2008/3 (60) ÞEMAIÈIØ þemëþemë III-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis 2008 m. rugpjûèio 30 d. – rugsëjo 28 d.

Akimirka ið Þemaièiø dailës muziejuje (Plungë) 2007 m. vykusio II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio

Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio orkestras (vadovas ir dirigentas – prof. Stasys Domarkas). 2007 m., Plungë Plungëje,Plungës kunigaikðèiø Oginskiø Rietave,rûmai (Þemaièiø dailës muziejus) Telðiuose, ðventës dienomis. Jûratës VilniujePetrulytës nuotrauka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vadovas – prof. Juozas Domarkas)

Kretinga: grafø Tiðkevièiø koplyèia. Projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmannas. D. Mukienës nuotrauka Kauno valstybinis choras (vadovas – prof. Petras Bingelis). Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo

„Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamas leidinys Prenumerata priimama VÁ „Lietuvos paðtas“ skyriuose. Kaina ketvirèiuiÞEMAITIJOJE: (be pristatymo mokesèio) – 4 Lt. Leidinio indeksas – 5100. Istorija Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnaloÞmonës „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Lankytinos vietos Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC). VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317. Nuotraukose (nuo virðaus): akimirka ið II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio metu (2007m. rugsëjo 22 d.) vykusio regioninio kamerinës muzikos festivalio „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“ koncerto; Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro parko fontano skulptûra; II-ojo tarptautinio Tel. / faksas (8~5) 26 19670. Mob. tel. 8 262 45363. El. paðto adresas [email protected] . Mykolo Oginskio festivalio sveèiai ið Didþiosios Britanijos, Baltarusijos, Lietuvos Plungës dvaro ansamblyje ir Rietavo Oginskiø kultûros istorijos Ámonës identifikacijos kodas – 300037489. muziejuje kartu su Rietavo vadovais, kultûros specialistais; ðventë didþiajame Plungës Oginskiø dvaro parko parteryje. Vlado Gaudieðiaus, Sauliaus Ið kairës: koplytstulpisSàskaitos Sedos numeris????? baþnyèios LT657300010086726101 ðventoriuje; paminklas AB þuvusiems Bankas 1944 „Hansabankas“, m. spalio 7 d. Sedos banko kautynëse kodas 73000. (??? m., skulptorius ????), paminklas Narkaus, Kristinos Paulauskaitës,Vyto Rutkausko, Sigito Varno nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. M U Z I K A M U Z I E J A I P A V E L D A S K E L I O N Ë S T Y R I M A I I S T O R I J A ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima þemë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs Þ e m a i t i u þ e m ë 2008/3(60)

2–3 / DANUTË MUKIENË. Vasaros muzikos paukðtë – vël Þemaitijoje 4 / III-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio programa 5–7 / VYTAS RUTKAUSKAS. Kelyje á Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø metiniø jubiliejø 8–11 / LAIMA KLAIULEIKYTË. Mykolas Oginskis – muzikos mecenatas 12–13 / JOLANTA SKURDAUSKIENË. „Þemaitijos Versalis“ Varðuvoje 14–16 / DANUTË EINIKIENË. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro gyvenimas. Eleonoros Ravickienës nuotraukø archyvas 17 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Oginskiø orkestrø repertuaras p. 14–16 18–23 / TOMAS PETREIKIS. Plungës orkestro muzikø keliais ir pëdsakais 24, 25 / VIRGINIJA LEILIONAITË. Plungës dvaro muzikinë praeitis E. Ravickienës tyrinëjimuose 26–29 / OLGA ROMANOVIÈ. Ðvietimo epochos þmogus p. 5–7 32–39 / I-asis tarptautinis Oginskio festivalis 40–48 / II-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis 49–53 / JANUÐAS PLAPIS. Mikalojus Konstantinas Èiurlionis 50–53 / M. K. Èiurlionis ir Þemaitija 30, 31, 53 / LINAS BUBNELIS. Oginskiø antspaudai ir maþameèio kunigaikðèio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) pieðiniai 54–59 / VYTAS RUTKAUSKAS. Italija… Vietos, kurios mena p. 30, 31, 53 Mykolà Kleopà Oginská 60–66 / PIOTRAS STANIAKAS. Kleopas Mykolas Oginskis (1765–1833) 66–67 / Juozas Domarkas p. 8–11 68 / Stasys Domarkas 69 / Genovaitë Þiobakienë; Jûratë Petrulytë 70 / Jolanta Skurdauskienë 71 / Alvidas Bakanauskas 72 / Vytas Rutkauskas Leidinyje publikuojamos Vlado Gaudieðiaus, Sauliaus Narkaus, Kristinos Paulauskaitës, Jûratës Petrulytës, Vyto Rutkausko, Giedrës Rutkauskaitës, Jolantos Skurdauskienës, Kæstuèio Vaitkaus (Plungë) ir Danutës Mukienës (Vilnius) nuotraukos, taip pat neþinomø autoriø nuotraukos ir fotoreprodukcijos ið Þemaièiø dailës muziejaus ir „Þemaièiø þemës“ þurnalo archyvø. Uþ nuoðirdø bendradarbiavimà rengiant spaudai ðá þurnalo numerá, redakcija dëkoja JOLANTAI SKURDAUSKIENEI, JÛRATEI PETRULYTEI, VYTUI RUTKAUSKUI

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAITËJË: Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA „XIX a. – XX a. pr. elitënë kultûra Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë. ër anuos integravëms i ðiuolaikini Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, El. p. [email protected]. Lietuvuos gîvenëma“. http://www.samogit.lt. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Þornals prenumeroujems. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë. FONDS. 2 KULTÛRA

kymu, ðiltu priëmimu, festivalio organizatoriø jiems rodomu dëmesiu. 2007-aisiais festivalis á koncertus ir kitus jo metu vykusius ren- ginius vël sukvietë minias þmoniø. Na o ðiemet, t. y. 2008 m. rug- pjûèio 30 d. – rugsëjo 28 d., Plungëje, Rietave, Telðiuose ir Vilniuje VasarosVasaros tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis jau vyks treèià kartà. Trys organizacinio darbo metai, trys didþiuliai, ðimtus atlikëjø vienam tikslui subûræ renginiai, jau verti kultûrologø, muzikologø, menotyrininkø tyrinëjimø ir studijø. Mes ðá kartà pabandysime trum- muzikosmuzikos pai prisiminti, kas per tuos metus vyko, kas suko tà „girnø malû- nà“, globojo virð Plungës kraðto treèià vasarà sparnus iðskleidþian- èià muzikos paukðtæ. Neabejotina, kad 2006 m. pradëti organizuoti tarptautiniai Oginskiø festivaliai jau tapo skambiausiu ir ávairiomis paukðtëpaukðtë –– vëlvël prasmëmis labiausiai iðgryninto kiekvienos vasaros Þemaitijos mu- zikinio, kultûrinio gyvenimo akcentu. 2006 m., pristatydama I-àjá tarptautiná Oginskio festivalá, mûsø þurnale (Nr. 3), viena ið jo iniciatoriø ir organizatoriø – Þemaièiø dailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskie- EMAITIJOJEEMAITIJOJE në – paþymëjo, kad mintis rengti tokius festivalius brendo keletà ÞÞ metø. Ið pradþiø „bendraujant ir bendradarbiaujant Plungës, Rieta- PARENGË DANUTË MUKIENË vo (Lietuva), Zaleses, Minsko (Baltarusija), Guzovo ir Varðuvos (Lenkija) kraðtotyrininkams, muziejininkams, kitiems Oginskiø pa- veldo tyrinëtojams, kilo tarptautinës Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimo programos idëja. Viena ið jos daliø – tarptautinis Ogins- Tarptautiniai muzikos festivaliai Lietuvos sostinëje, Kaune, Klai- kio festivalis“. Oginskiai ir muzika – neatsiejami, tad nieko nuosta- pëdoje, Druskininkuose, Paþaislyje... Be ðito Lietuvos kultûrinio baus, kad ðiame festivalyje karaliauja muzika, daþniausiai klasiki- gyvenimo jau neásivaizduojame. Tuo tarpu nuo sostinës labiau nu- në, ir jà atlieka profesionalai – tiek lietuviai, tiek ir uþsienieèiai. Tuo tolusiuose rajonuose ir net atskiruose regionuose dar prieð keletà pat metu festivalyje koncertuoja ir talentingi jaunieji klasikinës mu- metø tokiø festivaliø sëkmingo organizavimo galimybë atrodë ma- zikos atlikëjai ið Þemaitijos ir Klaipëdos regiono, groja specialiai þai átikëtina. Tad nieko nuostabaus, kad daugelá kultûros þmoniø ir ðiems festivaliams suburtas ir kasmet naujomis pajëgomis pasi- net valdþios atstovø privertë suklusti ir Plungës bei Rietavo kultû- Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionali- ros darbuotojø sumanymas imtis tokiø festivaliø organizavimo. nës premijos laureatas, prof. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinis simfo- Vartëme 2006-øjø metø vasarà iðleistà I-ojo tarptautinio Oginskio ninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionalinës premi- festivalio katalogà ir sunku buvo patikëti, kad visa, kas ten para- jos laureatas, prof. Juozas Domarkas – viduryje), solistai Laima Jonutytë, Asmik Grigorian, Audrius Rubeþius, Kostas Smoriginas 2007 m. ðyta, gali ávykti... Þemaitijoje. Ávyko! Su kiekvienu renginiu norin- rugsëjo 15 d. Plungës Oginskiø dvaro ansamblyje po vieno áspûdingiausiø èiø juose dalyvauti buvo vis daugiau ir daugiau. Muzikantai ir II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio renginio – G. Verdi dainininkai kiekviename koncerte dþiaugësi didþiuliu þiûrovø palai- „Requiem“. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo KULTÛRA 3

pildantis Oginskio festivalio orkestras (vadovai – prof. Stasys Domarkas ir Kristina Domarkienë). Jau á pirmojo festivalio programà buvo átraukti tokie renginiai, kurie iðplëtë Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimø laukà – visuome- në buvo pakviesta á mokslines konferencijas, knygø pristatymus, dailës parodos, susitikimus su Oginskiø kultûros tradicijø puoselëto- jais. Pasak J. Skurdauskienës, „festivalio renginiuose siekiama su- paþindinti visuomenæ su muzikiniu, architektûriniu, literatûriniu Ogins- kiø palikimu, atskleisti iki ðiol neiðnaudotas kultûros paminklø gali- mybes, aktualizuoti muzikiná, kultûriná ir istoriná dvarø paveldà“. I-ojo festivalio organizatoriai buvo Þemaièiø dailës muziejus, Plungiðkiø draugija, Plungës Mykolo Oginskio meno mokykla, Rie- tavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, Þemaièiø dailës muzie- jaus klubas „Oginskiø dvaro bièiuliai“ ir Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacija. Atsakomybæ uþ II-ojo festivalio sëkmæ prisiëmë Þemaièiø dai- lës muziejus, Plungiðkiø draugija, Plungës Mykolo Oginskio meno mokykla, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus bei Rietavo savivaldybës Ðvietimo, kultûros ir sporto skyrius. III-ojo festivalio rengëjai – Þemaièiø dailës muziejus, Plungiðkiø draugija ir Plungës Mykolo Oginskio meno mokykla. Visø trijø festivaliø garbës prezidentas – ekonomijos mokslø dakta- ras, Lietuvos pramoninkø konfederacijos ir Plungiðkiø draugijos, koncerno „Achemos grupë“ prezidentas dr. Bronislovas Lubys. Oginskio festivalio idëjos autorius ir festivaliø meno vadovas – Klaipëdos miesto kultûros magistras, Plungës garbës pilietis, Klai- pëdos muzikinio teatro dirigentas prof. Stasys Domarkas. Vienas ið pagrindiniø festivalio organizatoriø yra ir jo brolis, Lietuvos nacio- nalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, prof. Juo- zas Domarkas. Renginio organizatoriams talkina ir Lietuvos muzi- kos ir teatro akademijos docentë, solistë Giedrë Kaukaitë, ðios akademijos docentas, muzikantas Petras Vyðniauskas, Kauno vals- tybinës filharmonijos vadovas Justinas Krëpðta. Festivalio „malûnà“ nuo pat 2006-øjø metø pradþios atsakingai suko didþiosios festivalio „bitës motinëlës“, suburtos á festivalio organizaciná komitetà. Jo nariai – Plungës Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorë, Plungiðkiø draugijos vicepirmininkë Genovai- të Þiobakienë, Þemaièiø dailës muziejaus direktorius Alvidas Ba- kanauskas, direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienë, daili- ninkë Jûratë Petrulytë, Kauno J. Gruodþio aukðtesniosios muzikos mokyklos dëstytoja, Oginskio festivalio orkestro viena ið vadoviø, smuikininkë ir pedagogë Kristina Domarkienë. Rietave vykstan- èius renginius ir festivalio sklaidos koncertus organizuoja Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejaus direktorius, Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacijos pirmininkas Vytas Rutkauskas ir Rieta- vo savivaldybës Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Lidija Rekaðienë. Telðiuose festivalio organizatoriams talkina Telðiø rajo- no savivaldybës Kultûros skyriaus vedëja Danutë Mikienë. I-ojo festivalio organizacinio komiteto narë buvo ir Plungës Mykolo Ogins- kio meno mokyklos direktorës pavaduotoja Dalia Stasikëlienë. 2006-aisiais festivalá globojo Plungës rajono savivaldybës me- Tarptautiniø Mykolo Oginskio festivaliø Plungës karðte sëkmæ lemia tai, kad ðiame regione ilgametës, jau daugiau negu ðimtmetá puoselëjamos ras Algirdas Peèiulis ir Rietavo savivaldybës meras Antanas Èer- muzikinës tradicijos. Èia daug muzikuojanèio jaunimo, puikûs, talentingi neckis. II-ojo festivalio globëjai buvo Lietuvos nacionalinës filhar- ir savo darbà mylintys pedagogai, sugebantys á renginius sukviesti ir monijos generalinë direktorë Rûta Prûsevièienë, Telðiø apskrities meno kolektyvus ið kitur, taip pat ir profesionalius atlikëjus. Nuotraukose (nuo virðaus) 2008 m. Þemaièiø dailës muziejuje ávykusiame virðininkas Romualdas Vasiliauskas, Plungës rajono savivaldybës koncerte dainuoja Plungës M. Oginskio vaikø choras (vadovë Irena merë Elvyra Valerija Lapukienë, Rietavo savivaldybës meras Anta- Bakanauskienë); koncertø metu Plungëje visada gausu klausytojø; nas Èerneckis, III-ojo festivalio – Lietuvos nacionalinë filharmonija. 2006 m. vykusio I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio renginio „Rudens Iðsamiau apie I-àjá ir II-àjá Oginskio festivalius skaitykite þurnalo akvarelë M. K. Èiurlioniui“ koncertas. Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo 32–47 puslapiuose.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 4 KULTÛRA

në (Klaipëda), Violeta Gaubytë (Plungë), Kristina Domarkienë (Kau- nas). Solistai: Sayumi Yamazaki (fortepijonas, Japonija) ir Merûnas III-OJO TARPTAUTINIO Vitulskis (tenoras).

RUGSËJO 17 D. (TREÈIADIENIS) Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne MYKOLO OGINSKIO 18 val. – Lietuvos kamerinio orkestro koncertas. Dirigentas – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas Robertas Ðervenikas. So- listas – Lietuvos Nacionalinës paþangos premijos laureatas, prof. Vir- festivalio programa gilijus Noreika. RUGSËJO 19 D. (PENKTADIENIS) Rietave, Oginskiø dvaro muzikantinëje 17 val. – Daniel (Olandija) styginiø kvarteto koncertas. Atlikëjai: 2008 M. RUGPJÛÈIO 30 D. – RUGSËJO 28 D. Benzion Shamir (1-as smuikas), Misha Furman (2-as smuikas), Itamar Shimon (altas), Joanna Pachucka (violonèelë).

RUGPJÛÈIO 30 D. (ÐEÐTADIENIS) RUGSËJO 20 D. (ÐEÐTADIENIS) Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne 16 val. – Kariniø jûrø pajëgø orkestro (vadovas – Pranciðkus 16 val. – Daniel (Olandija) styginiø kvarteto koncertas. Atlikëjai: Memënas) koncertas. Benzion Shamir (1-as smuikas), Misha Furman (2-as smuikas), 16.30 val. – III-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidary- Itamar Shimon (altas), Joanna Pachucka (violonèelë). mas. 17 val. – Regioninis kamerinës muzikos festivalio didysis kon- 17 val. – Pietro Mascagni opera „Kaimo garbë“ („Cavalleria rus- certas – „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“. Dalyvauja: E. Balsio ticana“). Gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vadovas menø gimnazijos, Plungës M. Oginskio, Palangos S. Vainiûno, Klai- ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, prof. pëdos J. Karoso, J. Kaèinsko, Kretingos, Gargþdø, Maþeikiø, Sedos, Juozas Domarkas), Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. diri- Telðiø, Naujosios Akmenës, Ðilutës muzikos ir meno mokyklø stygi- gentas – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, prof. Petras Bin- niø ansambliai. Dirigentas – Klaipëdos kultûros magistras, prof. Sta- gelis). Dainuos Dalia Kuþmarskytë, Algirdas Janutas, Vytautas Juo- sys Domarkas. zapaitis, Laima Jonutytë, Ieva Prudnikovaitë. Diriguos Juozas Do- markas. RUGSËJO 26 D. (PENKTADIENIS) Plungëje, Mykolo Oginskio rûmuose RUGSËJO 6 D. (ÐEÐTADIENIS) 10 val. – Mokslinis seminaras „Materialusis kultûros paveldas Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne Lietuvoje ir Lenkijoje. Visuomenës vaidmuo: problemos ir iððûkiai“. 17 val. – Torûnës (Lenkija) simfoninio orkestro koncertas (or- 17 val. – Varðuvos istorijos muziejaus (Lenkija) parodos „Varðu- kestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Miroslaw J. Bùaszczyk), vos senamiestis – pasaulio kultûros paveldas“ atidarymas (paroda solistë – tarptautiniø konkursø laureatë Anna Maria Staskiewicz veiks iki 2008 m. lapkrièio 29 d.). (smuikas). RUGSËJO 27 D. (ÐEÐTADIENIS) RUGSËJO 7 D. (SEKMADIENIS) Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 17 val. – Festivalio baigiamasis koncertas. Gros Europos Sàjun- 19 val. – Torûnës (Lenkija) simfoninio orkestro koncertas (or- gos kamerinis orkestras (European Union Chamber Orchestra). Pro- kestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Miroslaw J. Bùaszczyk), gramos meno vadovas – Matthias Wollong. Solistë – Daniela Koch solistë – tarptautiniø konkursø laureatë Anna Maria Staskiewicz (fleita). (smuikas). RUGSËJO 28 D. (SEKMADIENIS) RUGSËJO 13 D. (ÐEÐTADIENIS) Telðiuose, Þemaitës dramos teatre Plungëje, Mykolo Oginskio dvaro þirgyne 14 val. – Festivalio baigiamasis koncertas. Gros Europos Sàjun- 17 val. – Mykolo Oginskio festivalio simfoninio orkestro koncer- gos kamerinis orkestras (European Union Chamber Orchestra). Pro- tas (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Klaipëdos kultûros magistras, gramos meno vadovas – Matthias Wollong. Solistë – Daniela Koch prof. Stasys Domarkas). Orkestro grupiø vadovës: Saulë Domarkie- (fleita). KULTÛRA 5

Istorinës atminties gaivinimas, tilto per nebûtyje paskendusius ðimtmeèius tiesimas – koks tai neaprëpiamas, sunkus, tuo paèiu ir masinantis darbas! Pasitikëjimà ðio uþmojo sëkme þadino bendra- minèiø geranoriðkumas ir optimizmas, netrumpas deðimties metø laiko limitas ir tai, kad gana greitai buvo sutarta dël istorinio kon- teksto vertinimo ir principiniø nuostatø (apie tai buvo raðyta „Þe- maièiø þemëje“ – 2005 m. Nr. 4 / 49). Tuometiniø diskusijø metu iðryðkëjo ir paruoðiamøjø darbø programos sudarymo bei ágyven- dinimo gairës. Ðtai keletas ið jø: * Mykolo Kleopo Oginskio ir jo epochos raðytinio palikimo lei- dyba lietuviø kalba; * Kunigaikðèiø Oginskiø istorijos archyviniø tyrimø ir tarptauti- niø moksliniø konferencijø organizavimas; * Tiriamøjø paþintiniø ekspedicijø rengimas; * Tarptautiniø Mykolo Kleopo Oginskio festivaliø organizavimas; * Ryðiø su Mykolo Kleopo Oginskio provaikaièiais kitose Euro- pos ðalyse paieðka; * Visokeriopa ðio projekto partneriø bendradarbiavimo plëtra; * Apibendrintos jubiliejaus parengiamøjø darbø programos ko- ordinavimas; * Mecenatø paieðka; * Informacinë sklaida ir kt. Mykolo Kleopo Oginskio portretas. 1805–1806. Dailininkas Kà per trejus metus mums bendromis jëgomis pavyko pasiekti? Fransua Ksavje Fabras. Drobë, aliejus, 113 x 85. Lietuvos Kokiais pëdsakais paþenklinta jubiliejaus parengiamøjø darbø ke- dailës muziejus lio pradþia? Visø pirma – leidyba. Pagaliau jau galime lietuviø kalba skaityti ið prancûzø kalbos iðverstà M. K. Oginskio „Atsiminimø“ I tomà. Rietavo kraðtieèiø klubo prezidento, buvusio energetikos ministro Kelyje á dr. Leono Aðmanto þodþiais tariant, „Ðios knygos adresatas – visi ðiandieninës Lietuvos pilieèiai. Taèiau visø pirma jà turëtø perskai- tyti kiekvienas Seimo narys. Gal tada pradëtume kitaip suprasti ir vykdyti esmines pareigas bei ásipareigojimus savo valstybei, jos MYKOLO KLEOPO istorijai...“ Daugeliui skaitytojø maloniu atradimu tapo ir kiek anks- èiau (2004 m.) iðleista Sofijos Tyzenhauzaitës knyga „Reminiscen- sijos“, pateikusi to laikotarpio, kai, sutriuðkinus Tado Kosciuðkos sukilimà, po maiðtingos aðtuoniø metø emigracijos M. K. Oginskis OGINSKIO gráþo á buvusià savo Tëvynæ, autentiðkà Lietuvos aukðtuomenës gyvenimo ir ávykiø vaizdà. Chronologiðkai ir gyvai ði tema vystoma ir Gabrielës Giunterytës-Puzinienës knygoje „Vilniuje ir Lietuvos 250-øjø metiniø dvaruose“ (2005 m.) – tiktai èia laikotarpis jau keliais deðimtme- èiais vëlesnis: M. K. Oginskis, jau visiems laikams atsisveikinæs su savo Tëvyne, jos atkûrimo idëjomis, amþinu miegu ilsisi Floren- jubiliejø VYTAS RUTKAUSKAS cijoje, Santa Croce bazilikoje. Na o Þemaitijoje, Rietavo dvare, vis plaèiau skleidþiasi jo sûnaus Irenëjaus Oginskio socialiniø refor- mø, urbanistikos, ðvietimo, kultûros naujoviø ðaknys. Tiesa, kny- gos autorës þvilgsnis tolimame uþkampyje pluðanèio Irenëjaus 2005 m. kartu su bendraminèiais ið Þemaièiø dailës muziejaus Oginskio nepasiekia, taèiau ið daugelio vaizdingø tekstø netiesio- (ÞDM), Regionø kultûriniø iniciatyvø centro (RKIC), Lietuvos istori- giai gali pajusti ir Rietave tuo metu vyravusius þmoniø tarpusavio jos instituto (LII), Vilniaus universiteto, Lietuvos bajorø karaliðko- santykius, dramatiðkà 1831-øjø ir 1963-øjø metø sukilimø fonà. sios sàjungos, Mykolo Kleopo Oginskio muziejaus Zalesëje (Balta- Savita romantizuota forma Oginskiø tema atsispindi ir S. Tyzenhau- rusija), taip pat Baltarusijos muzikos akademijos, kitø Minsko aukð- zaitës romane „Halina Oginskytë arba Ðvedai Lenkijoje“ (2006). tøjø mokyklø bei organizacijø pradëjus intensyviau diskutuoti apie Ðilto visuomenës dëmesio susilaukë praëjusá rudená dienos ðvie- tai, kaip reikëtø áprasminti Mykolo Kleopo Oginskio 250-àsias me- sà pamatæ atskiru suvenyrinio pobûdþio leidiniu pasirodæ savo ak- tines (jubiliejø minësime 2015-aisiais), abejoniø nekëlë tik viena: tualumo jau du ðimtmeèiai neprarandantys Mykolo Kleopo Ogins- tarp kompozitoriaus epochos ir mûsø dienø tvyro istorinës atmin- kio „Priesakai sûnui“ bei Rietavo Oginskiø kultûros istorijos mu- ties bedugnë – plaèioji visuomenë apie ðià neeilinæ asmenybæ þino tik tiek, kiek yra ásidëmëjusi polonezà „Atsisveikinimas su Tëvyne“. (Nukelta á 6 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 6 KULTÛRA

gyvûnø draugijos Rietavo skyriaus veikla (1874–1902): pastangos humanizuoti visuomenæ“; Liudmilos Rohaè „Kunigaikðèiø Ogins- kiø mecenatystë Vitebske“; asp. Olgos Romanoviè „Mykolo Kleo- po Oginskio mokytojas Þanas Rolay: ugdymo tikslai ir metodai“; dr. Gitanos Zujienës „Oginskiø pareigûnø insignijos ikonografijoje“; Jolantos Skurdauskienës „Mykolo Mikalojaus Oginskio lituanistinë veikla lietuviø tautinio sàjûdþio metu XIX a. II p. – XX a. pr.“; Laimos Kiauleikytës „Muzikinës Mykolo Kleopo Oginskio paþiûros“; Gied- rës Rutkauskaitës „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklos pëd-

Kunigaikðèiø Oginskiø herbas sakai Lietuvos kultûros paveldo þemëlapyje“. Ðiø, 2008-øjø, metø rugsëjo 12 d. Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje ávyks jau IV-oji tarptautinë konferencija tuo pa- èiu pavadinimu. Apibendrintà pirmøjø penkeriø konferencijø me- (Atkelta ið 5 p.) dþiagà atskiru leidiniu planuojama iðleisti 2010 m. Tai bus dar vie- nas þingsnelis rengiantis Mykolo Kleopo Oginskio jubiliejui. ziejaus inicijuotas leidinys „Polonezø kelias“ – pirmasis bandy- Neámanoma ásivaizduoti M. K. Oginskio jubiliejaus programos mas susisteminti Lietuvoje iðsibarsèiusius Oginskiø kultûros pa- vystymo be muzikos. Malonu, kad ðiame „Þemaièiø þemës“ nume- veldo objektus. Visi ðie leidiniai – tai puikus, savalaikis Regionø ryje tiek daug vietos skiriama pirmøjø tarptautiniø Oginskio festiva- kultûriniø iniciatyvø centro indëlis á iki ðiol buvuá tuðèià lietuviðko- liø veiklai nuðviesti. Kas gali abejoti ðiø áspûdingø muzikiniø rengi- sios Oginskiados aruodà. Jam jau galime priskirti ir M. K. Oginskio niø prasmingumu?! Pramogø industrijai dienà ir naktá verèiant á dukters Amelijos Oginskytës-Zaùuskos provaikaièio Iwo Zaùuskio pasaulá butaforines linksmybes, nepaprastai svarbu plësti ir har- monografijà „Oginskiø genas“, kuri Plungiðkiø draugijos iniciatyva monizuoti alternatyvaus, vertybinio kultûros pasirinkimo erdvæ, tuo iðversta ið anglø kalbos á lietuviø kalbà ir 2007 m. iðleista. Ðiemet paèiu átakoti istorinës atminties ugdymo, individualaus susivokimo spaudai pradëtas rengti ið originalo prancûzø á lietuviø kalbà iðvers- procesus. Ðtai kodël tiek daug vilèiø ir gerø palinkëjimø sudëta á ðiø tas ir M. K. Oginskio „Atsiminimø“ antrasis tomas bei ið baltarusiø festivaliø idëjos pamatus. Ar taps ðie renginiai kunigaikðèiø Ogins- á lietuviø kalbà iðversta Zalesës M. K. Oginskio muziejaus direkto- kiø rûpesèiu Rietave ir Plungëje kitados puoselëtos muzikinës kul- riaus Sergejaus Verameièiko knyga „Mykolas Kleopas Oginskis“. tûros renesansu? Kas gali átakoti ðio atgimimo ilgaamþiðkumà, sklai- Ðá aruodà kasmet papildo „Þemaièiø þemës“ þurnalo publikacijos dà Lietuvoje ir kitose ðalyse? Lëðos? Festivaliø meninis lygis? M. K. Oginskio tema. Jam taip pat priskirtinas Rietavo Oginskiø Materialinë bazë? Koncepcijos pagrástumas? Informacinë sklaida? kultûros istorijos muziejaus pastangomis 2008 m. iðleistas DVD Festivalio organizacinio komiteto veiklos efektyvumas?.. „Oginskiø dinastijos muzika“ (Iwo Zaùuskio koncertinës progra- Be abejo, tai ir daugybë kitø faktoriø – visø ir nesuminësi. Keletà mos, pristatytos Kaune ir Vilniuje 2006 m., áraðai). Ðiuo metu leidy- ið jø reikëtø ypaè akcentuoti – festivalio organizatoriø susiklausy- bai ruoðiama kompaktinë plokðtelë „Mykolas Kleopas Oginskis: mas, gebëjimas susikalbëti ir iðgirsti vieni kitus. gyvenimas ir kûryba“ (aktorë Virginija Kochanskytës, pianistë Ðvie- Gerai prisimenu vienà ið pirmøjø organizaciniø pasitarimø, ávy- së Èepliauskaitë, solistë Giedrë Zeicaitë). kusá 2006 m. pavasará, kai á Þemaièiø dailës muziejø susirinko visi Gerokai pajudëta ir Oginskiø archyvinio palikimo tyrimø ir tarp- ðio projekto partneriai: geri kaimynai – Plungës ir Rietavo savival- tautiniø moksliniø konferencijø Rietave organizavimo linkme. Ðio dybiø muziejininkai, meno mokyklø, kultûros sferos darbuotojai, darbo sëkmæ lëmë nuoðirdus bendradarbiavimas su Oginskiø isto- pagrindiniai festivalio strategai – profesoriai Stasys ir Juozas Do- rinio paveldo tyrinëtojais Baltarusijoje, Lietuvos istorijos instituto markai, Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krëpðta, kiti gar- mokslininkais, Lietuvos bajorø karaliðkàja sàjunga. Dþiaugiamës, bingi, Respublikoje ir uþ jos ribø plaèiai þinomi kultûrinës veiklos kad neformalia konferencijø koordinatore, nepaisydama didþiulio puoselëtojai, taip pat tuometinis Plungës rajono meras Algirdas uþimtumo, sutiko bûti Lietuvos istorijos instituto LDK skyriaus ve- Peèiulis, Rietavo savivaldybës meras Antanas Èerneckis. Ðio su- dëja dr. Ramunë Ðmigelskytë-Stukienë. Per trejetà metø moksli- sitikimo metu buvo klojami kertiniai festivalio akmenys: sklaido- ninkai, istorikai ið Baltarusijos universitetø, Baltarusijos muzikos mos paskutinës abejonës dël jo tikslingumo, formuojama meno akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didþiojo universi- taryba, organizacinis komitetas, kalbama apie Oginskio orkestro teto, Piliø tyrimo centro „Lietuvos pilys“, generolo Jono Þemaièio telkimo galimybes. Laikas parodë, kad tokie pasitarimai labai rei- Lietuvos karo akademijos, kitø institucijø bei organizacijø ðiose kalingi. konferencijose pristatë daugiau kaip 30 moksliniø praneðimø. Tarp jø ir Iwo Zaùuskio „Oginskiai ðimtmeèiø kryþkelëse“; prof. Olgos RYÐIØ SU MYKOLO KLEOPO OGINSKIO Dadiomovos „Mykolas Kazimieras Oginskis ir jo muzikinis paliki- mas“; dr. Ramunës Ðmigelskytës-Stukienës „Mykolas Kleopas PROVAIKAIÈIAIS PAIEÐKOS Oginskis – paskutinis LDK iþdininkas“; dr. Svetlanos Nemohaj – „Mykolo Kleopo Oginskio visuomeninë, mecenatinë veikla Lietu- Simboliðka (ir viltinga), kad XVIII a. ryðkiai suðvitusi Oginskiø vos ir Baltarusijos teritorijose“; prof. Leonido Kaledinskio „Ogins- giminës muzikiniø tradicijø þvaigþdë, dël istoriniø lûþiø nutolusi á kiø laikø Vitebskas“; dr. Valdo Rakuèio „Mykolas Kazimieras Ogins- Vakarus, neuþgeso èia iki pat ðiø dienø. 2005 m., pradëjus ágyven- kis – LDK didysis etmonas“; dr. Zitos Mediðauskienës „Rusijos dinti Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø jubiliejiniø metiniø áprasmini- KULTÛRA 7

mo programà, mums pavyko uþmegzti ryðius su Didþiojoje Britani- joje gyvenanèiais muzikais, puikiais Europos kultûros istorijos þino- vais Iwu ir Andþejum Zaùuskiais – M. K. Oginskio dukters Amelijos Oginskytës-Zaùuskos provaikaièiais. Kai 2006 m. rudená Iwo Zaùus- kis su þmona Lorna pirmà kartà atvyko á Lietuvà – dalyvauti II-ojoje tarptautinëje konferencijoje „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veik- los pëdsakai (...)“, mes, sutikusieji já Kaune, Karmëlavos aerouoste, ilgokai spaudëme vieni kitiems rankas kartodami: „Nuostabu! Neáti- këtina!“... Tà nepamirðtamà rugsëjá Iwo Zaùuskis, kaip I-ojo tarptau- tinio Oginskio festivalio garbës sveèias, Lietuvai padovanojo puikià koncertinæ programà „Oginskiø dinastijos muzika“. Prieð mûsø akis tada pirmà kartà taip plaèiai atsivërë daugiau negu du ðimtmeèius puoselëjama Oginskiø giminës muzikiniø tradicijø panorama. Kaip reta, betarpiðkai galëjome permàstyti þodþiø „Europa: bendras pa- veldas“ prasmæ.

Sudarant koncertinio turnë „Mykolo Kleopo Oginskio polonezø Rietavo kunigaikðèio Bogdano Oginskio (1848–1909) arba Plungës kelias. 2006“ marðrutà, visø pirma buvo orientuojamasi á Lietuvos kunigaikðèio Mykolo Oginskio (1849–1902) dvaro muzikos mokyklos dvarø kultûros paveldo þidinius, vienaip ar kitaip susijusius su Ogins- vaizdinis antspaudas. Lietuvos dailës muziejus, MPM-856 kiø veikla ar bent jau tuo laikmeèiu, kai jis kûrë: Rietavas, Plungë, Kelmë, Renavas, Klaipëda, Varniai, Kaunas, Vilnius – èia pirmiausia ir nuskambëjo I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio sklaidos aidai. 2007 m. rudená, antrà kartà Lietuvoje vieðinèio Iwo Zaùuskio kon- certinë ðvieèiamoji programa pasiekë Tiðkevièiø rûmus Kretingoje, Radvilø pilá Birþuose, Kaunà, Vilniø, suprantama, – ir Rietavà, Plun- gæ. Visus koncertus lydëjo visuomenës didþiulis susidomëjimas garbaus sveèio asmenybe, M. K. Oginskio jubiliejiniø metø áprasmi- nimo idëjomis. Ðá rudená Iwo Zaùuskis á Lietuvà atvyks jau treèià kartà. Iðplëstinë programa „M. K. Oginskio polonezø kelias. 2008“ ir vël orientuota á istorines vietoves, reprezentacines muziejø sales, á klausytojus, ku- riems nesvetimas troðkimas paþinti gilesnius mûsø kultûros istori- jos klodus. Pirmasis programos akordas nuskambës rugsëjo 12 d. Rietave, pasibaigus IV-ajai tarptautinei mokslinei konferencijai „Oginskiø kultûrinës veiklos pëdsakai“. Po to kelias pasuks á Gargþ- dus, Ðilutæ (Ðojaus dvarà), Kaiðiadoris (Kruonio baþnyèià), Trakus 1794 m. antspaudas su Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) (Pilies menæ), Vilkaviðká (Paeþeriø rûmus), Kaunà (Nacionalinio raðmenimis. Lietuvos dailës muziejus, MPM-870 M. K. Èiurlionio dailës muziejaus M. Þilinsko galerijà). Koncertuose skambës ne tiktai M. K. Oginskio, bet ir kitø ðios iðkilios giminës kompozitoriø muzika, bus pristatomi teminiai leidiniai, kompaktiniai diskai, kartu keliaus ir foto dokumentinë paroda. Atsisveikinæs su Lietuva, Iwo Zaùuskis koncertinës programos estafetæ planuoja pratæsti Lenkijoje. Èia, kaip ir Lietuvoje bei Baltaru- sijoje, taip pat jau dygsniuojamos „Polonezø kelio“ gairës. Prisiminus ðià vasarà Iwo Zaùuskio iniciatyva ið Didþiosios Bri- tanijos anglø kalba transliuotà radijo laidø ciklà, skirtà M. K. Ogins- kio gyvenimui ir kûrybai, lieka tik stebëtis maestro veiklumu tyrinë- jant ir populiarinant M. K. Oginskio kûrybiná palikimà, tuo paèiu mû- sø kraðto istorijà, Rietavo ir Plungës, kaip atgimstanèiø muzikinës kultûros þidiniø, vardà. Manau, kad prasminga bûtø tarptautinio M. Oginskio festivalio pro- gramose Iwo Zaùuská pristatyti ir kaip kompozitoriø. Mintis kirba ir apie jo solidþiø biografiniø veikalø, skirtø Mocartui (Wolfgang Ama- deus Mozart), Ðopenui (Frederik Chopin), Listui (Franz Liszt), kitiems Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) (?) antspaudas. (Spëjama, kad tai pasaulinio masto kompozitoriams atminti, vertimà á lietuviø kalbà. Ko kontrafakcinis antspaudas, M. K. Oginskio naudotas jam slapstantis uþsienyje (herbe nëra Oginskiø herbo figûros, tik monograma: X-O“ (xsiàz gero metas galvoti ir apie Rietavo bei Plungës garbës pilieèio vardø Oginski). Lietuvos dailës muziejus, MPM-859 suteikimà ðiam iðkiliam garbingos Oginskiø giminës palikuoniui.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 8 KULTÛROS ISTORIJA

MYKOLAS OGINSKIS – muzikos mecenatas

LAIMA KIAULEIKYTË

Straipsnis parengtas pagal autorës praneðimà, perskaitytà 2004 m. Þemaièiø dailës muziejuje (Plungë) Nuotraukoje – Plungës kunigaikðtis Mykolas ávykusioje mokslinëje konferencijoje „Kunigaikðtis Oginskis (1849–1902). Nuotrauka ið Þemaièiø Mykolas Oginskis. Veikla ir istorinis palikimas“ dailës muziejaus rinkiniø, P. m. – 800/1

Tyrinëjant Lietuvos muzikos mecenatystës istorinæ raidà, aki- kio kunigaikðèio Mykolo Oginskio (1849–1902) muzikos mecena- vaizdþiai matyti, jog laikui bëgant buvo susiformavæ du vienas ki- tystë priskirtina pastarajam. XIX a. pab. didikø muzikos mecenatystë, tam prieðtaravæ mecenatystës tipai. Vienas – savitikslis, socialiniu kuri ið esmës prieðtaravo kultûros demokratëjimui ir buvo tam tikra bei tautiniu poþiûriu uþdaras, maþai kontaktavæs su miesto muzikos socialinë atgyvena, Lietuvos muzikai padarë daug gera. kultûra, o kitas – ðvietëjiðkas, labdaringas, atviras vakarietiðkai Ðvietëjiðkà muzikos mecenatystës pobûdá suformavo XVIII a. paþangai, teikæs tautinio muzikos sàjûdþio plëtotës vilèiø. Plungið- Apðvietos ideologija, iðkëlusi prigimtinës þmoniø lygybës, mokslo bei mokymo naudingumo, meno auklëjamosios reikðmës idëjas. Tuo metu Lietuvoje imta steigti varguomenæ privalëjusias lavinti mokymo institucijas. Ðvietëjai mecenatai kûrë milþiniðkus Lietu- vos kultûros bei ekonomikos ugdymo planus. Buvo susirûpinta ne tik muzikos meno globa. Buvo remiami bûsimieji gydytojai, moky- tojai, statybos specialistai ir kt. Reikðmingiausius ðvietimo centrus bei muzikos mokyklas pavyko ákurti LDK paiþdininkiui Antanui Ty- zenhauzui (1733–1785) bei Nesvyþiaus Radviloms, taèiau istorinë- je Lietuvos teritorijoje panaðiø mokyklø bûta ir daugiau. Pasak A. Ty- zenhauzo sekretoriaus Ksavero Boguðo (1746–1820), XVIII a. me- cenatai „ðiuo poþiûriu tikëjo savojo laiko idëja apie dailiøjø menø

Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro laikrodinë su oranþerija. Aleksandro Zientarskio pieðinys KULTÛROS ISTORIJA 9

poveiká ið tamsos bepakylanèiam protui“, siekë „iððaukti veiklai dainavimo mokyklëlë – lenkø kraðtotyrininkai teigia, jog ji ákurta naujus, dar snûduriuojanèius talentus“, ir „talentø atsirado“. 1859 m. Konkreèiau apie tuo metu organizuotà muzikos mokymà Pasitelkus iðlikusius dokumentus, nesunku pastebëti, jog bûtent liudija Rietave tarnavæs Laurynas Ivinskis (1808–1881). Ryþtingos tuo metu Lietuvos kapelose pagausëjo vietiniø muzikø, lietuviø. ðvietëjiðkos kunigaikðèio Irenëjaus pastangos þenkliai pastûmëjo Tarkime, A. Tyzenhauzo Gardino kapeloje grieþë Kasparas Burba, Oginskiø muzikos mecenatystës procesà. Juozas Vaitkus, Stasys Ðvedas, Jonas Kruopa, Juozas Vitkus, An- Rietavas èia minimas neatsitiktinai. Kalbant apie Mykolo Ogins- drius Tuminas, Tadas Verba, ðoko Agota Stirnickaitë, Pranë Ðilins- kio muzikos mecenatystæ, neámanoma apsiriboti Plungës muzikos kaitë. Grafo Juozapo Hiulceno (1736–1786) Belmonto (Zarasø apyl.) sàjûdþio pavyzdþiais. Trisdeðimt metø gyvavusi Rietavo muzikos kapeloje grieþë Pranas Vilpiðius, Jurgis Dainys, Juozas Grinelis, mokykla, ten veikæs simfoninis bei puèiamøjø orkestrai, davæ pra- Tadas Muraðka. LDK pakanclerio Konstantino Kazimiero Pliaterio dþià ir Plungës mokyklai bei orkestrui, buvo ne vien brolio Bogdano (1749–1807) Daugëliðkio kapeloje muzikavo Patrigaila, Milvydas, (1848–1909), taèiau ir Mykolo triûso darinys. Abiejø orkestrai ëmë Dargis, þymus smuikininkas Pranciðkus Þilevièius ir keletas kitø. pastebimiau veikti broliams pasistatydinus mûrinius rûmus, ku- Apðvieta suteikë ideologiniø postûmiø Lietuvos muzikos moks- riuose orkestrams buvo erdvës. Kaip þinoma, Bogdanas teikë fi- lo bei mokymo paþangai. Savo teises ginti sujudo muzikai profesio- nansinius iðteklius, Mykolas administravo muzikos mokyklø bei nalai. XIX a. pr. buvo iðleista muzikos mokslo veikalø, prie Vilniaus orkestrø veiklà, rûpinosi moksleiviø studijomis Varðuvos muzikos universiteto ëmë veikti Muzikos skyrius (1802–1927), þadëjæs per- institute, Maskvos bei Sankt Peterburgo konservatorijose. Pastara- augti á Muzikos bei muzikologijos katedrà. Deja, XIX a. politinës bei sis, bûdamas sukalbamesnio charakterio, demokratiðkesnës pa- socialinës aplinkybës nustelbë ðvietëjø siekius. saulëþiûros, lengviau bendravo su paprastais þmonëmis, buvo arti- Tokiomis sàlygomis XIX a. vid. Lietuvoje vël iðkilo privaèios mesnis ir muzikams. Á já daþniausiai gyventojai kreipdavosi ir pra- muzikos meno globos bûtinybë. Tuo metu, kai Vakarø Europoje, ðydami ávairios paramos. Maþojoje Lietuvoje bei kaimyninëje Lenkijoje muzikos kultûra jau Plungiðkis kunigaikðtis nepasiþymëjo praktiðkumu. Laiðkuose buvo bebaigianti demokratëti – ten jau veikë vieðieji teatrai, buvo broliui jis skundësi, jog valdiniai iðeinà dirbti savo laukø, o dvare rengiami vieðieji koncertai, veikë organizuota muzikos mokymo tvyranti netvarka, arba ásigudrinantys medþius kirsti paèiame dva- sistema, Lietuvoje vël atgijo plataus uþmojo didikø muzikos mece- ro parke, tiesiog prieðais rûmø langus, o kunigaikðtis nemokàs jø natystë. Ðiam chronologiðkai kiek pavëluotam reiðkiniui átakos tu- sudrausti. Mykolas buvo meniðkos sielos, domëjosi muzika, tad rëjo ilgaamþës didikø giminiø muzikinës tradicijos, Oginskiø atve- orkestrø problemas sprendë sëkmingiau, negu Bogdanas. Kuni- ju – veikiausiai ir paveldimas muzikalumas. Visi þymesnieji Ogins- gaikðtis Mykolas rûpinosi instrumentø ágijimu bei jø nuolatine prie- kiø giminës LDK valstybininkai bei karininkai laikë puikias kape- þiûra, kaupë natotekà, domëjosi muzikø buitimi. Iðmanë jis muzi- las. Tarp jø, kaip þinoma, itin garsëjo LDK didysis etmonas, atlikë- kos instrumentø sàrangà, iðkilus reikalui, gebëjo jiems parinkti tin- jas bei kompozitorius Mykolas Kazimieras Oginskis (1728–1800) kamas detales. Orkestrantams buvo perkami brangûs, uþsienyje bei LDK paiþdininkis (vëliau – senatorius) kompozitorius Mykolas pagaminti muzikos instrumentai (aptariamuoju laikotarpiu net ir prak- Kleopas Oginskis (1765–1833). Kita XIX a. muzikos globà skatinusi tikuojantys muzikai geresniø instrumentø nepajëgdavo nusipirkti). dingstis – romantinës ideologijos sàlygota asmenybës laisvës, di- Þinoma, kad 1896 m. vasario 21 d. á kunigaikðtá Mykolà laiðku kreipësi dingumo, individualizmo idëja, audrinusi iðsilavinusios diduome- Vilniaus muzikas Donatas Bremeris, praðydamas nupirkti obojø; tuo- nës protus. Tipiðka Romantizmo laikø asmenybë buvo plungiðkio met galësiàs grieþti Plungës orkestre, á kurá jau yra priimtas. mecenato kunigaikðèio Mykolo Oginskio tëvas Irenëjus Kleopas Rietavo muzikos mokykla rengdavo muzikus ir Plungës orkest- Oginskis (1808–1863), paþangus þemvaldys, naudingø ekonomi- rui. Ji atitiko dabartinæ aukðtesniàjà muzikos mokyklà (konservato- niø bei socialiniø naujoviø diegëjas, muzikos globëjas. Beje, jis taip rijà) – joje pasimokæ gabesnieji moksleiviai sëkmingai ástodavo á pat buvo muzikalus, turëjo graþø balsà, mëgo pamuzikuoti su profe- aukðtàsias muzikos mokyklas. Kaip þinome, tarp Rietavo bei Plun- sionalais muzikais (pvz., Juzefu Wielhorskiu (1816–1892), Edwar- gës mokyklø auklëtiniø bûta itin þymiø – èia mokësi kompozitorius du Wolffu (1814–1880) ir kt.). bei atlikëjas Emerikas Gailevièius (1874–1949), vargonininkas, Var- Broliø mecenatø Bogdano ir Mykolo motina Olga Oginskienë ðuvos muzikos instituto profesorius Aloyzas Butkevièius (1840– (mirë 1899 m.), buvusi carienës freilina, turtingà muzikos patirtá 1896), karo kapelmeisteris bei kompozitorius Juozas Gudavièius ágijo gyvendama Sankt Peterburge. B. ir M. Oginskiø dëdës Tadas (1872–1939), puikus smuikininkas telðiðkis, vëliau Sankt Peter- Antanas Oginskis (1798–1844) bei Pranciðkus Ksaveras Oginskis burge, Varðuvoje tarnavæs Juozas Goðtautas (1860–1939), mûsø (1801–1837) ir teta Amelija Oginska (1803–1858) komponavo muzi- muzikos ir dailës klasikas Mikalojus Konstantinas Èiurlionis (1875– kà. Tad broliø Oginskiø muzikos mecenatystë buvo giliai tradicinë ir, 1911), daugelis kitø. Plungiðkio kunigaikðèio Mykolo nuopelnams galima sakyti, kad neiðvengiama. galima priskirti ir kito mûsø klasiko – Juozo Naujalio (1869–1934) – Dokumentai rodo, jog bûtent Irenëjus Kleopas Oginskis Rietave pakvietimà dirbti Rietavo baþnyèios vargonininku. Daug kunigaikð- pirmasis subûrë kapelà (beje, jo tëvas kompozitorius ir valstybës èiø auklëtiniø pasklido po Lenkijà, Rusijà, Maþàjà Lietuvà. Ogins- veikëjas Mykolas Kleopas Oginskis èia tik kartkartëmis uþsukda- kiams mirus, JAV atsidûræ muzikai, galima sakyti, JAV padëjo pa- vo). Pagal 1847 m. Rietavo inventoriø aðtuoniems muzikantams grindus lietuviø iðeivijos muzikinei veiklai. Èia ypaè pasiþymëjo jau buvo duoti valgymo árankiai – ðakutës, ðaukðtai, stiklinës, po vargonininkas Antanas Pocius (1884–1953), 1914 m. Èikagoje ástei- porà lëkðèiø bei þirklës þvakëms karpyti. gæs vadinamàjà Beethoveno konservatorijà bei lietuviø vargoninin- XIX a. Þemaitijos Oginskiø muzikinës veiklos istorijà nuo èia ir vertëtø pradëti. Netrukus Rietave buvo organizuota ir muzikos bei (Nukelta á 10 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 10 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 9 p.) (1838–1920). Buvo grieþiami ir daugelio maþiau þinomø kompozi- toriø romantikø kûriniai. Neretai skambëjo G. Verdi (1813–1901), kø sàjungà (1911). Ne maþiau þymus ir Jonas Jakaitis (1883–1963), G. Rossini (1792–1868), V. Beiliui (1801–1835), G. Donizetti (1797– vadovavæs iðeiviø puèiamøjø orkestrams, dëstytojavæs minëtoje 1848), J. F. Halévy (1799–1862), F. von Flotowo (1812–1883), J. Of- konservatorijoje. Nereikia pamirðti daugybës mokyklas baigusiø fenbacho (1819–1880), S. Moniuðkos (1819–1872), P. Èaikovskio vargonininkø, kapelmeisteriø, chorvedþiø, vëliau sëkmingai dirbu- (1840–1893) operø fragmentø transkripcijos. Buvo grieþiami ir po- siø ávairiose Lietuvos vietovëse, Kauno valstybës teatre, Vilniaus puliariø K. Zellerio (1842–1898), F. von Suppé (1819–1895), H. Zum- operoje, Filharmonijoje, Radijo komiteto orkestre. pës (1850–1903) bei Straussø ðeimos opereèiø bei kitø sceniniø Rietavo bei Plungës muzikos mokyklø reikðmë mûsø muzikos kûriniø fragmentai, E. Waldteufelio (1837–1915), Ph. Ferbacho kultûrai dar nëra tinkamai ávertinta ir áamþinta. Reikia prisiminti, (1815–1885), K. Fausto (1825–1892), J. Gunglio (1810–1889) val- jog savo laiku jos buvo reikðmingesnës nei Vilniaus Rusø muzikos sai, C. Franzo (1738–1802), M. Mareèeko (1821–1897) marðai, draugijos mokykla. Dokumentai liudija, jog ið Vilniaus neretai vykta M. K. Oginskio (1765–1833) polonezai, C. M. Ziehrerio (1843–1922) mokytis á Plungæ arba Rietavà. Jau yra tekæ raðyti, jog buvo moki- kadriliai, L. Lewandowskio (1831–1896) bei A. Wroñskio (1850– niø, á ðá þemaièiø kraðtà atvykusiø mokytis net ið Gardino, Varðu- 1915) Mozûrai ir t. t. Rietavo bei Plungës baþnyèiose klausytasi vos, Permës, Minsko, Rygos. W. A. Mozarto, St. Moniuðkos, A. Freyerio (1803–1883), K. Kempte- Minëtas romantinis didingumo vajus sàlygojo itin iðkilø broliø rio (1819–1871), G. Rossinio (1782–1868) sakraliniø kûriniø. Oginskiø muzikos mecenatystës pobûdá. Rietavo orkestro muzikø Carø represinës politikos klampynë vertë kraðto diduomenæ su skaièius iðaugdavo iki 100 ir daugiau asmenø (pusë jø buvo moks- ilgesiu þvelgti á LDK praeitá. Sekdami XVIII a. ðvietëjø pëdomis, leiviai), kai didelio simfoninio orkestro sudëtis daþniausiai nevirði- Oginskiai tæsë jø muzikines tradicijas. Turëdami pakankamai iðtek- ja aðtuoniasdeðimties. Plungëje bûrësi pusðimtis – taip pat nema- liø, jie galëjo pasisamdyti muzikø uþsienieèiø – taip pasielgë Rau- þa sudëtis styginiø orkestrui. Net Rietavo orkestrui 1909 m. suny- dondvario bei Kretingos Tiðkevièiai, samdæ vokieèiø bei èekø mu- kus, dar buvo likæ apie 50 pajëgiø muzikø, papildomai – dar ir bûrys zikus. Taèiau broliai Oginskiai pasirinko sunkesná, daugiau pastan- mokiniø. Plungës orkestrui 1894–1902 m. vadovavo Varðuvos mu- gø kainavusá kelià – ið paèiø iðugdytø vietiniø muzikø subûrë or- zikos instituto absolventas Pranas Dovydavièius, anksèiau – Anup- kestrus, galinèius tapti dvarø pasididþiavimu. Senø laikø tradicijo- ras Zakrþewskis, Raimundas Petkus ir keletas kitø. Jei broliø or- mis sekta ir kitais atvejais. Tarkime, Rietavo „raiteliø trimitininkø“ kestrai bûtø gyvavæ anksèiau, kai Lietuva dar nebuvo tapusi Rusijos puèiamøjø orkestras buvo ne kas kita, kaip LDK laikø karo kapelos imperijos provincija, Oginskiø mecenatystë bûtø galëjusi prilygti atitikmuo. iðkiliai kunigaikðèiø Esterhaziø bei Lobkowiczø, globojusiø J. Hayd- Ilgaamþës mecenatystës tradicijos vertë kaupti tapybos kolek- nà, L. van Beethovenà, mecenatystei. Mat ir jiems kûriniø yra skyræ cijas, retenybiø rinkinius, vertingas bibliotekas ir visa tai atverti èekas Carlas Mohras, miunchenietis Leopoldas Ulkë, auklëtiniai platesniam naudojimui – net ir M. K. Èiurlionis mini gilinæsis á kuni- Petras Stankevièius (g. 1874), M. K. Èiurlionis ir keletas kitø. gaikðèio Mykolo Oginskio sukauptà muzikinæ literatûrà. XIX a. pab. Kunigaikðtis M. Oginskis buvo pasisëmæs vertingø muzikos áspû- Lietuvos muzikai bûtent dvaruose daþniausiai ir susipaþindavo su dþiø – su kunigaikðtiene jis buvo apkeliavæs visà Vakarø Europà, naujaisiais muzikos veikalais, Varðuvoje leista muzikine periodika, aplankæs þymiausius Paryþiaus, Berlyno, Austrijos, Italijos operos taip pat vienur kitur jau atsirandanèiais gramofono áraðais. teatrus, koncertø sales. Ilgëliau pagyvendavo Sankt Peterburge, XIX a. Lietuvoje klestint privaèiai muzikos mecenatystei, ið da- Varðuvoje, Krokuvoje, mëgo Prancûzijos kurortus. Buvo klausæsis lies atgijo LDK laikø pomëgis dvaro teatrui. Amþiaus pradþioje më- iðkiliausiø to meto þvaigþdþiø – soprano Paulinos Lucca (1848– gëjiðki muzikiniai teatrai gyvavo Sapiegø Þelvoje, Tiðkevièiø Svis- 1908), tenoro Francesco Marconi (1853–1916), baritono Mattia Bat- loèëje bei Pleðèenicuose (Minsko gub.), Jasinskiø Verkiuose, Ogins- tistini (1856–1928) bei daugelio kitø. Taip jis perëmë vakarietiðkas kiø Strëvininkuose bei Uþumedyje. Apie amþiaus vidurá garsëjo Na- muzikos sàjûdþio tradicijas, savo orkestrui parûpino vakarietiðko, gurskiø Kurtuvënai, Lopacinskiø Kairënai, Tiðkevièiø Raudondva- ðiuolaikiðko repertuaro. Bûdamas uþsienyje jis nepamirðdavo Plun- ris ir keletas kitø teatrø. Broliai Oginskiai ir èia blykstelëjo praeities gës muzikos mokyklos bei orkestro reikalø. epochø verta didybe. Jie sumanë ásisteigti visavertæ operà. 1878– Oginskiø muzikai buvo ávaldæ platø bei áspûdingà repertuarà. 1880 m. Rietavo inventoriuose minimi operos solistai: Vladislovas Nors tradiciðkai manoma, kad Plungëje daþniau grieþdavo kameri- Krasauskas (vëliau – Vilniaus arkikatedros kapelos solistas), Ste- nës sudëties orkestras, dokumentai rodo, jog èia skambëjo ir operø fanija Brejer, Karolina Stankutë, Ona Vaitkuvienë-Ðakytë, Adolfas fragmentai. 1890 m. vasario 3 d. laiðke ið Paryþiaus kunigaikðtis Jankus, Antanas Montvila, Milius, Rekðytë, Ðliþys, Ðovinytë. Ðie Mykolas praðo brolá á Plungæ pasiøsti dvi-tris sudëtingesnes operas muzikai veikiausiai talkininkaudavo ir orkestrantams grieþiant Rie- (manytina, transkripcijas), taip pat keletà pjesiø styginiams. tavo bei Plungës baþnyèiose. XIX–XX a. sandûroje daugelis Lietu- Orkestras atlikdavo daug klasicistinës muzikos – J. Haydno vos dvarø (tarkime, Palangos, Lentvario, Vilniaus apylinkiø) buvo (1732–1809), W. A. Mozarto (1756–1791), L. van Beethoveno (1770– tapæ paprastam þmogui prieinamomis pramogø, sporto, poilsio zo- 1827), L. J. Hérold’o (1791–1833), A. E. M. Grëtry (1741–1813), nomis. Tiðkevièiø Lentvaryje rengtos dviraèiø lenktynës, grieþë L. G. Spontmi (1774–1851) – kûriniø. samdytø muzikø kapela. Kai kurie kiti Lietuvos muzikos mecenatai, Itin muzikantø buvo mëgiami romantinës muzikos kûrëjai – pavyzdþiui, Gelvonø savininkas Gustavas Pliateris (1841–1912), C. M. von Weberis (1786–1826), A. G. Lortzingas (1801–1851), visokeriopai rëmë to meto miesto muzikos sàjûdá – savo lëðomis F. Schubertas (1797–1828), R. Wagneris (1813–1883), Ch. C. Saint- leido natas, organizuodavo koncertus, rengë parodas. Ðiuo poþiûriu Saensas (1835–1921), J. Brahmsas (1833–1897), M. Brachas broliai Bogdanas ir Mykolas Oginskiai vël laikësi amþiø tradicijø – KULTÛROS ISTORIJA 11

didþiûniðkas, karaliðkas jø mecenatystës uþmojis kirtosi su de- mokratëjanèia Lietuvos miesto muzikos kultûra. Kita vertus, kuni- gaikðèiams poilsiaujant Rygoje, Palangoje, Majoruose, dalyvau- jant kasmetinëse þemës ûkio parodose, orkestrai tapdavo bendrojo muzikos sàjûdþio dalimi. Romantiniais XIX a. laikais tarp ðviesuomenës suklestëjo ideo- loginis bei praktinis sakralumo kultas. Kunigaikðtis Mykolas buvo labai pamaldus – su þmona jis buvo lankæsis net pas Ðventà Tëvà, tad itin daug dëmesio skyrë ir muzikinei baþnytiniø apeigø puoðy- bai. Jis labai rûpinosi sakralinës muzikos natomis. 1881 m. kovo 9 d. ið Krokuvos broliui paraðë, kad ieðko miðparø, siunèia du „Sal- ve Regina“, tikás dar rasti „Regina Coeli“. Sekmadieniais Plungës baþnyèioje grieþdavo geriausiø muzikø kvar- tetas arba orkestro grupë, giedodavo mokyklos moksleiviø choras. Reikðminga ir kunigaikðèio Mykolo draugystë su iðkilia XIX a. Lietuvos baþnyèios asmenybe – Þemaièiø vyskupu Meèislovu Leo- nardu Paliulioniu (1834–1908). Galima sakyti, kad vyskupas buvo Oginskiø ðeimos sàþinë. Prieð jam atvykstant, broliø motina, taria- ma „nedorëlë“ kunigaikðtienë Olga Oginskienë, pasitraukdavo á ki- tas rezidencijas, Bogdanas Oginskis daþniausiai ið viso nesirody- davo. Tad ir ðiuo atveju deramo etiketo pareigos tekdavo broliui Mykolui. Vyskupà M. L. Paliulioná kunigaikðtis M. Oginskis itin ger- bë, domëdavosi hierarcho sveikata. Ðiuos du asmenis siejo neabe- jotinas palankumas lietuvybei. Kaip þinoma, kunigaikðtis Mykolas per prûsø sienà yra veþæs lietuviams literatûros, o po to, kai 1904 m. vyskupas M. L. Paliulionis apsilankë pas carà, kad ir daugelio kitø pastangomis, buvo atgauta lietuviø spauda ir kalba. Þvelgiant ið XXI a. perspektyvos bei prieð akis turint Lietuvos visuomenës raidos kontekstà, nevertëtø idealizuoti mecenatø kunigaikðèiø Oginskiø bei muzikø tarpusavio santykiø. Verta vi- sada prisiminti, jog vienoje pusëje buvo turtingi visavaldþiai, ne- vengæ pabrëþti savo pranaðumo, kitoje – beteisiai jaunuoliai, nere- tai – dar vaikai, kurie neturëjo jokiø socialiniø garantijø, jø negynë jokios teisësaugos ir artimieji. Muzikø atþvilgiu bûta neteisybës, þeminimo, grubumo, net fizinio smurto atvejø. Iðlikusioje broliø ko- respondencijoje minimi Rietave negyvai uþplakti, neaiðkiomis ap- linkybëmis miræ valdiniai. Taèiau XIX a. Lietuvos realybës sàlygo- mis tokia muzikø padëtis nebuvo kuo nors stebëtina. Muziko profe- Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmø bibliotekos ir parko fragmentai. Apie XIX a. pab. – XX a. pr. Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvø sija Lietuvoje visais laikais buvo socialiniame dugne. Praeities uþ- danga slepia daug etiniu bei tautiniu poþiûriu itin opiø, atstumianèiø Lietuvos muzikø ir jø darbdaviø bendravimo faktø. Jei lyginsime keliø dvarø buvo ásteigtos orkestro mokyklos. Tad kodël XIX a. Lie- aptariamo laikotarpio bei ankstesniø epochø muzikø lietuviø bûtá, tuvos muzikos kultûra nedavë itin iðkiliø profesionaliosios muzikos matysime, jog daug pozityviø momentø yra broliø mecenatø reiðkiniø, vëlokai sudemokratëjo ir tik amþiaus pabaigoje ágijo tau- Oginskiø naudai. Rietavo bei Plungës muzikai buvo pakankamai tinio turinio? Kodël tokia iðplëtota dvarø muzikos kultûra nesudarë aprûpinti, gaudavo gerus instrumentus, bûdavo apmokëtos jø mokslo produktyvios opozicijos oficialiajai muzikos sàjûdþio dykrai? Kaip iðlaidos. Net Vilniuje bei Varðuvoje gyvavo „kasos“ (t. y. buvo pa- þinoma, buvo tam prieþasèiø – agresyvi okupacinë politika, kultû- skirti atsakingi þmonës), ið kuriø kunigaikðèiø globotiniai studijuo- ros cenzûra, kalbos draudimas. Visa tai veikë muzikiná gyvenimà – dami arba lankydami tëvus galëdavo pasiimti papildomø lëðø. Mu- muzikos meno raida neatskiriama nuo tautinës kalbos bei literatû- zikai bûdavo iðleidþiami ir atostogø – ankstesniais amþiais tai buvo ros. Liudvikas Gedeminas Rëza (1776–1840) yra karèiai iðsitaræs: negirdëtas, negalimas, neátikëtinas dalykas. Reikia pridurti, jog XIX a. „Svetimtauèiais, kurie nemëgsta liaudies kalbos ir nuo kuriø nu- pab., kaip ir valstybingumo laikais, muzikai vertino tarnybà dvare, sigræþia tautos ðirdis, maþai tegalima pasikliauti dvasiniame liau- nes carinës valdþios metais Lietuvoje nebuvo pakankamai demo- dies auklëjimo darbe“. Broliø mecenatø Oginskiø pavyzdys rodo, kratiniø muzikos institucijø, galëjusiø suteikti muzikui darbo. kokiø teigiamø rezultatø atneðë praktinës pastangos áveikti sociali- XIX a. Lietuvoje buvo deðimtys kapelø – Raudondvario, Pane- nes, tautines, kultûrines uþtvaras. Uþ tai ðiandien turëtume bûti dë- munio, Trakø Vokës, Kretingos, Labûnavo, Belmonto, Gelvonø, Dik- kingi mecenatams Oginskiams, o ypaè – Apðvietos amþiui, sufor- tariðkiø, Padubysio, Kairënø, Rokiðkio, Strëvininkø ir kitos. Net prie mavusiam aptartà ðvietëjiðko pobûdþio muzikos mecenatystæ.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 12 BENDRADARBIAVIMAS

„Þemaitijos Versalis“ Varðuvoje

2008 m. balandþio 29 d. Varðuvos miesto istorijos muziejuje (Muzeum Historyczne Miasta Stolecznego Warszawy) buvo Spaudos konferencija, skirta parodos „Þemaitijos Versalis: Kunigaikðèio atidaryta Þemaièiø dailës muziejaus parengta paroda „Þemaiti- Mykolo Oginskio rûmai – Þemaièiø dailës muziejus“ atidarymui jos Versalis: Kunigaikðèio Mykolo Oginskio rûmai – Þemaièiø Varðuvos miesto istorijos muziejuje. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës dailës muziejus“. Paroda veikë iki 2008 m. birþelio 29 d. muziejaus archyvo

J SKURDAUSKIENË OLANTA teikti vieni kitiems pagalbà atliekant mokslinius tyrimus, ieðkant istoriniø dokumentø, keistis parodomis bei ágyta patirtimi. Sutartá Istorija taip susiklostë, kad Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtys- pradëta sëkmingai ágyvendinti. Plungës ir Varðuvos muziejininkai tës, o vëliau ir Abiejø Tautø Respublikos dvaro pasaulis ir jo aplinka jau lankësi vieni pas kitus, dalyvavo vieni kitø renginiuose (ir kaip buvo multikultûriniai. XIX a. pab. ir net XX a. pr. ði tradicija iðliko, stebëtojai, ir kaip aktyvûs dalyviai). Buvo sutarta 2008 m. pasikeis- taèiau besiformuojanèios naujos tautinës visuomenës vertë apsi- ti istorinëmis ikonografinëmis parodomis (eksponuojamos po 2 spræsti ir aristokratijà, su kuriuo etnosu save tapatinti. Nemaþa jos mënesius) bei surengti materialaus kultûros paveldo problemoms dalis pasirinko lenkø kultûrà, o kita savo veiklà pasuko naujai besi- skirtà jungtinæ konferencijà, kurioje dalyvautø ne tik abiejø ðaliø formuojanèios lietuviø tautos kûrimo kryptimi. muziejininkai, kultûros paveldo specialistai, bet ir Lietuvoje bei Len- Vienu ið tokiø pavyzdþiø galima laikyti kunigaikðèius Oginskius, kijoje veikianèiø, besikurianèiø ðia veiklos sritimi besirûpinanèiø kuriø nuopelnus Lietuvos kultûrai yra ávardijæs ne vienas tyrinëto- nevyriausybiniø organizacijø atstovai. jas. Plungëje iðlikæs ðios ðeimos dvaras yra vienas vertingiausiø ir 2008 m. balandþio 29 d. Varðuvoje atidarytoje parodoje Plungës áspûdingiausiø tarp Lietuvos dvarø paveldo objektø ir daþnai ro- kunigaikèiø Oginskiø dvare ásikûræs Þemaièiø dailës muziejus bu- mantiðkai vadinamas Þemaitijos Versaliu. Paskutiniais metais ðis vo pristatytas kaip pirmasis regioninis dailës muziejus Lietuvoje. dvaras – naujai atgimstantis Þemaitijos regiono kultûros ir turizmo 1994 m. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø rûmuose atidarytas mu- traukos objektas. ziejus ákûnijo didþiausià ið Þemaitijos kilusiø dailininkø svajonæ – Plungës dvaro praeitis ir esama situacija ápareigoja èia ásikûru- savo regione turëti dailës muziejø, patalpas, kuriose nuolat bûtø sio Þemaièiø dailës muziejaus darbuotojus imtis veiklos, kuri pri- rengiamos þemaièiø dailës parodos. Lenkijos visuomenë turëjo pro- trauktø kuo platesná ir ávairesná lankytojø ratà, plëtotø ðio unikalaus gos susipaþinti su muziejaus sodyba. Jiems itin buvo ádomus tas dvaro tyrimus tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje ir rûpintøsi sukauptos faktas, kad Plungëje esantis rezidencinis dvaro ansamblis priklausë informacijos, kultûros ir meno vertybiø sklaida visame pasaulyje. þymiojo polonezø autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio anûkui – kuni- 2006 m. Plungës, Rietavo muziejø ir Plungiðkiø draugijos inicia- gaikðèiui Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (1849–1902). tyva buvo surengtas I-asis tarptautinis Oginskio festivalis (2007 m. XIX a. pab. architekto Karlo Lorenzo suprojektuotus dvaro pasta- jis pavadintas Mykolo Oginskio vardu). Tais paèiais metais Þemai- tus supa ketvirtas pagal dydá Lietuvoje parkas, uþimantis beveik 60 èiø dailës muziejus pasiraðë 5 metø bendradarbiavimo sutartá su Nuotraukose – parodos „Þemaitijos Versalis: Kunigaikðèio Mykolo Oginskio Varðuvos miesto istorijos muziejumi, kuria abi pusës ásipareigojo rûmai – Þemaièiø dailës muziejus“ atidarymo akimirkos Varðuvos miesto ne reèiau kaip vienà kartà per metus keistis mokslo darbuotojais, istorijos muziejuje. Iliustracijos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo BENDRADARBIAVIMAS 13

ha plotà. Vaizdingame Babrungo upës slënyje ðis parkas buvo ákur- tas XVIII a. pab. natûralaus miðko – alko – vietoje, todël apie já dar ir ðiandien pasakojamos pagonybës laikus siekianèios legendos. Paroda buvo sudaryta ið trijø daliø. Pirmoji skirta rezidencinio Mykolo Oginskio Plungës dvaro istorijai ir dabarèiai pristatyti. Èia pasakota apie Plungës dvare kunigaikðèiø Oginskiø suformuotas kultûrinio gyvenimo tradicijas ir apie Þemaièiø dailës muziejaus vystomà kultûrinæ veiklà paskutiniais metais. Atskirà parodos dalá sudarë á UNESCO Þmonijos nematerialaus paveldo vertybiø sàraðà átraukto, taip pat ir Þemaièiø dailës muziejuje saugomo sakralinio liaudies meno – kryþdirbystës – paveldo pristatymas. Já parodoje reprezentavo archaiðkumu ir savita vaizdavimo maniera pasiþy- minti senoji ir ðiuolaikinë þemaièiø liaudies menininkø – dievdir- biø – kûryba: skulptûra, kalviø padaryti ornamentuoti kryþiai, vëjaro- dës. Kaip gyvosios kryþdirbystës tradicijos refleksija buvo ekspo- nuojami þymiø XX a. II p. – XXI a. pr. ið Þemaitijos kilusiø lietuviø dailininkø kûriniai: Vytauto Igno (g. 1924 m.) grafika, Vytauto Valiaus Varðuvos Arkadijos parko (Lenkija) fragmentas. J. Sendrauskienës nuotrauka (1930–2004) tapyba, Igno Budrio (1933–1999) akvarelë. ûkiniais pastatais, tvenkiniais ir rûmais, kuriuose árengtos ekspozici- Treèioji parodos dalis pasakojo apie kitus, á Vakarø Lietuvos jos. Iki ðiø dienø veikia rûmø virtuvë, sveèiø apartamentai bei sveèiø dvarø kultûros asociacijà susibûrusius þymius ir ðiandien atgims- namai, vadinami kûrybinio darbo centru (Oúrodek pracy twórczej). tanèius Þemaitijos (ir ne tik) dvarus, kuriuose veikia muziejai, Pagal nuo Radvilø laikø susiklosèiusià tradicijà èia ilsëtis ir kurti puoselëjami parkai. atvyksta þymûs Lenkijos kultûros, meno, mokslo veikëjai, politi- Parodos atidarymà papuoðë Irenos Podobas fortepijoninës mu- kai, sveèiai ið uþsienio. Plungës muziejininkams vieðnagës metu zikos reèitalis, kurio metu skambëjo M. K. Oginskio, F. Ðopeno, ir prie bendro pietø stalo autentiðkame rûmø valgomajame teko susi- M. K. Èiurlionio kûriniai. Parodos atidarymo proga sveikinimo kalbà tikti su èia besiilsinèia garsia lenkø filosofe profesore Barbara Skar- pasakë Lietuvos kultûros etaðë Lenkijoje Jurgis Giedrys. ga, prieð II-àjá pasauliná karà studijavusia Vilniaus universitete. Lietuvos muziejininkø parodà lydëjo Varðuvos miesto istorijos Didþiule dvaro teritorija rûpinasi muziejaus administracija. Jos muziejaus darbuotojo, daug metø besidominèio lietuviø kultûra ir valia dalis þemiø naudojama grûdinëms kultûroms auginti. Uþ jas ypaè M. K. Èiurlioniu, meno istoriko Januðo Plapio (Janusz Plapis) gaunama Europos Sàjungos kompensacija. parengta paroda „Lietuvos pilys ir rûmai XIX amþiuje“. Joje buvo Ðiam dvarui-muziejui taip pat priklauso romantinio stiliaus Ar- eksponuojamos Aloyzo Misierovièiaus (Aloyz Misierovicz) iðleis- kadijos parkas. Jame XIX a. pab. – XX a. pr., studijuodamas Varðu- tos Napoleono Ordos pieðiniø litografijos, senieji þemëlapiai. Tai – voje, daug laiko su kitais menininkais praleisdavo M. K. Èiurlionis. 1595 m. Gerard Mercator Lietuvos (LDK), 1715 m. Johann Baptist Kitas ádomus susitikimas buvo surengtas Varðuvos Karaliðkojo Homann Abiejø Tautø Respublikos þemëlapiai-medþio raiþinai ir Lazenkø parko Ermitaþe. Èia ávyko pokalbis su Paminklø globos keturiolikos Lietuvos rûmus ir pilis vaizduojanèiø litografijø su spe- draugijos (Towarzystwo opieki nad zabytkami) vadovu Vieslavu Kaè- cialiais istoriniais apraðymais. Skaitydami juos, lankytojai galëjo mareku (Wiesùaw Kaczmarek), draugijos nariu ir Varðuvos istorijos susipaþinti ne tik su istorine Lietuvos dvarø praeitimi, bet ir suþino- muziejaus vicedirektoriumi Andþejumi Soltanu (Andrzej Soùtan), ðios ti, kas su jais atsitiko vëlesniais amþiais. draugijos sekretore Eva Siuravska (Ewa Siurawska), ilgamete drau- Varðuvos muziejininkø rûpesèiu plungiðkiø kelionë neapsiribojo gijos nare ir sekretore Marikita Venslavska (Mariquita Wæslaw- vien paroda. Jiems buvo sudaryta galimybë susipaþinti su naujau- ska). Pokalbio metu abi pusës iðreiðkë norà bendradarbiauti ágy- siais Varðuvos muziejais, iðpuoselëtais ir gausiai lankomais dva- vendinant Europos Sàjungos finansuojamus projektus, keistis pa- rais, prie jø esanèiais parkais, susitikti su Lenkijos Paminklø glo- rodomis, rengti bendras mokslines konferencijas. Dar kartà buvo bos draugijos vadovais ir nariais. aptartos susitikimo Plungëje III-ojo tarptautinio M. Oginskio festi- Be Varðuvos sukilimo istorijos muziejaus, ekspozicijø, kuriø valio metu detalës. Sutarta, kad 2008 m. rugsëjo 26 d. Plungëje bus autoriai buvo Varðuvos miesto istorijos muziejaus darbuotojai, Val- atidaryta didþiulë Varðuvos miesto istorijos muziejaus paroda „Var- dovø rûmø ir Karaliðkojo Lazenkø parko, didþiulá áspûdá paliko Nie- ðuvos senamiestis – pasaulio kultûros paveldas“ ir surengtas moks- borovo dvaras-muziejus ir susitikimas su jo vadovu Stefanu Gors- linis seminaras „Materialusis kultûros paveldas Lietuvoje ir Lenki- kiu (Stefan Górski). joje. Visuomenës vaidmuo: problemos ir iððûkiai“. Parodoje bus XVIII a. Nieborovo dvaro savininkas buvo Lietuvos didysis et- pasakojama apie pasaulyje plaèiai þinomà Varðuvos miesto kultû- monas Mykolas Kazimieras Oginskis, nesëkmingai kandidatavæs á ros paveldo sunaikinimo II-ojo pasaulinio karo metais istorijà, jo Abiejø Tautø Respublikos karûnà. Jo herbas dar ir ðiandien puoðia atstatymà, visuomenës nuomonæ apie tai, kokie rezultatai, gaivi- Nieborovo barokiniø rûmø fasadà. Vëliau dvaras tapo Radvilø gimi- nant ðá paveldà, pasiekti paskutiniais metais. Bus pristatomas ir nës nuosavybe ir jai priklausë iki pat 1945 m., t. y. kol visa didikø Varðuvos senamiesèio ðirdyje ákurtas Varðuvos miesto istorijos ðeima buvo iðtremta á Rusijos gilumà. Apsaugoti dvarà nuo iðplëði- muziejus, jo rinkiniai, kultûrinë muziejinë veikla bei ateities per- mo padëjo tuometinio Varðuvos nacionalinio muziejaus (Muzeum spektyvos. Moksliniame seminare taip pat bus kalbama apie Lietu- Narodowe) direktoriaus S. Lorentzo sprendimas ákurti jame muzie- vos ir Lenkijos kultûros paveldo iðsaugojimo aktualijas ir visuome- jaus filialà. Ðiandien já sudaro didþiulis parkas su oranþerijomis, nës galimybes aktyviau ásijungti á ðá darbà.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 14 MUZIEJØ FONDUOSE

raðytojà J. Þemaitæ, kuri 1916 m. lankësi JAV), Rygos fotografai E. Eggertas ir L. Wirschikowskis, Liepojos fotografai G. Jaunbuza, A. Kiusneris, Vilniaus fotografas A. O. Daukða, broliai Èiþai, broliai Butkovskiai, Kauno fotografas V. Zatorskis, pirmasis Telðiø fotogra- fas J. Romaðkevièius, dirbæs 1870–1878 m., jo mokinys Ch. Kapla- nas, E. Smilgevièius (nuo 1880 m.), V. Lapinskas, dirbæs XX a. pirmajame deðimtmetyje, Palangoje dirbusi pirmoji moteris foto- grafë Lietuvoje P. Mongirdaitë, plungiðkis fotografas M. Berkovi- èius, pas kurá 1909 m. mokësi I. Stropus (jis 1930 m. Plungëje, ðalia dvaro parko, buvo atidaræs savo foto ateljë). Susipaþinæ su E. Ravickienës surinktomis Plateliø dvaro nuotraukø kopijomis, ga- lima daryti prielaidà, kad originalø autorius buvo vienas pirmøjø Lietuvoje mëgëjiðkos fotografijos pradininkas grafas Augustas Ðu- azelis-Gufjë (þinoma, kad jis jau jau 1863 m. fotografavo savo dvaro gyventojus). E. Ravickienës rinkinyje yra ir dabartiniø Plungës kraðto

Plungës dvaro oficina – buvusi dvaro raðtinë. Apie 1911 m. Manoma, kad fotografø – A. Beresnevièiaus, V. Gaudieðiaus – fotografijø bei foto- ðiame pastate yra veikusi ir Plungës M. Oginskio dvaro muzikos mokyk- reprodukcijø. la. GEK 4960/5 Rinkinyje nuotraukø tematika labai ávairi. Pirmiausia, tai fotodo- kumentai, pasakojantys apie Plungës bei jos apylinkiø, Rietavo miesto istorijà, siuþetinës fotografijos (geleþinkelio tiesimas, malû- PLUNGËS nai, piliakalniai, Kauno, Palangos, Kretingos miestø vaizdai ir t. t.) KUNIGAIKÐÈIØ OGINSKIØ DVARO GYVENIMAS. ELEONOROS RAVICKIENËS NUOTRAUKØ ARCHYVAS

DANUTË EINIKIENË

Eleonoros Ravickienës (1916 01 24–2004 01 06) asmeninis ar- chyvas – knygos, dokumentai, nuotraukos, laiðkai – dabar saugo- mi Þemaièiø dailës muziejuje. Taigi daugiaplanis, po kruopelæ per daugiau kaip 30 metø surinktas kraðtotyrininkës palikimas apie Plungës kraðtà, kunigaikðèius Oginskius ðiandien – buvusio Plun- gës kunigaikðèio Mykolo Oginskio dvaro centriniuose rûmuose. Jis plaèiai þinomas ir aukðtai vertinamas, juo jau naudojasi moks- lininkai, menotyrininkai, muziejininkai, þurnalistai. Gyva bûdama, E. Ravickienë, kaip asmenybë, traukë daugelá þmoniø. Ji visada su kitais noriai dalindavosi kiekvienu savo naujai atverstu kraðto istorijos puslapiu. Tokià jà atsimena visi plungiðkiai. Þemaièiø dailës muziejaus fotografijos rinkiniuose saugoma daugiau kaip 650 E. Ravickienës surinktø fotodokumentø. Ið jø ori- ginaliø – 321 vnt., kopijø – apie 300. Senøjø nuotraukø autoriai: Èikagoje foto ateljë turëjæs V. J. Stankûnas (jis yra fotografavæs Rygos fotografo E. Egerto fotoateljë daryta Plungës dvariðkiø nuotrauka MUZIEJØ FONDUOSE 15

Daugiausiai E. Ravickienë nuotraukø buvo surinkusi ið Plungës muzikinës praeities – jø yra 64., ið jø apie M. K. Èiurlioná – 28. Susidomëti dvaro istorija Eleonorà paskatino restauratoriai. Þemaièiø dailës muziejuje saugomame jos sudarytame albume „Plungës parko rûmø istorija“ ji raðo, kad atstatant dvaro pastatus buvo reikalingos tø objektø senovinës nuotraukos, vietovës istorija. Ji jiems galëjo nemaþai padëti. Rinkinyje esanèiose fotografijose uþfiksuota ne tik dvaro istorija, bet jose galima rasti ir þiniø apie tai, koks likimas dvarà iðtiko po praûþusiø dviejø pasauliniø karø. E. Ravickienë domëjosi rûmø istorija ir po Lietuvos nepriklauso- mybës atkûrimo. Dokumentinë medþiaga apie dvaro rûmus pradë- ta rinkti 1966 m. Nuotraukos gautos ið ávairiø ðaltiniø. Dalá jø krað- totyrininkei pavyko ásigyti bendradarbiaujant su Þemaièiø muzieju- mi „Alka“ (Telðiai), Kretingos muziejumi, M. K. Èiurlionio memoria- liniu muziejumi, susiraðinëjant su Italijos, Lenkijos, Èekijos, Pran- cûzijos ávairiomis institucijomis ir privaèiais asmenimis, lankantis pas buvusius Plungës ir Rietavo dvarø tarnautojus bei kumeèius – pas liokajus Juozà Montvilà (g. 1886 m.), Juozà Kalnikà (g. 1883 m.), kambarinæ Marijonà Vaièienæ, kumetyne gyvenusias Justinà Rugi- nytæ (g. 1900 m.), Stasæ Gelumbickienæ (g. 1891 m.) ir t. t. Rinkinyje L. Wirschikowskio nuotraukoje – Plungës kunigaikðèio M. Oginskio esanèias nuotraukas, susijusias su Plungës dvaro istorija, pagal liokajus. GEK – 4961/28 temas galima suskirstyti á dvi dalis: 1. Dvaro pastatai; 2. Dvaro gyventojø portretai ar vaizdai, susijæ su jø veikla. Vienos seniausiø ir vertingiausiø rinkinyje esanèiø M. Oginskio madas, þmoniø visuomeninæ padëtá. Tarp tokiø praeities liudininkø dvariðkiø nuotraukø yra darytos Rygoje XIX a. pab. Ryga tuo metu yra ir E. Ravickienës paliktame rinkinyje saugoma Daumantienës jau buvo vienas ið svarbiausiø Rusijos imperijos uostø. 1874 m. nuotrauka (1908 m., GEK – 4961/39). nutiesus geleþinkelá ið Maþeikiø á Rygà, juo bûdavo patogu á Rygà E. Ravickienë yra raðiusi, kad „pati kunigaikðtienë buvusi atski- nukakti ir Plungës dvaro orkestrantams, vasaromis grojusiems Ry- ro groþio baltaveidë, ilgomis kasomis, didelëmis akimis“. (E. Ra- gos pajûryje. Ið rinkinyje saugomø nuotraukø galime daryti iðvadà, vickienës citata ið jos asmeninio archyvo: albumas „Plungës parko kad á Rygà kunigaikðtis M. Oginskis veþdavosi ir dvaro tarnautojus, rûmø istorija“). Vienà kartà per metus kunigaikðèiai vykdavo pas kurie fotografuodavosi pas vienà þymiausiø to meto latviø fotografà carà. Vieno pokylio metu caras kvietæs kadriliui paèià graþiausià E. Eggertà, lankydavosi ir L. Wirschikowskio foto ateljë. Pastarasis damà. Ja buvusi pripaþinta Plungës kunigaikðtienë Marija Ogins- 1902 m. Rygoje uþ savo darbus buvo pelnæs sidabro medalá. Jis yra kienë, þërinti perlais, brangakmeniais, pasipuoðusi auksu siuvinë- fotografavæs Rygos teatro primadonas, latviø raðytojà dramaturgà ta suknele. Gal ði suknelë ir buvo kruopðèios Plungës dvaro siuvi- Rudolfà Blaumaná, daræs jo portretines nuotraukas. Puikioje portre- nëtojos kûrinys? Ðiandien apie tai galime tik spëlioti... Rinkinyje tinëje M. Oginskio liokajus nuotraukoje (GEK – 4961/28) áamþintas (Nukelta á 16 p.) jaunas vyras. Tokios nuotraukos suteikia nemaþai þiniø apie XIX a.

Ið kairës: centriniai dvaro rûmai ir tvenkinys (didþiajame parko parteryje). Apie 1911 m. GEK –4960/10; Talka prie Plungës dvaro laikrodinës pastato. Apie 1935 m. GEK-4960/4

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 16 MUZIEJØ FONDUOSE

(Atkelta ið 15 p.) „Kà að matau! Neseniai buvau Florencijoje ir ma- saugoma Plungës dvaro siuvinëtojos nuotrauka (GEK – 4961/31). èiau rûmus, á kuriuos pa- Fotografui pavyko perteikti ðios moters veido iðraiðkà, jos profesijos naði ði pilaitë!“ Nieko ne- þmonëms reikalingà susikaupimà. laukusi, E. Ravickienë vo- Plungës dvariðkiai mëgo fotografuotis. Nemaþai jø nuotraukø taip kieèiø kalba paraðë laið- pat yra E. Ravickienës sukauptame rinkinyje. Meistriðkai padarytos kà á Italijà, uþraðydama Plungës dvaro virëjo Leono Daumanto (fotografas – vilniðkis „Florencija, muziejus, Ita- A. O. Daukða), to paties L. Daumanto ir jo þmonos (nuotrauka daryta lija“ ir, savo nuostabai, ji Telðiuose veikusioje E. Smilgevièiaus foto ateljë), bei 1888 m. pada- sulaukë atsakymo. Tokiu rytas siuvëjo Adolfo Daumanto portretas. Ádomi ir M.Oginskio bûdu jai pavyko suþinoti, siuvëjo Adolfo Daumanto portretinë (GEK–4961/49), taip ir kad Florencijoje tikrai yra nuotrauka, kurioje jis áamþintas su þmona (GEK – 4961/34). Palazzo Vecchio rûmai, ku- Dvariðkiø nuotraukos, darytos Plungës parke, yra savotiðki foto- riø mini kopija pastatyta metraðèiai. Ið jø matosi, kaip atrodë dvaro pastatai, kaip buvo tvar- Plungës parke. 1935 m. Plungës dvaro siuvinëtoja. 1909 m. komas parkas, kokia tuo metu buvo dvaro ansamblio maþoji archi- Plungës „Dziegorinës“ ÞDM, GEK – 4961/31 tektûra, kokios vyravo mados þmoniø aprangoje. Vienoje tokiø vaizdas uþfiksuotas nuotraukø 1899 m. áamþinti M. Oginskio liokajai ir sveèias (GEK– nuotraukoje GEK – 4960/1, GEK – 4960 /10). 4959/48). M. Berkovièiaus fotografijoje (GEK – 4971 F– 333) matome Ðiandien, kai nuolat tobulëjanèiø komunikacijø dëka tolimiausi kunigaikðèio M. Oginskio parkà XX a. pr. pasaulio kampeliai ranka pasiekiami, ði istorija gal ir ne tokia jau Pro pastabià E. Ravickienës aká nepraslydo ir 1911 m. daryta dvaro áspûdinga, taèiau tada gyvenome uþ „geleþinës uþdangos“ ir su- parko nuotrauka, kurioje, kad ir sunkiai áþiûrima, bet matosi salelëje jungti du skirtingus pasaulius buvo ne taip paprasta. stovinti skulptûra „Venera“ – nuotrauka GEK– 4960/4,5. Kraðtotyrinin- Daug pasakojimø, atsiminimø E. Ravickienës uþraðyta apie Plun- kë yra raðiusi: „Man praðant, jà apraðë menotyrininkë M. G.“ Ir koks gës dvaro þirgynà, kuriame dirbo ir E. Ravickienës vyro tëvas. Kaip dþiaugsmas, kai „atstatytà Plungës parke „Venerà“ pamaèiau 1991 pastatas atrodë 1930 m., taip pat matome jos archyve iðsaugotose m. birþelio 28 d., technikumas ðventë 25-metá ir „Veneros“ sugráþi- nuotraukose (viena ið jø – GEK – 4959/18). mà. Ji vël atsirado tvenkinio salelëje“. (E. Ravickienës citatos ið jos Tai kelios pastabos apie didþiulá E. Ravickienës kraðtotyriná pa- asmeninio archyvo: albumas „Plungës parko rûmø istorija“). likimà, kurá patikëta saugoti Þemaièiø dailës muziejui. Be jo Plun- Kita ádomi istorija yra susijusi su 1846 m. statyta pilaite, plungið- gës istorija prarastø daug spalvø. Kiekvienam norinèiam iðsamiau kiø vadinama „Dziegorine“ („Laikrodine“). E. Ravickienë minëtame su ðiuo archyvu susipaþinti, mûsø muziejus pasirengæs maloniai albume raðo: „1969 m. su viena vieðnia ið Vilniaus vaikðtinëjome atverti duris. po Plungës parkà ir atëjome prie Laikrodinës. Ji nustebusi suðuko:

Nuotraukose (ið kairës): Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro fazanø priþiûrëtojas Andþejus Katoviakas (sëdi ketvirtas ið kairës) su savo sveèiais Plungës dvaro parke. 1904 m. ÞDM, GEK – 4959/20; Plungës kunigaikðèio Oginskio liokajai ir sveèiai (ið kairës): 1 – (?); 2 – Teiðerskis; 3 – liokajus. 1899 m.. ÞDM, GEK – 4959/48 KULTÛROS ISTORIJA 17

