DOCSLIB.ORG

Petras Mikolainis (1868–1934) Laiškuose Ir Atsiminimuose

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
Petras Mikolainis (1868–1934) Laiškuose Ir Atsiminimuose Kalbų ir kultūrų sankirtų archyvai 2 Kalbų ir kultūrų sankirtų 2 archyvai Europos Kalbų ir Kultūrų dialogo tyrėjų asociacija Knygnešys, leidėjas, publicistas Petras Mikolainis (1868–1934) laiškuose ir atsiminimuose Vilnius | 2012 udK 002.2(474.5)(092)(044) Kn 31 Knyga išleista Europos socialinio fondo lėšomis (projektas „Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos stiprinimas ir plėtra“, projekto kodas nr. Vp1-3.1-ŠMM-05-K-01-010) Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos nariai: Europos humanitarinis universitetas Klaipėdos universitetas Lietuvių kalbos institutas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos edukologijos universitetas Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras Šiaulių universitetas RedaKtorių KolEgija: dr. AlbinA Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas prof. dr. (Hp) grAsildA blAžienė, Lietuvių kalbos institutas prof. dr. (Hp) DAnguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas dr. VAldAs selenis, Lietuvos edukologijos universitetas RecEnzEntai: dr. riMAntAs Miknys, Lietuvos istorijos institutas prof. dr. AušrA navickienė, Vilniaus universitetas sudarė: prof. dr. (Hp) DAnguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas isbn 978-609-420-218-6 © Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 2012 © grasilda blažienė, aut., 2012 © birutė gudelienė, rodyklės, 2012 © danguolė Mikulėnienė, aut. ir sud., 2012 © Valdas selenis, aut., 2012 © Vilius Kavaliauskas, laiškai, prisiminimai ir istoriniai dokumentai, 2012 © UAB „petro ofsetas“, 2012 Turinys Pratarmė | 11 dAnguolė Mikulėnienė, VAldAs selenis Petras Mikolainis – knygnešys, leidėjas, publicistas | 15 Summary | 31 VILIUS KAVALIAUSKAS Iš knygnešystės lobių istorijos | 37 Summary | 42 VAldAs selenis Laiškai – istorijos šaltinis: ką byloja Petro Mikolainio korespondencija | 45 Summary | 59 Iš Petro Mikolainio susirašinėjimo su Morta Zauniūte | 65 1899 10 24 laiškas | 66 1901 02 02 laiškas | 74 1901 12 02 (11 03) laiškas | 80 1902 05 29 (06 13) laiškas | 84 Iš Petro Mikolainio ir Jono Šliūpo susirašinėjimo | 89 1898 05 15 jono Šliūpo atvirlaiškis | 90 1906 01 27 petro Mikolainio laiškas | 92 Iš Petro Mikolainio susirašinėjimo su Aleksandru Račkumi | 95 1929 05 03 laiškas | 96 Iš Jono Basanavičiaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 99 1892 09 08 atvirlaiškis | 100 1892 11 24 atvirlaiškis | 102 1893 01 24 atvirlaiškis | 104 1893 01 30 atvirlaiškis | 106 1893 04 02 atvirlaiškis | 108 1893 06 20 atvirlaiškis | 110 1894 02 06 atvirlaiškis | 112 1894 02 13 atvirlaiškis | 114 1895 03 06 atvirlaiškis | 116 1896 04 11 laiškas | 118 1897 01 09 laiškas | 122 Apie 1900 m. vizitinė kortelė | 128 1900 01 07 laiškas | 131 1903 04 15 laiškas | 132 1903 06 29 laiškas | 137 1903 08 13 atvirlaiškis | 138 1903 10 18 atvirlaiškis | 140 1903 12 16 laiškas | 143 1904 04 05 laiškas | 144 1913 12 02 atvirlaiškis | 148 1915 04 09 (03 27) atvirlaiškis | 150 Iš Jono Basanavičiaus susirašinėjimo su Juozu J. Paukščiu | 153 1900 05 20 atvirlaiškis | 154 1900 06 20 atvirlaiškis | 156 1903 05 28 atvirlaiškis | 158 Iš Kazio Griniaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 161 1909 04 11 laiškas | 162 1909 10 17 laiškas | 164 Iš Antano Miluko susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 167 1892 10 06 atvirlaiškis | 168 Iš Ågės Meyerio Benedictseno susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 171 1895 03 09 atvirlaiškis | 172 8 | knygnešys, leidėjAs, publicistAs petrAs MikolAinis (1868–1934) lAiškuose ir AtsiMiniMuose Iš Jono Vileišio susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 175 1908 10 10 raštas | 176 Iš Vinco Palukaičio susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 179 1909 01 01 laiškas | 180 Iš Juozo Adomaičio-Šerno susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 193 1910 m. laiškas | 194 Iš Mykolo Sleževičiaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 199 1926 01 31 laiškas | 200 Iš kovos atgavimui spaudos. petrAs MikolAinis | 204 Petro Mikolainio (Noveskio) 1891–1909 m. išleistų knygų sąvadas. VAldAs selenis | 279 Petro Mikolainio laikraščių ir knygų katalogas | 283 Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės | 299 Asmenvardžiai | 301 Vietovardžiai | 305 turinys | 9 Pratarmė p r i M i r š t A s , b e t n e u ž M i r š t A s p e t r A s M i ko l A i n i s lietuviškos knygnešystės istorija yra jaudinanti ir intriguojanti. ji tvirtai susijusi su lietuvių tautiniu atgimimu, su lietuviškų knygų leidyba ir, be jokios abejonės, su lietuvių raštijos ir literatūros istorija. tos istorijos veikėjų būta daug. Vienų darbai aptarti nuodugniau, kitų menkiau. tai atsitiko dėl įvairių priežasčių. bene svarbiausios – išblaškyti to laikotarpio archy- vai ir stereotipai, galbūt lėmę apžvalgininkų ir tyrėjų simpatijas ar antipatijas. taip, matyt, bus atsitikę ir su petru Mikolainiu. gal dėl jo tiesaus būdo, šmaikštaus žodžio ir ne visiems priimtinos jo pasaulėžiūros, tačiau pamirštant, kad mums pagal išgales reikia pateikti kiekvieno knygnešystės dalyvio istoriją, paliekant interpretacijas skai- tytojo valiai ir vertinimui. būtent skaitytojai ir tyrėjai, pagaliau pati istorija viską su- rikiuos į savo vietas, nes patys šioje knygoje aptariamojo laikotarpio dalyviai, labiau- siai susiję su lietuvių tautiniu atgimimu, negalėjo objektyviai vertinti savo darbo dėl visiškai suprantamų priežasčių. jie gyveno, dirbo ranka rankon su bendraminčiais ir pavieniui. dėl to rasdavosi nuomonių ir įsitikinimų skirtumų. Įdėmiai perskaičius nors ir fragmentišką knygą (tai lėmė rastos medžiagos pobū- dis) apie petrą Mikolainį, paaiškės, kokios būta plačios jo veiklos, aprėpiančios ne vieną valstybę. Visi veikė ir dirbo vardan tos lietuvos ir, aišku, tautinis atgimimas nebuvo vieno kurio nors, kad ir paties iškiliausiojo, nuosavybė. atgimimas buvo visų rašiusių, leidusių knygas ir laikraščius, gabenusių juos, talkinusių gabentojams (kar- tais nesvarbu, dėl kokių paskatų jie tai darė), skaičiusių ir mokiusių savo vaikus tiek miesteliuose, tiek kaimo trobose. Visiškai teisūs knygos „Auszros“ archyvas. Martyno Jankaus rinkinys (Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011) sudarytojai ir parengėjai do- mas Kaunas ir audronė Matijošienė, pratarmėje pasakę, kad tautinio atgimimo orga- nizuoto sąjūdžio pranašo – „aušros“ – skaitmeninis archyvas yra valstybinės reikšmės užduotis. pridurtina, kad tokios pat reikšmės yra viso to laikotarpio archyvo kaupi- mas, skaitmeninimas, publikavimas ir vertinimas. Esminis žodis, atvėręs šios pratarmės autorei erdvę į petro Mikolainio, knygnešio, leidėjo ir publicisto, gyvenimą ir veiklą, buvo jo 1891–1899 metais išleistų knygų sąrašas, rūpestingai sudarytas dr. Valdo selenio, ir jame dvyliktuoju numeriu pažy- mėtas leidinys a. iš b. (antanas Kriščiukaitis-aišbė) Naujas elementorius. Vaikams dovanėlė. 