2005 Festivalio Organizatoriai: Pagrindiniai Rėmėjai Lietuvos Kompozitorių Sąjunga Ir Všį “Vilniaus Festivaliai” Festivalio Televizija

AKTUALIOS MUZIKOS FESTIVALIS GAIDAVilnius, spalio 12-28 2005 Festivalio organizatoriai: Pagrindiniai rėmėjai Lietuvos kompozitorių sąjunga ir VšĮ “Vilniaus festivaliai” Festivalio televizija

Organized by the Lithuanian Composers’ Union and Public Enterprise “Vilnius Festivals” Didžiausias šalies dienraštis Festivalio dienraštis Didieji partneriai / Main partners:

Festivalio viešbutis

Jeigu įsiklausytume į miesto skambesį, suvoktume, kaip Informaciniai rėmėjai skirtingai skamba Vilnius keičiantis metų laikams. Jau penkiolika metų iš eilės rudens garsus papildo festivalis Partneriai / Partners: „Gaida“, kuris vilniečiams ir miesto svečiams pristato įspūdingą šiuolaikinės muzikos panoramą.

Būtent tokie aukšto lygio kultūros įvykiai daro Vilnių ne tik

Lietuvos, bet ir regiono centru, pasaulio miestu. Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje Dėkoju festivalio „Gaida“ rengėjams už jų triūsą ir ištikimybę naujajai muzikai. Sveikinu visus dalyvius, The Foundation for the vilniečius ir miesto svečius su geros muzikos švente bei Promotion of Finnish Music Rėmėjai linkiu kuo geriausių įspūdžių! Festivalio repertuarinis komitetas / Repertoire Committee: Gražina Daunoravičienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Rūta Goštautienė, Daiva Parulskienė, Vytautas Laurušas, Remigijus Merkelys, Šarūnas Nakas Organizacinė grupė / Executive Group: Remigijus Merkelys, Daiva Parulskienė, Živilė Stonytė, Paulius Jurgutis, Vytautas V. Jurgutis, Artūras Zuokas Vytautas Gailevičius, Linas Paulauskis Vilniaus miesto meras Bukleto sudarytoja ir redaktorė / Booklet compiler and editor Eglė Gudžinskaitė Vertėja / Translator Aušra Simanavičiūtė Dizainas / Design Liudas Parulskis 1 15-asis aktualios muzikos festivalis GAIDA Vilnius, spalio 12-28, 2005

PROGRAMA

Spalio 12, trečiadienis, 19 val., Kongresų rūmai Laurynas Vakaris Lopas Tarp kitko * Antanas Jasenka b.b. machine * London Sinfonietta Antanas Kučinskas Looped & Unlooped * WARP Works and 20th Century Masters Linas Rimša Christmas ‘99 Gintaras Sodeika Priešgaisrinė uždanga * Dirigentas Franck Ollu Džiazo kompozicijos bigbendui Mira Calix ir kiti WARP menininkai, Simon Haram (saksofonai ir radijo imtuvas), John Constable (fortepijonas), Flat-e ir Bluespoon (videoprojekcijos), Sound Intermedia (garsas) Spalio 14, penktadienis, 19 val., Nacionalinė ﬁlharmonija György Ligeti Poème Symphonique Windkraft Tirol (Austrija) Conlon Nancarrow Studija Nr.7 Marcus Weiss (saksofonai) John Cage Sonatos 1 ir 2 iš Sonatų ir interliudų Dirigentas Kasper de Roo Boards of Canada Pete Standing Alone (Disintegrations 2) John Cage Sonatos 5 ir 6 iš Sonatų ir interliudų Edgard Varèse Octandre Mira Calix Nunu Iannis Xenakis Akrata Aphex Twin afx237 v.7 (Disintegrations 3) Johannes Maria Staud Violent Incidents Karlheinz Stockhausen Spiralė Šarūnas Nakas Karūna * Charles Ives Neatsakytas klausimas Magnus Lindberg Gran Duo György Ligeti Kamerinis koncertas Squarepusher Port Rhombus Squarepusher The Tide (Disintegrations 1) WARP videoklipai Spalio 15, šeštadienis, 19 val., Evangelikų liuteronų bažnyčia Quasar Saxophone Quartet (Kanada) 23 val., „Gravity“ klubas Afterparty Claude Vivier Pulau Dewata Franco Donatoni Rasch Mira Calix (dj set), N>E>D (warp dj), Flat-e (video) Justė Janulytė Pabaigos * Michel Frigon Geyser Ghetto Jean-François Laporte Procession Spalio 13, ketvirtadienis, 20 val., „Tamsta“ klubas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendas Spalio 18, antradienis, 19 val., Nacionalinė ﬁlharmonija Vadovas Eugenijus Vedeckas Rūta Ščiogolevaitė, Kristina Žaldokaitė, Mantas Jankavičius, Les Temps Modernes Lyon (Prancūzija) Jurgis Brūzga (vokalas), Valerijus Ramoška (trimitas), Juozas Dirigentas Fabrice Pierre Kuraitis (saksofonas), Victor Diawara (repas), Paulius Sluškonis (elektronika) ir kiti Tristan Murail Bois Flotté Gérard Grisey Périodes Zita Bružaitė Hackers‘ Dance * Marius Baranauskas Giesmė erdvei * Loreta Narvilaitė Naktis, kai nulyja žiedlapius * Tristan Murail Winter Fragments Algirdas Klova Čiūželala *

2 Spalio 20, ketvirtadienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija Spalio 26, trečiadienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija Lietuvos kamerinis orkestras Vytautas Bacevičius. Žodžiai Camilla Hoitenga (fleita) Andrius Žlabys (fortepijonas) Dirigentas Robertas Šervenikas

Feliksas Bajoras VV * Spalio 27, ketvirtadienis, 19 val., Rusų dramos teatras Vytautas Germanavičius Spectrum * Diana Čemerytė Soﬃo per archi * Igor Stravinsky Claude Vivier Zipangu Mavra Kaija Saariaho Aile du songe Režisieriai Eglė Mikulionytė, Paul Budraitis Vilma Mončytė, Jovita Vaškevičiūtė, Skaidra Jančaitė, Spalio 21, penktadienis, 19 val., Nacionalinė ﬁlharmonija Mindaugas Zimkus (dainininkai) Gaida Orchestra Gaida Ensemble Dirigentas Vykintas Baltakas Koprodukcija su Oskaro Koršunovo teatru Pia Freund (sopranas), Vytautas Juozapaitis (baritonas), Anssi Karttunen (violončelė) Dirigentai Anssi Karttunen, Robertas Šervenikas Spalio 28, penktadienis, 19 val., Kongresų rūmai Kaija Saariaho Sept papillons Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Kaija Saariaho Changing Light Kaija Saariaho The Tempest Songbook Dirigentas Gintaras Rinkevičius Kaija Saariaho Lichtbogen Osvaldas Balakauskas Arkada * Bronius Kutavičius Pavasario linksmybės * Rytis Mažulis Bézier kreivės kanonas * Arvydas Malcys Išlaisvinti daiktai * Frank Zappa Kūriniai orkestrui

Spalio 22, šeštadienis, 19 val., Nacionalinė ﬁlharmonija Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras SUSITIKIMAI Spalio 13 d., 11 val. Camilla Hoitenga (ﬂeita), Anssi Karttunen (violončelė) Britų taryba Lietuvoje (Jogailos 4) Dirigentas Ernest Martinez-Izquierdo (Ispanija) Susitikimas su London Sinfonietta ir WARP Records bendro projekto kūrybine grupe Kaija Saariaho Dolce tormento Kaija Saariaho Orion Spalio 17 d. 16 val. Onutė Narbutaitė La barca Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II rūmų (Kongresų) Kamerinė salė Raminta Šerkšnytė Kalnai migloje Susitikimas su kompozitoriumi Tristanu Murail Kaija Saariaho ...à la fumée Spalio 19 d. 16 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II rūmų (Kongresų) Kamerinė salė Susitikimas su kompozitore Kaija Saariaho ir operos „L‘amour de loin“ Spalio 25, antradienis, 19 val., Nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė (Meilė iš toli) videoperžiūra

Michel van der Aa (Olandija) Spalio 24 d. 16 val. One Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II rūmų (Kongresų) Kamerinė salė Barbara Hannigan (sopranas) Susitikimas su kompozitoriumi Micheliu van der Aa

Moderatorius Mindaugas Urbaitis

3 15th New Music Festival GAIDA Vilnius, 12-28 October, 2005

PROGRAMME Zita Bružaitė Hackers’ Dance * Loreta Narvilaitė A Night when Petals are Washed out by Rain * 12 October, Wednesday, 7 p.m., Congress Concert Hall Algirdas Klova Čiūželala * Laurynas Vakaris Lopas By the Way * London Sinfonietta Antanas Jasenka b.b. machine * Antanas Kučinskas Looped & Unlooped * WARP Works and 20th Century Masters Linas Rimša Christmas ‘99 Conductor Franck Ollu Gintaras Sodeika Safety Curtain * Mira Calix and other WARP artists, Simon Haram (saxophones Jazz compositions for big band and shortwave receiver), John Constable (piano), Flat-e and Bluespoon (visuals), Sound Intermedia (sound design) 14 October, Friday, 7 p.m., National Philharmonic Hall György Ligeti Poème Symphonique Conlon Nancarrow Study No.7 Windkraft Tirol (Austria) John Cage Sonatas 1 & 2 from Sonatas & Interludes Marcus Weiss (saxophones) Boards of Canada Pete Standing Alone (Disintegrations 2) Conductor Kasper de Roo John Cage Sonatas 5 & 6 from Sonatas & Interludes Mira Calix Nunu Edgard Varèse Octandre Aphex Twin afx237 v.7 (Disintegrations 3) Iannis Xenakis Akrata Karlheinz Stockhausen Spiral Johannes Maria Staud Violent Incidents Charles Ives The Unanswered Question Šarūnas Nakas Crown * György Ligeti Chamber Concerto Magnus Lindberg Gran Duo Squarepusher Port Rhombus Squarepusher The Tide (Disintegrations 1) WARP videos 15 October, Saturday, 7 p.m., Lutheran Church Quasar Saxophone Quartet (Canada) 12 October, Wednesday, 11 p.m., Gravity Club Afterparty Claude Vivier Pulau Dewata Franco Donatoni Rasch Mira Calix (dj set), N>E>D (warp dj), Flat-e (visuals) Justė Janulytė Endings * Michel Frigon Geyser Ghetto Jean-François Laporte Procession 13 October, Thursday, 8 p.m., Tamsta Club

The Big Band of the Lithuanian Academy of Music 18 October, Tuesday, 7 p.m., National Philharmonic Hall and Theatre Les Temps Modernes Lyon (France) Leader Eugenijus Vedeckas Conductor Fabrice Pierre Rūta Ščiogolevaitė, Kristina Žaldokaitė, Mantas Jankavičius, Jurgis Brūzga (vocal), Valerijus Ramoška (trumpet), Juozas Tristan Murail Bois Flotté Kuraitis (saxophone), Victor Diawara (rap), Paulius Sluškonis Gérard Grisey Périodes (electronics), and others Marius Baranauskas Song for Space * Tristan Murail Winter Fragments

4 20 October, Thursday, 7 p.m., National Philharmonic Hall 26 October, Wednesday, 7 p.m., National Philharmonic Hall Lithuanian Chamber Orchestra Vytautas Bacevičius. Words Camilla Hoitenga (ﬂute) Andrius Žlabys (piano) Conductor Robertas Šervenikas

Feliksas Bajoras VV * 27 October, Thursday, 7 p.m., Russian Drama Theatre Vytautas Germanavičius Spectrum * Diana Čemerytė Soﬃo per archi * Mavra Claude Vivier Zipangu Kaija Saariaho Aile du songe Opera buﬀa by Igor Stravinsky Directors Eglė Mikulionytė, Paul Budraitis Vilma Mončytė, Jovita Vaškevičiūtė, Skaidra Jančaitė, Mindaugas 21 October, Friday, 7 p.m., National Philharmonic Hall Zimkus (singers) Gaida Orchestra Gaida Ensemble Conductor Vykintas Baltakas Pia Freund (soprano), Vytautas Juozapaitis (baritone), Anssi Co-production with Oskaras Koršunovas Theatre Karttunen (cello) Conductors Anssi Karttunen, Robertas Šervenikas 28 October, Friday, 7 p.m., Congress Concert Hall Kaija Saariaho Sept papillons Kaija Saariaho Changing Light Lithuanian State Symphony Orchestra Kaija Saariaho The Tempest Songbook Conductor Gintaras Rinkevičius Kaija Saariaho Lichtbogen Osvaldas Balakauskas Arkada * Bronius Kutavičius Joys of Spring * Rytis Mažulis Bézier Spline Canon * Arvydas Malcys Liberated Things * Frank Zappa Works for orchestra

22 October, Saturday, 7 p.m., National Philharmonic Hall Lithuanian National Symphony Orchestra MEETINGS Camilla Hoitenga (ﬂute), Anssi Karttunen (cello) Conductor Ernest Martinez-Izquierdo (Spain) 13 October, 11 a.m. Oﬃce of the British Council in Lithuania (Jogailos 4) Kaija Saariaho Dolce tormento London Sinfonietta and WARP Records project‘s team Kaija Saariaho Orion 17 October, 4 p.m. Onutė Narbutaitė La barca Lithuanian Academy of Music and Theatre, Building II, Chamber Hall Raminta Šerkšnytė Mountains in the Mist Tristan Murail Kaija Saariaho ...à la fumée 19 October, 4 p.m. Lithuanian Academy of Music and Theatre, Building II, Chamber Hall 25 October, Tuesday, 7 p.m., National Drama Theatre, Small Stage Kaija Saariaho (video screening of her opera L‘amour de loin) One 24 October, 4 p.m. Lithuanian Academy of Music and Theatre, Building II, Chamber Hall Chamber opera by Michel van der Aa (The Netherlands) Michel van der Aa Barbara Hannigan (soprano) Moderator Mindaugas Urbaitis

5 KaijaKaija SaariahoSaariaho

6 Kaija Saariaho (g. 1952) – viena iš žymiausių pasaulyje Suomijos Kaija Saariaho (b. 1952) is one of Finland’s internationally most kompozitorių, gyvenančių kosmopolitinį gyvenimą. Kompoziciją successful composers, and she also leads an international lifestyle. studijavo Sibelijaus Akademijoje pas Paavo Heinineną, vėliau She ﬁrst studied with Paavo Heininen at the Sibelius Academy nuvyko į Freibergą mokytis pas Brianą Ferneyhough ir Klausą and went on to study with Brian Ferneyhough and Klaus Huber Huberį. 1982 metais persikėlė į Paryžių, kur iki šiol tebegyvena in Freiburg. She settled in Paris in 1982 and has lived there ever visai netoli nuo garsiosios „Ircam“ studijos, suvaidinusios svarbų since, only a stone‘s throw away from the famous studios of Ircam, vaidmenį ir jos karjeroje. an important base for her career.

Svarbiu įvykiu kompozitorei tapo pažintis su spektrine Tristano Encountering the spectral music of Tristan Murail and Gérard Murail ir Gérard‘o Grisey muzika Paryžiuje. Sodrios spalvos, Grisey in Paris was an important experience for Saariaho. Rich faktūros ir harmonijos, balansavimas tarp tono ir triukšmo tonal colour, textures and harmonies and balancing between tapo jos muzikos esme. Kompozitorės karjeroje nebuvo staigių tone and noise are at the very core of her music. She has not gone stilistinių pokyčių; priešingai – ji lėtai ir metodiškai plėtojo savo through abrupt stylistic changes in her career; instead, she has sritį. Statišką ir svajingą devinto dešimtmečio pradžioje sukurtų slowly but methodically expanded her domain and progressed kūrinių atmosferą pakeitė galingesnis, labiau pakylėtas 1990- from the static dreamlike atmospheres of her output of the early ųjų stilius, kurio vienas išskirtinių bruožų – melodijos elemento 1980s towards a more powerful and transfigured style in the atsiradimas. 1990s, including the appearance of the melodic element in her writing. Saariaho kūrinių pavadinimai žadina mintyse fantastinius poetinius vaizdus: akinantį spindesį („Verblendungen“), slaptus The titles of Saariaho’s works conjure up fantastic poetic images: sodus („Jardin secret“ serija), Šiaurės pašvaistę („Lichtbogen“), dazzlement (“Verblendungen”), secret gardens (the “Jardin secret” kristalą, išsiskaidantį į dūmus (orkestrinis diptikas „Du cristal ...à la series), Northern lights (“Lichtbogen”), a crystal shattering into fumée“) ar sielos pilį („Château de l‘âme“). smoke (the orchestral diptych “Du cristal ...à la fumée”) or a castle of the soul (“Château de l‘âme”). Saariaho kūryboje vizualiniai ar kitokie nemuzikiniai įkvėpimo šaltiniai dažnai virsta pritrenkiamai spalvingais muzikiniais Saariaho often works visual or otherwise extra-musical inspirations įvaizdžiais, atskleisdami ypač subtilų kompozitorės garso pojūtį. into breathtaking colourist musical images, demonstrating an Savo elegantišką muzikinę kalbą ji neretai derina su naujomis exceptionally delicate sense for sound. She frequently makes kompiuterinėmis technologijomis arba elektronine muzika. use of new technology, such as computers or electronic music, in working with her elegant musical language. Ankstyvuosiuose Saariaho vokaliniuose kūriniuose, sukurtuose 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, galima aptikti melodinės lyrikos, Lyrical melody made brief appearances in Saariaho’s early vocal tačiau pradedant kompozicija „Im Traume“ (1980) violončelei ir works from the late 1970s, but as early as in “Im Traume” (1980) for fortepijonui kompozitorė sutelkia dėmesį į derminį spalvingumą. cello and piano she began to focus on tonal colour. She also took Saariaho anksti pradėjo kurti elektroninę muziką. Pirmąjį kūrinį up electronic music at an early stage. Her first tape composition naudojant įrašą „Cartolina per Siena“ sukūrė dar 1979 m., o gyvąją “Cartolina per Siena” dates from 1979, and she first used live elektroniką pirmą kartą panaudojo vokaliniame kūrinyje „Sah den electronics in the vocal work “Sah den Vögeln” (1981). Vögeln“ (1981). After settling in Paris, Saariaho began to work at Ircam, where Apsigyvenusi Paryžiuje Saariaho pradėjo bendradarbiauti su she completed her first computer-generated tape work “Vers le „Ircam“ studija, kurioje sukūrė savo pirmąjį kompiuterinį kūrinį blanc” (1982). It is an extremely static work where one three-part „Vers le blanc“ (1982). Tai nepaprastai statiška kompozicija, chord is gradually changed over 15 minutes to another. Such slow kurioje vienas tribalsis akordas per 15 minučių palaipsniui processes of change found their most significant manifestation pereina į kitą. Tokie lėti kaitos procesai ryškiausiai atsiskleidė in “Verblendungen” (1984) for 35-member orchestra and tape, kūrinyje „Verblendungen“ (1984) 35 muzikantų orkestrui ir įrašui, which is structured as a single Big Bang followed by a richly kurio struktūra pagrįsta vieninteliu Didžiuoju sprogimu, lydimu coloured diminuendo. sodraus diminuendo.

7 Kompozitorei kompiuteriai tapo produktyvia priemone. „Licht- Computers have proved a fruitful tool for Saariaho. “Lichtbogen” bogen“ (1986) devyniems muzikantams ir gyvajai elektronikai (1986) for nine musicians and live electronics is a good example of puikus pavyzdys, norint pamatyti, kaip ji naudoja kompiuterį. Šio how she uses a computer. The original nucleus for the work came kūrinio pirminė idėja kilo klausantis, kaip violončelės harmonija from cello harmonics that disintegrate into noise when pressure pavirsta triukšmu, kai strykas spaudžiamas prie grifo su vis is applied on the bow. The computer analysis of this musical didesne jėga. „Lichtbogen“ skambesys ir harmonija atsirado iš phenomenon and its expansion to a larger scale generated the šio muzikinio reiškinio kompiuterinės analizės, pritaikius ją sound and harmony of the work. “Lichtbogen” is sensitive and stambesniu masteliu. Tai jautrus ir spalvingas kūrinys; vėlesnėse colourful; in her following works, such as “Jardin secret II” (1986) kompozitorės kompozicijose – „Jardin secret II“ (1986) klavesinui for harpsichord and tape, “Nymphea” (“Jardin secret III”) (1987) for ir įrašui, „Nymphea“ („Jardin secret III“) (1987) styginių kvartetui string quartet and live electronics, and “Io” (1987) for chamber ir gyvajai elektronikai bei „Io“ (1987) kameriniam orkestrui – jos orchestra, her language began to gain power and acquire sharper muzikinė kalba įgauna jėgos, atsiranda ryškesni perėjimai. transitions.

Nuo pat ankstyvojo kūrybos laikotarpio Saariaho dalyvauja Since her early period, Saariaho has participated in a variety įvairiausiuose tarpdisciplininiuose projektuose. Dramatizmas, of crossdiscipline projects. A dramatic, though not narrative, tačiau ne naratyvumas, ryškėja jos radiofoniniame kūrinyje dimension is involved in her radiophonic work “Stilleben” (1988), „Stilleben“ (1988), kurio plati tema daugiausiai susijusi su whose richly treated subject focuses on travel and communication kelionėmis ir bendravimu tarp žmonių, esančių toli vienas nuo between people who are separated from one another. The kito. Kūrinyje susiduria įvairūs elementai, tarp jų – trys kalbos work combines a variety of materials, including speech in three (vokiečių, prancūzų ir suomių), dainavimas, instrumentinė languages (German, French and Finnish), singing, instrumental muzika ir konkretūs garsavaizdžiai. Kūrinyje šokio spektakliui music and concrete soundscapes. The dance work “Maa” (Earth, „Maa“ („Žemė“, 1991), sukurtame Suomijos Nacionalinio baleto 1991) commissioned by the Finnish National Ballet is a similar užsakymu, konkreti medžiaga yra plėtojama labiau laisvomis work combining concrete material and music and progressing asociacijomis nei naratyvu. more through free association than as a narrative.

Pirmieji Saariaho kūriniai dideliam orkestrui – „Du cristal“ (1990) Saariaho’s first works for large orchestra were “Du cristal” (1990) ir „...à la fumée“ (1990). Jie yra kupini slaptos galios; virš didžiulių and “...à la fumée” (1990). They are heavy in hidden power, sūkuriuojančių garso masių kartais iškyla elektronika sustiprintos with great swirling masses of sound; the latter is spiced with altinės fleitos ir violončelės solo partijos. Fleita ir violončelė electronically amplified alto flute and cello solos. The flute and kompozitorei visą laiką buvo labai svarbūs instrumentai. Savo cello have been important instruments for Saariaho throughout kūriniuose violončelei ji išplėtojo originalų griežimo stilių, her career. In her cello works, she has evolved an original string pagrįstą spalvomis ir ypač smulkiai nurodydama visus stryko playing style focusing on colours, particularly minutely specified valdymo niuansus. Kompozicijoje „Amers“ (1992) violončelei ir nuances in bowing. In “Amers” (1992) for cello and chamber kameriniam orkestrui gali būti naudojamas mikrofonas, kuris orchestra, this is heightened by the optional use of a microphone išskiria kiekvienos violončelės stygos skambesį. to amplify each string of the cello separately.

Jos geriausiu kūriniu styginiam instrumentui laikomas koncertas Her best-known work featuring a string instrument is the Violin smuikui „Graal théâtre“ (1994), skirtas Gidonui Kremeriui; kitaip Concerto “Graal théâtre” (1994), written for Gidon Kremer; unlike nei „Amers“, čia visai nenaudojama elektronika. “Amers”, it does not use electronics at all.

Nors instrumentinė muzika Saariaho kūryboje užima svarbesnę Although instrumental music has tended to dominate over vocal vietą nei vokaliniai kūriniai, ji niekada nesiliovė rašiusi works in Saariaho’s output, she has never really stopped writing vokalinės muzikos. Tarp ankstyvųjų šios kategorijos kūrinių yra vocal music. Her early output in this category includes “Grammaire „Grammaire des rêves“ (1988), kur sopranas ir altas prisijungia des rêves” (1988), where the soprano and alto soloists are merged prie instrumentinio kamerinio ansamblio, ir „Nuits, adieux“ (1991) into a chamber ensemble, and “Nuits, adieux” (1991) for four keturiems solistams ir elektronikai. singers and electronics.

8 Jos muzikinėje kalboje ryškėjančias melodinės dimensijos The emerging melodic dimension in her language was užuomazgas galima pastebėti jau „Graal théâtre“, tačiau visiškai foreshadowed in “Graal théâtre”, but it reached a wholly new naują kokybę ji pasiekia dainų cikle „Château de l‘âme“ (1995) level in the song cycle “Château de l‘âme” (1995) for soprano, sopranui, aštuoniems moterų balsams ir orkestrui. Dėl stulbinamo eight female voices and orchestra. Its breathtaking beauty and grožio ir sąmoningai skaidrios, jautriai nuspalvintos orkestruotės consciously translucent yet sensitively coloured orchestration šis kūrinys laikomas vienu geriausių opusų per visą suomių make it one of the ﬁnest works in the entire history of Finnish vokalinės muzikos istoriją. Vėliau Saariaho sukūrė „Lonh“ (1996) vocal music. Since then, Saariaho has written “Lonh” (1996) for sopranui ir elektronikai ir „Oltra Mar“ (1999) chorui ir orkestrui soprano and electronics and “Oltra Mar” (1999) for choir and Niujorko Filharmonijos užsakymu. orchestra, to a commission from the New York Philharmonic.

Bene reikšmingiausias iki šiol sukurtas Saariaho kūrinys – opera Saariaho’s principal work to date is the opera “L’amour de loin” „L’amour de loin“ (2000), kurios premjerą Zalcburgo muzikos (2000), which was premiered to great acclaim from audiences and festivalyje 2000 m. vasarą labai palankiai įvertino ir kritikai, ir critics alike at the Salzburg Music Festival in summer 2000. The klausytojai. Operoje atsekamos kelios ankstyvesnių Saariaho opera ties together several strands of Saariaho’s earlier output. kūrinių gijos. Siužetas – tai išgalvotas pasakojimas apie tikro The story is a fictitious account of the life of an actual person, the asmens, trubadūro Jaufré Rudelio iš Provanso, gyvenimą ir 12th-century troubadour Jaufré Rudel of Provence, featuring his jo „meilę per atstumą“ Tripolio grafienei. Saariaho jau buvo “love from afar” for the Countess of Tripoli. Saariaho had touched prisilietusi prie šios temos kūrinyje „Lonh“, kur panaudojo Rudelio on the subject in “Lonh”, a setting of a text by Rudel in Occitan. tekstą provansalų kalba. Tuo tarpu žmones skiriančio atstumo In the sense of exploring distance between people, “L’amour de tema yra susijusi su radiofoniniu kūriniu „Stilleben“. Be to, meilės ir loin” is related to the radiophonic work “Stilleben”. Even further, mirties tema ją sieja ir su Wagnerio „Tristanu ir Izolda“. „L‘amour de the theme of love and death associates with Wagner’s “Tristan loin“ vystosi lėtai ir meditatyviai, plėtojant supaprastintą, tačiau und Isolde”. “L’amour de loin” is slowly paced and meditative in its subtiliai niuansuotą „Château de l‘âme“ kalbą ir melodiką. 2002 m. staging, continuing in the expansive melodic vein and simplified už šią operą Saariaho buvo apdovanota prestižine Grawemeyer yet highly nuanced idiom of “Château de l‘âme”. In 2002 Saariaho premija. received to highly respected Grawemeyer Award for the opera.

Pirmas reikšmingas Saariaho kūrinys, sukurtas po operos, yra Saariaho’s first major work written after the opera is the Flute koncertas fleitai „Aile du Songe“ (2001). Čia melodika yra beveik Concerto “Aile du Songe” (2001). The melodic element is here tokia pat svarbi kaip ir anksčiau, tačiau atsiranda ir naujas quite as important as before, but here yet another new element muzikinis elementas – šokio ritmas antroje dalyje. Nepaisant šios enters Saariaho’s musical profile, the dance rhythm of the second naujovės, kompozitorės stilius išlieka lengvai atpažįstamas. Savo movement. Despite this new addition, the composer’s voice paskutiniame kūrinyje orkestrui „Orion“ (2002) Saariaho grįžta remains highly recognizable. In her recent orchestral work “Orion” prie faktūrinės savo ankstyvųjų orkestrinių kūrinių koncepcijos. (2002), Saariaho has returned to the textural conception of her earlier orchestral works. 2005 kovo mėnesį Saariaho baigė „Adriana Mater“, naują operą, sukurtą Paryžiaus Nacionalinės operos užsakymu 2006 metams. In March 2005 Saariaho completed “Adriana Mater”, a new opera Libreto autorius – Aminas Maaloufas, parašęs ir „L‘amour de commissioned by the Opéra National de Paris for 2006. The loin“ libretą. Šiuo metu kompozitorė rašo stambią oratoriją solo libretto is written by Amin Maalouf, who was also her librettist for sopranui, chorui, orkestrui ir elektronikai Vienos Festivaliui, Los “L’amour de loin”. She is currently working on a large Oratiorio for Andželo Filharmonijos orkestrui, Linkolno ir Barbicano centrams. solo soprano, choir, orchestra and electronics for Vienna Festival, Kimmo Korhonen Los Angeles Philharmonic Orchestra, Lincoln and Barbican centers. Kimmo Korhonen (translated by Jaakko Mäntyjärvi)

9 LONDON SINFONIETTA

10 Spalio 12, trečiadienis, 19:00 Kongresų rūmai October 12, Wednesday, 7 pm Congress Concert Hall

LONDON SINFONIETTA WARP Works and 20th Century Masters

Franck Ollu – dirigentas / conductor I Turn My Face to the Forest Floor (Gravenhurst), režisierius / directed by Thomas Hicks Mira Calix ir kiti WARP menininkai Come on My Selector (Squarepusher), režisierius / Simon Haram – saksofonai ir radijo imtuvas / saxophones and directed by Chris Cunningham shortwave receiver Umbra Penumbra (Mira Calix), režisierius / directed by Liam O John Constable – fortepijonas / piano Cityspace#3 (Sinapsya), režisieriai / directed by HFR-Lab Flat-e ir Bluespoon – vaizdas / visuals Ebaby (Bleip), režisieriai / directed by Pleix Sound Intermedia – garsas / sound diﬀusion CHARLES IVES GYÖRGY LIGETI Neatsakytas klausimas / The Unanswered Question Poeme Symphonique 100 metronomų / for 100 metronomes GYÖRGY LIGETI CONLON NANCARROW Kamerinis koncertas / Chamber Concerto Studija Nr.7 / Study No. 7 SQUAREPUSHER JOHN CAGE Port Rhombus Sonatos Nr. 1 ir 2 iš Sonatų ir interliudų / Sonatas 1 & 2 from So- natas & Interludes SQUAREPUSHER The Tide (Disintegrations 1) BOARDS OF CANADA Pete Standing Alone (Disintegrations 2) Warp Records ir London Sinfonietta sujungė savo pajėgas, siekda- JOHN CAGE mi patyrinėti sąveikas tarp XX a. kompozicijos meistrų ir į jokias Sonatos Nr. 5 ir 6 iš Sonatų ir interliudų / Sonatas 5 & 6 from So- kategorijas netelpančių Warp muzikos nuotykių ieškotojų, tarp natas & Interludes kurių – gyvai grojanti Mira Calix ir Aphex Twin, Boards of Canada bei Squarepusher, kurių kompozicijas atlieka London Sinfonietta. MIRA CALIX Nunu Premjera įvyko Royal Festival Hall Londone 2003 m. kovo mėnesį. Sukurta Britų Tarybai parėmus. APHEX TWIN afx237 v.7 (Disintegrations 3) Warp Records has teamed up with the London Sinfonietta to explore the relationship between twentieth century masters of KARLHEINZ STOCKHAUSEN composition and the work of Warp’s own uncategorisable musi- Spiralė saksofonams, radijo imtuvui ir gyvajai elektronikai / Spiral cal adventurers, including a live set by Mira Calix, and the London for saxophones, shortwave receiver and live electronics Sinfonietta performing tracks by Aphex Twin, Boards of Canada and Squarepusher. PERTRAUKA – WARP videoklipai / INTERVAL – WARP videos: First performed at the Royal Festival Hall, London in March 2003 Rubber Johnny (Aphex Twin), režisierius / directed by Chris Cunning- Produced with support of the British Council. ham

11 Sebastian Bell – fleita, fleita piccolo, altinė fleita / London Sinfonietta flute, piccolo, alto flute London Sinfonietta Nebijantis akiplėšiškai rizikuoti London Sin- Helen Keen, Edward Beckett, Rebecca Larsen – fleita / Unashamedly willing to take risks, the fonietta orkestras pasiekė beveik neįmano- flute London Sinfonietta has achieved the almo ir jau kone trisdešimt penkerius metus Gareth Hulse – obojus, anglų ragas, obojus d’amore / most impossible and remained at the išlieka šiuolaikinės muzikos avangarde. At- oboe, cor anglais, oboe d’amore vanguard of contemporary music for ne- likdamas ir įrašydamas tokių kompozitorių Duncan Prescott, Katherine Lacy – klarnetas, bosinis arly thirty-five years. Performances and kaip Xenakis, Messiaenas, Reichas, Adamsas, klarnetas / clarinet, bass clarinet recordings of composers such as Xenakis, Andriessenas, Ligetis, Birtwistle‘as, Knusse- Simon Haram – altinis ir tenorinis saksofonai / Messiaen, Reich, Adams, Andriessen, Li- nas, Pärtas ir Góreckis, kūrinius, orkestras alto and tenor saxophones geti, Birtwistle, Knussen, Pärt and Górecki pelnė puikią tarptautinę reputaciją už savo John Orford – fagotas, kontrafagotas / have ensured an international reputation virtuoziškumą, energiją ir išradingumą, o bassoon, contra bassoon for virtuosity, energy and inventiveness, programose, įgyvendintose bendradar- Michael Thompson – valtorna / horn and its programmes in collaboration with biaujant su Warp Records, šis repertuaras yra Bruce Nockles – trimitas / trumpet Warp Records explore the meeting points derinamas su aštraus skambesio elektroni- Christopher Mowat – trombonas / trombone of this repertoire with cutting-edge elec- ka. Laikraštis „The Australian“ neseniai rašė: Laurent Quenelle, Joan Atherton – smuikas / violin tronica. The Australian newspaper recen- „London Sinfonietta yra muzikos adrenalino James Boyd – altas / viola tly said ‘the London Sinfonietta are musical fanai. Jie ieško didžiausių instrumentinių iš- Lionel Handy – violončelė / cello adrenalin junkies. They seek out the grea- šūkių ir juos priima. Oho! Ir dar padaro taip, Enno Senft – kontrabosas / double bass test instrumental challenges and take them kad viskas atrodytų labai paprasta“. John Constable – fortepijonas, čelesta / piano, celesta on. Oh. And they make it look simple.’ Clive Williamson – fortepijonas, elektriniai vargonai, 1984 metais London Sinfonietta tapo pir- klavesinas / piano, electric organ, harpsichord In 1984, the London Sinfonietta became muoju orkestru, kuris pradėjo edukacinę David Hockings, Alex Neal – mušamieji / percussion the first orchestra to set up an education programą; vien per praėjusius dešimt metų programme, leading over 200 education buvo įgyvendinta daugiau kaip 200 eduka- Sarah Holmes – Koncertų vadybininkė / Concerts Manager projects in the last ten years alone, and cinių projektų ir sukurtos keturios labai sėk- Patricia Mayes – Personalo vadybininkė / creating four highly successful interactive mingos interaktyvios interneto svetainės, Personnel Manager websites as an aid for teachers and stu- skirtos mokytojams ir studentams. Šiandien dents. Today the ensemble continues its ansamblis tęsia darbą su jaunais žmonėmis, atlikdamas iškiliausių work with young people, performing music by the brightest new jaunų kompozitorių ir šiuolaikinių meistrų kūrinius. Neseniai Lon- composers as well as modern masters. The London Sinfonietta don Sinfonietta išleido Snapshots – pirmąją kritikų gerai įvertintą has recently launched Snapshots, the first of its critically acclai- orkestro įrašų kompanijos kompaktinę plokštelę, skirtą dirigento med own-label CDs, featuring tributes to Conductor Laureate Oli- Oliver Knusseno 50-ajam jubiliejui. ver Knussen on his 50th birthday.

London Sinfonietta yra South Bank Centre asocijuotas narys. The London Sinfonietta are Associate Artists of the South Bank Centre. www.londonsinfonietta.org.uk www.londonsinfonietta.org.uk

Mira Calix Mira Calix Mira Calix – tai Chantal Passamonte muzikinis Chantal Passamonte is Mira Calix. She was born pseudonimas. Gimusi ir užaugusi Pietų Afrikoje, and brought up in South Africa before moving į Londoną atsikėlė 1991 metais. Mira Calix dau- to London in 1991. As a performer, Mira Calix giau kaip dešimt metų didžėjavo įvairiausiuose has DJed for over ten years at countless club klubuose, grodama pačią įvairiausią muziką, bei nights, playing a variety of slots with a diverse daugelyje festivalių, tarp jų „Sonar“, „Glastonbu- selection of DJs and has DJed at many festivals ry“, „Prototype“, „Wilsonic“ ir „Test One“ Šeﬁldo including Sonar, Glastonbury, Prototype, Wil- Industrijos muziejuje. Ji taip pat grojo trijuose sonic and Test One in Sheﬃeld’s Industrial Mu- prestižinio Jungtinės Karalystės festivalio „All seum. She has also played at three All Tomor- Tomorrow’s Parties“ koncertuose (festivalio ku- row’s Parties (the prestigious UK festival which

12 ratoriai – Tortoise, Mogwai ir Autechre). 2002 metais ji dalyvavo has been curated by Tortoise, Mogwai and Autechre). In 2002 she Strasbūro „Musica“ festivalyje su Steve‘u Reichu, o 2003-aisiais played at Strasbourg’s Musica Festival with Steve Reich and ap- – su Stockhausenu. 2002 metais Ženevos Gamtos istorijos muzie- peared again in 2003, this time alongside Stockhausen. In 2002 jaus užsakymu ji sukūrė „Nunu“, pagrįstą vabzdžių garsais. Muzi- she composed Nunu as part of a project at the Natural History kantė pirmą kartą atliko „Nunu“ gyvai kartu su London Sinfonietta Museum in Geneva based on insect sounds. She gave her live de- Royal Festival Hall 2003 m. kovą. but at the Royal Festival Hall performing Nunu with the London Sinfonietta in March 2003. 2004-ųjų pradžioje Mira gavo užsakymą sukurti muzikinį kūrinį instaliacijai Barbicano oranžerijoje Londone. 2004 m. rugsėjį šis Early in 2004 Mira was commissioned to write a site-specific pie- kūrinys kartu su originalia ir London Sinfonietta atlikta „Nunu“ ver- ce of music for an installation in the conservatory of the Barbi- sijomis pasirodė mini plokštelėje 3 Commissions. Netrukus po to can in London. In September 2004 this piece was released along Mira Calix gavo Britten-Pears stipendiją darbui Snape Maltingso with the London Sinfonietta and original versions of Nunu, as a menininkų rezidencijoje Safolko grafystėje. Ten gimusio kūrinio mini-LP titled 3 Commissions. Soon after, Mira Calix was awarded „Push Door To Exit“ premjera įvyko Aldeburgo festivalyje 2005 m., a Britten-Pears residency at Snape Maltings, Suffolk. The resulting o netrukus ir Rufalo viloje Ravelo mieste Italijoje, kur kadaise gy- work, Push Door To Exit, was premiered at the Aldeburgh Festival veno Richardas Wagneris. in 2005 followed by a concert in the Villa Rufalo in Ravello, Italy, once the home of Richard Wagner. Šiuo metu Mira rašo kūrinius savo trečiam albumui, kurį išleis Warp Records, taip pat daug koncertuoja, rengia instaliacijas ir ku- Mira is currently writing her third album for Warp Records and ria garso takelius dokumentiniams filmams apie keturis žymius touring extensively, as well as working on further installation šiuolaikinius menininkus „Sundance“ kanalui JAV. works, and a soundtrack to a series of documentaries featuring four high-profile contemporary artists for the Sundance Channel in the USA.

Franck Ollu – dirigentas Franck Ollu – conductor Franckas Ollu studijavo muziką Paryžiuje. Franck Ollu studied music in Paris and in 1990 be- 1990 m. jis tapo pagrindiniu Ensemble Modern came principal horn player of the Ensemble Mo- valtornininku. Diriguoti pradėjo 1999 m. kaip dern. He started conducting in 1999 as second antrasis dirigentas kartu su Johnu Adamsu; pir- conductor to John Adams for Ives’ Symphony mas jo diriguotas kūrinys – Iveso Simfonija Nr.4, No.4 with Ensemble Modern, with whom he con- kurią atliko Ensemble Modern. Su šiuo kolektyvu tinues to conduct on a regular basis. From 2000- Franckas Ollu dirba iki šiol. 2000-2002 metais jis 2002 he was assistant conductor with Ensemble dirbo antruoju dirigentu Ensemble Intercontem- Intercontemporain. He has recently been appo- porain. Neseniai buvo paskirtas švedų naujosios inted Artistic Director of the Swedish Ensemble muzikos ansamblio KammerensembleN meno for New Music “KammerensembleN”. vadovu, su kuriuo 2003 m. jau viešėjo „Gaidoje“. Ollu has conducted ensembles and orchestras Franckas Ollu dirigavo ansambliams ir orkes- throughout Europe, America and Australia in- trams visoje Europoje, Amerikoje ir Australijoje, cluding: Ensemble Recherche, Musikfabrik, Or- tarp jų: Ensemble Recherche, Musikfabrik, Orches- chestre du Conservatoire de Paris, Ensemble tre du Conservatoire de Paris, Ensemble Intercon- Intercontemporain, KammerensembleN, Asko temporain, KammerensembleN, Asko Ensemble, Ensemble, Avanti Ensemble, Remix Ensemble, Avanti Ensemble, Remix Ensemble, Kvinslendo simfoniniam orkes- the Queensland Symphony Orchestra and Elision Ensemble. trui ir Elision Ensemble. He has championed works by many contemporary composers Jis parengė daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūrinių premje- and recent premieres include works by Hans Zender, Peter Eöt- ras; tarp paskutiniųjų – Hanso Zenderio, Peterio Eötvöso, Emma- vös, Emmanuel Nunes, Brian Ferneyhough, Wofgang Rihm and nuelio Nuneso, Briano Ferneyhough, Wofgango Rihmo kūriniai ir Heiner Goebbels with his opera Landschaft mit entfernten Ve-

13 Heinerio Goebbelso opera „Landschaft mit entfernten Verwand- rwandten. He has also appeared as a conductor at the Berliner ten“. Jis taip pat dirigavo per „Berliner Festwochen“, Lincolno cen- Festwochen, Lincoln Center Festival in New York, Theatre Colon in tro festivalį Niujorke, Colon teatre Buenos Airėse, „Musica Nova“ Buenos-Aires, Musica Nova in Munich, Festival d’Automne in Paris Miunchene, „Festival d‘Automne“ Paryžiuje ir „Musica Nova“ fes- and the Musica Nova festival in Helsinki. He recently appeared tivalyje Helsinkyje. Neseniai su Ensemble Modern parengė Olgos with the Ensemble Modern for the ﬁrst performances of an opera Neuwirth operos premjerą. by Olga Neuwirth.

