DOCSLIB.ORG

SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr Identiteto raida. Istorija ir dabartis ISSN 1392-3358 SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr. 1-2 KU Sociologijos katedra Klaipëda, 2001 1 Identiteto raida. Istorija ir dabartis Identiteto raida. Istorija ir dabartis Turinys © KU Sociologijos katedra 2001 IDENTITETO RAIDA. ISTORIJA IR DABARTIS © VDU Sociologijos katedra, V. Kavolio tarpdalykiniø studijø centras, 2001 © VU Socialinës teorijos katedra, 2001 Algimantas Valantiejus Istorijos ir sociologijos sàlyèio beieðkant ................................ 5 Vladas Þulkus Tikëjimø kaita pagoniðkuose baltuose. Kurðiai ..................... 9 Algimantas Valantiejus Dvi istorinio aiðkinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesùawo Miùoszo tezës ...................... 20 Arvydas Juozaitis Knygneðystë – lietuvybës idealas ........................................... 46 Vygantas Vareikis Klaipëdiðkiø/memelenderiø identitetas bei vokieèiø ir Eina nuo 1997 metø. Nuo 1999 m. 4 kartus per metus. 2000 m. Nr. 1-2 (9) lietuviø santykiai Maþojoje Lietuvoje XIX-XX a. .............. 54 Þurnalo kryptis: socialinë teorija, sociologija, socialinë filosofija. Rankraðèius recenzuoja redakcijos kolegija. Nijolë Strakauskaitë Maþosios Lietuvos elito identiteto problema: kultûrinis diskursas.................................................................. 66 Silva Pocytë Maþosios ir Didþiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradþioje ........................................................ 77 Vytautas Valevièius, Tautinës maþumos Lietuvoje ir Latvijoje: Liutauras Kraniauskas tarp politinës kategorijos ir etniðkumo ................................. 90 Saulius Pivoras Parapijinë pilietinë visuomenë (Ðiaurës Ðvedijos atvejo analizë) ......................................... 110 Vygandas Aleksandravièius Tapatybës diskursai civilizacijø sandûros átampoje ........... 118 Sociologija. Mintis ir veiksmas. Vyriausiasis redaktorius A.Valantiejus Vyr. red. pavaduotojas V. Leonavièius Klaipëda, 2001 2 3 Identiteto raida. Istorija ir dabartis Identiteto raida. Istorija ir dabartis Algimantas Valantiejus Istorijos ir sociologijos sàlyèio beieðkant Ðis þurnalo numeris parengtas 2001 05 26 d. asmens egzistavimà “tarp”. Nepaisant to, ar Klaipëdoje KU Istorijos ir Sociologijos katedrø bûtø kalbama apie lietuvininkø elito tipà, organizuotos konferencijos “Identiteto raida. kuriam buvo bûdingas politinis amorfiðkumas, Istorija ir dabartis” (tarptautinës konferencijos kompromisinë laikysena, nuolatinio blaðkymosi “Transformacijos Rytø ir Centrinëje Europoje” tarp tradicijos ir pragmatizmo sindromas, ar sekcijos) pagrindu. Vienas ið esminiø ðios apie Didþiosios Lietuvos istorijos ir kultûros konferencijos tikslø buvo ne tik pateikti istorinës simboliø perkëlimo á maþlietuviø kultûrinæ ir sociologinës analizës pavyzdþius, bet ir terpæ problemiðkumà, ar apie XIX a. pabaigos svarstyti tarpdalykiniø ryðiø tarp istorijos ir lietuviø bendruomenës sàvokos fragmentiðkumà, sociologijos klausimus. istorinë medþiaga liudija, kad identitetas gali Verta paþymëti, kad identiteto istorijos ir bûti ávardijamas tik kaip problema. Kitaip dabarties santykio tema pasirinkta kaip sakant, kruopðtus mokslinis ar pragmatiðkas socialiniø reikðmiø konstravimo klausimas, kurio ideologinis identiteto konstravimo procesas gali problemiðkas pobûdis nusako ir identiteto pasirodyti esàs beprasmis, nes identitetas nuo apibrëþimà: kitaip negu tapatumo samprata, pradþios yra paradoksalus: pats jo egzistavimo savo reikðmes konstruojanti ið tam tikrø iðoriðkai pagrindas yra kintantis, nepatvarus, priskiriamø, sveiko proto poþiûriu “natûraliø” neuþbaigtas. Ir ið tikrøjø: ateities projektas yra ar “patvariø” savybiø, identiteto sàvoka sietina tam tikrø dabarties aspektø neigimas, ne su iðoriðkai priskiriamomis esmëmis, bet abejojimas tæstinës erdvës ir laiko (kitaip sakant, veikiau su padëtimis, kurios