OGINSKIØ orkestrø repertuaras

PARENGË GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS

Pleèiantis kunigaikðèiø Oginskiø raðytinio palikimo tyrinëji- mams, daugëja þiniø ir apie Plungëje ir Rietave veikusius Oginskiø dvaro orkestrus. Lietuvos valstybës istorijos archyve saugoma by- la Nr. 6218 (LVIA, f. 1177, ap. 2), kurioje yra Oginskiø orkestro reper- tuaro didþiulis sàraðas (12 puslapiø). Iðlikusiuose rankraðèiuose, apyraðe nenurodyta, kokiais metais, kokiu tikslu ir kokiam orkestrui – Plungës ar Rietavo – ðis repertuaras buvo sudarytas. Bet kuriuo atveju, jis, ko gero, gali tikti tiek vienam, tiek ir kitam, nes þinoma, kad pirmaisiais Plungës orkestro gyvavimo metais jo muzikantai mokydavosi Rietave tuo metu prie dvaro jau veikusioje muzikos mokykloje, o vëliau Plungës dvaro mokykla nemaþai muzikantø yra paruoðusi Rietavo dvaro orkestrui. Abiejø orkestrø muzikantø ugdymo principai buvo panaðûs, jie daþnai grodavo kartu, dalyvau- davo tose paèiose ðventëse, iðvykose, be to þinoma, kad daþnai muzikantai ið vieno Oginskiø dvaro orkestro pereidavo groti á kità. Istorikë Laima Kiauleikytë, iki ðiol bene vienintelë Lietuvoje gi- liau studijavusi XIX a. Lietuvos dvarø muzikinæ istorijà, 1996 m. iðleistame antrame „Lietuvos kultûros tyrinëjimø“ tome (p. 199– 223) ir vëlesnëse publikacijose XIX a. dvarø muzikinio gyvenimo tema raðo, kad iðlikæ natø sàraðai, leidþia teigti jog kunigaikðèiø Oginskiø orkestrø repertuaras buvo vertas garbingiausiø pasauli- nio lygio orkestrø. Nemaþà jo dalá sudarë kunigaikðèiø orkestrams bûtina proginë muzika – valstybiø himnai, marðai, gausybë ðokio þanro kûriniø (valsø, mazurkø, kadriliø, gavotø), tarp jø itin þymiø þanro pavyzdþiø: Benjamino Bilsës (1816–1902), Alphonso Czibul- kos (1842–1894), Louiso Gastono Ganne’o (1862–1923) ir Rudolfo Novaèeko (1860–1929) marðai arba Johanno Schrammelio (1850– Lietuvos valstybës istorijos archyve (LVIA, f. 1177, ap. 2, 1893), Emilio Waldteufelio (1837–1915) valsai. Repertuare bûta b. 6218) saugomo Oginskiø orkestro repertuaro fragmentø nemaþai klasikos ðedevrø – F. A. Boieldieu (1775–1834), L. Cheru- faksimilës binio (1760–1842), J. Haydno (1732–1809), L. J. F. Heroldo (1791– 1833), Ch. W. von Glucko (1714–1787), G. S. Mercadantës (1795– F. Suppe’à (1819–1895), H. Zumpæ (1850–1903) ir kitus. Dalis ðiø 1870), W. A. Mozarto (1756–1791), L. van Beethoveno (1770–1827) pavardþiø paminëta ir ðio þurnalo numerio p. 8–11 spausdinamoje instrumentiniø kûriniø bei sceniniø kûriniø fragmentø. Gausu ro- L. Kiauleikytës publikacijoje „Mykolas Oginskis – muzikos mantinës muzikos: A. Ch. Adamo (1803–1856), P. Èaikovskio (1840– mecenatas“. 1893), L. Delibes’o (1836–1891), Ch. Gounod’o (1818–1893), Kunigaikðèiø orkestrø repertuare bûta ir ultramorderniø postro- A. G. Lortzingo (1801–1851), F. Mendelssohno-Bartholdy (1809– mantiniø kûriniø: Cyrillo Kistlerio (1848–1907), Maxo von Schilling- 1847), Ch. C. Saint-Saenso (1835–1921), R. Wagnerio (1813–1883), so (1868–1933) sceniniø kûriniø fragmentø. Sàraðuose yra ir ka- C. M. Weberio (1786–1826) ir kitø kûriniø. Daug grieþta ir XIX a. merinës muzikos pavyzdþiø – jie galëjo bûti namø koncertø reper- operos fragmentø: D. F. Auberas (1782–1871), V. Bellinis (1801– tuaro dalis. Tai Ernesto Gillet’o (1856–1940) pjesiø fortepijonui 1835), G. Bizet (1838–1875), A. Boitas (1842–1918), G. Donizettis transkripcijos styginiø kvartetui, vokieèiø kompozitoriø Adolfo Gol- (1797–1848), F. von Flotowas (1812–1883), O. Nicolais (1810–1849), lmicko (1825–1883), Heinricho Marschnerio (1795–1861), Karlo G. Rossinis (1792–1868), A. Thomas (1811–1896), G. Verdis (1813– Gottfriedo Wilhelmo Tauberto (1811–1891), Hermanno Thadewald- 1901). Grojo ir operetës klasikà – Ch. A. Lecocq’à (1832–1918), to (1827–1909) kûriniai styginiø kvartetui ir kvintetui, kt.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 18 KULTÛROS ISTORIJA

PLUNGËS ORKESTRO muzikø keliais ir pëdsakais

TOMAS PETREIKIS

Stogastulpis, þymintis 1873–1902 m. veikusios Plungës dvaro muzikos mokyklos mokiniø bendrabuèio pastato vietà. Nuotrauka ið T. Petreikio archyvo

XIX a. pabaigos Plungë neásivaizduojama be kunigaikðèio My- daug atsiminimø apie Plungës ir Rietavo Oginskiø orkestø muzikus. kolo Oginskio orkestro ir muzikos mokyklos. Tiek viena, tiek antra Archyviniø Plungës muzikos mokyklos dokumentø beveik nëra anuo metu buvo retas kultûros reiðkinys. Jais paskutiniais deðimt- iðlikæ, o ir tie, kurie sulaukë mûsø dienø, yra iðsiblaðkæ po ávairius meèiais pradeda domëtis muzikos istorikai, kraðtotyrininkai. archyvus. Apibendrinant atskirus tyrinëjimus bei tolesnes jø per- Ankstyviausia Lietuvoje þinoma privati muzikos mokykla 1785 m. spektyvas, galima teigti, kad þiniø fragmentiðkumas ir archyviniø ið Gardino buvo atkelta á Rokiðká. Apie jà daugiau þiniø neiðliko. duomenø ribotumas neleidþia pakankamai plaèiai kalbëti apie Plun- 1873 m. mokyklà Rokiðkyje atgaivino dvarininkas Reinoldas Ty- gës orkestrà ir muzikos mokyklà. Vis dëlto daugelis klausimø dar zenhauzas1. gali bûti patikslinta, o, jei bus surasta dar neþinomø dokumentø, ir Antroji ne maþiau garsi muzikos mokykla 1872 m. Bogdano Ogins- naujai nuðviesta. kio ásteigta Rietave2. Treèioji – minëtoji plungiðkë, gyvavo apie 1873– Vienas ið neaiðkumø – Plungës orkestro muzikos mokyklos 1902 m. Tokios mokyklos veikë pusiau legaliai, nes, nors mokyklø ásteigimo data. Naujausia „Muzikos enciklopedija“ nurodo, kad tai veikla carinei administracijai ir buvo þinoma, bet kaip mokymo ástai- 1873 m.6 Ðie duomenys yra pateikti be didesnës argumentacijos, gos jos oficialiai nefunkcionavo ir leidimo tam neturëjo. Mokyklos todël prieð deðimtmetá istorikë L. Kiauleikytë tuo pagrástai suabejo- iðsilaikë tik dël steigëjø, konkreèiai Plungëje ir Rietave – dël kuni- jo ir mokyklos veikos pradþià nukëlë á 1879 m. Tiesa, ji neatmetë gaikðèiø Oginskiø didelës átakos aukðtuomenëje. Ðios mokyklos ruoðë galimybës, kad mokykla savo veiklà galëjo pradëti ir kiek anks- muzikantus dvarø, kuriuose jos veikë, orkestrams. èiau7. Deja, á ðias pastabas enciklopedijos rengëjai neatsiþvelgë. Dvarø muzikos mokyklø istorija vis dar tyrinëjama gana van- Kiti Plungës muzikos mokyklos ir orkestro istorijos klausimai, to- giai. Didþiausio dëmesio yra susilaukusios Rokiðkio ir Rietavo mu- kie kaip auklëtiniø skaièius, materialinis jø iðlaikymas, orkestro zikos mokyklos. Jø istorija nuðvieèiama ne viename straipsnyje3. muzikinis repertuaras, veiklos laukas, yra þinomi tik fragmentið- Muzikos istorikë Laima Kiauleikytë ne kartà yra raðiusi apie dvarø kai. Tarp jø patenka ir Plungës orkestro muzikø keliai ir pëdsakai, muzikinio gyvenimo unikalumà4. Savo darbuose ji atskirai aptarë kurie tampa aktualiu ateities tyrimø objektu. Rietavo ir Plungës orkestrø muzikos mokyklø istorijà5. Nors tyrime Plungës kunigaikðtis M. Oginskis – þinomas mecenatas ir lietu- apie Plungës ir Rietavo muzikos mokyklas kalbama kartu, bet tuo vybës rëmëjas. Jis tæsë senelio Mykolo Kleopo Oginskio muziki- pat metu tai kol kas iðsamiausias þvilgsnis á Plungës muzikos nes tradicijas, nors pats maþiau muzikavo ir muzikos nekûrë. Jis mokyklos istorijà. garsëjo tik kaip geras muzikos þinovas. Kunigaikðtis M. Oginskis Plungës kraðtotyrininkai, ið kuriø vertingiausius darbus yra pa- Ið grafo Aleksandro Zubovo 1873 m. nusipirko Plungës dvarà ir rengusi Eleonora Ravickienë (1916 01 24–2004 01 06), surinko ëmë statytis naujus rezidentinius rûmus. Pats M. Oginskis kurá KULTÛROS ISTORIJA 19

laikà gyveno vëliau þinomame dvaro ansamblyje buvusiame „Mu- Ugniagesiø draugijà, Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro orkest- zikantinës“ pastate, kurá, pastaèius centrinius dvaro rûmus, ið kar- ras buvo legalizuotas. Pirmieji draugijos ástatai nëra iðlikæ. Ið vë- to paskyrë muzikos mokyklai8. „Muzikantinë“ stovëjo parke, prie lesniø (1903 m.) ástatø, kurie buvo parengti ankstesniøjø pagrindu, kelio á Platelius. Ðiose patalpose veikë muzikantø bendrabutis ir matyti, kad draugija buvo numaèiusi iðlaikyti savo chorà, rengti vykdavo repeticijos. Èia buvo salë orkestrui, keli kambariai, dvi pasilinksminimus, koncertus, pobûvius ir vaidinimus18. Þinoma, virtuvës, antrame aukðte – gyvenamasis kapelmeisterio kamba- kad, mieste ákûrus Ugniagesiø draugijà, jos oficialu orkestru tapo rys9. „Muzikantinës“ fasado vaizdas yra iðlikæs buvusio ðios mo- Plungës dvaro orkestras. Kraðtotyrininkø darbuose ðis orkestras kyklos auklëtinio, dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstan- daþnai vadinamas ugniagesiø orkestru19. Tai nëra tikslu. tino Èiurlionio iðsaugotose nuotraukose10. Ðios mokyklos pamatus Plungëje vykusiose didesnëse ðventëse anuo metu be orkestro 2007 m. kasinëjo archeologai. Tai buvo tik þvalgomieji kasinëjimai, nebûdavo apsieinama. Didþiausios iðkilmës tais laikais vykdavo todël kol kas dar negalima konkreèiai pasakyti, kokie buvo pastato per kunigaikðèio M. Oginskio vardines. Rugsëjo 29 d. Mykoliniø matmenys, vidaus iðplanavimas. Mokyklai pleèiantis, jai dvaro proga po iðkilmingo koncerto Rietave, kuriame grodavo Rietavo ir „Muzikantinës“ patalpø nebepakako. Kunigaikðèio lëðomis parke Plungës orkestrai, ðventë persikeldavo á Gondingos piliakalnio apy- buvo pastatytas dar vienas bendrabutis. Já dël netipinio architektû- linkes20, o vëlesniais metais – á Astreikio lankas (Varkaliø k., Plun- ros stiliaus plungiðkiai praminë „Ðveicarija“. Pastatas buvo gana gës r.)21. Per Mykolines kunigaikðèio miðkuose, prie Minijos, bûda- didelis: pirmasis aukðtas – plytø mûro, o antrasis ir treèiasis – vo rengiamos iðkilmingos medþioklës. Jose dalyvaudavo ir orkest- mediniai. Antrame aukðte driekësi ilgi balkonai, skirti muzikan- ras. Pasak amþininko eigulio Budzinskio, „kai tie sugros Plungëje á tams groti, o treèiajame buvo árengtas gyvenamasis kambarys11. medþioklæ iðvykstant, ar per pietus miðke, ar vakare parvykstant, Pirmasis mokyklos ir orkestro kapelmeisteris buvo vokieèiø tai girios ir laukai skambëdavo. Kalbø vëliau Plungëje uþtekdavo kilmës muzikas Zingeris (Zyngier)12. Já kapelmeisterio pareigose visiems metams. O kur ta puikybë, groþybë, didybë!..“22 1894 m. visam laikui pakeitë Pranciðkus Dovydavièius13. Jis buvo Orkestras taip pat grodavo ir kunigaikðèiø Oginskiø laikais reng- Rietavo muzikos mokyklos auklëtinis, baigæs Varðuvos muzikos tose þemës ûkio ir amatininkystës parodose. Jos Plungëje pame- institutà14. Tinkamai aprûpinta ir profesionaliai koordinuojama ka- èiui vyko 1899 ir 1900 m. Tai buvo trijø dienø renginys, kuriame pelmeisterio mokykla tapo svarbiu muzikinës kultûros þidiniu, kuri orkestras turëdavo atskirà paviljonà23. garsëjo savo ádomia muzikine veikla. Á Plungës dvarà atvykus sveèiams, orkestras jø garbei taip pat Orkestras ir muzikos mokykla Plungei suteikë daug þavesio ir rengdavo koncertus. Jie daþniausiai prasidëdavo vakare apie 18 val. patrauklumo, praturtino Plungës kultûriná gyvenimà. Retas mies- Bûdavo sudaroma programa, kiekvienas sveèias galëdavo á jà tas anuo metu tuo galëjo didþiuotis. Plungës parapijos baþnyèia átraukti savo mëgstamà kûriná ir já orkestras pagrodavo24. daug metø iðlaikë vargonininkà, bet atskiro baþnytinio choro iki Kunigaikðtis M. Oginskis á sveèius pas kaimynus vykdavo kar- 1903 m. neturëjo15. Baþnyèioje kurá laikà giedodavo dvaro orkestro tu su trimitininku. Kunigaikðèiui atvykus, trimitininkas, sëdëdamas nariai16. Yra pagrindo manyti, kad orkestrantai ávairiose vietose ir ant karietos pasostës, praneðdavo sveèiams apie atvykimà25. dainuodavo. Þinoma, kad vienà pirmøjø M. K. Èiurlionio sukurtø Orkestras garsëjo ir uþ Plungës ribø. Aplinkiniai dvarininkai (gra- dainø – „Ant kalno gluosnis“ – choristai mëgdavo atlikti lenkiðkai17. fai Pliateriai Ðateikiuose, Plateliø savininkai grafai Ðuazeliai – jie M. Oginskio iniciatyva 1896 m. birþelio 26 d. Plungëje ákûrus Plateliø eþero saloje turëjo graþø vasarnamá – ir kiti) ðvenèiø ir kitomis progomis vykstanèiø renginiø metu kviesdavo atvykti or- kestrà pas save26. Kunigaikðtis M. Oginskis daþnai atostogaudavo Palangoje, kur turëjo „Baltàja skrynia“27 vadinamà vilà. Joje jis ási- kurdavo kartu su orkestru. Palangos sveikatingumo namø gydyto- jas Ignacas Úwiætochowskis28 1901 m. korespondencijoje „Nowiny lekarskie“ apie Palangà raðë, kad M. Oginskio orkestras rengia (Nukelta á 20 p.) Plungës dvaro „Laikrodinë“ („Dziegorinë“), netoli kurios stovëjo dvaro orkestrantams skirti pastatai. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejuje saugomo E. Ravickienës albumo. ÞDM, GEK – 4964

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 20 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 19 p.) Plungës klebonas Vincentas Jarulaitis32. Parodoje kunigaikðtis eks- ponavo þemaitukus, kuriø vienas laimëjo aukso medalá33. Ðios ið- koncertus, yra gerai iðmokytas, o instrumentai suderinti29. Dvarið- vykos metu orkestras koncertavo Eifelio bokðte. Kad koncertas kis Boleslovas Zubavièius savo atsiminimuose mini, kad koncertø pavyktø, orkestrantai tinkamai parodytø visus savo muzikinius su- metu Palangoje atostogaujantiems lenkams kunigaikðtis mëgdavo gebëjimus, kunigaikðtis jiems tada buvo nupirkæs net naujus muzi- iðkrësti pokðtà. Orkestrui pradëjus grieþti melodijà „Ant mariø krað- kos instrumentus34. Visi ðie faktai rodo, kad orkestro veikla buvo to, Palangos miestely“ (eiliø autorius Silvestras Valiûnas), kuri bu- gana aktyvi ir plati. vo labai panaði á lenkø himnà „Boýe, coú Polskæ“, lenkams nusië- Kiekviena mokykla yra naudinga tol, kol sugeba ugdyti jaunàjà mus kepures ir atsiklaupus, kunigaikðtis nepasimesdavæs. Pasak kartà. Plungës orkestras buvo sudaromas ið dvaro muzikos mo- jo, mano orkestras grojo „Ant mariø kraðto, Palangos miestely“, o kyklos auklëtiniø. Jis uþ rietaviðká buvo maþesnis beveik dvigubai. tai, kas kada nors maunasi kepures ir klaupiasi, ne jo reikalas. Rietave vienu metu grodavo apie 60 muzikø35, o Plungëje – 35–3636. Tegu valdþia uþdraudþia tai daryti. Bet bûtø buvæ juoko, jei valdþia Savaime suprantama, kad Plungës muzikos mokykla auklëtiniø bûtø pradëjusi drausti nusimauti kepures tada, kai to þmonës nori. turëjo maþiau. Broliams Oginskiams sutarus, kartais auklëtiniai ið Ir taip viskas pasibaigdavo30. vieno orkestro pereidavo á kità, tad gana painu nustatyti muzikantø Orkestrantai lydëdavo kunigaikðtá ir tolimesniø iðvykø metu. priklausomybæ konkreèiai mokymo ástaigai. D. Bûtënas, susipaþinæs su Lietuvos valstybës istorijos archyve Plungës orkestras ir muzikos mokykla tarp jaunimo turëjo didelá saugomais Oginskiø giminës dokumentais, yra nurodæs, kad Ogins- populiarumà ir daugelis muzikà mëgstanèiø jaunuoliø norëdavo pa- kiø orkestrai buvo kvieèiami muzikuoti á Panevëþá, Jelgavà ir Ry- tekti á jà. Á ðià mokyklà bûdavo priimami neturtingø tëvø vaikai ið gos pajûrá31. Bene toliausiai orkestro veiklos pëdsakai aptinkami Poznanës, Galisijos, Vilniaus ir Kauno gubernijø37. Tyrinëjant kuni- Prancûzijoje. 1900 m. Paryþiuje vyko pasaulinë paroda, kurioje pir- gaikðèiø Oginskiø dvarø orkestrø istorijà, vertingas ðaltinis yra mà kartà dalyvavo ir lietuviai – jie tais metais buvo parengæ etno- dvaro siuvëjo Adolfo Daumanto 1888–1893 m. uþraðai, saugomi grafijos ir spaudos ekspozicijas. Ðià parodà aplankë M. Oginskis ir Þemaièiø muziejuje „Alka“. Pas A. Daumantà drabuþius siûdinosi

Plungës baþnyèios choras 1909 m. Ið kairës: Girdvainis, Juozapas Þilevièius (vedëjas), kun. Jonas Ruibys, kan. Vincentas Jarulaitis, kun. Motiejus Stasiulionis, Jonas Petkûnas. Apaèioje viduryje – Vladas Puðkorius, vëliau þinomas operos dainininkas (kiti asmenys neatpaþinti). ÞDM, GEK – 4970 KULTÛROS ISTORIJA 21

Rietavo ir Plungës orkestrantai. Jis kruopðèiai pasiþymëdavo ka- da, kokiam dvariðkiui ir uþ kokià sumà siuvo drabuþius. Remiantis ðiuo ðaltiniu, galime ið dalies rekonstruoti, kas 1890–1892 m. grojo Plungës orkestre. Nuo 1890 m. kasmet M. Oginskio orkestras buvo naujai aprengiamas. Kasmet orkestrantams ið dvaro medþiagos buvo pasiuvamos kelnës ir striukës, reèiau – þieminës striukës ir milinës. Pagal minëtus uþraðus suþinome, kad 1890–1892 m. 23 Plungës orkestrantams buvo pasiûti nauji rûbai38. Tada Plungëje jau mokësi ir M. K. Èiurlionis. Ðis gabus jaunuolis ið Druskininkø var- gonininko ðeimos, M. Oginskiui rekomenduotas vietos daktaro Jo- zefo Markevièiaus, 1889 m. atvyko á Plungæ39. Tikëtina, kad jau kitais metais jis ëmë groti orkestre, nes 1890 m. pabaigoje, orkest- rui iðvykstant á Poznanæ, A. Daumantas M. K. Èiurlioniu pasiuvo kelnes ir striukæ uþ 1,15 rub., taip pat milinæ uþ 1,5 rub. ir paltà uþ 3 rub.40 Kasmet jaunasis muzikas gaudavo naujas kelnes ir striukæ. 1891 m. geguþës mënesá A. Daumantas jam dar pasiuvo vasarines kelnes ir striukæ uþ 1 rub.41 Nuo 1892 m. pavasario vienerius metus Neþinomas M. K. Èiurlionis buvo orkestro fleitininkas42. Tais metais bene pas- Plungës dvaro orkestro kutiná kartà jam dar buvo pasiûtos kelnës ir striukë uþ 1,5 rub. bei muzikantas su milinë uþ 1,30 rub.43 uniforma. XIX a. Plungëje gimë pirmieji M. K. Èiurlionio kûriniai. Jo gabumus pab. – XX a. pr. ÞDM. GEK. 755 pastebëjo kunigaikðtis ir 1894 m. paskyrë iðlaikymà studijoms Var- ðuvoje, o vëliau – ir Leipcige44. M. K. Èiurlionio pëdomis sekë ir devyniais metais jaunesnis jo brolis Povilas. Jis ið pradþiø muzi- se. I-ojo pasaulinio karo metais persikëlë gyventi á Rygà, vëliau – á kos mokësi privaèiai, o nuo 1894 m. mokslus tæsë Varðuvos muzi- Maskvà, ten dirbo mokyklose. 1921 m. gráþæs á Lietuvà, dirbo teatro kos institute – èia jis mokësi kompozicijos ir groti fortepijonu45. orkestre, vienu metu vadovavo husarø orkestrui53. 1900 m. Povilas kartu su broliu Mikalojumi Konstantinu aplankë Spaudoje yra buvæ raðyta, kad Plungëje mokësi ir þymus muzi- Palangoje atostogaujantá globëjà kunigaikðtá M. Oginská.46 Tikëtina, kas Mykolas Þenstavièius. Autoriai suklydo nurodydami ðaltiná54. kad ðio susitikimo metu Povilas gerai uþsirekomendavo, nes L. Kiauleikytë M. Þenstavièiaus mokslà susiejo su Rietave Bogda- 1901 m. jis jau grojo Plungës orkestre.47 Orkestrui iðirus, 1904 m. no Oginskio ákurta muzikos mokykla55. Kol kas neturima duomenø, P. Èiurlionis iðvyko á JAV, ten kurá laikà uþsiëmë muzikos pamoko- kad M. Þenstavièius savo muzikiná kelià bûtø pradëjæs Plungëje. mis, vëliau dirbo vargonininku, tarp Amerikos lietuviø suorganiza- Nuolat vykstant mokiniø kaitai, orkestrai daþnai atsinaujindavo. vo vyèiø chorà ir lietuviø orkestrà48. Dël ðiø natûraliø procesø vyko nepertraukiamas muzikinës patir- Kunigaikðtis neretai, skyræs iðlaikymà, gabesnius orkestrantus ties judëjimas. siøsdavo mokytis á Varðuvos muzikos institutà. Jo lëðomis ten mo- 1902 m. kunigaikðèiui M. Oginskiui mirus, Plungës dvaro muzi- kësi brolis ir sesuo Butkevièiai, smuikininkas Ðimkevièius, violon- kos mokykla savo veiklà nutraukë, orkestras iðiro, muzikantai iðsi- èelistas Keturauskas (Plungëje grojo nuo 1892 m.), Vitartas, Þukas skirstë. Dalis liko gyventi Plungës apylinkëse, kiti patraukë toliau, ir Mikuþis49 (neturime þiniø, ar jis yra tas pats Plungës vargoninin- treti iðvyko laimës ieðkoti á uþsiená. kas Petras Mikuþis, kuris dar þinomas ir kaip knygneðys, ar tai Þinoma, kad ið Plungës apylinkëse likusiø orkestro muzikantø kitas þmogus). Plungës dvaro muzikantas P. Mikuþis pradiná muzi- vienas – Liudvikas Liutikas56, 57 – gyveno Kuliuose, kitas – Jonas 58 kiná iðsilavinimà ágijo privaèiai mokydamasis pas Rietavo vargoni- Petkûnas, kilæs ið Kauno apylinkiø, – buvo aktyvus Plungës muzi- ninkà,50 vëliau (apie 1887–1888 m.) grojo vargonais Plungës para- kinio gyvenimo dalyvis. Baigæs orkestro muzikos mokyklà, jis dir- pijos baþnyèioje. Ðiuo gyvenimo periodu P. Mikuþis aktyviai uþsië- bo dvaro tarnautoju, bet muziko amato neuþmirðo. Dvaro muzikos më knygneðyste51. Dirbdamas Plungëje, laisvu nuo tiesioginiø pa- mokyklà uþsidarius, Plungëje susibûrë vietos kamerinë muzikos reigø metu jis galëjo toliau tobulintis vietos muzikos mokykloje. grupë. Jai priklausë vietos muzikai inteligentai – Milaðaièiø dvari- Þinoma, kad jis, susikivirèijæs su Plungës klebonu, iðvyko studi- ninkas Stanislovas Vaitkevièius, gydytoja Eugenijus Rubaþevièius juoti á Varðuvos muzikos institutà52. Yra pagrindo manyti, kad P. Mi- ir dar keletas saviveiklininkø59, tarp jø buvo ir J. Petkûnas, kuris kuþio studijas Varðuvoje kunigaikðtis M. Oginskis rëmë. þinomas ir kaip aktyvus lietuviðkø vakarø dalyvis. Ne vienà kartà Maþdaug tuo pat metu Plungëje mokësi kauniðkis muzikas Ri- jis yra koncertavæs Plungës Ugniagesiø draugijos salëje rengia- èardas Lechavièius (g. 1880). Jis muziko kelià pradëjo pulko or- muose vakaruose. J. Petkûnas muzikavo profesionaliai. 1909 m., kestre Ðanèiuose (Kaune). Ten jam nepatiko ir R. Lechavièius, ákal- pasakodamas apie ávykusá lietuviðkà vakarà, korespondentas, ne- bëjæs dar vienà orkestrantà, ið pulko orkestro pabëgo, nusigavo á gailëdamas pagyrø, raðë: „Petkûnas grieþë smuiku Bethoveno so- Plungæ ir buvo priimti á dvaro muzikos mokyklà bei orkestrà. R. Le- natà IV op. 23, ir puikiai grieþë. Smuikas giedojo it lakðtingala...“60 chavièius Plungës orkestre grojo klarnetu, svajojo studijuoti Varðu- Yra iðlikusi iðkalbinga garsiojo Plungës choro (vadovas J. Þile- vos muzikos institute, bet netikëtai mirë kunigaikðtis M. Oginskis ir vièius) fotografija, priklausiusi klebonui V. Jarulaièiui61. R. Lechavièiaus planai ásigyti aukðtàjá muzikiná iðsilavinimà þlugo. I-ojo pasaulinio karo metais J. Petkûnas dirbo kunigaikðtienës Netekæs darbo, jis iðvyko á Liepojà, ten grojo ávairiuose orkestruo- (Nukelta á 22 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 22 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 21 p.)

Marijos Oginskienës girininku62, o nuo 1919 m. – ir viso dvaro turto valdytoju63. Nepriklausomos Lietuvos laikais J. Petkûnas gyveno Plungëje. Kraðtotyrininkë E. Ravickienë ðá muzikantà asmeniðkai paþinojo. Muzikiniai centrai Rietave ir Plungëje buvo tapæ profesionaliø muzikø ugdymo mokykla. Du buvæ Plungës orkestro muzikantai – Wiskowskis ir Vaitkevièius – grojo pas Konarskius Telðiuose. Ko- narskiø namuose daþniausiai grodavo trio: ponia Konarskienë – pianinu, Wiskowskis – violonèele, o Vaitkevièius – smuiku64. Laikui einant Þemaitijoje orkestrø vis daugëjo. Tarp Telðiø foto- grafo Chaimo Kaplanskio nuotraukø yra iðlikusi 1915 m. Tryðkiø gaisrininkø orkestro fotografija65. Ið èia grojusiø keliasdeðimties muzikantø neabejotinai bent jau keletas anksèiau galëjo bûti mokæ- si kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mokyklose.

Atsikuriant nepriklausomai Lietuvos valstybei, 1918 m. vasario Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro tarnautojai parke. XX a. pr. mënesá Marijampolëje karys savanoris ir kapelmeisteris, buvæs M. Berkovièiaus nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus Eleonoros Rietavo muzikos mokyklos auklëtinis Juozas Gudavièius gavo pa- Ravickienës fondo. ÞDM, GEK – 4971 vedimà suformuoti kariuomenës orkestrà. Nuvykæs á Þemaitijà, jis per keletà savaièiø sugebëjo surinkti 18 asmenø orkestrà. Ðis jo 1 JURKÐTAS, Vytautas Povilas. „Rokiðkio muzikos mokykla“. Ið Muzikos suburtas kolektyvas á Lietuvos muzikos istorijà áëjo kaip pirmasis enciklopedija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija; Mokslo ir enciklopedijø lietuviø kariuomenës orkestras66. Orkestro suformavimo istorija ro- leidybos institutas, 2007, t. 3, p. 235.; Lietuvos muzikos istorija I knyga: Tautinio do Þemaitijos muzikiniø tradicijø gyvastingumà. atgimimo metais 1883–1918. Vilnius, 2002, p. 164–170. Per didþiàjà XIX a. pab. – XX a. pr. lietuviø emigracijà gausios 2 JURKÐTAS, Vytautas Povilas; VANIUCHINAS, Paulius. „Rietavo muzikos lietuviø bendruomenës kûrësi JAV. Rietavo ir Plungës orkestro mu- mokykla“. Ið Muzikos enciklopedija. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija; Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2007, t. 3, p. 217. zikos mokyklos auklëtiniai, kurie buvo kilæ ið vargingesniø ðeimø ir 3 Èekø muzikas, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas. Rokiðkis, nesugebëdavo tëvynëje susirasti tarnybos, kartais taip pat pasi- 2004.; LANDSBERGIS, Vytautas. „K istorii voznuknovienija Rietavskoj muzykalnoj rinkdavo emigranto dalià. XIX a. pab. JAV susikûrë keletas lietuviø ðkoly“. Ið Pamiatniki kultury. Leningrad, 1987 (rusiðkai). orkestrø. Vienas ið pirmøjø puèiamøjø orkestrø 1887 m. pradëjo 4 KIAULEIKYTË, Laima. „Lietuvos dvarø muzikos kultûra tautinio atgimimo veikti Mahanoi Sityje. „Firs Lithuanian Band of Schenandoah“ grojo iðvakarëse“. Menotyra. 1998, nr. 1, p. 58–62. Ðenandore67. Ar ðiuose orkestruose buvo Oginskiø auklëtiniø, duo- 5 KIAULEIKYTË, Laima. „Kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mecenatystë antroje menø neturima. Iðkilo þiniø, kad rietaviðkiø ir plungiðkiø muzikantø XIX a. antroje pusëje“. Ið Lietuvos kultûros tyrinëjimai. Vilnius, 1996, t. 2, keliai susipynë JAV ákurtame „Lietuva Band“ orkestre. Jo organiza- p. 199–223. 6 torius buvo Rietavo muzikos mokyklos auklëtinis Petras Lukaus- JURKÐTAS, Vytautas Povilas. „Plungës muzikos mokykla“. Ið Muzikos enciklopedija. Vilnius, 2007, t. 3, p. 106. kas. Vengdamas karinës tarnybos, jis emigravo á JAV, ten sutiko 7 KIAULEIKYTË, Laima. „Kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mecenatystë antroje XIX bendraminèiø, senø paþástamø ir subûrë puèiamøjø orkestrà „Lie- a. antroje pusëje“. Ið Lietuvos kultûros tyrinëjimai. Vilnius, 1996, t. 2, p. 199–201. tuva Band“. Orkestrà sudarë 29 muzikantai, tarp kuriø buvo keletas 8 ZUBAVIÈIUS, Boleslovas. Atsiminimai ir padavimai apie Mykolà, Bogdanà rietaviðkiø ir septyni Plungës muzikos mokyklos auklëtiniai: Baro- Oginskius ir jø tëvà Irinëjø Oginská. 1938. LMAB, RS, f. 12–1756. l. 16. vièius, Tadelskis, Pðibilskis68, Aleksas Krajevskis, Jonas Jakaitis, 9 RAVICKIENË, Eleonora. „Ið Plungës muzikinës praeities“. Gimtinë, 1999 m. Adomaitis ir Eþerskis69. „Lietuva Band“ savo muzikine veikla JAV liepos 1–31 d., nr. 7, p. 8. tæsë Oginskiø muzikines tradicijas ir praturtino bei paávairino Ame- 10 ÈIURLIONIS, Mikalojus Konstantinas. Apie muzikà ir dailæ: laiðkai, uþraðai rikos lietuviø kultûriná gyvenimà. ir straipsniai. Vilnius, 1960, p. 3. 11 Plungëje uþgimæs aukðtosios kultûros reiðkinys laikui einant RAVICKIENË, Eleonora. „Ið Plungës muzikinës praeities“. Gimtinë, 1999 m. liepos 1–31 d., nr. 7, p. 8. keitësi ir mainësi. Plungës dvaro „Muzikantinë“ ir „Ðveicarija“ XX a. 12 Rachunki spisowanie – roboty A. Dowmonta. 1888. (originalas saugomas: pradþioje tapo nebereikalingos. „Muzikantinæ“ nugriovë apie 1935 m. Þemaièiø muziejus „Alka“, nr. 681; R-231). Þemaièiø dailës muziejaus fondai. (dalis jos ràstø buvo panaudota statant Þlibinø pradinæ mokyklà). Lapai nenumeruoti. „Ðveicarijos“ likimas panaðus, tik jà nugriovë ðiek tiek anksèiau 13 Lietuvos muzikos istorija I knyga: Tautinio atgimimo metais 1883–1918. (po I-ojo pasaulinio karo, iðparceliavus Oginskiø dvarà). „Ðveicari- Vilnius, 2002, p. 168. jos“ mediena kaip statybinë medþiaga buvo iðdalinta keturioms 14 KIAULEIKYTË, Laima. „Kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mecenatystë antroje ðeimoms70. XIX a. antroje pusëje“. Ið Lietuvos kultûros tyrinëjimai. Vilnius, 1996, t. 2, p. 200. 15 Stipriausios pasirodë esanèios Oginskiø muzikinës tradicijos. KIÐKIS, Jonas. „Ið Plungës (Telðiø p.)“. Vilniaus þinios, 1905 m. sausio 29 Jos tvirtai áleido ðaknis Þemaièiø þemëje. L. Kiauleikytë teisi raðy- / vasario 11 d., nr. 26, p. 3. 16 ÞILEVIÈIUS, Juozas. „Muzikos kultûra Lietuvoje“. Þidinys, 1935 m. geguþë– dama, kad jei ne Plungës ir Rietavo muzikos mokyklø paliktas birþelis, nr. 5–6, p. 519. ryðkus muzikinis pëdsakas, po 1918 m. atsikurianèioje nepriklau- 17 ÞILEVIÈIUS, Juozas. „M. K. Èiurlionies muzikos kûryba“. Muzika, 1925 m. somoje Lietuvoje muzikos kultûrà bûtø tekæ kurti ið naujo, nes visi spalis, nr. 10, p. 191. tos kartos didieji muzikai uþaugo kunigaikðèiø Oginskiø muzikiniø 18 Ustav Plungianskago poþarnago obðèiestva, Telðevskago ujiezda, tradicijø átakoje71. Kovenskoj gubernii. Telði, 1903, s. 1 (rusiðkai). KULTÛROS ISTORIJA 23

19 POCIUS, Bronius. „Pirmosios mokyklos“. Brasta+16 [kultûros priedas], Þemaièiø muziejus „Alka“, nr. 681; R-231). Þemaièiø dailës muziejaus fondai. 1994 m. rugpjûtis–rugsëjis, nr. 5, p. 5. Kopija, lapai nenumeruoti. 20 RAVICKIENË, Eleonora. Ðimtmeèiø takais. Klaipëda, 1997, p. 85. 41 Rachunki spisowanie – roboty A. Dowmonta. 1888. (originalas saugomas: 21 RAVICKIENË, Eleonora. „Ið Plungës muzikinës praeities“. Gimtinë, 1999 m. Þemaièiø muziejus „Alka“, nr. 681; R-231). Þemaièiø dailës muziejaus fondai. liepos 1–31 d., nr. 7, p. 7. Kopija, lapai nenumeruoti. 22 TENISONAS, Aleksandras. Þemaitijos giriø takais. Èikaga, 1975, p. 116. 42 LANSBERGIS, Vytautas. Èiurlionio muzika. Vilnius, 1986, p. 12–13. 23 Drobenko, Aleksej. Miestieèko Plungiany. Kovna, 1900, s. 13 (rusiðkai); 43 Rachunki spisowanie – roboty A. Dowmonta. 1888. (originalas saugomas: Wystawa w Pùungianach. Kurjer, 1900, Wrzeúnia 29 (Paêdziernika 12), nr. 39, s. Þemaièiø muziejus „Alka“, nr. 681; R-231). Þemaièiø dailës muziejaus fondai. 6. Paraðas: Gozdawa. Kopija, lapai nenumeruoti. 24 ZUBAVIÈIUS, Boleslovas. Atsiminimai ir padavimai apie Mykolà, Bogdanà 44 LANSBERGIS, Vytautas. Èiurlionio muzika. Vilnius, 1986, p. 12–13.; Oginskius ir jø tëvà Irinëjø Oginská. 1938. LMAB, f. 12–1756. lap. 16. ÈIURLIONIS, Stasys. „Mikalojaus Konstantino Èiurlionies gyvenimo bruoþai“. Ið 25 KRZYWICKI, Ludwik. „Þemaitijoje“. Aitvarai. 2006, t. 13–14, p. 194. M. K. Èiurlionis. Kaunas, 1938, p. 12. 26 STASIKËLIENË, Dalia. „Gros Oginskio festivalio simfoninis orkestras“. 45 ÞILEVIÈIUS, Juozas. Lietuviai muzikai vakaruose. Stickney, 1999, p. 65. Þemaièiø saulutë, 2006 m. rugsëjo 8 d., nr. 32, p. 8. 46 ÈIURLIONIS, Stasys. „Mikalojaus Konstantino Èiurlionies gyvenimo bruoþai“. 27 VAITKUS, Mykolas. Su Minija á Baltijà. Atsiminimai. London, 1962, t. 1, p. 82. Ið M. K. Èiurlionis. Kaunas, 1938, p. 14. 28 OMILANOWSKA, Maùgorzata. „Franzo Schwechteno, Édouardo André ir 47 MUKIENË, Danutë; TURKSYTË, Vida; BERÞONSKAITË, Stanislava. Þemaièiø Stanisùawo Witkievicziaus projektai Palangoje“. Lietuvos dailës muziejaus dailës muziejus. Vilnius, 1997, p. 15. metraðtis. Vilnius, 2007, nr. 9, d. 1, p. 111. 48 ÞILEVIÈIUS, Juozas. Lietuviai muzikai vakaruose. Stickney, 1999, p. 65. 29 ÚWIÆTOCHOWSKI, J. “Poùàga jako nadmorskie miesjce kàpilowe”. Nowiny 49 YLA, Stasys. M. K. Èiurlionis: kûrëjas ir þmogus. Vilnius, 1992, p. 22. lekarskie, 1901, Maj, Zeszyt 5, s. 348. 50 GUDAVIÈIUS, Petras. „Ið mûsø muzikos istorijos“. Muzika, 1925 m. lapkritis– 30 „Boleslovo Zubavièiaus prisiminimai“. Þemaièiø þemë, 2006, nr. 3, p. 13. gruodis, nr. 11–12, p. 225. 31 BÛTËNAS, D. „Oginskiø Archyvo dokumentus pavarèius“. Pergalë, 1967. 51 MERKYS Vytautas. Draudþiamosios lietuviðkos spaudos kelias 1864– nr. 10, p. 186. 1904. Vilnius, 1994, p. 264–265.; BIRÞIÐKA, Vaclovas. „Medþiaga lietuviø spaudos 32 TOLIUÐIUS, Zigmantas. Atsiminimai ir apybraiþos. I dalis. Dingusiø gadyniø uþdraudimo istorijai“. Tauta ir þodis, Kaunas, 1926, t. 4, p. 318. ðeðëliai. LNB. RS, f. 66–5. lap. 47. 52 GUDAVIÈIUS, Petras. „Ið mûsø muzikos istorijos“. Muzika, 1925 m. lapkritis– 33 GIRININKIENË, Vida. „Þemaitukai“. Ið Rietavo apylinkës. Kaunas, 1992, gruodis, nr. 11–12, p. 225. p. 148. 53 ADOMAITIS, Antanas. „Mano laimë manæs palauks“. Meninës apybraiþos. 34 STASIKËLIENË, Dalia. „Gros Oginskio festivalio simfoninis orkestras“. Vilnius, 2000, p. 39–40. Þemaièiø saulutë, 2006 m. rugsëjo 8 d., nr. 32, p. 8. 54 BUTRIMAS, Adomas; ir GIRININKAS, A. „Ir Plungëje yra muziejus“. Kultûros 35 Lietuvos muzikos istorija. I knyga: Tautinio atgimimo metais 1883–1918. barai, 1983, nr. 9). p. 46. Vilnius, 2002, p. 165. 55 KIAULEIKYTË, Laima. „Lietuvos dvarø muzikos kultûra tautinio atgimimo 36 ÞILEVIÈIUS, Juozas. „Muzikos kultûra Lietuvoje“. Þidinys, 1935 m. geguþë– iðvakarëse“. Menotyra, 1998, nr. 1, p. 58. birþelis, nr. 5–6, p. 519.; ZUBAVIÈIUS, Boleslovas. Atsiminimai ir padavimai apie 56 Ten pat. Mykolà, Bogdanà Oginskius ir jø tëvà Irinëjø Oginská. 1938. LMAB, f. 12–1756. 57 BARTKUTË, Donata. „Pirmasis vaidintojas ið Kuliø“. Brasta+16 [kultûrinis lap. 16. priedas], 1994 m. liepa, nr. 4, p. 4. 37 ÞILEVIÈIUS, Juozas. „Muzikos kultûra Lietuvoje“. Þidinys, 1935 m. geguþë– 58 Petkuno Jono pasas, (kopija). Plungës vieðosios bibliotekos fondai. birþelis, nr. 5–6, p. 519. 59 JURKÐTAS, Vytautas Povilas. „Dar kartà apie Juozà Þilevièiø“. Muzikos 38 Rachunki spisowanie – roboty A. Dowmonta. 1888. (originalas saugomas: barai, 1989 m. rugpjûèio 25 d., nr. 6, p. 7. Þemaièiø muziejus „Alka“, nr. 681; R–231). Þemaièiø dailës muziejaus fondai. 60 „Plungë, Telðiø apskr.“ Viltis, 1909 m. liepos 19 / rugpjûèio 1 d., nr. 82, Kopija, lapai nenumeruoti. (1890 m. spalio 13 d. minimi Plungës orkestrantai: 1. p. 3. Paraðas: Nagynpalaikë. Mackevièius (Mackiewicz), 2. Slavinskis I (Sùawinski I), 3. Rogalskis (Rogalski), 61 Plungës baþnytinio choro 1909 m. fotografija. Þemaièiø dailës muziejaus 4. Ðiugþda (Szugzda), 5. Slavinskis II (Sùawinski II), 6. Jackevièius (Jackiewicz), fondai. GEK. 4970. 7. Vaitkevièius (Wojtiekwicz), 8. Trockis (Trocki), 9. Voloðkevièius 62 PUKYS, Povilas. „Mano biografija“. Þemaièiø saulutë, 1998 m. lapkrièio (Woùoszkiewicz), 10. Èiurlionis (Czurlanis), 11. Radzevièius (Radzewicz), 12. 13 d., nr. 41, p. 2. Èekavièius (Czekowicz), 13. Dunajevas (Dunajew), 14. Skiendzeckis 63 M. Oginskienës turto perdavimas J. Petkunui dokumentai. (kopija nuo (Skiædzieckis), 15. Mackevièius II (Mackiewicz II). 16. Ðeleris (Szeler); 1891 CVA. f. 1376. ap. 1. b. 23. lap. 213.). Plungës vieðosios bibliotekos fondai. m. geguþës 6 d. minimi: 1. Slavinskis I (Sùawinski I), 2. Jackevièius (Jackiewicz), 64 VAITKUS, Mykolas. Per giedrà ir audrà. 1909–1918 atsiminimai. London, 3. Vaitkevièius (Wojtiekwicz), 4. Ðiugþda (Szugzda), 5. Voloðkevièius 1956, t. 4, p. 71. (Woùoszkiewicz), 6. Mackevièius I (Mackiewicz I), 7. Slavinskis II (Sùawinski 65 Fotoalbumas–katalogas CHAIMAS KAPLANSKIS. Vakarø Lietuva XIX a. II), 8. Staniðevskis (Staniszewski), 9. Rogalskis (Rogalski), 10. Èiurlionis pab. – XX a. vid. Telðiai–Vilnius, 2007, p. 82. (Czurlanis), 11. Mackevièius (Mackiewicz II), 12. Radzevièius (Radzewicz), 13. 66 ÞILEVIÈIUS, Juozas. „Pirmojo karo orkestro organizavimas“. Ið Muzikos Zacharevièius (Zacharewicz), 14. Lapatauskas (Ùapatowski).; 1892 m. rugpjûèio almanachas: su chronologiniu muzikos kalendoriumi 1924 metams. Kaunas, 17 d. minimi 1. Èekavièius (Czekowicz), 2. Vaitkevièius (Wojtiekwicz), 3. Rogalskis 1924. p. 135–137.; KIAULEIKYTË, Laima. „Kunigaikðèiø Oginskiø muzikos (Rogalski), 4. Gecevièius (Giecewicz), 5. Èiurlionis (Czurlanis), 6. Sobolevskis mecenatystë antroje XIX a. antroje pusëje“. Ið Lietuvos kultûros tyrinëjimai. (Sobolewski), 7. Mackevièius I (Mackiewicz I), 8. Ðeleris (Szeler), 9. Stankevièius Vilnius, 1996, t. 2, p. 201. (Stankiewicz), 10. Staniðevskis (Staniszewski), 11. Sinkevièius (Sinkieiwicz), 67 EIDINTAS, Alfonsas. Lietuviø kolumbai: (Lietuviø emigracijos istorijos 12. Slavinskis I (Sùawinski I), 13. Slavinskis II (Sùawinski II), 14. Mackevièius II apybraiþa). Vilnius, 1993, p. 133–134, 149. (Mackiewicz II), 15. Jackevièius (Jackiewicz), 16. Keturauskas (Kieturowski).; 68 Lietuvos muzikos istorija I knyga: Tautinio atgimimo metais 1883–1918. 1892 m. lapkrièio 15 d. minimi: 1. Èekavièius (Czekowicz), 2. Dunajevas Vilnius, 2002, p. 167. (Dunajew), 3. Èiurlionis (Czurlanis), 4. Gecevièius (Giecewicz), 5. Sobolevskis 69 JUODELIS, Petras. Ið Vytauto Lukausko atsiminimø. 1964, Lietuvos dailës (Sobolewski), 6. Rogalskis (Rogalski), 7. Jackevièius (Jackiewicz), 8. Slavinskis muziejaus archyvas. R346. lap. 2–3. (Sùawinski), 9. Stankevièius (Stankiewicz), 10. Keturauskas (Kieturowski).) 70 RAVICKIENË, Eleonora. „Ið Plungës muzikinës praeities“. Gimtinë, 1999 m. Pastaba: paryðkintu ðriftu þymimi 1891–1892 m. naujai minimi muzikantai. liepos 1–31 d., nr. 7, p. 8. 39 LANSBERGIS, Vytautas. Èiurlionio muzika. Vilnius, 1986, p. 12–13. 71 KIAULEIKYTË, Laima. Kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mecenatystë antroje 40 Rachunki spisowanie – roboty A. Dowmonta. 1888. (originalas saugomas: XIX a. antroje pusëje. Ið Lietuvos kultûros tyrinëjimai. Vilnius, 1996, t. 2, p. 199.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 24 MUZIEJØ ARCHYVUOSE