John Constable - fortepijonas John Constable - piano Johnas Constable’as gimė Lon- John Constable was born done ir studijavo pas Haroldą in London and studied with Craxtoną Karališkoje Muzikos Harold Craxton at the Royal akademijoje; šiuo metu yra jos Academy of Music, of which narys. Pradėjo savo muzikinę he is a Fellow. He began his karjerą kaip Karališkosios „Co- career on the music staﬀ vent Garden“ operos orkestro of the Royal Opera, Covent atlikėjas. Nuo pat London Sin- Garden. He has been prin- fonietta įkūrimo 1968 metais cipal pianist of the London jis buvo pagrindinis orkestro Sinfonietta since its for- pianistas, taip pat St. Martino mation in 1968 and is also Akademijos Fyldse pagrindinis principal harpsichordist of klavesinininkas. Jis yra Londono the Academy of St. Martin in Karališkosios muzikos kolegijos the Fields. He is a professor profesorius. Johnas Constab- at the Royal College of Mu- le’as žinomas kaip pasaulinio sic, London. John Constable garso akompaniatorius, įrašęs accompanies world-wide daugybę dainų ir kamerinės and has made a great many muzikos rečitalių. recital records of songs and chamber music. Simon Haram – saksofonas Simonas Haramas gimė Liver- Simon Haram – saxophone pulyje 1969 m. ir studijavo pas Born in Liverpool in 1969, Johną Harle Guildhallo Muzikos Simon Haram studied with ir dramos mokykloje, kurią baigė John Harle at the Guildhall su pagyrimu 1992 metais. Studi- School of Music & Drama, jų metu Simonas laimėjo nema- graduating with Distinction žai apdovanojimų, stipendijų ir in 1992. During his studies konkursų, tarp jų – pagrindinio Simon won a succession of atlikėjo prizą. Daugiau kaip de- awards, scholarships and šimt metų jis dėstė Guildhallo competitions including the mokykloje saksofoną. Principal’s Prize. He was Pro- fessor of Saxophone at the Simonas yra labai populiarus Guildhall for over 10 years. rečitalių ir ansamblių atlikėjas, grojantis su visais Londono or- Simon is much sought after kestrais. 1997 metais jis buvo as a recitalist and ensemble paskirtas London Sinfonietta player, appearing with all pagrindiniu saksofonininku. Pa- of the London Orchestras. staraisiais metais Simonas dau- He was appointed Principal

14 giausiai dirba su Black Box Music įrašų kompanija; jo pirmoji soli- Saxophone of the London Sinfonietta in 1997. Simon has been nė kompaktinė plokštelė „On Fire“ buvo įrašyta šioje kompanijoje recording primarily for the Black Box Music label in recent years, 1998 metais. Naxos kompanija išleido jo kartu su Olsterio orkes- and his first solo CD for them, entitled On Fire, was released in tru įrašytą Michaelo Nymano koncertą „Where the Bee Dances“. 1998. A recording of Michael Nyman‘s concerto, Where the Bee Simonas taip pat yra įrašęs kompaktinių plokštelių Virgin Classics Dances with the Ulster Orchestra was released on the Naxos la- ir Cala Records kompanijose. bel and Simon has also made CDs with Virgin Classics and Cala Records. Flat-e - vaizdas 2001 metų pradžioje Robinas McNicholas, Mattas Batemanas ir Flat-e - visuals Robas Slateris įkūrė vizualaus meno komandą Flat-e. Kurdami In early 2001 Robin McNicholas, Matt Bateman and Rob Slater for- stulbinančius video, animacijos ir grafikos darbus, jie tapo pir- med the visual collective Flat-e. Their knack for producing stun- maujančiais vidžėjais Jungtinėje Karalystėje ir Europoje. ning film work, animations and graphics has led to them being forerunners of the VJ scene in the UK and Europe. Suformavę naują požiūrį į gyvai atliekamą vizualinę produkciją, Flat-e sėkmingai bendradarbiauja su revoliucinga elektroninės With a fresh approach to live visual production Flat-e have estab- muzikos kompanija Warp Records ir džiugina žiūrovus Didžiosios lished a successful collaboration with boundary pushing elec- Britanijos ir Europos klubuose bei koncertų salėse. Jų gyvi pasiro- tronic music label Warp Records which continues to entertain au- dymai tampa vis paklausesni, tad pastaruoju metu Flat-e dalyva- diences in the clubs and concert halls of Britain and Europe. Their vo svarbiausiuose festivaliuose, tarp jų Glastonbury (D.Britanija), live performances are continuously evolving and have been seen „5 Days Off“ (Nyderlandai) ir Montreux džiazo festivalis (Šveica- at key festivals including Glastonbury (UK), 5 Days Off (Nether- rija). 2005-ieji šiam menininkų trio yra intensyvios veiklos metai lands) and the Montreux Jazz Festival (Switzerland). 2005 is set to – tai peržiūros ir gyvi pasirodymai „Lovebytes“ festivalyje, „Short be a busy year for the trio with screenings and live performances Circuits“, Aldeburgo festivalyje ir gyvas pasirodymas Barbicano at the Lovebytes festival, Short Circuits, Aldeburgh festival and a centre su elektroninės muzikos duetu Death In Vegas. live show at the Barbican with electronic duo Death In Vegas. www.flat-e.com www.flat-e.com

Bluespoon – vaizdas Bluespoon - visuals Alexas Evansas (arba Bluespoon) dienomis dirba kompiuterinių Alex Evans (aka Bluespoon) works by day in the Games Industry, žaidimų industrijoje, kurdamas priešakines grafines technologijas developing the cutting edge graphics technology for the well žinomai kompiuterinių žaidimų kompanijai „Lionhead Studios“. known game developer, Lionhead Studios. By night, he turns the Naktimis jis nukreipia žaidimuose naudojamas technologijas mu- techniques used in games to more musical, “live” directions. Every zikinėmis, „gyvomis“ kryptimis. Kiekvienam vaizdui atgyti padeda image is rendered live by a laptop – partly used as a live instru- nešiojamas kompiuteris – iš dalies naudojamas pasirodymo metu ment, during the performance – and partly responding automati- kaip gyvas instrumentas, iš dalies automatiškai reaguojantis į or- cally according to the sounds produced by the orchestra. kestro garsus. For example, in the opening piece “Pendulum Music” by Steve Pavyzdžiui, skambant Steve’o Reicho „Pendulum Music“ uvertiū- Reich, the film projected on the screen is not a recording. Rather rai ekrane projektuojamas filmas nėra įrašas. Tai gyva vaizdinė it is a live, visual interpretation of the swinging pendula conjured judančios švytuoklės interpretacija. Kompiuterinė programa tik- up by Sound Intermedia. The software literally listens to the swin- rąja to žodžio prasme klausosi švytuoklės garsų ir kuria ekrane ging sounds to create the moving shapes on-screen. judančius pavidalus. www.bluespoon.com www.bluespoon.com Sound Intermedia – sound design Sound Intermedia – garso dizainas Sound Intermedia are a creative and performing force in the Sound Intermedia – tai kūrybiška ir aktyvi komanda šiuolaikinės world of contemporary classical music and beyond. Dedicated klasikinės muzikos pasaulyje ir už jo ribų. Ji siekia realizuoti nau- to realising visionary new art works through the interaction of jus vizionieriškus meno kūrinius, tyrinėdama gyvų atlikėjų ir no- live performers and cutting-edge technology, they continually vatoriškų technologijų sąveikos galimybes; čia nuolat trinamos push past, and blur, the accepted boundaries of composition, įprastos ribos tarp kūrinio, atlikimo, garso dizaino, muzikinių ir performance, sound design, live sound, music technology and 15 interaktyvių technologijų. Tarptautiniu mastu pripažinti kompo- interactive multimedia. Internationally respected both as com- zitoriai ir atlikėjai Ianas Deardenas ir Davidas Sheppardas bendra- posers and performers, Ian Dearden and David Sheppard colla- darbiauja su daugybe įtakingiausių pasaulio menininkų, tarp jų borate with many of the world’s most influential artists, including Johnu Adamsu, Peteriu Sellarsu, Harrisonu Birtwistle‘u, Jonatha- John Adams, Peter Sellars, Harrison Birtwistle, Jonathan Harvey, nu Harvey, Tan Dunu ir Warp Records menininkais; jie koncertuoja Tan Dun and Warp Records artists; performing with the London su London Sinfonietta kaip pagrindiniai atlikėjai ir gastroliuoja su Sinfonietta as principals of the ensemble; and touring their own savo pačių kūriniu Helix. work Helix. www.soundintermedia.co.uk www.soundintermedia.co.uk

Warp Records Warp records XX a. devinto dešimtmečio pabaigoje entuziastų įkurta muzikos Since its enthusiastic beginnings as a record shop in Sheffield in parduotuvė Šefilde per pastaruosius 15 metų išaugo ir tapo viena the late 80s, Warp Records has grown over the past 15 years to sėkmingiausių nepriklausomų Jungtinės Karalystės įrašų kom- become one of the UK’s most successful, fiercely independent panijų Warp Records. Pradėjusi nuo 12 colių įrašų, atskleidžiančių labels. From the early 12” releases encompassing the spirit and XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios reivo epochos dvasią ir sound of the early-90s rave era, the fledgling label stumbled onto skambesį, besikurianti įrašų kompanija triukšmingai pateko į 12 a top 12 chart smash with LFO’s anthem, “LFO”. Warp fast created geriausių kūrinių sąrašą su dueto LFO himnu „LFO“. Warp greitai a pioneering international reputation for releasing music that pelnė tarptautinę naujovių ieškotojų reputaciją, nes įrašinėjo mu- obliterated musical boundaries, discovering maverick musicians ziką, pranokstančią žanrų ribas, ieškojo originaliai mąstančių mu- and giving them reign to grow into mature artists, and nurturing zikantų, suteikė jiems sąlygas tapti brandžiais menininkais ir už- an ever-widening audience of loyal fans. The roster now boasts siaugino nuolat besiplečiantį ištikimų gerbėjų būrį. Jų leidžiamos Aphex Twin, Boards of Canada, Squarepusher, Nightmares on muzikos sąraše, tarp daugybės kitų, šiuo metu puikuojasi Aphex Wax, Autechre, Broadcast, Prefuse 73, Plaid and Two Lone Swords- Twin, Boards of Canada, Squarepusher, Nightmares on Wax, Autech- men to name just a few. re, Broadcast, Prefuse 73, Plaid ir Two Lone Swordsmen. Along the way, Warp has established a hub for the alternative mu- Warp taip pat įkūrė forumą alternatyvios muzikos bendruomenei sic community with its award-winning warprecords.com website – prizais apdovanotą warprecords.com interneto svetainę ir inter- and online mailorder outlet, Warpmart. In 2000, a film division netinę parduotuvę „Warpmart“. 2000 m., po Chriso Cunninghamo was created (Warp Films won a BAFTA in 2002 for its Chris Mor- įžūlių ir puikių video klipų „Windowlicker“, „Come To Daddy“ ir ris-directed short, My Wrongs #8245-8249 & 117), following Chris „Come On My Selector“, buvo įkurtas filmų padalinys (2002 me- Cunningham’s memorably outrageous and brilliant promo videos tais Warp Films laimėjo BAFTA apdovanojimą už Chriso Morriso for “Windowlicker”, “Come To Daddy” and “Come On My Selector”. režisuotą trumpametražį filmą „My Wrongs #8245-8249 & 117“). Most recently, Warp has made a bold move into the MP3 down- Neseniai Warp drąsiai įžengė ir į MP3 formato internetinės muzi- loads realm, with Bleep.com. kos sritį, įkurdama Bleep.com. www.warprecords.com www.warprecords.com

Ištraukos iš atsiliepimų spaudoje (2003 m. kovas) Selected Press Comments – March 2003

Ryšys tarp klasikinio avangardo ir populiaresnių eksperimentinės The connections between the classical avant-garde and more po- muzikos formų yra seniai nusistovėjęs, jo šaknys siekia bent jau pular forms of experimental music are long-established, and go Stockhauseno šeštojo dešimtmečio pabaigos ir septintojo de- back at least as far as Stockhausen’s electronic works of the late šimtmečio elektroninius kūrinius; tačiau retai kada orkestrui yra 1950s and 1960s; but seldom have the Sinfonietta been able to pavykę taip puikiai išnaudoti šias muzikines sąsajas ir taip sėkmin- make the most of those musical relationships, and tap into diﬀe- gai įtikti pačiai įvairiausiai publikai, kaip jis tai padarė šeštadienį. rent audiences, as successfully as they did on Saturday. The Guardian The Guardian

16 Paimkite vieną dalį Warp, ultra kietos Šeﬁldo įrašų kompanijos, Take one measure of Warp, the ultra-cool Sheﬃeld record label kuri specializuojasi avangardinės eksperimentinės elektroninės that specialises in cutting-edge experimental electronic dance šokių muzikos srityje; pridėkite tokią pat dalį London Sinfonietta, music; add an equal amount of the London Sinfonietta, the UK’s Jungtinės Karalystės iškiliausio šiuolaikinio klasikinio kamerinio foremost contemporary classical chamber orchestra; bake for orkestro; kepkite dvi valandas South Bank festivalio salėje – ir štai two hours in the South Bank’s Festival Hall, and you have the be- jums tylios muzikinės revoliucijos pradžia! ginnings of a quiet musical revolution. The Telegraph The Telegraph

Nuostabiai sumanytas koncertas. A brilliantly conceived concert New York Times New York Times

Koncertas nebuvo paprasčiausiai dar vienas nevykęs bandymas The concert was not some misguided attempt to elevate electro- pakylėti elektroniką iki koncertinės muzikos lygio; tai buvo puikus nica into concert music; it was an appreciation. And for an au- jos įvertinimas. Prie elektronikos pripratusi publika visiškai supra- dience weaned on electronica, all of the concert’s dissonances, to visus koncerto disonansus, blyksinčias garsų žaismes ir ritmi- ﬂickering patterns, sonic apparitions and jolts of rhythm made nius sukrėtimus tiek Ligeti, tiek Aphex Twin kompozicijose. perfect sense, whether they came from Mr. Ligeti or Aphex Twin. New York Times New York Times

Ambicingas ir spalvingas klasikinės ir elektroninės muzikos susi- An ambitious and colourful fusion of classical and electronic mu- liejimas. sic The Times The Times

17 BIG BAND

18 Spalio 13, ketvirtadienis, 20:00 „Tamsta“ klubas October 13, Thursday, 8 pm Tamsta Club

BIG BAND

ZITA BRUŽAITĖ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendas / The Big Band Hackers’ Dance of Lithuanian Academy of Music and Theatre (vadovas / leader – Eugenijus Vedeckas) LORETA NARVILAITĖ Naktis, kai nulyja žiedlapius / A Night when Petals are Washed out Solistai / Soloists: by Rain Rūta Ščiogolevaitė, Kristina Žaldokaitė, Mantas Jankavičius, Jurgis Brūzga – vokalas / vocal ALGIRDAS KLOVA Vokalinis kvartetas / Vocal quartet (Kristina Žaldokaitė, Giedrė Čiūželala Rimšaitė, Mantas Jankavičius, Jurgis Brūzga) Valerijus Ramoška – trimitas / trumpet LAURYNAS VAKARIS LOPAS Juozas Kuraitis – saksofonas / saxophone Tarp kitko / By the Way Victor Diawara – repas / rap Paulius Sluškonis – elektronika / electronics ANTANAS JASENKA ir kiti / and others b.b. machine

ANTANAS KUČINSKAS Looped & Unlooped

LINAS RIMŠA Christmas ‘99

GINTARAS SODEIKA Priešgaisrinė uždanga / Safety Curtain

- - - - -

PAT METHENY (arr. Bob Curnow): Dream Of The Return GORDON GOODWIN: Sing Sang Sung BURT BACHARACH (arr. Mark Taylor): The Look Of Love OTIS REDDING (arr. Roger Holmes): Respect GENESIS (arr. Harry Kim, inter. Phil Collins): Chips`n` Salsa MATT DENNIS (arr. Matt Harris): Angel Eyes IRVING MILLS, ANT KING COLE (inter. Robbie Williams): Straighten Up And Fly Right RICHARD RODGERS (arr. Mike Carubia): Blue Moon ANTONIO CARLOS JOBIM (arr. Anita Kerr): Aqua De Beber IRVING MILLS, DUKE ELLINGTON (arr. Mike Carubia): It Don`t Mean A Thing ARTURO SANDOVAL (arr. Ed Calle): Sandunga VICTOR LOPEZ: Phunky Speakin` STEPHEN KUPKA, EMILIO CASTILLO (arr. Mark Taylor): Attitude Dance

19 Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) džiazo skyri- The big band of the jazz department of the Lithuanian Acad- aus bigbendas emy of Music and Theatre (LMTA)

Džiazinis muzikavimas LMTA prasidėjo daugiau kaip prieš 40 Jazz music began to sound at the LMTA more than 40 years ago. metų. Jo pradininkas ir įkvėpėjas buvo dabartinis Jeruzalės Ru- Its founder and inspirer was the present professor of the Jerusa- bino muzikos ir šokio akademijos profesorius Viačeslavas Ganeli- lem Rubin Music and Dance Academy Viacheslav Ganelin, who nas, subūręs akademijos (tuometinės konservatorijos) studentus rallied the students of the Academy (at that time Conservatoire) ir paruošęs daug džiazo programų. Panašias tradicijas pratęsė ir and prepared many jazz programs. These traditions were contin- Vladimiras Čekasinas, taip pat subūręs stiprų studentų bigbendą ued by Vladimir Chekasin, who formed a students’ big band and ir iki 1988 metų jam vadovavęs. led it till 1988.

1993 m. LMTA džiazo studijos bigbendui pradėjęs vadovauti Eu- Eugenijus Vedeckas, who has been leading the big band of the genijus Vedeckas ėmėsi ieškoti naujų, jaunų ir gabių džiazo atli- LMTA since 1993, began to look for young and talented jazz per- kėjų bei kompozitorių. 2002 m. bigbendo pagrindu LMTA įkurtas formers and composers and popularise them. In 2002 an inde- savarankiškas Džiazo skyrius, kuriam vadovauti buvo paskirtas pendent jazz department was established at the LMTA on the Eugenijus Vedeckas. basis of the big band, also led by Vedeckas.

Džiazo skyriaus įkūrimas LMTA paskatino jame dirbančius peda- The founding of the jazz department at the LMTA encouraged gogus – Petrą Vyšniauską, Artūrą Anusauską, Skirmantą Sasnaus- the teachers who worked there – Petras Vyšniauskas, Artūras ką, Liudą Mockūną, Gintarę Skėrytę, Jaroslavą Cechanovičių, Vytį Anusauskas, Skirmantas Sasnauskas, Liudas Mockūnas, Gintarė Nivinską, Liną Rimšą ir kitus – aktyviai dalyvauti įvairiose koncer- Skerytė, Jaroslavas Cechanovičius, Vytis Nivinskas, Linas Rimša tinėse programose. Vien per praėjusius metus surengta daugybė and others – actively participate in various concert programs. koncertų, dalyvauta įvairiuose projektuose ir festivaliuose Vilniu- Last year many concerts were held during various projects and je, Kaune, Birštone, Šiauliuose. festivals in Vilnius, Kaunas, Birštonas and Šiauliai.

LMTA bigbendo repertuarą sudaro populiarios tradicinio džiazo The repertory of the LMTA big band consists of popular compo- ir šuolaikinės muzikos kompozicijos, aranžuotos pripažintų sitions of traditional jazz and contemporary music arranged by kompozitorių. Didelę programos dalį sudaro dainos, kurias dain- well-recognised composers. A large part of the program is made uoja Džiazo skyriuje studijuojantys studentai Rūta Ščiogolevaitė, up of songs sung by the students of the jazz department Rūta Jurgis Brūzga, Giedrė Rimšaitė, Mantas Jankavičius, Kristina Ščiogolevaitė, Jurgis Brūzga, Giedrė Rimšaitė, Mantas Jankavičius, Žaldokaitė ir kiti. Kristina Žaldokaitė, and others.

Zita Bružaitė (g. 1966) išskiria dvi savo kūrybos Zita Bružaitė (b. 1966) emphasizes two trends linijas. Vienai jų priklauso įvairiomis filosofinė- in her creative work. One of them includes works mis idėjomis grindžiami kūriniai, skambantys based on certain philosophical ideas, which are daugiausia šiuolaikinės muzikos festivaliuose mainly performed in the contemporary music („Toeliali“, 1991; „Rebus musicis et musicantibus“, festivals (“Toeliali”, 1991; “Rebus musicis et mu- 1993; „Versmė“, 1995; „Mozaika“, 1997; „Bagate- sicantibus”, 1993; “Spout”, 1995; “Mosaic”, 1997; lės“, 1998); muzikoje įkūnytos specifinės koncep- “Bagatelles”, 1998); definition of genre here is of cijos sąlygoja mažiau apibrėžtus jų žanrus. Kitą minor importance. Another group of composi- kūrinių grupę sudaro nuosaikiai tradicinė kon- tions includes traditional concert type music for certinė kūryba įvairioms atlikėjų sudėtims („Bur- various instruments (“Burlegy and Novelette” for legija ir noveletė“ klarnetui ir fortepijonui, 1998; clarinet and piano, 1998; “Divertimento” for two „Divertismentas“ dviem fortepijonams, 1999; „Il- pianos, 1999; “All Souls’ Day” for Lithuanian folk gės“ birbynei ir kanklėms, 1997; poema „Kuršiai“ instruments birbyne and kankles, 1997; poem “Cu- sopraninėms ir bosinėms kanklėms, 1998; ir kt.). ronians” for soprano and bass kankles, 1998; and Kompozitorės kūryboje girdimi liaudies ir džiazo others).

20 muzikos atgarsiai, įpinti į viduramžišką asketizmą ar modernių In Bružaitė‘s music one can hear influences of jazz and ethnic mu- harmoninių konstrukcijų, ritmų, tembrų procesą (pvz., kantata sic, combined with the medieval asceticism, or modern harmonies, „Amžių dainos“, 1997; „Bliuzomanija“, 2000; „Fuga“, 2003). Kom- rhythms, and timbres (e.g. cantata “Songs of Ages”, 1997; “Bluesma- pozitorė, neseniai teigusi, kad anksčiau jos muzika niekada ne- nia”, 2000; “Fugue”, 2003). Although the composer used to say that užplūsdavo garsų lavina ir ekspresyviu protrūkiu, šiandien prisi- her music never comes as a torrent of sounds, and never interferes pažįsta savo kūryboje nuolat svyruojanti tarp tylos, ramybės ir fo- listener‘s perceptions with expressive outbursts, now she admits vistinio polėkio (pvz., „Sonetų“ ciklo kūriniai, 2003-2005; „Galopu“, that her compositions are constantly fluctuating between tranquil- 2004). lity and “fauvistic” rush (e.g. cycle of “Sonnets”, 2003-2005; and “At a Zitos Bružaitės muzikoje kūrinio struktūrinio plano ir sonoristinio Gallop”, 2004). skambesio jungtis yra tokia organiška, jog beveik nejuntamas The rationality of construction in Bružaitė‘s music is imperceptible griežtos konstrukcijos racionalumas. Daug įtakos kompozitorės due to integral link between the structure of the piece and its sonor- kūrybai turi teatras - kaip ritualas, kur judesys, žodis, muzika ir ity. Music of Zita Bružaitė is also influenced by theatre as a ritual, its scenografija suauga į nedalomą visumą. organic combination of movement, word, music, and stage design.

„Hacker‘s Dance“ (2005) “Hacker’s Dance” (2005) Įsiveržti ar įsibrauti galima ir lengvai, švelniai... laiku ir netikėtai: Hacking or intrusion can also be light, soft... timely and sudden: - taip, kaip į kiekvieną mūsų pagrindinę minčių tėkmę įsiveržia - like something insigniﬁcant seeping into our streams of kažkas nesvarbaus, thoughts, - taip, kaip į namus užklysta nelauktas svetys, - like some guest unexpectedly dropping by at our place, - taip, kaip į organizuotą garsų judėjimą įlekia nenumatyti pasa- - like unanticipated passages, instruments and people running žai, instrumentai, žmonės... into the organised movement of sounds... Zita Bružaitė Zita Bružaitė

Dar studijų metais Loretos Narvilaitės (g. 1965) The rational principles of structuring, propensity kūryboje išsikristalizavo racionalūs kompona- to strict, calculated order based on mathematical vimo principai – polinkis į griežtą, apskaičiuotą strucutres of numbers or graphical lines, charac- tvarką, grindžiamą matematinėmis skaičių ar teristic of Loreta Narvilaitė’s (b. 1965) musical grafinių linijų struktūromis („Praeinanti nata“, idiom, came to the fore even during her studies 1990; „Con variationi“, 1990; „Nona“, 1991). Vė- (“Passing Note”, 1990; “Con variationi”, 1990; and lesnių metų kompozitorės muzikoje vis ryškiau “Nona”, 1991). Her later music is often marked įsispaudžia ekspresyvus ar nostalgiškas emoci- by either an expressive or a nostalgic touch of nis pradas, nors „racionalios muzikos“ įvaizdis emotion, although the image of “rational music” išlieka. Šie pokyčiai atsispindi ir poetiškuose remains. These changes are reflected in the po- kūrinių pavadinimuose, kurie kartu tampa kom- etic titles of her works that are also program the pozicijų nuotaikų kodais: nostalgiška šviesa, „ne- moods of her compositions: the nostalgic light pasiekiamybės ilgesys“ („Ryto rasa krito“, 1996), and a “longing for the unattainable” (“Morning netikėtas amžinybės pojūtis, staiga uždaroje Dew Was Falling”, 1996), an unexpected twist erdvėje atsivėrusi beribiškumo dimensija („Pra- of meaning that opens up timeless dimensions gydo vėjas I“, 1998), miesto leitmotyvas („Atviras within a closed space (“Here Sings the Wind I”, miestas“, 1996) ar ekspresyvių emocijų proveržis, 1998), urban moods (“Open City”, 1996), or a nustelbiantis net ir racionalios formos diktatą („Šauksmas-šviesa“, breakthrough of expressive emotions overpowering even the 1999). dictatorship of the rational form (“Call-Light”, 1999). Pastarųjų metų Narvilaitės opusuose dominuojančiais kontras- In the last year opuses of Narvilaitė reveal contrastive expres- tais išreikšta ekspresija („Visby-Bike“, 2002), rafinuotas koncertiš- siveness (“Visby-Bike”, 2002) and refined concerto-type quality kumas („Kai liepto nebus, pereisiu upę“, 2003) derinamas su ne- (“When the Footbridge Is Gone I Will Cross the River”, 2003) put

21 oromantinėmis šviesiai melancholiškos muzikos tendencijomis in line with neoromantic, lightly melancholic type of music (“Your („Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas“, 2002). Eyelashes Touch the Lips of my Memories”, 2002).

„Naktis, kai nulyja žiedlapius“ (2005) “A Night when Petals are Washed out by Rain” (2005) Tai nestandartinė pjesė džiazo orkestrui. Ji kilusi iš vokalinio kūri- This is nonstandard piece for jazz orchestra. The origin of the piece is nio „Nemirtingumas“. Trimitas ir saksofonas „dainuoja“ melodijas, vocal composition “Immortality”. A trumpet and a saxophone “sing” orkestras atlieka koncertmeisterio vaidmenį. the melodies and the orchestra plays a role of an accompanist. Loreta Narvilaitė Loreta Narvilaitė

Algirdo Klovos (g. 1958) muzika labai įvairia- Algirdas Klova (b. 1958) writes different kinds of lypė: šalia akademinės kūrybos jis daug rašo music. Apart from academic works, he composes kinui, teatrui, taip pat džiazo, roko, pop, coun- lots of incidental music for films and theatre as well try kompozicijų. Svarbesni bruožai, vienijantys as jazz, rock, pop and country compositions. Pre- visą jo kūrybą – melodingumas, improvizaciš- dominance of melody, improvisatory nature and kumas, gausus folklorinių elementų panaudoji- extensive use of folk elements are the major fea- mas. 1984-1990 metais parašytuose kūriniuose tures that characterize his most varied oeuvre. The kompozitorius pasuko minimalizavimo linkme works written in 1984-90 witness his turn towards (styginių kvartetas „Viltis“, „Atspindys ežere sau- minimalization of compositional means (for exam- lei tekant šeštą valandą ryto“ 3 instrumentams, ple, String Quartet “Hope”, “The Reflection on the kvartetas birbynėms „...kodėl nesninga?..“). 1990 Lake at Sunrise, Six O‘Clock in the Morning” for 3 metais Algirdas Klova pradėjo bendrauti su džia- instruments, “...Why It Doesn‘t Snow?..” for birbyne zo muzikantais ir dažniau groti pats, dalyvauda- quartet). In 1990 he began to collaborate with jazz mas įvairiuose projektuose su Lietuvos bei už- musicians and to make frequent appearances as a sienio džiazo, roko, country muzikantais. Antai performer in various joint projects with Lithuanian kartu su Giedriumi Kuprevičiumi ir Mečislovu and international jazz, rock and country music Litvinskiu Algirdas Klova sudaro improvizuo- performers. Together with the composers Giedrius jančių muzikantų grupę „Žaliakalnio vilkai“, o jo Kuprevicius and Mieczyslaw Litwinski, he forms vadovaujama grupė „Country Blues Session Band“ 1999 metais the group “Žaliakalnio vilkai” (“The Wolves of Zaliakalnis”) focusing laimėjo II premiją konkurse „Country Europe“. mainly on free improvisation and world music. He also leads “Coun- try Blues Session Band” – a 2nd prize-winner of the “Country Europe” „Čiūželala“ (2005) contest in 1999. Tai kūrinėlis, kurio gimimui pasitarnavo nedidukas, kelių natų mo- tyvas, pasiskolintas iš lietuvių liaudies ižgavėnių dainos. Pjesėje “Čiūželala” (2005) gretinama lietuvių liaudies dermija ir bigbendo džiazinis skam- It is a composition that developed from a small motif of several notes bėjimas. Kiek minimalistinį sprendimą padiktavo kukloka liaudies borrowed from a Lithuanian Mardi Grass song. The piece combines dainos motyvo harmonija. the modes of Lithuanian folk songs and the jazz sound of a big band. Algirdas Klova A somewhat minimalist solution was prompted by the plain harmony of the folk motif. Algirdas Klova

Laurynas Vakaris Lopas (g. 1948) studijavo Lietuvos muzikos Laurynas Vakaris Lopas (b. 1948) studied conducting (under ir teatro akademijoje (dirigavimą pas Hermaną Perelšteiną ir Hermanas Perelsteinas), later composition (under Eduardas Bal- kompoziciją pas Eduardą Balsį). 1986 m. įkūrė chorą „Cantemus“, sys) at the Lithuanian Academy of Music and Theatre. In 1986 he kuriam vadovauja iki šiol. Nuo 1972 m. yra J.Tallat-Kelpšos kon- established a “Cantemus” choir and conducted it up to date. In servatorijos orkestro dirigentas; 1990-1995 m. vadovavo LMTA 1990-1995 he conducted the orchestra of the Lithuanian Acad- simfoniniam orkestrui. emy of Music and Theatre. Since 1972 he is a conductor of J. Tal-

22 Kompozitorius yra sukūręs įvairių žanrų kūrinių, lat-Kelpša Conservatoire Orchestra. skirtų patiems skirtingiausiems instrumentams, L. V. Lopas has composed music of various gen- tarp jų ir kariljonui. Tačiau didžioji dalis L.V. Lopo res for diﬀerent instruments (among which for muzikos skirta vaikams. Dominuoja vokalinės carillon). But the most part of L. V. Lopas music kompozicijos, taip pat kamerinių sudėčių ins- is dedicated for children. Vocal pieces and works trumentiniai kūriniai. Kompozitorius yra parašęs for various chamber ensembles dominate. Com- muzikos dramos spektakliams. poser has also written music for drama performances. „Tarp kitko“ (2005) Tai klasikinio džiazo stiliaus pjesė, galbūt su tam “By the Way” (2005) tikrais džiazroko elementais. Tematizmui par- It is a piece in the classical jazz style, probably inktos kelios lietuviškos intonacijos. Tarp kitko, with some jazz rock elements. Some Lithuanian kūrinys rašytas edukaciniais tikslais. folk intonations have been used to bring out the Laurynas Vakaris Lopas themes. By the way, the composition has been written for educational purposes. Laurynas Vakaris Lopas

Antano Jasenkos kūryboje ryškūs keli etapai The work of Antanas Jasenka disclose several bei jų prioritetai. 1990-1993 metų kūriniuose stages and their priorities. Compositions written in pastebimas polinkis prie orientalistinių temų 1990-1993 witness a penchant for oriental themes bei šaltinių. Šio laikotarpio kūrinių („Hare Krsna“, and sources. In the works of this period – “Hare Kr- 1990; „Paramatma“, 1991; „Rasa-Līlā“, 1992; sna” (1990), “Paramatma” (1991), “Rasa-Līlā” (1992), „Āryas“, 1992; ir kt.) muzikos kalboje orientalisti- “Āryas” (1992), and others – he does not accept the nių motyvų nėra, Rytų muzika veikia tik kaip im- musical idiom of Oriental cultures directly. Here pulsas struktūrai. Kompozicijos pasižymi griežta Oriental music is rather an impulse for structure struktūra, konstruktyviu garsų, jų intensyvumo, of the work. These compositions are marked by a ritmo formulių modeliavimu. strict structure, a constructive modelling of sounds, Kitas kompozitoriaus kūrybos etapas – posūkis their intensity, and the patterns of rhythm. prie elektroakustinės triukšmo muzikos. Jį ženkli- Another period of the composer’s work – a turn to na kūriniai – „Tangofonija“ (1995), „n.A.J.mix‘95“ the music of electro-acoustic noise. It is marked by (1995), „Repeat“ (1996), „Room Music“ (1996), such works as “Tangophony” (1995), “n.A.J.mix’95” „Cut-off“ (1997), „Deusexmachina“ (2001), „Elek- (1995), “Repeat” (1996), “Room music” (1996), “Cut- troninės sutartinės“ (2003), „OUT-IN” (2005). off” (1997), “Deusexmachina” 2001), “Elektronic Šiuose kūriniuose kompozitorius iš įvairių garso Sutartines” (2003), “OUT-IN” (2005). Here the com- šaltinių sukompiliuotą garsą perdirba „cut-off“ montažo technika. poser transforms the sound collected from various sources by the Dirbant šiuo metodu garsinė žaliava suskaidoma į daugelį dalių ir “cut-off” montage technique. This method enables the composer permontuojama autoriaus norima tvarka. Taip gimsta nauja garsi- to split the sound material into a lot of slices and to re-arrange it in nė kokybė - triukšmas. Kompozitoriaus manymu, triukšmo-garso his desired order. Thus a new sound quality, i.e. noise is born. The muzika praplečia pačią garso sąvoką. composer thinks that the noise music widens the very concept of Kompozitorius yra sukūręs muzikos kinui, teatrui ir animacijai. sound. The composer has written incidental music for cinema, theatre, and „b.b.machine“ (2005) animation. Siekta per penkias minutes sujungti keletą muzikos stilių, laikme- čių. Tai būtų: “b.b. machine” (2005) 1) džiazas – XX a. pradžios muzikos žanras, The aim was to combine several music styles and epochs in five 2) roko muzika – XX a. antros pusės žanras, 3) techno – XXI a. muzika. minutes: 1) jazz – a genre of the early 20th c., 23 Visus šiuos komponentus jungia akademinės muzikos mąstymo 2) rock – a genre of the 2nd half of the 20th c., srautas. Kartu tai pjesė, skirta „Gaidos“ festivalio koncertui klube. 3) techno – music of the 21st c.. Taigi neįpareigojanti, bet energetiška ir aktyvi muzika, verčianti All these components are united by the flow of academic idiom. ne tik judėti, bet ir ją girdėti. Toks burtas modeliuojamas b.b.ma- At the same time, the piece is meant for a club concert at the “Ga- chine’oje. ida” festival. It is non-committing, but energetic and active music Antanas Jasenka encouraging the listeners not only to move, but also to listen. This kind of magic is being produced by the b.b. machine.

Antanas Jasenka

Antano Kučinsko (g. 1968) kūryba nėra la- The creative output of Antanas Kučinskas (b. bai gausi, tačiau imponuoja stilistine įvairove. 1968) is not so much abundant in number as in Jo muzikoje susipina instrumentinio teatro ir diversity of style. His works often display a combi- „naujojo paprastumo“ tendencijos. Kompozi- nation of tendencies related to the instrumental torius operuoja įvairiomis šiuolaikinės muzikos theatre and those of the new simplicity. To achieve technikomis, dažnai naudoja modalinę, serijinę this, the composer employs various techniques technikas, jungia jas su repetityviniu plėtojimo of modern composition, such as modal and se- būdu. Pastaruoju metu kompozitorius daugiau rial, mixing them with the patterns of repetitive dėmesio skiria perkūrimo, perdirbimo tradicijai, development. Lately, he became interested in the kai istoriškai, stilistiškai atpažįstama muzikinė method of re-composition, that is, remaking of medžiaga permontuojama pritaikant „svetimas“ certain historically and stylistically recognizable jos prigimčiai technikas. Antanas Kučinskas taip musical material by using techniques “alien” to its pat kuria muziką kino ﬁlmams ir teatrui (yra su- nature. Antanas Kučinskas also writes incidental kūręs muziką 16 dramos spektaklių). music for theatre (to date, he wrote music for 16 stage productions) and cinema. „Looped & Unlooped“ (2005) Kompozicija sukurta mikrosempluojant, kilpinant ir įvairiai sluoks- “Looped & Unlooped” (2005) niuojant keletą įžanginių Benny Goodmano pjesės „Don’t Be That The composition is made by way of micro-sampling, looping and Way” taktų. layering several bars from intro of Benny Goodman’s Don’t Be Antanas Kučinskas That Way. Antanas Kučinskas

Linas Rimša (g. 1969) kuria muziką kino filmams, Linas Rimša writes music for film, theatre, video dramos spektakliams, videoinstaliacijoms, pro- installations, works as a producer in the field of diusuoja popmuzikos albumų leidybą, yra pripa- pop music, and has earned recognition as an žintas aranžuotojas. Nuo 2001 m. su savo grupė- arranger. Since 2001 he has appeared with his mis koncertuoja įvairiuose džiazo ir šiuolaikinės own groups in jazz and contemporary music muzikos festivaliuose. festivals. Pasak paties kompozitoriaus, savo kūryboje jis According to the composer, in his music he mėgsta derinti „tarsi nieko bendra tarpusavyje likes “to combine elements and things that do neturinčius dalykus ar reiškinius“, ieškoti netikė- not seem to have anything in common”, search- tų jungčių. Pastaruoju metu jį labiausiai domina ing for unexpected associations. Presently he is acid džiazas bei jo sąveika su įvairiausiais kitais primarily interested in acid jazz and its combi- muzikiniais stiliais, tokiais kaip world music, nations with various other music styles, such as klasikinė ir šiuolaikinė akademinė muzika. Savo world music, classical and contemporary music.

24 koncertines pjeses Linas Rimša grindžia griežtai apskaičiuotomis Even though Linas Rimša’s concert pieces do not sound compli- struktūromis (aukso pjūvio principu, fraktalinėmis konstrukcijo- cated and seem to be close to the aesthetics of new tonality, they mis ir pan.), pasitelkia sudėtingą numerologinį simbolizmą - nors are based on strictly calculated structures (golden cuts, fractal pats muzikos skambesys nėra komplikuotas, artimesnis veikiau constructions, etc) and often employ complex numerological naujojo tonalumo estetikai. symbolism.

„Christmas ‘99“ (1999) “Christmas ‚99” (1999) Ši bliuzinė kompozicija atsirado kaip bendras draugų būrelio pro- This blues tune started as a group eﬀort of friends (for example, jektas (pavyzdžiui, tekstą kūrė DJ Mamania, tačiau prie jo taip pat lyrics is by DJ Mamania, with collaboration of Erica Jennings, Vic- prisidėjo Erica Jennings, Victor Diawara ir pats kompozitorius) ir tor Diawara and the composer himself), and is actually a result of pirmųjų Lietuvoje acid džiazo eksperimentų rezultatas. Skambės the ﬁrst acid jazz experiments in Lithuania. It was arranged for big nauja, specialiai festivaliui aranžuota jos versija bigbendui. band specially for the festival. Linas Paulauskis Linas Paulauskis

Gintaras Sodeika (g.1961) geriausiai žinomas Gintaras Sodeika (b.1961) is best known for kaip muzikos teatrui kūrėjas. Jo kūrybinio kelio his music for theatre productions. At the begin- pradžią žymi įvairaus pobūdžio „nekonvencio- ning of his career, Sodeika’s work was informed nali“ kūryba, tokia kaip hepeningai, garsinės ins- with unconventionality – happenings, site-spe- taliacijos ar instrumentinio teatro žanro kūriniai. ciﬁc works, sound installations, compositions of Netgi „konvencionalioje“ kamerinėje, vokalinėje, instrumental theatre. The concert trend of his chorinėje bei simfoninėje Sodeikos muzikoje taip music is also noted for certain theatricality and pat nestinga nei teatrališkumo, nei kūrybiškų są- references to contemporary pop culture. The sajų su moderniąja popkultūra. Pats kompozito- composer himself describes his works of recent rius savo pastarųjų metų kūrybą apibūdina kaip years as “academic techno” – a whimsical com- „akademinį techno“ – keistą tradicinės muzikos bination of traditional musical values with new vertybių ir naujųjų technologijų derinį. Antai technologies. His “Tone Ontology No. 2” (1998) vienas populiariausių jo kūrinių – „Garso ontolo- – an intriguing stylization of techno music for gija Nr. 2“ (1998) dviem fortepijonams – tai intri- traditional instruments in a traditional concert guojanti techno muzikos stilizacija tradiciniams setting – enjoys particular popularity. The other instrumentams ir tradicinei koncertinei aplinkai. works of Sodeika often combine elements of Kituose Sodeikos kūriniuose taip pat sujungiami minimalizmo ir minimalism and jazz, and are not void of bizarre humour and self- džiazo elementai, o humoras ir žaismingumas juose dažnai dera irony. su savotišku griežtu, atšiauriu skambesiu - tai vienas iš paradoksų, apskritai būdingų visai šio autoriaus muzikai.

25 WINDKRAFT TIROL

26 Spalio 14, penktadienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 14, Friday, 7 pm National Philharmonic Hall

WINDKRAFT TIROL (Austrija / Austria)

Marcus Weiss – saksofonai / saxophones

Kasper de Roo – dirigentas / conductor

EDGARD VARÈSE ŠARŪNAS NAKAS Octandre Karūna. In memoriam Vladas Zalatoris / Crown. In memoriam Vladas Zalatoris IANNIS XENAKIS Akrata MAGNUS LINDBERG Gran Duo JOHANNES MARIA STAUD Violent Incidents (Hommage à Bruce Nauman)

Windkraft Tirol – naujosios muzikos ansamblis Windkraft Tirol – Ensemble for New Music

Specializuoti ansambliai įgauna vis didesnę reikšmę naujosios Special ensembles gain more and more importance in the field muzikos srityje. Vienas iš tokių ansamblių – tai medinių ir varinių of New Music. One of these ensembles is the “Windkraft Tirol” en- pučiamųjų instrumentų orkestras Windkraft Tirol, įkurtas 1999 semble – an orchestra formed from wood wind and brass players metais. Jo vieta ypatinga: tai vienintelis tokios rūšies ansamblis and founded in 1999. It occupies a special position: it is the only Tirolyje, srityje, garsėjančioje labai senomis varinių pučiamųjų one of its kind in Tirol, an area with a long brass tradition. And this tradicijomis. Šios tradicijos ir yra Windkraft Tirol ansamblio pa- tradition is the cornerstone of the “Windkraft Tirol” ensemble – the grindas: remiamasi vietiniais papročiais, kartu dairomasi į naujus roots in local customs and the outlook to new grounds. horizontus. The numerous collaborations with composers shed a positive Ansamblio ateities perspektyvą tiesia dažnas bendradarbiavi- light on the future of the ensemble. Many composers have alrea- mas su kompozitoriais. Su šiuo ansambliu yra jau dirbę daugelis dy worked with the ensemble: Günter Schneider, Michael Riessler, kompozitorių: Günteris Schneideris, Michaelis Riessleris, Jürgas Jürg Wyttenbach, Herbert Grassl, Franz Hackl, Johannes Maria Wyttenbachas, Herbertas Grasslis, Franzas Hacklis, Johannesas Staud, Otto M. Zykan or Franz Schreyer. Many composers are thril- Maria Staudas, Otto M. Zykanas ar Franzas Schreyeris. Daugumą led by the inventiveness and repertoire of the ensemble. After all kompozitorių žavi ansamblio išradingumas ir repertuaras. Šiaip many of its members are musicians with some of Europe’s leading ar taip, dauguma jo muzikantų yra garsiausių Europos orkestrų orchestras. Other members are young musicians studying at the nariai, o kiti – jauni muzikantai, studijuojantys Insbruko Muzikos Music Conservatory in Innsbruck. This combination of experien- konservatorijoje. Toks patirties ir jaunatviškos energijos derinys ced musicians and youthful power makes “Windkraft Tirol” a per- paverčia Windkraft Tirol ansambliu, puikiai galinčiu atlikti šiuo- fectly suited ensemble to perform contemporary music. The com- laikinę muziką. Kompozitoriai, laisvai manipuliuojantys įvairiais posers can freely use various styles and difficult arrangements stiliais ir sudėtingomis aranžuotėmis, sutinka muzikantus su pui- and will encounter musicians that can master their skills and love kiais įgūdžiais ir mėgstančius nekonvencialumą. Dirigentas Kas- unconventionality. The conductor Kasper de Roo signifies conti- peras de Roo užtikrina tokį ansamblio veiklos tęstinumą. nuity in the ensembles work.

27 Dirigentas Kasperas de Roo (g. 1951), „Wind- Conductor Kasper de Roo (b. 1951), the foun- kraft Tirol“ įkūrėjas, žinomas visų pirma kaip der of the ensemble “Windkraft Tirol”, is first of all XX-XXI a. muzikos interpretatorius. known as an interpreter of the 20th and 21st cen- Baigęs studijas Hagos bei Amsterdamo konser- tury music. vatorijose pirmiausia grojo fagotu Roterdamo Having finished his studies at The Hague and Filharmonijos orkestre. 1979 m. Cabrillo muzi- Amsterdam Conservatoires, he began to play kos festivalyje debiutavo kaip dirigentas ir ne- on the bassoon in the Rotterdam Philharmonic trukus tapo Tarptautinio jaunųjų dirigentų kon- Orchestra. He made his debut as a conductor at kurso Bezansone laureatu. Cabrillo Music Festival in 1979, and soon became Sėkmingi Kaspero de Roo pasirodymai lėmė, the winner of the International Competition of kad jau 1984 m. jis tapo Štutgarto Valstybinės Young Conductors in Besançon. operos kapelmeisteriu, nuo 1992 m. persikė- Successful performances of Kasper de Roo won lė į Insbruką, kur vadovavo Operos teatrui, o him the position of kapellmeister at the Stuttgart 1994 m. tapo Airijos nacionalinio simfoninio or- State Opera in 1984; in 1992 he moved to Inns- kestro vyriausiuoju dirigentu. Greta žinomiau- bruck, where he became the head of the Opera sių operų, kurias jam teko statyti Amsterdamo, Theatre, and in 1994 he became the chief con- Briuselio, Berlyno, Bonos, Štutgarto, Insbruko operos teatruose, ductor of the Irish National Symphony Orchestra. In addition to bei simfoninės muzikos, su įvairiais orkestrais atliktos koncer- renowned operas conducted in the opera theatres of Amsterdam, tuose nuo Buenos Airių iki Varšuvos, Kasperas de Roo parengė ir Brussels, Berlin, Bonn, Stuttgart and Innsbruck, and symphonic dirigavo daugybę šiuolaikinės muzikos premjerų, tarp jų M. Ka- music performed in concerts from Buenos Aires to Warsaw, Kasper gelio, G. Klebe’s bei E. Nuneso. de Roo prepared and conducted many premieres of contemporary Jau ne vienerius metus Kasperas de Roo bendradarbiauja su „En- music, among them works by M. Kagel, G. Klebe and E. Nunes. semble Modern“. Ryškiausi jų bendros veiklos rezultatai – B. Fur- For several years Kasper de Roo has been working with “Ensemble rerio, E. Poppe, H. Zenderio kūrinių premjeros, taip pat Eliotto Modern”. The most significant results of their joint activity are the Sharpo kompaktinė plokštelė „Tessalation Row“, kuri 2004 m. premieres of works by B. Furrer, E. Poppe, H. Zender, as well as a CD pelnė Vokietijos įrašų kritikos premiją. of “Tessalation Row” by Eliott Sharp, which received an award of German critics of musical recordings.

Marcusas Weissas gimė 1961 m. Bazelyje (Švei- Marcus Weiss was born in Basel (Switzerland) in carija). Saksofoną studijavo pas Iwaną Rothą Ba- 1961. He studied the saxophone with Iwan Roth zelio aukštojoje muzikos mokykloje, taip pat pas at the Basel Higher School of Music, also with Fredericką L. Henke Čikagos Northwestern Uni- Frederick L. Henke at Chicago Northwestern versity. 1989 m. Marcusas Weissas laimėjo Švei- University. In 1989 Marcus Weiss won a soloist carijos menininkų sąjungos solisto premiją. award of the Swiss Artists’ Union. Marcusas Weissas yra vienas paklausiausių šiuo- Marcus Weiss is one of the most popular saxop- laikinės muzikos saksofonininkų. Pastaraisiais honists of contemporary music. Recently he has metais jis atliko daugybę specialiai jam parašytų performed a number of works composed spe- kūrinių, šitaip prisidėdamas prie naujo repertua- cially for him, thus contributing to the new re- ro šiam instrumentui kūrimo. Galima būtų pa- pertory of works for this instrument. One could minėti Georges Aperghis, Helmut Lachenmann, mention the compositions by Georges Aperghis, Salvatore Sciarrino, John Cage, Vinko Globokar, Helmut Lachenmann, Salvatore Sciarrino, John Hanspeter Kyburz, Beat Furrer, Michael Jarrell, Cage, Vinko Globokar, Hanspeter Kyburz, Beat Mauricio Sotelo, Elliott Sharp, Manuel Hidalgo, Furrer, Michael Jarrell, Mauricio Sotelo, Elliott Brice Pauset, Stefano Gervasoni, Jô Kôndô ir dar Sharp, Manuel Hidalgo, Brice Pauset, Stefan Ger- daugybės kitų autorių kūrinius. vasoni, Jô Kôndô and many other composers. Marcusas Weissas kaip solistas koncertuoja su įvairiais Europos Marcus Weiss gives concerts as a soloist with various European or- orkestrais bei ansambliais, tarp jų – „Klangforum Wien“, „ensem- chestras and ensembles, among them Klangforum Wien, “ensem-

28 ble contrechamps“, „ensemble recherche“, „Ensemble Modern“ ir ble contrechamps”, “ensemble recherché”, Ensemble Modern and kiti. Kamerinės muzikos scenoje pastaraisiais metais dažnai pasi- others. Recently he often appears on the chamber music stage rodo su dviem savo ansambliais – „Trio Accanto“ (su pianiste Yu- with two of his ensembles – “Trio Accanto” (with pianist Yukiko kiko Sugawara ir perkusininku Christian Dierstein) bei saksofonų Sugawara and percussionist Christian Dierstein) and the ensem- ansambliu XASAX (Paryžius). ble of saxophonists XASAX (Paris). Nuo 1995 m. Marcusas Weissas dėsto Bazelio aukštojoje muzikos Since 1995 Marcus Weiss teaches at the Basel Higher School of mokykloje, kur vadovauja saksofono bei kamerinės muzikos kla- Music where he leads the the saxophone and chamber music sėms. classes.

