Pagoniškojo Lietuvių Ir Prūsų Panteono Raida
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDA, 2014 Leidžiama Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcijos kolegijos nutarimu Nr. 78. Aprobuota Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros posėdyje 2014 02 06, protokolas Nr. 46H-BKE-4. Recenzentai: Prof. dr. Maja Burima (Daugpilio universitetas / Latvija) Doc. habil dr. Ilja Lemeškin (Prahos Karlo universitetas / Čekija) Leidinio parengimas ir leidyba finansuoti iš ES projekto „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ Nr. VP1-2.2-šMM-08-V-02-006. © Rimantas Balsys, 2014 © Klaipėdos universitetas, 2014 ISBN 978-9955-18-788-2 Turinys Pratarmė 7 I. BENDROJI PAGONIšKOSIOS LIETUVIŲ IR PRŪSŲ RELIGIJOS CHARAKTERISTIKA 13 1. Pagonybė 16 2. Pagrindiniai terminai ir sąvokos 23 3. šaltiniai ir jų pobūdis 32 4. Dievų, jų galių nuosmukio etapai 38 5. Panteonų rekonstrukcijos 41 II. LIETUVIŲ IR PRŪSŲ DIEVAI, DEIVĖS, MITINĖS BŪTYBĖS IR PAMĖKLĖS 53 1. Aukščiausieji 55 2. Žemės, vaisingumo, derlingumo 63 3. Javų 72 4. Linų ir kanapių 78 5. Naminių gyvulių ir paukščių 84 6. Bičių, bitininkystės 92 7. Mirties, mirusiųjų, požemio 98 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 5 6 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 8. šviesos ir paros 107 9. Kelio, keleivių, kelionės 113 10. Turto, gausos 119 11. Vandens 126 12. Ugnies 135 13. Miško, žvėrių, medžioklės 142 14. Jaunimo, meilės, vedybų, likimo 151 15. Namų, šeimos, sveikatos, santarvės 158 III. BAIGIAMOSIOS UŽDUOTYS 173 Pratarmė Norint suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tauto- saką, liaudies muziką, tautodailę, architektūrą, pirmiausia būti- na pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas. Šios metodinės priemonės tikslas yra padėti susigaudyti gausiame ir painiame įvairių amžių šaltiniuose minimų lietuvių ir prūsų dievų sąraše; padėti suprasti lietuvių bei prūsų senų- jų dievybių demonizavimo, virtimo tautosakiniais personažais procesą; sudominti ir paskatinti tirti įvairiu laiku įvairiomis kalbomis rašytus šaltinius (ypač pirminius); padėti atsirinkti naujausius ir reikšmingiausius mokslo darbus, kuriuose anali- zuojami senieji lietuvių ir prūsų dievai bei jiems skirtos apeigos; padėti atpažinti, suprasti tradicinio laikotarpio ir šiandieninėje kultūroje tebefunkcionuojančias ikikrikščioniškojo laikotarpio apeigų, skirtų seniesiems dievams, refleksijas. Metodinės priemonės sandara. Pirmojoje šio leidinio da- lyje pagrindinis dėmesys skiriamas bendrajai ikikrikščioniško- sios (pagoniškosios) lietuvių ir prūsų religijos charakteristikai – pagonybės ir jai giminingų, sinonimiškų terminų sampratai, PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 7 8 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA šaltinių ir jų pobūdžio apžvalgai, mitologų rekonstruotų lietu- vių ir prūsų panteonų, lietuvių ir prūsų dievų galių nuosmukio etapų analizei. šioje dalyje taip pat pateikiamas ir pagrindinių sąvokų bei terminų žodynėlis. Antroji darbo dalis skirta bendrai lietuvių ir prūsų panteono raidai pažinti. Visa medžiaga suskirs- tyta į penkiolika poskyrių pagal lietuvių ir