Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659)  ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo

Nr. 17 (659) 2008 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Ðiame numeryje Lietuvos Prezidentas V. Adamkus: „Europos Sąjunga turi 4 suteikti Gruzijai skubią politinę ir ekonominę pagalbą“

Pirmadienis, rugsėjo 1 d. (Briuselis). Kas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ir kas yra Adamkus dalyvavo Europos Sąjungos Vadovų Tarybos (EVT) neeilinėje sesijoje, Martynas kurioje buvo svarstoma padėtis Gruzi- Jankus joje, ES pagalba šiai šaliai, ES ir Rusijos santykių perspektyva. Prezidentas V. Adamkus kalbėjo pir- 7-16 Viktoras JENCIUS mas iš visų ES narių vadovų ir pasisakė už visokeriopą pagalbą Gruzijai. Lietuvos Prezi- dentas pažymėjo, kad Gruzijoje buvo pažeisti Suvalkijos gyvybiniai demokratinio pasaulio principai, o Rusijos veiksmai, paneigiantys tarptautinės nacionalinis teisės normas, kelia didelį susirūpinimą. parkas: už ir „Gruzijos valstybines sienas yra pripažinusi tarptautinė bendruomenė, prieš ir niekas neturi teisės vienašališkai jas koreguoti karine jėga“, - sakė Prezidentas V. Adamkus. PRE­NU­ME­RU­O­KI­TE­ !!! Lietuvos vadovas paragino ES aktyviai Prezidentas Valdas Adamkus ir Vokietijos Kanclerė Angela Merkel prisidėti prie konflikto sureguliavimo 2008 ME­TAMS Gruzijoje ir prie šios šalies atstatymo. „Šiandien pasiųskime aiškų ir V. Adamkaus nuomone, derybų ateitis „Reikia priimti skubios pagalbos nedviprasmišką signalą Ukrainai, suteik- priklausys nuo to, ar Rusija laikysis savo „Vo­ru­tà“ priemonių paketą, kuris padėtų Gruzi- dami jai narystės ES perspektyvą. Pagal šį įsipareigojimų vykdyti šešių punktų planą jai atkurti sugriautą infrastruktūrą, susti- modelį būtina peržiūrėti ir savo santykius dėl kariuomenės išvedimo iš Gruzijos printi investuotojų pasitikėjimą ir padėtų su Moldova“, - kalbėjo Prezidentas V. teritorijos. 1 mën. – 3.00 Lt jai priartėti prie ES. Dar šiandien turime Adamkus. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad įvykiai pritarti vizų palengvinimo ir laisvos preky- Prezidentas pasiūlė Europos Sąjungai Gruzijoje liudija apie būtinybę kurti 3 mën. – 9.00 Lt bos sutarčių su Gruzija sudarymui. Lietuva politiškai įvertinti santykius su Rusija. vieningą ir stiprią ES energetinę politiką. sveikina pasiūlymus surengti valstybių „Derybos dėl naujos sutarties yra vieno- „Tikiu, kad spartesnė alternatyvių ener- In­dek­sas 0135 donorių konferenciją, o Tbilisyje – aukščiausio dai svarbios Europos Sąjungai ir Rusijai. gijos tiekimo plėtra ir mūsų partnerystė „Vo­ru­tà“ galima prenumeruoti lygio vadovų susitikimą Rytų kaimynystės Tačiau siekdami šio strateginio tikslo, su transatlantiniais partneriais ilgainiui internetu, adresu: www.post.lt klausimu “, - sakė Prezidentas V. Adamkus. negalime nepaisyti tų vertybių, kurių garantuos Europos energetinį saugumą“, Lietuvos vadovo teigimu, ES turi pagrindu kuriami mūsų santykiai“, - sakė Prezidentas V. Adamkus. skyrelyje „prenumerata“ sustiprinti ryšius su kitomis Rytų - sakė Lietuvos vadovas, siūlydamas Prezidento spaudos tarnyba pasirinkti laikraðtá „Voruta“ kaimynėmis. kol kas atidėti šias derybas. Prezidento © 2006 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

Gerbiami mokiniai, mokytojai, tėveliai, Martyno Jankaus premija – rašytojai Editai Barauskienei

Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus Ieva Jankutė ir Edita Barauskienė ir majoras S. Narušis. (Bitėnai, 1937 m.)

naujų mokslo metų – Lietuvos tūkstantmečio, Skaitymo bei Europos kūrybingumo ir inovacijų metų – proga sveikinu Jus ir linkiu pirmą kartą peržengusiems mokyklos slenkstį sutikti visada gero linkinčius mokytojus, aukštyn kopsiantiems į pažinimo medį - jėgų ir noro įgyvendinti savo svajones, mokyklą bebaigiantiems – panaudoti įgytas žinias pasirenkamojoje srityje, mokytojams ir tėvams – kantrybės ugdant savarankišką, kūrybingą, mylintį savo gimtąjį kraštą ir pasaulį jaunąjį pilietį. Linkiu darnos namuose, bendruomenėse. Kartu dėkoju mokytojams už aktyvų dalyvavimą projektinėje veikloje Rytų Aušrininkai: dr. Jonas Šliūpas, Lietuvos švietimui ir kultūrai remti. Martynas Jankus ir generolas Jonas Bulota Ieva Jankutė prie Jankų šeimos kapų prie Nežinomo kareivio kapo. Kaunas, 1935 m. Antanas PETRAUSKAS Rugpjūčio 22 dieną ant Rambyno kalno pridurti, kad Ieva Jankutė yra sugrįžusi iš užsienio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (Pagėgių sav.) iškilmingai įteikta Martyno Jankaus į Lietuvą ir gyvena Klaipėdoje. Ji rūpinasi Martyno prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija, kurią įsteigė Mažosios Lietuvos patriarcho Jankaus palikimo išsaugojimu ir populiarinimu. Jos generalinis direktorius vaikaitė Ieva Jankutė. Premija skirta už Mažosios įsteigta Martyno Jankaus premija skiriama tiems, Lietuvos kultūros paveldo puoselėjimą. Reikia Nukelta į 3 p.  2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Mažoji Lietuva „Rambynas“ pradeda kelionę po Mažąją Lietuvą* Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius

aktyvumą bei galimybes plėsti akiratį, santykį Norėdamas parodyti, kokią bedugnę sau kasa su švietimo įstaigomis, projekto rezultatus ir tie, kurie nori praryti kitas tautas, Vydūnas neišsipildžiusius lūkesčius. parašė savo didžiausius pokario veikalus - Eugenijaus Skipičio meniškame straip- tragedijas „Pasaulio gaisras“ (1928) ir vokišką snyje „Rambyno legendų vėjas“ rašoma apie knygą „Vokiečių ir lietuvių santykiai per sep- legendomis apipintą paslaptingą Rambyno tynis šimtmečius“. Abiejų knygų neišplatintos kalną, apie jo galingą praeitį ir dabartį. tiražo dalys 1934 m. buvo konfiskuotos Minima, kad ant Rambyno kalno susirenka policijos. įvairiausi žmonės iš visų Lietuvos kampelių, Minimi Vydūno leisti žurnalai. Išsakomas deginami Joninių laužai. Taip pat rašoma, jo požiūris į karą, to meto politinę lietuvių kad liepos pabaigoje visada vyksta sueiga ateitį. Pabaigoje įdėta šiek tiek Vydūno minčių K. ir B. Žemgulių sodyboje, Lumpėnuose apie Jonines. Vytautas Bakaitis atsiras atminties ženklas spaustuvininkui Rambyno regioninio parko direkcijos vyr. Endziui Jagomastui, minima šamais paskan- inta „Sueiga pas Martyną Jankų“. Paminimas Bitėnuose gimęs poetas Vytautas Bakaitis, gyvenantis Amerikoje, trupinantis duoną balandžiams tartum mėtytų raides į savo kai- mui dar neparašytą eilėraštį. Skyriuje „Susitikimai“ kitame savo straip- snyje „Poeto portretas Bitėnų peizaže“ E. Skipi- tis išsamiau pristato neeilinį personažą - Bitėnų Žurnalo „Rambynas” viršelis poetą Vytautą Bakaitį. Jis studijavo literatūrą Bostono universitete ir galėjo susipažinti su 2008 m. rugpjūčio mėnesį pasirodė žinomais Amerikos poetais. Tai paveikė poeto Pagėgių krašto kultūros draugijos „Sandūra“ požiūrį į marginalinį bei provincialų lietuvių žurnalo „Rambynas“ pirmasis numeris. Jis išeivių gyvenimą Amerikoje. V. Bakaitis skirtas Martyno Jankaus 150 -osioms gimimo išsiskyrė iš senosios lietuvių emigrantų kartos metinėms. Redakcinę kolegiją sudaro: vyriau- bei atsiduria tam tikrose paraštėse su Jonu sioji redaktorė Diana Milašauskienė, leidinio Meku, Jurgiu Mačiūnu. Suprato, kad lietuviškos sudarytojas Eugenijus Skipitis, atsakingoji kaimo vertybės ir tradicijos jam, deja, yra sveti- sekretorė Giedrė Skipitienė, Drąsutis Brazau- mos. Iš lietuvių į anglų kalbą ėmė versti viską: skas, Ieva Jankutė, Marytė Gečienė, Birutė nuo Kristijono Donelaičio iki Arno Ališausko. Žemgulienė, Juozas Vercinkevičius. Paminėta jo pažintis su Jurgiu Mačiūnu. Pateikti Šiame numeryje siūlome skaityti J. ir Gedimino Kajėno parengti įdomūs prisimini- Marija ir Martynas Purvinai savo bute, Kaune, 2006 m. Danos Buinickaitės nuotr. Vercinkevičiaus įdomų interviu „Du pras- mai apie J. Mačiūną. Taip pat išspausdinti trys mingi veiklos metai“ su 2006-2008 m. iš anglų kalbos Vaidos Kelerienės versti V. projekto „Baltųjų gandrų apsauga Ram- Bakaičio eilėraščiai „Kaip aš suprantu kur kultūrologė Giedrė Skipitienė savo straipsnį ninkams Vokietijos archyvuose pavyksta byno regioniniame parke ugdant gyventojų einąs“, „Atminty“, „Laiškas namo“. „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“ skiria aptikti vis naujų žinių apie Plaškių senovę. aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo Skyrelyje „Laikas ir datos“ Vydūno drau- Mažosios Lietuvos patriarchui Martyno Chronologiškai pateikiama ir šio kaimo bendruomenę“ vadove, Rambyno regioninio gijos pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius Jankaus 150-osioms metinėms paminėti. istorija. Sovietų sunaikintos bažnyčios, deja, parko direkcijos direktore D. Milašauskiene. savo straipsnyje „Vydūnas Pirmojo pasaulinio Pristatomas M. Jankaus biografinis gyveni- niekas nežada atstatyti. Nuotraukos žurnalistės Tai pokalbis apie projekto darbų pradžią, karo verpete“ rašo apie vieną sudėtingiausią mas; jo gyvenimas ir veikla – ištisa epocha ir Danos Buinickaitės labai įtaigiai parodo, kas tikslus, kaimo bendruomenių gyventojų žymaus filosofo gyvenimo tarpsnį - karą. kiekviename jos laikotarpyje randama dirva yra likę iš Plaškių bažnyčios... veiklai. Gimęs Bitėnuose, Ragainės apskrityje, Skyriuje „Iš krašto istorijos“ VDU docen- Martynas Jankus buvo atkaklus Mažosios Lie- tas Vytenis Almonaitis „Bitėnų kaimo gyven- tuvos patriotas, aušrininkas, spaustuvininkas, tojai 1736 metais“ pateikia vokiečių tyrinėtojo draudžiamos lietuviškos spaudos leidėjas ir Horsto Kenkelio 1972 m. paskelbtą „Lietuvos platintojas. provincijos“ paprastų valstybinių valstiečių ir Skyrelyje „Mūsų etnokultūros palikimas“ privilegijuotų ūkininkų sąrašus. Juose matoma straipsnyje „Gandras tautosakoje ir gyvenime“ tautinė Mažosios Lietuvos sudėtis, susidariusi kultūrologė rašo apie Lietuvos nacionalinį po didžiojo maro ir masinio vokiečių kolonistų paukštį – gandrą. Tautosakoje jam skirta atsikraustymo. Šaltinyje nurodyta, kad 1736 m. svarbi pareiga - atnešti kūdikį į namus. Taip egzistavo du formaliai atskiri kaimai: Bitėnai- pat jo elgesys lemia daugelį gamtos reiškinių. Šilėnai, Bitėnai-Užbičiai. Pateiktos 1736 m. Gandrinės dar vadinamos Bičių diena. šių kaimų ūkius valdančiųjų pavardės. Kitame savo straipsnyje „Kuo patrauklus Atskirai reikėtų paminėti iliustracijas. Ypač Rambyno regioninis parkas“ G. Skipitienė vertingos ir pirmąkart publikuojamos nuotrau- pristato šį parką, kaip vieną iš mažiausių kos iš Ievos Jankutės asmeninio archyvo bei Lietuvos saugomų teritorijų, reprezentuojantį iš Lietuvos centrinio archyvo fotodokumentų Mažosios Lietuvos regiono gamtinį bei skyriaus. Ne maža dalis jų skelbiama pirmą etnokultūrinį paveldą. Paminėtas Bitėnų kai- kartą. Iš nuotraukų galima susidaryti vaizdą, mas su pušynėliu, kuriame puikuojasi gandrų kaip atrodė Martyno Jankaus sodyba, nes kai kolonija. Taip pat pristatomas ir Vilkyškių kurių pastatų dabar nebeliko. Rambyno šventė. Moterų šaulių tautiniai šokiai M.Jankaus sodyboje. Bitėnai. XX a. 4 dešimtmetis miestelis. Norisi atkreipti dėmesį ir į fotografo bei Skyrelyje „Kultūros paveldas“ dr. Marty- žurnalisto Eugenijaus Skipičio nuotraukas. Jis nas Purvinas „Būdingi tradiciniai pastatai ir so- tikras Bitėnų metraštininkas ir jo nuotraukos dybos Rambyno apylinkėse“ rašo apie savitus įeis į Bitėnų aukso fondą. pastatus. Kiekviena vietovė pasižymėjo savo Žurnalas išleistas vykdant projektą „Baltųjų išskirtinumu. Lentelėje išdėstyti Opstainių, gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke Bitėnų, Bitėnų-Šilėnų, Bitėnų-Užbičių, ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą Bardėnų, Keleriškių, Lumpėnų, Vilkyškių ir telkiant kaimo bendruomenes“, kurio įvairaus dydžio sodybų santykinis kiekis Ram- rėmėjai yra Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų byno apylinkių kaimuose XX a. pr. Paminimi projektų programa, LR Aplinkos ministerija ir atskirų sodybų rūšims būdingų pastatų dydžiai, Rambyno regioninio parko direkcija. jų planų schemos. Įvairovę lemdavo daugelis veiksnių. Toliau pateikti M. Purvino surinkti * Rambynas: Pagėgių krašto kultūros draugijos senųjų sodybų Rambyno regioninio parko „Sandūra“ leidinys 2008 rugpjūtis Nr. 1. leidžiamas apylinkėse pavyzdžiai su nuotraukomis bei kartą per metus. Vyr. redaktorė Diana Milašauskienė. trumpu aprašymu. Leidinio sudarytojas Eugenijus Skipitis. Spaudai rengė Juozo Vercinkevičiaus leidykla „Voruta“. Spausdino AB Iš Vokietijos Martin Buddrus ir M. Purvi- Standartų spaustuvė, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. nas straipsnyje „Iš Plaškių praeities“ aprašo Tiražas 1000 egz. 86 p.: iliustr. ISSN 2029-0756 praeityje klestėjusį bei sovietinės okupacijos Leidinys skirtas Martyno Jankaus 150 gimimo dešimtmečiais žiauriai suniokotą Plaškių metinėms, išleistas vykdant projektą „Baltųjų gandrų Kariai svečiuojasi Martyno Jankaus sodyboje Bitėnuose. 1937 m. apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant bažnytkaimį. Užsienyje besidarbuojantiems gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ talki- kaimo benruomenes“ Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659)  Mažoji Lietuva Martyno Jankaus premija – rašytojai Editai Barauskienei

Ieva Jankutė ir bitėniškė Eneida Karklelienė Bikavėnų liaudiškos muzikos kapela „Lolytėlė“, kurios vadovė Violeta Gaižauskaitė groja armonika

Atkelta iš 1 p. Šilutės rajono tarybos narys Arvydas Jakas, Lietuvos kurie rūpinasi ir puoselėja Mažosios Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas kultūros paveldo išsaugojimu ir jo populiarinimu, Vercinkevičius, „Tauragės kurjerio“ redaktorius rašo ir leidžia knygas apie Mažają Lietuvą. Renaldas Malychas, Bardinų pasienio užkardos Šios premijos laureatais 2006 tapo architektai vadas Bronislovas Burzdžius, premijos steigėja Ieva Marija ir Martynas Purvinai, Birutė Žemgulienė, Jankutė, kuri kalbėjo: Giedrė ir Eugenijus Skipičiai. 2007 m. premija - Aš atsimenu pirmąją p. Editos Barauskienės įteikta Junonai ir Vyteniui Almonaičiams ir M. knygą, kurią mes gavome ir skaitėme Niujorke. Tai Jankaus atminimą bei Amžinąją Rambyno kalno buvo „Vyžeikių karalienė“. Ta knyga mums buvo knygą sovietmečiu saugojusiai Algirdo Šarausko toks stebuklas. Lietuvoje išleista knyga pas mus ėjo šeimai. Šiais metais premija suteikta priekuliškei, iš rankų į rankas. Visi klausinėjo, kas turi tą knygą. Pamario rašytojai Editai Barauskienei už knygą - Džiugu, kad kultūrinės mūsų krašto atminties apie Martyną Mažvydą „Žodi nekrisk ant ak- įprasminimui pasirinktas Rambyno kalnas, nuo mens“. E. Barauskienė už savo kūrybą jau yra kurio iki Ragainės, kur kunigavo Mažvydas - tik pelniusi Ievos Simonaitytės vardo premiją. per Nemuno plotį. Ši Lietuvos vieta tiek pat svarbi Rašytoja sulaukė ne tik Bitėnų kaimo gyventojų tiek Tauragei, tiek Pagėgiams, tiek Šilutei. Man dėmesio, bet ir gausaus savo kūrybos gerbėjų bei smagu, kad Martyno Jankaus premijos laureatę, sveikintojų būrio. Prie Rambyno kalno aukuro, priekuliškę Editą Barauskienę šiandien sveikina VSAT Pagėgių rinktinės ryšių su visuomene specialistė Asta Šimkuvienė ir jos atžalos - dukra kurį įžiebė Kazimieras Žemgulis, Ieva Jankutė trijų savivaldybių atstovai, dabar arčiausiai gyve- Martyna ir sūnus Paulius ir patys jauniausi Bitėnų kaimo „vyrai“ Kostas nantys šalia buvusios Mažvydo katekizmo versmės, Karklelis ir Lukas Gudaitis, rašytoją sveikino - sakė Šilutės rajono tarybos narys A. Jakas. buvusi jos mokytoja Birutė Žemgulienė, Pagėgių Bitėnų kapinaitėse svečiai pagerbė M. Jankaus savivaldybės vicemeras Remigijus Špečkauskas, atminimą, padėję gėlių ant Martyno Jankaus kapo.

Eugenijus Skipitis prie savo parodos

Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodyboje įvyko iliustruotame leidinyje daug vietos skirta ne tik tradicinės gandrų palydėtuvės. Čia Bitėnų kaimo projekto atspindžiams, bet ir Mažosios Lietuvos gyventojai ir svečiai susipažino su „Tauragės kultūros paveldui. Bene pirmą kartą, pristatytas kurjerio“ laikraščio žurnalisto Eugenijaus Skipičio Bitėnuose gimęs poetas Vytautas Bakaitis. Ir kaip fotografijų paroda „Gyvenimas po Bitėnų dangu- rašo Eugenijus Skipitis: „Bitėnai, pagaliau, turi savo mi“. Patyręs fotografas šventės dalyviams pristatė poetą“. Labai įdomiai parašytą publikaciją „Poeto 50 įrėmintų fotografijų, kuriose užfiksuoti jauni ir portretas Bitėnų peizaže“ perskaitęs kiekvienas Martyno Jankaus premijos įteikimo dalyviai seni bitėniškiai, jų darbai ir dienos. Mažosios Lietuvos mylėtojas ras naujų, iki šiol Rambyno regioninio parko direktorė D. nežinomų dalykų... Milašauskienė apibendrino Pagėgių krašto draugi- Gandrais persirengę Bitėnų vaikai, kaip iš jos „Sandūra“ ir Rambyno regioninio parko gausybės rago, dalino dovanas, o Bitėnų kaimo direkcijos įgyvendintą, du metus trukusį, projektą šeimininkės, griežiant Šilutės r. Bikavėnų liaudiškos „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno region- muzikos kapelai „Lolytėlė“ (vadovė Violeta iniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį Gaižauskaitė), visus vaišino pyragais, sūriais, burno- sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“. je tirpstančiu Zofijos Zubrickienės keptu kugeliu ir Projekto koordinatorė Neda Leonavičiūtė vertin- Petronėlės Tolvaišienės gintarine gira. dama rezultatus sakė: Martyno Jankaus premijos įteikimas ir naujo - Atrodo, jog startavote puikiai. Joks projektas žurnalo „Rambynas“ išleidimas ženklina naujus be bendruomenės konsolidacijos nebus vaisingas. kultūros pokyčius Mažojoje Lietuvoje. Prasminga, Tik šiltame ir jaukiame avilyje būna darbingos kad žurnalo išleidimas sutapo su Martyno Jankaus bitės. Gražus jūsų kaimo pavadinimas, Dievo duo- premijos paskyrimu ir įteikimu ir kad „Rambynas“ tos gamtos dovanos leidžia keisti gyvenimo vertės atgaivina Martyno Jankaus leidybines tradicijas suvokimą. Nebijokite savęs. Neuždarykite savyje Bitėnuose. Visi tie, kas sumanė leisti „Rambyno“ idėjų, net, jei jos atrodo beprotiškos. Jeigu turėsite žurnalą, yra verti didelės pagarbos ir visokeriopo idėjų, pinigai pas jus visuomet ateis. visuomenės palaikymo. Visuomenei buvo pristatytas Mažosios Lietuvos kultūros paveldo ir aplinkosaugos Rasa JUNEVIČIŪTĖ. Projekto koordinatorė Neda Leonavičiūtė (antra iš kairės) žurnalo „Rambynas“ pirmasis numeris (sudary- Auksė KEKYTĖ, tojas Eugenijus Skipitis), kurį išleido Pagėgių Aleksandras ADAMKAVIČIUS, krašto draugija „Sandūra“. Gausiai nuotraukomis Juozo Vercinkevičiaus nuotr.  2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Kas buvo ir kas yra Martynas Jankus

