DOCSLIB.ORG

Lietuvos Mokslo Tarybos Pirmininkas Įsakymas Dėl Humanitarinių Mokslų Srities 2019 Metais Paskelbtų Ir Mokslo Ir Studijų I

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Lietuvos Mokslo Tarybos Pirmininkas Įsakymas Dėl Humanitarinių Mokslų Srities 2019 Metais Paskelbtų Ir Mokslo Ir Studijų I LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS ĮSAKYMAS DĖL HUMANITARINIŲ MOKSLŲ SRITIES 2019 METAIS PASKELBTŲ IR MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ PATEIKTŲ VERTINTI MOKSLO DARBŲ FORMALIOJO ĮVERTINIMO APIBENDRINTŲ REZULTATŲ PATVIRTINIMO 2020 m. spalio 26 d. Nr. V-542 Vilnius Vadovaudamasis Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-03-04) nuostatomis ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo gairių, patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-307 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo gairių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-05-14) 56 punktu, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo išvadas ir Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto 2020 m. spalio 5 d. siūlymą (posėdžio protokolo Nr. HSM- P-28 09), t v i r t i n u humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir pateiktų vertinti mokslo darbų formaliojo įvertinimo rezultatus „Humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir mokslo ir studijų institucijų pateiktų vertinti mokslo darbų formaliojo įvertinimo apibendrinti rezultatai“ (pridedama). Pirmininkas Romas Baronas PATVIRTINTA Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-542 Humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir mokslo ir studijų institucijų pateiktų vertinti mokslo darbų1 formaliojo įvertinimo apibendrinti rezultatai Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr. (krypčių 4 institucijos2, jų Nr. rūšis formalioji vertė, dalys, 5 indėliai proc.) taškais 1. VU (1) 2825926 Castiglione, D. (2019). Difficulty in poetry: a stylistic H 004 (100) 9.1. VU (408) model. London: Palgrave Macmillan. 2. VU (1) 2825934 Vidugirytė-Pakerienė, I. (2019). Гоголь и географическое H 004 (100) 9.1. VU (102,825) воображение романтизма. Москва: Новое литературное обозрение. 3. VU (1) 2825942 Arcimavičienė, L. (2019). Self and other metaphors as H 004 (100) 9.2. VU (26,5) facilitating features of populist style in diplomatic discourse: a case study of Obama and Putin's speeches. In Populist discourse: international perspectives (p. 89-125). Cham: Palgrave Macmillan. 4. VU (1) 2825950 Masiulionytė, V., Ryvitytė, B., & Šeškauskienė, I. (2019). The H 004 (100) 9.2. VU (21,5) Euro and Lithuania(ns) in their own eyes: the Russian past and the European future in online comments. In Informalization and hybridization of speech practices: polylingual meaning-making across domains, genres, and media / edited by Amei Koll-Stobbe (p. 151-180). Berlin: Peter Lang. 5. VU (1) 2825960 Ramonienė, M. (2019). Regional dialects in the Lithuanian urban H 004 (100) 9.2. VU (21,5) space: skills, practices and attitudes. In Multilingualism in the Baltic States : societal discourses and contact phenomena / editors : Sanita Lazdina, Heiko F. (p. 123-152). London: Palgrave Macmillan. 1 Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr. (krypčių 4 institucijos2, jų Nr. rūšis formalioji vertė, dalys, 5 indėliai proc.) taškais 6. VU (1) 2825968 Vaicekauskienė, L., & Vyšniauskienė, I. (2019). Russian and H 004 (100) 9.2. VU (22) English as socially meaningful resources for mixed speech styles of Lithuanians. In Multilingualism in the Baltic States : societal discourses and contact phenomena / editors : Sanita Lazdina, Heiko F. (p. 337-367). London: Palgrave Macmillan. 7. VU (1) 2825977 Daujotytė, V. (2019). Žemaitė: gyvenimo gramatika. Vilnius: H 004 (100) 9.10. VU (p) Odilė. 