Teatras 23–33 / DANUTË MUKIENË

2014/4 (94) ÞEMAIÈIØ þemëþemë

Kunigaikðèiø Oginskiø pastatytos Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèios pastato Atstatyta Plungës kunigaikðèiø Oginskiø dvaro sodybos fragmentas. laikrodinë, kurioje dabar veikia Plungës rajono savivaldybës 2014 m. vieðoji biblioteka. 2014 m. Danutës Mukienës nuotrauka RIETAVAS

Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø dvarvietë ir Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèios pastato fragmentas. 2014 m. Danutës Mukienës nuotraukos

Rietavo kunigaikðèiø Oginskiø dvarvietë. Apaèioje – atstatyta Rietavo dvaro muzikos mokykla; þibintas greta buvusios centriniø dvaro rûmø vietos; stela kunigaikðèio Irenëjaus Oginskio (1808–1863) amþinojo poilsio vietoje Rietavo parke; kunigaikðèiø Oginskiø koplyèia. 2014 m. Danutës Mukienës nuotraukos K U L T Û R A T E A T R A S L I T E R A T Û R A P A V E L D A S T R A D I C I J O S I S T O R I J A þemë ÞEMAIÈIØ

Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntra, Þemaitiu akademëjës, Þemaitiu akademënë jaunima Þ e m a i t i u þ e m ë korporacëjës „Samogitia“ leidënîs 2014/4(94)

2 / 2015-aisiais – Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinës 3–4 / Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø metiniø minëjimo programa 5 / MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS: Fragmentai ið „Atsiminimø“ 6 / X tarptautinë mokslinë konferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës, politinës veiklos pëdsakai: praeities atspindþiai, ateities p. 2–17 perspektyvos“ 7 / GINTAUTË JOGAILAITË. Mykolo Kleopo Oginskio motina 8–9 / DANUTË MUKIENË. „Mykolo Kleopo Oginskio „Laiðkai apie muzikà“ p. 23–33 10–17 / MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS. „Laiðkai apie muzikà“ (du pirmieji laiðkai, autoriaus raðyti bièiuliams) 18–22 / VIRGINIJUS MILINIS. Palangos „Grubusis“ teatras 23–33 / DANUTË MUKIENË. Þemaièiø indëlis kuriant Lietuvos profesionaløjá teatrà p. 34–35 34–35 / JONAS ALEKSA: „Mes, dirigentai, turime plaèià ðirdá...“ 36–37 / JOMANTAS GIRDENIS. Klaipëdos dramos teatras 38–43 / GINTAUTAS ÈIÞIÛNAS. Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras 44 / MILGINTA PALUBINSKAITË. Teatras Klaipëdoje 45–47 / MILGINTA PALUBINSKAITË. Vienà kartà Makaronø ðalyje 48–51 / JURGIS ÞELVYS. Ðiauliø dramos teatras 52–56 / RAMUNË LENKIMAITË. Dramaturgas, aktorius, þodþio p. 2–17 meistras Petras Gintalas 56–57 / BONIFACAS GINTALAS. Dëkoju Dievui ir likimui, kad turëjau dëdæ Petrà 58–59 / IPOLITAS PETROÐIUS. Knygos apie þemaièius ir Þemaitijà 60 / BENEDIKTAS JANKAUSKAS. Barstyèiuose paminëtos Skuodo mûðio 755-osios metinës 61–68 / SOFIJA TYZENHAUZAITË DE ÐUAZEL-GUFJË (CHOISEUL- GOUFFIER). Lenkas Santo Dominge arba Jaunoji kreolë p. 18–22 69–72 / Romualdas Granauskas (1939-04-18–2014-10-28)

REGËJUONU KULTÛRËNIU INICETÎVU Þornals parëngts igîvendënont ISSN 1392-2610. CËNTROS. kultûrëni pruojekta „ÞEMAIÈIAI Regëjuonu kultûrëniu inicetîvu cëntros, LEIDËNI SODARË, MAKETAVA TEATRE IR TEATRAS Gerbutavièiaus g. 10-213, LT-04217 Vilnius. REDAKTUORË Mukienë Danutë ÞEMAITIJOJE“. Tel. 8 687 47 550 Tel./faksos (8 5) 261 9670, Pruojekta rem LIETUVUOS ÞORNALA REDAKCËNË TARÎBA: Butrëms El. p. [email protected]. Aduoms, Daujuotîtë Vëktuorëjë, SPAUDUOS, RADËJË ËR TELEVIZËJËS http://www.samogit.lt. Kelmëckâtë Zita, Sungailienë Loreta, RIEMËMA FONDS. Spausdëna AB „Lietuvos ryto spaustuvë“. Mukienë Danutë 2014 m.pruojekta igîvendënëmou Fonds Tiraþos 1 000 egz. skîrë 24 tûkst. Lt. Þornals prenumeroujems. 2 M. K. OGINSKIUI – 250

2015-AISIAIS MYKOLO KLEOPO OGINSKIO

250-OSIOS GIMIMO METINËS

2013 m. pabaigoje UNESCO 37-osios generalinës konferencijos metu Paryþiuje buvo paskelbtas UNESCO ir valstybiø nariø Mykolo Kleopo Oginskio portretas. Dailininkas Juozapas Oleðkevièius (1777–1830) (?) Drobë, aliejus, 194 x 146,5 cm. Portretà saugo minimø sukakèiø sàraðas, á kurá átraukta daugiau negu 100 pasau- Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus, Mg 2292. R. Ropytës lio kultûrai, ðvietimui, mokslui, istorinei atminèiai svarbiø datø. Á nuotrauka ðá sàraðà taip pat pateko abi Lietuvos pateiktos sukaktys: raðyto- jo Kristijono Donelaièio (1714–1780) 300-osios gimimo metinës je, Ukrainoje, Rusijoje, Latvijoje ir kitose Europos ðalyse gyvenan- ir kompozitoriaus, raðytojo, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio tiems þmonëms polonezas „Atsisveikinimas su Tëvyne“ – jokiems (1765–1833) 250-osios gimimo metinës (ði sukaktis pateikta kartu politiniams barjerams ar valstybinëms sienoms nepavaldus gimto- su Baltarusija ir Lenkija ir bus minima 2015 metais). jo kraðto meilës, nuoðirdumo ir iðtikimybës, kitø bendraþmogiðkø Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) – neeilinë, daugeliu ta- vertybiø ásikûnijimo muzikinis testamentas. lentø pasiþymëjusi XVIII–XIX amþiø sandûros asmenybë: valstybës 2015 m. minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø gimimo metiniø ir visuomenës veikëjas, Abiejø Tautø Respublikos (Lenkijos-Lietu- sukaktá numatoma rengti mokslines konferencijas, koncertus, pa- vos) diplomatas, politinis emigrantas, Vilniaus universiteto mokslo rodas, leidiniø pristatymus Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Pran- tarybos garbës narys, socialiniø reformø idëjos puoselëtojas, raðy- cûzijoje. Ðios sukakties minëjimas, kurá remia trys valstybës: Lie- tojas-memuaristas, kompozitorius. Jo gyvenimo credo buvo „Tar- tuva, Lenkija ir Baltarusija (áëjo á Abiejø Tautø Respublikos teritori- nauti Tëvynei“. Intensyvi visuomeninë veikla, aristokratiðka kilmë jà), UNESCO reikðmingas kaip glaudaus tarptautinio bendradarbia- varþë jo muzikinës kûrybos nuostatas ir galimybes. Neþiûrint to, vimo, puoselëjant bendrà kultûros ir istorijos paveldà, pavyzdys. ilgaamþá pripaþinimà ir ðlovæ M. K. Oginskiui pelnë bûtent muziki- Sveikindamas kultûrines ir visuomenines iniciatyvas, skirtas nis palikimas: polonezai, mazurkos, marðai, aukðtos vokalinës kul- M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinëms paminëti, Lietuvos tûros kûriniai – romansai ir kt. nacionalinës UNESCO komisijos sekretoriatas kvieèia naudoti ðiai M. K. Oginskis – pirmasis ið muzikø pradëjo puoselëti koncerti- sukakèiai sukurtà logotipà tam skirtuose leidiniuose ir video laik- nës paskirties polonezø komponavimo tradicijà. Populiariausias menose. Iðkilus klausimams dël tinkamo logotipo naudojimo reikia M. K. Oginskio kûrinys – polonezas a-moll Nr. 13 „Atsisveikinimas kreiptis á Lietuvos nacionalinës UNESCO komisijos sekretoriatà. su Tëvyne“ („Les Adieux à la Patrie“). Atlaikiusi visas istoriniø lûþiø negandas ir laiko iðbandymus, ðio kûrinio melodija, jos raiðkiai Tekstas parengtas pagal Lietuvos nacionalinës UNESCO komisi- moduliuoti, atsikartojantys akordai, tauraus ilgesio ir optimistinës jos internetinëje svetainëje paskelbtà informacijà (þr. http://www.unes- vilties motyvai jaudina ir ugdo daugiamilijoninæ muzikinës kultûros co.lt/apie/unesco-ir-lietuva/unesco-minimos-sukaktys/2015m-myko- puoselëtojø auditorijà. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijo- lokleopooginskio250-osiosgimimometines, 2014-10-20) M. K. OGINSKIUI – 250 3

MYKOLO KLEOPO

OGINSKIO 250-ØJØ Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmai, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Kultûros ministerija); METINIØ MINËJIMO 9. Surengti ðvieèiamàjà koncertinæ programà „Mykolo Kleopo Oginskio polonezø kelias“ UNESCO bûstinëje Paryþiuje (Prancûzija) (atsakingi: Uþsienio reikalø ministerija, Kultûros ministerija, Lietuvos PROGRAMA nacionalinë filharmonija, Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija); 10. Suorganizuoti koncertà, skirtà M. K. Oginskiui atminti, Florencijoje (Italija) (atsakingi: Uþsienio reikalø ministerija, Kultûros ministerija, Lietuvos nacionalinë filharmonija); 11. Parengti ir UNESCO bûstinëje Paryþiuje (Prancûzija) pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybës sudaryta darbo grupë parengë kilnojamàjà Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos fotomenininkø Mykolo Kleopo Oginskio 250-øjø gimimo metiniø minëjimo veiksmø nuotraukø parodà „Atsisveikinimas su Tëvyne“ (atsakingi: Uþsienio planà. Tarp pagrindiniø jubiliejaus minëjimo ir sklaidos darbø, reikalø ministerija, Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija); numatytø atlikti 2015 metais, yra iðskirti ðie: 12. Iðleisti proginæ (kolekcinæ) monetà, skirtà M. K. Oginskio 1. Vykdyti Lietuvos ir kitø ðaliø archyvuose saugomø archyviniø 250-osioms gimimo metinëms (atsakingas Lietuvos bankas); dokumentø, susijusiø su M. K. Oginskio, kitø kunigaikðèiø Oginskiø 13. Iðleisti paðto þenklà, skirtà M. K. Oginskio 250-osioms gyvenimu ir veikla, paieðkas ir juos vieðinti (atsakingi: Lietuvos gimimo metinëms (atsakingi: Lietuvos Respublikos susisiekimo vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybës istorijos ministerija, akcinë bendrovë Lietuvos paðtas); archyvas); 14. Iðversti á anglø, rusø kalbas ir iðleisti dr. Ramunës 2. Sukurti kunigaikðèiø Oginskiø dokumentinio paveldo Ðmigelskytës-Stukienës monografijà „Mykolas Kleopas Oginskis: interaktyvià interneto svetainæ (atsakingi: Lietuvos mokslø politikas, diplomatas, ministras ir jo pasø kolekcija“ (atsakingi: akademijos Vrublevskiø biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Uþsienio reikalø ministerija, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos Lietuvos Respublikos kultûros ministerija (toliau – Kultûros muziejus); ministerija), Lietuvos dailës muziejus, Lietuvos valstybës istorijos 15. Sukurti televizijos laidà apie M. K. Oginská (atsakingi: archyvas); Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultûros ministerija); 3. Surengti tarptautiná jaunøjø atlikëjø konkursà-festivalá „Mykolo 16. Rengti reportaþus apie M. K. Oginskio 250-øjø gimimo Kleopo Oginskio kûrybos perlai“ Rietave (atsakingi: Rietavo metiniø minëjimo renginius (atsakingas Lietuvos nacionalinis savivaldybë, Rietavo Mykolo Oginskio meno mokykla, Rietavo radijas ir televizija); Oginskiø kultûros istorijos muziejus, Lietuvos Respublikos ðvietimo 17. Sutvarkyti kunigaikðèiø Oginskiø giminës panteonà Vilniaus ir mokslo ministerija (toliau – Ðvietimo ir mokslo ministerija), „Saulës“ kapinëse (atsakingi: Vilniaus miesto savivaldybë, Kultûros Kultûros ministerija); paveldo departamentas prie Kultûros ministerijos (toliau – Kultûros 4. Surengti iðkilmingà restauruotø Mykolo Oginskio rûmø paveldo departamentas); atidarymà: organizuoti mokslinæ konferencijà ir ekspozicijà, skirtà Tarp planuojamø svarbiausiø M. K. Oginskio 250-øjø gimimo kunigaikðèiø Oginskiø giminës kultûrinei, ðvietëjiðkai veiklai metiniø minëjimui skirtø kultûriniø ir edukaciniø renginiø priemoniø Lietuvoje paminëti (atsakingi: Plungës rajono savivaldybë, Þemaièiø plane yra átraukti ðie: dailës muziejus, Plungës Mykolo Oginskio meno mokykla); 1. Parengti Lietuvos archyvuose ir bibliotekose saugomo 5. Surengti Plungëje X tarptautiná Mykolo Oginskio festivalá, skirtà dokumentinio paveldo, susijusio su kunigaikðèiø Oginskiø gyvenimu M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinëms (atsakingi: Plungës ir veikla Lietuvoje, parodà ir iðleisti jos katalogà (atsakingi: Lietuvos rajono savivaldybë, Þemaièiø dailës muziejus, Plungës Mykolo vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vilniaus universiteto biblioteka, Oginskio meno mokykla); Kultûros ministerija); 6. Surengti kunigaikðèiø Oginskiø giminës dailës kolekcijos 2. Suorganizuoti tapybos parodà „Vilniaus polonezas Lietuvai“ parodà ir iðleisti parodos katalogà (atsakingas Nacionalinis (atsakingi: Lietuvos dailininkø sàjunga, Kultûros ministerija); M. K. Èiurlionio dailës muziejus); 3. Suorganizuoti paþintinæ kultûrinæ-koncertinæ programà 7. Suorganizuoti Lietuvos kamerinio orkestro ir pianistës Mûzos „Istorinio ðokio diena polonezo ritmu“ (atsakingi: Nacionalinis Rubackytës koncertà, skirtà M. K. Oginskio 250-osioms gimimo muziejus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmai, metinëms paminëti (atsakingi: Lietuvos nacionalinë filharmonija, Kultûros ministerija); Nacionalinis muziejus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø 4. Suorganizuoti kilnojamàjà tarptautinæ parodà „Mykolas rûmai, Kultûros ministerija); Kleopas Oginskis 1765–1833“ (lietuviø ir anglø kalbomis) (atsakingi: 8. Suorganizuoti M. K. Oginskiui skirtà tarptautinæ mokslinæ Uþsienio reikalø ministerija, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos konferencijà „Mykolas Kleopas Oginskis. Asmenybë ir epocha“ (atsakingi: Lietuvos istorijos institutas, Nacionalinis muziejus (Nukelta á 4 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 4 M. K. OGINSKIUI – 250

(Atkelta ið 3 p..) kultûros istorijos muziejus); 5. Iðversti ið lenkø ir rusø kalbø á lietuviø kalbà ir iðleisti muziejus); M. K. Oginskio provaikaièio A. Zaluskio knygà „Mykolo Kleopo 5. Suorganizuoti M. K. Oginskio 250-øjø gimimo metiniø Oginskio muzika ir epocha“ atsakingi: Regionø kultûriniø iniciatyvø paminëjimo tarptautiniø renginiø ciklà Rietave (atsakingi: Rietavo centras, Kultûros ministerija); savivaldybë, Kultûros ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija); Áamþinant kunigaikðèiø Oginskiø giminës atminimà planuojama: 6. Parengti edukacinæ kilnojamàjà stendø parodà „Mykolas 1. Pastatyti Rietave paminklà, skirtà Mykolui Kleopui Oginskiui Kleopas Oginskis“, skirtà Lietuvos bendrojo ugdymo ástaigoms ir jo palikuonims (atsakingi: Rietavo savivaldybë, Kultûros (atsakingi: Lietuvos dailës muziejus, Regionø kultûriniø iniciatyvø ministerija); centras, Kultûros ministerija); 2. Inicijuoti buvusios Uogintø dvarvietës (Kaiðiadoriø rajonas) 7. Átraukti M. K. Oginskio laiðkà „Priesakai sûnui“ á mokymosi tyrimà: atlikti archeologinius kasinëjimus ir átraukti ðià dvarvietæ á ðaltiniø bazæ www.ðaltiniai.info (atsakinga Ðvietimo ir mokslo kultûros paminklø registrà (atsakingi: Kaiðiadoriø rajono savivaldybë, ministerija); Kaiðiadoriø muziejus); 8. Skirti 2015 metø Lietuvos mokiniø dailës olimpiadà 3. Paþenklinti Uogintø kaimo vietà (Kaiðiadoriø rajonas), kurioje M. K. Oginskio metams (atsakinga Ðvietimo ir mokslo ministerija); prasidëjo kunigaikðèiø Oginskiø giminës istorija Lietuvoje 9. Organizuoti edukacinius projektus „Oginskio pëdsakai (atsakinga Kaiðiadoriø rajono savivaldybë); Europoje“, susijusius su Oginskiø giminës kultûros paveldu 4. Atlikti kunigaikðèiø Oginskiø dvaro sodybos kultûros paveldo (atsakinga Ðvietimo ir mokslo ministerija); objektø restauravimo ir tvarkybos darbus (atsakingi: Rietavo Vykdant M. K. Oginskio 250-øjø gimimo metiniø minëjimui skirtø savivaldybë, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus); leidiniø programà planuojama: 5. Atlikti Rietavo ðv. arkangelo Mykolo baþnyèios restauravimo 1. Iðleisti leidiná „Kunigaikðèiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. darbus (atsakingi: Rietavo savivaldybë, Kultûros paveldo Kultûrinës veiklos pëdsakais“, II tomas (atsakingas Lietuvos istorijos departamentas); institutas, Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejus, Kultûros 6. Árengti lauko informaciniø stendø ekspozicijà prie kunigaikðèiø ministerija); Oginskiø paveldo svarbiausiø objektø (atsakingi: Rietavo Oginskiø 2. Parengti ekskursijos „Mykolo Kleopo Oginskio kelias kultûros istorijos muziejus, Kultûros paveldo departamentas); Lietuvoje“ apraðà ir surengti mokymus – mokomàjà ekskursijà 7. Uþbaigti Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos Lietuvos gidams, iðleisti informaciná plakatà (vykdo Valstybinis restauravimo darbus (atsakingi: Ðvietimo ir mokslo ministerija, turizmo departamentas prie Ûkio ministerijos); Rietavo savivaldybë); 3. Iðleisti jubiliejinæ M. K. Oginskio kompaktinæ plokðtelæ su 8. Uþbaigti tiesti pësèiøjø ir dviratininkø takà per Rietavo dvaro polonezo „Atsisveikinimas su Tëvyne“ orkestrinës versijos ir kitø sodybos teritorijà (atsakingi: Keliø direkcija prie Susisiekimo kûriniø áraðais (atsakingi: Kultûros ministerija, Lietuvos nacionalinë ministerijos, Rietavo savivaldybë); filharmonija); 9. Atlikti istorinio kunigaikðèiø Oginskiø alaus bravoro tvarkybos 4. Iðleisti atnaujintà ir papildytà leidiná „Polonezø kelias“ (lietuviø darbus ir árengti gyvøjø amatø edukaciná centrà-muziejø (atsakingi: ir anglø kalbomis) (atsakingi: Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, UAB „Þemaitijos pienas“, Rietavo savivaldybë). Kultûros ministerija, Lietuvos dailës muziejus, Rietavo Oginskiø

Sluðkø rûmai Neries pakrantëje (nuotraukos fragmentas). Ðiuose rûmuose, kurie yra priklausæ kunigaikðèiams Oginskiams, per 1794 m. sukilimà veikë sukilëliø ðtabas, o rûmø teritorijoje – sviediniø liejykla. M. K. Oginskis ðiuos rûmus paveldëjo 1800 m., nuo 1803 m. rûmai priklausë Vilniaus miesto magistrato tarëjui Domininkui Èaikovskiui. Fotografas Juozapas Èechavièius. XIX a. 8 deð. Nuotrauka saugoma Lietuvos dailës muziejuje, Fi-1080 M. K. OGINSKIUI – 250 5

MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS: FRAGMENTAI IÐ „ATSIMINIMØ“

Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimai“ su papildymais, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriuje

biografijos – leidiniuose radau absurdiðkø prasimanymø apie mane (beje, netgi iðkraipytø reikðmingø mano ðalies istorijos faktø), nusprendþiau iðleisti ðiuos „Atsiminimus“ (padariau tai labai noriai), MANO BIOGRAFIJA NUO VAIKYSTËS IKI 1788 METØ, juolab dël to, kad draugai jau seniai reikalavo ið manæs tokios KADA PRADËJAU RAÐYTI SAVO ATSIMINIMUS aukos, nusileisdamas primygtiniems daugelio þmoniø, kurie þinojo ne visà tiesà, praðymams. „Gimiau 1765 metø rugsëjo 25 dienà savo tëvø kaime Guzove, 1791 metais Londono laikraðèiai raðë, kad þuvau, keldamasis ið Ravos vaivadijoje, Sochaèevo seniûnijoje, uþ septyniø myliø nuo Kalë á Duvrà, ir mano draugai mane apverkë, o að skaièiau þinutæ Varðuvos. Mano tëvas, Andrius Oginskis, gyvenimo pabaigoje Trakø apie savo paties paskendimà. Daug laikraðèiø teigë, kad 1792 metais vaivada, o tuo metu, kai gimiau að, Aðmenos seniûnas, Lietuvos buvau iðkviestas á Konvento teismà Paryþiuje ir maèiau kopijas Didþiosios Kunigaikðtystës kardininkas ir Lenkijos ordinø kavalierius, kalbos, kurià turëjau ten pasakyti, nors tuo metu buvau uþ trijø iðvyko ið Lietuvos ir ásikûrë Lenkijoje, kur vedë mano motinà – ðimtø ljë nuo Prancûzijos sienø. Hamburgo, Kelno ir kiti laikraðèiai Guzovo seniûno Potockio naðlæ. teigë, kad 1796 metais vadovavau deðimties ar penkiolikos Mano motina Paulina, mergautine pavarde grafaitë Ðembek, tûkstanèiø vyrø kariuomenei prie Turkijos sienø. Ta naujiena buvo pirmà kartà buvo iðtekëjusi uþ Lubenskio, kuris gyveno labai trumpai. skelbiama taip átikinamai, kad Paryþius iðbarë Verninakà, Antrà kartà iðtekëjo uþ Potockio, kuris maþdaug po metø paliko jà Prancûzijos ambasadoriø Osmanø Portoje (Osmanø imperijoje), naðle. Pagaliau ji iðtekëjo uþ mano tëvo Oginskio. uþ tai, kad apie ðá ávyká nepraneðë. Visai atsitiktinai pirmasis vyras buvo kilæs ið Didþiosios Lenkijos, Raðydamas „Atiminimus“ að ne tiek stengiausi paneigti netikrus antrasis – ið Maþosios, o treèiasis – ið Lietuvos. Kadangi su faktus apie mane, kiek siekiau iðtaisyti klaidas, susijusias su kiekvienu vyru turëjo po vienà sûnø, tai visuomenëje mano motinà nesenais ávykiais Lenkijoje bei painiojamomis datomis, ir pasakyti daþnai vadindavo trijø provincijø motina. Buvo pokðtaujama, jog kalbëdama apie savo sûnus ir norëdama pasakyti, apie kurá kalba, tikrà tiesà apie tuos ávykius, kuriuose vienaip ar kitaip teko dalyvauti. ji kartais sakydavo, jog jos sûnus Lubenskis pasakë, kad jos sûnus Kadangi nutariau raðyti, pirmiausia paminësiu, kad tarnauti savo Potockis nuvyko á kaimà pas jos sûnø Oginská. ðaliai pradëjau labai jaunas, vienà po kito uþëmiau ðiuos postus: Mano netikri broliai ið motinos pusës buvo Feliksas, grafas buvau Seimo narys, Finansø departamento narys, Nepaprastasis Lubenskis ir Petras Potockis. Mano sesuo Juzefa Oginska pirmà pasiuntinys Olandijoje, Ágaliotasis atstovas Anglijoje, Lietuvos kartà iðtekëjo uþ vieno ið Oginskiø (Gabrieliaus tëvo), o antrà kartà iþdininkas, Lenkijos revoliucijos karys, lenkø patriotø atstovas uþ Mstislavo seniûno Lopacinskio.“ Konstantinopolyje ir Paryþiuje. Emigracijoje gana daug metø buvau pasitraukæs nuo valstybës reikalø, taèiau vëliau imperatorius „Niekada nepretendavau bûti raðytoju ir neketinau visuomenei Aleksandras paskyrë mane senatoriumi Sankt Peterburge. Nereikia pateikti ðiø atsiminimø, nes raðiau tik savo vaikams ir draugams. stebëtis, kad tie, kurie mato tik faktus, galëjo manyje áþvelgti ir Norëjau, kad jie þinotø apie nepaprastus ávykius, kuriø liudininku aristokratà, ir jakobinà, prancûzø ðalininkà, ar atsidavusá Rusijai man teko bûti, norëjau, kad jie prisimintø nelaimes, iðtikusias jø þmogø. tëvynæ. Taip pat ketinau paaiðkinti gyvenimo principus, kuriø visada Skaitant mano atsiminimus tokios abejonës, be abejo, iðnyks laikiausi ir savo pavyzdþiu rodþiau, kad tikëjimas, jog stengeisi ir skaitytojas ásitikins, kad vienintelë kelrodë þvaigþdë, didþiausià atlikti pareigas, gali nuraminti net tada, kai likimas tau siunèia átakà turëjæs jausmas buvo meilë tëvynei. Kartais dël meilës jai nelaimiø. Visiðkai nesistengiau bûti þinomas ir niekada nebesuvokdavau, kur tiesa. Dël jos padarydavau kvailysèiø, nes nesivarginau, bandydamas paneigti tai, kas uþsienio laikraðèiuose pernelyg greitai pasiduodavau jausmams ir skubëdavau paklusti bei ávairiuose leidiniuose buvo raðoma apie mane ir Lenkijà, taèiau pirmiesiems ðirdies impulsams. Bet protas aistrø nevaldo, tad ir pastebëjau ðtai kà: nors pats buvau abejingas apkalboms, taèiau uþ meilæ tëvynei reikia atleisti, net tada, kai ji iðprovokuoja jos kildavo prieð mano valià. Kai keliuose – Moderniosios neapgalvotus poelgius.“

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 6 M. K. OGINSKIUI – 250

X tarptautinë mokslinë konferencija „KUNIGAIKÐÈIØ OGINSKIØ KULTÛRINËS, POLITINËS VEIKLOS

PËDSAKAI: PRAEITIES Konferencijos „Kunigaikðèiø Oginskiø kultûrinës, politinës veiklos pëdsakai“ organizatoriai, praneðëjai, koncertinës programos dalyviai. ATSPINDÞIAI, ATEITIES Jono Ivaðkevièiaus nuotrauka metø jubiliejaus paminëjimo programos priemoniø planà. PERSPEKTYVOS“ Konferencijoje praneðimus perskaitë: dr. Andrejus Macukas (Bal- tarusijos Mokslø akademijos Baltarusijos istorijos institutas) – „Oginskiø giminës Breslaujos ðaka XVIII amþiuje“; dr. Gintautas Sliesoriûnas (Lietuvos istorijos institutas) – „Oginskiø kova dël Vienas ið svarbiausiø renginiø, ðiemet skirtø artë- lyderystës Lietuvos respublikonø (antisapieginiam) judëjimui XVII a. janèiam M. K. Oginskio 250-ies metø jubiliejui, buvo Na- pab. – XVIII a. pr.“; dr. Lina Balaiðytë (Lietuvos kultûros tyrimø cionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus Mykolo Þi- institutas) – „Elþbieta Oginskytë-Puzinienë: mokslo mecenatës linsko galerijoje (Kaunas) 2014 m. spalio 3 d. ávykusi portretas“; Ðviesë Èepliauskaitë (Vytauto Didþiojo universiteto Mu- deðimtoji mokslinë konferencija „Kunigaikðèiø Oginskiø zikos akademija) – „Mykolo Kleopo Oginskio polonezai: tarp klasi- kultûrinës, politinës veiklos pëdsakai“, kuri surengta ágy- cizmo ir romantizmo“, savo parneðime paþymëjusi, kad tyrinëjimø vendinant vystomàjá bendradarbiavimo projektà „Kultû- metu paaiðkëjo, jog M. K. Oginskis ið viso sukûrë apie 40 polonezø ros istorijos sàsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“. Kon- (iki ðiol paskutiniaisiais metais iðspausdintuose raðytiniuose ðalti- ferencijos organizatoriai – Rietavo Oginskiø kultûros is- niuose buvo nurodoma, kad 24); dr. Sviatlena Nemohaj (Baltarusi- torijos muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Baltarusi- jos valstybinë muzikos akademija) – „Jozefas Volfas (Johano Volf- jos valstybinë muzikos akademija, Baltarusijos nacio- gango Mocarto mokinio) – pirmasis muzikantas tarnyboje pas My- nalinis operos ir baleto teatras, Nacionalinis M. K. Èiur- kolà Kleopà Oginská“; dr. Natalija Sliþ (Baltarusijos teisës instituto lionio dailës muziejus ir keletas kitø projekto partneriø. Gardino fakultetas) – „Oginskiø valdos Gardine XVII–XVIII amþiu- je“, prof. dr. Libertas Klimka (Lietuvos edukologijos universitetas) – „Apie Mykolo Kleopo Oginskio namà Vilniuje (Dominikonø g., 18/ 20; Aleksejus Frolovas (Baltarusijos valstybinë muzikos akademija) – „Paslaptingasis Karolis Oginskis ir jo sonata“; Dmitrijus Ro- gaèiovas, Andrejus Skorochodovas (Kultûros istorijos ástaiga „Po- lonica-Lithuanica“) – Mykolo Kleopo Oginskio ir kitø XIX a. pr. tëvy- nainiø kompozitoriø muzikos adaptavimas ampyro epochos poky- Konferencijos dalyviams graþø muzikiná sveikinimà – Mykolo liø kultûros istorinei rekonstrukcijai“; dr. Ramunë Ðmigelskytë-Stu- Kleopo Oginskio polonezà „Atsisveikinimas su Tëvyne“ – padova- kienë (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos edukologijos universi- nojo kultûros ástaiga „Kauno santaka“ bei M. Petrausko muzikos tetas) – „Trakø vaivados Andriaus Oginskio biblioteka – didikø aki- mokyklos atlikëjas Justinas Buta. raèio veidrodis“. Ji aptarë iðkilaus XVIII a. II p. LDK diplomato kuni- Konferencijoje kalbëjo Lietuvos Respublikos ambasados Balta- gaikðèio, Mykolo Kleopo Oginskio tëvo Andriaus Oginskio diplo- rusijoje konsulas Vilijus Samuila bei Lietuvos Respublikos uþsie- matinës, valstybinës veiklos bruoþus, Mykolo Kleopo Oginskio gu- nio reikalø ministerijos atstovë Dalia Uþpalienë. vernerio prancûzo Jeano Rolay (Þano Rolej) 1786 m. sudarytà vai- Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dailës muziejuje saugomà vados bibliotekos katalogà. kunigaikðèiø Oginskiø paveikslø kolekcijà konferencijos dalyviams Konferencijos dalyviai turëjo progos susipaþinti ir su M. K. Ogins- pristatë ir apie galimybes su ja plaèiau supaþindinti visuomenæ kio 249-osioms gimimo metinëms skirta ðvieèiamàja koncertine kalbëjo ðio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Èia saugo- programa „Mykolo Kleopo Oginskio Polonezø kelias 2014“, kurià ma daugiau negu 300 dailës kûriniø, atveþtø ið ávairiø Lietuvoje pristatë instrumentinis ansamblis „VYTOKI“ ið Minsko (Aleksejus buvusiø Oginskiø dvarø. Visà ðià kolekcijà plaèiajai visuomenei Frolovas (fagotas), Irina pianistë Ðviesë Èepliauskaitë, dainininkë yra numatyta pristatyti 2015 m. rugsëjo 11 d. muziejuje jau pradë- Giedrë Zeicaitë, koncerto reþisierë ir vedëja aktorë Virginija Ko- toje rengti M. K. Oginskio 250-osioms gimimo metinëms skirtoje chanskytë. Programos metu muzikinæ miniatiûrà solo fleita atliko parodoje, kuri yra átraukta ir á valstybinës M. K. Oginskio 250-øjø Sergejus Verameièikas ið Zalesës. M. K. OGINSKIUI – 250 7

MYKOLO KLEOPO OGINSKIO MOTINA

PARENGË GINTAUTË JOGAILAITË

Guzovo dvaro rûmai. Danutës Mukienës nuotrauka

M. K. Oginskio tëvai buvo grafaitë Paula (Paulina) Ðembek (1737–1798) ir Lietuvos didysis kancleris, Trakø vaivada ir kaðtelionas kunigaikðtis Andrius Ignas Joachimas Juozapotas Mykolo Kleopo Oginskio motina Paulina (Paula) Ðembek. Dailininkas Oginskis (1740–1787). Jie susituokë neþinomas. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo 1763 m. liepos 21 d. Guzovo miestelyje (prie Miednevicø, Lodzës vaivadija, Lenkija, netoli Varðuvos). Oginskiø giminës herbas Paulos Ðembek tëvai buvo grafai Jadvyga Rudnicka-Ðembek ir Bresto seniûnas, generalinis adjutantas Marekas Ðembekas. Paula gimë Breste (Lenkija). Ji buvo iðtekëjusi 3 kartus. Pirmàjá kartà – uþ karaliaus ðambeliono grafo Celestino Lubenskio. Santuokoje su iðtekëjusi tris kartus. Jos vyrai buvo Ignas Oginskis, Ignas Ðiðka ir Celestinu Lubenskiu gimë sûnus Feliksas Valezjuðas Vladislovas Jonas Nikodemas Lopacinskis. Lubenskis (g. 1758 m. lapkrièio 22 d., mirë 1848 m. balandþio 2 d.). Paulinos Ðembek portreto (saugo Krasickiø ðeima Lenkijoje) Jis buvo vedæs Teklæ Teresæ Kataþynà Lubenskà ir Teodorà nugarinëje pusëje neþinomas dailininkas yra palikæs uþraðà, Bielinskà. C. Lubenskis mirë 1759 m. sausio 16 dienà. pasibaigiantá tokiais þodþiais: „Paulina ið Ðembekø giminës [...] Antruoju P. Ðembek vyru 1760 m. tapo Belzo vaivados ir Guzovo vadinama ponia Lietuvoje, Rusijoje ir Lenkijoje“. seniûno Mykolo Antano Potockio sûnus Jonas Prosperas Potockis. Savo atsiminimuose jos sûnus Mykolas Kleopas Oginskis (1765– Susituokus su J. P. Potockiu, Paulinai Ðembek atiteko Guzovo 1833) raðo: „Mano motina Paulina, mergautine pavarde grafaitë seniûnija. Gyvendama ðioje santuokoje Paulina Guzove 1761 m. Ðembek, pirmà kartà buvo iðtekëjusi uþ Lubenskio, kuris gyveno rugsëjo 2 d. susilaukë sûnaus Antano Protazo Jacho Potockio, labai trumpai. Antrà kartà iðtekëjo uþ Potockio, kuris maþdaug po kuris tapo bankininku, fabrikantu ir Kijevo vaivada. J. P. Potockis metø paliko jà naðle. Pagaliau ji iðtekëjo uþ mano tëvo Oginskio. mirë 1762 m. sausio 23 dienà. Jis palaidotas Miednevicø [...] Kadangi su kiekvienu vyru turëjo po vienà sûnø, tai visuomenëje vienuolyno rûsyje. mano motinà daþnai vadindavo trijø provincijø motina. Mano motina Treèià kartà P. Ðembek iðtekëjo 1763 m. liepos 21 dienà. Tada buvo viena ið graþiausiø Lenkijos poniø, jos elgesys buvo jos vyru tapo iðkilus LDK politikos veikëjas Andrius Ignas Joachimas nepriekaiðtingas, ji galëjo bûti geriausios þmonos ir ðvelniausios Juozapotas Oginskis (1740–1787). Ðioje santuokoje jiems gimë motinos pavyzdys.“ sûnus Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) ir dukra Juzefa Sofija Savo sûnaus Kleopo auklëjimà, kai vaikas dar buvo maþas, Oginskytë (1774–1847). P. Ðembek ir A. Oginskis pavedë prancûzø pedagogui Þanui Roliui. Myklo Kleopo Oginskio sesuo J. S. Oginskytë gimë 1774 m. Mirë Paula Ðembek 1798 m. sausio 20 dienà. Ji palaidota liepos 15 d. Vienoje, mirë 1847 metais. Ji, kaip ir jos motina, buvo Miednevicø vienuolyne.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 8 M. K. OGINSKIUI – 250

MYKOLO KLEOPO OGINSKIO „Laiðkai apie muzikà“ kiamas tekstas yra iðverstas ið prancûzø kalba M. K. Oginskio paraðyto rankraðèio kopijos, kurià pavyko gauti ið M. K. Oginskio palikimo tyrinëtojø baltarusiø. Palyginæ ðá prancûziðkà tekstà su DANUTË MUKIENË 1956 m. Krokuvoje iðleistu vertimu á lenkø kalbà, pastebëjome nedideliø neatitikimø (skiriasi kai kuriø pastraipø vieta tekste, tik lenkiðkame vertime radome M. K. Oginskio raðytà trumputæ kny- 2014 m. Regionø kultû- gos áþangà, kurioje autorius yra paþymëjæs, kokiais tikslais raðë riniø iniciatyvø centras (þur- laiðkus). Tikëtina, kad T. Strumila „Laiðkus apie muzikà“ vertë ið nalo „Þemaièiø þemë“ redak- kitos prancûzø kalba paraðyto originalo kopijos, negu mes. cija), tæsdamas kompozito- Leidiná „Laiðkai apie muzikà“ sudaro teksto pradþioje pateikia- riaus ir valstybës veikëjo Mykolo Kleopo Oginskio mi du M. K. Oginskio bièiuliø laiðkai (markizës Marijos de Marteli- (1765–1833) knygø, paraðytø prancûzø kalba, verti- ni ir Gaetano de Gra) bei penki M. K. Oginskio raðyti laiðkai, ið kuriø mo á lietuviø kalbà ir leidybos lietuviø kalba programà du pirmieji yra autobiografinio pobûdþio. Treèiajame pateikiama bei siekdamas tinkamai pasirengti M. K. Oginskio 250- informacija apie muzikos atsiradimo istorijà, ávairias liaudies mu- osioms gimimo metinëms, 2014 m. ið prancûzø kalbos zikos formas, ketvirtajame pasakojama apie XVIII a. pab.–XIX a. á lietuviø kalbà iðvertë ir lietuviø kalba iðleido M. K. pirmøjø trijø deðimtmeèiø Europos vokalinæ muzikà, penktajame – Oginskio knygà „Laiðkai apie muzikà“. apie instrumentinæ muzikà, jos kûrëjus ir atlikëjus. Tai nëra encik- Projektà rëmë Lietuviø kultûros taryba, Akademinio lopedinës þinios, bet kartu ðie laiðkai nëra ir laiðkai tikràja to þodþio þemaièiø jaunimo korporacija „Samogitia“, Þemaièiø prasme. Anot T. Strumilos, tai greièiau muzikiniai memuarai. Jie kultûros, akademinio jaunimo ir vaikø rëmimo fondas. raðyti kaip groþinës literatûros kûrinys, kuriame atsiskleidþia, kas ir kada formavo M. K. Oginskio muzikines paþiûras ir skoná, kokiø menininkø rate kompozitorius sukosi nuo vaikystës iki rankraðèio Mykolo Kleopo Oginskio „Laiðkai apie muzikà“ prancûzø kalba „Laiðkai apie muzikà“ atsiradimo. Ið ðiø „laiðkø“ suþinome daug buvo paraðyti ir kartu su priedais á vienà rankraðtá sujungti 1826– naujø detaliø apie M. K. Oginskio gyvenimà, jo apsilankymus Pary- 1829 m., jø autoriui gyvenant Florencijoje. þiuje, Sankt Peterburge, Varðuvoje, Konstantinopolyje, kituose Eu- Pirmà kartà visas laiðkø tekstas buvo iðspausdintas lenkø kal- ropos miestuose, taip pat ir apie paskutiniuosius jo gyvenimo me- ba 1956 m. Krokuvoje (vertë, komentarus parengë ir knygos áþangà tus, praleistus Florencijoje. paraðë Tadeuðas Strumila (Tadeusz Strumiùùo). Ðiame leidinyje, M. K. Oginskis savo poþiûrá á XVIII a. pirmaisiais deðimtmeèiais kurio lenkiðkas pavadinimas yra „M. K. Ogiñski. Listy o muzyce“, Europoje buvusià populiarià klasikinæ muzikà ir jos atlikëjus bei T. Strumila raðo, kad du pirmieji laiðkai buvo iðspausdinti 1879 m. santyká su jais nusako ðiais þodþiais: „Ðeimos kronikoje“ kartu su kitø laiðkø santrauka, o viso teksto „Kiek gyvuos pasaulis, tiek bus skirtingø ir viena kitai prieðta- santrauka buvo paskelbta 1933 m. „Rytø eksprese“. 1934 m. ðios raujanèiø nuomoniø dël skonio. Bus bandoma nustatyti, kas yra santraukos trumpesná variantà paskelbë „Muzika“. M. K. Oginskiui tikrasis groþis, nors niekada nepavyks sutarti dël nekintanèiø ir dar esant gyvam, „Laiðkai apie muzikà“ buvo platinami kaip ran- universaliø vertinimo kriterijø, todël visada bus ieðkoma to, kas kraðèio kopijos, ið kuriø maþiausiai keturios buvo þinomos 1956 me- neiðvengiamai yra reliatyvu. Kiekvienas regi savo akimis, klauso tais. Du kopijø egzemplioriai tada buvo saugomi Krokuvoje (vie- savo ausimis ir savaip vertina, o visø mûsø nuomonë nuolat kinta, nas – Jogailaièiø bibliotekoje, kitas – privaèioje kolekcijoje), o kiti ir retai kada þmogus neturi iðankstinio nusistatymo. Taèiau reikia du – buvusios Sovietø Sàjungos archyvuose. sutikti, kad lengviau iðgirsti vertinimus apie poezijà, teatro spek- M. K. Oginskis paskutiniaisiais savo gyvenimo metais silpnai taklá, pieðiná, paveikslà arba skulptûrà, þodþiu, apie tai, kas paklûs- matë. „Laiðkuose apie muzikà“ jis uþsimena, kad tekstus jam per- ta grieþtoms taisyklëms, kam pakanka ágimto jausmo, teisingo akies raðo pagalbininkas. Kas darë kopijas, nëra þinoma. Kopijuodami þvilgsnio. Sudëtingiau vertinti muzikos kûrinius, kuriuose iðsilieja perraðinëtojai galëjo padaryti klaidø ir kai kuriose vietose savaip autoriaus genijus, kai nevarþoma vaizduotë ir laikomasi meno te- interpretuoti tekstà, pakeisti jo struktûrà. Nëra þinoma, ar yra buvu- orijos taisykliø, kurias gerai iðmano nedaugelis.“ si atlikta lyginamoji analizë, kiek iðlikusios kopijos skiriasi viena M. K. Oginskis buvo susipaþinæs ne tik su ankstesnio laikmeèio nuo kitos, neþinoma ir kiek ðiandien yra tø kopijø padaryta bei muzikinëmis tradicijomis, þymiausiais kûriniais, bet gerai þinojo ir paplitæ po pasaulá. naujausias Europos klasikinës muzikos tendencijas, paþinojo dau- RKIC 2014 m. iðleistoje knygoje lietuviø kalba skaitytojui patei- gelá ano meto genealiø kompozitoriø ir atlikëjø, juos vertino pagal M. K. OGINSKIUI – 250 9

savo supratimà. Savo áþvalgas jis iðsaky- lus sielvartas, kûrinyje perteikdavau mane davo paðnekovams ar skaitytojams, taèiau apëmusius jausmus ir sielos bûklæ. jø neprimesdavo kaip neginèijamø ir neabe- Retai imdavausi perdaryti pirmàjà im- jotinai teisingø. Tai jis nuolat akcentuoja ir provizacijà. Kai ðvieþia galva pataisydavau „laiðkuose“. kûriná, kokybë ir jausmø raiðka nepagerë- M. K. Oginskis ankstyvoje jaunystëje pa- davo, tad daþnai jausdavau malonumà, kai sirinko valstybininko, diplomato karjerà, o draugai pripaþindavo, ávertindavo ir pritar- muzika, kurios tvirtus pagrindus jis gavo davo, kad sëkmingesnis buvo pirmasis, namuose, kai já mokë tëvø pasamdyti Euro- ákvëpimo padiktuotas variantas.“ poje gerai þinomi muzikai, jam tapo pramo- Gal todël M. K. Oginskio muzika gyva iki ga, kûryba, kuri suskambëdavo melancho- ðiol ir tikriausiai bus gyva, kol gyvens þmo- liðkomis, liûdnomis, linksmomis ir herojið- nës. Tikriausiai uþtektø vieno jo sukurto po- komis melodijomis. Jis raðë muzikà sau ir lonezo „Atsisveikinimas su Tëvyne“, kad savo artimiesiems. Tai, kad ji pasklido po jo muzika bûtø grojama ne tik Europoje, bet pasaulá ir greitai tapo plaèiai þinoma, anot ir visame pasaulyje. M. K. Oginskio, jam paèiam buvo netikëta ir Tuo laikotarpiu, kai M. K. Oginskis raðë jis pats, to net nelaukdamas, daþnai, atvy- „laiðkus“, juose minimos asmenybës bu- kæs á vienà ar kità Europos miestà, suþino- vo plaèiai þinomos, tuo tarpu ðiandien dalis davo, kad ten jo kûriniai, daþniausiai polo- tø pavardþiø net ir muzikams, ypaè gyve- nezai, romansai, yra grojami, dainuojami, nantiems ne Austrijoje, Prancûzijoje ar Ita- kad juos þino ir didikø menëse, ir papras- lijoje, jau maþai kà sako. Rengdami spau- tuose knygynuose, kad jo muzikos kûriniai dai knygà, norëdami, kad bûsimiems jos Mykolo Kleopo Oginskio knygos „Laiðkai apie yra leidþiami nemaþais tiraþais. skaitytojams tekstas bûtø informatyvesnis, muzikà“ (Vilnius: Regionø kultûriniø iniciatyvø Anuo metu toje aplinkoje, kurioje pabandëme apie tekste minimas ryðkes- centras, 2014) virðelis. Dailininkë Deimantë Rybakovienë M. K. Oginskis gyveno, supratimas, kad mu- nes asmenybes iðnaðose pateikti bent svar- zika skirta tik pramogai, laisvalaikio pralei- biausius duomenis. Tikëdami, kad knygà jø pabaigoje skliausteliuose yra paþymëti dimui, bet neturëtø tapti tokiø þmoniø kaip skaitys ir muzikinio iðsilavinimo neturin- raidëmis S. N. Visus kitus komentarus pa- M. K. Oginskis pagrindiniu gyvenimo uþsië- tys, mitologijos nestudijavæ, su senosiomis rengë Danutë Mukienë. Jie skliausteliuose mimu, buvo áprastas ir priimtinas. Tikëtina, Europos ðokio tradicijomis nesusidûræ skai- paþymëti raidëmis D. M. jog toje aplinkoje, kurioje gyveno, jis bûtø tytojai, iðnaðose paaiðkinome ir kai kuriuos Knygos ið prancûzø á lietuviø kalbà ver- buvæs ir nesuprastas, jei muzikai bûtø pa- su minëtomis temomis susijusius, kasdie- tëjas Virginijus Baranauskas yra ir visø ke- skyræs visà savo gyvenimà, nors ir anuo niniame gyvenime retai vartojamus þo- turiø M. K. Oginskio „Atsiminimø“ (2007– metu muzikà kûrë ir grafai, ir kunigaikðèiai, dþius. Duomenø apie dalá tekste minimø mu- 2010 m. iðleido Regionø kultûriniø iniciaty- net princai ir karaliai, o jø kûryba skambë- zikø, atlikëjø nepavyko aptikti nei lietuvið- vø centras), „Priesakø sûnui“ (2010, davo ir þymiausiose Europos scenose. kose enciklopedijose, nei kituose ðiandien 2012 m., leidëjas tas pats) bei daugelio kitø Muzika M. K. Oginskiui visada pirmiau- mums prieinamuose leidiniuose, todël ir ið- XVIII a. pab.–XIX a. pr. prancûzø kalba para- sia reiðkë ákvëpimà, neatsiejamà nuo ta- naðose þiniø apie ðiuos asmenis nëra pa- ðytø kûriniø vertëjas á lietuviø kalbà. Jis kar- lento. Pirmajame laiðke jis raðo: teikta. Rengdami iðnaðas kai kur pasinau- tu su dukra dr. Liucija Baranauskaite-Èer- „Man ne kartà yra tekæ sësti prie piani- dojome 1956 m. T. Strumilos pateikta infor- niuviene praskynë kelià ir pirmosios istori- no, kai galvoje knibþdëjo muzikos taisyk- macija apie kai kuriuos muzikus. Ðiø iðna- nës Lietuvos moters raðytojos Sofijos Ty- lës ir vokieèiø, prancûzø bei italø autoriø ðø, kurias ið lenkø á lietuviø kalbà iðvertë zenhauzaitës, raðiusios ir knygas leidusios kûriniø subtilybës... Ásivaizdavau galás ly- Janina Krupoviè, pabaigoje nurodëme jø au- prancûzø kalba, kûrybos leidybai Lietuvoje – giuotis su Haidnu, Mocartu ir t. t... Deja! toriaus T. Strumilos vardo ir pavardës pir- 2004 m. ið prancûzø á lietuviø kalbà iðvertë Daþniausiai pakildavau nuo instrumento, màsias raides – T. S. jos þinomiausià kûriná „Reminiscencijos“. “ nesulaukæs në vienos iðganingos minties, 2014 m. „Laiðkus apie muzikà ið M. K. Oginskio „Laiðkai apie muzikà“ lietu- ir kiekvienà dienà vis geriau ëmiau suvok- 1956 m. lenkø kalba iðleistos knygos viø kalba spaudai buvo parengti M. K. Ogins- ti, kad kûrybai taisykliø nepakanka, nes jos „M. K. Ogiñski: „Listy o muzyce“ teksto á kio 250-øjø gimimo metiniø iðvakarëse ir neákvepia. [...] baltarusiø kalbà iðvertë ir baltarusiai. Jø yra skirti ðiam jubiliejui. Norisi tikëti, kad Niekada nekûriau pagal uþsakymà, nie- knygai kai kuriuos komentarus parengë Bal- jie suras savo skaitytojà. kada nekilo mintis kurti apgalvotà ir teorija tarusijos Valstybinës muzikos akademijos Ðiame leidinio numeryje spausdiname pagrástà muzikà ir dirbti valandø valandas. muzikologë dr. Svetlena Nemahaj. Ji malo- du pirmuosius M. K. Oginskio laiðkus, ra- Garsus ir moduliacijas man pasufleruoda- niai sutiko, kad tuos komentarus mes iðsi- ðytus jo bièiuliams ir paskelbtus 2014 m. vo entuziazmo protrûkis, meilë, draugystë verstume ið baltarusiø á lietuviø kalbà ir pa- lietuviø kalba RKIC iðleistoje knygoje „Laið- arba graudulys, kartais skausmas arba gi- naudotume savo leidinyje. Ðie komentarai kai apie muzikà“.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 10 M. K. OGINSKIUI – 250

