www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888)

Nr. 39 (888)

2013 m. lapkrièio 14–20 d.

Kristina DAUKINTYTË AAS. „Tarp veltinio ir veltinio“.

Suverta: norvegiðkai... 4p. 2 www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888)

Augnelijø arija

Mûsø þemë jauna dar. Bus ir pas mus Eldorado. Aldorijo adrijo ada.

Dþiaugiams jog vienas praþydæs atëjo. Daug dar ateis, atliûliuos mums pavëja, Kaip altra ridëlija rëja.

Ir sninga ir lyja ir mënuo kas mënuo Ir saulë kas antra, kas penkta, kas dvylikta diena Reja ir ada ir audrija lëna.

Gerai, kad Adomà ið rojaus iðjojo Per dien nusibostø mums Rojuj! O èia juk aldorijo arija rëja Èia altra ridëlija ado.

Þinia, jog ið dulkiø ir virsim á dulkes O dulkës taip lakios, taip lengvos, taip smulkios, Kaip leta livano alenga. Tad laûkim augnelijø arijos ada, Tad bûkim, kaip altra ridëlijø rëja.

Kazys BINKIS

Mildos KIAUÐAITËS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Laureatas 3

Dirigento Modesto Pitrëno laikas M. PITRËNO asmeninio archyvo nuotrauka

Ðie metai dirigento Modesto Pitrëno kûrybinëje biografijoje paþenklinti – Kokie orkestrai jus daþniausiai mato prieð ne tik darbø gausa, bet ir pripaþinimu – „uþ platø kûrybiná mostà interpre- save? Kokio Lietuvos orkestro muzikai visapusið- tuojant klasikinæ ir ðiuolaikinæ muzikà bei lietuviðkos muzikinës kultûros kai atliepia jûsø muzikinius ir meninius siekius? sklaidà“ jam skirta Lietuvos nacionalinë kultûros ir meno premija. Iðlaiky- Kuriuos solistus galëtumëte pavadinti bendramin- dama „Nemuno“ tradicijà, pakalbinau laureatà; bendravome virtualiai, ma- èiais? estro repetuojant Richardo Wagnerio operà Ðveicarijoje. –Yra „laikas mylëti ir laikas nekæsti“, – sako Ðv. Raðtas. Dirigento laikas labai iðskaidytas – ðian- – Visø pirma „Nemuno“ vardu sveikinu jus ga- todël kitø metø repertuare jis turëtø bûti itin daþ- dien jis èia, ryt kitur. Vienintelis nekintamas sta- vus premijà, labai dþiaugiuosi, kad jums nereikëjo nas sveèias. bilumas yra namai ir ðeima – mano gyvenimo or- jos laukti iki þilø plaukø, kad ávertinimas – paèiu Ir ðiuo metu St. Galleno teatre repetuojamas kestras. Nepaisant to, ðis orkestras mane mato ne laiku. Mûsø pokalbiø „istorijoje“ jûsø darbai ir R. Wagnerio spektaklis, kuriame (ádomus sutapi- taip daþnai, kaip norëtøsi. Dabar – „grojanèiø dë- mintys visada siejosi su Kauno simfoniniu or- mas) pagrindinæ partijà dainuoja lietuvis bosas Al- dþiø ir tetø“ metas. Labiausiai mëgstu dirbti su pro- kestru, pats likdavote tarsi jo koncertinio gyveni- mas Ðvilpa, daugiau nei 15 metø dirbantis Esseno fesionalais, mylinèiais savo darbà, nes tik tada at- mo, programø, projektø ðeðëlyje... Ðákart pokalbio (Vokietija) operoje. siranda visapusë pagarba vienas kitam ir muzikai. objektas esate jûs pats, ávairiapusë jûsø veikla, – Pakalbëkime apie jûsø veiklà. Esate Rygos Esu sutikæs daug tokiø orkestrø ir solistø. Nenorë- nauji atradimai, galimybës, atsakomybë. operos muzikos vadovas ir vyriausiasis dirigen- èiau nieko iðskirti, tiesiog muzikuodamas pajunti, Mums kalbantis prieð dvejus metus, iðryðkino- tas, LNSO dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro jog sutikai giminingà sielà. me Giacomo Puccini’o operinio repertuaro ásivy- akademijos Dirigavimo katedros lektorius, dirigen- – Visgi negaliu apeiti su KSO susijusio klausi- ravimà jûsø kûryboje. Ðiuo metu St. Galleno mies- tas sveèias LNOBT, uþsienio operos teatrø diri- mo. Ar tenka stebëti jo pasiekimus? Kaip vertintu- to (Ðveicarija) teatre statote R. Wagnerio „Skra- gentas-muzikos vadovas... Kuris ið ðiø darbø tei- mëte orkestro vadovybës strategijas, koks jums at- jojantá olandà“, Rygoje planuojate kurti ðio auto- kia daugiausia pasitenkinimo, kà kiekvienas jø rodo orkestro lygis? Ar rengiate programø su KSO? riaus operà „Rienzi“, kiek vëliau – Richardo duoda? Ar tam tikro kûrinio ágyvendinimas tampa – Dabar retai bûnu Lietuvoje, todël esu kiek Strausso „Roþiø kavalieriø“. Atrodo, jûsø veiklo- naujo muzikinio þingsnio impulsu? Antra vertus, atitrûkæs nuo Kauno aktualijø. Manau, orkestro va- je didëja R. Wagnerio muzikos svarba? Papasako- sakëte, kad dirigentas negali tobulëti sëdëdamas dovams geriau matyti, kas naudinga orkestrui ir kite plaèiau apie operinius pastatymus. vietoje – kiek jums tenka paþinti kitø kraðtø muzi- miestui. Girdëjau apie KSO koncertus su aukðto – Mano biografijoje atsiradæs R. Wagneris „uþ- kinæ kultûrà? lygio solistais ir tikiu, jog maestro Konstantino griuvo“ kone paèia svariausia briauna, kai prieð – Skaièiuodamas pirðtø nelankstysiu, nes bijau, Orbeliano ateities ambicija – didelis ir ádomus pa- maþdaug deðimtmetá buvau pakviestas tapti ope- kad jø pritrûks. Jei rimtai, ðiuo metu turiu maþesná þadas puoselëjant kokybinæ orkestro brandà. ros „Valkirija“ pastatymo LNOBT asistentu. Ði ope- krûvá nei prieð keletà metø, bet padidëjo darbø svoris Ðià vasarà dþiaugiausi susitikimu su Kauno me- ra, antroji tetralogijos „Nibelungø þiedas“ dalis, ir reikðmë. Rygoje vyriausiuoju dirigentu dirbu pas- ru Andriumi Kupèinsku, turinèiu neáprastà ðio lai- daþnai statoma kaip atskiras spektaklis, nes apim- kutiná sezonà, nuo kitø metø á Latvijos operà esu ko dvasiai idëjà pastatyti naujà koncertø salæ. Ma- timi ir muzikos kalba gali konkuruoti su bet ku- kvieèiamas pagrindinio kviestinio dirigento statusu. èiau projektus ir lokalizacijà, ásitikinau, jog tai riuo operos ðedevru. Tad ásimylëti R. Wagnerá ar- O ir ðiømeèiai darbai ádomûs, ápareigojantys. Labai stambus, ypatingos reikðmës Kaunui kultûros ob- ba, kaip sako daugelis iðkiliausiø mûsø laikø mu- dþiaugiuosi didëjanèia koncertø gausa su LNSO, su jektas, pirma po sovietmeèio didelë moderni kon- zikø, „susirgti R. Wagneriu“ man buvo nesunku. juo rengiu daug R. Strausso muzikos programø. certø (ne kongresø ar sporto) erdvë! Ðis pastatas Nuo tada mane ir lydi ðio kompozitoriaus kûryba, Daþnai esu kelyje, pakeliui, dël to kenèia mano galëtø tapti miesto meno kolektyvø, parodø na- tikiuosi, ji lydës ir ateityje. Jauèiu, kaip bëgant studentai; gerai, kad dëstau pirmadieniais, kai te- mais, be to, atsirastø galimybë kviesti koncertuoti laikui ji manyje „bræsta“ nelyginant tinkamoje rû- atruose nedarbo diena, tad kartais gráþtu specialiai tarptautinio lygio kolektyvus – kadangi nebuvo sio temperatûroje laikomas vynas. Toliau diriga- á „pedagoginius susitikimus“. Kita vertus, jauèiu, tokios salës, jie neatvykdavo á Lietuvà (Vilnius vau R. Wagnerio kûriniø koncertus ir spektaklius, kad ðiuo metu man – praktikuojanèiam meninin- taip pat neturi tokio dydþio ir paskirties erdvës). kuriø ryðkesni buvo opera „Skrajojantis olandas“ kui – svarbiausia ágyvendinti savo kaip atlikëjo Ðiuo poþiûriu esame beviltiðkai atsilikæ nuo estø ir Rygoje, mano pastatytas baletas „Tristanas ir Izol- strategijà, kuri vëliau virs ir pedagoginiu lobiu. latviø, ðiemet atidariusiø europinio lygio salæ Re- da“ Vilniuje, neseniai Briuselyje su Lietuvos na- Be abejonës, visi muzikiniai susitikimai ir ávy- zeknëje. KSO taip pat galëtø „plaèiau ákvëpti“ at- cionaliniu simfoniniu orkestru ir Violeta Urmana kiai mane turtina, verèia màstyti, lyginti, analizuo- sidûræs orkestrui labiau pritaikytoje erdvëje, nei atliktos R. Wagnerio „Matildos Vesendonck dai- ti. Dirbdamas svetur, keliaudamas sutinku daugy- ðiuo metu jauki ir kamerinë Filharmonija... nos“ (pavasará ðis kûrinys nuskambëjo Kaune su bæ puikiø menininkø – asmenybiø, garbëtroðkø. KSO ir soliste Sigute Stonyte – E. Þ.) bei Izoldos Sakoma, „genys margas, svietas dar margesnis“, to- Nukeltaá4p. mirties scena. Beje, Briuselio koncerte skambëjo ir dël man ádomu paþinti kità þmogø – unikalø, bet ir jûsø minimas kompozitorius R. Straussas, ðiais me- kuo nors panaðø á mane. Tik já paþinus kartu atlie- tais ið R. Wagnerio perimantis jubiliato estafetæ, kama muzika surezonuoja stipriau, tikriau. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 4 Vyksmas

Audronë MEÐKAUSKAITË Suverta Ið ciklo „Uþdangos“: „Nepriklausomybës g. 3“. Slaptai kuria savo pasaulëþiûrà. Taèiau jei uþaugi griuvë- daiktus. siuose, esi su jais beveik suaugæs. Tuomet tenka visa Kristina Daukintytë Aas, Gro Gjengedal Navelsa- „Kaunietis dailininkas Vytenis Jakas sumanë api- tai fiksuoti, sukurti bauginanèià vaiduokliø kolekci- ker, Hilde Kjorholt Frantzen ir Karina Nokleby – vi- pavidalinti apleistø Laisvës alëjos pastatø langus. Idë- jà ir jà paskleisti mums prieð akis. sos buvusios Bergeno meno ir dizaino akademijos ja kurti neáprastus pieðinius kilo tada, kai vyras dirbo Ir jos gausa uþgniauþia kvapà. V. Jakas fotografi- studentës. Gal todël jas sieja panaðios temos ir moty- statybininku Prancûzijoje. Neretas praeivis në neat- jas atspaudë ant maþuèiø paprasto popieriaus lape- vai – pirmiausia dëmesys þmogaus kûnui. „Meninin- kreipia dëmesio, kad jau gerà savaitæ vieno apleisto liø, kuriø stilistika dar labiau nuskurdina uþfiksuotà kiø nuomone, postmoderniame pasaulyje senatvë ir Laisvës alëjos pastato langai ne ðiaip sau iðterlioti realybæ, bet kartu ir pakelia á fotografinës poetikos mirtis yra paneigiami ir nepripaþástami kaip natûra- baltais daþais. Geriau ásiþiûrëjus galima pamatyti upæ, lygmená. Gyvenimo skurdas ir abejingumas liejasi á lios bûties dalys, modernioje visuomenëje vyrauja laivus, dangø, medþius primenanèius simbolius“, – gana abstrakèià blogio sàvokà. tuðtybës ir jaunystës kultas, o senëjimas suvokiamas ðià vasarà praneðë „Lietuvos rytas“. Dar praëjusià va- Greta fotografijø eksponuojama instaliacija su tik- kaip silpnumo þenklas. Pasitelkdamos þaidimà, me- sarà jis kûrë savità skulptûrø ir instaliacijø parkà ne- rais langais, kuriø iðduþæ stiklai guli èia pat salëje. Ir nininkës sutelkia dëmesá á kûnà, kuris laikui slenkant sutvarkytoje Nemuno salos dalyje, naudodamas ten iðties skaudina aðtriomis ðukëmis – visai kitaip ir daug keièiasi, ir tai sieja su tikrovës materialumo ir nyki- paliktà statybiná lauþà. Menininkui priklauso ir visai labiau nei mieste. Gal todël pridengti didele ðviesia mo, dûlëjimo ir irimo aspektais“, – organizatoriai pri- nesena sulauþytø suoliukø Vilniaus gatvëje istorija. drobe. Toliau matyti tapybos darbas, kuriame – dar stato pagrindinæ parodos idëjà. Pasirodo, iki ðiol apleistø namø þvilgsniø V. Jakas viena uþdanga. K. Aas kûryboje daugiausia natûraliø sàsajø su niekaip negali ramiai atlaikyti, ir tampa miesto chi- Toks stilistinis parodos ávairumas kuria gausos ir Lietuva. Gal todël, kad kûrinyje „Paslaptys“ ji varto- rurgu, o gal sanitaru ðiek tiek papilkëjusiu chalatu. uþbaigtumo áspûdá, árodo, jog ðia tema màstyta daug ja mums gerai suprantamà ðifrà. Paslaptis – tai trans- Lapkrièio 6 d. Donelaièio g. 60 („Pramprojek- ir ávairiai. Þiûrovas, klaidþiodamas joje lyg labirinte, formuotas, mûsø vaikystëje taip mëgtas „sekretas“, to“ fojë galerijoje) atidaryta jauno menininko paro- pamaþu ieðko savø iðeièiø. magiðkai suspindintys saldainiø popierëliai slëpinin- da „Uþdangos“. Ðiaip langai yra savotiðkos pastatø „Veðlus abejingumas, kuris nebûtinai yra màsty- game kapelyje po stiklu. Tarp þemës puvenø ir sliekø akys, ertmës, atsiverianèios á platesná pasaulá, taèiau mo stygiaus pasekmë, o galbût ir jausmø sausros ro- staiga ásiþiebia ðvieselë, kurios paslaptis daþniausiai fotografas pastebi, kaip jie transformuojasi á abejin- diklis. Juk dauguma þmoniø supranta, kad, norint pa- saugo ir viena kitai iðduoda geriausios draugës – slap- gumo sienas. „Uþdanga skirta kaþkà nuo ko nors uþ- keisti esamà situacijà, pirmiausia reikia pradëti nuo ta „sekreto“ bendruomenë. Veltinio þemëje meninin- dengti, paslëpti arba paèiam pasislëpti. Uþdangos ga- savæs“, – primena menotyrininkë Giedrë Legotaitë. kës uþkasti saldainiø popierëliai tëra sentimentali pra- li bûti matomos arba nematomos. Matomos ðiuo at- Nors paroda savo aktualumu beveik primena so- eities atplaiða, kaip ir sena vaikystës nuotrauka jau veju yra miesto uþkalti, iðdauþyti, grotuoti ar kitaip cialinæ akcijà, jos stilius ir raiðka, metaforinis màsty- spëjusiais pagelsti kraðteliais ðalia jø. Tokia dar negi- „iðniekinti“ langai. Tai akivaizdus faktas, taèiau ma- mas ir ávairiø formø paieðka sukuria reikalingà balan- li laiko duobutë gyvenimo dirvoþemyje, taèiau jau ne domina iðvirkðèioji ðio reiðkinio pusë, kaip per sà. Ji netampa proklamacija ant gatvës stulpo, o me- skleidþianti nostalgiðkà kvapà. „3 suknelës“ taip pat laikà mes pradedame to fakto nematyti. Tai tampa ne nininko priminimu ir skundu, jog ir jam, ir visiems skatina samprotauti apie laikà, nes viena jø atkelia- tik estetine, bet ir socialine problema, bylojanèia apie mums labai skauda. Toks asmeniðkumas, savos neri- vusi ið vaikiðkø drabuþiø parduotuvës, ið ten, kur ryð- mûsø vertybes ir laikotarpá“, – aðtrias temas savo kû- masties atskleidimas ypaè svarbus, nes ið esmës ðie kioje ðviesoje ðypsosi spalvingus apdarus dëvintys ryboje skleidþia V. Jakas. Taip fotografijose fiksuo- apmusijæ langai tam tikra prasme atsukti á mus pa- manekenai, gal su ja saulëkaitoje bëgiota paskui jama stoka, tai, ko ið tiesø nëra: atsakomybës ir ásipa- èius. Kokie esame, taip ir gyvename, kokioje aplin- drugelius. Ðalia kabo daug santûresnë menininkës reigojimø. Juk daþnai praeiname pro pastatus su þio- koje bûname, tokie ir patys tampame – uþdaras ratas, austa, velta suknelë – tik atspaudas, nes dviejø di- jëjanèiomis kiaurymëmis arba grotuotais, apaugu- kuris ir neturi nustoti suktis, gal tik pakeisti kryptá mensijø iðmatavimai jà pasimatuoti leidþia tik vaiz- siais, apsamanojusiais langais. Tai darome taip ilgai, labiau apðviestu keliu. duotëje, kaip ir visus meno kûrinius. O treèioji – kad jø merdëjanèiø kûnø kraujas sutampa su mûsø ðeðëlinë – krinta tiesiai nuo vaikystës suknelës ir paèiø kraujo grupe – nieko nepastebime ir nesipikti- Norvegiðkai atsispindi tolimo laiko, dabar tik iliuzijai prilygs- name. Ðie vaizdai jau seniai nusëdæ pasàmonëje ir Lapkrièio 5 d. VDU menø galerijoje „101“ pri- tanèioje tikrovëje, kuri veikiausiai taps realybe, bet suformavæ mums áprastà aplinkos vaizdà. Fotografas dar labai negreitai. mëgina prieðintis ir teigia, jog „uþdengti langai“ – tai statyta keturiø Norvegijos menininkiø paroda „Play & Decay“. Nors ekspozicijø erdvë gana maþa, jûsø Lygiai dvylika minuèiø uþtrunka, kol K. Aas su- dar ir uþterðta vieða vizualinë erdvë, kuri, panaðiai manymu þmogus virsta veltinio meno kûriniu, uþsi- kaip blogas þodis ar neigiama emocija, uþslëpta pa- rankose atsiranda þemëlapis, padedantis atsekti vos ðeðis meno kûrinius. Prie sienø nepritvirtintos lente- traukia naujà odà, kûnas telieka tam tikru „maneke- syvia forma þaloja kiekvienà ið mûsø ir formuoja ne- nu“. Sunku atspëti, kas ðiuo atveju svarbiau. Taip teisingas pradines nuostatas, o jø pagrindu þmogus lës su uþraðais, todël meno kûriniai primena tiesiog

mija – ne iðimtis. Visiðkai atmetu bet kokias speku- liacijas socialine tematika. Piniginë iðraiðka man, dir- Dirigento Modesto Pitrëno laikas banèiam Europoje, nëra svarbi. Lietuvos respublika ðià premijà su lietuviðkus standartus atitinkanèia su- Atkelta ið 3 p. patylëti“. Tad pailsëti, atsipalaiduoti ir atgauti jëgas ma ásteigë norëdama parodyti poþiûrá á menininko galiu visur – namie, sodyboje, kelionëje. Svarbu, kad indëlá kuriant kultûriná Lietuvos veidà, o ne áteikti – Daug kalbëjomës apie jûsø veiklà, bet beveik vidinis komfortas diktuotø nuotaikø ir temø srautà. socialinæ paðalpà su vardu ant diplominio popieriaus. nieko apie laisvalaiká, jeigu jo bûna... Kaip / kur pail- Ypaè svarbus ir branginamas laikas – mudviejø su Todël esu ásipareigojæs Lietuvai ir sau. Èia ir þadu site, kas jus ákvepia, suteikia jëgø kurti? þmona akimirkos. Þodþiu, kaip ir visi þmonës, gyve- dirbti, kiek leis jëgos... – Mano supratimu, kûrybinë veikla neskaido as- nu savo susikurtame vertybiø pasaulyje, kuris pade- – Aèiû uþ pokalbá. menybës, o jà vienija, sutelkia, todël atskirti darbà da „gaminti“ laimës hormonà. P. S. Sugráþus ið Ðveicarijos padiriguotas baigia- nuo asmeninës erdvës kartais bûna sunku, o kadangi – Nacionalinë premija – kokia jos prasmë jums? masis tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gai- mano ðeima ir draugai taip pat muzikai, – beveik ne- Tai jûsø ánaðo á LT muzikos kultûrà ávertinimas, dides- da“ vakaras buvo tikrø tikriausia Lietuvos muziki- ámanoma. Kita vertus, savo asmens netapatinu su pro- nis atsakomybës matas ar tolesnës veiklos paskata? nio gyvenimo sensacija. Keturi stambûs, teatraliðki, fesija. Nesu pirma dirigentas, o tik paskui tëvas, vy- – Visø pirma noriu nuraminti tuos, kuriems atro- skirtingos stilistikos simfoniniai kûriniai árodë, jog ras, draugas. Todël labiausiai pailsiu tarp þmoniø, ku- do, kad Nacionalinæ premijà gavau per jaunas. Að ðiuolaikinës kompozicijos gali dominti ne vien dël riuos gerai suprantu be þodþiø, su kuriais „yra apie kà treèias pagal amþiø dirigentas, gavæs ðá svarbø apdo- konstruktyviø sumanymø, bet ir jaudinti ðvara, tikru- vanojimà, tad esu „viduriuke“. Nesiryþtu spræsti, ar mu, harmonija. Tokio naujo opuso autorius – Anato- ði premija skirta laiku, ar esu jos vertas. Mano gyve- lijus Ðenderovas, o bendraautoriai – já interpretavæ nime nutiko ávykiø, kurie buvo netikëti, pranaðiðki, LNSO, puikûs solistai ir dirigentas M. Pitrënas... sukreèiantys, stûmæ bræsti toliau. Nacionalinë pre- Kalbëjosi Eugenija ÞAKIENË www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Vyksmas 5

