MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday Supplement 1990 M

— ■iu.imi i—■m.i i m I Lietuvos RESPUEKKiNcl GlfcLiG aA I Nacloni'l 4 V ; l N I U S, Lcl *‘v |X tl M.Mažvyd« ANTROJI DALIS IBiblioteka 3 vli“,S’ D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Saturday supplement 1990 m. vasario mėn. 24 d. / February 24, 1990 Nr. 39(8)

I i Nugrimzdusių varpų krašto sūnus

tos. Valentinas Gustainis jas Dovo Zauniaus mirties šitaip nusako: „Teko Ženevoje penkiasdešimt metų sukakties proga rimtai ginčytis su galingais kaimynais, teko net dvi bylas vesti aukščiausiame tarptautinio BRONIUS KVIKLYS teisingumo teisme Haagoje...” Veikalas apie Vokietija 1932 metais Tautų Nepriklausomos Lietuvos diplo lietuvninkais norim ir būt”. Kaip sąjungos taryboje iškėlė Lietuvai matijos istorija graži ir garbinga. žinia, ji virto mūsų mažlietuvių sunkių kaltinimų vadinamoje pototalitarinę mąstyseną Kuriantis nepriklausomai valsty himnu, iškilmingomis progomis Boetcher’io byloje dėl Klaipėdos bei ir vėliau visą laiką, ligi dar ir dabar giedama Klaipėdos statuto interpretacijos. 1931 me okupacijų, mūsų diplomatai ener krašte ir išeivijoje. Iš to meto tais Haagos tribunolas svarstė Literatūros apie totalitarizmą santvarkoje valdančioji partija gingai gynė Lietuvos reikalus veikėjų, be jau minėtų, dar Lietuvos bylą su Lenkija dėl biblioteka pernai pasipildė dar stengiasi kontroliuoti viską, ir tarptautinėje arenoje, kuri beveik minėtini: Martynas Jankus, En- Lentvario-Kaišiadorių gėlo vienu leidiniu — Amerikoje erdvę, ir laiką. Jam pačiam akis visais atvejais mums buvo nepa zys Jagomastas, Jonas Smalakys žinkelio atidarymo ir abidv. atvėrė apsilankymas Lenkijoje — neseniai pasirodė sociologijos pro lanki. Deja, diplomatijos istorija ir vyriausioji Dovo duktė (dip bylas Lietuva laimėjo. Vėlesnis fesoriaus Jeffrey Goldfarb knyga, „kitame pasaulyje”, kuris Vaka ligi šiol neparašyta. Tėra tik lomato sesuo) Morta Zauniūtė Užsienio reikalų ministras Juo pavadinta Beyond Glasnost: the ruose taip mažai žinomas. Tame vieno kito diplomato monografija, (1876-1945). zas Urbšys, atsisveikindamas su Post-totalitarian Mind (Chicago: pasaulyje kultūrinė ir politinė šiek tiek žinių spaudoje, encik Spaudos draudimo laikais Zau velioniu prie kapo, jo darbus ši The University of Chicago Press, laisvė traktuojamos kaip praras lopedijose, kai kas rankraščiuose. nių namai tapo knygnešių prie taip įvertino: „Vairavęs tėvynės 1989). Jos autorius anksčiau yra tas turtas, kurį reikia atkasti ir Taigi mūsų iškilieji diplomatai glauda. Morta įsteigė lietuviš laivą tarptautinėse bangose ligi parašęs kelias knygas apie atsargiai restauruoti. Lenkijoje neišryškinti. Bet dr. Dovas Zau ką knygyną Tilžėje, iš čia ir iš 1934.VI. 13, dr. Zaunius su nepa Lenkiją, artimai pažįsta „Soli tai jau daugelį metų buvo daroma nius tokios monografijos sulaukė. Rokaičių aprūpindavo knygomis keliamu ryžtingumu gynė Lie darumo” sąjūdį ir jo vadovus. totalitarizmo šešėlyje, ir nedau Ją dar prieš savo mirtį spėjo knygnešius ir palydėdavo juos tuvos teises, ir asmeniškai Apžvelgdamas dabartinę totali gelis tesuprato šio projekto parašyti jo artimas bendradarbis per sieną. Ji artimai bendravo su nuvykdamas, kai reikėdavo, į tarizmo agoniją, Goldfarb’as tvir svarbą. Todėl pašaliečiams at dr. Albertas Gerutis, kurią 1982 Povilu Višinskiu, Jonu Vileišiu, tarptautines konferencijas ar į tina, kad Vidurio-Rytų Europoje rodė, kad darbininkai ir in metais išleido „Vilties” draugijos Kaziu Grinium, Jonu Šliūpu, Tautų sąjungos posėdžius. Kovo demokratiniai opoziciniai sąjū telektualai Gdanske „staiga” leidykla. Turime po ranka ir 1940 Felicija Bortkevičiene, dirbo Var damas dėl lietuvių tautos pažeis džiai sukūrė naują kultūrinę ir pasipriešino totalitaristinei san metų Lietuvos aido numerius, po, Ūkininko, Naujienų administ tų teisių, dr. D. Zaunius prieš jė politinę dimensiją — pototalita tvarkai. Šie autoriaus žodžiai la kur radome nemažai medžiagos racijose ir kitais būdais talkino. gos pavartojimą statė teisę ir vie rinę mąstyseną. Jos kontūrus au bai tinka ir Lietuvai, kurioje apie Dovą Zaunių. Albertas Ge Dalyvavo „Birutės”, draugijos ningą tautos pasiryžimą nenu torius įžiūri Solidarumo ir kitų didysis „Ne!” totalitarizmui bren rutis, rašydamas apie velionį veikloje, sudarė lietuviškų knygų sileisti... D. Zaunius priklausė tai nepriklausomų judėjimų veikloje do daugelį metų. nekrologą (Lietuvos aidas, Nr. katalogą. Apie 1930 metus apsi didžiųjų patriotų geležinei Goldfarb’o knyga susilaukė pa bei tenykščių rašytojų, filosofų ir 103, 1940), uždėjo antraštę „Nu gyveno Klaipėdoje. rinktinei, kurie savęs išsižadė publicistų raštuose. Tai dinamiš lankių atsiliepimų jo aprašomoje grimzdusių varpų krašto sūnus”. dami kilniu paprastumu visas jė Vidurio-Rytų Europoje. Tokios gas atiduodavo tėvynei ir ku kai opozicijai būdinga atvirumas, Ją paskyrėme ir mūsų rašiniui. Mažlietuvio šeima pliuralizmas, vieši debatai; jos knygos mes jau seniai laukėme riems dėl to teks kartais, deja, žymiausiais atstovais Goldfarb’as mūsų pasaulio dalyje, komentavo Gimtinė, lietuviška aplinka Zaunių šeima buvo lietuviška. anksčiau negu reikia, iš šio pa laiko čekus Vaclav Ha vėl ir uždraustos lenkų rašytojų Dovas (tėvas) buvo vedęs vietos saulio pasitraukti”. Milan Kundera, vengrus Miklosz sąjungos pirmininkas Jan Jozef Dovas Zaunius buvo vienintelis lietuvaitę Oną Selenytę, nė vokiš Dr. Dovas Zaunius atliko ir Nepriklausomos Lietuvos vyriau Haraszti ir Gyorgy Konrad, len Szczepanski. Aksominio kalėjimo kai kalbėti nemokėjusią. Mažlie- Dovas Zaunius (1892-1940) (Iš Broniaus Kviklio archyvo) daugybę kitų svarbių darbų. Iš jų kus Adam Michnik ir Stanislaw autorius, vengras Miklosz sybės narys, kilęB iš Mažosios tuvių šeimos buvo gausios vaikų minėtini šie. Jis paruošė Lietuvą, Baranczak. Haraszti rašo, kad tai labai Lietuvos dalies, kuriai niekada skaičiumi. Ši aplinkybė padėjo Latviją ir Estiją Pabaltijo santar nebuvo lemta būti Lietuvos vals Autorius pabrėžia kultūros aktuali knyga, nes pototalita- jiems per šimtmečius išlaikyti lie susipratęs Prūsų lietuvis stu gosią vija, Rumunija. Buvo atsto vei, nors ši sutartis buvo pasira tybės sudėtyje. Taigi jo įtrau svarbą ir totalitarizmo atstovams, rinės demokratijos opozicija šią tuvybę. Ir Zauniai susilaukė dentas Zaunius. Jiems ne kartą vas Šveicarijai. Paskirtas nuola šyta tuojau po jo pasitraukimo iš kimas i vyriausybę simbolizavo ir jų priešininkams. Siekdamas istorinę akimirką jau yra dau devynių vaikų. Vyriausia buvo pabrėždavęs: „Wenn ihr schon tiniu Lietuvos delegatu prie Tau ministro posto. Zauniaus rūpes abiejų Lietuvos dalių vienybę. Jis savo tikslų ir formuodamas totali giau negu pavienių asmenų veik minėta Morta, jauniausias — einen Litauer haben wollt, dann tų sąjungos, dešimtį metų čia čiu sudaryta aibė Lietuvai palan gimė 1892 m. birželio 19 d. tarinę galvoseną, totalitarinis la — ji pradeda apibrėžti