Martyno Jankaus Indėlis Į Mažosios Lietuvos Muzikinę Kultūrą

ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2009. 52

MARTYNO JANKAUS INDĖLIS Į MAŽOSIOS LIETUVOS MUZIKINĘ KULTŪRĄ

DAIVA KŠANIENĖ

Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 846, LT-92294 Klaipėda, Lietuva El. paštas: [email protected]

Martynas Jankus (1858–1946), kultūros veikėjas, spaustuvininkas, oratorius, aušrininkas, kovotojas dėl lietuvių teisių Mažojoje Lietuvoje, savo ilgamete veikla lietuvybės labui pelnęs Mažosios Lietuvos patriar� cho vardą, įnešė nemažą indėlį ir į krašto muzikinę kultūrą. Beveik kiekvienoje Mažosios Lietuvos lietuviš� koje kultūrinės muzikinės raiškos srityje M. Jankus paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką. Tautinio atgimimo propaguotojas, kovotojas su germanizacija, M. Jankus aktyviai veikė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje steigiant Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrines, dažnai su muzikine veikla susijusias draugijas ir organi� zuojant jų darbą. Straipsnio tikslas yra atskleisti M. Jankaus indėlį į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą, aptarti jo nuopelnus kultūros (muzikos) draugijų veikloje, liaudies dainų puoselėjimo ir propagavimo sri� tyje. Darbų, nagrinėjančių M. Jankaus muzikinę veiklą, nėra. Straipsnyje remiamasi senąja periodika bei archyvine medžiaga. R e i k š m i n i a i ž o d ž i a i: Martynas Jankus, choras, liaudies daina, giedotojų draugija, liaudies dainų rinkinys.

Mažosios Lietuvos kultūros ranausku, Kazimieru Būga, Antanu Juška ir (muzikos) draugijų organizato- kitais [15, 26–27]. Per savo gyvavimo laiką rius ir dalyvis (iki 1923 m.) draugija sukaupė, moksliškai Vos peržengęs savo dvidešimties metų apibendrino ir paskelbė gausios medžiagos iš amžiaus slenkstį, Martynas Jankus jau lietuvių tautosakos, kalbos, istorijos, tautodai- bendradarbiauja su 1879 m. spalio 14 d. lės, literatūros, etnografijos, mitologijos, taip Tilžėje įkurta vokiškąja Lietuvių literatūros pat iš lietuvių liaudies muzikos bei liutero- draugija; dirba joje kartu su kitais Mažosios niškųjų giesmių. Galime daryti prielaidą, kad ir Didžiosios Lietuvos kultūros veikėjais – M. Jankus dalyvavo ar bent pritarė daugeliui Martynu Šerniumi, Viliumi Gaigalaičiu, šios draugijos darbų. Tarp jų minėtini reikš- Jonu Vanagaičiu, Marta Zauniūte, Jurgiu mingi Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros Banaičiu, Jonu Basanavičiumi, Antanu Ba- paminklai: lietuvių liaudies dainų rinkinys su

59 melodijomis – Christiano Bartscho Dainų Atrinkdamas rinkiniui giesmes, suda- Balsai (I t. – 1886, II t. – 1889) bei ketur- rytojas W. K. T. Hoffheinzas pirmiausia balsiam chorui harmonizuotų liuteroniškų atkreipė dėmesį į tas melodijas, kurios savo giesmių rinkinys – Woldemaro Karolio Tado ritmika, intonacijomis, derme, struktūra HoffheinzoGiesmių balsai (1894). artimesnės lietuvių liaudies dainoms ir labai Ch. Bartscho rinkinyje Dainų Balsai paplitusios tarp lietuvininkų. Kai kurios yra 456 dainos su melodijomis ir tekstų panaudotos giesmių melodijos yra ne kas vertimais į vokiečių kalbą. Sudarytojas į kita, kaip senosios lietuvių dainos, kurioms rinkinį sudėjo įvairių rinkėjų – Martino Lu- buvo sukurti „nuobažnieji“ tekstai. Pats dwiko Rhesos, Oskaro Kolbergo, Endriaus W. K. T. Hoffheinzas leidinio pratarmėje Budriaus, Peterio von Bohleno, Eduardo rašė, kad šių giesmių gaidos panašios į liau- Karolio Gisevijaus, Augusto Schleicherio, dies dainų balsus. Frydricho Kuršaičio, Georgo Heinricho Giesmių Balsų atsiradimo istorija – kūry- Ferdinando Nesselmanno, Adalberto Bez- binio lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimo zenbergerio, Georgo Sauerweino, Simono pavyzdys. Tikėtina, kad netiesiogiai prie rin- Stanevičiaus ir kt. užrašytas bei savo surink- kinio gimimo prisidėjo M. Jankus ir Vydū- tas liaudies dainas. Čia sukauptos būdin- nas (Vilhelmas Storostas) tuo metu pradėjęs giausios Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies Tilžėje aktyvią muzikinę veiklą, profesiniais dainos, užrašytos Tilžės (23), Pilupėnų (48), reikalais artimai bendravęs su P. W. Wolffu. Širvintos (71), Enskiemių (16), Klaipėdos, Lietuvių literatūros draugijoje M. Jan- Stalupėnų, Įsruties, Pilkalnio, Kintų, Vil- kyškių, Ragainės, Šilutės ir kt. apylinkėse kaus veikla atsispindėjo netiesiogiai, o stei- [2]. Neabejotina, kad daugumą jų žinojo ir giant Mažosios Lietuvos lietuviškas kultūros mokėjo M. Jankus. Nuorodos prie melodi- draugijas jis buvo vienas aktyviausių organi- jų liudija, kad medžiaga buvo surinkta per zatorių ir idėjinių vadovų. Nepavykus įkurti 1820–1882 metus. sumanytos lietuviškos mokslo ir apšvietos W. K. T HoffheinzoGiesmių balsai – pir- draugijos (nepaisant Georgo Sauerweino, masis lietuviškų giesmių pritaikymo keturbal- Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kt. siam giedojimui pavyzdys. Šimto penkiolikos pastangų), pažangiausi Mažosios Lietuvos harmonizuotų giesmių melodijos užrašytos lietuviai ėmėsi ryžtingesnių veiksmų, nes Tilžės, Klaipėdos, Lauksargių, Piktupė nų lietuviškos draugijos būtinybė Mažojoje apylinkėse (užrašė W. K. T. Hoffheinzas, mo- Lietuvoje jau buvo pribrendusi. M. Jankus, kytojai Adomas Einaras ir Mikelis Genys). Jas Jurgis Mikšas, Kristupas Voska ir Ernstas keturiems balsams harmonizavo Tilžės vokie- Weyeris 1885 vasario 15 d. paskelbė, kad čių bažnyčios vargonininkas, choro vadovas Tilžėje įsteigė „Lietuvišką draugystę – „Bi- Peteris Wilhelmas Wolffas ir Tilžės lietuvių rutę“. Šalia įvairiausių kultūrinių darbų: bažnyčios vargonininkas M. Genys. susirinkimų rengimo, paskaitų, lietuviškų

