DOCSLIB.ORG

Diplomato Jurgio Savickio Drama

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Diplomato Jurgio Savickio Drama 53 ISTORIJA Juozas Brazauskas DIPLOMATO JURGIO SAVICKIO DRAMA 1935 m. Pietų Prancūzijoje, netoli Mentono, Rokebriūne, Cap- navo Savickis 1937 m. liepos 14 d. laiške K. Bizauskui, Admi- Martin rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890–1952) nistracijos departamento direktoriui3. pirko 1200 kvadratinių metrų žemės sklypą po 23 frankus už 1938 m. Jurgis Savickis toliau statėsi Pietų Prancūzijoje metrą, tais pačiais bei kitais metais dar bene tris mažesnius – vilą, prieš tai įmokėjęs didesnes ar mažesnes sumas už sklypų jau po 20 frankų už metrą. apmatavimus, dujų, elektros, vandentiekio įvedimą, vilos pro- Bičiulio Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje konsulinio skyriaus jektą. Sunku buvo neįsiskolinti ar neįkyrėti valdžiai nuolatiniais vedėjo Antano Liutkaus liudijimu, nusipirko sklypą su pušimi. Į prašymais dengti vieną ar kitą išlaidą. Vilą pavadino Ariogalos pušį įkėlė iš Lietuvos atvežtą koplytėlę ir pradėjo Ariogalos staty- vardu. Mat, iš ten kilęs, o ir užsieniečiams buvo lengva ištarti. bą: pirma pasistatė mažą sandėliuką, kuriame sudėdavo darbo Nenorėjo būti atšaukiamas į Kauną, sutiko vykti į Rygą. At- įrankius ir pats čia miegodavo, vėliau šalimais išdygo namelis iš skubėjo į Kauną, sutiko nuo 1938 m. būti perkeliamas į Rygą. trijų kambarių, kurio valgomajame pastatė puikų ąžuolinį stalą, Matyt, diplomatas buvo per daug įsijautęs į asmeninius reika- atvežtą iš tikrosios Ariogalos, savo brolio Antano darbo1. lus. Kalba Kaune buvo nemaloni: Nabju ja mordu ir panašiai 1937 m. sausio 26 d. laiške K. Bizauskui nusiskundė sveika- burnojo K. Bizauskas ant Jurgio Savickio4. ta: Baisiai pavargau per tuos išsiskyrimus ir kitokius procesus. Rašytojas labai pyko, kad, tiesioginiam viršininkui spau- Gydytojai visai nepatenkinti mano širdimi2. Gavo leidimą dviejų džiant, buvo priverstas žmoną Ingę Geisler, įsikūrusią pačioje mėnesių papildomų atostogų: gydėsi ar poilsiavo netoli pirkto pasiuntinybėje, laisvame sekretoriaus bute, iš jo iškeldinti ir iš- sklypo. Matyt, daugiau dirbo fiziškai, nei ilsėjosi. Norėjo būti ar- siųsti net į Londoną kaip pažeidusią įstatymą: nepilietei drau- čiau nuosavybės tvarkant formalumus, įdirbant žemę sodui ar džiama gyventi valdiškose patalpose. daržui. Ką žmogus darysi? Reikės turbūt liautis rašius, – rezig- Administracijos departamento direktorius K. Bizauskas savo nepasitenkinimą Lietuvos atstovu Švedijoje įteigė Užsie- nio reikalų ministrui Stasiui Lozoraičiui, o pastarasis jį pasiun- Antanas Liutkus, Leonardas Kazokas ir Jurgis Savickis. tė į Rygą tarsi už bausmę. Stoholmas. 1936. Iš Jono Perkūno Liutkaus archyvo J. Savickis į Rygą su naująja žmona Inge persikėlė 1937 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. 1938 m. sausio 10 d. parašė ministrui Stasiui Lozoraičiui ataskaitą apie dar- bą naujoje vietoje: apie diplomatų korpusą, kurį rado atvykęs. Vietos diplomatų tarpe įsivyravęs protokolas nėra vienas iš lengvųjų – tapė aplinką tarsi objektyviai, iš tiesų pajuokda- mas. Visi vizitai yra darytini asmeniškai. Pasiuntinys eina sau, žmona sau.<.