Niaus Universitetas Komunikacijos Fakultetas

VILNIAUS UNIVERSITETAS KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

Ina Kiseliova , Leidybos studij ų programos student ÷

LEIDYBA IR EKRANIZAVIMAS: NEIŠNAUDOTOS GALIMYB öS LIETUVOJE

MAGISTRO DARBAS

Vadovas doc. dr. Remigijus Misi ūnas

Vilnius, 2006

Magistro darbo lydraštis

Pildo bakalauro/ magistro baigiamojo darbo autorius

Ina Kiseliova (magistro baigiamojo darbo autoriaus vardas, pavard÷)

Leidyba ir ekranizavimas: neišnaudotos galimyb ÷s Lietuvoje (magistro baigiamojo darbo pavadinimas lietuvi ų kalba)

Publishing and book adapting: unused potential in Lithuania (magistro baigiamojo darbo pavadinimas angl ų kalba)

Patvirtinu, kad bakalauro/ magistro baigiamasis darbas parašytas savarankiškai, nepažeidžiant kitiems asmenims priklausan čių autori ų teisi ų, visas baigiamasis bakalauro/ magistro darbas ar jo dalis nebuvo panaudotas kitose aukštosiose mokyklose . ______(magistro baigiamojo darbo autoriaus parašas)

Sutinku, kad bakalauro/ magistro baigiamasis darbas b ūtų naudojamas neatlygintinai 5 metus Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studij ų procese. ______(magistro baigiamojo darbo autoriaus parašas)

Pildo bakalauro/ magistro baigiamojo darbo vadovas

Bakalauro/ magistro baigiam ąjį darb ą ginti ______( įrašyti – leidžiu arba neleidžiu)

______(data) (magistro baigiamojo darbo vadovo parašas)

Pildo instituto/ katedros, kuruojan čios studij ų program ą, reikal ų tvarkytoja Bakalauro/ magistro baigiamasis darbas įregistruotas ______(instituto/ katedros, kuruojan čios studij ų program ą, pavadinimas)

______(data) (instituto/ katedros reikalų tvarkytojos parašas)

Pildo instituto/ katedros, kuruojan čios studij ų program ą, vadovas

Recenzentu skiriu ______(recenzento vardas, pavard ÷)

______(data) (instituto/ katedros vadovo parašas)

Pildo recenzentas

Darb ą recenzuoti gavau. ______(data) (recenzento parašas)

Referato lapas Kiseliova, Ina Ki 195 Leidyba ir ekranizavimas: neišnaudotos galimyb ÷s Lietuvoje: magistro darbas / Ina Kiseliova; mokslinis vadovas doc. dr. R. Misi ūnas; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Knygotyros ir dokumentotyros institutas. – Vilnius, 2006. – 61, lap. : lent. – Mašinr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 45-50 (69 pavad.). UDK 06 (655) Leidyba, ekranizavimas, knyg ų reklama ir populiarinimas, su kinu susijusi ų knyg ų leidyba,

Magistro darbo objektas – leidybos ir ekranizavimo procesai Lietuvoje ir pasaulyje. Darbo tikslas – išsiaiškinti leidybos ir ekranizavimo santyki ų procesus, taip pat - knyg ų reklamos ir populiarinimo per ekranizacijas galimybes Lietuvoje bei pateikti pasiūlym ų leidykloms. Pagrindiniai darbo uždaviniai : aptarti ekranizavimo proces ų raid ą ir reikšm ę užsienio šalyse bei Lietuvoje; išanalizuoti ekranizacij ų teikiam ų galimybi ų leidybai išnaudojim ą užsienio šalyse; apžvelgti leidybos poži ūriu svarbiausias ekranizacijas užsienyje ir Lietuvoje; nustatyti ekranizacij ų skai čių Lietuvos kine; išanalizuoti Lietuvos leid ÷jų poži ūrį į kino teikiamas galimybes; ištirti ekranizuot ų knygų leidybos ypatybes Lietuvoje; pateikti galimus sprendimus Lietuvos leidykloms, didinan čius ekranizuot ų ir kit ų, su kinu susijusių knyg ų pirkimus ir populiarum ą. Naudojantis teoriniais: lyginamuoju, apibendrinimo metodais , literat ūros ir kit ų informacijos šaltini ų analize, bei empiriniais: dokument ų analiz ÷s, steb ÷jimo, pokalbio ir interviu metodais prieita išvados , kad Lietuvoje leid ÷jai neišnaudoja ekranizuot ų knyg ų reklamavimo galimybi ų. Visame pasaulyje ekranizuotos ir kitos, su kinu susijusios knygos yra reklamuojamos ir populiarinamos įvairiais b ūdais: leidžiamos nacionalini ų ir užsienio ekranizuot ų literat ūros k ūrini ų serijos, special ūs periodiniai leidiniai su ekranizuot ų knyg ų aprašymais, nuolat organizuojamos įvairios akcijos ir pristatymai, kuri ų metu skaitytojai yra supažindinami su naujai išleistomis knygomis. Ekranizuotos knygos demonstruojamos tarptautin ÷se knyg ų mug ÷se, organizuojami tarptautiniai kino ir literat ūros forumai, kuri ų metu leid ÷jai gauna išsami ą informacij ą apie naujausi ą su kinu susijusi ą literat ūrą, ekranizuojamas ir ateityje žadamas ekranizuoti knygas, taip pat gali įsigyti teises leisti šias knygas savo šalyje. Lietuvoje šie procesai nevyksta, nors ekranizacij ų, rodyt ų ir rodom ų Lietuvoje, gausu ir nacionaliniame, ir užsienio kine. Tod ÷l remiantis užsienio šali ų patirtimi ir pavyzdžiais šiame darbe buvo išskirti pasi ūlymai Lietuvos leid ÷jams, skatinantys ekranizuot ų knyg ų populiarum ą ir reklam ą. Teikiant pasi ūlymus atsižvelgta ir į kitokio pob ūdžio su kinu susijusi ą literat ūrą, nes jos Lietuvoje tr ūksta. Magistro darbas gali b ūti naudingas leid ÷jams, leidybos ir kino disciplin ų d ÷stytojams, mokslininkams ir studentams, kuriuos domina ekranizuot ų ir kit ų, su kinu susijusi ų knyg ų leidybos ypatyb ÷s.

TURINYS

SANTRUMP Ų S ĄRAŠAS...... 5 ĮVADAS...... 6 1. EKRANIZAVIMAS PASAULYJE. RAIDA IR YPATUMAI ...... 9 1.1 Ekranizavimo proces ų pasaulyje raida ...... 9 1.2 Ekranizacij ų ypatumai ...... 10 1.3 Leidyba ir kinas užsienio šalyse dabar: bendradarbiavimo kryptys ir rezultatai ...... 11 2. EKRANIZACIJOS LIETUVOS KINE IKI 1990 MET Ų ...... 17 2.1 Kino ir literat ūros santyki ų raida Lietuvoje...... 17 2.2 Literat ūra Lietuvos kine iki 1960 m...... 17 2.3 Lietuvi ų literat ūra kine 1960–1990 m...... 21 2.4 Užsienio literat ūra Lietuvos kine 1960–1990 m...... 23 3. EKRANIZACIJOS LIETUVOJE PO 1990 MET Ų...... 25 3.1 Ekranizacijos Lietuvos kine: neišnaudotos galimyb ÷s leidyboje...... 25 3.2 Užsienio ekranizacijos Lietuvoje: neišnaudotos galimyb ÷s leidyboje ...... 30 3.3 Knyg ų populiarinimas per ekranizacijas: neišnaudotos galimyb÷s Lietuvoje...... 33 3.4 Knyg ų reklamos ir populiarinimo b ūdai. Pasi ūlymai Lietuvos leidykloms...... 36 IŠVADOS ...... 43 BIBLIOGRAFINI Ų NUORODŲ S ĄRAŠAS ...... 45 PUBLISHING AND BOOK ADAPTING: UNUSED POTENTIALITY IN LITHUANIA (SUMMARY) ...... 51 PRIEDAI...... 53 1 priedas. Ekranizacijos Lietuvos kine iki 1990 m...... 53 2 priedas. Ekranizacijos Lietuvos kine po 1990 m...... 58 3 priedas. Ekranizacijos „Forum cinemas“ 2005 m. spalio m ÷nesio 45 pelningiausi ų film ų s ąraše.. 59

SANTRUMP Ų S ĄRAŠAS

BFI – Brit ų film ų institutas ( British Film Institute ) BFG – Baltijos film ų grup÷ JAV – Jungtin ÷s Amerikos valstijos LFC – Lietuvos film ų centras LLE – Lietuvi ų literat ūros enciklopedija LNB – Lietuvos nacionalin ÷ biblioteka LRT – Lietuvos radijas ir televizija LTV – Lietuvos televizija TV - Televizija VU – Vilniaus universitetas

ĮVADAS

Niekada anks čiau Lietuvoje nebuvo nagrin ÷tas ekranizavimo ir leidybos santykis. Užsienyje leidyklos jau seniai bendradarbiauja su kino kompanijomis, o Lietuvoje tai vis dar atskiros sritys. Leid ÷jai neatsisuka į kin ą ir neišnaudoja galimybi ų. Juk filmas ir knyga – tai puiki abipus ÷ reklama. Kol kas ekranizacij ų svarba leidybai m ūsų šalyje n ÷ra įvertinama. Rašant š į darb ą buvo susidurta su n ūdien Lietuvoje dažnai pasitaikan čiomis kli ūtimis – literat ūros, kit ų informacijos šaltini ų ir duomen ų stoka, bei dar viena – termin ų parinkimo ir tikslumo problema. Ekranizavimas – tai literat ūros k ūrinio taikymas kinui (angl. adaptation ). Šiame darbe jis reiškia vis ą proces ą – knygos virtim ą kino ar televizijos filmu. Ta čiau darbe rašoma ir apie atvirkštin į – knyg ų rašymo pagal filmus, reiškin į. Angl ų kalboje yra žodis, apibr ÷žiantis tiek ekranizuotas knygas, tiek knygas pagal filmus – „tie-ins“. Deja, lietuvi ų kalboje termino šiam reiškiniui įvardyti n ÷ra. Kol kas neteikiamas ir joks jo vertimas. D ÷l toki ų terminijos tr ūkum ų, aprašant pasaulyje vykstan čius leidybos procesus, buvo problematiška kai kuriuos iš j ų tiksliai apib ūdinti. Reik ÷tų pabr ÷žti, kad dauguma termin ų buvo tikslinami su Valstybine lietuvi ų kalbos komisija, tad rasti tinkamiausi variantai (pvz., pasi ūlytas žodis „ekranizavimas“ vietoj pirminio varianto „ekranizacija“ ir pan.). Darbo objektas - leidybos ir ekranizavimo procesai Lietuvoje ir pasaulyje. Darbo tikslas - išsiaiškinti leidybos ir ekranizavimo santyki ų procesus, taip pat - knyg ų reklamos ir populiarinimo per ekranizacijas galimybes Lietuvoje bei pateikti pasi ūlym ų leidykloms. Darbo uždaviniai : aptarti ekranizavimo proces ų raid ą ir reikšm ę užsienio šalyse bei Lietuvoje, aptarti knygos įtak ą filmo ir filmo – knygos populiarumui, išanalizuoti ekranizacij ų teikiam ų galimybi ų leidybai išnaudojim ą užsienio šalyse, apžvelgti leidybos poži ūriu svarbiausias ekranizacijas užsienyje ir Lietuvoje, nustatyti ekranizacij ų skai čių Lietuvos kine, išanalizuoti Lietuvos leid ÷jų poži ūrį į kino teikiamas galimybes, ištirti ekranizuot ų knyg ų leidybos ypatybes Lietuvoje, pateikti galimus sprendimus Lietuvos leidykloms, didinan čius ekranizuot ų ir kit ų, su kinu susijusi ų knyg ų pirkimus ir populiarum ą. Darbo strukt ūra: Darb ą sudaro trys pagrindiniai skyriai „Ekranizavimas pasaulyje: raida ir ypatumai“, „Ekranizacijos Lietuvos kine iki 1990 met ų“ ir „Ekranizacijos Lietuvos kine po 1990 met ų“,

7 kitos pagrindin ÷s dalys ir 3 priedai. Pirmajame darbo skyriuje aptariami leidybos ir ekranizavimo santykiai užsienio šalyse, o antrasis ir tre čiasis skyriai skirti ši ų santyki ų analizei Lietuvoje. Darbo metodai : 1. Teoriniai: Lyginamasis metodas. Remiantis literat ūra ir kitais informacijos šaltiniais, pateikiami ekranizacijos ir leidybos veiksni ų palyginimai Lietuvoje ir užsienyje. Darbe aptariami procesai, darantys įtak ą leidybos verslui užsienio valstyb ÷se, ir ši ų proces ų stygius Lietuvoje. Lyginama kit ų valstybi ų ir Lietuvos reakcija į tam tikros knygos ar filmo pasirodym ą rinkoje. Aptariami skirtumai ir j ų priežastys. Analiz ÷s metodas. Literat ūros bei kit ų informacijos šaltini ų analiz ÷. Didžioji dalis informacijos buvo rasta internete. Medžiagos ieškota užsienio ir Lietuvos leidybos ir kino informacin ÷se interneto svetain ÷se. Apžvelgti kritiniai internetini ų žurnal ų straipsniai leidybos, literat ūros ir kino temomis, atrinkta naudinga medžiaga. Ją surinkus išskirta ir analizuota informacija apie ekranizacijas. Literat ūra remtasi gerokai mažiau nei internetu. Šiai temai reikalinga naujausia literat ūra, o jos Lietuvoje n ÷ra. Visa su kinu susijusi lietuviška literat ūra yra specifin ÷, netinkanti šiame darbe analizuojamai temai. Vertingos ir artimos nagrin ÷jamai temai literat ūros lietuvi ų kalba taip pat nebuvo rasta tod ÷l, kad ekranizacij ų įtakos leidybai niekas mūsų šalyje n ÷ra tyr ęs. Šiek tiek naudingos buvo vos kelios naujausios knygos – ir tai – d ÷l atsitiktini ų nagrin ÷jamai temai aktuali ų trump ų teigini ų (S. Macai čio „100 žymi ųjų pasaulio film ų“, 2000; V. Mikalausko „Kinas Lietuvoje: nuo atrakciono iki kino meno“, 1999) arba duomen ų apie filmus patikslinimo. Užsienio literatūros bibliotekose daugiausia rasta apie kino istoriją, raid ą, žymiausius režisierius, aktorius, kino režis ūrą. Apie ekranizacijas literat ūra užsienio kalba taip pat prieinama, ta čiau ji orientuota į kin ą, jo k ūrim ą. Tai teorinio pob ūdžio darbai, analizuojantys literat ūrinio k ūrinio ekranizavimo ypatybes, scenarij ų rašym ą: J. Gould Boyum „Double Exposure: Fiction into Film“, 1985; R. Walter „Screenwriting“, 1988; G. Bluestone „Novels into film“, 1961; W. Aycock, M. Schoenecke „Film and Literature. A Comparative Approach to Adaptation“, 1988 ir kiti. Apibendrinimo metodas . Apibendrinta literat ūroje ir kituose informacijos šaltiniuose surinkta informacija, nustatytos bendros tendencijos užsienio šali ų kino ir leidybos srityje. 2. Empiriniai: Dokument ų analiz ÷s metodas. Apskai čiuotas ekranizacij ų skai čius Lietuvos kine nuo pat jo atsiradimo. Išskiriami laikotarpiai (iki 1990 ir po 1990). Film ų s ąrašas paimtas iš Lietuvi ų

8 film ų centro archyv ų, jis pateikiamas 1 ir 2 darbo prieduose. Iš abiej ų s ąraš ų buvo išskirtos ekranizacijos, nurodyti knyg ų autoriai. Apskai čiuota, koki ą literat ūrą dažniau ekranizuoja Lietuvos režisieriai – lietuvišk ą, ar kit ų šali ų. Gauti rezultatai pateikiami lentel ÷se ir išsamiai aptariami. Steb ÷jimo metodas. Nuolat iš šalies buvo stebimos Lietuvos ir užsienio leidybos ir kino informacin ÷s svetain ÷s – fiksuojamos naujienos ir poky čiai (ekranizuot ų knyg ų pristatymas, jo dažnumas, proceso greitis Lietuvoje ir užsienyje). Po to buvo nustatomos bendros tendencijos, nustatomi ypatumai Lietuvoje ir užsienyje. Pokalbis (laisva forma su ekspertu). Pagalbinis tyrimo metodas, suteik ęs papildomos informacijos apie tyrimo objekt ą. Pokalbio metu buvo patikslinta informacija apie kino filmus, aptarta situacija Lietuvoje ir gautos informacijos šaltini ų nuorodos. Nestrukt ūrizuoti interviu. Tarptautin ÷se mug ÷se su užsienio leid ÷jais, Lietuvoje – su leid ÷jais telefonu (telefoninis interviu). Gauta deskriptyvinio pob ūdžio informacija, pagal kuri ą formuojamos bendros tendencijos ir prognoz ÷s. Darbo nauda ir t ęstinumas. Šiuo darbu siekiama atkreipti Lietuvos leid ÷jų d ÷mes į į neišnaudotas galimyb ÷s leidyboje. Remiantis užsienio šali ų pavyzdžiais ir akcentuojant ekranizacij ų gaus ą Lietuvoje rodomame kine, išskiriami b ūdai, kuriais galima populiarinti ir reklamuoti ekranizuot ą literat ūrą. Šio proceso pl ÷trai Lietuvoje yra susidariusios palankios s ąlygos, tad, norint paspartinti jo pl ÷tojim ąsi, darbe pateikiama susisteminta informacija apie ekranizuot ų knyg ų populiarinimo ir reklamos galimybes Lietuvoje. Visiškai tik ÷tina, kad leid ÷jai šiomis galimyb ÷mis netrukus ims naudotis – tuomet bus galima įvertinti knyg ų reklamavimo ir populiarinimo per ekranizacijas rezultatus.

1. EKRANIZAVIMAS PASAULYJE. RAIDA IR YPATUMAI

1.1 Ekranizavimo proces ų pasaulyje raida

Pirmuosiuose trumpuose 1895 m. broli ų Lumjer ų demonstruotuose filmuose buvo papras čiausiai fiksuojami kasdieniai įvykiai. Šie filmai panaš ÷jo į judan čias fotografijas: į stot į atvykstantis traukinys, iš gamyklos namo traukiantys darbininkai. B ÷gant metams film ų kokyb ÷ ger ÷jo ir pamažu atskiri kadrai ÷m÷ lietis nenutraukiama t ÷kme. Taip susidar ÷ puiki galimyb ÷ kino kalba pasakoti įvairias istorijas, tad visai nat ūralu, jog režisieriai, ieškodami nauj ų siužet ų, atrado begalinius literat ūros klodus. Nuo to momento, kai filmas išaugo į tam tikr ą istorij ą pasakojan čius kadrus, neišvengiamai literat ūra tapo vienu iš svarbiausi ų kino pastatymo pamat ų. Romanai kino studijose pamažu tapo vis labiau populiar ūs. Jau nuo pat kino gamybos pradžios ekranizacijos sudar ÷ nuo 17% iki 50% visos kino produkcijos. 1934–1935 metais tokiose kino studijose kaip „Paramount“ ir „Universal“ tre čdalis pilnametraži ų film ų buvo ekranizuoti romanai. Iš pradži ų imtasi tik nedr ąsi ų ekranizacijos bandym ų. Pirmosiose ekranizacijose buvo panaudojamos tik atskiros literat ūros veikal ų scenos, tarpusavyje netgi nesusietos jokiu pasakojimu. Ta čiau tuo metu tai nebuvo svarbu – publikai pasitenkinim ą k ÷l÷ tai, jog jie gali būti liudininkais „atgijusios“ scenos iš jiems žinomos knygos. Kinas spar čiai verž ÷si į literat ūros pasaul į, o literat ūra tapo nesuskai čiuojamos daugyb ÷s film ų įkv ÷p÷ja. Ekranizacijos, pirmiausia labai išpopuliar ÷jusios Didžiojoje Britanijoje, netrukus „užvald ÷“ Amerikos, o kiek v ÷liau ir daugelio Europos šali ų kin ą [10]. 1902 metais klasikinę literat ūrą taikyti kine ÷m÷ ir pranc ūzų bei ital ų režisieriai. Tais metais pasirod ÷ Georgeo Melie filmas „Kelion ÷ į m ÷nul į“ pagal Julio Verno roman ą [5, p. 3]. Taigi ekranizacij ų maratonas įsib ÷g÷jo kartu su kino atsiradimu, o dabar jau nebe įmanoma suskai čiuoti, kiek, kada, kur ir koki ų autori ų k ūriniai buvo ekranizuoti, nes šis skai čius vis dar spar čiai auga. Klasikin ÷s literat ūros ekranizacijos labai populiarios, ta čiau šiuolaikiniai rašytojai taip pat nelieka nuošalyje. Tarp pa čių s ÷kmingiausi ų – Helena Fielding („Bridžitos Džouns dienoraštis“) ir Joana K. Rowling, kurios Haris Poteris pastaraisiais metais užvald ÷ kino sales ir knygynus. Dabar ekranizacij ų, vienas po kitos pasirodan čių televizijos ir kino ekranuose, – nesuskai čiuojama galyb ÷. Ekranizuojama klasikin ÷ literat ūra, šiuolaikin ÷ beletristika, vaik ų literat ūra ir t. t.

