Peteris Smitas LATVIŲ MITOLOGIJA Iš latvių k. vertė Dainius Razauskas aidai 2004 UDK 398(474.3) Prof. Peteris Šmits Latviešu Mitoloģija / Šm-16 Otrs pārstrādāts izdevums. - Rīgā, 1926 Mano močiutei Valerijai Lukoševičiūtei-Daukintienei, gimusiai Rygoje, atminti Vertėjas Knygos leidimą parėmė LR Kultūros ministerija Šis vertimas pirmąsyk skelbtas „Liaudies kultūros“ žurnale. Dėkojame redakcijai už pritarimą sumanymui ji išleisti atskira knyga. ISBN 9955-591-08-0 © Dainius Razauskas, vertimas į lietvių k., 2003 © Aidai, 2004 TURINYS PRATARMĖ................................................................................................7 1. RELIGIJOS KILMĖS TEORIJOS............................................................ 9 2. LATVIŲ MITOLOGIJOS ŠALTINIAI..................................................... 15 3. INDOEUROPIEČIŲ PROTAUTĖS MITAI.............................................. 17 4. BALTŲ, ARBA AISČIŲ, PROTAUTĖS MITAI....................................... 19 5. DANGAUS TĖVAS IR ŽEMĖS MOTĖ...................................................21 6. DANGAUS DIEVYBĖS............................................................................29 7. GAMTOS JĖGŲ DIEVYBĖS.................................................................36 8. LIKIMO DIEVYBĖS.............................................................................40 9. NAMINIS, MĀJAS KUNGS.....................................................................55 10. ŽEMDIRBYSTĖS DIEVYBĖS...............................................................57 11. GYVULININKYSTĖS DIEVYBĖS.......................................................59 12. ARKLIŲ DIEVYBĖS...........................................................................65 13. KIAULIŲ GLOBĖJAI............................................................................ 69 14. KITŲ GYVULIŲ GLOBĖJAI...............................................................70 15. VANDENS, MIŠKŲ IR KALNŲ DIEVYBĖS.......................................75 16. ŽMOGUS MITUOSE............................................................................77 17. PROTĖVIŲ, ARBA SIELŲ, KULTAS......................................................80 18. VĖLIŲ GYVENIMAS ANAME PASAULYJE.......................................88 19. NELAIMINGOS SIELOS..................................................................... 95 20. PIKTOJI DVASIA, ARBA VELNIAS...................................................97 21. TARPININKAI TARP ŽMONIŲ IR DVASIŲ PASAULIO........................ 101 22. LYGUO, LYGA, LYGAJAS IR LYGUONIS.......................................103 23. TRIMPAS...........................................................................................105 24. PIKUOLAS.........................................................................................107 5 25. J. MALECKIO DIEVAI: PERGRUBIS, PUŠKAITIS IR KITI.................109 26. ĮVAIRŪS SENŲJŲ RAŠTŲ DIEVAI................................................... 112 27. ANTRIMPAS IR POTRIMPAS..............................................................115 28. T. NARBUTO DIEVAI....................................................................... 117 29. DIEVŲ IŠVAIZDA IR YPATUMAI..................................................... 119 30. ROMOVĖ IR JOS DIEVAI..................................................................121 31. LIAUDIES TRADICIJOS KAIP MITOLOGIJOS ŠALTINIAI................125 32. LIAUDIES TRADICIJOS ĮVAIRIŲ MITOLOGIJOS TEORIJŲ POŽIŪRIU..........................................................................126 33. „MOČIŲ“, ARBA MATRONŲ, KULTAS................................................129 34. SENŲJŲ LAIKŲ ŠVENTĖS................................................................132 35. ŠIUOLAIKINĖS ŠVENTĖS................................................................139 36. SENOVINIAI LAIKO SKAIČIAVIMAI.............................................. 148 37. SAVAITĖ IR SAVAITĖS DIENOS.........................................................151 38. MIŠKO ŽVĖRYS MITUOSE................................................................155 39. NAMINIAI GYVULIAI........................................................................166 40. MIŠKO PAUKŠČIAI............................................................................171 41. AMFIBIJOS, KIRMĖLĖS IR VABZDŽIAI............................................189 42. MEDŽIAI IR KITI AUGALAI..............................................................195 43. BENDRA LATVIŲ MITOLOGIJOS APŽVALGA..................................224 APIE AUTORIŲ.......................................................................................228 PAVARDŽIŲ RODYKLĖ..........................................................................229 DALYKINĖ RODYKLĖ............................................................................232 