Edgard‘as Varèse‘as (1883-1965) – prancūzų Edgard Varèse (1883-1965), American com- kilmės amerikiečių kompozitorius. Nuo 1905 m. poser of French origin. He studied with d’Indy jis mokėsi pas d‘Indy „Schola Cantorum“ ir Wido- at the Schola Cantorum (1903-5) and Widor at rą Paryžiaus konservatorijoje, o 1907 m. persi- the Paris Conservatoire (1905-7), then moved to kėlė į Berlyną, kur susitiko su Straussu ir Busoni. Berlin, where he met Strauss and Busoni. In 1915 1915 m. emigravo į Niujorką. Deja, beveik visi he emigrated to New York; nearly all his com- jo šio laikotarpio kūriniai yra dingę. Taigi jo di- positions disappeared at this stage. His creative džiausi kūrybiniai laimėjimai prasidėjo kartu su output therefore eﬀectively begins with “Amé- „Amériques“ dideliam orkestrui (1921). riques” for large orchestra (1921). 1921 m. Varèse’as kartu su Carlosu Salzedo‘u įkū- In 1921 he and Carlos Salzedo founded the In- rė Tarptautinę kompozitorių gildiją, kuri pirmą ternational Composers Guild, who gave the kartą atliko keletą jo kūrinių nedideliems an- first performances of several of his works for sambliams, kuriuose juntama aiški pučiamųjų small ensemble, these prominently featuring ir mušamųjų instrumentų pirmenybė: „Hyper- wind and percussion: “Hyperprism” (1923), prism“ (1923), „Octandre“ (1923) ir „Intégrales“ “Octandre” (1923) and “Intégrales” (1925). (1925). Jo produktyviausią laikotarpį vainikuo- “Arcana” (1927), which returns to the large ja „Arcana“ (1927) – stambios formos kūrinys, orchestra and extended form with perfected vėl sukurtas dideliam orkestrui. technique, brought this most productive per- Vėliau sekė penkeri metai, praleisti Paryžiuje (1928-1933). Tuo iod to an end. metu Varèse sukūrė „Ionisation“ (1931) mušamųjų orkestrui. Jis There followed a long stay in Paris (1928-33), during which he taip pat domėjosi elektroniniais instrumentais ir jų raida; kū- wrote “Ionisation” for percussion orchestra (1931). He also took rinyje „Ecuatorial“ (1934) jis jau panaudojo du termenvoksus. an interest in the electronic instruments being developed, and Po „Density 21.5“ (1936) fleitai solo kompozitorius daugiau nei wrote for two theremins in “Ecuatorial” (1934). The flute solo dešimtmetį neparašė jokio kito kūrinio. “Density 21. 5” (1936) was then his last completed work for ne- Tuo metu jis šen bei ten dėstė, o kartu sukūrė apmatus „Es- arly two decades. pace“ – kūriniui, kuris turėjo būti atliekamas vykstant tiesio- During this time he taught sporadically and also made plans ginėms radijo transliacijoms visame pasaulyje. „Etude pour for “Espace”, which was to have involved simultaneous radio Espace“ chorui, fortepijonui ir mušamiesiems buvo atliktas broadcasts from around the globe; an “Etude pour Espace” for 1947 metais. Išradus juostinį magnetofoną ir elektroninei mu- chorus, pianos and percussion was performed in 1947. Then, zikai pagaliau tapus realia galimybe, Varèse sukūrė „Déserts“ with electronic music at last a real possibility owing to the pučiamiesiems, mušamiesiems ir magnetofono juostai (1954) development of the tape recorder, he produced “Déserts” for bei „Poème électronique“ (1957-1958), kurios įrašas pagal su- wind, percussion and tape (1954) and a “Poème électronique” manymą buvo paleistas 1958 m. Briuselio parodoje „Philips“ (1957-8), devised to be diffused in the Philips pavilion at the paviljone. Paskutinieji jo gyvenimo metai buvo paskirti kūrinių Brussels Exposition of 1958. His last years were devoted to pro- projektams nakties ir mirties temomis, įskaitant nepabaigtą jects on themes of night and death, including the unfinished „Nocturnal“ balsui ir kameriniam orkestrui (1961). “Nocturnal” for voices and chamber orchestra (1961).

29 „Octandre“ (1923) aštuoniems instrumentams “Octandre” (1923) for eight instruments Šiame kūrinyje Varèse‘ą domino tik „materija“, kad ir kokia ji In this work Varèse was interested only in “matter”, whatever it būtų, ir meistriškas jos organizavimas. „Octandre“ buvo sukur- might be, and its masterful arrangement. “Octandre” was com- ta Niujorke 1923-aisiais, o pirmą kartą atlikta diriguojant Ro- posed in New York in 1923 and first performed with the con- bertui Schmitzui, kuriam ir buvo dedikuota. ductor Robert Schmitz, to whom it was dedicated. Kadangi čia nėra Varèse’o pamėgtų mušamųjų instrumentų, As Varèse’s favourite percussion instruments do not partici- ritmo funkcija atitenka pučiamiesiems, derinant nuolat kintan- pate in this piece, the function of rhythm is delegated to the čius kompleksinius ritmų darinius su solo epizodais. wind instruments, combining constantly changing complex „Octandre“ sudaryta iš trijų trumpų dalių, kurių kiekviena taip rhythmical structures with solo episodes. pat skyla į atskirus epizodus. Pirmoji dalis (Assez lent) primena “Octandre” consists of three short parts, each of which is split Stravinskio „Šventojo pavasario“ pradžią; obojus kartoja leng- into separate episodes. The first part (Assez lent) is reminis- vai įsimenamą, kone primityvų motyvą. Beužgimstančiai temi- cent of the beginning of Stravinsky’s “The Rite of Spring”; the nei idėjai priešpriešinami aštrūs, tiršti sonoriniai blokai. Ant- oboe repeats an easily memorised, almost primitive motif. An rojoje dalyje (Très vif et nerveux) išryškėja mušamųjų vaidmenį emerging thematic idea is counterposed to sharp and dense atliekantys pučiamieji instrumentai, mezgantys savotišką rit- sonorous blocs. In the second part (Très vif et nerveux) the wind minį kontrapunktą. Šią dalį pradeda fleita, kol paeiliui prieina- instruments playing the role of percussion come to the fore ma iki kontraboso. Šis tampa jungtimi su trečiąja dalimi (Grave in a kind of rhythmical counterpoint. This part opens with the - Animé et jubilatoire), kurioje skamba tribalsis fugato (obojus, flute, gradually the double bass joins in and becomes a bridge fagotas, klarnetas), žinoma, ne klasikine termino prasme. to the third part (Grave - Animé et jubilatoire) with three-voice fugato (oboe, bassoon and clarinet), certainly, not in the classical meaning of this term.

Iannis Xenakis (1922-2001) priklauso tai kompo- Iannis Xenakis (1922-2001) belongs to the pio- zitorių novatorių kartai, kuri po Antrojo pasaulinio neering generation of composers who revolutio- karo sukėlė revoliuciją XX amžiaus muzikoje. Su nized 20th–century music after World War II. With akademinės muzikos autsaiderio užsidegimu, Xe- the ardour of an outsider to academic musical life, nakis buvo vienas pirmųjų kompozitorių, tradicinį he was one of the first to replace traditional mu- muzikinį mąstymą pakeitusių radikaliai naujomis sical thinking with radical new concepts of sound garsų komponavimo koncepcijomis. Jo muzikos composition. His musical language had a strong kalba turėjo didžiulę įtaką daugeliui jaunesniųjų influence on many younger composers in and out- kompozitorių Europoje bei už jos ribų, tačiau dėl side of Europe, but it remained singular for its un- nekonformistinio šiurkštumo ir konceptualaus compromising harshness and conceptual rigour. griežtumo ji taip ir nesulaukė tikrųjų pasekėjų. Though Xenakis’ music is often extremely elabora- Nors Xenakio muzika dažnai kupina įmantrių de- te in detail, that detail is essentially at the service talių, jos visuomet tarnauja visumai. Tai ypač akivaizdu specifiškai of the whole, this is particularly evident in the specific manner of the kuriamuose kompoziciniuose algoritmuose ST (Laisva stochastinė creation of the compositional algorithms ST (Free Stochastic Music) muzika) ir GENDYN (Dinaminė stochastinė sintezė). Jo kūrinių forma and GENDYN (Dynamic Stochastic Synthesis). Form never emerges gimsta ne iš teminių ląstelių plėtojimo, o iš tampriais vidiniais ryšiais from the development of thematic cells but from the collage-like susaistytų segmentų koliažinių sekų arba sluoksniavimų, nors kartais succession or superimposition of segments that display strong in- panaudojama ir heterogeniška medžiaga. Padalų proporcijas bei ternal connections, although heterogenous material is sometimes įtampos potvynius ir atoslūgius Xenakio kūriniuose nulemia neklys- interpolated as well. The proportions of the parts and the ebb and tanti muzikinės dramaturgijos intuicija. flow of tension in a work are determined with an infallible instinct for Peter Hoffmann musical dramaturgy. Peter Hoffmann

30 „Akrata“ (1964-65) 16 pučiamųjų “Akrata” (1964-1965) for 16 wind instruments Tai kūrinys, kuriame laukai stakato sekų kaskart susidėlioja naujomis In this work the fields of staccato sequences keep forming new com- konfigūracijomis. Pagrindinė medžiaga yra neįtikėtinai paprasta ir binations. The main material is incredibly simple and obvious from akivaizdi nuo pat pradžių. Prieš pat vidurinę kompozicijos fazę tan- the very beginning. Before the middle phase of the composition the kiai kartojamos garsų serijos aprimsta ir pavirsta garsiniais blokais su densely repeated sound series subside and turn into sound blocks sonoriniu boso pagrindu. Muzikai rimstan toliau atsiranda tolumon with the sonorous bass base. The subsiding music opens the per- besidriekiančios erdvės perspektyva. Čia galima įžvelgti archaiško spective of space extending into the horizon. One can notice the pirminio skambėjimo momentus. Muzikos eiga primena radio- moments of archaic primary sound. The progress of music is remi- aktyvų skilimo procesą. Intensyvi pulsacija kūrinio pradžioje trans- niscent of radioactive fission. Intensive pulsation at the beginning of formuojasi į ilgai trunkantį ir vis besiplečiantį baigiamąjį skambesį. the composition is transformed into prolonged and ever expanding Aprašymas paprastas, tačiau, kaip visada, Xenakis muzikoje atveria finalsound.Thedescriptionissimple,but,asalways,inhismusicXena- tokias gelmes, kurios sužadina užslėptas mūsų pojūčių zonas. kis opens great depths that awaken the hidden zones of our senses. Reinhard Schulz Reinhard Schulz

Johannesas Maria Staudas gimė 1974 m. Ins- Johannes Maria Staud was born in Innsbruck, bruke (Austrija). Studijavo Vienos aukštojoje Austria, in 1974. He studied at the School of muzikos mokykloje (kompoziciją pas Michaelį Music in Vienna (composition with Michael Ja- Jarellą, elektroakustinę kompoziciją pas Dieterį rell, electroacoustic composition with Dieter Kaufmanną), kurią baigė 2001 m. 1999-2000 m. Kaufmann), and received his diploma in com- pagal Erasmus programą mokėsi pas Hanspe- position with honors in 2001. From 1999-2000, terį Kyburzą Berlyne, Hannso Eislerio aukštojoje he studied under an Erasmus scholarship with muzikos mokykloje. Taip pat lankė kompozicijos Hanspeter Kyburz at the “Hanns Eisler” School meistriškumo kursus pas Brianą Ferneyhough of Music in Berlin. He took master courses in bei Alois Pinos. Johannesas Maria Staudas gavo composition with Brian Ferneyhough and Alois Albano Bergo fondo stipendiją, 2001 m. Austrijos Pinos. Johannes Maria Staud received a scholars- respublikos muzikos paramos premiją, o 2002 m. hip from the Alban Berg Foundation, the Sponsors- pelnė Zalcburgo Velykų festivalio kompozicijos hip Award for Music from the Republic of Austria premiją. Taip pat, 2003 m. tarptautiniame kompozitorių rostrume (2001), the Composition Prize of the Salzburg Osterfestspiele (2002), už kūrinį „Polygon“ gavo pirmąją vietą Kompozitorių iki 30 m. kate- and he also was awarded First Prize from the International Rostrum of gorijoje. 2004 m. jam buvo skirta ir prestižinė Ernsto von Siemenso Composers in the “Composers Under 30” category (2003). Johannes muzikos fondo premija. Johannesas Maria Staudas yra Vienos kom- Maria Staud received the prestigious Ernst-von-Siemens–Förderpreis pozitorių grupės „Gegenklang“ narys bei vienas įkūrėjų. in 2004. He is a member and co-founder of Gegenklang, a Viennese group of composers. „Violent Incidents (Hommage à Bruce Nauman)“ (2005) soprani- niam ir tenoriniam saksofonams, pučiamųjų ansambliui ir mušamie- “Violent Incidents (Hommage à Bruce Nauman)” (2005) for sopra- siems no and tenor saxophones, wind ensemble and percussion „Violent Incident“ – taip vadinasi amerikiečių menininko Bruce‘o “Violent Incident” is the title of the work by the American artist Bruce Nauman‘o (g. 1941) kūrinys 12 videomonitorių, sukurtas 1986 m. Šis Neumann (b. 1941) for 12 video monitors, created in 1986. This work Neumanno darbas buvo vienas svarbiausių mano kompozicijos ins- by Neumann was one of the most important sources of inspiration for piracijos šaltinių. my composition. Nekalta kokteilių vakarėlio situacija tarp moters ir vyro po nevykusio An innocent situation between a woman and a man at a cocktail party pokšto pamažu virsta nevaldomu smurto protrūkiu (pradžioj žodi- after a bad joke gradually turns into an incontrollable violent outbreak niu, paskui ir fiziniu). Žiūrovas gali tuo pačiu metu stebėti skirtingas (first verbal, later physical). The audience can watch different stages ginčo stadijas ir variacijas, tuo mėgautis arba šlykštėtis (o gal ir viena, and variations of the quarrel at the same time, and be pleased or re- ir kita?). pelled (or even both). Šiam kūriniui Naumano instaliaciją pasirinkau kaip atspirties taš- I have chosen Neumann’s installation for this composition as a point of ką savoms fikcijoms, tačiau nesiekiau jų atkartoti. Lėtai veikiančios reference to create my own fictions, instead of trying to repeat them.

31 ir žaibiškos, pasalūniškos ir atviros prievartos formos, kurios mums Delayed and momentary, hidden and open forms of violence, well fa- visiems puikiai pažįstamos, baugus tarpsnis prieš pratrūkstant nu- miliar to all of us, frightful moments before an outbreak of anticipated jaučiamam smurtui ir pamėkliška tuštuma po visko, visa tai muzikoje violence, and ghostly emptiness after everything is ﬁnished, - all this (ir mene) gali būti dramaturgiškai sudėliota, tarsi nekaltai linksmas can be dramaturgically arranged in music (and art), like an innocent žaidimas. Ir vis dėlto būtent taip supurtomos archetipinės situacijos, funny game. And yet, that is how archetypal situations are addressed, kurios mums gresia gyvenime galbūt visai kitais pavidalais. which may threaten us in life in completely diﬀerent forms. Šis kūrinys dedikuotas Marcusui Weissui ir Kasperui de Roo. The work is dedicated to Marcus Weiss and Kasper de Roo. Johannes Maria Staud Johannes Maria Staud

Šarūno Nako (g. 1962) muzikiniam skoniui ir To the large extent musical taste and attitudes pažiūroms įtaką padarė rokas, džiazas, moder- of Šarūnas Nakas (b. 1962) were formed by the nioji ir avangardinė muzika. Ankstyvosios kom- different worlds of rock, jazz, modern and avant- pozicijos pasižymėjo ryškiu įsimenančiu ritmu garde music. Among his early pieces, underscored – „Merz-machine“ virtualiam orkestrui (1985), with the striking, easy-to-remember rhythms, are „Ričerkarai“ 7 instrumentams (1985). Tuo metu “Merz-machine” for virtual orchestra (1985), and kompozitoriaus veiklą Nakas derino su aktyvia “Ricercars” for 7 instruments (1985). At that time he atlikėjiška veikla, domėjosi įvairiomis folklori- has combined his activities as a composer with the nėmis tradicijomis. performing practice, also pursuing his interests in Vėlesnėje muzikoje atsirado praeities muzikos different folklore traditions. atgarsių – Motetas 5 balsams (1985). 1987 m. Later on Nakas came to write in more moderate key, Nakas pradėjo kurti ciklą „Falsifikuotos ir hipo- drawing extensively on the music of the past (“Mo- tetinės kronikos“ įvairių sudėčių ansambliams tet” for 5 voices, 1985). In 1987 he began to compo- – „Arcanum“ altui ir vargonams (1987), „Sarmatia“ vargonams se the cycle “Falsified and hypothetical chronicles” for various instru- (1990), „Fluctus Semigallorum“ 3 balsams ir 2 instrumentams mental settings, comprising now “Arcanum” for viola and organ (1987), (1991), „Chronon“ 6 instrumentams (1992–1997). Šių kompo- “Sarmatia” for organ (1990), “Fluctus Semigallorum” for 3 voices and 2 zicijų formai būdingas ilgai trunkančių būsenų eksponavimas. instruments (1991), and “Chronon” for 6 instruments (1992–7). Most of Ciklas „Ženklai“ („Koplytstulpis“, 1994; „Kenotafas“, 1995; „Kripta“, these compositions are arranged in several versions. Formal design of 1996) yra nekrolatrinio pobūdžio ir pasižymi itin asketiška mu- pieces is based on extensive expositions of certain emotional states. zikos kalba. The other cycle, entitled “Signs” (“Pole-chapel”, 1994; “Cenotaph”; 1995, Po studijų Paryžiaus IRCAM’e 1998 m. daugelyje Nako kūrinių and “Crypt”, 1996), is of necrolatric character and therefore is written in naudojamas natūralusis garsaeilis – „Ziqquratu“ 6 instrumen- the highly ascetic idiom. tams (1998), „Vilne“ tenorui ir 7 instrumentams (1998), „Vėjai, Most of the Nakas’s works written after his training period at IRCAM, paukščiai, upės“ elektronikai (1998), „Ziqquratu-II“ instrumen- Paris, in 1998, are constructed around natural harmonic series: among tams ir elektronikai (1999), „Aporija“ 3 instrumentų grupėms them are “Ziqquratu” for 6 instruments (1998), “Vilne” for tenor and (2001), „Gralio taurė“ klarnetui ir 2 perkusistams (2001), „Drang 7 instruments (1998), “Wings, birds, rivers” electronic music (1998), nach West. Naujasis pamokslas barbarams“ dideliam ansambliui “Ziqquratu-II” for instruments and electronics (1999), “Aporia” for 3 (2003). Kūriniuose atsiranda daug seniausiųjų civilizacijų ir po- groups of instruments (2001), and “The Cup of the Grail” for clarinet stindustrinio pasaulio simbolių. and 2 percussionists (2001), “Drang nach West. A new sermon to the Nuo 2000 m. Nakas derina kompozitoriaus veiklą su intensyviu Barbarians” for large ensemble (2003). tekstų rašymu – straipsniais spaudoje ir knyga „Šiuolaikinė mu- Since the year 2000 Nakas has been combining his work as a compo- zika“ (2001). Jis vis dažniau atsisako jo paties sukurtos medžia- ser with the profuse writing on music, which has resulted in a number gos panaudojimo kūriniuose ir remiasi abstrakčiais arba tradi- of articles, reviews, essays and a textbook Contemporary Music, pub- ciniais įvairių kultūrų modeliais, taip pat konkrečiaisiais garsais. lished in 2001. In the present stage of his creative career, he increa- Kartais („Prie Dangaus vartų“, 2000) tai primena savotišką garsų singly avoids using his own material in new compositions and seems fotografiją arba filmą, o autorius šį būdą vadina „realių garsų“ more inclined to draw on the abstract or traditional models, coming muzika. 2003 m. įkurta „Šarūno Nako grupė“, pagrindinį dėmesį from different cultural backgrounds. The author describes this way of skirianti mobiliems projektams, skatinantiems kultūrines ir este- composing, which resembles sound photography or a film more than

32 tines inovacijas, plečiantiems sąsajas tarp socialinių aktualijų ir any kind of musical composition, as the music of ‘real sounds’. Šarūnas akademinio meno. Nakas Group, formed in 2003, presents to the public in multiple for- mats, focusing on mobile projects that both encourage cultural and „Karūna. In memoriam Vladas Zalatoris“ (2005) pučiamųjų aesthetic innovation and enhance exchange between urgent social orkestrui concerns and academic art. Karūna yra tai, kas iškreipia matymą. Žinoma, ir mąstymą. Ka- rūna lengvai įtikima, su ja skaitomasi, jos siekiama, su ja susi- “Crown. In memoriam Vladas Zalatoris” (2005) for wind orchestra kaunama. Karūnuota galva savaime tampa mitologijos dalimi. A crown is something that distorts thinking. Surely, thinking as well. Tuomet nyksta laiko ribos, atsiranda nepaprastos galios pajauta, One can easily begin to believe in a crown, respect it, seek it and strug- pasaulio tvarka nesulaikomai keičiasi ir maišosi. Karūna valdo gle with it. A crowned head naturally becomes part of mythology. net tada, kai jos nekenčia, ignoruoja ir šaiposi. Ji egzistuoja, ir Then time limits are erased, the feeling of incredible power emerges, nėra būdų ją paneigti iš esmės. and the world order is changed and disturbed. A crown rules even if it Karūna kaip daiktas – vienas gražiausių dailės objektų. Kilusi iš is detested, ignored and mocked. It does exist, and there are no ways šalmo formos, ji perėjo daugybę įmantriausių transformacijų, iš- to deny it in principle. likdama tauri ir kaustanti dėmesį. Inkrustuota brangakmeniais, A crown is one of the most beautiful art objects. Derived from the brangiausiais metalais ir kailiais, ji puošė karalių, faraonų, impe- form of a helmet, it has experienced many elaborate transformations, ratorių, popiežių ir kunigaikščių galvas, karūnomis vainikuotos remaining noble and capturing attention. Inlaid with precious stones, Kristaus ir šventųjų kankinių galvos. metals and furs, it used to decorate the heads of kings, pharaohs, em- Mano muzikinė karūna – tai didelių matmenų muzika, tarsi sta- perors, popes and dukes, and rested on the heads of Christ and holy tiškos ir monumentalios garsaus skambesio ikonos. Joje nėra martyrs. konfliktų, smulkios dinamikos ir pasakojimų. Svarbiausias šios My musical crown is music of large scale, – static and monumental muzikos tikslas – begalybės ir amžinybės iliuzija. Kūrinyje pa- icons of loud sound. It is devoid of conflicts, detailed dynamics and naudoti iš indų klasikinės muzikos pasiskolinti 35 karnatinio narratives. The main aim of this music is an illusion of infinity and eter- ritmo modeliai, penkiose dalyse kartojami it nesibaigiančios nity. 35 models of Karnatic rhythm borrowed from classical Indian mantros, dėliojami kaip spalvingos mandalos. Jų ornamentai music have been used in this composition; in its five parts they are re- retkarčiais papildomi gamų neuronais, o kontempliuojančias peated like unending mantras, arranged like colourful mandalas. Their himnodijas keičia aktyvūs garsoraižiai. ornaments sometimes are enriched with the neurons of musical sca- Kūrinys skirtas mano nuostabaus draugo Vlado Zalatorio (1961- les, and contemplative hymnodies give way to active soundscapers. 2005) atminimui. This work is dedicated to the memory of my wonderful friend Vladas Šarūnas Nakas Zalatoris (1961-2005). Šarūnas Nakas

Magnusas Lindbergas (g. 1958), kaip ir Kaija Magnus Lindberg (b. 1958) is, like Kaija Saaria- Saariaho, yra vienas geriausiai tarptautiniu mas- ho, one of the internationally bestknown Finnish tu žinomų savo kartos suomių kompozitorių. composers of his generation. For him too Paris Paryžius jam taip pat tapo reikšminga vieta, be is an important location, and both have used to jie abu savo kūriniuose naudoja naujas tech- new technology in their work. This is where the nologijas. Tačiau čia panašumai ir baigiasi; Lind- similarities end; Lindberg works with aggressive bergas mėgsta agresyvius ritmus ir masyvius rhythms and massive outbursts. Saariaho‘s mu- proveržius. Jei Saariaho muzika primena Ligeti ir sic recalls Ligeti and Grisey, while Lindberg has Grisey stilių, tai Lindbergas lyginamas su Xena- been compared with Xenakis, Berio and Boulez. kiu, Berio ir Boulezu. Lindberg‘s composer persona is dualist in a Lindbergo kaip kompozitoriaus asmenybė yra fruitful way: on one hand, he is a rationalist who dualistinė: viena vertus, jis racionalistas, naudo- uses new technology; on the other hand, he is a jantis naująsias technologijas; kita vertus, jis – hands-on musician – a pianist – and participated muzikas praktikas, pianistas, karjeros pradžioje grojęs daugelio in many premieres of new works in the early stages of his career. savo kūrinių premjerose. Šie du aspektai lemia tai, kad jo muzika As a result of these two facets, his music is usually highly complex

33 dažnai yra ypač sudėtinga, tačiau kupina efektingos energijos ir yet is full of effective vim and verve. išraiškos jėgos. Lindberg is predominantly a composer of instrumental music, Lindbergas visų pirma laikomas instrumentinės, o ypač orkes- above all orchestral music. Harmony, tonal colour, texture and trinės muzikos kūrėju. Harmonija, derminės spalvos, faktūra ir rhythm are the chief components of Lindberg‘s music. He went ritmas – svarbiausi Lindbergo muzikos komponentai. Devinto through a transition in the late 1980s with his language evolving dešimtmečio pabaigoje jo muzikos kalba tapo subtilesnė, har- into a softer, harmonically more polished and rhythmically clari- moniniu požiūriu rafinuotesnė, o ritminiu aiškesnė. Jis niekada fied direction. He never left the domain of Modernism, however, neišsižadėjo modernizmo, tačiau suteikė jam daugiau žmogiškų but he did give it a more human face, as it were. bruožų, nei buvo. Lindberg‘s later works are quite uniform in style, and they share Pastarųjų metų Lindbergo kūriniai stiliaus požiūriu mažai keičiasi, quite a few dramaturgical and expressive properties. On the ot- juose daug dramaturgijos ir išraiškos priemonių bendrumų. Kita her hand, they also have distinctive features that give each work vertus, kiekviename kūrinyje galima atrasti charakteringą bruožą, a voice and identity of its own. suteikiantį jam savitą tapatybę. Kimmo Korhonen Kimmo Korhonen

„Gran Duo“ (1999-2000) pučiamųjų orkestrui “Gran Duo” (1999-2000) for wind orchestra Magnusas Lindbergas sukūrė „Gran Duo“ kaip dialogą tarp dvi- Lindberg has composed “Gran Duo” as a dialogue between the ejų orkestro grupių: medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų, su two orchestral families of wind and brass, each with their respec- atitinkama muzikine medžiaga. Jų individualus charakteris, kurį tive musical material. Their individual characters, initially equa- iš pradžių galima prilyginti poetiniams „vyriškumo“ ir „moterišku- ting to the poetic stereotypes of ‚masculine‘ and ‚feminine‘, beco- mo“ stereotipams, kūrinio eigoje vis labiau nyksta ir tampa andro- me progressively blurred and androgynised during the course of giniškas. Stambesnės garsų masės užleidžia vietą smulkesnėms the work. The larger sound masses give way to chamber music- kamerinio pobūdžio grupėms ir instrumentinėms solo partijoms, style subgroupings and instrumental solos which emerge from išnyrančioms iš kūrinio faktūros. Kompoziciniu požiūriu tokia at- the texture. Compositionally the medium is particularly challen- likėjų sudėtis yra nemenkas iššūkis: kaip pažymi Lindbergas, „jei ging in terms of instrumentation - as Lindberg notes “if no-one is niekas negroja, tai nieko ir nesigirdi“. Taigi pratisai skambančio playing, nothing is heard” - so the illusion of sustained sound has garso iliuzija turi būti kuriama be styginių pagalbos. Taip pat, ka- to be created without recourse to strings. Similarly, clear illusion dangi nėra mušamųjų, kurie palengvintų artikuliaciją, labai aiškiai of sustained sound has to be created without recourse to strings. turi būti sudėlioti visi ritminiai kirčiai. Similarly, clear attack and accentuation has to be carefully sculpted, as there is no percussion to help articulation.

34 35 QUASARQUASAR SAXOPHONESAXOPHONE QUARTETQUARTET

36 Spalio 15, šeštadienis, 19:00 Evangelikų liuteronų bažnyčia October 15, Saturday, 7 pm Lutheran Church

QUASAR SAXOPHONE QUARTET (Kanada / Canada) CLAUDE VIVIER Pulau Dewata

Marie-Chantal Leclair – sopraninis saksofonas / FRANCO DONATONI soprano saxophone Rasch Mathieu Leclair – altinis saksofonas / alto saxophone André Leroux – tenorinis saksofonas / tenor saxophone JUSTĖ JANULYTĖ Jean-Marc Bouchard – baritoninis saksofonas / Pabaigos / Endings baritone saxophone MICHEL FRIGON Geyser Ghetto

JEAN-FRANÇOIS LAPORTE Procession

Aistringai pamėgę šiuolaikinę muziką, Quasar saksofonų kvar- Ardent devotees of the music of our time, the Quasar saxophone teto muzikantai yra nenuilstantys sudėtingų šiuolaikinės muzikos quartet is dedicated to premiering and promoting contemporary kūrinių atlikėjai ir skleidėjai. Giriami už energiją, drąsą ir ypatingus music that is multi-dimensionally conceived. Celebrated for its energy, techninius sugebėjimus, Quasar muzikantai tyrinėja įvairius me- audacity and exceptional technical ability, Quasar explores different ninės kūrybos aspektus nuo instrumentinės muzikos iki gyvosios aspects of artistic creation from instrumental music to live electron- elektronikos, nuo improvizacijos iki instrumentinio teatro. Kvarteto ics, from improvisation to instrumental theatre. The quartet reserved repertuare garbingą vietą užima Kvebeko kompozitorių, su kuriais pride of place for a number of Québécois composers, with whom it glaudžiai bendradarbiaujama, kūriniai. Kartu Quasar kvartetas nuo- has formed solid partnerships. It aims to contribute to the develop- lat ieško naujų užsienio kompozitorių kūrinių ir įtraukia juos į savo re- ment of our musical language and provide a platform for new music pertuarą. Grupės koncertus reguliariai transliuoja Kanados radijas ir experiments, exploration and production. At the same time, Quasar CBC. Kvartetas yra koncertavęs visoje Kanadoje, taip pat Roterdame, constantly seeks out new works from the international scene, which Valensijoje ir Paryžiuje, kur pasirodė kartu su „Société de musique are frequently integrated in its repertoire. The group‘s concerts are contemporaine du Québec“ ansambliu („Festival Présence/Radio- regularly broadcast by Radio-Canada and the CBC. The quartet has France“). 2003 m. kovą muzikantai pirmą kartą atliko pilną Klaso Tors- played throughout Canada and has also performed in Rotterdam, Va- tenssono triptiko „Licks & Brains“ versiją Tarptautiniame Monrealio lencia and in Paris where they joined forces with the ensemble of the „Nouvelles Musiques“ festivalyje, o „Électrochocs“ koncertą (4 nauji “Société de musique contemporaine du Québec” (Festival Présence/ kūriniai saksofonų kvartetui ir gyvajai elektronikai) atliko gastrolėse Radio-France). In March 2003, they performed the first integral version 2004 m. kovą. Šis koncertas pelnė OPUS apdovanojimą metų kon- of Klas Torstensson‘s triptych, “Licks & Brains”, as part of the Interna- certo kategorijoje naujosios ir elektroakustinės muzikos srityje. 2005 tional Festival Montreal-Nouvelles Musiques. Électrochocs concert (4 sausį Quasar kvartetas su Vinipego simfoniniu orkestru pirmą kartą new works for sax 4tet and live electronics), was on tour in March 2004. atliko Timo Brady kūrinį „Fo(u)r Saxophones“ WSO naujosios muzikos This concert was given the OPUS award for the concert of the year cat- festivalyje. Neseniai jie pasikvietė Arte saksofonų kvartetą (Šveicarija) egory in new music and electroacoustics. In January 2005 Quasar pre- ir kartu koncertavo Salle Pierre-Mercure Monrealyje. miered with the Winnipeg Symphony “Fo(u)r Saxophones” written by Tim Brady as part of WSO New Music Festival. They recently hosted the Quasar kvartetą remia: Kvebeko Menų ir literatūros taryba (Conseil Arte Saxophone Quartet (Switzerland) for a concert bringing together des arts et des lettres du Québec), Kanados Menų taryba (Canada Quasar and Arte at the Salle Pierre-Mercure in Montreal. Council for the Arts), Monrealio Menų taryba (Conseil des arts de Montréal), Socan fondas ir „Music Group (Keilwerth Saxophones)“. Quasar is supported by the Conseil des arts et des lettres du Québec, the Canada Council for the Arts, the Conseil des arts de Montréal, the Socan Foundation and the Music Group (Keilwerth Saxophones). 37 Claude’as Vivier (g. 1948) Monrealio Konserva- Claude Vivier (b. 1948) studied composition with torijoje studijavo kompoziciją pas Gilles Tremblay, Gilles Tremblay and piano with Irving Heller at the o fortepijoną – pas Irvingą Hellerį. Vėliau išvyko į Montréal Conservatory. He subsequently went to Europą, kur studijavo kompoziciją pas Karlheinzą Europe to study composition with Karlheinz Stock- Stockhauseną ir elektroninę muziką pas Gottfriedą hausen and electronic music with Gottfried Michael Michaelį Koeningą ir Hansą Ulrichą Humpertą. Jis Koening and Hans Ulrich Humpert. He obtained yra laimėjęs kelias Kanados Tarybos stipendijas, o several grants from The Canada Council and was 1981 m. Kanados Muzikos taryba paskelbė jį Metų named “Composer of the Year” by the Canadian kompozitoriumi. Music Council in 1981. Dveji studijų metai pas Stockhauseną atskleidė The two years of study with Stockhausen revealed stiprų jo polinkį monodijai ir vokalinei kūrybai (solo a musical personality with a strong predilection ir chorui). Jau tada pradėjo ryškėti teksto svarba Vi- for monody and for writing for the voice (solo and vier muzikoje, vėliau dar labiau sustiprėjusi, o jo kū- choral). It also began to show the importance Vivier rybos stilius ilgainiui tolo nuo įprastinių šiuolaikinės muzikos krypčių was to place on texts and unveiled a style of writing that was to stray ir darėsi vis asmeniškesnis ir skaidresnis. progressively farther from the usual contemporary music trends to be- 1977 m. Claude’as Vivier leidosi į ilgą kelionę po Aziją ir Viduriniuo- come more and more personal and transparent. sius Rytus. Ši kelionė turėjo didžiulę reikšmę jo kūrybai. Paradoksalu, In 1977 Claude Vivier undertook a long journey to Asia and the Mid- bet didžiulė patirtų muzikinių įtakų įvairovė tik dar labiau išgrynino dle East. This trip had a significant influence on his writing. The great kompozitoriaus individualią muzikinę raišką. Ilgainiui svarbiausią variety of musical influences he received had the effect, paradoxically, vietą Vivier kūriniuose užėmė melodija, taip pat sustiprėjo jo muzi- of purifying his own musical expression. Melody gradually occupies a kos kaip neatskiriamos kasdienio gyvenimo dalies samprata. Kelis foremost position in his works and his concept of music as being an metus dėstytojavęs Monrealyje, vėliau Claude’as Vivier paskyrė visą integral part of daily life is confirmed.Followingafewyearsofteaching savo laiką kūrybai. Jis mirė Paryžiuje 1983 m. kovo 7 d., rašydamas in Montréal, Claude Vivier devoted his time entirely to composition. He kūrinį pranašišku pavadinimu „Ar tiki sielos nemirtingumu“. was writing a piece prophetically titled “Do you believe in the immortality of the soul”, when he died in Paris the 7th of March 1983. „Pulau Dewata“ (1977) „Pulau Dewata“ (Bali kalba – „Dievų sala“) sukurtas po kelionės į Toli- “Pulau Dewata” (1977) muosius Rytus 1977 m., kurioje Vivier buvo nuvykęs net iki Bali salos. “Pulau Dewata” (“Isle of the Gods” in Balinese) was written after a jour- Pats kompozitorius apibūdina šį kūrinį, skirtą Bali gyventojams, kaip ney to the Far-East wich in 1977, led Vivier as far as the Island of Bali. „meilės dovaną nuostabiems žmonėms, kurie mane išmokė daugy- Dedicated to the Balinese, the work is described in the composer1s bės dalykų“. Nors sukurta McGill mušamųjų ansambliui, specifinės own words as a “tribute of love for a wonderful people who taught me instrumentuotės „Pulau Dewata“ neturi. Tai grynoji keturbalsė muzi- so much”. First written for the McGill percussion ensemble, Pulau De- ka, kuri gali būti pritaikyta bet kokiai instrumentų sudėčiai, laikantis wata does not include a specificinstrumentation.Thisispurefour-part tam tikrų kompozitoriaus nurodymų. music which can be adapted to “any combination of instruments” following certain instructions determined before-hand by the composer. Kūrinį sudaro devynių melodijų seka (nuo 1 iki 9 tonų); jų dermės ir motyvai primena tuos, kurie naudojami Bali gamelane. Nors ir re- The work is a succession of nine melodies (comprising from 1 to 9 petityvinės prigimties, muzika plėtojama lėtai, įtraukiant į melodijas tones) utilising modes and motifs reminiscent of those used by Bal- naujus garsus, papuošiant subtiliomis ritminėmis detalėmis. Kūrinį inese Gamelans. Although of a repetitive nature, the music develops galima apytiksliai padalinti į keturias stambias padalas, prieš kurias slowly through the addition of notes to the melodies and by subtile suskamba trumpa charakteringo Bali ansamblių skambesio intro- rythmic inventions of the melodic poles. The work can be divided dukcija. roughly into 4 large and distinct sections proceded by a short introduction and a “signature” characteristic of Balinese ensembles. Šio kūrinio aranžuotė, atlikta Walterio Boudreau, atskleidžia dvilypę melodijų prigimtį – įtampos ir atsipalaidavimo akimirkas. Antifoniš- Walter Boudreau’s arrangement of this work takes into account the kai gretinant aukštuosius ir žemuosius registrus, išryškinamas klausi- dual nature of the melodies, that is, moments of tension and relaxa- mo ir atsakymo (kirčio ir intonacijos) principas. tion. Through the set of antiponies between the high and low regis- ters the principal of question and response (accent and inflections) is brought forward. 38 Franco Donatoni (1927-2000) gimė Veronoje, Born in Verona, Franco Donatoni (1927-2000) studijavo smuiką bei kompoziciją, taip pat įgijo studied violin as well as composition, graduated bendrą aukštąjį išsilavinimą ir buhalterio specia- in general studies and accountancy, and taught at lybę, dėstė Bolonijos ir Turino universitetuose. the Conservatories in Bologna and Turin. His earli- Jo ankstyvieji šeštojo dešimtmečio neoklasicis- est, neo-classical efforts at composition from the tiniai kompozicijos bandymai rodo neabejotiną 1950s show the unsurprising influence of Bartók, Bartóko įtaką – Donatonį visą laiką žavėjo šio a composer whose technical procedures (though kompozitoriaus techniniai metodai (tačiau ne jo not soundworld) continued to fascinate him. garsų pasaulis). Friendship with Bruno Maderna provided another Draugystė su Bruno Maderna suteikė jam dar vital stimulus, and led him to Darmstadt and an ab- vieną gyvybiškai svarbų impulsą, – jis priartėjo sorption in the serial music of Boulez, Stockhausen prie Darmštato ir Boulezo, Stockhauseno bei Be- and Berio, the fruits of which, as exemplified by the rio serijinės muzikos; kaip matome iš jo „Tre im- “Tre improvizationi for piano”, were assimilated into provizationi for piano“, jis praturtino savo kompozicijos arsenalą a compositional armoury of considerable sophistication. Then he gana įmantriomis priemonėmis. Vėliau jis sukūrė itin intelektualų produced his highly cerebral “For Grilly” (1960) as well as the String kūrinį „For Grilly“ (1960), antrąjį styginių kvartetą (1958) ir „Doub- Quartett II (1958) and “Doubles” (1961). He tends to dense, heavily les“ (1961). Kompozitorius jautė polinkį į sodrią, gausiomis deta- decorated writing, which has intensity but lucks clarity, especially in lėmis apkrautą kompoziciją, pasižyminčią intensyvumu, tačiau such orchestral scores as “Per orchestra”, “Strophes”, and “Sezioni”. stokojančią aiškumo (pvz., orkestrinės partitūros „Per orchestra“, More lasting and crucial, however, were the Zen-Buddhist ideas of „Strophes“ ir „Sezioni“). John Cage, which haunted Donatoni‘s thinking in the 1960s. There- Septintajame dešimtmetyje Donatonio mąstymą užvaldė Johno after, from the mid 1970s, ensued a remarkable Indian summer. Cage’o dzen budistinės idėjos. Aštunto dešimtmečio viduryje at- Swept along by ‚almost euphoria‘ (as he put it), Donatoni managed ėjo nuostabi „bobų vasara“. Užvaldytas „kone euforijos“ (kaip pats to produce as many as ten pieces a year. His favoured media were ją pavadino), Donatonis kūrė net po dešimt kūrinių per metus. the mixed chamber ensemble, and the virtuoso soloist, although a Jo mėgstama atlikėjų sudėtis – mišrus kamerinis ansamblis ir so- number of fine orchestral essays. listas virtuozas, nors jis yra sukūręs ir nemažai puikių orkestrinių As Donatoni‘s success increased, his fame rapidly spread. He be- partitūrų. came a popular lecturer, notably in Siena where he taught every Donatonio šlovė vis augo. Jis tapo populiariu dėstytoju, ypač summer, and at the Conservatory in Milan, the city in which he Sienoje, kur skaitė paskaitas kiekvieną vasarą, ir Milano konserva- resided. Many of his ideas, articulated in several volumes of pub- torijoje (Milane Donatonis ir gyveno). Dauguma kompozitoriaus lished writings, notably “Questo” (1970) and “Il sigaro di Armando” idėjų, kurias jis išdėstė keliose savo publikacijose, ypač svarbios (1982), continue to resonate among the composing community. „Questo“ (1970) ir „Il sigaro di Armando“ (1982), iki šiol sulaukia Franco Donatoni was regarded as a leader of avant-garde music atgarsio kompozitorių bendruomenėje. in Italy. Franco Donatoni Italijoje buvo laikomas avangardinės muzikos lyderiu. “Rasch” (1990) Rasch was commissioned by Steirische Herbst and was composed „Rasch“ (1990) in 1990. It is dedicated to the Rascher Quartet. The piece consists Rasch buvo sukurtas 1990 m. „Steirische Herbst“ užsakymu. Kūri- of a musical commentary in four parts, based on a fragment of the nys yra skirtas Rascher kvartetui. Jį sudaro keturių dalių muzikinis composition Soft, for bass clarinet (1987) and adapted for saxo- komentaras, pagrįstas kompozicijos „Soft“ (1987) bosiniam klar- phone in the present work. The form consists of nine manipulations netui fragmentu, pritaikytu saksofonui. Kūrinio forma – devynios of the initial musical material, which is progressively transformed, manipuliacijos pradine muzikine medžiaga, kuri skirtingose pa- filtered and condensed in a process of formal reduction over the dalose vis labiau transformuojama, filtruojama ir kondensuoja- course of several different sections. ma.

