— ■iu.imi i—■m.i i m I Lietuvos RESPUEKKiNcl GlfcLiG aA I Nacloni'l 4 V ; l N I U S, Lcl *‘v |X tl M.Mažvyd« ANTROJI DALIS IBiblioteka 3 vli“,S’ D R A U G A S MOKSLAS, MENAS, LITERATŪRA 1990 m. vasario mėn. 24 d. / February 24, 1990 Nr. 39(8) Saturday supplement I i Nugrimzdusių varpų krašto sūnus tos. Valentinas Gustainis jas Dovo Zauniaus mirties šitaip nusako: „Teko Ženevoje penkiasdešimt metų sukakties proga rimtai ginčytis su galingais kaimynais, teko net dvi bylas vesti aukščiausiame tarptautinio BRONIUS KVIKLYS teisingumo teisme Haagoje...” Vokietija 1932 metais Tautų Veikalas apie Nepriklausomos Lietuvos diplo­ lietuvninkais norim ir būt”. Kaip sąjungos taryboje iškėlė Lietuvai matijos istorija graži ir garbinga. žinia, ji virto mūsų mažlietuvių sunkių kaltinimų vadinamoje pototalitarinę mąstyseną Kuriantis nepriklausomai valsty­ himnu, iškilmingomis progomis Boetcher’io byloje dėl Klaipėdos bei ir vėliau visą laiką, ligi dar ir dabar giedama Klaipėdos statuto interpretacijos. 1931 me­ okupacijų, mūsų diplomatai ener­ krašte ir išeivijoje. Iš to meto tais Haagos tribunolas svarstė Literatūros apie totalitarizmą santvarkoje valdančioji partija gingai gynė Lietuvos reikalus veikėjų, be jau minėtų, dar Lietuvos bylą su Lenkija dėl biblioteka pernai pasipildė dar stengiasi kontroliuoti viską, ir tarptautinėje arenoje, kuri beveik minėtini: Martynas Jankus, En- Lentvario-Kaišiadorių gėlo vienu leidiniu — Amerikoje erdvę, ir laiką. Jam pačiam akis visais atvejais mums buvo nepa­ zys Jagomastas, Jonas Smalakys žinkelio atidarymo ir abidv. atvėrė apsilankymas Lenkijoje — neseniai pasirodė sociologijos pro­ lanki. Deja, diplomatijos istorija ir vyriausioji Dovo duktė (dip­ bylas Lietuva laimėjo. Vėlesnis fesoriaus Jeffrey Goldfarb knyga, „kitame pasaulyje”, kuris Vaka­ ligi šiol neparašyta. Tėra tik lomato sesuo) Morta Zauniūtė Užsienio reikalų ministras Juo­ pavadinta Beyond Glasnost: the ruose taip mažai žinomas. Tame vieno kito diplomato monografija, (1876-1945). zas Urbšys, atsisveikindamas su Post-totalitarian Mind (Chicago: pasaulyje kultūrinė ir politinė šiek tiek žinių spaudoje, encik­ Spaudos draudimo laikais Zau­ velioniu prie kapo, jo darbus ši­ The University of Chicago Press, laisvė traktuojamos kaip praras­ lopedijose, kai kas rankraščiuose. nių namai tapo knygnešių prie­ taip įvertino: „Vairavęs tėvynės 1989). Jos autorius anksčiau yra tas turtas, kurį reikia atkasti ir Taigi mūsų iškilieji diplomatai glauda. Morta įsteigė lietuviš­ laivą tarptautinėse bangose ligi parašęs kelias knygas apie atsargiai restauruoti. Lenkijoje neišryškinti. Bet dr. Dovas Zau­ ką knygyną Tilžėje, iš čia ir iš 1934.VI. 13, dr. Zaunius su nepa­ Lenkiją, artimai pažįsta „Soli­ tai jau daugelį metų buvo daroma nius tokios monografijos sulaukė. Rokaičių aprūpindavo knygomis keliamu ryžtingumu gynė Lie­ darumo” sąjūdį ir jo vadovus. totalitarizmo šešėlyje, ir nedau­ Ją dar prieš savo mirtį spėjo knygnešius ir palydėdavo juos tuvos teises, ir asmeniškai Apžvelgdamas dabartinę totali­ gelis tesuprato šio projekto parašyti jo artimas bendradarbis per sieną. Ji artimai bendravo su nuvykdamas, kai reikėdavo, į tarizmo agoniją, Goldfarb’as tvir­ svarbą. Todėl