Smitas 2004 Latviu Mitologija.Pdf

Total Page:16

File Type:pdf, Size:1020Kb

Smitas 2004 Latviu Mitologija.Pdf Peteris Smitas LATVIŲ MITOLOGIJA Iš latvių k. vertė Dainius Razauskas aidai 2004 UDK 398(474.3) Prof. Peteris Šmits Latviešu Mitoloģija / Šm-16 Otrs pārstrādāts izdevums. - Rīgā, 1926 Mano močiutei Valerijai Lukoševičiūtei-Daukintienei, gimusiai Rygoje, atminti Vertėjas Knygos leidimą parėmė LR Kultūros ministerija Šis vertimas pirmąsyk skelbtas „Liaudies kultūros“ žurnale. Dėkojame redakcijai už pritarimą sumanymui ji išleisti atskira knyga. ISBN 9955-591-08-0 © Dainius Razauskas, vertimas į lietvių k., 2003 © Aidai, 2004 TURINYS PRATARMĖ................................................................................................7 1. RELIGIJOS KILMĖS TEORIJOS............................................................ 9 2. LATVIŲ MITOLOGIJOS ŠALTINIAI..................................................... 15 3. INDOEUROPIEČIŲ PROTAUTĖS MITAI.............................................. 17 4. BALTŲ, ARBA AISČIŲ, PROTAUTĖS MITAI....................................... 19 5. DANGAUS TĖVAS IR ŽEMĖS MOTĖ...................................................21 6. DANGAUS DIEVYBĖS............................................................................29 7. GAMTOS JĖGŲ DIEVYBĖS.................................................................36 8. LIKIMO DIEVYBĖS.............................................................................40 9. NAMINIS, MĀJAS KUNGS.....................................................................55 10. ŽEMDIRBYSTĖS DIEVYBĖS...............................................................57 11. GYVULININKYSTĖS DIEVYBĖS.......................................................59 12. ARKLIŲ DIEVYBĖS...........................................................................65 13. KIAULIŲ GLOBĖJAI............................................................................ 69 14. KITŲ GYVULIŲ GLOBĖJAI...............................................................70 15. VANDENS, MIŠKŲ IR KALNŲ DIEVYBĖS.......................................75 16. ŽMOGUS MITUOSE............................................................................77 17. PROTĖVIŲ, ARBA SIELŲ, KULTAS......................................................80 18. VĖLIŲ GYVENIMAS ANAME PASAULYJE.......................................88 19. NELAIMINGOS SIELOS..................................................................... 95 20. PIKTOJI DVASIA, ARBA VELNIAS...................................................97 21. TARPININKAI TARP ŽMONIŲ IR DVASIŲ PASAULIO........................ 101 22. LYGUO, LYGA, LYGAJAS IR LYGUONIS.......................................103 23. TRIMPAS...........................................................................................105 24. PIKUOLAS.........................................................................................107 5 25. J. MALECKIO DIEVAI: PERGRUBIS, PUŠKAITIS IR KITI.................109 26. ĮVAIRŪS SENŲJŲ RAŠTŲ DIEVAI................................................... 112 27. ANTRIMPAS IR POTRIMPAS..............................................................115 28. T. NARBUTO DIEVAI....................................................................... 