Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt

2013 m. birþelio 7 d., penktadienis7d Nr. 23 (1037) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija 2 Baleto „Kûrybinis impulsas II“ 4 „Paskutinë Krepo juosta“ OKT studijoje 5 Gintaro Zinkevièiaus meno projektas

Violeta Urmana ir Modestas Pitrënas D. MATVEJEVO NUOTR. Begalinës harmonijos dvelksmas Vilniaus festivalio pradþios koncertas su Violeta Urmana

Laimutë Ligeikaitë Mathildos Wesendonck dainos, ir ir, nors koncertà pradëjo Èiurlionis, Izoldos mirties scena ið operos pirmiausiai paþvelgti á Wagnerá. Ðiemet jau tokie metai, kad be „Tristanas ir Izolda“, ir dar Zyglin- Poetës Mathildos Wesendonck Wagnerio Lietuvoje ir pasaulyje – dos pasakojimas ið „Valkirijos“, gre- sutuoktinio, Wagnerio muzikos ger- në þingsnio. Neseniai nacionalinio ta kuriø prasmingai ákomponuotos bëjo, ðilko pirklio Otto Wesendon- operos ir baleto teatro scenà drebi- simfoninës poemos: Richardo cko kvietimu Wagneris apsigyveno no Wagnerio savaitë, kurioje buvo Strausso „Mirtis ir pragiedrëjimas“ jø dvare Ðveicarijoje, Ciuriche. Èia,

Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio autoportretas“. Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio 2008 m. Pietø Afrikos paviljonas pateiktas ir baletas pagal Wagnerio ir ðio þanro pradininko Lietuvoje – sakoma, kompozitorius beprotiðkai „Tristanà ir Izoldà“. Á ðá choreo- Mikalojaus Konstantino Èiurlionio ásimylëjo Mathildà. Manoma, jog Áspûdþiai ið 55-osios Venecijos bienalës grafiná pastatymà áterptos penkios „Miðke“. Ði programa bus atlikta meilës polëkis inspiravo Wagnerá Mathildos Wesendonck dainos – nuo- Lietuvos pirmininkavimo Europos atidëti savo darbà prie „Zygfrydo“ 6 stabus Wagnerio vokalinës muzikos Tarybai iðkilmëse Briuselyje. ir pradëti kurti aistringàjà operà perlas. Dainavo Sigutë Stonytë. Susi- Pirmiausiai nustebino itin pra- „Tristanas ir Izolda“. tikime su þiûrovais kalbëdama apie smingai (kas retai pasitaiko) – isto- Kaip raðoma literatûroje, aistra Wagnerio atlikimo ypatumus, daini- riðkai, stilistiðkai, dramaturgiðkai – Mathildai iðskyrë Wagnerá su pir- ninkë galiausiai pasakë: „Pavydþiu susijæ koncerto kûriniai. Gal atsitik- màja þmona, nors nëra árodymø, 7 Violetai Urmanai, kuri gyvena ta- tinai, gal ne, programoje galima at- kad Mathildos jausmai buvo tokie Èeslovo Lukensko „Mumifikatai“ me Wagnerio pasaulyje. Kai Viole- rasti neátikëtinø sutapimø ir sàsajø. patys. Uþtat Wagneris jà áamþino ta dainuos, ateikite paklausyti, kaip Ði paini istorija, apie kurià, manau, kaip poetæ, pasauliui palikæs vienà ið tikrøjø turi skambëti ði muzika.“ reiktø uþsiminti (viskas, kas susijæ ryðkiausiø vokaliniø ciklø „Mathil- Ir ðtai ði diena iðauðo: birþelio su Wagneriu, kaþkaip yra painu, dos Wesendonck dainos“. 3 d. Nacionaliniame operos ir bale- pradedant jo leitmotyvø sistema, Atlikdama ðias dainas, V. Urma- to teatre Vilniaus festivalá pradëjo baigiant jo gyvenimu) – taip pat ga- na ne ðiaip dainavo, o tarsi iðsipa- Violeta Urmana su Lietuvos nacio- li sudaryti savotiðkà kontekstà kon- sakojo visà po ramybës ðydu uþslëp- 8 naliniu simfoniniu orkestru, diriguo- certe skambëjusiai muzikai. Todël tà ðirdgëlà. Ramiai, neforsuodama, Briano De Palmos „Nuodëminga aistra“ jamu Modesto Pitrëno. O koncerto man knieti gerokai perpinti koncer- programoje, gal ir sutapimas – ir to áspûdþius su istorinëmis gijomis N UKELTA Á 3 PSL.

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 1 psl. Ð okis Antrojo impulso zonoje Lietuvos choreografijos perspektyvos

Helmutas Ðabasevièius Grytë Dirmaitë ir Haruka Ohno ge- grafinës grumtynës ir gaudynës ið Ðiuolaikinio ðokio choreografës ko ir Konstantinas Kuznecovas, ku- rai perteikë nepretenzingà, technið- ðuoliø bei akrobatiniø kombinacijø Erikos Vizbaraitës „Vandenyje“ pa- rie savo tëvynainiams Aleksandrai Lietuvos nacionalinio operos ir kai raiðkià choreografo minties ei- tuo pat metu vertë galvoti ir apie gal Ritos Maèiliûnaitës muzikà su- Ivanovai ir Genadijui Þukovskiui, baleto teatro Baleto trupës meno gà. Tai buvo vienas ið nedaugelio miuziklà „Liûtas karalius“, ir apie lëtintai judëjo Rûta Juodzevièiûtë ðokantiems LNOBT baleto trupëje, vadovo Krzysztofo Pastoro iniciaty- epizodø, kuriuos þiûrëti neprailgo, Kaèiø duetà ið „Mieganèiosios gra- ir Eligijus Butkus. Permatoma uþ- pagal Dulce Pontes muzikà pastatë va atgaivinti Lietuvos choreografijà – norëjosi labiau ásigilinti á choreo- þuolës“. danga su joje atsispindinèiais raibu- „Fado“. Tai jausmø choreografijos sveikintina ir visokeriopai palaiky- grafinës màstysenos principus ir aið- Ðokëja Vaida Ðniurevièiûtë savo liais sukûrë akvariumo sienos iliu- kûrinys, þinoma, pasakojantis apie tina. Pernai surengtas baleto artis- kintis jos prasmes. choreografiniam debiutui pasirinko zijà, bet choreografijos lëtumas meilæ – ið ekspresyviø apsikabini- tø choreografinio projekto „Kûry- Gretos Gylytës „Neþinomybë“ pa- máslingà pavadinimà: „Nejuokau- stokojo aiðkesnës erdvinës organi- mø, aistringø pakëlimø, nutolimø binis impulsas“ koncertas pranoko gal Lino Strockio muzikà pirmiau- kit, nëra þodþio Mes“. Pagal Jono zacijos, ryðkesniø plastiniø motyvø. ir finalinio prisiðliejimo vienas prie lûkesèius, bet impulsas taip ir liko siai sudomino iðradingais vizualiais Hopkinso muzikà miglotà temà plë- Baleto mokiusis Loreta Juodkai- kito. Epizodo emocinæ gelmæ per- impulsu – keli kûriniai buvo parody- efektais, bet nepiktnaudþiavo laiku, tojo ilgomis suknelëmis apsivilkusios të, iðgarsëjusi savo koncentruotos teikë aistringas balsas ir ðokëjø ási- ti bendrovës „Puantas“ jubiliejuje, iðnaudojo technines ðokëjø G. Dir- Julija Turkina, Olga Lopatèenkova jausminës kalbos kûriniais, „Ëjime“ jautimas, o ne gana iliustratyvi, nors vienas kûrinys simboliðku pavadini- maitës, Ernesto Barèaièio ir Gedi- ir Agnë Steponkevièiûtë. Epizodui pagal Tautvilo Gurevièiaus sumon- ir ekspresyviai parodyta choreo- mu „Belaukiant Godo“ – festivalyje mino Bubelio galimybes. pristigo stilistinio nuoseklumo, jude- tuotà muzikà kartu su Kristina Ga- grafija. „Naujasis Baltijos ðokis 2013“, ta- Pernykðèio „Impulso“ favoritas siø organiðkumo, aiðkesnës vidinës lalyte, Agne Steponkevièiûte, Karo- Minoriniø nuotaikø fone iðsisky- èiau kûrybinës investicijos kol kas Martynas Rimeikis ðákart sukûrë dramaturgijos. lina Rasa Ðibikaite, Oriolu Figuerola rë Olego Gabyðevo ið Sankt Peter- neatsipirko. Ir kaþin ar greitai atsi- „Kelionæ“ pagal Maxo Richterio Pernykðèiame „Impulse“ nostal- ir Þilvinu Beniuðevièiumi leidosi á burgo scenos vaizdelis „Macho“ pirks, nes choreografija – menas, muzikà – nuosaikø, santûrø, stilin- giðkà „Elegijà“ sukûræs Igoris Zari- lëtà saviieðkos kelionæ – tai tema, pagal Ray Barreto muzikà – cho- kuriam rastis ir nuosekliai plëtotis gà darbà, kurio neskubrias, iðorinio povas ðá kartà turëjo kur kas daugiau bûdinga daugeliui ðiuolaikinio ðo- reografas ir ðokëjas iðlavintu kûnu vieno dviejø impulsø neuþteks. Ko dekoratyvumo vengianèias plastines minèiø, bet, atrodo, jø nesuvaldë. Jo kio ir teatro kûriniø. Artistai, panir- ir efektingais judesiais, lyg televi- gero, neuþtektø netgi elektroðoko. formas prasmëmis pripildë ðokëjai ir Olgos Konoðenko pastatyta minia- dami á transcendentiná garsø kolia- zijos talentø ðou nugalëtojas, pasida- Tai, kad pirminiam impulsui trûks- Rûta Juodzevièiûtë, Þivilë Baikðtytë, tiûra „Tiktai tau“ pagal Jevgenijaus þà, galbût ir pajunta ðios neskubios, lino patirtimi, kuo pasibaigia suma- ta erdvës, kurioje jis galëtø sukelti Davidas Ollero ir A. Þuþþalkinas. Tichonovo sumontuotà ávairià mu- lyg ið improvizuojamø judesiø ku- nymas èiulbant paukðèiams atsisëdus rezonansà, parodë antrasis naujø Þ. Baikðtytë pasijuto tigre ir pa- zikà labiau priminë televizijos ðou, riamos kelionës skoná, taèiau kibi- ant këdës paskaityti knygà. choreografijos darbø koncertas. Pa- gal Chancha Via Circuito muzikà pasirodë eklektiðka, be aiðkesnio ras, ið jo ðliukðtelimas vanduo, iðsi- Kaip ir pernai, gerà áspûdá paliko rodyta deðimt ðokio kompozicijø, dvi sukûrë ekspresyvià kompozicijà konceptualaus karkaso, perkrauta rengimas ið juodø kombinezonø kol koncerto organizavimas (renginá re- ið jø – sveèiø, dvi sukurtos ðiuolaiki- „Feliformia“, kurià ásijautæ paðoko ávaizdþiais (teigiama herojë baleri- kas nesulimpa á vidinës bûtinybës þisavo Jelena Lebedeva ir A. Þuþ- nio ðokio erdvëje dirbanèiø choreo- Kristina Gudþiûnaitë ir Ignas Arma- na, ið laikrodþio ðvytuoklës nusilei- paskatintø reþisûriniø ir choreo- þalkinas), reklaminë kampanija, grafø, likusiø ðeðiø autoriai – baleto lis. Þmogaus-tigro ávaizdis, artimu dþianti fataliðka graþuolë palaidais grafiniø sprendimø sekà. áspûdingi plakatai. Programëlëje – artistai, tikslinë sumanymo, siekian- planu akcentuotas ir vaizdo projek- plaukais, galiausiai ið palubiø pasi- Projekto sveèiai ðá kartà – tituluo- ilgas sàraðas þmoniø, prisidëjusiø èio paþadinti kûrybines trupës am- cijose, kostiumai, grimas, choreo- pilantis juodø skutø ðuoras). ti baltarusiø menininkai Julija Diat- prie „Impulso ágyvendinimo“. Jø bicijas, grupë. „Ðukës“ M. ALEKSOS NUOTR. indëlis á projektà – labai didelis, ga- Pirmoji kompozicija, kurios au- lima sakyti, daugeliu atvejø netgi torius – Andrius Þuþþalkinas, tiesio- nusveriantis choreografines idëjas, giai susijusi su „Kûrybinio impulso todël tenka atsiimti spaudos kon- II“ ávaizdþiu: ðviesos rate susipynæ ferencijoje uþduotà klausimà apie kûnai iðsisklaido erdvëje ir trumpai „Kûrybinio impulso“ sklaidà – ko stabteli ið virðaus srûvanèiø spindu- gero, jokioje kitoje Lietuvos teat- liø pluoðte. Taèiau viltingà pradþià rinëje erdvëje visavertis projektø sekë gana eklektiðka ir nevienodos parodymas bûtø neámanomas. Tik meninës kokybës programa, o kai vienas kitas kûrinys be papildomø kuriø epizodø choreografija prany- vaizdo ar sceniniø efektø galëtø ko vaizdo efektø ðuoruose. tinkamai funkcionuoti, iðsaugotø Nors Davido Isaaco Evanso „Ðu- savo choreografines prasmes. kes“ pagal Philipo Glasso muzikà Pasibaigus koncertui paskelbti taip pat papildë projekcijoje sklan- „Kûrybinio impulso II“ laureatai – danèios ðaltos nuolauþos, pasirodë, jais ðiais metais tapo „Kelionës“ au- kad kûrëjas jauèia muzikà ir geba torius M. Rimeikis, taip pat baleto gana organiðkai jà ákûnyti – ðokëjos artistai G. Dirmaitë ir E. Butkus.

Anonsas muoja mûsø dabartá? Kà norime ir 74-ajame sezone LNDT þiûrovus ðokiruojanèias teatrines priemones. pjesæ. Balandþio 25, 26 d. já uþbaigs ko nenorime prisiminti? Kokiø pra- pakvies á ðeðias premjeras. Sezonà Statant ðá spektaklá norisi emocið- naujosios kartos suomiø reþisierës ir Naujas Lietuvos eities vertybiø pasigendame dabar- pradës lenkø dramaturgo Tadeuszo kai ir dokumentiðkai gráþti á pjesës dramaturgës Saaros Turunen spek- nacionalinio dramos tyje? Ðiuos klausimus ávairiai uþ- Slobodzianeko pjesës „Mûsø klasë“ laikà ir paþvelgti á já ðiandienos ðvie- taklis pagal paèios sukurtà pjesæ teatro sezonas duos trys nauji spektakliai, vienaip pastatymas, já reþisuoja Yana Ross. soje“, – teigë reþisierius J. Vaitkus. „Broken Heart Story“. Lapkritá Lietuvos nacionalinis dramos te- ar kitaip interpretuojantys istorinæ „Mûsø klasë“ suveda skaitytojà ir Á „Atþalyno“ premjerà teatras pa- ávyks norvegø dramaturgo Arno atras pristatë ateinanèio 74-ojo se- atmintá. Pakvieèiau tris skirtingø þiûrovà akistaton su Holokausto pa- kvies lapkrièio 8, 9 dienomis. Dar Lygre tarptautiná pripaþinimà pel- zono naujienas. Iki Naujøjø metø kartø uþsienio reþisierius ið Dani- tirtimi, priartina jo neþmoniðkumà vienas spektaklis, gimstantis istori- niusios pjesës „Að iðnykstu“ prista- planuojama parodyti daugiau kaip jos, Latvijos ir Suomijos. Tikiuosi, ir siaubà bei diagnozuoja negyjan- jos ir dabarties sandûroje – tai latviø tymas. Svarbiausias ðio neformalaus 100 repertuariniø spektakliø ir iðleis- jø spektakliai sujudins teatro kûry- èià psichologinæ ir socialinæ traumà. ir lietuviø jaunøjø menininkø projek- ciklo renginys – danø reþisierës ir ti tris premjeras. Po Naujøjø teatro binæ kraujotakà ir suteiks þiûrovams Spektaklio premjera ávyks rugsëjo tas darbiniu pavadinimu „Sausio „Hotel Pro Forma“ vadovës Kirsten repertuarà papildys dar trys nauji naujø meniniø áspûdþiø. Keièiasi 20, 21 dienomis. Kita pirmosios se- 13“, kurá reþisuoja jauniausios latviø Delholm spektaklis „-Cosmos+“ su spektakliai, tarp kuriø – LNDT ir nacionalinës dramaturgijos festiva- zono pusës premjera – Jono Vait- teatro kartos lyderis Valteris Sîlis. lietuviø aktoriais ir jaunais muzikos ðiuolaikinio Europos teatro „Hotel lio „Versmë“ formatas. Uþuot ren- kaus reþisuojamas Kazio Binkio Spektaklio dramaturgija bus kuria- kûrëjais. Kiekvienas „Hotel Pro For- Pro Forma“ (Danija) kuriamas nau- gæs pjesiø idëjø konkursà, teatras „Atþalynas“. Chrestomatinæ pjesæ ma per repeticijas ið istoriniø ávykiø ma“ pastatymas kuriamas menø sin- jos kartos spektaklis jaunimui. uþsakë trims jauniems jau þino- Vaitkus þada perskaityti savaip – ne- liudininkø pasakojimø, dokumentø, tezës pagrindu – jame susilieja vizu- 73-àjá sezonà LNDT uþbaigia miems lietuviø dramaturgams para- sistengdamas jos suðiuolaikinti, bet paèiø spektaklio kûrëjø prisiminimø. aliøjø menø, architektûros, muzikos, gastrolëmis Europos nacionaliniø ðyti teatrui po pjesæ. Nuo pat raðy- þvelgdamas á joje vaizduojamus mo- „Sausio 13“ premjera ávyks 2014-øjø kino, literatûros, mokslo ir skaitme- teatrø festivalyje Varðuvoje. Oska- mo pradþios kûrybiniame procese kytojø ir mokiniø santykius ið isto- vasario 22 ir 23 dienomis. niniø medijø iðraiðkos formos. ro Korðunovo reþisuotas spektaklis dalyvauja ir reþisieriai, kurie rengs rinio laiko perspektyvos. „Skaitant Bûsimà LNDT sezonà papuoð „-Cosmos+“ yra bandymas sukurti „Iðvarymas“ birþelio 7 ir 8 d. bus pa- pjesiø pristatymus. Sëkmingiausi ið Binkio pjesæ ypaè ryðkiai galima skandinaviðkas akcentas. Bus pri- naujos kartos spektaklá jaunam þiû- rodytas „Teatr Narodovy“ scenoje. jø taps spektakliais. Apskritai atei- jausti jos transliuojamas vertybes – statyta danø, islandø, suomiø, nor- rovui, paremtà moksliniais visatos Festivalyje taip pat dalyvaus Vienos nantá sezonà teatre turëtø atsirasti moralæ, jaunesnio pagarbà vyres- vegø naujoji dramaturgija ir teatras. tyrinëjimais ir meninës vaizduotës „Burgtheater“, Stokholmo „Dra- daugiau jaunos kûrybinës energijos, niam, tai, kas ðiandien yra daugiau Skandinaviðkàjá sezono ciklà spalio poezija. Spektaklio „-Cosmos+“ maten“ ir Sankt Peterburgo Alek- skatinanèios teatrà toliau eiti atsi- ar maþiau uþmirðta ar paminta. Tai 12, 13 d. pradës reþisieriaus Gyèio premjera Didþiojoje salëje ávyks sandros teatrai. naujinimo keliu“, – taip ateinantá labai nuoðirdi, nereikalingø preten- Padegimo kamerinio spektaklio 2014 m. kovo pabaigoje. „Naujajame sezone daugiau dë- 74-àjá LNDT sezonà pristato jo me- zijø neturinti pjesë, todël nesinori „Nuoðaly“ premjera pagal islandø mesio skirsime istorijai. Kaip ji for- no vadovas Audronis Liuga. jà statant naudoti modernizmà ar dramaturgo Sigurduro Pãlssono LNDT INF.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) M uzika Begalinës harmonijos dvelksmas