60 knygų leidimo ir kt., „Birutė“ daug dė- dinimų, paskaitų, „Birutės“ šventėse žmonės mesio skyrė meno propagavimui – rengė labiausiai laukdavo dainų, muzikos. lietuvių šventes su vaidinimais, muzika, 1895 m. rudenį „Birutės“ draugijos va- dainomis. Draugijos pirmininkai dažnai dovų rūpesčiu pradėtas steigti savo choras. keitėsi. Jais buvo J. Mikšas, Vilius Bruožis, Jam vadovauti buvo pakvietas V. Storostas G. Sauerweinas, Dovas Zaunius, Jurgis (Vydūnas), kuris tuo metu jau buvo pradėjęs Lapinas ir kt. 1889–1892 metais „Birutei“ vadovauti Tilžės bažnyčios lietuvių chorui. pirmininkavo M. Jankus. Jo vadovavimo 1896 m. vasario 16 d. šis vyrų choras (vie- laiku artėjo draugijos dešimtmetis. Tad ne nuolika dalyvių) draugijos šventėje Tilžės be M. Jankaus pastangų švenčiant „Birutės“ šaulių namuose padainavo keletą lietuvių jubiliejų buvo surengtas pirmasis Mažojoje liaudies dainų iš Vinco Kudirkos Kanklių Lietuvoje viešas lietuviškų dainų koncertas, rinkinėlio: „Oi eisiu, eisiu“, „Šėriau žirgelį“, sukėlęs besiklausančių lietuvininkų begalinį „Ant kalno karklai siūbavo“ ir kt. Tai buvo nustebimą ir džiaugsmą. Dainas atliko iš pirmasis Mažosios Lietuvos lietuvių choro Tauragės pakviestas vokalinis ansamblis koncertas. Choras gyvavo trumpai. Paskutinį (penkios moterys ir du vyrai). kartą jis pasirodė 1897 m. birželio 20 d. Ansamblis susirinkusiems labai gražias Tilžėje vykusioje šventėje, kur atliko dainas: ir muzikališkai vertingas dainas padainavo. „Ko liūdi, putinėli“, „Anksti rytą kėliau“, <…> Ant pasveikinimo padainavo pažįstamą- „Trake berželis stovėjo“ ,“Kur banguoja Ne- ją „Byrutę“, tad „O Lietuva, motinėle mano“ munėlis“, „Tilžėj buvom, Tilžėj gėrėm“. labai gražiai skambančiais balsais. Potam tapę Iširus „Birutės“ chorui, jos šventėse iki jos užprašytos pranešti dainelę Girėno [G. Sau- 1899 m. dalyvaudavo Tilžės lietuvių giedo- erweino – D. K.] „Lietuvininkais mes esam tojų draugija. Vėliau, kilus nesutarimų tarp gimę“. <…> Ketvirta daina „Pasveikinimas birutininkų ir Tilžės lietuvių giedotojų, į lietuvių“, o paskutinė „Lietuvininko pypke- „Birutės“ draugijos šventes buvo kviečiami lis“. Ši paskutinė buvo dainelė visai ypatiška įvairūs ansambliai, chorai iš Didžiosios ir dyvino gražumo ir linksmumo. <…> Po Lietuvos. koncerto jos [dainininkės – D. K.] nuėjo į Kviestinių chorų pasirodymai, nors ir užpakalinę stubą ir iš ten dar daugybę susirin- malonūs, negalėjo patenkinti ambicingų bi- kusiųjų, kurie turėjo išmanymą jų dainų balsų rutininkų. Todėl dar kartą imtasi steigti savo ir dar daugiau girdėti geidė, dainomis gaivino. chorą. Jam vadovauti pakvietė Tilžės ir Kati- Pabaigoje Enzys Jagomastas muzikai palydint navos kantorių Albertą Johanną Niemanną. atliko Girėno giesmę „Gals yr’ tylėjims [3]. Naujasis „Birutės“ choras debiutavo 1909 m. Įsitikinus, kad tokie renginiai yra labai vasario 14 d. žiemos šventėje. Muzikiniu naudingi žadinant tautinius jausmus, ugdant požiūriu atgimusi „Birutė“ vėl su dainomis, lietuviškumą, nuspręsta šventes rengti du vaidinimais lankydavosi Klaipėdoje, Ragai- kartus per metus – vasarą ir žiemą. Be vai- nėje, Lazdynuose, Žibuose, Piktupėnuose,