pašaliečiams at­ dr. Albertas Gerutis, kurią 1982 Povilu Višinskiu, Jonu Vileišiu, tarptautines konferencijas ar į tina, kad Vidurio-Rytų Europoje rodė, kad darbininkai ir in­ metais išleido „Vilties” draugijos Kaziu Grinium, Jonu Šliūpu, Tautų sąjungos posėdžius. Kovo­ demokratiniai opoziciniai sąjū­ telektualai Gdanske „staiga” leidykla. Turime po ranka ir 1940 Felicija Bortkevičiene, dirbo Var­ damas dėl lietuvių tautos pažeis­ džiai sukūrė naują kultūrinę ir pasipriešino totalitaristinei san­ metų Lietuvos aido numerius, po, Ūkininko, Naujienų administ­ tų teisių, dr. D. Zaunius prieš jė­ politinę dimensiją — pototalita­ tvarkai. Šie autoriaus žodžiai la­ kur radome nemažai medžiagos racijose ir kitais būdais talkino. gos pavartojimą statė teisę ir vie­ rinę mąstyseną. Jos kontūrus au­ bai tinka ir Lietuvai, kurioje apie Dovą Zaunių. Albertas Ge­ Dalyvavo „Birutės”, draugijos ningą tautos pasiryžimą nenu­ torius įžiūri Solidarumo ir kitų didysis „Ne!” totalitarizmui bren­ rutis, rašydamas apie velionį veikloje, sudarė lietuviškų knygų sileisti... D. Zaunius priklausė tai nepriklausomų judėjimų veikloje do daugelį metų. nekrologą (Lietuvos aidas, Nr. katalogą. Apie 1930 metus apsi­ didžiųjų patriotų geležinei Goldfarb’o knyga susilaukė pa­ bei tenykščių rašytojų, filosofų ir 103, 1940), uždėjo antraštę „Nu­ gyveno Klaipėdoje. rinktinei, kurie savęs išsižadė­ publicistų raštuose. Tai dinamiš­ lankių atsiliepimų jo aprašomoje grimzdusių varpų krašto sūnus”. dami kilniu paprastumu visas jė­ kai opozicijai būdinga atvirumas, Vidurio-Rytų Europoje. Tokios gas atiduodavo tėvynei ir ku­ Ją paskyrėme ir mūsų rašiniui. Mažlietuvio šeima pliuralizmas, vieši debatai; jos knygos mes jau seniai laukėme riems dėl to teks kartais, deja, žymiausiais atstovais Goldfarb’as mūsų pasaulio dalyje, komentavo Gimtinė, lietuviška aplinka Zaunių šeima buvo lietuviška. anksčiau negu reikia, iš šio pa­ laiko čekus Vaclav Ha vėl ir uždraustos lenkų rašytojų Dovas (tėvas) buvo vedęs vietos saulio pasitraukti”. Milan Kundera, vengrus Miklosz sąjungos pirmininkas Jan Jozef Dovas Zaunius buvo vienintelis lietuvaitę Oną Selenytę, nė vokiš­ Dr. Dovas Zaunius atliko ir Nepriklausomos Lietuvos vyriau­ Haraszti ir Gyorgy Konrad, len­ Szczepanski. Aksominio kalėjimo kai kalbėti nemokėjusią. Mažlie- Dovas Zaunius (1892-1940) (Iš Broniaus Kviklio archyvo) daugybę kitų svarbių darbų. Iš jų kus Adam Michnik ir Stanislaw autorius, vengras Miklosz sybės narys, kilęB iš Mažosios tuvių šeimos buvo gausios vaikų minėtini šie. Jis paruošė Lietuvą, Baranczak. Haraszti rašo, kad tai labai Lietuvos dalies, kuriai niekada skaičiumi. Ši aplinkybė padėjo Latviją ir Estiją Pabaltijo santar­ nebuvo lemta būti Lietuvos vals­ Autorius pabrėžia kultūros aktuali knyga, nes pototalita- jiems per šimtmečius išlaikyti lie­ susipratęs Prūsų lietuvis stu­ gosią vija, Rumunija. Buvo atsto­ vei, nors ši sutartis buvo pasira­ tybės sudėtyje. Taigi jo įtrau­ svarbą ir totalitarizmo atstovams, rinės demokratijos opozicija šią tuvybę. Ir Zauniai susilaukė dentas Zaunius. Jiems ne kartą vas Šveicarijai. Paskirtas nuola­ šyta tuojau po jo pasitraukimo iš kimas i vyriausybę simbolizavo ir jų priešininkams. Siekdamas