53 ISTORIJA

Juozas Brazauskas

DIPLOMATO JURGIO SAVICKIO DRAMA

1935 m. Pietų Prancūzijoje, netoli Mentono, Rokebriūne, Cap- navo Savickis 1937 m. liepos 14 d. laiške K. Bizauskui, Admi- Martin rašytojas ir diplomatas Jurgis Savickis (1890–1952) nistracijos departamento direktoriui3. pirko 1200 kvadratinių metrų žemės sklypą po 23 frankus už 1938 m. Jurgis Savickis toliau statėsi Pietų Prancūzijoje metrą, tais pačiais bei kitais metais dar bene tris mažesnius – vilą, prieš tai įmokėjęs didesnes ar mažesnes sumas už sklypų jau po 20 frankų už metrą. apmatavimus, dujų, elektros, vandentiekio įvedimą, vilos pro- Bičiulio Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje konsulinio skyriaus jektą. Sunku buvo neįsiskolinti ar neįkyrėti valdžiai nuolatiniais vedėjo Antano Liutkaus liudijimu, nusipirko sklypą su pušimi. Į prašymais dengti vieną ar kitą išlaidą. Vilą pavadino Ariogalos pušį įkėlė iš Lietuvos atvežtą koplytėlę ir pradėjo Ariogalos staty- vardu. Mat, iš ten kilęs, o ir užsieniečiams buvo lengva ištarti. bą: pirma pasistatė mažą sandėliuką, kuriame sudėdavo darbo Nenorėjo būti atšaukiamas į Kauną, sutiko vykti į Rygą. At- įrankius ir pats čia miegodavo, vėliau šalimais išdygo namelis iš skubėjo į Kauną, sutiko nuo 1938 m. būti perkeliamas į Rygą. trijų kambarių, kurio valgomajame pastatė puikų ąžuolinį stalą, Matyt, diplomatas buvo per daug įsijautęs į asmeninius reika- atvežtą iš tikrosios Ariogalos, savo brolio Antano darbo1. lus. Kalba Kaune buvo nemaloni: Nabju ja mordu ir panašiai 1937 m. sausio 26 d. laiške K. Bizauskui nusiskundė sveika- burnojo K. Bizauskas ant Jurgio Savickio4. ta: Baisiai pavargau per tuos išsiskyrimus ir kitokius procesus. Rašytojas labai pyko, kad, tiesioginiam viršininkui spau- Gydytojai visai nepatenkinti mano širdimi2. Gavo leidimą dviejų džiant, buvo priverstas žmoną Ingę Geisler, įsikūrusią pačioje mėnesių papildomų atostogų: gydėsi ar poilsiavo netoli pirkto pasiuntinybėje, laisvame sekretoriaus bute, iš jo iškeldinti ir iš- sklypo. Matyt, daugiau dirbo fiziškai, nei ilsėjosi. Norėjo būti ar- siųsti net į Londoną kaip pažeidusią įstatymą: nepilietei drau- čiau nuosavybės tvarkant formalumus, įdirbant žemę sodui ar džiama gyventi valdiškose patalpose. daržui. Ką žmogus darysi? Reikės turbūt liautis rašius, – rezig­ Administracijos departamento direktorius K. Bizauskas savo nepasitenkinimą Lietuvos atstovu Švedijoje įteigė Užsie- nio reikalų ministrui Stasiui Lozoraičiui, o pastarasis jį pasiun- Antanas Liutkus, Leonardas Kazokas ir Jurgis Savickis. tė į Rygą tarsi už bausmę. Stoholmas. 1936. Iš Jono Perkūno Liutkaus archyvo J. Savickis į Rygą su naująja žmona Inge persikėlė 1937 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje. 1938 m. sausio 10 d. parašė ministrui Stasiui Lozoraičiui ataskaitą apie dar- bą naujoje vietoje: apie diplomatų korpusą, kurį rado atvykęs. Vietos diplomatų tarpe įsivyravęs protokolas nėra vienas iš lengvųjų – tapė aplinką tarsi objektyviai, iš tiesų pajuokda- mas. Visi vizitai yra darytini asmeniškai. Pasiuntinys eina sau, žmona sau.<.