ŽEMAIČIŲ Žemė2008/3 (60)

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

ŽEMAIČIŲ Žemė2008/3 (60) 2008/3 (60) ÞEMAIÈIØ þemëþemë III-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis 2008 m. rugpjûèio 30 d. – rugsëjo 28 d. Akimirka ið Þemaièiø dailës muziejuje (Plungë) 2007 m. vykusio II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio orkestras (vadovas ir dirigentas – prof. Stasys Domarkas). 2007 m., Plungë Plungëje,Plungës kunigaikðèiø Oginskiø Rietave,rûmai (Þemaièiø dailës muziejus) Telðiuose, ðventës dienomis. Jûratës VilniujePetrulytës nuotrauka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (vadovas – prof. Juozas Domarkas) Kretinga: grafø Tiðkevièiø koplyèia. Projekto autorius – Karlas Eduardas Strandmannas. D. Mukienës nuotrauka Kauno valstybinis choras (vadovas – prof. Petras Bingelis). Nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo „Þemaièiø þemë“ – prenumeruojamas leidinys Prenumerata priimama VÁ „Lietuvos paðtas“ skyriuose. Kaina ketvirèiuiÞEMAITIJOJE: (be pristatymo mokesèio) – 4 Lt. Leidinio indeksas – 5100. Istorija Informacija tiems, kas norëtø paremti þurnaloÞmonës „Þemaièiø þemë“ leidybà, ðiam tikslui skirti 2 proc. savo metiniø pajamø mokesèio: Lankytinos vietos Þurnalà „Þemaièiø þemë“ leidþia visuomeninë organizacija „Regionø kultûriniø iniciatyvø centras“ (toliau – VO RKIC). VO RKIC adresas: D. Gerbutavièiaus g. 10-213, Vilnius LT-04317. Nuotraukose (nuo virðaus): akimirka ið II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio metu (2007m. rugsëjo 22 d.) vykusio regioninio kamerinës muzikos festivalio „Rudens akvarelë M. K. Èiurlioniui“ koncerto; Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro parko fontano skulptûra; II-ojo tarptautinio Tel. / faksas (8~5) 26 19670. Mob. tel. 8 262 45363. El. paðto adresas [email protected] . Mykolo Oginskio festivalio sveèiai ið Didþiosios Britanijos, Baltarusijos, Lietuvos Plungës dvaro ansamblyje ir Rietavo Oginskiø kultûros istorijos Ámonës identifikacijos kodas – 300037489. muziejuje kartu su Rietavo vadovais, kultûros specialistais; ðventë didþiajame Plungës Oginskiø dvaro parko parteryje. Vlado Gaudieðiaus, Sauliaus Ið kairës: koplytstulpisSàskaitos Sedos numeris????? baþnyèios LT657300010086726101 ðventoriuje; paminklas AB þuvusiems Bankas 1944 „Hansabankas“, m. spalio 7 d. Sedos banko kautynëse kodas 73000. (??? m., skulptorius ????), paminklas Narkaus, Kristinos Paulauskaitës,Vyto Rutkausko, Sigito Varno nuotraukos ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo Vytaui Didþiajam Sedoje (??? m., skulptorius ????). Danutës Mukienës nuotraukos. 2006 m. M U Z I K A M U Z I E J A I P A V E L D A S K E L I O N Ë S T Y R I M A I I S T O R I J A ÞEMAIÈIØ Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima þemë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs Þ e m a i t i u þ e m ë 2008/3(60) 2–3 / DANUTË MUKIENË. Vasaros muzikos paukðtë – vël Þemaitijoje 4 / III-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio programa 5–7 / VYTAS RUTKAUSKAS. Kelyje á Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø metiniø jubiliejø 8–11 / LAIMA KLAIULEIKYTË. Mykolas Oginskis – muzikos mecenatas 12–13 / JOLANTA SKURDAUSKIENË. „Þemaitijos Versalis“ Varðuvoje 14–16 / DANUTË EINIKIENË. Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro gyvenimas. Eleonoros Ravickienës nuotraukø archyvas 17 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Oginskiø orkestrø repertuaras p. 14–16 18–23 / TOMAS PETREIKIS. Plungës orkestro muzikø keliais ir pëdsakais 24, 25 / VIRGINIJA LEILIONAITË. Plungës dvaro muzikinë praeitis E. Ravickienës tyrinëjimuose 26–29 / OLGA ROMANOVIÈ. Ðvietimo epochos þmogus p. 5–7 32–39 / I-asis tarptautinis Oginskio festivalis 40–48 / II-asis tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis 49–53 / JANUÐAS PLAPIS. Mikalojus Konstantinas Èiurlionis 50–53 / M. K. Èiurlionis ir Þemaitija 30, 31, 53 / LINAS BUBNELIS. Oginskiø antspaudai ir maþameèio kunigaikðèio Mykolo Mikalojaus Oginskio (1849–1902) pieðiniai 54–59 / VYTAS RUTKAUSKAS. Italija… Vietos, kurios mena p. 30, 31, 53 Mykolà Kleopà Oginská 60–66 / PIOTRAS STANIAKAS. Kleopas Mykolas Oginskis (1765–1833) 66–67 / Juozas Domarkas p. 8–11 68 / Stasys Domarkas 69 / Genovaitë Þiobakienë; Jûratë Petrulytë 70 / Jolanta Skurdauskienë 71 / Alvidas Bakanauskas 72 / Vytas Rutkauskas Leidinyje publikuojamos Vlado Gaudieðiaus, Sauliaus Narkaus, Kristinos Paulauskaitës, Jûratës Petrulytës, Vyto Rutkausko, Giedrës Rutkauskaitës, Jolantos Skurdauskienës, Kæstuèio Vaitkaus (Plungë) ir Danutës Mukienës (Vilnius) nuotraukos, taip pat neþinomø autoriø nuotraukos ir fotoreprodukcijos ið Þemaièiø dailës muziejaus ir „Þemaièiø þemës“ þurnalo archyvø. Uþ nuoðirdø bendradarbiavimà rengiant spaudai ðá þurnalo numerá, redakcija dëkoja JOLANTAI SKURDAUSKIENEI, JÛRATEI PETRULYTEI, VYTUI RUTKAUSKUI REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAITËJË: Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA „XIX a. – XX a. pr. elitënë kultûra Vilniaus g. 22, LT-01119 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë. ër anuos integravëms i ðiuolaikini Tel./faksos (8 ~ 5) 261 9670, El. p. [email protected]. Lietuvuos gîvenëma“. http://www.samogit.lt. ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Pruojekta rem LIETOVUOS SPAUDUOS, Butrëms Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, Þornals prenumeroujems. Gërdienis Aleksëndra, Sungailienë Loreta, RADËJË ËR TELEVIZËJËS RIEMËMA Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë. FONDS. 2 KULTÛRA kymu, ðiltu priëmimu, festivalio organizatoriø jiems rodomu dëmesiu. 2007-aisiais festivalis á koncertus ir kitus jo metu vykusius ren- ginius vël sukvietë minias þmoniø. Na o ðiemet, t. y. 2008 m. rug- pjûèio 30 d. – rugsëjo 28 d., Plungëje, Rietave, Telðiuose ir Vilniuje VasarosVasaros tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis jau vyks treèià kartà. Trys organizacinio darbo metai, trys didþiuliai, ðimtus atlikëjø vienam tikslui subûræ renginiai, jau verti kultûrologø, muzikologø, menotyrininkø tyrinëjimø ir studijø. Mes ðá kartà pabandysime trum- muzikosmuzikos pai prisiminti, kas per tuos metus vyko, kas suko tà „girnø malû- nà“, globojo virð Plungës kraðto treèià vasarà sparnus iðskleidþian- èià muzikos paukðtæ. Neabejotina, kad 2006 m. pradëti organizuoti tarptautiniai Oginskiø festivaliai jau tapo skambiausiu ir ávairiomis paukðtëpaukðtë –– vëlvël prasmëmis labiausiai iðgryninto kiekvienos vasaros Þemaitijos mu- zikinio, kultûrinio gyvenimo akcentu. 