A TKELTA IÐ 1 PSL. vengdama iðorinës vaidybos, daini- ninkë iðgavo subtiliausius emoci- uþsimena apie „Miðke“ esanèius te- nius niuansus, o jai jautriai ir labai mø darinius, sàlygiðkus „miðko leit- nuoðirdþiai stengësi talkinti orkest- motyvus“ kaip „vëjas“, „nerimas“, „il- ras. Ypaè prasmingai suskambëjo gesys“: „Tas ávairovës ir vienybës daina „Im Treibhause“ („Oranþeri- santykis gana subtilus, ir já atskleisti – joje“), kurioje dainininkë atskleidë kartu su partitûros spalvingumu, iðti- visà psichologiná poezijos gylá, o tam sine, lanksèia formos dinamizacija – padëjo kokybiðkai suskambëjæs or- turbût svarbiausias dirigento inter- kestro piano, nuosekliai plëtojamos pretatoriaus uþdavinys.“ Belieka ti- dinaminës bangos. Dramatiðkoje këtis, jog dirigentas dar „paðlifuos“ dainoje „Schmerzen“ („Kanèios“) ðià poemà arba galbût imsis reda- V. Urmana parodë „vagneriðkà“ guotos versijos. balso jëgà, o „Träume“ („Svajos“) Tiesa, Vilniaus festivalá, o juolab atskleidë ðviesios melancholijos gai- tokià progà kaip pirmininkavimo das. Buvo reta proga pajusti tai, jog Europos Taryboje pradþios iðkilmës dainininko balsas gali turëti ne tik bei kiti tarptautiniai renginiai, be „spalvà“, bet ir iðgauti paðviesëjimo ar abejonës, bûtø papuoðusi ir ðiuolai- patamsëjimo niuansus. Be to, V. Ur- kinio lietuviø autoriaus kûrinio mana ne tik paneigë legendà apie ðiø premjera. Turëdami tikrai iðkiliø kû- D. MATVEJEVO NUOTR. dainø „nepatogumà“ balsui, bet ir Violeta Urmana rëjø, galëjome ir festivalio konteks- neseniai susitikime paaiðkino jø fe- dais jau buvo galima pasidþiaugti riðko aistringumo sinteze. Be to, programa taip pat yra derin- te, ir vëliau Europai priminti turá mo- nomenà. Dainose vyrauja vidurinis ávykusiu ir pavykusiu dviejø Wagne- „Mirtis ir pragiedrëjimas“ (1889) – ta prie kito atlikëjø laukianèio svar- dernios ir ádomios ðiuolaikinës diapazonas, nëra aukðtø natø, kaip rio interpretatoriø susitikimu. Jau- treèioji Strausso simfoninë poema, ku- baus ávykio – dalyvavimo viename muzikos. Neabejoju, kad gavæ tokià ir daugelyje „aukðto dramatizmo“ tësi, kad V. Urmanai Izolda tikrai ási- rioje perteikiama mirðtanèiojo ago- didþiausiø klasikinës muzikos fes- progà, pavyzdþiui, estai, tikrai iðnau- (Hochdramatische) partijø remiamasi smelkusi á visas balso (ir gal net nija ir iðkilmingai mistiðka pomirti- tivaliø – Klara festivalyje Briusely- dotø savo Arvo Pärtà ir kitus þymes- viduriu. Tad jei dainininkas neturi ið- sielos) kerteles, yra nuoðirdþiai jos nio gyvenimo apoteozë. Ði Strauso je, kurio pavadinimas ðákart yra niuosius, pateikdami europietiðkà ir vystyto vidurinio registro, jam yra sun- mëgstama ir plaèiai pasaulyje atlie- sugalvota programa vëliau tapo po- „Melancholija mene“. Tad prie ðio kartu savità ðalies kultûros ávaizdá. ku. „Man jas dainuoti patogu“, – sa- kama partija, o M. Pitrënui su Na- eto ir muziko, gero kompozitoriaus renginio „atspalvio“ buvo priderin- Mes turime ne kà prasèiau, tik bi- kë V. Urmana. cionaliniu simfoniniu pagal jëgas jai draugo Alexanderio Ritterio eilëmis, ta ir filosofinë Strausso „Mirtis ir jau, kad progà plaèiai ir ryðkiai pri- Didingai, su orkestru (daþniau- sudaryti vertà draugijà. (Beje, aud- kurias Strausas ádëjo á partitûrà. pragiedrëjimas“, ir nostalgiðkoji statyti bûtent ðiuolaikinæ lietuviø siai dainos atliekamos su fortepijo- ringais publikos aplodismentais ið- Simfoninës poemos tematikai áta- Èiurlionio „Miðke“. muzikà ðá kartà, deja, praleidome. nu) atgijæs pilnas ciklas „Mathildos praðytas bisas – nedidelë Zyglindos kos turëjo Arthuro Schopenhaue- Reiðkiu nuoðirdþiausius kompli- Sugráþdama prie pakylëtos Vil- Wesendonck dainos“ su paskutiniu scena ið „Valkirijos“ – V. Urmanai rio idëjos. „Mirties filosofija“ tuo mentus tiems, kurie á tokià atsakin- niaus festivalio pradþios koncerto posmu („Kad jos galëtø augti, þy- pavyko kur kas geriau nei antrà kon- metu buvo madinga tarp vokieèiø gà programà átraukë kiekvieno tau- dvasios ir vis dar dþiaugdamasi, kad, dëti / Svajingai skleisti savo aroma- certo dalá pradëjæs Zyglindos pasa- intelektualø. Èia vëlgi galime atrasti tieèio ðirdþiai brangià Èiurlionio neseniai atlaikiusi iðtisà spektakliø tà, / Ðvelniai nublukti ant tavo krû- kojimas, sudaræs kiek „átrûkusio“ paraleliø su „Tristanu ir Izolda“, ku- simfoninæ poemà „Miðke“. Progra- maratonà Paryþiuje, Violeta Urma- tinës / Ir pasinerti á savo kapà“) vël muzikinio audinio áspûdá.) rios fabuloje ðmëkðèioja nemaþas mos sudarytojai nesikompleksuoja, na rado jëgø papuoðti ðá koncertà nugrimzdo á, ko gero, ilgalaikæ ne- Jeigu paþvelgtumëme á kità pro- Schopenhauerio ðeðëlis. Taèiau, ki- kaip daþnai pasitaiko, o dràsiai Eu- iðkiliausiais Wagnerio operø epizo- bûtá mûsø scenose. gramos autoriø – Richardà Straus- taip nei Schopenhaueris – mirties ropai pateikia lietuviø genijaus dais, galiu paminëti ir tai, jog dai- O Wagneris, praëjus minëtoms sà, jau perþengusá amþiø sandûrà – apologetas, Straussas aukðtina gy- (apie kurá, deja, ten vis dar beveik nininkë su Izolda neatsisveikina. aistroms, netrukus sutiko Ferenzo jo ryðys su Wagneriu itin ryðkus. Ne venimà, nors ir tokiame kontekste. neþinoma) muzikà. Juk nepasirink- Karaliðkojoje Alberto salëje Lon- Liszto dukrà Cosimà, savo draugo tik todël, kad ilgus metus jis diriga- Bûtent vitaliðkasis aspektas vyra- tas, pavyzdþiui, nei Rodionas Ðèed- done Violeta Urmana dainuos Izol- Hanso von Bulowo þmonà. 1865 m., vo Bairoito festivaliams, bet ir kû- vo M. Pitrëno parengtoje poemos rinas su Þalgirio mûðio sakmëmis dos partijà koncertiniame „Tristanas kai ávyko „Tristano ir Izoldos“ prem- rybos, netgi bendravimo su Wagne- interpretacijoje. Svarbià temà pra- (kaip 2009 m. „Vilnius – kultûros ir Izolda“ atlikime su BBC simfoni- jera (tam paèiam Bulowui diriguo- rio ðeima poþiûriu (raðoma, jog dëjo ðvariai ir lygiai skambantis obo- sostinë“ ir 2010 m. Vilniaus festiva- niu orkestru. Be to, V. Urmana (taip jant), Wagneriui ir Cosimai gimë Cosima Wagner netgi pirðo Straus- jus, skaidrumo pridëjo arfa. Raiðki lio atidarymo atvejais), nei koks ki- pat Lietuvos kamerinis orkestras, dukra, kurià jie pavadino Isolda… sui savo dukterá Evà). styginiø linija, neiðsiðokantys muða- tas pasaulinis autoritetas, kas tiesiog bûrys þinomø violonèelininkø) atsto- Koncerto kulminacija tapusi Izol- Pirmàjà savo operà „Guntram“, mieji ir kaip niekad susitelkæ vari- automatiðkai Europos akyse uþvilk- vaus Lietuvai ðiømeèio prestiþinio dos mirties scena („Liebestod“) ið akivaizdþiai paveiktà „Parsifalio“, niai patikimai ir darniai pratæsë plë- tø kultûros konvencionalumo rûbà. Ðlëzvigo-Holðteino (Vokietija) kla- operos „Tristanas ir Izolda“ leido R. Straussas paskyrë Wagnerio at- tojamà dramaturgijà, nuosekliai Tiesa, ðá vaidmená puikiai atlieka ki- sikinës muzikos festivalio progra- pajusti ypaè retà darnà scenoje – tu- minimui. Vagneriðkai simfonizuoto- augino kulminacijas, kuriø netrûko ti programos autoriai, tad gali atsi- moje. V. Urmana minëjo, jog yra rinio, skambëjimo, atlikimo, skonio, mis laikomos ir operos „Dafnë“, „Da- sudëtingame ir ilgame kûrinyje. In- rasti vietos ir „neþinomam“ Èiurlio- kvieèiama á Vienà, Madridà, Pary- profesionalumo darnà. Orkestras najos meilë“. Beje, didelë R. Strausso terpretacija pasiþymëjo sodrumu, niui. Taèiau já garsinti plaèiau yra þiø, á kitus ávairius festivalius, kur, pasistengë, kad scenos áþangoje gerbëja V. Urmana pripaþino, jog yra jëga, taèiau nebuvo pamirðtas ir ty- tiesiog bûtina (gaila, kad daugelis þinoma, karaliauja Wagneris. Taip skambëjæ ávairiø leitmotyvø gijos, dainavusi tik „Ariadnëje ið Naksos“, liøjø epizodø subtilumas. Dirigen- ávairiø progø já parodyti praëjo ne- pat numatyti koncertai su orkest- meilës dueto tematika, áþymusis buvo kviesta dainuoti Elektrà tui pavyko aprëpti kûrinio visumà iðnaudotos). ruotomis Strausso dainomis. Taèiau „tristaniðkasis akordas“, pradëjæs („Elektra“), taèiau ðie planai ateity- ir átikinamai perteikti ðio romantiz- Beje, sumanyta pateikti bûtent dainininkë prasitarë, jog dabar pa- „begalinës harmonijos“ revoliucijà, je. „Jo muzika kur kas sudëtingesnë mo dvasia alsuojanèio simfoninio autentiðkà Èiurlionio „Miðke“ par- maþu vël dairosi á italø operà ir rim- tembrø bei dinamikos poþiûriu bû- uþ Wagnerio“, – sakë dainininkë, kuri audinio groþá. Tai bus tikrai solidus titûrà, nors dël tokio sprendimo tai màsto apie Amneris, Eboli, Azu- tø subalansuoti, raiðkûs, o iðtisinës rengia orkestruotø R. Strausso dainø akcentas nacionalinio simfoninio drásèiau paabejoti. Koncerte iðban- èenà ir kitas, þadëdama „pamaiðyti plëtotës muzikos audinys niekur ne- programà ateinantiems metams, de- orkestro repertuare. dytas toks kûrinio variantas ne iki soprano ir mecosoprano partijas“. trûkinëtø ir neiðsisemtø. Èia, greta dikuotiems R. Straussui. Turint omeny svarbø momentà, galo pasiteisino. Partitûra kiek ið- Belieka ir toliau svajoti apie V. Ur- visas jëgas atidavusiø muzikantø, di- Tyrinëtojai pabrëþia, kad savo jog Vilniaus festivalá pradëjusi pro- tæsta (Èiurlionis tik po metø pradë- manos dalyvavimà kokiame nors delæ dalá nuopelnø priskirèiau diri- sceniniuose veikaluose R. Straussas grama atstovaus Lietuvos kultûrai jo studijuoti Leipcige ir gilintis á to pastatyme mûsø operos teatre, nors gentui M. Pitrënui, kuris jau ilgus tæsë tà tematikà, kurià pradëjo dai- pirmininkavimo Europos Tarybai paties R. Straussso partitûras), o neþinia, ar dainininkæ tenkina teat- metus interpretuoja Wagnerio kû- nose ir ypaè simfoninëse poemose. pradþios iðkilmëse, norisi pridëti ke- ðiuo kûriniu koncertà pradëjæs ir ro akustika, apsunkinusi atlikimà ir rinius ir gerai jauèia jø dvasià bei Simfoninëje kûryboje Strausas jungë lis ðtrichus ðia tema. Kaip sakë fes- pirmojo jaudulio dar neáveikæs or- ðiame koncerte. stilistikà. Orkestras padëjo ir dra- Wagnerio, Ferenco Liszto, Hectoro tivalio vykdomoji direktorë, Lietu- kestras nepademonstravo reikiamo Ið reto koncerto iðeinu tiek pa- matiðkai sukreèianèiam V. Urmanos – Berliozo simfonizmo bruoþus: mono- vos nacionalinës filharmonijos skambesio ðvarumo, dinamikos ba- kylëta ir pajutusi tokià visumos dar- Izoldos iðsisakymui, paremtam bal- tematines transformacijas, leitmoty- generalinë direktorë Rûta Prusevi- lanso. Jautësi, jog ir dirigentas dëjo nà. Meninio lygio prasme Vilniaus so sutelktumu, ásijautimu. Ne vel- vø principà, persipinantá daugia- èienë, programa buvo kruopðèiai dideles pastangas kaip nors apjungti festivalis prasidëjo paèia aukðèiau- tui V. Urmana ne tik ið patriotiniø balsumà, melodikos lakoniðkumà, apmàstyta ir derinta su iðkilmiø ren- medþiagà ir perteikti kiek ámanoma sia gaida. Tai nereiðkia, kad toliau paskatø pareikalavo, kad ðià sudë- lankstumà. Nors ir keista, didelæ áta- gëjais Briuselyje (Palais des Beaux- spalvingesná bei sodresná paveikslà. slinks þemyn. Laukia ávairiø, unika- tingà koncerto programà diriguotø kà jam turëjo ir Wolfgangas Amadeus Arts de Bruxelles). Ðie, perspëjæ, jog Manyèiau, kur kas geriau skambëtø liø ir aukðèiausios „prabos“ atlikë- lietuvis dirigentas ir bûtent M. Pit- Mozartas (Straussas organizavo ir Mo- Briuselis iðlepintas paèiø garsiausiø Teisuèio Makaèino „Miðke“ redak- jø koncertai – tikrø tikriausi „Mu- rënas (Briuselyje jai buvo siûlyti kitø zarto festivalius), tad Strausso stilius atlikëjø vardø, paklausë „kà jûs ga- cija, kurioje, be kupiûrø, leidþiama zikos virðûniø susitikimai“, kurie ðaliø garsûs dirigentai). Sulig paskuti- daþnai ávardijamas kaip „aristokra- lëtumëte pasiûlyti?“, taèiau, pama- lengviau „alsuoti“ visiems kûrinio kartais atneða netgi prasmingesniø niu dramatiðku V. Urmanos pianissi- tiðkas“, dvelkiantis klasicistinës tæ Violetos Urmanos pavardæ ir to- dramaturgijos elementams. O jie la- rezultatø nei panaðaus „formato“ mo ir kulminaciniais orkestro akor- mocartiðkos harmonijos ir vagne- kià programà, tuoj pat jà patvirtino. bai ádomûs. Vytautas Landsbergis reikalai politikoje.

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 3 psl. T eatras Kaip apgauti vienatvæ Oskaro Korðunovo „Paskutinë Krepo juosta“ OKT studijoje

Kristina Steiblytë ðviestas Krepo stalas ir sukurta in- pasislëpæs uþ uþuolaidos, ir sviedþia kuriame aktoriai tikslingai manipu- to, taip pat prisidëjusi prie kvaiðte- tymi bei gana jauki aplinka. Priete- banano þievæ tiesiai á þiûrovus (o jei liuoja atlikëjo-suvokëjo santykiu tai lëjusio senioko áspûdþio kûrimo, pa- Ilgai lauktas pavasaris neatneðë moje ásitaisius þiûrovams, ið vietos þiûrovai pasitaiko nevikrûs – ir pa- tiesiogiai kreipdamiesi, tai pereida- sirodë besàs aktoriaus mûvimas trokðtos atgaivos. Net ir teatras á va- pajuda jau buvæs neramus Budrai- taiko á kurá nors ið jø). mi prie personaþø tarpusavio ben- aukso þiedas: tarsi tas, kuris sàmo- sarà iðlydëjo ne paèiomis dþiugiau- tis-Krepas ir spektaklis prasideda. Vientisumo pritrûksta ne tik pa- dravimo. „Dugne“ toks miðinys kur ningai atsisakë þmogiðkø santykiø, siomis natomis. Kai kurie teatrai Pasirinkta Krepo personaþo inter- èiam personaþui, bet ir jo santykiui kas labiau pateisinamas ir turëjo ne- vis dëlto (nostalgijos ar pamiðimo nuliûdino pasikartojanèiu alergijos pretacija sukelia dvejopus jausmus. su þiûrovais. Kai kuriose scenose á palyginti stipresná efektà jau vien to- vedamas) nusprendë neðioti þenklà, kûrybiðkumui priepuoliu, o kiti – Viena vertus, elgdamasis tarsi suvai- þiûrovus einama tiesiai, kitose – ap- dël, kad provokavo þiûrovus spek- nurodantá ne vienatvæ. tiesiog pasirinkæ ðirdá draskanèias këjæs, ekscentriðkas ir gerokai kvaið- simetama, kad jie pranyko uþ stali- taklyje dalyvauti kiek kitu nei áprasta Kiek nuvylë spektaklio pabaiga. dramas. Tarp pastarøjø ir OKT, pas- telëjæs seniokas jis kiek erzina, kita nës lempos apðvieèiamos erdvës li- bûdu, prieðingai nei saugiai áprastà Kitaip nei pjesëje, kur Krepas dar kutinëmis geguþës dienomis paro- vertus, klausydamas savo tekstø ar- kusioje prietemoje. Gal ir ið tiesø vujeristiðkà vaidmená prisiëmusius kartà pamëgino áraðyti savo balsà, dæs paties Oskaro Korðunovo reþi- ba ëmæsis áraðinëti atrodo esàs vi- klausantis savo balso áraðo þiûrovai, þiûrovus tamsoje kiurksoti palikæs spektaklyje jis mirë pasidavæs – tuo suotà spektaklá „Paskutinë Krepo siðkai sveiko proto, kritiðkas ir jaut- kaip prietemà uþpildanèios bûtybës, Krepas. metu, kai sustingæs klausësi teksto juosta“. Stipresná efektà turëjo ir tiek pat apie praëjusius geriausius savo me- „Paskutinë Krepo juosta“, drama kukli, taèiau savo bûtinumu lengviau tus, kai „dar buvo ðiokia tokia lai- apie nugyventà gyvenimà, pasirin- átikinanti „Dugne“ scenografija. Ir mës galimybë“. O jo atsisveikini- kimus, kuriais nesididþiuojama, nors „Paskutinëje Krepo juostoje“ mas su gyvybe palydëtas ir vël, tik prievolæ gyventi su praeitimi ir be nekilo abejoniø dël Krepo stalo, dabar jau visiðkoje tamsoje, besisu- ateities, regis, vienas skaudþiausiø kiek savotiðkai atrodë ir skrynutë kanèio jo paties pasakojamo atsi- ir liûdniausiø Samuelio Becketto bananams, ir uþ publikos árengtas sveikinimo su meile. Tokia pabaiga kûriniø. Ir èia netrûksta autoironi- Krepo baras, verèiantis aktoriø vis labai humaniðka, baigianti persona- jos, sukurtas kiek komiðkas persona- prabëgti tarp þiûrovø, ir ant sienos þo kanèias ir, bent jau seniai tinka- þas, taèiau visas juokingas elgesys kabantis juodas rutulys, greièiausiai mai nebefunkcionuojanèiam kûnui, dramoje pamaþu tampa tragiðkas, o nurodantis juodà guminá sviedinu- suteikianti ramybës. Taèiau taip pat kiekvienas ekscentriðkas veiksmas kà, laikytà Krepo jo motinai mirus. dël tokios pabaigos spektaklyje ne- ágyja naujà prasmæ – tai, kas ið pra- Regis, ðá kartà Dainius Liðkevièius belieka beketiðko absurdo: situaci- dþiø juokino, tampa patirties, savo neatsispyrë pagundai pridëti nela- jos, kurioje klausantis, kaip atsisvei- paties pasirinkimø prislëgto seno vy- bai reikalingø papildomø akcentø. kinta su meile bei laimës galimybe, ro vieninteliu bûdu bûti, ir gal net Nors kai kurie smulkesni sprendi- norima atsisveikinti su gyvenimu, ne gyventi, o egzistuoti laukiant pa- mai atrodo tikrai pasiteisinæ ar bent bet pabaigà pasiekia tik áraðai. Juozas Budraitis D. MATVEJEVO NUOTR. baigos. Tokia slogi atmosfera neblo- pateisinantys kai kuriuos reþisûri- Ði spektaklio pabaiga vis dëlto at- gai dera su visai neseniai reþisieriaus nius sprendimus. Pavyzdþiui, Kre- rodo kur kas taiklesnë nei „Kated- pastatyta Justino Marcinkevièiaus rus. Tarsi tai bûtø dvi asmenybës, gali pranykti, galbût jø funkcija te- po drabuþiai: ið po sunkaus palto ky- ros“: nors Krepo nebëra, jo kûriniai „Katedra“. Spektaklius jungia ne tik kurios kaþkokiu bûdu ásikûrë viena- buvo tamsoje sëdëti ir padëti Kre- ðantys ðviesûs apdarai, primenantys (ne tik beveik neiðpirkta knyga, bet dramose áraðyta stipri pabaigos, pa- me personaþe. Ir nors aktoriaus pa- pui nesijausti vienam („kai aplinkui piþamà. Sukurta iðvaizda paprasta, ir, þinoma, sau paèiam susikurtas sidavimo atmosfera, bet ir, pavyz- tirtis bei gebëjimai dirbti scenoje taip tamsu, að jauèiuosi ne toks vie- atitinkanti ir dramos, ir spektaklio juostose uþfiksuotas gyvenimas) lie- dþiui, tekstø iðprovokuota scenos neabejotini, vis dëlto spektaklio me- niðas“). Bet jis prie tø vienatvës ap- dvasià, be to, padedanti pateisinti ka. Jie kankinasi tokie pat nereika- erdvës tamsa. tu nuolat atrodë, kad vaidinami du gaudinëjimui reikiamø ðmëklø eina, Krepo kaip kvaiðtelëjusio senioko lingi kaip ir jø kûrëjas. Kaip ir dra- Juozas Budraitis þiûrovus pasitin- personaþai, kuriems pritrûko kaþ- su jomis savotiðku bûdu bendrauja, ávaizdá, nes tokia apranga sukuria mos personaþui kuriant savo ka tamsioje salëje, kur vienintelis kokios jungties, leidþianèios suvok- tad jaustis tik ðeðëliu ar banano þie- áspûdá, tarsi Krepas bûtø gydymo gyvenimà, taip ir kuriant ðá spektak- ðviesos ðaltinis yra stalinë lempa. ti, kad tai tas pats Krepas ir susi- vës taikiniu nebepavyksta. Èia ganë- ástaigoje arba ið jos pabëgæs. Smul- lá, regis, ne visi padaryti sprendimai Kamerinëje OKT studijos erdvëje màstæs klauso, ir ásirëmæs kampe tinai lengva pastebëti ryðiø su toje kmena, taèiau aktoriui bûnant taip pasiteisino. Taèiau atsisveikinimo at- uþtenka tiek ðviesos, kad bûtø ap- dejuoja, ir grauþia bananà pusiau paèioje erdvëje vykstanèiu „Dugne“, arti negalëjusi likti nepastebëta, be mosfera sukurta ypaè átikinamai.