1.2 Ekranizacij ų ypatumai

Nuo pat kino meno gimimo t ęsiasi jo „romanas“ su literat ūra. Patys pirmieji filmai buvo dokumentiniai, o štai patys pirmieji vaidybiniai filmai buvo ekranizacijos. Ne visada šis kino ir literat ūros kartu nueitas kelias buvo tiesus ir aiškus. Yra keistas paradoksas – kartais pagal puikius literat ūros k ūrinius pastatyti filmai geriausiu atveju būna vidutiniški, o pastatyti pagal ne itin geras knygas – tiesiog puik ūs. Kod ÷l šitaip yra – m įsl ÷. O tiksliau – tema apsvarstymams. Kino k ūr÷jų kalba ekranizacija vadinama tiesiog „adaptacija“ (angl. adaptation ). Taigi kalbama apie pritaikym ą prie aplinkybi ų, neišvengiamai prarandant dal į k ūrinio. Ta čiau kinematografai, besisukantys meninio kino pasaulyje, yra labiau link ę ekranizacij ą aiškinti kaip literat ūros vertim ą į kit ą, kino, kalb ą, kito, adekvataus originalui, ekvivalento suk ūrim ą. Tada ir pokalbis apie praradimus netenka prasm ÷s – juk tokiu atveju tai jau kito autoriaus kūrinys su jo paties sau taikomais įstatymais. Iškyla klausimas – ar verta imtis sunkaus k ūrinio, kad paskui tekt ų apkarpin ÷ti siužet ą, keisti charakterius ir motyvus? Ar ne lengviau ekranizuoti mažiau įpareigojan čius k ūrinius? Juk gal ų gale ir patiems galima parašyti scenarij ų? Bet klausimas, žinoma, retorinis. Juk visiškai suprantama, kad žinomo romano ekranizacija turi daugiau galimybi ų tapti populiariu filmu, nei pagal niekam nežinom ą scenarij ų pastatytas filmas. Viljamo Šekspyro ar Levo Tolstojaus vardas iš karto padidina kino gaminio peln ą. Situacij ą puikiai iliustruoja vienas Rusijos pavyzdys – rašytojo Vasilijaus Aksionovo knygos, paskendusios užmarštyje, dulk ÷jo paskutin ÷se knygyn ų lentynose ar buvo užkrautos Paulo Coeljo ar Haruki Murakami romanais, kol d ÷l didžiul ÷s reklamos ir autoriaus išgars ÷jimo visur pri ÷jim ą prie knygyn ų kasos užkirto romano „Maskvos saga“ barikados. Tuo pa čiu metu televizijos ekranuose pasirod ÷ ir TV serialas pagal V. Aksionovo „Maskvos sag ą“. Panašu, jog ekranizacijos daromos susitarus su leid÷ju, operatyviai į rink ą leidžian čiu tuo metu paklausi ą produkcij ą. Ta čiau ši produkcija yra populiari tik tol, kol apie ją kalbama eteryje. Ir bumas, susij ęs su „Saga“, po truput ÷lį užleido viet ą Anatolijaus Rybakovo „Arbato vaikams“ [69]. Pagal ši ą knyg ų serij ą televizijoje irgi prad ÷tas rodyti serialas, sulauk ęs daug d÷mesio. Rusijos interneto svetain ÷se lig šiol aptarin ÷jama A. Rybakovo knygos ir pagal jas sukurtas serialas [61, 63, 64]. Tiek rašytojo, tiek režisieriaus tikslas yra parodyti mums tai, k ą jie kuria. Šis tikslas bene labiausiai juos ir vienija. Tik vienas iš j ų š į tiksl ą įgyvendina pateikdamas mums vizuali ą medžiag ą, o kitas – įsivaizduojam ą, suvokiam ą tik m ūsų protui. Skirtingas k ūrinio perteikimo būdas ir sukuria pagrindinius skirtumus tarp dviej ų savarankišk ų, bet kartu ir glaudžiai

11 susijusi ų terpi ų. Kino ir literat ūros santyk į taikliai apib ūdino kino tyr ÷jas George Bluestone – kinas ir knyga visuomet buvo „išoriškai suderinami, ta čiau giliai viduje priešiški vienas kitam“ [4, p. 2]. Ir nors šis vidinis filmo ir knygos nesuderinamumas akivaizdus, glaudus ryšys tarp j ų driekiasi per vis ą gyvavimo istorij ą. Abipusiškumas regimas įvairiausiais aspektais: film ų, pastatyt ų pagal knygas, skai čius; ekranizacij ų įtaka skaitymui; dvikrypt ÷ reklama (filmas – knygai, knyga – filmui). Ži ūrov ų teiginiai: „Filmas atspindi tikr ą knygos dvasi ą“, „Ne įtik ÷tina, kaip jie sugadino roman ą“, „Nors iškirpti pagrindiniai epizodai, filmas vis tiek geras“, „A čiū dievui jie iškirpo pabaig ą“ atspindi publikos nuomon ę, kaip jie sutapatina roman ą ir film ą, nesigilindami į skirting ą j ų prigimt į ir id ÷jų pateikimo pob ūdį. Knygos ir filmo charakteriai bei įvykiai yra nuolat lyginami ir tapatinami. Romanas suprantamas kaip tam tikra norma, kuri ą turi atitikti ir filmas. Jei filmas kažko neatitinka, jis yra vertinamas kaip „sugadin ęs“ roman ą. Kai kurie autoriai teigia, kad filmas ir literat ūra – tai visiškai skirtingos meno r ūšys, kaip pvz., baletas ir architekt ūra. J ų k ūrimas skiriasi tiek id ÷jos išreiškimo, tiek laiko ir erdv ÷s, kalbos, judesio, vaizdo ir dar daugeliu kit ų aspekt ų. N ÷ra jokios prasm ÷s teigti, kad filmas A yra geresnis už roman ą B, nes tai tas pats kaip tvirtinti, jog P. Čaikovskio „Gulbi ų ežeras“ yra geresnis ar blogesnis už Leonardo da Vin čio „Mona Liz ą“ [4, p. 6].

1.3 Leidyba ir kinas užsienio šalyse dabar: bendradarbiavimo kryptys ir rezultatai

XX a. 8-ąjame dešimtmetyje labai sustipr ÷jo leidykl ų ir žiniasklaidos susivienijimai, o 9- ąjame dešimtmetyje šis procesas ÷m÷ itin progresuoti. Žiniasklaida suprato, jog leidyklose jie gali rasti begal ę medžiagos televizijos ir kino siužetams, didžiul į kiek į svarbios informacijos bei vertingos patirties. Procesas buvo dvipusis: laikraš čių koncern ų savininkai (pvz., R. Maksvelas ar R. Merdokas, televizijos kompanijos (S. Berluskonio) ar kino kompanijos intensyviai investavo į knyg ų leidyb ą (pvz., „Paramount“ – į „Simon and Schuster“ JAV), o didieji leid ÷jai pl ÷t÷ veikl ą, pritaikydami informacijos skleidimui naujas, netradicines laikmenas ir pirkdami periodinius leidinius, televizijos kanalus, muzikos įraš ų firmas [41, p. 12]. Dabar vykdomos leidykl ų ir kino industrijos politikos jau nebegalima pavadinti dvipuse (nauda leidyklai ir nauda kino statytojams), kadangi į š į rat ą jau įsijung ÷ begal ÷ įvairi ų verslo ir pramog ų pasaulio šak ų. Visame pasaulyje ekranizacijos daro įtak ą vis įvairesn ÷s ir daugiau pelno nešan čios su jomis susijusios rinkos formavimui. Rodos, kūrinio gimimas prasideda nuo vieno vienintelio žmogaus – knygos autoriaus. Ta čiau galutinis romano – ekranizacijos rezultatas dažnai pranoksta visus l ūkes čius – didžiul į peln ą gaun ą ne tik rašytojas, leid ÷jas,

12 kino režisierius ir visi statytojai, bet ir daugyb ÷ įvairi ų žaisl ų, drabuži ų, avalyn ÷s, medicinos preki ų ir dar daug kitokios produkcijos gamintoj ų. Vienas geriausiai ši ą situacij ą iliustruojan čių pavyzdži ų – žymusis Haris Poteris (pirmoji knyga pasirod ÷ 1998 m.). Didžiojoje Britanijoje pirm ąją knygos pasirodymo rinkoje dien ą buvo paskelbta apie nauj ą knygos pardavimo rekord ą: 2000 m. liepos 8-ąją šalies knygynuose ir per internet ą buvo parduoti net 372 775 Joanos K. Rowling knygos „Haris Poteris ir ugnies taur ÷“ („Harry Potter and the Goblet of Fire“) vienetai. Taigi ketvirtos knygos apie paaugl į burtinink ą Har į Poter į egzempliori ų jau pirm ą dien ą nupirkta beveik tiek pat, kiek tre čiosios per vienus metus – 399 204. Nauja 640 puslapi ų knyga, kuri ą išleido „Bloomsbury Publishing Plc“, suk ÷l÷ tikr ą karštlig ę abiejose Atlanto vandenyno pus ÷se. Didžiosios Britanijos ir JAV skaitytojai po kelias valandas stov ÷jo eil ÷se, kad nusipirkt ų pasakojimo apie burtinink ą t ęsin į. Knygai dar nepasirodžius knygynuose mažmenin ÷s prekybos kompanija „Amazon.com“, prekiaujanti knygomis per internet ą, visame pasaulyje pardav ÷ apie 400 t ūkst. J. K. Rowling leidinio egzempliori ų. Penkios „Hario Poterio“ knygos pasaulyje išpirktos 124 mln. egzempliori ų tiražu. Prie ne įtik ÷tinos s ÷km ÷s prisid ÷jo ir Chriso Colambuso pirmosios knygos „Haris Poteris ir išminties akmuo“ ekranizacija, pasiekusi rekord ą – tai grei čiausiai 500 milijon ų doleri ų pajamas pasiek ęs filmas kino istorijoje, be to, dabar patenkantis į vis ų laik ų pelningiausi ų juost ų dvidešimtuk ą. Iš viso šis filmas uždirbo 317 575 550 doleri ų. Ne kiek atsilieka ir antroji ekranizacija „Haris Poteris ir paslap čių kambarys“, uždirbusi 261 979 634 dolerius 1. Žinoma, didžiuliam knygos ir filmo pelnui neprilygsta jokia kita su Hariu Poteriu susijusi produkcija, ta čiau tai irgi yra nemenkas pasipelnymo šaltinis. Hario Poterio skulpt ūr÷l÷s ir skryb ÷l÷s – vieni labiausiai perkam ų personažo atribut ų. Susižav ÷ję filmu vaikai tiesiog reikalauja t ÷vų pirkti šias prekes. Kortos, atvirukai, lipdukai, puodeliai, apsiaustai, burt ų knygos – tai tik dalis viso to, kas masiškai „šluojama“ iš parduotuvi ų lentyn ų. Didžiulį visuomen ÷s pamišim ą d ÷l šio k ūrinio iliustruoja ir šis komiškas faktas – gamtosaugininkai ÷m÷ baimintis d ÷l to, jog vaikai ims reikalauti jiems nupirkti pel ÷dų – juk jos pristatin ÷ja žinutes kur kas įdomiau nei koks nors kompiuterinis elektroninis paštas [17]. „Haris Poteris“ – pirmiausia knyga, o tik po to filmas. Nors pastarasis ne itin nusileidžia knygai, ta čiau į fantastikos pasaul į smagiau pasinerti pasitelkiant ir savo vaizduot ę, o ne tik stebint tai, kaip j į įsivaizduoja kiti. „Hario Poterio“ atveju nei knygai nereik ÷jo reklamuoti filmo, nei filmui – knygos. Žinoma, ekranizacija neb ūtų pavykusi be geros knygos, ta čiau š į kart ą viskas klost ÷si (ir dar tebesiklosto) taip idealiai, kaip tik begali svajoti kit ų knyg ų

1 Kino sektoriaus tyrim ų bendrov ÷s „Exhibitor relations“ duomenys

13 autoriai, leid ÷jai ir film ų režisieriai. Tai liudija lig šiol tebesit ęsiantis „Hario Poterio“ populiarumas. Kiek kitokio pob ūdžio pavyzdys – bene tuo pat metu kaip ir Haris Poteris, 2001 metais, kulminacin į populiarumo tašk ą pasiek ęs „Bridžitos Džouns dienoraštis“. Jei Haris – viso pasaulio vaik ų idealas, tai Bridžita buvo ta, kuri k ÷l÷ neapsakom ą susižav ÷jim ą daugumai moter ų. Nors Helenos Fielding knyga „Bridžitos Džouns dienoraštis“ pasirod ÷ gerokai anks čiau nei filmas, masiškai j ą imta pirkti tik po ekranizacijos pasirodymo. Šiuo atveju filmas gerokai pasitarnavo knygos reklamai.

Daugyb ÷ užsienio šali ų pavyzdži ų liudija kino ir leidybos bendradarbiavimo naud ą. Ankstesniame skyryje aptartos ekranizuotos knygos – tik viena iš užsienyje leidžiamos su kinu susijusios literat ūros šak ų. Leidykl ų, leidžian čių pavienius, su kinu susijusius leidinius, pasaulyje yra gan daug, o t ų, kurios specializuojasi (ar iš dalies specializuojasi) kino literat ūroje, kryptys yra skirtingos. Apžvelgus keli ų didžiausi ų D. Britanijos, JAV, Vokietijos ir Rusijos 2 leidykl ų produkcij ą galima išskirti tokias tematikas: • Kino s ąvadai, žinynai, rinkiniai, rodykl ÷s; • Periodika apie kin ą ir literat ūrą; • Aktori ų, režisieri ų ir kt. biografijos; • Ekranizuotos knygos, knygos pagal filmus (knyg ų serijos).

Leidykl ų produkcija byloja, kad kino literat ūra yra populiari ir reikalinga. Ypa č įdomus reiškinys – knyg ų serijos. Leidyklos nevengia savo produkcijos reklamuoti per kin ą, t. y. leidžiamos ekranizuot ų knyg ų serijos, bei knyg ų, parašyt ų pagal filmus, serijos. Tai lie čia ne tik kokios nors konkre čios šalies kin ą. Išnaudojama tai, kad populiariausia – Holivudo kinas. Knygos reklamuoja filmus, o filmai – knygas. Štai Rusijos leidykla „Centrpoligraf“ 2002 metais prad ÷jo leisti knyg ų serij ą, kuri vadinasi „Blockbuster“ arba „Ekranizuotas romanas“. Į j ą įeina patys įvairiausi literat ūros kūriniai – žinomi ir nežinomi, jau versti į rus ų kalb ą ir ne, bet turintys vien ą bendr ą savyb ę – visi šie k ūriniai yra geri romanai, pagal kuriuos pastatyti ne k ą blogesni filmai. Kiekvienoje knygoje iš šios roman ų bibliotekos, v ÷liau tapusioje filmu, pateikiamas trumpas, bet informatyvus pabaigos žodis. Jame skaitytojas randa išsamius faktus ne tik apie literat ūros kūrin į, bet ir apie jo ekranizacij ą [67].

2 „Miramax Books“, „Serpent’s tail“ (JAV), „VDG Weimar Verlag“, „Schüren Verlag“, „Bender Verlag“, „Schüren Verlag“, „Suhrkamp Verlag“, „Insel Verlag“, „VDG Weimar Verlag“ (Vokietija), „Centrpoligraf“, „Afiša“ (Rusija) ir kt.

Iš bendro konteksto neabejotinai išsiskiria Amerikos leidybos milžino Hyperion (kartu su šakin ÷mis leidyklomis 3 Miramax Books, ESPN Books, A Division of The Walt Disney Company, THEIA, ABC Daytime Press, Hyperion East, Wenner books) produkcija. Čia leidžiamos ne tik ekranizuotos ir pagal kino filmus parašytos knygos ar j ų serijos, bet ir knygos pagal televizijos laidas, serialus, muilo operas, animacinius filmus ir t. t. Toki ą didžiul ę įvairov ę lemia glaud ūs saitai su kino ir televizijos kompanijomis Miramax, ABC Daytime television ir kitomis, bei dar kart ą primena Amerikos pranašumus kino ir leidybos srityse. Spar čiausiai ir efektingiausiai abipus ÷s filmo ir knygos reklamos procesas pl ÷tojasi JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Tai visiškai nat ūralu, nes čia tiek kino gamyba, tiek leidyba yra bene aukš čiausio lygio ir produktyviausia, palyginus su kitomis pasaulio šalimis. Kino kompanijos nuolat bendradarbiauja su leidyklomis, šitaip išgaunama dvipus ÷ nauda – kino atstovai randa daug medžiagos naujiems filmams, leidyklos savo ruožtu gauna didžiul ę reklam ą ir atitinkamai nemenk ą peln ą iš pirkim ų. Procesas vyksta įvairiais etapais: • filmas → leid ÷jas → knyga (pirmiausia pasirodo filmas, leid ÷jas, ištyr ęs rink ą, leidžia knyg ą pagal t ą film ą), • leid ÷jas → knyga → filmas (išleidžiama knyga, po to, susitarus su kino kompanijomis, statomas filmas; šiuo atveju knyga inspiruoja filmo atsiradim ą), • knyga → filmas → leid ÷jo reklama ar vertimas į savo kalb ą (pagal klasikin ę ar seniai išleist ą knyg ą pastatomas filmas, tada leidykla pasir ūpina papildoma knygos reklama filmo pristatymo ir rodymo metu). Tiek D. Britanijos, tiek JAV leid ÷jai jau seniai suprato abipus ę naud ą ir palaiko glaudžius ryšius su kino k ūr÷jų ir platintoj ų kompanijomis. Štai Brit ų film ų instituto (BFI) interneto svetain ÷ [55] reklamuoja ir parduoda ne tik filmus, bet ir knygas. Čia galima rasti daug informacijos iš abiej ų sri čių. Šiame tinklalapyje pateikiama informacija apie begal ę ekranizacij ų. Ir tai n ÷ra tik lakoniškas pristatymas. Ilgas s ąrašas film ų, greta kiekvieno j ų išsamiai aprašyta knyga ir jos ekranizacija, didžiul ÷ nuotrauk ų galerija, nemenkas skai čius straipsni ų, vertinimai. Nurodomi visi, prisid ÷ję prie knygos ir filmo atsiradimo, galima netgi paži ūr÷ti netrumpas ištraukas iš kiekvieno filmo. Taip pat šalia pateikiamos nuorodos į kitus puslapius, susijusius su pasirinktu k ūriniu. Apsilankymas šiame tinklalapyje patenkina tiek kino, tiek knyg ų gerb ÷jus. Užsienyje puikiai įvertinama jungtin ÷ kino ir literat ūros galia. Kinas nesistengia užgožti literat ūros ar atvirkš čiai. Vienas įdomiausi ų BFI svetain ÷s puslapi ų – ekranizuot ų knyg ų serij ų skiltis. „Klasikos“ skiltyje pateikiama begal ÷ literat ūros k ūrini ų, tapusi ų filmais. Tame

3 Šakin ÷s leidyklos – angl. Imprint .

15 pa čiame puslapyje pateikiamas ir atvirkštinis – moderni ų film ų, tapusi ų knygomis, s ąrašas su viršeliais, išsamiais aprašymais ir kaina. Čia v ÷lgi s ąrašas varijuoja nuo „Titaniko“ iki „Terminatoriaus“ ir „Matricos“. Greta – ilgi kritin÷s literat ūros apie kin ą s ąrašai, knygos apie Europos ir Amerikos kino filmus, mokomoji literat ūra ir t.t. Taigi – puikus pavyzdys to, kaip tinklalapis apie kin ą pristato mums ir nesuskai čiuojam ą galyb ę knyg ų. Analogiškas pavyzdys – tinklalapis apie leidyb ą, kuriame apstu straipsni ų ir kino temomis: www.publishersweekly.com (JAV) ir www.thebookseller.com (DB). Pastaroji kompanija turi ne tik didel ę interneto svetain ę, net ir leidžia periodinius žurnalus apie leidyb ą. Vienas iš j ų – „Film and TV tie-ins“, kuriame galima rasti naujausi ą informacij ą apie ekranizuotas ir pagal filmus prašytas knygas (angl. tie-in ), toki ų knyg ų s ąrašus su aprašymais, nuotraukomis, populiariausi ųjų dešimtukus. Informacija apie ekranizacijas ir filmus, pagal kuriuos išleistos knygos, taip pat pateikiama greta. Šis ir kiti periodiniai žurnalai pateikia art ÷jan čių film ų aprašymus, straipsnius apie įvairias ekranizacijas. Čia fiksuojamos ne tik leidybos naujienos, bet ir su knygomis susijusios kino naujov ÷s: aptariami kino festivaliai, išskiriamos ekranizuotos knygos ir t. t. Kino ir literat ūros m ÷g÷jams b ūtų įdomu sužinoti, kad netgi toks filmas kaip, pvz., „Aš – robotas“ yra ne kas kita, o Isako Asimovo knygos ekranizacija [7, p. 12]. Užsienio šali ų kino ir literat ūros bendradarbiavimo rezultatai jau demonstruojami ir tarptautin ÷se knyg ų mug ÷se. Reiškinys knyga – filmas įgauna pagreit į tiek nedidel ÷se tarptautin ÷se mug ÷se (Maskvos, Geteborgo), tiek didžiausioje Europoje knyg ų mug ÷je Frankfurte. Maskvoje ir Geteborge galima rasti dar tik pavienes leidyklas, leidžian čias ekranizuot ų knygų serijas ar atskiras knygas, pagal kurias buvo pastatyti filmai (ar atvirkš čiai – kurios parašytos pagal film ą), o 2005 met ų Frankfurto knyg ų mug ÷je knygas eksponavo jau daug su kinu susijusi ą produkcij ą leidžian čių leidykl ų iš viso pasaulio [15]. Ta čiau pagrindinis glaudži ų kino ir literat ūros sait ų liudijimas – didžiul ÷ atskira sal ÷, Frankfurto knyg ų mug ÷je skirta kinui ir literat ūrai – forumas „Filmas ir TV“ ( Film and TV ). Didžiausio kino ir literat ūros m ÷g÷jų d ÷mesio neabejotinai susilauk ÷ forumas „Filmas ir TV“. Visas mug ÷s dienas čia vyko įvair ūs renginiai, pristatymai ir diskusijos. Stendus šiame forume tur ÷jo ne kino srityje besispecializuojan čios leidyklos, o su kinu susijusios literat ūros populiarintojai: kino ir literat ūros kritikos žurnal ų leid÷jai, įvairi ų tarptautini ų forum ų apie kin ą ir literat ūrą reng ÷jai ir t. t. Ne įtik ÷tina, kiek daug film ų yra pastatyta pagal knygas ir kiek daug knyg ų išleista pagal filmus. Šiam faktui iliustruoti forumo sienas puoš ÷ nemenka ekranizuot ų knyg ų kolekcija „Filmai, kadaise buv ę knygomis“ ( All Films were once Books ), kurios katalog ą buvo galima įsigyti čia pat, mug ÷je. Taip pat buvo galima rasti išsam ų

16 leidykl ų, leidžian čių su kinu susijusi ą literat ūrą, s ąraš ą, trumpus garsiausi ų knyg ų, parašyt ų pagal filmus, aprašymus ( Filmbooks ) ir t. t. Aptariant Europos šali ų ir JAV kino literat ūrą Frankfurto knyg ų mug ÷je, galima išskirti tik bendras tendencijas. Negalima susidaryti vaizdo apie kiekvienos šalies leidinius šioje srityje, nes mug ÷je dalyvauja tik nedidelis procentas vis ų šalies leidykl ų, tad iš to daryti bendras išvadas b ūtų nelogiška ir neteisinga. Der ÷tų tik pamin ÷ti, kad tiek Europos šali ų, tiek JAV stenduose kino literat ūros yra. Daugiausia tai dideli kino katalogai ir serijiniai leidiniai apie kin ą, kino žvaigždži ų biografijos ir rodykl ÷s, ekranizuot ų roman ų serijos ir pan. Forume savo stend ą tur ÷jo ir b ūsimojo „Tarptautinio kino ir literat ūros forumo“, vyksian čio 2006 m. balandžio 7–9 dienomis Monake, organizatoriai. Tai labai svarbus žingsnis kino literat ūros kelyje. Dviej ų sri čių – kino ir literat ūros bendradarbiavimas pripaž įstamas realiu ir d ÷mesio vertu ne tik meno, bet ir verslo reiškiniu, kurio pl ÷trai organizuojamas tarptautinis forumas. Šis forumas skirtas prodiuseriams, agentams, leid ÷jams, rašytojams, scenaristams, režisieriams, aktoriams ir t. t. Jame bus organizuojama tarptautin ÷ ekranizacij ų mug ÷, perkami ir parduodami scenarijai, vyks diskusijos, seminarai, film ų, knyg ų pristatymai ir t.t. Visiškai tik ÷tina, jog šis forumas paskatins panaši ų rengini ų organizavim ą ir kitose Europos šalyse. Visose didžiosiose pasaulio šalyse vyksta įvair ūs ekranizuot ų knyg ų reklamos ir populiarinimo procesai. D÷mesio susilaukia ne tik ekranizuotos, bet ir parašytos pagal filmus knygos. Apie tokias knygas skleidžiama ir platinama informacija, renkami ir sisteminami duomenys [16, 48, 49, 54, 56]. Leid ÷jai stengiasi kuo labiau knyg ą sieti su filmu, ypa č jei jis susilaukia didelio ži ūrov ų d ÷mesio. Įvairiais b ūdais išnaudojama knyg ų, susijusi ų su filmais, reklama. Leid ÷jai stebi kino pasaul į, fiksuoja naujoves ir noriai bendradarbiauja su kino kompanijomis, nes bendromis paj ÷gomis labiau reklamuojamas ir filmas, ir knyga. Šis knyg ų populiarinimo reiškinys užsienyje – spar čiai įsib ÷g÷jęs, ta čiau nuolat atsiranda vis nauj ų populiarinimo ir reklamos b ūdų. Tokia veikla pasiteisina – d ÷l įtaigios ir įsimintinos, su filmais susijusios, reklamos daugiau žmoni ų susidomi knygomis. Did ÷ja knyg ų pirkimas, ir tuo pa čiu – leidykl ų pelnas.