Kristina DAUKINTYTË AAS. „3 suknelës“. Gro Gjengedal NAVELSAKER. „Pasitikëjimas: dukra“. tyrinëjamas kûnas ir vilna, kurios paslaptis anksèiau miðko vaizdais. H. Kjorholt Frantzen animuoti pasi- vaizduojamoji, ar taikomoji keramika. Supratusi, ko- ar vëliau menininkui tenka atskleisti. vaikðèiojimai miðke þiûrovà nuveda grësmingu ke- kià jëgà ir prasmæ gali turëti keramika, pradëjau kurti Intymumo, taèiau ðá kartà jau ne kûniðko, o emo- liu. Grybautoja tragiðkai þûva, ir jos kûnu ropojantys kitaip, didesnius darbus. Kadangi èia jø eksponuoti cinio, su kaupu ir Gro Gjengedal Navelsaker kûriny- vabalai puola naikinti to, kas laikina. Tokia ðvelnia negalëjau, iðsikristalizavo ðiek tiek kitokia parodos je „Pasitikëjimas: dukra“. Moteris maþai dukrai „pa- ir ðilta tekstilës kalba sukurtas þiaurus, gàsdinantis idëja“, – pasakojo menininkë, papildþiusi vis gausë- aukoja“ savo plaukus, leidþia kirpti juos taip, kaip pasakojimas. janèias keramikø gretas Kaune. tik norisi. Kaþkodël þiûrint videoperformansà pagal- Ðtai taip labai atsakingai, sulaukus, kol darbai pa- voji apie aukà, nes jos aðaros pasitikëjimo áspûdþio Moteriðkai sieks menininkiø nusibrëþtà kûrybinës kokybës ri- tikrai nesukuria. Taip kûrinyje tik dar labiau iðryðkë- Keramikiø Virginijos Uþusenytës ir Jûratës Viðins- bà, pagaliau surengta paroda. Joje eksponuojami dar- ja praraja tarp tëvø siekiø, intencijø, norø ir realybës. kienës paroda „Inspiracija... Moteris... Augalas“ lap- bai, lipdyti ið ðamotinio, baltojo ir pigmentais spal- Kita vertus, tai kalbëjimas apie paslinktas ribas, nusi- krièio 7 d. atidaryta Keramikos muziejuje. Tai dvie- vinto molio masiø. Taèiau ðá kartà ne medþiagos ir stovëjusias normas ir dràsà. jø menininkiø, kurios ateina ið taikomosios kerami- technikos subtilybës svarbiausios – jos ne diktavo, o K. Nokleby kûrinyje „Paleisti orà“ nëra tikros ar kos srities, debiutas parodø salëje. Kodël taip ilgai iki pakluso menininkiø sumanymams. falsifikuotos gyvenimo tikrovës, jokios dokumenti- to artëta? Pirmiausia dël labai aiðkiai juntamos atsa- Parodà apþvelgusi Enrika Striogaitë pripaþino, kad kos. Choreografija ir muzika, lëlës ir paradoksalûs komybës ir sau suformuluotos nuostatos negaminti, ji atrodo tarsi vieno autoriaus kûriniø rinkinys. Temos motyvai kuria keistà, taèiau labai teatraliðkà vaizdà. nekurti nereikalingø daiktø, kûrybà iðgryninti iki ne- tokios artimos, motyvai susiliejantys, kad dviejø me- Ir tai matydamas jauti, kaip ilsiesi nuo kasdienos átam- abejotinø formø. Redukcinio degimo simpoziumas, nininkiø raiðka sudaro be galo tvirtà vienovæ. V. Uþu- pos, nes net vienas kità erzinantys, kaþkur vis bëgi- kuriame autorës dalyvavo ðià vasarà, buvo reali pa- senytës darbuose iðoriðkai regime augalus, sëklas, þie- nëjantys personaþai tokie sàlyginiai, kad leidþia á vi- skata pagaliau surengti parodà ir savo darbus pasitik- dus, lukðtus, taèiau vidiniai jø slëpiniai tokie artimi sa tai þvelgti ið ðalies. O toks ir yra pats sveikiausias rinti platesniame kontekste. moteriðkajam pradui: „Tai sëklos, lukðtai, paslaptin- þvilgsnis á gyvenimà. V. Uþusenytë keramikà visada suvokë kaip taiko- gos pakuotës, savyje slepianèios augalo idëjà.“ Auto- Pagaliau paskutinis þemëlapyje paþymëtas kûri- màjá menà, bet jos pritaikymo sritys vis plëtësi ir nuo rë pasakoja apie vidinæ augalø energijà, gebëjimà atsi- nys – ir vël ekranas su jame atsiverianèiais tekstilinio puodeliø þiedimo pamaþu perëjo prie stambesniø in- naujinti, gimti ið naujo, gamtos ciklus. Kita vertus, jos terjero darbø, tokiø kaip skulptûros, þidiniai, pano. darbuose praðmëþuoja ir bergþdumo, tuðtumos idëja, Todël dabar jau sudëtinga atskirti taikomàjà ir meni- kai kalbama apie modifikuotus augalus, prarastà gy- næ keramikà. „Ilgainiui, daugiau pasidairiusi po pa- vybës esmæ. Harmoningos, natûralios formos atkarto- saulá, pamaèiusi garsiø menininkø kûrybos, supranti, ja gamtoje egzistuojanèias ir nuolat kintanèias tam kad taikomoji keramika – labai plati sàvoka. Kai pa- tikru ritmu. Tai labiausiai ir skiria V. Uþusenytës auga- stato sienoje iðvysti iðkritusià plokðtelæ, atsivërusá ply- lus nuo J. Viðinskienës moterø. Jos be galo dekoraty- ðá ir joje pritaikai savo sukurtà, jau net neþinai, ar tai vios ir spalvingos, kurianèios veikiau iliuziná, abstra- huotà ir idealizuotà moters paveikslà, pasakiðkà tikrovæ. Visos ðios moterys iðaugusios ið augalø, apipintos jø or- namentika, lapø ir þiedø nëriniais: „Mo- teris erðkëtroþë“, „Jûros gëlë“, „Iðëju- sios ið pieniø pievos“... Tokia augalo ir moters simbiozë atrodo labai natûra- liai, nes atskleidþia realiai egzistuojan- èias vidines jungtis. Ádomu, kad pirma- sis J. Viðinskienës vaikystës lipdinys buvo velnias ið kaime rasto molio. Ma- tyt, porceliano dekoruotojos specialy- bë paliko daug gilesniø pëdsakø nei vaikystës improvizacijos. Ið to tarps- nio lieka atviras ir net naivus þvilgsnis á socialiniø trukdþiø neuþterðtà, ðvarø þmogiðkosios prigimties pasaulá, kuris tuo metu atrodo savaime suprantamas ir aiðkus.

Jûratë VIÐINSKIENË. „Moteris erðkëtroþë“. Virginija UÞUSENYTË. „Modifikuota sëkla 5“. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 6 Kûryba/Jaunieji

Laura KROMALCAITË

Autorës asmeninio archyvo nuotrauka svarstau padailinti pneumatiniu kûju tavo galûnes kad liautumeis o paskui – Roma* ar ji mato lindusi prie mano uþraðø kad mano lotosai supas ant suvytusiø tavo krûtø––– vilkë velka akys tik svilina jos – – traukia þemyn––– nukarusius spenelius kaktà þeme o sàmonës ekrane – tu kaip katë bëgi kuo toliau nuo namø pavargus, sukritus tuðtuma? numirt nedailiai pasenus – – tada vëliau – – – per vaikà dievo sûnaus lovoj per vaikà visa ar ji mato tai kaip mano kambario kampai akys pavirsta vabalëliais pernelyg tylûs kurie bëginëja *aliuzija á legendà apie Romos iðdavystës po josios palaidine? miesto atsiradimà iðdavystës laukiu kad suþinoèiau apie bausmes, kurias tau taiko tëvas paþadu dievas metalinëm rankom mergaitë rûko tada verki pakvimpa vyðniom jai ið burnos ––– pakvimpa nuolankumu ir maþytëm að á tavo lovà greit moteriðkëjanèiom akmeninæ krûtim ðaltà ketvirtà ryto að lauksiu ðvintant tam, kad suðilèiau ðàlant lotosai keroja katës skrandy

sàstingis dedies, kad viskà þinai o að þinau tik tai, kad mëgsti ûkanotas rytas, ryti akimis dukters brendu ið kojas miego, imu pirðtines, einu laukan tu kaip veislinë katë þingsnis spartus, viena ið tø, kurios skubrus rankos ant pjedestalø parodose judesys sudrasko orà markstos praeiviai trumpom rankovëm o jis buvo miðrûnas gûþèioja peèiais todël dukra gimë perkreipta o man ðalta ir ið vidaus ir ið dedies, kad viskà þinai iðorës pasirodo, þinai nieko norëèiau www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Kûryba 7 neiðneðiotas neneigsiu esu bûtent tas poetas, kuris vietoj tu toks girtas ir ðvelnus esu poetas, kuris priraðytø lapø stalo kitoj pusëj be jokio gëdos jausmo tau kið gëles pusiau sëdom joji nuolat ant mano savimeilës rëkauja apie savo meilæ að kartais be galo daþnai o að spjaunu bëgioja ratais tarp tø besikartojanèiø iðspjaunu liûdnà vis pro tavo duris begaliniø mûsø vaikà „eee, netyèia, nepyk, að èia savo „myliu“ ir meiliø pagalvoju, ant stalo pro ðalá kad gal ir tu, galbût ir tu apgirtusá nuo nemeilës–––– á parduotuvæ kepalo duonos svaidais tai paèiais nepoetiðkais jausmais – – – per anksti ir ëjau“ niekam nematant per skaudþiai

trumpam, tik trumpam atgal

að ir vël vaikas dantys dar neatðipæ nuo ankstyvøjø obuoliø paþadai ðvieþi nesurambëjæ

tëve, tu moki taip dailiai pieðti þiûriu á elnià be galvos pirmàjá kûriná skauda ðirdá groþis kurá kuri þeidþia tu uþmuðei elnià savo drobëj tu uþmuðei elnià savo drobëj be gailesèio

***

guliu lovoj nurimæs droviai nusiðypsau luboms kaip kad kadais obels lajai kai dar neþinojau, jog jau viskas prarasta

dvasinëj tremty

treèias lageris prie tupyklos pastoliai srutose

pûva lageris kartu su manimi jame Mildos KIAUÐAITËS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 8 Kûryba/Jaunieji

Tomas REKYS

Ástabios Helovino tendencijos

Ðiais metais itin populiarioje amerikinëje He- ðventæ, kurios esminis akcentas – gauti saldai- Ásitvirtina ir savotiðka tolerancija kitaip be- lovino ðventëje buvo galima pastebëti ðiokiø to- niø. Panaðiai kaip Lietuvoje per Uþgavënes da- sielgiantiesiems. Nusistovi tokia bendra taisyk- kiø naujø tendencijø. Ðiaip Helovino maskaradui lijami blynai, èia – saldainiai. O kadangi vaikus lë – jeigu ðventës metu namas nëra heloviniðkai priskiriama magiðko ritualo reikðmë, bet, visuo- tam maskaradui visgi rengia mamos, ne tëèiai, papuoðtas, vadinasi, ten nëra ko eiti – saldainiø menei vis labiau sekuliarizuojantis, magiðkoji gaunu eilinæ progà ásitikinti, kad moterys yra negausi. Bet jeigu namas atitinkamai padabin- ðventës reikðmë nyksta, sklaidosi kaip ir jà lydin- protingesnës uþ vyrus. Jos visai nelinkusios sa- tas, o vaikai ten saldainiø negauna – tada tà na- tys vaiduokliðki dûmai. Atitinkamai laisvesnës vo vaikus „apiforminti“ kokiais baisûnø pavi- mà dera apmëtyti þaliais kiauðiniais... Visgi kol darosi ir ðito maskarado formos. dalais. Mamos tarsi koreguoja archajinæ magið- kas tokio kerðto atvejai itin reti, nes tie, kurie Tiesa, èia remiuosi labiau savo gyvenamojo kà tradicijà, ir ðtai vietoj visokiø velniukø ir ra- puoðia namus, pasirûpina ir saldumynais. O juk rajono aplinkos stebëjimu, o kalbëti apie ðiø per- ganaièiø ima dominuoti tiesiog graþiai apreng- ir kiauðiniai pinigà kainuoja. Bet gal svarbiau- mainø apraiðkas ir dësningumus visoje JAV teri- tos princesës, drugeliai, kaèiukai ir t. t. Vienas sia, kad ðventës situacijà kontroliuoja suaugu- torijoje, aiðku, negalëèiau. Mano rajone pastaruo- kitas pragaro akcentas iðlaikomas (kyðantys ra- sieji – vieniems vaikams be prieþiûros pasirody- ju metu pagausëjo emigrantø ið Indijos (jie visi guèiai ar pan.), bet jau ne visada. O ir ðiaip ben- ti gatvëse seniai uþdrausta (èia jau ið realiø siau- tokie santûrûs, orûs), kuriems tos amerikinës ðven- dras visø helovininiø siaubo aksesuarø apipavi- bø sferos – pedofilø ir kitokiø nusikaltëliø pa- tës ið viso „nelimpa“. Taèiau vëliau ásitraukti pri- dalinimas krypsta lengvo humoro linkme. Pre- vojus). Visgi praðant saldainiø ásigali tokia nau- verèia jø vaikai, kurie mokyklose nenori likti at- kës, suvenyrai, kaukës – ne tiek baisios, kiek ja frazë (neásidëmëjau), kuri reiðkia, kad jeigu siskyrëliai, bûti kitokie nei jø bendraklasiai. linksmai juokingos. Pagalvojus, tai nuoseklu – duosi – gerai, o jeigu ne – bûsi apmëtytas kiau- Panaðu, kad ði velniø, raganø ir vaiduokliø ar optimizmu trykðtanèioje Amerikoje turëtø bû- ðiniais. Bent jau pasakoma, kad esi to vertas. diena ima virsti á paprasèiausià vaikø karnavalo ti kitaip? Ástabi amerikinës sistemos muðtrà liudijanti de-

nes R. Skuèaitë akcentuoja jai svarbius dalykus, ki- tose siuþetas nuvingiuoja visai naujais keliais. Pa- vyzdþiui, „Raudonkepuraitëje“ senelë iðsisuka nuo vilko dantø, bet vis dëlto sulaukia raðytojos pasta- bëlës, o „Pupos“ motyvas apskritai virto autorine Maþoji etaþerë pasaka „Kelionë á dangø“. Taèiau ðiose poemëlëse daug svarbiau ne kas, o kaip sakoma. Ið kalbos sub- tilybiø (be jokios nereikalingos ornamentikos) lyg Ramutë Skuèaitë „Ant ledo atsirado roþë“. – garas kyla ryðkûs vaizdai: Vilnius: „Homo liber“, 2013. Atrodë, tuoj bus gera ir ramu, Kur katinas prie krosnies rieèia kuprà, Senelës rankoj pyragëlis trupa, Þiema jau arti, tad tokiø roþiø tikrai atsiras. pasakos ëmë plaukti nuo tos laimingos akimirkos, Kur pukði puodai ant ugnies ákaitæ Vaikø darþeliø auklëtojos bei mokytojos atsivers kai suvokiau: moku skaityti! Ir atsivërë tada dar vie- Ir ðnara ðventei puoðta eglaitë... R. Skuèaitës knygeles ir sudës eilëraðèius á vaikø nas pasaulis: mokæs, guodæs, virkdæs, dþiuginæs ir (p. 86) galveles. O naujasis dvylikos poemëliø rinkinys la- gydæs... Daug sykiø padëjæs, kai atrodë, jog niekas biau tiks skaitymams prieð miegà minkðtoj patalø padëti nebegali“, – prisipaþásta R. Skuèaitë, á knygà Jauèiate? Taip tylu ir lëta, bet kartu gyva, nes tyloj. Ilgais poezijos eiluèiø kaspinais iðdëstytos pa- sudëjusi mëgstamiausias klasikines pasakas ir tas, kaþkas trupa, pukði ir ðnara. R. Skuèaitës poezijoje sakos vaikus lengvai uþmigdys ðvelniu, ritmiðku, kurias pati sukûrë. O prie jø dar prisegë po ðiais lai- susispietæ daugybë subtiliø, niuansuotø ir itin ryð- muzikaliu skambesiu. R. Skuèaitë taip daþnai mini kais nebemadingà moralà – visai vertingà patarimà, kiø detaliø, kurias visas ji sugaudo, apraðo, taèiau sidabrinius varpelius, kuriø garsais ir pati poezija pamàstymà, priminimà ar ðiaip pastabëlæ. Ðtai to- kartu spëja mums papasakoti istorijà, kol dar nesu- skamba lyg kokià savaitæ nieko nevalgiusios pane- kios klasikinës tradicijos dar ið pasakëèiø laikø. O ëmë þiovulys. Autorinës raðytojos pasakos labai skir- lës rankø ðvelniai paliesti. kadangi „moralizuojama“ negrasant pirðtu, tos pa- tingos: vienos beveik perregimai skaidrios ir kal- Prisipaþinsiu, jau geri metai esu ákalinta savo vai- sakø uodegëlës net ir pralinksmina. banèios apie efemeriðkà pasaulio groþá, o kitose ryð- ko grotuvo ir beveik kasdien po kartà klausausi Char- Pasakos, kurias R. Skuèaitë savo knygai „pasi- këja net socialiniai gyvenimo niuansai. les’io Perrault pasakos „Asilo oda“. „Teatriukas“ skolino“ ið Hanso Christiano Anderseno, Ch. Per- „Ant ledo atsirado roþë“ poemëlës pasakojamos perskaitë ir sudainavo R. Skuèaitës ið prancûzø kal- rault, Broliø Grimø ar Wilhelmo Hauffo, turi vienà kartu su meistriðkomis poetës dukters dailininkës bos iðverstà pasakà, taèiau tuo pasidomëjau tik pra- blogà áprotá nuolat versti skaitytojà jas lyginti su Jûratës Raèinskaitës iliustracijomis. Rankø darbo dëjusi skaityti „Ant ledo atsirado roþë“. Labai jau savo pirminiais originalais. Na, niekaip negali atsi- popieriaus, daþø, plunksneliø, augalø ir kitø neat- panaðiomis intonacijomis suskambo klasikø þodþiai. palaiduoti, nors gal tai tik praktikos stoka. Dar bai- paþintø detaliø koliaþai ðvelnûs kaip ir pasakø þo- Vilniaus filharmonijoje taip pat galima pasiklausy- siau – kad ðios poemëlës taip daþnai atrodo geriau dþiai. Skirtumas tik tas, kad R. Skuèaitës intonaci- ti teatralizuotos muzikinës pasakos visai ðeimai „Ant uþ savo pirmtakus. Dvelkia beveik ðventvagyste, jos kinta su kiekviena pasaka (juk tokie skirtingi ledo atsirado roþë...“ pagal poetës knygà. Tikriau- bet kà daryti, jei poetës humoro jausmas, begalinis yra pasiklydæ spygliukø ðeðëliai ir iðsidaþiusios, siai visi skaitantieji tokià poezijà uþsinori dainuoti. grakðtumas ir eiliavimo lengvumas daro stebuklus. plunksnas pasipusèiusios papûgos, kuriø prototipai „Ðias poemëles ákvëpë pasakos, kurios keliauja Jos sueiliuotos pasakos tarsi pradeda þvilgëti. gyvena realiame ðiandienos pasaulyje), o dailinin- ið kartos á kartà, yra sekamos ir skaitomos. Á mane Kai kurios istorijos tik ðiek tiek pasikeitusios, kës paveikslai vis taip pat tyliai ðnibþda. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Kûryba 9

