DOCSLIB.ORG

Globalizacija Ir Lietuvių Tautos Saviteigos Kultūra

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Globalizacija Ir Lietuvių Tautos Saviteigos Kultūra Globalizacija ir lietuviø tautos saviteigos kultûra: santykio trajektorijos Romualdas GRIGAS Sociologinës kritinës áþvalgos motyvacija sime numatyti ir ávertinti destruktyvaus prado padarinius. Todël nedera pernelyg koneveikti intelektualus uþ jiems Lietuvos valstybë deda daug pastangø, kad integruo- labiau nei kitiems bûdingà opozicinæ laikysenà. Tam jie ir tøsi á Europos Sàjungà ir informacinæ visuomenæ. Ðiose intelektualai, kad, bûdami nepriklausomi arba maþiau pri- srityse, taip pat siekiant demokratinës kultûros sklaidos, klausomi nuo politiniø struktûrø ir nuo savinaudos ins- pasiekta tikrai daug, taèiau visuomenei nerimà kelia ne tinkto, gali (ir privalo) objektyviau vertinti besiklostanèià tik dorovinës kultûros nuosmukis, ðeðëliðkumo ásitvirti- situacijà. nimas ar nepakankamai stabili valstybës vidaus padëtis, Apskritai sociologijà að linkæs vertinti (sekdamas bet ir jos pamato – lietuviø tautinës savimonës, jos kultû- R. Nisbetu, P. Bergeriu) kaip socialinës realybës diagno- rinio identiteto bûklë, nacionalinio patriotizmo, orumo zavimo ir jos vaizdo konstravimo bûdà, kaip priemonæ, stygius. Regime akivaizdþià bendruomenës sutarimo, na- padedanèià nustatyti tas erdves, tas socialinës organiza- cionalinës vienybës, organizuoto pilietinio veiksmo, jo kul- cijos (toliau – SO)* vietas, kuriose reiðkiasi destrukcijos, tûros stokà. Pasaulis keièiasi neátikëtinu greièiu, iðkelda- deformacijos arba kokios kitos susirûpinimà kelianèios ir mas aibæ naujø, neatidëliotinai spræstinø problemø. Ðalia iðskirtinio dëmesio reikalaujanèios trajektorijos. Sociali- gërio, ðalia laimëjimø sparèiai daugëja ir blogio, ir bûtina nis pasaulis yra nepaprastai sudëtingas ir vis sparèiau kin- telkti prieð já bendras pilieèiø, visos nacijos ir valstybës ta, todël ir jo empirinis paþinimas yra gana ribotas: vis pajëgas. Bet... Argi tauta, eiliniai þmonës, gali tikëti val- labiau tenka pasikliauti teorinëmis konstrukcijomis bei dþios veiksmais, kuriø jie nepajëgûs ar dël kitø prieþasèiø iðprotautomis abstrakcijomis (dedukciniu metodu). Su- negali nulemti ir kontroliuoti? dëtingëjant socialiniam pasauliui ir komplikuojantis (be Konstruktyvi padëties analizë, kritinis lietuviø tautos to, ir vëluojant) jo paþinimui, darosi aktualesnis sociali- ir valstybës socialinës bei politinës organizacijos, kultûri- niø mokslø, ypaè sociologijos, vaidmuo ir teorinë mintis, nio potencialo ir galiø vertinimas, manau, savaime teikia ne tiek atstovaujanti universaliam þinojimui, kiek atspin- tam tikrus orientyrus praktiniam veiksmui, leidþia jo sub- dinti lokaliàjà realybæ. jektams atlikti bûtinas teisingas korekcijas. Bûtent socio- Mûsø iðskirtinis dëmesys lietuviø tautai grindþiamas loginë savivoka (kuri labiausiai ir sietina su socialinës re- nepakankamu dabarties sàlygomis jai skiriamu dëmesiu. alybës, taip pat ir gyvosios kultûros diagnostika) lemia (Taèiau mes jokiu bûdu nesumenkiname Lietuvos tauti- veiksmo subjektø refleksyvumà – sugebëjimà orientuotis niø maþumø vaidmens, ypaè ugdant visuomenës atviru- kintanèiame pasaulyje ir, kas svarbiausia, sugebëjimà mà ir demokratiðkumà.) Lietuviai sudaro valstybës pa- „gaudyti” savo veiksmø sukeliamà „aidà”: ne tiek teigia- grindà. Jø ðalyje – 83 proc. Tai