Begalinės Harmonijos Dvelksmas
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2013 m. birþelio 7 d., penktadienis7d Nr. 23 (1037) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija 2 Baleto „Kûrybinis impulsas II“ 4 „Paskutinë Krepo juosta“ OKT studijoje 5 Gintaro Zinkevièiaus meno projektas Violeta Urmana ir Modestas Pitrënas D. MATVEJEVO NUOTR. Begalinës harmonijos dvelksmas Vilniaus festivalio pradþios koncertas su Violeta Urmana Laimutë Ligeikaitë Mathildos Wesendonck dainos, ir ir, nors koncertà pradëjo Èiurlionis, Izoldos mirties scena ið operos pirmiausiai paþvelgti á Wagnerá. Ðiemet jau tokie metai, kad be „Tristanas ir Izolda“, ir dar Zyglin- Poetës Mathildos Wesendonck Wagnerio Lietuvoje ir pasaulyje – dos pasakojimas ið „Valkirijos“, gre- sutuoktinio, Wagnerio muzikos ger- në þingsnio. Neseniai nacionalinio ta kuriø prasmingai ákomponuotos bëjo, ðilko pirklio Otto Wesendon- operos ir baleto teatro scenà drebi- simfoninës poemos: Richardo cko kvietimu Wagneris apsigyveno no Wagnerio savaitë, kurioje buvo Strausso „Mirtis ir pragiedrëjimas“ jø dvare Ðveicarijoje, Ciuriche. Èia, Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio autoportretas“. Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio 2008 m. Pietø Afrikos paviljonas pateiktas ir baletas pagal Wagnerio ir ðio þanro pradininko Lietuvoje – sakoma, kompozitorius beprotiðkai „Tristanà ir Izoldà“. Á ðá choreo- Mikalojaus Konstantino Èiurlionio ásimylëjo Mathildà. Manoma, jog Áspûdþiai ið 55-osios Venecijos bienalës grafiná pastatymà áterptos penkios „Miðke“. Ði programa bus atlikta meilës polëkis inspiravo Wagnerá Mathildos Wesendonck dainos – nuo- Lietuvos pirmininkavimo Europos atidëti savo darbà prie „Zygfrydo“ 6 stabus Wagnerio vokalinës muzikos Tarybai iðkilmëse Briuselyje. ir pradëti kurti aistringàjà operà perlas. Dainavo Sigutë Stonytë. Susi- Pirmiausiai nustebino itin pra- „Tristanas ir Izolda“. tikime su þiûrovais kalbëdama apie smingai (kas retai pasitaiko) – isto- Kaip raðoma literatûroje, aistra Wagnerio atlikimo ypatumus, daini- riðkai, stilistiðkai, dramaturgiðkai – Mathildai iðskyrë Wagnerá su pir- ninkë galiausiai pasakë: „Pavydþiu susijæ koncerto kûriniai. Gal atsitik- màja þmona, nors nëra árodymø, 7 Violetai Urmanai, kuri gyvena ta- tinai, gal ne, programoje galima at- kad Mathildos jausmai buvo tokie Èeslovo Lukensko „Mumifikatai“ me Wagnerio pasaulyje. Kai Viole- rasti neátikëtinø sutapimø ir sàsajø. patys. Uþtat Wagneris jà áamþino ta dainuos, ateikite paklausyti, kaip Ði paini istorija, apie kurià, manau, kaip poetæ, pasauliui palikæs vienà ið tikrøjø turi skambëti ði muzika.“ reiktø uþsiminti (viskas, kas susijæ ryðkiausiø vokaliniø ciklø „Mathil- Ir ðtai ði diena iðauðo: birþelio su Wagneriu, kaþkaip yra painu, dos Wesendonck dainos“. 