ANTROJI DALI S D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1998 m. kovo mėn. 28 d. / March 28,1998 N r. 62(13)

Kitame eilėraštyje rašė, kad, nemokėję gyvenimo suprasti, * Einame ir grįžtame, klumpam ir keliam, EGLĖ JUODVALKĖ kol pagaliau apsiprantame su vienintele ir paskutine mintim: Du įvaizdžiai kartojasi poeto tremtis dar buvo nauja, prara­ ir mirties nepažįstame. Henriko Nagio eilėse — šiaurė dimas šviežias ir skaudus, kaip Dar kitame pažymėjo: „Vartai ir sakalas. Tai tremties ir vil­ dar neužsitraukusi žaizda. Po atverti visi ir veda į kapus”. Ir ties, mirties ir prisikėlimo, fi­ metų pasirodė jo antrasis rin­ pagaliau, susitaikymo melan­ zinės būties ir dvasinio gyveni­ kinys Lapkričio naktys, 1951 cholijos pilnas, panteistine vilti­ Ekspertai vertina mo simboliai. Antrojo pasauli­ metais išėjo Žemės antologija su mi skambantis eilėraštis: nio karo iš Lietuvos išblokštai jo ir kitų keturių poetų kūri­ Nudažykite mano veidą žaliai Lietuvos menininkus vadinamų išeivių kartai nebū­ niais, dar po metų Saulės laik­ prieš mirtį, dinga save vadinti tremtiniais, rodžiai. Pirmuose eilėraščiuose kad galėtų giria ramiai Lietuvos Kultūros ministeri­ nors tas žodis tinkamiausiai daug praradimo ir netekties žaliuot virš manęs. jos prašymu visuomenės tyrimo juos aptaria, jei žodį „egzilė”, įvaizdžių. Ilgainiui egzilė tapo Kad nepajėgtų niekad niekas centras „Vilmorus” apklausė kuris atėjo iš lotynų kalbos, su­ kasdienybe, eilių rinkinių srau­ atskirti 111 įvairių meno sričių eksper­ prasime romėnų jam teikta tas sulėtėjo, viltis sugrįžti blėso. kur yra medžiai, kur samanos tų, kad jie išrinktų geriausius prasme. Romos imperijos teisė­ Šiaurės įvaizdis pradėjo ryškėti ir kur aš. tvarkoj, prieš nuteisdami kalti­ dabartinius lietuvių meninin­ Henriko Nagio kūryboje — Nors paskutiniame rinkinyje namąjį myriop romėnai leisdavo kus. Ekspertais buvo paskirti šiaurės, kuri yra „mirtis ir gy­ poetas pakartojamai žvelgė į jam vietoj fizinės mirties pasi­ kūrybinių sąjungų, draugijų, vybė įsčiose”, „erškėčių krūmas mirtį, tačiau jo poezijoje ryš­ rinkti savanorišką tremtį, egzi- kultūros leidinių, meno kritikų, ir laužo ugnis”, „balta ir skaudi kiausias buvo kūrybos, kuria jis žiniasklaidos atstovai, tarp ku­ lę, tai yra, dvasinę mirtį. tyla”, „visų poetų namai” ir pa­ priešinosi mirčiai, simbolis — rių buvo ir Nacionalinių (valsty­ Kas galėtų paneigti, kad lie­ galiau „mano namai”. Pavasa­ tai pirmuose rinkiniuose buvo binių) premijų komiteto nariai. tuviai inteligentai traukėsi iš rio prisikėlimo viltis stipriai Lietuvos ne laimės ieškodami, o blykstelėjo 1956-aisiais metais, paukščio, o vėlesniuose sakalo Susumavus apklausos rezul-, įvaizdis: tatus, Lietuvos spaudoje buvo vengdami mirties ar lygiai bai­ kai vengrai nesėkmingai bandė paskelbti geriausiai įvertintų sios deportacijos į šiaurę, kurios numesti vergijos jungą. Po suki­ Šiaurėje miega visų eilėraščių menininkų dešimtukai. Tau­ pasėka dažnu atveju buvo ta limo Nagys suteikė vengrų tau­ žodžiai pant Draugo kultūrinio priedo pati mirtis, tik labiau ištęsta. tai ir perkeltine prasme savo ir pirmo pavasario potvynio vietą, čia suminėsiu tik tris pir­ Stengdamiesi išsisukti iš depor­ kartai ir tautai balsą eilėraštyje laukia, mąsias vietas pelniusių meni­ tacijų, jie pasirinko tremtį. „1956 METŲ RUDUO, Buda­ kad galėtų pabust ir pakilti ninkų pavardes. Dvyliktas ii svarbiųjų lietuvių poe­ Nors pasitraukimas iš tėvynės pešto baladė”. su paukščiais. Geriausiu, iškiliausiu poetu tų?... turėjo būti laikinas ir trumpas, Lakus poezijos žodis — prieš­ pripažintas . Ant­ kiuoti taip: S. Kuzma, M. Nava­ nors tai nebuvo sąmoningas Lietuviškoji Laisvosios Euro­ prieša nebūčiai — tai sakalas, rasis — Justinas Marcinke­ kas, V. Vildžiūnas, grafikai — pasirinkimas tremties, bet dau­ pos radįjo tarnyba ypatingas su­ kurį poetas laiko savo rankoj vičius, trečiasis — Marcelijus Petras Repšys, Mykolas Vilutis, geliui jis tapo amžina tremtimi, kaktis žyminčiose programose tik akimirką, ir vėl jis nėpasie- . Martinaitis. Man ir daugeliui , taikomosios kurios pagrindiniu varikliu bu­ panaudodavo literatūros. Kas­ kitų buvo netikėta ir apmaudu, dailės — G. Jokubauskas, J. vo tėvynės praradimas. Mažai met minint vengrų sukilimo kiamas. Sakalas — laisvas, sa­ Henrikas Nagys (1920 - 1997) kalas — vaikystės vėjo plazde­ kad neseniai tautinės premijos Balčikonis, B. Stulgaitė. Foto­ daliai buvo lemta sugrįžti į metines, į programą įdėdavau nimas, sakalas — pasakos laureatu tapusiam iškiliam eg­ menininkų pirmoji trijulė — Ri­ laisvą Lietuvą viešnagei, dar Nagio sodriu balsu įskaitytą " zodo poetui Alfonsui Nykai-Ni- mantas Dichavičius, Antanas mažesnei sugrįžti su visam — „Budapešto baladę”, kuri geriau paukštis • sidabro plunksnom, liūnui teko tik dvyliktoji vieta. Sutkus, Aleksandras Macijaus­ vieniems prieš mirtį, kitiems po negu bet koks straipsnis per­ Budapešto baladė sakalas — pilkas, išdidus Geriausi prozininkai — Juo­ kas, architektų — A. ir V. Nas- jos. teikdavo pavergtų tautų laisvės paukštis gintarinėm akim, sa­ zas Aputis, Jurgis Kunčinas, vyčiai (broliai), K. Pempė, V. Tarp tos saujelės asmenų — ilgesį. Klausydavausi įrašo ir kalas — svajonė, kuria poetas Imre, ar tu stovėjai svaigo: , o dra­ Čekanauskas. Populiariausiais poetas Henrikas Nagys. Gimęs rydavau ašaras, nes tame eilė­ (vienplaukis berniukas moksleivio miline ir vaiko akim) maturgai — tik du — Kazys Sa­ estrados atlikėjais pripažinti N. Mažeikiuose 1920 metais, stu­ raštyje Nagys distiliavo ir žo­ ant poeto paminklo pakopų tą nepaprastą spalio vakarą Visą gyvenimą ja ir Saulius Šaltenis (mano pa­ Malūnavičiūtė, Arina, S. Povi­ dijavęs lituanistiką ir germanis­ džiais išreiškė, tai ką visi — ir šaukei į mirtiną tylą virš neužmatomos jūros galvų, ieškojau tavęs — staba — o kodėl prasprūdo Kos­ laitis. tiką Vytauto Didžiojo universi­ vengrai, lietuviai, latviai, estai, užkimęs nuo tėviškės tyrų ir drungno Dunojaus vėjo savo paukščio. tas Ostrauskas?). tete Kaune, jis praleido likusią lenkai, čekai —juto. ir jauno kraujo plakimo: Dabar ant aukšto Populiariausi kino aktoriai — savo gyvenimo dalį svetur, to 1960 metais pasirodė rinkinys „Kelkite, vengrai, tėvynė šaukia jus! nulapojusio klevo, Regimantas Adomaitis, J. Bud­ nenorėjęs ir nesiekęs, daktaratą Mėlynas sniegas, o po jo iki Na­ Laikas atėjo! Dabar arba niekados! tarp sunkių ir lietingų raitis, Ingeborga Dapkūnaitė, gaudamas Innsbruck’o universi­ gio mirties išeivįjoje sulaukėme Visų vengrų Dievo vardu mes prisiekiam, prisiekiame lapkričio debesų, teatro aktoriai — Vladas Bag­ tete už disertaciją apie vokiečių tik dviejų. 