Merkys Antanas
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
268 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Merkys Antanas III vyriausybės Krašto apsaugos ministerijos valdytojas (1919 03 12–1919 04 12) IV, V vyriausybių krašto apsaugos ministras (1919 04 12–1919 08 20, 1920 04 13–1920 06 19) XIV vyriausybės krašto apsaugos ministras (1926 12 18–1927 08 10) XXI vyriausybės Ministras Pirmininkas (1939 11 21–1940 06 17) Gimė 1887 01 20 Bajorų k., Skapiškio vlsč., Ukmergės apskr. mažažemių vals- tiečių Karolio ir Onos (buv. Plukaitės) Merkių šeimoje. Lietuvis, katalikas. Vedęs, žmona – iš Kauno miestiečių kilusi Marija (buv. Rabašauskaitė, g. 1897), sūnus Gediminas (g. 1922). Mirė 1955 03 05 Milenkų invalidų namuose (Vladimiro sr., SSRS, dab. Rusija). Ten ir palaidotas, kapo nepavyko rasti. Parvež- ta tik urna su žeme iš kapavietės. Kauno Petrašiūnų kapinėse pastatytas paminklas A. Merkiui atminti. Eksternu baigęs rusišką Rygos Aleksandro III g-ją, 1908 m. įsto- jo savanoriu į Rusijos kariuomenę. Iš pradžių tarnavo 177 pės- tininkų Izborskio pulke (po metų įgijo jaunesn. puskarininkio laips- nį). 1909 m. išlaikęs egzaminus ir gavęs atsargos praporščiko laipsnį, norėdamas įgyti aukštąjį išsilavinimą, išėjo į atsargą. Pradėjo studijuoti Dorpato (dab. Tartu, Estija) u-to Teisės f-te. Dėl prasidėjusio I p. k. studijas teko nutraukti ir tęsti po kelerių metų. 1918 m. rudenį Kijevo Šv. Vladimiro u-te eksternu baigė teisės mokslus ir įgijo teisininko diplomą. 1914 07 buvo pašauktas iš atsargos mobilizacijos būdu ir stojo tarnauti geležinkelių komendantūrose. 1915 m. buvo geležinkelių komendantu Kauno, Kaišiadorių, ir Kėdainių nuovadose, o 1916 m. – Kreiburgo nuova- doje. 1917 m. pr. perkeltas į Rumunų fronto štabą Kariuomenės gabenimo skyriaus viršininko pagalbininku. Po 1917 m. spalio perversmo Rusijoje į valdžią atėjus bolševikams, A. Merkys (tuo metu buvo užsitarnavęs štabo kapi- tono laipsnį) kurį laiką pasiliko Vokietijos kariuomenės užimtoje Ukrainoje, kur telkė išsisklaidžiusius lietuvių karius. A. Merkio tarnyba Rusijos kariuo- menėje pažymėta ne vienu apdovanojimu. 1916 m. jis buvo apdovanotas Šv. Stanislovo 3-iojo laipsnio ordinu. 1917 11 pradžioje Rumunijos fronto 6-osios armijos lietuvių suvažiavime buvo išrinktas tos armijos lietuvių ko- misaro pavaduotoju. Sugrįžęs į Lietuvą, 1919 m. pradžioje savanoriu įstojo į besikuriančią ša- lies kariuomenę, buvo paskirtas Krašto apsaugos ministerijos štabo Juridi- 269 Merkys Antanas nio skyriaus viršininku. 1919 03 13 P. Dovydaičio vyriausybėje paskirtas Krašto apsaugos ministerijos valdytoju. Šiai vyriausybei po mėnesio atsistatydinus, A. Merkys M. Sleževičiaus vyriausybėje paskirtas krašto apsaugos ministru. 1919 m. rudenį ėjo krašto apsaugos ministro ir Vyriausiojo kariuomenės va- do gen. ltn. Prano Liatuko padėjėjo (pavaduotojo) pareigas, o šiam atsistaty- dinus, nuo 1920 04 12 vėl užėmė krašto apsaugos ministro pareigas. Priklau- symas Tautos pažangos partijai (TPP), į kurią įstojo 1919 m., artimi ryšiai su A. Smetona (TPP lyderis buvo pirmasis šalies Prezidentas A. Smetona), įgytas aukš- tasis teisinis išsilavinimas, sugebėjimas tinkamai vadovauti leido A. Merkiui sparčiai kilti karjeros laiptais. Aktyvi