117 29. DIEVŲ IŠVAIZDA IR YPATUMAI..................................................... 119 30. ROMOVĖ IR JOS DIEVAI..................................................................121 31. LIAUDIES TRADICIJOS KAIP MITOLOGIJOS ŠALTINIAI................125 32. LIAUDIES TRADICIJOS ĮVAIRIŲ MITOLOGIJOS TEORIJŲ POŽIŪRIU..........................................................................126 33. „MOČIŲ“, ARBA MATRONŲ, KULTAS................................................129 34. SENŲJŲ LAIKŲ ŠVENTĖS................................................................132 35. ŠIUOLAIKINĖS ŠVENTĖS................................................................139 36. SENOVINIAI LAIKO SKAIČIAVIMAI.............................................. 148 37. SAVAITĖ IR SAVAITĖS DIENOS.........................................................151 38. MIŠKO ŽVĖRYS MITUOSE................................................................155 39. NAMINIAI GYVULIAI........................................................................166 40. MIŠKO PAUKŠČIAI............................................................................171 41. AMFIBIJOS, KIRMĖLĖS IR VABZDŽIAI............................................189 42. MEDŽIAI IR KITI AUGALAI..............................................................195 43. BENDRA LATVIŲ MITOLOGIJOS APŽVALGA..................................224 APIE AUTORIŲ.......................................................................................228 PAVARDŽIŲ RODYKLĖ..........................................................................229 DALYKINĖ RODYKLĖ............................................................................232 6 PRATARME Išleisti perdirbtą savo „Latvių mitologiją“ buvau sumanęs tik po to, kai būsiu išspausdinęs savo prietarų rinkinį ir W. Mannhardto surinktus baltų tautų mitologijos šaltinius. Tačiau „Latvių pasakų ir sakmių“ leidimas šiuodu veikalus verčia atidėti dar keletui metų. Tuo tarpu nuolat girdėdamas teiraujantis apie mano „Latvių mitologiją“, aš ir nebenorėjau laukti, kol bus baigti visi ankstesnieji raštai. Jei man bus lemta visus šiuos darbus laimingai pabaigti, tada būtų galima kelti klausimą ir dėl trečio leidimo. Mano „Latvių mitologijos“ pirmasis leidimas buvo išspausdintas Maskvoje 1918 metais, pačioje rusų revoliucijos pradžioje, ir dargi ne­ daugeliu egzempliorių, iš kurių didžioji dalis liko Rusijoje. Taigi Lat­ vijoje ši knyga priklauso retenybėms. Be to, darbas parašytas prieš kokį dešimtmetį Tolimuosiuose Rytuose, kur man buvo nepasiekiamas vienas kitas šaltinis, o ir patys mitologijos tyrinėjimai per dešimt metų pažengė pirmyn. Pagaliau knyga tapo išspausdinta be mano korektūros, su kai kuriomis rašybos bei spaudos klaidomis. Taigi daug aplinkybių kalba už naują knygos leidimą. Šią knygą apie latvių mitologiją parašiau visiems išsilavinusiems lat­ vių skaitytojams, besidomintiems latvių etnografijos klausimais. Todėl pridūriau ir platesnį įvadą apie mitologijos teorijas bei daviau įvairių paaiškinimų, kurie mitologams nebūtų buvę reikalingi. Tyčia praleidau kai kurias apeigų smulkmenas, kad knyga neišeitų pernelyg stora. Apie tuos dalykus bus daug medžiagos mano prietarų rinkinyje. Mokslo reikalui galima būtų palikti visai nepaminėtus tuos raštus, kur mitologija aiškinama vienpusėmis