MOKSLINIAI STRAIPSNIAI LIETUVOS DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTEs PILYS GEDIMINAICHJ KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTQ PASIENYJE XIV AMZIUJE- XV AMZIAUS PRADZIOJE VYTAS JANKAUSKAS Vytas Jankauskas - istorikas, Vytauto Didziojo universiteto Is torijos katedros doktorantas, Vilniaus kolegijos Humanitarinizt moksh; katedros lektorius. Su zurnalu Lietuvos pilys bendradarbiauja nuo 2006 m. Yra paske lb~s serijq straipsnizt apie GediminaiCizt dinastijos istorijq ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijzt pletrq XIV-XV a. Jvadas ropos ,uzsienio politikoje". 3 Toks problemas traktavimas reiskia, kad nuolatine valstybes pletra pirmiausia tenkino GediminaiCiq dinastijos nariq vidaus santykiai yra valdovo ir dinastijos, ar bent jau dinastijos eli to, poreikius. daugialype problema, kuril! nelengva paprastai issprysti. Siame darbe bus aptarta, kaip dinastija funkcionavo Bandymai analizuoti remiasi daugiausia netiesioginiais rytll pasienyje, keliant sau tiksl'l, isskirti ,elitintt" ir ,ne duomenimis. Vienas is galimq budq pabandyti atsakyti j elitintt" grupy Gediminaici4 dinastijos viduje. Tai ne tik klausimus- per:liureti, kokios administracines funkcijos paaiskintll XIV a. dinastijos viduje vykusius hierarchiza­ buvo suteikiamos dinastijos nariams valstybes periferijo­ cijos procesus, bet ir padetq atskleisti, kaip dinastija pa­ je, o kartu ir kaip konkretus kunigaikstis galejo jomis naudojo teritorinius laimejimus. Kadangi siuo aspektu pasinaudoti veikdamas dinastijos viduje ir kokias pers­ LDK dinastijos nariq vidaus santykiai beveik netyrineti, pektyvas jam tai suteikdavo. Juk vienas is pagrindinit! toks problemos formulavimas yra prasmingas. Siame budq sutelkti galil! ir uzsitikrinti vietq hierarchineje darbe bus naudojamasi gerai zinomais saltiniais, taip pat strukturoje buvo sil.VOS zemes potenciaJo panaudojimas. placia (ir ne blogiau zinoma) istoriografija, kuri gali pa­ Todel sis aspektas laikytinas vienu svarbiausiti, pagal ku­ deti atskleisti problem'J:. riuos galima issiaiskinti dinastijos nariq vidaus santy­ kius. Siame darbe apzvelgiama situacija konkreciame Dinastines politikos LDK rytq pasienyje regione - Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes rytq pa­ susiformavimo prielaidos XIV a. pirmojoje puseje sienyje. Gediminaiciq kunigaikstystes LDK rytiniame pa­ Gedimino giminei atejus i valdzil!, LDK politika sienyje XIV- XV a. - sunkiai apibreziamas objektas, buvo praradusi orientacijl! i rytus ir sia kryptimi veike kadangi siuo laikotarpiu LDK nuolat pletesi i rytus. To­ pasyviai. Pirmosios zinios apie sios gimines kunigaiks­ del biltq galima sakyti, kad XIV a. pirmojoje puseje tai cill - Butigeidzio ir Butvydo - veiklq yra susijusios su Polocko ir Vitebsko zemes, velesniais laikais reiketq teritorinemis nuolaidomis rytuose Halico- Voluines at­ prie sio regiono priskirti ir Cernigovo bei Severenll ze­ zvilgiu4, nors aktyvi politika sia kryptimi baigesi dar meje (S. M. Kuczynskis, pirmasis nuosekliai analizavys pries ateinant i valdziq siai giminei: 1285 m. jvyko pa­ biltent sios zemes padeti, jai esant LDK dalimi, nurodo, skutiniai XIII a. lietuviq kariaunll zygiai i Rusi'l,. 