2. EKRANIZACIJOS LIETUVOS KINE IKI 1990 MET Ų

2.1 Kino ir literat ūros santyki ų raida Lietuvoje

Kino raida Lietuvoje prasid ÷jo ne v ÷liau nei ir visame pasaulyje. 1895 metais pasirod ęs broli ų Lumjer ų atradimas - kinematografas, jau 1897-ųjų vasar ą buvo demonstruojamas Vilniaus botanikos sode. Žmon ÷s susižav ÷ję pl ūdo pasiži ūr÷ti naujojo stebuklo, ta čiau iki lietuviškojo kino pradžios dar buvo toli. Pirmieji užsienio patirt į per ÷m÷ operatoriai A. Ra čiūnas, V. Starevi čius. Pastarasis žymaus kino kritiko Vytauto Mikalausko vadinamas „Lietuvos kino pionieriumi“ [39, p. 62]. Filmai dar buvo begarsiai, ir n ÷ vienas iš j ų neišliko iki m ūsų laik ų. Sunku tiksliai surasti t ą rib ą, nuo kurios mes dr ąsiai galime girtis „tikru lietuvišku filmu“. Tai pabr ÷žia ir V. Mikalauskas: „daugel į met ų kiekvienas lietuviškas vaidybinis filmas buvo „pirmasis“ [39, p. 422]. Pirmasis nacionalin ÷s tematikos – „Maryt ÷“, ta čiau d ÷l šio filmo „lietuviškumo“ nuolat kyla disputai. „Man „Maryt ÷“ teatrodo tipiškas an ų laik ų rus ų filmas (visa k ūrybin ÷ grup ÷, studija „Mosfilm“, net didžioji dauguma pagrindini ų aktori ų – iš ten) apie Lietuv ą, toki ą, koki ą jie Maskvoje nor ÷jo matyti. Juk ikikarinio vokie čių filmo su Olga Tschechowa, kurio pavadinimas, regis, „Pūga“ ir kurio veiksmas irgi rutuliojosi Lietuvoje, nevadiname lietuvišku...“ – rašo Saulius Macaitis [29]. Pirmasis, sukurtas glaudžiai bendradarbiaujant su paj ÷giausia Soviet ų S ąjungos kino studija – „Aušra prie Nemuno“, pirmasis trumpametražis vaidybinis – „Skenduolis“, pirmoji kino komedija – „Kol nev ÷lu“, pirmasis sukurtas be kit ų studij ų paramos bei filmas vaikams apie vaikus „Žydrasis horizontas“, pirmoji ekranizacija – „Ignotas gr įžta namo“. Taigi sunku nuspr ęsti, kuris iš ši ų film ų yra tas tikrasis pirmasis lietuviškas. Ekranizavimo Lietuvoje keli ą, kaip jau buvo min ÷ta, prad ÷jo „Ignotas gr įžta namo“, filmas pagal penktame dešimtmetyje pasirodžius į didžiul į lietuvi ų rašytojo A. Gudai čio- Guzevi čiaus roman ą „Kalvio Ignoto teisyb ÷“. Ekranizacija nebuvo labai vykusi, ir, anot kinotyrinink ÷s M. Malcien ÷s „autoriams nepavyko apr ÷pti daugiaplanio A. Gudai čio- Guzevi čiaus romano. „Kalvio Ignoto teisyb ÷“ ekranizacija apsiribojo dinamiškiausi ų romano epizod ų iliustravimu, o ne k ūrybiniu revoliucin ÷s temos apm ąstymu. Pagrindin ÷ filmo tema – žmogus ir revoliucija – pasitrauk ÷ į antr ąjį plan ą... [...], šiuo filmu buvo žengtas didelis žingsnis į savarankiškum ą – jis buvo sukurtas Lietuvos kino studijoje (LKS)“ [36, p. 32].

2.2 Literat ūra Lietuvos kine iki 1960 m.

Karas, pokario sunkumai ir sovietin ÷ priespauda nesukliud ÷ kurtis Lietuvos kinui. Film ų nuolat daug ÷jo, did ÷jo ir literat ūros įtaka kinui. Pamažu Lietuvos kino atstovai irgi suvok ÷ literat ūrin ÷s adaptacijos gali ą. Scenarijus ÷m÷ kurti lietuvi ų autoriai, imta ekranizuoti Lietuvos ir užsienio literat ūros k ūrinius. Lietuviškoji ar užsienio literat ūra buvo dažniau ekranizuojama, kas k ūr÷ scenarijus lietuviškiems filmams, kaip dažnai filmai buvo ekranizacijos, ir apskritai, koks buvo lietuviškojo kino ir literat ūros santykis, bus ištirta šiame darbo poskyryje. Tyrimui buvo pasitelktas Lietuvos film ų centro (LFC) archyvas. Filmai ir j ų s ąsaja su literat ūra aptariami ta pa čia seka, kuri ą pateikia šis centras. Deja, LFC esan čiuose film ų archyvuose ne kiekvienas filmas yra tinkamai aprašytas. Kai kur netgi nenurodyti svarbiausi kino k ūr÷jai – scenarijaus autorius, kompozitorius ir t. t. Tokiu atveju informacijos apie film ą ieškota kituose šaltiniuose bei remiantis papildoma literat ūra (elektronin ÷ Lietuvi ų literat ūros enciklopedija, , pasaulio film ų duomen ų baz ÷ www.imdb.com ir kt.) [1, 14, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 56, 57]. Tyrimo duomenys n ÷ra visiškai tikslūs – tai v ÷lgi lemia išsami ų informacijos šaltini ų stoka, ta čiau ši ų duomen ų tyrimui užteko. Jie suteikia daug informacijos tiriant literat ūros ir kino sintez ę – ekranizacijas. Tyrime d ÷l glaudaus j ų ryšio su literat ūra nagrin ÷jami tik vaidybiniai Lietuvos filmai, nelie čiant trumpametraži ų bei animacini ų film ų. Tokius apribojimus s ąlygoja dar ir tai, kad vien vaidybini ų film ų yra 108, nedaug atsilieka ir animaciniai – 81, bei trumpametražiai – 56. Kadangi apie kiekvien ą tiriam ą film ą buvo renkami įvair ūs duomenys apie jo galimas ar esan čias s ąsajas su literat ūra, o informacijos šaltini ų, kaip jau min ÷ta, yra mažai (apie kai kuriuos filmus j ų išvis n ÷ra), tyrimas, apr ÷piantis dar ir trumpametražius bei animacinius filmus, atsižvelgiant į j ų skai čių, netilpt ų į jokias šio darbo ribas. LFC archyvuose yra užregistruoti iki 1990 met ų pabaigos pasirod ę 108 vaidybiniai filmai. J ų s ąrašas pateikiamas 1 darbo priede, nurodant glaust ą informacij ą apie kiekvien ą film ą: pavadinimas, pastatymo metai, kino studija, režisierius, scenarijaus autorius bei tai, kas svarbiausia šiam tyrimui – jei tai ekranizacija – kūrinio, pagal kur į pastatytas filmas, autorius ir pavadinimas. Į s ąraš ą įeina vaidybiniai kino ir televizijos pilnametražiai filmai bei televizijos serialai. Iš 108 vaidybini ų film ų net 44 yra ekranizacijos. Galima teigti, jog jos populiarios buvo nuolat. Beveik pus ÷ iš vis ų iki 1990 m. pabaigos sukurt ų lietuvišk ų film ų yra ekranizacijos. Kyla klausimas: kokia literat ūra dažniau ekranizuojama, užsienio ar Lietuvos? Ne įmanoma nepasteb ÷ti fakto, jog lietuviai – tikri savosios kult ūros puosel ÷tojai. Galb ūt užsienio literat ūra nesuteikia tokios pla čios dirvos pasaulio, suprantamo lietuviui, atskleidimui. Juk m ūsų kinas nuo seno gars ÷ja kan čia, tragizmu, li ūdesiu, vidini ų išgyvenim ų vaizdavimu. Matyt, šiems

19 siekiams įgyvendinti artima pasirod ÷ ir Lietuvos rašytoj ų k ūryba. Iš 44 net 30 – lietuvi ų autori ų kūrini ų ekranizacijos (G. Kanovi čius priskiriamas prie lietuvi ų autori ų – aut. past.). Pirmieji Lietuvos filmai atsirado dvidešimtojo amžiaus tre čiajame dešimtmetyje. Pirmasis, ding ęs, lietuvi ų filmas „Kareivis – Lietuvos gyn ÷jas“ (1928) – buvo tik akivaizdus tuometin ÷s valdžios bandymas įteigti tarnavimo kariuomen ÷je svarb ą. Ir scenarij ų kino filmui raš ÷ pulkininkas Vladas Braziulevi čius. Neatitik ęs, anot kino kritiko Sauliaus Macai čio, „užsakov ų“ (valdžios – aut. past.) reikalavim ų, filmas netrukus po pasirodymo buvo uždraustas. „Detal ÷, irgi savaip nusp ÷janti lietuvi ų kino likimus“, – konstatuoja kino kritikas [32]. Po to sek ÷ ne itin didel ÷s s ÷km ÷s susilauk ęs „Jonukas ir Onut ÷“ (1931), nepasižym ÷jęs nei profesionalia režis ūra, nei tvirtu scenarijumi. Be to, šis filmas irgi yra ding ęs. Tad, anot kritik ų, lietuviškojo kino kelio pradžia reik ÷tų laikyti, deja, grynai propagandin į sovietin į kin ą „Maryt ÷“ (1947) [39, p. 62]. Nuo dvidešimto amžiaus vidurio brukama tuometin ÷s valdžios ideologija trukd ÷ kinui reikštis kaip tautin ę kult ūrą puosel ÷jan čiam menui, tad ir lietuviškosios (k ą jau bekalb ÷ti apie užsienio) literat ūros atspindži ų jame dar nematyti. Net ir pirmoji lietuviška ekranizacija – „Ignotas gr įžta namo“ (1956) pastatyta pagal rašytojo, aktyvaus komunisto Aleksandro Gudai čio-Guzevi čiaus, kuris „rašytojo darb ą laik ÷ partin ÷s politin ÷s veiklos dalimi“ [25], roman ą „Kalvio Ignoto teisyb ÷“. Apie veikalo turin į visk ą pasako tai, kad 1951 m. jis buvo apdovanotas stalinine premija [31]. Pirmasis lietuvi ų autoriaus bandymas rašyti scenarij ų – Juozo Baltušio kartu su Jevgenijumi Gabrilovi čiumi parašytas scenarijus filmui „Aušra prie Nemuno“ (1953). Prozaiko J. Baltušio pirmieji scenarijaus variantai vadinosi papras čiau, kukliau: „Tolimoje apylink ÷je“, „Senojo Gabrio vienkiemis“. Ta čiau rus ų dramaturgas J. Gabrilovi čius, paskirtas prie šio darbo Maskvos nurodymu, perdirbo pradin į sumanym ą pagal tuo metu SSRS klest ÷jusio nekonfliktiško „socialistinio realizmo“ reikalavimus [28]. Ir visgi J. Baltušis – pirmasis lietuvi ų rašytojas, prisiliet ęs prie kino. Ir tai nebuvo vienintelis jo bandymas. Kiek v÷liau, vienos iš keturi ų filmo „Gyvieji didvyriai“ (1960) noveli ų režisierius M. Giedrys r÷m÷si J. Baltušio novele „Mums nebereikia“. Po J. Baltušio Lietuvos kine ÷m÷ reikštis ir kiti to meto literatai. Nors buvo ir ne itin pavykusi ų scenarij ų (pvz., prozininko ir dramaturgo J. Dovydai čio – filmui „Tiltas“ (1956), taip pat prozininko A. Griciaus – filmui „Kalakutai“ (1958), pamažu ÷m÷ ryšk ÷ti ir vertingi literat ūros ind ÷liai į kin ą. Atsiriboj ę nuo politini ų tem ų ir ideologijos skleidimo kino k ūr÷jai ir literatai spar čiai realizavo savo meninius sumanymus.

Vienas iš pirm ųjų literat ų, s ÷kmingai įgyvendin ęs savo k ūrybin į potencial ą kine – Romualdas Lankauskas. Jis, suk ūręs scenarijų filmui „Žydrasis horizontas“ (1957) – tegul ir ne pat į išraiškingiausi ą, – pirm ąsyk prisilyt ÷jo prie kino, ir šis v ÷liau braute brov ÷si į jo proz ą: kinematografiniu vaizdingumu, lakoniškomis detal ÷mis, labai neplepiu dialogu. Iš lietuvi ų „kaimiškosios“ prozos srauto išsiskirianti v ÷lesn ÷ R. Lankausko k ūryba imponavo ne tik „Neringos“ kavin ÷s tyliojo disidentiškumo atgarsiais, bet ir kino užkulisi ų, neišvengiam ų j ų intrig ų, „švent ų“ š ūksni ų „Tylos! Motoras!“ tiesioginiu pažinimu, vizualiojo meno montažu, tarsi perkeliamu į popieriaus lap ą [34]. Prad ÷jęs savo literat ūrin į keli ą kine, autorius v ÷liau peln ÷ garsaus prozininko ir dramaturgo vard ą. Netrukus kine atgijo ir poetas Julius Janonis, filmui apie kur į scenarij ų paraš ÷ dramaturgas ir libretistas Jonas Mackonis-Mackevi čius („Julius Janonis“ (1959). Tikrasis literat ūros gyvavimas kine prasid ÷jo septintajame dešimtmetyje, į kino pasaul į įžengus naujai talentingai režisieri ų kartai. Pirmasis iš pirm ųjų buvo Vytautas Žalakevi čius, paskui save į kino pasaul į įtrauk ęs ir žym ų prozinink ą bei poet ą Vytaut ą Sirijos Gir ą. J ų abiej ų pastangomis pagal V. Sirijos Giros apysak ą „Buenos Air ÷s“ buvo sukurtas scenarijus pirmajam meniškai vientisam ir reikšmingam lietuvi ų vaidybiniui filmui „Adomas nori b ūti žmogumi“ (1959). Vos po met ų V. Žalakevi čius jau min ÷tame noveli ų filme „Gyvieji didvyriai“ reišk ÷si kaip scenaristas (pagal P. Cvirkos novel ę „Lakštingala“) ir kaip režisierius. Kartu su šiuo filmu į Lietuvos kin ą at ÷jo ir b ūrys kit ų talenting ų k ūr÷jų – Ar ūnas Žebri ūnas, Marijonas Giedrys, Henrikas Šablevi čius. Po ši ų k ūr÷jų debiuto kine dar buvo nes ÷kming ų bandym ų daryti socialistinio realizmo kino filmus, kurie n ÷ra verti didelio d ÷mesio. 1961-aisiais pasirod ÷ filmas „Kai susilieja up ÷s“ pagal baltarusio P. Brovkos roman ą – „bene charakteringiausias per vis ą lietuvi ų kino istorij ą socialistin ÷s kino „chalt ūros“ pavyzdys“ [30]. Tuo metu nuomon ÷, jog tai pirmoji kitatau čio autoriaus k ūrinio ekranizacija Lietuvoje, b ūtų nuskamb ÷jusi kvailai, ta čiau dabar, remdamiesi turima informacija, toki ą prielaid ą daryti galime. Buvo ir dar vienas „debiutas“ – tai lietuvi ų liaudies pasakos „Egl ÷, žal čių karalien ÷“ ekranizacija. Nors v ÷lgi kyla dvejon ÷s – ar galima operos, baleto ir kino meno sintez ę vadinti „filmu“? Jei tai ir ne filmas, tai bent jau pirmoji lietuviška pasaka, rodyta kino ekrane.

Septintojo dešimtme čio viduryje jau buvo susik ūręs tvirtas kino ir literat ūros puosel ÷toj ų branduolys. Scenaristais tapo daug talenting ų lietuvi ų rašytoj ų, į kino k ūrim ą įsijung ÷ profesional ūs lietuvi ų literat ūros autoriai, ÷m÷ daug ÷ti ekranizacij ų, kinas populiarino literat ūrą, o literat ūra – kin ą. Literatai rado savo niš ą kine, kino k ūr÷jai – literat ūroje. Be jau min ÷tų, iškilo ir tokie kino talentai kaip Raimondas Vabalas, Algirdas Araminas, Isaakas

Fridbergas, Almantas Grikevi čius, Gytis Lukšas bei literatai ir scenaristai: Saulius Šaltenis, Rimantas Šavelis, Romualdas Granauskas, Icchokas Meras, Grigorijus Kanovi čius. Dauguma min ÷tų scenarist ų buvo tikri profesionalai – baig ę kino, literat ūros mokslus, dirb ę Lietuvos kino studijoje. Pastarojoje 1974–1977 ir 1980–1984 metais dirbo R. Šavelis, baig ęs Maskvos aukštuosius kino scenarist ų ir režisieri ų kursus, 1969-1972 metais – S. Šaltenis, VU studijav ęs lietuvi ų kalb ą ir literat ūrą, tad jie tiesiogiai dalyvavo kino film ų k ūrime. Prie pavieni ų film ų kūrimo prisid ÷jo Kazys Saja, Leonidas Jacinevi čius, Vytaut ÷ Žilinskait ÷, Juozas Aputis, Sigitas Geda, Ri čardas Gavelis ir dar daugelis kit ų žinom ų rašytoj ų. Kino ir literat ūros k ūr÷jų paj ÷gos buvo suvienytos ir dav ÷ svarius rezultatus. Ne tik kine, bet ir televizijoje tuo metu vyko spart ūs ekranizavimo procesai. Lietuvos radijo ir televizijos komiteto literat ūros ir meno redakcijoje veik ÷ literat ūrini ų pastatym ų skyrius, kuris ekranizavo daug įdomi ų užsienio bei lietuvi ų originaliosios dramaturgijos kūrini ų [2]. Tai ir J.Grušo „Barbora Radvilait ÷“, I. Simonaityt ÷s „Vilius Karalius“ ir kiti kūriniai, roman ų inscenizacijos, dabar sudarantys šiandienin ÷s LTV literat ūrini ų pastatym ų aukso fond ą. Redakcijos kolektyv ą sudar ÷ ir režisieriai, tuomet dar jauni, bet daug žadantys – Vidmantas Ba čiulis, Bronius Morkevi čius, Juozas Sabolius, kuri ų pastatymai paskutiniaisiais XX amžiaus dešimtme čiais tapo gerai žinomi TV ži ūrovams. Pastatym ų skyriaus uždavinys buvo palaikyti glaudžius k ūrybinius ryšius su rašytojais, dramaturgais, gerai žinoti, k ą kiekvienas iš j ų rašo, ir ruošti j ų k ūrinius TV pastatymams. Idant išryšk ÷tų nuo 1960-ųjų prasid ÷jęs ir iki pat 1990-ųjų pl ÷toj ęsis literat ų darbas kine, o kino k ūr÷jų – literat ūroje, aptarsime reikšmingiausias to meto ekranizacijas. Ta čiau prieš tai nevalia nepamin ÷ti, kad glaud ų kino ir literat ūros ryš į patvirtina ir tai, kad daugelis scenarist ų ir režisieri ų tuo pa čiu metu augo ir kaip literatai. Vien V. Žalakevi čiaus parašyta daugiau nei 30 scenarij ų, daug j ų versta į užsienio kalbas, išleista atskiromis knygomis. Remdamasis literat ūros k ūriniais ne vien ą scenarij ų kino filmui paraš ÷ režisierius A. Žebri ūnas, R. Vabalas ir kiti. G. Kanovi čius, S. Šaltenis ir R. Šavelis greta profesionali ų prozos ir dramaturgijos veikal ų aktyviai k ūr÷ ir scenarijus kino filmams. Literatai ir kino k ūr÷jai ženg ÷ koja kojon, tod ÷l ir daugelis film ų iš aptariam ų trij ų dešimtme čių (1960–1990 m.) – b ūtent j ų k ūrybos ir pastang ų rezultatas.

2.3 Lietuvių literat ūra kine 1960–1990 m.

Šiuo periodu lietuvi ų literat ūra kine tiesiog klest ÷jo. Apžvelgus sukauptus duomenis matyti, kad daugyb ÷ Lietuvos rašytoj ų k ūrini ų virto ekranizacijomis. Lig šiol į mokyklines programas įtraukt ų autori ų romanai, apysakos, apsakymai ir novel ÷s sklido ne tik knyg ų, bet ir

22 kino film ų pavidalais. Kinas ir literat ūra populiarino vienas ir kit ą bei šviet ÷ visuomen ę tiek intelektualiai, tiek kult ūriškai. Vienas po kito kilo šiuo metu legendiniais laikomi filmai, skelbdami žymi ų rašytoj ų pavardes ir k ūrini ų pavadinimus. Veikalo panašumai ir skirtumai kine bei literat ūroje k ÷l÷ diskusijas, didino kritik ų susidom ÷jim ą. Ekranizacijos pagal žymi ų lietuvi ų rašytoj ų romanus tapo dažnu reiškiniu. Ekranizuotas M. Sluckio romanas „Laiptai į dang ų“ (to paties pavadinimo Raimondo Vabalo režisuotas filmas pasirod ÷ 1966 m.) buvo tarsi laiptai į lietuviškosios literat ūros klest ÷jimo kine aukštumas. Žvelgiant į s ąraš ą k ūrini ų, kurie buvo ekranizuoti, susidaro įsp ūdis, kad prieš akis pad ÷tas lietuvi ų literat ūros almanachas. Juozo Tumo-Vaižganto „D ÷d÷s ir d ÷dien ÷s“ A. Dausos filme „Tas prakeiktas nuolankumas“ (1970) – pirmasis klasikin ÷s lietuvi ų prozos ekranizacijos bandymas, tiesa, nūdienos kritik ų ne itin palankiai vertinamas d ÷l tiesmukos režisieriaus interpretacijos [33]. Kitos ekranizacijos buvo gerokai s ÷kmingesn ÷s. V. Bubnio „Aberonas“ A. Aramino filme „Maža išpažintis“ (1971) buvo labai artimas to meto jaun ųjų ži ūrov ų auditorijai. Istorija apie paauglio atsisveikinim ą su vaikyste jaudino ži ūrovus, psichologiškai aukl ÷jo ir brandino. Jaunuoli ų gyvenimo tem ą prat ęs÷ ir Liudviko Jacinevi čiaus apysaka „R ūgštyni ų laukas“ A. Dausos filme „Kur iškeliauja pasakos“ (1973). Rašytojai ir režisieriai gr ęž÷si į jaun ą žmog ų, veik ÷ jo pasaul ÷vokos formavim ąsi. Viena iš s ÷kmingiausi ų to meto ekranizacij ų – Kazio Borutos apysaka „Baltaragio mal ūnas“, ekrane virtusi puikiu miuziklu (A. Žebri ūno „Velnio nuotaka“ (1974). Ir čia ži ūrovo apm ąstymus inspiruoja amžinoji kova tarp g ÷rio ir blogio, kur triumfuoja teisingumas ir meil ÷. Į tuos pa čius žmoni ų santykius, į vaikyst ę ir paauglyst ę atsisuko ir J. Apu čio noveli ų veik ÷jai G. Lukšo filme „Mano vaikyst ÷s ruduo“ ir S. Šaltenio personažai A. Žebri ūno „Riešut ų duonoje“ (1977), tik čia siužet ą švelnino humoro ir ironijos skraist ÷. Kitokio pob ūdžio klausimus k ÷l÷ kiti žmogaus pasaul ÷vokai turintys įtakos filmai. Kaip surasti savo viet ą sud ÷ting ų istorini ų įvyki ų verpete? Kok į keli ą pasirinkti tragišku tautai okupacijos metu? Kaip išsaugoti orum ą, žmoniškum ą, meil ę? Šie klausimai, jaudinantys Jono Avyžiaus romano personažus, su nauja j ÷ga nuskamb ÷jo ir Almanto Grikevi čiaus filme „Sodyb ų tušt ÷jimo metas“ (1976). V. Bubnio apm ąstymai apie pokario met ų dramatizm ą, šeimos irim ą keliami ir M. Giedrio filme „Nes ÷tų rugių žyd ÷jimas“ (1978). Ži ūrovas atgr ęžiamas į aktualias to meto ir amžinas problemas, skatinamas susim ąstyti, kaip klost ÷si lietuvi ų tautos likimas. Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomyb ÷s klausimai, nors ir draudžiami to meto valdžios, skamb ÷jo pagal istorinius J. Grušo veikalus pastatytuose filmuose - M. Giedrio „Herkus Mantas“ (1972) ir V. Ba čiulio „Barbora Radvilait ÷“ (1982).

