Tai Tiltas Tarp Žemynų (2)

d VOS nacionalinė | Ma?wdo bibliotek;.

2005 SPALIO 1 d. Nr.191 (36) XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos SIMPOZIUMAS

Vytautas Landsbergis Leonidas Donskis Justas Vincas Paleckis Vygaudas Ušackas Tai tiltas tarp žemynų (2)

Pradžia rugsėjo 3 d. Lietuva savo veiklos rezultatais su interesų, bet atsiduria ir kitų šalių gebėjo įrodyti, kad yra svarbi tarp ęsiame pasakojimą apie XIII pasaulio lietuvių mokslo ir kūry interesų erdvėje, tad sunku tikėtis, kitų šalių. Tai reikia sugebėti įver bos simpoziumo metu surengtą diskusiją tarp žymių Lie kad visais klausimais ir ateityje tinti. Kaip ir kitų Rytų Europos val tuvos ir JAV politikų, kuri vyko teletilto tarp Vilniaus ir Va būtų vieninga pozicija. Tai normalu, stybių, Lietuvos vaidmuo suteikia o svarbiausia - sugebėti išspręsti šingtono metu. Lietuvos politinei minčiai toje diskusijoje sveiko proto Europos Sąjungos poli kylančius prieštaravimus. Siekiant atstovavo Europos parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis ir tikai. Tai svarbu daugelio prasmių, tų pačių tikslų, Lietuvos vaidmuo justas Vincas Paleckis, o JAV - šios valstybės Kongreso narys iš Miči nuo šiol Europos atsakomybė turėtų politikos analitikui Rytų Europos gano Tadeush McCotter ir žinomas Rytų Europos politikos analitikas tapti didesnė, jos požiūris išmintin klausimais R. Nurick atrodo labai Robert Nurick iš JAV. Vašingtone diskusijos dalyviams vadovavo Lie gesnis, - tęsė mintį Kongreso narys. svarbus. Jo teigimu, Lietuva suvai tuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vygaudas Ušackas, o Mat buvusi Vakarų Europa ir dino labai reikšmingą vaidmenį, kai Rytų Europa turi kiek kitokį požiūrį. Vilniuje Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos insti iškilo tam tikrų sunkumų tarp JAV Vakarų Europoje niekada nebuvo tuto direktorius prof. Leonidas Donskis. ir kai kurių Europos Sąjungos vals komunizmo. Kai Hitleris pralaimėjo, tybių. buvusiai Vokietijos Federacinei Res pektyvas. Dešimtmečius vykstan publikai nebuvo leista turėti ka GEDIMINAS ZEMLICKAS čios diskusijos yra svarbios, o Lietu riuomenės, užtat ši šalis naudojasi JAV parama ir saugumo užtikrini vos vaidmuo transatlantiniuose san Lietuva Europai mu. Rytų bloko šalys turėjo visai ki Svarbiausia tykiuose nebūtinai reiškia, kad Lie įlieja sveiko proto tą istorinę patirtį ir dabar turi ja pa tuva turi pritarti JAV kiekvienu - vertybių bendrumas Anot JAV Kongreso nario T. sidalyti, savo patirtį ir požiūrį at klausimu. Svarbus yra vertybių ben Pasak politikos analitiko Robert McCotter, amerikiečiai į Baltijos skleisti Europos Sąjungai. Visa tai drumo klausimas. Lietuva, kaip val Nurick, Amerikoje gyvenantys lietu valstybes žvelgia kaip į vieningą re turėtų pažadinti Senojo žemyno ša stybė, nori užsitikrinti tam tikras viai pastaruosius kelerius metus gioną. Amerikos žmonės visada lis, kurios dabar užliūliuotos, nes vertybes ir labai svarbu, kad JAV ir labai aktyviai dalyvauja diskusijose norėjo, kad Estija, Latvija ir Lietuva susirūpinusios tik socialinėmis pro Lietuvos santykiuose, pasak R. Nu dėl transatlantinės politikos dalykų. būtų nepriklausomos. Kalbėdamas gramomis. rick, tos pagrindinės vertybės būtų Tose diskusijose buvo išsakyta labai apie vienos šalies vadovavimą ir at tos pačios. daug ir įvairių nuomonių, nes nepri sakydamas prof. V. Landsbergiui T. Irako patirtis rodo, kad nesuta klausomos valstybės turi savo inte McCotter priminė, kad reikia galvoti rimai politikos klausimais su kai ku Nukelta į 2 psl. resus, savo nuomones. Ir jokios čia apie tai, ką realiai galima padaryti. riomis Europos Sąjungos valsty konkurencijos nėra, - Kongreso na bėmis, ypač su Vokietija ir Prancūzi rys čia pritarė V. Landsbergiui. JAV ŠIO ŠEŠTADIENIO PRIEDO PUSLAPIUOSE labai nedaug žmonių mėgina įver ja, pasireiškė gana bloga patirtimi. tinti Lietuvos vaidmenį, lygindami, Taigi nebūtina dėl visko sutarti, Simpoziumas—tai tiltas tarp žemynų (2) • Žvilgsnis į kad ir su Estija, Didžiąja Britanija bet labai svarbu, kaip sugebame ar Vokietija. Klausimas, pasak R. tuos nesutarimus išspręsti, kad pa Lietuvos ir išeivijos aktualijas • Vilniaus pedagoginio Nurick, dabar tik toks: ar įvairių galiau galėtume rasti bendrą kelią. universiteto 70-mečiui • Liucija—valia ir fantazija valstybių interesai gali būti suderi Pagaliau, anot R. Nurick, mes turi permainų laike nami, kad atsirastų sąjungos? Įvai me būti pasirengę tam tikriemsjie- rios šalys juk turi skirtingas pers sutarimams. Lietuva turi ne tik savo 2 DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 1 d. Simpoziumas Tiltas tarp žemynų

