MOKSLINIAI STRAIPSNIAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTEs PILYS

GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTQ PASIENYJE XIV AMZIUJE- XV AMZIAUS PRADZIOJE

VYTAS JANKAUSKAS

Vytas Jankauskas - istorikas, Vytauto Didziojo universiteto Is torijos katedros doktorantas, Vilniaus kolegijos Humanitarinizt moksh; katedros lektorius. Su zurnalu Lietuvos pilys bendradarbiauja nuo 2006 m. Yra paske lb~s serijq straipsnizt apie GediminaiCizt dinastijos istorijq ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijzt pletrq XIV-XV a.

Jvadas ropos ,uzsienio politikoje". 3 Toks problemas traktavimas reiskia, kad nuolatine valstybes pletra pirmiausia tenkino GediminaiCiq dinastijos nariq vidaus santykiai yra valdovo ir dinastijos, ar bent jau dinastijos eli to, poreikius. daugialype problema, kuril! nelengva paprastai issprysti. Siame darbe bus aptarta, kaip dinastija funkcionavo Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais rytll pasienyje, keliant sau tiksl'l, isskirti ,elitintt" ir ,ne duomenimis. Vienas is galimq budq pabandyti atsakyti j elitintt" grupy Gediminaici4 dinastijos viduje. Tai ne tik klausimus- per:liureti, kokios administracines funkcijos paaiskintll XIV a. dinastijos viduje vykusius hierarchiza­ buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybes periferijo­ cijos procesus, bet ir padetq atskleisti, kaip dinastija pa­ je, o kartu ir kaip konkretus kunigaikstis galejo jomis naudojo teritorinius laimejimus. Kadangi siuo aspektu pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias pers­ LDK dinastijos nariq vidaus santykiai beveik netyrineti, pektyvas jam tai suteikdavo. Juk vienas is pagrindinit! toks problemos formulavimas yra prasmingas. Siame budq sutelkti galil! ir uzsitikrinti vietq hierarchineje darbe bus naudojamasi gerai zinomais saltiniais, taip pat strukturoje buvo sil.VOS zemes potenciaJo panaudojimas. placia (ir ne blogiau zinoma) istoriografija, kuri gali pa­ Todel sis aspektas laikytinas vienu svarbiausiti, pagal ku­ deti atskleisti problem'J:. riuos galima issiaiskinti dinastijos nariq vidaus santy­ kius. Siame darbe apzvelgiama situacija konkreciame Dinastines politikos LDK rytq pasienyje regione - Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes rytq pa­ susiformavimo prielaidos XIV a. pirmojoje puseje sienyje. Gediminaiciq kunigaikstystes LDK rytiniame pa­ Gedimino giminei atejus i valdzil!, LDK politika sienyje XIV- XV a. - sunkiai apibreziamas objektas, buvo praradusi orientacijl! i rytus ir sia kryptimi veike kadangi siuo laikotarpiu LDK nuolat pletesi i rytus. To­ pasyviai. Pirmosios zinios apie sios gimines kunigaiks­ del biltq galima sakyti, kad XIV a. pirmojoje puseje tai cill - Butigeidzio ir Butvydo - veiklq yra susijusios su Polocko ir Vitebsko zemes, velesniais laikais reiketq teritorinemis nuolaidomis rytuose Halico- Voluines at­ prie sio regiono priskirti ir Cernigovo bei Severenll ze­ zvilgiu4, nors aktyvi politika sia kryptimi baigesi dar meje (S. M. Kuczynskis, pirmasis nuosekliai analizavys pries ateinant i valdziq siai giminei: 1285 m. jvyko pa­ biltent sios zemes padeti, jai esant LDK dalimi, nurodo, skutiniai XIII a. lietuviq kariaunll zygiai i Rusi'l,. 5 IS ru­ kad nuoseklaus pavadinimo vartojimo XIV- XV a. ne­ siskll metrasCill suzinome, kad tik XIV a. pirmojo ketvir­ buvo, todel siulo vartoti dvigubl! sios zemes, arba ,di­ cio pabaigoje ryt4 politikos kryptis vel tampa aktuali. dziosios kunigaikstystes", kaip rasoma saltiniuose, pa­ Gali kilti klausimas: kodel? Tai daugiau saltiniotyros vadiniml!1, nors dabartineje Rusijos istoriografijoje problema, sietina su to laikotarpio rusiskuose saltiniuose linkstama biltent Severenq kunigaikstystes priskirti uzfiksuotomis ziniomis apie Lietuvq. Geriausiai tai ilius­ prie Cernigovo kaip integraliq ,didziosios kunigaiks­ truoja K. Chodynickio pastabos analizuojant Gediminai­ tystes" daJF) buvusias kunigaikstystes bei prijungtl! cill dinastijos kilmy: Vytenis l"US4 metrasciuose nera mi­ Mstislavlio zemtt. Butent sios kunigaikstystes ir Gedi­ nimas .6 Tiesa, apie tai, kad Vytenio jtaka plito j rytus, minaici4 padetis jose yra sio darbo objektas (l pav.). galima numanyti is Polocko vyskupo Jakovo laisko j 7 Akivaizdu, kad LDK rytt! pasienio samprata kito, ta­ Rygq , taip pat is Lietuvos ir Livonijos konflikto del Po- ciau reikia padaryti ir islygll: pleCiantis valstybei, dinas­ 1ocko8' taciau tai saltiniuose tik epizodas. tija, kaip struktura, nebuvo statiska, nes jos narill skai­ Polocko zeme jau XIII a. tapo kryptingu LDK uzsie­ c1us nuolat didejo, ir sie procesai tarpusavyje koreliavosi. nio politikos objektu.9 Suskilusi j kelias kunigaikstystes, Siame kontekste itin reiksmingos tampa Zenono Nor­ ji domino kaimynus, todel LDK ten susidure ne tik su kaus jzvalgos apie Gedimino ir Algirdo laikq LDK pletrq vietinem dinastijom, bet ir su augancia Smolensko 10 ir ir sio proceso santykj su valdanCiqja dinastija. Pagrindi­ galbut Cernigovo-Severem! zemill itaka, taip pat ir su Li­ nis nuolatines pletros tikslas, pasak tyrinetojo, buvo gau­ vonijos interesais.11Vytenio jtakos isplitimas Polocke ne­ sill valdovo sun4 (nurodomas butent Gediminas ir Algir­ rodo jokiq santyki4 su dinastija pokyciq. Polockas tvar­ das, kuriq palikuonit! skaicius buvo gana didelis) kesi pakankamai savarankiskai, vyskupas vykde savo aprupinimas tokiomis valdomis, kokios pridera ir kaimy­ politik'J:. Taciau tai ir visos zinios, kurios mus pasieke niniq dinastij4 atstovams, taip pat papildyti valdovo (o apie to meto padeti Polocko zemeje. gal valstybes?) izd'J: ir sustiprinti LDK karin! potencialq, Sunku pasakyti, kada Polocko zemeje pradejo plisti o tai laikytina visiskai natfualiu procesu viduramzill Eu- dinastijos nari4 itaka. Galima spelioti tik remiantis netie-

LIETUVOS PILYS 2009 5 0)--.., GEDIMINAIC!V KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTV PA SIENYJE XIV AM ZIUJ E-XV AM ZIAUS PRADZIOJE

1 pav. Lietuvos Didziosios KunigaikStystes zemelapio fragmentas su pazymetomis Polocko, Vitebsko, Cernigovo bei Severimlf zememis. Tadas Makovskis, 1613 m. A. Brazii:miene, Senieji Lietuvos zemelapiai is Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniq, Vilnius, 1999. Fig. 1. A fragment of a map of the Grand Duchy of Lithuania with the lands of Polotsk, Vitebsk, Chernigov, and Severia marked. Tadas Makovskis, 1613. A. Brazh!niene, Senieji Lietuvos zemelapiai iS Vi lniaus universiteto bibliotekos rinkinit), Vilnius, .1999.

