DOCSLIB.ORG

Meno Kultūros Žurnalas ISSN 0235–6384

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Meno Kultūros Žurnalas ISSN 0235–6384 2020 (2) Meno kultūros žurnalas ISSN 0235–6384 Dalia ALEKSANDRAVIČIŪTĖ Paulina BLAŽYTĖ Katažyna JANKOVSKA Salomėja JASTRUMSKYTĖ Ugnė JURELEVIČIŪTĖ Gianna VALENTI 2020 (1) Krantai 174 2 Justinas Marcinkevičius 1930–2011 ŽODŽIO SONETAS Daina nepasiremsi kaip lazda. Eilėraščiu pasaulio nesutversi. Bet mūsų žodžiai dega kai kada, įsiliepsnoja kai kada jie, tarsi graudus ugniakuras prie ešafoto, kad, ir myriopi pasmerktas, kažkas sušildytų sugrubusias rankas ir budeliui tamsoj nusišypsotų, kad nevilty parkritusio žmogaus bent jau eilėraštis pasigailėtų, kad žodis tartum sparnas suplazdėtų, kad virš galvos lyg varpas imtų gaust, lydėdamas mus vieškeliu dulkėtu kaip angelas: nuo žemės lig dangaus. 1981 Krantai 174 3 Meno kultūros žurnalas Stasys UŠINSKAS. Kompozicijos „Vasaros nakties sapnas“ centrinės figūros eskizas (Vitalijos Blažytės portretas). Apie 1948. Popierius, anglis. 40,7 × 47 cm. Privati nuosavybė. Arūno BALTĖNO nuotrauka TURINYS ŽODŽIO SONETAS 4 Justinas MARCINKEVIČIUS BUVĖJO KOMENTARAI: GAILESTIS IR ILGESYS 4 Gediminas MARTIŠIUS LAIŠKAI Į TREMTĮ 8 Giedrė JANKEVIČIŪTĖ ALEKSANDRA BELCOVA: GYVENIMO IR MENO KOMPOZICIJOS 22 Audrius MUSTEIKIS LĖLIŲ KAMBARIAI 28 Daiva ŠABASEVIČIENĖ „TEKSTUOSE SAVO PAVEIKSLŲ TURINIO NEANALIZUOJU“ 36 Agnė KULBYTĖ UPĖ. RYTIETIŠKI AKIMIRKSNIAI 40 Birutė MAR KŪNO (EST)ETIKA 46 Alessandra CALÌ PERSONALIJOS IR NACIONALINIAI PASAKOJIMAI 52 Tautvydas BAJARKEVIČIUS TEGYVUOJA OPERA! 56 Edita DEGUTIENĖ RETO KŪRYBIŠKUMO MUZIKŲ SAMBŪRIS 61 Jurgis DVARIONAS „SKLEISTI GROŽĮ, GĖRĮ, HARMONIJĄ“ 64 Rasa MURAUSKAITĖ LAISVĖ UGDYTI KŪRYBIŠKUMĄ 66 Rasa MURAUSKAITĖ TRYS MUZIKOS DIMENSIJOS 68 Rasa MURAUSKAITĖ APIE MENININKĄ, KONKURSUS IR MUZIKĄ 70 Rasa MURAUSKAITĖ BALSAS KAIP LIETUVIŠKAS GINTARAS. ARNOLDUI VOKETAIČIUI – 90 74 Vida BAKUTYTĖ KONTEKSTŲ GALIA 82 Algirdas GRIGARAVIČIUS Krantai 174 4 Straipsnio publikaciją parėmė Gediminas MARTIŠIUS BUVĖJO KOMENTARAI: GAILESTIS IR ILGESYS Esė, parašytos reflektuojant poeto Donaldo KAJOKO kūrybą, COMMENTS ON EXISTENCE: MERCY AND LONGING autorius Gediminas MARTIŠIUS įsitikinęs, kad meno tikslas yra Gediminas MARTIŠIUS, the author of an essay on the work ne prigrūsti žmogui į galvą kuo daugiau žinių ir informacijos, o of the poet Donaldas KAJOKAS, believes that the point of art is not parodyti, kad šiame pasaulyje yra dalykų, kuriuos drąsiai galima to cram the observer’s head with more knowledge and information, vadinti stebuklais, ir žmogus vertas tai suvokti, yra dalykų, kurie but to show that there are things in this world that we can definitely gali apstulbinti jį savo estetine pagava, yra dalykų, kuriuos suvokęs call miracles. There are things that can astound us with their žmogus tampa tikru buvėju, sugebančiu pajusti gyvenimo pilnatvę, aesthetic expression; things that, when understood, can make mokančiu neišsibarstyti ir kebliausiomis akimirkomis, net ir tada, a person truly exist; which make people feel the fullness of life, kai žino, kad ryt poryt gali užklupti kokia nelaimė. and able to pull themselves together even at the toughest moments, even when they know that a tragedy is about to