DOCSLIB.ORG

L "Vardan Tos Vienybė Težydi"

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
L ' Lietuvo* > nacwn*i*n^ MMaivy*’ Lbibbotekiy Motiejus Zigmas 6-1-95 * 6632 So. Naplewood Avė SECOND CLASS USPS 157-580 Chicago, IL 60629 LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER EROKEE AVENUE • CLEVELAND, OHIO 44119 LXXX APRIL-BALANDŽIO 6, 1995 Nr. 13 L "VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI" Kęstučio Miklo kalba, pasakyta Vasario 19 d. Caracase, Venecueloje, Lietuvos nepriklausomybės šventės proga (spausdinama sutrumpinta) Persikelkime trumpai klausomybės keliais, kaip ji mintimis į praeitį, kai prieš klestėjo, na, žinoma, ir kaip 77 metus, 1918 metais, dar prarado tą nepriklausomybę vokiečiams bešeimininkau­ 1940 metų birželio 15 dieną, jant Lietuvoje buvo paskelb­ ir kaip Maskva visa pusšimtį ta Lietuvos nepriklausomy­ metų terorizavo ir naikino bė. Tai įvyko vasario 16 die­ mūsų tautą. Nepaisant žiau­ ną. Tada buvo šeštadienis. rios priespaudos, tauta, tiek Vilniuje tą dieną buvo labai Tėvynėje, tiek išeivijoje ne­ šalta. Lietuvių Tautos Tary­ miegojo. Ji visokiais būdais ba rinkosi posėdžiui į savo kovojo ir laukė tik to mo­ būstinę antrame aukšte, Pi­ mento, kada prašvis laisvės lies gatvėje, padaryti galutiną rytojus. Lietuvoje ta kova sprendimą dėl akto nepriklau­ galėjo reikštis tik pogrindyje somybei paskelbti. Apie vi­ ir slaptai, o užsienyje tai vy­ durdienį, 12:30 vak., tas ak­ ko viešai. Didesnėse lietuvių tas pagaliau buvo pasirašy­ kolonijose, ypač Amerikoje, Istorinis momentas 1990 metų Kovo 11-ąją. Aukščiausiosios Tarybos posėdžio metu, tas. Aktą perskaitė ir jį pir­ ji buvo vykdoma organizuo­ paskelbus nepriklausomybės atstatymą, uždengiamas LTSR herbas. masis pasirašė vyriausias am- tai, įtaigojant krašto politi- žiumi Tarybos narys - dr. Jo­ kus, valdžios institucijas, kus, dar taip neseniai, man nas Basanavičius. Tarybos spaudą, nuolat ruošiant de­ vadovaujant BATUNui, t.y. LIETUVOS ŽMONĖS GRĘŽIASI nariams plunksnas pasirašyti monstracijas prieš nelegalią pabaltiečių organizacijai dėl padavinėjo Juozas Pajaujis, sovietinę okupaciją ir žmo­ akcijos iškelti Pabaltijo kraš­ 1 DEŠINĘ tarybos sekretorius, vėliau gaus teisių pažeidimus. Ne­ tų klausimą Jungtinėse Tau­ Eivydas Radvila ilgai gyvenęs New Yorke ir atsiliko ir mažesnės koloni­ tose, reikdavo dažnai prista­ Kovo 25 įvykusiuose čių už LDDP skaičius suma­ ten miręs. Pasirašytas aktas jos, kad ir mažesniuose kraš­ tyti ir Lietuvos laisvės reika­ savivaldybių tarybų rinki­ žėjo beveik keturis kartus buvo čia pat vietoje nufoto­ tuose Lietuvos laisvės klau­ lą. Dažnai būdavo apmaudu, muose nelauktai įspūdingą nuo 32 iki 8.9 procentų skai­ grafuotas, ir tik ta nuotrauka simas būtų gyvas. Geras pa­ kai kada net juokinga, ma­ pergalę pasiekė profesoriaus čiuojant nuo visų Lietuvos iki šiai dienai yra skelbiama vyzdys Venecuela. Čia lietu­ tant, kad Jungtinių Tautų di­ Vytauto Landsbergio vado­ rinkėjų. Už dešiniuosius visur. Patį akto originalą pa­ vių kokonija maža, bet atlikti plomatai taip mažai orientuo­ vaujama Tėvynės Sąjunga šiuose rinkimuose balsavo siėmė dr. Basanavičius ir darbai didžiuliai, ir tai dėka, jasi. Nepaisant to, kad tie (Lietuvos konservatoriai). Iš panašus skaičius žmonių, kažkur paslėpė, kad vokiečiai daugiausia pasišventusiam, diplomatai buvo pasipuošę 1488 vietų naujosiose savi­ kaip ir per Seimo rinkimus. jo neatimtų. Originalas iki Jūsų dr. Vytautui