A. Merkio veikla kuriantis kariuomenei. Juridinis skyrius paren- gė Pulko teismo įstatus, kuriais remiantis pulko teismai turėjo būti stei- giami prie kariuomenės dalių, turinčių ne mažiau nei 400 kareivių. Pulko teismą sudarė pirmininkas ir keturi nariai. A. Merkio vadovaujamas KAM Juridinis skyrius taip pat parengė Karo teismo įstatus. Jais remiantis, karo teismai buvo sudaromi kiek galima greičiau, kad būtų nubausti asmenys, kurių nusikaltimo motyvai aiškūs. Šitaip siekta užkirsti kelią neramumams kariuomenėje plisti. Aktyvi A. Merkio veikla vadovaujant Juridiniam skyriui atkreipė krašto vadovybės dėmesį ir, sudarinėjant P. Dovydaičio vyriausybę, jis buvo paskirtas KAM valdytoju. A. Merkys energingai tęsė kariuomenės kūrimo bei sistemos vadovavimo darbus. Vadovaujant A. Merkiui, kariuo- menė toliau augo: buvo formuojami nauji pulkai, batalionai bei technikos dalys. Todėl vienas iš pirmųjų darbų buvo bandymas sutvarkyti pinigų cir- kuliavimą krašto apsaugos sistemoje. 1919 03 20 įsakymu A. Merkys liepė vesti griežtą įgytų pajamų bei išlaidų apskaitą, registruoti įstojančius ir iš- stojančius iš Lietuvos kariuomenės karius. Nuolat trūkstant lėšų, liepta kiek galima labiau taupyti kariuomenės lėšas. Pavyzdžiui, 1919 04 02 A. Merkys įsakė malkas naudoti tik kareivių maistui gaminti bei karo ligoninėms šildy- ti. A. Merkio iniciatyva buvo padėti pagrindai karinių laipsnių sistemos įve- dimui, tačiau kariuomenės gretose tai sukėlė sumaištį, sprendžiant kareivių tarpusavio santykius. S. Raštikis savo atsiminimuose pažymi: „Nors ir su dideliu administraci- niu stažu bei praktika, bet Merkys karininkų nebuvo mėgiamas, daugiausia dėl savo būdo: buvo išdidus, mėgdavo kitus pašiepti“. Jau nuo 1920 metų Merkys kažkodėl labai protegavo karininką Vincą Vitkauską (būsimosios ma- rionetinės Liaudies vyriausybės krašto apsaugos ministras), kurį 1921 m. perkėlė į vietinį br. štabą ir paskyrė ypatingųjų reikalų karininku, o vėliau – to štabo viršininku. Dar vėliau 1923 m., po Klaipėdos krašto karinės operacijos („sukili- mo“), kuomet A. Merkys buvo paskirtas Valstybės įgaliotiniu Klaipėdos kraš- te, V. Vitkauskas paskirtas Klaipėdos komendantu. A. Merkiui užimant krašto apsaugos ministro pareigas M. Sleževičiaus vyriausybėje, vienas iš svarbesnių atliktų darbų buvo KAM reorganizacija. 270 Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biogramos Siekiant pagerinti kariuomenės struktūrų darbą, o kartu ir jų koordinavimą, 1919 05 12 KAM buvo reorganizuota. Ją sudarė Ministerijos taryba, Ministro kanceliarija, Juridinis skyrius, Tiekimo skyrius, Sanitarijos skyrius, Generali- nis štabas. Eidamas krašto apsaugos ministro pareigas, A. Merkys neišven- gė ir incidentų. 1919 07 06 organizuojant karininkų išleistuves, Karo m-klos vadovybė iškilmių metu per neapsižiūrėjimą perskaitė jos pačios parengtą vyriausybinio akto projektą dėl karininkų laipsnių suteikimo, kurio dar ne- buvo pasirašęs nei Respublikos Prezidentas A. Smetona, nei Ministras Pir- mininkas M. Sleževičius. Šis incidentas buvo apsvarstytas Ministrų kabineto posėdžiuose 1919 07 11 ir 15, M. Sleževičius ir A. Merkys pareiškė atsistatydin- sią. Vis dėlto po karštų diskusijų buvo nuspręsta, jog nesusipratimas, įvykęs pirmosios karininkų laidos išleistuvių metu, nėra toks svarbus, kad atsistaty- dintų tokio aukšto rango pareigūnai. 