DOCSLIB.ORG

Baltu Filoloģija XXVIII (2) 2019

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Baltu Filoloģija XXVIII (2) 2019 LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XXVIII (2) 2019 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij Liepājas Universitāte gosudarstvennyj universitet Nicole Nau Laimute Balode Universytet im. Adama Mickiewicza Latvijas Universitāte, w Poznaniu Helsingin yliopisto Juozas Pabrėža Rick Derksen Šiaulių universitetas Universiteit Leiden Jurgis Pakerys Pietro U. Dini Vilniaus universitetas Università degli Studi di Pisa Bonifacas Stundžia Trevor G. Fennell Vilniaus universitetas Flinders University of South Australia Giedrius Subačius Artūras Judžentis University of Illinois at Chicago Vilniaus dailės akademija Jānis Valdmanis Jenny Larsson Latvijas Universitāte Stockholms universitet Steven Young Benita Laumane University of Maryland, Liepājas Universitāte Baltimore County Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before being accepted for publication. Sējuma valodas konsultanti: Anna Frīdenberga (latviešu valoda), Trevor G. Fennell (angļu valoda), Edmundas Trumpa (lietuviešu valoda). Language consultants for this volume: Anna Frīdenberga (Latvian), Trevor G. Fennell (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian). Redakcijas adrese / Editorial Address Baltu valodniecības katedra © Latvijas Universitāte, 2019 Humanitāro zinātņu fakultāte Latvijas Universitāte Visvalža iela 4A Rīga, LV-1050, Latvija e-pasts: [email protected] Izdevums: https://doi.org/10.22364/bf ISSN 1691-0036 Numurs: https://doi.org/10.22364/bf.28.2 SATURS — CONTENTS Raksti — Articles Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje . 5 Rolandas KREGŽDYS Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija . 35 Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos . 107 Dzintra PAEGLE Ērgļu un Ogresmuižas luterāņu mācītāja Frīdriha Vilhelma Veiriha 1850. gada sprediķis latviešu valodā . 123 Jurgis PAKERYS Periphrastic Causative Constructions in 17th Century Latvian . 143 Loreta VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Oranžinė spalva dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje . 173 Jurgita VENCKIENĖ Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių ortografijos kaita: nuo Antano daranausko prie bendrinės kalbos . 203 Hronika – Chronicle 55. Artura Ozola dienas konference Valodas normas, to kodificēšana un iedzīvināšana, 2019. gada 18. martā Izdevums: https://doi.org/10.22364/bf (Edmundas Trumpa) . 219 Numurs: https://doi.org/10.22364/bf.28.2 13. Eiropas Baltijas studiju konference (CBSE) Gdaņskā, 2019. gada 26.–29. jūnijā (Pēteris Vanags) . 224 Izdošanas principi – Publication Policy . 228 Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA https://doi.org/10.22364/bf.28.2.01 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 APLINKYBINIAI ANTRINIAI PREDIKATYVAI LIETUVIŲ KALBOJE Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas 1. Įvadas Laisvieji antriniai predikatyvai užsienio ir lietuvių kalbotyroje jau nema- žai tyrinėti. Paprastai jie skirstomi į rezultatinius ir nerezultatinius antrinius predikatyvus. Nerezultatiniai antriniai predikatyvai kai kurių kalbininkų savo ruožtu skirstomi į depiktyvus ir aplinkybinius antrinius predikatyvus1. Axelis Holvoetas, Rolandas Mikulskas (žr. Holvoet 2003; Holvoet, Tamulionienė 2005; Holvoet, Mikulskas [A], [B]; Mikulskas 2009), Loreta Vaičiulytė-Se- mėnienė (2007a, 2007b, 2010, 2012a, 2012b, 2014) savo straipsniuose dau- giausia dėmesio skyrė probleminiams ribų tarp atskirų predikatyvų tipų (ar aplinkybių) atvejams. Veslava Čižik-Prokaševa aprašė antrinių predikatyvų sampratos formavimąsi, jų klasifikacijas lietuvių