Gatviø reporteriai pastebëjo ir per televizijà parodë ádomø naujà to maskarado kostiumà – vie- nas vyras vaikðtinëjo „pasirëdæs“ ne kuo kitu, o paèiu Dievu! Kaip tik tokiu, koks Jis tradiciðkai vaizduojamas – baltai apsisiautæs ðventas senis su aureole. Tad gal ðios ðventës perspektyva ir yra tokia: kada nors tokie ðventi seniai, angelai ir visokios pasakø graþuolës galutinai iðvaikys vi- sus Helovino velnius? Tokia klestinti visuome- në, visam pasauliui pavyzdys, – kam jai reikalin- ga niûri mirties mitologija, vertëtø bëgti nuo jos kuo toliau! Iðlaikyti optimistiðkà OK gyvenimo standartà, tiesiog mëgautis gyvenimu, o ypaè – galimybe dirbti. Visos ðventës turi stiprinti darbo motyvacijà, o ne kreipti þmogø kur nors á dausas ar pragarus. Ðá kartà po ðventës atvykæs á darbà ant savo stalo vietoj tradiciniø Helovino saldainiø radau obuoliø. Tradiciðki Helovino saldainiai turi bû- Mildos KIAUÐAITËS iliustracija ti graþûs ið pavirðiaus, bet paragavus – kartûs arba rûgðtûs. Ne tiek bjaurûs, kad iðspjautum, talë, paskelbta per visus vietinës þiniasklaidos ka- kesniais þvëriukais ar tiesiog praeitø deðimtme- bet ið esmës efektingi. Man tokie net patikdavo. nalus, kad oficialus saldainiø rinkimo laikas yra èiø mados kostiumais ir pan. Taèiau taip bûdavo seniau, dabar ta taisyklë vis nuo 16 iki 20 valandos. Kitaip – ástatymo paþei- Daugiausia dekoracijø estetikà lemia, aiðku, labiau ignoruojama, nes vaikams visgi rûpi tik- dimas. Tik kol kas nieko nesakoma apie sankci- bendras intelekto lygis ir individø temperamen- ri, realûs saldumynai. Mano obuoliai, kuriuos ra- jas, gal todël, kad jos dar nesukurtos. Bet ir be tø tas. Yra þmoniø, kuriems bûtinai reikia tiesiog pa- dau darbe, taip pat pasirodë esà normaliai sal- sankcijø amerikieèiai ápratæ laikytis tvarkos. Kaip kvailioti. Deja, nemaþai tokiø, kuriø mentalitetas dûs, net sultingi, – matyt, natûralûs, ekologiðki. tik tradicijos laikymasis ir yra tarsi neraðytas reg- aukðèiau pigaus kièo niekaip nepakyla. Ðiaip paprastose, masëms skirtose parduotuvëse lamentas. Tad Helovino ðventei èia puoðiasi ir su- Prisiþiûrëjus tokiø vaizdeliø ir man kilo kiek jie bûna tiesiog cheminiai, be skonio ir kieti kaip augusieji, ir tai nieko naujo. trenkta mintis – apsitaisyti kaip nors beprotiðkai (juk akmuo. Vieni jø dabinasi tik dël vaikø – tai jau tarsi gyvenime reikia iðmëginti viskà). Matyt, dël visos Obuolys Helovino ðventei tinka: tai aliuzija á ðeimos tradicijas palaikanti ðventë, – kiti ðiaip mano gyvenimo Amerikoje patirties ákyriai pirðosi mitiná rojaus obuolá, kuriuo buvo sugundyta Ie- save nori iðreikðti, ypaè jaunimas. Profesionaliø vienas vaizdas, kad geriausiai man tiktø á galvà ákirs- va, nuo tada ir prasidëjo visa velniava... dizaineriø sukurtas kostiumas atrodo visai ðau- tas kirvis... Vaikðèioèiau per Helovinà su tokiu as- Tad dràsiai kàskim tuos vaisius ir gardþiuoki- niai – kartais tai bûna tikras vaikðèiojantis meno menybës akcentu, kraujuojantis ir pamëlynavæs... mës jais ðià ástabià dienà. Juk visiems aiðku, kad kûrinys. Puoðiamasi net kai kuriose oficialiose Apie savo uþmaèià papasakojau dukrai, bet ji gana greitai visus velnius èia paversime angelais, ástaigose, biuruose. Karnavaliðkai apsitaisæ ir te- mane atðaldë – neoriginalu. Yra tokiø kostiumø, dar ir patys jais patapsime, ir mûsø þemë virs roju- levizijos laidø vedëjai, praneðëjai (kol kas ne vi- kaip tik tokio tipo muliaþø, bastosi gatvëmis þmo- mi. Kitaip kà mums èia daugiau veikti? si), tik vël ásidëmëtina, kad jau nebe kokiais vel- nës ir su kirviais galvose. Sakyèiau, tobulai ið- niais ar vaiduokliais, o kur kas estetiðkai nuosai- reikðdami asmens bûsenà amerikinëje sistemoje... 2013 m. lapkritis, Èikaga

vës detalës, kurios maþiausiems pravers paþinti spal- vas ir formas, o kitiems gal asocijuosis su runomis ir mandalomis. Todël visai nekeista, kad prie iliustracijø norisi uþtrukti ilgiau nei prie teksto. Pasakojimas ðiek tiek trûkèioja, nes, kai atverti Tomas S. Butkus „Bumba Dumba ir Visatos kità puslapá, áþengi á naujos iliustracijos erdvæ, su- sukûrimas“. – Vilnius: „Vario burnos“, 2012. pranti, kad ðiek tiek laiko jau praëjæ, situacija pasi- keitusi ir ankstesnës mintys iðsisklaidþiusios. O kar- tais tas mintis paprasèiausiai sunku suganyti. „Virð „Bumba Dumba ir Visatos sukûrimas“ yra pirmoji voje vaikystëje, kai á pasaulá dar tik atsikraustoma. Duobelyno, ieðkodamos tinkamos vietos, plaukë nie- 2012 m. dvideðimtmetá atðventusiø idëjø dirbtuviø Bumba Dumba iðeina pasivaikðèioti be jokio aið- kieno mintys. „Vario burnos“ oficialiai iðleista knyga vaikams. Nors kaus tikslo – ðiaip nustebintas pasaulio ávairovës, nes „Èia gera vieta pailsëti!“ – kaþkà uþkliudþiusi, prieð tai tikrai ne vienas T. S. Butkaus siûtas leidinys, kaþkur numano esant pakraðtá. Pakraðtys – jau ðis tas, apsidþiaugë viena mintis. tokie knygneðystës rankdarbiai, ëjo ið rankø á rankas, o vëliau ið Nieko atsiranda Saulë, niekieno mintys, „Esu Didelis Rasos Laðelis“, – Bumba Dumba su- dabar vartome jau áprastesná knygos variantà. Nors medis, Okeanas... Dienà keièia naktis ir vël viskas gavo jà ir þnektelëjo ið supamojo gulto“ (p. 15). Ra- gal taip atrodo tik ið pirmo þvilgsnio. dingsta, taèiau Bumba Dumba jau þino, kad tebëra. sos Laðelis?.. Kas toks? „Juk ir Pievoje, ir Danguje, ir Knygynuose „Bumba Dumba“ pasirodë senokai, Tuomet jis pakliûva á trapø þaiþaruojanèio spindesio Okeane pasirodantys daiktai iðnyksta, vos apie juos taèiau tenka jà iðgriebti ið praeities ir vël perskaityti, sapnø pasaulá, kuriame paskæsta iðorinio pasaulio de- imi galvoti“ (p. 24). Kodël bûtent tuomet? Net abst- nes knyga maþiems ir jau suaugusiems vaikams („tin- talës, ir sukasi naujomis trajektorijomis. raktus ir labai sàlygiðkas tekstas negali skaitytojo vi- ka ir kà tik bumbtelëjusiam, ir jau pradëjusiam dumb- Bumbos Dumbos pasivaikðèiojimas yra þiedo siðkai uþmigdyti, o bûdraudamas jis vis dëlto seka ti“) dalyvauja Geriausiø metø knygø rinkimuose. formos. Jis aklinai uþsidaro, kai „viskas tampa aið- detales ir niuansus. Perskaitai Bumbos Dumbos vardà ir labai labai ku“, kai paaiðkëja, jog viskas viskas aplink yra – „Bumba Dumba ir Visatos sukûrimas“ – paslap- sunkiai ásivaizduoji þmogelá, kurá mini autorius. Juo viena. Nei daug, nei maþai – visø religingøjø ir tinga knyga, nes taip ir lieka iki galo neaiðku, ar Bumba gal ir reikëtø pasitikëti, taèiau keisto sudëjimo bûty- filosofuojanèiøjø tikslas Bumbai Dumbai kaip ant Dumba kuria pasaulá, o gal pats yra jo sukurtas ir bë iliustracijose, kurias taip pat pieðë pats raðytojas delno, todël ir su Visata galima susikalbëti: dabar stebisi dairydamasis. Galutinai nieko nepasa- (na taip, dabar jau dailininkas), nuomonës pakeisti „Bummm...“ – sugaudë Visata. „Dummm...“ – pri- ko nei tekstas, nei iliustracijos, ir vaikai lieka su di- nepadeda. Bumba Dumba man taip ir lieka sunkiai tarë þmogelis“(p. 45). dþiuliais klausimø spieèiais galvose. Iki jiems viskas nusakoma, beveik abstrakti ir ne itin pastebima esy- Pradëjusiems dumbti gal viskas nebus taip papras- paaiðkës taip, kaip tam kiauðingalviui þmogeliui. bë, gyvenanti Duobelyne ir iðeinanti pasivaikðèioti. ta, nes á ðià iðorinæ istorijà jau bus primaiðyta loginiø Beje, „Tëvai – vaikams“ yra Prieraiðiosios tëvys- Kai pradedi skaityti knygà, nëra pasirinkimo – turi teksto kliaudþiø (kartais gal tiesiog nesusipratimø) ir tës centro ir leidyklos „Kitos knygos“ projektas, ku- eiti kartu. Egzistencinio vëjo iðpustytos erdvës pil- iliustracijose suslëptø metaforø. Juk tikriausiai neatsi- ris Lietuvos skaitytojams pristato knygas, padedan- nos Nieko, o keliaujanèio þmogelio galva – sun- tiktinai Bumba Dumba toks panaðus á gausybës sim- èias spræsti jiems kylanèius kasdienius klausimus. kiasvoriø filosofiniø klausimø: „Kur yra pakraðtys?“, bolá kiauðiná, ið kurio bûtinai kas nors iðsirita, skliautu Tai knygos, kurias tëvai sukuria savo vaikams, o „Jei èia Nieko nëra, tai kas yra Tai?“, „O jeigu manæs rieda du ðviesos skrituliai, medis stovi neþinia kur ir vëliau dalijasi ir su visais kitais. „Bumba Dumba ir nebûtø?..“, „Kodël viskas yra taip, kaip yra? Kodël að neveda vaisiø, tad labiau primena gyvybës augalà, ir Visatos sukûrimas“ – viena ið trijø pirmøjø. Linkëji- esu, nors kartais atrodo, lyg manæs èia nebûtø?“ To- dar teliûskuojasi vandenys – ðtai toks pasaulio sukûri- mai T. S. Butkaus vaikuèiams! kie þmones puola daþniausiai senatvëje arba anksty- mo árankiø rinkinëlis, aplink kurá spieèiasi ávairiaspal- Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 10 Kûryba/Jaunieji

Domantas TAMOÐAITIS Ruduo Regimanto TAMOÐAIÈIO nuotrauka

Sëdëjau prie lauþo. Ið visø pusiø mane supo Þodþiai tiesiog pakibo ore. Ásiþiûrëjau á Savo milþiniðkas eglynas ir nakties tamsa. Kaþkur uþ Geriausio Draugo drabuþius. Buvo apsirengæs ne- debesø skraistës slypëjo mënulis. Jutau jo buvi- apsakomai keistai – odiniais, kailiu iðmuðtais ðar- mà, sklindantá ðaltá, nors ir negalëjau matyti. Pri- vais. Krûtinæ juosë dirþas su prisegtu durklu. Kai- slinkau dar arèiau lauþo, kiek tik leido liepsnos, linës kelnës. Kailiniai batai. Jis dëvëjo mano vei- bet nejauèiau ðilumos – tik þvarbà, besismelkian- dà, bet ðis jam netiko. Vokai buvo kiek nukaræ ir èià á sielà. Per nugarà. dengë akis, veido iðraiðkà darydami keistai krau- Mano Geriausias Draugas lëtai iðniro ið ðeðë- pià ir svetimà. Tarsi koks lavonas stovëjo prieð liø. Ðiek tiek nustebau, já taip pavadinæs – anks- mane ir ðildë savo negyvà kûnà. èiau keletà kartø dvejojau galvodamas, kam su- – Gerai, – pasakiau. – Paaiðkinsiu. Þinai tas teikti ðá svarbø titulà. Taèiau dabar pamaèius já visuomenës priimtas normas? Kad kai kas yra ge- neliko abejoniø. Jis be garso priartëjo prie ugnies rai, o kai kas – blogai? Niekur nëra taip paraðyta, ir iðtiesë á jà rankas. Keistai, ne taip kaip kiti. At- bet kaþkodël visi tuo tiki. Niekas net nesusimàs- rodë, nori delnais jà ásiurbti á vidø, o ne ðiaip pa- to, kad galbût tai – neteisinga. Tiki, nes taip pri- siðildyti. Pasidarë dar ðalèiau, tarsi jam bûtø pa- imta. vykæ pasisavinti ugná. Bet sykiu ðaltis tapo arti- – Pavyzdþiui? mesnis, ne toks prieðiðkas. – Na... Tarkim, negali laikyti savyje pykèio. Kurá laikà taip ir tylëjom. Ðakos, apgaubtos Negali galvoti apie kerðtà. Privalai atleisti, nes skaisèios liepsnos, spragsëjo ir puikiai ásiliejo á kitaip pats susinaikinsi. Nesugebësi toliau gyven- mus gaubusià tylà. Dràsiai galëjau sakyti, jog nie- ti ir panaðiai. Kodël, po galais? Jeigu kerðto jaus- ko negirdþiu. mas bûtø toks neþmogiðkas ir mums svetimas, – Kodël nëjai su ja? – paklausë jis, nepertrauk- þmonës taip daþnai jo netrokðtø ir iðvis nejaustø. damas mano tylos. Bet ne, taip negerai. Taip pasakë kunigëlis, ir visi Iðkart neatsakiau. Bandþiau apsimesti, kad dar ðventai juo tiki. Net jeigu bandysi nepaisyti, vis neþinau atsakymo. Kad neturiu þodþiø. Kad dar tiek jausies blogai. Ir kodël? Tikrai ne savo valia. dvejoju. Kad dar ne per vëlu. Pasvarsèiau, kà ga- Tave tiesiog slëgs visuomenës priimta nuomonë, lëèiau pasakyti, pats mëgindamas tuo patikëti. Bet jog dabar tau blogai. labai sunku meluoti sau. Mano Geriausias Draugas apëjo lauþà ir atsisë- O taip norëjau. do man ið deðinës. Pasijutau nemaloniai, tarsi bi- – Ið principo, – pasakiau uþkimusiu balsu kaip joèiau, kad jis prie manæs prisilies. ilgai su þmonëmis neðnekëjæs senis. Net neatpa- – Turi dar pavyzdþiø? – paklausë jis. þinau savo balso. – Kaip tau patinka tai, kad melas slegia þmo- – Ið principo? – pakartojo jis. gaus sàþinæ? – paklausiau. – Kas, po galais, ðitai – Taip. sugalvojo? Melas niekada neslëgë mano sàþinës. Pasilenkæs paëmiau dar vienà ðakà ir ámeèiau á Kartais uþ já nëra geresnio draugo. Kaip tau patin- lauþà, stengdamasis neþiûrëti jam á akis. Smagiai ka, kad reikia judëti dienà ir miegoti naktá? Að suðokusios kibirkðtys pradëjo trumpà kelionæ mielai gyvenèiau tiktai naktimis: tyla, ramybë ir aukðtyn. Kai jø ðëlsmas baigësi, pasijutau pase- minèiø skaidrumas, kurio nedrumsèia þmoniø ke- næs visais metais. liamas triukðmas, – kas gali bûti geriau? Bet tik – Kokio dar principo? – nepasidavë jis. pabandyk taip gyventi ir pamatysi, kaip á tave – Mes apie tai jau kalbëjom. pradës kreivai þiûrëti. Kaip tau patinka, kad turi- – Mes apie daug kà kalbëjom. Bet juk tu mëgs- me gerbti þmones uþ jø dvasines savybes? Turi- ti svaièioti. me toleruoti bjaurius, nors jie mus kankina vien – Man sunku kalbëti, – tariau. – Gal kità kartà. dël savo normalumo, vis lenda mums á akis. Man Jis liûdnai papurtë galvà. nerûpi, ar jie protingi ir didþiadvasiai. Að tuo ne- – Kito nebus. tikiu. Kartà girdëjau, kad þmogaus kûnas atspin- – Kà, nuþudysi mane? – paklausiau. di jo sielà. Manau, tai tiesa. Manau, bjaurumas Jo veido iðraiðka pasidarë dar liûdnesnë. parodo dvasios ydas. Atspindi dvasios puvësá. Ir – Ne að, – tarë jis. – Tu pats. visgi taip galvoti nepriimtina. Ðioje visuomenëje www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Kûryba 11 jiems egzistuoti galima be apribojimø. þinau, kas manæs laukia, bet man ramu. Viskas, gus – tai jos þodþiai, ne mano, – tiesiog nyksta, – Dar? – paragino Mano Geriausias Draugas, kas atrodo svarbu gyvenime, kaþkada netenka nors galëtø nuversti kalnus. Ji norëjo, kad prisi- parëmæs rankomis smakrà. Jo veido oda keistai bet kokios prasmës. Kada nors mirðta tavo svajo- dëèiau prie jos ir jos kvaileliø palydovø ir leis- susiraukðlëjo, tarsi jos jam bûtø per daug. Bet man nës, troðkimai, siekiai, idëjos, idealai, moraliniai èiausi drauge á „atradimø kelionæ“, nes taip gy- jo iðvaizda jau nerûpëjo. Buvau ásikarðèiavæs. principai, silpnybës, ydos, keistybës, tavo uni- venti, kaip gyvenu að, tiesiog negalima. – Kaip tau mintis, kad turime vieni kitiems su- kalumas, groþis ar bjaurumas. Sakoma, mes lie- – Vaje, – nusiðypsojo mano Geriausias Drau- teikti tikëjimo laisvæ? Bet kodël jie taip sako? kame gyventi savo artimøjø prisiminimuose. gas. – Imu suprasti. Að, pavyzdþiui, netikiu ir niekam neperðu savo Taip, þinoma. Bet tie prisiminimai iðkreipti, sa- Ið tikrøjø buvo ne taip. Iki galo nesuprantu, paþiûrø, taèiau negaliu atleisti tiems, kurie tiki vanaudiðki. Tik tu vienas pasaulá matai savo aki- kokie buvo jos motyvai – ar ji norëjo man padëti, vien dël savo kvailumo. Në vienas tikintysis, su mis, todël jokie prisiminimai neatstos tavæs gy- ar tiesiog sugalvojo pakviesti keliauti kartu. Bet kuriuo iki ðiol teko kalbëtis, niekaip nesugebëjo vo ir nepadarys tavæs nemirtingo. Kuo toliau, tuo mûsø pokalbis iðsirutuliojo á ginèà – man atrodo, pagrásti savo tikëjimo – að anaiptol nekalbu apie labiau jie blës ir nyks, kol galø gale neliks ir jø – að jà paðiepiau tada, kai ji kalbëjo labai nuoðir- faktus, juk pats terminas iðduoda, jog èia faktais tavo paskutinio, vargano pasispardymo. Nusteb- dþiai, ir ji pradëjo mane kritikuoti. Paminëjo iðsi- net nekvepia, – kalbu apie þmogaus idëjas. Apie tum, kaip greitai viskas baigiasi. Pamenu, kartà ðakojusá mano egoizmà, savanaudiðkumà, neap- paþiûras. Apie jo tikëjimo prieþastis. Pamenu, pats dalyvavau laidotuvëse. Tik syká, bet to uþteko. sakomà arogancijà vertinant kitus þmones, mano kaþkada tikëjau. Smarkiai, beveik fanatiðkai. Kol Laidotuviø iðvakarëse visi rikiavosi prie karsto tingumà, valios stokà, keistus, iðkrypusius prin- galø gale vienà dienà atsitiko kai kas labai skaus- ir tyliai verkë. O paskui? Paskui nuëjo á toká kam- cipus ir taip toliau. Jos monologas buvo gana il- mingo, kas nepaliko vietos melui, savæs apgaudi- bariukà ir soèiai pavalgë. Juokësi ir dþiaugësi gas. Tada rimtai pasigailëjau tiek daug jai atsivë- nëjimui. Ir paklausiau savæs, kodël tikiu. Atsaky- gyvenimu. – Turiu prisipaþinti prie karsto man ræs. Galø gale ji pasakë, kad lauks manæs rytoj mas, kurá tiek laiko bandþiau nuvyti, kurio ban- nebuvo liûdna, bet nuëjæs ten buvau tiesiog su- ryte prie upës. Jos nuomone, teturëjau tik vienà – dþiau neáleisti, apsistatæs saviapgaulës sienomis, krëstas. Sakyk, ar að tiesiog ko nors nesupratau, teisingà – pasirinkimà. Ir ji, be abejo, buvo teisi. smogë man per sàmonæ. Að tikëjau, nes bijojau nes buvau vaikas? A? Taèiau nepakankamai gerai mane paþinojo. mirties. Paprasèiausiai negalëjau priimti minties, – Neþinau, – tarë Mano Geriausias Draugas, Praleidau naktá dusdamas ið karðèio ir vaidin- kad po jos tiesiog supûsiu, tarsi niekada ir nebu- net nesivarginæs pagalvoti prieð atsakydamas. damas, kad renkuosi ið laisvës ir dvasios ramybës, væs. Bet keistas dalykas – tai pripaþinus dingo – Að irgi, – pasakiau, apkabinæs rankomis ko- kai ið tikrøjø rinkausi ið kvailumo ir proto balso. mirties baimë. O su ja – ir visas tikëjimas. Dabar jas ir á kelius árëmæs smakrà. – Bet bent jau dabar Iðauðus rytui mano sàmonë buvo pavargusi. Per man labai liûdna. daug pavargusi. – Tu nepabaigei, – priminë jis. – Apie tikë- Prie upës nenuëjau. jimà. Pasirinkau kvailumà. – Taip. Tikëjimas. Taigi manasis dingo su mir- Sëdëdamas èia, prie lauþo, jau gal ðimtà kartø ties baime. Nuo to laiko, sutikæs tikinèiuosius ir pakartojau, kad bent likau iðtikimas sau, o tai – su jais pakalbëjæs – neslëpsiu, jø nebuvo tiek jau jau ðis tas, bet net nebuvo juokinga, nors ir skam- daug, bet vis tiek – pajusdavau, kad jø tikëjimas bëjo kaip pokðtas. kyla ið tos paèios baimës, kurià jauèiau pats. To- – Kà dabar darysi? – blankiai paklausë mano dël pradëdavau su jais kalbëtis. Nebandydavau Geriausias Draugas. Jis atrodë mieguistas. áþeisti. Neminëdavau tiesos, kad anksèiau tie Die- Ið pradþiø jo klausimas pasirodë kvailas. Juk vo þmonës nemaþai pinigø uþdirbdavo nieko ne- jau pasirinkau neteisingai. Viskas, kelio pabaiga. darydami, ir ði praktika tiesiog iðliko iki ðiø lai- Ðis vakaras – paskutinis, ir po jo gyvenimas baig- kø, nes kvailiø niekada netrûksta. Tiesiog klaus- sis. Bet supratau, kad klydau. Gyvenimas nesu- davau, kodël jie tiki. Nuo kada, kaip tai prasidë- stos vien dël to, kad padariau klaidà. Kaip anks- jo. Kuo tiki. Bet buvau pilnas pagarbos – kas þi- èiau sakydavau, vis tiek kaip nors gyvensiu. Ið- no, gal visgi jie teisûs, o að darau siaubingà klai- auð nauja diena. dà. Taèiau rezultatas visàlaik bûdavo toks pats – Ir reikës gyventi. Gyventi su savo klaidomis, jie sutrikdavo, pasijusdavo nepatogiai, pradëda- su ðirdgëla. Gyventi su didþiàja klaida ir visomis vo prieðiðkai á mane þiûrëti ir pasakydavo: „Að kitomis klaidomis, padarytomis iki ðiol. Gyventi tiesiog tikiu.“ vienam, nes atstûmiau paskutiná þmogø, kuris ma- Papûtus vëjui ir suvirpus liepsnoms atkreipiau nimi tikëjo. Gyventi ðiame amþiname rudenyje, dëmesá á lauþà, kuris, mano nepatyrusios rankos kol tas kitas þmogus keliauja po pasaulá ir dþiau- priþiûrimas, jau buvo pradëjæs gesti. Ádëjau dar giasi visomis jo spalvomis. Gyventi, kai vanduo vienà ðakà, tada paskutinæ, patvarkæs ja ugnia- nenumalðina troðkulio. Kai miegas nesuteikia po- vietæ, uþmeèiau ant virðaus. ilsio. Gyventi, kai malonûs prisiminimai neatpa- – Að tiesiog tikiu, – iðspjoviau ðiuos þodþius. – þástamai iðkrypsta, o nemalonûs tampa vis ryð- Að tiesiog kvailas. Tiesiog meluoju sau, bet to kesni ir ryðkesni, skausmingai raiþydami baisius nepripaþinsiu. dalykus tavo sieloje. Gyventi, kai gyventi nëra Mano Geriausias Draugas nusijuokë. prasmës. – Ir visgi mes turime duoti kitiems tikëjimo – Neþinau, – pasakiau, apkabindamas ranko- laisvæ, – atsidusau. – Nes taip priimta. mis peèius. – Neþinau. – Na, o koks tavo atvejis? – paklausë jis. – Turiu eiti, – pasakë mano Geriausias Drau- – Mano atvejis? gas atsistodamas. – Kodël nëjai su ja? – Neik. Nepalik manæs, – pasakiau suneri- – Ak... ðitai... mæs. – Man ðalta. Susimàsèiau. Neþinojau, ar pasakoti jam visà – Reikia, – vos nusiðypsojæs pasakë jis. Jo aky- istorijà, ar tik paaiðkinti aplinkybes. Viena ver- se áþvelgiau uþuojautà. – Mano laikas baigësi. tus, ir taip pasakiau per daug – tokias mintis ge- – Ne... riausia pasilaikyti sau. Kita vertus, norëjau paga- Bandþiau suðukti, sustabdyti já, bet vos suge- liau viskà iðsakyti ir pamirðti. Norëjau gerai iðsi- bëjau tyliai iðmaldauti. miegoti ir nejausti keistos, neapèiuopiamos kal- – Ne... tës. Tas noras vis traukë uþ lieþuvio, ir að Savo Jis tebesiðypsojo. Pakilo vëjas ir pûstelëjo man Draugui pasakiau daugiau, nei reikëjo. á akis lapus. Taèiau ne ðia tema. Tas dalykas buvo asme- Kai juos nubraukiau á ðalá, jo jau nebuvo. niðkas. Sëdëjau ten, kol iðauðo nauja diena. Ugnis se- – Nëra kà èia pasakoti, – pasakiau apsispren- niai uþgeso. Sëdëjau tebeþiûrëdamas á vietà, kur dæs. – Ji norëjo mane pakeisti. Jos nuomone, að dingo paskutinis dalykas, kuriuo galëjau tikëti. stovëjau vietoje. Netobulëjau. Tiesiog puvau nie- Sëdëjau, kol pajutau, kad sunkûs akiø vokai pra- ko nedarydamas, nejudëdamas ir nieko nesiekda- deda dengti akis ir visas kûnas ima smukti, tarsi mas. Jai buvo sunku á mane þiûrëti. Ne, ji tiesiog bûtø ne mano. Mildos KIAUÐAITËS iliustracija negalëjo þiûrëti, kaip toks protingas ir kilnus þmo- Jis tarsi ir buvo ne mano. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 12 Mokykla

