lams* s O darbas Tėvynei yra palaimintas darbas. Darbo- vertę Įprasmina ir Konstitucija, kad „Valstybę laiko ne*- T R I M I T A S paliaitjamas darbas*'. LIETUVOS ŠAULIŲ IR PATRIOTINĖS VISUOMENĖS Naujoji Konstitucija yra mūsų tautos ir valstybės LAIKRAŠTIS — ŽURNALAS. vyriausias .įstatymas, kuriuo remiasi visi mūsų gyveninio Eina XIX metai, kas savaitė. reiškiniai;'mūsų siekimai, darbai ir žygiai. Todėl Nauja­ Leidžia ŠAULIŲ SĄJUNGA. jai Konstitucijai įsigaliojus, mes turime įsisąmoninti^ jos Redaktorius JONAS KALNĖNAS. dėsnius, persiimti jos dvasia ir kelti tautoje jos gerbimo- PRENUMERATOS' KAINA Lietuvoje jausmą. Už didį darbą — Konstitucijos paruošimą, mū­ metams 5 litai, pusei metų 3 litai, mėnesiui 50 centi]. sų Vyriausybei, Seimui turime reikšti padėką, o didžiau­ Atskiras numeris — 20 et. sias mūsų, -dėkingumas priklauso mūsų Respublikos Pre­ Užsieniui — metams 10 litų, pusei metų 6 litai. zidentui Antanui Smetonai, kurio nenuilstamo darbo ir SKELBIMŲ KAINOS 60 et. už 1 cm2. Nuolatiniams skelbė­ kūrybos dėsniais ir jo minčių dvasia Naujoji Konstituci­ jams daroma nuolaidų. Už skelbimų turinį Redakcija ne­ ja yra pagrįsta. atsako. šauliai* žiūrėkime, kad teisingumas būtų nepažeidžia­ RANKRAŠČIUS Redakcija taiso savo nuožiūra. NeSuvartotų mas, o teisėtumą ir įstatymus saugosime, kaip mūsų sau­ rankraščių Redakcija savo lėšomis negrąžina ir nesaugo. linės pareigos reikalauja. Visi šauliai turi gerai įsiskai­ Už straipsnius ir nuotraukas atlyginama tik susitarus. tyti ir žinoti pagrindini Valstybės įstatymą.' REDAKCIJA IR ADMINISTRACIJA šiąja proga, reikšdami džiaugsmo del Naujosios Kon­ Kaunas, Laisvės alėja 20. Telefonas 22663. stitucijos įsigaliojimo, mes, šauliai, minutei susikaupki­ me del didžiojo mūsų tautos ir valstybės vyro, buv. pir­ mojo teisingumo ministro, vėliau vidaus reikalų ministro ir ilgamečio šaulių Sąjungos centro valdybas nario prof. Petro Leono mirties. Jo šviesus atminimas tegu tvyro Sąjungos štabo žinios mūsų tautoje, o kilnūs darbai tebūva mums gražiu pa­ vyzdžiu. ' ŠAULIŲ SĄJUNGOS VADO ŽODIS RADIOFONE KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO PROGA. TIKRINAMI ŠAULIŲ CHORAI IR ORKESTRAI. Šauliai ir šaulės, Atvykau šiandien į Valstybės Radiofoną nors trumpu šaulių chorų vedėjas Antanas Budriunas tikrins ir žodžiu pasveikinti garbingų šaulių, įsigaliojus didžiajam instruktuos šiuos šaulių būrių chorus ir orkestrus: mūsų Valstybės Įstatymui — konstitucijai, i 1) Gegužės m. 22 d. 9 vai. Butkiškės'būrio chorą ir Pradedame gyventi -naujosios konstitucijos dvasia. 12,30 vai. Paliepių būrio chorą. Tautos Atstovybės priimta ir prieš tris mėnesius Respubli­ 2) Gegužės m. 25 d. 20 vai. Širvintų būrio chorą ir kos Prezidento paskelbta Lietuvos konstitucija gegužės 21 vai. — orkestrą. m. 12 d.,Įsigaliojo. Naujosios Konstitucijos dėsniais nuo 3) Gegužės m. 26 d. 8 vai. Zibalų būrio chorą, 12,30 tos dienos pasuka visas mūsų valstybinis gyvenimas. Nau­ vai. Šešuolių būrio chorą, 16 vai. Giedraičių būrio chorą josios konstitucijos įsigaliojimas — tai svarbus įvykis ir 17 vai. — orkestrą, 20 vai. Dubingių būrio chorą. mūsų tautai ir valstybei, šiais nerimo laikais visos val­ 4) Gegužės m. 20 d. 9 vai. Krakių būrio chorą ir stybės stengiasi tvirtinti savo pagrindus. Negalime atsi­ 17 vai. Šlapaberžės būrio chorą. likti ir mes. Gyvenimo reikalavimai mūsų Vyriausybę vertė rimtai susirūpinti tvirtesniais miisų valstybės san­ šaulių chorų ir orkestrų vedėjai nurodytomis dieno­ tvarkos pagrindais. Vyriausybė del gyvenamo momento mis ir valandomis sukviečia bendras chorų ir orkestrų rimtumo • ir pasistengė sudaryti tobulesnį Didįjį Įstaty­ repeticijas. mą — Valstybės Konstituciją. Dabar josios susilaukėme. Apie Naująją Konstituciją ir jos nuostatus jūs, šauliai, PRIEŠGAISRINĖS PROPAGANDOS SAVAITĖ. jau žinote iš spaudos. Man tenka tik pabrėžti, kad Nau­ joji Konstitucija visai sutampa su mūsų tautiniais potroš­ šį pavasarį mūsų krašte del sausros vienur kitur ne kiais, ir sauline dvasia. Jos įžangoje skaitome visiems vieną ištiko skaudi gaisro nelaimė. Baisiausias gaisras lietuviams šventus žodžius: „Lietuvių tauta, senosios Lie­ buvo Palangoje. Keli šimtai namų virto pelenais. Prie­ tuvos didingos praeities gaivinama, yra atstačiusi nepri­ žasčių, del ko kyla ugnis, būva įvairių. Dažniausiai dei klausomą, suvereninę Lietuvos valstgbę ir ginklo kovoje neatsargumo su ugnimi, menkos dūmtraukių priežiūros ją apgynusi tam, kad, vykdydama savo amžinąją teisę ir t. t. Labiausiai nuo gaisrų nukenčia neturtingesni gy­ būti laisvai ir nepriklausomai savo* tėvų žemėse, vienin­ ventojai, kurių trobos medinės, dažnai dengtos šiaudais. ga valia sergėtų, kaąjai'dš amžių priklauso, tęstų garbin­ Ligi mūsų kraštas sulauks visuotinės mūrinės statybos^ gos Lietuvos žygius ir esamosios bei būsimųjų kartų pa­ ugnies nelaimės nebus retos. Del to neatidėliojant reikia stangomis ugdytų Lietuvos galią". griebtis tinkamų priemonių nuo ugnies apsisaugoti. Tuo Šauliai, mes esame visuomenės karingumo ir draus­ tikslu nuo gegužės m. 22 d. ligi gegužės m. 29 d. visoje mingumo ugdytojai ir kėlėjai, tvirtos tvarkos rėmėjai. Lietuvoje bus vykdoma priešgaisrinė propaganda. Cent­ Toclel mums vra gal visų labiausiai suprantama Naujo­ ro Komitetas Priešgaisrinės Propagandos Sarvaitei Ruošti sios Konstitucijos 'dvasia — dar labiau4 sustiprinti val­ įšleido į visuomenę atsišaukimą, kviesdamas remti ugnia- stybiškumą, dar glaudžiau sucementuoti visuomenę ir gesybą ir aprūpinti ugniagesius tinkamomis priemonėmis, tautos jėgas Lietuvos stiprybei; ir galiai. Tat itin yra kad kova su visa naikinančia ugnimi būtų sėkmingesnė, reikšminga ir būdinga Naujajai Konstitucijai. šauliai ugniagesiai ir visi kiti kuo galėdami prisideda prie priešgaisrinės propagandos darbo ir ragina visuome­ Naujoji Konstitucija suteikia daugiau teisių Valsty­ nę remti ugniagesybą. bės Prezidentui ir jo pastatytai Vyriausybei. Ji numato ne tik piliečio teises, bet ir jo prievoles ir priedermes tautai ir valstybei. ŠAULIŲ RADIJO PUSVALANDIS. Naujoji Konstitucija apima daug reikalingų valsty­ * Gegužės m. 21 d.- šaulių radijo pusvalandžio progra­ bės ir tautos gyvenime sričių. Joje aiškiai nusakytas ir moje bus Petro Babicko paskaita, meninė dalis ir pra­ valstybės gynimo reikalas: „Valstybę gina visi piliečiai. nešimai. Meninę programą atliks Valst. Operos solistė Gynimo branduolį sudaro kariuomenė. Valstybės gyni­ p. Staskevičiūtė. Pradžia 18 vai. mo reikalams spręsti prie Respublikos Prezidento yra Valstybės Gynimo Taryba. Valstybei ginti piliečiai ati­ tinkamai prirengiami", — sakoma Konstitucijoje. Įstatymo keliu mums, šauliams, yra pavesta kelti ŠAULIŲ S-GOS LOTERIJOS TALKININKAMS IR tautos atsparumą ir tautos karingumo dvasią ir ruošti RĖMĖJAMS. tautiečius karo atvejui. < Ta mintis yra ir Naujoje Konstitucijoje. Kariuomenė Šaulių S-gos loterijos bilietų platinimas pailginamas parengia jaunimą būti gerais tėvynės gynėjais, o šaulių ligi rugsėjo 1 d. Visi išduoti talkininkams pažymėjimai Sąjunga, talkindama kariuomenei, nuolat laiko rinktinius galioja ligi tos dienos. Bilietų nedaug beliko. Jų tarpe tautos vyrus karingoje nuotaikoje ir moko netarnavusius dar yra stambesnių laimėjimų: 2 bil. po 1.000 lt. ir t. t. kariuomenėje ginklo vartojimo. Belieka mums, šauliams, Visi talkininkai ir rėmėjai kviečiami t bilietų platinimo dar labiau atsidėti kariniam darbui, krašto gynimo reika­ *baigimci talką.

* v?

t Valstybes Prezidento Antano Smetonos kalba, PASAKYTA NAUJOSIOS KONSTITUCIJOS ĮgIGayGIGJIMO PROGA TŠKnMNGAME SEIMO POSĖDY- JE GEGUŽĖS 12 D.

Kaip žmogaus, taip ir tautos gyvenimas, kad ir sąmoningas, siekdamas kurio tiesaus tikslo, juda, rieda priekin gembėta link­ me. Dėl to praeitas jo^kelias esti ranguotas, mažesnių ar didesnių įvykių gairėmis nužymėtas. Ir kas pasiekta, tai esti įvairių veiksnių, dvasinių ir medžiaginių, sudėtinis rezultatas. Iš jo yra spėjama pa­ žanga ar atžanga, vienų vienaip, kitų kitaip vertinama. Žmogui ir tautai, kad ir savitai gyvenant, kad ir savitai 'apsisprendžiant, negali­ ma išvengti svetimos įtakos, kar­ tais ir iš tolo einančios. Mat ne­ apskaičiuojamų reikalų tinklas, iš- tysęs per visą pasaulį, sieja viską savo akytomis pinklėmis., Ir ko to­ liau, to labiau, visokios technikos gerėjimo dėka, bendravimo ryšys darosi: stipresnis ir painesnis. Ar nori ar nenori tautos, jos savo jautimo ir protavimo gijomis vie­ nos kitoms artėja, vienos kitas glaudžiau veikia. Ir jei kur smar­ ki visuomeninio sąjūdžio srovė,pa­ sireiškia, ji nė vieno krašto neap­ lenkia ir visur palieka savo tėkmės pėdsakų. Tai visuotiniškas žmoni­ jai dėsnis. - Jo, *to dėsnio, galia ryškiai yra pasirodžiusi po Didžiojo Karo, ka- toms! — sklido iš ten šūkis visam kius, išbarstęs, iššaudęs ilgai krau­ jia tautos, pernelyg atsibodus jo pasauliui. Rodės,, surastas esąs tą kultūros Ipbį, susilpnino žmonių viržiams, išsiilgusios laukė rimties toks pavyzdingas konstitucijos dorovę ir atpalaidavo jų aistras. ir plačiausios laisvės. Visi tikėjo, standartas, kurs tinka bet kuriam Atsidžiaugus pavyzdingomis kad ją gali duoti liberalinė, demo­ kraštui, ar jis būtų Europoje, Azi­ konstitucijomis, atėjo jų^krizė ir kratizmu pagrįsta, konstitucija. joje ar kitoje kurioje žemės rutu­ nusivylimas* Kur daugiau pairęs Tikėjo, kad geri įstatymai ir lais­ lio dalyjeJ Jei žmogus žmogui, bu­ buvo ūkis, kur žmonės vargiau mi­ vas gyvenimas suteiksiąs pertek­ vo mąnyjfcą^ įurįs bųti lygus, tai to, ten vinkliau brovės į valdžios liaus visiems ir visur. .Taigi vie­ kodėl gi takutos negalinčios būti ly- vairą, visokios partijos, nešykštė- nas kraštas prieš kitą 4jo rangeių, gios ir -valdytis vięiiokiška san­ JUBIOS visuomenei neįvykstamų pa­ kurio konstitucija demokratesnė, tvarka. Juk taip teisinga es^ ir žadų* Veikiai palaida laisvė įsiga­ taigi Jr pažangesnė; Tokia dvasia įmanoma. Taip būva tuomet sva­ lėjo, ėmė irti darbo tvarka, sun­ vyravo ir valstybių, internacionale jota visur, — svajota ir pamiršta, kiau tapo lyginti valstybės išlai­ .Ženevoje. Taika geros Valios tau- kad karas, suardęs pretarfaos santy- dos su pajamomis, kriko valdžia ir

; 478 jos išsišakojęs prietaisas. Tai gera Kliudo "santvarkos pastovumą pa­ darni turėti vis geresnę, tai lietu­ proga kairio sparno partijoms, irę ūkio santykiai ir kai kur skir­ viai, tik atsikūrę savo valstybę, ypačiai komunistams, žadėjusiems tingi tautos elementai. Tvankus tik bepradėję savitai politiškai visų daugiausia, plačiu baru pasi­ politikos oras, sumenkus Tautų galvoti, kitaip negalėjo elgtis. rodyti. Revoliucija pašalinus pri­ Sąjungos autoritetui, kankina tau­ vatinę nuosavybę, būsianti įvesta tas. Pasireiškus didžiųjų galybių Kokia mūsų naujoji konstitucija? visame pasaulyje tokia santvarka, skirtingoms grupėms, mažosioms Ji turi nemaža bendro su buvu­ kad nebebūtų luomų, nebebūtų nei belieka savimi atsidėti, savo visuo­ siomis, ypačiai su pastarąja, tik naudotojų nei naudojamų. Visiems menę drausmingiau rikiuojant. dabar pakeistąja, bet ir daug nau­ lygu, visiems laisvu, šviesu ir so­ Telkiasi ir mažieji, ne tik didieji, jo. Iš jos teksto, jau prieš tris mė­ tu. Taip piešiamas viliojančios prieš karo pavojų. Kaimynas kai­ nesius paskelbto, galima tatai ma­ buities paveikslas daug kur žavėjo mynu nebepasitiki ir daro sieną tyti. Visų pirma, tenka pažymėti, vargo iškamuotas minias, giliai sklandžiau nuo prašaliečio akių. kad prezidento galia sustiprinta. jaučiančias, bet negebančias gal­ Radijas, tas stebuklingas techni­ Jis ne tik prezidentauja, bet ir va­ voti. Ne tik jas žavėjo, bet ir jau­ kos laimėjimas, yra galingas įran­ dovauja valstybei. Valdžia, vykdo­ dino. kis ne tik kultūrai skleisti, bet ir ma jo, seimo, vyriausybės ir teis­ Šitaip nerimo bangomis siūbuo­ griaunamam darbui dirbti. Kaip mo, yra vienatija ir nedaloma. Tas jant, pasviro liberalinė santvarka. lengva jo pagalba kištis į svetimo skirtingas funkcijas, arba veikmė­ Bolševizmas iššaukė fašizmą, o krašto vidaus gyvenime ir jį prie­ ms, derina prezidento vienijančios paskum ir rasizmą. Atsipeikėjusi šingai nuteikti. Šiokiai ar tokiai valios vaidmuo: jei vieninga tau­ tautos sąmonė virto galinga srove. propagandai nebėra šiandien sie­ ta,, tai juk ir valdžia turi būti vie­ Šūkiui: „Proletarai viso pasaulio, nų, dėl to saugumo sumetimais dar ninga. Kai seimo ar jos sesijos nė­ teikitės draugėn" aidu atsiliepė ki­ budriau tenka domėtis gyventojų ra, prezidentas gali su ministro tas šūkis: „Tautiečiai, laikykitės santykiais ir žiūrėti, kad pro pa­ pirmininko parašu leisti įstatymus vieningai". Taip rangėsi priešingi liktas spragas neįsispaustų jų tar- ir keisti biudžetą. Kodėl taip nu­ garsai. Pasigirdę pirmiausia Itali­ pan kokia ardomoji pajėga. Už­ statyta? Mūsų valstybė tebesima- joje, sklido rangčiomis iš krašto sieninio pavojaus baimė negalėjo no dažniausiai iš svetimos valdžios kraštan. Nebepaisyta gražių jų neturėti įtakos ir konstitucinėms paveldėtais įstatymais, nebeata- konstitucijų. Jų rėmuose arba, santvarkoms. tinkančiais tautos reikalų. Jie pri- sprūstant iš jų, kūrėsi autoriteti­ Kas kitur anksčiau atsitiko, tai seina nuolat keisti, pildyti ir tvar­ nės valdžios. Vieton standartinio vėliau turėjo atsitikti ir Pabaltijo kyti. Taigi, nedavus prezidentui politikos galvojimo, skolinto iš ki­ kraštuose. Lietuva, Latvija ir Es- teisės vienam leisti įstatymus, tur, imta dairytis savo krašto są­ tija taip pat gyveno'Vgąvo konsti­ reiktų sustabdyti nesustabdomas lygose medžiagos tokiai konstituci­ tucijų krizę. Būnant 'fĖpp trijų di­ gyvenimas arba seimas turėtų vi­ jai,, kuri laiduotų tautai rimtį, dar­ džių valstybių, diktatūrinio arba są laiką be atvangos dirbti. Bet bo našuirią ir galią tvarkingai lais­ autoritetinio režimo, joms teko ir­ nei viena, nei antra nėra galima. vei išsaugoti. Ne vieno ar kito luo­ gi persitvarkyti. Kaip kitur, taip Toliau: prezidentas skiria ir atlei­ mo, o tautos reikalas turi pirmau­ ir Pabalti jų liberalizmas nepatei­ džia ministrą pirmininką ir vals­ ti, į jį visi turi derintis! Jei taip, sino tų vilčių, kurių jam dėjo stei­ tybės kontrolierių, duoda sutikimą tai ne luomų kova, o jų darnūs san­ giamieji seimai. Baisiai karo nu­ iškelti ministrui pirmininkui, vals* tykiai privalo vadovauti šalies po­ alintam, ant griuvėsių atsistačiu- tybės kontrolieriui bylas dėl tar­ litikai. Privatinė nuosavybė tepa­ siam, neturėjusiam valstybinio pa­ nybinio nusikaltimo, neprivalyda­ lieka, nes ji didelis akstinas vešliai tyrimo, negudusiam politiškai gal­ mas gauti ministro pirmininko ar darbo kūrybai. voti ir vertinti visus daiktus taip, kito ministro parašo. Šio dėsnio Šis sąjūdis, tapęs visuotinišku, kaip jie yra, neįmanoma buvo tvar­ pagrinde yra ši mintis: jei prezi­ pasklido po visus kraštus ir sudarė kytis Vakarų Europos konstitucijų dentas ne tik vadovauja valstybei, naują gadynę tautų istorijoje. Jo pavyzdžiais. Reikėjo eilės metų bet rikiuoja ir valdo jos aparatą, priežasčių tenka ieškoti sunkioje- patyrimo, kad mūsų žmonės įsiti­ taį reikia,, kad svarbiausiuose žy­ kapitalizmo krizėje, tautų apsi­ kintų, jog į parlamentines valdy­ giuose laisvai galėtų pasireikšti sprendimo sūkuryje, apatinių luo,- mo formas prieinama pamažėl, tik jo valia. Šiandien gyvenimo grei­ mų iškilime ir jų siekime naudo­ pakilus ligi tam tikro kultūros tis be galo spartus. Kas seniau bū­ tis kultūros gėrybėmis. Kokįu toji laipsnio. Antra vertus, tos formos davo iš anksto numatoma, tai šian­ gadynė pavidalu nusistos, — šian­ ne visuomet ir ne visoms tautoms dien gali ūmai atsitikti, taigi ūmai dien būtų ankstdka spėlioti. Viejia tinka. Šiandien tatai jau daug kur gali kilti ir netikėto pavojaus ša­ tik aišku: devynioliktojo šimtme­ suprantama. lies saugumui. Tuo sumetimu duo­ čio ūkio tvarka nebegrįš, nes jos Pažaidos akmens patyrimas bu­ ta teisė prezidentui skelbti ir at­ buvimui, rodos, nebėra sąlygų. vo neišvengiamas ir Lietuvai. Pa­ šaukti nepaprastąjį metą, suvar­ Kinta laikas, juo kinta ir gyveni­ siskelbusiai nepriklausoma valsty­ žyti ar sustabdyti tam tikras pi­ mas. Europoje maža bėra likę be, šit ji priėjo jau kelintą konsti­ liečių teises, imtis ypatingų vals­ kraštų, kur senoviškas liberaliz­ tuciją, šio seimo priimtą. Ar daž­ tybei ginti priemonių ir dėti gy­ mas būtų išsaugotas,. Vieni gyve­ nas konstitucijų keitimas būtų ventojams ypatingų priedermių, na diktatūromis, kiti autoritetinį tautos silpnumo ar stiprumo pa­ valstybės gynimo metu leisti įsa­ režimą laiko, kiti vėl jau dedasi žymys? Siekimas geresnio daikto kymus, turinčius įstatymų galios. saviškai susitvarkę. Taigi, naujas .yra jos gajumo ženklas. Juk įsta­ Už savo galios veiksmus preziden­ tautų apsisprendimo sąjūdis dar tymas žmonėms, o ne žmonės įsta­ tas nėra atsakingas. Atsakingu­ nebaigtas, kadangi neaiški ateitis, tymui. Jei prancūzai, galinga tau­ mas nebūtų suderinamas su tuo kadangi ir valstybių ribos, Versa- ta, po didžiosios revoliucijos nuo­ autoritetu, kuris jam konstituci­ lės Sandoros vestos, nebetikros. lat keitė savo konstituciją, norėr jos suteiktas.