Atkelta iš 1 psl. V. Landsbergis tvirtino pasižy Kuo dabartinė Rusija mėjęs vieną diskusijoje nuskam skiriasi nuo Turkijos bėjusią mintį - pergalė niekad nėra Rusijai pats laikas pasiekta iki galo, pasiekta visais Kokią Rusijos reprezentuojančią atžvilgiais. Daug metų buvo kalba jėgą matome? Pasak Europos parla susivokti, kas ma apie „šaltąjį karą”, vykstantį mento nario, tokią, kuri nenori keis tarp dviejų skirtingų politinių sis tis, kurios deklaruojamos vertybės vyksta pasaulyje, temų. Jis pasibaigė Sovietų Sąjun mažai ką bendra turi su vertybėmis, gai pralaimėjus. V. Landsbergis pri kurias propaguoja ir kurių siekia Europos Sąjunga. Tuo Rusija skiria ir pačiai būtina sipažino apgailestaująs, kad to „šal tojo karo” laimėjimai nepadiktavo si nuo šiandieninės Turkijos. Paly ginimas ne Rusijos naudai. Pasak V. keistis jau dabar. taikos sutarties tarp „kariavusiųjų”. Landsbergio, šiuo atveju ne Europos Įvertinę tai, kas vyko Rusijoje, Antraip gali būti Sąjunga turi pataikauti Rusijai ir dabar padėtume jai kurti demokrati keisti savo principus (panašūs daly ją, bet tam tikromis sąlygomis. Tai per vėlu. kai kartais vyksta: taikomi dvigubi dar nepadaryta, dėl to kyla daug vertinimų standartai, nutylimi Ru nesusipratimų ir nelaimių. sijoje vykstantys nedemokratiški V. Landsbergį nustebino spau procesai). Tokie Europos Sąjungos Jeigu Turkijai bus leista dos pranešimas, esą vis dar veikia politikos vinguriavimai akivaizdžiai Marshall fondas, teikti paramai nuo siekti ES narystės matomi ir Europos parlamento veik karo nukentėjusioms valstybėms. O loje: šiek tiek principingai, bet iš es Labai svarbu, kaip bus atsakyta juk Baltijos valstybės nukentėjo: mės be principų. į klausimą: ar Turkija gali būti Eu joms buvo pažadėta nepriklausomy ropos Sąjungos narė ir kada? T. Mc- Lemiantis Rusijos ateities veik bė per Atlanto chartą, bet šis paža Cotter teigia manąs, kad Lietuvos snys, pasak kalbėtojo, priklausys das neištesėtas. Lietuvai pokaris iš žmonės daug geriau jaučia, ką visa nuo šios valstybės žmonių: ar pati Tadeush McCotter aušo tik 1990-1991 m., bet niekas tai reiškia. Jeigu Turkijai bus pritai Rusija norės laisvės? Be to, ar norės nė neprisiminė to Marshall fondo, kyti tam tikri kriterijai, lengvinan ne tik tos šalies žmonės, bet taip pat limybė sau patiems ir visiems ki kurio 12 mlrd. eurų guli Vokietijos tys stojimą į Europos Sąjungą, tai po ir politikos elitas? V. Landsbergis di tiems? O gal grėsmė sau patiems, bankų seifuose. Dabar Vokietijos vy kurio laiko, galimas dalykas, tie pa desnes viltis sieja ne su dabartiniu kaimynams ir visai Europai? Taigi, riausybė ieško būdų, kaip tuos pini tys kriterijai gali būti pritaikyti ir Rusijos politiniu elitu, kuris susijęs gus būtų galima panaudoti Vokie Rusijai. Rusija turi daug naftos, o kaip Rusija gali paveikti visą naujo su labai bloga struktūrine praeitimi, tijos ekonomikos „skylėms” užlopyti, Vokietija vis labiau stengiasi pasi sios Europos architektūrą, politiką, bet su ateities elitu. Viltis sietina su o juk Baltijos valstybėms taip pat remti šia nafta. ekonomiką, be abejo, veikti Lietuvos pačia rusų tauta, liaudimi. Tačiau būtų labai pravertęs koks milijar Per artimiausius dešimtmečius, ir kitų Baltijos šalių vietą toje naujo šiuos žodžius pasakęs, V. Landsber das. o gal dešimtmetį, neabejotinai bus joje Europoje? gis tuojau pat patikslino, kaip tą mėginama Rusiją palenkti į savo Vienu ar kitu būdu šalys ieško tautą supranta. Tai ne vien rusai, savo vietos pasaulyje, savaime jos nes Rusijoje gyvena daugybė tautų, pusę. Dabar tai daroma per Turkiją, Jei Turkija kuri šiuo metu turi daugiausia gali neatrastų, jei nedėtų didžiulių pas kurios nelaisvės sąlygomis tik kels taptų ES nare mybių tapti Europos Sąjungos dali tangų. Šalys viena kitai padeda dis- ir aštrins problemas. Koegzistencija, mi. kutuodamos, kovodamos už laisvę. Kaip ir reikėjo tikėtis, pro V. sugyvenimas įmanomas tik laisvės Taigi, tvirtu T. McCotter įsitiki Tad ar Baltijos šalys tikrai geriau už Landsbergio ausis neprasprūdo T. sąlygomis. nimu, naujosios Europos Sąjungos kitas šalis suvokia, kas vyksta Rusi McCotter žodžiai dėl Turkijos gali Lietuva ir kitos Baltijos šalys šalys, tarp jų ir Lietuva, labai su joje? Ar supranta toje šalyje kylan mos narystės Europos Sąjungoje, linki tik gero Rusijai, linkėdamos, tvirtino Europos Sąjungą. Šiuo me čias tam tikras įtampas ir iš to atsi taip pat ir tokios galimybės ateityje kad tie nauji pokyčiai kada nors tu, t.y. taikos sąlygomis, labai svar randančią politikų retoriką, kuri juk Rusijai. Europęs parlamento narys įvyktų. bu yra žmogaus teisės, kurias būti gerokai skiriasi nuo tos, prie kurios vis dėlto mato skirtumą tarp šių na išsaugoti. įpratę Europos politikai? Kitaip ta dviejų valstybių, ir štai kokį. Turkija riant, ar Lietuvoje turime gerų in gali būti labai negreitai priimta į Kad nugalėtų europietiškųjų terpretatorių, kurie įstengtų paaiš Europos Sąjungą, pagaliau, kas ga vertybių pradas Kas esi, Rusija? kinti, kokie procesai formuojasi ir rantuos, kad Prancūzija ar kita šalis Reikia manyti, kad gerą pavyzdį Deja, T. McCotter spaudė laikas vyksta Rusijoje, ko Europa gali ti referendumu, ar kitu būdu, šio klau Rusijai parodys (ir jau rodo) Ukrai ir jis turėjo skubiai vykti į JAV kėtis iš Rusijos? simo sprendimo iš viso neužblokuos. na. Deja, Rusijos valdžios reakcija į Kongresą. Tad toliau diskusijos giją Taigi Lietuvai čia nėra kur skubėti: tuos gerus pavyzdžius nieko bendro į savo rankas perėmė Vilnius, o tiks reikia palaukti, ką pasakys prancū su demokratinės valstybės siekiais liau - diskusijai vadovavęs prof. Le zai. Marshall planas neturi. Šalyje priimti slapti ir demo onidas Donskis. Visa prieš tai išsa Svarbiausia, kad Turkija nori vis dar veikia? kratijai pavojingi įstatymai, lei kytų minčių eiga natūraliai vedė, ko būti Europos Sąjungos narė, bent Šių klausimų lavina buvo skirta džiantys tos valstybės Vidaus rei gero, prie esminio šio teletilto klau jau oficialiai tą norą išreiškia. O Ru kalų ministerijos pajėgoms panau simo, kuris ir glūdi šioje talpioje są prof. Vytautui Landsbergiui, kuris sija visai nenori būti Europos Sąjun doti ginklus prieš taikius demon vokoje - Rusija. Kas yra Rusija da atsakė lietuviška patarle: „Už vieną goje. Ji nori likti tokia, kokia yra da strantus. Jau galima šaudyti į bar, XXI a. pradžioje? Neatrasta ga- muštą dešimt nemuštų duoda”. Už bar, ar net būti, kokia yra buvusi se vieną muštą Baltijos valstybę gali niau. Ji gąsdina kaimynus savo blo protestuojančius žmones - tokie po ma atiduoti daug sovietų mušimo gąja praeitimi. Beje, prof. V. Lands tvarkiai Vidaus reikalų ministeriją nepatyrusių valstybių. Todėl prof. V. bergis visai teisingai perspėja: saky pasiekė. Vidurinėje Azijoje tie pot Landsbergiui nekyla klausimo, ar dami Rusija, mes tarsi mintyje turi varkiai, galimas dalykas, jau buvo vykdomi. Lietuva suvaidino mes turime galimybę geriau supras me visą rusų tautą. Tai didelė klai Taigi, didieji susirėmimai Rusi ti Rusijoje vykstančius procesus? da, nes šitaip patenkame į žodines joje tarp laisvės ir prievartos, demo labai reikšminga Mes paprasčiausiai geriau supran pinkles. Kai kalbame apie valstybę, kratijos ir autokratijos dar laukia tame, kas tenai vyksta. jos požiūrį išreiškia šalies vyriausy ateityje. V. Landsbergis palinkėjo, vaidmenį, kai Rusijos diplomatai kartais tei bė ar jos prezidentas, bet toli gražu kad Rusijoje nugalėtų europietiška- gia, kad reikia atmesti Baltijos ša tai ne visos tautos požiūris. Tad ir iškilo tam tikrų sis vertybinis pradas, kurį visas de lių, taip pat Lenkijos požiūrį ir su sąvoka Rusija yra gana sąlyginis pa mokratiškasis pasaulis palaiko. Be pratimą, nes, girdi, tai nukentėju vadinimas, tačiau, manipuliuojant sunkumų tarp JA V to, Europarlamento narys palinkė sios šalys, vadinasi, šališkos ir ne valstybių vardais, tarptautinėje jo, kad tos geros permainos Rusijoje galinčios būti objektyvios. Toks tei praktikoje priimta, kad tos šalies ir kai kurių Europos įvyktų anksčiau, negu Kinija privers ginys, pasak profesoriaus, tėra dip pozįęijai atstovauja, aišku, jos vado Sąjungos valstybių. lomatinis žaidimas, kuriam nesą jo vai. kio pagrindo. Nukelta į 8 psl. 2005 SPALIO 1 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 3 Žvilgsnis į Lietuvos ir išeivijos aktualijas

