Globalizacija ir lietuviø tautos saviteigos kultûra: santykio trajektorijos Romualdas GRIGAS Sociologinës kritinës áþvalgos motyvacija sime numatyti ir ávertinti destruktyvaus prado padarinius. Todël nedera pernelyg koneveikti intelektualus uþ jiems Lietuvos valstybë deda daug pastangø, kad integruo- labiau nei kitiems bûdingà opozicinæ laikysenà. Tam jie ir tøsi á Europos Sàjungà ir informacinæ visuomenæ. Ðiose intelektualai, kad, bûdami nepriklausomi arba maþiau pri- srityse, taip pat siekiant demokratinës kultûros sklaidos, klausomi nuo politiniø struktûrø ir nuo savinaudos ins- pasiekta tikrai daug, taèiau visuomenei nerimà kelia ne tinkto, gali (ir privalo) objektyviau vertinti besiklostanèià tik dorovinës kultûros nuosmukis, ðeðëliðkumo ásitvirti- situacijà. nimas ar nepakankamai stabili valstybës vidaus padëtis, Apskritai sociologijà að linkæs vertinti (sekdamas bet ir jos pamato – lietuviø tautinës savimonës, jos kultû- R. Nisbetu, P. Bergeriu) kaip socialinës realybës diagno- rinio identiteto bûklë, nacionalinio patriotizmo, orumo zavimo ir jos vaizdo konstravimo bûdà, kaip priemonæ, stygius. Regime akivaizdþià bendruomenës sutarimo, na- padedanèià nustatyti tas erdves, tas socialinës organiza- cionalinës vienybës, organizuoto pilietinio veiksmo, jo kul- cijos (toliau – SO)* vietas, kuriose reiðkiasi destrukcijos, tûros stokà. Pasaulis keièiasi neátikëtinu greièiu, iðkelda- deformacijos arba kokios kitos susirûpinimà kelianèios ir mas aibæ naujø, neatidëliotinai spræstinø problemø. Ðalia iðskirtinio dëmesio reikalaujanèios trajektorijos. Sociali- gërio, ðalia laimëjimø sparèiai daugëja ir blogio, ir bûtina nis pasaulis yra nepaprastai sudëtingas ir vis sparèiau kin- telkti prieð já bendras pilieèiø, visos nacijos ir valstybës ta, todël ir jo empirinis paþinimas yra gana ribotas: vis pajëgas. Bet... Argi tauta, eiliniai þmonës, gali tikëti val- labiau tenka pasikliauti teorinëmis konstrukcijomis bei dþios veiksmais, kuriø jie nepajëgûs ar dël kitø prieþasèiø iðprotautomis abstrakcijomis (dedukciniu metodu). Su- negali nulemti ir kontroliuoti? dëtingëjant socialiniam pasauliui ir komplikuojantis (be Konstruktyvi padëties analizë, kritinis lietuviø tautos to, ir vëluojant) jo paþinimui, darosi aktualesnis sociali- ir valstybës socialinës bei politinës organizacijos, kultûri- niø mokslø, ypaè sociologijos, vaidmuo ir teorinë mintis, nio potencialo ir galiø vertinimas, manau, savaime teikia ne tiek atstovaujanti universaliam þinojimui, kiek atspin- tam tikrus orientyrus praktiniam veiksmui, leidþia jo sub- dinti lokaliàjà realybæ. jektams atlikti bûtinas teisingas korekcijas. Bûtent socio- Mûsø iðskirtinis dëmesys lietuviø tautai grindþiamas loginë savivoka (kuri labiausiai ir sietina su socialinës re- nepakankamu dabarties sàlygomis jai skiriamu dëmesiu. alybës, taip pat ir gyvosios kultûros diagnostika) lemia (Taèiau mes jokiu bûdu nesumenkiname Lietuvos tauti- veiksmo subjektø refleksyvumà – sugebëjimà orientuotis niø maþumø vaidmens, ypaè ugdant visuomenës atviru- kintanèiame pasaulyje ir, kas svarbiausia, sugebëjimà mà ir demokratiðkumà.) Lietuviai sudaro valstybës pa- „gaudyti” savo veiksmø sukeliamà „aidà”: ne tiek teigia- grindà. Jø