jie atkûrë nepriklausomà mus, laukiamus, kiek nenumatytus (ðeðëlinius) padarinius. valstybæ. Tai jiems Lietuva yra vienintelë ir nepakeièia- Nuo kritinës sociologinës màstysenos bei savivokos pri- ma, didþiulëmis aukomis ágyta ne tik istorinë, ne tik geo- klauso, kaip mes, socialinio veiksmo subjektai (pavieniai grafinë, bet – visø pirma – dvasinës kultûros Tëvynë. To- asmenys, organizuotos jø grupës ir institucijos), sugebë- dël ir Lietuvos, kaip valstybës, gyvastá gali garantuoti tik * Paèia populiariausia forma socialinæ organizacijà traktuojame kaip susiklosèiusá tautos gyvenimo ir raiðkos bûdà bei kultûrà, kurioje natûraliai persipynæs paveldas bei dabartis ákûnyti neformaliose, pusiau formaliose ir formaliose socialinëse struktûrose (prie pastarøjø priskirtinos tiek verslo, tiek ir valstybës institucijos). Kai kalbame apie SO, visø pirma „mums rûpi veiklos bûdai, kuriais þmonës gamina, keièia ir vartoja materialines gërybes; aptardami politikà, turime galvoje veiklos bûdus, kuriais visuomenëse telkiama, paskirstoma ir naudojama valdþia; kalbëdami apie kultûrà, turime galvoje bûdus, kuriais bendraujantys þmonës ir pavieniui, ir kolektyviai savo gyvenimus daro prasmingesnius”, – teigia kultûros ir socialiniø komunikacijø tyrinëtojas J. Tomlinsonas (11, 28). Kai kalbame apie SO, mums rûpi dar ir atskleisti mechanizmà, kurio dëka spartëjanèiø pokyèiø sàlygomis uþtikrinamas tautos (nacijos) modernizavimas, jos tæstinumas, jos civilizacinis pajëgumas ir jos ánaðas á bendracivilizaciná vyksmà. 1 tauta ir jos þmonës. Todël jie, lietuviai, kaip savo valsty- paverèia jà moduline ir mobilia (Bauman Z., 2002; Tom- bingumà kûrusi ir uþ tai kovojusi tauta, ir toliau pasilie- linson J., 2002). ka pagrindiniu valstybës subjektu ir suverenu, atsakin- Antra. SO eksteritorizacijà galima ásivaizduoti kaip gu uþ jos ateitá. Lietuviai ið esmës formuoja nacionaliná ávairiomis kryptimis ir ávairiais lygmenimis besiplëtojan- valstybës veidà, jie yra pagrindinis Lietuvos ávaizdþio in- èià tinklainæ. Taèiau globalizacijos „provokuojamas” vi- tegruotoje Europoje garantas. Visai natûralu, kad Lie- suotinio pobûdþio susisaistymas bei atðlijimas nuo tradi- tuvos, lietuviø valstybës integracija á sandraugà bus pras- cijos, nuo teritorijos vyksta labai netolygiai, iðryðkinda- minga tik tuo atveju, jeigu ji sugebës ne tik iðsaugoti sa- mas naujo pobûdþio riboþenklius, naujus socialinës at- vo kultûros paveldà, bet ir savitai já modernizuoti. Tik skirties þidinius, pasireiðkianèius taip pat ávairiuose SO taip Lietuva ádës reikðmingà indëlá á visuotiná kultûros lygmenyse, dël ko formuojasi naujo tipo socialinës átam- ir civilizacijos aruodà. pos bei konfliktai. Todël svarbu suvokti, kad Lietuvos integracija á ES ir Treèia. Finansinis kapitalas, politinë valdþia ir þiniask- NATO, taip pat ir tapimas informacine bei pilietine vi- laida (iðreiðkianèios institucionalizuotas, formaliàsias SO suomene, tai bûtina ir neiðvengiama, vertintini ne kaip struktûras) ágauna iki ðiol neregëtø, tarpusavyje vis labiau strateginiai tikslai, bet kaip priemonë lietuviø tautos tæs- subordinuojamø galiø. Jos atlieka ne tik susisaistymo, tinumui, jos tapimui modernia nacija ir atvira, visavertës átvirtinimo ir senøjø riboþenkliø iðtrynimo vaidmená. Jos demokratijos visuomene uþtikrinti. linkusios á nuoðalæ nustumti iki ðiol tradicinës kultûros Lietuvos integravimasis á Europos Sàjungà gali