Dambravai. Oxfordo, Sorbonos, ar Har­ valdybėse konservatoriai iš­ Reikėtų pridurti, kad prie šiandien dar nėra surastas. Ir šis judėjimas, ši laisvi­ vardo universitetų diplo­ kovojo 426 mandatus. Tai LDDP gautų balsų skaičiaus Paskelbus nepriklauso­ nimo veikla, neliko tik balsas mais, jų politinis akiratis, sudaro 29.7 proc. visų vietų. faktiškai dar reikėtų pridėti mybę, reikėjo dėti pastangas tyruose. Jis savo pasiekė. kiek tai buvo susijęs su Lie­ Šie skaičiai yra netikėti dėl prieš pat Seimo rinkimus su­ jai išsaugoti. Tuo metu Lie­ Dėka to, kai prieš penkerius tuva ir kitais Pabaltijo kraš­ to, kad visos apklausos, su­ sikūrusios nomenklatūrinės tuvoje siautėjo bermontinin­ metus, 1990 metų kovo 11 tais, buvo labai ribotas. Ne­ rengtos praėjusių metų pabai­ Valstiečių partijos balsus. Ši kų ir bolševikų gaujos. Tik dieną Lietuva, Vytauto Lands­ nuostabu, kad užklausus jų goje bei šių metų pradžioje, partija, kurią sudaro daugiau­ dėka savanorių, negailėjusių bergio lūpomis, pasiskelbė, apie Lietuvą, tuoj dairydavo­ rodė Tėvynės Sąjungą esant sia buvę kolūkių ar dabarti­ savo gyvybių Tėvynė buvo kad ji atstatanti savo nepri­ si kur ji yra, ant sienos ka­ tik trečia jėga, galinčia surink­ nių bendrovių pirmininkai, išgelbėta - ji liko laisva ir klausomybę, visas laisvasis bančiame sovietų gamybos ti ne daugiau kaip dešimtada­ gavo 101 vietą (6.8 proc.). nepriklausoma. Daugelis pasaulis jau puikiai žinojo, propogandiniame žemėlapy­ lį visų šalies rinkėjų balsų. Trečia politinė jėga Lie­ mūsų čia esame liudininkai, kas toji Lietuva ir kur ji yra. je, ieškodami jos Balkanuose Tačiau konservatoriai sukūrę tuvoje - Krikščionys demo­ kaip Tėvynė žengė nepri- Gerai atsimenu tuos lai­ (Nukelta į 5 psl.) stiprias savo vietines organi­ kratai. Jie turės 247 vietas zacijas visoje Lietuvoje, pa­ (16.6 proc.). Įdomu pažymė­ ruošę neblogą, konservatiz­ ti, kad LKDP ir konservato­ mo doktriną atitinkančią, sa­ rių jėgų santykis nuo Seimo vivaldybių programą, kurioje rinkimų išliko beveik nepasi­ itin daug dėmesio skiriama keitęs, nors pastaruoju metu būsimųjų savivaldybininkų surengtos viešosios nuomo­ dalykinėms savybėms bei nės apklausos rodė, kad pa­ pravedę savo rinkiminę kom­ našiu santykiu jau turėtų pir­ paniją dalykiškai, nepiktai mauti krikščionys demokra­ bet įsimenamai, ypač užtikrin­ tai. Nelauktai silpnai ši par­ tai laimėjo miestuose ir su­ tija pasirodė miestuose. rinko daugiausia balsų be­ Centristinių partijų svo­ veik visuose rajonuose, išsky­ ris taip pat iš esmės nepakito. rus pietryčių Lietuvą. Jos gavo nuo 5 iki 7 nuošim­ Antroje vietoje liko val­ čių vietų savivaldybėse. Sa­ dančioji LDDP. Ji gavo 297 vo padėtį šiek tiek pagerino mandatus, arba 19.6 proc. vi­ Centro Sąjunga ir nežymiai sų vietų. Tai labai skaudus smuktelėjo socialdemokratai. valdančiosios partijos pralai­ Pažymėtina, kad ypač skau­ mėjimas, tuo labiau, kad par­ dų pralaimėjimą centristai tijos pirmininkas A. Šleževi­ patyrė Šiauliuose, kur už juos čius prieš rinkimus kalbėjo, balsuoti agitavo V. Adamkus jog rinkimai bus dviejų metų - juos tiesiog sutriuškino, iki Po Vasario 16-osios minėjimo Chicagoje kalbasi Stasys Baras, kairėje, Antanina Repšienė, partijos darbo įvertinimas. šiol mieste nelabai populia­ ALTO Chicagos skyriaus pirmininkė, ką tik pasakąs kalbą prof. Vytautas Landsbergis ir Pažymėtina, kad lyginant su rūs buvę, konservatoriai. dr. Leonardas Simutis. Jono Tamulaičio nuotr. Seimo rinkimais, balsuojan­ (Nukelta i 4 psl.) 2 psl. DIRVA* 1995 m. balandžio 6 d. Girdėta iš Vilniaus TRUMPAI • SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMAI. Kovo 25 dieną • Buvusios sovietų Azi­ įvykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, negalutiniais jos valstybės jau gan atvirai duomenimis, apie 1 mln. 76 tūkst. Lietuvos piliečių (tai suda­ Rašo Algirdas Pužauskas laužo savo demokratinę san­ ro apie 43 proc. visų rinkimų teise turinčių gyventojų) išrin-ko vietos valdžią 12 miestų ir 44 rajonuose. Kaip informavo tvarką. Uzbekistano prezi­ • Indijoje vykę provinci­ • Kubos diktatorius Fidel Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vai- dentas Islam Karimov paskel­ jų vadovybių rinkimai labai Castro buvo šiltai priimtas gauskas, neoficialiais duomenimis, daugiausiai vietų savi­ bė, kad jis pageidauja pratęs­ sumažino valdančios Kongre­ Prancūzijos prezidento Mit- valdybių tarybose - 426 - laimėjo Tėvynės sąjungos iškelti ti savo valdymo terminą dar so partijos galią. Balsuotojai kandidatai. 297 mandatus gaus LDDP, 247 - Krikščionių penkeriems metams. Kovo terrand, tačiau premjeras Bal- demokratų partijos, 105 - Valstiečių partijos, 74 - Centro 26 gyventojai taip ir nubalsa­ pakeitė vadovybes net 25- ladur neturėjęs laiko su juo sąjungos, 72 - Socialdemokratų partijos atstovai, Lietuvos vo. Naujas prezidentas bus kiose provincijose, balsuoda­ susitikti. lenkų rinkimų akcija vietos valdžioje gaus 68 mandatus, renkamas ne 1996 m., bet - mi už naujų, nacionalistinių • Turkijos miestuose vy­ Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 56, Lietuvių tautininkų 2000 m. Turkmenistane prez. partijų kandidatus ar už ne­ ko musulmonų sektos alevių sąjunga - 49, Liberalų sąjunga - 40, Lietuvių nacionalinė Saparmurat Niazov savo ter­ partinius. sukeltos riaušės. Valdžios partija "Jaunoji Lietuva" - 16, Tautos pažangos partija - 14, • Afganistane susidariusi miną prailgino, irgi referen­ policija nušovė 19 žmonių, Demokratų partija - 9, Laisvės sąjunga - 6, Respublikonų dumo keliu, iki 2002 metų. nauja politinė ir karinė dva­ 100 buvo sužeistų. Turkijos partija - 5, Nepriklausomybės partija - 2 mandatus. Savi­ sinių seminarijų studentų jė­ kariuomenė, persekiodama valdybių tarybose savo atstovų neturės tik Žalioji partija. Nafta turtinga Kazachstano ga, vadinama "Taliban", prie savo kurdų karines jėgas, bu­ • KAIŠIADORYS: SEIMO NARYS NEIŠRINKTAS Seimo respublika nebeturi parla­ sostinės Kabulo pralaimėjimo vo peržengusi Irako sieną, ta­ nario rinkimai Kaišiadorių apygardoje šeštadienį įvyko - čia mento, kurį prez. Nursultan svarbų mūšį ir pasitraukė į čiau Bagdado valdžia nepro­ balsavo daugiau kaip 40 proc. į rinkėjų sąrašus įrašytaų Nazarbajev paleido. Jis val­ kalnus. Taikos viltys Afga­ piliečiu, tačiau nė vienas kandidatas į Seimo narius nesurin­ dys kraštą dekretais, kol bus testavo, nes ji pati veda kovą nistane vėl sumažėjo. Mū­ ko pusės
Load more

Recommended publications
  • Lėlių Kambariai