Devynioliktojo amžiaus antrosios pusės Knygos istorijos samprata Lietuvos tyrėjų darbuo- tautinio atgimimo ir sąjūdžio epocha Lietuvoje se: tyrimų problematikos formavimasis ir kaita 17.25–17.50 ir kitose Baltijos šalyse buvo daug kuo panaši Iveta Jakimavičiūtė ir skirtinga. Tai lėmė priklausomybė carinės Vilniaus universitetas Rusijos imperijai, jos ekonominės, politinės ir Knygotyrinės biografistikos tyrimai Lietuvoje po teisinės sistemos dominavimas, ne rusų tautų 1990 metų 17.50–18.15 diskriminavimas, šių tautų sparti kultūrinė, Doc. dr. Julija Zinkevičienė, Erika Buivydienė socialinė ir politinė branda, savarankiškumo Vilniaus universitetas siekis. Panašios gyvenimo sąlygos ir inte- Leidėjų profesinės spaudos samprata resai jas artino ir jungė. Tačiau lietuvių tautos Rugsėjo 26 d., penktadienis padėtis buvo sudėtingesnė. Ją komplikavo po 1863–1864 metų sukilimo numalšinimo Išvažiuojamoji sesija į Šilutę ir Bitėnus caro vyriausybės įvestas lietuviškos spaudos Vadovauja Vilniaus universiteto profesorius Do- draudimas ir etninės teritorijos priklausymas mas Kaunas skirtingoms valstybėms. Didesnioji jos dalis Išvykstama 7.00 val. autobusu iš Gedimino aikštės, buvo valdoma Rusijos, mažesnioji, vadinama grįžtama rugsėjo 27 d. 22.00 val. Mažąja Lietuva – Vokietijos. Jų suartėjimas 11.00–11.30 Atvykimas į Šilutės rajono savivaldybės Fridricho buvo apsunkintas ne tik susipriešinusių imperijų Bajoraičio viešąją biblioteką, Tilžės g. 10. sienos. Mažosios Lietuvos išskirtinumą Ketvirtoji sekcija lėmė priklausymas vakarietiškai, didesnės MARTYNAS JANKUS IR JO PAVELDO AK- ekonominės ir kultūrinės pažangos valstybei, TUALINIMAS Iškilmės ant Rambyno kalno. Iš kairės: 1-as Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys, Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio nesuvaržytas gyventojų judėjimas po Euro- 2-as Klaipėdos krašto komendantas, pulkininkas Raimundas Liormanas, 3-as Mažosios Lietuvos viešoji biblioteka, Tilžės g. 10 pos ir kitas šalis, šimtametės kitos tikybos patriarchas Martynas Jankus, 4-as Klaipėdos krašto veikėjas Kristupas Paura. (1931 m.) Vadovauja Dalia Užpelkienė ir doc. dr. Silva (liuteronų) tradicijos. Pocytė Mažąją Lietuvą atsigręžti į Didžiąją lotynišku šriftu. Būta ryšių ir su latvių knygos MARTYNAS JANKUS EPOCHOS PERSPEKTYVOJE 11.40–12.05 Doc. dr. Silva Pocytė Lietuvą paskatino lietuviškos spaudos drau- veikėjais. Iš laiškų žinoma, kad tartasi dėl Vadovauja prof. habil. dr. Daiva Kšanienė ir doc. dr. Aušra Navickienė Klaipėdos universitetas dimas ir jaunos nacionalinės inteligentijos spausdinimo latviškai, tačiau tokių leidinių 9.00–9.25 Martyno Jankaus veiklos atspindys ,,Varpo“ pastangos suartinti perskirtas tautos dalis. kol kas nenustatėme. Jų atradimai galimi – M. Prof. habil. dr. Domas Kaunas puslapiuose Mažosios Lietuvos miestai tapo draudžiamos Jankaus vaidmuo spaudos kaimyninių tautų Vilniaus universitetas 12.05–12.30 Martyno Jankaus spaudos ir leidybinės veiklos Dr. Vaclovas Bagdonavičius spaudos leidimo ir gabenimo per sieną baze, kalbomis leidyboje iki šiol tebėra neištirtas. vaidmuo tautiniame sąjūdyje Kultūros, filosofijos ir meno institutas sąjūdžio veikėjų tarpine stotimi tarp Rytų Po Pirmojo pasaulinio karo M. Jankus 9.25–9.50 Martyno Jankaus ir Vydūno kultūrinis bendra- ir Vakarų. Čia gimė visų srovių ir spalvų atsidėjo Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui Prof. habil. dr. Daiva Kšanienė darbiavimas Klaipėdos universitetas 12.30–12.55 lietuviškoji politinė periodika, pasiekusi ne ir stiprinimui. Jis 1918 m. pasirašė žinomąjį Martyno Jankaus indėlis į Mažosios Lietuvos Prof. habil. dr. Ona Tijūnėlienė tik skaitytojus tėvynėje, bet ir lietuvių išeivių Tilžės aktą apie Mažosios ir Didžiosios Lietu- muzikinę kultūrą Klaipėdos universitetas telkinius Rygoje, Tartu, Sankt Peterburge, vos susijungimą, 1920 m. buvo kooptuotas į 9.50–10.15 ,,Varpo“ vaidmuo tautinio tapatumo savimonei Maskvoje, Varšuvoje, Berlyne, Berne, Lon- Lietuvos valstybės tarybą, 1923 m. vadovavo Prof. habil. dr. Jonas Aničas stiprinti XIX–XX amžių sandūroje Vilniaus pedagoginis universitetas 14.00–14.45 done, Čikagoje, Niujorke, Toronte ir daugelyje Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo Martyno Jankaus ir Petro Vileišio ryšiai Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio kitų pasaulio vietų. Tautos konsolidacijos komitetui, įvykdžiusiam ginkluotą Klaipėdos krašto 10.15–10.40 viešosios bibliotekos ir parodų apžiūra procese aktyviai dalyvavo daug Mažosios prijungimą prie Lietuvos Respublikos. Politiniuose Dr. Nailja V. Bekšanova Vadovauja bibliotekos direktorė Dalia Lietuvos visuomeninio ir politinio sąjūdžio sprendimuose buvo nuoseklus ir ryžtingas, visada Rusijos Mokslų akademijos biblioteka Užpelkienė Rytų Prūsijos lietuviškieji leidiniai Rusijos mokslų 14.45–15.10 veikėjų. Tarp iškiliausių minėtinas gydytojas tikėjo Lietuvos valstybės ateitimi. Jos interesams akademijos bibliotekoje Danutė Česnulevičiūtė, Danutė Steponavičiūtė Vilius Bruožis, Prūsijos landtago deputatas atstovavo kelionėse į Amerikos ir Skandinavijos 10.40–11.05 Klaipėdos universiteto biblioteka kunigas Vilius Gaigalaitis, Vokietijos reich- šalis. Atpildo sulaukė garbioje senatvėje. Buvo Prof. dr. Osvaldas Janonis Medžiaga apie Martyną Jankų Klaipėdos univer- Vilniaus universitetas apdovanotas aukštais Lietuvos ir užsienio šalių siteto bibliotekos rinkiniuose stago deputatas ūkininkas Jonas Smalakys, Iš bibliografinės informacijos apie Martyną Jankų 15.10–15.35 verslininkas Jonas Vanagaitis, rašytojas ordinais, pelnė visuomenės pripažintą Mažosios sklaidos istorijos Roza Šikšnienė Vydūnas, dvarininkas Dovas Zaunius. Lietuvos Patriarcho titulą, dar gyvam (vieninte- Antroji sekcija Šilutės muziejus SPAUDA IR SPAUDOS VEIKĖJAS TAUTINIA- Martyno Jankaus (1858–1946) visuomeninė liam) laikinojoje sostinėje Kaune buvo pastatytas Martyno Jankaus gyvenimo ir veiklos tyrimo ME SĄJŪDYJE šaltinių telkiniai Šilutės regiono atminties institucijose veikla prasidėjo 1885 m. steigiant pirmąją kultūros paminklas. Deja, dėl nacistinės Vokietijos invazi- Vadovauja doc. dr. Larisa Dovnar ir prof. habil. dr. 15.35–16.00 draugiją ,,Birutė“. Jam teko būti ir jos organiza- jos į Klaipėdos kraštą teko palikti gimtinę, vėliau Krzysztofas Migońis Virginija Veiverienė toriumi, ir vadovu. Tačiau politinė veikla buvo bėgti nuo antrosios sovietinės okupacijos. Mirė 11.35–12.00 Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio Prof. habil. dr. Krzysztof Migoń viešoji biblioteka nesėkminga. Rinkimuose į vokiečių parlamentus perkeltųjų asmenų stovykloje, Lietuvai atkūrus Vroclavo universitetas Martyno Jankaus atminimo įamžinimas ir sklaida XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Europos tautinė M. Jankus laimėjo nedaug balsų. Priežasčių buvo nepriklausomybę palaikai perlaidoti tėviškės Šilutės regione kelios: vokiečių partijų priešiškumas lietuvių kapinėse. (etninė) knyga 12.00 –12.25 16.00–16.25 sąjūdžiui, finansiškai pranašesnių konkurentų Mokslui vertingą palikimą sudaro M. Signe Jantson Saulius Sodonis spaudimas, išsilavinimo stygius, aštrus charak- Jankaus leidyklos ir spaustuvės archyvas, Talino universitetas Šilutės laikraštis ,,Šilokarčema“ Martyno Jankaus dalyvavimas regiono politiniuose teris, atsidavimas spaudos leidybiniam darbui. sudarytas ne tik iš raštvedybos dokumentų, Estijos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kny- gininkai, leidėjai ir spaudos darbuotojai įvykiuose Šis darbas buvo itin produktyvus, truko dau- bet ir iš gausybės laiškų, adresuotų tiek jam, 12.25–12.50 giau kaip ketvirtį amžiaus ir apėmė leidybą, tiek ir jo leistų laikraščio redaktoriams. Saugoti Doc. dr. Viesturs Zanders Rugsėjo 27 d., šeštadienis savo rankraščius M. Jankui buvo patikėję kai Latvijos universitetas spausdinimą ir spaudinių prekybą. Nuo 1889 iki Išvykstama 9.00 val. autobusu iš 1923 metų M. Jankaus spaustuvėje, su pertrūkiais kurie tautinio sąjūdžio veikėjai. Dabar didžioji Pirmųjų latvių knygų leidėjų veikla paskutiniaisiais XIX amžiaus dešimtmečiais nakvynės vietos veikusioje net penkiose vietovėse, pasirodė apie archyvo dalis laikoma Vilniaus universiteto 14.00–14.25 400 knygų ir brošiūrų ir 25 periodiniai leidiniai. bibliotekoje, kai kas per revoliucinius 1905– Ināra Klekere Atvykimas į Martyno Jankaus muziejų Jie skirti Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, lietuvių 1906 metus buvo išvogta iš paties M. Jankaus Latvijos nacionalinė biblioteka Penktoji sekcija Kokybinės permainos Latvijos literatūros ir MARTYNAS JANKUS IR TĖVIŠKĖ išeivijai, vokiečių ir kaimyninių šalių tautoms. ir atsidūrė Maskvoje, nedidelė dalis netikėtai knygininkystės procese pradiniame tautinio atgimimo Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose, Lumpėnų Spaustuvininko ir leidėjo veikla pasižymėjo 2008 m. gegužę atrasta ardant medinio namo etape (XIX a. šeštasis – septintasis dešimtmetis) seniūnija, Pagėgių savivaldybė demokratiškumu, orientacija į pasaulietines organ- stogą Kaune. Išliko kone visi spaustuvės lei- 14.25–14.50 Vadovauja Liudmila Burzdžiuvienė ir doc. dr. Doc. dr. Larisa Dovnar Žavinta Sidabraitė izacijas, tautinius, visuomeninius ir revoliucinius diniai. Šis paveldas sudaro palankias sąlygas Baltarusijos kultūros ir menų valstybinis universitetas 11.00–11.25 judėjimus. Jo įmonė ir namai Bitėnuose tapo M. Jankaus gyvenimo ir veiklos tyrimams, Vilniaus vaidmuo baltarusių spaudos atgimime XX Darius Barasa viena svarbiausių carinės valdžios draudžiamos tačiau padaryta dar nedaug. Pirmaeilė užduotis a. pradžioje: idėjiniai ir asmeniniai ryšiai Klaipėdos universitetas lietuviškos spaudos gamybos ir transportavimo būtų monografijos apie jį, publicistikos rinki- 14.50–15.15 Martynas Jankus ir Bitėnai Tatjana Sapiega 11.25–11.50 į Didžiąją Lietuvą centrų Vokietijos valstybėje. nio ir svarbiausių rankraščių publikacija. Baltarusijos nacionalinė biblioteka Doc. dr. Žavinta Sidabraitė Neatsitiktinai po jo stogu yra lankęsi ir gyvenę Konferencijos organizatoriai tikisi įžvalgių XX a. pradžios Baltarusijos atgimimo epocha Bal- Klaipėdos universitetas praėjusių amžių sąvartos žymiausi lietuvių pranešimų ir dalykiškų diskusijų, aktyvios tarusijos nacionalinės bibliotekos Knygos muziejuje Martyno Jankaus asmenybė prisiminimuose kultūros ir politikos veikėjai, dešimtys pavojing- ir gausios klausytojų auditorijos. Šis mokslo 15.15–15.40 11.50–12.15 Dr. Bożena Koredczuk Liudimila Burzdžiuvienė iausio užsiėmimo atstovų – slapta per sieną spaudą renginys gali ir turi skatinti rankraštinio ir Vroclavo universitetas Martyno Jankaus muziejus gabenusių knygnešių. knygos kultūros paveldo tyrimus, jį aktualinti Lenkų knyga nepriklausomybės atkūrimo Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose: paveldo Aktyvus spaudos verslas, tautinė, tikybinė ir sureikšminti. Įvairiapusis iškilios M. Jankaus išvakarėse 1918 m.: politinės, kultūrinės ir teisinės aktualinimas aplinkybės ir politinė tolerancija skatino M. Jankaus asmenybės ir veiklos įvertinimas yra gera pri- Ekskursija po Martyno Jankaus paveikslų sodą 15.40–16.05 Ekskursija po Rambyno kraštovaizdžio draustinį. aplinkos ir ryšių internacionalizavimą. Jis elaida perspektyvių praeities spaudos ryšių ir Doc. dr. Remigijus Misiūnas Vilniaus universitetas leido ir spausdino ne tik vietos – lietuvių ir tradicijų atodangai ir jų pritaikymui dabarties Informacija teikiama vokiečių – kalbomis. Spaustuvininkas XIXa. Lietuvos ir kaimyninių šalių bendradarbia- Kitakalbės išeivių spaudos vieta tautinio išsivadavimo judėjime XIX a. pabaigoje – XX a. Knygotyros ir dokumentotyros institutas pabaigoje palaikė glaudžius ryšius su revo- vimui. pradžioje Komunikacijos fakultetas liucine lenkų užsienio grupe ,,Wałka Kłas“. Trečioji sekcija Vilniaus universitetas Jos atstovo M. Abramowicziaus užsakymu SPAUDOS MEDIJOS INFORMACIJOS SISTEMOJE Organizatoriai Universiteto g. 3 išspausdino keletą politinių knygų lenkų ir Vadovauja prof. dr. Osvaldas Janonis ir doc. dr. Remigijus Misiūnas LT-01513 Vilnius, Lietuva baltarusių kalba. Greičiausiai M. Jankaus PROGRAMA 16.35–17.00 Tel.: (+370) 2366 111, (+370) 616 18970 spaustuvėje išėjo baltarusių nacionalinio poeto Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis Rugsėjo 25 d., ketvirtadienis (mob.), faksas (+370) 2366 104 Fr. Bahuszewicziaus eilėraščių rinkinys Balta- Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija El. paštas: [email protected] rusijos smuikininkė (Skrypačka Bielaruskaja). Vilniaus universitetas, Senato posėdžių salė, Knygnešio uždavinynas (Petro Mikolainio140- Universiteto g. 3 sioms gimimo metinėms) [email protected] Jis neišliko – nelegaliai gabenant per sieną, 8.30–8.50 17.00–17.25 [email protected] knygą konfiskavo ir sunaikino caro žandarai. Dalyvių registracija ir informacija Doc. dr. Aušra Navickienė Baltarusiškus leidinius M. Jankus spausdino Pirmoji sekcija Vilniaus universitetas Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659)  Lietuvos parapijų istorija Jubiliejinei šventei Dusmenyse pasibaigus Onutė VIRGINAVIČIENĖ, Dusmenys, Trakų r.

administratorei R. Karsokienei už turiningą šventinę koncertinę programą. Parapijiečiai dėkoja Jo Ekscelencijai Kaišiadorių vyskupui Juozapui Matulaičiui ir visiems kunigams, dalyvavusiems jubiliejinėje bažnyčios ir kaimo šventėje, Eičiūnų koplyčios vaikų chorui ir Elektrėnų bažnyčios chorui, giedojusiems Mišių metu. Dusmeniškiai ypač dėkingi maestro Virgili- jui Noreikai, kuris nepasididžiavo ir koncertavo mažo miestelio gyventojams be jokio atlygio. Taip pat dėkoja visiems kolektyvams, koncer- tavusiems šventėje – Onuškio kaimo kapelai, Rūdiškių pop grupei „Svajonėlė“, Lentvario šokių kolektyvui „Gija“, Eičiūnų merginų gru- pei, Paluknio vokaliniam ansambliui, Vilniaus poezijos ir romansų kolektyvui „Elena“, Trakų kaimo kapelai „Linksmoji armonika“. Šventės organizatoriai dėkingi LR Seimo narei D. Mikutienei už jubiliatų bei gražiai ir pavyzdingai tvarkomų sodybų šeimininkų Vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino susirinkusiuosius pagerbimą, o svarbiausia už fejerverkus, kurie Monsinjoras Vytautas Baublys vyskupo belaukiantis... apvainikavo visą šventę. Taip pat dėkoja J. ir A. Bendra šventė pasiteisino aplinkinių kaimų gyventojai. Vainikus bažnyčiai Stravinskams už dovanas Onutėms. Organiza- žemė“ ir vyr. redaktoriui J. Vercinkevičiui už papuošti pynė Dusmenėlių, Jurgionių, Varlių ir toriai dėkoja Trakų kultūros rūmų direktoriui geranorišką pagalbą reklamuojant renginį ir Anksčiau Šv. Onos atlaidai ir Oninių šventė Dusmenų kaimų mo-terys, bendruomenės J. Kanaševičiui už pagalbą atvežant kolektyvus nuolatinį bendradarbiavimą, leidyklai „Voruta“ vykdavo atskirai. Šiais jubiliejiniais metais „Dusmena“ narės. Daug parapijiečių iš visų ir kokybišką įgarsinimą, kavinės „Svetainė“ už atviruko „Dusmenų bažnyčiai -190 metų“ po ilgų kalbų, diskusijų ir svarstymų buvo kaimų, tarp jų nemažai ir jaunimo, dalyvavo direktoriui R. Tamašauskui už kultūringą išleidimą, o Trakų savivaldybei už šios leidy- nutarta surengti bendrą šventę ir kartu paminėti talkose, kurių metu buvo kruopščiai tvarkoma prekybą, Trakų seniūnijai už komunalines bos finansavimą bei finansinę paramą šventei. bažnyčios 190 metų jubiliejų ir kaimo atsiradimo bažnyčia, šventorius ir teritorija aplink para- 515 -ąsias metines. Kad šventė vyktų sklandžiai pijos namus. Ypač daug darbo atliko I. ir A. ir apie ją būtų informuota kuo daugiau žmonių, Radzevičiai, kurie keletą kartų pjovė žolę buvo parengti lankstinukai bei sudaryta ben- visame bažnyčios šventoriuje ir aplink jį. dra jubiliejinių renginių programa. Nors buvo Talkas ir visus pasiruošimo darbus organizavo baimintasi, kad iki vakaro žmonės išsiskirstys parapijos Caritas pirmininkė J. Lekevičiūtė ir šventė pasibaigs anksčiau negu numatyta, kad ir aktyviausios narės A. Norinkevičienė ir nebus kam stebėti fejerverkų, bet būkštavimai O. Stadalnykienė. Šiemet Caritas iniciatyva nepasitvirtino. Po Šv. Mišių bažnyčioje visi pirmą kartą po Šv. Mišių buvo surengta Agapė suėjo į mokyklos aikštelę ir šventė tęsėsi toliau. – suneštinės vaišės. Aplinkinių kaimų moterys Čia visą dieną grojo muzika, skambėjo dainos, kepė pyragus, slėgė sūrius, raugė girą, o šventės vyko šokiai, šurmuliavo žmonės. Artėjant dieną paruošė puikų stalą ir visus vaišino vakarui žmonių netgi padaugėjo, prisirinko gardžiais naminiais valgiais. daug jaunimo, todėl skambant dainai „Ilgiausių Pasiruošti jubiliejui padėjo kraštiečių metų“ ir danguje sužibus fejerverkams, aikštelė E. ir R. Černiauskų šeima, atostogavusi buvo pilnutėlė. Dusmenyse. Įrengiant parapijos namus daug padėjo kraštiečiai A. Burneika ir D. Pasiruošimas bažnyčios jubi- Narkevičius. Buvusios dusmeniškės, šiuo metu liejui sutelkė parapijiečius ir gyvenančios Marijampolėje, D. Vaitulionienė ir M. Jarmalavičienė padovanojo vaikiškas kraštiečius sukneles procesijai. Vėliavas ir šventus altorėlius procesijos metu nešė pasipuošusios dusmeniškės Mintis surengti iškilmes parapijos admi- nistratoriui, mons. V. Baubliui ir parapijiečiams Padėka šventės organizatoriams, kilo prieš trejetą metų. Tai sutelkė parapijiečius rėmėjams ir dalyviams bendram darbui. Ruošiantis tinkamai paminėti jubiliejų, parapijiečių, kraštiečių ir Trakų Dusmenų krašto gyventojai dėkingi rajono savivaldybės lėšomis buvo atnaujinta visiems, prisidėjusiems organizuojant tokią bažnyčia bei įrengti parapijos namai. Prieš gražią šventę. Ypač dėkingi savo para- pat šventę buvo baigtas restauruoti Šv. Jurgio pijos administratoriui, mons. V. Baubliui už paveikslas, sutaisyti vargonai. iniciatyvą, rūpestį, kantrybę ir organizacinį Į pasiruošimo darbus aktyviai įsijungė visų darbą ruošiantis jubiliejui ir kultūros namų

Dusmenų kultūros namų ansamblis atliko dainas skirtas gimtiems namams

paslaugas (biotualetus), Onuškio seniūnijai už Už finansinę paramą organizatoriai dėkingi ir pagalbą tvarkant aplinką, Onuškio girininkijai IĮ „Supergiftas“ vadovui K. Narkevičiui bei už medieną suolams įrengti. Taip pat dėkoja UAB „Trakų vartotojų kooperacija“. Taip pat rašytojui kraštiečiui J. Laurinavičiui už pagalbą dėkoja renginio vedėjams: Trakų seniūnui K. redaguojant ir išleidžiant brošiūrą apie Dus- Vilkauskui ir dusmeniškei V. Sindaravičiūtei. menis, o leidyklai „Printėja“ už šios brošiūros Vytauto Žemaičio ir Gausų vaišių stalą suruošė dusmeniškiai spausdinimą, rajono laikraščiui „Trakų Juozo Vercinkevičiaus nuotr.  2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Atlaidai Elektrėnuose

