DOCSLIB.ORG

Tai Tiltas Tarp Žemynų (2)

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Tai Tiltas Tarp Žemynų (2) d VOS nacionalinė | Ma?wdo bibliotek;. 2005 SPALIO 1 d. Nr.191 (36) XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos SIMPOZIUMAS Vytautas Landsbergis Leonidas Donskis Justas Vincas Paleckis Vygaudas Ušackas Tai tiltas tarp žemynų (2) Pradžia rugsėjo 3 d. Lietuva savo veiklos rezultatais su­ interesų, bet atsiduria ir kitų šalių gebėjo įrodyti, kad yra svarbi tarp ęsiame pasakojimą apie XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūry­ interesų erdvėje, tad sunku tikėtis, kitų šalių. Tai reikia sugebėti įver­ bos simpoziumo metu surengtą diskusiją tarp žymių Lie­ kad visais klausimais ir ateityje tinti. Kaip ir kitų Rytų Europos val­ tuvos ir JAV politikų, kuri vyko teletilto tarp Vilniaus ir Va­ būtų vieninga pozicija. Tai normalu, stybių, Lietuvos vaidmuo suteikia o svarbiausia - sugebėti išspręsti šingtono metu. Lietuvos politinei minčiai toje diskusijoje sveiko proto Europos Sąjungos poli­ kylančius prieštaravimus. Siekiant atstovavo Europos parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir tikai. Tai svarbu daugelio prasmių, tų pačių tikslų, Lietuvos vaidmuo justas Vincas Paleckis, o JAV - šios valstybės Kongreso narys iš Miči­ nuo šiol Europos atsakomybė turėtų politikos analitikui Rytų Europos gano Tadeush McCotter ir žinomas Rytų Europos politikos analitikas tapti didesnė, jos požiūris išmintin­ klausimais R. Nurick atrodo labai Robert Nurick iš JAV. Vašingtone diskusijos dalyviams vadovavo Lie­ gesnis, - tęsė mintį Kongreso narys. svarbus. Jo teigimu, Lietuva suvai­ tuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vygaudas Ušackas, o Mat buvusi Vakarų Europa ir dino labai reikšmingą vaidmenį, kai Rytų Europa turi kiek kitokį požiūrį. Vilniuje Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos insti­ iškilo tam tikrų sunkumų tarp JAV Vakarų Europoje niekada nebuvo tuto direktorius prof. Leonidas Donskis. ir kai kurių Europos Sąjungos vals­ komunizmo. Kai Hitleris pralaimėjo, tybių. buvusiai Vokietijos Federacinei Res­ pektyvas. Dešimtmečius vykstan­ publikai nebuvo leista turėti ka­ GEDIMINAS ZEMLICKAS čios diskusijos yra svarbios, o Lietu­ riuomenės, užtat ši šalis naudojasi JAV parama ir saugumo užtikrini­ vos vaidmuo transatlantiniuose san­ Lietuva Europai mu. Rytų bloko šalys turėjo visai ki­ Svarbiausia tykiuose nebūtinai reiškia, kad Lie­ įlieja sveiko proto tą istorinę patirtį ir dabar turi ja pa­ tuva turi pritarti JAV kiekvienu - vertybių bendrumas Anot JAV Kongreso nario T. sidalyti, savo patirtį ir požiūrį at­ klausimu. Svarbus yra vertybių ben­ Pasak politikos analitiko Robert McCotter, amerikiečiai į Baltijos skleisti Europos Sąjungai. Visa tai drumo klausimas. Lietuva, kaip val­ Nurick, Amerikoje gyvenantys lietu­ valstybes žvelgia kaip į vieningą re­ turėtų pažadinti Senojo žemyno ša­ stybė, nori užsitikrinti tam tikras viai pastaruosius kelerius metus gioną. Amerikos žmonės visada lis, kurios dabar užliūliuotos, nes vertybes ir labai