1968 metais išleis­ niekad daugiau nebūti vergais!” tupi vienas ir svetimas donas, V. Masalskis, ir vėlgi — poetą Georg Traki, apsigyven­ tame Broliai balti aitvarai poe­ Ar tai tu kartojai,Imre, kartu vėliau su minia mano sakalas: Regimantas Adomaitis. Tarp damas Montreal’yje, Kanadoje. tas atsisveikino su žuvusiais ir žeme, ir vėju, ir vandeniu šitą karčią laisvės priesaiką? mieguistom akim, operos solistų pirmojo trejeto — Lietuvą, atgavusią nepriklau­ draugais-rašytojais ir atsistojo sakytum sapnuodamas, Irena Milkevičiūtė, V. Prudni­ somybę, jis turėjo laimės pakar­ akistaton su mirtim, su Am­ žiūri jisai kovas, , o tarp tojamai aplankyti, bet į ją su žinuoju Šalčiu, su Šiaure. Ant­ į tolimą tolumą — baleto artistų — E. Špokaitė, visam sugrįžo tik 1997 metų ru­ rąjį rinkinį Prisijaukinsiu sak­ kad „naujųjų poetų kūryba pul­ išleistame rinkinyje Prisijau­ ir nemato žemės M. Baužys, Petras Skirmantas. denį, metams praėjus po jo mir­ alą jis baigė eilėraščiu „Re- suoja gimtosios žemės palikimo kinsiu sakalą jis prašė: ir nemato manęs. Geriausiu dabartiniu kino re­ ties. ąuiem”. 1990 metais išėjo jo skausmu”. Išgyvendamas trem­ Nepalikite manęs. Sakalas — tai pats poetas žisieriumi pripažintas Šarūnas Tačiau poeto žodis stipresnis rinktinė Grįžulas Lietuvoje, o tį, ilgainiui Nagys pradėjo vis Nepalikite prieš paskutinę Henrikas Nagys, pakylantis į Bartas, toliau eina A. Puipa, A. už kūną. Henrikas Nagys te­ 1996 metais Sakalų valanda, dažniau paliesti didžiausią ilgąją kelionę. erdves dar vienam skrydžiui. Stonys. Tarp iškiliausių filmi- bėra tarp mūsų per savo eiles. kurioje paskelbta saujelė naujų tremtį, iš kurios negrįžtama - Neišmokau nei dangaus,nei Henriko Nagio pelenai pra­ ninkų dešimtuko šeštuoju pri­ Šeši rinkiniai užsienyje ir du eilių, susįjusių su atgimusia mirtį, ją mėgindamas suprasti žemės nešt, eitą rudenį palaidoti Rašytojų pažintas ir . Teatro Lietuvoje padarė jį belaikiu. Lietuva ir grįžimu į ją. ir su ja susitaikyti iki savo gy­ Mirė sakalai ir sužiedėjo kalnelyje Antakalnio kapinėse. režisieriai — Eimuntas Nekro­ Poetas yra jį supančios aplinkos Henrikas Nagys savo poezi­ venimo pabaigos. 1978 metais mano duona. šius, Rimas Tuminas, O. Koršu­ padarinys. Jis yra savo genties joje reiškė ištremtosios lietuvių kartos išgyventą tėvynės, gyve­ novas, o muzikos atlikėjai — Dramaturgas visai prasprūdo... atšvaitas, jos jausmų veidrodis, Raimundas Katilius, Petras Ge­ bendrų išgyvenimų reiškėjas, nimo prasmės praradimo niušas ir čikagiečių lietuvių ge­ Ekspertai vertino ir kūrybines bendrakeleivių skausmo balsas. skausmą. Kai vienas po kito au­ rai įvertintas Vilhelmas Čepins­ sąjungas. Daugiausia balsų ga­ Nagys išleido savo pirmą poe­ tomobilių avarijose žuvo žodžio, kis. Iškiliausiųjų kompozitorių vo Rašytojų sąjunga, o priorite­ zijos rinkinį Eilėraščiai, būda­ kūrybos broliai — Antanas pirmajame trejetuke — Bronius tinė Lietuvos meno sritis, surin­ mas dvidešimt šešerių metų Škėma, Julius Kaupas ir Algi­ Kutavičius, Osvaldas Balakaus­ kusi 64.9 nuošimčių balsų — te­ amžiaus jau tremtyje. Tada mantas Mackus, Henrikas Na­ atras. Antroje vietoje — grožinė gys jiems skirtame rinkinyje kas, šiemetinės tautinės premi­ ♦ Žodis, tartas literatūros popie­ literatūra. Broliai balti aitvarai rašė: jos laureatė — Onutė Narbu­ tėje, skirtoje a.a. poetui Henrikui taitė. Dirigentas — G. Rinke­ Buvo vertinama taip pat Lie­ Nagiui, vykusioje 1998 m. vasario Gėrėm tą patį ledinį žemės vičius, , Sau­ tuvos menininkų materialinė 22 d. Pasaulio lietuvių centre, Le­ vandenį padėtis. Daugumos ekspertų lius Sondeckis, tapytojai — Š. mont, Illinois. Šią popietę surengė Pūtė į veidus naktim šalta Sauka, P. R. Vaitiekūnas, D. nuomone, ji yra bloga. JAV Lietuvių Bendruomenės Kul­ tuštuma Kasčiūnaitė. Skulptoriai išri- Algimantas Antanas tūros taryba, vadovaujama Marytės Glostėme rasą ir vėją plaukus Naujokaitis Reinienės. ir grindinį J T Gėrėm tą patį užsimiršimo vandenį Šiame numeryje: Vyną ir tulžį vienos paaukotos kartos. Ekspertai sijoja rašytojus • Henrikas Nagys ir jo kūryba • Čikagos lietuvių kultūrinis gyvenimas plakatuose • Lietuvos Vienas iš penkių žemininkų kraštotyrininkai • Jurgio Gimbuto 80 metų sukakčiai • Juliaus poetų, Henrikas Nagys Žemės Kelero eilėraščiai • Eimuntas Nekrošius — „Auksinės kaukės” antologijoje 1951 metais pas­ laureatas • Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo univer­ kelbtų eilėraščių skirtingu eilia­ vimu ir tematika atsiribojo nuo sitete ‘Nuomonės ir pastabos • „Mano pirmoji paroda” Čikagoje Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (deiinėje) su a.a. poeto Henriko žmona Birutė ir pokario Nepriklausomos Lietu­ sūnumi Gintaru atsisveikinimo metu su poetu, kurio pelenai buvo perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, vos lyrikos. Filosofas Juozas Žemininku kalnelyje. Girnius knygos įvade nurodė, ELTA nuotrauka i Nr. 62(13) —psl. 2 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1998 m. kovo mėn. 28 d.