49-toji LFB studijų savaitė Dainavoje

JUOZAS BAUŽYS

ią karštą 2005 m. vasarą, rug pjūčio 21-28 d., gražiosios mū sų Dainavos prieglobstyje ir Švėl įvyko Lietuvių fronto bičiulių su rengta Lietuviškų studijų ir poilsio savaitė. Šios 49-tosios studijų savai tės metu buvo daug posėdž'iauta, tačiau savaitės dalyviai turėjo progą išgirsti ir įdomių paskaitų bei pra nešimų, o prof. J. Račkausko orga nizuojami kulinariniai valgiai pui kiai visus maitino. Iš New York atvykęs kun. Vytautas Volertas ry tais aukojo šv. Mišias. Malonu taip pat, kad Dainavoje oras nebuvo toks karštas, kaip šią vasarą visoje Ame rikoje. Jau sekmadienio vakare, su važiavus gražiam būreliui bičiulių, įvyko atidarymas JAV ir Lietuvos vėliavų pakėlimu. Pirmosios dvi savaitės dienos LFB savaitėje Dainavoje (iš kairės): dr. Kęstutis Skrupskelis, dr. Leonas Sabaliūnas, adv. Povilas Žumbakis. buvo skirtos įvairiems posėdžiams, K. Ambrozaičio nuotr. buvo aptariamos tolimesnės LFB veiklos galimybės, o trečiadienį įvy jo dr. Nijolė, Bražėnaitė. Ji pranešė, nių išvyko į Vakarus, lygiai taip pat gai, žudynės bei Sibiro tremtis kliu ko LFB narių suvažiavimas, pada kad rugsėjo pabaigoje Geteborg mažėjant ir gimstamumui, atsiran dė visą kraštą. Tai atsiliepia iki da ręs gana daug svarbių nutarimų. mieste, Švedijoje, įvyksiančioje kny da vėl naujos problemos dėl ateities. bar. Buvę tremtiniai ir kaliniai dar gų mugėje bus pristatyta į švedų Be to, įsijungus į Europos Sąjungą, ir šiandien tebeišgyvena savo patir kalbą išversta J. Lukšos-Daumanto uždavinys išlaikyti lietuvišką dvasią tas kančias. Visa tauta buvo paveik knyga Partizanai, kurios vardas šve ir tautybę dar pasunkės. Šiuo metu ta, bet svarbiausia, kad Lietuvoje to Suvažiavimo metu įvykusiame diškai yra Skogsbroeder. Ten pat Lietuva nėra normaliai saugi tauta, vis dar nenorima pripažinti. Dažnai simpoziume, kuriam vadovavo Vy bus ir lietuviškos literatūros dienos nes vis dar tebesivelka uodega iš so ir dabar banditais vadinami buvę tautas Volertas, buvo pasisakyta bei seminarai, kuriuose Nijolė Bra vietinių laikų. Neturint gerų ekono partizanai. Asiradusi įtampa sujau įvairiais ateities veiklos klausimais. žėnaitė yra kviesta dalyvauti ir kal minių pagrindų, ilgiau truks pasi kia ir žmonių gyvenimą, ir aplinką. Simpoziumo referentai buvo: Kazys bėti. Neseniai ji kalbėjosi su BBC ra vyti Vakarus. Dr. Samonis, užbaigęs Tam nepadeda jokie vaistai. Tautos Ambrozaitis, Povilas Žumbakis, Vy dijo korespondentas apie buvusius savo paskaitą, pranešė, kad jis ir žaizdos vis dar neužgyja. Žvelgiant į tautas Bieliauskas, Kęstutis Skrup Lietuvos rezistentus. šiemet dalyvaus Europos ekonomi tų žiaurumų vykdytojus, reikia taip skelis, Algis Raulinaitis, Petras Ki niame forume, kuris rugsėjo vidury pat rasti būdus, kaip jiems atleisti, sielius ir Juozas Ardys. Visi suvažia ♦ įvyks Lenkijoje. nes greičiausiai ir jie kenčia. Tad vimo dalyviai taip pat aktyviai reiš reikia humanistiško atgimimo. Kan kėsi su savo nuomonėmis. Nutarimų Ketvirtadienio rytą kalbėjo adv. ♦ čia yra ir buvo žmogaus gyvenimo komisija, kurioje dalyvavo Juozas Povilas Žumbakis. Kaip visada, jo dalis, bet iš jos turi dabar augti tikė Baužys, Žibutė Brinkienė ir Rožė mintys buvo labai drąsios ir atviros, Penktadienio rytą išsamią pa jimas, moralė ir socialinė gerovė. Po Šomkaitė, suvažiavimo pabaigoje apėmusios ir atvėrusios labiausiai skaitą skaitė dr. Vytautas Bieliaus gyvų diskusijų dr. Bieliauskas dar paskelbė padarytus nutarimus. Štai ne Lietuvos, o mūsų pačių išeivijos kas. Jo tema: „Okupacinių represijų pastebėjo, jog Čekijoje, pavyzdžiui, keletas tų nutarimų: sukonsoliduoti kai kurias problemas. Blogiausia, psichologiniai padariniai”. Sovietinė buvusiems komunistų veikėjams LFB ir jos padalinių veiklą, pagrin kad apie tokias problemas mūsų okupacija, palietusi visą mūsų tau neleidžiama gauti atsakingų darbų. dinį dėmesį skiriant rezistencijai išeivijos žiniasklaida vengia rašyti. tą, padarė nepaprastai daug žalos Lietuvoje to nepadaryta. prieš nutautimą, tautos beviltišku Prelegento iškeltos mintys ir pateik Lietuvos žmonėms, atsiliepiančios mą ir korupciją; atgaivinti seniau ti faktai sudarė nemažą progą gau iki dabartinių dienų. Lietuva vyrau 4h paskelbtą patriotinį Credo, akcen sioms diskusijoms. ja savižudybių skaičiumi, tautos tuojant tautinę, o ne pilietinę sam Dr. Augustinas Idzelis savo pra siela tebėra sužeista. Nacių okupaci Liuda Rugienienė penktadienio pratą; ginti LF atliktus darbus, nešime ketvirtadienio popietėje pri ja Europoje jau buvo tarptautiniu popietę papasakojo savo įspūdžius atremti istorinius iškraipymus; tęsti siminė įspūdžius iš šios vasaros ĮLF mastu įvertinta, o sovietinė - vis dar Nukelta į 8 psl. Į laisvę žurnalo leidimą ir remti re studijų dienų Lietuvoje, kur jam te ne. O tačiau sovietų kalėjimai, gula zistencinių knygų leidybą. ko aktyviai dalyvauti. Studijų die nose buvo daug jaunimo, o tarp vy 4h resniųjų dalyvavo nemažai buvusių partizanų. Teko aplankyti dr. A. Da- Pirmadienio vakaronės metu dr. mušio kapą, susipažinti su dabarti Kęstutis Skrupskelis ir Juozas Ar niais istorikais. Dr. Idzelio nuomo dys pasidalino įspūdžiais iš šią ne, labai rimtas istorikas yra dr. vasarą Kaune bei Kulautuvoje vyku Arūnas Bubnys. Lyginant su jo sių Į Laisvę fondo Lietuvos filialo ankstyvesnėmis keliomis kelionė rengtų studijų dienų. Jos buvo pui mis, Lietuva yra pasidariusi gana kiai Vidmanto Vitkausko suorga moderni. Dr. Idzelis taip pat pasisa nizuotos. Dalyviai buvo plačiai supa kė, kad šiuo metu intensyviai ruošia žindinti su 1941 m. įvykių Lietuvoje trijų tomų istorinę knygą apie 1941 istorine reikšme. Antradienio vaka m. įvykius. ronėje kalbėjusi, iš Los Angeles at Vakare savo paskaitoje „Kada vykusi, adv. Žibutė Brinkienė iškėlė pasivysim Vakarus?” kalbėjo kana reikalą ir numatytus planus pradėti dietis dr. Valdas Samonis. Kadangi Lietuvoje organizuoti LF židinius. Lietuva per 50 sovietinės okupacijos Jos mintys ir siūlymai susilaukė ne metų buvo labai ekonomiškai atsi mažai teigiamų bei neigiamų pasi likusi, o atgavus nepriklausomybę Atokvėpis po diskusijų Lietuvių fronto bičiulių studijų savaitėje Dainavoje. Iš sakymų. Trečiadienio vakare kalbė- per 15 metų jau apie 300,000 žmo kairės: dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Augustinas Idzelis ir rašyt. Vytautas Volertas. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS 2005 SPALIO 1 d. Vilniaus pedagoginio

VILNIAUS PEDAGOGINIS universiteto 70-mečiui UNIVERSITETAS

Prieš 70 metų Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas - pirmoji aukštoji pedagoginė mokykla Lietuvoje

Universiteto auklėtiniai gyvu fakelu ir po kelių dienų mirė vietos ligoninėje. Lietuvos laisvei ji - iškilios asmenybės ir skyrė brangiausią auką - savo gyvy jų likimai bę ir gyvenimą.

