Nr. 21 (339–780)

2011 m. birþelio 2–8 d.

Poezijos pavasario premijos laureatas Jonas Kalinauskas. Zenono BALTRUÐIO nuotrauka Poezijos 3-7 p. pavasaris Proza Renata ÐERELYTË Poezija Robertas KETURAKIS 2, 8, 9 p. Poezijos pavasaris . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780)

sësi po gluosniø duðais tampyda- mi jø ðakas. „Kauno diena“ tradiciðkai átei- Poezija pro lietø (ið drëgnø rankraðèiø) kë savo prizà – jis uþ klasikinës eilëdaros reabilitavimà, ryðkø ási- Audronë MEÐKAUSKAITË pø vainiku. Ðiais metais ávertinta verþimà á poezijos laukà bei kny- Jono Kalinausko poezijos knyga gà, tapusià reiðkiniu, atiteko jau- Deja, deja, ir vël tenka pradëti „Plunksnø plëðytojos“. Lyg ir nie- nai poetei Ilzei Butkutei, ðiais nuo oro, nes penktadienio vakarà ko bendra su vandeniu... metais iðleidusiai rinkiná „Kara- tamsûs debesys ir pasipylæs lietus, „Man labai dþiugu, kad pelniau vanø lopðinës“. „Dëkoju Kaunui galima sakyti, bandë po stogu toká svarbø ávertinimà, nes þinau, uþ ðiltà priëmimà. Jauèiu, kad ma- perkelti poezijos skaitymus ir Po- kad ðioje vietoje ðiandien galëjo ne èia sutiko ðilèiau nei Vilniu- ezijos pavasario laureato vainika- stovëti bet kuris kitas poetas. Man je“, – atsiimdama premijà, sakë vimà Maironio lietuviø literatû- taip pat svarbu apdovanojimà poetë. ros muziejaus kiemelyje. Tuo me- gauti Kaune, kuris yra mano vai- Aldona Puiðytë iðkilmingo ren- tu jokie paukðèiai nedráso skrai- kystës ir paèiø stipriausiø dvasi- ginio Kaune iðvakarëse apdovano- dyti, iðskyrus paèià atspariausià – niø bûsenø, iðgyvenimø, meilës ta Salomëjos Nëries literatûrine poezijos paukðtæ grafiniais Stasio miestas“, – dþiaugsmu dalijosi J. premija. Algimantas Mikuta, ati- Krasausko pieðtais sparnais. Ási- Kalinauskas. Savo prisistatymà dus þiûrovas ir daugelio laidø da- dràsinti teko ir poezijos klausy- poetas pradëjo dar prieð trisdeðimt lyvis, ávertintas Kauno televizijos tojams, nes Aldona Ruseckaitë septynerius metus paraðytu ir premija. Raðytojas prisipaþino te- primygtinai kvietë á sodà, prisi- spaudai nusiøstu eilëraðèiu apie levizijà jau ne taip daþnai þiûrin- mine dar baisesnes Poezijos pa- Kaunà. Vëliau já atsivijo nauji ei- tis, taèiau bûtent ji kartais parodo vasará lydëjusias liûtis, kurios uþ- lëraðèiai, kaip laureatas teigë, apie svarbiø ir artimø þmoniø, kuriuos klupdavo ir Palemono vëjø pagai- Jonukà, tiksliau, keletà skirtingø ðiaip gyvenime retai arba visai ne- rëje. Labiausiai ðia prasme buvo Ir naujajam Raðytojø sàjungos pirmininkui Antanui A. Jonynui, ir ... Jonukø, kurie sutelpa viename besutinki. nuskriaustas Kornelijus Platelis þmoguje. Paèiame poezijos festivalio 1996-aisiais. Jo knyga vadinosi Tradiciðkai vakaro metu prisi- ákarðtyje pasirodë nauja Dovilës „Prakalbos upei“... K. Platelio ap- mintas Maironis (jo eiles skaitë Zelèiûtës knyga „Paleisk mano dovanojimas tais senais laikais tu- moksleivis Deividas Margevi- rankà“ – jos dar beveik niekas ne- rëjo vykti paèioje keisèiausioje èius), taèiau tai ir pirmieji metai buvo spëjæs nei pamatyti, nei per- vietoje – netoli Kauno pilies, kur be Justino Marcinkevièiaus. Vi- skaityti. Tad turëjome progà ið- poetø balsai maiðydavosi su dar sai netrukus, birþelio mënesá, mi- girsti bent nuotrupà. garsesniu automobiliø burzgimu. nësime Vytauto Maèernio 90- Stasæ Lygutaitæ ið Þemaitijos Taèiau pasitaikë liûtis, tad teko àsias gimimo metines. Ðie ir kiti „kukliomis, bet nuoðirdþiomis“ bëgti slëptis á netoliese buvusá jau praeities poetai buvo pagerb- dovanomis nudþiugino dabar jau Maironio literatûros muziejø. Ir ti eilëmis, kurias skaitë jaunoji þurnalas „Ðeimininkë“ uþ tai, kad ten poetai pasiliko ilgam. Lietus Kauno valstybinio dramos teat- poetës „þodþiai remiasi á þemæ, o griauna tradicijas, lietus kartais ro aktoriø karta ir Olita Dautar- ðirdis á dangø“. jas ir kuria. taitë priminusi Algirdo Verbos Poetë Erika Drungytë, „Poezijos Apie tradicijà prakalbo ir Kau- septyniasdeðimtmetá. pavasario“ almanacho sudarytoja, no miesto meras Rimantas Mikai- V. Maèernio bendraamþis Va- prisipaþino, kad nudirbo be galo tis, dar neiðmokæs „valdiðkai“ pa- cys Reimeris, vasarà taip pat tap- sunkø darbà. „Kokia èia garbë, jei sveikinti renginiø dalyviø ir grei- siantis jubiliatu, dar ir dabar skai- nuolat gauni pylos, kad ne taip, ne tai iðbëgti, todël iðklausæs visà të savo eiles po laðnojanèiais me- tuos... Almanache siekia bûti ið- skaitymo programà. „Visai nese- dþiais. Sunku patikëti, kad stovin- spausdinti trys milijonai poetø... niai sveikinau „Gintarinës poros“ tis prieðais poetas ir þmogus ið va- Taèiau dabar rezultatu dþiaugiuo- organizatorius keturiasdeðimt ðeð- dovëliø fotografijø gali bûti to pa- si“, – teigë ji. Almanachas skirtas tojo renginio proga, o dabar sto- ties amþiaus. tyliems susitikimams su skaityto- viu prieð keturiasdeðimt septintàjá Vakarui ásibëgëjus lietus paga- jais, o Maironio sodelyje buvo Poezijos pavasario laureatà. Labai liau liovësi, poetai galëjo iðsidþio- skaityti eilëraðèiai, kad susipaþin- dþiugu, kad Kaunas turi tokiø il- vinti rankraðèius, apdovanojamie- tume su paèiais poetais, jø skaity- gameèiø tradicijø“, – kalbëjo me- siems buvo teikiamos sausos do- mo stiliumi. ras, kuriam ir teko garbë naujàjá vanos ir diplomai. Lietaus pritrû- laureatà papuoðti ðlapiu àþuolo la- ... Georgijui Lobþanidzei, ir Erikai Drungytei linksma. ko tik vaikams – jie ir toliau prau- Nukeltaá8p.

liø laikomi sukabinti pirðtai grojo ir grojo tik jam vienam teþinomas Baigiamasis, bet ne paskutinis melodijas turbût ið kà tik pasiro- dþiusios knygos „Kurèiam asiliu- kui“... Nuoðaliai smalsia laikraðti- Elzë ÐILAINYTË ninko akimi viskà stebëjo ir poetas Rimvydas Stankevièius, o dar nuo- Baigësi tris savaites trukæs Po- ðaliau, jau kaip visai ne ðios dienos ezijos pavasaris. Priskaityta, pridai- scenai priklausantis personaþas, tai nuota, prisidþiaugta iki valios. Ypaè pasirodydavo, tai pradingdavo pas- Lietuvos rajonuose, kaimeliuose, taruoju metu þalios kepuraitës su raðytojø memorialiniuose muzie- snapeliu nenusiimantis kitas Nacio- juose, bibliotekose, mokyklose. nalinës premijos laureatas poetas Tiek mûsø, o jau tuo labiau ið uþ- Aidas Marèënas. Vis dëlto savo ei- sienio atvykæ poetai negalëjo atsi- lëraðtá jis publikai perskaitë. Iðgir- stebëti, kad Lietuvoje ðitaip myli- dæ savo pavardes ið þiûrovø bûrio ma poezija ir raðytojai. Nesvarbu, pakilo ir prie mikrofono klusniai ðiokiadienio popietë ar pavakarys, nuþygiavo Daiva Èepauskaitë bei klausytojø á renginius suplaukda- Rimantas Kmita. Visi kiti buvo tvar- vo ne deðimtimis, o ðimtais – kupi- kingi: këlësi nuo jiems skirtø „lak- nos salës, klojimai, aikðtës. Orga- tø“ ir daþniausiai ëjo... atsiimti uþ- nizatoriai pasirengæ kaip kokiems tarnautø prizø arba uþ jau gautus valstybiniams egzaminams: sten- padëkoti eilëraðèiu, kaip kad ðiø dai, skirti á renginá atvykstantiems metø Poezijos pavasario laureatas poetams su jø nuotraukomis, biog- poetas Jonas Kalinauskas (uþ eilë- rafijomis, knygomis, per ðventæ pui- raðèiø knygà „Plunksnø plëðyto- kiai parengti sveèiø pristatymai, Prezidentë Dalia Grybauskaitë sveikina laureatà Jonà Kalinauskà. jos“, Vilnius: Lietuvos raðytojø sà- linksmos programos, o jau nuoðir- jungos leidykla, 2010); dumas, o vaiðingumas! Toks jaus- të Dalia Grybauskaitë. Kiek atsime- dainuojanèias revoliucijas – tas, ku- tà, kas nutiko tà vakarà. Ne vien apie Kasmetinë Dionizo Poðkos pre- mas, lyg þmonës bûtø suëjæ á seniai nu, turbût pirmà kartà toks ávykis, rios atneða laisvæ ir mums visiems sklandþiai besiliejanèius eilëraðèius mija atiteko Viktorijai Daujotei uþ lauktà metinæ ðventæ – á parapijos kad mûsø ðalies aukðèiausioji val- ateitá. Todël, kol bus Poezijos pava- lietuviø, ukrainieèiø, lenkø, slovakø, poezijos knygà „Bals ûkûs = Balsai atlaidus. Tarsi jiems nereikëtø ra- dþia pagerbtø Poezijos pavasario sariai, kol bus poetai, kol bus lietu- retoromanø, latviø kalbomis. ûkuose“ (Vilnius: „Regionø kultû- vëti darþø ar eiti á kokià nors tarny- ðventæ. Prezidentë pasakë: „Tikrai viø kalba, kol bûsime mes visi su Lietingà dienà lydëdami gumi- riniø iniciatyvø centras“, 2010). Vil- bà. dþiaugiuosi, kad susitinkame graþià jumis kartu, tol Lietuva iðliks, tol tu- niais aulinukais ðvysèiojo á Sarbie- niaus miesto savivaldybës Laimo- Sostinës þiûrovas persisotinæs, ið- pavasario dienà. Graþià todël, kad rësime ateitá. Todël dþiaugiuosi, kad vijaus kiemelá uþklydæ poetø (ir ne no Noreikos premijos laimëtoju ta- rankus, kritiðkas, gal net skeptiðkas. nuplovë visà blogá, graþià todël, kad ðiandien galiu pasveikinti Poezijos tik jø) vaikiukai. Ieðkojo balø, rado po aktorius Liubomiras Laucevi- Á baigiamàjá vakarà po visà dienà py- po to prasidës vasara, ir graþià todël, pavasario laureatà Jonà Kalinauskà saulës nudþiovintus bordiûrus, laip- èius, o Vilniaus miesto savivaldy- lusio lietaus susirinko ne tiek ir daug kad Lietuva visada turëjo Poezijos ir palinkëti visiems mûsø poetams telius ir po universiteto arkomis su- bës mero premijos laureatu – Leo- klausytojø, bet jie buvo iðtikimiau- pavasará, kurá paðventino mums vi- ne tik bûti lyriðkiems, geriems, neðti tûpusá jaunimà. Bûrys eilëraðèius nardas Gutauskas uþ eilëraðèiø kny- si. Po palapinës stogu ásitaisë vaka- siems brangus Justinas Marcinkevi- mums ðventà ateities þodá, bet ir bû- skaityti pasirengusiø poetø þvalgë- gà „Urbo kalnas“ (Vilnius: Lietuvos ro vedëjai: raðytoja Nijolë Kliukai- èius. Ir tikrai dþiaugiuosi, kad Lie- ti aðtriems ir kritiðkiems. Todël do- si á pragiedrëjusá dangø ir turbût raðytojø sàjungos leidykla, 2010). të-Kepenienë ir Juozas Ðalkauskas. tuvos ðirdy – Vilniaus universiteto vanoju prezidentiná parkerá su aðt- dþiaugësi, kad nereikës porà valan- Sargybiniø lydima atvyko preziden- kiemelyje – ðiandien esame ir tie, ria plunksna.“ dø sëdëti po skëèiais. Ðiek tiek nuo- kurie mylime poezijà, ir tie, kurie Daugiau lyg ir nebûtø kà pridurti, ðaliau, paèiam ðio bûrelio pakrað- Nukeltaá8p. tiesiog didþiuojasi, kad tauta, kuri tereiktø pasakyti, eikiva, brolyèiai, tyje, tarsi Rûpintojëlis rymojo Na- gali ir turi poetus, kuria ne tik þodá, ir raðykiva, bet... tarsi kokiam met- cionalinës premijos laureatas Do- Graþinos Viktorijos bet þodis kuria dainà, o dainos kuria raðtininkui rûpi paminëti dar ðá bei naldas Kajokas, o jo dailiai ant ke- PETROÐIENËS nuotrauka 2 . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780)

Ar ten bëra kas gyvas?.. Bilst bilst kojele á vartelius – ar neiðei- tum, pilka drebulële, maþiausioji ið keturiø, Renata ÐERELYTË ar neiðtiestum rankeliø, sausø skambanèiø, Novelë su penklièiu saujoj?.. Ðakø rievës kaip raidës – raðtas negailes- tingas, civilizacija brutali, nei pasigailëjimo, nei penklièio ið jos nelauk. Eik, kvaila moèia, ið èia, sako ji. Ir nene- Basos ðiok „Klumpiø“, ir rëèiu vandens nesamstyk, að bûsiu medis ir liksiu, ir mano broliai taip pat, o tu taigi dar nesukurta, pati taip sakei, gaivalingoji klimakso roþe apskrudusiais þiedlapiais!.. varlës Suspaudusi lûpas, ji uþtrenkia duris, pa- byra forzitijø lapai kaip droþlës. Lieka tvir- tas ir kietas sauso chereso kvapas. Nesukurta!.. Trokðtanti rankø, formuojan- èiø jà pagal savo paveikslà. kelionë Uþ „Maximos“, gatvëje, dusliai lyg plas- tiko pûslë vëjyje brazda transparantas, jame paraðyta „Mes darbus paverèiame þodþiais“, Zenono BALTRUÐIO ir ji supranta, kad keisti jø nebereikia, gal tik nuotrauka kiek suðvelninti veiksmaþodá, nes kiekviena metamorfozë yra siaubinga. Kiemelis miesto centre. pës“ guli po kojom, vytintos þuvies galva Uþ „Maximos“, skersai gatvës, ant stulpø Þalio plastiko „Klumpës“, juodo plastiko Maþytis, þydinèiø forzitijø apsuptas ge- sapnuoja ðaltà gelmæ, uþsisklendusià pum- plazda raudonas transparantas, jame paraðy- „Klumpës“. tas. puruos. ta „Mes þodþius paverèiame darbais“, ir ji Prie aukojimo stalo jø suversta visa krû- Laikas jame teka ratu, prarydamas savo Auksaspalviai partieèiai nuolatos pamirð- þino – jei sukeisi kai kuriuos þodþius vieto- va, lyg senø batø. pradþià, o toliau, uþ varteliø, miðkelio link ta pasaulá – dalimis, teritorijomis, ir ðios pa- mis, jie bus teisingi. Bet keisti nereikia, nes Negi jau tiek suneðiota?.. O kam?.. Ji ne- nueina laukiniai nepriþiûrimi ðaligatviai. maþu laukëja, gráþta á savo prieðistoriná bû- gali netekti kojeliø. O kojelës, nors varga- prisimena. Vienos ið pirmøjø pro suirusias plyteles vá, þalià, tirðtà, be vilties. Bet ji vis tiek ðar- nos, vienintelis iðsigelbëjimas teisingai su- Puðø spygliø nurudintas takelis, ðlapios prasikala garðvos, paskui – ugniaþolës, jø vuoèiø laukia, mat ðie rita prieð save jaukø kapotame pasaulyje, jame net „Maxima“ – puskrûmiø ataugos, gaðliai skverbdamosi ið ðaknys traukia pilkà dirvoþemio perkelá ir mëðlo rutuliukà, paliekantá ðiltà pëdsakà, ja- iðdidus, atskiras kûno narelis. po þemiø, aiþo tuðèius sraigiø kiautus ir po- plyteliø trupinius gilyn, prie nesuðylanèiø þe- me akimirkai apðyla kojos, juk ji tik basa, o Parduotuvës vedëjos vardas kaip epide- pierinæ tarà, vatinë Lozoriaus antklodë pa- mës kaulø. ne mirusi, tik kojelës gleþnos, buoþgalvio ar mijos, bet primena ir ropiø rûðá – Kalerija. kabinta ant ðakos, kad mirties smarvë iðsiva- Skersgatvis kaip kapiliaras nukertamas þuvies, ji pati nelabai nuvokia. Jos nuotrauka kabo parduotuvës viduj, dëtø, laukiniø krienø lapai su tirðtu gyveni- prie miðkelio, sunkiu betono luitu, panaðiu á Gelmë tyli, tik dvelkia ðalèiu ir pamaþu prie uþrakinamø penkiasdeðimèia centø spin- mo prieskoniu. aukojimo stalà, toliau á kalnà pro atgyjan- skleidþiasi. teliø, nuolat primindama, kad gyvenimas – Turëjai gi þinot, kaip baisu sraigiðkoj prie- èias dilgëles ir kiðkio kopûstus kyla takelis, Maþam kiemely tylu, nieko nematyt pro tai sapnas. blandoj, prie kaulus iðkelianèiø ðaknø, bene pro pusplikius krûmus, paþvelgus prieð sau- geltonas forzitijas. O ant ðaligatvio jau treèia savaitë riogso taip pat kaip maþyèiam gete, uþrakintame me- læ, akyse kaip aðaros spindi ant ðlaito iðmëty- Sëdëdama ant betoninio luito, ji girdi, kaip septyni juodo plastiko maiðai su pavasarinë- dþiø, geltonø ir pilkø, dvelkianèiø cheresu. ti plastiko buteliai. sunkiai sruvena laikas, stingsta kaip senstan- mis ðiukðlëmis, aðtuntasis sëdi, atkiðæs sura- Kiekvienà syká vis sunkiau atsikelti nuo Þvaliai ropinëdami, jø dar nesurinko bliz- tis medus. gëjusius skirtingø spalvø batus ir, laikyda- þemës, nuo tualetiniø krienø. giaðarviai vabalai ið partijos bûstinës, ásikû- O palei garaþus ant asfalto vis labiau ple- mas gumbuotà Mozës lazdà, abejingai stebi, Vis lëèiau – pro surûdijusià psichiatrinës rusios ant paties kalno, taip aukðtai, kad trauk- èiasi benzinu smirdinti vaivorykðtë. Tirðtos kaip egiptieèiai traukia á „Maximà“. tvorà, uþ kurios ilgesingai klykia sidabrinës tis nebelieka kur, tik per ðaltas plynes, vëjø ir þiaurios spalvos, geriau prie jø nesiliesti, Nuo Olandø þiedo atmauroja vilkikas, më- gervës ir platininiai garniai, negalëdami nie- koðiama erdve, pasukti tiesiai á rojø. ypaè jei turi menkas kojeles. lynos dujos ir kietosios dalelës kaip radiaci- kur iðskristi, jø nieks ir neiðleis, nes jie – sunki Ið ten plastiko buteliai turbût atrodo kaip Trapiais kreidiniais kauliukais, plonyèiais ja pereina kiaurai. kaip antkapio akmuo nacionalinë vertybë. vëliø laiveliai. gyslø siûleliais, iðtirpstanèiais laukinës teri- Kiemelis panaðus á getà, bet kodël, ji pa- Pro aukojimo stalà, pro maþytá geltonà ge- Ji sëdi ant aukojimo stalo, þalios „Klum- torijos gomury. mirðo. tà, pro paliktus ant laukinio ðaligatvio marð- kinius su rusva dëme ant pilvo – kaþkas pa- dëjo juos tvarkingai, nesumurkðlinæs, uþlen- kë rankoves, kad nesiektø pilkø asfalto dul- kiø, gal prireiks arnoto naktinëms garðvø ir ugniaþoliø apeigoms. Ðleivom varlës kojelëm, griuvinëdama á ðonus, bet stengdamasi laikytis tiesiai, ji ei- na þemyn, á pragarà su brazdanèiais transpa- rantais, þadanèiais paversti jà þmogumi. Neámanoma atsispirti ðiam paþadui, nors jis buvo pamirðtas tà paèià akimirkà, kai vëjas pagavo ir iðpûtë raudonà ir ðiurkðtø audeklà.