Tiesa, g ÷ris ir grožis ved ÷ auditorij ą į savos istorijos ir kult ūros pažinim ą. 1981 A. Puipos filme „Arkliavagio dukt ÷“ buvo ekranizuoti ir memuariniai, apie paprast ų XIX a. pabaigos kaimo lietuvi ų buit į ir r ūpes čius pasakojantys A. Vienuolio apsakymai „Iš mano prisiminim ų“. Lietuvio likimo tema ir tautiškumo bei istorijos klausimai, pirmiausia išsakyti literat ūroje, ir toliau buvo sprendžiami kine. Televizijos seriale atgijo I. Simonaityt ÷s „Vilius Karalius“ (rež. V. Ba čiulis „Vilius Karalius“ (1988). Dvidešimtme čiai herojai, išvaryti į I pasaulinio karo apkasus, sugr įžta kaip „prarastoji karta“, patyrusi stabilaus gyvenimo ir vis ų vertybi ų gri ūtį [25]. Tos pa čios kan čios drasko ir M. Katiliškio veik ÷jus, pagal romanus „Iš ÷jusiems negrįžti“ bei „Miškais ateina ruduo“ pastatytuose kino filmuose („Iš ÷jusiems negr įžti“ (1988), rež. R. Vabalas „Miškais ateina ruduo“ (1990). Ži ūrovas verčia tragiškus Lietuvos istorijos puslapius, stebi savo tautos istorij ą ir jos vingius. Kiek švelniau, lyriškiau į pokar į pažvelgta pagal R. Šavelio apysak ą pastatytame A. Puipos filme „Amžinoji šviesa“ (1987), o to paties dueto 1990 met ų filmas „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (pagal R. Šavelio „Fabijon ą“) – jau visai kitoks – atsigr ęžiantis į žmogaus vid ų, jo fantazij ų pasaul į. Istoriniai ir tautiniai literat ūros k ūriniai buvo ekranizuojami iki pat 1990 m. pabaigos. Greta j ų, nuo devintojo dešimtme čio, kine ÷m÷ rodytis ir atgimstan čių Lietuvos prozinink ų darbai, kupini psichologizmo ir b ūties apm ąstym ų. Nauji kino erdv ÷je pasirod ę režisieriai – Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Vidmantas Ba čiulis, kartu čia atved ÷ ir naujus rašytojus. Imta gvildenti psichologines, filosofines temas. Atitikmen į kine atrado R. Granausko „Gyvenimas po klevu“ (rež. K. Musnickas, „Gyvenimas po klevu“ (1988), A. Šk ÷mos „Pabudimas“ (rež. J. Vaitkus, „Pabudimas“ (1989), S. T. Kondroto „Žal čio žvilgsnis“ (rež. G. Lukšas, „Žal čio žvilgsnis“ (1990) ir netgi postmodernistin ÷, kupina fantazij ų ir magijos J. Skablauskait ÷s proza (rež. A. Puipa, „Žuvies diena“ (1989). Režisieriai atranda naujus, dar neišbandytus formos ir turinio štrichus, eksperimentuoja (J. Vaitkaus filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) pagal S. Gedos poem ą „Strazdas“). Susiformuoja kitoks, naujasis lietuviškas kinas, kuriam skirta antroji šio skyriaus dalis. Bet prieš aptardami jo raid ą ir likim ą, stabtelkime ties kitokia, ne lietuvi ų, o užsienio rašytoj ų literat ūra, iki 1990 met ų ekranizuota Lietuvoje.

2.4 Užsienio literat ūra Lietuvos kine 1960 –1990 m.

Nors lietuvi ų režisieriams artimesn ÷ buvo savo šalies literat ūra, nemažai naudotasi ir užsienio literat ūros klodais. Tuo metu užsienio ekranizacijos dažnai pasirodydavo Maskvos TV užsakymu, tod ÷l daugelis šiame poskyryje aptariam ų film ų – rus ų kalba, nors ir sukurti Lietuvos kino k ūr÷jų. Apžvelgus Lietuvoje ekranizuot ų užsienio rašytoj ų k ūrini ų s ąraš ą galima spr ęsti, kad pagrindin ÷ j ų

24 pasirinkimo motyvacija – siužetas, kitoks nei b ūdingas lietuvi ų rašytoj ų k ūriniams, bei autoriaus ir jo kūrinio populiarumas. Galb ūt ir patiems režisieriams literat ūra, nedvelkianti politine to meto situacija ir istorija suteik ÷ didesn ę k ūrybos laisv ę. Tod ÷l ir atsirado Lietuvos kine tokios ekranizacijos, kaip „Mažasis princas“ (rež. A. Žebri ūnas (1966), pagal A. Sent-Egziuperi „Maž ąjį princ ą“), „Smokas ir Mažylis“ (rež. R. Vabalas (1975), pagal Dž. Londono apsakymus), „Turtuolis vargšas“ (rež. A. Žebri ūnas (1982), pagal Irvino Shaw roman ą „Turtuolis vargšas“), „Angl ų valsas“ (rež. G. Lukšas (1982), pagal Dž. Galsworthy „Džoj ą“), „Don Žuanas“ (rež. J. Vaitkus (1989), pagal Ž. B. Moljero „Don Žuan ą“) ir t. t. Režisieriai ekranizacijoms rinkosi gerai žinomus k ūrinius – klasik ą arba tuo metu populiari ų rašytoj ų literat ūrą. Kiti gi sugeb ÷jo per užsienio literat ūrą atskleisti savo tautos ir šalies savitum ą – Vilniaus atmosfera filme „Kai aš mažas buvau“ (rež. A. Araminas (1958), pagal M. Unto apysak ą „Lik sveikas, rudas katine“), Mažosios Lietuvos prisiminimas filme „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa (1983), pagal H. Drachmano novel ę). Lietuvi ų režisieriai, scenaristai ir aktoriai kūr÷ lietuvišk ą dvasi ą užsienio literat ūros ekranizacijose. Ši literat ūra buvo populiari visuomet – net ir po 1990-ųjų, kai situacija kino pasaulyje ÷m÷ smarkiai keistis.

Iš šio skyriaus matyti, kad kinas ir literat ūra Lietuvoje visuomet buvo glaudžiai susij ę. Beveik pus ÷ vis ų Lietuvoje sukurt ų film ų – ekranizacijos. Didžioji dalis film ų sukurta pagal gerai žinomus lietuvi ų ir užsienio autori ų literat ūros k ūrinius. Šitaip buvo populiarinama literat ūra ir kinas, vykdoma šviet ÷jiška ir ugdanti veikla. Iki 1990-ųjų met ų leid ÷jai dar neieškojo papildom ų knyg ų reklamos būdų, nes daug k ą finansavo valstyb ÷, tad ir knyg ų populiarinimas per ekranizacijas nebuvo aktualus. Ta čiau per š į laikotarp į sukurtos ekranizacijos gali b ūti išnaudojamos šiandienos leidyboje, - tai aptarsime paskutiniame kito skyriaus poskyryje.

3. EKRANIZACIJOS LIETUVOJE PO 1990 MET Ų

3.1 Ekranizacijos Lietuvos kine: neišnaudotos galimyb ÷s leidyboje

Šios tyrimo dalies duomenys pateikiami 2 darbo priede, kuris pagal savo strukt ūrą yra analogiškas ankstesniame skyriuje aprašytam 1 priedui. Po 1990 met ų Lietuvoje buvo sukurti 29 vaidybiniai filmai, 14 iš j ų – ekranizacijos. 7 ekranizacijos – pagal užsienio autori ų knygas, o kitos – pagal lietuvi ų. Ta čiau prieš pradedant analizuoti surinktus duomenis, b ūtina aptarti pasikeitusias ir daug k ą pakeitusias aplinkybes. Po Nepriklausomyb ÷s atgavimo knyg ų leidyboje įvyko dideli poky čiai, lyginant su valstyb ÷s monopoliu gr įsta leidybos sistema sovietme čiu. Verta pabr ÷žti, kad pirmaisiais Nepriklausomyb ÷s metais leidyba Lietuvoje išgyveno „aukso“ amži ų, kai grožin ÷s literat ūros tiražai siek ÷ keliasdešimt t ūkstan čių egzempliori ų. Ta čiau ilgainiui rinka ÷m÷ pildytis, pirk ÷jas tapo išrankesnis, išaugo knyg ų kainos, tod ÷l leid ÷jai tapo suinteresuoti ne tik šviet ÷jiškos, bet ir komercin ÷s veiklos pl ÷tra. Kino gamyba po 1990 met ų, Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę, irgi labai keit ÷si. Sumaištis ir poky čiai visuomeniniame ir kult ūriniame gyvenime smarkiai paveik ÷ lietuviškojo kino raid ą paskutiniuoju antrojo t ūkstantme čio dešimtme čiu. Keit ÷si institucijos ir j ų veikla, kinui atsirado galimyb ÷s orientuotis ne tik į men ą, bet ir į komercij ą. Tod ÷l lietuviškasis kinas gana aiškiai dalijasi į du periodus – sovietin į ir posovietin į. Iki 1990-ųjų Lietuvos kinas daugiausia priklaus ÷ nuo bendros kino b ūkl ÷s visoje SSRS – tai ypa č l ÷m÷ finansavimas, d ÷l kurio lietuviškasis kinas, nepaisant vis ų cenz ūros apribojim ų ir suvaržym ų, buvo populiarus ir spar čiai pl ÷tojosi [45]. Aukšta režisieri ų, aktori ų, kit ų kino k ūr÷jų mokykla visgi s ąlygojo lietuviškojo kino savitum ą – nepaisant vis ų suvaržym ų, jis visuomet skleid ÷ lietuvišk ą dvasi ą, nacionalines vertybes ir tapatum ą. Lietuvai atgavus nepriklausomyb ę pakito kino strukt ūra, finansavimas ir sklaida. Atidaromos priva čios studijos, kino finansavimas ÷m÷ priklausyti nuo Lietuvos biudžeto ir priva čių investicij ų. Kino sklaidos galimybes ÷m÷ riboti nedidelis sukuriam ų film ų skai čius, ekonomin ÷s šalies s ąlygos, ta čiau kartu atsv ÷r÷ ir naujos – pasaulin ÷s sklaidos galimyb ÷s. Lig šiol Lietuvos kinas platinamas įvairiose pasaulio šalyse, kur skleidžiama nacionalin ÷ Lietuvos kult ūra.

Priva čios kino studijos, pakeitusios LKS monopol į, iki dabar leidžia daug ger ų, tarptautiniuose kino festivaliuose laurus skinan čių film ų4, ta čiau lietuviškasis kinas Lietuvoje n÷ra pakankamai populiarinamas. Jo rodymas, informacija apie j į, reklama – iki šiol labiausiai apleistas jo viešo gyvavimo aspektas. D ÷l l ÷šų stygiaus taip pat vangiai pl ÷tojama ir švie čiamoji veikla kino srityje, visuomen ÷ nepakankamai supažindinama su Lietuvoje kuriamu kinu [46]. Reklamos, populiarinimo ir informacijos apie lietuvišk ą kin ą sumažino visuomen ÷s d÷mes į, ta čiau ir po nepriklausomyb ÷s atgavimo jo k ūrimas nesustojo, nors ir pasidar ÷ įvairesnis, įgavo kitoki ų atspalvi ų. Jau prieš 10 dešimtmet į iškil ę režisieriai (A. Puipa, G. Lukšas) įved ÷ kitok į, labiau psichologin į ir filosofin į, nukreipt ą į žmog ų ir jo vidinius išgyvenimus, kin ą. Anks čiau dominav ę lietuviškumo, tautiškumo ir istoriniai motyvai 10-ąjame dešimtmetyje išbluko ir užleido viet ą naujajam kinui. Literat ūra nuo kino neatitolo, ekranizacij ų nemaž ÷jo, ta čiau pats kinas įgavo visai kitok į atspalv į. Nauji režisieriai – Šar ūnas Bartas, Valdas Navasaitis ÷m÷ kurti filmus be griežto scenarijaus, labiau artimus dokumentiniam, o ne vaidybiniam žanrui. Naujos tendencijos kine keit ÷ ir literat ūrą, pagal kuri ą statomas kinas. Analizuojamas žmogaus santykis su aplinka ir savimi, individualizmas, tad literat ūroje ieškoma tik scenarijaus, be joki ų tautinio išlikimo ar istorini ų motyv ų. Ekranizuojama literat ūra, gvildenanti šeimos, dvasinio pasaulio, santykio su savimi klausimus. Iškilo ekranizacijos pagal tokio pob ūdžio literat ūrą: „Žv ÷ris, kylantis iš j ūros“ (rež. V. Žalakevi čius (1992), pagal J. Zamiatino apysak ą „Potvynis“), „Ir jis pasak ÷ mums sudie“ (rež. A. Šiuša, pagal E. Cinzo „Moriso Bredo užrašai“), LTV vaidybinis filmas „Valentina“ (rež. V. Ba čiulis (1995), pagal A. Vai čiulai čio „Tavo veido šviesa“). Ekranizacij ų tradicijas prat ęs÷ jau turintys šio darbo patirties režisieriai – A. Puipa, V. Ba čiulis, V. Žalakevi čius, R. Banionis. Beveik visada r ÷męsis literat ūra, režisierius A. Puipa per vien ą dešimtmet į pristat ÷ net penkias geras, daugiausia gerai žinomais literat ūros k ūriniais paremtas, ekranizacijas – „Džiaz ą“ (1992) pagal J. Grušo „Meil ÷, džiazas ir velnias“, kurioje akcentuojami sud ÷tingi jaunuoli ų santykiai, legendin į „Proces ą“ (1994) pagal F. Kafkos „Proces ą“, „Vilko dant ų karolius“ (1997) pagal L. Gutausko to paties pavadinimo roman ą, „Elz ę iš Gilijos“ (1999) pagal E. Vicherto „Šaktarp į“, kur režisierius v ÷lgi atsigr ęžia į Maž ąją Lietuv ą, bei didelio atgarsio susilaukus į B. Sruogos „Diev ų mišk ą“ (2005). Pastar ąjį dešimtmet į A. Puipa buvo vienas iš nedaugelio lietuviškojo vaidybinio kino gelb ÷toj ų. Jo filmai atspirt į visuomet rasdavo ir teberanda literat ūroje. Jau dešimt į met ų A.

4 Vis ų film ų festivali ų ir apdovanojim ų s ąraš ą galima rasti LFC interneto tinklalapyje www.lfc.lt

Puipa beveik vienintelis ištikimas literat ūrai režisierius – tarp serijos jo statyt ų ekranizacij ų pasirod ÷ vos keturi kit ų režisieri ų filmai pagal literat ūros k ūrinius. Tik vienas iš j ų artimas A. Puipos poetikai – J. Lapinskait ÷s „Stiklo šalis“ (pagal V. Juknait ÷s apysak ą), dar vienas – istorinis – J. Vaitkaus „Vienui vieni“ (pagal J. Lukšos-Daumanto „Partizanai“), kiti du – pagal šiuolaikin ÷mis kine tapusias broli ų Grim ų pasakas „Jonukas ir Grytut ÷“ („Jonukas ir Grytut ÷“, rež. V. V. Landsbergis (2003) ir „Br ÷meno muzikantai“ („Keistuoli ų“ teatras, „Paskutiniai Br ÷meno muzikantai“ (2005).

Film ų naujumas ir prieinami duomenys apie naujausius knyg ų, pagal kurias pastatyti filmai, leidimus leidžia pažvelgti į ekranizacijas kiek kitu, leidybiniu, aspektu. Naujausias ekranizacijas jau galime ištirti ir pagal tai, kaip į j ų pasirodym ą reagavo leid ÷jai. Žinoma, kalb ÷ti apie tai, koki ą įtak ą filmas daro knygai (tiek interpretacijos, tiek pirkim ų atžvilgiu) atsižvelgiant į vis ą lietuvi ų ekranizacij ų s ąraš ą – nerealu. Pirma, ne įmanoma atsekti filmo įtakos knygos populiarumui (ir atvirkš čiai) d ÷l to, jog šis reiškinys niekada n ÷ra buv ęs tyrim ų objektu. Antra, m ūsų leidyklos tik prieš dešimtmet į išvis prad ÷jo ieškoti įvairi ų įmanom ų reklamos ir pirkim ų didinimo b ūdų. Tad filmo įtakos knygai ir atvirkš čiai – knygos įtakos filmui reakcijas galime aptarti pasitelkdami vos kelet ą pa čių naujausi ų ekranizacijos pavyzdži ų. Kadangi lig tol pasirodžiusi ų ekranizacij ų analizuoti leidybos prasme ne įmanoma d÷l laiko neišsaugot ų duomen ų ir informacijos, šiuo aspektu aptarsime tik naujas, nuo 1997 met ų pasirodžiusias ekranizacijas. Pagrindiniai pasirinkimo tirti ekranizacijas nuo 1997 met ų motyvai – menkas informacijos kiekis apie prieš tai pasirodžiusius, paremtus literat ūra, filmus bei tai, kad šie k ūriniai auditorijai yra gerai žinomos literatūros k ūrini ų pavidalu. Dar vienas svarbus motyvas išryšk ÷jo šiame poskyryje aptariamo tyrimo metu – proceso analizei ir išvadoms visiškai užteko ir septyni ų ekranizacij ų nuo 1997 iki 2005 met ų. Šiame poskyryje tyrimo objektu bus naujausios lietuviškos ekranizacijos – A. Puipos „Vilko dant ų karoliai“ pagal L. Gutausko apsakym ą, A. Puipos „Elz ÷ iš Gilijos“ pagal E. Vicherto apysak ą „Šaktarpis“, J. Vaitkaus „Vienui vieni“ pagal J. Lukšos-Daumanto „Partizanus“, V. V. Landsbergio „Jonukas ir Grytut ÷“ pagal brolių Grim ų pasak ą, J. Lapinskait ÷s „Stiklo šalis“ pagal V. Juknait ÷s „Stiklo šal į“, „Keistuoli ų“ teatro „Paskutiniai Br ÷meno muzikantai“ v ÷lgi pagal broli ų Grim ų pasak ą „Br ÷meno muzikantai“ bei A. Puipos „Diev ų miškas“ pagal B. Sruogos roman ą. Paži ūr÷kime, kaip į filmo pasirodym ą reaguoja m ūsų šalies leidyklos. Visas ekranizacijas aptarsime atskirai, išskirdami kiekvieno literat ūros k ūrinio naujausius leidimus Lietuvoje. Taip pat bandysime išsiaiškinti, ar filmo pasirodymas tur ÷jo įtakos knygos populiarinimui ir reklamai. Knyg ų leidimų ieškota bibliotek ų kataloguose (LNB, VU biblioteka), internetin ÷se

28 knyg ų parduotuv ÷se bei leidykl ų interneto svetain ÷se, kitos informacijos – kino teatr ų tinklalapiuose, informaciniuose kino ir kult ūros leidiniuose ir pan.

19975 „Vilko dant ų karoliai “ Gutauskas, Leonardas. Vilko dant ų karoliai: [romanas]. 3-iasis leidimas. Vilnius: Vaga, 1997. Filmas buvo gausiai lankomas. Reikia pamin ÷ti, jog šis romanas yra įtrauktas į mokyklin ę program ą, tad tokiam dažnam leidimui įtakos turi ir nemaž ÷janti paklausa. Ši knyga yra lengvai randama kone kiekviename knygyne. Deja, nepavyko aptikti fakt ų, kad leidykla b ūtų bent kiek naudojusis šio k ūrinio ekranizacija, kaip reklama knygai, o kartu ir leidyklai.

1999 „Elz ÷ iš Gilijos“ Vichertas, Ernstas. Šaktarpis, vert ÷ Pranas Mašiotas. Vilnius: Vaga, 1981. Nors šis A. Puipos filmas susilauk ÷ (ir vis dar susilaukia) didžiulio ži ūrov ų ir žiniasklaidos d ÷mesio, dalyvavo ne viename festivalyje ir gavo ne vien ą apdovanojim ą, knyga leid ÷jams nepasirod ÷ verta pakartotinio išleidimo. Kinas pasi ÷m÷ iš literat ūros savo dal į, o leidyba iš kino – ne. „Elz ÷ iš Gilijos“ gal ÷jo b ūti puiki reklama „Šaktarpiui“. Didžioji dalis ma čiusi ųjų film ą su dideliu malonumu b ūtų skait ę ir knyg ą. Deja, turime tik vien ą šios knygos leidim ą, ir tai tik 1981 met ų. VU bibliotekoje pavyko rasti vos vien ą egzempliori ų su žyma „Skaityti vietoj“.

2003 „Vienui vieni“ Lukša-Daumantas, Juozas. Partizanai. 5-asis papildytas leidimas. Vilnius: Lietuvos gyventoj ų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. Šis filmas sukurtas remiantis J. Lukšos-Daumanto atsiminim ų knyga, ta čiau jame nemažai ir papildom ų, knygoje nesan čių scen ų. Knyga buvo išleista daug kart ų, versta į užsienio kalbas, platinta užsienio šalyse – Švedijoje, Kanadoje ir kt. [3]. Filmas susilauk ÷ ir vis dar susilaukia didelio auditorijos d ÷mesio, ta čiau naujausias knygos leidimas nebuvo populiarinamas siejant j į su filmu.

2003 „Jonukas ir Grytut ÷“ Broliai Grimai. Pasakos. Vilnius: Egmont Lietuva, 2001.

5 Greta pavadinimo nurodomi filmo pasirodymo Lietuvoje metai.

Joniukas ir Grytut ÷ / Broliai Grimai; dailininkas Kuno Pape; [perpasakojo Teodoras Četrauskas]. Vilnius: Egmont Lietuva, 1996. Jonukas ir Grytut ÷ ir daug kit ų pasak ÷li ų: [laisvai atpasakotos broli ų Grim ų, Anderseno, Pero ir Afanasjevo pasakos] / tekstai Peter Holeinone; iš it. k. vert ÷ Algimantas Gudaitis; iliustr. Tony Wolf. Vilnius: Alma littera, 1996. Broli ų Grim ų pasakos žinomos bene kiekvienam vaikui ir suaugusiajam. Daugyb ÷ nuostabi ų pasak ų augina viso pasaulio vaikus. Ir Lietuvoje leidžiama daug rinkini ų, į kuriuos jos įtrauktos. 1999–2000 metais „Alma littera“ išleido serij ą „Broliai Grimai. Vaik ų ir nam ų pasakos“, daug kart ų „Jonukas ir Grytut ÷“ buvo leidžiama atskiru pavadinimu. 2003 m. pasirod ęs V. V. Landsbergio filmas pagal broli ų Grim ų „Jonuk ą ir Grytutę“ ne įkv ÷p÷ leid ÷jų išnaudoti j į kaip reklam ą savo leidiniams. Nebuvo vykdomos jokios akcijos nei knygynuose, nei kino teatruose.

