DOCSLIB.ORG

Kalbos Ugdymo Programa

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Kalbos Ugdymo Programa TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KALBOS UGDYMO PROGRAMA VILNIUS 1996 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE I From the oldest times to the end of the 15th century Von den ältesten Zeiten bis zum Ende des 15. Jahrhunderts Compiled by / Zusammenstellung von Norbertas VËLIUS THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIAI I Nuo seniausiø laikø iki XV amþiaus pabaigos Sudarë Norbertas VËLIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ LEIDYKLA VILNIUS 1996 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und Mythologie Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einführungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATÛRA, Edvardas GUDAVIÈIUS, Rimantas JASAS, Meèislovas JUÈAS, Algirdas MATULEVIÈIUS, Vytautas MAÞIULIS, Alvydas NIKÞENTAITIS, Vytautas RAUDELIÛNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË Ávadas, mitologinës anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VËLIUS Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources/Übersetzung der Quellen: Vytautas BALAIÐIS, Arvydas BARONAS, Antanas DAMBRAUSKAS, Dalia DILYTË, Rimantas JASAS, Nijolë JUCHNEVIÈIENË, Juozas JURGINIS, Algis KASPERAVIÈIUS, Valteris MAÈKUS, Janina MAÞIULIENË, Daiva MAÞIULYTË, Irina MIKALKEVIÈIENË, Alvydas NIKÞENTAITIS, Sigitas PLAUÐINAITIS, Marcelinas ROÈKA, Bronys SAVUKYNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË, Leonas VALKÛNAS, Ema VOLUNGEVIÈIENË Iðleido / Published by / Herausgegeben von Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 L. Asanavièiûtës 23, 2050 Vilnius, Lietuva © Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 © Sudarymas, ávadas ir mitologinës anotacijos/Compiling, introduction and mythological annotations: Norbertas Vëlius © Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries: Romas Batûra, Edvardas Gudavièius, Rimantas Jasas, Meèislovas Juèas, Algirdas Matulevièius, Vytautas Maþiulis, Alvydas Nikþentaitis, Vytautas Raudeliûnas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë © Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources: Vytautas Balaiðis, Arvydas Baronas, Antanas Dambrauskas, Dalia Dilytë, Rimantas Jasas, Nijolë Juchnevièienë, Juozas Jurginis, Algis Kasperavièius, Valteris Maèkus, Janina Maþiulienë, Daiva Maþiulytë, Irina Mikalkevièienë, Alvydas Nikþentaitis, Sigitas Plauðinaitis, Marcelinas Roèka, Bronys Savukynas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Leonas Valkûnas, Ema Volungevièienë Printed in Lithuania ISBN 5420013533 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ 1996 metø vasarà, kai ði knyga buvo sparèiai rengiama spausdinti, staiga mirë jos sudarytojas Norbertas Vëlius. Liko ne tik nebaigtas pirmasis tomas, bet dar trys, vos pradëti redaguoti tomai, apimantys lietuviø mitologijos ir religijos ðaltinius iki XVIII amþiaus pabaigos. Suprasdama ðio veikalo vertæ baltø kultûrai, leidykla yra pasiryþusi darbo nenutraukti turimus ðaltinius tvarkyti ir iðleisti kaip svarbø mûsø dvasinio gyvenimo paveldà. Tikimës, kad leidyklos pastangas parems mokslininkai ir padës padaryti tai, ko siekë ir tikëjosi per anksti iðëjæs á amþinybæ Norbertas Vëlius. Toleina Darþinskaitë Zigmantas Pocius TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ­6­ TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P R A T A R M Ë Religija ir mitologija apëmë visas archajinio þmogaus gyvenimo sritis, stimuliavo jo veiklà, lëmë elgsenà ir paþinimà. Tai buvo ir priemonë paþinti pasaulá, ir apibendrintas to