    28 Straipsnio publikaciją parėmė Daiva ŠABASEVIČIENĖ LĖLIŲ KAMBARIAI CHAMBERS OF DOLLS An exhibition to commemorate the 90th anniversary of the founding of the oldest international theatre organisation, the UNIMA union of puppeteers (Union Internationale de la Marionette) called ‘X/S studentų lėlių teatrai’ (X/S Student Puppet Theatres) was held at the Lithuanian Theatre, Music and Cinema Museum from 5 December to 15 February. Founded in 1930 in Prague, UNIMA is the oldest international theatre organisation in the world, and has sections in 70 different countries on all continents (the Lithuanian UNIMA centre was founded in 2004). The exhibition shows exhibits from the revived student theatre Šėpa (1988–1992) at the Lithuanian State Conservatoire (now the Lithuanian Academy of Music and Theatre), the puppet theatre (c. 1929) and the shadow theatre (c. 1946) at the Šiauliai Teacher Training College, the puppet theatre at the Vilnius Tekhnikum library (1956–1957), the puppet theatre (1947–1952) and the theatre Ū (1989–1993) at the Vilnius Art Institute, and the puppet theatre Trupė 459 (Troupe 459), originally founded at Klaipėda University but now independent. The exhibition was curated by Rimas Driežis and coordinated by Aušra Endrukaitienė. The artist was Irma Balakauskaitė. This analysis of the exhibition is by Daiva ŠABASEVIČIENĖ. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi pa­ Surengti gerą teatrinę parodą – daug sudėtingiau nei pa­ roda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio statyti gerą spektaklį. Pirmiausia dėl to, jog tam reikia ypa­ ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigo­ tingai daug laiko ir susitelkimo. Paroda galerijoje „Arka“ je Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko surengta bendradarbiaujant su visais Lietuvos muziejais, Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta kolekcininkais, privačiais asmenimis, teatrais.
    [Show full text]
  • Rinkiminis Laikr 20.Pmd
    Vyriausiosios rinkimø komisijos Pasirinkimas informacinis leidinys Seimo rinkimai 2008 spalio 12 dienà www.vrk.lt Kodël balsuosiu Seimo rinkimuose? Leidinys Tau, rinkëjau Po Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo 1990-øjø kovo 11-àjà, Jûs, gerbiamieji rinkëjai, rink- site jau penktàjá ðalies Seimà. Ðalies Konstitucijos 2-asis straipsnis sako: „Lietuvos valsty- bæ kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. Mes siûlome jà, Lietuvos valstybæ, ið tiesø kurti. Viliamës, kad Jûs, mielieji rinkëjai, iðreikðite savo valià spalio 12 dienà rengiamuose Seimo rinkimuose. Raginame Jus susipaþinti ir panagrinëti politiniø partijø, jø kandidatø programas bei nuostatas. Specialiai ðiems Seimo rinki- mams skirtas leidinys „Pasirinki- mas 2008“. ELTOS nuotr. Prie rinkimø balsadëþës susitiks skirtingø kartø atstovai. Jø balsai lems, kurie politikai pasidalys 141 vietà Seime. Tada supratau, kaip svarbu turëti Noriu, kad ðiuose rinkimuose bûtø at- pasirinkimo laisvæ. Dabar mes jà turi- spindëta ir mano nuomonë. me. Ir tai reikëtø vertinti. Jei mes, rinkëjai, bûsime pasyvûs, tu- Að savo mokiniø daþnai klausiu – rësime taikstytis su kitø sprendimu, kitø Faustas kam priklauso aukðèiausioji valdþia Lie- iðrinktais valdþios atstovais. Nesuprantu Meðkuotis, tuvoje? Jie man sako: Prezidentui, Vy- þmoniø, kurie keikia valdþià, nors rinki- 41 metø gimnazijos riausybei, Seimui. Tada að pasiûlau pa- Justinas muose nebalsuoja. Tikiu, kad galima pa- istorijos, þvelgti á Lietuvos Respublikos Konsti- Galinis, siekti teigiamø permainø. pilietiðkumo tucijà. 2-ajame straipsnyje aiðkiai pa- 21 metø mokytojas raðyta, kad Lietuvos valstybæ kuria Tau- studentas ta, suverenitetas priklauso Tautai. SKAIÈIUS: “Kai buvau 19 metø jaunuolis, tar- Taigi aukðèiausioji valdþia ðiandien “Manau, iðreikðti savo pilietinæ po- navau sovietø armijoje Kazachstane. priklauso bûtent mums, ðalies pilie- zicijà – bûtina. Planuoju pasiskaityti 2 mln.