39 Dauguma Justės Janulytės (g. 1982) opusų su- Majority of Justė Janulytė’s (b. 1982) composi- kurti monochrominėms instrumentų sudėtims, tions are written for ensembles of uniform instru- kaip antai 15 styginių („balta muzika“, 2004), 4 mentation, e.g. 15 strings (“white music”, 2004), 4 fleitoms („kas yra ištyręs liepos nakties bedugnę, flutes(“who has traced the abyss of July night, how kiek sieksnių reikia lėkti gilyn į tuštumą, kurioje many miles does it take to dart downwards to the nieko nebeįvyksta…?“, 2003) ar 5 balsams („in- hollow, where nothing else happens...?”, 2003), or versio“, 2002), konstruojant abstrakčius keturbal- 5 voices (“inversio”, 2002). In these compositions sės fleitos ar penkiabalsio vokalisto įvaizdžius. the composer constructs abstract images of four- Tikslų garsų aukščio fiksavimą dažniausiai lydi voiced flute or five-voiced singer. Fixed pitch no- sąlyginis dinamikos, tempo ir ritmo užrašymas tation is often accompanied by relative markings bei nurodymai muziką atlikti rubatissimo ar alea- of dynamics, tempo and rhythm, and indications toriškai. Nors dažnai kūrinių formoms būdingas for performers such as rubatissimo or aleatorical- metamorfozės principas „nuo juodo iki balto“, ly. Even though principle of metamorphosis ‚from vengiama bet kokių staigių poslinkių: paprastai black to white‘ characterises form of most of her labai tyli, lėta ir aritmiška muzika baigiasi visiškai compositions, the composer avoids any abrupt kitaip nei prasidėjo, tačiau pats procesas vos jun- transformations: generally very soft, slow and tamas ir suvokiamas tik jam įvykus. Makrodėsningumus atliepia arhythmic music ends up completely differently from what it was ir mikrodetalės: regis, būdingiausia figūra yra iš niekur atsiran- in the beginning. However this process itself can barely be felt and dantis, išnyrantis į paviršių ir vėl pranykstantis garsas - savotiškos is identified only after it has been accomplished. Macro-laws are re- dinaminės bei tembrinės „pūslės“, iš kurių pinamos melodijos ar flected in micro-details: seemingly the most characteristic figure is sluoksniuojamos tirštos faktūros, neretai prisodrintos netradici- sound emerging from nowhere, surfacing and disappearing again nių garso išgavimo būdų. - a kind of dynamic and timbral ‚swellings‘, from which melodies are weaved or thick textures layered, often saturated with non-tradi- „Pabaigos“ (2005) tional ways of sound producing. Vakarais būna tokia valanda, kai lyguma, atrodo, tuojau kažką pa- sakys. Bet niekada to nepasako, o galbūt be perstojo tai kartoja, tik “Endings” (2005) mes nesuprantam, o gal suprantam, bet tatai neišverčiama kaip Sometimes, at nights, an hour occurs, when the plain seems about to muzika… tell you something. But it never does, though perhaps it repeats this Iš Jorge Luis’o Borges’o „Fikcijų“ continuously, but we never understand it; maybe we do, but it is un- translatable like music… From “Fictions” by Jorge Luis Borges

Po klasikinio ir džiazo fortepijono studijų Michelis After studying serious classical and jazz piano, Frigonas (g. 1967) nusprendė studijuoti kompozi- Michel Frigon (b. 1967) decided to pursue his mu- ciją Monrealio universitete, kur mokėsi pas Michelį sical education in composition at the University of Longtiną, Francis Dhomontą ir Marcelle‘į Deschênes. Montreal where he studied with Michel Longtin, Siekdamas tapti kompozitoriumi, Michelis tyrinėjo Francis Dhomont and Marcelle Deschênes. In an skirtingus savo muzikinės individualybės aspektus. effort to distinguish himself as a creator, Michel ex- Todėl jo muzika yra labai naratyvi, joje dera instru- plored the different aspects of his musical personal- mentinė kūryba, elektroakustika ir improvizacija. Po ity. Hence, his music is very narrative and combines 1997 metų, kai sukūrė „Parfum de Scithase“ smuikui instrumental writing, electroacoustic and improvi- ir fortepijonui, „Exxë“ fortepijonui ir įrašui, ir „Témé- sation. He reaches his musical objectives after 1997 raire entretient“ septyniems muzikantams, Frigonas with “Parfum de Scithase” for violin and piano, “Exxë” sąmoningai atsisako lyriškumo, būdingo pirmiesiems kūriniams, ir pa- for piano and tape and “Téméraire entretient” for seven musicians. He sirenka abstraktesnę raišką, atspindinčią gyvenimą, matomą kompo- intentionally breaks away from the lyricism characterized in his first zitoriaus akimis. Jis atidžiai stebi žmogaus elgseną ir mato visą jo neiš- pieces by adopting a more abstract expression which reflects life as senkančių gestų, požiūrių ir charakterių įvairovę. Kompozitoriui didelę seen through his eyes. He is sensitive to human behaviour, seeing in it

40 įtaką turėjo Nicolaso De Staëlio ir Paulo Herono paveikslai bei Jeano a wealth of inexhaustible gestures, attitudes and character. He is also Tinguely ir Alexandre’o Caldero asambliažai. inspired by the paintings of Nicolas De Staël, Paul Heron as well as by Michelio Frigono kūriniuose atsiskleidžia įvairių formų objektai, pa- the assemblage of Jean Tinguely and Alexandre Calder. sklidę erdvėje, arba sujungti į įvairialypius darinius. Jis ypač pabrėžia His works reveal objects of various forms spread out here and there in aiškų santykį tarp šių darinių, taip pat jų artumą gamtai. Šiuo metu jo space or united in multiple subjects. He particularly appreciates the kompozicinei technikai vis būdingesnis aiškaus metro atsisakymas. clarity of the relationship between these subjects as well as their affin- Muzikiniai objektai organiškai vystosi, transformuojasi, pasklinda po ity with nature. At this point, his compositional technique is develop- erdvę ir išnyksta. ing into an expression where there is an absence of perceptible meter. Michelio Frigono muzika buvo atliekama daugelyje festivalių ir kon- Musical objects with organic behaviour develop, transform, invade certų Belgijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Vokietijoje, space and disappear. Airijoje, Meksikoje ir visoje Kanadoje. Kartais jis kuria muziką teatrui Michel Frigon’s music has been performed in many festivals and con- („Ensemble Sauvage Public“) ir šokio spektakliams („Van Grimde Corps certs in Belgium, France, Netherlands, Slovakia, Germany, Ireland, Secrets“). 2004 metų rudenį jis tapo naujuoju „Innovations en concert“ Mexico and Canada from coast to coast. Furthermore, he occasionally meno vadovu; ši organizacija rengia šiuolaikinės kamerinės muzikos, composes for the theatre (Ensemble Sauvage Public) and for dance aktualiosios muzikos, improvizacinės muzikos, eksperimentinės muzi- (Van Grimde Corps Secrets). In Autumn 2004 he became the new artis- kos, šiuolaikinio džiazo ir elektroakustinių kompozicijų koncertus. tic director of “Innovations en concert”, an organisation that presents concerts of contemporary classical chamber music, musique actuelle, „Geyser ghetto“ (2005) improvised music, experimental music, contemporary jazz and elec- Kūriniu „Geyser ghetto“ norėjau pažvelgti į žemės slėgį, į žemę kaip į troacoustic composition. gyvą būtybę, kad išmatuočiau tą įtampą, kurią verčiame ją kęsti. Tai metaforiška kelionė, nuvesianti jus į žemės centrą, slegiamą magmos, “Geyser Ghetto” (2005) kad vėliau būtumėt geizerio išsviesti į atmosferą. Pirmoje dalyje teno- In the composition “Geyser Ghetto” I wanted to look at the pressure of ras, varomas motyvinio aplinkos aktyvumo, įkaista ir pradeda lydytis. the earth as a live being and to measure the tension that we make it Kvartetas pasidalija į du sluoksnius, slystančius vienas virš kito lyg tek- suffer.Itisametaphoricaljourneythatwillleadyoutothecentreofthe toninės plokštės virš magmos. Dujos, kurios susidaro antroje dalyje, di- earth pressurised by magma, and later to be hurled into the atmos- dina spaudimą požeminėse ertmėse. Seisminis aktyvumas aukščiausią phere by a geyser. In the first part a tenor incited by the motive activity laipsnį pasieks paskutiniosios dalies viduryje, kur ilga progresija, grįsta of the environment heats up to the point of melting. The quartet is di- smulkių štrichų kartojimu, kels įtampą iki sprogimo. vided into two layers sliding one against the other like tectonic plates „Geyser ghetto“ sukurtas Quasar užsakymu, gavus Kvebeko menų ir above the magma. Gas that is formed in the second part increases the literatūros tarybos (Conseil des arts et des lettres du Québec) finansinę pressure in subterranean cavities. Seismic activity reaches its peak in paramą. the middle of the last part, where a long progression based on repeti- Michel Frigon tion of minute strokes, increases the tension resulting in an explosion. “Geyser Ghetto” was commissioned by Quasar, with support from the Conseil des arts et des lettres du Québec. Michel Frigon

Jean-François Laporte (g. 1968) vadovaujasi in- Jean-François Laporte (b. 1968) takes an intuitive tuityviu požiūriu į kompoziciją ir eksperimentuoja approach to creating music, learning through con- su garsais. Jo muzika gimsta kruopščiai apdorojant crete experimentation with sound. His music is the pirminę garsinę medžiagą. Šie garsai be jokios hie- result of working closely with the raw materials of rarchijos atkeliauja iš kasdienės aplinkos arba yra sound. These sounds come from the everyday en- išgaunami tradicinių ir naujai išrastų instrumentų. vironment or from both traditional and invented Remdamasis tokia garsinių šaltinių įvairove, Jean- instruments, with no form of hierarchy. Drawing on François naudoja daugybę muzikinių kalbų – nuo this diversity of sound sources, Jean-François works instrumentinės iki elektroakustinės muzikos, o kar- in multiple musical languages - from instrumental tais leidžiasi tyrinėti atsitiktinius ir improvizuotus to electroacoustic - and also ventures at times into garsus. the exploration of random and improvised sounds.

41 Pradėjęs kurti muziką 1993 metais, Jean-François parašė apie 50 kū- Since becoming involved in music in 1993, Jean-François has written rinių, kurie buvo atlikti Monrealyje, Kanadoje, Europoje, Japonijoje some 50 works that have been performed in Montreal, across Cana- ir Jungtinėse Valstijose. 2002 m. jis gavo kelis Opus apdovanojimus da and in Europe, Japan and the United States. In 2002, he received (Metų kompozitoriaus ir Metų atradimo), kurie teikiami už ypatingus several Opus awards, which honour excellence in the Québec music nuopelnus Kvebeko muzikinei visuomenei. Be to, jo kompozicija „Tri- community. These included Composer of the year, and Discovery of bal“ (monumentalus 50 minučių kūrinys, kuriame dalyvauja apie 40 the year. In addition, his composition “Tribal” (a monumental work that muzikantų) naujai išrastų instrumentų orkestrui buvo paskelbta Metų features about 40 musicians in a 50 minutes performance), for an or- kompozicija. chestra of invented instruments, was named Composition of the year. Be kompozitoriaus veiklos, pastaruosius trejus metus Jean-François Along with his activities as a composer, for the past three years Jean- kuria ir gamina muzikinius instrumentus, kuriais galima išgauti ne- François has been developing and making musical instruments that įprastus garsus. Tarp jų yra Tu-Yo, Taurė, Skrajojanti skardinė ir Sirenų produce unconventional sounds. These included the Tu-Yo, the Bowl, vargonai, kurie naudojami daugelyje paskutinių jo kūrinių, tokių kaip the Flying Can and the Siren Organ, which have been featured in a „Tshiluetum“, „Lumières sur la musique“, „L’éveil d’un Titan“ ir „Tribal“. number of recent works such as Tshiluetum and Lumières sur la mu- Kompozitoriaus įkurtas ansamblis Totem Contemporain atlieka jo kūri- sique, L‘éveil d‘un Titan, and Tribal. The ensemble Totem Contempo- nių naujiesiems instrumentams premjeras, taip pat kai kuriuos kūrinius rain, which the composer founded, premieres his works for invented tradiciniams instrumentams. Jo išradimais vis labiau domisi teatralai ir instruments - in addition to some works for conventional instruments. vaizduojamojo meno atstovai: pavyzdžiui, Michelis Cussonas panau- Increasingly, these inventions are attracting attention in theatre and dojo jų originalius garsus kurdamas garso takelį filmui „Kolekcionie- visual arts circles: for exemple, Michel Cusson used their original rius“ (rež. Jean Beaudin). sounds to create the soundtrack for the film “Le Collectionneur” directed by Jean Beaudin. „Procession“ (2002) Atiduodant pagarbą konkrečiam instrumentui ir konkrečiai erdvei, “Procession” (2002) „Procesija“ skirta atskleisti romaniškųjų Royaumont’o vienuolyno var- Paying the tribute to a concrete instrument and a concrete space, gonų skambesio turtingumą, susijusį su tam tikros erdvės – senovinio “Procession” is dedicated to revealing the richness of sound of the refektoriaus (valgomojo) – akustika. Romanesque organ of Royaumont Monastery, and is related with the Kaip kūrėją, mane įkvėpė vietos energija, sugundžiusi jai padovano- acoustics of its ancient refectory. ti josios dvasią atspindinčią ceremoniją. Vargonai čia įgauna pirminę As a composer, I was inspired by the energy of the space that enticed formą, nebebūdami instrumentu, susaistytu su klaviatūra, bet tap- me to create a ceremony reflecting its spirit. Here the organ goes back dami skirtingų mobilių ir nepriklausomų vamzdžių rinkiniu: keturi to its original form, no longer being an instrument bound by a key- muzikantai užtvindo aplinką harmonijomis, vamzdžius atgaivindami board, but becoming a collection of mobile and independent pipes: savo pūtimu, – taip išvengiama tradicinio grojimo klaviatūra. „Vargo- four musicians flood the space with harmonics as they breathe life nininkai”, kurie įprastai būna pasislėpę už savo instrumento didybės, directly into the pipes, escaping the traditional performance on the čia rodo savo žmogiškuosius veidus, vesdami procesiją klausytojų link. keyboard. The “organists”, traditionally hidden behind the grandeur Palaipsniui skambesiai išsisklaido aplink juos, užvaldydami erdvę visu of their instrument, show their human faces, leading the procession savo didumu. towards the audience. Gradually the sounds spread around and take Grojimo technikų novatoriškumas suteikia galimybę seniesiems ro- hold of the space with their greatness. maniškiems vargonams atgimti. Iš tiesų „Procesija“, atskleisdama har- The innovatory character of the playing techniques related with the monijos spalvingumą, leidžia vargonams išsilaisvinti iš suvaržymų, įka- Romanesque organ, – an ancient instrument anyway, – gives it a pos- linančių instrumentą nuolatiniame sąstingyje. Vieta, instrumentas vėl sibility of a new life. In fact, “Procession”, revealing the richness of har- išnyra iš tolimo XIII amžiaus, leisdami pajausti tikrą šiuolaikiškumą. mony, liberates the organ from all bounds that keep the instrument „Procesija“ buvo sukurta 2002-ųjų rugsėjo 28 d., Royaumont’o vienuo- frozen in constant torpor. The space and the instrument emerge from lyno užsakymu, finansinę paramą gavus iš Kanados menų tarybos the distant 13th century grasping the true spirit of our time. (Conseil des Arts du Canada). Kurdamas intensyviai bendravau su var- Composed on September 28th 2002, “Procession” was commissioned gonų statytoju Antoine Massoni, kuris prieš keletą metų atstatė senuo- by Royaumont Monastery, with financial support from the Conseil des sius Royaumont’o vienuolyno vargonus. Arts du Canada. During the process of writing I was intensively com- Jean-François Laporte municating with organ builder Antoine Massoni, who reconstructed the old organ of Royaumount Monastery several years ago. Jean-François Laporte

42 43 LES TEMPS MODERNES LYONLYON

44 Spalio 18, antradienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 18, Tuesday, 7 pm National Philharmonic Hall

LES TEMPS MODERNES LYON (Prancūzija / France)

Fabrice Pierre – dirigentas / conductor

Jean-Louis Bergerard – klarnetas / clarinet TRISTAN MURAIL Michel Lavignole – ﬂeita / ﬂute Bois Flotté Eric Le Chartier – trombonas / trombone Claire Bernard – smuikas / violin GÉRARD GRISEY Marie-Anne Hovasse – altas / viola Périodes Luc Dedreuil – violončelė / cello Emilie Martin – kontrabosas / double bass MARIUS BARANAUSKAS Wilhelm Latchoumia – fortepijonas / piano Giesmė erdvei / Song for Space Musiques Inventives d’Annecy, Philippe Moenne-Loccoz – kom- piuterinė technika / computer technician TRISTAN MURAIL Nicolas Sordet – programavimas / realisation of the computer Winter Fragments patches

Lione 1993 m. įkurtas ansamblis Les Temps Modernes savo mu- Created in Lyon in 1993, Les Temps Modernes have explored zikinės veiklos sfera pasirinko didžiųjų šiuolaikinių kompozito- the great contemporary chamber music works, such as Messiaen, rių Messiaeno, Schönbergo, Berio, Crumb‘o, Donatoni kamerinę Schönberg, Berio, Crumb, Donatoni. Since then, the group discov- muziką. Nuo tada ansamblis atrado daugybę naujų garsinių pa- ered a multitude of new sound universes, especially with electron- saulių, ypač įžengus į elektronikos sritį. Tradicinių instrumentų ir ics. The mix of traditional instruments and electronics constitutes elektronikos jungtis – tai esminė grupės kūrybinių projektų kryp- an essential line in its projects where creation is concerned. Most tis. Dauguma grupės muzikantų taip pat dirba dėstytojais (Liono of the musicians have teaching activities in Lyon (National Con- Nacionalinėje konservatorijoje bei Liono regiono Nacionalinėje servatory of Lyon, National Conservatory of the Lyons Region). konservatorijoje). Les Temps Modernes have been invited to perform at numerous Les Temps Modernes dalyvavo daugelyje šiuolaikinės muzikos fes- contemporary music festivals in France, such as Musica (Stras- tivalių Prancūzijoje: „Musica“ (Strasbūras), „Why Note“ (Dižonas), bourg), Why Note (Dijon), Territoires Polychromes (Paris), Festival „Territoires Polychromes“ (Paryžius), „Festival de Besançon“, „Mu- de Besançon, Musiques d’Hiver et d’Aujourd’hui (Annecy), Les siques d’Hiver et d’Aujourd’hui“ (Anesi), „Les Musiques“ (Marselis). Musiques (Marseille). The group was also invited in Switzerland Ansamblis taip pat koncertavo Šveicarijoje („Festival de la Bâtie“, (Festival de la Bâtie, Geneva) and Canada (Saison de la France au Ženeva) ir Kanadoje („Saison de la France au Québec“, Monrea- Québec, Montréal). lis). In September 2002, Les Temps Modernes recorded CD and DVD 2002 rugsėjį Les Temps Modernes įrašė kompaktinę plokštelę ir on the music of Tristan Murail, with video by Hervé Bailly-Basin, DVD su Tristano Murail muzika, kuriai video sukūrė Hervé Bailly- producted by Universal Classics. The record was acclaimed by the Basin (išleido „Universal Classics“). Kompaktinę plokštelę gerai press and obtained the Grand Prize 2002 from the Charles Cros įvertino kritikai; 2002 m. ji buvo apdovanota Charles Cross Aka- Academy. demijos Didžiuoju prizu.

45 Fabrice Pierre – dirigentas Fabrice Pierre - conductor Fabrice Pierre turi dvejopą pašaukimą: dirigen- Fabrice Pierre leads a double career as conduc- to ir arﬁninko. Septynerius metus jis buvo Liono tor and harpist. For seven years, he has been the Nacionalinės konservatorijos „l’Atelier du XXème musical director of “l’Atelier du XXème siècle” at siècle“ grupės meno vadovas. Dirigavimo meno the National Conservatory of Lyon. As a conduc- mokėsi pas Paulą Ethuiną ir Franco Ferrarą. Fab- tor, he was a student of Paul Ethuin and Franco rice Pierre dalyvavo ne viename tarptautiniame Ferrara. Fabrice Pierre has been invited at nu- festivalyje (Kuhmio, Prades, Portogruaro), jo merous international festivals (Kuhmio, Prades, kompaktines plokšteles leidžia žinomos įrašų Portogruaro) and he has recorded for many kompanijos (EMI, DGG, Forlane). ﬁrms (EMI, DGG, Forlane).

Jean-Louis Bergerard – klarnetas Jean-Louis Bergerard - clarinetist Vienas iš Les Temps Modernes įkūrėjų, šiuo metu – grupės meno A founding member of Les Temps Modernes, he is currently the vadovas. Kaip klarnetininkas ir už kamerinį muzikavimą yra pel- group’s artistic director. Winner of First Prizes in clarinet and nęs Paryžiaus Konservatorijos pirmąsias premijas. Grojo tokiuose chamber music at the Paris Conservatory, he has played with such ansambliuose kaip Kaléïdocollage, 2E2M, Fa, Itinéraire, dalyvavo ensembles as Kaléïdocollage, 2E2M, Fa, Itinéraire and appeared at svarbiausiuose Europos festivaliuose. the most important European festivals.

Michel Lavignolle – fleita Michel Lavignolle - flutist Pagrindinė Michelio Lavignolle karjeros kryptis – kamerinė mu- Michel Lavignolle has concentrated his career on chamber music zika, pradedant sonatomis ir baigiant dideliais ansambliais. Šiuo ranging from sonatas to music for large ensemble. Professor at metu jis Liono Nacionalinės konservatorijos profesorius. Mokėsi the National Conservatory of the Lyons Region, he was taught by Paryžiaus Konservatorijoje pas Alainą Marioną, kur kaip fleitinin- Alain Marion at the Paris Conservatory where he obtained a First kas laimėjo pirmąją premiją. Prieš tai buvo gavęs garbės diplomą Prize in flute before being awarded the diploma of honour at the Jean-Pierre Rampal konkurse. Michelis Lavignolle groja Les Temps Jean-Pierre Rampal competition. Michel Lavignolle has been a Modernes ansamblyje nuo pat jo įkūrimo. member of Les Temps Modernes since it was created.

Claire Bernard – smuikas Claire Bernard - violinist Ši kamerinės muzikos atlikėja taip pat koncertuoja solo kartu su Alongside her chamber music career, she has performed as a so- geriausiais Europos orkestrais ir yra įrašiusi nemažai kompaktinių loist with the ﬁnest European orchestras and she recorded many plokštelių. Claire Bernard yra laimėjusi ne vieną apdovanojimą: discs. Claire Bernard was winner of numerous prizes: First Prizes in Paryžiaus Konservatorijos pirmuosius prizus smuiko ir kamerinės violin and chamber music at the Paris Conservatory, medal from muzikos kategorijose, Baden Badeno Carl Flesh Akademie medalį the Carl Flesh Akademie in Baden-Baden, Grand Prize at the 3rd ir Didįjį prizą trečiajame Georges Enesco tarptautiniame konkur- Georges Enesco International Competition. se. Marie-Anne Hovasse - violist Marie-Anne Hovasse – altas Member of the Puccini String Quartet, violist in the Orchestre des Puccini styginių kvarteto narė, groja altu Orchestre des Pays de Pays de Savoie, she devotes part of her time to contemporary mu- Savoie ir dalį savo laiko skiria šiuolaikinei muzikai. Marie-Anne sic. Marie-Anne Hovasse has studied at the National Conservatory Hovasse studijavo Liono Nacionalinėje konservatorijoje Tasso of Lyon with Tasso Adamopoulos. Adamopoulos klasėje. Luc Dedreuil - cellist Luc Dedreuil – violončelė He is currently pursuing a soloist career while remaining active as Šiuo metu muzikantas siekia solinės karjeros, tačiau kartu išlieka a chamber musician and concentrating on contemporary music. aktyvus kamerinis muzikantas, didžiausią dėmesį skirdamas šiuo- Luc Dedreuil studied at the National Conservatory of Lyon, where laikinei muzikai. Lucas Dedreuil’as studijavo Liono Nacionalinėje he ﬁrst became involved in contemporary music though the “At- konservatorijoje, kur ir susidomėjo šiuolaikine muzika, dalyvau- elier du XXème siècle”, conducted by Fabrice Pierre. damas „l’Atelier du XXème siècle“ grupėje, vadovaujant dirigentui Fabrice Pierre. 46 Wilhem Latchoumia – fortepijonas Wilhem Latchoumia - pianist Solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Studijavo Liono Nacio- Soloist and chamber music musician, he studied at the National nalinėje konservatorijoje. Jis tapo Hewlett Packard fondo „Musi- Conservatory of Lyon. He is “Lauréat 2004” of the Hewlett Packard ciens de Demain“ laureatu („Lauréat 2004“). Šiais metais laimė- Fondation “Musiciens de Demain”. This year, he was awarded the jo Xavier Montsalvadge fondo (Ispanija) tarptautinio konkurso second Prize of the Xavier Montsalvadge International Competi- antrąjį prizą. tion (Spain).

Vienas žymiausių vadinamosios spektrinės mu- The leading exponent of so-called “spectral” muzikos skleidėjų Tristanas Murail (g. 1947 m.) sic, Tristan Murail (b. 1947) has done more than pasiekė daugiau negu bet kuris kitas gyvenantis any other living composer, not only to challenge kompozitorius ne vien mesdamas iššūkį tradi- accepted ways of writing music, but to redefine ciniam komponavimui, bet ir naujai perbrėžda- our understanding of the very nature of musi- mas pačios muzikinės medžiagos prigimties su- cal material itself. Returning to the fundamental vokimo kontūrus. Ieškodamas įkvėpimo ir grįž- acoustic properties of sound for his inspiration, damas prie pamatinių garso akustinių savybių, Murail has invented (or simply discovered) a Murail išrado (o gal tiesiog atrado) didžiai origi- musical world of huge originality. But for all his nalų muzikinį pasaulį. Tačiau nepaisant Murail work’s theoretical novelty and sophistication, his kūrybos teorinio novatoriškumo ir rafinuotumo, overwhelming interest in harmony, sonority and jo visa ką persmelkiantis dėmesys harmonijai, musical colour places him firmly in the line of skambesiui ir muzikinei spalvai leidžia jį statyti great French composers stretching back through į vieną gretą su didžiaisiais prancūzų kompozi- Boulez to Messiaen, Ravel and Debussy. toriais nuo Boulezo iki Messiaeno, Ravelio ir De- It was with Messiaen that Murail studied com- bussy. position at the Paris Conservatoire from 1967 to Būtent pas Messiaeną Murail mokėsi kompo- 1972, having already received degrees in Arabic zicijos Paryžiaus konservatorijoje nuo 1967 iki and Economics. Messiaen’s attitude to harmony 1972 m., jau turėdamas arabistikos ir ekonomikos mokslų dip- proved an important influence, as did early Ligeti pieces like At- lomus. Messiaeno požiūris į harmoniją, kaip ir ankstyvieji Ligeti mosphères and Lontano, with their emphasis on “sound masses” kūriniai, tokie kaip „Atmosphères“ ir „Lontano“, teikę pirmenybę rather than individual notes. Murail subsequently spent two years „garsų masėms“ prieš atskiras natas, išties turėjo svarią įtaką Mu- in Italy as the recipient of the Prix de Rome, where he met Italian railio muzikiniam mąstymui. Laimėjęs Prix de Rome, dvejus metus composer Giacinto Scelsi, whose work was another important ex- Murailis praleido Italijoje, kur susitiko su Italijos kompozitoriumi ample of the use of sound for sound’s sake. Giacinto Scelsi. Pastarojo darbai buvo dar vienas svarbus pavyz- Returning to Paris in 1973, Murail (along with Gérard Grisey) dys, parodęs jam garso dėl paties garso panaudojimo galimybes. founded Ensemble l’Itinéraire and began to establish the theo- Grįžęs į Paryžių 1973 m., Murail (kartu su Gérard‘u Grisey) įkūrė retical and technical bases of what would later come to be Ensemble l’Itinéraire ir ėmė kloti teorinius ir techninius pamatus known as spectral music. Reacting against the abstract strictures tam, kas vėliau taps žinoma kaip spektrinė muzika. Spektrinės of serialism championed by Boulez, Stockhausen et al., spectral muzikos, atsiradusios kaip reakcija prieš serializmo abstrakčius music took as its guiding principle the natural acoustic qualities suvaržymus, palaikytus ir plėtotus Boulezo, Stockhauseno ir kitų, of sound itself, often using the analysis of particular sounds (or esminis principas – paties garso natūralios akustinės savybės bei sound “spectra”) as its creative starting point. As Murail has put it: tam tikrų garsų (arba garsų „spektrų“) analizė kaip kūrybinis at- “I make music by working the sound matter like a sculptor, reveal- skaitos taškas. Kaip Murail pareiškė, „aš kuriu muziką suteikdamas ing the form that is hidden within the block of stone, rather than garsui reikšmę, panašiai kaip skulptorius, kuris išryškina formą, constructing it with bricks.” paslėptą akmens luite, o ne konstruoja ją iš plytų“. Starting in 1980, Murail began a long-term association with IR- 1980 m. Murail užmezgė ilgalaikius ryšius su IRCAM’u. Ten jis gili- CAM, where computer-music studios allowed him to further ex- nosi į kompiuterinę muziką, kas savo ruožtu leido jam toliau tirti plore the marvellous inner life of sound, and to make live electron- nuostabų garso vidinį pasaulį. Gyvoji elektronika jo muzikoje tapo ics an increasing element of his music. Désintégrations (1983) is vis svarbesniu elementu. „Désintégrations“ (1983) yra tipiškas to typical of his music from these years, the entire piece being based

47 laikotarpio jo muzikos pavyzdys, pagrįstas tam tikrų instrumen- on the analysis and deconstruction of certain instrumental tim- tų tembrų analize ir dekonstravimu, kur svarbų vaidmenį at- bres, with an important part for computer-generated tape. lieka kompiuterio generuota fonogramos partija. During the 1990s, Murail began to work with ever-more complex Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Murail pradėjo dirbti sound objects – whereas earlier pieces had used relatively ab- su dar sudėtingesniais garsiniais objektais. Vietoj anksčiau kū- stract objects like particular instrumental timbres and electroni- riniuose naudotos santykinai abstrakčios garsinės medžiagos, cally generated harmonies, later works such as L’esprit des dunes tokios kaip tam tikri instrumentų tembrai ir elektroniškai ge- (1994) and Partage des eaux (1995) use sources as Mongolian neruojamos harmonijos, vėlesniuose, pavyzdžiui, „L’esprit des overtone singing, Tibetan traditional instruments and even natu- dunes“ (1994) ir „Partage des eaux“ (1995), naudojami tokie ral sounds such as the noise of water flowing against rocks. garso šaltiniai kaip Mongolijos obertoninis dainavimas, Tibeto Murail now lives in New York where he is a professor of composi- tradiciniai instrumentai ir netgi natūralūs garsai, pavyzdžiui, tion at Columbia University. vandenmūšos trenksmas į uolą. Tristanas Murail šiuo metu gyvena Niujorke, kur dėsto kompo- “Bois Flotté” (1996) for trombone, string trio, piano and synthe- ziciją Kolumbijos universitete. sized sounds The piece is a sequel to “Le Partage des eaux” (1995) for large or- „Bois Flotté“ (1996) trombonui, styginių trio, fortepijonui ir chestra. sintezuotiems garsams The title was suggested by a piece of wood that you pick up on Ši kompozicija yra „Le Partage des eaux“ (1995) dideliam or- the shore, washed up by the waves, and which reveals unexpect- kestrui tęsinys. ed forms sculpted by the water - a natural sculpture therefore. Kūrinio pavadinimą įkvėpė bangų į krantą išplaunami medžio The musical material comes from the spectral analysis of sea gabalėliai – natūralios skulptūros, kuriose atsiskleidžia netikėtų sounds – waves, the swell, undertow- that one hears in the course vandens sukurtų formų įvairovė. Muzikinė medžiaga atsiranda of the work. Analysis reveals that these chaotic nature sounds iš jūros garsų (bangų, artėjančios audros, bangų mūšos) spek- contain organized structures that can serve as a model of musical trinės analizės. Analizė atskleidžia, kad šiuose chaotiškuose construction. Murail goes more deeply into a technique already gamtos garsuose slypi organizuotos struktūros, kurios gali pa- experimented with in “l’Esprit des dunes” (1993-94). Thanks to sitarnauti kaip muzikinių konstrukcijų modeliai. Čia Murail dar the “Audiosculpt” software, the composer can explore the inner labiau išplėtoja techniką, su kuria jau eksperimentavo kūrinyje structures of sound. These data are then expressed in musical no- „l’Esprit des dunes“ (1993-94). „Audiosculpt“ programinė įran- tation by the “Patchwork” software programme. ga leidžia kompozitoriui tyrinėti vidinę garsų struktūrą. Paskui From the formal point of view, the piece is made up of a long šie duomenys yra užrašomi natomis su „Patchwork“ programa. introductory sequence and seven sections. Right from the start, Formos požiūriu kūrinį sudaro ilga įžanga ir septynios dalys. the listener is plunged into a mysterious sound world in which Nuo pat pradžių klausytojas pasineria į paslaptingą garsų pa- sheets of synthesized sounds, alternating with slots of silence, saulį, kuriame sintezuotų garsų klodai pakaitomis su tylos express a state of waiting or expectation. The first string sounds intarpais išreiškia laukimo, lūkesčio nuotaiką. Pasigirdus pir- emerge without the ear being able to distinguish clearly whether miems styginių garsams, klausa dar aiškiai neskiria, ar jie yra they are sounds of instrumental origin: the fusion is perfect. This instrumentinės kilmės – susiliejimas tobulas. Pavieniai ban- timeless space is discretely punctuated by wave sounds, coloured gų garsai žymi belaikę erdvę, į kurią kartais įsiveržia varpelių by interventions of synthesized sounds close to a glockenspiel. skambesį primenantys sintezuoti garsai. Stiprėjant styginiams, The instrumental sound of the strings emerging from the syn- iškylantiems iš sintezuotų garsų srauto, ir įstojus fortepijonui, thetic expanse results in a sudden dive, marked by the entrance staiga neriama į povandeninį pasaulį, kuriame karaliauja labai of the piano, into an underwater world, suggested by a very low žemo dažnio garsai. frequency. Kompozicijos centre ryškūs alto melodijos kontūrai kuria pui- At the centre of the piece, highly apparent melodic contours, kų lyrinį efektą. Šiuo „pagrindinės figūros ir fono“ aspektu played by the viola, produce a remarkable lyric effect. Through Murail nutolsta nuo savo ankstyvųjų kūrinių, jų stambių išti- this figure-against-background motif, Murail breaks, in a certain sinių struktūrų. Šis spalvingas poetiškas pasaulis primena kai way, with the large, continuous webs of the early works. This po- kuriuos Weberno Opus 10 ar Messiaeno „Colours de la cité cé- etic, colourful universe recalls certain passages of Webern’s Opus leste“ pasažus. 10 or Messiaen’s “Colours de la cité céleste”. Naujas nerimo kupinas judėjimas, kurio elektroninis skambe- A new agitated movement, whose electronic sounds become

48 sys vis ryškėja, nuspalvina penktąją ir šeštąją dalis. Atrodo, lyg more vivid, occupies the fifth and sixth sections, and the piece garsas būtų tyrinėjamas pro galingą mikroskopą. Ištęsiant, fil- from it. Here, sound is observed as if through a powerful micro- truojant ir transponuojant garsus, skirtingos technikos leidžia scope. Through stretching, filtering and transposition, the differ- paversti gergždžiantį violončelės garsą gongo skardumu arba ent treatments allow for transmuting the crushed sound of the išgauti iš pradinio garso pratisą varpelio skambėjimą. Savo kū- cello into a gong sonority or else drawing the writing of “bell” riniu „Bois Flotté“ Murail įžengia į naują kūrybinės technikos sounds from the initial sound. With “Bois Flotté”, Murail reaches etapą, tyrinėdamas instrumentinio ir elektroninio garso santy- a new stage in the relationship of instrumental sound with elec- kį ir analizuodamas garsinius reiškinius. tronic sound, in the analysis of sound phenomea as much as in Thierry Alla his writing technique. Thierry Alla, translated by John Tyler Tuttle

Gérard‘as Grisey (1946-1998) buvo spektrinės Gérard Grisey (1946-1998) represented the krypties, ilgai dominavusios IRCAM’e, orientuo- spectralistic orientation that for a long time pre- tos daugiausia į garso analizę ir sintezę, atstovas. vailed at IRCAM in Paris, and which above all fo- „Muzika yra tai, kuo tampa garsai“, – tai vienas cused on the analysis and synthesis of sound. Grisey principų. Kompozicija jam – garsų istori- “Music is what sounds become” – this is one of jos iliustracija, rentgenograma, mikroskopinė jų Grisey’s principles. He sees composition as an il- spektrinio gyvenimo skaidrė, kitaip tariant, visi lustration of the history of sounds, an X-ray pho- procesai, paverčiantys garsą gyva būtybe, tai tograph and a microscope slide of their spectral reiškia – organizmu. Organizmas išreiškiamas life, in other words the various processes which ne griežtomis struktūromis arba parametrų len- make sound a living being, and hence an organ- telėmis, o laipsniškais perėjimais, primenančiais ism. An organism cannot be expressed through kvėpavimą, kaitaliojant nelygius pulsus, pana- rigid structures or tables of parameters, but šius į širdies plakimą. Tai biomorfinė estetika, atskleidžianti ypa- through gradual transitions following a process like breathing, tingą garso kaip gyvos būtybės dinamiką. and shifting, imprecise pulses, like heartbeats. The aesthetics are in fact biomorphic, doing justice to the particular dynamics of „Périodes“ (1974) fleitai, klarnetui, trombonui, smuikui, altui, vio- sound as a living being. lončelei ir kontrabosui „Périodes“ atpažįstami trys elementai (dinamika / auganti įtam- “Périodes” (1974) for flute, clarinet, trombone, violin, viola, cello, pa, dinamika / laipsniškas atsipalaidavimas ir statika / periodiš- and double bass kumas), analogiški žmogaus kvėpavimui: įkvėpimas, iškvėpimas, There are three kinds of moments (dynamic / growing tension, poilsis. Čia periodiškumas suvokiamas kaip didžiulė našta – po- dynamic / progressive relaxation and static / periodicity) in “Péri- lius, kuriame naujos energijos stoka verčia mus tikrąja to žodžio odes”, analogous to human breathing: inhaling, exhaling, rest. prasme suktis ratu, kol aptinkame kokią nors anomaliją, naujos The periodicity here is lived like a veritable heaviness, a pole in evoliucijos užuomazgą, progą pakilti. Tačiau šis periodiškumas which the absence of new energy makes us literally turn in circles, yra kitoks nei galėtų būti sukurtas sintezatoriumi. Vadinu jį „ištir- before an anomaly is detected, the seed of a new evolution, the pusiu“ – kaip ir mūsų širdies plakimas ar vaikščiojimas, jis niekada occasion for a new takeoff. The periodicities here are not, how- nebūna griežtai pasikartojantis, turi svyravimo paklaidą, kuri ir ever, similar to those that might be supplied by a synthesiser. I call yra pati įdomiausia. them “blurred”, like our heart, like our walking, never rigorously „Périodes“ – tai intymi partitūra, kurioje pagrindinį vaidmenį sub- periodic but with that margin of fluctuation that is the source of tiliai atlieka styginių kvartetas. Ypač ryškūs yra šie momentai: all the interest. - Pirmasis „įkvėpimas“, kurio metu instrumentai obertonų “Périodes” is an intimate score in which the string quartet plays a spektru apgaubia alto re, o tada pamažu pradeda tolti delicate and essential role. In particular, one will notice: nuo pradinio spektro, suskildami į garsų kompleksus. - the first “inhalation”, during which the instruments en- velop the viola’s D in the spectrum of harmonics, then slowly take their distances in complexes of sounds increasingly remote from the initial spectrum.

49 - Antrasis „įkvėpimas“, iš esmės ritmiškas (nuo periodinio - the second “inhalation”, essentially rhythmic (going pereinantis prie neperiodinio), panašus į širdies plaki- from the periodic to the aperiodic) and proceeding mą. from the heartbeat. - Pasažas, kuriame naudojama ypatinga styginių techni- - the passage using a particular string technique, ena- ka, leidžianti palaipsniui pereiti nuo labai diferencijuoto bling the strings to go progressively from a highly dif- harmoninio komplekso prie visiškai paprastų pagrindi- ferentiated harmonic complex to an extremely simple nio tono nuspalvinimų. coloration of the fundamental. Laiko struktūros šiame kūrinyje yra pagrįstos nelyginių obertonų As for the temporal structures, they are entirely deduced from the spektru. spectrum of the odd-numbered harmonics used in this piece. Gérard Grisey Gérard Grisey

Mariui Baranauskui (g. 1978) muzika nebuvo Music was not initially Marius Baranauskas’ pirmoji kūrybos sritis. Pradėjęs nuo literatūros, (b. 1978) field of creativity. In his childhood and dabar kompozitorius mėgina sieti abi sferas, teen years, he used to express his ideas by the versdamas žodžius į muzikinius garsus ir tem- means of literature and photography. In music brus. Pastaruoju metu jis ypač domisi tembru, he is preoccupied with the new ways to extend siekdamas šį muzikinės kalbos parametrą savo the limits of imagination by ‚translating‘ words kūriniuose iškelti į pirmą planą. into musical sounds and timbres. At the present Savo sugalvotą komponavimo būdą, kiekvie- time he is particularly concerned with timbre as nam kalbos garsui subjektyviai pritaikant kokį one of the primary elements of his musical lan- nors akustinį atitikmenį, Marius Baranauskas guage. pirmąkart panaudojo simfoninėje kompozicijo- It was in “Talking” (2002) that Baranauskas je „Kalbėjimas“ (2002). Savotiška šios „vertimo“ first applied the method of his own invention technikos sistema (balsiai verčiami tęsiamais garsais, priebalsiai whereby he subjectively attributes acoustic and timbral equiva- – tęsiamais toniniais, netoniniais garsais arba akcentuotais štri- lents to every sound of the spoken language. According to this chais) nėra stabili ir teikia daug varijavimo galimybių, priklausan- technique of ‚rendition‘, vowels are being translated into continu- čių nuo įvairios prigimties kintamų dydžių – tembro, ritmo, aukš- ous, sustained sounds, and consonants into continuous intoned čio, dinamikos, instrumentuotės, prasminio ryšio su „verčiamu“ and unintoned sounds, or accented strokes. At the same time, it tekstu, balsu dainuojamo teksto derinimo su „išverstu“ ir pan. Visa provides a host of variables, such as timbre, rhythm, pitch, vol- tai leidžia tikėtis vis kitokio garsinio rezultato. Kalbinio-muzikinio ume, articulation, semantic linkage with the chosen text, combi- žaidimo galimybes Baranauskas tyrinėja ir savo elektroniniuose nations of the acoustically ‚rendered‘ sounds and sung texts, etc, kūriniuose, kur įvairūs balso tembrai, vėlgi tampantys kompozici- thus enabling the composer to come up with each time different jų atspirties tašku, patiria kompiuterines transformacijas („NUNC“, solution to a given phonic material. His electronic compositions 2003; „Tegu“, 2004; „Penki sapnai apie metalinį rūką“, 2005). reveal further exploration of the manifold possibilities inherent in Individualią muzikinę kalbą dar tik pradedančio formuoti kompo- this verbal-musical game (“NUNC”, 2003; “Let”, 2004; “Five Dreams zitoriaus kūriniai pasižymi užbaigta forma, tiksliu muzikinio laiko About Metallic Fog”, 2005). tėkmės pojūčiu, turtinga koloristika, muzikinių procesų tikslingu- While Marius Baranauskas is still shaping his musical idiom, his mu bei subtiliomis nuorodomis į anapus muzikos atsiveriančias works already stand out for refined formal solutions, perfect mu- transcendentines prasmes. sical timing and resourceful use of orchestral colours, a strong sense of purport in development of musical processes and subtle „Giesmė erdvei“ (2005) aštuoniems instrumentams references to the experiential universe lying beyond the music Šis kūrinys – tai besiskleidžianti monodija. Ji giedama ne žmogaus itself. balso, o aštuonių instrumentų ansamblio, demonstruojančio jos skirtingus atspalvius ir formas. Į kiekvieną garsą žvelgiama tarsi “Song for Space“ (2005) for eight instruments per padidinamąjį stiklą, atveriant naujas mikropasaulio, spektrų This composition is an unfolding monody. Sung by an ensemble ir pulsacijų erdves. of eight instruments rather than a human voice, it manifests it- Tai giesmė, kuri kreipiasi į begalinius garso erdvės horizontus, juos self in a variety of shades and forms. Each sound is viewed as if

50 atranda ir juose pranyksta. Įsikūnijęs skirtinguose tembruose jos through a magnifying glass, revealing new realms of the micro- balsas nuolatos kinta, skleidžiasi, išsiplečia ir traukiasi, priartėja ir world, spectres and pulsations. nutolsta... It is a song addressed to the endless horizons of sonic space, dis- Jis visada yra erdvė, išsiskleidusi pačioje erdvėje... covering them and disappearing in them. Embodied in diﬀerent Marius Baranauskas timbres, its voice always changes, unfolds, expands and shrinks, approaches and recedes… It remains a space that has unfolded into space itself… Tristan Murail – žr. psl. 47

„Žiemos fragmentai“ (2000) fleitai, klarnetui, smuikui, violonče- Tristan Murail – see page 47 lei, fortepijonui, sintezatoriui ir kompiuteriui 2000 metais sukurtus „Žiemos fragmentus“ ansamblis Les Temps “Winter Fragments” (2000) for flute, clarinet, violin, cello, piano, Modernes pirmą kartą atliko per koncertų ciklą „Concerts d’hiver synthesizer and computer et d’aujourd’hui“. Kūrinys skirtas nedideliam kameriniam ansam- Written in 2000 and premiered during the “Concerts d’hiver et bliui. Sintezuoti garsai, apdoroti „Max“ programa ir sukaupti kie- d’aujourd’hui” series by Les Temps Modernes, “Winter Fragments” tajame diske, yra valdomi paspaudus klaviatūros klavišą. Gausybė call for a small chamber music ensemble. The synthesized sounds, vertikalių slinkčių partitūroje reikalauja idealios dviejų klaviatūrų handled by the “Max” software programme and stocked on a sinchronizacijos, dėl to reikalingas dirigentas, nors ansamblio su- hard-disc, are set off by the keyboard command. Numerous ver- dėtis ir nedidelė. ticalities in the writing require perfect synchronization between Šiais garsų fragmentais Murail atskleidžia mums žiemos blyks- the two keyboards, justifying the presence of a conductor despite nius, statiškas akimirkas, apsnigtų peizažų snaudulį. Neįmanoma the reduced forces. neprisiminti kai kurių Bruegelio tapybos darbų („Medžiotojas In these sound fragments, Murail shows us snapshots of winter, sniege“, „Žiemos peizažas“) su jų nuosaikiais spalviniais tonais static instants depicting the frozen character of snow-covered – baltais, juodais, pilkais, kuriais tapytojas meistriškai išreiškia pri- landscapes. One cannot help but think of some of Bruegel’s paint- gesintą sustingusio metų laiko pasaulį. Kitaip nei kūrinyje „Bois ings (Hunter in the Snow, Winter Landscape) with their sober tones Flotté“, kurio pagrindinis įvaizdis – į krantą išplautas medžio ga- – white, black, grey – in which the painter skilfully expressed the balėlis, čia girdime sausų medžių traškėjimą ir ledo lūžimą, kuris muffled universe of the dead season. Contrary to driftwood, here muzikai suteikia trapumo. Penkių stambių dalių kūrinys praside- we have the cracking of dead wood and the breaking up of ice, da ryžtingais fortepijono garsais, kuriuos sustiprina styginių mik- which give the music its fragile character. Made up of five large rotonų rezonansas. Tylos pauzės ir jas keičiantys aidintys riksmai sections, the work begins with a piano attack doubled by a reso- kuria neramią garsinę erdvę. Tolumoje pirmąkart suvaitoja fleita. nance of microtonal strings. Silences alternating with echoing Primygtinis šių elementų kartojimas visoje pirmoje dalyje padeda cries make for a disturbing sound space. The flute, in the distance, sustiprinti muzikinio diskurso statiškumą, paslaptingumą. hurls its first moan. The insistent repetition of these elements Atrodo, kad kūrinys yra pagrįstas reminiscencijos idėja. III ir IV da- throughout the whole first section contributes to accentuating lys prasideda vienodai; kai kurie pirmos dalies elementai aptinka- the static, mysterious aspect of the musical discourse. mi ir V dalyje. Kodoje suvienijama visa anksčiau girdėta medžiaga, The work would seem to the built according to the concept of tarsi formuojant tam tikrą fraktalinį objektą. reminiscence. Section 3 and 4 begin in the same way; with certain Išaušus XXI amžiui, muzikinis metų laiko vaizdavimas – tema, elements of section 1 present in section 5. Thus, the coda brings šimtmečiais dominusi daugelį kompozitorių, – įgavo naują išraiš- together all the previously heard material, in the idea of a fractal ką „Žiemos fragmentuose“, kur ji perteikta su ypatingu jautrumu object. ir garso turtingumu. At the dawn of this 21st century, the musical depiction of a sea- Thierry Alla son, a theme that has attracted a large number of composers throughout history, has found new expression in these “Winter Fragments”, conveyed with rare sensitivity and richness of sound. Thierry Alla, translated by John Tyler Tuttle

51 LIETUVOS KAMERINISKAMERINIS ORKESTRAS

52 Spalio 20, ketvirtadienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 20, Thursday, 7 pm National Philharmonic Hall

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS / FELIKSAS BAJORAS VV LITHUANIAN CHAMBER ORCHESTRA VYTAUTAS GERMANAVIČIUS Spectrum Camilla Hoitenga – fleita / flute DIANA ČEMERYTĖ Robertas Šervenikas – dirigentas / conductor Soffio per archi

CLAUDE VIVIER Zipangu

KAIJA SAARIAHO Aile du songe

Lietuvos kamerinis orkestras – vienas žymiausių, pasaulyje pla- The Lithuanian Chamber Orchestra is one of the most re- čiausiai pripažintų Lietuvos orkestrų. 1960 m. įkurtas profesoriaus nowned and internatonally acclaimed Lithuanian orchestras. Sauliaus Sondeckio (kuris 1960-2004 m. buvo jo meno vadovas Formed in 1960 by Prof. Saulius Sondeckis (Artistic Director and ir vyriausiasis dirigentas), orkestras tarptautinį pripažinimą pra- Chief Conductor, 1960-2004), the group was to make their first dėjo pelnyti 1976 metais, kai kritika puikiai atsiliepė apie jo pa- successful appearance in the West at the Echternach Festival in sirodymą Echternacho festivalyje Liuksemburge. Nuo to laiko Luxembourg in 1976, which embarked them on an international nuolatiniai pasirodymai Berlyno filharmonijoje, Paryžiaus „Pleyel“, career. Since then, visits to the Berlin Philharmonic, Pleyel Hall in Londono „Royal Festival“, Leipcigo „Gewandhaus“, Vienos „Musik- Paris, London’s Royal Festival Hall, Leipzig’s Gewandhaus, Vienna’s verein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Tokijo „Suntory“ ir kitose Musikverein, Amsterdam’s Concertgebouw, Suntory Hall in Tokyo garsiausiose salėse įtvirtino Lietuvos kamerinio orkestro kaip pa- and many other major music venues confirmed their status as an saulinės klasės kolektyvo rangą. Šiandien orkestro gastrolių mar- outstanding world-class ensemble. The LCO has toured almost šrutuose – beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, every European country, North and South Americas, Japan, Egypt Japonija, Egiptas, Pietų Afrikos Respublika. and the Republic of South Africa.

