DOCSLIB.ORG

Lietuvos Respublikos Prezidento Institucija

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvos Respublikos Prezidento Institucija LLIETUVOSIETUVOS RRESPUBLIKOSESPUBLIKOS PPREZIDENTOREZIDENTO IINSTITUCIJANSTITUCIJA PREZIDENTO INSTITUCIJA Prezidento institucija 4 Prezidento funkcijos 6 Prezidento veikla 8 Prezidento institucijos istorinė raida 10 TURINYS PREZIDENTAS Biografija 12 Laisvalaikis ir visuomeninė veikla 13 PREZIDENTO RŪMAI Apie Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus 14 Prezidento rūmų istorija 16 Rūmų kambariai: Prezidento darbo kabinetas 18 Reprezentacinė laiptinė. Derybų salė 20 Mėlynoji salė 21 Baltoji salė 22 Posėdžių salė. Pasitarimų salė 24 Kolonų salė. Žalioji salė 25 Žemėlapių salė. Ambasadorių salė 26 Prezidento laukiamasis 27 „Mes sakome: žmogaus gyvenimas yra absoliuti vertybė. Privalome apgaubti jį tiesa ir teisingumu, įstatymų ir valstybės institucijų globa. Visa man suteik- tos prezidentinės valdžios galia aš siekiu, kad Lietuvoje įsitvirtintų sąžinin- ga ir dora, rūpestinga ir paslaugi, atsakinga ir morali visų lygių valdininkija, kurios pagrindinis principas būtų ne valdyti, o tarnauti, t.y. padėti, patarti ir, žinoma, spręsti. Mums nereikia tuščiažodžių šūkių – mums reikia veiklaus, iniciatyvaus patriotizmo, reikia piliečio, jaučiančio Tėvynę savyje, auginančio ją. Duodančio, aukojančio jai. [...] Gyvenimas Tėvynėje reiškia nuolatinį, nepertraukiamą darbą ir kūrybą, augimą ir auginimą. Aš kviečiu visus į šį darbą ir kreipiuosi į visus: padėkite man, kad aš galėčiau padėti jums. Jūs galite, jūs galite viską. Arba beveik vis- ką. Mano širdis, mano patyrimas, mano sugebėjimai – su jumis ir jums. Kito tikslo aš neturiu. Aš nepažadu lengvo gyvenimo, nes lengvo gyvenimo niekur nėra. Aš kviečiu į darbą, kad mūsų gyvenimas palengvėtų.“ Prezidento inauguracijos kalba Katedros aikštėje, 1998 metų vasario 26-oji diena PREZIDENTO INSTITUCIJA Lotynų žodis praesidens (praesidentis) reiškia sėdintis priešakyje. Lietuvos Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilie- tis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenantis Lietuvoje, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu 1. 2. 4. PILIETIŠKUMAS SĄŽININGUMAS 3. TARNYSTĖ 4. su užsienio valstybe, kuriam iki rinkimų dienos suėjo ne mažiau kaip 40 metų, nėra Respublikos Prezidento vardas suteikiamas iki gyvos galvos. Jei Prezidentas dėl ko- teismo pripažintas neveiksniu arba nėra, pagal teismo paskirtą nuosprendį, atlikęs kių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų, jį laikinai pavaduoja Seimo Pirmi- bausmės. ninkas. Prezidento kadencijos pradžia – priesaika Tautai dalyvaujant Seimo nariams. Respublikos Prezidentas suformuoja politinio pasitikėjimo patarėjų komandą. Atsi- žvelgiant į Prezidento įvardytus prioritetus sudaromos nuolatinės patarėjų darbo „Aš, Valdas Adamkus, grupės. Prezidentui talkina Spaudos tarnyba. Valstybės vadovo funkcijas įgyven- prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir dinti padeda ir Prezidento kanceliarija, kuri rūpinasi Prezidento institucijos finansi- vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; niais, ūkiniais bei materialiniais reikalais. prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“ 5. PREZIDENTO FUNKCIJOS ATSAKINGUMAS PAREIGA 5. ATVIRUMAS 6. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Prezidentas didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikos Teismai. Jų valdžios galias riboja Konstitucija. srityje: Visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucija • Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. • Pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui. • Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsie- nio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų. • Priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. 