žinios, jų mokėtos dainos ir pa­ Aldona Jurkutė Kraštotyrininkų darbai sakos, sakmės ir legendos kartu su jais kapuose gulėtų. Tradi­ VENANTAS MAČIEKUS cinės kultūros faktų fiksavimas Pusiau rimtai apie batus, aktualus ne tik čia, Lietuvoje, Garbinga valstybinė Jono Ba­ bet ir visoje lietuvių diasporoje, ratus ir plakatus sanavičiaus premija yra ne tik ypač gausiose lietuvių koloni­ jose Amerikos žemyne. biuletenis, televizijos valandėlė. Ir kavinė mano, bet ir gausaus Vilniaus „Tokių dyvų per visą amželį nesu patyrusi. universiteto kraštotyrininkų Užrašydami dainas, kitus tada trečdaliu padidėjo! Aha, pamaniau, tai tautosakos kūrinius, aprašyda­ O amželis netrumpas — jau keli dešimt­ būrio, kuris jau 27 metus ty­ tie visi dabar ant sienų kabantys popieriai mi papročius, fiksuodami tautos mečiai stovėjimo viename Jaunimo centro rinėja etninę mūsų tautos kul­ kadais buvo lituanistinių mokyklų ruošiami žinyną (mediciną, veterinariją, kampe. Mane vadina šiukšlių dėže, garbi- tūrą, darbo įvertinimas. Dar čium, kartais šiukšlių krovinine. Mačiau šilto vakarai ir vakarėliai, žymių solistų koncer­ meteorologiją, etiketą, papro­ tai, tautinių šokių, ansamblių pasirodymai ir daugiau — tai visų Lietuvos ir šalto (tiesiogine prasme). Nebūtinai visos kraštotyrininkų darbo įvertini­ tinės teisės normas ir kt.), rink­ šiukšlės būna ir švarios. Tiesa, gyvenimas šventės, poezįjos skaitymai ir teatro vaidini­ dami kalbos faktus, studentai- mai, kvietimai į meno parodų atidarymus, mas. palengvėjo, atsiradus naujovei — mėlyniems Tas gražus pusantro tūkstan­ kraštotyrininkai tarytum prisi­ naujų knygų sutiktuves, skautų ir ateiti­ maišams. Dabar šiukšlės pagarbiai vadina­ čio kraštotyrininkų, daugiausia liesdavo prie mūsų tradicinės ninkų kultūrines popietes, vakarones ir t.t. kultūros gelmių. Ką tik užra­ mos perdirbamąja produkcija ir jau yra rū­ Vilniaus universiteto studentų, Įvyko koks renginys, kiti viską jam pasibai­ šytų dainų, tautinių šokių mo­ šiuojamos. Aš prie naujovių priprantu pa­ būrys per tuos metus mūsų et­ gus išmeta. Tik ne A.K. — jis kantriai surin­ kymasis ekspedicijose ir po jų, lengva, tad kaip ir seniau, nuolankiai ir su ninės kultūros medžiagos sau­ ko viską aliai šapelio! Protingas, suprato, kad papročių elementų panaudoji­ dėkingumu į save priimu viską. Kai 1998 m. gyklas papildė maždaug trim prireiks. O aš nurimau galutinai, nes tokia mas kalendorinėse ir šeimos sausio 8 d. 12 valandą buvau pąjudinta iš nuošimčiais. Turiu galvoje lietu­ svarbia istorine dokumentika manęs tikrai šventėse leido pažinti lietuvių įprastos vietos, šiek tiek nustebau, nes buvau vių tautosaką, etnografinę ir nekimš. tautinės kultūros grožį ir tau­ apytuštė. Tačiau toks vyrukas stvėręs mane kalbos medžiagą. Esu apskai­ Dar buvo įskrięjusi tokia nedidukė mote­ rumą, lietuvio psichologiją ati­ nunešė tiesiai į JC Čiurlionio galeriją. Na, čiavęs, kad visiems kartu teko riškaitė A.J. Toji tai sąžiningai keliskart tinkančių melodijų subtilumą, manau sau, vėl buvo remontas. Užkėlė mane suvaikščioti per 300 tūkstančių apėjo keliais galerijos grindis ir vis kažką kli­ skatino didžiuotis savo tautos ant gražiu kilimu uždengtos pakylos, sužiebė kilometrų, t.y. aštuonis kartus javo, klįjavo, klijavo! Prieš išsiskirstant A.P. kūrybinėmis galiomis. KGB pui­ lempas ir paliko. Apsidairiusi supratau, kad apeiti Žemės rutulį. Tokia mūsų manęs laukia pragariškai sunkus darbas, nes ir A. J. kilo idėja dulkių siurblio pagalba kiai suprato, kad visa tai neska­ pripūsti mėlynųjų šiukšlių maišų balionus, etninės kultūros faktų kaina. tina susiliejimo su didžiąja, ant galerijos grindų buvo primesta tiek po­ Šį darbą dirbti tais tautinei pierių, kad ten dirbusiems judėti tarp jų buvo bet iš to išėjo šnipštas — amerikietiškas kaip tada sakydavo, rusų tauta. kultūrai nepalankiais sovieti­ beveik neįmanoma. Bet jie vis tiek kažkaip siurblys yra teisingai ir gerai padarytas, Todėl ne kartą teko aiškintis todėl orą traukia, o ne pučia. Tada A.P. mos­ nės okupacijos metais, esant Vilniaus universiteto komunis­ vaikščiojo, vis matavo sienas, dėliojo naujus visokiems ideologiniams apri­ popieriaus lakštus, ginčijosi dėl spalvų ir telėjo ranka, pasakė „tiek to” ir „rytoj viską tų partijos komitete, kodėl susi­ atvešiu”. bojimams ir draudimams, jau­ rinkę vakarais universitete, svarbos, skaičiavo galerijos kampus, baksno­ čiant nuolatinę KGB priežiūrą, jo plaktuku ir t.t. Vienas jų buvo A.P., o kitas Miegas šaltoje ČG buvo neramus. kraštotyrininkai-studentai dai­ Sausio 9-ąją, parodos atidarymo dieną, buvo būtina, nes sparčiai nyko nuoja. Į mano kontrargumen­ — A.K. Pirmasis vis rypavo: Jų galėjo ne­ senoji karta, gyvenusi natūra­ būti, jie galėjo neišlikti, o juk toks turtas, A.K. atėjo pirmas ir visas apsimuturiavęs. tus: „Geriau gal, kad dainuoja Kosėjo. Vėliau įlėkė ta pati moterukė su tri­ lioje mūsų krašto agrarinės