LATVIJAS UNIVERSITĀTE Humanitāro zinātņu fakultāte Baltu valodniecības katedra UNIVERSITY OF LATVIA Faculty of Humanities Baltic Linguistics BALTU FILOLOĢIJA XXVIII (2) 2019 Baltu valodniecības žurnāls Journal of Baltic Linguistics LU Akadēmiskais apgāds UDK 811(082)(051) Ba 418 BALTU FILOLOĢIJA Redaktors / Editor Pēteris Vanags Latvijas Universitāte, Stockholms universitet Redaktora vietnieki / Associate Editors Lidija Leikuma Edmundas Trumpa Latvijas Universitāte Latvijas Universitāte Redakcijas kolēģija / Editorial Board Aleksej Andronov Dace Markus Sankt-Peterburgskij Liepājas Universitāte gosudarstvennyj universitet Nicole Nau Laimute Balode Universytet im. Adama Mickiewicza Latvijas Universitāte, w Poznaniu Helsingin yliopisto Juozas Pabrėža Rick Derksen Šiaulių universitetas Universiteit Leiden Jurgis Pakerys Pietro U. Dini Vilniaus universitetas Università degli Studi di Pisa Bonifacas Stundžia Trevor G. Fennell Vilniaus universitetas Flinders University of South Australia Giedrius Subačius Artūras Judžentis University of Illinois at Chicago Vilniaus dailės akademija Jānis Valdmanis Jenny Larsson Latvijas Universitāte Stockholms universitet Steven Young Benita Laumane University of Maryland, Liepājas Universitāte Baltimore County Baltu filoloģija ir recenzējams izdevums ar starptautisku redakcijas kolēģiju. Visus iesniegtos rakstus pirms to publicēšanas recenzenti novērtē un akceptē. Baltu filoloģija is a fully refereed journal with an international panel of referees. All articles submitted are assessed by our referees before being accepted for publication. Sējuma valodas konsultanti: Anna Frīdenberga (latviešu valoda), Trevor G. Fennell (angļu valoda), Edmundas Trumpa (lietuviešu valoda). Language consultants for this volume: Anna Frīdenberga (Latvian), Trevor G. Fennell (English), Edmundas Trumpa (Lithuanian). Redakcijas adrese / Editorial Address Baltu valodniecības katedra © Latvijas Universitāte, 2019 Humanitāro zinātņu fakultāte Latvijas Universitāte Visvalža iela 4A Rīga, LV-1050, Latvija e-pasts: [email protected] Izdevums: https://doi.org/10.22364/bf ISSN 1691-0036 Numurs: https://doi.org/10.22364/bf.28.2 SATURS — CONTENTS Raksti — Articles Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje . 5 Rolandas KREGŽDYS Sūduvių knygelės etnomitologinė faktografija: mitonimų Potrimpus (↔ Autrimpus [← Natrimpus]), Pilnitis, Parkuns, Peckols, Pockols etimologinė raida ir semantinė transformacija . 35 Daiva MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos sudurtinių daiktavardžių naujadara ir bendrinės kalbos normos . 107 Dzintra PAEGLE Ērgļu un Ogresmuižas luterāņu mācītāja Frīdriha Vilhelma Veiriha 1850. gada sprediķis latviešu valodā . 123 Jurgis PAKERYS Periphrastic Causative Constructions in 17th Century Latvian . 143 Loreta VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Oranžinė spalva dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje . 173 Jurgita VENCKIENĖ Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių ortografijos kaita: nuo Antano daranausko prie bendrinės kalbos . 203 Hronika – Chronicle 55. Artura Ozola dienas konference Valodas normas, to kodificēšana un iedzīvināšana, 2019. gada 18. martā Izdevums: https://doi.org/10.22364/bf (Edmundas Trumpa) . 