DOCSLIB.ORG

DARBININKAS Vol

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text

Load more

DARBININKAS Vol. LXXX, Nr. 32 SECOND-CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Rugpjūtis - August 25, 1995 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $1.00 Lietuviškų studijų savaitė Europoje ietuvoje Sekmadienio rytą, Vokietijoje, > niųose greit subrendo atsakomy­ jų; buvo sugriauta dorovinė, Hūttenfeldo Vasario 16-osios lie­ bė ir už savo tautinės tapatybės dvasinė, kultūrinė ir informacinė LIETUVĄ tuvių gimnazijos koplyčioje au­ išlikimą ir, galimybių ribose, už erdvė. Tokiomis sąlygomis, dau­ kotomis Mišiomis, pasibaigė, tėvynės likimą. Tremtiniai nesi­ geliui kultūrininkų išeitis buvo nuo pirmadienio, liepos 30-o- liejo į naują gyvenamą aplinką, stoti į partiją. Dabar, - sakė Mar­ sios, vykusi 42-oji lietuviškųjų kūrė savo švietimo struktūras ir tinaitis, - nepasitikėdami ateiti­ studijų savaitė. Savaitės rengi­ - Seimo delegacija, vado­ kultūrines organizacijas, steng­ mi, pradedame taisyti savo pra­ vaujama Seimo pirmininko Čes­ niuose dalyvavo apie 70 lietuvių damiesi kuo labiau įprasminti eitį, daug kas išeina ieškoti savo kultūrininkų, atvykusių iš Lietu­ lovo Juršėno, rugpjūčio 13 d. su savo tautinę egzistenciją. Dabar, vietos praeityje. vos, Vakarų Europos ir Šiaurės oficialiu vizitu išvyko į Australi­ atsikūrus Lietuvos valstybei, išei­ i Lituanistė, Vilniaus universite­ ją ir Naująją Zelandiją. Tikimasi, Amerikos, perskaityta 11 prane­ viai tapo neįdomūs nei Lietuvai, to profesorė, Viktorija Daujotytė šimų. Kaip kasmet, studijų sa­ kad vizitas pasitarnaus dvišalių nei likusiam pasauliui, - kons­ kalbėjo apie moters padėtį dabar­ vaitės programoje buvo ir vadi­ ekonominių susitarimų pasirašy­ tatavo Vincas Bartusevičius. San­ tiniame Lietuvos visuomenės namoji Tėvynės valandėlė, ku­ Gražiausia pasaulio lietuvaitė Asta Muralytė (centre). Kairėje mui. Delegacija į Vilnių sugrįš tykius ir emocinį ryšį su Lietuva gyvenime, pasakojo kaip mote­ rioje savo eiles skaitė poetas Mar­ - antroji gražuolė - Lilija Ūksvar iš Estijos, dešinėje - pirmoji rugpjūčio 26 d. sunkina išeivius diskriminuojan­ rys ieško savo vietos kultūroje ir celijus Martinaitis, ir baigiama­ pasaulio lietuvaitė Karolina Šokurova iš Maskvos. - Lietuvos ir Švedijos geo­ tis pilietybės įstatymas. Paradok­ valstybėje. Dalis paskaitos buvo sis koncertas. Šiemet jame daina­ Viktoro Kapočiaus nuotrauka logų grupė išvyko į bendrą eks­ sas: kol nebuvo Lietuvos valsty­ skirta Lietuvoje veikiančiai mote­ vo sopranas iš Jungtinių Valstijų pediciją, kuri truks 10 dienų. Eks­ bės, išeiviai buvo Lietuvos pilie­ rų partijai ir moterų skyriams - Audronė Gaižiūnienė. Susitiki­ pedicijos tikslas - atlikti matavi­ čiai, Lietuvos pilietybės niekas iš kituose politiniuose judėjimuose. Dievo ieškojimas gamtoje, o taip bų ir remiantis tik vertimu. Ži­ mus ir diskusijas moderavo dak­ mus ir sudaryti tikslų Baltijos jų neatėmė ir niekas jiems jos Pranešime buvo paminėtos ir dvi pat šiais naujaisiais laikais atsira­ buntas atskirai aptarė dvi pub­ taras Darius Kuolys iš Vilniaus. jūros vidurinės dalies dugno rel­ neneigė. Gi atkurta teisinė Lie­ pagrindinės dabartinio Lietuvos dusios gausios sektos. Netgi to­ likacijas apie Milašių: Laimono