teorijomis, neretai dargi tyčia iš­ kreipiant faktus. Bet didesnioji dalis latvių skaitytojų tuomet negalėtų atskirti, kuriomis žiniomis tikėti, o kuriomis ne. Persakydamas tokias žinias, aš neminėjau autorių. Čia mums svarbus tik pats dalykas, o ne 7 asmenys, iš kurių kai kas, galimas daiktas, jau ir nebesilaiko ankstesnių pažiūrų. Nebuvo mūsų tikslas nė įsileisti į nevaisingą polemiką ar mažiau išsilavinusiems tautiečiams prieš jų norą primesti mokslinį tyrimą. [3]1 Kaip daugelis senovės tautų, taip ir senieji latviai nestokojo nei teisingų pamokymų apie garbingą ir dorą gyvenimą, nei gerų įžvalgų į gamtos reiškinius, tačiau apie kokią nors jų aukštesnę moralę bei rimtą mokslą galvoti netenka. Jei mes vis dėlto savo protėvių prietarus prilyginam krikščioniškajam tikėjimui ir mūsų dienų idealų ieškome tolimuose priešistoriniuose laikuose, tai tik parodome savo didį istorijos neišmanymą. Tokių senovės entuziastų esama ne tik latviuose, bet, kaip matyti, ir tarp estų.2 Tai paskutinės buvusio tautinio romantizmo atgyvenos, kurį, apskritai imant, jau reikia laikyti pasibaigusiu. Tam pačiam romantizmui priklauso ir ankstesnis požiūris, neva prū­ sai, lietuviai ir latviai turėję visiškai vienodą mitologiją. Mūsų dienomis susižavėjimas prūsų Romove bei jos dievais savo dienas jau, matyt, bus atgyvenęs. Visi mūsų priešistorėje ieškoti stebuklai mokslo šviesoje pasirodo tušti ir netikri. Bet jų vieton mes randame kitus stebuklus, kurių pradžioje visai neieškojome. Šie nelaukti stebuklai - tai tikroji latvių mitologija, kuri pasirodo esanti turtingesnė ir senesnė, nei patys latviai to buvo tikėjęsi. Prof. P. Šmits Ryga, 1926 m. kovo 14. 1 [Skaitmenys laužtiniuose skliaustuose tekste žymi originalo atitinkamo puslapio galą; pastabos laužtiniuose skliaustuose visur - vertėjo.] 2 M. J. Eisen Estnische Mythologie, 1925, p. 7. 8 1. RELIGIJOS KILMĖS TEORIJOS Nors apie latvių mitologiją rašyta daugiau nei kitais mūsų etnografijos klausimais, vis dėlto ji mums dar labai mažai pažįstama. Dar iki šiol ne­ turime tikro atsakymo į klausimą, kas yra latvių mitologija? Senųjų kronikų autoriai senosios latvių tikybos neskyrė nuo kitų tautų prietarų, rašytojai jų pranešimus papuošė savo fantazijomis, o tyrinėtojai pasis­ tengė viską išaiškinti pagal savo vienpuses teorijas. Kadangi nūn latvių mitologija vėl tapo dažnai minima ir mums neretai tenka išgirsti apie įvairius dievus tiesiog priešingų nuomonių, tai negaliu palikti šio dalyko nenušviesto sulig naujausiais mokslo reikalavimais, nors daug ir įvairių smulkmenų kol kas būsime priversti atidėti ateičiai. Pradėsime tomis teorijomis, kurių laikosi naujausių laikų mitologija. Dar iki XIX a. vidurio etnografai manė, jog pati baisiausia galybė gam­ toje tebegyvenančioms tautoms esąs vadinamasis fetišas. Koks nors me­ dis, akmuo ar koks kitas daiktas fetišu laikytas tik todėl, kad gamtos žmogui dėl kažin kokios priežasties pasirodydavo jį turint kažkokią antgamtinę galią. Todėl ir mitologai už kiekvieno mito ieškojo gamtos reiškinio. Fetišizmo, arba natūrizmo, teorijos vietą vėliau užėmė vadina­ masis animizmas. Pagal šią teoriją, mitologija esanti kilusi išimtinai
Recommended publications
  • KOMUNIKATY Mazurskoawarmińskie