6. 7. 8. 9. Prezidentas svarbias funkcijas atlieka valstybės vidaus Prezidentas yra svarbus veiksmingos teismų valdžios politikoje: garantas: • Prezidentas yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. • Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras ir Aukščiausiojo Teis- • Jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai. Suteikia aukščiausius karinius laips- mo pirmininko kandidatūrą. nius. • Skiria Apeliacinio teismo teisėjus bei Apeliacinio teismo pirmininką. • Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą bei saugumo tarnybos • Skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus bei pirmininkus. vadovą. • Teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras ir Konstitucinio • Turi įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisę, taip pat teisę vetuoti Seimo pri- Teismo pirmininko kandidatūrą. imtus įstatymus. • Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką. Paveda jam sudaryti Prezidentas turi teisę suteikti pilietybę, teikia malonę nuteistiesiems, skiria net Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. 32 laipsnių valstybinius apdovanojimus. • Gali kreiptis į Konstitucinį Teismą. • Konstitucijoje numatytais atvejais gali paleisti Seimą. 7. PREZIDENTO VEIKLA SKAIDRUMAS BENDRADARBIAVIMAS 10. NUOŠIRDUMAS 11. 12. Nors Respublikos Prezidento funkcijos aiškiai išvardytos Lietuvos Respublikos Svarbus veiksnys yra Prezidento moralinis autoritetas bei visuomenės parama, Konstitucijoje, tačiau kiekvienas Prezidentas savo veikla kuria Prezidento insti- kurie Prezidento politiniams žingsniams gali suteikti ypatingą svorį. tuciją. Pavyzdžiui, Konstitucijoje nurodyta, kad Prezidentas sprendžia svarbiau- sius užsienio politikos klausimus. Kokie klausimai suvokiami kaip svarbiausi Užsienio politikos srityje Konstitucija numato glaudų Prezidento, Seimo ir Vy- – tai Prezidento, Seimo ir Vyriausybės tarpusavio sutarimo klausimas. riausybės bendradarbiavimą. Kiekvienos valdžios institucijos politinis svoris už- sienio politikoje priklauso nuo jos aktyvumo bei autoriteto visuomenėje. Kiekvienas Prezidentas kadencijos pradžioje suformuluoja veiklos prioritetus. Atsižvelgdamas į juos, Prezidentas formuoja savo komandą, derina darbotvarkę. Prezidento Valdo Adamkaus aktyvi pozicija dėl situacijos Ukrainoje ne tik pa- Konstitucija nustato įvairius galimus Prezidento veikimo modelius. Jie priklauso didino Lietuvos tarptautinį autoritetą, bet ir parodė, kokia veiksminga gali būti nuo Prezidento asmenybės, tarptautinės padėties, politinės situacijos Lietuvoje. Prezidento tarptautinė veikla. 8. Svarbiu politiniu įvykiu valstybės vidaus gyvenime tampa ir Respublikos Prezidento metiniai prane- šimai Seime. Juose paprastai ne tik akcentuojamos pagrindinės problemos, bet ir politinei diskusijai pasiūlomi svarbiausi klausimai. Politinei darbotvarkei Prezidentas įtaką daryti gali pateikdamas įstatymo projektus Seimui arba grąžin- damas Seimui tobulinti pastarojo priimtus įstatymus. Labai svarbus nuolatinis Prezidento dialogas su kitų valdžios institucijų atstovais: susitikimai su Seimo frakcijomis, Seimo Pirmininku, Ministru Pirmi- ninku, ministrais, generaliniu prokuroru, teisėjais. 13. 14. 