DRUSKININKØ V A S A R A S U M.K.ÈIURLIONIU M.K.Èiurlionis ir amþininkai LIETUVOS MUZIKØ DRUSKININKØ RËMIMO FONDAS SAVIVALDYBË

TARPTAUTINIS MENØ FESTIVALIS DRUSKININKØ VASARA S U M.K. ÈIURLIONIU 2 0 0 7 birþelio 30 – rugsëjo 27 d.

„Jeigu trokðtame savo muzikos, tai tegu dirba kiekvienas, kam yra suteikta gaminimo galimybë, o savo darbo vaisiais tegu Festivalá globoja ir remia su broliais pasidalija.” LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA M.K.Èiurlionis LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETUVOS KULTÛROS IR SPORTO RËMIMO FONDAS VALSTYBINIS TURIZMO DEPARTAMENTAS PRIE ÛKIO MINISTERIJOS NEÁGALIØJØ REIKALØ DEPARTAMENTAS PRIE SOCIALINËS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS 4 5

2007 metais Lietuvos muzikø rëmimo fondo direktorei LIETUVOS MUZIKØ p. Liucijai Stulgienei RËMIMO FONDAS Ðia proga Fondà sveikino paþymi 15 metø sukaktá LR Prezidentas Valdas Adamkus LR Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas LR Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Buvo gera diena, Kultûros, ðvietimo ir mokslo, ðviesi ir skambi diena buvo, aplinkos, socialinës apsaugos ir darbo, kai prieð 15 metø susikûrë kraðto apsaugos, ûkio, vidaus reikalø ministrai Lietuvos muzikø rëmimo fondas. Vilniaus apskrities virðininkas Tarytum atsivërë durys á neaprëpiamà, Tautiniø maþumø ir iðeivijos, Kûno kultûros ir sporto aukðtà ir gilø pasaulá, garsø ir spalvø pilnà. departamentø generaliniai direktoriai Pasaulá, kuriame uþsimezga ir ima funkcionuoti Kultûros, ðvietimo ástaigø, verslo organizacijø vadovai paslaptingas dvasinis ryðys tarp kûrinio, Þymûs menininkai ir jaunieji muzikai atlikëjo ir klausytojo. Fondo koncertø lankytojai, programø dalyviai Aèiû Jums, kad neapleidþiate mûsø, kad stiprinate ðá ryðá, raginate mus klausyti ir iðgirsti. Patirti muzikà. Iðgyventi jà savyje ir su visais. Paþinti save ir kitus. Tas duris, kurias prieð 15 metø atvërëte – saugokite, kad koks skersvëjis jø neuþtrenktø. Su dëkingumu galvojame apie Fondo rëmëjus, padedanèius iðlaikyti ðias duris atvertas.

Just. MARCINKEVIÈIUS

LR Ministras Pirmininkas G.Kirkilas ir p. L.Kirkilienë pasveikino Fondo darbuotojus su 15-os metø sukaktimi 6 FESTIVALÁ SVEIKINA FESTIVALÁ SVEIKINA

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS

ei kuriame kultûringà visuomenæ – nepamirðkime ir kultûringos muzikos. O jà, dþiaugiuosi, jau penkiolika J metø sëkmingai populiarina Lietuvos muzikø rëmimo fondas. Druskininkuose, kur þmonës randa atnaujintas gydyklas, sëkmingai surasta tauri meno niða – tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”. Tad nuoðirdþiai linkiu Penktojo tarptautinio menø festivalio „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” sumanytojams, rengëjams ir dalyviams – atlikëjams ir klausytojams – puikiø áspûdþiø, kad visi ið Druskininkø kurorto iðsiveþtume paèius graþiausius prisiminimus, o ir daugiau suþinotume, geriau paþintume mûsø didájá kûrëjà. 6 FESTIVALIO FESTIVALIO GARBËS GLOBËJAS PIRMININKAS

EUROPOS PARLAMENTO NARYS DRUSKININKØ MERAS prof. VYTAUTAS LANDSBERGIS RIÈARDAS MALINAUSKAS

iø metø spalio 18 dienà þymusis M.K.Èiurlionio kûrybinio ietuvos muzikø rëmimo fondas festivalio „Druskininkø palikimo tyrinëtojas ir populiarintojas prof. Vytautas vasara su M.K.Èiurlioniu“ metu kasmet iðkelia ir Ð Landsbergis minës 75-àjá gimtadiená. Maloniai sveikiname. L ágyvendina Druskininkø kurorte daug puikiø Ta proga dþiaugiamës, kad nuo pat pirmojo tarptautinio menø festivalio iniciatyvø, pristato daugybæ talentingø atlikëjø - ir jau iðgarsëjusiø, „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” jis buvo ir yra Festivalio globëjas, ir tik pradedanèiø. Ðis tradiciniu tapæs renginys, iðsiugdæs savo vis nuoðirdus ðio sumanymo palaikytojas, ne kartà skambinamais M.K.Èiur- didëjanèià klausytojø auditorijà, ne tik primena itin gilias garsaus lionio kûriniais M.K.Èiurlionio name muziejuje Druskininkuose pradëjæs lietuviø menininko ir jo vaikystës miesto sàsajas, bet kas kartà jas Festivalá, skaitæs praneðimus M.K.Èiurlionio studijø savaitës „M.K.Èiurlio- atnaujina, kvieèia ir vël pasinerti á nuostabø klasikinës muzikos nis ir pasaulis” surengtose mokslinëse konferencijose. pasaulá. Prieð ketverius metus sveikindamas Festivalá, profesorius raðë: Tikimës, jog prasminga ðiø metø koncertinë programa „Druskininkai galëtø vadintis Èiurlionio Druskininkais. Èia jis buvo ir liko, sustiprins norà plësti meno paþinimo ribas, praturtins dvasiná ir Druskininkai ðiandien yra kitokie, saviti, vieninteliai didþia dalimi todël, mûsø visuomenës gyvenimà, priartins prie M.K.Èiurlionio kûrybos kad èia gyveno ir kûrë Mikalojus Konstantinas Èiurlionis… Sunku sumàstyti palikimo. natûralesná kultûros reiðkiná kaip muzikos festivalis Druskininkuose, papuoðtas M.K.Èiurlionio vardu, nuðviestas jo dvasios. Geros kloties! ” Po metø jo sveikinime vël prasmingos „gaidos”: „Tegul tik ásitvir- tina graþus Druskininkø festivalis „Vasara su Èiurlioniu”, tegul jis paskatin- damas rodo graþiø kûrybos apraiðkø ir ágyja platø skambesá… Druskininkai turi tapti pasauly þinoma muzikos vieta! ” 2005-aisiais, priminæs M.K.Èiurlionio laimæ bûti Druskininkuose, tæsë: „Tegul ir ðiandien jo muzika moko mus mylëti gyvenimà.” Pernai Europos parlamento narys prof. V.Landsbergis raðë: „Dar viena vasara kvieèia mus susitikti su M.K.Èiurlioniu jo gimtinëje. Dar kartà Èiurlionis kvieèia mus susitikti muzikoje. Tai graþûs kvietimai. Kas galime – atsiliepkime! ” O ðámet prof. V.Landsbergis labai lakoniðkas: „Linkiu Festivaliui, kaip ir visiems: gyvybës ir teisybës! ” 10 FESTIVALIO GLOBËJAI FESTIVALIO GLOBËJAI 11

SEIMO NARYS KULTÛROS MINISTRAS APLINKOS MINISTRAS Uþsienio reikalø komiteto pirmininkas JONAS JUÈAS ARÛNAS KUNDROTAS Druskininkø garbës pilietis prof. JUSTINAS KAROSAS

ieli druskininkieèiai ir kurorto sveèiai! au tradiciniu tapæs tarptautinis menø festivalis iename ið laiðkø Mikalojus Konstantinas Vasara su M. K. Èiurlioniu tradiciðkai „Druskininkø vasara su M. K.Èiurlioniu“ kvieèia Èiurlionis yra pasakæs, kad jo simfoninë Mir vël sugráþta. Ne vienø metø patirtis J pasisemti atgaivos ir ákvëpimo drauge su didþio V poema „Miðke“ prasideda tyliais, plaèiais parodë, kiek svarbus ir ypatingas ðis sugráþimas. Sàlytis menininko kûrybos dvasia. Ðis festivalis pateikia turtingà, akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus lietuviðkø puðø su M. K. Èiurlionio muzika – didþiulë dvasinë atgaiva ávairius meno þanrus apimanèià programà, sukvieèia pasida- oðimas. Ðie þodþiai labai tinka ir „Druskininkø vasarai su visiems. Malonu, kad bene daugiausia, kà duoda susitiki- linti patirtimi bei atradimais þymiausius M. K. Èiurlionio M. K. Èiurlioniu“, jau tapusiai iðskirtiniu mûsø kultûros mai su Didþiojo Maestro muzika, yra sielos taurinimas, kûrybos tyrinëtojus, taip populiarindamas jo kûrybiná pali- reiðkiniu, nusakyti. Ðis menø festivalis – tai tylûs ir platûs jos didingas bei romantiðkas pakylëjimas. Kaip politikas kimà. Dþiugu, kad „Druskininkø vasara su M. K.Èiurlioniu“ dvasiniø versmiø akordai, kuriuos kasmet iðgirsta vis dau- negaliu nepasakyti, jog mes, deja, gana daþnai paskæstame kasmet sulaukia vis didesnio publikos susidomëjimo, tampa giau klausytojø. Visiems jo dalyviams linkiu kuo daugiau smulkmenose, primirðdami vertybes ir idealus, dël kuriø vis reikðmingesniu kultûrinio gyvenimo ávykiu, turtinanèiu kûrybinës ugnies, o ákvëpimo ir atgaivos semtis ið poetiðkos verta gyventi bei dirbti. miesto gyventojø ir sveèiø meninæ patirtá. mûsø kraðto gamtos. Visiems linkiu áspûdingos ir malonios vasaros Dëkoju ðio festivalio rengëjams, linkiu visiems jo Druskininkuose su M. K. Èiurlioniu. dalyviams ir lankytojams nepamirðtamø áspûdþiø, pakilios nuotaikos ir pilnatvës akimirkø. 12 FESTIVALIO RENGËJAI 13

DRUSKININKØ MERO PAVADUOTOJA LIETUVOS MUZIKØ RËMIMO KRISTINA MIÐKINIENË FONDO DIREKTORË LIUCIJA STULGIENË

enø festivalis „Druskininkø vasara su ymusis M.K.Èiurlionio kûrybos tyrinëtojas profesorius M.K.Èiurlioniu“ jau tapo iðskirtiniu mûsø Vytautas Landsbergis yra pastebëjæs, kad „Druskininkai M kurorto kultûros reiðkiniu. Kasmet Þturi tapti pasauly þinoma muzikos vieta!” Tikrai to sie- su meile ir pagarba puoselëjama graþi tradicija praturtina kia Lietuvos muzikø rëmimo fondas kartu su Druskininkø savivaldybe, miesto kultûriná gyvenimà, sukvieèia talentingus atlikëjus, jau penktà kartà Druskininkuose rengdamas tarptautiná menø festivalá sulaukia ypatingo druskininkieèiø ir sveèiø dëmesio. Garsaus „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”, èia sukvieèiantis ðio mûsø menininko M.K.Èiurlionio kûrybos palikimo - muzikos, meno genijaus kûrybos puoselëtojus ir gerbëjus. Kasmet Druskinin- dailës, literatûros, - iðsiskirianèio daugialypiu turiniu ir idë- kus aplanko þmonës ið ávairiausiø pasaulio kampeliø, ir dþiaugiamës, jø platumu, galia neiðmatuojama. Jis pakylëja nuo pilkos kai jie ið èia iðvykdami daugiau suþino ne tik apie garsøjá Lietuvos kasdienybës, ugdo kilniausius jausmus, atveria þmogaus ir kurortà, bet ir apie Druskininkuose gyvenusá ir kûrusá M.K.Èiurlioná, gamtos harmonijà. kurio kûriniø interpretacijas pateiks ne tik mûsø tautieèiai ir sveèiai Nuoðirdþiai linkiu visiems prasmingø akimirkø, ið Austrijos, Vokietijos, JAV, D.Britanijos ir kitø ðaliø. neiðdildomø áspûdþiø ir ilgai ðirdyje iðliekanèiø susitikimø Skverbkimës á tikràsias meno vertybes, artëkime prie jø, pa- su M.K.Èiurlioniu. þinkime M.K.Èiurlioná ir jo kûrybos atlikëjus, patirkime Druskininkø groþá ir jo nuostabø meniná paveldà.

M.K .Èiurlionis. Pasaulio sutvërimas. XI ið 13 paveikslø ciklo.1905 m. M.K.ÈIURLIONIS IR AMÞININKAI 15

MIKALOJUS KONSTANTINAS ÈIURLIONIS (1875-09-22 – 1911-04-10) – genialus lietuviø dailininkas, kompozitorius, kultûros veikëjas. Èiurlionio darbai origina- lumu ir minties gilumu stebino ne tik amþininkus, bet ir ðiandieniniame meno pasaulyje susidomëjimas jo kûryba ne tik nemaþëja, taèiau auga ir pleèiasi. M. K. Èiurlionio gyvenime ir kûryboje Druskininkai uþima iðskirtinæ vietà. Èia jis augo, pas tëvà vargonininkà iðmoko pirmàsias muzikos pamokas, o vëliau, studijø me- tais, daþnai sugráþdavo á namus, kuriuose jautë tëvø, broliø ir seserø meilæ ir dëmesá. Èia, Tëvø namuose, jis visada jautësi laisvas ir nevarþomas, èia gimë jo dràsiausi kûrybiniai sumanymai, brandþiausi kûriniai. Visa tai mums ðiandien liudija Druskininkuose 1963 m. ákurtas M.K. Èiurlionio memorialinis muziejus, kuriame rûpestingai saugoma mûsø E.Grieg tautos iðkiliausio Menininko ðvytinti dvasingumo aura.

2007-uosius UNESCO paskelbë EDVARDO GRIEGO (1843-1907) metais. Tad ir ðiømetis tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu” primena didájá norvegø muzikos kûrëjà ir atlikëjà, taip kaip ir penktàjá kartà rengiamas Druskininkø festivalis garsina ir ateityje garsins M.K.Èiurlioná – mûsø didá kompozitoriø ir dailininkà, primindamas ir jo prasmingà atlikëjo veiklà. Du kûrëjai-amþininkai, abu darbavæsi savose meninëse pla- Upë prasideda ið nedidelio ðaltinëlio. Èiurlionio ge- tumose, abu, tikriausiai to neþinodami, klojæ pamatus savøjø kraðtø profesionaliajai muzikinei kultûrai. Gal tai ir to nijus prasideda èia, nedidelëje Lietuvoje, taèiau, gilëdamas ir meto nusiteikimas, bet ir E.Griego, ir M.K.Èiurlionio instrumentinëje kûryboje sumirga specialiai stilizuotos liaudið- platëdamas, jis nelyginant ta upë nuplaukë, nuskambëjo per visà ko muzikavimo nuotaikos. Profesorius Vytautas Landsbergis, giliai iðstudijavæs M.K.Èiurlioná, pastebi: „… Dvasinio pasaulá, garsindamas savo gimtojo ðaltinio – Lietuvos vardà. turinio poþiûriu jau ankstyvoji Èiurlionio muzika atskleidþia savo „ðiaurietiðkà” charakterá, turi kai kuriø bendrumø Justinas Marcinkevièius, 1965 su E.Griegu /èia galima atkreipti dëmesá á Pastoralæ Des-dur ir Mazurkà Ges-dur, VL 187, 193, ir ið dalies á Noktiurnà fis-moll, Preliudà b-moll, VL 169. Preliudà, VL 188, ádomu net palyginti su „Solveigos daina” !/, nors rastume ir F.Schu- berto ir R.Schumanno atgarsiø. Beje, Chopinà ir Griegà suvokiame kaip sàlygiðkai subjektyvaus ir objektyvaus prado Að manau, kad Èiurlionis tarp þmonijos milþinø yra atstovus visame Rytø ir Ðiaurës Europos nacionaliniame romantizme, o Èiurlionio iðeities taðkas bûtø maþdaug vidury vienas didþiausiø! Linkiu ið visos ðirdies, kad greit ateitø laikas, tarp jø; tà pozicijà lemia kompozitoriaus asmenybë ir ypatingas jo aplinkos, tëvynës gamtos, liaudies dainø poveikis…” kai visai þmonijai taps aiðku, kokiø dvasios turtø suteikë maþoji (V.Landsbergis. Èiurlionio muzika. V., 1986, p.132). lietuviø tauta þmonijai savo genijaus Èiurlionio veikalais! Prof. Dr. Viktor Falkenhahn, Berlin, 1966 Beje, prof. V.Landsbergis pabandë atsakyti á klausimà – o kaip interpretuotinas ankstyvasis Èiurlionis, tie preliudai ir pjesës, kuriuose girdimi tiesioginiai ar tolimesni kitø, jam imponavusiø kompozitoriø stilistikos poþymiai: „…Èia galimi ir praktiðkai taikomi du keliai. Vienas – matyti Èiurlioná tarp kitø amþininkø ir þymiø pirmtakø kaip romantinës linijos tæsëjà, skambinti já panaðiai kaip Chopinà, Schumannà, Griegà, savitumo paieðkant jo pjesiø lietu- viðkuose motyvuose, gamtos nuotaikose. Kitas kelias – þvelgti á ankstyvàjá Èiurlioná jo brandþiosios kûrybos poþiûriu, ieðkant dar neiðryðkëjusiø dvasios ir stiliaus pradmenø…” (ten pat, p. 142).

Þvelgdamas á M.K.Èiurlionio muzikiná palikimà, prof. V.Landsbergis pastebi, kad „…istoriðkai Èiurlioniui teko tartum pavëluotas nacionalinio romantiko vaidmuo, ir jis ne visai tame vaidmenyje sutilpo. Semdamasis ákvëpi- mo ið tëvynës gamtos, folkloro, istorijos (simfoninë poema „Miðke”, uvertiûra „Kæstutis”, 1901 m. preliudai), taigi lyg paðauktas tapti lietuviðkuoju Griegu ar Smetana, netrukus Èiurlionis pasuko ðiuolaikiðkesniu individualiu keliu, primenanèiu veikiau B.Bartóko siekius…” (ten pat, p. 216-217). Muzikologas Vaclovas Juodpusis 16 17

Penktasis tarptautinis menø festivalis Fifth international arts festival DRUSKININKØ VASARA SU M.K.ÈIURLIONIU DRUSKININKAI SUMMER WITH M.K.ÈIURLIONIS

Penktàjá kartà Druskininkuose vyks tarptautinis menø festivalis „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlio- For the fifth time there is starting the international art Festival „Druskininkai Summer with M.K.Èiurlio- niu“. Festivalio organizatoriai – Lietuvos muzikø rëmimo fondas kartu su Druskininkø savivaldybe. Ðiais metais nis”. It is organized by the Lithuanian Musicians’ Support Foundation together with Druskininkai city Council. jis rengiamas birþelio – rugsëjo mënesiais primenant E. Griego metus. This year the Festival is scheduled in June-September and it is dedicated to the anniversary of E.Grieg. Graþiausio Lietuvos kurorto gyventojams ir sveèiams bus pasiûlyta per 50 ávairiø meno renginiø, kuriø People of the most magnificent Lithuanian resort and the guests are going to see over 50 different cultural metu þymûs Lietuvos bei uþsienio ðaliø menininkai pristatys ir atvers M.K. Èiurlionio kûrybà naujoms mylëto- events, where the celebrated Lithuanian and foreign artists will introduce and reveal the beauty of M.K.Èiurlionis jø ir puoselëtojø kartoms bei praturtins Druskininkø kultûriná gyvenimà. Renginiuose dalyvaus iki 90 atlikëjø art to the new generation of his admirers and followers, enriching at the same time the cultural life of contem- – solistø, 1 ansamblis, 3 chorai, 2 orkestrai, 2 kvartetai, 1 kvintetas. Ið viso Festivalio programoje dalyvaus per porary Druskininkai. The events will involve about 90 performers and soloists, one ensemble, three choirs, two 280 muzikos atlikëjø. orchestras, two quartets and one quintet. The total number of the Festival performers is 280. Festivalio metu bus rengiama M.K.Èiurlionio studijø savaitë su moksline konferencija „M.K.Èiurlio- During the Festival a special study week and the conference „M.K.Èiurlionis and the World” will be nis ir pasaulis“, tradicinë smuiko muzikos ðventë su meistriðkumo kursais. Jose dalyvaus þymûs mokslininkai, organized, as well as the traditional violin music fiesta and the violin mastery courses. The famous scientists and M.K.Èiurlionio tyrinëtojai ið Vokietijos, Norvegijos, Estijos, Ukrainos, þinomi Lietuvos muzikologai, dailëtyri- M.K.Èiurlionis art experts from Germany, Norway, Estonia, Ukraine, along with the prominent Lithuanian ninkai. musicologists and art critics will participate in the events. Visà vasarà M.K.Èiurlionio memorialiniame bei Druskininkø miesto muziejuose skambës kamerinë Through all the summer the beautiful chamber music will sound in the M.K.Èiurlionis Memorial Mu- muzika, vyks ir tradiciniai „Druskininkø serenadø“ koncertai. seum and Druskininkai city museums, complemented by the traditional „Druskininkai Serenade” concerts. The Klausytojø jau pamëgtos sakralinës muzikos valandos bus rengiamos Druskininkø, Senosios Varënos, sacred music concerts, so appreciated by the hearers will be arranged in Druskininkai, Old Varëna and Liðkiava. Liðkiavos baþnyèiose. Festivalio renginiai „sveèiuosis“ „Lietuvos“, „Draugystës“ sanatorijose, sveikatingumo ir Some Festival events will be „hosted” by „Lietuva” and „Draugystë” sanatoria, as well as by the recreation centre poilsio centre SPA VILNIUS. Dailës meno mylëtojus birþelio – rugsëjo mënesiais pakvies Lietuvos bei uþsienio „SPA Vilnius”. From June till September painting lovers will enjoy the exhibitions of the Lithuanian and foreign dailininkø tapybos, Druskininkø moksleiviø pieðiniø parodos. Literatûros gerbëjus pamalonins literatûrinës artists and the drawings of Druskininkai the young and talented. Literature lovers will be certainly attracted by – muzikinës, kino filmø popietës, moksleiviø raðiniø konkursai, naujø knygø apie M.K.Èiurlioná pristatymai ir the film and literary-musical soirees, contests of students’ essays and promotion of new books on M.K.Èiurlionis aptarimai. Ypatingas dëmesys Festivalio programoje bus skirtas M.K.Èiurlionio kûriniø atlikimui, M.K.Èiurlionio life, followed by the overall discussions. The exceptional importance in the programme of the Festival will be pianistø ir vargonininkø konkursø laureatø pasirodymams.Festivalio pradþios ðventëje dainø ir ðokiø ansamblio attached to the performance of M.K.Èiurlionis works and the M.K.Èiurlionis contest winners’ concerts of the „Lietuva“programoje skambës kompozitoriaus Vytauto Juozapaièio „aukso fondo “ kûriniai. piano and organ music. During the Festival opening the Song and Dance ensemble „Lietuva” will perform the Vyks Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureato Jurgio Juozapaièio, LR Vyriausybës „gold fund” works of the composer Vytautas Juozapaitis. kultûros ir meno premijos laureato kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus autoriniai vakarai ir jø kûriniø The National Culture and Art award winners’ Jurgis Juozapaitis and the Lithuanian Government Cul- premjeros. Savo meninius sugebëjimus pristatys ir kiti þymûs Lietuvos muzikos atlikëjai, taip pat meno meistrai ture and Art award winners’ Giedrius Kuprevièius recitals and premieres will adorn the Festival. The best artistic ið uþsienio ðaliø. achievements will be demonstrated by the prominent Lithuanian performers and art masters from abroad. Per „Druskininkø vasarà“ vyks meistriðkumo mokyklos, jose ágûdþius tobulins maþieji ir jaunieji smui- During the „Druskininkai Summer” the mastery workshops will permit the young violinists and the kininkai bei kameriniai ansambliai. string quartet members to polish their skills. The violin mastery courses will be directed by the Professor Petru Smuikininkø meistriðkumà ugdys þymûs pedagogai: profesorius Petru Munteanu ið Hamburgo (Vokie- Munteanu from Hamburg (Germany); the string quartet and violin ensembles will be consulted by the Lithu- tija), styginiø kvartetà ir smuikininkø ansamblius konsultuos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorë anian Music and Theatre Academy Professor Kornelija Kalinauskaitë and finally, the young violinists will be Kornelija Kalinauskaitë, jaunuosius smuikininkus mokys nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja taught by the National M.K.Èiurlionis Art school teacher-expert Gintvilë Vitënaitë. ekspertë Gintvilë Vitënaitë. The organizers express their sincere gratitude to all the Festival partners, sponsors, volunteers, perfor- Festivalio rengëjai dëkoja visiems renginio partneriams, rëmëjams, pagalbininkams, muzikos atlikëjams, mers and participants, who have made to Druskininkai people and city guests such a magnificent present – a dalyviams, kuriø dëka druskininkieèiams ir kurorto sveèiams bus padovanota graþi ir prasminga meno ðventë. beautiful and meaningful art fiesta. Laukiame ir tikimës druskininkieèiø bei kurorto sveèiø dëmesio! We open our hearts and the Festival gates to Druskininkai people and city guests. Festivalio direktorë Genovaitë Ðaltenienë Festivalio direktorë Genovaitë Ðaltenienë