happen. Buvimo buvėjas kas augino ją taip mėlynai mėlynai su šypsena groja fleita ką ji reiškia žuvims ką sniegynams tačiau kurčiam asiliukui atsakyk tik tuomet jeigu to nežinai Donaldas Kajokas jei žinai patylėk nemeluoki verčiau „Ars poetica“2 Būti – štai ką tobulai sugeba laimingas žmogus. O kas Jeigu poezija ieško Tiesos, ji yra teisingame kelyje. Tas tai sugeba – tas ir yra laimingas1 (žr. p. 7 pirmąją nuorodą). kelias gali vesti ir pro kadaise gyvavusias sodybas (lietuviš- Nesunkiai įsivaizduoju mūsiškį Donaldą Kajoką kartu su kus polius), ir pro didmiesčius, sapnuojančius neįmanomo kinų poetu Li Bo sėdintį ant ežero kranto, – jie nesišnekė- eilėraščio kontūrus. Varge mano, jis gali nuvesti daug kur. dami žiūri į mėnulį ir žino, kad yra buvėjai. O jeigu žino, Kartais pagalvoji, kad tolumoj spingsinti žvaigždės ar dar kad yra buvėjai, vadinasi, jie laimingi. Taip pat laimingas paslaptingesnio sutvėrimo šviesa ir yra ta poezija, kurios katinas, naktį sėdintis ant palangės ir žiūrintis į mišką. Jis ilgimės... irgi yra buvėjas. Buvėjai buvo ir Marcelijaus Martinaičio tik aprūkęs žibintas naktis ir landynė tėvai, po dienos darbų prisėsdavusieji ant slenksčio ir ty- tik lietus ir nuo purvo pasvirus krantinė liai žvelgdavusieji į besileidžiančią saulę. Galbūt sugebėjo ir dvasia toj krantinėj būti buvėjais ir vienas kitas partizanas (Bronius Krivickas, apgirtusi trankosi Mamertas Indriliūnas, Bronius Liesis), bet jiems tai turėjo drabužėliais baltais apsirengusi būti gerokai sunkiau... Visus buvėjus jungia viena savybė. „Krantinė“3 Tai gebėjimas pajusti gyvenimo pilnatvę, mokėjimas neiš- sibarstyti kebliausiomis akimirkomis, net ir tada, kai žino, Esė ir lyrika – gan skirtingi dalykai. Lyrika apima pa- kad ryt poryt gali užklupti kokia nelaimė. saulį pilniau, vieningiau, bet kartu – intelektui migločiau, Kuo daugiau perskaitau Donaldo Kajoko esė knygų, nesuvokiamiau. Lyrikoje sutilpęs pasaulis pradeda netilpti tuo dažniau sukirba mintis – kas labiau nukentėjo: filoso- tavo smegenyse. Kartais pajunti, kad kai kuriomis eilutėmis fija, Kajokui esant labiau poetu, ar poezija, kai jis nuo jos pasakei sau (gal ir kitiems) kažką labai svarbaus, neabejo- atsitraukia ir įsėda į eseisto laivelį? Bet paskui pagalvoju – tino, užčiuopei pačią realybę, o kurioje vietoje tas sąlyčio niekas čia nenukentėjo, o tik išlošė. Kartais tikrai regis, jog taškas – nežinai. Nežinai net, ar tai taškas, tik jauti – yra eseistinėmis įžvalgomis apie poeziją galima pasakyti be- kažkas, o kas tai – nesupranti. Nieko negali sau paaiškin- veik tiek, kiek gali geras eilėraštis. Poezija surimtėja vienui ti, nenuskurdindamas savęs, nors eilėraštis tau ir aiškus. Ir vienu atveju – kai ieškoma Tiesos. tuo pat metu – visai neaiškus. Tarsi kokios properšos są- monėje: kelias akimirkas (gal net tą pačią akimirką) viską eketė tarsi mėlyna rožė snieguos žinai, o joms praėjus – vėl nieko: beprasmybės, banalybės, kas ją pametė auštant ant šitos ilgos kažkokios iškrovos, esančios įtartinai arti parodijos ribos ežerų lygumos kas ją nešė iš ten (išties nuo didingo ligi juokingo – tik žingsnis!). Kažkaip kaip spingsulę delnuos iš vėlyvo rudens keistai teka laikas, kažkaip keistai dėliojasi erdvė, bet tu Krantai 174 5 dar gyvas, ir sumautas