www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Nr. 39 (888) 2013 m. lapkrièio 14–20 d. Kristina DAUKINTYTË AAS. „Tarp veltinio ir veltinio“. Suverta: norvegiðkai... 4p. 2 www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Augnelijø arija Mûsø þemë jauna dar. Bus ir pas mus Eldorado. Aldorijo adrijo ada. Dþiaugiams jog vienas praþydæs atëjo. Daug dar ateis, atliûliuos mums pavëja, Kaip altra ridëlija rëja. Ir sninga ir lyja ir mënuo kas mënuo Ir saulë kas antra, kas penkta, kas dvylikta diena Reja ir ada ir audrija lëna. Gerai, kad Adomà ið rojaus iðjojo Per dien nusibostø mums Rojuj! O èia juk aldorijo arija rëja Èia altra ridëlija ado. Þinia, jog ið dulkiø ir virsim á dulkes O dulkës taip lakios, taip lengvos, taip smulkios, Kaip leta livano alenga. Tad laûkim augnelijø arijos ada, Tad bûkim, kaip altra ridëlijø rëja. Kazys BINKIS Mildos KIAUÐAITËS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Laureatas 3 Dirigento Modesto Pitrëno laikas M. PITRËNO asmeninio archyvo nuotrauka Ðie metai dirigento Modesto Pitrëno kûrybinëje biografijoje paþenklinti – Kokie orkestrai jus daþniausiai mato prieð ne tik darbø gausa, bet ir pripaþinimu – „uþ platø kûrybiná mostà interpre- save? Kokio Lietuvos orkestro muzikai visapusið- tuojant klasikinæ ir ðiuolaikinæ muzikà bei lietuviðkos muzikinës kultûros kai atliepia jûsø muzikinius ir meninius siekius? sklaidà“ jam skirta Lietuvos nacionalinë kultûros ir meno premija. Iðlaiky- Kuriuos solistus galëtumëte pavadinti bendramin- dama „Nemuno“ tradicijà, pakalbinau laureatà; bendravome virtualiai, ma- èiais? estro repetuojant Richardo Wagnerio operà Ðveicarijoje. –Yra „laikas mylëti ir laikas nekæsti“, – sako Ðv. Raðtas. Dirigento laikas labai iðskaidytas – ðian- – Visø pirma „Nemuno“ vardu sveikinu jus ga- todël kitø metø repertuare jis turëtø bûti itin daþ- dien jis èia, ryt kitur. Vienintelis nekintamas sta- vus premijà, labai dþiaugiuosi, kad jums nereikëjo nas sveèias. bilumas yra namai ir ðeima – mano gyvenimo or- jos laukti iki þilø plaukø, kad ávertinimas – paèiu Ir ðiuo metu St. Galleno teatre repetuojamas kestras. Nepaisant to, ðis orkestras mane mato ne laiku. Mûsø pokalbiø „istorijoje“ jûsø darbai ir R. Wagnerio spektaklis, kuriame (ádomus sutapi- taip daþnai, kaip norëtøsi. Dabar – „grojanèiø dë- mintys visada siejosi su Kauno simfoniniu or- mas) pagrindinæ partijà dainuoja lietuvis bosas Al- dþiø ir tetø“ metas. Labiausiai mëgstu dirbti su pro- kestru, pats likdavote tarsi jo koncertinio gyveni- mas Ðvilpa, daugiau nei 15 metø dirbantis Esseno fesionalais, mylinèiais savo darbà, nes tik tada at- mo, programø, projektø ðeðëlyje... Ðákart pokalbio (Vokietija) operoje. siranda visapusë pagarba vienas kitam ir muzikai. objektas esate jûs pats, ávairiapusë jûsø veikla, – Pakalbëkime apie jûsø veiklà. Esate Rygos Esu sutikæs daug tokiø orkestrø ir solistø. Nenorë- nauji atradimai, galimybës, atsakomybë. operos muzikos vadovas ir vyriausiasis dirigen- èiau nieko iðskirti, tiesiog muzikuodamas pajunti, Mums kalbantis prieð dvejus metus, iðryðkino- tas, LNSO dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro jog sutikai giminingà sielà. me Giacomo Puccini’o operinio repertuaro