Nr. 21 (339–780) 2011 m. birþelio 2–8 d. Poezijos pavasario premijos laureatas Jonas Kalinauskas. Zenono BALTRUÐIO nuotrauka Poezijos 3-7 p. pavasaris Proza Renata ÐERELYTË Poezija Robertas KETURAKIS 2, 8, 9 p. Poezijos pavasaris . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) sësi po gluosniø duðais tampyda- mi jø ðakas. „Kauno diena“ tradiciðkai átei- Poezija pro lietø (ið drëgnø rankraðèiø) kë savo prizà – jis uþ klasikinës eilëdaros reabilitavimà, ryðkø ási- Audronë MEÐKAUSKAITË pø vainiku. Ðiais metais ávertinta verþimà á poezijos laukà bei kny- Jono Kalinausko poezijos knyga gà, tapusià reiðkiniu, atiteko jau- Deja, deja, ir vël tenka pradëti „Plunksnø plëðytojos“. Lyg ir nie- nai poetei Ilzei Butkutei, ðiais nuo oro, nes penktadienio vakarà ko bendra su vandeniu... metais iðleidusiai rinkiná „Kara- tamsûs debesys ir pasipylæs lietus, „Man labai dþiugu, kad pelniau vanø lopðinës“. „Dëkoju Kaunui galima sakyti, bandë po stogu toká svarbø ávertinimà, nes þinau, uþ ðiltà priëmimà. Jauèiu, kad ma- perkelti poezijos skaitymus ir Po- kad ðioje vietoje ðiandien galëjo ne èia sutiko ðilèiau nei Vilniu- ezijos pavasario laureato vainika- stovëti bet kuris kitas poetas. Man je“, – atsiimdama premijà, sakë vimà Maironio lietuviø literatû- taip pat svarbu apdovanojimà poetë. ros muziejaus kiemelyje. Tuo me- gauti Kaune, kuris yra mano vai- Aldona Puiðytë iðkilmingo ren- tu jokie paukðèiai nedráso skrai- kystës ir paèiø stipriausiø dvasi- ginio Kaune iðvakarëse apdovano- dyti, iðskyrus paèià atspariausià – niø bûsenø, iðgyvenimø, meilës ta Salomëjos Nëries literatûrine poezijos paukðtæ grafiniais Stasio miestas“, – dþiaugsmu dalijosi J. premija. Algimantas Mikuta, ati- Krasausko pieðtais sparnais. Ási- Kalinauskas. Savo prisistatymà dus þiûrovas ir daugelio laidø da- dràsinti teko ir poezijos klausy- poetas pradëjo dar prieð trisdeðimt lyvis, ávertintas Kauno televizijos tojams, nes Aldona Ruseckaitë septynerius metus paraðytu ir premija. Raðytojas prisipaþino te- primygtinai kvietë á sodà, prisi- spaudai nusiøstu eilëraðèiu apie levizijà jau ne taip daþnai þiûrin- mine dar baisesnes Poezijos pa- Kaunà. Vëliau já atsivijo nauji ei- tis, taèiau bûtent ji kartais parodo vasará lydëjusias liûtis, kurios uþ- lëraðèiai, kaip laureatas teigë, apie svarbiø ir artimø þmoniø, kuriuos klupdavo ir Palemono vëjø pagai- Jonukà, tiksliau, keletà skirtingø ðiaip gyvenime retai arba visai ne- rëje. Labiausiai ðia prasme buvo Ir naujajam Raðytojø sàjungos pirmininkui Antanui A. Jonynui, ir ... Jonukø, kurie sutelpa viename besutinki. nuskriaustas Kornelijus Platelis þmoguje. Paèiame poezijos festivalio 1996-aisiais. Jo knyga vadinosi Tradiciðkai vakaro metu prisi- ákarðtyje pasirodë nauja Dovilës „Prakalbos upei“... K. Platelio ap- mintas Maironis (jo eiles skaitë Zelèiûtës knyga „Paleisk mano dovanojimas tais senais laikais tu- moksleivis Deividas Margevi- rankà“ – jos dar beveik niekas ne- rëjo vykti paèioje keisèiausioje èius), taèiau tai ir pirmieji metai buvo spëjæs nei pamatyti, nei per- vietoje – netoli Kauno pilies, kur be Justino Marcinkevièiaus. Vi- skaityti. Tad turëjome progà ið- poetø balsai maiðydavosi su dar sai netrukus, birþelio mënesá, mi- girsti