474 <*

Taip pat žymi ir seimo galia. Jei tikėjimas yra visuotiniškas spėja stiprų ir vedybų pamatą, tai­ dėsnis, tai netikėjimas — jo išskir- gi stipry santuokos ryšį. O kai Jo teisė yra keisti ir pildyti tis. Del to yra laiduota tikybos šeimynos, tai jų irimo nestengia kiekvieną, prezidento išleistą, įsta­ dėstymo teisė bent pradinėse bei stabdyti nei bažnytinė, nei civili­ tymą, kontroliuoti jo statomą vy­ vidurinėse mokyklose, laiduota ti­ nė metrikacija. T!ą irimo negero­ riausybę paklausimais ir interpe­ kinčiųjų teisė nekliudomai daryti vę galėtų sumažinti valstybe savo liacijomis, o tam tikrais atsitiki­ gimino, jungtuvių ir mirimo aktus, įstatymais, o dar daugiau, dar mais reikalauti, kad būtų paleistas pas savo dvasininkus. Kitur kar­ sėkmingiau — rūpestingesnis vi­ kuris ministras ar ministras pir­ toti tų aktų jie neverčiami. Taigi suomenės, ypačiai jaunimo auklė­ mininkas, taigi ir visa ministrų klaidingą yra konstitucijos inter­ jimas. Čia labai pravartu valsty­ taryba; jo teisė yra svarstyti ir pretacija, kai kur visuomenėje pla­ bės ir bažnyčios taika. Del to kon­ priimti valstybės biudžetą. Lai­ tinama, kad visi piliečiai būsią stitucija nevienoje vietoje pabrė­ duodama apsaugą piliečio laisvei, verčiami prie civilinės metrikaci­ žia talkos reikalingumą, ypatin­ garbei, sveikatai, gjvybei ir tur­ jos. Netiesa: ji ketinama įvesti gai ten, kur kalba apie šeimą ir tui, laiduodama ir kitas jam teises, vien tiems, kurie pašliję nuo val­ apie jaunimą. Vadinasi, neatitin­ konstitucija visur pabrėžia ir jo stybės pripažintų tikybų. Rusijos ka konstitucijos dvasios ir tie pareigas valstybei. Ji reikalauja iš valdžia, rūpestingai varžiusi pilie­ priekaištai, kurie skelbia, kad baž­ piliečio, kad, naudodamasis savo čių sąžinę — pravoslavijos naudai, nyčia ar kita kuri tikybos organi­ laisve, nepažeistų kito kurio tei­ vis dėlto turėjo įvedusi valstybinę zacija esanti šalinama nuo visuo­ sės. Elkis^taip, kad tavo veiksmas metrikaciją sentikiams ir kitiems, menės. Tai nesusipratimas. Vado­ būtų suderinamas su kitų laisve, kuriuos laikė atskalūnais, Dar ma­ vaudama auklėjimui ir švietimui, — skelbią Kantas. Tai pagrindi­ žiau Lietuva, pripažinusi sąžinės turėdama tam tikslui įvairių mo­ nė to dėsnio riba. laisvę, galėtų versti žmones (kurių kyklų, įstaigų ir jaunimo organi­ gal ir nedaug tėra) tuoktis pas dva­ zacijų, valstybė pripažįsta auklėji­ Svarbiausia yra piliečiui sąžinės sininkus, kurių atstovaujamą tiky­ mo reikšmės bažnyčioms ir toly­ laisvė. bą jie nutolę. Antra vertus, rodos, gioms tikybinėms organizacijoms nėra sveika ir tikyboms va jotis ir todėl leidžia joms įstatymų nu- Jam valia tikėti, kaip nori, kad tokių, kurie yra su jomis pasimetę. statytomfe-sąlygomis laikyti auklė­ tik nenusižengtų dorai, arba valia Civilinė metrikacija yra paplitusi jamąsias įstaigas ir mokyklas. netikėti. Jis gali priklausyti arba per visą pasaulį. Tik nedaugelis •Nepamirštos nei mažumų, tiky­ nepriklausyti prie valstybės pripa­ valstybių (jų skaičiuje ir Lietuva) binių ir tautinių, teisės. Prieš įs­ žintų bažnyčių. arba. tolygių tikybir be jos gyvena. Antra vertus, kai tatymus visi piliečiai lygūs, sako nių organizacijų; jis galės tuoktis kas mano, kad civilinė santuoka konstitucija, ir niekam negali būti civiliai, jei taip norės, kai bus iš­ tai tokia sutartis, kurį lengviitsian* mažinama teisė del tikybos ar tau­ leistas civilinės metrikacijos įsta­ ti išsiskyrimą. Tai^ apsirikimas. tybės. Šalia valstybinės, lietuvių, tymas. Konstitucija tačiau nelai­ Konstituciją, laikydama tvirtą šei­ kalbos numatyta teisė ir tnažumų ko lygiomis religijos ir nereligijos. mą valstybės stiprumo . pamatu, kalboms mokyklose ir kitos* pri-

:«K vatinio pobūdžio įstaigose. Mūsų virsti pagrindu įstatymams, jei tik su įsigalėjusiomis demokratizmo konstitucijai yra budinga ir dekla­ bus reikalo. teorijomis, tačiau jos dvasia giliai raciniai, arba pareikšt iniai, dės­ Tai šitokie yra didieji mūsų demokratiška, nes ji lygiomis ver­ niai, jų čia daug daugiau, nekaip . konstitucijos bruožai. Jie atmuša, tina ir žmonės ir jų gėrybes, dva­ mūsų buvusiose konstitucijose. mūsų nuomone, šiandieninį tautos sines ir medžiagines. Jos įsigalio­ Kam tai padaryta? Įstatymo lei­ upą ir atitinklPjo reikalus. Tačiau jimas yra žymus įvykis mūsų kraš­ dėjai norėjo duoti ne tik pagrindi­ yrą ir negali nebūti tokių, kurie su­ tui. Nuo šio laiko darosi pastovi nės krašto santvarkos formą, bet tikdami šią konstituciją savo matf- Lietuvos santvarka, Tautos atsto­ ir jos tikslą nurodyti: būtent, kaip tu, sudarytu pagal svetimą galvo­ vybės sutvirtinta. Ir aš džiaugiuo­ ir ko turėtų siekti tauta savo val­ seną, vertins priešingai. ĮCurie si, kad seimas padėjo man tesėti stybės rėmuose, Tie dėsniai lyti siekia atsieto visuomenės idealo, pažadą, dar prieš dešimtį metų svarbiausias gyvenimo sritis: šei­ neatjautę kaip reikiant nei savo mūsų tautai duotą. Aš tariu jums, mą, auklėjimą ir švietimą, darbą ir krašto praeities, nei jo dabarties, gerbiamieji tautos atstovai, nuo­ įvairias ūkio šakas, žmonių svei­ kurie įkibę laikosi internacionalų, širdų ačiū, kad rimtai svarstėte katą ir jų visuomeninę globą, me­ — tiems ji nepažangi, tiems ji ir taisėte konstitucijos projektą ną ir mokslą. Tų sričių santykiai žingsnis atgal Tačiau niekur ki­ ir jį priėmėte. Taip pat didi mano suartinami ir įdvasinami, kas, ro­ tur nėra, taigi ir pas mua negali padėka vyriausybei ir to projek­ dos, skirtinga, — sumezgama vie- būti tokios konstitucijoj kuri įtik­ to sumanytojams* kad jį rūpes­ numon, sudaromas vieningas tau­ tų visoms politikos srovėms. tingai paruošė* Man beliko jis pa­ tos kūnas, tačiau išjudinamos vi­ Pagaliau ir patys įstatymų lei­ tvirtinti ir paskelbti. sos jos veikmenys, kad kiekvienas, dėjai nesimano sukūrę tobulą da­ Konstitucija nėra kokia nelie­ siekdamas savo paskirties, derin­ lyką, tinkantį visai ateičiai. Jie čiama išimtis. . Kai krašto gero­ tųsi į visum'ą. Valstybė pati dirba, žino, kad būsimos kartos gali ki­ vė reikalauja, tai ji keičiama ar rodo darbo linkmę ir kitiems, pati taip jausti bei manyti ir kitaip papildoma. Tačiau neverta jos veikia ir kitus ragina, ką ir kaip vaizduoti tautos santvarką. Bus lengya ranka liesti, o reikia rim­ veikti. Jei tie kitonys nepaslenka, įsigyta daugiau patyrimo, gal ir tai ir tinkamai atjautus jos pras­ neįgali ar nesugeba daryti, kas Europos politiniai vėjai kitaip pūs. mė įsisavinti Kartais geriau in­ darytina, tai juos priverčia, kad Juk ne vien vidaus, bet ir užsienių terpretuoti, nuosakiai sąvokos darytų, arba pati daro. Valstybė veiksniai lemia kiekvieno krašto plėsti, nekaip tarpstyti naujus dės­ imasi padėti ūkiui ir pramonei ir buitį. Visa tatai turint akivaiz­ nius, sunkiai derinamus su jos nurodo linkmę, toms šakoms, deri: doje, ir konstitucijos keitimo bū­ dvasia. Patyrimas geriausias kri­ namą su aukščiausiu jos tikslu. Ji das, palyginti, labai lengvas nusta­ tikas. Žiūrėsime ir jo, ką pasakys. sako: dirbkite, trūskite, tai ir aš tytas. Ji pati neilga ir trumpais Svarbu konstitucija, svarbu ir ateisiu jums pagalbon. Kiekvienas aiškiais sakiniais išdėstyta. Įsta­ žmonės, kurie ją vykdo. Įstatymas darbas, sąžiningai dirbamas, jį tymų leidėjai, nustatę dėsnius, jų geras, kai iš jo raidės eina gyva akina, yra naudingas ir gerbtinas. daug kur toliau neplėtė ir neaiški­ prasmė. Šią konstituciją laikysi­ O pilietis turi būti taip auklėja­ no. Tatai palikta paprastiems įs­ me nauja didžia gaire nepriklau­ mas, kad pamiltų darbą. Tie pa- tatymams, kurie turės išeiti. Nors somos Lietuvos kelyje į laimingą, reikštinės prasmės dėsniai, gali ši konstitucija nevisur tesiderina pilną vilties, ateitį.

šcmliai kariuomenės i> visudthenės -dienos iškilmėse* A. Naruševičiaus iraotr. Praeitį reikia žinoti, dabartyje reikia dirbti, o ateitį reikia numatyti. VALSTYBĖS PREZIDENTO VYRIAUSIOJO GINKLUOTŲ PAJĖGŲ VADO ANTANO SMETONOS ŽO DIS XIX-IOS KADRO KARIŪNŲ LAIDOS IŠLESTUVĖSE GEGUŽĖS 13 D. KARO MOKYKLOJE.

Turiu malonios progos, ' jaunieji tis to, kas jūsų karių pašaukimui viškai kalbant. O mokytis lietu­ karininkai, dalyvauti dienos iškil­ reikalinga. Be to, jūs reikalingi ir vių istorijos ir kalbos šiandien mėje, kuri paliks visą gyvenimą to plataus mokslo, kurs pravartu medžiagos ir priemonių nebetrūks- jūsų atmintyje. Jus atjąueiate ir kiekvienam šviesuoliui, plečiant tamė. Man rodos, kad laisvomis mes kiti suprantame, kad tai bran­ savo orizontą — akiratį. Iš jo rei­ valandomis galite to mokslo imtis. gi jūsų diena. Nors atsisveikina­ kia pasirinkti kas mums arčiausią. Jis būtinai reikalingas mūsų švie­ te su praeitimi, tačiau niekuomet Taigi, tebekylant mūsų tautos su­ suoliams. jos nepamiršite. Nepamiršite to sipratimui, reikia pažinti Lietu­ Mokslas reikia mėgti ir nemai­ laiko> kada visa savo siela, visu sa­ vos praeitis, mūsų senovės gyveni­ nyti jokiu kitu viliojaiičiu daiktu. vo protu ir valia, efnėtės karinio mas. Tai juk ne vien sau įdomu, Laisvą laiką jam pavesti ir niekais moksle taip labai mūsų tėvynės bet ir kitiems kariuomenėje moky­ negaišinti. vertinamo. Paliekate mokyklą, bet ti reikalinga. jūsų mokslas nepasibaigė. Jūs Be to, karininkui reikia pažinti Karys privalo ne tik mokėti vadovausite ir mokysite kariuome­ gerai mūsų kraštą, jo gamtą ir iš ginklą vartoti, bet ir tautiškai ap­ nėje &Hau, kaip aukštoji karo va­ visa, kas yra Lietuvoje* Tai ne tik šviestas būti, Tauta yra praeitis, dovybė jums rodys. malonus, bet ir privalomas moks­ dabartis ir ateitis. Praeitį reikią las, kad karys galėtų pasakyti: aš Gražusis šūkis, įrašytas mokyk­ žinoti, kokia buvo, dabartyje rei­ pažįstų save ir savo kraštą. Lie­ los vėliavoje Mūsų ginklas, musę kia dirbti, o ateitį reikia numatyti. tuva ne sala. Juk turime kaimynus mokslas -*•' Lietuvai Tėvynei — Visi trys šie laiko elementai tenka ir bendraujame su pasauliu. Vi­ yra privalomas tisa^ Jūsų gyve­ įsisavinti. Daugiau domėkitės ir suotinė istorija ir visuotinė litera­ nimui. Pirmučiausia tenka moky- mūsų gimtąja kalba. Negana jąją tūra ypatingai praplečia mūsų ori­

* 'W* - taisyklingai ir gražiai galvoti,, rei­ zontą. Aš įsitikinęs, kad jūs, tu­ kią taip pat taisyklingai ir gražiai rėdami prieš save gražią ateitį, ąayb m&tis reikšti. Mūsų bendri­ trokštate mokslo. Per mokslą aug- nė kalbą dar tebęsidaro ir galutinai site -ir didęsite, ir gįnkįo pašauki­ ijenųsisiojusį V Ją daro ne vien mui būsite naudingesni. Linkių, kalbininkai ir rašytojai. J^s. kūry­ kad jūsų ateitis bStų skaisti, kaip boje dalyvauja / visi šviesuoliai. ją svajojate,, linjkių, kad kiekvienas Kareivis turi grįžti Varnon geriau jūsų Icpkią paramą turi užsi­ JSmo^ęsiietųyiskaį. Jis to pasieks, brėžęs^ jąJ jšekmuĮgai vykdytų. *kai aplijjkui girdės gražiai lietu­

t > *•. 477 Valstybės gynimas — visos tautos reikalas. KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO KARUJOMiENĖS VADO BRIG. GEN. Sf, RAŠTIKIO KALBA, PASA­ KYTA KARO MUZIEJAUS SODELYJE KARIUOMENĖS IR VISUOMENĖS DIENĄ, GEGUŽĖS 15 D.

Jau ketvirtą kartą ruošiame ka­ stieoiaL ir kaimiečiai, lietuviai ir riuomenės ir visuomenės dieną ir tautinės mažumos, lietuviai gyveną kiekvieną kartą, vykdydami vie­ nepriklausomoje Lietuvoje ir už ną iš svarbiausių tos šventės pro­ jos ribų ir daug, daug kitų. Ši di­ gramos dalių, susirenkame į šią delė aukų pakilimo banga rodo mū­ mūsų tautos Šventovę prie Nežino­ sų piliečių valstybinį subrendimą mojo Kareivio kapo. Kodėl taip ir jų politinį jautrumą. Visos tos darome? Todėl, kad šis Nežinomo­ aukos materiališkai labai svarbios jo Kareivio kapas ir paminklas ir reikšmingos. Jei auka duodama žuvusiems už Lietuvos nepriklau­ bę prievartos, ne del reklamos ar somybę ir laisvę yra t>iraiiausia del kitų tik savo asmens tikslų, toji vieta, kur kritusiems karžy­ bet duodama laisvai bendram vi­ giams gilios pagarbos jausmas sos valstybės reikalui, su meile, ti­ jungia visus mus, be pasaulėžiū­ kėjimu ir pasitikėjimu, tai tokia ros ir įsitikinimų skirtumo. Be to, auka, nors ji būtų maža, visada tai yra vieta, į kur visi mes ateina­ liks vertingesnė ir brangesnė, ne­ me pasidžiaugti savo laimėjimais gu kitos aukos. - ir bendrais džiaugsmais arba pasi­ Daug jau padaryta ir suaukota, guosti nelaimėse ir nepasisekimuo­ bet dar daug ir reikia. Turime se, ir iš čia, kaip iš dvasinių jėgų būti gerai pasiruošę gintis sausu­ šaltinio, pasisemti naujų jėgų nau­ moje, ore ar jūroje. Nors per dvi­ jiems mūsų darbams ir žygiams. dešimt metų karinėje srityje esa­ Taip "yra ir šiandien. Susirinko­ me padarę ir didelę pažangą, bet me į čia nusilenkti kruvinai ir di­ niekad neužmirškime, kad visai delei aukai, kurią sudėjo mūsų pasikeitė-ir aplinkuma, kad ir mū­ tauta ir valstybė kovoje už Lietu­ sų "kaimynų taip pat išaugo nau­ vos laisvę ir nepriklausomybę. jos didelės jėgos. Tad reikia būti Gražiai pagerbę Nežinomąjį Karei­ ir darbštiems ir pasiruošusiems. vį, mes čia iš jo kapo semiame sau Tegul mums ir nepakanka ma­ Tik meskime lauk delsimo, ir ne­ jėgos ginti iškovotą nepriklauso­ terialinių ginklų visai tautai ap­ ryžtingumo, taktiką, * nelaukime mybę su tokiu pat atkaklumu ir ginkluoti, bet to ir nereikia, nes kol įvykiai užbėgs mums už akių, iki grabo lentos nepalaužiama va­ išmintinga ir reali politika, stip­ bet iš anksto ryžkimės imtis dau­ lia, kaip jis ją gynė. Šį savo pa­ rūs ekonominiai pagrindai, gilus giau iniciatyvos į savo rankas.* siryžimą mes čia pat, nieko ne­ tautinis susipratimas,, aukšta kul­ Gyvename ginkluotosios taikos lai­ laukdami, vainikuojame ir reališ- tūra ir kiti faktoriai yra taip pat kus, todėl nebūkime romantikais ku darbu, įteikdami mūsų kariuo­ ginklai savo nepriklausomybei svajotoiais, bet griežtais realis­ menei ir Šaulių Sąjungai daug pa­ stiprinti ir jai ginti, tik reikia vi* tais, nepervertinkime savo jėgų, čių aukotojų lėšomis įsigytų bran­ sus tuos ginklus pritaikyti valsty? bet vis dėlto pirmiausia daugiau gių ginklų. bes saugumo reikalams. Tai yra pasitikėkime savimi. • . Šios gražios iškilmės, kaip ir didelis, nepaprastas ir sunkus* bet Tegul šfos dienos. iškilmių paki­ visa ši šventė visus mus džiugi­ * vis dėlto būtinai reikalingas dar­ lusi nuotaika pasilieka visuose mū­ na, nes ji rodo, kad Lietuvoje val­ bas. Be jo valstybės saugumas sų darbuose ir ateityje; o šie prie stybės gynimo reikaluose tarp vi­ būtų nepilnas ir nesaugus. Nežinomojo Kareivio kapo kariuo­ suomenės ir kariuomenės ryškios Savo kariuomenėje ir, bendrai, menei, paaukoti ginklai tepadeda ribos nėra, kad pavojaus metu valstybės gynimo stiprinimo - dar­ mūsų kariams su dar didesniu pa­ mūstf yra viena kariuomenė, ir tą be mesj.au esame pasiekę gražių sišventimu ruoštis, budėtLir tar­ kariuomenę sudaro visi Lietuvos darbo ir pažangos vaisių, nors" ir nauti ąavo tautai. " , • piliečiai, visa mūsų tauta. Dar čia dar reikia daug "kas tvarkyti Visos kariuomenės ir šaulių prieš keletą metų šventėme kariuo­ ir dirbti.. . - . - vardu aš-širdingai dėkoju vfeiems menės ir visuomenės susiartinimo Labai dideli jautrumą parodė aukotojams už dovanotus ginklus dieną ir tada dar įrodinėjome to­ mūsų piliečiai Ginklų Fondo idėjai. ir, kitas aukas. Šię ginklai ir au­ kio susiartinimo reikalingumą. Per gan trumpą laiką jau,auga kos ir visuomenės nuoširdumas Šiandien apie susiartinime jau ne­ trečias milijonas litų, tai yra labai padės mųsų kariuomenei su dar kalbame, nes jis visiems mums yra gražus ir didelis darbas.* Del vi­ didesne energija ir didesniu pasi­ ryžimu savo mylinei Tėvynei dirb­ ne tik suprantamas, bet jau ir įvy­ siems mums labai gerai supranta: kęs, todėl ir šios- dienos šventė pa­ mų priežasčių aukos Grinklų fondui ti ir jai aukotis. • • • „ vadinta „Kariuomenės ir visuome­ pinigais ir ginklais pradėjo ypa­ Šia proga dėkoju šventei ruošti nės diena". Praeis dar,kiek laiko tingai gausiai plaukti* šį pavakarį*. komitetui, visiems. šiqs šventes išnyks ir šis * paskutinis formalus Ąukąją visi: dvasininkai ir pasau­ iniciatoriams, rėmėjams it vykdy­ skaldymas, nes valstybės gynimas liečiai, kariai ir civiliai, seneliai, tojams ir visiems Uų iškilmių da­ yra tie vienos kariuomenės, bei jaunuoliai ir vaikai, vyrai ir mote* lyviams; -Kariuomenei v yra labai visos tautos reikalas. rys, darbdaviai ir darbinįnkai,*mie- Iftalonu^matyči • didelį visuomenės

478 pritarimą ir simpatijas. Mūsų ka­ rių pareiga bus savo darbais atsi­ dėkoti visiems tautiečiams ir jų gerų norų ir jausmų jokiu būdu Kariuomenės ir Visuomenes Diena neapvilti. DALYVAVO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ANTANAS SMETONA. Ketvirtoji kariuomenės ir visuo­ šių metų kariuomenės ir visuome­ daug organizuotos studentijos ir dide­ menės diena ir visos gražios ir iš­ nės diena Kaune prasidėjo išvakarė­ li būriai Kauno visuomenės. kilmingos šios dienos apeigos te­ mis prie Karo Muziejaus čia darnio­ Čia vakariniam kariuomenės patik­ padeda mums daryti viską, kad tik mis eilėmis atvyko iškilmėsna 1 gu- rinimui vadovavo gusarų pulk. Itn. sarų B. L. K. Jonušo Radvilos Lietuva būtų laisva, nepriklauso­ t Labutis. Prie Nežinomojo Kareivio pulko keli eskadronai, Kauno komen­ kapo atvykę dalinių vadai, Šaukė žu­ ma, saugi ir nors nedidelė, bet kul­ dantūros karo * policijos mokykla, I vusiuosius. Girdėjosi gerai žinomos tūringa ir stipri. Kauno šaulių rinktinės batalionas, mūsų karžygių pavardės, visa eilė žu­ vusiųjų del tėvų žemės laisvės. Pro­ vincijos atstovai, atvežę kariuomenės ir visuomenės šventės proga iš kovų laukų del Nepriklausomybės žemių, jas sudėjo prie Nežinomojo Kareivio kapo.Perskaityti atitinkami žemių pa­ dėjimo aktai. Po šių iškilmių toliau vyko įspūdingas vakarinis kariuome­ nės patikrinimas. Iškilmės prie Karo Muziejaus buvo baigtos vėliavos nuleidimu. Po to or­ ganizuoti daliniai pražygiavo pro Ne žinomojo Kareivio kapą jį pagerbdami. Šiose išvakarių iškėlmėse ypačiai gražų įspūdį sudarė apie 500 organi­ zuotai atvykusių ūkininkų, kurie iš visų Lietuvos kampelių atnešė iš Ne­ priklausomybės kovų laukų žemės ir simbolines dovanas kariuomenei: Šau­ tuvus bei kulkosvaidžius. Išvakarių vakarą, pasibaigus iškil­ mėms prie Karo Muziejaus, kelios de­ šimtys tūkstančių kauniečių susirin­ ko Vytauto kalno Dainų Slėnin. Čia įvyko labai įspūdingai stud. ats. kari­ ninkų korp. Ramovės suruošta pirmo­ ji karinių dainų ir muzikos šventė ryšium su Kariuomenės ir Visuomenės diena. 'Karinių dainų ir muzikos programa buvo įvairi ir gyva. Ją at­ liko Kauno pradinių mokyklų moki­ niai, stud. atsargos karininkų korpo­ racijos „Ramovės" choras, „Neo-LitA huanios" vyrų choras, Darbo Rūmų centrinio kultūros klubo choras, IV Kauno gimnazijos choras, 5-jo pėsti­ ninkų pulko orkestras, I-jo inžineri­ jos batalijono choras, 2 pėstininkų pulko kvartetas, poetai A. Miškinis, K. Inčiūrą, 2 p. pulko orkestras ir kt. Pirmiausia karius pasveikino VI skyriaus mokinys, paskaitydamas laišką savo broliui Vytautui. Toliau vyko įdomi programa. Kiekviena daina daugtūkstantinių minių buvo palydėta nuoširdžiomis ovacijomis. Visas karinių dainų ir muzikos vaka­ ras buvo įvairinamas rakietomis. Jos įvairiomis spalvomis raižė padangę, nušviesdamos visą Dainų Slėnio apy­ linkę. Įspūdingai nuaidėjo bendra daugtūkstantinės minios daina. Daina­ vo atvykusieji ūkininkai, moksleiviai, kariai, darbininkai, kas tik buvo af- silankęs į šį gražų vakarą. Baigiantis vakarui, visiems dalyviams padėkojo Kariuomenės Štabo Švietimo Skyriaus viršininkas pik. šarauskas. Po to iš Yisų krūtinių Išsiveržė Tautos Him­ nas ir tūkstantinės minios pagautos nepaprastai pakilios nuotaikos išsis­ kirstė. Šio$ išvakarės, pirmą kartą Lietuvoje tokio pobūdžio, visiems pa­ liko gražiausių įspūdžių. Čia dalyva­ vo ir šaulių Sąjungos vadas pik. Sa- ladžius* Sekmadieni iš pat rvto visas miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Gatvės gyveno šventiška nuotaika* Gražiosios kariuomenės su visuomene glaudaus bendravimo iškilmės prasi*

