ISSN 1392-6195 JURISPRUDENCIJA Mokslo darbai 2008 10(112); 32–42

ANTANAS KRIŠČIUKAITIS – VYRIAUSIOJO LIETUVOS TRIBUNOLO PIRMININKAS

Voldemaras Bumblys *

Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės istorijos katedra Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Telefonas 271 4539 Elektroninis paštas [email protected]

Pateikta 2008 m. gegužės 8 d., parengta spausdinti 2008 m. spalio 20 d.

Santrauka. Antanas Kriščiukaitis – pirmasis Vyriausiojo tribunolo pirmininkas bei teisėjas, prisidėjęs prie teismų sistemos reglamentavimo, jos ir kitų teisinių institucijų kūrimo, darbo organizavimo sunkiomis aplinkybėmis. Nepaisant įvairių sunkumų, nuolat augančio darbo krūvio, pirmininko A. Kriščiukaičio vadovaujamas Vyriausiasis tribunolas vykdė visus jam keliamus už- davinius ir rodė puikius darbo rezultatus. Pirmininkui A. Kriščiukaičiui aktyviai prisidedant prie teismus reglamentuojančių tei- sės aktų tobulinimo, nuolat rodant asmeninę iniciatyvą, buvo gerinamas teismų darbas ir didinamas visuomenės pasitikėjimas jais. A. Kriščiukaitis savo profesine ir visuomenine veikla, sąžiningumu ir kompetencija buvo pelnęs „vyriausiojo teisėjo“ autori- tetą ir laikomas pavyzdžiu kitiems teisėjams.

Pagrindinės sąvokos: Antanas Kriščiukaitis, Vyriausiojo tribunolo pirmininkas, Vyriausiasis tribunolas, Lietuvos teismų sistema.

* ĮVADAS apribojamas mažai ką sakančiu eitų pareigų paminėji- mu. Antanas Kriščiukaitis buvo vienas iš žymiausių Straipsnyje tiriama pirmojo Vyriausiojo tribunolo Lietuvos teisininkų, tačiau šiandien jis visuomenėje pirmininko Antano Kriščiukaičio veikla įkuriant ir va- daugiau žinomas kaip rašytojas, pasirašinėjęs Aišbės (A dovaujant Vyriausiajam tribunolui 1918 – 1933 m. iš B) pseudonimu. Pavyzdžiui, naujausioje Visuotinėje Šiuo straipsniu siekiama atskleisti Vyriausiojo tri- lietuvių enciklopedijoje A. Kriščiukaitis pristatomas bunolo įkūrimo aplinkybes, Vyriausiojo tribunolo pir- kaip teisę baigęs, įvairias pareigas teismo įstaigose ėjęs mininko A. Kriščiukaičio nuopelnus įkuriant Vyriausiąjį ir Lietuvos universitete profesoriavęs rašytojas, aprašo- tribunolą. Taip pat siekiama įvertinti Vyriausiojo tribu- mas A. Kriščiukaičio bendradarbiavimas spaudoje, jo nolo ir jo pirmininko darbo rezultatus, lyginant juos su kūrinių – apsakymų, feljetonų, straipsnių ir vertimų visos teismų sistemos darbo rezultatais, išanalizuoti tei- 1 bruožai. Panašiai A. Kriščiukaičio biografija pristatoma smų veiklos trūkumus ir Vyriausiojo tribunolo pirmi- 2 ir kitose enciklopedijose. Tačiau šiose biografijose ne- ninko A. Kriščiukaičio nuopelnus tobulinant teismų atskleidžiami literatūriniams laimėjimams svarba ir įvai- darbą. riapusiškumu prilygstantys A. Kriščiukaičio kaip teisi- Straipsnyje taikomi istorinis, sisteminės analizės, ninko nuopelnai. Šių nuopelnų aptarimas dažniausiai apibendrinimo ir loginis metodai.

1. ANTANAS KRIŠČIUKAITIS IR LIETUVOS * Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Teisės istorijos TEISMŲ SISTEMA katedros doktorantas. 1 Saldžiūnas K. Kriščiukaitis Aišbė Antanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Teisininko karjerą Antanas Kriščiukaitis pradėjo 2007. T. 2. P. 78. 1890 m., baigęs Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 2 Vanagas V. Kriščiukaitis Antanas. Tarybų Lietuvos enciklope- Dar gimnazijos suolo laikų svajonėms apie darbą Lietu- dija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. T. 2. P. 403.