>lošimas bridžu užima čia labai svarbią vietą. Yra ponių, šiuo verslu užsiimančių nuo 11 valandos priešpie- čiu ir taip toliau. Sutinkama čia žmonių, kurių pirmas klausi- mas: ar Tamsta loši bridžą? – Ne? O Ponia irgi ne. Ką gi da- rysi šitame mieste, jei bridžu nelošti! – atsiliepė von Schach, vokiečių pasiuntinys. Šitasai įprotis tikrai gula sunkia našta, kai vietos diplomatai gyvena vienos didelės šeimos gyvenimu. Nenoromis vienas antrą kaip ir kontroliuoja ir vienas apie antrą žino viską. Esama bridžo vakarų, bridžo priešpiečių ir bridžui rezervuotų dienų, tenka tik konstatuoti savo nemodernumą. Negeriu, nerūkau ir bridžo nelošiu5. 1951 m. rugpjūčio 1 d. laiške S. Lozoraičiui rašė: Rygoje be humoro juk neįmanoma6. Taip taikliai rašytojas apibūdino tuo metu savo nuotaiką. Nuobodžiavo ir šaipėsi iš diplomatų ne- užimtumo. Būdamas energingas, dirbo sau mieliausią – kultū- ros darbą. Latvijos lietuviai jau buvo pusėtinai susiorganizavę, neliko pirmiau Rygoje pastebėto mūsų paskirų draugijų lenk- tyniavimo, tiek žalingo pačioms draugijoms ir Lietuvos vardui. 54 ISTORIJA Juokavo: kuo bloga gyventi ir palapinėje? Klimatas ten buvo palankiausias jo sveikatai. O sodyba buvo nepakartojama: tai buvo tipiškas provan- calų stiliaus namelis, apsuptas laiptinėmis terasomis su iš akmenų išmūrytomis sienomis, kurių nišose stovėjo lietuviški rūpintojėliai, Sopulingojo Dievo Motina, šventas Jurgis ir kiti šventieji. Tai darė neišdildomą įspūdį. Anot Antano Liutkaus, tai buvo tikras lietuviško meno muziejus10. Tik pasikeitimai staigmeniški Ministerijoje man kuo virš kojo- mis neapvertė visus tąsyk planus, – teigė 1939 m. kovo 15 d. laiške Kaziui Bizauskui, prisiminęs galimus kitokius tarnybinius variantus. Pačioje Lietuvos vyriausybėje įvyko pasikeitimai. Vla- dui Mironui pavesta sudaryti naują vyriausybę. Užsienio reikalų ministru 1938 m. gruodžio 5 d. tapo Juozas Urbšys. Jis nuėjo ilgą diplomatinės tarnybos kelią. Buvo jaunes- nės kartos politinis veikėjas. Paskutinis Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jis neatšaukė buvusio ministro spren- dimo skirti J. Savickį Lietuvos atstovu Tautų Sąjungos organiza- Diplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo cijoje Ženevoje. 1938 m. gruodžio 2 d. Užsienio reikalų minis- terija Kaune Jurgiui Savickiui išdavė diplomatinį pasą Nr. 1108 Jurgis Savickis itin pavykusiu laikė Lietuvos užsienio reikalų kaip nuolatiniam Lietuvos atstovui prie Tautų Sąjungos Ženevoje. ministerijos sumanymą į Latviją pasikviesti režisierių Konstantiną Prieš tai čia dirbo Kazys Škirpa. Jis netrukus tapo nepaprastuoju Glinskį. Trumpas pastarojo vizitas paliko gilų įspūdį vietos veikė- pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje. Nuo Prancūzijos Riv- jams ir vietos jaunuomenei. Jurgis Savickis tikėjosi, kad su režisie- jeros iki Ženevos buvo netoli, automobiliu gali greitai ir patogiai riaus pagalba pavyks plėtoti saviveiklinio lietuviško teatro veiklą. atvažiuoti. Iki 1939 m. balandžio 19 d. gyveno savo sodyboje. Režisierius 1938 m. buvo atvykęs į Rygą gydytis. Bet su- Europoje buvo neramu. Vokietija su savo sąjungininke Italija manymo įgyvendinti nepavyko. K. Glinskis gruodžio 3 d. Kau- tvarkėsi savo reikalus. 1939 m. kovo 23 d. užgrobtas Klaipėdos ne staiga mirė. kraštas. Formaliai sakant, Lietuva atidavė kraštą Vokietijai pagal J. Savickis tikėjosi rasti Lietuvoje kitą teatrinį meną išmanantį pasirašytą sutartį. Tautų Sąjunga nieko negalėjo nulemti. Vokie- žmogų. Dar sumanė rasti Rygoje leidžiamo laikraščio Lietuvių tija iš Tautų Sąjungos buvo pašalinta 1933 m. Lietuva pyko, bet balsas naują redaktorių, nes esamas redaktorius Augustinas niekas jos neapgynė. Tautų Sąjunga tik užjautė. Vronevskis buvo ligotas.. Bet gydytojai Rygoje patį pasiuntinį Jurgis Savickis 1939 m. vasarą lankėsi Lietuvoje. Savo giminėms perspėjo: Jei taip ir toliau „skubėsi“, tai bus galas. Diplomatijos ir draugams surengė pobūvį restorane Metropolis. Dalyvavo sūnus profesija jau ne Tamstai! Įtikėjau.