svarbu, kad JAV ir labai aktyviai dalyvauja diskusijose norėjo, kad Estija, Latvija ir Lietuva susirūpinusios tik socialinėmis pro­ Lietuvos santykiuose, pasak R. Nu­ dėl transatlantinės politikos dalykų. būtų nepriklausomos. Kalbėdamas gramomis. rick, tos pagrindinės vertybės būtų Tose diskusijose buvo išsakyta labai apie vienos šalies vadovavimą ir at­ tos pačios. daug ir įvairių nuomonių, nes nepri­ sakydamas prof. V. Landsbergiui T. Irako patirtis rodo, kad nesuta­ klausomos valstybės turi savo inte­ McCotter priminė, kad reikia galvoti rimai politikos klausimais su kai ku­ Nukelta į 2 psl. resus, savo nuomones. Ir jokios čia apie tai, ką realiai galima padaryti. riomis Europos Sąjungos valsty­ konkurencijos nėra, - Kongreso na­ bėmis, ypač su Vokietija ir Prancūzi­ rys čia pritarė V. Landsbergiui. JAV ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO PUSLAPIUOSE labai nedaug žmonių mėgina įver­ ja, pasireiškė gana bloga patirtimi. Taigi nebūtina dėl visko sutarti, tinti Lietuvos vaidmenį, lygindami, Simpoziumas—tai tiltas tarp žemynų (2) • Žvilgsnis į kad ir su Estija, Didžiąja Britanija bet labai svarbu, kaip sugebame ar Vokietija. Klausimas, pasak R. tuos nesutarimus išspręsti, kad pa­ Lietuvos ir išeivijos aktualijas • Vilniaus pedagoginio Nurick, dabar tik toks: ar įvairių galiau galėtume rasti bendrą kelią. universiteto 70-mečiui • Liucija—valia ir fantazija valstybių interesai gali būti suderi­ Pagaliau, anot R. Nurick, mes turi­ permainų laike nami, kad atsirastų sąjungos? Įvai­ me būti pasirengę tam tikriemsjie- rios šalys juk turi skirtingas pers­ sutarimams. Lietuva turi ne tik savo 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 1 d. Simpoziumas Tiltas tarp žemynų Atkelta iš 1 psl. V. Landsbergis tvirtino pasižy­ Kuo dabartinė Rusija mėjęs vieną diskusijoje nuskam­ skiriasi nuo Turkijos bėjusią mintį - pergalė niekad nėra pasiekta iki galo, pasiekta visais Kokią Rusijos reprezentuojančią Rusijai pats laikas atžvilgiais. Daug metų buvo kalba­ jėgą matome? Pasak Europos parla­ mento nario, tokią, kuri nenori keis­ susivokti, kas ma apie „šaltąjį karą”, vykstantį tarp dviejų skirtingų politinių sis­ tis, kurios deklaruojamos vertybės mažai ką bendra turi su vertybėmis, vyksta pasaulyje, temų. Jis pasibaigė Sovietų Sąjun­ gai pralaimėjus. V. Landsbergis pri­ kurias propaguoja ir kurių siekia Europos Sąjunga. Tuo Rusija skiria­ ir pačiai būtina sipažino apgailestaująs, kad to „šal­ tojo karo” laimėjimai nepadiktavo si nuo šiandieninės Turkijos. Paly­ ginimas ne Rusijos naudai. Pasak V. keistis jau dabar. taikos sutarties tarp „kariavusiųjų”. Landsbergio, šiuo atveju ne Europos Įvertinę tai, kas vyko Rusijoje, Antraip gali būti Sąjunga turi pataikauti Rusijai ir dabar padėtume jai kurti demokrati­ keisti savo principus (panašūs daly­ ją, bet tam tikromis sąlygomis. Tai per vėlu. kai kartais vyksta: taikomi dvigubi dar nepadaryta, dėl to kyla daug vertinimų standartai, nutylimi Ru­ nesusipratimų ir nelaimių. sijoje vykstantys nedemokratiški V. Landsbergį nustebino spau­ procesai). Tokie