Epochų juosta Renesansas 1583 Baigiasi Livonijos karas.

1582 1543 1558 Išleidžiama Motiejaus Abraomas Kulvietis Prasideda Livonijos karas – Strijkovskio pirmoji Vilniuje įsteigia klasikinę Rusijos karas su Baltijos išspausdinta Lietuvos mokyklą būsimiems jūros baseino valstybėmis istorija. studentams rengti. (Livonija, vėliau LDK, ATR 1522 ir Švedija). 1588 Vilniuje Pranciškus Skorina 1543 išspausdina pirmąją knygą Priimamas III Lietuvos 1564 LDK. Abraomas Kulvietis Statutas, parengtas parašo pirmą Lietuvos LDK kariuomenė sumuša vadovaujant Leonui reformacinį kūrinį Rusijos kariuomenę Ulos Sapiegai. (I įsigaliojo 1523 „Tikėjimo išpažinimas“. mūšyje. 1529, II –1566.) Išleidžiama Mikalojaus Husoviano lotynų kalba 1544 1569 1592 XVI a. pirmasis ketvirtis parašyta poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir Įkuriamas Karaliaučiaus Lietuvoje įsikuria Jėzuitų Išleidžiama Jono Radvano Sudaromi du Lietuvos metraščių medžioklę“, pristatanti LDK universitetas. ordinas. lotynų kalba parašyta sąvadai – Vidurinysis ir Platusis; kaip didingą civilizuotą šalį. poema „Radviliada“. juose perteikiama to meto LDK valdžios ideologija. 1547 1569 1525 1595 Karaliaučiuje išleidžiama Liubline sudaryta sutartis, apie 1445 1517 Prūsijos kunigaikštystė (su pirmoji lietuviška kuria LDK ir Lenkijos Išleidžiamas Mikalojaus Mažąja Lietuva), valdoma knyga – Martyno Mažvydo karalystė susijungė į Daukšos verstas Johanas Gutenbergas Martynas Liuteris Vitenberge kunigaikščio Albrechto parengtas „Katekizmas“. Lenkijos ir Lietuvos J. Ledesmos „Katekizmas“, Vokietijoje išspausdina paskelbia 95 tezes. Prasideda Brandenburgiečio, tampa Respubliką (nuo1582 1599 m. – J. Vujeko pirmąsias knygas. reformacijos judėjimas. pasaulietine valstybe. Abiejų Tautų Respublika). „Postilė“.

1500 1601

1572 1601 Andrius Volanas paskelbia Viljamas Šekspyras veikalą „Apie politinę arba sukuria tragediją pilietinę laisvę“. „Hamletas“.

Martynas Mažvydas Abraomas Kulvietis Andrius Volanas Mikalojus Kristupas Leonas Sapiega 1579 1601 (apie 1510–1563) (1510–1545) (apie 1530–1610) Radvila Našlaitėlis (1557–1633) Įkuriamas Vilniaus Išleidžiama Mikalojaus (1549–1616) universitetas. Kristupo Radvilos Našlaitėlio knyga „Kelionė į Jeruzalę“.

Mikalojus Husovianas Jonas Radvanas Mikalojus Daukša Viljamas Šekspyras (apie 1475 / 1485–po 1533) (apie XVI a. vidurį–po 1592) (apie 1532–1613) (William Shakespeare, 1564–1616) Epochų juosta Barokas