1895 metais ir trisdešimt šeštuoju – dar vienas a. Kriščiukaičio-aišbės kū- rinys Naujas Budas išmokt rašyti, 1905–1910 metais sulaukęs net keturių leidimų. 1974 metais, ištekėjusi už irvio blažio atėjau į Vilniaus miestui ištikimų senųjų vilniečių šeimą. Vyro mama Emilija blažienė-Kriščiukaitytė buvo antano Kriščiukai- čio-aišbės dukterėčia. jos tėvas Kazys Kriščiukaitis (1880–1949) – talentingas skulp- torius auksuotojas, vėliau darbavosi lietuviškų laikraščių administratoriumi. blažių šeimos bibliotekoje buvo daug senų knygų ir leidinių, paakinusių mus domėtis jų atsiradimo istorijomis. perskaičius šią knygą apie petrą Mikolainį, paaiškėjo, kad abu Kriščiukaičiai buvo Mikolainio amžininkai ir beveik kraštiečiai. antano Kriščiukaičio-aišbės vaikaitis Vytautas Vaidelis priminė faktą, kad lietuvos respublikoje už švietėjišką veiklą spau- dos draudimo metais jo senelis buvo apdovanotas ir pirmojo laipsnio Vytauto didžio- jo ordinu, kuris to meto lietuvoje buvo įteiktas tik dviem lietuviams: Ministrui pir- mininkui juozui tūbeliui ir antanui Kriščiukaičiui-aišbei. gaila, kad šiais laikais tokio masto veikėjai primirštami. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Xi tome (2007) neatsirado vietos Kriščiukaičio-aišbės nuotraukai pirmą kartą per visą lietuviškų en- ciklopedijų leidybos istoriją. liūdna ir skaudu šioje knygoje skaityti Viliaus Kavaliausko pasakojimą – atsimini- mus apie dokumentų, susijusių su p. Mikolainiu ir jo epocha, likimą. ta pačia proga pridurtina, kad Vilniaus lietuvių archyvai taip pat prašyte prašosi, šaukte šaukiasi su- tvarkomi. nesunku įsivaizduoti, su kokiu džiaugsmu jau išėję senieji vilniečiai, buvę Vytauto didžiojo gimnazijos mokiniai, būtų sutikę pirmąjį 2011 m. Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos leidinį – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos proto- kolai (1915–1940 ir 1953–1955 metai). Vartant protokolus, akyse iškyla blažių šeimos draugai: vienus teko pažinti, kiti gyvi iš pasakojimų, kurių, deja, nei mes patys, nei kas kitas deramai taip ir neužrašė. Vis atrodė, kad tai bus galima padaryti vėliau, o to vėliau jau daugelis ir nebesulaukė... Mikolainiui laiškus siuntė iškiliausi to laiko žmonės. jonas basanavičius 1903 m. rašė: „jei yra kalbama apie „aušros“ „gimdytojus“, tai prie jų prigulime tik mes trys: aš, Vištalius ir Mikšas. rodos, mūsų nuopelnai prie jos nevienodi, ale faktą reikia faktu palikti, kaip jį istorija mūsų literatūros užrašė...“ teisus basanavičius sakydamas, kad faktą reikia faktu palikti. tai tinka ir petrui Mikolainiui. reikėtų paskelbti visą jo archyvą, su jo asmenybe ir darbu susijusius dokumentus, kad būtų galima daryti, kiek įmanoma, objektyvesnes išvadas ir apiben- 12 | knygnešys, leidėjAs, publicistAs petrAs MikolAinis (1868–1934) lAiškuose ir AtsiMiniMuose drinimus. nors kita vertus, toje sudėtingoje epochoje objektyvumas galėjo būti vienu iš istorijos verpetuose ir asmeninėse įžvalgose besisukančių subjektyvumų. Šioje knygoje publikuojami laiškai iš
Load more

Recommended publications
  • Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C