negu geria”, klausdavo: „Kodėl toks turtas...” O A.K. aną ramino, burbėda­ kultūros aplinkoje. Dėl trėmi­ mas sau po nosim, kad tų popierių yra per mis gražiai surištais, kultūringais šiukšlių tik liaudies dainas dainuoja?” maišais. Juokėsi, kad vos pavyko susitarti su mų, priverstinės kolektyvizaci­ Atsakydavau, kad dauguma jų daug, darbo juos skirstant — per akis, pabai­ jos, vienkiemių naikinimo ir gos galima tikėtis tik apie vidunaktį. Su pa­ tėvų jėzuitų vienuolyno atsakinguoju už jų Paminklas Jonučiu kapinėse Algimanto Žižiūno nuotrauka savo meniškumu yra ne pras­ lengvėjimu atsidusau supratusi, kad į mane išnešimą — mat anas nieku gyvu nenorėjo tesnės negu kompozitorių su­ nieko neketinama mesti. Po kelių valandėlių atiduoti savo gero. O vėliau buvo dar gražiau. Straipsnis, parengtas pagal Ve- kitų priežasčių labai susiaurėjo Šiuo metu belikę gal tik dešimt kurtos. Prisimenu, vienas vė­ daugelis popierių jau buvo ant sienų, o aš, be­ A.P. įvirto su glėbiu surūdijusių grėblių, nanto Mačiekaus, Vilniaus univer­ arba visai nutrūko tradicinės nuošimčių gyvų senolių, ku­ liau liūdnai pagarsėjęs jedinst- siklausydama galerijoje dirbusių kalbų, labai šluotų, dviem vienračiais vežimėliais, senu siteto vyriausio asistento, kalbą, kultūros perdavimas jaunajai riuos per tuos metus buvome vininkas primygtinai mane įti­ paprotingėjau. Nuo šiol visiems laikams įsi­ televizijos aparatu (aišku, nieko nerodančiu pasakytą 1998 m. vasario 13 d., kartai. Tradicinės kultūros fak­ aplankę. Jeigu būtumėme nep- kinėjo, kad liaudies dainos yra dėmėjau, kad ne kiekvienas popierius yra po­ nuo O-ųjų), Pirmojo pasaulinio karo liudinin­ kada jam buvo įteikta Jono Basa­ tų fiksavimas buvo vienintelis erėmę jų turėtų dvasinių verty­ pierius. Galerijoje būta popierių-plakatų. Dar ku foteliu ir daugybe batų. Skirtingai nuo navičiaus vardo valstybinė premija. būdas išsaugoti juos ateičiai. bių, dabar visa jų patirtis ir (Nukelta į 4 psl.) sužinojau, kad kitą dieną įvyksianti doku­ A.K., jis buvo absoliučiai sveikas ir dėvėjo tik mentinių (modernus, irgi naujas man žodis!) trumpas sportines kelnaites (o lauke buvo pamaniau. darbų. Vienas galerijos kambarys buvo už­ plakatų paroda tai dar vienas renginys, mi­ minusas laipsnių!). Galvojau — visą tą gar- Veteraną fotelį A.P. iš vietos į vietą persta­ pildytas Petro Aleksos, Algimanto Kezio, Vin­ nint Jaunimo centro keturiasdešimtąjį gimta­ bičių dabar susmulkins ir sudės manin. Ne. tinėjo gal šešis kartus. Tai televiziją prieš jį co Luko, Viktoro Petravičiaus, Zitos Sodei- dienį. Iš kalbų supratau, kad tuose plaka­ Tvarkingai atrėmė į mane padargus, į ratus padeda, tai, perkėlęs kitur, pastato šlepetes. kienės, Ados Sutkuvienės, Vytauto O. Vir- tuose atsispindi veikla JC ir kituose lietuvių sudėjo tuos pavyzdinius šiukšlių maišus, o Vieną porą batų padalino į keturias dalis, o kau, Kęstučio Zapkaus ir kitų dailininkų centruose septyniasdešimtųjų ir aštuonias­ prieš mane padėjo porą didelių batų su labai tokius dar visai nieko sau moteriškus bate­ įvairiems renginiams sukurtų plakatais. dešimtųjų metų laikotarpyje. Daug pagarbiau storais padais (esu turėjusi savyje tokius 78- lius užkėlė ant medinių laiptų ir prikalė su Dėžė, nors ir pastatyta ant paaukštinimo, pradėjau žiūrėti ir į A.K. — pasirodo visi pla­ ąjame dešimtmetyje). geležine vinim. nesuprato sąvokos „laikas”. O juk niekas taip katai iš jo rinkinio! Sužinojau, kad gra­ Užėjo A.J. (šįsyk vyras) ir, kaip supratau, Stovėjau aš ant to paaukštinimo, visi trau­ puikiai neatspindi laiko, kaip... batai. Antai žiausiais mano jaunystės metais, 1972-1974, jis buvo galerijos direktorius. Vėl mane ap­ kė pečiais žiūrėdami, gal kad buvau sena, at­ tie ant storų padų, su storomis kulnimis, be­ A.K. buvo JC (taigi ir mano gimtųjų namų) ėmė baisi baimė dėl ateities. Žinoma, mano rodžiau dikta, gal kad buvau ne savo parei­ veik neatkeliami — Algimanto Kezio nuosa­ vicedirektorius, o jam tapus direktoriumi buvimas jo nepadarė itin laimingu (tai atsis­ gose. Galop A.P. paskelbė, kad parodos ek­ vybė, jais avėta prieš 30 metų, smailiakul- 1974-1977 metais čia atsirado jaunimo cho­ pindėjo veide), bet jokių represijų mano at­ sponavimas užbaigtas. A.K. beveik pasveiko, niai, lengvi, vien Pelenei tinkantys — jau rai, poezijos pavasariai ir dienos, fotografijų žvilgiu nebuvo imtasi, jis tik paprašė truputį A.P. išvyko šilčiau apsirengti,o JC darbštuo­ kito dešimtmečio reliktas. Parodoje būta ir klubas, jų meno parodos, knygos ir albumai, suglausti jau pakabintus lakštus ir iš kažkur liai tuoj suskato baltai dengti skobnis. Aha, mažoms pėdukėms priklausančių batukų, ku­ dokumentiniai filmai. Amerikos lietuvių en­ atnešė šūsnį dar vertingesnių, visų vertin­ pamaniau, bus vaišės, tai pilietinę savo pa­ rie žengė pirmyn, didėjo, platėjo, kol galop ciklopedija, žurnalu paverstas Mūsų žinių giausių plakatų. Ir šitieji ne