6 PRATARME Išleisti perdirbtą savo „Latvių mitologiją“ buvau sumanęs tik po to, kai būsiu išspausdinęs savo prietarų rinkinį ir W. Mannhardto surinktus baltų tautų mitologijos šaltinius. Tačiau „Latvių pasakų ir sakmių“ leidimas šiuodu veikalus verčia atidėti dar keletui metų. Tuo tarpu nuolat girdėdamas teiraujantis apie mano „Latvių mitologiją“, aš ir nebenorėjau laukti, kol bus baigti visi ankstesnieji raštai. Jei man bus lemta visus šiuos darbus laimingai pabaigti, tada būtų galima kelti klausimą ir dėl trečio leidimo. Mano „Latvių mitologijos“ pirmasis leidimas buvo išspausdintas Maskvoje 1918 metais, pačioje rusų revoliucijos pradžioje, ir dargi ne­ daugeliu egzempliorių, iš kurių didžioji dalis liko Rusijoje. Taigi Lat­ vijoje ši knyga priklauso retenybėms. Be to, darbas parašytas prieš kokį dešimtmetį Tolimuosiuose Rytuose, kur man buvo nepasiekiamas vienas kitas šaltinis, o ir patys mitologijos tyrinėjimai per dešimt metų pažengė pirmyn. Pagaliau knyga tapo išspausdinta be mano korektūros, su kai kuriomis rašybos bei spaudos klaidomis. Taigi daug aplinkybių kalba už naują knygos leidimą. Šią knygą apie latvių mitologiją parašiau visiems išsilavinusiems lat­ vių skaitytojams, besidomintiems latvių etnografijos klausimais. Todėl pridūriau ir platesnį įvadą apie mitologijos teorijas bei daviau įvairių paaiškinimų, kurie mitologams nebūtų buvę reikalingi. Tyčia praleidau kai kurias apeigų smulkmenas, kad knyga neišeitų pernelyg stora. Apie tuos dalykus bus daug medžiagos mano prietarų rinkinyje. Mokslo reikalui galima būtų palikti visai nepaminėtus tuos raštus, kur mitologija aiškinama vienpusėmis teorijomis, neretai dargi tyčia iš­ kreipiant faktus. Bet didesnioji dalis latvių skaitytojų tuomet negalėtų atskirti, kuriomis žiniomis tikėti, o kuriomis ne. Persakydamas tokias žinias, aš neminėjau autorių. Čia mums svarbus tik pats dalykas, o ne 7 asmenys, iš kurių kai kas, galimas daiktas, jau ir nebesilaiko ankstesnių pažiūrų. Nebuvo mūsų tikslas nė įsileisti į nevaisingą polemiką ar mažiau išsilavinusiems tautiečiams prieš jų norą primesti mokslinį tyrimą. [3]1 Kaip daugelis senovės tautų, taip ir senieji latviai nestokojo nei teisingų pamokymų apie garbingą ir dorą gyvenimą, nei gerų įžvalgų į gamtos reiškinius, tačiau apie kokią nors jų aukštesnę moralę bei rimtą mokslą galvoti netenka. Jei mes vis dėlto savo protėvių prietarus prilyginam krikščioniškajam tikėjimui ir mūsų dienų idealų ieškome tolimuose priešistoriniuose laikuose, tai tik parodome savo didį istorijos neišmanymą. Tokių senovės entuziastų esama ne tik latviuose, bet, kaip matyti, ir tarp estų.2 Tai paskutinės buvusio tautinio romantizmo atgyvenos, kurį, apskritai imant, jau reikia laikyti pasibaigusiu. Tam pačiam romantizmui priklauso ir ankstesnis požiūris, neva prū­ sai, lietuviai ir latviai turėję visiškai vienodą mitologiją. Mūsų dienomis susižavėjimas prūsų Romove bei jos dievais savo dienas jau, matyt, bus atgyvenęs. Visi mūsų priešistorėje ieškoti stebuklai mokslo šviesoje pasirodo tušti ir netikri. Bet jų vieton mes randame kitus stebuklus, kurių pradžioje visai neieškojome. Šie nelaukti stebuklai - tai tikroji latvių mitologija, kuri pasirodo esanti turtingesnė ir senesnė, nei patys latviai to buvo tikėjęsi. Prof. P. Šmits Ryga, 1926 m. kovo 14. 1 [Skaitmenys laužtiniuose skliaustuose tekste žymi originalo atitinkamo puslapio galą; pastabos laužtiniuose skliaustuose visur - vertėjo.] 2 M. J. Eisen Estnische Mythologie, 1925, p. 7. 8 1. RELIGIJOS KILMĖS TEORIJOS Nors apie latvių mitologiją rašyta daugiau nei kitais mūsų etnografijos klausimais, vis dėlto ji mums dar labai mažai pažįstama. Dar iki šiol ne­ turime tikro atsakymo į klausimą, kas yra latvių mitologija? Senųjų kronikų autoriai senosios latvių tikybos neskyrė nuo kitų tautų prietarų, rašytojai jų pranešimus papuošė savo fantazijomis, o tyrinėtojai pasis­ tengė viską išaiškinti pagal savo vienpuses teorijas. Kadangi nūn latvių mitologija vėl tapo dažnai minima ir mums neretai tenka išgirsti apie įvairius dievus tiesiog priešingų nuomonių, tai negaliu palikti šio dalyko nenušviesto sulig naujausiais mokslo reikalavimais, nors daug ir įvairių smulkmenų kol kas būsime priversti atidėti ateičiai. Pradėsime tomis teorijomis, kurių laikosi naujausių laikų mitologija. Dar iki XIX a. vidurio etnografai manė, jog pati baisiausia galybė gam­ toje tebegyvenančioms tautoms esąs vadinamasis fetišas. Koks nors me­ dis, akmuo ar koks kitas daiktas fetišu laikytas tik todėl, kad gamtos žmogui dėl kažin kokios priežasties pasirodydavo jį turint kažkokią antgamtinę galią. Todėl ir mitologai už kiekvieno mito ieškojo gamtos reiškinio. Fetišizmo, arba natūrizmo, teorijos vietą vėliau užėmė vadina­ masis animizmas. Pagal šią teoriją, mitologija esanti kilusi išimtinai