32 vos žmonėms buvo lemta išsipildyti tik gerokai vėliau, o santvarkos įstatymas, prie kurio rengimo A. Kriščiukai- baigus universitetą, kaip ir daugumos to meto lietuvių tis taip pat prisidėjo. teisininkų, A. Kriščiukaičio laukė ilgi darbo svetimuose Priimto Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo su- 10 kraštuose metai. A. Kriščiukaitis Rusijoje teisingumo tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje buvo įtvirtinta trijų srityje išdirbo dvidešimt aštuonerius metus – pradėjęs pakopų teismų sistema. Ją sudarė taikos teismai, apy- teismo sekretoriaus padėjėju ėjo įvairias pareigas ir gardos teismai ir Vyriausiasis Lietuvos tribunolas (to- baudžiamosios, ir civilinės teisės srityse; išsitarnavo iki liau šio įstatymo tekste ir teisinėje literatūroje apskritai 3 apygardos teismo teisėjo pareigų , A. Kriščiukaičiui bu- vadinamas Vyriausiuoju tribunolu). Taikos teismuose vo suteiktas valstybės patarėjo (statskij sovetnik) rangas. bylas sprendė taikos teisėjai – tai buvo vienasmenis Galimybė grįžti į tėvynę A. Kriščiukaičiui atsirado tik pirmos instancijos teismas mažesnės svarbos byloms. 1918 m. rudenį, kai jam sukako penkiasdešimt ketveri Apygardos teismai buvo taikos teismų apeliacinė ir pir- metai. Grįžimas į Lietuvą revoliucijos ir karo sąlygomis moji svarbesnių, taikos teismams neteismingų bylų ins- buvo sunkus ir nuostolingas. Kelionės metu dingo A. tancija. Kriščiukaičio – tuomet jau gerai žinomo, nuo spaudos Vyriausiasis tribunolas buvo vienas visai valstybės draudimo laikų Aišbės slapyvardžiu pasirašinėjusio ir teritorijai aukščiausias Lietuvos teismas ir antroji (ape- Lietuvos bei jos kalbos meile pagarsėjusio – rašytojo liacinė) bylų, nagrinėtų apygardos teismuose, instancija. 4 rankraščiai. Kuriant Lietuvos teismų sistemą buvo atsisakyta kasaci- Grįžęs į Lietuvą A. Kriščiukaitis iš karto ėmėsi dar- nės instancijos. Tokį žingsnį lėmė objektyvios aplinky- bų – trečiu Teisingumo ministro įsakymu nuo 1918 m. bės – žmogiškųjų ir materialinių išteklių stygius. Besi- lapkričio 16 d. jis buvo paskirtas į besikuriančios Tei- kuriančiai valstybei trūko lėšų savo teritorijai ginti, grė- singumo ministerijos teisių patarėjo (juriskonsulto) pa- sė okupacijos pavojus. Visus išteklius reikėjo naudoti 5 6 reigas , dirbo Valstybės tarybos Teisių skyriuje ir daly- kuo taupiau, todėl kuriama teismų sistema turėjo būti vavo rengiant įstatymų projektus. A. Kriščiukaitis daly- ekonomiška ir efektyvi. Sprendimą atsisakyti kasacinės vavo rengiant ir pirmojo Teisingumo ministro P. Leono instancijos Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo su- pateiktą Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarky- tvarkymo įstatymo rengėjai motyvavo diskutuotinu ka- mo įstatymą. Iš visų šį įstatymą rengiant dalyvavusių sacinės instancijos reikalingumu ir nauda, maža šios ins- Valstybės tarybos Teisių skyriaus profesionalių teisi- tancijos sprendžiamų bylų dalimi; pirmoji ir antroji tei- ninkų – ministro P. Leono, V. Mačio, P. Šniukštos ir J. smų instancijos buvo laikomos pakankamomis tinkamai 7 11 Stankūno jis turėjo didžiausią darbo teisme praktiką. išnagrinėti bylas. Tačiau kasacijos esme laikyta vieno- Kuriant įstatymą buvo vadovaujamasi iki Pirmo pasau- do visai valstybės teritorijai teisės aiškinimo funkcija linio karo šalyje veikusiu teismų sistemos modeliu, pa- buvo suteikta Vyriausiajam tribunolui, kaip visą valsty- 12 koreguotu pagal A. Janulaičio parengtą Lietuvos teismų, bės teritoriją apimančiam apeliaciniam teismui. 8 ypač Vyriausiojo tribunolo, istorinę apžvalgą. Laikinąjį Laikinajame Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarky- Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą Vals- mo įstatyme buvo numatyta visuomenės dalyvavimo tybės taryba priėmė 1918 m. lapkričio 28 d., iš karto po baudžiamosiose bylose per renkamus prisiekusiuosius Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinių Dėsnių. sprendėjus (posėdininkus) galimybė, tačiau dėl tuometi- Įstatymas buvo priimtas per porą valandų, apsvarsčius nės sudėtingos padėties ji buvo atidėta ateičiai, o vėliau tik vieną svarbesnį trūkumą – įstatymo projektas nereg- taip ir liko neįgyvendinta. lamentavo nebaigtų okupacinių teismų nagrinėtų bylų Neilgai trukus atsirado poreikis priimtą įstatymą 9 likimo. Buvo nuspręsta šį klausimą sureguliuoti Tei- tobulinti. Praktika parodė, kad pasirinktas teismų siste- singumo ministro išleistu aplinkraščiu patvirtintomis mos modelis atsisakant kasacinės instancijos turi rimtų taisyklėmis. Svarsčiusiųjų skubotumą lėmė laiko stoka – trūkumų. Didesnioji bylų dalis teisės aiškinimo funkciją teismus reikėjo steigti kuo greičiau, duodant jiems bent vykdančiam Vyriausiajam tribunolui negalėjo būti ap- laikiną teisinę bazę. Tačiau nors ir skubotai parengtas, skųstos, kadangi apeliaciniai apygardos teismų nutari- įstatymas galiojo gerokai ilgiau nei planavo rengėjai – mai, nesant kasacinės instancijos, buvo neskundžiami. ne keletą, o penkiolika metų. 1933 m. laikinąjį Lietuvos Faktiškai tai reiškė, kad taikos teisėjams priklausančiose teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą pakeitė Teismų bylose nebuvo galimybės nuginčyti teismo nutarimo, net jei pritaikytos teisės normos buvo neteisingai išaiš- 3 Leonas P. Antanas Kriščiukaitis – vyriausias Lietuvos teisėjas kintos, t. y. neatitiko oficialaus Vyriausiojo tribunolo iš- (vyriausiojo tribunolo pirmininkas). Rytas. 1931. Nr. 88. P. 2. aiškinimo. Šie trūkumai iš dalies buvo pašalinti numa- 4 Vismanta J. Darbuokis, įgysi Lietuvoje vardą ir garbę. Laiko tant galimybę kasacine tvarka Vyriausiajam tribunolui žodis. 1933. Nr. 2. P. 2 5 apskųsti apeliacinius apygardos teismų nutarimus. Dėl Leonas P. Antanas Kriščiukaitis – vyriausias Lietuvos teisėjas (vyriausiojo tribunolo pirmininkas). Rytas. 1931. Nr. 88. P. 2. tuometinio trijų instancijų teismų modelio ypatybių ka- 6 Lietuvos valstybės tarybos protokolai 1917–1918. Vilnius: sacija neapėmė apygardos teismuose pirmosios instanci- Mokslas, 1991. P. 398; M. Maksimaitis. Lietuvos teisės šaltiniai jos išnagrinėtų bylų, t. y. bylų, kurios buvo didesnės 1918–1940 metais. Vilnius: Justitia, 2001. P. 74. 7 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, 1930. P. 238. 10 Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas. Laikino- 8 Andriulis V., Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. sios Vyriausybės žinios. 1919. Nr. 2–3. P. 6–7. Vilnius: Justitia, 2002. P. 417. 11 Paaiškinimas įstatymui „Laikinasis Lietuvos Teismų ir jų dar- 9 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, bo sutvarkymas“. Laikinosios Vyriausybės žinios. 1919. Nr. 2–3. P. 7. 1930. P. 238. 12 Ten pat. P. 8.