    Georgia State University ScholarWorks @ Georgia State University History Dissertations Department of History Summer 2013 Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania Charles C. Perrin Georgia State University Follow this and additional works at: https://scholarworks.gsu.edu/history_diss Recommended Citation Perrin, Charles C., "Lithuanians in the Shadow of Three Eagles: Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Jonas Šliūpas and the Making of Modern Lithuania." Dissertation, Georgia State University, 2013. https://scholarworks.gsu.edu/history_diss/35 This Dissertation is brought to you for free and open access by the Department of History at ScholarWorks @ Georgia State University. It has been accepted for inclusion in History Dissertations by an authorized administrator of ScholarWorks @ Georgia State University. For more information, please contact [email protected]. LITHUANIANS IN THE SHADOW OF THREE EAGLES: VINCAS KUDIRKA, MARTYNAS JANKUS, JONAS ŠLIŪPAS AND THE MAKING OF MODERN LITHUANIA by CHARLES PERRIN Under the Direction of Hugh Hudson ABSTRACT The Lithuanian national movement in the late nineteenth and early twentieth centuries was an international phenomenon involving Lithuanian communities in three countries: Russia, Germany and the United States. To capture the international dimension of the Lithuanian na- tional movement this study offers biographies of three activists in the movement, each of whom spent a significant amount of time living in one of
    [Show full text]
  • Politics, Feasts, Festivals SZEGEDI VALLÁSI NÉPRAJZI KÖNYVTÁR BIBLIOTHECA RELIGIONIS POPULARIS SZEGEDIENSIS 36
    POLITICS, FEASTS, FESTIVALS SZEGEDI VALLÁSI NÉPRAJZI KÖNYVTÁR BIBLIOTHECA RELIGIONIS POPULARIS SZEGEDIENSIS 36. SZERKESZTI/REDIGIT: BARNA, GÁBOR MTA-SZTE RESEARCH GROUP FOR THE STUDY OF RELIGIOUS CULTURE A VALLÁSI KULTÚRAKUTATÁS KÖNYVEI 4. YEARBOOK OF THE SIEF WORKING GROUP ON THE RITUAL YEAR 9. MTA-SZTEMTA-SZTE VALLÁSIRESEARCH GROUP KULTÚRAKUTATÓ FOR THE STUDY OF RELIGIOUS CSOPORT CULTURE POLITICS, FEASTS, FESTIVALS YEARBOOK OF THE SIEF WORKING GROUP ON THE RITUAL YEAR Edited by Gábor BARNA and István POVEDÁK Department of Ethnology and Cultural Anthropology Szeged, 2014 Published with the support of the Hungarian National Research Fund (OTKA) Grant Nk 81502 in co-operation with the MTA-SZTE Research Group for the Study of Religious Culture. Cover: Painting by István Demeter All the language proofreading were made by Cozette Griffin-Kremer, Nancy Cassel McEntire and David Stanley ISBN 978-963-306-254-8 ISSN 1419-1288 (Szegedi Vallási Néprajzi Könyvtár) ISSN 2064-4825 (A Vallási Kultúrakutatás Könyvei ) ISSN 2228-1347 (Yearbook of the SIEF Working Group on the Ritual Year) © The Authors © The Editors All rights reserved Printed in Hungary Innovariant Nyomdaipari Kft., Algyő General manager: György Drágán www.innovariant.hu https://www.facebook.com/Innovariant CONTENTS Foreword .......................................................................................................................... 7 POLITICS AND THE REMEMBraNCE OF THE Past Emily Lyle Modifications to the Festival Calendar in 1600 and 1605 during the Reign of James VI and
    [Show full text]
  • CSABA VARGA Transition? to Rule of Law? Varga Jogallami Angol Proba Tartalek Ks Korr01.Qxp 2008.01.23