MYKOLAS KLEOPAS OGINSKIS. „LAIÐKAI APIE

MUZIKÀ“ (du pirmieji laiðkai, autoriaus raðyti bièiuliams)

atidþiai studijuoti Filidorà5, Algajerá bei kitus knygø apie ðachmatus autorius. Mano mintys ëmë veltis ir, uþuot daræs paþangà, pradëjau suvokti daug maþiau, nei iki tol. Tada meèiau knygas ir ëmiau kliautis pats savimi bei sugráþau prie senojo þaidimo metodo, ir tik po keleriø metø supratau turás ðioká toká talentà, tad ðiandien galiu þaisti su geriausiais þaidëjais. PIRMASIS LAIÐKAS Tikrai nesmerkiu tø, kurie nagrinëja didþiøjø ðachmatø iðminèiø knygas, ir dar maþiau tuos, kurie muzikà pianinui kuria remdamiesi 1828 m. balandþio 18 d., Florencija muzikos mokslininkø teoretikø darbais, bet esu ásitikinæs, kad negalima gerai þaisti ðachmatais, jei tavo protas netinka tam þaidi- Pone! Mane labai maloniai paglostë jûsø þodþiai apie mano ta- mui, ir negalima ávertinti bei pajusti muzikos groþio ar tuo labiau lentà muzikai, tad, perskaitæs jûsø malonø laiðkà, kurá kà tik gavau, bûti kompozitoriumi, jei tam neturi ágimto, nors ir maþyèio polinkio. ir sulaukæs palankaus ávertinimo bei gavæs jûsø kvietimà, noriu Niekada nekûriau pagal uþsakymà, niekada nekilo mintis kurti iðdëstyti savo mintis apie muzikà bendrais bruoþais, taip pat apie apgalvotà ir teorija pagrástà muzikà ir dirbti valandø valandas. Gar- þymiausius kompozitorius ir muzikantus, su kuriais teko susipaþin- sus ir moduliacijas man pasufleruodavo entuziazmo protrûkis, mei- ti arba jø klausytis. Vis dëlto privalau bûti sàþiningas ir iðsklaidyti lë, draugystë arba graudulys, kartais skausmas arba gilus sielvar- jûsø iliuzijas dël mano muzikinio talento. Ið tikrøjø turiu tik gerà tas, kûrinyje perteikdavau mane apëmusius jausmus ir sielos bûklæ. klausà, giliai jauèiu harmonijà ir turiu skoná, kurá susiformavau klau- Retai imdavausi perdaryti pirmàjà improvizacijà. Kai ðvieþia sydamasis ir daþnai grodamas gerà muzikà. Jei man keletà kartø galva pataisydavau kûriná, kokybë ir jausmø raiðka nepagerëdavo, pavyko sukurti nedidelës apimties menkniekiø, kuriuos mëgëjai ir tad daþnai jausdavau malonumà, kai draugai pripaþindavo, ávertin- net labiausiai nusipelnæ muzikos specialistai kuo palankiausiai áver- davo ir pritardavo, kad sëkmingesnis buvo pirmasis, ákvëpimo pa- tino, jei kartais suspurdëdavo kieno nors jautri ðirdis, kurios virpe- diktuotas variantas. siai sutapdavo su manosios ðirdies virpesiais, jei grodamas kurá Dabar jûs supratote, Pone, jog raðëte tikrai ne muzikos teoreti- nors mano polonezà arba dainuodamas romansà brutaliø aistrø dras- kui, bet mëgëjui, kurio vienintelis nuopelnas yra tas, kad gyvai komas þmogus atgaudavo rimtá ir ramybæ, negalëèiau teigti, kad tai jauèia muzikos ekspresijà ir jà objektyviai vertina ðirdimi be ið- nutiko dël mano ypatingo talento, kurio niekada neturëjau, ar dël ankstinio nusistatymo. Jei mûsø susiraðinëjime (kurá jûs iðprovo- gilaus muzikos iðmanymo. Nesakau, kad nekreipiau dëmesio á kom- kavote) paaiðkës, kad mano nuomonë apie muzikà, taip pat apie pozicijos taisykles ar vaikystëje per maþai laiko skyriau þymëtinio kompozitorius ir muzikantus ne visada sutampa su publikos nuo- boso1 pratyboms bei muzikos teorijai, nes man buvo liepiama tai mone, galbût ir su jûsø, neturëtumëte dël to ásiþeisti, nes noriu jums daryti, bet prisipaþástu, kad viso to tikrai nemëgau ir ta veikla atrodë iðsakyti tik tai, kà galvoju, o mano nuomonë negali visada bûti ákyri, nuobodi ir varginanti, kaip bûna þmogui, tyrinëjanèiam abst- tokia, kaip visø. raktø dalykà, kurio naudingumo nesupranta; toks darbas iðèiulpia jo jëgas, bet neteikia malonumo. Nuoðirdþiai jûsø ir t. t. M. O. Man ne kartà yra tekæ sësti prie pianino, kai galvoje knibþdëjo muzikos taisyklës ir vokieèiø, prancûzø bei italø autoriø kûriniø 1 Þymëtinis bosas – skaitmeninis bosas. Supaprastinta harmonijos uþra- 2 3 subtilybës... Ásivaizdavau galás lygiuotis su Haidnu , Mocartu ir t. t... ðymo sistema, skirta improvizuoti klaviðiniais, styginiais (liutnios ðeimos) in- Deja! Daþniausiai pakildavau nuo instrumento, nesulaukæs në vie- strumentais akordine, ornamentine maniera. Raðomos tik þemutinio balso na- nos iðganingos minties, ir kiekvienà dienà vis geriau ëmiau suvok- tos su sàskambius nurodanèiais skaitmenimis. (D. M.) 2 ti, kad kûrybai taisykliø nepakanka, nes jos neákvepia. Francas Jozefas Haidnas (Franz Joseph Haydn). Kompozitorius, austrø klasikinës muzikos pradininkas. Gimë 1732 m. kovo 31 d. Rorau (Þemutinë Atsidûriau panaðioje situacijoje kaip su ðachmatais, kuriuos la- Austrija). Ið viso sukûrë daugiau negu tûkstantá kûriniø. Labiausiai jis pagarsëjo bai mëgau ir nuo maþumës turëjau ágimtø gabumø þaisti. Ilgai þai- ir iki ðiol þinomas kaip simfonijø autorius (ið viso jo autorystei priskiriamos 104 dþiau pagal savo metodà, naudodamasis apie ðá þaidimà ágytomis simfonijos). Paraðë oratorijas Pasaulio sutvërimas ir Metø laikai, daugiau negu þiniomis. Þaidþiau greitai, mano kombinacijos beveik visada bûda- 80 styginiø kvartetø, 13 miðiø, nemaþai sonatø ir trio fortepijonui, koncertø, vo teisingos, suregzdavau gerà puolimo planà ir daþnai laimëdavau menuetø ir kitø muzikiniø kûriniø. Mirë 1809 m. geguþës 31 d. (D. M.) 3 Volfgangas Amadëjus Mocartas (Johann Chrysostomus Wolfgangus The- partijà prieð stipresnius uþ save prieðininkus. Tada kilo noras moks- ophilus Mozart). Austrø kompozitorius, vienas þymiausiø ir átakingiausiø klasi- liðkai pagrásti tai, kas iki tol buvo tik pramoga, ir að pradëjau moky- cizmo laikotarpio muzikos kûrëjø. Gimë 1756 m. sausio 27 d. Zalcburge. Kûrë tis pas ðachmatininkà þydukà Paryþiaus Café de Foix4, ëmiau itin menuetus, sonatas, kvartetus, simfonijas, ið kuriø labiausiai þinomos yra Pra- M. K. OGINSKIUI – 250 11 Florencija. Vyto Rutkausko nuotrauka

hos simfonija D-dur (K.504), simfonijos Es-dur (K.543), g-moll (K.550), C-dur metus, kûriau, arba, tiksliau pasakius, improvizavau tà polonezà (Jupiterio simfonija, K.551), Hafnerio simfonija (K.385), Linco simfonija (K.425). Varðuvoje. Tuo metu regëjau nerealios meilës vizijas. Tai truko ne- Tarp garsiausiø jo kûriniø yra ir zingðpylis Pagrobimas ið Seralio, operos Figaro ilgai, bet ðis periodas dvelkë rimtimi, ramybe ir laime. Tai buvo vedybos, Don Þuanas, Visos jos tokios, Uþburtoji fleita. Paskutiniojo savo kûrinio 2 (Requiem) kompozitorius nesuspëjo pabaigti. Tai, mirus J. A. Mocartui, padarë jo mano antrasis polonezas. Pirmasis, paraðytas si bemol tonacija , mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris. Mirë 1791 m. gruodþio 5 d. Vienoje. (D. M.) buvo labai populiarus Varðuvoje, nes vertintinas uþ paprastumà ir 4 Turbût ðis pavadinimas uþraðytas klaidingai. Tikëtina, kad autorius pasa- estetikà. Jo privalumas tas, kad trumpas – viso labo dvideðimt koja apie þymià Paryþiaus kavinæ Café de la Paix. (T. S.). taktø3, ir pastebëta, kad sugebëjau kiekvienà polonezo dalá (kartu 5 Francas Andre Danikanas Filidoras (Francois Andre Danican Philidor). su trio) baigti ekspresyviomis melodijomis, kurios skyrësi nuo ápras- Prancûzø kompozitorius ir geriausias XVIII a. vidurio ðachmatø þaidëjas bei teoretikas. Gimë 1726 m. rugsëjo 7 d. Drë (Dreuh, Prancûzija). Jis buvo plaèiai tø, todël du paskutinieji taktai, po kuriø prasidëdavo nauja kiekvie- 4 þinomas kaip vodeviliø, komiðkø operø autorius. Savo kûryba darë didelæ átakà nos dalies repriza , tapo ne tokie monotoniðki. komiðkosios operos vystymuisi. 1749 m. iðleido knygà Analyse du jeu des Mano antrasis polonezas fa maþor5 su trio fa minor6 sukëlë dar Echecs (Ðachmatsø þaidimo analizë), kuri yra iðversta á daugelá pasaulio kalbø daugiau atgarsiø ir imta pranaðauti, kad imuosi keisti polonezø ir yra laikoma viena ið geriausiø knygø, kada nors paraðytø apie ðachmatø moduliacijas, nes iki to laiko ðalyje tai buvo aukðtuomenës ðokiai, þaidimà. Mirë 1795 m. rugpjûèio 31 d. Londone (Didþioji Britanija). (D. M.) atspindintys nacionaliná charakterá ir sujungiantys dainavimà, eks- presijà, estetikà ir jausmus. Prisipaþinsiu, antrasis polonezas man paèiam padarë nepaprastà ANTRASIS LAIÐKAS áspûdá, ir keletà savaièiø grojau já jausdamas didelá malonumà, bet man niekada nekilo mintis, jog jis turës visuotiná pasisekimà ðaly- se, kuriose nuskambës, ir kad, prabëgus trisdeðimt penkeriems metams, iðliks toks pat garsus, koks buvo ið pradþiø. Florencija, 1828 m. geguþës 15 d.1 Kai po mums nesëkmingos 1792 metø kampanijos rusai uþëmë Varðuvà, mano neseniai sukurtas polonezas nukeliavo á Sankt Pe-

Pone! Neketinau ðiame laiðke vël kalbëti apie save, bet jûs to terburgà, kur buvo ðokamas Jekaterinos II5 dvare kaip Oginskio pageidaujate ir man malonu iðpildyti jûsø norà. polonezas. Jis buvo aranþuotas visø rûðiø instrumentams, kaip ka- Praðote daugiau papasakoti apie savo muzikinæ kûrybà ir konkre- riðka muzika buvo atliekamas kariuomenës paraduose, o visose èiai apie tà polonezà, apie kurá tiek daug girdëjote, – garsøjá Ogins- Sankt Peterburgo aukðtuomenës sueigose buvo grojamas tai piani- kio polonezà. Jûs pageidaujate iðgirsti, kodël jis taip iðgarsëjo ir nu, tai arfa. kodël visuomenëje pasklido gandai apie tragiðkà jo autoriaus galà? Prisipaþinsiu, polonezas sukëlë visuotiná susiþavëjimà ir dël jo Skubu patenkinti jûsø smalsumà, tik perspëju, kad kai kurios ið dalies svetingai buvau sutiktas Sankt Peterburge 1793 metais, smulkmenos pasirodys neádomios, bet bus ir tokiø, ið kuriø sma- (Nukelta á 12 p.) giai pasijuoksite. 1792 metø rudená, taigi, daugiau negu prieð trisdeðimt penkerius Florencija. Vyto Rutkausko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 12 M. K. OGINSKIUI – 250

(Atkelta ið 11 p.) Tada pasirodë pirmasis mano polonezø ir antrasis prancûziðkø ir italiðkø melodijø rinkinys. Pastarojo, mano nuomone, spausdinti kai atvykau reikalaudamas gràþinti sekvestruotas þemes. Tuo metu nevertëjo. Labai nuliûdau pamatæs abu rinkinius, iðspausdintus ant mano ðirdá slëgë skausmas ir liûdesys dël tëvynës nelaimiø, buvau tokio prasto popieriaus ir su tokia daugybe netikslumø, kad niekada beveik nuskurdæs, tad màsèiau tikrai ne apie muzikà, taèiau, kur tik neatleidau sau, jog patikëjau juos savo senajam draugui Kozlovskiui. bepasirodydavau, visi þavëjosi mano polonezu, ir visuose salonuo- Taèiau negalëjau jo kaltinti aplaidumu, nes, spausdinant kûrinius, se, kuriuose stovëdavo pianinas, buvau praðomas groti já dar ir dar, jis labai sirgo, todël negalëjo pats kontroliuoti darbo. kol visiðkai iðsekdavau. Kitus devynerius metus nieko negirdëjau nei apie savo garsøjá Maþdaug po dviejø mënesiø iðvykau ið Sankt Peterburgo ir dau- polonezà in fa, nei kokiø nors gandø apie jo autoriø, kol 1811 metais gelá metø apie polonezà nebegalvojau. Per tà laikà susirinko nelai- á Sankt Peterburgà atvyko vienas mano draugas ir atveþë ið Leipci- mingasis 1793 metø Seimas, ávyko 1794 metø sukilimas, o po pas- go egzemplioriø su trimis mano polonezais. Jo áþangoje buvo ilgas kutiniojo Lenkijos padalijimo – aðtuoneri emigracijos metai. paaiðkinimas vokiðkai, kurio vertimà pateikiu. Meilë muzikai sugráþo, kai 1794 metais prisidëjau prie tëvynës „Mëgstama kurti fikcijas apie garsius þmones, kurie þinomi dël gynëjø ir savo ðauliø pulkui sukûriau marðà bei paraðiau jam þo- juos iðgarsinusiø ávairiausiø þanrø kûriniø. Vienas gandas apie ðiø dþius; tas marðas buvo atliekamas ir kituose pulkuose. Tada kûriau polonezø autoriø turëtø bûti pavieðintas, jis tikrai pralinksmins patá kariðkas ir patriotines dainas, turëjusias didelá pasisekimà, nes jos autoriø. stiprino ginklo draugø jëgas ir entuziazmà. Buvo manoma ir visoje Vokietijoje daug metø pasakojama, kad Po tragiðkos sukilimo baigties ir tëvynës þlugimo mano protas pirmojo polonezo, kurá neseniai vël iðspausdinome, autorius nusi- susijaukë. Buvau priverstas sprukti ið tëvø þemës, nuskurdau, þudë, já sukûræs, ir jo nebëra gyvo. Maloniai praneðame, kad faktas mane apniko liûdniausios mintys ir að daþnai puldavau á neviltá, neteisingas: autorius tikrai nemirë, ðiuo metu gyvena Sankt Peter- tad kurti muzikà neturëjau nei laiko, nei polinkio, nei noro. Jei burge, eina Rusijos imperijos senatoriaus pareigas ir yra sukûræs klajodamas emigracijoje netikëtai pakeliui uþtikdavau pianinà, nedaug kitø muzikos kûriniø, estetiniu poþiûriu ir iðraiðkos priemonë- valingai prie jo prieidavau ir lyg kliedëdamas iðspausdavau liûd- mis nemenkesniø uþ minëtà polonezà.“ nus, ðirdá verianèius, kartais audringus garsus. Pamiklinæs pirð- Pirmà kartà iðgirdau tà apie mane sukurtà mità, kuris galëjo tus keletà valandø grodamas, daþniausiai prastu instrumentu, nu- pasklisti tik per aðtuonerius mano emigracijos metus, laikotarpiu, stebdavau suvokæs, kad improvizavau tokias liûdnas temas, fan- kai nebuvau tëvynëje ir buvau laikomas mirusiu, bet ið tikrøjø sve- tazijas ir melodijas, kad jos bûtø iðspaudusios aðarà net ir pa- tima pavarde klajojau Vokietijoje, Italijoje ir Konstantinopolyje13. tiems nejautriausiems þmonëms. Kadangi 1811 metais Sankt Peterburge turëjau svarbiø darbø, Reikëtø pabûti mano vietoje, kad suprastum, ko verta tokia kûry- kurie atëmë visà mano laikà ir dëmesá, að tik nusiðypsojau, pama- ba. Beje, po kurio laiko jà pamirðau, ir taip liko neuþraðyta! To meto tæs Leipcige iðspausdintà egzemplioriø, kurio autorius karðtai sten- muzikà primena tik keli liûdni polonezai, kuriuos sukûriau, turëda- gësi árodyti, jog að gyvas. Beje, neþinojau, kad mano polonezas mas ðiek tiek daugiau laisvo laiko Neapolyje, Konstantinopolyje, o tebebuvo populiarus, nes tuo nesidomëjau. Tik 1822 metais, kai vëliau Paryþiuje ir Berlyne. Juose atsispindi, kokie jausmai tuo me- iðvaþiavau ið Rusijos á Italijà, ávairiu metu ir skirtingose vietose tu buvo mane uþplûdæ. suþinojau visas smulkmenas apie sklandþiusius gandus, kuriø nuo 1797 metø pradþioje, atkakliai praðomas keleto tautieèiø, para- jûsø neslëpsiu, nes atkakliai norite apie juos iðgirsti. ðiau kariná marðà lenkø legionieriams8 Lombardijoje. Paryþiuje gar- Atvykæs á Dresdenà 1823 metø sausio mënesá, ëmiau sklaidyti sus klarnetistas Lefevras (Lefévre)9 aranþavo visiems puèiamie- senus Leipcigo muzikinio laikraðèio numerius, nes buvau tikinamas, siems instrumentams. Po keliø dienø jis buvo atliktas Ðvento Roko kad ten kalbama apie mane. Ið tikrøjø juose aptikau keletà straipsniø, baþnyioje Teofilantropø susirinkime, dalyvaujant daugybei ávairiau- kuriuose buvau labai giriamas uþ savo romansus ir polonezus, ypaè sios publikos. Jis sulaukë audringiausiø plojimø, ið visø pusiø aidë- uþ in fa. Laikraðèio redaktoriai mano kûriniuose atkakliai ieðkojo jo bis, bis, nes visi troðko já vël iðgirsti. Pirmà kartà mano, kaip genialumo, skonio, originalumo ir jausmo. Jie net teigë, kad lenkø kompozitoriaus, savimeilë buvo labai maloniai paglostyta ir tos die- muzikoje esu tas, kuo Vokietijoje buvo Haidnas dël savo garsiøjø nos niekada nepamirðau. menuetø, kuriø joks kitas menininkas neástengë imituoti. Vël gráþtu prie savo polonezø, ketindamas daugiau papasakoti Toks palyginimas bûtø galëjæs apsukti man galvà, bet labai apie paraðytà in fa, kuriuo taip domitës. Buvo jau praëjæ maþdaug nuoðirdþiai prisipaþinsiu, kad niekada nepretendavau bûti kom- deðimt metø nuo jo paraðymo, kai imperatoriaus Aleksandro10 val- pozitoriumi, kad visiðkai nevertinau savo menko talento, nes dymo pradþioje gavau leidimà gráþti á Rusijà ir 1802 metais atvykau nesijauèiau galás kurti rimtà muzikà ir, beje, niekada neturëjau á Sankt Peterburgà. nei laiko, nei noro bandyti iðgarsinti savo vardà, raðydamas Pirmasis mano vaikystës muzikos mokytojas Kozlovskis muzikinius kûrinius. (Kozùowski)11, kuris tuo metu buvo visø Jo Imperatoriðkosios Aukð- Muzikos prekiø parduotuvëse Dresdene aptikau savo polone- tybës teatrø Sankt Peterburge ir Maskvoje direktorius, parodë tris zus, iðspausdintus Prahoje, Berlyne, Vienoje ir Neðatelyje14. Ðis mano polonezø, kuriø pirmasis buvo in fa, partitûras, uþraðytas egzempliorius buvo pavadintas Du garsûs I. P. Oginskio polonezai. Vienoje, Berlyne ir Leipcige. Kozlovskis manë, kad jose pilna ne- Kitame egzemplioriuje, neþinia kur spausdintame, buvo pridurta tikslumø, nes, be abejo, neturëta geros rankraðèio kopijos. Jis pa- J. W. P. Ið to supratau, kad ðios kopijos darytos Lenkijoje, nes sve- praðë manæs duoti jam savo muzikinius kûrinius, kuriuos sugebë- timðaliai leidëjai, neþinodami, kaip sutvarkyti mano titulus, paliko jau iðsaugoti, ir leisti juos iðspausdinti savo sàskaita pas muzikos I. P., lenkiðkà Imci Pana – Pono trumpiná, o kiti paraðë J. W. P. – Jo prekiø pirklá Dama12 Sankt Peterburge. Ekscelencija Ponas sutrumpinimà. M. K. OGINSKIUI – 250 13

Tiems, kurie neþino, kad lenkø kalboje nëra artikeliø ir asmen- ámanoma... Negi jûs prisikëlëte ið numirusiøjø? Ne, jûs norite ma- vardþiai linksniuojami kaip ir visi kiti linksniuotini þodþiai, keista, ne paguosti... Ðio polonezo autorius nebegyvas, mes turime patiki- nes kai kuriuose mano polonezø egzemplioriuose pamato uþraðyta mø þiniø apie jo mirtá... Ið pradþiø visi pasakojo, kad jis neiðtvërë ne Oginskis, bet Oginskio (tai mano pavardës kilmininkas). Kartais tëvynës nelaimiø ir nusiþudë, bet dabar þinome, kad tai atsitiko dël mane prajuokina klausimas, ar tai nëra dvi skirtingos pavardës? apmaudo ið meilës ir pavydo, kuris já pastûmëjo þengti tà nevilties Kai kuriuose egzemplioriuose tebuvo trys polonezai, kuriø pir- padiktuotà þingsná... Vargðas jaunuolis! Tikrai þinome, kas jam nu- masis visur paþymëtas þodþiu garsusis arba mëgstamiausias, po tiko, nes turime net eiles, kurias jis paraðë prieð nusiþudydamas, jo daþniausiai eidavo polonezas la minor, kurá pavadinau Atsisvei- jos dainuojamos visoje Vokietijoje.“ kinimo, ir sol maþor, kurá buvau aranþavæs keturioms rankoms, Taip kalbëdama ji þiûrëjo á mane ir nustebusi, ir su baime, ir beje, ðis buvo sutrumpintas ir pritaikytas groti dviem rankomis. niekas turbût nebûtø jos átikinæs kitaip, jei á parduotuvæ netyèia Nesiskøskite, Pone, kad pasakoju net smulkiausias detales, nebûtø uþsukæs Saksonijos karaliaus adjutantas generolas Bleðyns- bet tikrai iðdësèiau dar ne viskà. kis15. Jis pradëjo juoktis ið jaunosios panelës baimës, patiklumo ir Kai vienà dienà vaikðtinëjau Dresdeno gatvëmis, pamaèiau ad- uþtikrino, kad esu tas Oginskis, dël kurio ji taip verkë. Pakartojus resø biurà ir, smalsumo vedamas, uþsukau. Panelë vokietë, kuri tai du kartus, mergina ið nuostabos apstulbo, bet nusiramino ir liko ten esanèioje parduotuvëlëje pavadavo tëvà, suprato, kad esu sve- tokia patenkinta, kad sunku apsakyti. Ji nubëgo ieðkoti vokiðkø timðalis, ir paklausë ið kokios ðalies. eiliø, apie kurias buvo pasakojusi ir kuriø autorius turëjau bûti að. Iðgirdusi, kad esu lenkas, ëmë ðlovinti mano tautieèiø, kuriø Man jos pasirodë labai egzaltuotos ir romantiðkos. Ji paþadëjo jas keletà paþinojo Dresdene, iðtikimybæ ir dràsà, paskui maloniai pa- nukopijuoti savo ranka ir galø gale patikëjo, kad Todten polonaise smalsavo, ar nepaþinojau lenko Oginskio, kurio sukurtà polonezà (taip jis buvo vadinamas) autorius yra gyvas. groja visur ir visi aprauda jo liûdnà galà? Iðgirdæs klausimà nusi- Tà paèià dienà su keliais kitø ðaliø pasiuntiniais vakarieniavau ðypsojau, pagrojau polonezà pianinu, kurá pamaèiau parduotuvëje, pas Rusijos pasiuntiná ponà Kanikovà. Daug kalbëjome apie bai- ir pasidomëjau, ar tai tas pats polonezas, apie kurá ji kalbëjo?.. Ji mæ, kurià sukëliau jaunajai panelei, ir visi sutarëme, kad nëra nie- linktelëjo galvà ir pravirko kartodama, esà niekada nëra buvæ, kad, ko juokingesnio uþ gandus, skleidþiamus Vokietijoje apie tragiðkà klausydama tos muzikos ir jà grodama, nepralietø aðarø dël varg- polonezo autoriaus likimà. Anglijos pasiuntinys Dresdeno dvare, ðo jaunuolio, kuris jà sukûrë, likimo. Að pradëjau nuoðirdþiai juoktis ir padëkojau jai uþ dëmesá auto- (Nukelta á 14 p.) riui, bet pridûriau, kad ji be reikalo gaili to jaunuolio, nes mato já prieð save. Panelë iðsigandusi atðoko ir riktelëjo: „Kaip!.. Tai ne- Florencija. Vyto Rutkausko nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 14 M. K. OGINSKIUI – 250

(Atkelta ið 13 p.) autoriø nuostabiøjø polonezø, tautos garbës ir pasididþiavimo, tu- rinèiø tapti pavyzdþiu ir modeliu visiems tokio pobûdþio kûriniams. negalëjæs laiku atvykti vakarieniauti pas ponà Kanikovà, prisistatë Baigdamas jums pasakoti apie savo vieðnagæ Dresdene pridur- vëliau vakare ir rado dar neiðsiskirsèiusià publikà; tik að vieninte- siu, kad vienas jaunuolis, pavarde Inkermanas20, sëkmingai pato- lis buvau iðëjæs á teatrà. Tada vël buvo gráþta prie pokalbio, kuris bulinæs litografijos menà, manæs primygtinai praðë duoti jam savo visus linksmino vakarieniaujant, ir vël, dabar jau girdint Anglijos polonezus, romansus ir kitus muzikinius kûrinius su mano paties pasiuntiniui, uþsiminta apie polonezo muzikà ir jo autoriaus mirtá. darytais pataisymais. Jis savo lëðomis ir iniciatyva iðspausdino Anglas, atrodo, neþinojo visø smulkmenø. Jis labai atidþiai klausë- visus tuos kûrinius keturiuose labai elegantiðkai iðleistuose rinki- si kalbø ir atrodë giliai susimàstæs, bet galiausiai, iðgirdæs, kad niuose. Kiekvieno rinkinio pradþioje nurodë, kad spausdinta ið ori- autorius gyvas, paðoko, sudavë ranka á greta stovintá stalà ir labai ginalo, gauto ið paties autoriaus. Inkermanas, nuvykæs á Italijà, rimtai tarë: „Labai gaila, kad jis nenusiþudë!“ Lengva ásivaizduoti, dëkingumo kupinuose laiðkuose maloniai praneðë, kad tie leidiniai kad visi prapliupo juoktis ir kità dienà skubëjo papasakoti man apie atneðë jam nemaþai naudos, ir kaip padëkos þodá atsiuntë keletà nepakartojamà anglø bûdo originalumà. man dedikuotø muzikos kûriniø ir litografijos darbø, kuriuos buvo Áþymusis kompozitorius Vëberis16, tuo metu vadovavæs Dresde- iðtobulinæs taip, kad geriau ir bûti negali21. no karaliðkojo teatro operai, pagarsëjæs savo Freü-Schütze (Lais- Kai atvykau á Italijà, ponai Rikordis22, Griua (Grna?) ir kt. praðë vasis ðaulys)17, atvyko pas mane ir kuo nuoðirdþiausiai gyrë mano mano kûriniø rankraðèiø, kuriuos ketino iðleisti keliais rinkiniais muzikinæ kûrybà. Milane. Kartu jie iðleido ðeðis mano prancûziðkus romansus, ku- Ponas Livius18, anglas, labai vertinæs gerà muzikà ir pastatæs riuos grafas Skribanis23 iðvertë á italø kalbà24. Londono teatre keletà savo operø, manæs uoliai ieðkojo visuose Baigiantis 1826 metams, Florencijos Pergolës teatre vykusia- Dresdeno susibûrimuose ir nuolat praðinëjo pono Kanikovo supa- me koncerte mane maloniai nustebino panelë Alina Bertran25, garsi þindinti mudu. Jis ilgai ðnekëjo apie dþiaugsmà, kurá mano muzika Prancûzijos dvaro arfininkë, atlikusi paèios aranþuotà fantazijà ar- këlë jo tautieèiams, ir pridûrë, kad susitikimas su garsiojo polone- fai pagal Oginskio polonezà (pirmiausia iðleistà Paryþiuje, paskui zo autoriumi yra graþiausia diena jo gyvenime. Milane). Kurpinskis19, Varðuvos teatro direktorius, tuo metu keliavæs á Bet labiausiai mane nustebino ir pralinksmino mano muzikos Paryþiø ir Londonà, buvo uþsukæs á Dresdenà ir per vienos italiðkos leidinio, atsiøsto ið Paryþiaus, pavadinimas: Trys garsûs Oginskio operos spektaklá netyèia atsidûrë greta manæs. Ið keliø ten buvusiø polonezai fortepijonui arba arfai, Paryþius, muziko Dëmaro leidykla, lenkø iðgirdæs, kas esu, reiðkë man susiþavëjimà dël to, kad pirmà Bouloix gatvë, 13. Nesismulkindamas pasakysiu, kad du pirmieji kartà mato asmená, kurio muzikiniais kûriniais visada þavëjosi, – Florencija. Vyto Rutkausko nuotrauka M. K. OGINSKIUI – 250 15

priklauso man, tai in fa ir la minor, kurá buvau ápratæs vadinti Atsi- sveikinimo, o treèiojo negaliu laikyti savu ir pykèiau, jei bûèiau jo autorius. Taèiau jis vis dëlto garsus, tik dël kitos prieþasties – já visi vadino mëgstamiausiu Kosèiuðkos26 polonezu27. Neþinau, kas tà kûriná paraðë, bet jis tinka tik ðokiui ir visai nepanaðus á kitus mano polonezus. Virð ðio egzemplioriaus pavadinimo – didelë, gana gerai atspaus- ta vinjetë. Vienoje pusëje pavaizduotas jaunuolis elegantiðkais len- kiðkais drabuþiais, klûpantis tarp veðliø medþiø prie upelio ir kelian- tis sau prie galvos pistoletà, lyg ketintø nusiðauti, o kitoje, gilumoje, iðpuoðtas ir gerai apðviestas salonas, kuriame ant pakylos groja orkestras, o þiûrovai sëdi ant suolø. Jaunuolis ðoka su keistokai apsirengusia ponia, kurià, atrodo, norëta pavaizduoti kaip lenkæ. Tiksli vinjetës uþraðo citata: „Oginskis, nusivylæs mylimosios abejingumu, puola á neviltá ir atsisveikina su gyvenimu grojant po- lonezà, kurá jis sukûrë nedëkingai meiluþei, ðokanèiai su varþovu.“ Neaiðkinsiu, kad tai juokinga ir tinka tik pramogai, bei gerai atspindi prancûzø lengvabûdiðkumà. Vokietijoje pasitenkinama ab- surdiðka pasakële, Paryþiuje ji iðspausdinama nesistengiant iðsi- aiðkinti, ar tai tiesa. Gandai pasklinda tarp þmoniø, ir þmonës jais patiki, remdamiesi muzikos kûriniø leidëjø liudijimais! Laimë, þur- nalas Le journal de l Etoile 1826 metø gruodþio 6 d., remdamasis kà tik Paryþiuje iðleistais Atsiminimais apie Lenkijà, papasakojæs apie anekdotiðkà mano tariamà saviþudybæ, pridûrë: „Ir vis dëlto tas Paryþius. Danutës Mukienës nuotrauka pats Oginskis ðiandien iðleido Atsiminimus apie Lenkijà ir lenkus.“ Vokieèiai, prieð mane nuþudydami, leido man sudainuoti dau- Tai manæs neatgaivins, nors tu norëtum. giau nei keturiasdeðimt labai patetiðkø kupletø28. Prancûzai buvo Ir jauèiu, kaip mano siela kyla, galantiðkesni, jie paskutiná nevilties padiktuotà þingsná sugebëjo Pasirengusi palikt mane. pagardinti ne taip ekspresyviai, taèiau ir jø kûryba jausminga, pilna Vis dëlto ðirdy viltis rusena – skausmo ir meilës. Ðtai keletas kupletø, kuriuos radau 1827 metø Ateitis ðvelni; juk galima: Paryþiaus kalendoriuje. Jei gyvensiu tavo mintyse, Að gyvensiu. Net ir mirtyje. PASKUTINËS JAUNUOLIO GYVENIMO AKIMIRKOS N. B. Vietoj Oginskis paraðyta Ovinska. Sunku net ásivaizduoti, Prieð baigdamas ðá laiðkà, kuris jau ir taip pernelyg ilgas, noriu kaip Prancûzijoje iðkraipomi lenkiðki asmenvardþiai, kai beveik vi- dar tarti þodelá apie tai, koká áspûdá prieð daugelá metø mano polone- sada painiojamos giminës. zas padarë Þenevoje. 1825 metais ponia Ðymanovska (Szymanowska)29, Rusijos Im- I KUPLETAS peratoriðkosios Aukðtybës pianistë, surengë koncertà, sulaukë gau- Á mirties bedugnæ að krentu. siø plojimø. Visi vienu balsu ðaukë „bravo“ ir praðë dar pagroti Kieno gi blyðkø atvaizdà, Oginskio polonezà, nors jis tikrai nebuvo áraðytas á programà. Mie- Artëjantá manæs link, iðvystu? loji dainininkë maloniai iðpildë publikos pageidavimà ir vël susilau- Þiaurioji Þiuli, ar tai tu? kë gausiø aplodismentø. Mylimàjá pasmerkus myriop Atvykæs á Þenevà 1826 metais, visur girdëjau, kad mano polone- Pasirodai valandà mirties, zas jau seniai þinomas ir grojamas su dideliu pasisekimu. Senas Kad jis gailëtøsi savosios gyvasties. kopijuotojas, kuris man dirbo keletà mënesiø, tvarkydamas mano Atsiminimø rankraðtá, pasakojo, kad per dvideðimt metø padaræs II KUPLETAS daugiau nei penkis ðimtus to kûrinio kopijø. Vëliau suþinojau, kad Netrukus protëvius iðvysiu. per tà laikà vien tik á Londonà buvo iðgabenta keli ðimtai skirtingos Jau gedulingàja skraiste talpos fonografo30 cilindrø su mano polonezo áraðu31. Mirtis akis man dengia palengva. Garsus Þenevos mokslinininkas ir gydytojas Businis (tëvas), Tik ðirdgëlà nuslëpki nuo manæs, kuris mano muzikà itin vertino, polonezus palygino su graþiausio- Deja, kurià likimas mano tau sukels. mis elegijomis. Mirtis man nebëra baisi – Þenevos skaitykloje pirmà kartà perskaièiau straipsná, kuris bu- Bet tavo aðarø naðta man per sunki. vo iðspausdintas Londone leidþiamame muzikai skirtame laikrað- tyje Panharmonicon, kurio pirmieji numeriai kà tik buvo pasirodæ. III KUPLETAS Baigta. Per vëlu gailëtis. (Nukelta á 16 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 16 M. K. OGINSKIUI – 250

1 Rankraðtyje dominuoja 1822 m. data, taèiau yra minimi, apraðomi ir 1823- 1827 m. ávykiai. (T. S.)

2 Maþor. (S. N.)

3 Tikëtina, kad ðis polonezas iki mûsø dienø neiðliko. Þinomi trys Oginskio polonezai B-dur, ið kuriø vienas turi 24, kitas 48, treèias 63 taktus. (T. S.)

4 Repriza (pranc. reprise – atnaujinimas, kartojimas). Muzikinio kûrinio padalos pakartojimas ið karto arba po tam tikro laiko. (D. M.) 5 Neþinoma, ar ðis kûrinys yra iðlikæs (D. M.)

6 Neþinoma, ar ðis kûrinys yra iðlikæs (D. M.) 7 Jekaterina Didþioji, Lietuvoje vadinta Kotryna II. Rusijos imperatorë (nuo 1762 m. liepos 9 d.). Gimë 1729 m. geguþës 2 d. Ðtetine (dab. Ðèecinas, Lenkija), mirë 1796 m. lapkrièio 17 d. Sankt Peterburge. (D. M.)

8 Ðis (F-dur) marðas neturi nieko bendro su legionø giesme Jeszcze Polska, dar vadinama Dombrovskio mazurka, kaip anksèiau manë daugelis istorikø (pvz., V. Poz- niakas, „Lenkijos tautinio himno genezei“, Dainininkas, 1939, nr. 2–3). (T. S.)

9 Janas Ksaveras Lafevras (Jean Xavier Lefèvre). Muzikos pedagogas ir daugelio kameriniø instrumentiniø kûriniø bei kûriniø orkestrui autorius, XIX a. pr. labai populiaraus leidinio Grojimo klarnetu mokykla (iðspausdintas 1802 m.) autorius. Paryþiaus konservatorijoje jis mokë groti klarnetu. Gimë 1763 m., mirë 1829 m. (S. N.)

10 Aleksandras Pavlovièius Romanovas. Rusijos imperatorius (1801–1825), didysis Suomijos kunigaikðtis (1809–1825), Lenkijos karalius (1815–1825). Gimë 1777 m. gruodþio 23 d. Sankt Peterburge, mirë 1825 m. gruodþio 1 d. Taganroge. (D. M.)

11 Juzefas Kozlovskis (Juzef Kozùowski). Kompozitorius, muzikos mokytojas. Gimë 1757 metais. Ið pradþiø jis buvo Varðuvos katedros orkestro muzikantas, vëliau dirbo muzikos mokytoju aristokratø namuose. XVIII a. 8 deðimtmety- je iðvyko á Rusijà. Èia 20 metø ëjo direktoriaus pareigas imperatoriðkuose muzikos teatruose. Kûrë polonezus, romansus, sceninius kûrinius. Paraðë nema- þai kûriniø religine tema. Mirë 1831 m. (T. S.)

12 Leidëjo pavardæ M. K. Oginskis yra uþraðæs klaidingai. I. Belzos knygoje Lenkijos muzikinës kultûros istorija (Muzgiz, 1954, t. 1, p. 274) nurodyta, kad jis buvo Dalmas. (T. S.)

Paryþiaus Nortdamo katedros (Notre-Dame de Paris) skulptûros. Danutës 13 Tuo laikotarpiu M. K. Oginskis, bûdamas emigracijoje, naudojo pseudoni- Mukienës nuotrauka mus Þanas Ridelis, Michailovskis, Dzieduðyckis, taip pat ir Martin. (S. N.)

14 Neðatelis (pranc. Neuchâtel – Naujoji pilis) – Neðatelio kantono sostinë, (Atkelta ið 15 p.) miestas Ðveicarijos vakarinëje ðalies dalyje, prie Neðatelio eþero. (D. M.)

15 Ipolitas Bleðynskis (Hipolit Bùeszyñski). Kariðkis. Gimë 1766 metais. Jis Maloniai nustebau aptikæs savo pavardæ tarp trisdeðimties gar- dalyvavo 1792 metø kampanijoje kaip kunigaikðèio Juozapo Poniatovskio armi- 32 jos karininkas. Mirë 1824 m. (T. S.) siausiø kompozitoriø , tokiø kaip Haidnas, Mocartas, Bethovenas , 16 Èimaroza33, Rosinis34 ir pan., kuriø kûriniø iðtraukas ketinta spaus- Karlas Marija fon Vëberis (Carl Maria von Weber). Vokieèiø kompozitorius, 35 dirigentas, vokieèiø romantinës operos pradininkas. Gimë 1786 m. klajojanèios dinti ðiame leidinyje . Ponia Ðymanovska, apie kurià jums kà tik operos trupës muzikantø ðeimoje. Mokësi Miunchene, Vienoje, Manheime bei pasakojau, viename savo laiðkø ið Londono 1825 m. geguþës 28 d. Darmðtate. 1821 m. Berlyno teatro atidarymo proga pastatë savo romantinæ raðë: „Pone Grafe, negaliu jums nepapasakoti, kad visur groju jûsø operà Laisvasis ðaulys. Ji jam atneðë pirmàjà didelæ sëkmæ scenoje. Iki ðiol garsi polonezus, ir jø klausytis nenusibosta, jais visi þavisi.“ jo operos kompozicija Euriantë (1823). Kitos jo operos – Pëteris Ðmolis (1803), Kitame laiðke, raðytame 1826 metø kovo 26 d., ji pasakojo: „Ju- Silvana (1810), Abu Hasanas (1811), Oberonas (1826) – sulaukë maþesnës sëkmës. Vëberio simfonijos, uvertiûros, koncertai fortepijonui bei klarnetui, ka- mis èia visi þavisi. Kur tik benuvykèiau, visur manæs praðo pagroti merinë ir fortepijoninë muzika plaèiai þinoma ir grojama iki ðiol. Mirë kompozitorius jûsø kûrinius. Mëgstami visi jûsø kûriniai, bet ypatingai krausto- 1826 m. Londone. Po 15 metø jo palaikai buvo perkelti á Dresdenà. (D. M.)

masi ið galvos dël to mëgstamiausio, kuris gyvuos tiek, kiek gy- 17 Operos Laisvasis ðaulys premjera ávyko 1821 m. birþelio 18 d. Berlyne. (T. S.)

vuos þmonija... Daþnai atlieku jûsø polonezus arfa, viena elegantið- 18 K. Kurpinskio Kelioniø dienoraðtyje (1823) yra minimas ne kompozitorius Livius, o kompozitorius Livinsas. (T. S.) ka Londono ponia turi tobulà instrumentà.“ 19 Karolis Kazimieras Kurpinskis (Karol Kazimierz Kurpiñski). Lenkø kompo- Baigsiu laiðkà detale, kurià nuolat prisimenu. Paskutinis didvy- zitorius, dirigentas ir pedagogas. Gimë 1785 m. kovo 6 d. Vloðakovice (Wùos- 36 ris, kurio neteko Lenkija, kunigaikðtis Juozapas Poniatovskis , þa- zakowice), mirë 1857 m. rugsëjo 18 d. Varðuvoje. (D. M.)

vëjosi mano polonezu, apie kurá tiek daug jums kalbëjau ir kurio 20 Johanas Davidas Gotfridas Inkermanas (1791–1856). Spaudos verslu uþsiëmë 1820–1829 m. (D. M.) klausytis jis niekada nepavargdavo. Girdëjau ið paèios ponios ge- 21 nerolienës Kameneckos (mergautinë pavardë Trembicka), kad iðti- Gyvendamas Vilniuje 1817 metais savo lëðomis pas tuo metu á miestà uþsukusá gana águdusá vokietá menininkà iðspausdinau savo polonezus ir romansus penkerius metus, pradedant 1796-aisiais, ji kiekvienà vakarà sus. Leidiniai buvo skirti paremti vargstanèiuosius, maþdaug 500 þmoniø, gyve- buvo praðoma groti tà polonezà susirinkusiesiems pas kunigaikðtá nusiø Vilniaus labdaros draugijos, kurios pirmininku buvau, namuose. Gailestin- Juozapà Blachoje, karaliðkosios pilies Varðuvoje dalyje, kurioje tuo gi þmonës puolë juos pirkti ir neturtëliø fondas pasipildë nuo ðeðiø iki septyniø ðimtø aukso dukatø. (M. K. O.) metu gyveno kunigaikðtis. 22 Dþovanis Rikordis (Giovanni Ricordi). Italø smuikininkas ir klasikinës muzikos leidyklos Casa Ricordi, kuri tuo metu buvo didþiausia muzikos leidybinë Nuoðirdþiai jûsø M. O. M. K. OGINSKIUI – 250 17

firma, steigëjas. Giambatisto Ricordþio ir Angiolos de Medici sûnus. Gimë 1785 m. Milane. Ten 1853 m. kovo 15 d. ir mirë. (D. M.)

23 V. Pozniakas daro prielaidà, kad pavardë Scribani buvo kompozitoriaus, kuris mëgo raðyti poezijà, pseudonimas (Pozniakas V., „Vokalinis romanas M. K. Oginskio kûryboje“, Muzikologiniai tyrinëjimai ir uþraðai, Krokuva, 1934, I sàsiuvi- nis, p. 35–36 / Poýniak V., „Romans wokalny w tvóczoúci M. Kl. Ogiñskiego“, Rozprawy i Notatki Muzykologiczne, Kraków, 1934, zesszyt I, s. 35–36). (T. S.)

24 Rikordþio parduotuvëje vienas po kito pasirodë iðspausdinti ðeði mano polonezai, ðeði romansai, iðversti á italø kalbà, du romansai italø kalba, naujas prancûziðkas romansas, aðtuoni mano paskutinieji polonezai, Odi di un uom che muore (italiðkas romansas), romansas Paskutinë graþi rudens diena, romansas Pabudimas. (M. K. O.)

25 Alina Bertran – apie jà iðsamiai raðoma knygos „Laiðkai apie muziekà“ (Vilnius: Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, 2014) 91 puslapyje. (D. M.)

26 Tadas Kosciuðka (Andrzej Tadeusz Bonawentura Koúciuszko). Abiejø Tau- tø Respublikos (ATR) didikas, nacionalinis didvyris, generolas, 1794 m. sukilimo prieð Rusijà ir Prûsijà vadovas. Lietuvoje vienas ið ðio sukilimo vadø buvo M. K. Oginskis, o Vilniaus apylinkëse veikusiø sukilëliø vadavietë veikë Ogins- kiams priklausiusiuose Sluðkø rûmuose (Vilniaus Antakalnio mikrorajonas, Ne- ries upës pakrantë). T. Kosciuðka gimë 1746 m. vasario 4 d. Kosavoje (Balta- rusija), mirë 1817 m. spalio 15 d. Zoloturne (Solothurn, Ðveicarija). (D. M.)

27 Kalbama apie kûriná, þinomà kaip Kosèiuskos polonezas, kuris buvo labai populiarus jau XVIII a. pabaigoje. Veikiausiai ðio kûrinio autorius yra A. J. Bartic- kis (A. J. Barcicki), taèiau yra pagrindo manyti, kad tai galëjo bûti ir pats T. Kosèiuska. Apie tai raðoma H. Dorabialskos leidinyje Polonezas iki Ðopeno (Varðuva, 1938, p. 64) / (H. Dobrialska, Polonez przed Chopinem, Warszawa, 1938, s. 64). (T. S.)

28 Man pasakojo, kad jø buvo iðspausdinta gerokai daugiau, bet nesugebëjau jø gauti. Atrodo, kad eiliuotojai kûrë juos kiekvienas pagal savo skoná ir pagal tai, kà, jø nuomone, turëjau iðgyventi prieð nusiþudydamas ið meilës ir pavydo. (M. K. O.) Paryþiaus Nortdamo katedra (Notre-Dame de Paris). Danutës Mukienës 29 Marija Agata Volovska-Ðymanovska (Marianna Agata Woùowska-Szyma- nuotrauka nowska). Pasaulinio garso lenkø kompozitorë ir viena ið pirmøjø XIX a. profesio- naliø pianisèiø virtuoziø. Gimë 1789 m. gruodþio 14 d. Varðuvoje. Ji gastroliavo daugelyje pasaulio ðaliø. Atlikëjos virtuoziðkumas ir melodingumas (jà vadino joninius trio, sonatas smuikui ir fortepijonui, sonatas violonèelei ir fortepijo- Fieldas sijone) prisidëjo prie europietiðko romantizmo-pionizmo formavimo. Ja nui, sonatas fortepijonui, variacijø ciklus fortepijonui, oratorijas, operas, mi- þavëjosi daug þinomø poetø ir muzikantø. Jai savo kûriniø yra dedikavæs A. Mic- ðias, arijas, dainas ir kt. Jo kûryba darë didelæ átakà vëliau kûrusiems kom- pozitoriams. Mirë Liudvikas van Bethovenas 1827 m. kovo 26 d. Vienoje. (D. M.) kevièius, J. V. Getë, D. Fieldas, L. Kerubinis, N. Humelis. M. Ðymanovskai á albumà M. K. Oginskis áraðë savo antràjá polonezà F-dur (jis yra paminëtas ðio 33 Èimaroza buvo laimingesnis uþ daugelá po jo kûrusiø kompozitoriø, nes laiðko pradþioje) ir paþymëjo, kad „ðá polonezà perraðë Florencijoje 1824 m. garsus Romos abatas Petroselinis davë nemaþai groteskiniø poemø jo ope- roms. Tad pakako kurti tik libretus, kaip sakiau anksèiau. (M. K. O.) lapkrièio 7 d., kad ði dovana kartais primintø poniai Ðymanovskai apie já“ (Maria Szymanowska, Krókow, 1954, s. 44). Asmeninis M. Ðymanovskos gyvenimas 34 Dþoakinas Antonijus Rosinis (Gioacchino Antonio Rossini). Italø kompozi- nenusisekë. 1810 m. ji iðtekëjo uþ þemvaldþio Ðymanovskio, kilusio ið Varðu- torius, vienas ið þymiausiø, produktyviausiø ir talentingiausiø italø operos kûrë- vos, bet karjeros, kurià labai rimtai vertino, neatsisakë. Vyras tam nepritarë. Tai jø. Gimë 1792 m. vasario 29 d. Pezare (Italija). Jo tëvai buvo muzikantai (të- buvo viena ið prieþasèiø, kodël jiedu 1820 m. iðsiskyrë. Po skyrybø pianistë vas grojo trimitu ir valtorna, motina buvo dainininkë). Turëjo gerà balsà, jaunys- pasiliko vyro pavardæ, pati augino ir iðlaikë savo vaikus. Suderinti motinystæ ir tëje dainuodavo baþnytiniuose choruose, akomponuodavo ir diriguodavo operos aktyvià muzikinæ veiklà buvo sudëtinga. Ji turëjo ir finansiniø problemø. Prieð teatruose. 1806–1810 m. Rosinis mokësi Bolonijos muzikos licëjuje. 1806 m. mirtá nesugebëjo pasirûpinti dukterø kraièiu. Jos dukra Celina buvo poeto Ado- buvo iðrinktas Bolonijos filharmonijos akademijos nariu. 1810 m. sukûrë savo mo Mickevièiaus þmona (juos supaþindino A. Mickevièiaus draugas – raðyto- pirmàjà operà – Vekselis jungtuvëms. Vëlesniais metais raðë operas Venecijos jas, etnografas ir gydytojas ið Vilniaus Stanislavas Moravskis), o antroji dukra ir Milano teatrams, nuo 1824 m. ëjo Italijos teatro direktoriaus pareigas Paryþiu- Helena po motinos mirties iðtekëjo uþ Vilniaus universiteto rektoriaus Prancið- je. 1836–1855 m. gyveno Bolonijoje, Florencijoje, vadovavo Bolonijos muzikos kaus Simono Malevskio sûnaus Jeronimo Malevskio. Mirë M. Ðymanovska 1831 m. licëjui. 1855 m. vël ásikûrë Paryþiuje. Èia jo namai garsëjo kaip lankomiausias liepos 25 d. Sankt Peterburge. (D. M., T. S.) muzikos salonas. Buvo vedæs (1821 m.) dainininkæ Izabelæ Kolbran (Isabella

30 Fonografas – pirmasis prietaisas, skirtas garsui áraðyti ir atkurti. Já 1877 m. Colbran), kuri mirë 1845 metais. Po dviejø metø vedë antrà kartà – 1847 m. jo lapkrièio 21 d. iðrado Tomas Edisonas. Fonografas garsà áraðydavo á ant besisukan- þmona tapo Olimpija Pelisjë (Olympe Pelissier). Mirë Rosinis 1868 m. lapkrièio èio cilindro uþmautà folijà, prie popierinës membranos pritvirtintai adatai kilnojan- 13 d. Prancûzijos miestelyje Pasi, netoli Paryþiaus. 1887 m. jo palaikai perkelti tis ir paliekant ant folijos iðraiþytus griovelius. Áraðytas garsas buvo atkuriamas á Florencijà ir palaidoti Ðv. Kryþiaus bazilikoje. (D. M.) tokiu paèiu principu, t. y., judant adatai, vibracijos buvo perduodamos á elastinæ 35 Teisingas ðio mënesinio þurnalo pavadinimas yra The Harmonicon. Jis membranà. Tai ir sukeldavo garsà. Tuo metu tai buvo stulbinantis iðradimas, lëmæs buvo leidþiamas 1823–1833 metais. H. Mendelis Musikalisches Conversations panaðiø árenginiø – tokiø kaip gramofonas (patefonas) – atsiradimà. (D. M.) Lexicon raðo, kad 1824 m. ðis þurnalas iðspausdino M. K. Oginskio Legendà.