1650 1653

1586 LDK didikas Steponas Kristupas Karaliaučiuje išleidžiama Pacas pastatydina Šv. Teresės pirmoji lietuvių kalbos Mikalojaus Kristupo bažnyčią Vilniuje. gramatika lotynų kalba – Radvilos Našlaitėlio lėšomis Danieliaus Kleino Nesvyžiuje (dab. Baltarusija) „Grammatika Litvanica“. pastatoma pirmoji (manoma) 1650 LDK barokinė bažnyčia. Amsterdame išleidžiamas LDK 1654–1667 1629 karo inžinieriaus Kazimiero 1597 Semenavičiaus veikalas „Didysis ATR karas su Rusija Konstantinas Sirvydas išleidžia artilerijos menas“, kuriame pirmą (su pertraukomis). pirmąją originalią katalikišką Vilniuje pastatoma Šv. kartą pasaulyje rašoma apie postilę (pamokslų rinkinį) Dvasios cerkvė. raketų sukūrimą. lietuvių kalba „Punktai sakymų 1655 Dievo žodžio“. 1601 1610 1650 Pirmą kartą šalies istorijoje Rusijos caro pulkai užima Išleidžiama Mikalojaus Pastatyta 68 m aukščio 1619–1621 1632–1634 Dancige (Gdanske) išleidžiama sostinę Vilnių. Sostinė Kristupo Radvilos Našlaitėlio barokinė Šv. Jonų bažnyčios pirmoji spausdinta Lietuvos susigrąžinama 1661 m. laiškų forma parašyta knyga varpinė (aukščiausias Vilniuje pastatoma ATR karas su Rusija istorija lotynų kalba – „Kelionė į Jeruzalę“ (lotynų Vilniaus senamiesčio Šv. Kotrynos bažnyčia. (Smolensko karas) Alberto Kojalavičiaus-Vijūko kalba). pastatas). „Lietuvos istorijos pirmoji dalis“ 1655 (2 d. – 1669). 1620 1632 Pasirašoma Kėdainių sutartis 1604 1613 su Švedija. Vilniuje išleidžiamas Antverpene (Belgija) Vilniuje pradėta statyti Mikalojaus Kristupo Konstantino Sirvydo išleidžiama Motiejaus Šv. Kazimiero bažnyčia; ji Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu parengtas lenkų– Kazimiero Sarbievijaus poezijos 1655–1660 statoma Jėzuitų ordino ir ir lėšomis Amsterdame lietuvių–lotynų kalbų knyga su flamandų dailininko ATR valdovo Zigmanto išleidžiamas vienas žodynas (Dictionarum Peterio Pauliaus Rubenso ATR karas su Švedija (Šiaurės Vazos iniciatyva. tiksliausių LDK žemėlapių. trium linguarum). sukurtu antraštiniu puslapiu. karas).

1586 1668

1600–1629 1609–1618 1625 1667 ATR karas su Švedija ATR karas su Rusija. Kelne (Vokietijoje) išleidžiamas LDK didiko Kristupo (dėl Livonijos). pirmasis Motiejaus Kazimiero Zigmanto Paco lėšomis Sarbievijaus poezijos rinkinys. pradedamas statyti Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis.

1668 LDK karinio veikėjo Mykolo Kazimiero Paco iniciatyva Vilniuje pradedama statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Mikalojus Kristupas Konstantinas Sirvydas Motiejus Kazimieras Kazimieras Semenavičius Danielius Kleinas Albertas Kojalavičius- Radvila Našlaitėlis (apie 1579–1631) Sarbievijus (1595–1640) (apie 1600–1651) (1609–1666) Vijūkas (1609–1677) (1549–1616) Epochų juosta Apšvieta

1700–1721 1781 1791 Didysis Šiaurės karas – Rusijos–Švedijos karas, į Vokiečių filosofo Imanuelio Architektas Laurynas Stuoka- kurį įsitraukė daug Europos Kanto veikalas „Grynojo Gucevičius, remiamas vyskupo valstybių (ir ATR); po karo proto kritika“. Ignoto Jokūbo Masalskio, pradeda itin sustiprėja Rusijos galia. Vilniaus rotušės rekonstrukciją.