Prieš 70 metų Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis Kiti šviesuoliai institutas - pirmoji aukštoji peda goginė mokykla Lietuvoje. Jis turėjo Daug Respublikos pedagoginio tenkinti tuo metu reformuojamos instituto auklėtinių sėkmingai dirbo pradžios mokyklos poreikius - ruošti pradžios ir vidurinėse mokyklose, mokytojus, kurie geriau, kūrybiš ugdė jaunimo tautines ir dorovines kiau organizuotų pedagoginį procesą vertybes net ir sunkiausiais sovieti su moksleiviais. 1935 m. gegužės 22 niais metais. d. buvo paskelbtas Pedagoginių ins Štai Algirdas Taurinskas tapo titutų įstatymas, o tų pačių metų lie Respublikoje žinomu fizikos mokyto pos 1 d. Respublikos prezidento An ju. Jo dėstomą dalyką puikiai įsisa tano Smetonos aktu pirmuoju Pe Per pirmąjį instituto veiklos laikotarpį jį baigė vindavo moksleiviai ir sėkmingai dagoginio instituto Klaipėdoje direk stodavo į aukštąsias mokyklas. Mo toriumi buvo paskirtas dr. Vytautas per 650 absolventų, kurių dalis tapo visoje kytoja Marija Valujevičiūtė-Tri- Soblys, kuris iki tol dirbo Užsienio kauskienė ilgą laiką dirbo vidurinių reikalų ministerijos Intelektualinio Lietuvoje gerai žinomomis asmenybėmis mokyklų direktore ir istorijos moky bendradarbiavimo komisijos genera toja. Jos vedamas pamokas apie Ro liniu sekretoriumi. Iškilmingas ins mos miesto įkūrimą ir kitas net po tituto atidarymas ir studentų ima Sikstas priklausė Jaunalietuvių or 60-ties ir daugiau metų puikiai pri trikuliacija įvyko rugsėjo 18 d. A. Ramanauskas-Vanagas ganizacijai, Jono Basanavičiaus var simena mokiniai. Tremties mokyto jų Trinkauskų šeimai pavyko iš Alytaus mokytojų seminarijos do tautinei mokytojų ir Šaulių vengti iš Vidurio Lietuvos išvyks Trys pagrindiniai tarpsniai mokytojas Adolfas Ramanauskas su sąjungoms. 1941 m. liepos mėn. bu tant į Dzūkiją. kitais miesto mokytojais bendra vo paskirtas organizuoti Liubavo Mokytoja M. Čižienė dirbo ma valsčiaus savivaldybę. 1944 m. įstojo Septyniasdešimties metų mūsų minčiais 1945 m. pavasarį įsijungė į į Lietuvos Laisvės armiją (LLA), tematikos mokytoja, bet 1949 m. bu universiteto istoriją galima suskirs Dzūkijos partizanų gretas ir jose buvo „Vanagų” skyriaus štabo virši vo atleista be teisės dirbti pedagogi tyti į tris pagrindinius tarpsnius: ne pakilo nuo būrio vado iki Lietuvos ninku ir veikė Telšių apskrityje. nį darbą, kaip netinkama sovietinei priklausomos Lietuvos ir pirmųjų laisvės Kovų Sąjūdžio vyriausiojo Patikslintais duomenimis, Sik mokyklai. Ir tokio sprendimo soviet okupacijų metų (1935-1943) laiko gynybos pajėgų vado. Jis - vienas iš mečiu susilaukė ne vien mokytoja trijų garsiosios partizanų Vasario 16 stas Varnelis 1948 m. rudenį buvo tarpį; antrosios sovietų okupacijos M. Čižienė. suimtas kaip partizanas ir po dau (1944—1990 m.) metų ir atkurtos ne Deklaracijos autorių. Partizaninėje giau kaip trijų mėnesių tardymo nu Kai kurie Respublikos pedago priklausomos Lietuvos Respublikos veikloje A. Ramanauskas - Vanagas teistas 25 metams kalėjimo ir išsiųs ginio instituto auklėtiniai sėkmingai (1990-2005) metus. Kiekvienas šių puikiai naudojo pedagogo ir tas į specialųjį SSRS lagerį. toliau tęsė studijas kitose aukštosio tarpsnių yra specifinis, bet kiekvien karininko (jis buvo baigęs ir Kauno se mokyklose ir dirbo mėgstamą pe ame jų Pedagoginis institutas, dabar Karo mokyklą) žinias bei patirtį. dagoginį darbą. Pavyzdžiui, Bronius - universitetas - įsirašė į Lietuvos 1953 m. sausio 30 d. dėl ligos iš R. Butlerytė-Jusaitienė Bumeckis po šešerių metų darbo kultūrą ir visuomenės gyvenimą, pareigų atsistatydinęs, LLKS tary pradžios mokykloje baigė Vilniaus prisidėjo prie jaunimo, ir ne tik jo, bos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas siūlė tarybos Raja Butlerytė-Jusaitienė — pedagoginio universiteto Užsienio savimonės, tautinės savigarbos ug Lietuvos Nepriklausomybės kovų kalbų fakultetą ir 36 metus dėstė vo dymo ir ugdymosi. nariams jo vietoje išrinkti A. savanorio rašytojo Vlado Butlerio kiečių kalbą. Sofija Kišūnaitė-Ber- 1935-1943 m. laikotarpį mes Ramanauską-Vanagą, tačiau dėl dukra. Baigusi institutą, Raja dirbo notienė baigė Kauno kūno kultūros imame kaip vieną tarpsnį, nes, ne tarybos narių žuvimų ir prastų ryšių anglų ir vokiečių kalbų mokytoja. institutą ir visą gyvenimą susiejo su paisant instituto vietos ir pavadini šis pasiūlymas nebuvo įteisintas. Mokytojaudama ji karštai pamilo fiziniu auklėjimu ir tautiniais šo mų kaitos, jo turinys išliko tas pats: 1956 m. rudenį A. Ramanaus savo bendradarbį ir bendražygį, kiais, dalyvavo įvairiuose konkur nei pirmieji sovietizuotojai, nei na kas-Vanagas įkliuvo į megztą KGB Marijampolės gimnazijos direktorių suose, jos kolektyvai laimėdavo pri ciai neįstengė iš esmės pakeisti mo agentūros tinklą, buvo suimtas, o Jusaitį ir už jo ištekėjo. Deja, sovie zines vietas ne tik savajame mieste, kymo turinio, užgniaužti gyvos tau kitų metų rugsėjo 25 d. nuteistas tinė okupacija sugriovė šeimos laimę bet ir Respublikoje. Jokymas Petru tinės dvasios. Respublikos pedago mirties bausme ir lapkričio 29 d. ir ateities planus. KGB areštavo jos lis baigė Vilniaus pedagoginio insti ginio instituto tautinė dvasia išliko. sušaudytas. vyrą ir ištrėmė į Sibirą. Likusi tuto Gamtos - geografijos fakultetą 1943 m. kovo mėn. institutą, kaip ir viena, Raja kurį laiką dar mokytoja ir jame sėkmingai dirbo geografijos kitas Respublikos aukštąsias mo vo Lazdijų rajone, Vizgailiuose. 1957 dėstytoju, paskelbė mokslinių kyklas, uždarė. Sikstas Varnelis m. ji pasirinko savanorišką tremtį - straipsnių kartografijos klausimais, Per pirmąjį instituto veiklos lai išvažiavo pas vyrą į Krasnojarsko tačiau disertacijos jam neleista gin kotarpį jį baigė per 650 absolventų, Respublikos pedagoginio insti kraštą. Taip tuo metu galėjo pasiel ti. Jonas Palionis tęsė studijas Vil kurių dalis tapo visoje Lietuvoje ge tuto pirmosios laidos absolventas, gti reta moteris. R. Butlerytė-Jusai niaus universitete, tapo habilituotu rai žinomomis asmenybėmis ne tik visų mylimas pirmasis studentų tienė akylai stebėjo tėvynėje vyks Baltų filologijos katedros profesoriu švietimiečiams, kultūros atstovams, korporacijos valdybos pirmininkas tantį Atgimimą, labai išgyveno dėl mi. Stasys Biziulevičius, dirbdamas bet ir plačiajai šalies visuomenei. Jų Sikstas Varnelis dirbo mokytoju Žarėnuose ir Telšiuose dar iki studi sausio 13-osios žudynių Vilniuje. mokytoju, tapo habilituotu medici vardus išgirdo ir toli už tėvynės nos mokslų daktaru, profesoriumi. gyvenantieji lietuviai. Štai keletas jų institute. Baigęs studijas, moky 1991 m. vasario 19 d. rytą, protes tojavo Šiaulių mokytojų seminarijo tuodama prieš SSRS okupantų bru Jo plunksnai priklauso apie 330 jy- je, vėliau Mažeikių ir Marijampolės talumą ir savivalę Lietuvoje, ji mokslo darbų medicinos ir kitais apskrities pradžios mokyklų inspek Krasnojarsko taigoje įsikūrusioje klausimais. S. Biziulevičius - Lietu toriumi, nepriklausomybės metais tremtinių gyvenvietėje suliepsnojo vos valstybinės premijos laureatas. 2005 SPALIO 1 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS PRIEDAS

Prieškario auklėtiniai Lietuvos rašytojų sąjungos narė R. Brazys, prof. R. Dagys skaitė nės veiklos teoretikas irgi šio insti Vinciūnienė-Klingaitė; užsienio kal paskaitas užsienio šalių mokslo cen tuto auklėtinis Gintautas Iešman Prieškario instituto auklėtiniai bų mokymo priemonių autorės L. truose. Matematikos prof. A. Gar- tas. įrašė savo vardus ir į pedagogikos Kulvietienė-Skirkaitė; M. Jaku- liauskas - SSRS Ministrų Tarybos mokslą. Jo auklėtinis Pranas Nau bauskienė-Laurinavičiūtė; A. J. Bra- premijos laureatas, 5 monografijų Pogrindžio veikla ir zauskienė-Narbutaitė; D. Paškaus- jokaitis dirbo šio instituto pavyzdi lietuvių ir anglų kalbomis autorius, nepriklausomybės atkūrimas nės pradžios mokyklos mokytoju, jos kaitė; E. Tulienė-Sakalauskaitė; A. valstybinės premijos laureatas; per Gulbinovič ir kt. 60 išradimų autorius ir bandraauto- vedėju, parašė ir išleido 6 dalių, Nepaisant įvairiausių represijų, Istorikas ekspertas E. Bakonis rius prof. E. Montrimas, per 100 Aritmetikos uždavinyną pradžios mūsų studentai įvairiomis formomis keleto visuotinės istorijos vadovėlių priemonių ir knygų medžiagotyros mokykloms. Vėliau dirbo tame pa priešinosi okupantų politikai. 1957 ir kitų leidinių autorius, mokymo klausimais autorius V. P. Pekarskas čiame institute Vilniuje, Marijam m. instituto auklėtinė mokytoja An priemonių recenzentas. Biologai B. kurio darbai buvo skelbti ir JAV, polės mokytojų seminarijoje, Kauno tanina Pošiūnaitė atliko svarbią už Gaižauskas - pirmojo mokyklinio SSRS leidiniuose. pedagoginėje mokykloje ir kitose duotį, išvežant vyskupo Vincento gamtos apsaugos muziejaus įkūrė Nepamirštamas ir mūsų auklė mokymo įstaigose. Parašė darbų lie Sladkevičiaus koncekracijai (įšven jas. Darbų mokytoja, ekspertė E. Gi- tinių kraštotyrininkų J. Šliavo, R. tuvių kalbos dėstymo metodikos tinimui į vyskupus) reikalingus hiotienė - eksperimentinės darbų Samavičiaus, P. Šverebo bei kitų klausimais, sudarė bibliografinę ro atributus. Instituto ir pogrindinės mokymo programos ir metodinės įnašas į krašto praeities tyrinėjimą. dyklę Pedagogika ir metodika (2 teologijos seminarijos auklėtinis Ro medžiagos moksleiviams bei moky Auklėtiniai J. R. Bagušauskas, H. knygos) ir kt. bertas Grigas nuo 1976 m. įsijungė į Juozas Plačas pedagoginį darbą tojams autorė, tautodailininkų paro Rimkus, E. Peikštenis ir kiti tyrinė pradėjo Lietuvoje ir tęsė emigracijo je: dirbo lituanistinėse mokyklose, dėstė Pedagoginiame lituanistikos Nepriklausomybės atkūrimas atvėrė ir mūsų universiteto institute Čikagoje. Jis redagavo lei dinius Švietimo gairės, Draugo auklėtiniams naujas galimybes studijoms ir priedą „Lietuviškoji mokykla”, Drauge vedė vaikų skyrių „Tėvynės žvaigždutė”, parengė mokymo prie kūrybiniam darbui, visuomeninei veiklai, monių lituanistinėms mokykloms. jų veiklos vertinimo kriterijumi tapo sąžinė,