2004 „Stiklo šalis“ Juknait ÷, Vanda. Šermenys (Šermenys. Stiklo šalis. Formul ÷): [romanas]. Vilnius: Alma littera, 2000 Vanda Juknait ÷ jau seniai pripažinta kaip viena reikšming ų m ūsų tautos k ūr÷jų, jos kūryba įtraukta į mokyklines lietuvi ų kalbos ir literat ūros programas. Filmas susilauk ÷ daug žiniasklaidos d ÷mesio. Pagirtina tai, kad filmo k ūr÷jai ir žurnalistai nuolat pabr ÷žia V. Juknait ÷s ind ÷lį. Tai skatina atsigr ęžti į autor ÷s k ūryb ą, sudomina. Bet tai ne leid ÷jų nuopelnas. Filmo pristatymo metu nei leidyklos, nei knygynai neskyr ÷ V. Juknait ÷s k ūrybai kokios nors ypatingesn ÷s vietos nei kitoms knygoms.

2005 „Paskutiniai Br ÷meno muzikantai“ Br ÷meno muzikantai: [žaislin ÷ knygel ÷ / iš angl ų kalbos vert ÷ Česlovas Navakauskas; Kaunas: Šviesa, 2005. Naujieji Br ÷meno muzikantai [Elektroninis išteklius]: animacinių film ų konstruktorius: kurk filmukus pats. Vilnius: Akelot ÷ ir Ko, 2002. Br ÷meno muzikantai ir daug kit ų pasak ÷li ų / iš ital ų kalbos vert ÷ Algimantas Gudaitis; [iliustracijos Tony Wolf; tekstai Peter Holeinone]. Vilnius: Alma littera, 1997. V÷lgi broli ų Grim ų pasaka, v ÷lgi keli leidimai – vienas iš j ų - elektronin ÷ versija vaikams. Tai rodo, jog ši pasaka visada populiari ir dažnai leidžiama. Skirtingo formato leidimai rodo, kad leid ÷jai ieško įvairi ų keli ų pasakos platinimui. Ta čiau s ąsaj ų su „Keistuoli ų“ teatro filmu jie v ÷lgi nerado.

2005 „Diev ų miškas“ Sruoga, Balys. Diev ų miškas. Vilnius: Lietuvos rašytoj ų s ąjungos leidykla, 2005. Sruoga, Balys. Diev ų miškas. Vilnius: Žaltvykst ÷, 2005. Sruoga, Balys. The Forest of Gods. Vilnius: Versus aureus, 2005. Sruoga, Balys. Diev ų miškas: [memuarai]. Kaunas: Šviesa, 1989. Knyga 2005 m. išleista ir angl ų kalba, tad „Diev ų miškas“ jau prieinamas ir užsienio skaitytojams. Ji visuomet buvo populiari tarp Lietuvos skaitytoj ų. Šis ir kiti B. Sruogos kūriniai įtraukti į mokyklines programas. Pristatin ÷jant film ą taip pat kaskart analizuojamas pats k ūrinys, prisimenama B. Sruogos k ūryba [9, 59]. N ÷ viena iš naujausius leidimus prista čiusi ų leidykl ų nesiejo knygos su šiuo filmu, nors jis vis dar populiarumo virš ūn÷se (žr. 3 pried ą).

Visi šiame poskyryje aptarti k ūriniai buvo parašyti ir išpopuliar ÷jo gerokai anks čiau nei filmai, tad sunku nustatyti ekranizacij ų įtak ą knyg ų populiarumui (nepavyko rasti duomen ų, kad kas nors b ūtų fiksav ęs knyg ų skaitomumo padid ÷jim ą pasirodžius, ar prieš pasirodant filmui), bet knyg ų įtaka film ų populiarumui – akivaizdi. Ži ūrovams filmas pirmiausia siejasi su gerai jam žinomu autoriumi ir knyga. Visiems įdomu pamatyti pam ÷gt ų knyg ų ekranizacijas. Ir netgi labai vykusias. Knyga nepaskatino ži ūr÷ti tik „Elz ÷s iš Gilijos“, kadangi šis k ūrinys Lietuvos skaitytojui nebuvo ir n ÷ra gerai paž įstamas knygos pavidalu. Bet kokiu atveju – nei žinomos, nei nežinomos knygos nebuvo reklamuojamos greta film ų.

3.2 Užsienio ekranizacijos Lietuvoje: neišnaudotos galimyb ÷s leidyboje

Nors Lietuvoje kino gamyba n ÷ra sparti ir produktyvi, leidyklos net tuo, k ą turime, nesinaudoja ir neišnaudoja. D ÷l jau min ÷tų pirmame šio skyriaus poskyryje priežas čių (finansavimo, reklamos, populiarinimo stygiaus) lietuviškame kine ir leid ÷jai ne įžvelgia galimybi ų literat ūros ir knyg ų populiarinimui, bet tokios galimyb ÷s yra. Ir jei lietuviškojo kino erdv ÷s atrodo per siauros, visada yra išeitis – atsigr ęžti į užsienio šali ų produkcij ą. Kasdien į m ūsų šal į pl ūsta užsienio šali ų kinas ir literat ūra. Ši literat ūra yra ver čiama i lietuvi ų kalb ą ir leidžiama, ta čiau kino ir leidybos procesai vyksta atskirai, neatsižvelgiant į bendradarbiavimo galimybes ir galimas perspektyvas. Apie kino ir leidybos bendradarbiavimo naud ą jau byloja užsienio šali ų patirtis. Ir ten kino teatruose klesti ne tik nacionalini ų, bet ir užsienio k ūrini ų ekranizacijos. Užsienio šalyse vykstan čius procesus jau aptar ÷me pirmame šio darbo skyriuje, dabar apžvelgsime užsienio ekranizacijas Lietuvoje ir leid ÷jų reakcij ą į jas.

Šio poskyrio tyrimui pasitelksime „Forum Cinemas“ 45 pelningiausius, kino teatruose rodytus, 2005 met ų spalio m ÷nesio filmus. Šiuo atveju laikotarpis, kuriuo tiriami filmai buvo pelningiausi, n ÷ra svarbus – papras čiausi pasirinkti naujausi prieinami duomenys, nors panaš ų tyrim ą b ūtų galima atlikti ir pagal kit ų m ÷nesi ų, met ų, populiarumo, pelningumo ir pan. statistik ą. Tyrimo objektas yra ekranizacijos ir leid ÷jų reakcija į jas, tad mus šiame s ąraše domina tik tyrimui reikalingi duomenys. Įdomu tai, kad pirmose s ąrašo vietose randame jau aptartus – lietuviškus filmus – „Diev ų mišk ą“ ir „Paskutinius Br ÷meno muzikantus“. Faktas, kad lietuviški filmai yra paklaus ūs – džiugina, ta čiau ne itin aktyvi leid ÷jų reakcija į juos jau buvo aptarta ankstesniame poskyryje. Šioje dalyje nagrin ÷sime tik užsienio literat ūros ne Lietuvoje sukurtas ekranizacijas. Iš penkiasdešimties film ų, be jau dviej ų min ÷tų lietuvišk ų, – 5 užsienio ekranizacijos 6. Beveik visi – pasauliui gerai žinomi literat ūros k ūriniai, kai kurie išleisti ir Lietuvoje. Aptarsime, ar leid ÷jai reagavo į kino filmo pasirodym ą, ar buvo daroma reklama, leidžiami papildomi tiražai ir pan.

2005 Venecijos pirklys Šekspyras, Viljamas. Dramos. Sonetai. Iš angl ų kalbos vert ÷ Aleksys Churginas. Vilnius: Vaga, 1986. Šekspyras, Viljamas. Venecijos pirklys: 5 veiksm ų dramos k ūrinys. Vert ÷ J. Talmantas. Kaunas: Sakalas, 1928. Šekspyro dramos ir sonetai – amžinai vertinama literat ūros klasika. Šis vardas žinomas net tiems, kurie mažai domisi literat ūra. Dar mokykloje mokiniai susipaž įsta su šio klasiko veikalais, juos skaito, analizuoja ir interpretuoja. Lietuvoje Šekspyro k ūriniai leisti daug kart ų. Be žinomiausi ų jo dram ų „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, atskiru leidimu iš ÷jo ir „Venecijos pirklys“, pagal kur į pastatytas čia aptariamas filmas. Kad leid ÷jai nereagavo į filmo pasirodym ą – akivaizdu. Nebuvo jokio papildomo naujausio leidimo, joki ų veiksm ų tam, kad filmas skatint ų susidom ÷jim ą šia Šekspyro drama.

2005 Čarlis ir šokolado fabrikas Roald Dahl, Čarlis šokolado rojuje. Homo faber. 1998.

6 Filmas „Broliai Grimai“ n ÷ra ekranizacija, nors jame ir gausu pasak ų motyv ų. „8 moterys“ pagal R. Thomas pjes ę taip pat nepriskiriama prie ekranizacij ų, kadangi šis autorius daugiausia raš ÷ pjeses teatrui ir kinui. Dar keli filmai yra paremti literat ūra („Didysis pab ÷gimas“, „Tre čiojo reicho žlugimas“), ta čiau ji čia buvo informacijos, o ne siužeto, šaltinis, tod ÷l j ų taip pat nepriskirsime prie ekranizacij ų.

Vaikams skirtas filmas, dažnai lyginamas su „Hariu Poteriu“. Nors knyga išleista gerokai anks čiau, nei pasirod ÷ filmas, su pastaruoju Lietuvoje nebuvo siejama. Filmo anotacijose užsimenama, kad jis pastatytas pagal R. Dahlo knyg ą, bet ji nebuvo reklamuojama nei prieš, nei pasirodžius filmui.

2005 Tamsus vanduo Koji Suzuki, Tamsus vanduo. Iš japon ų k. vert ÷ Linas Ruzgys. Kaunas: Obuolys, 2005. Leid ÷jų pastangos reklamuoti knyg ą, pagal kuri ą pastatytas šis filmas, – pagirtinos. Žingsnis į tai, kas pla čiai daroma užsienio šalyse. Knyga reklamuoja film ą, filmas – knyg ą. „Tamsus vanduo“ išleistas pa čiu laiku ir jo reklama siejama su filmo pasirodymu. „D ÷mesio, akcija! Pirkdami biliet ą į film ą „Tamsus vanduo“, Vilniaus kino centruose „Coca Cola Plaza“ ir „Forum Cinemas Akropolis“ kasose reikalaukite naujausio „Skambu čio“ autoriaus Koji Suzuki romano „Tamsus vanduo“ tik už 10 Lt (vietoj 15,99 Lt) . Jeigu j ūs mieliau einate į knygyn ą, nei į kin ą, taip pat išlošite: roman ą „Tamsus vanduo“ pirkite už 15,99 Lt „Balt ų lank ų“ Akropolyje arba „Balt ų lank ų“ knygyne „Mega Plaza“ prekybos centre Klaip ÷doje, ir laim ÷kite pakvietim ą į film ą!“ [53]. Nors pagrindiniai reklamos iniciatoriai – filmo platintojai, greta reklamuojama ir knyga. Tam sukurtas netgi atskiras tinklalapis www.tamsusvanduo.lt, kuriame yra atskira skiltis apie knyg ą ir jos autori ų. Puikus kino platintoj ų ir leid ÷jų bendradarbiavimo pavyzdys.

2005 Amitvilio košmaras Jay Anson „Amitvilio košmaras“ Tai 1979 m. sukurto populiaraus filmo perdirbinys, bet jo k ūr÷jai tvirtina daugiau r ÷męsi ne filmu, o Jay’aus Ansono knyga, kurioje buvo aprašyti 1975 m. vyk ę įvykiai. Knyga į lietuvi ų kalb ą neišversta.

2005 Vilk ų imperija Jean-Christophe Grange „Vilk ų imperija“ Šio autoriaus k ūryba ekranizuojama ne pirm ą kart ą, bet romanas „Vilk ų imperija“ Lietuvoje dar nepasirod ÷, nors filmas gal ÷jo b ūti puikus pristatymas knygai. Anksten į šio autoriaus roman ą „Purpurin ÷s up ÷s“, pagal kur į irgi buvo pastatytas filmas, išleido „Baltos lankos“. Šiuo metu leidykla savo interneto tinklalapyje jau kuria skilt į „Filmai“, tad reikia tik ÷tis, kad šioje skiltyje bus pristatomi jau ne vienas, o du J. C. Grange romanai.

Taigi iš penki ų čia aptart ų ekranizuot ų knyg ų Lietuvoje galime rasti tik tris. Tik viena iš jų buvo s ÷kmingai reklamuojama greta filmo anotacij ų kino teatruose ir internete. Kit ų knyg ų leid ÷jai joki ų asociacij ų su filmu neieškojo, tad joms filmai buvo tik netiesiogin ÷ reklama. Galb ūt daugelis taip ir nesužinojo ži ūr÷ję ekranizacij ą. Tampa aišku, kad ekranizacijos Lietuvos leid ÷jams kol kas dar nieko nereiškia. Ekranizacijos, kaip reklamos leidyboje, proceso rezultatai jau matyti užsienio šalyse. M ūsų šalyje jie kol kas tik nežymiai įsib ÷g÷ja. Kitame skyriuje aptarsime ekranizacij ų, kaip knyg ų reklamos ir populiarinimo, galimybes Lietuvoje.

3.3 Knyg ų populiarinimas per ekranizacijas: neišnaudotos galimyb ÷s Lietuvoje

Kaip matyti iš ankstesnio poskyrio, skirtingai nuo daugelio pasaulio šali ų, Lietuva labai mažai d ÷mesio skiria ekranizacijoms, kaip knygos reklamai. Pasaulio leid ÷jai jau gerai žino literat ūros ir kino draugyst ÷s nešamo pelno ypatumus, tod ÷l noriai ir spar čiai leidžia ekranizuotas, ekranizuojamas ir ateityje žadamas ekranizuoti knygas. Be abejo, Lietuva, kitaip nei didžiosios pasaulio valstyb ÷s, negali pasigirti itin produktyvia kino gamyba (tai buvo aptarta antrame šio darbo skyriuje). Galb ūt tinkamai pasirinkus k ūrin į b ūtų galima paskatinti tam tikr ų knyg ų pirkim ą, ta čiau kol kas per mažai pastang ų dedama norint pritraukti ži ūrov ą. Dar viena išeitis b ūtų leid ÷jų ir kino industrijos atstov ų kooperavimasis siekiant tam tikr ų tiksl ų. Leid ÷jas, remdamas kino pastatym ą, mainais gaut ų didžiul ę knygos reklam ą. Bet, deja, Lietuvoje toki ų id ÷jų įgyvendinimas kol kas nevyksta. Tai lemia begal ÷ ekonomini ų, socialini ų ir dar daug kitoki ų aspekt ų. Bet kod ÷l gi lietuviai nesinaudoja tuo, k ą jiems tiekia užsienio rinka? Kartkart ÷mis susidaro įsp ūdis, kad Lietuvos leid ÷jai visiškai nestebi pasaulio leidybos proces ų. Dažnai nepasinaudojama įvairiomis palankiomis situacijomis, leidyklos mažai reklamuojasi išleidusios galin čią išpopuliar ÷ti prek ę. Dauguma knyg ų, tapusi ų geromis ekranizacijomis, taip ir lieka neišverstos į m ūsų gimt ąją kalb ą. Didelio d ÷mesio visame pasaulyje susilauk ę k ūriniai Lietuvos knygyn ų vitrinas išvysta arba jau pra ÷jus susidom ÷jimui ekranizacija, arba išvis j ų nepasiekia. Įdomios knyg ų virtimo filmais istorijos skamba daugelyje šali ų, tik, deja, ne Lietuvoje. 2004 metais užsienio šali ų spauda nemažai raš ÷ apie ilg ą „Sm ÷lio ir r ūko nam ų“ ekranizacijos istorij ą. Literato Andre Diubiu III roman ą „Sm ÷lio ir r ūko namai“ atmet ÷ net 22 leidyklos. 1999 metais ši knyga gal ų gale buvo publikuota: ji tapo bestseleriu ir buvo išversta į 24 kalbas. Rašytojas sulauk ÷ daugiau nei šimto skambu čių iš Holivudo su prašymais leisti ekranizuoti roman ą. Jis pasirinko niekam nežinom ą Vadim ą Pelman ą, kilus į iš Kijevo ir dar

34 paaugl į atvykus į gyventi už okeano, – už pažad ą siužete nieko nesušvelninti. Tais metais Vadimas Pelmanas gavo Nacionalin ÷s JAV kino kritik ų draugijos apdovanojim ą už geriausi ą debiut ą. Tad nors ir išgars ÷jusi savo netradicine istorija bei įdomiu turiniu, knyga į lietuvi ų kalb ą vis dar neišversta, nors filmas prad ÷tas rodyti 2003 metais (Lietuvoje – 2004 m. vasar į). Analogiškai Lietuvai buvo pristatytas ir filmas „Šaltasis kalnas“, pastatytas pagal debiutin į Čarlzo Frazierio roman ą apie Šiaur ÷s ir Piet ų kar ą. Frazieris – pietietis, ir knygoje aprašytos jo prot ÷vi ų, mažo miestelio, pavadinimu „Šaltasis kalnas“ Šiaur ÷s Karolinoje, gyventoj ų, biografijos. Romanas buvo išleistas 1997 metais, tapo bestseleriu ir laim ÷jo National Book Award konkurse. Ekranizuoti knyg ą ÷m÷si Anthony Mingella, po „Anglo ligonio“ ir „Talentingojo misterio Riplio“ įgav ęs pagrindinio studijos Miramax „knyginio režisieriaus“ reputacij ą. Knyga peln ÷ didžiul į populiarum ą: „Pasiek ęs skaitytojus 1997-aisiais, „Šaltasis kalnas“ akimirksniu įkop ÷ į pirm ąją „New York Times“ bestseleri ų viet ą. „Šaltasis kalnas“ apdovanotas Amerikos Nacionalin ÷s knygos premija – garbingiausiu JAV literat ūros apdovanojimu. „Šaltasis kalnas“ įkv ÷p÷ „Anglo ligonio“ režisieri ų Anthony Mingell ą sukurti to paties pavadinimo romantin į ep ą, kuris 2004-aisiais buvo nominuotas 8 „Auksiniams gaubliams“ ir net 7 „Oskarams“ [11]. Mūsų leidyklos nesinaudojo nei palankia situacija, kai knyga buvo populiari visame pasaulyje, nei reagavo į filmo pasirodym ą. Amerikoje jis pasirod ÷ jau 2003 m., Lietuvoje prad ÷tas rodyti 2004 m. kovo m ÷nes į, o knyga pasirod ÷ tik 2005 m. (leidykla „Obuolys“). Dar vienas, tre čiasis, pavyzdys – apie Lietuvoje laiku neišnaudot ą romano populiarum ą. Iš visos oland ų tapytojo Johanneso Vermeerio van Delfto (1632–1675) k ūrybos išliko 35 paveikslai, iš j ų geriausiu laikomas „Mergina su perlo auskaru“. Paveikslas saugomas Karališkojoje Hagos meno galerijoje, o specialistai lig šiol neprieina prie bendros nuomon ÷s d÷l nupieštos merginos tapatyb ÷s. Vieni teigia, jog tai viena iš dailininko dukterų, o kiti – kad tai autoriaus patrono Piterio van Riuveno dukra Magdalena. Paveikslo reprodukcija nuo pat jos devynioliktojo gimtadienio kab ÷jo ant rašytojos Tracy Chevalier kambario sienos. „Kas tai per mergina ir kod ÷l ji vienu metu atrodo ir laiminga, ir li ūdna?“ – nuolat m ąst ÷ rašytoja. Šie apm ąstymai ir įkv ÷p÷ j ą parašyti roman ą, kuriame aprašyti kai kurie real ūs faktai iš dailininko Vermeerio biografijos. Knyga „Mergina su perlo auskaru“ tapo bestseleriu, visame pasaulyje buvo parduoti 2 mln. egzempliori ų. Ekranizacija buvo tik laiko klausimas. 2003 m. pasirod ęs filmas buvo nominuotas net trims „Oskarams“ – už kostiumus, už operatoriaus ir už dailininko darb ą [62]. Pastaruoju atveju Lietuvos leid ÷jai gal ÷jo pasinaudoti ne tik pa čiu romanu, bet ir įdomia jo atsiradimo istorija (tuo naudojosi daug užsienio leidykl ų). Juk po knygos ekranizacijos b ūtų paklaus ūs ir Vermeerio paveiksl ų albumai, atvirukai, kalendoriai, plakatai ir t. t. 2005 m. baland į Lietuvoje prad ÷tas rodyti filmas, kiek v ÷liau tais pa čiais metais ši ą

35 knyg ą išleido leidykla „Jotema“. Nors išleista po filmo pasirodymo, knyga visgi susilauk ÷ skaitytoj ų d ÷mesio (apie j ą diskutuojama spaudoje, rašomi straipsniai [51], aptariama knygos atsiradimo istorija [8], reiškiamos nuomon ÷s [38]). Knyga, išleista tinkamu momentu (prieš pasirodant filmui ar filmo pasirodymo metu), būtų sulaukusi dar didesnio populiarumo. Gal ų gale situacija yra paradoksali – kai kuri ų ekranizuot ų knyg ų Lietuvoje labai tr ūksta, o kai kurios taip ir lieka dulk ÷ti knygyn ų lentynose. Kod ÷l šitaip yra? Vienoms išleisti tr ūksta l÷šų, o išleistosioms – reklamos. Reikia pabr ÷žti, jog nemažai kainuoja ir užsienio rašytoj ų autorin ÷s teis ÷s. Galb ūt tod ÷l daugelis nesiryžta investuoti į nežinia ar atsipirksian čias knygas. Bet nemažai lemia ir leid ÷jų aplaidumas bei neatidumas rinkai. Reik ÷tų atidžiau tirti pirk ÷jų poreikius ir stengtis apskai čiuoti b ūsimos knygos populiarum ą. O štai kod ÷l išleistos knygos n÷ra perkamos, atsakyti n ÷ra visai paprasta. Juk b ūna taip, kad nepasiseka, ir jokie rinkos tyrimai ir sprendimai nepadeda to išvengti. Ta čiau nuolat tai kartotis negali. Leidykloms reik ÷tų diegti ir tobulinti savo marketingo ir ryši ų su visuomene skyrius. Potencialiems pirk ÷jams nepakanka vien pamatyti knygos viršel į knygyno vitrinoje. B ūtina reklama. Trumpos žinut ÷s žurnaluose, išrikiuoti vos matomi naujausi ų knyg ų viršeliai laikraš čių ar interneto puslapiuose n ÷ra labai efektinga reklama. Reikia naudotis aplinkos teikiamomis galimyb ÷mis. Juk lygiagre čiai su filmais knygas galima reklamuoti kino teatruose, analogiškai – filmus – knygynuose. Įvair ūs kalendoriukai, plakatai ar atvirukai su kadrais iš film ų taip pat būtų veiksminga priemon ÷ reklamuojant knyg ą ir didinant pardavim ą. Išskirtinis savo retumu atvejis Lietuvoje, kai leid÷jai naudojosi kino reklama – „Haris Poteris“. Tuo pasinaudojo leidykla „Alma littera“, leidusi vis ą Hario Poterio knyg ų serij ą. Ir nors kai kuri ų atribut ų m ūsų šalyje gauti gana sud ÷tinga, vis d ÷lto Lietuvos gyventojai d ÷l akiniuoto berniuko pamišo ne k ą mažiau nei britai ar amerikie čiai. Įvair ūs laikraš čiai ir žurnalai mirg ÷te mirg ÷jo nuo straipsni ų ir iliustracij ų apie Har į Poter į. Buvo daromos įvairios akcijos, kuri ų metu Haris skatino visuomen ę pirkti įvarius žurnalus bei dalyvauti akcijose (pvz., nusipirkus „Adom ą“ ar „Malonum ą“ buvo taikoma nuolaida bilietams į kino teatr ą, vykdomos įvairios loterijos bei akcijos moksleiviams ir t. t.). Haris Poteris pagelb ÷jo ir optik ų reklamai – „Visio“ optika paskelb ÷ si ūlanti įsigyti tokius kaip Hario Poterio akinius. Greta to buvo įtikin ÷jama, jog apvalios l ęši ų formos akinukai geresni, efektyvesni ir, žinoma, madingi. Taigi Haris pad ÷jo pasipelnyti visiems, kas tik išman ÷ kaip iš jo „išspausti“ naudos. Kit ą – ne k ą mažiau tuo pat metu kaip ir „Haris Poteris“ populiari ą, moter ų pam ÷gt ą knyg ą apie trisdešimtmet ę „Bridžitos Džouns dienoraštis“ lietuviškai v ÷lgi išleido „Alma littera“. Knyg ų pirkimas ypa č šoktel ÷jo po kino teatruose pasirodžiusios ekranizacijos, o kiek v÷liau iš knygyn ų buvo išgraibstyta ir antroji knyga „Bridžita Džouns: ties proto riba“. Ta čiau leidykla joki ų papildomų akcij ų nevykd ÷. Problema ta, kad Lietuvoje leid ÷jai ignoruoja kino