*** 2009-aisiais A. Nyka-Niliûnas „Dieno- raðèio fragmentuose“ raðë: „Kokie baisûs Tavo ir Gamtos ástatymai, Vieðpatie!“ Vis dëlto ar nebûtø tauriau, jei senatvë- je galëtume iðtarti: „Kokie teisûs Tavo ir Gamtos ástatymai, Vieðpatie!“ ir papraðyti stiprybës, kad ir rytoj ástengtume tai pa- kartoti? Beje, að klausiu, Tëve, o ne tvirtinu.

*** Pats vidurdienis. Sodo tylëjimas. Gilus gilus. Platus platus. Simfoninis. Tai tau ne instrumentinis, uodenantis zuoze!.. cave canem

Danutës JUNEVIÈIENËS nuotrauka 3 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780)

ir svetima ranka nuslysta uþ ovalo net Dievà iðburnojæ? tai kà – iðeiti jau ruoðies? ruoðiuos – ðvytuoklë sulëtëja ir pagaliau sustoja –

Amiantos (nesuteptas) Eþerø poetams II

Paseno atmintis – vien graudulys vaikystës Ten – prie jûros – kur visi keliai ten glaudþias prie kitø – taip að glaudþiaus naktá nepaþástami ir baugûs prie keliø Motinos – Jos akys vis skaudþiau mes krante sëdëjom nebyliai pasako – tos kanèios ðirdis neiðlaikys kà tik þemën palydëjæ draugà

Ið prieblandos iðplauks rûdijanèia keke Þvaigþdës þvelgë ið dangaus – arèiau ðaka alyvos – negi nuþydëjo uþ signalines ugnis – sargybos? ðvyturio? gyvenimas? – nelauki uþtarëjo tu tarei – seniai jo nemaèiau su ta pavargusia sunkia nors jauèiau jo paskutiná rytà ranka ant apsnigtos galvos – Akyse jo ðviesdavo viltis Kaip gelia man kelius – nedëk ant keliø be kurios mes tiktai dulkës vëjo Zenono BALTRUÐIO galvelës – tiek tebuvo mums dienos begalybë uþ peèiø – arti nuotrauka ir ðlama orlaidëj suplëðyta skiautelëm dabarties ðiurpiu ðalèiu tylëjo ilgom Tiesa – nors ðirðës në vienos Robertas KETURAKIS ieðkojau namo – durys jo uþkaltos Naktá jûra oðë be krantø tik ðlama uosis nukirstas – antai ir taip ðvelniai glaudësi prie kojø Eþerø poetams I ten – toli saloj – kalbëjai tu Antikos dievai sukûrë rojø Kaþkas Per vienà vakarà ruduo iðsenka ir ovale ðviesos stebiu ne savo rankà Tai ðitaip viskas klostosi iðdëstanèià þodþius kur aitvaras? – matau ir mergaitë laukia ten nuoga – Balta mergaitë baltà gëlæ brolau tu mano artimas – kaip Tu leki per pievà – siûlas plonas Venera pavirtus Afroditë – – per kiemà neðasi – katë laivai nuskæsta uostuose prilaiko aitvarà linksmai geltonà pabaidë balandþius–otie ðventiesiems stato kartuves vaikystë paveja Tave – ir gera Tau prie lesalo plasnoja vëlei Þavies – blaivieji tyèiojas Leisk pasiteisint Mane uþvaldë gailestis – jurginai konteineryje vaikas rausias verki – kitiems në motais jau nuðalnoti – iðkasu ið ðlyno iðkeldamas tai ðá tai tà meldies – po maldà strykèioja Nebark jog kalbu vis tyliau ir maþiau sustingusius gumbus – rugienomis neðuos ir senis kapstosi greta – kaþkas graþiai raguotas kad nelengva pajust kam skauda neskauda namo – reikës spalvom ilgai kentëti matyt – nebus laimikiai gausûs kad stengiuos surast pakenèiamà kiautà tamsoj kurios kertëj surado vietà Tai kas kad nugalëjome pats sau primint – negirdëjau ir nemaèiau ðikðnosparnis á biesà panaðus nuo vyðnios nulauþtos þiedai ir patikëjom laisve – po kojom byra þvyras èeþa skanduoja – pralaimëjome atverk kas ðirdy – likimas sakys Tas uosis nukirstas – uþkaltos durys – gumbas mergaitë baltà gëlæ neða o pergales uþknaisioja ar Angelas Sargas – ir ðvies tavo vardas jurgino – aitvaras – nutrûko siûlas trumpas ðvytëdama baltai baltai kas bus kai paþvelgæs sutiksiu Tavo akis já vydamas prapuolei debesuos Ko laukiam èia atëjæ mylinèias Tavo akis nors meilës nevertas? ir skersvëjis nuo stalo popierius nuvalo kaþkas ðeðëliuose jø slypi – kaktos erðkëèiuose – delnø skurde – aukðèiau kûrybos aukðèiau þvaigþdynø ir menø – –

Rûgðtëlës

Prisimeni senelio keiksmà – rûgðtëlës! skradþiosna rûgðtëlës! – ar kas supras kà atstumia þmogus – nelaimæ? ðiukðles? þiaurumà? prisitaikëliø kupras?

Tëvyne Tavo àþuolai ir gojai ðeðëliuos kryþiø – juos kasdien neðuos – man artimi – bet ðiandien nesapnuoju nei Iðrinktosios ir nei Vieniðos –

Tu dovanojai ðventà galimybæ – numirt ir prisikelt – bet ne uþ tuos kurie á pakylëtøjø gaurus sukibæ atënais kliedi ðiaurëj ir pietuos

Atënai – dekoracija kartonas su spiegianèia – gal katarinkos – dëþute serþantai du pusantro kapitono plikiems rekrutams bliaunantys – ðliauþte!

Nebliaukit – ateitin nuðliauðime þarijom ir skaistykla nebus mums paskirta nejau nematote kaip liepsnos ryja Pilënus jau su bûsima karta? –

Ruoðiuos

Kitø mirtis taip pat kaþkà naikina many – jei klausiu nieks dorai neþino tik þvilgteli su gailesèiu – rimtai ir Lietuvos lape (prie vieno: milijonas) veltui Romualdo AUGÛNO nuotrauka

4 KAUKO . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) LAIPTAI gal teisinsiuos Tau – per ilgai atskirti nuo tiesos – ir todël nepajutom kas joje slepias Kûrybinë dràsa ir baimë nebuvau Dieve mano nei sargas nei panaktinis nakty „Pakelës ðunytyje“ Cz. Miloszas raðë: „Tikriausia neámanoma nieko neþinau kuris brolis – Kainas ar Abelis – pasiekti nebûnant ásitikinus savo pranaðumu. O ðis atsiranda þiûrint á kitø pasiekimus tarsi per apsuktà þiûronà. Ir paskui sunku iðsivaduoti ið pada- rytos skriaudos jausmo.“ Du „Nemuno“ klausimai Mariui BUROKUI: Ðifras I – Kûrybinë dràsa – kas tai? Kiek ji siejasi su kûrëjo talentu, intelekto Dar kartà sugráþau prie Vivos plango – galia, vitaline, dvasine, gyvenimiðkàja patirtim, vidine stiprybe? O gal tai gyvenimas vis viena liko nebaisus arèiau troðkimo apsinuoginti, atsiverti, parodyti slapèiausias, intymiau- sias savo minèiø, potyriø, ,,nuodëmingiausiø“ vizijø kerteles? Be to, ðiais ne jis mane naikino – tik save ko gero laikais sparèiai populiarëja dar viena ,,dràsos“ rûðis – narsa neiðmanyti bejëgá ir atkarø amato pagrindø, ignoruoti tradicijà ir kûrybiná palikimà, á ðuns dienas iðdëti visus autoritetus, arogantiðkai manyti, jog tik nuo tavæs ar tavo kartos pasaulis telpantis virðeliuos lango – ir prasideda tikroji kûryba. Ar tai nëra jau meninio chuliganizmo poþy- ne mano kaip ir atspindys blausus miai? Bet gal ir jis, tarkim, saikingai dozuojamas, gali bûti perspektyvus akiø dugnuos – dioptrijø sietyne bei vaisingas? II taip viskas susidvejina kada uþuolaidas að naktá atitraukiu – þyra – O kas yra kûrybinë nedràsa, sutrikimas, netgi baimë? Kà galëtumëte virð sodo þvaigþdës ið Persëjo – ðydà pasakyti ir apie Lietuvos, ir apie globalizuoto pasaulio provincijos meni- Juliaus KELERO nuotrauka tamsos suplëðæ á skutus – juoda ninko sindromà? Gal toks visai neegzistuoja? papildo sidabrinæ – kaip pavënë su lapais vynuogiø puoðtu stalu ûmai pakeièia reginá kasdiená I niai, neverti eskalavimo ar piktinimosi. Visa- vo mintá, pasaulá, sumanymà. Nerimas, meta- kur iðorë svarbi – kitur jau banalu da taip buvo ir visada taip bus. Nors, tiesà sa- fizinis siaubas, baimë – labai kûrybingos bû- kant, pastaruoju metu panieka, jauèiama raðy- senos. Ypaè ðiais laikais, skendëdamas soèioje – Keista, taèiau sëdëdamas prie tuðèio kom- tojui, pasiekë neregëtas aukðtumas. Uþtenka palaimoje, nedaug kà tesukursi. Tas karðtli- piuterinio lapo su ðiais klausimais, jauèiu daug net vëjo sruoga be tavæs tenai perþvelgti tinklalapio „Delfi“ skaitytojø nuo- giðkas, neduodantis ramybës tiksëjimas kaþ- didesná netikrumà ir daug maþiau dràsos, nei beformë ir bevardë – nekalbësim mones (jos, deja, atspindi gan gausios visuo- kur sielos gilumoje, þieþirba, kuri neleidþia raðydamas eilëraðtá. Paskubomis brëþdamas ji vieniða ar ne – abstrakèià ðviesà menës dalies poþiûrá), kad pasijustum niekam nusiraminti, pamirðti, nusisukti, rankà verèia pirmuosius eilëraðèio kontûrus neturiu ir ne- vyzdys pavers prasme – dabar þinai tikusiu veltëdþiu, puntanèiu duonà uþ darbð- raðyti, o su ta paskata ateina ir nesupratimo, galiu bijoti. Neturiu laiko bijoti. Ðie jausmai net ðifrà këkðto pëdsako – brûkðnys èiø, dorø lietuviø sûriu prakaitu uþdirbtus pi- netikslumo, negebëjimo baimë. Baimë, kad ateina paskui, þvelgiant á jau paraðytà kûriná. nigus. Siurbëlë, alkoholikas ir durnius – ðtai nesugebëjai prasiverþt, kad tai, kà pastebëjai atgal – trys priekin – tarpas – kruvina Ið tamsiø kerèiø iðlenda pageltæs savicenzû- kas esu að (o ir daugelis kitø), jø nuomone. svarbaus, ið tiesø tik plënys. Taèiau, manau, ði maþytë plunksna – perskaityk – gana ros specialistas su buhalterio rankogaliais, dar Apie gebëjimà raðyti në nekalbu. bûsena paþástama daugeliui raðanèiøjø. klaidint – arba – gûdus pasaulis ðis keletas nemaloniø pasàmonës tipeliø ir pra- Kita vertus, su nuostaba stebiu gan gausø Nelaikau savæs skurdþiu Europos kultûros deda ûþti ausis. Svarbiausia jiems nepasiduo- agresyviø beraðèiø, ánirtingai besiverþianèiø provincialu ir nemanau, kad visi mes tokie ti, iðlaukti, gerosios mintys pasirodo dar vë- á raðytojystæ, bûrá. Tarp jø esama visokiø tipø: esame. Dabar galime itin greitai suþinoti ið vi- liau. Tai èia að ðiaip, apie save. K. Kasolos novelë „iðpindëjusiø“ turtuoliø, kuriems maþa nuo- sur apie viskà ir visus, esam organiðka to pa- Jûsø klausime apie kûrybinæ dràsà ið dalies savø sporto komandø, dvarø, þvaigþdþiø ir iki ties globalaus pasaulio dalis, turinti tam tik- ir slypi atsakymas. Egzistuoja átampø laukas visiðko pasitenkinimo trûksta dar knygos ir ros vietinës specifikos, ir tiek. Galbût provin- tarp talento, intelekto, dvasinës ir vidinës stip- Tà vakarà skaièiau Kasolà Karlà – narystës LRS. Esama vazonëliuose augintø re- cialais mus daro negebëjimas atsiriboti nuo rybës bei troðkimo apsinuoginti, tamsiosios novelæ jo „Þmogus ir ðuo“ – atsimenat voliucionieriø, su panieka spjaudanèiø á visà didþiulio globalaus srauto, akimirkai stabte- pusës, narcisizmo, kompleksø ir kito juodojo jos pradþià – tuðèias turgus – þmogus gimtàjà raðtijà, nes ji mat buka ir smirdi nuo- lëti, nepasiduoti pirmoms pasitaikiusioms ma- smegenø viralo. Bûtent ðiame átampø lauke ir ant mûrinës tvoros atðlijæs kramto duonà lankumu bei provincialumu. Esama vaidingø doms? Kita vertus, dalis raðanèiøjø yra perne- gimsta tikras, geras kûrinys. Jam reikalingos vynu pagardinæs ið maþo butelaièio grafomanø, kuriø mëgstamiausias laisvalaikio lyg ásikibæ á tà vëjo perpuèiamà þemës lopinë- tiek pozityviosios, tiek blogosios vidinio pa- uþsiëmimas – talentingøjø ðmeiþtas ir skan- lá, ásikniaupæ á seniai nevëdintà savo teksto saulio apraiðkos, o kad iðdrástum jas atskleis- dalai. Daug esama. Taèiau jau pradëjau bur- drabuþá ir, be jo, nieko daugiau nenori matyt. jau pameèiau – kas jis? – varovas mulo ti, á jas gilintis, jas suprasti ir priimti – reikia noti. Geriau kalbëti apie teikianèius vilèiø, ta- Provincialumas juk slypi smegenyse, jis ne- ar þemdirbys – tos smulkmenos dràsos ir, þinoma, iðmanymo. Manau, geram lentingus chuliganus. priklauso nuo to, ar tave skaito Europoje ir uþ kaip liudijo siuþeto vingiai – kûriniui paraðyti bûtina pusiausvyra tarp ðiø Manau, autoritetus á ðuns dienas dëti rei- Atlanto. Labai pasistengus, galima iðleisti sa- nesvarbios – pabaigoj dviejø pusiø, kitaip rizikuoji nusirist arba á kia, net bûtina, taèiau privalu mokët tai dary- vo knygø anglø, islandø, albanø ar juodakojø ðuo gaudë peteliðkæ (alkanas nelakæs „falðyvo“ optimizmo kupinà ðviesios ateities ti. Tiesiog iðrëkti savo nepasitenkinimà jo nie- genties indënø kalbomis. Jas skaitys – tiek poezijà, arba á niûrø, nepakeliamà pasàmonës kaitroj) – þmogaus nebuvo kuo nepagrindþiant – kvailio darbas. Bûtø ge- pat þmoniø, kiek skaitytø lietuviðkai. Kelios labirintø koðmarà. tiktai skambëjo vakaras (ar varpas) rai surast argumentø, motyvuoti priekaiðtus, o deðimtys ar keli ðimtai. Tai blogai? Ne, tai ge- „Ar þinote tà bjaurø, ðleikðtulá keliantá ne- kartu ir savo naujàjá pasaulio matymà. rai. Ir nieko èia daugiau nepridursi. Provincia- visavertiðkumo ir pernelyg didelio apsinuo- ir kas ið to? – paklausite – neatsakysiu Manymas, kad nuo savos kartos prasideda lumas – tai nuolankiai ir padejuojant prisii- ginimo jausmà, kuris apima jus þiûrint á savo tenai manæs nebuvo – negirdëjau tikroji kûryba, taip pat yra vienas ið galimø, o mamas provincialo vaidmuo. Provincialumas kà tik iðkeptà kûriná? Galit nesijaudinti, ðis inkðtimo ðuns (beviltiðko) – þvelgiau gal ir bûtinø daugumos raðanèiøjø gyvenimo – kai mes, lietuviø raðytojai ir menininkai, lai- kraupus jausmas jûsø niekada nepaliks, kad ir ir kûrybos etapø. Tai iðbandymas savarankið- kome save menkesniais uþ kitus raðytojus ar á didelá rugpjûèio dangø kokie garsûs, skaitomi ir þinomi bûtumët. Tai kumu. Iðbandymas, kiek atspari ir patikima menininkus. Reikia tik blaiviai suvokti savo ir dvigubos þvaigþdës pavargæ akys yra bûtina raðymo dalis, ir jà reikia iðmokti yra sava vidinë tikrovë, koks stiprus, tvirtas vietà pasaulinës kultûros sraute. Svarbu tikëti sutiko mano temstanèias akis branginti“, – sako vienas ið þinomiausiø ðiuo- yra talentas ir paðaukimas. ir norët, kad kas nors ið mûsø taptø bûtinas laikinës Britanijos raðytojø Willas Selfas. Ir að Labiausiai að pasigendu pastarøjø dvide- visiems, pasakytø, sukurtø kaþkà reikalingo ir keistas nerimas – kur dingo su juo sutinku. ðimties metø permàstymo literatûroje. Kur ro- kaip oras. Asmeniðkai man kûrybinë dràsa yra labai varovas mulo (þemdirbys?) – kodël manai apie „gariûnmetá“? Kur socialiai anga- Galø gale ðiame uþsiëmime viskà valdo ne paprastas dalykas – bandymas sàþiningai ir novelës pabaigoj þaisminga peteliðkë þuota poezija? Dabar dauguma jaunøjø raðy- tik talentas, o ir jo didenybë ágeidis bei atsi- atvirai pasakyti, kà màstau, kà jauèiu, kaip vis- nenutupia ðuneliui ant galvos? – tojø – politiðkai ir socialiai aktyvûs, taèiau tai tiktinumas. Juodoji gulbë. Todël gal bûtø ge- kas aplinkui atrodo. Manau, kiekvienas geras beveik neatsispindi jø tekstuose. Negali gi vie- riau pernelyg nesukant sau galvos apie taria- raðytojas pats turi iðrasti ðá dviratá vis ið naujo. nas Herkus Kunèius uþ visus atidirbti! Nejau- mà menkystæ ir provincialumà atsiverst nepri- Truputá pasikartosiu ir pasakysiu tai, kà jau gi tik jam rûpi tas ádomus klausimas: kas yra raðytà lapà ar naujà „Word“ dokumentà? Ir Todël teigiau „Bernardinams“: „Raðydamas eilërað- lietuvis, kokios jo silpnosios ir stipriosios vie- uþsiimt tuo, kà moki? Að tikiu gerai atliktu tá daþnai suformuoji dar ir tai, kà pats sau bijai tos, kokie jo kompleksai etc.? Dalis raðytojø darbu ir, jeigu mano talentas turi tam tikras prisipaþinti, kà ne iki galo suvoki, kas slypi Nelauk – likimas niekad neáspës beviltiðkai áklimpæ praeityje, dalis raðo glot- lubas, aukðèiau kuriø neiððoksiu, – tebûnie. miglose. Eilëraðtis man – màstymo bûdas, ir nius euroromanus apie niekà, dar kiti uþsiima Daug baisesnë kita provincialumo pusë – kur paskutiniai þingsniai gurkðniai ar kerai jis turi bûti kaip ámanoma sàþiningesnis. Man, bambø stebëjimu. Nieko nuostabaus, kad ra- susireikðminimas, vazonëlinis mesianizmas, tai kas kad tarp gyvenanèiø slepies – kaip nemëgstanèiam pompastiðkø kalbø, grau- ðytojas daþno laikomas niekam tikusiu – jie „tautos vado“ sindromas. Pritariu á ðià anketà vis viena kalba jog seniai mirei dulingø prisipaþinimø ir atviravimø prie sta- suvokia mus kaip bëganèius paskui seniai nu- atsakinëjusiam Valdemarui Kukului, kad esa- lo, virtuvëje, poezija kartais tampa vieninte- vaþiavusá traukiná. ma „pernelyg daug pasitikëjimo savimi, kuris Ko tikitës? neðoks nieks gelbët mus liu bûdu pasisakyti apie save, savo santyká su visiðkai sunaikino, suëdë kûrybinæ savikon- pasauliu ir Dievu. Kartu, pripaþástu, tai ir pa- ið kur ant veido tie laðai karðti P. S. Þinoma, visus ðiuos priekaiðtus prisis- trolæ“. Tam labai sunku atsispirti. Reikia þût- togus bûdas perteikti tà santyká ir màstymà uþtiðko? brolá brolþudys uþmuð kiriu ir sau. bûtinai iðsaugoti distancijà tarp savæs ir mûsø netradiciðkai ir nebanaliai.“ Tiksliau apie tai, ir atpildo neðauks savøjø uþmuðti literatûrinio pasaulio. Nepamirðti, kad esi ne kaip suvokiu kûrybà ir dràsà kurti, tikrai ne- II tik raðytojas, o ir skaitytojas. Visø pirma skai- pasakysiu. Todël nekaltinu neieðkau nepraðau tytojas. Neketinau burnoti ant antrosios jûsø klau- neklausiu – kam kartojasi keisti simo dalies herojø – amato pagrindø neiðma- – Manau, kûrybinë nedràsa – tai greièiau sapnai – tiktai Tavæs meldþiu – neðauk nanèiø „narsuoliø“ ir arogantiðkø chuliganø. nepasitikëjimas savo jëgomis, nerimas dël to, á Paskutiná Teismà – mes jau nuteisti Tai, dauguma atvejø, yra praeinantys reiðki- ar sugebësi adekvaèiai iðsakyti ir iðreikðti sa- 5 KAUKO LAIPTAI . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) Raðyti þvilgsnius ant lyjanèio Jono Meko lango