perteikia visuomet tapatumo) samprata. kintantá santyká tarp kitø þmoniø priskiriamø “tapatumo” savybiø ir paties þmogaus *** konstruojamo naratyvinio aspekto, nusakanèio Ið pirmo þvilgsnio gali pasirodyti, kad tai, ko esamu laikotarpiu stinga pasakojanèiam identiteto klausimø svarstymas yra tam tikrø asmeniui. Dël pastarosios prieþasties vienas ið politiniø ir ideologiniø prioritetø paisymas, svarbiausiø aspektø yra paties asmens susijæs su populiariausia ðiø dienø tarpdalykine konstruojamas reflektyvus ateities projektas. tema. Kita vertus, identiteto sàvoka nusako Toks identitetas yra fragmentiðkas ir suskaidytas, átampà tarp dviejø nuolat besivarþanèiø pusiø: neretai esantis tarp skirtingø ir prieðtaringø viena ið jø ieðko nekintamo ir objektyvaus padëèiø bei kontekstø. Ðio þurnalo numerio identiteto pagrindo, tuo tarpu kita – kintant pateikiamuose straipsniuose daþnai aptariami socialinei aplinkai nepaliaujamai perþiûri fragmentiðki ir sudëtiniai identiteto formavimo “objektyvias”, kitaip tariant, fiksuotas identiteto aspektai, kurie linkæ perteikti socialinius ateities ribas. Ðiandienos pasaulio politiniø, lûkesèius, priskirtinio tapatumo neigimà, tam ekonominiø, kultûriniø ir socialiniø ribø tikrà diferencijuotà identiteto stygiaus savivokà, perþiûrëjimas skatina kritiðkai ávertinti ir 4 5 Identiteto raida. Istorija ir dabartis Identiteto raida. Istorija ir dabartis identiteto sampratos reikðmiø kaità. Ðiandienos specifinius bruoþus; sociologai siekia iðpleèia ne suverenus supratimas, kaip kad manë suaiþymas atmeta neginèytino, universalaus pasaulyje ðioji samprata praranda savo buvusá atskleisti bendràsias sàlygas, kurias Dilthey’us, bet susitikimas su nesuprantamu. atskaitos taðko tiesà, kurià svarbu pakartotinai aiðkumà, glaustà ir paprastà ávardijimo nusako tokie specifiniai bruoþai. Taèiau Tikriausiai niekuomet taip nepaþástame savosios svarstyti ir apibrëþti. ðiandienà aptinkame istoriniø tyrinëjimø pagrindà. Á pirmà vietà iðkyla identiteto sàvoka istorinës bûties kaip tada, kai pajuntame visai “Moralës ar dvasios” mokslai, vartojant kryptá, kuri bando daryti apibendrinimus, 2 su daug skiriamøjø þenklø. Ten, kur identitetas nutoldama nuo specifiniø ávykiø, ir vis svetimø istoriniø pasauliø alsavimà.” XIX a. pabaigos neokantininkø terminus, turbût apglëbia daugelá sutampanèiø ir iðsiskirianèiø daþniau taikyti sociologijos metodus. Viena vertus, kultûros istorijos sfera yra yra ádomûs dël to, kad sukuria átampos laukà kreiviø, svarbu paisyti skiriamøjø bruoþø, Taigi, nepaisant to, jog sociologai ir unikalûs ir nepakartojami ávykiai, apraðomi, tarp nomotetinio ir ideografinio metodø. Be to, kuriuos asmuo linkæs turëti ðiandienà ir galbût istorikai turi polinká su átarimu þvelgti klasifikuojami ir analizuojami istorijos mokslo, ðie mokslai nuo pat pradþios yra paradoksalûs. pasirinkti rytoj. Istoriniu aspektu identiteto vieni á kitus, pagal savo interesus ir kita vertus, bet kuris istorinio aiðkinimo bûdas, Reikëtø skirti dvi svarstomo klausimo puses: 1) 1 klausimas iðkyla bandant suprasti santyká tarp metodus jie, galima sakyti, suartëja. nunerdamas tikimybinio pobûdþio prieþasties- ðiandienà Maxo Weberio, kuris pagrindë kintanèios iðcentrinës asmens savivokos ir Ypaè spartus suartëjimas prasidëjo prieð padarinio ryðiø tinklà, neiðvengiamai iðeina uþ aiðkinamojo supratimo metodà, pavyzdþiu besikeièianèiø identiteto formø. Identiteto gerà deðimtmetá, kai atsirado savita sociologijos pagrásto aiðkinimo ribø, atsigræþdamas ir á bandome aptikti ne tik istorijos empirinius formos, konstruodamos savo istoriná ðaka, grindþiama sociologinio aiðkinimo neþinomybës (tiksliau kalbant, tikëtinø faktus – konkreèius þmoniø veiksmus, bet ir pasakojimà, linkusios uþmirðti savo prielaidø socialiniø prielaidø savivoka, vadinama aiðkinimo prielaidø) kamienà. Galima teigti, prasmes, kurias veikiantieji asmenys susiejo su naujumà. Visa tai turint galvoje, verta svarstyti sociologijos sociologijos, metateorijos