36 kompanij ų veikl ą ir nesiekia bendradarbiavimo. Leidykla reklamuoja tik knygas, o kino platintojai – tik kin ą, nors suvienijus j ÷gas b ūtų galima pasiekti daug geresni ų rezultat ų. Kol kas pastebimos tik pastovi ų su kinu susijusi ų proces ų fiksavimo užuomazgos – vienintel ÷ leidykla „Baltos lankos“ ruošiasi knygas pagaliau sieti su j ų ekranizacijomis. Šiuo metu j ų tinklalapyje www.baltoslankos.lt jau diegiama nauja skiltis – „Filmai“. Kol kas medžiaga tik ruošiama, ta čiau įdomu bus steb ÷ti šios skilties skaitomumo ir populiarumo reitingus. Leidykla ketina šioje skiltyje paskelbti visas knygas, kurios tapo filmais. Nors šiuo metu „Baltos lankos“ yra išleidusios vos dvi ekranizuotas knygas Jean-Christophe Grange „Purpurin ÷s up ÷s“ ir Dai Sijie „Balzakas ir kin ÷ Siuv ÷j÷l÷“, viliamasi, kad laikui b ÷gant šis sąrašas gerokai pasipildys. Galb ūt pati skiltis bus paskatinimas leisti daugiau ekranizuot ų knyg ų. Leidykla neapsiribos vien knyg ų pristatymu, stengsis pateikti kuo daugiau informacijos ir įdomi ų fakt ų apie knygas ir apie filmus. Kitos leidyklos savo interneto svetain ÷se, deja, apsiriboja tik knygomis. Tik prie knyg ų aprašym ų lakoniškai informuojama: „pagal š į roman ą sukurtas kino filmas“ (Vaga, Benjamin Lebert „Šis paukštis yra varnas“ [52]), „šio romano pagrindu sukurtas filmas, kuriame pagrindin į vaidmen į atlieka Marcello Mastroianni“ (Tyto Alba, Antonio Tabucchi „Pereira liudija“ [47]), „pagal ši ą knyg ą 1997 m. sukurtas filmas“ (Tyto Alba, Peter Carey „Oskaras ir Liusinda“ [49]). Taigi ir lietuviai tur ÷tų pasekti kit ų šali ų pavyzdžiu – ne tik stengtis leisti ger ą produkcij ą, bet ir skirti daug d ÷mesio reklamai. N ūdien ą daugelis žmoni ų ne itin daug laiko skiria skaitymui ir vaikš čiojimui į kin ą. Galima priminti jiems apie kino ir literat ūros egzistavim ą. Ne tik informaciniai leidiniai, bet ir įvairios akcijos, reklama ir kitokia informacijos sklaida padidint ų skaitytoj ų skai čių.

3.4 Knyg ų reklamos ir populiarinimo b ūdai. Pasi ūlymai Lietuvos leidykloms

Ekranizacijos atveria dideles erdves literat ūros populiarinimui ir reklamai. Apie tai byloja viename iš ankstesni ų skyri ų jau aptarta užsienio šali ų patirtis. Lietuvos leid ÷jai noriai priima ir perima iš užsienio šali ų ateinan čias knyg ų populiarinimo ir reklamos naujoves, ta čiau d ÷l nesistemingo informacijos srauto ir l ÷to reagavimo į užsienio šalyse vykstan čius leidybos procesus kai kurie veiksniai, galintys paskatinti dom ÷jim ąsi knygomis, Lietuvoje dar n÷ra išnaudojami. Ankstesniame poskyryje bendrais bruožais buvo aptartos knyg ų populiarinimo per kin ą perspektyvos Lietuvoje. Idant tai neb ūtų vien teorinis galimybi ų apsvarstymas, yra tikslinga išskirti konkre čius šios veiklos b ūdus.

Kadangi kinas iki 1990 met ų Lietuvoje gyvavo visai kitokiomis s ąlygomis nei dabar, ekranizuotos knygos nebuvo reklamuojamos tokiais b ūdais, kurie naudojami rinkodaroje šiandien, to laikme čio kino istorija ir ekranizuotos knygos gali b ūti išnaudotos n ūdienos leidyboje. Pirmiausia išskirsime b ūdus, kuriais gali b ūti skleidžiama su dvidešimto amžiaus kinu susijusi literat ūra, po to - šiandienin ę su kinu susijusi ą literat ūrą populiarinan čius veiksmus. Reikia pabr ÷žti, kad čia iškirti ne visi galimi literat ūros per kin ą populiarinimo būdai. Kaip ir daugelis susidom ÷jim ą knygomis skatinan čių veiksni ų, jie priklauso nuo pa čių leid ÷jų fantazijos ir rinkos išmanymo. Čia išskirti veiksmai gal ÷tų b ūti tik įvadas į knyg ų, susijusi ų su kinu, populiarinimo proces ą. Pasi ūlymai n÷ra skirti vienai leidyklai. Jie n ÷ra griežtai apibr ÷žti ir gali b ūti modifikuojami. Tai id÷jos ir pasi ūlymai, kuriais siekiama atkreipti leid ÷jų d ÷mes į į neišnaudotas galimybes ir paskatinti juos imtis veiksm ų, populiarinan čių knyg ą, jos skaitomum ą ir pirkimus. B ūtina pabr ÷žti, kad kalbama ir apie komercinio, ir apie nekomercinio pob ūdžio leidinius. Žinoma, leidyklai pelningiau b ūtų leisti tik populiari ą literat ūrą, ta čiau nereikia pamiršti, kad ir nekomerciniai leidiniai turi savo skaitytoj ų. Norint įgyvendinti bent vien ą iš čia pateikt ų knyg ų reklamos ir populiarinimo būdų, reikalinga kruopšti rinkos analiz ÷ ir prognozavimas. Kadangi šis poskyris – tik gair ÷s Lietuvos leid ÷jams, finansavimo, r ÷mimo ir kitų leidybos aspekt ų neaptarsime, - taigi, ši ų pasi ūlym ų nereik ÷tų vertinti kaip galutini ų ir geriausi ų. Pirmiausia siekiame atkreipti leid ÷jų d÷mes į į neišnaudotas galimybes, - tik tai padarius bus galima formuoti ir atrinkti geriausius knyg ų reklamos ir populiarinimo per ekranizacijas b ūdus. Ta čiau tai kol kas – ateities klausimas. Pagrindiniai knyg ų populiarinimo b ūdai buvo išskirti orientuojantis b ūtent į ekranizacijas, ta čiau proceso eigoje buvo nuspr ęsta prijungti ir kit ą su kinu susijusi ą literat ūrą, nes ekranizuotos knygos – tik sudedamoji jos dalis. Kadangi kol kas n ÷ra leidyklos, kuri specializuojasi su kinu susijusios literat ūros leidimu, neverta jos skaidyti ir si ūlyti leidykloms leisti tik ekranizuotas knygas. D ÷mesys telkiamas ties nagrin ÷jama tema – ekranizacijomis, ta čiau b ūdus populiarinti knygas per jas pateiksime visame susijusios su kinu literat ūros komplekse. Prad ÷sime nuo to, kaip gali b ūti išnaudota jau žinoma istorija ir turima medžiaga apie kin ą Lietuvoje XX amžiuje. Leid ÷jai gali susisteminti ir išskirti tokius leidinius ar j ų serijas: Literat ūra, susijusi su XX a. kinu: Literat ūra apie kino istorij ą. Tai leidiniai apie kin ą, jo raid ą ir tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Jau turime kelet ą tokios literat ūros pavyzdžių – S. Macai čio informacinis-švie čiamasis leidinys „100 žymi ųjų pasaulio film ų“ (Vaga, 2000), Davido Parkinsono „Kino istorija“ (R. Paknio leidykla, 1999),

V. Mikalausko „Kinas Lietuvoje: nuo atrakciono iki kino meno“ (Margi raštai, 1999). Šia tema gal ÷tų b ūti leidžiama daugiau literat ūros – įvairi ų straipsni ų rinkini ų, iš užsienio kalb ų verst ų knyg ų. Tr ūksta knyg ų lietuvi ų kalba, skirt ų specialistams, mažai j ų išleidžiama ir m÷g÷jams. Literat ūra apie kin ą ir jo istorij ą buvo leidžiama ir ankstesniais metais, dabar gi tr ūksta papildyt ų ir atnaujint ų jos variant ų, reikalinga objektyvi ir joki ų draudim ų nesuvaržyta kino istorija (juk iki 1990 m. visa literat ūra buvo cenz ūruojama). Lietuvoje jau yra kelios leidyklos, kuri ų viena iš leidybos sri čių yra meno leidiniai (R. Paknio leidykla, „Scena“, „Tyto Alba“ ir kt.), ta čiau jose literat ūra apie kin ą leidžiama nesistemingai, dažniausiai pavieniais leidiniais, nesiekiant sudaryti leidini ų serijos pagal tam tikr ą kino literat ūros tematik ą. Žymiausi aktoriai, režisieriai. Kritikos leidiniai apie kino aktorius, režisierius, atsiminimai, apžvalgos, katalogai, albumai – toki ų leidini ų šiandien yra mažai. V ÷lgi kelios leidyklos išleido pavienius leidinius, ta čiau be jokios projekcijos į tokio pob ūdžio literat ūros t ąsą ateityje: S. Macai čio „Šviesos sukurti. Profesija: kino aktorius“ (Tyto Alba, 2002), Donato Banionio „Memuarai“ (Versus Aureus, 2004), Regimanto Adomai čio „Mintys scenos parašt ÷se“ (Scena, 2002). Per vis ą Lietuvos kino istorij ą iškilo daugyb ÷ talenting ų ir įdomi ų asmenybi ų, knygos apie kurias tikrai sulaukt ų auditorijos d ÷mesio. Turime daug profesionali ų kritik ų, su kuriais leid ÷jai gali bendradarbiauti rengdami tokio pob ūdžio knygas. Taip pat galima versti knygas iš užsienio kalb ų. Konkre čią leidini ų pakraip ą galima suformuoti pagal siekiamus tikslus – knygos apie nekomercinio kino atstovus sudomint ų šios srities m÷g÷jus ir atlikt ų informacin ę-švie čiam ąją funkcij ą, o užsienio šali ų šiuolaikinio kino aktori ų ir režisieri ų biografijos, autobiografijos, straipsniai ir j ų rinkiniai patraukt ų jaunimo d÷mes į, didint ų pardavimus, veikt ų kaip daugelis ši ų dien ų „masin ÷s kult ūros“ proces ų. Tuo labiau, kad šie leidiniai jau yra išleisti užsienyje, tad j ų kelias iki lietuvi ų skaitytoj ų neb ūtų sud ÷tingas. Žymiausi dvidešimtame amžiuje ekranizuoti lietuvi ų literat ūros k ūriniai. Populiarinant tokias knygas pirmiausia reik ÷tų bendradarbiauti su kino teatrais. Juose rodomos lietuviško kino retrospektyvos b ūtų geras pristatymas XX amžiuje ekranizuotoms knygoms. Po „Lietuvos“ kino teatro uždarymo retrospektyvas nuolat rodo vienintelis – „Skalvijos“ kino teatras Vilniuje. Populiarinant ekranizuotas knygas galima ieškoti bendradarbiavimo keli ų su šiuo kino teatru, ta čiau egzistuoja ir kita galimyb ÷ – per vis ą Lietuv ą keliaujanti programa, pristatanti ir rodanti ekranizacijas bei skleidžianti informacij ą apie ekranizuotas knygas. Ekranizacij ų Lietuvos kine iki XX a. buvo daug (žr. 1 ir 2 priedus), o svarbiausia – kad dauguma knyg ų, pagal kurias jos buvo pastatytos, Lietuvoje yra išleistos.

Kai kurios iš j ų periodiškai pasirodo naujais leidimais (Kazys Boruta „Baltaragio mal ūnas“, Ieva Simonaityt ÷ „Vilius Karalius“, Romualdas Granauskas „Gyvenimas po klevu“ ir t. t.). Problema ta, kad jas išleido skirtingos leidyklos, tad šiuo atveju joms reik ÷tų kooperuotis populiarinant XX a. ekranizuot ą literat ūrą. Viskas priklauso nuo leid ÷jų iniciatyvos ir geb ÷jimo bendradarbiauti. Knygos gal ÷tų b ūti reklamuojamos kino teatr ų informacin ÷se svetain ÷se, film ų pristatymai – leidykl ų tinklalapiuose. Skiriamoji juostel ÷ ant knygos su trumpu filmo aprašymu (suprantama – d ÷l skirting ų leidykl ų to negalima b ūtų daryti ant knygos viršelio, o ir ta pati knyga gali b ūti skirta ir visai kitokiai serijai, pvz., „XX a. literat ūra“ ar pan.), bukletai su knyg ų aprašymais kino teatruose ir kitos panašios informacin ÷s priemon ÷s atkreipt ų publikos d ÷mes į. Dviguba reklama (filmo – knygai, knygos – filmui) ne tik padidintų susidom ÷jim ą, bet ir šviest ų auditorij ą kino ir literat ūros srityse. Žymiausi dvidešimtame amžiuje ekranizuoti užsienio literat ūros k ūriniai. Šios knygos gali b ūti populiarinamos taip pat, kaip ir ką tik aptartos ekranizuotos lietuvi ų literat ūros knygos. V ÷lgi reikalingas leid ÷jų tarpusavio, leid ÷jų ir kino teatr ų, leid ÷jų ir televizijos bendradarbiavimas. Specialiai organizuojamos toki ų ekranizacij ų retrospektyvos (kuri ų metu gali vykti įvairios diskusijos ir pokalbiai) kino teatruose ir televizijoje pažadint ų susidom ÷jim ą, tad d ÷mesio susilaukt ų greta reklamuojamos ir vienoje vietoje prieinamos knygos. Ži ūrovai ir skaitytojai prisimint ų V. Šekspyr ą, A. S. Egziuperi, F. Kafk ą ir kitus žymiuosius užsienio rašytojus. Daug žmoni ų Lietuvoje yra nutol ę nuo knygos, tad literat ūros klasika tapusi ų k ūrini ų populiarinimas per ekranizacijas paskatint ų j ų skaitym ą. Lengviausias būdas – rengti toki ų film ų retrospektyvas televizijoje, prieš film ą pristatant ir knyg ą (o greta ir kitas ekranizuotas užsienio literat ūros knygas), bei skatinti ži ūrov ų reakcijas ir diskusijas (televizijoje, internete). Kadangi retrospektyvos Lietuvos televizijoje yra rengiamos nuolat, reikia tik leid ÷jų organizuotumo ir bendradarbiavimo, kad ekranizacijos susilaukt ų pelnyto išskirtinio d ÷mesio. Mokyklose pristatom ų autori ų ekranizuoti kūriniai. Populiarinant ekranizuotus į lietuvi ų kalbos ir literat ūros programas įtraukt ų autori ų kūrinius (J. Avyžius „Sodyb ų tušt ÷jimo metas“, K. Boruta „Baltaragio mal ūnas“, I. Simonaityt ÷ „Vilius Karalius“, M. Katiliškis „Iš ÷jusiems negr įžti“, A. Šk ÷ma „Pabudimas“ , R. Granauskas „Gyvenimas po klevu“, V. Juknait ÷ „Stiklo šalis“ ir t. t.) taip pat reik ÷tų leid ÷jų bendradarbiavimo tarpusavyje, su kino teatrais ir su švietimo institucijomis. Ši veikla būtų labai svarbi supažindinant mokinius ne tik su literat ūra, bet ir su kinu. Taip b ūtų pa įvairinamas mokymas ir švie čiama jaunoji karta. Lietuvoje yra ekranizuota daug lietuvi ų ir užsienio literat ūros klasikos bei šiuolaikini ų k ūrini ų, tad knygos ir filmo analiz ÷ ir

40 palyginimas didint ų mokini ų žini ų bagaž ą, gilint ų žinias ir lavint ų. Special ūs film ų seansai kino teatruose, kuriuose dalyvaut ų leid ÷jai, mokytojai, o esant galimybei ir knyg ų autoriai, ekranizuot ų knyg ų aptarimai mokyklose ir kiti panaš ūs projektai ne tik šviest ų jaunim ą, bet ir didint ų susidom ÷jim ą literat ūra. Žymiausi dvidešimto amžiaus Lietuvos scenaristai. XX amžiuje scenarijus lietuviškiems filmams k ūr÷ daug žymi ų literat ų – R. Šavelis, S. Šaltenis, R. Granauskas, G. Kanovi čius ir kiti. Visi jie – gars ūs Lietuvos rašytojai, prozininkai, eseistai, dramaturgai. J ų k ūryba žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje (buvo išversta į užsienio kalbas). Jei ši ų autori ų k ūryba domina ir užsienio skaitytojus bei kino atstovus (scenarijai), b ūtina populiarinti j ą ir Lietuvoje. Siejant j ų literat ūrinius veikalus su pa čių autori ų įdirbiu kine b ūtų galima paskatinti susidom ÷jim ą j ų k ūryba. Leid ÷jai v ÷lgi gali akcentuoti, kad, pvz., iš ÷jo naujas R. Šavelio knygos leidimas, o jis suk ūr÷ scenarij ų legendiniam filmui „Tadas Blinda“ ir pan. Dauguma pagal ši ų autori ų scenarijus sukurt ų film ų dar ir dabar dažnai rodoma kino teatruose, televizijoje, netgi universitetuose (VU), tad supažindinti auditorij ą su kita rašytoj ų k ūryba b ūtų tikslinga.

Kinas ir literat ūra šiandien: Literat ūra apie kin ą. Dabar, kai Lietuvos kinas gyvuoja jau beveik aštuonis dešimtme čius, mes vis dar turime mažai literat ūros apie jo raid ą ir ypatumus. Ypa č mažai d ÷mesio susilaukia šiuolaikinis lietuviškasis kinas. N ÷ra atnaujint ų žinyn ų. Nors kinas nuolat susilaukia kritik ų d ÷mesio, n ÷ra leidžiami jokie straipsni ų rinkiniai. Publika kei čiasi, dabar norint j ą sudominti reikia tik lakios fantazijos ir trupu čio pastang ų. Literat ūra apie kin ą – tam itin tinka. Ryškios nuotraukos, žymi ų kino kritik ų straipsniai, skambi reklama – ir leidinio populiarumas garantuotas. T ą pat į si ūlo ir užsienio kinas. Albumai, katalogai ir kiti leidiniai apie šiuolaikin į kin ą yra paklaus ūs užsienyje, tad ir Lietuvoje j ų laukia sav ų skaitytoj ų ratas. Literat ūra apie kino k ūr÷jus: aktorius, režisierius ir pan. Tai dar vienas kelias į lengv ą populiarum ą. Du keliai į skirtingus skaitytojus. Rimt ų kritik ų straipsni ų rinkiniai apie ši ų dien ų kino k ūr÷jus bus įdomi lietuviškojo ir užsienietiško nekomercinio, meninio kino m ÷g÷jams, o knygos apie šiandienines kino žvaigždes pasieks kitoki ą, labiau holivudin į, kasdien kino teatruose rodom ą kin ą m ÷gstan čią publik ą. Kaip beb ūtų, jokie leidiniai, pateikiantys susistemint ą informacij ą apie šiandieninius kino k ūr÷jus, dar n ÷ra leidžiami. Užsienio kinas Lietuvoje. Dvidešimt pirmame amžiuje ekranizuoti k ūriniai.

Toki ų knyg ų serija Lietuvoje susilaukt ų didelio d ÷mesio, nes kaip jau aptarta anks čiau, šios knygos populiarios ir noriai leidžiamos užsienio šalyse. Lietuvoje pasirodo pavien ÷s ekranizuotos knygos ir, kaip jau min ÷ta, jas reklamuojant vos užsimenama apie filmus arba išvis su jais nesiejama. Leidykla turi steb ÷ti kino procesus ir suvokti galim ą naud ą. Kadangi Lietuvoje kasdien yra rodoma daug užsienio film ų – tiek kino teatruose, tiek televizijoje – leid ÷jas gali ruoštis kino pasirodymui, išversdamas ekranizuot ą knyg ą ir pristatydamas j ą auditorijai kartu su filmu. Kai kurios knygos, kurios bus ekranizuotos, galb ūt jau yra išverstos ir išleistos Lietuvoje. Prad ÷jus kurti film ą leid ÷jai taip pat tur ÷tų į tai reaguoti ir priminti apie knyg ą, pagal kuri ą kuriamas filmas. Tiek kino teatrai, tiek televizija labai daug d ÷mesio skiria reklamai, tad knyga šalia filmo ar filmas šalia knygos būtų dvigubai efektyvesn ÷ reklama. Informacija apie kuriamus filmus yra laisvai prieinama, taigi leid ÷jui nesunku b ūtų prognozuoti, kokias ekranizuojamas knygas vert ÷tų leisti. Dabar gi dažnai ekranizuotos knygos Lietuvoje arba išvis neišleidžiamos arba išleidžiamos gerokai po filmo rodymo. Knygos pagal užsienio filmus. Dar vienas b ūdas didinti skaitytoj ų rat ą. Šiandien užsienyje knygos leidžiamos bene pagal visus didesnio populiarumo susilaukusius filmus – pradedant klasika, baigiant šiuolaikine fantastika ir siaubo filmais. Reikia tik pasir ūpinti knyg ų leidimu Lietuvoje, o skaitytoj ų, pvz., „Matricai“ ar „King Kongui“ tikrai atsiras. Leidyklai reik ÷tų bendradarbiauti su kino platintojais, reklamuoti knyg ą kino teatruose ir televizijoje, internete – ir per tam tikr ą laik ą susiformuot ų nuolatini ų šios serijos skaitytoj ų b ūrys.