ásivy- akademijos Dirigavimo katedros lektorius, dirigen- – Visgi negaliu apeiti su KSO susijusio klausi- ravimà jûsø kûryboje. Ðiuo metu St. Galleno mies- tas sveèias LNOBT, uþsienio operos teatrø diri- mo. Ar tenka stebëti jo pasiekimus? Kaip vertintu- to (Ðveicarija) teatre statote R. Wagnerio „Skra- gentas-muzikos vadovas... Kuris ið ðiø darbø tei- mëte orkestro vadovybës strategijas, koks jums at- jojantá olandà“, Rygoje planuojate kurti ðio auto- kia daugiausia pasitenkinimo, kà kiekvienas jø rodo orkestro lygis? Ar rengiate programø su KSO? riaus operà „Rienzi“, kiek vëliau – Richardo duoda? Ar tam tikro kûrinio ágyvendinimas tampa – Dabar retai bûnu Lietuvoje, todël esu kiek Strausso „Roþiø kavalieriø“. Atrodo, jûsø veiklo- naujo muzikinio þingsnio impulsu? Antra vertus, atitrûkæs nuo Kauno aktualijø. Manau, orkestro va- je didëja R. Wagnerio muzikos svarba? Papasako- sakëte, kad dirigentas negali tobulëti sëdëdamas dovams geriau matyti, kas naudinga orkestrui ir kite plaèiau apie operinius pastatymus. vietoje – kiek jums tenka paþinti kitø kraðtø muzi- miestui. Girdëjau apie KSO koncertus su aukðto – Mano biografijoje atsiradæs R. Wagneris „uþ- kinæ kultûrà? lygio solistais ir tikiu, jog maestro Konstantino griuvo“ kone paèia svariausia briauna, kai prieð – Skaièiuodamas pirðtø nelankstysiu, nes bijau, Orbeliano ateities ambicija – didelis ir ádomus pa- maþdaug deðimtmetá buvau pakviestas tapti ope- kad jø pritrûks. Jei rimtai, ðiuo metu turiu maþesná þadas puoselëjant kokybinæ orkestro brandà. ros „Valkirija“ pastatymo LNOBT asistentu. Ði ope- krûvá nei prieð keletà metø, bet padidëjo darbø svoris Ðià vasarà dþiaugiausi susitikimu su Kauno me- ra, antroji tetralogijos „Nibelungø þiedas“ dalis, ir reikðmë. Rygoje vyriausiuoju dirigentu dirbu pas- ru Andriumi Kupèinsku, turinèiu neáprastà ðio lai- daþnai statoma kaip atskiras spektaklis, nes apim- kutiná sezonà, nuo kitø metø á Latvijos operà esu ko dvasiai idëjà pastatyti naujà koncertø salæ. Ma- timi ir muzikos kalba gali konkuruoti su bet ku- kvieèiamas pagrindinio kviestinio dirigento statusu. èiau projektus ir lokalizacijà, ásitikinau, jog tai riuo operos ðedevru. Tad ásimylëti R. Wagnerá ar- O ir ðiømeèiai darbai ádomûs, ápareigojantys. Labai stambus, ypatingos reikðmës Kaunui kultûros ob- ba, kaip sako daugelis iðkiliausiø mûsø laikø mu- dþiaugiuosi didëjanèia koncertø gausa su LNSO, su jektas, pirma po sovietmeèio didelë moderni kon- zikø, „susirgti R. Wagneriu“ man buvo nesunku. juo rengiu daug R. Strausso muzikos programø. certø (ne kongresø ar sporto) erdvë! Ðis pastatas Nuo tada mane ir lydi ðio kompozitoriaus kûryba, Daþnai esu kelyje, pakeliui, dël to kenèia mano galëtø tapti miesto meno kolektyvø, parodø na- tikiuosi, ji lydës ir ateityje. Jauèiu, kaip bëgant studentai; gerai, kad dëstau pirmadieniais, kai te- mais, be to, atsirastø galimybë kviesti koncertuoti laikui ji manyje „bræsta“ nelyginant tinkamoje rû- atruose nedarbo diena, tad kartais gráþtu specialiai tarptautinio lygio kolektyvus – kadangi nebuvo sio temperatûroje laikomas vynas. Toliau diriga- á „pedagoginius susitikimus“. Kita vertus, jauèiu, tokios salës, jie neatvykdavo á Lietuvà (Vilnius vau R. Wagnerio