Petras Mikolainis (1868–1934) Laiškuose Ir Atsiminimuose
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
Kalbų ir kultūrų sankirtų archyvai 2 Kalbų ir kultūrų sankirtų 2 archyvai Europos Kalbų ir Kultūrų dialogo tyrėjų asociacija Knygnešys, leidėjas, publicistas Petras Mikolainis (1868–1934) laiškuose ir atsiminimuose Vilnius | 2012 udK 002.2(474.5)(092)(044) Kn 31 Knyga išleista Europos socialinio fondo lėšomis (projektas „Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos stiprinimas ir plėtra“, projekto kodas nr. Vp1-3.1-ŠMM-05-K-01-010) Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos nariai: Europos humanitarinis universitetas Klaipėdos universitetas Lietuvių kalbos institutas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Lietuvos edukologijos universitetas Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras Šiaulių universitetas RedaKtorių KolEgija: dr. AlbinA Auksoriūtė, Lietuvių kalbos institutas prof. dr. (Hp) grAsildA blAžienė, Lietuvių kalbos institutas prof. dr. (Hp) DAnguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas dr. VAldAs selenis, Lietuvos edukologijos universitetas RecEnzEntai: dr. riMAntAs Miknys, Lietuvos istorijos institutas prof. dr. AušrA navickienė, Vilniaus universitetas sudarė: prof. dr. (Hp) DAnguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas isbn 978-609-420-218-6 © Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacija, 2012 © grasilda blažienė, aut., 2012 © birutė gudelienė, rodyklės, 2012 © danguolė Mikulėnienė, aut. ir sud., 2012 © Valdas selenis, aut., 2012 © Vilius Kavaliauskas, laiškai, prisiminimai ir istoriniai dokumentai, 2012 © UAB „petro ofsetas“, 2012 Turinys Pratarmė | 11 dAnguolė Mikulėnienė, VAldAs selenis Petras Mikolainis – knygnešys, leidėjas, publicistas | 15 Summary | 31 VILIUS KAVALIAUSKAS Iš knygnešystės lobių istorijos | 37 Summary | 42 VAldAs selenis Laiškai – istorijos šaltinis: ką byloja Petro Mikolainio korespondencija | 45 Summary | 59 Iš Petro Mikolainio susirašinėjimo su Morta Zauniūte | 65 1899 10 24 laiškas | 66 1901 02 02 laiškas | 74 1901 12 02 (11 03) laiškas | 80 1902 05 29 (06 13) laiškas | 84 Iš Petro Mikolainio ir Jono Šliūpo susirašinėjimo | 89 1898 05 15 jono Šliūpo atvirlaiškis | 90 1906 01 27 petro Mikolainio laiškas | 92 Iš Petro Mikolainio susirašinėjimo su Aleksandru Račkumi | 95 1929 05 03 laiškas | 96 Iš Jono Basanavičiaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 99 1892 09 08 atvirlaiškis | 100 1892 11 24 atvirlaiškis | 102 1893 01 24 atvirlaiškis | 104 1893 01 30 atvirlaiškis | 106 1893 04 02 atvirlaiškis | 108 1893 06 20 atvirlaiškis | 110 1894 02 06 atvirlaiškis | 112 1894 02 13 atvirlaiškis | 114 1895 03 06 atvirlaiškis | 116 1896 04 11 laiškas | 118 1897 01 09 laiškas | 122 Apie 1900 m. vizitinė kortelė | 128 1900 01 07 laiškas | 131 1903 04 15 laiškas | 132 1903 06 29 laiškas | 137 1903 08 13 atvirlaiškis | 138 1903 10 18 atvirlaiškis | 140 1903 12 16 laiškas | 143 1904 04 05 laiškas | 144 1913 12 02 atvirlaiškis | 148 1915 04 09 (03 27) atvirlaiškis | 150 Iš Jono Basanavičiaus susirašinėjimo su Juozu J. Paukščiu | 153 1900 05 20 atvirlaiškis | 154 1900 06 20 atvirlaiškis | 156 1903 05 28 atvirlaiškis | 158 Iš Kazio Griniaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 161 1909 04 11 laiškas | 162 1909 10 