ar kad bet kuris tyrëjas - tiek istorikas, tiek savo veiksmais; 2) vis dëlto ir ðie prasminiai identiteto konstravimo klausimà kartu kritiðkai reflektyviosios sociologijos vardais. Neretai sociologas – yra (nesvarbu, ar jis ðito nori, ar faktai átraukiami á mûsø aiðkinimo struktûrà. perþiûrint “objektyvias”, kitaip tariant, fiksuotas vengiama kritiðkai tikrinti savo mokslinio darbo nenori) teoretikas ir, vartojant Fransis Bacono Vien dël ðios prieþasties negalima pamirðti, kad identiteto ribas. prielaidas. Pasislëpus uþ profesinio þodyno palyginimà, panaðus á vorà, neriantá siûlus ið mes kuriame socialiná tekstà, nes bûtent lengva uþglaistyti dabarties ir istorijos paties savæs. Galima netgi sakyti, jog visa pasakojimas perteikia “prasmiø supratimà”, *** prieðtaringumà. “istorija” ið tikrøjø yra tik “socialinio teksto” suteikdamas ir simbolinæ istorinio aiðkinimo Tarpdalykiðkumas ir disciplinø skaidymas formos, kurios neástengia tiesiogiai ir iki galo struktûrà, ir laikinæ istorijai priskirto socialinio *** á ðakas yra dvi svarbiausios ðiandienos socialiniø apèiuopti þmoniø iðgyvento patyrimo. Kaip tik veiksmo schemà.3 ir humanitariniø mokslø tendencijos, turinèios dël ðiø prieþasèiø abiejø profesiniø srièiø Jokia paslaptis, kad tiek sociologø, tiek polinká stiprëti. Turbût niekam nekelia abejoniø þvilgsnis nuolat krypsta á tam tikrà tarpinæ sferà *** istorikø pagrindinë “silpnybë” yra didesnis ar istorijos ir sociologijos tarpdalykiniai ryðiai. - socialinæ struktûrà, kuri ástengia perteikti ryðá Kitas svarbus klausimas susijæs sujau maþesnis polinkis ásikurti konkreèiu laikotarpiu Nebûtø klaidinga teigti, kad vien jau tarp patyrimo ir istoriðkai konstruojamo teksto ásiðaknijusia nuostata: tariamu istorikø polinkiu vyraujanèioje, vientisoje metodologinëje
Load more

Recommended publications
  • Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis Vygantas Vareikis Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German­ Lithuanian Relations in Lithuania Minor in the Nine­ teenth and Twentieth centuries Santrauka XXa. lietuviųistoriografijoje retai svarstytiKl.aipėdos krašto gyventojų(klaipėdiškių/memelende rių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grnpėtapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacijaXX a. pirmojepusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaipPrūsijoje (Vokietijoje) gyvenęlietuviai, išlaikydamikalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. l. The history of Lithuania and Lithuania Living in a German state the Mažlietuvis was Minor began to follow divergent courses when, naturally prevailed upon to integrate into state during the Middle Ages, the Teutonic Knights political life and naturally became bilingual in conquered the tribes that dwelt on the eastern German and Lithuanian. Especially after the shores of the Baltic Sea. Lithuanians living in industrialisation and modernization of Prussia the lands governed by the Order and then by the Mažlietuvis was bilingual. This bilingualism the dukes of Prussia (after 1525) were
    [Show full text]
  • Standartizuotų Testų Organizavimas Ir Vykdymas
    „Galimybės siekiant ugdymo kokybės“ 2015-11-10, KAUNAS Šiuolaikinis ugdymas ,, ... Svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio 2015.11.10 asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų ...“ Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. 2 Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 8) Kompetencija - tam tikros srities ţinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti uţduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. • Mokyklai keliamas uţdavinys padėti išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas; • Dalykų turinys turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias 2015.11.10 kompetencijas; • Kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD) • Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios... 3 Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 10) Kasdieniai iššūkiai: • ... • Skirtinga motyvacija. 2015.11.10 • Skirtingi mokymosi stiliai. • Skirtingi pasiekimų lygiai. • ... • Kaip sudaryti galimybę kiekvienam siekti paţangos ? 4 Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruoţai • Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas... • Mokymasis yra sukauptų ţinių ir gebėjimų siejimas... 2015.11.10