bûti (neformaliøjø struktûrø) formuotà visuomenës (tautos) vertinamas kaip ðiuolaikinës globalizacijos atmaina, kon- integralumà, taip pat apsunkinti pilietinës demokratijos kreti jos iðraiðka. Abu ðie procesai – tai ypatingi lietuviø ásitvirtinimà bei nuolatiná jos atsinaujinimà. Ðios struktû- tautos ir jos valstybës kokybinio vyksmo procesai. ros formuoja ir eksteritorinius, ir teritorinius naujuosius Betgi þinome: lietuviø tautos istoriniai lûþiai visada riboþenklius, grindþiamus ágytomis naujomis galiomis ir… buvo palydimi ne tik laimëjimø, bet ir skaudþiø netekèiø. savanaudiðkumu. Prieþastys ávairios. Tarp jø bene viena ið svarbiausiø – is- Ketvirta. Spartëjanti globalizacijos sklaida ir jos dau- toriðkai susiformavæs ir ðiandien tebesireiðkiantis valsty- giaplaniðkumas savaime sàlygoja, kad jos paþinimas vë- bës–administracijos atotrûkis nuo valstybës–gyventojø, o luos, bus fragmentiðkas ir supaprastintas. Kiekvienas, net teisingiau pasakius, valdþios atotrûkis nuo tautos, nuo jos ir talentingiausias socialinës realybës vertinimas stokos (kaip socioetnobendruomenës) tæstinumo interesø. Ðis kokio nors labai reikðmingo aspekto. nelemtas atotrûkis, ko gero, yra prasidëjæs dar Lietuvos Penkta. Globalizacijos pobûdis, jos kryptingumas ne- Didþiosios Kunigaikðtystës (kaip imperijos) laikais. Tada priklauso nuo þmogaus valios, atsiranda naujos (ypaè la- dominavo lietuviø politinë valia ir galia, taèiau vis labiau tentinës, ðeðëlinës slinkties) SO disproporcijos; kaitos pa- skleidësi slaviðkoji europinës kultûros atmaina, rusifika- þinimo nevisavertiðkumas ir ypaè ryðkëjantis minties ir vusi ir ypaè polonizavusi lietuviø aristokratijà. Na, o vëly- veiksmo vienovës (strateginio tolygumo) stygius gimdo vaisiais amþiais mes, kaip tauta, á modernø civilizuotà pa- socialiniø grësmiø nuojautas (tiek globaliame, tiek ir re- saulá iðëjome praradæ aristokratijà, o su aristokratija pra- gioniniame lygmenyje). radæ ir aukðtàjà kultûrà, kuri visose tautose reiðkia ir mo- Ðeðta. Pasauliui globalëjant tapatybës (identiteto) pa- dernëjantá pasaulá, ir valstybinæ mintá, ir tautos tæstinu- ieðka ir jos átvirtinimas tiek individualiame, tiek kolekty- mo idëjà. Tik ne mums, lietuviams. viniame (taip pat nacionaliniame) lygmenyje tampa la- biau iðgyvenama problema. Sudëtine jos dalimi yra na- Globalizacijos pobûdis cionalinës (tautinës) ir globaliosios savimonës bei savi- vokos vienovës paieðka. Vaizdþiai tariant, ðiuolaikinæ globalizacijà galima pri- Septinta. Globalizacijos negatyviøjø aspektø poveikis lyginti cunamio stichijai. Nevaldoma jos banga uþpildo yra tiesiogiai proporcingas atskirø ðaliø ir jø teritoriniø visas erdves, sugriauna senas, jos neatlaikanèias konstruk- vienetø ekonominiam bei kultûriniam iðsivystymui. Tai su- cijas. Bet gal bus aiðkiau, jeigu globalizacijos pobûdá pa- ponuoja iðskirtinæ jø padëtá, taip pat dëmesá globalizaci- bandysime nusakyti keliais esminiais (ir prie lietuviðko- jos padariniams. sios realybës labiau
Load more

Recommended publications
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas
    Transformations of the Lithuanian God Perk\nas Nijol] Laurinkien] In the article, later substitutions for the god Perkunas are analysed. Most frequently appear the names of the prophet Eliah (Alijošius) and St. George (Jurgis) as the Christian replacements diffused from the Lithuanian region, which borders on Belarus where converting to Christianity began earlier. With the fall of the old culture a great many traditions indicated the god of thunder as undergoing a complete transformation into new characters, mostly those of modern religion. Lithuanian mythology also gives evidence of similar processes. The article aims at an analysis of further equivalents of Perk'nas, which reflect the mentioned process, as well as an attempt to delineate the possible reasons for these substitutes obtained by the god of thunder and their prevalence in Lithuania. The most common substitutes of Perk'nas are the prophet Elijah (Elijošius, Alijošius) and St George (Jurgis). These Christian characters as equivalents to the god of thunder are also known among eastern Slavs. Therefore, a logical question follows on the nature of such a peculiar concurrence, which will receive due attention in the article. Lithuanian folklore often observes Elijah mentioned together with Enoch (both, as the Bible suggests, having been so close to God that they were brought to dwell in heaven when still alive). Legends about Elijah and Enoch feature them being related to the motifs of old religion and those of Christianity (LPK 3459). From the latter, associations of the mentioned characters with the god of thunder can be obviously defined: when Elijah or Enoch rides in the heaven, it thunders and lightning is flashing: Seniai, labai seniai, kada dar Adomo ir Ievos nebuvę, Dievas sutvcrc AlijošiC ir Anoką.
    [Show full text]
  • A Reconstructed Indigenous Religious Tradition in Latvia
    religions Article A Reconstructed Indigenous Religious Tradition in Latvia Anita Stasulane Faculty of Humanities, Daugavpils University, Daugavpils LV-5401, Latvia; [email protected] Received: 31 January 2019; Accepted: 11 March 2019; Published: 14 March 2019 Abstract: In the early 20th century, Dievtur¯ıba, a reconstructed form of paganism, laid claim to the status of an indigenous religious tradition in Latvia. Having experienced various changes over the course of the century, Dievtur¯ıba has not disappeared from the Latvian cultural space and gained new manifestations with an increase in attempts to strengthen indigenous identity as a result of the pressures of globalization. This article provides a historical analytical overview about the conditions that have determined the reconstruction of the indigenous Latvian religious tradition in the early 20th century, how its form changed in the late 20th century and the types of new features it has acquired nowadays. The beginnings of the Dievturi movement show how dynamic the relationship has been between indigeneity and nationalism: indigenous, cultural and ethnic roots were put forward as the criteria of authenticity for reconstructed paganism, and they fitted in perfectly with nativist discourse, which is based on the conviction that a nation’s ethnic composition must correspond with the state’s titular nation. With the weakening of the Soviet regime, attempts emerged amongst folklore groups to revive ancient Latvian traditions, including religious rituals as well. Distancing itself from the folk tradition preservation movement, Dievtur¯ıba nowadays nonetheless strives to identify itself as a Latvian lifestyle movement and emphasizes that it represents an ethnic religion which is the people’s spiritual foundation and a part of intangible cultural heritage.