mano nosiai, reigą dar atliksiu. pavirto lideliais statybininko batais. Taip ir nesupratau, kodėl buvau užkelta ant nelemto paaukštinimo, kodėl šalia sto­ Tai o.ivo paroda apie laiką ir mus, laike, vėjo vienračiai vežimaičiai ir kas galų gale kurio santykį su mumis bene geriausiai norėta pasakyti ta daugybe įvairiausių išreiškė poetas Rainer Maria Rilke žodžiais: dydžių batų?! „mums atrodo, kad praeina metai... iš tiesų praeiname tik mes...” PLAKATAI * * * Mes visi esame ir judame laike. Mes erziname savąjį laiką P.S. Aš, Aldona Jurkutė, prikišau pirštus nesiskaitydami su juo. prie parodos eksponavimo (taip bandyta ir Mes išnaudojame laiką negyvendami jame. mėlynus balionus išpūsti) bei jos atidarymo. Dailininkė Ada Korsakaitė-Sutkuvienė Mes ribojame savo laiką. Dėžės nevisai rišlų pasakojimą irgi užrašiau Iš tam tikrų ribų susideda ir mūsų gyveni­ aš. Tai dabar, vadovaujantis kiek pakeisiu Daug ko nežinojo, o gal ir žinoti negalėjo mas. Ir viskas orientuota į ateitį. Ar ne todėl posakiu „mano kiaulės ir mano pupos”, tie­ dėžė. Mat jai svarbiau buvo išsiaiškinti, mes taip skubame? O Algimantas Kezys, ku­ siog privalau kai ką paaiškinti. Apie inicia­ kraus į ją ką nors ar ne. rio kolekcija buvo rodoma parodoje, skuba lus. Apie plakatus. Jų buvo per 200. Dauguma lėtai. Ir laiko jam pakanka nesibaigiantiems A.K. — visur esantis, visko norintis ir vis­ jų sukurti nežinomų autorių, labai paprasti, saviems darbams ir sumanymams, ir įžval­ ką galintis, iki išprotėjimo darbštus ir kūry­ parašyti „kur koja, kur ranka” būdu, juose gumo — išsaugojant mums tai, kas vieną bingas Algimantas Kezys. Jis nepasotinamas juntamas nuoširdumas, primityvumas. Ta­ kartą šioje žemėje jau buvo svarbu. Tai, kas ieškotojas — ne paviršiaus, bet gelmės. Visas čiau parodoje būta ir profesionaliai daili­ vieną kartą egzistavo tikrovėje, negali, neturi jo gyvenimas yra kūryba. Taškas. ninkų apipavidalintų, meninę vertę turinčių pavirsti į nieką ir amžiams išnykti. A.P. — Alvydas Pakarklis — keramikas, užsispyręs sveikuolis. Žiemą maudosi eketėse ir baugina Marąuette Park’o paukštukus, bėgiodamas ten kasrytinius krosus. Jame už­ koduota begalė naujų idėjų ir sumanymų. Kartais prasiveržia fejerverkas — taip atsiti­ ko plakatų parodos metu. Nesupratusiems la­ bai dorai aiškino, ko siekęs, gailėjosi pri­ trūkęs dar kelių gremėzdų. A.J. — ilgametis Čiurlinio galerijos direk­ torius Algis Janušas. Per visus 40 ČG veiklos metus buvo šventai laikomasi pagrindinio galerijos steigėjų tikslo — „globoti lietuvius dailininkus, padėti jiems ruošti savo darbų parodas ir taip supažindinti lietuviškąją ir kitą visuomenę su lietuviškuoju meno geniju­ mi, su lietuvių sukurtais darbais...” Apie meną ir menininkus galim kalbėti tik tada, kai vyksta parodos, kai jos lankomos. O ga­ lerijoje jų būta per 350. Tad ar galėjo direk­ ČIURLIONIO GALERIJA torius likti abejingas plakatų parodai? Be­ 5620 S. Claremont Avė., Chicago, Illinois 60636 veik paskutinę minutę Algis Janušas parodą Rengia JAUNIMO CENTRAS papildė labai vertingais plakatais iš Čiur­ lionio galerijos lobyno. Šeštadienis, 1998 m. kovo mėn. 28 d. DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 62(13) —psl. 3

Julius Keleras receptas perspėjantis sapnas

citrinos žievelę, laikytą tamsoj tris paras, tuščias, skurdus priemiestis, kruvinai aprūdiję raganos juoką iš atverstos stebuklinės knygos, prekystaliai smilgą, kurią tu laikei sukandus prieš daugelį turgaus aikštėje, po kuria galbūt slepias sukilėlis — vasarų, pušies aimaną švyturio perlaužtoj įlankoj užsisklendęs po kultūrinių sluoksnių katedrom, molio gal dar pridėk pirmąjį kraujo lašą tabernakuliais, iš perkąstos lūpos ir šešėlį pirštų, po maišto altoriais — sudūlėjusiom balso stygom, glosčiusių smilkinius tąnakt niekam neatliepiančiom daugelį metų

ką dar? visai netoliese baržų puota, žievėm nulaupytom žinoma, miestą, kurs išplukdė ir liepė negrįžti miškas, palengva pereinantis į pogrindį, ir žmogus nuoga galva, prigludęs prie nuplaukiančio Vilniaus debesio, tavernoj, kur židinio atšvaitai neleis be gailesčio lekiančio į rytus įsiskverbti jokiai laikinėjančiai minčiai

krūtų properšoj šmėkščios pragaro ugnys, taurė virpės į ritmą: įeinantys čionai, palikit viltį: * * * išsižergusi juodaodė, užlieja prakaito atspindžių, dainuos apie skausmą, perskeltą nakties Parko gale,kur atsiveria jūroje uolos, vaivorykštės mergaitė meta balandę į šviesą — tarsi vieną, nesunkiai iškaitomą norą, kurs kas tu esi prieš aušrą? prieš moterį, pranyks neilgtrukus su anos karalystės klūpančią prieš saulės ikoną?prieš griuvėsiais. vienaragį Vilniaus universiteto klasikinių kalbų Taip tinklinio žaidėjas per pliažą vejas bėgantį vėjuje katedroj rūbą, kol uždusęs nukrinta. Laikykis. Taip tinklainės koridoriais sėlina vienišas driežas, gal Mūkas, kaip ir visa, už Vilniaus, su broliu einant link Kairionių kas buvo švenčiausia vaikystėj.