479 dėjo' pamaldomis įvairiuose Kauno rininkai, įstaigų viršininkai, visuome­ dą įspūdingai paskaitė aklas karo i A-. miesto ir priemiesčių maldos na­ nės veikėjai ir k. validas Daunys* muose. Prieš pat pirmą valandą Karo Mu­ Po maldos Karo Muziejaus orkestrui Po pamaldų visi organizuoti viene­ ziejaus sodelin atvyko, nuoširdžių .griežiant gedulo maršą, skambant tai susirinko prie Karo Muziejaus. Bu­ ovacijų lydimas Respublikos Preziden­ Laisvės Varpui, sudėti vainikai prie vo pilnas. Karo Muziejaus sodelis. tas Antanas Smetona. Nežinomojo Kareivio kapo. — Vienybės aikštę, Duonelaičio gatvę Ypačiai nuoširdžiai Respublikos Vainikai buvo sudėti kariuomenės, prieš Karo Muziejų užėmė sunkveži- Prezidentą sveikino atvežę kariuome­ šaulių Sąjungos, įvairių organizacijų, niai su dovanomis — ginklais kariuo­ nei dovanas ūkininkai, kurių čia or­ studentų korporacijų ir k. ' menei, organizacijos * darbininkai, ganizuotai stovėjo apie 500. Pagerbus Nežinomojo Kareivio ka­ studentai, moksleiviai. Iš viso šven­ pą, žodį tarė Kariuomenės ir Visuome- tėje organizuotų žmonių dalyvavo per šventės iškilmės buvo pradėtos Ka­ mės dienai ruošti vyr. komiteto pir­ 22.000,neskaitant dešimčių tūkstančių ro invalidams užėmus vietą prie pa­ mininkas burmistras A. Merkys. Bai­ neorganizuotos visuomenės. Į Karo minklo žuvusiems del nepriklausomy­ gus šiam kalbėti, orkestrai pagrojo Muziejaus sodelį iškilmėsna atvyko bės. Pačios iškilmių apeigos pradė­ Tautos himną, kurį lydėjo Laisvės vyriausybės nariai, — aukštieji ka­ tos žuvusiųjų maldos skaitymu. Mal- Varpo skambėjimas ir 21 patrankos šūvis. Po to" prasidėjo\ kariuomenei "dovanų — ginklų įteikimas. Prįeš įteikiant ginklus, žodį tarė visų Lie­ tuvos ūkininkų vardu valsčių ir mies­ tų atstovas ūkininkas Tallat - Kelp­ ša" iŠ Laukuvos, Tauragės apskr. Jis, kreipdamasis į Tautos Vadą, pažymė­ jo, kad Lietuvos ūkininkai visokiais būdais yra pasiryžę remti ginkluotą­ sias krašto pajėgas. Lietuvos ūkinin­ kai savo kariuomenę rems visad me­ džiagiškai ir morališkai, Pirmai pra­ džiai jie kariuomenei aukoja -267 šau­ tuvus, 4 sunk. kulkosvaidžius ir 5 lengv. kulkosvaidžius. Ūkininkų at­ stovo kalbą minią palydėjo karštais plojimais, „Maisto" pirmininkas Tai-: iat - Kelpša, įteikdamas kariuomenei „Maisto" vardu 300 šautuvų, pažymė­ jo, kad tai yra ne auka, bet kiekvieno pareiga tą daryti. Darbo Rūmų pir­ mininkas šulaitis, įteikdamas simbo­ linę dovaną — 1 sunk. kulkosvaidį 5 pėst. pulkui, pažymėjo, kad darbo ; žmonės karštai dalyvauja Ginklų Fon­ do rėmime. Jau suaukojo apie 100.000 lt. grynais pinigais ir kelis šimtus ginklų, kad šiandien čia, iškilmėse, organizuotai dalyvauja per 11.000 dar­ bininkų, pareiškė, kad ir toliau dar­ bininkai uoliai rems mūsų ginkluotą­ sias pajėgas. Taip pat tarė žodžius ' įteikdami dovanas — ginklus; Saugu­ mo Dep-to dir. Povilaitis, SGKPR Ža­ liakalnio skyriaus vardu ats. j. ltn. Pelėckis. ir kt. Visų jų kalbos buvo palydėtos susirinkusių ovacijomis. Gražų įspūdį visiems paliko pats ginklų įteikimas. Ypač mažųjų auko- tojų aukos. Mergaitės, ne tik kariams ginklus dovanojo, bet ir gėlėmis juos papuošė. įteikus ginklus žodį tarė krašto ap­ saugos ministerio pareigas- einąs ka­ riuomenės vadas brig. ,gen. St. Rašti­ kis. Jo kalba minios buvo palydėta griausmingu valio ir „Lietuviais esa­ me mes gimę"* (Kalbą dedame at-; skirai. Red.). ^ Organizuoti vienetai iškilmės mar­ šu pražygiavo pro Nežinomojo Ka-; reivio kapą. Pariądą priėmė Valsty-1 bes Prezidentas,, vyriausybės nariai ir/ kariuomenės vadovybė. Pirmoji pa­ sirodė Karo Aviacija. — 18 plieno paukščių padange praskrido virs. Ne­ žinomojo Kareivio kapo. Toliau pra-r važiavo priešlėktuviniai pabūklai, pražygiavo šauliai, gimnazijos šaulių būrys, ginkluotas naujais šautuvais. Tikrą džiaugsmo audrą sukėlė iš vi­ sų Lietuvos kampų suvažiavusių at­ stovų—ūkininkų pasirodymas-. Jiems buvo sukeltos didžiausios, ovacijos. Paskui šiuos sekė savanorių, kūrėjų gretos, moterys šaulės, ^d^lcartų, da­ lyvavusių nepriklausomybės karuose, ^ sąjunga; jaunalietuviai, WS, įvairios moterų organizacijos, .įvairiaspalviai pasipuošę įvairių įmonių ir fabrikų ll.OO darbininkų gretos — vyuai, mo- m terys, nešdami šūkius: „Jei Tėvynei pavojus, mes visi prie ginklų!*' arj>a: A. a. prof. PETRAS LEONAS. „Ne tik jėgas, bet ir sutaupąs Tėvy­ nei". Minios visiems kėlė nuoširdžias ovacijas. Ypač kėlė visuomenės entu­ ziazmą įmonės, kurių sunkvežimiai buvo prikrauti naujų ginklų. Staig­ meną padarė „Maistas", ne tik tokį didelį skaičių ginklų paaukojęs, bet ir sū savo didžiuliu dekoratyviniu pa­ būklu. Toliau žygiavo skautai, studentų korporacijos ir 5.000 Kauno pradžios mokyklų mokinių. Eitynėms pasibaigus susirinkę į iš­ kilmes vėl su ovacijomis išlydėjo iš­ vykstantį Hespublikos Prezidentą A. Smetoną. 14$ vai. tūkstančiai žmonių susirin­ ko karo aerodroman, kur vyko labai įdomus įvairių kariuomenės dalių pa­ sirodymas. Čia pasigėrėtinų pratimų parodė gusarai, priešlėktuvinė artile­ rija, aviacija, ryšininkai ir k. Čia pat buvo lauko virtuvės, kur žmonės galėjo paragauti kareiviško valgio, Nuo 16 ligi 18 vai. visuomenė galė­ jo lankytis kareivinėse, kur susipaži­ no su mūsų kariuomenės kasdieniniu gyvenimu. Visuomenė lankėsi 2 p. pulko, gusarų pulko ir priešlėktuvi­ Kasmet retėja senųjų mūsų tautos* dėjo tarnauti Suvalkų Aygardos Teis­ nės apsaugos kareivinėse. veikėjų eilės. Mes juos iš gyvųjų tar­ mo kandidatu. „Betarnaudamas kan­ šių metų Kariuomenės ir Visuome­ po palydime su giliu liūdesiu, nes jie didatu, — rašo prof. Petras Leonas nės šventėje ypačiai pažymėtinas vi­ mums yra brangūs ir mylimi ir del savo atsiminimuose, — gavau nemaža suomenės duosnumas mūsų kariuome­ savo didžių nuopelnų mūsų tautiniam faktų įsitikinti, kaip slidi yra doro­ nei, tikriau sakant, susirūpinimas pri­ atgijimui bei nepriklausomos valsty­ vės atžvilgiu advokato darbo palin­ sidėti prie krašto gynimo darbo ginklų bės atstatymui ir del savo tauraus kusi plokštė. Tad neturėdamas pra­ dovanomis. Karo Muziejaus sodelyje idealizmo, kuriuo jie mums švietė vi­ džiai lėšų ir pabūgau imtis advoka­ įteikta labai daug ginklų. Ginklus są savo gyvenimą. Su giliu liūdesiu tauti. Pasidaviau skiriamas teismo įteikė: atvykę valsčių ir miestų atsto­ ir didžia pagarba kauniečiai gegužės tarnybon, kad ir į tolimus kraštus. vai — 4 sunk. kulkosvaidžius, 5 len­ 14 d. palydėjo iš gyvųjų tarpo Vytau­ Buvau paskirtas į Taškentą tardytoju, gvuosius kulkosvaidžius ir 267 šau­ to Didžiojo Universiteto garbės pro­ vėliau — valstybės gynėjo padėjėju į tuvus, Akc. „Maisto" B-vė — 300 šau­ fesorių, žymų mokslininką ir visuome­ Samarkandą, paskum ten pat taikos tuvų, Amerikos Lietuvių Akcinė Ben­ nės veikėją prof. Petrą Leoną, kuris teisėju ir pagaliau į Naująjį Margela- drove — 1 sunkvežimį, Saugumo De­ gegužės 12 d., 15 vai. 15 min. savo ną apygardos teismo nariu". partamentas — 3 sunk. kulkosvai­ bute, Duonelaičio gatvė Nr. 39, staiga Ištarnavęs Turkestane apie 12 metų džius ir 3 šautuvus, Sąjungos Ginkluo­ mirė širdies liga. už šiokį tokį prisidėjimą prie 1905 toms Krašto Pajėgoms remti Žaliakal­ Prof. Petras Leonas buvo gimęs 1864 metų revoliucijos, buvo be prašymo nio skyrius — 2 lengv. kulkosvaidžius metais lapkričio 16 d. Leskavos kai­ pašalintas iš tarnybos ir ten pat pra­ ir 80 šautuvų, Darbo Rūmai — 1 sunk. me, Plutiškių parapijoje, Gudelių dėjo advokatauti. Tačiau jau tų pa­ kulkosvaidį, Amatbankas — 1 sunk. valsčiuje, Marijampolės apskrityje, čių metų (1906) rugsėjo 6 d. parvy­ kulkosvaidį ir 2 šautuvus, stiklo fa­ mažažemio ūkininko šeimoje. Pra­ ko į Kauną, kur visą laiką su mažo­ brikas „Aleksotas" —10 šautuvų, žy­ džios mokslą Petras Leonas ėjo Nau­ mis pertraukomis ir išgyveno, vers­ dų karių, dalyvavusių Nepriklausomy­ miestyje ir Šunskuose, kur jo vyres­ damasis advokatūra, o vėliau, be to, bės kariuose, Sąjunga — 8 šautuvus, nysis brolis kun. Silvestras tuo laiku dar dirbdamas ir universitete mokslo „Aušros" berniukų gimnazija —'1 vikaravo. 1876 m. Petras Leonas įsto­ darbą. lengv. kulkosvaidį ir 1 šautuvą ir tos jo į Marijampolės gimnazijos pirmąją Lietuvių visuomeniniame gyveni­ gimnazijos 6a ir 7a klasės po 1 šau­ klasę ir 1884 m. pabaigė gimnaziją me ir lietuvių spaudoje Petras Leo­ tuvą, „Neries" b-vė — 1 lengv. kul­ sidabro medaliu. Gimnazijoje jis mo­ nas pradėjo dalyvauti nuo pat studen­ kosvaidį. Jėzuitų gimnazija — 7 šau­ kėsi gerai ir buvo susipratusiu, lietu­ tavimo laikų. 1887 metais pradėjo tuvus, „Jaunosios Lietuvos" Sąjungos vių tautiniu atgijimu besidominčiu bendradarbiauti Amerikoje Jono Šliū­ centro tarnautojai — 5* šautuvus, Ku­ jaunuoliu. Pabaigęs gimnaziją, tų pat po leidžiamajame „Lietuviškame Bal­ dirkos vardo pradžios mokykla — 3 metų rudenį įstojo į Maskvos universi­ se". Vėliau rašė „šviesoje", „Varpe", šautuvus, Savanorių Kūrėjų Sąjungos teto gamtos .— matematikos fakulte­ „Ūkininke", „Lietuvos Ūkininke" ir Kauno skyrius savanorių kūrėjų šau­ tą, tačiau po metų perėjo į teisių fa­ kituose laikraščiuose. Savo straips­ lių būriui, — 3 šautuvus, konfekcio- kultetą, kurį pabaigė 1889 metų pa­ niuose jis daugiausia rašydavo apie nas „Orfa" — 5 šautuvus, „Flora" — vasarį. 5 šautuvus, kartonažo fabrikas „Beka- Lietuvos politinės ekonomijos klausi­ ra" — 3 šautuvus, 13 pradžios mokyk­ Pabaigęs aukštuosius teisės moks­ mus. Jis savo Straipsnius pasira­ la — 2 šautuvus, b-vė „Lima" — 3 lus, Petras Leonas buvo pasiryžęs šinėdavo Petro Liūto slapyvardžiu, šautuvus, Ožinskis — 3 šautuvus, verstis advokatūra, kad galėtų būti štai 1887 metais pirmame ir antrame „Sekmadienio" redakcija šauliams — nepriklausomas nuo rusų valdžios ir „Šviesos" numeriuose yra įdėtas jo 2 šautuvus; „Florance" — 5 šautuvus, galėtų gyventi savo gimtajame krašte. įdomus straipsnis „Keli žodžiai apie šv. Jėzaus širdies Kongregacijos mer­ Kad greičiau ir geriau galėtų susipa­ prekystę (kupčystę) ir amatus", šia­ gaičių gimnazija — 1 šautuvą, b-vė žinti su teismo praktika, jis pabaigęs me straipsnyje Petras Liūtas — Petras „Aškinazi" — 2 šautuvu, Soloveiči- universitetą tų pat metų rudenį pra- Leonas kelia mintį, kad lietuviams, be kas ir sūnus — 2 šautuvus, „Aušros" žemės ūkio, taip pat reikia pradėti mergaičių gimnazija — 1 šautuvą, sa­ verstis prekyba ir amatais. Prekyba vanoris - kūrėjas Sajauskas — 1 šau­ ir amatai, autoriaus nuomone, patur- tuvą, korp. „Šudavia" — 1 šautuvą, lietuvių prisirišimą prie kariuomenės tins mūsų kraštą, daugeliui bežemių ir b-vė „Audimas" — 1 šautuvą, „Kašu- ir gilų supratimą tėvynės gynimo rei­ mažažemių duos pragyvenimo šaltinį fa" — 1 šautuvą. Daug šautuvų bu­ kaluose. Ši šventė visiems parodė, ir pagaliau mūsų ūkius apsaugos nuo vo įteikta įvairioms kariuomenės da­ jog lietuvis darys viską, ką tik jis ga­ skaldymo, „Visi lietuviai — rašo au­ lims ir šauliams. li atlikti, kad mūsų valstybės nepri­ torius — užsiima tiktai lauko darbais, klausomybė būtų garantuota ilgiau­ per tą kiekvienas ūkininko vaikas Apskritai, šr šventė parodė didelį' siems amžiams. rūpinasi turėti kokį nors lauko gaba-