Jau septynis kartus LKO dalyvavo (ir pelnė „Didžiojo Liūto“ me- A favourite at such prominent music festivals as Echternach (the dalį) Echternacho festivalyje, po keletą kartų griežė Zalcburgo, winner of Lion d’Echternach, 1992), Salzburg, Schleswig-Holstein, Šlezvigo-Holšteino, Reingau, Bacho savaitės Ansbache, Ivo Po- Rheingau, Bach-Woche Ansbach, Ivo Pogorelich, and Yehudi Men- goreličiaus, Yehudi Menuhino Gštad-Zane, Sviatoslavo Richterio uhin Gstaat-Saane, the Orchestra also appeared at the festivals in „Gruodžio muzikinių vakarų“, Liucernos, Berlyno, Liudvigsburgo Moscow, St. Petersburg, Lucerne, Berlin, Ludwigsburg and other ir kituose festivaliuose. Per keturias dešimtis įspūdingos karjeros cities around the world. During the four decades of their illustri- metų orkestras koncertavo ir įrašinėjo (išleista daugiau kaip 100 ous career, the LCO has collaborated closely with many famous įrašų) su daugeliu žymių solistų, dirigentų ir chorų. soloists, conductors and choirs in numerous performances and on more than 100 recordings, with a special aﬃnity for the works Ypatingą vietą orkestro repertuare užima Mozarto ir Bacho mu- of Bach and Mozart. The Orchestra is also known for its premiere zika. Iš dabarties kūrėjų LKO dažniausiai groja Arvo Pärto ir Alfre- performances of works by Arvo Pärt and Alfred Schnittke, who do Schnittkės kūrinius – šie kompozitoriai yra dedikavę orkestrui have both dedicated their works for this ensemble. savo kompozicijų ir patikėję jų pirmuosius atlikimus.

53 Fleitininkė Camilla Hoitenga reguliariai koncer- Flutist Camilla Hoitenga concertizes regularly tuoja svarbiausiuose Europos muzikiniuose cen- in the important European music centers as truose bei egzotiškesnėse vietose, tokiose kaip well as in more exotic places such as the Forbid- Pekino Uždaras miestas, Kipras ar Jungtiniai Ara- den City of Beijing, Cyprus or the United Arab bų Emyratai. Jos pasirodymus su Čikagos simfo- Emirates. Her concerto performances with the niniu orkestru ir Londono Filharmonijos orkestru Chicago Symphony Orchestra and the Lon- spauda pavadino „nuostabiais“, „nuotaikingais ir don Philharmonic have been acclaimed by the užburiančiais“, „charizmatiškais“, „idealiai skaid- press as “brilliant”, “vivacious and alluring” and riais ir tiksliais“. Paskutiniu metu muzikantė su- “charismatic” , as well as “ideally transparent rengė rečitalius Tongyeongo Tarptautiniame and precise”. Recent invitations include recitals muzikos festivalyje Korėjoje, Berlyno Kammerp- at the Tongyeong International Music Festival hilharmonie salėje, su Suomijos kameriniu or- in Korea, in Berlin’s Kammerphilharmonie, with kestru Tammisaaryje ir festivaliuose Drezdene, the Finnish Chamber Orchestra in Tammisaari, Marselyje, Bukarešte ir, žinoma, Japonijoje, kur and at festivals in Dresden, Marseilles, Bucarest, Camilla Hoitenga nuolat koncertuoja nuo 1984 and of course in Japan, where Camilla Hoitenga metų. Daugelis kompozitorių yra paskyrę jai savo kūrinius; jos has been a regular guest since 1984. Many composers have dedi- programos sudarytos iš klasikinio repertuaro ir pasaulinių prem- cated pieces to her, and her programs include both classic reper- jerų. Bendradarbiaudama su Kaija Saariaho ji įrašė laurus pelniu- toire and world-premieres. Her collaborations with Kaija Saariaho sią kompaktinę plokštelę ir CD-ROM „Prisma“. in particular have led to award-winning CDs and the CD-ROM Camilla Hoitenga studijavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, An- “Prisma”. glijoje ir Prancūzijoje, kur pagrindiniai jos ﬂeitos dėstytojai buvo Camilla Hoitenga studied in the USA, England and France, where Darlene Dugan, Alexanderis Murray, Peteris Lloydas ir Marcelis her main ﬂute teachers were Darlene Dugan, Alexander Murray, Moyse. Gimusi Grand Rapids mieste, Mičigano valstijoje (JAV), Peter Lloyd and Marcel Moyse. Born in Grand Rapids, Michigan Camilla Hoitenga šiuo metu gyvena Kelne, Vokietijoje. (USA), Camilla Hoitenga now lives in Cologne, Germany.

Sankt Peterburgo konservatorijos auklėtinis A graduate of the St. Petersburg Conservatory in dirigentas Robertas Šervenikas yra antra- choral, opera and orchestral conducting, Rober- sis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro tas Šervenikas is currently the second conductor dirigentas, nuolat bendradarbiauja ir su Lie- with the Lithuanian National Symphony Orches- tuvos, Šiaulių ir Klaipėdos kameriniais orkes- tra. He also regularly performs with the Lithuanian trais, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Chamber Orchestra, as well as chamber orchestras simfoniniu orkestru. Šervenikas yra dirigavęs of Šiauliai and Klaipėda, and the Lithuanian Acad- „Philharmonie der Nationen“ ir „Orchestra Sin- emy of Music and Theatre Symphony Orchestra. fonica di Milano Giuseppe Verdi“ orkestrams Šervenikas has appeared at the Evian Festival in Eviano festivalyje Prancūzijoje, Brandenburgo France as a guest conductor with the Philharmo- valstybiniam orkestrui Muzikos dienose prie nie der Nationen Orchestra and the Orchestra Sin- Oderio Vokietijoje, su LNSO koncertavęs Šve- fonica di Milano Giuseppe Verdi, and at the Musik- dijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Reingau, festtage an der Oder in Germany with the Brander- Meklenburgo-Pomeranijos ir Liudvigsburgo burgisches Staatsorchester; has led the LNSO on its festivaliuose Vokietijoje, Forbacho, Reimso ir tours in Sweden, Finland, Estonia and Latvia, and Berliozo festivaliuose Prancūzijoje, Perelados to music festivals, including Rheingau, Mecklen- festivalyje Ispanijoje, su Lietuvos muzikos ir burg-Vorpommern, and Ludwigsburg in Germany, teatro akademijos simfoniniu orkestru pasi- Forbach, Reims, and Berlioz in France, and Pere- rodęs festivalyje „young.euro.classic“ Vokietijoje. Nuo 1997 lada Castle in Spain; also appeared with the Lithuanian Academy of metų Šervenikas nuolat dalyvauja šiuolaikinės muzikos festi- Music and Theatre Symphony Orchestra at the young.euro.classic in valiuose Lietuvoje, kur atlieka daug naujų lietuvių kompozi- Germany. Since 1997 Robertas Šervenikas participates in all contem-

54 torių kūrinių, parengia daug premjerų, bei intensyviai propa- porary music festivals in Lithuania at which he has conducted perform- guoja šiuolaikinę lietuvių muziką užsienyje. ances and premieres of many compositions by Lithuanian composers; he is also known as an ardent promoter of national contemporary works on international stage.

Kūrybinę veiklą pradėjęs aktyvaus lietuviškos The outset of Feliksas Bajoras’ (b. 1934) creative ca- muzikos modernėjimo terpėje, siekdamas reer coincided with the period of rapid modernization būti „lietuviškas ir kartu individualus“, Felik- of Lithuanian music. Striving to remain “Lithuanian sas Bajoras (g. 1934) struktūralisto žvilgsniu and at the same time individual”, Bajoras then set to išžvalgė lietuvių liaudies dainas. Metonimiš- explore Lithuanian folk songs with a thoroughness of kai asocijuotos jų gelminės struktūros paskli- a structuralist. The metonymically associated underly- do po muzikos garsyną, tapo jo būties įstaty- ing structures of folk songs later diffused in his own mu, įprasminančiu kompozitoriaus kalbėsenos sound material and became its law of being whereby būdą. Iš teatro garsinių erdvių į Bajoro muziką the composer’s idiom was endowed with meaning. atėjo monologai. Natūralių kirčių išraižyti jų mu- Another element of Bajoras’ music – monologue – zikiniai kūnai tapo stebėtinai talpūs sodrioms came from the theatrical soundscape. Engraved with tikrovės pagavoms. Pasišiaušusi, rupi kompozi- natural accents of speech, this form was embodied cijų medžiaga pratrūksta čia liaudiško pimityvu- in music and became remarkably susceptible to promo gaida, akmirksniu sugeria nusivylimo neviltį, found apprehension of reality. Sometimes bristling, staiga užsiplieskia ironijos įžūlumu ar persiima coarse material of his compositions seems to burst katastrofų nuojauta. Muzikos frazės improvizuoja sakytinio min- with the crudeness of the folklore; sometimes it immediately absorbs tijimo formą, kur nemuzikiniai dalykai bando pateisinti muzikos the despair of disillusionment. It can abruptly get inflamed with the formos keistenybes. Ir jokio romantizmo, „nieko sentimentalioms impudence of irony or become imbued with the foreboding of a cata- ausims“, nes, Bajoro tikėjimu, sentimentalumas nutrina originalu- strophic century. Musical phrases imitate the form of oral narration by mo ženklus. adding certain extra-musical elements that help to adjust the oddities Gražina Daunoravičienė of musical form. And there is no room for romanticism, in Bajoras’ words “nothing for sentimental ears”, as long as he believes that sentimentality „VV“ (2005) styginių orkestrui effaces signs of originality. Šis kūrinys dedikuotas žymiam tapytojui ir grafikui Vytautui Va- Gražina Daunoravičienė liui. “VV” (2005) for string orchestra This work is dedicated to the famous Lithuanian painter and graphic artist Vytautas Valius.

Vytautas Germanavičius (g. 1969) 1996 m. Vytautas Germanavičius (b. 1969) graduated from baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje the Lithuanian Academy of Music and Theatre with a kompozicijos magistrantūrą pas Julių Juzeliūną. BA and MA in composition under prof. Julius Juzeliu- Kompoziciją taip pat studijavo pas Jonathaną nas in 1996. He also studied composition with prof. Harvey, Alviną Curraną. 2005 m. gavo Mills Ko- Jonathan Harvey, Alvin Curran. In 2005 he received an ledžo elektroninės muzikos studijų magistro MFA in electronic music from Mills College. diplomą. Germanavičius’ oeuvre includes music for solo instru- Vytauto Germanavičiaus kūryba apima kame- ments, chamber ensembles, choir, orchestra, elec- rinę, chorinę, orkestrinę ir elektroakustine mu- tro-acoustic compositions. Transparent structure of ziką. Jai būdinga aiški forma ir balansas tarp the form and balance between intuition and new intuicijos ir naujųjų kompozicinių technikų. technology characterize many of his works. The par- Skiriamas ypatingas dėmesys garsui ir jo muzi- ticular attention is concentrated to the sound as such kiniams parametrams: spalvai (tembrams), aukš- and its musical properties, as timbre, pitch, intensity, 55 čiui, trukmei ir kt. Kompozicijos pasižymi laisva stilistika, grakštumu etc. Compositions are distinguished by unrestricted stylistic range, el- ir emocinio prado dominavimu, akcentuojamos naujų atlikimo ga- egance and emotionality; the search for new performing possibilities is limybių paieškos. often emphasized.

„Spectrum“ (2005) styginių orkestrui “Spectrum” (2005) for string orchestra Šiame kūrinyje „spektras“ reiškia styginių instrumentų akustinių gar- In this piece “spectrum” means an acoustic range of sounds of the strings. sų diapazoną. Jis yra pagrįstas diatoninių sąskambių seka, kuri kinta It is based on a sequence of diatonic chords which is transformed using naudojant įvairius tradicinio atlikimo tipus ir išplėstas instrumenti- various types of traditional and extended performing techniques. This nes technikas. Tai yra bandymas atskleisti skirtingas atlikėjų išskiria- is an attempt to reveal diﬀerent colours of sound in a ﬂow of diatonic mas muzikinio garso tembro spalvas kartu su diatoninės harmonijos harmonies. srautu. Vytautas Germanavičius Vytautas Germanavičius

Dianos Čemerytės (g. 1974) kūrybai būdingas Diana Čemerytė’s (b. 1974) music is characterised by asketiškumas, skaidri ir išgryninta, redukuota mu- asceticism, transparent and purified, reduced musical zikinė struktūra. Gal tai diktuoja kompozitorės structure. Perhaps, this is prompted by the composer’s dėmesys senųjų istorinių epochų muzikai arba gri- focus on the early music or her studies of Gregorian gališkojo giedojimo studijos. Atkreipčiau dėmesį chant. I would like to emphasise the unique organi- į savitą muzikinės erdvės organizaciją, struktūros sation of musical space, ideas of structural layering, sluoksniavimo erdvėje idėjas, skambesio „gelmės“ ability to obtain the “depth” of sound – a certain poly- išgavimą - tam tikra prasme polifoninį mąstymo phonic way of thinking. In her MA thesis, the com- būdą. Kompozitorės magistrės teoriniame darbe poser discusses the issue of the spiritual in music in nagrinėjamos dvasingumo muzikoje problemos the postmodern context – this, to my mind, is closely postmodernistiniame kontekste – tai, man regis, labai siejasi su tuo, related to what Diana is trying to realise practically as a composer. ką praktiškai Diana Čemerytė mėgina realizuoti kaip kompozitorė. Rytis Mažulis Rytis Mažulis “Soffio per archi” (2005) for string orchestra „Soffio per archi“ (2005) styginių orkestrui “Soffio” (a breeze or gust in Italian) is something like a silk mantle flutter- „Soffio“ (itališkai – dvelksmas, pūstelėjimas) – tarsi oru kvėpuojanti ing in the air, as if breathing. šilko skraistė. While composing this piece, I was thinking about a transparent pat- Rašydama galvojau apie peršviečiamą, raštais išmargintą garsų au- terned sound fabric; thus in the composition one can distinctly hear dinį, todėl kūrinyje ryškiai girdimos 4 savarankiškos padalos, 4 skir- four independent sections, four different ornaments. The scarce sound tingi ornamentai. Negausus garsynas, kartais išretėdamas iki per- vocabulary, sometimes reduced to transparent texture, sometimes wo- šviečiamo audinio, kartais susipindamas į standų išmargintą raštą, ven into a thick motley pattern, is concentrated on the sounds g and a. telkiasi ties g ir a garsais. Besikeičiantys faktūros „ornamentai“ su- The changing textural ornaments render to the music some processual- teikia muzikai procesualumo, tačiau kartu ir stovėjimo laike bei šilke ity, and at the same time produce the state of suspension in time and sustingusios tylos būseną. silence frozen in silk. Diana Čemerytė Diana Čemerytė

Claude Vivier – žr. psl. 38 Claude Vivier – see page 38

„Zipangu“ (1980) styginių orkestrui “Zipangu” (1980) for string orchestra „Zipangu“ buvo sukurtas 1980 m. „New Music Concerts“ užsakymu Commissioned by New Music Concerts, “Zipangu” was written in 1980 ir pirmą kartą atliktas Toronte diriguojant Robertui Aitkenui. Kūrinys and ﬁrst performed inToronto under the direction of Robert Aitken. The yra skirtas dviems styginių grupėms: vienai – iš šešių smuikų, ir kitai piece is written for two groups of strings: on the one hand, six violins and – iš snuiko, trijų altų, dviejų violončelių ir kontraboso. on the other, one violin, three violas, two cellos and one double bass.

56 „Melodija, apie kurią kalba kompozitorius, jo kūriniuose yra visuo- “The melody the composer speaks of is always present in this work. It is met. Ji aiškiai girdima kūrinio pradžioje ir gale, o likusį laiką patiria clearly expressed both at the beginning and the end of the work, but un- įvairiausias transformacijas. Viename iš nuostabiausių pasažų girdime dergoes all sorts of transformations throughout the rest of the piece. In solo smuiką, vien iš obertonų sudarytos faktūros fone grojantį labai one of the most beautiful passages we hear a solo violin playing a very įmantrią melodiją; čia atpažįstame pagrindinę harmoniją ir jos harmo- fanciful air against a texture made up entirely of harmonics and in which nizaciją. Tai kūrinys, kurio pabaigoje niūriu žemu pasažu sukuriamas we recognize the basic harmony and its harmonization. It is a work jaudinantis lyrizmas”, – Serge Garant. which, towards its end, achieves a deeply moving lyricism in a grave and sombre passage” – Serge Garant.

Kaija Saariaho – žr. psl. 7 Kaija Saariaho – see page 7

„Aile du Songe“ (2001) koncertas ﬂeitai ir orkestrui “Aile du Songe” (2001) concerto for ﬂute and orchestra

I Aérienne I Aérienne Prélude - Jardin des oiseaux - D‘autres rives Prélude - Jardin des oiseaux - D‘autres rives II Terrestre II Terrestre Oiseau dansant - L‘oiseau, un satellite inﬁme Oiseau dansant - L‘oiseau, un satellite inﬁme

Nuo pat pirmųjų savo kūrinių pamėgau fleitą. Man patinka jos garsas, I have been very familiar with the flute since my earliest pieces. I like the kurį veikia kvėpavimas, ir kuris pasižymi mano muzikos kalbai tinkan- sound in which breathing is ever present and with timbral possibilities čiomis tembro galimybėmis. Šiuo instrumentu galima kurti frazes, nuo that befit my musical language: the instrument‘s body makes it possible džeržgiančių, fleitininko šnabždamomis fonemomis nuspalvintų fak- to write phrases that go through grinding textures coloured with pho- tūrų palaipsniui pereinančias prie grynų ir minkštų tonų. nemes whispered by the flutist which gradually go towards pure and Koncerto pavadinimas ir bendra kūrinio nuotaika atsirado perskaičius smooth sounds. Saint-Johno Perse’o eilėraščių rinkinį „Oiseaux: Aile falquée du songe, The concerto’s title and the general mood of the piece derive from Saint- vous nous retrouverez ce soir sur d‘autres rives!“. Tai jau nebe pirmas John Perse’s collection of poems “Oiseaux: Aile falquée du songe, vous kartas, kai rašau muziką pagal Saint-Johno Perse’o eilėraščius. Juose nous retrouverez ce soir sur d’autres rives!”. This is not the first time I com- poetas neaprašinėja paukščių giesmių, veikiau pasakoja apie jų skrydį bine my music with Saint-John Perse’s verses. In these poems, Saint-John ir pasitelkdamas vaizdingą paukščio metaforą byloja apie gyvenimo Perse does not describe the singing of the birds. He rather speaks of their paslaptis abstrakčia ir daugiaprasme kalba. flight and uses the rich metaphor of the birds to describe life’s mysteries Koncertą sudaro dvi pagrindinės dalys: „Aérienne“ ir „Terrestre“. Trys through an abstract and multidimensional language. „Aérienne“ padalos susijusios su trimis skirtingomis koncertinėmis The concerto is composed of two main parts: “Aérienne” and “Terrestre”. situacijomis: „Preliude“ fleita palaipsniui persmelkia visą erdvę ir ge- The three sections of “Aérienne” describe three different concerted situ- neruoja orkestro muziką, „Jardin des oiseaux“ fleita mezga dialogą su ations: In “Prélude” the flute gradually pervades space and generates the atskirais orkestro instrumentais, o „D’autres rives“ fleita – tarsi vienišas orchestra’s music, in “Jardin des oiseaux” the flute interacts with individu- aukštybėse skrajojantis paukštis, kurio šešėlis krenta skirtingais pavi- al instruments of the orchestra, while “D’autres rives” compares the flute dalais (styginiai) ant nekintančio peizažo (arfa, čelesta ir perkusija). to a lone, high flying bird whose shadow forms different images played Pirmoje „Terrestre“ padaloje girdimas ryškus kontrastas su kita kon- by the strings over the unchanged landscape of the harp, celesta and certo medžiaga. Jis susijęs su aborigenų legenda, pasakojančia, kaip percussion. virtuoziškai šokantis paukštis išmokė visą kaimą šokti. Rašydama šią The first section of“Terrestre”introduces a deep contrast with the other dalį galvojau apie fleitininkę Camillą Hoitengą ir jos asmenybę. Finalas material of the concerto. It refers to an Aboriginal tale in which a virtu- – antroji „Terrestre“ padala – yra visų ankstesniųjų aspektų sintezė, po osic dancing bird teaches a whole village how to dance. While writing to fleitos garsas lėtai ištirpsta. this section, I was especially thinking of Camilla Hoitenga and her per- „Aile du Songe“ skiriu Camillai Hoitengai, su kuria bendradarbiavau sonality as a flutist. The finale – the second section of “Terrestre” – is a tobulindama šio kūrinio solo partijos detales. synthesis of all the previous aspects, then the sound of the flute slowly Kaija Saariaho fades away. “Aile du Songe” is dedicated to Camilla Hoitenga with whom I worked on numerous details in the soloist‘s part of this piece. Kaija Saariaho 57 GAIDA ENSEMBLE

58 Spalio 21, penktadienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 21, Friday, 7 pm National Philharmonic Hall

GAIDA ENSEMBLE

Solistai / Soloists: KAIJA SAARIAHO Pia Freund – sopranas / soprano Sept papillons Vytautas Juozapaitis – baritonas / baritone Anssi Karttunen – violončelė / cello KAIJA SAARIAHO Changing Light Valentinas Gelgotas – ﬂeita / ﬂute Robertas Beinaris – obojus / oboe KAIJA SAARIAHO Algirdas Doveika – klarnetas / clarinet The Tempest Songbook Danielius Praspaliauskis – saksofonas / saxophone Tomas Kulikauskas – mušamieji / percussion KAIJA SAARIAHO Saulius Astrauskas – mušamieji / percussion Lichtbogen Jurgis Karnavičius – fortepijonas / piano Giedrė Debesiūnaitė – arfa / harp OSVALDAS BALAKAUSKAS Rusnė Mataitytė – 1 smuikas / 1st violin Arkada / Arcade Eugenija Budzila – 2 smuikas / 2nd violin Vitalija Raškevičiūtė – altas / viola RYTIS MAŽULIS Edmundas Kulikauskas – violončelė / cello Bézier kreivės kanonas / Bézier Spline Canon Arnoldas Gurinavičius – kontrabosas / double bass

Anssi Karttunen, Robertas Šervenikas – dirigentai / conductors

Established by the Gaida festival in 2002, the Gaida Ensemble is 2002 m. „Gaidos“ festivalio įkurtas kolektyvas – didelės sudėties a large sinfonietta-type contemporary music ensemble that has (sinfonijetės tipo) šiuolaikinės muzikos ansamblis – jau spėjo įro- already proved its ability to perform different kinds of new mu- dyti gebėjimą itin kokybiškai atlikti įvairių stilių naująją muziką. sic with exceptional quality. Being the first ensemble of this sort Gaida Ensemble sėkmingai užpildo ilgą laiką buvusią tuščią nišą in Lithuania, the Gaida Ensemble filled a gap in the panorama of (iki tol panašaus pobūdžio kolektyvo Lietuvoje nebuvo) lietuviš- Lithuanian modern music. The ensemble gives enthusiastic and kos muzikos panoramoje, entuziastingai ir preciziškai interpre- precise interpretations of sophisticated opuses by Lithuanian and tuodamas sudėtingiausius lietuvių bei užsienio kompozitorių foreign composers, inspires new creative ideas, and initiates the opusus, inspiruodamas naujas kūrybines idėjas, skatindamas ver- creation of valuable new works. tingų kūrinių atsiradimą. The best of Lithuania’s instrumentalists were invited to play for Į ansamblį suburti geriausi Lietuvos instrumentalistai-solistai, this collective, thus all the musicians of the ensemble are true kolektyvo programoms parengti kviečiami skirtingi dirigentai, tu- virtuosos of their instruments. Different conductors with out- rintys ypatingą patirtį šiuolaikinės muzikos srityje. Pirmąją Gaida standing experience in new music have been asked to prepare Ensemble programą 2002 m. „Gaidos“ festivaliui parengė suomių programmes for the Gaida Ensemble. The first project was made dirigentas Jussi Jaatinenas, su kuriuo 2003 m. kovą ansamblis together with young Finnish conductor Jussi Jaatinen and suc- sėkmingai koncertavo Berlyno „MaerzMusik“ festivalyje. 2003-ųjų cessfully performed at the Gaida festival (October 2002) and the „Gaidos“ festivalyje ansambliui dirigavo belgų dirigentas Danielis MaerzMusik in Berliner Festspiele (March 2003). In Gaida Festival Gazonas. 2003 the Gaida Ensemble has appeared under the Belgian con- Ansamblio repertuariniuose planuose – ryškiausių lietuvių auto- ductor Daniel Gazon. rių (Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Šarūno Nako, Re- 59 migijaus Merkelio, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Vytau- The recent and up-coming repertoire of the ensemble includes to V. Jurgučio, Jurgio Juozapaičio, Algirdo Martinaičio) bei tokių works by leading Lithuanian composers Bronius Kutavičius, Os- pripažintų kompozitorių kaip György Ligeti, Luca Francesconi, valdas Balakauskas, Šarūnas Nakas, Remigijus Merkelys, Vykintas Gérard Grisey, Marco Stroppa, Peter Eötvös, John Adams, Claude Baltakas, Raminta Šerkšnytė, Vytautas V. Jurgutis, Jurgis Juoza- Vivier, Kaija Saariaho ir kitų autorių kūriniai. paitis, Algirdas Martinaitis, and internationally known authors, 2004 m. rugsėjį Gaida Ensemble sėkmingai pasirodė „Klangspu- such as György Ligeti, Luca Francesconi, Gérard Grisey, Marco ren“ festivalyje Austrijoje, kur kartu su žymiu britų smuikininku Stroppa, Peter Eötvös, John Adams, Claude Vivier, Kaija Saariaho Irvine’u Arditti atliko lietuvių bei užsienio autorių premjerų pro- and others. gramą. 2004 m. spalį ansamblis buvo pakviestas į garsiąją Veneci- In September 2004 the Gaida Ensemble made successful appear- jos bienalę, kurioje su Toskanos simfoniniu orkestru atliko Vykinto ance at the Klangspuren Festival in Austria, where together with Baltako kūrinį „Poussla“ (dirigentė Dominique My). British violinist Irvine Arditti premiered works by Lithuanian and 2005 m. „Gaidos“ festivaliui Gaida Ensemble paruošė dvi skirtin- foreign composers. The ensemble was invited to take part in the gas – kamerinės muzikos bei muzikinio teatro – programas. Venetian Bienale (October 2004), where together with Orchestra della Toscana perfomed “Poussla” by Vykintas Baltakas (conductor Dominique My). At the Gaida Festival 2005 Gaida Ensemble presents two new programmes featuring chamber music and musical theatre.

Pia Freund studijavo vokalą Sibelijaus akade- Pia Freund studied voice at the Sibelius Acad- mijoje, vėliau tobulinosi pas profesorę Dorothy emy and has also studied further with Professor Irving Švedijoje ir kitur. Dorothy Irving in Sweden, among others. Debiutavusi Mimì vaidmeniu Puccinio operoje Pia Freund has been a regular guest artist at the „La bohème“, Pia Freund yra dažna kviestinė Su- Finnish National Opera since her début as Mimì omijos Nacionalinės operos atlikėja. Ji yra paren- in Puccini’s “La bohème”. She has subsequently gusi Annos partiją iš Nicolai „Die lustige Weiber appeared as Anna in Nicolai’s “Die lustige Weib- von Windsor“, taip pat Kyllikki partiją iš Tapio er von Windsor” and Kyllikki in Tapio Tuomela’s Tuomelos „Äidit ja tyttäret“ („Motinos ir dukros“). “Äidit ja tyttäret” (Mothers and Daughters). Her Kritikai puikiai įvertino ir jos Clemence vaidmenį performance as Clemence in Kaija Saariaho’s Kaijos Saariaho operoje „L’amour de loin“. “L’amour de loin” was greatly acclaimed. Pios Freund koncertinis repertuaras labai platus Pia Freund has a concert repertoire ranging – nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos. Ji ypač from the Baroque to the contemporary. She is garsėja Kaijos Saariaho vokalinės muzikos in- particularly known for her interpretations of the terpretacijomis. Yra dirbusi su daugeliu garsių vocal music of Kaija Saariaho. She has worked dirigentų: Esa-Pekka Salonenu, Jukka-Pekka Sa- with many distinguished conductors such as raste, Peteriu Schreieriu, Osmo Vänskä, Herbertu Esa-Pekka Salonen, Jukka-Pekka Saraste, Pe- Blomstedtu, Harry Christophersu, Hansu Grafu ir ter Schreier, Osmo Vänskä, Herbert Blomstedt, Ralfu Gothóni, be Suomijos orkestrų dainavo su Londono Karališ- Harry Christophers, Hans Graf and Ralf Gothóni, and apart from kosios Filharmonijos orkestru, Škotijos Kameriniu orkestru, Leip- orchestras in Finland she has appeared with the Royal Philhar- cigo Filharmonijos orkestru, Drottningholmo baroko ansambliu ir monic Orchestra in London, the Scottish Chamber Orchestra, the L’Orchestre National d’Île de France. Gewandhaus Orchestra in Leipzig, the Drottningholm Baroque Pia Freund laimėjo pirmąsias vietas Lappeenranta vokalistų kon- Ensemble and L’Orchstre National d’Île de France. kurse 1992 m., Mustakallio vokalistų konkurse 1991 m. ir Kangas- Pia Freund’s competition achievements include ﬁrst prizes in the niemi vokalistų konkurse 1991 m. Lappeenranta singing competition in 1992, the Mustakallio singing competition in 1991 and the Kangasniemi singing competition in 1991.

60 Vytautas Juozapaitis (g. 1963) – vienas iškiliau- Vytautas Juozapaitis (b. 1963) is one of the sių Lietuvos baritonų, dainininkas, kurio balsas most remarkable baritones of Lithuania, the skamba daugelyje muzikos renginių, beveik vi- singer whose voice is heard in many musical sose Nacionalinio operos ir baleto teatro prem- events and during almost all premieres of the jerose. Lithuanian National Opera and Ballet Theatre Baigęs vokalo studijas Lietuvos muzikos aka- (LNOBT). demijoje (prof. V.Prudnikovo kl.), 1989 m. V.Juo- After having graduated from his vocal stud- zapaitis debiutavo Kauno muzikiniame teatre ies with Prof. V. Prudnikovas at the Lithuanian Fredžio vaidmeniu F.Loewe operetėje „Mano Academy of Music in 1989, V. Juozapaitis made puikioji ledi“, o 1990 m. – Volframo vaidmeniu his debut with Freddie’s part in the operetta “My R.Wagnerio „Tanhoizeryje“. Nuo 1990 m. V.Juo- Fair Lady” by F. Loewe in Kaunas Musical Theatre; zapaitis – LNOBT solistas, nuo 1996 m. – dar ir in 1990, he sang the part of Wolfram in R. Wag- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Solinio ner’s “Tannhäuser”. Since 1990, V. Juozapaitis has dainavimo katedros dėstytojas. been working as a soloist of LNOBT; since 1996, 1992 m. vykusiame Lietuvos vokalistų konkurse he has also been teaching solo singing at the atlikėjas pelnė I vietą, o 1993 m. V.Juozapaičiui Lithuanian Academy of Music and Theatre. itin įsimintini – jis tapo Tarptautinio Luciano The singer won the first prize at the Competition Pavarotti vokalistų konkurso Filadelfijoje (JAV) of Lithuanian Vocalists in 1992. The year 1993 diplomantu. Tais pačiais metais V.Juozapaitis was particularly memorable: he was awarded a stažavo Niujorke pas Marleną Malas (JAV) bei pas suomių barito- diploma at the International Luciano Pavarotti Vocal Competition ną Tomą Krause. Keletą metų iš eilės dainininkas dalyvavo Euro- in Philadelphia (USA). The same year V. Juozapaitis studied with pos operos ir vokalinio meno centro (E.C.O.V.), įsikūrusio Belgijoje, Marlen Malas in New York (USA) and with the Finnish baritone projektuose. Išskirtinio dėmesio susilaukė V.Juozapaičio Don Žua- Tom Krause. Several years in a row the singer participated in the nas, kurį dainininkas 1994-1995 m. atliko Prahoje, Čekijos nacio- projects of the European Centre for Opera and Vocal Art (E.C.O.V.) naliniame operos teatre, bei su šiuo teatru gastrolėse Japonijoje. based in Belgium. The part of Don Giovanni performed by V. Juo- V.Juozapaitis dainuoja beveik visuose pastarųjų metų LNOBT zapaitis in Prague, Czech National Opera Theatre, and while tour- spektakliuose, jo repertuare daugiau kaip dvidešimt vaidmenų. ing with this theatre in Japan (1994–5), was widely acclaimed. Vienas įsimintinų pastarojo meto V.Juozapaičio darbų - Gugliel- V. Juozapaitis has been singing in almost all recent productions mo vaidmuo W.A. Mozarto operoje „Consi fan tutte“. Už šį vaidme- of LNOBT. His repertoire consists of more than twenty roles. The nį atlikėjas 1999 m. pelnė “Kristoforo” laureato vardą. part of Guglielmo in W. A. Mozart’s opera “Cosi fan tutte” is among V. Juozapaičio repertuarą svariai papildo ir visas pluoštas barito- most remarkable recent works of V. Juozapaitis, for which the no partijų oratorijų tipo veikaluose, tarp jų - C.Orffo„Carmina Bu- singer was awarded the Christopher Prize in 1999. rana“, J.Brahmso „Vokiškasis requiem“, B.Britteno „Karo requiem“, V. Juozapaitis’s repertoire includes many baritone parts in orato- F.Schuberto „Stabat Mater“, S.Gubaidulinos „Era di Aguarius“. ries such as “Carmina Burana” by C. Orff, “Ein Deutches Requiem” 2003 m. Vytautas Juozapaitis buvo apdovanotas Lietuvos nacio- by J. Brahms, “War Requiem” by B. Britten, “Stabat Mater” by F. naline kultūros ir meno premija. Schubert and “Era di Aguarius” by S. Gubaidulina. Vytautas Juozapaitis was awarded the Lithuanian National Award Suomių violončelininkas ir dirigentas Anssi Karttunenas šian- for Culture and Arts in 2003. dien yra vienas žymiausių ir universaliausių muzikantų klasikinės muzikos pasaulyje, intensyviai koncertuojantis ir kaip solistas, ir The Finnish cellist and conductor Anssi Karttunen is one of the kameriniuose ansambliuose. Jis groja šiuolaikine, klasikine ir ba- most renowned and versatile musicians in the classical music rokine violončelėmis, taip pat mažąja violončele (violoncello pic- world today and enjoys a busy career as a soloist and chamber- colo). Anssi Karttunenas yra aistringas šiuolaikinės muzikos pro- music player. He performs on modern cello, classical and baroque paguotojas. Bendradarbiaudamas su tokiais kompozitoriais kaip cellos and on violoncello piccolo. Anssi Karttunen is a passion- Magnusas Lindbergas, Kaija Saariaho, Rolfas Wallinas, Luca Fran- ate advocate of contemporary music and his collaboration with cesconi, Tan Dunas, parengė daugiau kaip 50 jų kūrinių pasauli- composers has led him to give over 50 world premieres of works nių premjerų. Jis griežė Magnuso Lindbergo Koncerto violonče- by composers such as Magnus Lindberg, Kaija Saariaho, Rolf Wal- lei pasaulinę premjerą su Paryžiaus orkestru 1999 m., Esa-Pekka lin, Luca Francesconi and Tan Dun. He gave the world première of Saloneno „Mania“ su Avanti! 2000 m., Martino Matalono Koncertą Magnus Lindberg’s Cello Concerto in 1999 with Orchestre de Paris, 61 violončelei su Prancūzijos Nacionaliniu orkestru Esa-Pekka Salonen’s “Mania” in 2000 with Avanti!, 2001 m. ir Luca’os Francesconio Koncertą violon- Martin Matalon’s Cello Concerto in 2001 with Or- čelei su RAI Torino 2004 metais. Bostono simfo- chestre National de France and Luca Francesconi’s ninis orkestras užsakė Kaijai Saariaho koncertą, Cello Concerto in 2004 with RAI Torino. The Boston skirtą Anssi Karttunenui, kurio premjera įvyks Symphony Orchestra has commissioned a Concer- 2006/2007 metų sezoną. to from Kaija Saariaho for Anssi Karttunen, which Anssi Karttuneno diskografija yra plati: nuo visų will receive its premiere in season 2006/2007. Beethoveno kūrinių violončelei ir fortepijonui Anssi Karttunen’s discography ranges from the (su senaisiais instrumentais) ir XX a. kūrinių solo complete Beethoven works for cello and piano violončelei iki koncertų su London Sinfonietta ir (on period instruments) and 20th-Century works Los Andželo Filharmonijos orkestru. Jis yra vie- for solo cello to concertos with London Sinfonietta nas iš nepelno organizacijos www.petals.org, and Los Angeles Philharmonic. He is a founding leidžiančios kompaktines plokšteles ir prekiau- member of www.petals.org, a non-profit organisa- jančios jomis internete, įkūrėjų. Jis įrašė ir pirmą tion for the production and sales of CDs on the In- šiuolaikinės muzikos CD-ROM „Prisma“ su Kaijos ternet. He appears on the first contemporary music Saariaho muzika. „Deutsche Grammophon“ iš- CD-ROM: “Prisma”, on music of Kaija Saariaho. Deut- leido DVD su jo įgrotu Tan Duno kūriniu „The Map“ violončelei, sche Grammophon issued a DVD of Tan Dun’s “The Map” for cello, orkestrui ir video, o „Sony Classical“ išleido kompaktinę plokštelę orchestra and video, and Sony Classical released the Cello Concertos su Lindbergo, Saariaho ir Saloneno koncertais violončelei. by Lindberg, Saariaho and Salonen on CD. Anssi Karttunenas (g. 1960) mokėsi pas Erkki Rautio, Williamą Anssi Karttunen’s (b. 1960) teachers included Erkki Rautio, William Pleethą, Jacqueline du Pré ir Tiborą de Machula. 1994-1998 m. Pleeth, Jacqueline du Pré and Tibor de Machula. Between 1994 and jis dirbo Avanti! kamerinio orkestro meno vadovu. Nuo 1999 m. 1998, he was artistic director of the Avanti! Chamber Orchestra. From gruodžio iki 2005 m. birželio Anssi Karttunenas buvo pagrindinis December 1999 to June 2005, Anssi Karttunen was principal cellist of London Sinfonietta violončelininkas. Jis taip pat koncertuoja kaip the London Sinfonietta. He has also appeared as conductor: in Feb- dirigentas: 2000 m. beveik be pasiruošimo dirigavo Lindbergo ruary 2000 he conducted Lindberg’s “Kraft” in Antwerp on short no- „Kraft“ Antverpene, o 2003 m. dirigavo Los Angeles Philharmonic tice and in January 2003 he conducted the Los Angeles Philharmonic Cello Ensemble. Anssi Karttunenas gyvena Paryžiuje. Cello Ensemble. Anssi Karttunen lives in Paris.

Robertas Šervenikas – žr. psl. 54 Robertas Šervenikas – see page 54

Kaija Saariaho – see page 7 Kaija Saariaho – žr. psl. 7 “Sept papillons” (2000) for cello „Sept papillons“ (2000) violončelei Papillon I: Dolce, leggiero, libero Plaštakė I: Dolce, leggiero, libero Papillon II: Leggiere, molto espressivo Plaštakė II: Leggiere, molto espressivo Papillon III: Calmo, con tristezza Plaštakė III: Calmo, con tristezza Papillon IV: Dolce, tranquillo Plaštakė IV: Dolce, tranquillo Papillon V: Lento, misterioso Plaštakė V: Lento, misterioso Papillon VI: Sempre poco nervoso, senza tempo Plaštakė VI: Sempre poco nervoso, senza tempo Papillon VII: Molto espressivo, energico Plaštakė VII: Molto espressivo, energico “Sept papillons” was the first piece Saariaho wrote after her opera „Sept papillons“ – tai pirmas Saariaho kūrinys po operos „L’Amour “L’Amour de loin” and it was pertly written during the rehearsals of de loin“, vikriai sukurtas per operos repeticijas Zalcburge. Gali- the opera in Salzburg. One can sense the desire to find a new world, ma justi jos norą atrasti naują pasaulį, neturintį nieko bendra su which has nothing to to do with the opera neither in style nor in lan- opera nei savo stiliumi, nei kalba. Nuo operos amžinųjų metaforų guage. From the metaphors of the opera which all have an eternal – meilės, ilgesio ir mirties – ji pereina prie efemeriškumo metafo- quality - love, yearning and death - she moved now to a metaphor of ros: plaštakės. the ephemeral: butterfly. Po stambių operos mastelių ji sukūrė šias septynias miniatiūras, Also, from the long time-spans of the opera she moved to these sev- 62 kurios gali atrodyti kaip skirtingų trapaus ir efemeriško judėjimo, en miniatures, which each seem to be studies on a different aspect of neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, aspektų studijos. fragile and ephemeral movement that has no beginning nor end. „Sept papillons“ buvo sukurtos Rudolfo Steinerio fondo užsa- “Sept papillons” was commissioned by the Rudolf Steiner founda- kymu; pirmą kartą kūrinį atliko Anssi Karttunenas Helsinkyje tion and was first performed by Anssi Karttunen in Helsinki in Sep- 2000 m. rugsėjį. tember 2000.

„Changing Light“ (2002) sopranui ir violončelei “Changing Light” (2002) for soprano and cello Tekstas rabino Jules Harlow Text by Rabbi Jules Harlow

Šviesa ir tamsa, naktis ir diena. Light and darkness, night and day. Mes grožimės žvaigždžių paslaptim. We marvel at the mystery of the stars. Mėnulis ir dangus, smėlis ir jūra. Moon and sky, sand and sea. Mes grožimės saulės paslaptim. We marvel at the mystery of the sun. Sutemos, vidurdienis, prieblanda ir aušra Twilight, high noon, dusk and dawn. Nors mes ir mirtingi, esam Sutvėrėjo karūna. Though we are mortal, we are Creation‘s crown. Kūnas ir kraujas, plienas ir akmuo. Flesh and bone, steel and stone. Gyvenam trapiose, laikinose pastogėse. We dwell in fragile, temporary shelters. Suteik mums tvirtą meilę, užuojautą, malonę. Grant steadfast love, compassion, grace. Sustiprink mus, Viešpatie; iš dulkių mes atėjom. Sustain us, Lord; our origin is dust. Didybė, gailestis, grožybė ir meilė valdo. Splendor, mercy, majesty, love endure. Mes esam tik truputį mažesni nei angelai. We are but little lower than the angels. Žėrintis dangus, saulė teka ar leidžiasi. Resplendent skies, sunset, sunrise. Sutvėrimo didybė pakylėja mūsų gyvenimą. The grandeur of Creation lifts our lives. Vakaro tamsa, ryto aušra. Evening darkness, morning dawn. Atnaujink mūsų gyvenimą, kaip atnaujini laiką. Renew our lives as You renew all time.

„The Tempest Songbook“ (2004) – 5 dalių ciklas sopranui, bari- “The Tempest Songbook” (2004) 5-movement cycle for soprano, tonui ir instrumentiniam ansambliui baritone and instrumental ensemble Tekstai iš Williamo Shakespeare’o „Audros“ Texts from The Tempest by William Shakespeare

1. ARIELIO PASVEIKINIMAS 1. ARIEL’S HAIL Būk sveikas, mano viešpatie! Būk sveikas, All hail, great master, Grave Sir, hail! I come Išminčiau! Tavo tarnas pasirengęs To answer thy best pleasure; be it to ﬂy, Plasnoti, plaukti, nardyti po ugnį, To swim, to dive into the ﬁre, to ride Pleventi garbanotam debesy, On the curled clouds; to thy strong bidding task Daryti, ką paliepsi… Ariel, and all his quality...

Aš staigiai ištikau karaliaus laivą. I boarded the King’s ship. Now on the beak, Ir čia, ir ten, kajutėse ir deny Now in the waist, the deck, in every cabin, Pasėjau baimę. Virtęs ugnimis, I ﬂamed amazement: sometime I’d divide, Liepsnojau, skilau į daleles, telkiausi vėl… And burn in many places...

… Kai pradėjau būgnyt, ...Then I beat my tabor, pašoko kaip laukiniai kumeliai, At which like unbacked colts they pricked their ears,

63 ausis pastatė, išvertė akis ir tartum uodė muziką... Advanced their eyelids, lifted up their noses As they smelt music, so I charmed their ears. 2. KALIBANO SAPNAS Tu nebijok; sala pilna balsų, 2. CALIBAN‘S DREAM Čiurlenimo ir muzikos aidų, Be not afeard; the isle is full of noises, Kurie nežeidžia, tik suteikia džiaugsmą. Sounds, and sweet airs, that give delight and hurt not. Atrodo, kartais kankliai šimtastygiai Sometimes a thousand twangling instruments Man skamba ausyse. Iš ilgo miego Will hum about mine ears; and sometime voices Mane pažadina balsai ir vėl That, if I then had waked after long sleep, Liūliuoja. Aš sapnuodamas regiu, Will make me sleep again; and then, in dreaming, Kaip debesys atsiveria ir barsto The clouds methought would open, and show riches Ant mano tako auksą. Nubundu Ready to drop upon me, that when I waked Ir vėl šaukiuosi sapną. I cried to dream again.

3. MIRANDOS SKUNDAS 3. MIRANDA‘S LAMENT Miranda: Miranda: Jei tu pažadinai, brangusis tėve, If by your art, my dearest father, you have Šią gaivalingą jūrą – numalšink ją. Put the wild waters in this roar, allay them. Atrodė, dangūs lieja dvokią dervą, The sky it seems would pour down stinking pitch, Bet vandenys, skalaudami skliautus, But that the sea, mounting to th‘ welkin ‚s cheek, Gesina ugnį. O, kaip aš kentėjau Dashes the fire out. O, have suffered Su skęstančiais, kada sparnuotas laivas, With those that I saw suffer![A brave vessel, Tikriausiai pilnas iškilnių būtybių, Who had, no doubt, some noble creatures in her, Nugrimzdo sūkury. O, šitas klyksmas Dashed all to pieces.] O, the cry did knock Man vis dar veria širdį. Vargšai žuvo. Against my very heart! Poor souls, they perished, Jei būčiau dievas, įsakyčiau jūrai Had I been any god of power, I would Prasmegt į patį pragarą, kad ji Have sunk the sea within the earth, or ere Nedrįstų rūstaudama ryti laivo It should the good ship so have swallowed and Drauge su žmonėmis! The fraughting souls within her.

Prosperas: Prospero: Nusiramink. Be collected. Tau gaila jų, bet aš nepadariau No more amazement, Tell your piteous heart Jiems nieko blogo. There ‘s no harm done.