8. VU (1) 2825985 Gudavičienė, E., Hilbig, I., Jakaitė-Bulbukienė, K., Ramonienė, M., H 004 (100) 9.3. VU (145,95) Vaisėtaitė, E., & Vilkienė, L. (2019). Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 9. VU (1) 2825998 Kardelis, V. (2018). Arealinis tipologinis lietuvių tarmių H 004 (100) 9.3. VU (95,9) kompleksiškumas. Aukštaičiai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 10. VU (1) 2826006 Smetonienė, I., Smetona, M., & Rutkovska, K. (2019). H 004 (100) 9.3. VU (145,95) Kalba. Tauta. Valstybė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 11. VU (1) 2826024 Stundžia, B., & Jarmalavičius, D. (2019). Daiktavardžių dūryba H 004 (100) 9.3. VU (187,95) vokiškuose XVII–XVIII a. baltų kalbų žodynuose. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 12. VU (1) 2826033 Vilkienė, L., Vilkaitė-Lozdienė, L., & Bružaitė-Liseckienė, J. H 004 (100) 9.3. VU (42) (2019). Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 13. VU (1) 2826043 Grigaliūnienė, J. (2019). Anglistikos studijų raida Vilniaus H 004 (100) 9.10. VU (p) universitete. In Anglų kalbos slėpinių pavilioti : prisiminimų kaleidoskopas / sudarė Inesa Šeškauskienė, Jonė Grigaliūnienė (p. 11-59). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 2 Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr. (krypčių 4 institucijos2, jų Nr. rūšis formalioji vertė, dalys, 5 indėliai proc.) taškais 14. VU (1) 2826052 Ališauskas, V. (2019). Antikos žanrų transformacija: kvadratas ir H 004 (50), 9.5. VU (5) krikščioniškoji apologija. Literatūra, t. 61(Nr. 3), p. 42-57. H 005 (50) 15. VU (1) 2826062 Aliūkaitė, D., & Mikulėnienė, D. (2019). Paprastojo kalbos H 004 (100) 9.6. VU (2) bendruomenės nario naratyvas: kur ir kodėl (su)kuriamas vietos tarmiškumas. Lietuvių kalba, (Nr. 13), p. [1-22]. 16. VU (1) 2826073 Aliūkaitė, D. (2019). Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir H 004 (100) 9.5. VU (5) vertė. Respectus philologicus, vol. 35(40), p. 63-91. doi: 10.15388 /RESPECTUS.2019.35.40.05 17. VU (1) 2826095 Andriuškevičiūtė, K., & Vilkienė, L. (2019). Suaugusio H 004 (100) 9.6. VU (2) lietuvio gimtosios kalbos žodyno dydis. Taikomoji kalbotyra, (Nr. 12), p. 154-181. 18. VU (1) 2826104 Arcimavičienė, L., Armonienė, J., & Kriaučiūnienė, R. H 004 (100) 9.6. VU (2) (2019). Lithuanian media and young adults’ health perceptions: socio- linguistic approach. Sporto mokslas, (Nr. 2), p. 56-64. doi: 10.15823/sm.2019.96.7 19. VU (1) 2826115 Ardoino, D. (2018). Bazelio pėdsakas tarpdisciplininių tyrimų H 004 (100) 9.5. VU (5) fone: rašysenos ekspertizė. Baltistica, t. 53(Nr. 2), p. 245-261. doi: 10.15388/baltistica.53.2.2364 20. VU (0,5) 2826123 Arkadiev, P. (2019). The Lithuanian “buvo + be-present active H 004 (100) 9.5. VU (3,536) participle” construction revisited: A corpus-based study. Baltic linguistics: vol. 10: Minor Grams in Baltic, Slavonic and Fennic, vol. 10, p. 65-108. doi: 10.32798/bl.361 21. VU (1) 2826134 Balčytytė-Kurtinienė, G. (2018). Getting the feel for English H 004 (100) 9.6. VU (2) rhythm: a musical approach. Žmogus ir žodis, t. 20(Nr. 4: Svetimosios kalbos), p. 4-11. doi: 10.15823/zz.2018.19 3 Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr. (krypčių 4 institucijos2, jų Nr. rūšis formalioji vertė, dalys, 5 indėliai proc.) taškais 22. VU (1) 2826143 Bankauskaitė, G., & Vaišvylaitė, D. (2019). Tėvynės vaizdinys H 004 (100) 9.5. VU (5) Antano Vaičiulaičio laiškuose. Respectus philologicus, t. 36(Nr. 41), p. 110-122. doi: 10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.27 23. VU (1) 2826157 Bartkuvienė, L. (2019). Home: the sacred and the profane in John H 004 (100) 9.5. VU (5) McGahern’s novel That They May Face the Rising Sun. Literatūra, t. 61(Nr. 