33 svarbos. Tačiau Vyriausiajam tribunolui pavestas vie- renkantis nulėmė mokslo bagažas ir profesinis patyri- nodas teisės aiškinimas buvo užtikrintas. mas, taip pat „išlavinto proto jėgos ir grynos žmogiškos 15 1922 m. Steigiamojo Seimo priimtos Konstitucijos sielos skaistumas“. Neabejotinai įtakos turėjo ir A. 13 63 straipsnis nustatė, kad Respublikos Prezidento, Mi- Kriščiukaičio autoritetas visuomenėje, jo lietuvių tautos nistro Pirmininko, kitų ministrų baudžiamosios bylos šviečiamoji veikla spaudos draudimo metu. Tai, kad A. dėl jų tarnybos nusikaltimų ar dėl valstybės išdavimo Kriščiukaitis per visą savo karjerą carinėje Rusijoje už- priklauso Aukščiausiojo Lietuvos Teismo (Vyriausiojo sitarnavo tik imperijos provincijos apygardos teisėjo tribunolo) kompetencijai. Iki tol šioms byloms galiojo vietą, nebuvo svarbu visų pirma dėl to, kad palyginti bendra tvarka, įvesta panaikinus rusų įstatymuose nusta- neaukštas A. Kriščiukaičio pareigas Rusijos imperijoje tytą valdininkų atsakomybės ribojimą, leidžiantį valdi- lėmė ne asmeniniai trūkumai, o Rusijos vykdoma nutau- ninkus patraukti atsakomybėn tik jų vyresnybei sutikus. tinimo politika – siekis sunaikinti Romos katalikų tikė- 1924 m. sausio mėnesį, išplečiant Vyriausiojo tri- jimą, lietuvių tautą ir jos kalbą. Todėl ir apygardos tei- bunolo jurisdikciją atgautam Klaipėdos kraštui, Vyriau- smo teisėjo vietą pasiekti lietuviui, katalikų tikėjimo tei- siajame tribunole buvo įkurtas Klaipėdos skyrius. Šio sininkui buvo labai sunku, reikėjo „didelių proto gabu- skyriaus teisėjai kartu su vienu Vyriausiojo tribunolo mų, gražių sielos savitumų, nemažo takto ir didelio dar- 16 bendrosios sudėties teisėju kasacine tvarka sprendė bingumo“. Kaip žinome, karjeros sunkumų Rusijoje Klaipėdos krašto baudžiamąsias ir civilines bylas. buvo patyręs ir pats Petras Leonas, nors buvo puikus Be to, Vyriausiajam tribunolui buvo pavesta ape- teisininkas ir mokslininkas, dėl charakterio savybių va- liacine (dėl politinių nusikaltimų) ar kasacine tarka nag- dintas Lietuvos sąžine. rinėti skundus dėl negalutinių įsteigto Armijos (nuo A. Kriščiukaičio kandidatūros pasirinkimą lėmė ir 1928 m. Kariuomenės) teismo sprendimų. Kai šias bylas jo asmeninės pažiūros. Skaitydamas paskaitas Lietuvos nagrinėdavo bendra Tribunolo teisėjų sudėtis, dalyvau- (vėliau, 1930 m. pakeitus pavadinimą, – Vytauto Di- davo ir nuolatinis Armijos teismo teisėjas, nedalyvavęs džiojo) universitete, tiesioginiu teismų veiklos tikslu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. profesorius A. Kriščiukaitis laikė visuomenės ir valsty- Įsteigtai teismų sistemai vystantis ir tobulėjant, Vy- bės gyvenimo pagrindų stiprinimą įgyvendinant teisę. Jo riausiojo tribunolo reikšmė teismų sistemoje augo. Kar- teigimu, teismai šį tikslą gali pasiekti tik būdami nepri- tu darėsi svarbesnis darnus Tribunolo darbas, didėjo tai klausomi, tai yra būtina teismo veiklos sąlyga. Tai buvo užtikrinti privalančio teismo pirmininko pareigų svarba. aiški profesoriaus nuostata, neinant į kompromisą su jo- Nors Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo su- kiomis to meto valdančiųjų nuostatomis, valstybės vi- tvarkymo įstatymu nustatyta teismų sistema buvo su- daus politinėmis kovomis, seimokratijos ir vėliau – au- paprastinta, tačiau ir ją organizuoti buvo sunku: vyko toritarinio valstybės valdymo režimo ideologijomis. karo veiksmai, labai trūko darbuotojų, ypač teisininkų, Teismų nepriklausomumą, dar vadindamas stipru- bent minimaliai pritaikytos materialinės bazės, trūko lė- mu, A. Kriščiukaitis skirstė į nepriklausomumą „iš oro“ šų darbuotojams atlyginti, buvo apsunkintas susisieki- (išorės) ir nepriklausomumą iš vidaus, išsamiai aptar- mas. Esant tokiai padėčiai nuostabu, kad teismai iš viso damas teismų išoriniam ir vidiniam nepriklausomumui 17 pradėjo veikti. Ne be pagrindo vokiečių teisėjai netikėjo pasiekti reikalingas sąlygas . Be teismų nepriklauso- lietuvių sėkme ir ironiškai žiūrėjo į Lietuvos teismų kū- mumo, A. Kriščiukaitis ypač svarbiu laikė teismo val- 14 rimą. Nepaisant sunkios pradžios, teismai pradėjo džios vieningumo ir pilnumo, arba tiesiog teismų vie- veikti Teisingumo ministro P. Leono įsakymu Nr. 22 ningumo principą. Šis principas, be teismų nepriklau- nustatytą teismų įsteigimo dieną – 1918 m. gruodžio 15, somumo, apėmė realų teismo galių stiprumą, t. y. teismo ir vykdydami nurodymus, pradėjo periminėti bylas iš funkcijos negali būti skaidomos tarp kitų institucijų; visi vokiečių okupacinių teismų. piliečiai be išimčių turi būti lygūs prieš teismą; į teismo darbą negali kištis pašalinė valdžia; teismo sprendimą 2. ANTANAS KRIŠČIUKAITIS – „VYRIAUSIASIS gali keisti ar naikinti tik teismas, ir tik įstatymo numaty- TEISĖJAS“ ta tvarka ir t. t. Todėl Steigiamojo Seimo priimtoje 1922 m. Konstitucijoje numatytą Seimo (nesusijusio su tei- Vyriausiojo tribunolo steigimo pradžia galima lai- smais) teisę kelti bylas ministrams ir prezidentui dėl tar- kyti 1918 m. gruodžio 10 d. Valstybės tarybos prezi- nybinių nusikaltimų, taip pat prezidentui suteiktą baus- diumo (jį tuomet sudarė A. Smetona, J. Staugaitis bei S. mės dovanojimo teisę A. Kriščiukaitis laikė šio principo Šilingas) įsakymą. Šiuo įsakymu, nustatyta tvarka Tei- galiojimo apribojimais. singumo ministrui Petrui Leonui pristačius, A. Kriščiu- Vyriausiojo tribunolo veikimo pradžia buvo glau- kaitis buvo paskirtas Vyriausiojo Tribunolo pirmininku. džiai susijusi su jo pirmininko likimu. A. Kriščiukaitis Kodėl aukščiausio teismo pirmininku skiriamas il- teismo veiklą pradėjo organizuoti Vilniuje, kaip tai nu- gus metus Rusijos teismuose dirbęs ir tik neseniai į Lie- matė Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo tuvą grįžęs teisininkas? Pasirinkimo motyvus paaiškino įstatymo 4 straipsnis. To meto sąlygos besikuriančiai pats tuometinis Teisingumo ministras Petras Leonas: 15 Leonas P. Antanas Kriščiukaitis – vyriausias Lietuvos teisėjas 13 Lietuvos Valstybės Konstitucija. Vyriausybės žinios. 1922. (vyriausiojo tribunolo pirmininkas). Rytas. 1931. Nr. 88. P. 2. Nr. 100/799. P. 5. 16 Ten pat. P. 2. 14 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, 17 Profesoriaus peržiūrėtos Baudžiamojo proceso paskaitos. 1930. P. 232. 1928. P. 7.

