DOCSLIB.ORG

Transformacija Lietuvoje: Politinio Elito Kaita

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Transformacija Lietuvoje: Politinio Elito Kaita VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS POLITIKOS MOKSL Ų IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS POLITOLOGIJOS KATEDRA Ar ūnas, Brazdeikis Posovietin ÷ transformacija Lietuvoje: politinio elito kaita Magistro baigiamasis darbas Šiuolaikin÷s Europos politikos programa, valstybinis kodas 62402S105 Politikos moksl ų studij ų kryptis Vadovas doc. dr. Andrzej, Pukszto __________ ________ (Moksl. laipnis, vardas, pavard ÷) (parašas) (data ) Apginta prof. dr. Leonidas Donskis __________ ________ (PMDI direktorius) (parašas) (data ) Kaunas, 2009 Turinys Santrauka.........................................................................................................................................3 Santrauka (angl ų kalba)...................................................................................................................5 Santrump ų s ąrašas........................................................................................................................... 7 Lenteli ų s ąrašas............................................................................................................................... 8 Įvadas.............................................................................................................................................. 9 1. Posovietin ÷ (pokomunistin ÷) transformacija.............................................................................. 14 1.1. Posovietin ÷ (pokomunistin ÷) transformacija Vidurio ir Ryt ų Europoje............................ 14 1.1.1. Pokomunistin ÷s transformacijos etapai..................................................................16 1.1.2. Pokomunistin ÷s transformacijos kriterijai pagal Z. Nork ų.................................... 18 1.1.2.1. Iš ÷jimo orientacija................................................................................... 19 1.1.2.2. Revoliucija ir reforma............................................................................ 21 1.1.2.3. Kelias ir baigtis....................................................................................... 24 1.2. Posovietin ÷ (pokomunistin ÷) transformacija Lietuvoje..................................................... 26 2. Politinio elito s ąvoka...................................................................................................................29 3. Sovietinio elito ypatumai. Nomenklat ūra................................................................................... 34 4. Lietuvos politinis elitas............................................................................................................... 38 4.1. Elito atranka....................................................................................................................... 39 4.2. Lietuvos politinio elito išsilavinimas................................................................................. 40 4.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ÷......................................................................... 40 4.2.2. Lietuvos Respublikos Seimas................................................................................ 43 4.2.3. Aukš čiausioji Taryba. Lietuvos komunist ų partija................................................ 44 5. Politini ų partij ų raida Lietuvoje.................................................................................................. 47 6. Parlamento sud ÷ties analiz ÷........................................................................................................ 55 6.1. Lietuvos TSR Aukš čiausioji Taryba.................................................................................. 55 6.2. Aukš čiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas...................................................................... 57 6.3. 1992 – 1996 m. LR Seimas................................................................................................ 58 6.4. 