Informacijos apie festivalá ir jo renginius ieðkokite: Please, find the information about the festival and its events at www.lmrf.lt or in the daily „Lietuvos internetinëje svetainëje www.fondas.lt, þinios”, or Druskininkai weeklies „Druskonis”, „Druskininkø naujienos”. laikraðèiuose „Lietuvos þinios“, „Druskonis“, „Druskininkø naujienos“, þurnale „Muzikos barai” ir kituose leidiniuose. 18 F E S T I V A L I O P R O G R A M A 19 FESTIVALIO PRADÞIOS ÐVENTË Dalyvauja Liepos 15 d., sekmadiená, Liepos 29 d., sekmadiená, 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje 12.00 val. Lietuvos banko poilsio Birþelio 30 d., ðeðtadiená, Regina Maciûtë (sopranas) 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèioje SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS namuose 16.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali- Gediminas Kviklys (vargonai) Gintarë Skerytë (sopranas) Kastytis Mikiðka (birbynë) Pradþios koncertas Konferencija „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ niame muziejuje Programoje M.K.Èiurlionis, G.Venislovas, Mindaugas Þemaitis (baritonas) Eugenijus Èiplys (birbynë) Diana Galvydytë (smuikas, D.Britanija) Praneðëjai Kvieèiami dalyvauti F.Mendelssohn, F.Schumann, R.Schubert, Daiva Gudelevièiûtë (altas) Dalia Ðakenytë (vargonai) Lina Ðatkutë (fortepijonas) Kristina Miðkinienë, Druskininkø vicemerë LR Seimo narys Justinas Karosas G.Mignemi, H.Hahn, S.Tanejev, Þivilë Survilaitë (vargonai) Programoje M.K.Èiurlionis, J.Juozapaitis, Programoje E.Chausson, C.Saint-Saëns, Jonas Bruveris, LMTA Muzikos istorijos LR kultûros ministras Jonas Juèas G.Gershwin Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, W.F.Bach, A.Piazzolla ir kt. E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate katedros docentas LR ðvietimo ir mokslo ministrë 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje G.Fauré Jan Braun, Magdeburgo universiteto dok- Roma Þakaitienë Sakralinës muzikos valandø ciklas 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Liepos 31 d., antradiená, torantas (Vokietija) LR aplinkos ministras Arûnas Kundrotas „Èiurlioniðkàjà stygà palietus“ Liepos 20 d., penktadiená, Kristina Zmailaitë (sopranas) 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Vaclovas Juodpusis, muzikologas, Alytaus apskrities virðininkas Ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas Kviklys 16.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali- Edmundas Seilius (tenoras, JAV) Kamerinës muzikos koncertas Stasio Vainiûno namø Vilniuje direktorius Eugenijus Palavinskas Pradþios koncertas niame muziejuje Eleonora Taðkinaitë (vargonai) Dalia Kuznecovaitë (smuikas) 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialini- Druskininkø meras Rièardas Malinauskas Naujø idëjø kamerinis orkestras Muzikos ir þodþio kûrybos vakaras Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Voki- ame muziejuje Druskininkø vicemerë Kristina Miðkinienë Augusta Jusionytë (smuikas) „Ið didelio ilgesio...“ (M.K.Èiurlionis) Ch.W.Gluck ir kt. etija) Naujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio Lietuvos muzikø rëmimo fondo direktorë Dalia Dedinskaitë (smuikas) Egidijus Aliðauskas (birbynë) Programoje J.Brahms, M.Ravel, kûrybai, paroda–pristatymas „Èiurlionis Liucija Stulgienë Vytautas Martiðius (altas) Rûta Mikelaitytë (fortepijonas) Liepos 30 – rugpjûèio 5 d. M.K.Èiurlionis, P.Sarasate mûsø ðirdyse“ M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius Gleb Pyðniak (violonèelë) Birutë Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë) M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË Dalyvauja knygø autoriai skambina Aldona Eleonora Radvilaitë Meno vadovas ir dirigentas Programoje M.K.Èiurlionis, B.Dvarionas, Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PA- Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, Virginija Boguðienë, Mokslo ir 19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ Gediminas Gelgotas F.Schubert, A.Piazzolla, F.Kreisler ir kt. SAULIS 10.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali- enciklopedijø leidybos instituto moksliniø Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Programoje J.S.Bach, J.Ch.Bach, G.Gelgotas Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË niame muziejuje leidiniø ir þodynø redakcijos vedëja Dailës skyriaus moksleiviø parodos pristatymas vieðàja biblioteka SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO M.K.Èiurlionio studijø savaitës, Darius Kuèinskas, muzikologas Paroda veiks iki liepos 22 d. Liepos 8 d., sekmadiená, KURSAI Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” Milda Kulikauskienë, menotyrininkë 19.30 val. Iðkilmës prie M.K.Èiurlionio 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Liepos 21 d., ðeðtadiená, Studijø savaitës programà sudarë atidarymas Jûratë Landsbergytë, muzikologë paminklo Sabina Martinaitytë (sopranas) 20.30 val. Pramogø aikðtëje Rimantas Astrauskas, Kvieèiami dalyvauti: Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas Dalyvauja Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis Renata Marcinkutë (vargonai) Kariniø jûrø pajëgø orkestras (Klaipëda) muzikologas, LMTA docentas LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Dalia Palukaitienë, skulptorë, „Lietuva“ Audronë Eitmanavièiûtë (vargonai) Kapelmeisteris Pranciðkus Memënas Ðvietimo ir mokslo, Aplinkos ministerijø, M.K.Èiurlionio anûkë 20.30 val. Pramogø aikðtëje Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, Dalyvauja Klaipëdos muzikinio teatro solis- Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir Alytaus apskrities, Druskininkø Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë Ansamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas C.Franck, Ch.Gounod, L.Luzzi, tas Viaèeslavas Tarasovas (tenoras) smuikininkø meistriðkumo kursø peda- savivaldybës ir Lietuvos muzikø rëmimo (Norvegija) Vadovas Giedrius Svilainis H.Marschner, D.Kairaitytë, Programoje V.Klova, J.Strauss, R.Williams, gogai: fondo vadovai 20.00 val. sanatorijoje LIETUVA Vyriausiasis chormeisteris Algimantas Kriûnas N.Èepaitës kûrinio „Angelo mio” premjera M.Novikas, Ph.Sparke, N.Iwai Petru Munteanu, Hamburgo aukðtosios Uþsienio ðaliø sveèiai Tanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Vyriausiasis baletmeisteris muzikos mokyklos profesorius (Vokietija) Aleksandr Dirdovskij ( reþisierius, Ukraina) Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø Vytautas Buterlevièius Liepos 14 d., ðeðtadiená, Liepos 22 d., sekmadiená, Kornelija Kalinauskaitë, LMTA profesorë Tanel Ðubin ( dailininkas, Estija) parodø atidarymas. Dirigentas Saulius Prusevièius 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Gintvilë Vitënaitë, Nacionalinës Laima Petrusevièiûtë-Sjur ( menotyrininkë, Dalyvauja autoriai Dalyvauja kompozitorius Vytautas Juozapaitis terasoje Ona Matusevièiûtë (sopranas) M.K.Èiurlionio menø mokyklos mokytoja Norvegija) 20.30 val. sanatorijoje LIETUVA Programoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis, DRUSKININKØ SERENADOS Giedrius Prunskus (bosas) ekspertë M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius Multimedijø kompozicijø vakaras J.Ðvedas, Vydûnas Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno prem- Jurgita Kazakevièiûtë (vargonai) skambina Birutë Vainiûnaitë M.K.Èiurlionio kûriniø motyvais ijos laureatas Programoje J.S.Bach, W.A.Mozart, Liepos 30 d., pirmadiená, Programoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, Programoje Mantauto Krukausko ir Liepos 1 d., sekmadiená, ÈIURLIONIO KVARTETAS F.Schubert, M.K.Èiurlionis 19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio S.Ðimkus, S.Vainiûnas, J.Gruodis Lino Paulauskio kompozicijos 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèioje Jonas Tankevièius (I smuikas) muzikos mokykloje 11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje Dalyvauja Mykolo Romerio universiteto miðrus choras Darius Dikðaitis (II smuikas) Liepos 26 d., ketvirtadiená, Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø Religinio meno parodos, skirtos Brigita Bublytë (vokalas) Meno vadovë ir dirigentë Loreta Levinskaitë Gediminas Daèinskas (altas) 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ V.K.Jonyno 100-osioms gimimo metinëms, Jan Maksimoviè (saksofonas) Chormeisterë ir koncertmeisterë Saulius Lipèius (violonèelë) terasoje geriausiø darbø parodos pristatymas pristatymas. Vitalija Semeniukienë Solistas Algirdas Budrys (klarnetas) Baltijos akordeonø kvintetas EXCELSIOR Parodà pristato M.K.Èiurlionio memoria- Programoje M.K.Èiurlionis, J.Haydn, Vadovas Eduardas Gabnys linio muziejaus skyriaus vedëjas, dailininkas W.A.Mozart Programoje A.Piazzolla, L.Anderson, Darius Joneika F.Poulenc 20 F E S T I V A L I O P R O G R A M A 21 Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, Rugpjûèio 3 d., penktadiená, Pianistë Aleksandra Þvirblytë Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas ir Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 10.00 val. Lietuvos banko poilsio 9.30 val. Ekskursija po M.K.Èiurlionio Vizualizacija Aleksandro Dirdovskio smuikininkai vieðàja biblioteka 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèioje namuose pamëgtas vietoves Druskininkø apylinkëse (reþisierius, Ukraina) Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir Moterø choras „Liepos“ Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ 12.00 val. Miðko muziejuje GIRIOS smuikininkø meistriðkumo kursø pedagogai Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, Meno vadovë ir dirigentë tàsa AIDAS Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, prof. Petru Munteanu, 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë Praneðëjai Susitikimas-pokalbis su Aplinkos ministeri- 16.00 val. Druskininkø baþnyèioje prof. Kornelija Kalinauskaitë Regina Ðilinskaitë (sopranas) Programoje M.K.Èiurlionis, V.Augustinas, Antanas Andrijauskas, Vilniaus dailës jos ir kitais gamtosaugos specialistais Groja meistriðkumo kursø smuikininkai Diana Encienë (vargonai) D.Macintyre, J.Luciuk, F.Schubert ir kt. akademijos profesorius, hab. dr.; Literatûrinis muzikinis puslapis Vadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, 13.30 val. Druskininkø baþnyèioje Rimantas Astrauskas, Lietuvos muzikos ir TADA AÐ LAIMINGAS . . . Vitënaitë 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje G.F.Händel M.K. Èiurlionio 132-osioms gimimo teatro akademijos Etnomuzikologijos kat- Antano Vienaþindþio kûrybos motyvais 20.00 val. Sanatorijoje LIETUVA Amelie Dembski (sopranas, Vokietija) metinëms edros docentas, dr.; Danielius Sadauskas (baritonas) Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno Henning Dembski (vargonai, Vokietija) Rugsëjo 2 d., sekmadiená, Sakralinës muzikos valandø ciklo Rimantas Janeliauskas, Lietuvos muzikos ir Vytautas Juozapaitis (armonika, premijos laureato, kompozitoriaus Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, 13.30 val. Druskininkø baþnyèioje „Èiurlioniðkàjà stygà palietus“ teatro akademijos Kompozicijos katedros akordeonas, sega) Jurgio Juozapaièio kûrybos vakaras M.K.Èiurlionis Mindaugas Jankauskas (tenoras) Pabaigos koncertas docentas, dr.; Ferdinandas Jakðys (aktorius) Asta Krikðèiûnaitë (sopranas) Vygantas Ðilinskas (trombonas) Regina Maciûtë (sopranas) Eugenijus Ignatonis, Lietuvos muzikos ir 15.00 val. Ekskursija á Liðkiavà Audronë Kisieliûtë (fortepijonas) Rugpjûèio 17 d., penktadiená, Dalia Jatautaitë (vargonai) Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas) teatro akademijos Pedagogikos katedros 15.30 val. Liðkiavos baþnyèioje Kastytis Mikiðka (birbynë) 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje Programoje M.K.Èiurlionis, Gediminas Kviklys (vargonai) profesorius, dr.; Muzikos valanda Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Kamerinës muzikos koncertas A.Kaèanauskas, J.Lemmens ir kt. Programoje M.K.Èiurlionis, J.S. Bach, Egidijus Maþintas, Vilniaus pedagoginio Meistriðkumo kursø smuikininkø koncertas Giedrë Gabnytë (fortepijonas) Edvardas Armonas (violonèelë, Vokietija) W.A.Mozart, Ch.M.Widor universiteto Socialinës komunikacijos insti- Vadovai prof. Petru Munteanu, Birutë Bizevièiûtë (fortepijonas) Gabrielius Alekna (fortepijonas, JAV) Rugsëjo 9 d., sekmadiená, tuto docentas, dr.; mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas Programoje M.K.Èiurlionis, 13.30 val. Druskininkø baþnyèioje FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTË Rita Nomicaitë, Lietuvos muzikos ir tea- 18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio Augusta Jusionytë (I smuikas) J.Brahms, R.Schumann, C.Franck Auðra Liutkutë (sopranas) Rugsëjo 27 d., ketvirtadiená, tro akademijos Muzikologijos instituto muzikos mokykloje Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Giedrius Gelgotas (fleita) 19.30 val. Sveikatingumo ir poilsio mokslinë bendradarbë; Lietuvos kompozitoriø smuiko muzikos Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Rugpjûèio 18 d., ðeðtadiená, Jarûnë Barkauskaitë (vargonai) centre SPA VILNIUS Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë vakaras Regina Gylytë (violonèelë) 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje Programoje M.K.Èiurlionis , J.S.Bach, Populiariosios klasikinës muzikos koncertas (Norvegija); Meistriðkumo kursø smuikininkai Vakaro vedëjai Muzikinë poetinë kompozicija A.Vivaldi ir kt. Choras JAUNA MUZIKA Stasys Urbonas, Memorialinio kultûros Vadovai prof. Petru Munteanu, Kompozitorius Jurgis Juozapaitis E.Griego „Ákvëpimo þemë“ Meno vadovas ir vyr. dirigentas centro Èiurlionio namai Vilniuje direktorius prof. Kornelija Kalinauskaitë, Muzikologas Vaclovas Juodpusis Rita Preikðaitë (mecosopranas) Rugsëjo 16 d., sekmadiená, Vaclovas Augustinas 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialini- mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë Rûta Blaðkytë (fortepijonas) 13.30 val. Druskininkø baþnyèioje Solistai tarptautiniø konkursø laureatai ame muziejuje 21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, Virginija Kochanskytë (aktorë) Eugenija Klivickaitë (mecosopranas) Kino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir terasoje 17.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio Vytenis Gurstis (fleita) Koncertø vedëjas muzikologas kinematografas“ Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas muzikos mokykloje Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, Virginija Survilaitë (vargonai) Vaclovas Juodpusis Susitikimas su reþisieriumi Augusta Jusionytë (I smuikas) Jaunøjø smuikininkø meistriðkumo kursø 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Programoje J.S.Bach, G.Donizetti, Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina) Diana Moisejenkaitë (II smuikas) Pabaigos koncertas Jûratë Vizbaraitë (sopranas) G.Caccini, J.Stanley Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Vadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Andrejus Kalinovas (tenoras, Austrija) 20.00 val. Sveikatingumo ir poilsio Regina Gylytë (violonèelë) Vitënaitë Graþina Petrauskaitë (vargonai) Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená Nuo birþelio 30 d. iki rugsëjo 22 centre SPA VILNIUS Vadovë prof. Kornelija Kalinauskaitë 19.30 val. Druskininkø baþnyèioje Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, 17.00 val. M.K.Èiurlionio memoriali d. kiekvienà penktadiená 17 val. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus Programoje L. van Beethoven, Ansamblis Trio per Due W.A.Mozart, C.Franck, G.Bizet niame muziejuje M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje kûrybos ir improvizacijø vakaras M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt. Jûratë Landsbergytë (vargonai) Koncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienai rodomi filmai apie M.K.Èiurlioná Programoje „Echo–Aidas“ 22.30 val. M.K.Èiurlionio memorialini- Laurie Penpraze (trombonas, JAV) Rugpjûèio 25 d., ðeðtadiená, Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos (Pasaulinë premjera) ame muziejuje Todd Craven (trimitas, JAV) 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje mokyklos moksleiviai ir mokytojai Dalyvauja Vakaro improvizacija M.K.Èiurlionio Programoje M.K.Èiurlionis, G.Sakalauskas, Muzikinë-poetinë kompozicija Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stu- Kamerinis ansamblis „Grazioso“ kûrybos temomis G.Tartini, A.Persichetti, J.Haydn, „Skambanèios sekundës“. dentai Joana Gedmintaitë (sopranas) Muzikinis pleneras G.F.Händel, D.Pinkham, L.Bernstein ir kt. Inga Ulevièiûtë (mecosopranas) Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø Viktorija Zabrodaitë (fleita) Atlikëjai 20.00 val. sanatorijoje DRAUGYSTË Graþina Zalatorienë (fortepijonas) konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ ir Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas) SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Graþina Urbonaitë (aktorë) raðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO Programoje M.K.Èiurlionis, karalius“ bei „XXI amþiaus mokinio KURSØ Pabaigos koncertas A.Kaèanauskas, V.Jakubënas, J.Pakalnis, pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ laureatø ap- A.Belazaras, G.Gudauskienë dovanojimas FESTIVALIO FESTIVALIO 22 23 PRADÞIOS ÐVENTË PRADÞIOS ÐVENTË Birþelio 30 d. 16.00 val.