>lošimas bridžu užima čia labai svarbią vietą. Yra ponių, šiuo verslu užsiimančių nuo 11 valandos priešpie- čiu ir taip toliau. Sutinkama čia žmonių, kurių pirmas klausi- mas: ar Tamsta loši bridžą? – Ne? O Ponia irgi ne. Ką gi da- rysi šitame mieste, jei bridžu nelošti! – atsiliepė von Schach, vokiečių pasiuntinys. Šitasai įprotis tikrai gula sunkia našta, kai vietos diplomatai gyvena vienos didelės šeimos gyvenimu. Nenoromis vienas antrą kaip ir kontroliuoja ir vienas apie antrą žino viską. Esama bridžo vakarų, bridžo priešpiečių ir bridžui rezervuotų dienų, tenka tik konstatuoti savo nemodernumą. Negeriu, nerūkau ir bridžo nelošiu5. 1951 m. rugpjūčio 1 d. laiške S. Lozoraičiui rašė: Rygoje be humoro juk neįmanoma6. Taip taikliai rašytojas apibūdino tuo metu savo nuotaiką. Nuobodžiavo ir šaipėsi iš diplomatų ne­ užimtumo. Būdamas energingas, dirbo sau mieliausią – kultū- ros darbą. Latvijos lietuviai jau buvo pusėtinai susiorganizavę, neliko pirmiau Rygoje pastebėto mūsų paskirų draugijų lenk- tyniavimo, tiek žalingo pačioms draugijoms ir Lietuvos vardui. 54 ISTORIJA

Juokavo: kuo bloga gyventi ir palapinėje? Klimatas ten buvo palankiausias jo sveikatai. O sodyba buvo nepakartojama: tai buvo tipiškas provan- calų stiliaus namelis, apsuptas laiptinėmis terasomis su iš akmenų išmūrytomis sienomis, kurių nišose stovėjo lietuviški rūpintojėliai, Sopulingojo Dievo Motina, šventas Jurgis ir kiti šventieji. Tai darė neišdildomą įspūdį. Anot Antano Liutkaus, tai buvo tikras lietuviško meno muziejus10. Tik pasikeitimai staigmeniški Ministerijoje man kuo virš kojo- mis neapvertė visus tąsyk planus, – teigė 1939 m. kovo 15 d. laiške Kaziui Bizauskui, prisiminęs galimus kitokius tarnybinius variantus. Pačioje Lietuvos vyriausybėje įvyko pasikeitimai. Vla- dui Mironui pavesta sudaryti naują vyriausybę. Užsienio reikalų ministru 1938 m. gruodžio 5 d. tapo Juozas Urbšys. Jis nuėjo ilgą diplomatinės tarnybos kelią. Buvo jaunes- nės kartos politinis veikėjas. Paskutinis Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Jis neatšaukė buvusio ministro spren- dimo skirti J. Savickį Lietuvos atstovu Tautų Sąjungos organiza- Diplomatas ir rašytojas Jurgis Savickis. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo cijoje Ženevoje. 1938 m. gruodžio 2 d. Užsienio reikalų minis- terija Kaune Jurgiui Savickiui išdavė diplomatinį pasą Nr. 1108 Jurgis Savickis itin pavykusiu laikė Lietuvos užsienio reikalų kaip nuolatiniam Lietuvos atstovui prie Tautų Sąjungos Ženevoje. ministerijos sumanymą į Latviją pasikviesti režisierių Konstantiną Prieš tai čia dirbo Kazys Škirpa. Jis netrukus tapo nepaprastuoju Glinskį. Trumpas pastarojo vizitas paliko gilų įspūdį vietos veikė- pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Vokietijoje. Nuo Prancūzijos Riv- jams ir vietos jaunuomenei. Jurgis Savickis tikėjosi, kad su režisie- jeros iki Ženevos buvo netoli, automobiliu gali greitai ir patogiai riaus pagalba pavyks plėtoti saviveiklinio lietuviško teatro veiklą. atvažiuoti. Iki 1939 m. balandžio 19 d. gyveno savo sodyboje. Režisierius 1938 m. buvo atvykęs į Rygą gydytis. Bet su- Europoje buvo neramu. Vokietija su savo sąjungininke Italija manymo įgyvendinti nepavyko. K. Glinskis gruodžio 3 d. Kau- tvarkėsi savo reikalus. 