<.>Visi negalavimai koncen- Algirdas su žmona Julika. Buvo labai susirūpinęs, kadangi gerai truojasi ties širdimi (itin dideliuose defektuose), tiek – inkstų7. žinojo Europos politiką. Dar bandė juokauti. Minėjo, kad kraujas J. Savickis sirguliavo jau atstovaudamas Danijoje. Jausda- liesis ir Lietuvoje. Atsisveikindamas jaudinosi. Sakė, nežinąs, kada vosi pavargęs, kankinamas nemigos. Suomijoje lyg ir sustiprė- vėl galės atvažiuoti, pasisvečiuoti, pamatyti Lietuvą. Ragino ir kitus jo, bent korespondencijoje neatsispindi negalavimai. Kauną važiuoti į užsienį11. Bet niekas tuo nepatikėjo. Pasiėmė iš tėviškės rašytojas laikė savo sveikatai lemtingą: Sunkūs buvo laikai saują žemės. Paliko visus svečius prie stalo sėdinčius. Voldemaro egidoje, o man dar sunkesni, – skundėsi 1937 m. Lietuvoje lankėsi ir 1940 m. pavasarį, bet trumpai, kai reikėjo gegužės 27 d. laiške P. Galaunei8. greitai apsispręsti: grįžti į Kauną ar pasilikti Pietų Prancūzijoje. Rygoje šiurpus klimatas negalimas, – 1938 m. balandžio 3 d. 1939 m. rugsėjo 16 d. J. Savickis apie gyvenimą viloje Arioga- rašė P. Galaunei. Iki pensijos buvo likę geri dveji metai. Gaila buvo la dienoraštyje užrašė: Atsikeliu iš lovos ir pasiremiu ant langinės. sūnų palikti be nieko. Prašėsi skiriamas į Vatikaną. Apsisprendė Kaip ir 1914 m. mano gimtajame ūkyje. Tylu, ramu. Ir toksai pats ne- visomis priemonėmis gelbėtis iš nepatinkančios aplinkos. jaukumas. Tik rudens lapai šlama, čiužinėja betoniniu takeliu. Kaip Žmonos Ingės atvežtas į Mentoną, atsigavo, stebėdamas gramafone kokiame užrėždavo rudens melodiją savo šlamesiais12. savyje vykstančius giluminius pokyčius. Svarbiausia – atsistojo Po dviejų dienų pažymėjo, kad viskas panašu į 1914 metus. Ir tuo- kojomis ant žemės, kurią mylėjo. Bet juto, kad valdininkaus jau met be tų pažymėjimų negalima buvo nė pajudėti Lietuvoje. be entuziazmo (visos biurokratiškos baikos išdulkėjo). Parašė Sūnus Augustinas, kurį laiką klausęs sociologijos paskaitų ministrui prašymą iškelti iš Rygos į tinkamą klimatui šalį. Gydyto- Ženevos universitete, po atostogų nusprendė likti su motina, jai prognozavo gyventi 7 metus. Rygoje daugiau sirgo nei dirbo. o ne pasilikti Vakaruose su tėvu. Likti Vakaruose reiškė tragiš- Iš užsienio reikalų ministro S. Lozoraičio gavo keturis pa- ku karo metu atsisakyti motinos, palikti ją Dievo valiai, – rašė siūlymus: Briuselis, Maskva, Vatikanas ir Ženeva. Kartu tu su Augustinas Savickas memuaruose Žalia tyla. Nelikti Vakaruose nauja žmona Inge nutarė keltis į Šveicariją, Ženevą. Tapo Lie- reiškė atsisakyti dailininko
Load more

Recommended publications
  • Jelenkor, 1967, 717–718
    TÖLGyesi Bea TriX HoGyan LeTT eGy LiTvÁn diPLoMatából a MaGyar irodaLoM szÖrnyeTeGe? Adalékok Turauskas figurájához Hevesi AndrásPárizsi eső című regényében Hevesi andrás Párizsi eső című regénye nem tartozik a széles körben ismert művek közé, egyik főszereplője, Turauskas viszont „litván szörnyetegként” bevonult a magyar iroda- lom történetébe. a korabeli kritikák is – Hevesi figyelemre méltó stílusán kívül – a litván figuráját emelik ki, mint a mű legértékesebb elemét. a nyilvánvalóan önéletrajzi ihletésű regény egy fiatal magyar ösztöndíjas egyetemista párizsi tartózkodását meséli el. az idegen környezet és új élethelyzet szembesíti saját ma- gával, olyan