6 LI E T UVOS PILYS 2009 GEDIMINAICIV KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTV PA SIENY)E XIV AMZIU)E- XV AMZIAUS PRADZIO)E siog ini ais duomenimis. ViSL! pirma susiduriama su Poloc­ kai plates nes. Jam pava ldus buvo ne tik Polockas, bet ir ko kuniga iksc io problema. Tai susijtt su saltini4 stygiumi, aplinkiniai kunigaiksc iai. Budinga, kad su Vainiumi i tac iau istoriografija nera vienareiksme. Pirmasis Vainiaus NaugardAlgirdas dar minimas nuo 1324 m. 13 Vis delto pirmasis Vainiaus pami­ buvo jaunas23 , todel jo vieno iss iuntimas i (dar tik prijun­ nej imas yra svarbu s, daug kq pasakanti s apie jo statusq giam'!) va lstybes perife rij '! laikytas ganetinai pavojingu tuo metu. ir va ldzia joje buvo perduota labiau patyrusiam Gedimino Pirmq kartq Vainius minimas 1324 m. Gedimino lais­ broliui. Sie jvykiai sutampa su ziniomis is Lietuvos me­ ke i Li vo nij q, kuriame skundziamasi Ordino padarytai s trascio: tuo metu , kai Yainius atsiduria Polocke, Ged imi­ nu ostoliais. Laiske pateikiama nuosekli geografij a: Upy­ no sunus pradeda gauti savqsias kuniga ikstystes: vyriau­ te- Medilas - Polockas. Tarp nuostoli4, patirtl! Upyteje sias is Manvydas - Kern avy, Algirdas - ve ikiausiai Krev

LIE TUVOS P I LYS 2009 7 GEDIM INAICII) KU NIGAIKSTYST ES LDK RYTI) PASIENYJE XI V AM ZIUJE-XV AM ZIAUS PRADZIOJ E

siuntinybes j Ordl}. Su juo kartu vyko ir Sv isloces kuni­ gaiksti s Simonas bei Aiksas. 36 Tai, kad sie buvo susij y giminystes rysiais, istoriografijoje abejoniL! nekelia, lieka ti k klausimas, ko ki e buvo sie rys iai. J. Pu zyna tvirtino, kad tai turejo bu ti Karij oto sunus37, taciau tokia versij a nepas irode jtikinama J. Tygowskiui. Sio tyrinetojo nuo­ mone, bentjau Simonas turejys buti Karijoto anukas, ku­ ri s 1399 m. zuvo prie Yorskl os. 38 Vi s delto tenka pripa­ zinti, kad toki a J. Tt(gowskio nuomone nelabai pagrjsta, turint omenyje tai, jog pirmieji kiti Karij otaiciai sa lti­ niuose pasirodo ti k kitame desimtmetyje, o Karij otas bu­ Vt(S vienas is jauni ausi4 Gedimino slin4, todelmenkai ti­ ketina, kad jo anukas jau but4 va ld t(s atski rl} kunigaikstystt(, gan nutolusil} nuo jam Gedimino pavesto va ldyti Nauga rduko. 39 Taigi tiksliau apibudinti Sv isloces kuniga ikscio Simono santykius tiek su Al girdu, tiek su Andriumi yra sudetinga , nes jis vetiau nera minimas sal­ tiniuose. lS imtimi laikytinas Simono Karij otaicio zlities mu syje prie Vorskl os paminejimas 1399 m., ti esa, jis taip pat keli a kl ausim4.40 Metrastine informacij a labai aiski ­ nurodoma, kad mu syje zuvo Glebas (S uprasli o nuorase Levas) Karij otaiti s ir jo brolis Simonas. Nors Karijotai­ ciai neturejo bliti vy resn i negu tame paciame mlisyje zuvt( Andrius ir Dimitras Algird aiciai (tai padidina tiki ­ mybt(, kad mli syje dalyvavo Karijoto sunu s), taciau su­ griaun ama saltini4 informac ij os logika. Sv isloces kuni­ ga iksti s Simonas minimas anksciausiai is vi s4 Karij oto dtcn~s"~";mffHw~rffboa~nmf~,...;~ , slin4, apie jo va ldas taip pat suzinoma gana anksti , todel /I C'Itftt N~tmAA~NA IO'cJH ~ n11no~A(A ~ f'Y~ c '!. jis laikytinas vy ri ausiuoju Karijoto sunumi. Tuo tarpu zi­ ni os apie Yo rsklos mu sio padarinius, Simono kaip G1ebo nromHalya~HHAI"OI(N5At. . ~~~ICMtNWr-lt , .. ~ , . ~ . .., - Karijotaicio broli o jvardijimas vercia per:Z iureti nuostatas Mt1Cf~N1Mir~/ tt~6!tl'''rfAf'l' .'!t01(1tf"NHI del giminystes. Tenka sutikti su J. Tygowskio teiginiu, kad 41 tOOfU IC;'~fmAUttOOHAUI prie Yorskl os zuvo Karij oto anukai , taciau reikia pabrez­ ,ii..-cJ,.;.f" :· ti ir tai,jog su Karij otu j Ord l} vy kt(s Svisloces kuniga ikstis nera minimas ta rp zuvusi4j4 mli syje prie Yorsklos. Algirdui tapu s didziuoju kunigaiksc iu ir pavedu s Po­ 2 pav. Dmitrijus Algirdaitis pasiduoda broliui Andriui. Jl111..1 eBol1 lockl} va ldyti slinui And riui , sios zemes centras atgavo neTOI111CHbi iA CBOA. XVI a. Rusijos moksllf akademijos biblioteka. ankstesnj savo statusl}: Polocko kuniga iksti s koordinavo Kopija gauta is A. Martiniuko. kit4 kuniga iksci4 veiksmus. fd omu , kad apie kitus Algir­ Fig. 2. Dmitrijus Algirdaitis surrendering to his brother, Andrius. daiciu s, veikusiu s siame regione, iki 137 1 111 . nera zinoma From Jlm..\ eBoiA n eTOilMCHhi iA CB OA. 16th century. Library of the Russian Academy of Sciences. Copy obtained from A. Martiniuk. (isimtimi laikytinas Yl adimiras Algirdaitis, taciau zinios apie jj susiju sios pirmiausia su tuo, kad jis va lde Kij evo kunigaikstystt() . Tai, jog Algird as siame reg ione jkurdino cio va ldos, o tai reiskia, kad greiciausiai jos buvo Polocko savo sunus is pirmosios santuokos, liudija ir 1372 m. jvy­ zemeje. Tiesa, del Jurgio Vytautaicio priklausy mo va l­ kiL! kontekstas- Dimitrijus Algirdaitis, net ir va ld ydamas danciajai dinastijai iki siol vyksta diskusij a, taciau A. Nik­ Brianskl} (bent nuo 137 1 m.), vis tiek buvo jvardytas ka ip zentaicio argumentacija yra pakankamai stipri , kad si Drucko kunigaiksti s. Todel galim as daiktas, kad sioje er­ hipoteze gyvuotL1. 32 dveje turejo veikti ir kiti Algirdaiciai (ga lbut kazkuris Siame kontekste jdomu ir tai, jog Algirdas po per­ Algirdo slinus buvo paskirtas i Yitebskl} , o gal tai vyko versmo pries Jaunutj siam paskyre butent Zaslavli o kuni­ paeiliui ir vienas kunigaiksti s Yitebske keite kit l} : pir­ ga ikstys tt(33 , esancil} Polocko zemeje. Taciau Jaunucio, o mi ausia ga lejo buti paskirtas Vladimiras, ve li au, siam veli au ir Jaunutaici4 veiklos, susiju sios su LDK ryt4 pa­ isvykus j Kij evl} , Teodoras, kuris bent jau paskutiniais sieniu , nera zinoma, tuo tarpu akivaizdu s jo dalyvavimas Algirdo gyvenimo metais veike Yoluineje). sa ntykiuose su va karais (Lenkija ir Voki eci4 ordinu).34 Apibendrinant galima pridurti , kad Andrius Algir­ Ta i laikytina gana desningu reiskiniu, kadangi 1348 m. daiti s po tevo mirties bu vo svarbus zmogus dinastijoje, Polocko kunigaikstystt( va ld yti Algird as paskyre savo taciau jo va idmuo nera vienareiksmiskas: jis nepaise tevo slin4 Andri4 35 , kuri s iki pat Algirdo mirties dominavo nu statytos tvarkos ir nepaklu so Jogail ai, pirmiausia pas i­ sioje zemeje (2 pav.). kli audamas tik savo potenci alu, kurj buvo sukaupt(S Po­ Baigiant kalbeti apie Polocko zemeje buvusias kuni­ locko zemeje, 0 tai liudija Polocko kunigaikscio statUSl} gaikstystes, nega lima nepamineti ir 1348 m. Karij oto pa- dinas tij oje ir paaiskina, kodel Skirgaila taip nuosekli ai