Anonsai lio asmenybës – chorvedþiai Vaclo- dainø ðventëse, H. Perelðteinas pa- kokybei, sceninë kultûra – tuo ga- jais, orkestrais, dirigentais, tarp ku- vas Augustinas, Vakaris Laurynas këlë „Àþuoliuko“ sparnus ir nesu- lës ásitikinti ir Vilniaus festivalio riø minëtini M. Rostropovièius, Hermano Perelðteino Lopas, Povilas Gylys, Èeslovas Ra- skaièiuojamoms kelionëms uþsienio lankytojai. Y. Menuhinas, R. Katilius, A. Knia- 90-osioms gimimo dþiûnas ir dabartinis „Àþuoliuko“ ðalyse, kur skynë pergales ir de- Dalia Kuznecovaitë – ryðkus var- zevas, D. Geringas, V. Noreika, metinëms meno vadovas Vytautas Miðkinis. monstravo chorinës muzikos aukð- das ne vien Lietuvos, bet ir kitø ða- V. Èekasinas, V. Tarasovas ir kt. Devyniasdeðimtàsias „Àþuoliu- Choro ákûrimo ir suklestëjimo isto- tumas, taip garsindamas Lietuvos liø scenose. Studijavusi Vokietijos Apie aktyvià pianisto koncertinæ ir ko“ ákûrëjo Hermano Perelðteino rija taip pat nuskambës ið pirmø lû- vardà. aukðtosiose muzikos mokyklose kûrybinæ veiklà liudija puikiai kri- gimimo metines Maestro mokiniai, pø – prisiminimais dalinsis H. Pe- RENGËJØ INF. Kelne ir Rostoke, ji tæsia mokslus tikø ir publikos ávertinti áraðai, ið- bendraþygiai ir visa didelë choro relðteino bendraþygiai, garbieji Paryþiaus nacionalinëje konserva- leisti Vokietijos, Japonijos ir Lietu- „Àþuoliukas“ ðeima kvieèia paminë- Juozas Domarkas ir Saulius Son- torijoje, prof. B. Garlitskio klasëje. vos leidëjø. ti birþelio 7 d. 19 val. Ðv. Kotrynos deckis. Vilniaus festivalyje – Smuikininkë – ryðki solistë, dauge- Iðskirtinio smuiko ir fortepijono baþnyèioje. Prisiminimai apie legen- Specialiai ðiai progai kompozito- nepaprastas smuiko ir lio tarptautiniø konkursø laureatë, vakaro programoje – ávairiø epochø diná muzikà, chorvedá ir pedagogà, riaus Laimio Vilkonèiaus ir poeto fortepijono duetas koncertuojanti didþiausiose Euro- kûriniai, atskleisiantys skirtingas at- iðtikimiausiø mokiniø pagarbiai va- Juliaus Kelero kûriná „Jeigu“ atliks 2013 m. birþelio 10 d. 19 val. á Lie- pos, Azijos ir Amerikos scenose. likëjø meniniø aukðtumø puses. dinamà tiesiog „ðefu“, skambës ne „Àþuoliuko“ vyrø choras. Maestro tuvos nacionalinës filharmonijos Ðiais metais numatyti smuikininkës Pradëdami koncertà Giuseppe’s tik geru þodþiu. Tarp muzikiniø va- atminimà taip pat pagerbs solistai Didþiàjà salæ klausytojus pakvies koncertai Vokietijoje, Ukrainoje, Tartini Sonata smuikui ir fortepijo- karo kûriniø bus ir specialiai ðiai da- Rafailas Karpis, Ignas Misiûra ir neeilinis smuiko ir fortepijono an- Lenkijoje, JAV, Pietø Korëjoje, nui, dar vadinama „Velnio trelës“, tai sukurta daina. Arûnas Malikënas. samblis. Jaunosios kartos smuiki- Portugalijoje. 2013 m. laimëjusiai muzikai ketina parodyti savo virtuo- 1959-aisiais ákûræs berniukø ir jau- Sudëtingoje H. Perelðteino biog- ninkë Dalia Kuznecovaitë ir Nacio- konkursà „Deutscher Instrumen- zinius gebëjimus. Nenuostabu, kad nuoliø chorà „Àþuoliukas“, H. Perelð- rafijoje ryðkiausias nuopelnas ir vi- nalinës kultûros ir meno premijos tenwettbewerb“ Daliai buvo su- dël ypaè sudëtingø techniniø pasa- teinas áneðë didþiulá indëlá á Lietu- so gyvenimo svajonës iðsipildymas – laureatas profesorius Petras Geniu- teikta galimybë groti unikaliu ita- þø ðios sonatos imasi retas muzikan- vos muzikos istorijà ir sukûrë tikrà du auksiniai deðimtmeèiai kuriant ðas pristato spalvingà klasikos pro- lø meistro Lorenzo Ventapane tas. Du XIX a. muzikos opusai – muzikos talentø kalvæ bei neeilinæ „Àþuoliukà“, uþgoþiantys jaunystëje gramà. smuiku „Napoli 1795“. Franzo Schuberto Fantazija smui- gyvenimo mokyklà, o po dviejø de- iðgyventà tremtá, vëlesná persekiojimà Dalià Kuznecovaitæ ir Petrà Ge- Lietuvos nacionalinës kultûros ir kui ir fortepijonui C-dur ir Césaro ðimtmeèiø buvo priverstas pasi- ir priverstinæ emigracijà á Vakarus. Be niuðà klausytojai iðgirs nebe pirmà meno premijos laureatas Petras Ge- Francko Sonata smuikui ir forte- traukti á JAV. Atminimo vakaro ak- daugelio dainø, H. Perelðteinas su kartà. Taèiau tai, kad scenoje susi- niuðas – vienas ryðkiausiø mûsø die- pijonui A-dur – kamerinës muzikos centu taps maestro laiðkai savo „Àþuoliuko“ choru parengë sudë- tinka skirtingø kartø ir nevienodos nø Lietuvos pianistø, asmenybë, ið- ðedevrai, iðskleidþiantys visà ro- mokiniams ir draugams, raðyti jau tingø klasikinës ir ðiuolaikinës rim- koncertinës patirties turintys lietu- siskirianti plaèiais interesais, naujø mantinës muzikos spalvø ir emoci- emigracijoje. Juos skaitys taip pat tosios muzikos kûriniø, tarp kuriø viø menininkai, intriguoja dar la- iðraiðkos formø, nekasdieniðkø mu- jø ávairovæ. Koncerto programoje – buvæs „Àþuoliuko“ choristas – ak- G.F. Händelio oratorija „Judas Ma- biau. Muzikos kritikai, iðgirdæ juos zikiniø ir dvasiniø potyriø paieðko- ir viena poetiðkiausiø vadinama torius Andrius Bialobþeskis. kabëjus“, E. Balsio oratorija „Ne- koncertuojanèius kartu, jau pranaða- mis. Jo interpretacijoms paklûsta vi- Vlado Jakubëno kompozicija smui- Koks H. Perelðteino portretas ási- lieskite mëlyno gaublio“, S. Rach- vo sëkmingà naujo kûrybinio dueto sø epochø muzikinis repertuaras, o kui ir fortepijonui „Melodija-le- rëþë á vaikiðkà pirmøjø „Àþuoliuko“ maninovo kantata „Pavasaris“ ir ateitá. Kas vienija ðiuos talentingus jo rengiami koncertai sutraukia bû- genda“. choristø atmintá, pasakos ðiandien daugelis kitø. muzikus? Pirmiausia nepaprastas rius gerbëjø. P. Geniuðas koncertuo- þinomos Lietuvos muzikinio pasau- Dirigavæs beveik visose to meto muzikalumas, reiklumas meninei ja ir kaip solistas, ir su kitais atlikë- VILNIAUS FESTIVALIO INF.

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) M eno projektas

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) Gintaras Zinkevièius, „2013-05-15“ 5 psl. D ailë Nëra vietos balandþiams Áspûdþiai ið 55-osios tarptautinës Venecijos meno bienalës

Monika Krikðtopaitytë lu, kai kûriniai peðte peðasi dël dë- mesio, vakarop kaip prekybcentrio Venecija keri kaip gyvosios isto- pardavëja nebegali pasakyti, kas rijos miestas. Nepasikeitë miesto prieð tavo akis slinko kasos takeliu struktûra, nes nëra kur plëstis. Tie visà dienà. Ðioje bienalëje stabdan- patys akmenys ir doþø, ir Visconti, èiø laikà kûriniø buvo labai maþai. ir Brodskio ðlifuoti. Nepasikeitë ir Kur kas daugiau pasitaikë kûriniø- paskirtis – tai pirkliø ir lëbavimø saviþudþiø – tai darbai, tiesiogiai ir (operos, kaukiø baliø, priëmimø, labai priklausomi nuo ilgo ir painaus atidarymø ir vakarëliø) uostas. Pirk- teksto, arba patys neaprëpiamos tal- ti ir parduoti, regis, susirinko ir vi- pos tekstas ar vaizdø kolekcija. Ma- sa bienalë. Todël ten kalbama ðiek tyt, taikyta á temà „Enciklopediniai tiek maþiau apie menà, daugiau rûmai“. Daug portretø, pieðiniø, apie pasirodymà, nacionalinius rei- stalèiø ir kt. rinkiniø. Bejëgystë prieð kaliukus, vardø kalves, dominavimo kiekybæ – aktuali tema. Vis pasiges- þaidimëlius ir ryðius. Ryðiø mezgi- davau temos pragvildenimo, mat te- mà ir jau esamø naudojimà. Apie mà þinojau jau vaþiuodama. maloninimàsi. Gal todël viskas pa- Sprendþiant pagal ðià Venecijos Artur Bispo do Rosãrio (Brazilija), ekspozicijos Centriniame paviljone fragmentas L. ÐALÈIÛTËS NUOTRAUKOS sirodë labai jau nuosaiku, suðukuo- bienalæ, menas darosi vis vartoto- ã ta, supakuota, apvilkta á frakus. jiðkesnis, apima vis labiau viskà, to- daþus, tuðinukus, puodelius bei siû- pakuotos erdvës arba atminties tal- labiau ásigilinæs ir juo nepersiso- Kaip brangioje firminiø þenklø par- dël nekeista, kad parodos formatas lelius. Jei ne beprotiðkas mastas, bû- pos simboliu? Tiesa, dar nemaþai tinæs. Man atrodo, kad tokio tipo duotuvëje. Tiems, kurie tai mëgsta, ritasi atgal prie kunstkameros arba èiau èia pat uþmirðusi kaip visiðkà kur figûruoja vanduo. Pavyzdþiui, menas, kaip ir abstrakèioji dailë, tu- ðis miestas-teatras yra ideali scena. ádomybiø rinkinio þanro. Rodoma vis- nesusipratimà. Tad keistumas ðioje Alfredo Jaaro kûrinys „Venecija, Ve- ri trumpà galiojimo laikà, nes yra Visi geidþiami naudingi þmonës ir kas, kas galëtø priversti þvilgsná uþkliû- bienalëje vis dar yra egzotinë meno necija“ (2013, Èilë) baseine skandi- tiesiogiai susijæs su ákalbëjimu bei varþovai ranka pasiekiami. Jei ne ta- ti. Ezoteriniai pieðiniai ir schemos, prekë. Gal tik gerai, kad to keistu- na ir iðkelia visai nemaþà Giardini ákalbanèiaisiais asmenimis ir kur me atidaryme, tai kitame vakarëlyje. anoniminiø medituotojø ritualo lieka- mo dabar daþniau savyje ieðkom, o sodo maketà. Atrodo kaip pramoga. kas maþiau su þiûrovu. O tie, kurie nei perka, nei par(si)duo- nos, kristalai, privaèios nuotraukos, ka- ne kituose. Funkcija – „laikas susimàstyti“, re- Man smagiau buvo Slovënijos pa- da, yra arba paprastas þiûrovas, lau- liniø pieðiniai, vudu rankdarbiai, pseu- Ákyriai pasikartojantys motyvai gis, nesuveikë. Rimti dalykai grubiu viljone pavadinimu „Vardan mûsø kiantis reginio (ar poveikio per kitus dofilosofø, narkomanø ir psichiniø buvo trys: knygos, medþiai ir spin- atrakcionu paversti ir Rusijos pavil- ekonomikos ir kultûros“, nes ten su- kanalus), arba spauda, kuri vienaip ligoniø menas (pagrindinëje parodo- tos. Ið knygø droþtos skulptûros jone – ðûkiu ant sienos vyrai verèia- kosi filmas, kuriame imituojamas la- ar kitaip, gal visai nedaug, ásilieja á pir- je), trimetrinis pano ið baltø þiurkiø kû- (Wim Botha, Pietø Afrikos paviljo- mi „iðpaþinti savo grubumà, gaðlu- bai rimtas posëdis ir sprendþiama, kimo-pardavimo (skatinimo) proce- neliø (Makedonijos paviljonas). Kinø nas), gaminti hipertalmudai (En- mà, narcisizmà, piktnaudþiavimà kas turëtø vaþiuoti á svarbø reprezen- sus. (Be jokios abejonës, hierarchija paviljone iðvis nuoðirdþiai patiekti te- tang Wiharso, Indonezijos paviljo- melu ir demagogija, banalumà ir go- taciná meno renginá, suprask, biena- ir èia aiðki). Todël jiems dosniai á ran- levizijos dirgikliø stiprikliai grynu pa- nas), peðioti ir versti vabzdþiais dumà, cinizmà, vagystes, spekulia- læ. Vienas ið veikëjø sako (pasakoju kas kiðami dailûs drobiniai maiðeliai vidalu (savas ir svetimas skausmas, mi- þodþiai (Simryn Gill, Australijos pa- cijà, iððvaistymà, rajumà, silpnumà, ið atminties): „O gal palikime meni- su spausdinta informacija, kartais ka- nia, þaizdos, ðaudo, gaudo, sprogsta, viljonas), dëlioti ornamentai, tûriai pavydumà ir kvailybæ“. Teatraliðko ninkui tik sienà, tuomet kitus iðka- talogais ir ávairiomis laikmenomis, nusirengia – pilnas repertuaras). (Odires Klaszho, Brazilijos paviljo- performanso dalyviai: kostiumuoti binsime, bus daugiau mûsø atstovø, retkarèiais ádedama dar papildoma Vis dëlto XX a. pradþios ezote- nas) ir t.t. Daugialypumo trauka. sustingæ vyrai, ið dangaus krentan- suderinsime daug interesø.“ Na- maloni dovanëlë. Kuo paviljonas to- riniai ir „iðplëstos sàmonës“ auto- Medþiø nuotykiai irgi ne kà pras- tys pinigai (su uþraðu: tikëjimas, vie- cionalinë reprezentacija aptariama liau ir kuo prastesnæ reputacijà turi riø darbai yra visai geras konteks- tesni. Pas latvius ðvytuoja, Kosovo nybë, laisvë, meilë), klauptai þiûrëti aukðtomis frazëmis ir tai dievaþi (dël geografijos ar kuratoriai dar tas ðiuolaikiniam menui. Ðtai Sarah paviljone tampa pereinama kiaury- á pinigus ir þiûrovës su skëèiais (vy- juokinga. Nebûtø taip linksma, jei nëra ryðingi), tuo maiðeliai pilnes- Sze instaliacijos Jungtiniø Ameri- me, belgai medá iðdidina iki monst- rai neáleidþiami) po pinigø lietumi. tame nebûtø daug tiesos. Visos sie- ni, dailesni. Paviljonø ið viso 88, o kos Valstijø paviljone atrodo kaip ro (visas ið vaðko) ir rodo máslingo- Quentino Tarantino stiliumi rusai nos, perskyros ir uþuolaidos nuklo- akreditacijos veikia tik tris dienas, grynas autizmo ásikûnijimas. Pridë- je beveik tamsoje. Knyga ir medis – ábruka „atpildo“ parodijà. Nusijuo- tos vabalø ornamentu. Vestibiuly- tad aktyvusis viliojimas ne ðiaip sau. liota visokiø detaliø, detalyèiø pa- labai tauru ir aktualu: dabarties kal- kiau, bet po to supratau, kad juokas je kabo paveikslai ið biurokratø Dabar arba niekada. Tai net ðiek gal kaþkokià savità tvarkà. Atrodo, ba, edukacija ir ekologija, taèiau vis dëlto piktas, netikinèiosios. kabinetø. Vos neapsisukau pasibai- tiek labiau vieðøjø ryðiø bienalë. metus uþtruktum, kol apvilktum ádomu, kodël staiga visiems taip pa- Man, kaip þmogui, nusiteikusiam sëjusi, kol nepastebëjau tolesnio Nepaisant maiðeliø groþio ir pa- daiktelius akmens pavirðiaus raðtu rûpo spintos. Lietuvos paviljonas ne ciniðkai bienalës „eurovizinio“ for- tako. Èia atvirai parodijuojamas me- tikimo þmogaus patarimø, vis tiek margintu popieriumi ir sudëliotum iðimtis. Gal jos tapo kokios nors su- mato atþvilgiu, labiausiai patiko bie- nas kaip suvenyras, biurokratinis nuo daugybës aplinkybiø priklauso, nalës institucijà paðiepiantys kûri- menas. Ðiame paviljone ir dar ke- kà pamatysi. Nepamirðkime, kad Sarah Sze, „Trigubas taškas“, JAV paviljono fragmentas niai. Kubos paviljone rezonavau su liuose menininkas ir menas tampa Venecija veikia kaip labirintas, ku- Lazaro Saavedros poros minuèiø fil- problemiðki. Vis raitosi klausimas – ris kada nori ir kur nori tave iðspjau- muku „Profesiniai santykiai“ (2008). kà reiðkia bûti menininku, kaip at- na. Galbût kai atsidursi toje vietoje, Ten atsisëda du rimti iðvaizdûs vy- rodo jo sëkmë. Vadinasi, ne að viena kurioje norëjai, kûnas pareikalaus rai. Vienas klausia: pilna cinizmo. Jo turëjo ir norvegai, savo. Daug atsitiktinumo. Kurioj vie- – Esi dalyvavæs Venecijos biena- ðalia solidþiai rodyto (nematyto ir la- toj, kokia seka, kokios bûklës bûsi, lëje? bai ádomaus) Edvardo Muncho – kai menas stos prieð tave, nieks ne- – Ne, – atsako antrasis. Lene’s Berg filmas „Purvinas jaunas þino. Tris kartus norëjau pakliûti á – O Dokumentoj? pasileidëlis“ („Dirty young loose“), Prancûzijos paviljonà, kuris yra su- – Irgi ne. kur savæs pardavinëjimas, esant no- sikeitæs vietomis su vokieèiø, ir pa- – Tai gal tavo darbø yra MOMA rui ar geroms aplinkybëms, ávardina- matyti Anri Salos „Ravel Ravel Un- muziejuje? mas meniniu veiksmu. Paviljonas va- ravel“ (2013), bet nesusiklostë. Pagal – Nëra. dinasi irgi vaizdingai – „Saugokis tai, kiek ir kaip visi apie ðá paviljonà – Aha... na tai tada viso gero. ðventosios kekðës“ („Beware of the kalbëjo, kokia neáveikiama kaskart Sakytum, geras anekdotas, bet holy whore“). Maiðelá su ðiuo uþraðu buvo norinèiøjø ten pakliûti eilë, re- panaðumo gali rast ir be þiburio. pasilaikysiu, kad nepamirðèiau gero gis, auksinio liûto siela vis dëlto nu- Neretai bendraujama visai ne apie priesako. keliavo pas já. menà. Vienas ið povyzos reikðmin- Þuvø turguje, kai lûkuriuodama Tokioje gausybëje lakoniðkos gas amerikonas palydëjo mus iki dairiausi tarp tunø, kalmarø ir að- minties ir vizualiai paveikûs kûriniai (verto apsilankymo) Meksikos pa- tuonkojø, pastebëjau, kad visi sto- turi daug daugiau ðansø bûti supras- viljono, pakeliui paklausë, ið kur gai, lempos, atbrailos aptaisytos ti. Bet èia tik vidutinio lygio þaidëjø mes. „Lietuva?... Niekada ten ne- smaigaliais ar stiklo ðukëmis. Tapo uþsiëmimas. Sutinku su Marina Ab- buvau, na tai tada viso gero.“ Ir ðe aiðku, kodël San Marko aikðtëje ramoviè, kad nors suvokimo staigu- tau kad nori, Lietuva gauna pami- beveik nebëra balandþiø. Veneci- mas tampa beveik prievole, ieðkoti nëjimà. Reiktø dþiaugtis. jieèiø neapykanta ðiems turistø pe- reiktø tokiø kûriniø, kurie nurun- Besidþiaugiant iðkart turiu prisi- nimiems paukðèiams pasiekë apo- gia laikà taip, kad tas nustoja egzis- paþinti, kad nesu vadinamosios pa- gëjø. Èia nëra vietos balandþiams. tuoti. Marina kalba apie ilgos truk- tafizinës krypties meno gerbëja ir Pamaniau, kad kai kurie kûriniai mës performansus. Að manau, kad teisingausia bûtø, jei detaliau apie taip pat verèia jaustis ir þiûrovus. tai tinka bet kam. O tai ypaè aktua- ðá paviljonà raðytø kitas þmogus,

