DOCSLIB.ORG

ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS Tyrimai Ir Refleksija

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS Tyrimai Ir Refleksija lietuvių katalikų mokslo akademija ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS tyrimai ir refleksija sudarė Darius Baronas VILNIUS, 2013 1 UDK 947.45.02/.03 Že49 Parengta valstybės lėšomis pagal Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metais programą (sut. nr. P-12/94). Išleista vykdant Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programos projektą „Knygos Žemaičių krikštas: tyrimai ir refleksija leidyba“ (sut. nr. LIT-7-56), kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. ISBN 978-9986-592-71-6 © Darius Baronas, sudarymas, vertimas, 2013 © Tekstų autoriai, vertėjai ir leidėjai, 2013 © Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2013 2 TURINYS Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Pratarmė . 5 Popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas Lietuvos vyskupams švenčiant lietuvių tautos „Krikšto“ 600 metų jubiliejų (1987). 9 Žemaičių skundas Konstanco visuotiniame Bažnyčios susirinkime 1416 m. 21 Jonas Dlugošas Šlovingosios Lenkijos Karalystės analai arba kronikos . 31 Motiejus Stryjkovskis Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika . 39 Albertas Vijūkas-Kojalavičius Lietuvos istorija . 43 Simonas Daukantas Istorija žemaitiška . 47 Motiejus Valančius Žemaičių vyskupystė . 51 Jan Fijałek Lietuvos sukrikščioninimas per Lenkiją ir liaudies kalbos išsaugojimas joje . 63 Maironis Lietuvos praeitis . 113 Lietuvos istorija. Red. Adolfas Šapoka . 117 Marija Andziulytė-Ruginienė Žemaičių christianizacijos pradžia . 119 Zenonas Ivinskis Lietuvos istorija . 155 3 turinys Juozas Jurginis Lietuvos krikštas . 163 Paulius Rabikauskas Krikščioniškoji Lietuva . 169 Edvardas Gudavičius Lietuvos istorija . 183 Mečislovas Jučas Krikščionybės kelias į Lietuvą . 189 Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas Lietuvos istorija . 203 Komentaras . 213 Santrumpos . 229 Bibliografija . 231 Asmenvardžių rodyklė. 235 4 pratarmė 2013-aisiais–2017-aisiais metais mūsų tautiečiai istorikai ne kartą kreips žvilgsnį į praeitį – į prieš 600 metų vykusio Žemaičių krikšto įvykius. Lietuvių aukštaičių krikštas ir po 26 metų prasidėjęs bei 1417 m. atbaigtas lietuvių že- maičių krikštas – bene šviesiausi puslapiai Lietuvos tūkstančio metų istorijoje... Užtenka atidžiai įsijausti į šiame leidinyje publikuojamą žemaičių skundą ir kartu prašymą Konstanco visuotiniam Bažnyčios susirinkimui ir pajusime, kiek daug šviesių vilčių mūsų protėviai turėjo tiek dėl savo laikinosios, tiek dėl amžinosios ateities... Beje, pilnas to skundo/prašymo vertimas į lietuvių kalbą pirmą kartą skelbiamas šiame leidinyje. Tai autentiškas anų tautos dvasinio pakilimo įvykių dalyvių liudijimas ir, manyčiau, tuo reikšmingas šiandien į depresiją ir nusiminimą įskendusiai mūsų krašto visuomenei... Jei ne krikštas, mūsų protėvių laukė labai liūdnas likimas... Dėkui Dievui, priimtas krikštas ir krikščioniškasis tikėjimas praskaidrino ne tik tuometinių mūsų protėvių sielas, bet ir tapo didžiule dvasine atrama pakelti sunkius istorijos išbandymus ateityje. Ši patirtis, manome, taip pat reikšminga ir dabarčiai. Tai pabrėžė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II dar 1987 metais šven- čiant lietuvių tautos krikšto 600 metų jubiliejų laiške Lietuvos vyskupams. To jo laiško pilnas tekstas taip pat spausdinamas šiame leidinyje. Norėčiau gerbiamų skaitytojų dėmesį atkreipti į keletą to laiško vietų. Jonas Paulius II: „Lietuvių atsivertimas į krikščionybę įvyko keletą amžių vėliau negu kaimyninių senosios Europos tautų. Patekę tartum tarp dviejų varžtų, tarp Rytų, iš kur spaudė slaviškos tautos, ir tarp Vakarų, iš kur veržėsi baugi- nantis kryžiuočių Ordinas <...