    [Show full text]
  • Mažosios Ir Didžiosios Lietuvos Evangelikų Liuteronų Lietuvių Raštijos Veikėjų Ir Kiti Jubiliejai 2021 Metais 1536 M. Ba
    Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2021 metais 1536 m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė Jonas Bretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589 m.) ir maldaknygę (1589 m.), pamokslų rinkinį Postilla (1591 m.), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–1590, liko neišspausdinta). Mirė 1602 10 01 Karaliaučiuje. Po 1566 m. Širvintoje (Pilkalnio aps.) mirė Tomas Gedkantas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje, greičiausiai Varniuose. 1576 m. Ragainėje mirė Augustinas Jomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje. 1666 m. Ragainėje mirė Jonas Hurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666 m.). Gimė apie 1610 m. Ragainėje. 1671 m. Karaliaučiuje gimė Frydrichas Zigmantas Šusteris, religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Redagavo N. Testamento 1701 m. leidimą, D. Kleino giesmyno 1705 m. leidimą, parašė giesmių. Mirė 1750 01 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.). 1671 m. Verdainėje mirė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Gimė apie 1618 m. Klaipėdoje. 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.) gimė Fridrikas Vilhelmas Hakas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių –lietuvių kalbų žodyną“ (1730 m.) su trumpa lietuvių kalbos gramatika. Mirė 1754 11 19 Pilkalnyje. 1736 m. Zalcburgo krašte (Austrija) gimė Pričkus Grencas, Mažosios Lietuvos sakytojas tarp lietuvininkų. Mirė 1826 m.
    [Show full text]
  • About Some Dissertations Devoted to the Lithuanian National Movement Defended at Foreign Educational Institutions 1
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 167–185 REVIEW ESSAYS ABOUT SOME DISSERTATIONS DEVOTED TO THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT DEFENDED AT FOREIGN EDUCATIONAL INSTITUTIONS 1 Darius Staliūnas Over the recent decades in Western Europe and the United States, more than one doctoral dissertation connected in one way or another with the subject of Lithuanian nationalism (the National Movement) has been defended 2. Some of these studies are important not only to foreign researchers who do not know the Lithuanian language, but also to Lithuanian scholars. Some of these theses are serious academic studies, it is true, on fairly narrow topics. 3 Perhaps the strongest work was produced and defended at Brandeis University 4, by Nerijus Udrėnas, who analysed how the modern Lithuanian identity is emerging and changing 5. It is based on the premise 1 This article was printed in the Lithuanian language in: Archivum Lithuanicum 14 (2012), pp. 373–392. 2 N. Ūdrėnas, Book, Bread, Cross, and Whip: the Construction of Lithuanian Identity in Imperial Russia, Unpubl. Doctoral Dissertation (Brandeis University, 2000); V. Krapauskas, Nationalism and Historiography: The Case of Nineeteenth- Century Lithuanian Historicism (Boulder, co.: 2000); L. Eriksonas, National He- roes and National Identities: Scotland, Norway and Lithuania (Brussels, 2004); A. Janužytė, Historians as Nation State-Builders: the Formation of Lithuanian University 1904–1922, academic dissertation, series: Studies in European Societies and Politics: Jean Monnet European Centre of Excellence (Tampere, 2005) <http:// acta.uta.fi/pdf/951-44-6313-7.pdf> [viewed on 19 June 2012]; C.J. Nikolajew, Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen in der zweiten Hälfte des 19.