Sigita BARTKUTË

Mokytojai ir poetei atminti

Rinkiná „Nedaug ið gyvenimo paëmiau: atsi- gai „ásiraðo“ á visà Lietuvos istorijà kaip tipið- skaudþiai mokytoja iðgyveno dar ir suþlugdytà minimai apie mokytojà-poetæ DANUTÆ kas savo kartos þmogus. Tai ir „buoþiukë“ – po- svajonæ tapti profesionalia reþisiere; p. 105.) Tad ZIENIÛTÆ ir Jos poezija“* parengë dvi neprofe- karyje dël to net paðalinta ið universiteto... Tai ir D. Zieniûtë nuo septintojo deðimtmeèio vidurio sionalios entuziastës – Prienø rajono Stakliðkiø „tarybinë mokytoja“. Beje, tuometinës valdþios jau prisimenama tik kaip „nebe ta“ (p. 60). Ta- vidurinës mokyklos abiturientës. Viena jø, Ona 1968 m. apdovanota ir Garbës þenklo ordinu èiau ir toliau ji trokðta „ne kasdienës duonos“, o Þilionytë-Andrulevièienë, ðiuo metu ten ir dir- (p. 67)... Tik ar mokytoja já gavo uþ „lojalumà“?.. vien „didþiojo prisikëlimo sielai“ (p. 228). To ba. Taigi ji – tarsi buvusios savo lietuviø kalbos Tikrai ne. Ordinu ji ávertinta uþ profesiná meistrið- siekia ne tik per pedagoginæ / sceninæ veiklà, mokytojos Danutës Zieniûtës (1927-1974) pali- kumà, kuris pirmiausia iðryðkëjo per pamokas. nors eilëraðtyje „Savo mokiniams“ ðitai ávardi- kimo paveldëtoja. Vadinasi, jos iniciatyva lyg ir Taèiau kaip ypaè inovatyvi D. Zieniûtë atsisklei- jama ir kaip „gyvenimo esmë“ (p. 116), bet ir per suprantama. Taèiau medikës Anelës Tulevièiû- dþia uþklasinëje veikloje, kuri dabartinëje ðvie- vienumoje besijaukinamà „Poeto þodá“. „Ne- tës-Zurlienës ryþtas nepalikti uþmarðtyje buvu- timo sistemoje vadinama neformaliuoju ugdy- daug að tenoriu – tik rasti Tave / Visø teisin- sios mokytojos dar labiau stebina. Beje, prie ðios mu. Bet norint patvirtinti arba paneigti ðá teiginá giausià ir gilø“ (p. 117). Taèiau D. Zieniûtës knygos pasirodymo svariai prisidëjo ir keletas iðties bûtina skaityti rinkinio tekstus... Arba bent eiliø iðliekamajai vertei nustatyti èia tikrai per kitø stakliðkieèiø – vienø jø pavardës áraðytos jau su tikra mokslininkës erudicija D. Zieniûtës maþa vietos. Juk raðinio objektas – O. Andrule- padëkoje, o kitø – tik knygoje pateiktuose prisi- asmenybæ atskleidþiantá profesorës Vandos Ara- vièienës ir A. Zurlienës sudaryta knyga. minimuose (kai kuriø – ir metrikoje). Tad ðio ra- mavièiûtës straipsná (p. 68-74). Visgi ðiø eiluèiø Taigi jai pasirodþius D. Zieniûtë ðiandien vël ðinio skaitytojams natûraliai turëtø kilti klau- autorë (ji irgi priklausë mokytojos vadovauja- iðtaria: „Giedu savo prisikëlimà“ (p. 157). Tad simas: koks þmogus buvo ta mokytoja D. Zie- mam literatø bûreliui – p. 83) jos publikacijai dël savo Mokytojos leidinio sudarytojams ðiø niûtë, jei net po tiek metø mokiniai jai skiria turi vienà priekaiðtà – dël per menko problemið- eiluèiø autorë privalo þemai nusilenkti. Nors porà knygas?.. Bet atsakymà galima rasti tik perskai- kumo. Ar tikrai D. Zieniûtë vien „palaimingai“ „pastebëjimø“ irgi turi teisæ iðsakyti. Pirmiausia – èius ðá rinkiná. integravo – niekuo nerizikavo? Pavyzdþiui, jau rinkiniui be galo trûksta racionalaus sudarytojø Knyga pirmiausia patraukia áriðimu – kietais vien jos sukurta kompozicija „Èia Lietuva“ þodþio, grieþtai atsiribojanèio nuo bet kokio mëlynais virðeliais su subtiliai suðvytinèiais tað- (1969 / 1970 mokslo metai)? Joje nuskambëjo ir subjektyvaus santykio su D. Zieniûtës asmeniu kuèiais (dizainerë Inga Petrauskienë). Priekinia- itin klastingi klausimai bei teiginiai, pavyzdþiui: (tai juk savaime atsiskleidþia prisiminimuose). me virðelyje tinkamai ákomponuotas ne tik pa- „Kieno tu, þeme, ak, kieno tu, / Penëtoja, maitin- Be jo ne tik skaitytojams nelengva orientuotis vadinimas, bet ir D. Zieniûtës nuotrauka, o ga- toja?“ Arba: „O Lietuva! Kieksyk parduota / Ir knygos turinyje, bet akivaizdu, kad ir visa lei- liniame pristatomà asmenybæ prasmingai api- iðmainyta tu buvai!“ (Beje, jie ir ið „prakeikto- dybinë grupë yra „pasiklydusi“ – neaiðku, kur bendrina glausti keliø jos mokiniø sakiniai. Vi- sios“ S. Nëries poemos)... Ir tai – itin menka dalis prasideda ar baigiasi leidinio skyriai ir posky- dinis knygos dizainas irgi labai patrauklus – to, kà èia neiðkenèia neprisiminusi ðio raðinio riai, o dar „pamirðti“ ir eilëraðèiø pavadinimai... ypaè dël emocingai átaigaus apipavidalinimo. Tik autorë vien ið jai mokytojos paskirto iðsakyti re- Be to, èia skaitytojas prie D. Zieniûtës eilëraðèiø ðio atsiliepimo autorei kiek kliûva á leidiná ákom- pertuaro. Apie D. Zieniûtës sukurtà projektà, „Èia gali „priskaièiuoti“ ir jos eseistiná tekstà „Ne- ponuotas Simono Kacilausko pieðinys (p. 107). Lietuva“, su kuriuo tàkart rajone uþimta pirmoji geski, ugnele, negesk...“ Be sudarytojø þodþio Vien dël „pavadinimo ant pavadinimo“ – ir „Po- vieta (p. 70), bandoma „suregzt“ dar vienà „in- neaiðki ir antrosios rinkinio dalies genezë... Kas ezija“, ir „Nedaug ið gyvenimo paëmiau“. Be- trigà“. Juk á respublikiná konkursà mokytoja su lëmë ne vien bendràjà jos antraðtæ, bet ir visø je, ir ðriftø ryðkumas, forma bei jø pusiausvyra ðia kompozicija taip ir neiðleista. Kodël?.. Arba keturiø „Poezijos“ poskyriø pavadinimus? Vie- èia, rodos, galëjo bûti kiek subtilesni, nors, aið- kà sako tokie jos þodþiai ið laiðko dabartinei pro- nur atrodo (pvz., p. 45, 102), jog tai vien leidi- ku, jie priklauso tik nuo knygos formato: sun- fesorei: „Bûtø reikëjæ já (tà patá projektà) paro- nio sudarytojø nuopelnas. Bet kitur – lyg ir pa- ku viename leidinyje suderinti ir memuarus, ir dyti ir „Pedagoginiø skaitymø“ dalyviams, tik... èios D. Zieniûtës palikimas, nes ðtai O. Andrule- poezijà. Vis dëlto vizualiniu poþiûriu rinkinys sportas sutrukdë“ (p. 70)? Bet tuometinëje Stak- vièienë raðo, kad D. Zieniûtë vos prieð du mëne- ir skoningai saikingas, ir itin informatyvus. liðkiø vidurinëje sportas D. Zieniûtei „trukdë“ ir sius iki pasitraukimo á Nebûtá „dþiaugësi, kad Ypaè graþu, kad èia gausu mokytojos rankrað- dar baisiau. Bent ðiø eiluèiø autorë iki ðiol nepa- Raðytojø sàjungoje patvirtintas jos rinkinio lei- èiø ir tekstø ið periodikos faksimiliø. O per Prie- mirðta, kaip neþmoniðkai „susikirsdavo“ litera- dimas, reikia tik dailininkà susirasti“ (p. 48). Per nø kraðto moterø poezijos rinkinio „Gimtinës tø ir kûno kultûros bûreliø „interesai“. Mokyto- daug ir korektûros riktø (ypaè graudu dël tø, ku- upeliai“ (1994) ir jau tik D. Zieniûtei priklau- ja buvo þeminama net vaikø akivaizdoje... Ir tai, rie sutampa net su raðybos klaidomis D. Zieniû- sanèios „Mëlynos paukðtës“ (2011, sudarë po- matyt, tik aisbergo virðûnë... O juk ji ir taip buvo tës tekstuose)... Bet aiðku, kad iðvardyti trûku- etës dukterëèios) virðeliø fotokopijas atsklei- kitokia (p. 99) – ne vien labai lengvai suþeidþia- mai atsirado vien dël sudarytojø nepatyrimo (tik dþiamas tikrai neformalus ne vien D. Zieniûtës ma, bet dar ir „groþio alkana“ (p. 167) asmeny- „Petro ofseto“ dël to nelabai norisi teisinti). Ið artimøjø ar knygos leidybinës grupës, bet ir ki- bë... Taèiau ir ðiuo aspektu „brolelis – gyveni- tikrøjø O. Andrulevièienës ir A. Zurlienës suda- tø ðio regiono inteligentø santykis su mokyto- mas“ (p. 205) D. Zieniûtës nepagailëjo. ryto rinkinio „Nedaug ið gyvenimo paëmiau“ ver- jos asmenybe ir kûryba. Perskaièius knygà tampa akivaizdu, jog ne të – neákainojama. Kiek Lietuvos mokytojø yra Turinio poþiûriu leidinio sudarytojas irgi bû- vien ðio raðinio autorë, bet ir dauguma kitø D. Zie- sulaukæ tokios pagarbos ir meilës, kokia iðsaky- tina pagirti, nes su D. Zieniûte susijæ tekstai itin niûtës mokiniø net ir ðiurpiausiuose sapnuose ta kà tik pristatytoje knygoje?.. logiðkai ir patraukliai „skyla“ á dvi fundamenta- nesapnavo, kad jø MOKYTOJA (p. 38, 40 ir kt.) lias dalis, kuriø pirmoje (tik kaþkodël neturinèio- apie 1965 m. buvo dar ir ciniðkai apvogta kaþ- *Nedaug ið gyvenimo paëmiau: atsiminimai je bendro skyriaus pavadinimo) spausdinama (au- kurio „garbingo tarybinio poeto“ – tik labai gai- apie mokytojà-poetæ DANUTÆ ZIENIÛTÆ ir Jos to)biografinë medþiaga, o antroje – kûryba. la, kad jis neávardytas, nors lyg ir turima duome- poezija (sudarytojos Ona Þilionytë-Andrulevi- Knygoje „Nedaug ið gyvenimo paëmiau“ pa- nø (p. 104). Kuris menininkas atlaikytø tokià èienë, Anelë Tulevièiûtë-Zurlienë). – Vilnius: teiktais prisiminimais D. Zieniûtë itin sëkmin- „kolegos“ niekðybæ? Tikrai retas. (O juk itin „Petro ofsetas“, 2013. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Mokykla 13

Rytis ZAKARAUSKAS, 8 c klasë Nustebau iðgirdæs Kauno Viktoro Kuprevièiaus vidurinëje mokykloje vykstanèiame Poezijos pavasarëlyje (2013-05-16) skaitomas pasakëèias. Septyni berniukai – Paulius, Eimantas, Mindaugas, Lukas, Mantvydas, Geraðirdis þmogus ir Rytis, Deividas – në nepastebëjo, jog greta rymojo antikinës Graikijos vilkas vergas, frigietis Ezopas. Per 2000 metø jo pasakëèios lydi mus priminda- mos, kas yra dorovinis tyrumas, moralinë tvirtybë ir þmogaus gabëjimas pamokyti save ir kitus, pasitelkus satyrines, ironiðkas, þaismingai paðai- Kartà gyveno geraðirdis þmogus. Syká, ið- pûniðkas mintis, kurias gali dëstyti visi – net akmenys. ëjæs á miðkà, pamatë suþeistà vilkà. Neiðsigan- dæs paëmë já ir parsineðë namo. Gydë, kol pa- Ezopas berniukus apkabino ir padëkojo uþ iðtikimybæ pasakëèiai, kuri sveiko. Pasveikusá paleido pamiðkëje, bet þvë- ðiandienos literatûroje atsidûrë podukros vietoje ir daugelis jau uþmirðo, ris niekur nebëgo, norëjo likti su þmogum. Abu kokia yra atvira jos tiesa. gráþo namo ir graþiai gyveno. Padëkojau ir að. Padëdamas kitam ið visos ðirdies gali susi- Robertas KETURAKIS draugauti ir su pikèiurna.

Deividas GINETAS, 8 c klasë Paulius TALAÈKA, 8 a klasë Lukas JURGELAITIS, 8 a klasë

Ðiuolaikinë pasakëèia Þirgø lenktynës Tomas ir Romas Labai seniai maþame namelyje gyveno mer- Kartà þirgas suþinojo apie greit vyksianèias Kartà gyveno du peliukai – Tomas ir Ro- gaitë. Ji beveik niekuo nesiskyrë nuo kitø vai- þirgø lenktynes. Sutikæs draugus ëmë girtis, mas. Vienà graþià dienà jie iðlindo ið urve- kø, tik tiek, kad buvo stora. Mergaitë nemëgo jog esàs greitesnis uþ visus ir lengvai atbëgs lio ir drauge nubëgo iki konteinerio ieðkoti sportuoti, o labiausiai nepakentë alkio. Visi pirmas, o kai laimës prizà – nusipirks auksi- iðmesto maisto likuèiø. Pamatë juos kati- vaikai ið jos juokdavosi. nes pasagas. nas Rainius ir puolë. Katinas pagavo To- Kartà ji, nuskriausta vaikø, álindo á krûmus Po trijø dienø ávyko lenktynës, bet pagyrû- mà, o Romas spruko ir net nemanë padëti ir gailiai raudojo. Pro ðalá ëjo fëja. Pamaèiusi nas atbëgo ketvirtas. Nieko nelaimëjæs ir nu- Tomui. verkianèià mergaitæ, ji tarë: siminæs jis susitiko su draugais, o tie ið jo vien Pasakëèia moko, kad tikrà draugà paþinsi – Mergaite, mergaite, að galiu iðpildyti vie- juokësi. nelaimëje. nà tavo norà. Girtis galima tik tada, kai pergalë jau pa- siekta.

Eimantas NAVICKAS, 8 a klasë

Pingvinas ir þuvëdra

Kartà gyveno pingvinas, kuris labai pavy- dëjo þuvëdrai, kad ði gali skraidyti. Jis manë, jog paukðtis moka skristi todël, kad daug tre- niruojasi. Tad nutarë pasimokyti. Nuëjo prie labai aukðto kalno, uþlipo ant jo virðûnës ir nuðo- ko... Moralas: ne visiems norams lemta iðsipil- dyti.

Mindaugas Jonas ÈEPULIS, 8 a klasë

Pelë ir dramblys

Mantvydas VARAKSAS, 8 a klasë Kartà gyveno pelë, kuri norëjo bûti didelë Mergaitë nusiðluostë aðaras ir papraðë: ir galinga kaip dramblys. Syká ji sutiko dram- – O, geroji fëja, padaryk, kad að niekada blá ir paklausë: nejausèiau alkio. – Turbût esi labai laimingas? Fëjà nustebino toks mergaitës praðymas. Pa- – Nesu, nes þmonës medþioja mus dël il- Þmogus ir sumuðtinis ëmusi lazdelæ keliais mostais brûkðtelëjo virð èiø, – atsakë dramblys. jos galvos kaþkoká þenklà ir nuëjo toliau. O mergaitë po keliø mënesiø pasidarë plo- Moralas: ne visada gerai bûti dideliam ir Guli ant stalo surûgæs vargðas sumuðtinis. Lau- galingam. na plona. Po pusës metø mirë nuo visiðko or- kia dienà, laukia dvi, bet niekas jo nevalgo. Ap- ganizmo iðsekimo. ninka sumuðtiná liûdesys, kad praþus nesuvalgytas. Tiesmukas noras ima ir praþudo. Staiga ið kelionës gráþta iðalkæs þmogus. Pa- matæs vargðelá, prarijo kaip smakas. Sumuðti- nis dþiaugësi sutikæs draugà, kuris iðgelbëjo ið klampios bëdos. Moralas: laimæ ne visi vienodai supranta. Mildos KIAUÐAITËS iliustracija www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 14 Vilniaus langas