8 LlE T UVOS P ILYS 2009 GEDIMINAICH,J KUNIGA IK STYSTES LDK RYTV PASIENY)E XIV AMZIU)E-XV AMZIAUS PRADZIO)E sieke uzvaldyti siq kunigaikstysty. Taciau ne maziau svarbu pa zymeti ir dar vienq dalykq: tai , kad Polocko ze­ meje buvusios kunigaikstystes pateko Gediminaiciams, jau XIV a. treciajame desimtmetyje atvere galimybes LDK veikti rytl) kryptimi, ir tai akivaizdu santykiuose su Pskovu , Did ziuoju Naugardu ir Smolensku, taip pat ir Cernigovo bei SeveremJ zeme. Tiesa, XIV a. interesai Pskove i r Naugarde nebuvo tokie patys, kokie buvo Smo­ lensko zemeje, 0 veliau ir Cernigove bei Severen4 Na u­ garde. Pskove ir Naugarde LDK tenkinosi tuo, kq sios zemes siule pacios (nors irgi su tam tikromis isimtimis, pavyzdziui , Pskovui atsisakius Andriaus, Algirdas jsi­ ver:Ze i ji), tuo tarpu kitoms zemems buvo daromas spau­ dimas. Nereikia pamirsti ir neatsakyto klausimo: ar Po­ 3 pav. Polocko apgulties vaizdo fragmentas. 1579 m. Karaliaus locko zeme XIV a. funkcionavo kaip zeme? Galima Stepono Batoro vadovaujama kariuomem! apgule Polocko pilyje svarstyti jvairiai, taciau ak ivaizdus Andriaus Algirdaicio jsitvirtinusius maskvenus. en. wikipedia.org/wiki/ Polotsk. dominavimas sioje zemeje leist4 atsakyti teigiamai, kad Fig. 3. A fragment of an image of the siege of Polotsk. In 1579 ir su tam tikromis islygom is (kaip Zaslavlio atveju). Nors an army led by King Stephen Bathory besieged the Muscovites nereiket4 ignoruoti ir dar vieno da lyko, kurj issake Vasi­ entrenched in Polotsk castle. en. wikipedia.orglwiki/Polo tsk. lijus Voroninas: XIV a. pabaigoje aiskiai matyti tenden­ cija Polocko kunigaiksciu s jvardyti kaip did ziuosius. Pir­ miausia sj statusq gavys Andrius Algirdaitis, taciau tradicija ttrses i ir veliau. Y. Voronino svarstymai titulatU­ padetis siame mieste ni ekuo nesiskyre nuo kit4 naugar­ ros kl ausimu remesi tuo, kad Andriui Algirdaiciui buvo diec iL! pasikviest4 kunigaiksCi 4. Veliau Algirdas sutelke pavaldzios kelios kun igaikstystes, taigi jis galejo buti visas jegas, kad isplest4 savo ga li q Smolensko ir Cern i­ laikomas didZiuoju kunigaiksciu. Tai niekaip nei skreipe govo bei Severeo4 zemese (3 pav.). jo santykio su Lietuvos va ldovu, kadangi pats Algirdas Po Gedim ino mirties Smolensko kunigaiksciai buvo lai ske Kon stantinopolio patriarchui save jvardijo kaip ir Algirdo sqjungininkai, nors Smolenske vyky valdzios imperatori4.42 Taciau sie teiginiai tik dar kartq patvirtina, konsolidacijos procesai buvo ga na sudetingi. 49 Apie glau­ kad Ru sios zemi4 struktUra, kaip tradicija, nebuvo igno­ d4 LDK ir Smolensko rysj Algirdo laikais galima suzino­ ruojama Lietuvos Didziojoj e Kuniga ikstysteje. ti ir is netiesiogini4 saltini4 : Smolensko buriai minimi mu syje prie Strevos, taip pat 1365 m. Algirdo ir Ktrst ucio LDK ekspansija is Polocko femes ir Algirdaiciq zygiuose i Prusij q. 50 Tai , be jokios abejones, tik liudija sistemos sukurimas rytq pasienyje XIV a. apie toli siekianciq Algirdo vald:Ziq , bet reikia sutikti, kad LDK ir Smolensko kontaktai buvo gana artimi. Taciau LDK valdanciosios dinastijos nari4 jsitvirtinimas Po­ nuo XIV a. sestojo desimtmecio jie tapo nepastov us. locko zemeje buvo svarbus laimej im as. Tai sudare Sqly­ Smolensko kunigaiksciai , siekdami isli kti nepriklauso­ gas isplesti LDK jtakq i siaures ryt4 Rusi q. Pirmiausia mi , pradejo laviruoti tarp Maskvos ir LDK. Padariui ai atkreiptinas demesys i Pskovq, kuriame beveik visq Ge­ buvo vienareiksmiski - Algi rd as nesitaikste su lojalumo dimino valdymo laikotarpj sedejo su Lietuva susij