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) D ailë Atmintis, kurioje gyvena pasaulis Panemunës pilies atidarymas ir Èeslovo Lukensko personalinë paroda „Mumifikatai“

Asta Jackutë romantikos. Prieðingai, objektai la- ir dabar ðalia savotiðkai keisto bai gyvi, natûralûs, ákvëpti, chtonið- (ne)kûrinio virstanèiu gyvu (ne)ob- Þmonijos kultûrinë atmintis daþ- ki – tarsi iðnëræ ið þemës gelmiø, ug- jektu. nai seka vaizduotës ir istorijos pëd- nies nasrø ar nusileidæ ið drëgno Kyla átarimas, kad „Mumifikatai“ sakais. Bûtasis laikas atrodo tampres- Panemunës rûko. Kabantys, kren- þaidþia su þiûrovu – kaskart paþiû- nis ir gausesnis atmintá dirginanèiø tantys, gulintys, susmigæ, ásitempæ rëjusi á tà patá objektà matai vis ki- jutiminiø pojûèiø – regos, uoslës, ly- parodos objektai – dinamiðki, jud- tà jo veidà – tai suvargusá, iðkankin- tëjimo prisiminimø. Praeitis nuolat rûs, nerimstantys. Prieð þiûrovo akis tà, tai jautriai iðvagotà rievëmis, tikrinama – perraðomos jos versijos, vyksta keliasluoksnis spektaklis. raukðlëmis, tai uþdarà, karingà. bandomi iðriðti bûtojo laiko paslap- Galima skaityti ðalia parodos daliø Ðtai Priëmimø salëje Èeslovas ties mazgai. pateiktus poetiðkus tekstus arba ig- Lukenskas ákurdino smagià objek- Lietuviø tautos kultûrinius atmin- noruoti autoriaus siûlomus þodþius tø grupæ pavadinimu „Stovi ir nekan- ties sluoksnius jau 220 metø kaupia ir bandyti paèiam iðtirti, prakalbin- trauja“. Palubëje kybantys objektai seniausia ir didþiausia universiteti- ti deðimtá „Mumifikatø“ grupiø. Pa- primena kaimo palëpëje sukabintas në menø mokykla Baltijos ðalyse – rodos kûrinius Lukenskas padarë ið deðras, kumpius – visa, kas skatintø Vilniaus dailës akademija. Jai pri- ávairiausiø medþiagø – audinio, kli- lietuviðkà apetità, jeigu ne vienas klausanti renesansinë Panemunës Èeslovas Lukenskas, „Þiûri ir stebisi“ fragmentas jø, medþio, daþø, plastiko, nuodëgu- „netyèinis“ kailiniuotasis objektas- pilis yra ta materialiosios kolekty- sá, stimuliuoja vaizduotæ. Tiesa, res- dos pavadinimas „Mumifikatai“ liø, molio, metalo rëmø. Tai (ne)gra- deðrigalis. Bûtent jis „sugadina“ ku- vinës atminties vieta, kuria Akade- tauruotos pilies erdvës santûriai ási- sufleruoja, kad eksponuojama kaþ- þûs, (ne)nauji, net ne parodiniai linariná vaizdà ir þiûrovà priverèia vël mijos bendruomenë rûpinosi, restau- leidþia radikalias naujoves. Bûtasis, kas sena, gal sudeginta ar perkeis- objektai. Jie per daug gryni ir cha- suabejoti, sunerimti pradþioje leng- ravo ir atvërë mokslo, meno, turizmo istorinis laikas èia ásirëþæs á kiekvie- ta, nualinta kaitros ir tuomet – ið- rakteringi, kad patiktø ir tiktø bet ko- vai pasiûlytu tikrovës reginiu, provo- reikmëms. nà sienos plyðá, tad lyg rëþtuku aká laisvinta, prisotinta ir prikelta. Visai kiai erdvei. Jie – panemunieèiai. Su- kuoja màstymà ir þiûrinèiojo akylu- Didþioji pilies (at)gimimo ðven- pjautø tiesmuki bandymai nuodug- kaip pati Panemunës pilis. Parodos sijæ ir susiliejæ su vis dar kiek laukine mà. Panaðiai su lankytojo dëmesiu të vyko ðià geguþæ ir sutapo su Aka- niai pilá modernizuoti, paversti dirb- darbai tampa jungiamàja grandimi, pilimi, pilni prieðingybiø. „Mumifika- þaidþia ir kitos „Mumifikatø“ gru- demijos 220 metø veiklos sukaktimi. tina praëjusio laiko „iðkamða“. Pi- komunikacijos priemone, per kurià tai“ – sklidini grubiø, bet ir jautriai pës. „Þiûri ir stebisi“ – këdës, stalas, Ðventë, kaip dera pilies iðkilmëms, lies erdvës nuo reprezentaciniø pilies erdvë pasirodo iðbaigta, atsi- suræstø materialiø kûnø dûlëjimo, audinys – kybo ore. Objektai apsi- vyko su renesansiniais ðokiais, senø- tamsos, nykimo ir savotiðko ðviesu- meta áprastais daiktais. Taèiau jie pa- jø amatø pristatymu, ðventinëmis mo, gimties nuotaikø. È. Lukenskas keitæ savo paskirtá, iðlaisvinti nuo kalbomis ir apdovanojimais, eks- kûriniuose darniai jungia stichijø funkcijos, nepriklausantys nei esa- kursijomis po pilies koridorius, ly- prieðybes – sausø, grunte áspaustø, li- mam, nei buvusiam laikui. dimomis muzikos, pokalbiø ir pyp- kimo valiai paliktø formø gruoblë- Visos objektø grupës tarpusavy- kiø dûmø. Tiems, kurie ðventëje tumà ir glitaus pavirðiø pelëjimo je nëra grieþtai atribotos, atskirtos. nesilankë ir ekskursijoje nedalyva- minkðtumà, dþiovinanèios spigios ug- Prieðingai, jos pasirodo taip, lyg tar- vo, verta þinoti, kad Panemunës pi- nies pëdsakus ir tarsi besvorio, audi- pusavyje kalbëtøsi ir provokuotø lis skaièiuoja 400 metø istorijà, ji ne niu aptraukto daikto lengvumà. þiûrovà ásitraukti á pokalbá. Parodos ðiaip koks istorinis muliaþas. Ði pi- Ðtai pilies Svetainës salë ir auto- erdvëse lankytojas uþtrunka bent lis – autentiðka ir gyva. Su savomis riaus eksponuojama objektø grupë porà valandø. Per tà laikà spëja su- istorijomis, legendomis, nugyven- „Vaikðto ir jauèia“. Juodosios ma- prast, kad „Mumifikatus“ veikia tais likimais, iðpildytais ir pamirðtais þylës þvaigþdës, sukabintos ant me- kintanti dienos ðviesa, objektai mai- dvarininkø norais, á sienas ásigëru- diniø lubø. Þvelgia þemyn, nekren- nosi, virsta vis kitkuo. Tai skatina á siomis vienuoliø maldomis, gaisrø ta. Jos sustingusios laike, besvorëje, pilá ir á parodà gráþti. Norisi ilgam nusuodintais pamatais. Pilis daug belaikëje bûtyje. Taèiau tuo pat me- likti erdvëje, kur bûtasis laikas yra kartø perstatyta. Ið pradþiø jos bû- tu èia daug jausmo ir judesio. Ant aktyvus, ádomus, o meno kûriniai ta renesansinës, vëliau, pasikeitus sienø kabo didþiosios þmogia- perþengia „graþaus, naudingo daik- ðeimininkams, pastato architektû- Èeslovas Lukenskas, „Vaikðto ir jauèia“ fragmentas þvaigþdës. Jos pagamintos ið audi- to“ ribas ir tampa gyvais, lyg su res- roje atsirado klasicizmo elementø, N UOTRAUKOS IÐ AUTORIAUS ARCHYVO nio, medþio rëmo, nuteptos daþo tauruota pilimi (at)gimusiais jos sa- interjerai dekoruoti antikiniø figû- saliø iki pat rûsiø pilnos, „soèios“. veria lankytojui ir siûlo arba priim- sluoksniu, suraukðlëtos netvarkin- vininkais. Á Èeslovo Lukensko rø frizais, statytos baltø kokliø ci- Ið jø sienose likusiø laiko þymiø ga- ti ir klausyti, arba atmesti jos siûlo- gomis klostëmis, supurvintos, tuo- „Mumifikatus“ susitvenkë visa Pane- lindrinës krosnys. Pilies kompleksà lima atsekti pilies praeities ávykius mas istorijas. met vël kruopðèiai nuvalytos tarsi munës pilies paslaptis, keliasluoks- XVIII a. puoðë iðtaigingas liepø ir ar ásitraukti á apmàstymus apie pra- È. Lukensko parodà sudaro de- aliejais apðlakstyti kûnai. Rodos, nës praeities istorijos, legendos ága- àþuolø parkas. XX a., tarpukariu, einantá laikà. ðimt segmentø, kuriø kiekvienas ið- kad jos alsuoja, mainosi, virpa, net vo formas. Èia galima perfrazuoti pilyje trumpai veikë salezieèiø vie- Pilyje atidaryta Èeslovo Lukens- dëstytas vis kitoje pilies salëje, turin- spindi savotiðka jëga. istoriko Pierre’o Nora mintá: „Gyve- nuolynas, po Antrojo pasaulinio ka- ko personalinë paroda-instaliacija èioje istoriðkai nulemtà pavadinimà. „Mumifikatai“ primena sapnà, name pasaulyje, kuriame vieðpatau- ro iðkeldintas. Gaisrø nusiaubta, suþadino smalsumà. Lukenskas – ne Pasak darbø autoriaus, savo kûryba vizijà, suanglëjusius pilies vabalus, ja atmintis.“ Po apsilankymo Pane- menkai priþiûrima, nykstanti pilis tik vienas ádomiausiø Lietuvos me- jis kalba apie paveldo iðsaugojimo gyvûnus ir net þmones. Kiekvienà munëje ir „Mumifikatø“ parodoje priklausë kelioms kultûrinëms ástai- nininkø, bet ir Vilniaus dailës aka- trapumà, konkreèios vietos ir pasta- jø neðvarø, teplø, grubø. Aptirpu- lieka jausmas, kad visi mes gyvena- goms, kol 1982 m. perëjo Vilniaus demijos Vilniaus fakulteto dekanas, to istorinæ reikðmæ. Kartu autorius sios, aptrupëjusios formos objektà me bendroje atmintyje, kurioje ver- dailës akademijos globon. Priklau- sugebantis rasti pusiausvyrà tarp ru- suaktualina meniniø projektø ágy- pirmiausia norisi liesti. Pagramdy- da tarsi atskiras pasaulis. symas Akademijai – maþytë, taèiau tininiø Akademijos pareigø vykdy- vendinimo paveldo objektuose idë- ti, paèiupinëti, lytëjimu pajausti tai, reikðminga laiko atkarpa pilies is- mo ir autentiðko buvimo kûrëju, jà. Savo darbais pasakodamas apie kuo þvilgsnis neá(si)tikino – mate- Panemunës pilis (Jurbarko rajonas, Pilies I torijoje. Akademijos pastangomis menininku, stebëtoju. bûtàjá laikà, kûrëjas iðvengia praei- rialumu ir tuo, kad dalyvauji paslap- arba Vytënø gyvenvietë) Panemunës pilis vël traukia dëme- È. Lukensko personalinës paro- ties idealizavimo ir pavirðutiniðkos tingame kûriniø virsme, kad esi èia Dirba antradieniais–sekmadieniais 9–18 val.

Kronika cionaliná pasirodymà atiteko Ango- „Sidabrinis liûtas“ daug þadan- O ið nacionaliniø paviljonø þiuri nister (Lietuvos atstovai). lai su Edsonu Changu projekte „Lu- èiam jaunam menininkui ið parodos iðskyrë Kipro ir Lietuvos jungtiná Specialus paminëjimas taip pat 55-oje Venecijos meno anda, Enciklopedinis miestas“. Pavil- „Enciklopediniai rûmai“ skirtas Ca- paviljonà, kuruojamà Raimundo skirtas Japonijos paviljonui su Koki bienalëje Lietuvos-Kipro jonas iðskirtas uþ sëkmingà kuratoriø mille Henrot (Prancûzija, 1978; Ar- Malaðausko, su projektu „Oo“ uþ Tanoka projektu „apskritai kalbant – paviljonui skirtas specialus ir menininkø bendradarbiavimà, ku- senalas). Autorë iðskirta uþ jausmin- originalø kuratoriná formatà, kuris dalinimasis neþinia ir kolektyviniais paminëjimas ris leido atskleisti tiriamos temos su- gà ir dinamiðkà braiþà, kuris atspindi sujungia dvi ðalis á bendrà patirtá. veiksmais“ („abstract speaking – sha- Birþelio 1 d. buvo paskelbti 2013 m. dëtingumà ir suderinamumo gali- mûsø laikus. Projekte dalyvauja Lia Haraki, Ma- ring uncertainty and collective acts“) Venecijos bienalës nugalëtojai. Ap- mybës nebuvimà. Þiuri specialiu paminëjimu ið pa- ria Hassabi, Phanos Kyriacou, Cons- uþ kandþià bendradarbiavimo ne- dovanojimus skyrë Tarptautinës „Auksinis liûtas“ geriausiam me- rodos „Enciklopediniai rûmai“ ið- tantinos Taliotis, Natalie Yiaxi, Mor- sëkmiø refleksijà. meno parodos þiuri: Sofîa Hernãn- nininkui Tarptautinëje parodoje skyrë Sharon Hayes (JAV, 1970; Ar- ten Norbye Halvorsen, Jason Dodge, Venecijos bienalës taryba, vado- dez Chong Cuy (Meksika), Frances- „Enciklopediniai rûmai“ skirtas Ti- senalas) uþ tai, kad privertë mus Gabriel Lester, Dexter Sinister (Kip- vaujama Paolo Barattos, Massimilia- co Manacorda (Italija), Bisi Silva no Sehgalui (Didþioji Britanija, permàstyti privataus ir vieðo gyveni- ro atstovai); Liudvikas Buklys, Gin- no Gioni siûlymu uþ viso gyvenimo (Nigerija), Ali Subotnick (JAV), 1976; Giardini centrinis paviljonas). mo sferø tarpusavio ryðiø sudëtingu- taras Didþiapetris, Elena Narbutaitë, pasiekimus „Auksiniu liûtu“ apdova- pirmininkaujant Jessica’i Morgan Autorius ávertintas uþ reiklø ir nau- mà, gebëjimà keistis. Taip pat Rober- Kazys Varnelis, Vytautë Þilinskaitë, nojo Maria Lassnig (g. 1919, Austri- (Didþioji Britanija). jas disciplinas inicijuojantá poþiûrá to Cuoghi (Italija, 1963; Arsenalas) Morten Norbye Halvorsen, Jason ja) ir Marisa Merz (g. 1926, Italija). „Auksinis liûtas“ uþ geriausià na- á darbà. uþ dëmesá prikaustantá pasirodymà. Dodge, Gabriel Lester, Dexter Si- PAGAL RENGËJØ INF.