    [Show full text]
  • COMPLETE DRAFT Copy Copy
    Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish-Lithuanian Dispute (1920-1923) Chiara Tessaris Submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Graduate School of Arts and Sciences COLUMBIA UNIVERSITY 2014 © 2014 Chiara Tessaris All rights reserved ABSTRACT Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish- Lithuanian Dispute Chiara Tessaris Based on the case study of the mediation of the Polish-Lithuanian dispute from 1920 to 1923, this dissertation explores the League of Nations’ emergence as an agency of modern territorial and ethnic conflict resolution. It argues that in many respects, this organization departed from prewar traditional diplomacy to establish a new, broader concept of security. At first the league tried simply to contain the Polish-Lithuanian conflict by appointing a Military Commission to assist these nations in fixing a final border. But the occupation of Vilna by Polish troops in October 1920 exacerbated Polish-Lithuanian relations, turning the initial border dispute into an ideological conflict over the ethnically mixed region of Vilna, claimed by the Poles on ethnic grounds while the Lithuanians considered it the historical capital of the modern Lithuanian state. The occupation spurred the league to greater involvement via administration of a plebiscite to decide the fate of the disputed territories. When this strategy failed, Geneva resorted to negotiating the so-called Hymans Plan, which aimed to create a Lithuanian federal state and establish political and economic cooperation between Poland and Lithuania. This analysis of the league’s mediation of this dispute walks the reader through the league’s organization of the first international peacekeeping operation, its handling of the challenges of open diplomacy, and its efforts to fulfill its ambitious mandate not just to prevent war but also to uproot its socioeconomic and ethnic causes.
    [Show full text]
  • Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas
    STUDIEN zur Ostmitteleuropaforschung 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas, Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 STUDIEN ZUR OSTMITTELEUROPAFORSCHUNG Herausgegeben vom Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft 32 Dangiras Mačiulis and Darius Staliūnas Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940 VERLAG HERDER-INSTITUT · MARBURG · 2015 Bibliografi sche Information der Deutschen Nationalbibliothek Die Deutsche Nationalbibliothek verzeichnet diese Publikation in der Deutschen Nationalbibliografi e; detaillierte bibliografi sche Daten sind im Internet über <http://dnb.ddb.de> abrufbar Diese Publikation wurde einem anonymisierten Peer-Review-Verfahren unterzogen. This publication has undergone the process of anonymous, international peer review. © 2015 by Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg, Gisonenweg 5-7 Printed in Germany Alle Rechte vorbehalten Satz: Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft, 35037 Marburg Druck: KN Digital Printforce GmbH, Ferdinand-Jühlke-Straße 7, 99095 Erfurt Umschlagbilder: links: Cover of the journal „Trimitas“ (Trumpet) of the Riflemen’s Union of Lithuania. Trimitas, 1930, no. 41 rechts: The fi rst watch of Lithuanian soldiers at the tower of Gediminas Castle. 10 28 1939. LNM ISBN 978-3-87969-401-3 Contents Introduction
    [Show full text]
  • Mažosios Lietuvos Lietuvininkų Tautinė Savimonė Ir Jos Politinė Raiška: XIX A. – XX A. I Pusės Bruožai