prūsų dievų funkcijas. Kiekvieno poskyrio pradžioje pateikiama susisteminta rašytinių šaltinių informacija apie konkrečią sritį globojančias dievybes, po jos – užduotys savarankiškam darbui; pranešimų, referatų temos. Kiekvieno poskyrio pabaigoje pateikiamas gana platus literatūros bei šaltinių sąrašas. Pagrindiniai, svarbiausieji duo- menys apie atskirus dievus šio darbo autoriaus yra susisteminti ir pateikti lentelėse. Atkreiptinas dėmesys į paskutiniąją lentelės grafą, kur įrašyta galima (tikėtina, siūloma) teonimo / eufemiz- mo kilmės versija. Pastaraisiais metais iš naujo imtasi baltams priskiriamų rašytinių šaltinių, o sykiu ir baltiškų mitologemų ve- rifikacijos (žr. Rolandas Kregždys. Baltų mitologemų etimologijos žodynas. T. I. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012), paneigiamos jau lyg ir įsitvirtinusios, visuotinai priimtos teoni- mų / eufemizmų etimologijos, pateikiamos naujos hipotezės dėl vieno ar kito dievavardžio kilmės. Vienos jų – pakankamai argu- mentuotos ir įtikinamos, kitos dar gali būti koreguojamos (kei- čiamos, atmetamos). Belieka pasiūlyti nuolat skaityti naujausius šios srities mokslininkų darbus ir patiems atsirinkti labiausiai argumentuotus, mokslinėse diskusijose patikrintus rūpimo teo- nimo / eufemizmo kilmės aiškinimus. Klasifikavimo kriterijai. Visuose tokio pobūdžio darbuose iškyla medžiagos klasifikavimo kriterijų problema. Jau M. Pre- torijus mėgino susisteminti prūsų dievus, suskirstęs juos pagal veikimo sferas į dangaus, žemės, vandens, gyvulių, žmonių, dar- bo bei prekybos, miško, laimės ir pykčio bei nelaimės dievus. Vie- nokius ar kitokius dievų ir deivių klasifikavimo kriterijus taikė ir kiti lietuvių bei prūsų mitologijos tyrinėtojai – P. Dundulienė ir M. Gimbutienė visas dievybes skirstė pagal kilmę ir funkcijas, L. Klimka – pagal lygmenis, G. Beresnevičius – pagal struktūras. šiame darbe visas dievybes (nesvarbu, kuriame amžiuje pa- minėtos ir kam istoriškai priskirtinos) autorius siūlo klasifikuo- ti pagal funkcijas (pvz.: miško, žvėrių, medžioklės dievybės ir mitinės būtybės; naminių gyvulių ir paukščių dievybės ir pan.). Suprantama, toks skirstymas gana sąlygiškas. Mat dėl infor- macijos stokos kartais tik apytikriai galima nustatyti kurios nors dievybės ar mitinės būtybės funkcijas (pvz.: Gabartai / Gabvar- tai, Girstis, Biržulis, Diewogindiwe, Jsodas, Dirwoksznis ir pan.). Sudėtinga nubrėžti patikimesnę liniją ir tarp žemės, vaisingumo, javų, linų dievybių. Su žemės vaisingumu, javų derlumu glau- džiai susijusios ir turto bei pilnatvės dievybės ir t. t. Tačiau tik toks skirstymas pagal funkcijas leidžia pažvelgti į chronologiją, PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 9 10 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA XV–XVII a. vykusią dievų kaitą, jų sinkretizmą, o sykiu pasekti ir XIII–XX a. vykusią pasaulėžiūros raidą. Gali kilti dar vienas klausimas – kodėl autorius siūlo anali- zuoti ne atskirus lietuvių ir prūsų, o bendrą lietuvių ir prūsų panteoną. Iš dalies į šį klausimą jau atsakyta (žr. šaltiniai ir jų pobūdis). Kitos priežastys: a) duomenys apie dievus anksty- vuoju laikotarpiu (XIII–XIV a.) yra