saikas tau – tik išnykusi dėmė... Kai Įdomu, koks dabar santykis tarp mirštančių sava mir- lyrikoje sutilpęs pasaulis pradeda netilpti tavo smegenyse, tim ir žūstančių gamyboje, autokatastrofose, pakirstų pro- būna ir baisu. Tada imi galvot, kad kraustaisi iš proto. Keis- fesinių ligų, vienaip ar kitaip technikos nužudomų? Gal čiausi vaizdai bėga prieš akis, jungiasi, regis, absoliučiai sulauksime laikų, kai natūrali mirtis virs sunkiai pasiekia- priešingi dalykai, veriasi neįmanomos tolumos, už kurių ma prabanga? Ir kalčiausi dėl to ne kokie dideli karai, o turbūt jau nieko būti negali... Ir staiga – ateina jos, tos vie- „civilizacijos stebuklai“. Brazilijos kaimynė Kosta Rika, nintelės eilutės, ir pajunti, kad štai, žmogau, dovaną gavai, anksčiau garsėjusi savo miškais, pastaruoju metu ėmė- tik nežinai, kam padėkoti. „Aš nežinau, ar būna rojus, / ar si radikalių priemonių juos saugodama – jau 23 procen- būna sielai kur gražiau / apmirus gamtai ir sustojus / jos tai miškų paskelbti draustiniais ir nacionaliniais parkais. judesiams, aš ją nešiau / kaip motiną, kaip palikimą, / kaip Lietuvos saugomos teritorijos užima 16 procentų šalies sapno nuotrupas, kurios / dabar staiga atgyti ima / nuo tos teritorijos. Ir vis tiek Seimas tūpčioja nesiryždamas (gal melodijos tyros“. Šitos Sigito Gedos eilutės (eilėr. „Ars tiksliau – „paskatinamas“ medienos pramonės lobistų) pri- poetica“4) man kaip balzamas sielai, manau, ir daugeliui imti Miškų įstatymo pataisų, pagal kurias būtų atsisakoma poezijos skaitytojų. plynų kirtimų saugomose teritorijose. Matyt, tikrai teisus Neišmokus meilės, gėrio, laisvės, neišsiugdžius pagar- minėtas akademikas Legasovas, tvirtinęs, kad žmonės, bos gyvybei ir gyvasčiai, visatai ir pačiai konkrečiausiai pasiekę įspūdingų laimėjimų technikos srityje, buvo išau- gamtos formai, pavidalui, reiškiniui, nepažadinus savyje klėti humanitarinių idėjų, puikios literatūros, aukšto meno. tiesos troškimo, – visi kiti mokymaisi yra veltui. Visi tiks- Donatas Kajokas palinguoja galva ir konstatuoja, jog lieji, abstraktieji, pritaikomieji, techniškieji, aplinkos for- dauguma žmonių žavisi prasta literatūra, prasta muzika, mavimo, įsisavinimo, gamtos tyrimo mokslai – tik būtinas prastu menu... priedas prie anų, pirmųjų. Nors dažnas įsitikinęs, kad prie- Žmogus privalo gyventi gyvenimui ir dėl gyvenimo šingai. Ir nieko neįrodysi tol, kol patys skaudžiai nepajus. (galų gale tam mes čia ir esam). Bet ne iš baimės numir- Tai ne tik humanitarinės kultūros stoka, pirmiausia tai vidi- ti, žūti, išnykti. Antoine’as de Saint-Exupéry daugiau kaip nės natūros stoka, jos užmarštis. prieš pusę šimtmečio rašė: „Tėra tik viena problema, vie- Štai ką apie Černobylio tragediją sako žymus techni- nintelė pasaulyje – grąžinti žmonėms dvasinį turtą, dva- kos (!) specialistas, akademikas Valerijus Legasovas, ava- sinius rūpesčius“. Todėl trūks plyš mokyklose reikia kal- rijos likvidavimo Valstybinės komisijos narys: „Ta techni- bėti apie tikrai gerą literatūrą, gerą meną, sudominti jauną ka, kuria mūsų liaudis didžiuojasi, kuri finišavo Gagarino žmogų humanitariniais dalykais, net jeigu jis turi polinkį skrydžiu, buvo sukurta žmonių, besilaikančių ant Tolstojaus į tiksliuosius mokslus. Pasirinkti iš ko turime.