9. PREZIDENTO INSTITUCIJOS ISTORINĖ RAIDA 1919 metų kovo mėnesį Lietuvos 1920 metų gegužės 15 dieną Stei- Taryba savo pirmininką A. Sme- giamasis Seimas paskelbė Lietuvą toną išrinko pirmuoju Lietuvos demokratine Respublika. Birželio Prezidentu. Įstatymų leidžiamoji 10 dieną buvo paskelbta laikinoji galia buvo suteikta Prezidentui Konstitucija, įtvirtinusi nuostatą, ir Ministrų kabinetui. Pagal 1919 kad Respublikos Prezidentą ren- metais priimtą Rinkimų įstatymą ka Seimas. Iki rinkimų Prezidento 1920 m. balandžio 14-15 d. buvo pareigas ėjo Seimo Pirmininkas išrinktas Steigiamasis Seimas. Aleksandras Stulginskis, vėliau, 1922 ir 1923 m., jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 16. 17. 18. Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinis statusas pirmą kartą numatytas 1919 metų balandžio 4 dienos dokumente „Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėmenys“. Čia siūlytas prezidentinės Respublikos, kuriai vadovauja plačius įgalio- jimus turintis valstybės vadovas, modelis. Šiame modelyje Seimas priima tik įstaty- mų projektus, o įstatymais jie tampa tik po specialaus Prezidento patvirtinimo. Tačiau 1920 metų birželio 12 dieną patvirtintoje Laikinojoje Konstitucijoje Pre- zidento vaidmuo labai menkas, netgi nutarta atskirai nerinkti Prezidento, o jo pareigas pavesti Steigiamojo Seimo Pirmininkui. 1922 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino seimok- ratinę politinę sistemą. Prezidentui čia tenka antraeilis vaidmuo, jis ne tik ren- kamas Seimo, bet ir politiškai nuo jo priklausomas, atlieka tik reprezentacinę 15. funkciją. Prezidento kadencija tokia pat kaip Seimo – treji metai. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba istorinėje sostinėje Vilniuje, Didžio- joje gatvėje Nr. 30 (dabar Pilies g. Nr. 26), vienbalsiai priėmė nutarimą dėl nepri- 1928 metų gegužės 15 dieną priimtoje naujoje Lietuvos Respublikos Konstituci- klausomos Lietuvos valstybės atkūrimo su sostine Vilniumi. Buvo nuspręsta nu- joje Prezidento institucijos vaidmuo iš esmės keičiasi. Ji tampa svarbiausia insti- traukti bet kokius valstybinius ryšius su kitomis valstybėmis ir nepriklausomą tucija. Nauja Prezidento rinkimų tvarka – jį renka Tautos deleguoti rinkikai. Nai- Lietuvos
Load more

Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 (PDF)
    LITUANUS Cumulative Index 1954-2004 Art and Artists [Aleksa, Petras]. See Jautokas. 23:3 (1977) 59-65. [Algminas, Arvydas]. See Matranga. 31:2 (1985) 27-32. Anderson, Donald J. “Lithuanian Bookplates Ex Libris.” 26:4 (1980) 42-49. ——. “The Art of Algimantas Kezys.” 27:1 (1981) 49-62. ——. “Lithuanian Art: Exhibition 90 ‘My Religious Beliefs’.” 36:4 (1990) 16-26. ——. “Lithuanian Artists in North America.” 40:2 (1994) 43-57. Andriußyt∂, Rasa. “Rimvydas Jankauskas (Kampas).” 45:3 (1999) 48-56. Artists in Lithuania. “The Younger Generation of Graphic Artists in Lithuania: Eleven Reproductions.” 19:2 (1973) 55-66. [Augius, Paulius]. See Jurkus. 5:4 (1959) 118-120. See Kuraus- kas. 14:1 (1968) 40-64. Außrien∂, Nora. “Außrin∂ Marcinkeviçi∆t∂-Kerr.” 50:3 (2004) 33-34. Bagdonas, Juozas. “Profile of an Artist.” 29:4 (1983) 50-62. Bakßys Richardson, Milda. ”Juozas Jakßtas: A Lithuanian Carv- er Confronts the Venerable Oak.” 47:2 (2001) 4, 19-53. Baltrußaitis, Jurgis. “Arts and Crafts in the Lithuanian Home- stead.” 7:1 (1961) 18-21. ——. “Distinguishing Inner Marks of Roerich’s Painting.” Translated by W. Edward Brown. 20:1 (1974) 38-48. [Balukas, Vanda 1923–2004]. “The Canvas is the Message.” 28:3 (1982) 33-36. [Banys, Nijol∂]. See Kezys. 43:4 (1997) 55-61. [Barysait∂, DΩoja]. See Kuç∂nas-Foti. 44:4 (1998) 11-22. 13 ART AND ARTISTS [Bookplates and small art works]. Augusts, Gvido. 46:3 (2000) 20. Daukßait∂-Katinien∂, Irena. 26:4 (1980) 47. Eidrigeviçius, Stasys 26:4 (1980) 48. Indraßius, Algirdas. 44:1 (1998) 44. Ivanauskait∂, Jurga. 48:4 (2002) 39.