Ramûnas LIUTKEVIÈIUS Nenutrûkstanti stebëtojo Dainiaus Dirgëlos poetinë diskusija su Dievu D. DIRGËLOS asmeninio archyvo nuotrauka stebëtas ir tebestebimas jis etø iniciatyvà „Svetimi“ (1991-1993 m.) bei 1994 m. Naujausià jo poezijos rinkiná skaièiau ribotø ga- galbût kûrëjas iðleistà jos almanachà su paskelbta „Svetimumo limybiø „Beta versija“ formatu, paskui atsisiun- gal jo kûrinys kvintesencija“. Grupæ sudarë: D. Dirgëla, Valdas èiau PDF. „Stebëto jo uþraðø“ recenzijos neradau Gedgaudas, Evaldas Ignatavièius, Alvydas Ðlepi- (tai liudija mano þurnalistiná aplaidumà, nes tokiø Ðiaurës miestelyje – Bermudø trikampis: Darbo kas, Donatas Valanèiauskas, vëliau prie kompa- atsikalbinëjimø kaip „nerandu“ þiniasklaidoje ne- birþa, „Senukai“ ir Mokesèiø inspekcija. Èia gy- nijos prisidëjæs Liutauras Leðèinskas. Autoriai at- gali bûti). vena Sigitas Parulskis – Dainius ðiose apylinkëse stovavo skirtingoms poetinëms kryptims. D. D. R. L. „Esi neiðtyrinëtas, kaip dël to jautiesi?“ já ne kartà matë. Jiedu kaimynai – istorijoje, litera- „Diskutavome, kvailiojome, kartu leidome laikà D. D. „Puikiai! Recenzijø nëra, nes knyga turbût tûroje ir Ðiaurës miestelyje. „Gerai paraðyta, bet aplink Filologijos fakulteto berþus, raðëme po- nepakliuvo á literatûros vertintojø, recenzentø aki- galëtø bûti dar geriau“, – kadaise filologyne pir- ezijà. Antologija – buvimo kartu rezultatas. Tuo ratá. Man patogiau likti neiðtyrinëtam.“ makursis Dainius kabino ant lentos eilëraðèius Fi- metu kiekvienas geidëme iðleisti savo pirmàjà R. L. „Kokio pageidautum interpretacinio ste- lologijos rudeniui, o Sigitas, jau pagarsëjæs raðyto- knygà. Deklaracija almanache – populistinë, ta- reotipo apie savo poezijà, kaip norëtum bûti api- jas, komentavo jam uþ nugaros. Po n metø Dainius èiau tikslas ir buvo sudrumsti vandenis. „Sveti- bûdintas apþvalgose, XXI a. literatûros mokslo vei- paraðë Sigitui dvi recenzijas savo eilëraðèiais. Pir- mø“ pavadinimas nuvalkiotas, bet man jis labai kaluose, moksleiviø raðiniuose? Dainius Dirgëla – masis paraðytas pagal didelá áspûdá jam palikusias patinka, atitinka mano pasaulëjautà, pozicijà – að tai...?“ D. D. „Nenorëèiau sufleruoti. Susilaikysiu S. Parulskio „Pagyvenusio vyro pagundas“, antra- ir dabar jauèiuosi svetimas, man ðis etapas nesi- nuo komentaro.“ sis, haiku, – pagal „Pokalbius su Sigitu Parulskiu“ baigæs, svetimumo dvasia nemirë. Kitais metais „Stebëto jo uþraðø“ pavadinimas gimë pastarai- („nuo voratinklio / plyðtanèio skauda / ausø bûg- popieriniu ir elektroniniu formatu pasirodys „Sve- siais metais, bet tekstai knygos pavidalà bandë nelius“). „Jungdami sacrum ir profanum erdves, timi po dvideðimties metø“. Jei nepavyks iðleisti ágauti nuo XXI a. pradþios. Pasirodþius pirmajai vartodami paradoksus, esate panaðûs“, – susitikæs tradicinës knygos, bus tik elektroninë.“ Nepriklau- knygai naujà rankraðtá leidybai pateikiau 2002 m. su Dainiumi pastebiu að. Dainius taip pat daug kà somai nuo to, koks bus antologijos formatas, gru- Valentinas Sventickas pasiþiûrëjæs pasakë, kad pastebi ir yra stebëtojas, o elektroninæ D. Dirgëlos pës nariai stengsis jà iðleisti, nors jø gretos – iðsi- „viskas ok“, bet, suprask, yra eilë. Tad nuo 2002 m. knygà „Stebëto jo uþraðai“ aptariame mitologiniu sklaidþiusios. rankraðtá periodiðkai stumdþiau, pildþiau. Pasiro- autoriaus vaizduotëje tapusiame Ðiaurës miestely- V. Gedgaudo „Epitafija II“ raðoma: „Kai numir- dë elektroninë knygos versija, nes neatsirado lei- je. Dar susitikome elektroninëje erdvëje, nes gyve- siu Dainius Dirgëla / uþminuos Antakalná/oDo- dyklos, kuri iðleistø tradicinæ. Savo kûrybà verti- name paraleliniuose pasauliuose. „Metafizinë ir vir- natas Valanèiauskas / paskambinæs Ðëtonui iðkoð: / nu kaip vientisà ir nedalomà procesà, o ar tai yra tualioji erdvë yra praktiðkai tapaèios. Socialiniuo- „Valdas pavargo / dega Ðeðkinë / laikykis...“ Da- „Svetimø“ etapo tàsa, tegul sprendþia kritikai.“ se tinkluose turime savo avatarà, savo klonà“, – bar ðias eilutes skaitome kaip pro memoria. „Pa- „Stebëto jo uþraðai“ pateko á Metø poezijos ge- pastebime su Dainiumi. Jis prisipaþásta, kad Face- menu 1991-1993 m. aplinkà, numanau, kodël gi- riausiøjø penketukà kartu su V. Gedgaudo knyga book’as yra strategiðkai palanki terpë stebëti – pats më ðis Valdo eilëraðtis – tais laikais buvo graþiø „Stiprëjanti juoda“, Jono Kalinausko „Mano sodo Dainius èia áprastai nëra aktyvus. nuotykiø. Dabar E. Ignatavièius – ambasadorius vagis“, A. Valionio „Apytiksliai trys“ „Dovilës Zel- „Stebëto jo uþraðai“ – raktinis rinkinio eilëraðtis, Baltarusijoje, Valdas – anapus. Antakalnio nemi- èiûtës „Dþuljetos suknelë“. D. D. „Dþiaugiuosi at- poetinis motto. „Dabar kompiuteris ðvarut ðvarutëlë / navau, kaip ir kiti nedarë to, kas paminëta tame sidûræs penketuke su ðiais autoriais. Valdà asme- tabula rasa.“ Tai paskutinis knygos tekstas, o jis pra- tekste, taèiau jame esama ateities nuojautø“, – ðá niðkai puikiai paþinojau, o A. Valionio poetinë kal- sideda: „Gyveni ir stebi. / Stebi ir fiksuoji.“ „Stebë- pavasará Anapilin iðkeliavusá bièiulá prisimena Dai- ba, paradoksai, þaidimai man artimi.“ tojas stebi: kai tu kuri, esi dievas, bet ið tikrøjø nesi nius, skyræs jo atminimui tekstà. Dievas – tave kaþkas stebi. Pats tekstas geriau paaið- 1995 m. pasirodë Dainiaus eilëraðèiø rinkinys kina nei að, apie já kalbëdamas. Nors raðymas yra „Pavojingi þaidimai“. Poetas ðá debiutà vertina kaip Poetikos ypatumai vientisas, nenutrûkstamas ir nedalomas á etapus pro- „Svetimø“ etapo tàsà. Ar naujausias poezijos rin- Internete randu iðkalbingà citatà: „Kûriniai ið- cesas, teko iðvalyti susikaupusius tekstus. Jei uþ- kinys skaitytinas „Svetimø“ kontekste, Dainius pa- siskiria postmodernia kalbësena, mëginama lauþyti duotum banalø klausimà apie ateities planus – á juos lieka spræsti literatûros tyrinëtojams. Visgi poeti- formaliuosius ir idëjinius poezijos stereotipus. Vi- átraukti „Svetimi po dvideðimties metø“, o kita da- në „Stebëto jo uþraðø“ kalba primena „Pavojingus si eilëraðèiai paraðyti verlibru, þodyne dominuoja lis tekstø pateks á atskirà knygà (ji jau apmàstyta, þaidimus“: gyvenimas, mirtis, Dievas apraðomi bui- kultûrinës erdvës atributai. Temos klasikinës – të- turi pavadinimà). Iðvaliau kompiuterá ir smegenø tinëmis sàvokomis. vynë, meilë, Dievas, istorija, taèiau jø prasmë daþ- vietà, kad sugultø nauji dalykai“, – pasakoja savo Dainius raðo dviem kryptimis: arba norimas pa- niausiai desakralizuota“ (Tekstai.lt). tekstø atstovu spaudai prisistatantis Dainius. sakyti turinys sutelpa á haiku, arba sugula á ilgesná R. L. „Vadinasi, esi postmodernistas, tokia tavo tekstà. „Haiku Vilniui“ laimëtojas pabrëþia amþi- tapatybë. Kaip jautiesi?“ D. D. „Ádomu, koks dabar nàjà kultûrologinæ dilemà: esame kultûriðkai toli- Leidybos istorija literatûrinis laikotarpis – postmodernizmas, po- mi ðio þanro tëvynei Japonijai. Autorius dalyvavo stpostmodernizmas ar postpostpostmoderniz- Eilëraðtis turi bûti SVETIMAS autoriui, kad NASA skelbtame haiku konkurse, taip pat akty- mas?..“ bûtø savas skaitytojui. viai reiðkiasi poetinëse varþytuvëse (ir Poetinio Tame paèiame straipsnyje nurodoma, kad Dai- Svetimumo kvintesencija, 1994 m. Druskininkø rudens anoniminiuose konkursuose), nius raðo fragmentiðkai. „Taip, kûrybinë veikla frag- taèiau slam poezijos scenoje nesirungia. „Neturiu mentiðka, pasibaigus darbo laikui að nevalgau duo- Literatûros apþvalgininkai D. Dirgëlos kûry- tam reikalingø tekstø ir savybiø – èia svarbus ak- nos nei ið kûrybos, nei ið kritikos, bet kûrybinis bà, kitaip nei pats autorius, skirstytø á leidybi- torinis atlikimas. Ernestas Noreika-Beeta, Þygiman- raðymas ir darbinë veikla vyksta tuo paèiu metu, nius etapus ir kûrybine pradþia laikytø grupës po- tas Kudirka-MC Mesijus – ðios srities profesionalai. paraleliai.“ Man artimesnis stebëtojo vaidmuo, uþ scenos“, – Gyvenimo, mirties, bûties temos – amþina dis- savo galimybes prisidëti prie slamo puoselëjimo kusija su Dievu. D. D. „Kurio formato Dievas, ku- Lietuvoje rezervuotai vertina Dainius. rios konfesijos – atskiras klausimas. Tai desakrali- www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Vilniaus langas 15 zacija ar dievoieðka? Esama ir to, ir to, taip pat – jei Google – visi naudotøsi Wikipedia. Jei dingtø manykit.“ Prisiminkite pirmosios lietuviðkos kny- ironijos. Visada kirba mintis pasakyti tà patá ki- elektra, pasauliui bûtø riesta – prisitaikytø tik gos autoriø M. Maþvydà ir paskui þiûrëkite, uþ kà taip, tuomet atsiranda desakralizacija. Að tais teks- dþiunglëse gyvenanèios gentys, puikiai iðsiverèian- balsuoti.“ tais nei neigiu Dievà, nei teigiu kurá nors vienà èios be IT (nusiraðkydamos bananà nuo palmës) – R. L. „Kokiø poetiniø vaizdiniø, metaforø po- esantá. Tai diskusija bûties temomis su savimi ir ir að tiems þmonëms, tiesà sakant, pavydþiu. Palai- etiniø produktø rinkoje jauèiamas perteklius, ko- Juo.“ Santykiø aiðkinimosi rezultatas – pasaulis, kinèiau toká pasaulá.“ kiø trûkumas?“ D. D. „Nesu ðios produkcijos gur- nepriklausantis nuo suvokëjo. R. L. „Poezija ir IT – paradoksalus derinys? manas, skaitau tai, kas patraukia aká. Geros po- R. L. „Jei atimsim ið tekstø Dievà ir metafizikà, Skaitei savo knygà iðmaniajame telefone?“ D. D. ezijos visada trûksta, prastesnës – perteklius. Po- tavo poezijà bus galima apibûdinti kaip techno- „Tai paradoksas. Esu popierinæ knygà vertinan- etiniø produktø rinkoje stinga aukðtos kokybës kratinæ?“ D. D. (pauzë) „O kam? Jei atimsi, liks èios kartos atstovas. Turiu atsisiuntæs savàjà á te- prekiø. Net ir puikiai raðantiems poetams linkiu technologijø tema, jei nori... Nereikia atimti Dievo lefonà, bet neskaièiau.“ Dainiaus knyga elektro- tiekti rinkai tik koncentratà, o vartotojas pats já ir metafizikos...“ ninë ir platinama nemokamai – tokia elektroni- „atsiskies“. Verèiau sukurti maþiau, bet kokybið- Pagrindinë Dainiaus stilistikos priemonë – pa- nës leidyklos „Naujas vardas“ misija. „Buvau su- kø tekstø.“ radoksas. Egzistencinës temos, bûtis apraðomos sitaikæs, kad uþ poezijà pinigø imti negalima, R. L. „Ar ekonominio sàstingio laikotarpiu po- buitinëmis detalëmis. „Daugelis poetø yra spren- bet ðá pavasará, po daugybës metø, þurnalas „Me- etiniø produktø rinka kyla, ar smunka?“ D. D. „Pa- dæ uþdaviná, kaip buitá paversti bûtimi. Man ge- tai“ iðspausdino 55 mano trieilius, uþ juos ga- radoksalu, bet krizës sàlygomis labai daug iðlei- ras eilëraðtis yra vertikalus, kaip laipiojimas ko- vau 200 Lt. Tai palyginti dideli pinigai, jais la- dþiama poezijos, rinkoje justi perteklius. Juk tei- pëtëlëmis: aukðtyn-þemyn. Jei rasi bûdà, kaip ra- bai dþiaugiausi!“ giama, kad niekas neperka produkcijos. Kai kurie ðydamas apie raugintus kopûstus kalbëti apie ben- R. L. „Kuo skiriasi spamas nuo poezijos?“ D. D. poetai kasmet iðleidþia po knygà – nuoðirdþiai dresnius dalykus, atsiras paradoksas.“ Dainius uþ- „Kam nors poezija gali bûti spamas, o kam nors jiems pavydþiu. Matyt, jie ið to gyvena, bet tuomet siima dieviðkais þaidimais: varijuoja sàskambius spamas – poezija, jei tai pateikta iðmoningai. Dar smunka kûriniø lygis. Bet kokiu atveju visi raðo tà ir prasmes (dzin ir dzen, saulë, meilë ir mirtis). gali bûti spa(z)minë poezija, jei jos prigimtis yra patá – save, o dideliais kiekiais savæs iðraðymas Mitiniai vaizdiniai pinasi su kasdienëmis realijo- kûrybiniai spa(z)mai. Tikiuosi, poezija yra geriau kenkia kokybei ir paèiam autoriui.“ mis: reklama, happyendu, ES þemës ûkio politi- organizuota, iðrûðiuota ir sustyguota daugiasluoks- R. L. „Kur kreiptis vartotojui, sàþiningam mo- ka. D. D. „Galiu pakomentuoti tik kaip savo leidi- në struktûra su turinio ir formos derme – bent jau kesèiø mokëtojui, jei „Stebëto jo uþraðai“ nepatei- nio atstovas spaudai. Susiejus mitinæ karvæ su Eu- aukðtesnë spamo forma.“ sintø jo lûkesèiø? Jei sukeltø kitokias emocijas, ropos politika, atsiranda papildomø reikðmiø.“ Po- nei tikëtasi, rastø ne tuos, kokiø vylësi, ávaizdþius, eto instrumentas – þodis, sàsaja su dieviðku pa- metaforas, poetines priemones? Juk investuota á saulio kûrimo aktu yra neiðvengiama tekstuose Poezija ir reklama laikà, internetà... Ar bus iðmokëta kompensacija apie tekstus. D. D. „Poetas tiki þodþiu ir gali su- Dainius yra paraðæs daugiau reklaminiø þinu- uþ paþeistas vartotojo teises?“ D. D. „Kadangi „Ste- kurti pasaulá. Þodþiai suraðyti þodynuose, bet vi- èiø nei eilëraðèiø, vieðøjø ryðiø technologijos po- bëto jo uþraðai“ yra nemokama elektroninë knyga, si ið jø skirtingai kuria pasaulá.“ etui taip pat paþástamos. D. D. „Tiek metø dirbda- jos su skaitytoju nesieja jokie tiesioginiai pinigi- Dainiaus poezijoje svarbios kalbëjimo galimy- mas reklamos srityje matai vieðøjø ryðiø sàlygið- niai santykiai, uþ kuriuos bûtø galima iðmokëti ko- biø ribos, raðymo proceso ypatybës. R. L. „Raðyti kumà, trapumà, tendencingumà. Suþinai, kaip kon- kias nors finansines kompensacijas. Sugaiðtas lai- tekstus apie tekstus – tikslinga?“ D. D. „Daugelis struojama reklaminë þinutë, praneðimas spaudai. kas – labai jau asmeninis reikalas, o dël interneto poetø yra paraðæ tekstø apie procesà, jie kartais Darbe raðai uþsakovui, dël to poezija reikalinga kreipkitës á savo tiekëjà. Man, kaip knygos auto- natûraliai paraðomi.“ Viename Dainiaus kûriniø kaip atsvara, kaip raðymas sau. Linkiu visiems ma- riui, sunku numatyti, kokias emocijas gali sukelti apie eilëraðtá kalbama kaip apie lygtá. Kai kurie þiau tikëti vieðaisiais ryðiais, o labiau – savimi.“ knyga ávairiems skaitytojams. Juk ir vynininkas jø tokie ir yra – lygtys ir rebusai. „Esu sau pasa- R. L. „Vieðieji ryðiai turi vengtinø þodþiø sàra- neatsako uþ emocijas, kurias suteikia vynas jo kæs, kad eilëraðtis – kaip matematikos uþdavi- ðà. Kokiø þodþiø reikia vengti poezijoje?“ D. D. gurkðnotojams – gal vienam tai pirmas butelis, ki- nys – turi keletà sprendimo variantø. Mokykloje „Poezijoje nëra netinkamø þodþiø, prieðingai nei tas já gers po degtinës, treèias yra vyno gurmanas, matematikos mokytoja man sakydavo: gerai vieðøjø ryðiø erdvëje, kur tam tikrais atvejais pri- o ketvirtas – ið viso abstinentas...“ sprendi, bet juk galima pateikti paprastesná, grei- valu ðá tà nutylëti. Jeigu nori kà nors pasakyti po- tesná variantà. Poezijoje norisi tà patá dalykà pa- ezijoje, sakyk. Jei tau þodþiai skamba natûraliai, Daugiau nei faktai sakyti kitaip. Man patinka rebusai, kryþiaþodþiai, vadinasi, jø reikia. Pauzë – irgi teksto dalis. Netu- intelektiniai þaidimai.“ riu vienareikðmio atsakymo, kaip atskirti gerà po- R. L. „Ávedus „Dainius Dirgëla poetas“ Goog- Kai kurie tekstai turi pavadinimus, net sudëti- ezijà nuo blogos, bet manau: jei informacijà per- le paieðka, duoda 5470 rezultatø. Ávedus „Stebë- nius, kai kurie – ne. R. L. „Gal apskritai ketini atsi- leidi per asmeniná filtrà – bus gera poezija. Daþnai to jo uþraðai“ – 13600 rezultatø.“ D. D. „Esu la- sakyti pavadinimø?“ D. D. „Gal tai ir bûtø tikslin- poetinio kelio pradþioje bandoma raðyti nuvalkio- bai patenkintas rezultatais. Kaip matote, pirmau- ga. Eilëraðèius raðau be skyrybos þenklø, leisda- tomis frazëmis, nugirstais, su asmenine patirtimi ja knyga, o ne vardas, pavardë, autoriaus apibû- mas skaitytojui paèiam nuspræsti, kurioje vietoje nesusijusiais þodþiais.“ dinimas. Taip ir turi bûti – domëkitës tekstu, ne jie turëtø bûti.“ R. L. „Koks turëtø bûti Dievui naudingas vie- autoriumi.“ Dainius raðo verlibru, nors kartais praktikuoja ðøjø ryðiø praneðimas apie artëjanèià apokalipsæ?“ R. L. „Esi paminëtas Aido Marèëno knygoje ir „eiliavimà“. XXI a. raðyti taip, kaip kadaise Mai- D. D. „Viename eilëraðtyje esu raðæs: pasaulio pa- „Sakiniai: menkoji eseistika“ (A. Marèënas paraðë ronis ar kiti klasikai, – rizikinga. D. D. „Bûtø labai baiga atidedama. Man nepriimtina, kad praneði- „Stebëto jo uþraðø“ anotacijà – aut. past.)?“ D. D. sudëtinga paraðyti eiliuotai geriau nei iki ðiol, nors mas bûtø naudingas intereso grupëms, Dievui. Jis „Beveik baigiu skaityti jo menkàjà eseistikà, kol kartais rimuoti tikslinga, tik norëtøsi, kad þodþiai jau viskà, kà norëjo, pasakë Biblijoje, Jam nerei- kas savo pavardës neaptikau. Èia minima tik Ai- bûtø rimuojami neatsitiktinai.“ kia vieðøjø ryðiø.“ dui, matyt, labai artimø þmoniø grupelë, todël ne- R. L. „Koks skandalas galëtø padidinti poezi- reikëtø ðios knygos vertinti kaip pastarøjø keleriø Poezija ir IT jos rinkiniø pardavimà? Sekso?“ D. D. „Reikëtø metø poetinio lauko apþvalgos. Ji labai asmenið- pasiskaityti „skandalø darymo“ metodologijas. Bet ka. Ið tikrøjø kuo maþiau patenku á tam tikrus ver- Gyvename paraleliniuose pasauliuose, ribos kas tinka: sekso skandalas, ásiverþimas á LR Seimà tinimo laukus, tuo man geriau.“ tarp jø iðsitrynusios, metafizinis Dievas prilygi- su aðtriais politiniais tekstais – ðiais laikais iðgar- R. L. „Lietuviø poezijoje (to paties S. Paruls- namas virtualiojo pasaulio kûrëjui Billui Gate- sëti paprasta, tereikia sugalvoti, kaip.“ kio) seksualumas daþnai gretinamas su mirtimi, sie- sui: „kai Vieðpats uþtrenkia duris / ir aklinai uþ- R. L. „Koks poeto ávaizdis bûtø patrauklus vi- jamas su tamsa, chtoniðkumu. Tavo poezijoje, ið- kala langus / bilas vartininkas plaèiai atveria Win- suomenei: kenèianèio ar, pasak Alvydo Ðlepiko, skyrus gal vienà vietà, seksualumas nëra mirtinas, dows.“ R. L. „Jei paaiðkëtø, kad Dievo vardas yra burþujaus?“ D. D. „Kenèianèio poeto ávaizdis – tamsus, nepaisant daþnos mirties tematikos...“ D. D. Billas Gatesas, ar klaustumei jo apie vaikystæ?“ jau praëjæs etapas. Jei duonà valgome ne ið poezi- „Gyvenimas nuolat eina greta su mirtimi, tad sek- D. D. „Bilas Vartininkas ðiuolaikiniø technologi- jos, kapitalistiniame pasaulyje visi esame burþu- sualumas, kaip viena ið gyvybiniø energijø, turi jø pasaulyje gal ir yra vienas ið dievø, bet visgi jai. Taèiau ne darbo metu, kai raðai, gali bûti po- sàlytá su mirtimi, pabaiga. Kaip þinia, seksualinei tai fizikinis, o ne metafizinis pasaulis. Jei jis bûtø etas, nes vëliau tik atstovauji savo eilëraðèiams. energijai reikia iðkrovos, o jai atëjus iðtinka mo- kartu metafizinis Dievas, jo, kaip ir kitø þmonijos Kita vertus, priklausomai nuo to, kokia skaitytojui mentinë mirtis. Nepoetiniuose moksluose tai ávar- þinomø Dievø, klausèiau to paties, ko klausiu ar patinka poezija, toks ir poeto vaizdinys jam arti- dijama kitokiais terminais... Dël minëto lietuviø apie kà diskutuoju su Juo (Jais) savo tekstuose. mesnis. Jei skaitomi tokie tekstai kaip mano – tuo- poezijos ir konkreèiai S. Parulskio poezijos seksu- Në vienas kol kas aiðkiø atsakymø nepateikë, to- met burþujaus. Ðiais laikais esama ir maironiðkai alumo santykio su mirtimi pritariu. O kodël mano dël toliau esu uþsiëmæs Stebëto jo veikla – stebiu raðanèiø poetø. Taigi kai kam bus patrauklus mai- tekstuose yra kitaip ir ar tikrai kitaip, palaukime reiðkinius ir þenklus, kuriuose galëèiau tuos atsa- roniðkas poeto ávaizdis...“ literatûros tyrinëtojø iðvadø – gal koks nors dok- kymus perskaityti.“ R. L. „Koks reklaminis ðûkis tiktø tavo kny- torantas, bûsimas literatûros daktaras Hausas, da- R. L. Kas nutiktø pasauliui, jei þlugtø Google gai?“ D. D. „Rinkinys dalyvauja Metø knygos rin- bar ðia tema raðo darbà.“ ir Microsoft? D. D. „Jei þlugtø Microsoft – pa- kimuose, todël sakau kaip Martynas Maþvydas: saulis pereitø prie Apple programinës árangos, „Imkit mane ir skaitykit, / Ir tatai skaitydami per- www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 16 Atgarsiai