Visus studijų savaitės organiza­ jefo bei nuosėdų žemėlapį. tuvos valstybė nepripažįsta išei­ gyvenimo socialinės blogybės: kios visuotinai pripažintos Lie­ Tapino "Septynios vienatvės Pa­ cinius reikalus sklandžiai sut­ alkoholizmas ir šeimų netvirtu­ --1 Berlyną išskrido AB "Lie­ vių pilietybės tęstinumo ir tuo tuvos kultūros asmenybės, kaip ryžiuje" ir Alinos Naujokaitienės varkė Alina Grinienė iš Mūn- mas. tuvos geležinkeliai", delegacija. pačiu atsisako išeivijoje gyve­ poetas Justinas Marcinkevičius, straipsnius "Naujojoje Romuvo­ cheno. Lietuvos specialistai Vokietijos nančios savo tautos dalies. Dailininkas ir Mažosios Studi­ dėl savo Įgyto autoriteto vadina­ je". Abiejose publikacijose apstu koncerne "Deutsche VVagonbau Apie jau pasibaigusią šiemeti­ Studijų savaitėje turėjo daly­ jos radijo laidos redaktorius Vai­ mas "tautos sąžine", propaguoja dalykinių klaidų ir galbūt net nę studijų savaitę mums me­ dotas Žukas kalbėjo apie Lietu­ AG" tarsis dėl keleivinių mie­ vauti literatūrologas Vytautas vertybes, kurios tik netiesiogiai autorių fantazijos vaisių. džiagos atsiuntė jos dalyvė - gamųjų vagonų, kursuojančių Kubilius iš Vilniaus ir skaityti vos kultūros veikėjų ryšius su gali būti siejamos su krikščio­ Apie filosofiją Lietuvoje kalbė­ Paryžiuje gyvenanti ponia Žiba tarp Vilniaus ir Berlyno, eksploa­ pranešimą tema: "Atlydžio me­ Bažnyčia. Paskaitininko nuomo­ nybe. Antra vertus, ir atgauta jo Vytauto Didžiojo universiteto Klimienė. nę apie šiuos ryšius nusako jau tacijos ir remonto sąlygų, bus tas Lietuvoje". Pastarajam neat­ laisvė pirmiausiai tarnauja ne filosofijos katedros vedėjas To­ Po šios 42-osios studijų savaitės kalbama ir apie galimybes iš­ vykus, apie kultūros puoselėjimą pati jo paskaitos tema: "Kodėl kultūros brandinimui, bet ne­ mas Sodeika. Jo nuomone, Lie­ atidarymo, liepos 30-ąją, pirma­ nuomoti 100 vagonų, reikalingų sovietų laikais ir apie neseniai Lietuvos kultūrininkai bijo Baž­ daug bendro su krikščionybe, ir tuvoje yra dvi filosofų grupės. dienį, pirmąjį pranešimą skaitė nyčios". Pasak Vaidoto Žuko, Lie­ treileriams gabenti. sulauktus "atlydžio" metus kal­ apskritai su dvasine kultūra, tu­ Pirmoji vydūniškojo stiliaus filo­ Vincas Bartusevičius iš Vokieti­ — Žolinių dieną, monsinjo­ bėjo poetas Marcelijus Marti­ tuvos kultūros sekuliarizacija, rintiems verslininkams, kurie, sofų grupė, kuriai priklauso Al­ ras Kazimieras Vasiliauskas Vil­ jos. Jau daugiau negu prieš 50 naitis. Jis save pavadino "trem­ arba tiesiog Lietuvos kultūros atrodo, galėtų puikiausiai prisi­ girdas Patackas, Aleksandras Žars- metų, 1944-ųjų vasarą, artėjant niaus Arkikatedroje suteikė krikš­ tiniu" kultūros prasme. Jis pats ir veikėjų nubažnytėjimas, kuris taikyti prie visų politinių sąlygų. kus ir jau miręs Justinas Mikutis. rusų frontui, daug lietuvių to sakramentą Reginai Zakare- daugelis kitų komunistų valdy­ buvo vykdomas komunistų lai­ Vaidotas Žukas kalbėjo ir apie Šie yra moralistai, besilaikantys patraukė Vakarų link, manyda­ kais, tęsiasi ir dabar. Žmonių dva­ vičiūtei. Regina atvyko iš Bar- toje Lietuvoje gyvenusių kultū­ tuos kultūrininkų dialogo su Baž­ nuošaliai nuo akademinės aplin­ mi neužilgo galėsią vėl grįžti singumo ir religijos poreikį ten­ naulo miesto į Pasaulio lietuvių