1939 m. kovo 23 d. užgrobtas Klaipėdos ne staiga mirė. kraštas. Formaliai sakant, Lietuva atidavė kraštą Vokietijai pagal J. Savickis tikėjosi rasti Lietuvoje kitą teatrinį meną išmanantį pasirašytą sutartį. Tautų Sąjunga nieko negalėjo nulemti. Vokie- žmogų. Dar sumanė rasti Rygoje leidžiamo laikraščio Lietuvių tija iš Tautų Sąjungos buvo pašalinta 1933 m. Lietuva pyko, bet balsas naują redaktorių, nes esamas redaktorius Augustinas niekas jos neapgynė. Tautų Sąjunga tik užjautė. Vronevskis buvo ligotas.. Bet gydytojai Rygoje patį pasiuntinį Jurgis Savickis 1939 m. vasarą lankėsi Lietuvoje. Savo giminėms perspėjo: Jei taip ir toliau „skubėsi“, tai bus galas. Diplomatijos ir draugams surengė pobūvį restorane Metropolis. Dalyvavo sūnus profesija jau ne Tamstai! Įtikėjau.<.>Visi negalavimai koncen- Algirdas su žmona Julika. Buvo labai susirūpinęs, kadangi gerai truojasi ties širdimi (itin dideliuose defektuose), tiek – inkstų7. žinojo Europos politiką. Dar bandė juokauti. Minėjo, kad kraujas J. Savickis sirguliavo jau atstovaudamas Danijoje. Jausda- liesis ir Lietuvoje. Atsisveikindamas jaudinosi. Sakė, nežinąs, kada vosi pavargęs, kankinamas nemigos. Suomijoje lyg ir sustiprė- vėl galės atvažiuoti, pasisvečiuoti, pamatyti Lietuvą. Ragino ir kitus jo, bent korespondencijoje neatsispindi negalavimai. Kauną važiuoti į užsienį11. Bet niekas tuo nepatikėjo. Pasiėmė iš tėviškės rašytojas laikė savo sveikatai lemtingą: Sunkūs buvo laikai saują žemės. Paliko visus svečius prie stalo sėdinčius. Voldemaro egidoje, o man dar sunkesni, – skundėsi 1937 m. Lietuvoje lankėsi ir 1940 m. pavasarį, bet trumpai, kai reikėjo gegužės 27 d. laiške P. Galaunei8. greitai apsispręsti: grįžti į Kauną ar pasilikti Pietų Prancūzijoje. Rygoje šiurpus klimatas negalimas, – 1938 m. balandžio 3 d. 1939 m. rugsėjo 16 d. J. Savickis apie gyvenimą viloje Arioga- rašė P. Galaunei. Iki pensijos buvo likę geri dveji metai. Gaila buvo la dienoraštyje užrašė: Atsikeliu iš lovos ir pasiremiu ant langinės. sūnų palikti be nieko. Prašėsi skiriamas į Vatikaną. Apsisprendė Kaip ir 1914 m. mano gimtajame ūkyje. Tylu, ramu. Ir toksai pats ne- visomis priemonėmis gelbėtis iš nepatinkančios aplinkos. jaukumas. Tik rudens lapai šlama, čiužinėja betoniniu takeliu. Kaip Žmonos Ingės atvežtas į Mentoną, atsigavo, stebėdamas gramafone kokiame užrėždavo rudens melodiją savo šlamesiais12. savyje vykstančius giluminius pokyčius. Svarbiausia – atsistojo Po dviejų dienų pažymėjo, kad viskas panašu į 1914 metus. Ir tuo- kojomis ant žemės, kurią mylėjo. Bet juto, kad valdininkaus jau met be tų pažymėjimų negalima buvo nė pajudėti Lietuvoje. be entuziazmo (visos biurokratiškos baikos išdulkėjo). Parašė Sūnus Augustinas, kurį laiką klausęs sociologijos paskaitų ministrui prašymą iškelti iš Rygos į tinkamą klimatui šalį. Gydyto- Ženevos universitete, po atostogų nusprendė likti su motina, jai prognozavo gyventi 7 metus. Rygoje daugiau sirgo nei dirbo. o ne pasilikti Vakaruose su tėvu. Likti Vakaruose reiškė tragiš- Iš užsienio reikalų ministro S. Lozoraičio gavo keturis pa- ku karo metu atsisakyti motinos, palikti ją Dievo valiai, – rašė siūlymus: Briuselis, Maskva, Vatikanas ir Ženeva. Kartu tu su