Kunigai procesijos metu

Jaunimas taip pat dalyvavo atlaiduose Didžiulė Švč. Mergelės Marijos Kankinių Kunigas Algirdas Dauknys pasakė Karalienės bažnyčia vos sutalpino visus ilgą ir turtingą pamokslą apie žmonių maldininkus (Elektrėnų bažnyčios kertinis materialėjimą, socialinę nelygybę ir blogybę, pamatų akmuo pašventintas 1989 metais, o finansinės sistemos gėdingą praktiką, bažnyčia – 1996 metais. 1997 metais spalio dvasinių vertybių stoką. Tai tikintiesiems 5 d. nuo smarkaus vėjo ir sniego nugriuvo 4 sukėlė audringą ir didžiulį susidomėjimą. bažnyčios frontono dekoratyviniai pilonai). Sakralinės muzikos kūrinius atliko Čia tradiciškai buvo švenčiami Švenčiausiosios suaugusiųjų ir jaunimo chorai (vadovės Mergelės Kankinių Karalienės atlaidai. Regina Bartkienė ir Laima Mažuolytė), Šv. Mišioms vadovavo kunigas, teologas, vargonais grojo žinomas Vilniaus vargo- Naujamiesčio (Panevėžys) parapijos klebo- nininkas Bernardas Vasiliauskas, trimitavo nas Algirdas Dauknys. Jam talkino Vilniaus Dominykas Vyšniauskas. Šv. Mykalojaus parapijos klebonas Medardas Graži, iškilminga, įspūdinga buvo Čeponis, Semeliškių bažnyčios klebonas šventė. Antanas Gintautas Jančiauskas, Elektrėnų Viktoras KIERAS, Elektrėnai parapijos kunigas Marius Talutis, klebonas Autoriaus nuotr. Įspūdinga procesija dekanas Jonas Sabaliauskas. Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659)  Diskusijos, komentarai, nuomonės, problemos Kam priklauso privati žemė Lietuvoje? Suvalkijos nacionalinis parkas: už ir prieš Viktoras JENCIUS, Vilnius visuomenės poreikiams tik teisingai atlygi- paveldo išsaugojimo. Toliau pašaipų nebuvo darbuotojai taip pat nežinojo, kiek gi vis dėlto nant.“ Apie apribojimus nacionaliniame parke, nenueita. Netikiu, kad atsirado poreikis žemės savininkų buvo prieš ir kiek už Naciona- nenaudingus savininkams, kalbėti net neverta, išsaugoti Alvito dvarą. Šiuo metu matau, linio parko steigimą. kai savininkams aiškinama nacionalizavimo kaip su valdžios struktūrų pritarimu naiki- anatomija. Šitoks valdininkų nesiskaitymas nami Alvito dvaro likučiai. Ūkiniuose Alvito su privačios žemės savininkais verčia kovoti dvaro pastatuose įkurta lentpjūvė, nelegaliai Sovietai varė į kolchozus, dabar už savo nuosavybę ir siekti, kad apgaule ir ant svetimos žemės pastatytas ciklonas, varo į nacionalinius parkus

klasta privati žemė nebūtų įtraukta į Suvalkijos klesti nelegali veikla po valdžios sparnu ir taip Iš minėto Kristinos Vaitkevičienės straip- nacionalinį parką. Keistokai skamba cituojama griūna senieji Alvito dvaro ūkiniai pastatai. snio liko neaišku, kiek savininkų pateks į ši laiško vieta: „Bet kuriuo atveju, kaip ir vi- Sovietmečiu buvo toks posakis, jeigu nori naujuosius kolchozus. Anot korespondentės, soje Lietuvoje“. Kad Suvalkija nėra Lietuva, ką nors sunaikinti, tai užkabink ant jo lentelę Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie tai daugeliui žinoma tiesa, kitaip joje galiotų su užrašu, kad kultūros paminklas saugomas Aplinkos ministerijos direktorė R. Baškytė Lietuvos Respublikos įstatymai ir savavališki valstybės. sakė, jog „visiems beveik trims tūkstančiams AB „Alvito žemdirbys“ priestatai svetimoje Pirmą kartą apie parko steigimą išgirdau žemės savininkų buvo išsiuntinėti aiškinamieji žemėje seniai būtų nugriauti ir Marijampolės neoficialiai beveik prieš šešis mėnesius ir tik laiškai“. Tačiau korespondentė nepateikė viršininko administracijos priestato prie Alvito likus 20 dienų iki svarstymo gavau oficialų suminio rezultato, kiek gi savininkų pasisakė dvaro ūkinio pastato, padidinančio užstatymo pranešimą. Keistas valdžios požiūris į privačią už parko steigimą. plotą, nevadintų stogeliu ir neteigtų, kad jam nuosavybę: pirmiausiai kalbama apie parko Nacionalinio parko projektų steigėjų pastatyti žemės savininko sutikimo nereikia. steigimą ne su žemės valdų savininkais, taikytos balsų skaičiavimo metodikos primena Keista, kai kam 50 metų sovietų okupacijos o, pagal seną paprotį, su biurokratais. Aš žemės savininkams rinkimus į sovietinius neužteko, kad įsitikintų, kur veda visuomeni- esu įsitikinęs, kad valstybės pareiga yra valdžios organus, nes anekdotu tai nepavadin- nio intereso dominavimas prieš privatų. Keista, sugrąžinti neteisėtai sovietų užgrobtą turtą si. Atsakingų Šeimenos seniūnijos darbuotojų kad nacionaliniai parkai kuriami pirmiausiai ir netrukdyti teisėtiems savininkams saugoti teigimu, tie žemės savininkai, kurie nepateikė neinformuojant savininkų ir dar negavus jų kultūros paveldą, o jeigu yra galimybė, tai ir raštu savo nuomonės apie Nacionalinį parką, sutikimo pradedamas viešas parko projekto finansiškai paremti. Noriu priminti, kad signa- kaip to prašė VĮ Valstybinio žemėtvarkos pristatymas. Tai kuo šių parkų kūrėjai geresni taro J. Vailokaičio palikuonys Paežerių dvaro, Donatas Malinauskas instituto kraštotvarkos ir teritorijų planavimo už komunistus... kuriame šiuo metu yra valdžios paskubomis skyrius, buvo skaičiuojami kaip sutinkantys Aš, Viktoras Jencius, beveik dešimt metų įsteigtas beveik nelankomas muziejus, natūra su Nacionalinio parko steigimu. Todėl sudėjus kovoju, kad būtų išsaugotas Donatui Mali- taip ir neatgavo. Tačiau, kiek man žinoma, pasisakiusius už Nacionalinio parko steigimą Konfliktų kilmės beieškant nauskui priklausęs Alvito dvaras, kurio pasta- Europos Sąjungos pinigai Paežerių dvaro ir neatsakiusius raštu (buvo atostogų metas tus išsidalino istoriškai su dvaru nesietina AB rekonstrukcijai jau gauti. Susidaro įspūdis, Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių ir labai trumpas laikotarpis skirtas atsaky- „Alvito žemdirbys“ ir kiti fiziniai asmenys, kad siekiama prie Europos Sąjungos pinigų parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei mui parašyti), skaičius buvo didesnis negu padedami Vilkaviškio valdininkų. Taigi, iki neprileisti svetimų. Tai ar tik nėra noro už savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo pasisakiusių prieš. Konkretūs skaičiai šiandien šiol Alvito dvaro pastatai nesugrąžinti teisėto Europos Sąjungos pinigus valyti ir Alvito kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko plačiajai visuomenei dar nežinomi, negi jie savininko vaikaičiui T. Stommai. 2008 07 08 ežerą. Norom nenorom apie tai pagalvoji, kai teritorijos plėtimo be žemės savininko sutiki- slepiami ir nuo korespondentų? kreipiausi dėl Alvito ežero teršimo nutekamai- prisimeni užsakytą straipsnį apie augančias mo. O savivaldos struktūrų vaidmuo plečiant siais vandenimis, tačiau prašymas taip ir liko, nendres Alvito ežere („Ežero savininko sąžinė parkus yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet iš esmės, neištirtas. Valstybinė aplinkos apsau- užpelkėjo“ Lietuvos žinios. 2008 07 20)“. Ar reikalingas Nacionalinis koks savininko teisių į turtą suvaržymas be jo gos inspekcija 2008 08 08 d. raštu informavo, parkas Suvalkijai? sutikimo yra teisių pažeidimas. Todėl civili- kad „šalia Alvito ežero yra 4 sodybos ir 2 pieno Svarstymas pagal sovietinius zuotoje visuomenėje plečiant parkus turi būti Korespondentė Kristina Vaitkevičienė surinkimo punktai. Sodybų ūkiniai pastatai ir papročius pirmiausiai gautas savininko sutikimas. Tačiau cituotame straipsnyje rašo, kad „vietinės ir pieno surinkimo punktai nuo ežero pakrantės Lietuvoje, matyt, dar gyvos bolševikinės apskrities valdžios nuomone, tokias vietoves linijos nutolę apie 40 metrų atstumu. Dviejose Kaip teigia 2008 08 19 d. Santa- tradicijos, ir savininko teisės yra išvedamos reikėtų išsaugoti ir parodyti turistams. Įkūrus iš valdininkų interesų bet kokiais būdais gauti Suvalkijos nacionalinį parką būtų lengviau Europos Sąjungos paramą „draugų“ grupei. Ar apsaugoti etninius ir istorinius objektus bei žino Europos Sąjunga, kieno sąskaita Lietu- pritraukti daugiau lankytojų.“ Korespondentė voje norima išplėsti nacionalinius parkus? konkrečių valdininkų, išsakiusių tokią Manau, kad Suvalkijos nacionalinis parkas nuomonę, kaip nebūtų keista, nenurodo. taip pat kuriamas iš kito galo. „...Valstybinės Pažvelgus į Šeimenos seniūnijos žemėlapį, saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos krinta į akis tai, kad į Nacionalinio parko ministerijos užsakymu rengiamas Suvalkijos teritoriją patenka Alvito ežeras ir dar keli maži nacionalinio parko (įskaitant esamo Vištyčio ežerai, o didžiulis Paežerių ežeras su savo regioninio parko transformaciją) ir jo zonų pakrantėmis į Nacionalinio parko teritoriją ribų planas“. Tokius laiškus 2008 metų lie- nepatenka. Kas gali paneigti, kad tokiam pa- pos mėnesį gavo visi privačių žemės sklypų sirinkimui neturėjo įtakos Vilkaviškio rajono, savininkai, kurių žemių sąskaita sumanyta Marijampolės apskrities ir kai kurių esamų ir praplėsti Vištyčio regioninį parką. buvusių LR Seimo narių turto buvimo vieta. Informaciniu laišku VĮ Valstybinio Apie kokius istorinius objektus kalba žemėtvarkos instituto kraštotvarkos ir teritorijų valdininkai, ar tik ne apie tuos, kurių net nėra Na- planavimo skyrius, matyt, bebaigiąs savo Alvito dvaras 1939 metais, dešinėje tolumoje dvaro centrinis pastatas, kairėje karvidės (dabar cionalinio parko projekte. O nėra įtraukti 1918 metų darbą, 2008 07 10 dieną nutarė informuoti ir valdomos, išimties tvarka, AB „Alvito žemdirbys“ signatarų Donato Malinausko ir Jono Vailokaičio žemės savininkus, kviesdamas nuo 2008 m. sodybose, kaip ir pieno surinkimo punktuose, kos korespondentė Kristina Vaitkevičienė dvarai, kaip vientisi kompleksai. Ką ruošiasi rodyti liepos 23 d. iki rugpjūčio 12 d. susipažinti su yra įrengtos vandentiekio ir kanalizacijos straipsnyje „Parko kūrėjai susidūrė su aršiu turistams Vilkaviškio valdininkai: ar pasakos apie parengto planavimo dokumento sprendimais, sistemos. Susidariusios buitinės nuotekos pasipriešinimu“, 2008 08 13 d. „Vištyčio tai, kad J. Vailokaičio dukroms nesugrąžino dvaro; kurių „grafinė ir tekstinė dalys bus ekspo- kaupiamos rezervuaruose ir vėliau išvežamos kultūros namuose vykęs Suvalkijos naciona- ar pasakos kaip nesugrąžino Alvito dvaro į Altajų nuojamos: Vilkaviškio rajono savivaldybės į Vilkaviškio miesto valymo įrengimus“. O linio parko ir jo zonų ribų plano bei Vištyčio ištremto signataro Donato Malinausko anūkui T. administracijos Architektūros ir urbanistikos kur leidžia nutekamuosius vandenis kitos dvi regioninio parko tvarkymo plano sprendinių Stommai; ar pasakos apie tai, kad, matyt, išimties skyriuje (...); Šakių rajono savivaldybės ad- sodybos, iš atsakymo taip ir lieka neaišku. O viešas svarstymas su visuomene daugiau buvo tvarka Alvito ežero apsaugos zonoje leidžia pre- ministracijos Architektūros ir urbanistikos gal reikia iškasti griovius aplink ežerą, kad panašus į žemių savininkų ir projekto autorių kiauti trąšomis AB „Alvito žemdirbys“, kad leidžia skyriuje (...); Kalvarijos savivaldybės admi- gamtosaugininkai pamatytų srutas? kautynes. Planuojamose įtraukti į Nacionalinį ne tik savavališkas statybas Alvito ežero apsaugos nistracijos skelbimų lentoje... Keistas požiūris Toks gamtosaugininkų požiūris į akivaizdų parką teritorijose žemių turintys žmonės kaltino zonoje, bet ir svetimoje žemėje; ar pasakos apie tai, į privačią nuosavybę. Akivaizdu, kad negavus ežero teršimą ir nenoras jo likviduoti, kaip įvairiais nešvariais susitarimais ne tik šalies, ap- kaip be Aplinkos ministerijos sutikimo Alvito ežero žemės savininkų sutikimo pradėti kurti planai, ir nenoras išsaugoti Alvito dvaro paveldą, skrities, rajono valdžią, bet kažkodėl ir spaudą“. apsaugos zonoje buvo pakeista pastatų gamybinė kaip ją valdyti. paskatino kovai, kad Suvalkijos nacionalinia- Kad korespondentė atstovauja Vilkaviškio paskirtis ir ten įsikūrė G. Urbšio medžio apdirbimo me parke nebūtų galutinai sunaikintas Alvito rajono valdžios interesams, suderinusios savo įmonė, drebinanti savo pjūklais senojo dvaro Žemės savininkas ir Konstitucija dvaras. Priežastis, kodėl nepritariu Suvalki- interesus su Nacionalinio parko projekto ūkinius pastatus, ar pasakos apie tai, kad užmiršo jos nacionalinio parko steigimui, nurodžiau rengėjais, įrodo ir pats straipsnis. Skaitančiam įtraukti į Nacionalinio parko teritoriją poeto Kazio Tai kas gi, vis dėlto, Suvalkijoje yra laiške VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui straipsnį skaitytojui taip ir lieka neaišku, kiek Bradūno gimtojo namo pamatus... žemės savininkas? Rašte kažkodėl bandoma kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriui. gi žmonių pasisakė už parko steigimą. Tiesa, Manau, kad valdininkams rūpi ne kultūros ir įbauginti žemės savininkus, matyt tuos, ku- „Aš, Viktoras Jencius, Alvito ežero (32 korespondentė užsimena, kad „pajevoniečiai istorijos objektų apsauga, o tik Europos pinigai. rie nepritars Suvalkijos nacionalinio parko ha) savininkas, kategoriškai nepritariu Su- seniūnui Gediminui Bisikirskiui atnešė Jeigu būtų kitaip, tokia savivalė buvusiame Alvi- steigimui. Kitaip, kaip bauginimu geriausiomis valkijos nacionalinio parko steigimui mano didžiulę šūsnį nepasitenkinimo laiškų. Visi jie to dvare neklestėtų. Nežiūrint visko tikiu, kad bolševikinėmis tradicijomis, šios ištraukos žemės valdose. Manau, kad minimas parkas buvo atiduoti plano rengėjams.“ Keista, kad Lietuvoje dar yra žmonių, kurie brangina mūsų iš minimo informacinio laiško nepavadinsi: yra tik būdas Europos sąjungos pinigams korespondentė nenurodo, kiek tų nepatenkintų praeitį ir kultūrą, ir prisidės prie išsaugojimo „Privati nuosavybė. Nacionaliniame parke gauti. O gaus juos tik „draugų“ grupelė. Aš pajevoniečių buvo, nes faktai kartais akis bado. ateities kartoms senojo Alvito dvaro, kaip vien- galima privati ir valstybinė žemės nuosavybė. beveik 10 metų kovoju, kad būtų įamžintas Tokių nepasitenkinimo laiškų daugiau nei 50 tiso komplekso su pastatais ir žemės valdomis, Nesikėsinama į privačią nuosavybę, t.y. 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro gavo ir Šeimenos seniūnija, kiek man žinoma, ir man nereikės Vilkaviškio policijoje aiškinti, – nesiruošiama atimti, nusavinti piliečių Donato Malinausko atminimas Suvalkijoje. „už“ nebuvo nė vieno. Vištyčio kultūros namų kodėl savo asmeniniame ūkininko antspaude pa- turimos žemės. Bet kuriuo atveju, kaip ir Kreipiausi ne tik į Vilkaviškio savivaldybę, kad salėje pradėti rinkti parašai prieš parko steigimą dariau teisėtą pagal LR įstatymus įrašą „ALVITO visoje Lietuvoje, pagal Lietuvos Respub- būtų sugrąžinti Alvito dvaro pastatai teisėtam dingo, vienaip ar kitaip korespondentė nieko DVARAS“, o ne „Alvito kaimas“. likos Konstituciją žemė gali būti paimama savininkui, bet ir į Kultūros ministeriją dėl apie tai nerašo. Šeimenos seniūnijos atsakingi Nukelta į 16 p.  2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta jaus bažnyčioje pamaldos už a. a. A. Vileišio vėlę. Prie didžiojo altoriaus mišias laiko kun. V. Jezukevičius, tuo pačiu metu prie dviejų šoninių laikiau aš ir kun. V. Zajančkauskas. Vilniaus dienoraðtis Lietuviškai ir lenkiškai pamokslą pasakė kun. J. Tumas. Taip norėjo E. Vileišienė. Į pamal- (1915.XII.26 – 1919.XI.26) das buvo atvykęs pats gubernatorius Piotras Veriovkinas ir keletas lenkų. Palaidotas Rasų Kun. Pranas Bieliauskas kapinėse, Vileišių koplyčioje. Tęsinys. Pradžia Nr. 23 2007 Knygynus uždarė ir užantspaudavo, kad su buvo visų Centro komiteto bendrabučių bei Prie kapo kun. V. Jezukevičius tarė atsis- kūno skurdu smuktų ir žmogaus dvasia. prieglaudų gydytojas. veikinimo žodį. Kalbėjo taip susijaudinęs, Mūsų jaunimas, užuot kultūringai dirbęs, Balandžio 10 diena. Šios dienos mano kad nebegalėjo užbaigti savo prakalbos. Iš tos suka autus ant blauzdų, griebia šautuvus ir eina darbai: nuo 6 iki 7 val kanoniški poteriai, bėdos aš jį išgelbėjau tardamas garsiai Amen. į karo žudynes. Katedroje apie valandą klausiau išpažinčių. Ir tuo prakalba buvo baigta. Po jo kalbos Rasų kapinių varpelis vis dažniau ir dažniau Nuėjau į Didžiąją prieglaudą. Čia įsibrovusi prabilo Mokslo draugijos Medicinos sekcijos atsiliepia sutikdamas atlydėtąjį į poilsio vietą. šiltinė – guli 17 vaikų ligonių ir jau mirusi atstovas dr. V. Nagevičius. Jis priminė, kaip dr. Viešpatie, sutrumpink vargo dienas. tarnaitė Marija Žukauskaitė. Šešių išklausiau A. Vileišis įtemptai darbavosi; kaip dr. Antaną Gavau iš draugo P. raštą, kokį balandžio išpažinties, septyniems daviau šv. Komuniją ir beveik kasdien galėjo sutikti einantį Antakal- 4 d. įteikė Pedagoginių kursų mokytojai trims silpniems suteikiau paskutinį šv. aliejumi nio gatve, lankantį suterėnas ir menkutes Švietimo komisariatui. patepimą. Atlaikęs mišias už mirusios vėlę bakūžėles ir nešantį medicinos pagalbą vargo „Vilniaus lietuvių pedagoginių kursų nulydėjau Marijos kūną į Rasų kapines. žmonėms, nes jų čia daugiausia sirgo. mokytojai, susirinkę balandžio 4 d. ir pasvarstę Mokytoja Cirtautaitė atvežė keletą vaikų 3 val. kooperatyvo „Laimė“ valdy- kursų mokinių streiko aplinkybes, pripažino: į Vilnių pas tėvus iš Rūdiškėje likviduotos bos posėdis. Vakare 5 val. Šv. Mikalojaus 1) streiko priežasties reikia ieškoti visų prieglaudos. Pietūs. Frizieris. Apankau senelį bažnyčioje moksleivių išpažintis. pirma netikėtame Komisariato kursų tvarkos kun. K. Staševskį. Jis paraližuotas. Ką nepasa- Balandžio 12 d. pradėjo veikti zitiečių val- prieš pat mokslo metų pabaigą pakeitėme, kys iš savo praeities – tuojau verkia. Pažadėjau gykla. Ją šelpė Centro komitetas. Išduota nemo- labiausiai nesuprantamame kursantams stai- duoti keletą svarų duonos ir ko kito. kamai, kol užsidarė, 5099 pietūs, už nedidelį giame vedėjų pakeitime; A. a. dr. A. Vileišį 6 val. lydime iš namų į Šv. atlygį – 10476, iš viso 15575. Knygynėlis – 386 2) susidariusią gi tarp mokinių karštą Mikalojaus bažnyčią. Žmonių daug susirinko ir knygos. Juo naudojosi 37 nariai. atmosferą būtų buvę galima išsklaidyti taktišku sunešė daug vainikų. Asistuojant kun. J. Tumui Balandžio 13 diena. Verbų sekmadienis. vedėjo pasielgimu; ir kun. V. Jezukevičiui, kan. J. Kukta eksportavo Oras ūkanotas. Zitiečių draugijoje kalbėta, 3) naujas Komisariato skirtas vedėjas į Šv. Mikalojaus bažnyčią ir čia pasakė trumpą kad prie draugijos reikia sudaryti atskirą narių pil. Vasiliauskas atėjęs į kursus parodė, jog prakalbą. Lydint gatvėmis lietuvaitės gražiai sekciją daržams nuomoti, kad rudenį turėtų savo jis nepažįsta lietuvių kultūrinio gyvenimo giedojo Visų šventųjų litaniją. nariams daržovių. Gali būti sunkūs laikai. savybių, mūsų jaunuomenės jautriosios sielos Balandžio 11 diena. Antakalnio vaikų Balandžio 14 diena. Politikos klausimais visokių nesąmonių žmonės prikalba. Lenkai Gelžkelio darbininkai įsiveržė į ir net paprastų pedagogikos dėsnių, kreip- prieglaudos sargas Mačionis kreipėsi į Švietimo nori papirkti vokiečius duodami jiems du ir Geležinkelio direkciją Pohuliankoje reika- damasis į gimnazijos sargus ir net kai kuriuos komisariatą ir prašė paskirti jam prieglaudos net keturis milijonus markių (obostais) Venkui, laudami duonos. mokytojus rusų kalba, susirinkusiems kursų daržus. Mat jis tuose daržuose seniau per 20 kad tik Vilnius atitektų lenkams. O bolševikai Avižų pūdas – 200 rub. mokiniams sakydamas apie tikybos jiems metų dirbdavęs savo naudai. Negalėdamas papirkdami vokiečius nori paimti Kauną. Balandžio 5 diena. Bolševikams aršiai nereikalingumą, žadėdamas susekti tarp jų daug priešintis, nuvykęs į Komisariatą ir aš Balandžio 15 diena. Didysis antradie- nagais draskant ir griaunant visuomeninį kurstytojus ir suteikti duonos ir drabužių tiems, pavedžiau valdžiai spręsti šį klausimą. nis. Apsiniaukę. Šiandien jau nekalba, kad gyvenimą ramiai praleidau šią dieną. Vakare kurie bus klusnūs; Turėdamas kiek laisvo laiko pasiryžau vokiečiai bolševikams parduoda Kauną, nes klausiau išpažinčių „streikininkių kursisčių“, 4) taip dalykams susiklosčius mokytojai surašyti prie a. a. dr. A. Vileišio karsto sudėtų lietuviai patys priešinasi ginklu prieš įvairius kurios, pasinaudodamos laisvu laiku, atliko negali dirbti su pil. Vasiliausku, nepasitikėdami vainikų užrašus: priešų puolimus. trijų dienų rekolekcijas ir Velykinę išpažintį. jo taktu ir nesutinka eiti į bendrą su juo 1. Didelis žolynų vainikas. Ant kaspinų Vilkickaitė jau kelias dienas trempia ko- Balandžio 6 diena. O. Žebrauskaitė posėdį; užrašas: „Veikliam Lietuvaičių tarnaičių orga- jas pas valdininkus prašyti leidimo atidaryti aplankė kalinius. Jų dabar susidarė nemaža 5) mokslui atgaivinti prašo Komisariatą nizatoriui A. Vileišiui. Zitiečių draugija“. Šv. Kazimiero knygyną. Pil. P. Mašiotas jau kompanija – 10 žmonių Gavo užtektinai laiko leisti jiems patiems iš savų išsirinkti vedėją, 2. „Doktorowi A. Wileiszysowi od pasižadėjo ryt tą „kunigų knygyną“ atidaryti, su jais išsikalbėti. Jų ūpas neblogas. kuris kartu su Komisariatu vykdytų kursų przyjaciół“ . tik, sako jis, „reikės perkrėsti“. Vakar aš pats Vakare buvau Zitiečių draugijoje. Jos gyvenime naujosios mokyklos darbą; 3. „Dr. Antanui Vileišiui, Vilniaus lietuvių su P. Mašiotu asmeniškai kalbėjausi. Jis prašė visai gerai nusiteikusios. Sako, mūsiškiai jau 6) negalima nutylėti, jog ištikęs streikas dvasios gaivintojui artistų J. Vaičkaus teatro nurodyti žmogų, kuris neturėtų „ilgų rankų“, Panerių kalnuose, „Jeva” (Vievis) jau seniai susidariusią atmosferą yra labai įkaitinęs ir nutilusi siela“. Labai gražus vainikas. nes, girdi, šiandien kam duosi pinigų prekėms lietuvių kariuomenės rankose. tam likviduoti nebėra daug laiko; 4. „Gerbiamajam dr. Antanui Vileišiui nuo pirkti, tai tik žiūrėk – su pinigais ir žuvo. Lenkė Šmidtienė, kuri priklausė lenkų 7) Komisariatui šį raštą įteikti ir visų Vilniaus moksleivijos“. Atrodo brangus. Didžiosios prieglaudos auklėtiniai atliko karinei organizacijai, nori išvažiuoti į Varšuvą, mokytojų vardu pasikalbėti su komisaru 5. „Uoliam Sandarbininkui dr. Antanui rekolekcijas ir Velykinę išpažintį, kurios bet negauna leidimo. pavesta dr. Mykolui Biržiškai. Vilnius, 1919 m. Vileišiui žiauraus karo metu. Lietuvių Komite- klausė kun. kan. J. Kukta, V. Jezukevičius, Visi gyvename, kaip žirnis prie kelio. balandžio 4 d. Vilniaus Lietuvių Pedagoginių tas“. Už vainiką sumokėta 240, už kaspiną V. Zajančkauskas ir aš. Vaikučių dorovės Balandžio 7 diena. Eidamas iš Komiteto kursų mokytojai: (–) B. Biržiškienė, M. 50 rub. pagrindas sveikas. pietų pastebėjau du neįprastus elgetas. Vienas Biržiška, P. Galaunė, S. Kairiūkštis, T. 6. „Didžiai Gerbiamam Dr. A. Vileišiui nuo Iš zitiečių skalbyklos mergaitės išėjo į ties buvusia Lavinsko krautuve stovi atsirėmęs Mašiotienė, B. Mėginaitė, A. Suduikienė“. Lietuvių „Ateitininkų“ Centro Tarybos“. Tai, sodžių maisto produktų pasiieškoti. Čia dėl į sieną, išblyškęs, akys įbestos į vieną tašką Balandžio 9 diena. Lietingas, bet jau manau, buvo visų didžiausias, gražiausias ir brangumo ir jų stokos negali nusipirkti. žemėje. Praeivių nieko neprašo, jam niekas gerokai šiltesnis oras. Tokiu ore „paukščiams“ bene bus brangiausias vainikas. Iš Katedros diedas pasitraukė dėl mažos nieko ir neduoda. Kitas ties valdžios namais iš Kauno sunkiau atskristi, jų nesimato ir 7. „A. A. Antanui Vileišiui Šv. Mikalojaus algos ir maisto stokos. Kiti sveikesni diedu- šaligatvy parvirtęs guli. Jo žila barzda purvina, nesigirdi. vaikų prieglauda“. kai kalba, kad geriau eiti į Šv. Petro ir Povilo suskretusi. Žieminė kepurė, rūbai sudriskę. Ko- Sako – lietuviai su vokiečiais Kaune pešasi. 8. „Tėvynės Mylėtojui Dr. A. Vileišiui nuo kapines, ten bus geresnis uždarbis: iškasi vieną jos apsuktos autkojais ir virvelėmis. Maniau, Lietuviai juos nori nuginkluoti, – tie nepasi- Vilniaus lietuvių“. duobę – 40 rublių per dieną turi, o pasitaiko ir jog jau miręs. Stabtelėjęs net pasižiūrėjau. duoda. Kalėjime kun. M. Reinys su L. Gira Šitas vainikas skyrėsi nuo kitų tuo, kad daugiau iškasti. Gauni 80 rub. Sunkiai galvą pakėlęs iš lėto apsidairė ir vėl vienon kameron suleisti. Bus jiems linksmiau. kaspinas buvo trispalvis ir karališkai atrodė. Balandžio 16 diena. Didysis trečiadienis. ją nuleido. Žmonės nekreipdami į jį dėmesio Zavalinėje g. dvi skalbyklos užsidarė dėl Eisenoje jį nešė po kitų mažesnių pirmoje Jau kiek šilčiau. Paukšteliai sučiulbo gyviau. praeina. Žydukai susikibę poromis eidami malkų stokos ir darbininkių brangumo. vietoje. Visų akį į save traukė. Žalios, didelės musės skverbiasi per langus juokauja, o nuo jų drabužių dvelkia kvepalais. Mirė dr. Antanas Vileišis. Jis lankė ligonius 9. „A. A. Dr. A. Vileišiui Didžioji vaikų į mano kambarį. Štai ant mano stalo jau Nėra vargšams prieglaudos! ir ir užsikrėtė šiltine. „Išgelbėjo mano sielą nuo prieglauda“. gėlelių žiupsnelis. Tai Antakalnio prieglaudos Balandžio 8 diena. Antradienis. Štai mirties, akis mano nuo ašarų, kojas mano nuo 10. „Dviklasės mokyklos. Dr. A. vaikučiai atnešė. Ačiu jums, mano paguoda. saulutė jau gerokai pakilusi spindulius gausiai suklupimo“. Mirė tikinčio žmogaus mirtimi Vileišiui“. Vakare Katedroje Tamsioji Aušrinė. beria į žemę, gaivina atbudusią iš žiemos priėmęs Švč. Sakramentus. Išgelbėjo savo 11. „Brangiam Draugui A. Vileišiui, Klierikų nebėra nei psalmes skaityti, nei miego gamtą. Jau ir paukšteliai sutūpę ant akis nuo šių laikų ašarų, nes šis karas suteikė Epidemijos aukai. Lietuvių Sanitarės Pagalbos žvakutes gesinti. Kun. T. Brazys po suspensos medžių šakelių linksmai čyrena. Medžių jų gausiai. Išsigelbėjo jo kojos nuo suklupimo, Draugija“. Rūdiškyje „atostogauja“. Šioks toks mišrus šakų pumpurėliai jau pasiruošę sprogti, tik, nes kiekvienas gyvenantis žmogus nėra laisvas 12. „Dr. A. Vileišiui. Mokslo Draugijos choras. Prelatai skaito psalmes nesutartinai: rodos, laukia, kol dar aukščiau pakilusi saulutė nuo klaidų. Pasibaigė laikas kaip geriems Komitetas“. vienas skuba, kitas lėtai, vienas aukštu tonu, ki- tars savo paskutinį žodį – ir visa sužaliuos, darbams, taip ir nuopuoliams. Clausa est iam 13. „Gerbiamam Tautiečiui nuo tas žemu. Žmoneliai meldžiasi ir laukia kokio pražydės. Tik kada gi žmonija atsipeikės ir ianua . Kas įvyko, jau nebepasikeis. Palevičių“. išganymo. Tačiau „sed et cum clamavero, et nusikratys karo baisybių?! Lietuvių gyvenime dr. A. Vileišis labai 14. Skardinis ir skujinis kryželis. Vieną rogavero, exclusit orationem meam“ . Barabas Visuomenės veikėjai ir daug kitų nekaltų daug reiškė. Tai vienas iš pirmųjų Vilniaus nešė mažesnis, kitą didesnis vaikelis. Graži R. paleistas iš kalėjimo, o kiti teisingesni dar žmonių sėdi uždaryti kalėjimuose; geležinėmis lietuvių darbuotojų. Kur susirinkimas ar simetrija. Tai Grincevičiūtės. jame sėdi. grotomis ir mūro sienomis atskirti nuo mūsų. draugijos kūrimas – jį visur ir visuomet 15. „Brangiausiam Broliui ir Dėdei nuo Balandžio 17 diena. Didysis Ketvirtadie- Atimta laisvė ir galimybė dirbti žmonių gerovei. sutiksi: Savitarpiečių draugija; „Mokslo“; Jono, Onos ir jų vaikų“. nis. Eidamas gatve sutinku daug žmonelių su Saulė–močiutė labai mažai tegali pažvelgti į jų Zitiečių; Lietuvių kredito bankas; Lietuvių 16. „Iš Geriausiųjų Geriausiam Vyrui skardiniais puodeliais ieškančių pigių virtuvių kameras pro mažyčius langelius. sąjunga mūsų teisėms ginti bažnyčiose; nuliūdusi žmona“. gauti šiltos sriubos samtelį, drąsesnis išmaldos Visos draugijos, įtemptai dirbusios, nustojo Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija; Be to, dar buvo keli vainikai be užrašų. paprašo. veikusios. miesto rajono gydytojo pareigos; laikraščiai: Visus nešė tvarkingoje rikiuotėje. Kiek Liaudies virtuvės, tiekusios tūkstančiams „Vilniaus žinios“ , „Viltis“, „Aušra“, „Tėvynės žmonės prisimena, tai buvo iškilmingiausios vargšų pigesnius ar visai nemokamus pietus, Sargas“; brošiūrėlės apie užkrečiamąsias laidotuvės. uždarytos. ligas – visur jo daug įdėta darbo. Be to, dar Balandžio 12 diena. 9.30 val. Šv. Mikalo- Tęsinys kitame numeryje Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659)  Grafų Zubovų giminė Lietuvoje ir Latvijoje Tarptautinis projektas Šiaulių „Aušros“ muziejuje Zubovų dinastijos dvasinį paveldą Šiaulių Zubovams suteiktus Šventosios Romos im- krašte aptarė Vitalija Pociūtė. Ji teigė, kad perijos grafo, Šviesiausiojo kunigaikščio Zubovai, gyvendami Lietuvoje, nuėjo ilgą ir kitus titulus. Dokumentų originalai buvo savimonės kelią ir ilgainiui Lietuva tapo eksponuoti trumpai, tik per pirmąją paro- tikraisiais jų namais, kuriuos jie puoselėjo dos savaitę. Eksponavome ir kitų unikalių ir globojo. Zubovai rūpinosi lietuvių tautos eksponatų ir kultūros vertybių. Rusijos senųjų kultūra, švietimu, demokratija, puoselėjo aktų archyvas (Maskva) suteikė galimybę ek- labdaros tradicijas. Giminės švietėjiška sponuoti Rusijos carienės Jekaterinos II laišką veikla turėjo tęstinumą iš kartos į kartą ir tik P. Zubovui. Rundalės pilies muziejus (Latvija) sovietinė okupacija nutraukė šias tradicijas. eksponavo P. Zubovo rezidencijos Rundalėje Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardo mokyklos eksponatus – XVIII a. židinio fragmentus istorijos mokytoja Alina Šivickaitė pristatė – malachito ir marmuro detales. Latvijos valsty- Zubovų vardu pavadintą mokyklą ir pasakojo binis istorijos archyvas pateikė parodai unikalių apie XX a. pr. įsteigtas slaptąsias mokyklas P. Zubovo turtų paveldėjimo liudijimų. Lenkijos Zubovų dvaruose. Paskutiniuosius konferen- nacionalinis muziejus (Krokuva) parodai paga- cijos pranešimus skaitė Zubovų giminės ainiai mino Napoleono Ordos piešinio „Zubovų dvaras – Dalia Zubovaitė-Palukaitienė ir Gintaras Ka- Šiauliuose 1875 m.“ kopiją. Tai bene ankstyviau- zimieras Slavinskas. D. Palukaitienė pristatė sias Didždvario (taip dabar vadinamas Šiaulių tėvą, įžvalgų architektą, architektūros istoriką miesto centre esantis dvaro pastatas) vaizdas. Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II raštas, kuriuo Platonui Aleksandravičiui Zubovui ir jo Vladį Zubovą. G. K. Slavinskas pasakojo apie Parodoje pristatytas visoje Lietuvoje – Šiauliuose palikuonims suteiktas Šventosios Romos imperijos kunigaikščių titulas savo sudarytą ir vis papildomą Zubovų giminės ir apskrityje, Plungėje, Kretingoje, Raudonėje ir genealoginį medį. kitose vietovėse išlikęs turtingas Zubovų giminės Praėję 2007 m. buvo derlingi grafų Zubovų tina apžvelgė archyve saugomus Zubovų fon- „Aušros“ muziejuje Ch. Frenkelio viloje paveldas – dvarų, pramoninių pastatų, parkų, giminės jubiliejinėmis datomis: Platonui dus. Juose rasta nemažai istorinės medžiagos buvo surengta ir tarptautinė paroda „Grafai kultūros objektų liudijimai iš Šiaulių „Aušros“, Aleksandravičiui sukako 240, Nikolajui apie Šiaulių ekonomijos dovanojimą Platonui Zubovai Lietuvoje ir Latvijoje“. Parodoje buvo Žemaičių dailės, Kretingos, Jurbarko, Joniškio ir Dimitrijevičiui 175, Vladimirui Nikolajevičiui Zubovui ir vėlesnį jos valdymą. Kita pranešėja eksponuotos, grafų Zubovų dinastiją Lietuvoje kitų Lietuvos muziejų rinkinių. 145, Dimitrijui Nikolejevičiui 135, Vladimirui iš Peterburgo, Rusijos meno istorijos insti- ir Latvijoje menančios, istorijos ir kultūros Šiuo metu „Aušros“ muziejuje yra Vladimirovičiui 120 metų jubiliejai. Šie jubi- tuto, Tamara Ismagulova parengė pranešimą vertybės iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir ruošiamas spaudai leidinys „Grafai Zubovai liejai tapo impulsu dar kartą atsigręžti į grafų apie Ivaną Andrejevičių Jakobovskį, buvusį Rusijos muziejų, kultūros paveldo institucijų Lietuvoje ir Latvijoje. Parodos katalogas ir Zubovų giminės istoriją Lietuvoje. Grafų Zubovų tarną ir jo atsiminimus. Rundalės ir Vladžio Zubovo archyvo. Stengėmės mokslinių straipsnių rinkinys“. Skaitytojų Zubovų giminė tebėra išlikusi mūsų istorinėje pilies muziejaus dailės skyriaus vedėjas Janis surasti ir parodyti įvairiose šalyse ir įvairiose dėmesiui siūlome vieną iš būsimos knygos atmintyje. Zubovai buvo ženklūs tiek Rusi- Baltinš palietė Zubovų veiklos ir paveldo „atminties“ institucijose saugomas Zubovų straipsnių. Tai Lietuvos istorijos instituto jos, tiek Lietuvos praeityje. Giminės ūkinė, problematiką Latvijoje ir konkrečiai aptarė paveldo vertybes. Unikaliausi parodos ek- darbuotojos Olgos Mastianicos straipsnis apie kultūrinė veikla Lietuvoje, jos rezultatai, Valerijono, o po jo mirties (1804 m.), brolio sponatai buvo Lietuvos mokslų akademijos Zubovų indėlį į mergaičių švietimo istoriją. materialusis ir dvasinis paveldas žavi iki šiol. Platono Zubovo gyvenimo ir veiklos laikotarpį bibliotekoje saugomi XVIII a. pab. perga- Giminės pradininkas Lietuvoje buvo Platonas Rundalėje. Gausiai konferencijoje dalyvavo mentai. Tai Rusijos imperatorės Jekaterinos Parengė konferencijos ir parodos Zubovas, suvaidinęs svarbų vaidmenį ir Rusi- Lietuvos istorijos instituto mokslininkai: dr. II ir Austrijos imperatoriaus Pranciškaus II kuratorė, „Aušros“ muziejaus istorijos jos politiniame gyvenime. XVIII a. pab. jis Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Rimantas raštai apie Aleksandrui, Platonui, Dimitrijui skyriaus vedėja Iena NEKRAŠIENĖ buvo svarbi Rusijos politinio gyvenimo figūra, Miknys, Olga Mastianica. Dr. R. Šmigelskytė- imperatorės Jekaterinos II paskutinis favoritas. Stukienė aptarė Platono Zubovo dalyvavimą Už sėkmingą abiejų tautų Respublikos aneksiją Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimuose ir Platonas Zubovas gavo didžiulius turtus jo ryšius su Kosakovskiais rengiant Rusijos – Šiaulių karališkąją ekonomiją, Jurbarką, intervenciją į abiejų tautų Respubliką. Dr. įsigijo Plungės, Kretingos valdas. Po brolio R. Miknys nagrinėjo Zubovų dalyvavimą Valerijono mirties 1804 m. Platonui atiteko Šiaulių miesto savivaldos reikalų sprendime, ir Jekaterinos II dovanos broliui Valerijonui apibūdino jų reikšmę miesto reikmių re- – didžiulės teritorijos dabartinėje Latvijoje su alizavime. O. Mastianica apžvelgė Zubovų Rundalės pilimi. giminės moterų Aleksandros Olsufjevaitės- 2007 m. gruodžio mėn. Šiaulių „Aušros“ Zubovienės ir Sofijos Bilevičiūtės-Zubovienės muziejuje vyko tarptautinė konferencija „Gra- indėlį į Šiaulių miesto mergaičių švietimo fai Zubovai. Paveldas ir veikla Lietuvoje ir istoriją. Habil. dr. Algirdas Banys aptarė Latvijoje“. Joje buvo analizuota grafų Zubovų Zubovų giminės indėlį į Lietuvos žemės giminės veiklos, materialaus ir dvasinio pavel- ūkio ir ypač gyvulininkystės intensyvinimą, do problematika ne tik Lietuvoje, bet ir aptarti agrarinės kultūros ugdymą. Zubovų veiklą panašūs procesai Latvijoje (buvusioje Kuršo) ir paveldą Plungėje aptarė Žemaičių dailės kunigaikštystėje. Konferencijoje perskaityta muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta 12 Lietuvos, Latvijos ir Rusijos istorikų ir Skurdauskienė. Ji teigė, kad Zubovų statyba muziejininkų pranešimų. Senųjų aktų archyvo Plungėje pasižymėjo kompleksiškumu ir Maskvoje pranešėja iš Rusijos Natalija Bolo- apėmė ne tik bažnyčią, dvarą, bet ir miestelį. Zubovų dvaro rūmai Šiauliuose. 1875 m.