Europos Sąjungos Jeigu Turkijai bus leista dos pranešimas, esą vis dar veikia politikos vinguriavimai akivaizdžiai Marshall fondas, teikti paramai nuo siekti ES narystės matomi ir Europos parlamento veik­ karo nukentėjusioms valstybėms. O loje: šiek tiek principingai, bet iš es­ Labai svarbu, kaip bus atsakyta juk Baltijos valstybės nukentėjo: mės be principų. į klausimą: ar Turkija gali būti Eu­ joms buvo pažadėta nepriklausomy­ ropos Sąjungos narė ir kada? T. Mc- Lemiantis Rusijos ateities veik­ bė per Atlanto chartą, bet šis paža­ Cotter teigia manąs, kad Lietuvos snys, pasak kalbėtojo, priklausys das neištesėtas. Lietuvai pokaris iš­ žmonės daug geriau jaučia, ką visa nuo šios valstybės žmonių: ar pati Tadeush McCotter aušo tik 1990-1991 m., bet niekas tai reiškia. Jeigu Turkijai bus pritai­ Rusija norės laisvės? Be to, ar norės nė neprisiminė to Marshall fondo, kyti tam tikri kriterijai, lengvinan­ ne tik tos šalies žmonės, bet taip pat limybė sau patiems ir visiems ki­ kurio 12 mlrd. eurų guli Vokietijos tys stojimą į Europos Sąjungą, tai po ir politikos elitas? V. Landsbergis di­ tiems? O gal grėsmė sau patiems, bankų seifuose. Dabar Vokietijos vy­ kurio laiko, galimas dalykas, tie pa­ desnes viltis sieja ne su dabartiniu kaimynams ir visai Europai? Taigi, riausybė ieško būdų, kaip tuos pini­ tys kriterijai gali būti pritaikyti ir Rusijos politiniu elitu, kuris susijęs gus būtų galima panaudoti Vokie­ Rusijai. Rusija turi daug naftos, o kaip Rusija gali paveikti visą naujo­ su labai bloga struktūrine praeitimi, tijos ekonomikos „skylėms” užlopyti, Vokietija vis labiau stengiasi pasi­ sios Europos architektūrą, politiką, bet su ateities elitu. Viltis sietina su o juk Baltijos valstybėms taip pat remti šia nafta. ekonomiką, be abejo, veikti Lietuvos pačia rusų tauta, liaudimi. Tačiau būtų labai pravertęs koks milijar­ Per artimiausius dešimtmečius, ir kitų Baltijos šalių vietą toje naujo­ šiuos žodžius pasakęs, V. Landsber­ das. o gal dešimtmetį, neabejotinai bus joje Europoje? gis tuojau pat patikslino, kaip tą mėginama Rusiją palenkti į savo Vienu ar kitu būdu šalys ieško tautą supranta. Tai ne vien rusai, pusę. Dabar tai daroma per Turkiją, savo vietos pasaulyje, savaime jos nes Rusijoje gyvena daugybė tautų, Jei Turkija kuri šiuo metu turi daugiausia gali­ neatrastų, jei nedėtų didžiulių pas­ kurios nelaisvės sąlygomis tik kels taptų ES nare mybių tapti Europos Sąjungos dali­ tangų. Šalys viena kitai padeda dis- ir aštrins problemas. Koegzistencija, mi. kutuodamos, kovodamos už laisvę. Kaip ir reikėjo tikėtis, pro V. sugyvenimas įmanomas tik laisvės Taigi, tvirtu T. McCotter įsitiki­ Tad ar Baltijos šalys tikrai geriau už Landsbergio ausis neprasprūdo T. sąlygomis. nimu, naujosios Europos Sąjungos kitas šalis suvokia, kas vyksta Rusi­ McCotter žodžiai dėl Turkijos gali­ Lietuva ir kitos Baltijos šalys šalys, tarp jų ir Lietuva, labai su­ joje? Ar supranta toje šalyje kylan­ mos narystės Europos Sąjungoje, linki tik gero Rusijai, linkėdamos, tvirtino Europos Sąjungą. Šiuo me­ čias tam tikras įtampas