IÐKILMINGAS FESTIVALIO ATIDARYMAS 20.30 val. Pramogø aikðtëje Ansamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas Vadovas Giedrius Svilainis Birþelio 30 d., ðeðtadiená, Vyriausiasis chormeisteris Algimantas Kriûnas 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje Kvieèiami dalyvauti Vyriausiasis baletmeisteris Vytautas Buterlevièius LR Seimo narys Justinas Karosas Dirigentas Saulius Prusevièius LR kultûros ministras Jonas Juèas Dalyvauja kompozitorius Vytautas Juozapaitis LR ðvietimo ir mokslo ministrë Roma Þakaitienë Programoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis, LR aplinkos ministras Arûnas Kundrotas J.Ðvedas, Vydûnas Alytaus apskrities virðininkas Eugenijus Palavinskas Druskininkø meras Rièardas Malinauskas Druskininkø vicemerë Kristina Miðkinienë Lietuvos muzikø rëmimo fondo direktorë Liucija Stulgienë M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina Paminklas M.K.Èiurlioniui. Aldona Eleonora Radvilaitë Pastatytas 1975 m., paþymint menininko 100-àsias gimimo metines. 19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ Skulptorius V.Vildþiûnas Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos Ansamblio „Lietuva“ ðventinio Dailës skyriaus moksleiviø parodos pristatymas koncerto programa tai tarsi kompozi- Paroda veiks iki liepos 22 d. toriaus VYTAUTO JUOZAPAIÈIO kûrybos vakaras, kur skambës jo kûriniai 19.30 val. Iðkilmës prie M.K.Èiurlionio paminklo ið „aukso fondo“. Dalyvauja O dainà „Gromatëlæ paraðiau“ Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis „Lietuva“ (S.Þlibino þ.), kurià ansamblis atliks kar- Kompozitorius Vytautas Juozapaitis tu su autoriumi, ðiandien dainuoja visa Lietuva. ALDONA ELEONORA RADVILAITË gimë Kaune. Mokësi ir 1956 m. baigë Kauno deðimtmetæ muzikos mokyklà (dabar – J.Naujalio muzikos gimnazija), mokytojos B.Strolienës fortepijono klasæ. Tæsë mokslus Maskvos P.Èaikovskio konservatorijoje (prof. V.Nosovo, A.Gabrieliano ir Valstybinis dainø ir ðokiø ansamblis LIETUVA – profesionalus ðokëjø, liaudies instrumentø orkestro ir choro grupiø jungtinis T.Petruðevskajos klasëse). 1964 m. baigë ðios konservatorijos aspirantûrà. meno kolektyvas. Ásteigtas 1940–øjø lapkritá, jau kitø metø vasario 22 dienà surengë pirmà savo koncertà. Pirmojo meno vadovo kompo- Nuo 1964 m. iki ðiol dirba LMTA fortepijono katedroje, profesorë (1995). zitoriaus Jono Ðvedo ir ðokiø grupës vadovo Juozo Lingio kûryba kelis deðimtmeèius buvo ansamblio repertuaro pagrindas. Ryðkø pëdsakà 1974–1976 m. dëstë Centrinës Suomijos konservatorijoje (Jyväskylä mies- kolektyvo kûryboje paliko deðimtmetá ansambliui vadovavæs ir brandþias programas parengæs Vladas Bartusevièius. Ilgiausiai – 27 metus te), ten rengë solinius koncertus. 1984–1994 m. tæsë pedagoginá darbà ir – „Lietuvai“ vadovavo doc. Pranas Budrius, pradëjæs savo kûrybiná kelià ðiame kolektyve kaip birbynininkas. Nuo 2004 m. ansambliui va- koncertavo vasaros meistriðkumo stovyklose Suomijos miestuose Suolahti ir dovauja kompozitorius Giedrius Svilainis, jau 2003 metais dalyvavæs kuriant muzikà ansamblio „Lietuva“ naujam mitologinës tematikos Karstula, kur dirbo pasaulinio garso muzikai ið daugelio ðaliø. 1968 m. tapo muzikiniam spektakliui „Perkûnas“. Su jo atëjimu pradëta ieðkoti naujø ansamblio kûrybiniø keliø, taip gimë keletas naujø projektø: „Þaibo tarptautinio M.K.Èiurlionio konkurso laureate. Nuolat koncertuoja. Gastro- gëlës“, „Nepamirðtama. Sena – nauja“, „Lietuviðkos giesmës“, „Kur bakûþë samanota...“. Prieð kiekvienas Kalëdas „Lietuva“ parengia naujà liavo Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Kaukazo ðalyse, Kazachstane, Italijoje. ðventiná spektaklá maþiesiems þiûrovams, o per metus surengia apie 60 koncertø Lietuvos mokyklose. Per visà „Lietuvos“ gyvavimà parengta Grojo diriguojant A.Klenickiui, J.Domarkui, M.Dvarionaitei, S.Sondeckiui, apie 40 naujø programø, jose skambëjo per 1000 lietuviø autoriø kûriniø. Visas ansamblis arba jo grupës surengë apie 8500 koncertø ne tik I.Musinui, K.Eliasbergui. Kaip solistë, koncertmeisterë, kamerinio ansamblio gimtinëje, bet ir 38 uþsienio ðalyse. dalyvë grojo su þymiais rusø atlikëjais T.Dokðiceriu, J.Jegorova, V.Gvozdec- „Lietuva“ – visada jaunas, verþlus ir kûrybingas kolektyvas, gerai þinomas ir laukiamas ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Tai patvirti- kiu, E.Pozdëjevu, J.Èelkausku, smuikininke ið Kanados A.Ðarpyte. na 2007 metø vasario mënesá Sicilijoje, Agridþento mieste, vykusiame 52-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje tarp 18 stilizuoto liaudies meno kolektyvø ið viso pasaulio iðkovotas prizas – pirmoji vieta muzikos grupiø kategorijoje. RENGINIAI M.K.ÈIURLIONIO RENGINIAI M.K.ÈIURLIONIO 24 25 MEMORIALINIAME MUZIEJUJE MEMORIALINIAME MUZIEJUJE

RÛTA MIKELAITYTË Lietuvos muzikos ir teatro Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, akademijà baigë 1999 m. (prof. J.Karnavièiaus fortepijono ir prof. R.Vaitkevièiûtës koncertmeisterio kl.), ágydama muzikos ma- 10.00 val. gistro laipsná. 1997 m. tapo respublikinio pianistø – koncertmeiste- M.K.Èiurlionio studijø savaitës, riø konkurso laureate, 2005 m. tarptautinio konkurso diplomante. Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” atidarymas 2003 m., po meno aspirantûros studijø baigimo, buvo suteiktas Kvieèiami dalyvauti: meno licenciato laipsnis. 1999-2006 m. dirbo Lietuvos muzikos LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Ðvietimo ir teatro akademijos koncertmeistere. Staþavo pas daugelá þymiø ir mokslo, Aplinkos ministerijø, Alytaus apskrities, fortepijono, kamerinës muzikos bei vokiðkos romantinës dainos Druskininkø savivaldybës ir Lietuvos muzikø rëmimo M.K.Èiurlionio g. 35 (Lied) pedagogø Europos ðaliø aukðtosiose muzikos mokyklose. fondo vadovai Dalyvavo ávairiuose festivaliuose. Yra 2005 m. susikûrusio ansamblio Uþsienio ðaliø sveèiai „Naujasis Vilniaus trio“ narë (kartu su smuikininku Darium Dikðaièiu ir klarnetininku Liepos 20 d., penktadiená, 16.00 val. Aleksandr Dirdovskij (reþisierius, Ukraina) Antanu Taloèka), inspiruoja ðiuolaikiniø Lietuvos kompozitoriø naujø kûriniø sukûrimà Tanel Ðubin (dailininkas, Estija) ðiam ansambliui. 2006 m. su nauja programa dalyvavo ðiuolaikinës muzikos festivalyje Muzikos ir þodþio kûrybos vakaras Laima Petrusevièiûtë-Sjur (menotyrininkë, Norvegija) Kaune „Ið arti“. Nuolat koncertuoja ir kitø kameriniø ansambliø sudëtyje, akompanuoja „Ið didelio ilgesio...“ (M.K.Èiurlionis) Lietuvos, taip pat ir uþsienio ðaliø dainininkams (R.Marian, G.Bardini, C.Süß), didelá M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina dëmesá skiria kamerinës vokalinës muzikos studijoms ir propagavimui. Ypaè domisi vokie- Egidijus Aliðauskas (birbynë) Birutë Vainiûnaitë èiø dainos (Lied) meistrø, pirmiausia F.Schuberto, R.Schumanno, J. Brahmso, H.Wolfo BIRUTË VAINIÛNAITË nuo pat 1965 m. Rûta Mikelaitytë (fortepijonas) Programoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, S.Ðimkus, ir R.Strausso kûryba, pati verèia dainø tekstus á lietuviø kalbà. ávykusio Pirmojo respublikinio M.K.Èiurlionio pianistø Birutë Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë) S.Vainiûnas, J.Gruodis konkurso, kuriame iðkovojo laureatës vardà, intensyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime ne tik kaip Programoje M.K.Èiurlionis, B.Dvarionas, 11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje savito braiþo pianistë, bet ir kaip Lietuvos muzikos ir F.Schubert, A.Piazzolla, F.Kreisler ir kt. Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osi- teatro akademijos profesorë, savarankiðkam kûrybiniam oms gimimo metinëms, pristatymas. gyvenimui parengusi nemaþà bûrá atlikëjø, kuriø ne vie- Vakaras rengiamas kartu su Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muzie- nas laureato vardà pelnë tarptautiniuose konkursuose. Druskininkø vieðàja biblioteka jaus skyriaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika BIRUTË MARCINKEVIÈIÛTË-MAR Pastaraisiais metais ji aplankë daugelá Lietuvos miestø ir – aktorë, reþisierë, poetë. 1993 m. Sankt Peter- rajonø, kur surengë ne tik solinius koncertus, bet ir teikë 16.00 val. burgo (Rusija) teatro, muzikos ir kino institute atviras fortepijono pamokas, kad patyrimo pasisemtø ne Naujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, EGIDIJUS ALIÐAUSKAS ágijo teatro aktorës ir reþisierës specialybes, vëliau tik jaunieji pianistai, bet ir jø pedagogai. Tam kilniam paroda-pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“ –Lietuvos muzikos ir teatro akademi- mokësi japonø Noh teatro dainavimo ir ðokio Kita tikslui pasitarnauja ir ðimtai jos áraðø, skambanèiø per Dalyvauja knygø autoriai joje 1995 m. baigë birbynës bakalau- Noh mokykloje bei tradicinio Nihon Buyo ðokio Lietuvos radijà ir televizijà, deðimtys jos atlikimo menà Virginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos ro studijas. 1996 m. gavo magistro Tokijuje (Japonija). Nuo 1994 m. yra Lietuvos uþfiksavusiø plokðteliø, kompaktiniø plokðteliø su þymiau- instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëja diplomà (birbynës specialybë), 1998 nacionalinio dramos teatro aktorë. Sukûrë vaid- siais Lietuvos dirigentais, orkestrais, ansambliais. Ji yra Darius Kuèinskas, muzikologas m. - orkestro dirigavimo studijø baka- menø reþisieriø J.Vaitkaus, R.Tumino, I.Buèienës, viena ið tø pianistø, savo repertuare turinti daug lietuviø Milda Kulikauskienë, menotyrininkë lauro diplomà. 1999 m. ágijo karinio K.Kymantaitës, L.Zappia ir kt. spektakliuose. Nuo kompozitoriø kûriniø, su kuriais nuolat supaþindina Len- Jûratë Landsbergytë, muzikologë orkestro dirigento kvalifikacijà. 1998 m. kuria savarankiðkus monospektaklius kijos, Vokietijos, Prancûzijos klausytojus. Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas Birbynæ ir jos galimybes mu- („Þodþiai smëlyje”, „Meiluþis”, „Antigonë”, „Poetë”), 1999–2006 Dalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkë zikuojant, aktyviai koncertuodamas m. pelniusius tarptautiniø teatro festivaliø apdovanojimø ir prista- Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija) ávairiuose renginiuose, yra pristatæs ne tik Lietuvoje. tytus daugelyje Europos ðaliø, taip pat Meksikoje, Kolumbijoje, Kaip dirigentas koncertuoja su ávairiais orkestrais Jungtiniuose Arabø Emyratuose, Japonijoje, Taivanyje, Mongoli- ir ansambliais: Lietuvos kariuomenës Garbës sargybos or- joje, Jordanijoje, JAV, Filipinuose. kestru (yra orkestro vadovas), LMTA liaudies instrumentø Iðleido 5 knygas (kûryba versta á daugelá pasaulio kalbø), orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakø festivalio sukûrë daugelá libretø operoms, ðokio spektakliams, (1996 ir 1997 orkestru, Liaudies instrumentø ansambliu „Sutartinë” (an- m. pelnë B.Sruogos ir Baroko literatûros skaitovø konkursø apdova- samblio vadovas), Rygos puèiamøjø orkestru. nojimus, 2000 m. - „Poezijos pavasario“ skaitovë-laureatë), vaidina kino filmuose, taip pat reþisuoja ir muzikos kûrinius. RENGINIAI M.K.ÈIURLIONIO RENGINIAI M.K.ÈIURLIONIO 26 27 MEMORIALINIAME MUZIEJUJE MEMORIALINIAME MUZIEJUJE

Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, 16.00 val. Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 22.30 val. Kino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir kinematografas“ Vakaro improvizacija M.K.Èiurlionio kûrybos temomis Susitikimas su reþisieriumi Muzikinis pleneras Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina) Atlikëjai Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis Pianistë Aleksandra Þvirblytë Vizualizacija Aleksandro Dirdovskio (reþisierius, Ukraina)

ALEKSANDR DIRDOVSKIJ (*1956) Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená, 17.00 val. – reþisierius, operatorius, scenarijø autorius, Koncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienai ávairiø tarptautiniø projektø bei kino festivaliø Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai ir mokyto- dalyvis ir laureatas (didysis prizas ir medalis uþ jai ALEKSANDRA ÞVIRBLYTË 1989 m. autoriná filmà apie V.Orvidà „Vilius Gabrielius. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà (prof. Septintasis sàsiuvinis” tarptautiniame festivalyje Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso O.Ðteinberg fortepijono kl.). Staþavo Maskvos UNICA prie UNESCO 1992 m. Burþe, Prancû- „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ ir P.Èaikovskio konservatorijoje pas pasaulinio garso zija). 2005 m. M.K.Èiurlionio namai Vilniuje raðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio karalius“ bei pedagogus Levà Vlasenko, Michailà Pletniovà ir pakvietë A.Dirdovská dalyvauti projekte kuriant „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ Nikolajø Sukà. Tobulinosi Vokietijoje, Ðveicarijoje DVD filmà apie M.K.Èiurlioná. Jo sukurtas 15 laureatø apdovanojimas (prof. B.Ringeissen, R Buchbinder, K.H.Kammer- min. trukmës nuotaikingas filmas „Allusion”, ling). Yra M.K. Èiurlionio pianistø konkurso Vil- kaip ir filme skambanti Mindaugo Urbaièio niuje, Y.K.A.A. (Young Keyboard Artists Association) muzika, yra skirti mûsø didþiojo Menininko tarptautinio pianistø konkurso Oberline (JAV) lau- atminimui. reatë. 1999 m. Paryþiuje vykusiame tarptautiniame N.Rubinðteino pianistø konkurse pelnë Grand Prix. Nuolat koncertuoja Lietuvos miestuose, gastroliavo daugelyje Europos ðaliø, JAV. Bendradarbiauja su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu, Charko- vo filharmonijos, Sankt Peterburgo konservatorijos bei muzikinio teatro, Bulgarijos konservatorijos JUOZAS VALIUÐAITIS, g.1964 m. Kaune. Fotografas simfoniniais ir kitais orkestrais. Jos repertuare ávai- ið ákvëpimo. 1982–1984 m. Vilniaus pedagoginiame institute riø stiliø, epochø ir þanrø muzika, taip pat lietuviø studijavo fizikà ir astronomijà, bet nepagavæs laiko dvasios – ieð- kompozitoriø kûriniai. Veda atlikëjø meistriðkumo kodamas poezijos ir filosofijos, pasuko á kûrybinæ fotografijà. kursus, skaito praneðimus mokslinëse metodinëse Dirba detalës – kaip visumos þenklo – áprasminimo kryptimi. konferencijose, dalyvauja tarptautiniø konkursø Mëgsta religinius apmàstymus, poetines uþuominas. Ypaè vertina þiuri darbe. skoningà dokumentinæ fotografijà. 2004-øjø revoliucijos metu pusæ metø gyveno Ukrainoje. Nuolat gyvena ir kuria Vilniuje. Kai Èiurlionis skambindavo, baigdavosi ðio pasaulio Nuo 1991 m. yra surengæs 67 fotografijos parodas. gyvenimas: pats menininkas persikeldavo ir perneðdavo savo „Praeities prasivërimas” (1991), „Puslapis ir Ðulinys” klausytojus á kitus graþesnius svajoniø ir miraþø pasaulius. (1994), „Augmuo ir Dangus” (1996), „Lituanicos pakylëjimas” A.Þmuidzinavièius (1996), „Palyginimø karalystë” (1996), „Laisvës kaina” (1998), „Mokytojau, kur gyveni?” (1997), „Gyvenimas Apvaizdos vyz- dy” ir „Ðventoji keliauninkë” (2002), „Kijevo auksas, rûdys ir liepsnojantis ruduo” (2004).

Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai A.Dirdovskij M.K.Èiurlionio gimimo dienai skirtame koncerte, 2006 m. KONKURSAI KONKURSAI 28 29

Raðiniø konkurso, skirto M.K.Èiurlionio 132-osioms gimimo metinëms, nugalëtojai Rugsëjo 22 d., ðeðtadiená 5-8 klasiø grupëje 17.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje I vieta neskirta II vieta EVELINA PIGAGAITË, Vieèiûnø pagr. mokykla, 6 klasë Koncertas M.K.Èiurlionio gimimo dienai III vieta REGINA SABONYTË, Vieèiûnø pagr. mokykla, 8 klasë Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos moksleiviai ir mokytojai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai 9-12 klasiø grupëje I vieta EGLË JAZUKEVIÈIÛTË, „Atgimimo“ vid. mokykla, 11 klasë Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ ir II vieta GYTIS KRANCEVIÈIUS, Leipalingio pagrindinë mokykla, 9 klasë raðiniø konkursø „Sapnavau Èiurlionio karalius“ bei III vieta SIMONA JURGELEVIÈIÛTË, Senamiesèio vid. mokykla, 9 klasë „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“ III vieta ELENA VAIKÐNORAITË, Senamiesèio vid. mokykla, 10 klasë laureatø apdovanojimas

Konkursai rengiami su Druskininkø savivaldybës administracijos Ðvietimo skyriumi Kuratorës: DALIA CHOCHIENË, Druskininkø savivaldybës administracijos ...Pati að groti taip ir neiðmokau, nors visada su didþiu- Ðvietimo skyriaus vedëjo pavaduotoja liu susiþavëjimu ir nekaltu pavydu stebëdavau, kaip subtiliai ir ÞIVILË BANDORIENË, Pedagogø profesinës raidos centro lengvai þaidþia klaviðais pianisto pirðtai... Ir staiga, kaþkur ið Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. metodininkë pasàmonës prieð mane iðkyla Èiurlionio paveikslai, ausyse skamba „Miðke“... Tuomet viskas pasirodo taip sudëtinga... Kaip teptukas gali pieðti muzikà?... Kaip akvarelë drobëje gali pavirsti nato- mis?...Apsidairau aplinkui ir jauèiu, jog viskas pulsuote pulsuoja Èiurlioniu, jis tarsi atgyja... Regis, perþengsiu jo namø slenkstá ir iðvysiu sëdintá prie pianino ar tapantá... Ir taip lengva bus pa- Pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K. Èiurlioná” nugalëtojai Melita Jusevièiûtë klausti: kas slypi Jumyse? GODA ÐERELYTË, 13 m. „Saulës“ pagrindinë mokykla, mokytoja G.Sutkienë /Ið Eglës Jazukevièiûtës, Druskininkø „Atgimimo“ vidu- SANGEDA BERNIKAITË, 15 m. „Ryto“ gimnazija, mokytoja G.Sutkienë rinës mokyklos 11 klasës mokinës raðinio „XXI amþiaus mokinio MELITA JUSEVIÈIÛTË, 11 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja pasikalbëjimas su Èiurlioniu“/ L.Vrubliauskienë UGNË VOLUNGEVIÈIÛTË, 12 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja E.Ðturmaitë INDRË RUTKAUSKAITË, 14 m. „Atgimimo“ mokykla, mokytoja E.Maraèinskaitë Goda Ðerelytë TOMA ÞILIONYTË, 14 m. „Senamiesèio“ mokykla, mokytojas A.Mosiejus MARTYNAS GAILIUÐAS, 15 m. „Senamiesèio“ mokykla, mokytojas A.Mosiejus DIANA TARUÐKAITË, 13 m. „Saulës“ pagrindinë mokykla, mokytoja G.Sutkienë IEVA DERÐONAITË, 16 m. „Ryto“ gimnazija, mokytojas V.Sutkus PIJUS BARTAINIS, 12 ? m. Vieèiûnø pagrindinë mokykla, mokytoja A. Vilûnienë AKVILË KUKLYTË, 15 m. V.K. Jonyno dailës mokykla, mokytoja R.Þukauskaitë ...Þiûrëdamas á Jûsø kûriná „Þemaièiø kapinës“, matau ne tik koplytstulpius uþ akmeninës sienos, matau uþ jø sau- TOMAS PAKALA, 12 m. „Atgimimo“ mokykla, mokytoja E.Maraèinskaitë lëlydá, uþleidþiantá vietà danguje þvaigþdëms. Kai tà pieðiná apverèiau, nustebau pamatæs, kad dabar prieð akis atsiveria lyg aukðtomis mûrinëmis sienomis paremta sala, kurià supa ramûs vandenys, atspindëdami á medþius panaðø koplytstulpiø vaizdà. Sunku suvokti, kaip viename pieðinyje sugebëjote pavaizduoti du visiðkai skirtingus vaizdus. Galbût ðis bruoþas yra dar viena tobulybës iðraiðka?... Giliai ðirdy tikiu, kad anksti ið gyvenimo pasitraukëte ne dël atsitiktinumo ar, kaip raðoma, kraujo iðsiliejimo á sme- genis. Tikiu, jog per trisdeðimt ðeðerius metus atlikote þemëje Jums patikëtà Dievo misijà ir Dievas Jus pasiðaukë pas save, kad þmonës prisimintø ir ieðkodami tobulybës tartø Jûsø vardà... /Ið Gyèio Krancevièiaus, Druskininkø savivaldybës Leipalingio pagrindinës mokyklos 9 klasës mokinio raðinio „XXI Toma Þilionytë amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu“/ RENGINIAI DRUSKININKØ MIESTO MUZIEJUJE 2830 31

Liepos 26 d., ketvirtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje

DRUSKININKØ SERENADOS

Baltijos akordeonø kvintetas EXCELSIOR Vadovas Eduardas Gabnys Programoje A.Piazzolla, L.Anderson, F.Poulenc