paþinimo rezultatas. Visa senoji kultûra, kurià mes vadiname liaudies, tradicine arba etnine, formavosi veikiama religijos bei mitologijos, o nemaþa jos dalis tiesiog buvo sakralinë, iðreiðkë religiná þmoniø nusiteikimà, mitinæ jø pasaulëjautà ir pasaulëþiûrà. Jeigu religijà ir mitologijà, vaizdþiai kalbëdami, galëtume pavadinti bendruomenës siela, tai etninæ kultûrà veidrodþiu, kuriame toji siela atsispindi. Todël, norint geriau suprasti bet kokios bendruomenës istorijà, paproèius, tautosakà, liaudies muzikà, ðokius ir þaidimus, tautodailæ, netgi architektûrà ir apsirengimà, pirmiausia bûtina paþinti jos religijà bei mitologijà. Suvokus ðià aksiomà, vis daþniau imama atsigræþti á senàjà mitinæ þmogaus pasaulëjautà. Intensyviai tiriama ávairiø tautø religija bei mitologija, jø struktûra, genezë, kaita. Priderama vieta joms skiriama tautø istorijos, filosofijos, tautosakos, etnografijos, kalbos studijose. Leidþiami istoriniai, tautosakiniai, etnografiniai religijos bei mitologijos ðaltiniai. Vis daugiau dëmesio kreipiama ir á senàjà baltø (lietuviø, latviø, prûsø) religijà bei mitologijà (toliau BRM). Be jos neiðsiverèia baltø etninës kultûros tyrinëtojai. Ji aptariama beveik visuose svarbiausiuose lietuviø ir latviø praeities kultûrà nagrinëjanèiuose darbuose, tokiuose kaip Lietuvos archeologijos bruoþai (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (1964), veikalo Latvieðu literatûras vçsture I dalis Latvieðu folklora (1959), Latvieðu etnogrâfija (1969), Latvijas PSR arheoloìija (1974), leidiniuose Lietuviø liaudies menas (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (1961­1967) ir kt. Taèiau senasis lietuviø ir latviø mitinis pasaulis ðiuose leidiniuose daþnai apibûdinamas pavirðutiniðkai, tik bendriau- siais bruoþais, o kartais net ir klaidingai. Domëtis mitologija skatina pakilæs pasaulinës mitologijos tyrimø lygis bei atsi- radimas moderniosios struktûrinës lyginamosios mitologijos, kurios pradininkais yra laikomi prancûzø mitologai Claude Lévi-Straussas ir Georges Dumézilis. Domëjimasis mitologija, iðaugæs mitologijos tyrimø prestiþas teigiamai paveikë ir baltø mitologijos mokslà. Pastaraisiais deðimtmeèiais tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje pasirodë nemaþa studijø (Vittore Pisaniÿo, Walterio Jaskiewicziaus, Jono Balio, Haraldo Biezaiso, Andrejo Johansono, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutienës, Vladimiro Toporovo, Viaèeslavo Ivanovo, Norberto Vëliaus ir kt.), nagrinëjanèiø baltø dievus, mitines bûtybes ir visà mitiná baltø pasaulio suvokimà. Taèiau BRM tyrimø mastas ir svarbiausia ­ lygis atsilieka nuo ­7­ TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRATARMË iðaugusiø visuomenës poreikiø ir dabartiniø mitologijos mokslo reikalavimø. O atsilieka visø pirma dël to, kad trûksta ðaltiniø, jie sunkiai prieinami, menkai iðtirti. Dalis BRM ðaltiniø jau buvo paskelbta Antonio Mierzyñskio (Êródùa do mytologii litewskiej, t. 1, Warszawa, 1892, t. 2 ­ 1896) ir Wilhelmo Mannhardto (Letto- Preussische Götterlehre, darbas paraðytas XIX amþiaus pabaigoje, iðleistas 1936 metais Rygoje). Abu leidiniai jau yra tapæ bibliografine retenybe, sunkiai prieinami ne tik plaèiajai visuomenei, bet ir mokslininkams. Daugelis jø komentarø pasenæ ir nebegali patenkinti ðiø dienø mokslininkø ir skaitanèiosios visuomenës poreikiø. Be to, po minëtø veikalø pasirodymo rasta naujø ðaltiniø, kurie daugeliui ið viso dar neþinomi. Iðleisti BRM ðaltinius skatina ypatinga baltø religijos bei mitologijos vieta indoeuropieèiø mitologijoje. Baltai ilgiausiai ið visø indoeuropieèiø iðpaþino senàjá tikëjimà, kuris, kaip ir jø