481 lą. Turtingi ūkininkai dažniausiai ti pirmąjį lietuvių moterų suvažiavi­ 23 d. jis buvo išrinktas teisių fakulte­ palieka tėviškėje vieną sūnų, kitus gi mą, kuris įvyko Kaune. to dekanu ir juo išbuvo ligi 1933 me­ vaikus išleidžia į žentus ir marčias, Didžiojo karo mėtų Petras Leonas tų. Profesorius Petras Leonas yra tiek išmoka įiems dalį pinigais; tokių ūki­ buvo išvažiavęs į Rusiją ir čia taip daug nuisip elnes - mūsų. universiteto ninkų pas mus labai maža. Dažniausia pat veikliai dalyvavo lietuvių pabėgė­ teisių fakultetui, jog jis galima vadin­ šitaip dėstosi: arba visi • vaikai išsida­ lių ir tremtinių visuomeniniame ir ti to fakulteto didžiuoju organizato­ lina tėviškę, ir tuokart kiekvienas gau­ politiniame veikime. Dalyvavo Petra­ riumi. Prof. Petras Leonas yra para­ na jau tiek lauko, kad negali iš jo pilio lietuvių seime, ir buvo visos Ru­ šęs Šiuos žymesnius savo mokslo vei­ išmisti; arba jei kur viens apsi- sijos Lietuvių Tarybos nariu. Kurį kalus: „Teisės filosofijos istorija", laiko tėviškę, tai kiti pinigais atsiima laiką gyveno Švedijoje ir tuomet ruo­ 1928 m., 437 pusi.; „Teisės enciklo­ savo dalis arba didumą dovanoja, kad šė Lietuvos respublikos konstitucijos pedija", antras leidimas, 1921 m., tik išlaikyti visą tėviškę. Jei broliai projektą, 264 pusi.; „A. a. kun. Silvestras Le­ ir seserys pinigus ima visą savo dalį, Sugrįžęs į Lietuvą pirmajame ir onavičius (Leonas)", socialiniai bio­ tai likęsis tėviškėje tur lįsti į skolas, antrajame ministerių kabinete Petras grafinis etiudas, 1932 m., 72 pusi.; o paskui ir lauką išparduoti, bet jei Leonas buvo teisingumo ministru. „Advokatų profesija ir jos organiza­ jie didumą savo dalies dovanoja, tai Jis yra labai daug nusipelnęs, organi­ cija", 1930 m., 28 pusi. ir kt. Be to, patys lieka be nieko, bė kąsnio duo­ zuodamas mūsų teismus ir kitas tei­ „Teisės" ir kituose žurnaluose jis yra nos. Ar šiaip ar taip -=- vis negerai". singumo institucijas. Perimant teis­ išspausdinęs gana daug įvairiu, dau­ Petrui Leonui jau anais laikais rū­ mus iš vokiečių okupacijos valdžios, giausia teisės mokslo, straipsnių. Už pėjo, kad Lietuvoje būtų steigiami darbo buvo labai daug, o tam reika^ nuopelnus mokslui Vytauto Didžiojo kooperatyvai, šį klausimą jis svarsto lui prityrusių darbininkų labai ma­ Universitetas Petrą Leoną buvo išrin­ dviejuose savo straipsniuose: jau mi­ ža. Petras Leonas savo atsiminimuo­ kęs savo garbės profesoriumi., o Tei­ nėtame „Keli žodžiai apie prekystę ir se pažymi, jog jis iš sielvarto, kad sių Fakultetas jam buvo suteikęs tei­ neturįs ką į teismų įstaigas skirti, sių garbės daktaro laipsnį. amatus" ir 5,Apie bendroves", Savo straipsnyje „Apie bendroves" jis pir­ naktimis negalėjęs miegoti. Pirmajam A. a. velionis prof. Petras Leonas moje eilėje kelia mintį, kad lietuviams Lietuvos teisingumo ministrui Pet­ buvo stiprios bei taurios asmenybės ir reikia steigti smulkaus kreditą ben­ rui Leonui rūpėjo, kad bent didesniuo­ tvirtų principų žmogus; jis visą savo droves (bendroves savitarpinės pas­ se Lietuvos mieštuose, kaip Vilnius, gyvenimą buvo ištikimas tai savo so­ kolos). „Kiekvienam žmogui, — rašo Kaunas, Šiauliai ir kiti, mūsų taikos cialinei, kultūrinei ir politinei ideolo­ autorius, — ypač gi menkai pasitu­ teisėjai ir teisiniu išsilavinimu ir do­ gijai, kUrią jis buvo susidaręs jaunys­ rinčiam galį pritrūkti-skatiko: nema­ rovingumu būtų lygūs vokiečių oku­ tėje. Pats būdamas tvirtų principų žai tokių ūkininkų, kurie pavasarį pantų teisėjams arba juos prašoktų. žmogumi, jis taip pat buvo ir didelis netenka ne tik ką sėklos, bet ir duo­ Todėl jis į didesnius miestus taikos tolerantas kitokių pažiūrų bei ide­ nos, toks žmogus eina tada pasisko­ teisėjais kvietė asmenis, kurių stažas ologijų žmonėms. Todėl jis viso­ linti pas žydą, kurs, matydamas tokį davė jiems teisės pretenduoti į aukš­ kių pažiūrų žmonių buvo labai ger­ baisų jo padėjimą, nulupa gerokus tesnes vietas. Nors ir labai sunkiose biamas. A. a. Petras Leonas buvo palūkanus..., bet kada ateina laikas sąlygose, tačiau ministrui Petrui nekabinetinis mokslininkas, bet pla­ mokėti skolą, tada jis supranta, kas Leonui savo didelio teisiniame darbe čių- pažiūrų žmogus, kuris gyvai do­ per geradėjas tas žydelis. Skolą žmo­ prityrimo dėka pasisekė suorganizuo- . mėjosi visais mūsų visuomeninio, kul­ gus išmoka rudenį, kada javus kar­ ti mūsų teismus ir kitas teisingumo tūrinio ir politinio gyvenimo reiški­ tais nuperka tas pats žydelis, pavasarį instancijas. Ketvirtajam ministerių niais ir į visokias mūsų krašto nege­ gi žmogus vėl netenka javų ir turi kabinete Petras Leonas buvo vidaus roves ir nelaimes jautriai reaguodavo. pirkti, vėl eina skolinti už didelius reikalų ministru, ir, juo būdamas, Kaip žymus ir prityręs teisininkas, palūkius; bet ar javus jis dabar perka daug pasidarbavo, ruošiant savivaldy­ jis buvo gerbiamas ir aukštai vertina­ ne už tiek, kaip pats pardavė, ale kur bių ir Steigiamojo Seimo rinkimų mas ne tik jaunųjų, bet; taip pat ir kas brangiaus: tokiu būdu žydelis už­ įstatymus. Pasitraukęs iš vyriausy­ senųjų Lietuvos teisininkų. Jis vado­ dirba, o žmogelis pralaimi ant rub- bės, Petras Leonas buvo Steigiamojo * vavo įvairioms teisininkų draugijoms liaus ne rubliu, bet du rubliu ir dau­ Seimo ir kitų Seimų vyriausios rinki­ ir organizacijoms. Prof. Leonui mi­ giau". mų komisijos pirmininkas. rus, Lietuvos teisininkai neteko vieno Iš čia pacituotų Petro Leono min­ Petras Leonas yra daug nusipelnęs didžiausių savo šulų ir vieno žymiau­ čių matome, kad jau anais mūsų tau­ ne tik organizuodamas mūsų teismus, sių savo autoritetų, tai sunkiais laikais jis siekė, kad lie­ bet taip pat ir ruošdamas tiems teis- Prof. Leonas iškilmingai buvo pa­ tuviai galėtų labiau medžiagiškai su­ mamsjtvalifikuotus su aukštuoju moks­ laidotas gegužės 14 d. Laidotuvėse stiprėti ir ekonominiu atžvilgiu būtų lu darbininkus. 1920—1922 m." jis bu­ dalyvavo vyriausybės nariai, universi­ nepriklausomi nuo svetimųjų, o ypač vo Lietuvos Aukštųjų Kursų lektorius. teto profesūra, studentai ir didžiulė nuo žydų, kurie anais laikais gana 1922 m. rugpiūčio 16 d. jis buvo pa­ minia Kauno visuomenės. A. a. prof. sunkiai ekonomiškai mūsų kraštą slė- kviestas Lietuvos Universiteto ordina­ Petro Leono kūnas, jo paties pageida­ -gė. Petras Leonas gerai suprato, kad riniu profesorium, teisės enciklope­ vimu, buvo sudegintas V.D.U. medici­ mūsų tautinio bei kultūrinio atgijimo dijos ir teisės filosofijos istorijos ka­ nos fakulteto krematoriume. pažanga labai daug priklauso nuo lie­ tedros vedėju. Tų pat metų rugpiūčio A. Merkelis. tuvių e*konominio stiprėjimo. Petras Leonas, be spaudos, taip pat nuo studentavimo laikų veikliai daly­ vavo ir mūsų visuomeniniame veiki­ me. Studentaudamas jis veikliai da­ 140 naujų karininkų, lyvavo Maskvos lietuvių studentų draugijoje, kuri turėjo nemažos reikš­ Gegužės m. 13 d. Kaune buvo XIX Kardų įteikimo Ir. priesaikos iškil­ mės lietuvių tautiniam atgijimui. 1888 Karo Mokyklos laidos išleistuvės. Iš­ mės buvo ties Vytauto Didžiojo pa­ m. per Petrines Marijampolėje jis da­ leista 140 karininkų, išėjusių trejų minklu. Kiekvienam kardą įteikdamas^ lyvavo* pirmajame lietuvių inteligentų metų kursą. Tai viena iš 'didesniųjų Respublikos Prezidentas pasakė: „Be suvažiavime, kuriame buvo nutarta laidų. Į iškilmes atvyko Respublikos reikalo nepakelk, be garbės nenu­ leisti „Varpas"; 1889 m. jis tokiame Prezidentas Antanas Sinetona, seimo leisk". Paskui jaunieji karininkai bu­ pat suvažiavime dalyvavo pagal Pil­ pirmininkas K. Šakenis, e. krašto ap­ vo prisaikdinti. viškius, Baltrušių Lozoraičiuose ir ki­ saugos ninistro p. kariuomenės vadas Po iškilmių buvo bendri pietūs. tuose. Tuose suvažiavimuose daugiau­ brig. gen. St Raštikis ir kiti vyriau­ Pasakė kalbas Respublikos Prezidentas sia būdavo svarstomi lietuviškosios sybės nariai, aukštieji kariuomenės A. Smetona, ministras pirmininkas spaudos dalykai. Gyvendamas Kau­ viršininkai, Šaulių S-gos vadas ir kt. VI. Mironas ir e. krašto apsaugos mi­ ne, prieš karą ir vėliau Petras Leonas Iškilmės pradėtos pamaldomis, ku­ nistro p. kariuomenės vadas brig. gen. veikliai dalyvavo įvairiose lietuvių rias laikė ir pamokslą sakė mokyklos St. Raštikis. - visuomeninėse ir kultūrinėse draugi­ kapelionas kun. Abraitis. Mokyklos Kalbose įprasminta jaunųjų kari­ jose: „Mokslo", „žiburėlio", „Saulės", aikštėje įvyko naujųjų karininkų .,p a* ninkų reikšmė auklėjant jaunesniuosius „Aušros", „Dainos" ir kitose. Kaip kėlimas į jaunesniojo leitenanto laips­ brolius karius, juos mokaat karinių plačiai pasireiškęs lietuvių visuomeni­ nį. Respublikos Prezidentas čia ta­ dalykų, šviečiant ir patiems tobu^ niame gyvenime, jis 1907 metų pra­ rė trumpą žodį, kurį palydėjo orkes­ lėjant.. džioje nuo Suvalkų gubernijos buvo tro grojimas ir išleidžiamųjų gieda­ Respublikos Prezideutas skatino išrinktas rusų Valstybės Dūmos nariu, mas Tautos himnas. Po to buvo įspū­ jaunuosius karininkus domėtis gįm-. 1907 metų vasarą padėjo suorganizuo­ dingas paradas, tąja kalbai ir,. geriau pažinti %tautos is* 4sa Po Tautų S-gos Tarybos suvažiavimo TARYBA NUSILEIDO ITALIJAI, BET MUSSOLINIS KALBA SAVO. PASUNKĖJO PRANCŪZŲ IR ITALŲ SUSITA­ RIMAS, SUDBTŲ VOKIEČIŲ REIKALAI. VOKIETIJA PRIPAŽINO MANDŽIUKĄ. SMARKŪS MŪŠIAI KINIJOJE. 101-ji Tautų Sąjungos Tarybos se­ Abisinijos, arba pripažinti įvykusi sija, gegužės m. l\ d. pasibaigė. Ta­ (aktą, priešingai tiems teisės dėsniams, čiau del tos sesijos darbų rašoma. kurie sudaro jos . pakto pagrindą. Labai domimasi del to, kad Tautų Są­ Tautų Sąjungos Tarybos posėdyje bu­ jungos Tapyba savo veikloje lyg ir pa­ vo pasakyta karštų kalbų ir uz vieną keitė politinę kryptį. ir už kitą klausimo sprendimą. Čia Tautų Sąjunga buvo sukurta tarp­ kito atvira kova tarp idealizmo ir re- tautinei taikai palaikyti. Jos veikimo Uos politikos šalininką. Baigta re­ pagrindą pagal statutą sudaro teisė ir alios politikos laimėjimu. T. S-cja pa­ teisingumas* Taigi, formaliai imant, keitė savo nusistatymą Abisinijos už­ Tautų Sąjunga turėtų būti lyg ir silp­ kariavimo reikalu ir leido T. S-gos nesnių valstybių globėja, jų užtary­ nariams užkariavimą pripažinti. toja tais atvejais, kai jas skriaudžia Suprantama, kad toks Tautų Sąjun­ stipresnės, didelės valstybės. Tačiau gos Tarybos žygis mažesnėse valsty­ gyvenime tat nepasitvirtino, Kai Tau­ bėse sukelia didelį susirūpinimą. Tau­ tų Sąjungai tekdavo susidurti su bet tų Sąjunga atvirai patvirtino, kad kuria didžiąja valstybe, jos įsikiši­ kolektyvinio saugumo, apie kurį. kal­ mas paprastai laukiamų vaisių ne- bama Tautų Sąjungos pakte, nėra. duodavo,nes ji neturi realių pajėgų Del to saųgumę reikalais daugiau jo­ savo nusistatymams įvykdyti. Kai, kių iliuzijų būti negali. Tačiau, ar Italija įsiveržė į Abisiniją, Tautų Są­ turėtų tatai reikšti, kad Tautų Sąjun­ junga pamėgino pirmą kartą pritai­ ga bendrai atsisako nuo tų dėsnių, kinti numatytas jos statute ekonomi­ kurie yra įrašyti į jos statutą? — Taip nes sankcijas. Tos sankcijos, tiesa, galvoti nėra pagrindo. Ir realios po­ pasunkino Italijai karą su Abisinija, litikos šalininkai, kalbėdami taryboje, bet vis įeito neprivertė Italijos nuo yra pabrėžę, kad jie lieka ištikimi Abisinijos užkariavimo atsisakyti. Ne­ aukštiems Tautų Sąjungos idealams. paisydama sankcijų, Italija Abisiniją Tačiau tų idealų siekimas neturįs bū­ užėmė. Djel to Tautų Sąjungos narių ti pagrįstas iliuzijomis. tarpe kilo klausimas, ar teisingu keliu Del to galima manyti, kad realios einama. Idealizmas, kurio ligi šiol politikos Ženevoje laimėjimas Tautų laikėsi Tautų Sąjunga, geras dalykas. Sąjungai bus tik naudingas. Atpalai­ Tačiau tas pats idealizmas gali pasi­ davus taikos patikrinimo darbą nuo daryti žalingas, kai jis kliudo pasiek­ iliuzijų Tautų Sąjungai greičiau galės ti aukštesnį tikslą. O tokiu aukštes­ būti duota reali pajėga, be kurios ji niu tikslu paskutiniu laiku pradėta lai­ negalėjo atlikti jai skirtą uždavinių. kyti Europos nuraminimą. Tautų Sąjungos tarybos sesijai te­ Tautų Sąjungos paskelbtos Italijai ko dar spręsti visa eilė kitų opių poli­ sankcijos nuvarė italus į vokiečių tinių klausimų: Šveicarijos neutralite­ glėbį. Romos Berlyno ašis, nuolat to pripažinimas, nesikišimo politikos stiprėdama, pradėjo sudaryti pavojų Ispanijoje reikalai, pagalbas Kinijai visai politinei Europos pusiausvyrai. klausimas ir kt. Tat buvo svarstoma kė. Ta kalba drauge sukėlė didelį Del to anglai, susirūpinę taikos išlai­ realios politikos plotme. Šveicarijai susirūpinimą Londone ir Paryžiuje kymu, pasiryžo peržiūrėti savo nusis­ pripažinta teįsė likti nuošaliai nuo del Romos Berlyno ašies tikslų. At­ tatymą del italų imperijos pripažini­ Tautų Sąjungos pakto prievolių, bet rodo, kad Mussolinis yra davęs Hitle­ mo. Jie pradėjo su italais derybas, ta sąlyga, kad kiti kraštai nepareika­ riui laisvas rankas Europos centre už kurios privedė prie britų ir italų san­ laus tokios pat teisės* -Vyriausybinin­ trečiojo reicho pasižadėjimą paremti tykių išlyginimo. Tačiau, būdami kų valdžios reikalavimas atsisakyti Italiją Viduržemio jūroje. Jeigu toks ištikimi tai savo pažiūrai, kad Abisi­ nuo nesikišimo politikos ir leisti vy­ Italijos ir Vokietijos susitarimas pa­ nijos klausimą turi spręsti Tautų Są­ riausybininkams laisvai pirktis, užsie­ sitvirtintų, tai britų politika, kurią nu­ junga, anglai paprašė tą klausimą įra­ niuose ginklų, Tautų Sąjungos Tary­ statė Ghamberlainas, pasirodytų' ne­ šyti į šios sesijos darbų tvarką. bos buvo atmestas. Kaip spėja spau* tikslinga, nes išeitų, kad ji sustiprino Gegužės m. 12 d. Tautų Sąjungai ir da, slaptame posėdyje buvęs apsvars­ Berlyno-Romos ašį. Tatai galėtų sukel­ teko atsistoti prieš nelengvą pasirin­ tytas pagalbos Kinijai klausimas, bet ti sunkumų Chamberlainui parlamen­ kimą. Ji turėjo arba laikytis toliau tat palikta spręsti Tautų Sąjungos na­ te. Manoma, kad del Mussolinio kalbos savo pirmykščio nusistatymo ir at­ riams skyrium. pasunkės italų ir prancūzų derybos. mesti bet kuri susitaikymą su Italija, Užkulisiuose buvo tartasi sudėtą vo­ Didelio susidomėjimo sukėlė žinios, ligi ši neišveda savo kariuomenės iš kiečių reikalais. Sudetų vokiečių va­ kad kiną kariuomenės štabe dirbą do Henleino užimta pozicija kelia su­ vokiečių instruktomįai, ir kad Vo­ sirūpinimą tiek Paryžiuje, tiek Lon­ kietija pristatanti daug ginklų Kinijai. toriją ir savo kraštą, nes iš visapusiš­ done. Britų vyriausybė mėgino tarpi­ Manoma, kad nors Vokietija palaiko kai išprususio karininko Tėvynė tu­ ninkauti tarp sudėtų vokiečių ir če- santarvę su. Japonija, tačiau per- rės daugiau naudos. koslovakų valdžios. Tuo tikslu Hen- didelis .japonų įsigalėjimas Azijos Ministras pirmininkas palinkė.įo ne leinąs buvo iškviestas į Londoną ir rytuose £aip pat nesąs pakeliui Vokie­ tik išorinę, bet ir moralinę drausmę. čia jam buvo patarta taikintis. Ta­ tijai*^- Antra vertus, Vokietija bijanti, Tik abu tuos ypatumus turėdamas, čiau, grįždamas iŠ Londono, Henlei- kaof-Kinijoje nepadidėtų SSSR įtaka. karininkas tinkamai galės auklėti jau- nas nuvyko pas Hitlerį, ir būtis pa­ Kad tos žinios nesudarytų įspūdžio, . nimą. sunkėjo. Spauda tvirtina, kad su#- jog trečiojo reicho politika Japonijos Kariuomenės vadas kalbėjo apie tų vokiečių bruzdėjimas esąs palaiko­ atžvilgiu pasikeitė. Vokietija pripažino pavyzdį, kuris turi eiti iš vadų į val­ mas iš Berlyno ir kad del to čia tu- šiomis dienomis Mandžiuko valstybę. dinius. Vadas turi nuolat tobulinti * rimą reikalo su trečiojo reicho pla­ Kinijoje ėjo smarkūs mūšiai netoli savo asmenybę. Jis palinkėjo, kad nais prieš Čekoslovakiją. Sučavo miesto. Čia siekia susijungti jaunieji karininkai būtų pavyzdingi Daug buvo tikėtasi šiuo atžvilgiu iš dvi japonų kariuomenės, kurių viena vadai. Mussolinio. Buvo manoma, kad Mus- žygiuoja iš šiaurės, kita iš pietų, šių Aukštiesiems svečiams ir lekto­ solinis, pripažinus Tautų Sąjungai japonų karo pajėgų tikslas yra apsup­ riams padėkojo mokyklos viršininkas italų imperiją, padarys Berlyne žygių, ti kiniečių kariuomenę, kuri yra su­ brlg. gen. Musteikis. Išleidžiamųjų kurie privers politinio atoslūgio Vidu­ traukta Sučavo srityje, japonų pietų vardu kalbėjo j. ltn, Stepaitis. rinėje Europoje. Bet paskutinė Mus- fronto užnugaryje. Kinai stengėsi ne­ Pietūs baigti kariškomis dainomis, . solinio kalba Genujoje, .kur jis atvirai prileisti tų karo pajėgų sujungimo. kurios dermingai skambėjo iš jaunųjų pasisakė už trečiojo reicho politiką Tačiau, japonams pavyko savo tikslą ..karininkų krūtinių^,\ a'.•, „ ..« . . _. v Vidurinėje Europoje, tas viltis išblaš^ pasiekti.* Girkantas.

488 šingai, 1928 m. Valstybės Prezidento, mūsų gyvenimui ir nebeturėjo tų ne­ Tokių pareiškimų beveik' nebuvo pa­ pritariant Ministrų Kabinetui, pas­ gerovių, kurių buvo Steigiamojo Sei­ teikta. Priešingai, jau šiandien Lietu­ kelbtoji konstitucija buvo priderinta mo priimtoje konstitucijoje. vos Konstitucijos įsigaliojimo proga Su 1928 m. laikinąja konstitucija Seimas yra gavęs daug sveikinimų iš mes esame laimingi išgyvenę eilę įvairių Lietuvos vietų. metų, ir Valstybės Prezidentas, jo pa­ Tas mus visus labai džiugina. Ypa­ ties skiriamos vyriausybės padeda­ tingai džiugu mums, tautos atstovams, mas, sėkmingai tvarkė krašto reika­ kad įsigaliojus naujajai Lietuvos Kon­ lus, pats vienas nešdamas sunkaus stitucijai, susidarė tvirtas ir patvarus valdymo naštą ir prisiimdamas visą pamatas, ant kurio mes galėsime to­ atsakingumą už visas galinčias iškilti liau kurti savo įstatymus, ši die­ iš to pasekmes. Mes visi gerai žino­ na visai mūsų tautai yra istorinė, iš­ me, kad tais 1928 m. laikinosios kons­ kilminga ir džiuginanti. Mes ypatin­ titucijos laikais mūsų valstybinis gy­ gai džiaugiamės, — pareiškė Seimo venimas ir ekonominis pajėgumas su­ pirmininkas, — kad tamsta, pone Pre­ stiprėjo, o valstybės ir savivaldybės zidente, sutikai atvykti į šį Seimo biudžetai buvo išaugę ir pasiekę dar posėdį ir šioje salėje tarti savo žodį neturėto mūsų gyvenime aukščio, kas tautai, kuris tautos bus išklausytas leido žymiai geriau tenkinti mūsą kul­ visu rimtumu. tūrinius ir ekonominius reikalavimus. Net iškilusi pasaulio ekonominė kri­ MesTikime, kad Tamstos, Pone zė mūsų kraštą silpniau palietė, negu Prezidente, pasakytas žodis sustiprins kitus kraštus. Tas viskas rodė, kad mus tolimesniame mūsų darbe, valstybės gyvenimas buvo vedamas stiprins ir toliau visų Lietuvos gyven­ tinkama vaga ir konstitucija atitiko tojų vieningumą, kuris kaskart vis gyvenimo reikalavimus. aiškiau reiškiasi, p Tamstos Seimo ir r vyriausybės darbų derinimas pagal Bet visa tai buvo laikina. Toji kon­ naująją konstituciją ir Tamstos auto­ stitucija turėjo būti tautos patikrin­ ritetingi žodžiai bei veiksmai bus tik ta ne vėliau kaip per 10 metų nuo jos naudingi mūsų kraštui ir mūsų vals­ paskelbimo. tybei. Mes tikri, kad visoje lietuvių tautoje dar stipriau suliepsnos tie sie­ Tam tikslui 1936 m. rugsėjo mėn. kimai, kuriuos savo laiku prieš akis ir buvo sušauktas Seimas, kurio už­ turėjo tautinio atgimimo darbininkai davinys yra leisti kraštą liečiančius ir mūsų kariai savanoriai, eidami naujus ir keisti veikiančius įstatymus, ginti Lietuvos nepriklausomybės. pristatant juos Valstybės Prezidentui tvirtinti. Seime iškilo reikalas ir lai­ Mes tikime, kad tie siekimai įsikū­ kinosios vietoje išleisti naują, pasto­ nys mūsą jaunojoje ir priaugančioje vią konstituciją. kartoje ir padės Lietuvai užimti tin­ Laikinoji konstitucija, nors daug kamą vietą kitų tautų ir valstybių kuo jau atitiko gyvenimo reikalavi­ tarpe. mus, tačiau tautos atstovams rei­ Baigęs savo kalbą, Seimo pirminin­ kėjo daug padirbėti, išsamiai ją aps­ kas pakvietė J. E. Valstybės Prezi­ varstant ir papildant, kol buvo pa­ dentą Antaną Smetoną tarti žodį į tau­ rengta, priimta ir šiandien Vaistybėš tą. (Valstybės Prezidento kalba duo­ Prezidento patvirtintoji Lietuvos Kon­ ta atskirai). stitucija. Valstybės Prezidento kalba kelis Tautai buvo suteikta teisė per 3 kartus buvo pertraukta plojimais. Sei­ mėn. nuo konstitucijos paskelbimo mo iškilmingasis posėdis buvo baigtas Seime pareikšti savo nusistatymą ir tautos bimnu, kurį sugiedojo tautos rezervus del priimtos konstitucijos. atstovai ir svečiai..

485 Naujosios Lietuvos Konstitucijos Įsigaliojimo aktas Seime Iškilmingame seimo posėdyje dalyvavo Respublikos Prezidentas, Ministrų Kabineto nariai, kariuomenės vadovybė, diplomatinis korpm ir daug svečių. Gegužės mėn. 12-ji Lietuvos vals­ dėjus Seimo posėdį, Seimo sekretorius tybės gyvenime yra istorinė, naujosios M. Kviklys pranešė, kad šio nepap­ Lietuvos Konstitucijos įsigaliojimo rasto valstybės įvykio proga Seimas diena. yra gavęs iš visų Lietuvos kampelių Toks svarbus valstybės įvykis ir per šešiasdešimt sveikinimų ir tele­ pačioje Lietuvos visuomenėje buvo gramų. Nors telegramos ir sveikini­ ypatingai pažymėtas: Jaikinosios sos­ mai del laiko stokos nebuvo perskai­ tinės ir Lietuvos miestų ir miestelių tyti, tačiau buvo pranešta, kas svei­ namai buvo papuošti tautinėmis vė­ kina. Daugiausia sveikinimų atsiun­ liavomis, o mokyklos ir organizacijos tė Klaipėdos krašto kultūrinės orga­ 12 vai. rinkosi prie radijo garsintuvų nizacijos, žymūs visuomenės veikėjai, išklausyti Seime pasakytos Valstybės Kauno, Jonavos, Kazlų Būdos, Virba­ Prezidento ^kalbos. Ypač laikinoji Lie­ lio, Vilkaviškio, Marijampolės, Šiaulių, tuvos sostinė Kaunas tą nepaprastu­ Tauragės, Telšių ir kitų įvairių Lie­ mą ir iškilmingumą jautė. tuvos vietų tautinių organizacijų tal­ kos vardu, daug atskirų asmenų ir ki­ Jau gerokai prieš 12 valandą mi­ tokių. nistrų ir svetimų valstybių atstovų automobiliai skubėjo į Seimo iškilmin­ Daugumoje sveikinimų, dėkojama, gąjį posėdį. Tokiu būdu Seimo Y>psė- kad naujoje Konstitucijoje deklaruo­ dis skyrėsi iš visų eilinių posėdžių ta šeimos ir motinystės globa, kad tuo, kad jame dalyvavo Valstybės Pre­ valstybė globoja ir rikiuoja darbą. zidentas Antanas Smetona, ministras Seimo sekretoriui M. Kvikliui bai­ pirmininkas Vh Mironas, Ministrų gus skaityti sveikinimų ir telegramų Kabineto nariai, aukštoji kariuomenės sąrašą, Seimo pirmininkas vadovybė, aukštoji evangelikų, sta­ čiatikių ir žydų dvasininkija, svetimų INŽ. K. ŠAKENIS PASAKĖ KALBĄ, valstybių atstovai, keli šimtai kitų kurioje, be kita ko, nurodė, kad pra­ aukštų svečių ir daug vietos ir užsie­ ėjusiais metais, pradėjus antrąją Sei­ nio spaudos atstovų. mo sesiją, tautos atstovai žinojo, jog Konstitucijos įsigaliojimo iškilmės Seii Valstybės Prezidento atvykimas į jų laukia didelis ir atsakingas darbas Seimą buvo sutiktas gausiais aplodis­ — valstybės Konstitucijos keitimas ir Konstitucijos priėmimo reikalingu­ mentais ir ovacijomis. visa eilė svarbių, gyvenimo tikrovės mas kilo ne todėl, kad veikusioji Kbnr Seimo pirm. inž. K. Šakeniui pra­ iššauktų, įstatymų svarstymas. stitucija nebūtų buvusi tinkama. Prie-

Kariuomenės ir visuomenės dienos iškilmių dalyviai Karo Muziejaus sėdė gegužės m, 15 d. Iškilmes s

4S4 Respublikos Prezidentas skelbia Šią Šeinio 1938 metų vasario 11 dieną priimtą Lietuvos Konstitucijai LIETUVOS KONSTITUCIJA LIETUVIŲ TAUTA, SENOSIOS3LIETUVOS DIDINGOS PRAEITIES GAIVINAMA, YRA ATSTAČIUSI NEPRIKLAU­ SOMA SUVERENINĘ LIETUVOS VALSTYBĘ IR GINKLO KOVOJE JĄ APGYNUSI TAM, KAD VYKDYDAMA SAVO AMžtNĄJĄ TEISĘ BOTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI SAVO TĖVŲ ŽEMĖSE, VIENINGA VALIA SERGĖTŲ, KAS JAI Iš AMŽIŲ PRIKLAUSO, TĘSTŲ GARBINGUS LIETUVOS ŽYGIUS IR ESAMOSIOS BEI BŪSIMŲJŲ KARTŲ PASTAN­ GOMIS UGDYTŲ LIETUVOS GALIĄ. . LIETUVIŲ TAUTOS PATYRIMU, KURI JAI YRA DAVĘ JOS SENOVĖ IR VALSTYBINĖ PRAEITIS, JOS ATGIMS. MAS IR KOVOS DEL NEPRIKLAUSOMYBĖS, PRISIKĖLUSIOS. LIETUVOS GYVENIMAS IR TAUTINĖS VALSTYBĖS KORIMAS, NUSTATOMA LIETUVAI ŠI KONSTITUCIJA:

1 SKYRIUS 14 straipsnis ir susirinkimuose* žiūrėdama, kad jis ne­ Bendrieji nuostatai Pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės, būtų veikiamas kenksminga Valstybei . 1 straipsnis • jeigu jis bent dvejus metus negyvena kryptimi. ,-••'.• Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma Lietuvos Valstybėje ir yra nutrūkęs ryšius 26 straipsnis suvereninė/ su Lietuvos gyvenimu. Pilietis turi peticijos teisę. Jos suverenumas priklauso Tautai. Pilietybė gali būti atimta už veiksmus Šią teise pilietis naudojasi įstatymo nu­ 2 straipsnis prieš Valstybės saugumą. '•'*•.- statyta tvarka. Lietuvos Valstybės teritoriją yra žemės, 15 straipsnis IV SKYRIUS kurių sienos nustatytos sudarytomis ligi Sąlygos ir tvarka pilietybės įgijimo, Tikyba šiol Lietuvos Valstybės tarptautinėmis taip pat priėmimo Lietuvos piliečiu ir 27 straipsnis sutartimis. Jos negali būti atskiriamos^ pilietybės atėmimo bei netekimo, nustato­ Vertindama religiją žmogaus gyveni­ 3 straipsnis mos įstatymu. .- • ' me, Valstybė pripažįsta esamas Lietuvoje Lietuvos Valstybė yra respublika. III SKYRIUS bažnyčias bei kitas tolygias tikybines or­ Jos priešakyje yra Respublikos Prezi­ Piliečių teisės ir pareigos ganizacijas. dentas. 16 straipsnis Kitos bažnyčios bei tolygios tikybinės Jis Vadovauja Valstybei. Piliečiui Valstybė yra jo paties buvi­ organizacijos^'gali būti Valstybės prįpa> 4 straipsnis mo pamatas. žintos, jei jų mokslas ir apeigos neprie- Valstybės valdžia yra vienatija ir neda­ Valstybė saugo piliečio" laisvę, garbę, šingi dorai ir viešajai tvarkai. loma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, sveikatą, gyvybę ir turtą. 28 straipsnis Seimas, Vyriausybė ir Teismas. 17 straipsnis Valstybės pripažintos bažnyčios bei ki­ 5 straipsnis Pilietis naudojasi savo laisve, nepa­ tos tolygios tikybinės organizacijos gali Valstybės valdžios organai savo veiks­ žeisdamas kito teisių ir visuomet atsi­ laisvai skelbti savo mokslą, atlikti savo muose vadovaujasi teisingumu. mindamas savo pareigas Valstybei. apeigas, turėti maldų namus ir laikyti 6 straipsnis. Piliečio pareiga — būti ištikimam Val­ dvasines mokyklas dvasininkams ruošti. Lietuvos sostinė '— Vilnius. Kitur ji stybei. 29 straipsnis gali būti perkelta laikinai įstatymu. 18 straipsnis Valstybės pripažintų bažnyčių bei ki­ 7 .straipsnis Prieš įstatymus piliečiai lygūs. tų tolygių tikybinių organizacijų dvasiniai Valstybinė kalba — lietuvių kalba. Negali būti mažinamos piliečio teisės ordinai, kongregacijos ir brolijos, kiek jų Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos dėl jo tikybos ar tautybės. veikla pasireiškia tikybos mokslo skelbi* kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, 19 straipsnis mu ir tikybinėmis apeigomis bei maldo­ be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos Mokesčiai dedami įstatymu. mis, gali veikti laisvai. ir kitos kalbos. 20 straipsnis 30 straipsnis 8 straipsnis Valstybė saugo piliečio sąžinės laisvę. Valstybės pripažintos bažnyčios bei ki­