ir iš to atsi­ taip pat ir tokios galimybės ateityje kad tie nauji pokyčiai kada nors tu, t.y. taikos sąlygomis, labai svar­ randančią politikų retoriką, kuri juk Rusijai. Europęs parlamento narys įvyktų. bu yra žmogaus teisės, kurias būti­ gerokai skiriasi nuo tos, prie kurios vis dėlto mato skirtumą tarp šių na išsaugoti. įpratę Europos politikai? Kitaip ta­ dviejų valstybių, ir štai kokį. Turkija riant, ar Lietuvoje turime gerų in­ gali būti labai negreitai priimta į Kad nugalėtų europietiškųjų terpretatorių, kurie įstengtų paaiš­ Europos Sąjungą, pagaliau, kas ga­ vertybių pradas Kas esi, Rusija? kinti, kokie procesai
Load more

Recommended publications
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Download Download
    ISTORIJA SAVARANKIŠKOS LKP (LDDP) DALYVAVIMAS 1990 M. LIETUVOS SSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS IR 1992 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUOSE Doc. Dr. Mindaugas Tamošaitis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Vytautas Magnus University Education Akademy T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius El. paštas [email protected] Santrauka Straipsnyje, remiantis gausia šaltinių baze, išskirtinis dėmesys ski- riamas savarankiškos Lietuvos komunistų partijos (LKP), kuri 1990 m. pabaigoje pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP), da- lyvavimui Lietuvoje vykusiuose demokratiniuose rinkimuose 1990 m. į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą (LSSR AT) ir 1992 m. į Lietuvos Respublikos Seimą (LRS). Juose Lietuvos piliečiai balsavo skirtingai: pirmuose rinkimuose triuškinamą pergalę šventė Sąjūdis, o po dvejų metų – LDDP. Aiškinama, dėl kurių priežasčių šiuose rinkimuose skir- tingai sekėsi savarankiškai LKP (LDDP) ir jos pagrindiniam konkuren- tui Sąjūdžiui. Daug dėmesio skiriama savarankiškos LKP ir jos lyderio Algirdo Brazausko požiūriui į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (iki 1990 m. pradžioje vykusių parlamento rinkimų), partijos pertvarkai rengiantis 1992 m. šalies parlamento rinkimams, plačiau aptariamos LDDP sėkmės minėtuose rinkimuose priežastys. Pabaigoje aptariamos tyrimo metu gautos išvados. Mokslo Parlamento studijos 26 | 2019 darbai 69 istorija Reikšminiai žodžiai: rinkimai; Lietuvos SSR Aukščiausioji Tary- ba (LSSR AT); Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (LR AT); Lietuvos Respublikos Seimas (LRS); Konstitucija;
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Lithuanian Annual Strategic Review 2005
    ISSN 16488024 General Jonas Þemaitis Lithuanian Military Academy Institute of International Relations and Political Science of the University of Vilnius STRATEGIC RESEARCH CENTER LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2005 Vilnius 2006 Editorial Board Raimundas Lopata, Jûratë Novagrockienë, Gediminas Vitkus Reviewers for sections: Global International System and Lithuania, Changing European Security Space, and Security Issues in Lithuania. Prof., habil. dr. Algimantas Prazauskas, Professor of the School of Political Science and