5 IS ru­ kad nuoseklaus pavadinimo vartojimo XIV- XV a. ne­ siskll metrasCill suzinome, kad tik XIV a. pirmojo ketvir­ buvo, todel siulo vartoti dvigubl! sios zemes, arba ,di­ cio pabaigoje ryt4 politikos kryptis vel tampa aktuali. dziosios kunigaikstystes", kaip rasoma saltiniuose, pa­ Gali kilti klausimas: kodel? Tai daugiau saltiniotyros vadiniml!1, nors dabartineje Rusijos istoriografijoje problema, sietina su to laikotarpio rusiskuose saltiniuose linkstama biltent Severenq kunigaikstystes priskirti uzfiksuotomis ziniomis apie Lietuvq. Geriausiai tai ilius­ prie Cernigovo kaip integraliq ,didziosios kunigaiks­ truoja K. Chodynickio pastabos analizuojant Gediminai­ tystes" daJF) buvusias kunigaikstystes bei prijungtl! cill dinastijos kilmy: Vytenis l"US4 metrasciuose nera mi­ Mstislavlio zemtt. Butent sios kunigaikstystes ir Gedi­ nimas .6 Tiesa, apie tai, kad Vytenio jtaka plito j rytus, minaici4 padetis jose yra sio darbo objektas (l pav.). galima numanyti is Polocko vyskupo Jakovo laisko j 7 Akivaizdu, kad LDK rytt! pasienio samprata kito, ta­ Rygq , taip pat is Lietuvos ir Livonijos konflikto del Po- ciau reikia padaryti ir islygll: pleCiantis valstybei, dinas­ 1ocko8' taciau tai saltiniuose tik epizodas. tija, kaip struktura, nebuvo statiska, nes jos narill skai­ Polocko zeme jau XIII a. tapo kryptingu LDK uzsie­ c1us nuolat didejo, ir sie procesai tarpusavyje koreliavosi. nio politikos objektu.9 Suskilusi j kelias kunigaikstystes, Siame kontekste itin reiksmingos tampa Zenono Nor­ ji domino kaimynus, todel LDK ten susidure ne tik su kaus jzvalgos apie Gedimino ir Algirdo laikq LDK pletrq vietinem dinastijom, bet ir su augancia Smolensko 10 ir ir sio proceso santykj su valdanCiqja dinastija. Pagrindi­ galbut Cernigovo-Severem! zemill itaka, taip pat ir su Li­ nis nuolatines pletros tikslas, pasak tyrinetojo, buvo gau­ vonijos interesais.11Vytenio jtakos isplitimas Polocke ne­ sill valdovo sun4 (nurodomas butent Gediminas ir Algir­ rodo jokiq santyki4 su dinastija pokyciq. Polockas tvar­ das, kuriq palikuonit! skaicius buvo gana didelis) kesi pakankamai savarankiskai, vyskupas vykde savo aprupinimas tokiomis valdomis, kokios pridera ir kaimy­ politik'J:. Taciau tai ir visos zinios, kurios mus pasieke niniq dinastij4 atstovams, taip pat papildyti valdovo (o apie to meto padeti Polocko zemeje. gal valstybes?) izd'J: ir sustiprinti LDK karin! potencialq, Sunku pasakyti, kada Polocko zemeje pradejo plisti o tai laikytina visiskai natfualiu procesu viduramzill Eu- dinastijos nari4 itaka. Galima spelioti tik remiantis netie- LIETUVOS PILYS 2009 5 0)--.., GEDIMINAIC!V KUNIGAIKSTYSTES LDK RYTV PA SIENYJE XIV AM ZIUJ E-XV AM ZIAUS PRADZIOJE 1 pav. Lietuvos Didziosios KunigaikStystes zemelapio fragmentas su pazymetomis Polocko, Vitebsko, Cernigovo bei Severimlf zememis. Tadas Makovskis, 1613 m. A. Brazii:miene, Senieji Lietuvos zemelapiai is Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniq, Vilnius, 1999. Fig. 1. A fragment of a map of the Grand Duchy of Lithuania with the lands of Polotsk, Vitebsk, Chernigov, and Severia marked. Tadas Makovskis, 1613. A. Brazh!niene, Senieji Lietuvos zemelapiai iS Vi lniaus universiteto bibliotekos rinkinit), Vilnius, .1999. 