4. PROSPERO VIZIJA 4. PROSPERO‘S VISION Sūnau, tu susijaudinęs žvelgi, You do look, my son, in a moved sort, Tarytum nerimauji. Būk linksmesnis. As if you were dismayed. Be cheerful sir, Pasibaigė vaidyba ir kerai. [Our revels now are ended.] These our actors, Kaip jau sakiau, artistai buvo dvasios – As I foretold you, were all spirits, and Ištirpo jie skaidriam ore. Are melted into air, into thin air, Lyg nesvarus regėjimas ištirps And like the baseless fabric of this vision Anksčiau nei debesys iškilę bokštai, The cloud-capped towers, the gorgeous palaces, Didingi rūmai, tobulos šventyklos, The solemn temples, the great globe itself, Pats žemės rutulys ir jo grožybė Yea, all which it inherit, shall dissolve, Išnyks nei šis bekūnis karnavalas And like this insubstantial pageant faded Ir nepaliks nė pėdsako. Mes patys Leave not a rack behind. We are such stuﬀ Juk esam iš sapnų, ir mūsų būtį As dreams are made on; and our little life

64 Apsiaučia sapnas. Ne, nebegaliu. Is rounded with a sleep. Sir, I am vexed; Atleisk, sūnau. Sena galva pavargo. [Bear with my weakness, my old brain is troubled. Nekreipkit dėmesio į šią silpnybę. Be not disturbed with my inﬁrmity. Jei norit, eikit pailsėt olon. If you be pleased, retire into my cell, O aš pavaikščiosiu, idant aprimtų And there repose;] a turn or two I‘ll walk, Audringa sąmonė. To still my beating mind.

5. FERDINANDO GUODIMAS 5. FERDINAND‘S COMFORT Ferdinandas: Ferdinand: Kur aidi muzika? Danguj ar žemėj? Where should this music be? I‘th‘air or th‘earth?

Klaidžiojau pakrantėm, Sitting on a bank, Apverkdamas karalių, savo tėvą. Weeping again the King my father‘s wrack, Ši muzika per vandenis atskriejo, This music crept by me upon the waters, Malšindama įtūžusias vilnis, Allaying both their fury and my passion Ir mano skausmą. Ji mane svaigino, With its sweet air. Thence I have followed it, Tarytum vedė su savim… Nutilo. Or it hath drawn me, rather. But ‚tis gone. Ne, vėl suskambo. No, it begins again.

Arielis: Ariel: Kur guli tėvas, ten gilu. Full fathom ﬁve thy father lies, Jam buvo lengva mirti. Of his bones are coral made; Jo kaulai virtę koralu, Those are pearls that were his eyes; Jo akys perlais virtę. Nothing of him that doth fade, Jį pakeitė bangos galybė, But doth suﬀer a sea-change Dabar jis – marių brangenybė. Into something rich and strange. Vertė Tomas Venclova

„Lichtbogen“ (1985–1986) instrumentiniam ansambliui ir gyva- “Lichtbogen” (1985–1986) for instrumental ensemble and live jai elektronikai electronics Pavadinimas „Lichtbogen“ atsirado, kai pradėjusi kurti šį kūrinį The name “Lichtbogen” stems from Northern Lights which I saw arktiniame danguje pamačiau šiaurės pašvaistę. Stebint didžiulę in the Arctic sky when starting to work with this piece. When look- nebylią pašvaistę, žėrinčią juodame danguje, sukilo idėjos, susiju- ing at the movements of these immense, silent lights, which run sios su kūrinio forma ir kalba. Koks yra ryšys (ir ar jis apskritai yra?) over the black sky, first ideas concerning the form and language tarp šio gamtos reiškinio ir mano kūrinio, nežinau. for the piece started to move in my mind. Which is the depend- Kurdama „Lichtbogen“ pirmą kartą dirbau su kompiuteriu grynai ence — and does it exist at all? — between this phenomenon of instrumentinės muzikos kontekste. Harmoniją ir ypač ritmą tobu- nature and my piece, I don‘t know. linau IRCAM studijoje. Harmoninė medžiaga sukurta išanalizavus In “Lichtbogen” I work for the first time with computer in the trumpus violončele grojamus perėjimus nuo dirbtinių harmonikų context of purely instrumental music. Harmony and rhythm, prie kompleksiškų „multifoninių“ garsų. Remdamasi analizės re- especially, were worked out with two different tools in IRCAM. zultatais, rekonstravau šiuos perėjimus ir sukūriau harmoninius The harmonic material is created by analysing short transitions procesus, kurie dažnai derinami su gyvai grojamais jų „prototi- played with a violoncello, starting from artificial harmonic sound pais“. Taigi harmonija ir tembrinis mąstymas atsiranda iš to pa- and ending in complex, “multiphonic” sounds. From the results ties šaltinio. Kurdama ritmą, naudojausi įvairiomis programomis, of the analyses I have reconstructed the transitions and made kurias sukūriau kartu su Xavieru Rodet FORMES programavimo harmonic processes, which are often combined with the original terpėje. Šios programos leidžia konstruoti įvairių muzikinių para- playing manners of the analysed sound, so that harmony and metrų interpoliacijas ir perėjimus. Čia ritminės interpoliacijos tarp timbral thinking stern from the same source. For the rhythm I

65 skirtingų struktūrų kuriamos naudojant cirkuliarinius registrus, use a network of programs which I have realised with Xavier Ro- kuriuos kiekvieną kartą kartojant nurodyti parametrai kinta, o su det in the FORMES environment. These programs allow one to jais ir bendras visos struktūros pobūdis. construct interpolations and transitions for different musical pa- „Lichtbogen“ sukurtas Prancūzijos Kultūros ministerijos užsaky- rameters. The rhythmic interpolations here are created between mu ir skirtas Paului Méfano. different patterns by using circular lists, in which every time when Kaija Saariaho repeated, values have changed, and thus modified the general character of the pattern. “Lichtbogen” is a commission of the French Ministry of Culture and is dedicated to Paul Méfano. Kaija Saariaho

Dar studijuodamas Kijevo konservatorijoje Os- Whilst studying at the Kiev Conservatoire Os- valdas Balakauskas (g. 1937) pradėjo naudoti valdas Balakauskas (b. 1937) began using an neįprastą serijinę techniką, kuri labai skyrėsi nuo unusual serial technique, very different from Schönbergo taikytų struktūrinių metodų ir paties Schoenberg’s methods both in structure and serijos traktavimo. Balakausko serijos gali būti treatment. A series as interpreted by Balakaus- sudarytos ne tik iš dvylikos tonų, bet ir iš dvyli- kas may consist not only of twelve tones but kos (ar mažiau) melodinių arba harmoninių sekų also of twelve (or fewer) melodic or harmonic se- (pavyzdžiui, akordų junginių) ar netgi faktūriškai quences (combinations of chords, for example) išbaigtų ir stilistiškai apibrėžtų ląstelių, kuriomis or even stylistically defined cells with finished manipuliuojama taip pat, kaip serialistai elgtųsi musical textures, which are then manipulated in su paskirais tonais. Tokį technikos pasirinkimą the same way that serialists might treat a single nulėmė tai, jog Balakauskui buvo labai svarbu tone. What was essential to Balakauskas’ choice pačiam reguliuoti harmoninę įtampą ir taip iš- of technique was to retain control of harmonic vengti aštrių disonansų, kurie būdingi serialistų tension and therefore be able to avoid the ex- rašomai muzikai. treme dissonances that had become typical of Kitas Balakausko naudojamas metodas, leidžian- serial music. tis jam racionaliai tvarkyti garsinę medžiagą, yra jo sugalvota dia- Another method which the composer uses to subordinate his toninė sistema, kurią sudaro didesnės už septyntones dermės. musical material is the concept of diatonic systems with scales Jos principai yra išdėstyti Balakausko studijoje „Dodekatonika“. that are greater than seven tones. Balakauskas has written a theo- Balakausko atliktoje analizėje dvylikagarsis garsynas yra suvo- retical study called “Dodekatonika”. According to his analysis the kiamas kaip istoriškai įsigalėjusių sistemų spektras (pavyzdžiui, twelve-tone material is considered as a spectrum of historically pentatonika arba heptatonika), šalia kurių gali egzistuoti taip implemented systems (like pentatonic and heptatonic) togeth- pat ir kitos logiškai nuoseklios sistemos: oktatonika (aštuongar- er with other possible, logically contiguous systems: octatonic sė dermė), eneatonika (devyngarsė dermė), dekatonika (dešimt- (eight-tone), enneatonic (nine-tone), decatonic (ten-tone), hen- garsė dermė), hendekatonika (vienuolikagarsė dermė) ir galiau- decatonic (eleven-tone), and, finally, dodecatonic. Each of these siai dodekatonika (dvylikagarsė dermė). Kiekvienai iš jų būdinga can be characterized by its peculiar structural logic, specific har- savita struktūrinė logika, harmoninės spalvos ir netgi tam tikras monic colour and even some kind of functionality. funkcionalumas. Balakauskas admits to rhythmic influences, both from jazz, which Balakauskas pripažįsta, kad jo ritmui didžiausią įtaką padarė was his passion in his younger days, and from the principle of pro- džiazas, kuriuo aistringai domėjosi jaunystėje, ir ritmo progresijų gression which was developed by the German composer Boris principas, perimtas iš vokiečių kompozitoriaus Boriso Blacherio. Blacher. It is quite typical of Balakauskas to juxtapose very distant Apskritai Balakauskui itin būdinga derinti istoriškai ir geografiškai (both historically and geographically) musical elements, for exam- nesusijusius muzikinius elementus: liaudies melodiją ir klasterius ple: folk melody in clusters (“Studio Sonori”), classical cadences as („Studio Sonori“), klasikines kadencijas kaip serijos ląstelę (Antra- an element of a series (Second String Quartet), medieval and jazz- sis styginių kvartetas), iš viduramžių ir džiazo kilusią medžiagą, like material regulated by a series (“Erasmus”), pentatonic struc- kurią valdo serijinė sistema („Erasmus“), pentatonines struktū- tures in an enneatonic system (“Nine Springs”). Anything that is

66 ras ir eneatoniką („Devyni pavasariai“). Viskas, kas atrodo priim- acceptable to a contemporary ear becomes material to be fused tina šiuolaikinei klausai, Balakausko kūrybinėje laboratorijoje in Balakauskas’ intellectual workshop into a unique style which is sumaišoma į unikalų stilių, rūpestingai sergstimą nuo polistilis- carefully steered away from the pitfalls of polystylism. tikos žabangų. Donatas Katkus Donatas Katkus “Arcade” (2005) for chamber orchestra „Arkada“ (2005) kameriniam orkestrui “Arcade” is composed as a sequence of dynamic waves (with re- „Arkada“ komponuota kaip dinaminių bangų (aukščio ar intensy- gard to pitch and intensity). As a whole, they should form one vumo požiūriu) seka. Jų visuma turėtų suformuoti didžiąją bangą great wave (arch). The composition is characterised by the tech- (arką). nique of counterpoint of doubled lines. Šiai kompozicijai charakteringa dvigarsių kontrapunkto technika.

Ryčio Mažulio (g. 1961) garso filosofija, jos Rytis Mažulis’ (b. 1961) sound philosophy and inspiruojamos technologijos, adoracijos bei technologies it implies, adorations and aspira- siekiamybės tarytum „fiziškai“ pakibę tarp persi- tions seem to be suspended somewhere mid- kryžiuojančių modernizmo ir postmodernizmo way between the intersecting highways of mod- magistralių. Jo požiūriui į kultūros tradicijas ne- ernism and postmodernism. Modernist nihilism būdingas modernisto nihilizmas. Priešingai, jis is not characteristic of his approach to cultural pastebi nuo laiko dislokacijų nepriklausančius traditions. Contrariwise, he unearths musical muzikos objektus, kurių aktyvios potekstės skli- objects irrespective of their location in time, dinos racionalios savireguliuojančios tvarkos. whose active connotations radiate the rational Šie objektai Mažuliui tarnauja kaip rezonuo- self-regulating orderliness. These objects serve jančios kompozicinės idėjos bei konstruktai, jie as certain compositional ideas and ready-made vartojami, tiražuojami, integruojami, prisodrina- constructs, which resonate within the complex mi laikmečiui būdinga kompozicine medžiaga, of the composer’s own ideas: he employs them jų pagrindu išbandomos ir tobulinamos naujos as they are, regenerates, integrates, rounds komponavimo technikos. Šiuo būdu jo muziko- them out with the sound material more in tune je dekoduojami Renesanso rezonansai: menzū- with the times, uses them as a basis for develop- rinis tempų polilogas, tobulos mikro- ir makrostruktūrų propor- ing and experimenting with the new compositional techniques. cijos, akimirksnio trukmių politempų kaktomušos ir absoliučiai Mažulis applies the same procedures to decoding resonances simetriškos formos. Tačiau selektyvios idėjos reprodukuojamos coming from the Renaissance, which include the mensural poly- struktūralisto, kuris garbina stiliaus grynumą, pasikliauja intelek- logue of different tempos, perfectly matching proportions of tualaus konstravimo galia ir netiki forma, kuri nėra iki galo de- micro- and macro-structures, head-on collisions of infinitesimal terminuota, maniera. Determinacijos, universalios technikos bei durations in polytemporal settings, and totalising symmetry of formos prototipo pasirinkimas Mažulio muzikoje įteisino kanono forms. All these selected ideas, however, are being reproduced technikos re-evoliucijos galimybę ir kartu pasiūlė idealą – plas- in the manner of a structuralist who adheres to the purity of tišką techniškų formų „grynąją muziką“, kuri laikytina emblemine style, relies on the driving force of intellectual construction, and Mažulio kūrybos dominante. misgives the form which is not predetermined from beginning Kuriamų kanonų skambesys bei struktūrinių konstrukcijų grožis to end. The search for a common denominator, some universal atskleidžia autoriaus užkodavimus. Juose atsispindi kompozi- technique and a formal prototype that would suit his music has toriaus kultūrinė aplinka bei adoracijos – Johannesas Ockeghe- led Mažulis to the choice and revival of the canonic technique. mas, J.S.Bachas, Conlonas Nancarrowas, Silvia Fomina, Ričardas And, at the same time, it prompted an ideal: pliant, technically Kabelis bei Gérardas Grisey – ir paradoksaliai darniai sąveikauja constructed ‘pure music’, which came to be an emblematic domi- menininko ir tyrinėtojo pastebimos europietiškos kultūros tradi- nant of his work. cijos. Kita vertus, į Mažulio kompozicijas galėtume žvelgti kaip į The sounding of his canons and inherent beauty of their structur- garsinius projektus su aiškiomis, beveik perregimo brėžinio lini- al buildup often betrays the coded input of the author, unmistak- jomis: jų grakšti architektonika analizės būdu bematant sušoka į ably pointing to his cultural milieu and role models – Johannes

67 geometrizuotų formų palindromus, o garsų srautų diagonales ar Ockeghem, J. S. Bach, Conlon Nancarrow, Silvia Fomina, Ričardas vertikales apraizgo interversijų spiralės ar užtušuoja švytuoklės Kabelis and Gérard Grisey – and representing a paradoxically brėžiamos melodijų amplitudės. Pastarojo dešimtmečio Ryčio well-adjusted combination of most diverse cultural traditions. Mažulio kūryboje stebima laipsniška proporcinio menzūrinio His compositions, on the other hand, may be seen as certain principo transformacija, vis labiau krypstant fraktalinio pobūdžio sonic projects overlaid with clear, nearly invisible drawing lines. politempų kanonų kūrimo link. Kita vertus, Mažulio mikro ir mak- In the process of analysis these ﬁnely chiselled sound architec- rodimensijų kanonai rezonuoja aktyvias ir aktualias menines/ tures immediately fall into geometrical shapes of palindromes: mokslines hipotezes – Ivano Wyshnegradskio aukščių ir trukmių diagonally and vertically running currents of sounds are either ultrachromatizmų analogijas, Henry’o Cowello tempų chromatiz- interlaced with the manifold spirals of inversions (e.g., Mensurae, mų teoriją, kaip ir jų praktikas Sylvano Bussotti arba Nancarrowo Talita cumi) or become slurred through the pendulum move- kūryboje. ment of melodic progressions (Palindrome). The recent works Gražina Daunoravičienė of Rytis Mažulis, written in the last decade, witness the gradual transformation of the proportional-mensural principle and the increasing tendency towards fractal organization of polytem- „Bézier kreivės kanonas“ (2005) kameriniam ansambliui ir elek- poral canons. Along with these developments, his micro- and tronikai macrodimensional canons came to resonate with the guidelines Kūrinio struktūra grindžiama Bézier kreivės modeliavimu gar- of some pioneering artistic and scientiﬁc hypotheses: Ivan Wy- sinėmis priemonėmis. Iš esmės, kanonas yra įvairių Bézier krei- shnegradski’s ultrachromatic analogies between pitch and dura- vių, apibrėžiamų muzikiniais parametrais, katalogas. Iškylančios tion, Henry Cowell’s theory of chromatic tempos as well as their garso aukščio, trukmės ir kt. aspektu organizavimo problemos practical applications in the music of Sylvano Bussotti and Con- sprendžiamos derinant akustinių instrumentų partijas ir iš anksto lon Nancarrow. paruoštą elektroninę medžiagą. Gražina Daunoravičienė

“Bézier Spline Canon” (2005) for chamber ensemble and electronics The structure of the composition is based on modelling the Bézi- er spline by means of sound. Basically the canon is a catalogue of various Bézier splines deﬁned in musical parameters. The prob- lems arising with regard to the pitch, length, etc. of sound are solved by combining the parts of acoustic instruments and the electronic material prepared beforehand.

68 69 LIETUVOS NACIONALINISNACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

70 Spalio 22, šeštadienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 22, Saturday, 7 pm National Philharmonic Hall

Kaija Saariaho LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS / Dolce tormento LITHUANIAN NATIONAL SYMPHONY ORCHESTRA Kaija Saariaho Orion Solistai / Soloists: Camilla Hoitenga – ﬂeita / ﬂute Onutė Narbutaitė Anssi Karttunen – violončelė / cello La barca

Ernest Martinez-Izquierdo – dirigentas / conductor Raminta Šerkšnytė Kalnai migloje / Mountains in the Mist

Kaija Saariaho ...à la fumée

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, įkurtas kompozito- Founded in 1940 by Lithuanian composer, conductor and pianist riaus, dirigento ir pianisto Balio Dvariono iniciatyva, savo koncer- Balys Dvarionas, the Lithuanian National Symphony Orchestra tinę veiklą pradėjo 1940 metais ir šiuo metu yra vienas seniausių ir is by far one of the oldest and most reputable symphony orches- žymiausių Lietuvos orkestrų. LNSO kasmet surengia apie 50 kontras in Lithuania. The LNSO plays around 50 concerts throughout certų Nacionalinės ﬁlharmonijos salėje ir kitose Lietuvos scenose, the country a year, most of them in the Great Hall of the Lithua- intensyviai gastroliuoja užsienyje (nuo 7 iki 15 koncertų kasmet), nian National Philharmonic Society in Vilnius. Giving from 7 to pasirodydamas žymiausiose Europos šalių ir Japonijos koncertų 15 concerts on its international tours each year, the LNSO has salėse bei festivalių scenose: Vienos „Musikverein“, Frankfurto Se- repeatedly performed in most of the European countries and Ja- nojoje operoje, Londono „Barbican“ centre, Tokijo „Metropolitan“ pan, and in some of the world’s greatest concert halls and major salėje, Šlezvigo-Holšteino festivalyje, „Maskvos žvaigždžių“, „Rusų festivals, including the Musikverein, Vienna; the Alte Oper, Frank- žiemos“, „Varšuvos rudens“, „Prahos pavasario“, Liudvigsburgo fes- furt; London’s Barbican Centre; Tokyo Metropolitan Space; Schle- tivaliuose ir daugelyje kitų. swig-Holstein Festival, Stars of Moscow, Russian Winter, Warsaw LNSO meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, profesorius Juozas Autumn, Prague Spring, Ludwigsburg Festival, and many others. Domarkas orkestrui vadovauja nuo 1964 metų. Kiti nuolatiniai The LNSO’s Artistic Director and Chief Conductor, Professor Juo- orkestro dirigentai šiuo metu yra Robertas Šervenikas ir Modes- zas Domarkas, took up his position in 1964. Other regular con- tas Pitrėnas. Orkestrui yra dirigavę Balys Dvarionas (vyriausiasis ductors with the orchestra include Robertas Šervenikas and dirigentas nuo 1958 iki 1964 m.), Margarita Dvarionaitė, Saulius Modestas Pitrėnas. The roster of conductors who led the LNSO Sondeckis, Jonas Aleksa, Kirilas Kondrašinas, Vladimiras Fedose- includes historical ﬁgures and international celebrities, such as jevas, Mstislavas Rostropovičius, Neeme Järvi, Kurtas Masuras, Balys Dvarionas (Chief Conductor, 1958-1964), Margarita Dvario- Hannsas-Martinas Schneidtas, Justus Frantzas, Christophas Spe- naitė, Saulius Sondeckis, Jonas Aleksa, Kyrill Kondrashin, Vladi- ringas, Charlesas Bruckas, Cyrillas Diederichas, Richardas Hic- mir Fedoseyev, Mstislav Rostropovich, Neeme Järvi, Kurt Masur, koxas, Krzysztofas Pendereckis, Levas Markizas ir daugelis kitų Hanns-Martin Schneidt, Justus Frantz, Christoph Spering, Charles garsenybių. Su orkestru bendradarbiauja ryškiausi Lietuvos ir už- Bruck, Cyrill Diederich, Richard Hickox, Krzysztof Penderecki, Lev sienio instrumentalistai bei dainininkai. Markiz, and many others. Soloists who have performed with the LNSO repertuaro pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, Orchestra include the great instrumentalists and singers of many paįvairinama ryškiausiomis XX amžiaus partitūromis; orkestras generations and countries. yra atlikęs beveik visų naujų lietuvių kompozitorių simfoninių kū- The bulk of the LNSO’s repertoire consists of classical and ro- rinių premjeras. mantic masterpieces countervailed by the most innovative 20th century scores and world premieres of nearly all the symphonic works written by Lithuanian composers. 71 Ernestas Martínez-Izquierdo (g. 1962 m.) Ernest Martínez-Izquierdo (b. 1962) stud- studijavo kompoziciją, taip pat dirigavimą pas ied at the Higher Conservatory for Music in Antonį Ros Marbà Barselonos Aukštojoje mu- Barcelona, where he specialised in composi- zikos konservatorijoje. tion and studied conducting with Antoni Ros Dirigento karjerą pradėjo 1985 metais, kai įkū- Marbà. rė ansamblį Barcelona 216, grojantį šiuolaikinę He started his career as a conductor in 1985 kamerinę muziką. Tuo pat metu pradėjo dirbti by founding the Barcelona 216 ensemble, su JONDE (Joven Orquesta Nacional de España specializing in a contemporary chamber rep- – Ispanijos nacionaliniu jaunimo orkestru), o ertoire. At the same time, he joined JONDE metais vėliau, gavęs Prancūzijos vyriausybės (Joven Orquesta Nacional de España – Span- stipendiją, Pierre Boulezo kvietimu nuvyko į ish National Youth Orchestra) and one year Paryžių dirbti dirigento padėjėju su Ensemble later, with the help of a scholarship granted InterContemporain. by the French government, he moved to Paris Ernestas Martínezas Izquierdo nuolat diriguo- at the invitation of Pierre Boulez, to work as ja svarbiausiems savo šalies orkestrams, taip an assistant conductor with the Ensemble In- pat yra dirigavęs tokiems prestižiniams orkes- terContemporain. trams kaip Helsinkio Filharmonijos orkestras, Suomijos radijo He regularly conducts the main orchestras in his country and simfoninis orkestras, Minsko Filharmonijos orkestras, Mon- as a guest conductor he has also conducted such prestigious realio Ensemble Contemporain, Bolonijos Orchestra Comunale, orchestras as Helsinki Philharmonic Orchestra, Finnish Radio Avanti kamerinis orkestras (Helsinkis), Klangforum (Viena), Be- Symphony Orchestra, Minsk Philarmonic Orchestra, the En- ethoveno Akademija (Antverpenas), Lilio Nacionalinis orkes- semble Contemporain in Montréal, Orchestra Comunale in tras (France) ir Bilkento simfoninis orkestras (Ankara). Bologna, Avanti Chamber Orchestra (Helsinki), Klangforum Ir kaip kviestinis dirigentas, ir su savo ansambliu jis dalyvavo (Vienna), Beethoven Academie (Antwerp), Orchestre Natio- daugelyje festivalių Ispanijoje ir Europoje, koncertavo Théâtre nale de Lille (France) and Bilkent Symphony Orchestra (An- Châtelet, Royal Concertgebouw, Queen Elizabeth Hall, Kon- kara). zerthaus Berlyne ir Vienoje, Teatro Colón Buenos Airėse ir kitur. Either as guest conductor or with his own ensemble, he has Yra išleidęs kompaktinių plokštelių Collegno, Ircam, Stradiva- also performed in numerous cities and at most music festivals rius, Hyades Arts, Discmedi kompanijose. both in Spain and Europe, including Théâtre Châtelet, Royal Šiuo metu dirba vyriausiuoju ansamblio Barcelona216 dirigen- Concertgebouw, Queen Elizabeth Hall, Konzerthaus in Berlin tu, taip pat diriguoja Pablo Sarasate orkestrui Pamplonoje (Is- and Vienna, Teatro Colón (Buenos Aires). He has recorded for panija), o nuo 2002 metų yra Barselonos Simfoninio orkestro ir Collegno, Ircam, Stradivarius, Hyades Arts, Discmedi. Katalonijos Nacionalinio orkestro vyriausiasis dirigentas. His current responsibilities include Chief Conductor of the Barcelona216 Ensemble, Pablo Sarasate Orchestra in Pam- plona (Spain) and since 2002 he is the Chief Conductor of the Barcelona Symphony Orchestra, the National Orchestra of Camilla Hoitenga – žr. psl. 54 Catalonia in Barcelona, Spain.

Anssi Karttunen – žr. psl. 61 Camilla Hoitenga – see page 54

Anssi Karttunen – see page 61

72 Kaija Saariaho – žr. psl.7 Kaija Saariaho – see page 7

„Dolce tormento“ (2004) pikolo fleitai solo “Dolce tormento” (2004) for piccolo flute solo „Dolce tormento“ buvo sukurta kaip gimtadienio dovana Ca- “Dolce tormento” is written as a Birthday gift for Camilla Hoi- millai Hoitengai. tenga. Kūrinio įkvėpimo šaltiniu tapo Petrarcos giesmė. It is inspired by the following canto by Petrarca:

If no love is, O God, what feel I so? And if love is, what thing and which is he? If love be good, from whence comes my woe? If it be evil, a wonder, thinketh me, When every torment and adversity That comes of it seems savoury I think For I ever thirst the more the more I drink..

And if for my own pleasure I burn, Whence comes my wailing and complaint? If harm delights me, why complain then? I know not why, unwearied, I still faint. O living death, O sweet harm strangely meant, how, in me, are you there in such quantity, unless I consent that so it be?

And if I so consent, I wrongfully Complain, indeed: buﬀeted to and fro, All rudderless within a boat am I Amid the sea, between winds two That against each other always blow. Alas! What is this wondrous malady? Through heat of cold, through cold of heat I die.

„Orion“ (2002) simfoniniam orkestrui, fortepijonui ir vargo- “Orion” (2002) for symphony orchestra, piano and organ nams 1. Memento mori 1. Memento mori 2. Winter sky 2. Žiemos dangus 3. Hunter 3. Medžiotojas Commissioned by the Cleveland Orchestra. Dedicated to Kūrinys sukurtas Klyvlendo orkestro užsakymu. Skirtas Franzui Franz Welser-Möst and the Cleveland orchestra Welser-Möstui ir Klyvlendo orkestrui. Images of the Night, dreams, myths, and distant mysteries Nakties, sapnų, mitų ir tolimų paslapčių įvaizdžiai visuom- have always loomed large in Kaija Saariaho’s work. The Finn- et buvo ryškūs Kaijos Saariaho kūriniuose. Ilgas suomių ish composer’s extensive catalogue contains evocative titles kompozitorės kūrinių sąrašas mirga iškalbingais pavadinimais: like From the Grammar of Dreams, Wing of the Dream, Cali- „Iš sapnų gramatikos“, „Sapno sparnas“, „Kalibano sapnas“, „Mė- ban’s Dream, For the Moon, Graal Theatre, The Castle of the nuliui“, „Gralio teatras“, „Sielos pilis“, ir neseniai sukurta opera Soul, and, most recently, her opera L’Amour de Loin (“Love „L’Amour de Loin“ („Meilė iš toli“). Medžioklis Orionas, paslap- from Afar”). Orion, the mysterious and adventurous hunter of tingas nuotykių ieškotojas iš graikų mitologijos, buvo mirtingas Greek mythology, was the mortal son of Neptune (Poseidon),

73 jūrų dievo Neptūno (Poseidono) sūnus. Po jo mirties Dzeusas the god of seas. After his death, Orion was placed by Zeus in įkėlė Orioną į dangų, paversdamas jį spindinčiu žvaigždynu. the sky as a radiant constellation. He is, thus, at once an active Taigi jis kartu yra ir aktyvus (netgi pernelyg) žmogus, ir nejud- (even hyper-active) human being and an immobile heavenly rus dangaus kūnas, o Saariaho savo trijų dalių kompozicijoje šį object, and Saariaho has fully exploited that contrast in the kontrastą visiškai išnaudoja. present work in three movements. Orionas pradeda savo muzikinę kelionę savotiškoje amorfinėje Orion begins its musical journey in a kind of amorphous „tarpžvaigždinėje erdvėje“. Pirmoji dalis, pavadinta „Memento ‘interstellar space’. The first movement, titled “Memento mori” mori“ („Prisimink, kad mirsi“), po paslaptingos įžangos išauga (“Remember that you must die”), evolves from a mysterious į galingą orkestro proveržį, į kurį įsijungia ir vargonai. Vėliau introduction towards a powerful orchestral outburst marked pamažu beveik visą orkestrą užvaldo nauja nerimo banga iš by the entrance of the organ. The music later becomes more greitų šešioliktinių, kartojamų furioso ir con violenza, kol staiga animated, with a new, excited figure all in rapid sixteenth- viskas nutrūksta. notes gradually taking hold of almost the entire orchestra, Antrąją dalį „Žiemos dangus“, pradeda įsimintinas pikolo fleitos repeated furioso and con violenza until it is abruptly cut off. solo. Kol orkestro solistai estafete perduoda vienas kitam šią The second movement, “Winter Sky”, opens with a haunt- melodiją, kiti instrumentai kuria spalvingą atmosferišką akom- ing piccolo solo. As the orchestral soloists pass the melody panimentą. Orkestro faktūrą vėliau užpildo daugiasluoksnė around, the other instruments provide a colourful and atmos- polifonija, tačiau visa dalis išlieka rami ir kontempliatyvi. Pa- pheric accompaniment. The orchestral texture later fills out baigoje jau ir taip ištęstas tempas dar labiau sulėtėja, fone iš- with multi-layered polyphony, yet the movement remains ryškėjus fortepijonui su „dangaus aukštybių“ melodija. calm and contemplative. For the ending, the already slow Grįžtame į žemę su energinga finaline dalimi „Medžiotojas“. Tai tempo becomes even slower as the piano emerges from the amžino – ar beveik amžino – judėjimo studija, nes greitą tem- background with a “sky-high” melody. pą nuolat pertraukia trumpi paslaptingi lėti epizodai. Trečias We come back to earth with the energetic final movement, iš tokių intarpų, labiau išplėtotas nei pirmieji du, trumpai pri- titled “Hunter”. It is a study in perpetual motion - or almost, mena antrąją kūrinio dalį. Susijaudinimas sparčiai auga, kartu since the fast motion is repeatedly interrupted by short mys- su juo ir tempas, tačiau silpnėja dinamika. Vienas po kito ins- terious episodes in a slow tempo. The third such interrup- trumentai nutyla, ir galiausiai Orionas vėl sugrįžta į savo vietą tion, more extended than the first two, momentarily recalls nakties skliaute. the second movement. The excitement grows apace, but as Peter Laki the tempo increases, the volume decreases. More and more instruments drop out, and by the end, Orion has once again assumed his position on the night firmament. „...à la fumée“ (1990) altinei fleitai ir violončelei su simfoniniu Peter Laki orkestru ,,…à la fumée“ – tai antroji dviejų dalių ciklo „Du Cristal ...à la fumée“ dalis. Abi dalys skirtos dideliam simfoniniam orkestrui “...à la fumée” (1990) for alto flute and cello with symphony ir trunka maždaug po 20 minučių. „Du Cristal” nėra solistų, o orchestra „…à la fumée“ prie orkestro prisideda du solo instrumentai “…à la fumée” is the second part of a whole consisting of – altinė fleita ir violončelė. two works “Du Cristal ...à la fumée”. Both pieces are for large „Mano mintyse „Du Cristal …à la fumée“ yra vienas pasaulis su symphony orchestra, and both last about 20 minutes. “Du dviem veidais, kurie abu yra konkrečiai apibrėžti, gyvi ir nepri- Cristal” does not have soloists, and in “…à la fumée” the or- klausomi“. Taigi turime diptiką, kurio abi dalys atsirado iš tos chestra is joined by two solo instruments, alto flute and cello. pačios medžiagos, bet kartu yra nepriklausomi ir atskiri kūri- ”In my mind “Du Cristal …à la fumée” is one world with two niai: medžiaga gali plėtotis skirtingomis kryptimis. faces, both completely defined, living and independent.” A Skirtumas tarp abiejų dalių išryškėja jau pavadinime: kristalas diptych then, with the two parts born from the same material, – tai klasikinis pasikartojančios tvarkos pavyzdys, simetriška, but still independent and separate works: the same material standi, stabili masė. Tuo tarpu dūmai nuolat keičia savo formą; can develop and multiply in different directions. tai nenuspėjama besivystanti būsena. Kristalas ir dūmai, kaip The difference between the two works is already manifest tvarka ir entropija, chaosas. Pavadinimą įkvėpė Henrio Atlano in the title: crystal is a classic example of repeated order, knyga „Entre le cristal et la fumée“ („Tarp kristalo ir dūmų“). symmetrical, tense, stable mass. Smoke, on the other hand,

74 Abi diptiko dalis jungia pereinamasis epizodas. Jis prasideda changes its form constantly, an unpredictable, developing „Du Cristal“ pabaigoje, kai pagrindinis orkestro violončelinin- state. Crystal and smoke, like order and entropy, chaos. The kas pasilieka vienas ir groja ilgą trelę sul ponticello. „…à la fu- title is inspired by a book by Henri Atlan, “Entre le cristal et la mée“ violončelininkas perima estafetę, pradėdamas kūrinį ta fumée” (“Between the Crystal and the Smoke”). pačia figūra. Pereinamasis epizodas – tai veidrodis, kuriame at- A bridge links the two parts of the diptych together. Its begin- sispindi abu kūrinio veidai. Ne simetriškai, bet kaip du skirtingi ning is at the end of “Du Cristal” where the principal cellist of pasauliai: vienas – priešais veidrodį, kitas – už jo. Abu pasaulius the orchestra stays alone, playing a long trill sul ponticello. valdo skirtingi dėsniai, juose galioja skirtinga logika. The cello soloist of “…à la fumée” takes over the relay, open- Nenuostabu, kad „…à la fumée“ solistai yra fleita ir violonče- ing the piece with the same gesture. The bridge is a mirror, in lė. Atrodo, kad tai Saariaho mėgstamiausi instrumentai, nes which the two faces of the work are reflected. Not symmetri- daugelis jos solo kūrinių yra skirti būtent jiems. Tačiau „…à la cally, but like two different worlds, one in front of the mirror, fumée“ nėra įprastas dvigubas koncertas, kuriame solo instru- the other behind it. The two worlds are governed by different mentai sudaro priešpriešą orkestrui. Fleita ir violončelė čia lyg laws, they apply different logics. mikroskopai, su kuriais kompozitorė giliai įsiskverbia į savo It is no surprise that the soloists in “…à la fumée” are flute and muzikinę medžiagą, apšviesdama ją iš skirtingų kampų ir keis- cello. These would appear to be Saariaho’s favourite instru- dama mastelį. ments given that many of her solo pieces have been written Risto Nieminen for them. “…à la fumée” however, is not a normal double concerto, in which the solo instruments are contrasted with the orchestra. In this work, flute and cello are like microscopes with which the composer penetrates deep into her material, shedding light from different angles and changing the scale. Risto Nieminen

Pirmieji savarankiški Onutės Narbutaitės (g. The first works by Onutė Narbutaitė (b. 1956) 1956) darbai pasirodė kartu su „naujųjų ro- appeared together with the wave of “new ro- mantikų“ banga, jiems buvo būdinga atvira mantics”, which distinguished themselves emocija, „dienoraštinis“ kalbėjimo būdas (Sty- by open emotions and a diary-like manner ginių kvartetas Nr.2 „Atverk užmaršties vartus“, of speaking (String quartet No.2 “Open the 1980; „1981-ųjų birželio muzika“, 1981; „Inter- Gates of Oblivion”, 1980; “June Music 1981”, ludium“, 1983). Iš pradžių gretinta su Mindau- 1981; “Interludium” for flute, cello and organ, go Urbaičio, Algirdo Martinaičio, Vidmanto 1983). At first, she was compared with the Bartulio karta, ji labai greitai sukūrė ryškų indi- generation of Mindaugas Urbaitis, Algirdas vidualų stilių. Kompozitorė savo kūryboje itin Martinaitis and Vidmantas Bartulis, however, tobulai sugeba derinti konstruktyvų mąstymą it did not take her long to create her own in- („Metabolė“, 1992; „Vijoklis“, 1988; „Vėrinys“, dividual style. In her creation, the composer 1995) su įtaigia, emocionalia kalbėjimo ma- manages to perfectly combine constructive niera („Liberatio“, 1989; „Opus lugubre“, 1991). thinking (“Metabole”, 1992; “Climber”, 1988; Pati kompozitorė yra išsitarusi, jog ją traukia “Beads”, 1995) with a suggestive, emotional išbaigtas, „klasikinis“ muzikinis pavidalas, kur manner of speaking (“Liberatio”, 1989; “Opus svarbu forma, tam tikras estetizmas, skonio ir saiko pojūtis. lugubre”, 1991). The composer has mentioned that she is at- Onutė Narbutaitė dalyvauja nuolatiniame dialoge su Europos tracted by a complete, ‘classical’ shape of music, where a great muzikos praeitimi ir dabartimi, istorija, gyvenamąja erdve, jos role belongs to form, certain aestheticism and a sense of taste mitais ir tradicijomis, gamta („Mozartsommer 1991“, „Centones and limit. meae urbi“, 1997). Praeitis į jos muziką grįžta kaip lyrinė įspū- Onutė Narbutaitė is in constant dialogue with the past and džių, patirčių ir prisiminimų refleksija, kamerinėje muzikoje the present, the history, environment, myths and traditions reiškiama subtiliai ir disciplinuotai, simfoninėje – laisvesniais, (“Mozartsommer 1991”, “Centones meae urbi”, 1997). The past vizionieriškais mostais (ypač Simfonijoje Nr.2, 2001; arba „Tres returns to her music as a lyrical reflection of impressions, ex- Dei Matris Symphoniae“, 2003). periences and memories – which in her chamber music is ex-

75 Daugelį Onutės Narbutaitės kūrinių galima apibūdinti latvių pressed with subtlety and discipline, and in her symphonic kompozitoriaus Imanto Zemzario žodžiais: „Baigtas darbas, works (particularly her Symphony No.2, 2001; or „Tres Dei Mat- kuris turi eskizo kerų“. Toks, pavyzdžiui, yra Styginių kvartetas ris Symphoniae“, 2003) via more open and visionary gestures. Nr.3 „Piešinys styginių kvartetui ir sugrįžtančiai žiemai“ (1991). The majority of the works by Onutė Narbutaitė can be char- Tačiau ornamentų ažūrai paklūsta giliosioms muzikos vers- acterized by the words of the Latvian composer Imants Zem- mėms, į jas įtraukdami ir klausytoją. zaris: “Finished work with the charm of a sketch”. Such is, for example, String Quartet No.3 “The Drawing for String Quartet „La barca“ (2005) dideliam simfoniniam orkestrui and Returning Winter” (1991). The ornaments of “open work”, Laivas, valtis – šis įvaizdis įplaukė į partitūrą tarsi savaime. however, submit to the deep flows of music and catch the lis- Kartais išskleidžianti bures, pasigaunamas vėjo gūsių, kartais tener together with them. sunkių bosų lėtai gramzdinama ir akimirkai beveik sustojanti skaidriuose tyliuose užutekiuose, muzika galiausiai pati pa- “La barca” (2005) for large symphony orchestra sirinko šį vardą. O man patiko jo talpumas, begalinės galimų A ship, a boat – this image flowed into the score as if by itself. asociacijų grandinės. Užtenka prisiminti vien mitologines, bib- Sometimes spreading its sails caught by gusts of wind, some- lijines, teologines (pavyzdžiui, laivas kaip Vilties ženklas) šio times slowly sinking under the heaviness of bass tones, and žodžio prasmes ar įsivaizduoti tamsiais kanalais naktyje slys- almost stopping for a moment at lucid silent bays, the music tančią ir link San Mikelės (San Michele) pasukančią gondolą... finally chose this title itself. And I liked its endless chains of (nuolat išnyrantis arfos skambesys – galima tolima užuomina possible associations. It is enough to recall the mythological, į barkarolę). Galiausiai dažnas muzikos kūrinys galėtų asoci- biblical and theological meanings of this word (e.g. a ship as a juotis su laivu, ieškančiu krypties chaotiškame garsų okeane. symbol of Hope), or imagine a gondola sliding along dark ca- „La barca“ juda atvirais vandenimis, kuriuose persilieja ir ne- nals at night and turning to San Michele... (The continuously atskiriamai susimaišo tonalios ir atonalios patirtys, tercijinės reappearing harp sound is a possible distant hint of barcarole). struktūros akordai ir klasteriniai skambesiai. Čia, be abejo, ga- Finally, quite a few musical compositions could be associated lima atpažinti kai kurias mano muzikai būdingas kalbos figū- with a boat looking for the right direction in the chaotic ocean ras, faktūras, harmonijos ypatumus, susijungiančius naujuose of sound. “La barca” is moving in open waters, inseparably kontekstuose. Prieš 7-8 metus mano „laivai“ kiek pakeitė kryptį merging and blending tonal and atonal experiences, chords ir ėmė plaukti melodijos link. Gryniausia tų siekių išraiška tapo of tertiary structure and clusters. Here, of course, one can def- „Melodija Alyvų sode“, o su melodizmo paieškomis susijęs at- initely recognize certain idioms, textures and harmonies typi- skirų balsų ir soluojančių instrumentų išskyrimas savotišką cal of my music and combined into new contexts. Seven or kulminaciją pasiekė „Tres Dei Matris Symphoniae“. Šiuo aspek- eight years ago my “ships” somewhat changed direction and tu „La barca“ yra suręsta kitaip: čia nėra akivaizdžiai apčiuopia- began to sail towards melody. The purest expression of these mų melodijų, beveik nėra išplėtotų solinių instrumentų par- aims became “Melody in the Garden of Olives”, and empha- tijų, dominuoja homogeniški grupių skambesiai. Tačiau kartais sizing of individual voices and solo instruments related with išnyra trumpi melodiniai motyvai ar atskirus garsus pabrėžian- the search for melodiousness reached a certain culmination tys instrumentai. O ištisineje muzikos tėkmėje gal galima justi in “Tres Dei Matris Symphoniae”. In this respect, “La barca” is of faktūrų klostėse besislepiančią tarsi „melodiją“. different nature: it lacks distinct melodies, is almost free of de- Onutė Narbutaitė veloped instrumental solo parts, and is dominated by homo- geneous sound groups. However, sometimes short melodic motifs or instruments stressing separate sounds emerge. And in the continuous flow of music one can probably feel something like a “melody” hiding in the folds of textures. Onutė Narbutaitė

76 Ramintos Šerkšnytės (g. 1975) kūryboje do- Raminta Šerkšnytė’s (b.1975) oeuvre is domi- minuoja neoromantinės tendencijos, neretai nated by neo-romanticist idiom, occasionally paįvairinamos kai kuriais minimalizmo, sono- enriched with some features of minimalism, rizmo, džiazo ar folkloro muzikos bruožais. sonorism, jazz and folk music. Instrumental Kompozitorė daugiausia rašo instrumentinę music predominates in her output – works muziką - solo instrumentams, kameriniams for solo instruments, chamber ensembles, ansambliams, orkestrams, daug dėmesio skir- orchestra. A great amount of expression, co- dama muzikos dramaturgijai, formos dinami- lourful imagery and strong communicative kai ir instrumentuotei. Jos muzikai būdinga ability are characteristic of her music; the didelė ekspresija, vaizdingumas, spalvingu- composer pays much attention to the drama- mas, komunikatyvumas. Plati psichologinių tic development, dynamics of form, and the būsenų - savotiškų muzikinių archetipų - matters of instrumentation. One can feel a skalė: nuo ramių, meditacinių („Aurei Regina broad spectrum of certain psychological con- Caeli“), paslaptingų, mistinių („Misterioso“), ditions - kind of musical archetypes - emana- nostalgiškų, melancholiškų („Adieu“) iki dra- ting in Šerkšnytė’s music: from the calm medi- matinės ekspresijos („De profundis“), vitališkos energijos pro- tation (“Aurei Regina Caeli”), sense of mystery (“Misterioso”) veržių („Idée fixe“). Antra vertus, daugelis jos kompozicijų pri- and nostalgic, melancholic moods (“Adieu”) to dramatic exp- mena spalvingus muzikinius peizažus, inspiruotus sudvasintos ression (“De profundis”) and outbursts of vital energy (“Idée gamtos refleksijos. Pasak kompozitorės, kūrinys - tai pakylėta fixe”). On the other hand, many of her compositions tend to būsena, materializuota garsiniu pavidalu, kurios įtaigą lemia colourful soundscapes seemingly inspired by the exalted ref- autoriaus kompozicinės technikos meistriškumas. lection of nature. In her own words, a composition is a certain uplifted state of mind, materialized by means of sounds, and „Kalnai migloje“ (2005) simfoniniam orkestrui its impressiveness depends on the composer’s technical mas- Tai meditatyvi muzika, pagrįsta „spalviniu“ muzikos girdėjimu tery. (stengiantis išgauti „šviesius-tamsius“, „šiltus-šaltus“ sąskam- bius) ir laipsniška skambesio transformacija. “Mountains in the Mist” (2005) for symphony orchestra Raminta Šerkšnytė It is a meditative composition based on hearing music “in colours” (trying to achieve “light-dark” and “warm-cold” sonori- ties) and gradual transformation of sound. Raminta Šerkšnytė

77 ONE

78 Spalio 25, antradienis, 19:00 Nacionalinis dramos teatras, Mažoji salė October 25, Tuesday, 7 pm National Drama Theatre, Small Stage

Michel van der Aa – muzika, tekstas, video, režisūra / ONE music, text, video and direction

Michel van der Aa Barbara Hannigan – sopranas / soprano

Erik van Raalte – šviesos ir technika / lighting & technical direction Clare Gallagher – garsas / sound