31 Jûs, be abejo, þinote, kad Þenevoje parduodama daugiau muzikos rankrað- Deja, nëra pateikta jokiø smulkesniø detaliø apie tà polonezø autoriaus neþino- èiø, nei spausdintø variantø, nes tai daug pigiau, be to, nors ðiame mieste pilna mà kompozicijà. Pagal Grovës Dictionary of Muzic and Muzicians (t. 3, p. 683), uþsienieèiø, man pavyko rasti tik dvi muzikos prekiø parduotuves ir tose paèio- ðiame mënesiniame þurnale 1824 m. buvo iðspausdinta dvylika M. K. Oginskio se pasirinkimas buvo labai menkas. (M. K. O.) polonezø. (T. S.)

32 Liudvikas van Bethovenas arba Betovenas (Ludwig van Beethoven). 36 Juozapas Antanas Poniatovskis (Józef Antoni Poniatowski). Kunigaikð- Vienas ið þymiausiø pereinamojo laikotarpio ið klasicizmo á romantizmà kom- tis, generolas, Prancûzijos marðalas, Þieþmariø seniûnas, paskutiniojo Abiejø pozitoriø. Bethovenas gimë 1770 m. gruodþio 17 d. Bonoje (Vokietija). Jis Tautø Respublikos (ATR) karaliaus (1764–1795) Stanislovo Augusto Poniatov- kûrë simfonijas, uvertiûras, muzikos kûrinius teatro pastatymams, koncer- skio (Stanisùaw August Poniatowski) sûnënas. J. Poniatovskis gimë 1763 m. tus smuikui su orkestru, fortepijonui su orkestru, styginiø kvartetus, fortepi- geguþës 7 d. Vedene, mirë 1813 m. spalio 19 d. prie Leipcigo. (D. M.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 18 ÞEMAIÈIØ TEATRAI

PALANGOS „GRUBUSIS“ TEATRAS

PARENGË VIRGINIJUS MILINIS Nuotraukoje – grupë Palangos „Grubiojo“ teatro aktoriø Publikacijoje panaudotos A. Barysienës nuotraukos ið Palangos „Grubiojo“ teatro archyvo

Palangos „Grubøjá“ teatrà 1993 metais, pasinaudoda- Paskutiniaisiais metais teatre vaidina: R. Dzimidas, A. Dzi- mas anglø reþisieriaus-eksperimentatoriaus Peter Brook midienë, V. Ðèerbakovas, V. Milinis, I. Merkienë, J. Fugalis, viena ið teatro sampratø, bei padedant tuometinei Palan- G. Grinevièiûtë, M. Baranauskaitë, K. Aleknavièius, M. Laz- gos kultûros centro vadovei Danutei Mukienei, ákûrë Virgi- dauskaitë, J. Smieliauskaitë, K. Rakauskas, A. Benetis, S. nijus Milinis. Stonèius, D. Plonienë, M. Buèmytë, R. Milinienë, V. Moþei- Teatras savo kûrybines galias iðbandë statydamas skir- kaitë, R. Menkevièienë, K. Stasiulienë. tingiausio þanro, epochø ir autoriø kûrinius. Reþisierius Buvæs teatro aktorius Jonas Ðarkus pasirinko aktoriaus ðitaip elgiasi sàmoningai, norëdamas iðvengti sceniniø profesionalo karjerà ir sëkmingai vaidina teatre „Atviras ra- ðtampø ir nesuformuoti aktoriø amplua. tas“. G. Grinevièiûtë ir M. Baranauskaitë studijuoja Lietuvos Kokiai nors vienai krypèiai teatrà sunku priskirti. Viename muzikos ir teatro akademijoje ðokio teatro aktorës specialybæ, spektaklyje (priklausomai nuo þanro) iðryðkëja vienoks jo J. Smieliauskaitë – dramos teatro akatorës specialybæ. bruoþas, kitame – kitoks. Artimiausias ðiam kolektyvui – far- Teatre vaidina vaikai, jaunimas, senjorai. sas, satyra, komedija.

MËGËJØ TEATRØ ÐVENTËSE IR FESTIVALIUOSE Teatras kasmet sëkmingai dalyvauja mëgëjø teatrø apþiûroje „Atspindþiai“, rodo spektaklius kolegø teatruose Jonavoje, Pasva-

Palangos „Grubiojo“ teatro aktoriai improvizuoja vaidindami fragmentus ið Kristijono Donelaièio poemos „Metai“. 2014 m. ÞEMAIÈIØ TEATRAI 19

lyje, Punske, Klaipëdoje, Paástryje ir kt. Kasmet teatras vasaros pabaigoje mini pirmojo vieðo lietuviðko vaidinimo Keturakio „Ame- rika pirtyje“ sukaktá, pakviesdamas á sveèius kolegas ir ið kitø Lietuvos teatrø. 1996 m. baigiamojoje „Atspindþiø“ ðventëje, kuri vyko Lietu- vos nacionaliniame dramos teatre, palangiðkiai parodë N. Gogo- lio „Vedybas“. „Grubusis“ teatras taip pat dalyvauja ir Telðiuose vykstanèiame mëgëjø teatrø festivalyje „Nougnç graþi Þemaitëjë“ bei komedijø festivalyje „Cha…cha…“, Kretingos kolegø rengiamame festivalyje „ Vëinë joukâ“. Aðtuonis kartus (1997, 1999, 2001, 2003, 2005, 2007, 2011 ir 2013 metais) dalyvauta tarptautiniame festivalyje „Ai- das“, kuris rengiamas Jonavoje. 1996 m. palangiðkiai vaidino Vil- niuje vykusiame festivalyje „Lietuva juokiasi – 96“, o 1997 ir 2002 m. – festivalyje „Kauno rampa“, 1998 m. – Kretingoje svykusiame festivalyje „Kaukutis – 98“. Vaidinta ir Klaipëdos universiteto penkmeèiui skirtoje ðventëje, B. Sruogos 100-meèiui skirtuose renginiuose, Þemieèiø ðventëje Naujamiestyje (reþisieriaus V. Milinio gimtinëje), 2014 m. – lietuviø dainø ðventës „Èia mûsø namai“ Teatro dienoje „Dyvø dyvai“ Vilniuje. 1995 m. teatras pradëjo organizuoti tradicinius Palangos mëgë- jø teatrø festivalius „Saulës takas“ (iki to laiko tuo rûpinosi Lietu- vos liaudies kultûros centras). 2001 m. Palangos „Grubusis“ teatras, pastatæs spektaklá „Vaidi- name Valanèiø“, pelnë „Aukso paukðtæ“ (apdovanojimà yra ásteigæs Lietuvos liaudies kultûros centras). VIRGINIJUS MILINIS, teatro reþisierius (50 m.): Per 20 metø – 20 spektakliø. Jø bûta ávairiausiø þanrø – vodevi- liø, farsø komedijø, dramø (istoriniø, absurdo), epo inscenizacijø, teatriniø improvizacijø. Kokie bebûtø þanrai, kûryboje prasminga ieðkoti atsakymø á egzistenciná klausimà: kas gyvenime amþina, o Palangos „Grubiojo“ teatro reþisierius Virginijus Milinis ne kas nauja.

Kodël „Grubusis“? gimnazijos salëje. Vietiniai þiûrovai tai þino ir noriai joje apsilanko. Visø pirma, pavadinimas yra kabutëse. Gal laikas vadintis „Dai- Teatras, manau, jau turi savo þiûrovà, kuris domisi jo kûryba, liuoju“? Tegu sprendþia þiûrovai. Grubusis teatras – tai liaudies teat- laukia ir lanko mûsø spektaklius, o kartais net ir po kelis kartus ras, kurio aktoriai – sàvamoksliai. Jø veiksmai yra grubûs, bet tai ateina pasiþiûrëti to paties pastatymo. nereiðkia, jog jie nëra kûrybiðki. Kad aiðkiau bûtø, pateiksiu paralelæ (Nukelta á 20 p.) ið muzikos: ar galime lyginti operiná dainavimà ir etnografiná? Antra, tai nekomercinis teatras, niekas èia sàmoningai nesiekia pelno. Mes á savo spektaklius bilietø neparduodame. Teatras, be savo edukaciniø tikslø (balso skambesys, aiðki tar- tis, dëmesio sukaupimas, vidinë laisvë ir t. t.), aktoriø mëgëjà, anot G. Padegimo „mylëtojà“, „iðplëðia“ ið kasdienio gyvenimo rutinos (darbas, ðeima, kiti buitiniai rûpesèiai) ir perkelia á euforijos di- mensijà: èia jis dþiaugiasi savo sukurtu darbu, kurá pripaþásta þiû- rovai, plodami bei kalbindami po spektaklio ar net atpaþindami vieðose erdvëse. Ðitas patyrimas dar labiau aktoriø motyvuoja ir ákvepia tolimesniems kûrybiniams veiksmams teatre. Ar tik ne dël to mëgëjø teatras labai skaitlingas, gyvybingas ir entuziastingas. Atvaþiavæ á Palangà jûs èia nerasite teatro pastato, nes ten jo kol kas nëra. Mus daþniau galite pamatyti ne Palangoje, o kitose Lietuvos vietose, ten, kur organizuojami teatro renginiai ar regio- ninës ðventës (pvz., Lietuvos dainø ðventeje, respublikiniame kon- kurse „Atspindþiai“ ir t. t.). Kasmet teatras þiûrovus pakvieèia á vieno naujo spektaklio premjerà, kuri rodoma Palangos senosios Scena ið M. Macevièiaus spektaklio „Good bye, my love“.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 20 ÞEMAIÈIØ TEATRAI

(Atkelta ið 19 p.)

Kyla klausimas: o kaip ir kur gimsta spektaklis? Mes repetuojame valstybës saugomo architektûros paminklo – vilos „Anapilis“ – patalpose, kuriose neseniai pradëjo veiklti kuriamas Palangos kuroto muziejus. Ten neuþtiksite jokiø numirë- liø dvasiø ar vaiduokliø, o tik mëgëjus „kultûrininkus“, kurie turbût savo nenugalimumu ir yra minëtø mitiniø bûtybiø antrininkai. Ðal- tos þiemos vakarais tenka rinktis pas aktoræ Irmà, kurios trijø kam- bariø bute mes jauèiamës erdviau, ðilèiau ir kûrybingiau. Èia tik dël kaimynø ðventos ramybës aktoriams tenka per daug neásijausti á savo vaidmenis...

Kà galima kurti mëgëjø teatre, kad bûtø ádomu reþisieriui, aktoriams, þiûrovams? Svarbu, kad kuriamoji medþiaga atitiktø kûrëjø aktoriná talentà, intelektà, kad ji þadintø jø intencijas edukuotis ir gilintis á pasaulio, kûrybos bei mokslo paslaptis. Bûtent to ir linkiu visiems scenos mylëtojams. RITA MILINIENE, teatro aktorë (48 m.): „Grubusis“ – tai dar vienas mûsø ðeimos narys. Jis gimë mûsø ðeimoje Virginijaus dëka ir drauge já auginam jau daugiau nei 20 metø. Buvome jauni, pilni entuziazmo, lengvai pakëlëme visas kliû- tis, dþiaugëmës sëkme. Kûrybiniame kelyje daug ko iðmokom: pa- þinti þmones, atskirti tikràsias vertybes, nuryti nuoskaudà, bran- ginti drauge iðgyventas akimirkas. Pamilau ðá mûsø kûriná. Tai dalis mano gyvenimo (ir labai didelë). Teatras – tai kanèia ir apsiva- lymas, tai dþiaugsmas ir paþinimas. Dþiaugiuosi jeigu mano sukurti darbai pasiekia kaþkieno sielos gelmes – tai didþiulis atpildas ir prasmë, kodël að esu ðio teatro narë. IRMA MERKIENË, teatro aktorë (72 m.): Jau vaikystëje jauèiau didþiulá norà ieðkoti kaþko naujo, scenoje iðreikðti savo emocijas. Scenos ið spektakio „Amerika Palangoj“ Atmintyje iðliko spinta su dideliu veidrodþiu ir að, vilkinti tëvelio

Ið kairës: scena ið spektakio „Amerika Palangoj“. Vaidina: Vincas – V. Milinis, Agota – R. Milinienë, Bekampis – R. Dzimidas, Bekampienë – I. Merkienë, Þydukas – A. Benetis; scena ið M. Macevièiaus spektaklio „Good bye, my love“. Vaidina: Birutë – R. Milinienë, Antanas – K. Aleknavièius, Olga – I. Merkienë ÞEMAIÈIØ TEATRAI 21

kostiumu, uþsimovusi juodà skrybëlæ ir besistaipanti prieð tà veid- rodá, iðdarinëjanti ávairias veido grimasas ir kûno pozas. Ásiminë ir grimo kambarys Kauno dramos teatre, kuriame grimuotoju dirbo mano tëvelis, bei aktoriø audringos diskusijos mûsø namuose prie „taurelës“ po spektakliø premjerø. Atsimenu, kaip að nugrimuota lekiu Laisvës alëja á mokyklà: praeiviø þvilgsniai ir nuostaba, ið kur atsirado ðita juodaodë mergaitë... Að dëkinga savo dukrai, kuri mane atvedë á ðá teatrà. Mano sukurti vaidmenys – vaistai, kurie gydë mane nuo depresijos, lygi- no veido raukðles, skatino eiti á prieká ir garsiai kvatoti kartu su jaunimu. RAMÛNAS DZIMIDAS, teatro aktorius (50 m.): Visada þiûrëjau á teatrà kaip á stebuklà. Èia atrandi galimybiø keis- tis, iðgyventi kelis gyvenimus, kaupti ávairias patirtis, iðtrinti neper- þengiamas ribas, realizuotis kito kailyje bei kûryboje, giliau ir labiau suprasti save ir aplinkinius. Vaidinti turi bûti malonu... Þmogui bûna lengviau ir dþiugiau, kai gyvenimas – tarsi didþiulis þaidimas... ar... teatras... Dar daugiau dþiaugsmo, kai esi atviras, nuoðirdus, kuklus, paprastas, kai gali su ðypsena paþvelgti á save ið ðono ar ið kito kampo... Uþ tai, kad prie to prisilieèiau, esu dëkingas tiems þmo- nëms, kurie mane atvedë á teatrà ir kartu su manimi teatre kuria. Jiems ðiltai spaudþiu rankas ir linkiu didþiulës sëkmës. KRISTINA STASIULIENË, teatro aktorë (38 m.): Á koncertinæ scenà þengti mane nuolat skatino artimieji, moky- tojai. Á jà vedë ir metai, praleisti studijuojant muzikà. Taèiau toje scenoje að gerai nesijauèiau. Kai reþisierius Virginijus Milinis man pasiûlë scenoje vaidinti, tada net neásivaizdavau, koká didelá dþiaugs- mà patirsiu. Adrenalinas spektaklio metu ir nuoðirdûs paðnekesiai po vaidinimø, ðelmiðkas juokas repeticijø metu... Tokie iðgyveni- mai praskaidrino mano kasdienybæ, teatre atradau bendraminèiø. Jauèiuosi puikios komandos dalimi, kurioje viens uþ kità „serga- Kristina Stasiulienë me“, kartu kuriame. Dþiaugiuosi, kad turiu galimybæ iðbandyti ir atrasti save ðiame teatre. didesná pasitikëjimà savimi, atsakomybæ uþ tai, kà darau, naujas ALGIRDAS BENETIS, teatro aktorius (15 m. ) patirtis teatro gastroliø metu. Man teatras – kaip geriausias draugas. Dþiaugiuosi, kad nenuvyliau ðio kolektyvo ir reþisieriaus, kad Á Palangos „Grubøjá“ teatrà atëjau bûdamas treèioje klasëje. Man jame ir toliau galiu vaidinti. labai patinka ðis kolektyvas. Kiekviena repeticija tarsi ðventë. Bûti veikloje tarp suaugusiø þmoniø – dovana, kurià gavæs að ágijau (Nukelta á 22 p.)

Scenos ið M. Matiðiè spektaklio „Moteris be kûno“. Vaidina: Ema – R. Milinienë, Martinas – S. Stonèius, Motina – D. Plonienë

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 22 ÞEMAIÈIØ TEATRAI

Ið kairës: Palangos „Grubiojo“ teatro aktorius Algirdas Benertis; priekyje – Palangos Grubiojo teatro aktorius Ramûnas Dzimidas ir Irma Merkienë.

(Atkelta ið 21 p.)

Teatre svarbiausias þmogus – reþisierius. Visada ásiklausau á jo 11. „Viena þmogaus diena“ (pastatyta pagal J. Glinskio ir V. Ka- pastabas, þinodamas, kad tai „didþiosios pamokos“ mums, ðio tiliaus kûrybà), reþisierius V. Milinis. teatro aktoriams. 12. „Ant mariø kraðto, Palangos miestely“ (pastatyta pagal Emilijos Adiklienës surinktas legendas ir padavimus), reþisierius V. Milinis, scenografas P. Baronas, gyvas garsas – folkloro gru- PALANGOS „GRUBIOJO“ TEATRO pës „Mëguva“. 13. „Paskutinis kavalierius“ (pastatyta pagal J. Bergmano nove- SUKURTI SPEKTAKLIAI : les), reþisierius V. Milinis, scenografas R. Jurgelis. 15. „Pasaka apie angelus“ (pastatyta pagal Vytauto V. Landsber- 1. M. Fermo „Vienoje ðeimoje“ (pastatytas pagal „Durys pyð- gio kûrybà), reþisierius V. Milinis, scenografas P. Baronas. ka!“), reþisierius V. Milinis. 15. „Amerika Palangoj“ (pastatyta pagal Keturakio komedijà 2. H. Zudermanas „Jonas ir Erdmë“, reþisierius V. Milinis. „Amerika pirtyje“), reþisierius V. Milinis. 3. N. Gogolis „Vedybos“, reþisierius V. Milinis. 16. M. Macevièiaus spektaklis „Goodbye, my love“, reþisierius 4. K. Ostrauskas „Gyveno senelis ir senelë“, reþisierius R. Skersis. V. Milinis (uþ ðiame spektaklyje sukurtà pagrindiná Birutës vaidme- 5. K. Saja „Maniakas“, reþisierius V. Milinis. ná aktorë Rita Milinienë buvo pripaþinta ryðkiausia 2012 m. Lietu- 6. V. Lansbergis-Þemkalnis „Uoðvë á namus – tylos nebus“, re- vos mëgëjø teatrø aktore). þisierius V. Milinis. 17. A. Fugard „Sveikas ir sudie“, reþisierë Kristina Lauciûtë (di- 7. P. Tiurini „Þiurkiø medþioklë“, reþisierë V. Norvaiðytë. plominis spektaklis). 8. V. Milinis „Vaidiname Valanèiø“, reþisierius V. Milinis. 18. M. Matiðiè „Moteris be kûno“, reþisierius V. Milinis. 9. A. Ðkëma „Kalëdø vaizdelis“, reþisierius V. Milinis. 19. Du improvizacijø spektakliai „Kur tas kampas?“. 10. A. Rûkas „Bubulis ir Dundulis“, reþisierius V. Milinis. 20. K. Donelaitis „Þiemos rûpesèiai“. TEATRO ISTORIJA 23

ÞEMAIÈIØ INDËLIS

KURIANT LIETUVOS ros „Apviltoji Kirkë“ spektakliai. Jie buvo ir paskutinieji Vladislavo Vazos teatro spektakliai, nes tø paèiø metø geguþës 20 d. V. Vaza Merkinëje mirë (urna su jo ðirdimi yra saugoma Vilniaus arkikated- ros bazilikos mauzoliejuje). PROFESIONALØJÁ Ið Vladislovo Vazos valdymo laikotarpiu Vilniui sukurtø neþino- mø autoriø operø yra iðlikæ Virgilio Puccitelli raðyti libretai. Tuo laikotarpiu Vilniaus valdovø rûmø teatras turëjo ir ðokëjø grupæ. TEATRÀ XVII a., karo su Maskva laikotarpiu, ir XIX a. pradþioje Valdovø rûmai buvo sugriauti, sunyko ir èia ilgà laikà puoselëta teatro tradi- cija. Jà pradëta gaivinti XX a. pabaigoje, ëmus tyrinëti iðlikusius DANUTË MUKIENË rûmø poþemius ir èia árengus laikinà scenà. Tuo laikotarpiu ten buvo atlikta Henry Purcello „Didonë ir Enëjas“. Þemaièiai – þemës þmonës. Jie darbðtûs, nuosek- lûs, maþakalbiai, taèiau... Jie ir svajokliai, visada no- (Nukelta á 24 p.) rëjæ pakilti aukðèiau ðios þemës, þodþiais iðsakyti tai, kas gula ant ðirdies, kas sukaupta gyvenimo kelyje. Tad nenuostabu, kad ir tarp lietuviø, kurie patys pirmieji ryðkø pëdsakà áraðë Lietuvos teatro istorijoje, yra daug ryðkiø Þemaitijoje gimusiø, dirbusiø as- menybiø. Prieð pradedant kalbëti apie Konstantino Glinskio ir kitø þemaièiø indëlá kuriant Lietuvos profesionaløjá teatrà, norëtøsi akcentuoti tai, kad XX a. pradþioje profesionalusis lietuviø teatras nebuvo sukurtas tuð- èioje vietoje.

Profesionaliojo teatro uþuomazgos Lietuvoje siekia XVI–XVIII a. Sàlygos pradëti formuotis Lietuvos profesionaliajam teatrui atsirado XVI a. pirmoje pusëje Lietuvos valdovø rûmuose Vilniuje. XVI a. 4 deðimtmetyje Lietuvos sostinei Vilniui buvo sukurta opera „Il ratto di Helena“ („Elenos pagrobimas“). Jai muzikà paraðë Mar- kas Skakis (Marco Scacchi), o libretà – Virdþilijus Puèitelis (Virgi- lio Puccitelli). 1636-øjø metø rugsëjo 4 d. Vilniuje, Þemutinës pilies, kurios teritorijoje atstatytuose valdovø rûmuose dabar veikia Na- cionalinis muziejus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmai, Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø teatre, Ispanijos pa- siuntinio garbei ði pirmoji pjesë buvo pastatyta. Opera buvo naujas baroko laikotarpio meno þanras ir vilnieèiai su juo tais metais susi- paþino vieni ið pirmøjø Europoje. Tuo laikotarpiu Lietuvoje rodytuo- se spektakliuose nebuvo vaidinama lietuviø kalba. 1644 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovø ðeimai vieðint Vilniuje, toliau vykstant Valdovø rûmø dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, buvo pastatyta opera „Andromeda“ pagal Ovidijaus „Me- tamorfozes“. Dar po 4 metø (1648-aisiais) Valdovø rûmuose buvo pastatyta opera „Apviltoji Kirkë“, skirta iðkilmingam Vladislovo Va- zos antrosios þmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga de Aktorius, reþisierius, Lietuvos profesionaliojo teatro kûrëjas Juozas Vaièkus. Nevers), Prancûzijos karaliaus Liudviko XIII ádukros, atvykimui. XX a. I p., Jungtinës Amerikos Valstijos. Fotografas V. J. Stankûnas. Tø paèiø metø balandþio mënesá Vilniuje buvo parodyti du ope- Nuotrauka ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 24 TEATRO ISTORIJA

*** Iki XVII–XVII a. ryðkaus, iðskirtinio þemaièiø indëlio formuojant profesionalaus teatro tradicijas nëra pagrindo iðskirti.Bet... Ateina XVIII amþius... Ir èia mûsø þvilgsniai nukrypsta á Kraþiø kolegijà, veikusià Kel- mës rajone. Èia, kaip ir Vilniaus universitete, Þodiðkiø, Paðiauðës kolegijose XVII–XVIII a. veikë mokykliniai teatrai, èia buvo mokoma retorikos meno, vykdavo spektakliai, kiti visuomenei skirti renginiai, kuriuose buvo sakomos kalbos, rodomi vaidinimø fragmentai. Ásigilinus á Kraþiuose tuo laikotarpiu statomus spektaklius, jø reþisieriø biografijas, iki mûsø dienø iðlikusius spektakliø apibûdi- nimus, jø paskirtá ir vaidmená visuomenëje, yra pagrindo teigti, kad Kraþiuose veikæs mokyklinis teatras atskirais jo gyvavimo laiko- tarpiais turëjo ir profesionalaus teatro poþymiø. Palikime ðá klausi-

Ið kairës: prof. Viktorija Daujotytë ir prof. Adomas Butrimas prie mà nagrinëti teoretikams, nes ðiandien, kalbant apie þemaièiø vaid- atstatyto Kraþiø kolegijos mokiniø bendrabuèio (bursos). 2013 m. mená profesionaliojo teatro istorijos raidoje, yra ir daugiau klausi- Danutës Mukienës nuotrauka mø, á kuriuos reikëtø atsakyti.

(Atkelta ið 23 p.) *** Vienas ið jø – kà reikia laikyti þemaièiu? Lietuvoje iki karo su Maskva buvusios teatro tradicijos atgi- Ðiandien Lietuvoje oficialiai yra áteisinti 5 etnografiniai regionai. më XVIII antroje pusëje didikø, aukðtø valstybës pareigûnø Klaipëda ir Klaipëdos kraðtas priskirtas Maþajai Lietuvai. Taèiau Oginskiø, Radvilø, Sapiegø rûmuose, Lietuvos periferijoje bu- ðiame regione nuo seno gyveno daug þemaièiø. Jie aktyviai daly- vusiose jø vasaros rezidencijose veikusiuose teatruose. Nema- vavo ir kultûriniame gyvenime. Lietuvos istorijoje bûta ir tokiø lai- þai tais laikais spektakliø parodyta Vilniuje. Èia 1790 m. buvo kotarpiø, kai Þemaitijos teritorija buvo tapatinama su Þemaièiø vys- 32 Lietuvos didikø rezidencijos. kupystës teritorija, kuri siekë net Birþus. Taigi, kur tos Þemaitijos ribos, kurá þmogø galime laikyti þemai- èiu, o kurá jau ne? Ar þmogus, kuris yra gimæs ne Þemaitijoje, taèiau ðiame kraðte gyveno, dirbo ar su ðiuo kraðtu yra kitaip susijæs, jau gali save laikyti þemaièiu? Taip jau priimta sakyti, kad apsispræsti, kokiai etninei grupei þmogus save priskiria, gali tik jis pats. Kadangi tø, apie kuriuos bus kalbama ðioje publikacijoje, tarp mûsø jau nëra, pasirinkome to- kius atrankos kriterijus – yra ar ne tas asmuo gimæs Lietuvos Respublikos Seimo oficialiai áteisinto Þemaitijos etnografinio regiono teritorijoje. LIETUVIØ TEATRAS XIX AMÞIUJE Ðiandien pasakyti, koká veiksmà, ávyká galime ávardyti kaip fak- tà, jog jau padëtas pagrindas lietuviø profesionaliajam teatrui, ne- ámanoma. Ið XIX a. pabaigos–XX amþiaus pradþios laikotarpio, kai forma- vosi Lietuvos profesionalusis teatras, mus yra pasiekæ nedaug dokumentø. Tuo metu, kai tas kultûrinis gyvenimas kunkuliavo, jo tyrinëjimais dar niekas neuþsiëmë ir studijø apie tuos kultûri- nio gyvenimo procesus, kurie vyko, niekas neskelbë. Teatro istorikas Aleksandras Guobys viename ið interviu, iðspausdintø „Apþvalgoje“, yra paþymëjæs, kad „Ðiandien kalbëti apie lietu- viø nacionalinio teatro istorijà nëra paprasta. Labai daug keistø dalykø yra priraðiusi sovietinë teatrologija, kuri skelbë tik tokias teatro vertybes, kurias skatino sovietø valdþia. [...] Ðtai, buvo Vilniuje „Rûtos“ draugija (ákurta 1909 m.), pastaèiusi 50 spektakliø, o sovietinëje teatro istorijoje ðio reiðkinio nëra. Aktorius ir reþisierius, lietuviø profesionaliojo teatro kûrëjas Juozas Mat tuos spektaklius reþisavo ið Odesos atvykæs reþisierius My- Vaickus karaliaus Mindaugo vaidmenyje. XX a. I p., Jungtinës Amerikos kolas Sleþevièius. [...] „Rûtos“ draugijoje buvo iðkabintas M. Sle- Valstijos. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø þevièiaus portretas. Tai buvo vieðas jo kaip ryðkaus lietuviø teat- TEATRO ISTORIJA 25

ro reþisieriaus pripaþinimas. Taèiau 1918 m. jis buvo paskirtas Lietuvos laikinosios vyriausybës premjeru, o tai baisiai netiko sovietinei teatrologijai. [...] Tad jo tiesiog nëra, ir tiek. Apie já ne- bent tik Vytautas Maknys (Lietuvos teatro istorikas, pedagogas, vertëjas) tuomet iðdráso kalbëti. Taip ir atsitiko, kad sovietmeèio teatrologai lietuviðkà teatrà pradëjo minëti tik nuo tada, kai atsirado Vincas Mickevièius-Kapsukas, paraðæs ásakymà, kad ákurtà valstybës teatrà patiki Juozui Vaièkui, pagarsëjusiam savo Skra- jojanèiu teatru [...]“.

*** Kalbant apie Lietuvos valstybës profesionaliojo teatro istorijà, atskaitos taðkas yra Lietuvos valstybës nepriklausomybës paskel- bimas – 1918 m. vasario 16-oji. Na o mûsø akiratyje – jau dvi ryðkios prie lietuviø profesionaliojo teatro iðtakø stovëjusiø þemaièiø – Mykolo Slezevièiaus ir Socialistai laiudininkai demokratai Steigiamajame Seime. Antras ið kairës sëdi Mykolas Sleþevièius. Fotografas neþinomas. Fotoreprodukcija ið Juozo Vaièkaus – asmenybës. RKIC archyvo

MYKOLAS SLEÞEVIÈIUS klausomos Lietuvos demokratinio judëjimo veikëjø, advokatas, kul- tûros, visuomenës ir valstybës veikëjas, spalvinga asmenybë. Jis Jau esame raðæ, kad, kalbëdami apie iðkilius Nepriklauso- buvo net trijø ministrø kabinetø pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III mos Lietuvos veikëjus Kazá Griniø, Antanà Smetonà, Mykolà seimø atstovas. Sleþevièiø, maþai kas pamini, kad ðie þmonës buvo glaudþiai M. Sleþevièius gimë 1882 m. vasario 21 d. Raseiniø apskrities susijæ ir su teatru, kad jie garsëjo kaip puikûs mëgëjø scenos (Nukelta á 26 p.) aktoriai, o Nepriklausomos Lietuvos trijø Vyriausybiø vadovas þemaitis M. Sleþevièius buvo dar ir talentingas reþisierius. Jis á lietuviø kalbà iðvertë nemaþai dramos kûriniø, bendradarbiavo daugelyje spaudos leidiniø, tarp jø ir „Varpe“, keletà jø („Lietu- vos þinias“, „Bendrijà“) kurá laikà pats ir redagavo. Pagrindinis Vilniuje nuo 1909 m. veikusios draugijos „Rûta“ organizatorius buvo M. Sleþevièius. Prieð tai jis tokio pat pavadinimo draugijai jau buvo vadovavæs Odesoje. Vilniuje ákurtos draugijos veikloje dalyvavo daug ano metø iðkiliø Lietuvos kultûros, mokslo, visuomenës veikëjø. „Rûtos“ klube veikë skaitykla, vykdavo repeticijos, ávairûs kultûriniai renginiai, paskaitos. Didþiausias dëmesys bûdavo skiriamas draugijos rengiamiems vaidinimams ir koncertams, kuriuose pasirodydavo iðkilûs ano meto visuomenës veikëjai, aktoriai, dainininkai ir kt. Ðiandien daugelis kultûros tyrinëtojø paþymi, kad M. Sleþevi- èiaus ákurtas Vilniaus lietuviø susivienijimas „Rûta“, jo organizuojami koncertai ir spektakliai anuo metu buvo lietuviðkos kultûros sala Vilniaus kraðte. Teatro istorijos tyrinëtojø dëmesá labiausiai patraukia 1908 ir 1909 metais pastatyti du M. Sleþevièiaus reþisuoti spektakliai – Julijaus Slovackio „Mindaugas“ ir Vinco Nagornoskio „Þivilë“. „Mindaugo“ premjera ávyko 1908 m. balandþio 27 dienà. Statyda- mi ðá istoriná patriotiná veikalà itin atsakingai ir daug dirbo Gabrie- lius Landsbergis, Jonas Strazdas, M. Sleþevièiaus ir Antanas Þmui- dzinavièius. Jie buvo net komisijà, kuri studijavo „Mindaugo“ pa- statymà, sudaræ. Spektaklá kartu su M. Sleþevièiumi reþisavo ir Antanas Rucevièius. Pasak dabartiniø teatro tyrinëtojø, tai buvo itin sëkmingas spektaklis, daugeliu prasmiø nepralenktas keletà deðimtmeèiø. „Þivilæ“ M. Sleþevièius pastatë bendradarbiauda- mas su Jonu Strazdu ir Kaziu Alyta. Ji buvo suvaidinta 1909 m. sausio 4 dienà. Pirmojo vieðo lietuviðko vakaro metu 1899 m. rugpjûèio 20 d. Palangoje suvaidinto Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje“ afiða. Iliustracija ið M. Sleþevièius – Lietuvos politikas, vienas þymiausiø nepri- RKIC archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4

1899 M. 26 TEATRO ISTORIJA

kaimà. Panaikinus lietuviðkos spaudos lotynið- Èia gimë Mykolo brolis, iðkilus geofizi- kais raðmenimis draudimà (1904 m. gegu- kas ir meteorologas, mokslininkas Feliksas þës 7 d.), buvo pradëti rengti vieði lietuviðki Sleþevièius. renginiai, kuriø metu daþniausiai kartu su Mokësi Mykolas Mintaujos (Latvija) gim- chorø pasirodymais ir atliekama kita meni- nazijoje, Odesos universitete, kuriame jis ne programa bûdavo rodomi ir lietuviðki studijavo teisæ. spektakliai. 1904 m. Odesoje jis suorganizavo lietu- XX a. pradþioje lietuviðkos kultûrinës veik- viðkà saviveiklininkø vakarà, pastatë spek- los centru tapo Vilnius. taklá „Amerika pirtyje“. Prasidëjus neramumams, lenkø okupacijai, 1906 m. jo iniciatyva ðiame mieste buvo 1919 m. pradþioje Lietuvos laikinàja sosti- ákurta kultûros draugija „Rûta“. Ji steigë kny- ne tapo Kaunas. Èia 1920 m. aktyviai pradëjo gynus, skaityklas, organizavo kursus, mo- veikti Lietuviø meno kûrëjø draugija. kyklø draugijas, rengë vaidinimus, koncer- Á Kaunà tuo metu persikëlæs Konstanti- tus, ávairius kitus kultûrinius renginius. Ðià nas Glinskis kartu su Juozu Vaièkumi ir patirtá M. Ðleþevièius vëliau panaudojo gy- Aleksandru Vitkausku ëmësi kurti Lietuvos vendamas Vilniuje. valstybiná dramos teatrà. Lietuviø meno kû- 1907 m. baigæs studijas M. Sleþevièius rëjø draugija nutarë ið trijø teatro branduoliø sugráþo á Vilniø. Èia jis ákûrë kultûrinæ drau- suformuoti vienà ir jam vadovauti pakvietë gijà „Rûta“, pats reþisuodavo jos statomus K. Glinská. spektaklius ir juose vaidindavo. Lietuviø meno kûrëjø draugija sujungë Na o toliau – iðbandymø pilnas politiko, Juozo Vaièkaus Skrajojamojo teatro ir Aktorius ir reþisierius Aleksandras Vitkauskas. valstybës veikëjo kelias. Konstantino Glinskio 1919 m. Vilniuje ásteig- Fotografas neþinomas. Fotoreprodukcija ið RKIC archyvo tos Teatro studijos pajëgas ir 1920 m. Kau- PROFESIONALAUS ne ákûrë Dramos vaidyklà. (Atkelta ið 25 p.) 1920 m. lapkrièio mënesá buvo pasira- LIETUVIØ TEATRO ðytos pirmosios teatro sutartys su Sankt Pe- Viduklës valsèiaus Drembliø vienkiemyje – ÁKÛRIMAS terburge veikusios privaèios Juozo Vaièkaus Felikso ir Petronëlës Ðleþevièiø ðeimoje. Po mokyklos auklëtiniais aktoriais Juozu Sta- Lietuviø profesionalusis teatras forma- keleriø metø ðeima persikëlë gyventi á Jur- niuliu, Petru Kubertavièiumi, Ona Kurmy- vosi tautinio valstybës ir kultûros atgimimo barko rajono Erþvilko seniûnijos Daugëliø te, Pole Tendþiulyte, Antanina Vainiûnai- sàlygomis. te, Teofilija Dragûnaite-Vaièiûniene, Viktoru Dineika, Povilu Maèinsku. Pirmasis Dramos vaidyklos pastatytas spektaklis buvo Hermano Zudermano „Jo- ninës“. Jo premjera ávyko 1920 m. gruodþio 19 d. (reþisierius J. Vaièkus). 1922 m. Dramos vaidykla buvo suvalstybinta. Ðiame teatre reþisieriais yra dirbæ: Konstantinas Glinskis, Borisas Dauguvie- tis, Andrius Oleka-Þilinskas, Michailas Èe- chovas, Antanas Sutkus. Iki Antrojo pasaulinio karo ávyko apie 170 premjerø. Tokia trumpa Lietuvos valstybinio teatro kûrimosi pirmøjø metø istorija. Na o kas per asmenybës buvo tie þemaièiai, kurie dëjo pagrindus lietuviø profesionaliajam teatrui. Kalbësime apie þemai- èius Juozà Vaièkø, Konstantinà Glinská ir Alek- sandrà Vitkauskà.

ALEKSANDRAS VITKAUSKAS Juozo Vaièkaus teatro trupë, XX a. I p. Jungtinëse Amerikos Valstijose pastaèiusi spektaklá Reþisieriaus ir aktoriaus Aleksandro Vit- „Mindaugas“. Viduryje (karaliaus Mindaugo kostiumu) – reþisierius ir aktorius Juozas Vaièkus. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø kausko vaidmuo ákuriant lietuviø profesio- TEATRO ISTORIJA 27

naløjá teatrà yra vienas ið svarbiausiø, ta- èiau ðis iðkilus menininkas (aktorius, reþisierius) ir teatro organizatorius iki pat ðiol yra nepelnytai pamirðtas Aleksandras Vitkauskas gimë 1887 m. sausio 27 d. dabartinio Kretingos rajono Darbënø miestelyje. Baigæs pradinæ mokyk- là, 1900 m. ástojo á Kauno Komercijos mo- kyklà. Prieð iðvykdamas mokytis á Kaunà, jis Palangoje jau buvo matæs pirmàjá lietu- viðkà spektaklá – Keturakio „Amerika pirtyje“. Kaune A. Vitkauskas pradëjo vaidinti mo- kykliniuose spektakliuose. Vëliau jam bûda- vo patikima tuos spektakliukus ir reþisuoti. Apie 1904–1906 m. ásijungë á Kaune aktyviai veikusios draugijos „Daina“ sambû- rá – tapo vaidintojø grupës nariu. Ið pradþiø ëjo suflerio pareigas, o 1907 m. balandþio 7 d. G. Landsbergio-Þemkalnio reþisuoto- Scena ið ið Operos ir dramos vaidyklos pastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ III veiksmo. je Ðiaulëniðkio tragedijoje „Pilënø kuni- Spektaklio reþisierius – Konstantinas Glinskis. Pirmame plane ið kairës á deðinæ stovi Flora (Veronika Podënaitë), Violeta (Adelë Galaunienë), baronas (Juozas Bieliûnas). Prie stalo sëdi gaikðtis“ jis jau vaidino pagrindiná Margio Grenvilis (Petras Oleka), stovi Alfredas (Kipras Petrauskas). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið vaidmená. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø Buvo aukðtas, graþaus sudëjimo ir iðvaiz- dus vaikinas, gerai vaidindavo, todël visa- dirbusios stiprios, asmenybës, taèiau ilgà Aleksandras Vitkauskas mirë 1943 m. da sulaukdavo didelio þiûrovø palankumo. laikà ðiems trims þemaièiams dirbti kartu sausio 9 d. Jurbarke, palaidotas Kaune. Bûdamas dvideðimties metø amþiaus, jis buvo per sudëtinga. apsisprendë tolimesná savo gyvenimà su- 1923 m. A. Vitkauskas paliko Valstybës JUOZAS VAIÈKUS sieti su teatru. Ið pradþiø kaip „Dainos“ teat- teatrà . 1923–1938 m. jis dirbo Tauragës, Aly- ro aktorius gastroliavo po Lietuvà, vaidin- taus, Varënos, Këdainiø mëgëjø teatrø reþi- Juozas Vaièkus gimë 1885 m. balan- damas ávairiuose spektakliuose, o po me- sieriumi, o 1938 m. buvo paskirtas Ðvietimo dþio 16 d. dabartinio Maþeikiø rajono Zas- tø – 1908-aisiais – iðvyko scenos meno mo- ministerijos mëgëjø teatro instruktoriaus pa- tauèiø kaime. Kaip ir M. Sleþevièius, mokytis á Sankt Peterburgà. reigoms. 1942 m. jis suorganizavo mëgëjø kësi Mintaujos gimnazijoje. Èia jis gavo 1908 m. jis ten lankë vaidybos meno stu- teatrà Ðvenèionyse. ir pirmàsias þinias apie teatrà. dijà, o 1909–1911 m. buvo Maskvos A. Ada- Yra iðvertæs M. Arcibaðevo, L. Andrejevo 1905-aisiais, pirmaisiais metais po ðevo vaidybos studijos kursø klausytojas. ir keletos kitø autoriø dramos veikalø. (Nukelta á 28 p.) 1911 m. sugráþo á Kaunà ir èia tais paèiais metais ákûrë lietuviðkà skrajojamàjà artis- tø trupæ, su kuria iki 1914 m. gastroliavo Lietuvos miestuose. 1915 m. iðvyko gyventi á Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Ten sudarë teatro trupæ, su ja aplankë 30 lietuviø kolonijø, pa- statë keliasdeðimt veikalø. Á Lietuvà sugráþo 1919 metais. Tuo laikotarpiu aktyviai pradëjusi veikti Lietu- viø meno kûrëjø draugija Aleksandrà átrau- kë á savo sûkurá. 1920 m. Kaune sujungus Juozo Vaiè- kaus Skrajojamàjá teatrà ir Konstantino Glinskio 1919 m. Vilniuje ásteigtà Teatro studijà bei jø pagrindu ákûrus Dramos vai- dyklà, kuri vëliau buvo suvalstybinta, á jà atëjo dirbti ir Aleksandras Vitkauskas. Jis ðiame teatre 1920–1923 m. ne tik vaidindavo, bet ir reþisuodavo spektaklius. Scena ið Dþuzepës Verdþio operos „Rigoletas“ III veiksmo. Scenoje – dvariðkiai. Spektaklio reþisierius Aleksandras Vitkauskas, Juozas Vaièkus, Teofanas Pavlovskis, dirigentas Stasys Ðimkus. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, Konstantinas Glinskis buvo kûrybingai muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 28 TEATRO ISTORIJA

se“. Tai buvo pirmasis lietuviðkas vakaras ir spektaklis ne tik Maþeikiuose, bet ir visoje Kauno gubernijoje. Maþeikiø Skra- jojanèio teatro trupë gyvavo 1905–1914 m. Ji pastatë 29 spektaklius ir 50-yje Þemaiti- jos vietoviø juos parodë apie 180 kartø. Vaidindavo tik vasaromis ir tik ten, kur leis- davo tuometinë valdþia. Lietuvos teatro istorijos tyrinëtojas Alek- sandras Guobys yra paþymëjæs, kad Juozo Vaièkaus Skrajojamasis teatras darë átakà tuo metu besikurianèiam lietuviðkam teatrui (dalyviø meistriðkumo ugdymas, lietu- viðko repertuaro formavimas, þiûrovø aki- raèio plëtimas). Taèiau... Ðie lietuviðki vakarai parodë, anot Balio Sruogos, ir didelæ bëdà – daugelis aktoriø neturëjo scenos meno pagrindø, todël aktoriø vaidyboje nebû- davo ámanoma iðvengti diletantizmo. Juozas Vaièkus kunigaikðèio Kæstuèio kostiumu. XX a. I p., Jungtinës Amerikos 1909 m. Lietuvoje vyko pirmojo lietu- Valstijos. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Juozas Vaièkus 1927 m., gyvendamas Èikagoje viðko spektaklio, suvaidinto Palangoje Nacionalinio M. K. Èiurlionio muziejaus rinkiniø (JAV). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið 1899 m., deðimtøjø metiniø paminëjimas. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø Jo metu paþymëta, kad bûtina kurti profe- sionaløjá lietuviø teatrà ir atitinkamai tam zito. Repetuodavo jo paties bute. Per dvejus (Atkelta ið 27 p.) skirtas mokyklas. metus ðioje mokykloje Juozas Vaièkus pa- Juozas Vaièkus buvo individualistas ir sa- statë net keliolika spektakliø ir parengë Lie- lietuviðkos spaudos draudimo panaikini- ve kaip scenos þinovà vertino. Jis tikëjo, tuvos teatrui bûrá aktoriø, kuriø dauguma vë- mo, J. Vaièkus jaunus, kultûrinei veiklai pa- kad gali ir turi ákurti profesionalaus teatro liau visà savo gyvenimà paskyrë scenos siryþusius þmones subûrë á Skrajojanèio mokyklà, t. y. padëti pagrindus lietuviðkam menui (tarp jø buvo Viktoras Dineika, Ona teatro trupæ. 1905 m. ji Maþeikiuose paro- profesionaliajam teatrui. Ðá sumanymà jis Kurmytë-Mazurkevièienë, Elena Þalinkevi- dë Þemaitës ir Gabrielës Petkevièaitës-Bi- pradëjo realizuoti 1915 m, ástojæs studijuoti èaitë, Petras Kubertavièius, Juozas Stanu- tës (Dvi moteri) pjesæ „Velnias spàstuo- teisæ á Sankt Peterburgo universiteto Teisiø lis, Ona Labonaitë, Polë Tendþiulytë, Jonas fakultetà, kurá jis baigë 1918 metais. Dikinis, Antanina Vainiûnaitë-Kubertavièie- Sankt Peterburge J. Vaièkus 1915 m. pa- në, Bronë Paðkevièiûtë, Antanas Venclaus- pildomai ástojo ir á Imperatoriðkàjà teatro kas, Teofilija Dragûnaitë-Vaièiûnienë, akto- mokyklà, kuriai vadovavo rusø herojinës ro- rë ir jo þmona tapusi dainininkë Morta mantinës teatro mokyklos atstovas, teoreti- Grikðtaitë-Vaièkienë). kas, aktorius Jurijus Jurjevas. Su ðios mokyklos auklëtiniais J. Vaiè- Metus laiko pasimokæs J. Jurjevo mo- kus 1918 m. gráþo á Lietuvà ir èia tæsë savo kykloje, Juozas Vaièkus, kaip yra paþymëjæs Aleksandras Guobys, „Turëdamas didelæ praktikà Skrajojamajame teatre, papildæs þi- nias Imperatoriðkojoje teatro mokykloje, 1916 m. ið ávairiø Peterburgo aukðtøjø mo- kyklø studentø, gimnazijø moksleiviø, tar- nautojø surinko net 18 þmoniø bûrá ir ásteigë savo pirmàjà lietuviø teatro mokyklà. Èia vadovas didþiausià dëmesá skyrë spektak- liø repeticijoms, norëdamas ne tik kuo grei- èiau sukurti savo teatrà, bet ir savo moki- nius uþdegti nacionalinio teatro idëja, áskie- pyti jiems meilæ teatrui.“ Taip Sankt Peterburge buvo suformuo- tas antrasis Juozo Vaièkaus Skrajojama- Juozas Vaièkus (1885–1935) ir Morta Grikðtaitë sis teatras. Juozas Vaièkus (1885–1935) ir jo þmona Morta (1890–1977) vestuviø dienà. Fotografas Grikðtaitë (1890–1977). Fotografas neþinomas. neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, Juozo Vaièkaus mokykla neturëjo Sankt Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muzikos ir kino muziejaus rinkiniø Peterburge savo patalpø, bibliotekos, rekvi- muziejaus rinkiniø TEATRO ISTORIJA 29

teatrinæ veiklà. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos valstybës atkûrimà, prasidëjo naujas Lietuvos kultûros etapas. Valstybës taryba ásteigë Teatro komisijà (jos nariai buvo Liudas Gira, Balys Sruoga, Stasys Ðilingas, Adomas Varnas, Jonas Vileiðis, Antanas Þmuidzinavièius, tarybai buvo pavesta rûpintis teatro plëtojimu). Teatro reikalus ko- ordinavo ir Ðvietimo ministerijos Meno departamentas. Tuo laikotarpiu Juozas Vaièkus gyveno ir kûrë Vilniuje. Jo ákurta teatro trupë 1918 m. vaidindavo Vilniaus Rotuðës pastate veikusio teatro patalpose. Kaip tai minëtu laikotarpiu buvo áprasta Lietuvos periferijoje vykusiuose lietuviðkuose kultûros vakaruose, taip ir èia susirinkusiesiems bûdavo parodomas ne tik spektaklis, bet ir kon- certuodavo chorai. Vilniaus rotuðëje daþniausiai pasirodydavo ið Raseiniø rajono kilusio Juozo Tallat-Kelpðos ir Antano Vaièiûno va- dovaujami chorai. XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais formuojantis lietuviø profesionaliajam teatrui, teatralai ir muzikai dirbo iðvien. Lietuvos ðvietimo Grupë lietuviø teato veikëjø Voroneþe 1916 metais. Sëdi ið kairës: Petras liaudies komisaras Juozui Vaièkui buvo pavedæs Vilniuje ákurti Dar- Vaièiûnas, Juozas Vaièkus, Juozas Staniulis, Petras Kubertavièius. Stovi bininkø dailës teatrà. Lietuvoje J. Vaièkus parengë naujà savo mo- ið kairës pirmas Viktoras Dineika. Kiti du asmenys neidentifikuoti. kyklos programà, kuri buvo iðdëstyta ketveriems metams. Pradëjo Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Kauno miesto muziejaus rinkiniø jà ágyvendinti Vilniuje, o nuo 1919 m., po to, kai lenkai okupavo Vilniø, ðià veiklà tæsë Kaune. perëjo mokytis pas kità Valstybinio teatro reþisieriø – A. Olekà- Aleksandras Guobys paþymi, kad „Didþiausias ir vertingiausias Þilinskà. J. Vaièkaus nuopelnas – drauge su auklëtiniais ir reþisieriaus Kas- Taip þlugo Juozo Vaièkaus kino projektai. Na o praëjus trejiems tanto Glinskio mokiniais 1920 m. ákurtas Valstybës teatras (Dra- metams (1935-aisiais) Juozas Vaièkus mirë. Jis palaidotas Kauno mos vaidykla) Kaune, kurio istorija tebesitæsia iki ðiol. Tokiu bûdu Eiguliø kapinëse. jau vien Valstybës teatro sukûrimas leidþia teigti, kad ðis þmogus uþbaigë vienà Lietuvos tautodailinio teatro (taip já yra ávardijæs Pet- KONSTANTINAS GLINSKIS ras Bielskis) istorijos etapà ir perkëlë tautiná teatrà á profesionalø XX a. 2–3 deðimtmetyje, dedant pagrindus lietuviø profesiona- lygmená.“ liajam teatrui ir kuriant lietuviðko teatro mokyklà, ryðkø pëdsakà Kaune Juozas Vaièkus atsidûrë po to, kai lenkai okupavo Vilniø ir paliko ne tik Juozas Vaièkus bet ir Vilkolakio teatrà ir Tautos teatrà Lietuvos laikinàja sostine 1919 m. sausio 2 d. tapo Kaunas. Èia jis ákûræs Antanas Sutkus (jis buvo kilæs ið Suvalkijos) bei Valstybës ásitraukë á Lietuviø meno kûrëjø draugijà ir pradëjo savo teatrinæ veiklà. Ðioje draugiojoje ákûrus Dramos vaidyklà, jis 1920–1921 me- (Nukelta á 30 p.) tais buvo jos vedëjas ir reþisierius. 1920 m. sausio 19 d. Kauno teatro rûmuose buvo parodytas pirmasis Juozo Vaièkaus vadovaujamos Dramos vaidyklos spektaklis – jo paties reþisuota Hermano Zudermano pjesë „Joninës“. Kitais metais J. Vaièkus Dramos vaidykloje pastatë antràjá spek- taklá – H. Bergstriomo „Karen Borneman“. Vëlesniais metais, kilus nesutarimams, J. Vaièkus ið Dramos vaidyklos, kuri, kaip jau minëta, buvo suvalstybinta, ir tapo Valsty- bës teatru, pasitraukë. 1923 m. J. Vaièkus iðvyko á JAV. Ten ásikûræs jis 1923–1928 m. vadovavo savo paties ásteigtai lietuviø dramos teatro trupei, vaidino JAV filmuose, Holivude studijavo kino menà. 1931 m. Juozas Vaièkus sugráþo á Lietuvà ir 1932 m. Kaune ákûrë kino ir privaèià Vaidybos studijà, kurioje scenos meno pagrindø mokësi daugiau negu 100 mokiniø. Praëjus vos metams po studijos ákûrimo, studija þiûrovus jau kvietë á pirmuosius spektaklius. Tuo laikotarpiu Kaune Juozas Vaièkus pradëjo plëtoti ir kino menà. 1932 m. jis ásteigë bendrovæ „Lietfilmas“, kartu su opera- V. Mykolaièio-Putino spektaklio – lyrinës 6 vaizdø dramos „Valdovo toriumi Alfonsu Þibu sukûrë dokumentinius filmus apie kunigo ir sûnus“, parodyto 1921-09-18, aktoriai po spektaklio. Sëdi: Gytis – Vincas Steponavièius, Danguolë – Ona Rymaitë, Skaidra – Viktoras poeto Maironio laidotuves bei apie Palangà. Planavo kartu savo Dineika, Krûðna – Konstantinas Glinskis. Stovi: Krivis – Juozas Laucius, mokyklos auklëtiniais pradëti kurti ir meninius filmus – tikëjosi 3. Kanklininkas – Jonas Dikinis, Mauras – Petras Kubertavièius, 6. (?) sukurti vaidybinius filmus „Kæstutis“ ir „Kraþiø skerdynës“. Burtininkas – Antanas Vanagaitis. Spektaklio reþ. Konstantinas Glinskis, dekor. Vladas Didþiokas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino Taèiau... Dalis jo auklëtiniø tuo metu savo mokytojà iðdavë – jie muziejaus rinkiniø