rininkų neteko "namų", nes jie nyčia sunkumus, kuriuos lemia kos. Kita grupė - tai akademiniai .tėvynėn. Paaiškėjus, kad grįžti kina ne krikščionybė, bet folk­ žaidynes, dalyvavo gražiausios liko anuose laikuose; buvo iš­ katalikų hierarchijos rodomas filosofai, susiję su-aukštosiomis nebeįmanoma, tremtinių sluoks- judinti iš savo aplinkos, tradici- lorinis panteizmas - religijos bei pasaulio lietuvaitės konkurse. pernelyg didelis atsargumas. Apie mokyklomis. Pastaroji, akademi­ — Iš 1000 Lietuvoje esančių tokį rezervuotą dvasininkų po­ nė filosofija, sovietų laikais buvo paštų planuojama 70 uždaryti. žiūrį į katalikų pasauliečių baž­ tik marksizmo mokymas. Iš Valstybės dotacijos mažos, o tie nytine veiklą, tarp kitų faktų, bendros tendencijos išsiskyrė gal paštai, kurie atsidūrė privačių liudija ir tai, kad Lietuvoje dar tik Eugenijus Meškauskas su savo firmų patalpose, nebeįstengia su­ nėra pasauliečių nuolatinių dia­ mokslinio tyrimo metodika, kuri simokėti nuomos mokesčių. konų, kurie savo tarnyste galėtų dėl savo specifikos galėjo gyvuo­ Opiausias paštų uždarymas yra sėkmingai bendradarbiauti sielo­ ti neidama į konfliktą su partine kaimuose, nes, panaikinus vieną vadoje. Pasak Vaidoto Žuko, Lie­ ideologija. Sovietų laikais svarbi kurį pašto skyrių, gyventojams tuvos krikščioniškos kultūros buvo ir, Romualdui Ozolui tektų gana toli eiti, kad gautų sėkmingą raidą laiduotų glau­ dirbant "Minties" leidykloje, pašto paslaugą. desnis tikėjimo, meno ir mokslo pradėta filosofijos knygų leidy­ -- Numatytas bendrovės " bendradarbiavimas. ba. Šiandien, - kalbėjo Sodeika, - Tele - 3" visuotinis akcininkų Paryžiuje gyvenantis dailinin­ nepaisant pristeigtų naujų susirinkimas rugpjūčio 16 d. ne­ kas Žibuntas Mikšys kritiškai filosofijos katedrų, originali įvyko, nes akcininkai vėl nesug­ komentavo pastaruoju metu Lie­ filosofinės minties raida Lietu­ ebėjo išsiaiškinti, kaip pasiskirs- tuvoje pasirodžiusias studijas voje nevyksta. čiusios "Tele-3" akcijos. "Tele-3" apie Oskarą Milašių. Remdama­ Prieš šiemetinės, jau 42-osios direktorė L. Baškauskaitė ir fi­ sis paskutinėmis publikacijomis, studijų savaitės pabaigą, penkta­ nansinės pramoninės grupės Mikšys tarp kita ko sakė: "Blai­ dienio vakarą, vyko Tėvynės va­ "Status" atstovai nesutaria dėl viai žiūrint, keista ar sunku su­ landėlė - savo eiles skaitė poetas akcijų pasiskirstymo. prasti, kodėl Oskaras Milašius Marcelijus Martinaitis. Šeštadie­ — Prancūzijoje baigėsi mo­ taip madingas Lietuvoje. Prie nio vakarą buvo surengtas baigia- terų "Tour de France" dviračių Milašiaus rimtai prieiti yra di­ masis - soprano Audronės lenktynės, kuriose lietuvaitė - džiausia kliūtis, nes reikia gerai Gaižiūnienės koncertas, studijų Rasa Polikevičiūtė užėmė aštuntą mokėti prancūzų kalbą. Bet to­ savaitė pasibaigė sekmadienio vietą ( nuo lyderės Fabiani Lu- kia kliūtis tautiečiams ne kliū­ rytą, Vasario 16-osios gimnazi­ perini atsiliko 17:14) Kita Lietu­ Pasaulio lietuviu sporto žaidynių uždarymas Kaune. Viktoro Kapočiaus nuotrauka tis". Rašoma apie Milašių iš lie­ jos koplyčioje aukotomis mišio- vos dviratininkė užėmė trečią tuviškų jo kūrybos vertimų, lyg mis. VRLS vietą paskutiniame
Recommended publications
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2019 Metai 2

    LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2019 Metai 2

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2019 metai 2 Vilnius 2019 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2019/2. VILNIUS, 2019. P. 5–39. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2019/2. https://doi.org/10.33918/25386549-201902001 STRAIPSNIAI DARIUS BARONAS Lietuvos istorijos institutas JULIJONA – LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO ALGIRDO ŽMONA IR JO VAIKŲ MOTINA ANOTACIJA: Šis straipsnis – pirmasis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Julijonos Al- girdienės (†1392 03 17) biografinio tyrimo bandymas, paremtas kritiniu pirminių šaltinių nagri- nėjimu. Juo taip pat siekiama užaštrinti moterų padėties pagonybės laikų Lietuvos visuomenėje refleksiją. Tyrimas atliktas taikant analitinį ir palyginamąjį istorijos šaltinių nagrinėjimo metodą, stengiantis kiek įmanoma griežčiau skirti vienalaikių šaltinių teikiamą informaciją nuo vėlesnės istoriografinės tradicijos suformuotų įvaizdžių. Straipsnyje kvestionuojami šiuolaikinėje istorio- grafijoje ir mūsų dienų kultūrinėje atmintyje įsigalėję stereotipai apie didelę Julijonos politinę įtaką Lietuvos politiniame gyvenime. Tuo siekiama atkreipti dėmesį ir į istorinių šaltinių informa- cijos problemiškumą, ir aiškiau apibūdinti pagonybės laikų Lietuvos politinės kultūros formuotus rėmus, brėžusius ribas valdančiosios dinastijos atstovių politiniam veikimui. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Algirdo ir Julijonos vedybų aplinkybių nušvietimo klausimui, apsiri- bojant jų bendro gyvenimo laikotarpiu iki Algirdo mirties 1377 m. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Julijona, Algirdas, Semionas,
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sesijoje Europos Bendrija

    Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sesijoje Europos Bendrija

    IŠEIVIJOS LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 VVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 TU LITULJ/VIVJI/VrM \A/OF*LO-WIO& DAILY Vol. LXXXIII Kaina 35 c. KETIVRTADIENIS - THURSDAY, GEGUŽĖ - MAY 14, 1992 Nr. 94 Lietuvos Respublikos . Europos Bendrija atšaukė Aukščiausiosios Tarybos ambasadorius sesijoje Amerika pasekė Europos pavyzdžiu Belgradas. Gegužės 12. — Atšaukė ambasadorių Trečiadienio žinios iš Lietuvos Dvylika Europos valstybių at­ Washingtone taip pat Busho šaukė savo ambasadorius iš administracija paskelbė, jog Vilnius. Gegužės 13 d. (Elta) liu daugiau ekonominių nusi­ serbų dominuojančios Jugosla­ atšaukė savo ambasadorių War- — Gegužės 12 dieną toliau dir­ kaltimų negu per tą patį pra­ vijos, kai serbų pajėgos tęsė ren Zimmerman iš Belgrado, bo Aukščiausiosios Tarybos pir­ ėjusių metų laiką. Apie 60 pro­ kovas prieš musulmonus ir protestuodama prieš serbų mojo šaukimo penktoji sesija. centų jų padaryta didžiuosiuose kroatus Bosnijos srityje. Žodžio paprašė deputatas Jo­ miestuose, tačiau visus pra­ agresiją. Europos Bendrijos pranešimas Serbija ir mažoji Montenegro kūbas Minkevičius. Jis pažy­ lenkia Rokiškis ir Šilalė, kur šio panaikinti diplomatinius ryšius mėjo, jog tai, kad 1940-1945 pobūdžio nusikaltimų padaugė­ respublika sudaro šiuo metu reiškia viešą protestą prieš naują dviejų respublikų federa­ metais jis buvo valstybinio sau­ jo daugiau nei pusantro karto. serbų įsikišimą į Bosnijos-Her­ gumo ir vidaus reikalų sistemos Ypač padidėjo valstybinio ir vi­ ciją, kuri tebesivadina Jugos­ zegovinos vidaus reikalus. lavija. etatinis darbuotojas, buvo suomeninio turto vagysčių Bendrijos valstybės labai Jungtinių Tautų atstovas žinoma. Todėl jam neturėtų būti vykstant privatizacijai žemės griežtai pasisakė prieš Serbiją ir Jose-Maria Mendiluce, kuris taikomas įstatymas dėl slaptųjų ūkyje, piktnaudžiaujama bankų įspėjo, kad imsis dar labiau turi daug patirties Trečiojo agentų išaiškinimo.
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2004

    Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2004

    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2004 Sudarė IRENA TUMELYTĖ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS, 2017 BIBLIOGRAPHY OF THE HISTORY OF LITHUANIA 2004 Compiler IRENA TUMELYTĖ Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2017 © Irena Tumelytė, 2017 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
  • Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin

    Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin

    ZAPISKI HISTORYCZNE — TOM LXXXII — ROK 2017 Zeszyt 1 http://dx.doi.org/10.15762/ZH.2017.06 JAKUB ROGULSKI (Jagiellonian University in Kraków) Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin Keywords: middle ages, the Grand Duchy of Lithuania, parallel branches of a ruling house, dukes, demonstration of power, titulature, sigillography, heraldry Introduction The symbols1 of power and importance of Lithuanian dukes before the Union of Lublin have not become a separate subject of historians’ studies so far. In the historiography the largest attention has been drawn to the demon­ stration of power of the grand dukes of Lithuania, especially from the Jagiel­ lonian dynasty.2 Meanwhile, the signs which served to display the power or significance of other Lithuanian dukes have been raised incidentally and se­ lectively. The reason could be that in the Grand Duchy of Lithuania there 1 A symbol is understood in a way proposed by Charles S. Peirce, i.e. a material object which stands for or suggests something else (another object, idea, meaning, belief, action etc.) only on the basis of social convention, in contrast to the iconic sign based on similarity, and the indexical sign based on material contact: Charles Sanders Peirce, The Essential Peirce: Selected Philosophical Writings, Bloomington (Indiana) 1998, p. 9. As this kind of sign will be the main subject of the following analysis, the word “symbol” will be further used interchangeably with the word “sign.” 2 See: Ryszard Kiersnowski, Godła Jagiellońskie, Wiadomości Numizmatyczne, vol. 2: 1988, pp.
  • Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin

    Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin

    ZA P ISKI HISTORY C ZNE — TOM LXXXII — ROK 2017 Zeszyt 1 http://dx.doi.org./10.15762/ZH.2017.06 JAKUB ROGULSKI (Jagiellonian University in Kraków) Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin Keywords: middle ages, the Grand Duchy of Lithuania, parallel branches of a ruling house, dukes, demonstration of power, titulature, sigillography, heraldry Introduction The symbols1 of power and importance of Lithuanian dukes before the Union of Lublin have not become a separate subject of historians’ studies so far. In the historiography the largest attention has been drawn to the demon- stration of power of the grand dukes of Lithuania, especially from the Jagiel- lonian dynasty.2 Meanwhile, the signs which served to display the power or significance of other Lithuanian dukes have been raised incidentally and se- lectively.3 The reason could be that in the Grand Duchy of Lithuania there 1 A symbol is understood in a way proposed by Charles S. Peirce, i.e. a material object which stands for or suggests something else (another object, idea, meaning, belief, action etc.) only on the basis of social convention, in contrast to the iconic sign based on similarity, and the indexical sign based on material contact: Charles Sanders Peirce, The Essential Peirce: Selected Philosophical Writings, Bloomington (Indiana) 1998, p. 9. As this kind of sign will be the main subject of the following analysis, the word “symbol” will be further used interchangeably with the word “sign.” 2 See: Ryszard Kiersnowski, Godła Jagiellońskie, Wiadomości Numizmatyczne, vol.
  • Gediminaichj Kunigaikstystes Ldk Rytq Pasienyje Xiv Amziuje- Xv Amziaus Pradzioje

    Gediminaichj Kunigaikstystes Ldk Rytq Pasienyje Xiv Amziuje- Xv Amziaus Pradzioje

    MOKSLINIAI STRAIPSNIAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTEs PILYS GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTQ PASIENYJE XIV AMZIUJE- XV AMZIAUS PRADZIOJE VYTAS JANKAUSKAS Vytas Jankauskas - istorikas, Vytauto Didziojo universiteto Is torijos katedros doktorantas, Vilniaus kolegijos Humanitarinizt moksh; katedros lektorius. Su zurnalu Lietuvos pilys bendradarbiauja nuo 2006 m. Yra paske lb~s serijq straipsnizt apie GediminaiCizt dinastijos istorijq ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijzt pletrq XIV-XV a. Jvadas ropos ,uzsienio politikoje". 3 Toks problemas traktavimas reiskia, kad nuolatine valstybes pletra pirmiausia tenkino GediminaiCiq dinastijos nariq vidaus santykiai yra valdovo ir dinastijos, ar bent jau dinastijos eli to, poreikius. daugialype problema, kuril! nelengva paprastai issprysti. Siame darbe bus aptarta, kaip dinastija funkcionavo Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais rytll pasienyje, keliant sau tiksl'l, isskirti ,elitintt" ir ,ne duomenimis. Vienas is galimq budq pabandyti atsakyti j elitintt" grupy Gediminaici4 dinastijos viduje. Tai ne tik klausimus- per:liureti, kokios administracines funkcijos paaiskintll XIV a. dinastijos viduje vykusius hierarchiza­ buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybes periferijo­ cijos procesus, bet ir padetq atskleisti, kaip dinastija pa­ je, o kartu ir kaip konkretus kunigaikstis galejo jomis naudojo teritorinius laimejimus. Kadangi siuo aspektu pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias pers­ LDK dinastijos nariq vidaus santykiai beveik netyrineti, pektyvas
  • History of the Crusades. Episode 290. the Baltic Crusades. the Samogitian Crusade Part XXII