    Towarzystwo Naukowe i Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego KOMUNIKATY AZURSKO armińskie KwartalnikM nr 4(294)-W Olsztyn 2016 KOMUNIKATY MAZURSKO-WARMIŃSKIE Czasopismo poświęcone przeszłości ziem Polski północno-wschodniej RADA REDAKCYJNA: Stanisław Achremczyk (przewodniczący), Darius Baronas, Janusz Jasiński, Igor Kąkolewski, Olgierd Kiec, Andrzej Kopiczko, Andreas Kossert, Jurij Kostiaszow, Cezary Kuklo, Ruth Leiserowitz, Janusz Małłek, Sylva Pocyté, Tadeusz Stegner, Mathias Wagner, Edmund Wojnowski REDAGUJĄ: Grzegorz Białuński, Grzegorz Jasiński (redaktor), Jerzy Kiełbik, Alina Kuzborska (redakcja językowa: język niemiecki), Bohdan Łukaszewicz, Aleksander Pluskowski (redakcja językowa: język angielski), Jerzy Sikorski, Seweryn Szczepański (sekretarz), Ryszard Tomkiewicz. Instrukcja dla autorów dostępna jest na stronie internetowej pisma Wydano dzięki wsparciu fi nansowemu Marszałka Województwa Warmińsko-Mazurskiego oraz Ministerstwa Nauki i Szkolnictwa Wyższego Articles appearing in Masuro-Warmian Bulletin are abstracted and indexed in BazHum and Historical Abstracts Redakcja KMW informuje, że wersją pierwotną (referencyjną) czasopisma jest wydanie elektroniczne. Adres Redakcji: 10-402 Olsztyn, ul. Partyzantów 87, tel. 0-89 527-66-18, www.obn.olsztyn.pl; [email protected]; Ark. wyd. 12,3; ark. druk. 10,75. Przygotowanie do druku: Wydawnictwo „Littera”, Olsztyn, druk Warmia Print, Olsztyn, ul. Pstrowskiego 35C ISSN 0023-3196 A RTYKułY I MATERIAłY Robert Klimek AccoUNts OF THE Catholic CHUrch adoptiNG sacred paGAN places
    [Show full text]
  • Ských Božstev Andaj ( *An(T)-Deivas), D
    etnik ve starší době mimořádně významnou roli. Svědčí o tom 12 litev- ských božstev Andaj (➚ *An(t)-deivas), ➚ Dalia, ➚ Dievas, ➚ Janda, ➚ Laima, ➚ Verpiančioji, ➚ Metančioji, ➚ Audėtoja, ➚ Gadintoja, ➚ Ser- gėtoja, ➚ Nukirptoja, ➚ Išskalbtoja a 6 lotyšských božstev ➚ Dēkla, ➚ Dievs, ➚ Laima, ➚ Kārta, ➚ Rīšu māte a ➚ Vīkala, která místní tradice s fenoménem o. spojovala. Dvě nejvýznamnější baltská božstva, Dievas (~ lot. Dievs) a Laima, se vyznačovala tím, že znala lidský o. Zároveň patří k menšině božstev, která mají Litevci a Lotyši společná. O. se také věnuje velké množství lidových písní. Ze všech těchto faktů lze vyvodit, že kult božstev o. nejspíš sahá hluboko do prehistorie. Baltské kmeny nejen že koncept o. znaly, ale dokonce hrál v jejich životech významnou roli. Nelze se proto divit, že mnozí litevští a lotyšští obrozenci dospěli k názoru, že jejich předkové byli velcí fatalisté. Viz například heslo z knihy Lettische Grammatik (1783) G. F. Stendera: „Liktens – osud. Jestli dávní Lotyši měli nějakou fi losofi i, tak osud bezpochyby tvořil její základ. Dodnes jsou Lo- tyši tímto pohledem na svět úplně pohlceni. Kam člověk přijde, tam slyší: tas jau bija viņam likts ‚to už mu bylo souzeno.‘“ Litevský fi losof a my- tolog A. J. Greimas varuje před zjednodušeným výkladem těchto faktů: ano, pro baltské národy byl koncept o. důležitý, ale není pravda, že už od prvopočátků své existence byly fatalistické. Význam sloves, která li- tevština používá v souvislosti s o., svědčí spíše pro to, že věřily, že bohové jejich o. znají, nikoli že ho přímo určují. Další významy lit. slova lémti jsou totiž „hádat“, „usoudit“, „přát“, „určit“, jejichž společným jmenovatelem je spíše význam „konstatovat“ než „přikázat“.