Meninio žodžio meistrai dora, kompetencija, nauda visuomenei ir Tėvynei

Iš instituto auklėtinių tarpo iš dų dalyvė. J. Ivanauskienės-Pe- ja rezistencinį judėjimą ir gyventojų katalikų pogrindžio religinį patriot kilo ir meninio žodžio meistrų. Pau trulionytės vadovaujamų mokinių trėmimus. Visai Respublikai gerai inį sąjūdį, rašė Lietuvos Katalikų lius Drevinis-Dreviukas sėkmingai darbai buvo eksponuoti ne tik įvai žinomas mokytojas B. Petrulionis - Bažnyčios kronikai, Aušrai, su pedagoginį darbą derino su literatū riose parodose Lietuvoje, bet ir Da nenuilstamas kelionių po Lietuvą ir kitais bendraminčiais leido Vytį. ra, išleido du eilėraščių rinkinius. nijoje, E. Pulokienė-Jablonskaitė - užsienį organizatorius. Jo orga 1987 m. rugpjūčio 2' 1. mitinge prie Elena Nakaitė-Arbienė-Alė Rūta matematikos knygų serijos specia nizuojamų kelionių po Lietuvą ir poeto A. Mickevičiaus paminklo Vil pedagoginį darbą pradėjo instituto lioms mokyklos autorė. A. Gudz su užsienio šalių metu keliautojai susi niuje pirmą kartą viešai demaskąvo pavyzdinėje mokykloje, emigracijoje kūrė savo muzikos mokymo meto pažindavo su krašto ir už jo ribų Molotovo-Ribbentropo slaptąjį pak išgarsėjo kaip rašytoja. Ji romanų diką, jos mokiniai choristai-nuo- esančiais Lietuvos kultūros ir istori tą, aktyviai dirbo Lietuvos Atgimi cikle Didžioji meilė pateikė plačią latiniai dainų ir kitų švenčių daly jos paminklais, pasiekdavo ir Sibiro mo metais ir šiandien kūrybingai Lietuvos istorijos panoramą, o kituo viai. V. K Štuikys, pirmasis kūno tremties vietas. Jo organizuojamos dirba Carite, Lietuvos ateitininkų se romanuose parodė lietuvių išeivių kultūros mokytojas ekspertas, pa kelionės buvo gyvos patriotinio ug federacijoje ir kt. kasdienybę, tėvų ir vaikų psicho rengė kūno kultūros programą ben dymo pamokos, lydimos daina „Kiek Instituto studentai įvairiomis loginius konfliktus ir kt. drojo lavinimo mokykloms, jis - rovė, neišrovė...” Leonardas Žitkevičius mokyto formomis protestavo prieš itin dog Respublikos lietuviškos ripkos pir Lietuvos rašytojų tarpe turime matiškai A. Burokevičiaus dėstomą javo pradžios mokykloje, o, pasitrau menybių čempionas. savo Alma Mater auklėtinius A. Ber „mokslinio” komunizmo kursą ir po kęs į Vakarus, dirbo lietuviškų Lietuvos mokyklos 600 metų notą, V. Bložę, V. Bubnį, V. Karalių, kelių bandymų pasiekė, kad Rekto laikraščių redakcijose, išgarsėjo, jubiliejaus proga, Respublikos prezi V. Rimkevičių, K. Sają, R. Skučaitę, ratas pakeistų šio kurso dėstytoją. kaip humoristinės poezijos kūrėjas. dento dekretu, Vilniaus pedagoginio poetą ir vertėją A. Grybauską ir ki 1988 m. birželio 24 d. Istorijos universiteto (šis vardas jam buvo tus. Pedagoginio universiteto vardą fakulteto studentų iniciatyva insti suteiktas 1992 m.) auklėtiniai Leo garsina sportininkai - olimpiniai tute įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Antrasis sovietmetis kadija Gruzdytė, S. A. Ivanauskas, čempionai D. Pozniakas, A. Jankū- sąjūdžio rėmimo grupė. Ji leido J. Krivickas apdovanoti didžiojo Lie naitė-Rupšienė, V. Mogenytė-Ven- laikraštį Viltis, almanachą Historia, Per Antrojo sovietmečio metus tuvos kunigaikščio Gedimino ordi cienė, R. Ubartas. Iš viso tarp olim dalyvavo visuose LPS renginiuose. institutą baigė daugiau kaip 30 tūk nais. pinių čempionų yra per 10 mūsų 1990 m. kovo 11-ąją mūsų instituto stančių studentų. Didžioji jų dalis universiteto auklėtinių. buvo paskirti į Respublikos vidu auklėtiniai Vladimiras Beriozovas, Kęstutis Grinius, Romualda Jociūtė rines mokyklas. Nors visos švietimo Įvairių sričių specialistai Hofertienė, Gintautas Iešmantas, sistemos politizacija ir sovietizacija Nemaža dalis nukentėjo Jurgis Jurgelis, Antanas Karoblis, varžė jų kūrybinę veiklą, bet daugu Tarp instituto auklėtinių turime Kazimieras Saja ir Rimvydas Valat ma mūsų absolventų puoselėjo ir ir daugelį aukščiausios kvalifikaci Penkis dešimtmečius užsitęsusi ka su kitais Lietuvos Aukščiausio diegė moksleiviams didžiausias ver jos ugdymo bei kitų sričių special- okupacija trukdė daugelio auklė sios Tarybos - Atkuriamojo Seimo tybes - dorovę, humanizmą, meilę istų-Respublikos aukštųjų mokyklų tinių kūrybinei veiklai, prasmingam deputatais pasirašė Lietuvos Nepri savajai tėvynei ir kt. Pagrindinė dėstytojų, tyrimo institutų moks visuomeniniam darbui. Dalis jų at klausomos Valstybės Atstatymo Ak dalis Respublikos aukščiausios kva lininkų. Tai habilituoti edukologijos sidūrė kalėjimuose ir lageriuose. tą. Su didžiausio džiaugsmo ašaro lifikacijos mokytojų ekspertų, dir mokslų daktarai profesoriai valsty 1948 m. instituto auklėtinė Elena mis ir ovacijomis šio Akto paskelbi bančių vidurinių mokyklų dalykinė binės premijos laureatai B. Balčytis, Navickaitė už priklausymą mokslei mą sutiko tie mūsų Instituto nariai, je sistemoje ir išlaikiusių sunkius B. Bitinas, V. Jakavičius, A. Jacike- vių antisovietinei organizacijai buvo kurie šią iškilmingą valandą buvo išbandymus — mūsų instituto auklė vičius, V. Karvelis, V. Kučinskas, S. nuteista 10 metų tremties. 1951 m. prie Respublikos Parlamento ar ste tiniai. Iš jų paminėtina 36 metus Kregždė, V. Rajeckas, J. Vaitkevi už antisovietinius pasisakymus bu bėjo įvykių eigą būdami kitur. Rytų Lietuvos mokyklose dirbusi li čius, V. Aramavičiūtė,. E. Marti vo suimtas ir nuteistas 10 metų la Nepriklausomybės atkūrimas tuanistė laikraščių bendradarbė, šauskienė, R. Vasiliauskas ir kiti šių gerio studentas Simas Besigirskas. atvėrė ir mūsų universiteto auklė „Vilnijos” draugijos narė G. Bogus- aukštumų pasiekė jau nepriklauso Kitais metais po 25 metus lagerio lauskienė-Žitkaitė; straipsnių moks tiniams naujas galimybes studijoms mos Lietuvos metais. Iš kitų mokslo gavo Kauno ir Vilniaus aukštųjų ir kūrybiniam darbui, visuomeninei leivių kūrybiškumo ugdymo klausi sričių atstovų minėtini lituanistai: mokyklų studentų organizacijos veiklai. Jų veiklos vertinimo kriteri mais autorius, 32 metus vadovavęs V. Areška, V. Auryla, V. Drotvinas, „Vieningoji darbo sąjunga” nariai - jumi tapo sąžinė, dora, kompetenci mokyklos literatų būreliui, J. Brun- A. Pakerys; filosofas R. Plečkaitis; mūsų instituto studentai Celestinas ja, nauda visuomenei ir Tėvynei. dza; apie 200 straipsnių ir kitų lei kalbininkai D. Čebelis, K. Mustei Ajauskas, Algirdas Bitvinskas, Bro dinių kraštotyros ir literatūros mu kis; biologai I. Montvilaitė, S. Sta- nė Kryževičiūtė-Jurgaitienė, Jadvy Doc. Stanislovas Stašaitis ziejų klausimais autorius ir steigė šauskaitė, J. Saplinskas, V. K. Urbo ga Žukauskaitė-Petrauskienė ir Vilniaus pedagoginio jas, įvairių konkursų laureatas S. nas ir kt. Instituto auklėtiniai biolo Pranas Čyžas. 1956 m. buvo nuteis universiteto Istorijos Liutvinavičius; vadovėlių bendraau gas V. Galinis, metodininkė L. Kad- tas studentas Albinas Masaitis, o didaktikos katedra torius, Lietuvos rašytojų sąjungos žytė-Kuzavinienė yra valstybinių 1958 m. - buvęs mūsų studentas narys A. Skyrelis; daugelio peda premijų laureatai. Stasys Stungurys. 1980 m. buvo su goginės tematikos leidinių autorė, Instituto auklėtiniai fizikai prof. imtas ir nuteistas kaip antisovieti- palio 7 dieną Čiurlionio galeri diniams kilimams, net nenujautė, joje Čikagoje bus atidaryta kaip toli ieškojimų kelyje atsidurs dailininkės Liucijos Aniūnai- jos nerami kūrybinė dvasia. Tuo me Stės-Kryževičienės tekstilės ir akva tu jauniems dailininkams reikėjo relės darbų paroda. Tai dar vienas pastangų atsilaikyti prieš sovietinių tarpsnis talentingos ir darbščios me fabriko viršininkų spaudimą gamin nininkės kūrybiniame kelyje, liudi ti kilimus, visai svetimus Lietuvai jantis jos brandą ir nenuilstamas savo dvasia, reikėjo kovoti prieš ste meninio tobulėjimo formų paieškas. reotipus, atėjusius iš Vidurinės Kaip dabartinis tekstilininkės meni Azijos, kur iš tradicijos buvo kuria nės formos paieškų apibendrinipias, mi ryškiaspalviai „persiški” kilimai. man rodos, gali būti „Čikaga naktį” Lietuva apskritai neturėjo nei sieni — mišria technika iš šilko juostų ir nių, nei grindų kilimų tradicijų, tad plonų šilko siūlų supinta kompozici lietuviško motyvo įvedimas į kilimo ja, tarsi vitražas mirguliuojanti ornamentiką jau buvo drąsus lietu spalvų kaita: tamsiai mėlyno, kone vių dailininkų žingsnis. Jie čia pasi juodo namų silueto naktyje paslap telkė lietuvių liaudies meno tradici tinga šviesa kūrinio apačioje iš lėto ją. Iš to meto kaip didelė sėkmė buvo kyla į sidabriškai švytinčią did pažymėtas Liucijos Kryževičienės miesčio žiburių jūrą kūrinio vidury kilimas „Ratnyčėlė” - prigesintų je ir vėl prieš žiūrovų akis ištirpsta spalvų ornamentas su mažon var žalsvai mėlyna šviesos atspindžių pinėm ir varpeliais, taip pat „Miglė” pašvaiste kompozicijos viršuje. Taip - su pilkai sidabrišku lietuviško or menininkė parodo Čikagą - miestą, namento švytėjimu. Lietuviški kili kurį myli ir tūkstančiai joje gyve mai išsiskyrė spalviniu santūrumu. nančių lietuvių. Panašiai pynimo technika atlikti ir kiti Liucijos Kry iucija Kryževičienė Lentvary ževičienės darbai, eksponuojami šio je dirbo 19 metų, kol pagaliau je parodoje. 1983 metais gavo didelį užsa Liucija yra ir čikagietė, ir vilnie Lkymą. Per trejus metus Juodkrantės tė. Tas dalijimasis tarp dviejų mies poilsio namams „Ąžuolynas” ji sukū tų atsispindi pastarųjų metų kūry rė „Paukštį” - tamsiai raudonų ir boje ir pasaulėjautoje. Liucija yra mėlyną tonų erdvinį lubų gobeleną, jau trečiosios emigrantų bangos ats kurio apimtis buvo 87.5 kvadratinių tovė, man rodos, sėkmingai pritapu metrų. Gobelenui ji sunaudojo pusę si ir prie antrosios - pokarinės - tonos vilnonių siūlų, kuriuos pati bangos, kuri sukūrė pagrindą lietu skalbė, dažė, džiovino savo dirbtuvė viškos kultūros vystymui dideliame je primityviu būdu, kaip tai daryda Amerikos žemyne, tame kultūrų ka vo mūsų kaimo močiutės. Tai buvo tile, kuriame neištirpsta tik stip vienas pirmųjų erdvinių gobelenų riausieji ir gabiausieji. Lietuvoje, drąsus bandymas su teks Dailininkai, likimo pastūmėti, tilės darbu atsiplėšti nuo grindų ar kad taptų dviejų žemynų atstovais, sienų plokštumos. Gretimoje „Ąžuo yra paženklinti ypatingu žvilgsnio į Dail. Liucija Kryževičienė. lyno” patalpoje įsikūrė L. Kryževi pasaulį aštrumu ir apdovanoti sa čienės „Žydėjimas”, antras Liucijos votišku užsispyrimu sublimuoti savo kūrinys Juodkrantės poilsio namuo kultūrą, kuriai buvo pašaukti savo se. Šis gobelenas buvo unikalus tūk genų ir savosios tautos. Tai rodo ir stančiais smulkiažiedžių gėlyčių, dar viena L. Kryževičienės kompozi dailininkės kruopščiai išaustų dide cija „Kryžkelė” - juodame fone iš šil J—/ I liame gobeleno plote. Jis darė įspū ko juostelių išpintas baltas kvadra dį: tarsi gėlių debesis būtų staiga tas, į kurį iš keturių pusių įsirėžę nusileidęs nuo dangaus į žemę. juodų ir baltų juostų trikampiai. Atėjus Lietuvos nepriklausomy Griežta ir logiška - kaip pats žmo bei, pasikeitė ekonominiai santy gaus likimas... valia ir fantazija kiai, ir pagal valstybės užsakymus Lietuvos tekstilininkai yra stip dailininkai jau negaudavo darbo. rūs savo meniniais iššūkiais tradici Kai kuriem ėmė slysti žemė po ko jai, jie nesibijo nutolti nuo klasiki jomis, nes jie nebuvo pratę pasirū nio gobeleno ir „konkuruoti” su tapy permainų laike pinti savimi. O iniciatyvesni ir verž tojais modernistais, nesibijo