Michelis van der Aa (g. 1970 m. Nyderlanduo- Michel van der Aa (b. 1970, The Netherlands) is se) yra kompozitorius, kuriam muzika yra šis a composer to whom music is more than just or- tas daugiau nei vien organizuoti garsai ar natų ganized sound or a structure of notes. One of the struktūra. Vienas iš pastovių jo kūrybos bruožų enduring features in his idiom is a strong theat- – laki teatrinė vaizduotė. Jo kūriniuose dramatis rical imagination. Dramatis personae take on personae įgauna įvairias tapatybes. Muzikantai, various identities. Musicians who are visible on kuriuos matome scenoje, ne visuomet būna gir- the stage are either not always audible or they dimi arba groja kartu su savo elektroniniais ant- interact with their electronic evil sisters, proc- rininkais – įrašytais ir apdorotais garsais. Atgyja essed sounds on tape. A theatrical, virtual space virtuali teatrinė erdvė, kuri nesutelpa į koncertų comes into being which is not confined to the salę ir išsiplečia į žiūrovų sąmonę. Van der Aa žai- concert hall but is extended into the mind of the džia šia konceptualia erdve taip pat, kaip grafiko audience. Van der Aa plays with this conceptual M.C.Escherio darbuose perspektyvos iliuzija su- space the same way M.C.Escher, the graphic art- siduria su popieriaus plokštuma. Kompozitoriui ist, made perspectival illusion clash with the flat garsas yra tai, ką galima lipdyti, kas nuolat įgauna kitas formas, surface of the paper. For Van der Aa sound is something mold- kartais atpažįstamas, kartais – ne; lygiai tas pats, kas žavi drama- able, something that can constantly assume other forms, some- turgą žmogaus dvasioje ir kūno impulsuose. Tai nėra atsitiktinis times recognizable, sometimes not, - exactly the same thing that dalykas; Van der Aa iš tikrųjų yra muzikos dramaturgas. Žmonės fascinates a playwright in the human spirit and its bodily affecta- gali būti lankstūs arba užsispyrę, valdingi arba mėgstantys pa- tions. This is not coincidental; Van der Aa is indeed a playwright klusti, jie palaiko vieni kitus arba prieštarauja vieni kitiems – visai in his music. People are flexible or stubborn, dominate or get the kaip Van der Aa garsai, veikiantys klausytojus savo išraiškos jėga. short end of the stick, reinforce or counteract each other, just like Jei kompozitorius nepasiūlo muziką lydinčių vaizdų, tuomet mu- Van der Aa’s sounds, affecting audiences with expressive power. zikantai atskleidžia visą savo dramatinį potencialą, ir vaizdai iškyla When he doesn’t provide images with his music, these arise in the netgi vaizduote neapdovanoto klausytojo mintyse. mind of even the most unimaginative listener, or else the musi- Įgijęs garso inžinieriaus specialybę Hagos Karališkoje konservato- cians visualize the dramatic potential. rijoje, Michelis van der Aa studijavo kompoziciją pas Dideriką Wa- After training as a music recording engineer at the Royal Conserva- genaarą, Giliusą van Bergeijką ir Louisą Andriesseną. Nepaisant tory in The Hague, Michel van der Aa studied composition with Di- to, kad visi jo dėstytojai buvo žymūs „Hagos mokyklos“ atstovai ir derik Wagenaar, Gilius van Bergeijk and Louis Andriessen. Despite turėjo tam tikros įtakos jo stiliui, kuri pasireiškė konstruktyvistiniu the fact that his teachers were all prominent representatives of the požiūriu ir ritmo bei akordų kaip struktūrinių elementų naudoji- “Hague School”, which did not fail to leave some imprint on his style - mu, savo dvasia van der Aa muzika nepriklauso šiai mokyklai. Ne- notably a constructivist approach and the use of rhythm and chords būdama nei kampuota, nei monolitinė, ji yra stulbinamai subtili, as structural elements - his music is never “Hague” in spirit. Rather

79 žaisminga, poetiška ir skaidri. Tačiau ji nėra ekspresyvi ar melodinga than angular and monolithic, it is strikingly subtle, playful, poetic and tradicine prasme. Van der Aa yra savo laikų kūdikis. Jo mokytojai ko- transparent. Yet it is not expressive or melodious in the traditional vojo su serijinės muzikos doktrina, tuo tarpu jis laisvai naudoja at- sense. Van der Aa is a child of his time. Where his teachers used to onalią kalbą. Ir kompiuteris jam yra natūrali priemonė – ne muzikos struggle with the doctrines of serial music, he uses the atonal idiom kūrimui, bet garso takelių gaminimui. Van der Aa naudoja šias fo- freely. And the computer for him is a natural tool - not for composing, nogramas kaip papildomą instrumentą, būdą išplėsti savo muzikinį but for producing his sound tracks. Van der Aa uses these soundtracks žodyną. as an additional instrument, a way to extend the vocabulary of his Skirdamas ypatingą dėmesį vizualiniam ir draminiam muzikos as- music. pektui, jis eksperimentuoja su muzikantų pantomima ir vaidyba per Van der Aa’s interest in the visual and dramatic side of music made koncertus. Neseniai van der Aa išklausė kino režisūros kursą Niujorko him experiment with miming and acting of musicians in his perform- kino akademijoje. Vizualinių elementų atsiradimas Van der Aa kom- ances. Most recently, Van der Aa completed a program in film direct- pozicijos arsenale dar labiau išryškina tai, kas ir anksčiau buvo būdin- ing at the New York Film Academy. The addition of these visual ele- ga jo kūrybai: teatrinę vaizduotę. ments to Van der Aa’s practical compositional pallet further add to an aspect that was already part of his art: theatrical imagination. Van der Aa muziką atlieka įvairūs ansambliai ir orkestrai, tarp jų - Reinberto de Leeuwo diriguojamas Schönberg Ensemble, Olandijos Van der Aa’s music has been performed by ensembles and orches- radijo kamerinis orkestras (dir. Peter Eötvös), Švedijos Norrköping tras internationally, including the Schönberg Ensemble conducted simfoninis orkestras, Esprit Orchestra, Radio Filharmonisch Orkest, To- by Reinbert de Leeuw, Dutch Radio Chamber Orchestra conducted kijo Naujasis nacionalinis teatras, ansamblis musikFabrik, ASKO an- by Peter Eötvös, Norrköping Symphony Orchestra Sweden, Esprit samblis, Uralo akademinis simfoninis orkestras, Albany Dogs of Desire Orchestra, Radio Filharmonisch Orkest, New National Theatre Tokyo, ansamblis, Toronto Continuum Ensemble, SWR orkest Baden-Baden & ensemble musikFabrik, ASKO Ensemble, Ural Academic Symphony Freiburg, Orkest de Volharding, Nederlandse Opera, Avanti! ir Ives an- Orchestra, Albany Dogs of Desire ensemble, Continuum Ensemble sambliai. Toronto, SWR orkest Baden-Baden & Freiburg, Orkest de Volharding, Jo muzika skambėjo įvairiuose festivaliuose nuo „Berliner Festspiele“ Nederlandse Opera, Avanti! Ensemble, and the Ives Ensemble. iki „Festival d’Automne á Paris“, „Donaueschinger Musiktage“, „Gau- His music was given performances on festivals ranging from the deamus Muziekweek“, Zagrebo muzikinėje bienalėje, „Matinee op Berliner Festspiele to Festival d’Automne á Paris, Donaueschinger de Vrije Zaterdag“, Los Andželo Filharmonijos naujosios muzikos se- Musiktage, Gaudeamus Muziekweek, Music Biennale Zagreb, Mati- rijoje, Maskvos muzikos savaitėje, „Nederlandse Muziekdagen“, Lon- nee op de Vrije Zaterdag, LA Philharmonic New Music Series, Moscow dono „Spring Loaded“ festivalyje, Oslo „Ultima“ festivalyje, Budapeš- music week, Nederlandse Muziekdagen, Spring Loaded Festival Lon- to Rudens festivalyje, Venecijos bienalėje ir „Varšuvos rudenyje”. don, Oslo Ultima Festival, Budapest Autumn Festival, Venice Biennale, Van der Aa bendradarbiavo su choreografais Kazuko Hirabayashi, and Autumn in Warsaw. Philippe‘u Blanchard‘u, Benu Wrightu, Annabelle Lopez Ochoa ir Van der Aa collaborated with choreographers Kazuko Hirabayashi, kino režisieriais Halu Hartley ir Peteriu Greenaway. Philippe Blanchard, Ben Wright, Annabelle Lopez Ochoa and film di- Van der Aa tapo pirmuoju olandų kompozitoriumi, 1999 metais rectors Hal Hartley and Peter Greenaway. laimėjusiu prestižinę tarptautinę Gaudeamus premiją už kūrinį „Be- With his composition “Between” Van der Aa was the first Dutchman in tween“. 2004 m. Van der Aa laimėjo Matthijso Vermeuleno prizą už 1999 to win the prestigious International Gaudeamus Prize. In 2004 operą „One“, o 2005 m. Ernsto von Siemenso Fondas paskyrė jam Sie- Van der Aa won the Matthijs Vermeulen prize for “One” and the Ernst menso didįjį kompozitoriaus apdovanojimą. 2005 m. Michelis van von Siemens Foundation awarded him a Siemens Composers grand der Aa taip pat laimėjo Charlotte Köhler prizą už režisūrinį darbą ir in 2005. In 2005 Michel van der Aa was also awarded the Charlotte tarpdisciplininį kūrinių pobūdį. Köhler Prize for his directing work and the interdisciplinary character of his oeuvre.

„One“ (2002) kamerinė opera sopranui, video ir garso takeliui “One” (2002) chamber opera for soprano, video and soundtrack

Trukmė: 60 min. Duration: 60 minutes Sukurta „Fonds voor de Scheppende Toonkunst“, „Gaudeamus Foun- Commissioned by: Fonds voor de Scheppende Toonkunst, Gaudea- dation“, „Fonds voor de podiumkunsten“ užsakymu mus Foundation, Fonds voor de podiumkunsten Prodiuseriai: „Stichting Gaudeamus“ ir „Vereniging van Aktuele Mu- Produced by: Stichting Gaudeamus and Vereniging van Aktuele Muz- 80 ziek Podia“ (VAMP), rėmėjai: „MuziekGroep Nederland“ ir „Muziek- iek Podia (VAMP) with support of MuziekGroep Nederland and Muz- centrum de Ijsbreker“. iekcentrum de Ijsbreker.

Opera „One“ buvo sukurta 2002 metais; premjera įvyko 2003 m. sau- “One”, composed in 2002, was premiered on 12 January 2003 by Bar- sio 12 d. Amsterdamo Frascati teatre su Barbara Hannigan. Nuo to bara Hannigan in the Amsterdam Frascati Theatre and has since been laiko kūrinys skambėjo įvairiuose Olandijos miestuose ir festivaliuose performed in various cities across the Netherlands and at festivals in Zagrebe, Sankt Peterburge, Berlyne, Paryžiuje, Varšuvoje, Krokuvoje, Zagreb, St. Petersburg, Berlin, Paris, Warsaw, Cracow, Oslo and Buda- Osle ir Budapešte. Kaip ir kituose Van der Aa kūriniuose, „One“ tema pest. As in van der Aa’s other works, the subject matter is the confron- – akistata ir susvetimėjimas su savo paties būtimi. Projektuojami tation with, and alienation of, one’s own existence. Projected images vaizdai ir elektroniniai garsai išryškina pagrindinės operos veikėjos and electronic sounds add emphasis to the stage performance of liniją; įrašyti ir gyvai atliekami elementai virtuoziškai sąveikauja tar- the protagonist, while recorded tracks and live elements play against pusavyje. each other in virtuoso fashion. Penkios senyvos moterys dalijasi egzistencinėmis savo gyvenimo Five elderly women relate an elemental and existential incident in istorijomis. Pasirodo, kad protagonistė suvaidino kiekvienoje iš jų their lives. The protagonist of the opera turns out to have played a svarbų vaidmenį. Palaipsniui ryškėja ryšys tarp jos ir vyresnių mo- key role in each of the incidents. Gradually the nature of the relation- terų, ir iškyla jaudinantis portretas moters, visiškai praradusios savo ship between her and the older women becomes apparent, while a tapatybę. moving portrait rises of a woman who has completely lost her own identity.

Spaudos atsiliepimai: Press: „Michelis van der Aa užburia savo opera „One“ “Michel van der Aa fascinates in One” Šios operos jėga slypi virtualiose erdvėse, kurias sukuria sąveika tarp What counts in One is that the power resides in creating virtual spaces žmogaus ir mašinos, tarp garsų, dainuojamų solistės scenoje, ir tų pa- which originate in an interaction of man and machine, of the sounds čių garsų, sklindančių iš įrašo, transformuotų arba ne. Šie garsai papildo brought forth by the soprano onstage combined with the same sounds sceninį veiksmą, kurį atkartoja kelios antrininkės ekrane. (…) on the tape, transformed or not. These sounds ﬁnd a pendant onstage, Žmonijos ir mašinos kontrastą taip pat atskleidžia nuostabūs lyriški mirrored in the many doubles on the screen. (…) tekstai ir mechaniškas įvairių šakelių, sumerktų į stiklinius indus, laužy- The contrast mankind/machine is also revealed in the beautiful, lyrical mas. (…) lines of the song and the mechanical breaking of all sorts of branches col- NRC Handelsblad, 2003 m. sausio 13 d., Ernst Vermeulen lected in glass jars. (…) NRC Handelsblad, 13 January 2003, Ernst Vermeulen „One“ – tai meistriška“ „One“ – tai nuostabiai poetiškas kūrinys. Užburiantis kaip sapnas (…), “One is masterly” kaip sapnas prisotintas emocijų ir turintis daugybę prasmių, tačiau jo One is a wonderfully poetic piece. As enchanting as a dream (…) and just neįmanoma vienprasmiškai interpretuoti. (…) Opera prasideda visiš- like a dream anchored in emotions and rich in meaning, but impossible koje tamsoje. Tada įeina didingasis sopranas Barbara Hannigan. (…) to interpret unambiguously. (…) One begins in total darkness. Then the Pirmąsias minutes ji dainuoja vieną toną. Vėliau jai tenka atlikti nutrūkt- formidable soprano Barbara Hannigan enters. (…) During the ﬁrst min- galviškus ritmo ir melodijos žygdarbius, kuriuos ji įveikia neįtikėtinai utes she sings only a single tone. Later she has to perform break necking lengvai ir be galo muzikaliai. (…) rhythmical and melodic feats, a job which she accomplishes with incon- Labai įspūdingos yra tos akimirkos, kai Hannigan užmezga beveik sinc- ceivable technical ease and enormous musicality. (…) hronišką muzikinį ir teatrinį videodialogą su jauna moterimi ekrane. Impressive are the moments in which Hannigan interacts musically and Het Parool, Monday, 2003 m. sausio 13 d., Erik Voermans theatrically in almost perfect synchronization with the young woman on the video (…). „Stipri Michelio van der Aa opera“ Het Parool, Monday, 13 January 2003, Erik Voermans Kūrinys yra novatoriškas savo sumanymu. Vaizdų, garsų ir judesių junginys sudaro daugiau nei tik atskirų dalių sumą. Toks pat galin- “Intense opera by Michel van der Aa” gas muzikiniu atžvilgiu yra asketiško, beveik kliniškai griežto elek- The piece is innovative in its individual design. Imagery, sound and troninio įrašo skambesio ir nuostabaus aukšto Hannigan soprano movement add up to more than the sum of its parts. Musically the

81 derinys. (…) combination of the sober, almost clinically austere quality of the Ištobulintas, labai techniškas atlikimas sukuria didžiulę dramatinę electronic tape and the beautiful, high soprano of Hannigan is just įtampą. Barbara Hannigan dainuoja dieviškai (…). Kaip visuma, tai as powerful. (…) yra nuostabus kūrinys, ne bereikalingo sambrūzdžio ir pretenzijų pri- The taut, highly technical performance creates tremendous dramat- statantis klausytojui tikrai naują grynai muzikinės multimedijinės ic tension under the surface. Barbara Hannigan sings sublimely (…). dramos tipą. As a whole it is a wonderful production without fuss or pretense, pre- De Telegraaf, 2003 m. sausio 14 d., Roeland Hazendonk senting a really new type of purely musical multimedia drama. De Telegraaf, Tuesday, 14 January 2003, Roeland Hazendonk „Spartietiška One-On-One opera“ Hannigan sublizgėjo dvigubu vaidmeniu. (…) Van der Aa žino, kaip “Spartan One-On-One Opera” minimaliomis priemonėmis panardinti mus į vidinius sutrikusios Hannigan dazzled in a split role. (…) With minimal means Van der moters labirintus. Ir ne tik nuostabiais video vaizdais, (…) bet ir ypač Aa knows how to captivatingly evoke the inner labyrinth of a con- įtikinamu Hannigan dainavimu (…). Niekas kitas negali taip virtuo- fused woman. This is not only due to the beautiful video images (…) ziškai pasiųsti į erdvę vokalinių frazių, (…) aštrių lyg lazerio spindu- but especially due to the convincing Hannigan (…). No one else can lys. Viskas susilieja į viena šiame ypatingame reginyje. Van der Aa send those virtuoso vocal lines (…) like a razor sharp laser beam libretas, video, muzika ir nuostabus Hannigan balsas iš tiesų buvo through space. And thus everything converged in this special pro- „Viena“. duction. The libretto, the video, the music by Van der Aa and Han- Trouw, 2003 m. sausio 14 d., Anthony Fiumara nigan’s beautiful voice were really “One”. Trouw, Tuesday, 14 January 2003, Anthony Fiumara „Nuokrypio šedevras. Ir be asmenybės psichologijos kūrinys skleidžia savo aurą per kartas, nes paslaptys jame atsispindi taip aiškiai kaip “Mastery of the deviation. With its absence of person psychology the veidrodyje“. piece spreads its aura over generations, since it reflects its secrets Der Tagespiegel, Sybill Mahlke, 2003 m. spalio 12 d. with the clarity of a mirror”. Der Tagespiegel, Sybill Mahlke, 12 Oct 2003 „Be to, tai yra tikra kompozicija, kur viskas yra griežtai apibrėžta, pradedant muzikiniais elementais: ritmu, tembru ir harmonija. Ji “It is also a true composition where all is determined starting from galėtų paskatinti filosofinius apmąstymus nuo rimbaldizmo (aš esu strict musical elements: rhythm, timbre and harmony. In service of kitas) iki budizmo“. a possible philosophical reflection between Rimbaldism (I am an- Le Monde, Pierre Gervasoni, 2003 m. spalio 20 d. other) and Buddhism”. Le Monde, Pierre Gervasoni, 20 Oct 2003

Dainininkė Barbara Hannigan (sopranas, Kana- Canadian soprano Barbara Hannigan received da) įgijo muzikos bakalauro (1993) ir magistro her Bachelor of Music (1993) and Master of Mu- (1998) laipsnius Toronto universitete, kur studija- sic (1998) degrees from the University of Toronto vo pas Mary Morrison. Vėliau tęsė studijas Banﬀ where she studied with Mary Morrison. Further menų centre ir Hagos Karališkoje konservatorijo- studies took place at the Banﬀ Centre for the je, kur studijavo pas Meinardą Kraaką. Arts and the Royal Conservatory of The Hague where she studied with Meinard Kraak. Ji yra sudainavusi daugybę operų partijų, tarp jų: Lucia (Britteno „Lukrecijos pagrobimas“), Des- She has performed many opera roles including pina (Mozarto „Così fan tutte“), Amore (Glücko Lucia in Britten’s “The Rape of Lucretia”, Despina „Orfėjus ir Euridikė“), Anne Truelove (Stravinskio in Mozart’s “Così fan tutte”, Amore in Glück’s “Or- „The Rake’s Progress“), pagrindinė partija Jana- feo ed Eurydice”, Anne Truelove in Stravinsky’s čeko operoje „Gudrioji laputė“, Larinda (Hassės “The Rake’s Progress”, the title role in Janaček’s „Larinda e Vanesio“), Bastjena (Mozarto „Bastjenas ir Bastjena“), “The Cunning Little Vixen”, Larinda in Hasse’s “Larinda e Vanesio”, Armida (Händelio „Rinaldo“), Dalinda (Händelio „Ariodante“) ir Bastienne in Mozart’s “Bastien und Bastienne”, Armida in Händel’s daugelį kitų. “Rinaldo”, Dalinda in Händel’s “Ariodante” and many others.

82 Barbara Hannigan sukūrė Saskijos de Vries vaidmenį Louiso An- Barbara Hannigan created the role of Saskia de Vries in “Writing to driesseno ir britų kino režisieriaus Peterio Greenaway operoje Vermeer”, by Louis Andriessen and British ﬁlmmaker Peter Green- „Rašyti Vermeerui“, kuri buvo pastatyta Nyderlandų Operoje away at the Netherlands Opera in December 1999 with further 1999 m. gruodį ir vėliau atlikta Australijoje, Niujorke ir Londone. performances in Australia, New York and London. Upcoming op- Jos artimiausi operų vaidmenys – Gabrielė Geraldo Barry opero- eratic roles include Gabrielle in the world première of Gerald Bar- je „Graudžios Petros von Kant ašaros“, kurios pasaulinė premjera ry’s “The Bitter Tears of Petra von Kant” at English National Opera, įvyks Anglijos Nacionalinėje operoje, Yum Yum („Mikado“) su Yum Yum (“The Mikado”) with Holland’s Nationale Reisopera and Olandijos Nationale Reisopera ir dar viena pasaulinė premjera Sarah in the world première of Michel van der Aa’s “After Life”, also – Sara Michelio van der Aa veikale „Po gyvenimo“, kuris statomas with the Netherlands Opera. Nyderlandų operoje. She has received much acclaim for her performances of Ligeti’s Barbara Hannigan kritikų buvo puikiai įvertinta už Ligeti „Myste- “Mysteries of the Macabre”, a tour de force for soprano and or- ries of the Macabre“ sopranui ir orkestrui atlikimą kartu su Berlyno chestra which she has sung with the Berlin Philharmonic’s Scha- Filharmonijos Scharoun ansambliu, Toronto simfoniniu orkestru, roun Ensemble, the Toronto Symphony Orchestra, the Finnish Ra- Suomijos radijo simfoniniu orkestru, Frankfurto radijo simfoniniu dio Symphony Orchestra, the Frankfurt Radio Symphony Orches- orkestru ir Amsterdamo Asko bei Schönbergo ansambliais. 2003 tra and the Asko and Schönberg Ensembles of Amsterdam. She m. rugpjūtį ji debiutavo BBC Proms, kur atliko Ligeti „Aventures“ made her BBC Proms debut in August 2003, performing Ligeti’s ir „Nouvelles Aventures“ su London Sinfonietta (dirigentas Peter “Aventures” and “Nouvelles Aventures” with the London Sinfoni- Eötvös), o 2004 m. Zalcburgo Festivalyje su Bamberger Symp- etta conducted by Peter Eötvös, and sang Ligeti’s Requiem with honiker (dirigentas Jonathan Nott) Hannigan buvo jau Ligeti the Bamberger Symphoniker conducted by Jonathan Nott at the „Requiem“ solistė. 2004 Salzburg Festival.

2003 m. sausį įvyko Michelio van der Aa operos „One“ premjera, In January 2003 she premiered Michel van der Aa’s solo opera kurią atliko Barbara Hannigan. Šis sėkmingas pastatymas apkelia- “One”. The acclaimed production toured Holland and traveled vo Olandiją, buvo parodytas per Berlyno Festwochen, Paryžiaus also to Berlin Festwochen, the Paris Festival de l’Automne, the Rudens festivalį, Zagrebo bienalę, taip pat Sankt Peterburgo, Bu- Zagreb Biennale, St. Petersburg, Budapest, Stavanger, Warsaw, dapešto, Stavangerio, Varšuvos, Krokuvos, Oslo scenose. Toliau Krakow and Oslo. Further performances in 2005 will take place in opera bus rodoma Venecijoje, Milane ir Barselonoje. 2005 m. liepą Venice, Milan and Barcelona. She ﬁlmed the opera for television opera buvo įrašyta televizijai, išleistas DVD. and DVD in July 2005.

Kritikai apie Barbarą Hannigan operoje „One“ „Nepranokstamai tyras Hannigan dainavimas buvo stulbinamai Praise for her performances of “One” aukštas, pašėlusiai virtuoziškas ir itin preciziškas. Dar preciziškesnė “The timing of Hannigan’s unsurpassed pure, terribly high, clear, buvo natų kokybė, jų koncentracija ir įtampos kupinas grožis, ir me- and crazily virtuoso singing was very exact. Even more exact was chaniškas, ir žmogiškas“. the quality of the notes, in a highly concentrated sublime clarity and NRC Handelsblad 2003 sausio 13 d. taut beauty, both mechanical and human.” NRC Handelsblad 13-01-03 „Vidinis monologas susiejo abi Barbaras, kurios dainavo vienu ir tuo pačiu auksiniu Barbaros Hannigan balsu“. “An inner monologue bound the two Barbara‘s, who sang with the Berlin Tagespiegel 2003 spalio 12 d. singular golden throat of Barbara Hannigan.” Berlin Tagespiegel 12-10-03 „Barbara Hannigan išryškino ypatingą vokalinį stilių, balansuo- jantį tarp ekstatiškumo ir svaiginančių viražų“. “Barbara Hannigan magniﬁed the singularity of the vocal style oscil- Le Monde 2003 spalio 20 d. lating between ecstatic behaviour and vertiginous spirals.” Le Monde 20-10-03

83 VYTAUTASVYTAUTAS BACEVIBACEVIČIUS. ŽODŽIAI

84 Spalio 26, trečiadienis, 19:00 Nacionalinė ﬁlharmonija October 26, Wednesday, 7 pm National Philharmonic Hall

VYTAUTAS BACEVIČIUS. ŽODŽIAI / VYTAUTAS BACEVIČIUS. WORDS

Andrius Žlabys – fortepijonas / piano

Didžioji fantazija-ekspromtas / Grand fantaisie-impromtu op. 34 (1943) Trys momentai / Three Moments op. 41 (1946) Trys Preliudai / Three Preludes No. 5, 4, 6 op. 40 (1944) Liūdna daina / Chanson triste op. 56 (1954) Trečias žodis / Troisième mot op. 27 (1935) Evokacijos / Evocations op. 57 (Vision, Humoresque, Meditation) (1955) Trys muzikinės mintys / Trois pensées musicales op. 75 (1966)

Vytautas Bacevičius (1905-1970) – vienas moderniausių tarpu- Vytautas Bacevičius (1905-1970) was among the leading Lit- kario Lietuvos kompozitorių, tuo metu aktyviai propagavusių huanian composers of the interwar period advocating modern naujoviškas muzikos komponavimo priemones. Tai „pirmas kom- composition techniques. He “is the first Lithuanian composer, an pozitorius Lietuvoje, kuris neša dabartinės europietiškos muzikos exponent of the contemporary European music culture”, wrote kultūros orientaciją“, – 1932 m. žurnale „Muzikos barai“ rašė Jero- another Lithuanian modernist Jeronimas Kačinskas in 1932. nimas Kačinskas. Bacevičius’ early works, written during his study years, were still Studijų metais Bacevičiaus kūriniuose dar buvo ryški romantiz- influenced by romanticism and impressionism. In 1927-1940, mo, impresionizmo įtaka. 1927-1940 metų laikotarpis kompozi- so called the “Lithuanian period”, Bacevičius turned toward con- toriaus kūryboje vadinamas „lietuviškuoju“ – jame išryškėjo kons- structivist approach, often employing a principle of contrasting truktyvus mąstymas, kontrastinis muzikinės medžiagos dėstymo organisation of musical material. Works, composed during this principas, ekspresionizmo įtaka („Elektrinė poema“). Tuo metu period, show influence of expressionism (“Poème électrique”). pradėti kurti „Žodžiai“ (Mot) – naujo, paties Bacevičiaus sumanyto At the time Bacevičius began working on “Words” (Mot) – a new kamerinės instrumentinės muzikos žanro kūriniai (iš viso jų sukū- genre of instrumental chamber music, invented by the composer rė septynis). Šis laikotarpis pasižymėjo kūrinių gausa (opera, ba- himself (composed seven pieces). During these productive years letas, 2 koncertai fortepijonui ir orkestrui, kiti simfoniniai opusai). Bacevicius composed an opera, a ballet, 2 concertos for piano Apsigyvenęs JAV, 4-5 dešimtmečiais Bacevičius kūrė nuosaikesnę and orchestra, other symphonic works. After settling in the USA, muziką, tuo metu jo kūryboje pastebimi neoklasicizmo bruožai in the thirties and forties his music became more moderate dis- (Sonata fortepijonui Nr.3). playing neo-classical features (Sonata for piano No.3). 6-7 dešimtmečiai – naujas etapas kompozitoriaus kūryboje, api- The fifties and sixties marked new so called “cosmic period”. būdinamas kaip „kosminis laikotarpis“. Svarbiausi to meto opusai “Symphonie cosmique”, “Graphique” for symphony orchestra, – „Kosminė simfonija“, „Grafika“ simfoniniam orkestrui, „Kosminė “Poème cosmique” for piano and “Rayons cosmiques” for organ poema“ fortepijonui, „Kosmoso spinduliai“ vargonams. Bacevi- are among his most significant works of this period. In his letters čiaus laiškuose atsiskleidžia absoliučiosios muzikos idėjos (pvz., Bacevičius contemplated the unity between the idea of absolu- „muzika pati savaime yra esmė“ arba „muzika išreiškia garsą“) bei te music (“music itself is the essence”) and cosmological nature kosmologinio požiūrio į muzikinę kūrybą samplaika. Kosminės of the process of music composition. He saw the idea of cosmic muzikos idėją kompozitorius aiškino kaip pakylėtą virš materia- music as a universal music, a phenomenon that is elevated abo- laus pasaulio, universalią muziką: „Muzika kaip Aukščiausiojo pro- ve the material world: “Music as a symbol of Supreme Mind rea- 85 to simbolis pasiekia Universumo branduolį ir versmes - ženklina ches the nucleus and the springs of the Universe and in that it kūrėją“. Paskutiniuosiuose opusuose („Kosminė poema“ fortepi- signifies the creator”. Composer abandoned bar lines in his last jonui, „Kosmoso spinduliai“ vargonams) kompozitorius jau ne- opuses (“Poème cosmique” for piano, “Rayons cosmiques” for or- benaudojo takto brūkšnių, o „Grafikos“ užrašymas priartėja prie gan), while the notation of “Graphique” comes close to graphical grafinių partitūrų. „Grafikos priemonėm aš susieju atitinkamos scores. “By graphic means I have connected planes of repective struktūros elementų atonalias plokštumas. Šių įvairių ir dažnai structural elements. These varied and often complex relations- sudėtingų sąsajų dėka aš labai giliai pasineriu į atonalų okeaną; hips enable me to delve really deep into atonal ocean; these tie brėžiniai lemia įvairius tembrus, spalvas, atspalvius, dinami- graphic sketches determine different timbres, colours, shades, ką, charakterius ir techninius grojimo būdus…“ – laiške Vytautui dynamics, characters and playing techniques…” – wrote compser Montvilai 1968 m. rašė V.Bacevičius. Tai buvo paskutinis jo už- in a letter to Vytautas Montvila in 1968. It was the last completed baigtas simfoninis kūrinys. symphonic piece by Vytautas Bacevičius.

Koncertas „Vytautas Bacevičius. Žodžiai“ sumanytas kaip dvi- This evening “Vytautas Bacevičius. Words” is conceived as an ejų menininkų susitikimas: Andrius Žlabys skambins Vytautą Ba- encounter of two musicians: Andrius Žlabys performs Vytautas cevičių. Abstrakčios garsinės mintys, komplikuota muzikinė leksi- Bacevičius. His abstract musical ideas, complex vocabulary, diﬀe- ka, diferencijuoti dinaminiai sluoksniai ir daugialypiai faktūriniai rentiated dynamic layers and multiple conﬁgurations of texture, statiniai, laisve alsuojančios frazės ir melodinės linijos susidurs su the freely breathing phrases and melodic lines will encounter the pianisto pakylėta skambinimo maniera, talentu išgauti trapiau- inspirational manner of playing by the pianist with a rare gift to sius, veik nežemiškus skambesius. Vytauto Bacevičiaus romanti- produce the most fragile, almost heavenly sounds. Vytautas Bace- nis tikėjimas absoliučia kūrybos laisve, pavaldžia tik menininko vičius’ romantic belief in the absolute freedom of creation, guided vaizduotei ir intuicijai, susilies su Andriaus Žlabio nuoširdžiu (ro- but by artist‘s imagination and intuition will meet Andrius Žlabys’ mantišku?) prisilietimu prie muzikos esmės. sincere (romantic?) touch reaching the very heart of music.

„The Cleveland Plain Dealer“ pianistą Andrių “The Cleveland Plain Dealer” pronounced pi- Žlabį pavadino „nuostabios technikos ir roman- anist Andrius Žlabys “a virtuoso of fabulous tinio temperamento virtuozu, kuris grojo kaip technique and romantic temperament who tikras didžiųjų XIX a. fortepijono meistrų tradi- performed like an authentic heir to the grand cijų paveldėtojas“. 2000 metais laimėjęs „Astral masters of 19th-century keyboard tradition.” A Artistic Services“ nacionalinę perklausą, jis buvo winner of Astral Artistic Services’ year 2000 Na- pakviestas surengti viso J.S.Bacho „Gerai tempe- tional Auditions, Astral presented him in recital ruoto klavyro“ pirmojo tomo rečitalį, apie kurį performing the entire Book I of Bach’s Well-Tem- vėliau „The Philadelphia Inquirer“ rašė: „Andrius pered Clavier, a performance “The Philadelphia Žlabys grojo taip nuoširdžiai ir užtikrintai, kad Inquirer” claimed “rippled oﬀ his hands with negalėjai atsikratyti jausmo, jog pianistas yra such open-hearted rightness that you couldn’t tiesiog paties Bacho įgaliotinis“. Žlabys laimėjo escape the notion that the pianist was acting as 2003 metų Klyvlendo Tarptautinį fortepijono Bach’s ventriloquist.” Žlabys was a prizewinner at konkursą ir grojo su Klyvlendo orkestru. the 2003 Cleveland International Piano Compe- Andrius Žlabys koncertavo visoje Europoje ir tition; as such he performed with the Cleveland Šiaurės Amerikoje kaip solistas, rečitalių atlikėjas Orchestra. ir kamerinis muzikantas. Pradėjo groti fortepijo- Andrius Žlabys has appeared throughout Eu- nu būdamas šešerių ir vienuolika metų mokėsi rope and North America as a soloist, recitalist, Čiurlionio menų mokykloje Laimutės Jakniūnie- and chamber musician. He began piano studies nės klasėje. Būdamas paauglys koncertavo solo at the age of six in his native Lithuania and stud- su pagrindiniais Lietuvos orkestrais. Šešiolikos ied with Laimutė Jakniūnienė at the Čiurlionis baigęs Čiurlionio menų mokyklą, vienerius metus mokėsi Inter- Art School for eleven years. In his teenage years he appeared locheno Menų akademijoje, kur studijavo fortepijoną pas Victo- as soloist with the major ensembles of his native country. Upon riją Mushkatkol ir kompoziciją pas Josephą DeFazio. 2000 metais graduation from Čiurlionis at sixteen, he spent a year at the In- Žlabys baigė Curtis Muzikos institutą – ten mokėsi žymaus ame- terlochen Arts Academy studying piano with Victoria Mushkatkol

86 rikiečių pianisto Seymouro Lipkino klasėje, – ir pradėjo magistro and composition with Joseph DeFazio. Andrius Žlabys graduated studijas Klyvlendo Muzikos institute pas Sergejų Babajaną. from the Curtis Institute of Music in the year 2000 (there he stud- Žlabys yra koncertavęs su tokiais garsiais muzikantais kaip Gido- ied with famous american pianist Seymour Lipkin) and began a nas Kremeris, Jurijus Bašmetas ir Hilary Hahn. Jis debiutavo Car- Master of Music degree studies at the Cleveland Institute of Music negie Hall su Niujorko Jaunimo simfoniniu orkestru ir dalyvavo under Sergei Babayan. Lockenhauso festivalyje Austrijoje. Jis taip pat pasirodė Vokietijos Andrius Žlabys has performed with such well-known musicians Kronbergo Akademijoje. Nuolat bendradarbiaudamas su Kreme- as Gidon Kremer, Yuri Bashmet, and Hilary Hahn. He made his riu, Andrius Žlabys įrašė su juo Enescu Kvintetą „Nonesuch“ įrašų Carnegie Hall debut with the New York Youth Symphony Orches- kompanijoje; 2003 metais šis įrašas buvo nominuotas Grammy tra and participated in the Lockenhaus Music Festival in Austria. apdovanojimui. He has also appeared at Germany’s Kronberg Academy. A continuing collaborator with Kremer, Andrius Žlabys recorded the Enescu Quintet with him for the Nonesuch label; the recording was nominated for a 2003 Grammy Award.

87 MAVRAMAVRA Igor StravinskyStravinsky

88 Spalio 27, ketvirtadienis, 19:00 Rusų dramos teatras October 27, Thursday, 7 pm Russian Drama Theatre

MAVRA Gaida Orchestra

Igor Stravinsky Vykintas Baltakas – dirigentas / conductor

Vilma Mončytė – Paraša / Parasha Eglė Mikulionytė, Paul Budraitis – režisieriai / directors Jovita Vaškevičiūtė – Motina / The Mother Renata Valčik – dailininkė / stage design Skaidra Jančaitė – Kaimynė / The Neighbour Koprodukcija su Oskaro Koršunovo teatru / Mindaugas Zimkus – Husaras / The Hussar Co-production with Oskaras Koršunovas Theatre

Igoris Stravinskis (1882-1971), rusų kompozitorius, vėliau tapęs Igor Stravinsky (1882-1971), Russian composer, later of French Prancūzijos (1934) ir JAV (1945) piliečiu. Stravinskis kompozicijos mo- (1934) and USA (1945) nationality. He studied under Rimsky-Kor- kėsi pas Rimskį-Korsakovą. Karjeros pradžioje Diagilevo užsakymu sakov and at the beginning of his career wrote the music for the sukūrė baletus „Ugnies paukštė“ (1910), „Petruška“ (1911), „Šventasis Diaghilev ballets “The Firebird” (1910), “Petrushka” (1911), and “The pavasaris“ (1913), kurie tuo metu buvo sutikti gana kontroversiškai Rite of Spring” (1913) – controversial at the time for their unortho- dėl neįprastų ritmų ir harmonijų. Stravinskis taip pat kūrė simfonijas, dox rhytms and harmonies. His works also include symphonies, koncertus (smuikui ir fortepijonui), kamerinę muziką, operas (iš jų ga- concertos (for violin and piano), chamber music, and operas; for lima paminėti „The Rake’s Progress“, 1951; „Tvanas“, 1962). example, “The Rake’s Progress” (1951) and “The Flood” (1962). Kartu su Schönbergu Stravinskis laikomas reikšmingiausiu XX a. Along with Schoenberg, Stravinsky was the most important com- pirmos pusės kompozitoriumi, daugiau nei bet kuris kitas padikta- poser of the early 20th century, who determined more than any vusiu muzikos tendencijas artimiausiems penkiasdešimčiai metų. others the course of music for the following 50 years. His versatile Visapusiška Stravinskio kūryba apima kūrinius nuo neoklasicistinio work ranges from his Neo-Classical ballet “Pulcinella” (1920) to the baleto „Pulcinella“ (1920) iki chorinės-orkestrinės „Psalmių simfoni- choral-orchestral “Symphony of Psalms” (1930). He later made use jos“ (1930). Vėliau jis susidomėjo ir serijine technika, kurią panaudojo of serial techniques in such works as the “Canticum Sacrum” (1955) tokiuose kūriniuose kaip „Canticum Sacrum“ (1955) ir baletas „Agon“ and the ballet “Agon” (1953-57). (1953-1957). Later Stravinsky’s music was increasingly sparse, however. His Vėlyvoji Stravinskio kūryba nebe tokia gausi. Jo 1966 metų „Requiem “Requiem Canticles” (1966) was performed at his funeral in Venice, Canticles“ skambėjo per kompozitoriaus laidotuves Venecijoje, mies- a city which he regarded as his spiritual home. te, kurį jis vadino savo dvasiniais namais. “Mavra” (1921-1922) opera buffa in one act after Pushkin’s “The Lit- „Mavra“ (1921-1922) – vienaveiksmė opera buffa Aleksandro Puški- tle House in Kolomna”, libretto by Boris Kochno no „Namelio Kolomnoje“ motyvais, libreto autorius – Borisas Kochno Russian composers virtually invented the notion of nationalism in Rusų kompozitoriai, galima teigti, pirmieji iškėlė nacionalumo idėją concert music. The Mighty Handful, or Mighty Five (Moguchaya muzikoje. „Galingasis sambūris“ arba „Galingasis penketas“, kaip jie kuchka), as they are sometimes dubbed, were a group of 19th-cen- kartais vadinami – tai XIX a. rusų kompozitorių grupė, siekusi sukurti tury Russians who strove to create a clearly Russian sound in the tikrą rusišką skambesį. Penki kompozitoriai – Balakirevas, Borodinas, concert hall and the opera house. The five composers – Balakirev, Cui, Musorgskis ir Rimskis-Korsakovas – buvo įtakingi ir kartu igno- Borodin, Cui, Mussorgsky, and Rimsky-Korsakov – were influential, ravo „oficialias“ muzikos konservatorijas bei jų žalingą vakarietišką even shunning the “establishment” music conservatories and their pakraipą. injurious Western European ways. Nors Rimskis-Korsakovas dėstė konservatorijoje, tačiau jos nebuvo Though Rimsky-Korsakov taught at the conservatory, he had not baigęs ir sugebėjo išsaugoti požiūrio šviežumą, atsiradusį bendra- been schooled in the conservatory and he still retained a fresh- darbiaujant su „Penketu“. Jo mokymas ir filosofija darė įtaką kelioms ness attributable to his association with the Five; his teaching and jaunų rusų kompozitorių kartoms, o ypač Igoriui Stravinskiui. Rimskis- his philosophies would influence several generations of young Korsakovas buvo pirmasis, kai kurių nuomone – svarbiausias Stravins- Russian composers, most especially Igor Stravinsky. Rimsky-Korsakov

89 kio kompozicijos mokytojas. was Stravinsky’s first – some would say most important – composition Kita vertus, nenuostabu, kad jaunasis Stravinskis sukilo prieš savo teacher. mokytojo nuostatas, iš tikrųjų net keletą kartų, o jo maištingiausias Not surprisingly, the young Stravinsky rebelled against the established kūrinys, ko gera, yra „Šventasis pavasaris“. Nors iš Stravinskio „neokla- ways of his teacher, several times over in fact, with “The Rite of Spring” sikinio“ laikotarpio kūrinių gali atrodyti, kad kompozitorius atsibudo perhaps being the most mutinous. Once into his “neo-classical” period, lyg iš kokio modernistinio košmaro, atsikvošėjo ir pats prisidėjo prie though, it might seem as if Stravinsky had awoken, as if in a Modernist nusistovėjusios praktikos kanonų, plačiai išskėstomis rankomis priim- nightmare, come to his senses, and himself joined the canon of accepted damas Šlovingąją praeitį... practice, arms wide open to the Glorious Past… Kažin. Hardly. „Mavra“ – tai akivaizdžios rusiškos tematikos kūrinys, kurią Stravins- “Mavra” was a distinctly Russian-themed work in which Stravinsky specifi- kis išsirinko norėdamas paerzinti „Galingąjį sambūrį“ ir jų polinkį kurti cally chose to thumb his nose at the Mighty Handful and their penchant operas, pagrįstas keistomis rusų liaudies pasakomis ir legendomis, for writing operas based on whimsical Russian folk and fairy tales filled pilnomis burtų ir visokiausių įmantrybių. Stravinskio nuomone, jie pa- with magic and fanciful folderol. In Stravinsky’s not-so-humble opinion, miršo menininką, kurį jis laikė lygiaverčiu Dantei Italijoje ar Goethei they had overlooked the artist whom he believed equivalent to Italy’s Vokietijoje: poetą Aleksandrą Puškiną, kuris kartu su Čaikovskiu, Stra- Dante or Germany’s Goethe: poet Alexander Pushkin, who – along with vinskio požiūriu, buvo „klasikinis rusas“. Stravinskis troško „sujungti Tchaikovsky – was, in Stravinsky’s view, a “classic Russian”. Stravinsky būdingiausius rusiškus elementus su Vakarų dvasinėmis vertybėmis“. wished to “unite the most characteristically Russian elements with the Todėl savo operos siužetui Stravinskis pasirinko Puškino poemą „Na- spiritual riches of the West.” melis Kolomnoje“. Libretą parašė Borisas Kochno, Stravinskio draugo In order to do just that, Stravinsky chose the rhymed verse of Pushkin’s ir bendraminčio, šokio impresarijaus Sergejaus Diagilevo asmeninis “The Little House in Kolomna” as the story for an opera. A libretto was sekretorius. Stravinskis sukūrė muzikinį spektaklį pagal XVIII a. opera created by Boris Kochno, the personal secretary of Stravinsky’s friend and buffa modelį. Kompozitorius dedikavo „Mavrą“ „Puškino, Glinkos ir Čai- associate, dance impresario Serge Diaghilev. Stravinsky modeled his mu- kovskio atminimui“. sical setting after 18th-century opera buffa. He dedicated “Mavra” “to the Operos siužetas gana įmantrus. Veiksmas vyksta mažame Rusijos memory of Pushkin, Glinka, and Tchaikovsky.” miestelyje; opera prasideda pasiturimai gyvenančios šeimos svetai- The storyline of the opera is quite whimsical. Set in a small Russian town, nėje, kur jaunoji Paraša siuvinėja. Pro langą ji sutinka savo kaimyno the opera begins in the living room of a middle-class family as the young husaro Vasilijaus žvilgsnį ir jiedu įsimyli. Skamba duetas. Parašos moti- Parasha works on her embroidery. She meets the eyes of her neighbor, na gedi savo senutės virėjos Teklos ir skundžiasi, kad namams trūksta Vasili, through a window, and they fall in love. They sing a duet. Parasha’s tarnų. Beieškant tarnų, Parašai gimsta mintis: kodėl neperrengus Vasi- mother mourns the death of the old cook Thekla, and laments the house- lijaus moterimi, nepristačius jo kaip naujos virėjos Mavros, ir negavus hold’s lack of servants. After searching for servants, Parasha has an idea: visko iškart? Surengę šią išdaigą, Paraša ir Vasilijus džiūgauja. Deja, why not dress up Vasili as a woman, introducing him as the new cook Vasilijus (dabar Mavra) nerimauja, jog jį gali sučiupti, tad nusprendžia (Mavra), and have it all? After pulling off this caper, Parasha and Vasili re- nusiskusti barzdą, kad niekas nesuprastų, kas jis. Tai blogas sprendi- joice. Unfortunately, Vasili (now Mavra) is nervous about being caught mas: motina pagauna Vasilijų besiskutantį ir užsipuola. Jis supanikuoja and decides he must shave to keep from being found out. It’s a bad deci- ir iššoka pro langą. Pasakojimo pabaiga. sion: the mother catches him shaving and confronts him. He panics and Viena iš problemų, kilusių kompozitoriui – pritaikyti rusiškus skieme- leaps out of the window. End of story. nis prie laisvai plaukiančio melodingo itališkos opera buffa stiliaus. Tai One of the composer’s challenges was to set Russian syllables in the buvo nelengvas uždavinys, ir keli kritikai, tarp jų – Maurice’as Ravelis, flowing, melodic manner of Italian opera buffa. Not an easy task, and suabejojo rezultatu. (Kita vertus, pasakojama, kad Francis Poulencas several detractors, Maurice Ravel for one, questioned the result. (On the taip atsiliepė apie „Mavrą“: „Pagaliau nors vienas Stravinskio kūrinys other hand, Francis Poulenc supposedly said of “Mavra”, “Finally, a work of yra tinkamas mano dukters ausims“.) Stravinsky that is fit for my daughter’sears.”) Rezultatas iš tiesų keistokas. Pavyzdžiui, Parašos įžanginė arija savo The result is indeed quaint and quirky. Parasha’s opening aria, for in- dvasia primena rusų liaudies melodiją, kurią pabrėžia varinių pučia- stance, has the spirit of a Russian folk tune, underpinned by an “oom-pah, mųjų „um-pa, um-pa” akompanimentas. Kartais neabejotinai išryškė- oom-pah” accompaniment in the brass. At other times, qualities of opera ja opera buffa savybės; pavyzdžiui, Parašos vokalinė linija pirmajame buffa are unmistakable; Parasha’svocal line in the first duet withVasili, for duete su Vasilijumi sudaro kontrastą „žemiškesnei“, labiau rusiškų mo- example, is contrasted with the earthier, and more Russian-inspired mel- tyvų inspiruotai melodijai, dainuojamai jaunojo gerbėjo husaro. Yra ir ody sung by the young hussar suitor. Other such examples occur, such daugiau panašių pavyzdžių, tokių kaip vėlesnis įsimylėjėlių duetas, da- as the later love duet, now between the “cook” Vasili/Mavra and Parasha.