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 7 psl. K inas Idëjos gimsta sapne Brianas De Palma apie „Nuodëmingà aistrà“

Ðá penktadiená Lietuvoje prade- tikëta reþisieriaus mokslinës fantas- kai kuo daug ádomesniu. Kam rei- damas rodyti Briano De Palmos fil- tikos traktuote. Filmuose „Fatalið- kia tø pokalbiø prie stalo? Stengiausi mas „Nuodëminga aistra“ („Pas- ka moteris“ (2002) ir „Juodoji or- sukurti vaizdo poþiûriu neáprastesná sion“, Vokietija, Prancûzija, 2012). chidëja“ (2006) De Palma pasinërë filmà, sukurti toká efektà, kad þiûro- Filmas atidarë pernykðtá Venecijos á film noir stiliaus tyrinëjimus. Filmas vas bûtø visiðkai suklaidintas ir ne- kino festivalá. 1940 m. gimæs De Pal- „Redacted“ (2007) pasakojo apie ka- galëtø suprasti, kas kà uþmuðë. ma daþnai pavadinamas ðiuolaiki- rà Irake. Tai policijos tyrimo istorija, bet niu Hitchcocku, nes jo filmuose per- Po ilgokos pertraukos sukurtoje nëra nieko nuobodesnio, kaip ma- Brian De Palma kuriami didþiojo meistro siuþetai, „Nuodëmingoje aistroje“ De Palma tyti policininkus, kurie sëdëdami mieliau rinkdavosi nuogus modelius Ar filmuoti ne JAV, o Europoje daug dëmesio skiriama psichoana- gráþo prie mëgstamø temø. Filmo prie stalo apklausia átariamàjá. Uþ- moteris, o ne vyrus. Tokiam hete- buvo Jûsø pasirinkimas, ar gamy- lizei. De Palma – vienas pagrindi- herojës, kurias suvaidino Rachel tenka ájungti televizoriø ir þiûrëti tai roseksualiam vyrui kaip að tai vi- bos reikalavimas? niø 8-ojo ir 9-ojo deðimtmeèiø JAV McAdams ir Noomi Rapace, dirba be pabaigos. „Nuodëmingoje aist- siðkai normalu. Ið pradþiø kalbëta apie tai, kad postmodernizmo kûrëjø. Pats jis vienoje korporacijoje. Kristina jau- roje“ man buvo ádomu áneðti netik- filmas bus kuriamas JAV, bet að ið- tvirtina, kad seka Sergejaus Eizen- èia malonumà kontroliuoti savo asis- rumo, abejoniø. Alaino Corneau fil- Ar ne todël pasirinkote operatoriø kart pasakiau, kad reikia vykti ið ðteino montaþo kaip konflikto teori- tentæ Izabelæ. Kai Izabelë uþmezga mo trûkumas – pernelyg greitai Jose Luisà Alcraine’à, kuris daþnai JAV, reikia pamatyti pasaulá! Uþsie- ja, ir priduria, kad filmas savaime romanà su Kristinos meiluþiu, tarp atskleidþiama, kas ávyko. Yra þmog- dirba su Almodovaru? nyje yra puikiø aktoriø, kompeten- yra prievarta. moterø kyla karas. „Nuodëminga þudyste apkaltinta moteris, kuri ne- Man labai patinka tai, kà jis nu- tingø filmavimo grupiø, ádomiø vie- Taèiau De Palmos kino karjera ne aistra“ – tai prancûzø reþisieriaus supranta, kas ávyko. Sapnai leidþia filmavo Almodovarui. Alcraine’as tø, kodël bûtina filmuoti Los Andþele iðkart prasidëjo nuo prievartos ir Alaino Corneau filmo „Meilës nu- perkelti visà informacijà á ðiek tiek gerai iðmano, kaip filmuoti moteris, ar Kanzase? Norëjau filmuoti mies- þiaurumo vaizdø. Jis iðgarsëjo 7-aja- sikaltimas“ (2010) perdirbinys. Pa- siurrealistiðkà pasaulá, kur sunku su- jis vienas nedaugelio tokiø meistrø. tus ir vietas, kurie man nebûtø pa- me deðimtmetyje kaip komediogra- teikiame þurnale „Cahiers du ciné- prasti, ar tai sapnas, ar ta moteris Tai labai svarbu, nes filmas kalba tik þástami. Juk Niujorkas ar Los An- fas ir satyrikas, jaunimo kontrkul- ma“ (2013, vasaris) ir dienraðtyje yra viskà kruopðèiai apskaièiavusi apie tai, kas yra pavirðiuje, apie rep- dþelas nufilmuoti iki paskutinio tûros tradicijø tæsëjas. De Palmos „Komsomolskaja pravda“ (2013, nusikaltëlë. Man atrodë, kad ádo- rezentacijà, – gyvename reklamos siûlelio. „Nuodëmingà aistrà“ filma- komedijose vaidino dar niekam ne- balandis) iðspausdintø interviu su miau filme sulieti realybæ ir fanta- pasaulyje. Tai gana sudëtinga paro- vo nuostabi grupë, jos pagrindas bu- þinomas Robertas De Niro. Netru- reþisieriumi fragmentus. zijas, nuolat nutrûkstantys sapnai dyti. Su panaðia problema susidû- vo vokieèiai. Labai mëgstu dirbti su kus reþisierius nusprendë, kad vis leidþia klausti apie kaltæ ir nekaltu- riau filme „Antrininkas“, tai supra- europieèiais, nes filmavimo aikðte- konservatyvesne tampanèiai ðaliai „Nuodëminga aistra“ suteikia mà. Tai labiau intriguoja. tau susitikæs su Stephenu Burumu, lëje visi ðneka kalbomis, kuriø nesu- reikia aðtresniø dirgikliø. 1973 m. malonumà paklysti pasakojime, su kuriuo paskui dirbau daþnai. Jis prantu, todël manæs neblaðko ir ga- pasirodë De Palmos filmas „Sese- sapnuose, bet kartu mes esame Jûs daþnai naudojate sapnø scenas... sugebëdavo aktores paversti nuo- liu ramiai sau skaityti kavinëje. rys“. Jo herojës – atskirtos Siamo paþástamoje teritorijoje – Briano Taip, jos suteikia ávairiausiø stili- stabiomis. dvynës. Viena tapo þudike, kita – re- De Palmos filme. Ar po gana skir- zacijø galimybæ. „Nuodëmingoje Keista matyti, kad dalis didþiøjø portere. Ðiame filme iðryðkëjo iki tingø filmø „Redacted“ ir „Juodoji aistroje“ reikia daug kà aiðkinti: kas „Nuodëminga aistra“ – gana niûrus Amerikos reþisieriø – Coppola, ðiol reþisieriaus mëgstamos temos orchidëja“ norëjosi sugráþti prie kà kam padarë ir kodël. Jei tai nu- filmas, nes niekas neiðsigelbsti. Lynchas, Ferrara, Carpenteris, Cro- ir stilius. De Palma kuria dvipras- Jums svarbios kino krypties? filmuosi sapno forma, þiûrëti bus Personaþai ciniðki, jø poelgius nenbergas ir kiti, yra visiðkai uþ miðkas situacijas, kuriose slypi grës- Reikia iðmesti ið galvos mintá, kad kur kas ádomiau. Be to, dar galima nulemia þemiausi instinktai. Holivudo sistemos ribø, jie – origina- më, mëgsta aktyvià kamerà, ryðkias reþisierius nusprendþia, koká filmà paþaisti ir þiûrovø abejonëmis, ar Man tai tik paslaptinga þmogþu- lai, daþnai priversti ieðkoti finansavi- spalvas, nerimà þadinanèià muzikà, kurs, ir paskui ágyvendina savo su- taip atsitiko ið tikrøjø, ar tik sapne? dystë, nieko daugiau. Corneau fil- mo uþsienyje, kad galëtø tæsti darbà. todël daþnai pavadinamas ðiuolai- manymà. Kinas – tai pramonës ða- Mano filmuose „Seserys“ ir „Kerë“ mo iðeities idëja buvo puiki. Að ieð- Jûs taip pat. Ar tai Jus ákvepia? kinio psichologinio trilerio kûrëju, ka, ir projektas pasiþymi daugybe sapnas niekad nesibaigia – tai koð- kojau, kaip jà paversti labiau Visada buvau originalas, tad man jo filmuose daþni vujerizmo, asme- parametrø. Kartais projektas þlunga, mariðkas sapnas! Kaþko panaðaus intriguojanèia ir seksualesne. Pri- tai nieko nauja. Dabar didelio biu- nybës susidvejinimo motyvai. Taèiau kartais – ne, kartais susipina daugy- yra ir „Nuodëmingoje aistroje“. Man dëjau herojæ, kurià suvaidino nuo- dþeto filmai yra komiksø ekraniza- kad ir kokie þiaurûs bûtø reþisie- bë elementø, leidþianèiø jam ávykti, patinka filmuoti sapnus dar ir todël, stabi vokieèiø aktorë Karoline cijos, tai filmai paaugliams, jie ma- riaus filmai, o þmogþudysèiø áran- ir tada filmas kuriamas. „Nuodë- kad galiu panaudoti nestandartið- Herfurth, kad istorija taptø sudëtin- næs visiðkai nedomina. Sistemoje kiai, ðvelniai tariant, netradiciðki, mingos aistros“ atveju mano pro- kus rakursus, keistà apðvietimà, at- gesnë. Tai – þanrinis filmas, man la- nebeámanoma kurti filmø suaugu- þiaurumas ir prievarta De Palmos diuseris Saidas Ben Saidas atsiuntë ëjusá tarsi ið film noir. Bet svarbu ir bai patinka kurti þanrinius filmus, siems. Net Spielbergui, kuris puikiai filmuose nëra natûralistiðki, tai – rafi- Alaino Corneau filmo „Meilës nu- nepersûdyti, kad epizodai nebûtø nes tai leidþia ágyvendinti grynojo iðmano, kaip pasiekti sëkmës, vi- nuotø vizualiø ir psichologiniø efek- sikaltimas“ DVD su pasiûlymu kurti pernelyg keisti. Juk sapnuodamas kino epizodus. siems savo rimtiems filmams reikia tø rezultatas. perdirbiná. Manau, kad Corneau fil- neþinai, kad miegi, nors kartais ir ieðkoti paramos uþ Holivudo ribø. Pasaulinæ ðlovæ De Palmai atne- mas visai vykæs, bet pagalvojau, kad klausi savæs: „Tai sapnas ar tikro- Ar nejauèiate pesimistinës, niûrios Pavyzdþiui, Paulo Thomaso Ander- ðë Stepheno Kingo romano „Kerë“ ðià istorijà galima papasakoti ir ge- vë?“ Pasitelkæs visus tuos triukus ga- filmo dimensijos? sono „Mokytojà“ finansavo labai (1976) ekranizacija. Pasakojimas riau. Radome finansuotojus, aktorius, liu lengvai uþpudruoti þiûrovø sme- Ne, tai tik paslaptinga þmogþu- turtingas mecenatas. Tarp „Redac- apie paniekintà paauglæ, kuri, neti- tad sukûrëme savo filmà. Niekad ne- genis ir jie palaikys þudikæ nekalta dystë. Neieðkokite nieko daugiau. ted“ ir „Nuodëmingos aistros“ tu- këtai ágijusi telekinezës galiø, ima sakau sau: „O kà, jei sukurèiau filmà avele. Man paèiam idëjos daþnai Panaðiai kaip Hitchcocko filmuose. rëjau galimybiø kurti amerikietiðkus þiauriai kerðyti, pasiþymëjo ne tik kaip kad prieð dvideðimt metø?“ Ne, gimsta sapne, iðkyla ið pasàmonës... „Langas á kiemà“ ar „Virvë“ – tai filmus, bet að jau esu tokio amþiaus, ðiuolaikinës dvasios ir gotikinio siau- matau elementus, kuriais galiu pa- filmai pramogai. Beje, Hitchcockas kai svarbu, ko ið tikrøjø noriu pats. bo miðiniu, bet ir ironiðka reþisie- sinaudoti, ðiuo atveju Corneau fil- „Nuodëmingoje aistroje“, kaip ir juolab nemëgo filmuose tyrimø, po- Nereikia ðvaistyti energijos nieko riaus distancija. Kitas jau klasikiniu mà, pridedu savo vizijà ir poþiûrá, kituose Jûsø filmuose, daug ironi- licininkø diskusijø ir t.t. Já domino nevertiems projektams. Reikia dirb- tapæs De Palmos filmas – „Þmogus tai viskas. Kuriu savo maniera, o ka- jos. Kartà esate sakæs, kad ameri- tik istorijos fikcijos potencialas. Ki- ti, ir tai viskas. Ar noriu ilgus më- su randu“ (1983). Ðiame postmo- dangi manoma, kad kuriu neblogus kieèiai nesupranta ironijos. ne kartais reikia pasitenkinti tuo, nesius leisti Los Andþele, susitikda- dernistiðkame klasikinio Howardo filmus, kai kurie elementai, kurie Ironija... O Dieve! Kad pamaty- kad konstruoji filmà aplink tavo gal- mas su þmonëmis, kurie nieko Hawkso gangsteriø filmo perdirbi- bûdingi tik man, kartojasi skirtin- tum ironijà Amerikoje, uþtenka ási- voje esanèius vaizdinius. Malonu in- nesupranta? Þinoma, kad ne! nyje pagrindiná vaidmená sukûrë guose filmuose. Juos susieti – tai jau jungti televizijà, kuri rodo tik iro- terpretuoti, bandyti suprasti paslëp- Dabar verèiau filmuoju Europo- Alas Pacino. Jis vaidino ir dar vie- jûsø, kritikø, darbas. niðkus postmodernius ðou... Ar tà prasmæ, bet daug svarbiau þinoti, je, pavyzdþiui, Prancûzijoje, kur yra name De Palmos gangsteriø filme uþduodamas ðità klausimà turëjote ar scena funkcionali, ar ji pagaus þiû- sava kino pramonë, kultûra, istori- „Karlito kelias“ (1993). Perdirbiniai daþniausiai kuriami omenyje „Redacted“? Ið tikrøjø, rovà, ar ne. Tai pirmasis filmo skai- ja ir pagarba kinui. Maþa to, ðioje 1987 m. pasirodë vienas garsiau- pagal senus filmus. „Meilës nusi- Amerikos þiûrovams negalima ro- tymo lygmuo, kuris turi funkcionuoti ðalyje malonu gyventi. Niekada ne- siø JAV postmodernistiniø filmø kaltimas“, kuriame vaidina Ludivi- dyti filmo, kuris kritikuoja armijà, ið pat pradþiø. begráðiu á Holivudà, jis pernelyg var- „Nelieèiamieji“, kuriame De Palma ne Sagnier ir Kristin Scott Thomas, jie to nesupras ir iðkart atstums. Mû- gina. Mano amþiuje svarbu rûpin- atkûrë gangsterio Alo Capone’s teis- palyginti naujas. sø kariai yra ðlovingi, jie ðventieji, Jûs daþnai lyginamas su Hitchco- tis gyvenimo kokybe. Kai pagalvoju mo istorijà. 1996-aisiais De Palma Filmas man patiko, jame puikiai esame nuolat bombarduojami vaiz- cku. Ko gero, nusibodo? apie gyvenimà Beverli Hilse, kad reþisavo pirmàjá, regis, niekad ne- sukurti herojø charakteriai. Be to, dais, rodanèiais, kokie nuostabûs Taip, juk tai vyksta jau 40 metø! turëèiau sëstis uþ maðinos vairo, va- pasibaigsianèios „Neámanomos mi- mëgstu filmuoti moteris ir þinau, mûsø kariai. Në menkiausio noro Þinoma, daug ið jo iðmokau, bet á pa- þiuoti á studijà... ne, niekados dau- sijos“ filmà. Paskutiniais deðimtme- kaip jas padaryti dar máslingesnes. kritiðkai ávertinti jø vaidmená. saulá þiûriu savaip. O Hitchcocko su- giau! Dabar esu laimingas gyvenda- èiais reþisierius sukûrë skirtingø Taip pat patiko mintis demaskuoti kurtus vaizdinius naudojame visi – mas savo gyvenimà ir dirbdamas savo þanrø filmø. „Gyvatës akys“ (1998) þudikà ne pabaigoje, o filmo vidu- „Nuodëmingos aistros“ herojës yra kas geriau, kas blogiau! Tiesiog re- darbà. stebino kino kameros virtuoziðku- ryje. Bet daug kà pakeièiau: sustip- moterys, vyrai filme – liurbiai. Filmo tas kuris reþisierius seka jo tradicija. mu ir fantastikos elementais, regis, rinau siuþeto paslaptingumà, perkë- poþiûrio taðkas taip pat yra mote- Tarantino, að, ko gero, tai ir viskas. PARENGË áprastame politiniame trileryje. liau veiksmo uþuomazgà á sapno riðkas, tai gana reta Jûsø kûryboje. Mudu su juo ið retos medþiagos. Da- KORA ROÈKIENË „Misijà á Marsà“ (2000) stulbino ne- epizodà, pakeièiau policijos tyrimà Esu panaðus á dailininkus, kurie rome viskà, kad Meistras gyventø.

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) K inas Idealistai Krësle prie televizoriaus

