Lietuvos Atstovavimas Švedijoje Pagal R. Motuzą
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
ISSN 1822-5152 Sandra GRIGARAVIčIūtė Lietuvos atstovavimas Švedijoje pagal R. Motuzą Motuzas Remigijus. Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje. Vilnius: Versus aureus, 2011. 670 p. 2011 m. vasarą Lietuvos Respublikos už- sienio reikalų ministerijoje įvyko diplomato 1. Knygos pavadinimas, sąranga, Remigijaus Motuzo knygos „Lietuvos diplo- chronologija, terminija ir viso matinis atstovavimas Švedijoje“ pristatymas. Knygą vertino istorikai, diplomatai, litera- to išliekamoji vertė tūros tyrinėtojai. Išsami knygos recenzija pasirodė „Istorijos“ žurnale1. Recenzijos au- 1. 1. Kokia žinia skaitytojui siunčiama torė Sigutė Radzevičienė yra įsitikinusi, kad knygos pavadinimu? „Remigijaus Motuzo, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Švedijos Ka- Lietuvos diplomatinis ralystėje 2006–2011 metais, atstovavimas Švedijoje. Pir- knyga „Lietuvos diploma- masis pavadinimo žodis tinis atstovavimas Švedijo- skaitytojui sako, jog bus je“ – ne tik svarus istorijos kalbama apie I Lietuvos tyrimo rezultatas, bet ir Respublikos arba II Lietu- sektinas pavyzdys Lietuvos vos Respublikos laikus arba diplomatijos praktikoje“. apie abi Lietuvos Respubli- Recenzijos autorės il- kas ir Lietuvos diplomati- gamečiai tyrimai Lietuvos nę tarnybą (toliau – LDT). diplomatijos Skandinavijos Chronologiškai toks darbas šalyse (1918–1940 m.) paska- turėtų apimti 1918–1940 m. tino pažvelgti į šią knygą Lie- ir/ar 1990 m. iki šiandien bei tuvos diplomatijos Švedijoje LDT laikus (1940–1990). ištirtumo aspektu ir įvertin- Antrasis, trečiasis ir ke- ti jos indėlį į istoriografiją. tvirtasis pavadinimo žo- 156 LIEtuvių MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS džiai reikštų, kad bus kalbama apie Lietuvos kiekviena iš jų reikšminga Lietuvos ir Švedi- tiesioginį ir netiesioginį karinių, strategi- jos diplomatinių santykių istorijai. Nepadarė nių, politinių, diplomatinių, ekonominių, tik vieno dalyko – nuorodų į išvardytų istori- finansinių bei kultūrinių Lietuvos interesų kų darbus. Manytume, kad sąmoningai, nes atstovavimą, kurio esmę sudaro moralinės, tada visiems būtų aišku, kad pasirinkta kny- politinės bei juridinės paramos paieškos gai tema daug rašyta ir kad knygos autorius sprendžiant skaudžiausias ir svarbiausias vargu ar dar ką gali pasakyti. Tiesa, kai kurių Lietuvos užsienio politikos problemas. Ta- istorikų (Vaidoto Mažeikos3) bei literatūro- čiau ar iš tiesų taip yra? logų (Janinos Žėkaitės4) darbų pratarmėje Vos atsivertę knygos turinį pastebėsime, R. Motuzas iš viso nepaminėjo. Manytume, kad knygos pavadinimu mums siųsta žinia kad irgi sąmoningai, nes abu autoriai dirbo klaidinga. Iš tiesų knygoje bus kalbama apie užsienio archyvuose ir savo darbuose panau- laikus nuo „paskutinio apledėjimo laikų“ iki dojo jų medžiagą. šių dienų. Regis „paskutinio apledėjimo lai- Knygoje aptariami aštuoni „atstovavi- kais“ dar nebuvo nei Lietuvos, nei diplomati- mo“ periodai: 1) nuo paskutinio apledėjimo nio atstovavimo, tad akivaizdu, kad pirmoji iki XX a. pradžios; 2) 1914–1918 m.; 3) 1918– knygos dalis nieko bendra nei su Lietuva, nei 1923 m.; 4) 1923–1927 m.; 5) 1927–1936 m.; 6) su diplomatiniu