Diplomacy with the Kaunas Vytautas Magnus University Laimonas TalatKelpa, Director of the Foreign Policy Analysis and Planning Department of the Ministry of Foreign Affairs to the Republic of Lithuania Reviewers for section Lithuanias Eastern Neighbours Doc. dr., Graþina Miniotaitë, Professor of the Political Science Department with the Lithuanian Military Academy Doc. dr., Lauras Bielinis, Associate Professor of the Institute of International Relations and Political Science with the University of Vilnius. Managing Editor: Gediminas Vitkus Make-up editor: Amy Elizabeth Jurkauskas Lithuanian Annual Strategic Review 2005, Vilnius: Lithuanian Military Academy, 2006. The main objective of this publication is to provide the readers with a wide-scale analysis and generalization of the changes, essential and significant, for the national security of Lithuania at internationalsystemic, regional and national levels. The book also aims to give maximum emphasis to the specificity of Lithuanian national security issues and comprehensively
    [Show full text]
  • Pavojingi Įstatymai Respublikoms Atstatytas Paminklas „Žuvusiems Už
    f r\ *} • r"" -r- -^ \ — -.—< —» .^-...- v-- ^^ -•^'.\JjOO f 7P" « T C ""N" * —r •"TO*" LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ DIENRAŠTIS 4545 WEST 63rd STREET • CHICAGO. ILLINOIS 60629 TELEFONAS (312) 585-9500-1-2-3 nrn Linri-ltLJ/\IVII/MVI WORLD-WID n>/xu v Vol. LXXXI Kaina 35 c TREČIADIENIS - WEDNESDAY, VA.^ UUS - FEBRUARY 28, 1990 Nr. 41 Pavojingi įstatymai TRUMPAI IŠ VISUR respublikoms — Lietuvoje, pagal priimtą įstatymą, rinkimų dieną yra Bus galima uždrausti sąjūdžių veiklą draudžiama bet kokia agitacija, tačiau komunistų leidžiamoje Maskva. — AP žinių agentū­ zidentą. ,,Tiesoje" tai buvo sulaužyta, ra praneša, jog pirmadienį Pa­ Anksčiau buvo Gorbačiovo pa­ nes buvo raginama balsuoti už baltijo ir kitų kai kurių respub­ dėjėjų sakoma, kad pirmieji pre­ partijos kandidatus jų atspaus­ likų deputatai pasipriešino įsta­ zidento rinkimai pagal naują dintame atsišaukime. tymo projektui, kuriuo norima įstatymą turėtų įvykti Liaudies — Algirdas Brazauskas, suteikti Kremliui galią pašalin­ Deputatų Kongrese, kuris jau Lietuvos Komunistų partijos ti respublikų vyriausybes dekla­ turėjo įvykti. Anksčiau ta sesi­ Prezidiumo pirmininkas^ šiuo ruojant „pavojingą padėtį". ja buvo atidėta neribotam metu yra Maskvoje. Šių respublikų deputatai laikui. O deputatams pateik­ sako, jog pasiūlymas yra itin tasis „kritiškos padėties" — Čekoslovakijos preziden­ pavojingas, kadangi kitas įstatymas esąs per daug platus, tas Vaclovas Havelis vizituoja įstatymas, norint sustiprinti kurį bus galima įvairiai inter­ Maskvą ir norėjo apsilankyti prezidento galią, leistų vadui pretuoti. Estijos deputatė Mar- Lietuvoje, tačiau Kremlius jam skelbti „apsiausties stovį" be ju Lauristin pasiūlė, kad nebūtų nedavė leidimo. Tad Sąjūdžio parlamento žinios. Daugelis deklaracija skelbiama be rimtos pirm. Vytautas Landsbergis ir deputatų bijo, kad tai bus „nau­ priežasties, įvesti griežtas tam Sąjūdžio sekr.