>. Kaip tik siekdamas išvengti to išviršinio spaudimo, didysis kuni- gaikštis Mindaugas 1251 metais nusprendė priimti katalikų tikėjimą <...>, gaudamas iš popiežiaus Inocento IV karaliaus vainiką <...>. Bet Mindaugo atsivertimas nebuvo atitinkamai parengtas. Dėl to jis sutiko pasipriešinimą tautoje, kuri nepasekė didžiojo kunigaikščio pavyzdžiu <...> ir 1263 metais tragiška Mindaugo mirtis užbaigė tą trumpai švystelėjusį pavasarį. Reikėjo vėl daugiau kaip šimtmetį laukti, kol nušvito spinduliuojanti Krikšto diena <...>. 5 bažnyčios istoriospratarmė studijos. t. 1. lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 31. Krikštas jūsų tautą įjungė į didžiąją krikščioniškų tautų šeimą, į tą „krikščioniją“, kuri nulėmė šio žemyno likimą, kuri sudaro patį bran- giausią bendrą paveldą ir drauge pagrindą kurti taikingai ateičiai, ugdyti pažangai ir tikrajai laisvei <...>. Gyvendama krikščionišku tikėjimu, tauta tvirtai ir nuoširdžiai jį liudijo net ir sunkiausiais savo istorijos laikotarpiais, kančios ir bandymų valandomis.“ Taip kalba popiežius, kilęs iš kaimyninės Lietuvai lenkų tautos, su kuria Lietuva turėjo daug gražių ir iš kitos pusės kontraversiškų santykių bei konfliktų. Bet aplamai tie visi mūsų santykiai ne tik su kaimynine Lenkija, bet ir aplamai su krikščioniškuoju pasauliu ugdė mūsų krašto žmones didiesiems XIX–XX a. išbandymams, kad juose nepalūžtų. Žemiškąja prasme dažnai atrodo beviltiš- kose situacijose tik krikščioniškasis tikėjimas amžinąja ateitimi buvo toji pražūti neleidusi atrama. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis yra teisingai pastebėjęs, kad XIX amžiuje posukiliminių Muravjovo represijų situacijoje „vyskupas Motiejus Valančius tegalėjo viena pažadėti – amžinybę. Amžinybės pažadas mūsų dienų žmogui gal nebūtų toks brangus. Šiandien žada duonos, žada erdvių. Bet ano meto žemaičiai lietuviai dėl to pažado sutiko kentėti. Tai rodo Kražių kruvinoji istorija.“1 Pridursime: ne tik kentėti, bet ir iškentėti, ir nepražūti, ir nugalėti. O tam tikrai reikia krikštu priimto krikščioniško tikėjimo brandos. Šiame leidinyje pateikiamas ne tik Žemaičių skundas/prašymas, bet ir pra- ėjus keliems dešimtmečiams po Žemaičių krikšto Krokuvos kanauninko Jono Dlugošo (kuris nebuvo tiesioginis tų įvykių dalyvis) parašytas tekstas, skirtas Žemaičių krikšto įvykių aprašymui. J. Dlugošo sukurti legendiniai įvaizdžiai iki pat XX amžiaus antros pusės buvo nekvestionuojami ir kartojami (multi- plikuojami) – Motiejaus Stryjkovskio, Alberto Vijūko-Kojalavičiaus, Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus ir kitų raštuose. XX amžiaus antroje pusėje Zenono Ivinskio, Pauliaus Rabikausko, Edvardo Gudavičiaus, Mečislovo Jučo ir kitų darbuose naudo jantis platesne šaltinių baze ryškėja J. Dlugošo aprašymų su- bjektyvumas. Naujuose istorikų darbuose vis labiau ryškėja, kad Žemaičių krikš- to pagrindinis iniciatorius buvo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, kuriam jo pusbrolis Jogaila šiame reikale buvo svarbus kaip karalius, tegu ir Lenkijos karalius, bet karalius, turintis suverenią karališką galią diplomatinėje tarptauti- nėje plotmėje, kartu likęs Lithuaniae princeps supremus šalia tiesiogiai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę Magnus dux Litnuaniae titulu valdžiusio Vytauto. Taigi priešingai nei dar šiandien populistiniame lygmenyje kartojama klišė „lietuviai ir 1 J. Ambrazevičius, Lietuvių rašytojai, Kaunas, 1938, p. 43. 