Ryðkiausias pastarøjø dienø tele- kameros áspûdis padëjo kurti teigia- merose, kilo valstybës krizë. Gru- vizijos áspûdis – ne puoðnus, iðkil- mà policininko ávaizdá. Juolab kad pës lyderiai – labai skirtingi. Andre- mingø sovietmeèio jubiliejø tradici- Brajanas, nepaisant sunkaus darbo, asas Baaderis net nebuvo baigæs vi- jas, deja, pernelyg primenantis netapo ciniku. Atvirkðèiai – jis ide- durinës, o Ulrike Meinhof – filosofë Sàjûdþio dvideðimtpenkmeèio mi- alistas, tikintis, kad „gina gërá nuo ir þurnalistë, filologë ir filosofë nëjimas, o vieno abituriento pasisa- blogio“. Ayerio filme nëra áprastos Gudrun Ensslin buvo màstytojo kymas per pirmadienio þinias. Vai- detektyvinës intrigos, jis tiesiog pa- G.W.F. Hegelio palikuonë. Deja, kinas piktinosi, kad kitatauèiai turës nardina á patruliø kasdienybæ ir ið Edelis ir aktoriai Moritzas Bleib- vienodas sàlygas stojant á aukðtàsias pradþiø net primena realybës ðou. treu, Martina Gedeck, Johanna mokyklas. Buvo akivaizdu, kad abi- Uli Edelio filmo „Baaderio–Mein- Wokalek viskà gerokai supaprasti- turientas nesupranta, jog tie, ku- hof kompleksas“ (BTV, ðávakar, 7 d. no ir savo herojus rodo isterikus, riuos jis pavadino kitatauèiais, yra 00.25) herojai taip pat buvo idea- erotomanus ir fanatikus. Taèiau re- tokie pat Lietuvos pilieèiai, kaip ir listai. Tai pirmoji pokario metais uþ- þisierius gana objektyviai rekonst- jis. Skirtumas tik tas, kad jie baigë augusi jaunø vokieèiø karta, jau- ravo RAF istorijà, atkûrë politiná kitas mokyklas, kuriose dëstoma jø nuoliai, kurie negalëjo susitaikyti su epochos kontekstà, nors „Baade- gimtàja kalba. Man tas trumputis in- „Þenklai“ tuo, kad jø tëvams tylint ar pritariant rio–Meinhof kompleksas“ man pa- terviu – þenklas, kad kaþkas papu- Vokietijoje ásigalëjo naciai. Jie – vo- sirodë pernelyg didaktiðkas. Kita vo mûsø ðvietimo karalystëje. kinamus reiðkinius, ðventøjø ste- Jonaso Pate’o komedijos „Psichoa- kieèiø radikaliø kairiøjø grupuotës vertus, þiûrovams, kurie anksèiau Amerikieèiø dokumentininkas buklus tiesiog masiðkai brukami, nalitikas“ (BTV, 12 d. 21.25) hero- „Rote Armee Fraktion“ (RAF) te- apie RAF nieko nebuvo girdëjæ, bus Davis Guggenheimas (jo filmas kaip ir idiotiðki horoskopai net ko- jus gydo Holivudo þvaigþdes. Bet roristai. Grupë susikûrë ant visà Eu- proga papildyti savo istorijos þinias. „Nepatogi tiesa“ yra pelnæs „Oska- kybiðka save laikanèios þiniasklaidos Henris (nuostabus Kevinas Spacey) ropà apëmusios 7-ojo deðimtmeèio Manau, todël filmas patiko ir Ame- rà“) susirûpino savo tautieèiø ðvie- puslapiuose. Að tà mistiná nukvaki- ima abejoti savo sugebëjimais ir vis jaunimo protestø bangos. RAF na- rikos kino akademijos nariams, no- timo sistema. 2010 m. pasirodæs mà sieju ir su mokykla. Manau, kad labiau pasiduoda pomëgiui rûkyti riai manë, kad nacionalsocialistinë minavusiems já „Oskarui“. „Belaukiant Supermeno“ (TV3, 9 d. primityvûs katechetai puikiai prisi- þolæ... ðalies praeitis pasmerkta nepakan- Mëgstantiems gerà politiná kinà 00.50) kritiðkai analizuoja JAV vals- deda prie naujo opiumo liaudþiai – Kas bûtø, jei ið kino staiga ding- kamai, jie piktinosi JAV imperializ- ir tikras politines kovas galiu reko- tybines mokyklas. Keli gabûs vaikai ávairaus plauko „mistikos“ iðpopu- tø psichoanalitikai? O jei dingtø vi- mu, autoritarinëmis vokieèiø visuo- menduoti Rono Howardo 2008 m. tapo pavyzdþiu, kad mokykla labiau liarëjimo. si serijiniai þudikai? Ðià savaitæ jø menës struktûromis ir siekë nuversti filmà „Frostas prieð Niksonà“ (TV1, stabdo, nei skatina maþøjø sugebë- Geriau, kai mistika tampa kome- dar tikrai bus. Rowdy Herringtono ðávakar, 7 d. 22.50). Sukurtas pagal jimus, o pedagogams rûpi tik vyk- dijos tema. Davido Koeppo „Vai- filme „Per plaukà nuo þûties“ (LNK, garsaus britø scenaristo ir drama- dyti visuomenës jiems primestus duokliø miesto“ (TV3, 8 d. 01.35) per- 10 d. 22.35) policininkas Tomas ne- turgo Peterio Morgano pjesæ, filmas reikalavimus. Reþisierius teigia, kad sonaþas, stomatologas mizantropas oficialiai ieðko miestà terorizuojan- pasakoja apie ciklà interviu, kuriuos tokia sistema yra neefektinga, nes ji Bertramas (Ricky Gervais), po kli- èio serijinio þudiko. Jis ásitikinæs, 1977 m. populiariam britø televizi- neskatina talentingø vaikø. nikinës mirties gali matyti negyvë- kad þudikas dirba policijoje, ir visai jos laidø vedëjui ir þurnalistui Da- 2010 m. parodytas Sandanso festi- lius, dar blogiau tai, kad jø dvasios nenumano, kad ðis taip pat ieðko vidui Frostui davë ið JAV preziden- valyje filmas sulaukë daugybës apdo- gali uþmegzti su juo kontaktà ir api- progos susitikti su juo ir jo partne- to pareigø po Votergeito skandalo vanojimø ir sukëlë audrà þiniasklai- pilti ávairiais praðymais. Pats akty- re. Manau, kad filmas ne vienam atsistatydinæs Richardas Nixonas. doje bei akademinës bendruomenës viausias yra verslininkas (Greg suþadins nostalgiðkus prisiminimus. Tie pokalbiai patraukë milþiniðkos protestus. Diskusijose dalyvavo Kinnear), kuris praðo Bertramo Jis sukurtas 1993-iaisiais, o tada Bru- auditorijos dëmesá, pakeitë þanro þurnalistai, edukologai, mokytojai, suþlugdyti jo naðlës vestuves. ce’as Willisas ir Sarah Jessica Par- taisykles ir politikos veidà. Daugiau ðvietimo ekspertai. Guggenheimas Amerikieèiø kine rimtai mistika ker buvo tokie jauni. kaip 45 milijonai þiûrovø keturis va- teigia, kad vieðøjø JAV mokymo domisi reþisierius M. Nightas Shy- Á Los Andþelà nukels visai kitoks karus stebëjo þurnalisto ir politiko ástaigø degradacija trunka jau kelis amalanas. TV3 (8 d. 23.30) primins Davido Ayerio pernykðtis filmas dvikovà. Þiûrovai svarstë, ar þmo- deðimtmeèius, ir bando suprasti jos jo 2002 m. filmà „Þenklai“. Filmo „Patruliai“ (TV3, 9 d. 22.40). Balan- gus, atsakingas uþ ðalies vieðàjá gyve- prieþastis. herojus Gremas, kurá suvaidino Me- dá miræs populiarus amerikieèiø kri- nimà paralyþiavusá skandalà, sugebës Netvirtinu, kad „Belaukiant Su- las Gibsonas, anksèiau buvo pasto- tikas Rogeris Ebertas pavadino já atsipraðyti. Tiksliau, ar þurnalistui pa- permeno“ – iðskirtinis kino doku- rius, bet po þmonos mirties prarado vienu geriausiø pastarøjø metø fil- „Psichoanalitikas“ vyks tà atsipraðymà iðpeðti. Abu fil- mentikos pavyzdys, bet gerai su- tikëjimà. Gremas gyvena fermoje mø apie policininkus. Du neiðskiria- mo herojai puikiai supranta ðios ko- prantu, kad jis kalba apie tai, kas kartu su dviem vaikais ir broliu Me- mi draugai Brajanas (Jake Gyllen- kapitalistinæ sistemà Vokietijos Fe- vos svarbà. Nixonui (Frank Langella) aktualu ir mums. TV3 filmà rodo rilu (Joaquin Phoenix). Taèiau jo ra- haal) ir Maikas (Michael Pena) deracinëje Respublikoje. Grupës tai ne tik bûdas uþsidirbti pinigø, bet naktá, matyt, ðventai tikëdama, kad mø gyvenimà sudrumsèia keisti ávy- patruliuodami patenka ir á ðeimyni- veiksmø teoriniu pagrindu tapo ir galimybë gráþti á politikà. Frostas ðio kanalo þiûrovams filmas neak- kiai. Kukurûzø laukuose atsiranda niø konfliktø, ir á kruvinø nusikalti- Mao Zedongo, Carloso Marighelli (Michael Sheen) nori atsikratyti tualus. Bijau, kad TV3 neklysta. ratø, kuriø diametras – net 150 met- mø sûkurá. Brajanas su savimi nuo- ir Frantzo Fannono darbai. Save jie pramoginiø laidø specialisto etike- Juolab kad vis akivaizdþiau pasitvir- rø. Gremas bando iðsiaiðkinti, ar tai lat tamposi kino kamerà ir filmuoja vadino miesto partizanais. Sakoma, tës. Howardas tiksliai perteikë tina dar neseniai keistai skambëjæ ne ateiviø ið kosmoso darbas ir kà bei komentuoja policijos darbo ru- kad RAF rëmë Rytø Vokietijos „Sta- epochos atmosferà ir laidas lydë- intelektualø teiginiai, esà þengiame reiðkia tie keisti þenklai. tinà. Filmuojant kamera buvo pri- si“. Revoliucionieriai puldinëjo ban- jusius jausmus, o aktoriø sugebëji- á naujuosius viduramþius. Bet pas- Manau, ne vienas amerikietis pa- tvirtinta prie aktoriaus krûtinës ir kus, vykdë politines þmogþudystes, mas kurti psichologiðkai átikinamus kutiniais metais „mistika“ tiesiog siûlytø filmo herojui kreiptis á psi- dalis jos nufilmuotos medþiagos áë- bendradarbiavo su kitomis teroris- personaþus nusipelnë nuoðirdþiø uþplûdo televizijos ekranus. Laidos choanalitikà. Ðis personaþas ameri- jo á filmà, bet „Patruliai“ – tai rusø tø organizacijomis. 1977-øjø rude- liaupsiø. ir neva dokumentiniai filmai apie kieèiø kine iðpopuliarëjo ne be operatoriaus Romano Vasjanovo ná, kai kalintys Ðtutgarto kalëjime Jûsø – aiðkiaregius, ekstrasensus, nepaaið- Woody Alleno filmø átakos. Þavios („Stileivos“) darbas. Subjektyvios teroristai buvo rasti negyvi savo ka- JONAS ÛBIS

Anonsai sitikëdamas vaizdø poveikio galia.“ filmu jie perteikia universalià þinià keikimas, ar malonë? Ar galima pa- gus, gyvenanèius palestinieèiø pabë- Savo prizà filmo operatoriui Linui apie tai, kaip labai ðeimos nariai rû- sinaudoti filmu, kad uþglaistytum gëliø stovykloje Libane. Intymus, bet Krokuvos kino festivalio Dabriðkai „uþ sugebëjimà pagauti pinasi savimi, kaip menkai galime vienas ar kitas ðeimos problemas? kupinas pagarbos, empatijos, humo- prizai – Marato Sargsyano ir perteikti ekrane groþá“ paskyrë ir kontroliuoti savo gyvenimà ir kokia Du garsûs kinematografininkai – të- ro ir meilës Mahdi Fleifelio poþiûris „Tëvui“ Lenkijos kino operatoriø susivieni- ribota mûsø atsakomybë uþ kitus. vas ir sûnus – iðsirengia á kelionæ, sukuria nepakartojamà maþos, netu- Sekmadiená pasibaigusio 53-iojo jimas. Rutuliojama priklausomybës nuo ieðkodami atsakymø á ðiuos ir kitus rinèios ateities perspektyvø ben- Krokuvos kino festivalio laureatu „Auksinis ragas“ geriausio filmo narkotikø ir alkoholio problemos klausimus. Jø ákvëpimas – abiejø ki- druomenës portretà.“ tapo Marato Sargsyano filmas „Të- reþisieriui paskirtas Torai Mårtens fone, ði ðeimos drama priverèia mus no sugebëjimai, árankiai jø rankose Tarptautiná dokumentiniø muzi- vas“. Jis apdovanotas „Sidabriniu uþ filmà „Colombianos“ (Ðvedija, màstyti ne tik apie Pablà, Fernandà bei prieð juos nusidriekæs kelias. Re- kiniø filmø konkursà laimëjo Jay’us ragu“ geriausiam vidutinio metra- Suomija). Þiuri formuluotë skam- ir jø motinà, bet ir apie mus paèius.“ zultatas – iðskirtinis kino eksperi- Bulgeris uþ filmà „Saugokitës Ba- þo dokumentiniam filmui. Tarptau- ba taip: „Visada pasirengæ kamera „Sidabriniu ragu“ geriausiems mentas bei abipusës meilës, nepai- kerio!“ (JAV), tarptautinio trumpo tinio dokumentiniø filmø konkur- pagauti reikiamà momentà ir rei- pilno metraþo dokumentiniams fil- sant sudëtingø santykiø, liudijimas.“ metraþo filmø konkurso nugalëto- so þiuri, kuriam vadovavo rusø kiamà vietà, reþisierë Tora Mårtens mams apdovanoti reþisieriø Marce- Þiuri paþymëjimo sulaukë Mah- ju uþ filmà „Laiðkas“ (Rusija) tapo dokumentininkas Sergejus Dvorce- ir operatorius Erikas Vallstenas la- lio Ùoziñskio filmas „Tëvas ir sûnus di Flefelis – „uþ filmà „Ne mûsø pa- Sergejus Loznica, Lenkijos filmø vojus, taip suformulavo savo spren- bai pagarbiai seka paskui savo fil- kelionëje“ ir Paweùo Ùoziñskio fil- saulis“ (D. Britanija, Jungtiniai konkurse nugalëjo Filipo Dzierýaw- dimà: „Nors filmas rodo kontrover- mo herojus. Intymiai, bet nesuvar- mas „Tëvas ir sûnus“. Þiuri savo Arabø Emyratai, Libanas), pasi- skio filmas „Meilë“. siðkà þmogø, reþisierius vengia imtis þytai jie mums suteikia ypatingà sprendimà formuluoja taip: „Ar ta imantá mus kartu su savimi á labai kokiø nors bandymø já vertinti, pa- prieigà prie herojø gyvenimo. Savo pati tëvo ir sûnaus profesija yra pra- asmeniðkà kelionæ pas ðeimà ir drau- „7MD“ INF.

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 9 psl. B irþelio 7–16

Parodos iki 12 d. — Ketvirtadienio perþiûra. Vsevolo- Uþsienio reikalø ministerija „7md“ rekomenduoja do Kovalevskio instaliacija J. Tumo-Vaiþganto g. 2 VILNIUS Jûratës Stauskaitës grafika Galerija „Lietuvos aidas“ Dailë Vilniaus paveikslø galerija Marijaus Piekuro tapyba Trakø g. 13 Þygimanto Augustino tapyba prikausto realistiðkumu ir keistumu. Ðio Didþioji g. 4 Rûtos Piekurienës juvelyrika Danutës Gaþienës grafikos paroda „Uþraðai“ autoriaus retrospektyvinæ parodà iki liepos 2 d. galite pasiþiûrëti „Juðkus Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai Lietuvos nacionalinës UNESCO Gallery“ (B. Radvilaitës 6 B, Vilnius). Lietuvos dailë XVI—XIX a. „Prospekto“ fotografijos galerija komisijos galerija Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai Gedimino pr. 43 Ðv. Jono g. 11 Muzika Paroda „Lukas Kranachas Vyresnysis (1472— Fotografijø paroda „(Ne)priimtina“ (XX am- iki 10 d. — Tosen Iwasaki kaligrafijos darbø Birþelio 10 d. Filharmonijoje skambës Sonatø smuikui ir fortepijonui 1553). Madona su Kûdikiu po obelimi“ þiaus 5-asis — 8-asis deðimtmeèiai) paroda „Stebuklo pojûtis“ programa, jà atliks ryðkûs skirtingø kartø atlikëjai – smuikininkë Dalia Radvilø rûmai Pamënkalnio galerija Kuznecovaitë ir pianistas Petras Geniuðas. Vilniaus vaikø ir jaunimo meno Vilniaus g. 24 Pamënkalnio g. 1/13 Gedulo ir Vilties diena, birþelio 14-oji, Nacionaliniame operos ir bale- galerija Reginos Matuzonytës-Ingelevièienës tapy- nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø to teatre bus minima lenkø kompozitoriaus Krzysztofo Pendereckio kûri- Vilniaus g. 39/6 bos paroda „Spalva ir linija iðreikðti pojûèiai“ grafika 1980–2013“ paroda „Raumenys“: niu „Lenkiðkasis requiem“. Kûriná atliks sopranas Nomeda Kazlaus, me- iki 8 d. — paroda „XXI a. Diureris“ Tarptautinë paroda „Sidabro amþius. Rusø Eduardas Juchnevièius (1942—2011), Rimvy- cosopranas Agnieszka Rehlis, tenoras Edas Lyonas, bosas Liudas nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø dailë Baltijos ðaliø kolekcijose. 1890—1930“ das Kepeþinskas, Audrius Puipa (1960— Mikalauskas, Kauno valstybinis choras ir Vroclavo simfoninis orkestras, grafika 1980–2013“ paroda „Bûsenos“: Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos 1997), Petras Repðys, Edmundas Saladþius, dirigentas Jacekas Kaspszykas. Lida Dubauskienë, Eglë Kuckaitë, Evaldas aborigenø menas Mikalojus Povilas Vilutis Mikalauskis, Laura Selmistraitytë, Raminta Birþelio 16 d. Filharmonijoje 60-ojo jubiliejaus proga grieð alto virtuo- Lietuvos nacionalinis muziejus Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejus Ðumskytë Sum, Alfreda Venslovaitë-Ginta- zas Jurijus Baðmetas ir jo ákurtas kamerinis ansamblis „Maskvos solis- Naujasis arsenalas Pilies g. 40 lienë tai“ su Slovënijos klarnetininku Darko Brleku. Arsenalo g. 1 nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø Pylimo galerija Lietuvos Didþiosios kunigaikðtystës istorija grafika 1980—2013“ paroda „Randai“: Jonas Maironio lietuviø literatûros XVII—XX a. tapyboje ið Lietuvos dailës ir Pylimo g. 30 Lietuva carø valdþioje Èepas, Kæstutis Vasiliûnas muziejus Nacionalinio M.K. Èiurlionio dailës muziejø iki 15 d. — „Tapybos pavasaris 2013“ Lietuviø liaudies menas Rotuðës a. 13 rinkiniø) Ðv. Jono gatvës galerija Kryþdirbystë LMA Vrublevskiø biblioteka „Maironis ir jo epocha. ...palieku visà mano „Nuo baroko iki secesijos“ (Europos meno Ðv. Jono g. 11 Paroda „Vaikystës metø kraðtas“ Þygimantø g. 1 judomàjá turtà“ stiliai XVIII—XIX a. taikomosios dailës Vaikiðkos knygos meno ir iliustracijø paroda Paroda „Þemaièiø vyskupijos istorija“ iki 11 d. — paroda „Lietuviø tarmëtyros „Mano galvoj plasta varnënas“ kûriniuose ið Lietuvos dailës muziejaus „4 iliustratoriø pasakos“ (knygos, iliustraci- dokumentika“ (Sigitui Gedai — 70) rinkiniø) Kazio Varnelio namai-muziejus jos, objektai, þaislai) Fotografijø paroda „2013 metø jubiliatai“ XVI—XIX a. Vakarø Europos meistrø grafika Didþioji g. 26 iki 8 d. — paroda „Bitë Vilnius — tarptautinis Lietuvos technikos biblioteka Fotografijø paroda, skirta „Poezijos pavasa- (ið Lietuvos dailës muziejaus rinkiniø) K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija jaunø menininkø susitikimas“ Ðv. Ignoto 6 riui“ Dionyzo Varkalio kolekcija Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto iki 10 d. — Raimundo Kaliaso tapybos Teatro, muzikos ir kino muziejus (ið Lietuvos dailës muziejaus Klaipëdos susitarus tel. 279 16 44 paroda Keramikos muziejus Vilniaus g. 41 kraðto XIX—XX a. pr. taikomosios dailës Rotuðës a. 15 Baþnytinio paveldo muziejus „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. S. Vainiûno namai rinkinio) VDA Kauno ir Vilniaus keramikos studentø Ðv. Mykolo g. 9 Oksanos Leadbitter (D. Britanija) tapyba A. Goðtauto g. 2—41 darbø paroda „Nauja ir vël kitokia 2013“ Klaipëdos kultûrø komunikacijø Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija Aloyzo Stasiulevièiaus tapybos darbø, skirtø Galerija „Arka“ centras Paroda „Relikvijos ir relikvijoriai“ Vilniui, ir Stasio Vainiûno namams dovanotø Ryðiø istorijos muziejus Auðros Vartø g. 7 Didþioji Vandens g. 2 paveikslø paroda Rotuðës a. 19 Ðiuolaikinio meno centras nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø Meno kieme — Gilles-Ivano Frankignoulo iki 11 d. — Markuso Kasemaa (Estija) pieðiniø Vokieèiø g. 2 grafika 1980–2013“ paroda „Veidai“: Graþina Salonas „La Forma“ (Belgija) socialinës fotografijos paroda paroda ÐMC skaitykloje — Gedimino G. Akstino Didelytë (1938—2007), Giedrius Jonaitis, J. Basanavièiaus g. 19 „Behind Concrete“ paroda Danutë Jonkaitytë, Vytautas Jurkûnas, Elvyros Katalinos Kriauèiûnaitës autorinio Galerija „Meno parkas“ Baroti galerija nuo 14 d. — 15-oji tarptautinë Vilniaus Elvyra Kairiûkðtytë (1950–2006), Janina Lili popieriaus kûriniø paroda „Po vienu Rotuðës a. 27 Aukðtoji g. 3/3a tapybos trienalë „Tapybos kontekstai“ Paðkauskaitë (1925—2012), Algimantas stogu“ Vakarø Vokietijos menininkø sàjungos Dalios Lauèkaitës-Jakimavièienës paroda Ðvegþda (1941—1996) paroda „Þodinis apipavidalinimas“ Modernaus meno centras Galerija „Ðofar“ „Jûra vandenynas“ „Jëgos“: Egmontas Bþeskas, Tadas Gindrënas Literatø g. 8 Mësiniø g. 3A/5 Galerija „Aukso pjûvis“ Ryto Jakimavièiaus paroda nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø Galerija „Meno niða“ Skaidros Savickas tapybos paroda K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53 „Þiemà vasarà“ grafika 1980—2013“ paroda „Dienoraðtis“: J. Basanavièiaus g. 1/13 „Uþdengta ir atidengta“ iki 14 d. — tarptautinë dailës disciplinø Klaipëdos galerija Irma Balakauskaitë, Inga Darguþytë, Danutë iki 8 d. — Mariaus Jonuèio paroda „Kaþkas dëstytojø kûrybos paroda „Kvadratas 6“ „Dailininkø menë“ Darþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4 Graþienë, Asta Rakauskaitë naujo“ iki 17 d. — Gintauto Skuodo fotografijø Ðeimyniskiø g. 23 iki 10 d. — Aurelijos Ðimkutës paroda nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø paroda „Tapybinë vizija“ Galerija „Kairë–deðinë“ Leonardo Gutausko naujausiø tapybos „Iðmõnës“ grafika 1980—2013“ paroda „Ðirdis“: Irena Latako g. 3 darbø paroda Kauno menininkø namai Monikos Jakimauskaitës tekstilës paroda Teresë Daukðaitë-Guobienë, Tatjana Diðèen- nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø V. Putvinskio g. 56 „Akimirkos“ ko, Adasa Skliutauskaitë, Nijolë Ðaltenytë, grafika 1980—2013“ paroda „Jos kalba“: KAUNAS Mildos Kiauðaitës fotografijø paroda „Odë Roberta Vaigeltaitë-Vasiliûnienë Fotografijos galerija Viktorija Daniliauskaitë, Saulë Kisarauskienë, M. Þilinsko dailës galerija þmogiðkumui“ Tomo g. 7 Jûratë Rekevièiûtë, Jûratë Stauskaitë, Raðytojø klubas Nepriklausomybës a. 12 VDU menø galerija „101“ Aleksandro Ostaðenkovo fotografijø paroda Laisvydë Ðalèiûtë, Eglë Vertelkaitë, Birutë K. Sirvydo g. 6 Pakeista ir atnaujinta XVI—XVIII a. Italijos Laisvës al. 53 „Bûsenos“ Zokaitytë nuo10 d. — Kotrynos Ðeðelgytës akvarelës dailës ekspozicija Ryèio Gervicko fotografijø paroda „Prasilen- darbø paroda „Ið svetur“ Paroda „Pusryèiai ant þolës. Europos moder- Galerija „si:said“ Meno projektø erdvë „Malonioji 6“ kimai“ nizmo grafikos darbai ið Lietuvos muziejø Galinio Pylimo g. 28 Malonioji g. 6 Galerija AV17 Auksës Miliukaitës paroda „8 ½. Sapnas“ rinkiniø“ Beno Ðarkos paroda „Rojus smegenø þievës iki 8 d. — iliustracijø ir komiksø paroda „Kaja Auðros Vartø g. 17 Jono Rimðos (1903—1978) paroda Kauno apskrities vieðoji peizaþuose“ Avberðek ir jos gyvûnai“ iki 9 d. — Petro Saulëno paroda „Atvirukas. „Bronziniai þmonës. Atskleidæs indënø biblioteka 2005—2012 (7)“ I. Simonaitytës biblioteka Galerija „Vartai“ dvasià“ Radastø g. 2 nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø Herkaus Manto g. 25 Vilniaus g. 39 Fotomeno festivalio „Kaunas photo iki 14 d. — Kauno kolegijos Justino Vieno- grafika 1980—2013“ paroda „Atmintis“: Rimaldo Vikðraièio fotografijø paroda iki 15 d. — Konstantino Bogdano (jaun.) pagrindinë paroda „Aèiû uþ sveikinimus“ þinskio menø fakulteto Dizaino katedros Kæstutis Grigaliûnas, Diana Radavièiûtë, „Kitapus“ paroda „9/4“ studentø fotografijø paroda „Apleistas Rûta Spelskytë Kauno paveikslø galerija Kaunas“ K. Donelaièio g. 16 ÐIAULIAI VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOS „Juðkus gallery“ iki 15 d. — Marijos Rastenienës retrospekty- XX a. 7—8-ojo deðimtmeèiø lietuviø Dailës galerija GALERIJOS B. Radvilaitës g. 6B vinë tapybos darbø paroda Þygimanto Augustino paroda „Tapyba. dailininkø kûrybos ekspozicija Vilniaus g. 245 Galerija „Akademija“ 2000—2013“ Algimanto Miðkinio Lietuvos dailës Kauno miesto muziejus iki 8 d. — Lietuvos dailininkø sàjungos Pilies g. 44/2 kolekcijos ekspozicija M. Valanèiaus g. 6 Ðiauliø skyriaus 52-oji dailininkø kûrybos Pirmoji dizaino krypties meno doktorantø Galerija „Kunstkamera“ iki 9 d. — skulptûros ir grafikos atrankinë- Ekspozicija „Kaunas laiko þenkluose: nuo paroda paroda Ligoninës g. 4 konkursinë paroda „Potencija“ iðtakø iki 1940 metø“ nuo 12 d. — parodø ciklo „Kûnas. Lietuviø Ðiauliø universiteto dailës Galerija „ARgenTum“ grafika 1980–2013“ paroda „Ásikûnijimai“: Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailës KLAIPËDA galerija Latako g. 2 Þygimantas Augustinas, Rimvydas Bartkus, muziejus Vilniaus g. 141 Lietuvos dailës muziejaus Paroda „Papuoðalas mamai“ ir Stasio Kra- Augustas Bidlauskas, Linas Jablonskis, V. Putvinskio g. 55 iki 10 d. — fotografijø konkurso ,,Ðûvis 13“ Prano Domðaièio galerija sausko „Moters gimimas“ Gediminas Leonavièius, Ðarûnas Leonavièius, Paroda ,,Tautø arenoje. Paryþius 1937“ paroda Liepø g. 33 Rolandas Rimkûnas Aldonos Keturakienës paroda „Kontrastai“ A. ir A. Tamoðaièiø galerija Prano Domðaièio tapybos, dailininko mari- Ðiaurës Lietuvos kolegija „Þidinys“ Valstybinio Vilniaus Gaono þydø Þmuidzinavièiaus kûriniø ir nisto Èeslovo Januðo (1907—1993, JAV) Tilþës g. 22 Dominikonø g. 15 muziejaus Tolerancijos centras rinkiniø muziejus kûriniø „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ ekspo- nuo 7 d. — Ðiauliø Dainø progimnazijos Dailininkø Tamoðaièiø kûryba Naugarduko g. 10/2 V. Putvinskio g. 64 zicijos, Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija neformalaus vaikø ðvietimo XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno iki 14 d. — Miriam Meras ir Þibunto Mikðio Kæstuèio Palioko (1933—1978) paroda, skirta „Þmogaus misterija“ Naujøjø medijø mokyklos mokiniø kûrybos rinkiniai grafikos darbø paroda dailininko 80-meèiui Paroda „Sveika, jûra!“ (marinistiniai peizaþai paroda „Laukas“