    PoLíSz series CSABA VARGA Transition? To rule of law? varga_jogallami_angol_proba_tartalek_ks_korr01.qxp 2008.01.23. 12:28 Page 1 CSABA VARGA TRANSITION? TO RULE OF LAW? Constitutionalism and Transitional Justice Challenged in Central & Eastern Europe varga_jogallami_angol_proba_tartalek_ks_korr01.qxp 2008.01.23. 12:28 Page 2 CSABA VARGA was born in Pécs. Since graduation in law in 1965, he has been an academic researcher at the Institute for Legal Studies of the Hungarian Academy of Sciences, since 1991 as scientific adviser. He became a Professor of Law at the metropolitan Eötvös Loránd University in the same year. By the foundation of the Faculty of Law of the Pázmány Péter Catholic University of Hungary in 1995, he founded and has also been heading its Institute for Legal Philosophy, granted by the National Accreditation Committee in 2006 the sole title “Place of Excellence” for a chair in the country. One of the founders (as its secretary between 1976–2006 and since then as its chairman) of the Hungarian National Section of the International Association for Philosophy of Law and Social Philosophy (IVR); a political adviser to and a member of the Advisory Board of the first free-elected Prime Minister of Hungary (1991–1994), serving as an editorial board member of Current Legal Theory (1983–1998), Ratio Juris (1988–), Legal Theory (1993–1999), as well as of Világosság [a philosophical forum] (2003–). In 2004, he was elected as an associated member of the International Academy of Comparative Law. His bibliography is available in both http://varga.jak.ppke.hu and Theatrvm legale mvndi Symbola Cs.
    [Show full text]
  • Klaipedos Kr Dainos.Indd
    Singing tradition of the Klaipėda region preserved in Lithuania and in the émigré communities In the eighteenth and nineteenth centuries it was the Lithuanian songs of East Prussia that opened the way for Lithuanian language and culture into Western Europe. The elegiac folk poetry, with characteristically straightforward structure and plain subject matter, fascinated the enlightened minds of artists and scholars, kindling their imagination and providing inspiration for their own creative work. Certain ideas that originated in the Age of Enlightenment and gained currency in Western Europe, coupled with the nascent concern about the newly discovered yet already vanishing layer of traditional culture, lent an important impetus for preservation of that obsolescent culture. It was then that the Lithuanian songs were first recorded, published and researched. The network of Prussian clergymen who were the first collectors of folklore formed around Liudvikas Rėza (Ludwig Rhesa) (1776‒1840), a professor at the University of Königsberg, amassed a priceless repository of Lithuanian non-material culture, which kept growing by the effort of countless devout enthusiasts during the coming two hundred years. The present collection of Songs and Music from the Klaipėda Region is yet another contribution to this ever expanding repository. At long last we will have an opportunity to hear the real sound of what many of us have only known in the form of written down verses, notated melodies, and interpretations thereof. As a matter of fact, no sound recordings of authentic Prussian Lithuanian songs or instrumental music have been published in Lithuania in the course of the 20th century. On the other hand, there was no apparent lack of valuable materials preserved at folklore archives and informants who could have sung Lithuanian folk songs for the compilers of sound anthologies in the middle of 26 the 20th century.