Ieva BIRMANTAITË dingumà, teksto tapsmà þvilgsniu. nio tekstø dalis nei struktûra, nei kymà, juk ið esmës vietos ieðkoji- Didþioji kûriniø dalis datuoja- temomis neiðsiskiria, tad skaitant mas (kaip vienas ið motyvø) nusa- Pirmoji paþintis, ar tai bûtø nau- ma 1946-1956 m. Þinoma, kad paeiliui ir nekreipiant dëmesio á ðá ko nuolatiná judëjimà, ir neámano- jas draugas, ar knyga, prasideda tie- 1944-aisiais J. Mekas buvo suim- formalø skirtumà aiðku, kad datos ma to matyti bei patirti pasyviai: siog nuo þvilgsnio ir þodþiø: „La- tas ir iðsiøstas su broliu priversti- paminëjimas ar jos nutylëjimas ið „Ir taip jis mëtësi, prapuolæs, ir ne- bas, mano vardas...“ Tikriausiai ne- niams darbams á Vokietijà; taip pat, esmës nieko nekeièia. þinodamas, visà vakarà, mëtomas nuostabu, jog ðiuo atveju pagrindi- kad 1949 m. emigravo á JAV – ðios Galima ir tokia prielaida – teks- keisto ir fantastiðko þaidimo, nei në prieþastis, kodël ið daugelio bû- kelios biografinës detalës yra svar- tais pratæsiama ar papildoma J. Me- sapne, nei realybëje, neþinodamas tent ðioji knyga atkreipia mano dë- bus kontekstas, leidþiantis leng- ko dienoraðèiø „Þmogus be vietos. jau nieko, tik leisdamas pats plauk- mesá, yra þinoma autoriaus pavar- viau datuojamuose kûriniuose at- Nervuoti dienoraðèiai“ tema. Bet ti, iðsviestas, ir kairën ir deðinën, be- dë, kuri pirmoji imasi mane kalbin- paþinti emigracijos þenklus, nuo- ar ieðkantis þmogus randa TÀ vie- jëgis ir be krypties, visà vakarà, be- ti. Jonas Mekas, „Þmogus prie ly- rodas á to laikotarpio nuotaikas. tà prie lyjanèio lango? Tikriausiai jëgis, suardytas, iðmuðtas, suplëðy- janèio lango“*. Taigi vien vardas „Kaip èia nejauku tarp ðitø barakø! ne, nes knygoje, kaip ir dienorað- tas“ („Apie realybæ“, p. 68). Atsi- ir pavadinimas – daugiau ði knyga, Kokie murzini malksnø stogai, èiuose, jauèiamas ieðkojimo, ëji- skleidþianti „mekiðkoji“ nuotaika bent kol kas, nieko negali apie sa- ðiukðliø krûvos su aitriai dvokian- mo, vienatvës, nepritapimo moty- tampa autoriaus tekstø savitumo ve pasakyti, nes nëra nei trumpos èiom skardinëm“ („Vienas gimi- vas: „Jam staiga buvo gera, kad jis pagrindu, todël ir rinkinys „Þmo- anotacijos, kurià galëèiau slapèia mas“, p. 48); „Jie visi laukia to pa- yra vienas ir svetimam mieste, kur gus prie lyjanèio lango“ natûraliai, pavadinti savo lûkesèiais, nei áþan- ties laivo á Amerikà (...) Jie visi DP, jo niekas neþino ir nepaþásta. Nie- neiðsiskirdamas ir per daug neste- ginio autoriaus þodþio, kuris pra- tie þmonës“ („Þmogus prie lyjan- kas jo neriða jokiu moralu ir jis ga- bindamas dera visame J. Meko kû- dëtø dialogà tarp teksto ir manæs, èio lango“, p. 78) – DP stovyklos li labai laisvai jaustis ir dabar eiti rybos (ðiuo atveju – literatûros, o sukurtø deramà tolesnës paþinties pavadinimo (kaip ir knygos) tekste laikas ir atrastosios Amerikos vaiz- ir stoviniuoti tarp ðitø þmoniø, þiû- ne kino) kontekste. nuotaikà. pagrindinis personaþas prasidëjus diniai. „Kodël jis èia atvaþiavo, á rëti á juos, vien malonumui, ar ádo- Vis dëlto dabar, skaitant ðià re- Ðiø dienø skaitytojui J. Mekas liûèiai þvelgia pro langà á gatvæ ir kità kontinentà, toli nuo savo krað- mumui, nepaþástamam tarp nepa- cenzijà, turëtø bûti atsakyta á vienà paþástamas ne tik kaip raðytojas, bet fiksuoja aplinkà: trys moterys, së- to? Kodël ðita këdë èia stovi? Ko- þástamø“ (p. 72). Taèiau tai tik lai- svarbø, o gal net ir esminá klausimà – ir kaip kino filmø kûrëjas – galbût dinèios ir supanèios vaikà, tarpdu- dël ðita gëlë? Jam tai nebuvo klau- kina malonaus vieniðumo iliuzija, verta ði knyga mano (kiekvieno kaip pastarasis netgi labiau, nes fil- ry besikalbantys vyrai, bëgiojan- simai, jam tai buvo faktai“ („Didy- sugriaunama (kaip ir buvo galima skaitytojo) dëmesio ar ne? Jei bent mografijos sàraðas gerokai pranoks- tys ir garsiai ðûkaujantys vaikai, sis skirsnis“, p. 60); „Jam visa tai tikëtis) toliau plëtojant tekstà: viena recenzija galëtø atsakyti á já ta jo, literatûros kûrëjo, biblio- balose ðokantys lietaus burbulai... buvo kaip didþiulis cirkas, visas ði- „Jam staiga norëjosi bûtinai su kuo tik þodþiu „taip“ arba „ne“, veikiau- grafijà. Todël ðioje trumposios pro- „Gera þiûrëti ir jausti, kaip gyve- tas þmoniø marginys, ir kartu su ðita nors pasikalbëti, bûtinai rasti ko- siai ðis þanras iðnyktø, taèiau, lai- zos rinktinëje pagrástai galima ieð- nimas teka pro ðalá, ir priimti vis- tvanka ir ðiluma, ir su ðituo parku – ká þmogø. (...) Bet jis gerai þinojo, mei, negali. Todël mano atsaky- koti ir rasti sàsajø tarp kino ir litera- kà be jokios atrankos. Ir paèiam vi- viskas buvo didþiulë scena“ („Cen- kad jis yra vienas visoje ðitoje mas bûtø toks: kiekvienam savas tûros. Bûtø netgi tikslu teigti, kad same tame paskæsti, iðtirpti, susi- tral park“, p. 54). Emigracijos þen- tvankoje ir ðitame þmoniø skruz- langas ir savas þvilgsnis pro já. Jei „Þmogus prie lyjanèio lango“ yra lieti“ (p. 83). Lietus tampa laidinin- klus galima sieti su autoriaus biog- dëlyne ir ðitoje maiðaty, ðitame nors truputá smalsu þvilgtelëti ir ne trumpø tekstø, bet vaizdeliø rin- ku tarp stebëtojo ir stebimøjø – la- rafija, bet J. Mekas á savo persona- milþiniðkame parke“ („Þmogus ant pro J. Meko langà jo paties akimis, kinys, kiekviename jø fiksuojamas ðø palietimas ranka leidþia priartë- þus þiûri ið ðalies, tarsi tekstai bûtø tilto“, p. 74). Taigi nuolat jauèia- tuomet ði nedidelë, vos ðimto pus- atskiras reginys ir judesys. Ðiø vaiz- ti prie stebimos tikrovës. Toks re- sàmoningai kuriami apie „tà kità mos tos paèios kûrybinës nuotai- lapiø knyga – jums. deliø aðimi tampa þiûrinèiojo ir ma- giniø uþraðymas skatina prisiminti þmogø“ („jis“, „tas þmogus“) ban- kos, kurias jau bûtø galima pava- tanèiojo pozicija, stebëjimas, tarsi ir J. Meko vizualiøjø menø centrà dant iðvengti asmeniðkumo, nors ir dinti „mekiðkosiomis“, taèiau tai * Jonas Mekas, Þmogus prie ly- kino kamera pagaunantis aplinkos Vilniuje, tai yra jo kûrybos savitu- pasirenkama visaþinio naratoriaus dar nebûtinai reiðkia monotonijà, janèio lango. – Vilnius: „Baltos objektus. Pavyzdþiui, tokio paties mas, prieþastis, lemianti þodþio vaiz- pozicija. Likusi, nedatuotoji, rinki- áprastumà ar nieko naujo nepasa- lankos“, 2010. Þodþiai Tëvui