    [Show full text]
  • Globalizacija Ir Lietuvių Tautos Saviteigos Kultūra
    Globalizacija ir lietuviø tautos saviteigos kultûra: santykio trajektorijos Romualdas GRIGAS Sociologinës kritinës áþvalgos motyvacija sime numatyti ir ávertinti destruktyvaus prado padarinius. Todël nedera pernelyg koneveikti intelektualus uþ jiems Lietuvos valstybë deda daug pastangø, kad integruo- labiau nei kitiems bûdingà opozicinæ laikysenà. Tam jie ir tøsi á Europos Sàjungà ir informacinæ visuomenæ. Ðiose intelektualai, kad, bûdami nepriklausomi arba maþiau pri- srityse, taip pat siekiant demokratinës kultûros sklaidos, klausomi nuo politiniø struktûrø ir nuo savinaudos ins- pasiekta tikrai daug, taèiau visuomenei nerimà kelia ne tinkto, gali (ir privalo) objektyviau vertinti besiklostanèià tik dorovinës kultûros nuosmukis, ðeðëliðkumo ásitvirti- situacijà. nimas ar nepakankamai stabili valstybës vidaus padëtis, Apskritai sociologijà að linkæs vertinti (sekdamas bet ir jos pamato – lietuviø tautinës savimonës, jos kultû- R. Nisbetu, P. Bergeriu) kaip socialinës realybës diagno- rinio identiteto bûklë, nacionalinio patriotizmo, orumo zavimo ir jos vaizdo konstravimo bûdà, kaip priemonæ, stygius. Regime akivaizdþià bendruomenës sutarimo, na- padedanèià nustatyti tas erdves, tas socialinës organiza- cionalinës vienybës, organizuoto pilietinio veiksmo, jo kul- cijos (toliau – SO)* vietas, kuriose reiðkiasi destrukcijos, tûros stokà. Pasaulis keièiasi neátikëtinu greièiu, iðkelda- deformacijos arba kokios kitos susirûpinimà kelianèios ir mas aibæ naujø, neatidëliotinai spræstinø problemø. Ðalia iðskirtinio dëmesio reikalaujanèios trajektorijos.
    [Show full text]
  • Mitonimų Potrimpus
    Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus .. ROLANDAS KREGŽDYS https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 SŪDUVIŲ KNYGELĖS ETNOMITOLOGINĖ FAKTOGRAFIJA: MITONIMŲ POTRIMPUS ( AUTRIMPUS [ NATRIMPUS]), PILNITIS, PARKUNS, PECKOLS, POCKOLS ETIMOLOGINĖ RAIDA IR SEMANTINĖ TRANSFORMACIJA1 Rolandas KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas 0. SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija Verifikuojant SK mitologemų funkcijų autentiškumą, būtina atsižvelgti į ypatingos svarbos šio šaltinio faktografijos elementą – mitonimo jtv. Bardoayts aktualųjį denotatą ‘ein grosser Engel resp. didelis angelas’ A(p [WMh 252]). Tokia šios mitologemos apibrėžtis nėra atsitiktinė, bet sukurta, remian- tis NT paskutiniosios knygos Apreiškimas Jonui 7-ių angelų, Dievo keršto vykdytojų (žr. Lopuhinʺ XI: 548), uzemų konotacija, SK mitonimų skaičių proliferuojant iki 13 resp. demonologinį simbolį suponuojančio skaitmens (apie jį plačiau žr. Kregždys 2018: 64). Dėl šios priežasties į neva sūduvių dievų vardų sąrašą buvo įtraukti visai kito etnomitologinio statuso, su sūduvių senąja religija nieko bendra neturintys mitonimai, pvz., vakarų germanų pagoniškojo hieronimo įvardijimas v. v. ž. pilwittenn, užfiksuotas 1394 m. K. von Jungingeno potvarkyje (žr. 4 posky- rį), spėjamo SK autoriaus Johanneso Poliandro (plačiau žr. Kregždys 2019: 261–267), matyt, besinaudojusio minėtu dokumentu ar jo kopija, sąmoningai ar dėl netinkamo informatoriaus pateiktų žinių interpretavimo (remiantis Alexanderio Brücknerio [1904: 47, 1918: 145, 1922: 164] hipoteze) buvo mo- difikuotas į sūduvių teonimą jtv. Pilnitis A(p [WMh 246]) (apie jį plačiau žr. 5 poskyrį), nors formaliai jis galėtų būti siejamas tik su prūsų (plg. „<…> in landt preuſſenn <…>“ [Bacʒko II: 379]), o ne jotvingių sakraline leksika. Kitos mitologemos dublikuojamos, pvz. jtv. Peckols A(p [WMh 246]) ↔ jtv. Pockols A(p [WMh 246]) (žr.
