ANTROJI DALI S D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1998 m. kovo mėn. 28 d. / March 28,1998 N r. 62(13) Kitame eilėraštyje rašė, kad, nemokėję gyvenimo suprasti, * Einame ir grįžtame, klumpam ir keliam, EGLĖ JUODVALKĖ kol pagaliau apsiprantame su vienintele ir paskutine mintim: Du įvaizdžiai kartojasi poeto tremtis dar buvo nauja, prara­ ir mirties nepažįstame. Henriko Nagio eilėse — šiaurė dimas šviežias ir skaudus, kaip Dar kitame pažymėjo: „Vartai ir sakalas. Tai tremties ir vil­ dar neužsitraukusi žaizda. Po atverti visi ir veda į kapus”. Ir ties, mirties ir prisikėlimo, fi­ metų pasirodė jo antrasis rin­ pagaliau, susitaikymo melan­ zinės būties ir dvasinio gyveni­ kinys Lapkričio naktys, 1951 cholijos pilnas, panteistine vilti­ Ekspertai vertina mo simboliai. Antrojo pasauli­ metais išėjo Žemės antologija su mi skambantis eilėraštis: nio karo iš Lietuvos išblokštai jo ir kitų keturių poetų kūri­ Nudažykite mano veidą žaliai vadinamų išeivių kartai nebū­ Lietuvos menininkus niais, dar po metų Saulės laik­ prieš mirtį, dinga save vadinti tremtiniais, rodžiai. Pirmuose eilėraščiuose kad galėtų giria ramiai Lietuvos Kultūros ministeri­ nors tas žodis tinkamiausiai daug praradimo ir netekties žaliuot virš manęs. jos prašymu visuomenės tyrimo juos aptaria, jei žodį „egzilė”, įvaizdžių. Ilgainiui egzilė tapo Kad nepajėgtų niekad niekas centras „Vilmorus” apklausė kuris atėjo iš lotynų kalbos, su­ kasdienybe, eilių rinkinių srau­ atskirti 111 įvairių meno sričių eksper­ prasime romėnų jam teikta tas sulėtėjo, viltis sugrįžti blėso. kur yra medžiai, kur samanos tų, kad jie išrinktų geriausius prasme. Romos imperijos teisė­ Šiaurės įvaizdis pradėjo ryškėti ir kur aš. tvarkoj, prieš nuteisdami kalti­ dabartinius lietuvių meninin­ Henriko Nagio kūryboje — Nors paskutiniame rinkinyje namąjį myriop romėnai leisdavo kus. Ekspertais buvo paskirti šiaurės, kuri yra „mirtis ir gy­ poetas pakartojamai žvelgė į jam vietoj fizinės mirties pasi­ kūrybinių sąjungų, draugijų, vybė įsčiose”, „erškėčių krūmas mirtį, tačiau jo poezijoje ryš­ rinkti savanorišką tremtį, egzi- kultūros leidinių, meno kritikų, ir laužo ugnis”, „balta ir skaudi kiausias buvo kūrybos, kuria jis žiniasklaidos atstovai, tarp ku­ lę, tai yra, dvasinę mirtį. tyla”, „visų poetų namai” ir pa­ priešinosi mirčiai, simbolis — rių buvo ir Nacionalinių (valsty­ Kas galėtų paneigti, kad lie­ galiau „mano namai”. Pavasa­ tai pirmuose rinkiniuose buvo binių) premijų komiteto nariai. tuviai inteligentai traukėsi iš rio prisikėlimo viltis stipriai Lietuvos ne laimės ieškodami, o blykstelėjo 1956-aisiais metais, paukščio, o vėlesniuose sakalo Susumavus apklausos rezul-, įvaizdis: tatus, Lietuvos spaudoje buvo vengdami mirties ar lygiai bai­ kai vengrai nesėkmingai bandė paskelbti geriausiai įvertintų sios deportacijos į šiaurę, kurios numesti vergijos jungą. Po suki­ Šiaurėje miega visų eilėraščių menininkų dešimtukai. Tau­ pasėka dažnu atveju buvo ta limo Nagys suteikė vengrų tau­ žodžiai pant Draugo kultūrinio priedo pati mirtis, tik labiau ištęsta. tai ir perkeltine prasme savo ir pirmo pavasario potvynio vietą, čia suminėsiu tik tris pir­ Stengdamiesi išsisukti iš depor­ kartai