1783 1702 1735 1759 1791 Architektas Laurynas Švedijos kariuomenė užima Karaliaučiuje pirmą kartą Vilniaus universitete Stuoka-Gucevičius, remiamas Mažosios Lietuvos kalbininko, Vilnių ir dalį Lietuvos. išleidžiama visa Biblija įkuriama Astronomijos vyskupo Ignoto Jokūbo evangelikų liuteronų kunigo lietuvių kalba. observatorija. Masalskio, pradeda Vilniaus Gotfrydo Ostermejerio „Naujoji katedros rekonstrukciją. lietuvių kalbos gramatika“, joje 1706 pirmą kartą nagrinėjami ir 1747 1759–1761 lietuvių eilėdaros klausimai. Pirmoji pasaulietinė grožinės 1785 literatūros knyga lietuvių Išleidžiamas Mažosios Vilniuje išleidžiamas kalba – Mažosios Lietuvos Lietuvos kalbininko, pirmasis lietuviškas Tapytojas Pranciškus 1791 kalbininko, evangelikų evangelikų liuteronų kunigo elementorius „Mokslas Smuglevičius, vienas pirmųjų liuteronų kunigo Jono Šulco Pilypo Ruigio sudarytas skaitymo rašto“. klasicizmo kūrėjų Europoje, Priimama Gegužės trečiosios verstos „Ezopo pasakėčios“. „Lietuvių–vokiečių ir 1765–1775 vyskupo Ignoto Jokūbo konstitucija, pirmoji konstitucija vokiečių–lietuvių kalbų Masalskio užsakymu nutapo Europoje, antroji pasaulyje. žodynas“. 1760 Kristijonas Donelaitis rašo Vilniaus katedros paveikslus. 1709–1711 poemą „Metai“. Vilniuje išspausdinami pirmieji laikraščiai (lenkų Didžiojo maro epidemija: 1785 kalba). Prūsijoje miršta maždaug 1772 pusė gyventojų, Didžiojoje Vilniuje įkuriamas Vilniaus Lietuvoje – trečdalis. ATR I padalijimas. miesto teatras.

1700 1795

1718 1773 1793 Karaliaučiaus universitete ATR įkuriama Edukacinė komisija, laikoma ATR II padalijimas. pradeda veikti Lietuvių pirmąja pasaulietine Švietimo ministerija Europoje. kalbos seminaras. Jos pirmininku tampa Ignotas Jokūbas Masalskis. 1794 Tado Kosciuškos sukilimas.

1795 ATR III padalijimas: po jo žlunga Lenkijos ir Lietuvos Valstybė.

Kristijonas Donelaitis Imanuelis Kantas Ignotas Jokūbas Masalskis Pranciškus Smuglevičius Tadas Kosciuška Laurynas Stuoka-Gucevičius (1714–1780) (1724–1804) (1726–1794) (1745–1807) (1746–1817) (1753–1798) Epochų juosta Romantizmas

1904

1817–1823 Panaikinamas spaudos lotyniškais rašmenimis Vilniaus universitete veikia draudimas. Filomatų draugija.

1863–1864 1883–1886 1904–1909 1830–1831 Sukilimas prieš Rusijos Leidžiamas pirmasis Vilniuje leidžiamas Sukilimas prieš Rusijos valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje. lietuviškas žurnalas „Aušra“. pirmasis lietuviškas valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje. dienraštis „Vilniaus žinios“.

1864 1889–1899 1795 1832 1858–1864 1907 Uždraudžiama lietuviška Leidžiamas žurnalas „Varpas“. ATR III padalijimas. Uždaromas Vilniaus Masinis blaivybės sąjūdis spauda lotyniškais Vilniuje atidaroma universitetas. Lietuvoje. rašmenimis ir lietuviškos pirmoji lietuvių dailės mokyklos. paroda.

1795 1918

1803–1832 1822 1861 1867 1918 02 16 Vilniaus universiteto Simonas Daukantas parašo Carinėje Rusijoje Motiejaus Valančiaus iniciatyva Paskelbiama Lietuvos klestėjimo metai. pirmąją Lietuvos istoriją panaikinama baudžiava. Rytprūsiuose įkuriama lietuviškų nepriklausomybė. lietuvių kalba „Darbai senųjų raštų leidimo ir platinimo organizacija lietuvių ir žemaičių“. (pirmoji knygnešių organizacija).