    [Show full text]
  • Sociology - Lithuania Vosyliūtė, Anelė
    www.ssoar.info Sociology - Lithuania Vosyliūtė, Anelė Veröffentlichungsversion / Published Version Sammelwerksbeitrag / collection article Zur Verfügung gestellt in Kooperation mit / provided in cooperation with: GESIS - Leibniz-Institut für Sozialwissenschaften Empfohlene Zitierung / Suggested Citation: Vosyliūtė, A. (2002). Sociology - Lithuania. In M. Kaase, V. Sparschuh, & A. Wenninger (Eds.), Three social science disciplines in Central and Eastern Europe: handbook on economics, political science and sociology (1989-2001) (pp. 467-483). Berlin: Informationszentrum Sozialwissenschaften. https://nbn-resolving.org/urn:nbn:de:0168-ssoar-281219 Nutzungsbedingungen: Terms of use: Dieser Text wird unter einer CC BY Lizenz (Namensnennung) zur This document is made available under a CC BY Licence Verfügung gestellt. Nähere Auskünfte zu den CC-Lizenzen finden (Attribution). For more Information see: Sie hier: https://creativecommons.org/licenses/by/4.0 https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.de 467 Anelė Vosyliūtė Sociology – Lithuania Discussant: Vladas Gaidys 1. Analysis of the pre-1989 situation Lithuanian sociologists, representatives of a small scientific community, have produced few analyses of the development of their discipline and of the strengths and weaknesses of results in its different branches. A small number of authors have contributed general overviews (Gaidys and Vosyliūtė, 1995; Gaidys, 1996) or have written on some aspects of sociological investigation (Rapoportas, 1997; Valantiejus, 1995; Kraniauskas, 2001). Lithuanian sociology’s pre-war history and its several phases in Soviet times have been described (Vosyliūtė, 1996, 1998, 2000). Sociology in the socialist period During the postwar period in Lithuania, Soviet Communist doctrine rejected the scientific heritage and traditions of social sciences of the inter-war period, which were publicly labeled “bourgeois science”.
    [Show full text]
  • Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis Vygantas Vareikis Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German­ Lithuanian Relations in Lithuania Minor in the Nine­ teenth and Twentieth centuries Santrauka XXa. lietuviųistoriografijoje retai svarstytiKl.aipėdos krašto gyventojų(klaipėdiškių/memelende rių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grnpėtapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacijaXX a. pirmojepusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaipPrūsijoje (Vokietijoje) gyvenęlietuviai, išlaikydamikalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. l. The history of Lithuania and Lithuania Living in a German state the Mažlietuvis was Minor began to follow divergent courses when, naturally prevailed upon to integrate into state during the Middle Ages, the Teutonic Knights political life and naturally became bilingual in conquered the tribes that dwelt on the eastern German and Lithuanian. Especially after the shores of the Baltic Sea. Lithuanians living in industrialisation and modernization of Prussia the lands governed by the Order and then by the Mažlietuvis was bilingual. This bilingualism the dukes of Prussia (after 1525) were
    [Show full text]
  • A. A. Prof. PETRAS LEONAS. „Ne Tik Jėgas, Bet Ir Sutaupąs Tėvy­ Nei"
    lams* s O darbas Tėvynei yra palaimintas darbas. Darbo- vertę Įprasmina ir Konstitucija, kad „Valstybę laiko ne*- T R I M I T A S paliaitjamas darbas*'. LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS Naujoji Konstitucija yra mūsų tautos ir valstybės LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. vyriausias .įstatymas, kuriuo remiasi visi mūsų gyveninio Eina XIX metai, kas savaitė. reiškiniai;'mūsų siekimai, darbai ir žygiai. Todėl Nauja­ Leidžia ŠAULIŲ SĄJUNGA. jai Konstitucijai įsigaliojus, mes turime įsisąmoninti^ jos Redaktorius JONAS KALNĖNAS. dėsnius, persiimti jos dvasia ir kelti tautoje jos gerbimo- PRENUMERATOS' KAINA Lietuvoje jausmą. Už didį darbą — Konstitucijos paruošimą, mū­ metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centi]. sų Vyriausybei, Seimui turime reikšti padėką, o didžiau­ Atskiras numeris — 20 et. sias mūsų, -dėkingumas priklauso mūsų Respublikos Pre­ Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. zidentui Antanui Smetonai, kurio nenuilstamo darbo ir SKELBIMŲ KAINOS 60 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ kūrybos dėsniais ir jo minčių dvasia Naujoji Konstituci­ jams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Redakcija ne­ ja yra pagrįsta. atsako. šauliai* žiūrėkime, kad teisingumas būtų nepažeidžia­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. NeSuvartotų mas, o teisėtumą ir įstatymus saugosime, kaip mūsų sau­ rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. linės pareigos reikalauja. Visi šauliai turi gerai įsiskai­ Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarus. tyti ir žinoti pagrindini Valstybės įstatymą.' REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA šiąja proga, reikšdami džiaugsmo del Naujosios Kon­ Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 22663. stitucijos įsigaliojimo, mes, šauliai, minutei susikaupki­ me del didžiojo mūsų tautos ir valstybės vyro, buv. pir­ mojo teisingumo ministro, vėliau vidaus reikalų ministro ir ilgamečio šaulių Sąjungos centro valdybas nario prof.