ir užsienio kalbotyroje, depik- tyvų žymėjimą lietuvių kalboje, laisvųjų antrinių predikatyvų vietą sakinyje, nustatė preliminarų lietuvių kalbos laisvųjų predikatyvų semantinį žemėlapį (2010a, 2010b, 2011a, 2011b, 2012). Tačiau lietuvių kalbos aplinkybiniams predikatyvams nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Visų pirma, aplinkybiniai antriniai predikatyvai buvo aptariami kartu su depiktyvais. Antra, nei vienas iš anksčiau minėtų darbų neapima aplinkybinių antrinių predikatyvų morfosin- taksės visumos. Šis straipsnis skirtas aprašyti vien lietuvių kalbos aplinkybinius antrinius predikatyvus. Jame bus trumpai aptarti jų panašumai ir skirtumai su kitais antriniais predikatyvais (straipsnio antra dalis), aplinkybinių antrinių predikatyvų reikšmės (trečia dalis), aplinkybinių antrinių predikatyvų žymėji- mas lietuvių kalboje (ketvirta dalis) ir jų vieta sakinyje (penkta dalis). Siekiant aprašyti aplinkybinių antrinių predikatyvų morfosintaksinę visumą, straipsnio trečioje ir ketvirtoje dalyje pateikiama daug pavyzdžių, kiekvienu konkrečiu atveju norima parodyti visų rastų pavyzdžių įvairovę ir skirtingas žymėjimo galimybes. Apibendrinimai bus pateikti paskutinėje straipsnio dalyje. Bus sie- kiama parodyti, ar lietuvių kalbos aplinkybiniai antriniai predikatyvai skiriasi nuo kitų antrinių predikatyvų, ir papildyti duomenis, pateiktus lietuvių kalbos gramatikose ir sintaksės tyrimuose. Buvo surinkti 473 aplinkybinių antrinių predikatyvų pavyzdžiai. Jie buvo renkami iš Jono Jablonskio Linksnių ir prielinksnių, Jono Balkevičiaus Dabartinės lietuvių kalbos sintaksės, Adelės Valeckienės 1967 metų straipsnio, 1 Apie sąvokų antrinis predikatyvas, laisvasis (rezultatinis / nerezultatinis) antrinis predikatyvas sampratą žr. Čižik-Prokaševa 2010b. 5 Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA. Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje Lietuvių kalbos gramatikos, Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksės ir 1992 metų straipsnio, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos, Julijos Žukauskaitės 1961 metų straipsnio, Jono Šukio knygos Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Axelio Holvoeto su bendraautoriais, Loretos Vaičiulytės- Semėnienės bei užsienio kalbininkų straipsnių, kuriuose aptariama antrinių predikatyvų tematika, iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro su- daryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete http://donelaitis. vdu.lt, toliau DLKT), iš Lietuvių kalbos žodyno (prieiga internete www.lkz.lt, elektroninis leidimas, toliau LKŽe). Yra ir pavyzdžių, rastų naudojant interneto paieškos sistemą Google (prieiga internete http://www.google.lt). Kiekvienas pavyzdys turi atitinkamą nuorodą. Keli pavyzdžiai yra straipsnio autoriaus, straipsnyje jie pateikti be nuorodos. 2. Aplinkybinių antrinių predikatyvų samprata Joanna Nichols aplinkybinius antrinius predikatyvus vadino distinctive free predicate nominals. Ji rašė, kad šios grupės predikatyvai „nerodo, kokios būklės yra pagrindinės predikacijos argumentas tuo metu, kai vyksta veiksmas, o tik konstatuoja, kad veiksmas vyksta kai, jei, nors, net jei pagrindinės pre- dikacijos argumentas yra vienokios ar kitokios būklės“ (Nichols 1978b: 116). Pateikiamas toks pavyzdys: (1) Rebenkom on žil v Pariže. / As a child he lived in Paris. ‚Būdamas vaikas jis gyveno Paryžiuje‘ Toliau J. Nichols skiria tris šios grupės tipus, nurodydama, kad jie atitinka tradicinius aplinkybių tipus: laiko (angl. temporal) (žr. sakinį 2), nuolaidos (angl. concessive) (žr. sakinį 3), ir sąlygos (angl. conditional)2 (žr. sakinį 4): (2) I knew him young . / Ja znal ego molodym. (Nichols 1978b: 115) ‚Pažinojau jį jauną‘ (3) Even