įrašytas į enciklopedijas ir knygas, vei- kia „Žiemgalos“ draugija bei leidžiamas „Žiemgalos“ žurnalas, to žodžio vartojimo Žiemgala ar vis tik Žemgala neišvengsi. Tačiau derėtų pereiti prie senesnio ir teisingesnio pavadinimo. Galima pasidžiaugti, Vaidutis RIŠKUS, Kaunas kad pietiniame buvusios Žemgalos gale gy- venantys joniškiečiai 2006 m. pradėjo leisti Išnykusi žemgalių gentis dabar pas mus Ziemelgale. Be to, latviams toks pavadinimas įvardijamas ne tik žiemgaliečiu arba žiemgaliu, Joniškio krašto istorijos ir kultūros žurnalą dažniau vadinama žiemgaliais, o jų buvusi būtų nelogiškas, kadangi Žemgala jiems ne bet ir žemgaliu4. Pastarasis žodis laikomas „Žemygala“, o ne „Žiemygala“. Manau, kad paplitimo teritorija – Žiemgala. Latvijoje netoli šiaurinis, bet pietinis žemių galas. archaizmu, tai yra senu žodžiu. Manau, kad periodinės spaudos ir knygų redaktoriai turėtų Žagarės gyvenę mano seneliai, ten 1896 m. E. Gudavičius savo 1998 m. išleistoje seniai išnykusiai genčiai kaip tik labiau tinka gerbti Būgą ir Daukantą, autorių nuomonę gimęs tėvas Stanislovas Riškus ir jo broliai monografijoje „Mindaugas“ 34 kartus senas jos pavadinimas. ir neperkrikštyti jų straipsniuose minimus bei seserys tą kraštą, kuriame jie pragyveno mini tik Žemgalą ir žemgalius1. 1998 m. Pažymėtina, kad ir akademiniame lietuvių žemgalius į žiemgalius pagal abejotinus visą arba bent didžiąją savo gyvenimo dalį, Žagarės jubiliejinėje konferencijoje jis skaitė kalbos žodyne yra ne tik žiemgaliai, bet ir etimologinius dabartinių kalbininkų sam- visuomet vadindavo tik Žemgala. Pirmąjį pa- pranešimą, kur taip pat vartojo tuos terminus. žodis žemgaliai, kur prie jo pridėta citata iš protavimus. Būtų korektiška, jei redaktoriai vadinimo skiemenį jie, kaip ir latviai, tapatino Tačiau pranešimą išspausdinęs žurnalas2 tuos kalbininko Kazimiero Būgos rinktinių raštų, paliktų autorių terminus, o savo nuomonę su žeme; palygink – Kurzeme (Kuršo žemė), vardus pakeitė į Žiemgala ir žiemgalius. iš kur buvo paimtas tas žodis. Po šių apeigų pateiktų pastabose. Tuo labiau, kad encik- Vidzeme (Vidžemė). Taigi, Žemgala mano Istorikas Ernestas Vasiliauskas teigia, žemgaliai grįždavo į savo žemes ir ramūs lopedijoje Žemgala ir žemgaliai įrašyti kaip seneliams ir tėvams, o Zemgale latviams – tai kad žiemgalių migracijas į Lietuvą „liudija pradėdavo arti, sėti5. Simonas Daukantas savo lygiaverčiai Žiemgalos ir žiemgalių sinonimai, žemės galas, pakraštys. toponimai Žemygala“3. Šį teiginį laikau dar „Pasakojime apie veikalus lietuvių tautos o ten pateiktas žiemgalių pavadinimo pagrindi- Ir dabar Latvijoje yra dvi vietovės pa- vienu paliudijimu, kad teisingesnis Žemgalos senovėje“6 net 79 kartus mini tik Žemgaliją mas liudija ne žiemgalių, bet žemgalių vardo vadinimu Zemgale – apie 13 km į pietvaka- pavadinimas, kadangi Lietuvoje nėra nei bei žemgalius ir pateikia trumputį vardo kilmės naudai: Žiemgalių vardas sietinas su liet. rius nuo Jelgavos centro ir Daugpilio r. prie vienos Žiemygalos, kuri turėtų taip vadintis, paaiškinimą: Žemgaliais vadinas nuo to, jog „žiemiai“: žiemgaliai – „žemių krašto (galo) pat Lietuvos sienos ties Turmantu bei dveji jei į Lietuvą būtų migravę ne žemgaliai, bet jų žemė pasibengė ir jūra prasidėjo7. K. Būgos gyventojai“8 . Zemgali – apie 6 km į šiaurę nuo Lietuvos žiemgaliai. (1879 XI 6 – 1924 XII 20) ir S. Daukanto 1 Gudavičius E. Mindaugas, Vilnius, 1998, 359 p. – Latvijos sienos maždaug ties Vaineikiais Žemgalos vardo naudai liudija ir Hen- (1793 X 28 – 1864 XII 6) teiktam terminui 2 Gudavičius E. Žagarė XIII a. Žemgalos įvykių fone, Žiemgala, (Joniškio r.) ir kairiajame Dauguvos krante riko Latvio Livonijos kronikoje užrašytas pirmenybę dera pripažinti ne tik dėl to, kad Nr. 2, 2002, p. 16-18. 3 Vasiliauskas E. Žiemgala XII-XIII a., Žiemgala, Nr. 2, p. 3-10. netoli Jekabpilio. lotyniškas jos pavadinimas – Semigallia (taria- jie buvo pirmieji žemgalių kalbos ir istorijos 4 Butkus A. Latvių-lietuvių kalbų žodynas, Kaunas, 2003, p. 790. Kai kurie mūsų kalbininkai aiškina, kad ma Zemigalija). tyrinėtojai, bet ir dėl terminologijoje visuotinai 5 Lietuvių kalbos žodynas, t. 20, Vilnius, 2002, p. 342. 6 Daukantas S. Raštai, t. 2, Vilnius, 1976, p. 15-574. Žiemgala - tai Žiemių (suprask šiaurės galas, Malonu, kad naujajame Latvių – lietuvių pripažinto terminų pastovumo principo. 7 ten pat, p. 12. pakraštys). Tuomet latviškai ji turėtų vadintis kalbos žodyne zemgalietis lietuviškai Žinoma, dabar, kai žiemgalių vardas 8 TLE, t. 4, Vilnius, 1988, p. 673-674. 10 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Giedraičių miestelis minėjo 670 metų jubiliejų