Alfas PAKËNAS dobilø pradalgëje. Apie tai, kad lai- kas eina, eina... „Tavo mirusios bitës iðskrido kar- Jis niekad negráð á ðità vienkie- tu–/Irdabar tartum þvaigþdës virð má, sodà, laukus. O sugráþæs nesu- dzûkø smiltyniø. / Nesulaukiamas rastø mûsø – tokiø paèiø. Tëve, að klausiu, kur tu? / Sumedë- Net ir dabar, atminties gilumoj ið- jusiø rankø ir kojø sutinusiø / Pasi- girdæs tuos dûþius, pajuntu, koks tuð- ilgau be galo...“ Onës Baliukonytës èias, nykus pasidaro gryèios kam- eilëraðèiø rinkinyje „Bokðtai“ yra to- barys, neiðtveriu jame ir, nerasdamas kios skaidrios, liûdnokos eilutës. vietos, tarsi kaþkà svaiginamai ðvie- Nieko graþesnio ir tikresnio, skirto saus prisiminæs, trinkteliu durimis. Tëvui, lietuviø poezijoje neteko Uþsigalvojæs pro tvartà einu kloji- skaityti. Yra daug eilëraðèiø ir pro- mo link. Ten visada kvepia vasara, zos tekstø apie Motinà, jos gerumà, iðdþiûvusiu ðienu, pakinktais, po bal- laukimà, namø jaukumà ir ðilumà. nu klojamos, arklio prakaito prisi- Tëvas visada ðalia – nematomas ir gërusios gûnios smarku... Neþinau, tylus. Geru, stipriu eilëraðèiu patiki kodël mane èia visados traukia. lyg draugu – ásijauti á jo nuotaikà, Tarsi matau, kaip kovo vidurdie- kartoji þodþius, savaip pratæsi tà nio saulës èiulpiami klojimo pa- liûdnà tekstà, þydinèioj obely èiauð- stogëje tviska ilgi, randuoti var- kant devynbalsei. vekliai – didysis vaikystës dþiaugs- ... Mûsø senoviðkas sieninis laik- mas. Þiûriu á juos, ásiklausydamas á rodis ilgai ir dainingai muða vasaros save. Ir prisimenu, tyliai kartoju: pavakarës valandas. Jis man pir- „Tëvas! Tëvas!“ Lyg regiu, kaip jis, miausia primena tëvà ir gimtuosius nukinkæs ðirmà kumelæ, kelia mane Romualdo RAKAUSKO nuotrauka namus. aukðtyn, kad pasiekèiau varveklá, Laikrodis buvo sunkus, barokið- liepia nuskinti... Iðtiesiu rankà, nu- gal, á ðonà. Prisimenu, tëvas mane me þydinèiose Deltuvos kapinëse? sienos eþeras vëlø vasaros vakarà dar kai puoðnus – didþiausia brangeny- reðkiu skaidrø ledokðná, iðslystu ið neðë ant rankø kaip suþeistàjá, tebe- Tëvas – tai paèios pirmosios ke- þaliø mieþiø lauke, kai net vaikui taip bë paprastoje kaimo gryèioje. Tëvas tëvo rankø ir ásibëgëjæs paleidþiu já girdþiu jo þodþius netoliese ðiena- lionës po savo kraðtà ratais arba ro- nesinori miego: jis paimdavo mane ten laikydavo dokumentus ir mie- lyg sidabrinæ strëlæ sodo gilumon, vusiems pievà þmonëms: „Vyrai, pa- gëmis – jis visur mane veþdavosi kar- ant rankø, neðdavo prie lango, ir, me- liausias relikvijas. Kai laikrodis pra- geltonuojanèiø bièiø aviliø link. Jis laikykite arklá.“ Motina mazgojo du- tu. Tëvas – tai paukðèiø parlëkimas nu, sakydavo: „Paþiûrëk, koks dide- dëdavo skambinti valandas, girdë- akimirkà blyksteli saulëje, greitai benëlyje man veidà, rankas, ir grei- pavasará, inkilø meistravimas ir këli- lis mënuo, vaikeli.“ davosi net lauke, ir dabar, po dauge- krinta þemyn ir paþyra á smulkius tai raudonijo vanduo... mas á obelis, kriauðes, á saulëtus pa- Maèiau tëvà ðiurkðtø, áðëlusá dël lio metø, galvoju, apie kà tuo savo gabalëlius. O neseniai gimtinën par- O ðtai ðiltas, geltonas kaip pri- ðelmenius – jis taip mëgo varnënus ir kolûkio brigadininko neteisybës, tik monotoniðku kalbëjimu jis byloda- lëkæs varnënas antaninëje obelyje, nokusi kriauðë dûlia rugsëjo vidur- vadindavo juos ðpokais. Tëvas – tai niekada neteko matyti – ir niekas vo atðlaime po senom alyvom su kai- ant savo inkilo stogelio, net uþsi- dienis (gal tik vaikystëje tokios ryð- aidûs, rasø ir rûkø uþgulti ðienapjû- nematë – jo girto. Ir neteisingo, no- myne sëdinèiai moèiutei, rûpesèiuo- merkdamas nuo giesmës saldumo, kios spalvos?). Mama parveþë ma- tës rytmeèiai, kai po perþydëjusia, pa- rinèio paþeminti ar apgauti þmogø. se paskendusiai mamai, paèiam të- ðvilpia solo suduþusiam varvekliui. ne ið ligoninës, ið miesto. Tëvas pa- pilnëjusia ieva skardþiai plakamas Tiesa juk visiems vienoda, nëra jos vui ir mums, þolynuose nardantiems Vaikystëje be galo mylëjau tëvà. sitinka gale sodo, prie vyðnyno. dalgis. Tai minkðtas, duslus malûno maþos ar didelës. Ir paprasta, vals- vaikigaliams, prisiraðkiusiems pilnas Vasaros rytais palydëdavau á darbà – Kvepia ðvieþiai suarta þeme, saulës dardëjimas, dar ðiltø miltø kvapas, tietiðka tëvo Tiesa dabar man labai kiðenes sultingø þirniø kolchozo „tik iki plento“. Laukdavau, kol pa- nudþiovintomis bulvëmis – pats melancholiðkos bulviakasio dienos panaði á tà, sklindanèià ið paslaptin- lauke? kinkys, paskui linksmai ðvilpauda- bulviakasis. Jis paskubom ima ma- su deginamø bulvienojø dûmais, tai gos ðviesos nutvieksto M. K. Èiur- Gal apie vasaros þaras, nakvojan- mas pagirdys prie ðulinio ðviesiai bë- ne ant rankø, priglaudþia prie taba- jaukûs þiemos vakarai, uþ dvigubø lionio paveikslo, ið to gero, neþe- èias vakariniame sodo gale, sename rà kumelæ keistu vardu Popka. „Ar- ku dvelkianèio, neskusto skruosto, langø ir priemenëj linksmai ûþaujant miðko veido. Todël prisimindamas vyðnyne, apie jazmino þydëjimà prie klys geri tik ið ðvaraus viedra“, – pri- buèiuoja, nesodina veþiman, o ne- pûgai, kai sekamos pasakos arba savo tëvà galvoju apie daugelá të- ðulinio, gal apie dëmëtà stirniukà, simenu aukðtaitiðkai tariamus þo- ða namo, ðnabþdëdamas kaþkokius kraupûs atsitikimai. Tëvas – tai ðvie- vø – mylinèiø ir nemylinèiø, gerø ir dar visai vaikà, suþalotà þydinèiø dþius. O kartà kaþkaip slapta, tëvui neaiðkius ir jau neatmenamus þo- si, tebegundanti vaikystës dienø ir negerø, laimingø ir nelaimingø... nematant, apsiþergiau iðsikiðusá ra- dþius. Nejaugi tos rankos – stiprios, naktø vizija, jos kerinèios spalvos ir Apie save ir kitus, galbût nesuradu- tø traininio galà. Prie sodþialkos, kur gyslotos, kietos – kurios kaþkada karèiø vaikiðkø aðarø nuðluostymas sius tikrøjø keliø – tik dulkëtas kryþ- stovëjo dûmais prakvipusi mûsø pir- neðiojo, glaudë, glostë mano vai- grubiu nuo darbø, tabaku kvepian- keles, iðdavusius ir palikusius tai, tis, kumelë pasibaidë, ðastelëjo at- kiðkà galvà, jau seniai dûla po þe- èiu delnu. Tëvas – sidabrinis mëne- kas brangiausia pasaulyje. 6 KAUKO . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) LAIPTAI

ðiltà duobutæ / pagalvëje“ („apie vienat- væ“, p. 16) skaièiumi. Þodþiu – pabaiga vi- Etaþerë suomet skaièius, o pradþia? Arba ne: „vie- nas yra skaièius du / yra skaièius trys yra skaièius / keturi ir visi kiti yra skaièiai // o Auðra KAZILIÛNAITË rinkiniø, jei imtume juos lyginti. tas kur po jø – jau ne skaièius“ („vienas Toks pat „Paèiam sau“ kalbëjimas ne- yra skaièius du“, p. 7). Visos pradþios skir- nutyla ir kitose knygos dalyse. Tik mistið- tingos, o pabaiga ta pati. Arba ne. Kalbëji- kumo jose dar daugiau. Skyriuje „Lietaus mas „kurèiam asiliukui“ bei „paèiam sau“ „Paèiam sau“ plius mistika pratybos“ poetas ið tiesø lietui uþmaukðli- skiriasi tik skaièiais, o vardiklis bendras – na ðalmà, ir prasideda mûðis tarp ðeðëliø, tas, kur uþ skaièiø. Ðtai toks tad jausmas Eugenijus Aliðanka „Jeigu“: eilërað- nuovargio, dvejonës, nusivylimo bei vil- neapleidþia skaitant ðià knygà. èiai. – Lietuvos raðytojø sàjungos leidyk- ties, kurios plejadoje matyti besisukiojan- Þvilgsnis anapus: „radau jà, avelæ, tam- la, Vilnius, 2011. ti reinkarnacijos, metamorfozës, atgimimo soj dar, anapus auðroto / vaikystës peiza- galimybë. Pastovumas dëvi kaitos kamuf- þo – nuklydusià, ðimtàjà, luoðà / ðypsojos liaþà: „uþstrigau ðiose ilgumose mylëti so- pro miegà / laiminga / beveik susiglaudus dinti namus / statyti sûnø auginti plaukus / á roþæ“ („Rose, oh reiner Widerspruch, gyvenimo moderatorius mato ðiose ilgumo- Lust...“, p. 149), per neiðvengiamybës þiû- se / þemë nëra derlinga greièiau sudygsta ronà. Vienas vienintelis þvilgsnis. Apdo- ðeðëliai / todël ir sapnuos auga koraliniai vanojantis ramybe bei tyla. Po ðio vieno rifai / stalagmitai ir stalaktitai / ðaknimis á vienintelio þvilgsnio anapus, visi þvilgs- virðø mangrovinis miðkas / kada nors atsi- niai ðiapus noksta ant ðermukðnio medþiø, busiu kitoj platumoj ilgumoj dykumoj“ vis labiau daþosi neiðvengiamybës spal- („home sweet home“, p. 47). va, bet neiðvengiamybë buvotojo jau ne- Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus baugina. Jis kartais ja gërisi, kartais pava- iðdidi laikysena ir filosofinis paprastumas dina maþybiniais vardais ir pasijuokia, su- jo veikale „Sau paèiam“ ið tiesø gali bûti prasdamas, kad dël vieno vienintelio gretintinas su E. Aliðankos „Jeigu“ kalbë- þvilgsnio jis yra labiau nei bet kada: „ðiek jimu ne vien dël pavadinimø panaðumo su tiek buvau / kur kas trumpiau dar bûsiu / pirmuoju skyriumi „Paèiam sau“. Mistið- bet esu vis labiau“ („ðimtas vëjuos raus- ðià kalbà vandaliðkai palauþyti, padarkyti, kos tos E. Aliðankos rokiruotës bei gene- tanèiø ðermukðniø. 3“, p. 94). O „ðimtas prie jos prisëlinti ir ðiurkðèiai „patvarky- ruojamos implikacijos. Graþios. Paveikios. vëjuos raustanèiø ðermukðniø“ – tai tris ti“, kol niekas nemato. Vargu ar apskaièia- Taurios ir melancholiðkos, jeigu... sykius knygoje pakartotas eilëraðèiø cik- vus, greièiau jau instinktyviai tikintis, kad las, kiekvienàkart atidengiant vis kitas jo ið to rasis bent kiek daugiau gyvybës. Bet dalis. Nuostabiai lengva, beveik nemato- ði slinktis tëra regimybë. Mat gyvybës ne- Pabaigø kekës ma poetika pasiþymintis ciklas labiausiai derëtø painioti su gyvybe kalboje, o gyvy- iðryðkina anapusybës dvelksmà: „gal kas bës kalboje nederëtø maiðyti su þiþekiðku Donaldas Kajokas „Kurèiam asiliu- ir gebëtø gyventi / ðimto ðermukðniø gy- realumu (nepainioti su realybe). Á kalbà te- kui“: eilëraðèiai. – Lietuvos raðytojø sà- venimà, / tik ðermukðniai, kur tuomet / dë- leportavusis gyvybë pati susipakuoja á jungos leidykla, Vilnius, 2011. tøs ðermukðniai“ („ðimtas vëjuos raustan- karstà. Ar á karstuko formos batà. Tokios èiø ðermukðniø. 2“, p. 141). Pirmasis ðio formos batai daþniausiai þavi ávairiausio „Lygiadienis“, „Peleno miestas“, „Die- ástabaus ciklo eilëraðtis, atskleistas jau pir- plauko chuliganus, reketininkus ar ðiaip vakaulis“, „Ið neparaðytø istorijø“, „Exem- mojo atidengimo metu, byloja apie trylik- klubø apsaugininkus. Visø ðiø dþiaugsmø plum“. Ir – „Jeigu“. Arba – „Lygiadienis ið tàjá: „dvylika broliø, tø nusilaksèiusiø / prieþastimi veikiausiai galime laikyti in- neparaðytø istorijø – peleno miestas, jeigu laukë sulaukë / sesës // ir nuklegëjo bû- terpasyvumo bei interaktyvumo kaità bei dievakaulis –exemplum“. Taip ir visaip ki- riu, – liko vëjai / ir tu su lazda gyvate ant jø jungties atodangos metu kylanèius in- taip. Arba kiek lëèiau, tyliau. Arba nesvar- ðakos, / tryliktasis“ („ðimtas vëjuos raus- telektualinius virpesius. bu. Tokias ir kitokias rokiruotes galima da- tanèiø ðermukðniø. 1“, p. 57). Ðiame „áþan- Panaðûs virpesiai atsispindi ir knygoje ryti arba jø nedaryti su vieno ið origina- giniame“ eilëraðtyje galime uþèiuopti „Olando kepurë“: „O jau po to turbût fur- liausiø lietuviø poetø Eugenijaus Aliðan- knygos pradþios ir pabaigos santakà, nes ðetas / su juodu parabo dþiazu / pramer- kos knygø pavadinimais. Savo minimalis- èia susitinka pirmojo knygos skyriaus „ið kus aká traiðkanotà / mergaitë su triratuku tine raiðka, eilëraðèiø erdvëse brëþiamomis dvylikos juodvarniø“ ir paskutiniojo, su- // nugirgþdanti staèiom pakriûtëm / kur tokiomis tiksliomis linijomis, it bûtø neap- daryto ið vienintelio eilëraðèio ir pavadin- upës tvarstin ávyniotà / nukirkintø laba- sieita be liniuotës, ðis autorius jau seniai to „ið tryliktojo“, simboliai. Galime ir dar nakèiø meðkutá / ant dugno pagalvëliø ásirëþë á kiekvieno pirmenybæ „delikates- toliau þengti paskui ðitos minties dangu- þiodo“ („kranto bëgiais“, p. 36). Kalbos nei poezijai“ teikianèio skaitytojo atmin- mi traukiamà aitvarà – ðiame interaktyvia- tekëjimas ðiuose nuotekø vamzdþiais vir- tá. E. Aliðankos brëþiniai veda mus ið taðko me eilëraðtyje-áþangoje á paslaptingàjá tusiuose virpesiuose toks lauþytas, frag- á taðkà, kablelá ar daugtaðká. Nors pastarø- ciklà telpa visa knyga „Kurèiam asiliu- mentuotas, dirbtinis, manieringas ir bla jø skyrybos þenklø jo knygoje nëra. Nëra kui“, netgi paskutiniojo skyriaus vienin- bla bla, kad skaityti tikrai nëra malonu ar ir trajektorijø, nes pats autorius teigia: „Jei telio eilëraðèio „ðimtoji avelë“ ima kore- erdvu. „Olando kepurës“ kambariai uþ- a, tai b.“ Ir prideda: „Kompiuterio smege- liuoti su „ðimtu ðermukðniø“. griozdinti iðkamðomis ir kitu ðlamðtu. Ban- nis nuo tokiø loginiø pasaþø iðtiktø trum- Knyga „Kurèiam asiliukui“ apie pabai- dydamas sekti eilëraðèiø mintis per ðá sà- pas sujungimas. Nebent jis bandytø raðyti gas – vasaros, skaièiø, dienos, gyvenimo. vartynà, turi ne tik gerokai paðliauþioti, eilëraðtá. Taip veikia ir mano smegenø kom- Tik tos pabaigos ne drastiðkos, ðiurpios ar tikëdamasis neprasikirsti galvos, kai uþ- piuteris. Kad neperdegtø.“ Ir telieka pasi- netikëtai iðliuoksinèios ið uþ kampo. Jos kliûsi uþ privirintø prie lubø kableliø, bet dþiaugti, kad ðis smegenø kompiuteris iki ramios ir tylios, palengva sirpstanèios, raus- dargi rasti daugybæ salsvai dvokianèiø þo- ðiol neperdega. Tai liudija ir pastaroji au- tanèios kaip ðermukðniø kekës, kurias lie- dþiø lavonø, bandþiusiø autoriaus ágei- toriaus knyga „Jeigu“. þuviu godþiai grybðteli kurèias asiliukas ir dþiu savimi arti kambario sienas. Taèiau Dar neskaityti eilëraðèiai puola rengtis praeina pro ðalá, vangiais uodegëlës jude- visgi skaityti norisi. Ðioje V. Gedgaudo vientisos koncepcijos marðkinukais, vos Keturioliktoji Nacionalinës kultûros ir siais vaikydamas muses. knygoje, atvirkðèiai nei D. Kajoko „Kur- akimis permetus pirmàjá poezijos rinkinio meno premijos laureato knyga. Ðio pirmo- èiam asiliukui“, skaitytojo mintims kla- joti erdvës maþa (be to, ir ji priplëkusi kal- eilëraðtá „introdukcija“, kuriame teigiama: jo sakinio bei poeto pavardës veikiausiai Kalbos maita „kuo pradëti / ar ne sàlygos sakiniu / ar ne visai pakaktø. Kà daugiau galima pasakyti bine balastine lavoniena), taèiau vis tiek bobûnës jeigu / sakydavo pasiimsiu su sa- apie keturioliktàjà Nacionalinës kultûros „Olando kepuræ“ skaitai toliau... Net ra- vimi jeigu bûsi geras / jeigu bûsiu / pasi- ir meno premijos laureato D. Kajoko kny- Valdas Gedgaudas „Olando kepurë“: dæs tokiø razinø: „Maþos baþnytëlës kan- ims“ („introdukcija“, p. 5). Ðtai tokio as- gà ir ar tai apskritai turi kokià prasmæ? Ban- eilëraðèiai. – Lietuvos raðytojø sàjungos torius / suvarstæs pikardinæ tercijà / tyliai meninio imperatyvo, apsëto transcenden- dymas kà nors kalbëti ðiuo atveju daug la- leidykla, Vilnius, 2011. ðnabþda ant viðkø / „Alach Akbar“ („Nau- cijos sëklelëmis, kurios ima dygti ir skleis- biau atitinka Horacijaus sentencijà „kur- Neseniai pasirodþiusioje ketvirtoje Val- joji ekumena“, p. 62). tis skaitytojo galvoje, neleisdamos á teks- èiam asiliukui pasakëlæ sekti“ (tuðèiai au- do Gedgaudo knygoje „Olando kepurë“ Tad kodël, nepaisant þodienos pertek- tus paþvelgti vien kaip á banalokus dieno- ðinti burnà), negu laureato knygos tekstø taip pat galima rasti asiliukà, taèiau jis – liaus bei nuolatinio nusibostanèio ir ðiaip raðèio áraðus, apstu visoje knygoje. egzistavimo faktas bei pobûdis, kuris ir ap- ne adresatas autoriui, o tik detalë. Be to, pretenzingai neva provokuojanèio merge- Pirmasis „Jeigu“ skyrius. Tik pagalvo- þaidþiamas tiek knygos pavadinime, tiek veikiausiai visai nekurèias: „Tamsiø më- liø ir pedofilø motyvo, ðià knygà knieti kite! „Pirmasis „Jeigu“ skyrius“? Ar ne vel- ðmëkðteli paèiuose tekstuose it katës ðeðë- nuliø ðviesoje / sudievulëjæs Niko / mer- skaityti? Gal dël panaðiø dirbtiná kvëpavi- niðkai graþiai skamba? Taigi pirmasis „Jei- lis ant stogo vasaros naktá. Bet kokios spal- gaièiø su balionais / ir asiliuko tyko“ („au- mà kalbai ir siuþetams daranèiø nutikimø, gu“ skyrius, pavadintas „Paèiam sau“, pa- vos kaèiø ðeðëliai naktá juodi, asiliukø vei- toportretas ant asilø tilto“, p. 84). Ðis po- gebanèiø atverti ðiurpaus groþio patirèiø: þymëtas asmeniðkumo ir eilëraðèiø savi- kiausiai taip pat. Kà galima pasakyti apie etas labiau pasikliauja kalbinëmis jungti- „Namai tuðti. Visi seniai iðëjo. / Gal dau- tiksliðkumo þenklu, geba save aktualizuo- D. Kajokà já þinantiems „asiliukams“, ku- mis bei kryþkelëmis, nei tuo, kas prasideda gintis. Gal ðvæsti. / Gesinki ðviesà tad. Uþ- ti per besiskleidþiantá mistiðkumo þiedà – rie jau seniai apkurtæ nuo ðio „þinojimo“? joms pasibaigus. Tad laukia, kol ið pavadi- suk kranus. / Berniuk jau nebe ðeðiametis „naktimis kankina miegas / nieko nesëju o Nieko, visiðkai nieko. nimo nuþengs materija arba kol veikiai tarp traiðkanotam sausiui / atsisegant ið lëto juo- pjaunu juodà akiduobiø þolæ / galandu dal- Kas ið tiesø yra kalbëjimas „kurèiam asi- jø liausis egzistuoti skirties þenklas. Ðtai do dirþo sagtá“ („karatë do“, p. 55). gá kol lieka vien aðmenys / kol nieko nelie- liukui“? Ir kuo jis skiriasi nuo kalbëjimo tokia kalbine statybø medþiaga pasitikint ka sapno raþiena“ („þolë þolë þolë“, p. 12). „paèiam sau“? Veikiausiai tik raidþiø skai- galiausiai namai „vien ið to“ ima regëtis Bûtent mistiðkumu ði E. Aliðankos knyga èiumi, valandø, vienatviø („vienatvë graþi „ne apie tai“ ar „ne visai“ atitinkantys Ka- galëtø bûti iðskirta ið kitø poeto eilëraðèiø / kol netampa / ðiek tiek / gilëlesnë / uþ lëdø Senelio iðvogtus slëpinius, tad tenka 7 Poezijos pavasaris . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) Poezija pro lietø Pegasas ir 1 litas Petras VENCLOVAS gentæ sudomino religinës tematikos eilëraðèiai, autorës susikaupimas, pa- (ið drëgnø rankraðèiø) Geguþës 25 d. Kauno menininkø matiniø vertybiø adoravimas. E. namuose vyko tradicinis Lietuvos ra- Drungytë taip pat aptarë Daivos Èe- Atkelta ið 2 p. ðytojø sàjungos Kauno skyriaus ren- pauskaitës eilëraðèiø rinktinæ, iðleis- giamas „Pegasas“ ir 1 lito premijos tà Poezijos pavasario laureatø biblio- Vidmantas Gudas patirties skaityti áteikimas. Jau kelinti metai ðis rengi- tekëlëje, ir Vytauto Petro Bloþës „Me- tokiose scenose turi dar visai nedaug. nys patenka tarp Poezijos pavasario tø laikus“. Nesiimsiu atpasakoti viso Kauno kultûros ir meno savaitraðtis popieèiø, nors jo metu poezija beveik Erikos praneðimo, nes manau, kad „Nemunas“ já apdovanojo uþ neskaitoma, o ið esmës kalbama apie jam atsiras vietos „Nemuno“ pusla- ásimintiniausià debiutà almanache ir praëjusiais metais iðleistas kaunieèiø piuose. Tiesa, praneðëja rekomenda- áteikë atminimui tradiciná nemurkian- raðytojø knygas. Ðiemet atsisakyta vo – ypaè studentams – Aldonos Ru- tá, bet plaèiai besiðypsantá katinà. aptarti vertimus, nes jie beveik nesi- seckaitës parengtà knygà „Petras Ba- Maironio literatûros muziejus sieja su Kauno autoriø poezijos, pro- bickas. Archyvai“. turi tradicijà apdovanoti poetà, ku- zos ir vaikø literatûros knygomis, ne- Pernykðtei kaunieèiø autoriø pro- rio eilëraðèiuose randa bent krislà bent tuo, kad jas vertë kaunieèiai ra- zai ir vaikø literatûrai aptarti vël te- muziejinës tematikos. Ðiais metais ðytojai. ko kviestis talkininkø ið VDU: ðá kar- prizas atiteko Stanislovui Abroma- Nelengva kalbëti, analizuoti, ver- tà doktorantà Ramûnà Èièelá ir ma- vièiui, kuris klausytojams perskai- tinti kolegø kûrybà, juolab kad tarp gistrantes Eglæ Astrauskaitæ, Vitalijà të visai neseniai paraðytà eilëraðtá. Kauno raðytojø neliko aktyviau be- Dolgovà ir Akvilæ Kaminskaitæ. R. Tema galbût taip pat ðiek tiek mu- sireiðkianèiø kritikø. Vis dëlto poetë, Èièelio nuomone, A. Ruseckaitës ziejinë – apgailestavimas dël to, literatûros mokslø daktarë Erika „Marios vandens“, Marijos Macijaus- kad E. Drungytës sudarytame al- Drungytë pasiryþo aptarti poezijos kienës „Þingsnis po þingsnio“ ir Sta- manache, kuriame poetai sugru- knygas, kurios ið tiesø atrodo soli- nislovo Abromavièiaus „Partizanø puoti kartomis, jam teko nelaimë dþiai. Dvi ið jø jau apdovanotos: Al- motinos“ galëtø gulti á naujojo hu- patekti á patá solidþiausià sàraðà. „Nemuno“ katinas almanacho debiutantui Vidmantui Gudui. Apdairusis Jonas Liniauskas. gimanto Mikutos „Veranda“ – Vy- manizmo lentynëlæ; jos vaizdingos, Kauno raðytojø sàjungos pirmi- riausybës premija, Roberto Ketura- jose dominuoja estetika, etika, kul- ninkas Viktoras Rudþianskas dþiau- pirmininkas Antanas A. Jonynas tei- ditorijos lûkesèius. Akivaizdu, jog kio „Nuprausti mënesienos“ – Kau- tûrinë atmintis, kiekvienoje knygo- gësi svarbiausiame Poezijos pava- gë kitais metais besiruoðiantis reng- dabartinë ðventës forma reikalauja no meno kûrëjø asociacijos premija. je galima áþvelgti tam tikrà archeti- sario renginyje matydamas ávairaus ti pasitarimus ir diskusijas, galvoti, ðiokiø tokiø korekcijø, bet visa tai Erikai ypaè imponavo tarmiðkø eilë- pà: mokytojo, bendruomenës, moti- amþiaus þiûrovus, daug jaunø vei- kaip turi atrodyti Poezijos pavasa- turi ateiti su laiku. Ðiais metais Kau- raðèiø pluoðtas ið „Verandos“: prane- nos. dø. O naujasis Raðytojø sàjungos ris, kad pateisintø kuo platesnës au- ne buvo sekama tradicijomis, taèiau ðëjos nuomone, tai – tarsi paukðèiø E. Astrauskaitë aptarë Edmundo ieðkoma naujø erdviø. Prieð kulmi- èiulbesys. R. Keturaká ji pavadino Januðaièio romanà „Þaliakalnio bru- naciná festivalio vakarà Maironio lie- puikios poezijos kûrëju, þodþio kas“. Tai poetiðkas, kupinas sapnø, tuviø literatûros muziejaus sodelyje meistru; Aldonos Elenos Puiðytës ádomios struktûros kûrinys, sakë pra- Lietuvos ir uþsienio poetai eiles skai- knygoje „Begaliniam kely“ prele- neðëja, taèiau nelengvai skaitomas, të Vytauto Didþiojo universiteto Kau- no botanikos sode. O pastaroji poeti- në savaitë iðsibarstë po visà Kaunà: poetø susitikimas su akademine ben- druomene Kauno technologijos uni- versitete, skaitymai Juozo Zikaro me- morialiniame muziejuje, valanda su poete Daiva Èepauskaite Kauno me- nininkø namuose, poezijos popietës gimnazijose ir mokyklose, sakralinës poezijos skaitymai Vytauto Didþio- jo baþnyèioje, „Pegasas 2010“ – Kauno raðytojø 2010 m. knygø ap- þvalga, Vieno lito premijos áteikimas, poezijos skaitymai J. Gruðo memo- rialiniame muziejuje. Liekame laukti kito pavasario – su poezija, jos tradicijomis ir nau- jovëmis. Zenono BALTRUÐIO ir Graþinos Viktorijos PETROÐIENËS Poezija sujungë poetus ir jos klausytojus. nuotraukos Vieno lito premijà Aldonai Puiðytei áteikia Viktoras Rudþianskas.