    [Show full text]
  • Lithuanian Annual Strategic Review 2005
    ISSN 16488024 General Jonas Þemaitis Lithuanian Military Academy Institute of International Relations and Political Science of the University of Vilnius STRATEGIC RESEARCH CENTER LITHUANIAN ANNUAL STRATEGIC REVIEW 2005 Vilnius 2006 Editorial Board Raimundas Lopata, Jûratë Novagrockienë, Gediminas Vitkus Reviewers for sections: Global International System and Lithuania, Changing European Security Space, and Security Issues in Lithuania. Prof., habil. dr. Algimantas Prazauskas, Professor of the School of Political Science and Diplomacy with the Kaunas Vytautas Magnus University Laimonas TalatKelpa, Director of the Foreign Policy Analysis and Planning Department of the Ministry of Foreign Affairs to the Republic of Lithuania Reviewers for section Lithuanias Eastern Neighbours Doc. dr., Graþina Miniotaitë, Professor of the Political Science Department with the Lithuanian Military Academy Doc. dr., Lauras Bielinis, Associate Professor of the Institute of International Relations and Political Science with the University of Vilnius. Managing Editor: Gediminas Vitkus Make-up editor: Amy Elizabeth Jurkauskas Lithuanian Annual Strategic Review 2005, Vilnius: Lithuanian Military Academy, 2006. The main objective of this publication is to provide the readers with a wide-scale analysis and generalization of the changes, essential and significant, for the national security of Lithuania at internationalsystemic, regional and national levels. The book also aims to give maximum emphasis to the specificity of Lithuanian national security issues and comprehensively
    [Show full text]
  • Pasipriešinimo Istorijos Programos
    PASIPRIEŠINIMO ISTORIJOS PROGRAMOS PRIEDAI 1 REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS BENDRIEJI KLAUSIMAI Amerikos lietuvių istorija (redaktorius A. Kučas). Boston, Mass. 1971 (temos apie pokario imigrantus, jų organizacijas ir pan.). Antikomunistinis kongresas ir tribunolo procesas. Komunizmo nusikaltimo įvertinimas 2000. V., 2002. Dokumentų rinkinys. XX amžius. Mokymo priemonė / Sudarė Kasperavičius, A., Manelis, E., Sindaravičius A. V., 2002. Genocidas ir rezistencija. Mokslinis žurnalas leidžiamas LGRTC nuo 1997 m. du kartus per metus (išleisti 27 numeriai). Į Laisvę. Rezistencinės minties periodinis žurnalas leidžiamas LFB organizacijos ir „Į LAISVĘ“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti (nuo 1953 iki 2000 m. JAV, nuo 2000 m. – Lietuvoje). Kiaupa Z. Lietuvos valstybės istorija. V., 2004; 2005 (lietuvių ir anglų k.) Laisvės kovų archyvas. Periodinis leidinys laisvės kovų tematika leidžiamas LPKTS nuo 1991 (išleisti 34 numeriai). Lietuva 1009-2009. Sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė. Vilnius, 2009. Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. II pat. ir papild. leid. V., 2007. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. Sudarė E. Manelis ir A. Račis. Vilnius, 2011. T.1. A-K. Lietuvos istorija. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. (straipsniai iš VLE) Lietuvos istorijos chrestomatija, 1861 - 1990 03 11 / Sudarė A. Gaigalaitė, J. Skirius. K., 1993. Lietuvių švietimas Vokietijoje (redaktorius V. Čiulevičius). Chicago, 1969 (temos apie švietimą ir mokyklas DP stovyklose). Vilniaus tribunolo nuosprendis (2000), V., 2001. ŠALTINIAI IR TYRINĖJIMAI Abromavičius, S. Žalio velnio takais. K., 1995. Abromavičius, S. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. K., 2007. Abromavičius, S. Gyvenkit laisvi ir laimingi: Apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. K., 2005. Abromavičius, S. Partizanų motinos: [esė]. K., 2010. Abromavičius, S. Ir kt. Didžiosios kovos apygardos partizanai.
    [Show full text]
  • Republic of Lithuania Law on the Status of The
    REPUBLIC OF LITHUANIA LAW ON THE STATUS OF THE SIGNATORIES OF THE LITHUANIAN ACT OF INDEPENDENCE AND THE PERSONS WHO SIGNED ON 16 FEBRUARY 1949 THE DECLARATION BY THE COUNCIL OF THE MOVEMENT OF THE STRUGGLE FOR FREEDOM OF LITHUANIA 16 October 2003 No. IX-1789 Vilnius (Last amended on 10 November 2011 – No. XI-1647) Article 1. The purpose of the Law This Law shall define the status and social guarantees of the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania – the signatories of the Act of 11 March 1990 on the Re-establishment of the State of Lithuania (hereinafter referred to as the “Signatories of the Lithuanian Act of Independence”) and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania which was the sole legitimate authority in occupied Lithuania. Article 2. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence 1. The Signatory of the Lithuanian Act of Independence (hereinafter referred to as the “Signatory”) shall be a deputy of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania, elected by the people, who on 11 March 1990 filled in a card of nominal voting, put his/her signature to it, voted for the Act on the Re-establishment of the State of Lithuania and signed it. 2. This Law (Appendix to the Law) shall list the deputies of the Supreme Council (Reconstituent Seimas) of the Republic of Lithuania and the persons who signed on 16 February 1949 the Declaration of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania who are granted the status of the Signatory.