M.K.Èiurlionio g. 59

Liepos 14 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje

DRUSKININKØ SERENADOS

Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas ÈIURLIONIO KVARTETAS ÈIURLIONIO KVARTETAS – vienas aktyviau- Kolektyvo ákûrimo idëja gimë 1999 metais, kai tarptautinio akordeo- Jonas Tankevièius (I smuikas) siø Lietuvos kameriniø ansambliø, gyvuojantis beveik keturis no ir bajano muzikos festivalio Èeliabinske (Rusija) metu scenoje kompozicijà Darius Dikðaitis (II smuikas) deðimtmeèius. Susibûrë 1968 m., jo nariams dar studijuojant kartu atliko du akordeonø duetai – Eduardas Gabnys ir Genadijus Savkovas Gediminas Daèinskas (altas) Lietuvos muzikos akademijoje. Vëliau ágûdþius bei meist- (Lietuva) bei Vladimiras Uðakovas ir Sergejus Lichaèiovas (Rusija). Netrukus Saulius Lipèius (violonèelë) riðkumà tobulino pas Borodino, Tanejevo, Tatrai kvartetø prie muzikantø prisijungë Latvijos atlikëja Svetlana Stavickaja, kuri yra Sankt Solistas Algirdas Budrys (klarnetas) narius profesorius D.Ðebalinà, V.Ovèarekà, V.Tatrai. Tarp Peterburgo Musette ansamblio solistë. Keleri kûrybinio bendradarbiavimo metai Programoje M.K.Èiurlionis, J.Haydn, W.A.Mozart ðio ansamblio aplankytø festivaliø – „Berliner Festwochen”, buvo turtingi reikðmingø ávykiø. Koncertuota Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, „Prahos pavasaris”, Ðlezvigo – Holðteino, „Vlaanderen”, „Ja- Lenkijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Vokietijoje, Suomijoje; dalyvauta tarptauti- naèkuv mai”, „Moravian Autumn”, „Balve Höle”, „Pietre niuose festivaliuose Sankt Peterburge, Minske, Vilniuje ir kt. miestuose. 2002 ALGIRDAS BUDRYS (klarnetas) che cantano”, B.Bartóko 100-osioms gimimo metinëms metais itin sëkmingas kvintetui buvo pusantro mënesio trukæs koncertinis turas Tai vienas þymiausiø mûsø ðalies Budapeðte, Zalcburgo, Freiburgo, Ðtutgarto, Duisburgo, po Europà, pernai koncertuota áþymiojoje Maskvos P. Èaikovskio salëje. kultûros ir meno veikëjø, klarneto virtuozas, Merano, Kuhmo, Zagrebo, Oslo, Reikjaviko, Maskvos, Nuo 2003 m. tai – Tarptautinis Baltijos akordeonø kvintetas Excel- „Trimito” orkestro meno vadovas, Lietuvos Sankt Peterburgo, Niþnij Novgorode A.Sacharovo ir kiti. sior. 2002 ir 2003 metai kvinteto biografijoje paþymëti ypatingos sëkmës þenklu muzikos ir teatro akademijos profesorius, Koncertuota Leipcigo „Gewandhaus”, Amsterdamo „Con- – ansamblis dalyvavo ir pelnë net kelis apdovanojimus dviejuose tarptautiniuose aktyvus klasikinës, ðiuolaikinës lietuviø bei uþ- certgebouw”, Bonos „Beethovenhaus”, Berlyno „Schauspiel- akordeonininkø konkursuose Italijoje: I premijà klasikinës muzikos kategorijoje sienio kompozitoriø kûrybos propaguotojas. haus”, Paryþiaus „Musee d’Orsay”, Berlyno Otto Braun, (2003), II premijà variete muzikos kategorijoje (2002) ir III premijà Astoro Neatsitiktinai jis pristatytas tarp 40-ties geriau- Londono Royal Festival Hall, Varðuvos, Briuselio filharmo- Piazzollos muzikos kategorijoje (2002) Citta di Castelfidardo tarptautiniame siø pasaulio klarnetininkø 1989 m. P.Weston nijø salëse. 2005 m. M.K.Èiurlionio ir kitø kompozitoriø akordeonininkø konkurse bei I premijà kamerinës muzikos kategorijoje (2002) knygoje „Pasaulio klarneto virtuozai”. Su jo kûriniai atlikti Japonijoje. Stilistiniu poþiûriu kvarteto Citta di Lanciano tarptautiname akordeonininkø konkurse. atlikëjo ir pedagogine veikla siejamas puèiamø- repertuaras ávairialypis. Tad ansamblis neseniai pradëjo Kvinteto repertuare – klasikinës muzikos aranþuotës, ðiuolaikiniø jø instrumentø suklestëjimas Lietuvoje. 1999 monumentaliø monografiniø programø ciklà (jau atliktos kompozitoriø kûriniai, tarp jø – A.Piazzollos, L.Andersono, F.Poulenco, bei m. apdovanotas LDK Gedimino ordinu, jam B.Bartókui, R.Schumannui, C.Franckui ir F.Schubertui paraðyti specialiai ðiam ansambliui, populiariõs muzikos kompozicijos. Kvin- paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybës skirtos programos). 1990 m. Èiurlionio kvartetui suteikta tetas áraðë 3 kompaktines plokðteles. meno premija. Lietuvos nacionalinë kultûros ir meno premija. RENGINIAI DRUSKININKØ MIESTO MUZIEJUJE 32 33

Liepos 30 d., pirmadiená, 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Liepos 31 d., antradiená, SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Pradþios koncertas 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Diana Galvydytë (smuikas, D.Britanija) Kamerinës muzikos koncertas Lina Ðatkutë (fortepijonas) Dalia Kuznecovaitë (smuikas) Programa E.Chausson, C.Saint-Saëns, Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija) E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate Programoje J.Brahms, M.Ravel, M.K.Èiurlionis, P.Sarasate Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas laureatø darbø pristatymas

DALIA KUZNECOVAITË (g.1988) mokësi Nacionalinëje M.K.Èiur- lionio menø mokyklos mokytojos eksper- tës B.Vasiliauskaitës – Ðmidtienës klasëje, o nuo 2004 m. mokosi pas prof. J.Urbà. Yra trijø nacionaliniø ir penkiø tarptau- tiniø konkursø bei Karalienës Mortos premijos laureatë. Koncertavo su Lietuvos DIANA GALVYDYTË gimë 1984 m.Vilniuje ir pradëjo grieþti kameriniu ir Lietuvos valstybiniu simfoni- smuiku bûdama ðeðeriø metø. 1990 m. ástojo á Nacionalinæ M.K.Èiurlio- niu orkestrais. 2004 m. suteikta M.Rost- nio menø mokyklà, kur mokësi LMTA doc. Undinës Jagëlaitës klasëje. Po ropovièiaus fondo stipendija. sëkmingo pasirodymo Yehudi Menuhino konkurse Anglijoje 2000 m. buvo 2006 m. mokësi prof. Z.Brono pakviesta mokytis á Menuhino mokyklà pas profesoræ Natalia Boyarsky. Nuo klasëje Kelno aukðtojoje muzikos mo- 2003 m. mokosi Karaliðkajame Muzikos Koledþe Londone profesorës N.Bo- kykloje, o nuo 2007 m. studijuoja yarsky klasëje. Dalyvavo meistriðkumo kursuose pas profesorius Z.Bronn, LEONIDAS DORFMANAS gimë Vilniuje. Pirmoji fortepijono prof. P.Munteanu klasëje Rostoko (Voki- M.Rostropoviè, P.Munteanu, S.Gheorghiu, G.Turèianinovà, Juri ir Dana mokytoja – mama, þinoma pedagogë Lidija Dorfman. Nacionalinëje M.K.Èiur- etija) aukðtojoje muzikos ir teatro aka- Mazurkeviè, D.Schmalenberg, Ð.Lupu, Z.Zeitlin. Grieþë solo su Nacionalinës lionio menø mokykloje mokësi pas T.Freidbergienæ. Laimëjæs jaunøjø atlikëjø demijoje. M.K.Èiurlionio menø mokyklos kameriniu, Karaliðkojo Muzikos Koledþo konkursà, turëjo galimybæ groti su Lietuvos ir Latvijos simfoniniais orkestrais. Londone simfoniniu (dirigentas Thomson), Lietuvos nacionaliniu simfoniniu 1986 metais su pagyrimu baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà (prof. LINA ÐATKUTË 1993 m. baigë Kauno (dirigavo prof. J.Domarkas ir doc. R.Ðervenikas), Lietuvos valstybiniu simfo- M.Azizbekovos kl.). 1986-1990 metais tobulinosi Maskvos konservatorijos aspi- J.Naujalio menø gimnazijà, 2003 m. – LMTA doc. niniu (dirigavo prof. G.Rinkevièius ir M.Staðkus), Ðv. Kristoforo kameriniu rantûroje (prof. M.Voskresenskio kl.). Nuo 1990 metø gyvena Frankfurte prie J.Bialobþeskio klasæ. Itin reikðmingà kûrybinës veiklos (dirigavo prof. D.Katkus), Lietuvos kameriniu ir kitais orkestrais. Maino. Èia tobulinosi fortepijono, kamerinës muzikos ir dainavimo akompana- atkarpà biografijoje sudaro 1995–1998 metø laikotarpis, Dalyvavo daugelyje muzikos festivaliø ir tapo 15 tarptautiniø vimo aspirantûrose, staþavo Zalcburge ir Vienoje, buvo smuikininko R.Katiliaus kuomet buvo nuolatinë lietuviø smuikininko Vilhelmo konkursø laureate bei prizininke. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdo- koncertø partneris. Dabar studijuoja dirigavimo menà. Baigë kapelmeisterio Èepinskio soliniø koncertø partnerë ir surengë daug vanojo Dianà padëkos raðtu uþ sëkmingus pasirodymus tarptautiniuose aspirantûrà Frankfurto aukðtojoje muzikos mokykloje, dalyvavo dirigavimo koncertø po visà Lietuvà. Kartu su V.Èepinskiu padarë konkursuose. meistriðkumo kursuose Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lietuvoje. áraðø Lietuvos ir Èikagos radijo fonduose. Yra keliø tarp- Koncertavo su Budapeðto, Plovdivo, Minsko, Frankfurto simfoniniais orkestrais. tautiniø konkursø laureatë, kaip solistë pasirodë Kauno Nuo 1997 metø dësto Mainco J.Gutenbergo universitete, veda kapelmeisterio ir filharmonijos, Lietuvos muzikø rëmimo fondo sureng- dainavimo akompanavimo meistriðkumo kursus Vokietijoje ir Lietuvoje. 2001 tuose koncertuose. Kaip koncertmeisterë koncertuoja metais laimëjo konkursà ir pradëjo dëstyti Trozingeno aukðtojoje mokykloje. ávairiuose renginiuose su þymiais lietuviø ir uþsienio Nuolat dalyvauja prestiþiniuose Vokietijos ir kitø ðaliø renginiuose. ðaliø muzikais: saksofonininku P.Vyðniausku, tûbininku S.Kirsenka ir kitais Lietuvos bei uþsienio atlikëjais. RENGINIAI DRUSKININKØ MIESTO MUZIEJUJE 34 35

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje Rugpjûèio 18 d., ðeðtadiená, Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje Augusta Jusionytë (I smuikas) Muzikinë poetinë kompozicija Diana Moisejenkaitë (II smuikas) E.Griego „Ákvëpimo þemë“ Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) Rita Preikðaitë (mecosopranas) Regina Gylytë (violonèelë) Rûta Blaðkytë (fortepijonas) Kursø vadovë prof. Kornelija Kalinauskaitë Virginija Kochanskytë (aktorë) Programoje L.van Beethoven, M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt.

STYGINIØ KVARTETAS - Augusta Jusionytë, Diana Moisejenkaitë, Jurgis Juozapaitis, Regina Gylytë Dainininkë RITA PREIKÐAITË, - susibûrë 2005 metais. Jau atstovavo Lietuvai „Lietuvos pianistë RÛTA BLAÐKYTË, kultûros dienose“ Kalugoje (Rusija), praeità vasarà dalyvavo aktorë VIRGINIJA KOCHANSKYTË festivalyje „Nepaklusniøjø þemë“ Nidoje ir Juodkrantëje. pristato muzikiná poetiná projektà – E.Griego ,,Ákvëpimo Visai neseniai Izidoriaus Vasyliûno vardo VI Lietuvos kom- þemë“. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistë Rita Preikðaitë pozitoriø kamerinës muzikos atlikimo konkurse laimëjo (mecosopranas) ðalia kuriamø vaidmenø operose, operetëse, miu- 1-àjà vietà. zikluose aktyviai koncertuoja. Jos parengtø vokaliniø programø Kvarteto nariai koncertuoja ir kaip solistai, ir ávai- skalë itin plati – nuo baroko muzikos iki ðiuolaikiniø kompozi- riuose ansambliuose Lietuvoje bei uþsienyje. Yra dalyvavæ toriø kûriniø. Jos balso dëka klausytojai patiria stipriø emociniø respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, meistrið- iðgyvenimø. Kaskart dainininkës dainuojama daina iðgyvenama kumo kursuose. lyg ið naujo – èia ir dabar. Ðiuo metu LMTA kvarteto disciplinà studijuoja Tarptautiniø konkursø Romoje (1998) ir Paryþiuje prof. Augustino Vasiliausko klasëje. (1999) laureatës, LMTA meno doktorantës pianistës Rûtos Blað- kytës skambinimas pasiþymi subtilumu, jautrumu, preciziðka atlikimo technika. Puiki ansamblistë noriai dalyvauja bendruose projektuose. Virginijos Kochanskytës aktyvioje kûrybinëje veikloje ypatingas vaidmuo tenka ávairiems meniniams projektams. Aktorë Iðdidþiai neða ant peèiø savo senatvæ mûriniai namai. Pir- nuolat þavi gerbëjus puikia tekstø interpretacija, kuriamø poetiniø miausia paminëtina graþuolë „Vila Linksma“ Èiurlionio gatvëje. Jos spektakliø scenarijø ir reþisûros intelektualumu, teatrine þaisme, savininkas turtuolis Adolfas Kersnovskis, sulenkëjæs, bet laikæs save þodþio ir muzikos derme, dëmesiu autoriui ir klausytojui. lietuviu, vilai parinko paèià graþiausià vietà su reginiu á Druskonio Ðiø trijø menininkiø sukurtos programos – E.Griego eþerà ir pavadino jà lietuviðku vardu „Vila Linksma“. (Ið J .Èiurliony- ,,Ákvëpimo þemë“ dramaturgija pasiþymi neskubriu tempu, ypa- tës kn. „Atsiminimai...“) tingu dëmesiu detalëms, nuolat kylanèia emocine temperatûra. Publikai tai vienu metu ir nuostabus dvasinis atsipalaidavimas, „Anapus eþero besileidþianèià saulæ ir tà ðventàjà tylà lydëjo ir intensyvus darbas, bandant perprasti norvegø kompozitoriaus graudingi varpo garsai. Taip saulei leidþiantis Druskininkuose bûda- minèiø ir jausmø verpetus. E.Griego paveikslas atsiskleidþia pilnak- vo pagerbiami anapus eþero kapuose ilsintys mirusieji. Varpø dûþiø raujai – menininkës átaigiai kalba jo laiðkø ir muzikos balsu. Tarsi monotonija ákvëpë Èiurlioná sukurti vienà nuotaikingiausiø jaunatvës ið ávairiø pusiø tyrinëdamos E.Griego kûrybos prigimtá, atlikëjos preliudø, kurá jis pavadino „Vakariniais varpais“. (Ið J .Èiurlionytës apnuogina menininko sielà, subrandintà dosnios ákvëpimo þemës, kn. „Atsiminimai...“) kuri programos eigoje skleidþiasi visu sodrumu, gyvybingumu, uþburdama klausytojus vaizdiniø gelme ir groþiu. RENGINIAI DRUSKININKØ MIESTO MUZIEJUJE 36 37

Rugpjûèio 25 d., ðeðtadiená, 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje Muzikinë–poetinë kompozicija „Skambanèios sekundës“ Rugpjûèio 17 d., penktadiená, Inga Ulevièiûtë (mecosopranas) 19.30 val. Druskininkø miesto muziejuje Graþina Urbonaitë (aktorë) Kamerinës muzikos koncertas Graþina Zalatorienë (fortepijonas) Edvardas Armonas (violonèelë, Vokietija) Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, Gabrielius Alekna (fortepijonas, JAV) V.Jakubënas, J.Pakalnis, A.Belazaras, G.Gudauskienë Programoje M.K.Èiurlionis, J.Brahms, R.Schumann, C.Franck Vakaras rengiamas kartu su Druskininkø vieðàja biblioteka

„Jau penki deðimtmeèiai kai vis þengiu á scenà ir stengiuos dalytis su Jumis visu tuo, kà patyriau, suvokiau, ágijau graþaus ir prasmingo. O iki to buvo vingiuotas ir siauras takelis per studijø auditorijas, knygø puslapius, trenaþø sales. Ir kai dabar skaitau savo pasirinktas literatûros programas, man vis atrodo, kad galop vienà kartà save atpaþinsiu, priar- tësiu prie savæs ir galësiu iðtarti: „Sveika, Graþina. Ðtai mes ir susitikom!” Kaþin ar galësim kada nors pasakyti: „Jau esu GABRIELIUS ALEKNA (fortepijonas) EDVARDAS ARMONAS (violonèelë) O susitikti save ir suvokti, kad bent maþa dalelyte pateisinai tau skirtà profesionali aktorë, dainininkë, pianistë!” Juo toliau, tuo „Ypatingai talentingas pianistas ir muzikas” – taip apie Gab- Pirmasis M.Rostropovièiaus violonèelës fondo Kronberge (Vo- laikà – man svarbiausia.” GRAÞINA URBONAITË rieliø Aleknà atsiliepë vienas þymiausiø dabarties muzikø Danielis kietija) stipendininkas, laimëjæs teisæ groti fondui priklausanèia italø labiau abejojam. Juk kiekvienas koncertas, kaip gyvas Barenboimas. meistro Alberto Zabbini violonèele. ðaltinio vanduo, nuplauna nuo sielos kasdienos apnaðas bei „puoðmenas“ ir iðvysti save negailestingoje (o kartais Muzikos studijas pradëjo bûdamas penkeriø. Baigæs Gimë 1978 m. muzikø ðeimoje. 1996 m. su pagyrimu baigë INGA ULEVIÈIÛTË 2002 metais baigusi vokalo magistrantû- labai skaudþioje) tiesos ðviesoje... Gautas Lietuvos mu- M.K.Èiurlionio menø gimnazijà, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro M.K.Èiurlionio menø gimnazijà, savo tëvo, violonèelininko prof. Ri- rà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, operos solistës Jolantos Èiurilai- zikos ir teatro akademijos baigimo diplomas tik atvërë akademijoje pas prof. Liucijà Dràsutienæ. 1996 m. buvo pakviestas manto Armono klasæ. 1996-2002 m. studijavo Lietuvos muzikos ir tës klasëje, ðiandien dþiugina lietuviø kamerinës muzikos klausytojus. vartus á didá paslaptingà Kûrybos Sodà. O savàjà obelá tæsti mokslø Juilliardo mokykloje Niujorke. Vadovaujamas prof. Jero- teatro akademijos prof. R.Armono klasëje (ágijo menø magistro laipsná). Solistës repertuare G.Gudauskienës, V.Jakubëno, J.Pakalnio, reikia kasdien auginti, sergëti, puoselëti. Kad þaliuotø. me Lowenthalio, èia baigë bakalauro, magistro ir daktaro studijas. 1998-2003 m. taip pat studijavo Kelno aukðtojoje muzikos mokykloje, A.Belazaro, A.Kaèanausko ir kitø lietuviø kompozitoriø originalios bei Kad þydëtø. Kad bitës (þiûrovai) jos þiedus (koncertus) Tarptautinio L. van Beethoveno pianistø konkurso Vienoje prof. Franso Helmersono klasëje (diplomas su pagyrimu). Po to savo harmonizuotos lietuviø liaudies dainos. Yra iðleidusi ðios muzikos CD aplankytø. (2005 m.) laureatas G.Alekna – pirmasis lietuvis, su visa stipendija meistriðkumà tobulino ðios mokyklos solinëje aspirantûroje prof. F.Hel- rinkiná. Ir ðitaip kasdien. Atkakliai. Nelengva?.. Taip. priimtas á Juilliardo mokyklà Niujorke, o 2006 metais tapæs ir pirmuo- mersono klasëje, kurià baigë 2005 m. 2001 m. studijavo Paryþiaus Nacio- Rengia ir atlieka netradicines baþnytinës muzikos programas, Bet...á niekà To nekeistum. ju lietuviu, kuriam suteiktas ðios mokyklos muzikos menø daktaro nalinëje konservatorijoje pas prof. Philippe Muller. Ðiuo metu tobulinasi kur netikëtai gali nuskambëti tiek lietuviø kompozitoriø, tiek uþsienio laipsnis. Yra keturiolikos konkursø Vokietijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Kelno aukðtosios muzikos mokyklos kamerinës muzikos aspirantûroje ðiuolaikinës muzikos pavyzdþiai (S.Barber, Ch.Yves, W.Bolcom, A.Cop- Èekijoje, Lietuvoje ir JAV laureatas. Nuolat koncertuoja su pagrindi- Alban Berg kvarteto profesoriø klasëje. Dalyvavo daugelyje violonèelës land ir kt.). niais Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais, Lietuvos bei meistriðkumo kursø, 1997 m. staþavo Paryþiuje. Laureato vardà pelnë Ðv. Kristoforo kameriniais orkestrais. Austrijoje yra koncertavæs su penkiuose tarptautiniuose konkursuose Èekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Vienos radijo simfoniniu, o JAV – su Juilliardo orkestru (Niujorkas). o 2004 m. su fortepijoniniu trio PAN‘ARTA 14-ajame tarptautiniame GRAÞINA ZALATORIENË baigë Kauno J. Naujalio muzikos 2000 m. vasarà praleido prestiþiniame S.Ozawos vadovaujamame kamerinës muzikos konkurse Helexpo Salonikuose (Graikija) iðkovojo gimnazijà (V.Kulvietienës kl.) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademi- Tanglewoodo festivalyje. L.van Beethoveno kûriniø koncertà surengë 1-àjà premijà. Grieþë tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Vokietijo- jà (prof. L.Digrio fortepijono kl.). 1995 m. baigë vargonø asistentûrà festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu 2005”. je, Rusijoje, Prancûzijoje, Italijoje. Nuo 2004 m. taip pat koncertuoja (prof. L.Digrio kl.). Ðiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akade- fortepijoninio trio PAN‘ARTA sudëtyje. mijos Dainavimo katedros solinio dainavimo koncertmeistere. Koncer- tuoja su dainininkais, talkina jiems Lietuvoje bei uþsienyje vykstanèiuose konkursuose, festivaliuose. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 38 39