dead I won’t forget. / Ja i mertvyj ne zabudu. (ten pat) ‚Nepa- miršiu to net miręs‘ (4) I can’t work hungry. / Golodnyj ja ne mogu rabotat’. (ten pat) ‚Al- kanas negaliu dirbti‘ Monica-Alexandrina Irimia skyrė ne tik aplinkybinius antrinius predi- katyvus (angl. circumstantials), bet ir absoliučiuosius antrinius predikatyvus (angl. absolutes). Autorės nuomone, aplinkybiniai (žr. sakinį 5) ir absoliutieji 2 Vėlesniame darbe J. Nichols irgi skiria tris aplinkybinių predikatyvų tipus, tačiau prie sąlygos aplinkybinių predikatyvų pateikia ir priežasties reikšmės aplinkybinius predikatyvus (žr. Nichols 1981: 137). 6 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 (žr. sakinį 6) antriniai predikatyvai – sintaksiškai yra nepriklausomi3 (angl. syntactically independent), modifikavimo ryšiu su predikatu susiję laisvieji nu- rodymai (angl. adjunct), jie niekada nebūna rezultatiniai ir teikia tik papildomos informacijos (žr. Irimia 2005: 24). Aplinkybinius antrinius predikatus, jos nuomone, sudaro sintaksiškai savarankiški žodžiai, o absoliučiuosius – sakiniai. Autorė pateikia tokius anglų kalbos pavyzdžius: (5) He didn’t leave, outraged. / Outraged, he didn’t leave. (Irimia 2005: 24) ‚Jis neišėjo pasipiktinęs‘ (6) They got off the plane, their hands full of dust. (ten pat) ‚Jie išlipo iš lėktuvo dulkinom rankom‘ M.-A. Irimia skyrė tris aplinkybinių ir absoliučiųjų antrinių predikatyvų tipus: priežasties, laiko ir nuolaidos (žr. ten pat). Pavyzdžių nepateikia. Nikolaus P. Himmelmannas ir Eva Schultze-Berndt (2005: 4tt) skiria tik du antrinių predikatyvų tipus: rezultatyvus ir depiktyvus (depiktyvai
Load more

Recommended publications
  • Sūduvių Knygelės Nuorašų Formalioji Analizė Bei Analitinė Eksplikacija1
    Archivum Lithuanicum 20, 2018 ISSN 1392-737X, p. 89– 124 Rolandas Kregždys Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija1 Pro captu lectoris habent ſua fata libelli terentianus maurus, De litteris syllabis pedibus et metris, cap. ii.1286 0. etnomitoloGinio ŠALTINIO publiKAVIMO problema Wil- Helmo mannHardto veiKale LETTO-PREUSSISCHE GÖTTERLEHRE. Sūduvių knygelė (toliau – SK) yra sutartinis keliais rankraščių variantais, o vėliau ir spausdin- tomis knygelėmis, platintų žinių apie sūduvius šaltinio pavadinimas. tai viena iš dviejų vakarų baltų kalbų, dar vadinama jotvingių2, šnekėjusios genties bene išsa- miausias ir svarbiausias etnokultūrinės tradicijos, užfiksuotos reformacijos laikotar- piu3, aprašas. pirmasis tokį šaltinio pavadinimą vartojo antonis mierzyńskis (1829–1907), juo įvardydamas ne SK nuorašus, bet Jeronimo maleckio (1525/1526–1583/1584) publika- ciją ir jos perspaudus: „книжку, которую для краткости назовемъ ‘Судав скою’“4 / „książeczkę, którą dla krótkości nazwijmy ‘sudawską’“5. tiesa, anksčiau menkina- mosios konotacijos lytį Büchlein ‘knygelė’ yra minėjęs mozūrų kultūros tyrėjas, folk- loristas, leidėjas ir istorikas Janas Karolis sembrzyckis (1856–1919), taip vadindamas Jeronimo maleckio leidinį6. mannhardto monografijoje Letto-Preussische Götterlehre (toliau – WMh) taip pat nurodomas identiškas įvardijimas Sudauerbüchlein7, tačiau jo autorystės priskirti šiam 1 publikacija parengta 2017–2020 m. vykdant kuršių kalbą (mažiulis 1987, 83–84; LKE 69; nacionalinės reikšmės mokslo tiriamąjį dar žr. dini 2000, 213). Jotvingiai, gyvenę projektą „mokslo monografijų ciklo Baltų pietų lietuvoje, šiaurės rytų lenkijoje bei mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių vakarų baltarusijoje, išnyko nepalikę „jo- knygelė 2-ojo tomo rengimas ir leidyba“ kių rašto paminklų“ (vanagas 1987, 22). (nr. p-mip-17-4), finansuojamą lietuvos 3 plg. brauer 2008, 155. mokslo tarybos pagal veiklos kryptį 4 Мѣржинскiй 1899, 63.