1996 – 2000 m. LR Seimas................................................................................................ 61 6.5. 2000 – 2004 m. LR Seimas................................................................................................ 62 6.6. 2004 – 2008 m. LR Seimas................................................................................................ 64 6.7. 2008 – 2012 m. LR Seimas................................................................................................ 65 1 Išvados............................................................................................................................................ 68 Literat ūros ir šaltini ų s ąrašas.......................................................................................................... 71 Priedai............................................................................................................................................. 76 2 Posovietin ÷ transformacija Lietuvoje: politinio elito kaita Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartin ÷s Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atk ūrus šalies nepriklausomyb ę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kait ą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – koki ą dal į dabartinio politinio elito sudaro buv ę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus už ÷mę asmenys. Antra, kaip kei čiasi „naujasis“ politinis elitas – koki ą dal į parlamento ir Vyriausyb ÷s nari ų sudaro pirm ą kart ą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek j ų Seimo ar Vyriausyb ÷s darbe dalyvauja nebe pirm ą kart ą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistin ÷s transformacijos procesus Vidurio ir Ryt ų Europoje, kaip prie to prisid ÷jo tuometin ÷s M. Gorba čiovo ekonomin ÷s ir politin ÷s reformos, kok į vaidmen į šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kait ą įtakoja politin ÷s partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybi ų sud ÷ties analiz ÷. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parod ÷, jog pagrindin ÷ ir svarbiausia Vidurio ir Ryt ų Europos valstybi ų išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorba čiovo prad ÷tos ekonomin ÷s ir politin ÷s reformos, kurios paskatino Soviet ų S ąjungos dezintegracij ą. M. Gorba čiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988 m. atvirai pasireikšti, o v ÷liau ir veikti Lietuvos Persitvarkymo S ąjūdžiui - jud ÷jimui d ÷l nepriklausomyb ÷s, kuris ir tapo pagrindine varom ąja j ÷ga griaunan čia komunizm ą. S ąjūdis suvaidino lemiam ą vaidmen į ne tik išsilaisvinimo kovoje, ta čiau ir atkuriant Lietuvos Nepriklausomyb ę. Tyrimas d ÷l Seimo nari ų ir ministr ų išsilavinimo parod ÷, jog daugiau nei 95 proc. vis ų esam ų ir buvusi ų parlamentar ų turi aukšt ąjį išsilavinim ą. Daugiausiai Lietuvos Respublikos Seimuose turin čių inžinerin į ir ekonomin į išsilavinim ą – bendrai apie 40 proc. Lietuvoje visi buv ę ir esami ministrai yra įgij ę aukšt ąjį išsilavinim ą. Populiariausios specialyb ÷s, kurias turi įgij ę daugiau nei du tre čdaliai vis ų esam ų ir buvusi ų Lietuvos ministr ų yra ekonomika, inžinerija, teis ÷ ir medicina. Seimo nari ų ir ministr ų kabinet ų kaitos analiz ÷ parod ÷, jog Lietuvoje nuo pat pirm ųjų parlamento rinkim ų 1990 m. į Aukš čiausi ąją Taryb ą – Atkuriam ąjį Seim ą politinio elito kaita vyko pakankamai spar čiai, nors kiekvieni nauji rinkimai į LR Seim ą vidutiniškai atveda 41 proc. 3 daugiau nei vien ą kadencij ą dirbusi ų Seimo nari ų, ta čiau taip pat pasteb ÷ta pirm ą kart ą į LR Seim ą išrinkt ų parlamentar ų maž ÷jimo tendencija. Vidutiniškai kiekvienoje Vyriausyb÷je pus ÷ ministr ų buv ę ankstesni ų Vyriausybi ų nariai (50 proc. kaita). 4 Summary The Post-Communist Transformation in Lithuania: Alternation of political elite This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of the main reasons that caused the collapse of USSR was M. Gorbachev’s reforms which let the Former Soviet countries start democratization. Sąjūdis was that power that started the democratization processes in Lithuania
Load more