Liepos 8 d., sekmadiená, 19.30 val. Sabina Martinaitytë (sopranas) Sakralinës muzikos valandø ciklas Renata Marcinkutë (vargonai) Audronë Eitmanavièiûtë (vargonai) ÈIURLIONIÐKÀJÀ STYGÀ PALIETUS Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, C.Franck, Ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas Kviklys Ch.Gounod, L.Luzzi, H.Marschner, D.Kairaitytë, N.Èepaitës kûrinio „Angelo mio” premjera

RENATA MARCINKUTË baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono bei vargonø specialybes. 1992-1993 m. staþavo Salzburgo aukðtojoje muzikos mokykloje, prof. Heribert Metzger klasëje. Dalyvavo vargonø meistriðkumo kursuose pas þymius Europos profesorius Vos prieð keletà mënesiø kompozitoriaus Gedimino Gelgoto suburtas ir vadovauja- - Sigizmund Sathmary, Jean Boyer, Jan Laukvik, Margaret Philips ir kitus. mas NAUJØ IDËJØ KAMERINIS ORKESTRAS ðiandien spaudoje vadinamas „svajoniø 1989 m. tapo tarprespublikinio vargonininkø konkurso Kijeve laureate, 1991 m. komanda“. Jo pristatomi dràsûs, netradiciniai muzikiniai projektai greitai susilaukë visuo- Liepos 1 d., sekmadiená, 19.30 val. – Flor Peeters meistriðkumo kursø laureate Belgijoje, Mecheleno mieste, taip pat – tarptautinio menës susidomëjimo, palankaus kritikø vertinimo. Artistø muzikine kompetencija galima M.K.Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkurso Vilniuje laureate. Pradþios koncertas neabejoti - jaunieji kolektyvo muzikantai pelnë laureatø vardus daugiau nei penkiasdeðimtyje Daug koncertuoja kaip solistë bei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kame- tarptautiniø ir respublikiniø konkursø, profesines þinias nuolat gilina þymiausiø pasaulio NAUJØ IDËJØ KAMERINIS riniu orkestrais, geriausiais Lietuvos chorais, ávairiais solistais bei ansambliais, nuolat kvieèiama meistrø vedamuose kursuose. ORKESTRAS vargonuoti muzikos festivaliuose, daug gastroliuoja ir yra kvieèiama groti vargonø inauguracijos Lietuvos muzikiniame gyvenime jaunojo Gedimino Gelgoto pavardë paþástama. Augusta Jusionytë (smuikas) bei atidarymo renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienio ðalyse. Vedë meistriðkumo kursus Ðiandien kompozitorius – akyvus jaunasis muzikas, klausytojus dþiuginantis originaliais Dalia Dedinskaitë (smuikas) Austrijoje, Salzburgo universitete „Mozarteum“, taip pat Lenkijoje, Poznanës muzikos akademi- muzikiniais projektais. Autoriaus kûriniai jau skambëjo festivaliuose Lietuvoje, Rusijoje, Itali- Vytautas Martiðius (altas) joje. Nuolat kvieèiama dalyvauti nacionaliniø bei tarptautiniø konkursø þiuri nare. Ðiuo metu joje, Kuboje. Kaip trimitininkas ir pianistas laureato vardus pelnë ne viename tarptautiniame Gleb Pyðniak (violonèelë) yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonø ir klavesino katedros lektorë. ir respublikiniame konkurse. LMTA studijuoja profesoriø V.Barkausko, G.Rinkevièiaus, Meno vadovas ir dirigentas L.Melniko, asistentës A.Krikðèiûnaitës klasëse. Gediminas Gelgotas SABINA MARTINAITYTË – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistë, Lietuvos muzikos ir teatro Programoje J.S.Bach, J.Ch.Bach, akademijos Kauno fakulteto Dainavimo katedros lektorë. Tarptautiniø konkursø laurus laimëjo jaunøjø atlikë- G.Gelgotas jø (Kiðiniovas, Moldova, I premija), G.Otso jaunøjø operos dainininkø (Talinas, Estija, I premija), M.Glinkos vokalistø (Ryga, IV premija) konkursuose, tarptautiniame F.Ðaliapino festivalyje (Kazanë, Rusija). Dalyvavo daugelyje tarptautiniø festivaliø. Ávairiø tarptautiniø ir respublikiniø dainavimo konkursø þiuri narë, veda meistriðkumo kursus (Lietuvo- je, JAV, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje). Ásimintiniausio Kauno menininko vardas (2000). Uþ Violetos vaidmená G.Verdi operoje „Traviata“ apdo- vanota prizu „Fortûna“, uþ Madalenos vaidmená U.Giordano operoje „Andrë Ðenjë“ apdovanota prizu „Fortûna“ ir nominuota „Kristoforo“ apdovanojimui (2000). Uþ Karalienës Bonos Sforcos vaidmená G.Kuprevièiaus operoje „Karalienë Bona“ apdovanota prizu „Fortûna“ ir Lietuvos kultûros ministerijos premija „Uþ geriausià 2001-2002 m. sezono operiná vaidmená“ (2002).

AUDRONË EITMANAVIÈIÛTË – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto Dainavi- mo katedros lektorë. B.Dvariono jaunøjø pianistø, tarptautiniame kameriniø ansambliø konkurse Taline (Estija) pelnë laureatës vardà. Geriausio koncertmeisterio vardas pripaþintas tarptautiniame G.Otso jaunøjø operos solis- tø konkurse Taline (Estija), tarptautiniuose dainininkø konkursuose (Kohtla Jarve, Estija) 2006 ir 2007 metais, tarptautiniame operos dainininkø konkurse „Uþmirðta opera“ (Karpatis, Lenkija). Su ávairiais solistais surengë apie 800 koncertø. Buvo daugelio tarptautiniø dainininkø konkursø koncertmeisterë arba vertinimo komisijos narë. Vedë meistriðkumo kursus Rusijoje (Maskva, Sankt Peterburgas), Ukrainoje (Charkovas), Estijoje (Talinas, Kohtla Jarve), JAV (Èikaga) ir kitur. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 40 41

Liepos 15 d., sekmadiená, 19.30 val. Liepos 22 d., sekmadiená, 19.30 val. Gintarë Skerytë (sopranas) Ona Matusevièiûtë (sopranas) ONA MATUSEVIÈIÛTË yra Lie- Mindaugas Þemaitis (baritonas) GINTARË SKERYTË Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Giedrius Prunskus (bosas) tuvos muzikos ir teatro akademijos auklëtinë, Daiva Gudelevièiûtë (altas) baigë fortepijono ir dainavimo studijas. Ypaè ávairus ir platus jos kaip Jurgita Kazakevièiûtë (vargonai) doc. G.Kaukaitës ir doc. A.Stasiûnaitës vokalo Þivilë Survilaitë (vargonai) dainininkës repertuaras – nuo senosios iki ðiuolaikinës muzikos kûriniø. Programoje J.S.Bach, W.A.Mozart, F.Schubert, M.K.Èiurlionis klasiø absolventë, Lietuvos muzikos ir teatro Programoje M.K.Èiurlionis, Dalyvauja visuose Lietuvoje rengiamuose muzikos festivaliuose (Vilniaus, akademijos Kauno fakultetø pedagogë. Solistë J.S.Bach, G.Fauré „Ðv.Kristoforo“, „Gaidos“, „Paþaislio“).Yra parengusi ir atlikusi daug solo daug koncertuoja Lietuvoje, gastroliavo Ispa- programø ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Ny- nijoje ir kitose uþsienio ðalyse. Buvo Lietuvos derlandø, Suomijos, Ðvedijos, Danijos, Islandijos ir JAV koncertø salëse. muzikø rëmimo fondo ásteigtos bendrijos „At- Nuolat koncertuoja su ávairiais Lietuvos ir uþsienio ðaliø orkestrais, chorais gaiva” prezidentë, dabar – valdybos narë. bei kameriniais ansambliais. Daug pagrindiniø vaidmenø yra sudainavusi barokiniø operø tarptautiniuose projektuose – H.Purcell „Didonë ir Enëjas“ (Didonë), C.Monteverdi „Orfëjas ir Euridikë“ (Euridikë), G.B.Pergolesi „Tarnaitë – ponia“, F.Caccini „Rudþero iðlaisvinimas ið Alèinos salos“ (Alèi- JURGITA KAZAKEVIÈIÛTË 1995 m. ástojo á Lietuvos muzi- na) bei tarptautiniuose festivaliuose. kos ir teatro akademijà, kur studijavo vargonø ir fortepijono specialybes. 1998 m. Lietuvos TV sukurtas filmas apie jos kûrybiná kelià. 2002 m. baigë vargonø magistrantûros studijas ir ástojo á meno aspirantûrà. Nuo 1992 m. vokalinio meistriðkumo patirtá perteikia Lietuvos 2001 – 2003 m. studijavo Austrijoje, „Mozarteum” universitete pas prof. muzikos ir teatro akademijos studentams bei chorinio dainavimo mokyklos H.Metzger (vargonai) ir prof. Hiroko Miki (fortepijonas). 2004 m. tapo „Liepaitës“ mokiniams. pirmojo J.Naujalio vargonininkø konkurso laureate. Koncertavo Lietuvoje, Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

GIEDRIUS PRUNSKUS gimë 1971 m. Ðiauliuose. Mokësi Jurbarko vidurinëje, muzikos mo- kyklose. Dainavimà studijavo Kauno J.Gruodþio kon- servatorijoje pas dëst. R.Kabalinienæ, vëliau – pas doc. G.Ðmità. Dainavimo studijas tæsë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultete. 2001 – 2002 m. stu- dijavo dainavimà Vokietijoje, Leipcigo F.Mendelssohn - Bartholdy aukðtojoje muzikos mokykloje pas prof. J.Ko- vařikovà-Richter. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto MINDAUGAS ÞEMAITIS gimë ÞIVILË SURVILAITË Lietu- DAIVA GUDELEVIÈIÛTË baigë teatro operos studijos staþuotojas. Ðiuo metu tobulinasi 1970 metais Vilniuje. 1997 m. baigë Lietuvos vos muzikos akademijoje baigë fortepi- Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. LMTA meno aspirantûros antrame kurse. Dainavimo muzikos ir teatro akademijos magistrantûros jono ir vargonø specialybes. Tobulinosi Petro Radzevièiaus alto klasæ. Po studijø pradë- pedagogas – prof. V.Noreika. Nuo 2003 m. dirba LMTA studijas profesoriaus Virgilijaus Noreikos dai- atlikëjø meistriðkumo kursuose Èekijoje, jo dirbti Lietuvos valstybiniame simfoniniame Kauno fakulteto Dainavimo katedros asistentu. navimo klasëje. 1995 – 1997 metais dalyvavo Austrijoje, Ðveicarijoje. Koncertuoja orkestre ir Nacionaliniame operos ir baleto 1999 ir 2004 m. dalyvavo tarptautiniame J. Gruodþio, J. Banaièio, B. Grincevièiûtës vo- kaip solistë, talkina chorams, solistams. teatre, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos J.Vîtolo dainininkø konkurse Rygoje. 2001 m. daini- kalistø konkursuose ir laimëjo laureato vardà Gastroliavo JAV, Prancûzijoje, Rusijoje, Kamerinio ansamblio katedros iliustratore. ninkø konkurse S.Baro premijai laimëti pelnë pirmàjà arba tapo diplomantu.1997 m. tarptautinio Èekijoje, Austrijoje, Lenkijoje, D.Britani- Nuolat muzikuoja ávairiuose kameriniuose vietà. Dalyvavo daugelyje koncertø ávairiuose Lietuvos jaunøjø operos solistø konkurse Romoje laimë- joje, Vokietijoje, Ðveicarijoje. Ðiuo metu ansambliuose, kvartetuose. Nemaþa metø miestuose, taip pat Èekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, jo pirmàjà vietà. dirba pedagoginá darbà „Àþuoliuko” ir graþi kûrybinë draugystë tæsiasi su Lietuvos Ðveicarijoje, Estijoje. 1999 m. – Milano „La scala” Tarptau- „Lyros” muzikos mokyklose. vargonininkais J.Barkauskaite, Þ.Survilaite, tinio operos solistø konkurso I – III turø bei B.Vasiliausku. finalo dalyvis. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 42 43

Liepos 29 d., sekmadiená, 19.30 val. Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 19.30 val. Kristina Zmailaitë (sopranas, JAV) Ansamblis Trio per Due Edmundas Seilius (tenoras, JAV) Jûratë Landsbergytë (vargonai) Eleonora Taðkinaitë (vargonai) Laurie Penpraze (trombonas, JAV) Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, Ch.W.Gluck ir kt. Todd Craven (trimitas, JAV) Programoje G.Tartini, A.Persichetti, Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 16.00 val. M.K.Èiurlionis, J.Haydn, G.F.Händel, Groja meistriðkumo kursø smuikininkai G.Sakalauskas, D.Pinkham, L.Bernstein, Vadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë G.Frescobaldi

OLGA ELEONORA TAÐKINAITË gimë fleitininko ir pianistës ðeimoje, fortepijonu Ansamblis TRIO PER DUE susikûrë 2001 pradëjo groti nuo ketveriø metø.Vëliau mokësi Operos solistë KRISTINA ZMAILAITË studijas Lietuvos metais Vilniuje vargonininkës Jûratës Landsbergytës, Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje, muzikos ir teatro akademijoje vainikavo magistro diplomu (prof. kartais vargonuojanèios evangelikø liuteronø baþnyèio- J.Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje mokykloje, baigë R.Maciûtës dainavimo kl.). Jau studijø metais ásijungë á aktyvø muzi- je anglø kalba vykstanèioms pamaldoms, iniciatyva. Lietuvos muzikos ir teatro akademijà. Jau pen- kiná gyvenimà. Po sudainuotos Adinos G.Donizetti operoje „Meilës Èia ji ir sutiko amerikieèiø variniø puèiamøjø porà: kiolika metø dirba Lietuvos nacionalinio operos eliksyras” sekë nemaþa kitø operiniø ir operetiniø vaidmenø: Mrs. trombonininkæ Laurie Penpraze ir jos vyrà trimitinin- ir baleto teatro operos koncertmeistere ir groja Ford O. von Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuolëse”, Dþuljeta Ch.Gounod kà Todd Craven. Nuo to laiko ansamblis koncertuoja to paties teatro orkestre. operoje „Romeo ir Dþuljeta”. Dainuota ne vien Lietuvoje, bet ir Ðvedi- Lietuvoje, Vokietijoje ir JAV, dalyvauja tarptautiniuo- joje, Prancûzijoje, Lenkijoje, Didþiojoje Britanijoje, Austrijoje. 2002 se festivaliuose: Paþaislio, Musica Sacra (Kaunas), Ðv. m. laimëta Vokietijos valstybinë DAAD stipendija suteikë galimybæ Kristoforo (Vilnius), Druskininkø vasara su M.K.Èiur- toliau koncertuoti ir tobulintis toje ðalyje. Nuo ðiø metø dainininkë lioniu, Aukðtaitijos vargonø ir Berlyno Kirchentage. sëkmingai studijuoja ir koncertuoja JAV. Ansamblio pavadinimas reiðkia, kad atliekama muzika duetu, trio ir solo, priklausomai nuo repertuaro ávairo- Operos solistas EDMUNDAS SEILIUS Lietuvos muzikos ir vës, kurioje dominuoja barokas ir ðiuolaikinë muzika. teatro akademijà (V.Juozapaièio dainavimo kl.) baigë magistro laipsniu. Be vargonø solo, ðiuolaikinës avangardinës muzikos Studijø metais sudainuotas Nemorinas G.Donizetti operoje „Meilës solo kûriniai skamba ir trombonu, o trimitas karûnuoja eliksyras” davë impulsà rengti kitus vaidmenis: Romeo Ch.Gounod baroko ðedevrus. Ansamblis jau iðleido dvi kompaktines operoje „Romeo ir Dþuljeta”, Pang – G.Puccini „Turandot”, Jurgelá plokðteles: Trio per Due, 2005 ir Reiseskizzen, 2006 „Èiurlionio kelias – tai ne tik graþi liaudies meistrø dova- – B.Dvariono „Dalia”, Leopoldà J.F.Halevy operoje „Þydë”, Alfredà (áraðyta JAV, iðleido Vilniaus plokðteliø studija), kurio- na mûsø didþiajam menininkui, tai kartu ir naujas kelias maþosios – G.Verdi „Traviata” ir t. t. Dainuota Prancûzijoje, Vokietijoje, Len- se ðalia þinomø baroko korifëjø skamba ðiuolaikiniai lietuviø architektûros, kuri netelpa parodø salëse, o plaukia erdve kijoje, Japonijoje (su Varðuvos Didþiuoju teatru), Austrijoje. Ðiuo metu lietuviø ir amerikieèiø kompozitoriø kûriniai. kartu su saule”. (Aldona Kireilienë, menotyrininkë). studijuoja ir dainuoja JAV. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 44 45

Rugpjûèio 19 d., sekmadiená, 19.30 val. Rugpjûèio 12 d., sekmadiená, 19.30 val. Jûratë Vizbaraitë (sopranas) Amelie Dembski (sopranas, Vokietija) Andrejus Kalinovas (tenoras, Austrija) Henning Dembski (vargonai, Vokietija) Graþina Petrauskaitë (vargonai) Programoje J.S.Bach, G.F.Händel, Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, M.K.Èiurlionis W.A.Mozart, C.Franck, G.Bizet

ANDREJUS KALINOVAS gimë Kavarske 1976 m. 1998-1999 m. Rokiðkio kolegijoje ágijo baþnyèios var- gonininko ir anglø kalbos specialybes. 2006 m. baigë Lietuvos muzikos ir teat- AMELIE DEMBSKI gimë Kor- ro akademijà (prof. E.Kaniavos dainavi- schenbroiche (Vokietija). Èia gavo bendràjá mo kl.). Suteikti du muzikos magistro ir muzikiná iðsilavinimà. Ðiuo metu Amelie kvalifikaciniai laipsniai. LMTA operos JÛRATË VIZBARAITË, baigusi Vilniaus studijuoja dainavimà Eseno aukðtojoje muzi- studijoje sukurti vaidmenys: Jozefas B.Dvariono deðimtmetæ muzikos mokyklà, soliná kos mokykloje pas profesoriø R.Robinsà. Karu (J.Strausso operetë „Vienos kraujas“), dainavimà studijavo Vilniaus J.Tallat–Kelpðos konser- su vyru H.Dembski festivalyje „Druskininkø Zupanas (I.Kálmáno operetë „Grafienë vatorijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. HENNING DEMBSKI (*1970, Mecher- vasara su M.K.Èiurlioniu” sveèiuojasi antrà Marica“), Princas (S.Prokofjevo opera „Meilë trims apelsinams“), Hu- G.Kaukaitës klasëje. 1999 metais baigusi magistrantû- nich/ Eifel) katalikø baþnytinæ muzikà 1989 –1994 kartà. saras (I.Stravinskio opera „Mavra“). 2002 m. dalyvavo Kraþiø senosios ros studijas, ágijo solistës ir pedagogës specialybæ. Dai- m. studijavo Düsseldorfo R.Schumanno aukðtojoje muzikos vasaros festivalyje. Projekto metu sukurtas Angelo vaidmuo navo su Lietuvos ir Vilniaus ðv. Kristoforo kameriniais, muzikos mokykloje pas prof. W.Seifenà ir kitus. Po liturginëje prancûzø dramoje „Quem Queritis“. 2005-2006 m. pakvies- Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos orkestrais. to vargonavimo studijas tæsë Vokietijoje ir kitose ðalyse tas dainuoti á Klaipëdos muzikiná teatrà, kur sukurti ðie vaidmenys: Solistës repertuarà puoðia pasaulinës klasikos, kameri- (prof. Ben van Oosten, Hubert Schoonbroodt, Thierry Febas (Z.Liepiòðo opera „Paryþiaus katedra“), Alfredas (J.Strausso nës muzikos kûriniai. Mechler). 1993 m. Düsseldorfe vykusiame Gottfried- operetë „Ðikðnosparnis“), Grafas Almaviva (G.Rossini opera „Sevilijos Dainininkë yra B.Grincevièiûtës kamerinio Schreuer vargonininkø konkurse pelnë I premijà. kirpëjas“). Nuo 2006 m. Grazo menø universiteto teatro „Theatre in dainavimo konkurso laureatë. 1994-1995 m. dirbo Zülpicho ðv. Petro baþnyèios Palaice“ operos studijos narys (Austrija). 2006-2007 m. sezono laikotar- Ðiuo metu dirba Vilniaus chorinio dainavimo kantoriumi, 1995-1998 m. – Erzingeno/ Südbadeno piu paruoðti ðie vaidmenys: Don Ottavio (W.A.Mozarto opera „Don mokykloje LIEPAITËS ir vadovauja balso lavinimo sky- ðv. Jurgio baþnyèios kantoriumi ir koncertø meno Giovanni“), Tamino (W.A.Mozart „Die Zauberflöte“), Evangelisto bei riui. 2001 m. iðleido autorinæ kompaktinæ plokðtelæ. vadovu, taip pat Freiburgo arkivyskupijoje mokë var- Jokûbo tenoro solo (J.S.Bach „Johannes-Passion“). 2007 m. koncerti- gonuoti, uþsiëmë tarptautine koncertine veikla. Nuo nio turo Lietuvoje metu atliko solo partijà Vecchi komedijoje del‘arte 1999 m. iki ðiol yra Korschenbroicho ðv. Andrejaus „L‘amfiparnass“ (dirigentas G.Venislovas).Yra keliø respublikiniø ir baþnyèios kantorius ir tarptautiniø vargonø muzikos tarptautiniø konkursø laureatas bei diplomantas. Dalyvavo tarptauti- savaièiø bei vargonø muzikos bièiuliø draugijos meno niuose meistriðkumo kursuose Lietuvoje ir Vokietijoje. vadovas, nuo 2001 m. – ir tarptautinio vargonininkø konkurso þiuri pirmininkas. GRAÞINA PETRAUSKAITË 1990 m. baigë Nacionalinæ M.K.Èiurlionio menø mokyklà, ágydama choro dirigavimo specialybæ. 1999 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijà, vargonø magistran- tûrà (J.Barkauskaitës kl.). Tobulinosi vargonø vasaros kursuose Ðvedijoje. 1999 m. dalyvavo tarptautiniame M.K.Èiurlionio vargonininkø konkurse. Dirba choro artiste, pedagoge, koncertmeistere, chorvede. Koncertuoja kaip vargonininkë solistë bei su kameriniais ansambliais. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 46 47

Rugpjûèio 26 d., sekmadiená, 19.30 val. Rugsëjo 2 d., sekmadiená, 13.30 val. Regina Ðilinskaitë (sopranas) Mindaugas Jankauskas (tenoras) Diana Encienë (vargonai) Vygantas Ðilinskas (trombonas) Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, Dalia Jatautaitë (vargonai) G.F.Händel Programoje M.K.Èiurlionis, A.Kaèanauskas, J.Lemmens ir kt.