6 bažnyčios istoriospratarmė studijos. t. 1. lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. t. 31. žemaičiai buvę pakrikštyti kalaviju ir ugnimi svetimųjų užkariautojų kryžiuočių ar bent lenkų“, yra nepagrįsta ir neteisinga. Ne tik Vytautas, bet ir Jogaila buvo pačių lietuvių ir žemaičių pripažinti (net pačių pasirinkti, todėl „teisėti“) valdo- vai. Tai liudija minėtas Žemaičių skundas/prašymas Konstanco Susirinkimui. Linkiu mieliems šio rinkinio skaitytojams to „neužmiršti“ studijuojant šiame leidinyje spausdinamus ankstesnių laikų autorių darbus. Besidomintiems gilesne teologine mūsų krašto religinės praeities refleksija, norime priminti, ką, tapę krikščionimis, mūsų protėviai, seneliai ir tėvai giedo- davo savo parapijose, sutikdami savo ganytojus, t. y. 45 (46) psalmę: „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, * visados varguose artimiausia pagalba. Todėl nebijosim, nors ir sverdėtų žemė, * nors ir kalnai griūtų į jūrų gelmę; net jei vandenys putotų ir šėltų, * o kalnai drebėtų nuo jų šėlimo. Upės srovės džiugina Dievo miestą, * Aukščiausiojo šventąją buveinę. Dievas jo viduje, jis nebus sunaikintas, – * rytui auštant, Dievas ateis į pagalbą. Siautėja tautos ir griūva karalystės, – * Bet nugriaudi jo balsas, ir žemė apmiršta. Su mumis Galybių Viešpats, * Jokūbo Dievas – mūsų tvirtovė! Ateikite ir pamatykite, ką Viešpats padarė, * pasižiūrėkite nuostabius jo darbus žemėj. Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sulaužo, sutriuškina ietis, skydus ugnyje sunaikina. „Taisykitės ir žinokit, kad aš esu Dievas! * Iškilus tautose, išaukštintas žemėje.“ Su mumis galybių Viešpats“* Šeši šimtmečiai krikščioniškos Lietuvos ir Žemaičių istorijos liudija šių Šventraščio žodžių išsipildymą praeityje, tikriausiai tai galioja bei galios ir da- barčiai, ir tolimesnei ateičiai. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ 7 8 PopIežIAUS JONO PAULIAUS II apaštaLINIS LAIŠKAS LIETUvoS VYSKUpamS šveNČIANT LIetUVIŲ taUtoS „KRIkšto“ 600 metų JUBILIejų Jo Ekscelencijai Arkivyskupui Liudui Poviloniui, Kauno ir Vilkaviškio Apaštaliniam Administratoriui, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui, ir visiems Lietuvos Vyskupams Mylimieji Broliai, 1. Jūsų tautos „Krikšto“ šeši šimtosios metinės, kurias iškilmingai minite šiais Dievo malonės metais, tiek jums, tiek jūsų tikintiesiems su- daro gražią progą sustiprinti tikėjimą, pagilinti maldingumą, atnaujinti dvasinį gyvenimą. Šia proga iš visos širdies gyvai ir broliškai su jumis vienijasi visa Bažnyčia. Kaip įvairiomis progomis esu priminęs – pavyzdžiui, savo žodyje šv. Mi šių metu šių metų sausio 1 d. – visa Bažnyčia mini drauge su ju- mis šią taip reikšmingą sukaktį ir drauge su jumis „dėkoja Dievui už šią neapsakomą do vaną“
Load more

Recommended publications
  • LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2019 Metai 2
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS 2019 metai 2 Vilnius 2019 LIETUVOS ISTORIJOS METRAŠTIS. 2019/2. VILNIUS, 2019. P. 5–39. ISSN 0202–3342 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY. 2019/2. https://doi.org/10.33918/25386549-201902001 STRAIPSNIAI DARIUS BARONAS Lietuvos istorijos institutas JULIJONA – LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO ALGIRDO ŽMONA IR JO VAIKŲ MOTINA ANOTACIJA: Šis straipsnis – pirmasis Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Julijonos Al- girdienės (†1392 03 17) biografinio tyrimo bandymas, paremtas kritiniu pirminių šaltinių nagri- nėjimu. Juo taip pat siekiama užaštrinti moterų padėties pagonybės laikų Lietuvos visuomenėje refleksiją. Tyrimas atliktas taikant analitinį ir palyginamąjį istorijos šaltinių nagrinėjimo metodą, stengiantis kiek įmanoma griežčiau skirti vienalaikių šaltinių teikiamą informaciją nuo vėlesnės istoriografinės tradicijos suformuotų įvaizdžių. Straipsnyje kvestionuojami šiuolaikinėje istorio- grafijoje ir mūsų dienų kultūrinėje atmintyje įsigalėję stereotipai apie didelę Julijonos politinę įtaką Lietuvos politiniame gyvenime. Tuo siekiama atkreipti dėmesį ir į istorinių šaltinių informa- cijos problemiškumą, ir aiškiau apibūdinti pagonybės laikų Lietuvos politinės kultūros formuotus rėmus, brėžusius ribas valdančiosios dinastijos atstovių politiniam veikimui. Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Algirdo ir Julijonos vedybų aplinkybių nušvietimo klausimui, apsiri- bojant jų bendro gyvenimo laikotarpiu iki Algirdo mirties 1377 m. RAKTINIAI ŽODŽIAI: Julijona, Algirdas, Semionas,