34 Lietuvos valstybei buvo pavojingos – besitraukiančią Tribunolas pradėjo veikti 1919 m. birželio mėnesį, vokiečių kariuomenę jau vijosi bolševikų kariuomenė, grįžus Tribunolo pirmininkui ir atsiradus jo kompetenci- okupacija grėsė iš su bolševikais kariaujančios Lenkijos, jai priklausančių bylų. Tuo metu jo sudėtį sudarė du tei- reikėjo gintis ir nuo stiprių, prieš bolševikus kovojusių sėjai. Pagal Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo su- ir Pabaltijo valstybes okupuoti siekusių bermontininkų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį teisiamoji Tribunolo su- pajėgų. Tuo tarpu krašto gynybos organizavimas Lietu- dėtis buvo numatyta iš trijų teisėjų, papildant Tribunolo voje vėlavo; tam reikėjo daug lėšų, apmokytų žmonių, sudėtį pakviestu Apygardos teismo nariu. Pirmas Vy- ginklų, maisto ir kitų priemonių. Nepaisant to, Vyriau- riausiojo tribunolo raštas buvo parašytas 1919 m. birže- siojo tribunolo pirmininkas iš vokiečių okupacinio lio 23 d.; pirmas teisiamasis posėdis įvyko – 1919 m. 23 aukščiausiojo teismo perėmė bylas, prisidėjo prie kitų rugpjūčio 2 d. teisėsaugos institucijų formavimo – priimant į tarnybą Laipsniškas Vyriausiojo tribunolo kompetencijos 18 buvo reikalingas Tribunolo pirmininko sutikimas . plėtimas gerokai didino teisėjų darbo krūvį. Pagal Vy- Tačiau Vyriausiasis Tribunolas Vilniuje nespėjo riausiojo tribunolo nagrinėtų bylų skaičiaus kaitą, pir- pradėti veikti – 1919 m. sausio 6 d. miestą užėmė bolše- mąjį teismų veikimo dešimtmetį galima suskirstyti į tris vikai. A. Kriščiukaitis liko Vilniuje, tikėdamasis okupa- laikotarpius: 1) 1919–1921 m. – teismų veiklos pradžia ciją būsiant laikiną ir vėliau pradėti Tribunolo darbą – vidutiniškai naujų civilinių ir baudžiamųjų bylų skai- sostinėje, kaip buvo numatyta įstatyme. Kadangi tuo čius nesiekė 220 bylų per metus, civilinių bylų buvo tik metu nebuvo galimybių vykdyti tiesiogines pareigas, 16% nuo bendro bylų skaičiaus; 2) 1922–1924 m. – įve- Vyriausiojo tribunolo pirmininkas kartu su Taikos teisė- dus kasaciją naujų bylų skaičius padidėjo nuo 609 iki ju V. Burkevičiumi dirbo mokytoju O. Mašiotienės va- 1348 bylų per metus, civilinių bylų skaičius viršijo bau- 19 dovaujamoje lietuvių gimnazijoje. Tuo tarpu bolševi- džiamųjų bylų skaičių; 3) 1925–1928 m. – jurisdikciją kai okupacijos metu bandė organizuoti savo – Lietuvos išplėtus Klaipėdos kraštui, vidutinis naujų bylų skaičius darbininkų ir vargingųjų valstiečių respublikos liaudies sudarė 2380 per metus, civilinių ir baudžiamųjų bylų 24 teismus. buvo nagrinėjama apylygiai. Suprantama, kad taip susiklosčius aplinkybėms, o Įspūdingas bylų skaičiaus augimas lėmė keleriopą ir vėliau, okupantams pasikeitus (1919 balandžio 21 d. darbo krūvio augimą. Tačiau į tai formuojant Tribunolą miestą užėmė lenkai), ne tik Vyriausiasis tribunolas, bet nebuvo atsižvelgiama. Vyriausiasis tribunolas trečiu tei- 25 ir kitos Lietuvos valstybės valdžios institucijos Vilnių sėju pasipildė tik nuo 1921 m. birželio 1 d. Ketvirtas turėjo palikti. Todėl Lietuvos ministrų kabinetas 1919 teisėjas paskirtas tik po dvejų metų, 1923 m. liepos m. vasario 8 d. išleido įsakymą, pasirašytą Ministro mėn., o nuo 1924 m. sausio mėnesio paskiriami du Pirmininko pavaduotojo Jono Vileišio, kuriuo „visi Lie- Klaipėdos skyriaus teisėjai. Trys teisėjai buvo paskirti 26 tuvos valstybės valdininkai ir tarnautojai <...> likę bol- 1926 m., dar du – 1929 m. ševikų užimtoj Lietuvos dalyje, skaitomi paliuosuotais Lygindami statistikos duomenis matome, kad Vy- nuo vietos nuo dienos užėmimo tos dalies bolševikais, riausiojo tribunolo teisėjų skaičius buvo didinamas ge- išskyrus tuos tarnaujančius, kurie buvo palikti tam tik- rokai lėčiau nei augo darbo krūvis. M. Kavolio pateik- 20 rais įsakymais“. tais duomenimis, 1920–1927 m. teisėjų skaičiui Tribu- Vyriausiasis tribunolas ir jo pirmininkas A. Kriš- nole padidėjus santykiu 1:2,3 bylų skaičius padidėjo 27 čiukaitis į Kauną iš okupuoto Vilniaus persikėlė 1919 santykiu 1:17,7. Tai lėmė, kad kiekvienam teisėjui te- m. birželio mėnesį, sulaukę Teisingumo ministro įsa- kusių bylų skaičius kasmet didėjo ir per šešerius metus 21 kymo. Dar prieš tai – 1919 m. gegužės 16 d. antru Vy- išaugo daugiau nei dešimt kartų: nuo 65 iki 659. Tačiau riausiojo tribunolo teisėju buvo paskirtas Augustinas Ja- kasmet išsprendžiamų naujų bylų dalis per šešerius me- nulaitis. Yra pagrindo manyti, kad Vyriausiojo tribunolo tus sumažėjo tik 26 procentais – nuo 88 iki 62 procentų. teisėjas Augustinas Janulaitis, kol pirmininkas A. Kriš- Galima pasakyti, kad Vyriausiojo tribunolo Klaipėdos čiukaitis grįš į Kauną, buvo paskirtas laikinai einančiu skyriuje tuo pačiu metu maksimalus vienam teisėjui Vyriausiojo Lietuvos tribunolo pirmininko pareigas. tenkančių bylų skaičius buvo 125, o išsprendžiamų bylų 28 Taip manyti leidžia 1919 m. gegužės 15 d. Teisingumo dalis vis viena nesiekė 100 procentų. ministro įsakymas Nr. 108, kuriuo Tribunolo teisėjas Didelio teisėjams tenkančio darbo krūvio problemą („narys“) l. e. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo pirminin- 1926 m. žurnale „Teisė“ yra kėlęs ir pats Tribunolo ko pareigas Augustinas Janulaitis 1919 m. gegužės 21 d. paskiriamas Teisingumo ministerijos atstovu į Žemės 22 ūkio ir valstybės turtų ministerijos sudarytą komisiją. 23 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija. 18 Šemerys S. Žmonės mano gyvenime. Klaipėda: Eldija, 1997. 1930. P. 210. P. 7. 24 Ten pat. P. 21. 19 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, 25 Maksimaitis M. Mykolas Römeris – Lietuvos sūnus. Vilnius: 1930. P. 256. Mykolo Romerio universitetas, 2006. P. 109. 20 Ministerių kabineto įsakymas. Lietuvos centr. valst. archyvas. 26 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, F. 922. Ap. 1. B. 498. P. 42. 1930. P. 21. 21 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, 27 Kavolis M. Ką sako teismo bylų statistika. Lietuvos aidas. 1930. P. 19. 1928. Nr. 143. P. 2. 22 Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 108. Laikinosios Vy- 28 Kavolis M. Teismo reformos reikalingumas. Lietuvos aidas. riausybės žinios. 1919. Nr. 8. P. 6. 1928. Nr. 140. P. 4.