Plungës dvaro muzikinë praeitis E. RAVICKIENËS tyrinëjimuose

VIRGINIJA LEILIONAITË

Mokytoja Eleonora Ravickienë (1916– þinomi daugelio Plungës dvaro orkestro mu- 2004), be pedagoginio ir visuomeninio dar- zikantø likimai. Mûsø dienø nesulaukë ir du bo, daugiau negu 40 metø paskyrë kraðtoty- dvaro ansamblyje stovëjæ pastatai, kuriuos rai. Ji uþraðinëjo Plungës ir Rietavo miestø kunigaikðtis M. Oginskis buvo skyræs mu- istorijas, padavimus, legendas. Labiausiai zikantams gyventi bei mokytis. E. Ravickie- mokytoja mëgo raðyti apie Mikalojaus Kon- nei renkant medþiagà apie dvaro orkestrà, stantino Èiurlionio kûrybà, Plungës ir Rieta- labiausiai jai talkino tuo laikotarpiu dar bu- vo muzikiná gyvenimà, buvusio Plungës dva- væ gyvi Plungës ir Rietavo dvarø tarnauto- ro orkestro muzikantus, kunigaikðèiø Ogins- jai, muzikantai, kiti senieji ðio kraðto gy- kiø gyvenimà, taip pat ir apie kraðto archeo- ventojai, jø vaikai. Nemaþai jø pasakojimø logijos paminklus, ðvietimà, buitá, tradicijas. apie Plungës ir Rietavo dvarus, kunigaikð- Tyrinëdama praeitá, ji daug keliaudavo, èius Oginskius E. Ravickienë uþraðë. Rink- susitikdavo su ávairiais þmonëmis, klausy- dama informacijà apie Plungës dvaro or- davosi jø pasakojimø, uþsiraðinëdavo tai, kestrà ir þymiausià jo muzikantà M. K. Èiur- kà naujo suþinojo. Bûsimoms publikacijoms lioná, E. Ravickienë 1949 m. susipaþino su reikalingos medþiagos ieðkodavo archyvuo- jo amþininkais: Rietavo, vëliau Plungës, dva- se. Rusø, vokieèiø, prancûzø ir lenkø kalbo- rø siuvëju Adolfu Daumantu, kuris jauna- mis susiraðinëdavo su Latvijoje, Baltarusi- jam M. K. Èiurlioniui pasiuvo uniformà, su joje, Prancûzijoje, Italijoje, Èekoslovakijoje dviem pritvirtintomis lyromis – orkestro ir Lenkijoje gyvenanèiais þmonëmis. Savo simboliu. Ji buvo paþástama ir su Plungës tyrinëjimus skelbdavo rajoninëje ir respub- orkestro muzikantu Jonu Petkûnu, Plungës likinëje spaudoje. Nemaþai publikacijø ið- dvaro kambarine M. Virkelaite, Rietavo or- spausdinta ir apie paèià kraðtotyrininkæ, jos kestro muzikantu Vytautu Lukausku, groju- darbà, nuopelnus Lietuvos kultûrai. siu su M. K. Èiurlioniu per Mykolines (kuni- Plungës muzikinë praeitis – viena më- gaikðèio M. Oginskio vardines, kuriø proga giamiausiø E. Ravickienës tyrinëjimo temø. buvo rengiamos septyniø dienø iðkilmës), Ne tiek jau daug laiko praëjo nuo dvaro Rietavo dvaro liokajumi Juozu Kalniku, gir- muzikos mokyklos ákûrimo, taèiau daug fak- dëjusiu ið muzikantø apie gabøjá M. K. Èiur- tø primirðta, neiðlikæ ar nëra iðtyrinëti juos lioná. Susitikusi ir pasikalbëjusi su ðiais þmo- uþfiksavæ dokumentai. Neturime ðiandien ir nëmis, E. Ravickienë apraðë Plungës dvaro visø muzikantø sàraðø, daug kitø vertingø muzikos mokyklos kasdieniná gyvenimà ir dokumentø, susijusiø su orkestro veikla. Ne- èia vyravusià tvarkà, kuri, beje, bûdavo itin Plungës Oginskiø dvaro siuvëjas Adolfas grieþta. Pamokos èia vykdavo nuo 8 iki 12 Daumantas su þmona 1902 m. ÞGM, GEK – val. ir nuo 14 iki 17 val. Jei reikëdavo ruoð- 496/34; Plungës dvaro siuvëjas Adolfas Daumantas. ÞDM, GEK ––4961/49. Nuotrauka tis pasirodymams, orkestrantai su pertrau- daryta Telðiuose veikusioje E. Smilgevièiaus komis grodavo iðtisà dienà. Kiekvienà sa- foto ateljë vaitæ buvo paskiriami 4 budëtojai, kurie pri- MUZIEJØ ARCHYVUOSE 25

þiûrëdavo, kaip muzikantai laikosi ðvaros bei tvarkos. Atsitiktinai suþinojusi, kad muzikos mokyklai buvo pastatytas ne vienas na- mas, bet du, kraðtotyrininkë, nenuleisdama rankø, ieðkojo þmoniø, kurie galëtø kà nors papasakoti apie jos iki to laiko neþinotà antràjá pastatà. 1976 m. Klaipëdoje E. Ravickienë surado senukà Stasá Pet- rutá, kuris buvo kunigaikðèio M. Oginskio veþëjo Augustino Petruèio sûnus. Jis papasakojo, kà buvo girdëjæs ið savo tëvo ir kà pats prisiminë apie Plungës dvarà. Ið jo kraðtotyrininkë suþinojo, kad antrasis muzikos mokyklos namas vadinosi „Ðveicarija“. Taip já vadino dël ilgo balkono ir palangiø, kuriose buvo iðdroþinëti vaisiø, uogø, gëliø ornamentai, nudaþyti ryðkiomis spalvomis. Plungës muzikinë praeitis neatsiejama nuo Rietavo istorijos. Abiejø dvarø orkestrantai daþnai kartu repetuodavo ir grodavo ávai- riose ðventëse ir pasirodymuose. Orkestrantams buvo pasiûtos vienodos uniformos. Rietavo dvaro muzikos mokykla ákurta 1872 m. ir veikë iki Ið deðinës: Plungës rajono savivaldybës vieðosios bibliotekos direktorë 1909 m. Plungës dvaro muzikos mokykla ákurta kiek vëliau, o vei- Violeta Skërienë, Eleonora Ravickienë (1916 01 24–2004 01 06) ir jos bièiulë plungiðkë kraðtotyrininkë Emilija Mikulskienë 2002 m. geguþës kë ji iki 1902 m. (E. Ravickienë teigë, jog 1879 m. pavasará buvo 18 d. Þemaièiø dailës muziejuje per raðytojai Marija Peèkauskaitei-Ðatrijos uþbaigti statyti naujieji M. Oginskio rûmai Plungëje ir per jø atidary- Raganai skirtà renginá. D. Mukienë nuotrauka mà susirinkusiai aukðtuomenei M. K. Oginskio polonezà „Atsisvei- kinimas su Tëvyne“, daugelio kitø kompozitoriø kûrinius grojo Plun- Plungës dvaro orkestrantai kunigaikðèio M. Oginskio laikais. Tai gës orkestro mokyklos mokiniai). Galbût ilgesnis Rietavo orkestro C. Bechstein firmos pianinas ir K. Brünnenberger muzikos instru- mokyklos gyvavimas lëmë tai, jog apie ðià mokyklà kraðtotyrinin- mentø fabriko triûba. Pianinà E. Ravickienë surado buvusio dvaro kei pavyko rasti daugiau informacijos negu apie Plungës orkestrà. muzikanto ir administratoriaus Jono Petkûno anûkës E. Norkienës Paþintis su buvusiu Rietavo orkestrantu Vytautu Lukausku E. Ra- namuose (Ðilutës r.). Apie tai ji papasakojo Plungës rajono Kultûros vickienei tapo stimulu dar labiau gilintis á kraðto muzikinæ praeitá. skyriaus vadovams. J. Braþinsko vadovaujamas tuometinis „Per- Ðio senolio papasakota istorija apie 1904 m. ið Rietavo dvaro á galës“ kolûkis skyrë beveik tris tûkstanèius rubliø plungiðkiø relik- uþsiená iðvykusià 30 muzikantø grupæ (tàsyk muzikantai su savimi vijai nupirkti ið tuometiniø jo savininkø. Triûbà E. Ravickienë aptiko iðsiveþë ir instrumentus, su kuriais anksèiau grojo dvaro orkestre) Rietavo apylinkëje pas Emilijà Krainienæ. Jà pati E. Ravickienës E. Ravickienei tapo naujø, net 18 metø uþsitæsusiø kraðtotyriniø perdavë Þemaièiø dailës muziejui. paieðkø ir atradimø pradþia. Kraðtotyrininkei pavyko susisiekti su Þemaièiø muziejuje „Alka“ ieðkodama informacijos apie Plun- jos ilgai ieðkotais þmonëmis Lenkijoje ir iðsiaiðkinti á uþsiená iðvy- gës muzikinæ praeitá, kraðtotyrininkë rado Plungës dvaro siuvëjo kusiø Rietavo muzikantø likimus. Daugelio Plungës dvaro orkest- A. Daumanto sàsiuviná, kuriame jis uþraðinëdavo, kam kà siuvo. rantø likimai, iðskyrus M. K. Èiurlionio, kuris jau mokydamasis Plun- Ðis sàsiuvinis yra ypaè vertingas Plungës ir Rietavo muzikinës gëje buvo tapæs orkestro þvaigþde, iki ðiol yra apgaubti neþinios skrais- praeities liudininkas. Tikëtina, kad já iðtyrinëjus suþinosime dauge- te. E. Ravickienë raðë apie M. K. Èiurlionio gyvenimà ir mokslà Plun- lio Plungës dvaro orkestrantø pavardes. gës dvare. Apraðë jo, kaip kompozitoriaus, pirmàjá pripaþinimà per Kraðtotyrininkë visa, kà jai pavykdavo iðaiðkinti, paskelbdavo Mykolines, kai jungtinis Plungës ir Rietavo orkestras altiko M. K. Èiur- spaudoje. Daugiausia straipsniø apie Plungës muzikinæ praeitá ji lionio kûriná, skirtà kunigaikðèiui M. Oginskiui. Kraðtotyrininkë gili- paraðë 1971–1980 m. Pirmasis tekstas ðia tema („Èia gyveno di- nosi á jo kûrybà, gyvenimà po kunigaikðèio M. Oginskio mirties, apie dysis menininkas“) buvo iðspausdintas 1971 m. Straipsnyje apra- atvykimà á Plungæ 1908 m. ir jo gyvenimà su Sofija Kymantaite. Straips- ðomas M. K. Èiurlionio gyvenimas ir mokslas Plungës dvare. Vë- niuose E. Ravickienë daþnai uþsimindavo, jog labai reikalingas me- lesniais metais ta tema skelbti jos straipsniai yra papildyti kad ir morialinis M. K. Èiurlionio muziejëlis Plungëje arba bent jau pa- negausia, bet naujai surinkta medþiaga. Publikacijose skiriasi ir minklas toje vietoje, kur stovëjo Plungës dvaro arkestrantams skir- informacijos pateikimo forma. ti pastatai, kuriuose mokësi, gyveno ir M. K. Èiurlionis. E. Ravickienæ jos mokytojai skatino domëtis gimtuoju kraðtu, já E. Ravickienë, suþinojusi, kad abu Plungës muzikos mokyklos saugoti ir gerbti. Tyrinëdama Plungës kraðto istorijà, kraðtotyrinin- pastatai – „Muzikantinë“ ir „Ðveicarija“ – buvo nugriauti, o ið jø me- kë daugumà savo straipsniø skirdavo visuomenei, ragindama ne- dþiagø pastatyti keli kiti pastatai Plungës rajone, aplankë ir apþiûrëjo pamirðti gimtøjø vietø istorijos ir stengtis iðsaugoti praeities liudi- tuos namus. Ji daþnai lankydavosi ir Plungës, Rietavo parkuose, ninkus: medþius, paminklus, trobesius. Gondingos pilalëse, Karklënuose (èia M. K. Èiurlionis praleido savo Per 40 metø surinktà archyvà, kurá sudaro rankraðèiai, laiðkai, laimingiausià vasarà su S. Kymantaite). Bûtent èia – iðkalbingiausi, fotografijos, straipsniai ir dokumentai. E. Ravickienë paskutiniais nors ir nebylûs Plungës dvaro gyvenimo liudininkai – ðimtameèiai savo gyvenimo metais padovanojo Þemaièiø dailës muziejui. Mo- medþiai, akmenys, tvenkiniai ir mûsø dienø sulaukæ pastatai. kytoja tikëjo, kad jos surinkta medþiaga bus dar ilgai naudinga vi- Ðios kraðtotyrininkës ilgameèio darbo ir paieðkø dëka Þemaièiø suomenei, pasitarnaus tolimesniems Plungës miesto ir viso krað- dailës muziejuje saugomi du muzikos instrumentai, kuriais grojo to tyrinëjimams.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 26 KULTÛROS ISTORIJA

linijà, naudojosi didþiuliu Vienos dvaro pasitikëjimu. Ji nesunkiai pasiekë, kad ponas Þ. Rolay galëtø palikti garbingà, bet menkai apmokamà tarnybà ir pradëti dirbti mano tëvø namuose þymiai naudingesnëmis sàlygomis, kurios turëjo garantuoti jo aprûpinimà ÐVIETIMO po to, kai jis baigs mano mokymà“2. Matyt, toks rûpestis mokymo kokybe buvo ne tik duoklë ðeimos kilmingumui ir tuometinei madai – Þiniø ir Auklëjimo kultams, ku- rie klestëjo Europoje Ðvietimo epochoje. EPOCHOS Apie savo tëvà Mykolas Kleopas atsimena: „tai buvo þmogus, þino- mas savo sàþiningumu, labai iðsilavinæs, talentingas oratorius, atsida- væs savo tëvynei, pergyveno dël jos taip, kad jo sveikata ir nuotaika iki paskutinës jo gyvenimo dienos priklausë nuo tëvynës likimo.3 ÞMOGUS Tokia dvasia Andrius ir Paulina Oginskiai iðauklëjo ir savo sûnø. „Man buvo ne daugiau kaip keturi ir pusë metø, – raðo Mykolas Kleopas“, kai viename gana dideliame susirinkime pas grafienæ Zamoiskà Podolës vaivadijoje, karalius paëmë mane ant rankø, ir, pasodinæs ant stalo, pateikë kelis klausimus ið Ðvento Raðto ir geografijos, á kuriuos að atsakiau patenkinamai. Jis apkabino mane ir paklausë, kà að darysiu, kai bûsiu suaugæs. Að atsakiau, kad norëèiau tarnauti tëvynei ir mano karaliui, bet pridëjau, kad nenoriu bûti karalius, todël, kad þmonës kalba, jog Jûs (karalius – red. p.) labai nelaimingas. Tas atsakymas taip sugraudino Stanislovà Po- INSTITUTORI SUO JOAN. ROLIS niatovská, kad jo akyse pasirodë aðara.“4 GRATUS DICSIPULUS M. O. MDCCCXII1 Tokiu bûdu jau vaikystëje Mykolas Kleopas jautë labai stiprius jausmus savo tëvynei, suprato, kad ir nuo jo gali priklausyti tëvy- OLGA ROMANOVIÈ nës likimas, ir norëjo jai tarnauti. Labai anksti jis pradëjo uþuojausti ir kenèianèius savo tëvynainius. Lotyniðkas uþraðas ant akmens seno dvaro sody- „Biografijoje [...]“ jis apraðo savo paties, anuo metu ðeðiame- èio, sesers ir tëvø kelionæ á Vienà. Anarchija ir pilietiniai karai grio- bos parke. Rûkas alëjose, lengvas vëjelio dvelksmas, vë Þeèpospolità, jau ne uþ kalnø buvo Pirmasis ðalies padalijimas tylus lapø ðlamesys lyg ir praskleidþia laiko ðydà, kvies- (ði katastrofa ávyko lygiai po metø). Taip kad kelionë buvo nesau- damas pagalvoti apie tai, kas amþina. gi – konfederatø bûriai ir Rusijos kariuomenë nuolat medþiojo vieni Kuo buvo tie, kuriø vardus atneðë iki mûsø per ðimt- kitus – Oginskiø ðeimà kelionëje á Austrijà lydëjo ekskortas, kuria- meèius lakoniðkas uþraðas ant akmens? Ar tik èia, me buvo 2 tûkstanèiai ulonø, jiems vadovavo karûnos generolas ðiame parke, paliko jø gyvenimas pëdsakà? Branickis, vëliau prie jo prisijungë tuo metu dar pulkininko Suvoro- vo vadovaujamas rusø korpusas, kuriame buvo 500 þmoniø. „Tuo metu að buvau dar tik vaikas, – raðo Mykolas Kleopas, – ir Tekstas parengtas pagal autorës praneðimà, perskaitytà 2006 m. neturëjau jokio supratimo apie tai, kas vyko ðalyje, bet su apmaudu Rietave ávykusioje mokslinëje konferencijoje „Oginskiø kultûrinës veiklos sutikdavau þinias apie priimtus nuosprendþius suðaudyti konfede- pëdsakai (...)“. ratus, kuriø mes sutikdavome savo kelyje. Atsimenu, kad daþnai verkdavau, matydamas ðiuos þmones sukaustytus grandinëmis, Ðeðiameèiui Mykolui Kleopui neapsakomai pasisekë: bûtent ta- kai juos vesdavo pas generolà Branická, paskui kurá mes vaþiavo- me jo gyvenimo laikotarpyje jis susitiko su nuostabiu þmogumi, me. Niekada negalëjau suprasti, kodël mano tëvø tarnaitë bardavo neátikëtinai ávairiais talentais apdovanota asmenybe. Ðá susitikimà, mane uþ tas aðaras, sakydama, kad nereikia gailëtis tø tëvynës kuris, mano supratimu, daug kà lëmë tiek vieno, tiek ir kito tolimes- iðdavikø, tø ramaus gyvenimo griovëjø. Að nesuprasdavau, kà ji niame gyvenime, vargu ar galima pavadinti atsitiktiniu. tuo nori pasakyti, ir verkdavau toliau... Ir dar að klausdavau, kodël 1772 m. Andrius Oginskis – Mykolo Kleopo Oginskio tëvas – tas þmogus, kuris atrodydavo geras ir minkðto bûdo, ásakë suimi- buvo paskirtas karaliðkuoju Þeèpospolitos ministru Austrijoje, kur nëti savo tëvynainius ir iðdavë juos taip neþmoniðkai.“5 jis ir nuvyko kartu su savo ðeima. Kaip savo knygoje paþymëjo A. Zaluskis, Andrius Oginskis bu- „Atvykus á Vienà, pirmasis mano tëvø rûpestis, – gerokai vëliau vo paþangiø paþiûrø, jis „giliai suprato, kad jo laikotarpio Lenkijai prisiminë Mykolas Kleopas, – buvo surasti vietà mano seseriai reikia aukðto iðsilavinimo ir protingø patriotø.“6 religinëje mokykloje ir namø mokytojà man. Mano laimei, pasirin- Todël jis tikslingai siekë, kad sûnus bûtø ruoðiamas tam, kad ko Þanà Rolay (Jean Rolay), apie kurá að iðsamiau papasakosiu suaugæs galëtø priimti svarbius ir atsakingus sprendimus, naudin- vëliau. Jis neseniai buvo baigæs mokyti jaunàjá grafà Falcà, kurio gai dirbtø savo ðalies labui. iðsilavinimu rûpinosi 12 metø, ir po to buvo iðrinktas hercogo Leo- Mûsø poþiûriu, bûtent todël jis pirmiausia kiek ámanoma dau- poldo auklëtoju. Grafienë Salmur, svarbiausioji hercogienës Maria- giau dëmesio ir pastangø skyrë tam, kad bûtø garantuotas kuo nos freilina ir mano mamos giminaitë pagal Lubenskiø ðeimos geresnis Mykolo Kleopo mokymas, kad jis gautø ávairiapusá iðsila- KULTÛROS ISTORIJA 27

vinimà. Bûtent todël taip atsakingai jis rûpinosi ir mokytojo parinki- Be to, M. K. Oginskis raðo, kad tuo laiku jis patenkinamai kalbë- mu savo sûnui. Ðiuo poþiûriu rinkdamasis jis neapsiriko. davo vokiðkai ir lenkiðkai. Ir, kaip mes atsimename ið ankstesnio Ir taip pagal galiojusá paprotá maþasis Mykolas buvo atskirtas teksto, jis turëjo kai kuriø þiniø ið geografijos ir Ðvento Raðto. Pir- nuo tëvø, su kuriais jis matydavosi tik per pietus ir kartais vaka- muoju jo vadovëliu buvo Biblija. rais. Kiekvienà dienà nuo ankstyvo ryto iki vëlaus vakaro jis leisda- Tø paèiø 1772-øjø metø pabaigoje Polina Oginskienë dël savo vo Þano Rolay bendrijoje. „Savo maloniu bûdu ir lengvu charakteriu sveikatos turëjo gráþti á Lenkijà. Jos sûnus Mykolas Kleopas su jis greitai uþkariavo mano pasitikëjimà ir ðvelnø prisiriðimà“7 , – savo mokytoju iðvyko kartu su ja. Gimtajame Guzovo dvare, kur jie prisimena Mykolas Kleopas. apsistojo, M. K. Oginskio mokymas vyko taikant tà paèià metodikà, Ðvietimo epochos màstytojai tuo metu naujai vystë Renesanso kaip ir iki to laiko: buvo daug pratimø, kurie stiprino berniuko svei- epochos idëjas apie auklëjimo harmonijà, visapusiðkà asmenybës katà, buvo ir tie patys ilgi pasivaikðèiojimai, ið kuriø, pasak paties mokymà, apie sàlygas ir galimybes geriau ir pilniau atskleisti þmo- Mykolo Kleopo, jis „niekada negráþdavo negavæs ko nors naudingo niø talentus ir sugebëjimus bei juos ugdyti. Skirtingai traktuodami savo iðsilavinimui.“11 þmogaus prigimties esmæ ir charakterizuodami sociumo bei indivi- „Manæs nevertë sunkiai ir nuobodþiai dirbti, – raðo jis savo „Biog- do poveiká vienas kitam, J. A. Komenskis ir D. Lokas, K. A. Gelve- rafijoje [...]“. – Metodika, kurià taikë mokytojas, sudarë galimybæ cis, D. Didro, Þ. Þ. Ruso, I. Kantas ir daugelis kitø filosofø-ðvietëjø man á mokslà þiûrëti kaip á pramogà. Jis mane mokë daugiau aiðkin- sutarë dël vieno: praktinis Þiniø pritaikymas realiame gyvenime, damas, negu versdamas skaityti, o kadangi að visada patenkintas ir enciklopedinis iðsilavinimas ir auklëjimas laisvës ir meilës þmo- ádëmiai klausydavausi, tai bûdavau maloniai nustebintas, kad kny- nëms dvasia gali padëti iðgydyti visuomenës ydas, pasiekti socia- gose perskaitydavau tai, kà bûdavau suþinojæs per pertraukas.“12 liná teisingumà ir visuotinæ gerovæ. Tikëtina, kad tam, jog Þ. Rolay pasirinko bûtent tokià mokymo Þanas Rolay buvo talentingas pedagogas praktikas, ásisàmoni- metodikà, didþiausios átakos turëjo Dþ. Loko ir Þ. Þ. Ruso ðvietimo næs ðias idëjas ir sugebëjæs kûrybingai jas taikyti praktikoje. koncepcijos. Didysis XVII a. anglø filosofas ir valstybës veikëjas Savo „Biografijoje [...]“ M. K. Oginskis raðo: „Þanas Rolay rimtai Dþ. Lokas manë, kad viso þmogaus proto ir mus supanèio pasaulio uþsiëmë mano fiziniu auklëjimu, kuriam iki to laiko nebuvo skiriama paþinimo pagrindas yra individuali þmogaus patirtis, susidedanti ið dëmesio (dël to nesivystë mano fizinis pajëgumas, buvo maþas ûgis, pojûèiø ir refleksø. Daugelá sudëtingiausiø paþinimo teorijos proble- silpnëjo sveikata). Að iki to laiko pagal savo amþiø buvau per maþas mø Dþ. Lokas iðsprendë taip sëkmingai, kad daugelis jo epochos ir pagal savo ûgá per storas. Að buvau toks, kad visi, per pasivaikð- þmoniø já laikë labai autoritetingu þmogumi ir lygino su Aristoteliu. èiojimus pastebëjæ mane, mano asmenyje atpaþindavo lenkø mi- Fundamentalûs Dþ. Loko darbai, tokie kaip „Þmogaus proto patir- nistro sûnø; mano tëvas buvo pakankamai pilnas (apkûnus – red. p.).8 tis“, „Apie auklëjimà“, padarë didþiulæ átakà iðkiliam prancûzø màs- Visø pirmiausia Þanas Rolay pakeitë savo naujojo auklëtinio mity- tytojui Þ. Þ. Ruso. Beje, Þ. Rolay ir M. K. Oginskis buvo jo amþininkai. bà ir dienos rëþimà, iðmokë já daugelio gimnastikos pratimø. Kasdien 1762 m., 10 metø iki to laiko, kai Þ. Rolay pradëjo mokyti M. K. Oginská, jie daug vaikðèiodavo – apeidavo aplinkui Vienos pilies sienà. „Dësto- buvo iðleista Þ. Þ. Ruso knyga „Emilis arba apie auklëjimà“, kurià mø dalykø ávairovë, – raðo Mykolas Kleopas, – o taip pat bendravimas autorius laikë geriausiu ir labiausiai svarbiu ið savo kûriniø. Áþangoje su iðsilavinusiais mano amþiaus vaikais átraukdavo mane ir nenusi- jis paþymëjo, kad bûtent ðis darbas jam duoda teisæ bûti pripaþintam bosdavo net ir per daug valandø besitæsianèius pasivaikðèiojimus.“9 þmoniø, nes þmonijà gali iðgelbëti tik auklëjimas. Aktualu paþymëti, kad ðis M. K. Oginskio prisiminimø epizodas Pagrindiniu ðio proceso tikslu Þ. Þ. Ruso laikë þmogaus sukûri- primena situacijà, kurià, þinoma, labiau groteskine forma dar XVI a., mà, o ne valstybinës sistemos paklusnios marionetës suformavi- Atgimimo epochoje, apraðë Fransua Rablë (Francois Rabelais, apie mà. Anot jo, auklëjimas buvo pilnutinës þmogaus laisvës, kuri pri- 1494–1553 m.) þinomame romane „Gargantiua ir Pantagriuelis“. klauso tik nuo jo paties, vystymo menas. Þ. Rolay veiksmai labai panaðûs á mokytojo Ponokrato, kuris taip Þ. Þ. Ruso auklëjimo procese vaikui skyrë centrinæ vietà, bet tuo pat labai daug dëmesio skyrë fiziniams pratimams ir savo palikuo- pat metu jis pasisakë prieð besàlyginá vaiko ágeidþiø, kaprizø tenkini- nio lankstumui bei iðtvermei. Ponokrato pavyzdþiu F. Rablë stengë- mà. Vaikas, jo poþiûriu, negali bûti paliktas sau paèiam, nes jei taip si parodyti humanistinës ðvietimo sistemos, skatinanèios auklëti- bûtø, kiltø grësmë jo vystymuisi. Auklëtojas turi lydëti vaikà visuose niø norà mokytis ir padedanèios atskleisti jø ágimtus sugebëjimus, jo iðmëginimuose ir pergyvenimuose, nukreipti jo formavimà, pa- pirmenybæ, lyginant su scholastine sistema, kurià taikant mokiniai dëti jo tikrajam augimui, sukurti sàlygas jam vystytis, bet niekada daþnai buvo verèiami ásisavinti visiðkai nereikalingas jiems þinias neturi primesti jam savo valios. Vaikui reikalinga tam tikra aplinka, (tai buvo pasiekiama taikamt mokymo atmintinai (zubrinimo) me- kurioje jis turi ágyti savarankiðkumà ir laisvæ, realizuoti ágimtus todus ir kûno bausmes). Gali bûti, kad bûtent ðis F. Rablë persona- geruosius pradmenis. Þ. Þ. Ruso pasisakë prieð knygø naudojimà þas ir buvo tapæs Þ. Rolay pavyzdþiu jo darbe. mokant vaikà nuo 2 iki 12 metø. Anot jo, maþas vaikas turi mokytis Per pirmàsias dvi savaites Þ. Rolay palaipsniui egzaminø metu paþinti pasaulá savo jutiminiais organais, nes proto vystymasis, be iðsiaiðkino visus savo mokinio sugebëjimus ir jo þiniø lygá. jausminës patirties pagrindo, anot jo, neturi jokio turinio. „Að kalbëjau prancûziðkai kaip papûga, – atsimena Oginskis, – Þ. Þ. Ruso idëjà apie tai, kaip vaikas savarankiðkai turi susi- skaièiau lëtai, bet nieko nebuvau girdëjæs apie fraziø sudarymà ir krauti þiniø bagaþà, laikë svarbiausia kitame etape – protinio auklë- skaitymo raiðkumo reikðmæ. Að mokëjau atmintinai apie 20 Lafon- teno pasakëèiø ir supratau jø moralus, todël, kad man juos buvo (Nukelta á 28 p.) pakartojæ daug kartø, bet kai mano mokytojas duodavo man skai- Danutës Mukienës nuotraukoje – Zalesës tyti Lafonteno pasakëèias, kuriø að neþinodavau, að nieko jose ne- Oginskiø dvaro pastatai 2006 m. suprasdavau.“10

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 28 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 27 p.) Visà gyvenimà, net paèiomis sudëtingiausiomis aplinkybëmis iðskirtinis Mykolo Kleopo bruoþas buvo noras kà nors naujo suþi- jimo, kuris, anot jo, turi bûti ágyvendintas be programos, tvarkarað- noti, iðmokti. Susiformuoti ðiam nuolatiniam þiniø troðkimui padëjo èio ir vadovëliø. Vaikui, anot jo, reikia sudaryti tokias sàlygas, kad paties Þ. Rolay pavyzdys, apie kurá M. K. Oginskis taip prisimena: jis nuolat galëtø pateikti klausimus, o auklëtojas atsakinëtø á juos. jis „[...] ið tiesø buvo vaikðèiojanti biblioteka. Në vienas mokymo Prie naudingø mokslo srièiø, su kuriomis turi susipaþinti vaikas, skyrius jam nebuvo svetimas... Jo nuostabi atmintis padëdavo jam Þ. Þ. Ruso priskyrë geografijà, chemijà, fizikà, biologijà, besivys- atsakyti á klausimus apie dalykus, kurie buvo ir maþiau þinomi. Jis tantá vaiko domëjimàsi gamta. niekada nesiekë árodyti, kad jo paþiûros neklaidingos. Aiðkinda- Auklëtojui Þ. Þ. Ruso këlë 3 svarbiausius uþdavinius: iðugdyti mas kà nors, jis remdavosi autoriø autoritetu, kuriø darbø citatas jis gerus vaiko jausmus, gerà màstymà ir gerà valià. Visø pirma, anot labai tiksliai pateikdavo. Jam buvo tas pats, ar klausimas bûdavo jo, reikia iðugdyti vaikø ir jaunuoliø gerumà ir uþuojautà, teigiamas pateikiamas ið senosios ar dabartinës istorijos, ar apie kokius nors emocijas, kurios susijusios su jø humaniðku poþiûriu á þmones. konkreèius praeities, ar ðiø dienø þinomø þmoniø gyvenimo faktus, Visa tai pasiekiama ne mokant dorovës normø, o bendraujant su ið geografijos, matematikos, mitologijos, ið klasikos autoriø, pran- gerais þmonëmis ir matant teigiamus pavyzdþius gyvenime. cûzø, italø, vokieèiø literatûros ir netgi teologijos ir metafizikos. Þ. Rolay dëka Mykolas Kleopas susipaþino su ano meto paèio- Paklausus ko nors, jis niekada nepasimesdavo, jo atsakymai visa- mis naujausiomis, paþangiausiomis idëjomis, daugelis ið kuriø ir da bûdavo aiðkûs ir suprantami. Jis ne tik cituodavo autorius, bet ðiandien vis dar yra aktualios. Paþiûrëkime, kaip tos idëjos buvo daþnai atsimindavo ir tomà, ir puslapá, ið kurio ta citata bûdavo. Tai realizuotos praktikoje ir kokius rezultatus jos davë. stebindavo net tuos, kurie þinodavo, kad Þ. Rolis po uþsiëmimø su Ðtai vienas ið pavyzdþiø, kuris labai aiðkiai parodo Þ. Rolay manimi visà savo laisvà laikà skirdavo skaitymui ir kad jis dirbda- pedagoginá meistriðkumà, jo sugebëjimà panaudoti vaiko susido- vo iki nakties. Dalá savo uþdirbtø pinigø jis skirdavo labdarai, ki- mëjimà formuojant vienus ar kitus jo ágûdþius, vystant jo gabumus. tus – naujoms knygoms, kurios, kaip jis manë, turëjo bûti skirtos Vieno pasivaikðèiojimo metu Þ. Rolay pasiëmë kartu su savimi mano tolesniam mokymui ar jo bibliotekai, kurioje buvo apie trys Mykolo Kleopo tëvo sudarytà Guzovo sodybos planà. Berniukà la- tûkstanèiai tomø, papildyti. Jis sutiko su mano tëvo pasiûlymu pa- bai nustebino tai, kad ant vieno popieriaus lapo kaþkokiø tai maþy- pildyti labai didelæ ir gerai suformuotà mûsø ðeimos bibliotekà bei èiø þenklø pagalba galima pavaizduoti didþiulius objektus, kuriuos pasirûpinti ja. Þ. Rolay atlikta ðiø dviejø bibliotekø buvusiø kûriniø jis matë apie save: medþius, takelius, pastatus. Gráþæs namo, jis klasifikacija ir pagal jo metodikà sudarytas katalogas buvo darbas, tuoj pat papraðë pieðtuko, norëdamas nedelsiant nupieðti savo kam- kuriuo galëjo didþiuotis geriausios Europos bibliotekos.“14 bario planà. Þinoma, tada jam nieko ið to sumanymo neiðëjo ir dël Nenuostabu, kad Þ. Rolay mokinys jam jautë didþiulæ pagarbà ir to maþasis Mykolas labai nusiminë. Tada mokytojas jam parodë, stengësi bûti á já panaðus. kaip naudotis liniuote ir kompasu, pamokë, kaip reikia iðmatuoti Pastebëjæs, kad Mykolas Kleopas jo klausosi labai ádëmiai, bet didelius nuotolius. Vëliau Mykolas Kleopas buvo maloniai nuste- labai greitai pamirðta tai, kà iðgirdo, Þ. Rolay ið istorijos, geografi- bintas, kai pats padarë tikslø savo kambario planelá. Tada uþsinorë- jos ir kitø dalykø pradëjo kurti „technines eiles“. Oginskis raðo, kad jo nupieðti ir savo namo planà. Þ. Rolay „panaudodavo mano gerà net po 40 metø jis tø eiliø nebuvo pamirðæs ir jos jam bet kuriuo valià , – raðo M. K. Oginskis, – kad padëtø man tame darbe, kad momentu padëdavo prisiminti datas, pavardes, pavadinimus. supaþindintø mane su kampu, trikampiu, kvadratu, lygiagretainiu, Tokiu bûdu, jei kalbësime dabartine terminologija, Þanas Rolay, apskritimu ir dalinimu laipsniais. Per savaitæ jis mane supaþindino naudodamas paþangiausias autorines metodikas, 11 metø jaunàjá su visais praktinës geometrijos elementais, kurie man labai patiko, kunigaikðtá mokë prancûzø kalbos ir literatûros, poezijos ir iðkal- taip kad að, bûdamas 14 metø ir ypaè vëliau, kiek pasimokæs bos, ástatymdavystës, teisës ir þemdirbystës pagrindø, geografi- teorijos, susigaudþiau laukø, pievø, miðkø, kuriø dalá Guzovo kai- jos, geometrijos ir algebros, biologijos, ekonomikos, komercijos ir me (ten að praleidau pirmuosius savo vaikystës metus) valdë ma- valstybës valdymo. Be to, Mykolas Kleopas pas vokietá Ðtobæ mo- no tëvai, klasifikacijoje. Visi suprato, kad að ðiam darbui galiu atsi- kësi vokieèiø kalbos ir aritmetikos, pas prancûzà Ðilë – ðokiø ir dëti tik laisvomis nuo kitø darbø valandomis. Að vasarà keldavausi raðto, pas karaliðkàjá sekretoriø Albertrandá – numizmatikos, pas ketvirtà valandà ryte ir gráþdavau devintà valandà, kad uþsiimèiau abatà ir buvusá jëzuità Kode – lotynø kalbos ir literatûros. svarbesne veikla. Su savo geometriniais instrumentais tris ar ketu- Jaunasis Oginskis labai pamëgo skaityti. „Per pusantrø metø, – ris mënesius per metus pavaikðèiojæs laukø pakraðèiais, að pa- raðo jis, – að perskaièiau Fedrà, Kvintà, Kurciusà, Ciceronà, Tacità, ðvenèiau dalá rudens ir þiemos tam, kad atlikèiau plano, kurá pada- Vergilijø, Horacijø, dalá Ovidijaus poezijos, Katulà, Tibulà, Juvenalá riau, paskaièiavimus, ir sudariau bendràjá þemëlapá, kur pieðinys ir Persà. Að lengvai ir su didþiuliu malonumu mokiausi lotynø kal- buvo labai iðsamus. Mano tëvø namuose augæ, jø globojami, so- bos ir klasikos autoriø kûriniø, kuriuos að labai gerai supratau; cialiai remiami du jauni, ne kà vyresni uþ mane þmonës – Zalinskis skaitymas visà gyvenimà mane ramindavo.“15 ir Dombrovskis – buvo vieninteliai mano pagalbininkai. Metus lai- Prancûzø literatûros kurse, kurio mokësi M. K. Oginskis, buvo ko pasimokæ pas mane, jie iðlaikë egzaminus ir priëmë valstybës Dumarsë, Kontiljë, Basë, Fenelono, Fleðjë, Rosinio, taip pat daugybë þemiø matininkø priesaikà. Man buvo malonumu juos sutikti vë- Moljero, Detoneto, Kornelijaus komedijø, fragmentai ið Voltero ir Ru- liau, kai jie jau turëjo gerà reputacijà, gyveno apsirûpinæ materialiai so kûriniø. Mokydamasis istorijos, jis skaitë Robertsono, Gibono, ir visa tai buvo pasiekæ savo darbu.“13 Meibli kûrinius. Stebina tas faktas, kad su tuo ir dar daugybe kitø Ðtai tokius netikëtus ir teigiamus rezultatus davë sumaniai mo- dalykø M. K. Oginskis susipaþino iki 16 metø amþiaus. kytojo palaikytas ið pirmo þvilgsnio atrodantis paprastas vaiko su- Þ. Rolay já supaþindino ir su mokslo tiriamojo darbo pagrindais: siþavëjimas. liepdavo jam daryti iðraðus ið to, kà perskaitë, ir pateikti argu- KULTÛROS ISTORIJA 29

mentuotà medþiagos analizæ. Visa tai jam labai pravertë vëliau mà, – raðo Oginskis. – Tà pripaþinimà man suteikë geras iðsilavi- savarankiðkai mokantis, taip pat ir politinëje veikloje. nimas ir nepriekaiðtinga reputacija, kuri iki pat ðiol dar neiðblëso. Bûdamas 16–18 metø amþiaus, Mykolas Kleopas dirbdavo po Að já keletà kartø nusivedþiau á Seimo posëdþius. Pirmà kartà èia 16 valandø per parà. Tuo laikotarpiu jis savarankiðkai studijavo jis iðgirdo, kaip að kalbu atsistojæs prieð publikà, ir dþiaugsmo istorijà, ástatymdavystæ ir Þeèpospolitos literatûrà. „Beveik nëra aðaros ëmë kauptis jo akyse. Að já dar daug kartø maèiau per 1794 lenkø autoriø, – prisimena Oginskis, – nuo Zigmundo laikø raðiusiø m. sukilimà savo mamos namuose. Jis, matydamas, kad að ið- lotynø ar lenkø kalbomis, kuriø að nebûèiau skaitæs. Að visa tai bu- vykstu atlikti pavojingos uþduoties, verkë ir laimino mane.“19 vau priverstas studijuoti pats. Senøjø, kaip ir ðiuolaikiniø lenkø auto- Tikriausia, didelë laimë yra mokiniui sutikti toká Mokytojà ir di- riø kûriniø, kuriuos að mëgau, skaitymas padëjo man geriau susipa- dþiulë laimë mokytojui, matyti tokius turtingus savo darbo vaisius, þinti su mano kalba ir pakankamai gerai ja raðyti... Laikotarpiu nuo 16 savo geriausiø siekiø iðsipildymà Mokinio gyvenime ir darbuose. iki 19 metø að iðverèiau daug Horacijaus odþiø ir laiðkø, keletà Mar- Iki pat savo gyvenimo pabaigos M. K. Oginskis ðiltai ir su meile cialo epigramø, Jungo „Keturias naktis“ ir Lakonibo „Komercijos pa- prisimindavo Draugà ir Mokytojà. Po T. Kosciuðkos sukilimo gy- grindø“ du tomus. Kadangi daugeliui iðsireiðkimø iki to laiko nebuvo vendamas emigracijoje, jis negalëjo palydëti Þ. Rolay á paskuti- lenkiðkø atitikmenø, tai að, kad vertimai bûtø suprantami ir kad galë- niàjà jo kelionæ. Bûdamas 57 metø amþiaus, prieð iðvykdamas á èiau pateikti apytikslius paaiðkinimus, turëjau sukurti dar ir techni- Italijà ir visam laikui palikdamas savo tëvynæ, M. K. Oginskis savo nius terminus.“16 Tuo pat metu Mykolas Kleopas dirbo ir prie nedide- sodyboje Zalesëje liepë ant akmens savo mokytojo garbei uþraðyti liø tëvynës ekonomikos tyrinëjimø, kurie vëliau net buvo iðspausdin- kuklius þodþius: „Savo mokytojui Þanui Rolay dëkingas mokinys ti Varðuvoje. Savo autobiografiniame kûrinyje M. K. Oginskis apgai- M. O. 1822.“ Norisi pasakyti, kad tai ne epitafija, o dëkingumas, lyg lestauja, kad daugelis jo naudingø samprotavimø ðaliai, kuri po 12 gyvam þmogui, bet tuo pat metu þodþiai á amþinybæ. metø dingo ið Europos þemëlapio, pasirodë nereikalingi. Tikriausia pati didþiausia Þ. Roliui parodyta pagarba yra Jaunojo M. K. Oginskio darbðtumà galima pavadinti tiesiog fe- M. K. Oginskio memuarai „Mano biografija nuo vaikystës iki 1788 nomenaliu. Jis susidorodavo su tokia daugybe pareigø, kad net metø [...]“ Tø prisiminimø puslapiai iðsaugoti ateinanèioms kar- sunku ásivaizduoti. Kai Mykolui Kleopui buvo vos 20 metø, jam toms – ne tik mums su jumis, bet ir tiems, kas gyvens po mûsø. Tai tëvas patikëjo tvarkyti visø savo dvarø reikalus, pasilikæs savo þinio- atsiminimai ir apie nepakartojamai talentingà ir intelektualià mo- je tik tylø kampelá – Guzovo dvarà. Tuo metu M. K. Oginskis jau kytojo asmenybæ, apie nuostabias dvasines Þ. Rolay – Ðvietimo dalyvavo Seimo darbe, buvo vyriausybinës finansø komisijos narys. epochos þmogaus – savybes. Labai daug nuoðirdþiø ir jaudinanèiø þodþiø M. K. Oginskis skiria Þ. Rolay aukðtoms moralinëms savybëms. „Per vienuolika metø, 1 Savo mokytojui Þanui Roley dëkingas mokinys M. O. 1822. kuriuos að praleidau su savo mokytoju, gulëdamas su juo viename 2 Oginski M. K., „Moja biografija co vriemion moiego dietstva po 1788 g. – kambaryje, að niekada ið jo neiðgirdau në vieno blogo þodþio, jis epohu, kogda naèinajutsia moi „Memuary“, p. 6 [Rankraðtis, rusiðkai]. niekada neduodavo pagrindo susibarti. Visada geras, ðvelnus, ma- 3 Ten pat, p. 2–3. lonus, jis visada mane priimdavo geranoriðkai ir, kai bûdavo nepa- 4 Ten pat, p. 7. 5 tenkintas manimi, að labiau pergyvendavau dël to, kad sudariau Ten pat, p. 3–4. 6 Zaluskij A., „Vriemia i muzyka Mihaila Kleofasa Oginskogo“, Minsk, 1999, nemalonumø mokytojui, negu dël to, kà padariau. Að visada já lai- p. 36 [rusiðkai]. kiau gerumo ir tobulybës, kokia tik gali bûti apdovanotas þmogus, 7 Oginski M. K., „Moja biografija [..]“, p. 9. pavyzdþiu. Dievobaimingas, neapsimetinëjantis, nesiekiantis pa- 8 Ten pat, p. 9 sirodyti prieð kitus, labai iðsilavinæs, tikras eruditas, niekada neþi- 9 Ten pat, p. 8. 10 nojæs neapykantos ir kerðto jausmo, jis turëjo malonumà nuolat Ten pat, p. 8. 11 Ten pat, p. 10. padëti vargðams ir guosti nelaimingus. Já vertino ir gerbë mano 12 Ten pat, p. 9. tëvai, mylëjo visi, kas gyveno mûsø namuose ir visi kaimo gyventojai, 13 Ten pat, p. 11–12. nes jis visada uþstodavo ir advokataudavo tiems, kurie bûdavo netei- 14 Ten pat, p. 27–29. singai apkaltinti arba ateidavo praðyti pagalbos pas mokytojà [...].“17 15 Ten pat, p. 17. 16 Þanas Rolay dar maþà Mykolà Kleopà pripratino lankytis valstie- Ten pat, p. 20–21. 17 Ten pat, p. 29. èiø namuose ir iðmokë berniukà nesiðalinti jø skurdaus gyvenimo, 18 Ten pat, p. 15. áteigë jam, kad valstieèiai – pati naudingiausia visuomenës dalis. 19 Ten pat, p. 29–30. „Neperþengdamas savo principø ribø, – raðo Oginskis, – mano na- mø mokytojas iðugdë manyje laisvës idëjas, kuriø pagrindas buvo LITERATÛRA IR ÐALTINIAI [rusø kalba]: krikðèionybë, kuri kvieèia mus á artimà þiûrëti kaip á brolá.“18 1. Oginski M. K., „Moja biografija co vriemion moiego dietstva Tokiu bûdu gërio idealai ir þmogiðkumas Mykolo Kleopo sàmo- po 1788 g. – epohu, kogda naèinajutsia moi „Memuary“, s. 6 nëje susiformavo jam esant dar labai jaunam. Dëka to visà savo [Rankraðtis]. gyvenimà, bet kuriomis aplinkybëmis, nesvarbu, kuo jis bûtø ir kur 2. Zaluskis A., „Vriemia i muzyka Mihaila Kleofasa Oginskogo“, bûtø, M. K. Oginskis savo ávairiapusæ patirtá talentus ir nepaprastà Minsk, 1999. darbðtumà skirdavo ne tam, kad susikrautø asmeninës ðlovës, gar- 3.„Osnovy filosofii v voprosah i otvietah“, Rostov na Donu, 2002. bës aukurà, pinigø, o tam, kad tarnautø savo ðaliai ir tëvynainiams. 4. Piskunov A. „Istorija piedagogiki i obrazovanija“, Moskva, Kai Þ. Rolay baigë Mykolo Kleopo mokymà, jis iðvyko á Vienà 2005 . aplankyti savo giminiø. Po to jis gráþo ir toliau gyveno Guzove. „Gráþæs jis mane sutiko jau iðëjusá á visuomenæ ir ten gerbia- Ið rusø á lietuviø kalbà vertë Danutë Mukienë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 30 MUZIEJØ RINKINIUOSE

OGINSKIØ ANTSPAUDAI IR maþameèio kunigaikðèio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) pieðiniai

LINAS BUBNELIS Antspaudas su Oginskiø giminës herbu. LDM, MPM-608

„Palikimas – kà mums praeitis palieka, paveldas – kà mes ið vertingiausias ðalyje. Jame saugoma 1 136 vnt. eksponatø (á ðá praeities pasiimame ir naudojame kaip savastá, o kultûros paveldo skaièiø neáeina faleristikos objektai, kurie iki ðiol buvo laikomi vie- vertybës – kà mes ið kultûros paveldo atsirenkame naudoti patys ir name rinkinyje kartu su sfragistikos eksponatais). Èia saugomi iðsaugoti ateièiai.“ XVII–XVIII a. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës (toliau – LDK) ir Prof. Jurgis Buèas Abiejø Tautø Respublikos (toliau – ATR) valstybiniø institucijø, didi- kø ir eiliniø bajorø personaliniai, pareiginiai, amatininkø cechø, baþ- Lietuvos dailës muziejus (toliau – LDM) kartu su Lietuvos na- nytiniai, taip pat vëlesni (XIX–XX a.) spaudai ir jø antspaudai vaðke, cionaline Martyno Maþvydo biblioteka ir Lietuvos archyvø departa- lake, popieriuje. Yra antspaudø ir ið kitø Europos kraðtø, Rusijos. mentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. rugsëjo më- Beveik visi antspaudai yra autentiðki, áspausti ávairiø spalvø lake nesá pradëjo ágyvendinti projektà „Integralios virtualios bibliotekø arba vaðke. Tikëtina, kad jie buvo iðkirpti ið dokumentø (personali- informacinës sistemos sukûrimas“. Ágyvendinant ðá projektà, tarp niai – ið laiðkø). Þinoma, kad veikusiame Vilniaus miesto muzieju- kitø skaitmeninimui atrinktø LDM eksponatø grupiø pateko ir sfra- je (ðis valstybinis kultûros profilio muziejus veikë nuo 1933 m., o gistikos rinkinys. Tai buvo gera proga atidþiau patyrinëti rinkinyje 1941 m. reorganizuotas á Vilniaus valstybiná dailës muziejø, kuris nuo saugomus antspaudus ir jø spaudus. Iki ðiol tik labai nedidelë ðio 1966 m. vadinamas Lietuvos dailës muziejumi) jie buvo saugomi rinkinio eksponatø (tik spaudø) dalis yra buvusi rodoma parodose ir grupëmis po 10–40 vnt., suklijuoti ant kartoniniø ir faneriniø lenteliø. ekspozicijose. Beje, LDM sfragistikos rinkinys yra didþiausias ir

Lietuvos dailës muziejuje saugomi antspaudai, suklijuoti ant faneriniø lenteliø MUZIEJØ RINKINIUOSE 31

1 23

Ið kairës: 1. Antspaudas su jungtiniu Oginskiø ir (?) herbu (tai vieno ið apdovanotøjø Baltojo Erelio ordinu kunigaikðèiø Oginskiø ir jo þmonos (jos giminës herbas sunkiai áskaitomas) jungtinis ðeimos herbas, LDM, MPM-625; 2. Mykolo Kazimiero Oginskio (1728–1800) herbinis antspaudas Jo ranka áspaustø antspaudø LDM rinkinyje yra daugiausia – 10 vnt. LDM, MPM-173; 3. Oginskiø herbas (antspaudas primena atminimo medalá, o jo vaizdulyje yra herbinio, vaizdinio ir raðmeninio antspaudo elementø. Oginskiø giminës herbas ákomponuotas ant relikvijoriaus, kurio kairëje (nuo þiûrovo – deðinëje) pusëje matome mokslo ir technikos atributus: gaublá, braiþybos árankius, o virð jø – monogramà: „I-O“. Taip, matyt, yra áamþinti visi Irenëjaus Kleopo Oginskio Rietave pradëti ir jo sûnaus Bogdano ágyvendinti darbai. Deðinëje relikvijoriaus pusëje matome karinius atributus: lankà ir strëlinæ su strëlëmis, o virð jø – monogramà: „M-O“. Taip áamþinti vieno ið giminës atstovø – Lietuvos didþiojo etmono Mykolo Kazimiero Oginskio pasiekimai karinëje srityje. Vaizdulio virðuje Fortûna ið Gausybës rago pila gërybes Oginskiø giminei. Tikëtina, kad ðá antspaudà sukûrë dailininkas-medalininkas, o ðio memorialinio antspaudo, áamþinanèio didþiausius giminës pasiekimus, uþsakovas galëjo bûti pats Bogdanas Oginskis arba jo brolis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis, LDM, MPM-619 .