Monika RYBELIENĖ, Molėtai

- Kiekvieno miestelio gyventojui jo jubiliejinė data yra bandymas suvokti ryšius su savo žeme, namais, - sakė meras. - Iš čia kilusiems, garbus miestelio jubiliejus - tai puiki proga atnaujinti dvasinius ryšius su gim- tomis vietomis. Džiaugiuosi, kad kelias dienas giedraitiškiai turės puikią progą pabendrauti su jau galbūt senokai matytais draugais, prisiminti gražią miestelio istoriją, pasiklausyti puikių koncertų. Giedraičių miestelis kiekvienam lietuviui svarbus keliais istoriniais aspektais – Giedraičiai yra dar dabar tebegyvenančios kunigaikščių Giedraičių giminės kilmės vieta, be to, ne veltui būtent šiame Molėtų rajono miestelyje yra tiek daug šaulių. XX a. pradžioje lenkų okupantai suklupo ties Giedraičiais, kur juos sustabdė aktyviai už Lietuvą kovojusieji kariai. Todėl Giedraičiai į Lietuvos valsty- bingumo istoriją įeina kaip ypatinga vieta. Tokia istorija gali didžiuotis tikrai labai retas Lietuvos miestelis. Gausiai į šventę susirinku- Paminklinę lentą atidengė bendruomenės centro pirmininkas Algirdas Cegelis, o šventino siuosius sveikino, o vėliau visus ir šventiniais Giedraičių klebonas Algimantas Baltuškonis pietumis vaišino ŽŪM ministrė Kazimira Danutė Prunskienė. Po sveikinimų buvo įteikti Rugpjūčio 23 dieną tris dienas liau puoselėti bei mylėti savą kraštą, seniūnas ministrės padėkos raštai labiausiai nusipel- Giedraičiuose minėta miestelio 670 -ies šventės dalyviams pasakojo, kad nors pirmą niusiems giedraitiškiams: bendruomenės Vėliavą prie paminklo Giedraičiams pakėlė 2007 metų Giedraičių žmogumi išrinkta metų jubiliejaus šventė. Kaip pasakojo kartą Giedraičiai rašytiniuose šaltiniuose centro pirmininkui Algirdui Cegeliui, klebonui mokytoja Asta Cicėnienė ilgametė Giedraičių mokyklos mokytoja paminėti 1338 m. lapkričio 1 dieną, tačiau jau Algimantui Baltuškoniui, mokyklos direktorei Aldona Leišytė, Giedraičiai yra labai sena nuo seno susiklostė graži tradicija Giedraičių Vilijai Petkūnienei, kultūros vadybininkei Ale- metų jubiliejus – visų giedraitiškių šventė, kuri gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ilgam turėtų išlikti kiekvieno atminty, - sakė paminėta 1338 m. kunigaikščio Gedimino ir bendruomenės centro pirmininkas. Livonijos ordino magistro dešimties metų Kalbinta šventės globėja – Lietuvos Re- prekybos sutartyje, kur pažymėta, kad tam, spublikos Žemės ūkio ministrė, profesorė K. jog įvyktų taikus prekiavimas, saugumą reikia D. Prunskienė dėstė, kad Molėtų krašto žmonių užtikrinti tam tikrose vietovėse, viena iš jų - likimai jai visada buvo svarbūs ir ne vienam Giedraičiai. Miestelio metinės kasmet pradėtos likimo nuskriaustam žmogui ji geranoriškai minėti nuo 1988 m. ir nuo tada kiekvienais ištiesė pagalbos ranką. O paklausta, kodėl tapo metais rengiamos kartais didesnės, kartais Giedraičių miestelio 670 -ies metų jubiliejaus mažesnės iškilmės. Bene vienos didžiausių šventės globėja sakė, kad Giedraičiai - labai prasidėjo praėjusį penktadienį šventiniu gražus ir savo istorija garsus kraštas, o ši šventė aktorės, dainininkės Larisos Kalpokaitės – labai graži proga pabūti visiems drauge, tad, romansų vakaru, į kurį, kaip pasakojo vakaro sulaukusi bendruomenės kvietimo prisidėti organizatorė, Giedraičių kultūros vadybininkė prie šventės, ji mielai sutiko. Aleksandra Ignatavičienė, susirinko nepa- - Vaikystėje, kai su tėveliu važiuodavome prastai daug žmonių. Šeštadienį nuo ankstyvo iš tėviškės į Vilnių, visada sustodavome čia, ryto giedraitiškiai ir atvykę svečiai šurmuliavo prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. miestelio centrinėmis gatvėmis. Iškilmingą Šie prisiminimai ir šiandien man yra svarbūs. minėjimą prie paminklo „Giedraičiams Be to, esu Seimo narė ir jau kelintą kadenciją – 650“ trankiomis melodijomis kviesdami atstovauju Molėtų rajonui, todėl globoju visus burtis į vieną būrį pradėjo Molėtų menų daugybę įvairių renginių, jautrių socialinių mokyklos pučiamųjų orkestras, o šventės taškų – daugiavaikes šeimas, Molėtų vaikų pradžią paskelbė Giedraičių seniūnas Vytautas Renginio globėja profesorė Kazimiera Danutė Prunskienė ir Giedraičių bendruomenės centro globos namus… Tokia veikla užsiimu nuolat, Valansevičius. Pasveikinęs giedraitiškius su pirmininkas Algirdas Cegelis nes, jeigu galiu padėti žmonėms – visada garbingu jubiliejumi ir palinkėjęs visiems ir to- gimtadienį švęsti prieš Šv. Baltramiejaus at- ksandrai Ignatavičienei. O po kelių akimirkų džiaugiuosi, - sakė profesorė. laidus arba jų metu. Apgailestauta, kad šiemet giedraitiškiai jau galėjo klausytis mokytojų jubiliejaus šventimas sutapo su rugpjūčio 23 Astos Cicėnienės ir Audros Kimbartienės Giedraičių ir Šv. Baltramiejaus d., tačiau tuoj pat patikinta, kad šventės metu parengtos ir mokinių atliekamos literatūrinės bažnyčios istorija nebus pamiršta ir ši iškilminga bei daugeliui – muzikinės kompozicijos. Po renginio visi Tęsiant pašnekesį su giedraitiške Al- giedraitiškių labai svarbi data. kviesti apžiūrėti šiai progai skirtų Aisčio dona Leišyte sužinota, kad apie 1410 metus Jakimavičiaus ir 2007-2008 metų mokinių Giedraičiuose buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, Giedraičių jubiliejaus minėjimas darbų bei brolių A. ir M. Černiauskų, V. gavusi Šv. Baltramiejaus vardą. Tačiau, kur Skambant dainai apie Giedraičius, Giedrytės ir T. Blažiūnienės darbų parodų, ji pastatyta - neaišku. Pasak pašnekovės, iškilmingam vėliavos pakėlimui buvo pa- vaišintis pietumis. Antroje dienos pusėje vyko spėjama, kad ji galėjo būti toje pačioje vie- kviesta 2007 metų Giedraičių miestelio jubiliejinės krepšinio rungtynės, klausytasi toje, kur ir dabartinė bažnyčia. Po šimto metų žmogumi išrinkta mokytoja, vargonininkė Asta pusbrolių Aliukų ir sesutės Silvijos koncerto bažnyčia buvo perstatyta. 1655 m. Rusijos Cicėnienė. Vilniaus gatve gražiai atžygiavę, bei K. Tučinsko vadovaujamos kaimo kapelos kareiviai ją sudegino, o 1676 m. pastatyta šalia paminklo gėles padėjo Giedraičių šauliai. atliekamų dainų… Sekmadienį rinktasi į Šv. laikina bažnyčia. 1809 m. J. A. Giedraičio Kiek vėliau visi rinkosi dailiai sutvarkytame ir Baltramiejaus atlaidus, grožėtasi Didžiojo pastangomis Giedraičiuose pastatyta katalikų išpuoselėtame Giedraičių bendruomenės skve- kunigaikščio Gedimino bataliono Garbės bažnyčia, kurioje saugomais dailės paminklais re, kur buvo atidengta paminklinė Giedraičių kuopos pasirodymu miestelio centre. paskelbta keliolika paveikslų, tarp jų – ir paties miestelio 670 -ųjų metinių minėjimui skirta vyskupo portretas. lenta, kurios autorius ir fundatorius – skulp- Algirdas Cegelis ir Kazimiera - Sunku tiksliai ką nors pasakyti, tik torius Romualdas Rajeckas su žmona Valen- Prunskienė apie Giedraičius spėliojant, nes iki šiol negalime prisikalbinti tina. Paminklinę lentą pašventinęs klebonas Šventės pradžioje kalbintas vienas iš archeologų, kad ištyrinėtų šimtmečių paslaptis Algimantas Baltuškonis sakė, labai norintis organizatorių – Giedraičių bendruomenės cen- slepiančius dabartinės bažnyčios rūsius. Iš tikėti, jog nuo šiol bendruomenės skveras taps tro pirmininkas Algirdas Cegelis. Nors bend- rašytinių šaltinių tik žinoma, kad miestelis daug sakralesne vieta ir visus pakvietė į šv. ruomenei pirmininkauja dar labai nesenai, bet, pradėjo kurtis jau apie 1510 m. Labai greitai, Mišias, kurias kartu su klebonu laikė ir labai kaip pats sako, save jau laiko giedraitiškiu. per ketverius metus, Giedraičiai tapo svar- gražų pamokslą pasakė Vilniaus Bernardinų - Jaučiuosi labai šventiškai, esu naujas biu traukos centru ne tik prekybininkams, bažnyčios rektorius Julius Sasnauskas. Po giedraitiškis, čia gyvenu tik ketvirtus metus, - dėstė pašnekovė ir tęsė, kad apie netrumpą mišių rinktasi prie Nepriklausomybės pamink- bet šį miestelį jau spėjau pamilti ir užsitarnavau Giedraičių vietovės laikotarpį žinių mažai lo, kur stebėtas jaunųjų šaulių pasižadėjimas ir žmonių pasitikėjimą, kuo labai džiaugiuosi. randama ir jau daug vėliau, kada miestelis labai klausytasi Lietuvos šaulių sąjungos vado Juozo Ši šventė man, kaip bendruomenės centro aktyviai globojamas kunigaikščių Giedraičių, Širvinsko sveikinimo. Šventinis minėjimas pirmininkui, yra pirmoji, tad teko gerokai tapo apylinkės švietimo centru. Rūpindamasis neaplenkė ir Giedraičių A. Jaroševičiaus pasistengti, jog ji pavyktų. Labai džiaugiuosi, liaudies švietimu, vyskupas Juozapas Arnul- vidurinės mokyklos. Jos aktų salėje gausiai kad Giedraičiai gali pasigirti darnia, vieninga fas Giedraitis daug dėmesio skyrė parapinių susirinkusius šventės dalyvius sveikino Molėtų ir iniciatyvia bendruomene, kurios nariai labai mokyklų steigimui, ragindamas klebonus jas Palaimintojo Mykolo Giedraičio medinė rajono meras Valentinas Stundys. noriai vieni kitiems padeda. Miestelio 670 -ies Nukelta į 11 p. skulptūra Giedraičių bažnyčios kieme Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) 11 Giedraičių miestelis minėjo 670 metų jubiliejų

Monika RYBELIENĖ, Molėtai

Bendruomenės skvere atidengta naujoji - Giedraičių Giedraičių kultūros vadybininkė (iš kairės) Aleksandra Ignatavičienė ir paminklinės lentos funda- Aldona Leišytė 670 -osioms metinėms skirta - paminklinė lenta toriai skulptorius Romualdas Rajeckas su žmona Valentina Atkelta iš 10 p. prie bažnyčios. Daug laiko skyrė ilgai ir in- kurti kiekvienoje parapijoje. 1777 m. čia jau tensyviai maldai, buvo ištikimas ordino regulai veikė parapinė mokykla. Daug dėmesio skirta ir griežtai laikėsi visų joje numatytų maldos ir lietuviškų knygų leidybai. J. A. Giedraitis praktikų. Savo celėje turėjo tik paprastus bal- tapo pirmuoju lietuvių katalikų vyskupu. Jis dus ir būtinus buities reikmenis. Asketinis vi- išvertė į lietuvių kalbą visą Naująjį Testamentą, enuolyno gyvenimas paveikė ir M. Giedraičio kuris išleistas buvo 1816 m. Vilniuje jo pa- būdą. Krokuvoje prie Šv. Morkaus bažnyčios ties lėšomis, tarpininkaujant protestantiškajai esantis vienuolynas pasižymėjo griežta regula. Biblijos draugijai, vyskupas buvo jos nariu. Ten buvo natūralu marinti savo kūną įvairiomis Išėjo tiems laikams palyginti dideliu – 5 praktikomis. Valandų liturgija buvo atliekama tūkstančių tiražu. Taip pat jis vertė į lietuvių net ir naktimis. Regulos laikymąsi prižiūrėjo kalbą bažnytinius raštus, rūpinosi pasaulietinės vienuolyno vyresnysis. literatūros leidimu, rėmė rašytojus. Kunigams Siekti dvasinio gyvenimo tobulumo M. įsakė rinkti statistinius duomenis iš savo Giedraičiui padėjo malda į Nukryžiuotąjį parapijų, buvo pradėjęs steigti labdaros na- Jėzų. Jis ilgas valandas praleido prie mus, ligonines. 1831 metų pavasarį vyskupas kryžiaus bažnyčios centre (dabar tas kryžius J. A. Giedraitis paskelbė raštą, raginusį remti yra centriniame altoriuje), mąstydamas sukilimą... apie kryžių, gilino savo meilę Dievui ir - Vykdant vyskupo J. A. Giedraičio artimiesiems. Uoli meditacija atvedė M. priešmirtinę valią, po mirties jo širdis, Giedraitį prie kontempliacinės maldos, kaip ištikimybės kraštui simbolis, perduota kuri visam laikui tapo jo negęstančio bažnyčiai. Žinoma, kad J. A. Giedraitis džiaugsmo šaltiniu. Savo dvasiniu gy- gimė vos keli kilometrai nuo Giedraičių ir ši venimu priartėjo prie ribos, kurią pasiek- vietovė jam visą gyvenimą buvo labai svarbi. davo didieji viduramžių mistikai. Prieš Širdis buvo konservuota ir kurį laiką laikoma mirtį jis prisipažino savo broliams, kad zakristijos garbingiausioje vietoje, tačiau il- besimelsdamas girdėjo šiuos Kristaus gainiui kunigas pradėjo pastebėti, kad spiritas, Puikiai derantis kitąmet 200 metų minėsiančios Giedraičių Šv.Baltramiejaus bažnyčios ir XIX a. žodžius: „Būk kantrus iki pat mirties ir kuriame laikoma širdis, nugaruoja, o pradėjęs viduryje statytos varpinės ansamblis gausi garbės karūną“. Istoriko Alberto aiškintis pagavo zakristijoną iš stiklainio spiritą paminklą „Karžygiams, žuvusiems už Lietu- apylinkėse yra ir daugiau lankytinų objektų. Kojelavičiaus raštuose buvo aptikta Kroku- nupilinėjat. Kad nekiltų didelių konfliktų, vos laisvę 1920 m.“, primenantį čia vykusias Atkūrus Nepriklausomybę, tai šen, tai ten vos Akademijos aktų kopija. Ten rašoma, sumanus kunigas vyskupo širdį įmūrijo pres- Lietuvos karių kovas su Lenkijos kariuomene. išaugo kryžiai, koplytstulpiai, kiti paminklai jog „viešosiose universitetinėse studijose biterijos sienoje, - pasakojo giedraitiškė ir tęsė, Prie Giedraičių buvo sulaikytas lenkų dalinio, partizanams, tremtiniams atminti, Giedraičių Lietuvos kunigaikštis Mykolas Giedraitis kad kitokie nei daugelis Lietuvos miestelių yra vadovaujamo L. Želigovskio, užėmusio Vilnių, istorijos faktams prisiminti. įgijo laisvųjų mokslų ir filosofijos bakalau- Giedraičiai ir dėl Giedraičių giminės vardo tolesnis veržimasis į Lietuvą. ro laipsnį“. Svarbu pabrėžti, jog M. Giedraitis kilmės, mat spėjama, jog skirtingai nei kitų - Svarstant, kodėl kautynės su Vienuolis Mykolas Giedraitis ir buvo pirmasis studentas iš Lietuvos Kroku- didikų, Giedraičių giminės pavardė kilo nuo želigovskininkais vyko Giedraičiuose, aiškėja, keturi šios giminės vyskupai vos Jogailaičių universitete XV amžiuje. vietos pavadinimo, o ne atvirkščiai. kad, jeigu jų tikslas buvo pasiekti ir okupuoti Tokį Giedraičių miestelį matome šiandien, Regulinių kanauninkų ordinas išgarsėjo Kauną, tad vienintelis praėjimas iki jo tais tačiau žvelgiant platesniu mastu į Giedraičius, būtent dėl M. Giedraičio, nors ir iki jo or- Kovos už laisvę Giedraičiuose laikais buvo per Širvintas ir Giedraičius. Juk kaip kilmingos giminės ištakų vietą, suvoki, dino vienuolynuose gyveno daug pamaldžių Giedraičiai nuo senų laikų buvo neatsie- vakarinėje pusėje ties Širvintomis trukdė kad šis nedidelis miestelis Lietuvai pa- vienuolių. „Bažnyčios enciklopedijoje“ M. jama visos Lietuvos dalis, mat, jeigu tik kur didelė Alionių pelkė, rytinėje pusėje – didžiulis dovanojo bene vienintelę iki šių dienų išlikusią Giedraitis įvardijamas kaip „brangus ordino kas vykdavo, iš karto atsiliepdavo Giedraičių Asvejos ežeras, tad Giedraičiai kaip tik ir buvo lietuvių kunigaikščių giminę, per kartų kartas perlas“. Mirė 1485 m. gegužės 4 d., palaidotas miesteliui. Neaplenkė šios vietovės ir di- tas tarpelis, pro kurį reikėjo prasiveržti norint garsėjančią neeilinėmis asmenybėmis. Per Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Minint dieji - 1831, 1863 metų sukilimai. Iš žmonių okupuoti Lietuvą, - sakė A. Leišytė ir pridūrė, keletą šimtmečių šeima išugdė ne vieną žymų 500 -ąsias mirties metines Giedraičių Šv. pasakojimų teko girdėti, kad 1831 m. sukilėliai kad žiauriausios kautynės vyko netoli Bekupės dvasininką, daug prisidėjusį prie lietuvių Baltramiejaus bažnyčios kiemelyje buvo traukdamiesi nuo Širvintų pusės slapstėsi dvaro; jų metu žuvo daugiausiai ir lietuvių, ir kultūros puoselėjimo. Giminės polinkio į pastatyta jam skirta skulptūra. keletą dienų Giedraičiuose pas žmones, lenkų karių. dvasinį gyvenimą ištakų, matyt, tikslinga būtų Panašu, jog M. Giedraičio apsisprendi- bet buvo labai prastai ginkluoti – dalgiais, Beje, 1920 m. lapkričio 17-21 d. kovose ieškoti dar vienuolio Palaimintojo Mykolo mas kilmės užtikrintas privilegijas iškeisti šakėmis, lazdomis ir dauguma jų greitai prie Giedraičių žuvę lietuvių kariai 1933 metais Giedraičio pasirinktame gyvenimo kelyje. į vienuolio abitą bus tapęs lemtingu ženklu sugauti. Du bajorai sušaudyti, likusieji, ku- buvo iškilmingai palaidoti miestelio kapinėse, Kuomet dar jaunystėje jo fizinis netobulumas visai giminei. Juk Giedraičių giminės kunigų rie tiko kariuomenei, paimti, o kiti paleisti. jiems atminti buvo pastatytas paminklas pagal lėmė pasinėrimą į dvasinį gyvenimą, vienatvę. sutinkama daugelyje Lietuvos parapijų. Nesėkmingas atsitraukimas buvo ir per 1863 dailininko Antano Jaroševičiaus (1870-1956) Pajutęs pašaukimą, o gal nematydamas kitos Nemažai jų įvairiu metu buvo kapitulų m. sukilimą. Traukdamasis nuo Širvintų pusės projektą. Šis dailininkas 1921-1936 metais išeities, kaip susigyventi su savo negalia, kanauninkais, prelatais. Ne vieno įvairių kartų Alberto Minskio vadovaujamas būrys sustojo dėstė piešimą ir darbus Giedraičių progimnazi- mat jam sunkiai sekėsi prisiderinti ir prie Giedraičio, pasišventusio dvasininko darbui, pailsėti už Giedraičių dvaro, tačiau naktį juos joje, aktyviai dalyvavo Lietuvių liaudies dailės kitų brolių gyvenimo, jis atvyko į regulinių gyvenimo istorija siejasi su Žemaitija. Net netikėtai užklupo caro kariuomenės vyrai ir vi- draugijos veikloje, išleido (1912 m.) pieštų atgailos kanauninkų ordino Bistryčios (apie keturi Giedraičiai buvo Žemaičių vyskupais. sas būrys buvo žiauriai išžudytas. Dėl didingo kryžių albumą „Lietuvos kryžiai“. Minint 40 km šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus) 1576-1609 m. Žemaičių vyskupiją valdė istorinio palikimo Giedraičiuose šiandien jo gimimo 120 -ąsias metines, Giedraičių vienuolyną ir buvo priimtas. Netrukus kartu su Merkelis Giedraitis (1536-1609). 1778-1802 turime daug paminklų. Šalia bažnyčios stovi vidurinei mokyklai suteiktas A. Jaroševičiaus vienuolyno vyresniuoju nuvyko į Krokuvoje m. Žemaičių vyskupu buvo Steponas Jonas XIX a. viduryje pagal Vilniaus universiteto vardas. Mokykloje įkurtame muziejuje galima prie Šv. Morkaus bažnyčios įkurdintą ordino Giedraitis. Po jo Žemaičiuose vyskupavo profesoriaus K. Gregotovičiaus projektą plačiau susipažinti su šio dailininko gyvenimu vienuolyną ir ten baigė naujokyną bei davė (1802-1838) Juozas Arnulfas Giedraitis, o pastatyta įdomi klasicizmo stiliaus varpinė, bei kūryba. Jo kapas yra naujose miestelio pirmuosius įžadus. Stiprinti pašaukimą jam 1838-1844 m. pavyskupiu buvo Simonas specialiai prie jos pritaikyta tvora, vartai. kapinėse, antkapinis paminklas – irgi dailės padėjo nuodėmklausys Jonas. Krokuvoje Mykolas Giedraitis. Miestelio centre galima pamatyti įspūdingą kūrinys. Tiek miestelyje, tiek Giedraičių Mykolas Giedraitis gyveno mažytėje celėje Autorės nuotr. 12 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Istorinės legendos Krivių pranašystės istorinėse legendose Antanas KARMONAS, Ignalina Girinių kaimo pavadinimu. Sužinojau jo žmonių atmintis išlaikė pasakojimų, susijusių pavadinimo kilmės legendą. su Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu, Pasakotoją Jasių Girinių kaimo žmonės veikla, turtais. Net manoma, kad šiame krašte, vadino „čerovniku, šeptūnu“. Aukštas, lie- netoli savo domeno, 1263 m. lapkričio naktį sas, įsimintinos išvaizdos žilabarzdis senis. iš 13 į 14 d. jis buvo nužudytas. Tai minima Ežero pakrantėje turėjo iš šakų nusipynęs kraštotyrinėje ir istorinėje literatūroje. Tų palapinę. Šiltuoju metų laiku joje ilsėdavosi legendų visa pynė. Nėra Lietuvos teritorijoje ir džiovindavo surinktas vaistažoles. Gamtos kito tokio krašto, kuriame būtų taip plačiai vaikas, kaimo žolininkas. pasklidę pasakojimai apie karalių Mindaugą. Po gero dešimtmečio (apie 1968 m.) su Tai minima istorinėje ir ŠR Lietuvos žemių „skazo“ turiniu supažindinau užpalėną (Utenos kraštotyrinėje literatūroje. Apie Lietuvos ka- r.) mokytoją, archeologą Antaną Namiką. Jis raliaus turtus, paslėptus piliakalniuose, rašo tarpukariu tyrinėjo Utenos krašto piliakalnius, Šarūnas Laužadis knygoje „Švenčionių krašto šventvietes. Su Juknėnų kaimo kilmės ku- legendos“ (4). Istorikas J. Juodgalvis mini, kad nigu Vincentu Miškiniu, dirbusiu Strūnaičio Švenčionyse ant Perkūno kalno buvo sudaryta parapijoje, norėjo tyrinėti Perkūno kalno sutartis nužudyti Lietuvos vienytoją Mindaugą piliakalnį, bet lenkų valdžia neleido jam atvykti (5). G. Šileikis ir A. Visockis knygoje „Lie- į Švenčionių kraštą. Pokariu patyręs tremtinio tuvos istorijos datos“ rašo apie Mindaugo dalią, nesidomėjo archeologija. Man padovanojo nužudymo vietą netoli Daugpilio. (6) pluoštą ŠR Lietuvos „istorinių tezių“. O apie šį VDU Letonikos centro vadovas Alvydas „sakymą“ padarė tokią išvadą: Butkus rašo: „...esama legendos, jog Min- Tęsinys. Pradžia Nr. 16 Jo ir Birutės palikuonis Vytautas Didysis, „Žynių prakeiksme Mindaugui nurodytas daugas buvęs palaidotas Agluonoje, Latgalos Išjojant didikui į Trakus su prievarta garbingai valdęs Lietuvą, irgi patyrė daug terminas – 777 metai. Mistinis skaičius. Gal žemėje... J. F. Rivijus savo raštuose mini, nešama nuotaka, aukuro krivis ištiesia rankas prievartos ir pažeminimo, buvo kalinamas per tą laiką bus atskleistos paslaptys: kara- jog 1618 m., šalinant seno bokšto griuvėsius ir pavymui „palaimina“: Krėvos pilyje, iš kurios, persirengęs tarnaitės liaus Mindaugo nužudymo motyvai, jo sūnų Agluonoje, buvo rasta antkapinė plokštė, -Telydės prievarta Tave ir būsimus Tavo drabužiais, pabėgo. Sumanumo ir politinio nužudymo aplinkybės, tėvo vardas, domenas, liudijanti Mindaugo kapą... Joje įrašas skelbė: palikuonis iki nešlovingo galo... įžvalgumo dėka, Vytautas įkopė į Lietuvos Vorutos pilies lokalizacija, karališkos karūnos „šioje žemėje ilsisi Mindaugas kunigaikštis 3. Ir dar viena, ŠR Lietuvos pakraštyje valdovo sostą. Ilgai valdė Lietuvą ir siekė likimas, jo brolio Dausprungo dinastija...“ lietuvis...“(7). Latviai labai pagarbiai traktuoja užrašyta legenda apie kunigų kunigą Mindaugą. Lietuvos karaliaus titulo. Tas tikslas atrodė Mano paskaičiavimais, tai būtų apie 2028 šią legendą. Jie antrąją Mindaugo žmoną Mortą Vartų pilies kaimynystėje buvo pagrindinė senojo bus tuoj pasiekiamas. Buvo atsiradusi ir – 2030 metus. 1251 m. Mindaugas krikštijosi, kildina iš latgalių. Atseit, Lietuvos valdovas tikėjimo šventvietė. Visų dievaičių šventasis proga – Valdovo 80 -čio jubiliejaus iškilmės. o 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. vedybomis norėjo įgyvendinti kunigaikščio alkas – pagoniškasis panteonas. Lietuvių Nukalta ir vežama buvo Vytautui karališkoji Žynių pranašystės turėtų būti siejamos su pirmąją Daugėručio nepavykusį sumanymą valdovų genties žmonėms - „visų šventų“ dievaičių karūna. Deja... Atsirado trukdžių. Lenkai... Jie data. Prie jos pridėję mistinius 777 (tri semioki vedybomis prijungti Latgalą prie Lietuvos. garbinimo vieta. Priimant krikštą, Lietuvos darė viską, kad Lucko suvažiavime 1429 m. let) gauname: 2028 metus. Tokie paskaičiavimai. Latgalos turizmo centro vadovas Janis Didžiojo kunigaikščio Mindaugo įsakymu, toji iškilęs Vytauto vainikavimo klausimas nebūtų Išprususiam skaitytojui gal sukels juoką. Rutka atsiųstoje informacijoje rašo: senojo tikėjimo „visų šventų“ šventovė buvo 1430 m. Vilniuje įvykdytas. Jie pagrobė iš Tačiau, jei tai pasitvirtintų... Sakykim, pasitelkę „Kontaktuota su Daugpilio universitetu. Jie išgriauta, o ant jos pamatų pastatyta krikščioniška imperatoriaus Zigmanto pasiuntinių vežamą tobuliausią techniką, restauratoriai iššifruoja nurodė, kad apie Karaliaus Mindaugo ryšius su maldykla. Vytautui karūną... laiko pažeistus istorinius šaltinius arba arche- Agluona tyrimai nepakankami. Turima žinių, Išardžius „visų šventų“ aukurą, prie valdovo Prieš iškilmes Vytautas jojo iš Trakų į ologai aptiktų autentiškus radinius, karūną... kad yra kažkokia informacija Bazilikoje, tačiau Mindaugo priėjęs Krivių Krivaitis tarė: Vilnių. Pasibaidė žirgas (gal kas pabaidė), jis Visose legendose minimos veiksmo vietos, jie jos kol kas neatskleidžia, nes tai jiems -Galingasis Valdove! Kaip Tavo valia išnyko nukrito. Mirė 1430 spalio 27 dieną. Netikėta su kuriomis veikėjai buvo susieti. Trakai ir nenaudinga. Gal baiminamasi, kad sužinoję protėvių šventovė, taip laiko skraistė paslėps Vytauto mirtis nutraukė vainikavimo pastan- Vilnius – gediminaičių domenai. Palanga Mindaugo tikrąją kapavietę, žmonės ją labiau Tavo buveinę... giminę... O vardas Tavo..., tik gas. Tai buvo pats dramatiškiausias įvykis – vaidilutės Birutės tėviškė. Karaliaus Mind- lankys negu Baziliką. krauju nuplautas, išliks... Vytauto gyvenime. Jo kapavietė iki šiol augo domeno istorijos šaltiniai nemini. Skai- Apie ŠR Lietuvos pakraščio kaimavardžių Senojo lietuvių tikėjimo tarnai, palikę nenustatyta. Legendose minima Merkinės tytojui gali kilti klausimas, koks ryšys tarp šių kilmės sąsają su Mindaugo dvaru savo pub- išgriautą alką, įsikūrė prie gynybinės pilies, bažnyčia, Vilnius ir kitos vietos. legendų ir ŠR Lietuvos pakraščio. Esmė ta, kad likacijose rašo žurnalistas Leonas Meilus. (8) kurios papėdėje buvo garbinamas vyriausias Antras Kęstučio ir Birutės sūnus legendose minimos veiksmo vietos. Vietos, su Su kunigų kunigo Mendogo (Mindaugo) veikla pagonių dievaitis Perkūnas. Dabar ši vieta vadi- Žygimantas, vėliau tapęs Didžiuoju Lietuvos kuriomis istorinės asmenybės buvo tampriai siejama ir Lentupio (Gudija) gyvenvietės pa- nama Perkūno kalno piliakalniu. kunigaikščiu (1432 – 1440 m. ), irgi patyrė susietos: Gediminas – su Vilniumi, Kęstutis vadinimo kilmė. (9) Išgriauto alko vietoje iškilusius naujo prievartą – nužudytas. – su Palanga (išjojo į Trakus), Mindaugas – su Rašytojas Leonardas Grudzinskas domėjosi tikėjimo maldos namus žmonės senu įpratimu Likimo ironija. Ir šioje legendoje žynių „visų šventų“ dievaičių žinyčia, Vartų pilim, pagoniškų apeigų ritualais. Lankėsi senojo mūsų ir toliau vadino senuoju, „visų šventų“ vardu. pranašavimai pildėsi. Kunigaikštį Kęstutį, Perkūno kalne stovėjusia pilimi. tikėjimo šventvietėse. Išsamiau susipažinęs su Krikščionybės skelbėjai, taikydamiesi prie vietos privertusį vaidilutę Birutę sulaužyti duotus Skaitlingose legendose apie Lietuvos minimo krašto vietinių žmonių papročiais, sąlygų, bažnyčiai suteikė senosios kultavietės įžadus, ir jų palikuonis lydėjo prievarta ir karalių Mindaugą minimas tik ŠR Lietuvos pagoniškomis šventvietėmis, rašė: vardą ir pavadino Visų šventųjų vardu. O aplink beveik smurtinės mirtys... Kęstutaičių dinas- pakraštys. „...krašte, vadinamame Švenčionijos ją vėliau išaugusią gyvenvietę pradėjo vadinti tija nutrūko. Kęstučio brolio Algirdo dinastija Kelis dešimtmečius vasaros atostogų vardu, Švento, Garnių ir kituose alkakalniuo- Švenčionimis. tęsėsi šimtmečius. metu rinkau ir užrašinėjau sakmes, anekdotus, se, sako, žyniai daug metų aukojo aukas už Legendose minimi veikėjai – labai žinomos Trečiajame pasakojime minimos Krivių legendas, vietovardžius ir jų kilmės istorijas. nužudytąjį karalių Mindaugą...“(10) istorinės asmenybės. Visose legendose įpintos Krivaičio pranašystės irgi pildėsi. Karaliaus Keliaudavau ne tik po ŠR Lietuvos pakraštį, Apie karaliaus Mindaugo smurtinę mistinės žynių pranašystės. Mindaugo pralietas kraujas. Dinastija nutrūko bet ir prie jo prigludusį Latgalos pasienį bei mirtį ŠR Lietuvos pakrašty mini ir Gudijos Pirmosios legendos mistinė dalis dvelkia opti- – visi įpėdiniai išžudyti. Mindaugo domenas iki plačias Gudijos apylinkes. Vėliau pradėjau kraštotyrininkai. (11) mizmu. Mokykliniuose vadovėliuose aiškinama, šiol nežinomas. Spėjamoji Mindaugo Vorutos rūšiuoti užrašus. Dabar tą medžiagą stengiuosi Legendos byloja, kad karalius Mindau- kad sapno aiškintojo krivio pranašystės išsipildė pilis – dar vis istorikų diskusijų objektas. Ją ban- apibendrinti. Lygindamas istorines legendas, gas domenas – ŠR Lietuvos pakraštyje. Šiai su kaupu. Aplink kalną išaugo lietuvių didmies- doma lokalizuoti daugiau nei 15 -oje vietų. žmonių pavardžių ir vietovardžių kilmės versijai palanki ŠR Lietuvos „kilmingųjų“ tis. Jo šlovė, kaip staugiančio vilko garsai, 1958 m. su dviračiu keliavau po Naručio istorijas, pastebėjau bendrumą. Daugelyje jų vietovardžių kilmės istorija. Tokią hipotezę pasklido į visas puses po pasaulį. Net bandoma apylinkes. Girinių (Gudija) kaime, įsikūrusiame figūruoja su karaliaus Mindaugo vardu susijusi pagrindžia archeologinių paminklų gausa ir kildinti Vilniaus miesto pavadinimo kilmę iš ant Miastro ežero kranto, išgirdau Jasiaus veikla, jo gyvenamo laikotarpio bei aplinkos jų savitas išsidėstymas. žodžio „vilkas“. Abiejų šių žodžių pirmieji „čerovniko“ pasakojimą: žinomos istorinės asmenybės. Mindaugo ŠR Lietuvos pakraščiu gediminaičiai mažai skiemenys („vil-“) sutampa. „Jest takoj skaz pro kniazia Mendogu artimieji. domėjosi. Gal todėl šiame krašte nežinoma ir Antros legendos mistinė dalis tamsi. (Mindaugą – A.K.). Mne pavedau dzed. Daugėliškio ir Linkmenų (Ignalinos r.) legendų apie jį. Pranašaujama atsakomybė už skleidžiamą Skaz takoj: „žigary propanuli (žyniai nustatė gyvenviečių, Treniotiškės ąžuolyno, Girdėnų Pabaiga prievartą. Grasinama kerštu. Ji mažiau prakeiksmo terminą – A.K.) Mendogu bed, ir Daujotiškės (Švenčionių r.) kaimavardžių, 1. Lietuvių kalbos žodynas. T. VII. –V.,1966. –P. 230. žinoma plačiajai Lietuvos visuomenei. Apie na tri semiorki let“. (Vertimas: yra toks Stekiškės ir Perkūno kalno (Švenčionių r.) 2. Karmonas A. Istorijos mįslės. 2001, Utena. –P. 323. tai plačiau pasakoja tik pajūryje turistus sakymas apie kunigaikštį Mindaugą, man 3. Laužikas R., Mackevičius G., Mickevičius K. Kelias. 5 kl. –V., piliakalnių pavadinimai siejami su istoriniuo- 2000 –P. 24. vedžiojantys gidai. Birutės pagrobėjas, prie- pasakojo senelis. Sakymas toks: žyniai nustatė se šaltiniuose minimais XIII a. kunigaikščių 4. Laužadis Š. Švenčionių krašto legendos. 1995 m. 5. Juodgalvis J. Švenčionių kraštas. –V., 1996. -P. 57, 130. varta ją pasiskyręs į žmonas, vėliau pats patyrė (pasmerkė, prakeikė) Mindaugui prakeiksmo vardais: Daugeručiu, Lengveniu, Treniota, 6. Šileikis G., Visockis A. Lietuvos istorijos datos. –V., 1998. daug prievartos. Kęstučio patirtą prievartą terminą trims septynetams metų – A. K.). –P. 34. Girdeniu, Daujotu, Stekse ir Daumantu. Le- 7. Butkus A. Mindaugas ir Latgaliai. „Voruta“. 2007 – 06 – 23. įvairiai vertina istoriniai šaltiniai. Ir jo mirtis Posakį užsirašiau. Jo turiniu abejojau. gendose ir vietovardžių kilmės istorijose 8. Meilus L. Nalivaikos. „Nauja vaga“ (Ignalinos r.), 2003 – 07 – 12. iki šiol apgaubta įvairiais gandais. Brolvaikis Pasakotojas „skazo“ esmę perteikė sausu minimi didikai tituluojami „ciesoriais, kunigų 9. Karmonas A. Istorijos... –P. 218, 382. Jogaila Kęstutį ir jo sūnų Vytautą įkalino skaičiumi: 777. Tada manęs tas skaičius nesu- 10. Grudzinskas L. Miestas su aukso bokštais... „Valstiečių kunigais, milžinais“. laikraštis“. 2004 – 08 – 04. Krėvos pilyje. Joje Kęstutis buvo nužudytas. domino. Domėjausi lietuviškai skambančiu Tačiau daugiausia ŠR Lietuvos pakraščio 11. Garbul A. Skarby sivyx valunou... Pastavy. 2002. –P. 63 - 64. Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) 13 LKP (TSKP), Maskvos remiama, kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę Dr. Juozas ČAPLIKAS, Vilnius