4), p. 77-93. doi: 10.15388/Litera.2019.4.6 24. VU (1) 2826166 Bartninkas, V. (2019). Drama ir politika Atlantidos pasakojime. H 001 (50), 9.5. VU (5) Literatūra: Studies of Ancient culture and its reception, t. 61(Nr. H 004 (50) 3), p. 22-31. doi: 10.15388/Litera.2019.3.2 25. VU (1) 2826179 Beconytė, G., Snežko, J., Balčiūnas, A., & Vidugirytė-Pakerienė, I. H 004 (20) 9.5. VU (1) (2019). Enhanced conceptual model for spatial references in works of fiction: mapping Vilnius literature. The cartographic journal, vol. 56(iss. 4), p. 321-334. doi: 10.1080/00087041. 2018.1533292 26. VU (1) 2826224 Belovodskaja, A. (2019). Об исследовательском потенциале H 004 (100) 9.6. VU (2) изучения хэштега как медиадискурсивного феномена. Медиалингвистика, t. 6(no. 1), p. 60-74. 27. VU (1) 2826233 Beržaitė, D. (2019). К вопросу о театральности, или что H 004 (100) 9.5. VU (5) начинается в повести Ф. М. Достоевского "Дядюшкин сон"? Literatūra: Rusistica Vilnensis, t. 61(Nr. 2), p. 36-48. doi: 10.15388/Litera.2019.2.3 28. VU (1) 2826250 Bikulčius, V. (2019). Soumission de Michel Houellebecq en tant H 004 (100) 9.5. VU (5) que roman décadent. Literatūra, t. 61(Nr. 4), 94-100. doi: 10.15388/Litera.2019.4.7 29. VU (0,5) 2826413 Bodniece, L., Dikmonienė, J., Kučinskienė, A., & Lotman, H 004 (100) 9.6. VU (p) M. (2019). Oidipuse transmeedialine teekond Baltimail. Acta Semiotica Estica, vol. 16, p. 53-74. 4 Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr. (krypčių 4 institucijos2, jų Nr. rūšis formalioji vertė, dalys, 5 indėliai proc.) taškais 30. VU (1) 2826425 Burov, A., & Vrubliauskaitė, I. (2019). Frau Avos Paskutinis H 004 (100) 9.8. VU (2,7) teismas. Pirmosios vardu žinomos vokiečių poetės poemos vertimas į lietuvių kalbą (Nr. 4). Vilnius: Vilniaus universitetas. 31. VU (1) 2826434 Burov, A. (2018). Zur Todeserfahrung in der lyrischen H 004 (100) 9.6. VU (2) Sprachwelt von Johannes Bobrowski. Triangulum: Germanistisches Jahrbuch für Estland, Lettland und Litauen, (F. 23 (2017)), p. 11-24. 32. VU (1) 2826444 Caro Dugo, C. (2019). Grožinio ir mokslinio teksto vertimo iš H 004 (100) 9.5. VU (5) lietuvių kalbos į ispanų kalbą sintaksiniai aspektai.
Load more

Recommended publications
  • The Construction of Pagan Identity in Lithuanian “Pagan Metal” Culture
    VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS SOCIOLOGIJOS KATEDRA Agnė Petrusevičiūtė THE CONSTRUCTION OF PAGAN IDENTITY IN LITHUANIAN “PAGAN METAL” CULTURE Magistro baigiamasis darbas Socialinės antropologijos studijų programa, valstybinis kodas 62605S103 Sociologijos studijų kryptis Vadovas Prof. Ingo W. Schroeder _____ _____ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta _________________________ ______ _____ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010 1 Table of contents SUMMARY ........................................................................................................................................ 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 6 INTRODUCTION ............................................................................................................................... 8 I. THEORIZING ―SUBCULTURE‖: LOOKING AT SCIENTIFIC STUDIES .............................. 13 1.1. Overlooking scientific concepts in ―subcultural‖ research ..................................................... 13 1.2. Assumptions about origin of ―subcultures‖ ............................................................................ 15 1.3 Defining identity ...................................................................................................................... 15 1.3.1 Identity and ―subcultures‖ ................................................................................................