2006 m., pristatydama I-àjá tarptautiná Oginskio festivalá, mûsø þurnale (Nr. 3), viena ið jo iniciatoriø ir organizatoriø – Þemaièiø dailës muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskie- EMAITIJOJEEMAITIJOJE në – paþymëjo, kad mintis rengti tokius festivalius brendo keletà ÞÞ metø. Ið pradþiø „bendraujant ir bendradarbiaujant Plungës, Rieta- PARENGË DANUTË MUKIENË vo (Lietuva), Zaleses, Minsko (Baltarusija), Guzovo ir Varðuvos (Lenkija) kraðtotyrininkams, muziejininkams, kitiems Oginskiø pa- veldo tyrinëtojams, kilo tarptautinës Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimo programos idëja. Viena ið jos daliø – tarptautinis Ogins- Tarptautiniai muzikos festivaliai Lietuvos sostinëje, Kaune, Klai- kio festivalis“. Oginskiai ir muzika – neatsiejami, tad nieko nuosta- pëdoje, Druskininkuose, Paþaislyje... Be ðito Lietuvos kultûrinio baus, kad ðiame festivalyje karaliauja muzika, daþniausiai klasiki- gyvenimo jau neásivaizduojame. Tuo tarpu nuo sostinës labiau nu- në, ir jà atlieka profesionalai – tiek lietuviai, tiek ir uþsienieèiai. Tuo tolusiuose rajonuose ir net atskiruose regionuose dar prieð keletà pat metu festivalyje koncertuoja ir talentingi jaunieji klasikinës mu- metø tokiø festivaliø sëkmingo organizavimo galimybë atrodë ma- zikos atlikëjai ið Þemaitijos ir Klaipëdos regiono, groja specialiai þai átikëtina. Tad nieko nuostabaus, kad daugelá kultûros þmoniø ir ðiems festivaliams suburtas ir kasmet naujomis pajëgomis pasi- net valdþios atstovø privertë suklusti ir Plungës bei Rietavo kultû- Kauno valstybinis choras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionali- ros darbuotojø sumanymas imtis tokiø festivaliø organizavimo. nës premijos laureatas, prof. Petras Bingelis), Lietuvos nacionalinis simfo- Vartëme 2006-øjø metø vasarà iðleistà I-ojo tarptautinio Oginskio ninis orkestras (vadovas ir vyr. dirigentas – Lietuvos nacionalinës premi- festivalio katalogà ir sunku buvo patikëti, kad visa, kas ten para- jos laureatas, prof. Juozas Domarkas – viduryje), solistai Laima Jonutytë, Asmik Grigorian, Audrius Rubeþius, Kostas Smoriginas 2007 m. ðyta, gali ávykti... Þemaitijoje. Ávyko! Su kiekvienu renginiu norin- rugsëjo 15 d. Plungës Oginskiø dvaro ansamblyje po vieno áspûdingiausiø èiø juose dalyvauti buvo vis daugiau ir daugiau. Muzikantai ir II-ojo tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio renginio – G. Verdi dainininkai kiekviename koncerte dþiaugësi didþiuliu þiûrovø palai- „Requiem“. Nuotrauka ið Þemaièiø dailës muziejaus archyvo KULTÛRA 3 pildantis Oginskio festivalio orkestras (vadovai – prof. Stasys Domarkas ir Kristina Domarkienë). Jau á pirmojo festivalio programà buvo átraukti tokie renginiai, kurie iðplëtë Oginskiø kultûrinio paveldo tyrinëjimø laukà – visuome- në buvo pakviesta á mokslines konferencijas, knygø pristatymus, dailës parodos, susitikimus su Oginskiø kultûros tradicijø puoselëto- jais. Pasak J. Skurdauskienës, „festivalio renginiuose siekiama su- paþindinti visuomenæ su muzikiniu, architektûriniu, literatûriniu Ogins- kiø palikimu, atskleisti iki ðiol neiðnaudotas kultûros paminklø gali- mybes, aktualizuoti muzikiná, kultûriná ir istoriná dvarø paveldà“. I-ojo festivalio organizatoriai buvo Þemaièiø dailës muziejus, Plungiðkiø draugija, Plungës Mykolo Oginskio meno mokykla, Rie- tavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, Þemaièiø dailës muzie- jaus klubas
Recommended publications