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sesijoje Europos Bendrija
    IŠEIVIJOS LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 VVEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 TU LITULJ/VIVJI/VrM \A/OF*LO-WIO& DAILY Vol. LXXXIII Kaina 35 c. KETIVRTADIENIS - THURSDAY, GEGUŽĖ - MAY 14, 1992 Nr. 94 Lietuvos Respublikos . Europos Bendrija atšaukė Aukščiausiosios Tarybos ambasadorius sesijoje Amerika pasekė Europos pavyzdžiu Belgradas. Gegužės 12. — Atšaukė ambasadorių Trečiadienio žinios iš Lietuvos Dvylika Europos valstybių at­ Washingtone taip pat Busho šaukė savo ambasadorius iš administracija paskelbė, jog Vilnius. Gegužės 13 d. (Elta) liu daugiau ekonominių nusi­ serbų dominuojančios Jugosla­ atšaukė savo ambasadorių War- — Gegužės 12 dieną toliau dir­ kaltimų negu per tą patį pra­ vijos, kai serbų pajėgos tęsė ren Zimmerman iš Belgrado, bo Aukščiausiosios Tarybos pir­ ėjusių metų laiką. Apie 60 pro­ kovas prieš musulmonus ir protestuodama prieš serbų mojo šaukimo penktoji sesija. centų jų padaryta didžiuosiuose kroatus Bosnijos srityje. Žodžio paprašė deputatas Jo­ miestuose, tačiau visus pra­ agresiją. Europos Bendrijos pranešimas Serbija ir mažoji Montenegro kūbas Minkevičius. Jis pažy­ lenkia Rokiškis ir Šilalė, kur šio panaikinti diplomatinius ryšius mėjo, jog tai, kad 1940-1945 pobūdžio nusikaltimų padaugė­ respublika sudaro šiuo metu reiškia viešą protestą prieš naują dviejų respublikų federa­ metais jis buvo valstybinio sau­ jo daugiau nei pusantro karto. serbų įsikišimą į Bosnijos-Her­ gumo ir vidaus reikalų sistemos Ypač padidėjo valstybinio ir vi­ ciją, kuri tebesivadina Jugos­ zegovinos vidaus reikalus. lavija. etatinis darbuotojas, buvo suomeninio turto vagysčių Bendrijos valstybės labai Jungtinių Tautų atstovas žinoma. Todėl jam neturėtų būti vykstant privatizacijai žemės griežtai pasisakė prieš Serbiją ir Jose-Maria Mendiluce, kuris taikomas įstatymas dėl slaptųjų ūkyje, piktnaudžiaujama bankų įspėjo, kad imsis dar labiau turi daug patirties Trečiojo agentų išaiškinimo.
    [Show full text]
  • Lietuvos Istorijos Bibliografija. 2004
    LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS BIBLIOGRAFIJA 2004 Sudarė IRENA TUMELYTĖ LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS VILNIUS, 2017 BIBLIOGRAPHY OF THE HISTORY OF LITHUANIA 2004 Compiler IRENA TUMELYTĖ Redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirmininkas) Rimantas Miknys Vladas Sirutavičius Juozas Tumelis ISSN 1392-981X © Lietuvos istorijos institutas, 2017 © Irena Tumelytė, 2017 TURINYS PRATARMĖ ............................................................................................................................... 7 1. BENDRASIS SKYRIUS ........................................................................................................ 9 1.1. Bibliografijos ....................................................................................................................... 9 a) bibliografijos ..................................................................................................................... 9 b) bibliografijos istorija ...................................................................................................... 10 c) personalinės bibliografijos .............................................................................................. 10 1.2. Enciklopedijos, žodynai ir žinynai .................................................................................... 10 1.3. Istorijos periodika ir tęstiniai leidiniai .............................................................................. 12 1.4. Istorijos mokslo institucijos, darbo organizavimas ..........................................................