Ant jø po kai kuriais antspaudais yra ranka uþraðytos pavardës, o virð tyrinëjimø rezultatai, greièiausiai yra buvusi sudaryta Þemaitijos jø – herbø pavadinimai. Apie 90 proc. antspaudø yra herbiniai. Kiti – kunigaikðèiø Oginskiø dvare Rietave. Tai 25 Mykolo Mikalojaus raðmeniniai, vaizdiniai, portretiniai. Tokiø antspaudø rinkinyje yra Oginskio pieðti herbai. Rinkinyje saugoma ir kitø ðios garsios gimi- daugiau negu 900 vnt. Beveik visi jie iki ðiol nebuvo tyrinëti. nës atstovø paliktø relikvijø – jø ranka áspaustø antspaudø (jø taip Á muziejaus inventorinæ knygà minëti antspaudai áraðyti 1953 m., pat yra 25 vnt.). Ði eksponatø grupë atkreipia dëmesá ne vien savo taip pat grupëmis, jas lakoniðkai ávardijant ir datuojant. sàlyginiu gausumu, bet ir originalumu. Èia yra ne tik herbiniø, bet ir Likusieji rinkinio eksponatai yra patys antspaudavimo árankiai – vaizdiniø bei raðmeniniø antspaudø, kurie iðkalbingai pasakoja apie spaudai. Jie pagaminti ið ávairiø metalø, daþniausiai ið bronzos. reikðmingus jø savininkø gyvenimo tarpsnius, veiklà, pasiekimus. Kiti – ið pusiau brangiø akmenø, kriðtolo ir kitø medþiagø. Yra ir Ne visus Oginskiø antspaudus jau yra pavykæ pilnai ávardyti, pri- signetø. Visi antspaudai autentiðki. Juos sukûræ dailininkai, grave- skirti konkreèiam ðios giminës atstovui ar atstovei. riai, skulptoriai ar auksakaliai, deja, neþinomi. Jie vykdë konkre- èius uþsakymus, savo kûrinyje nepalikdami paraðø ir net inicialø. Á KUNIGAIKÐÈIØ OGINSKIØ ANTSPAUDAI klausimà, kas buvo tie þmonës, ðiandien galëtø atsakyti tik raðyti- niai ðaltiniai, kuriuos taip pat reikia tyrinëti. RINKINYJE Be jau minëtø eksponatø, rinkinyje taip pat saugomi nuo sfragis- tikos neatsiejami heraldikos objektai. Tai ávairiø herbø atspaudai, Oginskiai – garsi didikø ir kunigaikðèiø giminë, etnografinëje kliðës ir pieðiniai. Plati rinkinio eksponatø chronologija apima baro- Lietuvoje gyvenusi apie 400 metø. Jø protëviai buvo ðvedø vikingai. ko, rokoko ir klasicizmo epochas. Nekyla abejoniø, kad rinkiná, toká, VIII a. juos Ilmenio slavai pasikvietë padëti formuoti kunigaikðtystæ. koks jis yra dabar, saugojo jau ir LDM pirmtakas – Vilniaus miesto Daugelis jø, uþbaigæ misijà, pasiliko slavø þemëse ir sukûrë mið- muziejus (1933–1941). To rinkinio susiformavimo iðtakø reikëtø rias ðeimas. Rietavo ðakos Oginskiø protëviai daugiausia buvo ieðkoti 1855 m. ákurtame ir iki 1863 m. veikusiame pirmajame Lietu- ásikûræ Kozelsko mieste (dabartinë Kalugos sritis). XIII a. Kozels- vos vieðame muziejuje (Senienø muziejuje) bei Vilniaus mokslo bi- kas ir jo apylinkës priklausë Lietuvos Didþiajai Kunigaikðtystei èiuliø (1907–1940) ir Lietuviø mokslo draugijø (1907–1938) muzieji- (LDK). 1514 m. sustiprëjusi Maskvos kunigaikðtystë Kozelskà at- niuose rinkiniuose. Antspaudai, signetai, giminës relikvijos minimos ëmë. Taip pasisukus istorijos ratui, paskutinis Oginskiø giminës ir Plungës dvaro savininko Mykolo Mikalojaus Severino Marko Ogins- vikingas – Jurgis Titas su sûnumis Grigorijumi ir Vladislovu nutarë kio (1849–1902) ðeimos muziejaus rinkiniuose3. pasitraukti ið slavø valdomø þemiø á LDK gilumà. Bûtent tada prasi- LDM saugomame sfragistikos rinkinyje yra vienintelis neiðkirp- dëjo Oginskiø migracijos kelias Vakarø kryptimi. Ir taip spalvingas tas antspaudas – jis saugomas kartu su autentiðku laiðko voku bei aristokratiðkas paukðtis, neðinas ðios giminës herbu, 1514 m. ið paèiu laiðku ir Miesto muziejaus atspaustu spaudu. Ant laiðko, adre- speiguotø Kalugos srities Kozelsko apylinkiø kartu su tirpstanèio- suoto J. Lopacinskiui, yra Sapiegø antspaudas (LDM, MPM-35/a,b). mis Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdomis pasuko á Vaka- LDM sfragistikos rinkinyje yra eksponatø grupë, kuri, kaip rodo (Nukelta á 53 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 32 KULTÛRA

kiø veiklos vietos. Bûtent èia atsirado pirmosios lietuviðkos orkest- ro muzikantø ruoðimo mokyklos, èia vyko simfoniniai ir kameriniai koncertai – rûmuose lankydavosi ir koncertuodavo þymûs meni- ninkai ið visos Europos. Charizmatiðkos Oginskiø dinastijos asmenybës, jø buvimo vie- tø ir veiklos þenklai paliko mums prasmingà aurà. Keturi simfoni- niai orkestrai, ávairios koncertinës programos, uþsienio sveèiai, mokslinës konferencijos, pagaliau kunigaikðèiø palikuonio I. Zaùus- kio dalyvavimas, tikiuosi, bus prasmingas þenklas, ir ateity Ogins- kio festivalis taps tradiciniu visos Lietuvos kultûros reiðkiniu.“ Toks tarptautinis muzikos festivalis Þemaitijos istorijoje buvo rengiamas pirmàjá kartà, tad þmoniø susidomëjimas nuo pat pra- dþiø buvo didþiulis. Vieno ið pagrindiniø ðventës organizatoriø – Þemaièiø dailës muziejaus – interneto leidinys http://www.ogins- ki.lt (þiûrëta 2008 06 10) apie pirmàjà ðventës dienà paskelbë tokià I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio informacinio leidinio virðelis. informacijà: „Festivalio atidarymo iðkilmëse dalyvavo Kultûros mi- Dizainerë Jûratë Banytë, festivalio þenklo (logo) autorë Jûratë Petrulytë nisterijos sekretorius Juozas Ðirvinskas, Valstybinës paminklosau- gos komisijos pirmininkas dr. Juozas Glemþa, Baltarusijos Res- publikos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius Lietuvoje Vla- dimiras Draþinas, kaimyninës Lenkijos Respublikos ambasado- I-ASIS riaus Lietuvoje pirmasis patarëjas Pawelas Cieplakas, Telðiø ap- skrities virðininkas Romualdas Vasiliauskas, gausus bûrys þymiø plungiðkiø ið visos Lietuvos. Paskelbti festivalio pradþià buvo pati- këta festivalio garbës prezidentui Bronislovui Lubiui. TARPTAUTINIS Festivalis prasidëjo virð reprezentaciniø rûmø pakeliant kuni- gaikðèio M. Oginskio ðeimos vëliavà. Tà dienà ði vëliava, skam- bant M. K. Oginskio polonezui „Atsisveikinimas su Tëvyne“, virð rûmø suplevësavo tik po 104 metø. Pasakojama, kad 1902 m. kovo OGINSKIO mënesá mirus kunigaikðèiui, kunigaikðtienë Marija Oginskienë bal- tàjà jø ðeimos vëliavà nuleido ir pakabino juodà. Klaipëdos dragûnø kuopa senovine patranka iððovë tris ðû- vius: uþ Tëvynæ Lietuvà, uþ kunigaikðèius Oginskius, uþ Plungës FESTIVALIS miestà ir plungiðkius. Á buvusiame dvaro þirgyne árengtà salæ tà dienà vos tilpo klausytojai, susirinkæ á Klaipëdos muzikinio teatro PARENGË DANGUOLË ÞELVYTË solistø, baleto, choro ir simfoninio orkestro surengtà koncertà (diri- gentas – prof. Stasys Domarkas).“ Tokia buvo pradþia, o 2006 m. rugsëjo 2-àjà Plateliuose, atstaty- Festivalis vyko 2006 m. rugpjûèio 26 d. – rugsëjo 30 d. Plungëje, tame grafø Ðuazeliø dvaro svirne, Þemaièiø dailës muziejuje Plun- Rietave ir Plateliuose. Visuomenë á á Plungës Oginskiø dvare vykusá gëje ir Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje vyko festivalio iðkilmingà jo atidarymà buvo pakviesta rugpjûèio 26-osios popietæ. iðvakarëse pasirodþiusios ið prancûzø á lietuviø kalbà iðverstos ir Prieð festivalá graþiai iðleistame informaciniame leidinyje vie- Vilniue iðleistos Sofijos Tyzenhauzaitës (buvusios Plateliø dvaro nas ið pagrindiniø ðio graþaus sumanymo autoriø, Plungës garbës ðeimininkës, grafienës de Ðuazel-Gufjë) knygos (istorinio romano) pilietis, festivalio orkestro vadovas, dirigentas, prof. Stasys Do- markas raðë: „Pagaliau atëjo metas pratæsti kunigaikðèiø Oginskiø Nuotraukose (ið kairës): nuo pat pirmojo festivalio renginio lankytojø kultûrinæ meninæ misijà, skirtà palikuonims tø Lietuvos þmoniø, su gausa ir susidomëjimas – didþiulis; I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio atidaryme – renginio organizatoriai, sveèiai, rëmëjai, globëjai; trys kuriais jie gyveno, bendravo, jais rûpinosi ir juos mylëjo. Plungë ir patrankos salvës skelbia I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio pradþià. Rietavas – bene paèios þenkliausios Lietuvoje kunigaikðèiø Ogins- Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo 33

Ið kairës: á I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio atidarymà renkasi Klaipëdos muzikinio teatro simfoninio orkestro dalyviai (meno vadovas – prof. Stasys Domarkas), sveèiai; festivalio atidarymo sveèius muzika pasitinka Rietavo meno mokyklos puèiamøjø orkestras (mokyklos direktorius ir orkestro vadovas Algirdas Kazys Jankauskas)

„Halina Oginskytë arba Ðvedai Lenkijoje“, kurià iðlei- do Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, sutiktuvës. Renginiuose dalyvavo knygos vertimo ir leidybos or- ganizatorë, „Þemaièiø þemës“ þurnalo redaktorë Da- nutë Mukienë ir kultûros istorikë dr. Anelë Butkuvienë. Knygos sutiktuviø metu koncertavo tarptautiniø kon- kursø laureatë Lina Marija Domarkaitë (smuikas), kon- certmeisterë Ramûna Ðukienë. Skambëjo L. van Beet- hoveno romansas F-dur, A. Vivaldi koncertas „Vasara“ ið ciklo „Metø laikai“, N. Paganini „Cantabile“, J. Bram- so „Vengrø ðokis“ Nr. 1, „Vengrø ðokis“ Nr. 5, M. Ogins- kio „Polonezas“, P. Sarasate „Fantazija“ Z. Bize operos „Karmen“ temomis. Rugsëjo 3 d. Plungës ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio- je koncertavo Nacionalinës premijos laureatas Petras

(Nukelta á 34 p.) Spalvotoje leidinio dalyje panaudotos Vlado Gaudieðiaus, Sauliaus Narkaus, Kristinos Paulaus- kaitës, Jûratës Petrulytës, Jolantos Skurdauskienës, Kæstuèio Vaitkaus (Plungë) ir Danutës Mukienës (Vilnius) nuotraukos ið Þemaièiø Virðuje (deðinëje) – Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro buvusio þirgyno patalpos I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio dienomis tapo pagrindine koncertø sale, sutraukusia ðimtus klausytojø; apaèioje – dailës muziejaus ir „Þemaièiø þemës“ þurnalo Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro vartai redakcijos archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 34

I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio atidarymo koncerte (2006 m. rugpjûèio 26 d.) groja, dainuoja, ðoka Klaipëdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, choras, solistai ir baleto grupë

(Atkelta ið 33 p.)

Vyðniauskas (saksofonas) ir Bernardas Vasiliauskas (vargonai). Èia jie atliko Baroko epochos muzikos ðe- devrus. Tos paèios dienos pavakaryje Þemaièiø dailës muziejuje ávyko koncertas „Tylos Labanoro“, kuriame grojo Petras Vyðniauskas (saksofonas), Gvidas Kovëra (dûdmaiðis), Todar Kaðtureviè (dûdmaiðis, Baltarusi- ja), Rytis Kamicaitis (tabla). Rugsëjo 7-àjà tame paèiame muziejuje buvo paro- Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje (buvusio dvaro þirgyno patalpose) koncertuoja dytas muzikinis spektaklis „Kunigaikðtis Mykolas Kle- I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio simfoninis orkestras (vadovas ir dirigentas – prof. Stasys Domarkas). 2006 m. rugsëjo 10 d. opas Oginskis: Tëvynei skiriu – turtus, darbus ir gyve- nimà“ (projekto sumanytoja ir scenarijaus autorë – Vir- ginija Kochanskytë). Kûrinius atliko: Virginija Kochans- kytë (aktorë), Giedrë Zeicaitë (sopranas), Ðviesë Èep- liauskaitë (fortepijonas). Rugsëjo 10 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje (buvusio dvaro þirgyno patalpose) koncer- tavo tarptautinio Oginskio festivalio simfoninis orkest- ras. Atlikëjai: Kauno J. Gruodþio muzikos konservatori- jos, Klaipëdos E. Balsio menø gimnazijos, Plungës M. Oginskio, Rietavo meno mokyklø styginiø ir puèiamøjø instrumentø grupës. Solistai: Lina Marija Domarkaitë, Marysis Dudz (smuikas, Lenkija), tarptautiniø konkur- sø laureatas prof. Andris Baumanis (smuikas, Latvija).

I-ojo tarptautinio Oginskio Dirigavo prof. Stasys Domarkas. festivalio fejerverkas ir á lietuviø kalbà iðverstos Nuotraukose apaèioje (ið kairës): Þemaièiø dailës muziejuje (vertë Virginijus Bara- groja Petras Vyðniauskas (kairëje) ir jo kolegos; kiekvienà nauskas) Sofijos Tyzen- festivalio dalyvá maloniai sutikdavo renginio organizatoriai hauzaitës knygos „Halina Genovaitë Þiobakienë ir Alvidas Bakanauskas; puikiai Oginskytë arba Ðvedai atliekama muzika I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio metu Lenkijoje“ virðelis (dailininkë dþiugino Plungës Mykolo Oginskio meno mokyklos puèiamøjø Deimantë Rybakovienë) orkestras (vadovas Artûras Urnieþius) 35

Virðuje – I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio atidarymo koncerte (2006 m. rugpjûèio 26 d.) groja, dainuoja Klaipëdos muzikinio teatro simfoninis orkestras ir solistai; festivalio fejerverkai. Deðinëje (ið kairës): Virginija Kochanskytë, Giedrë Zeicaitë, Ðviesë Èepliauskaitë

Koncerto metu skambëjo M. K. Oginskio, B. Dvariono, A. Vi- valdi, H. Wieniavskio, G. F. Handelio kûriniai. Oginskio festivalio simfoninis orkestras festivalio iðvakarë- se suburtas prof. Stasio Domarko iniciatyva pagerbiant kuni- gaikðèiø Oginskiø atminimà ir jø indëlá á Plungës ir Rietavo muzikinæ kultûrà. Donata Bartkutë, Þemaièiø dailës muziejaus interneto leidi- nyje http://www.oginski.lt raðydama apie Oginskiø muzikines tradicijas, paþymi, kad „norinèiøjø patekti á Plungës orkestro mokyklà buvo daug. Metais anksèiau ákurta Rietavo muzikos mokykla garsëjo geresne puèiamøjø grupe, o Plungëje stipres- në buvo styginiø grupë. Aukðto profesinio lygio orkestras ten- kino Plungës dvaro reprezentacinius ir individualius kunigaikð- èiø Oginskiø poreikius, linksmino dvariðkius. Plungëje orkest- rantai daþniausiai grodavo rûmø terasoje, prieðais tvenkiná. Kon-

(Nukelta á 36 p.)

Deðinëje – grupë I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio rengëjø ir sveèiø. Apaèioje (ið kairës): iðskirtinis festivalio koncertø klausytojø dëmesys atlikëjams; kalba dainininkë Giedrë Kaukaitë; eiles skaito aktorë Virginija Kochanskytë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 36

Kairëje – 2006 m. rugsëjo 29 d. Þemaièiø dailës muziejuje koncertavo baltarusiø instrumentinis trio „Vytoki“; 2006 m. rugsëjo 10 d. ávykusios praktinës konferencijos dalyviai turëjo progos pasidþiaugti plungiðkio ûkininko, vieno ið konferencijos iniciatoriø Vidmanto Gendvilo iðaugintais veisliniais þemaitukais

(Atkelta ið 35 p.)

certai vykdavo ir prie legendomis apipinto Perkûno àþuolo, ant kalniu- ko, kur stovëjo pavësinë „Grybas“. Vasarà parke orkestras grieþdavo kiekvienà dienà apie 3–4 val. po pietø. Per Mykoliniø koncertus pasi- klausyti orkestro susirinkdavo daugybë þmoniø. Pagal tradicijà tiek Plungës, tiek Rietavo rûmø orkestrai visus koncertus pradëdavo ir baigdavo M. Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tëvy- ne“. Jei orkestras iðsiruoðdavo koncertuoti toliau, pakinkydavo kele- tà veþimø. Plungiðkiai orkestrantai daþnai koncertuodavo Rietave, Ðateikiuose, Gondingos pilalëse (ypaè kunigaikðèiams ðvenèiant My- kolines), Plateliø rûmuose, Plateliø eþero saloje, kur Plateliø savinin- kai grafai Ðuazeliai tuo laiku turëjo graþø vasarnamá. Plungës orkestras savo puikiu grojimu turtino Latvijos kurortø ir Palangos kurorto muzikiná gyvenimà, apie kurá ðtai kaip raðë medici- nos daktaras J.Sventochovskis straipsnyje „Palanga – pajûrio mau- dykliø vieta“, iðspausdintame Poznanëje leisto þurnalo „Medicinos naujienos“ („Nowwiny Lekarskie“) 1901 m. numeryje: „Palangos sve- èiø vieðnagei paávairinti kurorto valdyba kasmet pasiraðo sutartá su labai geru Kurðo dragûnø pulko orkestru, kurá sudaro daugiau kaip trisdeðimt asmenø. Minëtas orkestras groja du kartus per dienà miesto parke, pora kartø per savaitæ prieð pietus ir pajûrio miðke. Vasarà èia koncertuoja ir kitas labai simpatiðkas, ypaè tobulai iðmokytas orkestras ið Plungës, kuris yra privati kunigaikðèio Mykolo Oginskio nuosavybë ir,

Nuotraukose (kairëje ir apaèioje): Telðiø ir Klaipëdos apskrièiø meno ir muzikos festivalio (sudëtinë I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio dalis) dalyviai prie Plungës kunigaikðèiø Oginskiø centriniø rûmø ir 2006 m. rugsëjo 22 d. Plungës M. Oginskio meno mokykloje vykusio minëtø apskrièiø meno mokyklø bei Maþeikiø ir Telðiø muzikos mokyklø styginiø orkestrø ir ansambliø koncerto akimirkos, renginio organizatoriai, kolektyvø vadovai 37

Virðuje – tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio garbës prezidentas dr. Bronislovas Lubys. Kairëje – baltarusiø instrumentinio trio „Vytoki“ muzikantas (groja fagotu), tarptautiniø konkursø laureatas, baltarusiø muzikos istorijos tyrinëtojas ir kraðtotyrininkas, koncertø vedëjas Aleksejus Fralovas

2006 m. rugsëjo 30 d. I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio uþdarymo koncerte Plungës kunigaiðkèiø Oginskiø rûmuose grojo (ið kairës) grafø Zubovø ir skirtingai nuo pirmojo, pasiþymi iðimtinai geru instrumentø derëjimu“. [...] kunigaikðèiø Oginskiø palikuonys – Rokas Zubovas ir Iwo Zaùuskis 1902 m., mirus kunigaikðèiui M. Oginskiui, orkestro ir orkestro mo- kyklos, kuri gyvavo 29 metus, veikla nutrûko. Taèiau muzikinës to kraðto tradicijos nenutrûko. Jas plëtojo buvæ kunigaikðèio Oginskio orkestrantai. Jie bûrësi á meno kolektyvus, daþnai koncertuodavo, vargonuodavo Þe- maitijos baþnyèiose. Kaip tik tuo metu Plungëje susibûrë kamerinis or- kestras, kuriam vadovavo N. Sasnauskas. Kaimuose veikë nemaþai kape- lø. Buvæ kunigaikðèio orkestro muzikantai grodavo per geguþines, blaivy- bës vakaruose, vestuvëse, laidotuvëse. Yra þiniø, kad prieð mirtá kunigaikðtis M. Oginskis orkestro muzikan- tams testamentu paliko tuos muzikos instrumentus, su kuriais jie grojo.“ Rugsëjo 16 d. Þemaièiø dailës muziejus visuomenæ pakvietë á moksli- næ-praktinæ konferencijà „Þemaituko istorinës iðtakos. Kunigaikðèiø Ogins- kiø átaka arklininkystës raidai“ (ðiai konferencijai buvo iðleistas specialus þurnalo „Þemaièiø þemë“ numeris (2006 m., Nr. 3). Konferencijà surengë Þemaièiø dailës muziejus, Plungës rajono Babrungo seniûnijos ðeimø ben- druomenë „Tëviðkë“, Þemaitukø arkliø augintojø asociacija, klubas „Ogins- kiø dvaro bièiuliai“. Rugsëjo 17 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje kon- certavo tarptautiniø konkursø laureatë Justina Zajanèkauskaitë (smuikas), Festivalio þenklas (kairëje) ir I-ojo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigen- tarptautinio Oginskio festivalio uþdarymo tas – prof. Juozas Domarkas). tortas (virðuje) Rugsëjo 22 d. popietæ muzikos gerbëjai rinkosi á Plungës M. Oginskio meno mokyklà, kur vyko tradicinio Telðiø ir Klaipëdos apskrièiø meno ir muzikos mokyklø festivalio „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“ atidary- mas. Renginyje dalyvavo Plungës M. Oginskio, Klaipëdos E. Balsio, Rieta- vo meno mokyklø bei Maþeikiø ir Telðiø muzikos mokyklø styginiø orkest- rai ir ansambliai. Renginio meno vadovë – Genovaitë Þiobakienë, reþisie- Nuotraukose apaèioje: 2006 m. rugsëjo 29–30 d. Plungëje ávykusioje mokslinëje konferencijoje „Krikðèioniðkøjø tradicijø formavimasis rë – Dalia Stasikëlienë. Lietuvoje: Mykolinës Þemaitijos rudens kalendoriuje“ klausytojø netrûko; „Ðv. arkangelas Mykolas“. Paveikslas ið Plungës ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèios; Konferencijoje kalba Palangos dekanas, kebonas dr. Algis (Nukelta á 38 p.) Genutis

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 38

2006 m. rugsëjo 26 d. Rietave ávykusio festivalio organizatoriø pasitarime dalyvavo, apie renginio perspektyvas kalbëjo Telðiø apskrities virðininkas Romualdas Vasiliauskas

(Atkelta ið 37 p.)

Virðuje – sveikinasi (ið kairës): kompozitorius ir atlikëjas Iwo Zaùuskis (Didþioji Rugsëjo 28 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansambly- Britanija) ir Rietavo meno mokyklos direktorius Algirdas Kazys Jankauskas. 2006 m. rugsëjo 30 d. festivalio uþdarymo koncerte Rietavo ðv. arkangelo Mykolo je buvo parodyta graudulinga muzikinë komedija „Vasarvidþio nak- baþnyèioje dainuoja Rietavo muzikos mokyklos absolventë Joana Gedmintaitë, ties sapnas“ (muzika Felixo Mendelssohno-Bartholdy, eilës Wil- groja Kauno Valstybinis choras (vadovas prof. Petras Bingelis). Vyto Rutkausko liamo Shakespeare’o, renginio reþisierë Ramunë Kudzmanaitë, nuotraukos video – Rasos Vaiðvilaitës, ðviesos dailininkas – Rimas Petraus- kas, garso reþisierius – Darius Zdanavièius). Tà paèià dienà Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje ávyko II-oji tarptautinë istorikø ir kultûrologø konferencija „Kuni- gaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklos pëdsakais: praeities atspin- dþiai, ateities perspektyvos. 2006“. Rugsëjo 29 d. pavakaryje Þemaièiø dailës muziejuje koncerta- vo instrumentinis trio „Vytoki“ ið Baltarusijos. Ðis kolektyvas 2001 m. susikûrë ið þinomo Baltarusijos filharmonijos ansamblio „Klasika – Avangardas“. Jame groja Aleksejus Fralovas (fago- tas), Sergejus Machovas (fleita) bei Irina Avdejeva (fortepijonas, klavesinas). Plungëje ansamblis atliko XVIII–XIX a. Baltarusijos dvarø muzikà. Skambëjo Mykolo Kazimiero Oginskio, Mykolo Kle- opo Oginskio, M. Radvilos, A. Radvilos, O. Kozlovskio, M. Jelskio kûriniai. Rugsëjo 29–30 d. Plungës ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje ir Þemaièiø dailës muziejuje vyko mokslinë konferencija „Krikðèio-

Apaèioje – Rietavo baþnyèios pastato fragmentas. Danutës Mukienës nuotrauka 39

2006 m. rugsëjo 26 d. Rietave vykusio festivalio organizatoriø pasitarime dalyvavo ir kalbëjo (virðuje ið kairës): Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, prof. Juozas Domarkas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentë, dainininkë Giedrë Kaukaitë, Rietavo meno mokyklos direktorë G. Þiobakienë, Rietavo savivaldybës meras Antanas Èerneckis, Rietavo meno mokyklos direktorius Algirdas Kazys Jankauskas. Apaèioje – pasitarimo dalyviai (ið kairës): Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, Maþosios Lietuvos simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas, prof. Stasys Domarkas, Þemaièiø dailës muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, Rietavo savivaldybës Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Lidija Rëkaðienë, vedëjos pavaduotoja kultûrai Jolanta Bertauskienë ir Rietavo kultûros centro direktorë Vida Saukalienë. Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo niðkø tradicijø formavimasis Lietuvoje: Mykolinës Þemaitijos ru- dens kalendoriuje“, kurià surengë Þemaièiø dailës muziejus, Klai- pëdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos ins- titutas, Lietuvos Katalikø akademijos Klaipëdos skyrius, Vilniaus dailës akademija ir Þemaièiø dailës muziejus. Festivalio baigiamieji koncertai vyko rugsëjo 30 d. Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèioje, kur grojo Kauno miesto simfo- ninis orkestras (vyr. dirigentas – Modestas Pitrënas), dainavo solistë Joana Gedmintaitë. Þemaièiø dailës muziejuje baigiamojo koncerto metu grojo á Lietuvà pirmà kartà atvykæs Mykolo Kleopo Oginskio proprovai- kaitis Iwo Zaùuskis (Didþioji Britanija). Èia prie jo prisidëjo ir buvusiø Lietuvos didikø Zubovø palikuonis, iðkilus kultûros vei- këjas Rokas Zubovas.

Nuotraukose deðinëje: 2006 m. rugsëjo 28 d. Rietave vykusios II-osios tarptautinës istorikø ir kultûrologø konferencijos „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklos pëdsakais: praeities atspindþiai, ateities perspektyvos. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 2006“ dalyviai prie Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejaus ir renginio dalyviai konferencijos metu 40 II-asis tarptautinis festivalis (ðá kartà jis jau vadinosi Mykolo Oginskio vardu) vyko 2007 m. rugpjûèio 4 d. – rugsëjo 30 d. Plungëje, Rietave, Ðateikiuose, Telðiuose ir Þemaièiø Kalvarijoje. Festivalis simboliðkai buvo pradëtas rugpjûèio 4-àjà, ðeðta- dienio popietæ, Plungës Oginskiø rûmø ansamblyje 5-osios pa- saulio þemaièiø dailës parodos atidarymu (pagrindinë vaizduoja- mosios dailës ekspozicija veikë Þemaièiø dailës muziejuje, tau- todailës – Kelmës kraðto muziejuje, fotografijos – Plateliø dvaro svirne). Ðioje parodoje, kurià meno gerbëjai galëjo lankyti iki 2007 m. gruodþio 31 d., buvo eksponuojama þemaièiø dailininkø (daugiausia profesionalø), gyvenanèiø Lietuvoje, Australijoje, Pran- cûzijoje, JAV, kûryba. Kaip ir ankstesniais kartais, ðis renginys tapo ir graþiu þemaièiø dailininkø pabendravimu. Viename ið pa- rodai skirtø leidiniø nuolatinis pasaulio þemaièiø dailës parodø globëjas, dailininkas Aloyzas Stasiulevièius raðë: „Kur begyven- tum, kà bedarytum – tapytum, raiþytum, kaltum akmená, su Tavi- II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio informacinio leidinio virðelis mi – Tavo praeitis, tëvø ir proseneliø nugyventas laikas, pirmøjø (virðelio autorë Jûratë Petrulytë) iðgirstø þemaitiðkø þodþiø skambesys, lopðinës melodija, dainø ir giesmiø aidas, pirmas þingsnis, ámintas Þemaitijos molþemyje, ir dangaus erdvë su toliais, kloniais ir kalneliais – tai Þemaitija, tai Tavo paveldëjimas, dvasinis turtas. Jis visuomet su Tavimi, nenutrinamas, neiðmainomas. Su ðiuo kraièiu Tu dirbi kasdieny- bës darbus, iðgyveni kûrybinio pakilimo valandas. Tai didelis Ta- II-ASIS vo turtas, esi bagotas, dideliai apdovanotas. Turtà Tau krovë Þe- maitija, visa þemaièiø gentis, jos garbinga praeitis. Ir Tavo kûry- ba – paveikslai, raiþiniai, skulptûros – pagal paveldëjimo teisæ priklauso þemaièiø kraðtui, jos þmonëms. TARPTAUTINIS 5-oji pasaulio þemaièiø paroda – tai kiekvieno Þemaitijos me- nininko kûrybinis atsivërimas ir kartu tai galingas choras – ið- girsk, Lietuva, iðgirsk, pasauli, mes esame ir liudijame savojo MYKOLO OGINSKIO kraðto neiðsenkanèià kûrybos versmæ.“ Ðiltà bendravimà su meno gerbëjais tà paèià dienà pratæsë Þemaièiø dailës muziejuje koncertavæs ið Plungës kraðto kilæs Nacionalinës premijos laureatas Petras Vyðniauskas (saksofo- FESTIVALIS nas) ir Arkadijus Gotesmanas (muðamieji). Pagrindiniai festivalio renginiai pagal tradicijà daþniausiai vy- ko savaitgaliais. Taigi vienà ið tokiø vasaros savaitgaliø – 2007 m. TEKSTÀ PARENGË RAMUNË LENKIMAITË Nuotraukoje – 2007 m. vasarà ávykusios 5-osios pasaulio þemaièiø dailës parodos dalyviai prie kunigaikðèiø Oginskiø centriniø rûmø (Þemaièiø dailës muziejaus) 41

rugpjûèio 25-àjà – muzikos gerbëjai vël buvo pakviesti á Plungës kuni- gaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblá, kur, kaip ir I-ojo tarptautinio Ogins- kio festivalio dienomis, koncertams pritaikytoje, graþiai papuoðtoje, geros akustikos patalpoje (buvusiame dvaro þirgyne) ávyko iðkilmin- gas II-ojo festivalio atidarymas. Tà dienà susirinkusiesiems grojo nusi- pelnæs Baltarusijos Respublikos Maladeèinos miesto M. K. Oginskio mu- zikos koledþo simfoninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas – nusipel- næs Baltarusijos Respublikos kultûros veikëjas Grigorijus Soroka). Daiva Kðanienë publikacijoje „Startavo Mykolo Oginskio festivalis („Muzikos barai“, 2007 m. Nr. 9–10, p. 49–50) raðë: „Iðkilmingas atida- rymo vakaras [...] buvo visais poþiûriais iðskirtinë, puiki ðventë iðpuo- selëtame parke. Þemaièiø dailës muziejaus prieigose trys patrankø salvës (uþ Lietuvà, uþ kunigaikðèius Oginskius, uþ plungiðkius) pa- skelbë festivalio pradþià.“ Kità dienà (rugpjûèio 26-àjà) Baltarusijos Respublikos Maladeèinos miesto M. K. Oginskio muzikos koledþo simfoninis orkestras koncerta- vo Þemaièiø Kalvarijos kultûros centre (Plungës r.) ir Telðiø Þemaitës dramos teatre. Rugpjûèio 30 d. muzikos gerbëjai vël rinkosi á Plungës M. Oginskio Nuotraukose – II-ojo dvaro þirgynà, kur vyko koncertas „Mes papuoðim...“ Tà vakarà èia tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio koncertavo Lietuvos nacionalinës premijos ir tarptautiniø konkursø lau- atidarymo akimirkos reatai – Vytautas Juozapaitis (baritonas) ir prof. Petras Geniuðas (forte- Plungës kunigaikðèiø pijonas). Oginskiø dvaro ansamblyje 2007 m. rugpjûèio 25 d. ir Rugsëjo 1 d. Plungës Oginskiø dvaro ansamblyje vyko á lietuviø tà paèià dienà ávykusio kalbà iðverstos ir festivalio iðvakarëse iðleistos Iwo Zaùuskio knygos nusipelniusio Baltarusijos Respublikos kolektyvo – „Oginskiø genas“ pristatymas visuomenei (knygos vertimo á lietuviø Maladeèinos M. K. Ogins- kalbà organizatorius ir mecenatas – Plungiðkiø draugija). Knygos pri- kio muzikos koledþo statyme dalyvavo, koncertavo Mykolo Kleopo Oginskio palikuonis (jo simfoninio orkestro (vadovas ir dirigentas – dukros Emos provaikaitis), kompozitorius ir pianistas Iwo Zaùuskis (Di- nusipelnæs Baltarusijos dþioji Britanija), Plungës Mykolo Oginskio meno mokyklos auklëtiniai Respublikos kultûros veikëjas Grigorijus Soroka) (Nukelta á 42 p.) koncerto akimirkos

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 42

2007 m. rugpjûèio 30 d. Plungës Oginskiø dvaro ansamblyje koncertavo Lietuvos nacionalinës premijos ir tarptautiniø konkursø laureatai, solistai – Vytautas Juozapaitis (baritonas) ir Petras Geniuðas (fortepijonas)

(Atkelta ið 41 p.)

ir Vilniaus senosios muzikos ansamblis „Banchetto musicale“ (vado- vë – Jûratë Mikiðkaitë-Vièienë). Kità dienà (rugsëjo 2-àjà) ði knyga visuomenei buvo pristatyta Telðiø Þemaitës dramos teatre ir Rietave veikianèioje Þemaitijos kolegijoje. Tos paèios dienos pavakaryje sakralinës muzikos mëgëjai buvo pakviesti á Plungës ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèià, kur vyko sakralinës muzikos koncertas (kûrinius atliko prof. Vytautas Tetenskas (birbynë) ir Laura Matuzaitë (vargonai). Rugsëjo 8-àjà M. Oginskio dvaro þirgyno patalpose graþiai buvo pagerbti 5-osios pasaulio þemaièiø dailës parodos laureatai. Parodos laureatø medaliais (Garbës þenklais) apdovanoti: skulptorë Dalia Ma- tulaitë, tapytojai Vytautas Ignas ir Valerijonas Galdikas, fotografas Jo- 2008 m. rugsëjo 1 d. Plungëje, Þemaièiø dailës muziejuje, ávyko Iwo Zaùuskio knygos nas Strazdauskas. Parodos Garbës þenklø steigëjas ir mecenatas – „Oginskiø genas“ (vertimo á lietuviø kalbà) klubas „Oginskio dvaro bièiuliai“ (prezidentë – Danutë Baltutienë). sutiktuvës. Renginyje dalyvavo knygos autorius I. Zaùuskis su þmona Lorna Garbës þenklus sukûrë dailininkë juvelyrë Beata Zdramytë. (nuotrauka virðuje), ðoko Vilniaus senosios Specialûs parodos prizai buvo áteikti tapytojui Aloyzui Smilingiui, muzikos ansamblis „Bancheto musicale“ juvelyrei B. Zdramytei, skulptoriams Juozui Paulauskui ir Adomui Sta- (vadovë Jûratë Mikiðkaitë-Vièienë). Apaèioje – nusipelnæs Baltarusijos Respublikos nislovui Raudþiui-Samogitui. Þiûrovø simpatijø prizas ðá kartà atiteko kolektyvas – Maladeèinos M. K. Oginskio tapytojui Vytautui Tamoliûnui. muzikos koledþo sinfoninis orkestras 5-osios pasaulio þemaièiø dailës parodoje þemaièiai tautodailinin- koncertuoja Þemaièiø Kalvarijoje (Plungës r.). 2007 m. rugpjûèio 26 d. kai savo darbus eksponavo Kelmës kraðto muziejuje. Ðioje parodoje geriausio tautodailininko prizà uþ kalvystës ir kryþdirbystës tradicijø 43

Ið kairës: 2007 m. rugsëjo 2 d. Plungës ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje, o rugsëjo 9 d. – Ðateikiuose, ðv. Morkaus baþnyèioje, koncertavo prof. Vytautas Tetenskas (birbynë) ir Laura Matuzaitë (vargonai) tæsimà pelnë Alytuje gyvenantis kalvis Vytautas Jarutis. Dailininkas Aloyzas Stasiulevièius, Þemaitijos nacionalinio parko etnografë Aldona Kupelytë ir Lie- tuvos tautodailininkø sàjungos Telðiø skyriaus pirmininkë Sigita Dacienë bu- vo apdovanoti Plungës rajono savival- dybës padëkos raðtais uþ asmeniná in- dëlá rengiant 5-àjà pasaulio þemaièiø dailës parodà. Tos paèios dienos pavakaryje toje paèioje salëje ávyko tarptautinio My- kolo Oginskio festivalio simfoninio or- kestro koncertas, kurio metu koncer- tavo ir La Scala operos teatro solistë Serenella Fraschini (sopranas, Italija) bei kompozitorius ir dþiazo virtuozas Christian Fratimma (smuikas, Italija). Tarptautinio Mykolo Oginskio festiva- lio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Klaipëdos kultûros magistras, prof. Stasys Domarkas. 2007 m. rugsëjo 8 d. 5-osios pasaulio þemaièiø dailës parodos laureatø pagerbimo ðventëje kalba parodos (Nukelta á 44 p.) laureatë, skulptorë Dalia Matulaitë

Apaèioje ir deðinëje – 2007 m. rugsëjo 8 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje vykusio tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio simfoninio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Klaipëdos kultûros magistras, prof. Stasys Domarkas) koncerto, kurio metu dainavo ir La Scala operos teatro solistë Serenella Fraschini (sopranas, Italija), grojo kompozitorius ir dþiazo virtuozas Christian Fratimma (smuikas, Italija), akimirkos

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 44

2007 m. rugsëjo 21 d. Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje ávyko festivalio iðvakarëse lietuviø kalba iðleisto Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimø“ pirmojo tomo sutiktuvës. Grojo instrumentinis trio „Vytoki“ (Baltarusija, atlikëjai: Aleksejus Fralovas (fagotas), Sergejus Machovas (fleita), Irina Avdejeva (fortepijonas, klavesinas)

(Atkelta ið 43 p.) Rugsëjo 15 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje skam- bëjo G. Verdi „Requiem“. Jà atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis or- Rugsëjo 9-àjà, sekmadiená, po ðv. Miðiø, sakralinës muzikos kestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas – prof. Juozas Domarkas), Kau- koncertas ávyko Ðateikiø ðv. Morkaus evangelisto baþnyèioje. Èia no valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – prof. Petras Bingelis), koncertavo prof. Vytautas Tetenskas (birbynë) ir Laura Matuzaitë solistai Asmik Grigorian (sopranas), Laima Jonutytë (mecosopranas), (vargonai). Kæstutis Alèiauskis (tenoras), Igoris Bakanas (bosas). Rugsëjo 14 d. pavakaryje muzikos gerbëjai buvo pakviesti á Rugsëjo 21 d. popietæ Rietavo Oginskiø dvaro muzikantinëje, kur da- Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèià, kur vyko koncertas, skir- bar veikia Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, iðkilmingai pra- tas pirmosios Lietuvoje profesionalios muzikos mokyklos ásteigi- Apaèioje – 2007 m. rugsëjo 15 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansambly- mo Rietave 135-osioms metinëms. Koncertavo buvæ Rietavo mu- je skambëjo G. Verdi „Requiem“. Jà atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis zikos mokyklos absolventai, dainavo solistës Auðra Liutkutë (sop- orkestras (vadovas – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, prof. Juozas Domarkas), Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos ranas) ir Joana Gedmintaitë (sopranas). nacionalinës premijos laureatas, prof. Petras Bingelis) ir solistai 45

Gëlës ir dovanos (ið kairës) – Kristinai Domarkienei ir prof. Stasiui Domarkui, 2007 m. rugsëjo 22 d. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro ansamblyje dirigavusiems regionininiame kamerinës muzikos koncerte. Jame grojo Þemaitijos ir Klaipëdos regionø muzikos ir meno mokyklø styginiø ansambliai; sidëjo Europos paveldo dienø „Europos bendras paveldas – kultûros keliai Lietuvoje“ renginiai. Vëliau èia koncertavo instrumentinis trio „Vyto- ki“ (Baltarusija, atlikëjai: Aleksejus Fralovas (fa- gotas), Sergejus Machovas (fleita), Irina Avdeje- va (fortepijonas, klavesinas). Po koncerto visuo- menei buvo pristatytas festivalio iðvakarëse lie- tuviø kalba iðleistas pirmasis Mykolo Kleopo Oginskio knygos „Atsiminimai“ tomas. Renginy- je dalyvavo vertimo á lietuviø kalbà ir knygos ið- Plungës leidimo organizatorë – Regionø kultûriniø inicia- simboliai: tyvø centro vadovë Danutë Mukienë. dvaro Renginiais turtingà dienà Rietave uþbaigë Lie- rûmai, parko vartø tuvos bajorø karaliðkosios sàjungos muzikø kon- meðka, certas. Grojo Virginija Daugirdienë (fortepijonas), skulptûra „Ðv. Lietuvos nacionalinës premijos laureatas Saulius Florijonas“ Lipèius (violonèelë), Saulius Lipèius (gitara), so- miesto listas Vytautas Bytautas (baritonas). centre ir graþuolë Rugsëjo 22-àjà Rietavo Oginskiø kultûros is- raudonø torijos muziejuje buvo surengta III-oji tarptautinë plytø mokslinë konferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø baþnyèia kultûrinës veiklos pëdsakais: praeities atspindþiai, ateities perspektyvos 2007“, o pavakaryje ávyko Vilniaus kamerinio orkestro atlikëjø koncertas (vadovas – Zbigniewas Lewickis). Plungëje tos dienos popietæ vyko regioninis kamerinës muzikos festivalis „Rudens akvare- lë M. K. Èiurlioniui“, kuriame koncertavo E. Bal- sio menø gimnazijos, Plungës M. Oginskio, Pa- langos S. Vainiûno, Klaipëdos J. Karoso, J. Ka- èinsko, Kretingos, Gargþdø, Maþeikiø, Sedos, Telðiø, Naujosios Akmenës, Ðilutës muzikos ir meno mokyklø styginiø ansambliai. Dirigavo: Klaipëdos kultûros magistras, prof. Stasys Do- markas ir Kauno J. Gruodþio konservatorijos dëstytoja, smuikininkë Kristina Domarkienë. Renginá organizavo Plungës M. Oginskio meno mokykla. Koncerte taip pat dalyvavo pianistai – tarptautiniø konkursø laureatas, meno veikëjas Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienë.