„Tyto alba“, 2010) ir savaitraðèio „Ðeimininkë“ prizininkë Stasë Ly- Baigiamasis, bet ne paskutinis gutaitë-Bucevièienë. Poezijos Kasmetiná savo prizà Raðytojø Atkelta ið 2 p. sàjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas ðá kartà skyrë jau daugybæ Arûnas SPRAUNIUS Salomëjos Nëries premijà nusky- metø Poezijos pavasario renginius në Aldona Elena Puiðytë uþ eilërað- Lenkijos lietuviams organizuojan- Ar þinote, kad dviejuose treèda- èiø knygà „Begaliniam kely“ (Kau- èiam poetui Sigitui Birgeliui – te- liuose Vilkaviðkio savivaldybës nas: „Nemunas“, 2010), o Zigmo Gë- gul po visø darbø pasiilsi savaitë- lës-Gaidamavièiaus – Mindaugas læ Nidoje, LRS kûrybos ir poilsio plyti lygumos, uþtat pietvakariuose Nastaravièius uþ pirmà poezijos namuose „Plunksna“. Dëkojo ir esanèioje likusioje dalyje puikuo- knygà „Dëmëtø akiø“ (Vilnius: Lie- festivalio pagrindinëms rengë- jasi kalvos, kuriø didþiausia tik ðe- tuvos raðytojø sàjungos leidykla, joms: Raðytojø klubo direktorei ðiais centimetrais þemesnë uþ aukð- 2010). Janinai Rutkauskienei bei Deiman- èiausià ðalies vietà Juozapinës kal- Prizininku uþ poezijà vaikams ta- tei Kukulienei. và (kalnà?), iðkilusià virð jûros ly- po Jonas Liniauskas (eilëraðèiø kny- Nuotaikinga muzika visus prizi- gio 396 metrus? Kai pagalvoji, kas ga maþiesiems „Paukðèiø abëcëlë“, ninkus sveikino ir þiûrovø ausá pa- trukdo kokiu nors bûdu uþboginti Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos malonino Meninio ugdymo studijos ant tos kalvos priekabà þvyro ar ki- leidykla, 2010), o prizà uþ pasaulio saksofonininkø kvartetas. Organiza- tokios natûralios medþiagos, tuos ðe- poezijos vertimus á lietuviø kalbà toriø – Raðytojø klubo ir Lietuvos gavo Vytautas Dekðnys. raðytojø sàjungos noras, kad ðis – bai- ðis centimetrus „neutralizuoti“ ir Guinnesso rekordø siautëjimo lai- Vertëjas Pietro U. Dini á Lietuvà Aktoriui Liubomirui Laucevièiui – Laimono Noreikos premija. giamasis – renginys atspindëtø bent neatvyko, todël tradiciná galerijos dalá ávairiaspalvës festivalio mozai- kais didþiuotis aukðèiausia ðalies „Arka“ prizà – autoriná dailininkës suka kartø ratà“ „Poezijos pavasaris etas, dainø autorius ir atlikëjas Po- kos, regis, iðsipildë. Poezijos mylë- vieta? Bet, panaðu, suvalkieèiai to- Dovilës Tomkutës grafikos darbà – 2011“ almanache ir uþ 2010-øjø me- vilas Urbis visus pamalonino ir savo tojø rankose liko ðiø metø poetës Eri- kiais niekais uþsiimti nelinkæ, jiems uþ lietuviø poezijos vertimus á italø tø eseistikà atsiëmë ið „Lietuvos ry- dainomis. kos Drungytës sudarytas tradicinis yra svarbesniø rûpesèiø. Pavyzdþiui, kalbà (knyga: In forma di parole: to“ þurnalisto Ramûno Gerbutavi- Moksleiviø poezijos skaitymø festivalio almanachas. Skaitysime, teturëdami aðtuonis procentus mið- Mapa della poesia lituana del ter- èiaus rankø. Tuo metu didþiulis, gra- „Augame kartu su eilëraðèiu“ nuga- dþiaugsimës, kritikuosime, burnosi- kingø vietø, kaþkaip ásigudrina gry- zo Novocento: poetry (Bologna : As- þus dailininko Arvydo Kaðausko pa- lëtojas Tadas Zaronskis, Ukmergës me, komentuosime ne tik saviðkiø ei- bø neimportuoti. Bent taip tvirtino sociazione culturale „In forma di pa- veikslas padovanotas literatûros kri- J. Basanavièiaus gimnazijos IV kla- les, bet ir kartais ne visai vykusius priëmimà surengæs Vilkaviðkio sa- role“, 2010) organizatoriai pasiþa- tikei Janinai Riðkutei – uþ profesio- sës moksleivis, jau ne naujokas po- vertimus. Taèiau vasara greitai pra- dëjo perduoti jam vëliau. nalumà palydint poezijos knygas ezijos lankose, regis, jis sparèiai ve- bëgs, poetai priraðys naujø eilëraðèiø vivaldybës vicemeras Algirdas Ba- Visus ir viskà ðiame (o ir kituose skaitytojams. jasi sëkmingai ið Ukmergës á Vilniø ir rudeniop vël reikës pradët organi- guðinskas. renginiuose) fotografuojantis Regi- Geriausiu uþ ádomø debiutà „Po- atþygiavusá Vainiø Bakà. zuoti 2012 m. Poezijos paukðtës skry- Ðtai Ðakiai, kuriuose ásikûræ ðeði mantas Tamoðaitis prizà uþ esë „Kas ezijos pavasaris 2011“ almanache Po eilëraðtá publikai padovanojo dá per Lietuvà. Apie tai jau buvo kal- tûkstanèiai gyventojø, turi baseinà ávardytas Vidmantas Gudas. Poezi- ir jau anksèiau prizus atsiëmusios da- bama ir po renginio Raðytojø sàjun- ir nuosavà cirkà – jo mokyklà lan- jos ir dainuojamosios poezijos va- mos: dienraðèio „Kauno diena“ lau- goje vykusiose kukliose vaiðëse. ko net 80 vaikø. Miestelio meras karo „Sueiliuotas pavasaris“ prizi- reatë Ilzë Butkutë (uþ knygà „Kara- Graþinos Viktorijos Juozas Bertaðius savivaldybæ (ne- ninkai – poetas Ernestas Noreika, po- vanø lopðinës“, Vilnius: leidykla PETROÐIENËS nuotrauka iðskirdamas ir jos centro) vadina 8 . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) Poezijos pavasaris nes esama painiavos tarp pagrindi- niø veikëjø. V. Dolgova kalbëjo apie Stasio Ba- Naisiuose áteikta 35-oji bono audioknygà „Pakalnuèiø þydë- jimas“, kurià sudaro aktoriaus áskai- tyti ðio prozininko apsakymai. Pagrin- Zigmo Gëlës premija diniai veikëjai – daþniausiai nelai- mingi, klystantys, gyvenimo iðkan- kinti, bet siekiantys laimës, konsta- Tarptautinis festivalis Poezijos pavasaris var- Kartos tavo magistrantë. Jos nuomone, jei- gu ar ásivaizduojamas be Zigmo Gëlës-Gaidama- gu knyga pasirodytø áprastu forma- vièiaus premijos, kuri tradiciðkai teikiama poeto tu, jà vertinti bûtø gerokai lengviau. gimtinëje Naisiuose (Ðiauliø r.) uþ geriausià metø A. Kaminskaitë pamëgino ávertin- poezijos debiutà. Geguþës 25 d. Naisiø literatûros ir ufonautai ti gausià vaikø literatûrà: Zitos Gai- muziejuje ji áteikta Vilniuje gyvenanèiam poetui, þauskaitës „Ið vieno kamieno“, Petro þurnalistui Mindaugui Nastaravièiui (g. 1984) uþ Ramutë DRAGENYTË Palilionio „...kaip Peðtukas metë pû- knygà „Dëmëtø akiø“, kurià iðleido Lietuvos ra- kà“, S. Abromavièiaus „Baltosios var- ðytojø sàjungos leidykla. Be ávertintosios, premi- Geguþës 26 d. Vilniuje á Raðytojø sàjungos nelës pasakà“, A. E. Puiðytës „Uþburtà Baltàjà salæ suguþëjo keletas poetø, kritikø, fi- raktà“, Laimono Inio „Mënulio rai- jai nominuotos dar trys knygos: Alfredo Guðèiaus telæ“ ir dar kelias. Prelegentë atkrei- „Plastëk, ðirdie“, Bronislovo Klimaðausko „Toks losofø, literatûrologø, rimtai pasiruoðusiø dis- pë dëmesá, kad ne visada iliustraci- gaivus vieversëliø lietus“, Vidmantës Èerniaus- kutuoti tema „Kartos atpaþinimo þenklai po- jos atitinka knygelës tekstà, pasitai- kaitës „Iðvykimo laikas“. Ðventëje dalyvavusi vie- ezijoje“ – taip vadinosi tarptautinë konferen- ko ir eilëraðèiø be emocinës átampos, na ið komisijos nariø, Ðiauliø universiteto docen- cija. Tema, matyt, pasirinkta dël to, kad „Po- pernelyg kasdieniðkø. Taèiau kûriniø të Dþuljeta Maskuliûnienë prisipaþino, jog ilgø ezijos pavasario“ almanachà sudarytoja Erika vertinimai ið esmës buvo pozityvûs: svarstymø neprireikë. „Paskaièius Mindaugo kny- Drungytë kareiviðkai surikiavo pagal skaièiu- praneðëjai, regis, padarë áspûdá gam- gà, viskas tapo aiðku, – kalbëjo ji, – galiu dràsiai kus, turinèius liudyti poetø kartas. Donatas Pet- tos tematika, vaikiðko pasaulio vizi- pasakyti, kad á lietuviø poezijà ásiliejo dar vienas roðius pasiskundë, jog jis tarsi iðkrinta ið kar- jos, ádomûs ávaizdþiai, naujadarai, unikalus balsas, þavintis ne tik màstymo gilumu, tos, kuriai yra formaliai priskirtas, netgi nela- tautosakos motyvai, iðradingi veiks- bai þino „savo kartos“ poetø. Taigi konferen- maþodþiai. bet ir mokëjimu þaisti panaðiø þodþiø sàskambiais, Antràjà renginio dalá pradëjo Do- sukurianèiais naujø, daþnai netikëtø prasmiø.“ „Þi- cijai vadovavæ D. Petroðius ir Rimantas Kmita vilë Zelèiûtë ir Vidmantas Elmiðkis. noma, malonu bûti ávertintam, taèiau manau, kad iðkart atskleidë lietuviðkà skepsá kartø atþvil- Pastarasis nutarë tæsti prieð porà me- premijos yra antraeilis dalykas, apie jas raðyda- giu ir leido situacijà reabilituoti uþsienieèiams. tø mirusio dailininko ir fotografo Vy- mas niekada negalvoju. Að tiesiog bandau per- Anot ukrainietës Marijanos Kijanovskos, kar- tauto Tamoliûno pradëtà tradicijà – teikti savo mintis, o ar man pavyksta, tegu spren- toje uþkoduoti fakto ir mito elementai, kartos apdovanoti 1 euro premija kurá nors dþia kiti“, – gausiai susirinkusiai publikai prisi- yra tokie „þvërys“, apie kuriø egzistavimà nu- raðytojà. Ðiemet tai buvo 2 daniðkø paþino ðiømetis laureatas. M. Nastaravièius taip manome tik ið jø pëdsakø. Poetë dalijosi Uk- kronø premija, ji atiteko E. Januðai- pat pasidþiaugë gana produktyviais metais ir pa- rainos literatûrinio pasaulio skauduliais, pasa- èiui uþ „Þaliakalnio brukà“. D. Zel- skaitë ne tik eilëraðèiø ið knygos, bet ir naujø kû- kojo, kaip moraliai þlugdoma vyresnioji, so- èiûtë, pati sudarinëjusi „Poezijos pa- vietø valdþios laikotarpiu debiutavusi karta, o vasario“ almanachà, „Laimës akme- riniø. Tiesa, þadëjo paskaityti ir bene vienintelá niu“ pagerbë E. Drungytæ, kuriai ðie- savo sonetà pavadinimu „Vykdant paþadà“, ta- jaunieji, kuriø poezija auga jau ne ant popie- met teko nelengva sudarinëtojos da- èiau pamirðo... riaus, bet tinklaraðèiuose, yra visiðkai kitokia. lia. Visgi geros poezijos buvo apstu. Po kritikës Pasak lenko Romano Honeto, kartas formuo- Galiausiai popietës vedëjai Vio- Janinos Riðkutës pasisakymo þodá tarë pirmoji Z. ja stipriai iðgyvenami kolektyviniai ávykiai leta Ðoblinskaitë-Aleksa ir Viktoras Gëlës premijos laureatë Vidmantë Jasukaitytë, pra- (pvz., Antrasis pasaulinis karas, inspiravæs ko- Rudþianskas paskelbë, kad 1 lito pre- eitø metø laureatas Vytautas Stankus, poetai Eglë lumbø kartà) arba tam tikra autoriø grupë tie- mija atitenka A. E. Puiðytei uþ lyri- Juodvalkë, Vytautas Stulpinas, Aivaras Veiknys siog trokðta bûti suvokiama kaip karta. R. Ho- kos rinkiná „Begaliniam kely“. Jai bu- ir kiti. Beje, pastarasis, sveikindamas savo bièiulá netas kalbëjo ne tiek apie lenkø, kiek apskritai vo áteiktas diplomas ir 1 lito prizas, ir bendraþygá, nepasikuklino vieðai oponuoti J. apie kartos reiðkiná, teigë, kad teisë braiþyti jø prie kurio anoniminis rëmëjas pride- skirtis pirmiausia priklauso literatûros tyrinë- da dar 999 litus. Poetë sakë, kad ði Riðkutës þodþiams apie tarpusavio konkurencijà. premija jai gana svarbi, nes jà teikia „Vienintelë galima ir garbinga konkurencija yra tojams, o lenkø literatûros istorijoje karta atro- Kauno raðytojai, kolegos. Ji paskaitë tuomet, kai konkuruoji su paèiu savimi, su buiti- lës kapo, gurkðtelëti bemaþ verdanèios kavos ar do labai rimta sàvoka. Taèiau, anot R. Honeto, eilëraðèiø ið minëto rinkinio. mi ir laiku, kuris daugiau ar maþiau, bet visiems arbatos ir kaip akis iðdegus dumti á Frenkelio vilà. kritikø sukuriamos kartos yra be tvirtø pamatø, LRS Kauno skyriaus pirmininkas negailestingas“, – sakë jis. Na, o ten – vël poezija, plojimai, pavasariu kve- popierinës. Þymiausi lenkø kalba raðæ poetai V. Rudþianskas pasiûlë kitais metais O laikas tikrai buvo negailestingas. Net apgau- pianèios gëlës. Beje, slapti ðaltiniai kuþda, jog uþ nesutelpa á jokias kartø kategorijas. „Pegasà“ ir 1 lito premijos áteikimo lingas. Nors atrodë, kad ðventë Naisiø literatûri- 1500 Lt premijà, kurià jaunajam poetui áteikë Ðiau- Latvë Rûta Meþavilka, dirbanti „kulinari- ceremonijà rengti vasario mënesá, nes niame muziejuje truko tik akimirkà, iðties ji iðsi- liø rajono vicemeras Antanas Bezaras, M. Nasta- niame þurnale“, kurio bendradarbiai veikiau- Poezijos pavasario laikotarpiu turë- tæsë iki trijø valandø. Kadangi naujojo laureato ravièius planuoja pirkti naujus amortizatorius au- siai net neátaria, kad ji „uþsiima poezija“, dali- tø skambëti tik poezija, tik apie jà su nekantrumu laukë ir Ðiauliuose, teko veik ne- tomobiliui. Juk kelionë dar tik prasidëjo... josi fragmentuoto pasaulio ir savo kartos patir- reikëtø kalbëti. timi bei pastangomis ávardyti jas ir „iðkritu- Alvydo URBANO nuotrauka ámanomu greièiu sodinti àþuoliukà netoli Z. Gë- ,,Nemuno“ fotoinformacija siuosius“. Jai karta – nostalgijos formuojama skaitovë Violeta Mickevièiûtë. pasaulëvoka. Eugenijus Aliðanka neigë kartø Geguþës 26-osios vakarà Vilka- egzistavimà ir atskleidë pikantiðkà paslaptá – skaitymai Suvalkijoje viðkio kultûros centre prie jø pri- kaip prieð keliolika metø almanachui „paraðë“ sidëjo poetë Aldona Elena Pui- eilëraðèiø ciklà, sudarytà ið atsitiktiniø skirtin- go amþiaus autoriø citatø, ir kaip jis recenzen- kaimiðka, kaimiðkumo në kiek kapelø gausa ir ávairove ðakið- kaip blyðkus Ðakiø atspindys. ðytë, ðiemet tapusi 39-àja Salo- tø buvæs palankiai ávertintas. E. Aliðankai ant- nesigëdi ir paprastai primena, kiams Lietuvoje apskritai vargu Tad á ðias nepaprastas vietas ge- mëjos Nëries premijos laureate. rino filosofinæ esë paskaitæs Vytautas Rubavi- kad didþiausiose gyvenvietëse ar kas gali prilygti, jas turi visos guþës 26-27 d. iðsiruoðë poetai Beje, laureatas rinktas ir virtua- èius: didieji yra vienatiniai, nei laikui, nei lem- ðakiðkiai mirk gyvenk pasiryþæ seniûnijos. Kai vietos muzikan- Paulina Þemgulytë, Arvydas Va- liojoje erdvëje, buvo galima bal- èiai nepavaldþios figûros, kurias ámanu apibû- iðsaugoti gimnazijas, tiesà sa- tai susirenka á varþytuves, tele- lionis, Jonas Kantautas, Arûnas suoti Vilkaviðkio bibliotekos in- dinti nebent „amþinybës vienatiniø karta“. Pro- kant, tai beveik jau ir padarë. O vizinis „Duokim garo“ atrodo Spraunius, Julius Þëkas ir aktorë, terneto puslapyje. Premijà po- etei áteikë Vilkaviðkio meras Al- fesorius Vitas Areðka, prieðingai, pasitelkæs po gimantas Antanas Greimas. pavyzdá bandë árodyti vyresnës ir jaunesnës Kaip tokiais atvejais áprasta kartos poetø skirtumus. Regimantas Tamoðai- sakyti, „vojaþo“ dienotvarkës tis kalbëjo apie vienà ðiandieninës kartos po- bûta intensyvios, ið ðiø vietø ki- ezijos bruoþà – proziðkëjimà. Ðá reiðkiná jis pa- lusios V. Mickevièiûtës dëka dar vadino poezijos pseudomorfoze: poezija daro- „ne pagal protokolà“ uþsukta á si vis labiau politiðkai korektiðka, ið jos vis la- Kudirkos Naumiestá, èia greta biau traukiasi erotika, ánirðis, melancholija, liû- tautos þadintojo paminklo poetai desys ir kitos negatyvios emocijos, ðiuolaiki- iðklausë V. Kudirkos muziejaus nis eilëraðtis negadina nuotaikos, yra lyg ame- vedëjos Irenos Zinkevièienës pa- rikietiðka ðypsena. Ádëmiai visø klausiusi Eglë sakojimà apie „Tautiðkos gies- Juodvalkë pasidalijo skaitymø patirtimi – kaip mës“ autoriø. Beje, Kudirkos trys skirtingo amþiaus vyrukai, ávardyti kon- Naumiestyje lankësi visi Lietu- kurentais, ëmæ prieðtarauti, jog konkurencijos vos prezidentai, iðskyrus Jos Eks- nejauèiantys, nes esà geri bièiuliai. Konferen- celencijà Dalià Grybauskaitæ. cijoje dalyvavo ávairiø kartø praneðëjai, savo Kazys Girnius ðiame miestelyje trigraðá vis ákiðdavo Aidas Marèënas, bet vis net porà metø gydytojavo. tiek viskas baigësi bièiuliðkai, be jokiø kon- Kas dar? Be abejo, poezijos fliktø. Net Giedrë Kazlauskaitë, reziumuoda- skaitymai S. Nëries gimtinëje ma pasisakymus, slopino lietuviðkà skepsá ir Kirðuose, Vilkaviðkio kultûros oponavo Donatai Mitaitei sakydama, kad jau- centre, gimtuosiuose Prano Vai- nieji taip pat ryðkiai jauèia savo kartà, nors ir èaièio Sintautuose ir kaimo tu- pasitaiko ið konteksto iðkrintanèiø ufonautø. rizmo sodyboje „Biènamis“ Ða- kiø savivaldybëje. Na, ávairovë Vilkaviðkio bibliotekos archyvo nuotrauka veikiausiai reiðkia stiprybæ. 9 Festivalis . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780)