    [Show full text]
  • Pasižvalgymai Po Vilnių : Miesto Mikrorajonai / Sudarė Zita Tiukšienė, Nijolė Sisaitė
    Leidinio, kuriame būtų rašoma apie visus sostinės mikrorajonus ir mažesnes miesto vietoves, iki šiol nebuvo. Spragą užpildė Vilniaus kraštotyrininkai – bibliotekininkai, sumanę parengti šią knygą. Pažymėtinas šio leidinio aktualumas. Knygos rengėjai išsamiai išstudijavo publikacijas apie Vilnių ir jų pagrindu parengė leidinį. Apgalvotai pasirinkti šio populiaraus leidinio literatūros šaltiniai: dažniausiai remiamasi žymių specialistų parašytais straipsniais ir knygomis, remiamasi nauja publikuota tyrimų medžiaga, apžvelgiami vertingiausi leidiniai. Rengiant knygą, pasinaudota įvairiose Lietuvos bibliotekose sukaupta informacija ir informacijos ištekliais. Leidinys skiriamas moksleiviams ir plačiajai visuomenei. Tepasiekia ši knyga visas Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklas, bibliotekas. Ši knyga tikrai padės labiau pažinti Vilnių, skatins juo domėtis ir skaityti knygas. O Vilniaus tyrėjus tepaskatina toliau gilintis į sostinės mikrorajonų, vietovių istorijų studijas – atsispirti yra nuo ko. Dr. Daiva Narbutienė Vilnius – didžiausias mūsų prieštaringos, be galo įvairiaspalvės Po geometriško ir taisyklingo Peterburgo staiga išvydau siauras, kreivas istorijos ir kultūros židinys <...> Vilnių sukūrė visa Europa. Iš visų gatveles su įvairiaspalviais namais, stačius raudonus stogus, virš kurių kilo aukšti Europos kraštų žmonės dirbo ir kūrė, projektavo, puošė. bažnyčių bokštai ir bokšteliai. Iš pat pradžių ir visą laiką, gyvenant čia, šitas Vladas Drėma miestas man buvo mielas, lyg gimtasis, ir „savas“... Toks ir liko visam gyvenimui. Mstislavas
    [Show full text]
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus Veikla 1998
    LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS VEIKLA 1998-2003 METAIS Statistiniai duomenys 2003 02 20 Apžvalgą parengė Prezidento spaudos tarnyba su Prezidento užsienio politikos grupe, Teisės departamentu, Priimamuoju, Ordinų reikalų, Malonės, Pilietybės ir Heraldikos komisijomis Pastabas ir pasiūlymus siųskite Prezidento spaudos tarnybai: Tel. 266 40 54, 266 40 18 fax. 266 41 51 El. paštas: [email protected] Internetas: www.president.lt 2 TURINYS PREZIDENTAS IR ĮSTATYMŲ LEIDYBA............................................................6 ĮSTATYMAI, GRĄŽINTI SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI ..........................................6 1998 metai..............................................................................................................6 1999 metai..............................................................................................................7 2000 metai..............................................................................................................8 2001 metai............................................................................................................13 2002 metai............................................................................................................14 SEIMO SPRENDIMAI DĖL PREZIDENTO GRĄŽINTŲ ĮSTATYMŲ .....................................16 PREZIDENTO PATEIKTI ĮSTATYMŲ PROJEKTAI............................................................17 1998 metai............................................................................................................17
    [Show full text]
  • Parodos Lankstukas.Indd