(Nukelta á 46 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 Groja pianistai – tarptautiniø konkursø laureatas Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienë 46

Virðuje – Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro þirgyno pastatà, kuriame vyko I-ojo ir II-ojo tarptautiniø Oginskiø festivaliø pagrindiniai koncertai, visà ðventës laikà puoðë àþuolø vainikai

(Atkelta ið 45 p.)

Festivalio baigiamasis koncertas Plungëje, Oginskiø dvaro ansambly- je, ávyko rugsëjo 29 d. Jo metu muzikavo Palenkës (Podlasie, Lenkija) operos ir filharmonijos simfoninis orkestras (orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Marcinas Naùæcz-Niesioùowskis). Rietave festivalio baigiamasis koncertas buvo surengtas rugsëjo 30-àjà Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèioje, kur grojo Kauno miesto simfoninis orkestras (dirigentas – Modestas Pitrënas), Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionalinës premijos laurea-

(Nukelta á 48 p.)

Virðuje – II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio baigiamojo koncerto, kuriame grojo Palenkës (Podlasie, Lenkija) operos ir filharmonijos simfoninis orkestras (orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Marcinas Naùæcz-Niesioùowskis), ir ðio kolektyvo pagerbimo akimirkos 2007 m. rugsëjo 29 d.; deðinëje (nuo virðaus): – I. Zaùuskis (viduryje) ir grupë Plungës Mykolo Oginskio meno mokyklos auklëtiniø 2007 m. rugsëjo 2 d. Rietave, I. Zaùuskio knygos „Oginskiø genas“ pristatyme; „Þemaièiø þemës“ þurnalo redaktorë Danutë Mukienë Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje pristato pirmàjá lietuviø kalba iðleistà Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimø“ tomà 47

Virðuje – 2007 m. rugsëjo 22 d. Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje vyko III-oji tarptautinë mokslinë konferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës veiklos pëdsakais: praeities atspindþiai, ateities perspektyvos. 2007“; deðinëje ir apaèioje – II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio baigiamojo koncerto, kuris ávyko 2007 m. rugsëjo 30 d. Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèioje, atlikëjai (grojo Kauno miesto simfoninis orkestras (dirigentas – Modestas Pitrënas), dainavo Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, prof. Petras Bingelis) ir Joana Gedmintaitë (sopranas); koncerto klausytojai; atlikëjus ir kolektyvø vadovus sveikina Rietavo savivaldy- bës Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus vedëja Lidija Rëkaðienë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 48

Nuotraukose (nuo virðaus): Groja Iwo Zaùuskis (kairëje); Deðinëje – I. Zaùuskio koncerto ir jo knygos „Oginskiø genas“ pristatymo renginio, vykusio Birþø kraðto muziejuje „Sëla“ (Birþø pilis), klausytojai; Kompaktinës plokðtelës, kurià 2008 m. pagal I. Zaùuskio koncertø, 2006 m. vykusiø Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje (Kaunas) ir LDM Taikomosios dailës muziejuje (Vilnius), áraðus iðleido Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, virðelis; (Atkelta ið 47 p.) I. Zaùuskis 2007 m. groja Birþø pilyje; 2007 m. rugsëjo 8 d. LDM Vilniaus paveikslø galerijoje ávykusiame tas, prof. Petras Bingelis), dainavo solistës Joana Gedmintaitë (sopra- Oginskiams skirtame kultûros vakare nas). kalba M. K. Oginskio „Atsiminimø“ pirmo tomo vertëjas ið Festivalio sklaidos koncertai vyko Lietuvos dvarø kultûros þidi- prancûzø á lietuviø kalbà Virginijus niuose: Kretingos muziejuje (rugsëjo 3 d.) Þemaièiø muziejuje „Al- Baranauskas ir dainuoja solistë Auðra ka“ (rugsëjo 4 d.), Birþø kraðto muziejuje „Sëla“ (rugsëjo 6 d.), Liutkutë (deðinëje). Vyto Rutkausko nuotraukos Alantos dvaro rûmuose (rugsëjo 7 d.), Vilniaus paveikslø galerijoje (rugsëjo 8 d.). Ðiuose koncertuose su visuomene susitiko, knygà „Oginskiø genas“ pristatë, koncertavo Iwo Zaùuskis, solistë Auðra Liutkutë, aktorë Virginija Kochanskytë. Anot D. Kðanienës („Muzikos barai“, 2007 m. Nr. 9–10, p. 49– 50), „M. Oginskio festivalis – tai dar vienas derlingas grûdas, áber- tas á Lietuvos dvasinio paveldo dirvà, primenantis ir tæsiantis pra- ëjusiø ðimtmeèiø kraðto kultûrai itin daug nusipelniusiø meno glo- bëjø kunigaikðèiø Oginskiø muzikines tradicijas. [...] Susiþavëjimà kelia puiki renginio organizacija. Akivaizdu, kad visa organizacinë grupë dirbo kûrybingai, sutartinai ir iðradingai. [...] Festivalio siela, meno vadovas S. Domarkas iðreiðkë viltá, kad „tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis deramai vainikuos Plungës ir kitø apskrities miestø vasaros renginiø ir ávykiø ciklà ir suteiks mûsø kraðto ir miesto ávaizdþiui sodriø spalvø ir tonø.“ Neabejotina, kad ðis festiva- lis, plaèiai iðskleidæs muzikos sparnus, ateityje sëkmingai tæs pra- dëtà tradicijà.“ Tradicija tæsiama. Vasaros muzikos paukðtë 2008 metø rugpjû- tyje vël iðskleidë savo sparnus Plungëje... DAILË IR SPAUDA 49

2005 m., tarpininkaujant Gintarui Konèiui, uþsimezgë graþi Plungëje veikianèio Þemaièiø dailës muziejaus ir Varðuvos miesto istorijos muziejaus draugystë. 2006-aisiais, I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio metu, muziejai pasiraðë bendra- darbiavimo sutartá. Á já ásijungë ir vienas iðkiliausiø Lenkijos meno istorikø Janu- ðas Plapis, kuris jau daugiau kaip du deðimtmeèiai yra aktyvus Lietuvos kultûros ir konkreèiai Mikalojaus Konstantino Èiurlionio kûrybos populiarintojas Lenkijoje. 1996 m. jis buvo Kaune veikianèio Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus ir Varðuvos miesto istorijos muziejaus surengtos M. K. Èiurlionio parodos kurato- rius. Po ðios parodos þurnale „Lithuania“ („Lietuva“) buvo paskelbta jo publikacija „Mikalojus Konstantinas Èiurlionis“ (1996, Nr. 3–4 (21–22), p. 176–188), kuriame jis pateikia nemaþai þiniø apie Lenkijoje iki to laiko lenkø kalba pasirodþiusias svarbiausias knygas ir spaudos publikacijas, trumpai aptaria jau minëtà parodà. Ði J. Plapio publikacija – pirmas bandymas Lenkijoje susisteminti bibliografijà lenkø kalba apie M. K. Èiurlioná. Ji turi didelæ iðliekamàjà vertæ sudarant biblio- grafijà apie uþsienyje paskelbtus ðio kûrëjo gyvenimo ir darbø tyrinëjimus. Dëko- jame jos autoriui, sutikusiam, kad ðio teksto vertimas bûtø paskelbtas mûsø leidinyje. Straipsná ið lenkø á lietuviø kalbà iðvertë JANINA KRUPOVIÈ. Mikalojus Konstantinas

ÈIURLIONIS JANUÐAS PLAPIS

Savo paveikslus Mikalojus Konstantinas Èiurlionis daþniausiai zontus, finalas. Vienu „Naujojo dvasinio kontinento kolumbu“, be tapë pastelës bei tamperos technika. Muziejiniø vertybiø restaura- abejonës, buvo M. K. Èiurlionis. toriø ir konservatoriø poþiûriu, jø eksponavimas uþ saugyklos ribø Tai, kuo M. K. Èiurlionis minëtu laikotarpiu domëjosi, lëmë jo turi bûti apribotas iki minimumo. Todël Nacionalinis M. K. Èiurlionio prigimties fenomenas, sugebëjimas pajusti groþá, kûrybinë galia, dailës muziejus XX a. paskutiniojo deðimtmeèio viduryje paruoðë pasaulëjautos fenomenas, dvasinis pasaulio supratimas. reprodukcijø rinkiná, skirtà kilnojamosioms parodoms, ir papildo- M. K. Èiurlionio dailëje dominuoja gamta. Já þavëjo visa jos dra- mai dar parengë parodà lydinèià eksponavimui skirtà medþiagà, maturgija, ávairûs reiðkiniai, vaizdai, amþinas permainø ritmas. kuri sudaro galimybes iðsamiau susipaþinti su ðio kûrëjo gyveni- 1905–1906 m. sukurtas ciklas „Pasaulio sutvërimas“ (I–XIII) – mu ir darbais. Rinkinyje yra 71 eksponatas. Jie skirstomi pagal dvi kosmogoninë drama, kuri vystosi laike. 1906 (?) m. gimë „Zodiako temas – gyvenimas, kûryba. Parodoje pateikiamas ir paskutinio- þenklø“ (I–XII) ciklas – þvaigþdëto dangaus poetinës metaforos. sios M. K. Èiurlionio kûrybos parodos katalogas „Mikalojus Abu ciklai atskleidë M. K. Èiurlionio meistriðkumo tobulumà. 1907– Konstantinas Èiurlionis 1875–1911: Gyvenimas ir kûryba fotografi- 1907 m. dailininko iðradingumas iðryðkëjo itin stebinanèia jëga. joje ir reprodukcijose“, kuriame publikuojamas prof. Vytauto Land- Paveikslai, skirti metø laikams, tæsia „Pasaulio sutvërimo“ ciklà, sbergio komentaras (katalogà bukleto forma iðleido Nacionalinis iðkëlë ir iðvystë jo gamtos vizijà. Cikle „Þiema“ vyksta formali M. K. Èiurlionio dailës muziejus). Varðuvoje ði paroda dar buvo pa- raida – nuo þiemos motyvø kaligrafijos iki teptukø pëdsakø ritmi- pildyta Lenkijoje saugoma archyvine medþiaga bei leidiniais. kos ir mikrostruktûrø vizijos. Ypatingu novatoriðkumu pasiþymi pa- M. K. Èiurlionio individualumas ir jo novatoriðkumas atsiskleidë veikslai ið ciklo „Vasara“ (triptikas). Viename ið jø nusidriekia lengvai dailëje. Turbût neámanoma jo kûrybà vertinti vienareikðmiðkai, nors ðkicuotas peizaþas, kurá sudaro slënis ir dangaus skliautas. Nuo- ir galima surasti kai kuriø idëjiniø temø motyvø, ðimtmeèiø sandû- stabiai atrodo daþø ruoþai, brûkðtelëti ið virðaus á apaèià, kurie tarsi roje jaudinanèiø europietiðkà estetinæ sàmonæ. Galima surasti ir nuteka þemiau nesimetriðkai uþteptø dëmiø. M. K. Èiurlionis èia, kai kuriø dailës sroviø, vadinamø bendru modernizmo pavadinimu, regis, bando atskleisti tuos meno horizontus, kuriuos 40-aisiais pasireiðkimø. Su jais jau galëjome susipaþinti lenkø teoretikø dar- metais pasiekë menas: „sustiprintà automatizmà ir padidinto atsi- buose dailës tema bei jaunos Lenkijos dailës praktikoje. tiktinumo vaidmená“. Kitas paveikslas, turintis panaðià tapybos Moderinzmas buvo XIX a. europietiðkos dailës permainø, vyks- tanèiø didëjanèiais tempais ir þengianèiø á XX a. atveriant jo hori- (Nukelta á 50 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 50 DAILË IR SPAUDA

M. K. ÈIURLIONIS IR ÞEMAITIJA

* 1889–1893 m. M. K. Èiurlionis gyveno Plungëje, kunigaikð- èio Mykolo Oginskio dvare ásteigtoje orkestro mokykloje mokësi groti ávairiais instrumentais, giedojo chore. Pradëjo komponuoti, laisvalaikiu pieðë. Nuo 1892 m. – kaip orkestro fleitininkas – gavo ne tik iðlaikymà, bet ir algà. Kartu su orkestru koncertavo Palan- Plungës dvaro muzikos mokyklos pastatas. XX a. pr. goje, Rygoje, Rietave. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo * 1894–1899 m. M. K. Èiurlionis, materialiai remiamas Parengta pagal informacijà, skelbiamà interneto M. Oginskio, studijavo Varðuvos muzikos institute. Ástojæs á forte- leidinyje „Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës pijono klasæ, pradëjo mokytis þemesnëje prof. T. Brzezickio klasë- muziejus“ (interneto prieiga http://www.ciurlionis.lt/ je, 1895 m. buvo perkeltas á viduriniàjà Antonio Sygietinskio klasæ. index.php?f=cfc7141a7f&lg=lt, þr. 2008 06 15) (Nukelta á 52 p.)

(Atkelta ið 49 p.) mæ. Apibûdinant jo menà sakoma, kad, atskleidþiant jo provaizdus priartëjama prie aiðkiaregio vizijomizmo. Poetinë intuicija, esanti struktûrà, tiesà sakant, neturi semantiniø aliuzijø. prie tokiø formuluoèiø pamatø, dabar patvirtina, kad M. K. Èiurlionio Po II-ojo pasaulinio karo buvo iðkelta mintis, kad M. K. Èiurlio- vizualinës kalbos, kaip þodyno ir pasisakymø semantiniai tyrinëji- nis yra abstrakcinio meno pionierius. Nors tai ir sukëlë ginèø, ta- mai, padëjo padaryti iðvadà, kad jis pats sau buvo archetipinës èiau teisingas yra teiginys, kad jo menas vedë prie abstrakcinës tapybos mokykla. Architepiniai paveikslai, legendos ir mitai vaiz- tikrovës, þadinanèios muzikines ambicijas, aplenkiant panaðia kryp- duoja svarbiausià þmonijos patirtá ir iðmintá. Kalbëdami apie timi einanèias pasaulinio meno tendencijas. M. K. Èiurlionio interpretacijas, galime kalbëti C. G. Jungo þodþiais: Bûdamas dailininkas ir tokio pat masto kompozitorius, M. K. Èiur- „Tas, kuris kalba provaizdais, tarytum kalba tûkstanèiais balsø, lionis turëjo ypatingà polinká iðkelti estetines koncepcijas, pastebi- jaudina ir þavi, o kartu ir tai, kà vaizduoja, perteikia ið vienkartinu- mas analogijas tarp tapybos ir muzikos, ieðkanèias atitikimo jø ma- mo ir laikinumo srities á amþinos bûties sferà, savo lemtá pakelia iki terijoje – spalvose bei garsuose, pagaliau, paèiame tapymo kompo- þmonijos lemties lygio“. zicijos procese. Sakoma, kad jo paveiksluose melodijà gali repre- M. K. Èiurlionio pasauliná pripaþinimà gerai apibûdina neseniai zentuoti kylanti linija, tonacija ir moduliacija – spalvingas visumos ir iðleista atsiliepimø apie jo menà antologija, kuri apima laikotarpá jo pasikeitimo tonas. M. K. Èiurlionis pirmasis bandë realizuoti for- nuo nuo 1905 iki 1989 m. (S. Goðtautas, „Painter and Composer mos vystymo laike ir kurti erdvës, egzistuojanèios laike, principà. Collected Essays and Notes“, 1906–1989, Chicago–Vilnius). Tarp 1907–1909 m. atsirado visa eilë M. K. Èiurlionio paveikslø, ku- knygos autoriø nemaþai yra þymiø pasaulio mokslo ir meno atsto- riuose jis bando sukurti daugmaþ paþodþiui muzikiniø struktûrø ek- vø, tokiø kaip S. Goðtautas, S. Jarocinskis, V. Ivanovas, M. Dobu- vivalentus; jos turi jø pavadinimus. „Preliudija“ – tai sukondensuo- þinskis, S. Makovskis, N. Vorobjovas, A. Rannitas, I. E. Bovltas. tas judëjimo vaizdas. Átemptas raitelio, áveikianèio prarajà, siluetas G. Di Milias, F. Rozineras, V. Landsbergis, V. Jakubënas, I. Stravins- kyla virð fantastiðko kraðtovaizdþio ir miesto. Paveikslo spalvø de- kis, Lipchitzas, H. Focilonas, M. Senphoras, J. Gimbutas. rinys nuo tamsiø iki ðviesiø, tarytum skalë – nuo þemø iki aukðtø Apibûdinant literatûrà apie M. K. Èiurlioná lenkø kalba, visø pir- tonø. „Fuga“ yra tobulas savo architektonika, „perkeliamas“ tos ma reikia paminëti, kad á já atkreipë dëmesá ðiuolaikinë spauda. muzikinës struktûros. Pagrindinë paveikslo tematika – melodijos Tenka paþymëti, kad ávairiose publikacijose, kurios pasirodë per du atitikmuo. Tai kraðtovaizdis egliø, eþero, kalvø motyvais – ávairio- pirmuosius XX a. deðimtmeèius, pritrûko nuodugnesnio þvilgsnio á mis konfigûracijomis, 5 planais vienas virð kito – sudaro fugos ðio menininko kûrybà. Pradedant 5 -ojo deðimtmeèio pabaiga, pa- garsus, kurie vienas po kito kuria temà. M. K. Èiurlionis labiausiai sirodë nemaþai straipsniø, populiarinanèiø M. K. Èiurlionio veiklà ir pamëgo sonatos formos transformacijà. Tapybos atitikmeniu tapo primenanèiø jo ryðius su Lenkija. Paskelbta ir mokslinio pobûdþio ciklai, susidedantys ið 4 paveikslø, atitinkanèiø 4 sonatos dalis darbø. Ið ankstesniø vertëtø paminëti A. Nakovo publikacijà („Mi- (allegro, andante, scherzo ir finale) – jos skiriasi savo struktûra, kalojus Èiurlionis“, Kultûra (Paryþius), 1967, Nr. 6). tematika, koloristika, nuotaika. Tokiø tapybiniø sonatø M. K. Èiurlio- M. K. Èiurlionio 100-àsias gimimo metines Varðuvoje áamþino nis paliko 7. Parodoje buvo eksponuojamos ðios: „Saulë“, „Jûra“, J. A. Zelinskis, surengæs M. K. Èiurlionio reprodukcijø parodà ir vë- „Þvaigþdþiø sonata“. liau paskelbæs publikacijà „Èiurlionis ir jo laiko erdvës vizija“ (Kon- M. K. Èiurlionio tapyba turi simbolizmo bruoþø. Pradedant alego- tekstai (paskutinis leidimas), 1993, Nr. 3–4). Minëto jubiliejaus pro- rijomis ir simboliais, jis sukûrë savo – sunkiai interpretuojamà – ga pasirodë ir daugiau publikacijø: V. Juðèako „Apie simbolizmà – simbolikà. Dabartiniu metu atkreiptas dëmesys á jos didelæ reikð- apie ekspresionizmà – apie erdvæ – ryðium su M. K. Èiurlionio DAILË IR SPAUDA 51

Ið kairës: Nuotraukoje – M. K. Èiurlionis 1898 m. Varðuvoje. ÞDM, P. m. – 177; Konstantinas ir Sofija Plungëje 1909 m.; Sofija Kymantaitë, 1907 m. ÞDM, P. m. 797/10

kûryba“, pirmiausia iðspausdinta lietuviø kalba, o vëliau – ðio auto- linkà, yra labai kuklus. Lenkijoje M. K. Èiurlionis yra beveik neþino- riaus moksliniø darbø rinkinyje „Faktai ir fantazijos“ (Varðuva, 1979); mas net tarp asmenø, besidominèiø menu ir muzika. Todël su ma- bei S. Jarocinskio „Èiurlionio gimimo ðimtosios metinës“ (Ruch lonumu Varðuvoje priëmëme parodà, kurià parengë Nacionalinis Muzyezny, 1975, Nr. 24). Vëliau pasirodë ðie veikalai: M. Galàb M. K. Èiurlionio dailës muziejus (Kaunas). „M. K. Èiurlionio „Saulës sonata“ (Artium Quastiones, Poznanë, Dëkojome Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijoje darbuo- 1983), M. Robizo-Birekas „Genesis pagal Èiurlioná“ (Wdrodze, tojams uþ pagalbà surengiant ðià parodà, taip pat p. Jadvygai Sed- 1989, Nr. 6), „M. K. Èiurlionio pasaulio sutvërimas – kaip kosmo- leckai, p. Stefanui Vieþbickiui uþ dviejø skulptûrø – „Andante“ (Èiur- goniðko mito vaizdingas realizavimas (Acta Universitatis Lodzen- lioniui) ir „Interliudija“ – eksponavimà parodoje. Taip pat dëkojome sis, Folia scientiae artium et litterarum 3, 1992), „Nauja Èiurlionio Varðuvos dailës akademijai, Varðuvos nacionalinei bibliotekai bei kosmogonija, idëjos, þodþiai, vaizdai, 2“ (K. K. Barèinskio literatø Varðuvos universiteto bibliotekai uþ archyvinës medþiagos ir leidi- draugija, Lodzë, 1993). niø pateikimà parodai. Dëkoju p. J. A. Zelinskiui uþ informacijà apie ðias publikacijas, Ðio teksto pagrindà sudaro referatas, kuris buvo perskaitytas autoriams – uþ jø atsiuntimà. Þiniø apie Lietuvà studijoje (jà 1996 m. balandþio 11 d., minint M. K. Èiurlionio gimimo 120-àsias ir mirties 85-àsias metines M. K. Èiurlionio jubiliejø, surengë Visos Lenkijos Lietuvos mylëtojø paþymëjo Visos Lenkijos Lietuvos mylëtojø klubas, ketvirtiniame klubas prie Varðuvos universiteto). þurnale „Lithuania“ (1995, Nr. 3) paskelbæs I. Korsakaitës, R. An- M. K. Èiurlionio parodos metu salëje, kurioje ji buvo eksponuoja- driuðytës, A. Nedzelskio, J. Sedleckos, G. Jankevièiûtës ir Z. Þe- ma, lankytojai turëjo galimybæ þiûrëti ir Lietuvoje sukurtus filmus maitytës straipnius. apie M. K. Èurlioná, klausytis jo muzikos. Parodà lydëjo Nacionali- M. K. Èiurlioniui nuolat buvo skiriama vietos lenkø kalba leisto- nio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus (Kaunas) ir Varðuvos miesto se monografijose meno tema, þodynuose, enciklopedijose. Lenki- istorijos muziejaus iðleisti parodos bukletai ir „AgArt“ leidykloje joje pasirodë ðios publikacijos: M. Valisas, „Secesija“ (Varðuva, sukurtas plakatas. Èia buvo galima ásigyti atvirukø su M. K. Èiurlio- I leidimas ir vëlesni); M. Porebskis, „Meno istorijos apybraiþa. XIX ir nio kûriniø reprodukcijomis ir keletà A. Rannito, V. Landsbergio, S. XX amþius“, t. 3 (Varðuva, 1983, I leidimas ir vëlesni); B. Kovalska, Goðtauto, Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus (Kaunas) „Nuo impresionizmo iki konceptualizmo. Meno atradimas“ (Varðu- leidiniø M. K. Èiurlionio kûrybos temomis, iðleistø anglø ir prancû- va, 1989; T. Griglevièius, „Vidurio Europos dailë 1900–1914. Moder- zø kalbomis. nistinës ir ankstyvojo avangardo tendencijos“ (Krokuva, 1992), Paroda sulaukë didþiulio atgarsio Lenkijoje ir Lietuvoje. Informa- G. Babilevièius, „Poetinë vaizduotë – Viaèeslavas Ivanovas meno cijà apie jà paskelbë dienraðèiai „Gazeta Wyboreza“, „Expres Wiec- aplinkoje“ (Varðuva, 1995). Tarp iðverstø á lenkø kalbà publikacijø zorny“, „Ýycie Warszawy“, „Lietuvos aidas“, kai kurie savaitraðèiai. svari yra H. Hoßstäter „Simbolizmas“ (Varðuva, 1992 (antraðtë Keletà laidø apie ðià parodà transliavo Lenkijos radijas (I, II, V progra- „Èiurlionis, apraðë J. Dervojedas). mos – Polonia, red. p.). Lenkijos televizija apie M. K. Èiurlioná ir jo kûry- Svarbià reikðmæ turi V. Landsbergio spaudai parengta M. K. Èiur- bà rodë kino programose („Chimeros þurnalas“, „Istorijos þurnalas“). lionio biograma kartu su bibliografija. Darbas iðspausdintas „Lenki- Paroda sulaukë didþiulio Varðuvos gyventojø, á ðalá atvykusiø joje kurianèiø lenkø dailininkø þodyne“, t. 1 (Vroclavas, 1971). Iðsa- uþsienieèiø susidomëjimo. Apie tai liudija tas faktas, kad su paroda mus tekstas apie ðá menininkà yra paskelbtas B. Veber parengtoje susipaþino 4 000 lankytojø. Jie paliko nemaþai áraðø Atminimo kny- „Muzikos enciklopedijoje“ (iðspausdinta 1984 m. Krokuvoje). (Nukelta á 52 p.) Deja, ðiø publikacijø átakos diapazonas, iðskyrus mokslinæ ap-

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 52

(Atkelta ið 51 p.) M. K. ÈIURLIONIS IR goje. Parodà aplankë ir prof. V. Landsbergis su þmona. Tàsyk, nega- lëdamas dalyvauti parodos atidarymo iðkilmëse, Varðuvos miesto istorijos muziejaus direktorius prof. Januðas Durko atsiuntë sveiki- ÞEMAITIJA nimo laiðkà, kuriame – draugystës ir pasitenkinimo þodþiai dël graþaus ir vaisingo lenkø ir lietuviø bendradarbiavimo. Tarp paro- dos lankytojø buvo daug jaunosios kartos atstovø. Savo áraðus At- M. K. Èiurlionio minimo knygoje paliko 47 S. Vispianskio bendrojo lavinimo licë- antkapinis paminklas jaus pedagogø ir moksleiviø grupë (vienai ið ðio licëjaus klasiø yra Vilniaus Rasø kapinëse, Autorius Juozas Zikaras suteiktas lituanistinis profilis). 1996 m. liepos 16 d. parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinio Iliustracija – ið interneto leidinio „Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejaus (Kaunas) direktorius Osvaldas M. K. Èiurlionio dailës muziejus“ Daugelis, Lenkø radijo redaktorë Zdzislava Blaþkovska, Varðuvos (interneto prieiga http:// www.ciurlionis.lt/ vaivadijos Kultûros skyriaus direktorius Andþejus Hagmajeris, Var- index.php?f=cfc7141a7f&lg=lt, þr. ðuvos istorijos muziejaus darbuotojai, taip pat ir ðios publikacijos 2008 06 15) autorius, parodos kuratorius Januðas Plapis. Paroda tapo graþia pradþia pradedant Nacionalinio M. K. Èiurlio- (Atkelta ið 51 p.) nio dailës muziejaus (Kaunas) ir Varðuvos miesto istorijos muzie- Kompozicijos mokësi pas Zygmuntà Noskowská. Geriausias drau- jaus bendradarbiavimà. Abu muziejai, kuriuos atstovavo ðiø ástaigø gas institute buvo kolega Eugenijus Morawskis. Konstantinas daþ- direktoriai – Osvaldas Daugelis ir Januðas Durko, remiantis prielai- nai lankësi draugo namuose, susipaþino ir pamilo Eugenijaus se- da, kad ilgaamþiai ryðiai tarp Lietuvos ir Lenkijos rodo, kad bûtina será Marijà, taèiau ðiai draugystei nebuvo lemta baigtis vedybomis. geriau paþinti abiejø tautø kultûros bendrus ir atskirus ávykius, pra- Marijos tëvas, pastebëjæs jø jausmus, paskubëjo dukterá per prie- ëjusiø epochø ir ðiuolaikinius Lietuvos ir Lenkijos kultûrinius laimë- vartà iðtekinti uþ kito. M. K. Èiurlionis studijavo teorijà ir istorijà, jimus, pasiraðë bendradarbiavimo sutartá, kurioje numatyta keistis harmonijà, lankë choro klasæ, mokësi gamtos mokslø, astronomi- jos, filosofijos, numizmatikos, mineralogijos. Tuo laikotarpiu jo më- moksliniais darbuotojais, parodomis, teikti tarpusavio pagalbà ieð- giami autoriai buvo A. Mickevièius, J. Slowackis, B. Prusas, F. kant istoriniø dokumentø, teikti ikonografinæ ir meninæ informacijà, Dostojevskis, F. Nietzsche, L. Tolstojus ir kt. reikalingà moksliniam darbui bei dalintis muziejinio darbo patirtimi. M. K. Èiurlionis, tuo laikotarpiu gyvendamas Varðuvoje, sukûrë ka- Parodos uþdarymo dienà (1996 m. rugsëjo 24-àjà) muziejuje nonø, fugø, preliudø, variacijø ciklø fortepijonui, styginiø kvartetui. Ins- ávyko Jadvygos Sedleckos knygos „Mikalojus Konstantinas Èiur- titute ágijo kompozicijos specialybës diplomà. Baigiamasis darbas – lionis“ 1875–1911. Varðuvos preliudija“ pristatymas visuomenei. kantata miðriam chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“. Ðiame renginyje dalyvavæs Jacekas Antonis Zelinskis susirinku- * 1907 m. rudená atvaþiavo á Vilniø. Dalyvavo steigiamajame siesiems papasakojo apie neseniai iðleistà mokykliná vadovëlá, á Lietuviø dailës draugijos susirinkime ir buvo iðrinktas á jos valdy- kurá átrauktas tekstas ir apie M. K. Èiurlioná (J. A. Zelinskis, J. Sta- bà. Gabrieliaus Landsbergio-Þemkalnio „Blindos“ generalinëje re- peticijoje susipaþino su Sofija Kymantaite ir ásimylëjo jà. siakas, „Þinios apie menà. Dailë“, p. 5–8. Knygà iðleido „AgArt“). * 1908 m. liepos mënesá su suþadëtine praleido prie jûros – J. Sedlecka – þurnalistë. Ji yra baigusi filologijos studijas Lodzë- Palangoje. Èia nutapë penktàjà – „Jûros“ sonatà, diptikà „Preliudas je, vertëjauja, dirba Visos Lenkijos Lietuvos mylëtojø klubo sekre- ir Fuga“, triptikà „Fantazija“. Dviese planavo kurti operà „Jûratë“ tore. Daþnø iðvykø á Druskininkus metu jà patrukë Lietuvos groþis. * 1908 rugpjûèio–rugsëjo mënesiais suþadëtiniai apsilankë pas Ji yra paraðiusi sanatorijos prie Nemuno, kurioje gydësi ir ilsëjosi, Sofijos dëdæ dekanà Vincà Jarulaitá Plungëje, jos tëvus Kuliuose ir vadovà (iðleistas 1994 ir 1995 m.). Jos susidomëjimas Lietuvos Karklënuose, vëliau abu iðvaþiavo á Druskininkus. Ðiuo laikotarpiu kultûra ir menu, o ypaè M. K. Èiurlioniu, davë vaisiø – lenkø kalba tapë ðeðtàjà – „Þvaigþdþiø“ – sonatà. Rugpjûèio pabaigoje, vilnie- iðleista pirmoji ðio kûrëjo monografija, turtinga dokumentais, pa- èio dailininko Levo Antokolskio patariamas, iðvyko á Sankt Peter- remta plaèiomis literatûros ir ðaltiniø studijomis. Autorë, apraðyda- burgà, tikëdamasis susirasti pastovesná pragyvenimo ðaltiná, daly- ma M. K. Èiurlionio kûrybos kelià, jo gyvenimo ávykius, pateikia vauti parodose. Pirmoji kelionë nebuvo sëkminga. * 1909 m. sausio 1/14 d. Ðateikiuose, maþame miestelyje netoli turtingà istoriná fonà. Knygoje yra daug iliustracijø ir spalvotø Plungës, M. K. Èiurlionis susituokë su Sofija Kymantaite. Po jungtu- M.K. Èiurlionio kûriniø reprodukcijø. viø abu iðvyko á Sankt Peterburgà. Knygos autorës iniciatyva 1996 m. vasarà Marko-Pustelninke * 1909 m. liepos–spalio mënesiais Sofija ir Konstantinas Èiurlio- vienai gatvei suteiktas M. K. Èiurlionio vardas. 1996 m. jos iniciaty- niai gyveno Plungëje. Vasaros derlius – apie 20 paveikslø. Tai „Auku- va buvo pradëta kurti draugija, kurios tikslas – propaguoti M. K. Èiur- ras“, „Angelëliai (Rojus)“, „Lietuviðkos kapinës“ ir kt., taip pat dau- lionio kûrybà. J. Sedleckos knygos áþangoje yra cituojami gybë eskizø albumëliuose, vinjetës liaudies dainoms. Kartu su þmo- V. Landsbergio þodþiai „Su klasikinio ir ðiuolaikinio meno kûriniais na raðë kritiniø apybraiþø knygà „Lietuvoje“. M. K. Èiurlionis parengë Èiurlionis susipaþino Varðuvoje. Èia jis turëjo progà patirti daug jai virðelá ir keliolika inicialø (pastarieji nepanaudoti). graþiø ir tvirtø draugystës ryðiø. Dabar, kai jo kûryba vël atsidûrë * 1911 m. kovo 28 / balandþio 10 d. M. K. Èiurlionis mirë Raudonojo dvaro sanatorijoje Pustelnike. Palaidotas Vilniuje, Rasø kapinëse. ðiame mieste, galima tikëtis, kad Èiurlionio ir lenkø draugystës dvasia atgims ir liks èia visiems laikams“. MUZIEJØ RINKINIUOSE 53

(Atkelta ið 31 p.) paþangus ir veiklus ûkininkas, Irenëjus Kleopas Oginskis, kaip ir daugelis kitø ano meto dvarininkø, domëjosi ir rinko kultûros ir rus. Daugiau nei keturis ðimtmeèius per gaisrø paðvaistëmis þë- istorijos paveldo objektus. Juos paveldëjæs sûnus Mykolas Mikalo- ruojanèius horizontus keliø keleliø vingiais jis þingsnis po þingsnio jus tæsë ðá darbà Plungëje. O Rietavo dvare, dar bûdamas deðim- artëja prie Þemaitijos, link Rietavo. Atsineðtasis Oginskiø herbas ties metø amþiaus, jaunasis kunigaikðtis kruopðèiai vykdë tëvo originalus. Já naudojo tik Oginskiø ir Puzinø giminës bei jø palikuo- uþduotus „namø darbus“ – pieðë (kopijavo ið herbyno) Lenkijos nys. Puzinø giminës protëvis buvo minëtasis Jurgio Tito sûnus Vla- miestø ir vaivadijø herbus. Ðá teiginá patvirtina Lietuvos dailës mu- dislovas. Senojo Oginskiø herbo perkirsto skydo pirmame lauke ziejaus sfragistikos rinkinyje saugomos dvi lentelës su 25 ant jø ðv. Jurgis, kovojantis su drakonu, herbynuose dar vadinamas ru- suklijuotais ávairiø Lenkijos miestø ir vaivadijø herbø pieðiniais. siðkaja Vytimi, kuri rodo jø kilmæ. Antrame lauke matome giminës Prie vienos ið minëtø lenteliø apatinio kraðto yra áraðas: „Herby herbà „Vartus“. Laikui einant, virðutiniojo lauko neliko – Oginskiø miast; wojewodztw Polski narysowane przez Michala Oginskiego tikraja Tëvyne tapo Lietuva. Jø herbo skydas liko vienalaukis su w 10 tym roku zycia w 1859 r. w Retowie“. Panaðus áraðas yra ir minëta Oginskiø giminës herbo figûra. 1949 m. LDM inventoriniame þiniaraðtyje: „Lentelë su penkiolika (15) ávairiø Lenkijos miestø ranka pieðtø herbø, pieðta Mykolo Ogins- kio, grupë 14a., senas inv. 869”. Herbai nupieðti ant balto popie- MAÞAMEÈIO MYKOLO MIKALOJAUS riaus. Eskizai daryti pieðtuku, vëliau perpieðta juodu tuðu. Stebina SEVERINO MARKO OGINSKIO ðiø pieðiniø atlikimo kruopðtumas ir preciziðkumas. (1849–1902) HERBØ PIEÐINIAI Ant kitos lentelës priklijuota dar deðimt (dvi virðutinës eilës) pieðtø herbø, kuriø autorius neávardytas, taèiau vienodas darbeliø Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis – Irenëjaus Kle- stilius ir atlikimo technika leidþia teigti, kad visi ðie herbai yra nu- opo Oginskio sûnus, Bogdano brolis. Jis ið tëvo paveldëjo Aðmenos pieðti deðimtmeèio Mykolo Mikalojaus ranka. pavietà Zaliesëje kartu su graþiais, taèiau jau kelis deðimtmeèius Ðiandien sunku dar pasakyti, kas ir kada áraðë pieðiniø kilmës negyvenamais rûmais, bet ten negyveno. Kurá laikà jis buvo pri- nuorodà ir suklijavo jø iðkarpas ant lenteliø, taèiau abejoti tikslumu siglaudæs pas brolá Rietave, o 1873 m. ið grafo Platono Zubovo tø áraðø, kurie yra ant ðios lentelës, nëra pagrindo – visi kiti áraðai nusipirko Plungës dvarà ir miestelá. Tapæs Plungës ðeimininku, ant lenteliø su antspaudais lake, popieriuje, juos patikrinus herby- M. Oginskis ið karto ëmësi reformø, propagavo naujas ûkininkavi- nuose, pasitvirtino. mo formas, rengë þemës ûkio ir rankdarbiø parodas. Buvo ákûræs Ðie Mykolo Mikalojaus Oginskio herbø pieðiniai, kaip ir visi kiti iki 1902 m. veikusià muzikos mokyklà, iðlaikë orkestrà. Plungëje iðsaugoti ðios giminës atstovø palikti antspaudai, turi mokslinæ ið- M. Oginskis buvo sukaupæs turtingas meno kûriniø, archeologiniø liekamàjà vertæ – tai neákainojama medþiaga LDK ir ATR heraldi- radiniø, medþioklës trofëjø, medaliø ir knygø kolekcijas. Visoje Þe- kos tyrinëtojams. maitijoje ir Lietuvoje garsëjo jo ðeimos muziejus, kurio rinkiná, tikë- tina, pradëjo kaupti M. Oginskio tëvas Irenëjus Oginskis Rietavo Publikacijoje panaudotos Antano Lukðëno, Lino Bubnelio, dvare, kai Bogdanas ir Mykolas dar buvo maþameèiai. Bûdamas Danutës Mukienës nuotraukos

Maþameèio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) herbø pieðiniai, saugomi Lietuvos dailë muziejuje. Ið kairës: LDM, MPM-294-303 ir LDM MPM-327-341

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 54 TYRIMAI, KELIONËS

bekalbëti apie Italijà. Neaplankë jos ir mokytoja Leonora Ravickie- në; iðëjo ið gyvenimo tik pasëjusi tokià svajonæ kitø ðirdyse... Kai kompanijos „Airbaltic“ laineris, pakilæs ið ûkanoto Rygos aerouosto, po keletos valandø skrydþio – kokie nuostabûs tie Alpiø ITALIJA... vaizdai ið paukðèio skrydþio! – lyg ir netikëtai pakimba virðum fantastiðko álankø álankëliø, uþutëkiø, sidabriniais kanalø siûleliais iðsiuvinëto paveikslo, pirmà kartà skrisdamas gali ir aiktelëti: ne- Vietos, kurios jaugi Venecija? Lëktuvo ratams ðvelniai dunkstelëjus á nusileidimo takà, nebelieka laiko abejonëms ir svarstymui apie sàvokø „svajo- në – realybë“, „toli – arti“, „aukðtai – þemai“ reliatyvumà. Praside- mena Mykolà da daugiau nei prieð du ðimtmeèius áspaustø M. K. Oginskio pëdsa- kø paieðka. Maþa vilties, kad jø nuo þemës pavirðiaus nebus nuðla- væ urbanistiniai pertvarkymai ir nesibaigiantys turistø ið viso pa- saulio srautai. Kleopà Oginská Kai buvo numalðintas Tado Kosciuðkos sukilimas (1794 m.), M. K. Oginskis, prisidengæs p. Michailovskio pavarde, ið Vilniaus

VYTAS RUTKAUSKAS vargais negalais nusigavo iki Austrijos sostinës Vienos. Kadangi ir èia knibþdëte knibþdëjo carinës Rusijos sekliø, 1794 m. gruodþio 7 d. jis su þmona Izabele baisiu oru, klaidþiais keliais per Alpes patraukë á Italijos pusæ. Pirmiausia jie apsistojo Venecijoje. Èia jau Ðviesaus atminimo kraðtotyrininkë, Oginskiø kultûrinës veiklos buvo ásikûræ kiti pralaimëto sukilimo bendraþygiai: Piotras Potoc- populiarintoja Eleonora Ravickienë ne kartà yra kalbëjusi apie My- kis, Karolis Prozoras, Kajetonas Nagurskis... Visus juos vienijo kolo Kleopo Oginskio gyvenimo pëdsakus Italijoje, apie Florencijà, bendra idëja – telkti iðblaðkytus sukilëlius, patriotus Tëvynës atkû- ðiame mieste esanèià Santa Croce (Ðvento Kryþiaus) bazilikà, ku- rimui. Èia M. K. Oginská pasiekë ir tuometinio Lietuvos gubernato- rioje ilsisi kompozitoriaus palaikai. Sovietmeèiu galëjai tik pasva- riaus Nikolajaus Repnino, taip pat generolo Aleksandro Suvorovo joti apie kelionæ á tà nepasiekiamà kraðtà. Ðiandieniniai vaikai – kà laiðkai, siûlantys M. K. Oginskiui kreiptis á Jekaterinà II atgailaujan- ten vaikai! – dvideðimtmeèiai ir trisdeðimtmeèiai neásivaizduoja, èiu laiðku, kuris galëjo garantuoti visø konfiskuotø M. K. Oginskio kad tais laikais nelengva buvo nusigauti net á Lenkijà, o kà jau turtø sugràþinimà. Mykolui Kleopui buvo ádëtas ir rusiðkas pasas. Hamletiðko apsisprendimo metas! Á gundanèius pasiûlymus atsa- kius ryþtingu „NE!”, ilgiems metams buvo nulemta turtinë M. K. Oginskio padëtis. Jau po pusmeèio, Iwo Zaùuskio þodþiais tariant, ji „tapo kritiðka“. O prieð akis dar laukë aðtuoneri, varginan- èios emigracijos metai... Èia, Venecijoje, M. K. Oginskis palaikë nuolatiná ryðá su Prancû- zijos ambasadoriumi Venecijos Respublikai p. Lalemando. Èia bu- Publikacijoje panaudotos Vyto Rutkausko nuotraukos

Nuotraukoje – Italijos panorama TYRIMAI, KELIONËS 55

Venecija vo subrandintas projektas siøsti pasiuntinius á Turkijà, Danijà, Ðve- su Napoleonu, po kurio M. K. Oginskis Tëvynës atkûrimo viltá galu- dijà kad ðie tarptautiniu mastu ruoðtø dirvà atkurti Tëvynës laisvæ. tinai susiejo su Aleksandru I. Èia modeliuotos naujo Turkijos ir Rusijos karo galimybës, tikintis, Apie Venecijos gyvenimà, karnavalø ðurmulá, priëmimà Doþø kad ðio karo metu bus atitrauktos Rusijos karinës pajëgas ið Lietu- rûmuose M. K. Oginskis ið Italijos vaizdingai raðë laiðkuose savo vos ir Lenkijos þemiø. Èia M. K. Oginskis buvo supaþindintas su mokytojui Þanui Rolay. Ið èia jo laiðkai daþnai lankydavo ir dukras. naujuoju Prancûzijos ambasadoriumi Turkijai p. R. Verinacu, kuris Klaidþiodami fantastiðkais siauruèiø, viduramþiø laikus menan- uþtikrino M. K. Oginskiui visokeriopà palaikymà jo misijos Kon- èiø Venecijos gatveliø ir kanalø labirintais, ilgokai þvalgëmës vieð- stantinopolyje metu. Venecijoje kompozitorius iðgyveno ir alinantá, buèio „Regina d‘ Inghilterra“, kuriame M. K. Oginskis buvo apsisto- jam nebûdingos depresijos kartëlá. Ið jo vaduotis Mykolui Kleopui jæs 1795 m. Atrodo, kad já bûsime suradæ netoli ðv. Morkaus aikð- padëjo muzika. tës, pakeliui á teatrà „La Fenice“. Ðiuo metu tai prabangus „Karalie- M. K. Oginskis stengësi nepraleisti margaspalvio Venecijos kul- nës Viktorijos“ vieðbutis – rûmai, kuriuose 1786 m. buvo apsisto- tûrinio gyvenimo galimybiø: lankë bibliotekas, teatrus, ðv. Mor- jæs Getë (Johann Wolfgang Goethe) – ðá faktà liudija puoðni memo- kaus, Santa Maria della Pieta ir kitas baþnyèias, domëjosi naðlai- rialinë lenta prie namo. Gretimus rûmus puoðia Mocarto (Wolfgang èiø prieglaudø veiklos organizavimu. Ðiuo laikotarpiu Venecijoje Amadeus Mozart) atminimo lenta. Kodël nepasvajojus apie atmini- buvo paraðyti polonezai Nr. 6C „Les Adieux“, Nr. 7F, kuris vëliau mo lentà M. K. Oginskiui?.. pavadintas „Polonaise Funebre“ vardu, taip pat nemaþi kitø muziki- Net du kartus 1795 m. kompozitorius ið Venecijos keliavo á Padu- niø kûriniø. (Nukelta á 56 p.) Su Venecija susieti ir kiti M. K. Oginskio gyvenimo ávykiai ir Nuotraukose (ið kairës): Venecija ir vanduo neatsiejami; Venecijos laikotarpiai. Èia, be visa ko, 1807 m. ávyko lemtingas jo susitikimas gatvelë, kurioje bûta M. K. Oginskio pamëgto vieðbuèio „Regina d‘ Inghilterra“

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 56 TYRIMAI, KELIONËS

tas – vienas seniausiø universitetø pasaulyje (ákurtas 1222 m.), viduramþiais ir vëliau garsëjæs medicinos, teologijos, filosofijos studijomis. Tuo laikotarpiu èia rinkdavosi studentai ne tiktai ið Itali- jos, Ispanijos, Prancûzijos, bet ir Danijos, Ðvedijos, taip pat Lietu- vos ir Lenkijos. XVI a. Paduvos universitete mokësi daugiau negu 1 800 Lietuvos ir Lenkijos studentø. Daugiau nei ðimtà metø (1607– 1745 m.) Lietuvos-Lenkijos studentø brolijai priklausë ir ðv. Stanis- lovo koplyèia ðv. Antano bazilikoje. Universiteto galerijø lubos ir sienos padengtos tûkstanèiais bareljefiniø herbø, primenanèiø, ko- kios giminës pasiuntiniai yra èia studijavæ. Tarp daugelio kitø gali- ma uþtikti Petro Dionizo Kosciuðkos, Dovydo Mickevièiaus, Alek- sandro, Kazimiero, Kristoforo Sapiegø vardus. Èia studijavo ir bûsi- mieji Abiejø Tautø Respublikos valdovai Steponas Batoras, Jonas Sabieskis. Neátikëtinas atradimas – ðiø valdovø skulptûriniai pa- minklai puoðia áspûdingà Prato della Valle aikðtæ. Netoli Paduvos, iðsaugojæs ðimtmeèiø dvasià, glaudþiasi jau- kus miestukas Petrarkos Arka. Èia didysis viduramþiø italø poetas Pranciðkus Petrarka praleido paskutiniuosius savo gyvenimo me- tus. Kaip graþiai ðimtmeèiais saugomas poeto atminimas! Ilgai groþëjomës iðsaugota aplinka, freskø fragmentais, vaizdais á toli- mas kalnø keteras pro arkinius langus – visa tai prieð du ðimtus metø matë, ásidëmëjo, apraðë savo laiðkuose ir M. K. Oginskis. Suprantama, svarbiausiu kelionës tikslu buvo Florencija (lietu- viðkai „Þydinti“), M. K. Oginskio numylëta Toskanos provincijos sostinë, didþiojo Mikelanþelo miestas. Pro Florencijà kompozitorius M. K. Oginskis 1807 m. gráþo á savo Tëvynæ ið susitikimo su Napoleonu Venecijoje. 1808 m. Flo- rencijoje gimë M. K. Oginskio sûnus Irenëjus Oginskis. Á ðá nuosta- bø kraðtà, 1822 m. paskutiná kartà aplankæs Rietavà, M. K. Ogins- kis iðsiruoðë visam likusiam savo gyvenimui. Ið pradþiø apsistota Florencijos priemiestyje Fjezolëje. Vëliau persikelta á vienà pagrin- diniø Florencijos gatviø – Tornabuoni. Subtilios plastikos memoria- Paduvos universiteto (Italija) rûmø fragmentai linë lenta (aut. Baltarusijos skulptorius Valerijonas Januðkëvièius) puoðia Nr. 10 paþenklintø rûmø fasadà, primindama, kad èia prabë- (Atkelta ið 55 p.) go paskutinis M. K. Oginskio gyvenimo deðimtmetis. Kaimynystë- je – didybe pribloðkiantis Florencijos didikø Strozzi rûmø komplek- và. Taigi ir mûsø kelionës marðrutas pasuko á ðá istoriná miestà, sas. Gatvës aðinës linijos perspektyvoje, þvelgiant á Arno upës garsëjantá seniausiu pasaulyje botanikos sodu (1545 m.), áspûdinga pusæ, – aukðta kolona su moters, rankoje laikanèios teisingumo ðv. Antano Paduvieèio bazilika su stebuklingomis relikvijomis. simbolá, skulptûra. Tornabuoni 10 rûmuose 1826 m. M. K. Oginskis Kaip ir kituose miestuose, taip ir èia M. K. Oginskis domëjosi baigë raðyti kapitaliná veikalà „Memoires“ („Atsiminimai“). Èia jis istorijos, kultûros áþymybëmis, raðë apie jas savo laiðkuose, die- toliau kûrë muzikà, polonezus, romansus. Nepaisydamas stiprë- noraðtyje. Ypaè stipriai jo dëmesá patraukë Paduvos universite- Florencijos panorama nuo Bardini sodø terasø TYRIMAI, KELIONËS 57

Ið kairës: Florencija. Santa Maria Novella; Santa Crose bazilika. Èia, Ðvè. Sakramento koplyèioje, dabar ilsisi Mykolo Kleopo palaikai janèios podagros, stengësi gyventi pilnakraujá kultûriná gyvenimà. Ðiuose rûmuo- se 1829 m. vasarà sveèiavosi Adomas Mickevièius, jo bendraþygis Antonis Ody- niecas. Kompozitorius ir poetas þaidë ðachmatais. Vëliau A. Odyniecas raðë: „...Að valandø valandas bûèiau klausæs ádomiø ir turiningø Oginskio pasakojimø. Bet kada gi? Tuo metu, kai uþsibûdavome kiek ilgiau, ant stalo atsirasdavo ta prakeikta ðachmatø lenta ir, jam su Adomu sëdus þaisti partijos, pokalbis apsiribodavo dviem þodþiais „ðachas“ ir „matas“. Tikëtina, kad ðiø susitikimø metu subrendo Adomo Mickevièiaus epo „Ponas Tadas“ idëja, vëliau prasiverþusi giliu sielos atodûsiu:

„Tëvyne Lietuva, mielesnë uþ sveikatà! Kaip reik Tave branginti, vien tik tas pamato, Kas jau yra Tavæs netekæs. Nûnai Tave vaizduoju, Að ilgesy groþiu sujaudintas Tavuoju...“

Apie Lietuvos ilgesá M. K. Oginskis ið Florencijos daug raðë savo vaikams: Amelijai, kuri iki 1831 m. sukilimo numalðinimo gyveno su vyru Karoliu Zaluskiu Gulbinø dvare (Birþø r.), dukrai Emai, kuri iðtekëjo uþ Ipolito Bþostovskio ir gyveno Lenkijos pietuose, Irenëjui, kuris tuo metu gyveno Sankt Peterburge, dukrai Idai á Zalesæ.