    [Show full text]
  • Standartizuotų Testų Organizavimas Ir Vykdymas
    „Galimybės siekiant ugdymo kokybės“ 2015-11-10, KAUNAS Šiuolaikinis ugdymas ,, ... Svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio 2015.11.10 asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų ...“ Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. 2 Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 8) Kompetencija - tam tikros srities ţinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti uţduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. • Mokyklai keliamas uţdavinys padėti išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas; • Dalykų turinys turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias 2015.11.10 kompetencijas; • Kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD) • Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios... 3 Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 10) Kasdieniai iššūkiai: • ... • Skirtinga motyvacija. 2015.11.10 • Skirtingi mokymosi stiliai. • Skirtingi pasiekimų lygiai. • ... • Kaip sudaryti galimybę kiekvienam siekti paţangos ? 4 Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruoţai • Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas... • Mokymasis yra sukauptų ţinių ir gebėjimų siejimas... 2015.11.10
    [Show full text]
  • SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis ISSN 1392-3358 SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr. 1-2 KU Sociologijos katedra Klaipëda, 2001 1 Identiteto raida. Istorija ir dabartis Identiteto raida. Istorija ir dabartis Turinys © KU Sociologijos katedra 2001 IDENTITETO RAIDA. ISTORIJA IR DABARTIS © VDU Sociologijos katedra, V. Kavolio tarpdalykiniø studijø centras, 2001 © VU Socialinës teorijos katedra, 2001 Algimantas Valantiejus Istorijos ir sociologijos sàlyèio beieðkant ................................ 5 Vladas Þulkus Tikëjimø kaita pagoniðkuose baltuose. Kurðiai ..................... 9 Algimantas Valantiejus Dvi istorinio aiðkinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesùawo Miùoszo tezës ...................... 20 Arvydas Juozaitis Knygneðystë – lietuvybës idealas ........................................... 46 Vygantas Vareikis Klaipëdiðkiø/memelenderiø identitetas bei vokieèiø ir Eina nuo 1997 metø. Nuo 1999 m. 4 kartus per metus. 2000 m. Nr. 1-2 (9) lietuviø santykiai Maþojoje Lietuvoje XIX-XX a. .............. 54 Þurnalo kryptis: socialinë teorija, sociologija, socialinë filosofija. Rankraðèius recenzuoja redakcijos kolegija. Nijolë Strakauskaitë Maþosios Lietuvos elito identiteto problema: kultûrinis diskursas.................................................................. 66 Silva Pocytë Maþosios ir Didþiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradþioje ........................................................ 77 Vytautas Valevièius, Tautinës maþumos Lietuvoje ir Latvijoje: Liutauras Kraniauskas tarp politinës kategorijos
    [Show full text]
  • Mažosios Ir Didžiosios Lietuvos Evangelikų Liuteronų Lietuvių Raštijos Veikėjų Ir Kiti Jubiliejai 2021 Metais 1536 M. Ba
    Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2021 metais 1536 m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė Jonas Bretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589 m.) ir maldaknygę (1589 m.), pamokslų rinkinį Postilla (1591 m.), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–1590, liko neišspausdinta). Mirė 1602 10 01 Karaliaučiuje. Po 1566 m. Širvintoje (Pilkalnio aps.) mirė Tomas Gedkantas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje, greičiausiai Varniuose. 1576 m. Ragainėje mirė Augustinas Jomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje. 1666 m. Ragainėje mirė Jonas Hurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666 m.). Gimė apie 1610 m. Ragainėje. 1671 m. Karaliaučiuje gimė Frydrichas Zigmantas Šusteris, religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Redagavo N. Testamento 1701 m. leidimą, D. Kleino giesmyno 1705 m. leidimą, parašė giesmių. Mirė 1750 01 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.). 1671 m. Verdainėje mirė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Gimė apie 1618 m. Klaipėdoje. 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.) gimė Fridrikas Vilhelmas Hakas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių –lietuvių kalbų žodyną“ (1730 m.) su trumpa lietuvių kalbos gramatika. Mirė 1754 11 19 Pilkalnyje. 1736 m. Zalcburgo krašte (Austrija) gimė Pričkus Grencas, Mažosios Lietuvos sakytojas tarp lietuvininkų. Mirė 1826 m.