DALIA JATAUTAITË Lietuvos muzi- kos ir teatro akademijoje studijavo fortepijono ir vargonø specialybes. 1996 m. baigë studijas Graco (Austrija) menø universitete ir ágijo baþnytinës mu- zikos magistro diplomà. Dalyvavo tarptautiniuose meistriðkumo kursuose, kuriems vadovavo þymiau- si pasaulio vargonininkai – G.Bovet, H.Meister, A.Rössler, H.Vogel ir kiti. Koncertavo daugelyje Europos ðaliø, JAV, Kanadoje, o 2000 m. – vienin- teliø pasaulyje iðlikusiø bambukiniø vargonø festi- valyje Maniloje (Filipinai). Ðiuo metu dirba Kauno J.Gruodþio konservatorijoje, vadovauja Kauno religinës muzikos centrui. MINDAUGAS JANKAUSKAS ðámet baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade- mijos bakalauro studijas (prof. V.Noreikos dainavimo kl.). 2006 m. debiutavo Lietuvos REGINA ÐILINSKAITË – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistë. nacionaliniame operos ir baleto teatre operoje „Eugenijus Oneginas” (Grafas Trike). 1992 m. baigusi studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ágijo operos ir kamerinio 2004 m. su Kauno valstybinio dramos teatro aktoriumi Egidijumi Stanciku paruoðë dainavimo solistës diplomà (prof. V.Mikðtaitë ir doc. A.Stasiûnaitë). 1992 –1996 m. meist- poetinæ – muzikinæ programà „Þodþio kelias”, skirtà Spaudos draudimo 100-meèiui riðkumà këlë pas prof. L.Sukis (Austrija), A.Orlowitz (Danija), J.Loibl (Vokietija). 1992 m. paminëti. Su ðia programa keliavo po lietuviø bendruomenes JAV. tapo tarptautinio jaunøjø atlikëjø konkurso „Baltic Stars” diplomante. Atlieka pagrindinius Dalyvavo daugelyje projektø ir renginiø: festivalyje „Palangos vasara 2006”, vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, dainavo soprano partijas stambiø projekte „Þodis ir spalva”, Th.Dubois oratorijoje „Septyni Kristaus þodþiai”, V.Klovos formø vokaliniø simfoniniø kûriniø koncertuose, koncertavo ávairiuose Lietuvos miestuose, operos „Pilënai” pastatyme Èikagos lietuviø operoje (JAV), minint Èikagos lietuviø Vokietijoje, Ðveicarijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Danijoje, Prancûzijoje, Latvijoje, Estijoje, JAV. operos ákûrimo 50-àsias metines, su tautiniø instrumentø ansambliu „Tûto” dalyvo 2004 m. Kultûros ministerijos premijos ir atminimo þenklo „Auksinis scenos kryþius” uþ Vokietijos katalikø dienose Saarbrücken mieste. geriausià 2003/2004 m. sezono vaidmená operetëje Valensjena F.Leháro „Linksmoji naðlë” nominantë. 2005 m. tapo Kultûros ministerijos premijos ir atminimo þenklo „Auksinis scenos VYGANTAS ÐILINSKAS mokësi Klaipëdos S. Ðimkaus konservatorijoje kryþius” Nr. 20 laureate uþ geriausià 2004/2005 m. sezono Eudoksijos vaidmená J.F.Halevy (J.Barakausko trombono kl.). Respublikinio jaunøjø atlikëjø konkurso II vietos, B.Jo- operoje „Þydë”. nuðo variniø puèiamøjø instrumentø konkurso I vietos laureatas. Dalyvavo tarptautiniame seminare Vokietijoje, Veimare (prof. A.Rosin). Nuo DIANA ENCIENË 1988 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fortepijono 1989 m. – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro trombonø grupës koncertmeiste- ir vargonø (prof. L.Digrys) specialybes. Atlikimo meistriðkumà tobulino þymiø Europos var- ris. Dalyvauja ávairiuose projektuose su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Kristoforo, gonininkø – L.Kremmer, L.Rogg, Z.Szathmanry, A.Rössler, N.Daby kursuose. Koncertavo Kauno kameriniais orkestrais, „Vilniaus brass” orkestru, tarptautiniu baroko ansambliu. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Bendradarbiauja su Ákûrë SOSTINËS VARIO KVINTETÀ ir aktyviai su ðiuo ansambliu dalyvauja Lietuvos þinomais Lietuvos menininkais. Ðiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. kultûriniame gyvenime. Surengë per 200 koncertø Lietuvoje ir uþsienyje. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 48 49

AUÐRA LIUTKUTË 2002 m. Lietuvos mu- EUGENIJA KLIVICKAITË (mecosopra- zikos ir teatro akademijoje baigë dainavimo studijas nas) baigë Lietuvos muzikos akademijos doc. E.Dir- (prof. V.Mikðtaitës kl.) ir meno aspirantûrà. Ðiuo me- sienës dainavimo klasæ. Tarptautinio J.Medinio tu yra Dainavimo katedros asistentë, staþavo Lietuvos Rugsëjo 9 d., sekmadiená, 13.30 val. Rugsëjo 16 d., sekmadiená, 13.30 val. konkurso Rygoje laureatë. Lietuvos nacionalinio nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje Auðra Liutkutë (sopranas) Eugenija Klivickaitë (mecosopranas) operos ir baleto teatro solistë, atliekanti pagrindinius (vadovas prof. V.Noreika). Dalyvavo meistriðkumo Giedrius Gelgotas (fleita) Vytenis Gurstis (fleita) mecosoprano vaidmenis – Mirtà V.Klovos operoje kursuose Olandijoje, Austrijoje, staþavo pas profeso- Jarûnë Barkauskaitë (vargonai) Virginija Survilaitë (vargonai) „Pilënai”, Azuèenà G.Verdi operoje „Trubadûras”, rius C.Deutekom, A.Nonat, R.Döring, L.Sukis. Yra Programoje M.K.Èiurlionis, Programoje M.K.Èiurlionis, J.S.Bach, Amneris – „Aidoje”, Ulrikà – „Kaukiø baliuje”, Gra- B.Grincevièiûtës konkurso 2-osios premijos bei V.Jo- J.S.Bach, A.Vivaldi ir kt. G.Donizetti, G.Caccini, J.Stanley fienæ P.Èaikovskio operoje „Pikø dama”. Dainuoja ir nuðkaitës-Zaunienës konkurso 1-osios premijos laimë- stambiø vokaliniø simfoniniø kûriniø mecosoprano toja. Daþnai koncertuoja su kameriniais ansambliais, partijas. chorais. Gastroliavo Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje, JAV. VYTENIS GURSTIS mokosi „Àþuoliuko” muzikos mo- kyklos mokytojos Þ.Valkaitytës fleitos klasëje. Dviejø respublikiniø JARÛNË BARKAUSKAITË bûdama 15 metø tapo J.Pakalnio konkursø pirmosios vie- B.Dvariono pianistø konkurso diplomante. Lietuvos tos laureatas ir dviejø tarptautiniø muzikos ir teatro akademijoje baigusi fortepijono ir var- konkursø – Jelgavoje ir Vilniuje gonø specialybes, 1994-1995 m. studijavo vargonus antrosios vietos laimëtojas. Nuo Stokholmo aukðtojoje muzikos mokykloje. Dalyvavo dvylikos metø nuolat koncertuoja prof. A.Rössler, G.Bovet, H.Vogel, L.Lohman, G.Boy- Lietuvoje, dalyvauja festivaliuose. er ir kitø tarptautiniuose vargonø kursuose. Ðiuo metu Koncertavo Baltarusijos ir Vokieti- yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dëstytoja. jos miestuose.

VIRGINIJA SURVILAITË 1977 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade- mijà, kur studijavo fortepijono ir vargonø GIEDRIUS GELGOTAS 2003 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistro specialybes (prof. L.Digrio kl.). 1984 m. studijas (doc. V. Gelgotas). 2002 - 2003 staþavo Londone, pas vienà þymiausiø pasaulyje profesoriø baigë Kijevo konservatorijos aspirantûrà W. Bennett (Royal Academy of Music). (prof. A.Kotliarevskio kl.). Staþavo tarp- Kaip solistas ir kamerinës muzikos atlikëjas dalyvavo Vilniaus, Kauno, Paþaislio, Birþø, tautiniuose vargonininkø meistriðkumo Palangos, Druskininkø festivaliuose, taip pat festivaliuose Latvijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Ja- kursuose Èekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, ponijoje. Ðvedijoje. Ðiuo metu yra Lietuvos muzikos G.Gelgotas – Lietuvos fleitø kvarteto bei Vilniaus Kristupo mediniø puèiamøjø instru- ir teatro akademijos vargonø specialybës mentø kvinteto narys bei ákûrëjas. Su ðiuo kvintetu 2005 metais áraðë kompaktinæ plokðtelæ. Taip docentë. Nuolat koncertuoja Lietuvoje ir pat 2006 metais áraðë Sonatà (su pianiste I.Baikðtyte) F. Latëno kûrybos kompaktinei plokðtelei. uþsienio ðalyse – Latvijoje, Estijoje, Rusijo- Taip pat daug áraðinëjo Nacionalinio radijo fondams, grojo solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, je, Moldovoje, Èekijoje, Ðvedijoje, Vokie- Lietuvos kameriniu bei Ðv. Kristoforo orkestrais. tijoje, Austrijoje, Ðveicarijoje. Ðiuo metu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vienos (Austrija) muzikos ir teatro universiteto doktorantûros studentas, taip pat aktyviai koncertuoja solo, su Kristupo kvintetu, Lietuvos fleitø kvartetu, Ðv. Kristoforo orkestru bei kitose kamerinës muzikos grupëse. Britø fleitininkø asociacijos narys. Kviestinis Kairo (Egiptas) operos teatro solo fleitininkas. Pedagoginá darbà dirba muzikos mokykloje „Lyra“. Sangeda Bernikaitë, 15 m. „Ryto“ gimnazija SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS DRUSKININKØ BAÞNYÈIOJE 50 51

Sakralinës muzikos valandø ciklo ÈIURLIONIÐKÀJÀ STYGÀ PALIETUS Pabaigos koncertas

Druskininkø Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës neogotikinio stiliaus baþnyèia pastatyta 1931 m. pagal architekto Stefano Ðilerio projektà. Senoji baþnyèia 1931 metais nugriauta.

Druskininkø Ðvè. Mergelës Marijos Ðkaplierinës baþnyèia M.K.Èiurlionis. Druskininkø baþnytëlë. 1905 „Didelë raudonø plytø baþnyèia – gotikos epigonas … Kaip su ja lygintis anø laikø kukliai, baltai baþnytëlei, kurios varpai skambino Èiurlionio preliudo ritmà. Ji buvo neþymi, medþiuose pasislëpusi, ir tik raudonas stogas su maþyèiu bokðteliu nedràsiai kyðojo ið uþ tuopø ir klevø. Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 13.30 val. Jà supo daili tvora, lyg grandimis sujungta mûriniais stulpais. O vartø M.K. Èiurlionio 132-osioms gimimo metinëms bokðte skambëjo du varpai.“ (Ið J.Èiurlionytës kn. „Atsiminimai...”) Regina Maciûtë (sopranas) Ieva Prudnikovaitë (mecosopranas) Gediminas Kviklys (vargonai) Programoje M.K.Èiurlionis, J.S. Bach, W.A.Mozart, Ch.M.Widor

REGINA MACIÛTË daugiau kaip tris deðimtmeèius yra Lietuvos nacionalinës filharmonijos solistë. 1976 m. tapo 6-ojo M.Glin- kos vokalistø konkurso laureate. IEVA PRUDNIKOVAITË studijuoja Lietuvos GEDIMINAS KVIKLYS, pianistas, klavesinininkas ir vargonininkas, Lietuvos muzikos ir Koncertuoja su þymiausiais Lietuvos orkestrais bei uþsienio muzikos ir teatro akademijoje, prof. R.Maciûtës dainavimo teatro akademijos Vargonø ir klavesino katedros vedëjas, docentas, yra surengæs per 1000 vargonø ðaliø kameriniais ansambliais. klasëje. Teko koncertuoti su Lietuvos valstybiniu simfoni- muzikos koncertø, kuriø programas puoðia baroko, klasicizmo epochø, ðiuolaikiniø uþsienio ir, þi- Nuo 1988 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijos niu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, noma, lietuviø kompozitoriø kûriniai, su kuriais eina nuo pat kûrybinës veiklos pradþios, kai 1969 Dainavimo katedroje, profesorë. Paruoðë daug talentingø atlikëjø. Kauno simfoniniu, Kristoforo kameriniu, I.J.Paderewskio metais baigë prof. Stasio Vainiûno fortepijono, o 1973 metais – prof. Leopoldo Digrio vargonø Dalyvauja ávairiø konkursø þiuri darbe, nuo 1995 m. – Lietuvos na- muzikos akademijos simfoniniu (Lenkija), XXI a. simfoniniu klases. Savo profesinio meistriðkumo galias tvirtino staþuodamas Prahos muzikos akademijoje pas cionaliniø kultûros ir meno premijø komiteto narë. (Estija), Budapeðto simfoniniu MÀV (Vengrija) orkestrais, klavesino prof. Z.Ruþièkovà, taip pat Austrijoje, JAV, Ðvedijoje. O kur dar gilinimasis á klavesi- Apdovanota Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimino 4-ojo Klaipëdos Camerata, ansambliais „Musica Humana“ bei no muzikos aruodus, koncertai su ávairiais ansambliais ir ypaè su kamerinës muzikos ansambliu laipsnio ordinu (1997). 1997 m. jai paskirta Lietuvos Respublikos „Vilniaus Arsenalas“. Dainavo daugelyje Lietuvos miestø, „Musica humana”. Visa tai lëmë, kad G.Kviklio koncertø marðrutai nusidriekë per visà Lietuvà, Vyriausybës meno premija. Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, JAV. 2006 m. koncertuota Vokietijoje, Èekijoje, Ðvedijoje, Ðveicarijoje, Italijoje, Danijoje, JAV, Prancûzijoje, tarptautiniame dainininkø konkurse Kelne (Vokietija) apdo- Didþiojoje Britanijoje… Malonu priminti, kad jis nuoðirdþiai koordinuoja visø vargonininkø vanota diplomu bei specialiu þiuri prizu. 2007 m. – Yamaha pasirodymus menø festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”. dainininkø konkurso bei V.Jonuðkaitës-Zaunienës daininin- kiø konkurso nugalëtoja. SAKRALINËS MUZIKOS VALANDOS SENOSIOS VARËNOS IR LIÐKIAVOS BAÞNYÈIOSE 52 53

Liepos 29 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèioje Kastytis Mikiðka (birbynë) Eugenijus Èiplys (birbynë) Dalia Ðakenytë (vargonai) Programoje M.K.Èiurlionis, J.Juozapaitis, W.F.Bach, A.Piazzolla ir kt.

Rugsëjo 23 d., sekmadiená, 12.00 val. Senosios Varënos baþnyèioje SENOSIOS VARËNOS BAÞNYÈIOJE Moterø choras „Liepos“ Meno vadovë ir dirigentë Liepos 1 d., sekmadiená, 12.00 val. DALIA ÐAKENYTË Audronë Steponavièiûtë-Zupkauskienë Senosios Varënos baþnyèioje EUGENIJUS ÈIPLYS Programoje M.K.Èiurlionis, V.Augustinas, Mykolo Romerio universiteto miðrus choras KASTYTIS MIKIÐKA D.Macintyre, J.Luciuk, F.Schubert ir kt. Meno vadovë ir dirigentë Loreta Levinskaitë Chormeisterë ir koncertmeisterë Ðis trio koncertuoja nuo 1999 metø. Kartu groti paskatino originalus Vitalija Semeniukienë vargonø ir birbyniø dueto skambesys. Ansamblio koncertuose skamba baroko ir Dalyvauja lietuviø kompozitoriø muzika. Trio koncertuota Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, LIÐKIAVOS BAÞNYÈIOJE Regina Maciûtë (sopranas) Lietuvos nacionalinëje filharmonijoje, Anykðèiø, Nidos baþnyèiose. 2006 metais Gediminas Kviklys (vargonai) dalyvavo tarptautiniame vargonø muzikos festivalyje Liubeke (Vokietija). Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 15.30 val. Programoje M.K.Èiurlionis, G.Venislovas, Muzikos valanda F.Mendelssohn, F.Schumann, R.Schubert, Meistriðkumo kursø smuikininkø koncertas G.Mignemi, H.Hahn, S.Tanejev, G.Gershwin

Vilniaus „Taurakalnio kultûros centro“ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO MIÐRUS CHORAS Estetinio ug- moterø choras LIEPOS ákurtas 1989 metais. Dau- dymo centre atlieka dvejopà funkcijà: studentø estetinio lavinimo, meninës savivokos bei guma choro dainininkiø – mergaièiø choro studijos kriterijø formavimo ir kaip meninio kolektyvo. „Liepaitës“ auklëtinës. Dalyvauja visose Dainø ðventëse, aukðtøjø mokyklø chorø festivaliuose, tarp- „Liepos“– ðalies ir tarptautiniø festivaliø, tautiniame menø festivalyje „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu”, chorinës dainos konkursø dalyvës ir laureatës. 2003 metais tapo ðventëje „Kur vingiuoja Nemunëlis”... Ðámet dalyvavo miðriø chorø konkurse, pateko á „Aukso paukðtës“ laureatu nominacijoje „Ryðkiausia stipriausiøjø Lietuvos chorø kategorijà ir pripaþintas kaip labai aukðto meistriðkumo kon- Lietuvos þvaigþdë“. Taip ávertintas daugiau nei deðimt certinis kolektyvas. metø produktyviai dirbantis kolektyvas – aktyviai Choras suburtas 1992 m. meno vadovës ir dirigentës Loretos Levinskaitës inicia- koncertuojantis, rengiantis ir ágyvendinantis ádomias tyva. Beje, dar 1980 m. Vilniaus universitete ji ásteigë merginø chorà „Virgo”, kuriam va- ir originalias koncertines programas. dovavo 12 metø. Dirigentë yra baigusi dirigavimà Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 2006 metais suaugusiøjø chorø konkurse (prof. A.Jozëno kl.). Yra Lietuvos chorø sàjungos narë, vadovauja Universiteto estetinio laimëjo I vietà. ugdymo centrui, áraðyta leidinyje „Kas yra kas Lietuvoje” 2002 m., 2006 m. ir tarptauti- Repertuare – chorinë muzika nuo griga- niame – „Living Legends 2003 m.” liðkojo choralo iki ðiuolaikiniø opusø. Parengtos ir Mykolo Romerio universiteto choro chormeisterë ir koncertmeisterë – Vitalija atliktos teminës programos: prancûzø choro muzika, Semeniukienë. Dirbo profesionaliuose kolektyvuose – dainø ir ðokiø ansamblyje „Lietuva”, renesanso choro muzika, kalëdinë muzika, ciklai „Ave „Vilniaus“, Lietuvos radijo ir televizijos valstybiniame choruose. Atlieka ávairiø kûriniø Maria“ ir „Meilës poema“. soprano solo partijas. RENGINIAI PRAMOGØ AIKÐTËJE 54 55

Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 20.30 val. Ansamblio „Lietuva“ ðventinis koncertas Vadovas Giedrius Svilainis Vyriausiasis chormeisteris Algimantas Kriûnas Vyriausiasis baletmeisteris Vytautas Buterlevièius Dirigentas Saulius Prusevièius Dalyvauja kompozitorius Vytautas Juozapaitis Programoje M.K.Èiurlionis, V.Juozapaitis, J.Ðvedas, Vydûnas

Liepos 21 d., ðeðtadiená, 20.30 val. Kariniø jûrø pajëgø orkestras (Klaipëda) Kapelmeisteris Pranciðkus Memënas Dalyvauja Klaipëdos muzikinio teatro solistas Viaèeslavas Tarasovas (tenoras) Programoje V.Klova, J.Strauss, R.Williams, M.Novikas, Ph.Sparke, N.Iwai