Tęsinys. Pradžia Nr. 16 Paskelbta Lietuvos nepriklausomybė Taigi, pasibaigus įstatyme numatytam dar labiau įsiutino platformininkus. Partijos terminui veikiančioms partijoms įregistruoti, Vilniaus miesto komitetų sekretorių tarybą LKP (TSKP) jau buvo traktuojama kaip kreipėsi 1991 m. balandžio 24 d. į TSRS antikorupcinė organizacija. Maskva ir toliau prezidentą M. Gorbačiovą. Jame išdėstyti tokie formuoja savo ideologines įstaigas Lietuvoje. reikalavimai: imtis energingiausių priemonių TSKP CK politinio biuro 1990 m. dar vasario suverenitetui atkurti visoje šalies teritorijoje; 20 d. nutarimu įkuriamas Socialinių politinių skelbti persona on grata ir išprašyti iš šalies tyrimų institutas prie LKP (TSKP). Jo direkto- užsienio šalių diplomatus, demaskuotus riumi paskiriamas K. Surblys. Toliau kuriami vykdant ardomąją veiklą; pareikalauti, kad įvairūs komitetai bei organizacijos. Į Lietuvą VSK iki galo atliktų visas savo funkcijas, demonstratyviai permetami nauji TSRS ka- įsipareigoti jį apvalyti visą Lietuvą ir šalį nuo riniai daliniai. Kariškiai aktyviai dalyvauja užsienio valstybių agentūrų, antitarybinių platformininkų rengiamuose mitinguose, iš emisarų, instruktorių ir patarėjų, užblokuoti lėktuvų mėtomi prieš Lietuvą nukreipti lape- kanalus, kuriais iš užsienio gabenami ginklai; liai. Jau laisvoje Lietuvoje veikė sukurti LKP nutraukti bet kokią pagalbą, finansavimą ir (TSKP) organai: radijo stotis Tarybų Lietuva“, kreditavimą respublikoms, kurių vadovai laikraščiai „Tarybų Lietuva“, „Sovetskaja pasuko separatizmo ir antitarybiškumo keliu, Litva“, „Litva radzecka“, „Moral i pravo“, panaikinti joms lengvatas ekonominiuose san- „Tiesos vardan“, „Na stražė pravopariadka“, tykiuose, visų pirma, šiuos reikalavimus reikia „Na stražė naroda“ ir kiti. 1990-1991 m. veikė Sąjūdžio laikų lozungai taikyti Lietuvos VRM. Neveltui sakoma, jog platformininkų teritorinės organizacijos. Jos skęstantis ir šiaudo griebiasi. nepripažino Lietuvos Respublikos atkūrimo ir 1990 m. veiklą nurodoma, jog labai aktyviai sąmoningai išprovokavo kraujo praliejimą“. „Tėvynės gelbėjimo fronto iniciatyvinė nuo 1991 m. sausio mėn. 1 dienos veikė kaip dirbo visuomeninį-politinį darbą jis pats, G. O Burokevičius teigė, kad sausio tragedija grupė“ kreipiasi į visus geros valios antikorupcinės organizacijos. Tarp pirminių Manzurovas, J. Zinkus, A. Kondraška ir kt. V. Landsbergio šalininkų buvo planuojama Lietuvos žmones. Kreipimesi sakoma: „Lie- partinių miesto organizacijų ypač aktyviai Iš tikrųjų ypač aktyviai reiškėsi pats Surblys. iš anksto. tuva pavojuje! Tautinį atgimimą ir Lietuvos veikė Vilniaus miesto partinė organizacija Nr. Jis buvo TSKP CK komisijos ruošusios TSKP 1991 m. sausio 17 d. „Tiesos“ laikraštyje savarankiškumo siekį valdžion patekę politi- 1 „Centr“, kurios nariai buvo šiaurės mies- programą narys, dalyvavo rengiant svarbi- buvo paskelbtas LDDP Tarybos pareiškimas kieriai ir toliau vis labiau kreipia žalingą telio kariškiai, socializmo ir jos ideologijos ausius partijos dokumentus, bendraminčių dėl tragiškų 1991 m. sausio 13 d. nakties kraštui, visiems Lietuvos darbo žmonėms gelbėtojai. įvairiose pasitarimuose Maskvoje, Rygoje, įvykių. Reiškiame nuoširdžią užuojautą pražūtinga linkme. Mums gresia visuomeninė 1990 m. spalio mėn. 18 d. Spalio rajono Taline, Volgograde, daug kartų kalbėjo per žuvusiųjų šeimoms bei jų artimiesiems, sako- katastrofa. Mes kviečiame visus demokratijos plenume buvo svarstomas klausimas „Apie Maskvos radiją ir televiziją. 1991 m. sau- ma šiame pareiškime... Tegul akistatai su Lie- šalininkus, abiejų komunistų partijos narius, partinių organizacijų veiklą, pasikeitusios sio 2 dieną su K. Surblio parašu iškeliauja tuva stoja vadinamasis nacionalinis gelbėjimo lietuvius, lenkus, rusus, žydus vienytis, burtis į politinės situacijos sąlygomis“. Pranešime raštas TSRS radijo ir televizijos pirmininkui komitetas, vedęs tankus prieš beginklę minią. Tėvynės gelbėjimo frontą. Gelbėkime Lietuvą pabrėžiama, kad svarbiausias dabarties Kravčenkai. Jame tiesiog maldaujama, kad Tą pačią dieną LDDP Vilniaus miesto ak- nuo fašizmo pavojaus, nuo ekonomikos, uždavinys - dialogas Maskva – Vilnius. Vis per radijo stotį „Majak“ lietuvių kalba būtų tyvo susirinkime laiške TSRS prezidentui kultūros, dvasinio gyvenimo kracho (LYA, F. dėl to pranešėjas nurodo, jog daugelyje transliuojamos specialios laidos Lietuvai, nes M. Gorbačiovui ir TSRS gynybos ministrui 17626, Ap. 2, B. 39, L. 2)“. partinių organizacijų jaučiamas pasimetimas, būtent ši radijo stotis gerai girdima visoje D. Jazovui buvo rašoma: ... Vietinė TSKP 1991 m. „Tarybų Lietuvos“ laikraštis apatijos požymiai, būtina surasti priemonių Lietuvoje, o tai padėtų konsoliduoti pagal jį organizacija, pasitelkusi Tarybų Sąjungos paskelbė LKP (TSKP) ck pareiškimą, kuri- aktyvumo didinimui. Turime įrodyti, jog visas pažangiąsias jėgas. kariuomenę, mėgino jėga nuversti teisėtą Lie- ame su apgailestavimu pranešama, jog 1991 mes ne grupelė žmonių, kad su mumis 1991 m. sausio 14 įvyko K. Surblio tuvos Respublikos valdžią. Pralietas nekaltų m. liepos 20 dieną RTFSR Prezidentas B. žmonės. Kalbėjęs Vilniaus m. sekretorius J. kadrų pasitarimas, kuriame buvo pasakyta, beginklių žmonių kraujas. Mes ryžtingai smer- Jelcinas išleido įsaką Nr. 2 „Dėl politinių Butrimovič pabrėžė, jog pilnai pajutome ir jog padėtis Lietuvoje kritiška, gresia pavojus kiame šios nusikalstamosios akcijos įkvepėjus partijų ir masinių visuomeninių organizacijų supratome dabartinės padėties sudėtingumą kiekvienam tarybų valdžios šalininkui. Todėl bei vykdytojus ir reikalaujame patraukti juos struktūrų veiklos nutraukimo valstybiniu- ir pavojingumą. Šiandien visu rimtumu iškyla rekomenduojama panaudoti instituto darbuoto- griežton atsakomybėn... Mes reikalaujame ose organuose, įstaigose ir organizacijose“. klausimas „arba arba“ (LYA. F. 17628, Ap. jus laidoms per radijo stotį „Tarybų Lietuva“, nedelsiant išvežti okupacinę kariuomenę iš Šis dokumentas, sakoma pareiškime, yra 3, B. 1, L. 2-3). Taigi platformininkai rankų nepanaikinti komendanto valandos (...), užgrobtų pastatų ir atlyginti nuostolius. ne kas kita, o grubiausias TSRS ir RT- nenuleidžia. Ir toliau dar deda viltis, kad prašyti įvesti prezidento valdymą, uždaryti 1991 m. sausio 23 dienos „Tarybų Lie- FSR konstitucijų, atitinkamų tarptautinių Maskva padės kritiniu momentu. Kauno radijo stotį, per kurią skleidžiamos tuvos“ laikraštyje buvo išspausdintas TSKP konvencijų bei susitarimų garantuotų žmogaus LKP (TSKP) Vilniaus miesto komitetas, priešiškos pažiūros, duoti ryžtingą atkirtį Rusi- CK politinio biuro pareiškimas, kuriame teisių pažeidimas... B. Jelcinas ir jo aplinkiniai Dirbančiųjų socialistinė federacija ir Jedinstvo jos reakcinėms jėgoms, Jelcino šalininkams, pažymima, jog politinis biuras giliai liūdi dėl savo veiklos metodiką tiksliai sekas V. Lands- 1990 m. kreipimesi į vilniečius primena, kad atskubėjusiems į talką Landsbergiui. Būtent žmonių žuvimo, reiškia užuojautą jų giminėms bergio ir nacionalseparatistų ankščiau naudo- 1919 m. virš Vilniaus suplevėsavo raudonoji tokį raštą pasirašė K. Surblys. ir artimiesiems. Įtempta padėtis Lietuvos tais veiklos būdais Lietuvoje. Bet mokinys vėliava. Šimtai tūkstančių vilniečių kovojo už 1991 m. sausio 11 d. „Lietuvos demokratinių TSR tebėra, Lietuva jau buvo laisva, ir todėl aplankė savo mokytoją – netgi V. Landsbergis iškovojimus. Todėl jokia jėga neprivers mūsų jėgų kongresas“ pareikalavo priimti TSRS politinis biuras laiko būtinu štai ką pareikšti: neišdrįso iš įmonių išstumti profsąjungas. Šis atsisakyti šių vertybių. Būkime solidarūs, prezidento ultimatumą, o M. Burokevičius tikrų patriotų, visų piliečių pareiga stoti į įsakas būdamas antidemokratinio pobūdžio, pademonstruokime savo siekimus, laisvės, paskelbė, kad jau sudarė „Lietuvos naciona- teisėtumo ir teisėtvarkos kelią, atstatyti TSRS turi tikslą sąmoningai aštrinti Rusijos politinę brolybės, socialinio teisingumo (LYA, F. linio gelbėjimo komitetą“, kuris turėjo paimti konstitucijos ir Lietuvos TSR konstitucijos padėtį, sužlugdyti visuomenės konsolidacijos 17627, Ap. 2, B. 1, L. 11). valdžią į savo rankas, o J. Jarmalavičius tą galiojimą respublikos teritorijoje, pasiekti, kad konkretaus kuriamo darbo ir socialinio teisin- 1991 m. sausio 13 d. „Tarybų Lietuvos“ pačią dieną pranešė, kad minėtas komitetas būtų griežtai vykdomi TSRS liaudies deputatų gumo pagrindų galimybes. Taigi, toks buvo laikraštyje paskelbtas Lietuvos, Latvijos ir jau ima valdžią į savo rankas! Tiesiog šlykštu suvažiavimų nutarimai padėčiai šalyje stabi- Burokevičiaus partijos minėto dokumento Estijos komunistų partijos sekretorių tary- skaityti tokius platforminius kliedesius. Toliau lizuoti. Suprantama, kad šis pareiškimas dar suvokimas. bos pareiškimas „Apie antidemokratinius dar gražiau. Sausio 10 d. Radijo montavimo labiau paskatino platformininkų veiklą. 1991 m. naktį iš liepos 30-osios į 31-ąją žmogaus teisių pažeidinėjimus Pabaltijo re- gamyklos kolektyvas reikalavo Lietuvos Po kruvinų sausio įvykių dar vis laukiama buvo įvykdytas naujas ginkluotas teroro aktas. spublikos“. Jame pabrėžiama, kad Latvijos ir Vyriausybės atsistatydinimo, o sausio 11 tarybų valdžios grąžinimo. Antai 1991 m. Lietuvos pasienio Medininkų poste žuvo šeši Estijos liaudies frontų, Lietuvos Sąjūdžio ir jų d. „Vilmos“ nepriklausomybės priešininkų kovo 7 d. K. Surblys tvirtino: reikia pabrėžti, žmonės, du sunkiai sužeisti. Konservatyvio- sudarytųjų vyriausybių verčiami, ėmė restau- kolonos pajudėjo AT rūmų link skanduojami jog tarybų valdžia nepanaikinama. Ji netrukdė sios Tarybų Sąjungos jėgos, taip pat Atkakliai ruoti buržuazinę santvarką stiprinti totalitarinį, antivalstybinius šūkius. Iš šiaurės miestelio savo egzistencijos, nesuyra, kaip įkyriai vykdančios jų valią ginkluotos gaujos, nepaisė profašistinį rėžimą. Vis ryškiau ir garsiau ska- buvo pranešta, kad Vilniuje rengiamos karo tvirtina įvairiausių pakraipų tarybų valdžios jokių civilizuotame pasaulyje pripažintų teisės tinama griebtis karinės prievartos, raginama pratybos, todėl gatvėse pasirodys sunkioji laidojimo šalininkai. normų. LDDP po šio įvykio pareiškime buvo pradėti pilietinį karą, formuojami neteisėti technika. Faktiškai tiesioginius agresyvius Burokevičiaus bendraminčiai ir toliau pasakyta, kad „visa atsakomybė už šiuos kariniai būriai ir padaliniai. Šių respublikų veiksmus kariuomenė pradėjo ankščiau, jau „dirbo“ išsijuosę. 1991 m. gegužės 29- birželio banditiškus veiksmus Lietuvos pasienyje partiniai sekretoriai mano, sakoma minėtame pirmoje dienos pusėje. Jie užgrobė Krašto 1 dienomis M. Burokevičius, V. Švedas, O. tenka Tarybų Sąjungai, kurios žinioje yra pareiškime, jog susidariusioje krizinėje Pa- apsaugos pastatus Vilniuje, Šiauliuose, Burdenka, V. Antonovas susitikime su A. armija ir OMONas, pavaldūs šiai valstybei. baltijo respublikų situacijoje TSRS Prezidentas Alytuje, Vilniaus geležinkelio mazgą, tele- Lukjanovu, V. Pūgo ir kitais vėl Maskvoje Smerkiame jėgos politiką, tikimės, kad ją ir AT privalo imtis visų priemonių, kad būtų vizijos transliacijos centrą Nemenčinėje ir svarstė „Lietuvos išėjimo iš krizės klausimus. įtvirtins pasaulio demokratinių šalių bendrija“. užtikrintos tarybinių piliečių konstitucinės kt. TSRS kariškių, talkininkaujant platfor- M. Burokevičius TSKP 28 suvažiavime (Nepriklausomybės žingsniai, V., 1994, p. 53). teisės ir laisvės. Šį pareiškimą pasirašė TSKP mininkams, kišimasis į Lietuvos vidaus kalbėjo: laukiame ryžtingesnių prezidento ir Tarybų Sąjungos ginkluotosios pajėgos CK politinio būrio narys, LKP (TSKP) sekre- reikalus nesiliovė. Lietuvos miestuose, šalies vyriausybės žingsnių atstatant TSRS toliau demonstruoja savo jėgas. 1991 m. torius M. Burokevičius, Latvijos – A. Rubikis keliuose judėjo karinių dalinių pajėgos, konstitucijos veiksmingumą, taip pat ir rugpjūčio 18 d. į Kazlų Rūdos aerodromą iš ir Estijos – L. Annus. Manau, kad šiam „doku- demonstruojančios savo galią. Buvo pralie- tarybų valdžios institutų veikimą respublikos Maskvos atskrido pulkininko Liutkino penkių mentui“ komentarai nereikalingi. tas Lietuvos patriotų kraujas. Burokevičiaus teritorijoje. O kalbėjęs V. Švedas kritikavo asmenų grupė, kuri buvo pergabenta į karinį LAY fonde 17627 yra net 226 saugomi bendražygiai brutaliai pasityčiojo net iš šventų Maskvos neveiklumą. Jo žodžiais tariant, Vilniaus Šiaurės miestelį. Ten jie sudarė opera- LKP (TSKP) LK dokumentų vienetai, kuriuo- tautai dalykų – iš 1991 m. sausio 13 d. žuvusių daugelį procesų respublikoje ir partijoje buvo tyvines grupes, kurios turėjo vykdyti gautus iš se labai vaizdžiai atsispindi Burokevičiaus ir žmonių atminimo. Antai laikraštis „Tarybų galima nukreipti reikiama vaga, jeigu ck Maskvos įsakymus. jo bendražygių veikla jau Nepriklausomoje Lietuva“ sausio 30 d. rašė, kad „tos tragedijos būtų perspėjamųjų organizacijų ir politinių Jono Česnavičiaus nuotr. Lietuvoje. Antai K. Surblio ataskaitoje už kaltininkai – Lietuvos respublikos parlamentas priemonių. Tęsinys kitame numeryje 14 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Vasaros keliai su M. K. Čiurlioniu Dr. Egidijus MAŽINTAS, Druskininkai Muzikinės kultūros sąvoka daugiareikšmė. liepos 31 – rugpjūčio 5 dienomis Druski- daugelio pasaulio universitetų garbės narė jos“, susitikimas – pokalbis su prof. Edvardu Tačiau atsiranda bendra technokratinė idėja ninkuose) mėgino šiuos visus reiškinius su- etnomuzikologė prof. Anna Czekanowska Riepšiu (Lietuvos žemės ūkio universitetas) ieškoti kokios nors formulės, kuri galėtų tai prasti ir įvertinti. Atidarant „Vasaros su M. K. (Varšuvos universitetas) pranešime „Apie ir Druskininkų garbės piliečiu menotyrininku apibūdinti. Tačiau jei muzikinė nacionalinė Čiurlioniu“ studijų savaitę, ją sveikino Muzikų muzikinės poezijos konceptą“, dr. Radosveta Adelbertu Nedzelskiu. Visus konferencijos kultūra – ne tik intelektualinių, visuomeninių, rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, Bruzaud (Paryžius, Sorbonos universitetas) mokslininkų darbus vienijo bendra studijų gamybinių, bet ir dvasinių laimėjimų visuma, Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė, „Polifonijos idėja M. K. Čiurlionio vizua- savaitės esmė: Čiurlionio meno, dvasingumo tai kokia formule galima apibūdinti vidinę kiti svečiai, patvirtindami M. K. Čiurlionio, liuose kūriniuose“, dr. Tamara Ismagulova bei intelekto prasmė ir problematika bend- žmogaus-menininko būseną, kurią atspindi kaip pasaulio menininko, svarbą ir vietą meno iš Sanktpeterburgo, analizuodama naująsias roje to meto ir dabarties pasaulio visuomenės individuali, energetiškai motyvuota dvasinė pasaulyje. Mes, eilinai žmonės, išeiname į tapybos kryptis ir Čiurlionio kūrybą. Gilius situacijoje. Pristatyti leidiniai: reikšminga kūrybinė ugnelė arba įkvėpimo impulsas? gyvenimo sceną, pabūname joje – vieni ilgiau, psichologinius Čiurlionio kūrybos aspektus vargonų muzikos istorijai muzikologės ir Dabar gyvename periode, kai iš kiekvieno kiti trumpiau ir pasitraukiame nuo jos. Ir per atskleidė filosofinės bei lyginamosios kryp- vargonininkės Jūratės Landsbergytės knyga reikalaujama mąstyti pragmatiškai, analitiškai, laiką, skiriantį gimimą nuo mirties, tikriausiai ties tyrėjai (darbai) – prof., dr. Krescencijus „Vargonų muzika Lietuvoje“, almanachas vykdyti vadybinius projektus, reikalaujančius „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“/ Čiurlionis valios, didesnės energijos, atkaklesnio komer- and the World“ (sudarė ir parengė doc. dr. R. cinio angažuotumo, reiklumo, agresyvumo Astrauskas). Savo nacionalinės muzikinės konkurencingoje aplinkoje. Todėl natūralu, kultūros, nacionalinio savitumo menkinimas kad tokiose peripetijose kultūrinės veiklos – vienas kraštutinumas. Skaitydami XXa. vadybininkai susiduria su valdišku abejin- vidurio fantastų knygas, kad trečiajame gumu, neteisėtumu, negarbingumu, bailumu, tūkstantmetyje visos kalbos ir kultūros su- sąmoningu melu, karjerizmu, pasitikėjimo silies, o pasaulyje vyraus kelios kalbos, šios stoka, apgaule. Kultūra tokių keistų trečio perspektyvos apžavėti skaitytojai kažin ar tūkstantmečio santykių kontekste patiria suvokė, kad tie „svajonių laikai“ ateis taip skaudų pažeminimą, o šie pasikumščiavimai greitai ir kaip tai nuskurdins nūdienos pasaulį. deformuoja moralę, atitolina kultūrinio pavel- Kalbos nugalėtojos praranda maitinančią do svarbą ateinančioms kartoms. Gyvybiškai aplinką. Kad ir modernistinis vienodumas svarbu, kad keičiantis laikams lietuvių tauta negarantuoja nacionalinės muzikinės kultūros suvoktų istorinį muzikinės kultūros tęstinumą. raidos. Todėl vargu ar yra manančių, kad Dvasinių kūrybinių patirčių ignoravimas kiek galima greičiau būtina naikinti įvairovę? atidengia nesuvaldomą materialinės galybės Nesąžiningi žmonės, tvarkantys ekonomiką, ir pramoginės masinės kultūros demon- ūkį, pridaro materialinių nuostolių. Nesąžiningi stravimo vajų. Daugybės kasdieninių buities žmonės, atsakingi už kultūrą, pridaro tokių ar aplinkos daiktų įsigijimo motyvacijos nuostolių, kurių negalima materialiai išreikšti. nuolat linksniuojamų TV ir spaudos skiltyse, Ekonomikos spragas galima užpildyti, o nuo- tarsi atitolina humanitarinę kultūrą nuo nuolat stolio kultūrai dažniausiai niekuo negalima linksniuojamų reklaminių sąvokų, tarptautinių padengti. O tokių nuostolių ne be valdžios ir apibrėžimų. Nacionalinės etninės muzikinės kultūros darbuotojų kaltės pridaryta apsčiai. kultūros specifika atrodo kaip mažareikšmė Studijų savaitės „Vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas Jeigu mūsų kultūros klimatas nepasikeis, tai problema, kai sprendžiamas visos planetos prasidedanti šalyje ekonominė depresija tęsis ar ES likimas. Menininkai ir intelektualai labai ilgai. tarsi susikerta su jiems siūloma tikrove, Konferenciją pratęsė ir papildė koncertai fantastiniu realizmu, stovi priešpriešiais ir parodos, susijusios su M. K .