    [Show full text]
  • KOMUNIKATY Mazurskoawarmińskie
    Towarzystwo Naukowe i Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego KOMUNIKATY AZURSKO armińskie KwartalnikM nr 4(294)-W Olsztyn 2016 KOMUNIKATY MAZURSKO-WARMIŃSKIE Czasopismo poświęcone przeszłości ziem Polski północno-wschodniej RADA REDAKCYJNA: Stanisław Achremczyk (przewodniczący), Darius Baronas, Janusz Jasiński, Igor Kąkolewski, Olgierd Kiec, Andrzej Kopiczko, Andreas Kossert, Jurij Kostiaszow, Cezary Kuklo, Ruth Leiserowitz, Janusz Małłek, Sylva Pocyté, Tadeusz Stegner, Mathias Wagner, Edmund Wojnowski REDAGUJĄ: Grzegorz Białuński, Grzegorz Jasiński (redaktor), Jerzy Kiełbik, Alina Kuzborska (redakcja językowa: język niemiecki), Bohdan Łukaszewicz, Aleksander Pluskowski (redakcja językowa: język angielski), Jerzy Sikorski, Seweryn Szczepański (sekretarz), Ryszard Tomkiewicz. Instrukcja dla autorów dostępna jest na stronie internetowej pisma Wydano dzięki wsparciu fi nansowemu Marszałka Województwa Warmińsko-Mazurskiego oraz Ministerstwa Nauki i Szkolnictwa Wyższego Articles appearing in Masuro-Warmian Bulletin are abstracted and indexed in BazHum and Historical Abstracts Redakcja KMW informuje, że wersją pierwotną (referencyjną) czasopisma jest wydanie elektroniczne. Adres Redakcji: 10-402 Olsztyn, ul. Partyzantów 87, tel. 0-89 527-66-18, www.obn.olsztyn.pl; [email protected]; Ark. wyd. 12,3; ark. druk. 10,75. Przygotowanie do druku: Wydawnictwo „Littera”, Olsztyn, druk Warmia Print, Olsztyn, ul. Pstrowskiego 35C ISSN 0023-3196 A RTYKułY I MATERIAłY Robert Klimek AccoUNts OF THE Catholic CHUrch adoptiNG sacred paGAN places
    [Show full text]
  • Ských Božstev Andaj ( *An(T)-Deivas), D
    etnik ve starší době mimořádně významnou roli. Svědčí o tom 12 litev- ských božstev Andaj (➚ *An(t)-deivas), ➚ Dalia, ➚ Dievas, ➚ Janda, ➚ Laima, ➚ Verpiančioji, ➚ Metančioji, ➚ Audėtoja, ➚ Gadintoja, ➚ Ser- gėtoja, ➚ Nukirptoja, ➚ Išskalbtoja a 6 lotyšských božstev ➚ Dēkla, ➚ Dievs, ➚ Laima, ➚ Kārta, ➚ Rīšu māte a ➚ Vīkala, která místní tradice s fenoménem o. spojovala. Dvě nejvýznamnější baltská božstva, Dievas (~ lot. Dievs) a Laima, se vyznačovala tím, že znala lidský o. Zároveň patří k menšině božstev, která mají Litevci a Lotyši společná. O. se také věnuje velké množství lidových písní. Ze všech těchto faktů lze vyvodit, že kult božstev o. nejspíš sahá hluboko do prehistorie. Baltské kmeny nejen že koncept o. znaly, ale dokonce hrál v jejich životech významnou roli. Nelze se proto divit, že mnozí litevští a lotyšští obrozenci dospěli k názoru, že jejich předkové byli velcí fatalisté. Viz například heslo z knihy Lettische Grammatik (1783) G. F. Stendera: „Liktens – osud. Jestli dávní Lotyši měli nějakou fi losofi i, tak osud bezpochyby tvořil její základ. Dodnes jsou Lo- tyši tímto pohledem na svět úplně pohlceni. Kam člověk přijde, tam slyší: tas jau bija viņam likts ‚to už mu bylo souzeno.‘“ Litevský fi losof a my- tolog A. J. Greimas varuje před zjednodušeným výkladem těchto faktů: ano, pro baltské národy byl koncept o. důležitý, ale není pravda, že už od prvopočátků své existence byly fatalistické. Význam sloves, která li- tevština používá v souvislosti s o., svědčí spíše pro to, že věřily, že bohové jejich o. znají, nikoli že ho přímo určují. Další významy lit. slova lémti jsou totiž „hádat“, „usoudit“, „přát“, „určit“, jejichž společným jmenovatelem je spíše význam „konstatovat“ než „přikázat“.