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 30 TEATRO ISTORIJA

Lietuviðki spektakliai Jurbarke, kaip ir jau minëtuose Maþeikiuose, buvo pradëti vaidinti 1905-aisiais. 1905 m. Jurbarke, kaip ir Palangoje 1899-aisiais, buvo parodyta Ke- turakio „Amerika pirtyje“. Lietuviðko vaka- rà tàsyk èia surengë kompozitorius, chorø organizatorius ir dirigentas, muzikos publi- cistas, folkloristas, pedagogas ir muzikos visuomenininkas Stasys Ðimkus bei Jurbar- ke dirbæs vargonininkas Juozas Pocius. Sta- sys Ðimkus taip pat buvo kilæs ið Jurbarko rajono (jis gimë 1887 m. vasario 4 d. buvusio Seredþiaus valsèiaus Motiðkiø kaime). Tà spektaklá „Amerika pirtyje“ kartu su kitais jurbarkieèiais matë ir ið Kauno, kur mo- kësi gimnazijoje, á gimtinæ Jurbarke sugrá- þæs tuo metu devyniolikmetis Konstantinas Glinskis. Áprasta teigti, kad jis á teatrinæ veik- là ásitraukë Stasio Ðimkaus veiklos paska- Konstantinas Glinskis (Otelas) Viljemo tintas. Ðekspyro tragedijoje „Otelas“ 1924-05-04. Konstantinas Glinskis, paþintá su scenos Spektaklio reþisierius Borisas Dauguvietis, menu pradëjo mokydamasis Kauno gimna- Konstantinas Glinskis (Otelas), Antanina dekoratorius Jonas Gregorauskas. Fotografas Vainiûnaitë (Desdemona) Viljemo Ðekspyro neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, zijoje. Neabejotina, kad Jurbarke 1905 m. tragedijoje „Otelas“ 1924-05-04. Spektaklio reþ. muzikos ir kino muziejaus rinkiniø pamatytas spektaklis buvo viena ið paska- Borisas Dauguvietis, dekor. Jonas Gregorauskas. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos tø K. Glinskiui pasukti teatro keliu. teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø (Atkelta ið 29 p.) Vëlesniais metais lietuviðki vakarai Jur- barke tapo áprastu reiðkiniu. Rengiant juos Praëjus metams po tëvo mirties, Vasil- teatrà Kaune kartu su Juozu Vaièkumi ástei- aktyviai pradëjo dalyvauti ir atostogø metu èikovø dvarà pasiekë vienos Sankt Peter- gæs 1886 m. liepos 25 d. Jurbarke gimæs ið Kauno á Jurbarkà sugráþtantis K. Glinskis, burge gyvenusios kunigaikðtienës laiðkas, Konstantinas Glinskis. pats tuose spektakliuose ir vaidinæs. kuriame ji praneðë, kad Konstantino Glins- Kokie keliai á teatrà atvedë já? Èia, Jurbarke, jaunojo K. Glinskio vaidybinius sugebëjimus pastebëjo Jurbarko dvaro ðeimininkai Vasilèikovai ir pas juos vie- ðintys kilmingi sveèiai ið Sankt Peterburgo. Jie paragino Vasilèikovø dvaro giriø prie- vaizdu ir „kamarninku“ tarnavusá Konstan- tino tëvà Henrikà Glinská ir jo motinà Olgà Tibei (ji buvo totoriaus ir prûsø lietuvës duk- të, á Jurbarkà atvykusi gyventi ið Batakiø (Tauragës r.), leisti Konstantinà mokytis teatro meno, taèiau tëvai, nors ir buvo iðsila- vinæ þmonës, tam paprieðtaravo – jie neno- rëjo, kad sûnus taptø, anot jø, „komedian- tu“. Ir tik vëliau, kai uþ savo teatrinius suge- bëjimus Konstantinas (Kastantas) vieðai buvo pagirtas didikø Vasilèikovø bei jø sve- èiø, tëvai kiek nuolaidþiau ëmë þiûrëti á sû- naus polinká teatrui. 1906 m., kai Konstantinas buvo aðtunto- je klasëje, mirë tëvas. Tada ðeimos paja- mos þenkliai sumaþëjo, todël K. Glinskis liko Jurbarke ir èia ëmë verstis privaèiomis Lietuviø meno kûrëjø draugijos Operos ir dramos pamokomis, o laisvalaikiu uþsiimdavo kul- vaidyklos spektaklio „Karmen Borneman“ afiða. Konstantinas Glinskis. XX a. I p. Fotografas Iliustracija ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino tûrine veikla, padëdavo mieste rengti lietu- neþinomas. Nuotrauka ið Kauno miesto muziejaus rinkiniø muziejaus rinkiniø viðkus vakarus ir vaidinimus. TEATRO ISTORIJA 31

kio laukiama atvykstant á Sankt Peterburgà. Konstantinas, nieko nelaukæs, iðsiruoðë á Peterburgà ir ten ástojo á þymaus rusø aktoriaus V. Dalmatovo ákurtà teatro mokyklà, veikusià prie Sankt Pe- terburgo Maþojo teatro, vadinamo A. Suvorovo vardu. Vasaromis sugráþæs á Jurbarkà atostogø, jis ir toliau padëdavo organizuoti lietu- viðkus vakarus. K. Glinskis Jurbarke spektaklius lietuviø ir rusø kalbomis statë, kai kuriuose ið jø pats ir vaidino 1905–1914 metais. Studijø ir vëlesniais metais dalá pjesiø Jurbarke jis statydavo Sankt Peterburge matytø spektakliø pavyzdþiu. Einant metams K. Glinskis Lietuvoje tapo gana plaèiai þinomas reþisierius ir aktorius. Statydamas spektaklius ir organizuodamas kultûros vakarus, kaip pats yra sakæs, daþniausiai bûdavo ne tik vakaro organizatorius, reþisierius, aktorius, bet ir kirpëjas, stalius, pasiuntinys, t. y. darydavo viskà, kà tik galëdavo padaryti. 1910 m. K. Glinskis Sankt Peterburge baigë teatro mokyklà ir rudená pradëjo dirbti aktoriumi Sankt Peterburgo Maþajame teatre (èia su nedidelëmis pertraukomis kûrë vaidmenis iki Pirmojo pasaulinio karo). Tuo metu jis subûrë atskirà Sankt Peterburgo lietuviø aktoriø mëgëjø trupæ ir ëmësi jai vadovauti, reþisuoti spektaklius. 1912–1914 m. jis papildomai dirbo aktoriumi ir reþisieriaus N. Ar- batovo padëjëju Ermitraþo Þiemos rûmø teatre (atnaujintame caro Þiemos rûmø teatre, kuriam vadovavo Konstantinas Romanovas). Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas bûti pa- ðauktas á kariuomenæ, K. Glinskis ásidarbino darbininku-kontrolie- riumi Sankt Peterburgo Technologijos universiteto dirbtuvëse ir ginklø fabrike. Dël ðios prieþasties jam kuriam tai laikui teatrinæ veiklà teko nutraukti. 1917 m. K. Glinskis vël sugráþo á scenà – pradëjo dirbti Komisarþevskos ir Dramos meno teatruose. Gyvendamas Sankt Peterburge K. Glinskis vienas ið pirmøjø lietuviø pradëjo rûpintis lietuviðko profesionaliojo teatro kûri- mu – 1918 m. jis ákûrë lietuviø dramos kolektyvà prie lietuviðko proletkulto. 1919 m. pradþioje Lietuvos valdþia K. Glinskiui pasiûlë imtis Scena ið Valstybës teatro spektaklio – Adamo Asnyko (1838–1897) burti Lietuviø (Vilniaus) valstybinio teatro trupæ. Pasiûlymas buvo 5 veiksmø tragedijos „Kæstutis“ premjeros, ávykusios1921-02-15. Vaidina: Aldona – Ona Rymaitë; Konradas – Aleksandras Vitkauskas. Reþisietrius viliojantis ir K. Glinskis susiruoðë á Lietuvà. Ásikûrë Vilniuje. Konstantinas Glinskis (ðiame spektaklyje jis atliko ir pagrindiná Kæstuèio Èia jis greitai tapo teatrinës kolegijos, kurioje tais metais dirbo vaidmená), dailininkai Adomas Galdikas, Kazys Ðimonis daug iðkiliø ano meto lietuviø kultûros veikëjø, tarp jø ir Sofija Èiur- lionienë-Kymantaitë, Balys Sruoga, kolektyvo nariu. 1921 m. balandþio 29 d. K. Glinskis buvo paskirtas dramos ir 1919 m. kovo mënesá K. Glinskio buvo papraðyta suorganizuoti operos vaidyklø administratoriumi. Nuo 1922 m. jis dirbo Valstybës lietuviø valstybiná teatrà, kuris turëjo tapti valstybine ástaiga (tokio teatro reþisieriumi ir aktoriumi, 1924–1934 m. ëjo dëstytojo pareigas statuso iki to laiko Lietuvoje neturëjo në vienas èia veikæs teatras). Valstybës teatro vaidybos mokykloje. Èia jo mokiniai buvo S. Èai- K. Glinskis ðá pasitikëjimà pateisino. 1919 m. pavasará teatras buvo kauskas, V. Derkintis, G. Jakavièiûtë, S. Jukna, J. Miltinis ir nema- ákurtas. Pirmoji lietuviø valstybinio teatro trupë buvo suburta Vil- þai kitø vëliau iðkiliais teatro veikëjais tapusiø asmenybiø. niuje. Á pirmàjà premjerà susirinkusiems teatro gerbëjams buvo parodyta Jaunuèio-Strazdo pjesë „Sugráþo“, pasakojanti apie lietu- OPEROS TEATRO IÐTAKOS viø kovà prieð spaudos draudimà. Kadangi 1919 m. Vilniø okupavo lenkai, K. Glinskio vadovauja- Lietuviø meno kûrëjø draugija 1920 m. rudená Kaune ákûrë Ope- ma teatro studija persikëlë á Kaunà, o vëliau, pablogëjus materiali- ros ir dramos vaidyklà. Taada ji veikë Kauno muzikinio teatro pa- niam aktoriø aprûpinimui, – laikinai á Jurbarkà. Èia teatras veikë state. Operos vaidykla iðaugo á dabartiná Lietuvos nacionaliná operos ir baleto teatrà (1924 m. Valstybës teatre Kaune pradëjo veikti apie pusmetá, o vëliau, 1919 m. lapkrityje, vël sugráþo dirbti á Kaunà Vaidybos mokykla; 1925 m. pabaigoje Operos teatras (vaidykla) ir èia veikë iki 1920 m. lapkrièio 15 dienos. buvo sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybës teatru. Jis Susijungus K. Glinskio ir J. Vaièkaus trupëms, buvo ákurta Vaidi- lø bendrovë „Anga“. (Nukelta á 32 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 32 TEATRO ISTORIJA

Operos ir dramos vaidykla 1920 m. gruo- dþio 31 d. þiûrovus pakvietë á pirmojo lietu- viø profesionaliosios operos trupës spektaklio – Dþiuzepës Verdþio operos „Travia- ta“ premjerà, kurios reþisierius buvo Kon- stantinas Glinskis. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (Alfredas), Adelë Nezabitauskaitë-Galaunienë (Violeta), Anta- nas Sodeika (Þermonas). Ðá pirmàjá lietuviø profesionaliosios operos trupës spektaklá ne tik reþisavo þemai- tis, bet jam ir dirigavo ið Þemaitijos kilæs kompozitorius, pedagogas bei dirigentas – Juozas Tallat Kelpða. Tarp aktoriø, sukûrusiø ðioje Konstanti- no Glinskio reþisuotoje operoje pagrindinius vaidmenis, buvo taip pat þemaièiø – Adelë Nezabitauskaitë-Galaunienë (Violeta) ir An- tanas Sodeika (Þermonas).

1921 m. sausio 6 d. Operos ir dramos ADELË NEZABITAUSKAITË- vaidyklos Miesto teatre parodytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ afiða. Iliustracija ið Kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat- GALAUNIENË Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Kelpða. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið rinkiniø Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Adelë Nezabitauskaitë-Galaunienë gimë rinkiniø 1899 metais (kai kuriuose raðytiniuose suomenininkas. J. Tallat-Kelpðos protëviai – (Atkelta ið 33 p.) ðaltiniuose nurodoma, kad 1895 arba totoriø bajorai, susigiminiavæ su lietuviais. 1897 metais) sausio 8 d. dabartinio Kretin- J. Tallat-Kelpða gimë 1889 m. sausio 1 d. gyvavo iki 1944 m., suvaidino itin reikðmin- gos rajono Salantø seniûnijos Baidotø kai- dabartinio Raseiniø rajono Kalnujø kaime, gà vaidmená lietuviø tautos kultûriniame gy- me. Nuo maþens mëgo dainuoti. Bûdama 1900 m. baigæs Ylakiø liaudies mokyklà, venime. 1925 m. Valstybës teatre jau buvo 11 metø jau dainavo Salantø parapijos cho- operos, baleto ir dramos atlikëjø trupës.) mokësi Palangos progimnazijoje, brandos re, o nuo 1908 m. – Skuodo keturklasëje atestatà gavo Sankt Peterburge. Muzikos gimnazijoje ji buvo þinoma ir kaip solistë. A. Nezabitauskaitë-Galaunienë buvo ne tik dainininkë (kolaratûrinis sopranas), bet ir muzikos mokytoja, dirigentë. Mi- rë1962 m. balandþio 25 d. Kaune. ANTANAS SODEIKA Lietuvos dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas Antanas Sodeika – jur- barkiðkis. Èia jis gimë 1890 m. sausio 23 dienà. 1905 m. baigæs Jurbarko pradþios mokyklà, keletà metø muzikos mokësi pas vietos vargonininkà Antanà Pociø. Mirë 1979 m. rugsëjo 12 d. Vilniuje. Antano Sodeikos vardu yra pavadinta Jurbarko meno mokykla. JUOZAS TALLAT-KELPÐA Juozas Tallat-Kelpða taip pat yra glau- dþiai susijæs su lietuviø profesionaliojo teatro kûrimosi istorija. Jis buvo profesionalaus Antanas Sodeika Figaro vaigmenyje (Dþoakino operos teatro organizatorius, operos dirigen- Rosinio opera „Sevilijos kirpëjas“). Fotografas Adelë Nezabitauskaitë-Galaunienë. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, tas, kompozitorius, pedagogas, muzikas vi- neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø muzikos ir kino muziejaus rinkiniø TEATRO ISTORIJA 33

Scena ið Operos ir dramos vaidyklos pastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ 1 veiksmo. Spektaklá reþisavo Konstantinas Glinskis. Prie stalø susëdæ ir sustojæ operos veikëjai. Pirmajame plane kairëje scenos pusëje iðkëlusi tauræ stovi Violeta (Adelë Galaunienë.) Deðinëje pusëje stovi Alfredas (Kipras Petrauskas). Diriguoja Juoas Tallat-Kelpða. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø Scena ið Operos ir dramos vaidyklos pastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ 4 veiksmo. Spektaklio reþisierius Konstantinas Glinskis. Lovoje guli Violeta (Adelë Galaunienë), ðalia sëdi Anina (Jadvyga Vencevièaitë). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø pragrindø iðmoká tëvas, kuris buvo vargoni- menimis jau áraðë deðimtys iðkiliø ið Þe- ninkas. Vëliau muzikos mokësi Rokiðkio maitijos kilusiø, ðiame regione kûrusiø vargonininkø mokykloje pas Rudolfà Lyma- gyvenusiø teatralø. Tarp tokiø yra ir daili- nà. Mirë Juozas Tallat-Kelpða 1949 m. va- ninkai Liudas Truikys, Adomas Galdikas, sario 5 d. Vilniuje. kompozitorius Stasys Ðimkus, Regimantas Adomaitis (gimë Ðiauliuose), Regina *** Arbaèiauskaitë, Algimantas Armonas, Scena ið Valstybës operos teatro pastatytos Tokia lietuviø profesionaliojo teatro pra- Napoleonas Bernotas, Valda Bièkutë, Juo- pirmosios operos – Jurgio Karnavièiaus (1884– 1941) „Graþina“ – 2 paveikslo. Operai libretà dþia ir toks mûsø, þemaièiø, indëlis dedant zas Budraitis, Graþina Balandytë, Leonas pagal A. Mickevièiaus poemà paraðë Kazys lietuviø profesionaliojo teatro pamatus. Kas Barauskas, Petras Bielskis, Karolis Dapkus, Inèiûra. Reþ. – Petras Oleka, dail. – Adomas vyko toliau? Istorija raðoma. Galdikas. Menës scenovaizdis. Kairëje pusëje Antanas Gabrënas, Nijolë Gelþinytë, Aidas prie pailgo stalo vienas prieðais kità stovi Joje ryðkias eilutes savo reþisuotais spek- Giniotis, Petras Gintalas, Gediminas Gird- Liutauras (Kipras Petrauskas) ir Rimvydas takliais, sukurtomis scenografijomis, vaid- vainis, Steponas Jukna, Jurgita Jurkutë, (Antanas Kuèingis). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Doloresa Kazragytë, Kazimiera Kymantaitë, Liubomiras Laucevièius, Edmundas Leonavièius, Balys Lukoðius, Juozas Milti- nis, Nijolë Narmontaitë, Juozas Nekroðius, Stasys Paska, Pranas Piaulokas, Adomas Petkevièius, Rimutis Rimeikis, Arnas Rosenas, Vytautas Rumðas (tëvas ir sûnus), Arûnas Sakalauskas, Juozas Siparis, Ineta Stasiulytë, Aleksandras Ðimanskis, Jonas Vaitkus, Adolfas Veèerskis, Antanas Venskus, Adolfas Veèerskis, Vacys Vièius, Aleksandras Þadeikis ir deðimtys kitø. Ðià profesionalaus teatro istorijà papildo ir ðiuo metu veikiantys Þemaitijos profesionalûs teatrai – Kelmës maþasis teatras ir Ðiauliø dramos teatras (vadinkime já þemaièiø, nes sa- Scena ið Dþuzepës Verdþio operos „Rigoletas“ 2 veiksmo. Spektaklio reþisierius Teofanas Pavlovskis, koma, kad Ðiauliai bent iki turgaus vidurio – dirigentas Stasys Ðimkus. Terasoje sëdi Rigoletas – (Jonas Bûtënas), ðalia stovi Dþilda (Emilija Mickûnaitë). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø þemaièiø...).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 34 ÞEMAIÈIAI TEATRE

gaudo sudarytà knygà „Muzikos magas Jonas Aleksa“ (Vilnius: Tyto alba, 2007). Jame sudëti jo kolegø, mokiniø, artimøjø prisimi- JONAS ALEKSA: nimai. Na o ðiandien perþvelkime bent svarbiausius jo gyvenimo ir kûrybos faktus. Be abejo, uþ kiekvieno jo slypi J. Aleksà supæ þmo- nës, daug kà lëmæ maestro pasirinkimuose, siekiuose ir asmeni- „Mes, dirigentai, niame gyvenime. Bet ðá kartà – ne apie tai. Kalbësime minëdami tik svarbiausius maestro gyvenimo faktus ir datas. Muzikos keliu J. Aleksa pasuko dar bûdamas vaikas – chorinio turime plaèià dirigavimo mokytis jis pradëjo Vilniaus deðimtmetëje muzikos mokykloje (dabar – Nacionalinë M. K. Èiurlionio menø mokykla) bûda- mas deðimties metø amþiaus. Èia jo didþiausiu autoritetu ir svarbiau- ðirdá...“ siu mokytoju buvo muzikos pedagogas ir choro dirigentas Antanas Jozënas (1927-05-17–2014-10-07). Viename ið interviu J. Aleksa yra sakæs: „Labai retas vaikas galvoja apie dirigavimà, o að nuo vaikys- tës apie tai svajojau. Dabartiniame Rusø dramos, o tada Operos PARENGË KONSTANTINAS PRUÐINSKAS teatre Basanavièiaus gatvëje nuolat bûdavau prie orkestro duobës. Maèiau ten daug labai gerø dirigentø. Ypaè man imponavo puikiai dirigavæs Algimantas Kalinauskas, jo inteligentiðka, impozantiðka povyza. Tada galvojau – kad að taip galëèiau… Deðimties metø „Þinote, mes, dirigentai, turime plaèià ðirdá, mes viskà, kà tik apsirgau dirigavimu, bet buvo ir kitø „ligø“: dramos aktoriaus specia- paimame á rankas, kà tik mums duoda, privalome ásimylëti ir per- lybës paieðkos, mane labai kalbino ir ðviesaus atminimo profeso- duoti tà savo meilæ orkestrui, o po to jau – ir publikai. Tai mûsø rius Aleksandras Livontas pereiti á smuiko klasæ, neblogai grojau svarbiausia pareiga: vieniems pavyksta lengvai, kitiems sunkiau. fortepijonu, turëjau neprastà balsà, bet labiau imponavo dirigavimas.“ Man – sunkiai, bet pavyksta.“ „Dirigentas – tai ne tik muzikas, kuris iðmano vokalà, puikiai 1956–1961 m. J. Aleksa choriná dirigavimà studijavo tuometinë- paþásta instrumentus ir kitas garsø meno subtilybes, bet ir turi psi- je Lietuvos valstybinëje konservatorijoje (dabar – Lietuvos teatro ir chologo, aktoriaus, reþisieriaus, organizatoriaus, architekto ar net muzikos akademija) doc. A. Budriûno klasëje, dirbo chormeisteriu filosofo savybiø“. Vilniaus mokytojø namø berniukø chore „Àþuoliukas“ (ðias parei- Jonas Aleksa gas ëjo 1959–1961 metais). Jau studijuodamas J. Aleksa ið kitø muzikos kelià pasirinkusiø „Kaip dauguma dideliø talentø J. Aleksa buvo sudëtinga ir kom- kolegø iðsiskyrë darbðtumu, talentu. Jam buvo paskirta pirmoji tuo plikuota asmenybë. Kalbëti apie já, tai tarsi minti didþiulio talento laikotarpiu ásteigta Piotro Èaikovskio vardinë stipendija. Konserva- máslæ. Bekompromisis menininkas, visiðkai atsidavæs muzikai, – torijà baigë su pagyrimu. Tai jam atvërë kelià tolimesnëms studija alsavæs, jai tarnavæs, su ja kalbëjæsis...“ joms. 1962–1965 m. J. Aleksa þinias simfoninio-operinio dirigavi- Þivilë Ramoðkaitë mo srityje gilino mokydamasis Sankt Peterburgo valstybinës Niko- lajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos aspirantûroje (pasauli- Jonas Aleksa – pedagogas, choro, simfoninio orkestro ir operos nio lygio dirigento, profesoriaus Jevgenijaus Mravinskio klasëje). dirigentas, buvæs Valstybinio operos ir baleto teatro vadovas. Gimë Po studijø sugráþo á Vilniø ir 1965 m. pradëjo dirbti dirigentu Valsty- 1939 m. vasario 23 d. Telðiuose. Savo þemaitiðkø ðaknø jis vieðai biniame operos ir baleto teatre, kuriam paðventë 40 savo gyvenimo bent jau oficialiai nedeklaruodavo. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu, metø. Dirigento pareigas èia jis ëjo iki 1975 metø, o 1975–1990 m., ásisiûbavus þemaièiø kultûriniam judëjimui, vykstant þemaièiø kul- 1995–2000 m. ir nuo 2003 m. iki mirties buvo ðio teatro vyriausia- tûriniams renginiams, kuriantis Þemaièiø kultûros draugijai, Þemai- sis dirigentas. Ið viso ðiame teatre jis parengë apie 50 naujø pasta- èiø akademijai, J. Aleksos ten nesimatydavo. Vis pakalbëdavome, tymø (parengë ir dirigavo 30 operø apie 15 baletø, keletà opereèiø), kad mums, þemaièiams, reikëtø ir já, þmogø, atëjusá á Lietuvos ir daugybæ ávairiø proginiø koncertø ir kitø renginiø. pasaulio kultûrà, pakalbinti, taèiau tà pokalbá vis atidëdavome Pirmàjá rimtà dirigento „krikðtà“ J. Aleksa gavo diriguodamas vëlesniam laikui. Nedrásdavome trikdyti jo, visada susikaupusio, P. Èaikovskio operà „Pikø dama“. Na o Valstybiniame operos ir panirusio á savo muzikà ir ðiek tiek lyg atsiribojusio nuo visko, kas baleto teatre pirmoji jo diriguota opera buvo Karlo Orfo „Gudruolë“ nepriklausë aukðtajai kultûrai. Jo kolegë A. E. Radvilaitë yra paste- (1965), kurià J. Aleksa parengë kartu su Vlada Mikðtaite. bëjusi, kad J. Aleksa „bûdavo tarsi stikliniame gaubte, kurio paþeis- Prisimindamas 1975–1990 m. kûrybinio kelio laikotarpá, diri- ti mums nevalia“. Tà jautëme ir mes, tad stebëjome já ir jo veiklà ið gentas yra sakæs: „Tada – nesigirsiu – iðplëtojau labai didelæ veik- ðono, dþiaugëmës jo pasiekimais. Na o 2005-øju spalio 17-àjà suþi- là. Mûsø orkestras pirmà kartà iðëjo á koncertinæ estradà, þymûs nojome, kad J. Aleksa mirë... Tai ávyko, kai to maþiausiai laukë jo buvo mûsø koncertai teatro fojë, atlikome daug kantatinio þanro kolektyvas, kartu su maestro rengæsis Rodiono Ðèedrino baleto kûriniø, pirmieji Lietuvoje grojome J. S. Bacho Miðias h-moll su „Ana Karenina“ premjerai. Akløjø draugijos choru.“ Tiems, kas ðiandien nori daugiau suþinoto apie ðá genealø J. Aleksai teko padirbëti ir administratoriumi – 1995–1998 m. jis menininkà, verta bibliotekoje susirasti muzikologo Edmundo Ged- buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro vadovas (kartu ÞEMAIÈIAI TEATRE 35

dirbo ir vyr. dirigentu). Anot paties J. Alek- J. Aleksos kolegos prisimena, kad jis mo- sos, tuo laikotarpiu kaþkokiø aukðtumø ne- këdavo savo diriguojamø kûriniø visø in- buvo pasiekta, bet pavyko paávairinti teatro strumentø partijas. Buvo sukaupæs nemaþà repertuarà: „Po ilgos pertraukos pastatyta patirtá ir dirbdamas kitø ðaliø teatruose. Volfgango Amadëjaus Mocarto opera „Pa- 1976–1977 m. jis parengë ir dirigavo grobimas ið Seralio“, atsirado vokiðkas re- Dþoakino Rosinio operà „Bohema“ bei Volf- pertuaras – Karlo Maria von Vëberio „Lais- gango Amadëjaus Mocarto operà „Don Þu- vasis ðaulys“, pas mus dar niekad nestaty- anas“ Sankt Peterburgo Modesto Musorgs- tas, bei keistokas ir tuo ádomus „Aidos“ pa- kio operos ir baleto teatre. Ðiame teatre jis statymas. Á Operos teatrà pirmà kartà atëjo 1989–1990 m. dirbo diriguodamas gastroli- reþisierius Jonas Juraðas.“ nius spektaklius „Eugenijus Oneginas“, „Pi- Dirbdamas J. Aleksa nuolat siekë tobu- kø dama“, „Borisas Godunovas“, Chovanð- lumo. 1970 m. jis dalyvavo Sankt Peterburge èina“, „Auksinis gaidelis“ (ið viso dirigavo surengtame Herberto von Karajano semina- 24 spektaklius). Prisimindamas tà savo kû- re, 1973–1974 m. staþavo Vienos aukðtojoje rybinës veiklos laikotarpá, J. Aleksa yra sa- muzikos ir scenos meno mokykloje (prof. Vik- kæs, kad kiekvienas ið tø spektakliø „buvo toro Svarovskio ir C. Ostereicherio dirigavimo tam tikras ëjimas á eðafotà, nes Paryþiaus klasëse). Anot paties J. Aleksos, staþuotë bu- publika labai rafinuota.“ vo „mana ið dangaus – laimingas atsitiktinu- 1990–1994 m. J. Aleksa buvo Bratisla- Edmundo Gedgaudo sudarytos ir spaudai mas, ne kiekvienam pasitaiko tokia laimë.“ voje veikianèio Slovakijos nacionalinio ope- parengtos knygos „Muzikos magas Jonas Daugelis ið jo parengtø pastatymø Lietu- ros ir baleto teatro vyr. dirigentas. Anot pa- Aleksa“ (Vilnius: Tyto alba, 2007) virðelis voje buvo atlikta pirmà kartà, tarp jø Volf- ties, „Iðvykimas á Bratislavà buvo savæs ið- garo vedybos“, Dþiakomo Puèinio „Bohe- gango Amadëjaus Mocarto „Figaro vedy- bandymas kitoje terpëje – kaip man pavyks mà“, G. F. Hendelio „Acis ir Galantëja“, P. Èai- bos“, „Don Þuanas“, Liudviko van Bethove- prigyti visai naujame kolektyve, ádiegti tam kovskio „Eugenijø Oneginà“. 1975, 1980 ir no „Fidelio“, Dþoakino Rosinio „Sevilijos kir- tikrus savo principus. Atrodo, kad ketveri 1985 m. J. Aleksa buvo respublikiniø dainø pëjas“, Richardo Vagnerio „Lohengrinas“, ten praleisti metai buvo naudingi tiek man, ðvenèiø dirigentas, nuo 1995 m. – tarptauti- Þorþo Bizë „Carmen“, Dþuzepës Verdþio tiek Bratislavos operos trupei.“ nio studentø simfoninio orkestro meno va- „Rekviem“, „Don Carlos“, „Aida“, „Mac- Bratislavoje jis parengë ir dirigavo dovas ir dirigentas. Yra jis ëjæs ir valstybi- beth“, Piotro Èaikovskio „Eugenijus Onegi- V. A. Mocarto operas „Idomenëjas“ ir „Fi- niø egzaminø komisijø pirmininko pareigas nas“, „Mieganèioji graþuolë“, Modesto Mu- garo vedybos“, Dþuzepës Verdþio „Otelà“, Vilniaus bei Sankt Peterburgo aukðtosiose sorgskio „Borisas Godunovas“, Belos Vik- Èarlzo Fransua Guno „Faustà“, Richardo mokyklose, chorvedþiams organizuotø se- toro Janoðo Bartoko „Stebuklingas manda- Vagnerio „Tanhoizeris“, Þako Ofenbacho minarø vadovas, skaitæs praneðimus moks- rinas“, Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Dþul- „Hofmano pasakos“, Domeniko Gaetano linëse konferencijose. Periodinëje Lietuvos jeta“ ir kt. Jo, kaip dirigento, repertuare bu- Maria Donizeèio „Lucia di Lammermoor“, ir kitø pasaulio ðaliø spaudoje yra paskelb- vo Johano Sebastijano Bacho Miðios h-moll, Eugenijaus Suchonio „Sûkurys“ ir keletà kita nemaþai jo straipsniø, interviu muzikos Pasijas pagal Matà, Pasijas pagal Morkø ir tø kûriniø. temomis. Pasijas pagal Jonà, Georgo Frydricho Hen- J. Aleksa yra rengæs spektaklius ir Vokie- 1970 m. J. Aleksai uþ nuopelnus Lietuvos delio oratorija „Mesijas“, Jozefo Haidno tijos Erfurto miesto teatre. Maestro su ávai- kultûrai buvo suteiktas nusipelniusio artisto „Metø laikai“ ir Miðios B-dur, Franco Ðuber- riais muzikos kolektyvais yra daug gastro- vardas, 1978 m. – liaudies artisto garbës var- to „Stabat Mater“, Þako Fransua Fromenta- liavæs kitose pasaulio ðalyse – Italijoje, Pran- das. 1982 m. jis apdovanotas Lietuvos vals- lio Eli Halevi (Elijo Levi) „Þydë“, Juliaus Ju- cûzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, ir kt. tybine premija, 1994 m. – Latvijos Respubli- zeliûno treèioji simfonija „Þmogaus lyra“, Per savo gyvenimà J. Aleksa iðugdë daug kos Didþiuoju muzikos prizu, 1995 m. – Lat- Eduardo Balsio kantata „Saulæ neðantis“ ir ðiandien þinomø muzikø (vienas ið þymiau- vijos nacionaline premija, 1995 m. – Gedi- daugelis kitø. Jis dirigavo filmui „Eglë“ su- siø jo mokiniø – dirigentas ir pedagogas Ju- mino III laipsnio ordinu, 2003 m. – Lietuvos kurtà muzikà, F. Poulenco monooperà „Þmo- lius Geniuðas). Savo pedagoginæ veiklà nacionaline kultûros ir meno premija. gaus balsas“, B. Bartoko operà „Hercogo J. Aleksa pradëjo 1965 m., gráþæs á Lietuvà Mëlynbarzdþio pilis“. Lietuvos ir kitø pasau- ið aspirantûros studijø Sankt Peterburge. Ið NAUDOTA LITERATÛRA: lio ðaliø radijas bei televizija, diriguojant pradþiø dirbo Lietuvos valstybinës konser- 1. Boleslovas Zubrickas, Pasaulio lietuviø chor- J. Aleksai, yra áraðæ daugybæ muzikiniø kû- vatorijos Operinio parengimo, Choro diriga- vedþiai: enciklopedinis þinynas, Vilnius, 1999. riniø. Vilniuje jis buvo subûræs kameriná or- vimo bei Orkestrinio dirigavimo katedrose. 2. Muzikos magas Jonas Aleksa, sudarë Ed- kestrà, kuris koncertø metu grodavo Henrio 1968 m. jis tapo ðios konservatorijos vyr. mundas Gedgaudas, Vilnius: Tyto alba, 2007. 3. „Mes, dirigentai, turime plaèià ðirdá“ [in- Purcelo operà „Didonë ir Enëjas“. dëstytoju, 1986 èia jam buvo suteiktas do- terviu, parengë Beata Baublinskienë], Bernardi- Kiekvienam pasirodymui J. Aleksa ruoð- cento, 1996 m. – profesoriaus vardas. Kon- nai.lt, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014- davosi atsakingai; sakydavo: „Toks konservatorijoje veikusioje Operos studijoje 01-28-mes-dirigentai-turime-placia-sirdi-jona- certas – tik vienas. Po jo jau bus kitas“. J. Aleksa parengë V. A. Mocarto operà „Fi- aleksa-prisimenant/113288 (þr. 20104-10-15).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 36 DRAMOS TEATRAI

KLAIPËDOS DRAMOS TEATRAS

PARENGË JOMANTAS GIRDENIS

Klaipëdos dramos teatro interneto svetainës http://www.kldteatras.lt/ titulinio puslapio fragmentas

Klaipëdiðkiai savo dramos teatro istorijà skaièiuoja nuo 1935 me- teatro pirmosios premjeros metu – tàsyk þiûrovams buvo parodyta tø. Tada, uþdarius dramos teatrà Ðiauliuose, jo trupë persikëlë á K. Juraðûno muzikinë pjesë „Eglë þalèiø karalienë“ (reþ. J. Gustai- uostamiestá ir èia veikë iki Klaipëdos kraðto aneksijos – 1939 m. tis). Pirmaisiais metais ðiame teatre veikë dramos ir muzikinë pavasario. Tuo laikotarpiu ðá teatrà globojo draugija „Aukuras“. Tam, trupë, buvo statomi ir dramos kûriniai, ir operetës, net Dþokino kad teatras galëtø veikti, reikëjo specialiai teatrui pritaikyto pastato. Rosinio opera „Sevilijos kirpëjas“ (reþ. J. Gustaitis). 1946–1949 m. Toks uostamiestyje tada buvo tik vienas. Jame spektaklius rodyda- teatre savo veiklà plëtojo rusø trupë. vo kasmet ið Vokietijos gastroliø á Klaipëdà atvykstantys teatrai. 1949 m. uostamiesèio teatras buvo pavadintas Klaipëdos muzi- Ðiauliø trupë ásikûrë ðiame pastate. Vokieèiai dël to piktinosi, taèiau kiniu dramos teatru, o 1951 m. – Klaipëdos dramos teatru. Pirma- lietuviø teatras ir toliau èia vaidino ir pritraukdavo nemaþai þiûrovø, sis ðio teatro vyr. reþisierius buvo Juozas Gustaitis (ðias pareigas nes pastatydavo didesnës meninës vertës spektaklius, negu á uos- jis ëjo 1946–1949 metais). Dirbdamas teatre J. Gustaitis pastatë tamiestá gastroliø atvykstantys vokieèiø teatrai. nemaþai spektakliø, ið kuriø geriausiai buvo vetinami: A. Utevskio Tuo metu Klaipëdoje dirbanèiam lietuviø teatrui, kurio pagrindà „Atmintini susitikimai“, A. Korneièiuko „Platonas Kreèetas“, A. Ost- sudarë buvæ Ðiauliø dramos teatro aktoriai, vadovavo Juozas Sta- rovskio „Vëlyvoji meilë“ ir kt. niulis. Jis ákûrë vaidybos mokyklà, kurios dalis auklëtiniø papildë 1949–1952 m. teatro vyr. reþisierius buvo Romualdas Juknevi- lietuviø teatro trupæ. èius, èia pastatæs A. Ostrovskio „Be kaltës kaltieji“, N. Gogolio Teatras palaipsniui kaupë jëgas, brendo, stiprëjo. Á uostamiestá „Vedybos“, B. Lavreniovo „Lûþis“ ir keletà kitø spektakliø. Já pakei- dirbti atvyko reþisierius B. Dauguvietis, A. Sutkus, kiek vëliau – të 1953–1956 m. ðias pareigas ëjæs Vladas Limantas, kuris Klaipë- V. Sipaitis. Maskvoje baigæs studijas uostamiestyje ásikûrë ir R. Juk- dos dramos teatre pastatë P. Maliarevskio „Batuotas katinas“, K. Sa- nevièius. Kai Kaune iðiro Jaunimo teatras, dalis jo kûrybinës grupës jos „Laþybos“, V. Ðekspyro „Romeo ir Dþuljeta“ ir kt. 1952 m. ir nariø persikëlë á Klaipëdà. Èia B. Dauguvietis pastatë H. Zudermano 1956–1963 m. teatro reþisieriumi dirbo Vytautas Jasinskas. Jis re- „Tëviðkë“, P. Vaièiûno „Sulauþyta priesaika“, A. Sutkus – K. Inèiûros þisavo K. Sajos „Septynios oþkenos“, J. Chlivicko „Neramios ðir- „Vincas Kudirka“, Vydûno „Vëtra“ ir keletà kitø spektakliø, V. Sipai- dys“, V. Ðekspyro „Otelas“ ir kt. Pirmaisiais teatro gyvavimo de- tis – P. Vaièiûno „Aukso gromata“ ir kt., J. Staniulis – P. Vaièiûno ðimtmeèiais spektaklius èia yra reþisavæs ir Kazimieras Jurðys, „Prisikëlimas“, „Varpø giesmë“, K. Binkio „Atþalynas“ ir kt., R. Juk- Napoleonas Bernotas, Romualdas Grincevièius, Aleksandras Þa- nevièius – H. Heijermanso „Viltis“, I. Tvirbutas – A. Kitsbergo „Vil- deikis, Stasys Èaikauskas ir keletas kitø reþisieriø. katë“, O. Indigo „Þmogus po tiltu“. Kai 1936 m. Klaipëdoje veikiantis 1963 m. á uostamiestá dirbti atvyko grupë uþdaryto Marijampolës lietuviø teatras pastatë H. Heyermanso „Viltis“ (reþ. R. Juknevièius), (buv. Kapsuko) miesto teatro aktoriø. 1963– 2001 m. teatre vyr. reþisie- teatro specialistai nedviprasmiðkai pradëjo kalbëti, kad Klaipëdos riumi, 1963–1996 m. ir 1998–2001 m. teatro vadovu dirbo aktorius teatras jau paþangesnis uþ Kaune veikiantá Valstybës teatrà. Tuo metu Povilas Gaidys. 2001 m. jis tapo ðio teatro meno vadovu. P. Gaidys Klaipëdos teatre vaidmenis kûrë aktoriai Elena Bindokaitë, Valerijo- Klaipëdos dramos teatre yra pastatæs Justino Marcinkevièiaus kûri- nas Derkintis, Galina Jackevièiûtë, Graþina Jakavièiûtë, Stepas Juk- nius: „Mindaugas“, „Maþvydas“, „Katedra“, K. Sajos „Poliglotas. Abs- na, Henrikas Kaèinskas, Potencija Pinkauskaitë, Alfonsas Radzevi- tinentas“, J. Glinskio „Po Svarstykliø þenklu“, V. Majakovskio „Pirtis“, èius, Juozas Rudzinskas, Petronëlë Vosyliûtë ir nemaþai kitø talentin- B. Brechto „Motuðë Kuraþ“, M. Gorkio „Dugne“, A. Kopkovo „Dram- gø aktoriø. Pagrindinis teatro scenografas buvo Vytautas Palaima. blys“, H. von Kleisto „Sukultas àsotis“ ir daugelá kitø spektakliø. Kaip 1939 m. Klaipëdà okupavus hitlerininkams, teatro veikla buvo skelbiama ðio teatro interneto svetainëje www.kldteatras.lt, „P. Gaidþio nutraukta. Daugelis buvusiø Ðiauliø dramos teatro aktoriø sugráþo á reþisûrai bûdingas konceptualumas, komizmo ir dramatizmo dermë, Ðiaulius, kur buvo atnaujinta Ðiauliø dramos teatro veikla. Klaipëdo- teatraliðkumas ir improvizacija, parodija ir sàmojis, ypaè artimas sa- je dramos teatras atkurtas tik pasibaigus Antrajam pasauliniam tyros, grotesko, komedijos, tragikomedijos þanras.“ karui. 1945 m. spalio 1 d. èia buvo ásteigtas Klaipëdos muzikinës Teatre didelá atgarsá sulaukusiø spektakliø sukûrë aktorius Bro- komedijos teatras. Jis oficialiai atidarymas 1946 m. liepos 27 d. ðio nius Graþys, Kæstutis Macijauskas, daugelis kviestiniø reþisieriø. DRAMOS TEATRAI 37

1980 ir 1996 m. trupæ papildë dvi P. Gaidþio parengtos aktoriø laidos. P. Gaidys subrandino talentingø individualybiø, tikrø scenos meistrø bûrá. Neuþmirðtami brandþiausi Emilijos Platuðaitës, Edu- ardo Èepulio, Mykolo Petkevièiaus, Romualdo Grincevièiaus, Lai- mos Kerniûtës, Janinos Budrikaitës, Juozo Paplausko, Algirdo Ku- biliaus, Henriko Andriukonio, Gintauto Peèiûros, Vytauto Kanclerio, Balio Barausko, Algirdo Venskûno, kitø ðviesaus atminimo aktoriø vaidmenys. Daug ryðkiø, spalvingø vaidmenø yra sukûræ Vytautas Paukðtë, Marija Èerniauskaitë, Bronius Graþys, Elena Gaigalaitë, Povilas Stankus, Nijolë Narijauskaitë, Jûratë Jankauskaitë, Nijolë Sabulytë, Valentina Leonavièiûtë, Regina Ðaltenytë, Vytautas Anu- þis, Nelë Savièenko, Darius Meðkauskas, Eglë Barauskaitë, kiti vyresnës bei jaunesnës kartos aktoriai. Teatrui paskutiniais metais vadovauja Gediminas Baltramiejus Pranckûnas. Uþsitæsus Klaipëdos dramos teatro remonto darbams, Klaipëdos dramos teatro senasis pastatas. Fotografas neþinomas. paskutiniais metais teatras daþniausiai savo spektaklius rodo miesto Nuotrauka ið RKIC archyvo centre esanèiame Þvejø rûmø pastate ir gastrolëse. Èia 2014 m. þiûrovai buvo kvieèiami á ðiuos spektaklius: Margu- erite Duras „Savanos álanka“ (reþ. Sigutis Jaèënas, vaidina Nijolë Sabulytë, Sigutë Gauduðytë, Linas Lukoðius; Yasmina Reza „Po atsisveikinimo“ (reþ. Alvydas Vizgirda, vaidina: Darius Meðkaus- kas, Igoris Reklaitis, Eglë Barauskaitë ir kiti); Petr Zelenka „Pa- prastos beprotybës istorijos“ (reþ. Darius Rabaðauskas, vaidina: Donatas Þilinskas, Regina Ðaltenytë, Kæstutis Macijauskas ir kiti.); Tom Murphy „Sugráþimas“ (reþ. Algimantas Pociûnas, vaidina: To- ma Gailiutë, Darius Meðkauskas, Edvardas Brazys ir kiti); Ksenija Dragunskaja“Lunaèiarskio lunaparkas“ (reþ. Darius Rabaðauskas; vaidina: Arnoldas Eisimantas, Edvardas Brazys, Toma Gailiutë, Re- nata Idzelytë, Vaidas Joèys, Simona Ðakinytë, Jolanta Puodënaitë, Linas Lukoðius, Donatas Ðvirënas; Yasmina Reza „Po atsisveikinimo“ (reþ. Alvydas Vizgirda, vaidina: Darius Meðkauskas, Igoris Reklaitis, Eglë Barauskaitë ir kiti); Gintaas Grajauskas „Mergaitë, kurios bijojo Dievas“ (reþ. Jonas Vaitkus, vaidina: Simona Ðakiny- Klaipëdos dramos teatro naujasis pastatas. Sauliaus Manomaièio të, Vytautas Anuþis, Vidas Jakimauskas ir kiti); Ivanas Vyrypajevas nuotrauka pjesës „Girti“ (reþ. Loreta Vaskova, vaidina: Renata Idzelytë, Eglë Valadkevièiûtë, Kazimieras Þvinklys, Darius Meðkauskas, Toma (reþ. Arvydas Lebeliûnas, vaidina: Edvardas Brazys, Igoris Reklai- Gailiutë, Igoris Reklaitis, Regina Ðaltenytë, Jolanta Puodënaitë, Ri- tis, Kazimieras Þvinklys ir kiti); Carlo Goldoni „Mirandolina, arba mantas Pelakauskas, Arnoldas Eisimantas, Liudas Vyðniauskas, Ðiandien vaidiname Goldoná“ (reþ. Gabrielë Tuminaitë, vaidina: Marius Paþereckas, Donatas Þilinskas, Simona Ðakinytë, Edvar- Toma Gailiutë, Darius Meðkauskas, Nelë Savièenko ir kiti); Neil das Brazys, Sigutë Gauduðytë); Miro Gavran „Poros“ (reþ. Ramunë Simon „Saugokite Florà“ (reþ. Arvydas Lebeliûnas, vaidina: Nelë Kudzmanaitë, vaidina Valentina Leonavièiûtë, Eglë Barauskaitë, Ri- Savièenko, Regina Ðaltenytë, Sigutë Gauduðytë ir kiti); Eric Emma- mantas Pelakauskas ir kiti); Ignas Ðeinius „Kuprelis“ (reþ. Kæstutis nuel Scmitt „Jausmø tektonika“ (reþ. Povilas Gaidys, vaidina: Da- Macijauskas, vaidina: Vaidas Joèys, Jolanta Puodënaitë, Rimantas rius Meðkauskas, Nelë Savièenko, Regina Arbaèiauskaitë ir kiti; Pelakauskas ir kiti); Peter Marks, Walter Marks „Viskuo kaltas Ivan Turgenev „Ánamis“ (reþ. Arvydas Lebeliûnas, vaidina: Darius teatras“ (reþ. Povilas Gaidys, vaidina: Povilas Gaidys, Eglë Jackai- Meðkauskas, Edvardas Brazys, Igoris Reklaitis ir kiti); Marius von të, Simona Ðakinytë ir kiti.); Eric Emmanuel Scmitt „Oskaras ir Mayenburg „Ðaltas vaikas“ (reþ. Oskaras Korðunovas, vaidina: Da- ponia Roþë“ (reþ. Povilas Gaidys, vaidina: Elena Gaigalaitë, Dona- rius Meðkauskas, Eglë Barauskaitë, Eglë Jackaitë ir kiti); Francis tas Ðvirënas, Èeslovas Judeikis ir kiti); Neil Simon „Banketas“ Veber „Vakarienë su idiotu“ (reþ. Rolandas Atkoèiûnas, vaidina: (reþ. Povilas Gaidys, vaidina: Alina Mikitavièiûtë, Kazimieras Þvin- Vytautas Anuþis, Eglë Jackaitë, Toma Gailiutë ir kiti); Kæstutis Maci- klys, Kæstutis Macijauskas ir kiti); August Strindberg „Kelias á Da- jauskas „Atrastas lobis“ (reþ. Kæstutis Macijauskas, vaidina: Dovi- maskà“ (reþ. Oskaras Korðunovas, vaidina: Darius Meðkauskas, lë Rudinskaitë, Linas Lukoðius, Renata Idzelytë ir kiti). Eglë Barauskaitë, Eglë Jackaitë ir kiti); Miro Gavran „Viskas apie moteris“ (reþ. Dalia Tamulevièiûtë, vaidina: Nelë Savièenko, Regi- Naudota literatûra: na Ðaltenytë, Valentina Leonavièiûtë); Eric Emmanuel Scmitt „Pa- 1. Vytautas Maknys, Lietuviø teatro raidos bruoþai, 1972, kn. 1, leistuvis“ (reþ. Povilas Gaidys, vaidina: Vytautas Anuþis, Nelë Sa- 1979, kn. 2. vièenko, Eglë Jackaitë ir kiti); Miro Gavran „Viskas apie vyrus“ 2. Klaipëdos dramos teatras www.kldteatras.lt (þr. 2014-10-05).