KARINIØ JÛRØ PAJËGØ ORKESTRAS gyvuoja nuo 1966 metø. Anksèiau tai buvo profesionalus Klaipëdos miesto orkestras „Bangpûtys“. Augant orkestro muzikan- tø profesionalumui, tvirtëjo ir tobulëjo orkestro repertuaras. Disciplina, kûriniø atlikimo techniðkumas ir tikslumas – tai vieni pagrindiniø orkestro sau keliamø reikalavimø. Res- publikiniuose konkursuose 1971, 1974 ir 1977 metais laimëjo 2-àsias, o 1979, 1980 ir 1983-aisiais – 1-àsias vietas. Repertuarà puoðia ávairi lietuviø ir uþsienio kompozitoriø orkestrinë, ðiuolaikinë muzika. Nuo 2004 m. liepos 1 dienos orkestras pavaldus Lietuvos karinëms jûrø pajëgoms. Kapelmeisteris – PRANCIÐKUS MEMËNAS. M.K.Èiurlionis. Jûros sonata. Allegro. 1908 m. Ðiandien be Kariniø jûrø pajëgø orkestro neásivaizduojami daugelis Klaipëdos miesto bei apskrities renginiø. Jis dalyvauja iðkilmingose ceremonijose kariniø ir valstybiniø ðvenèiø metu, visuomenës ir kariuomenës renginiuose, orkestrø festivaliuose Lietuvoje ir uþsienyje, dainø ðventëse, savo programà pristato ávairiuose Lietuvos miestuose ir mieste- P.Memënas liuose. Yra koncertavæs Èekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Prancûzijoje bei Vokietijoje. „Norëèiau sudëti simfonijà ið bangø oðimo, ið ðimtametës girios paslaptingos kalbos, ið þvaigþdþiø mirksëjimo, ið mûsø daineliø ir mano bekraðèio ilgesio”. Ið M.K.Èiurlionio laiðko Sofijai Kymantaitei-Èiurlionienei PARODOS PARODOS 56 57

Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø mokyklos jaunøjø dailininkø darbai nuolat eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Japonijoje, Kinijoje, Taivanyje, Lenkijoje, Olandijoje, Birþelio 30 d., ðeðtadiená, Australijoje, Latvijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje, JAV bei kitose uþsienio ðalyse ir yra pelnæ aukð- 19.00 val. sanatorijoje „Lietuva“ èiausius apdovanojimus ávairiuose konkursuose ir parodose. Dailës skyrius palaiko glaudþius Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø ryðius su Lenkijoje ir Vokietijoje esanèiomis giminingomis mokyklomis. mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø paro- Geriausi mokiniø kûrybiniai darbai puoðia ligonines, ávairias ástaigas, Pietryèiø Lietu- dos pristatymas vos mokyklas, spausdinami respublikiniuose jaunimo leidiniuose, taip pat nuo 1996 m. vaikø Paroda veiks iki liepos 22 d. kûrybos reprodukcijos spausdinamos JAV leidþiamame gimnazijø þurnale „StoneSoup“ M.K.Èiurlionio g. 41 Kasmet vyksta per 30 parodø mokyklos patalpose esanèioje galerijoje „Mûza“ ir Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, Liepos 30 d., pirmadiená, kitur. 11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje 19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio Baigæ Dailës skyriø, mokiniai ágyja tapybos, grafikos, skulptûros, dizaino specialy- Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osioms muzikos mokykloje biø pagrindus, o vëliau sëkmingai gali tæsti mokslus Lietuvos ir uþsienio aukðtosiose menø gimimo metinëms, pristatymas. Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø mokyklose. Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muziejaus konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ skyriaus vedëjas, dailininkas Darius Joneika geriausiø darbø parodos pristatymas 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje Naujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda– pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“ Dalyvauja knygø autoriai Virginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëja Darius Kuèinskas, muzikologas Milda Kulikauskienë, menotyrininkë Jûratë Landsbergytë, muzikologë Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas Dalia Palukaitienë, skulptorë, M.K.Èiurlionio anûkë T.Ðubin Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija) 20.00 val. sanatorijoje LIETUVA Tanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas. Dalyvauja autoriai

G.Grickevièius RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA 58 59

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, 20.30 val. Multimedijø kompozicijø vakaras M.K.Èiurlionio kûriniø motyvais Programoje Mantauto Krukausko ir Lino Paulauskio kompozicijos Dalyvauja Brigita Bublytë (vokalas) V.Kudirkos g. 43 MANTAUTAS KRUKAUSKAS 2004 m. baigë Jan Maksimoviè (saksofonas) Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos ir for- tepijono studijas. Yra nacionaliniø ir tarptautiniø konkursø Birþelio 30 d., ðeðtadiená, 19.00 val. laureatas, tarptautiniø kursø ir vasaros muzikos akademijø Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø TANEL ÐUBIN gimë 1971 metais Ta- dalyvis. Kaip pianistas dalyvavo Mozarteum vasaros akade- mokyklos Dailës skyriaus moksleiviø line. Pradëjo pieðti nuo vaikystës. Taline baigë mijos meistriðkumo kursuose Zalcburge (Austrija), kaip parodos pristatymas vidurinæ taikomojo meno mokyklà. Daug keliavo pianistas ir kompozitorius – Vienos muzikos universiteto Paroda veiks iki liepos 22 d. – po Lietuvà, Latvijà, Suomijà, Ðvedijà. Dirba baþ- organizuotuose vasaros kursuose „Prag–Wien–Budapest”, nyèioje varpininku, laisvu laiku dainuoja chore. kur geriausios kompozicijos konkurse pelnë II vietà. Kon- Svarbiausieji darbai: Kilingi-Nõmme koplyèios certuoja Lietuvoje ir uþsienyje kaip pianistas ir kameriniø Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, 20.00 val. vitraþas ir tapybos darbai Kilingi-Nõmme vieð- ansambliø dalyvis. Sukurtos kompozicijos skambëjo Lietu- Tanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir butyje „Villa“. vos muzikos ir teatro akademijos salëse, Vilniaus rotuðëje, Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø Kauno filharmonijoje, Austrijoje, Suomijoje, Vokietijoje, parodø atidarymas. Ðveicarijoje, buvo transliuotos per Lietuvos bei Vokietijos Dalyvauja autoriai radijo programas.

LINAS PAULAUSKIS gimë 1969 m. 1992 m. baigë GERDENIS GRICKEVIÈIUS gimë 1987 metais, Lietuvos muzikos ir teatro akademijà, prof. Algirdo Ambrazo 2006 metais baigë Nacionalinæ M.K.Èiurlionio menø mokyklà, muzikos teorijos klasæ. 1991-2000 m. dirbo kultûros savaitraðtyje tapybà pas R.Martinënà. Studijuoja Vilniaus dailës akademijoje „Ðiaurës Atënai” (1994-2000 m. – vyr. redaktorius). Nuo 2000 tapybà (dëstytojas R.Nemeikðis). Pirmoji paroda buvo Berlyne, m. dirba Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centre. Yra 2006 metø sausio mënesá, Stephanus baþnyèioje. Tø paèiø paskelbæs netoli ðimto publikacijø ávairioje Lietuvos bei uþsienio metø rugsëjá darbai buvo eksponuojami Vilniaus Ðv. Ignoto spaudoje. Kaip kompozitorius ir atlikëjas pasirodo ávairiuose baþnyèioje, o spalá - atidaryta paroda Stasio Vainiûno namuose. ðiuolaikinës muzikos festivaliuose Lietuvoje – Jaunimo kame- Gruodþio mënesá ágyvendinta kilusi idëja ið savo laiptinës, esan- rinës muzikos dienose Druskininkuose, festivaliuose „Gaida”, èios miesto centre, padaryti meninæ ir atvirà projektams erdvæ. „Jauna muzika”, „Ðv. Kristupo vasaros muzika” ir kt. Jo muzika Iðkabintas pieðiniø ciklas su filosofinëmis citatomis. taip pat skambëjo Vokietijoje, Austrijoje, Didþiojoje Britanijoje, Dabar organizuojamas projektas „Laiptinë-muziejus“. Lenkijoje. 2003 m. gavo Vokietijos kultûros fondo stipendijà Yra atviras ávairiai kultûrinei veiklai, dalyvauja kultûriniuose kûrybiniam darbui menininkø namuose „Lukas” (Ahrenshoopas, projektuose ne vien kaip tapytojas. Domisi fotografija, grafika, Vokietija). 2005 m. apdovanotas „Mûzø malûno” prizu (kartu pieðimu, plakatu, filmavimu, filmø kûrimu, teatru. su muzikiniø projektø bendraautoriu Linu Rimða). RENGINIAI SANATORIJOJE LIETUVA RENGINIAI SANATORIJOJE DRAUGYSTË 60 61

Rugpjûèio 4 d., ðeðtadiená, 20.00 val. JURGIS JUOZAPAITIS (g. 1942) 1968 m. Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos laureato, kompozitoriaus muzikos ir teatro akademija) baigë prof. J.Juzeliûno Jurgio Juozapaièio kûrybos vakaras kompozicijos klasæ. 1969-1977 m. buvo Lietuvos TVR Asta Krikðèiûnaitë (sopranas) garso reþisierius. Nuo 1991 m. dësto Lietuvos muzikos ir Audronë Kisieliûtë (fortepijonas) teatro akademijoje. 1978 m. uþ simfonijà „Rex“ paskirta Kastytis Mikiðka (birbynë) Lietuvos valstybinë premija. Yra penkiolikos Lietuvos Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) kultûros ministerijos Stasio Ðimkaus premijø uþ vokali- Giedrë Gabnytë (fortepijonas) næ kûrybà laureatas. 2002 m. tapo Lietuvos nacionalinës Birutë Bizevièiûtë (fortepijonas) premijos laureatu. 2004 metais tarptautiniame kompozi- Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas toriø konkurse „Sinfonia Baltica“ Rygoje laimëjo pirmàjà Augusta Jusionytë (I smuikas) premijà uþ kûriná „Bokðtø kontrapunktai“ simfoniniam Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 20.00 val. Diana Moisejenkaitë (II smuikas) orkestrui, 2005 m. Juozo Karoso kompozicijos konkur- SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) se – antràjà premijà uþ Maþàjá koncertà fortepijonui SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ Regina Gylytë (violonèelë) ir styginiø orkestrui. Kûrinius ávairiuose tarptautiniuose festivaliuose bei koncertuose Pabaigos koncertas Vakaro vedëjai atliko þymûs atlikëjai: Maskvos valstybinës filharmonijos (Rusija), Prahos filharmonijos Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas ir smuikininkai Kompozitorius Jurgis Juozapaitis (Èekija), Ostrobotnijos kamerinis (Suomija), kamerinis „Musica vitae“ (Ðvedija) orkest- Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø Muzikologas Vaclovas Juodpusis rai ir kiti kolektyvai. meistriðkumo kursø pedagogai prof. Petru Munteanu, prof. Kornelija Kalinauskaitë Smuikininnkø meistriðkumo kursø pedagogai: prof. P.Munte- anu, koncertmeisterë D.Bagdonaitë, G.Vitënaitë, D.Stulgytë- Schmalenberg, T.Schmalenberg po festivalio pabaigos koncerto ASTA KRIKÐÈIÛNAITË „Draugystës” sanatorijoje. 2006 m. baigë Lietuvos muzikos ir teatro akade- mijà (doc. A.Vilèinskaitës solinio daina- vimo kl.). Klaipëdos muzikiniame teatre sukûrë vaidmenis: Ritos – G.Donizetti operoje „Rita“, Monikos – G.C.Menotti operoje „Mediumas“. 1992 m. – tarptau- BIRUTË BIZEVIÈIÛTË ir GIEDRË tinio L.Pavarotti konkurso Filadelfijoje GABNYTË drauge muzikuoja nuo 2002 metø. (JAV) diplomantë. 1991–1994 m. sta- 2003 metais laimëjo Grand Prix tarptautiniame þavo Niujorke (JAV) pas C.Alexander, AUDRONË KISIELIÛTË fortepijoniniø ansambliø konkurse – festivalyje Yv.Abelá bei J.Bakken Klaviter. 2004 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademi- „Muzika be sienø“ Druskininkuose. 2005 metais apdovanota Baltosios þvaigþdës ordinu jos Koncertmeisterio katedros docentë. dalyvavo XV tarptautiniø konkursø laureatø fes- uþ nuopelnus Estijos kultûrai, 2005 m. Pasirinkusi ansambliná muzikavimà, tivalyje Lenkijoje. Tais paèiais metais festivalyje tapo Lietuvos muzikø sàjungos „Auksi- pianistë teikia pirmenybæ bendradar- „Druskininkø vasara su M.K.Èiurlioniu“ drauge nio disko“ laureate. biavimui su dainininkais. Yra talkinusi su M.K.Èiurlionio styginiø kvartetu atliko J.Juo- Koncertinis repertuaras turtin- daugiau nei 15-oje tarptautiniø konkur- zapaièio kûriná „Pavasario varpai“ fortepijoniniam gas ne tik dainomis, romansais, voka- sø. A.Kisieliûtës skambinimas – tikslus, duetui ir styginiø kvartetui. 2006 metais laimëjo liniais ciklais, bet ir oratorijø, kantatø laisvas, skoningas, juvelyriðkai subalan- II vietà V tarptautiniame fortepijoniniø duetø kon- solo partijomis, operø vaidmenimis. suotas. Pasak spaudos, pianistës inter- kurse Kaune. Tame paèiame konkurse pirmà kartà Koncertuoja po pasaulá su þymiausiais pretacijos pasiþymi subtiliai iðjaustu drauge su Kauno miesto simfoniniu orkestru atliko dirigentais, simfoniniais orkestrais. Nuo kameriðkumu, puikia stilistine pagava, G.Kuprevièiaus Koncertà dviem fortepijonams ir 2005 m. dësto soliná dainavimà Lietuvos ansamblio ir emocinës raiðkos darna, Smuikininnkø meistriðkumo kursø orkestrui, laimëjo prizà uþ geriausià jo atlikimà. muzikos ir teatro akademijoje. jautrumu muzikinei aplinkai. kamerinis orkestras ir smuikininkai, 2006 m. SVEIKATINGUMO IR POILSIO CENTRAS VILNIUS SVEIKATINGUMO IR POILSIO CENTRAS VILNIUS 62 63

Rugsëjo 27 d., ketvirtadiená, 19.30 val.

FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTË

Populiariosios klasikinës muzikos koncertas Choras JAUNA MUZIKA GIEDRIUS KUPREVIÈIUS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Apie save tegaliu pasakyti, kad muzika mano gyve- Vaclovas Augustinas nime yra patsai gyvenimas, o visa kita – kaip pas visus: ryte pusryèiai, vakare – vakarienë, o dienos pripildytos bendravimo Solistai tarptautiniø konkursø laureatai K.Dineikos g. 1 dþiaugsmais su ávairiausiais þmonëmis, reiðkiniais ir nuotykiais. Visa tai vëliau sugula natomis á kûrinius, kuriø vienas ðákart Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, 20 val. pirmà kartà suskambës po ðia Saule. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus kûrybos ir improvizacijø vakaras Programoje „Echo–Aidas“ (Pasaulinë premjera) Dalyvauja VACLOVAS AUGUSTINAS Kamerinis ansamblis „Grazioso“ (*1959) yra baigæs Lietuvos muzikos ir Joana Gedmintaitë (sopranas) teatro akademijà kaip choro dirigentas Viktorija Zabrodaitë (fleita) (prof. H.Perelðteino kl., 1981) ir kompozi- Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas) torius (prof. J. Juzeliûno kl., 1992). Nuo 1992 m. – Vilniaus savivaldybës kamerinio choro „Jauna muzika”meno vadovas ir vyr. dirigentas. Taip pat dësto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus pedagogi-niame universitete, yra ávairiø chorø Lietuvoje ir uþsienyje kviestinis diri- gentas, vadovauja meistriðkumo kursams. Muzikinëje kûryboje dominuoja opusai chorams.

Choras JAUNA MUZIKA susikûrë 1989 m. 1993 m. tarptautiniø chorø konkursø asociacijos rengiamose Didþiøjø prizø nugalëtojø Trio GRAZIOSO savo koncertinæ veiklà pradëjo 1997 m. Ansamblio varþytuvëse choras laimëjo aukðèiausià apdovanojimà – Didájá Europos prizà (Grand Prix Europeo). 1994 m. „Jauna Muzika” tapoVilniaus repertuare ávairiø autoriø ir epochø kûriniai, tarp kuriø reikðmingà vietà uþima savivaldybës choru. Svarbi jo veiklos dalis yra lietuviðkojo choro meno reprezentavimas uþsienyje. romantinës muzikos palikimas. Daug koncertuoja Lietuvoje. Dalyvavo koncertø Koncertiniø kelioniø marðrutai driekiasi per Europos ðaliø miestus. Koncertuota Kinijoje, po keletà sykiø Japonijoje ir Izraelyje. cikluose „Netradiciniø ansambliø fantazija ir þavesys“ Vilniaus rotuðëje, „ Didþio- Teko dainuoti tokiose garsiose pasaulio salëse kaip Miuncheno filharmonija, Suzan Dellal Centras Tel Avive, The Fredric R. Mann Audito- sios aulos muzikos vakarai“ Vytauto Didþiojo universitete Kaune, „Alma Mater rium (Tel Avivas), Haifa Auditorium, „Bimot”(Jeruzalë), Drezdeno kultûros rûmø didþioji salë,Liudvigsburgo teatro salë, Ðv. Mato baþnyèia musicalis“ Ðv. Jonø baþnyèioje, prestiþiniuose festivaliuose „Druskininkø vasara (Budapeðtas), „Alte Oper” (Frankfurtas), S. Rachmaninovo salë Maskvoje, Berlyno filharmonijos kamerinës muzikos salë, Berlyno festivalio su M.K.Èiurlioniu“ (2003), Paþaislio festivalyje Kauno rotuðëje, Ðiaurës Lietuvos teatre, Ðanchajaus didþiojoje operoje. muzikos festivalyje „Birþai 2004“ Birþø pilyje, renginyje „Didysis muzikø paradas JAUNA MUZIKA yra Tarptautinës choro muzikos federacijos narë. 1999 m. Roterdame vykusiame ðios organizacijos pasaulio 2003, 2006“. Trio „Grazioso“ koncertai sulaukë pripaþinimo Danijoje, 2006 metais choro muzikos simpoziume, kuris organizuojamas kas penkeri metai vis kitoje pasaulio ðalyje, kolektyvas atstovavo Lietuvos choro menui. iðleista kompaktinë plokðtelë. M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË 64 65 liepos 30 – rugpjûèio 5 d. liepos 30 – rugpjûèio 5 d. Liepos 30 – rugpjûèio 5 d. M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d. rugpjûèio 1 – 3 d.. SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSAI Studijø savaitës programà sudarë Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, Rimantas Astrauskas, muzikologas, LMTA docentas 10.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje M.K.Èiurlionio studijø savaitës, Smuiko muzikos ðventës meno vadovai ir smuikininkø Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis” atidarymas meistriðkumo kursø pedagogai: Kvieèiami dalyvauti: LAIMA PETRUSEVIÈIÛTË-SJUR, Petru Munteanu, Hamburgo aukðtosios muzikos mokyklos LR Seimo ir Vyriausybës nariai, Kultûros, Ðvietimo ir mokslo, menotyros daktarë, Vilniaus dailës akademijos profesorius (Vokietija) Aplinkos ministerijø, docentë. Kornelija Kalinauskaitë, LMTA profesorë Alytaus apskrities, Druskininkø savivaldybës ir Meno istorijà ir teorijà studijavo Vilniu- Gintvilë Vitënaitë, Nacionalinës M.K.Èiurlionio menø Lietuvos muzikø rëmimo fondo vadovai je, daktaro disertacijà, kurios tema „Modernizmas mokyklos mokytoja ekspertë Uþsienio ðaliø sveèiai ir XX a. pirmosios pusës Lietuvos tapyba“, apgynë

Etnomuzikologas RIMANTAS ASTRAUSKAS Aleksandr Dirdovskij (reþisierius, Ukraina) 1994 metais. Dirbo moksline bendradarbe Lietu- Liepos 30 d., pirmadiená, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, huma- Tanel Ðubin (dailininkas, Estija) vos MA Istorijos instituto Menotyros skyriuje, 19.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos nitariniø mokslø (muzikologija) daktaras. Yra Festivalio Laima Petrusevièiûtë-Sjur (menotyrininkë, Norvegija) redagavo „Kultûros barø“ dailës skyriø, 10 metø mokykloje M.K.Èiurlionio Studijø savaitës programos sudarytojas ir M.K.Èiurlionio ir jo amþininkø kûrinius skambina dëstë Vilniaus dailës akademijoje. Nuo 1990 Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka tarptautinës konferencijos „Èiurlionis ir pasaulis“ vedëjas. Birutë Vainiûnaitë metø ið dalies, o nuo 1995-øjø nuolat gyvena pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas Parengë du konferencijos praneðimø almanachus „Èiurlio- Programoje M.K.Èiurlionis, R.Schumann, S.Ðimkus, Osle, dësto meno istorijà ir teorijà Norvegijos nis ir pasaulis / Èiurlionis and the World“. S.Vainiûnas, J.Gruodis Valstybinëje muzikos akademijoje ir Askerio 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Meno koledþe. Ðalia pagrindinës tyrimø srities SMUIKO MUZIKOS ÐVENTËS 11.00 val. V.K.Jonyno galerijoje – modernizmo dailës Lietuvoje ir pasaulyje, yra Pradþios koncertas Religinio meno parodos, skirtos V.K.Jonyno 100-osioms komparatyviosios meno analizës ðalininkë ir Diana Galvydytë (smuikas, D.Britanija) gimimo metinëms, pristatymas. puoselëtoja, taip pat raðo kritinius straipsnius Lina Ðatkutë (fortepijonas) Parodà pristato M.K.Èiurlionio memorialinio muziejaus sky- ðiuolaikinës dailës klausimais. Programoje E.Chausson, C.Saint-Saëns, riaus vedëjas, dailininkas E.Balsys, E.Elgar, P.Sarasate Darius Joneika Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su 12.00 val. Lietuvos banko poilsio namuose JAN MARTIN BRAUN (g.1981) Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas Konferencija „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ yra Otto-von-Guericke universiteto Magde- Praneðëjai burge magistrantas. Jo muzikiniai gabumai Liepos 31 d., antradiená, Kristina Miðkinienë, Druskininkø vicemerë atsiskleidë labai anksti, tad jis pradëjo pûsti 20.00 val. Druskininkø miesto muziejuje Jonas Bruveris, LMTA Muzikos istorijos katedros docentas trombonà ávairiuose ansambliuose. 2001 Kamerinës muzikos koncertas Jan Braun, Magdeburgo universiteto doktorantas (Vokietija) m. ástojo á Otto-von-Guericke universite- Dalia Kuznecovaitë (smuikas) Vaclovas Juodpusis, muzikologas, tà, pasirinko muzikos ir fizikos mokytojo Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija) Stasio Vainiûno namø Vilniuje direktorius specialybæ. Jis studijavo muzikologijà pas Programoje J.Brahms, M.Ravel, M.K.Èiurlionis, P.Sarasate prof. Tomi Makelà, o trombonà – pas Berlyno Rundfunk simfoninio orkestro Druskininkø miesto vyresniøjø klasiø moksleiviø raðiniø trombonø primarijø Christianà Sprengerá. konkurso „XXI amþiaus mokinio pasikalbëjimas su Pastaruoju metu jis raðo baigiamàjá darbà, Èiurlioniu” laureatø darbø pristatymas kuriame nagrinëja Mikalojaus Konstantino Èiurlionio simfoniniø poemø sàsajas su vizualiais menais. M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË 66 67 liepos 30 – rugpjûèio 5 d. liepos 30 – rugpjûèio 5 d. Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d. rugpjûèio 1 – 3 d..