noras), Þygimantas Galinis (bosas). Giuseppe Verdi, Anton Rubinstein, Giacomo Puccini, Wolfgang Ama- XVI Paþaislio deus Mozart, Georges Bizet, Antonin Dvorak, Amilcare Poncchielli, Char- les Gounod, Richard Wagner, Gioa- chino Rossini, Piotr Èaikovskij, Jac- ques Offenbach, Ruggero Leoncaval- muzikos festivalis lo. Bilieto kaina – 15 Lt. 14 d., sekmadiená, 18 val. Taujë- drius Dirmauskas (valtorna), Povilas 23 d., ðeðtadiená, 19 val. Ðv. Kry- nø dvare – „Per epochas a cappella Bingelis (fagotas). Samuel Barber, Je- þiaus (Karmelitø) baþnyèioje – Kau- þingsniu“. Vyrø vokalinis a cappella an Fran?aix, Gyorgy Ligeti, Paquito no styginiø kvartetas. Karolina Bei- ansamblis „Quorum“. Vitalij Neuga- D’Rivera. Bilieto kaina – 10 Lt. narytë (I smuikas), Dalia Terminaitë simov (kontratenoras, ansamblio me- 3 d., sekmadiená, 21.30 val. Kau- (II smuikas), Eglë Karþinauskaitë (al- no vadovas), Andrius Jautakis (teno- no pilyje – bendradarbiaujant su Lie- tas), Saulius Bartulis (violonèelë). ras), Artur Ðulc (tenoras), Þilvinas Èap- tuvos nacionaliniu dramos teatru: Jus- Solistai: Algirdas Budrys (klarne- likas (baritonas), Vytautas Gailevièius tino Marcinkevièiaus „Maþvydas“. tas), Robertas Beinaris (obojus). An- (baritonas), Romanas Savickas (bo- Reþisierius Vytautas Rumðas, scenog- ton Bruckner, Bernhard Henrik Cru- sas), Romuald Olechnoviè (vokalinë rafë Virginija Idzelytë-Dautartienë, sell, Eduard Herrmann. Áëjimas ne- perkusija). Bilieto kaina – 10 Lt. muzikà pritaikë Antanas Kuèinskas, mokamas. 15 d., pirmadiená, 15 val. Paþais- ðviesø dailininkas – Gintautas Urba, 24 d., sekmadiená, 18 val. Kauno lio vienuolyne – Þoliniø atlaidai, mi- reþisieriaus asistentë Regina Garuo- águlos karininkø ramovëje – vyrø vo- nint Lietuvos ðv. Kazimiero seserø lytë, garso reþisierius – Rimvydas kalinis ansamblis „Voices unlimited“ kongregacijos 90-ies metø jubiliejø. Gaigalas. Vaidmenis atlieka aktoriai: (Austrija). Moritz Guttmann (tenoras), Miðias aukoja arkivyskupas Sigitas Maþvydas – Saulius Balandis, Benig- Christian Hollerweger (tenoras), Chris- Tamkevièius SJ. Dalyvauja: Kauno na – Adrija Èepaitë, Kristupas – Man- toph Moser (tenoras), Georg Durnber- valstybinis choras (meno vadovas ir tas Vaitiekûnas, Kasparas – Vytautas ger (tenoras), Paul Durnberger (barito- vyr. dirigentas Petras Bingelis). So- Rumðas (jaun.), Marija – Toma Vað- nas), Thomas, Schneider (baritonas), listai: Elena Kalvaitytë-Vitkauskie- kevièiûtë, Milkus – Ramutis Rimei- Lukas Oberhammer (bosas), Thomas në (sopranas), Inga Gudavièienë (sop- kis, Nikodemas – Ðarûnas Puidokas, Ramminger (bosas). Programoje – ranas), Þermena Buliauskaitë-Luns- Maèys – Evaldas Jaras, Þioba – Jo- ávairiø pasaulio ðaliø muzika a cap- kienë (mecosopranas), Neringa Na- nas Braðkys, Tirva – Remigijus Bu- pella. Bilieto kaina – 15 Lt. vikauskaitë (mecosopranas), Augus- èius, Berankis – Dþiugas Siaurusai- 30 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno tinas Kantas (tenoras), Antanas Ku- tis, Vilentas – Alvydas Ðlepikas, valstybinëje filharmonijoje – kom- lakauskas (bosas). Dirigentas P. Bin- Burgrovas – Albinas Arkauskas, 1 pozitoriaus Mikalojaus Konstantino gelis. miestietis / kareivis – Irmantas Jan- Èiurlionio 100-osioms mirties meti- 20 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyð- kaitis, 2 miestietis / Gelèys – Min- nëms. Baltijos jaunimo filharmoni- kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio- Birþelio 5 d., sekmadiená, 20 val. kas (bosas). Wolfgang Amadeus Mo- daugas Jusèius, Katrikë – Jurga Kal- jos orkestras (ákûrëjas, dirigentas ir je – koncertas kompozitoriaus Mi- Paþaislio vienuolyne – pradedama- zart, Gioachino Rossini, Charles Gou- vaitytë, Gendrë – Regina Garuolytë, muzikos vadovas Kristjan Jarvi). So- kalojaus Konstantino Èiurlionio sis koncertas. Lietuvos valstybinis nod, Arrigo Boito, Anton Rubinstein, Vienuolis – Arûnas Vozbutas. Daly- listas Michail Simonyan (smuikas, 100-osioms mirtiems metinëms. Rû- simfoninis orkestras (meno vadovas Modest Musorgskij, Camille Saint- vauja pirotechnikos firma „Blikas“. Rusija), dirigentas K. Jarvi (Estija). ta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepi- ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevi- Saens. Bilieto kaina – 15 Lt. Bilieto kaina – 10 Lt. Daniel Schnyder, Carl Nielsen, Mi- joninis duetas). Mikalojus Konstan- èius), Kauno valstybinis choras (me- 18 d., ðeðtadiená, 16 val. Skaruliø 7 d., ketvirtadiená, 19 val. Þeimiø kalojus Konstantinas Èiurlionis, tinas Èiurlionis, Wolfgang Amadeus no vadovas ir vyr. dirigentas Petras Ðv. Onos baþnyèioje – „Geroji nau- Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo baþ- Dmitrij Ðostakoviè. Bilietø kainos – Mozart, Maurice Ravel, Camille Bingelis). Solistai: Vilija Pilibaitytë- jiena“. Lietuvos obojø kvintetas (me- nyèioje, 8 d., penktadiená, 19 val. Pa- 10, 15, 20 Lt. Saint-Saens. Bilieto kaina – 15 Lt. Mia, Rosita Èivilytë, Donatas Mont- no vadovas Robertas Beinaris). Ro- þaislio vienuolyno baþnyèioje, 9 d., 31 d., sekmadiená, 19 val. Babty- 21 d., sekmadiená, 19 val. Jachtklu- vydas, Sasha Song. Dirigentas Gin- bertas Beinaris (obojus), Tomas Bie- ðeðtadiená, 20 val. Birðtono Ðv. An- no-Þemaitkiemio dvare – variacijos be – „Johanno Strausso muzika ant taras Rinkevièius. Programoje – liauskas (obojus), Eugenijus Paðke- tano Paduvieèio baþnyèioje – Kali- kabareto tema. „Music for a while“ vandens...“ Kauno miesto simfoninis Freddy’o Mercury’o, Michaelo Jac- vièius (meilës obojus), Petras Kurai- fornijos berniukø choras (vadovas ir (Norvegija), Tora Augestad (vokalas), orkestras (vyr. dirigentas Modestas ksono, George’o Michaelo, Tinos tis (anglø ragas), Arûnas Zujus (fago- dirigentas Kevin Fox (JAV). Maurice Stian Carstensen (akordeonas, steel Pitrënas). Solistai: Kristina Zmailaitë Turner, Whitney Houston, Bryano tas). Solistë Judita Leitaitë (mecosop- Durufle, Charles Wood, Giovanni guitar), Martin Taxt (tûba), Pal Haus- (sopranas), Edmundas Seilius (teno- Adamso, Barbros Streisand, Lady Ga- ranas). Jean-Baptiste Lully, Wolf- Pierluigi da Palestrina, Thomas Tal- ken (muðamieji). Kurto Weillio bala- ras). Dirigentas Juozas Domarkas. gos, Madonnos, „Queen“ ir kt. dai- gang Amadeus Mozart, Franz Schu- lis, Eric Whitacre, Gregorio Allegri, dës, dainos, instrumentinë muzika. Bi- Koncertà veda muzikologas Viktoras nos. Bilietø kainos – 20, 30 Lt. bert, Cezar Franck, Franz Xaver Bri- Sergej Rachmaninov, spirièiueliai. Áë- lieto kaina – 15 Lt. Gerulaitis. Bilieto kaina – 20 Lt. 7 d., antradiená, 18 val. Liutero- xi, Mikalojus Konstantinas Èiurlio- jimas nemokamas. Rugpjûèio 6 d., ðeðtadiená, 20 val. 26 d., penktadiená, 18 val. Þieþ- nø baþnyèioje (Muitinës g. 8 A) – nis, Georg Friedrich Haendel, Fran- 9 d. ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Birðtono Ðv. Antano Paduvieèio baþ- mariø kultûros centre, 28 d., sekma- Mark Drobinsky (violonèelë, Pran- cesco Durante, Johann Sebastian Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje – nyèioje – kompozitoriaus Mikalojaus diená, 17 val. Birðtono Ðv. Antano cûzija), Vladislav Pligovka (bajanas, Bach, Antonio Vivaldi, Algirdas „Vasara su kontrabosu“. Asta Krikð- Konstantino Èiurlionio 100-osioms Paduvieèio baþnyèioje – romantinës Baltarusija). Johann Sebastian Bach, Martinaitis, Kristina Vasiliauskaitë, èiûnaitë (sopranas), Donatas Bagurs- mirties metinëms. Valstybinis Vil- novelës. Styginiø kvartetas „Chor- Antonio Vivaldi, Sergej Rachmani- Vaida Striaupaitë-Beinarienë. Áëji- kas (kontrabosas), Audronë Kisie- niaus kvartetas. Audronë Vainiûnai- dos“. Dainius Puodþiukas (I smuikas), nov, Johannes Brahms, Niccolo Pa- mas nemokamas. liûtë (fortepijonas). Jules Massenet, të (I smuikas), Artûras Ðilalë (II smui- Ieva Sipaitytë (II smuikas), Robertas ganini, David Popper, Astor Piazzol- 19 d., sekmadiená, 18 val. Kauno Ernest Chausson, Luigi Denza, Mi- kas), Girdutis Jakaitis (altas), Augus- Bliðkevièius (altas), Rûta Tamutytë la. Bilieto kaina – 15 Lt. valstybinëje filharmonijoje – Taipë- chail Glinka, Leonard Bernstein ir tinas Vasiliauskas (violonèelë). So- (violonèelë). Solistë Rita Novikaitë 11 d., ðeðtadiená, 18 val. Kauno jaus filharmonijos orkestras (Taiva- kitø kompozitoriø duetai. Bilieto listas Merûnas Vitulskis (tenoras). (mecosopranas). Franz Schubert, valstybinëje filharmonijoje – Klai- nas). Solistai: Vestard Ðimkus (forte- kaina – 15 Lt. Wolfgango Amadeus Mozarto, Mi- Gabriel Faure, Erwin Schulhoff, Ot- pëdos kamerinis orkestras (meno va- pijonas, Latvija), Igor Kramarev (tri- 10 d., sekmadiená. 18 val. Taujë- kalojaus Konstantino Èiurlionio, ita- torino Respighi, Zhou Long, Fran- dovas Mindaugas Baèkus), solistas mitas). Dirigentas Paul Tien-Chi Lin nø dvare – kamerinis ansamblis „Vil- lø ir lietuviø kompozitoriø dainos. cisco Asenjo Barbieri, Ruperto Cha- ir dirigentas Alexander Paley (forte- (Taivanas). Bela Bartok, Piotr Èaikov- niaus arsenalas“. Laima Ðulskutë (flei- Áëjimas nemokamas. pi, Ernesto Leccona. Áëjimas nemo- pijonas, JAV). Wolfgango Amadeus skij, Dmitrij Ðostakoviè, taivanieèiø ta), Rolandas Romoslauskas (altas), 7 d., sekmadiená, 20 val. Pociûnø kamas. Mozarto Koncertai fortepijonui ir or- liaudies muzika. Bilietø kainos – 10, Sergejus Okruðko (fortepijonas). So- oro uoste – „Atsiliepki Tu mano dai- 27 d., ðeðtadiená, 16 val. M. K. Èiur- kestrui Nr. 15, 17, 18, 19. Bilietø kai- 15, 20 Lt. listë Joana Gedmintaitë (sopranas). noj“. Gintarë Skërytë (sopranas), Vir- lionio dailës muziejuje – „Ið mano nos – 10, 15, 20 Lt. 25 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyð- Johann Sebastian Bach, Zita Bruþai- gilijus Noreika (tenoras), Dainius Pui- svajoniø...“ Aistë Ðirvinskaitë (sop- 12 d., sekmadiená, 17 val. Zapyð- kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio- të, Vidmantas Bartulis, Domenico ðys (baritonas). Instrumentinis trio: ranas), Miglë Dikðaitienë (smuikas), kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio- je – „Ið ilgesio ir meilës...“ Lilija Gu- Cimarosa, Wolfgang Amadeus Mo- Povilas Jaraminas (fortepijonas), Ja- Rûta Blaðkytë (fortepijonas). Wolf- je – „Dþentelmenø duetas“. Vilhel- baidulina (sopranas), Jevgenij Chreb- zart, Gioachino Rossini. Bilieto kai- roslavas Cechanovièius (gitara), Zig- gang Amadeus Mozart, Franz Schu- mas Èepinskis (smuikas), Sergej Kri- tov (bosas-baritonas), Rûta Mikelai- na–10Lt. mas Þukas (kontrabosas). Dalyvauja bert, Richard Strauss, Eugene Ysa- nicin (gitara). Georg Philipp Tele- tytë-Kaðubienë (fortepijonas), Biru- 16 d., ðeðtadiená, 18 val. Baisoga- ðokëjai Katerina Voropaj ir Vadimas ye, Sergej Rachmaninov, Manuel mann, Niccolo Paganini, Pablo de të Marcinkevièiûtë-Mar (aktorë). Pro- los dvare – XIX a. romantizmas ir vir- Ðuðko. Programoje – tango, fokstro- Enriguez, Pietro Mascagni, Alfre- Sarasate, Astor Piazzolla. Bilieto kai- gramoje – Michailo Glinkos, Piotro tuozinë salono muzika. Ansamblis tai, valsai, neapolietiðkos dainos, ðla- do Catalani, Johannes Brahms, Ri- na–20Lt. Èaikovskio, Sergejaus Rachmanino- „Musica Humana“ (meno vadovas ir geriai, miuziklø, kino filmø bei po- chard Rodgers, Meredith Willson, 15 d., treèiadiená, 19 val. Paþais- vo, Cezario Kiuji, Vladimiro Vlaso- dirigentas Algirdas Vizgirda). Solis- puliarios lietuviø kompozitoriø, est- Franz Kreisler, Franz Lehar. Bilieto lio vienuolyne – koncertas Okupaci- vo, Aleksandro Þivcovo romansai ir tai: Raminta Vaicekauskaitë (sopra- rados klasikø melodijos, klasikiniai kaina – 10 Lt. jos ir genocido dienai. Vidmanto Annos Achmatovos, Boriso Pasterna- nas), Paulius Biveinis (smuikas), Ro- ir Lotynø Amerikos sportiniai ðokiai. 28 d., sekmadiená, 18 val. Paþais- Bartulio Requiem. Lietuvos naciona- ko, Marinos Cvetajevos, Vladislavo bertas Beinaris (obojus). Dirigentas Bilieto kaina – 15 Lt. lio vienuolyne – baigiamasis koncer- linis simfoninis orkestras (meno va- Chodasevièiaus, Jurgio Baltruðaièio A. Vizgirda. Franz Schubert, Fritz 9 d., antradiená, 18 val. Kauno tas. Premjera Lietuvoje! Giacomo dovas ir vyr. dirigentas Juozas Do- eilës. Bilieto kaina – 20 Lt. Kreisler, Robert Schumann, Manuel valstybinëje filharmonijoje – Lietu- Puccini opera „Kregþdutë“ (koncer- markas), Kauno valstybinis choras 26 d., sekmadiená, 19 val. Babty- de Falla, Hugo Wolf, Johann Wenzel vos kamerinis orkestras (meno vado- tinis atlikimas). Atlikëjai: Magda – (meno vadovas ir vyr. dirigentas Pet- no-Þemaitkiemio dvare – „Tango rit- Kalliwoda, Edward Elgar. Bilieto kai- vas Sergej Krylov). Solistai: Sergej Elaine Alvarez (sopranas, JAV), Rug- ras Bingelis), berniukø ir jaunuoliø mu“. Akordeonininkø ansamblis na–10Lt. Krylov (smuikas, Italija), Edoardo gero – Edgaras Montvidas (tenoras). choras „Àþuoliukas“ (meno vadovas „Concertino“ (Moldova). Astor Piaz- 17 d., sekmadiená, 17 val. Zapyð- Strabbioli, (fortepijonas, Italija). Kauno miesto simfoninis orkestras ir vyr. dirigentas Vytautas Miðkinis), zolla, Richard Galliano. Bilieto kai- kio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèio- Wolfgang Amadeus Mozart, Felix (vyr. dirigentas Modestas Pitrënas), valstybinis puèiamøjø instrumentø na–20Lt. je – kompozitoriaus Gustavo Mahle- Mendelssohn. Bilietø kainos – 10, Kauno valstybinis choras (meno va- orkestras „Trimitas“ (meno vadovas 30 d., ketvirtadiená, 18 val. Kau- rio 100-osioms mirties metinëms. Ri- 15, 20 Lt. dovas ir vyr. dirigentas Petras Binge- Algirdas Budrys). Solistai: Sandra Ja- no valstybinëje filharmonijoje – kon- ta Preikðaitë (mecosopranas), Ramin- 13 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio lis). Dirigentas Modestas Pitrënas. Bi- nuðaitë (sopranas), Vaidas Vyðniaus- certas kompozitoriaus Ferenco Lis- ta Neverdauskaitë (fortepijonas, Lie- Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje – lietø kainos – 20, 30 Lt. kas (tenoras), Egidijus Dauskurdis zto 200-osioms gimimo metinëms. tuva-Prancûzija), Diana Sakalauskai- „Operø partitûras besklaidant...“ Sa- (bosas). Dirigentas Petras Bingelis. Áë- Lukas Geniuðas (fortepijonas). Frede- të (aktorë, Lietuva-Prancûzija). Pro- bina Martinaitytë (sopranas), Erika Bilietø galima ásigyti Kauno fil- jimas nemokamas. rico Chopino 24 etiudai, Franzo Lis- gramoje – Gustavo Mahlerio dainos Grigaitytë (mecosopranas), Egidijus harmonijos kasoje antradieniais–sek- 17 d., penktadiená, 18 val. Zypliø zto Sonata h-moll. Bilietø kainos – ir laiðkai. Bilieto kaina – 15 Lt. Bavikinas (tenoras), Andrius Apðega madieniais 14–18 val. Perkant bilie- dvare – „Mefistofelio kerai“. Stygi- 15, 20 Lt. 21 d., ketvirtadiená, 18 val. Kau- (baritonas), Mantas Gacevièius (bari- tus á 5 festivalio koncertus, suteikia- niø grupë „Brass arco“. Giedrius Liepos 1 d., penktadiená, 19 val. no valstybinëje filharmonijoje – An- tonas), Audronë Eitmanavièiûtë (for- ma 20 proc. nuolaida. Kauno filhar- Daunoravièius (violonèelë), Tomas Maironio lietuviø literatûros muzie- drius Þlabys (fortepijonas). Johann tepijonas). Dalyvauja: VDU Muzikos monijos kasoje galima ásigyti dova- Ðatas (violonèelë), Domas Jakðtas jaus kiemelyje – Auðra Lukoðevièiu- Sebastian Bach, Yevgeniy Sharlat, akademijos studentai: Viktorija Ver- nø kuponà á Paþaislio muzikos festi- (violonèelë), Dainius Rudvalis (kon- të (fleita), Lukas Sarpalius (obojus), Ludwig van Beethoven, Sergej Pro- ðinina (sopranas), Ieva Goleckytë (me- valio organizuojamus renginius. Bi- trabosas). Solistas Liudas Mikalaus- Andrius Bernotaitis (klarnetas), An- kofjev. Bilietø kainos – 10, 15 Lt. cosopranas), Mangirdas Dabkus (te- lietus taip pat platina Tiketa. 10 . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780) Kampas