Load more

Recommended publications
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Lithuanian Annual Strategic Review 2005
    ISSN 16488024 General Jonas Þemaitis Lithuanian Military Academy Institute of International Relations and Political Science of the University of Vilnius STRATEGIC RESEARCH CENTER LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2005 Vilnius 2006 Editorial Board Raimundas Lopata, Jûratë Novagrockienë, Gediminas Vitkus Reviewers for sections: Global International System and Lithuania, Changing European Security Space, and Security Issues in Lithuania. Prof., habil. dr. Algimantas Prazauskas, Professor of the School of Political Science and Diplomacy with the Kaunas Vytautas Magnus University Laimonas TalatKelpa, Director of the Foreign Policy Analysis and Planning Department of the Ministry of Foreign Affairs to the Republic of Lithuania Reviewers for section Lithuanias Eastern Neighbours Doc. dr., Graþina Miniotaitë, Professor of the Political Science Department with the Lithuanian Military Academy Doc. dr., Lauras Bielinis, Associate Professor of the Institute of International Relations and Political Science with the University of Vilnius. Managing Editor: Gediminas Vitkus Make-up editor: Amy Elizabeth Jurkauskas Lithuanian Annual Strategic Review 2005, Vilnius: Lithuanian Military Academy, 2006. The main objective of this publication is to provide the readers with a wide-scale analysis and generalization of the changes, essential and significant, for the national security of Lithuania at internationalsystemic, regional and national levels. The book also aims to give maximum emphasis to the specificity of Lithuanian national security issues and comprehensively
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Pasižvalgymai Po Vilnių : Miesto Mikrorajonai / Sudarė Zita Tiukšienė, Nijolė Sisaitė
    Leidinio, kuriame būtų rašoma apie visus sostinės mikrorajonus ir mažesnes miesto vietoves, iki šiol nebuvo. Spragą užpildė Vilniaus kraštotyrininkai – bibliotekininkai, sumanę parengti šią knygą. Pažymėtinas šio leidinio aktualumas. Knygos rengėjai išsamiai išstudijavo publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu parengė leidinį. Apgalvotai pasirinkti šio populiaraus leidinio literatūros šaltiniai: dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Rengiant knygą, pasinaudota įvairiose Lietuvos bibliotekose sukaupta informacija ir informacijos ištekliais. Leidinys skiriamas moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Tepasiekia ši knyga visas Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklas, bibliotekas. Ši knyga tikrai padės labiau pažinti Vilnių, skatins juo domėtis ir skaityti knygas. O Vilniaus tyrėjus tepaskatina toliau gilintis į sostinės mikrorajonų, vietovių istorijų studijas – atsispirti yra nuo ko. Dr. Daiva Narbutienė Vilnius – didžiausias mūsų prieštaringos, be galo įvairiaspalvės Po geometriško ir taisyklingo Peterburgo staiga išvydau siauras, kreivas istorijos ir kultūros židinys <...> Vilnių sukūrė visa Europa. Iš visų gatveles su įvairiaspalviais namais, stačius raudonus stogus, virš kurių kilo aukšti Europos kraštų žmonės dirbo ir kūrė, projektavo, puošė. bažnyčių bokštai ir bokšteliai. Iš pat pradžių ir visą laiką, gyvenant čia, šitas Vladas Drėma miestas man buvo mielas, lyg gimtasis, ir „savas“... Toks ir liko visam gyvenimui. Mstislavas
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus Veikla 1998
    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS VEIKLA 1998-2003 METAIS Statistiniai duomenys 2003 02 20 Apžvalgą parengė Prezidento spaudos tarnyba su Prezidento užsienio politikos grupe, Teisės departamentu, Priimamuoju, Ordinų reikalų, Malonės, Pilietybės ir Heraldikos komisijomis Pastabas ir pasiūlymus siųskite Prezidento spaudos tarnybai: Tel. 266 40 54, 266 40 18 fax. 266 41 51 El. paštas: [email protected] Internetas: www.president.lt 2 TURINYS PREZIDENTAS IR ĮSTATYMŲ LEIDYBA............................................................6 ĮSTATYMAI, GRĄŽINTI SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI ..........................................6 1998 metai..............................................................................................................6 1999 metai..............................................................................................................7 2000 metai..............................................................................................................8 2001 metai............................................................................................................13 2002 metai............................................................................................................14 SEIMO SPRENDIMAI DĖL PREZIDENTO GRĄŽINTŲ ĮSTATYMŲ .....................................16 PREZIDENTO PATEIKTI ĮSTATYMŲ PROJEKTAI............................................................17 1998 metai............................................................................................................17