tulajdonságait hozza felszínre, amelyekről korábban fogalma sem volt. az eleinte magánnyal küszködő Georges megismerkedik egy Turauskas nevű, züllött életet élő litván emigránssal. Turauskas fő elfoglaltsága, hogy kifogástalanul megfogalmazott mondatokban magáról beszél („ez az én formám, én szakadatlanul, megállás nélkül val- lok... úgy vallok, ahogy más lélegzetet vesz... Ha nincs kéznél gyóntató, akkor a csatorná- nak vallok...”1), illetve filozófiai és pszichológiai kérdéseket boncolgat kávéházi társaival, más emigránsokkal. szívesen mesél szexuális kalandjairól, amelyekből kitűnik, hogy sza- dista. Georges-zsal rögtön felfigyelnek egymásra, Georges nem tud szabadulni mágikus vonzerejétől, egyszerre vonzza és taszítja a különös alak, aki némiképp saját magára em- lékezteti. Turauskas szinte lecsap a fiatalemberre, akit idősebb társként igyekszik bevezet- ni saját világába. Georges azonban visszautasítja a bohém életmódot, szinte görcsösen is- mételgetve, meggyőzni akarván magát, hogy ő jó családból való úrifiú: „rendes, kedves, tekintélytisztelő úrifiú vagyok, polgári karriert akarok befutni, arról álmodozom, hogy diplomata leszek, miért vállalom ezt a megfoghatatlan, indokolatlan sorsközösséget e szétmállott, elhullott, szemétládába való emberekkel? Talán én is a kívülmaradtak közé tartozom?”2 végül megszakítja rövid, de viharos kapcsolatukat.
    [Show full text]
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • IN the Theatre JOURNALISM DURING the FIRST Lithuanian INDEPENDENCE
    Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism 12 ISSN 1822-4555 (Print), ISSN 1822-4547 (Online) http://dx.doi.org/10.7220/1822-4547.12.7 Ina PUKELYtė Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania Representation of “THE OTHER” IN THE THeatre 83 Journalism during THE First LITHuanian Independence REP JOU Summary. The article discusses the notion of the Other as it reveals itself through the content of the Lithuanian R press media in the time period between 1926 and 1940. Articles describing the performances of the Lithuanian R ESENTATION OF “THE OF ESENTATION National Theatre are discussed. The content of these articles shows that Russian artists working in independent DU NALISM Lithuania were considered as a dangerous Other who exploits Lithuania ideologically and economically. Although such artists as Andrius Oleka-Žilinskas, Mikhail Chekhov, Vera Solovjova and others came to work in Kaunas in order to escape the Soviet regime, they were accused in Lithuania as being pro-Bolshevik and pro-Communist. The research shows that Lithuanian theatre journalists only considered Russians as dangerous to the young independent state but not Jewish or Polish artists. One can presume that Lithuania feared the communist regime R so much that it tried to avoid any collaboration, including this with artists, which could harm the development of THE ING the independent state. In spite that Russian theatre artists enriched Lithuanian National Theatre, they were forced to leave Lithuania and never come back. Keywords: Lithuanian theatre during the first independence, representation of the Other in Lithuanian theatre, theatre and the Other, theatre journalism. F O I THE R ST ST R L ” IN THE THE IN ” The first Lithuanian independence (1918-1940) is realize this objective, we shall take advantage of the ITHUANIAN known as the time period when the notion of Lithu- philosophical notion of the Other since it allows to anian national identity was created.