kalba, iðlaikë daug archajiðkø bruoþø; kaip baltø kalba yra netoli paþengusi nuo indoeuropieèiø prokalbës, taip ir jø religija bei mitologija, galima spëti, netoli yra paþengusi nuo senosios indoeuropieèiø religijos bei mitologijos. Todël visai pagrástu reikia laikyti vieno ið þymiausiø lingvistø Emileÿo Benvenisteÿo teiginá, kad daugelá lyginamosios mitologijos iðvadø reikës perþiûrëti ið naujo, mokslo apyvarton ásiliejus baltiðkajai medþiagai. Ðiame leidinyje skelbiami visi Mierzyñskio, Mannhardto ir kitø, daugiausia lietuviø mokslininkø (Jurgio Lebedþio, Alvydo Nikþentaièio, Juozo Tumelio, Eugenijos Ulèinaitës, Norberto Vëliaus ir kitø), surasti ðaltiniai, kurie apima laikotarpá nuo V amþiaus pr. Kr. iki XVIII amþiaus pabaigos. Daugiausia tai metraðèiai, kronikos, kelioniø apraðymai, pastabos religiniuose, moksliniuose ir kitokiuose veikaluose, raðytuose baltø, graikø, lotynø, slavø, germanø ir kitomis kalbomis. Parenkant ðaltinius vadovautasi platesniu poþiûriu á mitologijà, vis labiau ásigalinèiu pasauliniame mitologijos moksle. Mitologija suprantama ne tik kaip visuma mitø, t. y. pasakojimø apie dievus ir sudievintus herojus, apie pasaulio kilmæ, bet ir kaip ¥ankstyva, senàjà, ypaè pirmykðtæ bendruomeninæ santvarkà atitinkanti pasaulio suvokimo forma, kaip pirmykðèio þmogaus pasaulio ir savæs supratimas´ (Ìèôû, 1980, 12). Kitais þodþiais tariant, á mitologijà þiûrima kaip á mitinæ kolektyvo pasaulëjautà bei pasaulëþiûrà, kuri,
Load more

Recommended publications
  • Sūduvių Knygelės Nuorašų Formalioji Analizė Bei Analitinė Eksplikacija1
    Archivum Lithuanicum 20, 2018 ISSN 1392-737X, p. 89– 124 Rolandas Kregždys Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilnius Sūduvių knygelės nuorašų formalioji analizė bei analitinė eksplikacija1 Pro captu lectoris habent ſua fata libelli terentianus maurus, De litteris syllabis pedibus et metris, cap. ii.1286 0. etnomitoloGinio ŠALTINIO publiKAVIMO problema Wil- Helmo mannHardto veiKale LETTO-PREUSSISCHE GÖTTERLEHRE. Sūduvių knygelė (toliau – SK) yra sutartinis keliais rankraščių variantais, o vėliau ir spausdin- tomis knygelėmis, platintų žinių apie sūduvius šaltinio pavadinimas. tai viena iš dviejų vakarų baltų kalbų, dar vadinama jotvingių2, šnekėjusios genties bene išsa- miausias ir svarbiausias etnokultūrinės tradicijos, užfiksuotos reformacijos laikotar- piu3, aprašas. pirmasis tokį šaltinio pavadinimą vartojo antonis mierzyńskis (1829–1907), juo įvardydamas ne SK nuorašus, bet Jeronimo maleckio (1525/1526–1583/1584) publika- ciją ir jos perspaudus: „книжку, которую для краткости назовемъ ‘Судав скою’“4 / „książeczkę, którą dla krótkości nazwijmy ‘sudawską’“5. tiesa, anksčiau menkina- mosios konotacijos lytį Büchlein ‘knygelė’ yra minėjęs mozūrų kultūros tyrėjas, folk- loristas, leidėjas ir istorikas Janas Karolis sembrzyckis (1856–1919), taip vadindamas Jeronimo maleckio leidinį6. mannhardto monografijoje Letto-Preussische Götterlehre (toliau – WMh) taip pat nurodomas identiškas įvardijimas Sudauerbüchlein7, tačiau jo autorystės priskirti šiam 1 publikacija parengta 2017–2020 m. vykdant kuršių kalbą (mažiulis 1987, 83–84; LKE 69; nacionalinės reikšmės mokslo tiriamąjį dar žr. dini 2000, 213). Jotvingiai, gyvenę projektą „mokslo monografijų ciklo Baltų pietų lietuvoje, šiaurės rytų lenkijoje bei mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių vakarų baltarusijoje, išnyko nepalikę „jo- knygelė 2-ojo tomo rengimas ir leidyba“ kių rašto paminklų“ (vanagas 1987, 22). (nr. p-mip-17-4), finansuojamą lietuvos 3 plg. brauer 2008, 155. mokslo tarybos pagal veiklos kryptį 4 Мѣржинскiй 1899, 63.