Adomas Mickevičius Antanas Baranauskas Jonas Mačiulis-Maironis Vincas Kudirka Motiejus Valančius Simonas Daukantas Jonas Basanavičius (1798–1855) (1835–1902) (1862–1932) (1858–1899) (1801–1875) (1793–1864) (1851–1927) Epochų juosta Realizmas ir neoromantizmas

1902 Įsteigiama Lietuvos demokratų partija.

1904 1917 1918 02 16 Panaikinamas lietuviškos Rusijos Vasario revoliucija Lietuvos Taryba spaudos lotyniškais ir Spalio perversmas, paskelbia Lietuvos rašmenimis draudimas. bolševikų įvykdytas valdžios Nepriklausomybės Aktą. užgrobimas.

1863–1864 1882 1892 1905 1918 11 11 1914 06 28 Sukilimas prieš Rusijos Nutiesiama pirmoji Rietave pradeda veikti Lietuvių suvažiavimas Vilniuje, Pirmojo pasaulinio valdžią Lenkijoje ir Lietuvoje telefono pirmoji Lietuvoje elektrinė. arba Didysis Vilniaus seimas. Sarajeve (Bosnija) karo pabaiga; pradeda Lietuvoje. linija Rietavas–Plungė– nužudomas Austrijos- darbą Lietuvos laikinoji Kretinga–Palanga Vengrijos sosto įpėdinis vyriausybė. (Oginskių iniciatyva). 1893 1907 Pranciškus Ferdinandas. 1864 Kražių bažnyčios gynimas – Vilniuje atidaroma pirmoji 1919 Uždraudžiama lietuviška Kražių skerdynės. lietuvių dailės paroda; 1883–1886 1914 08 01 spauda lotyniškais rašmenimis. įkuriama Lietuvių mokslo Įkuriama Lietuvos Leidžiamas žurnalas draugija. Pirmojo pasaulinio karo kariuomenė; Lenkijos „Aušra“. 1896 pradžia. kariuomenė užima Vilnių. 1868 Įkuriama pirmoji 1907 Masinės lietuvių politinė partija 1889–1905 1920 emigracijos į Vakarų Lietuvoje – Lietuvos Pirmasis Lietuvių moterų Europą ir Šiaurės Leidžiamas žurnalas socialdemokratų partija. suvažiavimas. Pradeda veikti Tautų Ameriką pradžia. „Var p a s“. Sąjunga.

1863 1920

Juozas Tumas-Vaižgantas Jonas Biliūnas Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė-Lazdynų Pelėda Juozapas Albinas Sofija Kymantaitė- (1869–1933) (1879–1907) (1845–1921) (1867–1926) Herbačiauskas (1876–1944) Čiurlionienė (1886–1958)

Marija Pečkauskaitė- Vincas Krėvė-Mickevičius Vincas Pietaris Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė-Lazdynų Pelėda Ignas Šeinius Šatrijos Ragana (1877–1930) (1882–1954) (1850–1902) (1861–1943) (1872–1957) (tikr. Jurkūnas, 1889–1959) Epochų juosta XX a. pirmoji pusė. Modernizmas

1904 1920 Panaikinamas lietuviškos Pirmas Kazio Binkio spaudos lotyniškais eilėraščių rinkinys rašmenimis draudimas. „Eilėraščiai“.

1905 1920 1932 Vilniuje ir Kaune pradeda Įkuriamas pirmasis Kaune įkuriama lietuvių veikti pirmieji stacionarūs profesionalus lietuvių teatras dailininkų, modernios dailės kino teatrai. „Dramos vaidykla“. šalininkų, grupuotė „Ars“.