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2015 4 (14)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 4 (14) 1 2015 4 (14) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Tai paskutinis žurnalo šių metų numeris. Grąžiname skolas. Pirmiausia, pagerbdami vieną iškiliausių mūsų filosofų – Juozą Girnių, kurio šimtosios gimimo metinės buvo mini- mos pavasarį. Taip, prisiminimas dažnai tėra proginis ir epizodiškas pasikalbėjimas, rašo straipsnio autorius Justinas Dementavičius, todėl ir pasirinkta palyginti siaura Girniaus apmąstymų tema – laisvės problemos suvokimas bei šiandienai aktuali liberalizmo, Lie- tuvos liberalų laisvės monopolio kritika. Beje, tai sutapimas, kad šiame numeryje „lietuviškiesiems liberalams“ kliūva ir nuo politologo Mariaus Parčiausko straipsnyje „Kaip iš Maceinos pagaminti marksistą“ (Mąsty- mai). Tikimės, kad tos „gamybos“ klausimai bus įdomūs ne vienam skaitytojui, nes iškilus Lietuvos mąstytojas Antanas Maceina kai kuriems mūsų liberalams yra „doktrininis, ka- nonizuotas neopagonis“, be kita ko dar ir tiesiantis „atvirą kelią į rasistinį antisemitizmą“ (L. Donskis). Savotiškas skolos skaitytojui grąžinamas yra ir Dokumentuose baigiama skelbti Angoni- tos Rupšytės parengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1990 m. vasario 3 d. konferencijos stenogramos ketvirtoji dalis, ir Vlado Drėmos atviro laiško LKP sekretoriui L. Šepečiui antroji dalis, lydima jo kolegės ir mokinės Jūratės Markevičienės įžanginio žodžio (skyrius Faktai ir įžvalgos). Dokumentuose įsiterpia ir Vytauto Landsbergio išverstas iš anglų kalbos ir parengtas VLIK‘o memorandumas, kuriame jau emigracijoje atgaivintos organizacijos vardu pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kreipiamasi į Vakarų sąjungininkų ka- riuomenės vyriausiąjį vadą Dvaitą Eizenhauerį, primenant Lietuvos senąją istoriją, nepri- klausomybės atgavimą, jos praradimą XX amžiuje, viliantis, kad sąjungininkai atsižvelgs į teisėtus tautos lūkesčius ir padės prisikelti laisvai, nepriklausomai valstybei. Klausimas, kodėl lenkai Vilnių laiko savu, narstomas tokio pat pavadinimo pokalbyje su su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu.
    [Show full text]
  • Projekto Lyginamasis Variantas
    Projekto –3 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus, ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis). “ 4 straipsnis. Priedėlio pavadinimo ir priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5.
    [Show full text]
  • The Solution to the Problem of the KGB Reserve And/Or National Security Interests
    195 Arvydas Anuauskas* Lithuanian Genocide and Resistance Research Centre Faculty of History at the University of Vilnius The Solution to the Problem of the KGB Reserve and/or National Security Interests Although the KGB in Lithuania officially stopped existing on 1 October 1991, the assessment of the secret service legacy of the communist regime is constantly being revisited. Public researchers point out those aspects of the past that in one way or another continue into the present from peoples past recollections. They also explore those moments that are related to the unaddressed past problems, such as wrongs, a sense of guilt and responsibility, which end up persisting the longest. The article aims at surveying the attitude of the KGB legacy, the relationship to society and politicians, and to one more recent aspect of the KGB legacy that has lately emerged the so-called KGB reserve. With respect to the past legacy and memory, with the prevalence of unconstructive standpoints based on partial amnesia and relativism in political circles of the country, attempts to choose more effective action strategies concerning officials who got into the KGB reserve scandal and the heads of institutions responsible for national security of Lithuania. These are all analyzed. Reconsideration of the relations- hip to the KGB has been turned towards parliamentary research and improvement of legal acts. And though from the legal point of view no traces of any conscious cooperation have been detected in the publicized past of high state officials or KGB reservists, a considerable part of society does not justify the fact that the past of one or another person was connected with the activity of the KGB, an organization of repres- sions and terror.
    [Show full text]