    [Show full text]
  • Helsides Faksutskrift
    Tom Kristiansen ................................................................................. Det fjerne og farlige Baltikum Norge og det baltiske spørsmål 1918-1940 IFS Info Institutt for forsvarsstudier No 4 - 1992 ln.n.h.old. Innledning 5 Militærhjelp til Estland og Latvia i 1918 7 Estiske initiativer 9 Den britiske forespørsel om militær bistand 10 Reaksjonene i utenriksdepartementet 11 Stortingets behandling 13 Reaksjoner i presse og politikk 13 Deltakelsen i Folkeforbundets Vilniusekspedisjon 16 Vilnius-konfliktens bakgrunn 16 Folkeforbundets henvendelse og UDs reaksjon 17 Skandinaviske konsultasjoner 17 Stortingets behandling 18 Oppsettingen av "Vilna-detachementet" 20 Utsettelser og russerfrykt 21 Vilnius-spørsmålet i pressen 22 Anerkjennelsen av de baltiske stater 1918-1921 24 Estland 24 Latvia 27 Litauen 28 Konklusjoner 30 Epilog 33 English summary 36 Noter 38 lllustrasjoner i - iv 3 Innledning Jeg skal i denne studien se nærmere på sentrale trekk ved norsk Balti­ kum-politikk i tiden fra første verdenskrigs sluttfase og frem til 1922. I forlengelsen av dette skal vi så kaste et blikk på resten av mellomkrigs­ perioden. Baltikum-politikken ble utformet i en oppbruddstid. Vi kan derfor gå ut fra at spørsmålene som drøftes her ftkk: en videre betydning som del av grunnlaget for den "nye" norske utenrikspolitikken som ble utformet etter 1918. De siste års begivenheter i regionen gir dessuten anledning til å sammenlikne det norske reaksjonsmønster fra 1918-22 med det vi finner idag. Analysen bygger på tre saksområder, nemlig spørsmålet om skandinavisk militærhjelp til Estland og Latvia' i 1918, den skandinaviske deltakelsen i Folkeforbundets planlagte militæraksjon til Vilnius i 1920-21, og prosessen som førte frem til den diplomatiske anerkjennelsen av de tre baltiske stater 1918-1921.