3 d. Nacionaliniame operos ir bale- pradedant jo leitmotyvø sistema, Atlikdama ðias dainas, V. Urma- to teatre Vilniaus festivalá pradëjo baigiant jo gyvenimu) – taip pat ga- na ne ðiaip dainavo, o tarsi iðsipa- Violeta Urmana su Lietuvos nacio- li sudaryti savotiðkà kontekstà kon- sakojo visà po ramybës ðydu uþslëp- 8 naliniu simfoniniu orkestru, diriguo- certe skambëjusiai muzikai. Todël tà ðirdgëlà. Ramiai, neforsuodama, Briano De Palmos „Nuodëminga aistra“ jamu Modesto Pitrëno. O koncerto man knieti gerokai perpinti koncer- programoje, gal ir sutapimas – ir to áspûdþius su istorinëmis gijomis N UKELTA Á 3 PSL. 7 meno dienos | 2013 m. birþelio 7 d. | Nr. 23 (1037) 1 psl. Ð okis Antrojo impulso zonoje Lietuvos choreografijos perspektyvos Helmutas Ðabasevièius Grytë Dirmaitë ir Haruka Ohno ge- grafinës grumtynës ir gaudynës ið Ðiuolaikinio ðokio choreografës ko ir Konstantinas Kuznecovas, ku- rai perteikë nepretenzingà, technið- ðuoliø bei akrobatiniø kombinacijø Erikos Vizbaraitës „Vandenyje“ pa- rie savo tëvynainiams Aleksandrai Lietuvos nacionalinio operos ir kai raiðkià choreografo minties ei- tuo pat metu vertë galvoti ir apie gal Ritos Maèiliûnaitës muzikà su- Ivanovai ir Genadijui Þukovskiui, baleto teatro Baleto trupës meno gà. Tai buvo vienas ið nedaugelio miuziklà „Liûtas karalius“, ir apie lëtintai judëjo Rûta Juodzevièiûtë ðokantiems LNOBT baleto trupëje, vadovo Krzysztofo Pastoro iniciaty- epizodø, kuriuos þiûrëti neprailgo, Kaèiø duetà ið „Mieganèiosios gra- ir Eligijus Butkus. Permatoma uþ- pagal Dulce Pontes muzikà pastatë va atgaivinti Lietuvos choreografijà – norëjosi labiau ásigilinti á choreo- þuolës“. danga su joje atsispindinèiais raibu- „Fado“. Tai jausmø choreografijos sveikintina ir visokeriopai palaiky- grafinës màstysenos principus ir aið- Ðokëja Vaida Ðniurevièiûtë savo liais sukûrë akvariumo sienos iliu- kûrinys, þinoma, pasakojantis apie tina. Pernai surengtas baleto artis- kintis jos prasmes. choreografiniam debiutui pasirinko zijà, bet choreografijos lëtumas meilæ – ið ekspresyviø apsikabini- tø choreografinio projekto „Kûry- Gretos Gylytës „Neþinomybë“ pa- máslingà pavadinimà: „Nejuokau- stokojo aiðkesnës erdvinës organi- mø, aistringø pakëlimø, nutolimø binis impulsas“ koncertas pranoko gal Lino Strockio muzikà pirmiau- kit, nëra þodþio Mes“. Pagal Jono zacijos, ryðkesniø plastiniø motyvø. ir finalinio prisiðliejimo vienas prie lûkesèius, bet impulsas taip ir liko siai sudomino iðradingais vizualiais Hopkinso muzikà miglotà temà plë- Baleto mokiusis Loreta Juodkai- kito. Epizodo emocinæ gelmæ per- impulsu – keli kûriniai buvo parody- efektais, bet nepiktnaudþiavo laiku, tojo ilgomis suknelëmis apsivilkusios të, iðgarsëjusi savo koncentruotos teikë aistringas balsas ir ðokëjø ási- ti bendrovës „Puantas“ jubiliejuje, iðnaudojo technines ðokëjø G. Dir- Julija Turkina, Olga Lopatèenkova jausminës kalbos kûriniais, „Ëjime“ jautimas, o ne gana iliustratyvi, nors vienas kûrinys simboliðku pavadini- maitës, Ernesto Barèaièio ir Gedi- ir Agnë Steponkevièiûtë. Epizodui pagal Tautvilo Gurevièiaus sumon- ir ekspresyviai parodyta choreo- mu „Belaukiant Godo“ – festivalyje mino Bubelio galimybes. pristigo stilistinio nuoseklumo, jude- tuotà muzikà kartu su Kristina Ga- grafija. „Naujasis Baltijos ðokis 2013“, ta- Pernykðèio „Impulso“ favoritas siø organiðkumo, aiðkesnës vidinës lalyte, Agne Steponkevièiûte, Karo- Minoriniø nuotaikø fone iðsisky- èiau kûrybinës investicijos kol kas Martynas Rimeikis ðákart sukûrë dramaturgijos. lina Rasa Ðibikaite, Oriolu Figuerola rë Olego Gabyðevo ið Sankt Peter- neatsipirko. Ir kaþin ar greitai atsi- „Kelionæ“ pagal