    [Show full text]
  • Sūduvių Knygelės Nuorašų Formalioji Analizė Bei Analitinė Eksplikacija1
    Archivum Lithuanicum 20, 2018 ISSN 1392-737X, p. 89– 124 Rolandas Kregždys Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija1 Pro captu lectoris habent ſua fata libelli terentianus maurus, De litteris syllabis pedibus et metris, cap. ii.1286 0. etnomitoloGinio ŠALTINIO publiKAVIMO problema Wil- Helmo mannHardto veiKale LETTO-PREUSSISCHE GÖTTERLEHRE. Sūduvių knygelė (toliau – SK) yra sutartinis keliais rankraščių variantais, o vėliau ir spausdin- tomis knygelėmis, platintų žinių apie sūduvius šaltinio pavadinimas. tai viena iš dviejų vakarų baltų kalbų, dar vadinama jotvingių2, šnekėjusios genties bene išsa- miausias ir svarbiausias etnokultūrinės tradicijos, užfiksuotos reformacijos laikotar- piu3, aprašas. pirmasis tokį šaltinio pavadinimą vartojo antonis mierzyńskis (1829–1907), juo įvardydamas ne SK nuorašus, bet Jeronimo maleckio (1525/1526–1583/1584) publika- ciją ir jos perspaudus: „книжку, которую для краткости назовемъ ‘Судав скою’“4 / „książeczkę, którą dla krótkości nazwijmy ‘sudawską’“5. tiesa, anksčiau menkina- mosios konotacijos lytį Büchlein ‘knygelė’ yra minėjęs mozūrų kultūros tyrėjas, folk- loristas, leidėjas ir istorikas Janas Karolis sembrzyckis (1856–1919), taip vadindamas Jeronimo maleckio leidinį6. mannhardto monografijoje Letto-Preussische Götterlehre (toliau – WMh) taip pat nurodomas identiškas įvardijimas Sudauerbüchlein7, tačiau jo autorystės priskirti šiam 1 publikacija parengta 2017–2020 m. vykdant kuršių kalbą (mažiulis 1987, 83–84; LKE 69; nacionalinės reikšmės mokslo tiriamąjį dar žr. dini 2000, 213). Jotvingiai, gyvenę projektą „mokslo monografijų ciklo Baltų pietų lietuvoje, šiaurės rytų lenkijoje bei mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių vakarų baltarusijoje, išnyko nepalikę „jo- knygelė 2-ojo tomo rengimas ir leidyba“ kių rašto paminklų“ (vanagas 1987, 22). (nr. p-mip-17-4), finansuojamą lietuvos 3 plg. brauer 2008, 155. mokslo tarybos pagal veiklos kryptį 4 Мѣржинскiй 1899, 63.
    [Show full text]
  • Transformations of the Lithuanian God Perk\Nas
    Transformations of the Lithuanian God Perk\nas Nijol] Laurinkien] In the article, later substitutions for the god Perkunas are analysed. Most frequently appear the names of the prophet Eliah (Alijošius) and St. George (Jurgis) as the Christian replacements diffused from the Lithuanian region, which borders on Belarus where converting to Christianity began earlier. With the fall of the old culture a great many traditions indicated the god of thunder as undergoing a complete transformation into new characters, mostly those of modern religion. Lithuanian mythology also gives evidence of similar processes. The article aims at an analysis of further equivalents of Perk'nas, which reflect the mentioned process, as well as an attempt to delineate the possible reasons for these substitutes obtained by the god of thunder and their prevalence in Lithuania. The most common substitutes of Perk'nas are the prophet Elijah (Elijošius, Alijošius) and St George (Jurgis). These Christian characters as equivalents to the god of thunder are also known among eastern Slavs. Therefore, a logical question follows on the nature of such a peculiar concurrence, which will receive due attention in the article. Lithuanian folklore often observes Elijah mentioned together with Enoch (both, as the Bible suggests, having been so close to God that they were brought to dwell in heaven when still alive). Legends about Elijah and Enoch feature them being related to the motifs of old religion and those of Christianity (LPK 3459). From the latter, associations of the mentioned characters with the god of thunder can be obviously defined: when Elijah or Enoch rides in the heaven, it thunders and lightning is flashing: Seniai, labai seniai, kada dar Adomo ir Ievos nebuvę, Dievas sutvcrc AlijošiC ir Anoką.