    [Show full text]
  • KOMUNIKATY Mazurskoawarmińskie
    Towarzystwo Naukowe i Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego KOMUNIKATY AZURSKO armińskie KwartalnikM nr 4(294)-W Olsztyn 2016 KOMUNIKATY MAZURSKO-WARMIŃSKIE Czasopismo poświęcone przeszłości ziem Polski północno-wschodniej RADA REDAKCYJNA: Stanisław Achremczyk (przewodniczący), Darius Baronas, Janusz Jasiński, Igor Kąkolewski, Olgierd Kiec, Andrzej Kopiczko, Andreas Kossert, Jurij Kostiaszow, Cezary Kuklo, Ruth Leiserowitz, Janusz Małłek, Sylva Pocyté, Tadeusz Stegner, Mathias Wagner, Edmund Wojnowski REDAGUJĄ: Grzegorz Białuński, Grzegorz Jasiński (redaktor), Jerzy Kiełbik, Alina Kuzborska (redakcja językowa: język niemiecki), Bohdan Łukaszewicz, Aleksander Pluskowski (redakcja językowa: język angielski), Jerzy Sikorski, Seweryn Szczepański (sekretarz), Ryszard Tomkiewicz. Instrukcja dla autorów dostępna jest na stronie internetowej pisma Wydano dzięki wsparciu fi nansowemu Marszałka Województwa Warmińsko-Mazurskiego oraz Ministerstwa Nauki i Szkolnictwa Wyższego Articles appearing in Masuro-Warmian Bulletin are abstracted and indexed in BazHum and Historical Abstracts Redakcja KMW informuje, że wersją pierwotną (referencyjną) czasopisma jest wydanie elektroniczne. Adres Redakcji: 10-402 Olsztyn, ul. Partyzantów 87, tel. 0-89 527-66-18, www.obn.olsztyn.pl; [email protected]; Ark. wyd. 12,3; ark. druk. 10,75. Przygotowanie do druku: Wydawnictwo „Littera”, Olsztyn, druk Warmia Print, Olsztyn, ul. Pstrowskiego 35C ISSN 0023-3196 A RTYKułY I MATERIAłY Robert Klimek AccoUNts OF THE Catholic CHUrch adoptiNG sacred paGAN places
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • Ských Božstev Andaj ( *An(T)-Deivas), D
    etnik ve starší době mimořádně významnou roli. Svědčí o tom 12 litev- ských božstev Andaj (➚ *An(t)-deivas), ➚ Dalia, ➚ Dievas, ➚ Janda, ➚ Laima, ➚ Verpiančioji, ➚ Metančioji, ➚ Audėtoja, ➚ Gadintoja, ➚ Ser- gėtoja, ➚ Nukirptoja, ➚ Išskalbtoja a 6 lotyšských božstev ➚ Dēkla, ➚ Dievs, ➚ Laima, ➚ Kārta, ➚ Rīšu māte a ➚ Vīkala, která místní tradice s fenoménem o. spojovala. Dvě nejvýznamnější baltská božstva, Dievas (~ lot. Dievs) a Laima, se vyznačovala tím, že znala lidský o. Zároveň patří k menšině božstev, která mají Litevci a Lotyši společná. O. se také věnuje velké množství lidových písní. Ze všech těchto faktů lze vyvodit, že kult božstev o. nejspíš sahá hluboko do prehistorie. Baltské kmeny nejen že koncept o. znaly, ale dokonce hrál v jejich životech významnou roli. Nelze se proto divit, že mnozí litevští a lotyšští obrozenci dospěli k názoru, že jejich předkové byli velcí fatalisté. Viz například heslo z knihy Lettische Grammatik (1783) G. F. Stendera: „Liktens – osud. Jestli dávní Lotyši měli nějakou fi losofi i, tak osud bezpochyby tvořil její základ. Dodnes jsou Lo- tyši tímto pohledem na svět úplně pohlceni. Kam člověk přijde, tam slyší: tas jau bija viņam likts ‚to už mu bylo souzeno.‘“ Litevský fi losof a my- tolog A. J. Greimas varuje před zjednodušeným výkladem těchto faktů: ano, pro baltské národy byl koncept o. důležitý, ale není pravda, že už od prvopočátků své existence byly fatalistické. Význam sloves, která li- tevština používá v souvislosti s o., svědčí spíše pro to, že věřily, že bohové jejich o. znají, nikoli že ho přímo určují. Další významy lit. slova lémti jsou totiž „hádat“, „usoudit“, „přát“, „určit“, jejichž společným jmenovatelem je spíše význam „konstatovat“ než „přikázat“.