    [Show full text]
  • Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin
    ZAPISKI HISTORYCZNE — TOM LXXXII — ROK 2017 Zeszyt 1 http://dx.doi.org/10.15762/ZH.2017.06 JAKUB ROGULSKI (Jagiellonian University in Kraków) Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin Keywords: middle ages, the Grand Duchy of Lithuania, parallel branches of a ruling house, dukes, demonstration of power, titulature, sigillography, heraldry Introduction The symbols1 of power and importance of Lithuanian dukes before the Union of Lublin have not become a separate subject of historians’ studies so far. In the historiography the largest attention has been drawn to the demon­ stration of power of the grand dukes of Lithuania, especially from the Jagiel­ lonian dynasty.2 Meanwhile, the signs which served to display the power or significance of other Lithuanian dukes have been raised incidentally and se­ lectively. The reason could be that in the Grand Duchy of Lithuania there 1 A symbol is understood in a way proposed by Charles S. Peirce, i.e. a material object which stands for or suggests something else (another object, idea, meaning, belief, action etc.) only on the basis of social convention, in contrast to the iconic sign based on similarity, and the indexical sign based on material contact: Charles Sanders Peirce, The Essential Peirce: Selected Philosophical Writings, Bloomington (Indiana) 1998, p. 9. As this kind of sign will be the main subject of the following analysis, the word “symbol” will be further used interchangeably with the word “sign.” 2 See: Ryszard Kiersnowski, Godła Jagiellońskie, Wiadomości Numizmatyczne, vol. 2: 1988, pp.
    [Show full text]
  • Titles, Seals and Coats of Arms As Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin
    ZA P ISKI HISTORY C ZNE — TOM LXXXII — ROK 2017 Zeszyt 1 http://dx.doi.org./10.15762/ZH.2017.06 JAKUB ROGULSKI (Jagiellonian University in Kraków) Titles, Seals and Coats of Arms as Symbols of Power and Importance of Lithuanian Dukes Before the Union of Lublin Keywords: middle ages, the Grand Duchy of Lithuania, parallel branches of a ruling house, dukes, demonstration of power, titulature, sigillography, heraldry Introduction The symbols1 of power and importance of Lithuanian dukes before the Union of Lublin have not become a separate subject of historians’ studies so far. In the historiography the largest attention has been drawn to the demon- stration of power of the grand dukes of Lithuania, especially from the Jagiel- lonian dynasty.2 Meanwhile, the signs which served to display the power or significance of other Lithuanian dukes have been raised incidentally and se- lectively.3 The reason could be that in the Grand Duchy of Lithuania there 1 A symbol is understood in a way proposed by Charles S. Peirce, i.e. a material object which stands for or suggests something else (another object, idea, meaning, belief, action etc.) only on the basis of social convention, in contrast to the iconic sign based on similarity, and the indexical sign based on material contact: Charles Sanders Peirce, The Essential Peirce: Selected Philosophical Writings, Bloomington (Indiana) 1998, p. 9. As this kind of sign will be the main subject of the following analysis, the word “symbol” will be further used interchangeably with the word “sign.” 2 See: Ryszard Kiersnowski, Godła Jagiellońskie, Wiadomości Numizmatyczne, vol.
    [Show full text]
  • Gediminaichj Kunigaikstystes Ldk Rytq Pasienyje Xiv Amziuje- Xv Amziaus Pradzioje
    MOKSLINIAI STRAIPSNIAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTEs PILYS GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTQ PASIENYJE XIV AMZIUJE- XV AMZIAUS PRADZIOJE VYTAS JANKAUSKAS Vytas Jankauskas - istorikas, Vytauto Didziojo universiteto Is torijos katedros doktorantas, Vilniaus kolegijos Humanitarinizt moksh; katedros lektorius. Su zurnalu Lietuvos pilys bendradarbiauja nuo 2006 m. Yra paske lb~s serijq straipsnizt apie GediminaiCizt dinastijos istorijq ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijzt pletrq XIV-XV a. Jvadas ropos ,uzsienio politikoje". 