    [Show full text]
  • "Prūsų Ir Lietuvių Mirties (Požemio, Mirusiųjų) Dievybės: Nuo Patulo Iki
    Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios PRŪSŲ IR LIETUVIŲ MIRTIES (POŽEMIO, MIRUSIŲJŲ) DIEVYBĖS: NUO PATULO IKI KAULINYČIOS Rimantas Balsys Klaipėdos universitetas Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XV–XVII a. rašytiniais šaltiniais bei kitų tyrinėtojų (S. Stanevičiaus, J. Basanavičiaus, A. Šleicherio, K. Būgos, P. Skardžiaus, V. Mažiulio, V. Toporovo, N. Vėliaus, M. Gimbutienės, A. J. Greimo, G. Beresnevičiaus) atliktais darbais, pasitelkus folkloro, kalbos, archeologijos, istorijos ir kitokius lietuvių bei prūsų šaltinius, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Straipsnyje taip pat norima pažvelgti į mirties dievybių kaitą XV–XX a. bei nustatyti tos kaitos priežastis ir aplinkybes. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: mirtis, dievas, deivė, apeigos, krikščionybė. Abstract Based on historical sources (15–17th) and work by other researchers (S. Stanevičius, J. Basanavičius, A. Šleicheris K. Būga, P. Skardžius, V. Mažiulis, V. Toporovas, N. Vėlius, M. Gimbutienė, A. J. Greimas, G. Beresnevičius) aided by folkloric, linguistic archaeological, historical and other Lithuanian and Prussian sources, this article discusses the origin, nature of functions and regional dependence of deities and mythological beings connected with death, and their possible relation to the gods and goddesses of other Indo-European nations and the Christian tradition. The article also attempts to survey changes among deities of death in the 15th to 20th centuries and to establish reasons for and circumstances surrounding those changes. KEY WORDS: death, god, goddess, ritual, Christianity. Rašytiniuose XV a. pradžios – XVII a. baltų mitologijos šaltiniuose, XIX–XX a.
    [Show full text]
  • Ských Božstev Andaj ( *An(T)-Deivas), D
    etnik ve starší době mimořádně významnou roli. Svědčí o tom 12 litev- ských božstev Andaj (➚ *An(t)-deivas), ➚ Dalia, ➚ Dievas, ➚ Janda, ➚ Laima, ➚ Verpiančioji, ➚ Metančioji, ➚ Audėtoja, ➚ Gadintoja, ➚ Ser- gėtoja, ➚ Nukirptoja, ➚ Išskalbtoja a 6 lotyšských božstev ➚ Dēkla, ➚ Dievs, ➚ Laima, ➚ Kārta, ➚ Rīšu māte a ➚ Vīkala, která místní tradice s fenoménem o. spojovala. Dvě nejvýznamnější baltská božstva, Dievas (~ lot. Dievs) a Laima, se vyznačovala tím, že znala lidský o. Zároveň patří k menšině božstev, která mají Litevci a Lotyši společná. O. se také věnuje velké množství lidových písní. Ze všech těchto faktů lze vyvodit, že kult božstev o. nejspíš sahá hluboko do prehistorie. Baltské kmeny nejen že koncept o. znaly, ale dokonce hrál v jejich životech významnou roli. Nelze se proto divit, že mnozí litevští a lotyšští obrozenci dospěli k názoru, že jejich předkové byli velcí fatalisté. Viz například heslo z knihy Lettische Grammatik (1783) G. F. Stendera: „Liktens – osud. Jestli dávní Lotyši měli nějakou fi losofi i, tak osud bezpochyby tvořil její základ. Dodnes jsou Lo- tyši tímto pohledem na svět úplně pohlceni. Kam člověk přijde, tam slyší: tas jau bija viņam likts ‚to už mu bylo souzeno.‘“ Litevský fi losof a my- tolog A. J. Greimas varuje před zjednodušeným výkladem těchto faktů: ano, pro baltské národy byl koncept o. důležitý, ale není pravda, že už od prvopočátků své existence byly fatalistické. Význam sloves, která li- tevština používá v souvislosti s o., svědčí spíše pro to, že věřily, že bohové jejich o. znají, nikoli že ho přímo určují. Další významy lit. slova lémti jsou totiž „hádat“, „usoudit“, „přát“, „určit“, jejichž společným jmenovatelem je spíše význam „konstatovat“ než „přikázat“.