    [Show full text]
  • Kazio Griniaus Politinės Etikos Ir Praktikos Bruožai 1920–1926 M.: Didelė Asmenybė Mažoje Politikoje
    ISTORIJA KAZIO GRINIAUS POLITINĖS ETIKOS IR PRAKTIKOS BRUOŽAI 1920–1926 M.: DIDELĖ ASMENYBĖ MAŽOJE POLITIKOJE Dr. Algimantas Kasparavičius Lietuvos istorijos institutas Lithuanian Institute of History Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Remiantis istoriografija ir istoriniais šaltiniais straipsnyje analizuo- jama liaudininko socialisto Kazio Griniaus – 1920–1922 m. Ministrų kabineto pirmininko, o 1926 m. birželį–gruodį trečiojo pirmosios Lietu- vos Respublikos Prezidento – politinės veiklos problematika ir bruožai. Pirmiausia aptariamos istoriografijoje ligi šiol plačiau nenagrinėtos jo paskyrimo premjeru 1920 m. birželį gana netradicinės aplinkybės. Ti- riami K. Griniaus vadovaujamo kabineto principiniai vidaus ir užsienio politikos vektoriai, jo politinės etikos ir pragmatizmo atvejai politinėje praktikoje, akcentuojama K. Griniaus Vyriausybės 1920–1922 m. nu- veiktų darbų ir pasiektų rezultatų istorinė reikšmė. Taip pat apžvelgiama ir verifikuojama Lietuvos Respublikos politinės modernizacijos programa 1926 m. vasarą–rudenį, kurios vienas ryškiausių iniciatorių ir ideologų buvo laisvamanis Prezidentas, Lietuvos universiteto garbės daktaras Ka- zys Grinius. Parlamento studijos 21 | 2016 Mokslo 90 darbai istorija Reikšminiai žodžiai: Kazys Grinius; Ministras Pirmininkas; Pre- zidentas; Seimas; tarpukaris; politinė etika; Vilniaus problema; didžio- sios valstybės. I Laisvamanio gydytojo, varpininko ir Vinco Kudirkos bendražygio, Steigiamojo ir visų trijų kitų demokratiškai rinktų 1920–1926 m. Sei- mų deputato, 1920–1922 m. premjero ir, pagaliau, 1926 m. Respubli- kos Prezidento, Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžio- jo universitetas) garbės daktaro Kazio Griniaus asmenybė sudėtingo politinio charakterio ir savotiškos politinės faktūros. Išskirtinai įstabi, ryški, daugiaplanė ir daugiašakė. Gyvenime ir politikoje, sau ir ben- dražygiams nepaliaujamai kėlusi aukščiausius humanistinius idealus ir siekusi itin aukštų etinių standartų visur ir bet kokiomis aplinkybėmis.