Ll ETUVOS PILYS 2009 9 GEDIMINA IC IV KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTV PAS IENY)E XIV AMZIU}E- XV AMZIAUS PRADZIO}E bei SeverenlJ zemes kuniga ikstys tes: BrianskVygantas LDK ryt4 pas ieni s buvo ta erd ve, kurioje Algirdas va lde Severem1 zemes pi li s, nera zinoma, bet gerai doku­ bande ku rti savo sistemq, kaip sureguliu oti slim! santy­ mentuota tai, kad jis buvo Ke rn aves kun iga ikstis.65 Ta ip kiu s. Butina pabrezti , kad Algirdas savo sunums ne tik pat zinoma, kad Simonas Lengveni s va lde Msti slavlj po isdalij o perife rij q, bet ir paliko auksciausiq va ld ziq LDK. broli o Kari ga il os, kuri s cia neminimas, mirties.66 Joga il a Metrastininkai netgi yra issaugojy sios sistemas apma­ buvo didziojo kunigaik sc io sosto pave ldetojas. Skirgai ­ tu s, nors jie nera ti ksli:i s, kaip pastebejo dar XIX a. gene­ los, Sv itriga il os, Kaributo (nors z inoma, kadjis va ldeSe­ alogai60, ypac ka lbant api e Algirdo sun4 skaici4 ir amz iLJ . ve ren4 Na uga rd q)67 va ldos nera minimos, pastaruoju Kadangi smulkiai isvard ytos dalos tik trijuose nuorasuo­ atvej u dar reikia atmesti genealoginy in for macij q, kuri se, ga lima juos visus aptarti, taciau reikia pabrezti , kad isties yra ve lyva. visi jie yra velyvi. Ev reinovo nuorase nurodoma, kad ku­ Is vyres niLJj4 sun4 be va ldos pali ktas Di mitrijus Al­ niga ikstis Algirdas turejo 12 slin4 . Su pirmqja zmona: girdaiti s, nors nurodomas jo rysys su kuniga iksciais Ko­ Yladimirq, kuris va lde Kijevq, Jonq Zedi vydq, kuris va l­ recki ais. Zinoma, kad Dimitrijus Algirdaiti s pirmiausia de Podoly, Simonq Lengveni, ku ri o va ld a buvo Trubace­ va lde Druckq (taciau nera sietinas su Drucko ku­ vas, penk tas sunu s (ketvirtas metrastyje praleistas) buvo ni gaiksc iais)68, ga na anksti gavo Brianskq, o sujuo ga lejo Konstantinas, kuris valde Cernigovq ir Cartoriskq, ga­ gauti ir Trubacevskq, nors tuo abejojama. 69 Teodoras bent liausiai Teodoras Nuska (turimas omenyje Sa nguska), Algirdo va ld ymo pabaigoje buvo gavys va ldq Yoluineje70, va ldys Liuboml j. Antrosios santuokos sunus tiesiog is­ taciau neatmestina, kad ir anksciau jis va lde Liuboml j vardyti paga l am:Z i4 : Joga il a, Skirga il a, Svitriga il a, Kari­ (ga lbut kartu su Ratnu ir Kobry nu , nes apie sias va ldas butas, Dimitrij us Korecki s ir Yasilijus.61 Lietuvos ir ie­ zin ios ga na ve lyvos).71 nwicht kronikoje pateikta panasaus pobudzio info rmacija, Atsk iro aptarimo vertas Konstanti no Algirdaicio todel ve rta nurodyti tik skirtumus: Lengveniui priskirtas atvej is. Yisuose metrasciuose nurodoma, kad Konstanti ­ Mstislav li s, atsirado ketvirtas su nu s Andrius ,Yo ngutas", nas gavo is tevo va ldyti Cernigovq ir Cartoriskq. Tai vie­ kurio dala bu vo Trubacevskas, bet j is dar , kardu paeme" na pastoviausiLJ metrascio ziniLJ , taciau del Konstantino Polockq ir Lukoml i, prie Teodoro pazymeta, kad jis bu­ Algi rd aicio vyksta i lga istoriografi ne d iskusij a. 72 Pasku­ VfYS kuniga iksCilj Sa nguskLJ protev is. Pl aciau aptarti ir tini s darbas sia tema - J. Tygowski o monografija, skirta su nu s is antrosios Algirdo sa ntuokos: nurodoma, kad Ka­ Gediminaici4 genea log ij ai. Joje tyrinetojas atmeta ga li ­ ributas buvys kunigaiksci4 Yi snioveckiLJ ir Nesvysk iLJ myby, kad Konstantinas galejys bu ti Algirdo sunumi, lai­ protevis, Dimitrijus - KoreckiL), ga li ausiai labai pl aciai kydamas ta i ti esiog metrastine tradic ij a, o kunigaiksci4 ap ibudinamas jauniausias s[inus: ,Visku tas" pakri kstytas Carto ri sk i4 proteviu vadina Karij otaitj. 73 Vis delto reikia Vas ilijumi , va lde ka i kurias Severem1 pilis, o Lietuvoje ­ pripazinti, kad S. Kuczynski o pastabos siuo klausimu Kernavy. 62 Bychovco kronikoje Algirdo sunu s va rdijami ta ip pat svarbios: 1386 m. Smolensko kuniga iksciui uz­ panas iu principu . Sunus is antrosios sa ntuokos isva rd yti puolu s Mstislav lj , i pagalbq skubejo Ski rga il a, Vytautas taip pat ka ip ir Ev reinovo metrascio nuorase. Skirtumlj ir Lengveni s, ta ip pat ginti s padejo ir Kaributas su Ko ns­ yra sun 4 is pirmosios santuokos Sq rase, ku rio eili skumo tantinu . Kaip zinoma, Kaributas bu vo Severen4 Naugar­ tva rka atitinka Lietuvos ir iemaicht kronikq, taciau su kai do kuniga iksti s ir tai, kad jis ve ike kartu su Cernigovo kuriomi s islygomis: Vingo ltas - And riu s valde Truba­ kuniga iksciu , rodo sios grupes alternatyviq kryptj iki cevskq (A ndrius Kuprys, va ldys Polockq, Bychovco kro­ Msti slav li o.74 Konstantino Karij otaicio dalyvavi mas sia­ ni koje nurodomas kaip Kystucio sunu s), o Teodoras San­ me kontekste mazai tiketin as, kadangi ta i buvo peri fe ri­ guska va lde Liuboml j. 63 nes dinast ij os atstovas, va ld ys Podoleje, tuo ta rpu Algir­ Nors sie aprasymai pa in i:is ir priestaringi, taciau at­ do sunus ga lejo dalyvauti ginant Msti slav lj. Atrodo, kad skleid zia ta m ti krus desningu mus. Pinniausia jie patvir­ visa istoriografi ne di skusij a uzvire del to, kad metrasti­ tina teri torij q, kurioje Algirdas veike, ir principu s, pagal ninkas sujunge du asmenis (Cernigovo ir Carto ri sko ku­ kuriuos jis isdalij o pali kim q: be tevonini4 zemi4 , kurias nigaiksc iu s), kuriuos pirmiausia re iket4 atskirti. Budinga paveldejo is Gedi mino, ir ve li au uzimto Vilniaus, kuris ir ta i, kad ne viename metrastyje nera nurodoma, jog uztikrino didziojo kun iga ikscio statusq, Algirdas su­ Konsta ntinas Algird aiti s buvo Cartoriskiq protevis (nu­ num s paliko tik savo jgytas zemes. Kij evo klausim as sia­ rodomas ti k jo rysys su sia va lda). me ko ntekste nestebina, o Yl adimi ro ka ip vy ri ausiojo Siuose metrastiniuose aprasy muose pain iausiai api ­ sun aus jva rdijimas yra susij yS butent su sia zeme. Sun- budinamas And riu s Algirdaitis. Dviejuose aprasymuose,

10 Ll ET VOS PILYS 2009 GEDIMIN A!Cll) KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTl) PASI EN Y] E XIV AMZIU]E-XV AMZIAUS PRADZIOJE

4 pav. Vitebsko planas. 1664 m. CanyHoB A. fl., << '-lepTe:>K» ropo11a BMTe6cKa 1664 roija, Bume6cK, 1910. Fig. 4. A plan ofVitebsk. 1664. From CanyHoB A. fl., << '-lepTe:>K>> ropo11a BMTe6cKa 1664 ro11a, Bume6cK, 1910. kuriuose Andrius minimas, jis pirmiausia siejamas su cio sunq Polocko kunigaikstj AndriL! Kuprj. Juk Kystutis, Trubacevsku (pirmajame Trubacevskas priskiriamas uzemys didz iojo kunigaikscio sost

Ll ETU VOS PlLYS 2009 11 GEDIMINA ICi l) KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTl) PASIENY )E XI V AM ZIU )E- XV AMZIAUS PRADZIOJE