istorinę akimirką jau yra dau­ devynių vaikų. Vyriausia buvo pabrėždavęs: „Wenn ihr schon tiniu Lietuvos delegatu prie Tau­ ministro posto. Zauniaus rūpes­ abiejų Lietuvos dalių vienybę. Jis savo tikslų ir formuodamas totali­ giau negu pavienių asmenų veik­ minėta Morta, jauniausias — einen Litauer haben wollt, dann tų sąjungos, dešimtį metų čia čiu sudaryta aibė Lietuvai palan­ gimė 1892 m. birželio 19 d. tarinę galvoseną, totalitarinis la — ji pradeda apibrėžti Rytų mūsų Dovas. Tėvai buvo labai bitte...” (Jei jūs norite lietuvio, tai energingai gynė Lietuvos rei- kių prekybinių sutarčių, per­ Rokaičių kaime, Pakalnės apskri­ režimas turi sukurti totalitarinę Europos politinę sistemą. darbštūs ir visiems vaikams prašau...) kalus. siorientuota į Anglijos rinką. tyje, apie 30 km nuo Tilžės. kultūrą, be kurios neįmanoma Anapus glasnost parašyta dar sudarė galimybes pasiekti Pirmojo pasaulinio karo metu Išugdyta daug gerų diplomatų, Rokaičių kaimas ir ypač Zaunių išugdyti ,,naujo žmogaus”. prieš Lietuvos Atgimimo potvynį. aukštąjį ar bent aukštesnį moks­ buvo mobilizuotas ir tarnavo Ministras, laimėjęs perorganizuotas Užsienio reikalų šeima iš senų laikų buvo lie­ Tačiau kultūra pačia savo pri­ Autorius tikrai būtų pastebėjęs lą. Mūsų Dovui didelės reikšmės pąjūrio fronte. Bet kai vokiečiai svarbias bylas ministerijos centras. Ir visa tai gimtimi nesugeba prisitaikyti būdingų pototalitarinės galvo­ tuviška. Dovo tėvas (taip pat turėjo lietuviška aplinka, kurio­ užėmė Kauną, buvo perkeltas ir padarė vyras, nesulaukęs nė Dovas) buvo vienas iš lietuvių prie sistemos, pastatytos ant senos pavyzdžių Lietuvoje, Latvi­ je jiB augo. Tuo metu kaimas buvo paskirtas vokiečių laikraščio Lie­ 1929 metais Dovas Zaunius pa­ pilnų 48 metų amžiaus. tautinio atgimimo Mažojoje Lie­ oficialiai nustatytų ir paskelbtų joje bei Estijoje ir nebūtų galėjęs lietuviškas, bet jau pradžios tuvai Dabarties redaktorium. skirtas Užsienio reikalų minis­ Kai 1934 m. birželio 12 d. mi­ tuvoje veikėjų, apsišvietęs ūki­ tiesų. atsispirti pagundai pacituoti iš­ mokykloje buvo vien tik vokiškai Tačiau 1918 metais įtartas neiš­ tru. Šiai ministerijai jis vadovavo nistras Juozas Tūbelis sudarė ninkas, pažinęs pasaulį, buvojęs Anot Goldfarb’o, didysis po­ traukų iš Arvydo Juozaičio esė dėstoma. Baigęs pradžios mokyk­ tikimumu Vokietijai ir vėl išsiųs­ ligi 1934 metų. Tarp 1929 ir 1934 naują vyriausybę, Dovas Zaunius sūkis totalitariniame pasaulyje „Politinė kultūra ir Lietuva” bei ir JAV-ėse. Tai buvo laikai, kai lą, Dovas persikėlė į Tilžę, mo­ tas į frontą. į ją nebeįėjo. Užsienio reikalų Prūsija, po pergalės prieš Prancū­ metų Lietuvos diplomatija prasidėjo, jo oponentams išsiva­ panašių kūrinių. Išsamiau kėsi gimnazijoje. Iš tų laikų žino­ turėjo nemažai jautrių ir painių ministro pareigos patikėtos Sta­ ziją, pradėjo persekioti lietuvius davus nuo valstybės aprobuotos susipažinęs su Lietuvos demokra­ mas liudįjimas, kad gyventojų Lietuvos diplomatijos uždavinių. Daugelį kartų teko siui Lozoraičiui. Tai įvyko todėl, tine opozicija, autorius gal būtų • ir faktiškai išgujo lietuvių kalbą doktrinos ir nuo „naujakalbės”, surašymo metu gimnazijos vado­ tarnyboje Lietuvos reikalus ginti