Knyg ų reklama ir populiarinimas: Akcijos kino teatruose ir knygynuose. Ekranizuotas ir kitas su kinu susijusias knygas galima reklamuoti, populiarinti įvairiomis akcijomis ir renginiais. Perkant knyg ą galima laim ÷ti biliet ą į kin ą, einant į kin ą – knyg ą ar nuolaid ą jos pirkimui. Šiandien leid ÷jai gerai išmano reklamos ir rinkodaros ypatumus, tad juos tik reikia pritaikyti knygas reklamuojant per filmus. Atradus tinkamus kelius, kino teatruose netgi gal ÷tų atsirasti knyg ų pardavimo skyriai – „knyg ų kioskeliai“ ar „knyg ų kampeliai“. Čia gali b ūti parduodama įvairaus pob ūdžio su kinu susijusi literat ūra. Ypatingas d÷mesys tur ÷tų b ūti skiriamas knygoms, kuri ų ekranizacijos tuo metu rodomos kino teatre. Film ų ir knyg ų pristatymai. Lietuvoje vyksta spaudos konferencijos ir pristatymai, kuri ų metu visuomen ÷ informuojama apie naujai pasirodžius į film ą ar knyg ą. Tokiuose renginiuose, kai pristatoma ekranizacija, tur ÷tų dalyvauti ir kino, ir leidyklos atstovai. Jei leidykla išleidžia ekranizuot ą

42 knyg ą, į jos pristatym ą taip pat gali pasikviesti kino platintojus ar kritikus. Abipus ÷ reklama gali atsispind ÷ti ir spaudoje, ir interneto informaciniuose puslapiuose, ir leidykl ų bei kino teatr ų svetain ÷se. Panašaus pob ūdžio knygas populiarinan čių b ūdų gali b ūti žymiai daugiau. Čia išskirta tik keletas, nes daug kas priklauso nuo paties leid ÷jo poži ūrio, išmanymo ir geb ÷jimo naudotis galimyb ÷mis. Svarbiausia, kad bent viena Lietuvos leidykla imt ųsi šios knygas reklamuojan čios ir populiarinan čios veiklos. Jos svarb ą liudija ir užsienio šali ų patirtis, tad naujus knyg ų reklamos ir populiarinimo b ūdus reikia diegti ir Lietuvoje.

IŠVADOS

Ekranizacijos visame pasaulyje ÷m÷ populiar ÷ti kartu su kino atsiradimu. Tada režisieriai įžvelg ÷ pla čią dirv ą interpretacijai ir įkv ÷pimui. Ta čiau n ūdien, kai kinas ir leidyba tampa ne tik menu, bet ir verslu, ekranizacija tampa viena iš reklamos priemoni ų. Kinas reklamuoja knyg ą, o knyga – kin ą. Ekranizavimas atveria plačias galimybes gauti didel į peln ą. Tinkamai jas išnaudoj ęs, leid ÷jas gali padaryti labai ger ą reklam ą savo produkcijai ir paskatinti pirkim ų augim ą. Ekranizacijos suteikia galimyb ę padidinti peln ą ne tik leidykloms, autoriams ir kino kompanijoms, bet ir kit ų verslo sri čių atstovams. Užsienio leid ÷jai visais įmanomais b ūdais stengiasi pasinaudoti ekranizacijomis reklamuodami knygas. Leidžiamos nacionalini ų ir užsienio ekranizuot ų roman ų serijos, special ūs periodiniai leidiniai su ekranizuot ų knyg ų aprašymais, informacija apie knygas ir filmus nuolat atnaujinama, organizuojamos įvairios akcijos ir pristatymai. Šiais veiksmais siekiama su leidžiama produkcija supažindinti kuo daugiau žmoni ų. Ekranizuot ų knyg ų serijos demonstruojamos tarptautin ÷se knyg ų mug ÷se, organizuojami tarptautiniai kino ir literat ūros forumai, kuri ų metu leid ÷jai gauna vis ą informacij ą apie naujausi ą su kinu susijusi ą literat ūrą, ekranizuojamas ir ateityje žadamas ekranizuoti knygas, knygas parašytas pagal filmus, scenarijus, taip pat gali įsigyti teises leisti šias knygas savo šalyje. Ta čiau d ÷mesys kino ir leidybos procesams pasaulyje gerokai skiriasi nuo d ÷mesio, rodomo jiems Lietuvoje. M ūsų šalyje nacionalinio kino ir literat ūros erdv ÷s yra gerokai mažesn ÷s nei kitose didžiosiose pasaulio šalyse, o ir istorija l ÷m÷, kad leidyboje reklama, populiarinimas ir rinkodara pasidar ÷ svarb ūs tik nuo XX a. paskutiniojo dešimtme čio. Ekranizacij ų Lietuvos kine buvo apstu nuo pat jo atsiradimo. Tačiau iki 1990-ųjų tiek kine, tiek leidyboje vyravo kitos tendencijos – daug k ą finansavo valstyb ÷, tad nereik ÷jo r ūpintis papildomais reklamos ir populiarinimo b ūdais, siekiant padidinti ži ūrov ų ir skaitytoj ų skai čių. Vis d ÷lto kinas ir literat ūra buvo neatsiejami – kino srityje dirbo daug profesionali ų literat ų, buvo ekranizuojami žymi ų Lietuvos ir užsienio rašytoj ų k ūriniai, veik ÷ literat ūrini ų adaptacij ų skyrius. Po 1990-ųjų, pasikeitus Lietuvos ekonominei ir kult ūrinei situacijai, kinas ir leidyba taip pat keit ÷si. Leid ÷jams tapo aktuali knyg ų reklama ir populiarinimas. Ta čiau ekranizuojamos knygos d ÷mesio nesusilauk ÷ iki dabar. Leid ÷jai ne įžvelgia galimybi ų populiarinti Lietuvos ir užsienio literat ūrą, nors iki ši ų dien ų vien Lietuvos kine yra ekranizuota per 50 knyg ų. Dauguma Lietuvos film ų remiasi klasikine, vadinasi, nuolat skaitoma ir aktualia lietuvi ų ir užsienio autori ų literat ūra, ta čiau leid ÷jai knyg ų nesieja su filmais, nors taip b ūtų galima atkreipti d ÷mes į į knygas ir jas populiarinti. Ir ne tik

44 nacionalinis, bet ir užsienio kinas neatrodo svarbus Lietuvos leid ÷jams, nors čia galimyb ÷s – dar didesn ÷s. Mūsų leid ÷jai neišnaudoja jiems teikiam ų galimybi ų, nesiima leisti knyg ų, kurios tampa populiarios visame pasaulyje. Tai lemia ir ekonominiai šalies veiksniai (brangiai kainuoja autoriaus teis ÷s), ir leid ÷jų pasyvumas. Lietuvoje dar ne įmanoma rasti išsamios ir vertingos literat ūros apie ekranizacijas, kaip reklamos galimyb ę. Tuo metu, kai užsienyje leidyklos ir kino k ūr÷jai s ÷kmingai bendradarbiauja populiarindami knygas ir kino filmus, m ūsų šalyje tokie procesai beveik nevyksta. Tyrimas parod ÷, kad vos viena knyga – K. Suzuki „Tamsus vanduo“ buvo reklamuojama kino teatruose vykusioje akcijoje. Vadinasi, kol kas leid ÷jai reklamuoja tik knygas, o kino platintojai – tik filmus (išskyrus k ą tik min ÷tą išimt į). Užsienio leid ÷jai ir kino kompanijos jau seniai suvokia jungtin ę kino ir leidybos gali ą. Lietuvoje tinklalapiai literat ūros ir kino tema – vis dar savarankiški ir visiškai atsiriboj ę vienas nuo kito. O užsienio šalyse filmas ir knyga eina koja kojon. Abipus ÷ reklama skatina abipus į populiarum ą. Tinklalapiai apie filmus pla čiai aprašo ekranizuotas knygas, o svetain ÷s apie knygas informuoja apie ekranizacijas. Lietuvoje kol kas matomos tik šio proceso užuomazgos leidyklos „Baltos lankos“ tinklalapyje. Leidykla įdieg ÷ nauj ą skilt į „Filmai“ ir ketina joje paskelbti informacij ą apie knygas, pagal kurias buvo sukurti filmai (nors j ų kol kas yra išleidusi tik dvi). Kiti leid ÷jai, net ir išleidžiantys gerokai daugiau toki ų knyg ų nei „Baltos lankos“, šia reklamos galimybe nesinaudoja. Taigi ir ekranizuot ų ar parašyt ų pagal kino filmus knyg ų serijos Lietuvoje, sprendžiant iš leid ÷jų veiksm ų, pasirodys dar negreit. Tiesa, kai kurie užsienio šalyse vykstantys ekranizavimo ir leidybos procesai susilaukia atgarsio ir Lietuvoje. „Haris Poteris“ ir „Bridžita Džouns“, žaibiškai išpopuliar ÷ję už Lietuvos rib ų, greitai susilauk÷ didžiulio susidom ÷jimo ir pas mus. Efektinga reklama užsienyje pasitarnavo knyg ų populiarumui ir m ūsų šalyje, ta čiau d ÷l leid ÷jų neatidumo ir netinkamos (t. y. jokios) reakcijos į kitas ekranizacijas, knygos susilaukia gerokai mažiau d ÷mesio, nei gal ÷tų. Tod ÷l ir buvo rašomas šis darbas norint atkreipti leid ÷jų d ÷mes į į neišnaudotas galimybes. Lieka tik ÷tis, kad pasaulyje gerokai įsib ÷g÷jęs ir nešantis peln ą leid ÷jams procesas pagaliau prasid ÷s ir Lietuvoje.

BIBLIOGRAFINI Ų NUORODŲ S ĄRAŠAS

1. Baltijos film ų grup ÷ [interaktyvus]. Vilnius: Baltijos film ų grup ÷, 2005 [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 14 d.]. Prieiga per internet ą: . 2. BALTRUŠAITIS, Remigijus. Raimundas Samulevi čius. Iš Rankas aukštyn [interaktyvus]. Vilnius: 2001 [ži ūr÷ta 2006 m. spalio 22 d.]. Prieiga per internet ą: . 3. BLAŽEVI ČIUS, Kazys. Penktasis „Partizan ų leidimas“. Iš XXI amžius , Nr. 92 [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internet ą: . 4. BLUESTONE, George. Novels into film. Berkeley and Los Angeles: University of California Press, 1961. XVI, 237 p. 5. BOYUM, Joy Gould. Double Exposure: Fiction into Film. New York: A Mentor Book, 1985. 181 p. ISBN: 0451626958. 6. Cinema.lt [interaktyvus]. Cinema.lt 1998-2006 [ži ūr÷ta 2005 m. lapkri čio 23 d.]. Prieiga per internet ą: . 7. COURTENAY – THOMPSON, Tina. The great and the good . Film and TV tie-ins, The Bookseller, UK, August 6, 2004, 18. 8. DONSKIS, Leonidas. Delftas, arba Kaip gim ÷ „Mergina su perlo auskaru“. Iš Rašyk.lt [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005m. lapkri čio 8 d.]. Prieiga per internet ą: . 9. DRUNGILAS, Žydrūnas. Kieno „Diev ų miškas“?. Iš Durys ir gintaro lašai [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005 m. rugpj ūč io 11 d.]. Prieiga per internet ą: . 10. DUGUID, Mark. Literary Adaptation [interaktyvus]. Iš British Film Institute , 2003 [ži ūr÷ta 2005m. geguž ÷s 12 d.]. Prieiga per internet ą: . 11. FANTOMAS, Nemiga. Šaltasis kalnas. Iš Rasyk.lt [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005 m. lapkri čio 28 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,booksView.view;id,1753>.

12. Film and Literature. A Comparative Approach to Adaptation. Edited by Aycock Wendell and Schoenecke Michael. Texas Teach University Press, Studies in Comparative Literature, No. 19, 1988. 192 p. ISSN 00307403345. 13. Film theory and criticis: introd. readings. Edited by Mast Gerald, Cohen Marshall. Oxford, New York: Oxford University press, 1985. XXI, 852 p. ISBN 0-19-503573-9: 600 tl. 14. Filmai.lt [interaktyvus], 2002 - [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internet ą: . 15. Frankfurt Book Fair [interaktyvus]. Frankfurt Book Fair, 2005 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 12 d.]. Prieiga per internet ą: . 16. Yahoo movies [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 14 d.]. Prieiga per internet ą: . 17. JAUNIŠKIS Vaidas. Haris Poteris moko pasaul į stebukl ų. Iš Naujienos [interaktyvus], 2001[ži ūr÷ta 2005 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internet ą: . 18. Kinas.info [interaktyvus]. 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. lapkri čio 25 d.]. Prieiga per internet ą . 19. Kinas [interaktyvus]. Iš Meno Lietuva [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internet ą: . 20. Kinas Lietuvoje [interaktyvus]. Iš Laisvoji enciklopedija – Vilkpedija , 2003 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internet ą: . 21. Kinas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 7 d.]. Prieiga per internet ą: . 22. Kino.Takas [interaktyvus], iš AB Lietuvos telekomas, Vilnius [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 29 d.]. Prieiga per internet ą: . 23. Klasikin ÷ lietuvi ų literat ūra: antologija [interaktyvus]. Vilnius: Mokslinink ų sąjungos institutas, 2002 [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 10 d.]. Prieiga per internet ą: < http://anthology.lms.lt/lindex.html >. 24. Lietuviškos knygos [interaktyvus]. Vilnius: Lietuviškos knygos, 2001-2005 [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 4 d.]. Prieiga per internet ą: . 25. Lietuvi ų literat ūros enciklopedija [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internet ą: . 26. Lietuvos kino studija [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internet ą: . 27. Lietuvos nacionalin ÷ biblioteka [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internet ą:.

28. MACAITIS, Saulius. Aušra prie Nemuno. Iš Lietuvi ų film ų centras [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per internet ą: . 29. MACAITIS Saulius. Ignotas gr įžta namo. Iš Šiaur ÷s At ÷nai [interaktyvus] 2003 [ži ūr÷ta 2005m. sausio 5 d.]. Prieiga per internet ą: . 30. MACAITIS, Saulius. Kai susilieja up ÷s. Iš Lietuvi ų film ų centras [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 9 d.]. Prieiga per internet ą: . 31. MACAITIS, Saulius. Kalvio Ignoto teisyb ÷. Iš Lietuvi ų film ų centras [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 3 d.]. Prieiga per internet ą: . 32. MACAITIS, Saulius. Kareivis – Lietuvos gyn ÷jas. Iš Lietuvi ų film ų centras [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 6 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.lfc.lt/lt/Page=AMovieList&ID=3676&GenreID=454&Y=1921&C=>. 33. MACAITIS, Saulius. Tas prakeiktas nuolankumas. Iš Lietuvi ų film ų centras [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 2 d.]. Prieiga per internet ą: . 34. MACAITIS, Saulius. Žydrasis horizontas. Iš Šiaur ÷s At ÷nai [interaktyvus], 2003 [ži ūr÷ta 2005 m. balandžio 3 d.]. Prieiga per internet ą: . 35. MACAITIS, Saulius. 100 žymi ųjų pasaulio film ų. Vilnius: Vaga, 2000. 320 p. ISBN: 5415014780. 36. MALCIEN ö, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža (1919 – 1970). Vilnius: Mintis, 1974. 173 p. ISBN 00307121008. 37. Melofanas [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. lapkri čio 8 d.]. Prieiga per internet ą:. 38. Mergina su perlo auskaru. Iš Patogu pirkti [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005m. lapkri čio 9 d.]. Prieiga per internet ą: . 39. MIKALAUSKAS, Vytautas. Kinas Lietuvoje. Vilnius: Margi raštai, 1999. 447 p. ISBN: 9986092019. 40. MILLER, Jonathan. Subsequent performances. New York, U.S.A.: Elisabeth Sifton Books, Viking, 1986. 253 p. ISBN: 067081234X. 41. MISI ŪNAS, Remigijus. Knyg ų leidyba pasaulyje. Vilnius: Versus Aureus, 2003. 167 p. ISBN 9955961333.

42. MISI ŪNAS, Remigijus. Leidyba ir platinimas. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedra, 2000. 178 p. 43. Oskaras ir Liusinda: anotacija. Iš Tyto Alba [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005m. rugpj ūč io 7 d.]. Prieiga per internet ą: . 44. PARKINSON, David. Kino istorija. Vilnius: R. Paknio leidykla, 1999. 264 p. ISBN: 9986830176. 45. PAUKŠTYT ö, Rasa. Kinas Lietuvoje. Lietuvi ų kinas 1990–2003 metais. Lietuvi ų kinas: jo finansavimas ir sklaida – "tada" ir dabar. Iš Mediadesk [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 15 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.mediadesk.lt/387>. 46. PAUKŠTYT ö, Rasa. Kinas Lietuvoje. Lietuvi ų kinas 1990–2003 metais. Iš Mediadesk [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 15 d.] Prieiga per internet ą: < http://www.mediadesk.lt/388>. 47. Pereira liudija: anotacija. Iš Tyto Alba [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005m. rugpj ūč io 7 d.]. Prieiga per internet ą: . 48. Publishing News [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 7 d.]. Prieiga per internet ą:. 49. Publishers Weekly [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 7 d.]. Prieiga per internet ą:. 50. RIMGAILIEN ö, Zina. Linkiu stebuklo. Iš Švietimas [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internet ą: . 51. RO ČKIEN ö, Kora. Aps ÷sti spalv ų. Mergina su perlo auskaru. Iš 7 meno dienos [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005m. lapkri čio 8 d.]. Prieiga per internet ą: . 52. Šis paukštis yra varnas: anotacija. Iš VAGA [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005m. rugpj ūč io 9 d.]. Prieiga per internet ą: . 53. Tamsus vanduo [interaktyvus], 2005 [ži ūr÷ta 2005m. gruodžio 5 d.]. Prieiga per internet ą: . 54. The Bookseller [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 30 d.]. Prieiga per internet ą: . 55. The British Film Institute [interaktyvus]. GB: The British Film Institute, [ži ūr÷ta 2005 m. geguž ÷s 2 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.bfi.org.uk/>.

56. The Internet Movie Database [interaktyvus]. 1990-2006 [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 12 d.]. Prieiga per internet ą: . 57. Vaidybiniai filmai. Iš Skynet Film Studio [interaktyvus], 1996-2004, [ži ūr÷ta 2005 m. lapkri čio 13 d.]. Prieiga per internet ą: . 58. VALIULIS, Skirmantas. Trumpa lietuvi ų kino istorija. 1990–2004. Iš Literat ūra ir menas [interaktyvus], 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 4 d.]. Prieiga per internet ą: . 59. VALIULIS, Skirmantas. Vyr ų miškas [interaktyvus]. Iš Nemuno , Nr. 45, 2005 11 17. Kaunas, 2005 [ži ūr÷ta 2005 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per internet ą: . 60. WALTER, Richard. Screenwriting. New York: A Plume Books, 1988. 256 p. ISBN: 0452263476. 61. ВЕЛИГЖАНИНА , Анна . « Дети Арбата »: На съемках у мужа Меньшовой Игоря Гордина начался роман . Iš Komsomolskaja Pravda [interaktyvus] 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: . 62. БЕЛИЛОВСКАЯ , Мария . Сезон экранизаций . Iš Книжное обозрение , 2004 [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 1 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.knigoboz.ru/news/news1423.html >. 63. Дети Арбата . Iš Ruskino [interaktyvus] 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: . 64. Дети Арбата . Iš Serials.ru [interaktyvus] 2004 [ži ūr÷ta 2005 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internet ą: . 65. КЛОД , Бейли . Кино : фильмы , ставшие событиями ., [ перевод с французского В.М. Кислова , Н.М. Фарфель ]. Санкт Петербург : Академический проект , 1998. 234 p. ISBN 573310127X. 66. КРАКАУЭР , Зигфрид . Природа фильма : реабилитация физической реальности . Москва : Искуство , 1974. 423 p. 67. ЛЕТАЕВ , Андрей . Роман с романом . Iš Книжное обозрение , 2003 [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą: . 68. Литература и кино . Сборник статей . Под . ред . Н. С. Горницкой . Москва : Просвещение , 1965. 320p.

69. ЦЫРКУН , Нина . Cредний план . Iš Книжное обозрение , 2004 [interaktyvus], [ži ūr÷ta 2005 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internet ą: < http://www.knigoboz.ru/news/news2406.html >.

PUBLISHING AND BOOK ADAPTING: UNUSED POTENTIALITY IN LITHUANIA (SUMMARY)

Ina Kiseliova

Never before in Lithuania the relation between the processes of book adapting and publishing was analysed. Publishing Houses and Films Companies in foreign countries have a sustained practice of cooperation while in Lithuania these are still quite different ranges. Publishers do not make use of the potential of film produce. Therefore a film and a book is a mutual advertisement and promotion. The consequence of this process is not valued enough. The joint processes of screening, adaptation and publishing in foreign countries, the lack of these processes in Lithuania, the synthesis betweeen literature and cinema are analysed in this work. The object of the master’s work is the joint processes of screening, adapting and publishing in Lithuania and other countries. The purpose is to analyse the ways of advertising and promoting the screen adapted books and to offer suggestions to Lithuanian publishers. Work tasks are to discuss the development and importance of screen adapting in foreign countries, to analyse book’s influence to the popularity of the film and film’s to the book, to overlook the advertising processes of screen adapted books in other countries, to dispute the most popular and influential to publishing adaptations, to measure the number of adaptations in Lithuanian cinema, to analyse the position of Lithuanian publishers to the potential of advertising adapted books, to explore the points of publishing adapted books in Lithuania, to offer suggestions to Lithuanian publishers in order to promote and advertise the adapted books and other connected with cinema. By using theorical methods: comparative method, the method of generalization, the analysis of literature and other repositories and empirical methods: the analysis of documents, the method of observation, conversation, unstructured interview, the following results were achieved. The publishers in other countries advertise and promote the adapted books in nearly all possible ways. The series of national and foreign adapted novels, special periodical with information about adapted books are published, special actions and presentations are taking place, many other ways of advertising are used. The series of adapted books are exhibited in international book-fairs, special forums of cinema and literature, during which publishers can get all the information about the new literature connected with cinema, adapted and target books for adaptation, books written according to a films, screenplays, etc. It is also possible to buy copyright of these books in such forums.

Neither of these processes proceed in Lithuania, that is why this work was written – to take notice of unused potentiality in publishing. The ways of advertising and promoting the screen adapted books were analysed and the suggestions to Lithuanian publishers were offered with the hope the well known process in the other countries to start in Lithuania.

PRIEDAI

1 priedas. Ekranizacijos Lietuvos kine iki 1990 m.