Valstybės ženklas -— baltas s Vytis rau­ Pilietis yra laisvas priklausyti ar nepri­ tos tolygios tikybinės organizacijos turi doname lauke. klausyti prie Valstybės pripažintų bažny­ teisinio asmens teisių. Šių teisių ribos nu­ Tautinės spalvos — geltona-žalia-rau- čių ar kitų tolygių tikybinių organizacijų. statomos įstatymu/ dona. Tikintiesiems, kurie yra kieno nors 31 straipsnis Valstybės ženklas, tautinė vėliava ir jų valdžioje, duodama laiko savo tikybos Valstybės pripažintų tikybų dvasininkai vartojimas nustatomi įstatymu. pareigoms atlikti. įstatymu gali būti atleižiami nuo tarnavi­ Lietuvos kraštai ir miestai gali turėti Piliečio įsitikinimas negalį būti pama­ mo kariuomenėjer savo ženklus, nustatomus įstatymu. tas nusikaltimui pateisinti arba Valsty­ 32 straipsnis 9 straipsnis bės dedamai pareigai nevykdyti. Valstybės pripažintų bažnyčių bei kitų Valstybės šventės yra: 21 .straipsnis tolygių tikybinių organizacijų mokslo 1) vasario šešioliktoji —* Lietuvos Ne­ Piliečio asmuo neliečiamas. skelbimas* tikybinių apeigų bei maldų at­ priklausomybės atstatymui minėti; Pilietis gali būti šaukiamas tiesonarba likimas ir kita tikybinė veikla, taip pat 2) rugsėjo aštuntoji —- Senosios Lietu­ suimamas įstatymo nurodytais atsitikimais maldų namai, negali būti naudojami tam, vos Didingai Praeičiai minėti. ir tvarka. kas priešinga Konstitucijai ir įstatymams. 10 straipsnis Suimtam piliečiui ne vėliau kaip per '33 sraipsnis Valstybės Šventės, sekmadieniai ir ki­ keturiasdešimt aštuonias valandas duo­ Bažnyčių bei kitų tolygių tikybinių or­ tos Valstybės pripažįstamos šventės yra damas nutarimas dėl jo suėmimo ir nu­ ganizacijų padėtis Valstybėje nustatoma poilsio ir dvasinio pakilimo dienos. rodomas suėmimo pamatas. Negavęs to susitarimu arba įstatymu/ Šventėse '-gali būti dirbama įstatymu nutarimo, suimtasis paleidžiamas. nustatytais atvejais. s> 22 straipsnis V SKYRIUS 11 SKYRIUS ' Valstybė saugo piliečio buto neliečia­ Šeima ir motinystė Pilietybė mybę;. 34 straipsnis 11 straipsnis Valstybę gali įstatymu aprėžti piliečio Tvirta šeima yra Valstybės stiprumo Pilietybė įgyjama gimimu, jungtuvėmis buto neliečiamybę, kiek tatai reikalinga pamatas. ^ . ar kitokiu- Šeiminiu ryšiu, taip pat jos Valstybės kovai su nusikaltimais/ Valstybe gerbia, saugo ir globoja šei­ optavimu arba jos atgavimu. • 23 straipsnis mą. Gausios šeimos ypatingai globojamos. 12 straipsnis Valstybė saugo piliečių susižinojimo 35 straipsnis Piliečiu gali būti priimtas: turinio paslaptį. Motinystė gerbiama, saugojama ir glo­ 1) lietuvis, apsigyvenęs Lietuvos Val­ Valstybė galį įstatymu tikrinti piliečių bojama. Globodama motinystę, vaiką ir stybėje; susižinojimo turinį, kiek tatai reikalinga jaunuolį, Valstybė siekia, kad augąnčioji 2) nelietuvis, išgyvenęs Lietuvos Val­ Valstybės kovai su nusikaltimais. karta būtų sveiko kūno ir stiprios dva­ stybėje bent dešimt metų; 24 straipsnis sios. 3) asmuo, nusipelnęs Lietuvos Valsty­ Pilietis gali laisvai kilnotis visoje Vals­ VI SKYRIUS bei. tybės teritorijoje ir gyventi bet kurioje Auklėjimas ir Švietimas 13 straipsnis jos. Vietoje* 36 straipsnis Pilietis, įgijęs, svetimą pilietybę, neten­ Valstybė gali įstatymu varžyti šitą tei­ Auklėjimo ir švietimo pamatiniai židi­ ka Lietuvos pilietybėsi sę Valstybės: saugumo sumetimais. niai yra šeimą ir mokykla, Įstatymo nustatytais atvejais pilietis, 25 straipsnis Valstybė pripažįsta auklėjamas reikš­ turėdamas svetimą pilietybę, gali ir nenut Valstybė sąųgo piliečių visuoineninio mės ir bažnyčioms bei kitoms tolygioms

stoti Lietuvos pilietybes,;; > į •>..:.,; yęįkįmo; Jaįsvęt ypąg. spaudoje draugijose tikybinėms orgamząci^ORiSt ',': .įx ,;;\...

486 37 straipsni? 50 straipsnis ima Valstybės vadovavimą, prisiekdamas Tėvų pareiga -r auklėti vaikus, įkvėpti Valstybės ir piliečio gerovė pasiekia­ Tautos Atstovų akivaizdoje. jiems Tėvynės meilę ir pasiryžimą auko* ma, kai pilietis tikslingai tvarkingai dir­ Priesaikos žodžiai yra šie; tis dėl Tėvynės. ba ir tausiai vartoja. „Visagalio Dievo akivaizdoje prisiekiu, Vaikų pareiga — gerbti tėvus, globoti „ 51 straipsnis kad, vadovaudamas Valstybei, rūpinsiuo- juos senatvėje ir saugoti jų palikimą. • Valstybė saugo nuosavybės teisę. si Tautos vieningumu, saugosiu jos gar­ 38 straipsnis Turtas deda jo valdytojui pareigą turto bę, ugdysiu Lietuvos galią ir gerovę ir Jaunimui auklėti, mokyti ir šviesti naudojimą derinti su Valstybės reikalais. duotą man* Konstitucijos galią vykdysiu Valstybė turi auklėjamųjų įstaigų, mo­ Valstybė gali įstatymu nusavinti turtą teisingai, visuomet atsimindamas savo.at­ kyklų ir jaunimo organizacijų* viešajam reikalui už atlyginimą. sakymą už Lietuvos dabartį ir ateitį. Di­ Valstybė rūpinasi, kad jaunuolio dva­ 52 straipsnis dingoji Senosios Lietuvos Praeitis ir sun­ sinės ir fizinės jėgos butų taip lavina­ Pilietis turi teisę visoje Valstybės te­ ki Nepriklausomybės atstatymo kova te- mos, kad jis galėtų pritaikinti jas dvasi­ ritorijoje duoti ar imti darbo savo pasi­ škatina mane prie to. Kad taip man, Die­ niame ir ūkiniame Lietuvos gyvenime. rinkimu, taip pat pasirinkti ūkinio vei­ ve, padėtumei". 39 straipsnis kimo vietą ir rūšį. Priesaikos aktą pasirašo Respublikos Atskiriems piliečiams ir organizacijoms, Valstybė gali įstatymu varžyti šitą tei­ Prezidentas ir Ministras Pirmininkas. taip pat bažnyčioms bei kitoms tolygioms sę Valstybės saugumo sumetimais. Priesaiką duoda ir perrinktas Respub­ tikybinėms organizacijoms, leidžiama įsta­ 53 straipsnis likos Prezidentas. tymu nustatytomis sąlygomis ir tvarka Valstybė rūpinasi, kad žemės ūkis bū­ 66 straipsnis laikyti auklėjamąsias įstaigas ir mokyk­ tų pagrįstas gajais ūkio vienetais ir kad Respublikos Prezidento Valstybės va­ las. ūkininkas veikliai dalyvautų tikslingoje dovavimo laikas prasideda nuo dienos, 40 straipsnis ir taisyklingoje žemės ūkio gamyboje ir kurią jis perima vadovavimą. Pradžios mokslas privalomas. Valsty­ turėtų tam reikalingų sąlygų. 67 straipsnis bės ir savivaldybės laikomose pradinėse Valstybė rūpinasi, kad pramonė, pre­ Respublikos Prezidento rinkimai daro­ mokyklose jis nemokamas. kyba ir amatai tikslingai naudotų ūkinius mi paskutinį esamojo Respublikos Prezi­ 41 straipsnis galimumus. dento Valstybės vadovavimo pusmetį. Pradinėse ir vidurinėse mokyklose ti­ 54 straipsnis Išrinktas Respublikos Prezidentas per­ kyba dėstoma mokiniams, priklausantiems Valstybė remia naudingas piliečių ūki­ ima Valstybės vadovavimą rytojaus die­ prie Valstybės pripažintų bažnyčių ir ki­ nes pastangas ir, kai tatai reikalinga, pati ną, suėjus esamojo Respublikos Preziden­ tų tolygių tikybinių organizacijų. Kuriose imasi ūkinės veiklos. to septynerių metų Valstybės vadovavi­ kitose mokyklose tikyba dėstoma — nu­ 55 straipsnis mo laikui, arba, jei tą dieną Respublikos statoma įstatymu. • Valstybė gali nustatyti darbo prievolę Prezidento rinkimai dar neįsiteisėję, ryto­ Kai mokinių, priklausančių prie kurios viešajam' reikalui. jaus dieną jiems įsiteisėjus. bažnyčios ar kitos tolygios tikybinės or­ 56 straipsnis , 68 straipsnis ganizacijos, mokykloje yra maža, tai ti­ Rūpindamasi tikslinga ir taisyklinga Respublikos Prezidentui mirus arba at- kyba tiems mokiniams įstatymo numaty­ Tautos ūkio santvarka ir veikimu, Vals­ sistačius, Respublikos Prezidento rinki­ tais atvejais nedėstoma. tybė prižiūri ir rikiuoja ūkio ir jo atski­ mai daromi tuoj po mirimo arba atsista­ Tikyba mokiniams, priklausantiems prie rų įmonių veikimą. tymo, Išrinktas Respublikos Prezidentas per­ kurios bažnyčios ar kitos tolygios tiky­ IX SKYRIUS binės organizacijos, nedėstoma, kai ne­ ima Valstybės vadovavimą rytojaus die­ Sveikata ir socialinė apsauga^ galima parūpinti jos mokytojo. ną rinkimams įsiteisėjus. 57 .straipsnis 42 straipsnis 69 straipsnis Valstybė rūpinasi piliečių sveikata, Jei Respublikos Prezidento negalima Valstybė vadovauja auklėjimo ir švie­ 58 straipsnis timo darbui, prižiūri auklėjamąsias įstai­ rinkti arba rinkimų tęsti dėl karo ar kitų Valstybė rūpinasi dirbančiaisiais ir jų nenugalimų kliūčių, tai rinkimai daromi gas ir mokyklas. šeimomis ligos, senatvės ir nelaimingų 43 straipsnis tuoj po to, kai kliūtys išnyksta. atsitikimų atvejais. Lietuvos mokslo ir meno uždavinys vi­ Išrinktas Respublikos Prezidentas per­ 59 straipsnis sų pirma tarnauti Lietuvos pažangai. ima Valstybės vadovavimą rytojaus die­ Valstybė palaiko ir stiprina piliečio va­ Valstybė globoja mokslą, meną ir sau­ ną rinkimams įsiteisėjus. lią ir pajėgumą pačiam aprūpinti save ir go Lietuvos praeities paminklus ir kitus savo šeimą. 70 straipsnis kultūros turtus. Valstybė siekia, kad negalintieji aprū­ Ligi išrinktas Respublikos Prezidentas VII SKYRIUS pinti savęs ir savo šeimos piliečiai būtų perima Valstybės vadovavimą, jai tebe­ Darbas aprūpinti. vadovauja esamasis Respublikos Prezi­ 44 straipsnis 60 straipsnis dentas. Kiekvienas darbas yra visuotinės kū­ Atskiriems piliečiams ir organizaci­ 71 straipsnis rybos dalis ir lygiai gerbtinas. joms, taip pat bažnyčioms bei kitoms to-' Respublikos Prezidentui sergant arba Valstybę laiko nepaliaujamas darbas. lygioms tikybinėms organizacijoms, lei­ esant užsienyje, jį pavaduoja Ministras Piliečio darbo galia yra kartu ir Vals­ džiama įstatymu nustatytomis sąlygomis Pirmininkas. tybės turtas. ir tvarka laikyti labdarybės įstaigas. Pavaduodamas Ministras Pirmininkas Piliečiui auklėjama darbo meilė ir kū-. atlieka už Respublikos Prezidentą jo ga­ rybinė darbo dvasia. X SKYRIUS. lios veiksmus. 45 straipsnis Respublikos Prezidentas • 72 straipsnis Valstybė siekia, kad dirbantysis ir jo 61 straipsnis Respublikos Prezidentui mirus arba at- šeima galėtų naudotis Lietuvos gyvena­ Respublikos Prezidentas reprezentuoja sistačius, ligi bus išrinktas Respublikos mu kultūros gyvenimu. Lietuvos Valstybę, priima svetimųjų vals­ Prezidentas ir ligi jis perims Valstybės Valstybė rūpinasi, ^kad dirbančiajam tybių atstovus, skiria Lietuvos Valstybės vadovavimą, Valstybei vadovauja Minis­ būtų poilsio ir tinkamų tam poilsiui są­ atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir tras Pirmininkas. lygų. . įstatymais jam pavesta. Vadovaudamas Valstybei, Ministras 46 straipsnis 62 straipsnis Pirmininkas turi visą Respublikos-Prezi­ Valstybė siekia, kad galintieji dirbti tu­ Respublikos Prezidentas renkamas sep­ dento galią. rėtų darbo. Vengiančius darbo Valstybė tyneriems metams. 73 straipsnis gali priversti dirbti. Jis gali būti perrenkamas. Respublikos Prezidentas neatsako už 47 straipsnis 63 straipsnis savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Rūpindamasi tikslingu ir taisyklingu pi­ Respublikos Prezidentu gali būti ren­ Respublikos Prezidentas negali būti šau­ liečių darbo galios, sunaudojimu, Valstybė kamas pilietis, kuris ligi balsavimo die­ kiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei. globoja ir rikiuoja darbą. nos yra suėjęs ne mažiau kaip keturias­ 74 straipsnis VIII SKYRIUS dešimt metų amžiaus ir kuris gali būti Respublikos Prezidento aktas reikalin­ Tautos ūkis renkamas Seimo Nariu. gas Ministro Pirmininko arba atitinkamo 48 straipsnis 64 straipsnis Ministro parašo. Tautos ūkio uždavinys — duoti medžia­ Respublikos Prezidentą renka Tautos Respublikos Prezidento aktas,f kuriuo ginių sąlygų, reikalingų Valstybei ir pi­ Atstovai. skiriamas ar atleidžiamas Ministras Pir­ liečiui tarpti. Kas gali būti renkamas Tautos Atsto­ mininkas arba Valstybės Kontrolierius 49 straipsnis vu, kaip Tautos Atstovai renkami ir kaip arba kuriuo duodamas sutikimas iškelti Sėkminga Tautos ūkio veikla remiasi jie renką Respublikos Prezidentą, nusta­ Ministrui Pirmininkui arba Valstybės piliečio įsisąmonintu pasiryžimu kurti sa­ toma įstatymu. Kontrolieriuj,,, bylą dėl tarnybinio Uusikąl? vo ir Valstybės gerovei ir darniu darbo 65 straipsnis timo, Ministro Pirmininko arba kito _Mi- bei kapitąto veikimu, . ..,..,. Išrinktas RespubUkoc. Prezjdęjątąs per­ nistrą ,payašq nąręiįalįngas>, Į _, , /[. \ m XI SKYRIUS Respublikos Prezidento arba jo pavedi­ 96 straipsnis Seimas mu Ministro Pirmininko kviečiamas iš Ministras^ Pirmininkas vadovauja • Vy­ Seimo Narių tarpo Laikinasis Prežidiu* riausybei ir jai atstovauja. 75 straipsnis mas. Ministras valdo pavestas jam Valsty* Seimas renkamas penkeriems metams. 86 straipsnis bes valdymo sritis. Seimo Narių skaičių ir jų rinkseną nu­ Ministrai veikia vieningai. stato Seimo rinkimų įstatymas. Seimas priima savo darbo statutą. Jis nustatomas įstatymu. 97 straipsnis 76 straipsnis 87 straipsnis. Kandidatais į Seimo Narius gali būti Ministrą Pirmininką ir jo pristatymu Seimo yra dvi paprastosios sesijos kas Ministro Pirmininko Pavaduotoją ir ki* siūlomi piliečiai, suėję ne? mažiau kaip metai. Pavasario sesija prasideda vasario trisdešimt metų amžiaus. tus Ministrus skiria ir atleidžia Respubli­ penkioliktą dieną ir pasibaigia balandžio kos Prezidentas. Kas gali pasiūlyti kandidatus į Seimo penkioliktą dieną, rudens sesija praside­ Narius, kas gali būti siūlomas ir kaip jie Atleidžiant' Ministrą Pirmininką, kartu da rugsėjo penkioliktą dieną ir pasibai­ atleidžiami ir Jtftį Ministrai. siūlomi, nustatoma Seimo rinkimų įsta­ gia gruodžio trisdešimt pirmą dieną. tymu. Paprastąją sesiją šaukia Respublikos 98 straipsnis 77 straipsnis Prezidentas. Ministrai, prie§ pradėdami vykdyti Res­ Kandidatai į Seimo Narius balsuojami Paprastąją sesiją Respublikos Preziden­ publikos Prezidento jiems patikėtą val­ visuotiniu, tiesioginiui lygiu ir slaptu bal­ tas gali uždaryti ir prieš išeinant sesijos džią, prisiekia arba iškilmingai pasižada. savimu. laikui. Priesaiką ir iškilmingąjį pasižadėjimą Renkama proporcine sistema. 88 straipsnis priima Respublikos Prezidentas. 78 straipsnis Nepaprastąją Seimo sesiją šaukia Res­ Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo Balsuoti kandidatus į Seimo Narius tu­ publikos Prezidentas arba savo sumany­ žodžiai nustatomi Ministrų Tarybos sta­ ri teisę piliečiai, suėję ne mažiau kaip mu, nustatydamas darbų eilę, arba trijų tutu. dvidešimt ketverius metus amžiaus* Kas penktadalių Seimo Narių pareiškimu. Pa­ 99 straipsnis neturi teisės balsuoti, nustatoma Seimo reiškime nurodoma, kuriems dalykams Ministras Pirmininkas ir kiti Ministrai rinkimų įstatymu. svarstyti sesija šauktina. sudaro Ministrų Tarybą, . Balsuoti yrą kiekvieno turinčio teisę Svarstysimus nepaprastoje sesijoje da­ Ministrų Taryba svarsto ir sprendžia balsuoti pareiga. lykus sesijos metu papildo Respublikos Valstybės reikalus* Balsuojamąsias dienas skiria Respubli­ Prezidentas. Ministrų Tarybos posėdžiuose dalyvau­ kos Prezidentas. Nepaprastąją sesiją Respublikos Prezi­ ja patariamuoju balsu Valstybės Kontro­ 79 straipsnis dentas gali uždaryti ir neišsvarsčius lierius. Išrinktas Seimo Nariu prisiekia arba svarstomųjų joje dalykų. 100 straipsnis iškilmingai pasižada. 89 straipsnis Dalyvaudamas Ministrų Tarybos posė­ Priesaiką ir iškilmingą pasižadėjimą Seimo sesiją atidaro ir uždaro Res­ dyje, Respublikos Prezidentas jam pir­ priima Respublikos Prezidentas arba jo publikos Prezidentas arba jo pavedimu mininkauja. pavestas Ministras Pirmininkas. Ministras Pirmininkas, Respublikos Prezidentas gali šaukti Mi­ Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėjimo 90 straipsnis nistrų Tarybą posėdžio. žodžiai nustatomi Seimo rinkimų įsta­ Seimas svarsto ir sprendžia, kai jo po­ 101 straipsnis tymu. sėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Ministrą Pirmininką pavaduoja Minis­ 80 straipsnis Seimo Narių. tro Pirmininko Pavaduotojas, kai Minis­ Išrinktas Seimo Nariu, ligi priesaikos Seimas sprendžia balsavimu. tras Pirmininkas negali eiti pareigų arba arba iškilmingojo pasižadėjimo nedavęs, Seimas sprendžia dalyvaujančių posė­ kai Ministras Pirmininkas paveda pava­ negali eiti Seimo Nario pareigų ir neturi dyje Seimo Narių dauguma, kiek Konsti­ duoti save kurį laiką arba kuriam veiks­ Seimo Nario teisių. tucija nenustato didesnės daugumos. mui, Išrinktas Seimo Nariu, nedavęs įstaty­ Dalykus, kuriems spręsti Konstitucija 102 straipsnis mo nustatytu laiku priesaikos arba iškil­ reikalauja didesnės daugumos,. Seimas Kai Ministras Pirmininkas pavaduoja mingojo pasižadėjimo, arba davęs lygtinai, svarsto, kai posėdyje dalyvauja Seimo Respublikos Prezidentą arba kai, Res­ arba atsisakęs duoti, netenka teisės būti Narių skaičius, sudarąs šitą daugumą. publikos Prezidentui mirus arba atsista- Nariu išrinktajame Seime. 91 straipsnis čius, vadovauja Valstybei, jis Ministro 81 straipsnis Seimo Narys Seimo darbe turi siekti Pirmininko pareigų neina. Šitas pareigas Išbuvusį penkerius metus Seimą Res­ visuotinio Lietuvos labo, nepaneigdamas tuo laiku eina Ministro Pirmininko Pa­ publikos Prezidentas paleidžia. jo dėl asmens, * verslo, kurio Lietuvos vaduotojas. Respublikos Prezidentas gali paleisti krašto ar kitokio dalinio labo, 103 straipsnis Seimą ir neišbuvusį penkerių metų. 92 straipsnis Byla Ministrui Pirmininkui arba Minis­ 82 straipsnis Seimo Narys, kuris verčiasi tuo, kas trui dėl tarnybinio nusikaltimo gali būti Seimo buvimo laikas prasideda nuo įstatymu nesuderinama su jo pareigomis, keliama Respublikos Prezidento sutiki­ dienos, kurią Respublikos Prezidentas arba netenka įstatymo nustatytų sąlygų* mu. Ją sprendžia Vyriausiasis Tribunolas skiria Seimui susirinkti pirmosios sesijos reikalingų būti Seimo Nariu, nustoja juo posėdyje, sudarytame ne mažiau kaip iš pirmojo posėdžio. buvęs. penkių teisėjų. Teisena nustatoma įsta­ Seimo buvimo laikas pasibaigia išėjus 93 straipsnis tymu. penkeriems metams nuo pirmosios sesi­ Seimo Narys už savo kalbas, pasakytas 104 straipsnis jos pirmojo posėdžio dienos, o jei Seimas Seimo posėdyje,! neatsako, tačiau, jeigu Įstatymų ir taisyklių projektams ruošti paleidžiamas prieš išeinant penkeriems savo kalba nusikalsta prieš Valstybės ir svarstyti, nuomonėms dėl įstatymų ir metams — jį paleidus. saugumą, gali būti šaukiamas atsakyti taisyklių projektų reikšti, įstatymams ko­ 83 straipsnis bendrąja tvarka. Ta pat tvarka Seimo difikuoti ir/kitiems. dalykams svarstyti Jei Seimo Narių negalima rinkti dėl Narys atsako už įžeidimą savo kalboje, yra Valstybės Taryba. _•-' "' karo ar kitų nenugalimų kliūčių, Respub­ pasakytoje Seimo posėdyje* Valstybės Tarybos sudėtis ir kompe­ tencija nustatoma įstatymu. likos Prezidentas gali prailginti Seimo 94 straipsnis buvimo laiką. Suimti Seįmo Narį sesijos metu galima 105 straipsnis Seimo buvimo laikas, kai jis prailgina­ tik darantį nusikaltimą arba padariusį to­ Ministrų Tarybos statutas nustatomas mas, pasibaigia išėjus prailginimo laikui, kį nusikaltimą, už kurį graso ne mažes­ įstatymu. o jei Seimas paleidžiamas prieš išeinant nė •; kaip sunkiųjų datbų kalėjimo bausmė; XIII SKYRIUS šiam laikui — jį paleidus. Seimo Nario suėmimo nutarimas praneša­ 84 straipsnis mas Seimo Pirmininkui ne vėliau kaip Į'st a tymai Seimo buvimo laikui pasibaigus, Seimo per dvidešimt keturias valandas po su» Narių rinkimų balsuojamosios dienos ski­ ėmimo. Kitais atvejais suimti Seimo Narį 106 straipsnis riamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius. sesijos metu galima Seimo sutikimų. ,..„. įstatymai, kurie yra priešingi Konsti­ Jei Seimo Narių negalima rinkti arba tucijai, neturi galios. . - rinkimų tęsti dėl karo ar kitų nenugali­ XII SKYRIUS _ ; , 107 straipsnis . mų kliūčių, tai rinkimai daromi tuoj po Įstatymų projektus, svarsto ir priima Vyri a.u s y b ė to, kai kliūtys išnyksta. Seimas. 85 straipsnis 95 straipsnis Juos siūlo Ministrų Taryba arba bent Seimas renka Seimo Pirmininką ir ki­ Vyriausybę sudaro Ministras Pirminin­ ketvirtadalis Seimo Narių, tus Seimo Prezidiumo narius; kas ir kiti Ministrai. "'•,.?•:. 108 straipsnis * * •' Ligi naujas Seimas išrenka Seimo Pre­ Vienas Ministrų yra Ministro Pirmi­ Seimo priimtas .įstatymo projektas pri­ zidiumą, Seimo Prezidiumo pareigas eina ninko Pav&^uotojfts, .•.',-•'•'•.-"•• statomas Respublikos Prezidentui;:

488 Respublikos Prezidentas Seimo priim­ biant išlaidos gali būti daromos biudžeto 127 straipsnis tą įstatymo projektą ne vėliau kaip per įstatymo nustatyta tvąrk-įu Atskiriems Lietuvos kraštams gali trisdešimt dienų po pristatymo iarba tvir­ būti suteikta teisė autonomiškai tvarkyki 119 straipsnis \ v tina ir skelbią įstatymu, arba grąžina Biudžetas gali būti keičiamas. tam tikrus vietos dalykus. Seimui antrą karją svarstyti, * nurodyda" Biudžetui keisti taikoma tvarką, nu­ Autonomijos teisė suteikiama ir auto­ mąssųmetim^St" kuriais jis netvirtinamas, statyta biudžeto projektui sudaryti, pri­ nomiško vietos dalykų tvarkymo ribos 109 straipsnis < imti ir tvirtinti Tačiau, kai Seimo ar jo bei sąlygos nustatomos krašto autonomi­ Jeigu Seimas, antrą; kartą svarstyda* sesijos nėra, Ministrų Taryba gali prista­ jos statutu, kuris nustatomas įstatymu. mas įstatymo projektą, bent trijų penkta- tyti Respublikos Prezidentui biudžeto 128 straipsnis dalių Seimo Narių dauguma priima jį tą pakeitimo projektą tvirtinti. Administracinių organų veiksmų tiks­ patį, nepataisytą, tai Respublikos Prezi­ lingumą ir teisėtumą saugo aukštesni or­ dentas arba tvirtina tokį įstatymo projek­ ; XV SKYRIUS ganai įstatymų nustatyta tvarka. tą ir skelbia įstatymu, arba paleidžia Paklausimas ir interpeliacija Įstatymu nustatoma, kuriais atvejais administracinių organų veiksmų teisėtu­ 120 straipsnis ; Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pir-. mas saugomas ir teismo tvarka. : Seimo Narys gali duoti paklausimą Mi­ mojoje sesijoje bent ketvirtadalis Seimo nistrui Pirmininkui arba Ministrui. XVII SKYRIUS Narių pasiūlo svarstyti tą patį nepątai- 121 straipsnis syta- įstatymo projektą ir jeigu Seimas jį Teismas nepataisytą priima Seimo Narių daugu­ Bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiū- ma, tai Respublikos Prezidentas skelbia lytasr Seimas galį duoti interpeliaciją Mi­ 129 straipsnis jį įstatymu,, nistrui Pirmininkui arba Ministrui. Teismas daro teisingumą. 110 straipsnis 122 straipsnis Savo veikmenį atlikdamas, Teismas yra Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus, Seimas, išklausęs Ministro Pirmininko nepriklausomas. leidžia Respublikos Prezidentas, arba Ministro atsakymą į interpeliaciją Teismas sprendžia Lietuvos Respubli­ 111 straipsnis ir bent ketvirtadalio Seimo Narių pasiū­ kos vardu. „ Įstatymo skelbimo ir galios įgijimo lytas, gali bent trijų penktadalių Seimo Teismo sprendimas gali būti keičiamas tvarka nustatoma įstatymu. Narių dauguma nutarti, kad laiko atsaky­ ar naikinamas tik įstatymo nustatyta mą nepatenkinamu. tvarka. 112 straipsnis Seimui tatai nutarus dėl Ministro Pir­ 130 straipsnis ~ Tarptautines sutartis įgalioja: sudaryti Respublikos Prezidentas gali dovanoti ir ratifikuoja Respublikos Prezidentas. mininko atsakymo* arba atleidžiamas Mi­ nistras ; Pirmininkas, arba paleidžiamas teismo sprendimu paskirtą bausmę ar jos Kai, Seimo sesija yra,. Ministrų Tary^ dalį arba pakeisti ją kuria lengvesne ba pristato Seimui duoti sutikimą rati­ Seimas. Seimuį tatai nutarus dėl Ministro at­ bausme. fikuoti toms sutartims, kurios pakeičia Įstatymo nustatytais atvejais Respubli­ įstatymus arba deda pareigą išleisti įsta" sakymo; Ministras atleižiamas, Tačiau, jei Ministras Pirmininkas prieš Seimui kos Prezidentas gali grąžinti teismo atim­ tymą. tas ar susiaurintas < teises. XIV SKYRIUS nutariant dėl Ministro atsakymo į inter­ peliaciją pareiškia, kad jis palaiko Mi­ 131 straipsnis Valstybės biudžetas nistro atsakymą, tai interpeliacija, duota Aukščiausias teismas visai Valstybės Ministrui, laikoma duota Ministrui Pir­ teritorijai yra vienas. Jis yra Vyriausia­ 113 straipsnis mininkui. sis Tribunolas. Biudžetiniai metai prasideda sausio pir­ Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pir­ 132 straipsnis mą dieną ir baigiasi gruodžio trisdešimt mojoje sesijoje * bent ketvirtadalis Seimo Teismai steigiami įstatymu. pirmą. Narių pasiūlo svarstyti tą pačią interpe­ Teismų santvarka ir teisena nustatoma Biudžetas nustatomas kiekvieniems liaciją, dėl kurios buvo paleistas Seimas, įstatymu. biudžetiniams metams. ir tam pačiam Ministrui Pirmininkui, ku­ XVIII SKYRIUS Biudžeto projektą sudaro Ministrų Ta­ riam paleistojo Seimo buvo duota inter­ V a 1 s t y b ė s g y n i m a s ryba. /• e peliacija, ir jeigu Seimas Seimo Narių 114 straipsnis dauguma nutaria atsakymą į interpeliaci­ 133 straipsnis Ministrų Taryba ligi lapkričio pirmos ją laikyti nepatenkinamu, tai Respublikos Valstybę .gina visi piliečiai. dienos pristato biudžeto projektą Seimui Prezidentas atleidžia Ministrą Pirmininką. Gynimo branduolį sudaro kariuomenė. svarstyti. 134 straipsnis Svarstydamas biudžeto projektą, Sei­ XVI SKYRIUS Valstybei ginti piliečiai atitinkamai pri­ mas gali didinti išlaidas, įstatymu nusta­ rengiami. čius joms naujų pajamų, ir negali mažin­ Valstybės administracinė santvarka Tautos ūkis derinamas su Valstybės ti nustatytų įstatymais arba sutartimis gynimo reikalavimais. išlaidų, '-•'•"' 123 straipsnis 135 straipsnis Jei Ministrų Tarybos nutarimu nusta­ Valstybės valdymo sritims tvarkyti yra Respublikos Prezidentas yra Vyriausia­ tytas kuriam ūkio reikalui tvarkyti ke­ Ministerijos. sis Ginkluotųjų Pajėgų Vadas. lerių metų. planas ir jei to plano vykdy­ Ministerijų darbui vietose Valstybės te­ Ginkluotųjų Pajėgų sudarymas, vado­ mo pradžiai biudžetu 4eistos. lėšos, tai ritorija skaidoma administraciniais teri­ vybės organizaciją ir kompetencija nu­ Seimas negali mažinti Ministrų Tarybos toriniais padaliniais. statomi įstatymu. įnešamų į biudžeto projektą tam planui Ministerijų santvarka nustatoma įsta- 136 straipsnis vykdyti išlaidų. * tymu. Respublikos Prezidentas skiria ir at­ 115 straipsnio 124 straipsnis * leidžia Kariuomenės Vadą. Seimo priimtas biudžeto projektas pri­ Respublikos Prezidentas skiria ir atlei- Byla Kariuomenės Vadui dėl tarnybinio statomas Respublikos PrezidehtuŲlgi ru­ dfia valdininkus ir kitus parėigonis, ku­ nusikaitimo gali būti keliama Respubli­ dens sesijos pabaigos* X rių skyrimas ir atleidimas įstatymu jam kos Prezidento sutikimu. Respublikos Prezidentas tvirtina Sei­ pavestas. 137 straipsnis mo priimtą biudžeto projektą. yaldininkų ir kitų pareigottių tarnybos Valstybės gynimo reikalams - spręsti lid straipsnis santvarka nustatoma įstatymu, prie Respublikos Prezidento yra Valsty­ Jeigu Seimas ligi rudens sesijos pa­ '"""''[ :\ 123 straipsnis bės Gynimo Taryba* baigos biudžeto projekto* nepriima ir • Gimimo, jungtuvių Ir mirimo aktai da­ Valstybės Gynimo Tarybos sudėtis ir Respublikos Prezidentas nešaukia nepa­ romi Valstybės organų įstatymo nustaty­ kontpetencija nustatomos įstatymu. prastos sesijos biudžeto projektui svars­ tomis sąlygomis ir tvarka* 138 straipsnis tyti, tai Ministril taryba pristato biudže­ Tikintieji šitios aktus gali daryti pas Valstybės gynimo reikalai.» Valstybės to projekte Respublikos Prezidentui tvir- savo .dvasininkus įstatymo nustatytomis gynimo metu tvarkomi Respublikos Pre­ ' tinti. " • ' .. -; sąlygomis ir tvarka ir neverčiami jų kar- zidento įsakymais, >turinčįais įstatymo ga­ . i <* 117 straipsnis. lią. Tačiau, lituo metu tebeveikia ir įsta­ Kai Seimo nėra, Ministrų Taryba pri­ r 126 straipsnis ** tymai/, kuriais tvarkomi Valstybės gyni­ stato biudžeto projektą Respublikos Pre* dietiniams reikalams tupinti yrą vietos mo reikalai, kol tie įstatymai nepakeisti zidentui tvirtinti* savivaldybes. Ūkiei ir verslo sritims gali Respublikos Prezidento įsakymaif* * snis bjĮtt suleikifemojiv; y^ifcmeus savivaldybės, Respublikos Prezidento Jsąkymas rei­ Respublikos Prezidentas patvirtinta Vietinėms ir Vėikmeninėms savivaldy­ kalingas Ministro Pirmininko p&raso* biudžeto projektą skelbia biudžetu, • bėms pavedami rūpinti reikalai ir tų rei­ 139 straipsnis Jeigu ligi biudžeto luetiį pradžios kalų rūpinimo ribos bei sąlygos nustato­ Kai yra pavojaus viešajai tvarkai ar­ džetas nepaskelbiamas, tai ligi JI mi įstatymu, ba Valstybės saugumui, Valstybėje arba jos dalyje gali būti paskelbtas nepapras­ 145 straipsniu XX SKYRIUS tas metas — sustiprintos Valstybės ap­ Valstybės Kontrolierius, pradėdamas Konstitucijos keitimas saugos metas arba Valstybės gynimo me­ eiti pareigas," prisiekia arba iškilmingai tas. pasižada* 152 straipsnis Nepaprastąjį metą skelbia ir atšaukia Priesaiką arba iškilmingąjį pasižadėji­ Konstitucijos pakeitimo projektą gali Respublikos Prezidentas Ministrų Tary­ mą priima Respublikos Prezidentas. pasiūlyti Ministrų Taryba arba bent pusė bos pasiūlymu. Priesaikos ir iškilmingojo pasižadėji­ Seimo Narių. 140 straipsnis mo žodžiai nustatomi Valstybės Kontro­ Pasiūlytą Konstitucijos pakeitimo pro­ Nepaprastojo meto įstatymas suteikia lės įstatymu. jektą svarsto Seimas. galios suvaržyti ar sustabdyti piliečių pa­ 146 straipsnis 153 straipsnis i reigų ir teisių skyriuje nurodytas pilie­ Valstybės Kontrolierius prižiūri Vals­ Konstitucijos pakeitimo projektą pri­ čių teisies, išskyrus 20 str. nurodytą teisę, tybės turto valdymo teisėtumą. ima Seimas bent trijų penktadalių Sei­ imtis ypatingų Valstybei ginti priemonių Valstybės Kontrolierius įstatymu nu­ mo Narių dauguma. ir dėti gyventojarris ypatingų priedermių. statymais atvejais taria savo nuomonę dėl Seimo priimtas Konstitucijos pakeiti­ Įstatymu gali būti steigiami nepapras­ sutarčių tikslingumo. Valstybės Kontro­ mo projektas pristatomas Respublikos tuoju metu ypatingieji teismai. lieriaus ir Ministro nuomonių skirtumua Prezidentui. 141 straipsnis dėl sutarties tikslingumo sprendžia Mi­ 154 straipsnis Mobilizaciją, karą ir taiką sprendžia nistrų Taryba. Respublikos Prezidentas Seimo priim­ Respublikos Prezidentas Ministrų Tary­ 147 straipsnis tą Konstitucijos pakeitimo projektą arba bos pasiūlymu. Valstybės Kontrolierius prižiūri Vals­ tvirtina ir skelbia Konstitucija, arba pa­ Kai Seimas yra, taikai spręsti reika­ tybės biudžeto vykdymo teisėtumą. leidžia Seimą. lingas Seimo sutikimas. Skundai dėl padarytų išskaitų spren­ Jeigu naujai išrinktam Seimui jo pir­ džiami įstatymo nustatyta tvarka. 142 straipsnis moje sesijoje bent pusė Seimo Narių pa­ Tikrosios tarnybos karius dėl nusikal­ 14& straipsnis siūlo svarstyti tą patį nepataisytą Kon­ timų ir šių nusikaltimų bendrininkus ne­ Valstybės Kontrolierius kas metai pa­ stitucijos pakeitimo projektą ir jeigu Sei­ kartus teisia kariniai teismai. rengia biudžeto vykdymo apyskaitą ir mas jį nepataisytą priima bent trijų penk- - 143 straipsnis ją tvirtinti pristato Seimui, o kai Seimo tadalių Seimo Narių dauguma, tai Res­ publikos Prezidentas skelbia jį Konsti­ Valstybė globoja ir aprūpina karius, nėra — Respublikos Prezidentui. tucija. kurie, eidami karo tarnybą, nustoja svei­ katos, taip pat šeimas karių, kurie, ei­ 149 straipsnis XXI SKYRIUS Valstybės Kontrolieriui įstatymu gali dami karo tarnybą, nustoja sveikatos ar- Baigiamieji nuostatai *ba gyvybės. būti .pavesta prižiūrėti teisėtumo atžvil­ giu turto valdymas ir lėšų naudojimas 155 straipsnis Įstatymu nustatytais atvejais Valstybė . Šiai Konstitucijai įsigaliojus, Lietuvos aprūpina piliečius, kurie del dalyvavimo vietinių bei veikmeninių savivaldybių ir tų privatinių įstaigų bei įmonių, kuriose Valstybės Konstitucija (V. % Nr. 275,. eil. Valstybės gynime nustoja sveikatos, taip 1778) nustoja veikusi. pat šeimas tų piliečių, kurie dėl dalyva­ dalyvauja Valstybės Iždas arba kurios vimo Valstybės gynime nustoja gyvybės. naudojasi Valstybės Iždo parama. 156 straipsnis Veikusieji ligi šios Konstitucijos įsiga­ 150 straipsnis XIX SKYRIUS liojimo įstatymai, kurie šiai Konstitucijai Byla Valstybės Kontrolieriui dėl tar­ neprieštarauja ir nebus pakeisti ar pa­ Valstybės Kontrolė nybinio nusikaltimo gali būti keliama ir naikinti šios Konstitucijos tvarka, palie­ sprendžiama tvarka, nustatyta Ministro ka galioje. 144 straipsnis bylai dėl tarnybinio nusikaltimo kelti ir A. Smetona Valstybės Kontrolei vadovauja Valsty­ spręsti. Respublikos Prezidentas bės Kontrolierius. 151 straipsnis Valstybės Kontrolierių skiria ir atlei­ Valstybės Kontrolės santvarka nusta­ * V. Mironas džia Respublikos Prezidentas. toma įstatymu. Ministras Pirmininkas

t LIETUVOJE. liks abejinga skaudžiai nukentėjusių bal­ sui. PER &M0 LITŲ Ginklų Fondui surink­ GINKLŲ ĮTEIKIMO IŠKILMĖS A. ta aukų dėžutėmis Kaune gegužės m. 15 PANEMUNĖJE. A. Panemunės šauliai ir d. Valstybės Prezidentas per rinkliavą visuomenė, norėdami gražiai paminėti paaukojo 500 lt, Nepriklausomybės jubiliejinius metus, ry­ VILNIAUS UŽDARYTŲJŲ ORGANI­ žosi įteikti kariuomenei didesnę auką — ZACIJŲ atstovai pasiuntė Lenkijos mi­ vardinių ginklų. nistrui pirmininkui gen. Skladkovskiui Šiam sumanymui aptarti, 1937 metų telegramą, kurioje prašoma kuo greičiau pabaigoje šaulių • būrio vadas ir taryba išspręsti teigiamai balandžio 4 d. įteikta­ sukvietė organizacijų, valsčių savivaldy­ me memoriale išdėstytus skundus, bės, mokyklų ir įstaigų atstovų pasitari­ „MAISTO" B-VĖS AKCININKŲ suva­ mą. » žiavimas paskyrė iš gryno .pelno visuo­ Susirinkę atstovai pritarė gražiam su­ meniniams reikalams 100,000 lt. Į naują­ manymui, išrinko komitetą, kuriam ir pa­ ją b-vės valdybą išrinkti šie asmenys: vedė organizuoti vardinių ginklų rinkimą. KAUNE YRA 15 UGNIAGESIŲ KO­ MANDŲ; 1 miesto savivaldybės, įsteig­ ta 1815 metais, su skyriumi Šančiuose, numatomas skyrius Žaliakalnyje; 2 sava­ norių draugijų komandos, 9 kariuomenės dalių ir įstaigų komandos, 1 šaulių būrio komanda, 1 geležinkelininkų komanda ir 1 skautų ugniagesių draugovė. 1913 m. mieste buvo policijos komanda, savano­ rių draugijos komanda, geležinkelininkų komanda ir 2 karinės (tvirtovės) koman­ dos. Ugniagesių skaičius: 1913 m. — 182, 1919 m. — 113, 1923 m. — 295, 1938 m. 677, be to 281 rėmėjas. Komandos turi: autosiurblių — 3, motorinių siurblių — 14, garinių siurblių — 1, rankinių siurblių — 13, tryškinių — 25, automatinių kopė­ čių — 1, mechan. kopėčių — 1, kitų ko­ pėčių — 59, priešdujinių aparatų (su de- guoniu) — 2, chem. gesintuvų 50, dujo­ kaukių — 141, žarnų — 11.501 m. 1913 metais mieste buvo 2 gariniai ir P. Dagys, J. Matukas, ūkin. A. Repčys, Tuo būdu vardinių ginklų idėja gimė A. A9 rankinių siurblių, 9 tryškinės, 1 me* seimo narys Viliušis ir inž. Adomaitis. Panemunėje ir šiuo laiku yra apėmusi vi­ chan. ir 25 papr. kopėčių 4772 m. žarnų, RYŠIUM SU KARIUOMENĖS IR VI­ są kraštą. įrankiams vežti buvo laikoma 34 arkliai. SUOMENĖS DIENA stud. ats. korp. Ra­ Vardinių ginklų rinkimo komitetas, Kauno geležinkelių stoties ugniagesių movė buvo paskelbusi karinių maršų kori- pradėjęs savo darbą, susilaukė didelio komanda įsteigta apie 1870 m., miesto kursą visuomenės pritarimo. Vardinius šautu­ savanorių — 1884 m., b, Kauno tvirtovės VOKIEČIAI PALEIDO KURĮ LAIKĄ vus aukojo ūkininkai, mokyklų mokiniai, karinė — 1887, tvirtovės antroji koman­ KALINTĄ dr. Vydūną ligi bylos. Vokie­ valdininkai, įstaigos ir organizacijos. Iš da — 1912, Vilijampolės savanorių — čiai sako, kad dr. Vydūnui keliąnfa byla' viso A. Panemunės visuomenė suaukojo 1920, Kauno kariškoji (prie autobataliono) ryšium su devizų įstatymais. 90 karinių šautuvų, vieną kulkosvaidį ir — 1921, kariuomenės komandos 1928 m. PEREITĄ SAVAITĘ MŪSŲ MIŠKUO­ 7 karinius neštuvus. Neštuvus aukojo ir vėliau, šaulių — 1932 m.( skautų — SE keliose vietose buvo kilę gaisrai. Raudonojo Kryžiaus Sanatorija* 1937 m. Prie Kauno ugnis apgadino apie 40 ha GINKLŲ ĮTEIKIMO IŠKILMĖS A. miško. Dar išdegė Pašaltuonio girininki­ PANEMUNĖJE BUS GEGUŽĖS 22 D. UŽSIENYJE. joje kelios dešimtys ha. ' Iškilmės vyks Priešlėktuvinės apsaugos MALAGOJE MIRĖ ISPANŲ naciona­ LIETŪKIS, PIENOCENTRAS IR MAI* rinktinės aikštėje. 11 vai. čia bus iškil­ listų , generolas Cabanellas. Pilietinio STAS steigia naują didelį aliejaus fabri~ mingos pamaldos, kurias atlaikys Apaš­ karo rpradžioje gen. Cabanellas buvo is­ ką. Fabriką statys Panevėžyje. Ši nauja tališkojo Sosto protonotaras prof. A. Gri­ panų nacionalistų gynimosi komiteto pir> įmonė bus prie „Lietuvos Muilo" fabri­ gaitis. Po pamaldų bus Lietuvos nepri­ mininkas ir priklausė vyriausiaio kariuo­ ko. Be to Lietūkis statys modernų ir klausomybės 20 metų sukaktuvių komiteto menės tarybai* . didžiausią Lietuvoje malūną. pirmininko ir vardinių ginklų rinkimo^ ko­ INŽINIERIŲ KORPORACUOS „PLIE­ miteto pirmininko žodis, ginklų įteikimas LENKŲ KAPITONAS BURZY&SKIS NO" NARYS inž. Vidmantas paaukoja kariuomenei. Po kariuomenės atstovo pakilo balionu „Torun" mokslinių mata­ Ginklų Fondui jam priklausantį iš akc. kalbos, bus kariuomenės dalių paradas. vimų stratosferoje daryti. Jis pakilo „Elektros" b-vės honorarą 500 lt. Šią su­ Iškilmių maršu praeis A. Panemunės vals­ 9.500 metrų ir atliko numatytus matavi­ mą jis paaukojo „Plieno" vyrijos šaulių, čiaus ir miestelio mokyklų mokiniai ir mus. būriui ginklams pirkti. atliks savo paruoštą programą. Vėliau JUGOSLAVIJOJE SIAUTĖ LABAI DIDESNĖ DALIS SEIMO NARIŲ su bus kariuomenės pasirodymas. didelės audros. Padaryta daug nuosto­ finansų ministru Indrišiūnu, dir... Kvikliu, Iškilmės bus transliuojamos. Vardinių lių. Vanduo beveik ištisai apsėmė Priš- dir. Barkausku ir k. lankėsi Trakų apskri­ ginklų rinkimo^ komitetas yra pasiryžęs tyho miestą. tyje. Jie lankėsi Žiežmarių, Vievio, Se­ saro darbą tęsti toliau. NELAIMINGOS LENKTYNĖS AUTO- meliškių, Aukštadvario, Onuškio ir ki­ KIEK LIETUVOJE UGNIAGESIŲ. MOBILIAIS. Tripolyje buvo surengtos tuose gretimuose valsčiuose, kur pasikal­ Kariuomenės Ugniagesių. Inspekcijos ži­ tarptautinės automobilių lenktynės — bėjo su ūkininkais, apžiūrėjo pavyzdinius niomis 1934 metais Lietuvoje buvo 452 $24 kilometrų distancijai Per šias lenk" ūkius ir t, t. ugniagesių organizacijos: sų 12.628 ugniag.,

NUKENTĖJUSIEMS NUO PALANr iš to skaičiaus 90 komandų turėjo * auto-, GOS GAISRO šelpti susidarė net keli siurblius ar motosiurblius, 246 komandos kas Laszla Hartmannas. Sis .žuvo, su­ komitetai. Komitetai išsiuntinėjo į vi­ •=- rankinius siurblius: sidūręs su italų automobilininku Farina suomenę" atsišaukimus. Aukos jau pradė­ Ugniagesių Lietuvoje iš viso yra apie Per susidūrimą keli žiūrovai buvo„ sun­ jo plaukti. Manoma, kad visuomenė ne- 12.000. kiai sužeisti.