1906 1909 1918 02 16 1923 1926 1935 Oskaro Milašiaus eilėraščių Filipas Tomazas Marinetis Paskelbiama Lietuvos Vilniuje surengiama Naujojo Stasio Šalkauskio veikalas Pirmasis Ievos Simonaitytės rinkinys „Septynios paskelbia „Futurizmo nepriklausomybė. meno paroda (siejama su „Kultūros filosofijos romanas „Aukštujų Šimonių vienatvės“. manifestą“. lenkų avangardizmo raida). metmenys“. likimas“.

1907 1910 1918 1923 1926 1939 Vilniuje atidaroma pirmoji Kaune įrengiama pirmoji Lietuvoje moterims Prie Lietuvos prijungiamas Pradedamos transliuoti Sudaromas Molotovo– lietuvių dailės paroda. radijo stotis Lietuvoje. suteikiama teisė balsuoti. Klaipėdos kraštas. Kauno radiofono laidos. Ribentropo paktas.

1904 1939

1914 1922 Prasideda Pirmasis pasaulinis karas. Keturvėjininkai išleidžia leidinį „Keturių vėjų pranašas“, jame paskelbia avangardistinės kūrybos manifestą.

Francas Kafka (Franz Kafka, 1883–1924)

Jurgis Savickis Vincas Mykolaitis-Putinas Jonas Aistis Henrikas Radauskas Oskaras Milašius Stasys Šalkauskis Kazys Binkis Ieva Simonaitytė (1890–1952) (1893–1967) (tikr. Aleksandravičius, (1910–1970) (Oscar Milosz, 1877–1939) (1886–1941) (1893–1942) (1897–1978) 1904–1973) Epochų juosta Katastrofų laikotarpis 1939 08 23 1941 06 14 1943 03 17–18 Sudaromas Molotovo– Prasideda pirmieji masiniai Uždaromos aukštosios Ribentropo paktas. Lietuvos žmonių trėmimai į mokyklos, Lietuvos SSRS gilumą (Sibirą ir kitur). valstybinė filharmonija, 1917–1922 1929–1933 gyventojai vežami į 1939 10 10 koncentracijos stovyklas. Rusijos pilietinis karas. Kyla pasaulinė ekonominė 1941 06 krizė – Didžioji depresija. Pasirašoma vadinamoji Lietuvos ir SSRS savitarpio Birželio sukilimas 1943 09 23–24 1918 07 16 pagalbos sutartis; Lietuvai siekiant atkurti Lietuvos 1933 01 30 perduodamas Vilnius ir nepriklausomybę. Panaikinamas Vilniaus getas. Nužudomas paskutinis Vilniaus kraštas. Rusijos caras Nikolajus II ir Adolfas Hitleris paskiriamas jo šeima. reichskancleriu (kiek vėliau 1941 06–1945 1944 07 paleidžiamas Reichstagas). 1940 06 15 Holokaustas Lietuvoje. SSRS kariuomenė užima 1918 11 11 SSRS okupuoja Lietuvą. Vilnių, prasideda antroji 1934 06 30 sovietų okupacija. Pirmojo pasaulinio karo 1941 07 25 pabaiga. „Ilgųjų peilių naktis“ – 1940 06 17 Lietuvoje įvedama vokiečių Vokietijos nacionalsocialistų 1944–1953 partijos valymas. Sudaroma marionetinė civilinė okupacinė valdžia. 1919 Lietuvos liaudies vyriausybė, Ginkluota rezistencija. Vincas Krėvė tampa užsienio Lenkijos kariuomenė užima 1935 reikalų ministru, vėliau – Vilnių. ministru pirmininku. 1945–1952 Pradedamas „Didysis valymas“ – didžiausių Masiniai Lietuvos gyventojų stalininių represijų SSRS 1940 08 03 trėmimai. laikotarpis. SSRS Aukčiausiosios Tarybos sesija patenkina trijų Baltijos 1938 11 09–10 šalių „prašymus“ jas priimti į SSRS. „Krištolinė naktis“ – 1953 didžiausias žydų pogromas Vokietijoje. Atšilimo pradžia.