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) PANEVËÞYS 8 d. 19 val., 9 d. 18 val. Maþojoje scenoje — monijoje — „Klasikos viraþai“. J. Baðmetas Bibliografinës þinios J. Tumo-Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“. (altas), D. Brlekas (klarnetas), kamerinis Dailës galerija Reþ. — T. Erbrëderis ansamblis „Maskvos solistai“. Programoje Respublikos g. 3 W.A. Mozarto, C.M. von Weberio, N. Pagani- Stanislovo Þvirgþdo fotografijø paroda Kauno muzikinis teatras GROÞINË LITERATÛRA. LITERATÛROS MOKSLAS ni, P. Èaikovskio kûriniai „Lietuviðki peizaþai“ 9 d. 12 val. — N. Juðkos baleto mokyklos ir Atskambiai : poezija / Ona Mikalauskienë-Kubiliûtë. – Ðiauliai : Ðiaurës Lietuva, 2013 (Ðiauliai : Panevëþio tarptautinë fotografijos bienalë Lietuvos baleto þvaigþdþiø koncertas „Diver- Kongresø rûmai Ðiauliø knygriðykla-sp.). – 63, [1] p. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-9955-863-62-5 : [6 Lt] „Þmogus ir miestas“ tismentai“ 8 d. 20 val. Vilniaus paveikslø galerijos Dvynës : [detektyvinis romanas] / Tess Gerritsen ; ið anglø kalbos vertë Paulina Kruglinskienë. – kieme — „Roko baladës 2“. Atlikëjai Panevëþio kraðtotyros muziejus Kauno kamerinis teatras [2-oji patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2013] (Vilnius : Spauda). – 366, [2] p. – Tiraþas [2000] P. Meðkëla, È. Gabalis, J. Milius, Lietuvos Vasario 16-osios g. 23 13 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS egz. – ISBN 978-9955-13-376-6 valstybinis simfoninis orkestras. iki 13 d. — Albino Ðileikos prieverpsèiø KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas Dir. — R. Ðumila Iðeidamas á kelià pasiimk : eilëraðèiai, miniatiûros, proginës kalbos, sveikinimai / Irena paroda Kauno lëliø teatras 15 d. 20 val. Vilniaus paveikslø galerijos Daubarienë. – Telðiai [i.e. Berkinënai (Telðiø r.) : I. Daubarienë], 2013 ([Kaunas] : Spaudos Panevëþio apskrities G. Petkevièai- 8 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzieju- kieme — „Simfoninë diskoteka“. Solistai praktika). – 86, [4] p. : iliustr. – Dalis teksto paraðyta þemaitiðkai. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN tës-Bitës vieðoji biblioteka je — „KIÐKIS DRÀSUOLIS“. Reþ. — A. Þiuraus- D. Montvydas, A. Grigorian, V. Mataèiûnaitë, 978-609-408-413-3 Respublikos g. 14 kas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Juoda moteris, balta ðalis / Waris Dirie ; ið vokieèiø kalbos vertë Birutë Lipavièienë. – Vilnius : Tarptautinio tapybos projekto „Mëlynasis 9 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzieju- Dir. — G. Rinkevièius Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 251, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN vanduo“ paroda je — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ ONUTÆ“. Ðv. Jonø baþnyèia 978-609-01-0968-7 (ár.) : [22 Lt 25 ct] Reþ. — E. Þekienë 8 d. 18 val. — koncertø ciklas „Muzikos DRUSKININKAI 11 d. 18 val. — E. Bavikino koncertas „Tarp Juodasis sàraðas : [detektyvinis romanas] / Aleksandra Marinina ; ið rusø kalbos vertë valanda Vilniaus universiteto Ðv. Jonø V.K. Jonyno galerija klasikos ir dþiazo“. Dalyvauja P. Zdanavièius Donaldas Kajokas. – [2-oji patais. laida]. – Kaunas : Jotema, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – baþnyèioje“. A. Isakovas (vargonai). Progra- M.K. Èiurlionio g. 41 302, [1] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-9955-13-368-1 (ár.) moje J.S. Bacho - Ch.M. Widoro, J.S. Bacho, Adomo Galdiko jubiliejinë tapybos ir foto- KLAIPËDA F. Mendelssohno, O. Janaèesko kûriniai Kristina Fols : [Dublino paslaptys : detektyvinis romanas] / Benjamin Black ; ið anglø kalbos dokumentikos paroda „Vulkaniðki proverþiai“ Klaipëdos valstybinis muzikinis vertë Paulë Budraitë. – Kaunas : Jotema, [2013] (Kaunas : Spindulio sp.). – 366, [2] p. – Tiraþas teatras Ðv. Kotrynos baþnyèia [1500] egz. – ISBN 978-9955-13-374-2 (ár.) PALANGA 7 d. 18.30 — Kaliningrado srities filharmoni- 7 d. 19 val. — atminimo vakaras, skirtas Galerija „Ramybë“ jos puèiamøjø orkestro ir solistø koncertas H. Perelðteino 90-osioms gimimo metinëms. Mano sodo vagis : eilëraðèiai / Jonas Kalinauskas ; [dailininkë Inga Paliokaitë-Zamulskienë]. – Vytauto g. 35 „Manyje gyvena prisiminimai“ Dalyvauja „Àþuoliuko“ choras, H. Perelðteino Kaunas : Kauko laiptai, 2013 (Kaunas : Taurapolis). – 86, [7] p. : iliustr. – Tiraþas 500 egz. – Jûratës Kazakevièiûtës objektø ir minkðtøjø auklëtiniai, kolegos ir kt. ISBN 978-609-8092-08-0 Klaipëdos lëliø teatras skulptûrø paroda „Transformacijos. Dialogas 8 d. 20.30 — Leon Somov & Jazzu 8 d. 12 val. — „VIÐTYTË IR GAIDELIS“. Mano vienintelis : [romanas] / Nora Roberts ; ið anglø kalbos vertë Rûta Jadkauskaitë. – su gamta“ Reþ. — G. Radvilavièiûtë Kaunas : Jotema, [2013] (Vilnius : Spauda). – 334, [2] p. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978- Monikos Furmanavièiûtës tapybos paroda TRAKAI 9 d. 12 val. — „RAUDONKEPURAITË“. 9955-13-375-9 „Kintanti tapati“ Uþutrakis Reþ. — G. Radvilavièiûtë iki 14 d. — Eglës Kuckaitës tapybos bei 16 d. 15 val. — „Perpetuum mobile“. Mëlynbarzdþiai : eilëraðèiai, parodijos, epigramos / Benediktas Medvedevas. – Birþai [i.e. 14 d. 18 val. — „ÐALIA“ (pagal M. Valiuko grafikos paroda „Derama Átampa Palangos P. Jacunskas (violonèelë), R. Sviackevièius Panevëþys : Panevëþio spaustuvë], 2013 (Panevëþys : Panevëþio sp.). – 130, [1] p. – Tiraþas pjesæ). Reþ. — G. Radvilavièiûtë Ramybëje“ (akordeonas). Programoje M. De Fallos, [200] egz. – ISBN 978-609-8072-16-7 15 d. 12 val. — „RAUDONKEPURAITË“. A. Pärto, A. Ðenderovo, I. Stravinskio, Reþ. — G. Radvilavièiûtë Penkiasdeðimt tamsesniø atspalviø : [romanas] / E.L. James ; ið anglø kalbos vertë Jovita Spektakliai B. Kutavièiaus, Ã. Piazzollos kûriniai 16 d. 12 val. — atostogø pradþios ðventë Liutkutë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 534, [1] p. – Trilogijos 2-oji VILNIUS knyga. – Tiraþas 10 000 egz. – ISBN 978-609-01-0967-0 (ár.) : [36 Lt 30 ct] ÐIAULIAI Vakarai Nacionalinis operos ir baleto Prisilietimai : poezija / Birutë Jokðaitë-Stasaitienë. – Ðiauliai : Ðiaurës Lietuva, 2013 (Ðiauliai : Ðiauliø dramos teatras teatras VILNIUS Ðiauliø knygriðykla-sp.). – 102, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-9955-863-63-2 : [6 Lt] 7 d. 18 val. — Y. Reza „SKERDYNIØ DIEVAS“. 9 d. 19 val. — G. Bizet „KARMEN“. Raðytojø klubas Reþ. — A. Lebeliûnas Raudonoji upë : svarbieji poezijos ir gyvenimo tekstai / Janina Degutytë ; sudarë Viktorija Dir. — R. Ðervenikas 10 d. 17.30 — renginys ið ciklo „Salvete, 15 d. 18 val. — PREMJERA! N. Leskovo „LEDI Daujotytë. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 287, [1] p. : iliustr., portr. – 12 d. 19 val. — P. Èaikovskio „GULBIØ juvenes“. K. Ðeðelgytës akvarelës darbø MAKBET IÐ MCENSKO APSKRITIES“. Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-0923-6 (ár.) : [19 Lt 77 ct] EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas parodos „Ið svetur“ atidarymas. Renginá veda Reþ. — R. Banionis 13 d. 19 val. — P. Èaikovskio „EUGENIJUS Z. Deviþis. Koncertuoja D. Ðeðelgienë (smui- Sugráþimas á trobelæ / C. Baxter Kruger ; ið anglø kalbos vertë Vilma Rinkevièiûtë ; pratarmæ ONEGINAS“. Muzikos vad. ir dir. — R. Ðerve- ALYTUS kas), S. Lapënaitë (fortepijonas) paraðë Wm. Paul Young. – Vilnius : Alma littera, 2013 (Vilnius : BALTO print). – 261, [1] p. – nikas 12 d. 17.30 — V. Martinkaus 70-meèio Tiraþas 1800 egz. – ISBN 978-609-01-0960-1 (ár.) : [25 Lt 92 ct] Alytaus miesto teatras 16 d. 19 val. — „TRISTANAS IR IZOLDA“ vakaras ,,Geguþës (28 d.) þodinës“. Dalyvauja 11 d. 18 val. — „STRIPTIZO ERELIAI“. Viskas arba nieko : romanas / Linda Howard ; [ið anglø kalbos vertë Sandra Siaurodinë]. – (pagal R. Wagnerio muz.). Libreto autoriai raðytojai P. Braþënas, V. Daujotytë ir Reþ. — A. Jakubikas („Domino“ teatras) Vilnius : Svajoniø knygos, 2013 (Gargþdai (Klaipëdos r.) : Print-it). – 346, [1] p. – (Ðilkas : K. Pastoras, C. Alphenaar. Choreogr. — J. Mikelinskas. Vakaro vedëjas literatûros 13 d. 18 val. — PREMJERA! „ÐVENTMARË“ laimingos pabaigos paþadas, ISSN 2335-7118). – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-609-406-464-7 K. Pastoras (Lenkija). Muzikinis vad. ir dir. — kritikas V. Sventickas (pagal S. Èiurlionienës-Kymantaitës apysa- M. Pitrënas Þemës ir þmogaus ðvytëjimas : haiku / Jadvyga Tautkevièiûtë-Ðimkienë. – Jonava : Dobilo kà). Reþ. — A. Kinderis Mokytojø namai leidykla, 2013 (Kaiðiadorys : Printëja). – 122, [1] p. : iliustr. – Tiraþas 200 egz. – ISBN 978- Nacionalinis dramos teatras 7 d. 16 val. V. Kudirkos aikðtëje — Lietuvos 609-409-078-3 Didþioji salë Koncertai senjorø dainø ðventës „Mes vël kartu“ 13, 14 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus pradþios koncertas „Muzikinis pusvalandis GROÞINË LITERATÛRA VAIKAMS „KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas VILNIUS tarmiškai“ Graþiausios Anderseno pasakos / [ið prancûzø kalbos vertë Margarita Ðeðkuvienë ; iliustravo 15, 20, 21 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus Lietuvos nacionalinë filharmonija 7 d. 17 val. Kiemelyje — Lietuvos senjorø Jean-Noël Rochut ; ávadas: Géraldine Boèle [i.e. Boèce] ; biografija: Jessica Lefranšois]. – „IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas dainø ðventës „Mes vël kartu“ didysis Vilniaus festivalis Kaunas : Vaiga, 2013 (Spausd. Kinijoje). – 221, [3] p. : iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978- Fojë koncertas. Ðventës meno vadovas ir vyr. 7 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filhar- 609-440-000-1 (ár.) : [34 Lt 99 ct] 15 d. 14 val. — dþiazo sesijos teatre: „No dirigentas G. Skapas, koncertmeisterë monijoje — „J.S. Bacho muzikos groþis ir Drums“ trio J. Kalinaitë. Koncertà veda G. Kadþytë Kakë Makë ir Netvarkos nykðtukas : [pasaka] / Lina Þutautë. – Vilnius : Alma littera, 2013 gelmë“. A. Þlabys (fortepijonas), S. Krylovas 8 d. 15 val. Kiemelyje — A. Noviko dþiazo (Vilnius : BALTO print). – [34] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-765-7 (ár.) : Vilniaus maþasis teatras (smuikas), Lietuvos kamerinis orchestras. mokyklos koncertas [11 Lt 30 ct] 9 d. 12 val. — muzikinë istorija Programoje J.S. Bacho kûriniai 9 d. 12—16 val. Kiemelyje — „Blusø turgus“: „VIENARAGIO MÁSLË“ 10 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filhar- Katinëlis ir gaidelis : pasaka. – [Vilnius : Viltinga ir Ko, 2013] ([Vilnius] : Taurapolis). – [12] p. : antikvariniai daiktai, menininkø sukurti monijoje — D. Kuznecovaitë (smuikas), iliustr. – ISBN 978-9955-733-90-4 Teatras „Lëlë“ darbai, ðiaip mielos smulkmenos bei kûrybi- P. Geniuðas (fortepijonas). Programoje Maþoji salë nës dirbtuvëlës Pinklëse : [romanas] / Cat Clarke ; ið anglø kalbos vertë Zita Marienë. – Vilnius : Alma littera, G. Tartini, F. Schuberto, V. Jakubëno, 8 d. 12 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO 10 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo 2013 (Kaunas : Spindulio sp.). – 260, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0945-8 (ár.) C. Francko kûriniai ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà). „Paþinkime Vilniø“ 13 d. 20 val. „Siemens“ arenoje — Rinktinës Anderseno pasakos / [ið anglø kalbos vertë Matas Lapë ; iliustravo Gaboras Tothas]. – Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis 12 d. 18 val. Kiemelyje — ansamblio „Lietu- B. McFerrinas (vokalas), G. Goldsteinas Kaunas : Vaiga, 2013 (Vilnius : BALTO). – 28, [4] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978- 9 d. 12 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË IR va” koncertas: geriausi „Aukso fondo” (fortepijonas, el. klaviðiniai, akordeonas; 609-440-039-1 (ár.) : [19 Lt 90 ct] SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø Grimmø kûriniai aranþuotës), D. Mansfieldas (gitara, mando- pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë Uþkerëti rûmai / Rosie Banks ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. – Vilnius : Alma lina, smuikas), A. Hirschas (akustinë ir 15, 16 d. 12 val. — N. Indriûnaitës „COLIUKË“ TRAKAI littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 110, [7] p. : iliustr. – Ciklo “Paslaptinga karalystë” 1-oji elektrinë gitaros), J. Carney (bosas), L. Cato (H.Ch. Anderseno pasakos motyvais). Reþ. ir Uþutrakio dvaras knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0952-6 : [10 Lt 38 ct] (muðamieji ir bosinë ukulelë) dail. — R. Drieþis 9 d. 15 val. ir 17.30 — „Altoriø ðeðëly“ 14 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame Vienaragiø slënis / Rosie Banks ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë. – Vilnius : Alma (spektaklis pagal V. Mykolaièio-Putino operos ir baleto teatre — Gedulo ir Vilties littera, 2013 (Vilnius : Spauda). – 104, [6] p. : iliustr. – Ciklo “Paslaptinga karalystë” 2-oji KAUNAS romanà). Vaidina V. Kuodytë, R. Dominaity- dienai. Atlikëjai N. Kazlaus (sopranas), knyga. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-0951-9 : [10 Lt 38 ct] Kauno dramos teatras të, R. Paðkevièius. Reþ. — S. Vosylius A. Rehlis (mecosopranas), E. Lyonas (teno- 7 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — PREMJERA! Vilko popieriai : pasaka. – [Vilnius : Viltinga ir Ko, 2013] ([Vilnius] : Taurapolis). – [12] p. : ras), L. Mikalauskas (bosas), Vroclavo filhar- PALANGA I. Turgenevo „MËNUO KAIME“. monijos simfoninis orkestras, Kauno valsty- iliustr. – ISBN 978-9955-733-91-1 Reþ. — V. Tertelis binis choras. Dir. — J. Kaspszykas. Kultûros centras „Ramybë“ 8 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — J. Patricko Programoje K. Pendereckio „Lenkiškasis 7 d. 19 val. — Klaipëdos jaunimo teatro „MÛSØ BRANGIOJI PAMELA“. spektaklis „Batai“ requiem“ P ARENGË ALDONA BARODICAITË. REDAGAVO GRAÞINA KUBILIENË. Reþ. — A. Latënas 16 d. 19 val. Lietuvos nacionalinëje filhar- 8 d. 20 val. — grupës „Hit-Kick“ koncertas L IETUVOS NAC. M. MAÞVYDO B - KA. BIBLIOGRAFIJOS IR KNYGOTYROS CENTRAS