    [Show full text]
  • Prussian Romuva Decoded
    Prussian Romuva Decoded VYKINTAS VAITKEVIČIUS The description of Romuva1 in the Chronicle of the Prussian Land (Chronicon Terræ Prussiæ) written by Peter of Dusburg in 1326 has been the subject of debate by scholars for decades. There is hardly any work on Baltic religion without at least a reference to the sacred site called Romuva. Researchers have usually focused on one aspect of Romuva, that is, whether it was a real or fictitious temple or what the competence of the chief priest Krivis was, etc. This article probably for the first time presents parallels to Romuva in the region of the Baltic Sea and draws the conclusion that the subject-matter of the Romuva legend cannot have been invented. The institution of assembly (in modern Lithuanian called sueiga) was very well known in the lands of the Prussians and other Balts. There is a strong presumption that the Prussian Romuva actually existed in the thirteenth century. INTRODUCTION The Chronicle of the Prussian Land is indisputably considered to be a reliable source for Prussian history. Peter of Dusburg already referred to some earlier sources (Labuda 1982: 161-4; Batūra 1985: 36-49; Matuzova 1997: 231-40), but both they and his own chronicle drew on oral tradition for material on the Prussians, their character and religion (Mannhardt ed. 1936: 90-1; Matuzova 1997: 239). Actually it is not quite clear whether the legend about Romuva was first recorded by Peter of Dusburg or by the chroniclers before him (cf. Friederici 1876: 251). The legend about Romuva and Krivis is differently regarded by different researchers.
    [Show full text]
  • Mitonimų Potrimpus
    Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus .. ROLANDAS KREGŽDYS https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 SŪDUVIŲ KNYGELĖS ETNOMITOLOGINĖ FAKTOGRAFIJA: MITONIMŲ POTRIMPUS ( AUTRIMPUS [ NATRIMPUS]), PILNITIS, PARKUNS, PECKOLS, POCKOLS ETIMOLOGINĖ RAIDA IR SEMANTINĖ TRANSFORMACIJA1 Rolandas KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas 0. SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija Verifikuojant SK mitologemų funkcijų autentiškumą, būtina atsižvelgti į ypatingos svarbos šio šaltinio faktografijos elementą – mitonimo jtv. Bardoayts aktualųjį denotatą ‘ein grosser Engel resp. didelis angelas’ A(p [WMh 252]). Tokia šios mitologemos apibrėžtis nėra atsitiktinė, bet sukurta, remian- tis NT paskutiniosios knygos Apreiškimas Jonui 7-ių angelų, Dievo keršto vykdytojų (žr. Lopuhinʺ XI: 548), uzemų konotacija, SK mitonimų skaičių proliferuojant iki 13 resp. demonologinį simbolį suponuojančio skaitmens (apie jį plačiau žr. Kregždys 2018: 64). Dėl šios priežasties į neva sūduvių dievų vardų sąrašą buvo įtraukti visai kito etnomitologinio statuso, su sūduvių senąja religija nieko bendra neturintys mitonimai, pvz., vakarų germanų pagoniškojo hieronimo įvardijimas v. v. ž. pilwittenn, užfiksuotas 1394 m. K. von Jungingeno potvarkyje (žr. 4 posky- rį), spėjamo SK autoriaus Johanneso Poliandro (plačiau žr. Kregždys 2019: 261–267), matyt, besinaudojusio minėtu dokumentu ar jo kopija, sąmoningai ar dėl netinkamo informatoriaus pateiktų žinių interpretavimo (remiantis Alexanderio Brücknerio [1904: 47, 1918: 145, 1922: 164] hipoteze) buvo mo- difikuotas į sūduvių teonimą jtv. Pilnitis A(p [WMh 246]) (apie jį plačiau žr. 5 poskyrį), nors formaliai jis galėtų būti siejamas tik su prūsų (plg. „<…> in landt preuſſenn <…>“ [Bacʒko II: 379]), o ne jotvingių sakraline leksika. Kitos mitologemos dublikuojamos, pvz. jtv. Peckols A(p [WMh 246]) ↔ jtv. Pockols A(p [WMh 246]) (žr.