kûriniø koncertus ir spektaklius, kad ðiuo metu man – praktikuojanèiam meninin- taip pat neturi tokio dydþio ir paskirties erdvës). kuriø ryðkesni buvo opera „Skrajojantis olandas“ kui – svarbiausia ágyvendinti savo kaip atlikëjo Ðiuo poþiûriu esame beviltiðkai atsilikæ nuo estø ir Rygoje, mano pastatytas baletas „Tristanas ir Izol- strategijà, kuri vëliau virs ir pedagoginiu lobiu. latviø, ðiemet atidariusiø europinio lygio salæ Re- da“ Vilniuje, neseniai Briuselyje su Lietuvos na- Be abejonës, visi muzikiniai susitikimai ir ávy- zeknëje. KSO taip pat galëtø „plaèiau ákvëpti“ at- cionaliniu simfoniniu orkestru ir Violeta Urmana kiai mane turtina, verèia màstyti, lyginti, analizuo- sidûræs orkestrui labiau pritaikytoje erdvëje, nei atliktos R. Wagnerio „Matildos Vesendonck dai- ti. Dirbdamas svetur, keliaudamas sutinku daugy- ðiuo metu jauki ir kamerinë Filharmonija... nos“ (pavasará ðis kûrinys nuskambëjo Kaune su bæ puikiø menininkø – asmenybiø, garbëtroðkø. KSO ir soliste Sigute Stonyte – E. Þ.) bei Izoldos Sakoma, „genys margas, svietas dar margesnis“, to- Nukeltaá4p. mirties scena. Beje, Briuselio koncerte skambëjo ir dël man ádomu paþinti kità þmogø – unikalø, bet ir jûsø minimas kompozitorius R. Straussas, ðiais me- kuo nors panaðø á mane. Tik já paþinus kartu atlie- tais ið R. Wagnerio perimantis jubiliato estafetæ, kama muzika surezonuoja stipriau, tikriau. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 4 Vyksmas Audronë MEÐKAUSKAITË Suverta Ið ciklo „Uþdangos“: „Nepriklausomybës g. 3“. Slaptai kuria savo pasaulëþiûrà. Taèiau jei uþaugi griuvë- daiktus. siuose, esi su jais beveik suaugæs. Tuomet tenka visa Kristina Daukintytë Aas, Gro Gjengedal Navelsa- „Kaunietis dailininkas Vytenis Jakas sumanë api- tai fiksuoti, sukurti bauginanèià vaiduokliø kolekci- ker, Hilde Kjorholt Frantzen ir Karina Nokleby – vi- pavidalinti apleistø Laisvës alëjos pastatø langus. Idë- jà ir jà paskleisti mums prieð akis. sos buvusios Bergeno meno ir dizaino akademijos ja kurti neáprastus pieðinius kilo tada, kai vyras dirbo Ir jos gausa uþgniauþia kvapà. V. Jakas fotografi- studentës. Gal todël jas sieja panaðios temos ir moty- statybininku Prancûzijoje. Neretas praeivis në neat- jas atspaudë ant maþuèiø paprasto popieriaus lape- vai – pirmiausia dëmesys þmogaus kûnui. „Meninin- kreipia dëmesio, kad jau gerà savaitæ vieno apleisto liø, kuriø stilistika dar labiau nuskurdina uþfiksuotà kiø nuomone, postmoderniame pasaulyje senatvë ir Laisvës alëjos pastato langai ne ðiaip sau iðterlioti realybæ, bet kartu ir pakelia á fotografinës poetikos mirtis yra paneigiami ir nepripaþástami kaip natûra- baltais daþais. Geriau ásiþiûrëjus galima pamatyti upæ, lygmená. Gyvenimo skurdas ir abejingumas liejasi á lios bûties dalys, modernioje visuomenëje vyrauja laivus, dangø, medþius primenanèius simbolius“, – gana abstrakèià blogio sàvokà. tuðtybës ir jaunystës kultas, o senëjimas suvokiamas ðià vasarà praneðë „Lietuvos rytas“. Dar praëjusià va- Greta fotografijø eksponuojama instaliacija su tik- kaip silpnumo þenklas. Pasitelkdamos þaidimà, me- sarà jis kûrë savità skulptûrø ir instaliacijø parkà ne- rais langais, kuriø iðduþæ stiklai guli èia pat salëje.