balandis, vaiko pėdos didumo, Miego magas tau leidžia sapnuoti šią salą, rengias kilti, kol Nugalėtojų gatvės rūkas neprotingus drugius, irklo smūgį ar įlankos neapnuogino jo vienatvės tarp krūtį. Tu gali pasirinkti nedidelę iškylą, Jurgiui Gimbutui — aštuoniasdešimt negrabiai susuktų auksavilnių šiaudų kol neatbudęs, bet pakirdęs vis viena atrasi ••,%•»«» t...... ■■ ū J.* uolas, kurios blaškosi jūroj. ai .< liV .O f moksliniai leidiniai paminėjo jo tografijomis. Parašyta pagal au­ karvelidės pavasaris KAZYS DAUGĖLA 80-ties metų sukaktį. toriaus užrekorduotą 1995 me­ su niekuo nesulyginamas — tais Vilniaus Gedimino Techni­ Triste Lietuvoje buvo ir yra lei­ Lietuvos istorijos laikraštis šlapimo, kirminukų ir auksasparnės džiamos knygos apie kraštotyrą Voruta išspausdino Nijolės Šul- kos universitete vykusiame se­ nelygu ’ s dvelksmas ir architektūrą, kurių mes čia galienės straipsnį, pavadintą minare tradicinio lietuvių kai­ liūdesio fotografija atsispindinti dviguboj negaųųąme ir apie jas nežino­ „Jurgiui Gimbutui — 80”. Pir­ mo architektūros tyrinėjimams skiries į priešingus balsus? — koketiškos vaivorykštėj: du suglausti kūnai tume, nepaskaitę dr. inž. Jurgio majame Nr. 3 puslapyje pradė­ aptarties. Seminarą suorganiza­ balandės šį mėnesį grąso dėmėtų Gimbuto išsamių apžvalgų tas ir toliau pratęstas, su dviem vo to universiteto Statybos svajoja apie bliuzą nuošalioj priemiesčio Draugo Mokslo, Meno ir Lite­ fotografijomis, rašinys perteikia mokslų muziejaus vedėjas do­ kiaušių pančiais, kas be ko, ir svajonių ratūros šeštadiniame priede. gana detališką Gimbuto bio­ centas dr. Algimantas Nakas ir duženom pareigų narve Jurgis Gimbutas, šios mokslo grafiją. Autorė yra Vilniaus uni­ globojo rektorius profesorius E. vardo veidrodžio, drobėj, kur vaikystės sala juoduoja srities specialistas, šiais metais versiteto bibliotekos archyvo ve­ Zavadskas. Temą diskutavo ke­ užklota neapsakomu sniegu ir paukščiai daužo snapais kilti aukštyn,kur nevaržomas pavasaris švenčia savo amžiaus 80-metį. dėja, tad naudojosi ten sutelkta lių veikalų autorius profesorius užsnigtą grindinį. Ne, ne tik kiparisai,ne ta Sulamita... Kazys Šilgalis ir svečias iš JAV teka chruščiovkių stogais, Kalbant apie sukaktis, verta medžiaga. Tik atversti žodynai laukia rytmečio rankų. prisiminti,kad jo disertacija Mėnesinis žurnalas Mokslas dr. Jurgis Gimbutas. Zemlicko ar saugoti vieną jų, straipsnio tęsinys numatytas apie stogų konstrukcijas ir for­ ir gyvenimas šių metų pirma­ šildančią neprasikalusių lukštus? mas buvo išleista Stuttgart’e vo­ jame numeryje paskelbė Vil­ Mokslo Lietuvos numeryje. Musė peržengia Baltijos jūrą atsargiai dėliodama kiečių kalba lygiai prieš pusę niaus universiteto docento dr. Vilniaus Gedimino technikos kojas. šimtų metų. Knyga gerai iš­ Jurgio Stašaičio parašytą Jur­ žaibas paliečia odą ir delno universiteto laikraštyje Inžine­ Helikopteris išskleidžia savo šešėlį kaip vanagas platinta Europos ir Amerikos gio Gimbuto biografiją pagal as­ rija (Nr. 2) įdėtas meniškai api­ drugelis pakyla anapus įlankos, bibliotekose ir dabar cituojama meninę pažintį ir enciklopediją. krintąs pavidalintas rektoriaus Zavads- nepripažįstančios tobulai sutvarkytų etnografų ar architektūros isto­ Lietuvos mokslininkų laik­ ko sveikinimas Jurgiui Gimbu­ į kažkieno išgulėtą pievą, kur draikėsi kūnai pamiršę rikų. raštis Mokslo Lietuva įsidėjo to parkų, kur vis tiek viešpatauja brolis — tui drauge su jo atvaizdu. vargdienišką saulę ir upės siūlas išnyksta jūroje, Lietuvoje Gimbutas vadina­ laikraščio vyriausiojo redakto­ atsitiktinumas mas namotyros, t.y. kaimų sta­ riaus Gedimino Zemlicko ilgą Prie visų sveikintojų Lietu­ tarytum išsprendęs savo gyvenimo lygtį tybos tyrinėjimų pionieriumi. straipsnį, pavadintą „Išaręs pir­ voje prisidedame ir mes — gy­ Vertindami jo darbus, keturi mą namotyros vagą” su trim fo­ venantieji šiapus Atlanto. pasaulis būtų nuobodus. šio talentingo režisieriaus kole­ Padėkojęs už apdovanojimą, Eimuntui Nekrošiui — gos ir gerbėjai, žurnalistai. Lie­ už jam parodytą dėmesį, Ei­ tuvos respublikos ministras pir­ muntas Nekrošius pareiškė, „Auksinė kaukė” mininkas Gediminas Vagnorius kad ir be jo tiek Lietuvoje, tiek Eimuntui Nekrošiui čia įteikė ir visoje Europoje yra daug pui­ ALGIMANTAS ANTANAS NAUJOKAITIS brangakmeniais papuoštą „Auk­ kių režisierių. Jis taip pat kuk­ sinę kaukę”. liai pasakė, kad Auksinė kau­ Ne tik Lietuvos, bet ir dauge­ Pasakęs, kad didesnio apdo­ kė” — tai ne tik jo nuopelnas, lio Europos šalių teatruose di­ vanojimo už šį režisieriams nė­ bet ir aktorių, dailininkų, kom­ delio susidomėjimo susilaukė ra, premjeras pasidžiaugė, kad pozitorių. Vilniaus valstybinio dramos te­ jį pelnė mūsų režisierius, pasie­ O kai prie šampano taurės atro režisieriaus, Nacionalinės kęs stulbinančių laimėjimų. Tai užsimezgė asmeniniai pokalbiai premijos laureato Eimunto garbė ne tik Vilniaus, bet ir ki­ su apdovanotuoju, Nekrošius Nekrošiaus pastatytas Šekspy­ tiems Lietuvos teatrams, mūsų pasakė, kad su „Hamletu” ge­ ro „Hamletas”. Jo premjera mi­ krašto visuomenei. Premjeras gužės mėnesį jo trupė vyks į nėtame teatre įvyko beveik Vagnorius pasakė, kad tai pas­ Kanadą, į Montreal’į ir Kve­ prieš metus — 1997-ųjų gegu­ kata visuomenei vertinti ne tik beką. žės mėnesį ir jau apkeliavo materialines, bet ir dvasines — O jeigu su „Hamletu” jus daug užsienio teatrų (apie šį vertybes. pakviestų Čikagos lietuvių ben­ spektaklį buvo rašyta praėjusių Kalbėjęs Kultūros ministras druomenė, ar sutiktumėte nu­ metų birželio 21 dienos Draugo Saulius Šaltenis pareiškė, kad važiuoti? — užklausiau režisie­ šeštadienio priede). režisierius Eimuntas Nekrošius rių. tapo Europos teatrų super­ — Mielai. Mano nuomone, be Neseniai Maskvoje susirinkę Eimuntas Nekrošius po apdovanoji- žvaigžde, kad dėka jo talento kita ko, būtų ir abipusė finan­ kompetentingi ekspertai spren­ mūsų Dramos teatras tampa sinė nauda — atsakė Eimuntas dė, kuriam iš maždaug pusant­ Arnoldo Baryso nuotrauka geriausiu Europoje. Pasidžiau­ Nekrošius, pridurdamas, kad ro šimto teatrų režisierių pas­ Lietuvos režisierius Eimuntas gė, kad ne tik į Nekrošiaus, bet Čikagoje leidžiamas užsienio kirti aukščiausią tarptautinį Nekrošius už jo „Hamletą”. ir į kitus Lietuvos teatrus grįžta lietuvių dienraštis Draugas ir jo Eimuntui Nekrošiui (kairėje) įteikiama „Auksinė kaukė” — (dešinėje) Lietuvos Kultūros ministras Saulius apdovanojimą — „Auksinę kau­ Į iškilmėms skirtą Vyriausy­ publika, salės jau būna pilnos. kultūrinis priedas jam yra Šaltenis ir Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius. Arnoldo Baryso nuotrauka kę”. Geriausiuoju pripažintas bės rūmų Baltąją salę susirinko Pasak Šaltenio, be menininkų įdomus. Nr. 62(13) —psl. 4 DRAUGAS — MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1998 m. kovo mėn. 28 d.