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 38 MUZIKINIAI TEATRAI

KLAIPËDOS VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS

P G ÈIÞIÛNAS ARENGË INTAUTAS Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro interneto svetainës www.klaipedosmuzikinis.lt titulinio puslapio fragmentas

Klaipëda – ne Þemaitijos, o didþiausias Maþosios Lietuvos etno- Milan Novak „Opera mafiozo“, miuziklas (A. J. Lukoðevièius, G. grafinio regiono miestas, taèiau ji nuo seno, kaip ir Vilnius, „þemai- Þilys, R. Kraniauskas, R. Bosienë; 1989-09-23). èiø apsësta“. Ir ne tik. Tuo, kas sukuriama Klaipëdoje, þemaièiai su Alvidas Remesa „Raudonodþiø vadas“, baletas vaikams (A. J. didþiausiu malonumu naudojasi. Nemaþai þemaièiø kraðto þmoniø Lukoðevièius, P. Fokinas, S. Kanaverskytë; 1989-11-04). ir Klaipëdos kultûros ástaigose lankosi, uostamiestyje veikianèia- me Klaipëdos valstybiniame muzikiniame teatre – taip pat. Èia dir- 1990 METAI ba ir nemaþas bûrys þemaièiø menininkø. Ðis teatras, kuriam pas- Gian Carlo Menotti „Meilë trise“ („Telefonas“), „Mediumas“, vie- kutiniais metais vadovauja Ramûnas Kaubrys, – didþiausias profesio- naveiksmës operos (A. J. Lukoðevièius, G. Þilys, A. Þibikas, Z. Gus- nalaus meno kolektyvas ne tik Klaipëdoje, bet ir visame Vakarø Lietu- tienë; 1990-02-09). vos regione. Oficialiuose teatro leidiniuose skelbiama, kad jame Dmitrijus Ðostakovièius „Panelë ir chuliganas“, baletas (fonog- dirba daugiau negu 200 darbuotojø, ið jø apie 20 yra solistai daini- rama; E. Bukaitis, R. Gibavièius, M. Bruni; 1990-04-13). ninkai. Teatro chore – apie 40 dainininkø. Teatre yra suburta be- Manuel de Falla „Meilë burtininkë“, baletas (fonograma; E. Bu- veik 20 baleto ðokëjø trupë, teatro orkestre – apie pusðimtis mu- kaitis, R. Gibavièius, A. Jacovskytë; 1990-04-13). zikantø. Èia dirba dirigentai prof. Stasys Domarkas, Dainius Pavi- Olga Petrova „Mikë Pûkuotukas“, muzikinë pasaka (V. Konstan- lionis, dirigento asistentas Dmitrijus Zlotnikas, vyr. chormeisteris tinovas, G. Þilys, A. Kepeþinskas; 1990-12-01). Vladimiras Konstantinovas. Muzikinio teatro uþuomazgos – XX a. 5 deðimtmetyje. Na o dabarti- 1991 METAI nis teatras savo istorijà skaièiuoja nuo 1987 metø sausio 1 dienos, kai „Divertismentas“ pagal L. Minkaus, L. Delibeso, E. Delvezo, Klaipëdos liaudies operos teatras buvo reorganizuotas á muzikiná teatrà. A. Adamo muzikà (fonograma; E. Bukaitis, H. Ciparis; 1991-04-06). Èia statomi ávairiø þanrø muzikiniai kûriniai (operos, operetës, baletai, Matvejus Vasiljevas „Paryþiaus þvaigþdë“, baletas (fonogra- miuziklai, muzikinës dramos, oratorijos, ðiuolaikinio ðokio spektakliai, ma; V. Lisovskaja, V. Novoþilova; 1991-06-15). muzikiniai spektakliai vaikams ir kt.). Nuo teatro ásikûrimo dienos ið Benjamin Britten „Maþasis kaminkrëtys“, pramoga vai- viso þiûrovai èia jau buvo pakviesti daugiau negu á 100 premjerø. Savo kams (V. Konstantinovas, R. Vaitkevièius, G. Riðkutë; 1991-09-07). kûrybinës veiklos kelià teatras 1987 m. pradëjo tuo metu debiutuojan- Georges Bizet „Daktaras Miraklis“, operetë ( A. J. Lukoðevi- èios kompozitorës Audronës Þigaitytës opera „Maþvydas“. Kolektyvo kûrybinës veiklos istorija nuosekliai pristatoma teatro èius, N. Savinovas, A. Kanunikovas; 1991-11-15). interneto svetainëje www.klaipedosmuzikinis.lt. Èia pateikiama informacija ir apie 1988–2014 m. pastatytus kûrinius. Ta informacija 1992 METAI pasinaudojome ir rengdami ðià publikacijà: Piotras Èaikovskis „Eugenijus Oneginas“, opera (A. J. Lukoðe- vièius, N. Savinovas, A. Kanunikovas; 1992-03-12). 1988 METAI „Akimirkos“, baletas pagal W. A. Mozarto, M. Glinkos, M. Mu- Audronë Þigaitytë „Maþvydas“, opera (G. Rinkevièius, G. Þilys, sorgskio, P. Dukaso muzikà (A. J. Lukoðevièius, D. Zlotnikas, L. Dau- V. Idzelytë; 1998-04-23). tartaitë, G. Riðkutë-Kariniauskienë; 1992-06-11). Gioachino Rossini „Italë Alþyre“, opera (E. Kiviloo, G. Þilys, R. Igoris Morozovas „Daktaras Aiskauda“, baletas vaikams (S. Do- Gibavièius, M. Bruni; 1998-12-23). Edward R. Weikman „Þmogaus markas, Þ. Èmeliauskas, L. Dautartaitë, A. Janulionienë; 1992-12-27). balsas“, baletas (O. Ronkaitienë, D. Aleksandravièiûtë-Zagnoj). 1993 METAI 1989 METAI Franz Lehar „Grafas Liuksemburgas“, operetë (S. Domar- Gaetano Donizetti „Rita“, „Varpelis“, vienaveiksmës operos kas, R. Kraniauskas, G. K. Rameikaitë; 1993-06 30). (E. Kiviloo, S. Petkus, G. Þilys, H. Ciparis; 1989-03-24). Jonas Nava- kauskas „Baltasis vilkas“, baletas vaikams (E. Kiviloo, E. Bukaitis, 1994 METAI F. Linèiûtë-Vaitiekûnienë; 1989-03-31). Emmerich Kalman „Bajaderë“, operetë (S. Domarkas, S. Do- MUZIKINIAI TEATRAI 39

markas, V. Gatavynaitë; 1994-02-19). Antonio Spadavecchia „Pelenë“, muzikinë pasaka (V. Konstanti- novas, R. Sasnauskaitë, R. Kraniauskas, V. Kukienë; 1994-05-28). Johann Strauss „Þydrasis Dunojus“, baletas (S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienë; 1994-06-18). Banga Balakauskienë „Pifo nuotykiai“, miuziklas vaikams (D. Lu- bytë-Lukoðevièienë, A. J. Lukoðevièius, S. Kanaverskytë; 1994-10-29). Giuseppe Verdi „Traviata“, opera (D. Anzolini, M. Pieèaitis, L. Dautartaitë, L. Truikys; 1994-12-31).

1995 METAI Þorþas Kriuðonas „Beprotiðkas savaitgalis“, muzikinë komedija (V. Konstantinovas, R. Sasnauskaitë, R. Kraniauskas, V. Kukienë; 1995-10-06). Herb Stothart, Rudolf Friml „Rozmari“, operetë (A. J. Lukoðevi- èius, U. Vilimaa, S. Bocullo, V. Ðuklytë; 1994-12-24).

1996 METAI Sergejus Prokofjevas „Petriukas ir vilkas“, muzikinë pasaka Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro pastatas. Danutës Mukienës (S. Domarkas, P. Fokinas, A. Janulionienë; 1996-01-02). nuotrauka Vano Gokieli „Raudonkepuraitë“, opera vaikams (K. Kðanas, R. Sasnauskaitë, A. Janulionienë, V. Ðuklytë; 1996-04-28). kas, V. Konstantinovas, R. Kaubrys, A. Kariniauskas; 1998-08-15). Gioachino Rossini „Sevilijos kirpëjas“, komiðka opera (I. Res- Johann Strauss „Þydrasis Dunojus“, baletas (S. Domarkas, J. Smo- nis ir S. Domarkas, E. Domarkas, A. Kariniauskas; 1996-07-28). riginas, A. Janulionienë, V. Leonavièiûtë-Insodienë; 1998-12-31). Carl Orff „Carmina Burana“, kantata (S. Domarkas, J. Smorigi- nas, A. Janulionienë; 1996-10-30). 1999 METAI Giacomo Puccini „Sesuo Andþelika“, vienaveiksmë opera (S. Do- Emmerich Kalman „Monmartro þibuoklë“, operetë (D. Zlotni- markas, S. Domarkas, E. Malinauskas, V. Ðuklytë; 1996-10-30). kas, R. Sasnauskaitë, A. Kariniauskas, G. Riðkutë-Kariniauskie- Charles Gounod „Valpurgijos naktis“, baleto siuita ið operos „Faus- në; 1999-05-29). tas“ (A. J. Lukoðevièius, J. Smoriginas, A. Janulionienë; 1996-12- 31). „Romeo ir Dþuljeta“ pagal Hektoro Berliozo muzikà, baletas (S. Domarkas, J. Smoriginas, V. Leonavièiûtë-Insodienë; 1999-08-01). 1997 METAI Otto Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“, komiðka opera (S. Domar- Maurice Ravel „Bolero“, vienaveiksmis baletas (A. J. Lukoðevi- kas, N. Petrokas, F. Klein (Austrija), G. K. Rameikaitë; 1999-08-07). èius, S. Domarkas, J. Smoriginas, A. Janulionienë; 1997 m. (?) Igoris Cole Porter „Buèiuok mane, Keite“, miuziklas (V. Konstantinovas, Stravinskis „Edipas Karalius“, oratorija (S. Domarkas, J. Domarkas J. Smoriginas, I. Noviks (Latvija), G. K. Rameikaitë; 1999-08-15). ir V. Konstantinovas, E. Domarkas, H. Ciparis; 1997-05-30). Algimantas Braþinskas „Ðnekuèiai“, miuziklas (S. Domarkas, Giedrius Kuprevièius „Prûsai“, opera (S. Domarkas, N. Petrokas, R. Kaubrys, I. Noviks (Latvija), G. K. Rameikaitë; 1999-12-31). V. Idzelytë; 1997-09-01). Yuri Ter-Osipov „Maþylis ir Karlsonas“, baletas vaikams (A. J. Lukoðevièius, I. Ribaèiauskaitë, A. Kariniaus- 2000 METAI kas; 1997-10- 03). Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“, miuziklas (S. Domarkas, Franz Lehar „Linksmoji naðlë“, operetë (S. Domarkas, S. Domar- J. Szurmiej (Lenkija), W. Jankowiak (Lenkija), M. Hubka (Lenkija); kas, A. Jacovskytë ir E. Kvintienë; 1997-12-31). 2000-08-01). Sergejus Rachmaninovas „Franèeska da Rimini“, koncertinis ope- 1998 METAI ros atlikimas (A. J. Lukoðevièius, V. Konstantinovas; 2000-08-16). Bogdan Pawlowski „Snieguolë ir septyni nykðtukai“, baletas vai- Stanisùaw Moniuszko „Halka“, koncertinis operos atlikimas; S. kams (A. J. Lukoðevièius, J. Smoriginas, G. Riðkutë-Kariniauskie- Domarkas, V. Konstantinovas; 2000-08-19). në; 1998-03-01). Frederick Loewe „Mano puikioji ledi“, miuziklas (S. Domarkas, 2001 METAI R. Sasnauskaitë, R. Kraniauskas, V. Ðuklytë; 1998-05-09). Oscar Nedbal „Senojo parko pasakos“, baletas vaikams (fonog- Georges Bizet „Karmen“, opera (J. Domarkas, E. Domarkas, rama; J. Smoriginas, G. Riðkutë-Kariniauskienë; 2001-02-04). H. Ciparis; 1998-08-08). Viktoras Kuprevièius „Batuotas katinas“, muzikinë pasaka (D. Baleto triptikas „Artisto gyvenimas“ pagal Hektoro Berliozo „Fan- Zlotnikas, R. Sasanauskaitë, A. Kariniauskas, G. K. Rameikaitë; tastinæ simfonijà“ (Hector Berlioz „Symphonie Fantastique“), „Si- 2001-05-12). Isaakas Dunajevskis „Laisvasis vëjas“, operetë (S. renos“ pagal Klodo Debiusi (Claude Debussy), „Bolero“ pagal Mo- Domarkas, N. Petrokas, I. Noviks (Latvija), V. Leonavièiûtë-Inso- riso Ravelio (Maurice Ravel) muzikà (S. Domarkas, J. Smoriginas, dienë; 2001-08-22). V. Leonavièiûtë-Insodienë, A. Janulionienë; 1998-08-01). Vladimiras Konstantinovas „Stiklinë pasakaitë“, muzikinë pa- Arthur Honegger „Þana d`Ark ant lauþo“, oratorija (S. Domar- (Nukelta á 40 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 40 MUZIKINIAI TEATRAI

L. Truikys; 2003-08-09). 2004 METAI Emmerich Kalman „Èardaðo karalienë“, operetë (S. Domarkas, G. Þilys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2004-08-21). Viktoras Lebedevas „O, mielas drauge“, miuziklas su þenklu „S“ (V. Konstantinovas, R. Kaubrys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2004-05-08). Wolfgang Amadeus Mozart „Figaro vedybos“, komiðka opera (S. Domarkas, E. Domarkas, S. Kanaverskytë; 2004-08-07).

2005 METAI Pietro Mascagni „Kaimo garbë“, opera (S. Domarkas, E. Do- markas, K. Janulionis, V. Ðuklytë; 2005-08-12). Benjaminas Gorbulskis „Mimoza“, opera (S. Domarkas, R. Kaub- rys, K. Daujotaitë, M. Rubavièiûtë; 2005-02-12). Algimantas Raudonikis „Skinsiu raudonà roþæ“, ðokio spektaklis (S. Domarkas, A. Liðkauskas, K. Daujotaitë, M. Rubavièiûtë; 2005-02-12). Zigmars Liepiòð „Paryþiaus katedra“, opera-melodrama (I. H. La- pinsch, R. Kaubrys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2005-08-19). Igoris Morozovas „Daktaras Aiskauda“, baletas vaikams (D. Pa- vilionis, L. Beiris (Latvija), A. Znutina (Latvija); 2005-03-20).

2006 METAI Johann Strauss „Ðikðnosparnis“, operetë (S. Domarkas, R. Kaub- rys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2006-02-25). Giovanni Battsta Pergolesi „Tarnaitë ponia“, komiðka opera (D. Zlotnikas, R. Kaubrys, M. Benetytë, V. Ðuklytë; 2006-07-26). Maurice Ravel „Bolero“, Georges Bizet, Rodion Ðèedrin „Kar- men-siuita“, ðokio spektaklis (fonograma; J. Smoriginas, R. Baèið, A. Lorens; 2006-07- 21). Piotras Èaikovskis „Eugenijus Oneginas“, opera (I. H. Lapinsch, Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Adata“ afiða S. Jaèënas, A. Nekroðius; 2006-10-19). Wolfgang Amadeus Mozart „Don Þuanas“, opera (I. H. Lapinsch, (Atkelta ið 39 p.) R. Banionis, S. Bocullo; 2006-12-09). saka vaikams (fonograma; R. Kaubrys, A. Janulionienë; 2001-12- „Ðtrausiana“, vokalinës muzikos ir ðokio spektaklis pagal Joha- 24). Kurt Weill „Trijø graðiø opera“, pjesë su zongais (J. Aleksa, no Ðtrauso muzikà (I. H. Lapinsch, L. Beiris (Latvija); 2006-12-15). M. Pitrënas, J. Vaitkus, L. Staðinskaitë; 2001-12-31). 2007 METAI 2002 METAI Paul Abraham „Balius Savojoje“, operetë (S. Domarkas, R. Kaub- Vladimiras Konstantinovas „Ðimtas princesës pabuèiavimø“, rys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2007-04-21). muzikinë pasaka vaikams (fonograma; R. Kaubrys, A. Janulionie- Claudio Monteverdi „Orfëjas“, muzikinë drama (M. Lutz (Vokie- në; 2002-04-14). tija), J. Vaitkus, G. Makarevièius; 2007-08-02). Audronë Þigaitytë „Þilvinas ir Eglë“, opera (S. Domarkas, R. Kaub- Antanas Kuèinskas „Bulvinë pasaka“, opera vaikams (D. Zlotni- rys, S. Kanaverskytë; 2002-08-24). kas, R. Kaubrys, A. Ðimonis, A. Ðimonis ir V. Ðuklytë; 2007-10-24). „Baletinë Èaplino ir Dolskio korta“ pagal Valterio Mnacakanovo baleto siuità „Èapliniana“ ir Danieliaus Dolskio dainas, ðokio spek- 2008 METAI taklis (A. J. Lukoðevièius, L. Beiris (Latvija), I. Noviks (Latvija), Johann Strauss „Vienos kraujas“, operetë (S. Domarkas, R. Kaub- V. Leonavièiûtë-Insodienë; 2002-11-09). rys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2008-04-29). Emmerich Kalmano „Grafaitë Marica“, operetë (S. Domarkas, N. Pet- Vladimiras Konstantinovas „Kà senelis padarys, viskas bus ge- rokas, F. Klein (Austrija), V. Leonavièiûtë-Insodienë; 2002-12-31). rai“, opera vaikams (V. Konstantinovas, G. Padegimas, B. Ukrinai- të; 2008-05-31). 2003 METAI Diptikas: Maurice Ravel „Ispaniðkoji valanda“, operos skaity- Giuseppe Verdi „Rigoletas“, opera (S. Domarkas, R. Banionis, mai; Manuel de Falla „Meilë burtininkë“, baleto videoinstaliacija S. Bocullo; 2003-08-17). (I. H. Lapinsch, R. Kaubrys, D. Augaitis; 2008-08-09). Heinrich Strecker „Taravos Anikë“, zingðpylis (S. Domarkas, „Kruvinos vestuvës“ pagal Frederiko Garsijos Lorkos (Frederic M.Kupferblum (Austrija), F. Klein (Austrija); 2003-12-31). Garcia Lorca) pjesæ ir Astoro Piacolos (Astor Piazzolla) muzikà, Richard M. ir Robert B. Sherman „Merë Popins“, miuziklas ðokio spektaklis (J. Smoriginas, I. Ciparytë; 2008-08-16). (I. H. Lapinsch, R. Kaubrys, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2003-11-07). Vidmantas Bartulis „Auðrinë“, opera (V. Konstantinovas, A. Giuseppe Verdi „Traviata“, opera (I. H. Lapinsch, E. Domarkas, Vizgirda, M. Vosyliûtë; 2008-11-28). MUZIKINIAI TEATRAI 41

„Aistrø ðëlsmas“ pagal Dþordþo Gerðvino (George Gershwin) muzikà, muzikinë drama (V. Lukoèius, N. Petrokas, A. Ðimonis; 2007-12-19).

2009 METAI: Claude Debussy „Pelëjas ir Melisanda“, operos skaitymai (I. H. Lapinsch, G. Padegimas, B. Ukrinaitë; 2009-09-01). Giedrius Kuprevièius „Veronika“, miuziklas (V. Lukoèius, J. Vait- kus, A. Ðimonis, J. Rimkutë, A. Ðeiko; 2009-09-01). „Prarastos sielos“ pagal O. Narbutaitës, A. Martinaièio, G. Pus- kunigio, L. Lapelytës muzikà, ðokio miniatiûros (fonograma; R. Alks- nytë (Belgija), J.Rimkutë; 2009-08-09). „Meilë prie jûros“ (2009-08-16), ðokio spektaklis: I d. – „Lietu- va – mano meilë“ pagal Danieliaus Dolskio dainas (fonograma; Lita Beiris (Latvija), Ivars Noviks (Latvija), V. Leonavièiûtë-Insodie- në; 2002-11-09), II d. – „Skinsiu raudonà roþæ...“ pagal Algimanto Raudonikio dainas (fonograma; A. Liðkauskas, K. Daujotaitë, M. Ru- bavièiûtë; 2009-02-12). Virginijus Pupðys „Alsuoti“, trumpos muzikinës istorijos (A. Le- beliûnas, D. Sodeika; 2009-08-13). Jurgis Gaiþauskas „Buratinas“, opera vaikams (V. Lukoèius, G. Jonuðaitë, V. Bardauskaitë; 2009-10-24). „CzechoBalt“ projektas (autoriai ir atlikëjai: V. Konstantinovas / Ge- nys (Eugenijus Konstantinovas) / CF (Clarinet Factory); 2009-11-18). Raimonds Pauls „Sesuo Kerë“, miuziklas (fonograma; G. Poïið- èuka (Latvija), Aigars Ozolinð (Latvija), Liene Dobraja (Latvija), Alberts Kivlenieks (Latvija); 2009-11-27). „Spragtukas“, ðokio spektaklis pagal Piotro Èaikovskio baleto muzikà (fonograma; M. S. Ðimulynaitë, S. Biekðaitë; numatyta prem- Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Paryþiaus katedra“ fiða jera 2009-12-04 neávyko, buvo perkelta á 2010-01-16). (W. Mnatsakanovo) baleto siuità „Èapliniana“, D. Zlotnikas, L. Be- 2010 METAI iris (Latvija); 2012-03-03). Claudio Monteverdi „Popëjos karûnavimas“, muzikinë drama Viaèeslavas Ganelinas, Sigitas Geda „Velnio nuotaka“, miuzik- (A. Veismanis (Latvija), J. Vansk (Ðveicarija), A. Nekroðius, V. Ðuk- las (D. Pavilionis, K. S. Jakðtas, K. Daujotaitë; 2012-08-17). lytë, V. Jaðinskienë; 2010-05-08). „Verpalø pasakos“, muzikinë pasaka vaikams (iki 4 metø) pagal „Nuo flamenko iki dþiazo“, ðokio spektaklis (fonograma; D. Henry klasikines lopðines (R. Bunikytë, R. Valèik; 2012-09-23). (Didþioji Britanija), B. Molytë-Kulikauskienë, V. Ðuklytë; 2010-07-30). „PILNA'TIS“, ðokio ir muzikos ðou (I.Briazkalovaitë ir R. Janke- Audronë Þigaitytë „Frank`Einstainas – XXI amþius“, opera-fan- vièius, L. Vanagienë; 2012-09-28). tasmagorija (M. Barkauskas, M. S. Ðimulynaitë, A. Nekroðius, R. Sa- kalauskas, G. Zujus; 2010-09-17). 2013 METAI: Zigmars Liepinð „Adata“, muzikinë drama (pagal fonogramà; 2011 METAI R. Kaubrys, A. Liðkauskas, A. Ðimonis, J. Rimkutë; 2013-02-10). Jerry Bock, Joseph Stein, Sheldon Harnick „Smuikininkas ant Gaetano Donizetti „Meilës eliksyras“, opera (D. Pavilionis, stogo“, miuziklas (S. Domarkas ir D. Zlotnikas, J. Szurmiej (Lenki- D. Adamkevièiûtë, M. Vosyliûtë; 2013-08-02). ja), W. Jankowiak (Lenkija), M. Hubka (Lenkija); 2011-03-19). Vladimiras Konstantinovas „Neliûdnos varlës neprincas“, mu- Francis Poulenc „Drambliuko Babaro istorija“, muzikinë pasaka zikinis-teatrinis þaidimas vaikams; A. Dilytë, V. Konstantinovas, (R. Sasnauskaitë, J. Rimkutë; 2011-04-23). Liðkauskas, A. Ðimonis 2013-11-10). Henry Purcell „Didonë ir Enëjas“, opera (V. Konstantinovas, K. No- vikova, L. Liepaitë ir A. Kupðytë; 2011-05-28). 2014 METAI Giacomo Puccini „Sesuo Andþelika“, „Dþanis Skikis“, viena- 2014 m. teatras vaikams rodo 2 veiksmø operà „Makaronø ope- veiksmiø operø diptikas (D. Pavilionis, Y. Ross (JAV), M. Jacov- ra“ (libreto autorë Daiva Èepauskaitë), muzikinæ pasakà „Tinginë- skis, J. Rimkutë; 2011-08-27). liø kaimas“ pagal Vytauto V. Landsbergio knygà „Tinginiø pasa- „Meilës uostas“, vienaveiksmis ðokio spektaklis pagal dþiazo kos“, 1 veiksmo muzikinæ pasakà „Verpalø pasakos“ pagal klasiki- grupës „The West Coast“ atliekamà muzikà (V. Pupðys, J. Milèienë nes lopðines, Bogdano Pavlovskio 2 veiksmø baletà „Snieguolë ir ir A. Liðkauskas; 2011-07-31). septyni nykðtukai“ (Vitoldo Borkovskios ir Stanislavo Piotrovskio libretas pagal broliø Grimø to paties pavadinimo pasakà). 2012 METAI: Suaugusieji ðiais metais teatre turi galimybæ pamatyti Zigmarso „Sveikas, Èarli!“, vodevilis ir ðokio spektaklis ( I dalis – vodevi- Liepinðo 3 veiksmø operà-melodramà „Paryþiaus katedra“, Flamen- lis, R. Bunikytë; II dalis – ðokio spektaklis pagal V. Mnacakanovo (Nukelta á 42 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 42 MUZIKINIAI TEATRAI

tas Ilmars Harijs Lapinsch), Volfgango Amadëjaus Mocarto (Wolf- gang Amadeus Mozart) „Requiem“ (dirigentas Saulius Sondeckis), „Simfonijos g-moll“ (dirigentas Vytautas Lukoèius), Piotro Èaikov- skio, Richardo Vagnerio (Richard Wagner) operø fragmentø (dirigentas Ilmars Harijs Lapinsch), daugelio kitø simfoninës muzikiniø kûriniø. Èia jau yra skambëjusios ir ðios oratorijos: Vladimiro Kon- stantinovo „Requiem Reborn“, Felikso Mendelsono-Bartoldþio (Felix Mendelssohn Bartholdy) „Elias“, Johano Sebastiano Bacho (Jo- hann Sebastian Bach) „Magnificat“, diptikas: Moriso Ravelio „Is- paniðkoji valanda“ (Maurice Ravel L`Heure espagnole), Manuelio de Faljos „Meilë burtininkë“ (Manuel de Falla El amor brujo), tarptautinis projektas „CzechoBalt“. Itin aktyvus teatro choras, dalyvaujantis ne tik teatro spektakliuose, bet ir ávairiose koncertinëse programose, kurias jis atlieka kartu su teatro simfoniniu orkestru. Klaipëda. Danutës Mukienës nuotrauka DAINININKAI, BALETO ÐOKËJAI, REÞISIERIAI, (Atkelta ið 41 p.) SCENOGRAFAI, DIRIGENTAI ko muzikos ir ðokiø programà „Kelias á Andalûzijà“, Giedriaus Kupre- Ryðkius puslapius á teatro istorijà yra áraðæ solistai dainininkai vièiaus 2 daliø miuziklà „Veronika“, 2 daliø ðokio spektaklá „Altoriø Regina Bagdanavièiûtë (sopranas), Valerija Balsytë (sopranas), Ju- ðeðëly“, sukurtà pagal Vinco Mykolaièio Putino to paties pavadinimo dita Butkytë-Komovienë (sopranas), Aurelija Dovydaitienë (meco- romanà „Altoriø ðeðëly“, vodevilá ir ðokio spektaklá „Sveikas, Èarli“, sopranas), Jadvyga Grikðienë (sopranas), Ðarûnas Juðkevièius (ba- 2 veiksmø Emeriko Kalmano operetæ „Misteris X“ („Cirko prince- ritonas), Rasa Ulteravièiûtë-Kazlauskienë (sopranas), Artûras Koz- së“), 2 veiksmø miuziklà „Smuikininkas ant stogo“, 2 daliø koncertà lovskis (bosas), Dalia Kuþmarskytë (mecosopranas), Kæstutis Ne- „Johano Ðtrauso valsai ir polkos“, Johano Ðtrauso 3 veiksmø operetæ vulis (baritonas), Tomas Pavilionis (tenoras), Rita Petrauskaitë (sop- „Vienos kraujas“, Dþuzepës Verdi 4 veiksmø operà „Traviata“. Nau- ranas), Gintautas Platûkis (bosas), Virginijus Pupðys (tenoras), Lo- juosius metus teatras rengiasi sutikti klaipëdieèius ir jø sveèius pa- reta Ramelienë (sopranas), Stanislovas Rezgevièius (tenoras), Min- kviesdamas á 2 daliø koncertà „The Beatles Show: Naujieji metai daugas Rojus (baritonas), Rokas Spalinskas (baritonas), Viaèesla- Liverpulio stiliumi“. Proginius bei teatralizuotus koncertus, simfoni- vas Tarasovas (tenoras). nës muzikos programas teatras rengia nuolat. Kûrybinga, stipri teatro baleto trupë (dabartinis jos vadovas – Klasikinës muzikos gerbëjai ðiame teatre jau klausësi Dmitri- vyriausiasis choreografas Aurelijus Liðkauskas). Aukðtai vertinami jaus Ðostakovièiaus „Simfonijos Nr. 13, b-moll, op. 113“ (dirigen- ðios trupës nariai Inga Briazkalovaitë, Jûratë Gedminienë, Kristina

Klaipëda. Danutës Mukienës nuotrauka MUZIKINIAI TEATRAI 43

Gudelytë, Viktorija Gulnickaja, Rièardas Jankevièius, Gintarë Jo- vaiðaitë, Gintaras Kistienas, Aleksandra Kareèkienë, Auðra Kra- sauskaitë, Simonas Laukaitis, Roberta Leðèinskaitë, Aurelijus Lið- kauskas, Valdemaras Marcinkus, Giedrë Ðidlauskë, Aurimas Tið- kevièius, Ana Buchovskaja-Zamulskienë, Eimantas Þukauskas. Ðiame teatre daþnai gali iðgirsti dainuojant, pamatyti ðokant ar grojant ir iðkilius kitus Lietuvos ir uþsienio ðaliø scenos meistrus. Èia þiûrovø maloniai yra buvæs sutiktas ir Kæstutis Alèauskis, Ole- gas Dolgovas (Rusija), Asmik Grigorian, Algirdas Janutas, Vytau- tas Juozapaitis, Rasa Juzukonytë, Eduardas Kaniava, Nomeda Kaz- lauskaitë-Kazlaus, Ona Kolobovaitë, Inesa Linaburgytë, Oscar Ma- rin (Ispanija), Irena Milkevièiûtë, Alfredas Nigro (Italija), Virgilijus Noreika, Laimonas Pautienius, Vladimiras Prudnikovas, Audrius Rubeþius, Edmundas Seilius, Þorþas Siksna (Þorþs Siksna, Latvi- ja), Michailas Svetlovas-Krutikovas (JAV), Almas Ðvilpa (Vokieti- ja), Violeta Urmana, Vaidas Vyðniauskas, Kristina Zmailaitë, baleto solistai Þivilë Baikðtytë, Eglë Ðpokaitë, Mindaugas Bauþys, Marty- nas Rimeikis ir daugelis kitø. Ðiame teatre spektaklius yra statæ ir stato tiek Lietuvos, tiek ir kitø pasaulio ðaliø reþisieriai, tarp jø Raimundas Banionis, Rûta Bunikytë, Eligijus Domarkas, Sigutis Jaèënas, Kæstutis S. Jakðtas, Ramûnas Kaubrys, Markusas Kupferblumas (Markus Kupferblum, Austrija), Arvydas Lebeliûnas, Karina Novikova, Galina Poliðèuk (Gaïina Poïið- Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Tinginëliø kaimas“ afiða èuka, Latvija), Gytis Padegimas, Nerijus Petrokas, Yana Ross (JAV), Rima Sasnauskaitë, Janas Szurmiejus (Jan Szurmiej, Lenkija), Jo- ávairiuose Lietuvos ir uþsienio festivaliuose (Tarptautinis ðiuolaiki- nas Vaitkus, Jûratë Vansk (Ðveicarija), Alvydas Vizgirda ir kiti. nio ðokio festivalis „Naujasis Baltijos ðokis“, „Muzikos pavasa- Spektakliams scenografijà, rûbus kuria patyræ kostiumø daili- ris“, „Tarptautinis M. Oginskio festivalis“, Baltijos ðaliø muzikos ir ninkai, tarp jø Sergejus Bocullo, Henrikas Ciparis, Kotryna Daujo- dailës festivalis „Probaltica“ Varðuvoje ir Torûnëje (Lenkija), „Si- taitë, Liene Dobraja (Latvija), Rimtautas Gibavièius, Marta Hubka guldos“ festivalis Liepojoje (Latvija) ir kt.), bet ir ðalies bei Vakarø (Lenkija), Virginija Idzelytë, Marijus Jacovskis, Aleksandra Jacov- Lietuvos regiono miestø, Klaipëdos ðventëse ir renginiuose. skytë, Voicechas Jankoviakas (Wojciech Jankowiak, Lenkija), Ai- Nuo 1998 m. Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras kasmet na Janulionienë, Sofija Kanaverskytë, Algis Kariniauskas, Friederis rugpjûèio mënesá rengia tarptautiná operos ir simfoninës muzikos Kleinas (Frieder Klein, Austrija), Agnë Kupðytë, Eglë Kvintienë, Lau- festivalá „Muzikinis rugpjûtis pajûryje“ („Muzikinis pajûris“). Jis ryna Liepaitë, Gintaras Makarevièius, Arvydas Nekroðius, Ivaras vyksta ne tik Klaipëdoje, bet ir Nidoje, Juodkrantëje, Kretingoje, Novikas (Ivars Noviks, Latvija), Aigaras Ozolinðas (Latvija), Vytau- Palangoje, kituose Vakarø Lietuvos regiono miestuose. Renginio tas Palavinskas, Konstancija Graþina Rameikaitë, Jolanta Rimku- programos pagrindà sudaro spektakliø premjeros, koncertai gra- të, Giedrë Riðkutë, Danielius Sadauskas, Lina Staðinskaitë, Artû- þiausiose pajûrio lauko erdvëse. ras Ðimonis, Vilija Ðuklytë, Birutë Ukrinaitë, Marta Vosyliûtë ir kiti. 1993 m. teatre pradëtas rengti „Jaunøjø talentø festivalis“ (“Jau- Teatre spektaklius yra statæ choreografai Rasa Alksnytë (Belgi- nøjø talentø fiesta“, „Jaunøjø talentø savaitë“). Jo metu scenoje su ja), Lita Beiris (Latvija), Agris Danileviès (Latvija), Dolly Henry teatro orkestru debiutuoja Klaipëdos muzikos mokyklø mokslei- (Didþioji Britanija), Virginija Jaðinskienë, Albertas Kivleniekas (Lat- viai, Stasio Ðimkaus konservatorijos ir Klaipëdos universiteto Me- vija), Aurelijus Liðkauskas, Irena Ribaèiauskaitë, Jurijus Smorigi- nø fakulteto studentai – bûsimieji muzikai. nas, Janas Szuriejus (Jan Szurmiej, Lenkija), Agnija Ðeiko ir kiti. Yra organizuojamos vaikø ir jaunimo edukacinës programos: Ðiame teatre yra dirigavæ Dantë Anzolinis (Dante Anzolini, Itali- „Stebuklingas teatro pasaulis“, „Vaikø operos klubas“, „Operos aka- ja), Modestas Barkauskas, Petras Bingelis, Benþaminas Burgeris demija“. 2008 m. teatras pradëjo rengti festivalá OPERA-LT, skirtà (Benjamin Burger, Olandija), Salvatorë Ciceras (Salvatore Cicero, profesionaliajai ðiuolaikinei lietuviø operai. Jis vyksta kas du me- Ðveicarija), Stasys Domarkas, Juozas Domarkas, Cristian Fratti- tai. Atvykus á spektaklius, teatro erdvëse dëmesá patraukia èia ren- ma, David Geringas (Vokietija), Vladimiras Konstantinovas, Kazi- giamos meno parodos. Teatre savo kûrinius eksponuoja meninin- mieras Kðanas, Ilmars Harijs Lapinsch, Vytautas Lukoèius, Algis kai ið visos Lietuvos. Jonas Lukoðevièius, Martin Lutz (Vokietija), Dainius Pavilionis, Mo- destas Pitrënas, Imantas Resnis, (Imants Resnis, Latvija), Ginta- TEATRO VADOVAI: ras Rinkevièius, Saulius Sondeckis, Andris Veismanis (Latvija), 1991–1992 m. – reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Algis Jonas Dmitrijus Zlotnikas ir kiti. Lukoðevièius; 1992–1995 m. – baletmeisterë Laisvë Dautartaitë; Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras daþnai gastroliuoja ávai- 1995–2005 m. – dirigentas Stasys Domarkas; 2005-2007, 2008– riuose ðalies miestuose, reprezentuoja Lietuvà uþsienio ðalyse – 2010 m. – kompozitorë Audronë Þigaitytë-Nekroðienë; 2007– Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Olandijoje, Italijoje, Ðveicarijoje, Ðve- 2008 m. – reþisierius Ramûnas Kaubrys. 2010 m. gruodis – iki dijoje ir kt. Teatro kolektyvas savo meninæ veiklà pristato ne tik ðiol – reþisierius Ramûnas Kaubrys.

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 44 TETRAI UOSTAMIESTYJE

TETRAS KLAIPËDOJE

MILGINTA PALUBINSKAITË

Scena ið Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Makaronø opera“. Nuotrauka ið Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro archyvo

Ðiandien, prabilus apie susiklosèiusià Klaipëdos teatrø situacijà, Klaipëdos teatro scenos meistrams, aktoriams Vytautui Anuþiui, tenka pripaþinti du dalykus: pirma, ði tema yra tiek plëtota Dariui Meðkauskui, Nelei Savièenko, reþisieriui Gyèiui Padegimui, þiniasklaidoje ir privaèiuose Klaipëdos teatralø pokalbiuose, kad kurie nebegalëdami ilgiau tverti „amþino þydo“ statuso, vienà graþià kyla klausimas, ar iðvis verta vël apie jà kalbëti, ir, antra, kà duos dienà tiesiog paliko Klaipëdà ir persikëlë á Vilniø – jei ne dël didesniø tokie pokalbiai, nedarantys átakos konkretiems veiksmams? Manau, finansiniø garantijø, tai bent jau dël psichologinio ir fizinio stabilumo. kalbëti apie problemas ir jas kelti á vieðumà visada verta. Be to, Kita vertus, Klaipëdos teatrø situacija ðiandien nëra tokia jau esu ásitikinusi, kad geri, teisingi pokalbiai tiek patá kalbantájá, tiek ir beviltiðka. Ðalia dviejø valstybiniø teatrø uostamiestyje sëkmingai jo kalbø besiklausantájá anksèiau ar vëliau paskatina imtis konkreèiø egzistuoja ir kuria VÐÁ „Klaipëdos lëliø teatras“, VðÁ „Lino lëlës“, veiksmø. Nuo ko bûtø teisingiausia pradëti ðá pokalbá? VðÁ „Laisvasis teatras“, VðÁ „Kolektyvinis sodas“, VðÁ „Apeirono“ Pradëti bûtø galima, kad ir nuo fakto, jog 1995 m. Klaipëdoje teatras, VðÁ „Klaipëdos jaunimo teatras”, VðÁ „Klounø Teatro Studija“, ásteigus Menø fakultetà, jame imta ruoðti muzikos, ðokio, dailës ir Pantomimos teatras „A“, menininkø grupë „Þuvies akis“, VðÁ ðokio teatro specialistus, kurie po keturiø metø pasiëmæ aukðtosios teatras „PADI DAPI Fich“. Ðie teatrai ne tik mëgina kompensuoti mokyklos diplomus, buvo priversti iðeiti á neþinià, nes Klaipëdos uostamiesèio þiûrovams tai, ko jie dabar negali pamatyti ir patirti miestas buvo per maþas, kad galëtø ádarbinti visus norinèius. Klaipëdoje veikianèiuose valstybiniuose teatruose. Jie ðiandien jau Diplomuotiems jauniesiems teatro specialistams buvo trys iðeitys: yra tapæ aktyviais bei svarbiais Klaipëdos kultûros ambasadoriais 1) likti Klaipëdoje ir mëginti kurti savo ðokio, dailës studijas, meno Lietuvoje. Èia verta prisiminti vienà ið svarbesniø ðiø metø Klaipëdos mokyklëles ar teatrus, 2) bandyti laimës ieðkoti kituose miestuose, kultûros ávykiø – 2014 m. rugsëjo mënesá uostamiesèio „Apeirono“ 3) keisti profesijà. teatras tapo Varënoje vykusio Dalios Tamulevièiûtës vardo Dabar Klaipëdoje veikia du valstybiniai teatrai, kuriø vienas profesionaliø teatrø festivalio laureatu ir pelnë premijà uþ spektaklá (Klaipëdos dramos teatras), laikinai besiglaudþiantis Þvejø kultûros „Uroboras“ (reþ. Eglë Kazickaitë). rûmuose, jau nuo 2007 m. laukia pastato rekonstrukcijos pabaigos, Kultûros ambasadorius – þodþiø junginys, kuriuo galima taikliai o antrasis (Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras), atvirkðèiai, nuo apibûdinti ir jaunojo Klaipëdos teatro kûrëjà. Tai ne savo valia nuolat 2014 m. laukia savo pastato rekonstrukcijos pradþios. Deja, regis, ið vienos vietos á kità migruojantys, daþnai net savø patalpø jiems dar teks ilgokai palaukti. Nors Klaipëdos dramos teatro neturintys, kasdien kovoti uþ vietà po saule ir prieðintis nemenkai rekonstrukcijà buvo planuota uþbaigti 2015 m., vienas Dievas þino, kolegø konkurencijai priversti, bet jaunatviðko maksimalizmo, kada teatras atvers duris savo iðtikimiesiems þiûrovams. Kol ið Þvejø novatoriðkø idëjø nestokojantys ir todël gebantys kurti individualø rûmø neiðsikels Klaipëdos dramos teatras, jø dabar uþimamø patalpø ir autentiðkà savo teatrà jauni þmonës. negalës perimti Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas. Ir pagaliau, visa tai ne taip jau ir svarbu. Daug svarbiau, kad Tokia nepavydëtina Klaipëdos miesto valstybiniø teatrø situacija ðiandien Klaipëdos teatras net ir sudëtingomis sàlygomis geba iðlikti, skaudþiai kerta ne tik per valstybës kiðenæ, bet ir daro meðkos bûti gyvas bei aktualus, geba kurti, ieðkoti, eksperimentuoti. paslaugà uostamiesèio kultûriniam gyvenimui. Neturëdami Svarbiau, kad net toks, koks yra ðiandien, teatras reikalingas ádomus tinkamos erdvës, á kurià bûtø galima pasikviesti þiûrovà, ðiandien ir aktualus ne tik Klaipëdos, bet ir Lietuvos þiûrovui. Svarbu, kad du didþiausi Klaipëdos teatrai praranda iðtisà þiûrovø kartà. Á jaunieji Klaipëdos teatro kûrëjai iðkelta galva gali stoti ðalia tokiø avarinës bûklës Klaipëdos muzikiná teatrà, nebeatitinkantá minimaliø teatro profesonalø kaip J. Vaitkus, A. Gluskinas, A. Jankevièius, saugumo reikalavimø, tapo sunku prisikviesti jaunø ðokio, R. Kazlas. Svarbu, kad savo teatrà aktyviai bei savarankiðkai kuria dainavimo specialistø ið Vilniaus ir Kauno miestø, o ir Klaipëdos jaunoji Klaipëdoje iðugdytø teatro profesionalø karta – Loreta Vaskova, universiteto Menø fakultetà baigusiems jauniesiems teatro Rûta Bunikytë, Gintarë Radvilavièiûtë, Alius Veverskis, Donatas specialistams du Klaipëdos valstybiniai teatrai ðiandien gali Savickis. Svarbu, kad Klaipëdoje susikûrë vieðosios ástaigos – pasiûlyti tik minimalø mënesiná atlyginimà ir naujø spektakliø „Laisvasis teatras“, teatras „Apeiron“, menininkø grupë „Kolektyvinis statymà, finansuojant já „ið savo kiðenës“ arba, jeigu pasiseks, sodas“ ðokio teatras „PADI DAPI Fish“. Svarbu, kad toks, koks jis valstybës projektinëmis lëðomis. Tokia situacija varo á neviltá ne ðiandien yra, uostamiesèio teatras yra aktualus ir reikalingas ne tik tik jaunuosius specialistus, kantrybë, regis, trûko ir didiesiems Klaipëdai, bet ir visai Lietuvai, kad jis þinomas ir uþ jos ribø. TETRAI UOSTAMIESTYJE 45

2014 m. lapkrièio 9 d. Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras savo jaunuosius bièiulius ir jø tëvelius pakvietë á ilgai lauktos dviejø daliø operos vaikams ir ne tik vaikams „Makaronø opera“ premjerà. Jai libretà paraðë poetë, dramaturgë, aktorë Daiva Èepauskaitë, muzikà sukûrë kompozitorius Antanas Kuèinskas, scenovaizdá, kostiumus bei spektaklio apðvietimà – scenografas Artûras Ðimonis. Spektaklá reþisavo teatro direktorius, reþisierius Ramûnas Kaubrys. Prieð septynerius metus ðiø menininkø kvartetas pastatë didþiulio populiarumo sulaukusià, vaikø simpatijas bei Auksiná scenos kryþiø pelniusià operà „Bulvinë pasaka“. „Makaronø opera“ – „Bulvinës pasakos“ tæsinys, antroji vaikiðkø operø diptiko dalis. „Bulvinës pasakos“ pabaigoje á scenà atklydæs Spagetis (solistas Gintas Platûkis), Scena ið Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Makaronø opera“ „Makaronø operoje“ virtæs Ravioliu, alkanas, maisto scenoje ir tarp þiûrovø ieðkantis Peliø VIENÀ KARTÀ karalius (solistas Virginijus Pupðys); baltas scenovaizdis – tai tik keli elementai, ið „Bulvinës pasakos“ atkeliavæ á „Makaronø operà“. MAKARONØ ÐALYJE „Makaronø operoje“ skambanti kompozitoriaus Antano Kuèinsko sukurta muzika yra minimalistinë, pagal temà pritaikyta Vaikiðkos operos „Makaronø opera“ recenzija konkretiems personaþams. Vienà kartà Publikacijoje panaudotos nuotraukos ið Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro archyvo (Nukelta á 46 p.)