    [Show full text]
  • Mitonimų Potrimpus
    Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus .. ROLANDAS KREGŽDYS https://doi.org/10.22364/bf.28.2.02 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 SŪDUVIŲ KNYGELĖS ETNOMITOLOGINĖ FAKTOGRAFIJA: MITONIMŲ POTRIMPUS ( AUTRIMPUS [ NATRIMPUS]), PILNITIS, PARKUNS, PECKOLS, POCKOLS ETIMOLOGINĖ RAIDA IR SEMANTINĖ TRANSFORMACIJA1 Rolandas KREGŽDYS Lietuvos kultūros tyrimų institutas 0. SK mitonimų funkcinės apibrėžties etiologija Verifikuojant SK mitologemų funkcijų autentiškumą, būtina atsižvelgti į ypatingos svarbos šio šaltinio faktografijos elementą – mitonimo jtv. Bardoayts aktualųjį denotatą ‘ein grosser Engel resp. didelis angelas’ A(p [WMh 252]). Tokia šios mitologemos apibrėžtis nėra atsitiktinė, bet sukurta, remian- tis NT paskutiniosios knygos Apreiškimas Jonui 7-ių angelų, Dievo keršto vykdytojų (žr. Lopuhinʺ XI: 548), uzemų konotacija, SK mitonimų skaičių proliferuojant iki 13 resp. demonologinį simbolį suponuojančio skaitmens (apie jį plačiau žr. Kregždys 2018: 64). Dėl šios priežasties į neva sūduvių dievų vardų sąrašą buvo įtraukti visai kito etnomitologinio statuso, su sūduvių senąja religija nieko bendra neturintys mitonimai, pvz., vakarų germanų pagoniškojo hieronimo įvardijimas v. v. ž. pilwittenn, užfiksuotas 1394 m. K. von Jungingeno potvarkyje (žr. 4 posky- rį), spėjamo SK autoriaus Johanneso Poliandro (plačiau žr. Kregždys 2019: 261–267), matyt, besinaudojusio minėtu dokumentu ar jo kopija, sąmoningai ar dėl netinkamo informatoriaus pateiktų žinių interpretavimo (remiantis Alexanderio Brücknerio [1904: 47, 1918: 145, 1922: 164] hipoteze) buvo mo- difikuotas į sūduvių teonimą jtv. Pilnitis A(p [WMh 246]) (apie jį plačiau žr. 5 poskyrį), nors formaliai jis galėtų būti siejamas tik su prūsų (plg. „<…> in landt preuſſenn <…>“ [Bacʒko II: 379]), o ne jotvingių sakraline leksika. Kitos mitologemos dublikuojamos, pvz. jtv. Peckols A(p [WMh 246]) ↔ jtv. Pockols A(p [WMh 246]) (žr.
    [Show full text]
  • Recenzijos (Reviews)
    Recenzijos (Reviews) Archivum Lithuanicum 5, 2003 ISSN 1392-737X, ISBN 3-447-09312-9 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke, Pastor zu Labiau und Königsberg i. Pr., nach der Handschrift aus dem Jahre 1580 und der überarbeiteten Fassung dieses Psalters von Johannes Rehsa, Pastor zu Königsberg i. Pr., nach dem Druck aus dem Jahre 1625 nebst der Übersetzung des Psalters in die deutsche Sprache von Martin Luther nach der Ausgabe aus dem Jahre 1545, unter Mitarbeit von Friedemann Kluge. Mit einer Einleitung versehen und herausgegeben von Friedrich Scholz, Biblia Slavica, herausgegeben von Hans Rothe und Friedrich Scholz, unter Mitarbeit von Christian Hannick und Ludger Udolph, Serie VI: Supplementum: Biblia Lithuanica, Reihe 2: Editionsbände, Band 6 Paderborn, München, Wien, Zürich: Ferdinand Schöningh, 2002, LXXXI, 559 p. ISBN 3-506-71681-6 Münsterio universiteto profesorius emeritas Friedrichas Scholzas parengë isto- riná kritiná Jono Bretkûno 1580 metais á lietuviø kalbà iðversto Psalmyno vienos Senojo Testamento knygos leidimà. Tai pirmas tekstologiðkai diplomatiðkai in corpore iðleistas Bretkûno Biblijos (15791590) rankraðèio tomas1. Ðis leidimas yra 1 Aðtuoniø tomø Biblijos manuskriptas sau- raðèio ðeðtà tomà (in quarto) ir turi Nr. 50 gomas Berlyne, Slaptajame valstybiniame paþymëtà signatûrà. Priskiriant signatû- Prûsijos kultûros paveldo archyve, GStA ras Archyve buvo vietomis sukeisti du PK, XX. HA StA Königsberg StUB Königs- Biblijos rankraðèio tomai: septintas tomas berg, Nr. 4451. Psalmynas sudaro rank- paþymëtas Nr. 49. 0 0 0 299 Textkritische Edition der Übersetzung des Psalters in die Litauische Sprache von Johannes Bretke ir pirmas kritinis XVI amþiaus lietuviðko rankraðtinio teksto leidimas2. Biblijos rankraðèio iðtraukø, tarp jø ir 40 psalmiø, 1983 metais yra paskelbæs Jonas Palionis rinktiniuose Bretkûno raðtuose3.