06 19 K. Griniaus naujai suformuotoje vyriausybėje A. Merkį pakeitė Konstantinas Žukas, perimdamas krašto ap- saugos ministro pareigas Pasitraukęs iš krašto apsaugos ministro posto, A. Merkys ilgiau nei mė- nesį dirbo pirmos rūšies ypatingųjų reikalų karininku prie krašto apsaugos ministro. 1920 08 01 paskirtas Vietinės kariuomenės br. vadu. 1921 m. kaip Lietuvos valdžios atstovas dalyvavo komisijos, nustatančios tarp Lietuvos ir Latvijos valstybių sieną, darbe. 1922 m. spalio mėn. gavo pulkininko lei- tenanto laipsnį, bet jau kitą mėnesį savo noru pasitraukė į atsargą. Ėmėsi teisininko praktikos – pradėjo dirbti gerai apmokamą advokato darbą. Tuo pačiu dirbo ir įvairiose valstybės įstaigose: Finansų ministerijos juriskon- sultu, 1923 m. Aukštojo valstybės įgaliotinio Klaipėdos krašte A. Smetonos sekretoriumi., 1925 m. tapo Kauno miesto savivaldybės tarybos pirmininku. Nuo nepriklausomybės pradžios A. Merkys, veikdamas TPP veikloje, to- liau liko partijos nariu, šią partiją reorganizavus į LTS. 1924 08 17–19 Šiauliuo- se įvykusiame pirmame LTS suvažiavime buvo išrinktas LTS Centro valdybos vicepirmininku. Šiai partijai priklausė per likusį nepriklausomybės laikotarpį, tuo metu buvo tautininkų lyderio A. Smetonos artimos aplinkos veikėjas, kuriuo A. Smetona labai pasitikėjo. Nieko nuostabaus, kad po 1926 12 17 valstybės perversmo, kuriame svarbus vaidmuo teko karininkams (aktyviai veikė ir drauge su bendraminčiais įsteigtoje Slaptoje karininkų s-je) A. Merkys per- versmo iniciatorių buvo numatytas naujuoju šalies Ministru Pirmininku. Tik Prezidentui K. Griniui atsisakius A. Merkį skirti naujosios vyriausybės vadovu, į šias pareigas buvo pasirinktas kitas tautininkų šulas Augustinas Voldema- ras. Minėtoje vyriausybėje A. Merkys gavo krašto apsaugos ministro postą. Po perversmo karininkai atsidūrė ypatingoje padėtyje, taigi kartu išau- go ir krašto apsaugos ministro A. Merkio galios. Jau 1926 12 28 teisingumo ministrui S. Šilingui A. Merkys užsiminė, kad politiniams nusikaltėliams ir įtariamiems asmenims reikia įsteigti koncentracijos stovyklą, kad nebūtų apsunkintas kalėjimų darbas. 1927 m. pr. pirmoji koncentracijos stovykla 271 Merkys Antanas pradėjo veikti Varniuose. 1927 04 22 paskelbta KAM instrukcija, kurioje siū- loma įvairių neramumų kurstytojus ir „triukšmadorius“ be teismo į kalėjimą uždaryti trims mėnesiams. 1927 04 26 A. Merkys karo komendantams įsakė sugriežtinti laikraščių cenzūrą, ypač atkreipiant dėmesį į politinio turinio straipsnius. A. Merkys labai rūpinosi kariuomenės švietimu. Kiekviename pulke turėjo būti paskirtas švietimo darbo vadovas, 1927 04 06 A. Merkys patvirtino Karo mokslų d-jos įstatymą. 1927 m. birželį išėjo atostogų ir, kaip rašoma tarnybos lape, „būdamas atostogose įteikė atsistatydinimo prašymą, kurį Respublikos Prezidentas patenkino“. Pasitraukusiam iš darbo ministerijoje, kaip artimam ir ištikimam Prezi- dento A. Smetonos vedamos politikos šalininkui, A. Merkiui būdavo patiki- mos aukštos valstybės pareigos autoritariniu laikotarpiu. 1927–1932 m. už- ėmė Klaipėdos gubernatoriaus postą, 1933–1939 m. – tuometinės