ðalyje – 83 proc. Tai jie atkûrë nepriklausomà mus, laukiamus, kiek nenumatytus (ðeðëlinius) padarinius. valstybæ. Tai jiems Lietuva yra vienintelë ir nepakeièia- Nuo kritinës sociologinës màstysenos bei savivokos pri- ma, didþiulëmis aukomis ágyta ne tik istorinë, ne tik geo- klauso, kaip mes, socialinio veiksmo subjektai (pavieniai grafinë, bet – visø pirma – dvasinës kultûros Tëvynë. To- asmenys, organizuotos jø grupës ir institucijos), sugebë- dël ir Lietuvos, kaip valstybës, gyvastá gali garantuoti tik * Paèia populiariausia forma socialinæ organizacijà traktuojame kaip susiklosèiusá tautos gyvenimo ir raiðkos bûdà bei kultûrà, kurioje natûraliai persipynæs paveldas bei dabartis ákûnyti neformaliose, pusiau formaliose ir formaliose socialinëse struktûrose (prie pastarøjø priskirtinos tiek verslo, tiek ir valstybës institucijos). Kai kalbame apie SO, visø pirma „mums rûpi veiklos bûdai, kuriais þmonës gamina, keièia ir vartoja materialines gërybes; aptardami politikà, turime galvoje veiklos bûdus, kuriais visuomenëse telkiama, paskirstoma ir naudojama valdþia; kalbëdami apie kultûrà, turime galvoje bûdus, kuriais bendraujantys þmonës ir pavieniui, ir kolektyviai savo gyvenimus daro prasmingesnius”, – teigia kultûros ir socialiniø komunikacijø tyrinëtojas J. Tomlinsonas (11, 28). Kai kalbame apie SO, mums rûpi dar ir atskleisti mechanizmà, kurio dëka spartëjanèiø pokyèiø sàlygomis uþtikrinamas tautos (nacijos) modernizavimas, jos tæstinumas, jos civilizacinis pajëgumas ir jos ánaðas á bendracivilizaciná vyksmà. 1 tauta ir jos þmonës. Todël jie, lietuviai, kaip savo valsty- paverèia jà moduline ir mobilia (Bauman Z., 2002; Tom- bingumà kûrusi ir uþ tai kovojusi tauta, ir toliau pasilie- linson J., 2002). ka pagrindiniu valstybës subjektu ir suverenu, atsakin- Antra. SO eksteritorizacijà galima ásivaizduoti kaip gu uþ jos ateitá. Lietuviai ið esmës formuoja nacionaliná ávairiomis kryptimis ir ávairiais lygmenimis besiplëtojan- valstybës veidà, jie yra pagrindinis Lietuvos ávaizdþio in- èià tinklainæ. Taèiau globalizacijos „provokuojamas” vi- tegruotoje Europoje garantas. Visai natûralu, kad Lie- suotinio pobûdþio susisaistymas bei atðlijimas nuo tradi- tuvos, lietuviø valstybës integracija á sandraugà bus pras- cijos, nuo teritorijos vyksta labai netolygiai, iðryðkinda- minga tik tuo atveju, jeigu ji sugebës ne tik iðsaugoti sa- mas naujo pobûdþio riboþenklius, naujus socialinës at- vo kultûros paveldà, bet ir savitai já modernizuoti. Tik skirties þidinius, pasireiðkianèius taip pat ávairiuose SO taip Lietuva ádës reikðmingà indëlá á visuotiná kultûros lygmenyse, dël ko formuojasi naujo tipo socialinës átam- ir civilizacijos aruodà. pos bei konfliktai. Todël svarbu suvokti, kad Lietuvos integracija á ES ir Treèia. Finansinis kapitalas, politinë valdþia ir þiniask- NATO, taip pat ir tapimas informacine bei pilietine vi- laida (iðreiðkianèios institucionalizuotas, formaliàsias SO suomene, tai bûtina ir neiðvengiama, vertintini ne kaip struktûras) ágauna iki ðiol neregëtø, tarpusavyje vis labiau strateginiai tikslai, bet kaip priemonë lietuviø tautos tæs- subordinuojamø galiø. Jos atlieka ne tik susisaistymo, tinumui, jos tapimui modernia