LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121), p. 157–188, © Lietuvos mokslų akademija, 2020 Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje TOMAS BARANAUSKAS Lietuvos istorijos institutas, Kražių g. 5, 001108 Vilnius El. paštas
[email protected] Straipsnyje apžvelgiami 45 viduramžių Lietuvos mūšiai, įvykę 1203–1435 metais. Taikant lemtingumo kriterijų, siekiama įvertinti jų mastą ir reikšmę Lietuvos isto- rijoje. Išskiriama 10 lemtingų mūšių. Aptariamos mūšio ir lemtingo mūšio sąvokos, Lietuvos viduramžių mūšių vaizdavimas istoriografijos sintezėse ir žinynuose, jų są- rašo sudarymo ir hierarchizavimo problema. Atskleidžiamos pagrindinės viduram- žių Lietuvos kovų kryptys, tuo metu vykusių mūšių įvairovė. Raktažodžiai: viduramžių karyba, Lietuvos mūšiai, kovos su kryžiuočiais, ekspan- sija Rusioje ĮVADAS Tyrinėjant Saulės (1236 m.) [8], Garuozos (1287 m.) [10] ir Pabaisko (1435 m.) mūšius [16], iškilo problema, kad reali mūšio reikšmė istorijoje ir jo užimama vieta mūsų istorinėje at- mintyje neretai nelabai adekvačiai koreliuoja. Garuozos mūšyje pasiekta žiemgalių pergalė, lėmusi pusės istorinės Žiemgalos sėkmingą integraciją į Lietuvos valstybę, faktiškai igno- ruojama Lietuvos istoriografijoje, nors XIII a. kontekste turime santykinai daug informa- cijos apie šį įvykį. Tik lokalinė istorinės atminties iniciatyva Joniškyje rengti jo minėjimus paskatino atkreipti į jį dėmesį. Šis pavyzdys rodo, kad kartais istorinės atminties iniciatyvos gali padaryti teigiamą postūmį istoriografijai. Pabaisko mūšis nebuvo tiek užmirštas, bet akivaizdžiai nerado savo vietos Lietuvos isto- rijoje ir lietuvių istorinėje atmintyje visų pirma dėl to, kad nebuvo suvokti šio mūšio tikslai ir pasekmės, kurios lėmė Rusios žemių integracijos į Lietuvos valstybę politikos pokyčius, taip pat bajorų teisių ir laisvių plėtrą. Čia vėl susiduriame su fenomenu, kai mūšio reikšmė labiau pabrėžiama lokalinės atminties iniciatyvų (Pabaiske yra trys paminklai mūšiui, iš mūšio simbolikos sudarytas ir miestelio herbas).