Recommended publications
  • Landsbergis, Vytautas
    LIETUVOS NACIONALINĖ MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKA VADOVYBĖS INFORMACIJOS SKYRIUS Tel. 239 8558 0BVYTAUTO LANDSBERGIO KNYGŲ BIBLIOGRAFIJA 1963 – 2012 m. Landsbergis, Vytautas. Kaip muzika atspindi gamtą / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1963. - 24 p. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR polit. ir moksl. žinių skleidimo draugija ir Lietuvos TSR kompozitorių s-ga. - Rankraščio teisėmis. Landsbergis, Vytautas. Muzika ir literatūra : (medžiaga lektoriui) / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : [s.n.], 1964. - 2 t. - Antr. p. viršuje: Lietuvos TSR "Žinijos draugija. Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga. Meno mokslo-metodinė taryba. Landsbergis, Vytautas. M.K. Čiurlionis ir jo muzikos kūriniai = М.К. Чюрленис и его музыкальные произведения = M.K. Čiurlionis and his musical work : [M.K. Čiurlionio 90-jų gimimo metinėms skirtas leidinys] / [V. Landsbergis ; apipavidalino dail. Arūnas Tarabilda]. - Vilnius : [s.n.], 1965. - 23, [1] p., įsk. virš. : iliustr., nat. - Aut. nurodytas str. gale. - Virš. antr.: M.K. Čiurlionis. Landsbergis, Vytautas. Pavasario sonata / Vytautas Landsbergis. - Vilnius : Vaga, 1965 (Kaunas : Valst. K. Poželos sp.). - 351, [1] p., [10] iliustr. lap. : nat., iliustr. - Vertimai: Соната весны. Ленинград : Музыка, 1971. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Zodiako ženklai : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1967. - 1 apl. (19 p., 12 iliustr. lap.). - Santr. rus., angl., pranc., vok. Kn. taip pat: Įž. str. / V. Landsbergis. Landsbergis, Vytautas. Соната весны : творчество М.К. Чюрлeниса / В. Ландсбергис. - Ленинград : Музыка, 1971 (Вильнюс : Вайздас). - 327 p., [19] iliustr., portr., nat. lap. : faks., iliustr., nat. - Versta iš: Pavasario sonata. Vilnius : Vaga, 1965. Čiurlionis, Mikalojus Konstantinas. Pasaulio sutvėrimas [Grafika] : [reprodukcijos] / M.K. Čiurlionis. - Vilnius : Vaga, 1972 (Kaunas : K. Poželos sp.). - 1 apl. (13 atvirukų) : spalv. - Gretut. tekstas liet., angl., rus. Leid. taip pat: Pasaulio sutvėrimas / V.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programa
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMA LIETUVOS IR UŽSIENIO LIETUVI Ų PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS MOKYMO PROGRAMA X-XII KLAS ĖSE VIDMANTAS VITKAUSKAS 1 PRATARM Ė Savo tautos ir valstyb ės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti ši ų dien ų Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio, kult ūrinio gyvenimo vyksm ą ir kait ą. Istorijos žinojimas padeda suvokti ir savo ryš į su praeitimi, jos pasiekimais, laim ėjimais ir praradimais. Mūsų istorija – tai negailestingos kovos d ėl laisv ės ir nepriklausomyb ės kronika. Ji matuojama ne metais, o istorinio vyksmo intensyvumu ir reikšmingumu. Vienas dramatiškiausi ų m ūsų naujausi ųjų laik ų istorijos laikotarpi ų – 1940–1990 (1991) metai. Tai valstyb ės žlugimo, okupacij ų brutalumo, tautos genocido, tr ėmim ų ir persekiojim ų metai. Ta čiau tai ir tautos pasipriešinimo, laisv ės kov ų ir nepaklusnumo metai. Kartu tai ir nuolatinio tik ėjimo nepriklausomyb ės atk ūrimu, tautiniu išsivadavimu laikotarpis. Laikotarpis, nulėmęs paskutin į m ūsų istorijos tarpsn į – tautinio atgimimo s ąjūdį, nepriklausomyb ės atk ūrim ą ir įtvirtinim ą. Ilgametis ir įvairiaformis tautos pasipriešinimas užima deram ą viet ą m ūsų istorijoje ir žmoni ų atmintyje. Šiam laikotarpiui geriau pažinti skiriamas šis pasipriešinimo istorijos kursas. Tai antrasis pataisytas ir papildytas pasipriešinimo istorijos programos variantas. Pirmasis pasirod ė 1999 m. Per pastar ąjį dešimtmet į buvo parašyta daug nauj ų ir reikšming ų darb ų Lietuvos laisv ės kov ų, pogrindin ės lietuvi ų disident ų veiklos, atgimimo laikotarpio, išeivijos lietuvi ų paramos Lietuvai ir kitais artimais šiai tematikai klausimais. Šio istorijos tarpsnio bibliografija pasipild ė ne tik naujomis monografijomis ar solidžiais autori ų kolektyv ų darbais, bet ir įvairiais dokument ų rinkiniais, proginiais leidiniais ir pan.
