Jono Šliūpo Pastabos Apie Nepriklausomą Lietuvą*
Total Page：16
File Type：pdf, Size：1020Kb
... O Mindaugas susiruošė ir sumanė sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukė į pilį, vardu Voruta... Iš Hipatijaus metraščio 1251 m. įrašo Nr. 10 (724) 2011 m. gegužės 21 d. Lietuvos istorijos laikraštis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Šiame numeryje 3 Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl pavardžių rašymo priimtas, tačiau pačią problemą dar teks išspręsti Europos Sąjungos derėtų vokiečių pavardes rašyti vokiškai, Teisingumo Teismas norvegų – norvegiškai ir panašiai. Tad tektų reikšmingos ir, tikiu, paskatins nebedelsti Šv. Pranciškaus onkologijos priėmė sprendimą, kad papildomai išmokti dar keletą alfabetų, kad priimant atitinkamus sprendimus, kurių centras – vilties namai vėžiu ser- Lietuvos apsisprendi- jokiai tautai nebūtų daroma išimčių. Taip pat nepadarė ligšiolinės Vyriausybės, nes iš gantiems ir jų artimiesiems mas rašyti pavardes tik derėtų mokėti ir taisyklingai perskaityti, kai tiesų sutuoktinių pavardžių vienodo rašymo lietuviškais rašmeni- rašoma originalo kalba. problema, jei vienas iš sutuoktinių – už- mis ir atsisakymas savo Labai svarbus ir dar vienas aspektas, sienietis, iki šiol neišspręsta ir, neabejoju, 7 piliečių pasuose rašyti kalbant apie ETT priimtą sprendimą: kar- išties kelia tam tikrų sunkumų kasdieniame raides, kurių nėra lie- tu su juo subliuško dar vienas skambus, gyvenime. tuvių kalbos abėcėlėje, bet tuščias kaltinimas Lietuvos valstybei, Pasisakau už vadinamąją latvišką pavar- Radvilė Morkūnaitė ir diakritinius ženklus, jog ji esą pažeidžia tarptautines normas ir džių įrašymo asmens pase modelį, kai loty- nepažeidžia ES teisės. diskriminuoja savo lenkų kilmės piliečius. niškos abėcėlės rašmenimis būtų įrašoma Europos Teisingumo Teismui klausimus Čia verta priminti, jog Lietuvoje visoms originali pavardė prie kitų paso įrašų. dėl pavardžių rašybos pateikė Vilniaus mies- tautinėms mažumoms suteiktos ypač pla- Šis modelis jau buvo teigiamai įvertintas to 1-asis apylinkės teismas, į kurį kreipėsi čios kultūrinės autonomijos teisės. O lenkų visų tarptautinių institucijų ir nesulaukė kitų Lietuvos pilietė, ištekėjusi už užsieniečio ir tautinei mažumai sudarytos dar ir išskirtinės valstybių, tarp jų ir Lenkijos, prieštaravimo. teigusi, jog patiria sunkumų dėl to, kad jos švietimo jų gimtąja kalba sąlygos. Sakyčiau, Toks sprendimas atitiktų ir Lietuvos Respu- „Vilnijos“ draugija telkia ir ir jos sutuoktinio pavardės dokumentuose kad jos yra pavyzdinės. Tą pastebi ir Lenki- blikos Konstuticinio teismo išaiškinimus. rašomos skirtingai: Lietuvos pilietės – lie- jos lietuviai iš Punsko ir Seinų, lygindami Šis sprendimas susijęs ne tiek su kuria nors telkiasi naujiems iššūkiams tuviškais rašmenimis, o jos vyro, Lenkijos savo ir Lietuvos lenkų padėtį. viena tautine mažuma, kiek su tais Lietuvos piliečio – su diakritiniais ženklais ir raide Minėtasis ES Teisingumo teismo spren- piliečiais, kurie pakeitė pavardes po santuo- 15 „w“. dimas privers išgirsti nuosekliai Lietuvos kos su užsienio piliečiais, nes pirmiausiai jie Liuksemburgo teismas taip pat priėmė kartojamą poziciją, kad Lietuva nepažeidžia susiduria su problemomis įrodinėdami savo sprendimą nesikišti į vidinius kiekvienos