MILGINTA PALUBINSKAITË Scena ið Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Makaronø opera“

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 46 TETRAI UOSTAMIESTYJE

(Atkelta ið 45 p.)

iðgirdus muzikinæ temà, kità kartà jà lengva atpaþinti ir sutapatinti su konkreèiais Vermièelioniø, Spageèiø ar peliø personaþais. Kiek sudëtingesnës (atlikimo prasme) yra chorinës vietos, nes, skiriantis personaþø muzikiniam ritmui ir melodinëms linijoms, vieni jø yra uþslopinami, kiti iðryðkinami ir bendra dermë pradeda balansuoti ant harmonijos-disharmonijos ribos (viena pavojingiausiø vietø - II veiksmo finalas, kai pelës ant tiltelio dainuoja „Kavalierius su pana / virë koðæ su smala“. Jø, stovinèiø scenos priekyje, prie pat þiûrovø, dainavimas uþgoþia giliau scenoje stovinèius Spageèius ir Vermièelionius). Scenografo A. Ðimonio kurtame „Makaronø operos“ scenovaizdyje dominuoja balta ir juoda spalvos: balti Spageèiø ir Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Makaronø opera“ afiða juodai balti Vermièelioniø bei peliø kostiumai, baltai juodas prosceniumas su ant jo projektuojamomis aðtuoniomis juodomis spalvà atskirti ir kurti operos scenas: Vermièelioniø scenos pelëmis, kurias pertraukos metu keièia aðtuoni balti Spageèiai, violetinës, Spageèiø – melsvos, kautyniø – raudonos, mëlynos ir balta scenos erdvë – baltas horizontas, balta sienelë, baltas violetinës, peliø scenos melsvos bei oranþinës, vestuviø scena milþiniðkas zuikis, balti katilai. Toks spalvinis sprendimas ne tik baltai melsva. Baltame fone iðskiriamos ir pagrindiniø personaþø tampa simboline-spalvine operos pasaulio aðimi, dalijanèia ðá princesës Lazanijos (oranþinë) ir Vermièelionio Roberto (mëlyna) pasaulá á gërio (baltieji Spageèiai) ir blogio (juodieji Vermièelioniai, figûros. pelës) sferas, bet ir leidþia (pritaikius atitinkamà apðvietimà) pagal Dëmesá patraukia operos scenovaizdis – scenografijos

Klaipëda. Danutës Mukienës nuotrauka TETRAI UOSTAMIESTYJE 47

Ið kairës: „Makaronø operos kûrëjai, aktoriai po spektaklio; scena ið Valstybinio Klaipëdos muzikinio teatro spektaklio „Makaronø opera“ funkcionalumas. I veiksme esanèios didþiulës baltos ausinës, kurias tema, sutaikanti dvi prieðiðkas ðeimas, nutraukianti karà, apsauganti sudaro du didþiuliai balti katilai ir pripuèiamas pusmënulis miestà nuo peliø, operoje nustumiama á treèià planà, á pirmà vietà II veiksmo pradþioje transformuojasi á spageèiø lovas, o operos iðkeldama peliø maisto paieðkas bei Vermièelioniø ir Spageèiø finale virsta vestuviø puotos stalais. Balti pripuèiami „maisto Kairës-Deðinës konfliktà. O dël per didelio vaizdiniø priemoniø, detektoriai“, kuriais pelës ieðko maisto, vëliau tampa antrosios Pelës apðvietimo, vaizdo aplikacijø sumaþëjo þiûrovø dëmesys aktoriai. (solistas Stanislovas Rezgevièius) instrumentu, kai ði dainuoja „Makaronø opera“ – vaikams adaptuota, bet ir suaugusiesiems skirta, iðtraukà ið „Traviatos“. Balta pripuèiama ausiniø dalis II veiksme postmoderni-ðiuolaikinë opera, kurioje gausu klasikinës muzikos kûriniø virsta mënulio ragu, ant kurio sëdëdama princesë Lazanija padeda ar jø fragmentø. Èia pelë dainuoja iðtraukà ið operos „Traviata“, skamba Roberto nugalëti baimæ. Du didþiuliai, balti pripuèiami skrituliai transformuota E. Di Capua „O Sole Mio“ versija. Lietuviðki tekstai spektaklio metu tampa pistola, sumo imtyniø arena, skydais, vestuviø persipina su italiðkais – ir populiariosios kultûros. Rodomos pakyla-laiptais. Tokia scenografija þadina vaikø vaizduotæ, parodo, kaip videoaplikacijos. Spageèiø tëvai surengia Lazanijai jaunikiø talentø ávairiai galima panaudoti ir pritaikyti daiktus. Tiesa, regis, kai kurios konkursà. Spageèiø choras, balsuodamas uþ kandidatus, iðkelia scenografijos detalës operoje atliko tik dekoratyviná vaidmená, pavyzdþiui, linksmus arba liûdnus veidukus (nuoroda á Facebook – þinuèiø visos operos metu scenos vidury prakabëjæs didelis baltas zuikis. ðypsenëles, kaip ir stilizuoti Like,ai) þenklø. Ðie þenklai tampa þyminiu, Aktoriø kuriami vaidmenys, kaip ir operos visuma, balansavo kritikuojanèiu informaciniø technologijø uþterðtà, nereikalinga ant pavojingo kraðtutinumo ribos. Greta nedràsiai ir netvirtai kuriamø informacija perkrautà pasaulá, kuriame viskas tampa vienodai svarbu personaþø – ásimylëjusio bailaus Vermièelionio Roberto (solistas ir reikðminga. Aurimas Raulinavièius), aikðtingosios Spageèiø princesës Visai „Makaronø operos“ kûrybinei grupei norisi palinkëti Lazanijos (solistë Rasa Ulteravièiûtë), Spageèiø Karaliaus (solistas neáklimpti á ðiuolaikinës, postmodernios kultûros dirvonus, mokëti Rokas Spalinskas) ir Karalienës (solistë Beata Ignatavièiûtë) bei atskirti pelus nuo grûdø, o maþuosius þiûrovus ir jø tëvelius norisi Lazanijos Auklës (solistë Aurelija Dovydaitienë) charakteriø, pakviesti apsilankyti Klaipëdos valstybiniame muzikiniame teatre bendrame operos kontekste kontrastavo ir dràsia vaidyba iðsiskyrë ir savo akimis iðvysti bei savo ausimis iðgirsti, kas dedasi toje Vermièelioniø Boso (solistas Kæstutis Nevulis), Peliø Karaliaus makaronø ðalyje ir kaip ten visi gyvena. (solistas Virginijus Pupðys), antrosios pelës (solistas Stanislovas Rezgevièius), Raviolio (solistas Steponas Zonys), Tortelinio (solistas Ðarûnas Juðkevièius) bei Roberto Moèiutës (solistë Jadvyga Grikðienë) charakteriai. Atskiro pagyrimo vertas choreografas Aurelijus Liðkauskas, kurio sukurtas pirmosios pelës charakteris scenoje já (aktoriø) pavertë neatpaþástamu. Toká charakterá geba sukurti tik labai stiprus aktorius. Ásimena spektaklio ðviesus scenovaizdis, funkcionali scenografija, tiksli aktoriø vaidyba, minimalistinë muzika, maksimalus scenos ir salës erdvës iðnaudojimas, bendra spektaklio dinamika. Na o pasigendama aiðkesnio pagrindiniø dramaturginio pasakojimo linijø atskyrimo, grieþtesnës scenografiniø elementø atrankos. Þiûrint operà susidaro áspûdis, jog reþisieriui viskas vienodai svarbu: ir alkanos pelës, ir karas tarp Spageèiø bei Vermièelioniø, ir Kairës-Deðinës konfliktas, ir Roberto bei Lazanijos meilë bei Lazanijos pagrobimas. Dël nepakankamai tikslaus ávykiø iðlaipsniavimo, pagrindine turëjusi tapti Roberto ir Lazanijos meilës Klaipëda. Liepø gatvë. Danutës Mukienës nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 48 DRAMOS TEATRAI

ÐIAULIØ DRAMOS TEATRASTEATRAS

PARENGË JURGIS ÞELVYS

Ðiauliø dramos teatro interneto svetainës http://sdt.lt/ titulinio puslapio fragmentas

Tiek Ðiauliø miestas, tiek ir rajonas yra Þemaitijos etnografi- vo ir rengdavo vietos gyventojams spektaklius. 1940 m. teatrui bu- niame regione. Taèiau daugelis tenykðèiø gyventojø, suþinojæ apie vo paskirtas atskiras pastatas. 1941 m. teatrui suteiktas Ðiauliø tai, labai nustemba, nes jie save tikrø tikriausiais aukðtaièiais ar miesto teatro statusas ir vardas. 1944 m. teatras pavadintas Ðiauliø þiemgaliø palikuonimis laiko. dramos teatru (toká pavadinimà jis iðlaikë iki ðiol). Ðiauliø miesto teritorijoje nuo seno gyveno þemaièiø ir þiemga- Ðiauliø dramos teatras turi valstybinio repertuarinio teatro statu- liø gentys. Pagal tenykðtæ kalbà ilgà laikà ðiauliðkiai (ðiaulënið- sà. Jame veikia Didþioji ir Maþoji salës. Nuo teatro ákûrimo pra- kiai) buvo priskiriami ðiaurës vakarø aukðtaièiams. Migruojant dþios pastatyta apie 460 spektakliø suaugusiesiems ir vaikams. gyventojams, mieste susiformavo tarpinë tarp aukðtaièiø ir þemai- Nuolatinæ trupæ sudaro 30 aktoriø. Per vienà kûrybiná sezonà teatre èiø – vakarø aukðtaièiø ðiauliðkiø – tarmë. Áprasta sakyti, kad parodoma po 4–6 premjeras. Teatro repertuare kasmet yra apie Ðiauliø mieste þemaièiø riba per senàjá turgø eina... Taigi tie þemai- 30 spektakliø. Èia statomi tiek Lietuvos, tiek ir kitø pasaulio ðaliø èiai, bëgant metams, yra toliau uþ to turgaus paþengæ. Daug kuo, menininkø kûriniai. Ðio teatro þiûrovai paskutiniaisiais metais turi matyt, prie to prisidëjo ir Ðiauliuose jau kelis deðimtmeèius vei- galimybæ pamatyti: Þ. B. Moljero spektaklá „Ðykðtuolis“ (reþ. R. Te- kiantis universitetas, kultûros ástaigos, sutraukianèius ðviestis ir resas); K. Borutos „Baltaragio malûnas“; E. Rostando „Sirano de ðviesti siekianèius jaunus þmones. Kaip ten bebûtø, pavadinti Ðiau- Berþerakas“ (abiejø reþ. A. Pociûnas); H. Ibseno „Nora“ (reþ. S. Raè- liø dramos teatrà þemaièiø kraðto teatru ðiandien negalime. Di- kys); K. Goldoni „Vieðbuèio ðeimininkë“; E. Remarko „Trys drau- dþioji dalis dabar èia dirbanèiø aktoriø ir reþisieriø yra á Ðiaulius gai“ (abiejø reþ. R. Steponavièiûtë); F. Kafkos „Kova“ (reþ. P. Ignata- atvykæ ið kitø Lietuvos vietø (ne Þemaitijos). Tikrø Ðiauliø kraðto vièius); J. Ðvarco „Ðeðëlis“ (reþ. N. Ogaj-Ramer); T. Viljamso „Igu- þmoniø teatre nedidelis bûrys, o ið kitø Þemaitijos etnografinio re- anos naktis“; M. Lado „Labai paprasta istorija“ (abiejø reþ. G. Pade- giono atvykusius aktorius ir kitus kûrëjus èia ant vienos rankos gimas); I. Vyrypajevo „Valentinø diena“ (reþ. L. Vaskova); B. Sabato pirðtø gali suskaièiuoti. Apie juos – vëliau, o dabar iðsamiau susi- „Berniûkðèiø ruduo“ (reþ. K. Smoriginas); Jono Basanavièiaus su- paþinkime su ðio teatro istorija. rinktø pasakø motyvais „Daktaras ir Mangaryta“ (reþ. V. V. Land- sbergis); J. Fose „Vienà vasaros dienà“ (reþ. A. Vidþiûnas); V. Ver- TEATRO KELIAS ðulio „Uþ durø“ (reþ. I. Jarkova); N. Leskovo „Ledi Makbet ir Mcens- ko apskrities“; A. Tarno „Dibukas“ (abiejø reþ. R. Banionis); Y. Re- Iðsami Ðiauliø dramos teatro istorija yra pateikta ðio teatro inter- zos „Skerdyniø dievas“ ir M. Panjolio „Duonkepio þmona“ (abiejø neto svetainëje http://sdt.lt/. Jos kûrëjai paþymi, kad ta istorija buvo reþ. A. Lebeliûnas); J. Tumo-Vaiþganto „Nebylys“ (reþ. J. Vaitkus); su „pakilimais, kritimais ir ramia kûrybiniø ieðkojimø tëkme.“ A. Repo „Inertiðkos dujos“ (reþ. T. Jaðinskas); V. Zabalujevo ir A. Zen- zinovo „Graþuolës“ (reþ. A. Dilytë); T. Viljamso „Geismø tramva- SVARBIAUSIOS TEATRO ISTORIJOS DATOS IR ÁVYKIAI jus“ (reþ. A. Latënas) ir nemaþai kitø dramos kûriniø. 1931 m. rugpjûèio 1 d. ákurtas Ðiauliø teatras (Valstybës teatro Penktadalá viso teatro repertuaro sudaro spektakliai vaikams. Ðiauliø skyrius). Pirmasis teatro direktorius buvo kultûros veikë- 2014 m. buvo galima pamatyti: Kosto Kubilinsko ir Petro Cvirkos jas, reþisierius, aktorius Juozas Staniulis. Ðias pareigas jis ëjo kûriniø motyvais pastatytà spektaklá „Bebenèiukas ir laumë“ (reþ. 1931–1942 metais. 1931 m. rugsëjo 23 d. Ðiauliø dramos teatre I. Norkutë); Gendruèio Morkûno „Blusyno pasakojimai“ (reþ. A. Glus- buvo parodyta pirmoji teatro premjera – Karlo Goccio „Princesë kinas), „Mikë“ (reþ. A. Pociûnas), pastatytà pagal Aleno Aleksan- Turandot“ (reþ. Borisas Dauguvietis). Ði data laikoma oficialiu Ðiau- dro Milne knygà „Pûkuotuko pasaulis“; Sergëjaus Kozlovo „Eþiu- liø dramos teatro gimtadieniu. kas rûke“ (reþ. P. Ignatavièius) ir „Sausio þibuoklës“, pastatytà pa- 1934 m. rugsëjo 15 d. teatras buvo pavadintas Ðiaurës Lietuvos gal S. Marðako pasakà (reþ. N. Mironèikaitë); Liudvigo Volkerio teatru, 1935 m. liepos mënesá jis iðkeltas á Klaipëdà, o 1939 m. ið „Bela, Bosas ir Bulis“; Vytauto Raèicko „Berniukai ðoka breikà“ Klaipëdos buvusi Ðiauliø teatro trupë sugráþo dirbti á Ðiaulius. Ryð- (abiejø reþ. A. Gluskinas). kø pëdsakà Ðiauliø dramos teatro istorijoje paliko garsusis trauki- Ðiame teatre vaidmenis yra kûræ aktoriai E. Bindokaitë, V. Be- nio vagonas Nr. 61. Juo á Ðiaurës ir Vakarø Lietuvos gyvenvietes nokraitis, L. Dapðys, O. Dautartaitë A. Dobkevièius, G. Jackevièiû- nuvykæ teatro aktoriai ásikurdavo vagone, jame kurá laikà gyvenda- DRAMOS TEATRAI 49

të, N. Jasinskas, S. Jukna, F. Laurinaitytë, S. Paska, S. Pilka, P. Piau- lokas, P. Pinkauskaitë, J. Rudzinskas A. Simokaitytë, K. Tumkevi- èius, L. Zmirskas ir kt. Paskutiniaisiais metais aktoriø trupës vedëju dirba Vladas Bara- nauskas, teatro literatûrinës dalies vedëja – Asta Ðiukðterienë. Reþi- sieriai kûrybingai dirba su naujàja aktoriø karta – V. Baranausku, N. Bë- èiûte, J. Bindoku, L. Bocyte, J. Budriûnaite, R. Dovydaièiu, R. Dudniku, A. Gendvilu S. Jakubausku, V. Jakðtaite, D. Janèiausku, I. Jarkova, M. Jurevièiumi, R. Krilavièiûte, A. Kiðkyte,V. Krivickaite, I. Liutikaite, T. Maliukevièiûte, A. Matuèiu, N. Mironèikaite, I. Norkute, V. Paleckaite, E. S. Pauliukoniu, D. Petraityte, A. Pintuliu, S. Povilaityte, E. Staniðaus- kaite, M. Ðaltyte, A. Venckumi, J. Þibûda, A. Þviniu. Teatro scenoje vaidina ir kviestiniai aktoriai – S. Bareikis, V. Kaniuðonis, D. Prtraityte, D. Kielaitë. Spektaklius ðiame teatre yra statæ reþisieriai R. Atkoèiû- nas, A. Giniotis, M. Karklelis, A. Ragauskaitë, S J. Stanulis, P. Stoièe- vas, J. Ðeinas, K. Tumkevièius, J. Vaitkus, S. Varnas ir kt. Ið þemaièiø aktoriø Ðiauliø dramos teatre vaidina VIRGINIJA JAKÐTAITË ir ANTANAS VENSKUS. VIRGINIJA JAKÐTAITË V. Jakðtaitë gimë 1954 m. Kelmës rajono Uþvenèio miestelyje. Ðiauliø dramos teatre dirba nuo 1976 metø. 1982 m. baigë Mask- vos Lunaèarskio valstybiná teatro meno institutà. V. Jakðtaitei yra áteikta G. Radavièiaus ámonës „Gintra“ premija uþ Kazio motinos vaidmená spektaklyje „Nebylys“, pastatytà pagal to paties pavadinimo J. Tumo-Vaiþganto kûriná (reþ. J. Vaitkus).

VIRGINIJOS JAKÐTAITËS SUKURTI VAIDMENYS: 2013 m. – Kazio motina – „Nebylys“, pastatytas pagal J. Tumo- Ðiauliø dramos teatro spektaklio „14 stygø“ premjeros afiða Vaiþganto to paties pavadinimo kûriná, reþ. J. Vaitkus. 2011 m. – Poilsiautoja – Jevgenijus Ðvarcas „Ðeðëlis“, reþ. 1994 m.: Megë – Semas Ðepardas „Gaisras ant sniego“, reþ. Nataða Ogaj-Ramer. Algimantas Pociûnas; Hodelë – Ðolom-Aleichem „Tevjë pieninin- 2010 m.: Laina – Bertolt Brecht „Ponas Puntila ir jo tarnas Ma- kas“, reþ. Regina Steponavièiûtë. tis“, reþ. Algimantas Pociûnas; Kleri Belèer – Robert Harling „Plie- 1993 m.: Dvarininkë, Uþkeiktas akmuo – Bela Junger „Baltoji ninës magnolijos“, reþ. Regina Steponavièiûtë. roþë“, Nijolë Mironèikaitë; Luiza – Roberas Toma „Aðtuonios my- 2009 m. – Pagyvenusios moters draugë – Jon Fosse „Vienà linèios moterys“, reþ. Nijolë Mironèikaitë. vasaros dienà“, reþ. Albertas Vidþiûnas. 1992 m.: Raudonauskienë Kazimiera – Sofija Èiurlionienë-Ky- 2008 m. – Sesuo Marta – Edmond Rostand „Sirano de Berþera- mantaitë „Pinigëliai“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Katrikë – H. Zu- kas“, reþ. Algimantas Pociûnas. dermanas „Jonas ir Erdmë“, reþ. Regina Steponavièiûtë. 2002 m. – Davatka – Kazys Boruta „Baltaragio malûnas“, reþ. 1989 m. – Blinkevièienë – Juozas Erlickas „Blinkuva“, reþ. Aud- Algimantas Pociûnas. ronë Bagatyrytë; Moteris – Antanas Ðkëma „Vienà vakarà“, reþ. 2001 m. – Palivcova – smuklës ðeimininkë – „Juozapas Ðvei- Gytis Padegimas. kas“ Jaroslavo Haðeko romano motyvais, reþ. Sigitas Raèkys. 1988 m.: Liucija – Antanas Ðkëma „Þvakidë“, reþ. Gytis Padegi- 2000 m. – Genelono þmona – Jozeph Bedier „Tristanas ir Izol- mas; Eglës sesuo – Vidmantë Jasukaitytë „Þilvinas“, reþ. Gytis da“, reþ. Ugis Brikmanis. Padegimas; Kaimynë – Reinas Saluris „Paskutinës dvi valandos“, 1999 m.: Alþbutë – Balys Sruoga „Dobilëlis penkialapis“, reþ. reþ. Prytas Pedajasas. Algimantas Pociûnas; Mama-ragana – „Skudurinë Onutë“ pasakø 1987 m. – Katë, Þydras vaikas – Morisas Meterlinkas „Þydroji apie Skudurinæ Onutæ motyvais, reþ. Regina Steponavièiûtë. paukðtë“, reþ. Regina Steponavièiûtë. 1998 m.: Gailestingoji seselë – Sigitas Geda „Inteligentiðkas 1986 m.: Ispanë, Antis, Viðta – H. K. Andersenas „Bjaurusis beprotnamis“, reþ. Algimantas Pociûnas; Drovutis – „Snieguolë ir anèiukas“, reþ. Audronë Bagatyrytë; Marianos tarnaitë – Alfredas septyni nykðtukai“ pagal broliø Grimø pasakà, reþ. Regina Stepo- de Miuse „Marianos uþgaidos“, reþ. Gytis Padegimas; Avdotja – navièiûtë. Maksimas Gorkis „Saulës vaikai“, reþ. Saulius Varnas; Drina – 1997 m. – Nina Smielskaja – A. Ostrovskis „Talentai ir gerbë- Nikolajë Jasinenku „Rûkomasis“, reþ. Ugis Brikmanis; Aleksandra jai“, reþ. Jonas Daraðkevièius. 1996 m.: Princesë Ana – Levas Bulotienë – Vidmantë Jasukaitytë „Þemaitë“, reþ. Gytis Padegi- Ustinovas „Miestas be meilës“, reþ. Nijolë Mironèikaitë; Laimutës mas. mamytë – Saulius Ðaltenis, Grigorijus Kanovièius „Katë uþ durø“, 1985 m.: Lena – Michailas Roðèinas „Eðelonas“, reþ. Juozas reþ. Algimantas Pociûnas. Javaitis; Dvynë – Ingmaras Bergmanas „Þemuogiø pievelë“, reþ. 1995 m. – Darata Vidmantaitë – Juozas Tumas-Vaiþgantas „Pra- Saulius Varnas. giedruliai“, reþ. Regina Steponavièiûtë. (Nukelta á 50 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 50 DRAMOS TEATRAI

gu“ reþ. Kazys Tumkevièius. 1976 m.: Skaitovë – Muzikinis-poetinis spektaklis „Vittoria“, reþ. Pranas Piaulokas; Mari – Mikloðas Diarfaðas „Tu burtininkë, Karo- la!“, reþ. Rimantas Vaitkevièius; Silvija – Haris Gulbis „Vyturëliai“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Snieguolë – Violeta Palèinskaitë „Sep- tynios snieguolës ir nykðtukas 77“ reþ. Aurelija Ragauskaitë; III madridietë – Federikas Garsija Lorka „Netekëjusi donja Rosita, arba gëliø kalba“, reþ. Gytis Padegimas; Dama – V. Viðnevskis „Ið chaoso“, reþ. Aurelija Ragauskaitë. 1975 m.: Karola – Mikloðas Diarfaðas „Tu burtininkë, Karola!“, reþ. Rimantas Vaitkevièius; Brolis – Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë „Dvylika broliø, juodvarniais laksèiusiø“, reþ. Regina Steponavi- èiûtë; Kalinë – Balys Sruoga „Pajûrio kurortas“, reþ. Aurelija Ra- gauskaitë . ANTANAS VENSKUS Aktorius, reþisierius ir Ðiauliø dramos teatro vadovas Antanas Venskus – Raseiniø kraðto þmogus. Gimë jis 1955 m. Galkaièiuose. 1973–1977 m. studijavo Lietuvos valstybinëje konservatorijoje. Ðiau- liø dramos teatre pradëjo dirbti 1977 metais. 1996 m. buvo paskirtas Ðiauliø dramos teatro vadovu. Ðio teatro direktoriaus pareigas eina nuo 1998 metø. 1987, 1989, 1994 m. A. Venskui buvo paskirtos Au- gustino Griciaus premijos uþ geriausius sezono vaidmenis. 1997 m. jam áteiktos Lietuvos kultûros fondo, Ðiauliø kraðto valdybos P. Pin- kauskaitës premijos uþ nuopelnus teatro menui. 2003 m. A. Venskui paskirta Ðiauliø miesto savivaldybës teatrinë premija uþ sukurtà geriausià vyro vaidmená. 2005 m. Rokiðkio teatrø festivalyje „Vaidi- name þemdirbiams“ jam paskirta premija uþ sukurtà geriausià vyro vaidmená (Ezopo vaidmuo H. Fiheiredo „Ezopas arba lapë ir vynuo- gës“, reþ. R.Steponavièiûtë). 2005 m. A. Venskus apdovanotas Ðiau- Ðiauliø dramos teatro spektaklio „Berniukai ðoka breikà“, pastatytà pagal liø apskrities virðininko garbës þenklu „Uþ nuopelnus Ðiauliø apskri- Vytauto Raèicko knygà, afiða èiai“. 2005 m. jam áteiktas Lietuvos Respublikos Seimo medalis. 2008 m. A. Venskui paskirta banko „Hansabankas“ premija uþ su- (Atkelta ið 49 p.) kurtà geriausià sezono antraplaná aktoriaus vaidmená. 1984 m.: Podukra – Aldona Liobytë „Meðkos trobelë“, reþ. Juo- zas Javaitis; Mergina – Graþina Mareckaitë „Eglës namai“, reþ. ANTANO VENSKAUS SUKURTI VAIDMENYS Saulius Varnas. 2014 m. – Rabi Elchanas – Aleksejus Tarnovickis (Aleks Tarn) 1983 m.: Zoja Beriozkina – Vladimiras Majakovskis „Blakë“, „Dibukas“, reþ. Raimundas Banionis. reþ. Saulius Varnas; Loka – Genadijus Solovskis „Skiriama prince- 2009 m. – Henris Fineganas – Bernard Sabath „Berniûkðèiø sei“, reþ. Juozas Javaitis. ruduo“, reþ. Kostas Smoriginas. 1982 m.: Alisë – Dainis Grynvaldas „Bandymas susikaupti“, 2007 m. – Krogstadas – Henrik Ibsen „Nora?, reþ. Sigitas Raèkys. reþ. Juozas Javaitis; Marija Chosefa – F. Garsija Lorka „Bernardos 2006 m. – Trupës direktorius – Carlo Gozzi „Princesë Turandot“, Albos namai“, reþ. Ugis Brikmanis. reþ. Aidas Giniotis. 1981 m. – Freken Snork – Tuvë Janson „Kas bijo kometø“, reþ. 2005 m. – Frenkas – Vilis Raselas „Ritos mokslai“, reþ. Peteris Saulius Varnas. Stoièevas. 1980 m. – Ariadna – Viktoras Rozovas „Kurtinio lizdas“, reþ. 2004 m. – Leonas de Sen Pe – Þanas Anujus „Generolai su Regina Steponavièiûtë. sijonais“ (Kelnës), reþ. Nijolë Mironèikaitë. 1979 m.: Katrikë – H. Zudermanas „Jonas ir Erdmë“, reþ. Regina 2003 m. – Kunigëlis, Dimijono mama, Velnias ir merga, Ragana, Steponavièiûtë; Ilzë – R. Blaumanis „Sûnus palaidûnas“, reþ. Aure- Pirmas ponas, Antras angelas – V. V. Landsbergio „Daktaras ir lija Ragauskaitë. Mangaryta“, reþ. Vytautas V. Landsbergis. 1978 m.: Skaitovë – „Lyriniai horoskopai 79“, reþ. Saulius Var- 2002 m. Ezopas – Hiljermë Fiheiredas „Lapë ir vynuogës“, reþ. nas; Ðokëja – P. Panèevas „Auksingos smiltys“, reþ. Saulius Var- Regina Steponavièiûtë; Verðininas – A. Èechovas „Trys seserys“, nas; Roza – T. Viljamsas „Iðtatuiruota roþë“, reþ. Regina Steponavi- reþ. Sigitas Raèkys. èiûtë; Sonia – M. Gorkis „Vasarotojai“, reþ. Aurelija Ragauskaitë. 2001 m. – Griunðteinas – „Juozapas Ðveikas“ Jaroslavo Haðe- 1977 m.: Skaitovë – „Lyriniai horoskopai“, reþ. Aurelija Ra- ko romano motyvais, reþ. Sigitas Raèkys. gauskaitë; Viola – M. Friðas „Santa Krusas“, reþ. Saulius Varnas; 2000 m. – Markas, Kornvalio karalius – Jozeph Bedier „Trista- Ðokëja – Petras Vaièiûnas „Prisikëlimas“, reþ. Aurelija Ragauskai- nas ir Izolda“, reþ. Ugis Brikmanis. të; Liuba – A. Sokolova „Fariatjevo fantazijos“, reþ. Regina Stepo- 1998 m.: Ru – Rëjus Louleris „Septynioliktos lëlës vasara“, reþ. navièiûtë; Lena – M. Smirnova ir M. Kraindel „Keturi po vienu sto- Regina Steponavièiûtë; Monospektaklis – Peter Turrini „Pagaliau DRAMOS TEATRAI 51

viskas“, reþ. Peteris Stoièevas; Kareivis juoda uniforma – Max Frisch „Andorra“, reþ. Peteris Stoièevas. 1997 m.: Vikontas de Ðatene – Eþenas Marenas Labiðas „Pasi- buèiuokime, Folvili“, reþ. Regina Steponavièiûtë; P. V. – Markus Michel „Varnø ðokis“, reþ. Peteris Stoièevas. 1996 m.: Justinas Arlickas – Saulius Ðaltenis, Grigorijus Kano- vièius „Katë uþ durø“, reþ. Algimantas Pociûnas; Vladimiras – Syl- viane Dupuis „Antrasis iðvarymas“, reþ. Peteris Stoièevas. 1995 m.: Jis – Aleksandras Detkovas „Amþinas sugráþimas“, reþ. Rolandas Atkoèiûnas; Þakas – Moliere „Ðykðtuolis“, reþ. Ri- mantas Teresas. 1994 m.: Senjoras Tepanas – Fernandas Arabalis „Piknikas“, reþ. Valdas Pranulis; Beiloras – Semas Ðepardas „Gaisras ant sniego“, reþ. Algimantas Pociûnas. 1993 m.: Arpadas – Bela Junger „Baltoji roþë“, Nijolë Mironèi- kaitë; Lenis – Dþonas Ernestas Steinbekas „Pelës ir þmonës“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Ronaldas – Alanas Eikbornas „Vienaskai- tos absurdo asmuo“, reþ. Brid O`Gallachoir. 1992 m.: Statinis Povilas – Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë „Pi- nigëliai“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Antonijus – Pavelas Veþino- vas „Barjeras“, reþ. Ugis Brikmanis; Seniûnas – H. Zudermanas „Jonas ir Erdmë“, reþ. Regina Steponavièiûtë. 1991 m.: Rapolas Geiðë – Juozas Tumas-Vaiþgantas „Dëdës ir dëdienës“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Seraja – Oskaras Milaðius „Mefibosetas“, reþ. Gytis Padegimas. 1990 m. – Karalius Beranþe Pirmasis – Eþenas Jonesko „Kara- lius mirðta“, reþ. Gytis Padegimas. 1989 m. – Danielius Girinis – Jonas Avyþius „Degimai“, reþ. Regina Steponavièiûtë. 1988 m.: Þilvinas – Vidmantë Jasukaitytë „Þilvinas“, reþ. Gytis Padegimas; Helmeris – Henrikas Ibsenas „Nora“, reþ. Ugis Brikma- Ðiauliø dramos teatro spektaklio „Berniûkðèiø ruduo“ afiða nis; Valkata – Roberas Toma „Spàstai“, reþ. Regina Steponavièiûtë. 1987 m.: Meistras – Michailas Bulgakovas „Meistras ir Marga- 1980 m.: Tamburmaþoras – Georgas Biuchneris „Voicekas“, reþ. rita“, reþ. Saulius Varnas; Vyras – Stefanas Canevas „Gyvenimas – Saulius Varnas; Grigorijus – Edvardas Radzinskis „Luninas, arba dvi moterys“, reþ. Antanas Venckus. Þako mirtis“, reþ. Saulius Varnas. 1986 m.: Klaudijas – Alfredas de Miuse „Marianos uþgaidos“, 1979 m.: Seniûnas – H. Zudermanas „Jonas ir Erdmë“, reþ. Re- reþ. Gytis Padegimas; Borisas Èepurnojus – Maksimas Gorkis „Sau- gina Steponavièiûtë; Fotografas – Petras Vaièiûnas „Prisikëlimas“, lës vaikai“, reþ. Saulius Varnas; Rekrutas, Lenkø sukilëlis – Vid- reþ. Aurelija Ragauskaitë; Ebinas – J. O`Nilas „Meilë po guobo- mantë Jasukaitytë „Þemaitë“, reþ. Gytis Padegimas. mis“, reþ. Regina Steponavièiûtë; Varavinas – A. Suchovo-Kobyli- 1985 m.: Dþonas Vordingas – Oskaras Vaildas „Kaip svarbu bûti nas „Tarelkino mirtis“, reþ. Saulius Varnas. rimtam“, reþ. Rimantas Vaitkevièius; Edvardas Kuna – Albertas 1978 m.: Skaitovas – „Lyriniai horoskopai 79“, reþ. Saulius Var- Laurinèiukas „Paradas San Franciske“, reþ. Saulius Varnas; Anto- nas; Ðokëjas – P. Panèevas „Auksingos smiltys“, reþ. Saulius Var- nijus – Julijus Edlis „Ðeðëliø þaismas“, reþ. Faustina Laurinaitytë, nas; Alvaras – T. Viljamsas „Iðtatuiruota roþë“, reþ. Regina Stepo- Pranas Piaulokas, Antanas Venckus; Evaldas – Ingmaras Bergma- navièiûtë; Vlasas – M. Gorkis „Vasarotojai“, reþ. Aurelija Ragaus- nas „Þemuogiø pievelë“, reþ. Saulius Varnas. kaitë; Nereikalingasis, Lokys, Vienuolyno sargybinis – Vasilijus 1984 m.: Grafas Almaviva – Pjeras de Bomarðë, Lorencas da Ðukðinas „Iki treèiøjø gaidþiø“, reþ. Irena Vaiðytë; Vyresnysis tar- Pontë, Volfgangas Amadëjus Mocartas „Figaro vedybos“, reþ. Ri- dytojas – A. Radionovas „Kvota“, reþ. Saulius Varnas. mantas Vaitkevièius; Þilvinas – Graþina Mareckaitë „Eglës namai“, 1977 m.: Skaitovas – „Lyriniai horoskopai“, reþ. Aurelija Ra- reþ. Saulius Varnas; Don Þuanas – Moljeras „Don Þuanas“, reþ. gauskaitë; Vytas – Rièardas Gavelis „Sûkuriai“, reþ. Regina Stepo- Juozas Javaitis. navièiûtë; Medkirtys, Gaidys – „Vaikø dienos“, reþ. Julius Dautar- 1983 m.: Ministras – Genadijus Solovskis „Skiriama prince- tas; Kareivis ieðkàs namø – Viljamas Sarojanas „Þmogiðkoji ko- sei“, reþ. Juozas Javaitis; Maþylis – Dumitrus R. Popeskus „Fajan- medija“, reþ. Irena Vaiðytë; Pedras – M. Friðas „Santa Krusas“, reþ. sinis nykðtukas ið vasaros sodo“, reþ. Saulius Varnas. Saulius Varnas; Krûðnos choras – Vincas Mykolaitis-Putinas „Val- 1982 m.: Abelis – Dþordþas Baironas „Kainas“, reþ. Saulius Var- dovas“, reþ. Aurelija Ragauskaitë. nas; Zigmundas – Dainis Grynvaldas „Bandymas susikaupti“, reþ. Juozas Javaitis; Pirklys, Kumelys, Irazas – Marijo Kaðtrimas „Sau- ANTANO VENSKAUS REÞISUOTI SPEKTAKLIAI : gokis arklio geltona skarele“; Herbertas – Paulis Putninis „Saldi 1987 m. – Stefanas Canevas „Gyvenimas – dvi moterys“. iðtikimybës naðta“, reþ. A. Lininis; Robinsonas – Nikolas E. Baeris 1985 m. – Julijus Edlis „Ðeðëliø þaismas“. „Incidientas“, reþ. Saulius Varnas. 1981 m.: Keleris – V. Krëvë „Skirgaila“, reþ. Saulius Varnas; Tekstà pagal informacijà, paskelbtà interneto svetainëje „Ðiauliø Skurdulis – V. Krëvë „Skirgaila“, reþ. Saulius Varnas. dramos teatras“ http://sdt.lt/ parengë Gintautas Èiþiûnas

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 52 ÞEMAIÈIAI TEATRE

Dramaturgas, aktorius, þodþio meistras PETRAS GINTALAS

RAMUNË LENKIMAITË

Taip jau áprasta, kad daþniausiai tuos, kurie mums brangiausi, kuriems esame labiausiai dëkingi uþ jø darbus, meilæ ir kurie daugiausiai prisidëjo stiprinant mûsø ðeimos, giminës, tëvynës pamatus, graþiai pagerbiame, atminimà áamþiname jø svarbiausiø gyvenimo sukakèiø, jubiliejø proga. Taip atsitiko ir su iðkiliu XX a. þe- maièiø kraðto aktoriumi, reþisieriumi, teatrø organizatoriumi, raðy- toju ir þurnalistu Petru Gintalu – 2008 m., kai minëjome P. Gintalo 100 metø gimimo sukaktá, spaudai buvo parengta ir iðleista knyga „Petras Gintalas: Gyvenimas ir kûryba“ (spaudai parengë ir iðleido Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, sudarë ir redagavo Danutë Mukienë). Tuo, kad knyga pasirodytø, iniciatyvà parodë jo sûnënas dailininkas, bendravardis ir bendrapavardis dailininkas Petras Gin- talas, gyvenantis ir kuriantis Telðiuose. Knygos „Petras Gintalas. Gyvenimas ir kûryba“ (Vilnius: Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, 2006) virðelis. Dailininkë Deimantë Bûtume neteisûs, jei apie Petrà Gintalà kalbëtume tik kaip apie Rybakovienë teatro þmogø. Pirmiausia jis buvo þodþio meistras – þurnalistas, poetas, prozininkas. Labiausiai iðgarsëjo kaip aktorius, reþisierius, Juze redagavome ir ðios organizacijos leidþiamà savaitraðtá „Dar- dramaturgas, tarpukario ir pokario metais veikusiø kultûros, ðvieti- bininkø balsas.“ Nors Darbininkø ir amatininkø susivienijimas, kaip mo ástaigø, darbininkø profesiniø sàjungø organizatorius, vadovas. stambiausia lietuviðka gimnazija Klaipëdos kraðte, subûrusi savo Savo biografijoje jis raðo: eilëse daugiau negu 10 000 lietuviø darbininkø, kovos prieð vokie- „Gintalas Petras, Kosto, gimiau 1908 m. sausio 30 d. Rubeþaièiø èius sumetimais buvo remiama tuometinës Lietuvos vyriausybës, kaime, Telðiø valsèiaus ir apskrities valstieèiø ðeimoje. 1927 m. taèiau joje, ypaè miesto skyriuose, buvo stiprios paþangiøjø darbi- baigiau Telðiø gimnazijà ir tais paèiais metais ástojau á Kauno vals- ninkø grupës. Nepaisant vyriausybiniø ástaigø (gubernatûros ir kt.) tybiná universitetà – Humanitariniø mokslø fakultetà, kur studijavau draudimo, susivienijimas organizuodavo streikus tiek vokiðkose, literatûrà ir filologijà. Studijuodamas kartu lankiau Dramos studijà tiek lietuviðkose ámonëse – lentpjûvëse, tekstilës fabrikuose, pre- prie Kauno valstybës teatro. Iðklausæs kursà Universitete, kurá lai- kybos uoste ir kt. Visa tai atsispindëjo ir mûsø redaguojamame kà mokytojavau Raseiniø þydø gimnazijoje, dëstydamas lietuviø laikraðtyje. [...] Platinti laikraðtá „Didþiojoje Lietuvoje“ nebuvo lei- kalbà ir literatûrà. Universitetas taip ir liko galutinai neuþbaigtas, dþiama. Jis ëjo iki 1939 m. kovo 22 d. – kol hitlerininkai uþgrobë nes 1932 m. buvau paðauktas atlikti karinës prievolës. Mokytis Klaipëdos kraðtà. Tada buvau priverstas ið uostamiesèio pasitraukti. Kaune buvo nelengva, nes nei stipendijos gaudavau, nei paramos Persikëliau vël á Kaunà, kuris neseniai buvo gràþintas Lietuvai. ið namø, todël verstis daugiausiai tekdavo ið menkuèiø honorarø uþ Taèiau èia susirasti nuolatiná darbà nebuvo galima ir vël teko vers- raðinius (feljetonus, eilëraðèius) spaudai bei nepastovaus ir men- tis lietuviø kalbos pamokomis vietos gyventojams. 1940 m., po ko atlyginimo uþ dalyvavimà Kauno „Þvaigþdikio“ teatro spektak- tarybø valdþios paskelbimo, buvau paskirtas Telðiø kultûros þidinio liuose. Kiek lengviau atsikvëpiau 1934 m., persikëlæs gyventi á Klai- vadovu. Eidamas ðias pareigas mokytojavau dar ir 2-ojoje viduri- pëdà, kur ið pradþiø suorganizavau lietuviø kalbos kursus vokiðkai nëje mokykloje. Telðiuose pradëjau organizuoti Þemaièiø teatrà, kalbantiems vietos gyventojams, o paskui buvau pakviestas dirbti ávairius kursus bei kitas kultûros-ðvietimo ástaigas. Uþ ðià veiklà Klaipëdos kraðto darbininkø ir amatininkø susivienijime (profsà- buvau persekiojamas vokieèiø okupacijos metais. Teko sëdëti ka- jungios organizacijoje) reikalø vedëju. Èia kartu su raðytoju Butkø lëjime. Iðëjæs ið jo, dirbau spaustuvëje, organizavau saviveiklinius ÞEMAIÈIAI TEATRE 53

spektaklius, gyvenau pas gimines kaime. Po karo ásijungiau á kultûros-ðvietimo ástaigø darbà: atgaivinome Þemaièiø teatrà (vël kartu su Butkø Juze), dirbau atsakinguoju sekretoriumi Telðiø rajono laikraðtyje „Tarybø Þemaitija.“ 1946 m. gráþau á iðvaduotàjà Klaipëdà, kur suorganizavau Muzi- kiná dramos teatrà, Kultûros namus, visà laikà dirbau miesto laik- raðtyje „Raudonasis ðvyturys“. 1951 m. dël ðeimyniniø aplinkybiø persikëliau gyventi á Vilniø, dirbau kultûros ástaigose, buvau Liau- dies ûkio tarybos klubo vedëjas, bendradarbiavau spaudoje. Literatûros, þurnalistinis darbas man nesvetimas nuo pat jaunys- tës. Pirmuosius savo eilëraðèius iðspausdinau, berods, 1925 m. Ame- rikos lietuviø þurnale „Vytis“, Rygoje leidþiamame Justo Paleckio redaguotame „Naujame þodyje“. 1927–1928 m. Lietuvoje popu- liariame valstieèiø laikraðtyje „Mûsø rytojus“ reguliariai buvo pra- dëta spausdinti mano ávairiais slapyvardþiais (Pilypas Kanapë, Tadas Pempë ir kt.) pasiraðytus eiliuotus feljetonus-poemas. Tai, pasak buvusio redaktoriaus A. Bruþo, ir davë impulsà Kaziui Bin- kiui pralenkti mane meistriðkumu ir sukurti „Tamoðiø Bekepurá“ ir kitus ðio þanro ðedevrëlius. Mokydamasis Dramos studijoje Kaune, nutariau iðbandyti savo jëgas dramaturgijoje. 1930 m. pa- raðiau ir iðleidau atskira knyga 5 paveikslø pjesæ ið darbininkø gyvenimo – „Dinamo 1000 HP“, kuri buvo vaidinama Darbininkø teatre Klaipëdoje ir Kaune, jà 1940–1941 m. statë ir Þemaièiø teatras Telðiuose. Vilniui vaduoti sàjunga 1936 m. iðleido mano pa- raðytà 4 veiksmø vaidinimà „Spaliø 9-ji“, kurá tø paèiø metø spalio 9-osios iðvakarëse vienu metu vaidino 900 scenos mëgëjø bûreliø. Kauno „Þvaigþdikio“ teatro atidarymui specialiai para- ðiau 7 paveikslø gyvenimo parodijà „7-erios durys“, kuri 1937 m. buvo iðleista pavadinimu „Dangaus sveèias.“ Tarybiniais metais esu paraðæs ir ávairiuose þurnaluose bei laikraðèiuose iðspausdi- Ið kairës: neidentifikuotas asmuo, Petras Gintalas. Fotografas neþinomas. næs ðias poemas: „Gintaro krantas“ („Pergalës“ þurnale), „Auksi- Nuotrauka ið P. Gintalo ðeimos archyvo në vasara“, „Gintarëliai“ (laikraðtyje „Lietuvos pionierius“) ir ne- lës“ gimnazijoje (ákurta 1918 m. sausio 18 d., o 1925 m. geguþës maþai kitø maþesniø kûriniø. Paraðiau tekstus dainoms, libretà 26 d., paþymint Motiejaus Valanèiaus mirties 50-àsias metines, operetei „Þiburiai.“ pavadinta vyskupo Motiejaus Valanèiaus vardu). Tarpukario me- TELÐIØ ÞEMAITËS TEATRO IR KLAIPËDOS tais ði gimnazija darë didelæ átakà visam Þemaitijos kultûriniam VALSTYBINIO MUZIKINIO TEATRO KÛRËJAS gyvenimui. 1923–1925 m. vyresniøjø klasiø lietuviø literatûros mokytoju èia dirbo Vydûnas. Á gimnazijà susitikti su moksleiviais, skai- Knygos apie P. Gintalà pasirodymas sutapo ir su kita graþia tyti paskaitø pedagogams ir jø auklëtiniams bûdavo kvieèiama Ma- sukaktimi – 2008 m. minëjome pirmosios þemaièiø poezijos ir rija Peèkauskaitë-Ðatrijos Ragana, Lazdynø Pelëdos slapyvardþiu prozos antologijos – „Þemaièiai“ (sudarytojas Stasys Anglickis) pasiraðinëjusios dvi seserys Ivanauskaitës (Sofija Pðibiliauskienë iðleidimo 70 metø sukaktá. Ðioje antologijoje savo kûrybà pristatë ir Marija Lastauskienë). Gimnazija garsëjo jaunaisiais literatais, ir P. Gintalas. Yra iðlikæ ir daugiau P. Gintalo raðytø autobiografijø. ateitininkø veikla. Tarpukario metais gimnazijà baigë kalbininkai Ið jø matyti, kad jis savæs nesureikðmindavo. 1938 m. Kaune ið- Juozas Budzinskis, Zuzana Jonikaitë, Antanas Salys, muziejininkas leistoje prozos ir poezijos antologijoje „Þemaièiai“ P. Gintalas þais- ir poetas Pranas Genys, istorikas Zenonas Ivinskis. Èia mokësi ir mingai pasakoja: „Mano gimimo faktas uþregistruotas Lieplaukës poetai Vytautas Maèernis, Aldona Priþgintaitë, Paulius Jurkus, Vy- parap. (Telðiø valsè. ir apskr.) gimimo metrikø knygose: „Petras, tautas Tarvainis, raðytojas ir bibliotekininkas Jurgis Tornau, istori- sûnus Kazimieros ir Konstantino Gintalø, gimæs ið teisëtos moterys- kas prof. Bronius Dundulis. tës 1908 m. sausio 30 d...“ Tai bene pats svarbiausias faktas mano Telðiø kraðtui skirtuose periodiniuose leidiniuose P. Gintalas pra- gyvenime. (Tiesa, ávykæs be mano valios ir sutikimo). Visa kita savo dëjo bendradarbiauti mokydamasis gimnazijoje. Èia buvo skelbia- gyvenime nelaikau reikðminga ar verta dëmesio. Buvau mokytoju, mi jo informaciniai tekstai, feljetonai, nedidelës poemos, prozos artistu, redaktorium, visuomenës veikëju, bedarbiu ir t. t. ir t. t. Kas kûrinëliai, eilëraðèiai, kartais paraðyti ir þemaitiðkai. Mokydama- esu dabar? – Visa tai, kas buvau. Beje, tarp kitko, – raðau...“ sis Telðiuose jis dalyvavo gimnazijos literatø veikloje. P. Gintalo P. Gintalo tëvai buvo pasiturintys Lieplaukës parapijos Rubeþai- kûryba draugø ir mokytojø buvo neblogai vertinama. Tikëtina, kad èiø kaimo ûkininkai. Vienà savo gyvenamojo namo dalá jie buvo P. Gintalas jau tuo metu svajojo tapti raðytoju, nes, jam renkantis uþleidæ kaimo pradþios mokyklai. Jà lankë ir Petras. Vëliau jis moks- gyvenimo kelià, blaðkymosi, regis, nebuvo – 1927 m., baigæs gim- là tæsë Telðiuose, Respublikos gatvës 49 name veikusioje „Sau- (Nukelta á 54 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 54 ÞEMAIÈIAI TEATRE

(Atkelta ið 53 p.) nebaigta pjesë „80 ha“ / „Naujakuriai“. Kaune P. Gintalas susidomëjo teatru, tapo aktoriumi, dramaturgu, iðleido pirmàjà savo kûrybos kny- nazijà, ástojo á Kauno valstybinio universiteto Humanitariniø moks- gà. 1922–1923 m. eiliuoti pradëjusá P. Gintalà 1927–1930 m. á drama- lø fakultetà, kur ketverius metus studijavo literatûrà ir filologijà. turgijà pastûmëjo domëjimasis aktorystës menu. 1927 m. jis pasi- Tëvø galimybës remti studijuojantá sûnø buvo menkos, todël beldë á Kaune veikusios Vaidybos mokyklos (ákurta prie pirmojo pro- P. Gintalas 1928 m. sausio mënesá ásidarbino Kauno radiofone ir èia fesionalaus lietuviø Valstybës teatro) duris. Ðioje mokykloje jis gavo iki 1930 m. liepos dirbo reklamos agentu. aktorystës, reþisûros, dramaturgijos pagrindus. Èia jis pradëjo ra- Neaiðku, kokie keliai studijuojantá P. Gintalà 1930 m. atvedë á ðyti scenos veikalus. Debiutavæs lietuviø groþinëje literatûroje ir uostamiestá, anuo metu ten aktyviai veiklà plëtojusá Klaipëdos kraðto lietuviø profesionaliajame teatre, atsidëti vien kûrybai P. Gintalas darbininkø ir amatininkø susivienijimà. Nuo 1930 m. vasario 16 d. negalëjo. Jo kûrybiniø ieðkojimø laikotarpá pertraukë privaloma tar- iki 1939 m. kovo 22 d. P. Gintalas oficialiai dirbo ðio susivienijimo nyba Lietuvos armijoje (1932–1934 m. jis buvo ðios armijos eilinis). reikalø vedëju, o 1931 m. balandþio 1 d. – spalio 30 d. – Kauno Studijø metais uþmegzta paþintis su uostamiesèio darbininkø darbo rûmø Klaipëdos darbininkø-pabëgëliø reikalø ágaliotiniu. Nuo profesiniø sàjungø judëjimais buvo pratæsta po tarnybos armijoje. 1930 m. rugpjûèio 1 d. iki 1932 m. gruodþio 30 d. jis buvo Kauno 1934 m. P. Gintalui buvo patikëtos Klaipëdos darbininkø ir ama- teatro „Þvaigþdikis“ (veikë 1931–1932 m.) literatûrinës dalies ve- tininkø profesinës sàjungos sekretoriaus pareigos, kurias jis ëjo iki dëjas (tuo metu ðiam teatrui vadovavo dramaturgas Vytautas Pra- vokieèiø okupacijos pradþios (1939 m.). Uostamiestyje P. Gintalas nas Bièiûnas). Ið ðeðiø „Þvaigþdikio“ teatro pastatytø pjesiø vienà – tapo átakingu ir darbininkø gerbiamu profesiniø sàjungø veikëju, jø „7 durys“ / „Dangaus sûnus“ – buvo sukûræs P. Gintalas. Ji paraðy- ideologu. 1936 m. Klaipëdoje lietuviø ir vokieèiø kalbomis iðleista ta teatro atidarymui. knygelë „Kas yra ir ko siekia Klaipëdos kraðto Darbininkø ir Ama- 1932 m. liepos mënesá, mokydamasis IV kurse, studijas nutrau- tininkø Susivienijimas?“, kurioje iðspausdintas P. Gintalo tekstas. kë ir vëliau jø nei èia, nei kurioje nors kitoje aukðtojoje mokykloje P. Gintalas gerai mokëjo vokieèiø, lenkø, rusø kalbas. Jis versdavo nebeatnaujino. ið ðiø kalbø tekstus, tarp jø ir eilëraðèius, nedidelës apimties kny- Kûrybingiausias P. Gintalo gyvenimo laikotarpis sietinas su prieð- geles. P. Gintalas Lietuviø literatûros ir meno archyve (LLMA) sau- kario metais, kai atskiromis knygelëmis buvo iðleistos trys Lietu- gomoje autobiografijose raðo, kad, dirbdamas Klaipëdos kraðto dar- voje labiausiai þinomos jo pjesës – „Dinamo 1000 H. P.“ (1930), bininkø ir amatininkø susivienijimo reikalø vedëju, jis ásteigë darbi- „Spaliø 9-oji“ (1936), „7-erios durys“ / „Dangaus sveèias“ (1937) – ninkø teatrà, organizavo kultûros þidinius, skaityklas, 1934–1939 m. bei poezijos ir prozos antologijoje „Þemaièiai“ (1938) paskelbta redagavo uostamiestyje 1931–1939 m. legaliai leistà Klaipëdos