Augustinas Savickas memuaruose Žalia tyla. Nelikti Vakaruose nauja žmona Inge nutarė keltis į Šveicariją, Ženevą. Tapo Lie- reiškė atsisakyti dailininko karjeros, nes jau Marcės Katiliūtės, tuvos atstovu prie Tautų Sąjungos. Kurį laiką net buvo išrinktas Antano Samuolio ar Vlado Eidukevičiaus pavyzdžiai Lietuvoje rezoliucijų rengimo komisijos pirmininku9. Taigi sutiko keltis ar- tą labai vaizdžiai bylojo. O jei seksis – reiškė gyvenimą ramų, čiau statomos sodybos (pradžioje užteks ir mažytės pašiūrės). bet Jurgis, išgirdęs sūnaus apsisprendimą, pareiškė, kad sūnus 55 ISTORIJA

Jurgis Savickis su sūnumis Algirdu ir Augustinu. Apie 1929. Iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių dūręs peiliu į širdį13. Šveicarijoje jiedu gyveno draugiškai, bet pareigūnus Šveicarijoje. Pasiuntinybės Berne steigti negalime – nuosėdos liko. Beveik kasdien Augustinas lankė motiną Nicoje, 1940 m. sausio 5 d. užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys o vakarais grįždavo pas tėvą, kuris gyveno su Inge. telegrafavo J. Šauliui. – Prašome grįžti tarnybai centre17. Lyg ir Laikinai, kol sulaukė diplomato buvusios žmonos paso iš apsispręsta Šveicariją palikti vienam Jurgiui Savickiui! Viši, kurį laiką Ida Savickienė su sūnumi gyveno Nicoje. Bet Tačiau J. Šaulys, turėjęs vilą netoli Italijos sienos Lugane ir daž- prancūzai pasą pametė. nai ten lankęsis, nė nemanė kapituliuoti. 1940 m. sausio 5 d. te- Noriu apsigyventi tarp rusų – vis maloniau, jaukiau. Prisi- legramoje rašė: Maloniam Ponui Ministeriui, – skubu Tamstai pra- minsiu Rusiją – nusprendė Ida Savickienė. Vėliau Ida Savic- nešti, kad, gavęs vokiečių vizą, tuoj vyksiu Kaunan. Svarbu išsi- kienė gavo kambarį prancūzų šeimoje ir buvo labai laiminga. aiškinti visą susidariusią padėtį kiek galima skubiai18. Žinojo, kaip Šeimos nariai buvo malonūs, mandagūs. Laukdama paso, Ida reikalus sėkmingai tvarkyti. Rezultatas buvo netikėtas: J. Šaulys mokėsi prancūzų kalbos kartu su Augustinu. Rimtesnio dar- paliktas Berne kaip atstovas, o į Kauną nutarta grąžinti J. Savickį. bo užsiimti nepavyko. Sunku buvo būti dykaduoniu. Nicoje jų Nutarta J. Savickiui apsilankius ministerijoje. Taupumo sumetimais buvo daugybė. Pakako ir karo pabėgėlių. patalpas Ženevoje nutarta likviduoti. Jurgiui Savickiui atrodė, kad 1939 m. rugsėjo 25 d. raštu Teisių ir administracijos departa- susilikvidavimas Ženevoje gali Lietuvai brangiai atseiti. Kas žino, mento direktorius Voldemaras Vytautas Čarneckis prašė J. Savic- ką rytojus gali lemti?19. Apie save Jurgis Savickis visai negalvojo. kio pazonduoti: Kokia yra dabartinėmis aplinkybėmis Šveicarijos Turėjo pasistatęs vilą Roquebrune, netoli Monte Carlo. Numatyta, Vyriausybės pažiūra į Lietuvos atstovavimą iš Ženevos. Buvo kad Berne kartu su J. Šauliu dirbs ir Albertas Gerutis. gautas atsakymas, jog šveicarai sutinka, kad Berne akredituotųsi O ką veiks J. Savickis Lietuvoje? lyg nori, kad grįžčiau atstovas iš Ženevos, tačiau pageidavo, kad gyventų ne vien joje14. namo: man teikiama specialybė – su rusais namie tartis! – ironizavo 1939 m. spalio 26 d. laišku tam pačiam V. Čarneckiui detali- diplomatas dienoraštyje Žemė dega20. Šis sprendimas buvo nulem- zavo patalpą Berne: 5–6 kambarių butas tinkamoje miesto dalyje tas partijų ir jų ideologijų grumtynių. Tame pačiame dienoraštyje di- <.