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • KB 2011 10 Pdf.Pdf
    Kultūros ir meno mėnesinis žurnalas. Eina nuo 1965 m. KULTŪROS BARAI Vyriausioji redaktorė Rūpesčiai ir lūkesčiai Laima KANOPKIENĖ 2 62 38 61 Arūnas Spraunius. Palaiminti, kurie niekuo nesistebi, arba Vadybininkų rojus / 2 Problemos ir idėjos Rengia Daniel Daianu. Rinkos ir visuomenė. Kai aukštieji finansai žaloja ekonomiką ir niokoja demokratiją / 5 Almantas SAMALAVIČIUS Almantas Samalavičius. Išmintimi grįsta ekonomika. Kas lemia Ernsto Fritzo (kultūrologija, architektūra) 2 62 38 61 Ramunė MARCINKEVIČIŪTĖ Schumacherio idėjų tvarumą / 10 (teatras) 2 62 38 61 Kūryba ir kūrėjai Rūta GAIDamavičiūtė Vaidilutė Brazauskaitė. Justinas Vaitiekūnas: 2006-2011 m. ataskaita / 16 (muzika) 2 62 38 61 Marija REPŠYTĖ. Prorečiais. Keletas žodžių mano tapybos dėstytojui Justinui Kęstutis Šapoka (dailė) 2 62 38 61 Vaitiekūnui / 17 Tadas GINDRĖNAS Rūta MAŽEIKIENĖ. Apie šiuolaikinį šokį, vyrų choreografiją, kūno vaizdinius ir festivalį (dailininkas) 2 61 05 38 AURA’21 / 18 Kristina SABUKIENĖ Mindaugas PELECKIS. Eksperimentinės muzikos ištakos ir subkultūra. Nuo tylos iki (kompiuterininkė) 2 61 05 38 Dalia MEČKAUSKAITĖ triukšmo, nuo klasikos iki šokių aikštelių / 23 (korektorė) Karilė NEFAITĖ. Komercinė estetika: šiandienos fenomenas ar ilga meno tradicija? / 28 Irena Žaganevičienė Kristina CIVINSKIENĖ. Paveikslo kodas: temperamentas ir charakteris. Audronės (buhalterė) 2 62 31 04 Petrašiūnaitės ir Laimos Drazdauskaitės tapyba / 33 Kęstutis ŠAPOKA. Apie peraugusį buožgalvį ir budistų nušvitėlį. Roko Dovydėno Redakcinė kolegija „Plėviakojis vs Luohanas“
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų Statuso Įstatymo Pavadinimo, 1, 2 Straipsnių Ir Priedėlio Pakeitimo Įstatymas
    LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. XI-1197 Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis).“ 4 straipsnis. Priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5. Laima Liucija ANDRIKIENĖ 6.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Pasižvalgymai Po Vilnių : Miesto Mikrorajonai / Sudarė Zita Tiukšienė, Nijolė Sisaitė
    Leidinio, kuriame būtų rašoma apie visus sostinės mikrorajonus ir mažesnes miesto vietoves, iki šiol nebuvo. Spragą užpildė Vilniaus kraštotyrininkai – bibliotekininkai, sumanę parengti šią knygą. Pažymėtinas šio leidinio aktualumas. Knygos rengėjai išsamiai išstudijavo publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu parengė leidinį. Apgalvotai pasirinkti šio populiaraus leidinio literatūros šaltiniai: dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Rengiant knygą, pasinaudota įvairiose Lietuvos bibliotekose sukaupta informacija ir informacijos ištekliais. Leidinys skiriamas moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Tepasiekia ši knyga visas Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklas, bibliotekas. Ši knyga tikrai padės labiau pažinti Vilnių, skatins juo domėtis ir skaityti knygas. O Vilniaus tyrėjus tepaskatina toliau gilintis į sostinės mikrorajonų, vietovių istorijų studijas – atsispirti yra nuo ko. Dr. Daiva Narbutienė Vilnius – didžiausias mūsų prieštaringos, be galo įvairiaspalvės Po geometriško ir taisyklingo Peterburgo staiga išvydau siauras, kreivas istorijos ir kultūros židinys <...> Vilnių sukūrė visa Europa. Iš visų gatveles su įvairiaspalviais namais, stačius raudonus stogus, virš kurių kilo aukšti Europos kraštų žmonės dirbo ir kūrė, projektavo, puošė. bažnyčių bokštai ir bokšteliai. Iš pat pradžių ir visą laiką, gyvenant čia, šitas Vladas Drėma miestas man buvo mielas, lyg gimtasis, ir „savas“... Toks ir liko visam gyvenimui. Mstislavas