jos atstovavimu neturi. Kad 1937–1940 m.; 7) 1940–1990 m.; 8) 1990–2011 m. knygos pavadinimu skaitytojui siunčiama ži- Skaitytojui belieka spėlioti, kodėl autorius iš- nia būtų teisinga, reikėjo koreguoti arba pa- skyrė būtent šiuos periodus, nes nei pratar- vadinimą, arba teksto turinio chronologines mėje, nei kiekvienos knygos dalies pradžioje ribas, arba ir viena, ir kita. savo argumentų (juo labiau kriterijų, kuriais Tiesa, pratarmėje autorius lyg ir pasitei- remiantis yra būtent tokia periodizacija) ne- sino dėl tokio knygos pavadinimo, kad nuo išdėstė ir sumanymo nepaaiškino. knygos sumanymo iki pasirodymo jis kei- Jau minėjome anksčiau, kad pirmasis pe- tėsi. T. y. nuo siauresnio varianto (Lietuvos riodas nieko bendra nei su Lietuvos, nei su atstovybės Stokholme istorija) pereita prie diplomatiniu atstovavimu neturi, nes ši tema platesnio (Lietuvos diplomatinis atstovavi- nėra išsamiai išanalizuota. Antrasis perio- mas Švedijoje). Tačiau nei pirmas, nei antras das taip pat turi mažai bendra su Lietuvos variantas neapima viso knygos turinio. diplomatiniu atstovavimu. Geriausiu atveju galime kalbėti apie lietuvių (ir jų interesų) 1. 2. Knygos sąranga ir jos santykis atstovavimą Švedijoje, bet ne daugiau (apie su chronologija bei periodizacija tai išsamiau 2 šios recenzijos dalyje – S. G.). Be to, chronologinę ribą pradėti 1914 metais Knygą sudaro pratarmė, devynios dalys, nėra jokio pagrindo, nes pirmieji lietuviai, pabaiga, santrauka švedų kalba ir du priedai. siekiantys atstovauti tautiečių interesams, Pratarmė knygoje atliko įvado funkciją. Joje Švedijoje apsilankė tik 1915 metais. Taigi an- atskleistas knygos objekto ištirtumo lygis, troji knygos dalis turėtų prasidėti ne 1914, o naujumas, aktualumas, pristatyti šaltiniai ir 1915 metais. istoriografija, apibrėžti tikslai ir uždaviniai. Iš tiesų tik trečiojoje dalyje galima kalbėti Pratarmėje skaitytojas supažindintas su viso- apie Lietuvos diplomatinį atstovavimą Šve- mis autoriaus perskaitytomis Skandinavijos dijoje, tačiau trečiosios dalies pavadinimas istorijos ir su Lietuvos ir Švedijos diplomati- („Atstovybės veikla Lietuvos nepriklausomy- nių santykių istorija susijusiomis knygomis2, bės paskelbimo, pripažinimo ir įsitvirtinimo išleistomis po 1990 metų, pabrėžiant, kuo laikotarpiu“) taip pat klaidina skaitytoją. 157 Pirma, Lietuvos nepriklausomybės paskel- Iš tiesų Švedijos politikai uoliai saugojo Šve- bimo laikotarpiu (1918 m.) Lietuva neturėjo dijos interesus (kurių pagrindas buvo neer- diplomatinės atstovybės Švedijoje. Apie jos zinti ir nepykdyti Sovietų Sąjungos). atsiradimą galima kalbėti tik nuo 1919 m. Paskutinė – devintoji – diplomato knygos sausio 12 d., kai Jonas Aukštuolis buvo pa- dalis skirta 1990 m. savo nepriklausomybę skirtas atstovauti Lietuvai Švedijoje (ir tai tik atkūrusios Lietuvos santykių su Švedija lai- tuo atveju, jei nesivadovausime R. Motuzo kotarpiui 1990–2011 m. Tiesa, pagal dalies 77 puslapyje pateikta apibrėžtimi5). Iki tol teksto turinį dalis turėtų vadintis Švedijos Lietuva diplomatinio atstovo Švedijoje ne- diplomatinis atstovavimas Lietuvoje. Be kita turėjo6. Antra, kalbėti apie atstovybės veiklą ko, devintosios dalies pavadinimas taip pat 1921–1923 metais, kai atstovybės Stokholme