    [Show full text]
  • Digesta) Teisingumas Yra Nuolatinis Ir Amžinas Noras Kiekvienam Užtikrinti Jo Teises UDK
    Justitia est constans et perpetua voluntas cuique suum tribuendi (Digesta) Teisingumas yra nuolatinis ir amžinas noras kiekvienam užtikrinti jo teises UDK Sudarė: Vytautas BUDNIKAS „Pozicijos“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos(LŽTA) pirmininkas Konsultavo: Viktoras PETKUS Lietuvos Helsinkio grupės pirmininkas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) Garbės pirmininkas ir Arimantas DUMČIUS medicinos profesorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA) Garbės pirmininkas ISBN 978-9955-9972-2-1 Knygos dizainas ir maketas Rasos PREIDIENĖS Išleido Lietuvos žmogaus teisių asociacija LIETUVA IR žmoGAUS LietuvosTEisės žmogaus teisių asociacijų (LŽTA ir LŽTGA) veiklos apžvalga 1989–1999 metai I knyga 2008 Vilnius 4 LIETUVA IR žmoGAUS TEisės LŽTGA išplėstinio posėdžio protokolas Nr. 4 ........... 87 TURINYS: LŽTGA susitikimo su LR Generalinės prokuratūros darbuotojais protokolas Nr. 6 ......................................... 91 Pratarmė ......................................................................... 15 LŽTGA 1992 11 06 komiteto posėdžio nutarimas Nr. 1 ................................................................ 93 Vytautas Budnikas. BE IŠANKSTINĖS NUOSTATOS ................................................................... 17 LŽTGA 1992 11 06 komiteto posėdžio nutarimas Nr. 2 ................................................................ 93 Viktoras Petkus. TEISINGUMAS NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE ............................ 26 LŽTGA komiteto posėdžio protokolas Nr. 9 .............. 94 Arimantas
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2016 3 (17)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2016 3 (17) 1 2016 3 (17) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Jūsų rankose – trečiasis šių metų „Nepriklausomybės sąsiuvinių“ numeris. Jame toliau stengiamės liudininkų ir tyrėjų akimis pažvelgti į dažnai pamirštamus XX amžiaus mūsų valstybingumo istorijos puslapius. Skyriuje „Mūsų didieji“ Povilas Baršys kviečia susipažinti su dar vienu Vasario 16-osios signataru Saliamonu Banaičiu (1866–1933) – modernią tautinę Lietuvos valstybę sukūru- sios ir sąmoningą lietuvių tautą išugdžiusios kartos atstovu. Jo kelias – toks įprastas tų dienų kaimo inteligentijai ir kartu ypatingas. Gimęs ūkininkų šeimoje, mokęsis Marijampolės gimnazijoje, jis prisidėjo prie lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo, dalyvavo Didžiaja- me Vilniaus Seime, įsteigė pirmąją lietuvišką gimnaziją Kaune, pradžios mokyklas. Kartu iš kitų tos kartos žmonių S. Banaitis išsiskyrė savo pažiūromis, nes buvo monarchistas ir siekė atkurti valstybę LDK pavyzdžiu, nors galiausiai tapo Lietuvos Tarybos nariu ir vienu iš modernios Lietuvos valstybės tėvų. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje Nepriklausomybės akto signataras prof. Bronislovas Kuz- mickas apžvelgia nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos santykių su Baltarusija genezę – diskusijas dėl sienos, prieškariu Lenkijos okupuotos teritorijos „dalybas“ ir šių įvykių priešistorę, lietuvių gyvenimą Baltarusijos SSR. Konstitucijos rengėjas prof. Juozas Žilys tęsia svarstymus apie istorines, politines ir teisines 1992 m. birželio 14 d. referendumo dėl SSRS kariuomenės išvedimo prielaidas. Kaip prisimename, referendumo rezultatais buvo aiškiai išreikšta Lietuvos žmonių valia gyventi be svetimos kariuomenės. Dar vienas šio skyriaus tekstas – Liūdos Rugienienės „Bendras darbas Lietuvai“. Tai trečiasis straipsnis apie Lietuvos Respublikos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos darbą, šįkart – daugiausiai apie švietimo ir mokslo reikalus. Skelbiamas ir Komisijos rengtas dokumentas pavadinimu „Integrali tauta“ – tai nuostatos ir principai, kuriais ir rėmėsi Seimo ir pasaulio lietuvių bendradarbiavimas.