17 laiškas | 164 Iš Antano Miluko susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 167 1892 10 06 atvirlaiškis | 168 Iš Ågės Meyerio Benedictseno susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 171 1895 03 09 atvirlaiškis | 172 8 | knygnešys, leidėjAs, publicistAs petrAs MikolAinis (1868–1934) lAiškuose ir AtsiMiniMuose Iš Jono Vileišio susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 175 1908 10 10 raštas | 176 Iš Vinco Palukaičio susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 179 1909 01 01 laiškas | 180 Iš Juozo Adomaičio-Šerno susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 193 1910 m. laiškas | 194 Iš Mykolo Sleževičiaus susirašinėjimo su Petru Mikolainiu | 199 1926 01 31 laiškas | 200 Iš kovos atgavimui spaudos. petrAs MikolAinis | 204 Petro Mikolainio (Noveskio) 1891–1909 m. išleistų knygų sąvadas. VAldAs selenis | 279 Petro Mikolainio laikraščių ir knygų katalogas | 283 Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės | 299 Asmenvardžiai | 301 Vietovardžiai | 305 turinys | 9 Pratarmė p r i M i r š t A s , b e t n e u ž M i r š t A s p e t r A s M i ko l A i n i s lietuviškos knygnešystės istorija yra jaudinanti ir intriguojanti. ji tvirtai susijusi su lietuvių tautiniu atgimimu, su lietuviškų knygų leidyba ir, be jokios abejonės, su lietuvių raštijos ir literatūros istorija. tos istorijos veikėjų būta daug. Vienų darbai aptarti nuodugniau, kitų menkiau. tai atsitiko dėl įvairių priežasčių. bene svarbiausios – išblaškyti to laikotarpio archy- vai ir stereotipai, galbūt lėmę apžvalgininkų ir tyrėjų simpatijas ar antipatijas. taip, matyt, bus atsitikę ir su petru Mikolainiu. gal dėl jo tiesaus būdo, šmaikštaus žodžio ir ne visiems priimtinos jo pasaulėžiūros, tačiau pamirštant, kad mums pagal išgales reikia pateikti kiekvieno knygnešystės dalyvio istoriją, paliekant interpretacijas skai- tytojo valiai ir vertinimui. būtent skaitytojai ir tyrėjai, pagaliau pati istorija viską su- rikiuos į savo vietas, nes patys šioje knygoje aptariamojo laikotarpio dalyviai, labiau- siai susiję su lietuvių tautiniu atgimimu, negalėjo objektyviai vertinti savo darbo dėl visiškai suprantamų priežasčių. jie gyveno, dirbo ranka rankon su bendraminčiais ir pavieniui. dėl to rasdavosi nuomonių ir įsitikinimų skirtumų. Įdėmiai perskaičius nors ir fragmentišką knygą (tai lėmė rastos medžiagos pobū- dis) apie petrą Mikolainį, paaiškės, kokios būta plačios jo veiklos, aprėpiančios ne vieną valstybę. Visi veikė ir dirbo vardan tos lietuvos ir, aišku, tautinis atgimimas nebuvo vieno kurio nors, kad ir paties iškiliausiojo, nuosavybė. atgimimas buvo visų rašiusių, leidusių knygas ir laikraščius, gabenusių juos, talkinusių gabentojams (kar- tais nesvarbu, dėl kokių paskatų jie tai darė), skaičiusių ir mokiusių savo vaikus tiek miesteliuose, tiek kaimo trobose. Visiškai teisūs knygos „Auszros“ archyvas. Martyno Jankaus rinkinys (Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011) sudarytojai ir parengėjai do- mas Kaunas ir audronė Matijošienė, pratarmėje pasakę, kad tautinio atgimimo orga- nizuoto sąjūdžio pranašo – „aušros“ – skaitmeninis archyvas yra valstybinės reikšmės užduotis. pridurtina, kad tokios pat reikšmės yra viso to laikotarpio archyvo kaupi- mas, skaitmeninimas, publikavimas ir vertinimas. Esminis žodis, atvėręs šios pratarmės autorei erdvę į petro Mikolainio, knygnešio, leidėjo ir publicisto, gyvenimą ir veiklą, buvo jo 1891–1899 metais išleistų knygų sąrašas, rūpestingai sudarytas dr. Valdo selenio, ir jame dvyliktuoju numeriu pažy- mėtas leidinys a. iš b. (antanas Kriščiukaitis-aišbė) Naujas elementorius. Vaikams dovanėlė. 