bent nuotrupà. garsesniu automobiliø burzgimu. nësime Vytauto Maèernio 90- Stasæ Lygutaitæ ið Þemaitijos Taèiau pasitaikë liûtis, tad teko àsias gimimo metines. Ðie ir kiti „kukliomis, bet nuoðirdþiomis“ bëgti slëptis á netoliese buvusá jau praeities poetai buvo pagerb- dovanomis nudþiugino dabar jau Maironio literatûros muziejø. Ir ti eilëmis, kurias skaitë jaunoji þurnalas „Ðeimininkë“ uþ tai, kad ten poetai pasiliko ilgam. Lietus Kauno valstybinio dramos teat- poetës „þodþiai remiasi á þemæ, o griauna tradicijas, lietus kartais ro aktoriø karta ir Olita Dautar- ðirdis á dangø“. jas ir kuria. taitë priminusi Algirdo Verbos Poetë Erika Drungytë, „Poezijos Apie tradicijà prakalbo ir Kau- septyniasdeðimtmetá. pavasario“ almanacho sudarytoja, no miesto meras Rimantas Mikai- V. Maèernio bendraamþis Va- prisipaþino, kad nudirbo be galo tis, dar neiðmokæs „valdiðkai“ pa- cys Reimeris, vasarà taip pat tap- sunkø darbà. „Kokia èia garbë, jei sveikinti renginiø dalyviø ir grei- siantis jubiliatu, dar ir dabar skai- nuolat gauni pylos, kad ne taip, ne tai iðbëgti, todël iðklausæs visà të savo eiles po laðnojanèiais me- tuos... Almanache siekia bûti ið- skaitymo programà. „Visai nese- dþiais. Sunku patikëti, kad stovin- spausdinti trys milijonai poetø... niai sveikinau „Gintarinës poros“ tis prieðais poetas ir þmogus ið va- Taèiau dabar rezultatu dþiaugiuo- organizatorius keturiasdeðimt ðeð- dovëliø fotografijø gali bûti to pa- si“, – teigë ji. Almanachas skirtas tojo renginio proga, o dabar sto- ties amþiaus. tyliems susitikimams su skaityto- viu prieð keturiasdeðimt septintàjá Vakarui ásibëgëjus lietus paga- jais, o Maironio sodelyje buvo Poezijos pavasario laureatà. Labai liau liovësi, poetai galëjo iðsidþio- skaityti eilëraðèiai, kad susipaþin- dþiugu, kad Kaunas turi tokiø il- vinti rankraðèius, apdovanojamie- tume su paèiais poetais, jø skaity- gameèiø tradicijø“, – kalbëjo me- siems buvo teikiamos sausos do- mo stiliumi. ras, kuriam ir teko garbë naujàjá vanos ir diplomai. Lietaus pritrû- laureatà papuoðti ðlapiu àþuolo la- ... Georgijui Lobþanidzei, ir Erikai Drungytei linksma. ko tik vaikams – jie ir toliau prau- Nukeltaá8p. liø laikomi sukabinti pirðtai grojo ir grojo tik jam vienam teþinomas Baigiamasis, bet ne paskutinis melodijas turbût ið kà tik pasiro- dþiusios knygos „Kurèiam asiliu- kui“... Nuoðaliai smalsia laikraðti- Elzë ÐILAINYTË ninko akimi viskà stebëjo ir poetas Rimvydas Stankevièius, o dar nuo- Baigësi tris savaites trukæs Po- ðaliau, jau kaip visai ne ðios dienos ezijos pavasaris. Priskaityta, pridai- scenai priklausantis personaþas, tai nuota, prisidþiaugta iki valios. Ypaè pasirodydavo, tai pradingdavo pas- Lietuvos rajonuose, kaimeliuose, taruoju metu þalios kepuraitës su raðytojø memorialiniuose muzie- snapeliu nenusiimantis kitas Nacio- juose, bibliotekose, mokyklose. nalinës premijos laureatas poetas Tiek mûsø, o jau tuo labiau ið uþ- Aidas Marèënas. Vis dëlto savo ei- sienio atvykæ poetai negalëjo atsi- lëraðtá jis publikai perskaitë. Iðgir- stebëti, kad Lietuvoje ðitaip myli- dæ savo pavardes ið þiûrovø bûrio ma poezija ir raðytojai. Nesvarbu, pakilo ir prie mikrofono klusniai ðiokiadienio popietë ar pavakarys, nuþygiavo