3 Toks problemas traktavimas reiskia, kad nuolatine valstybes pletra pirmiausia tenkino GediminaiCiq dinastijos nariq vidaus santykiai yra valdovo ir dinastijos, ar bent jau dinastijos eli to, poreikius. daugialype problema, kuril! nelengva paprastai issprysti. Siame darbe bus aptarta, kaip dinastija funkcionavo Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais rytll pasienyje, keliant sau tiksl'l, isskirti ,elitintt" ir ,ne duomenimis. Vienas is galimq budq pabandyti atsakyti j elitintt" grupy Gediminaici4 dinastijos viduje. Tai ne tik klausimus- per:liureti, kokios administracines funkcijos paaiskintll XIV a. dinastijos viduje vykusius hierarchiza­ buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybes periferijo­ cijos procesus, bet ir padetq atskleisti, kaip dinastija pa­ je, o kartu ir kaip konkretus kunigaikstis galejo jomis naudojo teritorinius laimejimus. Kadangi siuo aspektu pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias pers­ LDK dinastijos nariq vidaus santykiai beveik netyrineti, pektyvas
    [Show full text]
  • History of the Crusades. Episode 290. the Baltic Crusades. the Samogitian Crusade Part XXII
    History of the Crusades. Episode 290. The Baltic Crusades. The Samogitian Crusade Part XXII. Grand Master Konrad von Wallenrode. Hello again. Last week we followed the Crusaders on campaign to Lithuania, where the Crusaders attacked the Lithuanian town of Vilnius with the ultimate aim of securing the town, defeating Jogaila and Skirgaila, and elevating their man Vytautas to the position of ruler of Lithuania. None of these events came to pass, but it did result in one crusader, Henry Bolingbroke, the future King of England, drinking a lot of beer with his men. We also saw last week the death of Grand Master Konrad Zollner von Rothenstein and his replacement by another Konrad: Konrad von Wallenrode. Now, William Urban points out in his book "The Samogitian Crusade" that, as the current Grand Commander of the Teutonic Order, Konrad von Wallenrode was the obvious standout candidate to be elected as the next Grand Master. The Wallenrode family had played prominent roles inside the Teutonic Order for some time, and Konrad von Wallenrode had enjoyed success as Grand Commander. Despite this though, there were apparently significant misgivings inside the Teutonic Order about the appointment of Konrad von Wallenrode are to the position of Grand Master. Why? Well, because Konrad von Wallenrode was a military man, through and through. In fact, to say that Konrad von Wallenrode had little or no interest in religion wasn't too much of an exaggeration, and William Urban reports that Konrad took so little notice of priests and God that he was once accused of heresy. The worst fears of the religious men of the Order seemed to have been realised when, after being elected as Grand Master, one of Konrad von Wallenrode first acts was to reform the command structure inside the Order to increase his authority.
    [Show full text]
  • Pavardžių Rodyklė
    PAVARDÞIØ RODYKLË Abramovièius (Abramovicz) 258 Bakðys J. 205, 212 Abramsonas Ð. 179 Bakutis B. 349 Adomaitis-Ðernas J. 148, 154, 155 Balèikonis J. 206 Adomavièius 443 Balinskis M. 311 Albanas 124 Baltruðaièiai 155 Albrechtas 126 Baltruðaitis P. 167 Aldona, Gedimino dukra 14, 33 Balutis B. 191, 359, 428, 429, 433, Alekna A. 104, 435 Aleksa-Angarietis Z. – þr. Angarietis- Banaitis S. 223, 229 Aleksa Z. Baranovas E. 117 Aleksandras 57, 58, 84, 85, 86, 87, Barauskas K. 205 Aleksandras I 80, 93 Bartuðka V. 214, 360 Aleksandras II 94, 104 Basanavièius J. 126, 128, 129, 143, Aleksandras III 103, 198 144, 147, 156, 157, 167, 171, 173, Algirdas 19, 24, 33, 34, 35, 52, 463 174, 174, 177, 178, 181, 182, 183, Aliðauskas K. 410 205, 206, 209, 212, 220, 221, 222, Ambroþevièius J. 173, 223, 229, 474 Andraðûnas J. 440 Basanius – þr. Basanavièius J. Andrejev A. 267 Batoras S. 66, 108, Andziulaitis-Kalnënas J. 177, Baueris (Bauer) G. 347 Angarietis-Aleksa Z. (Aleksa- Bejnaris 447, 448 Angarietis) 255, 263, 265, 270, Beleckis K. 246, 405, 409, 480, 481 Beliakas-Bielinis J. 121, Antanavièius 171, Bendoraitis J. 460 Anþu (d’ Anjou) Karolis Robertas Beniovskis A. 319 14 Beresnevièius 142, Anþu (d’Anjou) Liudvikas I 15 Bermontas-Avalovas (Bermont- Arsevièius S. 285, Avalov) P. 313, 343, 344, 350, 351 Augustas II 43, 72 Bernotavièius F. 311 Augustas III Saksas 74 Bersonas S. 270, Aukðtuolaitis J. 297, 304 Berþinskis 164, Aviþonis P. 155 Bialozoras J. 43 Bieleckis J. 280 Bagdonas J. 148, 154, 155, 166, 167, Bielinis J. 123, 167, 170, 174 176, 181 Bielskus P.