kiausiai jis turejo sureguliuoti ir hi­ erarchinius santykius visoje LDK. Tai visiskai tiketina, turint o111 enyje, kad tq patj pries 111irtj padare ir Ge­ dil11in as.83 Al girdo planai del jpedinystes jau tapo istoriografine di sku sij a. Pasak J. Tygowskio, Algirdas ketino palikti savo jpediniu ,vyriausiq" sun4 Teo­ dorq, taciau del susiklosCi usi4 aplin­ kybi4 pas ienyje su Lenkij a Kystutis perziurejo sj sprendil11 q ir j didZiojo kuniga ik scio sostq iskele Joga il q, kuris tuo 111 etu dar buvo nepilname­ tis.84 J. Nikode111 as suabejojo tokios versij os patiki111u111u ir jq sukritika­ vo, pir111i ausia paneigda111a s Teodo­ ro, kaip vyri ausiojo Algirdo sunaus, statu sq. Kartu j is teige, kad nepasiti­ keti metrastine tradicija , pasak ku- 5 pav. Vitebsko piliaviete XX a. pradi ioje. 1912 m. ]AV Kongreso rios Jogail a buvo Algirdo pas irink­ biblioteka. tas jpedinis, nera pagrindo. 85 Diskusij a vyko ignoruojant Fig. 5. Th e Vitebsk castle site in the early 20th century. 1912. From ga na svarb4 dokumentq - 1394 111 . ga rantin j rastq Jogai­ th e US Library of Congress. lai del Andriaus Al girdaicio, kurj sud arant dalyvavo Vladi111iras ir Teodoras Al girdaiciai. Vargu ar vyri ausia­ trastine tradi cij a. Al girdaicius jau ankstyvieji metrasciai sis Algird o sunus but4 atsidlirys pacia 111 e garantuojanci4 skirsto j dvi grupes, atsi zvelgdami j tai, kurioje is Algir­ LI Z Andri4 Z1110iliL! Sqraso gale.86 Tai dar viena s argu- do sa ntuok4 jie gime: Andrius, Vl adimiras, Teodoras, 111 entas, kad J. Nikode111o pozicija del Algirdo palikimo Dimitrijus ir Konstantinas gime Algirdo sa ntuokoje su yra stipresne. Vitebsko kunigaikstyte Marija (a rba Ona), augo taip pat A not metrastines tradicijos, Algirdas labi ausiai myle­ Vitebske, todel juos sq lyg inai ga lima vadinti Vitebsko jo savo sun4 Jogailq ir paliko jj po savys didziuoju kuni­ sa kos Algirdaiciais. Sudetingiau apibudinti jaunesniuo­ ga iksciu , o K((stutis toki am pasirinki111ui pritare87, taigi jj siu s Algirdaiciu s, gimusiu s Algirdo sa ntuokoje su Tveres reme. Tai formavo dinastiny struktlirq, kadangi reiske kuniga ikstyte Julijona. Jie gime jau Algirdui tapus di­ Vilniaus sakos Algirdaici4 iskilimq, o sie turejo buti loj a­ dziuoju kuniga iksciu , todel sietini su Yilniumi. Turint lesni Jogailai. Du Vitebsko sa kos Algirdaiciai buvo pa­ omenyje, kad Jogail a paveldejo didziojo kunigaikscio kankamai izoliuoti : Vladimiras valde tolimq Kijevo ku­ sostq, 0 su juo gavo ir Vilni4, siq Algirdo SU114 grupy ga­ niga ikstyst((, Teodoro valdos buvo issidesciusios tarp lima sq lyginai vadinti Vilniaus sakos Algirdaiciais. Taip Kystucio ir Liubarto vald4 . Todel reikejo jeg4 pu siausvy­ apsibrezus terminus, ga lima band yti atkurti Algirdaici4 rq islaikyti LDK ryt4 pasienyje, kur buvo sutelkta dau­ dinastiny struktiirq (5 pav.). giausia Algirdo jgyt4 ze111i4 . Veikiausiai dar pries mi rtj Vilniaus sakos Algirdaiciams 1373 m. Algirdas jau Algird as Yilniaus sakos Algirdaiciams paskyre vald as buvo pradejys dalyti kuniga ikstystes, kai Skirga il a jva r­ sioje teritorij oje: Kaributas gavo Severen4 Na ugardq, Ka­ dijamas kaip , rex Odriske" (istorikai gincij asi, kas tai per ri gail a - Mstislav lj. Akiva izdu , kad Yitebsko sakos Al­ vietove: Drysa ar Druckas, taciau abiem atvejais kalbama gird aicius buvo bandoma nu stumti nuo va ldzios. apie Polocko zemy). Apibendrindamas di skusij q J. Niko­ Sudetingiausias siuo atveju yra Polocko klausimas. demas teigia, kad sios kunigaikstystes identifikuoti nega­ Ne maza tikimybe, kad anksciau isdestytoje 111 etrastineje lima, taCia u ji nebuvusi reiksminga Gediminaici4 valda. tradi cij oje slypi didele dali s ti esos. T. Was il ewski s speja, Kur kas svarbiau pabrezti tai, kad tyrinetoj as, anali zuo­ kad dar vald ant Algirdui Polockas buvo atiduotas Skir­ damas Skirgailos ve iklq, kvestionuoja ga limyb((, jog Ka­ ga il ai. 88 Api e tai liudyt4 Skirgailos rengiami zygiai j Li­ ributas ir Kari ga il a savqsias va ldas gavo is tevo (remda­ vo nij q Algirdo vald ymo pabaigoje, ve li au mini111i An­ masis tuo, kad jie buvo per jauni gauti va ld as Algirdui driaus Algirdaicio zygiai (kartais derina111i su K((stuciu) va ldant). 80 lS ilgos diskusij os· aiskeja, jog toki o pobudzio j siq zemy iki 1376 111 . antrosios pu ses. 9 Jeigu Algirdas ir gincai nera produktyvus. Hipotetiniai band ymai pateikti bande perduoti Polocko va ldymq, tai jvyko pries pat di­ Vilniaus sakos Algirdaici4 gimimo datas bet kokiu atve­ dziojo kunigaikscio mirtj. Kad tai ga lejo buti paskutiniai ju laikytini spekuliatyv iais.81 Algirdo pertva rky111ai va lstybeje, patvirtint4 ir Lietu vos Algirdo priesmirtinis sprendimas buvo vienareiksmi s­ metrasci4 ankstyvosios redakcij os, ku r sa koma, kad Po­ 82 90 kas - auksciausia vald zia turejo buti perduota Jogailai , lockq Skirga il a gavo is Jogailos , o tai rodo, jog pokyciai taigi LDK turejo dominuoti Vilniaus sakos Algirdaiciai , o Polocko zemeje dar nebuvo pasibaig((. Ga lima prisiminti tam pritare ir K((stuti s. Kadangi keitesi valdovas, kuris ir tai, kad kovos su Andrium Algird aiciu prasidejo tik tvarke va lstybes vidaus reikalus kelis desimtmecius, ve i- tada, kai Jogail a paskyre j Polockq Skirgailq, taigi eme