61 Vyžiuose, Širvintoje, Natkiškiuose, Skaisgi- Lauksargių „Žiedas“, Senųjų Vainočių „Do- riuose, ant Rambyno kalno. bilas“, Kulmių „Spindulys“, vėliau – Plikių M. Jankus atidžiai stebėjo „Birutės“ ir „Beržas“, Dovilų „Liepa“, Laukininkų „Le- Tilžės lietuvių giedotojų veiklą, domėjosi jų lija“ ir kt. Dauguma jų turėjo savo, nors ir meniniais užmojais, dažnai rašydavo atsilie- nedidelius, chorus. Nuo 1912 m. susibūru- pimus apie įvairius renginius. Yra išlikusi sios į lietuviškų draugijų „Santarą“ jos rengė rankraštinė jo recenzija apie Vydūno pjesės bendras ir atskiras šventes, kuriose būtinai „Birutininkai“ pastatymą 1910 metais [8]. turėjo dalyvauti chorai. „Birutė“ su savo darbais, švenčių, kon- Viena gausiausių draugijų, turėjusių itin certų, vakarų rengimu, choro pasirodymais, stiprų chorą, buvo Klaipėdos „Aida“, įsikū- vaidinimasis ir kita lietuviška veikla rodė rusi 1919 metais. 1922 m. sausio 25 d. taip pavyzdį ir davė impulsą tautiškai nusitei- pat Klaipėdoje įsisteigusi „Aukuro draugija kusiems Mažosios Lietuvos lietuviams, tautos kultūrai kelti“ išvystė itin plačią, visa ypač jaunimui, burtis į naujas, atskiras savo apimančią veiklą. M. Jankus ir joje buvo vietovių lietuviškas draugijas, organizuoti vienas aktyviausių dalyvių. Jis kartu su Jo- chorus. M. Jankus ir čia neliko nuošalyje, kūbu Stiklioriumi, A. Braku, Jurgiu Sauga, savo kalbomis, tikinimais keldamas lietuvi- Viliumi Gaigalaičiu ir kt. nenuilstamai rū- ninkų dvasią. pinosi ne tik draugijos bibliotekos steigimu, Dar 1901 m. kovo 13 d. Priekulėje vy- parodų, dramos spektaklių, literatūrinių kusiame dideliame lietuvininkų susirinkime vakarų rengimu, lietuviškų knygų platinimu, M. Jankus pasakė aistringą kalbą: Brangūs pedagoginės spaudos leidimu, knygyno stei- lietuvininkai ir lietuvininkės, matydami, kaip gimu, bet ir koncertų, švenčių su dainomis iš visų pusių mus mūsų naikintojai apsiaučia ir rengimu. mūsų sentėvių kalbą išnaikinti nor, negalime 1923 m. Klaipėdos kraštui susijungus su rankas į sterblę sudėję ramiai žiūrėti, bet turim Didžiąja Lietuva, minėtų ir naujų giedotojų tokiems naikintojams prieš stotis ir su jais kovą draugijų veikla dar labiau suaktyvėjo. 1932 m. užimti už savo būvį, likimą ir laimę. Į kovą prie „Aukuro“ draugijos įsikūrė greitai stodami, negalim viens arba du, bet turime tapusi vienu stipriausių Klaipėdos krašto vienybėje visi ik vieno eiti, o vienybę galim įgy- chorų „Vaidilutė“, vadovaujama talentingo ti tiktai per susidraugavojimą ir gruntavojimą muziko, operos solisto, Klaipėdos muzikos lietuviškų draugysčių [5, 303]. mokyklos mokytojo Stepono Sodeikos. Šis Birutininkų (Jono Smalakio, Adomo choras tapo ir 1934 m. įkurtos Klaipėdos Brako ir kt.), tarp jų ir M. Jankaus, pastan- operos choru. gomis nuo 1911 m. pradėjo steigtis įvairių Visos giedotojų draugijos, tęsdamos Mažosios Lietuvos vietovių jaunimo draugi- „Birutės“ ir Tilžės giedotojų draugijos tra- jos – Katyčių „Vainikas“, Rūkų „Ąžuolas“, dicijas, kartu koncertuodavo įvairiose krašto Pagėgių „Rūta“, Lankupių „Jaunimas“, vietovėse. Svarbiausia ir nuolatinė kasmetė