7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 11 psl. B irþelio 7–13

Kino repertuaras Vokietija) — 19 val.; 8, 11, 13 d. — 21 val.; 8 d. — Herkus Mantas (reþ. M. Giedrys) — 18 val. 9, 10, 12 d. — 18.30 9 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) — VILNIUS 7, 10, 12 d. — Kolibrio efektas (JAV) — 21 val.; 14 val. Forum Cinemas Vingis 8 d. — 18.15; 9 d. — 21.30 7—13 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, 7 d. — Paðëlæ pirmieji metai (D. Britanija) — KLAIPËDA Vokietija) — 11.45, 14.20, 16.30, 18.45, 21 val. 18.30; 8 d. — 20.45; 9 d. — 17 val.; 10, 11 d. — Forum Cinemas Þemë — nauja pradþia (JAV) — 11.45, 14.30, 20.30; 12 d. — 18.15 7, 8 d. — Þemë — nauja pradþia (JAV) — 11.45, 16.45, 19, 21.15 7, 12, 13 d. — Tarp dviejø pasauliø (JAV) — 14, 16.30, 18.45, 21.15, 23.30; 9—13 d. — 11.45, Kolibrio efektas (JAV) — 14.50, 19.45, 22 val. 20.30; 9 d. — 19 val.; 10 d. — 18 val. 14, 16.30, 18.45, 21.15 7 d. — Narkotikø ir þalos maþinimo filmø 7 d. — 7 dienos Havanoje (Prancûzija, Ispani- 7, 8 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, festivalis 2013 — 19.30 ja) — 18.15; 8 d. — 18.30, 18.45; 9 d. — Vokietija) — 18.30, 23 val.; 9—13 d. — 18.30 7—13 d. — Pagirios 3: velniai þino kur (JAV) — 20.30; 10 d. — 20.15; 12 d. — 20 val. 7, 8 d. — Kolibrio efektas (JAV) — 21, 23.15; 11.30, 13.40, 16.15, 18.30, 19.15, 21, 21.40 7 d. — Sapnuoju, kad einu (reþ. J.V. Tûras) — 9—13 d. — 21 val. 7 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 11.20, 14, 15.30, 20.45; 8 d. — 16.30; 9 d. — 16.15; 10 d. — 18.15; 7, 8 d. — Pagirios 3: velniai þino kur (JAV) — 16.40, 19.20, 22 val.; 8—13 d. — 11.20, 14, 15.30, 12 d. — 18 val. 11.15, 13.45, 15.15, 16.15, 17.20, 18.15, 19.30, „Nuodëminga aistra“ 16.40, 18.30, 19.20, 21.30, 22 val. 8 d. — Hannah Arendt (Vokietija, Liuksem- 20.45, 21.45, 23.45; 9—13 d. — 11.15, 13.45, Savaitës filmai 7—13 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 12, burgas, Prancûzija) — 16 val. 15.15, 16.15, 17.20, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45 14.15, 16.25, 19 val. 8 d. — Vienoje kilpoje (D. Britanija) — 16.15; 7—13 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 11, Paslaptinga karalystë (JAV) — 11, 13.30, 16 val. 11, 13 d. — 18.30 13.30, 16.45, 19.15, 21.30; Paslaptinga Didysis Getsbis *** Didysis Getsbis (JAV, Australija) — 17.15, 20.30 8 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) — karalystë (3D, JAV) — 10.30, 12.45, 15.30; Franciso Scotto Fitzgeraldo romanà á ekranà perkëlæs australø reþisie- Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) — 21.15; 11 d. — 18.15; 13 d. — 18.45 Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 10.15, 13.15, 16, 19, rius Bazas Luhrmannas iðsaugojo melodramatiðkà siuþetà: máslingas tur- 12, 17 val. 9 d. — Bet kuriuo keliu (Islandija) — 16.30; 21.40; Krudþiai (JAV) — 13 val. tuolis Getsbis (Leonardo DiCaprio) myli filmo pasakotojo Niko (Tobey Rifo pasaka 2 (JAV) — 11.20 11 d. — 18 val.; 13 d. — 18.15 9 d. — Legendos susivienija (JAV) — 10.45 Maguirre) pusseseræ Deizæ (Carrey Mulligan), iðtekëjusià uþ aristokrato Rifo pasaka 2 (3D, JAV) — 13.20 9 d. — Coco Chanel ir Igoris Stravinskis 9 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 10.30 ir mergiðiaus Tomo (Joel Edgerton), ir padarys viskà, kad Deizë bûtø su Krudþiai (JAV) — 14.30 (Prancûzija) — 21 val. juo. Taèiau ágyvendinta Getsbio amerikietiðkoji svajonë atsimuð á „senøjø Geleþinis þmogus 3 (JAV) — 21.20 9 d. — Optimisto istorija (JAV) — 18.15; 11 d. — PALANGA pinigø“ prietarus ir aristokratø klastà. Vis dëlto ðis siuþetas Luhrmannui 7, 8, 10—13 d. — Batuotas katinas Pûkis 20.15; 13 d. — 20.45 Naglis yra tik pretekstas kurti megalomaniðkà kièiná 3D kino reginá, kuriame vaiz- (JAV) — 11.40; 9 d. — 11 val. 7 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 16 val.; 9 d. — Ozo kino salë dø tirðtumas uþgoþia kamerinæ meilës dramà ir 3-iojo deðimtmeèio JAV 15 val. Forum Cinemas Akropolis 7, 13 d. — Afganø laisvë (reþ. J. Koreiva) — atmosferà (JAV, Australija, 2013). (Vilnius, Kaunas) 7 d. — Milijardierius ir blondinë (JAV) — 18 val.; 7—13 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, 16.30 8 d. — 18.30; 12 d. — 18.10 Kolibrio efektas *** Vokietija) — 13, 15.15, 17.30, 19.45, 21.50 7, 12 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 18 val. 7 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) — Jasonas Stathamas vaidina Afganistano karo veteranà, tarnavusá spe- Kolibrio efektas (JAV) — 11.15, 13.30, 16, 18.30, 8 d. — Emigrantai (reþ. J. Krisiûnas) — 16.30 20 val.; 9 d. — 19val.; 12 d. — 20 val. cialiuosiuose daliniuose. Kadaise jis turëjo bëgti nuo karo teismo ir dabar 21 val.; 8, 13 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 8 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija slapstosi Londono gatvëse. Dþëjus yra benamis ir bando pamirðti praeitá. Þemë — nauja pradþia (JAV) — 11, 13.15, 15.45, 18 val. (D. Britanija, JAV) — 15 val. Jo nelaimiø draugë – Izabelë. Vienà naktá vyrà uþpuola banditø gauja. 18.15, 20.45; Pagirios 3: velniai þino kur 11 d. — Igruški (reþ. L. Luþytë) — 16.30 8 d. — Mënesienos karalystë (JAV) — 16.45; Bëgdamas jis atsiduria tuðèiame bute. Dþëjus gydosi þaizdas ir ágyja naujà (JAV) — 11.45, 14, 16.30, 19, 21.40; Paslap- 11 d. — Dangaus ðeðëlis (reþ. R. Lileikis) — 18 val. 10 d. — 17 val. tapatybæ. Jis randa darbà, padedamas sesers Kristinos pamaþu pradeda tinga karalystë (JAV) — 12, 14.15, 16.45, 19.15, 12 d. — Maat (reþ. R. Lileikis) — 16.30 8 d. — 30 ðirdies dûþiø (JAV, Prancûzija) — atsigauti. Taèiau netrukus jis suþino, kad ið upës iðtrauktas Izabelës lavo- 21.30; Paslaptinga karalystë (3D, (JAV) — 20.15; 11 d. — 20 val. nas. Kad atkerðytø uþ jos mirtá, Dþëjus bus priverstas vël tapti þudymo 10.15, 12.45, 15.30; Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — KAUNAS 9 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) — maðina. Ðis filmas – reþisûrinis scenaristo Steveno Knighto („Rytietiðki 11.30, 14.30, 18, 21.15; Didysis Getsbis (JAV, Forum Cinemas 16.45; 11, 13 d. — 17.45 paþadai“) debiutas. Taip pat vaidina Agata Buzek, Sang Lui, Lee Asquit- Australija) — 17.15, 20.15; Tolyn á tamsà: 7, 8 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, 10 d. — Saugus prieglobstis (JAV) — 19 val.; has-Coe, Vicky McClure (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai, þvaigþdþiø kelias (3D, JAV) — 12.20, 17.45; Vokietija) — 14.15, 16.30, 19, 21.30, 23.35; 12 d. — 16 val. Panevëþys) Geleþinis þmogus 3 (JAV) — 15, 20.30; Rifo 9—13 d. — 14.15, 16.30, 19, 21.30 11, 13 d. — Batuotas katinas Pûkis (JAV) — pasaka 2 (3D, JAV) — 10.30 7, 8 d. — Þemë — nauja pradþia (JAV) — 11, Nuodëminga aistra **** 16 val. 7, 8, 10—13 d. — Loraksas (JAV) — 10.45 13.15, 15.45, 17.45, 20.15, 23.55; 9—13 d. — Erotinis trileris. Dvi filmo herojës dirba didelëje korporacijoje. Kristi- 13 d. — Apgaulinga aistra (JAV) — 20 val. na paskelbia karà savo asistentei Izabelei, kai suþino, kad ði uþmezgë ro- 9 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.30 11, 13.15, 15.45, 17.45, 20.15 Kolibrio efektas (JAV) — 13.30, 15.30, 18, 20, manà su jos meiluþiu. Amerikieèiø postmodernistas Brianas De Palma „Skalvijos“ kino centras ÐIAULIAI 22.30; 9—13 d. — 13.30, 15.30, 18, 20 val. supina sapnus ir realybæ, siekdamas kuo labiau supainioti þiûrovus, ban- 7 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, Vokieti- Forum Cinemas 11 d. — Bilis Eliotas (D. Britanija) — 18.15 danèius áminti þmogþudystës máslæ. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Ra- ja) — 19 val.; 8 d. — 18.40; 9 d. — 20.50; 10 d. — 7—13 d. — Þemë — nauja pradþia (JAV) — 11.30, 7, 8 d. — Pagirios 3: velniai þino kur (JAV) — chel McAdams ir Noomi Rapace. Ðis filmas – prancûzo Alaino Corneau 18.40; 11 d. — 21 val.; 12 d. — 21 val.; 13 d. — 14, 16.30, 19, 21.30 11.45, 14, 16.15, 18.45, 19.40, 21, 21.50, filmo „Meilës nusikaltimas“ (2010) perdirbinys (Prancûzija, Vokietija, 17 val. Nuodëminga aistra (Prancûzija, Vokietija) — 23.10; 9—13 d. — 11.45, 14, 16.15, 18.45, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda, Ðiauliai) Vasarinë „Planetos filmø“ rinktinë 18.30; Kolibrio efektas (JAV) — 21 val.; 19.40, 21, 21.50 7 d. — Storuliai (Ispanija) — 16.50 Pagirios 3: velniai þino kur (JAV) — 10.30, Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias ** 7, 8 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 12.15, 15.15, 8 d. — Baltas kaspinas (Austrija, Italija, 12.45, 15, 17.15, 19.30, 22 val. Gráþusi á bazæ, „Enterpraiz“ laivo komanda susiduria su teroristais. Ast- 18.30, 21.15, 23.45; 9—13 d. — 12.15, 15.15, Prancûzija, Vokietija) — 16 val. 7—11, 13 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — ronautai mato, kad organizacijos veikla ir principai griaunami ið vidaus, o 18.30, 21.15 9 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 18.30 11.15, 13.30, 15.45, 18, 20.15; 12 d. — 11.15, pasaulis vis giliau grimzta á bedugnæ. Kapitonas Kirkas imasi vadovauti 7—13 d. — Paslaptinga karalystë (3D, JAV) — 11 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 19.10 13.30, 18, 20.15 piktadario, kuris atsakingas uþ chaosà ir gali sunaikinti þmonijà, gaudyniø 10.15, 12.30, 15, 17.20 12 d. — Velniø salos karalius (Norvegija) — 7—13 d. — Paslaptinga karalystë (3D, JAV) — operacijai. Prasideda gyvenimo ir mirties þaidimas, kuriam Kirkas bus pa- 7—10, 12, 13 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 17 val. 10.15, 12.30, 15.15; Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — sirengæs paaukoti meilæ ir draugystæ, kad tik iðgelbëtø savo vienintelæ ðeimà – 11.30, 13.45, 16, 18.15; 11 d. — 11.30, 13.45, 13 d. — Yves Saint Laurent. Beprotiðka meilë 13.15, 16, 18.45, 21.45 komandà. Dar vienà populiariojo serialo kino versijos tæsiná sukûræs J.J. 16 val. (Prancûzija) — 19 val. 7, 8, 10—13 d. — Ratai 2 (JAV) — 11 val. Abramsas á filmà pakvietë Chrisà Pine’à, Zachary Quinto, Benedictà Cum- 7, 8 d. — Didysis Getsbis (JAV) — 20.30, 23.20; Ciklas „Kelionë be lagamino“ 9 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 10.30 berbatchà, Zoe Saldanà, Antonà Yelchinà (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas) 9—13 d. — 20.30 7 d. — Myliu tave, Paryþiau (Lichtenðteinas, 7, 8 d. — Tolyn á tamsà: þvaigþdþiø kelias Þemë – nauja pradþia ** Ðveicarija, Vokietija, Prancûzija) — 21 val. PANEVËÞYS (3D, JAV) — 10.30, 22.15; 9—13 d. — 10.30 M. Nighto Shyamalano filmo veiksmas nukelia á tolimà ateitá. Praëjo 8 d. — Dvi dienos Niujorke (Belgija, Prancû- Forum Cinemas Babilonas 7—13 d. — Krudþiai (JAV) — 12 val. tûkstantis metø po to, kai ávyko katastrofa, privertusi þmonijà palikti Þe- zija, Vokietija) — 20.40 7—13 d. — Þemë — nauja pradþia (JAV) — 7, 8, 10—13 d. — Mikë Pûkuotukas JAV) — 10.40 mæ ir persikelti á kità planetà. Filmo herojus – legendinis generolas Seife- 9 d. — 7 dienos Havanoje (Ispanija, Prancûzi- 16.20, 18.45 9 d. — Madagaskaras 3 (JAV) — 10.25 ris. Atlikæs dar vienà karinæ uþduotá, jis nusprendþia daugiau dëmesio skirti ja) — 16 val. Kolibrio efektas (JAV) — 21.20 ðeimai ir trylikameèiam sûnui Kitajui. Per asteroidø audrà aparatas, ku- 10 d. — Ðiaurë (Norvegija) — 17 val.; 12 d. — Romuva 7, 8, 10—13 d. — Pagirios 3: velniai þino kur riuo skrido tëvas su sûnumi, sugedo ir nukrito á pavojingà Þemæ. Tëvas 19.20 Patriotiniø filmø festivalis „Mes turime kuo (JAV) — 12.20, 14.30, 18.30, 21 val.; 9 d. —12.35, suþeistas, o sûnus turës nugalëti daug kliûèiø, kad paleistø gelbëjimosi 10 d. — Kelyje (Prancûzija, D. Britanija, JAV, didþiuotis“ 14.30, 18.30, 21 val. signalà. Berniukas svajojo bûti tokiu kareiviu kaip tëvas. Dabar jis turi Brazilija) — 20.50 7 d. — Lituanikos sparnai (reþ. R. Verba), Skrydis 7—13 d. — Greiti ir ásiutæ 6 (JAV) — 10.45, galimybæ parodyti, kad yra jo vertas. Pagrindinius vaidmenis filme sukûrë 11 d. — Meilë yra viskas, ko reikia (Danija) — per Atlantà (reþ. R. Vabalas) — 19 val.; 9 d. — 13.30, 19, 21.40; 16.50 tëvas ir sûnus Willas ir Jadenas Smithai (JAV, 2013). (Vilnius, Kaunas, 18 val. Paslaptinga karalystë (3D, JAV) — 10.30, 13 d. — Angelø dalis (D. Britanija, Prancûzija, Klaipëda, Ðiauliai, Panevëþys) 8 d. — Kai apkabinsiu tave ( reþ. K. Vildþiû- 13, 15.45; Paslaptinga karalystë (JAV) — Belgija, Italija) — 21 val. nas) — 14 val. 16.40

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau, Pasaka 8, 9 d. — Jausmai (reþ. A. Dausa, A. Grikevi- 7, 8, 10—13 d. — Alisa Stebuklø ðalyje ** – jei turite daug laiko, * – niekalas 7 d. — Nuodëminga aistra (Prancûzija, èius) — 16 val. (JAV) — 10.15; 9 d. — 10.30

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais. Redaktorë – Monika Krikðtopaitytë Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“, Atsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926. Kinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda Brukðtutë El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz. Muzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita Markulienë Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë Dizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë Remia LR Kultûros rëmimo fondas, 7d Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas 12 psl. m 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037)