35 29 pirmininkas. A. Kriščiukaitis trumpai apžvelgęs 1921– (pirmos teismo instancijos) reikšmė. Kritikai teigė, kad 1925 m. statistikos duomenis, padarė išvadą, kad bylų didelį krūvį turinčių Taikos teisėjų išnagrinėtos bylos skaičius visuose teismuose padidėjo dvigubai, o Vyriau- dažniausiai buvo skundžiamos ir apeliacine, ir kasacine siajame tribunole – penkis kartus. Remdamasis savo tvarka, todėl jiems nebuvo paskatos stengtis, įsivėlė tam trisdešimties metų darbo teismuose praktika, pirminin- tikras nihilizmo, aplaidumo elementas – vis viena tei- kas teigė, kad darbas galės vykti normaliai tik tada, kai smo sprendimas bus apskųstas ir galios ne Taikos teisė- vienam taikos teisėjui teks ne daugiau kaip 1000, Apy- jo, o apeliacinės ar net kasacinės instancijos teismo 33 gardos teismo teisėjui – 400, o Vyriausiojo tribunolo sprendimas . Kita vertus, buvo kritikuojama ir pati tei- teisėjui ne daugiau kaip 300 bylų. Lengva apskaičiuoti, smų sistemos struktūra. Buvo keliamas dviejų atskirų kad siekiant sudaryti tinkamas teismų darbo sąlygas, pirmųjų instancijų reikalingumo klausimas, siūloma at- 34 1925 m. be dirbusių teisėjų buvo reikalingi papildomi sisakyti apygardos teismų, kaip pirmos instancijos . Vi- 44 Taikos (dirbo 56), 12 Apygardos teismo (dirbo 38), 5 suotinai kritikuota minėtoji nenuosekli kasacijos siste- Vyriausiojo tribunolo (dirbo 3) teisėjai. Vyriausiojo tri- ma, kai Vyriausiasis tribunolas kasacijos tvarka nagrinė- bunolo pirmininko teigimu, esant tokiai padėčiai teisin- jo tik ne ypač reikšmingas, taikos teisėjų pradėtas ir ap- gumo įgyvendinimas yra apsunkinamas, o dėl ilgo ter- ygardos teismuose apeliacijos tvarka išnagrinėtas bylas. mino kartais netenka ir prasmės. Neveiklius valdančiuo- Kasacijos ribojimo kritikos pagrįstumą iš dalies pripaži- 35 sius Tribunolo pirmininkas palygino su mažai nusima- no ir Vyriausiojo tribunolo pirmininkas. nančiu šeimininku, investavusiu į namus visą savo kapi- Tačiau ne visa teismams išsakyta kritika buvo pa- talą, tačiau nerandančiu arba stačiai gailinčiu lėšų tiems grįsta. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas statistikos 30 namams apdrausti nuo ugnies. duomenimis oficialiame pareiškime spaudai paneigė Tačiau ir su tokiu darbo krūviu Vyriausiasis tribu- taikos teisėjams išsakytus kaltinimus dėl jų sprendimų nolas susidorojo pavyzdingai gerai. Gerus rezultatus mažareikšmiškumo ir aplaidaus darbo. Buvo pateikti lėmė teismo teisėjų pasiaukojamas darbas ir šio teismo 1927 m. statistikos duomenys, rodantys, kad Kauno ap- pirmininko A. Kriščiukaičio geras darbo organizavimas. ygardos teisme buvo skundžiama tik apytiksliai 17% Savo svariu indėliu į teismų organizavimą, jų tobu- baudžiamosiose bylose ir 14% civilinėse bylose taikos linimą ir kasdieniniu darbu A. Kriščiukaitis nusipelnė ir teisėjų priimtų sprendimų. Iš visų Kauno apygardos tei- kolegų, ir visuomenės pagarbą, o spaudoje buvo vadi- sme nagrinėtų bylų (pirmos ir antros instancijų, bau- 31 namas „vyriausiuoju teisėju“. P. Stravinskas, pats bū- džiamųjų ir civilinių) tik 6,5% buvo skundžiamos Vy- 36 damas studentu lankęs A. Kriščiukaičio paskaitas ir dir- riausiajam tribunolui. bęs Vyriausiajame tribunole, savo atsiminimuose Tribu- Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, išeivijos teisi- nolo visuotinį teisėjų susirinkimą palygino su šurmu- ninkams teko atsakyti į teismams iškeltus kaltinimus dėl liuojančia gimnazijos klase, nurimstančia ir be blašky- politiškumo ir politizuotų bylų A. Smetonos autoritari- mosi įsitraukiančia į rimtą darbą pasirodžius pirminin- nio valdymo laikotarpiu. Tai nebuvo tiesiogiai teismams 32 kui. Daugelio žymių to meto teisininkų teigimu, A. adresuoti kaltinimai, greičiau kaltinimai tautininkams Kriščiukaitis Vyriausiojo tribunolo pirmininko darbą, naudojus teismus susidorojant su politiniais oponentais. nepaisant laikmečio sunkumų, atliko labai sumaniai, ak- Pavyzdžiui, buvęs žemės ūkio ministras, krikščionių tyviai padėdamas kurtis teisėsaugos institucijoms, ki- demokratų lyderis prelatas M. Krupavičius, savo 1956– tiems teismams ir Teisingumo ministerijai. 1957 m. išspausdintuose prisiminimuose teigė, kad kai kurios nagrinėtos bylos – pavyzdžiui, finansų ministro 3. A. KRIŠČIUKAIČIO INDĖLIS Į TEISMŲ V. Petrulio, užsienio reikalų ministro J. Purickio, „laši- VEIKLOS IR TEISINIĖS SISTEMOS nių byla“ ir kitos – buvo politinės, sufabrikuotos. Rem- TOBULINIMĄ damasis šiomis prielaidomis M. Krupavičius kaltino A. Smetoną ir M. Voldemarą sekus Stalinu ir kitais diktato- 37 Įsibėgėjus darbui Lietuvos teismuose ir išryškėjus riais. teismų sistemos pranašumams bei trūkumams, teismų Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras pulki- veikla visuomenėje buvo gyvai aptarinėjama. Nors dau- ninkas K. Žukas, priešingai, teismus kaltino pernelyg geliui buvo aiškios ir žinomos sunkios teismo darbo ap- pasyviu, aplaidžiu darbu, kaltų asmenų nenubaudimu. linkybės, tačiau jų veikla susilaukė ir aštrios kritikos. K. Žukas, kaip ir prelatas M. Krupavičius, kaltinimus Buvo reiškiamas nepasitenkinimas ir teisėjais, ir pačia teismų sistema. Daugiausiai pasipiktinimo kėlė ilga by- linėjimosi trukmė. Ilgos bylinėjimosi trukmės priežas- timi buvo laikoma praktiškai neribota apeliacijos gali- 33 Papečkys J. Mūsų teismų sutvarkymo reikalu. Lietuvos Aidas. mybė ir dėl to sumenkėjusi proceso pas Taikos teisėjus 1928. Nr. 233. P. 2. 34 Raulinaitis Pr. V. Teismų organizacijos reikalu. Lietuvos ai- das. 1928. Nr. 262. P. 2. 29 Kriščiukaitis A. Bylų eiga Lietuvos teismuose 1921–25 m. 35 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, Teisė. 1926. Nr. 9. P. 69. 1930. P. 203–204. 30 Ten pat. P. 70. 36 Kauno Apygardos teismo 1928 m. gruodžio 8 d. bendrojo su- 31 Leonas P. Antanas Kriščiukaitis – vyriausias Lietuvos teisėjas sirinkimo pranešimas. Kauno apygardos teismas rašo. Lietuvos aidas. (vyriausiojo tribunolo pirmininkas). Rytas. 1931. Nr. 88. P. 2. 1928. Nr. 264. P. 2. 32 Stravinskas P. Mūsų neužmirštamieji. Teisininkų žinios. 1965. 37 Lietuvos teismai atsiminimuose. Teisininkų žinios. 1957. Nr. Nr. 27–28. P. 42. 21–22. P. 20.