491 kalais. Plačiai papasakojo seimo nary* Viliušis iš seimo darbų kūrėjų^ savanorių; liečiančiais reikalais, Išrinktą 1#38m skyriaus valdyba: Mockus, PoceviČius, Stanislovaltis, Petrauskas ir Smilgys, Po susirinkimo buvo bendri pietūs. Savanoris - kūrėjas. SAVANORIAI KORĖJAI PERKA KA­ RIUOMENEI IR ŠAULIAMS ŠAUTU­ VUS. Gegužės 8 d. buvo Liet. Kariuom. Kūr. Savanorių Vlado Putvinskio Šiaulių sk. metinė Šventė, kurioje dalyvavo daug KAREIV, PE. EIMUČIO KAUNO SKY­ rėjų šaulių būriui su kar, Prano EimtiČio vald. pirm. ats. pik. Itn. Gužas. Kareivio Pr. Eimučio Kauno skyrius su pirkti 3 šautuvus ir juos gegužės* 1$ d. asmenų minėjimų ir prie mirusių savano­ įteikti kariuomenei ir Šiaulių miestą šau­ rių palaidojimo. Skyrius per 1937. V. 30 li­ vėliava nužygiavo į bažnyčią. Po pa^ maldų, policijos orkestrui grojant, nuvy­ lių kuopai. Į naują skyriaus valdybą iš­ gi 1938. V. 6. pajamų turėjo 5716 lt ir iš­ rinkti: Valaitis, Vaišvila, Barzda, Šartrfs, laidų 18241t' Į naują sk. valdybą išrinkti: ko prie Nežinomojo Kareivio kapo, pa­ ir Makaveckas, Revizijos komisijom. išb­ aviac. ats. pulk. Antanas Mačiuika, Jonas gerbti žuvusiųjų del tėvynės ir dalyvau­ Karėckas, Jonas Narbutas, Andrius Ka- ti Kariuomenės "ir Visuomenės šventėje. rinkti: Brazauskas, Jųozapaitis ir Pet­ žukauskas ir ats. kap. Mikas Gaidelis. Į Buvo s-gos vardu sudėta gėlių prie pa­ rauskas. Garbės teismam kum Kudirka, revizijos komisiją: ats> Įeit. Kaz. Matu­ minklo. Prie būstinės skyr. pirm. dįm. Čepauskas ir Valauskas. levičius, Ant. Tamašauskas, V. Girskis. Į aviac. pik. Itn. Mačiuika priminė savano­ Į V.26 d. Kaune įvykstantį L. K. Kūr. garbės teismą: Jonas Kalnėnas, Jonas riams, kad dar reikia ugdyti visuose vi­ Savanorių S-gos visuotinį skyrių atsto^ Liepinaitis ir Petras SteikūnaS. Į visuoti­ suomenės sluogsniuose 1918 — 1920 me­ vų suvažiavimą vykti išrinkti: Valaitis, nį skyrių atstovų suvažiavimą gegužės m. tų dvasią, nes pavojų Lietuvai nestinga, Vaišvila, Šarkis, Šalkauskas, Barzda, 26 d. išrinkti 25 atstovai. Paukštis, Makaveckas, Čepauskas, Kon- MAŽEIKIŲ SAVANORIŲ - KŪRĖJŲ tautas ir Jųozapaitis. Po visuotinio su* Susirinkimo dalyviai suaukojo 126 litus SUSIRINKIMAS. Balandžio 24 d. buvo sirinkimo buvo iškilmingas posėdis,; į kurį pirkti kariniam šautuvui savanorių kū- Mažeikių skyriaus metinis savanorių su­ atsilankė įgulos viršininkas pik. Butke­ sirinkimas. Atvyko sąjungos centro val­ vičius, aviacijos maj. Liorentas, knygne* dybos vicepirmininkas seimo narys Vi- šys Jakavičius, tautininkų atstovas Ši- liušis, 13 vai. apskrities valdybos salėje mdliūnas, jaunalįet. atst; Staškevičius ir k. įvyko iškilmingas posėdis- Susirinkimas Jie visi gražiomis ir nuoširdžiomis kal­ pasveikino J. E. Respublikos Prezidentą* bomis sveikino savanorius. Iškilmingam krašto apsaugos ministrą ir pirmąjį ka­ posėdy nutarta0 pasveikinti Respublikos riuomenės kūrėją - savanorį ats. pik, Prezidentą, ministrą pirmininką, kariuo­ Škirpą. Skyrių sveikino: apskrities vir­ menės vadą, Šaulių Sąjungos vadą, ats. šininkas Volonsevičius, rinktinės vadas karininkų s-gą, Savanorių Centro Valdy­ pik. Itn. Išlinskas, ats. karininkų skyriaus bą ir brolius vilniečius. Po iškilmių įgu­ pirmininkas Januškevičius, apskrities tau­ los karininkų ramovėje buvo bendri pie­ tininkų valdybos pirminiu. ' Poltarokas ir tūs, kuriuose su svečiais pasidalinta 1919 k. Seimo narys Viliušis pranešė apie —1920 m. Nepriklausomybės kovų įspū­ 1919 ir 1920 m. mūsų Nepriklausomybės džiais, sudainuota pirmutinių savanoriš­ kovų eigą ir dabartine gyvenimo raidą. kų dainelių. Į pietus atsilankė buvęs Klausė pilnutėlė salė žmonių. ministras Žilinskas, Lietuvos kariuomenės Pertraukos metu nusifotografuota. Vė­ pirmūnas, kuris širdingai sveikino sava­ liau įvykdytas skyriaus. narių susirinki­ norius ir vaizdžiai nupiešė mūsų kariuo­ mas. Kalbėtasi organizaciniais savo rei­ menės kūrimąsi. Bi V*

PRANEŠIMAS. Studentams šauliams. Iš karių gyvenimo. Gegužės 22 ir 29 d. rengiami VJ); uni­ KARIAI UGNIAGESIAI. 1938 m. ka­ versiteto studentų šaulių kuopos šaudy­ riuomenės ugniagesių komandų yra 34, mo pratimai kovos šoviniais. motorus turi 38%, bet nupirkta dar, tai Šaudymo pratimuose įsakau dalyvauti vasarą jau 50% komandų bus motorizuo­ visiems kuopos šauliams ir kandidatams,, ta. Palyginus su 1934 m. ugniagesių skai­ Rinktis punktualiai 6. vai/rytQ>*kal:a•.J3rai- čius padidėjo ligi 1546, J atsargą pa­ -^G£jos mokykloje- - Kuopo^iradjĮs- leista apmokytų atsarginių kareivių ug­ L..... ' :. ^_ _ --ii'., -..v... i n . i r I'I,'- j n •, i T' :—^~—: ~" niagesių 192&— 1938 'm — 6846 žm„ be Stud* šaulių būrio šaulio Vaclovo &•< to £ių metų-XX laidos žinios dar renka­ žiuno pamestąjį nario liudijimą Nr* 54174 mos, bus apie 490 žm. Kariuomenės ugn» radus "pasiųsti Šaulių S-gos štabui, Kau­ komandose dabar yra. ugniagesių 1231. nas, t35Q9)

492 KAUNAS. game posėdyje sveikino rinkt, vadas pik. Kleboniškiai. Gegužės 8 d. būriui Itn. Vėgėlė, Cukraus fabriko direktorius įteiktas karinis šautuvas* Nedidelėje, gra­ S, Šidlauskas ir kt. Buvo ir koncertinė žiai išpuoštoje sanatorijos koplytėlėje \i dalis, kurią išpildė šiauliškiai kanklinin­ vai, prasidėjo iškilmingos pamaldos. Pa­ kai. Gilų ir atmintiną įspūdį padarė šau­ maldas laikę kun. prelatas J. Januševi- liams ir svečiams, mažosios kanklininkės čius. Per pamaldas šauliai ir visuomenė pasveikinimas. Po koncerto buvo ben­ gražiai pagiedojo lietuviškas giesmes. dri pietūs, kurių metu pasakyta daug Po pamaldų kun. prelatas P. Jąnuševi- gražių kalbų. Po pietų smagiai pasišok­ čius pasakė turiningą, patriotinį iškil­ ta ir pasilinksminta. Būrys visuomenėje mėms pritaikytą pamokslą. turi labai gerą vardą. Sakalas, Po to buvo iškilmingas šautuvo įteiki­ Varputėnai, Balandžio 29 ir 30 d. Var­ mas. Tą proga pasakyta kalbų. Per iš­ putėnų bažnytkaimio medeliams sodinti kilmes paskaitytas aukotojų lapas. bei globoti komiteto vykdomasis prezi­ J B diumas pravedė medelių sodinimą Varpu­ ŠIAULIAI, tėnų bažnytkaimyje, Medelius sodino Šiauliai. I kuopos šaulių choras vėl būrio šauliai, pradžios mokyklos moki­ pagyvino- savo veiklą, pradėjus vadovauti niai ir bažnytkaimio visuomenė. Mede­ muz. Z. Puidokui. Darbas sparčiai varo­ liai gauti. iš Paežerių girininkijos. Pa­ mas pirmyn. Šaulių choras ruošiasi da­ sodintieji medeliai pavesti būriui globoti. lyvauti pavasarininkų dainų šventėj e. J P-kas Gegužes 8 d. I kuopos iniciatyva buvd MARIJAMPOLĖ, suruoštas a. a. kan. J. Tumo - Vaižgan­ Liudvinavas, Šaulių namų statybos dar­ to, prel. A. Dambrausko - Jakšto ir pral. bai vykdomi smarkiu tempu ir eina prie J. Mačiulio - Maironio minėjimas. Pa­ galo. Jau pradėtas ir vidaus įrengimas, skaitą — „Vaižgantas, Jakštas ir Mairo­ Atsiranda įdėjos draugų, kurie šiame nis šiu dienų įvykių šviesoje" skaitė mo­ kilniame darbe teikia visokeriopą para­ kyt. Raulinaitis. Po paskaitos šaulių mą, choras, vadovaujamas muz. Z. Puidoko, Valsčiaus tarybai nutarus, savivaldybė padainavo keletą dainų. AL Radvilas. paaukojo 250 lt del 2-jų šautuvų. Aukojo Linkuva, Velykų švenčių proga rink­ jos tarnauto jai t viršaitis J, Radzevičius tinės vado žmona EI. Vėgėlienė (linkuvie- ir sekretorius J. Radžiūnas po 25 lt, rast. tė) kuopai atsiuntė dovaną — vardinį A. Valinskas 22 lt, rast. V Žukauskas 19 liai laukė Šaulių Sąjungos vado pik. Sa- šautuvą. Linkuvos pradžios mokyklos It ir sav-bės sargas A. Gumauskas 14 lt. ladžiaus atvykimo. Sąjungos vadas pik. mokiniai suaukojo 125 lt, ir per mokyk­ Antrą šautuvą nupirko valsčiaus seniū­ Saladžius atvyko lydimas Šaulių Sąjun­ los vedėją VI. Karalių prisiuntė šaulių nai. ŽKS. gos štabo viršininko gen. št. pik. Itn. kuopai, kad būtų nupirktas vardinis šau­ Akmenynai. Būrys dar tik žengia į an­ Žuko, rinkt, vado pik. Itn. Pečiulio ir ki­ tuvas. Mažųjų pageidavimas įvykdytas. truosius gyvenimo metus, bet kultūrinėje tų pareigūnų. Jis pasisveikino su šau­ Iki gegužės 1 d. Linkuvos šaulių kuo­ veikloje jau daug pasireiškė. 1938 m. ba­ liais bei kitomis organizacijomis. Ats. j. pai (be anksčiau „Trimite" skelbtų) var­ landžio 3 d. buvo suvaidinta 6 v. drama Itn. J. Dobrovolskis atidarė iškilmingąjį diniams šautuvams pirkti, aukojo: Ign. „Taurioji Genovaitė". Balandžio 18 d. posėdį, pakvietė atvykusius svečius į Čėsnas 125 lt, broliai Bąlodžiai 125 lt, šis veikalas buvo pakartotas. Būrys per prezidiumą ir pasakė tai dienai pritaikin­ L. Gairionis 125 lt ir J. Andrašūnas su metus suvaidino keletą gana sunkių kai­ tą kalbą, prašydamas sąjungos vado pik. E. Gaidamavičium 125 lt. Miestelio ir mo sąlygose veikalų, Gegužės 1 d. iškil­ Saladžiaus priimti suaukotus ginklus. apylinkės visuomenė tiek suaukojo, kad mingai paminėta Motinos diena. Moti­ Čia pat Kud. Naumiesčio būriui įteik­ už aukas bus galima nupirkti septynis noms pritaikytą kalbą pasakė mok. J. ta 41 šautuvas ir vienas kulkosvaidis, šautuvus. Valdžios gimnazijos mokytojai Juodeška. Suvaidinta 3 v. vaizdelis „Mo­ Žvirgždaičių būriui — 8 šautuvai, Būble- ir tarnautojai dar suaukojo 125 lt, už ku­ tinos meilė", pasakyta monologų :r tai lių, Keturnaujienų, Turčinų ir Matarnų riuos pirks šaulių kuopai antrą vardinį dienai pritaikytų eilėraščių. Po to ben­ būriams—po 2 šautuvus. Įteikus gink­ šautuvą. Pieno Perdirbimo b-vė „Gero­ drai su motinomis pasilinksminta. Mįnė^ lus pik. Saladžius pasakė jausmingą kal­ vė" be kulkosvaidžio dar perka du var­ jime dalyvavo net iš tolimų apylinkių per bą .kurioje priminė Vilnių ir mūšų pajū­ dinius Šautuvus. Vardiniai ir visuomenės 200 žmonių, kurių tarpe daug motinų. rį, be to, paprašė visus atsigręžti prie aukomis įgyti ginklai šaulių kuopai įteik­ Būrio susirinkimai daromi kartą į mė­ Dr. Vinco Kudirkos paminklo ir prisiek­ ti gegužės 15d. nesį. Per susirinkimus stengiamasi visus ti, kad visi pasižadėtume neapleisti nei Moterų būrys siuva kuopai vėliavą. narius įtraukti į darbą ir bendromis jė­ vienos pėdos lietuviškosios žemės, Visi Vėliavos pašventinimas ir įteikimas nu­ gomis šviestis, lavintis. Jau pradėta vyk­ dalyviai entuziastiškai pakeldami dešinę matomas per kuopos metinę šventę lie­ dyti lietuvių k. ir Lietuvosistorijos kur­ ranką iškilmingai prisiekė. pos 3 d. sai. Didelio veiklumo rodo nė tik burto Nepaprastas džiaugsmas spindėjo visų Gegužės 4 d. valsčiaus taryba savo po­ taryba, bet ir nariai. Tokia Šaulių veik­ akyse, kai šauliai tik ką apginkluoti nau­ sėdy nutarė padovanoti Šaulių kuopos la visuomenė yra labai patenkinta, nes jais šautuvais pražygiavo pro sąjungos namams „magaziną" (prieš karą buvusį jaunimas turi progos lavintis. Būrio ta­ vadą bei kitus svečius. 18 valandą V. javų sandėlį). Pastatas gerai išsilaikęs, rybą sudaro: būrio vadas — mok. J. Juo­ Kudirkos vardo pradžios mokyklos salėję akmeninis. Atlikus remontą ir prista­ deška, įpavad. — A. Šėfleris, sekr. *—r J. "įvyko jungtinių eborų koncertas, į kurį čius antrą aukštą, šauliai turės puikias Šefleris, Šviet. vad. — Iz. Ivaškevičius ir teikėsi atsilankyti sąjungos vadas su patalpas ir erdvią salę. Šiuo valsčiaus iždin. —J. Žiūras. * Šaulys J* svečiais. Koncertas pavyko gerai. Kon­ • tarybos nutarimu džiaugiasi' visi šauliai. certui pasibaigus šauliai ir šaulės smagiai PANEVĖŽYS, t Kuopos taryba per Sekmines organizuo­ Upytė, Būrys ruošiasi iškilmingam sa­ pasišoko* St* ja šaulių ekskursiją į Klaipėdą/ P. St. vo veikimo dešimtmečio paminėjimui. Kitras. Balandžio 13 d. rinkt, vado Pavenčiai. Gegužės 8 d. įvyko gra­ Sušauktas būrio susirinkimas minėjimui pad. kpt. Alksninis tikrino karinį Šaulių žios Cukraus fabriko šaulių būrio vėlia­ aptarti gegužės 7 d. užtruko net 4 vai. pasiruošimą. Dalyvavo visi šauliai rikiai. vos pašventinimo ir įteikimo iškilmės. Būrio kor, Uždavinius išpildė gerai. Balandžio 17 Apsilankė rinktinės vadas pik.. Itn. Vė­ ŠAKIAL d. šauliai suruošė vakarą pradžios mo­ gėlė, apskr. viršininko pad. Stasiulis ir Kudirkos Naumiestis. Gegužes 8 d. kykloje. Vaidino i v, komediją „Kupro­ daug kitų aukštų svečių. Iškilmės pra^- miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis tas oželis". Suvaidino labai geraį. Ba- sidėjft 1,1 vai. pamaldomis, 13 vai, fabri­ ~- buvo Šaulių šventė:, Dalyvauta pa­ landžip 27 d, mokyklos vaikai ir šauliai ko rajone vėliavą pašventino kanaunin­ maldose, • Po pamaldų visi nuvyko prie sodino mėdejius mokyklos rajone. Pir­ kas Dambrauskas. Po to rinktinės va- dr. Vinco Kudirkos paminklo, kur tūks­ miausia kauliai atliko sunkų darbai apie da$ iškilmingai /Ją įteikė būriui, Hkilmuu tantinė minia ir išsirikiavę šaulės ir šąū- 50 nv kelio reikėjo nukasti ir išlyginti.

493 Paskiau apsodino 150 m. ilgio alėją mau­ \ šią šventą atsilankyti visus kaimyninius KražiaL Pieno perd. b-vė „Ūkininke medžiais ir klevais. Dabar kelias iš vieš­ būrius, kitų organizacijų atstovus, dzū­ Laimė" savo metiniame susirinkime iš kelio į mokyklą atrodo labai gražiai. kus, vietos gyventojus ir vistis šauliams 1937 m* pelno nutarė vietos šaulių būriui Mokyklos vedėja Ona Tamulaitienė prijaučiančius. nupirkti už L300 lt. šautuvų. Kražių pie­ šaulių pavardes, kurie tą kultūringą dar­ Ats, ltn. P. Makarevičius. ninė gražiai veikia, o iŠ savo pelno ski­ bą taip gražiai atliko, įrašė į mokyklos ZARASAI. ria nemažas pinigų sumas apylinkės kul­ kronikos knygą. O, T. Zarasai, Vis dar gausiai tebeplaukia tūros reikalams, Sal. Bieliauskas. BIRŽAI, aukos ginklų pirkimo reikalams, Daugiau­ Daugodai. Gegužės 1 d. būrys šventė Nem. Radviliškis, Valsč. taryba 1938 sia aukojama gmklamsr pirkti vietos šau­ kariuomenės visuomenės šventę. Ta pro­ m. atleido visus Ne^a. Radviliškio vals­ lių būriams. Šiomis dienomis šaulių bū­ ga gavo 4 šautuvus. Du šautuvu nupir­ čiaus šaulius nuo mokesčio už dviračių riams ginklams pirkti paaukojo: Antaza­ ko šauliai ir du Šautuvus apylinkės vi­ leidimus. Tai sektinas pavyzdys ir ki­ vės pieno perdirbimo bendrovė — 2.800 suomenė. Šautuvų pirkimo iniciatorium toms valsčių taryboms. Nem. Radviliš­ lt, Antazavės sm. kredito bankelis — 50O buvo Kazys Ačas, nepriklausomybės karų kio šaulių būrys, „Jaun. Lietuvos" sky­ lt, Antazavės žemės ūkio kooperatyvas dalyvis. Šautuvų įteikimo iškilmės pra­ rius ir vietos žydų visuomenė nupirko — 125 lt, Antazavės pieno perdirbimo sidėjo 15 vai Prie Ginčaičių pradžios vieną šautuvą. Kitą šautuvą perka vie­ bendrovės nariai ir tarnautojai — 200 lt, mokyklos Šauliai ir mokiniai išsirikiavę tos mokykla. Šautuvai gegužės 15 d. Antazavės visuomenė — 94 lt. Be to pasitiko rinkt, vado pad. kpt. Būtėną. įteikti būriui. Nem. Radviliškio radvi- paaukojo šaulių namų statybai moterų K, Ačas perskaitė šautuvų įteikimo aktą būrys — 300 lt. Ligi Šio laiko šauliams ir įteikė šautuvus. Šautuvus prizmė kpt. liečiai iš vakaro, ruošto balandžio 18 d.f gauto pelno 25°/o paskyrė vietos būriui ginklams pirkti visame apskrityje suau­ Būtėnas ir perdavė šaulių būrio vadui ginkluoti. Būrys įsigijo sanitarinį krepšį. kota apie 20.000 lt. Pr. K-ca. Dukauskui. Būrio vadas priėmęs šautu­ Korespon. RASEINIAI. vus padėkojo visuomenei. Kpt. Būtėnas ALYTUS, , Pašilė. Gegužės 1 d, visuomenė įteikė pasakė kalbą. Po tų apeigų mokyklos Ilgakiemis. Balandžio 23 d, pr. mokyk­ būriui 3 Šautuvus. Vieną vardinį šautuvą salėj įvyko motinos minėjimas. loje šauliai surengė vakarą. Vaidino 3 v. įteikė amerikonas Jakutis ir du šautuvu Šaulys. komediją ,fČigonėlė nemeluoja". Režisa­ apylinkės visuomenė. Šautuvus priėmė vo vietos mokytojai; Gelažienė ir Žilins­ rinktinės vadas pik, ltn. Kaunas, kuris . kas. Suvaidino gerai. Bublikos buvo pil­ padėkodamas už Šautuvus pasakė reikš­ Š A U L Ė S nutėlė salė. Be to šauliai surengė Moti­ mingą kalbą. Šautuvus rinkt, vadas per­ Rokiškis. Moterų būrys, . vadovauja­ nos Dienos minėjimą su platesne progra­ davė vietos šaulių būriui. Žinąs* mas O. Jasinskienės, visą laiką aktyviai ma ir vaidinimu. Būryje norima įsteigti Pašilė. Apylinkės visuomenė, džiaug;- pasireiškia, Štai vasario 26 d. buvo su­ šaulių dragūnų skyrių. Būrį perėmus va­ damos, kad būrys energingai veikia, pa­ ruoštas tradicinis vakaias, iš kurio gauta dovauti ats. j, ltn. B. Žvirbliui, būrys- aukojo jam 3 šautuvus. Aukojo kas kiek per 500 lt gryno pelno* Dalį šių pinigų smarkiai sustiprėjo. Apylinkėje šauliai galėjo. Buvo ir stambesnių aukotojų. šaulės paaukojo Ginklų Fondui (nupirko įsigijo gerą vardą ir yra pavyzdžiu neor­ Ūkininkas Pranas Jakutis aukojo vieną du šautuvu) ir karių kapų puošimui (iš ganizuotam jaunimui. Vau. naują vardinį šautuvą, ūkin. V. Keturaus- viso apie 350 lt.). Gegužės 1 d. šaulių Jieznas. Gegužės 1 d. įvykusiame bū­ kas 25 lt, būrio vadas mokyt. J. Lapei- moterų iniciatyva suruoštas Motinos Die­ rio narių susirinkime motinos dienos pro­ kis 29 lt ir t. t. Ginklų įteikimo dieną nos minėjimas. Šaulės prisidėjo prie mi­ ga paskaitą skaitė būrio vadė Kalvaity­ — gegužės 1 d, būrys susilaukė rinktinės šių užpirkimo už mirusias motinas. „Blai­ tė. Nutarta iš būrio iždo paskirti 200 lt vadą pik. ltn. Kauną, kuris iškilmingai vybės" salėje šaulės pavaišino pusryčiais būrio apginklavimo reikalams. Svarstant įteikė visuomenės suaukotą turtą būriui per 100 neturtingų motinų, Į susirinku­ einamuosius reikalus, sus-me atsilankęs ir pasakė žodį. sias šiltą ir malonų žodį tarė š. Nagins- rinkt, vado pad, kpt. Jėčys pateikė įvai­ Šiose iškilmėse dalyvavo labai daug kienė. Šaulės taip pat dalyvavo viešame riais klausimais platesnių paaiškinimų. apylinkės gyventojų, Baigiant iškilmes minėjime, gimnazijos salėje. Šaulių mo­ Nustačius karinio parengimo pamokoms už Tautos Vadą ir šaulių vadovybę su­ terų choras vadovaujamas, Milaknio, pa­ laiką skyriuose ir apsvarsčius narįų iš­ šukta valio. Vakare buvo suruoštas va- « dainavo keletą Motinos dienai pritaikin­ keltuosius sumanymus, susirinkimas baig­ karas. Vaidinta „Ji pasiaukojo". Grojo tų dainelių. Apskritai, šaulių moterų bū­ tas tautos himnu. Jonas Jurkonis. Kaltinėnų š. b. dūdų orkestras. Publi­ rys susilaukė didelio visuomenės pritari­ Nedzingė. Birželio 12 d. bus šventina­ kos buvo pilnutėlė salė. mo. Būryje nestinga gabių ir sumanių mi būrio namai* Ta proga būrys kviečia Būrio koresp. iniciatorių. M. T* Šiauliai. Moterų rinktinei Šaulių dali­ niai šį pavasarį aktingai organizuoja sa­ nitarinius kursus. Šaukėnų moterų bū­ rys suruošė trumpalaikius sanitarinius kursus, Kursų vadė gyd. dr. Joffe. Klau­ sytojų buvo 23. Pašvitinio moterų šaulių skyrius pradėjo sanitarinius kursus kovo. 29 d. Kursus veda dr. V. Valiulytė. Pa­ pilės moterų šaulių būrys pradėjo ilga­ laikius sanitarijos kursus balandžio 2 d. ir baigs gegužės 15 d. Kursus klauso moterys ir vyrai. Kursus veda dr. Piepa- lis. Be to, lektoriais pakviesti Kataus- kienė, Vilkinskaitė, Kunčinas, ir Pilionis, Prienai. Balandžio 30 d. Šaulės kartu su moterų katalikių draugija minėjo mo­ tiną. Paskaitą skaitė Kauno „Aušros" - berniukų gimnazijos mokytoja š. O. Da- brilaitė. Moterų, katalikių draugija pa­ ruošė dienai pritaikintą gyvąjį paveiks­ lą ir padainavo senovinių dainų. Šaulės padeklamavo. Šaulių moterų choras, vadovaujamas Ambraso, padainavo motinai pritaikintų dainelių. Į minėjimą prisirinko pilna „Žiburio" gimnazijos salė. Prieniškė. Laukuva. Balandžio 10 d. buvo vie­ tos moterų šaulių būrio susirinkimas, kur buvo leista ir visuomenei dalyvauti, Pas­ kaitą — „Moters veikla karo lauko me­ tu užnugaryje", laikė atvažiavęs ltn. Jo- kūbonis. Po paskaitos dr. Molis paaiš­ Anglių kasyklų kino apie sanitarinės pagalbos suteiki­ katastrofa prie mą karo metu ir žaizdų tvarstymą. Ne Česterfieldo, An- tik šaulės, bet ir visuomenė reiškia padė­ 0M* ką sumaniai šaulių vadei Z, Stropaitei ir