>Kaina maždaug 300 frankų (450 litų) per mėnesį. J. Savickis plomatas užfiksavo: Tik tokioje suirutėje niekas tikro ten man nepa- teigė, kad Berne, pasiėmęs tarnaitę, įsikurtų pats, Ženevą pa- sako. Bet užtat kiti mano kolegos centre ar – „kolegos“, braunasi tik likdamas sekretoriui Albertui Geručiui, nes visiškas delegacijos į užsienį. Pabūgę to dabartinio Kauno. Ir besibraudami kaip ir mina likvidavimas būtų neprasmingas. Buvęs pasiuntinys Varšuvoje ant kulnų21. Nujautė, kad kažkas savanaudiškai intriguoja. J. Šaulys, matyt, neturėjo nieko prieš, kad Šveicarijoj, sujungus 1940 m. kovo 1 d. užsienio reikalų ministro J. Urbšio telegrama Ženevą su Bernu, tvarkytųsi bičiulis Jurgis15. Nr.170: Turauskas bus paskirtas delegatu. Atitaisykite kalbas apie Tačiau Lietuvos vyriausybė galvoji kitaip. Dr. J. Šaulys, kuris yra delegacijos likvidavimą. Suprantame, kad butas jau atsakytas. akredituotas Berne, persikėlus į Šveicariją, mūsų rašte iškeltas rei- J. Savickis dienoraštyje 1940 m. kovo 12 d. įrašys: Kaip kokia kalas tuojau nustoja aktualumo16. Čarneckis 1939 m. spalio 27 d. deux ex machina, nukrito man ant galvos mano šefo telegrama – raštu sustabdė Savickio intensyviai derintą akciją. Lietuvos dele- mano vietoje skiriamas naujas pasiuntinys (vardas nenurodytas). gatas Tautų Sąjungoje per daug nesigraužė jai žlugus, tačiau neri- Atstovybė Ženevoje ne panaikinama, bet – paliekama22. Jis buvo mavo toliau. Matė, kad Tautų Sąjunga pamažu irsta ir netoli laikas, teisus. Likviduoti ir čia pat atkurti postą Tautų Sąjungoje – mažų kad ji likviduosis. Lietuvos vyriausybė sugalvojo kažką panašaus į mažiausiai neoru. Kas tas homo novus? (naujas žmogus – lot.). Spaudos biurą, egzistavusį Pirmojo pasaulinio karo metu Lozanoje. Dar pamąstė, kad reikėjo ir jam įsirašyti į kurią politinę partiją. Bendros su J. Šauliu veiklos Šveicarijoje detalės yra neži- 1940 m. kovo 18 d. dienoraštyje užfiksavo: Akiplėšiškai, at- nomos. Vyriausybė dar kartą skubiai „perplanavo“ savuosius rodo, kažkas braunasi į uždarytas duris. Bet kas bus po manęs 56 ISTORIJA

čia, aš vis dar nežinau. Niekuomet pirma netekdavo ministerijai įvairių kalbų, kuždesių ir „pasakų“. Nuostabiu būdu vyriausiu jų „slėpti“ tokių dalykų. Čia jau prasideda kažkokia klasiška „karje- šaltiniu buvo pats Jurgis Savickis, mano tiesioginis pirmtakas tose ra“. Viena tik aišku, kažkam veržia batus, ir žmogelis nori grei- pareigose29. E. Turauskas „zondavo“ darbą pasiuntinybėje prie čiau užsienin pasprukti. Tepalaimintas bus23. Tautų Sąjungos. Tai liudija LMAVB Rankraščių skyriuje rasta tele- „Paslaptis“ greitai paaiškėjo: tai bus vienas geriausių mano grama, siųsta į Ženevą, pasiuntinybę prie Tautų Sąjungos30. Tele- draugų ministerijoje, ministeriją dabar bevaldąs. Puikus daik- grama viešai paskelbta J. V. Čiplytės knygoje Eduardas Turauskas tas – draugystė, o aš dar sakau: visos valdžios nuo Dievo!24. Ra- (p. 179): Lietuva Geneve. Mūsų 828 Jūsų 48 Plačiau praneškite šyta pasitelkus ironiją apie geriausią draugą ministerijoje. apie padėtį į perspektyvas