36 rėmė tik savo subjektyviais bylų aplinkybių atsimini- teisminės valdžių santykių buvo išsakęs savo nuomonę 38 mais. 1925 m. vasario 4 – 10 d. sprendime J. Purickio ir kitų Išeivijos teisininkai tokius kaltinimus politinių bylų byloje, kur buvo sprendžiamas Seimo išvados privalo- vykdymu laikė šališkais ir nerimtais. LTD centro valdy- mumo teismui klausimas. Vyriausiasis tribunolas, pir- ba atkreipė dėmesį, kad visos bylos buvo nagrinėjamos mininkaujant A. Kriščiukaičiui ir dalyvaujant teisėjams kvalifikuočiausių to meto teisininkų, laikantis įstatymų, M. Romeriui ir M. Čepui, išaiškino, kad, remiantis viešai, domintis visuomenei. Teisininkai atkreipė dėme- Konstitucija ir kitais teisės aktais, teismas, priešingai nei sį, kad M. Krupavičius ir K. Žukas netiksliai pateikė šių vyriausybė, santykiuose su Seimu yra nepriklausomas – baudžiamųjų bylų aplinkybes, savo kaltinimus grindė tik teismas turi teisę aiškinti įstatymus; teismo sprendi- vienpusiškais, neretai klaidingais atsiminimais. Kaltin- mą gali panaikinti tik teismas įstatymų nustatyta tvarka, 42 tojai politiškumu nepasistengė surinkti, jų nuomone, eg- teismas vykdo jam paskirtą valdžią nepriklausomai. zistuojančius, kaltinimus pagrindžiančius įrodymus bylų Kita didelė dalis spaudoje kritikuotų teismų veiklos nagrinėjimo metu ar jas išnagrinėjus, kai tai padaryti trūkumų buvo susiję su teismų formavimu, teisėjų sky- buvo įmanoma. Be to, patys argumentai, išsakyti kalti- rimu ir nuo pačių teismų ir jų sąžiningai dirbti siekusių nant tautininkus poveikio teismams darymu, nebuvo lo- darbuotojų nedaug tepriklausė. Laikinasis Lietuvos tei- giškai nuoseklūs. Tai rodo, kad krikščionių demokratų smų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas pačių teismų politikus greičiausiai domino ne tiek teismų veiklos vaidmens formuojant teismus nenumatė; žemiausios klausimai, kiek noras tariamo poveikio teismams argu- instancijos – taikos teisėjų skyrimas ir atleidimas buvo mentą panaudoti savo politinių oponentų – tautininkų – vienašališkai pavestas vykdomosios valdžios atstovui – valstybės valdymui diskredituoti. Tokią prielaidą patvir- Teisingumo ministrui. Tokia tvarka ir ją lėmęs tinkamo tina visuotinis vienprasmiškas emigravusių teisininkų personalo stygius kėlė problemų ir netgi tapo teismo M. Krupavičiaus ir K. Žuko pareiškimų įvertinimas. darbo krizių priežastimi. Būta atvejų, kai trūkstant kan- Ypač aiškiai savo nuomonę išreiškė buvęs Vyriausiojo didatų Teisingumo ministras P. Leonas turėdavo teisė- tribunolo teisėjas Boleslovas Masiulis, raginęs Teisinin- jais skirti asmenis, kuriuos reikėdavo papildomai įspėti kų draugiją kuo greičiau paneigti mestus kaltinimus. B. ir prašyti laikytis dorovės reikalavimų. O vėliau, paskir- Masiulio nuomone, tai buvo piktas Lietuvos teisingumo tiesiems šių įsipareigojimų nesilaikant, nors ir ministro pažeminimas; Vyriausiasis tribunolas buvo „pirminin- pareigų nebeeidamas, sąžiningasis P. Leonas laikydavo 43 kaujamas aukštos moralinės kultūros ir nesuteptos šlo- savo pareiga rūpintis dėl jų atleidimo. vės teisių profesoriaus Antano Kriščiukaičio“ ir negalė- 1922 m. teisėjo skyrimo procedūra tapo išbandymu 39 44 jo nuteisti nekalto žmogaus . Daugelio M. Krupavi- ir pačiam Vyriausiajam tribunolui . Tuometinis Teisin- čiaus ir K. Žuko minėtų bylų teisiamosioms sudėtims gumo ministras Vincas Karoblis nepaisė Vyriausiojo tiesiogiai pirmininkavo A. Kriščiukaitis. Pats A. Kriš- tribunolo ir jo pirmininko nuomonės ir tai grėsė tapti čiukaitis, remdamasis savo gausia patirtimi, teigė, kad rimtos Vyriausiojo tribunolo krizės priežastimi. Teisin- Tribunolui „didelių politinių ir tarnybinių bylų“ teko pa- gumo ministras, teikdamas skirti teisėju kitą asmenį, nei lyginti daug, ir laikė jas stropiai, iki smulkmenų sąži- vienbalsiai buvo rekomendavęs Tribunolas, rizikavo iš- 40 ningai išnagrinėtomis. ardyti darnų Tribunolo darbą, nes du iš trijų (kartu su Tribunolo pirmininkas A. Kriščiukaitis buvo lai- pirmininku) Tribunolo teisėjų (M. Romeris ir A. Janu- komas gero teisėjo pavyzdžiu, todėl išeivijos teisininkai laitis) su tokiu Tribunolo nuomonės nepaisymu ir auto- abejotinai pagrįstus, populistinius kaltinimus laikė Lie- riteto žeminimu būtų nesitaikstę ir buvo pasiruošę atsi- tuvos teisingumo pažeminimu. Šie kaltinimai prieštara- statydinti. Iš esmės ginčas buvo kilęs ne dėl konkrečios vo paties A. Kriščiukaičio nuosekliai reikštoms teismų teisėjo kandidatūros, bet dėl tų kandidatūrų atrinkimo nepriklausomumą ginančioms pažiūroms ir atitinkamai kriterijų neaiškumo, pačios skyrimo procedūros nes- aiškiai išreikštai Tribunolo pozicijai. Vyriausiojo tribu- kaidrumo, tam tikro ministro elgesio ciniškumo – aukš- nolo pirmininkas praktinėje veikloje teisės aktų kolizijas čiausias valstybės teismas apie naują savo narį sužino 45 buvo linkęs aiškinti teisėjų nepriklausomumo naudai. tik iš jam pristatyto kontrasignuoto prezidento akto. Pavyzdžiui, Teismų santvarkos akte nustatytą caro (pa- Vis dėlto jaunas Vyriausiasis tribunolas išbandymą at- gal analogiją – Lietuvos prezidento) teisę pašalinti laikė ir jam peršamas teisėjas Tribunole dirbti nepradė- 46 aukščiausius teisėjus A. Kriščiukaitis laikė formaliu ak- jo, jis buvo paskirtas į advokatūrą. tu (tik atleidimo įforminimu, kai teisėjas atleistas teismo sprendimu), nors tarp teisininkų buvo ir kitokių nuomo- 41 nių. Vyriausiasis tribunolas, pirmininkaujant A. Kriš- 42 čiukaičiui, dėl įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir Vyriausiojo tribunolo 1925 m. vasario 4 – 10 d. sprendimas Juozo Purickio ir kitų byloje. Vyriausiojo tribunolo 1924–1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir Rinkevičiaus 38 Žukas. K. Aukštai gerbiamas pone Lietuvių teisininkų draugi- knygynas, 1933. P. 23. jos pirmininke. Teisininkų žinios. 1957. Nr. 21–22. P. 39. 43 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, 39 Atviras laiškas LTD Centro Valdybos Pirmininkui Br. Iva- 1930. P. 231. nauskui. Teisininkų žinios. 1957. Nr. 21–22. P. 39–40. 44 Maksimaitis M. Mykolas Römeris – Lietuvos sūnus. Vilnius: 40 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, Mykolo Romerio universitetas, 2006. P. 114. 1930. P. 203. 45 M. Römerio laiškai A. Janulaičiui. MAB RS. F. 267–792. P. 41 Profesoriaus peržiūrėtos Baudžiamojo proceso paskaitos. 8–9. 1928. P. 9. 46 Ten pat. P. 10–11.