    History of the Crusades. Episode 290. the Baltic Crusades. the Samogitian Crusade Part XXII

    History of the Crusades. Episode 290. The Baltic Crusades. The Samogitian Crusade Part XXII. Grand Master Konrad von Wallenrode. Hello again. Last week we followed the Crusaders on campaign to Lithuania, where the Crusaders attacked the Lithuanian town of Vilnius with the ultimate aim of securing the town, defeating Jogaila and Skirgaila, and elevating their man Vytautas to the position of ruler of Lithuania. None of these events came to pass, but it did result in one crusader, Henry Bolingbroke, the future King of England, drinking a lot of beer with his men. We also saw last week the death of Grand Master Konrad Zollner von Rothenstein and his replacement by another Konrad: Konrad von Wallenrode. Now, William Urban points out in his book "The Samogitian Crusade" that, as the current Grand Commander of the Teutonic Order, Konrad von Wallenrode was the obvious standout candidate to be elected as the next Grand Master. The Wallenrode family had played prominent roles inside the Teutonic Order for some time, and Konrad von Wallenrode had enjoyed success as Grand Commander. Despite this though, there were apparently significant misgivings inside the Teutonic Order about the appointment of Konrad von Wallenrode are to the position of Grand Master. Why? Well, because Konrad von Wallenrode was a military man, through and through. In fact, to say that Konrad von Wallenrode had little or no interest in religion wasn't too much of an exaggeration, and William Urban reports that Konrad took so little notice of priests and God that he was once accused of heresy. The worst fears of the religious men of the Order seemed to have been realised when, after being elected as Grand Master, one of Konrad von Wallenrode first acts was to reform the command structure inside the Order to increase his authority.
  • Pavardžių Rodyklė

    Pavardžių Rodyklė

    PAVARDÞIØ RODYKLË Abramovièius (Abramovicz) 258 Bakðys J. 205, 212 Abramsonas Ð. 179 Bakutis B. 349 Adomaitis-Ðernas J. 148, 154, 155 Balèikonis J. 206 Adomavièius 443 Balinskis M. 311 Albanas 124 Baltruðaièiai 155 Albrechtas 126 Baltruðaitis P. 167 Aldona, Gedimino dukra 14, 33 Balutis B. 191, 359, 428, 429, 433, Alekna A. 104, 435 Aleksa-Angarietis Z. – þr. Angarietis- Banaitis S. 223, 229 Aleksa Z. Baranovas E. 117 Aleksandras 57, 58, 84, 85, 86, 87, Barauskas K. 205 Aleksandras I 80, 93 Bartuðka V. 214, 360 Aleksandras II 94, 104 Basanavièius J. 126, 128, 129, 143, Aleksandras III 103, 198 144, 147, 156, 157, 167, 171, 173, Algirdas 19, 24, 33, 34, 35, 52, 463 174, 174, 177, 178, 181, 182, 183, Aliðauskas K. 410 205, 206, 209, 212, 220, 221, 222, Ambroþevièius J. 173, 223, 229, 474 Andraðûnas J. 440 Basanius – þr. Basanavièius J. Andrejev A. 267 Batoras S. 66, 108, Andziulaitis-Kalnënas J. 177, Baueris (Bauer) G. 347 Angarietis-Aleksa Z. (Aleksa- Bejnaris 447, 448 Angarietis) 255, 263, 265, 270, Beleckis K. 246, 405, 409, 480, 481 Beliakas-Bielinis J. 121, Antanavièius 171, Bendoraitis J. 460 Anþu (d’ Anjou) Karolis Robertas Beniovskis A. 319 14 Beresnevièius 142, Anþu (d’Anjou) Liudvikas I 15 Bermontas-Avalovas (Bermont- Arsevièius S. 285, Avalov) P. 313, 343, 344, 350, 351 Augustas II 43, 72 Bernotavièius F. 311 Augustas III Saksas 74 Bersonas S. 270, Aukðtuolaitis J. 297, 304 Berþinskis 164, Aviþonis P. 155 Bialozoras J. 43 Bieleckis J. 280 Bagdonas J. 148, 154, 155, 166, 167, Bielinis J. 123, 167, 170, 174 176, 181 Bielskus P.
  • Bohater Dwóch Narodów Dviejų Tautų Didvyris the Hero of Two Nations