219 Numurs: https://doi.org/10.22364/bf.28.2 13. Eiropas Baltijas studiju konference (CBSE) Gdaņskā, 2019. gada 26.–29. jūnijā (Pēteris Vanags) . 224 Izdošanas principi – Publication Policy . 228 Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje VESLAVA ČIŽIK-PROKAŠEVA https://doi.org/10.22364/bf.28.2.01 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 APLINKYBINIAI ANTRINIAI PREDIKATYVAI LIETUVIŲ KALBOJE Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA Lietuvių kalbos institutas 1. Įvadas Laisvieji antriniai predikatyvai užsienio ir lietuvių kalbotyroje jau nema- žai tyrinėti. Paprastai jie skirstomi į rezultatinius ir nerezultatinius antrinius predikatyvus. Nerezultatiniai antriniai predikatyvai kai kurių kalbininkų savo ruožtu skirstomi į depiktyvus ir aplinkybinius antrinius predikatyvus1. Axelis Holvoetas, Rolandas Mikulskas (žr. Holvoet 2003; Holvoet, Tamulionienė 2005; Holvoet, Mikulskas [A], [B]; Mikulskas 2009), Loreta Vaičiulytė-Se- mėnienė (2007a, 2007b, 2010, 2012a, 2012b, 2014) savo straipsniuose dau- giausia dėmesio skyrė probleminiams ribų tarp atskirų predikatyvų tipų (ar aplinkybių) atvejams. Veslava Čižik-Prokaševa aprašė antrinių predikatyvų sampratos formavimąsi, jų klasifikacijas lietuvių ir užsienio kalbotyroje, depik- tyvų žymėjimą lietuvių kalboje, laisvųjų antrinių predikatyvų vietą sakinyje, nustatė preliminarų lietuvių kalbos laisvųjų predikatyvų semantinį žemėlapį (2010a, 2010b, 2011a, 2011b, 2012). Tačiau lietuvių kalbos aplinkybiniams predikatyvams nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Visų pirma, aplinkybiniai antriniai predikatyvai buvo aptariami kartu su depiktyvais. Antra, nei vienas iš anksčiau minėtų darbų neapima aplinkybinių antrinių predikatyvų morfosin- taksės visumos. Šis straipsnis skirtas aprašyti vien lietuvių kalbos aplinkybinius antrinius predikatyvus. Jame bus trumpai aptarti jų panašumai ir skirtumai su kitais antriniais predikatyvais (straipsnio antra dalis), aplinkybinių antrinių predikatyvų reikšmės (trečia dalis), aplinkybinių antrinių predikatyvų žymėji- mas lietuvių kalboje (ketvirta dalis) ir jų vieta sakinyje (penkta dalis). Siekiant aprašyti aplinkybinių antrinių predikatyvų morfosintaksinę visumą, straipsnio trečioje ir ketvirtoje dalyje pateikiama daug pavyzdžių, kiekvienu konkrečiu atveju norima parodyti visų rastų pavyzdžių įvairovę ir skirtingas žymėjimo galimybes. Apibendrinimai bus pateikti paskutinėje straipsnio dalyje. Bus sie- kiama parodyti, ar lietuvių kalbos aplinkybiniai antriniai predikatyvai skiriasi nuo kitų antrinių predikatyvų, ir papildyti duomenis, pateiktus lietuvių kalbos gramatikose ir sintaksės tyrimuose. Buvo surinkti 473 aplinkybinių antrinių predikatyvų pavyzdžiai. Jie buvo renkami iš Jono Jablonskio Linksnių ir prielinksnių, Jono Balkevičiaus Dabartinės lietuvių kalbos sintaksės, Adelės Valeckienės 1967 metų straipsnio, 1 Apie sąvokų antrinis predikatyvas, laisvasis (rezultatinis / nerezultatinis) antrinis predikatyvas sampratą žr. Čižik-Prokaševa 2010b. 5 Veslava ČIŽIK-PROKAŠEVA. Aplinkybiniai antriniai predikatyvai lietuvių kalboje Lietuvių kalbos gramatikos, Vito Labučio Lietuvių kalbos sintaksės ir 1992 metų straipsnio, Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos, Julijos