filoso lesni patys ieškojo išeities, griebėsi fuoti, pasitelkdami naujas technolo naujų darbų, kad galėtų išlikti kaip gijas ir medžiagas, netgi plastiką, kūrėjai. Tie, kurie suvokė save kaip metalą, odą. Kūrinių kompozicijoje ALDONA ZEMAITYTĖ-PETRAUSKIENĖ valstybės išlaikytiniai, ir šiandien jiems rūpi ritmas ir plastika, o tam vargsta, laukdami stebuklo, kurio tikslui pasitarnauja ir simetriškos gali ir nebūti. Stebuklus sukuria va geometrinės formos, ir netikėti ryš lia, darbas ir kūrybinės pastangos. trauką vaikystei, tėvų namams, ku „Andromedos lietus”, kuriam buvo kiaspalviai akcentai. Dažniausiai Pirmajame naujojo gyvenimo etape riuos bandoma pagauti į uždarą erd panaudota 1,200 bambuko lazdelių. savo kūriniuose jie naudoja autorinę Liucijai materialiai išsilaikyti pa vę ir joje laikyti kaip brangią relikvi Dar anksčiau, 2002 m., Liucija su techniką, per kurią geriausiai išreiš dėjo jos akvarelės - žolynų ir žiedy ją. Panašią instaliaciją Liucija su rengė personalinę akvarelių parodą kia menines idėjas. L. Kryževičienė nų svaigus šėlsmas popieriaus lakš kūrė dar anksčiau parodai, vykusiai Čikagoje, Čiurlionio galerijoje. Ta pastaruoju metu yra pamėgusi pyni te. Visą laiką akvarelė Liucijai ėjo Čikagoje. Kūrinys vadinosi „Sugrį paroda vadinosi „Ilga kelionė per žo mą, pademonstruodama savo kant greta gobelenų kaip pomėgis. Jos ak rybę, kai iš mažų šilko siūlais apvy žimas į vaikystės namus”. Tai buvo lynus”. Instaliacijos ir koliažai tek vareles mėgo bendradarbiai, mielai niotų kvadratėlių susidėsto persilie „namelis” iš senų nuotraukų, paim stilininkų kūryboje jau tapo įprastu jas pirko žmonės arba Liucija pati jančių spalvų ornamentinės kom tų iš tėvų albumo. Namelis stovėjo dalyku. Jos atsirado amžių sandūro jas išdovanodavo savo draugams. pozicijos. ant bambukinių kojyčių, o nuot je kaip žanrų integracija, kai popie Dabar tai tapo pragyvenimo šalti Tačiau dailininkė nesitenkina raukos sukomponuotos vaškiniame rius, siūlai medis ar kitos medžiagos niu. vien šiais meniniais atradimais. popieriuje. Jauni tėvai ir jų maži menininko fantazijos dėka ima tar „Kai dirbau Lentvaryje, - pasa Praėjusį birželį „Arkos” galerijoje vaikai, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusavyje darniai šnekučiuotis, at koja Liucija, - moterys į darbą atsi Vilniuje, buvo surengta tarptautinė pusseserės tame trapiame vaškuoto skleisdami nuotaikingas menines nešdavo savo darželiuose išaugintų mažosios tekstilės paroda. Liucija, popieriaus namelyje įgyja kitą di idėjas. Šie maži kūriniai atveria gėlių puokštes. Kai man likdavo tuo metu viešėdama Vilniuje, paro mensiją. Anapusinis ir šiapusinis dailininko poreikį žaisti, fantazuoti, laisvo laiko nuo kilimų projektavi doje eksponavo „Atvirą laišką” - ins pasauliai transformuoti per meninę nustebti ir nustebinti. mo, ėmiau lieti akvareles. Labai mė taliaciją prieškarinių savo tėvo formą praturtina mūsų emocijas. Tą Bet prieš keturiasdešimt metų gau visokius žolynus, nors gimiau atvirlaiškių tema. Tarp dviejų plas parodą Amerikos lietuvių dailinin Liucija Aniūnaitė, Vilniaus dailės Panevėžy, augau Kaune, kaip sako tiko plokščių buvo sukomponuoti kių draugija 2004 m. surengė Čika instituto diplomantė, patekusi į ma, ‘ant bruko’. Atvažiavusi studi praėjusio laiko nostalgija dvelkian goje ir pavadino „Fantazija”. Joje la Lentvario kilimų fabriką ir pradėju juoti į Vilnių, vėl buvau apsupta tik tys atvirukai. Jie kalba apie stiprią bai pritiko Liucijos Kryževičienės si daryti eskizus tradiciniams žakar- miesto aplinkos. Esu tikras miesto 2005 SPALIO 1 d. DRAUGO ŠEŠTADIENINIS. PRIEDAS 7 vaikas, bet visą laiką ilgiuosi gam didžiųjų miestų herbus, senuosius tos. Gerai pažįstu visokius žolynus, lietuvių pinigus. Tų studijų įkvėpta gėles. Kai atostogavom prie Nemu 1987 m. sukūrė didelio formato rus no, pamėgau pušis, klajodavau po vų tonų batikos darbą „Laiko ants miškus, stebėdavau augalus”. Ji, paudas - Lietuva” (352 x 230 cm), kaip ir miesto poetė Judita Vaičiū kurį tuometinė valdžia nenorėjo pra naitė, mylėjo patvorių žoles, kurios leisti į parodą, kaip Lietuvos Didžio jos akvarelėse iš pelenių pavirsdavo sios kunigaikštystės priminimą. Tik karalaitėmis. Violetiniai astrai, rau Lietuvos dailės muziejaus direkto donos aguonos, balti ir geltoni bijū riaus R. Budrio užtarimu darbą bu nai, saulėgrąžos, mėlynukės ir t.t. vo leista pakabinti, jį vėliau įsigijo žydėjo jos cikluose „Žiedai”, „Pieva”, Lietuvos taikomosios dailės muzie „Vasaros gėlės” ir kt. Dailininkė mė jus. Panašios apimties batikos kūri go braidžioti po pievas, nusagstytas nį ji paskyrė Klaipėdos miestui. smilgų adatėlėmis ir margaspalviu Jau prasidėjus Lietuvos neprik laukinių gėlių kilimu. Kai atsidūrė lausomybei, L. Kryževičienė gavo di Vakarų pasaulyje ją ne mažiau do delį užsakymą Šiaulių „Nuklono” ga mino ir egzotiškos, lepios Pietų van myklos kultūros namams, kurį pa denyno salų gėlės. Gėlių šviesa vadino „Radiacija” (1990-1991). Tai liejosi iš akvarelių, pačios gėlės turėjo būti pusiau erdvinis besimai tiesiog lipo per kraštus (akvarelės nančių spalvų didelis gobelenas, buvo didelio formato). Judita Vaičiū naujas L. Kryževičienės meninis at Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Faustas Latėnas ir dail. Liucija naitė, pamačiusi parodą, skirtą Mo radimas, bet šiam darbui apskritai Kryževičienė Vilniuje. Gražinos Mareckaitės nuotr. tinos dienai, rašė: „Gėlės susiraizgo nebuvo lemta išvysti dienos šviesą. lyg gyvais ornamentais - stambūs, „Nuklonas” per tą laiką bankrutavo, gaivūs, švelniai spalvingi žiedai, ir dabar neaišku, kur yra atsidūręs sausų puokščių ažūras, grafinis lau šis kilimas. Tais pačiais metais JLi- kinių pievos žolynų vaizdas, muziki timpeks” bankui dailininkė sukūrė Lietuvos tekstilininkai yra stiprūs nę variaciją primenanti spalvų autorinės technikos kompozicijas kaita”. Liucija Kryževičienė gaiva „Elegija” ir „Miestas naktį”, gobele savo meniniais iššūkiais tradicijai, lingu mostu užpildo lakštą žaluma ir ną Troškūnų bažnyčiai J amžinybę” žiedais, ir atrodo, kad jos gėlės nie (1991). Savo malonumui atsirado jie nesibijo nutolti nuo klasikinio gobeleno kaip neišsitenka lakšte, kokio for gobelenai „Vakaras”, „Prieš audrą”, mato jis bebūtų. Anot Liucijos, jai vi „Nakties šviesos”, „Mįslingi ženk ir „konkuruoti" su tapytojais modernistais są laiką trūksta vietos popieriaus lai”, „Pavasario šėlsmas”, Vežėjų erdvėje. Gal todėl ji taip buvo pamė asociacijai „Liniava” sukūrė gobele gusi savo mokytojus Dailės institute ną „Ir ateina tamsa...” ros Lietuvos fondas ir Prancūzų am technikas, išrasdavo naujų, kurios tapytoją Sofiją Veiverytę ir vitražis- Finansiniai ir moraliniai lūžiai basada, Ūkio ministerija ir Kultūros priklauso tik jos protui, širdžiai ir tą Kazį Morkūną, kad jie irgi didelių menininkų pasaulyje, kuriuos atpū ministerija. Pirmosios Lietuvos vy rankai. Tai jau aukščiau paminėti formatų mėgėjai. Liucija juos laiko tė nepriklausomybės vėjai, nepalau riausybės metai dar buvo kultūros pynimai iš šilko juostų ir kvadratė didžiausiais autoritetais. Manau, žė jos dvasios ir darbingumo. rėmimo laikai... lių, žaidžiant spalvų ir jų pustonių kad ne tiek mokytojai, o gaivalinga 1991-1996 m. Liucija Kryževičienė persiliejimais, išgaunant netikėtus jos prigimtis diktuoja tokio didelio tapo Dailininkų sąjungos Tekstilės iucija skatino savo kolegas vitražiškus spalvinius efektus. L. formato darbus. sekcijos pirmininke. Tie metai buvo nepasiduoti nežinomybei ir Kryževičienė visuomet paisė klasik tekstilininkų klestėjimo laikas. Liu nevilčiai. „Jei šiame gyvenime inės tekstilės tradicijos, bet pratur ešlų, gyvybingą L. Kryževi cija organizuoja grupės iškiliausių Ltu nekovosi pats už save, prarastitino ją moderniomis technologijomis čienės gėlių pasaulį netikėtai tekstilininkų parodas Prancūzijoje net tai, ką tau davė Dievas ir gamta. ir priemonėmis. Jos kūriniai santū perkerta monotipijų „Erdvės ir JAV (tai atspindi jos rūpesčiu pa Jei tik verkšlensi ir dejuosi - tau rūs (nuo pat Lentvario kilimų fabri Vženklai” ciklas. Tą darbą jai užsakėrengtas ir grafikės Irenos Daukšai- niekas nepadės. Gyvenimas yra iš ko laikų), pynimu atliktos kompozi Kultūros ministerija kaip paminėji tės-Guobienės elegantiškai sumake bandymas, savotiškas šachmatų žai cijos geometrizuotos (kaip ir lietuvių mą Mirusiųjų dienai. Ir netikėtai tuotas katalogas „Lietuvos teksti dimas, jį žaisti reikia labai rimtai ir liaudies meno ornamentas), subti pačiai dailininkei iš jos kūrinių din lė”). Drauge su kolege Jūrate Urbie apgalvotai”. Liucija Kryževičienė ko lios spalvų gamos. Net jos instaliaci go džiaugsmo odės gyvybingajam ne Vilniuje organizavo tarptautinį vojo už save ir skatino, kad ir kiti jos ir koliažai nėra vien formų žaidi pasauliui, prapuolė spindinčios, žvil simpoziumą apie liną ir surengė sektų jos pavyzdžiu. Gyvenimas nu mas - šie kūriniai įprasmina filoso gančios lyg šilkas spalvos. Jos pa parodas „Linas, 92” ir „Linas, 94” vedė ją į Ameriką: iš pradžių į Cle finę ar tiesiog gyvenimo žaismės pa veikslus užkariavo kosminis misti (1992-1994), žinodama, kad Lie veland, vėliau į St. Petersburg, FL, diktuotą mintį. nis liūdesys, pabrėžiamas šaltai mė tuva, turinti senas lino tradicijas, kur 2000 metais ji tapo „ART centro” „Jei savyje neturėsi pasitikėjimo lyna spalva ir grafišku piešiniu. Pas per lino tekstilę gali sudominti Eu nare. Vėliau Liucija ilgesniam laikui savimi, sužlugsi. Menininkas turi laptingų dangaus kūnų, vienatvėje ir ropą. Mūsų tekstilininkų parodas, persikelia į Čikagą. Ir čia savo darb būti labai stiprus ir parodyti savo žiojėjančių erdvių properšose neats išvežtas į Vakarų šalis, taip pat štumu, gyvybingu temperamentu ir poziciją, savo darbais įrodyti, ką jis kirsi, kur dangus ir kur žemė. Kos tarptautines parodas, surengtas Lie neišsenkančia kūrybine energija ji minis šaltis ir negyva materija daro tuvoje, parėmė „Vilniaus bankas” ir surado savo vietą tarp kitų me šiurpų įspūdį, nes verčia galvoti apie „Lietuvos inovacinis bankas”, Atvi- nininkų. Tobulino kūrinių atlikimo Nukelta į 8 psl. katastrofas, kurios galbūt laukia žydinčios žemės, o gal apie vienatvę, kurioje bus pasmerkta klajoti nuo dėminga siela. Tai lyg įspėjimas, kad brangintume tai, ką turime ir nežudytume savo planetos. Liucija Kryževičienei neįdomu apsistoti ties vienu žanru arba kar toti tuos pačius motyvus. Tapusi laisva menininke, ji atsideda Lietu vos istorijos studijoms. Ir ne tik Lietuvos. Supratusi, kad gobelenuo se neįmanoma per trumpą laiką su kurti didelių siužetinių istorijų, ji imasi batikos. Liucija studijuoja se novės laivus (egiptiečių, etruskų, babiloniečių), taip atsiranda batika „Senosios kelionės” (1984). Batika jai leido priartėti prie dar vienos jaunystės svajonės - grafikos, kurią norėjo studijuoti aukštojoje mokyk loje. Gilinimasis į savo tautos istori Radvilų rūmuose Vilniuje 2005 m. vasarą suruoštoje Prano Gailiaus parodoje. Iš kairės: dr. Rimgaudas Nemickas, Liucija ją ją privertė domėtis LDK gyven Kryževičienė, Magdalena B. Stankūnienė, Aldona Žemaitytė, Ingrida Korsakaitė, joan Nemickienė, Pranas Gailius, galeri imu - studijavo didžiųjų kuni jos dir. Osvaldas Daugelis. Gražinos Mareckaitės nuotr. gaikščių majestotinius antspaudus, Į 8______draugo Šeštadieninis priedas 2005spalio 1 d.