    [Show full text]
  • Ministras Pirmininkas Kazys Grinius Valstiečių Liaudininkų Vidaus Nesutarimų Kontekste (1920 M
    ISTORIJA MINISTRAS PIRMININKAS KAZYS GRINIUS VALSTIEČIŲ LIAUDININKŲ VIDAUS NESUTARIMŲ KONTEKSTE (1920 M. GEGUŽĖ – 1921 M. SPALIS) Dr. Danutė Stakeliūnaitė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakul- teto Politologijos katedra Department of Political Sciences, Faculty of Political Sciences and Diplomacy, Vytautas Magnus University Gedimino g. 44, LT-44244 Kaunas El. paštas [email protected] Santrauka 1920 m. birželio 19 d. – 1922 m. vasario 2 d. dirbo pirmoji parla- mentinė ir VI atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos koalicinė krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų Vyriausybė, vadovau- jama liaudininko Kazio Griniaus. Ši Vyriausybė permanentiškai buvo prie iširimo ribos. Tą lėmė koalicijos partijų kiekybinis santykis Seime, jų pasaulėžiūros skirtumai, liaudininkų vidaus nesutarimai ir jų neap- sisprendimas dėl politinio statuso Seime. Vidiniai valstiečių liaudininkų prieštaravimai buvo ypač ryškūs nuo 1920 m. birželio iki 1921 m. spa- lio mėnesio. Tuo metu liaudininkų santykiai su jų deleguotu Ministru Pirmininku K. Griniumi dažniausiai buvo nekonstruktyvūs, vedantys į aklavietę ir liaudininkus, ir koaliciją. K. Griniaus politinė patirtis, at- sakomybė, jo nuosaiki, racionali ir konsoliduojanti pozicija neleido liaudininkams ne tik susiskaldyti, bet ir išlaikė juos koalicijoje, taip pat Mokslo Parlamento studijos 21 | 2016 darbai 31 istorija išsaugojo stabilią Lietuvos VI Vyriausybę valstybei sudėtingiausiu laiko- tarpiu. Reikšminiai žodžiai: Kazys Grinius; valstiečiai liaudininkai; K. Gri- niaus vadovaujama koalicinė Vyriausybė; Steigiamasis Seimas; Mykolas Sleževičius. Įvadas Kazio Girniaus asmenybė įvairiapusė. Gydytojas, visuomenės vei- kėjas, modernios lietuvių kultūros ir politikos kūrėjas, spaudos dar- buotojas, politikas. Kiekvienas K. Griniaus veiklos baras – gydytojo praktika, spaudos leidimas, politinių organizacijų ar partijų kūrimas, lietuviškos kultūros žadinimas, modernios valstybės kūrimas ir taip to- liau – nusipelno būti įprasmintas išsamiais tyrimais.
    [Show full text]
  • Algimantas LIEKIS
    Algimantas LIEKIS SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) VIII SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) Prezidentui Rolandui PAKSUI ir visiems tiems, kurie nepraranda Vilties, siekë ir siekia Tiesos, Teisingumo, Doros, yra iðtikimi Tikëjimo, Meilës idealams ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9 TÆSTINIS, SERIJINIS MOKSLO LEIDINYS LIETUVIØ TAUTOS RAIDOS IR DABARTIES PROBLEMOMS GVILDENTI Leidþiamas nuo 1997 m. Ásteigëjas ir vyriausiasis redaktorius Algimantas LIEKIS Kn. 8 ✧ Li-127 Algimantas LIEKIS. SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA 2003 m. rudená 2004 m. pavasará Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo organizuota apkalta. Ar jos metu buvo ásiklausyta á Prezidento argumentus, laikytasi Teisës, Teisingumo, Doros principø, ir mëginama atsakyti knygoje remiantis archyviniais ir literatûriniais ðaltiniais. UDK 323.221.28(474.5) ✧ Redagavo ir korektûrà tikrino Vincenta VELÞYTË Grafiná dizainà atliko Lina KLASINSKAITË Nuotraukos ið Prezidentûros, LR Seimo ir autoriaus archyvø ✧ Leidþia VÁ Mokslotyros institutas, Gedimino pr. 3, LMA, 21 k. 01103 Vilnius Tel. 261 36 52, [email protected] Pasiraðyta spausdinti 2004 11 14 Spausdino AB Spauda, Laisvës pr. 60, 2019 Vilnius Uþsakymo Nr. Kaina sutartinë UDK 323.221.28(474.5) © Algimantas Liekis, 2005 Li-127 © Lietuviø tauta“, 2005 Algimantas LIEKIS SÀMOKSLO KRONIKA (20032004 m.) DOKUMENTINË APYBRAIÞA 2005 8 knyga Šeši yra dalykai, kuriø Vieðpats nekenèia, septyni, kurie jam yra pasibaisëtini: išpuikusios akys, melagingas lieþuvis, rankos, liejanèios nekaltà kraujà, širdis, rezganti nedoras pinkles, kojos, skubanèios pikta daryti, melagingas liudytojas, liudijantis neteisingai, ir þmogus, sëjantis vaidus ðeimoje. Ðventasis raðtas. V., 1997. P. 977 ISSN 1392-8465 ISBN 9986-795-38-9 PRATARMË Visai neseniai, vos prieð porà metø, visi buvome vieno skandalingiausio ávy- kio liudininkai. Daug þmoniø tai vadino Prezidento apkaltos spektakliu, kuria- me, rodos, nebuvo antraeiliø vaidmenø, nebuvo lyg ir neiðmananèiø, neþinanèiø ar negalinèiø vilkëti teisëjø togø.