Zigmas STUNDÞIA Tarp medikø – ir literatûrologës mintys

170-metá mininèioje Respublikinëje Ðiauliø li- nà smulkmenà – kad jos vadovas anksti ryte mau- perskaitë keletà kartø. Tokia svarbi ir tikra ji jam goninëje spalio 24 d. pristatyta raðytojo Leono Pe- dosi eþere, o ðeðtà jau praveria kabineto duris. Aki- pasirodë. Pasak P. Venckaus, autoriui pavyko taik- leckio-Kaktavièiaus knyga „Angelas, kuris saugo“. mirkà lyg ir suabejojau. Taip atsitiko, jog netrukus liai apibûdinti kolegas, surasti paèius tikriausius þo- Svarbiausiàjà Ðiaurës Lietuvos gydymo ástaigà èia patekau kaip pacientas. Ir ðtai vienà rytà, þvilg- dþius, uþfiksuoti, kuo ðiandien gyvena, kà turi, kà pastaraisiais metais garsina itin reikðmingi projek- telëjæs pro palatos langà, matau ið automobilio iðli- gali Respublikinës Ðiauliø ligoninës medikai. „Ádë- tai, modernûs centrai, tarnybos, europinë aplinka ir pantá generaliná direktoriø. Laikrodis rodë be trijø ta daug darbo, – reziumavo jis. – Esu labai sujaudin- èia dirbanèios asmenybës. Ðis pakilimas prasidëjo minuèiø ðeðias.“ Autorius apgailestavo tik dël vie- tas ir dëkingas.“ praëjusio amþiaus pabaigoje, kai ligoninei pradëjo no – kad nepavyko knygoje paminëti visø vertø Moters ir vaiko klinikos vardu kalbëjusi gydy- vadovauti generalinis direktorius Petras Simavièius. dëmesio èia dirbanèiø þmoniø. toja Vanda Liukpetrienë sakë atliekanti ðià misijà, Labai taikliai ðá daktarà knygoje apibûdino akade- Ausø, nosies, gerklës ligø skyriaus vedëja Edita nes ðalia gimdyklose, operacinëse dirbantys vyrai mikë, profesorë, habil. dr. Viktorija Daujotytë: „Þi- Brazienë kalbëjo apie negailestingai bëgantá laikà, yra dràsûs ir ryþtingi, verti aukðèiausiø pagyrimø, nau, kad kaip gydytojas yra pelnæs þmoniø pripaþi- uþmarðties dulkes, nusëdanèias ant buvusiø kolegø taèiau kapituliuojantys, kai reikia vieðai pasisakyti. nimà. Kaip apie vadybininkà esu girdëjusi tokià ið- vardø. Pasidþiaugë raðytojo atliktu darbu – taip atei- Atkreipusi dëmesá, kad visi esame knygneðiø tautos vadà: uþ jo darbus ligoninei reiktø arba paskelbti ties kartos suþinos apie ðiuo metu èia sunkø ir ne- atstovai ir kad knyga – didþiausias sielos penas, dë- ðventuoju, arba pasodinti á kalëjimà... Tokios san- abejotinai reikalingà darbà dirbanèius medikus. Dë- kojo leidinio, kuriame „visi tokie paþástami, savi ir kirtos atsiranda ið dideliø uþmojø, kurie, nors atro- kojo, kad prisimintas ir jos tëtis – ilgametis ligoni- artimi“, autoriui bei idëjos generatoriui. do neámanomi, bet yra ávykdomi.“ nës vyriausiasis gydytojas Zigmas Vaiðvila. Onkologijos klinikos direktorë Loreta Rasutë Nors tarp ligoninës vadovo ir profesorës – vos Vaikø chirurgijos, ortopedijos ir traumatologi- Rezgienë kalbëjo tarsi literatë – apie þmogaus pa- trejø metø amþiaus skirtumas, V. Daujotytë yra bu- jos centro vedëjas Povilas Venckus pelnæs daug ap- liekamas pëdas ir „nepagydomà ligà“ – iðnykimà, vusi P. Simavièiaus literatûros mokytoja. Ji, be kita dovanojimø, tarp jø – ir „Profesijos riterio“ nomina- apie þmonijos pastangas jà áveikti, apie raðto iðradi- ko, iðgelbëjo ypatingø gabumø þmogø nuo paaug- cijà. Tai ypatingo talento chirurgas. Jo pasisaky- mà ir pëdø áspaudus knygose. Dëkodama autoriui liðko pasirinkimo – þemës ûkio mokyklos, kurioje mas, skirtas „Angelui, kuris saugo“, buvo ypaè jaut- uþ klinikoje dirbanèiø onkologø áamþinimà, dakta- mokantis svarbiausia bûtø buvusi... laisvë. rus. Daktaras, kurio kiekviena minutë suplanuota, rë pasidþiaugë vis didesnëmis galimybëmis padëti Renginio metu generalinis direktorius pirmiau- nustebino prisipaþinæs, kad ðià 240 puslapiø knygà taip sunkiai sergantiems ligoniams. sia kalbëjo apie knygà kaip apie vienà didþiausiø Vienas ið Tuberkuliozës ir plauèiø ligø klinikos pasaulio atradimø. Jis sveikino gimstanèià tradicijà kûrëjø Romas Sadauskas – asmenybë, kokiø reta. Vy- iðskirtinius gydymo ástaigos darbus uþfiksuoti ávai- riausio amþiaus Ðiauliø daktaras ypaè pamalonino riuose leidiniuose. Dera pastebëti, kad tai jau antras knygos autoriø pastebëdamas, kad skaitant knygà aki- vadovas ligoninës istorijoje, artimai susijæs su kny- vaizdu, jog L. Peleckis-Kaktavièius iðmano ávairias ga, menu – med. dr. Domas Jasaitis, ligoninei vado- medicinos sritis, o tai bûdinga nedaþnam raðytojui. vavæs nuo 1938 m., aktyviai talkino karo metais Psichiatrijos ligoninës direktorius Eugenijus Mi- leidþiant literatûros almanachà „Varpai“: parûpin- kaliûnas dëkojo, kad ir psichiatrai priimti á ðià gar- davo popieriaus, pats á já raðydavo. P. Simavièius bingà knygà, kad joje atspindëta viskas, kas svar- pasidþiaugë, kad L. Peleckio-Kaktavièiaus knygo- biausia. Pabaigoje, kaip gydytojui bûdinga, pajuo- je taip detaliai apþvelgtas sudëtingas ligoninës me- kavo, kad ir su psichiatrais, ir su raðytojais kalbantis chanizmas, kurio vienas þmogus niekaip neásuktø reikia bûti labai atsargiems. Ðtai jis medþiagà knygai ir nesuvaldytø. Autoriaus dëka matoma, kiek daug renkanèiam autoriui papasakojo ðá tà ne spaudai, o èia darbuojasi talentingø þmoniø, ágyvendinanèiø raðytojas ëmë ir uþraðë. Tai – apie politikø ir psichiat- dràsius ir ryþtingus sprendimus, kurianèiø ateities rø panaðumà. Kai politikai baigia karjerà, jiems rin- planus. O tai, kad pasidalyta ir asmenine patirtimi, këjai sako: „Na va, ir vël – prisiþadëjai ir neávykdei, savo kaip paciento iðgyvenimais, knygà daro dar apgavai.“ O kai pacientas iðeina ið Psichiatrijos ligo- reikðmingesnæ, objektyvesnæ, neginèytinà. „Ávairia- ninës, daktarui sako: „Na va, ir vël mane, sveikà, gy- pusiðkai atskleistame ligoninës gyvenime daugiau- dei. Kiek kartø að tà patá galiu kartot?“ sia dëmesio skiriama þmogui, be kurio bûtø nebyli „Linkiu, kad ðitas ligoninës istorijos tomas su- ir pati moderniausia áranga, be kurio ðirdies ðilumos lauktø tæsinio“, – kalbëjo knygos „Angelas, kuris neávyktø daugelis stebuklø. Tai viena ið knygø, ku- saugo“ leidëjas, spaustuvës „Titnagas“ generalinis ri nuolat bus ant mûsø raðomojo stalo, jos daþnai direktorius Edvardas Kukanauskas. To, kreipdama- prireiks“, – paþymëjo ligoninës vadovas. sis á autoriø, linkëjo ir generalinis direktorius P. Si- „Prisipaþinsiu – dar niekada neteko dalyvauti mavièius bei kiti renginio dalyviai. knygos pristatyme toká ankstø rytà (8 val. – Z. S.), – Knyga verta dëmesio ne tik dël turinio – ji pa- sakë raðytojas. – Ir tai daug kà paaiðkina – ligoninës traukia ir iðvaizda, iliustracijomis, originaliu make- ritmas gerokai skiriasi nuo áprasto didþiajai visuo- tu (dizainerë – doc. dr. Graþina Ðimoliûnienë), poli- menës daliai. Kartà nutiko tokia istorija. Raðyda- grafine kultûra. Pirmajame virðelyje – skulptoriø mas straipsná apie ligoninæ, pasiþymëjau ásidëmëti- Birutës ir Kazio Kasperavièiø specialiai ligoninei sukurtas marmurinis „Angelas“, o ketvirtajame pa- naudota rekonstruota senovës graikø skulptûra „Hi- Zitos KATKIENËS nuotrauka pokrato priesaika“ (V a. pr. Kristø). www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Fotografija 17

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo Triveidë knyga

Dþiazo muzikantas Petras Vyðniauskas

Fotografuojant pusdiená paþemaièiavom. Jau senokai ne- buvau sutikæs tautieèio, tad pasirokavimas pradþiugino. Gráþtant Kaunan, matyt, mudviejø padaugintas stiprus tamsusis alus netikëtai priðaukë paikà minties atplaiðà apie þemaièiø tarmës átakà lietuviðkajai fotografijai ir kitokiems menams. Gaila, nebeturime Skirmanto Valiulio. Gal áþval- gusis iðminèius ir bûtø suradæs paguodþiantá atsakymà... www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 18 Mozaika

16-toji Ðiaurës ðaliø Atranka á „CreArt“ parodà Europoje bibliotekø savaitë „CreArt“ – tarptautinis kultûrinio bendradarbiavi- atrinks 3-5 menininkus ið Lietuvos. Informacija apie mo projektas tarp 12 vidutinio dydþio Europos mies- „CreArt“ parodos Europoje autorius bei jø kûrinius „Þiema Ðiaurëje“ tø, gavæs ES paramà ir truksiantis iki 2017 m. Jo tikslas bus katalogizuota ir platinama visuose 12-oje mies- – skatinti kûrybiðkumà, meno mainus, suteikti meni- tø-partneriø. 14 d., ketvirtadiená, 10 val. Kauno m. savi- ninkams galimybæ pristatyti savo kûrybà Europos mas- Parodoje dalyvaujantys menininkai privalës: pa- valdybës Vinco Kudirkos vieðosios bibliotekos tu (daugiau informacijos apie www.creart-eu.org). teikti (deponuoti) „CreArt“ parodai 1-3 kûrinius vie- Petraðiûnø padalinyje (Ekskavatorininkø g. 8) – Viena svarbiausiø „CreArt“ veiklos srièiø – paro- neriø metø laikotarpiui; palikti Kaunui vienà darbà rytmetys „Rudnosiuko“ l/d prieðmokyklinës gru- da Europoje (European „CreArt“ Exhibition), kurios ið atrinktøjø á Europos „CreArt“ parodà; dalyvauti 2 pës vaikams „Stebuklinga þiema“ pagal Tuve metu miestams-partneriams atstovaujanèiø meninin- akademiniø valandø trukmës kûrybinëse dirbtuvëse Jansson knygà vaikams ,,Troliai Mumiai: baisus kø darbai keliaus po Europos miestus. Per penkerius su Kauno moksleiviais. vidurvasaris, stebuklinga þiema“. projekto ágyvendinimo metus bus surengta 15 ben- Visas dalyvavimo Europos „CreArt“ parodoje 14 d., ketvirtadiená, 10.30 val. Eiguliø pada- drø parodø Europoje, kuriose apie 150 menininkø ið technines iðlaidas (pakavimas, transportavimas, drau- linyje (Ðiaurës pr. 95) – rytmetys „Að ið Ðiaurës 12-os miestø pristatys savo kûrinius reprezentacinë- dimas, vieðinimas / reklama, etc.) apmoka projekto atskubëjau, kur ledynus laiþo vëjai...“ (R. Sku- se parodinëse erdvëse. organizatoriai. Atrinkti menininkai vyks á parodø ati- èaitë). Dalyvaus l/d „Gandriukas“ ugdytiniai. 2014 m. „CreArt“ paroda vyks Aveiro mieste, Por- darymus (kelionës, nakvynës, maitinimo iðlaidas taip Veiks vaikø pieðiniø ir darbeliø paroda. tugalijoje (geguþës-birþelio mën.), Vilniuje (liepos- pat apmoka organizatoriai) – vienas kûrëjas dalyvaus 14 d., ketvirtadiená, 11 val. Panemunës pa- rugpjûèio mën.), Hargitos apskrityje, Rumunijoje viename atidaryme uþsienyje. dalinyje (Vaidilos g. 27) – rytmetys su Kauno (rugsëjá-spalá). Menininkus, norinèius dalyvauti atrankoje, pra- m. „Ðilo“ pradinës mokyklos moksleiviais Dalyvauti atrankoje kvieèiame vaizduojamøjø ðome siøsti uþpildytà paraiðkos formà (galima parsi- „Skaitykime ir vaidinkime drauge su Lanos menø kûrëjus profesionalus, savo darbuose galinèius siøsti ið http://www.creart-eu.org/news/news-about- Hansen knyga: „Sila. Istorija apie klimato kai- pateikti ryðkià, individualià, novatoriðkà savitø mû- creart/open-call-selection-local-artists-kaunas-0), 5 tà“. Veiks „Ðilo“ pradinës mokyklos mokslei- sø ðalies meniniø tradicijø interpretacijà. savo darbø nuotraukas (maþiausiai 300 dpi), apraðy- viø pieðiniø paroda „Þemës ðirdis – gabalëlis Paraiðkas svarstys „CreArt“ parodos Europoje ku- mus (jei tokie yra) adresu [email protected]. þvilganèio ledo“. ratoriø komitetas, kuris á 2014 m. parodà Europoje Paraiðkas praðome siøsti iki gruodþio 20 d. 14 d., ketvirtadiená, 13 val. Ðanèiø padaliny- je (Sandëliø g. 7) – popietë: raðytojos Lalos Han- sen „Sila, istorija apie klimato kaità“ insceni- zuoti skaitymai. Veiks Ðiaurës ðaliø raðytojø knygø paroda ir pieðiniø paroda „Þiema Ðiaurë- je ir Lietuvoje“. Dalyvaus Kauno M. Valanèiaus pradinës mokyklos moksleiviai, „Ðanèiø“ l/d auklëtiniai. 14 d., ketvirtadiená, 16 val. Ðaltinio padalinyje (Raudondvario pl. 340) – skandinavø poezijos va- karas „Puokðtës lapø ðlapiø lapkritá virkdo“. 14 d., ketvirtadiená, 10 val. Ðilainiø padali- nyje (Vëtrungës g. 2) – rytmetys Tado Ivanaus- ko progimnazijos pradinukams. Iðtrauka ið La- nos Hansen knygelës „Sila. Istorija apie klimato kaità“. 14 d., ketvirtadiená, 11val. Vaikø literatûros skyriuje (V. Krëvës pr. 97a) – susitikimas su Dai- navos policijos pareigûnais „Ateik ir atsivesk draugà“. 15 d., penktadiená, 14 val. Berþelio padali- nyje (Taikos pr. 113B) – pokalbiø popietë ir ið- traukos skaitymas ið L. Hansen knygos „Istorija apie klimato kaità“. Dalyvaus Kauno V. Kupre- vièiaus vidurinës mokyklos Jaunøjø ekologø bû- relio vaikai ir pedagogë S. Girdauskienë. 16 d., ðeðtadiená, 12 val. Vaikø literatûros mu- ziejuje (K. Donelaièio g.13) – ðventës uþdary- mas „Kai prabyla mûzos...“ Dalyvaus Norvegi- jos Garbës konsulas Vytautas Valaitis, Kauno ra- ðytojai, dailininkai, muzikai, LUMA narës. Kauno m. savivaldybës Vinco Kudirkos vieðo- sios bibliotekos „Saulëtekio“ padalinyje (K. Bar- ðausko g. 92) iki lapkrièio 30d. veikia dailininkës Eugenijos Ivaðkevièiûtës tapybos darbø paroda. Maironio lietuviø literatûros muziejaus Vai- kø literatûros skyriuje (K. Donelaièio g. 13) vei- kia Irenos Mikulièiûtës ir jos mokiniø pieðiniø paroda „Þiema Ðiaurëje“. 17 d., sekmadiená, 12 val. (Po Ðv. Miðiø) Kau- no Paminklinës Kristaus Prisikëlimo baþnyèios konferencijø salëje (Þemaièiø g. 31) – Þaliakal- nio bendruomenës valanda „Tu ant þalio kalno gyveni“. Kûrybos valandoje – Þaliakalnio kul- tûros almanacho „Fontanas“ antrojo numerio su- tiktuvës. Pristatysime pakalbinsime almanacho autorius, leidëjus, talkininkus, kuriø kûrinius skaitys Dainuolë Kazlauskienë, Zita Klibavièie- në ir Kauno akløjø ir silpnaregiø centro mëgëjø teatro „Aira“ skaitovës. Pianistë Ðviesë Èepliaus- kaitë skambins Ðopenà. Kartu su aktore Olita Dautartaite atsiversime þaliakalnieèio poeto Al- fo Pakëno naujà eilëraðèiø knygà „Dainuojan- èiuose ðuliniuose“. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Dailë 19

Saulius KRUOPIS Draugystës TILTAS: Saulkrastë – Nida – Juodkrantë – Prerovas’2013 Tapytojas Janis Gunars Kalnmalis. Menininkø asociacija „Tiltas“ ir „Nidos ekspre- autorius savo drobes tapë jûros pakrantëje, kurio- èià technikà. Tapytojai ekspresionistai – Arvydas sija 2013“ jau devyniolikti metai tiesia vis naujus je dar galima iðvysti þvejybiniø valèiø. Uþupie- Kaðauskas, Antanas Obcarskas, Juozas Pranckevi- kûrybinius tiltus tarp kaimyniniø ðaliø. Drástu teigti, èiai Asta Janèiauskaitë ir Giedrius Bagdonas þa- èius, A. Savickas ir Janis Gunars Kalnmalis (Latvi- kad ðis renginys – tarptautinis tapybos pleneras, vëjosi gëlynais, sodybø architektûra, o virtuozið- ja) – buvo tarptautinio renginio „sunkioji artileri- jungiantis Baltijos jûros kurortines vietoves ir trun- kais, tiksliais, temperamentingais spalvø akcen- ja“. Jø drobës iðsiskyrë gaivaliðka kûrybinio maið- kantis net kelis mënesius, – Lietuvoje yra pats il- tais, iðraiðkingu ir plastiniu ritmu savo drobëse to dvasia, ekspresionizmo dràsa, þaismingumu, vir- giausias. Prasidëjæs liepà Saulkrastëje (Latvijos pa- perteikë kurorto gyvenimiðkà aplinkà. Net dvi tuoziðkumu, spalva ir dydþiu. jûrio kurorte), rugsëjá tæsësi Nidoje ir Juodkrantë- saulëtas dienas organizuotas „akto“ – jauno dai- Trys ið Lenkijos atvykæ profesoriai Marekas Sa- je, o iki spalio 20 d. – ir Prerove (Vokietija). Tarp- laus modelio tapymas prie jûros. Kûrinius eks- kas (Lodzë), Stanislawas Bialoglowiczius (Rzeszow) tautinëje menininkø stovykloje dalyvavo per 50 ponavome miestelio ðventës metu. Baigiantis ir Lenkijos dailininkø sàjungos vicepirmininkas dalyviø ið Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Latvi- plenerui visi dalyviai pakviesti á Nidà, bendrà Ryszardas Kowalewskis (Varðuva-Gdanskas) su- jos, Estijos, Rusijos, Armënijos ir Kenijos. tarptautiná projektà „Saulkrastë – Nida – Juod- spindëjo laisvos vaizduotës þaismu, jie pasinërë á Saulkrastë. Ðis Latvijos kurortas – Neringos krantë – Prerovas’2013“. ið anksto sumanytas alegorijas – visgi sukurti vaiz- miesto partneris, su juo bièiuliaujamasi jau dau- Nida. Á ðiømetá tapybos plenerà èia susirinko dai netilpo jos ribose. Jø drobës visiðkai neprimi- gelá metø. Saulkrastëje tapybos plenerai, vado- itin daug talentingø dailininkø, nupieðusiø iðties tyviai artëjo prie simbolizmo – tai ávyko tik dël vaujant Maijai Jakovièai ir Valerijui Baydai, or- brandþiø meno kûriniø. Plenere labai ryðkiai pri- pasirinktos kûrinio struktûros. Armëno Gagiko Par- ganizuojami deðimt metø. Juose kasmet dalyvau- sistatë grafikai: Bronius Leonavièius, Birutë Zo- samiano parodoje pristatyti trys darbai visus lenkë ja miestelio dailininkai Juta Policja, Mara Alena, kaitytë, Rimantas Dichavièius, vokietë Brigitte Tu- spalvingumu, juos ákvëpë saulëtas dangus ir iðskir- Dþonsas Delgalvis, kvieèiama sveèiø ið Rygos ar ttelmann. Akvarelininkas prof. Antanas Visockas, tinë Nidos magija. uþsienio. Lietuvos tapytojai Arturas Savickas, atvykæs ið Ðiauliø, demonstravo ypaè sudëtingà, Skaidrë Butnoriûtë, Nijolë Kujalytë ir ðio raðinio nuoseklumo, stropumo ir daug laiko reikalaujan- Nukelta á 20 p.