    KULTŪRINĖ ATMINTIS IR TAPATUMAS Mažosios Lietuvos lietuvininkų tautinė savimonė ir jos politinė raiška: XIX a. – XX a. I pusės bruožai MARIUS KUNDROTAS Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas [email protected] Straipsnyje gvildenamos Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio atgimimo ir tolesnės raidos ypatybės politiniais aspektais. Apžvelgiamos šio reiškinio prielaidos ir aplinkybės, politinės organizacijos, politinė savimonė ir jos raiška. Daug dėmesio skiriama abiejų Lietuvos dalių – Mažosios ir Didžiosios Lietuvos – lietuvių tautinio atgimimo ir tolesnės raidos lyginimui, aptariant savitumus ir bendrumus. Aptariami lietuvių politinio gyvenimo santykiai su jų kultūrine sklaida, bendromis politinėmis tendencijomis juos valdžiusių šalių ir tautų kontekste. Straipsnyje – 7 skyriai: „Tautinio atgimimo prielaidos ir aplinkybės“, „Lietuvininkų politinės partijos: ištakos bei raida“, „Politinės savimonės ypatumai“, „Valstybingumo klausimas ir jo sprendimai“, „Klaipėdos krašto rebusas“, „Lietuvininkai Lietuvos valstybėje“, „Lietuvininkų žemės ir žmonių likimas“. Esminiai žodžiai: Mažoji Lietuva, Didžioji Lietuva, lietuvininkai, tautinis atgimimas, politinės partijos. Įvadas Po jos ilgą laiką panašaus pobūdžio kom- pleksinių studijų praktiškai nerandame. Šio straipsnio tikslas – atskleisti Mažosios Daugiau dėmesio skiriama šio regiono Lietuvos lietuvių tautinio atgimimo ir lietuvių kultūriniams, bet ne politiniams tolesnės raidos ypatumus politiniais aspek- gyvenimo aspektams. tais. Tyrimo objektai
    [Show full text]
  • Martyno Jankaus Leidybinė Veikla Iki Spaustuvės Įkūrimo
    (Online) ISSN 2345-0053. KNYGOTYRA. 2014. 62 MARTYNO JANKAUS LEIDYBINĖ 245 VEIKLA IKI SPAUSTUVĖS ĮKŪRIMO (1879–1889) Domas Kaunas | Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas STRAIPSNIAI Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946) ‒ žymus Mažosios Lietuvos lietuvių spaudos veikėjas, tautinio sąjūdžio dalyvis ir politikas, Vokietijos ir Rusijos imperijos sienos perskirtų lietuvių tautos dalių suartinimo šalininkas. Jis per daugiau kaip 40 veiklos metų išleido ir išspausdino 395 neperiodinius ir 27 perio- dinius leidinius lietuvių ir kitomis kalbomis. Tarp šių leidinių autorių buvo nemaža reikšmingų XIX–XX a. rašytojų, etnologų, istorikų, protestantų teo- logų, politikų. M. Jankaus asmenybę suformavo valstietiška šeima, gimtojo Bitėnų kaimo socialinė aplinka ir gyventojus autochtonus slegianti tautinės diskriminacijos atmosfera. Vokiškoje mokykloje gavęs tik pradinį išsilavini- mą, lavinosi savišvietos būdu. Visuomeninei veiklai motyvavo lietuviškieji laikraščiai, didelę įtaką padarė juose skelbta Vokietijos imperijos mažųjų tautų interesų gynėjo vokiečio Georgo Sauerweino kūryba. Imtis leidybos paskatino aktyvus XIX a. pabaigos politinis sąjūdis, ypač rinkimų į Prūsijos landtagą ir Vokietijos reichstagą kampanijos. Lietuvių kandidatų palaikymo tikslu jis 1879–1888 metais išleido keletą agitacinių proklamacijų, tautiečių kultūriniam švietimui skirtų knygų, brošiūrų ir kalendorių. Tarp jų buvo paties Jankaus parengtų originaliosios ir tautosakinės poezijos, iš vokiečių ir lenkų kalbų verstos prozos rinkinių. Suartėjęs su Didžiosios Lietuvos tau- tinio sąjūdžio dalyviais, Jankus tapo jų įkurto periodinio leidinio „Auszra“ atsakinguoju redaktoriumi. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti pradinį Jankaus leidybos etapą, pasibaigusį spaudos įmonės įsigijimu 1889 m. ir aktyvaus dalyvavimo tautiniame bei kultūriniame sąjūdyje pradžia. Jis lėmė Jankaus viso gyvenimo ir visuomeninės veiklos, peraugusios į politinę, kryptį.