Rytų mūsų Dovas. Tėvai buvo labai bitte...” (Jei jūs norite lietuvio, tai energingai gynė Lietuvos rei- kių prekybinių sutarčių, per Rokaičių kaime, Pakalnės apskri režimas turi sukurti totalitarinę Europos politinę sistemą. darbštūs ir visiems vaikams prašau...) kalus. siorientuota į Anglijos rinką. tyje, apie 30 km nuo Tilžės. kultūrą, be kurios neįmanoma Anapus glasnost parašyta dar sudarė galimybes pasiekti Pirmojo pasaulinio karo metu Išugdyta daug gerų diplomatų, Rokaičių kaimas ir ypač Zaunių išugdyti ,,naujo žmogaus”. prieš Lietuvos Atgimimo potvynį. aukštąjį ar bent aukštesnį moks buvo mobilizuotas ir tarnavo Ministras, laimėjęs perorganizuotas Užsienio reikalų Tačiau kultūra pačia savo pri Autorius tikrai būtų pastebėjęs šeima iš senų laikų buvo lie lą. Mūsų Dovui didelės reikšmės pąjūrio fronte. Bet kai vokiečiai svarbias bylas ministerijos centras. Ir visa tai gimtimi nesugeba prisitaikyti būdingų pototalitarinės galvo tuviška. Dovo tėvas (taip pat turėjo lietuviška aplinka, kurio užėmė Kauną, buvo perkeltas ir padarė vyras, nesulaukęs nė Dovas) buvo vienas iš lietuvių prie sistemos, pastatytos ant senos pavyzdžių Lietuvoje, Latvi je jiB augo. Tuo metu kaimas buvo paskirtas vokiečių laikraščio Lie 1929 metais Dovas Zaunius pa pilnų 48 metų amžiaus. tautinio atgimimo Mažojoje Lie oficialiai nustatytų ir paskelbtų joje bei Estijoje ir nebūtų galėjęs lietuviškas, bet jau pradžios tuvai Dabarties redaktorium. skirtas Užsienio reikalų minis Kai 1934 m. birželio 12 d. mi tuvoje veikėjų, apsišvietęs ūki tiesų. atsispirti pagundai pacituoti iš mokykloje buvo vien tik vokiškai Tačiau 1918 metais įtartas neiš tru. Šiai ministerijai jis vadovavo nistras Juozas Tūbelis sudarė ninkas, pažinęs pasaulį, buvojęs Anot Goldfarb’o, didysis po traukų iš Arvydo Juozaičio esė dėstoma. Baigęs pradžios mokyk tikimumu Vokietijai ir vėl išsiųs ligi 1934 metų. Tarp 1929 ir 1934 naują vyriausybę, Dovas Zaunius sūkis totalitariniame pasaulyje „Politinė kultūra ir Lietuva” bei ir JAV-ėse. Tai buvo laikai, kai lą, Dovas persikėlė į Tilžę, mo tas į frontą. į ją nebeįėjo. Užsienio reikalų Prūsija, po pergalės prieš Prancū metų Lietuvos diplomatija prasidėjo, jo oponentams išsiva panašių kūrinių. Išsamiau kėsi gimnazijoje. Iš tų laikų žino turėjo nemažai jautrių ir painių ministro pareigos patikėtos Sta ziją, pradėjo persekioti lietuvius davus nuo valstybės aprobuotos susipažinęs su Lietuvos demokra mas liudįjimas, kad gyventojų Lietuvos diplomatijos uždavinių. Daugelį kartų teko siui Lozoraičiui. Tai įvyko todėl, tine opozicija, autorius gal būtų • ir faktiškai išgujo lietuvių kalbą doktrinos ir nuo „naujakalbės”, surašymo metu gimnazijos vado tarnyboje Lietuvos reikalus ginti Ženevoje kad galbūt Lietuvos vyriausybė, iš šio krašto mokyklų. Zaunius, jiems pradėjus politinę ir plačiau pasisakęs ir apie religijos vybė nenorėjusi mokiniams ir todėl reikėjo tinkamai pasi norėdama gerinti santykius su kartu su kitais lietuviais, ener- ‘ Kuriantis Nepriklausomai Lie visuomeninę veiklą anapus bei patriotizmo vaidmenį, ku pripažinti lietuvių tautybės ir ruošti. Užsienio reikalų ministro Vokietija dėl Klaipėdos krašto, riant antitotalitarinę ir pototali gingai protestavo, rašė peticijas, tuvai, buvo labai brangi kiekvie oficialiosios sistemos ribų. Po- norėjusi užrašyti vokiečiais. Iš pareigos buvo labai komplikuo- (Nukelta į 2 psl.) totalitarinė galvosena yra tarinę mąstyseną. Goldfarb’as, rinko po jomis parašus. To meto mokinių tarpo tačiau atsiradęs na inteligentinė pajėga, kiek kultūrinis kompleksas, kurį pa rašydamas iš demokratinio kovotojų tarpe buvo ir taurus vienas, kuris pareiškęs: , Aš esu vienas bet kuriam darbui pasi gimdo savarankiški veiksniai, socializmo perspektyvos, į šiuos vokietis dr. Jurgis Zauerveinas Vokietijos pilietis — to aš ginčyti ruošęs lietuvis. Taigi, kai atvirai atmetę totalitarinę du požiūrius nedaug kreipia dė (Sauenvein, 1831-1904), įėjęs į negaliu, bet aš esu lietuvis — to Zaunius 1919 metais stojo į vals » tybės kūrimo darbą, buvo su LĖGATICft bp^,ITHUANIE kultūrą. Svarbiausia, kad šie mesio. Jo knyga dažnai nuslysta į ■ mūsų raštiją Girėno slapyvar jūs ginčyti negalit”. Tai buvo j tiktas išskėstomis rankomis ir 6 veiksniai išardo būdingai totali sociologinį žargoną; jai trūksta džiu. Tilžiškis Valteris Banaitis Dovas Zaunius. tarinį prievartos ir neva absoliu literatūrinio polėkio, kuriuo (Šiuo metu gyvena Vakarų Vokie paskirtas atsakingom pareigom čios tiesos junginį, pakeičia pasižymi prieš keturiasdešimt tijoje) rašė, kad Zauerveinas Studijų metais Užsienio reikalų ministerijoje. Jis valdininkijos ir oficialiai apro metų panašia tema parašytas dažnai buvodavęs Rokaičiuose organizuoja šią taip svarbią Baigęs gimnaziją, pasirinko tei buotos kritikos stilių bei žodyną. Czeslaw Milosz’o Nelaisvas pro pas Zaunius, mėgdavęs ten inBtituciją. Jau tais pačiais sės mokslus ir studijavo Leipzigo, Amerikiečių sociologas kriti tas. Tačiau tai nesumažina jos augusį seną storą ąžuolą, kurio metais atstovauja Lietuvai įvai Hallės, Berlyno universitetuose, kuoja Vakarus, kuriems vis dar svarbos ir aktualumo. pavėsyje ir parašęs giesmę riose konferencijose Rygoje, Tar pagaliau Karaliaučiuje, kur ir sunku suprasti, kad totalitarinėje J. P. „Lietuvninkais mes esam gimę, tu, vėliau derybose su Sovietų gavo teisės mokslų daktaro laips- . Rusija dėl įkaitų grąžinimo ir nį. Žurnalistas Valentinas Gus taikos sąlygų, atstovauja Lie tainis (Lietuvos aidas Nr. 91, tuvai prie interaliantų kariško 1940) rašė: „Karaliaučiaus sios misijos, generolo Niessel’io universitete Zaunius pasižymėjęs vadovaujamos. Vėliau atstovavo Šiame numeryje: ne tik kaip žvalus, aukštas, repre Lietuvai Latvijoje bei Estijoje. zentatyvus vyras, bet ir kaip ne Kai 1922 metais pradėjo judėti Knyga apie pototalitarinę mąstyseną • Nepriklausomos Lietuvos diplomatas blogas kalbėtojas. Todėl jis mielai Mažoji Lietuva, Dovas Zaunius buvęs renkamas studentų or ir Užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius (1892-1940) • Ramūno Klimo vyko į Klaipėdą dalyvauti ganizacijų pirmininku. Žinoma, sukilimo organizavime. Klaipė istorinis romanas • Klaipėdos dramos teatro režisierius Juozas Ivanauskas studentai vokiečiai dėl Dovo dai grįžus prie Lietuvos, vyko į • Pokalbis su Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus direktorium Eugeni Zauniaus tautybės jokio klau Prahą ir 1923 metų vasarą pasi jum Skrupskeliu • Aldonos Kaminskienės eilėraštis • Nuomonės ir pastabos simo nekeldavo. Jiems rodyda rašė pirmą prekybos sutartį su vosi, kad Prūsų lietuvis yra tas Čekoslovakija. Buvo paskirtas pats vokietis. Tačiau visai kitaip atstovu Čekoslovakijai, organiza Dr. Dovo Zauniaus rankraščio ir parašo faksimilė — laiškas iš Prahos P. į tautybės klausimus žiūrėjo vo diplomatinius santykius su Ju- Mikolainiui. Nr. 39(8) - psl. 2 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Šeštadienis, 1990 m. vasario mėn. 24 d.