1917 1953

Balys Sruoga Antanas Škėma Bronius Krivickas Vytautas Mačernis Vincas Mykolaitis-Putinas Kazys Bradūnas Dalia Grinkevičiūtė Icchokas Meras (1896–1947) (1910–1961) (1919–1952) (1921–1944) (1893–1967) (1917–2009) (1927–1987) (1934–2014)

Salomėja Nėris Alberas Kamiu Antanas Miškinis Alfonsas Nyka-Niliūnas Algimantas Mackus (tikr. Bačinskaitė-Bučienė, 1904–1945) (Albert Camus, 1913–1960) (1905–1983) (tikr. Čipkus, 1919–2015) (1932–1964) Epochų juosta XX a. antroji pusė. Modernizmas

1967 1977 1987 08 23 Hipių judėjimo pradžia Justino Marcinkevičiaus Mitingas Vilniuje prie Lietuvoje. poetinė drama Adomo Mickevičiaus „Mažvydas“. paminklo. 1946–1991 1956 10 12 1959–2006 1968 Šaltasis karas. Suimamas Adolfas JAV leidžiamas literatūros, 1979 1987 Ramanauskas-Vanagas meno, sociologijos ir politikos Archeologė Marija (1957 sušaudomas). žurnalas „Metmenys“. Gimbutienė (JAV) Lietuvoje išleidžiama Pirmasis „Roko maršas 1947 skaito paskaitą Lietuvos garsaus lietuvių ir per Lietuvą“. dailininkų sąjungoje. prancūzų semiotiko, Lietuvoje pradedama 1957 1960 kalbininko Algirdo masinė kolektyvizacija – Juliaus Greimo knyga 1988 privatinės žemės nuosavybės JAV įkuriama lietuvių Pirmoji poetės Juditos 1969 „Apie dievus ir žmones“. panaikinimas. Santaros-Šviesos Vaičiūnaitės knyga Įkuriama Sąjūdžio organizacija, siekianti „Pavasario akvarelės“. Pirmoji rašytojo Romualdo iniciatyvinė grupė; Vingio išlaikyti lietuvybę Granausko apsakymų parke įvyksta Sąjūdžio 1949 išeivijoje (veikia iki šiol). knyga „Medžių viršūnės“. sušauktas mitingas. 1962 Partizanų vadų Pirmoji poeto Marcelijaus 1988 suvažiavime įkuriamas 1957 1972 Lietuvos laisvės kovos Martinaičio knyga Lietuvių literatūros sąjūdis, priimama jo Lietuvoje išleidžiama „Balandžio sniegas“. Kaune susidegina Romas ir kultūros istorikė, deklaracija ir statutas. Balio Sruogos atsiminimų Kalanta. knyga „Dievų miškas“. edukologė Meilė Lukšienė 1963 prisideda prie tautinės 1949 1973 mokyklos koncepcijos 1957 Pirmoji rašytojo Juozo parengimo. Vokietijoje paskelbiama Apučio mažosios prozos Pirmasis lietuviškas Lietuvių chartija, Mariaus Katiliškio knyga „Žydi bičių duona“. muzikinis filmas – išreiškianti išeivijos romanas „Miškais ateina režisieriaus Arūno lietuvių tautinio ruduo“( JAV). Žebriūno „Velnio solidarumo principus. nuotaka“.

1946 1989

1953 1958 1966 1976 1980 1989 08 23 Atšilimo pradžia SSRS. Antano Škėmos romanas Pirmoji poeto Sigito Pirmasis lietuviškas miuziklas – Česlovui Milošui Baltijos kelias. „Balta drobulė“. Gedos knyga „Pėdos“. režisierės Dalios Tamulevičiūtės suteikiama Nobelio „Ugnies medžioklė su varovais“. literatūros premija.