    [Show full text]
  • DR. DOVAS ZAUNIUS A'~— Nugrimzdusių Varpų Krašto Sūnus
    — THE LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER — PO BOX 03206 • 6116 ST. CLAIR AVENUE • CLEVELAND, OHIO 44103 Vii. LXV Vasaris - Fefcniary 28; 1980 Mr.9 TAUTINES MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS, NUGRIMZDUSIŲ VARPŲ KRAŠTO SŪNŪS... LIETUVIAI SOVIETIJOJE Paskutinio surašymo rezultato laukiant Vytautas Meškauskas Spaudoje jau pasirodė kai visų Vakarų Sovietuos tautų Pagal prancūzų mokslinin­ kurių duomenų iš pereitų me­ daugininimasis buvo bent ke­ ką Renaną, tauta yra noras gy tų Sovietų Sąjungos visuotinio turis kartus mažesnis už Rytų. venti kartu. Ta prasme lietu­ gyventojų surašinėjimo. Aiš­ Tadžikų, uzbekų, kirgizų, ar- viai Sovietijoje iki šiol laikėsi ku, mums rūpi ne tiek bend­ zebeidžianų ir kitų Islamo kul gerai. 1970 metais 94.1% vi­ ras gyventojų skaičius (262 tūros tautų gyventojų skaičius sų Sovietuos lietuvių gyveno mil.), kiek jų pasiskirstymas per paskutini dešimtmeti pa­ Lietuvos respublikoje. Tas tautybėmis ir jų proporcingas šoko net 22 %. Tos tautos ma­ skaičius 1959 metais siekė santykis. Kaip jau visuotinai žiau pasiduoda rusų įtakai, di 92.5% . Tame padidėjime žinoma, pačių rusų proporcija dėlės jų daugumos nemoka turbūt išryški tremtinių grįži­ Sovietijoje mažėja. 1959 me­ rusiškai, ir jų viso labo yra per mas. {domu, kad Sovietuos tais jie sudarė 54.6% visų gy­ 46 milijonus. Turint galvoje tautos, išskyrus rusus ir gudus ventojų, o pereitais metais - sovietų pasistūmėjimą i Afga­ stengiasi gyventi kartu ir, nors 52.4% . Jei taip toliau tęsis, nistaną ir ko gero vėliau dar to. dažnai keliasi iš vietos į kitą, rusai sudarys tik pusę visų gy­ liau į Pietus, darosi įdomu, bet savo respublikos ribose. ventojų, ar net mažumą, 2002 kžis ten bus vėliau. Tiksliai Daugiausiai išsibarstę yra ar­ metais.
    [Show full text]
  • English Version
    OSTEUROPA is an interdisciplinary monthly for the analysis of politics, economics, society, culture and contemporary events in Eastern Europe, East Central Europe and Southeastern Europe. A forum for East-West dialogue, OSTEUROPA addresses pan-European topics. The journal was founded in 1925 and prohibited in 1939. Since 1951, OSTEUROPA has been pub- lished by the German Association for East European Studies in Berlin: <www.dgo-online.org> OSTEUROPA is member of eurozine network: www.eurozine.com ISSN 0030-6428 Abstracting and Indexing services: OSTEUROPA is currently noted in: European Bibliography of Slavic and East European Studies, International Bibliography of the Social Sciences, Interna- tional Political Science Abstract, Journal Articles Database, Periodicals Index Online, Public Affairs Information Service, Social Science Citation Index, Virtuelle Fachbibliothek Osteuropa, Worldwide Political Science Abstracts. Editors: Dr. Manfred Sapper, Dr. Volker Weichsel, Olga Radetzkaja English Copy Editor: Ray Brandon OSTEUROPA Schaperstr. 30. D-10719 Berlin Tel. ++ 49 +30 / 30 10 45 81 [email protected] <http://osteuropa.dgo-online.org/> Inspection copies, single issues and subscriptions to OSTEUROPA should be ordered from OSTEUROPA. Annual rates (12 issues): € 84 institutions and individuals; € 49 students. Single issues: € 10.00, special issues depending on length € 15.00 - € 32.00. Ray Brandon, Manfred Sapper, Volker Weichsel, Anna Lipphardt Impulses for Europe. Tradition and Modernity in East European Jewry Xxx pp., 11 maps, xxx illustrations Berlin (Berliner Wissenschafts-Verlag) 2008 € 24.00 ISBN 978-3-8305-1556-2 Cover: Mark Rothko (1903–1970): No. 12. 1949. Oil on canvas (171,5 x 108,1 cm) © Walker Art Center, Minneapolis Rothko was born on 25.9.1903 as Marcus Rothkowitz to a Jewish family in the then Russian town of Dvinsk (today Daugavpils, Latvia).