» *•*< * f tais, 1-4 numeriuose. Aišku, Nugrimzdusių varpų krašto sūnus Pagonybė, krikščionybė romane daug kas sutirštinta. Tačiau jame vystomos ir gilios ir represijos Lietuvoje temos, kurioms skiriama daug (Atkelta iš 1 psl.) vietos — tikėjimas į Dievą, žmo turėjo keisti ir Užsienio reikalų gaus abejonės dėl tikėjimo (pana romane apie Paryžiaus katedros ministrą. Dovas Zaunius buvo PETRAS MELNIKAS šiai kaip Antano Maceinos kuprelį, o taipgi visai neseniai paaukotas... raštuose: filosofija kyla iš Bet Zaunius nebuvo be darbo. nagrinėjama Vytauto Kavolio Įdomu, kad persitvarkymo abejonės, iš nuostabos ar iš 1934 m. liepos 1 d. paskirtas studijoje „RepreByvioji sistema laiku Ramūno Klimo romanas kančios), religinė tolerancija, Valstybės tarybos nariu ir buvo lietuvių kultūroje” (Metmenys, Tik ugnis išgydys turbūt bus pir pačių inkvizitorių kaltės jaus tos institucijos Ekonominės komi Nr. 54). Lietuvoje, ten aiškinama, mas mėginimas parašyti prozos mas, vieniems dovanojant, ki sijos pirmininkas. Tačiau čia inkvizicija skaičiais buvo ne tiek kūrinį pagonybės, krikščionybės tiems iš keršto nedovanojant. neišbuvo nė dvejų metų. 1936 m. gausi (daugiau tolerancijos), paly ir net inkvizicijos Lietuvoje tema. Trumpai romano turinys yra vasario 15 d. išrinktas Lietuvos ginant su Vakarų Europos ra Kiek romanas yra objektyvus, toks. Fabula pinama karaliaus Banko direktorium. Čia rūpinosi ganų teismų išvystymu, ir beveik kiek autorius nuoširdus ir kaip Stepono Batoro laikais Vilniuje. valiutos reikalais. Jo žinioje buvo nekruvina religinių herezijų jam pasisekė, tai jau kitas Iš Italijos atvykę vienuoliai moko ir Valiutų komisija. atžvilgiu. Gi Italijoje ir kitur ji klausimas, bet verta yra su jauną Kazimierą Tautgirdą buvo tapusi net praktiniu tikėjimo tiesų (nors jį po krikšto Šeimyniniame gyvenime romanu bent supažindinti. Roma politiniu įrankiu, nes kas norėjo nui laiką autorius pasirinko 16 pagonis tėvas buvo nuplovęs Dovas Zaunius dar karo metu susidoroti su savo priešu — varžo upėje ir davęs jam kitą vardą) ir šimtmetį, kai Lietuvoje dar buvo vu, apšaukdavo jį heretikų, ir to susituokė su lietuvaite Marija priima į vienuolius. Po vienuolio Jasinskaite, Saliamono Banaičio pagonybės liekanų. Jis stengiasi beveik užteko. Gintis beveik ne parodyti senąją pagonybę kiek Skarlečio mirties Tautgirdui kaip spaustuvės tarnautoja. Tačiau buvo galima, apkaltintas ar įtaugaujančią to laiko žmones, palikimas įduodami Skarlečio jaunoji Zaunienė neilgai gyveno įskųstas nuteistasis prarasdavo užrašai, kuriuose prirašyta keis — mirė 1923 metų vasario net jauną dvasininką, knygos savo žemes, turtus ir kartais herojų jėzuitą Tautgirdą. O italus tų abejonių ir turbūt heretiškų mėnesį, kai jos vyras buvo galvą. O Ispanijoje, kur gyveno minčių, kurios paveikia Taut diplomatinis atstovas Rygoje. tėvus, Džovanį Skarletį ir inkvi daug musulmonų, žydų (ar persi zitorių tėvą Povilą, vaizduoja girdą. Tai sužino tėvas Povilas. Paliko sūnus Dovas (žuvo Antro krikštijusių žydų), represija tapo Ir, kai Tautgirdas išgelbsti Povi kaip jaučiančius kaltę, pergalvo- beveik grynai ispanų tautišku jo pasaulinio karo metu) ir duktė Dr. Dovo Zauniaus šeima: (iš kairės) žmona Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, duktė Augusta, Dovas Zaunius, ant kelių lai lo kankinamą Mariją Butvilaitę Augusta (dabar dr. Šaulienė, kuri jančius ir kankinamus minčių įrankiu prieš šias dideles kantis sūnelį Saulių, ir sūnus Dovas. Nuotraukoje nėra dukters Giedrės. (Iš Broniaus Kviklio archyvo) apie tikybą. Pavyzdžiui: kodėl pa ir išsiunčia ją slaptai į užsienį, šiuo metu gyvena ir dirba kaip mažumas. Taip sakant, ji daug gonių romėnų kankinami ir per supykusio Povilo jis už tai gydytoja Chicagoje). Antroji santykių reikalu. Pažymėtina Šienlaukis...” Bet „nepabaigė Zau kalbėjo kun. Jonas Pauperas. kur buvo išnaudojama asmeniš suimamas, apkaltinamas esą sekiojami katakombose pirmieji kiems tikslams. Ir tai jaučiam žmona — Vincė Jonuškaitė, viena jo mintis dėl mūsų kai nius to .varpų skambesio’: smar Laidotuvėse dalyvavo ministras „užmušęs penkis vaikus ir siur žinoma Lietuvos operos daini- mynų: „Šiandien maža įtikinti kesnės plojimų audros Kauno pirmininkas Antanas Merkys, krikščionys po trumo laiko, be Ramūno Klimo romane, bent pa veik nuo 4 šimtmečio, patys tapo bęs jų kraują”. Po to sudegi ni- ė, daugelį kartų koncerta mūsų kaimyną, kad mes esame teatras turbūt niekad — nei pir Seimo pirmininkas Kazys Šake baigoje, kai sufabrikuojama namas ant laužo Vilniaus užmies heretikų persekiotojais Europoje Tautgirdo kaltė. vusi užsienyje. Kaip dainininkė teisingi: daug svarbiau yra pa ma, nei paskui — negirdėjo. nis, keli vyriausybės nariai, tyje. bei draudė kai kurias knygas (net Šia opia tema dar mažai tėra buvo labai populiari, draugė gera daryti, kad mes jam būtumėm Žmonės sustojo, šaukė valio, nors užsienio valstybių įgalioti minis Ar taip galėjo atsitikti, galima iki 1812 metų)? parašyta mūsų literatūroje. savo vyro draugė, patarėja. Su ja reikalingi”. ir ne visi, nes dažnas susijaudi trai bei pasiuntiniai. Buvo abejoti. Bet tokia fabula yra tik susilaukė sūnaus Sauliaus-Tomo Dovo Zauniaus biografas Al nimo ašaromis springo. Garsiai didžiulė eisena: nešami ministro Tai rimti klausimai, savotiška Ramūno Klimo romaną išspaus griaučiai; autorius labiau domisi (mirė Kalifornijoje) ir dukters bertas Gerutis savo parašytoje suskambėjo tada Mažosios Lie ordinai, dešimtys vainikų, moks tema, kiek liesta Victor Hugo dino Pergalės žurnalas 1988 me veikėjų mintimis. Romanas yra Giedrus (gyvena New Jersey). monografijoje (pp. 313-315) cituo tuvos varpai: Berlynas tą patį leiviai bei skautai nešė gėlių pilnas minčių apie pagonybę, Vincė Jonuškaitė-Zaunienė ja žurnalisto Vinco Rastenio vakarą išgirdo, ir buvo iš ten puokštes, plevėsavo organizacijų krikščionybę, abejones, kūno gyvena Santa Barbara mieste, atsiminimus apie ministro Dovo aštrių priekaištų...” vėliavos, žygiavo šaulių garbės tramdymą ir kaltės jausmus — Kalifornijoje. Zauniaus „nuskendusius var kuopa, gedulingą muziką grojo tai lyg religinis persitvarkymas pus”. Esą vienos paskaitos metu Karo muziejaus orkestras, ėjo Visuomeninė veikla Mirtis ir laidotuvės sąmonės srautu. Štai Marija „papasakojo legendą apie miestą, didžiulė žmonių minia. Atsi Butvilaitė mąsto apie pagonybę: Nors Zaunius neilgai gyveno nuskendusį ežere, kurio pa Dovas Zaunius mirė 1940 m. sveikinimo kalbas pasakė ... ji pagaliau suprato, kas yra ir visą laiką intensyviai dirbo viršiuje šviesių mėnesienų vidur vasario mėn. 22 d. 12:30 vai. Užsienio reikalų ministras Juo Dievas. [...J Ne Perkūnas, ne Pa Užsienio reikalų ministerijos nakčiais tebegirdimas miesto Kauno valstybinėje ligoninėje zas Urbšys, Lietuvos Banko trimpas, ne Poklius. Ne jie visi, aukšto pareigūno darbą, tačiau varpų skambėjimas, tebeskelbiąs, širdies smūgio ištiktas. Jo kū valdytojas Juozas Paknys, Vaclo išsislapstę šventųjų ąžuolų lajose, nebuvo svetima jam ir visuome jog miestas dar gyvas, jog dar iš nas buvo pašarvotas velionio vas Sidzikauskąs...... daugybės lūpų šaukti ir daugybę ninė veikla, kuriai skirdavo kils ir gyvens. Tas ežeras, sako, bute Kaune, Laisvės alėja 29a. Dovą Zaunių d#bar> j° mirties __ A- •• širdžių neviltim užpylę. Ir ne atliekamą nuo pareigų laiką. netoli nuo mūsų, ir grįždamas iš Čia jį aplankė vyriausybės na sukakties 50 metų proga, visi viena apmusijusia akim į nuščiu Dalyvavo ekonominėse organiza Vakarų, sako, girdėjau ten skam riai, bendradarbiai, daugybė žmo lietuviai prisimename kaip vyrą, ” f * % t““ vusią bažnyčių prietemą žvel cijose, buvo Lietuvos skautų bančius varpus: Eitkūnai, Stalu nių. Laidotuvės buvo vasario 24 kurio vardas Lietuvos istorijoje giantis katalikiškas tvėrėjas”. sąjungos tarybos vicepirmi pėnai, Įsrutis, Lazdėnai, Tolmin dieną. Gedulingos pamaldos įrašytas neišdildomomis rai Jai atrodo, kad ant žemės „nuo ninkas, skaitė paskaitas, bendra kiemis, Peleninkai, Labguva, Tep- įvyko Karmelitų bažnyčioje. Į dėmis. Kol lietuvių tauta bus amžių amžinųjų knibžda ir poruo darbiavo spaudoje. Ypač pažymė luva, Skaisgiriai, Juodšiliai, I amžinojo poilsio vietą Kauno gyva, gerbs jo atminimą, turė jasi, peri, gimdo, maitina, laido- tini jo rašiniai Lietuvos-Lenkijos Darkiemis, Molynė, Didlaukis, i evangelikų kapinėse palydint, dama prieš akis taurų pavyzdį. Zaunių gyvenamasis namas Rokaičiuose. (Iš Broniaus Kviklio archyvo) (Nukelta į 4 psl.)