Plenero dalyviai ir sveèiai Nidoje. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 20 Dailë

Draugystës TILTAS: Saulkrastë – Nida – Juodkrantë – Prerovas’2013 Bronius LEONAVIÈIUS. ,,Neringos legenda“. Atkelta ið 19 p. sio namai „Àþuolynas“ tampa plenero centrine bu- ðimtmeèio, jau 2011 m., tas pats Darso muziejus or- veine, jø apartamentuose priimami tapytojai, jiems ganizavo ðiø ekspresionistø parodà, pavadintà „Auf- Kaip ir kasmet, Nidoje surengti trys kûrybiniai skiriamos dar ir geros kûrybinës studijos. Jø meni- bruch 1911“ (apsilankymas 1911 m.). Jos katalo- Lenkijos ir Lietuvos vakarai, kur lietuviø dailinin- ninkams prireikë, nes pirmàjà savaitæ lijo. Juodkran- ge yra E. Heckelio pieðtø vienetiniø atvirukø, daþ- kus pristatë garbusis profesorius ið Ðiauliø, menoty- tëje prie mûsø prisidëjo Silvija Drebickaitë, Kæstu- nai siøstø á Drezdenà savo mylimajai Sidi Rihai rininkas Vytenis Rimkus. Kiti du vakarai – Kenijos tis Balèikonis, Tatjana Beliaeva (Peterburgas), Juta bei M. Kirchneriui. Kûrybiná impulsà ankstyvuoju bei Vokietijos ir Latvijos-Armënijos-Rusijos – kvietë Policja (Saulkrastë). Po lygiadienio ðventës iðvyko- kûrybos tarpsniu èia patyrë ir dailininkai Anna Ger- paþinti, susibièiuliauti, pasirodyti... me namo ruoðtis kûrybinei kelionei á Vokietijà. resheim, Dora Koch-Stetter, Kurtas Haase-Jastrowas. Daugelá ypaè nustebino grafikø B. Zokaitytës ir Prerovas. Paskutinëje 2013 m. plenero stotelëje 1921 m., nusipirkæs seniausià Prerovo namà, statytà B. Leonavièiaus kûriniai. Dvi pastarojo kompozici- renginys virto kvalifikuota paþintine ekspedicija. 1779-aisiais, dailininkas Theodoras Schultze-Jasme- jos „Neringos legenda“ ir „Vëjø tiltai“ vertos iðskir- Galëjome plësti akiratá, paþinti ðio kurorto dviejø ris (1888-1975) èia apsigyveno visam laikui. Darso tinës pagarbos. Nidos pleneras menininkui buvo pir- ðimtø metø kultûriná palikimà. Dël unikalios gam- muziejus vertas pagyrimo – iðsamiai eksponuoja Pre- masis gyvenime. B. Zokaitytës figûrinës kompozi- tos Prerovas yra mëgstamiausias kurortas Meklen- rovo tapytojø palikimà (paveikslus, grafikos ans- cijos nepriekaiðtingai atliktos akvarelës technika. burgo-Vorpomerno þemëse. Gaila, jis maþiau iðgar- paudus, pieðinius) bei gausiai pateikia istorinius at- Jiems skirtos dvi – Neringos miesto, A. Puipos pre- sintas nei ðalia esanti Menininkø kolonija Ahrenðo- virukus ir fotografijas. mijos. R. Kuncos premija atiteko originalumu iðsi- pas. Prerovas, kaip ir Nida, skaièiuoja jau ðimtus èia Aðtuoni Nidos menininkø asociacijos „Tiltas“ na- skyrusiam A. Savickui uþ kompozicijà „Rytas prie apsilankiusiø menininkø – tapytojø ar fotografø. Pir- riai: vokieèiai Arminas Riegeris (nuo 2006), Britta mariø“. A. Vaitkûno premija – dviem latviams tapy- masis reguliariai á Prerovà atvykdavo dangaus ir ðvie- Naumann (nuo 2008) ir trys lietuviai: ðiø eiluèiø tojams Jurijui Germaniui ir Janiui Kalnmaliui. Taip sos tapytojas Louisas Douzette (1834-1924). Po pir- autorius, A. Savickas (abu nuo 1999) ir J. Pranckevi- pat áteikti net penki LDS padëkos raðtai, dovanos – mojo apsilankymo 1859 m. jis èia tapë iki pat mir- èius (nuo 2012), pakvietæ Latvijos, Estijos, Rusijos meniniai albumai Lietuvos tapytojams. ties. Net du deðimtmeèius dailininkas á ðá kurortà ir Lenkijos dailininkus, dalyvavo tarptautiniame ta- Að ðiame plenere turëjau aiðkià idëjà, uþduotá ir atvykdavo kartu su labiausiai pripaþintu Berlyno pybos plenere – ekspedicijoje „Baltijos Tiltai“ motyvacijà Neringos savivaldybei nutapyti tripti- profesoriumi Hermannu Ersche (1823-1900). Vëliau (Baltische Brucken). Pavadinimà pasiûlë pagrindi- kà „Nidos panorama“. Drobëse vaizduojami esmi- Prerovà iðgarsino 1911 m. èia apsilankæ ekspresio- nis renginio organizatorius A. Riegeris ir ðio raði- niai simboliai – evangelikø baþnyèia, kapinaitës, nistai, „Brucke“ grupës narys Erichas Heckelis ir nio autorius. Plenerà-ekspedicijà rëmë Darso mu- H. Blodës vieðbutis, prieplauka, þvejø kaimelis ir „Mëlynojo raitelio“ grupës nariai Aleksejus Jav- ziejus Prerove ir „Europa City“ vieðbutis Vilniuje. Parnidþio kopa. lenskis ir Mariana Verefkina. Vietovës kontrastø Dar 2008 m. surengæ didþiulæ Nidos tapybos kolek- Konceptualistas Saulius Vaitiekûnas plenero uþ- ákvëpti, jie sukûrë tikrai moderniø, ðiandien visose cijos parodà Ahrenðopo menininkø kolonijoje, darymo parodoje eksponavo du objektus, imituojan- chrestomatijose gausiai spausdinamø kûriniø. Po Strandhalës galerijoje turëjome progà aplankyti Bal- èius debesis virð Nidos. Plenere buvo ir tijos jûros uostà Rostokà ir ðalia „egzotikos“–ájáatvyko menininkë Ma- esanèias iðgarsëjusias kurortines ry Ogembo ið Afrikos, Kenijos sostinës vietoves Varnemiunde ir Prerove. Nairobio. Ji lepinta iðskirtiniu dëmesiu Pastangos nenuëjo veltui – per- ir daþniau pati pozavo kolegoms, nei ta- nai, po ketveriø metø, organizuo- pë. Renginá stebëjo ir esë apie plenerà tas pirmasis Prerovo tapybos ple- paraðë naujausio K. Donelaièio „Metø“ neras. Já vainikavo 2012 m. lap- leidinio vertëjas á rusø kalbà Klaipëdo- kritá muziejaus erdvëse surengta je gyvenantis Clandestinus. Tikimës su- tapybos paroda. Ðiemet, spalio 17 laukti ir lietuviðkojo vertimo. d., tapybos paroda surengta ðio Juodkrantë. Didþioji plenero daly- kurorto mokykloje, kartu su pro- viø dalis persikëlë ið Nidos á Juodkran- fesionaliais tapytojais eksponuo- tæ, á Liudviko Rëzos kultûros centrà jami ir moksleiviø kûriniai. (kuratorë Auðra Mikelienë) atidaryti ta- Iðvykæ ið Prerovo tapybos ple- pybos parodos „Juodkrantë dailininkø nero, Baltijos ðaliø dailininkai, akimis“. Èia pristatytas ir naujasis Ni- vaþiuodami per Usedomo salà, su- dos plenerø albumas „Nida art“ (Nidos stojo tapyti seniausiame, kaize- tapybos kolekcija). Sumaniai dailinin- rio laikus menanèiame Ahlbecko ko RimtoTarabildos sudaryta Juod- kurorte, o kità dienà dar laukë dvi krantëje tapytø kûriniø ekspozicija ir stotelës Lenkijoje, Sopote bei nustebino, ir pradþiugino autorius. Ren- Dancige. Ilgiausiai trunkantis ginio pabaigoje perþiûrëtas reþisieriaus Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos Gedimino Berþinio ir Linos Pèelince- tapybos pleneras baigësi tik spa- vaitës naujas videofilmas „Nidos eks- lio 20 d. presija – 2012“. Jau ketvirti metai poil- Iki gruodþio 2 d. plenero pa- roda eksponuojama Klaipëdos valstybiniame muzikiniame te- Arturas SAVICKAS. ,,Nidos miðkelis kopose“. atre, Kolonø salëje. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Kinas 21

spëjanèiu reguliuoti policininku, kuris jau pirmoje Namø kino kolekcija scenoje paþada papasakoti nuostabià istorijà. Jø pakaktø net keliems filmams. Todël visas ten- ka pasakoti greitakalbe, bet tai tik dar geriau dera prie reaktyvinio italiðko temperamento ir primena tas se- nas italiðkas komedijas, kuriø receptø jaunoji karta jau nebepamena. Juokingø situacijø kiekiu filmas „Á Romà su mei- Gediminas JANKAUSKAS le“ lenkia visas ðiuolaikines komedijas. Apie subti- lias citatas ir tikrai smagius pokðtus nëra kà në kalbë- ti! Romantiðkos paþintys uþsimezga prie Trevi fonta- no (kurgi kitur galëtø uþgimti italiðkos amþinos mei- lës istorijos?). O amerikietës Heilës (aktorë Alison Pill) bandymas èia sutiktà ir ið pirmo þvilgsnio pa- „Á Romà su miltà graþuolá advokatà Mikelandþelà (aktorius Fla- „Á Romà su meile“ (To Rome with Love). vio Parenti) supaþindinti su savo tëvais iðprovokuoja Italija, JAV, Ispanija, 2012 m. Reþ. Woody þodþiais nenupasakojamà nesusipratimø lavinà. Allenas. Vaidina: Woody Allenas, Judy Davis, Senokai savo filmuose nepasirodydavæs W. Alle- meile“ Penelope Cruz, Alecas Baldwinas, Roberto nas ðá kartà atsigriebia uþ visà „abstinencijos“ laikà. Benigni. DVD: „Acme“. Jis vaidina operos reþisieriø Dþerá, mizantropiðkai Dalydamas interviu Woody Allenas taip aiðkina ju metu jis vis daþniau darbuojasi Europoje, ir toks bambantá apie gyvenimo beprasmybæ, bet su neátikë- savo fenomenalø produktyvumà: „Tik darbas pade- klimato pakeitimas jam tik á naudà. Naujà kûrybiná tina energija imantá organizuoti bûsimo uoðvio – lai- da man nepulti á depresijà ir apsaugo nuo blogø min- postûmá Maestro gavo Romoje – amþinojo miesto dojimo kontoros savininko – gastroles Amerikoje, èiø. Kitaip mane uþvaldo gyvenimo baimë. O gyve- groþis tuoj pat iðsiliejo á labai spalvingø ekspromtø mat Dþiankarlas (já vaidina tenoras Fabio Armiliato) nimas – tai tragiðka patirtis.“ virtinæ. dainuoja ne prasèiau uþ patá Enrikà Karuzà, bet, kaip Reþisieriaus filmai – þmogiðkosios komedijos Ið daugelio kino klasika tapusiø filmø þinome, kad vëliau paaiðkëja, tik duðe. Puikø epizodà W. Alle- epizodø galerija. Aktorinës karjeros pradþioje jis juo- Roma seniai konkuruoja su Paryþiumi dël meilës mies- nas dosniai padovanojo italø komikui Roberto kino publikà ekscentriðkomis komedijomis ir ryðkiu to statuso. Filmas „Á Romà su meile“ yra tikras roman- Benigni’ui. O per klaidà á svetimus apartamentus lyg grotesku. Taèiau metams bëgant jo filmø siuþetai vis tiðkø istorijø katalogas. Tiksliau, keturiø meilës isto- meteoras ásiverþusi linksmoji prostitutë (aktorë Pe- labiau linko á tragikomedijos pusæ. rijø popuri su graþiausiais Romos ir Vatikano peiza- nelope Cruz) ne tik sujaukia dar vienà meilës istorijà, Pavargstantis filosofuoti W. Allenas kartais lei- þais, dþiazo muzikos garsais, firminiu (skaityk – neu- bet ir átikina, kad neiðtikimybë Romoje – ne tokia jau dþia sau atsikvëpti nuo egzistencinio nerimo ir pa- rotiðku) W. Alleno humoru, pulku garsiø aktoriø ir didelë nuodëmë, juoba kad pagundos lengvatikiø tu- improvizuoja populiariø þanrø temomis. Pastaruo- visà ðventiná karnavalà komentuojanèiu, bet eismà ristø èia tyko kiekviename þingsnyje. Savaitgalis prie televizoriaus

Ar ðeðtasis pojûtis tikrai yra Dievo dovana? Kartais sukreèia slogi nuojauta, kad blogis vi- atkuria daug kartø lietuviø kine nagrinëtà pokario komercinë sëkmë paskatino ir kitus reþisierius ki- sai ðalia. Kartais apimtas nuostabos ar siaubo gali epochà, bet jau ne juodà-baltà. Ir personaþai nebe- ne pasakoti senosios Ðkotijos istorijas. Klasikiná prisiekti, kad jau anksèiau ðnekëjaisi su þmogumi, pieðiami tik viena, nors ir ryðkia spalva. O svarbiau- Walterio Scotto romanà „Rob Rojus“ (sekmadie- kurá tik dabar pamatei. Kartais vieta, kurioje atsi- sia – pilietiðkumà ir klasiø kovos konfliktus á antrà nis, 21.15 val., LRT) reþisierius Michaelas Caton- dûrei pirmà kartà gyvenime, atrodo iki skausmo planà nustumia „þmogiðkasis faktorius“ ir bandy- Jonesas statë su holivudiniu uþmoju ir epine didy- paþástama. Kartais tiesiog ið anksto þinai, kaip pa- mas ásigilinti á paprastø lietuviðko kaimo þmoniø be. Ðaunusis Robertas Rojus Makgregoras (akto- sibaigs viena ar kita situacija. Þmonës tai vadina sielas. Savotiðku ðiø temø tæsiniu tapo kitas Algi- rius Liamas Neesonas) tapo maiðtininku ir „svieto ðeðtuoju pojûèiu. Ar jis visuomet padeda gyventi? manto Puipos filmas „Bilietas iki Tadþ Mahalo“. lygintoju“, kai patyrë turtuoliø klastà ir neapykan- Ðá fenomenà patyrinëti pasiryþæs indø reþisierius Vyresnës kartos þiûrovai, be abejo, dar mena tà. Jis skriaudëjams ëmë mokëti tuo paèiu ir greitai M. Nightas Shyamalanas paskutiniaisiais XX a. me- ðaunøjá svajotojà Fanfanà Tulpæ, kurá puikiame tapo legendiniu kovotoju uþ likimo brolius, ne ma- tais kinematografiná pasaulá nustebino filmu „Ðeð- Christiano-Jaque’o farse (1952 m.) suvaidino ðvie- þiau garsiu nei Robinas Hudas. tasis pojûtis“ (penktadienis, 0.35 val., BTV). Jame saus atminimo aktorius Gerard’as Philipe’as. O nau- Gabrielio Garcia Marquezo knygas kinematog- Filadelfijos vaikø psichiatras Malkolmas Krou (ak- jasis „Fanfanas Tulpë“ (ðeðtadienis, 19.30 val., rafininkai ekranizuoja noriai, tik retai kam pavyks- torius Bruce’as Willisas) susipaþásta su neáprastu BTV) yra panaðus ne tiek á filmà, kiek á ðiais laikais ta á ekranà tobulai perkelti tà ypatingà atmosferà, pacientu. Aðtuonmetis Koulas Syras (aktorius Ha- madingà „projektà“. Jo esmë – publikai gerai þi- kurià Lotynø Amerikos literatûros specialistai se- ley Joelis Osmentas) regi mirusius þmones ir aið- nomas siuþetas plius populiarûs atlikëjai. niai praminë magiðkuoju realizmu. Reþisieriui Mi- kiai girdi jø balsus. Malkolmas ið pat pradþiø abe- „Baletiniu trileriu“ pakrikðtytas filmas „Juodoji ke’ui Newellui filme „Meilë choleros metu“ (sek- joja, kad tai yra kokia nors ypatinga Dievo dova- gulbë“ (ðeðtadienis, 23.00 val., TV3) tapo tikra Ve- madienis, 23.25 val., BTV) geriau uþ kolegas pavy- na, ir greitai jo átarimai pasitvirtina. Paslaptingi necijos kino festivalio sensacija. Kad baleto pasau- ko priartëti prie tikslo. O ði neiðgydomos meilës is- balsai ið mirties zonos gali bûti ne maþiau pragaið- lyje vyksta þiauri konkurencija, átarëme ir anksèiau. torija prasideda 1879-aisiais, kai, anot romantiðko tingi negu Odisëjà kaþkada viliojusios saldþiabal- Taèiau „Juodosios gulbës“ autoriai mus átikina, kad jaunuolio Florentino, jo ðirdá perveria þaibas tà aki- siø sirenø melodijos. Malonu, kad filmo kûrëjams uþ nuostabaus dvasingo meno fasado slypi tikro pra- mirkà, kai jis pirmà kartà pamato graþuolæ Ferminà pavyksta iðvengti kai kuriø daþnai pasitaikanèiø garo kloaka, kurioje visada atsiras tokiø ambicingø Dasà. Tik kas ið to? Pernelyg didelë socialinës nely- trilerio ðtampø, o finalas – iðvis nenuspëjamas. personø, kurios uþ galimybæ uþimti konkurentës vie- gybës praraja tarp ásimylëjëliø ir jokiø kompromisø Vienuolika „Oskarø“ pelnæs filmas „Titanikas“ tà nedvejodamos parduos velniui sielà. Bent jau pa- nepripaþástanti Ferminos tëvo neapykanta skurdþiui (ðeðtadienis,12.35 val., TV3) uþsimojo su visomis darys viskà, kad labiausiai nekenèiamas prieðinin- Florentinui uþkerta kelià dviejø mylinèiø ðirdþiø smulkmenomis atkurti garsaus transatlantinio lai- kas bûtø pasmerktas nesibaigiantiems rafinuotiems sàjungai. Vos uþgimusi meilë patiria rimtà iðbandy- vo pirmosios ir paskutinës kelionës kronikà. Ypaè kankinimams. Ir èia visai netinka senas posakis, kad mà, o vienas nuo kito atskirti ásimylëjëliai bando daug dëmesio skiriama 1912 m. balandþio 14 d. kerðtas – tai patiekalas, kuris turi bûti pateikiamas nuo jos gydytis skirtingais vaistais. Valdingo tëvo detalëms, kai „Titanikas“ rëþësi á milþiniðkà led- atðaldytas. Menø ðventovëje, kurioje kiekvienà aki- paveikta Fermina pamaþu átikina save, kad ði meilë kalná. Taèiau tikrà XX a. tragedijà autoriai galiau- mirkà kunkuliuoja aistros, pavydas taip pat nuolat tebuvo graþi iliuzija, kurià geriausia uþmirðti san- siai pavertë vienos tragiðkai pasibaigusios meilës kursto ðlykðèiausius instinktus, ir ði kartais á pavir- tuokoje su visais atþvilgiais tinkamu jaunikiu. O istorijos apoteoze. Laimëjo melodrama. ðiø iðsiverþianti pavojinga lava gali ne tik skaudþiai Florentinui ðirdies skausmà tenka malðinti itin eks- Pagal Rimanto Ðavelio apysakà sukurta „Amþi- nudeginti, bet ir viskà aplink paversti pelenais. centriðku bûdu. Ir laukti dienos, kai pagaliau neliks noji ðviesa“ (ðeðtadienis, 14.40 val., LRT kultûra) Didþiulë Melo Gibsono filmo „Narsioji ðirdis“ kliûèiø jo ir Ferminos meilei. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) 22 Kampas