    [Show full text]
  • Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija
    trumpa lietuvių literatūros istorija a brief history of lithuanian literature TRUMPA LIETU V Ių LITERATūROS ISTORIJA A BRIEF HISTORY OF LIthUANIAN LITERATURE 2014 Recenzentai / Reviewed by Prof. Irena Buckley (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Prof. Asija Kovtun (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University) Sudarytoja / Edited by Dalia Kuizinienė Vertėjai / Translated by Vijolė Višomirskytė Jurgita Perskaudienė Leidybai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto Approved by the Department of Lithuanian Lietuvių literatūros katedros posėdyje 2014 m. Literature of Faculty of Humanities at Vytautas kovo 10 d. (protokolo Nr. 3) ir Humanitarinių Magnus University on 10 March 2014 (Protocol mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014 m. kovo No. 3). 12 d. (protokolo Nr. 1-2). Recommended for printing by the Council of the Faculty of Humanities of Vytautas Magnus University on 12 March 2014 (Protocol No. 1-2). Leidinio parengimą ir leidybą rėmė Europos Publication is supported by the European Social socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Švieti- Fund (ESF) and the Ministry of Education and mo ir mokslo ministerija. Science of the Republic of Lithuania. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros Project title: “Strengthening of the Lithuanian veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis (Baltic) studies activities with collaboration visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-08-V priemonės between universities abroad and Lithuania „Aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtra“ projek- higher education institutions” (VP1-2.2-ŠMM- tas
    [Show full text]
  • Lietuvos Ir Lenkijos Diplomatiniai Santykiai 1938–1940 Metais: Dokumentų Rinkinys, Compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII Leidykla, 2013
    LITHUANIAN historical STUDIES 19 2014 ISSN 1392-2343 PP. 197–203 Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais: dokumentų rinkinys, compiled by Algimantas Kasparavičius and Pawel Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013. 624 p. ISBN 978-9955-847-65-9 Continuing its series of publications of sources Lietuvos užsienio politikos dokumentai, the Lithuanian Institute of History, together with its partners in Poland (the Polish Institute of International Relations), has issued a carefully prepared collection of documents of impressive scope, compris- ing a brief but very significant period, especially for Lithuania, of three years and three months. The book consists of an introduction, documents, an English-language summary, and an index of names. The bright red colour of the book’s cover, obviously inhibiting the depiction of the main symbols of the two states, the Vytis and the Eagle, attracts attention. Ap- parently, in this way, the compilers wanted to represent symbolically the very complicated, but rather tense Lithuanian and Polish relations in the last year of the existence of these countries, even when diplomatic rela- tions had been established between them. In preparing the collection, most work fell to the well-known researcher of Lithuania’s diplomat service Dr Algimantas Kasparavičius, and the Polish historian Dr Pawel Libera. The official opponents were: the diplomat and professor Alfonsas Eidintas, and Vilnius University docent Nerijus Šepetys (but the opponents from the Polish side are not listed). Conceptually and chronologically, the publica- tion covers the situation from March 1938, i.e. from the presentation of Poland’s ultimatum to Lithuania and the establishment of Lithuanian-Polish diplomatic relations, and the trends in their further genesis and develop- ment until June–July 1940, when the Bolshevik USSR resorted to open aggression against Lithuania, destroying its statehood.
    [Show full text]
  • Lietuvių Literatūros „Vartų Sergėtojų“ Diskurse
    ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2015 57 (1) DOI: http://dx.doi.org/10.15388/Litera.2015.1.9980 Straipsniai „NEMATOMI MIESTAI“ LIETUVIŲ LITERATŪROS „VARTŲ SERGĖTOJŲ“ DISKURSE Justina Petrulionytė Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros doktorantė Anotacija. Straipsnyje aptariamas lietuvių literatūros ryšys su kaimu ir su miestais pasitelkiant so- ciologines sąvokas: Pierre’o Bourdieu „literatūros laukas“ ir „vartų sergėtojas“. Tyrime kvestionuoja- mas „kaimiškos“ lietuvių literatūros vaizdinys, kuris yra formuojamas ir dominuoja literatūros „vartų sergėtojų“ diskurse – būtent literatūros istorijoje, antologijoje ir vadovėliuose mokiniams. Kalbant apie kultūrą, kuri iš esmės yra heterogeniška, šis homogenizuojantis vaizdinys tampa problemiškas: jis nėra adekvatus, nes pritildo miestų reikšmingumą lietuvių literatūrai ir kultūrai. Raktiniai žodžiai: literatūros laukas, vartų sergėtojas, mokiniai, literatūros istorija, lietuvių litera- tūra, miestai, kaimas. Keywords: literary field, gatekeeper, pupils, literary history, Lithuanian literature, cities, country. Aš vis kalbu, kalbu, [...] bet tas, kuris klausosi, išgirsta tik tuos žodžius, kurių jis laukia. Vienoks yra aprašymas pasaulio, kurio klausaisi maloningai tu, kitoks bus tas, kuris keliaus iš lūpų į lūpas uosto krovėjų būreliuose, [...] dar kitoks bus tasai, kurį galėsiu pa- diktuoti, sulaukęs garbaus amžiaus. [...] Pasakojimą lemia ne bal- sas: jį lemia ausis. Kartais dingojas man, kad tavo balsas pasiekia mane iš toli, tuo tarpu aš esu patekęs rėksmingos ir neįmanomos ištverti dabarties nelaisvėn, kur visi žmonių sambūvio pavidalai jau priėję paskiausią savo ciklo tašką ir neįmanoma įsivaizduoti, kokiais naujais pavi- dalais jie išsirutulios. O tavo balse išgirstu neregimas priežastis, verčiančias miestus gyvuoti ir gal padėsiančias jiems atgimti po mirties. Italo Calvino Nematomi miestai1 1 Italo Calvino, Nematomi miestai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006, 163–164. 7 Epigrafe cituojamas Italo Calvino romanas tietiškąja kultūra.