    [Show full text]
  • The Alkai: Research in to Baltic Sacred Places
    THE ALKAI: RESEARCH IN TO BALTIC SACRED PLACES VYKINTAS VAITKEVIČIUS SUMMARY sacred place is something more than just a h ill or a stone. Usually sacred places have their names and are enwrapped in unheard-of legends and Äbeliefs. There are still believers that these places may bring happiness and health. Sacred places immortalize a contact between Nature and Culture, History of Gods and People. Therefore, sacred places should be regarded as one of the most won­ derful realia of Lithuania. This book based on the doctorate defended at the Lithuanian Institute of History in 2000 is dedicated for those who are eager to learn more about sacred places. INTRODUCTION In scientific studies the problems o f the Baltic sacred places play a rather mod­ est role, since the realia of religious culture are usually analyzed separately from sacred places. So far only a few special studies were devoted to sacred places, there­ fore most commonly their definition bases on a few written sources and their wide variety is all in all illustrated by one or two examples o f excavated monuments. Sacred places are directly related to the conception o f the Baltic and Lithuanian religion, its genesis and development. Most objects with sacral status are o f natu­ ral origin and often do not contain any remarkable remains left by rituals. After Conversion in 1387, the attempts were made to destroy ancient sacred places or to give a Christian sense to their existence. In the 19th - 20th centuries only a few sites of this type were recorded. In most cases place-names, place-legends or be­ liefs bespoke their existence, but very rarely they are recognized from a specific exterior, from finds discovered there or from episodic rituals, which people still perform there.
    [Show full text]
  • Defining Religion to Be Recognized by a State
    Defining religion to be recognized by a state The case of neo-pagan community “Romuva“ in Lithuania Lukrecijus Tubys Master thesis Religion, conflict and dialogue programme Faculty of Theology Helsinki University 2020 2 3 Tiedekunta – Fakultet – Faculty Koulutusohjelma – Utbildingsprogram – Degree Theology Programme Religion, conflict and dialogue Tekijä – Författare – Author Lukrecijus Tubys Työn nimi – Arbetets titel – Title Defining religion to be recognized by a state. The case of neo-pagan community “Romuva“ in Lithuania Oppiaine/Opintosuunta – Läroämne/Studieinriktning – Subject/Study track Työn laji – Arbetets art – Level Aika – Datum – Month Sivumäärä – Sidoantal – Number of Masters and year 11, 2020 pages ​82 4 Tiivistelmä – Referat – Abstract Lithuanian neo-pagan community “Romuva” approached the Lithuanian parliament to grant it state’s recognition. According to the Ministry of Justice, the religious community met all necessary requirements – it has been registered for 25 years, its customs and creeds do not contradict law and morals, and it has support in the society. However, the Lithuanian parliament voted against granting the new status. This thesis aims on how was the legal recognition of the “Romuva” argued for and against in the public media and the Lithuanian parliament and what kind of understanding of neo-paganism in particular and religion in general was constructed in these arguments. To achieve the goal two sets of data were analyzed: all articles related with “Romuva” recognition appeared on the most popular as well as pro-christian and pro-romuvian media sites from 2018-2020. Also public records from the Lithuanian parliament during submission and consideration phases, letters to parliamentarians. The data was also structured in a timeline to track the development of arguments.
    [Show full text]
  • The First Thunder As a Hierophanic Experience in Lithuania
    The First Thunder as a Hierophanic Experience in Lithuania NIJOLĖ LAURINKIENĖ In traditional Lithuanian belief, as can be seen mostly through folklore and ethnography, concepts of some natural phenomena as divine and as emanations of supernatural power persist up to the present day. From ancient times, special attention has been paid to one of the most impressive natural occurrences – thunder, together with the lightning that accompanies it – and to storms in general. The first peal of springtime thunder has always been considered a very important event in the course of the yearly cycle in the Lithuanian countryside. First of all, it marks the passage from winter to spring, the regeneration of the world that surrounds us. The belief was that the first thunder initiated a qualitative change after a period of cold and darkness, and so the specific time and circumstances of the first thunder of the year have long been closely observed. In Lithuania, thunder is usually heard for the first time during the second half of March or in April. Sometimes this coincides with Christian springtime festivities which, it should be noted, have their own pre- Christian foundations, such as the Annunciation (25th of March) or Easter (between the 22nd of March and the 25th of April) and Saint George’s Day (23rd of April). The natural phenomenon of thunder was understood as a transcendental power that strongly shook the universe. People imagined thunder to be a manifestation of Perkūnas, the god of storms and thunder (see further Laurinkienė 1996; 2000). The word for thunder and the name of the god in the Lithuanian language are the same, Perkūnas, and so this word is used indiscriminately as a proper name, or as a name for an event.