LTSC dirbanti Kristina Barei Atėjo užbaigiamasis studijų sa Žvilgsnis į aktualijas kienė pranešė, kad lituanistinėje vaitės vakaras, kuriame, šį kartą ne mokykloje jau dėstoma ir išeivijos buvo nei koncerto, nei literatūrinių lietuvių istorija. Gaunama ir turima pasirodymų. Pasitenkinome tik kar Atkelta iš 3 psl. archyvinė medžiaga įtraukiama į tu besidalindami įvairiais savo gy interneto puslapius. Centras turi venimo nuotykiais bei įspūdžiais. apie 39,000 knygų ir apie 2,000 peri Studijų savaitė baigėsi, bet joje buvo apie liepos pradžioje Vilniuje įvyku paskaitos tema - „Sąvokos Antrojo odinių leidinių pavadinimų. Šiemet sius Tautinių mažumų departamen pasaulinio karo šviesoje”. Žinome, išgirsta be galo daug naujų minčių, jau išleistos 6 knygos. Kristina buvo padaryti nutarimai, kuriuos reikės to pasitarimus. Jie buvo įtraukti į ta kad labai dažnai ekonominės sąlygos taip pat atsivežusi visą dėžę V. Ma pradėti vykdyti. Už visa tai pirmiau da vykusio Pasaulio lietuvių mokslo valdo kiekvieno žmogaus galvoseną, želio darytų nuotraukų ir prašė sa sia reikia dėkoti rengėjams: Vytui ir kūrybos simpoziumo darbotvarkę. tačiau istorikui, norinčiam parašyti vaitės dalyvius pagelbėti atpažinti, Petruliui Jonui Urbonui ir Juozai Šalia kitų temų, buvo užsiminta glo to laikmečio istoriją, vien žmonių kas tie nufotografuoti asmenys. At Ardžiui, o taip pat ir kitiems bičiu balizacija ir jos įtaka nutautėjimui, galvosenos neužtenka. Istorikams rodo, kad didesnė dalis nuotraukose liams, prisidėjusiems prie įvairiau svarstoma, ar Lietuva pakankamai svarbiausia medžiaga istorijai para esančių buvo atpažinta. sių savaitės darbų. rūpinosi savo išeivija, kaip patys iš šyti yra dokumentai. Dažnai istori eiviai keičiasi naujoje aplinkoje. Po- kas apie kokį nors senų laikų mūšį sėdžiautojai nutarė, kad šiuo metu sužino daugiau, negu jam vadovavę ♦ veikianti JAV LB ir Seimo bendroji generolai. Dažnai žmonių prisimini komisija atlieka gerą ir reikalingą mai negali būti priimti kaip tikras darbą. Tuo tarpu kartais lietuviško šaltinis istorijai parašyti, nes juose je spaudoje pasirodo ir neigiamų tei būna įterpta asmeniškų vaizduočių ginių. bei klaidų. Taip pat į tikrą istoriją Valia ir fantazija Penktadienio vakaronės metu teisingai reikia žvelgti ne vieno ku įdomų pranešimą apie taip pat liepos rio istoriko, bet kelių ar net daugelio mėnesį Trakuose vykusį PLB pirmi istorikų nurodomais faktais, ir pagal permainų laike ninkų suvažiavimą padarė Algis Ru juos suprasti tikrai atsitikusius įvy gienius. Suvažiavime dalyvavo pir kius. Žinoma, įvykiai dažnai tebėra mininkai arba atstovai iš 28-ių per arti, kad istorikas galėtų juos Atkelta iš 7 psl. kraštų. Susidarė įspūdis, kad PLB teisingai suprasti ir perteikti. keičiasi ir jaunėja. J jos veiklą įtrau sugeba”, - tai Liucijos Kryževičienės O tai, ką Čikagos lietuviai pa kiama vis daugiau jaunimo, organi gyvenimo credo, kurį ji taiko savo matys Čiurlionio galerijoje spalio 7 zuojami sporto klubai. Šis Lietuvių gyvenimui Amerikoje. Laimėjusi d., bus dar viena Liucijos Kry bendruomenės atjaunėjimas, be abe Popietinėje šeštadienio progra „žaliąją kortą”, 2000 m. ji atvyko į šį ževičienės dovana naujajam žemy jo, pareikalavus ir nusistovėjusių moje pirmiausia išgirdome Litua kraštą ir čia per ketverius metus jau nui, kurį šturmuoja jau trečioji procedūrų pakeitimo. Kalbant apie nistikos tyrimo ir studijų centro pir spėjo surengti keturias personalines lietuvių banga. Tai ne itin didelio LB ir jos veiklą ir iškilus eilei klau mininką prof. dr. Joną Račkauską, parodas, neskaitant to, kad dalyvau formato autorine technika atliktos simų dėl neseniai atvykusių jungi kuris šios savaitės metu buvo ir vyr ja Amerikos lietuvių dailininkių kompozicijos, sukurtos iš šilko, jun mosi į LB darbą, Liuda Rugienienė iausias virtuvės šeimininkas, ir nuo organizuojamose parodose. L. giant klasiką ir moderną. Smulkių taip aptarė tris tų naujųjų imigrantų lat prie stalų bendravo su savaitės Kryževičienės tekstilės ir akvarelės šilko kvadratėlių muzika gros grupes. Pirmoji grupė - tai tik norin dalyviais. Dr. Račkauskas savo pra parodos įvyko ART centre St. spalvų melodijomis, medžiagos fak tys užsidirbti pinigų, kad galėtų nešime kalbėjo apie LTSC veiklą ir Petersburg, S. Balzeko lietuvių tūromis ir blyksniais, kalbėdama grįžti Lietuvon. Jiems LB darbas tolimesnes jos galimybes, apie atsi kultūros muziejuje, Lietuvių centre apie amžiną menininko troškimą nerūpi. Antroji grupė - atvykę lega randančias finansines problemas, Lemonte ir Čiurlionio galerijoje. atsinaujinti, išlaikant pagarbą liai ir galvojantys pasilikti užsienyje mažėjant net mūsų fondų paramai. Tūkstančiai jos akvarelių, džiugin- tradicijai, kaip pamatui, kad nei ilgiau. Jie su LB ryšius palaiko. Ta Tiesa, jis pastebėjo, kad neseniai damos žmonių akis ir širdis, žmogaus, nei jo kūrybos nepaplautų čiau yra dar ir trečia, nors ir nedi buvo susilaukta net 19,000 dolerių išsisklaidė po pasaulį - Prancūziją, dinamiškai kintančio pasaulio ver delė, grupė, savo nusikaltimais gadi anksčiau prižadėta auka iš Lietuvos. Olandiją, Meksiką, Australiją, petai. nanti lietuvių įvaizdį. Į Lietuvą neseniai buvo išsiųsti iš Vokietiją, nekalbant apie Lietuvą ir Darbininko gauti 60 metų archyvi JAV. niai mikrofilmai, šiuo metu dar tvarkomas Vytauto Maželio archy vas, baigiama ruošti dr. A. Idzelio Šeštadienio priešpietinėje pas knyga, ruošiama ir Šv. Kazimiero kaitoje dr. Kęstutis Skrupskelis nag lietuvių kapinių istorija ir daug kitų Simpoziumas rinėjo, kaip rašoma istorija. Jo projektų. Tiltas tarp žemynų