12 LIETUVOS PILYS 2009 GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYT\J PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE keisti Algirdo nustatytlj, tvarkq, taciau tai nereiskia, kad Andrius islaike valdzilJ: Polocke. Problema pasidaro gerokai sudetingesne, kai metras­ cil! informacija pradedama lyginti su kitokio pobiidzio saltiniais. Siuo atveju reikia ivertinti sfragistiny informa­ cijq: Edmundas Rimsa neseniai paskelbe 1379 m. naudo­ tlj, dvipusj Lengvenio antspaudq, kurio legendoje jis titu­ luojamas didziuoju Polocko kunigaiksCiu.9 1 Tai tik dar kartlJ: patvirtina, kaci pokyCiai Polocko zemeje jvyko dar valdant Algirdui: sis centras buvo perduotas valdyti Vil­ niaus sakos Algirdaiciams, ir butent Lengvenis buvo pa­ rinktas i Polockq. Tuo tarpu Skirgailos valdos veikiausiai taip pat buvo sioje zemeje (galbut Vitebske?) (6 pav.). Kystuciui uzemus didziojo kunigaikscio sostq, reike­ jo konfliktq LDK rytq pasienyje nuslopinti, todel Poloc­ kas buvo grqzintas Andriui92, o naujajam valdovui buvo paranku, kad Vilniaus sakos AlgirdaicilJ jtaka LDK biitlj 6 pav. Imaginacinis Skirgailos portretas. IS Aleksandras Gvagninis, atsverta. Laikinas K((stuCio atejimas i valdziq rytlj pasie­ Europos Sarmatijos aprasymas (Sarmatiae Europeae descriptio), nyje sukurtos problemas neissprende: biitent sio regiono Krokuva, 1578 (pakartota Speyer, 1581). pajeglJ remiamas Jogaila grjzo i valdziq (pirmiausia Se­ Fig. 6. An imaginative portrait of Skirgaila. From Alexandr verem.J Naugardo kunigaikscio Kaributo deka). 93 Tuo tar­ Guagnini, Sarmatiae Europeae descriptio, Krakow, 1578 (repro­ pu Vitebsko sakos AlgirdaiCilJ jtaka regione buvo suma­ duced by Speyer, 1581). zinta iki minimumo, kol galiausiai XIV a. devintojo desimtmecio pabaigoje Jogaila priverte paklusti vyres­ Nuosekliausiai Vytauto santykius su LDK rytlj pasie­ niuosius brolius.94 AlgirdaicilJ konflikto metu maziausiai nyje valdziusiais kunigaiksCiais tyrinejo J. Nikodemas. aiski Konstantino pozicija. Jam veikiausiai pavyko issau­ Siai temai jis paskyre kelis susijusius straipsnius.102 Pasak goti savo valdas Cernigove, sprendziant is Mstislavlio sio mokslininko, LDK problemas kilo del vidaus santykiq 95 gynybos aprasymo , taciau tai rytlj pasienyje lemiamos ir Vytauto galiq valstybeje. Bandymas sutvarkyti santy­ itakos negalejo tureti, kadangi AlgirdaicilJ sistema siame kius tarp Vytauto ir Skirgailos buvo aktas, kurio ne viena regione nustojo funkcionuoti prasidejus konfliktui del puse iki galo nenorejo laikytis, nes Jogailos valdzia Lietu­ Polocko. voje rbnesi ne Vytautu (su kuriuo jis buvo priverstas susi­ taikyti), bet jo tikrais broliais. Butent Algirdaicilj jtaka ir Pokyciai LDK rytq pasienyje po 1392 m. gal i my be jega suvaldyti Vytautq lei do Jogai lai daryti prie­ laidq, kad atidavus Vytautui vietininko pozicijlJ, padeti Vytautui paemus valdziq, AlgirdaicilJ hierarchine LDK vis tiek bus galima kontroliuoti remiantis broliais. struktura jau buvo nusistovejusi. Svarbiausias kunigaiks­ Taip atsirado trintis, kuri greitai jgavo kitokio pobudzio tystes ten valde Vilniaus sakos Algirdaiciai: Skirgaila israiskq, ir kilo atviras Kaributo, o paskui ir Svitrigailos 96 toli au titulavosi Traklj ir Polocko kunigaiksciu , Karibu­ maistas, nors siq dviejlJ jvykiq priezastys visiskai skirtin­ tas valde SeverenlJ zemeje.97 Jeigu S. M. Kuczyiiskis tei­ gos. Kaributas veike pirmiausia gindamas Jogailos dinas­ sus, Konstantinas Algirdaitis mire apie 1390 m., todel tinius interesus, taciau pralaimejo. Tuo tarpu Svitrigailos Kaributas neturejo su juo dalytis zemilJ, o kartu ir val­ maistas buvo asmeninis, jam numa!Sinti buvo pasitelktos dzios Cernigovo bei Severem.j zemeje.98 Algirdo nasle gausios pajegos, ir tarp jq pirmiausia paminetinas Skir­ Julijona iki savo mirties 1392 m. valde Vitebskq, kur Jo­ gaila. Abu AlgirdaiCiai neteko savo kunigaikstysCil! ir gaila pasiunte vietininku savo sakalininklJ, Teodoq Ves­ buvo issiljsti i Krokuvq. Sutinkant su dauguma J. Nikode­ lllJ:, o jo pasirodymas sukele Svitrigailos pykti ir sis ji mo teiginiq, galima biitq diskutuoti del keleto faktq. nuzude, kad jsitvirtintq sioje kunigaikstysteje.99 Opiausia problema yra Kaributo maisto padariniqli­ Santykit) tarp dinastijos narilj sureguliavimas tuo kvidavimas ir stabilios strukturos sukurimas bei Jogai­ metu buvo labai svarbi problema, aktuali visoms pu­ los vaidmuo. Vargu ar galima sakyti, kad Teodoras Liu­ sems. Vienas geriausiq to jrodymq - Belzo susitarimas, bartaitis galejo biiti pats patikimiausias Jogailos pagal kuri Skirgaila buvo sutaikytas su Vytautu. Tam, sqjungininkas sprendziant Severenq zemes klausimlJ:. kad butt) patenkintos vist) pusiq teritorines pretenzijos, Jau nuo pirmojo Vytauto grjzimo, kada jis gavo Luckq, Vytautui turejo buti grqzinti Trakai, taciau jis privalejo matom, kaip laisvai Jogaila disponuoja Liubarto paliki­ padeti Skirgailai jsitvirtinti Kijeve. 100 Tiksliausiai tai mu , palikdamas Teodorui tik Voluines Vladimirq. 0 at­ butq galima pavadinti vald zios perskirstymu, kuris imtos zemes - blogas garantas geriems santykiams. Tai jvykdavo nusistovint santykiams tarp dinastijos narilj, Gediminaiciq dinastijos nariq tarpusavio santykiuose ne kai iskildavo naujas dinastijos ir valstybes lyderis. Kom­ kartq isryskejo. TaCiau dar svarbiau yra tai, kad Teodo­ pensacija Skirgailai isties buvo didele, Vytautas savo ras Liubartaitis laikytinas Vytauto aplinkos zmogumi.103 pazadq turejo jvykdyti per kelis kartus. 101 Tuo tarpu rytq Galiausiai keista, kodel Jogailos broliai, kurie dar nebu­ pasienio (Polocko) klausimas Belzo susitarimu nebuvo vo susikompromitavy santykiuose su Vytautu (tiek Len­ issprystas. gvenis, tiek Svitrigaila), nebuvo paskirti Jogailos vardu

LIETUVO S PIL YS 2009 13 GEDIMINAICI1j KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTlJ PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

Aleksandru Patrikaiciu 1402 m. gyne Brianskq isivedus Riazanes kunigaiksciui Rodislavui, Olego Ivanoviciaus sunui. 108 J. Wolffo teiginys, kad Vytautas 1407 m. suabe­ jojo Narimantaicil} istikimybe ir juos perkele i Voluin((, atrodo gana patikimas. 109 Tai taip pat paaiskintl}, kodel sie kunigaiksciai prisidejo prie Svitrigailos, kai jis bego i Maskvq. 110 Negalima nepazymeti ir to, kad Cernigovo bei Seve­ renl! zemeje Vytautas !kurdindavo tuometini dinastijos elitq: po susitaikymo su Jogaila ir Vytautu cia valdas gavo Svitrigaila. Atsilaisvinus net kelioms kunigaikstys­ tems, Vytautas pasinaudojo proga ir 1408 m. sias zemes paskyre istikimiausiam savo sqjungininkui - broliui Zy­ gimantui Kystutaiciui, kuris valde ne tik Starodubq, bet ir kelias mazesnes kunigaikstystes. Vytautui susitaikius su Svitrigaila, sis vel gavo valdyti Cernigovq. 111 Dinasti­ jos elitui priklausiusios kunigaikstystes rytlf pasienyje savaime isnyko - pirmiausia Svitrigailai, paskui Zygi­ mantui K((stutaiciui uzemus didziojo kunigaikscio sostq, jos buvo pradetos valdyti per vietininkus. Negalima ne­ 7 pav. Imaginacinis Svitrigailos portretas. IS Aleksandras Gvag­ sutikti su 0. Haleckiu, kad Vytautui vienas opiausil} ninis, Europos Sarmatijos aprasymas (Sarmatiae Europeae klausiml! buvo Cernigovo bei Severenl} zemes, kur jis descriptio), Krokuva, 1578 (pakartota Speyer, 1581). kartkartemis buvo priverstas sudaryti kunigaikstystes.112 Fig. 7. An imaginative portrait of Skirgaila. From Alexandr Gu­ agnini, Sarmatiae Europeae descriptio, Krakow, 1578 (repro­ Apibendrinimas duced by Speyer, 1581). Apzvelgus siuos procesus, galima pabandyti vietoje isvadl! pateikti apibendrinimq. Gediminaicil! dinastijos valdomos kunigaikstystes rytl} pasienyje buvo svarbus valdyti Severenl! zemes ir taip uztikrinti Algirdaicil! in­ daugiaplanis veiksnys. Dinastijos naril} vidaus santykit! terest! t((stinumq sioje erdveje? Paprasciausias atsaky­ poziuriu sios zemes uztikrino hierarchinil} santykil} stabi­ mas: s! klausimq sprende jau nebe Jogaila, bet Vytautas. lumq. Tenka pripazinti, kad nera aisku, kada sia kryptimi Bychovco kronikoje aptinkama zinute, kad Svitrigaila pradejo plisti Gedimino gimines !taka, kurios konkreti iki Julijonos mirties valde Krevq (7 pav.). Siq zinuty J. Ni­ israiska buvo naril} ,pasodinimas" Rusios kunigaikstys­ kodemas besqlygiskai atmeta, manydamas, kad ji nepati­ tese. Pirmiausia sie procesai pastebimi Polocko zemeje kima, buvusi parasyta paties T. Narbuto. 104 Tai, jog By­ XIV a. treciojo desimtmecio viduryje: tuo paciu metu ten chovco kronikoje tokia zinute atsirado, o kitose Lietuvos isitvirtina bent keli Gedimino giminaiciai. Is sios zemes metrascill redakcijose jos nera, sudaro prielaidas abejoti po Gedimino mirties Algirdas pradejo skleisti !takq sian­ jos patikimumu. Taciau keista ir tai, kad J. Nikodemas, res, rytl} ir pietll kryptimis. Rezultatas buvo naujt! terito­ pripazindamas, jog Svitrigaila tuo metu turejo per dvide­ rijl! uzvaldymas - teritorijlf, kurios atliko tok! pat! vai­ simt metl}, nori palikti si kunigaiksti be valdos. Tai pries­ dmen!, koki atliko visa Lietuvos valstybe po Gedimino tarautll anksciau issakytai tyrinetojo nuomonei, kad kuo mirties: sill zemil! pagrindu turejo buti sukurta Algirdai­ daugiau zemil! buvo issidalijy Algirdaiciai, tuo mazesne Cil! sistema. Pagal Algirdo sumanymq joje turejo domi­ !taka ir galimybes turejo buti paliktos Vytautui. nuoti Vilniaus sakos Algirdaiciai, o tai sudare prielaidas Negalima pamirsti ir to, kad Lengveniui grizus is Di­ jiems isitvirtinti LDK rytl} pasienyje. XIV a. devintojo dziojo Naugardo bUtent Vytautas suteike jam Mstislavlio desimtmecio dinastine krize siq sistemq tik sutvirtino Vi­ kunigaikstysty, kuri buvo laisva po Karigailos mirties. 105 tebsko sakos AlgirdaiCill zemill SflSkaita. Su tokia sistema Taigi procesai LDK rytl} pasienyje isliko daugiakrypCiai. susidure atejys i valdziq Vytautas. Butent si14 zemi14 kuni­ Vytautas ten ir siunte kunigaiksCius, ir juos atSaukdavo. gaiksciai pirmieji pasipriesino Vytauto valdziai. Vis delto Todel vadinti Vytauto !sitvirtinimq LDK valdovo pozici­ XV a. pirmosios puses dinastiniai procesai buvo pernelyg jose centralizacijos procesu nera pagr!sta.106 Tai ypac sudetingi, kad pasalinys giminaicius Vytautas galetl} pra­ ryskiai matyti Cernigovo bei Severenll zemes atveju. Bu­ deti sias zemes valdyti per vietininkus. Butent sioje er­ tent Vytauto valdymo metu kaip kunigaiksCiai pradeda dveje buvo nuolat sukuriamos kunigaikstystes Gedimi­ reikstis Narimantaiciai: Patrikas Narimantaitis, o su juo naicil} dinastijos palikuonims. kartu Aleksandras valde Starodubq, Teodoras Patrikaitis minimas tarp zuvusil}jll prie Vorsklos kaip Rylsko kuni­ gaikstis, Teodoras Aleksandraitis minimas kaip Putivilio kunigaikstis. 107 Tai nestebina, kadangi Vytautas ir anks­ Ciau remesi NarimantaiCiais. Sie nebuvo vien tik Vytauto statytiniai. Kaip liudija metrasciai, Lengvenis kartu su