(Nukelta á 58 p.)

Deðinëje – Baltarusijos skulptorius Valerijonas Januðkëvièius sukurta memorialinë lenta, kuria paþymëtas pastatas Nr. 10 Tornabuoni gatvëje (ðiame name paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido kompozitorius, valstybës ir politikos veikëjas Mykolas Kleopas Oginskis; apaèioje – Florencijos panorama

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 58 TYRIMAI, KELIONËS

(Atkelta ið 57 p.)

Ðiuose rûmuose nuo dideliø gyvenimo iðbandymø ir podagros apsunkusia ranka 1833 m. jis palaimino kà tik gimusià dukters Emos dukrelæ Helenà. Tø paèiø metø spalio 15 d. Mykolas Kleopas Oginskis paliko ðá pasaulá. Paladojo já Santa Marija Novella vienuo- lyno kapinëse. Vëliau, atkaklumu garsëjusios þmonos Marijos de Neri-Oginskienës rûpesèiu palaikai buvo perkelti á vienà ið graþiau- siø Florencijos ðventoviø – Santa Croce bazilikà. Èia, Ðvè. Sakra- mento koplyèioje, kuri dar vadinama Castelliani vardu, greta alto- riaus, XIV a. dail. Agnolo Gaddi freskø fone, boluojantis marmurinis M. K. Oginskio biustas (skulpt. Francesco Pozzi) primena tikràjà Abiejø Tautø Respublikos valstybës ir visuomenës veikëjo, garsiø- jø polonezø autoriaus amþinojo poilsio vietà. Jà fotografuojant, ne- sibaigianèiame turistø sraute du ar tris kartus pasigirdo nuostabos þodþiai: „smotrite, naðevo Oginskogo snimajut“ (þiûrëkite, mûsø Oginská fotografuoja). Santa Croce ðventovës didybë ir èia tvyranti nenusakoma dva- sia ilgam atitraukë nuo kasdienybës ir laiko pojûèio. Vël ir vël ëjo- me centrine nava, þvelgdami á nesuskaièiuojamus antkapinius pa- minklus, á grindyse suklotas balto marmuro antkapines plokðtes. Tûkstanèiai kojø jas kas dienà mina, poliruoja. Seniai iðdilo aukso raidëmis paryðkinti áraðai, meniðki bareljefai, regalijø raiþiniai. Þvel- gëme á visa tai taip, lyg prieð mûsø akis bûtø atsivëræ sudilusio laiko klodai. Ilgai rymojome prie Mikelanþelo antkapinio monu- mento (skulptorius Giorgio Vasari), Dantës Aligieri kenotafo (skulpt. Stefano Ricci), kompozitoriaus Dþ. Rosinio kapo (skulpt. Giuseppe Cassioli), Galilëjaus amþino poilsio vietos (skulpt. Giulio Foggini). Kokios tai asmenybës! Kokios mintys ir svajonës kaþkada padëjo iðsiskleisti jø talentø sparnams? Kai bazilikos tarnautojø mandagiai paraginti su paskutiniais lan- kytojais iðëjome á saulëlydþio gaisais nuðviestà erdvià bazilikos aikðtæ, dar ilgai negalëjome nuo jos atitraukti akiø. Pietrytiniame kampe parimæs dûlavo didingas Dantës Aligieri monumentas. Tau- ria marmuro spalva ðvytëjo trikampiai ðventovës frontonai (jø for- ma ir proporcijos priminë Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèios centriná altoriø).

Florencija. Apaèioje – Tornabuoni gatvë (deðinëje – namas, kuriame Florencijos Santa Croce ðventovës grindyse suklotos balto marmuro gyveno Mykolas Kleopas Oginskis); virðuje – vaizdas nuo namo antkapinës plokðtës þenklina daugelio iðkiliø pasaulio kultûros, meno, Tornabuoni gatvëje, kuriame gyveno M. K. Oginskis á Arno upës pusæ mokslo veikëjø amþinojo poilsio vietà TYRIMAI, KELIONËS 59

Mykolo Kleopo Oginskio amþinojo poilsio vieta Santa Croce (Ðvento Kryþiaus) bazilikoje (Florencija, Italija). Èia, Ðvè. Sakramento koplyèioje, kuri vadinama ir Castelliani vardu, greta altoriaus, XIV a. dail. Agnolo Gaddi freskø fone, boluoja marmurinis M. K. Oginskio biustas (skulpt. Francesco Pozzi)

Aikðtëje bûriavosi retëjanèios turistø grupelës. Viename kitame kraðte skambëjo gyva muzika. Atrodo, kad ranka pati savaime iðsi- traukë mobilø telefonà ir surinko tekstà bièiuliams á Lietuvà: „Teat- skrieja per lygumas ir Alpes sveikinimo þodis ið Florencijos. Visø bendraminèiø vardu Santa Croce ðventovëje nusilenkëme M. K. Oginskio atminimui. Svajonë: visiems susirinkus á ðià nuo- stabià aikðtæ jubiliejiniais M. K. Oginskio metais iðgirsti, kaip or- kestras grieþia polonezà „Atsisveikinimas su Tëvyne“.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 60 KULTÛROS ISTORIJA

KLEOPAS MYKOLAS OGINSKIS

(1765–1833) PIOTRAS STANIAKAS

Vienas aktyviausiø kompozitoriaus, visuomenës ir vals- tybës veikëjo Mykolo Kleopo Oginskio kûrybos ir atmini- mo puoselëtojø Lenkijoje – kunigas Piotras Staniakas. Jis kartu su kitais Guzovo miesto ðviesuoliais pasirûpi- no, kad Guzove bûtø pastatytas M. K. Oginskio pamin- klas (autorius Anþejus Rene, atidengtas 1998 m.), pa- rengë ir 1998 m. iðleido knygutæ „Kleopas Mykolas Ogins- kis (1765–1833), kurioje pateikta gana iðsami M. K. Ogins- kio biografija ir bandyta pagrásti kai kuriuos ðios iðkilios asmenybës gyvenimo vingius, politinius sprendimus. Spausdiname ðio leidinio fragmentus, kuriuos á lietuviø kalbà iðvertë JANINA KRUPOVIÈ.

KOMPOZITORIAUS KRIKÐTAS jam suteiktus vardus, matyti, kad daugiausia vardø jam buvo su- teikta ið tëvo pusës ir tik trys – ið motinos pusës. Tarp jø yra ir Kleopas Mykolas Oginskis gimë 1765 m. rugsëjo 25 d. Gimimo dviejø netikrø broliø vardai. datà pateikiu remdamasis publikacijomis apie jo gyvenimà ir veik- Kleopas – tai Kristaus mokinio ið Emauso, esanèio prie Jeruza- là. Jo ðventojo krikðto metrikas, saugomas Viskitkø ðv. Stanislovo lës, vardas. Iki susikimo su Kristumi jis buvo laisvamanis. Vienoje vyskupo kankinio parapijos archyve, iðduotas 1765 m., Nr. 98 skel- XIV a. senovës lenkø rezurekcinëje giesmëje „Kristus prisikëlë“ bia: „Guzavas, spalio 26 diena. Dvaras. Að, Viskitkø prepozitas yra þodþiai: „Lukas su Kleopu ëjo á Emauso miestelá ir sutiko Jëzø Adomas Markievièius, pakrikðtijau sutuoktiniø didþiai gerbiamo gra- Kristø. Aleliuja“. fo Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kardininko, Guzovo seniûno Tai, kad kûdikiui buvo suteiktas ðis vardas, gali bûti paaiðkinta Andriaus Oginskio ir Paulinos ið Ðembekø giminës kûdiká, berniu- tuo, kad toks buvo jo tëvø pageidavimas. Kartu tai rodo, jog Kleopo kà, kuriam suteikiau Kleopo Mykolo Pranciðkaus Felikso Antano tëvai tuo metu galëjo abejoti, kad susilauks dar ir kito sûnaus. Igno Juzefo ir Tado vardus. Kriðtatëviai – didþiai gerbiamas Ravos Þinoma, kad Mykolas Kleopas Oginskis, pristatydamas save, nie- 1 kaðtelionas Juzefas Siemianovskis ir didþiai gerbiama Inovroclavo kada Kleopo vardo nenaudojo ir juo nepasiraðinëjo . kaðtelionë Barbora Radojevska ið Gajevskiø giminës“. Mykolo vardas Oginskiø giminëje labai daþnas. Paminësiu tik Ið metrikø teksto matyti, kad nëra pagrindo manyti, jog Kleopas Mykolà Kazimierà Oginská (1730–1800), Lietuvos didájá etmonà ir Mykolas Oginskis buvo pakrikðtytas dvare, o ne parapijos baþny- Vilniaus vaivadà, 1766–1774 m. valdþiusá Nieborovà. Vilniaus vai-

èioje. Guzovas buvo jo gimtieji namai, o parapijos baþnyèia – jo 1 Lietuvoje, kalbant apie kompozitoriø, valstybës ir politikos veikëjà Ðventojo krikðto vieta. Oginská (1765–1833), pagal susiklosèiusià tradicijà pirmiausia Tai, kad jam buvo suteikta daugybë vardø, lëmë to meto papro- nurodomas jo vardas Mykolas po to – Kleopas. Atsiþvelgiant á tai, èiai. Prie pirmojo tëvø pasirinkto vardo buvo pridedami seneliø ið ðiame þurnalo numeryje visose kitose publikacijose, iðskyrus ðià, tëvo ir motinos pusës vardai. Analizuojant aðtuonis, krikðto metu raðoma Mykolas Kleopas Oginskis. Paminklas M. K. Oginskiui prie rûmø Guzove. D. Mukienës nuotrauka KULTÛROS ISTORIJA 61

vada jis tapo 1764 m. gruodþio mënesá. Gali bûti, kad ðis ávykis Oginskiø giminëje ir paskatinio tëvus suteikti Kleopui antràjá, bû- tent, Mykolo vardà. Pranciðkus Feliksas – tai Kleopo motinos Paulinos Ðembek sûnaus ið pirmosios santuokos su Celestiniu Lubenskiu vardas. Varðuvos kun- gaikðtystës teisingumo ministras Feliksas Pranciðkus Lubenskis gi- më 1758 m. lapkrièio 22 d. Minogoje prie Olkuðo. Jo tëvas – karaliaus ðambelionas Celestinas Lubenskis mirë 1759 m. sausio 16 d. Antanas – tai Kleopo motinos antrojo sûnaus ið jos antrosios santuokos vardas (prieð susituokdama su Andriumi Oginskiu ji buvo iðtekëjusi uþ Jono Prospero Potockio – Belzo vaivados ir Gu- zovo seniûno Mykolo Antano Potockio sûnaus. Vaivada Mykolas Antanas Potockis Guzovo seniûnijà perdavë savo sûnui Jonui Prosperui. Karalius Augustas III Saksonitis 1760 m. lapkrièio 27 d. pasiraðë sutikimà dël Guzovo seniûnijos perdavimo Jonui Prosperui Potockiui ir jo þmonai Paulinai iki gyvos galvos. 1761 m. rugsëjo 2 d. ðioje santuokoje Guzove gimë bûsimasis bankininkas, fabrikantas ir Kijevo vaivada Antanas Protazas Ja- chas Potockis. Jo tëvas Jonas Prosperas Potockis staigiai mirë Kosove, 1762 m. sausio 23 d. palaidotas Miednevicø vienuolyno rûsyje. Ignas – vardas, suteiktas Kleopui ið tëvo giminës pusës. Kuni- gaikðtis Andrius Ignas Joakimas Juozapotas gimë 1740 m. balan- dþio 13 d. Taduline (Vynine) Vitebsko vaivadijoje. Jis buvo Tado Pranciðkaus ir Izabelës Radvilaitës sûnus. 1763 m. liepos 21 d. Miednevicø tëvø reformatø baþnyèioje jis vedë Paulinà Ðembek, pagal pirmàjá vyrà – Celestynovà Lubenskà, pagal antràjá vyrà – Viena (Austrija). Prie parlamento. D. Mukienës nuotrauka Janovà Potockà. Juzefas – vardas, Kleopui suteiktas taip pat ið tëvo pusës. Gali iðvykdavo ir á dvarus, buvusius ávairiose Lietuvos vietose. bûti, kad ðis vardas kilæs ið Juozapoto. Ðis vardas buvo suteiktas Varðuvoje tëvo kelioniø ið Peterburgo á Vienà metu Kleopas My- Kleopo tëvui, áamþinant Ðventàjá Juozapotà Kuncevièiø (1579–1623). kolas buvo net pristatytas paèiam karaliui Stanislovui Augustui Po- Jis buvo Polocko ir Vitebsko unitø arkivyskupas, vëliau uþ Bresto niatovskiui. [...] Kleopas Mykolas lankydavosi ir Slonime – pas unijos rëmimà mirtinai nukankintas Vitebske. savo dëdæ, Lietuvos didájá etmonà, þinomà meno mecenatà Mykolà Tadas – Kleopui vardas suteiktas senelio ið tëvo pusës garbei. Kazimierà Oginská (1730–1800). XVIII a. pab. Slonimo rezidencija Kleopo senelis buvo Trakø vaivada Tadas Pranciðkus Oginskis. þinoma kaip itin svarbus kultûros þidinys Þeèpospolitos pasienyje. Tado vardu baigiasi visø Kleopui Mykolui krikðto metu suteiktø Ðiuose rûmuose buvo didelë biblioteka ir spaustuvë. Èia veikæs vardø eilutë. [...] orkestras ir teatras, kuriame buvo baleto trupë, konkuravo net su Varðuvos karaliðkuoju teatru. Kleopas Mykolas Slonime turëjo ga- limybæ paþinti tradicines liaudies dainas bei ðokius, vystyti savo VAIKYSTË IR JAUNYSTË muzikinius gabumus. Berniukas nuo maþens pasiþymëjo muzikiniu talentu. Dar gy- Kleopas Mykolas Oginskis buvo antrasis kunigaikðèio Audriaus vendamas su tëvais Vienoje, jis mokësi groti smuiku pas chorvatø ir Paulinos Oginskiø vaikas. [...] Kleopo Mykolo tëvai buvo Guzovo smuikininkà Jarnovièiø, kai kuriose ðalyse vadinamà Þernovikà. seniûnai. Guzovo seniûnø dvaras, vëliau dvarelis, kaip matyti ið Jarnovièius buvo þinomas pagal italiðkà pavardæ – Giovani Marë 1765 m. liustracijos, buvo labai kuklus, taèiau jo tëvai buvo tuome- Giornavicchi. Vëliau berniukas mokësi pas Viotá, Campanekà, La- tinës lenkø aristokratijos atstovai. Ðembekø, Lubenskiø, Potockiø, fontà ir Bilotà. Baigæs diplomatinæ misijà Vienoje, kunigaikðtis An- Oginskiø giminës [...] sudarë átakingiausiø Þeèpospolitos giminiø drius Oginskis á Guzovà atsiveþë prancûzø kilmës guvernantà (na- elità. mø mokytojà – red. p.) Þanà Rolay (Jean Rolay), daugeliui metø Ðiø giminiø ryðiai formavo ir Kleopo Mykolo bei jo vyresnës jam patikëdamas savo sûnaus Kleopo Mykolo auklëjimà. [...] sesers Juzefos namø atmosferà vaikystëje ir paauglystëje. Tëvas Þanas Rolay atliko svarbø vaidmená formuojantis Kleopo Myko- kunigaikðtis Andrius, turëdamas karaliaus pasitikëjimà, 1769 m. lo charakteriui. Ðtai vienas epizodø, uþraðytø Kleopo Mykolo dieno- buvo paskirtas Þeèpospolitos ágaliotuoju ministru ir pasiuntiniu Pe- raðtyje. Kartà supykæs berniukas trenkë vienam ið tëvo tarnø. Apie terburge, o 1772 m. jis ëjo ypatingojo pasiuntinio pareigas Vienoje tai suþinojæs Þ. Rolay pakvietë visus tarnus ir liepë maþajam gra- ir Paryþiuje. Ryðium su tuo, kaip raðo biografai, Kleopas Mykolas, faièiui atsiklaupti prieð nuskriaustàjá, pabuèiuoti jo kojas ir papra- dar bûdamas maþas berniukas, daþnai su tëvu keliaudavo á jo di- ðyti atleidimo. Berniukas ávykdë savo auklëtojo paliepimà, o po to plomatiniø tarnybø vietas. Bûdamas 7 metø amþiaus, jis su tëvais ilgai verkë – ne dël paþeminimo, o dël to, kad jam buvo gëda dël vyko á Vienà, ten lankë garsiosios operos spektaklius. savo poelgio. [...] Oginskiai daþnai iðvaþiuodavo ir á Varðuvà, kur jie turëjo rû- 1773 ar 1775 m. sûnui Kleopui Mykolui ir dukrai Juzefai tëvai á mus (stovëjo dabartinio „Europos“ vieðbuèio vietoje). Taip pat (Nukelta á 62 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 62 KULTÛROS ISTORIJA

(Atkelta ið 61 p.) dijo, kad padarysiu didelæ reformà polonezø srityje. Iki ðiol jie buvo kompanijø ðokiai, kurie turëjo nacionaliná bruoþà“. Guzovà pakvietë muzikos mokytojà. Tai buvo pianistas ir smuikinin- Gráþæs ið minëtos kelionës, Oginskis priëmë talentingà Vienos kas Juzefas Kozlovskis (1757–1831). Jam vadovaujant berniukas, pianistà ir kompozitoriø Juzefà Voflà. 1792 m. jø keliai iðsiskyrë, grodamas smuiku, fortepijonu, klavikordu ir studijuodamas muzi- kadangi Kleopo Mykolo gyvenime prasidëjo naujas etapas. Tuome- kos teorijà, greitai tobulëjo ir pajuto didþiulá potrauká muzikai. [...] tiniai politiniai ávykiai atitolino já nuo meno. Kleopas Mykolas Oginskis gavo visapusiðkà iðsilavinimà. Að- Tai buvo tragiðki Lenkijai politinio nuosmukio metai: lemtinga tuoniolikos jis jau gerai þinojo kelias uþsienio kalbas, gerai pieðë, iðdavystë (1792 m. balandþio 27 d. ir geguþës 14 d.) bei II-asis raðë eilëraðèius, grojo smuiku ir klavikordu, buvo labai apsiskai- padalijimas (1793 m. sausio 13 d.). tæs, puikiai þinojo pasaulio ir Europos istorijà, ypaè tëvynës, dël Dar iki Rusijos ir Prûsijos Lenkijos padalijimo akto pasiraðymo, kurios ateities jis vis labiau nerimavo. M. K. Oginskis iðvyko á Peterburgà dël sekvestro savo dvarams panaikinimo. Lankësi Jekaterinos II dvare, kur Platono Zubovo pa- lankumas prisidëjo prie sekvestro panaikinimo. DIDIKAS REVOLIUCIONIERIUS Gráþæs Kleopas Mykolas Oginskis Vilniuje uþmezgë artimes- nius santykius su organizuojamo Tado Kosciuðkos sukilimo Lietu- Kleopui Mykolui Oginskiui ir jo amþininkams teko gyventi aud- vos kariuomenës vyriausiuoju vadu Jokûbu Jasinskiu (1759–1794) ringoje Europos istorijos epochoje. Pradëdamas visuomeninæ ir bei kitais patriotais. politinæ veiklà, jis jau buvo visapusiðkai iðsilavinæs. Aktyviai daly- 1794 m. balandþio 22–23 d. naktá Lietuvoje prasidëjo sukilimas. vavo ðalies gyvenime. Sulaukæs 19 metø amþiaus, tapo Seimo Kleopas Mykolas ryþtingai palaikë sukilëlius ir prisijungë prie re- deputatu nuo Trakø vaivadijos. Dalyvavo Ðvietimo ministerijos Na- voliucinës vyriausybës. [...] Tada jis kunigaikðèiø Oginskiø gimi- cionalinës edukacijos komisijos veikloje. 1788 m. jam buvo pati- nës herbà „Vartai“ pakeitë á skydà su Prancûzijos revoliucijos ðû- këtos Lietuvos iþdininko pareigos ir uþ nuopelnus áteiktas Baltojo kiu: „Laisvë, lygybë, brolybë“. Kaip Vilniaus delegatas jis buvo erelio ordinas. 1789 m. jis pakartotinai buvo iðrinktas deputatu bei Nacionalinës tarybos nariu. Apie savo dalyvavimà sukilime infor- Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës iþdo komisijos nariu ir Lietu- mavo þmonà. Laiðkus jai adresuodavo uþraðydamas taip: „Pilietei vos kardininku. Bûdamas deputatu, sudarë sienos tarp Þemaitijos Izabelei Oginskai“ ir antspaudavo juos taip, kaip ir kitus dokumen- ir Prûsijos topografiná þemëlapá. 1789 m. vedë Cechanovo vaivados tus: „Laisvë, lygybë, brolybë.“ Savo lëðomis jis suformavo kariná Antano Lasockio ir Teresës Celinskos dukrà Izabelæ Lasockà. daliná ið 2 500 þmoniø ir pats jam vadovavo. Apie ðio dalinio kovas Karalius Stanislovo Augusto iniciatyva ir Ketveriø metø (1788– yra raðæs T. Kosciuðkos biuletenis, kuris operatyviai praneðinëda- 1792) seimo nutarimu nuo 1790 m. kovo 31 d. jis buvo pasiøstas vo apie sukilëliø kovas Lietuvoje. dirbti ypatinguoju pasiuntiniu á Olandijà bei Anglijà. [...] 1791 m. K. M. Oginskis T. Kosciuðkos sukilimo metu kovojo ne tik su vasario mënesá baigæs misijà, Kleopas Mykolas Oginskis iðvyko ginklu rankose, bet kariams patriotams jis á rankas ádavë ir kità ið Anglijos ir per Paryþiø bei Berlynà tø paèiø metø kovo mënesá ginklà – savo sukurtus karinius marðus ir patriotines dainas, ku- gráþo á Varðuvà. Savo gyvenimo pabaigoje Kleopas Mykolas pran- rios turëjo didelá pasisekimà tarp sukilëliø. Jos këlë jø dràsà, ener- cûzø kalba paraðë ir iðleido prisiminimus, kuriuose ávertino ðiuos gijà, entuziazmà. ávykius. Manoma, kad kelionës á Olandijà ir Anglijà metu gimë jo K. M. Oginskis yra pirmøjø lenkiðkø revoliuciniø marðø ir dainø sukurtas pirmasis, ðiuo metu jau neberandamas Oginskio polone- autorius. Jo dainas dainuodavo daugelis T. Kosciuðkos kariniø dali- zas. Po daugelio metø jis prisimins: „Tai buvo 1792 metø rudená, kai niø kovotojø, kurie vëliau perëjo á Henriko Dombrovskio lenkø le- sukomponavau, arba veikiau suimprovizavau ðá polonezà Varðuvo- gionus. je tuomet, kai pirmà kartà patyriau meilës jausmà. Jausmà, kuris Ið kairës: paminklas Volfgangui Amadëjui Mocartui (Wolfgang Amadeus trukdo neilgai, taèiau buvo ramus, tylus ir laimingas. Tai buvo jau Mozart, 1756–1791) ir paminklas Johanui Volfgangui Gëtei ( Johann antrasis mano paraðytas polonezas. Mano antrasis polonezas liu- Wolfgang Goethe, 1749–1832) Vienoje (Austrija). D. Mukienës nuotraukos KULTÛROS ISTORIJA 63

1794 m. lapkrièio pradþioje buvo pasiraðytas Varðuvos kapitu- paèiø metø lapkrièio 2 d. jis paliko Stambulà. Tada per Bukareðtà jis liacijos aktas. Sukilëliø armija tæsë kovas. Sukilëliø pajëgos pradë- iðvyko á Forkðanus ir Jasus. Bûdamas Moldovoje, suþinojo apie jo trauktis Krokuvos link. K. M. Oginskis nutarë emigruoti á uþsie- carienës Jekaterinos II mirtá (1796 m. lapkrièio 5 d.), apie Pave- ná – jis persirengë tarno rûbais ir pabëgo á Vienà, kur jo jau laukë lo I-ojo áþengimà á sostà ir apie leidimà T. Kosciuðkai iðvykti á þmona Izabelë. Bûdamas emigracijoje, palaikë ryðius su lenkø pat- uþsiená. Atsidûræs Sicilijoje, kaip keliaujantis muzikantas apsigy- riotø organizacijomis, kurios negalëjo susitaikyti su tëvynës nepri- veno Jablonove. Suþinojæs, kad austrø policija jo ieðko, norëdama klausomybës praradimu. Jau emigracijos pradþioje Kleopas My- areðtuoti ir nuveþti á Vienà, iðvyko á Lvovà. Neilgai pabuvæs ten, kolas suprato, kas jam, kaip sukilimo, vadinto „Lenkø revoliucija“, iðvyko á Krokuvà, vëliau – á Vroclavà. Ið ten per Drezdenà ir Briuselá dalyviui, gresia. Tada jis pasivadino konspiracine Michalovskio atvyko á Paryþiø. Èia jis iðvystë aktyvià patriotinæ veiklà, visø pirma pavarde. Vëliau Kleopas Mykolas slapstësi kaip Raèinskis, Jena siekdamas suvienyti visas emigracijoje gyvenusiø lenkø jëgas. Riedelo, Prancûzijos pilietis pirklys Martinas. Tuo metu (1796–1797 m.) prancûzø armijos vyriausiasis vadas 1794 m. gruodþio 7 d. Kleopas Mykolas su þmona ið Vienos Napoleonas Italijoje siekë ágyti lenkø simpatijas. Kai K. M. Ogins- iðvyko á Venecijà. Èia ið Nikolajaus Repnino patikëtinio Chomino kis vieno banketo metu grojo savo marðà, skirtà lenkø legionie- vaivados jis gavo pasà savo vardu ir Aleksandro Suvorovo laiðkà, riams, generolas Bonapartas pasakë: „Na, pasiklausykime. Kai kuriame buvo raðoma, kad kol kas nei Lenkijoje, nei Lietuvoje jo kalbama apie lenkø legionus, visada reikia pridurti: narsûs lenkø dvarai nebus rekvizuoti. Savo laiðke ið Venecijos 1794 m. gruodþio legionai, nes tie lenkai kaunasi kaip ðëtonai.“ 20 d. jis raðë, kad atsisakë pasiraðyti lojalumo Jekaterinai II raðtà, Tuo laikotarpiu tarp lenkø kariø buvo populiarus himnas „Lenkija kurá parengë buvæs Rusijos pasiuntinys Varðuvoje kunigaikðtis dar neþuvo“. Spëjama, kad muzikà ðiai kovinei dainai paraðë N. Repninas. Ðiam carienë buvo patikëjusi subtilià misijà – ið su- K. M. Oginskis. 1791 m. balandþio 24 d. jo laiðke generolui Janui kilimo vadø iðgauti dokumentus, liudijanèius apie jø „nuoðirdþià at- Henrikui Dombrovskiui K. M. Oginskis nurodo: „Siunèiu marðà len- gailà“. Tokià formuluotæ Kleopas Mykolas pavadino negarbinga. Kur- kø legionams.“ [...] jeris, kurá jo motina Paulina ið Guzovo atsiuntë pas já á Venecijà, su Manoma, kad K. M. Oginskiui teko garbë sukurti Lenkijos nacio- raðtu gráþo atgal á Lenkijà, negavæs Kleopo Mykolo Oginskio paraðo. nalinio himno muzikà. Þinomas faktas, kad nuo T. Kosciuðkos suki- Nuo to laiko K. M. Oginskio gyvenimas buvo panaðus kaip ir limo (1794 m.), jis gyveno ir kûrë tik emigracinio patriotizmo dva- visø kitø lenkø patriotø-tremtiniø. sia. Tarpukariu, apie 20 metø, Lenkijoje nacionalinio himno melodi- Italijoje Kleopas Mykolas gyveno apie metus. Ið ten 1795 m. jos autoriumi buvo laikomas bûtent jis. geguþës 1 d. Þanui Rolay, gyvenanèiam Guzove, laiðke paraðë apie Bûdamas emigracijoje, K. M. Oginskis kurá laikà tikëjo, kad Na- savo muzikinius iðgyvenimus, apie garsëjanèius spalvoto Veneci- poleonas Bonapartas gali padëti Lenkijai atgimti. Jis su Napoleonu jos stiklo gaminius, Murano salø þavesá. 1795 m. rugpjûèio 25 d. ir susiraðinëjo. Patriotizmo ákvëptas, Kleopas Mykolas paraðë net vienam savo giminaièiui Varðuvoje Kleopas Mykolas raðë apie Napoleonui skirtà vieno akto operà. Ji prancûzø vadui turëjo pri- materialinius sunkumus, dël kuriø jo þmona Izabelë buvo priversta minti apie lenkø reikalus ir jø lûkesèius, siejamus su jo asmenybe. sugráþti á savo tëvo dvarà Bþezinuose. Taèiau palaipsniui M. K. Oginskis ásitikino, kad Napoleono politika Tø paèiø metø lapkrièio mënesá Kleopas Mykolas gavo savo nesuteikia vilèiø gràþinti Lenkijai nepriklausomybæ. [...] Priimti spren- giminaitës Mykolo Kazimiero Oginskio sesers kunigaikðtienës Rad- dimà pakeisti savo pozicijà K. M. Oginskiui padëjo Adomas Èarto- vilienës pakvietimà apsilankyti pas jà Romoje – jos rezidencijoje. riskis, buvæs caro pasiuntinys prie Sardinijos karaliaus dvaro. Nuo Ten nuvykæs Kleopas Mykolas susirgo ir kurá laikà gydësi. maþø dienø jis buvo auklëjamas kartu su caraièiu Aleksandru ir 1796 m. [...] Kleopas Mykolas iðvyko á La Valetà – á Maltos tapo jo draugu visam gyvenimui. riteriø Didþiojo magistro rezidencijà, o ið ten – á Smirnà ir 1796 m. balandþio 9 d. buvo jau Konstantinopolyje. Èia gyveno iki lapkrièio (Nukelta á 64 p.) mënesio ir vedë derybas su sultonu Selimu III. Ðiø derybø tikslas D. Mukienës ir V. Rutkausko nuotraukose (ið kairës): Paryþiaus katedra buvo sukurti karinæ sàjungà prieð Rusijà ir sudaryti galimybes Len- (Prancûzija) ir Venecijos ðv. Morkaus bazilika ir Doþø rûmø fragmentas (Italija) kijai atgimti. Supratæs, kad jo misija neduoda jokiø rezultatø, tø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 64 KULTÛROS ISTORIJA

davo vaikðèioti. Tokiu bûdu buvo ákurta áspûdinga rezidencija isto- rinës Lietuvos teritorijoje. Èia kurá laikà bûdavo daþna iðkiliø Kara- lystës (Lenkijos – red. p.) ir Lietuvos pilieèiø suvaþiavimø ir susiti- kimø vieta. Èia rinkdavosi kunigaikðèio draugai, vykdavo diskusi- jos visuomeniniais ir politiniais klausimais, naujø literatûriniø ir muzikiniø kûriniø perklausos. Ið Peterburgo á Zalesæ atvykdavo Ju- zefas Kozlovskis, kuris daug metø caro rûmuose buvo imperato- riaus seserø mokytoju. Senatvëje jis persikëlë gyventi á Zalesæ pas kunigaikðtá Mykolà Kleopà, kurá jaunystëje buvo mokæs muzikos. Lankësi Zalesëje ir nemaþai Vilniaus universiteto mokslininkø. Ku- nigaikðtis buvo ðio universiteto garbës narys ir dalyvaudavo sena- to susirinkimuose. Su Vilniaus universitetu kunigaikðtá siejo ypa- tingi ryðiai. Jis universitetui padovanojo du mikroskopus ir telesko- pà, papildë universiteto rinkinius ir daugeliu kitø vertybiø. Jo rûpes- èiu buvo suteikta amnestija þymiam lenkø matematikui, filosofui ir astronomui Janui Sniadeckiui, kuris, gráþæs á Vilniø 1807 m., tapo Vilniaus universiteto rektoriumi. Materialinæ ir moralinæ kunigaikð- èio K. M. Oginskio paramà gavo ir mokslininkai Hugas Kolontajus, Chemijos ir medicinos katedros profesorius Andrius Sniadeckis Mikalandþelio Dovydo skulptûros kopijos (Florencija, Sinjorijos aikðtë) fragmentas. V. Rutkausko nuotrauka bei daugelis kitø. Zalesëje lankydavosi ir K. M. Oginskio bendraþygiai, dalyvavæ 1794 m. T. Kosciuðkos sukilime. Jie èia daþnai prisimindavo nacio- (Atkelta ið 63 p.) nalinio sukilimo vadà. Beje T. Kosciuðkos biustas stovëjo Zalesës Ið Paryþiaus K. M. Oginskis iðvyko á Hamburgà ir Berlynà, o ið rûmø salone. Parke, prie ðlaito, ant didelio riedulio, buvo uþraðyti ten – á Prûsijos okupuotus Bþezinus prie Varðuvos – á savo þmonos þodþiai: „Kosciuðkos ðeðëliams“. Parke kunigaikðtis áamþino ir sa- tëvø dvarà. Tarpininkaujant Prûsijos pasiuntiniui Peterburge, jis sten- vo mokytojo, auklëtojo Þano Rolay atminimà. gësi gauti caro Pavelo I leidimà gráþti á savo dvarus Lietuvoje. Caras Savo patrauklumu rezidencija þavëjo net raðytojus ir poetus. Pavelas I, degantis neapykanta visiems, kas turëjo kà nors bendro Lankësi èia kunigaikðèio bièiulis, raðytojas, Vilniaus patriotinës su Prancûzijos revoliucija, ðio praðymo nepatenkino. 1801 m., kai jaunimo grupës „Filaretai“ narys Jonas Chodzka (Boreika), vëliau caras Pavelas I, kaip sàmokslo auka, þuvo ir á sostà áþengë caras uþ savo veiklà caro iðtremtas á Sibirà. 1821 m. Jonas Chodzka á Aleksandras, K. M. Oginskis paraðë atitinkamà praðymà naujam Zalesæ atvaþiavo su savo jaunu sûnumi, pradedanèiu poetu, Adomo valdovui. 1801 m. spalio pabaigoje K. M. Oginskis gavo imperato- Mickevièiaus bièiuliu Aleksandru. Susiþavëjæs ðios vietovës gro- riaus Aleksandro I leidimà atvykti á Rusijà. Gardine jis prisiekë þiu, Aleksandras sukûrë poemà „Zalesë.“ iðtikimybæ Rusijos carui, o 1802 m. vasario 5 d. jau buvo Peterbur- 1819 m. savo „Atsiminimams“ perraðyti K. M. Oginskis sekre- ge. Praëjus 10 dienø nuo atvykimo, caras suteikë jam audiencijà. toriais pasirinko Leonardà Chodzkà ir Jonà Moðèinská. „Atsimini- Aleksandras I gràþino M. K. Oginskiui didelæ dalá jo valdø, paskyrë mus“ sudarinëjo ið surinktos korespondencijos. L. Chodzka vëliau Rusijos imperijos senatoriumi ir patikëjo jam slaptojo patarëjo parei- buvo studijos „Kunigaikðèiø Oginskiø ið Kozelsko genealogija“ au- gas. K. M. Oginskis apsigyveno savo dvare Zalesëje, netoli Vilniaus, torius, o, apsigyvenæs Paryþiuje, K. M. Oginskio „Atsiminimø“ lei- ir atsidëjo mokslams, muzikai, sodininkystei, raðë prisiminimus. dëjas. Jonas Moðèinskis vëliau tapo þinomu gydytoju ir imperijos patarëju. 1817 m. K. M. Oginskis Vilniuje iðleido du savo kûriniø rinkinius: vienà – polonezø, kità – romansø. Lëðas, gautas uþ parduotus leidi- ALEKSANDRO I VALDYMO METAI nius, jis paskyrë Vilniaus labdaros draugijai, kurios pirmininku bu- vo. Ði draugija suteikdavo paramà tiems, kam jos labiausiai reikë- Ið daugybës turëtø dvarø, Zalesë, buvusi prie Vilijos upës, tarp davo. Specialiai tam buvo pastatytas namas, kuriame buvo ákurta Vilniaus ir Minsko, tapo mëgstamiausia Kleopo Mykolo Oginskio serganèiø ir pagyvenusiø þmoniø prieglauda. Jos veikla kunigaikð- rezidencija. „1802 m. balandþio 28 d. palikau Peterburgà, ketinda- tis nuolat domëdavosi, pats apsilankydavo prieglaudoje. mas iki gyvenimo pabaigos apsigyventi kaime, netoli Vilniaus“. Kleopo Mykolo Oginskio ir Izabelës (gimë 1764 m.) ið Lasockø Taip Kleopas Mykolas raðë savo dienoraðtyje, prisimindamas tas giminës santuokoje (sudaryta 1798 m.) gimë du sûnus: Tadas Anta- laimingas sugráþimo á protëviø þemes dienas. 1802 m., atvykæs á nas (g. 1798 m. Bþezinuose) ir Pranciðkus Ksaveras (g. 1801 m.). Zalesæ, jis rado senus, gerokai jau apleistus rûmus. Pasikvietæs á 1802 m. Kleopas Mykolas Oginskis su Izabele iðsiskyrë (Izabelë pagalbà Vilniaus universiteto architektûros profesoriø Mykolà Ðul- mirë 1852 m. Bþezinuose) ir tais paèiais 1802-aisiais vedë Kajeto- cà, jis pradëjo naujø rûmø statybà. Ðiam darbui teko paskirti dvide- no Nagurskio naðlæ dainininkæ Marijà Neri. Ji buvo kilusi ið garsios ðimt metø. Per tà laikotarpá tarp dviejø á Vilijà átekanèiø upeliø – italø ðeimos, kurioje gimë Ðventasis Pilypas Neri. Marija gimë Bobrinkos ir Rudnicos – buvo pastatyti nauji rûmai, árengtas anglið- 1778 m. Venecijoje. Ji buvo labai graþi. Kurtuvënø dvaro Þemaitijo- kas sodas, oranþerijos, þvërynas. Ið paèiø reèiausiø augalø, ku- je valdytojas, 1794 m. T. Kosciuðkos sukilimo dalyvis, vëliau emig- riuos ið Vilniaus pristatinëjo Jundzilas ir Strunila, buvo uþveistas ravæs á uþsiená, Kajetonas Nagurskis su ja susipaþino Venecijoje. botanikos sodas. Kunigaikðtis nurodë apsodinti medþiais kelius 1796 m., po Jekaterinos II mirties, K. Nagurskis gavo amnestijà ir nuo rezidencijos iki Vilijos upës, kurios pakrantëmis jis pats mëg- atvyko su ja á Varðuvà, o vëliau Vilniuje Marijà Neri vedë. 1802 m. KULTÛROS ISTORIJA 65

K. Nagurskis mirë, nepalikæs ápëdiniø. Kurtuvënø dvarà, kuris turë- jo 1 000 valakø þemës ir keletà palivarkø, Marija Neri pardavë ir kaip labai turtinga jauna naðlë apsigyveno Vilniuje. Jos rankos sie- kë Vilniaus generalgubernatorius Levinas Benigsenas ir jau su Iza- bele iðsiskyræs kunigaikðtis Kleopas Mykolas Oginskis. Marija pa- sirinko kunigaikðtá K. M. Oginská. Kai kunigaikðtis tapo imperijos senatoriumi, jo þmona gavo aristokratiðkà titulà ir vadinosi Marija de Neri. Kaip senatorienë ji daþnai dalyvaudavo imperatoriaus ren- giamuose pokyliuose Peterburge. Pasiþymëjo protu ir sumanumu. Sutvarkë Zalesës ir Rietavo dvarø ûkinius reikalus. Buvo visos Oginskiø giminës geniali finansininkë. Kunigaikðtis Kleopas Myko- las Oginskis buvo labai iðlaidus. Marija de Neri, gyvendama santuokoje su Kleopu Mykolu Ogins- kiu, 1803 m. liepos 10 d. Zalesëje pagimdë dukrà Amelijà, kuri tapo grafo Karolio Zaluskio þmona. 1808 m. Florencijoje Oginskiams gimë sûnus Irenëjus Kleopas (tuo metu Kleopas Mykolas Oginskis buvo Paryþiuje), o 1810 m. – dukra Ema, (jos vyru tapo grafas Prancûzijos Luaros slenio Sambordo pilis. D. Mukienës nuotrauka Ipolitas Bþostovskis). 1813 m. Oginskiai susilaukë dukters Idos, kuri iðtekëjo uþ Adolfo Piottucho Kublickio. su K. M. Oginskiu reikia iðsaugoti oficialius santykius. [...] Ir taip Marija de Neri Oginskienë mirë 1851 m. rugsëjo 21 d. Pizoje per Drezdenà ir Paryþiø M. K. Oginskis iðvyko á Italijà ir apsigyveno (Toskanos, kuri yra centrinëje Italijoje, mieste). Florencijoje. 1808 m. politiniai ávykiai ir santykiø tarp Rusijos ir Prancûzijos pablogëjimas bei 1807 m. taikos po 1806–1807 m. karo sudarymas tarp Napoleono I ir Aleksandro I bei Frederiko Vilhelmo III Tilþëje, ATSISVEIKINIMAS SU TËVYNE kur buvo nutarta ákurti Varðuvos kunigaikðtystæ ir laisvàjá Gdansko miestà bei Rusijai pradëti Anglijos blokadà, vël paskatino Kleopà Florencija – senovinis Italijos miestas, Julijaus Cezario prie Ar- Mykolà Oginská imtis politinës veiklos. Tada ið Zalesës jis iðvyko á no upës ákurtas 59 m. iki Kristaus gimimo. Pastatytas jis ant Etrus- Peterburgà, o ið ten – á Paryþiø. Ið Paryþiaus Kleopas Mykolas kø miesto griuvësiø, kaip kolonija buvusiems Romos imperijos, nuvyko á Italijà, kur 1807 m. Venecijoje jis susitiko su Napoleonu vadinamos Florentia, kariams. Miesto ekonominis vystymasis ið- (antrà kartà su juo susitiko 1810 m. Paryþiuje). ryðkëjo krikðèionybës eros pradþioje. Viduramþiais, atsiradus ge- 1811 m. po kelionës á Italijà, K. M. Oginskis gráþo á Zalesæ. To lumbës ir ðilko gamybai, Florencijoje prasidëjo didþiulis pramonës laikotarpio ðalies ávykiams jis buvo lojalus. Tokios pat pozicijos pakilimas. 1321 m. èia ákurtas Universitetas. XV a. Florencija buvo laikësi ir T. Kosciuðka. Napoleonui mëginant atkurti Lenkijà, laikësi Italijos atgimimo pagrindinis kultûros þidinys. Miestas garsëja uni- neutraliai. kaliais viduramþiø ir renesanso architektûriniais paminklais, stebi- Napoleono þygio á Rusijà metu (1812 m.) kunigaikðtis Oginskis nanèiais savo groþiu ir didybe iki ðiol. Savo senovës paminklø atvyko á Vilniø ir susitiko su Prancûzijos imperatoriumi. Napoleo- groþiu Florencija nuo seno traukë viso pasaulio keliautojus. Á Flo- nas tuo metu kunigaikðtá K. M. Oginská laikë iðdaviku. Prancûzø rencijà vykdavo daug ir lenkø. Taèiau tik po Lenkijos padalijimo bei armijos ekspansijos á Maskvà metu kunigaikðtis K. M. Oginskis su T. Kosciuðkos ir lapkrièio sukilimø pralaimëjimø, Florencijoje ási- savo dvaru vyko paskui pasitraukianèià Rusijos armijà ir pasiekë kûrë itin daug lenkø, lietuviø tarp jø ir poetas Adomas Mickevièius, Peterburgà. Laikotarpiu, kai Napoleonas buvo uþëmæs Maskvà, Julius Slovackis, Zigmuntas Krasinskis, Ciprijonas Kamilis Norvi- K. M. Oginskis gyveno Rusijoje. Kai prancûzø armija paliko Maskvà, das. Su Florencija savo likimà susiejo ir á uþsiená pasitraukæs kunigaikðtis sugráþo á Zalesæ. Tuo laikotarpiu jis ásitikino, kad efekty- K. M. Oginskis. Toskanos sostinëje Florencijoje K. M. Oginskis jau viausias kovos bûdas dël Lenkijos ateities yra rûpinimasis jos nacio- buvo lankæsis ir anksèiau – 1796 m., savo pirmosios emigracijos naline kultûra, todël pasiðventë kûrybiniam ir leidybiniam darbui. uþsienyje laikotarpiu, prieð iðvykdamas á Konstantinopolá. Su ðei- 1815 m., po Vienos kongreso, atgimë K. M. Oginskio puoselë- ma jis èia ilgiau gyveno 1808–1809 m. poilsinës kelionës ið Zalie- tos Tëvynës prisikëlimo viltys. Norëdamas prisidëti prie ðio pri- sës á Europos valstybes metu. Florencijoje 1808 m. gimë jo sûnus sikëlimo, jis carui Aleksandrui tuo metu pateikë ávairiø pasiûly- Irenëjus Kleopas Oginskis. mø, kaip Rusijai galëtø padëti atstatyti Lenkijà. Imperatorius, nors 1823 m. sausio mënesá, iðvykæs ið Zalesës, K. M. Oginskis ið ir buvo sudaræs galimybæ Lenkijos karalystei turëti paèià libera- pradþiø trumpam apsistojo Drezdene, o po to per Paryþiø iðvyko á liausià Konstitucijà Europoje, taèiau jos praktiniu pritaikymu rûpi- Florencijà, kurià puikiai paþinojo. Ðá mokslo ir meno miestà jis nosi pats sau. [...] buvo pamilæs jau anksèiau. Kleopà Mykolà traukë paveikslø gale- Palaipsniui K. M. Oginskis prarado pasitikëjimà caru, papraðë rijos Uffizi ir Palazzo Pitti. Lankydavo jis ir Michelangelo genialø jo, kad suteiktø ilgalaikiø atostogø, motyvuodamas tuo, kad bûtinai kûriná – Medièiø koplyèià, þymiø meistrø skulptûromis papuoðtoje turi gydytis, nes já kamuoja podagra. Tuo metu ið dalies buvo para- lyþiuotos ir jo þmonos kojos. Abiem reikëjo sanatorinio gydymo Sinjorijos aikðtëje (Piazza della Signoria) ir San Giovani baptisteri- uþsienyje. 1822 m. pabaigoje kunigaikðtis K. M. Oginskis pasiryþo joje. Gyvendamas Florencijoje, K. M. Oginskis daþnai lankydavo ir iðvykti á uþsiená. Tikëtina, kad Peterburgo imperatoriðkasis dvaras Santa Maria Novella ðventovëje, kurià statydami ir puoðdami penkis suprato, kokia yra tikroji senatoriaus apsisprendimo iðvykti prie- þastis, taèiau jam palikti Rusijos netrukdë, nes buvo manoma, kad (Nukelta á 66 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 66

(Atkelta ið 65 p.)