rius ir choreografas Teet Kask (Estija), scenografas, kostiumø ir grimo dailininkas Madis Nurms(Estija), ðviesos dailininkas Margus Vaigur (Estija), chor- meisteris Ramûnas Tilvikas. Bilietø kainos – 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Kauno kamerinis teatras 17 d., sekmadiená, 12 val. Eduardo Chagagortia- no „Ausinë kepurë“. Dviejø daliø komiðka opera vai- 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Fransua Rablë „Gar- kams. Dirigentas Virgilijus Visockis, reþisierë Anas- 14 d., ketvirtadiená, 19 val. Didþiojoje scenoje – gantiua ir Pantagriuelis“. Uþstalë tikriesiems gur- Kauno menininkø namø, ðokio teatro „Airos“ ir audio- tasija Grinenko (Baltarusija), scenografas Andrej Me- manams (N-18). Reþisierius Stanislovas Rubino- rankov (Baltarusija), kostiumø dailininkë Julija Ba- vizualinës poezijos grupës „Avaspo“ ðokio spektaklis vas. Spektaklio trukmë – 1.55 val. Bilietø kainos – „Melancholijos bokðtai“. Spektaklio trukmë – 1 val. bajeva (Baltarusija), choreografas Dmitrij Jakuboviè 40, 50 Lt. (Baltarusija), chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, Rasa Choreografë Aira Naginevièiûtë. Bilieto kaina – 20 Lt, 15 d., penktadiená, 18 val. Moliere’o „Ðykðtuolis, moksleiviams, studentams ir senjorams – 15 Lt. Vaitkevièiûtë. Bilietø kainos – 7, 15, 20, 25, 50 Lt. arba melo mokykla“. Komedija su pertrauka. Reþi- 17 d., sekmadiená, 18 val. Eltono Dþono, Timo 15 d., penktadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – sierius Algimantas Pociûnas. Spektaklio trukmë – 2.15 Jean Dell ir Gerald Sibleyras „Tegyvuoja Buðo- Raiso „Aida“. Dviejø daliø miuziklas. Reþisierius Vy- val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. tenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevièius, sce- nas!“ Vienos dalies komedija. Reþisierius Rièar- 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Eþeno Jonesko „Plika- das Vitkaitis. Spektaklio trukmë – 1.40 val. Bilie- nografas Adomas Jacovskis, kostiumø dailininkë galvë dainininkë“. Vienos dalies absurdo komedija. Aleksandra Jacovskytë, choreografas Arikas Krupas. tø kainos – 25, 30 Lt. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio truk- 16 d., ðeðtadiená, 12 val. Rûtos salëje – Lewis Spektaklio trukmë – 2.30 val. Bilietø kainos – 20, 30, më – 1.30 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. 50, 60, 100 Lt. Carroll „Alisa stebuklø ðalyje“. Spektaklis vaikams 17 d., sekmadiená, 18 val. Aleksandro Volodino nuo 8 m. Reþisierë Ewa Piotrowska. Spektaklio 20 d., treèiadiená, 18 val. „Zygfrydo Vernerio ka- „Penki vakarai“. Dviejø daliø romantinë drama. Re- baretas“. Dviejø daliø muzikinis reviu. Reþisierius trukmë – 1.30 val. Bilieto kaina – 15 Lt. þisierius Algimantas Pociûnas. Spektaklio trukmë – 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – Kæstutis Jakðtas, dirigentas Jonas Janulevièius, daili- 2.30 val. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. ninkë Vilma Galeckaitë-Dabkienë, choreografai Dai- „Laimingi“. Dviejø daliø spektaklis pagal Fried- Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I–V 14–18 rich von Schiller „Klastà ir meilæ“. Spektaklio truk- nius Bervingis, Gintaras Visockis. Spektaklio truk- val., VI–VII 11–18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat më – 3 val. Bilietø kainos – 20, 30, 50, 60, 100 Lt. më – 2.40 val. Reþisierius Artûras Areima. Bilietø platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. kainos – 20, 25, 30 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II–VII 11–14, 16 d., ðeðtadiená, 19 val. Maþojoje salëje – Gyèio 14.45–18 val., tel. 20 09 33. Ivanausko teatro „Programa. Apie prabangà ir bejë- giðkumà“. Atviras, asmeniðkas ir provokuojantis ak- toriaus Gyèio Ivanausko iðgyvenimø pasakojimas. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilieto kaina – 54 Lt. 17 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje salëje – Agnës Sunklodaitës „Kiðkis pabëgëlis“. Vienos da- Kauno valstybinis lëliø teatras 15 d., penktadiená, 18 val. koncertas, skirtas Ma- lies muzikinis spektaklis vaikams nuo 5 iki 105 estro Leokadijos Januðkienës jubiliejui „Dainuok, ðir- metø pagal Liudviko Jakimavièiaus knygelæ „La- 16 d., ðeðtadiená, 12 val. „Jûratë ir Kastytis“. Ro- die, gyvenimà“. Dalyvaus: Mindaugas Zimkus (te- pë ir kalioðai“. Spektaklio trukmë – 1 val. Reþisie- mantiðka legenda, atskleidþianti gintaro paslaptá (nuo noras), Nerijus Masevièius (baritonas-bosas), A. Ka- rë Agnë Sunklodaitë. Bilieto kaina – 15 Lt. 5 m.). Reþisierius Olegas Þiugþda. Spektaklio truk- èanausko muzikos mokyklos jauniø choras „Perpe- 17 d., sekmadiená, 18 val. Rûtos salëje – Sofi më – 1 val. Bilietø kainos – 8, 10, 12 Lt. tuum mobile“ (choro vadovë Beata Kijauskienë, chor- Oksanen „Apsivalymas“. Vienos dalies drama. Re- 17 d., sekmadiená, 12 val. „Pasaka apie lietaus meisterë Danguolë Beinarytë), Kauno Antano Sme- þisierius Jonas Juraðas. Spektaklio trukmë – 2 val. laðelá“. Apie tai, kokie esame svarbûs, nepakartoja- tonos gimnazijos merginø choras, vaikø ir mokslei- Bilieto kaina – 25 Lt. mi, reikalingi (nuo 3 m.). Reþisierius Olegas Þiugþ- viø laisvalaikio rûmø merginø choras „Lyra“ ir vaiki- 18 d., pirmadiená, 18.30 val. Rûtos salëje – „Te- da. Spektaklio trukmë – 1 val. Bilietø kainos – 8, nø dainavimo studija (vadovai Asta Miknienë ir Rai- atro projektai“: Gerald Sibleyr „Vëjas topoliø vir- 10, 12 Lt. mundas Martinkënas), Kauno ðvè. Mergelës Marijos ðûnëse“. Dviejø daliø baltoji komedija. Reþisie- 17 d., sekmadiená, 17 val. „Laimingi þmonës“ ëmimo á dangø (Vytauto Didþiojo) baþnyèios kame- rius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë – 2 pristato spektaklá suaugusiesiems – Vytauto V. Land- rinis choras „Cantate Domino“ (vadovas Rolandas val. Bilieto kaina – 37 Lt. sbergio „Atëjau, pamaèiau, negalëjau, arba – visið- Daugëla), Kauno kultûros centro „Tautos namai“ mið- 19 d., antradiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – John kas rudnosiukas“. Reþisierius Vytautas V. Land- rus choras „Gintaras“ (vadovë Jovita Kulakauskie- Patrick „Mûsø brangioji Pamela“. Dviejø daliø ko- sbergis. Vaidina Ainis Storpirðtis. Bilietus platina në). Koncertà ves Egidijus Stancikas. Programoje: medija. Reþisierius Algirdas Latënas. Spektaklio truk- Bilietai.lt. kompozitoriø Domenico Bartolucci, Balio Dvario- më – 3 val. Bilietø kainos – 20, 30, 40, 60 Lt Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV–V 11–17 no, Giedriaus Svilainio, Juozo Gudavièiaus, Alek- 20 d., treèiadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje – val., VI–VII 10–14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat sandro Kaèanausko kûrinai. Bilieto kaina – 10 Lt. premjera! Klaipëdos dramos teatras: P. Marks, W. platina Bilietø pasaulis. 17 d., sekmadiená, 17 val. II Lietuvos kamerinës Marks „Viskuo kaltas teatras“. Dviejø daliø tragi- muzikos festivalio koncertas – pirmà kartà Lietuvoje komedija. Reþisierius Povilas Gaidys. Spektaklio F. Ðopeno muzikos virtuozas Marc Laforet (fortepi- trukmë – 2 val. Bilietø kainos – 23, 30, 35 Lt. jonas, Prancûzija). Programoje: kompozitoriø C. De- 20 d., treèiadiená, 19 val. Ilgojoje salëje – Anton bussy, F. Chopin kûriniai. Bilietø kainos – 20, 30 Lt; Èechov „Palata“. Vienos dalies spektaklis. Insceni- taikomos nuolaidos. zacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spe- 20 d., treèiadiená, 18 val. Muzika aðtuoniems. taklio trukmë – 1.50 val. Bilieto kaina – 60 Lt. Raphael Jacob (smuikas, Prancûzija), Dainius Pesec- Teatro kasa (Laisves al. 71) dirba kasdien 10.30– kas (smuikas), Augusta Jusionytë (smuikas), Justina 19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. Zajanèiauskaitë (smuikas), Jérémy Pasquier (smuikas, Kauno valstybinis muzikinis teatras Prancûzija), Dovilë Juozapaitienë (altas), Sarah Ja- 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Johano Ðtrauso „Nak- cob (violonèelë, Prancûzija), Rokas Vaitkevièius tis Venecijoje“. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius (violonèelë), Simona Zajanèiauskaitë (fortepijonas). Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkas Programoje: kompozitoriø J. Brahms, F. Mendelssohn Eldor Renter (Estija). Spektaklio trukmë – 3 val. Bi- kûriniai. Bilietø kaina – 10, 15 Lt. lietø kainos – 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Filharmonijos kasa (L. Sapiegos G. 5) dirba II–VI 15 d., penktadiená, 18 val. Leo Faliso „Madam 14–18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa. 17 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës „Krei- Pompadur“. Dviejø daliø operetë. Reþisierë ir cho- vos daiktø istorijos“. Spektaklis vaikams. Reþisie- reografë Anþelika Cholina, dirigentas Jonas Janule- rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë – 1 val. vièius, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumø ir gri- Bilieto kaina – 15 Lt. mo dailininkas Juozas Statkevièius. Spektaklio truk- 20 d., treèiadiená, 19 val. Aleksej Slapovskij më – 3 val. Bilietø kainos – 15, 30, 45, 50, 100 Lt. „Nuo raudonos þiurkës iki þalios þvaigþdës“. Ko- 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Premjera! Nikolajaus medija. Reþisierius Darius Rabaðauskas. Spektak- Rimskio-Korsakovo „Caro suþadëtinë“. Kauno vals- lio trukmë – 1.40 val. Bilietø kainos – 25, 30 Lt. tybinio muzikinio teatro ir Estijos tarptautinio ope- 16 ir 17 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III–V 15–19 ros festivalio PromFest bendras projektas. Dviejø Vytauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje – Varpø val., VI 15–18 val., VII – valandà prieð spektaklá, tel.: daliø opera. Muzikinis vadovas ir dirigentas Erki muzikos koncertas „Barokas: F. G. Hendelio kûri- 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt. Pehk (Estija), dirigentas Jonas Janulevièius, reþisie- niai“. Kariljonu skambins Giedrius Kuprevièius. www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888) Kampas 23

XVIII tarptautinis ðiuolaikinës muzikos festivalis „Ið arti“ 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Ilgojoje salëje – VÁ „Operomanija“ opera „Geros dienos!“. 10 kasininkiø ISSN 0134-3149 balsø, prekybos centro garsams ir fortepijonui. Libre- to autorë Vaiva Grainytë, kompozitorë Lina Lapely- 14 d., ketvirtadiená, 18 val. Raðytojø klube Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. të, reþisierë Rugilë Barzdþiukaitë. Spektaklio trukmë (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – poeto Juliaus Kelero kny- Iðeina ketvirtadieniais – 1 val. Bilieto kaina – 30 Lt (taikomos nuolaidos). gos „Vëliau, gerokai vëliau“ pristatymas. Kartu su 15 d., penktadiená, 19 val. Kauno menininkø na- knygos autoriumi dalyvauja aktorë Jolanta Dapkû- Gedimino g. 45, 44239 Kaunas muose – „Lietuviðkos muzikos karpiniai“. Èiurlio- naitë, literatûros kritikas Marijus Ðidlauskas, poetas Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 nio styginiø kvartetas: Saulius Petreikis (multiinstru- Arnas Aliðauskas, knygos leidëjas Vilius Guþauskas. El. paðtas: [email protected] mentalistas), Rasa Serra (vokalas), Gintautas Velykis 14 d., ketvirtadiená, 16 val. Elektrënø vieðojoje Internetinis adresas: http://www.nemunas.net (VJ), Marius Salynas (DJ). Bilietø kainos – 10, 15 Lt. bibliotekoje (Draugystës g. 2, Elektrënai) – renginys 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Kauno valstybinëje fil- ið ciklo „Salvete, juvenes“. Renginyje bus pristatyta harmonijoje – lietuviø kompozitoriø simfoniniai kû- poetës Ramunës Brundzaitës pirmoji knyga „Drugy, riniai ir cd „Musica vera“ sutiktuvës. Kauno miesto mano drauge“. Kartu su knygos autore Ramune Brun- simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Or- Indeksas 0079 dzaite dalyvaus poetai poetë Milda Baronaitë, Aiva- Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga belian, vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno vals- ras Veiknys. Steigimo liudijimas Nr. 405 tybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras 14 d., ketvirtadiená, 16.15 val. Paparèiø Ðv. Juo- Spausdino TAURAPOLIS Bingelis). Solistai: Auðra Gakaitë (sopranas), Liudas zapo vaikø globos namuose (Dominikonø g. 4, Pa- Tiraþas 1000 Mikalauskas (bosas), Neda Malûnavièiûtë (vokalas), parèiø k., Kaiðiadoriø r.) – renginys ið ciklo „Atvers- Kristina Þaldokaitë (vokalas), Berta Timinskaitë (vo- tos knygos puslapiai“. Dalyvauja raðytoja Renata Ðe- Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. kalas), Ieva Mukauskaitë (vokalas), Gaudrë Vaitkutë relytë, gitaristas Gediminas Þilys. (vokalas), Pranciðkus Naruðis (birbynë). Dirigentas 18 d., pirmadiená, 16 val. Raðytojø klube Imants Resnis (Latvija). Bilietø kainos – 15, 20 Lt. (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Vytauto Kirkuèio kny- Vyriausiasis redaktorius Bilietai á festivalio renginius parduodami rengi- gos „Zigmo Gëlës namai“ pristatymas ir susitiki- Viktoras Rudþianskas – niø vietø kasose ir visose bilietø platinimo bendro- mas su Zigmo Gaidamavièiaus-Gëlës premijos lau- tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 vës Tiketa kasose. reatais, skirtas Ðiauliø rajono literatûros muziejaus Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – Naisiuose 25-meèiui ir Zigmo Gaidamavièiaus-Gë- Graþina Viktorija Petroðienë lës gimimo 120-osioms metinëms. Vakare dalyvau- tel.: (8-37) 322266 ja knygos autorius raðytojas Vytautas Kirkutis, li- teratûros kritikas Valentinas Sventickas, pirmoji Referentë – Aurina Venislovaitë – Zigmo Gëlës premijos laureatë Vidmantë Jasukai- tel. (8-37) 322244 tytë, premijos steigëjas verslininkas Èeslovas Kar- Naujienø redaktoriai: 18 d., pirmadiená, 17 val. Maironio lietuviø bauskis, Naisiø Zigmo Gëlës literatûros muziejaus Audronë Meðkauskaitë – literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) – raðytojos vadovë Rita Þukauskienë, Ðiauliø rajono savival- tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 Dovilës Zelèiûtës knygos sutiktuvës. Bus pristato- dybës vadovai. Renginio vedëjas – literatûros kri- Andrius Jakuèiûnas – ma deðimtoji autorës lyrikos knyga „Dþuljetos suk- tikas Stasys Lipskis. nelë“ (Raðytojø sàjungos leidykla), patekusi á Me- tel. (8-611) 98945, 19 d., antradiená, 12 val. Birþø „Saulës“gimnazi- el. paðtas: [email protected] tø knygos penketuko rinkimus. Vakare dalyvaus joje (Vytauto g. 32, Birþai), 12.10 val. Birþø „Auð- knygos autorë, raðytoja Aldona Ruseckaitë, litera- ros“ vidurinëje mokykloje (Vytauto g. 47, Birþai) ir Apþvalgos, korektûra – Neringa Butnoriûtë – tûros kritikë Neringa Mikalauskienë, teosofas Er- 15 val. Birþø vieðojoje bibliotekoje (J. Radvilos g. 3, tel. (8-627) 54244 vinas Korðunovas, Lietuvos teatro ir muzikos aka- Birþai) – renginiai ið ciklo „Salvete, juvenes“. Daly- Maketuotojas – Juozas Puþauskas – demijos studentë Joana Gimberytë Juronë. vaus jaunieji raðytojai Ernestas Noreika, Jurga Tuma- tel. (8-656) 38529 sonytë, Aivaras Veiknys ir kiti. Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – 14 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC (A. Jakðto g. 20 d., treèiadiená, 17.30 val. Raðytojø klube tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 18) – tarmiðkos kûrybos almanacho „Bundanti ver- (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Bernardinai.lt iðleistos Talkininkai: smë“, skirto Tarmiø metams, pristatymas. Dalyvaus knygos „Pasaulis yra graþus: pokalbiai apie kûry- klubo „Þalia þolë“ nariai. Ves Algirdas Svidinskas. bà“ pristatymo renginys, kuriame dalyvaus kny- Jurga Tumasonytë (publicistika) Áëjimas nemokamas. gos sudarytojas Gediminas Kajënas, Bernardinai.lt Aldona Þemaitytë (publicistika) 14 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC – tapybos vyr. redaktorius Andrius Navickas, raðytoja Vanda Romualdas Rakauskas (fotografija) mokymai suaugusiesiems „Prie molberto“: tolumø Juknaitë, poetas Rimvydas Stankevièius ir kiti. Eugenija Þakienë (muzika) ir ilgesio tema peizaþuose. Ðaltø spalvø koloritas. 20 d., antradiená, 18 val. Rumðiðkiø kultûros cen- Gediminas Jankauskas (kinas) Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informacija tel. tre (J. Aisèio g. 2, Rumðiðkës) – Donelaièio skaity- Gediminas Jankus (teatras) (8 679) 36 715. mai, skirti K. Donelaièio 300-osioms gimimo meti- Zenonas Baltruðis (fotografija) 16 d., ðeðtadiená, 16 val. KTKC – paskaita „Natû- nëms. Programoje dalyvaus literatûrologas dr. Regi- Lina Navickaitë (kalba) rali ir medikalizuota mirtis, arba kodël prireikë euta- mantas Tamoðaitis, raðytojos Zita Maþeikaitë, Daiva nazijos?“. Lektorius Aleksandras Þarskus. Vydûno Tamoðaitytë, gitaristas, kanklininkas Gediminas Þi- knygos „Sveikata. Jaunumas. Groþë“ pristatymas. Da- lys, aktorë Graþina Urbonaitë. Rëmëjai: lyvauja vydûnietis Tomas Stanikas. 22 d., ketvirtadiená, 17 val. Raðytojø klube 18 d., pirmadiená, 18 val. Kauno tautinës kultû- (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) – Romo Sadausko sukak- LIETUVOS RESPUBLIKOS ros centro Etninës veiklos studijoje (Kalnieèiø g. tuvinis kûrybos vakaras „Laimë gyventi“ su naujo- KULTÛROS RËMIMO 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kûry- mis knygomis „Taðkas / Prisiminimø þaltvykslës“ ir FONDAS bos dþiaugsmai“: Lietuvos tautodailës karpiniai. SPAUDOS, RADIJO IR „Katinas Mikis. Gyvenimas, þygiai, darbai“. Kartu KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO „Nuo silueto iki ornamento“. Ves dailininkë Dalia su raðytoju Romu Sadausku vakare dalyvaus naujø SAVIVALDYBË FONDAS Þiurkelienë. Informacija tel. (8 670) 49 904. knygø redaktoriai Onutë Gudþiûnienë ir Stasys Lips- 19 d., antradienis, 18 val. KTKC – mokymai su- kis, aktoriai Algimantas Butvilas, Eugenijus Igna- augusiesiems „Vakarojimai seklyèioje“: aulinukø tavièius, Tomas Vaisieta, Vincas Aleknavièius, dai- „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: vëlimas. Veda Daiva Vainauskienë. Informacija tel. nininkas Danielius Sadauskas, pianistas Justinas LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; (8 679) 36 715. Brûzga. LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; 20 d., treèiadienis, 18 val. KTKC – vakaronë Á renginius áëjimas nemokamas. Smulkesnë in- LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. „Ðokim“. Veda Daugailë Glinskienë. Áëjimas ne- formacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. p.: mokamas. [email protected]. Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno kultûros centre „Tautos namai” Prenumerata priimama (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g. 1) – asociacijos „Teatronas“ spektaklis: visuose paðto skyriuose, Ð. Masalskio ir G. Aleksos „Antiarhatai“. Juodojo humoro komedija internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt (N-16). Reþisierius Gildas Aleksa. Spektaklis nemokamas. arba redakcijoje 20 d., treèiadiená, 17.30 val. aprangos dizaino autorinës technikos kûrybinës dirbtuvës „Baltiðkas stilius“. Renginio vedëja – aprangos dizainerë Vilma Marë. Renginys nemokamas. 24 www.nemunas.net . 2013 m. lapkrièio 14–20 d., Nr. 39 (888)

Lapkrièio 14 d. 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks diskusija apie fotografijos santyká su kitomis meno sritimis. Pokalbá su VDU Menø fakulteto Ðiuolaikiniø menø katedros vedëju doc. dr. Rimantu Plunge ves menotyrininkas Tomas Pabedinskas. Fotografijos santykis su kitomis meno sritimis visada buvo karðtø diskusijø objektas, o laikui bëgant fotografø ir teoretikø nuomonës ðiuo klausimu kardinaliai keitësi. Tuo galima lengvai ásitikinti prisimi- nus, pavyzdþiui, XIX a. fotografus, kurie, norëdami bûti „menininkais“, savo darbus stengësi padaryti panaðius á tapytus paveikslus, ir tokià fotografijos kryptá kritikavusius modernistus, XX a. pirmoje pusëje uþsimojusius atrasti fotografijos medijos esmæ, skirianèià jà nuo kitø menø. Atrodytø – visa tai jau istorija. Bet ar tikrai? Fotografø ir kitø meno srièiø atstovø poþiûriai á fotogra- fijà kaip kûrybos áranká daþnai ir ðiandien iðsiskiria. Ðalia tarpdiscipliniðkumo tendencijø, ásitvirtinusiø ðiuolaikinio meno scenoje, tæsiamos ir „grynosios“ fotografijos tradicijos. Ar ðios skirtingos tendencijos turi sàlyèio taðkø? Ar joms atstovaujantys kûrëjai gali ko nors vieni ið kitø pasimokyti? Kaip á ávairios kûrybos pavyzdþius derëtø þvelgti þiûrovui, ko ið jo tikisi autoriai? Pagaliau – kas aktualu jauniausiai kûrëjø kartai, kuri ðiuo metu studijuoja menus? Á ðiuos klausimus ir bus bandoma atsakyti susitikime su medijø menininku doc. dr. R. Plunge.