Rugpjûèio 1 d., treèiadiená, Rugpjûèio 2 d., ketvirtadiená, 10.00 val. Lietuvos banko poilsio namuose 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje Konferencijos „M.K.Èiurlionis ir pasaulis“ tàsa Naujø knygø, skirtø M.K.Èiurlionio kûrybai, paroda– Praneðëjai pristatymas „Èiurlionis mûsø ðirdyse“ Antanas Andrijauskas, Vilniaus dailës akademijos profesorius, hab. dr.; Dalyvauja knygø autoriai Rimantas Astrauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Virginija Boguðienë, Mokslo ir enciklopedijø leidybos Etnomuzikologijos katedros docentas, dr.; instituto moksliniø leidiniø ir þodynø redakcijos vedëja Rimantas Janeliauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Darius Kuèinskas, muzikologas Kompozicijos katedros docentas, dr.; Milda Kulikauskienë, menotyrininkë Eugenijus Ignatonis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Jûratë Landsbergytë, muzikologë Pedagogikos katedros profesorius, dr.; Adelbertas Nedzelskis, menotyrininkas Egidijus Maþintas, Vilniaus pedagoginio universiteto Dalia Palukaitienë, skulptorë, Socialinës komunikacijos instituto docentas, dr.; M.K.Èiurlionio anûkë Rita Nomicaitë, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija) Muzikologijos instituto mokslinë bendradarbë; Laima Petrusevièiûtë-Sjur, menotyrininkë (Norvegija); 20.00 val. sanatorijoje LIETUVA Stasys Urbonas, Memorialinio kultûros centro Tanel Ðubin (Estija) pieðiniø ir Èiurlionio namai Vilniuje direktorius Gerdenio Grickevièiaus tapybos darbø parodø atidarymas. Dalyvauja autoriai 16.00 val. M.K.Èiurlionio memorialiniame muziejuje Kino filmø popietë „M.K. Èiurlionis ir kinematografas“ 20.30 val. sanatorijoje LIETUVA Susitikimas su reþisieriumi Multimedijø kompozicijø vakaras M.K.Èiurlionio kûriniø Aleksandru Dirdovskiu (Ukraina) motyvais Vedëjas fotomenininkas Juozas Valiuðaitis Programoje Mantauto Krukausko ir Lino Paulauskio kompozicijos 20.00 val. Sveikatingumo ir poilsio Dalyvauja centre SPA VILNIUS Brigita Bublytë (vokalas) Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevièiaus kûrybos ir improvizacijø vakaras Jan Maksimoviè (saksofonas) Programoje „Echo–Aidas“ (Pasaulinë premjera) Dalyvauja Giedrius Kuprevièius Kamerinis ansamblis „Grazioso“ Joana Gedmintaitë (sopranas) Viktorija Zabrodaitë (fleita) Vilma Rindzevièiûtë (fortepijonas) M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË M.K.ÈIURLIONIO STUDIJØ SAVAITË 68 69 liepos 30 – rugpjûèio 5 d. liepos 30 – rugpjûèio 5 d. Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS Konferencija M.K.ÈIURLIONIS IR PASAULIS rugpjûèio 1 – 3 d. rugpjûèio 1 – 3 d..

Rugpjûèio 3 d., penktadiená, Ið kairës: F.Jakðys, D.Sadauskas, V.Juozapaitis 15.00 val. Ekskursija á Liðkiavà 15.30 val. Liðkiavos baþnyèioje M.K.Èiurlionio g. 102 Muzikos valanda Meistriðkumo kursø smuikininkø koncertas Vadovai prof. Petru Munteanu, Rugpjûèio 3 d., penktadiená, mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë 9.30 val. Ekskursija po M.K.Èiurlionio pamëgtas vietoves Druskininkø apylinkëse 18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio 12.00 val. Miðko muziejuje GIRIOS AIDAS muzikos mokykloje Susitikimas-pokalbis su Lietuvos kompozitoriø smuiko muzikos va- Aplinkos ministerijos ir kitais gamtosaugos specialistais karas Literatûrinis muzikinis puslapis Meistriðkumo kursø smuikininkai TADA AÐ LAIMINGAS . . . Vadovai prof. Petru Munteanu, Antano Vienaþindþio kûrybos motyvais prof. Kornelija Kalinauskaitë, Danielius Sadauskas (baritonas) mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë Vytautas Juozapaitis (armonika, akordeonas, sega) Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø Ferdinandas Jakðys (aktorius) moksleiviø raðiniø konkurso 21.00 val. Druskininkø miesto muziejaus terasoje „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius” Meistriðkumo kursø styginiø kvartetas laureatø darbø pristatymas Augusta Jusionytë (I smuikas) DANIELIUS SADAUSKAS gimë 1940 m. Dainavimo menà studijavo valstybinëje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir Diana Moisejenkaitë (II smuikas) teatro akademija). Per 25 metus, dirbdamas Lietuvos nacionalinës filharmonijos solistu, surengë tûkstanèius koncertø, paruoðë apie 1500 Jurgis Juozapaitis jaunesnysis (altas) ávairiø epochø ir stiliø kûriniø. Daugelá áraðë á Lietuvos radijo muzikos fondus. Pastaraisiais metais iðstudijavæs atkûrë 18 giesmiø ið lietuviðkø Regina Gylytë (violonèelë) Martyno Maþvydo giesmynø, kaip ir Antano Strazdo, Antano Baranausko giesmes (tarp jø Anykðèiø ðilelá), Antano Vienaþindþio, Jono Basa- Vadovë prof. Kornelija Kalinauskaitë navièiaus, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Vaièaièio, Vydûno dainas áraðë á Lietuvos radijo fondus. Ádainavo 7 plokðtelëse. Koncertavo Programoje L. van Beethoven, M.K.Èiurlionis, W.A.Mozart ir kt. JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Vidurinëje Azijoje, Vietname, Australijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Latvijoje, Estijoje. Yra labdaros ir paramos fondo „Vinco Kudirkos vardui áamþinti“, labdaros fondo „Muzikinë auka“, Valdovø rûmø atstatymo draugijos „Pilis“ steigëjas. 22.30 val. M.K.Èiurlionio VYTAUTAS JUOZAPAITIS – originali asmenybë ir visapusiðkas muzikas – profesionalus chorvedys, kompozitorius, liaudiðkos memorialiniame muziejuje muzikos ansambliø vadovas ir atlikëjas. Vakaro improvizacija M.K.Èiurlionio Ðalia stambiosios formos kûriniø – simfonijø, oratorijø, koncertø bei vokaliniø – instrumentiniø ciklø – jam bûdingos istorinës te- kûrybos temomis mos. Atskleidë Martyno Maþvydo Katekizmo giesmiø sakraliná groþá, suteikë joms naujos prasmës – melodingumo, didingumo. Lygiai taip Muzikinis pleneras pat atgimë Antano Baranausko giesmiø ciklas, prasmingai pavadintas „Artojø giesmës ðventos“. Atlikëjai Kompozitorius tarsi sutvertas liaudies muzikai arba suradæs lietuviðko liaudiðkumo paslaptis. Dël to já laiko savu ðalies dainø ir ðokiø Pianistë Aleksandra Þvirblytë ansambliai, liaudies instrumentinës muzikos orkestrai, kapelijø, chorø vadovai, instrumentininkai ir dainininkai. Dël to jo kûryba skamba Vizualizacija Aleksandro Dirdovskio (reþisierius, Ukraina) Dainø ðventëse, kituose stambaus masto renginiuose. Ir dël to ðiandien V.Juozapaitá turëtume laikyti visuomenës meninës kultûros ir tautið- kumo ugdytoju. FERDINANDAS JAKÐYS greta darbo teatre, kine, televizijoje yra surengæs literatûriniø, poezijos vakarø programø. Skaitë A.Miðki- nio, E.Mieþelaièio, K.Donelaièio, S.Nëries, J.Aisèio, B.Brazdþionio poezijà. Yra paruoðæs K.Ostrausko monospektaklá „Vaiþgantas“. Iðkilmingai minint A.Vienaþindþio mirties 100-àsias metines, 1992 m. solistas D.Sadauskas, kompozitorius V.Juozapaitis ir F.Jakðys parengë muzikiná – poetiná puslapá „Tada að laimingas...“ Ðá kûriná daugelá metø karðtai sutikdavo Lietuvos visuomenë, jaunimas, moksleiviai, já dabar Druski- A.Dirdovskij ninkuose norima pristatyti kaip nesenstanèià graudulingà poezijà ir ilgesio kupinà muzikà. SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË 70 71 MEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS MEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

Vytauto g. 23

Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokyklos bendruomenë DRUSKININKØ M.K.ÈIURLIONIO MUZIKOS MOKYKLOJE Ðioje mokykloje visà savaitæ nuo ankstyvo ryto iki vë- lyvo vakaro skamba smuiko garsai. Meistriðkumo pamokose studentai ir moksleiviai ið Liepos 30 d., pirmadiená, 19.00 val. visos mûsø ðalies stengiasi ásidëmëti visas pedagogø pastabas, Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso uþfiksuoti, átvirtinti grojamø kûriniø interpretacijos niuansus, „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ geriausiø darbø parodos pristatymas dar ir dar kartà suvokti ðio nuostabaus instrumento atliekamos muzikos groþá ir paslaptis. Rugpjûèio 3 d., penktadiená, 18.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokykloje Lietuvos kompozitoriø smuiko muzikos vakaras Meistriðkumo kursø smuikininkai Vadovai prof. Petru Munteanu, prof. Kornelija Kalinauskaitë, mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius” laureatø darbø pristatymas

Rugpjûèio 5 d., sekmadiená, 17.00 val. Druskininkø M.K.Èiurlionio muzikos mokykloje Jaunøjø smuikininkø meistriðkumo kursø Pabaigos koncertas Vadovë mokytoja ekspertë Gintvilë Vitënaitë Druskininkø miesto jaunesniøjø klasiø moksleiviø raðiniø konkurso „Sapnavau M.K.Èiurlionio karalius” laureatø darbø pristatymas

Druskininkø miesto moksleiviø pieðiniø konkurso „Pasaka pagal M.K.Èiurlioná“ laureatø apdovanojimas, 2006 m. SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË 72 73 MEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS MEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO KURSØ JAUNØJØ SMUIKININKØ MEISTRIÐKUMO PEDAGOGAS PEDAGOGË KURSØ PEDAGOGË

Profesorius PETRU MUNTEANU mokësi Bukareðte Prof. KORNELIJA KALINAUSKAITË GINTVILË VITËNAITË, baigusi Nacionalinæ M.K.Èiur- pas prof. G.Manoliu, tobulinosi meistriðkumo kursuose pas Smuikavimas – tai profesorës subtili kalbëjimo galimybë, lionio menø mokyklà, studijavo Maskvos P.Èaikovskio konservato- J.Jankelevièiø (Maskva) ir M.Vaimanà (Sankt Peterburgas). tikrasis jos gyvenimas. Ið prigimties bûdama labai muzikali, nuo rijos prof. B.Belenkio klasëje. Gráþusi á Vilniø, nuo 1979 m. dirba Dëstë Bukareðto, Liubeko, Rostoko konservatorijose, vadovavo maþens mokësi skambinti fortepijonu ir smuikuoti. Ðias dvi specia- Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø mokykloje. Bukareðto muzikos mokyklai. Pastaraisiais metais dirba Ham- lybes baigë Vilniaus konservatorijoje – 1945 m. prof. S.Ðpinalskio Be pedagoginio darbo, grojo Lietuvos nacionalinës burgo konservatorijoje. fortepijono, o 1948 m. prof. J.Targonskio smuiko klasæ. Geras filharmonijos rengiamuose koncertuose, radijuje ir televizijoje, Prof. P.Munteanu yra gerai þinomas ne tik Vokieti- skonis, muzikos stiliaus pajautimas, atkaklus darbas, suderintas su bendradarbiavo su Lietuvos kompozitoriø sàjunga, atliko lietuviø joje, bet ir pasaulyje kaip atlikëjas ir pedagogas. Kvieèiamas meile muzikai, subrandino savo vaisius. Profesorë visà gyvenimà kompozitoriø naujai paraðytus kûrinius. vesti meistriðkumo kursus JAV, Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje, akylai sekë muzikos kûrybos naujienas, gilinosi á jas, o sukauptà 1982 – 1989 metais grojo Lietuvos kameriniame orkestre, Ðveicarijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Èekijoje, yra paþinimà ir patirtá dosniai dalijo savo klausytojams. su kuriuo koncertavo daugelyje Vakarø Europos ir buvusios Tarybø tarptautinio smuikininkø konkurso ir stygininkø meistriðkumo Be galo áspûdinga, turininga ir ádomi K.Kalinauskaitës soli- Sàjungos ðaliø. kursø Kloster Schöntal meno vadovas. niø bei kameriniø programø panorama. Pradëjusi vieðai koncertuoti Mokytoja ekspertë G.Vitënaitë yra paruoðusi ne vienà Jo studentai groja geriausiuose Vokietijos orkestruose, 1943 metais, dar bûdama Vilniaus muzikos mokyklos moksleivë, nacionaliniø ir tarptautiniø konkursø laureatà. Jos mokiniai tarp- laimi laureatø vardus ávairiuose tarptautiniuose konkursuose. ðià veiklà tæsë beveik 50 metø . tautiniuose J.Kociano, A.Glazunovo, B.Dvariono konkursuose yra Tarp mokiniø yra ir Dalia Stulgytë – Schmalenberg , Drezdeno Savo didelæ menininkës kûrybinæ patirtá, sukauptas þinias pelnæ laureatø bei diplomantø vardus. filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisterë. profesorë K.Kalinauskaitë perteikia jaunajai muzikø kartai. Nuo Prof. P.Munteanu daþnai kvieèiamas dalyvauti ávairiø 1948 metø iki ðiol ji dësto Lietuvos muzikos akademijoje, Kameri- tarptautiniø konkursø („Concertino Praha” Èekijoje, H.Wie- nio ansamblio katedroje. niawskio Lenkijoje, J.S.Bacho Leipcige, G.Enescu Bukareðte, P.Èaikovskio Maskvoje ir daugelyje kitø) þiuri darbe. Vadovauti M.K.Èiurlionis. Ðaulys. 1906 m. meistriðkumo kursams Druskininkuose atvyksta treèià kartà. SMUIKO MUZIKOS ÐVENTË FESTIVALIO PABAIGOS ÐVENTË 74 75 MEISTRIÐKUMO KURSAI SMUIKININKAMS

Festivalio koncertø vedëjas muzikologas VACLOVAS JUODPUSIS MEISTRIÐKUMO KURSØ KONCERTMEISTERËS

VACLOVAS JUODPUSIS – muzikologas, Lietuvos kompozitoriø sàjungos, Lietuvos muzikø sàjungos, Lietuvos re- formacijos istorijos ir kultûros draugijos, LDK Gedimino ordino kavalieriø draugijos narys. 1957–1962 m. studijavo Lietuvos valstybinëje konser- ANASTASIJA GOVOROVA gimë Klaipëdoje.Baigusi S.Ðim- JÛRATË KAMINSKIENË gimë ir augo Ðiauliuose. vatorijoje (prof. K.Griauzdës muzikos teorijos kl.). Nuo 1959 iki kaus konservatorijà ( vyr.dëst. V.Ruzgienës fortepijono kl.), ástojo á 1997 m. Lietuvos muzikos akademijoje baigë magistro studijas 1976 metø – Lietuvos radijo, Lietuvos TV, savaitraðèio „Kalba Lietuvos muzikos ir teatro akademijà.Ðiuo metu studijuoja III kurse ( (S.Okruðko fortepijono kl., R.Biveinienës koncertmeisterio Vilnius” muzikos redakcijø redaktorius, vyresnysis ir vyriausiasis Z.Ibelhaupto fortepijono kl., R.Vaitkevièiûtës koncertmeisterio kl.). kl.). Nuo 2000 m. dirba Nacionalinëje M.K.Èiurlionio menø redaktorius, 1989 – 1996 laikraðèio „Muzikos barai” vyriausiasis Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose pianistø solistø, koncertmeisteriø mokykloje. Nuolatos talkina jauniesiems atlikëjams ávairiuose redaktorius. Nuo 1996 dirbo Kultûros ministerijoje.1992 – 2001 konkursuose. respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, m. LR Kultûros ministerijos vyriausiasis specialistas muzikai. Anastasija tobulinasi þymiø profesoriø meistriðkumo kursuose seminaruose, koncertuose. Monografijø apie þymius ðalies muzikos atlikëjus, kom- - Valentinos ir Pavelo Bermanø, Tigarano Alichanovo, Tamami Hon- pozitorius, vokalinës muzikos rinkiniø, vokaliniø kûriniø, „Mu- mos, Hanso Schikerio, Mûzos Rubackytës ir kt. 2006 m. – klavyrinës ir zikos kalendoriø”, straipsniø enciklopedijose, knygose autorius, kamerinës muzikos interpretavimo kursø dalyvë ( vadovas Aleksandras sudarytojas, rengëjas ir redaktorius, svarbiø moksliniø konferencijø Puliajevas, Vokietija). Vilniuje, Rygoje ir kituose miestuose praneðëjas. Uþraðë per 4000 lietuviø liaudies dainø melodijø. 10 metø rengë ir vedë Lietuvos radijo kassavaitines laidas „Muzikinës naktys“, „Tautieèiø balsai“, radijo laidø ciklus „Lietuviø liaud- ies dainininkai, pasakoriai, muzikantai“, „Lietuviø tautosakos rinkëjai ir puoselëtojai“, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Latvijos, Vokietijos ir kitø ðaliø atlikëjø ir kompozitoriø kûrybos vakarus. Nuolat domisi Lietuvos ir kitø ðaliø muzikiniais kontaktais, lietu- viø iðeiviø muzikine veikla. Uþ muzikologinius darbus apdovanotas V.Jakubëno premija (1993), uþ nuopelnus Lietuvai – Didþiojo Lietuvos kuni- gaikðèio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu (1998). Ðiuo metu vadovauja Stasio Vainiûno namams, kuriuose rengiami muzikos, poezijos vakarai, nuolat veikia dailës parodos. FESTIVALIO ORGANIZATORIAI 76 77 GENERALINIS RËMËJAS PAGRINDINISINIS RËMËJAS Festivalio koncepcijà kûrë Liucija Stulgienë, Fondo direktorë Liucija Armonaitë, kultûrologë Vaclovas Juodpusis, muzikologas Festivalá parengë ir vykdo Lietuvos muzikø rëmimo fondas Druskininkø kultûros centras Bendrija ATGAIVA ir partneriai RËMËJAI Festivalio partneriai Druskininkø savivaldybës administracijos Ðvietimo skyrius M.K.Èiurlionio memorialinis muziejus Druskininkø miesto muziejus M.K.Èiurlionio muzikos mokykla Druskininkø savivaldybës vieðoji biblioteka Jaunøjø dainininkø programas remia Felicijos ir Igno Malciø fondas (Kanada) Festivalio koordinatorës Eglë Ugianskienë, Fondo direktorës pavaduotoja INFORMACINIAI RËMËJAI Rima Viniarskaitë, Druskininkø kultûros centro direktorë Festivalio programà ir bukletà spaudai parengë Genovaitë Ðaltenienë, Festivalio direktorë M.K.Èiurlionio studijø savaitës programà parengë LMTA doc. Rimantas Astrauskas, muzikologas Sakralinës muzikos valandø ciklà sudarë LMTA doc. Gediminas Kviklys Festivalio reklama rûpinasi Irta Ðimkienë, Fondo programø vadovë PARTNERIAI Dailininkas Romas Dubonis Festivalio leidinius maketavo V. ANTANAIÈIO Stasë Garðvaitë, Fondo renginiø reþisierë PERSONALINË ÁMONË Buklete panaudotos M.K.Èiurlionio paveikslø reprodukcijos, UAB „Druskininkø nuotraukos ið leidiniø apie Druskininkus, LMRF archyvø, LIETUVOS MUZIKØ RËMIMO FONDAS vandentiekis” fotografø A.Þigavièiaus, V.Grigo, G.Jaronio, M. Raskovskio, M.Sneþnajos, Bernardinø g. 8/8, LT-01124 Vilnius J.Valiuðaièio, S.Varno, A.Zavadskio darbai Tel. 2613174, faks. 2613146 el. paðtas [email protected] Virðelyje – M.K.Èiurlionis. Miestas. 1908.II DRUSKININKØ www.lmrf.lt KOMUNALINIS ÛKIS UAB SARVIJA 78

KVIEÈIAME VISUS PAREMTI VALDOVØ RÛMØ ATSTATYMÀ!

M.K.Èiurlionis. Vandenis. 1906 m.