Grupë telðiðiðkiø kartu su Petru Gintalu (stovi pirmoje eilëje antras ið kairës) pas raðytojà Lazdynø Pelëdà (pirmoje eilëje ketvirta ið kairës). Nuotrauka ið Petro Gintalo giminiø archyvo ÞEMAIÈIAI TEATRE 55

kraðto darbininkø, amatininkø ir maþaþemiø susivienijimo savait- raðtá „Darbininkø balsas“. Leidinyje buvo publikuojama nemaþai þemaièiø raðytojø, tarp jø ir ilgameèio P. Gintalo bièiulio Butkø Ju- zës (Juozo Butkaus), kûrybos. Pastarasis kurá laikà yra redagavæs ðá laikraðtá. Leidinio redaktoriais dar yra buvæ ir J. Jacikevièius, V. Ðukys, S. Vainoras. 1939 m. kovo 22 d. leistà „Darbininkø balsà“ Didþiojoje Lietuvoje dël jo revoliucingo tono platinti buvo draudþia- ma. Taigi Klaipëdoje P. Gintalà ásuko profesiniø sàjungø veikla, þur- nalistinis darbas, lietuvybës átvirtinimo reikalai uostamiestyje, kova uþ darbininkø teisæ gyventi ir gerbti save. Klaipëdoje P. Gintalà aplankë ir meilë – jis susipaþino su Grëte Ðmitaite (Ðmit), jà pamilo ir vedë. Netrukus jiems gimë dukra Rûta. 1939 m., iðkilus grësmei, kad vokieèiai okupuos Klaipëdos kraðtà, P. Gintalas paliko uostamiestá. Pasuko á Kaunà, vëliau – á Lietuvai neseniai gràþintà Vilniø. Nuolatinio darbo jam rasti nepavyko, uþtat, turëdamas beveik baigtà aukðtàjá lituanistiná iðsilavinimà, tapo Lietu- vos ðvietimo ministerijos Vilniuje ásteigtø kalbø kursø „Kalbu“ moky- Eugenija Petrovienë ir Petras Gintalas. 1960 m. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið P. Gintalo ðeimos archyvo toju. 1939 m. lapkrièio 1 – 1940 m. spalio 10 dienomis Vilniuje jis mokytojavo, organizavo lietuviø kalbos kursus vietos gyventojams. aruodà sudëjo tai, kà tuo metu kaip menininkas ástengë geriausio Lietuvoje paskelbus sovietø valdþià, P. Gintalas gráþo á Telðius. sukurti. Simboliniu kûriniu gali bûti minëtoje antologijoje „Þemai- 1940–1941 m. jis dirbo Telðiø apskrities Kultûros skyriaus („Kultû- èiai“ iðspausdinta nebaigta jo pjesë „80 ha“ / „Naujakuriai“. Meni- ros þidinys“) vadovu ir laisvai samdomu mokytoju. niu poþiûriu tai vienas vertingiausiø jo dramos kûriniø. Autorius jo Antrojo pasaulinio karo metai ið P. Gintalo pareikalavo dvasinës nebaigë nei prieð karà, nei po jo (kitokiø þiniø neturime) ir tuo mums stiprybës. Klaipëdos laikotarpiu iðryðkëjusios jo antinacistinës pa- tarsi paliko nebylø laiðkà, kuriame atsiskleidþia jo, kaip menininko, þiûros dar labiau sustiprëjo vokieèiams uþëmus Lietuvà. Prieð karà tragedija – P. Gintalà Antrasis pasaulinis karas ir pokario metai P. Gintalas kurá laikà dirbo Telðiuose veikusioje rusø mokykloje. sulauþë. Netekæs dvasinës laisvës ir galimybës Lietuvoje bûti tuo, Pirmosiomis okupacijos dienomis daugelis jam siûlë pasitraukti á kuo nori, jis liko joje su giminëmis, artimaisiais, taèiau pasirinko Rusijos gilumà, atseit, pasilikdamas rizikuoji savo ir kitø gyvybe, stebëtojo, o ne aktyvaus kûrëjo kelià. taèiau jis gimtinës neapleido. Antrojo pasaulinio karo metais Grë- Po Antrojo pasaulinio karo P. Gintalas sugráþo á Klaipëdà. 1945 m. tës ir Petro Gintalø ðeima neoficialiai iðiro. Anot jø giminaièiø, karo èia buvo sumanyta naujai ákurti Muzikiná komedijos teatrà (oficia- metais traukiná, kuriuo Grëtë su dukrele vaþiavo á Vokietijà, apðau- liai jis ásteigtas 1945 m. spalio 1 d., vëliau pavadintas Muzikiniu dë ið lëktuvø ir jos abi þuvo (tà faktà patvirtinanèiø dokumentø teatru, dar vëliau reorganizuotas á Klaipëdos dramos teatrà, kuris negauta). kaip valstybinis veikia iki ðiol). Organizuoti ðá teatrà tuometinë val- Pirmaisiais karo metais P. Gintalas buvo suimtas ir kurá laikà dþia buvo patikëjusi P. Gintalui, kuris 1946 m. vasario 1 d. buvo kalinamas Telðiø kalëjimo rûsyje. Vienoje ið P. Gintalo autobiogra- paskirtas ðio teatro direktoriumi (ið pradþiø minëtas pareigas jis fijø, kurios saugomos LLMA, raðoma: „Nuo 1942 m. iki iðvadavimo ëjo laikinai). Teatrui P. Gintalas vadovavo iki 1946 m. gruodþio 18 die- dienos dirbau aktoriumi Þemaièiø teatre ir korektoriumi vietos nos. 1947 m. sausio 15 d. P. Gintalas pradëjo vadovauti Klaipëdos spaustuvëje.“ Karo metais P. Gintalas reþisuodavo kai kuriuos Þe- miesto vykdomojo komiteto kultûros namams (ðias pareigas ëjo maièiø teatro spektaklius. iki 1948 m. rugsëjo 15 d.). Tuo pat metu Klaipëdoje jis dirbo ir Net ir paskutiniaisiais metais ávairiose konferenijose yra keliams Muzikiniame komedijos teatre, buvo Valstybinës filharmonijos at- klausimas, kas Telðiuose Antrojo pasaulinio karo metais ákûrë Þe- stovas uostamiestyje. 1948 m. balandþio 15 d. – 1950 m. liepos maièiø profesionaløjá teatrà, nes oficialiø su ðiuo ávykiu susijusiø 30 d. P. Gintalas dirbo Klaipëdos laikraðèio „Raudonasis ðvyturys“ dokumentø neaptinkama. Atsakymà randame LLMA saugomame redakcijos Kultûros skyriaus vedëju, vëliau – atsakinguoju sekre- Petro Gintalo fonde. Èia, vienoje ið bylø yra P. Gintalo ranka ant toriumi. („Raudonasis ðvyturys“ ásteigtas 1945 m., vëliau jis pava- nedidelio popieriaus lapelio pieðtuku paraðytas tekstas: „Þemaièiø dintas „Banga“, reorganizuotas á to paties pavadinimo Klaipëdos teatras – dramos teatras, veikæs 1940–49 Telðiuose ákurtas 1940 X rajono laikraðtá, kuris leidþiamas iki ðiol). P. Gintalo, B. Maèerausko, St. Poðkaus iniciatyva senosios meno ir 1951 m. P. Gintalas kartu su gyvenimo drauge Eugenija (neofi- muzikos mylëtojø draugijos „Kanklës“ (ákûrëjas ir ilgametis vado- cialia antràja þmona) ir jos ðeima persikëlë gyventi á Vilniø. Jis vas F. Milevièius) meno mëgëjø ratelio pagrindu prie Telðiø Kultû- ásidarbino Vilniaus radiofone (Radijo informacijos komitete prie Lie- ros þidinio (vadovas P. Gintalas).“ tuvos SSR Ministrø Tarybos) ir èia 1951 m. sausio–liepos mëne- Taigi su pertraukomis veikæs, keletà kartø reorganizuotas Telðiø siais ëjo literatûrinio darbuotojo pareigas. Vengdamas saugumo Þemaitës teatras, uþ raðytojos Þemaitës kûriniø populiarinimà ir persekiojimo (jis P. Gintalui ramybës nedavë nuo pokario metø, kai aktyvià teatrinæ veiklà gavæs Þemaitës vardà, dabar turintis suau- Telðiuose uþ tiesos sakymà buvo patekæs uþ grotø),1952 m. P. Gin- gusiøjø trupæ, jaunimo teatro studijà „Savi“, yra ákurtas 1941 m. talas iðvyko dirbti á Karelijà. 1953 m. gráþo ið ten dvasiðkai palauþ- spalio mënesá. Kertiniai ðio teatro akmenys padëti 1940 m., P. Gin- tas. Laikinai ásikûrë Palangoje, kur gyveno jo brolis Bonifacas. talui pradëjus dirbti Telðiø „Kultûros þidinio“ vadovu. P. Gintalas kûrybiná kelià pradëjo Þemaitijoje ir á jos kultûros (Nukelta á 56 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 56 ÞEMAIÈIAI TEATRE

(Atkelta ið 54 p.) mingi valandø neskaièiuoja. P. Gintalo pjesës „Dinamo 1000 H. P.“ herojus inþinierius Tverys kalba: „Didelis þmogaus laimës prieðas 1954 m. geguþës–rugsëjo mënesiais dirbo fizinës kultûros instruk- turëjo bûti tas, kuris pirmas sugalvojo laikrodá. Kas gali bûti labiau toriumi ir registratûros vedëjo pavaduotoju Palangoje veikusioje siaubinga, kaip minutëmis skaityti gyvenimà...“ Dëdë valandø ne- spec. sanatorijoje. Vëliau P. Gintalas gráþo á Vilniø ir èia tæsë þurna- skaièiuodavo. Niekada nemaèiau, kad jis turëtø laikrodá. listiná darbà (LLMA Petro Gintalo fondo byloje Nr. 43 saugomas Gimë, kaip pats yra sakæs, ir raðë be savo valios ir sutikimo... pluoðtelis 1955–1957 m. P. Gintalo redaguoto laikraðèio „Uþ sugrá- Mokësi, kaip dabar pasakytø, ano meto prestiþinëse mokyklose: þimà á tëvynæ“ numeriø). Telðiø gimnazijoje, Kauno Vytauto Didþiojo Universitete... Po truputá 1962 m. P. Gintalui buvo patikëtos Vilniuje, dabartinëje Kauno raðinëjo. Kiek galëdavo, padëdavo artimiesiems. Kovojo su negan- gatvëje, veikusio Liaudies ûkio tarybos klubo vedëjo pareigos, ku- domis. Deja, ne visada sëkmingai. Gyveno tarpukario inteligento rias jis ëjo 1962–1965 metais. Vëliau ëmë ðlubuoti sveikata ir ási- bohemiðkà gyvenimà (net ir sovietmeèiu). Negirdëjau, kad jis net tvirtinti kuriame nors darbe P. Gintalas nebesiekë. Tuo laikotarpiu „pakauðæs“ (pastaraisiais gyvenimo metais tai atsitikdavo gana jis dar ðá tà sukurdavo, tvarkydavo savo archyvà. 2008 m. iðleistoje daþnai, bet jo gërimas nebuvo piktybiðkas) kaip nors ðykðtokai knygoje „Petras Gintalas. Gyvenimas ir kûryba“ sudëta tai, kas nusikeiktø. Baisiausias jo keiksmaþodis, kurá man yra tekæ girdëti, vertingiausio ið P. Gintalo kûrybos yra iðlikæ. Pagrindinæ knygos dalá buvo „Ak, tu rûpuþiuk!“ sudaro jo paraðytos pjesës, sceninës miniatiûros, eilëraðèiai ir felje- Mylëjo þmones, moteris ypaè. Kiekvienas darbas jam bûdavo tonai. Taip pat spausdinama ir D. Mukienës parengta P. Gintalo gyve- garbingas. Prisimenu, kaip jis Palangoje kartu su savo vienu ið ge- nimo bei kûrybos apþvalga, giminiø ir artimøjø prisiminimai, P. Gin- riausiu jaunystës draugø, turbût vienu ið intelektualiausiø lietuviø talo bibliografija ir LLMA saugomo raðytinio palikimo apraðas. aktoriø Steponu Jukna padëjo lieti mano tëvø bûsimo namelio pamatus. Mano tëvams itin atmintin ástrigo toks nutikimas: Kartà DËKOJU DIEVUI IR LIKIMUI, Dëdë, dar bûdamas studentas, atvyko ið Kauno á Rubeþaièius paatostogauti. Ûkyje dirbo stogdengiai (lopë ar tai namo, ar tai KAD TURËJAU DËDÆ PETRÀ... darþinës stogus). Uþbaigë darbà, gavo atlyginimà... Ir pradëjo vyrai loðti kortomis – ið pinigø. Prisëdo prie jø ir Dëdë Petras. Kor- tuotojas jis buvo nepakeièiamas, tad greitai visø stogdengiø uþ- BONIFACAS GINTALAS dirbti pinigëliai atsidûrë Dëdës kiðenëje. Kai jau reikëjo gráþti namo, jis „ðvelniai“ pasiðaipë ið prasiloðusiø vyrø ir... gràþino jiems Mano Dëdë (norëèiau visada, kai kalba eina apie já, ðá þodá raðyti visà savo iðloðtà laimiká... didþiàja raide) Petras Gintalas neretai vadinamas uþmirðtu meni- Dëdë labai mylëjo vaikus. Apie tai kalba ir jo ádukros bei ásû- ninku. Taip pavadinta ir þurnalisto Alvydo Ivonciaus publikacija, niai bei visi jø vaikai. Jis labai mokëjo bendrauti su vaikais, nes, iðspausdinta Telðiø rajono laikraðtyje „Kalvotoji Þemaitija“ 1994 m. anot mano brolio Petro Gintalo (gyvena Telðiuose), buvo pedago- rugsëjo 3 d. Tai ið dalies yra tiesa. A. Ivoncius pabandë atsakyti ir á gas ið prigimties. klausimà, kodël taip atsitiko, kad anais sovietiniais laikais „darbi- Mirë Dëdë staiga ir lengvai. „Taip skrieja þmogaus gyvenimas, – ninkiðkai valdþiai“ nebuvo reikalingas tarpukario „elegantiðkas in- sako tas pats inþinierius Tverys ið „Dinamo 1000 H. P. – Skubini. teligentas eruditas“. Ekspresu skrendi pro dþiaugsmà ir pro sielvartà. Akis iðgairina Jau savo prigimtimi Dëdë negalëjo nuoðirdþiai ðlovinti dvigubø vëjai. Smegenis iðdegina beprotiðkos idëjos. Uþtenka vieno pasuk- standartø sistemos. Beje, jis neliaupsino ir smetoninës valdþios, to krumplio – ir ið tavo ðirdies skeveldrø krûva telieka...“ kaip ir bet kurios kitos. Gal buvo ðiek tiek anarchistas?! Tuo tarpu Gal tai ðiek tiek ir patetiðka, taèiau drástu sakyti, kad Dëdës, raðy- lietuvybës tema jo kûryboje labai ryðki. Prisimindamas Dëdæ, daþ- tojo Petro Gintalo gyvenimo peripetijos, jo dramatiðkas likimas man nai susimàstau, ar jis bandë prisitaikyti prie politiniø sistemø. Tik- tiek suprantamas, kad jau seniai tapo lyg ir mano paties gyvenimo riausia, kad bandë, taèiau nesëkmingai. dalimi. Pamenu (tada mokiausi vidurinëje) man ir broliams bûdavo Mano tëvas Bonifacas Gintalas (Petro Gintalo brolis, g. 1914 m.) tikra ðventë, kai tëvas praneðdavo, jog atvaþiuoja Dëdë Petras. ...Ir yra pasakojæs, kad prie visø valdþiø dël maiðtingo charakterio bei ðtai jis ateina. Aukðtas, sportiðkas (buvo labai geras plaukikas, jau- „chroniðko“ teisybës ieðkotojo „ðlovës“ jo broliui teko „ragauti ir nystëje þaidë futbolà), su ðiek tiek ironiðka ðypsenële veide... valdiðkos duonos“. Sovietmeèiu, po Antrojo pasaulinio karo, Dëdë Mane iki ðiol stebina jo buvæs aristokratiðkumas – tiek iðorinis, daþnai elgdavosi taip, kad bûdavo akivaizdu, jog jis ir pats nori bûti tiek (dabar tai suprantu) vidinis. Paèiais paprasèiausiais rûbais jis uþmirðtas – ir valdþios, ir to menininkø pasaulio, kuriame jis iki sugebëdavo taip apsirengti, taip juos suderinti, kad atrodydavo, jog karo buvo neeilinë asmenybë. Gerbiu ðá jo norà. juos siuvo patys iðkiliausi Paryþiaus modeliuotojai. Net cigaretæ jis Dëdës gyvenimas buvo sunkus, sakyèiau, dramatiðkas ir pilnas laikydavo kaþkaip ypatingai, tik su jam bûdinga elegancija. netekèiø. Nepriskirèiau jo prie labai stipraus charakterio þmoniø. Vis Taigi Dëdë – jau pas mus. Pasisveikiname. Apsikabiname. Ir dëlto raðytojo Petro Gintalo jam nepalankus likimas nesugniuþdë. mes jau þinome, kad dabar kurá laikà gyvensime kur kas ádomiau. Daþniausiai að já prisimenu kaip dràsø, tik optimistiðkai nusiteikusá Mes su juo ne tik pramogaudavome ir ðnekuèiuodavomës. Jis la- þmogø. Gyvenimo smûgius jis priimdavo su humoru, o á tuos, kurie bai lengvai átikindavo mus padaryti visus darbus, kuriuos iki to „smûgiuodavo“, þiûrëdavo paðaipiai, kartais net su panieka. Jo oru- laiko ne kartà bûdavo praðæ atlikti tëvai, o mes sugebëdavome vis mas, savigarba neleisdavo jam veltis á beprasmius ginèus bei riete- nuo jø iðsisukti... Po keliø Dëdës fraziø ðie darbai mums pasidary- nas, anuo metu buvusiais tokias madingas menininkø pasaulyje. Jis davo labai ádomûs ir mes átikëdavome, kad juos reikia atlikti ir niekada nenusileido iki praðytojo lygio... Liaudies patarlë sako: lai- neatidëliojant. ÞEMAIÈIAI TEATRE 57

Labiausiai á mano atmintá ástrigo Dëdës kalbëjimo maniera, jo Dëdës Petro, kurá að prisimenu ið savo vaikystës ir jaunystës, ádomûs pasakojimai, laki fantazija. Apie tarpukario Kaunà, Vytauto portretas gana idealus. Su tokiu að bendraudavau savo mokymosi Didþiojo universitetà, teatrà, aktorius ir visà kità savo gyvenimiðkà Telðiuose, vëliau Palangoje laikotarpiu ir pirmaisiais savo studijø patirtá jis kalbëdavo valandø valandas, labai iðraiðkingai, vaizdþiai Vilniuje metais. Vëliau, jau nuolat gyvendamas Vilniuje, kartais ir pakiliai; jis buvo tikras aktorius. Daþniausiai jo kalba pasisuk- matydavau já ir kitoká. Laikui einant, jis tapo uþdaresnis. Vis daþniau davo apie literatûrà, raðytojus, knygas. Iki ðiol, lyg tai bûtø girdëta iðgerdavo, nors ir nepasigerdavo. Paskutiniaisiais gyvenimo me- vakar, prisimenu jo ádomius nevadovëlinius pasakojimus apie tais niekur oficialiai nedirbo, t. y. tvarkydavo tik namø ûkio reikalus, Kristijonà Donelaitá, Vydûnà (já, beje, asmeniðkai paþinojo ir vie- padëdavo ádukroms ir ásûniams auginti jø vaikus. Kartais dël to nu metu buvo jo pasekëjas), Stasá Anglická, Salomëjà Nërá, Anta- jausdavosi naðta savo antrajai þmonai Eugenijai (jis jà nuo pirmøjø nà Venclovà, Broniø Railà, kitus lietuviø raðytojus. Daug pasako- bendro gyvenimo metø vadindavo þmona, nors oficialiai savo san- davo ir apie Antonà Èechovà, Aleksandrà Puðkinà, vokieèiø ro- tuokos jie ir nebuvo áregistravæ) ir dël to já apimdavo depresija. mantikus, Èarlzà Dikensà. Taigi paskutiniaisiais metais jis daugiausia laiko skirdavo ðeimai. Literatu netapau, taèiau, ne be Dëdës pagalbos, knyga mano Jo ádukra Eugenija ne kartà yra sakiusi, kad ne kas nors kitas, o gyvenime iki ðiol labai svarbi. Per savo gyvenimà sukaupiau ne- Tëvukas iðaugino jos Dariø. maþà asmeninæ bibliotekà. Pirmosios joje atsidûrusios knygos bu- Apie 1965–1966-uosius metus gyvenau Pavilnyje, netoli Dëdës. vo Dëdës padovanotas Juozo Ambrazevièiaus ir Jono Griniaus dvi- Tuo laikotarpiu mes daþnai su juo susitikdavome. Kalbëdavome, tomis „Visuotinë literatûra“ (1938 m., leidykla „Sakalas“). Ðias kny- diskutuodavome apie politikà, perskaitytas knygas, sportà... Kai gas skaièiau tiek mokydamasis vidurinëje, tiek ir aukðtojoje. Jos susirinkdavo didesnë draugø kompanija, paloðdavome preferansà. man – gerokai daugiau negu gerai paraðyta literatûros istorijos Tuo metu jis man vis sakydavo: „[...] Pasenau, buitiðkai pasenau studija. Jà ir dabar daþnai skaitinëju lyg koká ádomø romanà... að, Benai...“ Tada jam dar nebuvo ðeðiasdeðimties... Mano tëvas laikësi nuo seno Lietuvoje susiformavusio áproèio Dëdë man buvo ir atmintyje iðliko kaip itin ðviesus þmogus, pirmagimius pavadinti jø tëvø vardais. Taigi man buvo lemta tapti didelë ir spalvinga asmenybë. Daug ko ið jo iðmokau. Pirmiausia – Bonifacu... Kà jau besakysi, retokas, ámantrus vardas. Taèiau, kaip bendravimo su kitais þmonëmis, tolerancijos. Ðiandien galiu drà- yra pasakojæs tëvas, jo broliui Petrui (t. y. mano Dëdei) tas vardas siai pasakyti: mes buvome ne tik giminës, bet, nepaisant gana buvo nepriimtinas ir jis savo broliui pasakë: „Að vadinsiu já Benu“. didelio amþiaus skirtumo, ir draugai. Dëkoju Dievui ir likimui, kad Taip visi artimieji iki ðiol mane ir vadina. turëjau Dëdæ Petrà...

Abiturientø vakaro, ávykusio 1927 m. vasario 22 d. Telðiuose, Klubo salëje, dalyviai. Antroje eilëje ið virðaus pirmas ið deðinës – Petras Gintalas. Nuotrauka ið Petro Gintalo giminiø archyvo

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 58 KULTÛROS DRAUGIJOJE

Knygos apie þemaièius ir Þemaitijà Ið kairës: renginio dalyviai; Ipolitas Petroðius ir jo sûnus Gedas pristato Petroðiø giminës vëliavà. IPOLITAS PETROÐIUS Alvydo Strièkos nuotraukos

2014 m. Vilniaus þemaièiø kultûros drau- rainiø kaime, jie visi gimë, augo, pradëjo gijos narys, pedagogas, kompozitorius Ipo- kelià á mokslà). Knygos pabaigoje pateiktos litas Petroðius parengë spaudai ir iðleido Gorainiø kaimo ir Petroðiø giminës istorijà knygà „Gorainiø kaimui 400 metø. O Petro- áamþinusios nuotraukos. ðiams...?“. Leidinio metrikoje raðoma, kad Po 2014 m. atostogø pirmasis Vilniaus ji skirta iðblaðkytai Petroðiø giminei ir ki- þemaièiø kultûros draugijos susitikimas bu- tiems gorainiðkiams, kurie 2014 m. liepos vo skirtas Ðeimos metams. Renginys pra- 25 dienà graþiai paminëjo savo kaimo 400 sidëjo dviejø knygø pristatymu – jau minëta metø jubiliejø. Ipolito Petroðiaus spaudai parengta knyga Gorainiø kaimas – Ðilutës rajone, prie ir leidinio „Þemaièiø kultûros savastys II. plento tarp Ðilutës ir Ðilalës. Èia yra gimæ Epochø jungtys“ (sudarytojas ir redaktorius net penki aukðtuosius muzikos mokslus Virginijus Jocys). baigæ muzikai: Adelë Petroðiûtë, Ipolitas Pet- I. Petroðius renginio dalyvius supaþindi- roðius, Pranciðkus Budrius, Kazys Budrys no su pirmuoju jo paties 1987 m. sausio 1 d. ir Zigmas Genutis. Knygos pradþioje – anks- parengtu savo giminës suraðymo rankrað- èiau kituose leidiniuose iðspausdinti straips- èiu „Petroðiø giminës kalendoriumi“, paro- niai, kuriuose raðoma apie Gorainius, ðio dë 1 200 puslapiø apimties, á 4 CD (Comapct kaimo gyventojus ir muzikantus Petroðius. Disc) áraðytà knygà „Gyvenimo smulkme- Plaèiai leidinyje pristatomas garsus þemai- nos“ (Gorainiai-Vilnius, 1965–2005 m.). Na èiø kraðto XX a. antrosios pusës statybø o tada gimë sumanymas parengti spaudai Ipolito Petroðiaus knygos „Gorainiø kaimui meistras ir liaudies muzikantas Juozapas ir „Gorainiø kaimui 400 metø. O Pertro- 400 metø. O Petroðiams...?“ (Vilnius, Petroðius (1897–1965) ir jo vaikai (èia, Go- ðiams...?“ Ji iðspausdinta Vilniaus „Jusida“ 2014) virðelis. Dailininkas Juozas Simonavièius

Ið kairës: Ipolitas Petroðius; Vilniaus þemaièiai Vilniaus mokytojø namuose ávykusiame I. Petroðiaus knygos pristatyme. Alvydo Strièkos nuotraukos KULTÛROS DRAUGIJOJE 59

spaustuvëje. Leidþiant ðià knygà I. Petroðiui talkino Juozas Gajauskas, V. Mickevièius, Albinas Batavièius, Juozas Elekðis, artimieji. Rengiant knygà buvo naudotasi beveik prieð 40 metø padarytais I. Petroðiaus mamos Ka- zimieros Petroðienës (1892–1986) kalbos áraðais, kurie dabar saugomi Lietuviø litera- tûros ir tautosakos instituto rankraðèiø sau- gykloje Vilniuje (LTRF_mg_a_5469-2). Ðie áraðai itin vertingi tyrinëjant ano meto ðio kraðto kalbà, nes Gorainiuose gyvenusi K. Petroðienë buvo mokslø nebaigusi, sësli kaimo gyventoja, kalbëjusi vietos potarme, skaièiusi tik maldaknygæ, á gyvenimà ið- leidusi 7 vaikus. Jos gorainiðkiø tarties ne- spëjo „sugadinti“ knygos ir laikraðèiai bei Vilniaus radijo ir televizijos laidos. Knygoje iðsamiai pasakojama apie go- rainiðká liaudies muzikantà, knygos autoriaus Tëvà, bandonininkà Juozapà Petroðiø (1897–1965). Jis buvo ne tik geras muzi- Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos vakare grojo: Pranas Dapðauskas (trombonas), Danutë Dapðauskaitë-Venskienë (klarnetas), Genovaitë Ðikðniûtë-Dapðauskienë (kornetas), Juozas kantas, plaèiai þinomas statybø meistras, Dapðauskas (baritonas), Jonas Dapðauskas (bosas). Alvydo Strièkos nuotrauka bet ir Gorainiø kaimo orkestro vadovas. Knygoje yra iðspausdintas jo grotø kûriniø Áþanginiame knygos straipsnyje „Kelionë ninkas Kazys Budrys, Tauragës garbës pi- sàraðas ir nemaþas pluoðtelis natomis uþ- savasties versmiø link“ Vytautas Radþvi- lietis Albinas Batavièius bei Vytautas Juo- raðytø liaudies dainø bei ðokiø. Leidinyje las raðo: „Gyvename laikais, kai mums zas Mykolaitis, Ipolitas ir Rasa Petroðiai, apraðytos ir tuometiniø (1928–1958) ves- nuolat brukama pragaiðtinga mintis, kad penki Dapðauskø giminës muzikantai ið tuviø muzikantø pareigos, darbo tradicijos globalëjanèiame ðiø dienø pasaulyje tau- Salantø, Skuodo rajono ðeimø orkestrai ir bei veikla. tos – atgyvena ir yra pasmerktos iðnykti. keletas kitø muzikantø. Atskiras straipsnelis skirtas knygos auto- Ðis leidinys ákvepia manyti kitaip: mûsø – Artëja 2015-ieji, kuriuos Lietuvos Respub- riaus broliui Jonui Petroðiui (1917–1984). Jis lietuviø ir þemaièiø – tokia perspektyva ne- likos Seimas paskelbë Etnografiniø regionø buvo Nepriklausomos Lietuvos savanoris, pus- masina ir tokiais leidiniais paliudijame sau metais. Ðis vakaras buvo graþi Vilniaus þe- karininkis, 1939 m. spalio 10–29 dienomis da- ir pasauliui, kad dvasiðkai tebesame gyvi ir maièiø áþanga á tuos metus, paskatinusi vi- lyvavo Vilniaus iðvadavimo operacijoje. toliau darysime viskà, kad iðliktume savi.“ sus prisiminti savo gimtàsias vietas, þmo- Knygoje yra pateikta þiniø ir apie Juzæ Þemaièiø kultûros vakare dalyvavo ir nes, su kuriais eita þemaièiø keliu á Vilniø, Petroðiûtæ-Jankauskienæ, Kazimierà Petro- muzikavo ið Gorainiø kilæs Ðilutës rajono apie Þemaitijos kraðto savitumà ir tai, kas ðiûtæ-Maziliauskienæ, Birutæ Urðulæ Petro- Vainuto miestelio garbës pilietis birbyni- vël ir vël traukia á tëvø þemæ. ðiûtæ-Mockaitienæ, Anicetà Petroðiø, Adelæ Petroðiûtæ, daug kitos svarbios informacijos apie ðio þemaièiø kraðto þmones. Renginio dalyviai iðgirdo ir I. Petroðiaus giminës himno, herbo bei vëliavos sukûri- mo istorijà. Knyga iðleista 100 egzemplioriø tiraþu. Didelæ dalá jø autorius padovanojo savo gi- minëms, artimiesiems, draugams ir bièiu- liams. Jà yra ásigijusi Lietuvos nacionalinë M. Maþvydo, Ðilutës rajono savivaldybës F. Bajoraièio vieðoji biblioteka ir jos filialas Vainute, nemaþai kitø bibliotekø. Renginio metu antrosios knygos sudarytojas ir redaktorius Virginijus Jocys supa- þindino ne tik su leidiniu, bet ir su kitomis paskutiniaisiis metais Ðilalës kraðtieèiø ið- leistomis knygomis. Þemaièiø kultûros savastys II. Epochø jungtys“ turi vertingà dr. Rûtos Þarskienës sudarytà dviejø kompaktiniø garso áraðø al- bumà: „Raseiniø kraðto dainos“, kurias atlieka folkloro ansamblis „Visi“ ir tradicinë Þemaitijos „Dûdø muzika ir giesmës“ (at- Ið kairës: Lietuvos etninës kultûros tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Vilniaus þemaièiø kultûros lieka liaudies muzikantais ir giesmininkai). draugoijos pirmininkë Dalia Dirgëlienë, istorikas Tomas Petreikis. Alvydo Strièkos nuotrauka

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 60 SUKAKTYS

BARSTYÈIUOSE PAMINËTOS SKUODO MÛÐIO 755-OSIOS METINËS

BENEDIKTAS JANKAUSKAS

Grupelë Skuodo mûðio 755-øjø metiniø paminëjimo dalyviø Barsty- èiuose 2014 m. rugpjûèio 15 dienà. Benedikto Jankausko nuotrauka

Durbës mûðio metinës ðiemet iðkilmingai paminëtos Maþeikiuose protëviø kelià nuo Kilimanþaro Afrikoje iki Ventos, þemaièiø ir ir Tirkðliuose (iðsamiau apie tai – „Þemaièiø þemë“, 2014, nr. 3, p. 57). lietuviø kaiminystæ jø migracijos metu, mûsø kalbos unikalumà ir Neliko uþmirðtos ir Skuodo mûðio 755-osios metinës. Jø paminëjimà vertingumà, atsiskleidusá ðifruojant senovinius raðtus, papasakojo Barstyèiuose, prie ðio mûðio áamþinimui Barstyèiø vidurinës ið Jaltos atvykæs Jurijus Lipovka. Apie þemaièiø kovas prieð mokyklos mokytojo skulptoriaus Antano Jankausko sukurto ir kalavijuoèius iki Skuodo mûðio (maþai þinomà mûðá prie Uþpaliø ir 2009 m. pastatyto paminklo, suorganizavo Palangos þemaièiø garsøjá Saulës mûðá) papasakojo Benediktas Jankauskas. kultûros draugijos seniûnas Augustinas Narmontas. Renginá nuspalvino Barstyèiø folkloro ansamblio „Barstîtç“ Rugpjûèio 15 dienà ið skirtingø Þemaitijos vietoviø (Ðventosios (vadovë Giedrë Balsienë) atliekamos tradicinës þemaitiðkos dainos. gyvenvietës, Kauno Vilijampolës rajono ir kt.) susirinkæ þemaièiai, Ðventæ vainikavo Augustino Narmonto pademonstruotos seniau pasipuoðæ þemaitiðka simbolika, grojant muzikai ir skambant Þemaièiuose prieð mûðá áprastos aukojimo apeigos. Pagerbdami dainomis susirinko prie Skuodo mûðio atminimo áamþinimui skirto Skuodo mûðio 755-øjø metiniø atminimà, renginio dalyviai senu paminklo, stovinèio Barstyèiø miestelio centre. þemaièiø paproèiu kartu atliko ðias apeigas – skambëjo senoviðka Skuodo mûðio istorijà ir þemaièiø sumanumà bei narsà jo metu giesmë-malda, buvo einama aplink aukurà, aikðtelëje pakvipo susirinkusiesiems priminë Augustinas Narmontas. Apie þemaièiø gintaro smilkalai.

Skuodo mûðio 755-øjø metiniø minëjimo atidarymas. Benedikto Jankausko nuotrauka LITERATÛRA 61

LENKAS SANTO DOMINGE ARBA JAUNOJI KREOLË

Grafø Ðuazeliø SOFIJA TYZENHAUZAITË DE ÐUAZEL-GUFJË herbas (CHOISEUL-GOUFFIER)

mà ir trumpino ilgà kelià. Jie ásuko á ilgà abrikosmedþiø alëjà, jun- IÐ PRANCÛZØ Á LIETUVIØ KALBÀ VERTË gianèià Zoros ir tëvo Anzelmo buveines. Netrukus prieð akis iðniro VIRGINIJUS BARANAUSKAS á tvirtà didþiulio raudonmedþio kamienà atsirëmusi trobelë. Magno- lijos, aplipusios á baltas roþes panaðiais þiedais, elegantiðkais smul- AUTORËS PASTABOS kiais lapais pasipuoðæ pupmedþiai, kvapûs benzoiniai stirakai, áspû- dingo aukðèio ir apimties gelsvaþiedþiai tulpmedþiai, papajos, iðti- sus metus aplipusios kvapniais þiedais ir vaisiais, puoðë kuklø bûs- Knyga, kurià skaitysite, tikrai ne istorinë, ji – pra- tà ir teikë jam pavësá. Pati trobelë stovëjo prie upës, putojanèiu srautu manas. Be abejonës, ji galëjo bûti vaizdingesnë, tik- krintanèios nuo uolos ir tekanèios tolyn á lygumà, kurià drëkino savo roviðkesnë, nepakenktø daugiau veiksmo, rezgant ro- skaidriu vandeniu. Trobelës stogas meistriðkai sukaltas ið bambu- mano intrigà reikëtø pateikti tiksliø duomenø apie to ko ir uþdengtas ilgais dideliais tamsiosios latanijos lapais. Baltas laikotarpio lenkø kariø patriotizmà, dràsà, atsidavi- sienas dengë laukiniai vynuogienojai, moliûgø lapai, Gvianos kva- mà. Bet tie faktai, kurie, beje, áraðyti visose Tëvynei pieji pelëþirniai, kuriø þiedai panaðûs á varpus. Visi tie augalai kopë iðtikimose ðirdyse, tie ádomûs ir ðlovingi ávykiai pri- aukðtyn, vijosi tarpusavyje, buvo pasiekæ stogà, suformavæ akiai klauso istorijai. Áamþinti jø atminimà ateities kartoms labai malonius þiedø ir þalumynø skliautus bei portikus. Tolumoje turëtø ypatingas talentas, mikli plunksna. Geri norai lyg pilkðvas horizontas brëþësi jûros pakrantë. Ið kitos pusës stûk- sojo bananmedþiø miðkas, tëvo Anzelmo buveinë. talento pakeisti negali ir að pagrástai baiminuosi, kad Henrikas net neketino stabtelëti ir gërëtis þavingu, kaip jam skaitytojas tai pajus ðiame kûrinyje. atrodë, vaizdu, nes labai nekantravo kuo greièiau pasiekti trobe- læ. Pirmiausia pamatë cigarà rûkantá negrà, sëdintá ant slenks- èio ir siuvantá demblius. (Tæsinys. Pradþia 2013 m. Nr. 1) Henrikui ir tëvui Anzelmui prisiartinus, negras atsistojo ir leido jiems áeiti. Plakanèia ðirdimi Henrikas su vienuoliu uþëjo á kamba- – Tikrai nesistebiu, matydamas, koká áspûdá jums daro gamtos rá. Jame dienos ðviesà beveik visai goþë begalë lianø, kurios atrodë spektaklis. Kiekvienas keliautojas, pirmà kartà áveikæs vandeny- lyg þalios langø uþuolaidos. Dvi pagyvenusios moterys sëdëjo ant nà, niekada nekëlæs kojos ið Europos, stebisi kaip ir jûs. Tai ypatin- plokðtëmis grástø grindø. Viena verpë kanapes, kita siuvo ðeimai gas pojûtis, kurá sukelia staiga pamatytas didþiulis klimato, land- baltinius. Sutrikæs Henrikas veltui ieðkojo Zoros. Tëvas Anzelmas ðafto ir gamtos vaisiø skirtumas. Kelionës Europoje nesuteikia paëmë já uþ rankos, nuvedë prie Leonos ir pristatë, paminëdamas stipraus nepatirto naujumo áspûdþio. Kontrastai, kuriø ieðkome ir tik socialinæ padëtá, dabartinæ bûklæ ir motyvus, dël kuriø atsidûrë kuriuos stengiamës áþvelgti tarp valstybiø ir tautø, vos pastebimi dël Santo Dominge. Vardo negalëjo pasakyti, nes, suteikæs jam vieð- to, kad neapsiþiûri, kada ið vienos patekai á kità, imi jas painioti ir nagæ, nesumojo paklausti. Henrikas susidomëjo Leonos veidu, nes nebeatskiri, kuri yra kuri. Dvideðimties skirtingø tautø paproèiø, so- pastebëjo, kad jos bruoþai labai panaðûs á Zoros. Antroji moteris cialiniø ryðiø panaðumas kuria vienos tautos áspûdá, o tarp Europos buvo ponia ispanë, kurià Leona, prasidëjus negrø sukilimui, pri- ir Amerikos nëra jungianèiø ryðiø, jokios harmonijos, jokiø saitø. (Nukelta á 62 p.) Taip kalbëdamas tëvas Anzelmas malðino Henriko nekantravi-

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 62 LITERATÛRA

davau á jûsø buveinæ, kad suþinoèiau, kaip laikotës. Norëjau jus matyti, slaugyti, bet tëvas Anzelmas vis prieðtaraudavo, sakyda- mas, kad mane matydamas jûs lëèiau sveiksite. Taèiau bûèiau jus slaugiusi labai uoliai, rûpestingai. Henrikas iðmikèiojo kaþkoká komplimentà, ji vargu ar tai iðgir- do, nes nemanë, kad galima dëkoti uþ darbà, kuris jai atrodë toks paprastas ir toks natûralus. Neatsakiusi á pagyras ir ðvelnybes, ji pasakë: – Laikas gráþti á trobelæ, nes matau, kad skleidþiasi gelsvai pur- puriniai tulpmedþio þiedai. Artëja vidudienis. Europietiðkai galantiðkas Henrikas suskubo pasiûlyti jai rankà ir padëti nusileisti siauru, staèiu keliuku, bet Zora paþvelgë á já sunerimusi. – Juk, – susirûpino ji, – dar nepajëgiate eiti vienas. Jûs vos laikotës ant kojø! Ach, tie þiaurûs negrai! Atsiremkite á mano rankà. Padësiu jums nusileisti nuo uolos. Taip kalbëdama labai gracingai ir kartu paprastai ji iðtiesë gra- Grafø þiausià pasaulyje rankà. Sumiðæs Henrikas neþinojo, ar sutikti, ar Tyzenhauzø atsisakyti. Matydama, kad jis dvejoja, Zora lengvai, kaip ore sklen- herbas dþiantis paukðtis, nuskriejo þemyn ir, nesugaiðusi në minutës, atsi- dûrë uolos papëdëje. Henrikas patraukë ið paskos, bet jo þingsniai buvo ne tokie tvirti. Leona jau laukë paruoðusi pietus. Buvo patiekta (Atkelta ið 61 p.) kokoso palmiø pieno jø vaisiuose, vandenyje virtø ryþiø su cukru- mi, skrudintø kukurûzø, ðvieþiø vëþliø – logerhedø ir moliûgo, vadi- glaudë pas save. Tai buvo dona Marija de Pueblas. Ði moteris be namo didþiuoju moliûgu. Ðiuo patiekalu kreolai daþniausiai vaiðina paliovos verkë dël karðtai mylimo sûnaus, jaunojo dono Pedro, áþymiausius sveèius. Po pietø Zora nusivedë Henrikà á mangrovø dingusio prasidëjus neramumams Santo Dominge. Apie já nieko pavësá prie upës, kurioje plûduriavo geltonos pistijos ir lelijos. Abu nebuvo girdëjusi jau keletà metø. susëdo. Henrikas klausësi ðvelnaus Santo Domingo devynbalsës Henrikas nekantravo iðvysti Zorà, tad iðëjo ið trobelës, kur jau èiulbëjimo ir pasakojo Zorai apie savo pomëgá muzikai, apie tai, su buvo ruoðiamos kuklios vaiðës. Jis atsitiktinai patraukë uoloje ið- kokiu malonumu klausësi Zoros. Zora naiviai atsakë, kad dona kaltu takeliu. Staiga suskambo nuostabus balsas, kuriam akompa- Marija jà iðmokë groti gitara, o paukðèiai – dainuoti. Paskui susido- navo gitara. Jis lëtai kopë toliau, pasiekë uolos virðûnæ ir pasislëpë mëjo Henriko karine uniforma. Labai nustebo pamaèiusi kilpelëje po þërinèiais tankaus pietinës gudobelës krûmo lapais. Virpëda- ásegtà Karo kryþiø. Henrikas já iðsegë, norëdamas suteikti jai malo- mas ið susijaudinimo, malonumo ir smalsumo, praskleidë veðlias numo. Vos paëmusi á rankas, já labai pagarbiai pabuèiavo. ðakas ir pamatë Zorà. Ach, kokia ji jam pasirodë graþi! Ant jos – Tai relikvija? – paklausë Henriko. mergiðkos kaktos buvo grakðèiai uþdëta mëlynø dedeðvø girlian- – Taip, – atsakë ðis ðypsodamasis, – ðlovës relikvija. da. Ryðkiai þalias muslino ðalis dengë liemená, o lengvai krintan- – Kaip? Kà jûs norite pasakyti? èios jo klostës iðryðkino þavias linijas. Stovëdama prie uolos Zora – Ið tikrøjø tai ðis kryþius duodamas tik mirðtanèiajam. jausmingai dainavo. Jos akys tai þvelgë á dangø, tai nuklysdavo á – Bet að manau prieðingai – jis saugojo jûsø gyvybæ. jûros pakrantæ. Ji improvizavo ispaniðkai. Ið tëvo Anzelmo Henri- – Tikrai ne, bailys negali pelnyti garbës ir narsaus kario reputa- kas þinojo, kad Zora talentinga, lengvai ir puikiai atkuria ir sudai- cijos, nes kitaip në vienas nelástø á pavojø. nuoja tai, kas palietë jos vaizduotæ ar sujaudino ðirdá. Ið veido ið- – Tai jums labai patinka karas, nes atvykote jo ieðkoti ið labai toli. raiðkos, ið þvilgsnio Henrikas suprato, kad ji apdainuoja ekspedici- – Ne, tai ne mano paðaukimas, bet að vykdau ásakymus to, jà á Santo Domingà, negrø kovà, vargðo europieèio iðlaisvinimà, kuris mane pasiuntë. taip, savo dainoje paminëjo já. Veido iðraiðka kaskart pasikeisda- – Kas jums ásakë vykti á Santo Domingà? vo, kai iðtardavo Zamtë vardà: puikus, lankstus balsas imdavo – Prancûzijos vadas. virpëti ir trûkèioti. Ji netrukus nutilo ir giliai uþsisvajojo, atsirëmusi – Dieve mano, jûs prancûzas, jûs ið mano tëvo ir tëvo Anzel- á gitaros grifà bei parëmusi galvà ranka. Ilgi plaukai krito ant veido mo ðalies. ir uþdengë skruostus, tad ryðkëjo tik tobulo groþio profilis. Aplink – Ne, – atsakë Henrikas, – að esu lenkas, bet nebeturiu savo liemená lanksèiomis klostëmis plaikstësi þalias ðalis. Viena ant ðalies, nebeturiu tëvynës. plikos uolos, po kojomis – jûra, virð galvos – dangaus skliautas. –Kodël? – nustebo Zora. – Arg negrai ir jà uþgrobë, taip, kaip ir Poza ir jaudinanèia iðvaizda ji panëðëjo á Apvaizdos paveikslà. Ne- ðià salà? begalëdamas ilgiau atsispirti savo jausmams, Henrikas pribëgo – Tai ne negrai, bet baltieji, europieèiai, mûsø broliai, mûsø sà- prie Zoros tà akimirkà, kai ji ruoðësi leistis nuo uolos. Vos pama- jungininkai pasidalijo mus tarp savæs. èiusi já, dar nespëjus Henrikui padëkoti, ji ðûktelëjo: – Na, dabar supratau: jus ir daug jûsø tautieèiø nupirko Prancû- – Ach, kokia að patenkinta, matydama jus. Sveiki atvykæ, – kal- zijos vadas. bëjo ji. – Jûs pasveikote, be abejo, nes esate èia. Að kasdien atei- – Jûs norite pasakyti, kad mes jam tarnausime, nes jis suteikë LITERATÛRA 63

viltá atgauti tëvynæ. – Kadangi jûsø ðalá uþgrobë ne negrai, kodël jis jus verèia su jais kovoti? – Dabar Henrikas sutriko ir pasistengë pakeisti temà. Artëjo laikas palikti þavingà Zoros pasaulá. Su mergina Henrikui buvo malonu, bet ásakmi pareiga ðaukë á Prancûzijos kyðulá. Jis atsisveikino su Zora, neslëpdamas liûdesio, kad privalo iðvykti. – Keliaukite, nes jums nuobodu pas mus, taèiau bent jau pasa- kykite savo vardà, kad galëèiau já kartoti, kai jûsø nebebus. Henrikas pasakë jai savo vardà ir pavardæ. – O að turiu tik vienà vardà, – tarë Zora. Antrasis yra mano tëvo pavardë. O jûs turite tëvà? – Jau nebeturiu. – O að jo niekada neturëjau. Tiesa, tëvas Anzelmas visada vadina mane dukra. Taèiau niekada nemaèiau to, kuris davë man gyvybæ. Kiek patylëjusi, kalbëjo toliau. – Henrikas, – pakartojo keletà kartø, – ðá vardà lengva atsiminti, bet kito neprisiminsiu niekada, jis labai ilgas ir sunkiai iðtariamas. – Að já uþraðysiu, – pasiûlë Henrikas. Tuoj pat iðsitraukë piniginæ ir ant popieriaus lapelio paraðë savo pavardæ, o Zora labai atidþiai já stebëjo. Jis atidavë lapelá Zorai ir mergina atsidususi já paëmë. – Að nemoku skaityti, – iðtarë ji ir paleido popierëlá. Raðytojos Sofijos Tyuzenhauzaitës de Ðuazel-Gufje (Chouseul-Gouffier – Gerai, Zora, – pasakë Henrikas, – jei jûs sutinkate, mokysiu 1790–1878) tëvas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës raitosios gvardijos ðefas, Rokiðkio dvaro statytojas Ignotas Tyzenhauzas (1760–1822). jus, o kol iðmoksite skaityti ir raðyti, að skaitysiu tai, kas jûsø Neþinomas XVIII a. pab. – XIX a. pr. dailininkas ðirdyje. Gamtos knygà – joje telpa viskas, kas pasaulyje ðviesu, nekalta ir jautru. tikinèiau, kad angelai egzistuoja. Pakaktø vieno jos þvilgsnio, kad Iðgirdus tuos þodþius, graþiose Zoros akyse suspindo dþiaugs- tai suprastum, bet niekas nesugebës to þvilgsnio apraðyti! Kiek mas. Ji suëmë Henriko rankà, prispaudë jà prie ðirdies ir karð- jame kerø! Nekaltumo ramybë sumiðusi su ypatingai jaudinanèiu tai prabilo: jausmingumu. Ji visa spinduliuoja groþiu ir tyrumu. Menkiausias – Ach, koks jûs geras. Esu labai jums dëkinga. jos iðtartas þodelis ar judesys ágauna ypatingà vertæ, nes juos ákve- – Angele, nuostabioji Zora, – iðtarë Henrikas. pia pats Dievas. Tik jis suteikia Zoros groþiui stebuklingà þavesá, Tada jis pasiûlë gráþti á trobelæ. Artëjo laikas atsisveikinti. Ðoki- kuris pavergia ðirdá ir nesujaukia proto. Zora tikrai nesukurta tam, nëdama ið dþiaugsmo Zora nubëgo pirma, kad papasakotø motinai, kad keltø vulgarius jausmus arba juos sujauktø. Jos tobulai tyra koká pasiûlymà priëmë. Iðgirdus tai, Leonos veide ðmëstelëjo neri- ðirdis skirta ne tam. Kad iðdrástum jà pamilti, privalai apsivalyti, mas. Ta baimë nepraslydo pro Henriko akis ir jis suskubo patikinti, tapti, jei tai ámanoma, panaðus á jà, na o jei trumpai, tai reikia jà kad jo ketinimai tyri, sàþiningi, kad jis ðiais neramiais laikais tik mylëti taip, lyg garbintum dorybæ. nori merginai padëti, papraðë leisti jam retkarèiais apsilankyti ir Stanislovas ið tos kalbos nieko nesuprato. Manë, kad pusbrolio praskaidrinti merginos vienatvæ. Paskui atsisveikino su ja, su tëvu egzaltacija kyla dë nusilpusio proto, o protas nusilpo dël fiziniø Anzelmu ir mielàja Zora, kurios ðvelnios akys sekë já tol, kol ðis kanèiø, tad nepanoro dar labiau já kurstyti, tæsdamas pokalbá, ku- dingo ið akiø. riuo pats nelabai domëjosi. Stanislovas buvo ðvelnaus bûdo, sai- kingas, ramus, niekada nesitraukë ið pasirinkto kelio, nepasiduo- IV SKYRIUS davo impulsui, veikdavo tik viskà apgalvojæs, ávertinæs aplinkybes ir visiðkai netikëjo meile. Henriko sugráþimas á Prancûzijos kyðulá jo draugams buvo neti- Henrikui pirmà kartà gyvenime nepatiko pusbrolio abejingumas këtas, tad visi dþiûgavo. Pusbrolis Stanislovas nebesitikëjo jo pa- ir ðaltumas, tad susvyravo jo pasitikëjimas Stanislovu. Slapta gavo matyti. Bevaisës paieðkos nekëlë abejoniø, kad Henrikas þuvo su- vadø leidimà gráþti á trobelæ saugoti garbingà ðeimà nuo kareiviø sirëmime su negrais. Pusbrolis apkabino Henrikà. Tuo metu Henri- priekabiø ir kraðte pasklidusiø negrø. Henrikas á trobelæ greièiau kas dar nesuprato, jog ðirdis jau liepsnoja meile, todël papasakojo nuskriejo nei nukeliavo. Leona já pasitiko ðvelniai, bet kartu ir bûkð- pusbroliui viskà, kas ðá labiausiai domino. Klausydamasis jaus- taudama. Zora naiviai dþiûgavo ir vël, ir vël pasakojo, kaip nuobo- mingo, gyvo pasakojimo apie Zorà, angeliðkà bûtybæ, kuriai Henri- dþiavo, kol jo nebuvo. Tarp jø netrukus uþsimezgë ðvelni draugys- kas skolingas uþ savo gyvybæ, Stanislovas ðypsojosi. Henrikas të – be varþymosi ir familiarumo. Henrikas sugebëjo uþkariauti skaudino paðaipëlë ir nepatiklumas. visø palankumà. Su Leona elgësi kaip paslaugus ir paklusnus sû- – Ne, – kalbëjo jis, – tu nematei ir niekada nepamatysi panaðios nus, Zorai buvo ðvelnus kaip tëvas, rinko augalus su tëvu Anzelmu, bûtybës, nes að nenoriu, kad tu jà pamatytum. su dona Marija kalbëjo apie jos sûnø, iðtikimam negrui padëjo – Bet, mielas Henrikai, kaip galima taip jausmingai, giliai þavë- nudirbti visus darbus. Tokiu apdairumu, maloniu elgesiu jam pavy- tis pusiau laukiniu sutvërimu? – Kà tu vadini laukiniu? Jei ir netikëèiau, tai, pamatæs Zorà, ási- (Nukelta á 64 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 64 LITERATÛRA