ir jūsų padarytus žingsnius sekretoriate Tai buvo Politikos departamento direktorius Eduardas Turaus- ir delegacijoje. Turauskas 472, 1939 m. rugpjūčio 3d. kas. Jis, matyt, buvo galingesnis už Teisių ir administracijos di- Jurgiui Savickiui teko svarstyti galimybę pasilikti Šveicarijoje, rektorių V. Čarneckį, o gal ir patį ministrą. tačiau darbo niekas nesiūlė, be to, buvo konkurencija. Karas darė J. Savickis neprieštaravo, nes nujautė taip atsitiksiant, tik žmones savanaudžius. 1942 m. gruodžio 28 d. A. Smetona rašė: vargu ar buvo įsivaizdavęs tokią ideologizuotą neteisybę. Kovo Pono Turausko paskyrimas įgaliotiniu ministru prie Tautų Sąjungos 18 d. oficialiai atsisveikino su Tautų Sąjungos generaliniu sekre- mano buvo pasirašytas. Bet nebuvo įvykdytas. Atsidūręs Šveicari- toriumi Žozefu Avenoliu ir apibūdino įpėdinį E. Turauską. Ypatin- joje, E. Turausko prašomas, A. Smetona patvirtino laiškeliu (!), kad gą įspūdį Žozefui Avenoliui darė tai, kad į Ženevą yra skiriamas jo tariamasis paskyrimas buvo mano pasirašytas. Visa tai ir sukėlė delegatu Politikos departamento direktorius. kalbas dėl Lietuvos atstovo paskyrimo prie Tautų Sąjungos. Valdžia Kaune aiškiai nežinojo, ką daryti su aukštu patyrusiu Pasibaigus 1940 m. birželio 14 ir 15 d. vyriausybės posė- pareigūnu, ir karštligiškai ieškojo jam ambicijas neįžeidžiančios džiams, Kazys Bizauskas palinkėjo E. Turauskui geros kelio- vietos. Parinkta Propagandos skyriaus prie Ministrų Tarybos pir- nės. Kitą dieną Justo Paleckio aktu E. Turauskas buvo atleistas mininko vedėjo pareigybė. To skyriaus uždavinys būtų palaikyti iš Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direkto- nuolatinį ryšį su svarbiausių dienraščių redaktoriais, teikti jiems ir riaus pareigų ir panaikintas pasiuntinio Rumunijoje ir Jugoslavi- jų laikraščiams žinių ir aiškinti apie vyriausybės vykdomą politiką. joje statusas. E. Turauskas jau tos dienos, kai rusų kariuomenė Žadėta nenuskriausti nei materialiai, nei finansiškai. Svarbiausia, įžengė į Kauną, vakare buvo Karaliaučiuje. tuoj pat pradėti dirbti be pažadėtų atostogų, į jas išeiti, kai skyrius Birželio 26 d. naujasis Lietuvos delegacijos atstovas prie bus pastatytas į vėžes. Kada tai bus, niekas negalėjo pasakyti. Tautų Sąjungos pasiekė Šveicariją, Lugane susitiko su žmona. J. Savickis važiavo į Kauną aiškintis. Sukau, sukau ratus Lugane gyveno su žmona viename pensione netoli Šaulių gy- Kaune ir rėžiau sparnais po visas sferas. Buvo įdomu sužinoti venamosios vietos. Buvo prislėgtas, šiek tiek atsikvėpė, buvęs Lietuvos pulsą, – rašė dienoraštyje Žemė dega25. Nieko aiškaus be atostogų ištisus metus. Liepos 4 d. pasirodė Berne, Lie- nesužinojo: subruzdo vyriausybė telkti žmones viešajai opinijai tuvos pasiuntinybėje. Lietuvos pasiuntinys Jurgis Šaulys dar ir juos demokratinti, kad ir per tą patį „propagandos skyrių“. turėjo iliuzijų dėl galimybės bendradarbiauti su nauja Lietuvos Lietuvos Seime balandžio 11 d. buvo svarstomas ordinų ir me- vyriausybe. Tikėjosi, kad ne viskas prarasta. Jurgis Šaulys Ber- dalių įstatymo pakeitimas. ne nuo liepos 6 d. apsistojo viešbutyje Bellevue Palace, nes Diplomatas jautė, kad tos pačios Lietuvos greitai