    [Show full text]
  • Globalizacija Ir Lietuvių Tautos Saviteigos Kultūra
    Globalizacija ir lietuviø tautos saviteigos kultûra: santykio trajektorijos Romualdas GRIGAS Sociologinës kritinës áþvalgos motyvacija sime numatyti ir ávertinti destruktyvaus prado padarinius. Todël nedera pernelyg koneveikti intelektualus uþ jiems Lietuvos valstybë deda daug pastangø, kad integruo- labiau nei kitiems bûdingà opozicinæ laikysenà. Tam jie ir tøsi á Europos Sàjungà ir informacinæ visuomenæ. Ðiose intelektualai, kad, bûdami nepriklausomi arba maþiau pri- srityse, taip pat siekiant demokratinës kultûros sklaidos, klausomi nuo politiniø struktûrø ir nuo savinaudos ins- pasiekta tikrai daug, taèiau visuomenei nerimà kelia ne tinkto, gali (ir privalo) objektyviau vertinti besiklostanèià tik dorovinës kultûros nuosmukis, ðeðëliðkumo ásitvirti- situacijà. nimas ar nepakankamai stabili valstybës vidaus padëtis, Apskritai sociologijà að linkæs vertinti (sekdamas bet ir jos pamato – lietuviø tautinës savimonës, jos kultû- R. Nisbetu, P. Bergeriu) kaip socialinës realybës diagno- rinio identiteto bûklë, nacionalinio patriotizmo, orumo zavimo ir jos vaizdo konstravimo bûdà, kaip priemonæ, stygius. Regime akivaizdþià bendruomenës sutarimo, na- padedanèià nustatyti tas erdves, tas socialinës organiza- cionalinës vienybës, organizuoto pilietinio veiksmo, jo kul- cijos (toliau – SO)* vietas, kuriose reiðkiasi destrukcijos, tûros stokà. Pasaulis keièiasi neátikëtinu greièiu, iðkelda- deformacijos arba kokios kitos susirûpinimà kelianèios ir mas aibæ naujø, neatidëliotinai spræstinø problemø. Ðalia iðskirtinio dëmesio reikalaujanèios trajektorijos.
    [Show full text]
  • Mitonimų Potrimpus
    Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus .. ROLANDAS KREGŽDYS https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 SŪDUVIŲ KNYGELĖS ETNOMITOLOGINĖ FAKTOGRAFIJA: MITONIMŲ POTRIMPUS ( AUTRIMPUS [ NATRIMPUS]), PILNITIS, PARKUNS, PECKOLS, POCKOLS ETIMOLOGINĖ RAIDA IR SEMANTINĖ TRANSFORMACIJA1 Rolandas KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas 0. SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija Verifikuojant SK mitologemų funkcijų autentiškumą, būtina atsižvelgti į ypatingos svarbos šio šaltinio faktografijos elementą – mitonimo jtv. Bardoayts aktualųjį denotatą ‘ein grosser Engel resp. didelis angelas’ A(p [WMh 252]). Tokia šios mitologemos apibrėžtis nėra atsitiktinė, bet sukurta, remian- tis NT paskutiniosios knygos Apreiškimas Jonui 7-ių angelų, Dievo keršto vykdytojų (žr. Lopuhinʺ XI: 548), uzemų konotacija, SK mitonimų skaičių proliferuojant iki 13 resp. demonologinį simbolį suponuojančio skaitmens (apie jį plačiau žr. Kregždys 2018: 64). Dėl šios priežasties į neva sūduvių dievų vardų sąrašą buvo įtraukti visai kito etnomitologinio statuso, su sūduvių senąja religija nieko bendra neturintys mitonimai, pvz., vakarų germanų pagoniškojo hieronimo įvardijimas v. v. ž. pilwittenn, užfiksuotas 1394 m. K. von Jungingeno potvarkyje (žr. 4 posky- rį), spėjamo SK autoriaus Johanneso Poliandro (plačiau žr. Kregždys 2019: 261–267), matyt, besinaudojusio minėtu dokumentu ar jo kopija, sąmoningai ar dėl netinkamo informatoriaus pateiktų žinių interpretavimo (remiantis Alexanderio Brücknerio [1904: 47, 1918: 145, 1922: 164] hipoteze) buvo mo- difikuotas į sūduvių teonimą jtv. Pilnitis A(p [WMh 246]) (apie jį plačiau žr. 5 poskyrį), nors formaliai jis galėtų būti siejamas tik su prūsų (plg. „<…> in landt preuſſenn <…>“ [Bacʒko II: 379]), o ne jotvingių sakraline leksika. Kitos mitologemos dublikuojamos, pvz. jtv. Peckols A(p [WMh 246]) ↔ jtv. Pockols A(p [WMh 246]) (žr.