teatrą? vardo aukštojoje teatrinėje sugretinus su grubia teatro — Pasirinkau teatrą, siekdamas mokykloje. Kurso vadovas, tuo realybe, su ta brutalia tikrove, Susipažinkime: režisierius Juozas Ivanauskas išsiaiškinti: ar pajėgsiu eiti prieš metinis Vachtangovo teatro kuri trypia ir niokoja mūsų srovę? Ar galiu savo pastangomis vyriausias režisierius E. vilties, atgailos, prisikėlimo bei atliekamu darbu bent iš Simonovas gan palankiai kryžius, kiek neįprastai pra Pristato JURGIS BLEKAITIS taklio idėjai, nes tai ji, mintis, — Berods 1979 metų rudenį vargusių, nusivylusių žmonių, dalies praskaidrinti teatro vidaus įvertino mano pirmuosius ban skambėjo nerimo tema, verčianti idėja, o ne siužetas ir ne aktorių įsidarbinau scenos apšvietėju nežinia kodėl, už menką atlygini atmosferą? Juk visi tie subtilūs dymus profesionalaus teatro susimąstyti apie tas vertybes, Šiuo metu Amerikoje vieši menas, nors ir koks jis svarbus, Kauno dramos teatre. Apšvietėjo mą laidojančių teatre savo estetiniai bei etiniai išgyvenimai, scenoje: Samuel Beckett’o tuos idealus, kuriuos esame pra Klaipėdos dramos teatro yra centre. ložėje atradau teatrą iš vidaus. teatrines iliuzijas, viltis, tikėjimą kuriuos patiria žiūrovas drauge „Paskutinė Crapp’o juosta” — radę savo kelyje. Bet mes ieš režisierius Juozas Ivanauskas — Kviečiu skaitytojus dabar ar Pirmasis įspūdis buvo pritren profesine aktoriaus misija — su scenoje veikiančiais aktoriais, priešdiplominis darbas, pastaty kome. Dirbdami klystame. Dar ir menininkas, kuris teatre ieško čiau susipažinti su režisierium kiantis. Tartum patekau į „ne aukštesne menininko paskirtimi tėra tik rezultatas nematomo pro tas 1987 metais Maskvoje, Mos- dar kartą bandome pakilti dva daugiau nei pramogos, net Juozu Ivanausku, kuris sutiko at labųjų raistą”. Sunku buvo pa žadinti apsnūdusį sąmoningumą. ceso, už kurį daugiausia yra at sovieto akademiniame dramos sia, įkūnyti scenoje nerimastingą, daugiau nei įprastinio, „gerai sakyti į keletą klausimų. Štai tikėti, jog teatro menas gimsta Jau tada supratau, kad teatras sakingas režisierius. teatre ir Gedimino Jankaus trapų sielos virpesį, kurį taip sukirpto” profesionalaus lygio tasai pokalbis: gan grubioje aplinkoje, kur tiek yra kur kas daugiau, negu tai, — Tad prašau papasakoti, kaip „Amžinas keleivis”, mano diplo lengva išniekinti. Intelekto spektaklio. Praėjusią vasarą — Pirmiausia — paprastoje gy daug dulkių ir tabako dūmų, ne kas rodoma žiūrovams. Ir tas Jums sekėsi vykdyti savo sumany minis spektaklis, pastatytas 1988 žaismė, nesušildyta teigimo Klaipėdoje man pavyko pamatyti venimiškoje plotmėje, kaip anketo tvarkos, kur rezgamos intrigos, „kur kas daugiau” paveikė mane mus, pradedant nuo pirmųjų metais Kauno dramos teatre. galios, atsieta nuo širdies, veda į premjerą jo pastatytos Juozo je: kas Jūs? tarpsta prisitaikėliškumas, atstumiančiai. Atrodė, jog atėjęs darbų? Regesių drama „Amžinas kelei aklavietę, į „nelabųjų raistą”. Glinskio „draminės antiutopijos” — Esu gimęs Kaune prieš 38 ideologinė konjunktūra, kur tiek dirbti į teatrą, praradau teatrą. — Dramos teatro režisūrą teko vis” — spektaklis apie Vydūną, Įveikti klampaus liūno masę nėra — „Nelabųjų raisto repeticija”. metus. Pasakoti savo autobiogra daug moraliai suluošintų, pa — Kodėl vis dėlto pasirinkote studijuoti Maskvoje, B. Ščukino skirtas jo 120-osioms gimimo lengva. Kurgi ta galia, vienijan Tai šio neeilinio autoriaus fiją — keblus dalykas, todėl metinėms, susilaukė šilto žiūrovų ti mūsų pastangas?.. „Nelabųjų neeilinis veikalas — fantastiškas, norėčiau paliesti tiktai, kas priėmimo Kaune, Vilniuje, raisto repeticija” — dar vienas problematiškas, daugiaplanis. Jis sietina su mano dabartine pro Panevėžyje. Šis darbas man ypač bandymas drauge ieškoti išeities. režisieriaus Ivanausko neeiliniu fesija. 1976 metais baigęs Kauno brangus tiek savo intencionalu- Išeivijoje gyvenančių lietuvių būdu išnešiotas, išfantazuotas, su Politechnikos institutą ir įgijęs mu, tiek ir visa repeticijų eiga, rašytojų dvi vienaveiksmės dra aktoriais išugdytas, pripildytas inžinieriaus-elektriko specialybę, tuo procesu, kurio metu pati mos — Algirdo Landsbergio „Su energijos ir išradingumo. Drauge net negalvojau, jog prabėgus sep- spektaklio idėja transformavo diev, mano karaliau” ir Kosto tai yra ieškančio, mąstančio tyneriems metams teks vykti į gan netobulą dramaturginiu po Ostrausko „Lozorius”, — su menininko vizija. Maskvą studijuoti ištisus penke žiūriu G. Jankaus veikalą. Ga jungtos viename spektaklyje — Šiemet sausio 13 dieną Juozas rius metus dramos teatro režisū lutinėje sceninėje redakcijoje mano vėliausias darbas, įvykęs Ivanauskas pastatė Klaipėdoje rą ir įgyti naują specialybę, pjesė sumažėjo per pusę, bet užtat visai neseniai. Įvyko tai, į ką kitą, ne mažiau savitą spektaklį, nedaug ką bendro turinčią su buvo praturtinta autentiškomis buvo einama. Gimė spektaklis. kuriame jis į vieningą žodžio, gar elektros laidais bei automatiniais Vydūno mintimis, jo ne tik filoso Žiūrovai buvo dėmesingi. Jų rim so, vaizdo ir šviesos bei šešėlių valdymo mechanizmais. Bet fiškais, bet ir labai žmogiškais, tis veiksmo metu paliudijo, jog šis visumą sulydė du skirtingo dabar, retrospektyviai vertin dramatiškais išgyvenimais. Vy darbas priimtinas daugumai susi stiliaus veikalus — Algirdo damas nueitą kelią, matau, jog dūno mintys, jo filosofija regesių rinkusių. Priimtinas ne kaip Landsbergio „Sudiev, mano būta tame vidinio nuoseklumo, dramoje „Amžinas keleivis” teatrinė pramoga, ar būdas užsi karaliau” ir Kosto Ostraus kada mintis koncentruojasi ties buvo sugestijonuojama per miršti, bet savo problematika. ko „Lozorių”. Režisierius rado viena pagrindinių žmogaus bū žmogiškosios kaltės jausmo [ Gyvenimas. Mirtis. Prisikėlimas. sąsają — abiejų veikalų centre ties problemų: Kur link? Vardan suvokimą, pripažinimą savo Visais laikais išlieka žmogaus esančią mirties temą. Teatro ko? Noras atrasti kiek gilesnį, paties klaidų ir netobulumo. būties nesibaigiantis konfliktas, priemonėmis gvildendamas am pilnesnį būties suvokimą galėjo Mano tolesnė kūrybinė biogra kuriame tarpsta menkumas, nuo žinąsias gyvenimo-mirties- būti numalšintas tik per kūrybinį fija sietina su Klaipėdos dramos puolis, nuodėmė, bet drauge ir prisikėlimo temas, režisierius darbą, kada kasdienės pastangos teatru, kur 1989 liepos mėnesį didingumas, nemari siela, ieš siekia per aktorių emocijas verčia vis naujai aktyvizuoti įvyko Juozo Glinskio draminės kanti kelių į dvasingumo ka sužadinti ir žiūrovuose atoliepį, mąstymą egzistencine kryptimi. antiutopijos „Nelabųjų raisto ralystę. Visais laikais mes esam skatina juose klausiančią, pras Toks darbas, tiksliau, būdas repeticija” premjera. Šiame alkani tos duonos kasdieninės, mės ieškančią mintį. Savo išraiš mąstyti, siekiant išraiškos, kon spektaklyje buvo paliesta gan opi kuri pasotina ne kūną, bet kos intensyvumu spektaklis taktuoti su išoriniu pasauliu ir nūdienos problema. Pagrindinis dvasią. Gyvenimo ir mirties verčia tarsi išsiveržti iš įprastinės pažinti save, man yra teatras. Algirdo Landsbergio „Sudiev, mano karaliau” ir Kosto Ostrausko „Lozorius” spektaklio premjera Klaipėdos dramos veikėjas — senas dievadirbis Vin dramoje neišvengiama akistata nuošalaus stebėtojo būsenos, įsi — O kokia buvo pirmoji Jūsų teatre 1990 m. sausio mėn. 13 d. — (iš kairės) aktoriai Nijolė Sabutytė, Vytautas Kancleris, Lili Stepankaitė ir cas Dovinė iš Kazio Borutos su amžinybe. Palaiminti mirštan jungti, atliepti esminei spek pažintis su teatru? spektaklio režisierius Juozas Ivanauskas. Virgio Urbono nuotrauka Medinių stebuklų. Jo dvasingumą tieji, atradę amžinąją šviesą. Šeštadienis, 1990 m. vasario mėn. 24 d. DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA Nr. 39(8) - psl. 3

Muziejus, visada ugdęs mūsų tautinę savimonę Aldona Kaminskienė Pokalbis su Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus direktorium Eugenijum Skrupskeliu SUGRĮŽUS