Čiurlionio dvikovoje su muzikinių modernių karkasų esmine kūrybos idėja – filosofiniu gamtos klonavimo vajais, plastikinėmis garso ir vaizdo suvokimu, gilinimusi į pasaulio ir gamtos instaliacijomis, vienadieniais fasadiniais vienybės prasmę. Studijų savaitės dienomis projektais, praūžiančiais šalia susigūžusių pristatyta iškilios dailininkės Ramunės pušynų rėksmingais ciklonais. Analitinis ra- Vėliuvienės darbų retrospektyvinė ekspozicija cionalus mąstymas tarsi perplėšia menininkų (V. K. Jonyno galerija). Sudomino prasminga romantinio pakilumo apvalkalą ir išmeta jaunos fotomenininkės, Klaipėdos univer- lauk poetizaciją, nerimą, sąžiningumą, kaip siteto studentės Martynos Plioplytės 15 gilių, specifinį santykį su daiktu, įvykiu ar pačiu muzikalių, sudėtingos fototechnikos meninių savimi. Menininko emocijos ir moralinės darbų ekspozicija „Vandens iliuzijos“ (Sana- būsenos, atsidūrusios greta kompiuterizuotų torija „Lietuva“), atskleidžiant prasmingą skambančių mašinų, branduolinių elektrinių, mūsų gamtos grožį, filosofiškai apmąstant naftos monstrų ar politinių, karinių blokų jaunos moters dalią. Dailininkų sąjungos narės programų, nesulaikomai slenka į ironiza- Eglės Petraitytės - Talalienės paroda (Mažoji cijos šešėlį, kaip mažaereikšmiai pavidalai, galerija) sujungė brandžiausius menininkės bejėgiai ką nors pakeisti šiame sparčiai tekstilės ir akvarelės darbus. Įvyko LID besikeičiančiame pasaulyje. Gyvenimo ironija narės Alinos Myšalo dailės darbų parodos sudaužia kaktomis – būtį ir nebūtį, gėrį ir blogį, (Socialinių paslaugų centre), taip pat Vytauto juoką ir skausmą, bejėgiškumą ir daiktišką Valentukevičiaus aktualių fotografijų ekspo- puikybę, virsdama viską apimančiu pasauliniu zicijos „Festivalio Druskininkų vasara su M. globaliu suvokimu, kupinu vadybinio įtūžio K. Čiurlioniu akimirkos“ (Druskininkų M. ir drebančio nuoširdaus skausmo. Todėl na- Folklorinio ansamblio „Nendrelė“ dalyvės. K. Čiurlionio muzikos mokykla) atidarymas, cionaliniams renginiams ir iškiliems kultūros vyko Druskininkų moksleivių piešinių ir veikėjams pagarbos atkūrimas pareikalauja kiekvienas bent kartą paklausiame savęs, kokia Stoškus (Vilniaus pedagoginis universitetas) eilėraščių M. K. Čiurlionio kūrybos temomis daugelio kruopštaus darbo metų. Santykiai gi mūsų esybės prigimtis, kokia mūsų egzis- „M. K.Čiurlionio dorovinis credo“, Stasys konkursų geriausių darbų pristatymas, koncer- tarp biurokratų ir kultūros samdinių, kaip tencijos prasmė? Atidarymą įprasmino prof. Urbonas (M. K. Čiurlionio namai Vilniuje) tavo Meistriškumo mokyklos smuikininkai. viena iš dvasinio gyvenimo bendravimo Birutės Vainiūnaitės fortepijoninės muzikos „M. K. Čiurlionio pasaulis kaip naujas dvasinis Kiekvienos studijų savaitės dieną vainika- apraiškų, negali gyvuoti ir plėtotis melo koncertas. kontinentas ir šiandieninė tautinio dvasingumo vo muzika (koncertus vedė muzikologas Va- atmosferoje. Turime apgailestauti, kad vis Reikšmingi konferencijos (vadovas doc. krizė“, Salomėja Jastrumskytė (Vilniaus dailės clovas Juodpusis). M. K. Čiurlionio namelyje rečiau tenka sutikti tikrai aukštos kultūros dr. Rimantas Astrauskas) pranešimai atskleidė akademija) „Aukščio pojūčio registrai M. K. ir muziejuje koncertavo Lietuvoje ir užsienyje žmonių. Skaudu, kad tokių asmenų vis rečiau giliausius filosofinius, struktūrinius ir semio- Čiurlionio tapyboje“, doc. dr.Jonas Bruveris gyvenantys jau pasiekę tikrą meistriškumą sutinkama nomenklatūriniuose valdžios tinius M. K. Čiurlionio kūrybos aspektus. (LMTA) „Konstantino laiškas Sofijai“, Rita jaunieji atlikėjai. Vyko kompozitoriaus Fausto ešelonuose. Pastaraisiais metais ypač paju- Buvo skaityti analitiniai Lietuvos muzikos ir Nomicaitė (LMTA) „Vlado Jakubėno pėdsakai Latėno kūrybos vakaras „Skiriu Sofijai“ tome, kad stokojama pilietinės sąžinės. Ne teatro akademijos mokslininkų pranešimai: čiurlionistikoje“. Rimtose, aštriose, atvirose (SPA Vilnius „Sana“ salėje koncertą vedė todėl, kad mūsų visuomenėje susikaupė taip prof. dr. Gražinos Daunoravičienės „M. diskusijose buvo iškeltos svarbiausios prob- pianistė Dalia Balsytė). F. Latėno kūrinius daug ydų, negražių dalykų, ne todėl, kad K. Čiurlionio modernizmas: kriptografija, lemos, esminiai konceptualiniai lietuvių geni- atliko styginių kvartetas Art Vio atlikėjai. daug seimūnų, valdžios vyrų ir moteriškių ar numerologija, palindromai ir kt.“, doc. dr. jaus gyvenimo etapai. Žinoma, buvo keliami Iškilius klasikų ir romantikų kūrinius atliko valstybinį darbą dirbančių partiečių, pasirodo, Rimanto Janeliausko „M.K.Čiurlionio kūrybos kūrybiniai, profesiniai, organizacinai klausi- subtilus menininkų, konkursų laureatų Dalios buvo įsipainiojusių į sukčiavimus, machina- proceso savaimingieji aspektai“, prof. dr. mai, kurie šiandieną jaudina menotyrininkus Kuznecovaitės (smuikas, Vokietija) ir Leonido cijas, smerktinus poelgius, ir šie, „munduro Eugenijaus Ignatonio „M. K. Čiurlionio ir ir muzikantus. Naujų menininko kūrybos faktų Dorfmano (fortepijonas, Vokietija) duetas, garbę“ ginantys poelgiai, pernelyg ilgai buvo V. Bacevičiaus fortepijoninės kūrybos inter- pateikė giliai išstudijavę Čiurlionio kūrybą M. K. Čiurlionio vizijų nuotaiką improvizavo nebaudžiami, neviešinami. pretacijos klausimai“, Virginijos Unguraitytės ir gyvenimą prelegentai: Rūta Skudienė muzikinio plenero dalyviai pianistė Aleksandra Liucija Stulgienė ėmėsi sunkaus uždavinio (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno (Plokštelių leidykla „Semplice“) „M. K. Žvirblytė ir fotomenininkas Juozas Valiušaitis. – nuolat, metai iš metų, gilintis į iškilaus fakultetas) „M. K. Čiurlionio Noktiurno cis- Čiurlionio kūrybos sklaidos naujienos“, Koncertavo kamerinės muzikos trio Dainius lietuvių menininko M. K.Čiurlionio gy- moll redakcijų lyginamoji analizė“. M. K. Gražina Jaronienė (Čiurlionio draugijos Se- Puodžiukas (smuikas), Viktorija Zabrodaitė venimo ir kūrybos aspektus. Ir atrasti vis Čiurlionio reikšmę ir vietą pasaulio mene nosios Varėnos skyrius) „M. K. Čiurlionio (fleita), Vilma Rindzevičiūtė (fortepijonas), naujas tiesas. Šeštąją studijų savaitę (vyko pagrindė garbių viešnių iš užsienio darbai: kūrybos Varėnos krašte puoselėjimo tradici- Nukelta į 16 p. Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) 15 dingteli, abu nuogi, abu lygūs ir panašūs į gyvuliukus… Dabar jau tas pats, ar ji nori, ar ne, ar jai skauda, ar ne, toliau valdytis nebėra jėgų, šėlsta kaip jo paminėtas dvaro bernas, Tėvas ir sūnus kaip eržilas dūksta, niokoja ir niokojasi. Kokia tu puiki! Ištirpau tavy, kažin kur Ištrauka iš romano „Algirdas išjoja į dausas“ nuskridau... O, pražuvusi vaikyste!.. Gana tau žliumbti, jau viskas praėjo, Vydas ASTAS, Vilnius nesmagu ir man, kad taip nesusivaldžiau, bet Tęsinys. Pradžia Nr. 16 Liubartą. Tai dar ne visa Rusia. O Lietuva, nerimas dėl Andriaus? Na, reik manyt, su juo dabar būsi mano nuolat, kai užsimanysiu, būsi Koks tavo vardas? Žemaitija kaip širšės sukils prieš. Prasidės to- bus susitarta. Didysis kunigaikštis - Jogaila! mano meilužė, aišku? Būsi išaukštinta tarp Andriaus palydovas, kilmingas ponas, kia velniava! Vaidai, nesutarimai, sąmokslai... Kunigaikščio kepurę, dar gerokai didoką vergių, besinaudojanti valdovo malonėmis, sprendžiant pagal drabužius, matyt, artimas Priešai tik to ir telaukia. Kryžiuočiai atkąs ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, jis, nors niekieno nestumdoma ir neliečiama, apipilama kunigaikščiui žmogus, taip pat nebuvo linkęs Žemaitiją, lenkai Volynę ir Podolę, Maskva ir nenorėdamas, čiupo vikriai, suleido į ją dovanomis, matysi, tau visai patiks, kitos tau glėbesčiuotis ir seilėtis, tačiau, ir Skirgaila Brianską, Mcenską, Černigovą, paims savo nagus. Vardan ko? Kad smagiai pagyventų? pavydės, šnibždėsis - už ką tau tokia laimė, kuo nenorėjo lengvai jo paleisti, atitraukdamas įtakon Didįjį Naugardą, Pskovą, Smolenską ir Bet nesmagumų galima tikėtis daugiau. Kad gi tu ypatinga. Žinoma, niekuo, juk tu tokia visų dėmesį nuo rimtų dalykų į juokdariškas slinks vis artyn, artyn. Totoriai spaus Kijevą, įrašytų savo vardą greta tėvo ir senelio? Bet ar pat kaip visos. (Ak, Beta, Beta, dūsaus Jogaila išdaigas. vadinasi Liubartą. Ar tu, tu išgelbėsi mūsų turi jis tikslą, vertą didžio vyro? Na, sakysim, po mėnesio, mila, kochana, mokyk mane - Jums leidus, - pirmąkart prabilo Jogaila, tėvo ir senelio palikimą, apginsi tėvynę? turi, apie tai jiedu su Vytautu yra kalbėję, lenkiškai, o aš tave lietuviškai, ak, mano karo ceremoningai linktelėjo, padarė maloningą Imiesi tokios atsakomybės? Atsakyk! Jei taip, tikriau, paistalioję. O jėgų ar tam užteks? grobi, mano katyte, švelnus tavo prisiglaudi- mostą ranka ir atsisėdo į sostą. Pažvelgė į aš pasitraukiu! Jogaila pasitikrindamas it lyną įtempė mas, drėgnos, saldžios lūpos, kokio auksakalio motiną, ir ši užėmė krėslą jam iš dešinės. Vienas po kito nuaidėjo du šūksniai. Ju- jauno kūno raumenis, žinoma, palyginus tu taip dailiai išlieta, mažytė virpanti stirniukė, Ilgėliau truko nebyliai priraginti Skirgailą, lijonos: su Vytautu, jis niekada nebuvo toks stiprus, ak, tu mano besoti geisme, ak, tu mano Onute galiausiai šis įsitaisė kairėje. Aplinkui stūksojo - Tai neįmanoma! stamantrus, greitas ir vikrus, tiesą sakant, Vytautiene, ji - briedė, ji - išsirpusi kriaušė, keli budrūs sargybiniai. Jogaila parodė lais- Skirgailos: per mažai mankštinasi, išglebęs, tačiau šiaip tu - besiskleidžiantis žiedas, mylėdamasis vus krėslus Andriui su palydovu, bet šie liko - Atsikvošėk, Jogaila! nieko netrūksta, viskas vietoj, nei sužeidimų, su tavimi aš tarsi turiu ir ją, - iškrypėliškas stovėti. - Taigi, mes pasiruošę dėmesingai Andrius patylėjo, o patylėjęs prabilo nebe nei lūžių (Vytautas, nutrūktgalvis iš mažumės, vaizdinys, bet negaliu jo atsikratyti, man gera išklausyti jus apie reikalą, dėl kurio atvykote. taip tvirtai: turi ne vieną), gali priimti iššūkius, kautis ir su tavimi, labai gera, ko ašaroji, ko bijai, Draugiškas tonas, be abejo, padidins tar- - Aš nežinau. Nežinau, kaip man sektųsi… nugalėti, taip, nugalėti, pavergti, užkariauti, tavęs aš nemesiu, niekas dabar neprivers, net pusavio supratimą. Bet pirmenybė tai man! pirmiausia valia, šaltu apskaičiavimu, protu, motina, nebent tektų vesti, kitą, kurią išrinks, Andrius grįžtelėjo į savo palydovą ir - Ar šiuo atveju svarbiausia pirmenybė?- lėtai, bet užtikrintai, tuščiai nešokinėdamas. kokią nors karalaitę ar kunigaikštytę, tegu jas kažką pasakė nusikeikdamas. Tada žengtelėjo tuoj pat užmetė kilpą Jogaila. Didžiulis kraštas, pasakiški turtai nuo šiol devynios!) Kol kas Jogaila galvoja - protarpiais į Jogailą: Andrius mąstė, sunkiai alsuodamas. jo, pakloti po kojomis - imk ką nori: auksą, balsu - apie tai, kaip laikys Betą: geriau būtų, - Ten mano vieta, aišku tau? Aš turiu ten - Gerai, Andriau,- tarsi atlyžo Jogaila,- brangakmenius, žirgus, kalavijus, ką ten, jei motina nieko apie ją nežinotų, nes ims sėdėti, o ne tu! nebūtina atsakyti tuojau pat. Tu išvargęs po imk pilis, miestus su viskuo, kas ten yra, graužti kaip kinivarpa, todėl teks ją slėpti, - Yra taip, kaip yra, - išreikšdamas kelionės. Pagalvok iki rytojaus ryto. Kaip su visais žmonėmis, visi turi jam paklūsti, saugotis, kad neužkluptų kartu, žinoma, il- apgailestavimą skėstelėjo rankomis Jogaila. sakoma, rytas protingesnis už vakarą. Ir dar. nusilenkti, visos moterys - atsiduoti, taip, gainiui, vis tiek viskas iškils į paviršių... Taigi, - Neturi teisės užimti sostą, kol gyvi mes, Jūs, trys broliai, dabar nieko neprarandat, visos, šalin drovumą ir susikaustymą, aš Beta, gyvensi kartu su tarnaitėmis, tvarkysi vyresnieji Algirdo sūnūs. Dabar mūsų eilė! Ir aš nieko iš jūsų neatimsiu, o padėt padėsiu noriu ir to užtenka... Jogaila krustelėjo savo mano kambarį, daugiau nieko, jokių darbų, vot kas, derži v ume, kaip sakoma: Liubartas, visada. Tačiau stoję prieš mane į kovą, galit įnagį apačioje, pulsuojantį, gyvą, geidžiantį nenoriu, kad suskirstų tavo delnai, išsitampytų Dmitrijus ir aš - tai pusė visų Didžiosios prarasti viską. ir stryktelėjo iš lovos. gyslos, išpamptų venos, noriu išsaugoti tave kunigaikštystės žemių. Mes jėga. Mes pri- Suglumęs Andrius pasėdėjo nudūręs - Atvesk Betą, - paliepė tarnui. jauną, norėjau to paties ir su Nadia, rusaite, versime su mumis skaitytis kiekvieną. O kas žvilgsnį, tada atsistojo. Galbūt kada nors taip pat palieps atvesti bet ji pastojo, persileido, vos išliko gyva, tu? Iššokai kaip Pilypas iš kanapių. Kokie - Gerai, pasikalbėsim rytoj. Vytautienę... Gašlūs, bjaurūs, tai nuvejami, tai šešėlis buvusios Nadios, niekuo negalėjau tavo nuopelnai? Kur tu pasižymėjai? Kokius Ir iškiūtino. vėl išlendantys iš kažkokių olų troškimai... jai padėti; bjaurūs mes, vyrai, žalojam jus, laimėjai mūšius? Čia tavo motina pasistengė Jogailos trijulė negalėjo patikėti tokia Beta, Beta, žavi tavo šypsena, ačiū už raškom savo negrabiom rankom jūsų žiedus, - naktimis suokė ir suokė tėvui į ausį, koks tu taikinga pokalbio baigtimi, beveik pergale. Jie sveikinimus, ak, tu irgi jau žinai - Jogaila jau ir vien tik tam, kad nors kartelį įkvėptume šaunuolis ir prisuokė... neišlaikę džiugiai suklykavo. karalius... jų aromato, o jūs vis tiek žydite, vis tiek - Prašyčiau be įžeidinėjimų, - sureagavo - Genialus ėjimas, - kriokdamas kvatojo Beta, kilminga vergė, į nelaisvę pagrobta traukiat artyn prie savęs, bet taip jau yra, Julijona. Skirgaila. kažkokio lenkų šlėktos dukra, lūkuriuoja taip nuo amžių, kad ir kaip gailėčiau tavęs, - Čia kažkas mus įžeidinėja, po velnių… - Vis dėlto reikėtų juos suimti ir neišleisti. priešais, nežinodama, ko iš jo tikėtis, gyva negaliu prilyginti sau, net jei paleisčiau į - suvogravo Skirgaila. Dėl visa ko,- pirmoji surimtėjo motina, pagunda, tarsi išlipusi iš tokiom dailiom kaip laisvę, tu liksi su vergės dėme, aš - valdovas, - Žinojau, koks tu pataikūnas: pataikavai netikėdama, kad Andrius iškart nusileis. ji figūrom drožinėtos mažytės brangakmenių kol kas nors nenusmeigs durklu… valdovas, tėvui, gerinaisi Tarybos ponams, bet nema- - Žinoma, kam paleisti vilką į girią, - dėžutės, tik ką išsipraususi, rusvais kaip o ką aš galiu -vesti tą, kurią mylėsiu? - ne, niau, kad gali net mūsų nesiklausęs, čiupti palaikė Skirgaila. voverės plaukais, ilgom nuleistom kaip nieko nebus, dabar aš dar labiau supančiotas valdžią, vos tėvas atšalo. Nemaniau, kad esi - Ne, - tarė Jogaila. - Ne. Rytoj Andrius burės blakstienom, perliniais dantukais, negu anksčiau, net pasijodinėti po apylinkes toks akiplėša ir podlecas. Taip, akiplėša ir man prisieks. besikilojančia krūtine, išsipučiančiom gal iš vienam nebebus galima, nei nueiti į smuklę, podlecas! Motina susižvalgė su Skirgaila, tarsi baimės šnervėm, žinoma, ji bijo manęs, žino, paūžti ten su draugais ir visai nepažįstamais, - To jau per daug! - sukliko Julijona. - Ko tardamiesi, ar nusileisti Jogailai, ar padaryti ko aš noriu, ko ne pirmą dieną siekiu ir vis per dienas smirsiu posėdžiuose ir pasitarimu- tu drybsai, ko lauki? - šūktelėjo Skirgailai. savaip ir Skirgaila paprieštaravo: susilaikau, kad išvengčiau prievartos, kad ose, aptuksiu, įsimes dusulys, tiek to, nebur- - Aš… aš… pakeliu mestą pirštinę ir - Andrius kietas riešutėlis, kietas, che… Tai nelaikytų manęs siaubūnu, o atsiduotų gera sim, šiandien pirmoji teisėto valdovo diena, kviečiu tave, Andriau, į dvikovą. ne tie didikai, kuriuos apdorojom su motina, valia, mėginu ją atšildyti, sužadinti joje nors ir aš pradėjau ją gerai, su tavimi, Beta, tegu ir - Kvaily, pakviesk daugiau sargybos ir vienus papirkę, kitus pagąsdinę. kokią simpatiją sau, reikalas stumiasi be galo toliau taip viskas einasi, padarysiu dar daug įkišk juos į šaltąją, kad prisimintų etiketą, - Ką? Ką jūs apdorojot? Kodėl aš lėtai, ir aš pradedu manyti, kad jau gana, po gerų darbų, nuostabus, daug žadantis rytas, - pamokė Julijona. nežinojau? galais, tau laužytis, privalai paklusti valdovui o dabar eik, išnyk, ištirpk, kaip ryto miglelė, - Sargyba! - sugargaliavo Skirgaila. - Tai dabar žinosi, che. arba... pasigailėsi, atiduosiu tave eržilams tarsi tavęs nė nebuvo... Manęs laukia valdžios - Tegu tik pamėgina mus paliesti, - perspėjo dvaro bernams, užteks ceremonijų... sunkenybė, ji prislėgs vos užsidėsiu didžiojo Andrius. Jis ir jo palydovas čiuposi už kardų. Meilutė Beta Jo virpanti ranka lėtai nučiuožia jos plau- kunigaikščio kepurę, bet po šitų palaimingų - Palaukit, - sustabdė Jogaila pakilęs. - Auksinis srautas vis gausiau tiško ant kais (kas, po galais, tai rankai, ko dreba?), akimirkų ją bus lengviau ištverti. Gerai, Andriau. Ateik čia ir sėsk į sostą. - Visi kambario sienos, paskui pasuko prie kitos, nuslysta petimi, krūtine, apjuosia liemenį, Pasigirdo beldimas į duris, atkaklus, nustėro. - Nagi, ateik, ateik. Drąsiau. Sėskis. užpylė Jogailos veidą, akis. Jis atsimerkė. paglosto nugarą, sėdmenis, šlaunis. Ji nedrįsta primygtinis. Koks čia šmikis drįsta nuo pat Šitaip. Puiku. Kaip jautiesi? Andainykščių ūkanų nebuvo likę nė ženklo, krustelėti, neatsako į staiga paduslėjusio balso ryto, supyko Jogaila, mat dar tebetįsojo lovoje, - Kokie čia kvaili žaidimai, - gūžtelėjęs lyg nutraukus purviną dangalą. Spindėjo, kuždesį. Jo kvėpavimas darosi tankesnis, bet saldžiai snūduriuodamas. atsiliepė Andrius jau iš sosto. švytėjo skaistus dangaus mėlis, skelbdamas ir jos taip pat, ypač kai nuberia bučiniais - Atidaryk, atidaryk, - nekantriai šūktelėjo Aplinkiniai, netekę žado, laukė, kuo tai nesulaikomą pavasario žengimą. Na, kaip, jos paausį, kaklą. Pagaliau pagavo ir lūpas, šmikis Skirgailos balsu. baigsis. Jogaila, karaliau, atsigavai, pasiilsėjai, gal įsisiurbė. Ji silpnai atsiliepia. Toliau vis Ir ko jį nelabasis neša? Jogaila paskubomis - Kaip jautiesi, Andriau? - prisispyręs jau krutėt laikas? - draugiškai tarsi kuždėjo sunkiau nenutrūkti nuo saito, negrabiais tapę užsirišo skraistę ant nuogo juosmens ir atšovė klausinėjo to paties Jogaila. kažkas. Jogaila šyptelėjo - nuostabus rytas, pirštai puola atraišioti jos marškinių raištelius skląstį. - Kaip jaučiuos, taip jaučiuos, - išsisukinėjo dar trumpam užsimerkė, tikrai jautėsi žvalus pakaklėje, susipainioja, plėšia. Na, galų gale... - Andrius paspruko! - uždusęs pranešė Andrius nuo tiesaus atsakymo, bet buvo matyti ir pailsėjęs, sakytum išnėręs pagaliau iš nepa- Smailos krūtys styro kaip avinėlio ragiukai. Skirgaila. - O ką mes sakėm? - muistosi kaip nesavame kailyje. prastos paskutiniųjų dienų sumaišties, atlikęs Tada eilė sijonui, jo virvelės mazgui. Ji nepa- „Puiki“ žinia: iš pasakų šalies, iš padangių - Gerai, įsivaizduokim, tu valdovas. Tu prievoles, sutvarkęs būtiniausius dalykus, deda, bet ir nekliudo, tarsi būtų sumedėjusi. - zzzzzzvimbt žemėn ir tėkšt veidu į purvą. stačiatikis, aprusėjęs lietuvis, tau jau pi- laimingai pradedantis naują dieną ir naują Štai ir sijonas banguodamas nusmunka ant Štai tau ir pirmas valdovo darbas - sugauti nasi liežuvis kalbant lietuviškai, tu trisdešimt gyvenimo tarpsnį! Visi paskutiniųjų dienų grindų, ir Beta išneria iš tos bangos tokia, kokią neklusnųjį brolį, tegul ir kitos motinos. metų karaliauji Polocke toli nuo sostinės ir įvykiai, ypač tie nemalonieji, staigiai, per motina pagimdė, balta kaip vandens lelija. Lyg Ir ką su juo daryti sugavus? Negi svarbiausių valstybės reikalų, neturi Vilniuje naktį nugrimzdo į sąmonės dugną, prapuolė į tarpuragį smogtas, svaigdamas, raibuliuojant įkalinsi? nei draugų, nei ryšių. Kas bus tavo atrama kaip ir ūkanos. Šlykšti pradžia, o kas dar bus akyse, Jogaila, iš paskutiniųjų valdydamasis, Giedras išaušo rytas, bet tik valandėlei. čia? Atkaksi čia su savo dvaru? Ir, apskritai, toliau? Todėl būtina kuo skubiau palaidoti švelniai patraukia ją už rankos į lovą. Tada kas tave rems? Matau tik brolius Dmitrijų ir atsiminimus. Kažkurioje kertelėje dar kirba nusitraukia savo apdarus - nebėr karaliaus, Pabaiga 16 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) Voruta Vasaros keliai su GROŽINĖS LITERATŪROS KONKURSAS Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga, Lietuvos vardo pirmą kartą Kvedlin- burgo analuose 1009 metais paminėjimo proga ir tūkstantmečio jubiliejui M. K. Čiurlioniu pagerbti, skelbia romano konkursą. Skiriamos trys premijos: Dr. Egidijus MAŽINTAS, Druskininkai I-oji - 5,000 dol. II-oji - 3,000 dol. III-oji - 2,000 dol.