    [Show full text]
  • Peasant Populists in the Political Life of Lithuania 1926–1940
    VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY INSTITUTE OF LITHUANIAN HISTORY Mindaugas TAMOŠAITIS PEASANT POPULISTS IN THE POLITICAL LIFE OF LITHUANIA 1926–1940 SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION HUMANITIES, HISTORY (05 H) KAUNAS, 2011 The dissertation will be defended extramurally. The right to confer doctoral degree was granted to Vytautas Magnus University together with the Institute of Lithuanian History by Resolution No. 926 of the Government of the Republic of Lithuania of 15 July 2003. The dissertation will be defended at the Council of the Humanities Area History Field of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History. Scientific consultant: Assoc. Prof. Dr. Pranas Janauskas (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Chairman: Prof. Dr. Šarūnas Liekis (Vytautas Magnus University, Humanities, History – 05 H) Members: Prof. Dr. Zenonas Butkus (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Saulius Kaubrys (Vilnius University, Humanities, History – 05 H) Prof. PhD Alfred Erich Senn (University of Wisconsin, Humanities, History – 05 H) Assoc. Prof. Dr. Vygantas Vareikis (Klaipėda University, Humanities, History – 05 H) The official defence of the dissertation will be held on 6 May 2011, at 2 p.m. at a public meeting of the Council of the Humanities Area History Field at Vytautas Magnus University, Adolfas Šapoka Auditorium (No. 508), K. Donelaičio str. 52. Address: K. Donelaičio str. 52, LT – 44244, Kaunas, Lithuania Tel: (8-37) 32 78 36 The summary of the dissertation was distributed on 31 March 2011 The dissertation is available at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, the libraries of Vytautas Magnus University and the Institute of Lithuanian History 2 VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS Mindaugas TAMOŠAITIS VALSTIEČIAI LIAUDININKAI LIETUVOS POLITINIAME GYVENIME 1926 -1940 M.
    [Show full text]
  • Vilniaus Pedagoginis Universitetas Istorijos Fakultetas Lietuvos Istorijos Katedra Ii Lietuvos Seimas 1923
    VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS ISTORIJOS FAKULTETAS LIETUVOS ISTORIJOS KATEDRA Raimundas Trinkūnas Lietuvos lokalinės istorijos specialybės II kurso magistrantas II LIETUVOS SEIMAS 1923 -1926 M. Magistro darbas Magistrantas ___________________ (parašas) Raimundas Trinkūnas Leidžiama ginti: Darbo vadovas __________________ (parašas) IF Dekanas __________________ Prof. habl. dr. Liudas Truska (parašas) Doc. dr. Eugenijus Jovaiša darbo įteikimo data: ______________ Registracijos numeris: _____________ Vilnius, 2007 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro darbas „II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m.“: 1. Autoriaus atliktas savarankiškai, jame nėra pateikta kitų autorių medžiagos kaip savos, nenurodant tikrojo šaltinio. 2. Nebuvo to paties autoriaus pristatytas ir gintas kitoje mokymo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje. 3. Nepateikia nuorodų į kitus darbus, jeigu jų medžiaga nėra naudota darbe. 4. Pateikia visą naudotos literatūros sąrašą. Raimundas_Trinkūnas___ _______________ (studento vardas, pavardė) (parašas) 2 TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................. 4 I. POLITINĖ SITUACIJA II SEIMO RINKIMŲ IŠVAKARĖSE ............ 10 II. II. SEIMO RINKIMAI: 1. Rinkimai ............................................................................................ 13 2. Rinkimų rezultatai – balsų pasiskirstymas ...................................... 19 3. Kiekybinė ir kokybinė naujojo Seimo sudėtis .................................