    [Show full text]
  • Recenzijos (Reviews)
    Recenzijos (Reviews) Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, Pastor zu Labiau und Königsberg i. Pr., nach der Handschrift aus dem Jahre 1580 und der überarbeiteten Fassung dieses Psalters von Johannes Rehsa, Pastor zu Königsberg i. Pr., nach dem Druck aus dem Jahre 1625 nebst der Übersetzung des Psalters in die deutsche Sprache von Martin Luther nach der Ausgabe aus dem Jahre 1545, unter Mitarbeit von Friedemann Kluge. Mit einer Einleitung versehen und herausgegeben von Friedrich Scholz, Biblia Slavica, herausgegeben von Hans Rothe und Friedrich Scholz, unter Mitarbeit von Christian Hannick und Ludger Udolph, Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Reihe 2: Editionsbände, Band 6 Paderborn, München, Wien, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2002, LXXXI, 559 p. ISBN 3-506-71681-6 Münsterio universiteto profesorius emeritas Friedrichas Scholzas parengë isto- riná kritiná Jono Bretkûno 1580 metais á lietuviø kalbà iðversto Psalmyno vienos Senojo Testamento knygos leidimà. Tai pirmas tekstologiðkai diplomatiðkai in corpore iðleistas Bretkûno Biblijos (15791590) rankraðèio tomas1. Ðis leidimas yra 1 Aðtuoniø tomø Biblijos manuskriptas sau- raðèio ðeðtà tomà (in quarto) ir turi Nr. 50 gomas Berlyne, Slaptajame valstybiniame paþymëtà signatûrà. Priskiriant signatû- Prûsijos kultûros paveldo archyve, GStA ras Archyve buvo vietomis sukeisti du PK, XX. HA StA Königsberg StUB Königs- Biblijos rankraðèio tomai: septintas tomas berg, Nr. 4451. Psalmynas sudaro rank- paþymëtas Nr. 49. 0 0 0 299 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke ir pirmas kritinis XVI amþiaus lietuviðko rankraðtinio teksto leidimas2. Biblijos rankraðèio iðtraukø, tarp jø ir 40 psalmiø, 1983 metais yra paskelbæs Jonas Palionis rinktiniuose Bretkûno raðtuose3.
    [Show full text]
  • Pagoniškojo Lietuvių Ir Prūsų Panteono Raida
    KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDA, 2014 Leidžiama Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcijos kolegijos nutarimu Nr. 78. Aprobuota Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros posėdyje 2014 02 06, protokolas Nr. 46H-BKE-4. Recenzentai: Prof. dr. Maja Burima (Daugpilio universitetas / Latvija) Doc. habil dr. Ilja Lemeškin (Prahos Karlo universitetas / Čekija) Leidinio parengimas ir leidyba finansuoti iš ES projekto „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ Nr. VP1-2.2-šMM-08-V-02-006. © Rimantas Balsys, 2014 © Klaipėdos universitetas, 2014 ISBN 978-9955-18-788-2 Turinys Pratarmė 7 I. BENDROJI PAGONIšKOSIOS LIETUVIŲ IR PRŪSŲ RELIGIJOS CHARAKTERISTIKA 13 1. Pagonybė 16 2. Pagrindiniai terminai ir sąvokos 23 3. šaltiniai ir jų pobūdis 32 4. Dievų, jų galių nuosmukio etapai 38 5. Panteonų rekonstrukcijos 41 II. LIETUVIŲ IR PRŪSŲ DIEVAI, DEIVĖS, MITINĖS BŪTYBĖS IR PAMĖKLĖS 53 1. Aukščiausieji 55 2. Žemės, vaisingumo, derlingumo 63 3. Javų 72 4. Linų ir kanapių 78 5. Naminių gyvulių ir paukščių 84 6. Bičių, bitininkystės 92 7. Mirties, mirusiųjų, požemio 98 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 5 6 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 8. šviesos ir paros 107 9. Kelio, keleivių, kelionės 113 10. Turto, gausos 119 11. Vandens 126 12. Ugnies 135 13. Miško, žvėrių, medžioklės 142 14. Jaunimo, meilės, vedybų, likimo 151 15. Namų, šeimos, sveikatos, santarvės 158 III. BAIGIAMOSIOS UŽDUOTYS 173 Pratarmė Norint suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tauto- saką, liaudies muziką, tautodailę, architektūrą, pirmiausia būti- na pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas.