    [Show full text]
  • Vmu Vytautas Magnus University Magnus Vmu Vytautas
    VMU VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY MAGNUS VMU VYTAUTAS VMU VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY SITY GNUS UNIVER S MA TA AU VMU VYT VMU VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY VMU VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY VYTAUTAS MAGNUS UNIVERSITY budding alchemist* appears at a university, A UNIVERSITY AWhere art and science show you his way To celebrate a blend of diversity, And keep you dreaming awake. Mining for gold, you get something pure: A magic potion of knowledge and passion, So potent, so liberating, so true You feel free to pursue and to ponder... Everyone here is an aspiring mage: Turning their future into a wonder. n the modern context, an alchemist has very little in common with a reclusive scientist who’s working in a shack somewhere and trying to turn lead into gold. Today’s alchemist is a modern man, a philosopher whose Iwork and ideas transcend his own era, and who sees and perceives the world from a much wider perspective. For such a person, even “gold” has a completely different meaning: instead of the pursuit of a noble metal or elixir for eternal physical life, it signifies enlightenment and attainment of useful nuggets of wisdom. Here, gold symbolizes the highest consciousness and an extremely perceptive mind. Where can one find such people today? Indubitably, at the university. Vytautas Magnus University is the magnet which attracts talented individuals from Lithuania and all over the world. Its geographical setting is no less special than its history or mission: Kaunas is the academic and cultural capital of Lithuania. Our location is not only a comfortable vantage point for observation of the world, but also a great launching pad for reaching it.
    [Show full text]
  • The Features of the History of Sociology in Lithuania
    ‘‘Social Transformations in Contemporary Society’’, 2013 (1) ISSN 2345-0126 (online) THE FEATURES OF THE HISTORY OF SOCIOLOGY IN LITHUANIA Aida Vaicekauskaite Kaunas University of Technology, Lithuania Abstract The purpose – is to reveal the stages of the development of history of Lithuanian sociology and its specific features. Methodology. The article is based on the survey of sources analysing the history of sociology, paying special attention to manifestations of sociology in Lithuania during various periods of time. Findings. Sociology is one of the youngest academic disciplines established as a distinct field of study in Europe only in the 19th century. Three main fields of investigation can be distinguished in the history of Lithuanian sociology: the pre-war period, the soviet period and the post-soviet period. Each period is characterised by its peculiar opportunities for sociologists’ professional expression, challenges and achievements; as well as different topics and directions for sociological research. After the review of sources dealing with the history of sociology, it must be noted that there are three main stages of the development of sociology: (1) the period of 1960- 1970, characterised by work study; (2) since the 1970s the main attention has been paid to social planning; (3) the period starting from 1989 is distinguished for the beginning of public opinion poll. Research limitations/implications. This brief review of the history of sociology in Lithuania is rather fragmentary; a thorough analysis needs more time and more comprehensive studies. Practical implications. The importance of the study shows in the fact that the research of the history of Lithuanian sociology can be helpful in analysing the issues of sociological professionalism and identity.
    [Show full text]