Jungtinėse Amerikos Valstybė istorijos instituto, kurie labai dip lomatiškai suformulavo savo iš Pasvirus ant vartų se praėjusių metų vėlyvą rudenį (o vartų nėra) lankėsi Lietuvos istorijos ir etno vadas. Rajoniniai muziejai turė jo ir vietines inspekcijas. Pats esu senelio rausva obelis grafijos muziejaus direktorius buvęs liudininku, kaip Klaipėdos rauda pavėjui Eugenijus Skrupskelis. Jis daly ir virpa pavėjui vavo Šeštajame mokslo ir kūry Kraštotyros muziejuje apsilan kiusi miesto deputatų komisija nuo vakar dienos bos simpoziume 1989 m. lapkričio (fabriko darbininkė, kranininkas, nutikimų klaikių — 23-26 d. Chicagoje ir Lemonte, ir kiti) patikrino muziejaus veik bet vienas iš pagrindinių jo vieš senelės skrynioj lą ir pateikė savo rekomen nagės šiame krašte tikslų buvo paslėptų tarp linų dacijas. susipažinti su įvairiais Amerikos sudegintų žodžių muziejais — jų sistemomis, orga —Kokia Lietuvos istorijos ir et šventų nizacija ir praktika. Daug iš jų nografijos muziejaus reikšmė Lie namų pelenų. jis aplankė, kalbėjosi su jų kura tuvos atgimimui ligi šiol? toriais ir pasisėmė Lietuvos mu —Klausimas gan sudėtingas. Kairėje — ziejams naudingų žinių. Draugo Mūsų muziejus visada buvo suriš ant kalnelio kultūrinio priedo paprašytas, Eu tas su tautine savimone. Pavyz žalio šieno vežimas genijus Skrupskelis sutiko atsa džiui, vienas caro laikų rusų isto kur kyti į kelis klausimus apie Lietu rikas yra rašęs, kad mūsų muzie vakar vos muziejų būklę ir ypatingus jus atsakingas už 1863 metų su buvo dabarties jų rūpesčius. kilimą. Čia žinoma smarkiai per brolių vertinta, bet tautiniam atgimi — Visų pirma prašytumėm Jūsų narnai mui muziejus nemažai darė ir mūsų skaitytojams nušviesti iki (Palangėj kvietkelės žydėjo — —) Vilniuje jis buvo labai populiarus. šiol Lietuvoje veikiančią muziejų Aldonos Kaminskienės nuotrauka Istorijos eigoje, kai tik atsirasda sistemą. Palaukėj vo daugiau laisvių, visų muzie —Vertėtų išskirti muziejų rū jų veikla smarkiai pagyvėdavo: du kryžiai — šis. Valstybiniai muziejai paval kad ir mūsų ekspozicija padary du broliai parimę savo rankomis sodintas dūs arba tiesiogiai Kultūros mi ta 1968 metais, irgi vieno tokio laiko ir vėjų bausti žemėtas bulves nisterijai, arba per vietinę val atšilimo metu. Atitinkamai kei apvaikšto vyžoti (Šią vasarą jos taip linksmai žydėjo...) džią. Yra taip pat žinybiniai mu čiasi muziejaus veiklos būdai — senelio gimtinę ziejai — Pedagogikos muziejus, keičiasi ekspozicijų tematika. ir grįžta Tyli veide kuris pavaldus Švietimo ministe Mes pirmieji Lietuvoje nuėmėme prieš saulę liūdni vargų išdainuotam rijai, Tado Ivanausko zoologijos išsivysčiusio socializmo ekspozici sesers jauna šypsena muziejus, kuris pavaldus Gamtos ją. Iš viso buvo panaikintas tary Pilkai nudažytas (toli jos vaikystė — apsaugos komitetui, Gaisrininkų binis skyrius, nes padalijimas la piktas namas ji kaip meilė muziejus Vilniuje (pavaldus Vi bai dirbtinis. Toje salėje padary kraupus tebestovi prie kelio daus reikalų ministerijai). Kita bausmė tas Vilniaus istorijos skyrius. Da (ten — grupė — tai vadinami visuomeni ir kaip žodžiai liūdna----- ) bar yra vienas, didelis ir sudėtin prieš Sibirą niai muziejai. Daugiausia jie yra kietos brolių rankos Eugenijus Skrupskelis Stasio Balzeko, jr. nuotrauka gas istorijos skyrius. Mūsų pa gamyklose, mokyklose, kolūkiuo buvo suvaryti išbalę vaikai ir seneliai) tvirtai apkabina pečius grindinė ekspozicija baigiasi 1940 se. Jie valdžios nefinansuojami, naują sistemą, kuri suteikia dau eidavo komisijos, tikrindavo. Bu ir kartoja pažadus stiprus degtinės kvapas----- metais, iki „saulės atvežimo” ir juos globoja ir prižiūri entuzias giau laisvės sprendimams ir vo reikalaujama, kad tam tikras Dievo ištesėtus vaivorykštė — saulė — lietus deportacijų. Turi būti mažiausia tai, jie neturi apmokamų darbuo veiklai. pakankamai didelis ekspozicinis po penkiolika metų----- svaigsta pievos vienos kartos tarpas, kol įvykiai tojų. Pavyzdžiui, Leipalingio vi —Dailės muziejams buvo teikia plotas būtų skiriamas tarybiniam ir svaigsta dangus----- durinės mokyklos muziejėlis, ku ma didelė valstybinė parama, o is laikotarpiui. Nė vienas kraštoty susiguli. Dalykus, aišku, renka me, ir ypač dabarties daiktus, bet Maža sesuo * riam vadovaują mokytojas Volun torijos ir kraštotyros muziejai bu rinis muziejus negalėjo atsidary tai nereiškia, kad tttoj pat deda sugrįžusi iš Šiaurės i . . Pamišusi saulė gevičius. Paskutinė grupė yra vo palikti likimo valiai. Tai aišku ti be tarybinio laikotarpio sky me į vitrinas. kalba dzūkiškai nueina už vartų privatūs muziejai: privačios ko buvo dėl politinių priežasčių. riaus. Visuose istoriniuose muzie ir prieš saulėtekį už senelio obels lekcijos, kurios paverstos muzie- —Dailė buvo panaudojama kaip juose tarybinės ekspozicijos pa —Ar sutiktumėte apžvelgti įdo stoja jukais. Yra garsusis Orvido „Ab fasadinis kultūros elementas. čios menkiausios, skubiai ir at mesnes vėliausias parodas Lietu pro kalnelį — melžti surdo” muziejus prie Palangos. Kartą kažkuris valdžios žmogus mestinai padarytos. Tikrindavo vos istorijos ir etnografijos kur džiūsta kvepiantis šienas taikias Valstybiniai muziejai skirstomi yra pasakęs: „Dailės muziejus tu labai įvairiais lygiais. Pavyz muziejuje? kur kolūkio pagal kategorijas. Jos priklauso ri ką gražaus parodyti — gobele džiui, atvažiuodavo iš Centro ko —Viena iš populiariausių buvo vakar karves nuo eksponatų ir lankytojų skai nai, skulptūros, paveikslai — gra miteto iš Maskvos. Man pradėjus paroda „Pinigai Lietuvoje buvo čiaus. Nuo jų priklauso darbo už žu žiūrėti. O istorijos muziejai — direktoriauti, 1987 metų vasarą 1915-41”. Tos parodos pasirody brolių mokestis muziejuje. Ši sistema la senas akėčias, surūdijusius pa atvažiavo iš Maskvos didelis vir mas kaip tik sutapo su pradėtom Ant medinio suolo namai bai mus nepatenkina. Kategori dargus.” Tuo nenoriu pasakyti, šininkas iš Maskvos Centro komi rimtom kalbom apie dabartyje vandens dubeny nusiplauna rankas (palangėj kvietkelės žydėjo — jų yra keturios: pirmajai priklau kad dailės muziejai labai gerai teto, kuris nuodugniai peržiūrė įsivestinus savus lietuviškus pi ir kasa linksmai----- ) so Lietuvos istorijos ir etnografi gyveno. Jie irgi turėjo savo jo visą muziejų ir kritikavo, kad nigus. Parodos eksponatai nebu jos muziejus, Vilniaus Dailės mu problemų. nerado ateizmo archeologiniame vo vien iš mūsų kolekcijos — ziejus, Čiurlionio muziejus. Pasi —Ar čia galima įžiūrėti sąmo skyriuje. Taip pat kritikavo Lie skolinomės iš Kauno Čiurlionio lė per šitą parodą. Ta pati paro mažai eksponuotinų daiktų. To ta daug naujų lagerių vardų. Nu taiko ir politinių vertinimų: Re ningą Lietuvos istorijos pažinimo tuvos Nepriklausomybės laiko muziejaus, iš privačių rinkinių. da buvo nuvežta į Kauną, o 1989 dėl rengdami parodą daug ben sižengėme visom muziejinėm eks voliucijos muziejus priklauso pir slopinimo tendenciją? tarpio skyriuje karininkų foto Buvo išleistas parodos katalogas metų vasarą ją rodėme Palango dravome su tremtinių klubais, ponavimo taisyklėm, perkrauda majai kategorijai, nors neatitin —Manau, kad taip. Istorinių grafiją. Po to mūsų valdžios irgi ir spalvotas plakatas, kurie tikrai je. Dabar ji vežama į Rygą ir Ta- renkant eksponatus padėjo Baž mi parodą daiktais. Bet tai buvo ka pirmos kategorijos normų nei muziejų veikla visada buvo labai buvo reaguota: atėjo komisija iš buvo labai populiarūs. Po dauge linn’ą, kur ji bus dalis jungtinės nyčia. Gavome labai daug vertin daryta sąmoningai, kad būtų pa lankytojų, nei eksponatų skai griežtai kontroliuojama. Nuolat Revoliucijos muziejaus, partijos lio metų prie muziejaus stovėjo ei- Baltijos valstybių parodos. Vaka gų eksponatų— žmonės labai no teikta kuo daugiau informacijos. čiais. Sistemą norime keisti, ka rų Vokietija irgi ta paroda susi riai