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto ATGIMIMO DIENA: SIGNATARAI KOVO 11-OSIOS AKTAS Aleksandras Algirdas ABIŠALA, Povilas AKSOMAITIS, Nijolė 1991 M. KOVO 11-OJI AMBRAZAITYTĖ, Aleksandras AMBRAZEVIČIUS, Laima Liucija ANDRIKIENĖ, Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS, Irena Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės ANDRUKAITIENĖ, Kazimieras ANTANAVIČIUS, Leonas atkūrimo dienai paminėti APŠEGA, Mykolas ARLAUSKAS, Rimantas ASTRAUSKAS, Zbignev BALCEVIČ, Vilius BALDIŠIS, Julius BEINORTAS, Vladimiras BERIOZOVAS, Egidijus BIČKAUSKAS, Algirdas Mykolas BRAZAUSKAS, Audrius BUTKEVIČIUS, Virgilijus 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukš- Juozas ČEPAITIS, Medardas ČOBOTAS, Arūnas DEGUTIS, Juozas čiausioji Taryba aktu „Dėl Lietuvos nepriklausomos DRINGELIS, Algirdas ENDRIUKAITIS, Balys GAJAUSKAS, valstybės atstatymo“ paskelbė, kad yra atkuriamas Eugenijus GENTVILAS, Bronislavas GENZELIS, Miglutė GERDAITYTĖ, Petras GINIOTAS, Kęstutis GLAVECKAS, Eimantas „1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos GRAKAUSKAS, Kęstutis GRINIUS, Vincas Ramutis GUDAITIS, Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Romualda HOFERTIENĖ, Gintautas IEŠMANTAS, Stanislovas Lietuva yra vėl nepriklausoma valstybė“. Šis Aktas Gediminas ILGŪNAS, Albinas JANUŠKA, Egidijus JARAŠIŪNAS, – svarbiausias Lietuvos istorijos dokumentas – po Vladimir JARMOLENKO, Vidmantė JASUKAITYTĖ, Zenonas penkiasdešimt metų trukusių Tautos pastangų išlai- JUKNEVIČIUS, Jurgis JURGELIS, Česlovas JURŠĖNAS, Virgilijus kyti laisvės dvasią ir sovietų įvykdytos okupacijos ir KAČINSKAS, Antanas KAROBLIS, Juozas KARVELIS, Valdemaras
    [Show full text]
  • Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH
    KANCELARIA SEJMU BIURO STUDIÓW I EKSPERTYZ WYDZIAŁ ANALIZ EKONOMICZNYCH Parlament Republiki Litewskiej I SPOŁECZNYCH Listopad 1992 Stanisław Gregorowicz Informacja Parlament litewski - Rada Najwyższa Republiki Litewskiej - jest par- lamentem jednoizbowym, wybieranym na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Forma jego jest pozostałością po strukturze organów władzy państwowej byłego ZSRR. W parlamencie działa 13 stałych komisji. Politycznie dzieli się on na 9 frakcji oraz grupę Nr 77 deputowanych bez przynależności frakcyjnej. Podział na frakcje nie jest adekwatny do podziałów partyjnych. W skład jednej frakcji wchodzą czę- sto przedstawiciele kilku partii politycznych. 25 października 1992 r. na Litwie odbyły się wybory (pierwsza tura, drugą - wyznaczono na 15 listo- pada), które w poważnym stopniu zmieniły dotychczasowy układ sił politycznych w parlamencie. BSE 1 Parlament Republiki Litewskiej Oficjalna nazwa: Rada Najwyższa Republiki Litewskiej (Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) Adres: Gedimino 53, 2026 Vilnius, tel. 628 986; fax 620 197 Rada Najwyższa Republiki Litewskiej jest parlamentem jednoizbowym. Zasiada w niej 141 deputowanych wybieranych na okres pięcioletni, na podstawie większościowej ordynacji wyborczej. Ostatnie wybory odbyły się 24 lutego 1990 r. oraz (druga tura) 4, 7-8 i 10 marca 1990 r.(następne odbędną się 25 października 1992 r.). Przyniosły one wielkie zwycięstwo "Sajudisu" - aż 99 nowo wybranych deputowanych należało do tego związku. Na pierwszej sesji nowej Rady Najwyższej 11 marca 1990 r. uchwalony został "Akt Republiki Litewskiej o przywróceniu Niepodległego Państwa Litewskiego" oraz dwie ustawy: "O nazwie i godle państwa"(Republika Litewska, Pogoń) i ustawa o przywróceniu konstytucji Republiki Litewskiej z 12 maja 1938 r.( szereg jej artykułów natychmiast zawieszono). Obecny parlament litewski - Rada Najwyższa - w swej formie jest pozostałością po strukturze organizacyjnej organów władzy państwowej byłego Związku Radzieckiego.