zelmo, taèiau jauèiu, kad negalëèiau jo my- sakë, neseniai sukako septyniolika. Ji dar lëti taip, kaip jûsø, nors paþástu já labai se- nebuvo praradusi vaikystei bûdingo imlu- niai, o jus tik keletà dienø. mo. Henrikas þavëjosi jos paprastumu, já – Nagi, dievinamoji Zora, ar galiu suþi- stebino jos proto guvumas, sumanumas. Ji noti, kaip jûs mane mylite? – paklausë Hen- greitai suprasdavo tai, kas jai pasakojama, rikas, ásmeigæs akis á þavingà Zoros veide- ir viskà atsimindavo. Henrikà þavëjo ir jos lá, kuriame suspindëjo pats ðvelniausias su- ðvelnûs þodþiai, originalûs posakiai, gam- miðimas. tos paþadintos mintys, nes visa tai sklido ið – Ach, kaip jums pasakyti? Kaip susieti ðirdies. Jø vertës ir þavesio nesuprato tik ji ir tiksliai iðreikðti mintis, – sutriko Zora, su- pati. Auginama Europoje, kur jos talentingu- mirksëjusi ilgomis juodomis blakstieno- mà bûtø praturtinæ mokslas ir menai, ji bûtø mis. – Myliu tave, mano jaunasis drauge, galëjusi uþimti deramà vietà tarp mokytø taip, kaip myliu gamtà tada, kai ji paèiame moterø. graþume. Greta tavæs mano sielà apima eks- Ramiais, tyliais vakarais Henrikui patik- tazë. Tada jauèiu toká patá susiþavëjimà, kaip davo mokyti Zorà Legionieriø dainos jo ða- ir stebëdama ðvytintá giedrà dangø, kai gë- lies ðokio ritmu. Zora akompanuodavo gita- riuosi vaisiø, gëliø groþiu, pavësio gaiva. ra ir kartodavo þodþius, kuriø mokë Henri- Dangaus rasa ne tokia maloni iðdþiûvu- kas. Jos skambus balsas sklido aidu ir ne- siems, nuleipusiems augalams, kokie ma- ðiojo patriotinæ lenkø giesmæ po Santo Do- lonûs tavo ðvelnûs þodþiai mano ðirdþiai. mingà, Amerikos krantus. Kartais Henrikas Jauèiu èia, – kalbëjo ji, dëdama rankà prie ant lakiojo smëlio pieðdavo raides ir moky- Sofijos Tyzenhauzaitës knygos „Reminiscencijos“ ðirdies, – kai tu kalbi su manimi arba þiûri á davo Zorà nuostabaus, bet pavojingo skai- (Vilnius: Regionø kultûriniø iniciatyvø centras, mane, ðvelnumà, visaapimanèià palaimà, tymo meno, nes skaitymas ir moko, ir klai- 2004) virðelis. Dailininkë Deimantë Rybakovienë kurios negalima lyginti su niekuo, kà ma- dina, ir dþiugina, ir kelia liûdesá. Zora iðkart (Atkelta ið 63 p.) èiau ar jauèiau nuo tos akimirkos, kai gi- iðmoko visas raides ir sugebëjo jas uþraðy- miau. Bet kai tavæs nëra greta, tas jausmas, ti pagal matytà pavyzdá. Vienà dienà Henri- ta laimë, neþinau, kaip tai pavadinti, tas ma- kas uþklupo Zorà sode sodinanèià augalus ko uþkariauti visø trobelës gyventojø pagar- lonus pojûtis tuoj pat dingsta. Tu sugráþti – ir vienoje linijoje. Priëjo arèiau. bà ir iðblaðkyti Leonos nerimà, kuri bijojo, jis kartu. Be tavæs jo nëra. Tavo paveikslas – Paþiûrëkite, – pasiûlë ji, – ar gerai ið- kad dukters neiðtiktø negandos, nuo kuriø nuolat mano akyse. Matau já visur: vande- mokau jûsø pamokas. Að pati sugalvojau prisikentëjo pati. Apie kà màstë Henrikas? nyje, danguje, gëlëse, jis manyje kiekvienà abëcëlæ ið gëliø. Gana sunkiai man pavyko Jis pats neþinojo. Buvo laimingas, matyda- akimirkà ir, kai tavæs nëra ðalia, jis padeda iðdëstyti pirmàsias to þodþio raides. Paþiû- mas Zorà, kalbëdamasis su ja, klausyda- iðkæsti tavo nebuvimà. rëkime, ar jums pavyks perskaityti. Pradë- masis jos, stebëdamas, kaip mainosi mer- – O, mano drauge, – suðuko Henrikas, kite nuo ðios raidës. ginos naivus jaudus veidas. Klausydama- – mano mieloji Zora, að taip pat tave myliu Ji pirmiausia parodë Henrikui labai gra- sis jos ðvelnaus balso pamirðdavo pasaulá. ir net tûkstantá kartø labiau. þià hortenzijà, paskui þydinèià erikà, neme- Zora jam buvo viskas: svajø þavesys, vaiz- – Tu niekada neturëjai sesers? – paklau- zijà, roþæ, irisà, kalijà, azalijà ir saulenæ. duotës liepsna. Oras, kuriuo kvëpavo, ðalia së Zora. – Viskas kartu, – ðûktelëjo Zora, nekan- jos atrodë grynesnis, kvapai tobulesni, ðvie- – Dangus panoro man jà duoti tavo pavi- traudama, kad Henrikas per lëtai spëja, – sa gyvesnë. Jam atrodë, kad gyvena du gy- dalu. Dangus, pagimdæs mus skirtinguose viskas kartu: Henrikas. venimus: Zora já mylëjo, Zora! Bûti mylimam þemës kampeliuose, atrodo, dþiaugiasi mus – Iki sielos gelmiø sujaudintas Henrikas Zoros! Didþiausia laimë. sujungæs. Jo dëka radau laimæ Santo Do- merginai padëkojo þvilgsniu. Naivioji Zora – Kaip man gaila, – daþnai sakydavo minge. niekada ko nors nedarydavo dël to, kad jai Henrikas, galvodamas apie pusbrolá Stanis- – O að, – ðnekëjo Zora, – ar galëjau pa- padëkotø arba jà pagirtø, nes visus darbus lovà, – kaip man gaila tø, kurie nepaþino galvoti, kad lenkas (að net neþinojau, kad dirbo tik ið ðirdies. O jei Henrikas padary- ðvelnaus abipusio jausmo, jausmo, kurá Dan- þemëje yra tokia tauta) padarys mano gy- davo kokià nors paslaugà arba papasako- gus davë þmogui þemëje, kad paguostø dël venimà toká mielà. Tik nuo tos akimirkos, davo smulkmenëlæ ið Europos gyvenimo, ji gyvenimo nelaimiø. kai mudu susipaþinome, ëmiau suprasti, tik ðyptelëdavo, nes manë, kad pakanka- – Zora mylëjo Henrikà ir to visai neslë- koks vertingas gyvenimas, ir kiekvienà die- mai atsilygino uþ suteiktà malonumà – juk pë. Vienà dienà tarë: nà dëkoju uþ tai Dangui. teikësi atkreipti á já dëmesá. – Prieð jus sutikdama neturëjau laimës Taip maloniai ðnekuèiuojantis slinko die- turëti brolio, bendraamþio draugo. Pasaky- nos, valandos, akimirkos. Abu su Zora jie V SKYRIUS kite man, kodël jausmas, kurá jums jauèiu, sëdëjo po þydinèiu apelsinmedþiu, apgaubti taip skiriasi nuo mano ðvelnumo kitiems? besisklaidanèio jo kvapo, ir Henrikas mokë Kol trobelëje viskas alsavo taika, laime Nekalbëkime apie mano motinà, kurià my- jaunàjà draugæ Europos paproèiø, tradicijø, ir ramybe, kol Henrikas visiðkai saugiai më- liu nuo pat gimimo, apie donà Marijà, kuri pasakojo apie savo ðalies nelaimes. Zora gavosi neapsakoma palaima, kuri kartais tokia gera, að labai prisiriðusi prie tëvo An- klausësi, klausinëjo, mokësi. Jai, kaip pati trumpam priverèia þmones pamirðti jiems LITERATÛRA 65

gresianèius pavojus. Tuo metu Santo Dominge ir Prancûzijos kyðu- niai svajojo apie savo ðalá, brangià tëvynæ, staiga iðgirdo ið kalnø lyje ëmë plisti uþkratas – geltonasis drugys. Mirtis ðienavo ir sve- sklindanèius laukinius riksmus. Henrikas ir Zora nustebæ sustingo timðalius karius. Kiekvienà dienà liga nusineðdavo tûkstanèius drà- ir ëmë atidþiai klausytis. Apstulbusi Zora iðblyðko ir pirmoji riktelë- suoliø, atimdavo ið Lenkijos jos brangiausius gynëjus, kilniaðir- jo: dþius karius, á kuriuos tëvynë dëjo visas viltis. Henrikas nerimavo – Tai Zamtë ir jo vyrai! Atpaþástu jø laukines giesmes. O dangau, dël Stanislovo gyvybës ir net nenumanë, koks pavojus laukia jo kà mums daryti? paties. Laiko sprukti nebeturime. Jûs negalite vienas pasiprieðinti. Slëp- Negrai, uþpuolæ Henrikà, papasakojo Zamtë, kokia kilni ir dràsi kitës ðio kedro kamiene, arba jûs þuvæs. buvo graþioji kreolë. Henrikas pakluso Zoros aðaroms bei maldavimams ir sutiko – Kà? – iðgirdæs tokià naujienà stûgavo Zamtë. – Taip paniekinti pasislëpti didþiulio kedro áduboje, o Zora skubiai já pridengë sama- mano meilæ, paslaugas, kurias padariau, taip atmesti tokio þmo- nomis ir lianomis. Netrukus pasirodë apie dvideðimt negrø su Zamtë gaus, kaip að, pageidavimus ir drásti nepaisyti mano galybës bei priekyje. Jie susikibæ uþ rankø ðoko „Chica“, neðësi fleità ir bûgnà. padëti mano prieðams! Uþ tai ji neiðvengs baisaus kerðto! Netrukus Jø garsai pritarë grimasø ir groteskiðkø judesiø ðokiui. Ant galvos tu suþinosi, kas toks Zamtë, suprasi, kad reikëjo jo bijoti, jei nepa- Zamtë buvo uþsidëjæs raudonà kepuraitæ, vilkëjo puoðiu ðvarku ir jëgei mylëti, bet bus per vëlu. plaèiomis kelnëmis ið raðtuotos indiðkos medþiagos. Prie juos- Tai iðrëþæs jis átûþæs uþsipuolë negrus, kad ðie bailiai nusileido mens jam kabojo ilgas durklas, maiðelis su tabaku ir pypkë. Zora, Zoros norams, ir juos nubaudë – jie buvo nuþudyti visø akivaizdoje. pamaèiusi juos, dar labiau iðsigando ir nuskuvëjo pasakyti motinai Bet nubaustøjø kanèios Zamtë pyktá tik apmalðino. Kraujo bei þiau- ir ispanei, kad pasirodë negrai. rumo iðtroðkusi pabaisa panoro daugiau aukø. Zamtë ásakë negrams nutilti ir liautis ðokus, tada atsisëdo po Vienà dienà, kai Henrikas kaip áprasta vaikðtinëjo su Zora þydin- medþiu, kuris buvo tapæs jaunojo lenko prieglobsèiu. Tai pamaèiusi èiais upës krantais, klausësi ðvelnaus draugës èiulbëjimo ir malo- Zora vos nenualpo. Ji sugráþo lydima Leonos. Þako ëjo ið paskos. (Nukelta á 66 p.)

Taujënø dvaras, kuriame vaikystëje ir jaunystëje gyveno raðytoja Sofija Tyuzenhauzaitë de Ðuazel-Gufje (Chouseul-Gouffier, 1790–1878). Napoleono Ordos (1807–1883) pieðinys

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 66 LITERATÛRA

(Atkelta ið 65 p.) – Pirmyn, – ásakë Zamtë, – ieðkokite to svetimðalio, kuris sle- piamas nuo mano kerðto, visur: trobelëje, sode, jei prireiks, þemë- Jis neðë didelá dubená su punðu, pintinëles su vaisiais, kukurûzø je. Apsipylusi aðaromis, Zora puolë Zamtë po kojomis, bet ðis jà pyragaièiais, kuriuos ið karto padalijo susibûrusiems negrams. ðiurkðèiai atstûmë. Zamtë nepanoro liesti nieko, kas jam buvo pasiûlyta. Po keliø Ásivaizduokime, jei ámanoma, koks tà akimirkà sutrikæs ir su- nedraugiðkos tylos akimirkø jis ëmë þerti uþgaulius priekaiðtus nerimæs buvo nelaimingasis Henrikas. Bijodamas dar labiau padidinti Leonai ir jos dukrai, ðiurkðèiai ëmë klausinëjo, kur tas karinin- mylimosios kanèias jis nebegalëjo ilgiau slëptis, nes privalëjo nu- kas, kuriam Zora iðdráso padëti. Moterys drebëdamos atsakë, bausti Zamtë uþ áþûlumà, kai pastarasis, apimtas ásiûèio, ëmë spardyti kad jis iðvyko. medá, kuriame slëpësi Henrikas, ir aptiko jo prieglobstá. Henrikas atki- – Jûs meluojate, – griausmingai suriko Zamtë, – þinau, kad jis ðæs kardà ðoko ið medþio ádubos. Zora veriamai suklykë: èia lankosi, gal net dabar jis èia. – Jis praþuvo! Jis praþuvo! Tai iðgirdusi Zora sudëjo rankas. Iðgirdæ vadà ðvilpiant, iðsiskirstæ negrai tuètuojau subëgo ir ap- – Mano mielasis Zamtë... – ëmë maldauti. supo Henrikà, kuris dabar jau turëjo nusileisti jëgai. Zora, jos moti- – Supratau, – iðsiviepë, o jo akys degë pykèiu. – Jus iðdavë mal- na ir ispanë, apimtos siaubo, apkabino þiauriojo Zamtë kojas. Jis daujantis tonas, bet manæs jis nebesugundys. Pas mane, draugai. nekreipë dëmesio á jø maldavimus. Zamtë, kupinas neapykantos, Tai taræs suðvilpë ðvilpuku. Iðgirdæ signalà visi negrai subëgo þvelgë á Henrikà. Jo þvilgsnyje galëjai perskaityti pavydà ir degantá prie savo vado. norà atkerðyti. – Na, kà gi, – pagaliau niûriai tarë Zorai, – jo gyvybë jûsø ranko- se, nuspræskite jo likimà. Vëliausiai po trijø dienø (tiek laiko skiriu), Zora bus mano arba ðis baltasis mirs baisiose kanèiose. Gerai pasvarstykite. Sakykite taip arba ne. – Taip, – drebëdama atsakë Leona. – Taip, – tyliai pritarë Zora.

Atstatyti Plateliø dvaro (Plugës rajonas), kuriame iðtekëjusi kartu su vyru gyveno raðytoja Sofija Tyuzenhauzaitë de Ðuazel-Gufje (Chouseul-Gouffier, 1790–1878), pastatai ir jø fragmentai. Danutës Mukienës nuotraukos LITERATÛRA 67

–Ne! – riktelëjo Henrikas, veltui stengdamasis iðsiverþti ið neg- rø rankø. Zamtë ásakë jaunàjá lenkà suriðti ir pririðti prie to paties medþio, kuriame slëpësi, kamieno. Keletas negrø turëjo já saugoti, kiti – eiti su vadu. Paskui, kreipdamasis á Henrikà, Zamtë rûsèiai, grûmodamas (jaunojo lenko gyslose uþvirë kraujas) pagrasino: – Pagalvok apie Zoros santykius su tavimi ir manimi, nes tavo gyvybë priklauso nuo to, kaip tvirtai ji laikysis paþado. Tada Zamtë atsisuko á moteris: – Palieku já su jumis, – pasakë ir tæsë, – matysite já nuolatos, tai padës Zorai pagaliau apsispræsti ir ávykdyti savo pareigà bei ásipa- reigojimus man. Jokiø aðarø, jokiø maldavimø – ið jø nebus naudos. Sakau tai paskutiná kartà. Tuoj pat turiu traukti á þygá, tad iðke- liauju, bet po trijø dienø, – dëstë toliau, iðtraukæs durklà ið makðèiø, Taujënø dvaras, kuriame vaikystëje ir jaunystëje gyveno raðytoja Sofija – Zora bus mano, o jei ne – baltasis mirs. Gana rodyti meilæ ir Tyuzenhauzaitë de Ðuazel-Gufje (Chouseul-Gouffier, 1790–1878). kilniaðirdiðkumà, – tada apsisuko ir su keliais kariais iðkeliavo. Napoleono Ordos (1807–1883) pieðinys Likusieji negrai apsupo kedrà, prie kurio buvo pririðtas nelaimingasis Henrikas. Visiðkai iðsekusi Zora tebeklûpëjo, bet, atrodë, kaþkà traukë kardà ir ëmë saugoti mieganèius negrus. rezga. Staiga ji atsistojo. Jos akyse suspindo vilties þiburëlis, o Zora, vis dar nerimaudama, klûpojo po baltais þiedais apsipylu- iðsekæs veidas atgijo. Ji atidþiai þvilgtelëjo á Henrikà ir jam tas sia magnolija ir meldë dangø uþtarti Henrikà. Mënulio ðviesa liejo þvilgsnis nuðvito lyg ðviesos spindulëlis. Mergina prabilti nedráso, baltà atspalvá ant jos þavingo veidelio ir pabrëþë jo melancholiðku- bet pasiuntë jam þenklà, kad bandys já iðgelbëti. Tada Zoro su mo- mà, nes melancholija buvo neatskiriama jos groþio palydovë. Uþ- tina ir ispane dingo. Sugráþo tik Þako. Jis atneðë negrams ávairiø auginta nelaimingos bûtybës, visada gyvenusi vienatvëje ir su ne- alkoholiniø gërimø, kuriais daþnai vaiðindavo Zamtë draugus. be jaunais þmonëmis, Zora nebuvo linksma. Pasitenkinimà, net Artëjo naktis, temo, bet niekas, iðskyrus pirmyn ir atgal vaikð- dþiaugsmà ji iðreikðdavo tik aðaromis arba daugiø daugiausia – èiojantá Þako, prie trobelës nesirodë. Henrikas pamanë, kad já pali- ðypsenële. Tik patys giliausi ir ðvelniausi jausmai iðprovokuodavo ko vienà. Jis sutriko. Laukimas darësi nepakenèiamas. Tuo tarpu jos reakcijà. visi negrai, sëdintys aplink já, palengva ëmë svaigti nuo gërimø Naktis buvo graþi ir tyli. Sidabrinis mënulio diskas didingai slin- pertekliaus, o paskui uþmigo letargo miegu. Henrikas pasijuto vie- ko grynu dangumi, kuriam nebuvo në debesëliø. Jo virpanti ðviesa niðas tarp mieganèiø pabaisø, bet negalëjo nei krustelëti, nei atlais- atsispindëjo vandens tëkmëje ir spindëjo medþiø virðûnëse. Vaka- vinti savo panèiø. Po kiek laiko iðgirdo, kaip tyliai atsivërë trobelës rinis vëjelis retkarèiais ðvelniai sujudindavo þalias latanijos vë- durys. Mënulio ðviesoje jis iðvydo Zorà, kuri, apsisupusi baltu ap- duokles, bambukø stiebus ir gaivino tûkstanèio kvapø, kuriuos sklei- siaustu, kaip ðeðëlis slinko tarp medþiø. Ið paskos sekë Þako. Artë- dë daugybë gardþiakvapiø augalø, prisodrintà orà. Ðvytintys jonva- dama prie medþio Zora davë Henrikui þenklà tylëti. Norëdama pri- baliai þërëjo puoðniose þiedø taurelëse, ant ananasø spygliø. Nebu- eiti ji turëjo slinkti tarp negrø, kurie gulëjo aplink medá. Padedama vo nieko graþiau uþ tà poilsá, gamtos ramybæ. Pakanka ðio vaizdo, Þako Zora skubiai nupjovë raiðèius ir iðlaisvino belaisvá. Jis pir- kad suvoktum tropikø naktø groþá. Zora nuëjo á trobelæ, o Henrikas miausia puolë po kojomis savo mielai gelbëtojai. nekantraudamas laukë, kol iðauð diena. – Mano gyvenimas, – kalbëjo, – priklauso jums, jûs kà tik antrà kartà iðgelbëjote man gyvybæ. Pasikliaukite manimi ir bûkite mano þmona. VI SKYRIUS Iðgirdus ðiuos ugningus þodþius graþus Zoros veidas skausmin- gai persimainë. Vos tik horizonte pasirodë saulë, pirmieji spinduliai apðvietë – Kà, – sunerimo, – jûs nebenorite bûti mano broliu! Jûs norite mieganèiø negrø veidus ir privertë juos atmerkti apþilpintas ir nuo palikti mane, kaip tai padarë mano tëvas? miego dar apsunkusias akis. Kaip apstulbo tie barbarai, kai pabudæ – O, Zora, – atsakë Henrikas, – vykite nuo savæs nemalonius pamatë, jog yra suriðti vienas prie kito. Në vienas negalëjo pajudëti prisiminimus. Mano gyvenimas priklauso jums ir ðioje vietoje vi- nepatraukæs kartu su savimi draugø. Kurá laikà juos stebëjæs Hen- siems laikams atiduodu já á jûsø rankas, prisiekiu bûti jûsø vyru, rikas priëjo arèiau ir pagrasino, kad jie tuoj mirs, jei nesielgs ra- jûsø gynëju. miai. Jie, kvailai, nustebæ ir iðsigandæ spoksojo á já vargiai prisi- Zora virpëdama atsirëmë á Henriko rankà. mindami, kad turëjo já saugoti, nes jø protas dar nebuvo atsigavæs – Negaiðkime laiko, – tarë ji, – daviau negrams migdomøjø. nuo gërimo garø. Jie puolë prieð Henrikà kniûpsti veidais á þemæ ir Laikas spaudþia. Turime jais pasirûpinti, nes bûtø siaubinga atimti ëmë garsiai rëkti. Iðgirdusi triukðmà atbëgo Zora. Henrikas jà pa- gyvybæ beginkliams ir bejëgiams þmonëms. praðë nusiraminti. Jie kartu papusryèiavo – pasistiprino vaisiais, Henrikas nesiprieðino. Padedamas Þako, suriðo visus negrus ir kuriuos ji atneðë, vis þvilgèiodami á tà pusæ, ið kurios kartu su paëmë jø ginklus. Nutarë pats juos saugoti, nedráso pasiðalinti, Henriko kuopos kareiviais turëjo sugráþti Þako. todël pasiuntë Þako á miestà, ásakæs paimti keletà vyrø ið jo kuopos Tik vienuoliktà valandà juos pamatë besileidþianèius nuo kal- ir su jais gráþti belaisviø negrø. Taip pat brûkðtelëjo keletà þodþiø nø. Henrikas nubëgo jiems prieðais duoti ásakymø. Þako neat- Stanislovui apie tai, kas ávyko ir kad jis tvirtai pasiryþo vesti Zorà. Iðsiuntæs Þako, Henrikas nusprendë praleisti naktá vietoje, tad iðsi- (Nukelta á 68 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 68 LITERATÛRA

(Atkelta ið 67 p.) atsiskyrëlá, o auðtant nuvyks pasiimti Zoros ir jos motinos, atves jas á koplyèià, kur tëvas Anzelmas palaimins jaunøjø ásimylëjëliø neðë Stanislovo atsakymo, nes jo tuo metu Prancûzijos kyðuly- santuokà. je nebuvo. Pusbroliui raðytas laiðkas nukeliavo paskui já. Henrikas atsigulë ant demblio, bet negalëjo uþmigti, nors miego Kai lenkø kareiviai iðsivedë negrus, Henrikas sugráþo á trobelæ ir, jam reikëjo. Henrikas nesumerkë akiø. Galvoje sukosi tûkstanèiai aptikæs joje tik Leonà, puolë prieð jà ant keliø. Jis prisipaþino, kà ákyriø minèiø apie iðmintingus tëvo Anzelmo pamàstymus. Sute- jauèia jos dukrai, ir maldavo, kad Zora priimtø jo karðtà meilæ, o mose, nakties tyloje vaizduotæ kaitino prabëgæ ávykiai ir abejojan- Leona leistø, kad jø sàjunga bûtø sutvirtinta rytoj. Skubà motyvavo èioje ðirdyje vyko sunki vidinë kova. Tai regëdavo Zorà ir jos tobulà tuo, kad netrukus gali sugráþti Zamtë, ir pridûrë, kad ji pati galës groþá, þavesá ir nekaltumà, tai màstydavo apie bûsimus draugø nebebijoti negro pykèio, nes po dukters vedybø galës palikti savo priekaiðtus, Stanislovo nepasitenkinimà, didþiulius priekaiðtus, ap- namus ir su Zora persikelti á Prancûzijos kyðulá. Leona kurá laikà linkiniø nuomonæ, su kuria teks kovoti, ir tie pamàstymai këlë jo tylëjo, nes labai susijaudino. Jos akys pritvinko aðarø. Tai rodë, jog ðirdyje sumaiðtá ir abejones. Henrikas neramiai skaièiavo slen- kartus prisiminimas, kurá patyrë motinos ðirdis, nuodija dþiaugs- kanèias nakties valandas. Daþnai iðgirsdavo, kaip dûsauja tëvas mà. Henrikas skubino Leonà duoti palankø atsakymà ir pridûrë, Anzelmas, ir to gero senio nerimas kurstë jo paties nerimà bei kad tëvas Anzelmas palaimins ryðá, kuris sujungs jo ir Zoros liki- jaukë mintis. Vos ëmë auðti, Henrikas atsikëlë. „Didis Dieve, – mus. Nurimusi, patenkinta Leona pakëlë á dangø akis ir rankas. màstë, – pagaliau iðauðo diena, kuri visiems laikams nulems ma- – Sutinku, – pasakë, – padarykite jà laimingà, tebus ji laimin- no likimà! Kas galëjo pagalvoti! Bûtent Santo Dominge, toli nuo gesnë, nei buvo jos motina. draugø, ðioje kuklioje atsiskyrëlio buveinëje, svetimoje þemëje að Gavæs Zoros ir Leonos sutikimà, Henrikas nuskubëjo á atsisky- susisiesiu neiðskiriamais saitais su svetimðale, kurià likimas at- rëlio bûstà. Tëvas Anzelmas jau keletà dienø niekur nebuvo iðvy- skyrë nuo to visuomenës sluoksnio, kurá ji turëjo papuoðti! Tiek to, kæs ir nieko neþinojo apie ávykius, kuriuos jam papasakojo Henri- burtai mesti, trauktis nëra kur.“ Jis baigë rengtis ir iðëjo á laukà. kas. Labai atidþiai iðklausë. Gaivus grynas oras, puikus rytas nuramino protà ir sujauktus – Jaunuoli, – pradëjo rimtai, – ar vëliau nesigailësite priëmæ jausmus. Po truputá liûdnas mintis, kamavusias já naktá, pakeitë toká skubotà sprendimà? Iðklausykite mano samprotavimus apie linksmesnës. Viskas buvo pamirðta! Jis galvojo tik apie Zorà ir jûsø sprendimà, jei aistra pajëgi girdëti, kà sako protas. Jûs mylite pasuko á jos trobelæ. Zorà ir norite jà vesti. Þinau, kad esate laisvas ir pats galite spræsti savo likimà. Jei jûs pageidaujate bûti su ja laimingas èia, esu tikras, kad taip ir bus. Bet patikëkite mano senatviðka patirtimi, jûsø VII SKYRIUS amþius tikrai netinka kasdienei ramiai laimei. Vyro, ypaè tokio jau- no kaip jûs, ðirdyje dega noras veikti. Neapibendrinu kitø þmoniø Kai Henrikas pasiekë trobelæ, iðvydo jaudinantá reginá: Zora klû- patirties, viskà iðbandþiau savo kailiu. Jûs tokios patirties tikrai pojo, o jos jautrioji mama, apsipylusi aðaromis, jà laimino. Zora neturite, gal padës manoji. Manau, kad jûs nepanorësite visam buvo atsisukusi nugara ir negalëjo matyti Henriko. Jis stabtelëjo ir gyvenimui ásikurti Santo Dominge. Jûs turite ásipreigojimø savo stebëjo jà. Ji vilkëjo baltà kaip sniegas, persiðvieèiantá indiðko au- ðaliai, nes este karys, jûs turite turto, ryðiø, o tai neáveikiamos deklo drabuþá, kuris siekë pëdas ir iðryðkino jos groþá, liemens kliûtys. Jûs priklausote savo tëvynei, ji turi á jus teisiø. Në vienas grakðtumà. Ilgos kasos susegtos auksiniu smeigtuku, þydinèio apel- pilietis negali atsisakyti savo ðalies, neuþsitraukæs gëdos, nepasi- sinmedþio ðakelës – nuotakos vainikas, o viskà uþbaigë sentimen- rodæs bailiu. Be meilës savo tëvams, prigimtis mûsø ðirdims liepia talus gëliø, ið kuriø buvo sudëtas Henriko vardas, vainikëlis. Hen- mylëti gimtinæ. Religija tam pritaria, ar jûs neigtumëte prigimtá ir rikas priðoko prie jos, atsiklaupë prieð Leonà ir tarë: religijà? Þinau, kà jûs atsakysite. Jûs pasakysite, kad Zora gali – Palaiminkite mus abu, nes að netrukus bûsiu jûsø sûnus. keliauti su jumis á Europà. Bet ar jums pakaks dràsos áveikti prieta- Leona paëmë Henriko ir Zoros rankas ir sujungë jas savosio- rus, kilsianèius dël jos kilmës? Net jei ávertinsime jos dorybes, mis. Zora labai susijaudino, Henrikas ne maþiau. nejautrus pasaulis vargu ar jums pritars. – Zora, – paklausë jis, ðvelniai þiûrëdamas á jà, – ar sutinkate, – Tëve, – nekantravo Henrikas, – neabejoju, kad jûsø pamàsty- kad bûèiau jûsø vyras? mai yra teisingi. Bet kalbame ne vien apie mane. Jûs pamirðote – Taip, – atsakë ji, nuleidusi dideles juodas akis, graþesnes ir Zorà. Negi galvojate, kad ji mane myli per maþai ir be skausmo iðraiðkingesnes nei paprastai, – bet ar jûs manæs nepaliksite, visa- atsisakys manæs. Jûs þinote, koks likimas jos laukia. da mane mylësite? – Ðiuos þodþius Zora iðtarë verkdama ir tokiu – Þinoma, – bandë paaiðkinti tëvas Anzelmas, – savo nelaimei, balsu, kad suvirpëjo Henriko ðirdis. Zora supras, kaip jus myli, tik tada, kai jûsø nebebus èia. Jums – Eime, – paragino, – atsakysiu jums prie altoriaus. – Tuomet lengva buvo uþkariauti paprastà ir mylinèià ðirdá. padavë jai rankà ir jie iðëjo lydimi Leonos, ispanës ir iðtikimojo – O jûs norëtumëte, – pertraukë já Henrikas, – kad að priekaið- negro, kuris neatrodë labai susidomëjæs tokia iðkilminga akimirka. tauèiau sau, jog suteikiau sielvarto jautriai ðirdþiai, nes pirmas Tà graþø rytà gamta lyg jø vedybø papuoðalus atskleidë visas sukëliau jai skausmà, kurio ji iki ðiol nepatyrë? savo brangenybes. Tokie papuoðalai buvo verti Zoros, jos tobuliau- – Kadangi puikiai suprantate, kokia didelë atsakomybë jums ten- sio groþio. Pakilo ðvytinti saulë ir viskas aplinkui atgijo. Abiejø ka, – ásiterpë vienuolis, – man belieka palinkëti kuo geriau iðspræs- ásimylëjëliø ðirdys netvërë dþiaugsmu, nors dël didelio jaudulio jie ti iðkilusias problemas. atrodë tarsi sukaustyti. Henrikas davë garbës þodá. Buvo nutarta, kad jis pernakvos pas (Tæsinys kituose numeriuose) NETEKTYS 69

degdavo ant spalio 30 d. èia amþinam poilsiui atgulusio raðyto- ROMUALDAS GRANAUSKAS jo, dramaturgo Romualdo Granausko kapo. Netoliese jo – ir kitø kiek anksèiau ir paskutiniaisiais metais iðëjusiø didþiøjø þemai- (1939-04-18–2014-10-28) èiø – poeto Marcelijaus Martinaièio (1936 m. balandþio 1 d. – 2013 m. balandþio 5 d.), kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio (1937 m. spalio 19 d. – 2011 m. rugsëjo 16 d.), dailininkø Algi- manto Ðvaþo (1933 m. rugsëjo 14 d. – 2003 m. rugsëjo 27 d.), Vytauto Valiaus (1930 m. rugpjûèio 24 d. – 2004 m. rugsëjo 28 d.), etnologo Norberto Vëliaus (1938 m. sausio 1 d. – 1996 m. birþelio 23 d.), poeto Stasio Anglickio (1905 m. gruodþio 22 d. – 1999 m. vasario 26 d.) ir daugelio kitø iðkiliø þemaièiø, jø bièiu- liø ir kolegø kapai. Romualdo Granausko laidotuvës buvo iðskirtinës – tarsi atsisveikinimas su paskutiniuoju ðiø dienø literatûros mohikanu ir... þemaitiðkas. Antakalnio kapinëse skambëjo ne tik raðytojo itin mëgta „Lek gervelë“, bet ir profesorë Viktorija Daujotytë su raðytoju atsisveikino þemaitiðkai – savo kalbà prie karsto uþ- baigdama gimtàja dûnininkø potarme. Paskutiniaisiais metais viename ið interviu R. Granauskas yra sakæs, kad po mirties norëtø atgulti Mosëdþio (Skuodo rajonas) kapinëse. Ten buvo jo þemë, á kurià jis ir gyvas daþnai norëdavo sugráþti, kur giliai ámintos daktaro Vaclovo Into pëdos, ið kur á þmones iðëjo Romualdo bièiulë poetë Stasë Bucevièie- në. Èia, Mosëdyje, raðytojas sutiko savo pirmàjà þmonà Almà Skruibytæ, èia gimë ir mokësi jo bièiulis prozininkas ir poetas Edvardas Rudys. Mosëdyje Romualdas visada bûdavo laukia- mas. Èia gyvenantys þmonës já suprato, mylëjo ir laikë savu. Kas lëmë, jog ávyko kitaip, kad jam skirtas kauburëlis ðiandien Antakalnyje, sunku pasakyti – gal tai ir paties raðytojo paskutinë valia... Mums, Vilniuje gyvenantiems, þemaièiams ir neþemai- èiams, tai, kad ðiandien raðytojas èia, Menininkø kalnelyje, tarsi dovana – visada, kai mums jo trûks, kai norësime be dideliø iðvedþiojimø pasitarti apie tikràsias ðios þemës vertybes, tikrà- jà literatûrà, nebus sudëtinga èia ateiti... Tikëtina, kad artimiau- siu laiku prie jo kapo atsiras ir KLEVAS, taip, kaip prie Pauliaus Ðirvio kapo kad auga BERÞAS. Na o ðiandien... Ðiandien mums Romualdas Granauskas (1939–2014). Redo Vilimo nuotrauka verta prisiminti, koká iðties didelá raðytojà turëjo þemaièiai ir visa Lietuva. Viename ið interviu R. Granauskas yra pasakæs, kad raðytojas skuba, stengiasi raðyti, kad neiðnyktø be pëdsako. R. Granauskas Per 2014-øjø Vëlines Vilniaus Antakalnio kapiniø Menininkø paliko ne tik pëdsakà, bet ir daugiau negu 20 knygø, kurias skaito- kalnelyje prie naujai supiltø kauburëliø daþnai galëjai iðgirsti me ðiandien, skaitysime rytoj ir kurios mums, kol gyvename tame þemaitiðkà ðnekà. Daþnas ið atëjusiøjø bûriavosi, þvakelæ uþ- pasaulyje, apie kurá raðë R. Granauskas, visada bus brangios.

„Brangiausia knyga yra ta, kuri dar neparaðyta. Tikiesi, kad ji kà matë ir kà suprato. Að galiu atsiminti ið vaikystës, kaip, pavyz- bus pati geriausia, kad tai bus tavo gulbës giesmë. Kitaip kokio galo dþiui, pirmà kartà pamaèiau ðerkðnà berþynëly, kaip tas ðerkðnas, sëstum prie stalo ir vargtum? Tikiesi, kad bus pati geriausia, nes saulei tekant, spindëjo. Primerkiu akis ir dabar man puikiausiai to jeigu bus blogesnë uþ visas arba tokia pat, kokiø jau esi priraðæs, ðerkðno kristaliukai spindi akyse. Ir daugybë visø kitø dalykø. Jeigu tai ir popieriaus nesisësiu gadint.“ raðytojas nemato to, kà apraðinëja, jis nëra raðytojas. Jis paisto, Romualadas Granauskas galas þino kà.“ Romualdas Granauskas „...viskas ateina ið gyvenimo patyrimo. Juk negali apraðyti to, apie kà nesi nei girdëjæs, nei matæs, nei sapne sapnavæs. Èia ir „Raðytojas sukûrë savità, originalø estetizuoto þodþio stiliø, pa- gyvenimo patirtis, èia ir atmintis. Folkneris viename interviu sakë, këlë á naujà pakopà pasakojimo menà. Granauskas priklauso prie kad raðytojas privalo bûti labai pastabus, turëti gerà atmintá ir gerà uþpakalá, kad galëtø ilgai iðsëdëti uþraðydamas tai, kà pastebëjo, (Nukelta á 70 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 70 NETEKTYS

Romulado Granausko knygø virðeliai

(Atkelta ið 69 p.) mà, tvirtà stuburà, arba iðtiþimà ir nuolankumà. Granauskas raðo ne apie kaimà, o apie protëviø paveldà, iðdidumà ir mirtá, todël tø raðytojø, kurie, kartà suvokæ savo misijà, lieka jai iðtikimi visà þmogus ir màstymas apie já turi bûti dëmesio centre.“ gyvenimà, maþai keisdamiesi. Ið savo kartos prozininkø raðytojas Jûratë Sprindytë iðsiskyrë tuo, kad „þalioje jaunystëje“ iðvengë iðpaþintinio kûrybos tarpsnio, nenaudojo savojo „að“, visada likdamas objektyvioje kitø „Nesuklysiu sakydama, kad tai universalios prigimties, gilaus gyvenimø erdvëje. Granausko kûryboje, neiðskiriant në publicisti- suvokimo ir donelaitiðkos tradicijos raðytojas. Jo indëlis á lietuviø niø esë, regime atsiverianèià ypatingo jautrumo kûrëjo sielà, kuri literatûros istorijà neiðmatuojamas. Jo literatûra buvo sukurta ið jauèia, kaip laikas neða mus prie lemtingø ribø, apokalipsiniø situ- gyvenimo, o gyvenimo jutimas buvo be galo stiprus. Jis raðë tarsi acijø, kuriø vis gausëja... Kûrëjo þodis toks ir turi bûti – truputá ið treèio gyvenimo, kur jau pasirodo þmogaus gyvenimo prasmës, aiðkiaregiðkas, iðmintingas ir perspëjantis...“ reikðmës, atsiskleidþia net patys sunkiausi gyvenimo dalykai, bet Elena Bukelinë ir patys svarbiausi. Todël taip ir pasakyèiau – netekome treèiojo gyvenimo raðytojo.“ „Nors mes nebendravome daug ir artimai, bet „Neginèijama realybë Granausko prozoje – vietos dvasia (genius man uþteko þinoti, kad R. Granauskas yra. Tikiuosi, R. Granauskas loci). Þemaitija, savi namai, tëviðkë. Raðytojas yra sukûræs savità pa- jautë, kad að esu. Ið jo kûrybos man didþiausià áspûdá paliko „Jau- saulá, savo „Makondà“, kaip Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel Garcaa èio aukojimas“. Ðià apysakà að visada iðskirsiu ir apie jà galvosiu. Marques), ar „Joknapatofà“, kaip Viljamas Folkneris (William Folkner), Tai yra senosios lietuviø baltø pasaulëjautos, senojo religinio pa- ir lokalizavæs jà maþame Þemaitijos miestelyje. Ten ðeimos (daþniau- saulëvaizdþio áprasminimas. Ði apysaka paraðyta labai stipria me- siai yranèios, aplinkybiø sulauþytos) rate vyksta labai þmogiðkos dra- nine kalba, stipriu empatiniu santykiu. Aiðku, þinomiausias kûri- mos, atskleidþiami subtilûs santykiai. Lëtu ritmu vyksta tai, kas reikð- nys – „Gyvenimas po klevu“, labai vertinu „Duonos valgytojus“, minga, svarbu, esmiðka. Su archajine jausena sietinas raðytojo kuria- labai vertinu ir jo vëlyvàjà kûrybà – „Ðventøjø gyvenimai“ ir pasku- mas negailestingas bûties modelis, kuriame daþnai daugiau lemia fa- tinæ knygà „Treèias gyvenimas“, kuri susideda tarsi ið autobiogra- tumo galia ar istorinës aplinkybës, o ne atskiro individo proto ar valios finio gráþimo á vaikystæ. Tai puikus esë þodþio paglostymas, tarsi veiksmai. Bet visada iðlieka orios laikysenos galimybë. Imponuoja atsisveikinimas su þodþiu. Paglostau ir atsisveikinu“. Granausko kalbinis fundamentalizmas, teksto kokybë – èia sudë- Viktorija Daujotytë tingumas slypi paprastume. Ðiandien ir þanro, ir atskiro meninio vaizdo vertë smukusi, o prozos kalbinë raiðka tapo nepreciziðka, „Pirmiausia, Romualdas bûdavo spontaniðkas ir nuoðirdus, kaþ- todël skaityti Granauskà – tai skaityti tekstus, tebeturinèius sakra- koks tikras. Jo lyg turëdavai bijoti, nes jis rëþdavo savo nuomonæ, lumo aurà. Esë knygoje „Þodþio agonija“ (1999) dabarties kultûros bet ne dël savæs, savo asmeninës reikðmës, bet kaþkokio teisingu- krizë siejama su kûniðkumo kultu, atotrûkiu nuo metafizikos. mo principo – jam buvo svarbus teisingumas, dël kurio kartais Granausko kûrybà geriausia prisiartinti neakcentuojant kaimo pasireikðdavo impulsyviai. Kartais jis bûdavo atðiaurus, sakyki- tematikos, o analizuojant vaizduojamà þmogø, ieðkant vidinio turime, literatûros renginiuose jausdavo, lyg akademinio pasaulio þmo- nio. Raðytojui svarbu asmens, individualybës tapsmas, þmogaus nës já daugiau vertina kaip þymø vardà, bet ne tiek þmogiðkuoju laikysena kritinëse situacijose, kurios parodo arba savarankiðku- poþiûriu, tarsi jausdavo, kad nesutampa kultûrinës patirtys. Todël NETEKTYS 71

Romulado Granausko knygø virðeliai jis lyg uþsibarikaduodavo tokia ironijos, atsainumo siena. [...] R.Gra- 1999 m. – apdovanotas Lietuvos Didþiojo kunigaikðèio Gedimi- no 4 laipsnio ordinu. nauskas buvo „kûrybinës sàþinës pasitikrinimo kriterijus.“ 2000 m. – R. Granauskas pripaþintas Nacionalinës kultûros ir Regimantas Tamoðaitis meno premijos laurreatu. 2004 m. – Gabrielës Petkevièaitës-Bitës literatûrinë premija uþ Romualadas Granauskas gimë 1939 m. balandþio 18 d. Maþei- romanà „Duburys“. kiuose. 1958 m. baigë Sedos jaunimo mokyklà. 1968–1970 m. dir- 2008 m. – L. Dovydëno literatûrinë premija uþ romanà „Rûkas bo þurnalistiná darbà Skuodo laikraðèio „Mûsø þodis“ ir þurnalo virð slëniø“. „Nemunas“ redakcijose, keletà metø mokytojavo Mosëdþio viduri- 2013 m. Lietuvos literatûros ir tautosakos institutas R. Granausko nëje mokykloje. Yra dirbæs ir statybininku, ðaltkalviu, radijo kores- knygà „Ðventøjø gyvenimai“ iðrinko kûrybiðkiausia metø knyga. pondentu, pasak jo paties, sunku net pasakyti, kokio darbo nedirbo, 2013 m. uþ knygas „Kai reikës nebebûti“ ir „Iðvarytieji“, uþ nuo- kad iðgyventø. Jo pirmieji kûriniai (apsakymai) buvo iðspausdinti pelnus literatûrai paskirta Meno kûrëjø asociacijos premija. 2014 m. R. Granausko autobiografinë knyga „Treèias gyveni- 1954 metais. 1969 m. gyveno Klaipëdoje, dirbo statybose. Tais me- mas“ pristatyta nominacijai „Metø knyga“ suaugusiøjø knygø kate- tais jis dienraðèio „Tarybinë Klaipëda“ literatûriniame priede „Gin- gorijoje. taro laðai“ paskelbë apsakymà „Berþø kalnas“ ir novelæ „Mariø ðvytëjimas“. ROMUALDO GRANAUSKO KNYGOS 1972 m. atsidëjo kûrybiniam darbui. 1973 m. tapo Lietuvos raðy- tojø sàjungos nariu. Apie 1993-uosius savo narystæ Sàjungoje nu- 1969 m. „Vaga“ iðleido pirmàjà R. Granausko knygà – apsakymø rink- traukë, 1995 m. – atnaujino. 2003 m. dokumentiná raðytojo R. Gra- tinæ „Medþiø virðûnës“. nausko portretà filme „Raudonu ant balto“ sukûrë reþisierë Agnë 1975 m. „Vagos“ leidykla skaitytojams padovanojo ir jo apysakø bei Marcinkevièiûtë. apsakymø knygà „Duonos valgytojai“. Anot literatûrologø, joje raðytojas sakralizuoja iðeinanèios þemdirbiø kartos pasaulëjautà, paproèius, buitá, APDOVANOJIMAI, ÁVERTINIMAI moraliná kodeksà. „Vaga“ pakartotinai knygà iðleido 1989 metais. 1973 m. R. Granauskui paskirta Þemaitës literatûrinë premija uþ 1975 m. knygynø lentynose pasirodë apysaka „Jauèio aukojimas“, apsakymà „Vidurdienio dalgis“, iðspausdintà apysakos ir apsaky- kurioje itin ryðki gamtos, istorijos ir mitologijos sintezë. 1999 m. pakarto- mø knygoje „Duonos valgytojai“. tinai knygà iðleido leidykla „Presvilka“. Prof. Viktorija Daujotytë raðo: „Apy- 1987 m. – J. Paukðtelio premija uþ apysakà „Gyvenimas po klevu“. saka „Jauèio aukojimas“ – vienas reikðmingiausiø R. Granausko kûriniø, 1988 m. – Blaivybës premija. priklauso ir XX amþiaus pabaigos lietuviø prozos virðûnëms. Keli iðeities 1990 m. – suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikëjo vardas. taðkai, atsirandantys ið kûrinio suvokimo, ið jo persiraðymo sàmonëje. 1995 m. – A. Vaièiulaièio literatûrinë premija uþ novelæ „Su petelið- Pirmiausia – senojo þynio figûra, lyg besisukanti apie savo paèios aðá, ke ant lûpø“, kuri buvo iðspausdinta leidinyje „Metai“ (1994 m. Nr. 12). matanti save kaip tu, kaip tu ir að, kuris suvokia save ir kaip kità. Savæs 1997 m. – Simono Daukanto premija uþ knygà „Vakaras paskui suvokimas, kuo gilesnis, kuo daugiau laiko apimantis, reiðkia ir kitø maty- rytas“ (iðspausdinta 1995 m.). mà-suvokimà. Savo genties – iðnykstanèiø kurðiø, dar besiglaudþian- 1999 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybës meno premija. èiø prie savo mariø, kurioms paliks vardà, bet jau baigiamø iðnaikinti. 1999 m. – Lietuvos Raðytojø sàjungos premija uþ knygà „Gyvu- Senas, silpstantis kûnas, iki paskutiniøjø akimirkø iðlaikantis savæs ir savøjø lëliø dainavimas“. (Nukelta á 72 p.)

ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2014 / 4 72 NETEKTYS

Romulado Granausko knygø virðeliai

(Atkelta ið 71 p.)

likimo suvokimà. Stipriai ásàmonintas kûnas, persmelktas atskirumo (atsi- sàjungos leidyklos spaudai parengta R. Granausko esë „Þodþio agonija“. skyrëlis, gyvenantis àþuolo virðûnëje ir urve), ið atskirumo kylanèio áþval- 2000 m. skaitytojus pasiekë Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos spaudai gumo ir vaizduotës erdvumo bei gyvenimo ðventumo pajautos.“ parengta R. Granausko knyga „Raudonas ant balto“, kurioje iðspausdin- 1978 m. Vilniaus Jaunimo teatre pastatyta R. Granausko poetinë pjesë tos dvi autobiografinës apysakos, pasakojanèios apie vaikystæ kurðiø þe- „Roþës praþydëjimas tamsoj“, kurioje pasakojama apie Vienaþindá. Tais mëje. Tais paèiais metais leidykla „Presvika“ iðleido raðytojo noveliø knygà paèiais metais R. Granauskas paraðë scenarijø filmui „Neapykantos pa- „Su peteliðke ant lûpø“. mokos“ ir iðspausdino „Baltas vainikas juodam garveþiui“, kurioje pa- 2001 m. leidykla „Naujoji Rosma“ iðleido antràjà serijos „Á pagalbà mokiniui“ skelbtos dvi apysakos ir pjesë. knygà, kurioje iðspausdino R. Granausko kûrinius „Duonos valgytojai“, „Jauèio 1982 m. kino ekranuose pasirodë filmas „Sodybø tuðtëjimo metas“, aukojimas“ ir „Gyvenimas po klevu“. Ji skirta vyresniøjø klasiø moksleiviams, kuriam pagal Jono Avyþiaus romanà scenarijø paraðë R. Granauskas, tais studentams, mokytojams ir visiems, kurie domisi lietuviø literatûra. Kûriniai pa- paèiais metais paraðæs scenarijø ir filmui „Vasara baigiasi rudená“. teikti netrumpinti. Jø komentarai duoti net tik kiekvienos apysakos ar apsakymo 1983 m. pradëtas rodyti pagal R. Granausko scenarijø pastatytas tele- pradþioje ir pabaigoje, bet ir po kiekvieno skyriaus ar svarbiausio epizodo. vizijos filmas „Vëjas rugiuose“. Tais paèiais metais jis paraðë ir scenarijø 2003 m. dienos ðviesà iðvydo romanas „Duburys“, kurá, kaip ir keletà kitø kino filmui „Neapykantos pamokos“ . paskutiniaisiais metais iðspausdintø R. Granausko knygø, iðleido Lietuvos 1987 m. leidykla „Vaga“ spaudai parengë ir iðleido R. Granausko knygà raðytojø sàjungos leidykla. 2009 m. pagal ðá romanà yra pastatytas ir spek- „Baltas vainikas juodam garveþiui“, kurioje iðspausdintos apysakos „Bru- taklis, o reþisierius Gytis Lukðas sukûrë to paties pavadinimo kino filmà. þas“ ir „Baltas vainikas juodam garveþiui“ bei pjesë apie poetà A. Vienaþin- 2005 m. iðspausdinta R. Granausko apysaka „Ðunys danguje“ (iðleido dá – „Roþës praþydëjimas tamsoje“. Lietuvos Raðytojø sàjungos leidykla). Tais paèiais metais ði leidykla iðleido 1988 m. leidykla „Vaga“ iðleido vienà garsiausiø R. Granausko apysakø – ir jo romanà „Kenotafas“. „Gyvenimas po klevu“. Pasak literatûros tyrinëtojø, ðis kûrinys buvo riba, þenklinanti 2006 m. leidykla „Þaltvykslë“ parengë spaudai ir iðleido R. Granausko atgimstanèià lietuviø prozà. Apysaka áþiebë polemikà, kuri parodë, jog visuomenë noveliø knygà „Novelës“ bei knygà „Jauèio aukojimas. Gyvenimas po klevu“. yra pasiilgusi vieðumo ir tiesos. Ðios apysakos motyvais yra sukurtas televizijos 2007 m. raðytojas savo kûrybos gerbëjams padovanojo dar vienà roma- filmas. Knyga keletà kartø iðleista pakartotinai („Alma litera“ – 1999, 2009 m.). nà – „Rûkas virð slëniø“, kurià iðleido Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla. Vilniuje veikæs Leidybos centras 1995 m. iðleido R. Granausko apsaky- 2011 m. iðspausdintas Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos spaudai mø ir apysakø knygà „Vakaras, paskui rytas“. parengtas R. Granausko noveliø romanas „Trys vienatvës“. 1997 m. „Baltos lankos“ iðleido raðytojo noveliø knygà „Raudoni miðkai“. 2012 m. pasirodë raðytojo apysaka „Kai reikës nebebûti“ (iðleido Lie- 1998 m. pasirodë apsakymø ir esë knyga „Gyvulëliø dainavimas“, kurioje, tuvos raðytojø sàjungos leidykla). pasak tyrinëtojø, „gili projekcija á istorinæ praeitá, klasikos tekstø ir vardø 2013 m. R. Granauskas skaitytojams padovanojo dar dvi Lietuvos raðy- reinterpretacija, atsiskleidþia pokario tragizmas“. tojø sàjungos leidyklos spaudai parengtas knygas – noveliø apysakà „Ðven- 1999 m. leidykla „Presvika“ R. Granausko 60-meèio proga atskira tøjø gyvenimai“ ir apsakymø rinktinæ „Iðvarytieji“. knyga iðspausdino novelæ „Jauèio aukojimas“. 2014 m. pasirodë paskutinioji R. Granauskui gyvam esant iðleista kny- 1999 m. „Ûkininko patarëjas“ iðleido R. Granausko knygà „Su með- ga – apsakymas ir esë „Treèias gyvenimas“ (jà taip pat iðleido Lietuvos kere ir katilu“. Tais paèiais metais iðspausdinta ir Lietuvos raðytojø raðytojø sàjungos leidykla).

Romulado Granausko knygø virðeliai