    [Show full text]
  • Kartu Su Lietuva Kartu Su Lietuva
    PRENUMERATA http://prenumerata.veidas.lt PERMAININGA LIETUVOS DAUGIAUSIAI PER 20 ŽINIASKLAIDOS ISTORIJA 14 p. METŲ NUVEIKĘ POLITIKAI 42 p. Jau prasidėjo 4,99 Lt www.veidas.lt 2012 spalio 22 Nr. 43 2013 m . 2020 metųmetų kartukartu susu LietuvaLietuva Nr. 43, 2012 m. spalio 22–28 d. TURINYS LIETUVA PRAEITIS: Lietuva „Veido“ viršeliuose . .6 IŠSKIRTINIS INTERVIU ASMENYBĖS: „Veido“ išrinktieji laureatai . 8 SENTENCIJOS . 12 „XXI a. mums reikia TEMA: kas nukėlė nuo altoriaus Lietuvos žiniasklaidą . 14 POLITIKA: prapylę pirmąjį rinkimų turą, dešinieji ne retorikos apie viliasi atsigriebti antrajame . 39 INTERVIU: „Apie tikrąją gerovę nebekalbama“, – bendrą istoriją, o apgailestauja 80-metį švenčiantis V.Landsbergis . 41 bendrų ekonominių ir LYDERIAI: kurie Lietuvos politikai iškiliausi, o verslininkai – įtakingiausi . 42 saugumo projektų“, – PRAEITIS: prieš dvidešimt metų padėti Lietuvos teigia Estijos prezi- valstybės pamatai . 52 dentas T.H.Ilvesas. PASAULIS 36 p. (BFL) NUOTR. ŽINIASKLAIDA: internetas nenužudys spaudos . .34 IŠSKIRTINIS INTERVIU: „XXI a. mums reikia ne retorikos apie bendrą istoriją, o bendrų ekonominių ir saugumo TEMA projektų“, – teigia Estijos prezidentas T.H.Ilvesas . .36 APDOVANOJIMAI: didžiausi Nobelio premijų nesusipratimai . .56 Kas nukėlė FINAISAI: po ketverių metų pertraukos vėl nuo altoriaus gresia pavojingai didelė infliacija . .58 GYVENIMO KOKYBĖ: regiono sostinių veidas – verslioji Lietuvos Varšuva, patrauklusis Talinas ir apsnūdęs Vilnius . .60 ŽMONĖS: iškiliausi šio dvidešimtmečio lietuviai žiniasklaidą. pasaulyje . .64 VISUOMENĖ ASMENYBĖS: tikrųjų visuomenės autoritetų vietą užėmė dirbtiniai lyderiai . .46 14 p. „VEIDO” ARCHYVO NUOTR. RELIGIJA: susiduriame su skurdžia dvasine gyvensena . 48 ISTORIJA: moteris, suteikusi laimės Vytautui ŽMONĖS Didžiajam . 70 REGIONAI: aktyvios bendruomenės iš esmės pakeičia gyvenimo kokybę kaimuose . 72 REGIONAI: A.Vinkus: „Išsaugoti Neringą ateities Dvasiniai kartoms gali padėti ir modernios technologijos“ .