90 bar jau tarp „virėjos“ Mavros ir Parašos. Galbūt šie sugretinimai nepa- Perhaps it is these kinds of juxtapositions that upset Stravinsky’s critics, as tiko Stravinskio kritikams, nes vadinamasis „aukštasis“ itališkas menas the so-called “high” Italian art is contrasted with the “low” Russian peasant yra supriešinamas su „žemąja“ rusų valstietiška muzika. Jau nebe pir- music. It would hardly be the ﬁrst time Igor Stravinsky was denounced for mą kartą Stravinskį smerkė už tokius dalykus, ir ne paskutinį. Iš tikrųjų, such things, nor would it be the last. Indeed, he quite enjoyed musically jam patiko viską maišyti. mixing it up. Turbūt vienas iš novatoriškiausių „Mavros“ aspektų yra orkestras. Par- Perhaps one of the more innovative aspects of “Mavra” is the orchestra it- titūra parašyta tik keliems styginiams (styginių kvintetui), bet joje yra self. It is scored for only a handful of strings (a string quintet), but includes ir papildomi mediniai bei variniai pučiamieji (iš viso 22 pučiamieji), an extra helping of woodwinds and brass (22 woodwinds and brass plus taip pat timpanai. Galbūt nesąmoningai Stravinskis sukūrė naujo tipo timpani). Perhaps unwittingly, Stravinsky had created a new chamber en- kamerinį ansamblį, kuris vėliau prisidėjo ardant tradicinę operos or- semble which would contribute to the undoing of the traditional opera kestro duobę. pit orchestra. Dave Kopplin Dave Kopplin

Vilma Mončytė (g. 1975), sopranas. Studijavo Lietu- Vilma Mončytė (b. 1975), soprano. She studied choir vos muzikos ir teatro akademijoje choro dirigavimo conducting, later – singing (under Jolanta Čiurilaitė and specialybę, vėliau ir dainavimo (Jolantos Čiurilaitės Regina Maciūtė) at the Lithuanian Academy of Music bei Reginos Maciūtės klasėse). Dalyvauja įvairiuose and Theatre. She is a constant participant of various konkursuose: 2000 m. Zenono Paulausko jaunųjų competitions: in 2000 she won a diploma at the Zeno- dainininkų konkurse tapo diplomante, 2003 m. Juozo nas Paulauskas competition of young soloists, in 2003 Gruodžio kamerinio dainavimo konkurse pelnė II vietą – the 2nd place for the performance of French music už prancūzų muzikos atlikimą. 2000-2001 m. sezono at the Juozas Gruodis chamber singing competition. metu debiutavo LNOBT rengiamuose koncertuose In the season of 2000-2001 the soloist made a debut „Cantiamo“. 2003 m. debiutavo Klaipėdos muzikinia- at the concert series “Cantiamo” held by the Lithuanian me teatre. Koncertuoja ne tik Vilniuje, bet ir kituose National Opera and Ballet Theatre. In 2003 she made a Lietuvos miestuose, bei gastroliuoja užsienyje. Yra debut at the Klaipėda Music Theatre. She gives concerts paruošusi nemažai vaidmenų, tarp jų – Tatjana (P. Čai- in Lithuania and tours abroad. She has prepared many kovskio „Eugenijus Oneginas“), Mrs. Ford (O. Nicolai „Vindzoro šmaikš- roles, among them – Tatyana (“Eugeny Onegin” by P. Tchaikovsky), Mrs. tuolės“), sesuo Andželika (G. Puccini „Sesuo Andželika“), Fata Morgana Ford (“The Merry Wives of Windsor” by O. Nicolai), Sister Angelica (“Sis- (S. Prokofjevo„Meilė trims apelsinams“). Violeta (G. Verdi „Traviata“). Šiuo ter Angelica” by G. Puccini), Fata Morgana (“Love for Three Oranges” by metu Vilma Mončytė stažuojasi LNOBT Operos studijoje. S. Prokoﬁev), Violetta (“Traviata” by G. Verdi). Presently Vilma Mončytė is improving her skills at the opera studio of the LNOBT.

Jovita Vaškevičiūtė (g. 1978), mecosopranas. Jovita Vaškevičiūtė (b. 1978), mezzo-soprano. In 2004 2004 m. magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos ir she received a master’s degree from the Lithuanian teatro akademiją, Sigutės Stonytės dainavimo klasę. Acaemy of Music and Theatre (under Sigutė Stonytė). Dainininkė dalyvauja įvairiuose konkursuose. 2000 m. She is a participant of various competitions. In 2000 she tapo Zenono Paulausko jaunųjų dainininkų konkurso won the 2nd place at the Zenonas Paulauskas compe- II vietos laureate. Yra paruošusi nemažai vaidmenų, tition of young soloists. She has prepared many roles, tarp jų iš P. Čaikovskio operų „Eugenijus Oneginas“ ir among them in such operas as P. Tchaikovsky’s “Eug- „Pikų dama; Ch. Gounod „Faustas“, S. Prokofjevo„Mei- eny Onegin” and “The Queen of Spades”, Ch. Gounod’s lė trims apelsinams“. Klaipėdos muzikiniame teatre “Faust”, S. Prokoﬁev’s “Love for Three Oranges”. She debiutavo Prinčipesos vaidmeniu (G. Puccini „Sesuo made her debut at the Klaipėda Music Theatre as Princi- Andželika“). Šiuo metu Jovita Vaškevičiūtė stažuojasi pessa in G. Puccini’s “Sister Angelica”. Presently Jovita LNOBT Operos studijoje (vadovai Virgilijus Noreika ir Vaškevičiūtė is improving her skills at the opera studio dirigentas Vytautas Viržonis). of the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre (under Virgilijus No- reika and conductor Vytautas Viržonis). 91 Skaidra Jančaitė 2002 m. baigė Lietuvos muz- Skaidra Jančaitė graduated from the Lithuanian ikos ir teatro akademiją, doc. J.Grickienės ir prof. Academy of Music and Theatre in 2002, where she V.Noreikos solinio dainavimo klasę. 1991-1992 m. studied solo singing with Ass. Prof. J.Grickienė and ji tobulinosi prof. A.Orlowitz’o (Danija), 1996 – prof. Prof. V.Noreika. In 1991-1992 Skaidra Jančaitė at- T.Grubbe (Prancūzija), 1997 – prof. J.Loiblo (Aus- tended Prof. A.Orlowitz’s (Denmark) master classes trija) dainavimo meistriškumo kursuose. Nuo 1991 in singing, in 1996 - master classes of Prof. T. Grubbe m. Skaidra Jančaitė dirba Lietuvos muzikos ir teatro (France), in 1997 - master classes of Prof. J.Loibl (Aus- akademijoje, nuo 1998 m. – Kauno J.Naujalio menų tria). Since 1991 Skaidra Jančaitė has been working at gimnazijoje. the Lithuanian Academy of Music and Theatre, since Skaidra Jančaitė dažnai dainuoja Lietuvoje – dalyvau- 1998 - at the Kaunas J. Naujalis School of Art. Skaidra ja avangardinės ir eksperimentinės muzikos rengin- Jančaitė often performs in Lithuania - she participates iuose, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose. in concerts of avant-garde and experimental music, Kaip vokalistė ir solistė ji yra kelių kamerinės muzikos sings in festivals of classical and contemporary music. kolektyvų (AB Antiqua, Collegium) ir avangardinės As a vocalist and soloist she was an active member of krypties ansamblių (RAAS, N.N.N.) narė. Jos repertuare – Renesanso, chamber music groups (AB Antiqua, Collegium), and avant-garde music baroko, klasikinės, romantinės ir šiuolaikinės muzikos opusai. Daug ensembles (RAAS, N.N.N.). Her repertoire includes works of Renaissance dėmesio dainininkė skiria sakralinei muzikai, kurią dažnai atlieka Lietu- and Baroque, compositions by classical, romantic and contemporary vos bažnyčiose. composers. She pays much attention to sacral music and often performs in Lithuanian churches.

Mindaugas Zimkus (tenoras) 1994 m. baigė Lietu- Mindaugas Zimkus (tenor) graduated from the Lithu- vos muzikos ir teatro akademijos choro dirigavimo anian Academy of Music and Theatre, choir conduct- studijas (pas prof. P. Bingelį), o 2003 m. solinio daina- ing (under prof. P. Bingelis) in 1994 and opera singing vimo (pas prof. V. Noreiką). Stažavosi LNOBT operos (under prof. V. Noreika) in 2003. studijoje. He made his debut with the Lithuanian National Op- Mindaugas Zimkus Lietuvos nacionaliniame operos era and Ballet Theatre in 2004 as Almaviva in Rossini’s ir baleto teatre debiutavo 2004 m. grafo Almavivos “Il Barbiere di Siviglia“. In 2002 he sang Ferrando in vaidmeniu (Rossini opera „Sevilijos kirpėjas“). 2002 m. Mozart’s “Cosi fan tutte“ at the Opera Island Bornholm vasaros akademijoje „Opera Island Bornholm“ (Dani- summer academy (Denmark), later in Stockholm (Swe- ja) paruoštą Ferrando vaidmenį iš W.A.Mozarto ope- den) and Wolfeg (Germany). ros „Cosi fan tutte“ atliko Stokholmo ir Wolfego ope- M.Zimkus has appeared with concerts in Lithuania ros teatrų scenose. Šiuos ir kitus vaidmenis šiuo metu atlieka LNOBT, and abroad (Poland, Germany, Russia, Holland). His repertoire includes Kauno ir Klaipėdos muzikiniuose teatruose. J.S.Bach’s, G.F.Händel’s, W.A.Mozart’s, L.van Beethoven’s works, also 20th M Zimkus nemažai koncertuoja Lietuvos ir užsienio koncertų salėse. century music by I.Stravinsky, C.Orff, S.Prokofiev, B.Britten, V.Bartulis, Jo repertuare J.S.Bacho, G.F.Händelio, W.A.Mozarto, L.van Beethoveno A.Martinaitis. The singer has performed vocal cycles as F.Schubert’s “Die kūriniai, artima ir XX a. kompozitorių, tokių kaip I.Stravinskis, C.Orffas, schöne Müllerin“ and “Schwanengesang“, B.Britten’s “Seven Sonnets of S.Prokofjevas, B.Brittenas, V.Bartulis ar A.Martinaitis, muzika. Daininin- Michelangelo“. M.Zimkus is a winner of B.Grincevičiūtė chamber music kas yra atlikęs ne vieną vokalinį ciklą, tarp jų – F.Schuberto ciklus „Gražio- competition – 2nd price (2001), and of National competition for male ji malūnininkė“, „Gulbės giesmė“, B.Britteno ciklą „Septyni Michelangelo voice – Grand Prix (2001). sonetai“. M.Zimkus yra keleto konkursų nugalėtojas. B.Grincevičiūtės kamerinės muzikos konkurse užėmė II vietą (2001), S.Baro vyrų balsų konkurse pelnė Grand Prix (2001). Vykintas Baltakas studied composition under Vytautas Barkauskas and conducting under Lionginas Abarius at the Lithuanian Academy of Mu- sic and Theatre in 1990-1993. At the time he founded and conducted Vykintas Baltakas 1990-1993 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro vocal ensemble “Penki vėjai” (Five Winds) and chamber choir “Aidija”. In akademijoje (kompoziciją – pas Vytautą Barkauską, dirigavimą – Liongi- 1993-1997, he studied composition under Wolfgang Rihm and con- no Abariaus kl.). Tuo laikotarpiu įkūrė ir dirigavo vokaliniam ansambliui ducting under Andreas Weiss at the Music High School in Karlsruhe. In „Penki vėjai“ bei kameriniam chorui „Aidija“. 1993-1997 m. studijavo 1994-1996, he attended the Darmstadt summer courses for new music 92 Karlsrūjės aukštojoje muzikos mokykloje pas Wolf- (awarded for “Pasaka” (“Fairy Tale”) for piano, 1996); gangą Rihmą (kompoziciją) ir Andreas Weissą (diri- in 1997 he attended Emmanuel Nunes composition gavimą). 1994-1996 m. dalyvavo Darmštato vasaros course at the Paris Conservatoire. In 1994-1997, he naujosios muzikos kursuose (1996-aisiais ten buvo studied with Peter Eötvös; since 1995 he has been premijuotas už „Pasaką“ fortepijonui solo), 1997 m. Eötvös’ assistant at the Karlsruhe Music Academy. In lankė Emmanuelio Nuneso kompozicijos kursus Par- 1999-2000, Vykintas Baltakas worked at the IRCAM yžiaus konservatorijoje. 1994-1997 m. studijavo pas in Paris. Peterį Eötvösą; nuo 1995-ųjų – Eötvöso asistentas The concert of Vykintas Baltakas‘ works was orga- Karlsrūjės muzikos akademijoje. 1999-2000 m. Vykin- nised in Gasteig Hall in Munich in 2001. In 2002 Co- tas Baltakas dirbo IRCAM‘e Paryžiuje. logne Symphony Orchestra under the baton of Syl- 2001 m. Vykinto Baltako autorinis koncertas buvo su- vain Cambreling premiered Baltakas’ “Poussla” for rengtas Miuncheno „Gasteig“ salėje. 2002 m. Kelno orchestra. In 2003 Vykintas Baltakas was awarded simfoninis orkestras, diriguojamas Sylvaino Cambre- the International Claudio Abbado Composition lingo, atliko Baltako kūrinio „Poussla“ orkestrui prem- Prize. The same year saw performances in London, jerą. 2003 m. Vykintas Baltakas buvo apdovanotas Berlin (MaerzMusik), Strasburg (Festival Musica), Tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu; and Paris; Baltakas conducted the world premiere tais pačiais metais koncertuota Londone, Berlyne of his “about to drink dense clouds” in Vienna (co- (MaerzMusik), Strasburge (Festival Musica), Paryžiu- missioned by Wiener Festwochen and Klangforum je; Vienoje įvyko pasaulinė jo kūrinio „about to drink Wien). In 2004 Baltakas’ chamber opera “Cantio”, dense clouds“, Wiener Festwochen ir Klangforum Wien užsakymo, prem- which was subsequently awarded The Best Lithuanian Music Theat- jera (dirigavo autorius). 2004 m. Miuncheno bienalėje įvyko pasaulinė re Piece of 2004, was given its world premiere in Munich Bienale. In kamerinės operos „Cantio“ premjera, kuri buvo pripažinta 2004 m. ge- September 2004 Klangspuren Schwaz Festival in Austria presented riausiu lietuvių sceniniu kūriniu. Tų pačių metų rugsėjį Vykinto Baltako Vykintas Baltakas’ works. kūryba buvo pristatyta Klangspuren Schwaz festivalyje Austrijoje. Vykintas Baltakas has conducted such orchestras as Bavarian Radio Vykintas Baltakas yra dirigavęs Bavarijos, Berlyno ir Kelno radijo simfoni- Symphony Orchestra, Radio Symphony Orchestra Berlin, WDR Radio niams orkestrams, Ensemble Modern, Klangforum Wien, Gaida Ensem- Symphony Orchestra Cologne, Ensemble Modern, Klangforum Wien, ble ir kt. 2003 metais jis kartu su Vakarų Vokietijos radijo sinfoniniu or- Gaida Ensemble, and others. kestru (WDR) paruošė Karlheinzo Stockhauseno naujo kūrinio orkestrui ir chorui „Hoch-zeiten“ premjerą Kelno filharmonijoje. Having finished Juozas Naujalis Music School in Kaunas, Eglė Miku- lionytė left for taiga where she studied Komi theatre and dance for Eglė Mikulionytė, baigusi Kauno J. Naujalio muzikos mokyklą, išvyko į two years. In 1987-1991, Mikulionytė studied with Jonas Vaitkus at taigą, dvejus metus mokėsi Komi teatro ir šokio. 1987-1991 m. studijavo the Lithuanian Academy of Music and Theatre, Department of Theat- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakultete, pedago- re and Cinema. From 1990 she has been working at the Lithuanian gas – Jonas Vaitkus. Nuo 1990 m. dirba Lietuvos nacionaliniame dra- National Drama Theatre. She was awarded the Christopher Prize as mos teatre. Apdovanota „Kristoforo“ prizais kaip geriausia 1994-1995 ir the best actress in 1994-1995 and 2000-2001. 2000-2001 m. sezonų aktorė.

Paulius (Paul) Budraitis (b. 1972) ﬁnished the studies of politics and Paulius (Paul) Budraitis (g. 1972) 1995 m. Indianos Universitete (JAV) theatre at Indiana University (USA) in 1995, worked as an actor and di- baigė politikos ir teatro studijas, dirbo aktoriumi ir režisieriumi įvairiuo- rector in various theatres, wrote plays. In 1999 he dramatised and di- se teatruose, rašė pjeses. 1999 m. inscenizuotas ir režisuotas spektaklis rected the show “Bartleby” (after Herman Melville), which was on the „Bartleby“ (pagal H. Melvilio apysaką) pateko į geriausiųjų Sietlo spek- list of the best productions in Seattle. He founded and led the experi- taklių dešimtuką. Įkūrė ir vadovavo eksperimentiniam teatro ansam- mental theatre ensemble “The Orange Project”. In 2001 he won the bliui „The Orange Project”. 2001 m. laimėjęs JAV Valstybės departamen- Fulbright grant from the US State Department and came to Lithuania to Flubright stipendiją, atvažiavo į Lietuvą studijuoti teatro režisūros. to study theatre directing. In 2003 he received a master’s degree from 2003 baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje the Lithuanian Avademy of Music and Theatre (under Jonas Vaitkus). (vad. Jonas Vaitkus). Nuo 2003 šioje akademijoje dėsto vaidybą. Since 2003 he is a teacher of acting at this academy.

93 LIETUVOS VALSTYBINISVALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS

94 Spalio 28, penktadienis, 19:00 Kongresų rūmai October 28, Friday, 7 pm Congress Concert Hall

LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS / LITHUANIAN STATE SYMPHONY ORCHESTRA Gintaras Rinkevičius – dirigentas / conductor BRONIUS KUTAVIČIUS Pavasario linksmybės / Joys of Spring

ARVYDAS MALCYS Išlaisvinti daiktai / Liberated Things

FRANK ZAPPA Kūriniai orkestrui / Works for orchestra

Pirmąjį koncertą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras The Lithuanian State Symhony Orchestra (founder, Artistic (jo įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Director and Chief Conductor – Gintaras Rinkevičius) gave its Rinkevičius) surengė 1989 m. sausio 30 dieną. Minėdamas de- first concert on January 30, 1989. Celebrating its 10th anniver- šimtmetį, 1999 m. sausio 30 d. orkestras grojo pirmąjį koncer- sary in 1999, the Orchestra moved to a new 1,000 seats Vilnius tą naujoje, 1000 vietų Vilniaus kongresų rūmų koncertų salėje. Congress Concert Hall. During 16 years of its existence, the Gyvuodamas jau šešiolika metų orkestras sugrojo daugiau nei Orchestra gave more than 900 concerts at home and abroad. 900 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Every season the Orchestra adds new works to its repertoire: Kiekvieną savo sezoną orkestras papildo vis naujais kūriniais ir symphonic masterpieces, large-scale vocal-symphonic com- projektais, parengia daug sudėtingų kompozicijų – iškilių sim- positions, concertos, works by the distinguished Lithuanian foninių kūrinių, stambių vokalinių-simfoninių veikalų, instru- composers. Among exceptional projects prepared by the mentinių koncertų, žymiausių lietuvių kompozitorių kūrinių. Orchestra, all symphonies by Gustav Mahler and Ludwig van Išskirtiniu LVSO veiklos įvykiu tapo visų Gustavo Mahlerio ir Beethoven should be mentioned. Ludwigo van Beethoveno simfonijų ciklai. The LSSO has also performed 9 operas: Richard Wagner’s Pirmą kartą Lietuvos simfoninių orkestrų istorijoje LVSO at- “Der fliegende Holländer” (1995) and “Parsifal” (2004, first liko 9 operas: Richardo Wagnerio „Skrajojantį olandą“ (1985) performance in Lithuania, concert version), Richard Strauss’ ir „Parsifalį“ (2004, premjera Lietuvoje, koncertinė versija), “Salome” (1997), Giacomo Puccini’s “Tosca” (1996) and “Turan- Richardo Strausso „Salomę“ (1997), Giacomo Puccinio „Toską“ dot” (1999), Giuseppe Verdi’s “Otello” and “Simon Boccanegra” (1996) ir „Turandot“ (1999), Giuseppės Verdi „Otelą“ ir „Simo- (2001), Piotr Tchaikovsky’s “The Queen of Spades” (2005), Rug- ną Bokanegrą“ (2001), Piotro Čaikovskio „Pikų damą“ (2005). gero Leoncavallo’s “I Pagliacci” (the latter was staged at the Ruggero Leoncavallo opera „Pajacai“ 2003 m. buvo pastatyta Vilnius Congress Concert Hall in 2003). Vilniaus kongresų rūmuose. The LSSO frequently plays with guest performers: Matti Kartu su LVSO nuolat muzikuoja pasaulio muzikos žvaigždės: Salminen, Violeta Urmana, Sergey Larin, Viktor Tretyakov, Matti Salminenas, Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Sergejus David Geringas, Dmitry Sitkovetsky, Maksim Shostakovich, Larinas, Viktoras Tretjakovas, Davidas Geringas, Dmitrijus Sit- Badri Maisuradze, Aleksandr Vedernikov, Aleksandr Paley, Ralf koveckis, Maksimas Šostakovičius, Badris Maisuradze, Alek- Gothóni, Roger Muraro, Peter Donohoe. sandras Vedernikovas, Aleksandras Paleyus, Ralfas Gothóni, The LSSO has recorded 15 CDs. Rogeras Muraro, Peteris Donohoe. Orkestras yra įrašęs 15 kompaktinių plokštelių. 95 Gintaras Rinkevičius (g. 1960) – Sankt Peterburgo ir Maskvos Gintaras Rinkevičius (b. 1960) graduated from St.Petersburg konservatorijų absolventas, tarptautinio Herberto von Kara- and Moscow Conservatorys. He became the winner of the In- jano dirigentų konkurso Vakarų Berlyne (1985) laimėtojas. ternational Herbert von Karajan Competition in West Berlin 1994 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos Nacionaline kultūros in 1985. His concert activities with the Lithuanian State Sym- ir meno premija, 1997 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Ge- phony Orchestra brought him the Lithuanian National Prize in dimino IV laipsnio ordinu. 1994; and in 1997, the Order of Grand Duke Gediminas. Nuo 1988 m. Gintaras Rinkevičius yra Lietuvos valstybinio Since 1998 Gintaras Rinkevičius has been the Artisic Director simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. and Principal Conductor of the Lithuanian State Symphony Su šiuo orkestru jis koncertavo Prancūzijoje, Nyderlanduo- Orchestra. Under the baton of Rinkevičius the Orchestra perse, Italijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Ispanijoje, Anglijoje, formed in France, the Netherlands, Italy, Luxemburg, Germa- Austrijoje. Su LVSO dalyvauta įvairiuose tarptautiniuose fes- ny, Spain, the UK, Austria. Rinkevičius participated in various tivaliuose: Nyone (Šveicarija), Costa do Estoril (Portugalija), international festivals with the LSSO: in Nyon (Switzerland), „Varšuvos ruduo“, „Europamusicale“ (Miunchenas, Vokietija), Costa do Estoril in Portugal, Warsaw Autumn, Europamusicale Wiltze (Liuksemburgas), Santes Creus (Ispanija), Čičesteryje (Munich), Wiltz (Luxemburg), Santes Creus (Spain), Chichester (Didžioji Britanija). (Great Britain). 1996 m. Rinkevičius tapo Latvijos nacionalinės operos meno In 1996, Rinkevičius became the Artistic Director at the Latvi- vadovu. 1997 ir 2000 m. už nuopelnus Latvijos muzikinei kul- an National Opera. In 1997 and in 2000 he was awarded the tūrai jis buvo apdovanotas Latvijos Didžiuoju muzikos prizu. Great Music Prize of Latvia. Rinkevičius’ debut in Sweden was 1998 m. Rinkevičius debiutavo Švedijos Geteborgo operoje, in 1998 when he conducted Bizet’s “Carmen” at the Göteborg 1999 m. buvo pakviestas į Oslo operą (Norvegija). 2003 m. pa- Opera. In 1999, Rinkevičius accepted the invitation from the skirtas Švedijos Malmės operos vyriausiuoju dirigentu. Tais Oslo Opera (Norway). Since 2003 Gintaras Rinkevičius has pačiais metais Rinkevičių diriguoti pakvietė Rusijos Didysis been the Chief Conductor at the Malmö Opera in Sweden. In teatras ir Maskvos baletas. December 2003, Gintaras Rinkevičius was invited to conduct Gintaras Rinkevičius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademi- at the Bolshoy Theatre and the Moscow Ballet. jos profesorius. Gintaras Rinkevičius holds professorship of the Lithuanian Academy of Music and Theatre.

7-ajame dešimtmetyje išbandęs pokario The evolution of Bronius Kutavičius’ (b. avangardo technikas nuo dodekafonijos 1932) work began in the 1960s. Having exper- iki koliažo, vėliau BRONIUS KUTAVIČIUS imented with the techniques – from serialism (g. 1932) vis dažniau rinkosi minimalizmui to collage – of the post-war avant-garde, the artimus muzikos medžiagos organizavimo composer subsequently more and more often būdus. Tam tikri stiliaus pokyčiai kompozi- chose methods for organizing musical mate- toriaus muzikoje atspindi įvairių laikotarpių rial which were closer to those of minimalism. aktualijas. Certain stylistic changes in his works reflect Sonoriniai muzikos aspektai kompozitoriui trends which were current during the various ypač svarbūs pirmaisiais kūrybos dešimtme- periods. čiais. Kutavičius ieško negirdėtų tembrų, iš- The sonorous aspects of music were espe- bando nemažai garso išgavimo būdų, garso cially important to the composer during judėjimą erdvėje, netradicines notacijas. To- the first decades of his creativity. Kutavičius kie XX amžiaus kūrybos atributai kaip nuola- looked for new timbres, tried different ways tinės naujumo paieškos, folklorinė kūrybos of producing sound, and included in his com- genezė, sinkretinio meno idėjos ilgainiui positions the movement of sound in space, tampa jo kūrybos stiliaus savastimi. as well as non-traditional styles of notation. 8-tajame ir 9-tajame dešimtmečiuose Ku- In time, such 20th century creative attributes tavičiui, kaip ir daugumai kitų Baltijos šalių as the continual search for novelty, an ethnic 96 kompozitorių, didelę įtaką darė savosios tautos kulūra, nu- genesis of creativity, and concepts of a synthesis of the arts lėmusi ir dvasingumo dimensijos kontūrus. Tuo metu sukur- became a mark of Kutavičius’ personal style. tas oratorijų ciklas „Panteistinė oratorija” (1970), „Paskutinės As in the music of the other Baltic countries (and determining pagonių apeigos” (1978), „Iš jotvingių akmens” (1983) ir „Pa- factor in the dimensional contours of spirituality), the princi- saulio medis” (1986) tapo kompozitoriaus vizitine kortele ir pal fulcrum in Kutavičius’ compositions during the 1970s and išskirtiniu moderniosios lietuvių kūrybos ženklu. 1980s became the culture of his own nation. A cycle of orato- Iš folkloro tradicijos didžia dalimi kildinami specifiniai Kuta- rios created at that time – “Pantheistic oratorio” (1970), “Last vičiaus muzikos kalbos elementai: melodiniai modeliai, der- Pagan Rites” (1978), “From the Jatvingian Stone” (1983), and mės, tembrai ir artikuliacijos būdai, kalbos ir balso svarba, “The Tree of the World” (1986) – became the composer’s call- ypatingas erdvės ir vizualumo aspektų panaudojimas. Me- ing card, and an exclusive symbol of modern Lithuanian art. džiagos plėtotė neretai primena ritualo eigą – ostinatiškai Specific elements of Kutavičius’ musical language – melodic kartojant melodinius motyvus, charakteringus ritmus, in- patterns, modes, timbres and articulation, significance of tensyvinant faktūrą yra pasiekiamos įspūdingos kulminaci- speech and voice, particular usage of aspects of space and jos ir atoslūgiai. Preciziškai suręstos garsų sistemos, partitū- visualization – to a large degree find their origins in ethnic rose dažnai užšifruotos skaičių ir formų simboliais, klausant music traditions. The development of the material is not in- suvokiamos kaip raiškus redukcijos ir ekspresijos derinys. frequently reminiscent of an evolving ritual – with impressive Ramunė Kazlauskaitė culminations and ebbs achieved via the ostinato repetition of melodic patterns and characteristic rhythms, and the inten- „Pavasario linksmybės“ (2005) simfoniniam orkestrui sification of texture. Precisely constructed systems of sound, Kūrinys parašytas pagal Kristijono Donelaičio poemos „Me- often evident in scores as numerical combinations and geo- tai“ dalį „Pavasario linksmybės“. Tai vienos dalies kompozi- metric shapes, are understood in the listening as an expres- cija, artimesnė simfoninei poemai nei simfonijai, ir galbūt sive combination of reduction and expression. pirmoji iš būsimo keturių dalių ciklo pagal visą Donelaičio Ramunė Kazlauskaitė poemą. Gamtos prabudimas, jos atgimimas – svarbiausioji „Pavasa- “Joys of Spring” (2005) for symphony orchestra rio linksmybių“ tema, apimanti ir perėjimą iš žiemos į pa- The piece is composed after one part of the epic poem “The vasarį, ir galiausiai, įsiliejimą į vasarą. Nors ir yra tam tikro Seasons” by Kristijonas Donelaitis, “Joys of Spring”. It is a one- gamtos pamėgdžiojimo, tačiau kur kas svarbesnis nei kon- movement composition, which is closer to a symphonic poem kretus siužetas čia tampa stebėjimas iš atstumo ir donelai- rather than a symphony, and probably presages a four-move- tiškos nuotaikos pagavimas. ment cycle based on the entire poem by Donelaitis. Kūrinio dramaturgija grindžiama nuolatiniu auginimu, iš The awakening of nature is the key theme of “Joys of Spring”, dalies primenančiu kvartetą „Anno cum tetigonia“. Ten taip embracing also the transition from winter to spring, and final- pat pamatinė idėja yra metai, jų auginimas, tiesiogiai atsi- ly the outset of summer. Though it contains some elements of spindintis kūrinio formoje. Šiuo atveju „Pavasario linksmy- nature imitation, observing nature from a distance and cap- bės“ sukomponuotos kaip nuoseklus pavasario brendimo turing the mood of Donelaitis’ poem is much more important procesas. here than a concrete plot. The development of the composition is based on continuous expansion, partly reminiscent of Kutavičius’ string quartet “Anno cum tetigonia”. There the underlying idea is also the year and its growth, which is directly reflected in the form of the composition. In this case “Joys of Spring” are composed as a consistent process of the maturation of spring.

97 Kompozitorius ir violončelininkas Arvydas Composer and cellist Arvydas Malcys (b. Malcys (g. 1957) priklauso pasaulyje gan 1957) belongs to a category of musicians, ac- skaitlingai, o Lietuvoje itin negausiai atlikėjų- tive both as performers and composers, which kompozitorių kategorijai. Į kompoziciją atėjęs is rather widespread globally yet somewhat per atlikėjišką veiklą, Malcys visuomet buvo scarcely represented in Lithuania. Becoming labiau linkęs į ekspresyvios dvasios neokla- engaged in composition though his work as sicistinių formų kūrybą. Jo muzikoje vyrau- a performer, Malcys has always demonstrated ja „dygios“ nuotaikos, neretai rodoma kone his penchant for emphatic spirit of neo-clas- groteskiškai užaštrinta „išvirkščioji” gyvenimo sical forms. Prevailing in his music are ‘thorny’ pusė. Čia apstu kampuotų linijų, ekspresyvių moods and well-nigh grotesquely edged de- štrichų, būdinga netolygi muzikinė naracija. pictions of life’s ‘downside’, conveyed in abun- Antra vertus, kompozitorius mėgsta kontras- dance of angular lines, expressive strokes and tus, todėl jo muzikoje kaip išsvajotos vidinės intermittent musical narration. On the other harmonijos salelės nuskamba ir tiesiog jaudi- hand, the composer takes delight in con- nančio grožio epizodai. trasts: hauntingly beautiful episodes here 9-ame dešimtmetyje susiformavęs Malcio kompozicinis brai- sound like oases of long-striven inner harmony. žas buvo artimesnis ne tuo metu aktyviai muzikos scenoje Developed in the 1980s, when music scene was actively domi- besireiškusioms lietuvių neoromantikų ar „mašinistų” kartoms, nated by generations of Lithuanian neo-romantics and ‘ma- bet vyresniems kolegoms – Vytautui Barkauskui ir Antanui chinists’, Malcys’ musical idiom was much more closer to his Rekašiui. Pagarba tiek klasikinėms, tiek XX a. įsitvirtinusioms senior colleagues, Vytautas Barkauskas and Antanas Rekašius. tradicijoms, žaidybinio ir atlikėjiško prado svarba, improviza- Reverence for the traditions of both classical and 20th-cen- ciškumas, pomėgis rašyti instrumentinę muziką – tai tie bruo- tury music, importance of ludic and performative aspects, a žai, kurie suartina kompozitorių su minėtais kūrėjais. Margoje penchant for writing instrumental music – all these features nūdienos muzikos meno panoramoje nuosaikiai moderni Ar- relate him to the aforementioned composers. The reserved vydo Malcio kūryba tęsia praėjusio amžiaus pradžioje gimusią modernism of Arvydas Malcys, within the varicoloured pano- ir vis dar itin gają neoklasicistinę tradiciją. rama of the present-day music, seems to continue a century- old but still enduring neoclassical tradition.

„Išlaisvinti daiktai“ (2005) simfoniniam orkestrui “Liberated Things” (2005) for symphony orchestra

Skiriu Vaivai To Vaiva

Daiktai mane visada domino, nes tai įvairių epochų žmonių I have always been interested in objects, as they are shapes of sugalvotų įdėjų pavidalai. Kai kuriuos daiktus galima skaityti ideas conceived by people who lived in different epochs. You kaip knygą, įdomiausi yra tie, kurių funkcinės savybės jau su- can read some objects like a book, and the most interesting nykusios, tuo tarpu forma aiški ir išplėtota. Kai kurie jų talpina are those whose functional properties have been lost, but the savyje ypatingą informaciją – tai tarsi energetiniai mazgai. form is clear and well developed. Some of them contain spe- Daugybės daiktų vaizdai ir vaizdiniai laikui bėgant transfor- cial information – a kind of energetic links. mavosi ir deformavosi, bet jie mane lydi visur – tai ir suklypę The images of many objects have been transformed and de- namai su sutrupėjusiomis, suvarpytomis plytomis, tinko nuo- formed in the course of time, but they follow me everywhere biromis ir kalkių pudra, ir įvairūs sugedę mechanizmai, ir seni – run-down houses with crumbled bricks, covered by frag- namų apyvokos rakandai, ištraukti iš užkampių, apraizgyti ments of plaster and lime dust, and various broken mecha- voratinklių, paženklinti pelių ir pelėsių… Ir nors dauguma šių nisms, old household utensils, covered with webs, marked by daiktų pamiršti, tarp jų irgi vyksta dialogai, įgaudami mistinių mice and mould… And though the majority of these objects bruožų… are abandoned, they still enter into dialogues acquiring some Kiekvienas daiktas kitoje aplinkoje, kitame apšvietime, kitose mystical features… rankose suskamba kitaip. Bandžiau parodyti skirtingus daiktų Each object in a different environment, in different lighting

98 „portretus“, kai kuriuos iš jų identifikuojant ir personifikuojant and different hands sounds differently. I tried to show differ- jų prisiminimus apie šeimininkus, apie ankstesnę jų padėtį. ent “portraits” of objects, identifying some of them and per- Išlaisvintų daiktų suartėjimas, jų blaškymasis, jų būsena kas- sonifying their memories about their owners, their former kart sugrįžta persmelkdama erdvę, kuri jų paveikta pradeda state. suktis, įgaudama pagreitį. Išlaisvinti daiktai nusimeta savo The coming-together of the liberated objects, their feverish šėšėlį… state returns each time penetrating the space, which in effect Arvydas Malcys begins to turn round with acceleration. Liberated objects cast off their shadow… Arvydas Malcys

Frankas Zappa (1940-1993) buvo vienas ra- Frank Zappa (1940-1993) was one of the finuočiausių roko eros kompozitorių; jo mu- most accomplished composers of the rock zikoje tokių šiuolaikinių klasikų kaip Stravins- era; his music combines an understanding of kis, Stockhausenas ir Varèse‘as supratimas ir and appreciation for such contemporary clas- įvertinimas dera su 6-ojo dešimtmečio pabai- sical figures as Stravinsky, Stockhausen, and gos doo wop rokenrolu ir sunkiuoju gitariniu Varèse with an affection for late-’50s doo wop roku, dominavusiu aštuntajame dešimtmety- rock & roll and a facility for the guitar-heavy je. Tačiau Zappa taip pat buvo satyrikas, kurio rock that dominated pop in the ‘70s. But Zap- pašaipos atsargos atrodė neišsemiamos, ir pa was also a satirist whose reserves of scorn kurio kandus humoras bei absurdas džiugino seemed bottomless and whose wicked sense gausius gerbėjus, netgi kai jo dainų žodžiai of humor and absurdity have delighted his peržengdavo bet kokias skonio ribas. Galiau- numerous fans, even when his lyrics crossed siai Zappa buvo tikriausiai pats produktyviau- over the broadest bounds of taste. Finally, sias savojo laiko muzikantas, išleidęs be galo daug įrašų savo Zappa was perhaps the most prolific record-maker of his time, kompanijoje „Barking Pumpkin“ bei per „Rykodisc“ ir „Rhino“ turning out massive amounts of music on his own Barking kompanijas. Pumpkin label and through distribution deals with Rykodisc Zappa anksti pradėjo domėtis muzika, studijavo ją mokykloje and Rhino. bei koledže. Jis sukūrė muziką porai mažo biudžeto filmų ir už Zappa became interested in music early and pursued his stud- gautus honorarus nusipirko nedidelę garso įrašų studiją. 1964 ies in school, up through a six-month stint at Chaffey College m. jis pradėjo groti vietinėje grupėje „Soul Giants“, kuri per ki- in Alta Loma, CA. He scored a couple of low-budget films tus dvejus metus išaugo į „The Mothers“, grojusią Zappos dai- and used the money to buy a low-budget recording studio. nas. Grupė įrašė ir jo pirmą albumą – dviejų plokštelių rinkinį In 1964, he joined a local band called the Soul Giants, which, „Freak Out!“, jau atskleidusį Zappos susidomėjimą ir rimtąja, ir over the course of the next two years, evolved into the Moth- popmuzika, bei jo kandų sąmojų. ers, who played songs written by Zappa. The band recorded Vėliau albumai pasirodydavo dažnai. Pavyzdžiui, 1968 m. tarp its first album, a two-LP set called Freak Out!, which intro- populiariausių pateko trys albumai: „We’re Only in It for the duced Zappa’s interests in both serious music and pop as well Money“, „Lumpy Gravy“ (Zappos solinis albumas, įrašytas su as his scathing wit. orkestru) ir „Cruising With Ruben & the Jets“, kuriame „The Subsequent albums came frequently. Three albums, for exam- Mothers“ grojo neo-doo wop stiliumi. ple, hit the charts in 1968: “We’re Only in It for the Money”, 8-ame dešimtmetyje Zappa išleido kelis albumus, o tada, re- “Lumpy Gravy” (Zappa solo album recorded with an orches- formavęs grupę „The Mothers“, tapo jos pagrindiniu dainininku tra), and „Cruising With Ruben & the Jets“, on which the Moth- ir leido pop/roko albumus, tokius kaip „Over-nite Sensation“, ers played neo-doo wop. kurie vėlgi buvo vieni iš geriausiai parduodamų jo albumų. Ir In the ‘70s, Zappa released several albums, then he re-formed dėl savo humoro, ir dėl muzikos kompleksiškumo Zappa su- the Mothers with himself as lead singer and made pop/rock laukė pastovaus sekėjų būrio (iš tikrųjų Zappos grupė tapo albums such as Over-nite Sensation that were among his best- tarsi „treniruočių aikštele“ puikiems roko muzikantams, pana- selling records ever. Zappa had attracted a consistent cult fol-

99 šiai kaip Mileso Daviso grupė džiazo muzikantams). lowing for both his humor and his complex music. (Zappa’s 9-ame dešimtmetyje Zappa atgavo teises į savo senuosius al- band, in fact, became a training ground for high-quality rock bumus ir pradėjo juos perleidinėti. Jis parašė savo autobio- musicians, much as Miles Davis’ was for jazz players). grafiją ir 1988 m. išvyko į pasaulines gastroles. Tai buvo pasku- In the ‘80s, Zappa gained the rights to his old albums and tiniai jo pasirodymai, išskyrus pavienius atvejus, pavyzdžiui began to reissue them. He wrote his autobiography and em- – koncertus Čekoslovakijoje jos pokomunistinio prezidento barked on a world tour in 1988. That was the end of his live ir Zappos gerbėjo Vaclavo Havelo kvietimu. Zappa mirė 1993 performing, except for such isolated appearances as one in m., po jo mirties buvo išleisti dar keli albumai. Czechoslovakia at the invitation of its post-Communist presi- dent, Zappa fan Vaclav Havel. Zappa died in December of Subkultūros stiliaus idėja koncertinėje muzikoje nėra nauja, 1993, with a number of posthumous releases to follow. bent jau jei tikėsime Adorno XX a. pradžios ankstyvojo modernizmo istorija. Tačiau Zappos orkestriniai kūriniai yra The idea of a subculture-style in concert music is nothing ypatingi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jo kūriniai, sukurti new, at least if we believe Adorno’s account of early twenti- atonaliu akademiniu stiliumi, išsiskiria savo pavėluotu moder- eth-century modernism. But Zappa’s orchestral works are nizmu: septintajame-devintajame dešimtmečiais Zappa nu- remarkable for several reasons. First, his works in an atonal, sprendė iš naujo kovoti Viktorijos epochos seksualines ir mu- academic style stand out for their belated modernism: he zikines kovas. Šie kūriniai netgi neturi to darmštatiško hege- chose to re-fight Victorian sexual and musical battles in the moninio skambesio, kokio galima būtų tikėtis iš 6-ojo ar 7-ojo 1960s, 70s, and 80s. These works are not even informed by the dešimtmečio pradžios progresyviosios muzikos; vietoj to jie kind of Darmstadtian, hegemonic voice one might expect of yra persmelkti amžiaus pradžios Iveso stiliaus modernistinio progressive music written in the 1950s or early 60s; they are skambesio, lyg būtų kokia diskriminuojama mažuma. Antra, instead imbued with the Ivesian, early-century voice of the Zappa buvo beviltiškai prieštaringas absoliučiosios muzikos modernist as embattled minority. Second, Zappa was a hope- estetikos propaguotojas pasaulyje, kuris nusprendė jį laikyti lessly conflicted practitioner of absolute-music aesthetics in a roko žvaigžde – jis tapo „rimtu“ kompozitoriumi, patekusiu į world that chose to hear him as a rock star – he was a “serious” geriausiųjų dešimtuką ir laimėjusiu Grammy apdovanojimą composer who made it to the top ten and won a Grammy (for (už albumą „Jazz from Hell“, 1986) būtent tuo savo karjeros lai- the album “Jazz from Hell”, 1986) at the very point in his career kotarpiu, kada tokia muzikos industrijos pagarba jam atrodė when he found such industry honors most hateful and embar- pasibaisėtina ir nereikalinga. Trečia, retai kada kompozitoriai rassing. Third, it is rare for a composer to choose orchestral pasirenka orkestrinę muziką kaip formą prieštarauti „konsen- music as a forum to contradict “the myth of consensus and suso ir neišvengiamybės mitui“. inevitability”. Arved Ashby Arved Ashby

100 101 Kompozitorių rodyklė / Index of Composers

Aa, Michel van der 79 Bacevičius, Vytautas 85 Bajoras, Feliksas 55 Balakauskas, Osvaldas 66 Baranauskas, Marius 50 Bružaitė, Zita 20 Calix, Mira 12 Čemerytė, Diana 56 Donatoni, Franco 39 Frigon, Michel 40 Germanavičius, Vytautas 55 Grisey, Gérard 49 Janulytė, Justė 40 Jasenka, Antanas 23 Klova, Algirdas 22 Kučinskas, Antanas 24 Kutavičius, Bronius 96 Laporte, Jean-François 41 Lindberg, Magnus 34 Lopas, Laurynas Vakaris 22 Malcys, Arvydas 98 Mažulis, Rytis 67 Murail, Tristan 47 Nakas, Šarūnas 32 Narbutaitė, Onutė 75 Narvilaitė, Loreta 21 Rimša, Linas 24 Saariaho, Kaija 7 Sodeika, Gintaras 25 Staud, Johannes Maria 31 Stravinskis, Igoris 89 Šerkšnytė, Raminta 76 Varèse, Edgard 29 Vivier, Claude 38 Xenakis, Iannis 31 Zappa, Frank 99

102 Direct Link to Lithuanian Music www.mic.lt LITHUANIAN MUSIC INFORMATION AND PUB LISHING CENTRE

Collection of manuscripts and re cordings Information about Lithuanian com posers CDs and sheet music Repertoire Search Catalogues Newsletter ‘Lithuanian Music Link’

A.Mickevičiaus 29 08117 Vilnius tel: +370 5 272 6986 fax: +370 5 212 0939 e-mail: [email protected]

103 Festivalio organizatoriai: Pagrindiniai rėmėjai Lietuvos kompozitorių sąjunga ir VšĮ “Vilniaus festivaliai” Festivalio televizija

Organized by the Lithuanian Composers’ Union and Public Enterprise “Vilnius Festivals” Didžiausias šalies dienraštis Festivalio dienraštis Didieji partneriai / Main partners:

Festivalio viešbutis

Būtent tokie aukšto lygio kultūros įvykiai daro Vilnių ne tik

Lietuvos, bet ir regiono centru, pasaulio miestu. Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje Dėkoju festivalio „Gaida“ rengėjams už jų triūsą ir ištikimybę naujajai muzikai. Sveikinu visus dalyvius, The Foundation for the vilniečius ir miesto svečius su geros muzikos švente bei Promotion of Finnish Music Rėmėjai linkiu kuo geriausių įspūdžių! Festivalio repertuarinis komitetas / Repertoire Committee: Gražina Daunoravičienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Rūta Goštautienė, Daiva Parulskienė, Vytautas Laurušas, Remigijus Merkelys, Šarūnas Nakas Organizacinė grupė / Executive Group: Remigijus Merkelys, Daiva Parulskienė, Živilė Stonytė, Paulius Jurgutis, Vytautas V. Jurgutis, Artūras Zuokas Vytautas Gailevičius, Linas Paulauskis Vilniaus miesto meras Bukleto sudarytoja ir redaktorė / Booklet compiler and editor Eglė Gudžinskaitė Vertėja / Translator Aušra Simanavičiūtė Dizainas / Design Liudas Parulskis AKTUALIOS MUZIKOS FESTIVALIS GAIDAVilnius, spalio 12-28 2005