    [Show full text]
  • Bohater Dwóch Narodów Dviejų Tautų Didvyris the Hero of Two Nations
    SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations SZYMON DREJ Bohater dwóch narodów Dviejų tautų didvyris The Hero of Two Nations Projekt „Śladami księcia Witolda” Nr SPF/PL/2009/45 jest wdrażany w ramach Celu 3: EuropejskaWspółpraca Terytorialna Program Współpracy Transgranicznej „Litwa-Polska”, który ma na celu wspieranie zrównoważonego rozwoju obszaru przygranicznego Litwy i Polski, poprzez podniesienie ekonomicznej, społecznej i terytorialnej spójności. Program jest współfinansowany z Europejskiego Funduszu Rozwoju Regionalnego. Leidinys parengtas pagal projektą „Didžiojo kunigaikščio Vytauto pėdomis“ Nr. SPF/PL/2009/45 vykdomą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos Smulkiųjų projektų fondą, skirtą skatinti tvarų Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas. The publication has been prepared under the project “The Traces of Grand Duke Vytautas” No. SPF/PL/2009/45 is implemented under the Objective 3: European Territorial Cooperation Cross-Border Cooperation Programme “Lithuania-Poland”, which aims at fostering the sustainable development of the Lithuania-Poland border region through enhanced economic, social and territorial cohesion. The programme is part-financed by the European Union European Regional Development Fund. EUROPEAN UNION EUROPEAN REGIONAL DEVELOPMENT FUND NEIGHBOURS IN ACTION SMALL
    [Show full text]
  • Kataliku-Baznycia-Lietuvoje.Pdf
    † ANTANAS ALEKNA KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE REDAGAVO J. STAKAUSKAS ŠV. KAZIMIERO DRAUGIJOS LEIDINYS NR.500 KAUNAS - - - - - - - - - 1936 Nihil obstat Praelatus A. Dambrauskas, Censor ex officio, Kaunae, die 10 Aprilis 1936 a. IMPRIMATUR Datum Kaunae, die 10 Aprilis 1936. J. Byla, Nr. 722. Vicarius Generalis v. s. (L. S.) Spaudė „Šviesos“ spaustuvė, Kaune, Jakšto 2 LEIDĖJŲ ŽODIS Šv. Kazimiero Draugijos leidiniai, kaip skaitytojai gerai žino, paprastai būna numeruojami. Jos paskutinis šiemet tik ką iš­ leistas veikalėlis „Paskutinioji pergalė“ yra iš eilės 650-tas. Po jo turėjo eiti 651-mas, o tuo tarpu išeina 500-sis! Kad gerbiamieji skaitytojai nelaužytų sau be reikalo galvos dėliai šio numeracijos nenuoseklumo, laikau savo pareiga patiekti čia keletą paaiškinimo žodžių. Tas nenuoseklumas atsirado su­ sidėjus šioms aplinkybėms. Berašydamas savo paskutinį veikalą „Lietuvos Bažnyčios isto­ riją“, a. a. prof. kan. Alekna 1930 m. sunkiai susirgo. Prieš mir­ damas, jis pasišaukė mane ir įteikdamas minėto veikalo rankraštį, tarė: „Aš norėčiau, kad Šv. Kazimiero Draugija išleistų šį mano veikalą. Jis jau perrašytas mašinėle ir užbaigtas; reiktų tik pa­ tikrinti citatos. Aš to padaryti nesuskubau. Galės šį darbą at­ likti kuris nors jaunas istorikas, remdamasis mano surinkta isto­ rine medžiaga, kurią taip pat tamstai pavedu“ . Aš šv. Kazimiero Dr-jos Valdybos vardu padėkojau gerb. autoriui ir pažadėjau jo prašymą įvykdyti. Greit po to kan. Alekna mirė ir man teko jieškoti, kad kas vėlionies rankraštį, prieš siunčiant spaustuvėn, peržiūrėtų ir spau­ dai prirengtų. Bet istorikai, kuriuos aš tuo reikalu kalbinau, nesi­ skubino imtis to darbo. Vienas jų, tiesa, buvo pasiėmęs, bet ap­ krautas kitais darbais, palaikęs rankraštį ilgesnį laiką, grąžino atgal nieko nepadaręs.