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • DARBININKAS Į| Paskirta V
    DARBININKAS Vol. LXXVI1I, Nr. 5 SECOND CLASS 341 Highland Blvd. Kaina Sausio - January 29, 1993 Penktadienis-Friday Postage paid at Brooklyn, N.Y. Brooklyn, N.Y. 11207 $ 1.00 SAUSIO 13-OSIOS ANTROSIOS METINES LIETUVOJE IR Kad skaudžių Įvykių prisiminimas sujungtų visų lietuvių širdis, kaip susijungė jų rankos Baltijos kelyje Savo skausmo ir liūdesio dieną APIE LIETUVĄ brolybės simboliu”. tikėjimą, Tėvynės meilę, už ką — sausio tryliktąją Lietuva daugelis jų buvo žiauriai nukan­ paženklimo rimtim, susikaupi­ Iš aikštės minia, žygiuodama kinti arba turėjo iškęsti pažemi­ Lietuvos ambasadorius JAV Stasys Lozoraitis (k.) vieno susi­ mu ir malda už žuvusiuosius. į Katedrą mišių, dar sustojo prie nimus, grasinimus ir kalėjimus. tikimo metu su savo rinkiminiu konkurentu Algirdu Brazaus­ Minėjimai jau prasidėjo sausio buvusių KGB rūmų. Ten kalbėjo Ne visų jų vardai mums yra žino­ ku. Vienas jų bus Lietuvos prezidentu. Katras? — Tai nuspręs — Lietuvos prokuroras Juo­ 13-osios išvakarėse ir tęsėsi sau­ Seimo narys Balys Gajauskas ir mi, minimi, bet visi jie priartino Lietuvos žmonės vasario 14-ąją. Gali prisidėti ir išeivijos Lie­ zas Gaudutis sausio 19 d. per sio 13 d., kuri buvo paskelbta buv. kalinys prel. Alfonsas Svarin­ mums išsvajotą Laisvės valan­ tuvos piliečių balsai. Viktoro Kapočiaus nuotrauka Lietuvos radiją pareiškė, kad nedarbo diena. skas. Jiedu pabrėžė reikalą prisi­ dą”.... 1991-ųjų metų sausio 13-osios Operos ir baleto teatro minti visus laisvės kovotojus nuo įvykių investigacija yra beveik rūmuose Vilniuje sausio 12 d. pat pirmosios sovietinės okupa­ baigta. Informacija, gauta iš cijos, šiuos rūmus vadindami Laisvė įpareigoja vakare įvyko akademija ir kon­ IS SEPTYNIŲ BELIKO TIK DU KGB ir kitų šaltinių, rodo, kad certas.
    [Show full text]
  • NVS Pasidalins Sovietų Sąjungos Turtu Užsieny Rusija Negauna
    IŠEIVIJOS UETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO, ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500 TELEFAKSAS (312) 585-8284 2ND CLASS MAIL THE LITHUANIAN VVORLD - WIDE DAILY Vol. LXXXIII Kaina 35 c. ANTRADIENIS - TUESDAY, RUGSĖJIS - SEPTEMBER 29, 1992 Nr. 189 NVS pasidalins Rusija negauna Sovietų Sąjungos žadėtos finansinės turtu užsieny pagalbos Pirmadienio žinios iš Lietuvos Washington, DC, rugsėjo 27 bilijonų dol. s d. — Biurokratija Maskvoje ir 13 bilijonų dolerių pašalpos Vilnius, rugsėjo 28 d. (Elta) — V. Landsbergis kalbės Vakarų Valstybių sostinėse, susidarys iš palūkanų mokė­ Iki spalio 9 dienos NVS valsty­ Jungtinėse Tautose kartu su ginčais dėl Rusijos ne­ jimų atidėjimo, naujų paskolų iš bės ketina susitarti, kaip pasi­ Aukščiausiosios Tarybos pir­ mokėjimo savo 70 bilijonų dol. daugialypių institucijų ir specia­ dalinti buvusį Sovietų Sąjungos mininkas Vytautas Landsbergis skolos palūkanų, žymiai sulėti­ liai sukurto fondo apsaugoti turtą, esantį užsienio valsty­ sekmadienį išskrido į New Yor- no Rusijai teikiamą ekonominę rublio vertę. Bet vienas šios sri­ bėse. Dėl to AT pirmininkas Vy­ ką dalyvauti Jungtinių Tautų pagalbą, praneša tarptautinių ties specialistas ekonomistas tautas Landsbergis pažymėjo, generalinės asamblėjos 47-ojoje finansų žinovai. Harvardo universitete Jefrrey kad neabejoja, jog Lietuvos Res­ sesijoje. Jis išreiškė įsitikinimą, Dėl šių delsimų Rusija šįmet Sachs sako, kad specifiniai duo­ publikos nuosavybė užsienyje kad JT padės spręsti Lietuvos ir negaus visų žadėtų 24 bilijonų menys, iš ko susidarys žadėtoji (Lietuvos ambasadų pastatai kitų Baltijos kraštų problemas. dolerių, kuriuos prez. Bush ir 24 bil. dol suma, tebelieka Romoje ir Paryžiuje), kuriais Jos bus atspindėtos kalboje, kancleris Helmut Kohl buvo neaiškūs. šiuo metu naudojasi Rusija, nė­ kurią Landsbergis pasakys pažadėję balandžio mėnesį, nors ra šių dalybų objektas.