90-ojo kûrybinio Kauno valstybinis muzikinis teatras 3 d., penktadiená, 17 val. sezono birþelio koncertas ið ciklo „Tûks- mënesio repertuaras 3 d., penktadiená, 11, 13, 18 val. Klaipëdos tantmeèio aidai muzikoje“ – 2 d., ketvirtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. muzikinio teatro spektaklis – Fransio Pulen- kamerinis ansamblis „Vil- 71) – „Moderatoriai“. Dviejø daliø forumas. Reþisierius An- ko „Drambliuko Babaro istorija“. Vienos da- niaus arsenalas“ atliks Lie- drius Kurienius. Spektaklio trukmë – 1.40 val. Bilietø kai- lies muzikinë pasaka vaikams. Bilieto kaina – tuvos kompozitoriø sàjun- 10 Lt. gos Kauno skyriaus nariø – nos – 15, 30 Lt. 3 d., penktadiená, 18 val. Giedriaus Kuprevi- 3 d., penktadiená, 18 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) – Z. Bruþaitës, A. Briliaus, G. Kuprevièiaus, V. Bartulio, D. Kai- èiaus miuziklas „Veronika“. Reþisierius Jonas Vaitkus, diri- raitytës, A. Kubiliûno ir V. Ðvedo – kûrinius. Vakarà ves Inos Pukelytës „Meilë Paryþiuje“. Vienos dalies kabaretinë gentas Dainius Pavilionis, scenografas Artûras Ðimonis, kos- muzikologas Julius Kuzinas. Koncertas nemokamas. komedija. Reþisierë I. Pukelytë. Spektaklio trukmë – 1 val. tiumø dailininkë Jolanta Rimkutë, choreografë Agnija Ðei- 4 d., penktadiená, 5 d., sekmadiená, 16 val. Vytauto Di- Bilieto kaina – 25 Lt. ko, vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Pagrindi- dþiojo karo muziejaus sodelyje – varpø muzikos koncertai 4 d., ðeðtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – ná Veronikos vaidmená atliks perspektyvi, kylanti teatro so- „Lenkø ir èekø kompozitoriø muzika“. Karilijonu skambins Jeano Dello ir Geraldo Sibleyraso „Tegyvuoja Buðonas“. Vie- listë Judita Butkytë. Spektaklio trukmë – 1.50 val. Bilietø Giedrius Kuprevièius. nos dalies komedija. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spek- kainos – 15, 25, 30, 40, 45, 50, 100 Lt. 7 d., antradiená, 17 val. poeto Petro Palilionio fotografi- taklio trukmë – 1.40 val. Bilieto kaina – 30 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, 14.45-18 jos darbø parodos „Vardai ir veidai“ atidarymas. 7 d., antradiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) – val., tel. 20 09 33. Bilietus taip pat galima ásigyti internetu „Laimingi“. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von www.muzikinisteatras.lt. 3 d., penktadiená, 17 val. Maironio Schillerio „Klastà ir meilæ“. Reþisierius Artûras Areima. Spek- lietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a. Einam Kaunas 2011 13) – Vytauto P. Bloþës knygos „Metø taklio trukmë – 2.40 val. Bilieto kaina – 30 Lt. 2 d, ketvirtadiená, 18–19 val. Klasika Miesto sode (Laisvës 8 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) – laikai“ sutiktuvës. Kartu su poetu dalyvaus al. 93). Dalyvaus solistë Inga Ulevièiûtë (mecosopranas), aktorë aktorë Birutë Mar, vakarà ves raðytoja Al- Antono Èechovo „Palata“. Vienos dalies spektaklis. Insce- ir skaitovë Graþina Urbonaitë, pianistë Graþina Zalatorienë. dona Ruseckaitë. Informacija tel. 20 68 42. nizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio 19.30–20.30 val. Vakarai prie Galerijos (Nepriklausomybës trukmë – 1.50 val. Bilieto kaina – 60 Lt. a. 12). Gopido (kûno paiðymo menas), joga (kûno valdymo Birþelio 3 d. – penktadieniniø koncertø ciklas „Dûdos Lais- Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30-19 val., meno technika), ðaðkiø þaidimai, dainuojamoji poezija, arbata. vës alëjoje“. Dalyvauja: Kauno Juozo Gruodþio konservatori- tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa. 21–22 val. „Romuvos pasaþas“ (Laisvës al. 54). Audiovi- jos puèiamøjø instrumentø orkestras. Vadovas ir dirigentas Rai- zualinës poezijos grupë AVASPO. mundas Simanavièius. 16.30 val. orkestro koncertas Miesto so- de. 17 val. orkestro eisena nuo Miesto sodo iki Rotuðës aikðtës. Kauno kamerinis teatras 4 d., ðeðtadiená, 18 val. Ryðiø istorijos muziejaus (Rotuðës 3 d., penktadiená, 17 val. M. Þilinsko dailës galerijoje (Ne- a. 19) kiemelyje – dainuojamosios poezijos festivalio „Sena- priklausomybës a. 12) vyks italø menininko Eugenio Molina- 2 d., ketvirtadiená, 18 val. Michalo Walczako miesèio þiogas“ atidarymo koncertas. Dalyvaus Kostas Smo- „Pirmasis kartas“. Dviejø daliø spektaklis. Reþi- ri fotografijø parodos „Kelias á Itakæ“ atidarymas. Paroda veiks riginas, Andrius Kulikauskas, grupë „Saulës broliai“, Jonas iki liepos 3 d. sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë – 2.15 val. Baltokas ir Rokø DP grupë. Bilietø kainos – 20, 25, 30 Lt. Bilietø kainos – 24, 30 Lt. Bilietus platina Bilietai.lt. 2 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros centre Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V 14-18 val., VI-VII 9 d., ketvirtadiená, 19 d. Evelinos Saðenko ir grupës „Ren- (A. Jakðto g. 18) – vakaras „Dainuokim!“: kupolinës dainos. 11-18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir dez-vous“ koncertas „Meilës istorija pagal Edith Piaf“. Bi- Veda Vita Braziulienë. Áëjimas nemokamas. 18 val. tapybos Bilietø pasaulis. lietus platina Tiketa ir Bilietø pasaulis. mokymai suaugusiesiems „Prie molberto“: portretas. Veda dailininkas Gvidas Latakas. 2 d., ketvirtadiená, 19 val. „Katytë „P“. 2 d., ketvirtadiená, 15 val. A. ir P. Galauniø namuose (Vy- 4 d., ðeðtadiená, 16 val. paskaita „Dangaus karalystë ir Spektaklis tik suaugusiesiems pagal Eve dûno al. 2) – Kauno J. Gruodþio konservatorijos dainavimo pasiklydusi avis“. Lektorius Aleksandras Þarskus. 18 val. Ensler pjesæ „Vaginos monologai“. Reþi- skyriaus mokytojo G. Prunskaus mokiniø koncertas. susitikimas su tautodailininke poete Lina Opulskiene „Ðir- sierius Vytautas Balsys. Spektaklio truk- 2 d., ketvirtadiená, 19 val. P. Stulgos lietuviðkø tautiniø dis – gyvasties ðaltinis“. më – 1.30 val. Bilieto kaina – 40 Lt. instrumentø muziejaus kiemelyje (Zamenhofo g. 12) – „Pa- 6 d., pirmadiená, 18 val. KTKC Etninës veiklos studijoje 8 d., treèiadiená, 19 val. Lauros de lëpës muzika“: deðimties metø gimtadiená ðvenèianti grupë (Kalnieèiø g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems Weck „Mylimiausi“. Vienos dalies spektaklis. Reþisierius „Arbata“ su draugais. Koncerto trukmë – 3 val. Bilieto kaina – „Kûrybos dþiaugsmai“: koliaþas. Veda dailininkë Dalia Þiur- Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë – 1.10 val. Bilieto kai- nuo 25 Lt. Bilietus platina Tiketa. kelienë. na – 30, 35 Lt. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III-V 15-19 val., VI 15-18 val., VII – valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt. Kauno valstybinis lëliø teatras 4 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevièiø lëliø muziejuje – „Kiðkis dràsuo- lis“. Spektaklis-þaidimas, kurá padeda kurti vaikai. Nuo 3 m. Reþisierius A. Þiurauskas. Bilieto kaina–7Lt. 5 d., sekmadiená, 12 val. Maþojoje scenoje – „Meðkiu- ko gimtadienis“. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Reþisie- rë R. Bartninkaitë. Bilietø kainos – 8, 10 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV-V 11-17 val., VI- VII 10-14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis.