nebus, rei- pasiuntinybės vila dar nebuvo įrengta. kėjo greitai susiorientuoti: atsisakyti pasiūlymo. Jei ne – atsistaty- Jurgis Savickis baigė diplomatinę tarnybą Šveicarijoje, ne- dinti iš diplomatinės tarnybos. turėdamas penkiasdešimties metų. Jis negavo priklausomos Atsidūriau kažkokiame politinių strategijų prieškambaryje26. diplomato rentos, nes neturėjo 50 metų (50 metų sulaukė ge- Suvokė: geriau bus išlaukti, teisinantis kokia įtikimesne dings- gužės mėn. pradžioje). Nebuvo kam jos teikti, nes po trijų mė- timi negu imtis nerealaus politikavimo, sovietams įsteigus kari- nesių neliko ir Lietuvos valstybės. nes bazes Pabaltijyje. Nuvažiavo į numylėtą pajūrį – vienintelį išsigelbėjimą iš Lietuvą Lietuvos prezidentas pasiteiravo, kur Jurgis Savickis ketina veikiai ištikusios tarptautinės nelaimės. Nesunku įsivaizduoti ką tik važiuoti. įkurto propagandos skyriaus ir jo vedėjo likimo po 1940 m. birželio Rivjeron! Ten dabar turiu įsisteigęs savo namokšlį. Aš pir- vidurio įvykių. Reikia tik prisiminti K. Bizausko, J. Urbšio, J. Aukš- ma buvau didis šykštuolis. Niekuomet apie savo namą niekam tuolio, A. Merkio dalią. Gal tik atsitiktinumas, beveik stebuklas ly- nesakydavau. Tai buvo mano sanktuariumas. Tas namas. Kal- dėjo rašytoją, buvusį diplomatą kritiškiausiomis Lietuvai dienomis. bėjau jau net apie mano galimą ir galutinį ten įsikūrimą27. Prezi- Savi namai, artimieji ir sunkus darbas rūpinantis jais bei že- dentas jau pavargęs, pasakė: – Susiblokavo partijos, bet – kie- mės lopinėliu rašytojui sukuria lyg stebuklingą išgyvenimo lauką, kviena sau! Kažin, ar išlaikys Lietuva?28. aplink siaučiant karo pragarui. Griūvant valstybėms ir politiniams Staiga pasibaigusi garbinga diplomatinė tarnyba J. Savickiui santykiams (nors ir domėdamasis įvykiais, fiksuodamas juos atsiliepė skausmingai. Lietuvos vyriausybė nepaskyrė savo at- įžvalgiu stebėtojo profesionalo žvilgsniu), jis laikosi įsikabinęs stovu Berne J. Savickio, nors tai buvo patyręs ir ilgametis diplo- savo žemės – amžinos maitintojos ir gyvybės tęsėjos. matas, mokėjęs kelias užsienio kalbas, rašytojas, žinomas inte- Augalai, gyvūnai, saulė ir žvaigždės nepaiso karo veiksmų, lektualas. E. Turausko žmona Elena jau nuo pavasario gyveno ultimatumų ir politinių peripetijų, gyvena savo amžinu ritmu, ir tai Berne ir ieškojo tinkamo buto. Butas Kaune Perkūno alėjoje buvo suteikia stabilumo, harmonijos ir pilnatvės jausmą. Pasak Antano apleistas, baldai ir dalis knygų išvežta į Berną ir Endriejavą. Liutkaus, darže išauginti pomidorai per visą karą jį maitino, ir jų E. Turauskas atsiminimuose pažymi: Apie mano paskyrimą prie jis nepagailėjo duoti draugams, nors būtų galėjęs kitiems par- Tautų Sąjungos nuolatiniu Lietuvos delegatu vėliau buvo daug duoti už didelę kainą31. Stengėsi nepašykštėti gero žodžio. 57 ISTORIJA

Antanas Liutkus, Jonas Perkūnas Liutkus ir jo krikšto tėvas rašytojas Jurgis Savickis.1942. Iš Jono Perkūno Liutkaus archyvo