    [Show full text]
  • Nepriklausomybės Sąsiuviniai 2015 4 (14)
    Nepriklausomybės sąsiuviniai 2015 4 (14) 1 2015 4 (14) Nepriklausomybės sąsiuviniai GERBIAMIEJI SKAITYTOJAI, Tai paskutinis žurnalo šių metų numeris. Grąžiname skolas. Pirmiausia, pagerbdami vieną iškiliausių mūsų filosofų – Juozą Girnių, kurio šimtosios gimimo metinės buvo mini- mos pavasarį. Taip, prisiminimas dažnai tėra proginis ir epizodiškas pasikalbėjimas, rašo straipsnio autorius Justinas Dementavičius, todėl ir pasirinkta palyginti siaura Girniaus apmąstymų tema – laisvės problemos suvokimas bei šiandienai aktuali liberalizmo, Lie- tuvos liberalų laisvės monopolio kritika. Beje, tai sutapimas, kad šiame numeryje „lietuviškiesiems liberalams“ kliūva ir nuo politologo Mariaus Parčiausko straipsnyje „Kaip iš Maceinos pagaminti marksistą“ (Mąsty- mai). Tikimės, kad tos „gamybos“ klausimai bus įdomūs ne vienam skaitytojui, nes iškilus Lietuvos mąstytojas Antanas Maceina kai kuriems mūsų liberalams yra „doktrininis, ka- nonizuotas neopagonis“, be kita ko dar ir tiesiantis „atvirą kelią į rasistinį antisemitizmą“ (L. Donskis). Savotiškas skolos skaitytojui grąžinamas yra ir Dokumentuose baigiama skelbti Angoni- tos Rupšytės parengta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1990 m. vasario 3 d. konferencijos stenogramos ketvirtoji dalis, ir Vlado Drėmos atviro laiško LKP sekretoriui L. Šepečiui antroji dalis, lydima jo kolegės ir mokinės Jūratės Markevičienės įžanginio žodžio (skyrius Faktai ir įžvalgos). Dokumentuose įsiterpia ir Vytauto Landsbergio išverstas iš anglų kalbos ir parengtas VLIK‘o memorandumas, kuriame jau emigracijoje atgaivintos organizacijos vardu pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje kreipiamasi į Vakarų sąjungininkų ka- riuomenės vyriausiąjį vadą Dvaitą Eizenhauerį, primenant Lietuvos senąją istoriją, nepri- klausomybės atgavimą, jos praradimą XX amžiuje, viliantis, kad sąjungininkai atsižvelgs į teisėtus tautos lūkesčius ir padės prisikelti laisvai, nepriklausomai valstybei. Klausimas, kodėl lenkai Vilnių laiko savu, narstomas tokio pat pavadinimo pokalbyje su su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Valdu Rakučiu.
    [Show full text]
  • Projekto Lyginamasis Variantas
    Projekto –3 lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO PAVADINIMO, 1, 2 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2010 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr. 101-4543; 2004, Nr. 171-6313) 1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ IR LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠIUSIŲ ASMENŲ STATUSO ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų 1990 metų kovo 11 dienos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarų (toliau – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai) ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos, vienintelės teisėtos valdžios okupuotoje Lietuvoje, 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statusą ir socialines garantijas.“ 3 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatus, ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusius asmenis, kuriems suteikiamas signataro statusas, nustato šis Įstatymas (Įstatymo priedėlis). “ 4 straipsnis. Priedėlio pavadinimo ir priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedėlį ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1789 priedėlis „LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAI, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS – ATKURIAMOJO SEIMO DEPUTATAI, 1990 M. KOVO 11–14 DIENOMIS VYKDĘ SVARBIĄ VALSTYBINĘ UŽDUOTĮ MASKVOJE, LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJĄ PASIRAŠĘ ASMENYS I. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai 1. Aleksandras Algirdas ABIŠALA 2. Povilas AKSOMAITIS 3. Nijolė AMBRAZAITYTĖ 4. Aleksandras AMBRAZEVIČIUS 5.
    [Show full text]
  • The Solution to the Problem of the KGB Reserve And/Or National Security Interests
    195 Arvydas Anuauskas* Lithuanian Genocide and Resistance Research Centre Faculty of History at the University of Vilnius The Solution to the Problem of the KGB Reserve and/or National Security Interests Although the KGB in Lithuania officially stopped existing on 1 October 1991, the assessment of the secret service legacy of the communist regime is constantly being revisited. Public researchers point out those aspects of the past that in one way or another continue into the present from peoples past recollections. They also explore those moments that are related to the unaddressed past problems, such as wrongs, a sense of guilt and responsibility, which end up persisting the longest. The article aims at surveying the attitude of the KGB legacy, the relationship to society and politicians, and to one more recent aspect of the KGB legacy that has lately emerged the so-called KGB reserve. With respect to the past legacy and memory, with the prevalence of unconstructive standpoints based on partial amnesia and relativism in political circles of the country, attempts to choose more effective action strategies concerning officials who got into the KGB reserve scandal and the heads of institutions responsible for national security of Lithuania. These are all analyzed. Reconsideration of the relations- hip to the KGB has been turned towards parliamentary research and improvement of legal acts. And though from the legal point of view no traces of any conscious cooperation have been detected in the publicized past of high state officials or KGB reservists, a considerable part of society does not justify the fact that the past of one or another person was connected with the activity of the KGB, an organization of repres- sions and terror.
    [Show full text]