    [Show full text]
  • Evolution of Parliamentary Institutions in the Baltic States Emergence and Development of Parliaments in Estonia, Latvia and Lithuania
    MANAS Sosyal Araştırmalar Dergisi 2017 Cilt: 6 Sayı: 4 MANAS Journal of Social Studies 2017 Vol.: 6 No: 4 EVOLUTION OF PARLIAMENTARY INSTITUTIONS IN THE BALTIC STATES EMERGENCE AND DEVELOPMENT OF PARLIAMENTS IN ESTONIA, LATVIA AND LITHUANIA Dr. Saltanat KYDYRALIEVA Istanbul University, Institute of Social Sciences PhD Alumna [email protected] Abstract This article is a work of comparative parliamentary study which focuses on legislatures of the Baltic States. It looks at parliamentary institutions of Estonia, Riigikogu; Latvia, Saeima and Lithuania, Seimas using historical approach of analysis and comparative method. The paper analyses historical evolution and development of parliaments of Baltic nations dividing it to two parts. The first part of this paper considers the period from 1917 to 1940 and gives precise information about emergence and activities of Riigikogu, Saeima and Seimas. The last part of the paper will look at the parliamentary experience of respective countries after 1990. In addition to comparative analysis of parliaments and parliamentary experience in the Baltic States, the paper gives an analysis of historical processes and political developments of these countries. This paper is an original comparative case study and it aims to expose workings of legislative and parliamentary mechanisms in the Baltic States. Other aim of this paper is to show regional cooperation and collaboration through parliamentary institutions. Keywords: Baltic States, Parliament, Riigikogu, Saeima, Seimas Introduction The Baltic States are a group of countries on the eastern shores of the Baltic Sea, in Northern Europe. It consists of Estonia, Latvia and Lithuania, which have become independent republics with the disintegration of the Soviet Union in 1991.
    [Show full text]
  • Demokratinės Valstybės Užuomazgos 1922 Metų Lietuvos Valstybės Konstitucijoje Ir Prezidentas Kazys Grinius
    Pranešimas buvo perskaitytas 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusiame forume-minėjime „Politinės sistemos ir demokratinių vertybių formavimas Lietuvoje (1920–1926 metais)“, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento Kazio Griniaus 150-osioms metinėms paminėti. DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS UŽUOMAZGOS 1922 METŲ LIETUVOS VALSTYBĖS KONSTITUCIJOJE IR PREZIDENTAS KAZYS GRINIUS 2016 metais sukako 94 metai nuo mūsų valstybės pirmosios nuolatinės Konstitucijos priėmimo. Po ilgų ir aistringų diskusijų Steigiamojo Seimo 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija (toliau – 1922 metų Konstitucija) konstituciškai įtvirtino Lietuvą kaip nepriklausomą demokratinę respubliką, ir taip buvo įgyvendintas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte išreikštas Tautos siekis gyventi nepriklausomoje ir demokratiniais pagrindais funkcionuojančioje valstybėje. Ši Konstitucija skelbė teisės viršenybės principą, demokratinę santvarką, politinį pliuralizmą kaip jos pagrindą, garantavo pamatines žmogaus teises ir laisves. Ji buvo pirmoji nuolatinė demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstitucija (kita tokia Konstitucija priimta praėjus 70 metų – 1992-aisiais). Prisiminti 1922 metų Konstituciją minint Prezidento Kazio Griniaus 150-ąsias gimimo metines prasminga visų pirma dėl to, kad jis pats daug prisidėjo prie jos rengimo, yra vienas iš jos simbolių; per 1926 metų perversmą pašalinus K. Grinių iš prezidento pareigų, de facto baigėsi ir 1922 metų Konstitucijos galiojimas. K. Grinius buvo aktyvus tiek laikinosios, tiek nuolatinės
    [Show full text]