    [Show full text]
  • Pagoniškojo Lietuvių Ir Prūsų Panteono Raida
    KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS RIMANTAS BALSYS PAGONIŠKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA Metodinė priemonė KLAIPĖDA, 2014 Leidžiama Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto redakcijos kolegijos nutarimu Nr. 78. Aprobuota Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros posėdyje 2014 02 06, protokolas Nr. 46H-BKE-4. Recenzentai: Prof. dr. Maja Burima (Daugpilio universitetas / Latvija) Doc. habil dr. Ilja Lemeškin (Prahos Karlo universitetas / Čekija) Leidinio parengimas ir leidyba finansuoti iš ES projekto „Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ Nr. VP1-2.2-šMM-08-V-02-006. © Rimantas Balsys, 2014 © Klaipėdos universitetas, 2014 ISBN 978-9955-18-788-2 Turinys Pratarmė 7 I. BENDROJI PAGONIšKOSIOS LIETUVIŲ IR PRŪSŲ RELIGIJOS CHARAKTERISTIKA 13 1. Pagonybė 16 2. Pagrindiniai terminai ir sąvokos 23 3. šaltiniai ir jų pobūdis 32 4. Dievų, jų galių nuosmukio etapai 38 5. Panteonų rekonstrukcijos 41 II. LIETUVIŲ IR PRŪSŲ DIEVAI, DEIVĖS, MITINĖS BŪTYBĖS IR PAMĖKLĖS 53 1. Aukščiausieji 55 2. Žemės, vaisingumo, derlingumo 63 3. Javų 72 4. Linų ir kanapių 78 5. Naminių gyvulių ir paukščių 84 6. Bičių, bitininkystės 92 7. Mirties, mirusiųjų, požemio 98 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 5 6 PAGONIšKOJO LIETUVIŲ IR PRŪSŲ PANTEONO RAIDA 8. šviesos ir paros 107 9. Kelio, keleivių, kelionės 113 10. Turto, gausos 119 11. Vandens 126 12. Ugnies 135 13. Miško, žvėrių, medžioklės 142 14. Jaunimo, meilės, vedybų, likimo 151 15. Namų, šeimos, sveikatos, santarvės 158 III. BAIGIAMOSIOS UŽDUOTYS 173 Pratarmė Norint suprasti kurios nors tautos istoriją, papročius, tauto- saką, liaudies muziką, tautodailę, architektūrą, pirmiausia būti- na pažinti jos religiją ir mitologiją, senuosius dievus, perprasti jiems skirtas apeigas.
    [Show full text]
  • L I E T U V a I K I M I N D a U
    LIETUVA iki MINDAUGO „DEŠINIAJAME SAVO KRANTE SVEBŲ JŪRA SKALAUJA AISČIŲ GENTIS..." - 98 metais rašė Publijus Kornelijus Tacitas veikale „Apie germanų kilmę ir papročius". Taip pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose buvo paminėti lietuvių protėviai, kuriuos dabar dažniau vadiname baltais. Praėjo tūkstantis metų, ir Kvedlinburgo analuose pirmą kartą paminėtas mūsų Tėvynės vardas - Lietuva: „1009 METAIS ŠVENTAS BRUNONAS ... RUSIOS IR LIETUVOS PASIENYJE, PAGONIŲ TRENKTAS \ GALVĄ, SU 18 SAVIŠKIŲ VASARIO 23 DIENĄ NUKELIAVO Į DANGŲ". Praeina dar vienas tūkstantis metų, ir 2009 metais pasitiksime Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejų. O šiandieną minime Valstybės įkūrimo 750 metų jubiliejų. 1253 m. liepos 6 d. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas kunigaikštis Mindaugas, — įkurta pirmoji Lietuvos valstybė - Lietuvos karalystė. Jubiliejui paminėti ir skiriame šią Lietuvos istoriją. UDK 947.45.01 Straipsnių rinkinys Li-147 Sudarytojai Eugenijus JOVAIŠA ir Adomas BUTRIMAS Recenzentai Habil. dr. Vytautas KAZAKEVIČIUS Dr. Audrius ASTRAUSKAS Konsultantas Doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS Autoriai Adomas BUTRIMAS Prof. dr. - Vilniaus dailės akademija, prorektorius mokslui ir menui Algirdas GIRININKAS Habil. dr. — Istorijos institutas, Archeologijos skyriaus vedėjas Rimantas JANKAUSKAS Doc. dr. - Vilniaus universitetas, Antropologijos katedra Eugenijus JOVAIŠA Doc. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltij proistorės katedros vedėjas Liberias KLIMKA Prof. dr. - Vilniaus pedagoginis universitetas, Baltų proistorės katedra Albinas KUNCEVIČIUS Doc. dr. - Vilniaus
    [Show full text]
  • Gintaras Beresnevičius. Baltai