nešė. Buvo tikrai labai ver Tai buvo tikrai labai svarbu, nes dangi ji neduoda realaus muzie domėjusi. Estai minėjo, kad ji ža tingų dalykų. Pirmiausia, laiškai pas mus daugeliui buvo įkalta į jų vertinimo. Tai net stabdo mu dama eksponuoti Suomijoje. Va rašyti iš Sibiro: ant nosinės iš galvą, kad iš viso nieko tokio ne ziejų darbą. Pavyzdžiui, muziejus sario Šešioliktosios proga 1989 braižyti su degtuku, ant tošies ra buvo, kad tai nebuvo tokie dideli gali būti nepalankioj geografinėj metais buvo surengta paroda šyti. Labai daug fotografijų iš trėmimo mastai, kad išvežti tik padėty, kaip Rokiškio kraštotyros „Lietuvos jaunimo organizacijos” įvairių vietų. Sunešė žmonės as tai keli nusikaltėliai. Pas mus muziejus, Biržų kraštotyros, ir to (turima omeny — Nepriklauso meninių daiktų: rūbų su kalinio lankosi labai daug žmonių iš ki kie automatiškai neturės to rei mos Lietuvos). Ten irgi šiek tiek ženklu, devynerių metų berniuko tur: iš užsienio, iš kitų Sąjungos kalaujamo didelio lankytojų skai naudojomės medžiaga iš kitų mu nuosekliai žemėlapy žymėtas respublikų. Atsilankę supranta čiaus. Kadangi atlyginimai to ziejų. Buvo jaunimo organizaci tremties kelias, tremtinių pasai mūsų siekius. Buvo daug atsilie kiuose lokaliniuose muziejuose jų vėliavos, uniformos, ženkliu ir įvairios pažymos. Pasuose bu pimų iš rusų, kurie suprato ir pri dėl to yra žemi, sunku turėti juo kai, leidiniai, fotografijos. Rodė vo pažymos, kurios išskyrė juos tarė mūsų siekiams. Jau vien ši se aukštos kvalifikacijos specia me daugiausia skautų (nes jų tu kaip kitos kategorijos žmones. Ši tuo požiūriu toji paroda buvo listus. Todėl siūlome dabar siste rėjome daugiausia medžiagos). toje parodoje buvo pirma publika svarbi, kad kitų tautų žmonės ga mai apsiriboti dviem kategori Rodėme Nepriklausomos Lietu cija vieno dokumento. Tai buvo lėjo pamatyti lietuvių trėmimų į jom: respublikiniai ir vietiniai, vos studentų korporacijas, pava kopija dokumento iš partijos is Sibirą realybę. Vėliausioji paro pagal kiekvieno muziejaus pa sarininkus, ateitininkus, Jauną torijos instituto. Tai garsiosios da, 1989 metais surengta, yra valdumą. ją Lietuvą, jaunuosius ūkininkus. NKVD Vetrovo divizijos ataskai „Lietuvos medaliai”. —Kokios yra Jūsų kaip Lietuvos Vos tiktai atidarius parodą, pačią ta Sniečkui 1945 metais. Jie ten —Dabar pradedate ruoštis atei istorijos ir etnografijos muziejaus pirmąją dieną Jedinstvo organi rašo, ką jie nuveikė: kiek suėmė, nantiems 1990-iesiems metams. direktoriaus pareigos? zacijos veikėjai išreiškė nepasi išvežė. Kas parodo jų moralinį Kaip Lietuvos istorijos ir etnogra —Esu atsakingas už praktiškai tenkinimą, kad reklamuojame veidą, tai rašto pabaigoje įrašytas fijos muziejus žada prisidėti prie viską, kas muziejuje dedasi: eks Sąjūdį, nes vėliavos vaizdavo Ge prašymas už jų „gerą veiklą” ap pavasarį įvyksiančio kultūros ponatų saugojimo sąlygas, muzie dimino stulpus, o jiems tai rišasi dovanoti visą divizijos sudėtį kongreso? jaus mokslinius darbus, ekspozi tiktai su Sąjūdžiu. Ši paroda bu amerikietiškom dovanom (tos do Mums ateinantieji metai bus cijas ir parodas, normalių darbo vo pakankamai populiari, kadan vanos — Amerikos Raudonojo nepaprastai sunkūs ekspozicijų sąlygų užtikrinimą, muziejaus gi ji ypač tiko atsikuriančiai kryžiaus skirtos vaikams). Šitas atžvilgiu. Bus dvi didelės paro ūkinę veiklą. Turiu tris pavaduo skautų veiklai. Ji taipgi buvo dokumentas savotiškai pabėgo iš dos, viena skirta Lietuvos istori tojus: moksliniam darbui, ūkiui ir naudinga tuo, nes nuvainikavo tų muziejaus: mačiau, kad jo kopija jos ir etnografijos muziejaus 135 statybai. Veiklos laisvė nėra di- . jaunimo organizacijų tariamą fa vėliau buvo mieste užklįjuota ant metų jubiliejui. Norime atsivežti dėlė — savarankiškumas yra la šistinį pobūdį. 1989 metais svar tvorų. iš Maskvos ir parodyti tuos tur bai menkas dėl per didelės cen biausias mūsų darbas buvo „Lie Patys tremtiniai rasdavo save tus, kurie iš mūsų muziejaus bu tralizacijos ir veiklos reglamenta tuva tremtyje” paroda. Tai buvo nuotraukose. Buvo išvežtų moky vo išvežti po 1863 metų sukilimo. vimo. Pavyzdžiui, iki šių metų at vienas iš Gedulo ir vilties dienos tojų sąrašai. Buvo padarytas di Valstybinis istorijos muziejus lyginimų negalėjau reguliuoti, (birželio 14-osios) programos ren delis Tarybų Sąjungos žemėlapis, Maskvoje yra pažadėjęs mums nes jie buvo mokami pagal val ginių. Paroda veikė labai ilgai: kuriame lageriai buvo pažymėti paskolinti mūsų pačių daiktus. džios nustatytas kategorijas. nuo birželio iki rugsėjo pabaigos. kryželiais greta vietovės vardo. Antroji paroda bus skirta Dainų 1989 metais tokia galimybė jau Tema buvo labai sunki — tai bu Visas žemėlapis buvo apvestas šventei. Bus didelė etnografinė atsirado, nes muziejus gavo teisę vo žmonių skausmas. Tema lietė spygliuota viela, kaip vienas di paroda, ruošiama Parodų rūmuo mokėti priedus prie atlyginimo. kone kiekvieną Lietuvos šeimą. delis lageris. Prie atsiliepimų se: tautiniai drabužiai, audiniai, O nuo 1990 metų pereiname į Antano Sutkaus nuotrauka Pats muziejus turėjo palyginus apie parodą knygoje buvo įrašy i (Nukelta į 4 psl.) Nr. 39(8) - psl. 4 DRAUGAS-MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA’ Šeštadienis, 1990 m. vasario mėn. 24 d.

ne sandėlį, o šiuolaikinę saugyk-* Pagonybė, Muziejus, ugdęs tautinę savimonę lą. Tai būtų mūsų didžiausios problemos: patalpos ir įranga. Be (Atkelta iš 3 psl.) krikščionybė... abejo, gal padėtį ilgainiui pakeis muzikos instrumentai — etninė organizaciniai sprendimai. Šiuo (Atkelta iš 2 psl.) ja, o paskui juos pačius laidoja sv kultūra, mūsų ištakos. Tai dvi metu reglamentacija neleidžia iš graudžiomis raudomis, tačiau mūsų didžiausios parodos 1990 spręsti šių problemų. Amerikoje elgiasi kaip su trumpam užsnū metais. Bus ir dar kelios. Nedide muziejai turi geras pagalbines dusiais, slepia žvėries gauruose ii lė, bet labai svarbi paroda: tai pir tarnybas, o mes dėl kiekvienos dar palieka gardaus valgio, kad moji bendra su Amerikos lietu smulkmenos turime kreiptis į turėtų kuo pasistiprinti [...] Tai viais organizuojama paroda. No įvairias firmas, kombinatus, mo rima atidaryti 1990 metų Vasa kėti didelius pinigus ir ne visada ir buvo vienintelis dievas, Lie tuvos dvasia, sutapties su kuria rio 16 dieną parodą, skirtą gauname tai, ko norime kokybės 300 metų siekė Butvilų tikėji Aleksandrui Stulginskiui. atžvilgiu. Yra susitarimas, kad 1990 me mas...” tų rudenį mūsų paroda pasirodys —Kokią paramą Lietuvos istori O inkvizitorius tėvas Povilas ir jūsų krašte. Parodos tema: jos ir etnografijos muziejui galė taip mąsto apie pirmuosius krikš „Lietuvos miestai senose fotogra tų parūpinti išeivijos lietuviai? čionius, susapnavęs save prikaltą fuose”. Atvešim fotografijų ir at prie kryžiaus. Pamena, [...]kad —Sunkus klausimas. Nenoriu virukų iš nuotraukų, kuriuos lan tik katakombų kilmė yra evange- ubagauti, bet įrangos techninių kytojai turės progą įsigyti. Žada liškoji kilmė. Tik pagoniškos Ro priemonių labai norėtųsi. Prade me atvežti archeologinių papuo mos grėsmė verčia sielą evange- dant nuo kompiuterių ar video šalų kopijų, Vilniaus verbų. Gal liškai gūžtis”. [...] Jeigu jis, tėvas aparatų iki paprasčiausių spyne pavyks ir nedidelį bukletuką Balzeko Lietuvių kultūros muziejus Chicagoje 1989 m. gruodžio mėn. 4 d. Džovanis, ten bent trumpam atsi suruošė popietę su Lietuvos istorijos ir etnografuos muziejaus direktorium lių vitrinoms užrakinti, vaku paruošti. durtų, [...] jis melstų, aš žinau, Eugenijum Skrupskeliu, skirtą diskusijoms apie Lietuvos ir išeivijos muziejų uminių įrankių stiklui kilnoti. —Gal galėtumėte apibūdinti kuo jūs virsit ir kuo paversit mus, galimybes ir rūpesčius. Nuotraukoje: Valentinas Ramonis, Balzeko Lietuvių Bendravimo požiūriu norėtųsi šiuo metu vykstančią Lietuvos is kultūros muziejaus egzekutyvinis direktorius, Eugenijus