Katalikų teologijos fakultetas Kraštotyrininkų darbai Vytauto Didžiojo universitete (Atkelta iš 2 psl.)

KĘSTUTIS TRIMAKAS menkavertės ir todėl neverta jų dainuoti. Atrėmus ir šiuos argu­ mentus, būdavo prieinama prie 1990 metais atkarus Vytauto esmės: kodėl dainuojamos tik Didžiojo universitetą Kaune, lietuvių liaudies dainos? Girdi, netrukus buvo atkurtas ir Teo­ tai skatina uždarumą ir saviizo- logijos-filosofijos fakultetas, ku­ liaciją. ris vėliau buvo pavadintas Ka­ Šiuo metu, Europai vis dau­ talikų teologijos fakultetu. giau integruojantis, etninė kul­ Mažai kam žinoma, kad šis tūra įgyja vis didesnę reikšmę, fakultetas yra tapęs didžiausiu nes tiktai ji gali padėti išlaikyti tokio pobūdžio visoje Lietuvoje. tautinį savitumą. Savo identite­ Jis vienintelis Lietuvoje išduo­ to išlaikymu yra susirūpinusios da Vatikano pripažintus ir vi­ daugelis mažesniųjų Europos sam pasauliui galiojančius teo­ Sąjungos šalių: tam kuriamos logijos licenciato diplomus. Pri­ specialios programos, joms rea­ siderindamas prie Katalikų Kunigas profesorius Kęstutis Trimakas (devintas iš kairės) su pastoracinės lizuoti skiriami pinigai, atitin­ teologijos magistratūros studentais Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Bažnyčios aukštųjų mokyklos kamai tautiškumo linkme yra ypatingų reikalavimų, šis fakul­ koreguojamos bendrojo lavini­ tetas yra įvedęs penkerių moks­ Fakulteto leidiniai mo mokyklų programos. Man lo metų pagrindinę programą atrodo, kad šios problemos Lie­ Rištinis kilimas (vilna, linas, 42 x 64” (vietoj universitete reikalauja­ Nors daugelis dėstytojų neša tuvos valdininkai kol kas nesu­ mų ketverių). Kauno universite­ didelį, kartais net dvigubą pas­ pranta. Štai tik vienas pavyz­ to patalpose studijuoja arti 250 kaitų krūvį (nes tenka dėstyti dys: dabartinė Lietuvos krašto­ pasauliečių studentų, bet prie tuos pačius dalykus universite­ tyros draugijos būklė. Jono Ba­ šio fakulteto priklauso ir Kauno te ir seminarijoje), tačiau sten­ sanavičiaus, kitų to meto švie­ tarpdiecezinė kunigų semina­ giamasi dėstytojų eilėse suakty­ suolių pradėtą tautosakos, et­ rija, o taip pat ir Šv. Antano re­ vinti mokslinę veiklą, jiems ninės kultūros faktų kaupimo ligijos studijų institutas Kretin­ padėti dalyvauti įvairiose Lietu­ darbą tarpukario metais tęsė goje. vos bei kitų kraštų mokslinėse kraštotyrininkai. Po Antrojo pa­ konferencijose, o taip pat dau­ saulinio karo, 1961 metais ši Pirmaujantis fakultetas giau rašyti mokslinių studijų. kraštotyrininkų veikla buvo at­ Telkiama medžiaga ir savo fa­ naujinta. Manau, kad trys 1997 metų birželio mėnesį bu­ kulteto moksliniam leidiniui. Mokslų akademijos institutai vo išleista penktoji atkurto Vy­ Anksčiau, nepriklausomybės (Lietuvių kalbos, Lietuvių lite­ tauto Didžiojo universiteto ba­ laikais fakultete gyvavusi tradi­ ratūros ir tautosakos, Istorijos) kalaurų laida. 453 absolven­ cija leisti mokslinius leidinius gali paliudyti apie Lietuvos tams buvo išduoti bakalaurų di­ jau randa atgarsį. Fakultetas kraštotyrininkų įnašą turtinant plomai. Tarp universiteto fakul­ tapo profesoriaus kun. Kęstučio Zi t iečių gimnazijos. dabar paskirtos Katalikų teologijos fakultetui Vytau­ etninės medžiagos saugyklas. tetų 1997 metais „neginčijamu Trimako religijos psichologijos Atgavus Nepriklausomybę, lyderiu tapo Katalikų teologijos knygų serijos leidėju. Jau iš­ to Didžiojo universitete Kaune, pastato fragmentas. kraštotyrininkai aktyviai kau­ fakultetas” — teigė universiteto spausdintos dvi studijos: 1996 pia faktus apie partizaninį ju­ V) • q rektorius profesorius Vytautas metais — Žmogaus aukščiausi dėjimą, genocido aukas. Bet jie Kaminskas universiteto laik­ skrydžiai: religinių išgyvenimų Tikimasi, kad padėtis page­ ir Kraštotyros draugija yra pa­ raštyje (1997, Nr. 14), remda­ psichologija, 1977 metais — As­ rės, bet ne tuoj pat. 1997 m. likti likimo valiai. Lietuvos val­ <£* • *• 1 masis faktu, kad 115 šio fakul­ menybės raida gyvenime: egzis­ lapkričio 6 d. Kauno arkivysku­ dininkai niekaip negali surasti teto absolventų pelnė bakalauro tencinio apsisprendimo psicho­ pas metropolitas Sigitas Tam- keliasdešimt tūkstančių litų per v diplorpyą;,71 — katalikų teolo­ logija, I. 1998 metais bus iš­ kevičius ir Vytauto Didžiojo metus išlaikyti keturiems pen­ gijoje (po 5 metų Kaune) ir 44 spausdinta Tikint bręsti: egzis­ universiteto rektorius profeso­ kiems etatiniams Lietuvos — religijos moksluose (po 4 me­ tencinio apsisprendimo psicho­ rius Vytautas Kaminskas pasi­ kraštotyros draugijos darbuoto­ tų Kretingoje). logija, II. Po to — dar bent dvi rašė sutartį, kuria Kauno arki­ jams, kurie koordinuotų kraš­ Katalikų