    Gintaras Beresnevičius BALTAI Trumpa istorinė apžvalga Tradiciškai laikoma, kad baltai formuojasi maždaug 2500 m. pr. Kr. autochtoninėms Narvos ir Nemuno kultūroms liejantis su atvykėliška indoeuropietiška virvelinės keramikos kultūra. Šiuo metu kartais akcentai pakeičiami ir senosios vietinės kultūros laikomos nuo seno baltiškomis – jos rutuliojasi nuo mezolito pradžios ir atvykėlių bangos joms nepadaro didesnės įtakos. Kalbiniai (daugiausia hidronimikos) bei archeologiniai duomenys rodo, kad baltų protėvynė užėmė didžiulius Šiaurės Rytų Europos plotus – nuo pietinės Suomijos šiaurėje iki Dniepro vidurupio pietuose ir nuo Vyslos žemupio vakaruose iki Volgos vidurio baseino rytuose. Tačiau rytinis baltų arealas menkai težinomas ir gana anksti užgęsta. V a. pr. Kr. Herodotas mini gelonus, budinus ir neurus – šiaurines skitų periferijos gentis. Tikėtina, kad jos, bent jau budinai ir neurai, galėjo būti baltų gentys. Maždaug tuo laiku baltai ryškiau išsiskiria į rytinius ir vakarinius baltus; pastariesiems priklausytų Tacito I a. po Kr. minimi aisčiai ir Ptolemėjo II a. po Kr. paminėti galindų ir sūduvių protėviai (galindai, soudinoi). Iš vakarinių baltų formuojasi istoriniais laikais žinomos prūsų gentys bei jotvingiai, iš rytinių – lietuviai ir latviai, kurių kalbos išsiskyrė maždaug I tūkstm. po Kr. viduryje. Šiuo metu iš pietų slenkantys slavai užima teritorijas baltų pasaulio pietuose ir rytuose, asimiliuodami ar išstumdami vietinius gyventojus. XIII a. pradžioje prūsai ir latviai susiduria su agresyviais Teutonų ir Livonijos ordinais, kurie netrukus pasiekia ir Lietuvą. Didžiuliam kariniam spaudimui atsispiria tik Lietuva, XIII a. vid. sudariusi Mindaugo valstybę, gana spėriai besiplečiančią į rytus, buvusias baltų žemes. 1387 m. Lietuva apsikrikštija, tačiau senosios religijos elementai provincijoje klesti iki XVI a. antros pusės, kai prasideda intensyvi jėzuitų misijinė veikla, iki XVIII a.
    [Show full text]
  • Jan Karłowicz W Świetle Mater
    B LV Biblioteka T. 30 LingVariów Tom 30 Maciej Rak Jan Karłowicz Jan Karłowicz Karłowicz Jan w świetle materiałów archiwalnych w świetle materiałów archiwalnych materiałów świetle w Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka Maciej Rak Maciej ISBN 978-83-8138-419-3 Uniwersytet Jagielloński https://akademicka.pl 9 788381 384193 Wydział Polonistyki Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 1 2021-03-10 08:35:06 Biblioteka „LingVariów” T. 30 Redaktor naukowy serii Maciej Rak Maciej Rak Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa Z prac Wydziału Polonistyki Uniwersytetu Jagiellońskiego ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 2 2021-03-10 08:35:06 Biblioteka „LingVariów” T. 30 Maciej Rak Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych DialeKtologia, etnolingwistyKa i lituanistyKa Księgarnia Akademicka Kraków 2021 ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 3 2021-03-10 08:35:06 Recenzenci dr Rolandas Kregždys prof. dr hab. Jerzy Reichan prof. dr hab. Swietłana M. Tołstojowa Redakcja Justyna Wójcik Skład i łamanie Małgorzata Manterys-Rachwał Okładka Paweł Sepielak Publikacja dotowana przez Wydział Polonistyki UJ ISBN 978-83-8138-419-3 (druk) ISBN 978-83-8138-420-9 (on-line, pdf) https://doi.org/10.12797/9788381384209 © Wydział Polonistyki UJ oraz Maciej Rak WYDAWNICTWO KSIĘGARNIA AKADEMICKA ul. św. Anny 6, 31-008 Kraków tel./faks: 12 431-27-43, 12 421-13-87 e-mail: [email protected] Księgarnia internetowa: https://akademicka.com.pl ^ Rak 'Jan Karłowicz' [BLV 30].indb 4 2021-03-10 08:35:06 SpiS treści Wprowadzenie .............................................................................................................. 7 1. Cel i zakres opracowania ..................................................................................