  • KB 2013 12 WEB.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Žibartas JackūNAS. Viešojo intereso gynimas ar profanacija? / 2 Antanas Šileika. Seniai seniai, toli toli – mažų šalių didelės istorijos. Kodėl Rengia esame „žinomi nežinomieji“ / 9 Problemos ir idėjos Almantas SAMALAVIČIUS (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Algis MICKūNAS. Apie skurdo ašį ir žmonijos perspektyvas / 14 Rūta GAIDamavičiūtĖ Pažinti naujaip (muzika) 2 62 38 61 Monika MeiluTYTĖ Edvardas ČIULDĖ. Žemės prasmėvaizdis ir „pasiklydusio valstiečio“ kolizija / 18 (teatras) 8 614 12855 Nuomonės apie nuomones Kęstutis Šapoka Rimantas GUČAS. Atitiko kirvis kotą. Šokiruojančių provokacijų viešojoje (dailė) 8 684 83115 Asta DEKSNYTĖ erdvėje projektai / 22 (dizainerė) 2 61 05 38 Kūryba ir kūrėjai Kristina SABUKIENĖ (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Tomas TRANSTRÖMER. Eilėraščiai / 24 Dalia MEČKAUSKAITĖ Audronė GIRDZIJauskaiTĖ. Kam skamba aidas? „Eugenijus Oneginas“ (korektorė) pagal Rimą Tuminą / 26 Irena Žaganevičienė (buhalterė) 2 62 31 04 Kęstutis Šapoka. Pasaka ne pasaka apie „Vilniaus pavėsinę“. Vilniaus ŠMC paroda Maskvos ŠMC / 30 Redakcinė kolegija Agnė BILIūNAITĖ. Ar skristi iš tikrųjų lengva? Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas / 33 Tomas Genevičius. Pasaulio atradimas, pasitelkus kino išugdytą vaizduotę. Marko Vytautas BERENIS Cousinso kino eseistika / 41 Endre BOJTÁR (Vengrija) Alfredas Bumblauskas Audronė ŽIūRAITYTĖ. Baletas Lietuvoje – tarp žemės ir dangaus / 45 Pietro U. DINI (Italija) Praeities dabartis Carl Henrik FREDRIKSSON (eurozine) Vita GRUODYTĖ (Prancūzija) Arūnas VYŽINTAS. Neblėstantys Kremliaus kino apžavai, arba Sena propaganda su Algis MICKūNAS nauju padažu. Kaip sovietinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“ iki šiol plauna visuomenės Liana RUOKYtĖ smegenis / 50 Antanas Šileika (Kanada) Vygantas VAREIKIS Kaimynystė Kazys VARNELIS jr. (JAV) Edita DEGUTIENĖ.
    [Show full text]
  • RIGOLLETTO Reviews Updated 4-2020
    G. Verdi — RIGOLETTO If the rest of the season matches this production in artistic quality, it's going to be one hell of a good season for opera in Boston! "This is the 8th season of touring in the U.S. for this hardworking European company, and its opening in Boston with Verdi's popular RIGOLETTO was a propitious occasion, indeed. With smart and colorful sets and a moody use of lighting this production had all the feel of big theater. The sets filled the stage of the Cutler Majestic fully and added to a mood for this production that was at times both elegant and at others ominous. But sets and lighting were not all that shone last night. The magic of this production was an outstanding cast that could not only sing, but act as well. I must acknowledge at the start the wonderfully honed instrument of Russian soprano Larissa Yudina, whom we saw dazzling the audience in last year's "The Magic Flute." She thrilled us then with her Queen of the Night rendition of "Der Halle Rache Kocht in Meinem Herzen" (The wrath of hell is burning in my bosom), and she thrilled us again last night as the vulnerable and innocent Gilda. Ms. Yudina is gifted with amazing tonal clarity and vocal agility, and she put it all to good use in a performance that was wonderfully moving in all the right places. Equally up to the task was baritone Vytautas Juozapaitis who's tortured characterization of Rigoletto was near flawless, strong and acted with intelligence and emotional depth.