ðimtus metø dirbo daugybë statybininkø ir daugybë þymiø Floren- cijos ir Sienos dailininkø. Jis ir apsigyveno netoli Santa Maria No- vella baþnyèios. Florencijos laikotarpis K. M. Oginskio gyvenime labai reikð- mingas darbais. Èia jis itin daug nuveikë kaip kompozitorius, istorikas ir savo ðalies patriotas. Kleopas Mykolas èia sukûrë lenkiðkumo imitacijà, apie kurià vëliau savo kûryboje minëjo Ado- mas Mickevièius ir Antonis Odyniecas. Florencijoje K. M. Ogins- kis raðë savo prisiminimus, „Laiðkus apie muzikà“ ir kûrë muzi- kà. „Laiðkuose apie muzikà“ jis pasakoja, kad tuo metu, kai turë- davo po ranka fortepijonà ir bûdavo paskendæs mintyse apie pra- rastà tëvynæ, improvizuodavo melancholiðka tematika. Florencijoje jis toliau tobulino polonezus. Kaip polonezø kûrë- jas, jis buvo originaliausias ðio þanro kûriniø autorius. Jiems vi- sada suteikdavo nacionaliná charakterá. Kûrë juos, kaip yra pats paþymëjæs, ne ðokiams, o klausymuisi. K. M. Oginskio muzikiná kûrybiná palikimà sudaro opera „Bo- napartas Kaire“, apie 20 romansø ir 40 kûriniø fortepijonui, tarp kuriø yra valsø, marðø, kadriliø, mazurkø, daugiau negu 20 polo- nezø. Populiariausias K. M. Oginskio kûrinys iki ðiol – polonezas „A-mol“, kuriam vëliau prigijo pavadinimas „Atsisveikinimas su tëvyne“. Polonezai iðgarsino K. M. Oginská ir jis iki ðiol pelnytai laikomas vienu ið þymiausiø lenkø kompozitoriø. Jis buvo pirma- sis lenkas, kurio kûrinius, ypaè polonezus, plaèiai þinojo visa Europa. Beveik visose ðalyse jo kûriniai yra daþnai leidþiami. Ðis kûrëjas dar gyvas buvo apipintas legendomis. Jo patriotiniø dai- nø, raðytø sukilëliams ir legionams, didþioji dauguma dingo arba tapo liaudies. K. M. Oginskio muzikiniø kûriniø pagrindà sudaro nacionalinis stilius. Savo kûryba jis yra padaræs nemaþà átakà tokiems þy- miems kompozitoriams kaip Frederikas Ðopenas, Karolis Lipins- kis (1790–1861), Stanislovas Moniuðka (1819–1872), Henrikas Vieniavskis (1835–1880). Visi mokslininkai, tyrinëjæ K. M. Ogins- kio kûrybà, nurodo, kad tai vienas talentingiausiø kûrëjø iki F. Ðopeno. K. M. Oginskis mirë 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje. Ið pra- dþiø jis buvo palaidotas vienuolyno kapinëse prie Santa Maria Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas, Lietuvos nacionalinës premijos laureatas, Plungës miesto garbës pilietis, Novella baþnyèios, netoli namo, kuriame gyveno. Vëliau jo palai- I–III tarptautiniø Mykolo Oginskio festivaliø meno vadovas, prof. Juozas kai buvo perkelti á senovinæ Florencijos ðventovæ Santa Croce, Domarkas. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo kur jie ilsisi iki ðiol. Parapijos, kurios teritorijoje gyveno kunigaikðtis K. M. Ogins- kis, mirties aktai saugomi Florencijos miesto Toskanos rajono ar- chyve. Ið jø suþinome, kad kompozitorius mirë 1833 m. spalio 15 d. 2 val. 15 min. prieð vidurdiená. Prieð mirtá jis gyveno Florencijos JUOZAS Santa Irintos rajono Via dei Legnaioli (t. y. Staliø) gatvëje, Nr. 1044. Po vyro mirties naðlë Marija de Neri apsigyveno Zaliesëje, kur valdë jaunø kunigaikðèiø Tado ir Pranciðkaus Ksavero ið pir- mosios kunigaikðèio K. M. Oginskio santuokos bei Irenëjaus Kle- DOMARKAS opo ið jos santuokos su K. M. Oginskiu turtus. Marija de Neri (kunigaikðtienë Oginskinë) mirë 1851 m. rugsëjo 21 d. Pizoje. Baltarusijos ambasados Italijoje rûpesèiu Smurgainiø ir Zale- „Juozas Domarkas Lietuvoje sukûrë tikrai profesionalø sës gyventojai ant namo, kuriame antrosios emigracijos metu orkestrà ir su juo yra pagrojæs ið esmës visà ðiame kraðte gyveno kunigaikðtis, kompozitorius, valstybës ir visuomenës atsiradusià simfoninæ muzikà. Tai nebûtinai ávyksta dau- veikëjas Kleopas Mykolas Oginskis, pritvirtinta atminimo lenta. Ant gelyje ðaliø...“ jos iðkalti tokie þodþiai: „Ðiame name nuo 1823 iki 1833 metø gyve- Osvaldas Balakauskas, 1997 m. no ir mirë garsusis kompozitorius Kleopas Mykolas Oginskis.“ IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 67

Juozas Domarkas – muzikø Eligijaus ir Stasio Domarkø brolis, II tarptautiniø S. Prokofjevo dirigentø konkursø Sankt Peterburge Lietuvoje ir toli uþ jos ribø þinomas dirigentas, pedagogas, ilgame- (Rusija) vertinimo komisijos narys, 1999 m. – tarptautinio tis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vado- M. K. Èiurlionio konkurso tarybos narys. vas ir dirigentas, profesorius (1995), Plungiðkiø draugijos narys, Maestro iðugdë savità interpretacijos braiþà turintá LNSO, pajëgø Plungës miesto garbës pilietis, visø trijø tarptautiniø Mykolo Ogins- interpretuoti ávauiriausiø stiliø ir sudëtingiausià simfoninæ muzikà. kio festivaliø meno vadovas, vienas ið pagrindiniø organizatoriø. J. Domarko kûrybiná repertuarà sudaro daug klasikinës, ro- Gimë J. Domarkas 1936 m. liepos 28 d. Varkaliuose (Plungës r.). mantinës ir ðiuolaikinës muzikos kûriniø. Neabejotinai iðskirtinæ Muzikos pradëjo mokytis Klaipëdoje. 1955–1960 m. studijavo Lie- vietà ðio dirigento koncertinëje veikloje uþima ðiuolaikinë muzika, tuvos konservatorijoje (Juozo Jasenkos klarneto klasë). 1963 m. ypaè Lietuvos kompozitoriø kûrybos atlikimas bei propagavimas. Maskvoje staþavosi pas prancûzø dirigentà I. Markevièiø. 1965 m. Jam vadovaujant LNSO yra atlikæs daugiau kaip ðimtà lietuviø kom- baigë Leningrado konservatorijà (L. Musino dirigavimo klasë). Pas- pozitoriø kûriniø – nuo M. K. Èiurlionio simfoniniø poemø iki Eduar- kutiniais studijø metais sulaukë pasiûlymo diriguoti ir vadovauti do Balsio, Juliaus Juzeliûno, Antano Rekaðiaus, Felikso Bajoro, Vy- svarbiausiam Lietuvos reprezentaciniam kolektyvui – LNSO. tauto Barkausko ir Osvaldo Balakausko simfoniniø opusø, neminint Pasiûlymà priëmë ir nuo 1964 m. pradëjo dirbti LNSO meno vadovu daugelio jaunø kompozitoriø pirmøjø simfonijø. Kai kuriø ðiø kûriniø bei vyriausiuoju dirigentu. Anot jo kolegø, ágimtas vitaliðkumas, atsiradimà inspiravo kompozitoriø draugiðki santykiai su dirigentu atkaklumas ir uþgrûdinta valia padëjo jam pasiekti svarbiausià pro- ir buvo jam dedikuoti. Maestro dëka daugelis jø ðiandien skamba fesiná tikslà – iðugdyti Lietuvoje aukðtos klasës simfoniná orkestrà. ne tik koncertuose – iðleista daugybë áraðø Lietuvoje ir svetur („Me- Jo kûrybinë ir darbinë veikla gana ávairiapusë. 1968 m. J. Do- lodija“, „Marco Polo“, „Col legno“, „Ella Records“, „Naxos“). markas pradëjo dirbti dëstytoju Lietuvos muzikos akademijoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre J. Domarkas pa- Vilniuje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1972– statë ir dirigavo G. Bizet operà „Karmen“ (1985) ir du vienaveiksmius 1991 m. jis buvo Lietuvos studentø simfoninio orkestro vadovas, baletus – M. Ravelio „Dafnis ir Chlojë“ bei G. Bizet-R. Ðèedrino „Kar- nuo 1995 m. – Lietuvos muzikos akademijos Dirigavimo katedros men-siuità“ (1997). Klaipëdos muzikiniame teatre maestro pastatë ir vedëjas. 1988–1991 m. dirigavo Baltijos (Vilniaus, Rygos, Talino ir dirigavo I. Stravinskio operà „Karalius Edipas“ (1997) ir G. Bizet ope- Sankt Peterburgo) akademijos jaunimo simfoniniam orkestrui. rà „Karmen“ (1998). 1975 m. su LNSO pradëjo rengti jaunøjø Lietuvos atlikëjø koncertus 1986 m. J. Domarkui, paskutiniam ið Lietuvos menininkø, buvo (vëliau ðis festivalis pavadintas „Atþalyno“ vardu). sutektas tuometinës Sovietø sàjungos liaudies artisto vardas. Su LNSO dalyvavo daugelyje tarptautiniø festivaliø, tarp jø – 1974 m. jam suteikta Lietuvos valstybinë premija, o 2000 m. – „Maskvos þvaigþdës“, „Rusø þiema“, „Varðuvos ruduo“, „Prahos Lietuvos nacionalinë premija. pavasaris“. Kaip dirigentas yra daug gastroliavæs Europoje, Japoni- 1994 m. J. Domarkas apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikð- joje. Dirigavo Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Èekijos, Vokietijos, Esti- èio Gedimino ordino Karininko kryþiumi, 1998 m. – Didþiojo Lietu- jos, Venesuelos, Turkijos, Suomijos ir daugelio kitø ðaliø orkest- vos kunigaikðèio Gedimino ordino Didþiuoju kryþiumi. rams. Jis yra koncertavæs ir su Lietuvoje bei pasaulyje þymiais 2006 m. rugsëjo mënesá uþ nuopelnus plëtojant Lenkijos ir Lietu- atlikëjais: dainininkais Graþina Apanavièiûte, Sergejumi Larinu, Irena vos bendradarbiavimà J. Domarkas apdovanotas Lenkijos Res- Milkevièiûte, Virigilijumi Noreika, Jelena Obrazcova, Vladimiru Prud- publikos Kavalieriaus kryþiaus ordinu. nikovu, Violeta Urmana; pianistais – Dmitrijumi Baðkirovu, Justusu Frantzu, Petru Geniuðu, Emiliu Gilelsu, Johnu Ogdonu; smuikinin- Tekstà pagal informacijà, skelbiamà Audronës Þigaitytës-Nekro- kais – Vilhelmu Èepinskiu, Raimundu Katiliumi, Leonidu Koganu, ðienës tekste („Visuotinë lietuviø enciklopedija“, t. 5, p. 62), inter- Gidonu Kremeriu, Julianu Rachlinu, Vladimiru Spivakovu; violon- neto leidinyje „Lietuvos nacionalinë filharmonija“ (interneto prieiga èelininkais – Davidu Geringu, Natalija Gutman, Ivanu Monigeti, http://www.filharmonija.lt/lt/atlikejai/juozas-domarkas/, þr. 2008 m. Mstislavu Rostropovièiumi, Aleksandu Rudinu, taip pat su altininku liepos 15 d.) parengë Danguolë ÞELVYTË Jurijumi Baðmetu, trimitininku Håkanu Hardenbergeriu, klarneti- ninku Kari Kriikku ir daugeliu kitø. 1991 ir 1995 m. J. Domarkas buvo IV ir V tarptautinio G. Fitelber- Plungës panorama. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo go dirigentø konkurso Katovicuose (Lenkija), 1993 ir 1996 m. – I ir

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 68 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

STASYS DOMARKAS

Stasys Domarkas – dirigentas, Plungiðkiø draugijos narys, Plun- gës miesto garbës pilietis, visø trijø tarptautiniø Mykolo Oginskio festivaliø vienas ið pagrindiniø organizatoriø, muzikø Eligijaus ir Juozo Domarkø brolis. Gimë jis 1939 m. balandþio 15 d. Merkeliuose (Plungës r.). Ið pradþiø muzikos mokësi Klaipëdos muzikos mokykloje, vëliau stu- dijavo Lietuvos valstybinëje konservatorijoje, o 1967 m. baigë Le- ningrado (Sankt Peterburgo) konservatorijà, kur studijavo Simfoninio dirigavimo katedroje (I. Musino klasë). Savo kûrybiná kelià pradëjo studijuodamas Sankt Peterburge – ið pradþiø dirbo konservatorijos operos studijoje sufleriu, o vëliau ir dirigentu – dirigavo „Eugenijø Oneginà“, „Traviatà“. Gráþæs á Lietuvà, 1967–1989 m. dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dirigentu, 1980–1985 m. buvo dar ir ðio teatro direktorius, 1989–1992 m. – dirigentas. 1970 m. Kaune ið vietiniø meniniø pajëgø suorganizavo kameri- ná orkestrà, vëliau peraugusá á ðiandien þinomà Kauno miesto savi- valdybës kameriná orkestrà. Parengë ir dirigavo ðias operas: J. Karnavièiaus „Graþina“ (1968), A. Belazaro „Kupriukas muzikantas“ (1973), V. Ðebalino „Uþsispy- rëlës sutramdymas“ (1977). Yra parengæs ir dirigavæs nemaþai Dirigentas, Plungës miesto garbës pilietis, tarptautiniø Mykolo Oginskio festivaliø vienas ið pagrindiniø organizatoriø, festivalio orgestro ákûrëjas ir opereèiø: J. Ðtrauso „Vienos kraujas“ (1968) ir „Ðikðnosparnis“ vadovas Stasys Domarkas. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo (1973), J. Hermano „Sveika, Doli!“ (1971), I. Kalmano „Grafaitë Marica“ (1984), F. Loewe’s „Mano puikioji ledi“ (1986), A. Reka- ðiaus operà-oratorijà „Ðviesos baladë“ (1970), A. Braþinsko miu- viatà“, „Figaro vedybas“, „Carmen“. „Carmina Burana“. ziklà „Pagramanèio ðnekuèiai“ (1976) ir kt. Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ, gráþo gyventi ir dirbti á Lietuvà. 1990–1992 m. dirbo Minsko operos ir baleto teatro dirigentu, 1993 m. subûrë Maþosios Lietuvos simfoniná orekstrà, kuris tæ- 1993–1995 m. – Klaipëdos muzikinio teatro vyr. dirigentu, 1995– sia Klaipëdos kraðto simfoninës muzikos propagavimo tradicijà. 1998 m. – ðio teatro vyr. dirigentu ir vadovu, nuo 1998 m. – teatro S. Domarkas yra dirigavæs simfoniniams orkestrams Rusijoje, vadovu. Pastatë ir dirigavo ðias operas: G. Rosinio „Sevilijos kirpë- Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ðvedijoje. jas“ (1996), G. Puèinio „Sesuo Andþelika“ (1996), G. Kupre- 1998 m. pradëtas rengti S. Domarko sumanytas operos ir simfo- vièiaus„Prûsai“ (1997), S. Moniuðkos „Halka“ (2000, koncertinis ninës muzikos festivalis „Muzikinis rugpjûtis pajûryje“. Jis yra ðio atlikimas), A. Þigaitytës „Þilvinas ir Eglë“ (2002), Dþ. Verdi „Rigole- festivalio meno vadovas. S. Domarko iniciatyva suburtas ir tarp- tas“ (2003), baletus: „Þydrasis Dunojus“ (pagal J. Ðtrauso muzikà, tautinio Mykolo Oginskio festivalio simfoninis orkestras. 1994), C. Orfo „Carmina Buranà“ (1996, kantata baletas), „Artisto 1975 m. S. Domarkui sutektas nusipelniusio artisto garbës var- gyvenimas“, „Sirenos“, „Bodlero“ (1998, baleto triptikas; pagal das, o 2003 m. liepos 24 d. – Plungës miesto garbës pilieèio vardas. H. Berliozo, C. Debiusi, M. Ravelio muzikà), operetes – F. Leharo S. Domarkas paskutiniais metais dirba Klaipëdos muzikinio teat- „Grafas Liuksemburgas“ (1993), „Linksmoji naðlë“ (1997), I. Kal- ro vadovu ir vyriausiuoju dirigentu, Maþosios Lietuvos simfoninio mano „Bajaderë“ (1994), A. Honegero oratorijà „Jeanne’a d’Arc ant orkestro vadovu, yra aktyvus Lietuvos muzikø sàjungos narys. lauþo“ (1998), A. Braþinsko miuziklà „Ðnekuèiai“ (1999), J. Bocko

miuziklà „Smuikininkas ant stogo“ (2000) ir kt. – ið viso jis yra Tekstà pagal informacijà, skelbiamà Vaclovo Juodpusio informaciniame parengæs apie 30 sceniniø veikalø. tekste (publikuojamas „Visuotinëje lietuviø enciklopedijoje“, t. 5. p. 62) ir Nuo 1990 m. dvejus metus dirbo Baltarusijos didþiajame ope- interneto leidinyje „Plungës rajono savivaldybë“ (interneto prieiga http:// ros ir baleto teatre. Minske S. Domarkas dirigavo „Faustà“, „Tra- www.plunge.lt/index.php/lt/36400, þr. 2008-07-15) parengë Jurgis Þelvys 69

Genovaitë Jûratë ÞIOBAKIENË Petrulytë

PARENGË KAZIMIERAS PRUÐINSKAS Jûratë Petrulytë – dailininkë. Gimë ji 1976 m. gruodþio 25 d. 1983–1995 m. mo- kësi Plungës Senamiesèio vidurinëje mo- Genovaitë Þiobakienë – Plungës Mykolo kykloje, 1995–2003 m. – Ðiauliø universite- Oginskio meno mokyklos direktorë, Lietu- te, kur ásigijo darbø mokytojos kvalifikacijà vos muzikos ir meno mokyklø vadovø aso- (bakalauro studijos) ir grafikës specializa- Genovaitë Þiobakienë ir M. Oginskio ciacijos valdybos, Lietuvos akordeonininkø festivalio garbës prezidentas dr. Bronislovas cijà (magistro studijos). 2001 m. Bielifelde asociacijos prezidiumo, Plungës rajono Lubys I-ojo tarptautinio Oginskio festivalio (Vokietija) gilino þinias ir ágûdþius leidybos ðvietimo metodinës tarybos, Plungës rajo- atidarymo metu srityje. 2000–2001 m. dirbo Rietavo katali- no savivaldybës Kultûros tarybos, Ryðiø su kiðkoje vidurinëje mokykloje dailës ir brai- uþsieniu komisijos narë, Kultûros ir sporto Aktyviai dalyvauja konferencijose ir pati þybos mokytoja, uþklasinës veiklos organi- rëmimo tarybos narë, Plungiðkiø draugijos jose skaito praneðimus, daþniausiai apie zatore ir Rietavo aukðtesniosios þemës ûkio viceprezidentë, tarptautiniø Mykolo Ogins- Plungës kraðto muzikines tradicijas. mokyklos dailës ir meno istorijos mokyto- kio festivaliø viena ið iniciatoriø ir visø trijø 2002 m. Klaipëdos universiteto Menø fakul- ja, 2002–2006 m. – keliose verslo ámonëse, festivaliø organizacinio komiteto narë. tete vykusioje konferencijoje ji perskaitë nuo 2003 m. iki ðiol – Þemaièiø dailës mu- Gimë G. Þiobakienë 1945 m. geguþës praneðimà apie muzikos ir meno mokyklø ziejaus dailininke-dizainere. Èia ji rûpinasi 14 d. Ðiauliuose. 1952–1959 m. ji mokësi teisinæ bazæ, 2006 m. Druskininkuose vy- kultûriniø renginiø apipavidalinimu, kalen- Ðiauliø 3-ojoje pradinëje ir 5-ojoje vidurinë- kusiame tarptautiniame festivalyje – doriø, bukletø, vokø, plakatø, kvietimø, ka- je mokyklose, 1959–1963 m. – Ðiauliø mu- „M. K. Èiurlionis ir Plungë“. talogø ir kt. spausdintinës medþiagos kûri- zikos technikume. 1971–1976 m. studija- Jos iniciatyva 2002 m. buvo suorgani- mu, parengimu spaudai bei gamyba, eks- vo ir baigë Lietuvos valstybinæ konserva- zuota visuomeninë lëðø rinkimo akcija pozicijø ir parodø apipavidalinimu. torijà. 1994 m. jai suteikta mokytojos me- M. K. Èiurlionio atminimui áamþinti Plungë- 2003 m. organizuojant 4-osios pasaulio todininkës kvalifikacija, 1996 m. – II vady- je – uþ surinktus pinigus Plungëje, prie My- þemaièiø dailës parodos, projektø „Þydu binë kategorija. kolo Oginskio meno mokyklos, pastatytas bendruomenës ir holokaustas Plungës krað- 1963–1983 m. G. Þiobakienë dirbo Plun- paminklas M. K. Èiurlioniui. te. Atminties þenklø kûrimas“, „Senoji ir gës vaikø muzikos mokyklos akordeono Daugelá metø G. Þiobakienë organizuoja ðiuolaikinë kryþdirbystë Plungës muzieju- specialybës mokytoja, nuo 1983 m. iki ðiol – Klaipëdos ir Þemaitijos regionø muzikos ir je“ renginius, buvo atsakinga uþ jø apipavi- Plungës vaikø muzikos mokyklos direktore meno mokyklø styginiø ansambliø festivalá dalinimà, reklamà. 2005 m. sukûrë Vakarø (1990 m. ði mokykla jai vadovaujant reor- „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“. Ji yra Lietuvos dvarø kultûros asociacijos logoti- ganizuota á Plungës meno mokyklà (tuo metu viena ið pagrindiniø tarptautiniø Mykolo pà, 2006 m. – I-ojo tarptautinio M. Oginskio buvo iðplëstas Muzikos skyrius, atidaryti Oginskio festivaliø iniciatoriø ir organizato- festivalio logotipà ir bukletà, 2007 m. – II- Dailës ir Choreografijos skyriai), 2004 m. riø. Jos dideliø pastangø dëka paskutiniais ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio ðiai ástaigai suteiktas Plungës Mykolo Ogins- metais itin savo veiklà iðplëtojo Plungiðkiø reklaminius leidinius, 4-osios pasaulio kio meno mokyklos vardas). draugija, kuri buria paèius iðkiliausius ið ðio þemaièiø dailës parodos katalogà ir kitus G. Þiobakienë – aktyvi spaudos bendra- kraðto kilusius, èia gyvenusius, gyvenanèius reklaminius leidinius. 2008 m. buvo Var- darbë. Savo publikacijose ji populiarina kom- ar kitaip su Plunge susijusius þmones. ðuvos miesto istorijos muziejuje sureng- pozitoriaus ir dailininko M. K. Èiurlionio kûry- G. Þiobakienës veikla aukðtai vertinama tos parodos „Þemaitijos Versalis. Þemai- biná palikimà bei kunigaikðèiø Oginskiø mu- ne tik rajone, bet ir Respublikoje. Daugelá èiø dailës muziejus – kunigaikðèio Myko- zikines tradicijas Plungës kraðte. Ji buvo vie- kartø ji apdovanota Lietuvos Respublikos lo Oginskio rûmai“ pagrindinë dizainerë ir na ið knygos „M. K. Èiurlionis ir Plungë“ ið- seimo, Lietuvos ðvietimo ir mokslo minis- projekto apipavidalintoja. Sukûrë III-ojo leidimo iniciatoriø (iðspausdinta 2005 m.). terijos, Plungës rajono savivaldybës padë- tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio re- Regione þinoma kaip kûrybinga peda- kos ir garbës raðtais. Jai yra suteiktas Lie- gogë ir gera organizatorë. 1996 m. Plun- tuvos ðvietimo pirmûno vardas. klamà, rûpinosi renginiø apipavidalinimu. gës rajono mokyklø muzikos mokytojams Laisvalaikiu G. Þiobakienë mëgsta ke- Aktyviai dalyvauja Pasaulio þemaièiø surengë seminarà-diskusijà „Muzika ir da- liones, skaito groþinæ literatûrà, nuolat do- dailës ir kitose Lietuvoje ir uþsienyje ren- bartis“, 1997 m. – metodinæ dienà „Muzi- misi naujausiais mokslo pasiekimais, ki- giamose dailininkø kûrybos parodose, ple- kinio màstymo ir intelekto ugdymas“. nologija, automobilizmu. neruose.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 70 IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI

JOLANTA SKURDAUSKIENË

PARENGË ALBINAS MINGËLA

Jolanta Skurdauskienë – istorikë, Þemaièiø dailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja, tarptautiniø Mykolo Oginskio festivaliø organizacinio komiteto narë, Klaipëdos universiteto doktorantë, ak- tyvi Þemaièiø akadamijos narë. Gimë J. Skurdauskienë 1973 m. sausio 13 d. Aðchabade (Tur- kmënistanas). 1991–1996 m. mokësi Vilniaus universiteto Istori- jos fakultete, kur ásigijo Naujøjø amþiø istorijos bakalauro specia- listës diplomà. 2000–2002 m. mokslà tæsë Klaipëdos universiteto Socialiniø mokslø fakultete, kur baigë magistro studijas, ásigyda- ma Baltijos jûros ðaliø istorikës specialybæ. Nuo 2005 m. yra Klai- pëdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto jungtiniø studijø Þemaièiø dailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorikë Jolanta doktorantë. Skurdauskienë 2003 m. këlë kvalifikacijà Katovicuose (Silezijos universitetas, Lenkija) veikusioje lenkø kalbos ir kultûros vasaros mokykloje. „Þydø bendruomenë ir holokaustas Plungës kraðte. Atminties þen- 2007 m. staþavosi Varðuvos universiteto Teisës istorijos institute. klø kûrimas“ (buvo ðio projekto vadovë, istorinës parodos rengëja, Darbinæ veiklà pradëjo Þemaièiø dailës muziejuje. 1996–2000 m. dokumentinio filmo „Þydø drama Plungëje – þemaièiai liudija“ kû- èia ji ëjo vyr. muziejininkës pareigas, 2000–2002 m. buvo Rinkiniø rëja ir moksliniø straipsniø autorë. ir moksliniø tyrimø skyriaus vedëja, nuo 2002 m. dirbo vyr. istorike, 2004 m. vadovavo projekto „Kunigaikðèio Mykolo Oginskio ir jo o nuo 2004 m. – direktoriaus pavaduotoja. dvaro rûmø jubiliejus“ ágyvendinimui. Jo metu buvo surengta paro- Aktyviai dalyvauja Lietuvoje ir uþsienyje rengiamose mokslinë- da, mokslinë konferencija, parengta ir paskelbta spaudoje keletas se konferencijose, daugelyje ið jø pati skaito praneðimus istorijos mokslinio, informacinio pobûdþio publikacijø. ir kultûros paveldo, muziejininkystës temomis. Tais paèiais metais ji dalyvavo ir ágyvendinant projektà „Plun- Jau daugelá metø J. Skurdauskienë aktyviai bendradarbiauja „Þe- gës nevyriausybinës organizacijos ir filantropija: kraðto tradicijos maièiø þemës“ þurnale, dalyvauja rengiant spaudai mokslinio ir ir ðiandiena“. informacinio pobûdþio leidinius. Prisidëjo ji ir iðleidþiant B. Pociaus 2005 m. vadovavo projekto „Mykolinës – kunigaikðèio Mykolo knygà „Plungë amþiø sandûroje“ (Klaipëda, 2002 m.), rûpinasi in- Oginskio dvare“ ágyvendinimui (projekto metu buvo parengta ir vei- terneto leidinio „Þemaitijos regioninis kultûros centras“ / „Þemai- kë istorinë dokumentinë paroda, ávyko mokslinë konferencija). èiø dailës muziejus“ atnaujinimu (interneto prieiga http:// Tais metais ji buvo viena ið pagrindiniø Ðateikiuose vykusios www.oginski.lt) ir t. t. XIX Þemaièiø akademijos vasaros konferencijos organizatoriø. Paskutiniais metais kartu su kolegomis J. Skurdauskienë kûrë 2006 m. Plungëje ji suorganizavo 3 mokslines konferencijas: ir ágyvendino daugelá kultûros, ðvietimo, leidybos projektø. 2002 m. „Þemaitukø istorinës iðtakos. Kunigaikðèiø Oginskiø átaka arklinin- ji buvo projekto „Plungës savivaldai – 210“ vadovë ir vykdytoja, kystës raidai“; „Krikðèioniðkø tradicijø formavimasis Lietuvoje: My- moksliniø populiarinamøjø straipsniø autorë, 2004 m. prisidëjo ágy- kolinës Þemaitijos rudens kalendoriuje“, „Kæstaièiø gynimui – 120“. vendinant projektà „Skaitmeninis leidinys „Þemaitijos regiono kul- 2005 m. apdovanota Kultûros paveldo departamento prie Kultû- tûros centras“ internete“, 1999–2002, 2005 m. buvo raðytojos Þe- ros ministerijos padëkos raðtu „Uþ dvarø kultûros tradicijø atgaivi- maitës gimtadienio renginiø Bukantëje viena ið organizatoriø, þe- nimà ir puoselëjimà“, 2006 m. – Lietuvos Respublikos kultûros maitiðkø raðiniø konkurso ir ekspozicijos rengëja, 2001, 2006 m. – ministro padëkos raðtu „Uþ aktyvià kûrybinæ veiklà Telðiø apskri- prof. Igno Konèiaus gimimo metiniø paminëjimo viena ið organiza- ties kultûros darbuotojø dienos proga“. 2006 m. jai paskirta Lietu- toriø, Plungëje vykusio konkurso, skirto kryþdirbystës saugotojø viø fondo (JAV) V. Daugirdaitës-Sruogienës fundacijos stipendija, nuopelnams pagerbti, organizatorë. Aktyviai ji dalyvavo ir 2003, 2007 m. – Ðvietimo mainø paramos fondo stipendija mokslinei 2007 m. rengiant 4-àjà ir 5-àjà pasaulio þemaièiø dailës parodas. staþuotei Varðuvos universitete ir geriausio Plungës rajono kultû- 2003–2004 m. kartu su kolegomis parengë ir ágyvendino projektà ros darbuotojo metø nominacija. IÐKILÛS ÞEMAIÈIAI 71

ALVIDAS BAKANAUSKAS

PARENGË RAMUNË LENKIMAITË

Alvidas Bakanauskas. Þemaièiø dailës muziejaus direktorius, III-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizacinio komite- to narys, Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacijos vicepreziden- tas, Plungës rajono Kultûros reikalø tarybos, klubo „Oginskiø dvaro bièiuliai“, Èernobylio AE avarijos likvidatoriø klubo, Plungës LIONS klubo narys. Gimë A. Bakanauskas 1958 m. rugpjûèio 20 d. Plungëje. 1965– 1976 m. mokësi Plungës 1-ojoje vidurinëje mokykloje, 1976– 1980 m. – Lietuvos valstybinës konservatorijos Klaipëdos fakulte- tuose, kur ásigijo kultûros-ðvietimo darbuotojo klubinio darbo orga- nizatoriaus-metodininko specialybæ. Paskutiniais metais kvalifika- cijà këlë Kauno technologijos universitete organizuotuose kursuo- se „Strateginis planavimas savivaldybëje“ ir „Tarptautiniø projektø vadovø rengimo programa“ bei Europos Kultûros keliø institute (Liuk- semburge) surengtame seminare-konferencijoje „Europos parkai, Þemaièiø dailës muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas jø galimybës ir perspektyvos“. 1980–1994 m. dirbo Plungës rajono kultûros namuose masiniø rinio bendradarbiavimo sutartá su Varðuvos istorijos muziejumi. renginiø reþisieriumi. Tuo laikotarpiu èia jis kartu su kitais kolegomis Sutartis sëkmingai ágyvendinama: organizuojamos muziejininkø organizuodavo svarbiausius rajono ir miesto kultûrinius renginius: staþuotës, keièiamasi parodomis, sudaromos galimybës muzieji- Plateliuose – garsius Þemaièiø festivalius ir Joniniø ðventes, Res- ninkams vieniems pas kitus susipaþinti su muziejuose sukaupto- publikines amatø dienas, vykusias Plateliuose ir Plungëje, Þiemos mis kultûros ir meno vertybëmis, analizuojamos tolesnio bendra- palydø, Vaikystës ðventes Plungës mieste. Prisidëjo ir prie tarptauti- darbiavimo perspektyvos. niø folkloro festivaliø, vykusiø Plungëje ir Palangoje, organizavimo. A. Bakanauskas paskutiniais metais prisidëjo ir prie Paþaislio 1991 m. A. Bakanauskas buvo vienas ið vietinës televizijos ákû- muzikos festivalio lietuviðkos dramaturgijos premjeriniø spektak- rimo iniciatoriø Plungëje. Lietuvos atgimimo laikotarpiu Plungës liø – „Barbora Radvilaitë“ (2001 m. liepos 7 d.), „Karûnos vëtra“ rajone padëjo organizuoti Sàjûdþio mitingus bei tautines ðventes. (2002 m. liepos 7 d.), „Mindaugas“ (2003 m. liepos 6 d.), „Palikit 1994–2001 m. buvo Þemaièiø dailës muziejaus mokslinis bendra- vardà Lietuvos“ (2005 m. liepos 5 d.) – surengimo Plungëje (èia jie darbis, o 2001m. kovo 8 d. konkurso tvarka paskirtas Þemaièiø vyksta prie Mykolo Oginskio rûmø (Þemaièiø dailës muziejaus). dailës muziejaus direktoriumi. Tiesiogiai dalyvavo organizuojant keturias paskutiniàsias Pa- A. Bakanauskui vadovaujant, muziejus uþmezgë kultûrinio ben- saulio þemaièiø dailës parodas: II-àjà (atidaryta 1994 m. liepos dradarbiavimo ryðius su Danijos kultûros bei Lenkø kultûros institu- 16 d.), III-àjà (atid. 1999 m. liepos 17 d.), IV-àjà (atid. 2003 m. birþe- tais Vilniuje, Èekijos, Lenkijos ir Baltarusijos Respublikø ambasado- lio 28 d.), V-àjà (atid. 2007m. rugpjûèio 4 d.). mis. 2002 m. geguþës 23 d. prie muziejaus ákurtas pirmasis Lietuvo- Paskutiniais metais didelio visuomenës susidomëjimo ir pripa- je muziejaus bièiuliø klubas – „Oginskiø dvaro bièiuliai“, kuris 2005 m. þinimo sulaukë Þemaièiø dailës muziejuje vykæ Europos muziejø liepos mënesá priimtas á Pasaulio muziejø bièiuliø federacijà. naktø renginiai; vienas ið jø – „Naktis M. Oginskio dvare“ (2006 m. A. Bakanauskas yra ir vienas ið 2002 m. vasario 22 d. ákurtos geguþës 19), Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacijos steigëjø. A. Bakanauskas aktyviai dalyvavo Lietuvoje organizuojant tarp- Vadovaujant A. Bakanauskui, buvo parengti Þemaitijos regiono tautinius plenerus-parodas „Suteikti mintims erdvës“, „Spalva, po- kultûros centro koncepcijos metmenys „Oginskio dvaro ansamblio pierius, vanduo“ (paskutiniojoje dalyvavo 35 dailininkai ið Estijos, pritaikymas kultûros reikmëms“, kurios 2003 m. liepos 24 d. buvo Suomijos, Ðvedijos, Vokietijos, Islandijos, Norvegijos, Latvijos, JAV, patvirtintos Plungës rajono savivaldybës taryboje. Prisidëjo ren- Lietuvos). giant paraiðkà Europos Sàjungos struktûriniams fondams (projek- Kartu su kolegomis organizavo kamerinës muzikos kolektyvø ið tas „M. Oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmëms“, Èekijos, Lenkijos, Kaliningrado, Baltarusijos koncertus Plungëje. jo ágyvendinimui ið minëtø fondø skirta 8 239 111,21 litø). Jis buvo ir abiejø jau ávykusiø tarptautiniø Oginskio festivaliø 2006 m. rugsëjo 29 d. Þemaièiø dailës muziejus pasiraðë kultû- organizaciniø komitetø narys.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2008 / 3 72 KULTÛROS ÞMONËS

vo jo paties iniciatyva ásteigtai Vyto Rutkausko kultûros paveldo restauravimo TÛB „Rietuva“ (ði bendrovë tuo metu rûpinosi kunigaikð- èiø Oginskiø dvarvietës Rietave archeologiniø tyrimø ir restauravimo pirmos eilës darbø programos ágyvendinimu, atstatë kunigaikðèiø Oginskiø muzikos mokyklos pastatà, rûmø portikà, Baltuosius var- tus, atkûrë parterio struktûrà, atliko Oginskiø amþinojo poilsio vietos Rietave (Auðros Vartø koplyèios) fasadø restauravimo darbus, ini- cijavo parko vandenø sistemos renovacijos I-ojo etapo darbø progra- mos parengimà ir ágyvendinimà). Nuo 1987 m. kryptingai uþsiima Oginskiø kultûros paveldo ið- saugojimo ir atgaivinimo idëjø sklaida (ðià temà populiarina ávai- riuose spaudos leidiniuose, Lietuvos radijo ir televizijos laidose, internete). 1987–1991 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos kultûros fondo Rieta- vo klubo „Pilalë“ veikloje. Vadovavo pirmosios elektrinës Lietuvoje (Rietavas, 1892 m.) jubiliejiniø darbø programos parengimui. 1991 m. ðià programà patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybë. Programos ágyvendinimas atvërë Rietavo, kaip unikalaus XIX a. dvarø kultûros þidinio, renovacijos perspektyvas. Rûpinosi, kad bûtø iðleistas solidus Lietuvos kraðtotyros draugijos veikalas „Rie- tavo apylinkës“ (iðspausdintas 1992 m.). 1992–1993 m. dirbo Plungës muziejaus direktoriumi. Tuo laiku jis kartu su kitais kultûros paveldo puoselëtojais rûpinosi, kad bûtø ásteigtas Þemaièiø dailës muziejus. 1993–2000 m. dirbo Rietavo „Auðros“ katalikiðkos vidurinës mokyklos direktoriumi. Nuo 2000 m. iki ðiol vadovauja Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejui, ku- ris ákurtas 2000 m. reorganizavus Þemaièiø dailës muziejø. 1991–2000 m. daugiausia dëmesio savo veikloje skyrë etninës kultûros puoselëjimui, kultûros paveldo renovacijos, jaunimo ðvietimo Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejaus direktorius Vytas problemø sprendimui, M. K. Oginskio atminimo puoselëjimui, atsto- Rutkauskas Italijoje kelionës Mykolo Kleopo Oginskio gyventomis vietomis metu. 2008 m. Giedrës Rutkauskaitës nuotrauka vavo gyventojø interesus Plungës ir Rietavo savivaldybiø tarybose. 2002 m. kartu su bendraminèiais ið kitø Þemaitijos regionø mu- ziejø, parkø ásteigë Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacijà, kuri bendrai dvarø kultûros iðsaugojimo veiklai jungia Kelmës, Kretin- gos, Maþeikiø muziejus, Ðilutës kraðto muziejø, Þemaièiø dailës VYTAS muziejø, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejø, Palangos bo- tanikos parkà ir keletà kitø dvarø ansambliuose veikianèiø institu- cijø. Ðiai asociacijai V. Rutkauskas vadovauja nuo pat jos ákûrimo. Jis rûpinasi tarptautiniø Oginskio festivaliø renginiø organizavimu RUTKAUSKAS Rietave ir ðio festivalio sklaidos koncertais Lietuvos dvaruose, rûmuose veikianèiose kultûros ástaigose. Jo iniciatyva ir rûpesèiu paskutiniais metais Rietavo Oginskiø PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS kultûros istorijos muziejus parengë ir pradëjo ágyvendinti pasiren- gimo kompozitoriaus ir valstybës veikëjo Mykolo Kleopo Oginskio 250-osiosms gimimo metinëms programos metmenis. Á ðios programos ágyvendinimà jau ásijungë daugelis Lietuvos mokslo, Vytas Rutkauskas – Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muzie- kultûros, ðvietimo ástaigø, taip pat ir Oginskiø giminës istorijos jaus direktorius, Vakarø Lietuvos dvarø kultûros asociacijos pirmi- tyrinëjimais suinteresuotos ástaigos ir organizacijos uþsienyje – ninkas, vienas ið pagrindiniø pirmøjø tarptautiniø Mykolo Oginskio Baltarusijoje, Lenkijoje, Italijoje, Didþiojoje Britanijoje. festivaliø organizatoriø. 2007 m. Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, bendra- Gimë V. Rutkauskas 1945 m. spalio 5 d. Pabaldiðkio kaime (Mo- darbiaudamas su Regionø kultûriniø iniciatyvø centru, iðleido kny- lëtø r.). 1969 m. baigë Lietuvos þemës ûkio akademijà, kur ásigijo gà „Polonezø kelias“, kurioje iðsamiai pristatoma muziejaus pas- inþinieriaus-elektriko specialybæ. 1969–1970 m. dirbo Alantos tech- kutiniøjø metø ávairiapusë veikla, kurios pagrindinis tikslas – tyri- nikume inþinieriumi, dëstytoju, 1971 m. Vilniuje – Þemës ûkio prof- nëti, puoselëti ir populiarinti Lietuvos istorijoje ir kultûroje ryðkø sàjungø respublikinio komiteto techniniu darbo inspektoriumi, 1972– pëdsakà palikusiø kunigaikðèiø Oginskiø giminës istorijà ir ðios 1988 m. – Rietavo tarybinio ûkio technikumo bendratechniniø dalykø giminës atstovø nuopelnus Lietuvai. dëstytoju, kabinetø ir laboratorijø vedëju. Vëliau savo gyvenimà su- Didþiausi laisvalaikio pomëgiai – fotografija ir kelionës. Per siejo su muziejininkyste. 1989–1990 m. jis dirbo Lietuvos liaudies daugelá metø yra sukaupæs turtingà savo nuotraukø rinkiná, já naudoja buities muziejaus direktoriaus pavaduotoju, 1991– 2000 m. vadova- kurdamas parodas ir ekspozicijà muziejuje.