62 draugijų susibūrimų, švenčių vieta buvo ir seni. Juos atvedė senovės ilgesys ir nerimas. Rambyno kalnas, kurio geroji ir globojanti Jie turėjo nuostabų reginį – Nemune žioravo dvasia buvo M. Jankus. šimtai ugnių. Pačiame Rambyno skardžiuje Rambyno šventės su muzika, dainomis, degė ir pleškėjo dervos statinaitės, pakeltos į šokiais yra unikali Mažosios Lietuvos kultū- medžius ir pririštos ant stulpų. <…> Pačiame rinio muzikinio paveldo dalis. Pranys Alšė- minios tankumyne, pakeltas ant rankų plaukė nas klausia: kas gi ten, Bitėnuose ir Rambyne, aukuro link žmogus (Vydūnas), kurio šiai šven- tą viską darė? Atsako: Be abejonės, pagrindinis tei trūko, kaip liūdesio vakaro dainai. Aštrūs „spiritus movens“, t. y. ašis, apie kurią ir toliau senyvo veido bruožai rėžėsi į minią ir gerumu sukosi visas gyvenimas ir tvarka – buvo Mažo- spindėjo gilios akys įvairiaspalvėse šviesose ir sios Lietuvos kovotojas, vėliau už tai Patriarcho atsimušė tūkstančiuose akių. Jis stovėjo ant vardą gavęs, Martynas Jankus. Ir Elzė Jankutė paaukštinimo, sudėtomis prie krūtinės ranko- [1, 101–102]. mis ir jo žodžius priėmė suklususi tyla. … O Rambyno šventėse dalyvaudavo visos klausėsi jo mirtinoje rimtyje, kaip klausomasi Mažosios Lietuvos giedotojų draugijos ir pranašo ir audras raminančio, kaip tiesos ir chorai iš Didžiosios Lietuvos (Tauragės, suraminimo skelbėjo [12, 33]. Kauno). Vienas svarbiausių vaidmenų nuo Po pasakytų kalbų Rambyne suskambė- 1907 iki 1933 m. tekdavo Tilžės lietuvių davo chorų balsai, sukdavosi šokėjų rateliai. giedotojų draugijai. Šių švenčių įkvėpėjais, Atskirai dainuodavo visi atvykę kolektyvai spinduliuojančiais pakilią, dvasingą atmosfe- su savo dirigentais, o šventės pabaigoje nuai- rą, buvo Vydūnas ir M. Jankus. Per kiekvieną dėdavo galingas visų dalyvių bendras choras, šventę jie sakydavo įkvepiančias patriotines kuriam su polėkiu, įsijautimu, išraiškingais, kalbas. Greta Vydūno, M. Jankus buvo plastiškais mostais diriguodavo Vydūnas. žinomiausia ir mylimiausia tautinės veiklos M. Jankus visokeriopai palaikė 1927 m. asmenybė Mažojoje Lietuvoje. birželio 6–7 dienomis Klaipėdoje organizuo- Šventės Rambyne Vydūno ir M. Jankaus jamos pirmosios Mažosios Lietuvos lietuvių dėka tapdavo pakiliomis lietuvių tautos dainų šventės idėją ir prisidėjo ją rengiant. manifestacijomis. Marius Katiliškis rašė: Likus vienam mėnesiui iki šventės pradžios, Laivai plaukė Nemunu veždami dainuojan- lyg generalinės repeticijos daugelyje vietovių čias ekskursijas iš Kauno, plaukė iš Klaipėdos, vyko giedotojų draugijų vakarai, koncertai. Kintų… Kupli ir balta Martyno Jankaus Gegužės 19 d., kaip įprasta, surengta tradici- barzda plevėsavo ties aukuru. Sutemos už- nė Rambyno šventė, kurios jungtiniam cho- sklendė žvaigždėtą maršką ant pušų, o po jų rui dirigavo Vydūnas ir Jurgis Atraškevičius. šakomis jau buvo tamsu ir šmėžojo moteriški Šioje šventėje, be Vydūno, įkvepiančią kalbą rūbai, bolavo palapinės, kūrenosi laužai, ir pasakė ir M. Jankus [6]. garsi kalba, ir nedrąsi daina, ir tirštas ūžesys Pasisekusi pirmoji Mažosios Lietuvos ėjo per išretintą mišką. <…> Būriavosi jauni lietuvių dainų šventė, kurioje skambėjo vien