Česlovas Milošas Marius Katiliškis Justinas Marcinkevičius Marcelijus Martinaitis Juozas Aputis Judita Vaičiūnaitė Romualdas Granauskas Sigitas Geda (Czesław Miłosz, (tikr. Albinas Vaitkus, (1930–2011) (1936–2013) (1936–2010) (1937–2001) (1939–2014) (1943–2008) 1911–2004) 1914–1980) Epochų juosta Postmodernizmas

2006 2011 2017 1990 03 11 1993 2004 Režisieriaus Eimunto Režisieriaus Jono Trukano Režisieriaus Donato Ulvydo Nekrošiaus spektaklis meninis filmas „Knygnešys“. meninis filmas „Emilija Paskelbiamas Lietuvos Lietuva tampa visateise Režisieriaus Jono Vaitkaus „Faustas“. iš Laisvės alėjos“, istorinė Nepriklausomybės Atkūrimo Europos Tarybos nare. filmas „Vienui vieni“ apie drama apie Lietuvą po Romo Aktas. partizanų kovas. 2011 Kalantos mirties. 2008 1993 Režisierės Giedrės Žickytės 2004 Režisieriaus Jono dokumentinis filmas „Kaip 1990 Iš Lietuvos išvedamas 2018 Meko dokumentinis mes žaidėme revoliuciją“. paskutinis Rusijos Režisieriaus Rimo Tumino Režisieriaus Raimundo filmas „Lietuva ir SSRS Režisieriaus Mariaus kariuomenės dalinys. spektaklis „Madagaskaras“ Banionio meninis filmas žlugimas“. Markevičiaus meninis filmas pagal Mariaus Ivaškevičiaus „Vaikai iš „Amerikos“ 2012 „Tarp pilkų debesų“ pagal pjesę. viešbučio“ apie lietuvių hipių Rūtos Šepetys romaną. 1995 Režisieriaus Oskaro kartą. 2009 Pasaulinė filmo premjera Koršunovo spektaklis Seimas priima Lietuvos įvyko Los Andželo kino 2004 05 01 Filosofų Algio Mickūno „Išvarymas“ pagal Mariaus Respublikos valstybinės festivalyje. 1990 ir Arvydo Šliogerio knyga Ivaškevičiaus pjesę. kalbos įstatymą. Lietuva tampa NATO ir „Filosofijos likimas“. Režisieriaus Raimondo Europos Sąjungos nare. Vabalo meninis filmas pagal 2018 10 06 2012 išeivių rašytojo Mariaus 2009 Lietuvos partizanų vado Katiliškio romaną „Miškais Režisieriaus Oskaro 2002 Adolfo Ramanausko-Vanago ateina ruduo“. Dubingių piliavietėje Koršunovo spektaklis palaikai iškilmingai perlaidoti Baigtas leisti „Lietuvių kalbos (Molėtų r.) iškilmingai „Katedra“ pagal Justino Antakalnio kapinėse, žodynas“ (LKŽ), pradėtas 1941 m. perlaidoti LDK didikų Marcinkevičiaus poetinę valstybės vadovų panteone. Radvilų giminės atstovų dramą. palaikai. 2003 2012 Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Pradžia. K. Donelaitis. Poetinių improvizacijų Metai“. knyga „Slemas Lietuvoje!“

1990 2018

1991 01 13 2005 2014 SSRS kariniai daliniai užima Režisieriaus Algimanto Režisierių Vinco Sruoginio ir Jono Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos Puipos filmas „Dievų Ohmano dokumentinis filmas radijo ir televizijos komiteto, kai miškas“ pagal Balio Sruogos „Nematomas frontas“ apie 1944–1953 m. kuriuos kitus pastatus. atsiminimų knygą. Lietuvos partizanų kovas.

Jurgis Kunčinas Ričardas Gavelis Eimuntas Nekrošius Rimas Tuminas Juozas Erlickas Aidas Marčėnas Oskaras Koršunovas Marius Ivaškevičius (1947–2002) (1950–2002) (1952–2018) (g. 1952) (g. 1953) (g. 1960) (g. 1969) (g. 1973)