    [Show full text]
  • A Reconstructed Indigenous Religious Tradition in Latvia
    religions Article A Reconstructed Indigenous Religious Tradition in Latvia Anita Stasulane Faculty of Humanities, Daugavpils University, Daugavpils LV-5401, Latvia; [email protected] Received: 31 January 2019; Accepted: 11 March 2019; Published: 14 March 2019 Abstract: In the early 20th century, Dievtur¯ıba, a reconstructed form of paganism, laid claim to the status of an indigenous religious tradition in Latvia. Having experienced various changes over the course of the century, Dievtur¯ıba has not disappeared from the Latvian cultural space and gained new manifestations with an increase in attempts to strengthen indigenous identity as a result of the pressures of globalization. This article provides a historical analytical overview about the conditions that have determined the reconstruction of the indigenous Latvian religious tradition in the early 20th century, how its form changed in the late 20th century and the types of new features it has acquired nowadays. The beginnings of the Dievturi movement show how dynamic the relationship has been between indigeneity and nationalism: indigenous, cultural and ethnic roots were put forward as the criteria of authenticity for reconstructed paganism, and they fitted in perfectly with nativist discourse, which is based on the conviction that a nation’s ethnic composition must correspond with the state’s titular nation. With the weakening of the Soviet regime, attempts emerged amongst folklore groups to revive ancient Latvian traditions, including religious rituals as well. Distancing itself from the folk tradition preservation movement, Dievtur¯ıba nowadays nonetheless strives to identify itself as a Latvian lifestyle movement and emphasizes that it represents an ethnic religion which is the people’s spiritual foundation and a part of intangible cultural heritage.
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • Ských Božstev Andaj ( *An(T)-Deivas), D
    etnik ve starší době mimořádně významnou roli. Svědčí o tom 12 litev- ských božstev Andaj (➚ *An(t)-deivas), ➚ Dalia, ➚ Dievas, ➚ Janda, ➚ Laima, ➚ Verpiančioji, ➚ Metančioji, ➚ Audėtoja, ➚ Gadintoja, ➚ Ser- gėtoja, ➚ Nukirptoja, ➚ Išskalbtoja a 6 lotyšských božstev ➚ Dēkla, ➚ Dievs, ➚ Laima, ➚ Kārta, ➚ Rīšu māte a ➚ Vīkala, která místní tradice s fenoménem o. spojovala. Dvě nejvýznamnější baltská božstva, Dievas (~ lot. Dievs) a Laima, se vyznačovala tím, že znala lidský o. Zároveň patří k menšině božstev, která mají Litevci a Lotyši společná. O. se také věnuje velké množství lidových písní. Ze všech těchto faktů lze vyvodit, že kult božstev o. nejspíš sahá hluboko do prehistorie. Baltské kmeny nejen že koncept o. znaly, ale dokonce hrál v jejich životech významnou roli. Nelze se proto divit, že mnozí litevští a lotyšští obrozenci dospěli k názoru, že jejich předkové byli velcí fatalisté. Viz například heslo z knihy Lettische Grammatik (1783) G. F. Stendera: „Liktens – osud. Jestli dávní Lotyši měli nějakou fi losofi i, tak osud bezpochyby tvořil její základ. Dodnes jsou Lo- tyši tímto pohledem na svět úplně pohlceni. Kam člověk přijde, tam slyší: tas jau bija viņam likts ‚to už mu bylo souzeno.‘“ Litevský fi losof a my- tolog A. J. Greimas varuje před zjednodušeným výkladem těchto faktů: ano, pro baltské národy byl koncept o. důležitý, ale není pravda, že už od prvopočátků své existence byly fatalistické. Význam sloves, která li- tevština používá v souvislosti s o., svědčí spíše pro to, že věřily, že bohové jejich o. znají, nikoli že ho přímo určují. Další významy lit. slova lémti jsou totiž „hádat“, „usoudit“, „přát“, „určit“, jejichž společným jmenovatelem je spíše význam „konstatovat“ než „přikázat“.