Skrupskelis ir Stasys neatsispyrę pagundai paklupdyti torijos ir etnografijos muziejaus Balzekas, jr., muziejaus steigėjas ir prezidentas. daugiau ryšių. Mes labai mažai kitą, paėmę į rankas kardą, turime eksponatų, kurie atspin parengtą kilnojamąją parodą. Ar užkūrę aikštėje laužus (...] maldo svarbiais vadovais, su Universi ir anksčiau muziejai buvo vieni iš ji pirmoji Lietuvos istorijos paro- ■ dėtų Amerikos lietuvių gyvenimą mis svilinkite savo neapykantą ty of South Carolina McKissick ir veiklą. Nenorime užgriebti vis da užsienyje? lietuvybės židinių, bet jų galimy tiems, kurie jos netrokšta. —Užsienyje ne pirmoji. Per pa muziejaus vadovybe. Chicagoje bės buvo labai ribotos. ką, tačiau muziejaus rinkiniuose Neapykantos takas niekur ne staruosius dvejus metus buvo pa susitikau su Chicago Historical —Kokie dabartiniai Jūsų, kaip> ir jo ekspozicijose turėtų atsispin- veda. [...] Ir būkite kantrūs, neva rodos Suomijoje, Lenkijoje, Čeko Society muziejaus direktorium Lietuvos istorijos ir etnografijosį dėti ir išeivįjos gyvenimas. Galvo rykite pagonių į pagonybės kata slovakijoje ir Rytų Vokietijoje. Ellsworth H. Brown. Šioji pasta muziejaus direktoriaus, didžiau jame ir apie abipusiai naudingus kombas”. 1989 metų lapkričio mėnesį turė roji pažintis labai naudinga, nes si rūpesčiai? Kokius matote di pasikeitimus: žmonėmis ir ekspo ALEKSANDRAS STULGINSKIS Tai tokiom ir kitokiom mintim jo būti atidaryta paroda Pavia, nuo ateinančių metų Brown pra džiausius muziejaus trūkumus? Ir zicijomis. Galėtų žmonės vieni iš (1885—1969) yra išaustas romanas. Tai neapy Italijoj. Tai Lietuvos etninės kul deda eiti American Museum kokias šviesias perspektyvas mu kitų pasimokyti, turėtumėm vie kanta, tai tolerancija tai pago tūros paroda. Pradedame nuo ar Association prezidento pareigas. ziejaus ateičiai? ni ir kiti naudos. Taip pat ir mu NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS, STEIGIAMOJO SEIMO PIRMININKAS, nims, tai protestantams verda LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, SIBIRO KANKINYS cheologijos, tradicijų, ornamenti Jie davė kopijas savo muziejų sta Begalės tų rūpesčių. Ruošiame ziejininkai ir bibliotekininkai čia veikėjų sąmonėje ir dialoguose. kos, parodome, kaip tradicijos iš tutų, darbo organizavimo sche naują muziejaus statutą. Buvo atvažiavę galėtų pasižiūrėti, kaip LIETUVOS ISTORIJOS IR ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS, VILNIUS, 1990 m. vaurio 16 d. Aišku, pasitaiko sukarikatūri lieka: tautiniuose drabužiuose, mas. Aprodė muziejus, parodė nepaprastai naudinga pasikalbė veikia Amerikos kultūrinės įstai PmoJ* LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRAS >u KRISTANAV1C1AUS FONDO parama nimo, suschematinimo ir sutirš virtuvę (tai yra, užkulisinę mu ti su Amerikos muziejininkais. gos, o čia būdami jie galėtų pade CHICAGO. ILLINOIS, USA kryžiuose, liaudies mene. Istori NIJOLE MACKEVIČIENĖ. LTSC muriepua diAmrt tinto juodojo humoro, taikomo nė dalis jungia archeologiją su et ziejaus veiklą, kuri lankytojui ne Žadame keisti muziejaus struktū ti ir lietuviškom organizacijom tiems laikams, lyg tam, kad įdo nografija. matoma). Daug yra bendrų prob rą. Didžiausia problema — patal Gal būtų galimybės muziejinin miau ir moderniškiau romanas —Amerikoje beveik visi muziejai lemų, tai kalbėjomės ir teoriniais pos, ypač eksponatų saugyklos. kams ir restauratoriams stažuo • Lietuvos istorijos ir etno paruošė LTSC muziejų direktorė skambėtų. Bet jausmingas, išra skiria ypatingą dėmesį jaunie klausimais. Pavyzdžiui, šių dienų Didžiausias Lietuvos muziejus tis Amerikoje. Materialinė pagal grafijos muziejuje šių metų va Nijolė Mackevičienė. (Viršuje dingas kalbos stilius yra gražus siems lankytojams — vaikams. medžiagos rinkimo klausimais. neturi nuolatinių saugyklų. Jau ba mums labai daug padėtų, bet sario 16 dieną buvo atidaryta bu matyti Aleksandro Stulginskio ir patraukia skaitytoją. Kas daroma šia linkme Lietuvoje, Visko paimti vis tiek neįmano iš buto kraustytis į kitą yra lygu gi ryšiai tarp mūsų irgi nepapras vusio Lietuvos respublikos pre parodos plakatas.) Ramūnas Klimas yra dar jau kai dabar, Atgimimo laiku, taip ma. Mes galvojame, kad turi bū gaisrui, tai ką kalbėti apie muzie tai svarbūs. Kai mes atvažiuoja zidento Aleksandro Stulginskio Vasario 16 dieną PBS televizi nas rašytojas, gimęs 1945 metais. svarbu leisti jaunajai kartai pa ti tam tikros programos. Reikia jų, nes tai sugaišina daug laiko ir me, galvojame daugiau apie savo paroda. Parodą į Vilnių vasario 7 jos „The MacNeill-Lehrer News Baigęs Kauno politechnikos insti žinti tikrąją savo tėvynės istoriją? sudaryti visuomenės modelį, darbo. Moksliniai bendradarbiai bėdas, trūkumus, kaip čia tų dieną nuvežė prof. dr. Jonas Hour”, transliuodama Lietuvos tutą, dirbo Komjaunimo tiesos re —Jau senokai galvojame, kaip schemą, kurią užpildyti daiktais. krauna ir veža. Turime tris sau trūkstamų dalykų mūsų institu Račkauskas, Lituanistikos tyri padėčiai skirtą programą mūsų dakcijoje, Rašytojų sąjungoje, tai padaryti. Pas mus didelis skir Švedai turi labai įdomią progra gyklas: Misionierių bažnyčia, pa cijoms gauti, bet pamirštame iš mo ir studįjų Centro Chicagoje Nepriklausomybės šventės proga, dabar yra Pergalės žurnalo redak tumas nuo Amerikos muziejų, mą. Reikia, kiek galima, pasižiū grindinio pastato palėpėj, sena sakyti, kad mes irgi savo ruožtu pirmininkas, pakviestas Lietuvos taip pat rodė Eugenijų Skrups- toriaus pavaduotojas. Iki šiol yra kur darbui su vaikais skiriamas rėti, ką kiti daro, kad nedarytu jam arsenale. Nėra drėgmės ir norime padėti kultūriniam ben istorijos ir etnografijos muziejaus kelį ir Joną Račkauską Lietuvos išleidęs apsakymų, apysakų labai didelis dėmesys. Mes kar me tų klaidų, kurias jau kiti temperatūros reguliavimo (išsky dravimui tarp pasaulio lietuvių direktoriaus Eugenijaus Skrups- istorijos ir etnografijos muziejuje rinkinius Paukščių lesinimo tais padarome per sunkias ir per padarė. rus arsenale). Dabar kolūkiai tu savo pagalba. Tai yra, ką per vi kelio. Parodą rengė Lituanistikos ir (jungė pokalbį su Jonu Rač šventė (1971), Atostogos po Aukš sudėtingas ekspozicijas. Reikalin —O dabar papasakokite šiek tiek ri geresnes saugyklas daržovėms, sas mūsų pačių bėdas dažnai už tyrimo ir studįjų centras su Kriš- kausku apie dabartines nuo taitijos pilnatimi (1976), Gintė ir gas joms interpretatorius. Vai apie save pati. negu mes savo eksponatams. La mirštame išeivįjos lietuviams pa tanavičiaus fondo parama, o ją taikas Lietuvoje. jos žmogus (1981). kams šitai yra per sudėtinga — jie —Gimiau šiaurės Lietuvoje, be bai reikėtų įrangos bent naujuo sakyti. O, be abejo, šia prasme lankosi tik su ekskursijom. Sun veik Žemgalėje — esu linkuvietis. se pastatuose. Pati pagrindinė esame vieni kitiems reikalingi. ku ką nauja padaryti. Labai Tėvai abudu mokytojai (užtat ir Lietuvos istorinė kolekcija turė (Su Eugenijum Skrupskeliu dailininkų kūrybinius polėkius. kūryba dalyvauja Viktoras Petra trūksta vietos. Didžiosios mūsų nepasirinkau mokytojo profesijos tų turėti pačią geriausią saugyk kalbėjosi a. ir a. 11.1989 m. gruodžio Šis parodos pobūdis Rūteniui vičius, Vytautas Kašubą, Alfon muziejaus parodos turėjo būti — tam reikia pašaukimo). Tai tie lą. Reikėtų jau dabar projektuoti mėn. 3 d. Chicagoje.) visai nežinomas, o jo reikala sas Dargis, Viktoras Vizgirda, ruošiamos vestibiulyje tarp gar siog giminės tradicija. Skrupske- vimas, kad tų ar anų metų paro Anastazija Tamošaitienė, Jad derobo ir tualetų. Trūksta ir tech lių giminėje beveik visi vyrai pa , y da eksponuotų tik tais metais vyga Paukštienė, Aleksandras ir ninės aparatūros. Pavyzdžiui, sirenka humanitarines profesijas: sukurtus darbus neturi rimto pa Eleonora Marčiulioniai, Vytautas trūksta video interpretacijos apie dėdė Ignas buvo literatūros ir Nuomonės ir pastabos grindo. T Ignas, Jurgis Daugvila, Kęstutis