Maxo Richterio Pernykðèiame „Impulse“ nostal- ir Þilvinu Beniuðevièiumi leidosi á burgo scenos vaizdelis „Macho“ pirks, nes choreografija – menas, muzikà – nuosaikø, santûrø, stilin- giðkà „Elegijà“ sukûræs Igoris Zari- lëtà saviieðkos kelionæ – tai tema, pagal Ray Barreto muzikà – cho- kuriam rastis ir nuosekliai plëtotis gà darbà, kurio neskubrias, iðorinio povas ðá kartà turëjo kur kas daugiau bûdinga daugeliui ðiuolaikinio ðo- reografas ir ðokëjas iðlavintu kûnu vieno dviejø impulsø neuþteks. Ko dekoratyvumo vengianèias plastines minèiø, bet, atrodo, jø nesuvaldë. Jo kio ir teatro kûriniø. Artistai, panir- ir efektingais judesiais, lyg televi- gero, neuþtektø netgi elektroðoko. formas prasmëmis pripildë ðokëjai ir Olgos Konoðenko pastatyta minia- dami á transcendentiná garsø kolia- zijos talentø ðou nugalëtojas, pasida- Tai, kad pirminiam impulsui trûks- Rûta Juodzevièiûtë, Þivilë Baikðtytë, tiûra „Tiktai tau“ pagal Jevgenijaus þà, galbût ir pajunta ðios neskubios, lino patirtimi, kuo pasibaigia suma- ta erdvës, kurioje jis galëtø sukelti Davidas Ollero ir A. Þuþþalkinas. Tichonovo sumontuotà ávairià mu- lyg ið improvizuojamø judesiø ku- nymas èiulbant paukðèiams atsisëdus rezonansà, parodë antrasis naujø Þ. Baikðtytë pasijuto tigre ir pa- zikà labiau priminë televizijos ðou, riamos kelionës skoná, taèiau kibi- ant këdës paskaityti knygà. choreografijos darbø koncertas. Pa- gal Chancha Via Circuito muzikà pasirodë eklektiðka, be aiðkesnio ras, ið jo ðliukðtelimas vanduo, iðsi- Kaip ir pernai, gerà áspûdá paliko rodyta deðimt ðokio kompozicijø, dvi sukûrë ekspresyvià kompozicijà konceptualaus karkaso, perkrauta rengimas ið juodø kombinezonø kol koncerto organizavimas (renginá re- ið jø – sveèiø, dvi sukurtos ðiuolaiki- „Feliformia“, kurià ásijautæ paðoko ávaizdþiais (teigiama herojë baleri- kas nesulimpa á vidinës bûtinybës þisavo Jelena Lebedeva ir A. Þuþ- nio ðokio erdvëje dirbanèiø choreo- Kristina Gudþiûnaitë ir Ignas Arma- na, ið laikrodþio ðvytuoklës nusilei- paskatintø reþisûriniø ir choreo- þalkinas), reklaminë kampanija, grafø, likusiø ðeðiø autoriai – baleto lis. Þmogaus-tigro ávaizdis, artimu dþianti fataliðka graþuolë palaidais grafiniø sprendimø sekà. áspûdingi plakatai. Programëlëje – artistai, tikslinë sumanymo, siekian- planu akcentuotas ir vaizdo projek- plaukais, galiausiai ið palubiø pasi- Projekto sveèiai ðá kartà – tituluo- ilgas sàraðas þmoniø, prisidëjusiø èio paþadinti kûrybines trupës am- cijose, kostiumai, grimas, choreo- pilantis juodø skutø ðuoras). ti baltarusiø menininkai Julija Diat- prie „Impulso ágyvendinimo“. Jø bicijas, grupë. „Ðukës“ M. ALEKSOS NUOTR. indëlis á projektà – labai didelis, ga- Pirmoji kompozicija, kurios au- lima sakyti, daugeliu atvejø netgi torius – Andrius Þuþþalkinas, tiesio- nusveriantis choreografines idëjas, giai susijusi su „Kûrybinio impulso todël tenka atsiimti spaudos kon- II“ ávaizdþiu: ðviesos rate susipynæ ferencijoje uþduotà klausimà apie kûnai iðsisklaido erdvëje ir trumpai „Kûrybinio impulso“ sklaidà – ko stabteli ið virðaus srûvanèiø spindu- gero, jokioje kitoje Lietuvos teat- liø pluoðte. Taèiau viltingà pradþià rinëje erdvëje visavertis projektø sekë gana eklektiðka ir nevienodos parodymas