63 lietuviškos dainos, kaip ir kitos dvi (1933, Lietuvių liaudies daina XIX a. pabaigo- 1938 m.), su kaupu išpildė M. Jankaus lū- je–XX a. pradžioje dėl istorinių bei socialinių kesčius, puoselėtus nuo ankstyvos jaunystės. sąlygų, religinės situacijos Mažojoje Lietu- Joje daug dėmesio buvo skiriama Mažosios voje išgyveno nelengvus laikus. Jos arealas Lietuvos dainų ir giesmių repertuarui. Jos tolydžio siaurėjo. Dainą gožė vis labiau programoje skambėjo Alberto Storosto „Tai plintanti liuteroniška giesmė. Visada egzista- ženkime artyn“, „Linelius roviau“, „Tai gė- vusi šalia liaudies dainos, giesmė ilgainiui ją rėjosi manim motinėlė mylima“, „Kad žen- pakeitė, perimdama netgi dainos socialinį ir giau per kiemužį“, „Vai kilau, kilau“, Karlo psichologinį vaidmenį. Minimu laikotarpiu Janzo „Amžius po amžių“, P. W. Wolffo „Ir liaudies daina skambėjo vis rečiau. Tai yra išdainavau visas daineles“ [14, 358]. Visos pastebėjęs evangelikų liuteronų kunigas, šios dainos buvo M. Jankui žinomos ir labai giesmynų leidėjas profesorius V. Gaigalaitis. mėgstamos. Šventėje taip pat buvo atliktos Savo autobiografijoje jis su širdgėla minėjo, Česlovo Sasnausko „O, kaip augtų“, „Kur jog labai mažai jo gimtinės apylinkėse (Ra- bėga Šešupė“, Juozo Žilevičiaus „Pabuskim gainės apskrityje) bedainuojamos liaudies iš miego“, „Čia kraštas liūdnas“, „Anoj pusėj dainos. Įsišaknijusi surinkimų tradicija, ežero“, Juozo Gudavičiaus „Kur giria ža- draudusi dainuoti dainas ir raginusi tik gies- liuoja“, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mes giedoti, dar labiau siaurino dainos erdvę. Mykolas Biržiška 1919 m. su nuoskauda „Šėriau žirgelį“ ir kt. [14, 359]. prasitarė, kad vienintelė ‘Lied’, kurią tuo metu Liaudies dainų propaguotojas tebežinojo, buvo tikybinė giesmė [4, 53]. Ir štai tuo metu, esant tokiai nelengvai M. Jankui neįkainojamas dvasinis turtas, situacijai, M. Jankus visomis išgalėmis gai- lietuvybės saugotoja ir nešėja buvo lietuvių vino liaudies dainą. Pirmiausia jis jau XIX a. liaudies daina. XX amžiaus 4 dešimtmetyje paskutiniais dešimtmečiais savo spaustuvėje M. Jankus, kalbėdamas apie XIX a. pabaigos Tilžėje šalia kitų leidinių leidžia lietuvių giedotojų draugijas, yra pasakęs: Anais pries- liaudies dainų tekstų bei lietuvių poetų dai- paudos metais lietuvybė klaipėdiečių ir prūsų nuojamų eilių rinkinius. Daugiausia spaus- lietuvių tarpe daugiausia buvo palaikoma per dino G. Sauerweino, Mikelio Hofmano, dainą ir lietuvių kalbą. Prieš 50 metų pas J. Mikšo, Viliaus Bruožio, Ksavero Va- mus plačiai veikė „Birutės“ giedotojų draugija, nagėlio, Antano Baranausko, Maironio, ir tuo metu visame krašte plačiai skambėjo V. Kudirkos, Prano Vaičaičio, savo paties ir lietuviškų dainų melodijos [1, 29]. Iš tikrųjų kt. eiles. Tuo svariai prisidėjo prie „Birutės“ padėtis buvo šiek tiek kitokia. Visuotinis draugijos dainuojamojo repertuaro kūrimo. liaudies dainų skambėjimas XIX a. pabaigoje 1891 m. dideliu 2000 egzempliorių tiražu buvo daugiau M. Jankaus ir kitų kultūros išspausdino 15 dainų tekstų leidinį Byrutės žmonių siekiamybė. dainos: visiems tikriems lietuvininkams, ypa-