    [Show full text]
  • Prussian Romuva Decoded
    Prussian Romuva Decoded VYKINTAS VAITKEVIČIUS The description of Romuva1 in the Chronicle of the Prussian Land (Chronicon Terræ Prussiæ) written by Peter of Dusburg in 1326 has been the subject of debate by scholars for decades. There is hardly any work on Baltic religion without at least a reference to the sacred site called Romuva. Researchers have usually focused on one aspect of Romuva, that is, whether it was a real or fictitious temple or what the competence of the chief priest Krivis was, etc. This article probably for the first time presents parallels to Romuva in the region of the Baltic Sea and draws the conclusion that the subject-matter of the Romuva legend cannot have been invented. The institution of assembly (in modern Lithuanian called sueiga) was very well known in the lands of the Prussians and other Balts. There is a strong presumption that the Prussian Romuva actually existed in the thirteenth century. INTRODUCTION The Chronicle of the Prussian Land is indisputably considered to be a reliable source for Prussian history. Peter of Dusburg already referred to some earlier sources (Labuda 1982: 161-4; Batūra 1985: 36-49; Matuzova 1997: 231-40), but both they and his own chronicle drew on oral tradition for material on the Prussians, their character and religion (Mannhardt ed. 1936: 90-1; Matuzova 1997: 239). Actually it is not quite clear whether the legend about Romuva was first recorded by Peter of Dusburg or by the chroniclers before him (cf. Friederici 1876: 251). The legend about Romuva and Krivis is differently regarded by different researchers.
    [Show full text]
  • Globalizacija Ir Lietuvių Tautos Saviteigos Kultūra
    Globalizacija ir lietuviø tautos saviteigos kultûra: santykio trajektorijos Romualdas GRIGAS Sociologinës kritinës áþvalgos motyvacija sime numatyti ir ávertinti destruktyvaus prado padarinius. Todël nedera pernelyg koneveikti intelektualus uþ jiems Lietuvos valstybë deda daug pastangø, kad integruo- labiau nei kitiems bûdingà opozicinæ laikysenà. Tam jie ir tøsi á Europos Sàjungà ir informacinæ visuomenæ. Ðiose intelektualai, kad, bûdami nepriklausomi arba maþiau pri- srityse, taip pat siekiant demokratinës kultûros sklaidos, klausomi nuo politiniø struktûrø ir nuo savinaudos ins- pasiekta tikrai daug, taèiau visuomenei nerimà kelia ne tinkto, gali (ir privalo) objektyviau vertinti besiklostanèià tik dorovinës kultûros nuosmukis, ðeðëliðkumo ásitvirti- situacijà. nimas ar nepakankamai stabili valstybës vidaus padëtis, Apskritai sociologijà að linkæs vertinti (sekdamas bet ir jos pamato – lietuviø tautinës savimonës, jos kultû- R. Nisbetu, P. Bergeriu) kaip socialinës realybës diagno- rinio identiteto bûklë, nacionalinio patriotizmo, orumo zavimo ir jos vaizdo konstravimo bûdà, kaip priemonæ, stygius. Regime akivaizdþià bendruomenës sutarimo, na- padedanèià nustatyti tas erdves, tas socialinës organiza- cionalinës vienybës, organizuoto pilietinio veiksmo, jo kul- cijos (toliau – SO)* vietas, kuriose reiðkiasi destrukcijos, tûros stokà. Pasaulis keièiasi neátikëtinu greièiu, iðkelda- deformacijos arba kokios kitos susirûpinimà kelianèios ir mas aibæ naujø, neatidëliotinai spræstinø problemø. Ðalia iðskirtinio dëmesio reikalaujanèios trajektorijos.