14 LIETUVOS PILYS 2009 GEDIMINAICIIJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTl) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

Vytas Jankauskas

11 The Gediminid Duchies on the Eastern Border of the GDL in the 14' - early 15"' century Summary

The domestic relationships of the members of the of Polotsk in the mid-1320s: at least several relatives of Gediminid dynasties is a multi-faceted problem, which Gediminas established themselves there at the same time. is surveyed in analysing the structure of the territories After the death of Gediminas, Algirdas began to spread controlled on the eastern border of the Grand Duchy of his influence out from this land to the north, east, and Lithuania. The Gediminid duchies on the eastern border south. This resulted in the control of new territories, of the GDL in the 14- lS'h centuries is an object that which performed the same role as the entire Lithuanian is difficult to define, because the GDL was constantly state after the death of Gediminas: the system of the expanding to the east during this period. Therefore in house of Algirdas must have been created on the basis of the first half of the 14' 11 century it is possible to talk these lands. According to the plan of Algirdas, the Vilnius about the Duchies of Polotsk and Vitebsk, but later branch of the house ofAlgirdas had to dominate it, which the duchies that existed in the land of Chernigov created the preconditions for them to establish themselves and Severia as well as annexed Mstislavl need to be on the eastern border of the GDL. The dynastic crisis in included in this range. the 1380s only reinforced this system at the expense of The duchies controlled by the Gediminid dynasty on the land of the Vitebsk branch of the house of Algirdas. the eastern border were important factors on many levels. After coming to power, Vytautas clashed with this system. From the perspective of the domestic relationships ofthis It was dukes from precisely these lands that first resisted dynasty's members, these lands ensured the stability the Vytautas's rule. Nevertheless the dynastic processes of hierarchical relationships. It is necessary admit that it the first half of the 15'h century were too complex for is not clear when the influence of Gediminas's relatives Vytautas, after eliminating the relatives, to able to begin began to spread in this direction, the concrete expression to rule these lands through vicegerents. It was precisely of which was the 'planting' oftheir members in Ruthenian in this space that duchies were constantly being crea·;ed duchies. These processes were first observed in the land for the descendents of the Gediminid dynasty.

LIETUVOS PILYS 2009 15 GEDIMINAICII) KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTI) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

1 S. M. Kuczynski, Ziemie czernihowsko-siewierskie pod miesto tarybos sutartis su Lietuvos karaliumi ir jo sunumis bei rzqdami Litwy, Warszawa, 1936, p. 31 - 37. Polocko ir Vitebsko tarybomis; Liv.- Esth.- und Curliindisches 2 A. A. ropCKHH, PycKue 3e.MJIU 6 XIII- XIV 6eKax: nymu Urkundenbuch nebst Regesten, sudare F. G. Bunge, d. 2, Reval, noRumu~JecK020 pa36umufl, MocKsa, 1996, p. 34. 1855, p. 333: Smolensko kunigaikscio Aleksandro IvanoviCiaus 3 Z. Norkus, Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didiioji rastas Rygos arkivyskupui, apie 1338 m. Kunigaikstija lyginamosios istorines imperij7J sociologijos po­ 29 IlonHoe co6pamte pyccKux nemonuceii, t. 4: Hoezopoo­ iiiiriu, Vilnius, 2009, p. 214. CKafl 4-fl u IlcKoecJwfl 1-fl nemonucu, CTI6, 1848, p. 56. 4 IlallHae co6pamte pyccKux Jlemonuceii, t. 2: l1nambeecKafl 30 Ten pat, p. 56. Jlemonucb, CTI6, 1843, p. 225. 31 IlonHoe co6pa11ue pyccKux nemonuceii, t. 5: IlcKoecKafl 5 A. Dubonis, Traidenis: Monarcho valdiios atkiirimas Lie­ 2-fl u CorfnnicKafl 1-fl nemonucu, CTI6, 1851, p. 224. tuvoje 1268-1282, Vilnius, 2009, p. 71- 79. 32 A. Nikzentaitis, min. veik., p. 13-15. 6 K. Chodynicki, ,Geneza dynastji Giedymina", Kwartal­ 33 IloRHoe co6partue pyccKux nemonuceii, t. 4, p. 57; IloRHO e nik Historyczny, 1926, t. XL, S'!S . 4, p. 542. co6paHue pyccKux Jlemonuceii, t. 35, p. 61. 7 IlollotfKUe 2pa.Momb! XIII- IW'laJla XVI 66., sudan~~ A. JT. 34 AKmbt, omHOCJlUfUecfl K ucmopuu 3anaOHoii Poccuu, t. 1: XopoiiiKeBJoi'J, t. 1, M., 1978, p. 37-38: Polocko vyskupo Jakovo 1340- 1506 22., CaHKTrreTep6ypn, 1846, p. 1- 2. laiskas Rygos arkivyskupui, 1309 m. 35 IlonHoe co6paHue pyccKux nemonucezi, t. 5, p. 14. 8 B. E. )l:aHHJieBH'Ib, O

16 LIETUVOS PILYS 2009 GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYT\) PASIENYJE XIV AMZIUJE-XV AMZIAUS PRADZIOJE