Atkelta iš 2 psl. kui įsitraukė latviai ir lietuviai, kurį Rusiją nusilenkti, nes tai būtų didži laiką vadovo pozicijas tame procese užėmė lietuviai. Dar vėliau įsitraukė ausia visų laikų Rusijos katastrofa. Ukraina, o lemiamas žingsnis buvo, Rusijai pats laikas susivokti, kas kai vadove tapo Rusija. Pati Rusija vyksta pasaulyje, ir pačiai būtina ir ėmė ryžtingai griauti Tarybų Są keistis jau dabar. Antraip gali būti jungą. Jau vien todėl apie jokią per vėlu. taikos sutartį, pasibaigus „šaltajam į paslaptį įvilkta mįslė karui”, negalėjo būti nė kalbos, nie kur tokios sutarties tekstas nebuvo Kitas Europos parlamentaras, ir negalėjo būti svarstomas. Apie jo Justas Vincas Paleckis, nuo Rusijos kią Versalio sutartį Rusijai negali reikalų kalbą sugrąžino atgal prie būti nė kalbos. Šiuo požiūriu J. V. vadovavimo sąvokos ir jos taikymo Paleckis nepritaria kolegai V. valstybių gyvenime. Europos Sąjun Landsbergiui. gos dabartinis „motoras” - tai Pran Mėgindamas apibrėžti Rusijoje cūzija ir Vokietija, kurias teisėtai vykstančius procesus, J. Paleckis galime vadinti šios Sąjungos vado priminė Winston Churchill, kuris vėmis. Didžioji Britanija nenori, o prieš 70 metų pasakė: „Rusija - tai gal negali įsisprausti tarp minėtų mįslė, įvilkta į paslaptį, kuri pateik dviejų vadovių. Tiesa, pirmininkau ta dar didesnėje mįslėje”. dama Europos parlamentui Didžioji Žodžiu, mįslių ir paslapčių „ma- Britanija gali daug nuveikti. trioška”. Pagaliau, kas pradėjo griauti LFB studijų savaitėje reikėjo ne tik dvasinio, bet ir kūno peno — pastaruoju Tarybų Sąjungą? Pasak J. V. Palec Bus daugiau pasirūpino prof. dr. Jonas Račkauskas (dešinėje), Vytas Petrulis ir kiti talkininkai. kio, estai, jų Liaudies frontas. Pas K. Ambrazaičio nuotr.