494 šv. vad. Marijai Tallat '-•• Kelpšienei už ruošė motinos minėjimą. Į minėjimą at­ rys Šaulės suruošė *ieturtingoms Krakių pakvietimą svečių su taip daug nurody­ vyko rinktinės šaulių moterų vadė š. apylinkės motutėms vaišes. Į šventę bu­ mų duodančiomis paskaitomis bei pata­ Mažunaitienė ir rinkt, tarybos narė Š. vo atvykusi rinkt, vadė M, Lukošiūtė, Ji rimais. Būtų gera, kad ir daugiau būtų Rakutienė. Rinktinės vadė laikė paskai­ savo gražioje kalboje nušvietė motinos tokių susirinkimų. tą apie motiną. reikšmę visuomenėje ir šeimoje. Gražią Gavėnios metu buvo vakaro j ama, kur Po paskaitos šaulės suvaidino vaizdelį kalbą pasakė motinoms šaulė mokytoja šaulės kitų sesių padedamos mokėsi aus­ — „Tėvų klaida". Po to šaulės dar su­ Apolonija Lašaitė, Mptinos Dienos mi­ ti juosteles prie uniformos. Vakarojimo ruošė bendrą vakarienę. Moterų^ skyriui nėjimu daug rūpinosi būrio švietimo va­ metu, būrio taryba suruošė arbatėlę va- vadovauja Š. Tekorienė. dovė Šaulė Emilija Dantienė. karojančioms šaulėms. Motinos dienos Krinčinas. Gegužės 1 d. Šaulių mote­ Šaulės nutarė nupirkti vyrų būriui vie; proga moterų šaulių būrys paskyrė netur­ rų būrys su kitomis vietos organizacijo­ ną šautuvą. Būriui vadovauja šaulė mo­ tingai motinai sušelpti 10 lt. Šaulė. mis suruošė Motinos Dieną. Bažnyčioje kytoja Rožė Juozaitienė. Liudvinavas. Gegužės 8 d. pr. mokyk­ buvo pamaldos. Kapinėse, kun« Kiečiui, Kybartai. Miesto moterų šaulių būrys loje įvyko steigiamasis šaulių moterų bū­ procesijai ir bažnytiniam chorui dalyvau­ surengė gegužės 5 d. Šeimos savaitė?* rio susirinkimas, į kurį buvo atvykust mo­ jant, sugiedotą Libera, Mokykloje bu­ minėjimą. Publikos atsilankė pilna šau­ terų rinktinės vadė Prapuolenytė. - Ma- vo iškilmingas posėdis, kur sveikino lių salė. Rinkt, vadė St. Girčytė skaitė žunaitienė. Ji laikė paskaitą apie Šau­ motinas visų organizacijų atstovai. Kun. paskaitą apie- motiną. Padeklamuota lės moters pareigas ir prievoles. Į būrį Kietis ir mok. BaČkys skaitė paskaitas. Keli pritaikintų eilėraščių, tautiškų šokių. įsirašė daug narių* Būrio tarybon išrink­ vaikučiai deklamavo eilėraščių. Vakare Mokyt. §. K. Baniulaitis skaitė paskaitą tos 1 Brazytė, Kazlauskaitė, Senkuvienė Šaulių mėgėjų trupė suvaidino 4 v. vaiz­ apie šeimą. Minėjimo programa baigta ir Bartninkaitienė. I kontrolės komisiją: delį „Nepaprasta naujiena". Gautas pel­ gražiomis šaulių choro dainomis, V. Ar- Žukienė, Markauskienė ir Akelaitiėnė. nas paskirtas Ginklų Fondui, nastauskui vadovaujant/ Nemunaičiai. Balandžio 10 d, sušauk­ Kražiai. Šaulių moterų būrio pastan­ Šaulės per Velykų šventes surengė tas steigiamasis šaulių moterų skyriaus gomis, buvo surengti rankdarbių kursai. varguomenės vaikams „Margučius", kur susirinkimas. Skyrius nors jaunutis, bet Kursus vedė Žemės Ūkio Rūmų instruk* per 100 vaikučių apdovanoti lovanėlėmis, cjirba* aktingai. Suruošė rinkliavą Gink­ tore Mykolaitytė. Išklausė per 30 mote­ Dovanėles suaukojo šaulės. Būrys su« lų Fonduu Taip pat ir vakarą. Savo ka- rų? Šaulės ii būrio kasos Ginklų Fondui aukojo Ginklų Fondui 230 !i Susirūpino soje jau turi apie 80 lt. Moterų skyrius paskyrė 50 lt- Si. Bieliauskienė. būrio sanitarinį skyrių sustiprinti: nuta« ryžtasi nupirkti sportinį Šautuvą ir pa* Krakės. Gegužės 1 *d* moterų būrys rė įsigyti daugiau sanitarinių krepšių, aukoti Ginklų Fordui. Gegužės Į d; su­ minėjo Motinos, Dieną, Ta proga motę* neštuvus ir k* Qf NL

495

:. •* \ tuvių biznierių ir šiaip tttftingit lietuvtt},. kurie rems sąjungos veikimą. Šisįvyjua turi didelės reikšmės Amerikos lietuvių jaunimui* Prancūzija pfįėš Lietuvą sudarė krep­ šinio rinktinę ir gyvai ruošiasi' Kartų su rinktine atvyks ir Prancūzijos krepšinio s-gos vicėpirtn. Kriegkas, Į liėtuvą at­ vyks gegužės 19 dr Rungtynes bus gegu­ žės 22 d, •'•• '•'•••' ASK estų krepšinio k-da pereitą sek­ Europos krepšinio pirmenybės. Baltijos lionė, pragyvenimas, nakvynė ir įėjimas madienį buvo Kaune ir žaidė krepšinį su konferencija pageidavo, kad jas suruoš* į sulėkimą kaštuos apie 270 lt. JSO. ASK yra Estijos meistras. CJSO tų Lietuva. Jos Europoje būtų trečios iš Šaulių S-gos plaukimo vadovams kur­ laiftiėjo 31:28, Sekmadienį ASK žaidė eilės. Lietuva toms pirmenybėms turėtų sus suruošti sąjungos štabas pavedė Kau­ prieš Lietuvos rinktinę. Mūsų rinktinė įrengti atitinkamą salę. Tai būtų istori­ no Š.JJClubui. Kursai numatyti pradėti laimėjo 44—16. Žaidė naujai įrengtoje nis įvykis Lietuvos sportui, nes Lietuvai birželio 17 d. Kaune. Į kursus iš rinkti krepšinio aikštėje, kurioje bus Lietuva tektų suruošti pirmą tarptautinę Europo> nių galės vykti šauliai numatyti į van — Prancūzija krepšinio rungtynės. masto olimpiadą. dens sporto vadovus. Kursuose duos ne Baltijos krepšinio turnyras numatytas Lietuvos ~ Latvijos moterų krepšinio mokamą nakvynę ir maistą — kareivio suruošti šiais metais. Del to buvo su­ rungtynės numatytos Kaune gegužės 22 davinį. Šiuo metu laikas pasirūpinti pa­ kviesta Rygoje Baltijos krepšinio kon­ d. prieš pat rungtynes prieš Prancūziją rinkti tinkamus kandidatus vadovauti ferencija. Šiais metais dalyvaus tik val­ Lengvosios atletikos sezono atidarymas šaulių vandens sportui. stybių meistrai. Pirmas pirmenybių rai­ buvo gegužės 15 d. Kaune* valstybinia­ Prancūzijos krepšininkai, kurie netru­ tąs numatytas pradėti spalių pradžioje me sporto stadione. Dalyvavo Lietuvos kus bus Kaune ir žais prieš mūsiškius, ir baigti lapkričio m., antrą ratą — va­ meistras Šaulių Sąjunga, JSO, LGSF ir pralaimėjo prieš Angliją 28—26 ir laimėjo sario pradžioje ir baigti balandžio m. kit. Rungtynės praėjo negyvai ir kiek prieš Belgiją 33—19. Prancūzija — Lie­ Pirmam Baltijos krepšinio turnyrui taurę pakrikusiai. Dalyvių buvo mažiau, ner tuva tarpvalstybinėms krepšinio rungty^ paskyrė Latvijos geležinkelių; ministerija. gu buvo numatyta anksčiau dalyvauti. nėms mūsiškiai jau ruošia treniruotes Mažeikiai. Šaulių sporto klubo iniciaty­ Pirmos rungtynės parodė, kad Šaulių Są­ naujai įrengtoje aikštėje. Ryšium su va gegužės 1 d. 13 vai. buvo pirmą kar­ jungos lengvaatletai-ės ir šiais metais bus įvykstančiomis šiomis rungtynėmis ati­ tą per miestą 3 kl. bėgimas sporto sezo-? stipriausi visoms organizacijoms varžo­ dėtos aukštesnės klasės krepšinio pirme­ nui atidaryti.- Bėgime dalyvavo visos vai ir pfieš juos, norint laimėti, reikės nybių rungtynės. vietos sporto organizacijos: Šaulių sporto gerokai pasitempti. Rekordų rungtynėse Lengvaatletų treneris estas A. Kolm- klubas, JSO sporto klubas ir gimnazijos nebuvo. Ilgus metus dalyvavęs jaunių sporto kuopa. Prieš pradedant startą perėr buv. pasaulinio masto dešimtkąvi- klasėje' grandietis Karosas pirmą kartą ninkas, šiomis dienomis atvyksta į Kau­ bėgimo vyr. teisėjas Voroneckas pasa­ dalyvavo vyrų klasėje. Panevėžio „Šau­ ną ir treniruos mūsų lengvaatletus. Jis kė gražią kalbą ir palinkėjo sportinin­ lio" Šepaitienė pirmavo moterų varžy­ yra treniravęs lenkus ir dalyvavęs pa­ kams sėkmės. bose. Reikia pažymėti, kad del svarbių saulinėse olimpiadose: Antverpene, Pa­ Pirmutinis atbėgo Juozas Rizga, Šaulių priežasčių ne visi Šaulių S-gos geriausie­ ryžiuje, Amsterdame, Los Angeles ir Ber­ sporto klubo, per 8?7,8; antras Simonas ji lengv. atletai-ės galėjo dalyvauti šiose lyne. Be to jis yra estų sporto inspek­ Skačkovas, per 8:11,2, taip pat šaulių lungtynėse. Svarbesni rungtynių rezul­ torius ir parašęs keletą knygų. sporto klubo; trečias Čepys per 8:18,2, tatai; vyrų 100 m. 1. Švarplaįtis (Š. Sa­ Lietuvis Joe Platak (Juozas Platakis) gimnazijos, ketvirtas Anužis, gimnazijos; kalo) — 11, 7 s. 2. Zaskevičius (Grandis) kovo 26 d. suruoštame Amerikos rankinio penktas Vilimas, JSO ir t. t. Klubas su­ 11. 8 s. ir 3. Karosas (Gr. ) — 11. 9 s, 800 turnyre laimėjo ketvirtus metus iš eilės rinko taškų: Mažeikių šaulių sporto klu­ m. 1. Vietrinas (LGSF) — 2—03, 0 min. meistro vardą. Jisai yra gimęs Ameri­ bas -į- 25, Gimnazija -r- 19, JŠO —- 11. 200 m- Švarplaitis (Š. S. ) 24 s. 1.50 0 m. koje, lietuviškoje šeimoje; gerai moka Klubinę dovaną ir nugalėtojo vardą vi­ Vietrinas —>. 4—17, 9 min. 5. 000 m, Petrui- kalbėti lietuviškai ir dalyvauja lietuviš­ sai pelnytai iškovojo šaulių sporto klu­ tis (Grandis) 16—09. 8 min. Šuolis į tolį koje veikloje. bas. Ta pačia proga norisi tartį keletą žo­ — 1. Sakalauskas (JSO) — 6, 33, 5 m., v Prancūzų profesionalų futbolo k-da Šuolis į aukštį — Karosas (Gr. ) — 1, 60 Racįng Glub buvo Kaune ir žaidė dvejas džių apie Mažeikių šaulių sporto, klubą. m. Trišokis — Karosas — 12, 12 m. Dis­ futbolo rungtynes. Pirmas prieš Kovą lai­ Klubas pradėjo reikšti daug veiklumo. ko met.: Puskunigis (JSO) — 39, 79 m. mėjo 4—0, o antras — prieš Lietuvos Klubui vadovauja energingas š. Stasys Ieties met. J Kamičaitis (Gr. ) — 54, 75 m. rinktinę pralaimėjo 3—0. Prancūzijos Skeivys. . Pirmas klubo laimėjimas tei­ Rutulio stūm.: Puskunigis (JSO) — 12, 31 ministras Lietuvai būro suruosęs koman­ kia naujų vilčių ateičiai* Dabar klube m. Jaunių kl. s 100 m. 1. Kazlauskas (JSO) dos priėmimą. Jame dalyvavo dir. suorganizuota futbolo komanda, kuri rei-. — 11, 7 s. 200 m. Sodaitis (Gr. ) — 24. 4 s. Augustauskas, dr. Navakas* -Sąjungos kia manyti garbingai apgins šaulio sporti­ 1. 000 m. s Packevičius (Š. Sakalas) — 2: 55, 6 sporto vedėjas š. ats. Itn. Tumas, KovO ninko vardą. Šauliškai sporto veiklai min. Šuolis į tolį — Sodaitis (Gr. ) — 6, 55 vadovas —- Pankratovas, futbolo k-to va­ daug padėjo ryšium su šiuo bėgimu m. Šuolis j aukštį — Parankevičius (Gr. ) dovas N, Čerekas ir prancūzų futbolinin­ rinkt, vadas pik. Itn. Išlinskas, apskr. vir­ — 1,55 m. Trišokis — Nasvytis (Gr.) — kai. šininkas VolonseviČius, gimnazijos direk­ 12,28 m. Ieties met. — Gavėnas (JSO) —- Laivų komitetas ruošia gegužės 29 d. torius Štuopis, miesto burmistras Velič­ 56,02 m. Moterų — 100 m. bėg. Šepaitie­ Kaune, 10 km. tarpklubines baidarių lenk­ ka, Paltarokas* Kaulėnas, nuov. virš. nė (Pan. Šaulys) — 13,5 s. 200 nu —. Če­ tynes. Ntigalėtojo vardą laimės klubas Mimavičius, Lietuvos Banko direktorius paitienė (Pan. Šaulys) — 29,1 s. Šuolis \ surinkęs daugiausia taškų. Voroneckas ir kit. P. Š* tolį — Šepaitienė —. 5,4 m. ir į aukštį Amerikos lietuviai suruošė pirmąjį tau­ Gelgaudiškis* Gegužės" 1 d> vietos -r'1,31 m. Ieties met. — Višinskaitė tinį krepšinio turnyrą. Meistro vardo šaulių futbolo komanda „Banga" žaidė su (Klaipėdos „Šaulys") — 32,66 m. Rutulio rungtynės buvo Clevėlando mieste. Da­ kombinuota Kidulių — Jurbarko JŠO stūm. — Vitartaitė (JSO) — 12,31 m. lyvavo aštuonios ^lietuvių komandos. Nu­ komanda. Rungtynes laimėjo „Banga" Į čekų sakalų sulėkimą sąjungos spor­ galėtojo vardą laimėjo Arono k-da iŠ 2:1 (.1:0). Oras "rungtynėms buvo palan­ to vedėjas ruošia ekskursiją, kuri numa­ Ohio valstybės. Po turnyro buvo,Ameri­ kus, todėl ir žiūrovų prisirinko daug to iš Kauno išvažiuoti birželio 27 — 28 kos lietuviu steigiamasis sporto sąjungos Kontanda. „Banga" įregistruota 1935 nu d. d. Prahoje ekskursija numato išbūti susirinkimas. Sporto sąjungos pirminin­ žaisti pirmenybėms. Nors ir sunkūs lai^ ligi liepos 7 d. ku išrinktas Jurgis C. Venslovas; Juozas kai, bet dosni Gelgaudiškio visuomenė Šauliai, norį važiuoti į sulėkimą, turi Galdikas ir Br. Barauskas vicepirminin­ komandą remia, o ypačiai vaistininkas iš anksto pranešti š. ats. Itn. Tumui, į kai, V. Versackąs —: sekretorium. Stei­ Slinkšė, už ką jam futbolininkai reiškia sąjungos štabą ligi birželio m, 5 d. Ke­ giamajame susirinkime dalyvavo daug lie- sportišką ačiū. Žaidėjas.

496

V. 24. Kaunas, 12,15 Plokšt. muz. 17,30 VVS. 18,15 Gimt. Kalb. 18,30 Akord. muz; Radijas 20 Pask. 2Q,15 Koncert.20,55 Dien. įvyk. V.22. Kaunas. 7,30 Malda, žinios, plokšt. apžv. 21 Plokšt. muz. 21,20 Espar. vai. muz. 8 Lengva muz. 8,45 Koper. vai. 9 21,35 Koncert. 21,50 Eit. žin. 21,55 Transl, Ev. liut. pam. 11 Transl. kar. ir vis. dien. lengv, muz. iš Metr. iškil." "16,30 Vaikų kam. 17 Transl. tarp- Klaipėda. 17,30 Sav. kult. apžv. vok. valst. Lietuva — Prancūzija krepš. rungt. 17,45 Klaipėdos šaulių pusv. 19,40 Kl. sp. 18 Rad. laikr. ūk. 18,15 Plokšt. muz. 18,30 apžv. liet. ir vok. L. o., progr. ryt. 18,35 Armon. muz. 18,45 V.25. Kaunas. 12,15 Lengv. muz. plokšt. Kar. pusv. 19,15 Dainos. 19,30 Plokšt. 17,30 Rad. pašt. 18 Sv. pat. 18,20 Elokšt. muz. 19,45 Pask.: Vengrų men. 20 Muz. muz. 20 Arg. nepr. šv. min. 21 Dien. įv. ir lit. vak. 22,20 Eltos žin., sport. žinios. ap. 21,20 Duetas. 21,35 Plokšt. muz. 21,50 Klaipėda* .7,30 Mald., 1., pask. plokšt. Eit. žin., sp. žin. 22 Lengva muzika. muz, 9,30 Ev. Iiut. pam. vok. 14,15 Plokšt. Klaipėda. 19,40 Kl. sp. apžv. liet. ir muz. 18 „Sant." vai. 18,25 Lauk. ir žvej. vok. vai. 19,15 Kl. darb. vai. 21 Kl. sp. žinios, V. 26. Kaunas. 8 L. o., muz. 9 E v. liut. savaitės politikos apžv, vok. pam. 10,15 Kat. pam. 12 VVS 12,15 Trans. V.23. Kaunas. 6,30 Kasdien: malda, T. Dien. išk. 13,30 Transl. Sen. Dien. žin., 1, o., plokšt. muz. 12 Kasdien: 1, o., 16,30 Vaik. kamp. 17 Sk. sueiga. 17,20 žin. 12,15 Mišr. kone. plokšt. 17,30 Rad. Transl. 1. muz. 18 Teis. pat. 18,15 Kone. pašt. 14,45 Kasdien: Plokšt. muz. 18 18,45 Pask. 19 Karių kone. 19,20 Kel. Prane. kalb. pam. 1Š,20 Plokšt. muz. 18,40 Vald. pr. 20 Užs. poL apžv. 20,20 Kanklių Klaipėda. 19,40 Kl. sp. ap. liet. ir vok.

Kasdien: laikr. santr. 19 Kasdien: 4. o., muz. 20,35 Pask. 20,50 Kone. 21,20 Inf. 20,35 Pask. •" v • _ kron., Viln. nauj., Eit. žin., progr. ryt. lenk. 21,35 Dainos. 21,50 Eit. žin. 21,55 V.28- Kaunas. 10,40 Liet. muz. plokšt. 19,30 Kasdien: Geg. pam. 20 Kone. 21 Linksmavakaris. 11 Vai. jaun. mok. 12,15 Plokšt. muz. 17,30 Rad. laikr. 22 Eit. žin., plokšt. muz. Klaipėda, 9,30 Ev. liut, pam. 21,20 Pask. Balt. apžv. 17,45 Dainos. 18 Šaulių pusv/ Klaipėda. 7,15 Kasdien: malda, 1., pask., V.27. Kaunas. 12,15 Liet. muz. plokšt. 20 Knyg, apžv. 20,20 Darb. vai. 20,5* plokšt. muz.> 14,15 Kasdien Plokšt. muz. 17,30 WS 18 Pask. 20 Muz. moksl. vai. Liet. Vak. ak. 21,05 Dien. įvyk. apž. 21,lt 15 Kasdien: inf. liet. ir vok.: 1. o., Eit. 20,20 Plokšt muz. 20,35 Pask 21,25 Dien. Kone. 21,55 Eit. žin* 22 Linksmavakaris. žin., vak. pr. 19,30 Kasdien: plokšt. muz. įv. apžv. 21,30 Pask. 21,40 Dainos. 21,55 Klaipėda. 19,40 Kl. sp. apžv. liet. ir vok. 19,40 Jūrininkų valandėlė. Eit. žin., sport. žin. 22,05 Šokių muzika. 20,20' Linksmasis kampelis.