nacija ir atvira, visavertës átvirtinimo ir senøjø riboþenkliø iðtrynimo vaidmená. Jos demokratijos visuomene uþtikrinti. linkusios á nuoðalæ nustumti iki ðiol tradicinës kultûros Lietuvos integravimasis á Europos Sàjungà gali bûti (neformaliøjø struktûrø) formuotà visuomenës (tautos) vertinamas kaip ðiuolaikinës globalizacijos atmaina, kon- integralumà, taip pat apsunkinti pilietinës demokratijos kreti jos iðraiðka. Abu ðie procesai – tai ypatingi lietuviø ásitvirtinimà bei nuolatiná jos atsinaujinimà. Ðios struktû- tautos ir jos valstybës kokybinio vyksmo procesai. ros formuoja ir eksteritorinius, ir teritorinius naujuosius Betgi þinome: lietuviø tautos istoriniai lûþiai visada riboþenklius, grindþiamus ágytomis naujomis galiomis ir… buvo palydimi ne tik laimëjimø, bet ir skaudþiø netekèiø. savanaudiðkumu. Prieþastys ávairios. Tarp jø bene viena ið svarbiausiø – is- Ketvirta. Spartëjanti globalizacijos sklaida ir jos dau- toriðkai susiformavæs ir ðiandien tebesireiðkiantis valsty- giaplaniðkumas savaime sàlygoja, kad jos paþinimas vë- bës–administracijos atotrûkis nuo valstybës–gyventojø, o luos, bus fragmentiðkas ir supaprastintas. Kiekvienas, net teisingiau pasakius, valdþios atotrûkis nuo tautos, nuo jos ir talentingiausias socialinës realybës vertinimas stokos (kaip socioetnobendruomenës) tæstinumo interesø. Ðis kokio nors labai reikðmingo aspekto. nelemtas atotrûkis, ko gero, yra prasidëjæs dar Lietuvos Penkta. Globalizacijos pobûdis, jos kryptingumas ne- Didþiosios Kunigaikðtystës (kaip imperijos) laikais. Tada priklauso nuo þmogaus valios, atsiranda naujos (ypaè la- dominavo lietuviø politinë valia ir galia, taèiau vis labiau tentinës, ðeðëlinës slinkties) SO disproporcijos; kaitos pa- skleidësi slaviðkoji europinës kultûros atmaina, rusifika- þinimo nevisavertiðkumas ir ypaè ryðkëjantis minties ir vusi ir ypaè polonizavusi lietuviø aristokratijà. Na, o vëly- veiksmo vienovës (strateginio tolygumo) stygius gimdo vaisiais amþiais mes, kaip tauta, á modernø civilizuotà pa- socialiniø grësmiø nuojautas (tiek globaliame, tiek ir re- saulá iðëjome praradæ aristokratijà, o su aristokratija pra- gioniniame lygmenyje). radæ ir aukðtàjà kultûrà, kuri visose tautose reiðkia ir mo- Ðeðta. Pasauliui globalëjant tapatybës (identiteto) pa- dernëjantá pasaulá, ir valstybinæ mintá, ir tautos tæstinu- ieðka ir jos átvirtinimas tiek individualiame, tiek kolekty- mo idëjà. Tik ne mums, lietuviams. viniame (taip pat nacionaliniame) lygmenyje tampa la- biau iðgyvenama problema. Sudëtine jos dalimi yra na- Globalizacijos pobûdis cionalinës (tautinës) ir globaliosios savimonës bei savi- vokos vienovës paieðka. Vaizdþiai tariant, ðiuolaikinæ globalizacijà galima pri- Septinta. Globalizacijos negatyviøjø aspektø poveikis lyginti cunamio stichijai. Nevaldoma jos banga uþpildo yra tiesiogiai proporcingas atskirø ðaliø ir jø teritoriniø visas erdves, sugriauna senas, jos neatlaikanèias konstruk- vienetø ekonominiam bei kultûriniam iðsivystymui. Tai su- cijas. Bet gal bus aiðkiau, jeigu globalizacijos pobûdá pa- ponuoja iðskirtinæ jø padëtá, taip pat dëmesá globalizaci- bandysime nusakyti keliais esminiais (ir prie lietuviðko- jos padariniams. sios realybës labiau