    [Show full text]
  • Verdi Week on Operavore Program Details
    Verdi Week on Operavore Program Details Listen at WQXR.ORG/OPERAVORE Monday, October, 7, 2013 Rigoletto Duke - Luciano Pavarotti, tenor Rigoletto - Leo Nucci, baritone Gilda - June Anderson, soprano Sparafucile - Nicolai Ghiaurov, bass Maddalena – Shirley Verrett, mezzo Giovanna – Vitalba Mosca, mezzo Count of Ceprano – Natale de Carolis, baritone Count of Ceprano – Carlo de Bortoli, bass The Contessa – Anna Caterina Antonacci, mezzo Marullo – Roberto Scaltriti, baritone Borsa – Piero de Palma, tenor Usher - Orazio Mori, bass Page of the duchess – Marilena Laurenza, mezzo Bologna Community Theater Orchestra Bologna Community Theater Chorus Riccardo Chailly, conductor London 425846 Nabucco Nabucco – Tito Gobbi, baritone Ismaele – Bruno Prevedi, tenor Zaccaria – Carlo Cava, bass Abigaille – Elena Souliotis, soprano Fenena – Dora Carral, mezzo Gran Sacerdote – Giovanni Foiani, baritone Abdallo – Walter Krautler, tenor Anna – Anna d’Auria, soprano Vienna Philharmonic Orchestra Vienna State Opera Chorus Lamberto Gardelli, conductor London 001615302 Aida Aida – Leontyne Price, soprano Amneris – Grace Bumbry, mezzo Radames – Placido Domingo, tenor Amonasro – Sherrill Milnes, baritone Ramfis – Ruggero Raimondi, bass-baritone The King of Egypt – Hans Sotin, bass Messenger – Bruce Brewer, tenor High Priestess – Joyce Mathis, soprano London Symphony Orchestra The John Alldis Choir Erich Leinsdorf, conductor RCA Victor Red Seal 39498 Simon Boccanegra Simon Boccanegra – Piero Cappuccilli, baritone Jacopo Fiesco - Paul Plishka, bass Paolo Albiani – Carlos Chausson, bass-baritone Pietro – Alfonso Echevarria, bass Amelia – Anna Tomowa-Sintow, soprano Gabriele Adorno – Jaume Aragall, tenor The Maid – Maria Angels Sarroca, soprano Captain of the Crossbowmen – Antonio Comas Symphony Orchestra of the Gran Teatre del Liceu, Barcelona Chorus of the Gran Teatre del Liceu, Barcelona Uwe Mund, conductor Recorded live on May 31, 1990 Falstaff Sir John Falstaff – Bryn Terfel, baritone Pistola – Anatoli Kotscherga, bass Bardolfo – Anthony Mee, tenor Dr.
    [Show full text]
  • Merūnas Vitulskis Tenor
    Merūnas Vitulskis Tenor The young tenor Merūnas Vitulskis was born in Kaunas, Lithuania. Graduated from Kaunas Vaizganto high school . He already began to sing in the seventh grade, encouraged by music teacher Giedre Druskienės. He deepened later his musical skills at Gruodis Conservatory. 2004-2006 he continued his studies and graduated at the Music Academy with the vocal teacher Ohn Antanavicius . 2006 the young tenor participated in the music reality show " Road to 2 stars "at the time he studied further to be opera singer at the Music Academy with professor Vytautas Juozapaitis . 2009 he started at the famous tenor Professor V. Noreika singing class. 2010 Merūnas Vitulskis became his Bachelor of vocal studies. Vocal training continues at the Music Academy until his graduation. At the Lithuania National TV famous musical project " The path to the stars 2 " the young Lithuanian became the most popular singer. He has been invited to perform in numerous television shows and festivals among others: National Progress Prize ceremony in 2007 (with the Lithuanian State Symphony Orchestra ), XII and XIV Pažaislis Music Festival (with Kaunas City Symphony Orchestra ), Druskininkai Theatre Festival, Lithuanian Independence of the 90th anniversary commemoration of Latvian national Opera, International Tytuvėnai summer festival (with St. Christopher Chamber Orchestra), International Michael Oginsky Festival (with Michael Oginsky Festival Symphony Orchestra), 75- year anniversary of the Lithuanian National Opera (with the State Orchestra Brass "trumpet"), Operetta Festival in Kaunas Castle in 2009, St Moritz Summer festival 2011 and others. 2010 Merūnas Vitulskis started as soloist at the Lithuanian National Opera singing among others the parts of Sir Hervey/Anna Bolena, Lensky/Onegin, Nemorino/Elisir d´Amore, Duca/Rigoletto, Alfredo/Traviata.
    [Show full text]
  • Beata Adamczyk Cultural Cooperation Between Nations As an Important
    Beata Adamczyk Cultural cooperation between nations as an important factor of sustainable social development of the region of Central and Eastern Europe in the European Union : (for instance Poland and Lithuania) Studia Ecologiae et Bioethicae 5, 225-267 2007 Beata ADAMCZYK UW Warszawa Cultural cooperation between nations as an important factor of sustainable social development of the region of Central and Eastern Europe in the European Union (for instance Poland and Lithuania) Motto: So that the spirits of the dead leave us in peace... (Aby duchy umarłych zostawiły nas w spokoju...) CZESŁAW MIŁOSZA Cultural cooperation between nations is mainly based on pacts entered by the government of the Republic of Poland and the government of the Republic of Lithuania, on cooperation between academies and cultural facilities, and on collaboration of all nations living in the given area with respect to issues important to local communities, ^ e message of cultural cooperation is social and cultural integration. Cultural and social co-operation among nations lived in East and Central Europe has been sprung up over many centuries. In the 20th century, the nations of the part of Europe were subjected to an attempt to standardise their national cultures by means of introducing the socialist realist culture. According to purposes of contemporary authorities culture was created only officially. In language of the contemporary system, social issues were taken into account mainly in the mass aspect. ^ e author of article is a graduate of the Institute of Librarianship and Information Science at Warsaw University and because of it in the article mainly she treats of bookseller’s and publishing connected with Vilnius.