37 Teisėjų trūkumas buvo didelė teismų problema. Ją rių apygardos teismų, taikos teisėjų, teismo tardytojų aštrino ir tai, kad teisininkai teikė pirmenybę pelninges- darbo trūkumų. Pranešime buvo aptariami dažniausiai nei advokatūrai. Šią problemą 1924 m. buvo bandyta pasitaikantys techniniai teisėjų ir tardytojų užvedamų spręsti gana neįprastu būdu. Teisingumo ministras Ant- bylų, procesinių dokumentų, protokolų trūkumai, klai- anas Tumėnas pateikė Laikinojo Lietuvos teismų ir jų dos skiriant proceso dalyvius ir kiti proceso pažeidimai. 47 darbo sutvarkymo įstatymo pakeitimo projektą , ku- Vyriausiojo tribunolo bendrasis susirinkimas išdėstytas riame buvo numatyta galimybė trūkstant teisėjų į posė- pastabas apsvarstė, ir įsakė Apygardos teismams, Taikos džius Apygardos teismuose pasikviesti žemesnių instan- teisėjams ir Teismo tardytojams laikytis Tribunolo pir- 52 cijų teisėjus, teismo tardytojus ir prisiekusiuosius teisė- mininko pranešime išdėstytų nurodymų. jus, o Vyriausiajame tribunole – Apygardos teismų tei- Vyriausiajam tribunolui teko aiškinti teismų veiklą sėjus ir prisiekusiuosius advokatus tų teismų teisėjų reglamentuojančių įstatymų spragas. 1929 m. kovo 22 d. 48 funkcijoms atlikti. Priimtasis įstatymas buvo vadina- Vyriausiasis tribunolas aiškino du Pirmininko A. Kriš- mas lex tumėnensis ir sulaukė advokatų pasipiktinimo čiukaičio iškeltus klausimus: 1) ar teisėjas, netekęs Lie- bei kritikos. Teisėjų trūkumo problema buvo spren- tuvos pilietybės, gali eiti pareigas, ir 2) ar teisėjas gali džiama advokatams primetant jų profesijai svetimas, būti laisvai samdomas (eiti pareigas kitokiais pagrindais neatlyginamas pareigas. Tai buvo našta, be to tai sukel- nei įstatyme numatytu paskyrimu). Į abu klausimus bu- davo įvairių papildomų teisinių paslaugų teikimo ap- vo atsakyta neigiamai ir taip buvo sudarytos sąlygos tei- sunkinimų – advokatai turėjo derinti teisėjų pareigų sėjų nepriklausomumui, nustatyta skaidresnė teisėjų 53 vykdymą ir teisinių paslaugų teikimą, laikytis ir teisėjo, skyrimo procedūra. ir advokato etikos bei veiklos ribojimų. Tačiau ši advo- Sprendžiant Lietuvos materialinės teisės partikulia- katų „mobilizacija“ bent laikinai padėjo spręsti teisėjų rizmo problemą, galėjo padėti Tribunolui pavestas teisės trūkumo problemas. Advokatų įtraukimo į teismo sudėtį aiškinimas. Tačiau nenustačius privalomo Vyriausiojo 49 atsisakyta nuo 1927 m. sausio 1 d. tribunolo nutarimų viešo paskelbimo, teisės aiškinimais Teismų darbo organizatoriai, ypač Tribunolo pir- negalėjo naudotis nei teismai, nei visuomenė, ir toks mininkas A. Kriščiukaitis, stengėsi nuolat tobulinti tei- aiškinimas nedavė reikiamų rezultatų. smų darbą. Pirmininko pastangos ir tinkamas vadova- Pirmoji iniciatyva užtikrinti Tribunolui teisės aiš- vimas Vyriausiajam tribunolui davė ypač gerus šio tei- kinimų viešumą priklausė jo pirmininkui. A. Kriščiukai- smo darbo rezultatus, teisėjai susitvarkydavo su dide- tis nuo pat savo redaguojamo žurnalo „Teisė“ leidimo liais darbo krūviais. Vyriausiojo tribunolo pirmininko pradžios beveik kiekviename žurnalo numeryje rengda- pavaduotojas M. Čepas teigė, kad augant bylų skaičiui vo Vyriausiojo tribunolo praktikos apžvalgas. Iš viso A. Vyriausiajame tribunole ilgiau kaip per vienerius metus Kriščiukaitis suredagavo 23 žurnalo „Teisė“ numerius. neišspręsta byla buvo retenybė ir tai laikė nemaža dali- Juose parengė ir išspausdino aštuoniolika Vyriausiojo 50 mi A. Kriščiukaičio nuopelnu . Tačiau tai ne vienintelis tribunolo praktikos apžvalgų; vieną Tribunolo praktikos A. Kriščiukaičio nuopelnas. vekselių teisės srityje apžvalgą parengė advokatas S. A. Kriščiukaičio vadovaujamas tribunolas prisidėjo Fridmanas. A. Kriščiukaičio apžvalgos, kartais užiman- prie Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo čios tik kelis puslapius, buvo labai informatyvios, nuro- įstatyme įtvirtinto teismo kalbos nustatymo įgyvendini- dančios pačią Tribunolo teisės aiškinimo esmę. Keliuo- mo. Įstatymo 16 straipsnis nustatė, kad Lietuvos tei- se tokios apžvalgos puslapiuose redaktorius neretai pa- smuose procesas turėjo vykti valstybine – lietuvių kalba. skelbdavo keliolikos bylų išaiškinimus. Rezonansinių, Tačiau tai nebuvo lengva įgyvendinti, nes didelė dalis teisininkų visuomenę ypač dominusių bylų (pvz., J. Pu- teisininkų, teisėjų ir ypač advokatų nemokėjo nei lietu- rickio, V. Petrulio, A. Voldemaro) sprendimų tekstas viškai kalbėti, nei rašyti, jie lietuvių kalbos įvedimui buvo skelbiamas visas. Po A. Kriščiukaičio mirties Tri- stipriai priešinosi. 1920 m. liepos 31 d. sprendime Vy- bunolo praktikos skelbimo tradicija žurnale „Teisė“ nu- riausiasis tribunolas išaiškino, kad advokatai, kaip tei- trūko. 51 smo darbuotojai, kreiptis į teismą privalo lietuviškai. Pirmieji savarankiški leidiniai, kuriais buvo ban- Vieną didžiausių teismų veiklos problemų – byli- doma susistemintai pateikti Vyriausiojo tribunolo prak- nėjimosi trukmę – ilgino ne tik vis didėjantis bylų skai- tiką, pasirodė privačių sudarytojų iniciatyva tik po tei- čius, bet ir prastas jų paruošimas teismui. Vyriausiojo smų veiklos dešimtmečio. Tai buvo nuo 1929 m. Z. To- tribunolo pirmininkas, gerai žinodamas į teismą paten- liušio ir V. Požėlos pradėti leisti Vyriausiojo tribunolo kančių bylų trūkumus, ėmėsi iniciatyvos. A. Kriščiukai- tis 1926 m. sausio 22 d. Vyriausiojo tribunolo bendra- 52 jam susirinkimui pateikė svarstyti pranešimą dėl kai ku- Vyriausiojo tribunolo visuotinio susirinkimo 1926 m. sausio 22 d. nutarimas dėl Vyriausiojo tribunolo Pirmininko pranešime išdės- tytų nurodymų laikymosi. Vyriausiojo tribunolo 1924–1933 metų Vi- 47 V. V. Antanas Tumėnas. Teisininkų žinios. 1953. Nr. 3. P. 3. suotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo ministerijos 48 Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir Rinkevičiaus pakeitimas. Vyriausybės žinios. Nr. 160-1140. P. 14. knygynas, 1933. P. 42. 49 Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo 53 Vyriausiojo tribunolo visuotinio susirinkimo 1929 m. kovo 22 pakeitimas. Vyriausybės žinios. Nr. 238-1543. P. 1. d. nutarimas dėl Pirmininko iškeltų, sąryšy su Teisingumo Ministerio 50 Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pavaduotojo M. Čepo žo- 1929-03-18 d. raštu Nr. 3906, klausimų. Vyriausiojo tribunolo 1924– dis. Teisė. 1933. Nr. 24. P. 252. 1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo 51 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir 1930. P. 213. Rinkevičiaus knygynas, 1933. P. 146.