    [Show full text]
  • Prusinowska, Justyna Od Romowe Do Świętej Góry : Wędrówki Motywu Świątyni Pruskiej W Literaturach Bałtyckich
    Prusinowska, Justyna Od Romowe do świętej góry : wędrówki motywu świątyni pruskiej w literaturach bałtyckich Komunikaty Mazursko-Warmińskie 2, 171-186 2006 ARTYKUŁY i MATERIAŁY Justyna Prusinowska Od Romowe do świętej góry. Wędrówki motywu świątyni pruskiej w literaturach bałtyckich Romowe było główną świątynią wczesnośredniowiecznych Bałtów, na temat której mamy dzi- siaj jedynie szczątkowe informacje. Legenda zapisana w XVI w. przez Simona Grunaua głosi, iż świątynię zbudowali przybyli ze Skandynawii do Prus bracia Bruteno i Widewuto. Oni też umieści- li w niej przywiezione ze sobą wizerunki bogów – Perkuna, Patola i Potrimpa. O świątyni wspominał już Piotr z Dusburga w Kronice ziemi pruskiej (1326), aczkolwiek nie na- kreślił choćby pobieżnie wyglądu zewnętrznego Romowe, ale skupił się wyłącznie na charakterysty- ce funkcji pełnionych przez jej opiekuna – Kriwego. Z krótkiej notatki wynika zatem, że miejsce to znajdowało się w centrum Nadrowii, odwiedzały je rzesze pielgrzymów, a wspomniany kapłan, strażnik wiecznego ognia, cieszył się szczególnym szacunkiem i poważaniem. „W samym środku tego przewrotnego ludu, a mianowicie w Nadrowii, znajdowało się pewne miejsce zwane Romowe, które brało swoją nazwę od Rzymu; mieszkał w nim pewien człowiek zwany Kriwe, któremu odda- wali cześć jakby papieżowi, ponieważ, tak jak papież kieruje całym Kościołem wiernych, tak też tamten kierował nakazami bądź poleceniami nie tylko wspomnianymi plemionami, ale również Li- twinami i innymi narodami ziemi inflanckiej. Tak wielką bowiem cieszył się powagą, że nie tylko on sam bądź ktoś z jego krewnych, lecz także poseł z laską od niego albo z jakimś innym ustalonym znakiem, kiedy przekraczał granice wspomnianych niewiernych, odbierał od królów i możnych i od całego ludu wielką cześć.