    [Show full text]
  • MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1990 M
    — ■iu.imi i—■m.i i m I Lietuvos RESPUEKKiNcl GlfcLiG aA I Nacloni'l 4 V ; l N I U S, Lcl *‘v |X tl M.Mažvyd« ANTROJI DALIS IBiblioteka 3 vli“,S’ D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA 1990 m. vasario mėn. 24 d. / February 24, 1990 Nr. 39(8) Saturday supplement I i Nugrimzdusių varpų krašto sūnus tos. Valentinas Gustainis jas Dovo Zauniaus mirties šitaip nusako: „Teko Ženevoje penkiasdešimt metų sukakties proga rimtai ginčytis su galingais kaimynais, teko net dvi bylas vesti aukščiausiame tarptautinio BRONIUS KVIKLYS teisingumo teisme Haagoje...” Vokietija 1932 metais Tautų Veikalas apie Nepriklausomos Lietuvos diplo­ lietuvninkais norim ir būt”. Kaip sąjungos taryboje iškėlė Lietuvai matijos istorija graži ir garbinga. žinia, ji virto mūsų mažlietuvių sunkių kaltinimų vadinamoje pototalitarinę mąstyseną Kuriantis nepriklausomai valsty­ himnu, iškilmingomis progomis Boetcher’io byloje dėl Klaipėdos bei ir vėliau visą laiką, ligi dar ir dabar giedama Klaipėdos statuto interpretacijos. 1931 me­ okupacijų, mūsų diplomatai ener­ krašte ir išeivijoje. Iš to meto tais Haagos tribunolas svarstė Literatūros apie totalitarizmą santvarkoje valdančioji partija gingai gynė Lietuvos reikalus veikėjų, be jau minėtų, dar Lietuvos bylą su Lenkija dėl biblioteka pernai pasipildė dar stengiasi kontroliuoti viską, ir tarptautinėje arenoje, kuri beveik minėtini: Martynas Jankus, En- Lentvario-Kaišiadorių gėlo vienu leidiniu — Amerikoje erdvę, ir laiką. Jam pačiam akis visais atvejais mums buvo nepa­ zys Jagomastas, Jonas Smalakys žinkelio atidarymo ir abidv. atvėrė apsilankymas Lenkijoje — neseniai pasirodė sociologijos pro­ lanki. Deja, diplomatijos istorija ir vyriausioji Dovo duktė (dip­ bylas Lietuva laimėjo. Vėlesnis fesoriaus Jeffrey Goldfarb knyga, „kitame pasaulyje”, kuris Vaka­ ligi šiol neparašyta.
    [Show full text]
  • Martyno Jankaus Premija – Rašytojai Editai Barauskienei
    Voruta 2008 m. rugsėjo 6 d. Nr. 17 (659) ... O Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta... Ið Hipatijaus metraðèio 1251 m. áraðo Nr. 17 (659) 2008 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos istorijos laikraðtis ISSN 1392-0677 Kaina 1 Lt Ðiame numeryje Lietuvos Prezidentas V. Adamkus: „Europos Sąjunga turi 4 suteikti Gruzijai skubią politinę ir ekonominę pagalbą“ Pirmadienis, rugsėjo 1 d. (Briuselis). Kas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas ir kas yra Adamkus dalyvavo Europos Sąjungos Vadovų Tarybos (EVT) neeilinėje sesijoje, Martynas kurioje buvo svarstoma padėtis Gruzi- Jankus joje, ES pagalba šiai šaliai, ES ir Rusijos santykių perspektyva. Prezidentas V. Adamkus kalbėjo pir- 7-16 Viktoras JENCIUS mas iš visų ES narių vadovų ir pasisakė už visokeriopą pagalbą Gruzijai. Lietuvos Prezi- dentas pažymėjo, kad Gruzijoje buvo pažeisti Suvalkijos gyvybiniai demokratinio pasaulio principai, o Rusijos veiksmai, paneigiantys tarptautinės nacionalinis teisės normas, kelia didelį susirūpinimą. parkas: už ir „Gruzijos valstybines sienas yra pripažinusi tarptautinė bendruomenė, prieš ir niekas neturi teisės vienašališkai jas koreguoti karine jėga“, - sakė Prezidentas V. Adamkus. PRE­NU­ME­RU­O­KI­TE­ !!! Lietuvos vadovas paragino ES aktyviai Prezidentas Valdas Adamkus ir Vokietijos Kanclerė Angela Merkel prisidėti prie konflikto sureguliavimo 2008 ME­TAMS Gruzijoje ir prie šios šalies atstatymo. „Šiandien pasiųskime aiškų ir V. Adamkaus nuomone, derybų ateitis „Reikia priimti skubios pagalbos nedviprasmišką signalą Ukrainai, suteik- priklausys nuo to, ar Rusija laikysis savo „Vo­ru­tà“ priemonių paketą, kuris padėtų Gruzi- dami jai narystės ES perspektyvą. Pagal šį įsipareigojimų vykdyti šešių punktų planą jai atkurti sugriautą infrastruktūrą, susti- modelį būtina peržiūrėti ir savo santykius dėl kariuomenės išvedimo iš Gruzijos printi investuotojų pasitikėjimą ir padėtų su Moldova“, - kalbėjo Prezidentas V.
    [Show full text]