jokių tarptautinių konvencijų ar dvišalių tapatybę. Valstybė turėtų greičiau reaguoti valstybės ES narės dalykus, kuriais užti- sutarčių. Tikiu, kad šis Teisingumo Teismo į socialinius visuomenės pokyčius ir padėti krinama valstybinės kalbos, tradicijų bei sprendimas paskatins nuoširdžiai savo tau- savo piliečiams išvengti keblumų kasdienia- asmens ir šeimos gyvenimo gerbimo pu- tiečių užsienyje padėtimi besirūpinančius me gyvenime. siausvyra. Tai gali spręsti tik tos valstybės Lenkijos politikus ir Europos Parlamento Tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Sei- teismas. narius dar atsargiau vertinti Lietuvai pri- mas ir Vyriausybė netruks parengti poįsta- Europos Teisingumo Teismo sprendimas metamus kaltinimus. tyminius aktus, jog Lietuvos Konstitucinio suprantamas, nes viena vertus, jis susijęs su Grįždama prie priimtojo nutarimo, ma- Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Jaunųjų šaulių pratybos kultūriniais dalykais ir tradicijomis, o kita nau, kad Lietuvos institucijų sprendimas šią Teismo sprendimai būtų nedelsiant įgy- vertus, jei lenkiškais rašmenimis imtume bylą perduoti tarptautinei teisingumo insti- vendinti. Šalčininkų miškuose rašyti lenkiškas pavardes, tuomet taip pat tucijai – sveikintinas žingsnis. Jos išvados yra Radvilė MORKŪNAITĖ, Europos Parlamento narė Mažosios Lietuvos tradicijos skleidžia sparnus Jono Šliūpo pastabos apie nepriklausomą Lietuvą* štrichai bus jau žinomi, gal ir nauji, juolab, kad apskritai apie J. Šliūpą kol kas lietuvių visuo- menė atsimena mažai – ir tai nėra gerai. J. Šliūpas gimė 1861 m kovo 7 d. Ra- kandžiuose (prie Šiaulių), studijavo Rusijos universitetuose, pagal specialybę – gydytojas. Jis tapo vienu žymiausių lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų. Kartu su Jonu Basanavičiumi leido „Aušros“ laikraštį, bandė formuoti lietu- vių realpolitik Rusijos, Vokietijos bei Lenkijos apsupty, dėl ko susilaukė griežtos kritikos iš Mykolo Romerio bei kitų liberalaus sparno veikėjų. XX a. pradžioje išvykęs į JAV ten tapo Dr. Česlovas Laurinavičius lietuvių bendruomenės lyderiu, nors gana kontraversiškai vertinamu dėl griežto nusis- tatymo prieš katalikų bažnyčios dalyvavimą Kadangi specialiai Jono Šliūpo veiklos nesu politiniame bei visuomeniniame gyvenime. tyrinėjęs, ir kadangi konferencijai, skirtai Šliūpo Didžia dalimi dėl pastarosios nuostatos J. 150-osioms gimimo metinėms, pasiruošti laiko Šliūpui nepavyko pritapti prie besikuriančios būta nedaug, tai pasirinkau galimai optimalų ir Prie Martyno Jankaus kapo. Iš dešinės: Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinės mokyklos direktorė Lietuvos valstybės politinio elito. 1919 m. pa- Rima Auštrienė ir šios mokyklos mokytoja Rolanda Rakauskienė tuo pačiu paprasčiausią variantą – pristatyti ke- vasarį J. Šliūpas bandė užsiimti vyriausybine lis Jono Šliūpo rašytinės veiklos dokumentus, veikla – nesėkmingai formavo Laikinosios kurie atspindi kritinius pirmosios nepriklauso- kunigas Mindaugas Kairys ir svečias iš Biržų, vyriausybės III-iąjį ministrų kabinetą. Tų Kasmet lietuvininkų bendrija „Mažoji mos Lietuvos raidos momentus. Tokiu būdu šios parapijos kunigas Juozas Mišeikis. Bitėnų pačių metų antroje pusėje atstovavo Lietuvai Lietuva“ gegužės mėnesi renkasi Bitėnų galima bus ne tik susipažinti su