    [Show full text]
  • Dieux Slaves Et Baltes
    Michel MATHIEU-COLAS www.mathieu-colas.fr/michel DIEUX SLAVES ET BALTES Les pages qui suivent sont un extrait du Dictionnaire des noms de divinités dont nous poursuivons la réalisation. Rappelons-en l’objectif : appliquer aux religions et aux mythologies des principes lexicographiques aussi rigoureux que possible, avec une prise en compte très large des variantes. Les sources sont constituées pour l’essentiel par des études spécialisées imprimées ou disponibles en ligne. Le Web n’est utilisé qu’après recoupement et vérification des informations. Version intégrale du dictionnaire : http://www.mathieu-colas.fr/michel/Classes/Ndiv.pdf Pour une présentation générale, voir : http://www.mathieu-colas.fr/michel/Classes/Principes_Ndiv.pdf Pour toute question relative au présent document, écrire à [email protected] Michel Mathieu-Colas, Dieux slaves et baltes (www.mathieu-colas.fr/michel/Classes/Dieux_slaves_et_baltes.pdf) NOMS VARIANTES et RENVOIS GENRE DOMAINE SOUS-DOMAINE NATURE ET FONCTIONS aitvaras aitvarai nmp Baltes Lituaniens esprits ou créatures divines, en relation avec l'atmosphère et la nature, porteurs de richesses; parfois considérés plutôt comme des démons Alabatis Alabathis nf Baltes Lituaniens déesse du lin et du filage Ašvieniai nmp Baltes Lituaniens jumeaux divins tirant le chariot du Soleil; [cf. les Ashvin védiques] Audros Audros dievas nm Baltes Lituaniens dieu de la tempête Audros dievaitis Aukšt ėjas nm Baltes Lituaniens appellation du dieu suprême; [de aukštas , "haut") Ausaitis Aušaitis nm Baltes dieu de la santé Aušautas Auseklis →→→ Ausriné nm Baltes Lettons divinité astrale (étoile du matin), dieu de l'aurore; [lituanien Aušrin ė] Ausera Aušra nf Baltes Lituaniens déesse de l'aurore →→→ Ausriné Ausriné Ausrine nf Baltes Lituaniens divinité astrale (étoile du matin), déesse de l'aurore; cf.
    [Show full text]
  • 6012638229.Pdf
    811 81.2 58 () 07-04-16120 X . 58 . 4: . 2. — R.: V ! V, 2010. — 512 . — (Opera etymologica. M ). ISBN 978-5-9551-0442-3 S - . S - - , - . R - . V ! . GGP 81.2 Электронная версия данного издания является собственностью издательства, и ее распространение без согласия издательства запрещается. ISBN 978-5-9551-0442-3 © H. S. (), 2010 © V V, 2010 ОГЛАВЛЕНИЕ Балтийские этимологии Балтийские языки .................................................................................................... 7 Заметки по прусской этимологии ........................................................................ 58 Две заметки из области балтийской топонимии (этимологический аспект) ............................................................................. 69 Исследования по балтийской этимологии (1957—1961) .................................. 82 Заметки по балтийской мифологии ..................................................................... 97 Об одном локальном варианте основного мифа (Dieveniškės) ....................... 123 Лит. dañdaras, лтш. dañdala и друг. ..................................................................127 Lit. yrà, lett. ir und ihre Vergangenheit im Lichte der Geschichte und der linguistischen Typologie ................................................................... 132 О некоторых аспектах реконструкции в сравнительно- историческом исследовании балтийских языков (1—2) .......................... 146 К реконструкции
    [Show full text]
  • Velius 1977 MLSB.Pdf
    LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTAS LAIMĖS. LAUMĖS. AITVARAI. KAUKAI. RAGANOS. BURTININKAI. VILKTAKIAI. VILNIUS 1977 Redaktorius AMBRAZIEJUS JONYNAS Monografijoje autorius aptaria lietuvių liau­ dies mitologinių sakmių kilmės, meninio vaiz­ do ir mitinės informacijos specifikos klausi­ mus, nagrinėja populiariausius sakmių per­ sonažus: laimes, laumes, aitvarus ir kaukus, raganas, burtininkus, vilktakius. Leidinys pasitarnaus mokslo reikalams, internaciona­ liniam auklėjimui ir antireliginei propagan­ dai. © Leidykla „Vaga“, 1977 PRATARME Didžiulę mitologijos reikšmę yra iškėlę marksizmo-le­ ninizmo klasikai, apibūdindami ją kaip „nesąmoningą me­ ninį gamtos ir visuomeninių formų perdirbimą“ (Маркс, 1950, p. 225) *. Jie ne kartą rėmėsi ja, grįsdami savo požiū­ rį į istoriją, charakterizuodami ankstyvąsias visuomenės raidos stadijas (Гусев, 1963, p. 186). Be mitologijos neiš­ siverčia nei liaudies istorijos, filosofijos, nei kalbos ar kul­ tūros tyrinėtojai. Domėtis mitologija bei senosiomis religi­ jomis skatina ir praktikos sumetimai — antireliginė ir ateistinė propaganda, nes, kaip teisingai yra nurodęs tary­ binis rusų etnografas, religijos istorikas S. Tokarevas, „neįmanoma skleisti mokslinės ir ateistinės propagandos, gerai nežinant, kokios yra ir buvo įvairių tautų religijos“ (Токарев, 1964 a, p. 3). Tarybų Sąjungoje yra paskelbta daug fundamentalių darbų, naujai, marksistiškai įverti­ nančių tiek senųjų antikinių, tiek dabartinių tautų mitolo­ gijas bei religijas (žr.: Лосев, 1957; Токарев, 1964; То­ карев, 1964 а; Иванов, Топоров, 1974; Невелева, 1975 ir kt.). Lietuvių mitologija ir senoji religija iki šiol labai mažai tetyrinėta. Sį trūkumą jaučia ne tik mokslininkai, bet ir antireliginių, ateistinių žinių skleidėjai. 1966 m. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Religijos ir ateizmo komisijos iniciatyva išleistame leidinyje „Religija, ateizmas, da­ bartis“ pažymima, jog praktinėje ateistų veikloje „labai pasigendama apibendrinančio pobūdžio medžiagos iš re­ ligijos ir ateizmo istorijos“ (p.
    [Show full text]
  • The Book of Gods,Goddessess,Heroes and Other Characters of Mythology
    The book of Gods,Goddessess,Heroes and other Characters of Mythology In broad terms mythology is composed of traditional stories about gods, kings, and heroes. Myths often tell about the creation of the world (and about its destruction as well), about the creation of men, and, also, they provide lessons on a moral code by which to live. They were attempts to provide rationale to natural events and to human emotion. Mythological stories generally were passed on orally from generation to succeeding generation. Each tale, embellished and "corrupted" through the re-tellings, was probably a reasoned explanation of the facts as seen by unsophisticated and uneducated eyes. Most scholars today divide the subject into three categories: pure myth (primitive science and primitive religion), heroic saga (primitive history), and folklore (fictional stories). Mythological Characters WorldWide African Mythological Characters NOTE 1: Almost all African peoples believed in a supreme god who created the universe and all within it; this belief pre-dated the infiltration of the Christian or Islamic religions. This does not mean they believed in a monotheistic faith, for this supreme god had many under-gods. This deity was personalized in their individual mythologies, usually as a bi-sexual or non-sexual being, father and mother of all creatures and creator of every detail of earth. Abassi (Nigeria) Efik tribe's creator of the world. Abuk The first woman, according to the Dinka people of Africa. She is the patron goddess of women and gardens. Her emblem is a little snake. Adu Ogyinae (Ashanti) The first man. He was the leader of the seven men, some women, a dog and a leopard who were the first beings to come to the surface of the earth from holes in the ground.
    [Show full text]
  • Baltu Filoloģija XXVIII (2) 2019
    LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XXVIII (2) 2019 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij Liepājas Universitāte gosudarstvennyj universitet Nicole Nau Laimute Balode Universytet im. Adama Mickiewicza Latvijas Universitāte, w Poznaniu Helsingin yliopisto Juozas Pabrėža Rick Derksen Šiaulių universitetas Universiteit Leiden Jurgis Pakerys Pietro U. Dini Vilniaus universitetas Università degli Studi di Pisa Bonifacas Stundžia Trevor G. Fennell Vilniaus universitetas Flinders University of South Australia Giedrius Subačius Artūras Judžentis University of Illinois at Chicago Vilniaus dailės akademija Jānis Valdmanis Jenny Larsson Latvijas Universitāte Stockholms universitet Steven Young Benita Laumane University of Maryland, Liepājas Universitāte Baltimore County Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before
    [Show full text]