    [Show full text]
  • Lietuvos Konsulinė Tarnyba 1918–1990
    1 I. LIETUVOS atstovybės ir pasiuntinybės UŽSIENIO ŠALYSE 1918–1990 METAIS 1 lentelė. Lietuvos atstovybė Anglijoje Eil. Atstovybės pavadinimas Veikimo Atstovai1 Adresas/ai Nr. laikas 1. Lietuvos atstovybė 1919 01 01–iki Jonas Šliūpas, Londone, šiol Pirmoji „delegacija- atstovybė“ B. K. Balučio 1919 04 Vincas 1919 04: teigimu, buvo įsteigta 1919 Čepinskis, patarėjas – 24, Cornwall Gardens, W8. London. m. sausio 1 d. Kazys Bizauskas [Balučio B. K. 1956 m. liepos mėn. Atstovybė iki 1924, nuo Rašytas tekstas apie Lietuvos 1924 12 10 – pasiuntinybė2. pasiuntinybę Londone // LCVA, f. 658, ap. 1, b. 6, l. 31.] Pasiuntinybės sekretoriais buvo: 1919 ruduo–1921 m. – 1919 birželis/liepa: Kazys Bizauskas, grafas Alfredas 21 de Vere Gardens, Kensington, Henrikas Rabinavičius, Tiškevičius-Tiškus London. Tadas Petkevičius, [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA, f. V. K. Račkauskas, 923, ap. 1, b. 20, l. 3.] Juozas Kajeckas3, Jonas Žmuidzinas, 1919 09–1920 m.: Edmundas Laucevičius, 14 Cornwall Gardens, Kensington, S. Vincas Balickas4 W. 7, London. [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA, f. Lietuvos pasiuntinybei 383, ap. 7. b. 94, l. 5.] Londone buvo subordinuoti visi 1921–1923 06 29 1920–1921 m.: konsulatai veikę Didžiojoje Tomas Norus- 14 Cornwall Gardens, Kensington Britanijoje ir Dominijose5: Naruševičius, reikalų SW 7, London. patikėtinis, sekretorius [Lietuvos atstovybių adresai // LCVA. f. Londone (1925 02 28–1932 K. Račkauskas6 383, ap. 3. 3, b. 266, l. 34.] 05 19); Glasgove (1930 12 31– 1923 07–1924 06 18 1923–1937 05 01: 1956 dar veikė); Valdemaras Lithuanian Legalion, Mančesteryje (?–iki Čarneckis, reikalų 10 Palace gate, Kensington, London konsulo mirties); patikėtinis W. 8. Keiptaune; [Teisininkų kalendorius 1933 metams. Johannesburge (1932 05 1924 11–1928 06 01 Red.
    [Show full text]
  • Masarykova Univerzita Filozofická Fakulta Švédské Překlady
    Masarykova univerzita Filozofická fakulta Ústav jazykovědy a baltistiky Lenka Děckuláčková Švédské překlady litevské literatury a autoři působící ve Švédsku ve 20. století Bakalářská práce Vedoucí práce: doc. Mag. Vaidas Šeferis, Dr. Phil. Brno 2019 Prohlašuji, že jsem bakalářskou práci vypracovala samostatně s využitím uvedených pramenů a literatury. ……………………………………….. Lenka Děckuláčková 2 Poděkování Na tomto místě bych ráda poděkovala vedoucímu práce doc. Mag. Vaidasi Šeferisovi, Dr. phil., za cenné rady, připomínky, trpělivost a ochotu věnovat čas mé práci. 3 Obsah 1 Úvod........................................................................................................................................ 5 2 Litevská literatura od písemnictví k nezávislosti ............................................................... 6 2.1 Litevská literatura ve švédštině......................................................................................... 7 2.2 Litevská literatura v jiných skandinávských jazycích....................................................... 7 3 Překlady litevské literatury.................................................................................................. 8 3.1 Jaká literatura se překládala .............................................................................................. 9 3.2 Překladatelé litevských knih do švédštiny ...................................................................... 11 4 Litevští autoři působící ve Švédsku ..................................................................................