teologijos fakultete studijos. vyskupijai priklausančių pasta­ totyrininkų veiklą ir užsiimtų veikia ir dogminės teologijos tų kompleksas (anksčiau Zitie- leidyba. Valdininkų Argumen­ magistratūros programa. Šią Fakulteto patalpos čių gimnazija) 99 metams per­ tai: dabar daug visokių organi­ programą lanko nedaug stu­ leidžiamas Vytauto Didžiojo zacijų prisisteigę ir visos pinigų dentų ir tik trys gavo magistro Atkūrus Vytauto Didžiojo uni­ universitetui, kad būtų remon­ prašo. Bet argi galima tas daž­ c > kvalifikacinio laipsnio diplomus versitetą ir Katalikų teologijos tuotas ir naudojamas Katalikų nai vienadienes organizacijas f * 1997 metais. Tų pačių metų ru­ fakultetą to universiteto ribose, teologijos fakultetui. Lietuvos lyginti su kraštotyrininkais, ku­ * w denį buvo pradėta pastoracinės nebuvo turėta pakankamai pa­ vyriausybė jau paskyrė lėšų rie savo veiklą skaičiuoja nuo ■ ■ talpų. Tad fakultetas buvo kil­ 1 teologijos magistratūros progra­ pastatų atstatymo projektui pa­ Jono Basanavičiaus laikų? Tu­ v 1 ma, į kurią iškart įsirašė 17 stu­ nojamas iš vienos vietos į kitą. rengti. Pagrindinis pastatas vi­ rime vilties, kad galų gale valdi­ dentų: šalia kelių pasauliečių, Dabar jis yra prisiglaudęs dide­ sai nenaudojamas, apgriuvęs ir ninkai praregės, nes to reikia studijuoja keli jaunos kartos liame pastate Laisvės alėjoje, apleistas. Užtruks gal keletas Lietuvai. klebonai (kai kurie jų aptarnau­ tačiau ne visame pastate, o tik metų, kol taps tinkamas naudo­ Be pavadinimo, 1993 12x14 3e pavadinimo, 1993 12x14 ja po dvi parapijas), jauni kuni­ jo dalyje. Ypač stokojama audi­ ti. Tačiau į ateitį tenka žvelgti rengė Šv. Petro parapija, vado­ gai ir diakonai. torijų. su viltimi. vaujama kun. Žuromskio. Kon­ Kaip neseniai pranešė univer­ certas įvyko Jordan salėje, kuri siteto rektorius profesorius Ka­ buvo pilna klausytojų. minskas, nuo 1998 metų „bus Knyga Jeronimas Kačinskas. pradėtos teologijos daktaran- NUOMONĖS IR PASTABOS Gyvenimas ir muzikinė veikla tūros studijos: aukštąjį mokslų Amerikoje nebus platinama. cenzą bus galima įgyti ne tik Norintieji knygą įsigyti gali pa­ Italijoje ar Prancūzijoje, bet ir Dėl knygos apie kompozitorių siųsti 10 dolerių knygos sudary­ Lietuvoje” (Kauno diena, 1997 tojai, ir knyga bus atsiųsta. m. lapkričio 6 d.). Jeronimą Kačinską Adresas: Danutė Petrauskaitė. Fakultetui sėkmingai vado­ Klaipėda, 5814, Laukininkų 36- vauja jo dekanas kun. docentas 28, Lietuva. Draugo kultūriniame priede Apie Jeronimo Kačinsko ope­ dr. Vytautas S. Vaičiūnas. Jis Kazys Skaisgirys 1998 m. kovo 14 d. buvo iš­ rą „Juodas laivas” rašoma, kad stengiasi pakelti viso fakulteto spausdintas vertingas ir išsa­ ji buvo „dirigento Vytauto Mari- akademinį lygį, ieško tinkamų mus apžvalginis straipsnis „Dar jošiauš iniciatyva 1967 metais dėstytojų, rūpinasi pačių stu­ vienas sugrįžimas” apie Danu­ Čikagos Lietuvių operos kolek­ Mano pirmoji dentų akademine ir ekonomine tės Petrauskaitės paruoštą kny­ tyvo pastatyta”. Čia gali būti gerove. gą Jeronimas Kačinskas. Gy­ paprasta surinkimo klaida, su­ paroda Amerikoje venimas ir muzikinė veikla. keičiant skaičius. Opera „Juo­ Taip pavadinta grupinė meno Didelis ačiū straipsnio autoriui das laivas” buvo pastatyta 1976 Vidas Zimkus Algiui Šimkui. metais. darbų paroda, kuri atidaroma ateinantį penktadienį, balan­ Apie Jeronimo Kačinsko „Mi­ džio 3 dieną, 7:30 v.v. Čiurlionio šias” Švenčiausios Mergelės galerijoje, Jaunimo centre, Či­ Marijos Nekalčiausios širdies kagoje. Joje dalyvauja: Ina Čy- garbei pasakyta, kad „dėl jų il­ gaitė, Nicewander, Zita Drun- gumo ir sudėtingumo jos buvo, gilienė, Ramunė Kelečienė, To­ kiek žinau, pirmą kartą atliktos mas Kirvaitis, Viktoras Lauri­ tiktai 1987 metais Klaipėdoje”. naitis, Algimantas Mikalaus­ Noriu patikslinti, kad Mišios kas, Rūta Mockuvienė, Algirdas buvo atliktos ir Amerikoje. Ele­ Petrauskas, Saulius Rakaus­ na Vasyliūnienė 1963 m. ba­ kas, Irena Šapamienė, Virgini­ landžio 6 d. Drauge pranešė, ja Tamulevichus, Vidas Zimkus, kad mišios buvo atliktos Bos­ Donatas Žadeikis. Parodos ati­ tone 1963 m. kovo 24 d. Jas atli­ darymo metu meninę programą ko trys chorai: South Boston’o atliks Lietuvos valstybinių aka­ Šv. Petro lietuvių parapijos cho­ deminio ir jaunimo dramos ras, Cambridge Nekalto Prasi­ teatrų aktorius, dainininkas ir dėjimo lietuvių parapijos choras šokėjas Haroldas Šilionokas. ir amerikiečių Belmont Commu- Parodai vadovauja Algimantas Buvusi Zitiečių gimnazija Kaune, dabar paskirta Katalikų teologijos fa­ nity choras. Dirigavo kompozi­ Kezys, ją rengia Čiurlionio gale­ kultetui Vytauto Didžiojo universitete. torius John Bavicchi. Koncertą rija.