  • The Development of Lithuanian Statehood in Years 19181940
    POLISH POLITICAL SCIENCE VOL XXXVI 2007 PL ISSN 0208-7375 THE DEVELOPMENT OF LITHUANIAN STATEHOOD IN YEARS 19181940 by Kinga Dudzińska & Renata Runiewicz-Jasińska e Lithuanian historiography is not a novelty in Polish academic literature. e attempts undertaken many times by historians to examine the Lithuanian past are fully justied by the common history of the Polish and Lithuanian lands. 1 It is worth stressing that there are still many controversial questions in this area, which have not been answered in both Lithuanian and Polish academic circles. 2 Taking into account the basic facts from Lithuanian history in the 20 th century, when Lithuanians 1 Here are the most important Polish studies concerned with Lithuania: Jerzy Ochmański: Historia Litwy , Wrocław 1982; Dawna Litwa , Olsztyn 1986; Studia z dziejów Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku, (ed.), Poznań 1971; Grzegorz Błaszczyk: Litwa na przełomie średniowiecza i nowożytności 1492–1569 , Warszawa 2002; Elity polityczne Litwy w latach 1988–1992 , Warszawa 1993; Polacy na Litwie: zarys problematyki historycznej i współczesnej , Warszawa 1991; Chrzest Litwy , Poznań 2006; Henryk Wisner: Unia , Warsza- wa 1988; Litwa , Wrocław 1999; Lietuvos Didžiosios Kunigaikstystes valstybingumo pavojai , Vilnius 1991; Piotr Łossowski: Litwa a sprawy polskie , Warszawa 1982; Litwa , Warszawa 2001; Stosunki polsko-litewskie 1921–1939 , Warszawa 1997; M. Kosman: Reforma na Litwie. Przebieg – programy – realizacja , [in:] Chrzest Litwy , Lublin 1990; Uniwersytet Wileński 1579–1979 , Wrocław-Kraków-Gdańsk-Łódź 1981; Zmierzch Perkuna czyli ostatni poganie nad Bałtykiem , Warszawa 1981. 2 Č. Bauža , P. Setkauskis, Lietuvos valstybingumas XX amžiuje. Atkūrimas ir tęstinumas , Vilnius 2002, p. 8. See also: E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Pod władzą carów.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Presidentresident Ooff Thethe Rrepublicepublic Ooff Llithuaniaithuania Presidential Institution
    IINSTITUTIONNSTITUTION OOFF THETHE PPRESIDENTRESIDENT OOFF THETHE RREPUBLICEPUBLIC OOFF LLITHUANIAITHUANIA PRESIDENTIAL INSTITUTION Presidential Institution 4 Presidential Functions 6 Presidential Activities 8 History 10 CONTENTS PRESIDENT Biography 12 Leisure and Interests 13 PRESIDENTIAL PALACE Presidential Palace: Facts 14 Presidential Palace: History 16 Inside the Palace: Executive Office of the President 18 Ceremonial Staircase. The Negotiations Hall 20 The Blue Hall 21 The White Hall 22 The Meeting Hall. The Consultations Hall 24 The Column Hall. The Green Hall 25 The Hall of Maps. The Hall of Ambassadors 26 The Waiting Room 27 “We say: human life is an absolute value. We have to surround it with truth and justice and to protect it by laws and state institutions. By the presiden- tial powers conferred upon me, I strive for an honest and truthful, thoughtful and helpful, responsible and moral civil service system to be established at all levels in Lithuania, operating on the principle of serving, not governing, the people, i.e. providing them with help, assistance and the possibility of making a choice. We do not need hollow slogans; what we need is dynamic and pro-active patriotism and citizens deeply feeling for and cherishing their Homeland, those who are ready to give and sacrifice. [...] Living in Homeland means working and creating steadily and continu- ously, it means maturing and giving growth to others. I invite us all to join our efforts in this work and I call on you to help me so that I can help you. You can do anything – I mean everything or almost everything My heart, my experience, my abilities are with you and for you.
    [Show full text]