    [Show full text]
  • Mitonimų Potrimpus
    Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus .. ROLANDAS KREGŽDYS https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 SŪDUVIŲ KNYGELĖS ETNOMITOLOGINĖ FAKTOGRAFIJA: MITONIMŲ POTRIMPUS ( AUTRIMPUS [ NATRIMPUS]), PILNITIS, PARKUNS, PECKOLS, POCKOLS ETIMOLOGINĖ RAIDA IR SEMANTINĖ TRANSFORMACIJA1 Rolandas KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas 0. SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija Verifikuojant SK mitologemų funkcijų autentiškumą, būtina atsižvelgti į ypatingos svarbos šio šaltinio faktografijos elementą – mitonimo jtv. Bardoayts aktualųjį denotatą ‘ein grosser Engel resp. didelis angelas’ A(p [WMh 252]). Tokia šios mitologemos apibrėžtis nėra atsitiktinė, bet sukurta, remian- tis NT paskutiniosios knygos Apreiškimas Jonui 7-ių angelų, Dievo keršto vykdytojų (žr. Lopuhinʺ XI: 548), uzemų konotacija, SK mitonimų skaičių proliferuojant iki 13 resp. demonologinį simbolį suponuojančio skaitmens (apie jį plačiau žr. Kregždys 2018: 64). Dėl šios priežasties į neva sūduvių dievų vardų sąrašą buvo įtraukti visai kito etnomitologinio statuso, su sūduvių senąja religija nieko bendra neturintys mitonimai, pvz., vakarų germanų pagoniškojo hieronimo įvardijimas v. v. ž. pilwittenn, užfiksuotas 1394 m. K. von Jungingeno potvarkyje (žr. 4 posky- rį), spėjamo SK autoriaus Johanneso Poliandro (plačiau žr. Kregždys 2019: 261–267), matyt, besinaudojusio minėtu dokumentu ar jo kopija, sąmoningai ar dėl netinkamo informatoriaus pateiktų žinių interpretavimo (remiantis Alexanderio Brücknerio [1904: 47, 1918: 145, 1922: 164] hipoteze) buvo mo- difikuotas į sūduvių teonimą jtv. Pilnitis A(p [WMh 246]) (apie jį plačiau žr. 5 poskyrį), nors formaliai jis galėtų būti siejamas tik su prūsų (plg. „<…> in landt preuſſenn <…>“ [Bacʒko II: 379]), o ne jotvingių sakraline leksika. Kitos mitologemos dublikuojamos, pvz. jtv. Peckols A(p [WMh 246]) ↔ jtv. Pockols A(p [WMh 246]) (žr.
    [Show full text]
  • Recenzijos (Reviews)
    Recenzijos (Reviews) Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, Pastor zu Labiau und Königsberg i. Pr., nach der Handschrift aus dem Jahre 1580 und der überarbeiteten Fassung dieses Psalters von Johannes Rehsa, Pastor zu Königsberg i. Pr., nach dem Druck aus dem Jahre 1625 nebst der Übersetzung des Psalters in die deutsche Sprache von Martin Luther nach der Ausgabe aus dem Jahre 1545, unter Mitarbeit von Friedemann Kluge. Mit einer Einleitung versehen und herausgegeben von Friedrich Scholz, Biblia Slavica, herausgegeben von Hans Rothe und Friedrich Scholz, unter Mitarbeit von Christian Hannick und Ludger Udolph, Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Reihe 2: Editionsbände, Band 6 Paderborn, München, Wien, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2002, LXXXI, 559 p. ISBN 3-506-71681-6 Münsterio universiteto profesorius emeritas Friedrichas Scholzas parengë isto- riná kritiná Jono Bretkûno 1580 metais á lietuviø kalbà iðversto Psalmyno vienos Senojo Testamento knygos leidimà. Tai pirmas tekstologiðkai diplomatiðkai in corpore iðleistas Bretkûno Biblijos (15791590) rankraðèio tomas1. Ðis leidimas yra 1 Aðtuoniø tomø Biblijos manuskriptas sau- raðèio ðeðtà tomà (in quarto) ir turi Nr. 50 gomas Berlyne, Slaptajame valstybiniame paþymëtà signatûrà. Priskiriant signatû- Prûsijos kultûros paveldo archyve, GStA ras Archyve buvo vietomis sukeisti du PK, XX. HA StA Königsberg StUB Königs- Biblijos rankraðèio tomai: septintas tomas berg, Nr. 4451. Psalmynas sudaro rank- paþymëtas Nr. 49. 0 0 0 299 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke ir pirmas kritinis XVI amþiaus lietuviðko rankraðtinio teksto leidimas2. Biblijos rankraðèio iðtraukø, tarp jø ir 40 psalmiø, 1983 metais yra paskelbæs Jonas Palionis rinktiniuose Bretkûno raðtuose3.