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Visuomenės Nuomonės Tyrimai Lietuvos Istorinio Lūžio Laikotarpiu
    VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMAI LIETUVOS ISTORINIO LŪŽIO LAIKOTARPIU Vladas Gaidys Danutė Tureikytė Vilnius 2015 1 UDK 316.6(474.5)(091) Ga-139 Vladas Gaidys, Danutė Tureikytė VISUOMENĖS NUOMONĖS TYRIMAI LIETUVOS ISTORINIO LŪŽIO LAIKO- TARPIU. VIEŠOSIOS NUOMONĖS TYRIMŲ CENTRO TYRIMAI 1989–1993 METAIS Mokslo studija Mokslo studija parengta Lietuvos socialinių tyrimų centre vykdant projektą „Visuo- menės nuomonės tyrimai Lietuvos istorinio lūžio laikotarpiu“ (LMT ir LSTC sutartis Nr. MIP-083/2014) Apsvarstyta Lietuvos socialinių tyrimų centro Mokslo tarybos posėdyje 2015 m. lap- kričio mėn. 15 d. (protokolo Nr. 7) Autoriai: VLADAS GAIDYS DANUTĖ TUREIKYTĖ Recenzentai: Prof. habil. dr. ARVYDAS MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras Prof. dr. (HP) VIDA KANOPIENĖ, Mykolo Romerio universitetas Tyrimą fi nansavo Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. MIP-083/2014) Autoriai: ©Gaidys Vladas ©Tureikytė Danutė ISBN 978-9955-531-54-8 2 TURINYS PRATARMĖ ........................................................................................................................ 7 1 SKYRIUS. 1989-ieji metai ............................................................................................ 11 Pirmoji reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa – Vilniuje ............................ 11 Partinės preferencijos ir politinių jėgų vertinimas .......................................................... 13 Politikų vertinimas ............................................................................................................... 19 Požiūris į Lietuvos
    [Show full text]
  • Konstitucingumas Ir Pilietinė Visuomenė
    LIETUVOS TEISËS UNIVERSITETAS KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË Monografija Vilnius 2003 1 KONSTITUCINGUMAS IR PILIETINË VISUOMENË UDK 342(474.) Ko-242 Knygos autoriai: Prof. dr. Alvydas Pumputis, dr. Audrius Paksas, prof. habil. dr. Alfonsas Vaið- vila, dr. Gediminas Mesonis, dr. Egidijus Jaraðiûnas, doc. dr. Juozas Þilys, dr. Vytautas Sinkevièius, Liudvika Meðkauskaitë, prof. dr. Toma Birmontienë, Elvyra Baltutytë, Saulë Vidrinskaitë, prof. dr. Saulius Katuoka Recenzavo: Lietuvos teisës universiteto Teisës fakulteto Teisës istorijos katedros vedëjas profesorius habil. dr. Mindaugas Maksimaitis; Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Valstybës teisës katedros docentas dr. Augustinas Normantas Lietuvos teisës universiteto vadovëliø, monografijø, moksliniø, mokomøjø bei metodiniø leidiniø aprobavimo spaudai komisija 2002 m. gruodþio 17 d. posëdyje (protokolas Nr. 6) monografijà patvirtino spausdinti ISBN 9955–563–01–X 2 © Lietuvos teisës universitetas, 2003 TURINYS A. Pumputis. Þmogaus teisiø sistema ----------------------------------------------- 7 A. Pumputis. Europos þmogaus teisiø konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos suderinamumas -------- 20 A. Paksas. Tarptautinës ir nacionalinës þmogaus teisiø apsaugos priemonës ir institucijos ----------------------------------- 39 A. Vaiðvila. Þmogaus teisës ir jø istorinë raida ---------------------------------- 95 G. Mesonis. Valdþiø padalijimas: teisinës valstybës charakteristika ------- 109 E. Jaraðiûnas. Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir teisës
    [Show full text]