    [Show full text]
  • Viesas Kreipimasis 2017 (PDF)
    Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui LIETUVOS KULTŪROS BENDRUOMENĖS VIEŠAS LAIŠKAS 2017 m. birželio 28 d. Nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27-erius metus nuo valstybingumo atkūrimo, apmaudu matyti, kad kultūra iš- rinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas. Valstybė tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais buvo sukurta iš kultūros, jos kultūros žmonių išmintimi, įžvalgomis ir pastan- gomis. Kalbėdami apie tarpukario Lietuvą mes pirmiausia prisimename kul- tūros įvykius ir žmones; šiandien net ginčijamės dėl paminklų jiems, įrašome kultūros reiškinius į pasaulio paveldo sąrašus. Tačiau dabar kultūra suprantama tik kaip fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei. Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonomi- nę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas. Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyz- džius, pirmiausia yra
    [Show full text]
  • Regimantas Gudelis DAINŲ ŠVENTĖS IR JUNGTINIO
    View metadata, citation and similar papers at core.ac.uk brought to you by CORE provided by Klaipeda University Open Journal Systems 160 RES HUMANITARIAE XIII ISSN 1822-7708 Regimantas Gudelis – Klaipėdos universiteto Chorvedy- bos ir pedagogikos katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras, Muzikologijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis. Moksliniai interesai: chorinis menas, chorinio meno istorija, dainų šventės. Adresas: Kristijono Donelaičio g. 4, LT-92144 Klaipėda. Tel. (+370 ~ 46) 252 836. El. paštas: [email protected]. Regimantas Gudelis – Ph. D. in Social Sciences, Research Fellow at the Institute of Musicology, Prof. at the De- partment of Conducting and Pedagogics, Faculty of Arts, Klaipėda University (Lithuania). Research interests: choral music, history of choral music, song festival. Address: Kristijono Donelaičio str. 4, LT-92144 Klaipėda. Telephone: (+370 ~ 46) 252 836. E-mail: [email protected]. Regimantas Gudelis Klaipėdos universitetas DAINŲ ŠVENTĖS IR JUNGTINIO CHORO MENINĖS-DVASINĖS ENERGIJOS KLAUSIMU Anotacija Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos dainų šventėse pasirodantis jungtinis choras – jo žanrinė specifika bei meninė-dvasinė energija. Pagrindinė tiriamoji medžiaga – tokio choro diri- gentų nuomonės, surinktos interviu metodu. Dainų šventes ir jungtinį chorą dirigentai laiko daugiareikšmiu socialiniu-meniniu fenomenu, vertingu tiek tautos chorinės kultūros, tiek ir tautiškumo aspektais. Choro meninė-dvasinė energija ir jos proveržio intensyvumas priklauso nuo jo meninio atlikimo techninės kokybės, meninės interpretacijos ir atlikėjų sutelktumo. Dirigentas – šių procesų įkvėpėjas ir koordinatorius. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: dainų šventė, jungtinis choras, dirigentas, muzikos interpre- tacija, meninė-dvasinė energija. Abstract The article analysis the joint choir performing in the Song Festival – its genre peculiarity and artistic-spiritual energy. The main research material consists of the interviews with the conductors of such choirs.