    [Show full text]
  • Lithuania 2018 International Religious Freedom Report
    LITHUANIA 2018 INTERNATIONAL RELIGIOUS FREEDOM REPORT Executive Summary The constitution provides for freedom of religion, freedom of religious practice, and state recognition of religious organizations, provided they do not contradict the constitution or the law. The government extends special benefits to nine “traditional” religious groups and more limited benefits to four “recognized” religious groups. Religious groups must register with the government to gain legal status. Parliament had not yet considered the recognition application by the indigenous religious group Romuva, following a favorable recommendation by the Ministry of Justice (MOJ), and again did not vote on the recognition application of the United Methodist Church, pending since 2001. The government allocated funds to begin the conversion of a Soviet-era sports palace built atop a Jewish cemetery into a conference center. The Lithuanian Jewish Community (LJC) supported the project, but its Vilnius branch and other Jewish groups issued a statement against it and two other projects on former Jewish cemetery sites. Parliament removed the ombudsman for academic ethics amid allegations of anti- Semitism. The government again paid 3.62 million euros ($4.15 million) to the Foundation for the Disposal of Good Will Compensation for the Immovable Property of Jewish Religious Communities (Good Will Foundation) as compensation for nationalized Jewish communal property and 1.2 million euros ($1.38 million) to traditional religious groups. Senior government officials participated and spoke at Holocaust remembrance events. Some participants at a nationalist march of 1,000 persons in March wore fascist symbols and carried banners of Lithuanian partisans who critics said were Nazi collaborators. Some participants at another nationalist march of 300 persons in February carried a banner with a picture of a World War II (WWII)-era anti- Semite, Kazys Skirpa.
    [Show full text]
  • 2019 M. MOKSLINIO TYRIMO DARBŲ
    LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS MOKSLINIO TYRIMO DARBŲ 2019 m. ATASKAITA Ilgalaikė programa 7.1. LIETUVOS DAILĖS, MUZIKOS IR TEATRO TYRIMAI: PAVELDAS, NAUJI REIŠKINIAI, KONTEKSTAI (12,23 norminio etato) Publikacijos Studijos – 2: Gyvūnas – žmogus – robotas (Animal – Human – Robot), parodos knyga, sudaryt. ir teksto autorė Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, Vilnius: MO muziejus, 2019, – 270 p. Natalevičienė (Šatavičiūtė), Lijana. Salvinija Giedrimienė. Kelias (Way), Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dailės muziejus, 2019, – 144 p. Šaltinių publikacijos – 1: Pažaislio kamaldulių vienuolyno XVIII-XIX a. vizitacijų aktai [serija: Lietuvos istorijos šaltiniai, t. XIV], parengė Mindaugas Paknys, Vilnius: LKTI, 2019. Taikomieji mokslo leidiniai – 1 (2 tomai): Po Italijos saule. XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje, katalogas, sudaryt. Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019, t. 1: 376 p., iliustr.; t. 2: 264 p., iliustr. Tekstai: Jankevičiūtė, Giedrė. Kelionė į Italiją ir jos atspindžiai XX a. pirmos pusės Lietuvos dailėje, Po Italijos saule. XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje, katalogas, sudaryt. Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019, t. 1, p. 89–129. Tekstai: Jankevičiūtė, Giedrė, skyrelių „Svetimšalio žvilgsniu“, „Kalnai ir jūra“ įvadai, kūrinių aprašai, XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje, katalogas, sudaryt. Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019, t. 2, p. 53, 55, 57, 59, 61, 69, 81, 83, 85, 87, 89, 93, 95, 97, 99, 101, 103, 131, 133, 139, 141, 143, 145, 149, 159, 161, 167, 169, 171, 173, 175, 177, 179, 239, 241, 245. Sudaryti mokslinių straipsnių rinkiniai: 2 Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje (serija Religinės kultūros paveldo studijos, 4), sudaryt.
    [Show full text]