netikslus, – nutraukus santykius juos galima Lietuva neturėjo, taip pat nelogiška, nes at- tik iš naujo užmegzti. Sąvoka „atgimimas“ stovybė tuo metu buvo Kopenhagoje ir iš jos čia nelabai tinka. buvo atstovaujama Lietuvai Švedijoje. Devintosios dalies poskyris „Švedijos pa- Ketvirtosios, penktosios ir šeštosios da- rama įtvirtinant Lietuvos nepriklausomos lių periodizacija su nedidelėmis korektyvo- valstybės statusą“ atitinka savo pavadinimą mis pasiskolinta iš šios recenzijos autorės7. tik nuo jo vidurio (p. 527). Apskritai šį posky- Penktosios dalies chronologinės ribos (1927– rį reikėjo dalyti į dvi dalis, nes jos pirmoje 1936 m.) nekeltų abejonių, jei ne chronolo- pusėje kalbama apie santykių „atšildymo lai- gines ribas neatitinkantis pavadinimas „Di- kotarpį“, o tik po 1991 m. sausio 13 d. įvykių – plomatinio atstovavimo ypatybės 1927–1936 apie paramą Lietuvai. Pati mintis pavadinti metais“. Pati didžiausia šio „atstovavimo skyrelį „Švedijos parama“ rodo didelę nepa- ypatybė“ buvo ta, kad nuo 1927 m. birželio garbą Lietuvai, nes parodo ją kaip pasyviąją 27 d. iki 1929 m. kovo 15 d. Lietuvai Švedijo- pusę, kurios „nepriklausomos valstybės sta- je niekas neatstovavo. Teisybės dėlei reikėtų tusą“ turėjo įtvirtinti kažkas kitas, bet ne ji pasakyti, kad atstovavimas buvo pavestas pati. Nors tai atitinka visos dalies turinį, kur Lietuvos atstovui Rygoje, tačiau skiriamuo- svarbu atskleisti Švedijos diplomatinį ats- sius raštus Bronius Dailidė Švedijos karaliui tovavimą, o ne Lietuvos. Iš 22 šio poskyrio įteikė tik 1929 metais. Taigi autorius padarė puslapių (nuo 521 iki 533 psl.) tik 2,5 puslapio tą pačią klaidą, kaip ir formuluodamas tre- skirta „Lietuvos diplomatijai“ atskleisti. čiosios dalies pavadinimą. Paskutinis knygos poskyris pavadintas Ypač keistai skamba aštuntosios dalies „Dvišaliai santykiai po Lietuvos ir Švedijos pavadinimas „Lietuvos ir Švedijos santykiai diplomatinių santykių atkūrimo 1991 m.“. 1940–1990 metais“, kai prieš tai buvusi dalis Skaitytojas tikrai galėtų tikėtis rasti bent jau pavadinta „Diplomatinių santykių nutrauki- sąlyginę šio dvidešimties metų laikotarpio mas […]“. 1940–1990 metais galima kalbėti periodizaciją. Tačiau šis poskyris sukons- nebent tik apie lietuvių ir švedų santykius. truotas remiantis ambasados informacija Šios dalies pavadinimas būtų pateisinamas (archyvu) ir švedų šaltiniais bei istoriogra- tik tuo atveju, jei tekste būtų bent kiek dėme- fija. Skaitytojas, turintis skaičiuotuvą, galės sio skirta oficialiai Švedijos pozicijai Baltijos suskaičiuoti kone pamečiui Švedijos teiktą valstybių atžvilgiu. Akcentas pavadinime į finansinę paramą Lietuvai, pasirašytas įvai- dviejų šalių santykius nevalingai perša mintį, rias bendradarbiavimo sutartis. kad Švedija ir po 1940 m. okupacijos ir anek- Atidžiau įsigilinus į tekstą būtų galima sijos pripažino Lietuvos diplomatą Švedijoje, išskirti kelis Lietuvos ir Švedijos santy- nuolat ir be paliovos gynė Lietuvos interesus. kių po 1990 metų laikotarpius. Pirmasis – 158 LIEtuvių MIGRACIJOS IR DIASPOROS STUDIJOS 1990–1991 m. – klaidų Lietuvos ir Švedijos Skaitytoją ypač vargina tekste neretai pa- dvišaliuose santykiuose taisymo laikotarpis. sitaikantys chronologiniai šuoliai iš vieno Šiuo laikotarpiu Švedijos politikoje