    [Show full text]
  • Opera Bands and Artists List
    Opera Bands and Artists List Szeged Symphony https://www.listvote.com/lists/music/artists/szeged-symphony-orchestra-265888/albums Orchestra Marek Torzewski https://www.listvote.com/lists/music/artists/marek-torzewski-11768532/albums Frederic Toulmouche https://www.listvote.com/lists/music/artists/frederic-toulmouche-20001877/albums Dominique Girod https://www.listvote.com/lists/music/artists/dominique-girod-16056863/albums Livia Budaï-Batky https://www.listvote.com/lists/music/artists/livia-buda%C3%AF-batky-26988123/albums Vitaliy Kil'chevskiy https://www.listvote.com/lists/music/artists/vitaliy-kil%27chevskiy-19850392/albums Yaniv D'Or https://www.listvote.com/lists/music/artists/yaniv-d%27or-16131484/albums Malvīne Vīgnere- https://www.listvote.com/lists/music/artists/malv%C4%ABne-v%C4%ABgnere-gr%C4%ABnberga- Grīnberga 16363082/albums Rosa Rimoch https://www.listvote.com/lists/music/artists/rosa-rimoch-29419597/albums Karine Babajanyan https://www.listvote.com/lists/music/artists/karine-babajanyan-18628035/albums Jean-Baptiste Mathieu https://www.listvote.com/lists/music/artists/jean-baptiste-mathieu-11927434/albums Opera Las Vegas https://www.listvote.com/lists/music/artists/opera-las-vegas-16960608/albums Vicente Forte https://www.listvote.com/lists/music/artists/vicente-forte-11954634/albums Albert Lim https://www.listvote.com/lists/music/artists/albert-lim-23887792/albums Alban Berg https://www.listvote.com/lists/music/artists/alban-berg-78475/albums Bedřich Diviš Weber https://www.listvote.com/lists/music/artists/bed%C5%99ich-divi%C5%A1-weber-79023/albums
    [Show full text]
  • THE METROPOLITAN OPERA Subject to Change 2016-17 TOLL BROTHERS-METROPOLITAN OPERA INTERNATIONAL RADIO NETWORK SEASON Last Update: 11/18/2016
    THE METROPOLITAN OPERA Subject to change 2016-17 TOLL BROTHERS-METROPOLITAN OPERA INTERNATIONAL RADIO NETWORK SEASON Last update: 11/18/2016 Date Opera On-Air Last Broadcast 2016 Central Time December 3 MANON LESCAUT (Puccini) First SatMat Marco Armiliato; Anna Netrebko (Manon Lescaut), Marcelo Álvarez (des Grieux), Christopher Maltman 12:00 noon 3/5/2016 (Lescaut), Brindley Sherratt (Geronte de Ravoir) December 10 L'AMOUR DE LOIN (Saariaho) — New Production/Met Premiere 12:00 noon Met/Network Premiere HD** Susanna Mälkki; Susanna Phillips (Clémence), Tamara Mumford (The Pilgrim), Eric Owens (Jaufré Rudel) December 17 SALOME (R. Strauss) Johannes Debus; Patricia Racette (Salome), Nancy Fabiola Herrera (Herodias), Gerhard Siegel (Herod), Kang 12:00 noon 3/27/2004 Wang (Narraboth), Željko Lučić (Jochanaan) December 24 HANSEL AND GRETEL (Humperdinck) — in English Performance from January 1, 2008 12:00 noon 1/3/2015 Vladimir Jurowski; Christine Schäfer (Gretel), Alice Coote (Hansel), Rosalind Plowright (Gertrude), Philip Langridge (The Witch), Alan Held (Peter) December 31 L'ITALIANA IN ALGERI (Rossini) Performance from Fall 2016 12:00 noon 2/28/2004 James Levine; Marianna Pizzolato (Isabella), René Barbera (Lindoro), Nicola Alaimo (Taddeo), Ildar Abdrazakov (Mustafà) 2017 January 7 NABUCCO (Verdi) James Levine; Liudmyla Monastyrska (Abigaille), Jamie Barton (Fenena), Russell Thomas (Ismaele), 12:00 noon 2/26/2005 HD** Plácido Domingo (Nabucco), Dmitry Belosselskiy (Zaccaria) January 14 LA BOHÈME (Puccini) Carlo Rizzi; Ailyn Pérez (Mimì),
    [Show full text]
  • Strategy Academy 2020–2030
    STRATEGY 2020–2030 OF THE LITHUANIAN ACADEMY OF MUSIC AND THEATRE Approved by Resolution No 6-TS of the LAMT Council of 19 December 2019 Table of contents 1. INTRODUCTION ................................................................................................................................ 3 2. LAMT TODAY ................................................................................................................................ 4 2.1. STUDIES ................................................................................................................................................ 4 2.2. ART ....................................................................................................................................................... 