Žemė dega beveik tolygiai atskleidė laiką ir autorių, tarnybi- 29 Čiplytė J. V. Eduardas Turauskas. Vilnius, 2016, p. 177. nių intrigų išstumtą iš diplomato posto. Anot Vytauto Kubiliaus, 30 LMAVB RS, f.222–1934, l.2. 31 Dienoraštis buvo rašomas kaip istorinės atminties protokolas. Apie Jurgį Savickį. Atsiminimai, dokumentai, kritika. Parengė Janina Žėkaitė. Vilnius, 2000, p. 92. Tai yra didžiulė kasykla Jurgio Savickio biografui. Pagrindinis dienoraščio leitmotyvas: žmogui lemta atsispirti, išlikti, nepasi- duoti. Rašytojas ir buvęs diplomatas Jurgis Savickis pasirinko HISTORY sunkų emigranto kelią. Mirė 1952 m. Palaidotas Roquebriuno kapinėse, netoli Monte Carlo, Pietų Prancūzijoje. Juozas Brazauskas

N u o r o d o s DRAMA OF DIPLOMAT JURGIS SAVICKIS 1 Apie Jurgį Savickį. Atsiminimai, dokumentai, kritika. Parengė Janina Žė- Summary kaitė. Vilnius, 2000, p. 90. On December 2, 1938, the Ministry of Foreign Affairs in Kaunas issued a 2 Savickis J. Raštai, t. 5. Laiškai. Vilnius, 1998, p. 374. diplomatic passport to Jurgis Savickis as the Permanent Representative 3 Žėkaitė J. Jurgis Savickis. Vilnius, 1994, p. 166. of to the in . 4 Savickis J. Raštai, t. 5, p. 390. On March 23, 1939, Klaipėda region was captured. Lithuania was 5 LCVA, f.923, ap. 1, b.1021, p. 520. angry, but no one defended it. The League of Nations had only sympathy. 6 Savickis J. Raštai,t.5, p. 573. On 18 March, 1940, Savickis officially bid farewell to Joseph Avenol, 7 Žėkaitė J. Jurgis Savickis, p. 168–169. Secretary-General of the League of Nations and was elected Head of 8 Savickis J. Raštai, t. 5, , p. 382. the Propaganda Division under the Council of Ministers. His job would be 9 Savickis J. Raštai, t. 5, p. 421. to keep in touch with the editors of major daily newspapers, to provide them and their newspapers with information and to explain government 10 Apie Jurgį Savickį. Atsiminimai, dokumentai, kritika. Parengė Janina Žėkaitė. Vilnius, 2000, p. 91. policies. The diplomat felt that Lithuania would not be the same, so he 11Ten pat, p. 11. needed a quick orientation: to reject the offer. If not, resign the diplomatic service. He realized that it would be better to wait, justifying a more 12 Savickis J. Raštai, t. 4.Dienoraštis.Vilnius,1995, p. 74. convincing excuse, than to make unrealistic politics when the Soviets 13 Savickas A. Žalia tyla. Memuarai. Vilnius. established military bases in the Baltic States. 14 LCVA, f.383. ap. , b.2231, p. 17. The end of the honorable diplomatic service was painful. Savickis did 15 Žėkaitė J. Jurgis Savickis. Vilnius, 1994, p. 175. not receive a diplomat’s annuity, because he was not 50 (he turned 50 16 Ten pat. only in early May). But three months later the Lithuanian state ceased 17 LCVA, f.383. ap. , b.2231, p. 12. to exist. Perhaps by chance, almost a miracle accompanied the writer, 18 Ten pat, p. 11. a former diplomat in the most critical days for Lithuania. Jurgis Savickis 19 Savickis J. Raštai, t. 5, p. 425. chose the difficult path of an expatriate. He died in 1952 and was buried 20 Savickis J. Raštai, t.4., p. 151. in Roquebrune Cemetery, near Monte Carlo, South . 21 Ten pat, p. 151. 22 Ten pat, p. 153. 23Ten pat, p. 161. 24 Ten pat, p. 161. Juozas Brazauskas 25 Ten pat, p. 174–175. Margirio g. 3-66, LT-36248, Panevėžys 26 Ten pat, p. 174. 27 Ten pat, p. 175. Gauta 2020 03 10 28 Ten pat, p. 175. Atiduota spausdinti 2019 04 20