1895 metais ir trisdešimt šeštuoju – dar vienas a. Kriščiukaičio-aišbės kū- rinys Naujas Budas išmokt rašyti, 1905–1910 metais sulaukęs net keturių leidimų. 1974 metais, ištekėjusi už irvio blažio atėjau į Vilniaus miestui ištikimų senųjų vilniečių šeimą. Vyro mama Emilija blažienė-Kriščiukaitytė buvo antano Kriščiukai- čio-aišbės dukterėčia. jos tėvas Kazys Kriščiukaitis (1880–1949) – talentingas skulp- torius auksuotojas, vėliau darbavosi lietuviškų laikraščių administratoriumi. blažių šeimos bibliotekoje buvo daug senų knygų ir leidinių, paakinusių mus domėtis jų atsiradimo istorijomis. perskaičius šią knygą apie petrą Mikolainį, paaiškėjo, kad abu Kriščiukaičiai buvo Mikolainio amžininkai ir beveik kraštiečiai. antano Kriščiukaičio-aišbės vaikaitis Vytautas Vaidelis priminė faktą, kad lietuvos respublikoje už švietėjišką veiklą spau- dos draudimo metais jo senelis buvo apdovanotas ir pirmojo laipsnio Vytauto didžio- jo ordinu, kuris to meto lietuvoje buvo įteiktas tik dviem lietuviams: Ministrui pir- mininkui juozui tūbeliui ir antanui Kriščiukaičiui-aišbei. gaila, kad šiais laikais tokio masto veikėjai primirštami. Visuotinės lietuvių enciklopedijos Xi tome (2007) neatsirado vietos Kriščiukaičio-aišbės nuotraukai pirmą kartą per visą lietuviškų en- ciklopedijų leidybos istoriją. liūdna ir skaudu šioje knygoje skaityti Viliaus Kavaliausko pasakojimą – atsimini- mus apie dokumentų, susijusių su p. Mikolainiu ir jo epocha, likimą. ta pačia proga pridurtina, kad Vilniaus lietuvių archyvai taip pat prašyte prašosi, šaukte šaukiasi su- tvarkomi. nesunku įsivaizduoti, su kokiu džiaugsmu jau išėję senieji vilniečiai, buvę Vytauto didžiojo gimnazijos mokiniai, būtų sutikę pirmąjį 2011 m. Europos kalbų ir kultūrų dialogo tyrėjų asociacijos leidinį – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos proto- kolai (1915–1940 ir 1953–1955 metai). Vartant protokolus, akyse iškyla blažių šeimos draugai: vienus teko pažinti, kiti gyvi iš pasakojimų, kurių, deja, nei mes patys, nei kas kitas deramai taip ir neužrašė. Vis atrodė, kad tai bus galima padaryti vėliau, o to vėliau jau daugelis ir nebesulaukė... Mikolainiui laiškus siuntė iškiliausi to laiko žmonės. jonas basanavičius 1903 m. rašė: „jei yra kalbama apie „aušros“ „gimdytojus“, tai prie jų prigulime tik mes trys: aš, Vištalius ir Mikšas. rodos, mūsų nuopelnai prie jos nevienodi, ale faktą reikia faktu palikti, kaip jį istorija mūsų literatūros užrašė...“ teisus basanavičius sakydamas, kad faktą reikia faktu palikti. tai tinka ir petrui Mikolainiui. reikėtų paskelbti visą jo archyvą, su jo asmenybe ir darbu susijusius dokumentus, kad būtų galima daryti, kiek įmanoma, objektyvesnes išvadas ir apiben- 12 | knygnešys, leidėjAs, publicistAs petrAs MikolAinis (1868–1934) lAiškuose ir AtsiMiniMuose drinimus. nors kita vertus, toje sudėtingoje epochoje objektyvumas galėjo būti vienu iš istorijos verpetuose ir asmeninėse įžvalgose besisukančių subjektyvumų. Šioje knygoje publikuojami laiškai iš