ir tautai balsą eilėraštyje laukia, mąsias vietas pelniusių meni­ tacijų, jie pasirinko tremtį. „1956 METŲ RUDUO, Buda­ kad galėtų pabust ir pakilti ninkų pavardes. Dvyliktas ii svarbiųjų lietuvių poe­ Nors pasitraukimas iš tėvynės pešto baladė”. su paukščiais. Geriausiu, iškiliausiu poetu tų?... turėjo būti laikinas ir trumpas, Lakus poezijos žodis — prieš­ pripažintas Sigitas Geda. Ant­ kiuoti taip: S. Kuzma, M. Nava­ nors tai nebuvo sąmoningas Lietuviškoji Laisvosios Euro­ prieša nebūčiai — tai sakalas, rasis — Justinas Marcinke­ kas, V. Vildžiūnas, grafikai — pasirinkimas tremties, bet dau­ pos radįjo tarnyba ypatingas su­ kurį poetas laiko savo rankoj vičius, trečiasis — Marcelijus Petras Repšys, Mykolas Vilutis, geliui jis tapo amžina tremtimi, kaktis žyminčiose programose tik akimirką, ir vėl jis nėpasie- . Martinaitis. Man ir daugeliui Vytautas Valius, taikomosios kurios pagrindiniu varikliu bu­ panaudodavo literatūros. Kas­ kitų buvo netikėta ir apmaudu, dailės — G. Jokubauskas, J. vo tėvynės praradimas. Mažai met minint vengrų sukilimo kiamas. Sakalas — laisvas, sa­ Henrikas Nagys (1920 - 1997) kalas — vaikystės vėjo plazde­ kad neseniai tautinės premijos Balčikonis, B. Stulgaitė. Foto­ daliai buvo lemta sugrįžti į metines, į programą įdėdavau nimas, sakalas — pasakos laureatu tapusiam iškiliam eg­ menininkų pirmoji trijulė — Ri­ laisvą Lietuvą viešnagei, dar Nagio sodriu balsu įskaitytą " zodo poetui Alfonsui Nykai-Ni- mantas Dichavičius, Antanas mažesnei sugrįžti su visam — „Budapešto baladę”, kuri geriau paukštis • sidabro plunksnom, liūnui teko tik dvyliktoji vieta. Sutkus, Aleksandras Macijaus­ vieniems prieš mirtį, kitiems po negu bet koks straipsnis per­ Budapešto baladė sakalas — pilkas, išdidus Geriausi prozininkai — Juo­ kas, architektų — A. ir V. Nas- jos. teikdavo pavergtų tautų laisvės paukštis gintarinėm akim, sa­ zas Aputis, Jurgis Kunčinas, vyčiai (broliai), K. Pempė, V. Tarp tos saujelės asmenų — ilgesį. Klausydavausi įrašo ir kalas — svajonė, kuria poetas Imre, ar tu stovėjai svaigo: Romualdas Granauskas, o dra­ Čekanauskas. Populiariausiais poetas Henrikas Nagys. Gimęs rydavau ašaras, nes tame eilė­ (vienplaukis berniukas moksleivio miline ir vaiko akim) maturgai — tik du — Kazys Sa­ estrados atlikėjais pripažinti N. Mažeikiuose 1920 metais, stu­ raštyje Nagys distiliavo ir žo­ ant poeto paminklo pakopų tą nepaprastą spalio vakarą Visą gyvenimą ja ir Saulius Šaltenis (mano pa­ Malūnavičiūtė, Arina, S. Povi­ dijavęs lituanistiką ir germanis­ džiais išreiškė, tai ką visi — ir šaukei į mirtiną tylą virš neužmatomos jūros galvų, ieškojau tavęs — staba — o kodėl prasprūdo Kos­ laitis. tiką Vytauto Didžiojo universi­ vengrai, lietuviai, latviai, estai, užkimęs nuo tėviškės tyrų ir drungno Dunojaus vėjo savo paukščio. tas Ostrauskas?). tete Kaune, jis praleido likusią lenkai, čekai —juto. ir jauno kraujo plakimo: Dabar ant aukšto Populiariausi kino aktoriai — savo gyvenimo dalį svetur, to 1960 metais pasirodė rinkinys „Kelkite, vengrai, tėvynė šaukia jus! nulapojusio klevo, Regimantas Adomaitis, J. Bud­ nenorėjęs ir nesiekęs, daktaratą Mėlynas sniegas, o po jo iki Na­ Laikas atėjo! Dabar arba niekados! tarp sunkių ir lietingų raitis, Ingeborga Dapkūnaitė, gaudamas Innsbruck’o universi­ gio mirties išeivįjoje sulaukėme Visų vengrų Dievo vardu mes prisiekiam, prisiekiame lapkričio debesų, teatro aktoriai — Vladas Bag­ tete už disertaciją apie vokiečių tik dviejų. 