    [Show full text]
  • 6012638229.Pdf
    811 81.2 58 () 07-04-16120 X . 58 . 4: . 2. — R.: V ! V, 2010. — 512 . — (Opera etymologica. M ). ISBN 978-5-9551-0442-3 S - . S - - , - . R - . V ! . GGP 81.2 Электронная версия данного издания является собственностью издательства, и ее распространение без согласия издательства запрещается. ISBN 978-5-9551-0442-3 © H. S. (), 2010 © V V, 2010 ОГЛАВЛЕНИЕ Балтийские этимологии Балтийские языки .................................................................................................... 7 Заметки по прусской этимологии ........................................................................ 58 Две заметки из области балтийской топонимии (этимологический аспект) ............................................................................. 69 Исследования по балтийской этимологии (1957—1961) .................................. 82 Заметки по балтийской мифологии ..................................................................... 97 Об одном локальном варианте основного мифа (Dieveniškės) ....................... 123 Лит. dañdaras, лтш. dañdala и друг. ..................................................................127 Lit. yrà, lett. ir und ihre Vergangenheit im Lichte der Geschichte und der linguistischen Typologie ................................................................... 132 О некоторых аспектах реконструкции в сравнительно- историческом исследовании балтийских языков (1—2) .......................... 146 К реконструкции
    [Show full text]
  • Baltų Religijos Mitologijos Šaltiniai
    TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIAI I Nuo seniausiø laikø iki XV amþiaus pabaigos Sudarë Norbertas VËLIUS MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ LEIDYKLA VILNIUS 1996 TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE I From the oldest times to the end of the 15th century Von den ältesten Zeiten bis zum Ende des 15. Jahrhunderts Compiled by / Zusammenstellung von Norbertas VËLIUS THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS TURINYS MITOLOGEMŲ TAUTŲ IR GENČIŲ ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPINIMAI. KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ ŠALTINIAI IR LITERATŪRA TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und Mythologie Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einführungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATÛRA, Edvardas GUDAVIÈIUS, Rimantas JASAS, Meèislovas JUÈAS, Algirdas MATULEVIÈIUS, Vytautas MAÞIULIS, Alvydas NIKÞENTAITIS, Vytautas RAUDELIÛNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË Ávadas, mitologinës anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VËLIUS Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources/Übersetzung der Quellen:
    [Show full text]
  • Lietuvos Mokslo Tarybos Pirmininkas Įsakymas Dėl Humanitarinių Mokslų Srities 2019 Metais Paskelbtų Ir Mokslo Ir Studijų I
    LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PIRMININKAS ĮSAKYMAS DĖL HUMANITARINIŲ MOKSLŲ SRITIES 2019 METAIS PASKELBTŲ IR MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ PATEIKTŲ VERTINTI MOKSLO DARBŲ FORMALIOJO ĮVERTINIMO APIBENDRINTŲ REZULTATŲ PATVIRTINIMO 2020 m. spalio 26 d. Nr. V-542 Vilnius Vadovaudamasis Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-03-04) nuostatomis ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo gairių, patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-307 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimo gairių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2020-05-14) 56 punktu, atsižvelgdamas į ekspertinio vertinimo išvadas ir Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto 2020 m. spalio 5 d. siūlymą (posėdžio protokolo Nr. HSM- P-28 09), t v i r t i n u humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir pateiktų vertinti mokslo darbų formaliojo įvertinimo rezultatus „Humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir mokslo ir studijų institucijų pateiktų vertinti mokslo darbų formaliojo įvertinimo apibendrinti rezultatai“ (pridedama). Pirmininkas Romas Baronas PATVIRTINTA Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-542 Humanitarinių mokslų srities 2019 metais paskelbtų ir mokslo ir studijų institucijų pateiktų vertinti mokslo darbų1 formaliojo įvertinimo apibendrinti rezultatai Mokslo Mokslo ir Darbo 3 Institucijoms Eil. studijų unikalus Darbo bibliografinis aprašas kryptys Darbo tekusi darbo Nr.
    [Show full text]