64 čiai Byrutės draugams pavestos. Jame tokios Lietuva!“, „Kalėdininkai“, „Ant kalno karklai dainos kaip „Jaunųjų lietuvininkų giesmelė“, siūbavo“, „Lietuvos atminimas“, „Giria ir „Byruta“, „Op! Op! Kas ten, Nemunėli?“ lietuvis“ („Miškas ūžia, verkia, gaudžia“), („Regėjimas“), „Lietuviška tu giminėle“, „O „Karvelėli paukštužėli“, „Tautiška daina“ Lietuva motinėle“, „Kur banguoja Nemunė- (Kudirka), „Raseinių krašto daina“ („Už lis“, „Per pušynėlį, per eglynėlį“ („Mergytės Raseinių ant Dubysos“), „Atsisveikinimas“ sirgimas“), „Beauštančiai dienužėlei“ („Sesy- („Sudiev, kvietkeli tu brangiausias“), „Aš tės išleidimas“) ir kt. [7]. vargdienė mergužėlė“ ir kt. Po metų 1892 m. pasirodo M. Jankaus M. Jankus išleido ir daugiau dainų rinki- rūpesčiu išleistas leidinys Naujos dainos su nių. Tarp jų minėtini Lietuviškos ir seniausios 48 dainų tekstais. Čia pakartotos dainos iš dainų knygelės (1882), Lietuviškos dainos Byrutės dainų rinkinio. Tačiau pridėta daug broliams žemaičiams (1901) ir kt. [13]. naujų: „Pailsimas“ („Noriu miego, saldaus miego“), „Ant kalno malūnėlis“, „Mergelė“ Liaudies dainų mokovas („Mano mergelė tai darbininkė“), „Padai- Ypač daug M. Jankus nusipelnė saugojant, nuosiu gražią dainą“, „Šalta žiema šalin puoselėjant ir platinant liaudies dainą, as- eina“, „Ei pūtė, pūtė šiaurus vėjelis“, „Temsta menišku pavyzdžiu veikdamas aplinkinius. dienelė, skamba dainelė“, „Oi, skauda, Jo šeimos namuose muzikai, dainai buvo skauda mano širdelę“, „Sėdžiu už stalelio, skiriamas ypatingas dėmesys. Daina buvo žiūriu pro langelį“, „Šviesi saulė teka, šalta M. Jankaus ir jo artimųjų savastis. Muzika, rasa krinta“, „Ei tu rūtele, mano žalioji“, „Ei, daina nuolat skambėdavo šviesiuose patri- jojau, jojau, jodams dūmojau“, „Iš marių archo namuose. Didžiojo kambario kampe krito juods debesėlis“, „Aukšti kalnai, margi stovėjo pianinas, kuriuo namiškiai ir svečiai dvarai“, „Šėriau žirgelį per metelį“, „Aš vis dažnai paskambindavo. Tai gražiai aprašė viens žalnieriukas“, „Po mano tėvo stiklo P. Alšėnas: Jau sutemus, po vakarienės, sėdė- langeliu“ ir kt. [10]. damas savo aukštoje kėdėje, Martynas Jankus Tais pačiais metais pasirodo dar vienas užtraukė senovišką, negirdėtą dainą. Kristupas rinkinėlis, pavadintas Juokaunos dainos, jam pritarė smuiku. Elzė, tai įeidama, tai kurių čia tik dvi („Maušos vargai“). Tačiau išeidama – irgi niūniavo. Atrodė, kad nuo šis leidinėlis turi tęsinį Tėvyniškos dainos Rambyno pūstelėjo senųjų dievaičių dvasia [11]. ir senoviškos dainos žodžiais ji liejosi į Jankų Lietuvininkų bendruomenei tokių lei- šeimos narių sielas [1, 328]. dinių labai stigo, tad 1907 m. M. Jankus M. Jankus, didysis lietuvybės puoselėto- išleidžia rinkinį Linksmos dainelės, pavestos jas, lietuviškos muzikos propaguotojas, ne Lietuvos jaunuomenei. Nors jame daugelis tik kitus ragino neužmiršti savo tautos dai- dainų kartojasi iš ankstesnių leidinių, tačiau nų, bet ir pats buvo lietuvių liaudies dainų yra ir naujų: „O! Likie sveika, brangiausia mokovas, puikiai jas dainuodavęs ir be galo

65 daug jų mokėjęs. Daininga, muzikali buvo dainuoti. Pamėgo lietuviškas liaudies daineles visa M. Jankaus šeima. Išlikusios užrašytos net patys kaimynai vokiečiai [20, 157]. ir netgi įdainuotos į plokšteles M. Jankaus Dukra Elzė taip pat mokėjo daug savo dainos šiandien yra brangintinas, turįs didelę krašto dainų. Jau daug vėliau, 1971 m., išliekamąją vertę Mažosios Lietuvos lietuvių Kanados nacionalinio muziejaus Liaudies muzikinis paveldas. 1922 m. žymus lietuvių kultūros centro išleistoje plokštelėje „Rūtų muzikas, Klaipėdos konservatorijos įkūrėjas vainikas“ yra trys E. Jankutės įdainuotos Stasys Šimkus iš M. Jankaus užrašė 48 dainas dainos: „Negi rūstas augau“ (šią dainą dažnai su melodijomis. Vėliau, 1933 m. M. Jankus dainuodavo M. Jankus), „Labs ryts, labs va- į Tautosakos archyvo plokšteles įdainavo 53 kars“ ir „Ei, žirge žirgeli mano“. Šią plokštelę dainas, o jo dukra Elzė – 15. Tačiau, deja, 2003 m. šio straipsnio autorei atsiuntė Kana- šiuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos dos lietuvė Irena Šernaitė-Meiklejohn. M. Jankus į Lietuvos muzikos istoriją instituto fonotekoje belikusios tik devynios įėjo ir kaip žinomos, dažnai ir šiandien M. Jankaus įdainuotos dainos. chorų atliekamos dainos žodžių autorius. Malonu, kad 1995 m. išleistoje knygoje Poetinis M. Jankaus talentas, jo eilės neliko Lietuvininkų žodis iš 122 publikuotų Mažo- nepastebėtos vieno žymiausių tarpukario sios Lietuvos liaudies dainų, randame net 37 Lietuvos kompozitorių, Klaipėdos konserva- M. Jankaus dainų melodijas: „Vai, kur nu- torijos įkūrėjo, simfoninio orkestro steigėjo žėgliuos“, „Sėdžiu už stalelio“, „Anksti rytą S. Šimkaus. Jis M. Jankaus eilėraščiui sukūrė rytužį“, „Už jūrelių, už marelių“, „Kol augau chorinę dainą „Apynėlis“. pas močiužę“, „Netankiai jojau tais vieške- Plačiašakėje M. Jankaus visuomeninėje lėliais“, „Beauštančiai aušružėlei“, „Mamuže kultūrinėje veikloje ryškia gija išsiskiria jo mano“, „Aš vis viens žalnieriukas“ ir kt. nuopelnai Mažosios Lietuvos muzikinei Meilę liaudies dainai M. Jankus skiepijo kultūrai. ir visuomenėje, ir savo šeimoje. Juozas Tumas Vaižgantas 1925 m. prisiminė: O lietuviškoms IŠVADOS dainoms gelbėti M. Jankus mokės tų lietuviš- M. Jankus – vienas iš XIX a. pabaigos–XX a. kųjų, kurios dar buvo neišnykusios, ir jų išmo- pirmosios pusės Mažosios Lietuvos lietuvių ko bent 200, ir dabar tebemoka jas rečitatyvu kultūros ir muzikos draugijų organizatorių niūniuoti bei ilgiausių eilėraščių atmintinai ir dalyvių, pirmosios Mažosios Lietuvos deklamuoti; jas vokiškomis raidėmis spausdi- kultūros draugijos „Birutė“ organizatorius ir niais skleidė jau nuo 1881 metų. Nežinojęs vadovas, nuolat aktyvinęs draugijos kultūri- Juškos rinkinio, kurs vos dabar tebuvo Kaza- nę ir muzikinę veiklą. Periodinėje Mažosios niuje pasirodęs, Jankus drąsiai pavadino savo Lietuvos spaudoje nuolat nušviesdavo „Bi- rinkinį – seniausiomis dainomis. Iš pradžių rutės“ draugijos bei Tilžės lietuvių giedotojų iš to pasityčiota; vis dėlto imtasi lietuviškai draugijos veiklą, koncertus, vaidinimus.