    [Show full text]
  • Klaipeda University Lithuanian Institute of History
    KLAIPEDA UNIVERSITY LITHUANIAN INSTITUTE OF HISTORY Paulius BUGYS ARMOUR IN THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA IN THE SECOND HALF OF THE 13 TH – 1ST HALF OF THE 16 TH CENTURY (ON THE BASIS ARCHAEOLOGICAL DATA) Summary of doctoral dissertation Humanities, History (05 H) Vilnius 2014 Doctoral dissertation was prepared at Klaipeda University in 2009- 2013 Scientific supervisor: Assoc. Prof. Dr. Gintautas ZABIELA (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) The defence of dissertation takes place at the Council of Historical Studies of Klaipeda University and the Lithuanian Institute of History Chairman: Prof. Dr. Albinas KUNCEVI ČIUS (Vilnius University, humanities, history – 05 H) Members: Dr. Ernestas VASILIAUSKAS (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Mindaugas BERTAŠIUS (Kaunas University of Technology, humanities, history – 05 H) Dr. Vykintas VAITKEVI ČIUS (Klaipeda University, humanities, history – 05 H) Prof. Dr. Rimvydas PETRAUSKAS (Vilnius University, humanities, history – 05 H) Opponents: Prof. Dr. Valdas RAKUTIS (The General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, humanities, history – 05) Dr. Gintautas RACKEVI ČIUS (UAB „Kult ūros vertybi ų paieška, humanities, history – 05 H) The defence of dissertation will be held at the public session of the Council of Historical Studies at 13 p.m. on November 7, 2014, in the Aula Hall (Block 6) of the University of Klaipeda. Address: Herkaus Manto Street 84, 92294, Klaip ėda, Lithuania. The Summary of doctoral dissertation is sent out on October , 2014. The dissertation is publicly available at the libraries of the University of Klaipeda and the Lithuanian Institute of History KLAIP ĖDOS UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Paulius BUGYS ŠARVUOT Ė LIETUVOS DIDŽIOJOJE KUNIGAIKŠTYST ĖJE XIII A.
    [Show full text]
  • IVINSKIS-Lietuvos-Istorija-Iki-Vytauto
    LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA ZENONAS IVINSKIS RINKTINIAI RAŠTAI I Tomas LIETUVOS ISTORIJA Iki Vytauto Didžiojo mirties ROMA 1978 LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA ZENONAS IVINSKIS LIETUVOS ISTORIJA IKI VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES 1978 Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija Piazza della Pilotta 4 Roma Spaustuvės išlaidos apmokėtos Lietuvių Fondo ir L. K. Mokslo Akademijos lėšomis Spausdino Pontificia Università Gregoriana spaustuvė Romoje TURINYS psl. Turinys . V Pratarmė. Trumpi autoriaus paaiškinimai metodo, periodizacijos ir kitais klausimais . 1 Santrumpos. Dažniau cituotų šaltinių, literatūros ir periodinių leidinių alfabetinis sąrašas . 8 Bibliografiniai rinkiniai, liečią Lietuvos istoriją . 16 ĮVADAS 1. Geografinės erdvės rėmai ir tos aplinkos reikšmė . 19 2. Lietuvos istorijos periodizacija ir jos reikšmingieji etapai . .25 3. Lietuvos istoriografija . 42 a. Lietuvos istoriografija iki XIX a. pradžios . 44 b. Lietuvos istorija XIX amžiuje . 49 c. Lietuvos istoriografijos posūkis iki 1940 m. ir toliau . 57 d. Kaimynų įnašas į Lietuvos istorijos mokslą . 82 PIRMAS SKYRIUS LIETUVOS PROISTORĖ IR PIRMOSIOS ŽINIOS APIE LIETUVIUS I. Rytu Pabaltijo gyventoju priešistorinė kultūra . 93 1. Akmens amžiaus laikai iki indoeuropiečių pasirodymo . 93 2. Virvelinės keramikos kultūra ir baltų protautės pėdsakai . 98 3. Metalų kultūros pradžia, jos vystymasis rytų Pabaltijyje iki 400 m. po Kr. ir pirmosios užuominos apie baltus senovės raštuose . 101 4. Vidurinis geležies amžius (400-800 m.) baltuose ir jų santykiai su kaimynais . 106 5. Naujasis geležies amžius (800-1200 m.) Lietuvoje ir Wulfstano pranešimas apie vakarinius baltus . 109 II. Lietuviai iki Lietuvos valstybės pradžios . 114 1. Lietuvių ir kitų baltų tautų santykiai su kaimynais įvairiuose šaltiniuose . 114 2. Lietuvių etnografinės sienos iki XIII amžiaus . 124 3. Senosios lietuvių kultūros pradai . 128 4.
    [Show full text]