    Bohater Dwóch Narodów Dviejų Tautų Didvyris the Hero of Two Nations

    SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations Projekt „Śladami księcia Witolda” Nr SPF/PL/2009/45 jest wdrażany w ramach Celu 3: EuropejskaWspółpraca Terytorialna Program Współpracy Transgranicznej „Litwa-Polska”, który ma na celu wspieranie zrównoważonego rozwoju obszaru przygranicznego Litwy i Polski, poprzez podniesienie ekonomicznej, społecznej i terytorialnej spójności. Program jest współfinansowany z Europejskiego Funduszu Rozwoju Regionalnego. Leidinys parengtas pagal projektą „Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėdomis“ Nr. SPF/PL/2009/45 vykdomą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos Smulkiųjų projektų fondą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. The publication has been prepared under the project “The Traces of Grand Duke Vytautas” No. SPF/PL/2009/45 is implemented under the Objective 3: European Territorial Cooperation Cross-Border Cooperation Programme “Lithuania-Poland”, which aims at fostering the sustainable development of the Lithuania-Poland border region through enhanced economic, social and territorial cohesion. The programme is part-financed by the European Union European Regional Development Fund. EUROPEAN UNION EUROPEAN REGIONAL DEVELOPMENT FUND NEIGHBOURS IN ACTION SMALL
  • Kataliku-Baznycia-Lietuvoje.Pdf

    Kataliku-Baznycia-Lietuvoje.Pdf

    † ANTANAS ALEKNA KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE REDAGAVO J. STAKAUSKAS ŠV. KAZIMIERO DRAUGIJOS LEIDINYS NR.500 KAUNAS - - - - - - - - - 1936 Nihil obstat Praelatus A. Dambrauskas, Censor ex officio, Kaunae, die 10 Aprilis 1936 a. IMPRIMATUR Datum Kaunae, die 10 Aprilis 1936. J. Byla, Nr. 722. Vicarius Generalis v. s. (L. S.) Spaudė „Šviesos“ spaustuvė, Kaune, Jakšto 2 LEIDĖJŲ ŽODIS Šv. Kazimiero Draugijos leidiniai, kaip skaitytojai gerai žino, paprastai būna numeruojami. Jos paskutinis šiemet tik ką iš­ leistas veikalėlis „Paskutinioji pergalė“ yra iš eilės 650-tas. Po jo turėjo eiti 651-mas, o tuo tarpu išeina 500-sis! Kad gerbiamieji skaitytojai nelaužytų sau be reikalo galvos dėliai šio numeracijos nenuoseklumo, laikau savo pareiga patiekti čia keletą paaiškinimo žodžių. Tas nenuoseklumas atsirado su­ sidėjus šioms aplinkybėms. Berašydamas savo paskutinį veikalą „Lietuvos Bažnyčios isto­ riją“, a. a. prof. kan. Alekna 1930 m. sunkiai susirgo. Prieš mir­ damas, jis pasišaukė mane ir įteikdamas minėto veikalo rankraštį, tarė: „Aš norėčiau, kad Šv. Kazimiero Draugija išleistų šį mano veikalą. Jis jau perrašytas mašinėle ir užbaigtas; reiktų tik pa­ tikrinti citatos. Aš to padaryti nesuskubau. Galės šį darbą at­ likti kuris nors jaunas istorikas, remdamasis mano surinkta isto­ rine medžiaga, kurią taip pat tamstai pavedu“ . Aš šv. Kazimiero Dr-jos Valdybos vardu padėkojau gerb. autoriui ir pažadėjau jo prašymą įvykdyti. Greit po to kan. Alekna mirė ir man teko jieškoti, kad kas vėlionies rankraštį, prieš siunčiant spaustuvėn, peržiūrėtų ir spau­ dai prirengtų. Bet istorikai, kuriuos aš tuo reikalu kalbinau, nesi­ skubino imtis to darbo. Vienas jų, tiesa, buvo pasiėmęs, bet ap­ krautas kitais darbais, palaikęs rankraštį ilgesnį laiką, grąžino atgal nieko nepadaręs.
  • Klaipeda University Lithuanian Institute of History