6 LI E T UVOS PILYS 2009 GEDIMINAICIV KUN IGAIKSTYSTES LDK RYTV PA SIENY)E XIV AMZIU)E- XV AMZIAUS PRADZIO)E siog ini ais duomenimis. ViSL! pirma susiduriama su Poloc­ kai plates nes. Jam pava ldus buvo ne tik Polockas, bet ir ko kuniga iksc io problema. Tai susijtt su saltini4 stygiumi, aplinkiniai kunigaiksc iai. Budinga, kad su Vainiumi i tac iau istoriografija nera vienareiksme. Pirmasis Vainiaus Naugard<j vyko ir Minsko kunigaiksti s Yasilijus. 22 Dinas­ paminejimas saltiniuose daznai nera pabreziamas, dau­ tij os interesq reiskimasis darosi dar akivaizdesnis prisi­ giau demesio skiriama 1326 m. Gedimino pas iuntinybei i minus Algirdo vedybas su Vitebsko kuniga ikstyte Mari­ Didijj Naugardq12 arba trumpai pazymima, kad Vainius ja. Kartu reikia prisiminti, kad tuo metu Algirdas dar minimas nuo 1324 m. 13 Vis delto pirmasis Vainiaus pami­ buvo jaunas23 , todel jo vieno iss iuntimas i (dar tik prijun­ nej imas yra svarbu s, daug kq pasakanti s apie jo statusq giam'!) va lstybes perife rij '! laikytas ganetinai pavojingu tuo metu. ir va ldzia joje buvo perduota labiau patyrusiam Gedimino Pirmq kartq Vainius minimas 1324 m. Gedimino lais­ broliui. Sie jvykiai sutampa su ziniomis is Lietuvos me­ ke i Li vo nij q, kuriame skundziamasi Ordino padarytai s trascio: tuo metu , kai Yainius atsiduria Polocke, Ged imi­ nu ostoliais. Laiske pateikiama nuosekli geografij a: Upy­ no sunus pradeda gauti savqsias kuniga ikstystes: vyriau­ te- Medilas - Polockas. Tarp nuostoli4, patirtl! Upyteje sias is Manvydas - Kern avy, Algirdas - ve ikiausiai Krev<j, ir Medile, minima, kad buvo pagrobti trys Vainiui pri­ ir uzs itikrina pozicijas Vitebsko kuniga ikstysteje.24 Vi sa klaustt zirga i.14 Tuo metu Vain iu s dar nebuvo siejamas su tai vercia kalbeti apie kryptingq dinastin tt politik'!, ori en­ Polocku , kuriame patirti nuostoliai lai ske apraso mi ve­ tuot'! i rytini LDK pasienj . li au. Tai, kad Medii'! Gediminas apibreze kaip savo pili , Tai , kad Polocko zemej e itin aiski ai reiskesi dinasti­ taip pat ve rcia ieskoti altern atyV L! , kur galejo buti Vai­ ni ai interesai, darosi aki va izdu is Gedimino va ld ymo pa­ ni aus va ldos. Tarp Upytes ir Medilo XIV a. buvo iss ides­ baigoje vyku si4 procesq ir Polocko kunigaiksci4 kaitos. tt(s va lstybes centras . Del to laikotarpio Trakq ir Vilniaus Mirus Yainiui, Polocko kuniga iksciu ta po Gedimino su­ kunigaiksciq sutariama15, bet nera aisku, kas tuo metu nu s Narimantas: 1338 m. jis Polocko vardu sudare sutarti va ld e Kern avt(. Sis centras jau buvo beprarand'!s savo su Li vo nij a25 , taciau Gedimino testamente vadinamas reiksmt( , nors tai akivaizdziai atsiskleide tik po 1365 m., Pinsko kunigaiksc iu, o Polockas neminimas visai.26 Svar­ kai Voki eciq ordinas puole Kernavy. Tiesa, ukiniame gy­ bu pazymeti , kad nuo tada iki tol, kai Andrius Algird aiti s ve nime Kernave jau pirmojoje XIV a. puseje pradejo nurodomas kaip Polocko kuniga iksti s, nera aisku, kasjuo trauktis i peri fer ij q, ir tai taip pat liudija, kad sio centro ga lejo buti . Polocko zemeje buvo kelios smulkios kuni­ reiksme eme mazeti.16 Tokia kunigaikstyste ga lejo buti ga ik stystes27, todel sud etinga pasa kyti, ka s tuo metu val­ atiduota svarbiam dinastijos nariui , o toks ir bu vo Vai­ de patj centrq.