    [Show full text]
  • Prusinowska, Justyna Od Romowe Do Świętej Góry : Wędrówki Motywu Świątyni Pruskiej W Literaturach Bałtyckich
    Prusinowska, Justyna Od Romowe do świętej góry : wędrówki motywu świątyni pruskiej w literaturach bałtyckich Komunikaty Mazursko-Warmińskie 2, 171-186 2006 ARTYKUŁY i MATERIAŁY Justyna Prusinowska Od Romowe do świętej góry. Wędrówki motywu świątyni pruskiej w literaturach bałtyckich Romowe było główną świątynią wczesnośredniowiecznych Bałtów, na temat której mamy dzi- siaj jedynie szczątkowe informacje. Legenda zapisana w XVI w. przez Simona Grunaua głosi, iż świątynię zbudowali przybyli ze Skandynawii do Prus bracia Bruteno i Widewuto. Oni też umieści- li w niej przywiezione ze sobą wizerunki bogów – Perkuna, Patola i Potrimpa. O świątyni wspominał już Piotr z Dusburga w Kronice ziemi pruskiej (1326), aczkolwiek nie na- kreślił choćby pobieżnie wyglądu zewnętrznego Romowe, ale skupił się wyłącznie na charakterysty- ce funkcji pełnionych przez jej opiekuna – Kriwego. Z krótkiej notatki wynika zatem, że miejsce to znajdowało się w centrum Nadrowii, odwiedzały je rzesze pielgrzymów, a wspomniany kapłan, strażnik wiecznego ognia, cieszył się szczególnym szacunkiem i poważaniem. „W samym środku tego przewrotnego ludu, a mianowicie w Nadrowii, znajdowało się pewne miejsce zwane Romowe, które brało swoją nazwę od Rzymu; mieszkał w nim pewien człowiek zwany Kriwe, któremu odda- wali cześć jakby papieżowi, ponieważ, tak jak papież kieruje całym Kościołem wiernych, tak też tamten kierował nakazami bądź poleceniami nie tylko wspomnianymi plemionami, ale również Li- twinami i innymi narodami ziemi inflanckiej. Tak wielką bowiem cieszył się powagą, że nie tylko on sam bądź ktoś z jego krewnych, lecz także poseł z laską od niego albo z jakimś innym ustalonym znakiem, kiedy przekraczał granice wspomnianych niewiernych, odbierał od królów i możnych i od całego ludu wielką cześć.
    [Show full text]
  • L I E T U V a I K I M I N D a U
    LIETUVA iki MINDAUGO „DEŠINIAJAME SAVO KRANTE SVEBŲ JŪRA SKALAUJA AISČIŲ GENTIS..." - 98 metais rašė Publijus Kornelijus Tacitas veikale „Apie germanų kilmę ir papročius". Taip pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėti lietuvių protėviai, kuriuos dabar dažniau vadiname baltais. Praėjo tūkstantis metų, ir Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas mūsų Tėvynės vardas - Lietuva: „1009 METAIS ŠVENTAS BRUNONAS ... RUSIOS IR LIETUVOS PASIENYJE, PAGONIŲ TRENKTAS \ GALVĄ, SU 18 SAVIŠKIŲ VASARIO 23 DIENĄ NUKELIAVO Į DANGŲ". Praeina dar vienas tūkstantis metų, ir 2009 metais pasitiksime Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų. O šiandieną minime Valstybės įkūrimo 750 metų jubiliejų. 1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas kunigaikštis Mindaugas, — įkurta pirmoji Lietuvos valstybė - Lietuvos karalystė. Jubiliejui paminėti ir skiriame šią Lietuvos istoriją. UDK 947.45.01 Straipsnių rinkinys Li-147 Sudarytojai Eugenijus JOVAIŠA ir Adomas BUTRIMAS Recenzentai Habil. dr. Vytautas KAZAKEVIČIUS Dr. Audrius ASTRAUSKAS Konsultantas Doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS Autoriai Adomas BUTRIMAS Prof. dr. - Vilniaus dailės akademija, prorektorius mokslui ir menui Algirdas GIRININKAS Habil. dr. — Istorijos institutas, Archeologijos skyriaus vedėjas Rimantas JANKAUSKAS Doc. dr. - Vilniaus universitetas, Antropologijos katedra Eugenijus JOVAIŠA Doc. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltij proistorės katedros vedėjas Liberias KLIMKA Prof. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltų proistorės katedra Albinas KUNCEVIČIUS Doc. dr. - Vilniaus
    [Show full text]
  • Gintaras Beresnevičius. Baltai