66 M. Jankus buvo kasmetinių Rambyno lietuvių liaudies dainų (žodinių tekstų) muzikos švenčių organizatorius ir dvasinis leidėjas, paskelbęs nemažai rinkinių, puikus vadovas, oratorius, daug prisidėjo prie lietuvių liaudies dainų atlikėjas, visą gyve- Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių nimą gaivinęs ir puoselėjęs šį brangų tautinį organizavimo (1927, 1933, 1938). Jis buvo muzikos paveldą.

NUORODOS

1. ALŠĖNAS, Pranys. Martynas Jankus. Cle- nu. Iš Vydūnas: Vydūno 80 m. amžiaus sukakčiai veland, 1967, p. 29, 101–102, 328. paminėti. Detmold (Vokietija), 1948, p. 33. 2. BARTSCHAS, Christianas. Apie melodi- 13. KAUNAS, Domas. Mažosios Lietuvos jas. Iš Christianas Bartschas. Dainų balsai. Vil- knyga. Vilnius, 1996. nius, 2000, p. 33. 14. KŠANIENĖ, Daiva. Muzika Mažojoje 3. Byrutės šventė. Nauja lietuviška ceitunga. Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika Tilžė, 1895, vasario 22 d. (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis). Klaipėda, 2003. 4. BIRŽIŠKA, Mykolas. Lietuvių dainų lite- 15. KŠANIENĖ, Daiva. Mažosios Lietuvos ratūros istorija. Vilnius, 1919, p. 53. ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai 5. Iš lietuvininkų krutėjimo. Saulėtaka, Til- (XVI a.–XX a. pirmoji pusė): biografinis žinynas. Klaipėda, 2000. žė, 1901, nr. 14, p. 303. 16. Linksmos dainelės, pavestos Lietuvos jau- 6. JAKUBĖNAS, Vladas. Gimnazijų chorų nuomenei. Tilžė, 1907. varžyboms pasibaigus. Lietuvos aidas, Kaunas, 17. PETROŠIENĖ, Lina. Lietuvininkų 1937, birželio 17 d. etninė muzika: tapatumo problemos. Klaipėda, 7. JANKUS, Martynas. Byrutės dainos: vi- 2007. siems tikriems lietuvininkams, ypačiai Byrutės 18. RAMUTIS, J. Lietuviška draugija „By- draugams pavestos. Tilžė, 1891. rutė“ Tilžėje. Byrutė, 1910, nr. 8, p. 122. 8. Jankaus fondas. Lietuvos mokslų akade- 19. Rūtų vainikas: Kanados nacionalinio mijos bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 103, muziejaus Liaudies kultūros centro išleista lap. 1. plokštelė (A Garland of Rue). 1971. D. Kšanie- 9. Jankaus fondas. Lietuvių literatūros ir tauto- nės asmeninis archyvas. sakos instituto archyvas, LTR7 pl. CD 1, 01–07. 20. TUMAS, Juozas. Martynas Jankus. Lie- 10. JANKUS, Martynas. Naujos dainos. Til- tuvių literatūros draudžiamojo laiko paskaitos. žė, 1892. Kaunas, 1925, p. 157. 11. JANKUS, Martynas. Juokaunos dainos. 21. ŽILEVIČIUS, Juozas. Mažosios Lietu- Tilžė, 1892. vos liaudies muzikos bruožai. Iš Mažoji Lietuva. 12. KATILIŠKIS, Marius. Pažintis su Vydū- Studia Lituanica I. New York, 1958, p. 259.