KHR 3iacmaa JlumoecbKOZO, KHIB; 1998, p. 97-98. 12, 2000, p. 23-49. Pozityviis rezultatai isplauke ne is pagrindi­ 60 J. Wolff, R6d Gedimina: dodatki i poprawki do dziel K. nes sios diskusijos problemas, bet is jos periferijos, kur buvo Stadnickiego: ,Synowie Gedymina", ,Olgierd i Kiejstut" sprendziamas ne Algirdo sunq amziaus, bet dinastijos nariq ,Bracia Wladyslawa Jagielly", Krakow, 1886, p. 79-87. tarpusavio santykiq klausimas. Ne viena puse del Algirdaiciq 61 Ilo;moe co6paHue pyccKux Jl emonuceii, t. 35, p. 223. amziaus nepateike galutiniq ir nepaneigiamtJ argumentq, todel 62 IlollHOe co6paHue pyccKux Jlemonuceu, t. 32: XpoHuKu : vargu ar diskusija laikytina produktyvia. JlumoacKaR u JKMotlmcKafl, u Ebzxoel{a, M., 1968, p. 63. 82 Ilom-w e co6paHue pyccKux Jlemonucetl, t. 35, p. 61. 63 Lietuvos metrastis: Bychovco kronika, verte, ivad~t ir pa­ 83 S. C. Rowell, min. veik., p. 300. aiskinimus parase R. Jasas, Vilnius, 1971, p. 81; IloRHoe 84 J. T~gowski , ,0 nastf!pstwie tronu na Litwie po s mierci co6pmme pyccKux Remonuceu, t. 32, p. 141. Olgierda", p. 127-134. 64 J. Puzyna, min. veik., p. 446- 450. 85 J. Nikodem, ,Objycie wladzy na Litwie przez JagieHy w 65 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, sudare S. Kutrzeba, 1377 r.", p. 451- 460. W. Semkowicz, Krakow, 1932, p. 18-19. 86 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, p. 32. 66 J. T~gowski, min. veik., p. 118- 119. 87 IIom-to e co6pmme pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 61. 67 Akta uniji Polski z Litwq 1385- 1791, p. 13. 88 T. Wasilewski, ,Daty urodzin Jagielly i Witolda. Pr­ 68 B. Bapouiu, ,,[(pyn:Ki5! KH5!3i XIV cTarOLIL\351", EeRapycKi zyczynek do genealogii Giedyminowiczow", p. 31. zicmapbl'atbl aZJIRO , t. 9, SlfS. 1-2 (16- 17), 2002, 89 Hermani de Wartberge, Chronicon Livoniae, p. 3- 30. p. 103- 106. 69 S. M. Kuczynski, min. veik., p. 160. 90 Ilomwe co6paHue pyccKux Remonucetl, t. 35, p. 62. 70 Hermani de Wartberge, Chronicon Livoniae, parenge E. 91 E. Rimsa, ,1385 m. Krevos akto antspaudai", Lietuvos Streblke, Scriptores rerum Prussicarum: Die Geschichtsquel­ ui sienio politikos dokumentai Xl11- XV111 a.: 1385 m. rugpjftCio len der preussischen, d. 2, Leipzig, 1863, p. ll5. 14 d. Krevos aktas, Vilnius, 2002, p. 91-92. 71 J. Nikodem, ,Objl(cie wladzy na Litwie przez Jagielll( w 92 E. Gudavicius, Lietuvos is tarija, t. 1: Nuo seniaushjlailaj 1377 r.", Przeglqd Historyczny, t. 92, SlfS. 4, Warszawa, 2001, p. iki 1569 mettj, Vilnius, 2001, p. 153. 452- 453. 93 flollHOe co6paHue pyccKux nemonucezl, t. 35, p. 62. 72 0. Halecki, ,Koriatowicze a przodkowie Holszai1skich i 94 V. Jankauskas, ,Kijevo zemes statusas Lietuvos Didzio­ Czartoryskich", Miesi?cznik Heraldyczny, t. \8, Nr. 6, Lwow, joje Kunigaikstysteje (XIV-XV amziai)", Darbai ir dienos, t. 1939, p. 81- 88; T. Wasilewski, ,Pochodzenie i pocz~ttek karie­ 44, Kaunas, 2005, p. 95. ry domu Czartoryskich", Litwa i j ej sqsiedzi od XII do XX wie­ 95 IloRHoe co6paHue pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 64. ku. Studia ofiarowane Prof dr hab. Jerzemu Ochmm1skiemu w 96 Akta uniji Polski z Litwq 1385-1791, p. 14-15. szdi:dziesiqtq rocznic? urodzin, Poznan, 1994, p. 47; 97 flomwe co6partue pyccKux nemonucetl, t. 35, p. 71. 98 J. T~gowski , , Ktory Konstanty - Olgierdowic czy Koriatowic S.M. Kuczynski, min. veik., p. 170-172. - byl przodkiem kniaziow Czartoryskich?", Europa Orienta/is. 99 flomwe co6paHue pyccKux Jl emonucezl, t. 35, p. 71. Polska i jej wschodni sqsiedzi od sredniowiecza po wsp6lczes­ 10° Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376- noH:, Toru:6. , 1996, p. 53-59. 1430, collectus opera Antonii Prochaska, Cracoviae, 1882, p. 31. 73 J. T~gowski , Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, 10 1 V. Jankauskas, , Kijevo zemes statusas Lietuvos Didzio­ p. 95-96. joje Kunigaikstysteje (XIV- XV amziai)", p. 100. 74 S.M. Kuczynski, min. veik., p. 170-172. 102 J. Nikodem, ,Bunt Swidrygielly w Witebsku", Bialo­ 75 J. Wolff, Senatorowie i dignitarze Wielkiego Ksi?Sfwa ruskie Zeszyty Historyczne, Nr. 32, Bialystok, 2009, Litewskiego 1386- 1795, Krakow, 1885, p. 44. p. 5- 20; J. Nikodem, ,Kaributo maistas", Lietuvos istorijos 76 S. M. Kuczynski, min. veik., p. 163. metrastis 2007-1, Vilnius, 2008, p. 5-20. 77 floRHO e co6paHue pyccKux Remonuceu, t. 35, p. 62. 103 V. Jankauskas, ,Pilis ir prestizas: Gediminaiciq kuni­ 78 Zr. V. Jankauskas, ,Gediminaiciq dinastijos vaidmuo gaikstystes Trakq ir Vilniaus vaivadijose XV amziuje", Lietu­ organizuojant karo veiksmus Lietuvos Didziojoje Kunigaikil­ vos pilys- 2007, Nr. 3, Vilnius, 2008, p. 66-76. tysteje XIV a.", Karo archy vas, Nr. 25, Vilnius, 2010, p. 27. 104 J. Nikodem, ,Bunt Swidrygielly w Witebsku", p. 13. 79 J. Nikodem, ,Jedynowladztwo czy diarchia? Przyczynek 105 J. T~gowski , Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, p. 119. do dziejow ustroju Wielkiego Ksil(stwa Litewskiego do konca 106 J. Nikodem, ,Kaributo maistas", p. 8-11. XV w.", Zapiski Historyczne, t. 68, SlfS. 4, Torun, 2003, p. 7-30 107 S.M. Kuczynski, min. veik., p. 179-184. [501-524]. 108 floRHo e co6pamte pyccKux Jlemonuceu, t. 8: llpoooJl:J/Ce­ 80 J. Nikodem, , Uposazenie mlodszych Olgierdowicow. Pr­ Hue Jl emonucu no BocKpeceHCKOMY cnucKy, CII6, 1859, p. 75. zyczynek do biografii SkirgieUy", Bialoruskie Zeszyty Histo­ 109 J. Wolff, Kniaziowie Litewsko-Ruscy, od konca czter- ryczne, Nr. 15, Bialystok, 2001, p. 5- 11. nastego wieku, Warszawa, 1994, p. 172. 81 T. Wasilewski, , Daty- urodzin Jagielly i Witolda. Pr­ 11 0 S. M. Kuczynski, min. veik., p. 218-220. zyczynek do genealogii Giedyminowiczow", Przeglqd Wscho­ 111 J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w, p. 157. 112 dni, Nr. 1, SlfS. 1, 1991, p. 15- 34; J. T~gowski, , 0 nastf! pstwie 0. Halecki, Dzieje unii Jagiellol1skiej, t. 1: W wiekach tronu na Litwie po smierci Olgierda", Przeglqd Historyczny, t. Sriednich, Krakow, 1919, p. 232. 84, SlfS. 2, Warszawa, 1993, p. 127- 134; J. T~gowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowicz6w; J. Nikodem, , Data urodzenia Jagielly. Uwagi o starszenstwie syn6w Olgier­ da i Julianny", Genealogia. Studia i Materialy Historyczne, Nr.

LIE TUVOS PILYS 2009 17