    [Show full text]
  • Chronology of A. J. Greimas
    Semiotica 2017; 214: 9–13 Thomas F. Broden* Chronology of A. J. Greimas DOI 10.1515/sem-2016-0195 1917 Algirdas Julius Greimas born 9 March in Tula, Russia, of public school teacher, education inspector, and local elected official Julius Greimas (1882–1942) and Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė (1886–1956), ethnic Lithuanians displaced by World War I. 1918 In June, the Greimases return to the hamlet of Kunigiškiai1 in rural Aukštaitija in present-day Lithuania. 1918–19, Lithuania becomes an indepen- dent country. 1919–31 The Greimases move to the town of Kupiškis in Aukštaitija (1919–27), then to the city of Šiauliai. 1931–34 The Greimases relocate to Marijampolė, Algirdas earns diploma at Rygiškių Jono gymnasium. Reads Nietzsche, Rilke, Schopenhauer. 1934–36 Program in law, Vytautas Magnus University, Kaunas; follows Lev Karsavin’s course on medieval Christian philosophy. Reads Huizinga, Spengler, and modern Lithuanian poets. 1936–39 Undergraduate program in Romance philology and medieval studies, Faculté des Lettres, Grenoble; major professor Antonin Duraffour. Reads widely in French and world literature, especially fiction and poetry. Travels to Paris, Provence, Venice, Naples, Berlin. June–Sept. 1937 and 1938, at home in Lithuania. 1939 In June, licence ès lettres, Grenoble. In July, infantry officer candidate at the national military school in Kaunas, then Vilnius. 1940 In August, Lithuania annexed into the USSR. In October, Lieutenant Greimas graduates, is placed on inactive reserve. October 1940–42, teaches French and Lithuanian literature in Šiauliai high schools. 1941 In June, Greimas’s parents deported to remote areas of the USSR. 22 June, Axis forces invade the USSR, including Lithuania; Nazi occupation.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • R.Zizo Civiliai 20031008 ENG.Rtf
    1 Dr Rimantas Zizas Researcher of the Lithuanian History Institute PERSECUTION OF NON-JEWISH CITIZENS OF LITHUANIA, MURDER OF CIVILIAN POPULATION Table of Contents Introduction 2 Overview of Historiography 3 Lithuanian Residents – Victims of the German-Soviet Hostilities in 1941 19 The People of Lithuania as Victims of “Pay-back” (Revenge) Operations by the German Occupants 23 Massacre of Communists, Members of the Komsomol, Soviet Officials and Party and Soviet Activists of 1940-1941 29 Victims of Repression against the Soviet Underground in Lithuania 47 Retribution ("Pay-back") Operations by the Occupiers to Avenge for Activities Carried out by the Soviet Underground 53 Repressions for Resisting German Military and Labour Mobilisations and Economic Exploitation of the Country 65 1) General Notes 65 2) Repressions for Sabotage of Military and Labour Force Mobilisation 69 3) Repressions for Resistance to Economic Exploitation 94 Repressions for Rescue of the Persecuted Persons 101 1) Repressions for Assistance to the Soviet Prisoners of War 101 2)Repression for Saving Jews 108 German-USSR Warfare in Lithuania in 1944-1945 and Civilian Losses 115 Conclusions 130 Documents Annexed 125 2 Introduction The period of World War II and Lithuania's occupation by Nazi Germany in 1941-1944 has been scarcely researched and objectively assessed by historians. More than fifty years of the Soviet occupation left major gaps in the research of history and a number of suppressed, unsettled important issues in the knowledge of the past: archival sources were not accessible to researchers, research into certain topics was simply prohibited, historical research was to a great extent ideologised and politicised.
    [Show full text]