    [Show full text]
  • Pagoniškojo Lietuvių Ir Prūsų Panteono Raida
    KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDA, 2014 Leidžiama Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcijos kolegijos nutarimu Nr. 78. Aprobuota Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros posėdyje 2014 02 06, protokolas Nr. 46H-BKE-4. Recenzentai: Prof. dr. Maja Burima (Daugpilio universitetas / Latvija) Doc. habil dr. Ilja Lemeškin (Prahos Karlo universitetas / Čekija) Leidinio parengimas ir leidyba finansuoti iš ES projekto „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ Nr. VP1-2.2-šMM-08-V-02-006. © Rimantas Balsys, 2014 © Klaipėdos universitetas, 2014 ISBN 978-9955-18-788-2 Turinys Pratarmė 7 I. BENDROJI PAGONIšKOSIOS LIETUVIŲ IR PRŪSŲ RELIGIJOS CHARAKTERISTIKA 13 1. Pagonybė 16 2. Pagrindiniai terminai ir sąvokos 23 3. šaltiniai ir jų pobūdis 32 4. Dievų, jų galių nuosmukio etapai 38 5. Panteonų rekonstrukcijos 41 II. LIETUVIŲ IR PRŪSŲ DIEVAI, DEIVĖS, MITINĖS BŪTYBĖS IR PAMĖKLĖS 53 1. Aukščiausieji 55 2. Žemės, vaisingumo, derlingumo 63 3. Javų 72 4. Linų ir kanapių 78 5. Naminių gyvulių ir paukščių 84 6. Bičių, bitininkystės 92 7. Mirties, mirusiųjų, požemio 98 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 5 6 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 8. šviesos ir paros 107 9. Kelio, keleivių, kelionės 113 10. Turto, gausos 119 11. Vandens 126 12. Ugnies 135 13. Miško, žvėrių, medžioklės 142 14. Jaunimo, meilės, vedybų, likimo 151 15. Namų, šeimos, sveikatos, santarvės 158 III. BAIGIAMOSIOS UŽDUOTYS 173 Pratarmė Norint suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tauto- saką, liaudies muziką, tautodailę, architektūrą, pirmiausia būti- na pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas.
    [Show full text]
  • The Alkai: Research in to Baltic Sacred Places
    THE ALKAI: RESEARCH IN TO BALTIC SACRED PLACES VYKINTAS VAITKEVIČIUS SUMMARY sacred place is something more than just a h ill or a stone. Usually sacred places have their names and are enwrapped in unheard-of legends and Äbeliefs. There are still believers that these places may bring happiness and health. Sacred places immortalize a contact between Nature and Culture, History of Gods and People. Therefore, sacred places should be regarded as one of the most won­ derful realia of Lithuania. This book based on the doctorate defended at the Lithuanian Institute of History in 2000 is dedicated for those who are eager to learn more about sacred places. INTRODUCTION In scientific studies the problems o f the Baltic sacred places play a rather mod­ est role, since the realia of religious culture are usually analyzed separately from sacred places. So far only a few special studies were devoted to sacred places, there­ fore most commonly their definition bases on a few written sources and their wide variety is all in all illustrated by one or two examples o f excavated monuments. Sacred places are directly related to the conception o f the Baltic and Lithuanian religion, its genesis and development. Most objects with sacral status are o f natu­ ral origin and often do not contain any remarkable remains left by rituals. After Conversion in 1387, the attempts were made to destroy ancient sacred places or to give a Christian sense to their existence. In the 19th - 20th centuries only a few sites of this type were recorded. In most cases place-names, place-legends or be­ liefs bespoke their existence, but very rarely they are recognized from a specific exterior, from finds discovered there or from episodic rituals, which people still perform there.
    [Show full text]