Jono Šliūpo kapinaičių šventėje dalyvavo ne tik lietuvinin- Latvijoje. Bet jo puoselėta idėja kurti Lietuvos kapinaitėse, kur pagal evengelikų liuteronų refleksija į tuos kritinius Lietuvos valstybės kų bendrijos nariai iš Klaipėdos, bet ir tikin- ir Latvijos federaciją didesnio pritarimo nesu- tradiciją pagerbia palaidotus šio krašto žmones. momentus, bet ir, tikiuosi, iš jų paaikšės tam tieji iš Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Smalininkų, laukė. Nuo trečiojo dešimtmečio J. Šliūpas ap- Praėjusią savaitę vykusioje šventėje pamaldas tikrų štrichų apie jo paties asmenybę. Galbūt tie laikė Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos Nukelta į 2 p. Nukelta į 14 p. 2011 m. gegužės 21 d. Nr. 10 (724) Voruta Mažoji Lietuva Mažosios Lietuvos tradicijos skleidžia sparnus Eugenijus SKIPITIS, Bitėnai, Pagėgių sav. Ansamblio „Vorusnėlė“ dalyviai. Centre – vadovė Dalia Kiseliūnaitė Rusnės salos etnokultūros centro direktorė Birutė Servienė Rambyno regioninio parko direktorė (kairėje) ir sesuo Vilma Kasiulytė Diana Milašauskienė Lietuvininkų bendrijos seimelio narės : iš kairės Roza Šikšnienė, Ieva Biržienė, Birutė Iš kairės: kunigas Juozas Mišeikis, kunigas Mindaugas Kairys Ramanauskienė Atkelta iš 1 p. pirmiausia buvo aptariama nauja bendrijos nardo da Vinčio „Mona Lizą“, kad jos vietoje vyriausias redaktorius Juozas Vercinkevičius Jurbarko. Dvasinę šventės nuotaiką pakylėjo įstatų redakcija. Plačiau šį klausimą nariams pakabintume nutapytą ant naujos drobės ir pasidžiaugė radęs Pagėgių krašte sumanių ir Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jauni- pristatė D. Kiseliunaitė. modernesniais dažais.“ talentingų autorių. Šilutės muziejaus direktorė mo folkloro ansamblis „Vorusnėlė“, kuriam „Buvo minčių atsisakyti žodžio „lietuvinin- Patvirtinus įstatus, buvo priimami nauji Roza Šikšnienė pasiūlė visokeriopą paramą vadovauja Klaipėdos universiteto profesorė kai“, nes iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kiti ne- nariai, suformuota nauja bendrijos valdyba. rengiant tolimesnes publikacijas apie Mažosios Dalia Kiseliūnaitė. gali dalyvauti Bendrijos veikloje. Bendrija yra Nutarta aktyviau bendrauti su panašiomis Lietuvos paveldą ir istoriją Kalbėjo bardėniškis Mažosios Lietuvos panteonu vadinamose, atvira visiems ir kviečia dalyvauti jos veikloje draugijomis: „Kuršių“ – Liepojoje, „Vokiečių verslininkas Ramūnas Čepas, kurio įkurti puikiai tvarkomose, Rambyno kalno papėdėje visame pasaulyje gyvenančius Mažosios Lie- draugija“ – Klaipėdoje, su bažnyčia, ypač svečių namai senojoje Bardėnų mokykloje žavi esančiose kapinaitėse yra palaidotas mąsty- tuvos kultūrinio ir dvasinio paveldo mylėtojus. evangelikų liuteronų, Klaipėdos, Kauno ir Vil- santūrumu, kuklumu ir yra pavyzdys, kaip tojas ir filosofas Vydūnas, spaustuvininkas ir Kviečiami dalyvauti ne tik prieškarinio, bet niaus universitetais, kitomis švietimo ir mokslo paveldo objektus galima pritaikyti šiuolaiki- visuomenininkas Martynas Jankus, žurnalistas ir pokarinio krašto gyventojai. Yra nemažai įstaigomis. Bendrijos nariais gali tapti 18 metų nėms reikmėms. Ramūnas ir Aušrinė Čepai ir muzikologas Valteris Kristupas Banaitis. žmonių, kurie daug nuveikė populiarindami sulaukę asmenys, netgi priklausantys kitoms tapo lietuvininkų bendrijos „Mažoji