itin fragmentiški, tad to lai- kotarpio prūsų panteono rekonstrukcija iš viso neįmanoma, o lietuvių panteono (žr. Panteonų rekonstrukcijos) rekonstrukci- ja – tik hipotetinė; b) XVI a. prūsams priskiriamuose šaltiniuose užfiksuotas ne visų prūsų, o tik Sembos sūduvių panteonas. Tai labai vėlyvas dievų sąrašas, todėl neįmanoma nustatyti ar net įsivaizduoti, kokius dievus pažino ir garbino visos prūsų gentys ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ir bent du šimtmečius po krikš- čionybės įvedimo; c) daugelis XVI a. autorių menkai teskyrė arba iš viso neskyrė etninės dievų ir jiems skirtų apeigų priklauso- mybės, todėl dažnai rašė, jog šiuos dievus garbina visos baltų, o kartais ir slavų gentys; d) XVII a. pabaigoje rašęs M. Pretorijus bei vėlesni autoriai mini dievybes, kurios, jų teigimu, buvo žino- mos nadruviams, skalviams, žemaičiams ir lietuviams. Įvertinus visas šias aplinkybes, pasirinktas bendro lietuvių ir prūsų pante- ono rekonstrukcijos būdas. Autorius viliasi, kad šis darbas ne tik praskleis šimtmečių ūkanose skendintį mūsų protėvių dvasinį pasaulį, bet ir padės sugrąžinti studentus, taip pat ir visus kitus, besidominčius lie- tuvių ir prūsų dievais, jiems skirtomis apeigomis, į bibliotekas, skaityklas, o esant galimybei – ir į rankraštynus. Dėl šios priežas- ties leidinyje teorinių tekstų nėra daug, kur kas daugiau įvairių užduočių, galimų pranešimų ir referatų temų (kai kurios jų gali tapti ir seminarinio, kursinio ar net baigiamojo darbo temomis). PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 11 Viena iš paslaptingųjų prūsiškų akmeninių skulptūrų, datuojamų X-XI a. šiandien galima pamatyti Olštino pilies (Lenkija) teritorijoje. Prieiga per internetą: http://forum.istorija.net/forums/thread-view. asp?tid=4605&mid=81668 BendrojiI. pagoniškosios lietuvių ir prūsų religijos charakteristika Viena iš paslaptingųjų prūsiškų akmeninių skulptūrų, datuojamų X–XI a. Prieiga per internetą: http:// www.panoramio.com/photo/4191010 Lietuvių ir prūsų ikikrikščioniškoji religija sulaukė daugelio tyrinėtojų dėmesio. Vertingų pastebėjimų, įžvalgų randame jau XVII a. pabaigoje – M. Pretorijaus veikale; dar daugiau – XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios D. Poškos, S. Stanevičiaus, T. Narbuto, V. Mannhardto, A. Miežinskio, A. Briuknerio ir kitų to laikotarpio tyrinėtojų darbuose. Svarios ir reikšmingos V. Ivanovo, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Grei- mo, G. Beresnevičiaus, N. Laurinkienės, B. Kerbelytės, R. Balsio, V. Vaitkevičiaus, V. Ališausko, D. Razausko, R. Kregždžio ir kitų XX a. pabaigos – XXI a. pradžios mitologų, etnologų, folkloristų studijos. Pastaraisiais dešimtmečiais atgimęs dėmesys šiai religijai pa- skatino neopagonybės radimąsi, o sykiu ir tinkamesnio (auten- tiškesnio) termino ikikriščioniškajai religijai pavadinti paieškas, todėl pastarųjų dešimtmečių teologinėje, etnologinėje ir popu- liariojoje literatūroje greta pagonybės kaip sinonimai vartojami ir stabmeldystė, gamtinė, prigimtinė, protėvių, gentinė, baltų, aisčių, senamaldžių, senoji lietuvių, ikikrikščioniškoji religija. Deja, vien pavadinimas dažniausiai neatskleidžia