5 2.3. RESEARCH ............................................................................................................................................. 7 2.4. OTHER ACTIVITIES ................................................................................................................................ 8 2.5. INFRASTRUCTURE ................................................................................................................................. 8 2.6. FINANce ................................................................................................................................................ 9 2.7. PARTNESHIPS AND COOPERATION ...................................................................................................... 9 3. COMPETITIVE ENVIRONMENT IN
    [Show full text]
  • Begalinės Harmonijos Dvelksmas
    Vilniaus kultûros savaitraðtis „7 meno dienos“ | www.7md.lt 2013 m. birþelio 7 d., penktadienis7d Nr. 23 (1037) | Kaina 2,50 Lt D ailë | M uzika | T eatrasm | Kinas | F otografija 2 Baleto „Kûrybinis impulsas II“ 4 „Paskutinë Krepo juosta“ OKT studijoje 5 Gintaro Zinkevièiaus meno projektas Violeta Urmana ir Modestas Pitrënas D. MATVEJEVO NUOTR. Begalinës harmonijos dvelksmas Vilniaus festivalio pradþios koncertas su Violeta Urmana Laimutë Ligeikaitë Mathildos Wesendonck dainos, ir ir, nors koncertà pradëjo Èiurlionis, Izoldos mirties scena ið operos pirmiausiai paþvelgti á Wagnerá. Ðiemet jau tokie metai, kad be „Tristanas ir Izolda“, ir dar Zyglin- Poetës Mathildos Wesendonck Wagnerio Lietuvoje ir pasaulyje – dos pasakojimas ið „Valkirijos“, gre- sutuoktinio, Wagnerio muzikos ger- në þingsnio. Neseniai nacionalinio ta kuriø prasmingai ákomponuotos bëjo, ðilko pirklio Otto Wesendon- operos ir baleto teatro scenà drebi- simfoninës poemos: Richardo cko kvietimu Wagneris apsigyveno no Wagnerio savaitë, kurioje buvo Strausso „Mirtis ir pragiedrëjimas“ jø dvare Ðveicarijoje, Ciuriche. Èia, Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio autoportretas“. Wim Botha, „Apibendrintas tremtinio 2008 m. Pietø Afrikos paviljonas pateiktas ir baletas pagal Wagnerio ir ðio þanro pradininko Lietuvoje – sakoma, kompozitorius beprotiðkai „Tristanà ir Izoldà“. Á ðá choreo- Mikalojaus Konstantino Èiurlionio ásimylëjo Mathildà. Manoma, jog Áspûdþiai ið 55-osios Venecijos bienalës grafiná pastatymà áterptos penkios „Miðke“. Ði programa bus atlikta meilës polëkis inspiravo
    [Show full text]
  • Giuseppe Verdi Logos to Add to Marketing Materials Please Make
    AIDA Giuseppe Verdi Logos to add to marketing materials Please make sure you incorporate the necessary partner logos on any printed or digital communications from your venue. This includes: website listings, flyers, posters, printed schedules, email blasts, banners, brochures and any other materials that you distribute. Logos for this production: Rising Alternative + Teatro Real + Theatrum Mundi + TVE Libretto by Antonio Ghislanzoni, based on the play Camille du Locle by Auguste Mariette. Opera in 4 acts Sung in Italian. Recorded March 2018 From Teatro Real, Madrid Approximately 2h35 CREATIVE TEAM Conductor Nicola Luisotti Director Hugo de Ana Sets and costumes Hugo de Ana Lightning Vinicio Cheli Choreography Leda Lojodice Chorus Master Andrés Máspero ARTISTIC TEAM The King Soloman Howard Amneris Violeta Urmana Aida Liudmyla Monastyrska Radamès Gregory Kunde Ramfis Roberto Tagliavini Amonasro George Gagnidze High Priestess Sandra Pastrana A messenger Fabián Lara Produced by Teatro Real, in co-production with the Opera Lyric of Chicago and the Municipal Theater of Santiago de Chile. Chorus and Orchestra of Teatro Real. PRESENTATION In Aida, the grandiose and the intimate converge as in few other operas: the bloody confrontation between Ethiopians and Egyptians is juxtaposed by the love of Radamès, Captain of the Egyptian Guard, for Aida, a slave of the Ethiopians. Their love is more powerful than the hatred between the two peoples, their social differences and incompatible perspectives. This love was as solid as the wall which blocked its consummation. Verdi chose this story after rejecting several alternatives with comical or thematic plots to which he could have composed a grand opera.
    [Show full text]