Tema kūrėjams: LIETUVAI – TŪKSTANTIS METŲ! Mes didžiuojamės tūkstančio metų istorija ir šimtmečiais kurta tautine kultūra.

Laikas: Paskutinė kūrinio išsiuntimo data oro paštu 2009 m. birželio 30 d. Prašome nelaukti ir kūrinius siųsti anksčiau. Kūrinius siųsti: ALTS, KONKURSAS 2711 West 71st Street, Chicago, IL 60629-2005, USA Teksto paruošimas: konkursui siunčiamas kūrinys turi būti ne mažiau 200 puslapių, parašytas spausdinimo mašinėle arba kompiuteriu, pasirašytas slapyvardžiu. Slapyvardis turi būti užrašytas ant atskiro užklijuoto vokelio, kur reikia įdėti savo kortelę su vardu, pavarde, adresu, telefono ir fakso numeriu. Tik laimėjusio rašytojo vokas bus atidarytas. Nepremijuoti kūriniai negrąžinami.

Vertinimo komisija: Danutė Bindokienė., Dr. Jonas Jasaitis, Petras Palilionis, Stasė Petersonienė, Martynos Plioplytės foto darbas is ciklo „Vandens iliuzijos“ Vytautas Volertas. Premijų įteikimas: Lietuvių literatūros šventėje, Čikagoje, JAV, Kovo 11 -osios – Atkelta iš 14 p. materialinėmis sąnaudomis, sunkiu fiziniu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės metu. Živilė Karkauskaitė (solo fortepijonas). Lyrinės darbu, intuicija. nuotaikos liaudies muzika skambėjo Liaudies - Kodėl senovės baltai nepaliko savo instrumentų ansamblio „Vaivora“ (vad. prof. tikėjimo paminklų ir šventovių? Lina Naikelienė), lietuvių kompozitorių - Todėl, kad senovės baltų tikėjimas buvo esame gamta, tapo M. K. Čiurlionio kraštiečiui kūrinius ir Druskininkų krašto senąsias dzūkų pati gamta ir nieko nereikėjo išrasti, statyti, A. Česnuliui impulsu daugeliui naujovių. „Voruta“ dainas atliko folkloro ansamblis „Nendrelė“ - įsitikinęs doc. dr. Petras Bielskis. – Senasis M. K.Čiurlionio išminties paveldas (vad. Julija Čiurlionienė). M. K. Čiurlionis baltų tikėjimas pirmiausia yra senoji baltų atskleidžia baltiškąją dvasią. Senovės baltai – parduodama žyniai, vaidilos, dainininkai, vaidilutės, poetai, siekė, kaip pakeisti sąmonės būseną, kad pasaulėjauta ir jis buvo visur, kur buvo K110 Vilnius, Geležinkelio g. 16 galėtume gydyti ir atkurti holistinį žmogaus ir žmogus. Klojimo teatras yra ir buvo visur, pasakotojos, verkautojos ir nuostabūs liaudies meistrai įkvėpė savo menu didįjį tautos genijų K145 Vilnius, Konstitucijos pr. 12 Žemės ryšį. Panašaus uždavinio ėmėsi menų kur žmonės dar jaučia gyvą etninio laiko K190 Vilnius, Gedimino pr. 7 M. K.Čiurlionį kūrybai, suteikdami mistinės akademijose ar kolegijose niekad nestudijavęs pulsavimą, kur genetinis senosios dvasinės K200 Vilnius, Gedimino pr. 13 išminties, kosmohumanistinių vertybių. vietinis liaudies meistras, nustebinęs „Vasaros kultūros paveldas dar gali organiškai atsišaukti K26 Vilnius, Sodų g. 22 Senosios Varėnos ir Druskininkų su M. K. Čiurlioniu“ studijų savaitės svečius: ir senosios raiškos formos turi būti dar su- K44 Vilnius, J.Lelevelio g. 2 žmogaus atskirumas nuo gamtos ir jos naiki- prantamos ir įskaitomos prasmės. Klojimo bažnyčiose skambėjo sakralinė muzika, atlikta K45 Vilnius, Gedimino pr. 19 nimas – tai savęs pačių naikinimas. Siekda- teatras – ne pastatas, ne pragmatiškai suprastas solisto Mindaugo Žemaičio (baritonas), Daivos K48 Vilnius, Gedimino pr. 2 mas nuosekliai įgyvendinti sisteminės kaimo daiktiškumas, o pirmiausia dvasinė nuostata. Gudelevičiūtės (altas), Žibutės Valkaitytės K5 Vilnius, Sodų g. 22 sodybos pavertimo medinių ir akmeninių Tik suvokus tyrinėjamo kultūros reiškinio (fleita), Živilės Survilaitės (vargonai). K6 Vilnius, Gedimino pr. 44 teatrališkų tradicijų dainuojančiu muzie- kontekstą, ryšius su supančia aplinka galima Pastarosiomis dienomis inspiruojanti K7 Vilnius, Gedimino pr. 31 jumi, pirmiausia Antanui reikėjo susivokti pradėti nagrinėti stambiu planu. muzikos ir dailės romantinė nuotaika, ko gero, K78 Trakai, Vytauto g. 90 praeities reiškiniuose, kaip išgauti platesnės Tačiau vis daugiau žmonių pradeda jausti, atitiko mūsų dvasingumo siekį, sąsajas su M. K8 Vilnius, Gynėjų g. 1 baltiškos metasistemos medžiadirbystės jog jie yra neatsiejami nuo gamtos. Ši vienovės K.Čiurlionio vizijomis ir dvasingumu. K85 Trakai, Vytauto g. 37 kryptį, t. y. aiškiai ją aprėpti individualiomis su natūraliu pasauliu koncepcija, kad mes Juozo Valiušaičio nuotraukos K9 Grigiškės Kovo 11-osios g. 25a K91 Vilnius, Geležinkelio g. 4 Diskusijos, komentarai, nuomonės, problemos K369 Klaipėda, Taikos pr. 101 K236 Kaunas, Laisvės al./ Ožeškienės g. K466 Panevėžys, Savanorių g. 5 Kam priklauso privati žemė Lietuvoje? K558 Šiauliai, Tilžės g. 109 Suvalkijos nacionalinis parkas: už ir prieš K436 Marijampolė, Stoties g. 2 K400 Alytus, Jotvingių g. 10 Atkelta iš 7 p. K562 Palanga, Vytauto g. 94 Tikiu, kad Vilkaviškio valdininkai vieną dieną atsitokės ir supras, kad Lietuvai reikia Alvito dvaro, o ne trąšų sandėlio Alvito ežero apsaugos zonoje. Manau, pats laikas Vilkaviškio Trakø rajono laikraðtis rajono savivaldybės merui Algirdui Bagušinskui „Trakø þemë“ priminti, kad Lietuvos įstatymai galioja ir Su- priima reklamà, valkijoje. Kad pats laikas baigti užsitęsusius skelb­imus, praneðimus, ginčus dėl Alvito dvaro pastatų ir sugrąžinti juos sveikinimus, uþuojautas. teisėto savininko Donato Malinausko vaikaičiui T. Stommai, nes 2009 metai ne už kalnų. Kreiptis tel./faks..: Jeigu Valstybės saugomų teritorijų tarny- 8 528 55331 bos prie Aplinkos ministerijos direktorė p. R. 8 528 512 66 Baškytė prisidėtų prie Alvito dvaro pastatų mob­. 8 605 19302 sugrąžinimo teisėtam paveldėtojui T. Stom- arba el.paðtà mai, ir Alvito dvaro vientiso komplekso, kaip [email protected] signataro Donato Malinausko gyvenamosios [email protected], vietos prieš tremtį atkūrimo ir išsaugojimo, 1939 m. Alvito dvaro vartai. Prie jų Donato Malinausko duktė Marija Stommienė su vyru Viktoru, Naujoji g. 16, Trakai tada aš – už Suvalkijos Nacionalinį parką. sūnumi Tadu ir vyro broliu Vladislovu bei jo žmona Jadvyga Dautartaite

Redakcinë kolegija: Ieva Jankutë, Lietuva Spaudos radijo ir televizijos Voruta Dr. Arû­nas Bub­nys, dr. Kazimieras Garðva, Vytautas Gocentas, archit. Dainora Juchnevièiû­të – Vaivadienë, rëmimo fondas Visos prekiø þenklo teisës Prenumeratos Tadas Stomma, JAV Marija Remienë, JAV Vilniaus kraðto lietuviø saugomos indeksas 0135 dr. Viktoras Jencius, dr. Napole­nas Kitkauskas, dr. Kæstutis Petrulis, Gediminas Pavirþis, akad prof. ha­bil. dr. Antanas Tyla, sàjunga iðeivijoje akad. prof. ha­bil. dr. Zigmas Zinkevièius, Juozas Vercinkevièius (vyriausiasis redaktorius). Bronius Saplys, Kanada © Voruta, 2008. Leidþiamas nuo 1989 m. spalio 24 d. Devynioliktieji leidimo metai. Laiðkams: „Voruta“, Naujoji g. 16, LT-21111 Trakai, © Voruta 2008. Visa medþiaga (raðiniai), pateikta Rengëjas (leidëjas) – VðÁ „Vorutos“ fondas, ámonës kodas 181392738. Direktorë LIETUVA. Tel. faksas: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66 laikraðtyje „Voruta“, yra VðÁ „Vorutos“ fondas Auðra Virvièienë. Adresas: Naujoji g. 16, Trakai. Laikraðtis iðeina kas antrà ðeðtadiená. El. paðtas: [email protected] , [email protected] (ámonës kodas 181392738) nuosavybë. Laikraðtá ar Apimtis – 4 sp. l. Rinko ir maketavo „Vorutos” leidykla. Redakcijos adresas: Naujoji Interneto svetainë: http://www.voruta.lt jo straipsnius kopijuoti ir platinti be raðtiðko sutiki­ g. 16, Trakai, tel./ faks.: (8 528) 5 53 31; (8 528) 5 12 66, mob. (8 605) 19 302 Redakcija: Aleksandras Adamkavièius (vyr. redaktoriaus pavaduotojas), mo draudþiama. Vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevièius, el. p. [email protected] Martynas Buivys, Albina Treèiokienë (buhalterė), Auksė Kekytė, Spausdino AB „Spauda”, Laisvës pr. 60, LT-05120 Vilnius. Tiraþas 1200 egz. Birutë Þemaitaitytë, Juozas Vercinkevièius