Filmo pavadinimas, suk ūrimo metai, Ekranizuoto literat ūros Scenarijaus autorius studija ir režisierius kūrinio autorius ir pavadinimas 1. 1928 / Kareivis – Lietuvos gyn ÷jas plkn. Vladas Braziulevi čius Laikomas dingusiu. Jurgis Linartas 2. 1931 / Jonukas ir Onut ÷ Jurgis Linartas, Vladas Sipaitis „Akis“, laikomas dingusiu. Jurgis Linartas, Vladas Sipaitis 3. 1947 / Maryt ÷ Fiodoras Knor ÷ „Mosfilm“ ir LKS 4. 1953 / Aušra prie Nemuno Juozas Baltušis, Jevgenijus „Lenfilm“ ir LKS Gabrilovi čius Aleksandr Faincimer 5. 1956 / Ignotas gr įžo namo Aleksandras Gudaitis- Aleksejus Spešnevas LKS Guzevi čius „Kalvio Ignoto Aleksandr Razumnyj teisyb ÷“ 6. 1956 / Tiltas Jonas Dovydaitis Lietuvos menini ų ir kronikini ų film ų kino studija 7. 1957 / Žydrasis horizontas Romualdas Lankauskas LKS Vytautas Mikalauskas 8. 1957 / Kol nev ÷lu... Michailas Antonenkovas, Ilja Rud- Lietuvos menini ų ir kronikini ų film ų Gercovskis (Rudas), Jefraimas studija Sevela Julijus Fogelmanas, Vytautas Žalakevi čius 9. 1958 / Kalakutai Augustinas Gricius LKS Vytautas Mikalauskas 10. 1959 / Julius Janonis Jonas Mackonis-Mackevi čius LKS Balys Bratkauskas, Vytautas Dabašinskas 11. 1959 / Adomas nori b ūti žmogumi Vytauto Sirijos Giros apysaka Vytautas Sirijos Gira, Vytautas LKS „Buenos Air ÷s“ Žalakevi čius Vytautas Žalakevi čius 12. 1960 / Gyvieji didvyriai I novel ÷ „Mums nebereikia“. I novel ÷ „Mums nebereikia“. LKS Pagal Juozo Baltušio novel ę. Marijonas Giedrys II novel ÷ „Lakštingala“. Pagal II novel ÷ „Lakštingala“. Vytautas Petro Cvirkos novel ę. Žalakevi čius III novel ÷ „Paskutinis š ūvis“. Henrikas Šablevi čius IV novel ÷ „Gyvieji didvyriai“. Algimantas Čekuolis, Vytautas Žalakevi čius 13. 1961 / Svetimi Antanas Jonynas, Juozas Pož ÷ra LKS Marijonas Giedrys 14. 1961 / Kanonada Vytautas Rimkevi čius LKS Ar ūnas Žebri ūnas, Raimondas Vabalas

15. 1961 / Kai susilieja up ÷s Pagal Petrusio Brovkos Jevgenijus Šilovas LKS, Lietuvoje išliko fragmentai. (Baltarusija) roman ą 16. 1962 / Žingsniai nakt į Vladas Moz ūri ūnas LKS Raimondas Vabalas 17. 1963 / Vienos dienos kronika Vytautas Žalakevi čius LKS Vytautas Žalakevi čius 18. 1964 / Paskutin ÷ atostog ų diena Jurijus Nagibinas, Anatolijus LKS Čer čenka, Ar ūnas Žebri ūnas Ar ūnas Žebri ūnas 19. 1964 / Marš, marš, tra-ta-ta! Grigorijus Kanovi čius, Ilja Rud- Raimondas Vabalas Gercovskis, Raimondas Vabalas 20. 1965 / Niekas nenor ÷jo mirti Vytautas Žalakevi čius LKS Vytautas Žalakevi čius 21. 1965 / Egl ÷, žal čių karalien ÷ Pagal lietuvi ų liaudies pasak ą Eduardas Balsys, Algimantas LKS Mockus Vytautas Grivickas, Algimantas Mockus 22. 1966 / Naktys be nakvyn ÷s Vladimiras Ognevas LKS Gediminas Karka, Algirdas Araminas 23. 1966 / Mažasis princas Antoine de Saint-Exupery Ar ūnas Žebri ūnas LKS „Mažasis princas“ Ar ūnas Žebri ūnas 24. 1966 / Laiptai į dang ų Mykolas Sluckis „Laiptai į Mykolas Sluckis, Raimondas Raimondas Vabalas dang ų“ Vabalas 25. 1967 / Surask mane Grigorijus Kanovi čius, Vytautas LKS Rimkevi čius Algirdas Araminas 26. 1967 / Suaugusi ų žmoni ų žaidimai Algirdas Pocius „Žlugimas“, Dvi novel ÷s. LKS Raimundas Kašauskas 1. Algirdas Pocius, Ilja Rud- Algimantas Kundelis, Ilja Rud-Gercovkis „Dideli ų žmoni ų žaidimai“ Gercovskis 2. Pranas Jackevi čius (Morkus), Algimantas Kundelis, Raimondas Kašauskas 27. 1967 / Pos ūkis Levas Kazarinskis, Borisas LKS Jermolajevas 28. 1968 / Kai aš mažas buvau Mati Unto apysaka „Lik Icchokas Meras, Algirdas Araminas LKS sveikas, rudas katine“ 29. 1968 / Jausmai Egono Livo romanas Vytautas Žalakevi čius LKS „Velniakaulio dvyniai“ Almantas Grikevi čius, Algirdas Dausa 30. 1969 / Mano Irena Vytautas Dabašinskas 31. 1969 / Gražuol ÷ Jurijus Jakovlevas LKS Ar ūnas Žebri ūnas 32. 1969 / Birželis, vasaros pradžia Icchokas Meras, Raimondas Raimondas Vabalas Vabalas 33. 1969 / Ave, vita! Grigorijus Kanovi čius, Vytautas LKS Žalakevi čius Almantas Grikevi čius 34. 1970 / Vyr ų vasara Aleksandras Jurovskis, dalyvaujant LKS Sauliui Šalteniui Marijonas Giedrys 35. 1970 / Tas prakeiktas nuolankumas Juozo Tumo-Vaižganto Vytaut ÷ Žilinskait ÷ LKS apysaka „D ÷d÷s ir d ÷dien ÷s“ 36. 1970 / Visa teisyb ÷ apie Kolumb ą Vytautas Žalakevi čius Vytautas Žalakevi čius 37. 1971 / Žaizdos žem ÷s m ūsų Edvardas Uldukis, Grigorijus LKS Kanovi čius

Marijonas Giedrys 38. 1971 / Tadas Blinda Rimantas Šavelis 7 Balys Bratkauskas 39. 1971 / Maža išpažintis Vytautas Bubnys Algirdas Araminas, Icchokas Meras Algirdas Araminas „Arberonas“ 40. 1971 / Akmuo ant akmens Pranas Jackevi čius (Morkus), LKS Raimondas Vabalas Raimondas Vabalas 41. 1972 / Ties riba Grigorijus Kanovi čius, Saulius Raimondas Vabalas Šaltenis 42. 1972 / Tas saldus žodis laisv ÷ LKS Vytautas Žalakevi čius 43. 1972 / Herkus Mantas Juozas Grušas „Herkus Saulius Šaltenis LKS Mantas“ Marijonas Giedrys 44. 1973 / Naktibalda Jurij Jakovlev LKS Ar ūnas Žebri ūnas 45. 1973 / Laimingas, laim ÷s nerad ęs Algirdas Araminas LKS Algirdas Araminas 46. 1973 / Kur iškeliauja pasakos Leonidas Jacinevi čius Leonidas Jacinevi čius LKS „R ūgštyni ų laukas“ Algirdas Dausa 47. 1974 / Žvangutis Kazys Saja LKS Gytis Lukšas 48. 1974 / Velnio nuotaka Kazys Boruta „Baltaragio Ar ūnas Žebri ūnas, Sigitas Geda LKS mal ūnas“ Ar ūnas Žebri ūnas 49. 1974 / Saduto t ūto Vytautas Žalakevi čius LKS Almantas Grikevi čius 50. 1974 / Perskeltas dangus Vytautas Bubnys „Po vasaros Marijonas Giedrys, Romualdas LKS dangum“ Gudaitis Marijonas Giedrys 51. 1975 / Smokas ir Mažylis Jacko Londono romano Pranas Morkus, Raimondas Vabalas Raimondas Vabalas „Smokas Belju“ motyvais 52. 1975 / Atpildo diena Pranas Morkus LKS Algimantas Puipa, Stasys Motiej ūnas 53. 1976 / Virto ąžuolai Juozo Baltušio "Parduot ų Virgilijus Čepaitis, Gytis Lukšas LKS vasar ų" romano dalis "Virto ąžuolai" 54. 1976 / Sodyb ų tušt ÷jimo metas Jonas Avyžius „Sodyb ų Romualdas Granauskas LKS tušt ÷jimo metas“ Almantas Grikevi čius 55. 1976 / Ilga kelion ÷ prie j ūros Isaakas Fridbergas, Grigorijus LKS Kanovi čius Algirdas Araminas 56. 1977 / Riešut ų duona Sauliaus Šaltenis „Riešut ų Saulius Šaltenis Ar ūnas Žebri ūnas duona“ 57. 1977 / Mano vaikyst ÷s ruduo Juozo Apu čio proza Juozas Aputis LKS Gytis Lukšas 58. 1977 / Mainai Jurijaus Trifonovo apysaka Pranas Morkus, Raimondas Vabalas Raimondas Vabalas 59. 1978 / Pasigail ÷k m ūsų Vytautas Radaitis

7 1987 m. R. Šavelis paraš ÷ ir roman ą tuo pa čiu pavadinimu.

LKS Algirdas Araminas 60. 1978 / Nes ÷tų rugi ų žyd ÷jimas Vytautas Bubnys „Nes ÷tų Marijonas Giedrys LKS rugi ų žyd ÷jimas“ Marijonas Giedrys 61. 1979 / Veidas taikinyje pagal G. K. Čestertono LKS noveles Almantas Grikevi čius 62. 1979 / Sužeista tyla Juozas Pož ÷ra LKS Algimantas Kundelis 63. 1979 / Muzikinis maratonas LKS Andrius Šiuša, Romualdas Poškaitis 64. 1979 / Mažos m ūsų nuod ÷m÷s Henrikas Šablevi čius, Stasys LKS Lipskis Henrikas Šablevi čius 65. 1979 / Kaimynai Juozas Paukštelis „Kaimynai“ Valentina Paukštelyt ÷, Vidmantas LTV Ba čiulis Vidmantas Ba čiulis 66. 1979 / Greitis – mano dievas 1979 Raimundas Banionis 67. 1980 / Žaltvyksl ÷s LKS Gytis Lukšas 68. 1980 / Rungtyn ÷s nuo 9 iki 9 Ri čardas Gavelis Raimondas Vabalas 69. 1980 / Kelion ÷ į roj ų Hermann Sudermann Saulius Šaltenis LKS „Kelion ÷ į Tilžę“ Ar ūnas Žebri ūnas 70. 1980 / Faktas Vytautas Žalakevi čius LKS Almantas Grikevi čius 71. 1981 / Arkliavagio dukt ÷ Antanas Vienuolis „Iš mano Petras Dirg ÷la, Rimantas Šavelis LKS atsiminim ų“ motyvais Algimantas Puipa 72. 1981 / Amerikoniškoji tragedija Teodoras Dreizeris LTV „Amerikoniškoji tragedija“ Marijonas Giedrys 73. 1982 / Vasara baigiasi ruden į Romualdas Granauskas LKS Gytis Lukšas 74. 1982 / Turtuolis vargšas Irwin Shaw „Turtuolis LKS vargšas“ Ar ūnas Žebri ūnas 75. 1982 / Barbora Radvilait ÷ Grušas „Barbora Radvilait ÷“ LTV Vidmantas Ba čiulis 76. 1982 / Atsiprašau Vytautas Žalakevi čius LKS Vytautas Žalakevi čius 77. 1982 / Angl ų valsas John Galsworthy „Džoja“ LKS Gytis Lukšas 78. 1983 / Skrydis per Atlant ą Juozas Glinskis, Raimondas LKS Vabalas Raimondas Vabalas 79. 1983 / Moteris ir keturi jos vyrai Pagal Holgerio Drachmanno Algimantas Puipa LKS novel ę Algimantas Puipa 80. 1983 / Jo žmonos išpažintis Vytautas Žalakevi čius

LKS Almantas Grikevi čius 81. 1984 / Susid ūrimas Mykolas Sluckis „Saul ÷ Isaakas Fridbergas LKS vakarop“ motyvais Isaakas Fridbergas 82. 1984 / Mano mažyt ÷ žmona Rimantas Šavelis LKS Raimundas Banionis 83. 1985 / Vakar ir visados LKS Gytis Lukšas 84. 1985 / Nakties paklyd ÷liai Isaakas Fridbergas LKS Isaakas Fridbergas 85. 1986 / Šešiolikme čiai Raimundas Banionis 86. 1986 / Visi prieš vien ą LKS A. Pozdniakovas 87. 1986 / Vilkolakio p ÷dsakai Aleksandr Lapšin, Vladimir LKS Vesenskij Almantas Grikevi čius 88. 1986 / Kas nužud ÷ Ugo Vin čero? Almantas Grikevi čius 89. 1986 / Elektronin ÷ senel ÷ LKS Algimantas Puipa 90. 1986 / Chameleono žaidimai Žanas Polis Sartras „Tiktai Ar ūnas Žebri ūnas LKS tiesa“ Ar ūnas Žebri ūnas 91. 1987 / Savaitgalis pragare Vytautas Žalakevi čius LKS Vytautas Žalakevi čius 92. 1987 / Amžinoji šviesa Rimantas Šavelis Apysaka Rimantas Šavelis LKS „Amžinoji šviesa“ Algimantas Puipa 93. 1988 / Vilius Karalius Ieva Simonaityt ÷ „Vilius Vidmantas Ba čiulis Betacam , LTV Karalius“ Vidmantas Ba čiulis 94. 1988 / Neatmenu tavo veido Leonidas Jacinevi čius LKS Raimundas Banionis 95. 1988 / M ÷nulio pilnaties metas Ar ūnas Žebri ūnas LKS Ar ūnas Žebri ūnas 96. 1988 / Iš ÷jusiems negr įžti Marius Katiliškis „Iš ÷jusiems Almantas Grikevi čius negr įžti“ 97. 1988 / Gyvenimas po klevu Romualdas Granauskas LTV „Gyvenimas po klevu“ Kazimieras Musnickas

98. 1988 / Advokatas LKS 99. 1989 / Žuvies diena Jolitos Skablauskait ÷s Liucija Armonait ÷, Regina LKS apsakym ų motyvais Vosyli ūt÷ Algimantas Puipa 100. 1989 / Pabudimas Antanas Šk ÷ma „Pabudimas“ LKS Jonas Vaitkus 101. 1989 / Don Žuanas Žanas Batistas Moljeras „Don LKS Žuanas“ Jonas Vaitkus

102. 1989 / Atleisk mums, Viešpatie! Pär Lagerkvist apysaka Vida Mikšyt ÷, Bronius Morkevi čius Betacam, LTV „Budelis“ Bronius Morkevi čius 103. 1990 / Žal čio žvilgsnis Saulius Tomas Kondrotas Saulius Tomas Kondrotas Gytis Lukšas „Žal čio žvilgsnis“ 104. 1990 / Vaikai iš „Amerikos“ viešbu čio LKS Raimundas Banionis 105. 1990 / Strazdas – žalias paukštis S. Gedos poema „Strazdas“ Jonas Vaitkus 106. 1990 / Miškais ateina ruduo Marius Katiliškis „Miškais Raimondas Vabalas Raimondas Vabalas ateina ruduo“ 107. 1990 / Bilietas iki Tadž Mahalo Rimantas Šavelis „Fabijonas“ Rimantas Šavelis Algimantas Puipa 108. 1990 / Aš esu Romas Lileikis, Stasys Motiej ūnas Romas Lileikis, Stasys Motiej ūnas

2 priedas. Ekranizacijos Lietuvos kine po 1990 m.

Filmo pavadinimas, suk ūrimo metai, Ekranizuoto iterat ūros Scenarijuas autorius studija, režisierius kūrinio autorius ir pavadinimas 1. 1991 / Žem ÷s keleiviai Rimantas Šavelis Gytis Lukšas 2. 1991 / Trys dienos Šar ūnas Bartas Šar ūnas Bartas 3. 1991 / Ir ten krantai sm ÷l÷ti Algimantas Puipa Algimantas Puipa 4. 1992 / Žv ÷ris, kylantis iš j ūros Jevgenijus Zamiatinas Vytautas Žalakevi čius Vytautas Žalakevi čius „Potvynis“ 5. 1992 / Valdžia Martinas Zyvertas „Valdžia“ Juozas Sabolius Betacam, LTV Juozas Sabolius 6. 1992 / Sukultas ąsotis Vidmantas Ba čiulis Betacam, LTV Vidmantas Ba čiulis 7. 1992 / Džiazas Juozas Grušas „Meil ÷, Raimundas Banionis, Marius Raimundas Banionis džiazas ir velnias“ Daškus, Rimantas Šavelis 8. 1993 / Nusišypsok mums, Viešpatie Grigorijus Kanovi čius Almantas Grikevi čius „Nusišypsok mums, viešpatie“ 9. 1993 / Ir jis pasak ÷ jums sudie Eduardas Cinzas „Moriso Andrius Šiuša Andrius Šiuša Bredo užrašai“ 10. 1994 / Rojuje irgi sninga Gintautas Dailyda, Audrius Juz ÷nas Audrius Juz ÷nas 11. 1994 / Procesas Franzas Kafka „Procesas“ Algimantas Puipa Betacam Algimantas Puipa 12. 1994 / Mediniai laiptai Vidas Rašinskas, Alvydas Bausys Litnek Vidas Rašinskas 13. 1995 / Žaibo nušviesti J. Skablauskait ÷s knygos Algimantas Puipa Algimantas Puipa 14. 1995 / Valentina Antanas Vai čiulaitis „Tavo Vidmantas Ba čiulis veido šviesa“ 15. 1995 / Koridorius Šar ūnas Bartas „Studija Kinema“ kartu su WDR, TV

Ventures (Vokietija) Šar ūnas Bartas 16. 1996 / M ūsų nedaug Šar ūnas Bartas „Studija Kinema“, „Gemini films“ (Pranc ūzija), „Madragoa filmes“ (Portugalija) Šar ūnas Bartas 17. 1997 / Vilko dant ų karoliai Leonardas Gutauskas „Vilko Algimantas Puipa, Rimantas Šavelis Algimantas Puipa dant ų karoliai“ 18. 1997 / Namai Šar ūnas Bartas, Katerina Golubeva „Studija Kinema“, „Gemini films“ (Pranc ūzija), „Mandragoa filmes“ (Portugalija) Šar ūnas Bartas 19. 1997 / M ÷nulio Lietuva Saulius Šaltenis Gytis Lukšas 20. 1999 / Kiemas Valdas Navasaitis Valdas Navasaitis 21. 1999 / Elz ÷ iš Gilijos Ernstas Wichertas „Šaktarpis“ Vytautas Žalakevi čius Algimantas Puipa 22. 2000 / Laisv ÷ Vytautas Žalakevi čius „Studija Kinema“, „Gemini films“ (Pranc ūzija), „Madragoa filmes“ (Portugalija) Šar ūnas Bartas 23. 2002 / Nuomos sutartis Kristijonas Vildži ūnas Kristijonas Vildži ūnas 24. 2003 / Vienui vieni Juozas Lukša-Daumantas Almantas Grikevi čius, Pranas Jonas Vaitkus „Partizanai“ Morkus 25. 2003 / Jonukas ir Grytut ÷ Broliai Grimai „Jonukas ir Vytautas V. Landsbergis A Propos Grytut ÷“ Vytautas V. Landsbergis 26. 2004 / Stiklo šalis Vanda Juknait ÷ „Stiklo šalis“ Janina Lapinskait ÷ 27. 2005 / Septyni nematomi žmon ÷s „Kinemos grup ÷“, „Gemini Films“ (Pranc ūzija), „Madragoa Filmes“ (Portugalija), „Roaring Films“ (Olandija) Šar ūnas Bartas 28. 2005 / Paskutiniai Br ÷meno Broliai Grimai „Br ÷meno muzikantai muzikantai“ Keistuoli ų teatras Vaidas Lekavi čius 29. 2005 / Diev ų miškas Balys Sruoga „Diev ų miškas“ Algimantas Puipa

3 priedas. Ekranizacijos „Forum cinemas“ 2005 m. spalio m ÷nesio 45 pelningiausi ų film ų s ąraše

Filmas Ekranizuoto literat ūros Premjeros data kūrinio autorius ir pavadinimas 1. Diev ų miškas B. Sruoga „Diev ų miškas“ 2005 09 23 (Forrest of the Gods) 2. Broliai Grimai 2005 10 07 (The Brothers Grimm) 3. Devintoji kuopa 2005 10 21 (Deviataja Rota; 9 Brigade)

4. Transporteris 2 2005 10 14 (Transporter 2) 5. Doom 2005 10 21 (Doom) 6. Paskutiniai Br ÷meno muzikantai Broliai Grimai „Paskutiniai 2005 09 30 Br ÷meno muzikantai“ 7. Urvas 2005 09 30 (The Cave) 8. Vyras už pinigus 2: žigolo Europoje 2005 09 23 (Deuce Bigalow: European Gigolo) 9. Legenda apie Zoro 2005 10 28 (The Legend of Zorro) 10. Raktas 2005 09 23 (The Skeleton Key) 11. Venecijos pirklys Viljamas Šekspyras 2005 09 30 (Merchant of Venice) „Venecijos pirklys“ 12. Pakil ęs iš pelen ų 2005 09 16 (Cinderella Man) 13. Įvartis 2005 10 07 (Goal!) 14. Broliai 2005 10 07 (Four Brothers) 15. Sl ÷pkit pamerges! 2005 09 09 (Wedding Crashers) 16. Hazardo ketvertukas 2005 09 30 (Dukes of Hazzard) 17. Čarlis ir šokolado fabrikas Roaldas Dahlas „ Čarlis ir 2005 09 02 (Charlie and the Chocolate Factory) šokolado fabrikas“ 18. Europudingas 2: Rusijos l ÷lyt ÷s 2005 10 14 (Les Poupees Russes / The Russian Dolls) 19. Pasiimk mano akis 2005 09 23 (Take My Eyes) 20. Juvelyr ų krantin ÷ 36 2005 10 21 (36 Quai des Orfevres) 21. Fantastiškas ketvertas 2005 08 26 (The Fantastic Four) 22. Padangi ų gimnazija 2005 10 28 (Sky High) 23. 11 beprotišk ų užduo čių 2005 08 26 (11 comendements) 24. Tramdomieji 2005 10 28 (The Jacket) 25. Tamsus vanduo Koji Suzuki „Tamsus 2005 08 05 (Dark Water) vanduo“ 26. Sala 2005 08 19 (The Island) 27. Amitvilio košmaras Jay Anson „Amitvilio 2005 07 01 (Amityville Horror) košmaras“ 28. Tušti namai 2005 09 16 (Bin Jip) 29. Berniuko Rykliuko ir Lavos 2005 07 29 mergait ÷s nuotykiai trimat ÷je erdv ÷je (The Adventures of Shark Boy & Lava Girl in 3-D) 30. Naktinis reisas 2005 09 02 (Red Eye)

31. Mano žmona – ragana 2005 08 12 (Bewitched) 32. Aštuonios moterys Robert Thomas „8 moterys“ 2002 08 30 (8 Femmes) 33. Devynios dainos 2005 10 14 (9 Songs) 34. Didysis pab ÷gimas 2005 09 23 (The Great Raid) 35. Skrydžio planas Išankstiniai seansai (Flightplan) 36. Herbis: Lenktyni ų asas 2005 08 19 (Herbie: Fully Loaded) 37. Ne anyta, o monstras 2005 07 22 (Monster in Law) 38. Vaško namai 2005 07 15 (House of Wax) 39. Ponas ir ponia Smitai 2005 06 10 (Mr. And Mrs. Smith) 40. Mirusi ųjų žem ÷ 2005 09 09 (Land of The Dead) 41. Vargšai giminai čiai Išankstiniai seansai (Bednyje rodstveniki) 42. Vilk ų imperija Jean-Christophe Grange 2005 08 12 (L'Empire des Loups) „Vilk ų imperija“ 43. Uošvio tvirtov ÷ 2005 06 03 (Guess Who) 44. Zebriukas Dryžius 2005 04 22 (Racing Stripes) 45. Ekstremal ūs žudikai 2005 06 10 (New Police Story)