2 d., ketvirtadiená, 16 val. Juo- zo Tumo-Vaiþganto muziejus (Aleksoto g. 10-4) kvieèia á poezi- jos popietæ, kurioje Pauliaus Ðirvio eilëraðèius skaitys Alytaus Ðv. Be- nedikto gimnazijos sambûrio „Spindulys“ gimnazistai. Dalyvau- ja poeto þmona Birutë Ðirvienë, po- etas Vladas Vaitkevièius. 3 d., penktadiená, 17 val. Lietu- vai pagraþinti draugija ir Juozo Tu- mo-Vaiþganto muziejus kvieèia á Sàjûdþio dienos minëjimà ir Nepri- klausomybës akto signataro, aktyvaus sàjûdieèio Algirdo Patacko knygos „Pastogës Lietuva“ pristatymà. Dalyvauja knygos autorius Algirdas Patackas, lituanistë Rasa Ambra- ziejienë, Kauno vicemeras Povilas Maèiulis, sàjûdietis Vale- rijonas Senvaitis, aktorë Laima Rupðytë, „Naujojo Þidinio“ aplinkos þmonës, dainø autorius ir atlikëjas Algis Lipskas.

Vyriausiasis redaktorius – Rëmëjai: ISSN 0134-3149 Viktoras Rudþianskas – tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255 Referentë – Aurina Venislovaitë – tel. (8-37) 322244 Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. LIETUVOS RESPUBLIKOS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas – KULTÛROS RËMIMO Iðeina ketvirtadieniais Donaldas Kajokas (KAUKO LAIPTAI) – tel. (8-37) 322251 FONDAS Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja – SPAUDOS, RADIJO IR Gedimino g. 45, 44239 Kaunas KAUNO MIESTO TELEVIZIJOS RËMIMO Telefonas ir faksas – (8-37) 322244 Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) – tel.: (8-37) 322266 SAVIVALDYBË FONDAS El. paðtas: [email protected] Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë – tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas – tel. (8-611) 98945, el. paðtas: Internetinis adresas: http://www.nemunas.net [email protected] „Nemuno“ sàskaitos AB banke „Swedbank“: Apþvalgininkai: literatûra – Valdemaras Kukulas, Auðra LT 147300010002256121 — einamoji sàskaita; Kaziliûnaitë; fotografija – Romualdas Rakauskas; muzika – LT 097300010002230312 — biudþetinë sàskaita; Indeksas 0079 LT 757300010034284035 — valiutinë sàskaita. Steigëjas ir leidëjas — Lietuvos raðytojø sàjunga Eugenija Þakienë; kinas – Gediminas Jankauskas; teatras – Steigimo liudijimas Nr. 405 Gediminas Jankus. Spausdino UAB „ArxBaltica“ Fotografas – Zenonas Baltruðis. Tiraþas 1500 Stilistë – Lina Navickaitë – tel. (8-37) 322251 Prenumeratos kaina mënesiui—9Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, Maketuotojas – Juozas Puþauskas – tel. (8-656) 38529 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt Buhalterë – Irena Kavaliauskienë – tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705 arba redakcijoje 11 Spektras . 2011 m. birþelio 2–8 d., Nr. 21 (339–780)

te laisvalaiká, ðirdyse auginate dainà. Aèiû jums, Ypaè buvo malonu girdëti, kaip darniai ir su Kauno karuselë kad ðiandien mus dþiuginsite savo dainomis ir meile vaikai atlieka visiems gerai þinomas, mu- Dainø slënyje sekmadienio popietæ skam- ðokiais“, – sakë meras. zikos klasika tapusias, tarpukario laikais gyve- bëjo dainos, muzika, sukosi ðokëjai. Èia vyko Ðventëje dalyvavo ir kiti miesto vadovai, nusiø kompozitoriø sukurtas dainas. pirmoji moksleiviø dainø ir ðokiø ðventë „Vai- Ðvietimo ir ugdymo skyriaus specialistai. Jos Þiûrovus dþiugino atlikëjø meistriðkumas, Geguþës 28 d. Kauno rajono savivaldy- kystës taku“, kurioje dalyvavo chorai, orkest- sumanytojas, Kauno valstybinio choro vado- reþisûra – kolektyvø vadovø darbo rezultatas. bës vieðosios bibliotekos parodø salëje vy- rai, folkloro, tautiniø, ðiuolaikiniø, sportiniø, vas, profesorius Petras Bingelis atvaþiavo mo- ko akcijos „Lietuvos fotomenininkai: do- gatvës ðokiø kolektyvai, gimnastai. Á ðventæ tociklu. vanok knygas savo kraðto bibliotekai“ ren- þaisminga, maþa, senovine maðinële atvyko, Ðventës pradþioje skambëjo mûsø ðalies ge- Geguþës 27-29 d. Kaune vyko dvideðimt ðeð- ginys. Fotografo Antano Sutkaus iniciaty- dalyvius, jø vadovus ir þiûrovus pasveikino nialaus dailininko ir kompozitoriaus M. K. tasis tarptautinis folkloro festivalis ,,Atataria va buvo padovanotos knygos Kauno rajo- miesto meras Rimantas Mikaitis. Èiurlionio harmonizuota daina, neuþmirðtas po- lamzdþiai 2011“. Kaunieèiai ir miesto sveèiai no savivaldybës bibliotekoms bei Kauno „Mieli moksleiviai, ðventës dalyviai, dþiau- etas Justinas Marcinkevièius bei dainininkas galëjo ne tik pasiklausyti autentiðkø dainø, bet rajono mokyklø bibliotekoms: daugiau nei giuosi, kad jûs dainuojate, prasmingai leidþia- Vytautas Kernagis. kartu su festivalio dalyviais paðokti, pamuzi- 1,5 tûkstanèio vertingø groþinës, moksli- kuoti, pasigroþëti visø Lietuvos regionø tauti- nës literatûros, meninës fotografijos leidi- niais kostiumais, pamatyti ir iðgirsti senøjø mu- niø. zikos instrumentø. A. Sutkus prisipaþino, kad idëja surinkti Ðiais metais festivalyje dalyvavo daug sve- knygø kaimø bibliotekoms kilo ið sàþinës èiø ið Lietuvos rajonø: Utenos, Kazlø Rûdos, grauþaties, nes mûsø vaikai negali pavartyti Këdainiø, Skriaudþiø, Jonavos, Jurbarko, Kai- fotografijos albumø ir ið jø mokytis paþinti ðiadoriø, Punsko. Lamzdþiø garsas prikvietë menà. Fotografas kilæs ið Pakaunës – Zapyð- sveèiø ið Indijos, Gruzijos, Estijos, Latvijos, kio, todël ir pirmiausia prisiminti ðio kraðto Lenkijos. vaikai. Á festivalá atvyko unikalios kultûros estø Kai jau profesinëje veikloje nuveiki dau- folkloro ansamblis „Kihnu Pillilapsed“, nuo- gybæ darbø, ateina laikas dalyti save kitiems, taikingi latviø „Maskaèkos muzikantai“, ðau- padëti ir taip áprasminti savo buvimà. O bib- ni Mazovijos kapela ið Ostaszewo, folkloro liotekos ðiuo metu yra tokios nuskriaustos, ansamblis „Gimtinë“ ið Punsko. Ypaè dide- kad joms bûtina ypatinga gerø þmoniø atida. lio susidomëjimo sulaukë indø tradicinio ðo- Fotografijos albumø skurdþiose mûsø biblio- kio atlikëja Suparna Banerjee ir gruzinas tekose apskritai galima nesivarginti ir në ne- Irakli Koiava, kurie parodë savo kraðto senà- ieðkoti. sias muzikines tradicijas ir savos kûrybos in- Knygas dovanojo: „Tyto alba“, Lietuvos terpretacijas. raðytojø sàjungos leidykla, UAB „Kultûros Po ketveriø metø vël buvo surengta folklo- barai“, VðÁ „Antano Sutkaus fotografijø ar- ro ansambliø eisena, ðeðtadiená vidurdiená vy- chyvas“, Raimundo Paknio leidykla, „Bal- ko spalvinga meninë akcija ,,Lietuviðki þen- tos lankos“, A. Sutkus, Justinas Karosas, Sta- klai“. Linksmybiø netrûko vakaronëse, kûry- sys Brundza, Vytautas Martinkus. binëse dirbtuvëse, baigiamajame koncerte Vëliau Garliavoje atidaryta Nacionalinës ,,Linksmi bûkim“ Ryðiø istorijos muziejuje. premijos laureato, fotografo A. Sutkaus pa- roda „Retrospektyva“. Auðros GARNIENËS nuotrauka

tegorijà, o po rugsëjo vienuolik- „Nemunas“ rekomenduoja tosios Amerikoje su arabiðkojo pasaulio atstovais daþniausiai el- giamasi kaip su potencialiais te- roristais. Kitokio kino klube – Kà reiðkia svetimoje ðalyje bûti antrarûðiu þmogumi, patyrë ir Ma- sudas Amiras Beranis (aktorius Be- „Smëlio ir rûko namai“ nas Kingsley). Gimtajame Irane jis buvo pulkininkas, o emigravæs á Gediminas JANKAUSKAS Visiems þinoma, kad Amerika – Amerikà tapo juodadarbiu. Taèiau imigrantø ðalis. Tik imigrantai, jam pavyko èia ásitvirtinti, iðtekin- Antradiená, birþelio 7 d., Kito- kaip ir seniausi Jungtiniø Valsti- ti dukrà, uþmokëti uþ sûnaus studi- kio kino klube þiûrësime jaudinan- jø gyventojai, paprastai skirstomi jas ir netgi nupirkti padorius apar- èià dramà „Smëlio ir rûko namai“, á pirmarûðius ir visus likusius. Ru- tamentus Kalifornijos pakrantëje. kurià Amerikoje sukûrë emigrantas sijoje dabar visi juodbruviai þmo- Taèiau bûtent dël ðiø „smëlio ir rû- ið tarybinës Odesos Vadimas Perel- nës automatiðkai patenka á gëdin- ko namø“ greitai ásiplieks tragiðkos manas. gà Kaukazo tautybës asmenø ka- aistros.

Savaitgalis prie televizoriaus

Apie bandità Makbetà ir kitas beveik ðekspyriðkas istorijas Gediminas JANKAUSKAS Filmo pagrindà sudaro Georgi- kius – tikras malonumas. Nors kri- legalià lindynæ nei á ástatymo bas- cijos ir paskelbë mirties nuosprendá jaus Tsabadzës muzika, dainoms minalinio kino ðtampø filme nors ve- tionà. Leitenantas Nikas Èenas èia tokiam pat skaièiui su teroro aktu Klasikinio Gruzijos kino panora- tekstus kûrë garsus poetas Morisas þimu veþk, bet sudëlioti jie á labai iðdirbo net penkiolika metø, nes jam susijusiø palestinieèiø. moje matysime dar vienà ðedevrà – Pocchiðvilis, o pagrindinius vaidme- stilingà pasjansà. Tikro prancûzið- visada pakako proto staèia galva ne- Ið praeities þinome, kad pasmerk- smagià muzikinæ komedijà „Veri nis atliko ne tik gruzinø numylëti- ko þavesio filmui suteikia aktoriø lásti ten, kur nereikia. tieji sulaukë þiauraus (politikai to- kvartalo melodijos“ (penktadienis, niai Sofiko Èiaureli ir Vachtangas Jeano Dujardino ir Jeano Reno tan- Bet, ko gero, originaliausias sa- kiais atvejais sako „simetriðko“) at- 19.05 val., LTV2), kurià 1973-iaisiais Kikabidzë. demas. Pirmasis vaidina grandiozi- vaitgalio kriminalinis trileris sukur- pildo. Ðûvis Romoje, sprogimas Pa- sukûrë reþisierius Georgijus Ðenge- Miuziklu lengvai galëjo tapti ir nes aferas mëgstantá elegantiðkà suk- tas pagal... Willliamo Shakespeare’o ryþiuje, tikros skerdynës Beirute, laja (ankstesniu jo filmu „Pirosma- „Princesës dienoraðtis“ (penktadie- èiø Keðà, antrasis – milþiniðkà patir- prieð 400 metø paraðytà pjesæ „Mak- Atënuose, Ispanijoje... „Teroristinio nis“ LTV2 prieð dvi savaites pradë- nis, 20.00 val., TV3), kurio siuþetas tá turintá vagiðiø Maksimà. betas“ (ðeðtadienis, 23.40 val., turizmo“ geografija pleèiasi, o á pir- jo gruzinø kino retrospektyvà). primena operetæ ar stebuklinæ pasa- Kriminalinës tematikos filmø sa- BTV). Makbetas èia – dabartiniame mà planà ið siuþeto gelmiø vis ryð- „Veri kvartalo melodijos“ savo kà. Ðeðiolikmetë privaèios Manhata- vaitgalá bus ir daugiau. „45 kalib- Melburne siauèianèios pogrindinës kiau kyla svarbiausia mintis: ar ak- stiliumi primena amerikietiðko no mokyklos mokinë Mija Termo- ro“ (ðeðtadienis, 23.30 val., LTV) nusikaltëliø gaujos boso deðinioji lai vykdomas Senojo Testamento miuziklo tradicijas, adaptuotas na- polis suþino, jog yra tikrø tikriausia veiksmo vieta – Niujorko rajonas ranka, o jo þmona – valdþios iðtroð- ðûkis „Akis uþ aká!“ nepaverèia kil- cionalinës kultûros specifikai (ádo- princesë ir kaþkur Europoje esanèios „Pragaro virtuvë“, kuriame sutuok- kusi intrigantë. Ji sukuria boso nu- naus kerðto dar vienu amoraliu nu- mu, kad beveik tuo pat metu ðá þan- ðalies Þenovijos sosto ápëdinë. Ðià tiniø pora verèiasi ginklø ir narkoti- þudymo planà, kad visa valdþia ati- sikaltimu? rà sëkmingai perëmë ir lietuviø re- pribloðkiamà naujienà merginai pa- kø prekyba. Kai Keitei pabosta kæsti tektø jai ir Makbetui. Uþtai kitame S. Spielbergo filme þisierius Arûnas Þebriûnas, sukûræs skelbia Mijos senelë, nuostabi kara- ðiurkðtaus vyro patyèias, ji vis daþ- Ðekspyriðku uþmoju alsuoja ir „Pasauliø karas“ (sekmadienis, „Velnio nuotakà“). Senajame Tif- lienë Klarisë. Dabar princesei tenka niau susimàsto, kaip juo atsikratyti. Steveno Spielbergo drama „Miun- 21.30 val., TV3) panaðiø moraliniø lise – sàmyðis ir maiðtingos nuotai- mokytis karaliðko elgesio subtilybiø. Naudodamasi savo groþiu moteris chenas“ (ðeðtadienis, 0.55 val., dilemø nekeliama. Nes tai – Herber- kos. Visi iðëjo á gatves: gimnazis- Kriminalinës komedijos „Leng- suvilioja Elo draugus ir juos ákalbi- TV3), kurios pagrindà sudaro realûs to G. Wellso fantastinio romano ekra- tai, kepëjai, pirkliai, vagys, kiem- vi pinigai“ (ðeðtadienis, 21.30 val., nëja nuþudyti sutuoktiná. ir vis dar ðiurpà keliantys ávykiai. nizacija, kurioje Þemë tampa nuoþ- sargiai, panelës ir muzikantai. Jie Lietuvos ryto TV) autoriai primena Kitame Niujorko rajone, vadina- 1972 m. Miuncheno olimpiados me- miø kosminiø ateiviø invazijos zona. reikalauja paleisti ið kalëjimo skal- senà iðmintá: „Apgauti apgavikà në- mame Kinø kvartalu, rutuliojasi tri- tu Palestinos teroristø grupë nuþudë Kai þmoniø rasei iðkyla grësmë tapti bëjà Vardo. Geraðirdë moteris pate- ra apgavystë.“ Filmas prasideda kaip lerio „Korumpuotasi