pagrindinės savybės, būdingos akademiniam itališkam dainavimui. Negalima neatkreipti dėmesio į dainuoti padedančias fonetines italų kalbos ypatybes, balsių ilgumą ir nekintamumą priklausomai nuo greta esančių priebalsių, priebalses, reikalaujančias aukštai pakelto gomurio, artikuliacijos aktyvumą bei sudėtingų fonetinių garsų junginių nebuvimą. Lygiagrečiai su liaudies dainomis, Italijoje buvo populiarūs muzikiniai sceniniai vaidinimai – operos pirmtakai. Tai buvo „gegužio žaidynės“, kuriuose dalyvaudavo liaudies chorai ir solistai. Vokalinės solistų partijos šiuose vaidinimuose buvo labai paprastos, sutelpančios į kalbinį diapazoną, daugmaž kvartos ribose, ir pasižymėjo glaudžiu žodžio ryšiu su muzika. Šios žaidynės buvo labai populiarios dėl savo paprastumo, prieinamumo atlikėjams bei klausytojams. Bažnytinė vokalinė viduramžių ir ankstyvo Renesanso muzika susijusi pagrindinai su Katalikų bažnyčia. Jai buvo pavaldus visas šalies muzikinis gyvenimas. Pagrindinis katalikų bažnyčios giedojimu būdas buvo grigališkas choralas, kurio esmę sudarė negarsus unisoninis dainavimas, o giedama melodija rami, nuosekli, lėto tempo ir tolygaus ritmo. Choralas apjungė įvairias vokalinio atlikimo formas: dainingąjį skaitymą, kantileną, o vėliau ir koloratūrą, taip vadinamas jubiliacijas (džiūgavimus), puošiančias melodijas. IX-XI amžiais unisoninis dainavimas pasipildė polifonija, tačiau pagrindinė mišių dalis buvo atliekama vienbalsiai arba unisonu. Nuo XII a. atsirado paprotys improvizuoti