Žukauskaitės 1961 metų straipsnio, Jono Šukio knygos Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Axelio Holvoeto su bendraautoriais, Loretos Vaičiulytės- Semėnienės bei užsienio kalbininkų straipsnių, kuriuose aptariama antrinių predikatyvų tematika, iš Kauno VDU Kompiuterinės lingvistikos centro su- daryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (prieiga internete http://donelaitis. vdu.lt, toliau DLKT), iš Lietuvių kalbos žodyno (prieiga internete www.lkz.lt, elektroninis leidimas, toliau LKŽe). Yra ir pavyzdžių, rastų naudojant interneto paieškos sistemą Google (prieiga internete http://www.google.lt). Kiekvienas pavyzdys turi atitinkamą nuorodą. Keli pavyzdžiai yra straipsnio autoriaus, straipsnyje jie pateikti be nuorodos. 2. Aplinkybinių antrinių predikatyvų samprata Joanna Nichols aplinkybinius antrinius predikatyvus vadino distinctive free predicate nominals. Ji rašė, kad šios grupės predikatyvai „nerodo, kokios būklės yra pagrindinės predikacijos argumentas tuo metu, kai vyksta veiksmas, o tik konstatuoja, kad veiksmas vyksta kai, jei, nors, net jei pagrindinės pre- dikacijos argumentas yra vienokios ar kitokios būklės“ (Nichols 1978b: 116). Pateikiamas toks pavyzdys: (1) Rebenkom on žil v Pariže. / As a child he lived in Paris. ‚Būdamas vaikas jis gyveno Paryžiuje‘ Toliau J. Nichols skiria tris šios grupės tipus, nurodydama, kad jie atitinka tradicinius aplinkybių tipus: laiko (angl. temporal) (žr. sakinį 2), nuolaidos (angl. concessive) (žr. sakinį 3), ir sąlygos (angl. conditional)2 (žr. sakinį 4): (2) I knew him young . / Ja znal ego molodym. (Nichols 1978b: 115) ‚Pažinojau jį jauną‘ (3) Even dead I won’t forget. / Ja i mertvyj ne zabudu. (ten pat) ‚Nepa- miršiu to net miręs‘ (4) I can’t work hungry. / Golodnyj ja ne mogu rabotat’. (ten pat) ‚Al- kanas negaliu dirbti‘ Monica-Alexandrina Irimia skyrė ne tik aplinkybinius antrinius predi- katyvus (angl. circumstantials), bet ir absoliučiuosius antrinius predikatyvus (angl. absolutes). Autorės nuomone, aplinkybiniai (žr. sakinį 5) ir absoliutieji 2 Vėlesniame darbe J. Nichols irgi skiria tris aplinkybinių predikatyvų tipus, tačiau prie sąlygos aplinkybinių predikatyvų pateikia ir priežasties reikšmės aplinkybinius predikatyvus (žr. Nichols 1981: 137). 6 Baltu filoloģija XXVIII (2) 2019 (žr. sakinį 6) antriniai predikatyvai – sintaksiškai yra nepriklausomi3 (angl. syntactically independent), modifikavimo ryšiu su predikatu susiję laisvieji nu- rodymai (angl. adjunct), jie niekada nebūna rezultatiniai ir teikia tik papildomos informacijos (žr. Irimia 2005: 24). Aplinkybinius antrinius predikatus, jos nuomone, sudaro sintaksiškai savarankiški žodžiai, o absoliučiuosius – sakiniai. Autorė pateikia tokius anglų kalbos pavyzdžius: (5) He didn’t leave, outraged. / Outraged, he didn’t leave. (Irimia 2005: 24) ‚Jis neišėjo pasipiktinęs‘ (6) They got off the plane, their hands full of dust. (ten pat) ‚Jie išlipo iš lėktuvo dulkinom rankom‘ M.-A. Irimia skyrė tris aplinkybinių ir absoliučiųjų antrinių predikatyvų tipus: priežasties, laiko ir nuolaidos (žr. ten pat). Pavyzdžių nepateikia. Nikolaus P. Himmelmannas ir Eva Schultze-Berndt (2005: 4tt) skiria tik du antrinių predikatyvų tipus: rezultatyvus ir depiktyvus (depiktyvai