    Gintaras Beresnevičius BALTAI Trumpa istorinė apžvalga Tradiciškai laikoma, kad baltai formuojasi maždaug 2500 m. pr. Kr. autochtoninėms Narvos ir Nemuno kultūroms liejantis su atvykėliška indoeuropietiška virvelinės keramikos kultūra. Šiuo metu kartais akcentai pakeičiami ir senosios vietinės kultūros laikomos nuo seno baltiškomis – jos rutuliojasi nuo mezolito pradžios ir atvykėlių bangos joms nepadaro didesnės įtakos. Kalbiniai (daugiausia hidronimikos) bei archeologiniai duomenys rodo, kad baltų protėvynė užėmė didžiulius Šiaurės Rytų Europos plotus – nuo pietinės Suomijos šiaurėje iki Dniepro vidurupio pietuose ir nuo Vyslos žemupio vakaruose iki Volgos vidurio baseino rytuose. Tačiau rytinis baltų arealas menkai težinomas ir gana anksti užgęsta. V a. pr. Kr. Herodotas mini gelonus, budinus ir neurus – šiaurines skitų periferijos gentis. Tikėtina, kad jos, bent jau budinai ir neurai, galėjo būti baltų gentys. Maždaug tuo laiku baltai ryškiau išsiskiria į rytinius ir vakarinius baltus; pastariesiems priklausytų Tacito I a. po Kr. minimi aisčiai ir Ptolemėjo II a. po Kr. paminėti galindų ir sūduvių protėviai (galindai, soudinoi). Iš vakarinių baltų formuojasi istoriniais laikais žinomos prūsų gentys bei jotvingiai, iš rytinių – lietuviai ir latviai, kurių kalbos išsiskyrė maždaug I tūkstm. po Kr. viduryje. Šiuo metu iš pietų slenkantys slavai užima teritorijas baltų pasaulio pietuose ir rytuose, asimiliuodami ar išstumdami vietinius gyventojus. XIII a. pradžioje prūsai ir latviai susiduria su agresyviais Teutonų ir Livonijos ordinais, kurie netrukus pasiekia ir Lietuvą. Didžiuliam kariniam spaudimui atsispiria tik Lietuva, XIII a. vid. sudariusi Mindaugo valstybę, gana spėriai besiplečiančią į rytus, buvusias baltų žemes. 1387 m. Lietuva apsikrikštija, tačiau senosios religijos elementai provincijoje klesti iki XVI a. antros pusės, kai prasideda intensyvi jėzuitų misijinė veikla, iki XVIII a.
    [Show full text]
  • Jan Karłowicz W Świetle Mater
    B LV Biblioteka T. 30 LingVariów Tom 30 Maciej Rak Jan Karłowicz Jan Karłowicz Karłowicz Jan w świetle materiałów archiwalnych w świetle materiałów archiwalnych materiałów świetle w Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka Maciej Rak Maciej ISBN 978-83-8138-419-3 Uniwersytet Jagielloński https://akademicka.pl 9 788381 384193 Wydział Polonistyki Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 1 2021-03-10 08:35:06 Biblioteka „LingVariów” T. 30 Redaktor naukowy serii Maciej Rak Maciej Rak Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa Z prac Wydziału Polonistyki Uniwersytetu Jagiellońskiego ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 2 2021-03-10 08:35:06 Biblioteka „LingVariów” T. 30 Maciej Rak Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa Księgarnia Akademicka Kraków 2021 ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 3 2021-03-10 08:35:06 Recenzenci dr Rolandas Kregždys prof. dr hab. Jerzy Reichan prof. dr hab. Swietłana M. Tołstojowa Redakcja Justyna Wójcik Skład i łamanie Małgorzata Manterys-Rachwał Okładka Paweł Sepielak Publikacja dotowana przez Wydział Polonistyki UJ ISBN 978-83-8138-419-3 (druk) ISBN 978-83-8138-420-9 (on-line, pdf) https://doi.org/10.12797/9788381384209 © Wydział Polonistyki UJ oraz Maciej Rak WYDAWNICTWO KSIĘGARNIA AKADEMICKA ul. św. Anny 6, 31-008 Kraków tel./faks: 12 431-27-43, 12 421-13-87 e-mail: [email protected] Księgarnia internetowa: https://akademicka.com.pl ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 4 2021-03-10 08:35:06 SpiS treści Wprowadzenie .............................................................................................................. 7 1. Cel i zakres opracowania ..................................................................................
    [Show full text]