Daiva Èepauskaitë bei klausytojø á renginius suplaukda- Rimantas Kmita. Visi kiti buvo tvar- vo ne deðimtimis, o ðimtais – kupi- kingi: këlësi nuo jiems skirtø „lak- nos salës, klojimai, aikðtës. Orga- tø“ ir daþniausiai ëjo... atsiimti uþ- nizatoriai pasirengæ kaip kokiems tarnautø prizø arba uþ jau gautus valstybiniams egzaminams: sten- padëkoti eilëraðèiu, kaip kad ðiø dai, skirti á renginá atvykstantiems metø Poezijos pavasario laureatas poetams su jø nuotraukomis, biog- poetas Jonas Kalinauskas (uþ eilë- rafijomis, knygomis, per ðventæ pui- raðèiø knygà „Plunksnø plëðyto- kiai parengti sveèiø pristatymai, Prezidentë Dalia Grybauskaitë sveikina laureatà Jonà Kalinauskà. jos“, Vilnius: Lietuvos raðytojø sà- linksmos programos, o jau nuoðir- jungos leidykla, 2010); dumas, o vaiðingumas! Toks jaus- të Dalia Grybauskaitë. Kiek atsime- dainuojanèias revoliucijas – tas, ku- tà, kas nutiko tà vakarà. Ne vien apie Kasmetinë Dionizo Poðkos pre- mas, lyg þmonës bûtø suëjæ á seniai nu, turbût pirmà kartà toks ávykis, rios atneða laisvæ ir mums visiems sklandþiai besiliejanèius eilëraðèius mija atiteko Viktorijai Daujotei uþ lauktà metinæ ðventæ – á parapijos kad mûsø ðalies aukðèiausioji val- ateitá. Todël, kol bus Poezijos pava- lietuviø, ukrainieèiø, lenkø, slovakø, poezijos knygà „Bals ûkûs = Balsai atlaidus. Tarsi jiems nereikëtø ra- dþia pagerbtø Poezijos pavasario sariai, kol bus poetai, kol bus lietu- retoromanø, latviø kalbomis. ûkuose“ (Vilnius: „Regionø kultû- vëti darþø ar eiti á kokià nors tarny- ðventæ. Prezidentë pasakë: „Tikrai viø kalba, kol bûsime mes visi su Lietingà dienà lydëdami gumi- riniø iniciatyvø centras“, 2010). Vil- bà. dþiaugiuosi, kad susitinkame graþià jumis kartu, tol Lietuva iðliks, tol tu- niais aulinukais ðvysèiojo á Sarbie- niaus miesto savivaldybës Laimo- Sostinës þiûrovas persisotinæs, ið- pavasario dienà. Graþià todël, kad rësime ateitá. Todël dþiaugiuosi, kad vijaus kiemelá uþklydæ poetø (ir ne no Noreikos premijos laimëtoju ta- rankus, kritiðkas, gal net skeptiðkas. nuplovë visà blogá, graþià todël, kad ðiandien galiu pasveikinti Poezijos tik jø) vaikiukai. Ieðkojo balø, rado po aktorius Liubomiras Laucevi- Á baigiamàjá vakarà po visà dienà py- po to prasidës vasara, ir graþià todël, pavasario laureatà Jonà Kalinauskà saulës nudþiovintus bordiûrus, laip- èius, o Vilniaus miesto savivaldy- lusio lietaus susirinko ne tiek ir daug kad Lietuva visada turëjo Poezijos ir palinkëti visiems mûsø poetams telius ir po universiteto arkomis su- bës mero premijos laureatu – Leo- klausytojø, bet jie buvo iðtikimiau- pavasará, kurá paðventino mums vi- ne tik bûti lyriðkiems, geriems, neðti tûpusá jaunimà. Bûrys eilëraðèius nardas Gutauskas uþ eilëraðèiø kny- si. Po palapinës stogu ásitaisë vaka- siems brangus Justinas Marcinkevi- mums ðventà ateities þodá, bet ir bû- skaityti pasirengusiø poetø þvalgë- gà „Urbo kalnas“ (Vilnius: Lietuvos ro vedëjai: raðytoja Nijolë Kliukai- èius. Ir tikrai dþiaugiuosi, kad Lie- ti aðtriems ir kritiðkiems. Todël do- si á pragiedrëjusá dangø ir turbût raðytojø sàjungos leidykla, 2010). të-Kepenienë ir Juozas Ðalkauskas. tuvos ðirdy – Vilniaus universiteto vanoju prezidentiná parkerá su aðt- dþiaugësi,