1968 metais išleis­ niekad daugiau nebūti vergais!” tupi vienas ir svetimas donas, V. Masalskis, ir vėlgi — poetą Georg Traki, apsigyven­ tame Broliai balti aitvarai poe­ Ar tai tu kartojai,Imre, kartu vėliau su minia mano sakalas: Regimantas Adomaitis. Tarp damas Montreal’yje, Kanadoje. tas atsisveikino su žuvusiais ir žeme, ir vėju, ir vandeniu šitą karčią laisvės priesaiką? mieguistom akim, operos solistų pirmojo trejeto — Lietuvą, atgavusią nepriklau­ draugais-rašytojais ir atsistojo sakytum sapnuodamas, Irena Milkevičiūtė, V. Prudni­ somybę, jis turėjo laimės pakar­ akistaton su mirtim, su Am­ žiūri jisai kovas, Virgilijus Noreika, o tarp tojamai aplankyti, bet į ją su žinuoju Šalčiu, su Šiaure. Ant­ į tolimą tolumą — baleto artistų — E. Špokaitė, visam sugrįžo tik 1997 metų ru­ rąjį rinkinį Prisijaukinsiu sak­ kad „naujųjų poetų kūryba pul­ išleistame rinkinyje Prisijau­ ir nemato žemės M. Baužys, Petras Skirmantas. denį, metams praėjus po jo mir­ alą jis baigė eilėraščiu „Re- suoja gimtosios žemės palikimo kinsiu sakalą jis prašė: ir nemato manęs. Geriausiu dabartiniu kino re­ ties. ąuiem”. 1990 metais išėjo jo skausmu”. Išgyvendamas trem­ Nepalikite manęs. Sakalas — tai pats poetas žisieriumi pripažintas Šarūnas Tačiau poeto žodis stipresnis rinktinė Grįžulas Lietuvoje, o tį, ilgainiui Nagys pradėjo vis Nepalikite prieš paskutinę Henrikas Nagys, pakylantis į Bartas, toliau eina A. Puipa, A. už kūną. Henrikas Nagys te­ 1996 metais Sakalų valanda, dažniau paliesti didžiausią ilgąją kelionę. erdves dar vienam skrydžiui. Stonys. Tarp iškiliausių filmi- bėra tarp mūsų per savo eiles. kurioje paskelbta saujelė naujų tremtį, iš kurios negrįžtama - Neišmokau nei dangaus,nei Henriko Nagio pelenai pra­ ninkų dešimtuko šeštuoju pri­ Šeši rinkiniai užsienyje ir du eilių, susįjusių su atgimusia mirtį, ją mėgindamas suprasti žemės nešt, eitą rudenį palaidoti Rašytojų pažintas ir Jonas Mekas. Teatro Lietuvoje padarė jį belaikiu. Lietuva ir grįžimu į ją. ir su ja susitaikyti iki savo gy­ Mirė sakalai ir sužiedėjo kalnelyje Antakalnio kapinėse. režisieriai — Eimuntas Nekro­ Poetas yra jį supančios aplinkos Henrikas Nagys savo poezi­ venimo pabaigos. 1978 metais mano duona. šius, Rimas Tuminas, O. Koršu­ padarinys. Jis yra savo genties joje reiškė ištremtosios lietuvių kartos išgyventą tėvynės, gyve­ novas, o muzikos atlikėjai — Dramaturgas visai prasprūdo... atšvaitas, jos jausmų veidrodis, Raimundas Katilius, Petras Ge­ bendrų išgyvenimų reiškėjas, nimo prasmės praradimo niušas ir čikagiečių lietuvių ge­ Ekspertai vertino ir kūrybines bendrakeleivių skausmo balsas. skausmą. Kai vienas po kito au­ rai įvertintas Vilhelmas Čepins­ sąjungas. Daugiausia balsų ga­ Nagys išleido savo pirmą poe­ tomobilių avarijose žuvo žodžio, kis. Iškiliausiųjų kompozitorių vo Rašytojų sąjunga, o priorite­ zijos rinkinį Eilėraščiai, būda­ kūrybos broliai — Antanas pirmajame trejetuke — Bronius tinė Lietuvos meno sritis, surin­