    Klaipeda University Lithuanian Institute of History

    KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Paulius BUGYS ARMOUR IN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA IN THE SECOND HALF OF THE 13 TH – 1ST HALF OF THE 16 TH CENTURY (ON THE BASIS ARCHAEOLOGICAL DATA) Summary of doctoral dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius 2014 Doctoral dissertation was prepared at Klaipeda University in 2009- 2013 Scientific supervisor: Assoc. Prof. Dr. Gintautas ZABIELA (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) The defence of dissertation takes place at the Council of Historical Studies of Klaipeda University and the Lithuanian Institute of History Chairman: Prof. Dr. Albinas KUNCEVI ČIUS (Vilnius University, humanities, history – 05 H) Members: Dr. Ernestas VASILIAUSKAS (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Mindaugas BERTAŠIUS (Kaunas University of Technology, humanities, history – 05 H) Dr. Vykintas VAITKEVI ČIUS (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) Prof. Dr. Rimvydas PETRAUSKAS (Vilnius University, humanities, history – 05 H) Opponents: Prof. Dr. Valdas RAKUTIS (The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, humanities, history – 05) Dr. Gintautas RACKEVI ČIUS (UAB „Kult ūros vertybi ų paieška, humanities, history – 05 H) The defence of dissertation will be held at the public session of the Council of Historical Studies at 13 p.m. on November 7, 2014, in the Aula Hall (Block 6) of the University of Klaipeda. Address: Herkaus Manto Street 84, 92294, Klaip ėda, Lithuania. The Summary of doctoral dissertation is sent out on October , 2014. The dissertation is publicly available at the libraries of the University of Klaipeda and the Lithuanian Institute of History KLAIP ĖDOS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Paulius BUGYS ŠARVUOT Ė LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYST ĖJE XIII A.
  • IVINSKIS-Lietuvos-Istorija-Iki-Vytauto

    IVINSKIS-Lietuvos-Istorija-Iki-Vytauto

    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA ZENONAS IVINSKIS RINKTINIAI RAŠTAI I Tomas LIETUVOS ISTORIJA Iki Vytauto Didžiojo mirties ROMA 1978 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA ZENONAS IVINSKIS LIETUVOS ISTORIJA IKI VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES 1978 Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija Piazza della Pilotta 4 Roma Spaustuvės išlaidos apmokėtos Lietuvių Fondo ir L. K. Mokslo Akademijos lėšomis Spausdino Pontificia Università Gregoriana spaustuvė Romoje TURINYS psl. Turinys . V Pratarmė. Trumpi autoriaus paaiškinimai metodo, periodizacijos ir kitais klausimais . 1 Santrumpos. Dažniau cituotų šaltinių, literatūros ir periodinių leidinių alfabetinis sąrašas . 8 Bibliografiniai rinkiniai, liečią Lietuvos istoriją . 16 ĮVADAS 1. Geografinės erdvės rėmai ir tos aplinkos reikšmė . 19 2. Lietuvos istorijos periodizacija ir jos reikšmingieji etapai . .25 3. Lietuvos istoriografija . 42 a. Lietuvos istoriografija iki XIX a. pradžios . 44 b. Lietuvos istorija XIX amžiuje . 49 c. Lietuvos istoriografijos posūkis iki 1940 m. ir toliau . 57 d. Kaimynų įnašas į Lietuvos istorijos mokslą . 82 PIRMAS SKYRIUS LIETUVOS PROISTORĖ IR PIRMOSIOS ŽINIOS APIE LIETUVIUS I. Rytu Pabaltijo gyventoju priešistorinė kultūra . 93 1. Akmens amžiaus laikai iki indoeuropiečių pasirodymo . 93 2. Virvelinės keramikos kultūra ir baltų protautės pėdsakai . 98 3. Metalų kultūros pradžia, jos vystymasis rytų Pabaltijyje iki 400 m. po Kr. ir pirmosios užuominos apie baltus senovės raštuose . 101 4. Vidurinis geležies amžius (400-800 m.) baltuose ir jų santykiai su kaimynais . 106 5. Naujasis geležies amžius (800-1200 m.) Lietuvoje ir Wulfstano pranešimas apie vakarinius baltus . 109 II. Lietuviai iki Lietuvos valstybės pradžios . 114 1. Lietuvių ir kitų baltų tautų santykiai su kaimynais įvairiuose šaltiniuose . 114 2. Lietuvių etnografinės sienos iki XIII amžiaus . 124 3. Senosios lietuvių kultūros pradai . 128 4.