    [Show full text]
  • Ns 2021 1(35)
    2021 1 (35) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Sausio 13-osios trisdešimtmetis. Trisdešimt metų apgintai laisvei ir nepriklausomybei. Ar gebame ir gebėsime išsaugoti autentišką istorinio lūžio atmintį? Ar deramai suvokiame žuvusiųjų aukos vertę? Ar esame viską išsiaiškinę, kas anuomet vyko „šiapus, anapus ir virš barikadų“? Apie Nepriklausomybės apgynimo – Laisvės gynėjų – dieną Nepriklausomybės Akto signatarų Romualdo Ozolo ir Irenos Andrukaitienės liudijimai, nuotraukose įamžinta žmonių drąsa, ryžtas ir meilė Tėvynei. Praėjus penkiolikai metų nuo tų dienų Romualdas Ozolas dalijosi nerimu dėl deramai neįprasmintos Sausio 13-osios atminties tautos sąmo- nėje: „/.../ apie patriotiškiausią ir dramatiškiausią mūsų naujosios istorijos dieną neturime nei romanų, nei apysakų, nei valstybinio lygmens tyrimo“ (p. 47). Dar po penkiolikos metų Irena Andrukaitienė atliepia: „Tų lemtingų dienų istorija dar ne iki galo parašyta.“ (p. 79) „Mūsų didžiųjų“ puslapiai skirti diplomatui ir poetui Oskarui Milašiui. Istorikė Vilma Bukaitė pateikia šios neeilinės asmenybės lietuviškos tapatybės paieškas, jo tarnystės Lietu- vos valstybės reikalui epizodus. Skaitytojas turės galimybę pažinti net tik pirmąjį Lietuvos diplomatinio atstovo pareigų vykdytoją, bet ir žmogų, kuris toli gražu ne lituanofiliškoje aplinkoje sugebėjo Prancūzijai ir pasauliui pristatyti Lietuvos valstybę, jos istoriją ir kultūrą. „Faktų ir įžvalgų“ skyriuje aktyvus mūsų bendradarbis Juozas Žilys pristato prezidento konstitucinio instituto atkūrimo idėjų raidą, iniciatyvas,
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus Veikla 1998
    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS VEIKLA 1998-2003 METAIS Statistiniai duomenys 2003 02 20 Apžvalgą parengė Prezidento spaudos tarnyba su Prezidento užsienio politikos grupe, Teisės departamentu, Priimamuoju, Ordinų reikalų, Malonės, Pilietybės ir Heraldikos komisijomis Pastabas ir pasiūlymus siųskite Prezidento spaudos tarnybai: Tel. 266 40 54, 266 40 18 fax. 266 41 51 El. paštas: [email protected] Internetas: www.president.lt 2 TURINYS PREZIDENTAS IR ĮSTATYMŲ LEIDYBA............................................................6 ĮSTATYMAI, GRĄŽINTI SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI ..........................................6 1998 metai..............................................................................................................6 1999 metai..............................................................................................................7 2000 metai..............................................................................................................8 2001 metai............................................................................................................13 2002 metai............................................................................................................14 SEIMO SPRENDIMAI DĖL PREZIDENTO GRĄŽINTŲ ĮSTATYMŲ .....................................16 PREZIDENTO PATEIKTI ĮSTATYMŲ PROJEKTAI............................................................17 1998 metai............................................................................................................17
    [Show full text]