67 MARTYNAS JANKUS: CONTRIBUTION TO THE MUSICAL CULTURE OF LITHUANIA MINOR DAIVA KŠANIENĖ Abstract Martynas Jankus (1858–1946) was a cultural anian cultural societies in Lithuania Minor. activist, printer, public speaker, member of the Having failed to establish the intended society Aušra Society, and fighter for the rights of Lithu- of Lithuanian science and education, the pro- anians in Lithuania Minor, who earned the gressive Lithuanians of Lithuania Minor took name of the patriarch of Lithuania Minor by resolute measures, as the time was ripe to have a his Lithuanian activities and made a great con- Lithuanian society in Lithuania Minor. On Feb- tribution to the musical culture of the region. ruary 15, 1885, Martynas Jankus, Jurgis Mikšas, M. Jankus left a lasting imprint in almost every Kristupas Voska and Ernst Weyer declared that field of the Lithuanian cultural-musical expres- they established the Lithuanian Society Birutė sion in Lithuania Minor. An advocate of na- in Tilsit. Next to different cultural activities, tional rebirth, a fighter against Germanization, the Birutė Society paid a great attention to the M. Jankus was active in the establishment of popularization of art via arrangement of Lithu- Lithuanian cultural societies (frequently related anian festivals with performances, music, and to musical activity) and in the organization of songs. Chairmen of the Birutė Society changed their work in the late 19th – early 20th century. frequently. In 1889–1892, it was chaired by M. As soon as he turned 20, M. Jankus started Jankus. During his chairmanship, the 10th an- collaborating with the German Society of Lithu- niversary of the Society was approaching. It was anian Literature founded in Tilsit on October also due to his efforts that, during the celebra- 14, 1879, and he worked alongside other cul- tion of the aniversary, the first public concert tural activists of Lithuania Great and Lithu- of Lithuanian songs took place in Lithuania ania Minor. One can assume that Jankus par- Minor, and it brought to the audience of the Li- ticipated in, or at least supported, most of the etuvninkai great surprise and joy. In the autumn works of that society, including the publishing of 1895, by the efforts of the leaders of the Soci- of significant monuments of musical culture ety, the Birutė choir started to form. V. Storostas of Lithuania Minor: a collection of Lithuanian (Vydūnas), who at the time had begun to work folk songs with scores Dainų Balsai (‘Voices of with the Lithuanian choir of the Tilsit church, Songs’) by Christian Bartsch (Volume 1 in 1887 was invited as the leader of the Birutė choir. On and Volume 2 in 1889), as well as a collection February 16, 1896, during the festival of the of Lutheran hymns harmonized for a 4-voice- Society, the choir performed several Lithuanian choir Giesmių balsai (‘Voices of Hymns’) (1894) songs from V. Kudirka’s Kanklės collection at the by Woldemar Karl Theodor Hoffheinz. Tilsit Riflemen’s Home. Even though M. Jankus’ activities in the M. Jankus was deeply interested in the ac- Lithuanian Literature Society were reflected indi- tivities of Lithuanian choristers from the Birutė rectly, he was one of the most active organizers and Tilsit choirs and in their artistic plans, and and ideological leaders in establishing Lithu- frequently wrote reviews of different events.

68 Among his manuscripts, a review of the perfor- For M. Jankus, the Lithuanian folk song was mance of Vydūnas’ play Birutininkai ‘Members a spiritual treasure, the protector and carrier of of the Birutė Society’ in 1910 was found. Lithuanianness. He made every effort to revive Thanks to theBirutininkai , including M. Jan- the folk song. In the late 19th century, in his kus, starting with 1911, youth societies in dif- printer’s shop in Tilsit, next to other publica- ferent places of Lithuania Minor started form- tions, he published collections of Lithuanian ing. Since 1912, having got together into the folk songs and of poems of Lithuanian poets Santara of Lithuanian societies, they held com- performed as songs. mon and separate festivals with the compulsory The greatest merit of M. Jankus is his presence of choirs. achievements in protecting, cherishing, and All the chorister societies followed the tradi- popularising the folk song and by that, setting tion of the Birutė and Tilsit Chorister Societies his environment a good example. In his home, and regularly gave concerts in different places music and song enjoyed special attention. The of the region. The major and permanent place song was the identity of M. Jankus, of his fam- of annual meetings and festivals of the societies, ily and friends. M. Jankus, the great fosterer of with M. Jankus as the soul of the events, was Lithuanianness, advocate of Lithuanian music, Rambynas Hill. was a connoisseur of Lithuanian folk songs; he M. Jankus supported the idea of the first knew a great number of them, performed them Song Festival of the Lithuanians of Lithuania beautifully, and urged other people not to forget Minor in Klaipėda on June 6–7, 1927, and con- the songs of their own nation. All the family of tributed to its preparation. The successful first M. Jankus were excellent singers. The surviving Song Festival of the Lithuanians of Lithuania songs of M. Jankus, recorded both on paper and Minor, as well as the following ones in 1933 and in musical records, form an especially valuable 1938 in which Lithuanian songs alone were per- part of the musical heritage of the Lithuanians formed, met M. Jankus’ expectations cherished of Lithuania Minor. from his early youth. In those festivals, great at- In the versatile social-cultural activities of tention was paid to the repertoire of songs and M. Jankus, his merits to the musical culture hymns of Lithuania Minor. of Lithuania Minor stand out especially distinctly.

Įteikta 2008 m. gruodžio mėn.