žmonių gyvenimą. Mes bįjomės kultūros istorikas bei žurnalistas, įdomi yra Rūtenio meno Zapkus, Rolandas Poška ir reprodukcijų — gal amerikiečiai tėvas — istorijos mokytojas. Bai samprata. Iš jo pasakojimo apie daugybė kitų, nemažiau žymių reprodukcijomis kiek ir piktnau giau Lietuvos istorijos specialybę Dar dėl „Lietuvių dailės ’89” moterėlės ir kunigėlio nesusipra mūsų dailininkų. džiauja. Tačiau kviečiame vai Vilniaus universitete. Specializa timą apie idėjas susidaro įspūdis, , Apie tą drobę, Rūtenio akimis kus, aiškiname jiems. Reikėtų pa cija yra etnografo, nors visą lai kad Rūtenis nusistatęs prieš atrodančią „pomografiška”, man ruošti leidinukų, parodyti vai ką domėjausi archeologija ir Jono Rūtenio straipsnyje „Lie ’89”, Rūtenis prisipažįsta, kad pa idėjinį meno pobūdį (nors teko paskelbti autorines daili kams, kaip senovės įrankiai nau muzeologija. Interesų platumas tuvių dailė ’89” (Draugas, 1989 rodos nematė, bet ją recenzuoja iš anksčiau išsitarė, kad menas turi ninkės mintis (žiūr. Draugas, dojami. Esame paruošę koncepci yra labai naudingas muziejinin m. vasario mėn. 10 d.), kuriame parodos katalogo ir iš Rimo Vėžio veikti ir protą). Dalykas nepaaiš 1989 m. birželio mėn. 22 d.), ją Vilniaus muziejaus vaikams. kui. Studijas baigęs, buvau pa autorius rašo apie dailės parodas, reklaminio straipsnio, kuriame kėja ir iš jo duodamos Vaižganto kurios pastato šio kūrinio prasmę Tai būtų ne tradicinis muziejus, skirtas į Ukmergės kraštotyros vykusias Šeštojo mokslo ir kūry tą parodą autorius užsiminė tik citatos: „Čia nėra nei proto, nei visai kitokioje šviesoje, negu iš jis remtųsi daugiausia reproduk muziejų. Ten trejus metus atidir bos simpoziumo metu, yra keletas keturiais sakiniais. Nenuostabu, širdies, o tik rankos”. Atrodo, kad duoda jo paviršius ar nusako cijomis. Amerikos muziejai čia bau. Po to laiko dirbau Lietuvos taisytinų netikslumų. kad Rūtenio žvilgsnis į „Dailę autorius laikosi nuomonės, kad Rūtenio įžvalga. Bet aš čia jų darė daug įtakos. Bostono garsio istorijos ir etnografijos muziejuje Suteikdamas garbę man už ’89” yra paviršutiniškas (ar „idėjų” ir „rankų” įnašas į meno nekartosiu, kad neatrodyčiau tar- jo vaikų muziejaus principai — muziejinio darbo metodikos mano darbą, organizuojant lie galima daugiau ko laukti iš kūrinį yra nebūtinas ir net Bi išeinąs ginti kieno nors garbę, skyriuje. Nuo 1988 metų vasaros tuvių dailės parodas, Rūtenis minkštojo fotelio kritiko?) ir dar nereikalingas. Kas tada, anot 'tos garbės ginti nereikia, kalban daugiausia taikomi ir kitur. Ir Žibuntas MikAys „Bažnyčia" buvau paskirtas muziejaus direk taria, kad aš esąs „bene tas vie klaidinantis. Rūtenio, sudaro meno kūrinio tis su užkietėjėliais. Yra pasauly mes naudojomės Museum News, 4' x 2 5/8 American Museum Association torium. Atėjau su nauja banga — nintelis išeivijos dailės variklis ir Rūtenis nepatenkintas, kad pa esmę? Tai — „meilė, jausmas, je žmonių, o jų tarpe ir meno žurnalu. Gal aš šiuo metu esu vie anksčiau vargu ar mane būtų pa puoselėtojas”. Kas išsamiau seka rodos pavadinimas „Dailė ’89” grožis, spalvos bei viso to derinio žinovų, kurie, įėję ir į Sistinos Vakar, vasario 23 dieną, Čiurlionio galerijoje, Chicagoje, buvo atidaryta nintelis tos organizacijos narys skyrę direktorium. Iš viso šiuo lietuvių dailės gyvenimą, ypač neatitinka parodoje eksponuo visuma”. Puiku! Dėl nuomonių koplyčią, užsidengtų akis, kad parodų organizavimo darbą, tas lietuvių dailininkų paroda „Dailė ’90”, Tarybų Sąjungoje. metu vyksta kartų kaita muzie jamų kūrinių datas. Anot jo, apie estetikos teorijas čia nesigin nepamatytų ten eksponuotos kurios tema yra „Religija lietuvių —Atrodo, Jums teko susitikti su juose: senieji išeina į pensijas, negali praleisti kitų pastangas ir aštuoniasdešimt devintųjų metų čysime. Tik lieka klaustukas, „pornografijos". mene”. Paroda vyks iki kovo 4 dienos. Amerikos muziejų tvarkytojais? ateina daug jaunimo. Ir politi įnašą. Paminėtini yra Emilijus paroda turėtų rodyti tų pačių kodėl šio recenzento taip nuverti Peršasi dar ir kiti Rūtenio išsi —Taip, teko. Su South Carolina nė kaita daug padarė: ateina Holenderis, pirmosios Dailės metų darbus. Jis rašo: „Dauguma namas meno kūrinio idėjinis krū reiškimai, reikalaujantys tiksli naujo valstybės muziejaus dviem daug naujai galvojančių. Iš tikro šventės, vykusios per Šeštąjį parodos eksponatų dešimties vis, ir kodėl prie jo realizavimo nimo. Bet tada pasidarytų per il ypač tokių, kurie yra „šarvuoti mokslo ir kūrybos simpoziumą, metų senumo”. Dauguma? Atsi negalima pridėti rankų darbą? ga litanija. Pabaigoje straipsnio mokslo laipsniais”. Leidžiant pa organizatorius, vienas iš Lietuvių vertęs parodos leidinį, kur kū Rūtenio vartojami terminąi, autorius pakartoja metų metus rodos katalogą, negalima rinkti dailės muziejaus iniciatorių ir rinių datos sužymėtos, Rūtenis vertinantys leidinyje išspaus minkštojo fotelio meno puoselė aukų spalvotų reprodukcijų išlai atkaklių jo suorganizavimo galėjo ten spausdinamų darbų dintas kūrinių reprodukcijas, yra tojų duodamą receptą: „Reikia doms dengti, kad „atliktų darbų vykdytojų; Vincas Lukas ir Van „senumą” teisingiau paskirstyti. neužtarnautai užgaunantys. surengti, tikra to žodžio prasme, autoriai, užsimokėdami už bran da Aleknienė, kartu dirbdami 1989 metų buvo vienuolika Straipsnyje autorius pažėrė štai rimtą, atrinktą, reprezentacinę giai kainuojančias spalvotas Čiurlionio galerijoje, per savo ka darbų, 1988 — 42, 1987 — sep kokius išsireiškimus, adresuotus meno vertybių — išeivijos daili reprodukcijas”, nešoktų „pa dencijas, suorganizavo apie 80 tyni, 1986 — penki, anksčiau meno darbams, išspausdintiems ninkų parodą". Jeigu tektų Rūte rodyti save”. Katalogas turi būti dailės parodų. O kur kiti, kitų sukurtų buvo tik keturiolika. tame leidinyje: „šarlataniški”, niui ją organizuoti, kokia ji būtų? parašytas lietuviškai (ne taip, vietovių meno parodų rengėjai, Tačiau ne darbų senume glūdi „primityvių formų”, „palaidos (Čia cituosiu perfrazuotus Rū kaip Lithuanian Art ’89), nes jį kaip Paulius Jurkus Brooklyn’e, parodos esmė. „Dailė ’89” niekad struktūros”, „pigūs”, „žiūrovą” tenio straipsnyje pateiktus geros išleidžiant anglų kalba, reikia ar LB apylinkių valdybos kituose nepretendavo rodyti tik 1989 nuteikia minoriškai”. Vieną parodos kriterijus.) Pirmiausia ta „paneigti gimtąją kalbą”. Be to, miestuose, ypač Los Angeles, metų kūrinius (būtų buvę net ir „drobę” (sic) jis pavadina paroda turi būti „mūsų meistrų”, „tuo (t.y. anglų kalba) nieko Clevelande, Detroite, kurios per neįmanoma tai padaryti, žinant, „tinkama” pornografiniam žur bet jų darbai turi būti atrinkti tik nepasiekta, nes lietuvių gyven savo rengiamas Lietuvių dienas kad parodos atidarymas buvo nalui”. Tai stiprūs teiginiai, tokie, kurie nebuvo „daugeliu viečių salėse kritikai paprastai įtraukia į programas ir meno 1989 metų vasario mėnesį). Spau reikalaujantys įrodymų. Straips atvejų matyti parodose” ar ,jų nesilanko”. parodas? Tarp tokio skaičiaus doj ir laiškuose parodos daly nio autoriui nepažymint pavar reprodukcijos spaudoje”. Ne Būtų be galo įdomu sulaukti išeivijos dailės variklių, man viams buvo skelbiama, kad ši pa džių, kuriam dailininkui tie tei galima imti „lengvai pasiekiamų išeivijos lietuvių dailininkų pa Būrelis dalyvių po popietės su Eugenijum Skrupskeliu (pirmoj eilėj, viduryje) darosi nejauku būti pavadintam roda eksponuos vėliausią lietuvių giniai taikomi, šešėlis metamas darbų ir iš to suorganizuoti pa rodos, surengtos pagal šiuos Rū Balzeko Lietuvių kultūros muziejuje 1989 m. gruodžio mėn. 4 d. „bene vieninteliu”. dailininkų kūrybą, kuri metų at ant visų leidinyje reprodukuo rodą”. Negalima įsileisti „mažai tenio dėsnius. Stasio Balzeko, jr. nuotrauka Kalbėdamas apie parodą „Dailė žvilgiu galėjo kaitaliotis pagal jamų darbų. O leidinyje su savo žinomų bei girdėtų menininkų”, Algimantas Kezys