38 58 civilinių kasacinių bylų sprendimų rinkiniai, 1932 m. iš- santvarkos įstatymą „įdėjo savo sielą“ . Įsigaliojus nau- leistas J. Bylos sudarytas Vyriausiojo tribunolo 1924– jajam teismų santvarkos įstatymui ir įsteigus jame nu- 1927 m. baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinki- matytus Apeliacinius rūmus, šiems perėjo visos Tribu- nys, to paties sudarytojo 1933 m. išleistas Vyriausiojo nolo vykdytos apeliacinės funkcijos. Vyriausiasis tribu- tribunolo 1924–1933 metų Visuotinių susirinkimų nuta- nolas tapo kasaciniu teismu. Taip dalyvaujant ir priside- rimų rinkinys ir kiti. Privatūs Tribunolo praktikos rinki- dant Vyriausiojo tribunolo pirmininkui A. Kriščiukai- 54 niai neapsiėjo be A. Kriščiukaičio palaikymo. Beje, A. čiui, teismų sistema buvo nuosekliai pertvarkyta. Gali- Kriščiukaitis kaip redaktorius prisidėjo ir prie kitų teisi- ma manyti, kad 1933 m. Teismų santvarkos įstatyme nių leidinių – jis redagavo pirmąjį A. Merkio 1922 m. buvo įgyvendinta ir daugiau A. Kriščiukaičio idėjų, 59 sudarytą sistematizuotąjį Lietuvos įstatymų rinkinį ir jo pvz., dėl vienasmenio pirmos instancijos teismo , prisi- 1925 m. tęsinį, teismų veikimo dešimtmečio jubiliejui ekusiųjų sprendėjų instituto ir prisiekusiųjų teismo atsi- 60 paskirtą 1930 m. Teisingumo ministerijos leidinį „Lie- sakymo ir kt. Deja, vadovaujantis naujuoju įstatymu ir tuvos teismas 1918–1928“ ir kt. persikėlus į naujus rūmus Vyriausiojo tribunolo pirmi- Kartais Vyriausiasis tribunolas, taisydamas teismų ninkui dirbti teko nebeilgai, nuo įstatymo priėmo iki A. klaidas, pareikšdavo ir aštrių, „atliekamajam literatui“ Krikščiukaičio mirties buvo likę mažiau nei keturi mė- 55 būdingų pastabų. Pavyzdžiui, 1927 m. vasario 22 d. nesiai. sprendimu buvo panaikintas nemotyvuotas, rezoliucinę Vyriausiojo tribunolo pirmininkui steigiant teismus dalį teturintis apygardos teismo sprendimas. Tokį reikėjo rūpintis ne vien Tribunolu – A. Kriščiukaitis pa- sprendimą, kartu ir pasisakydamas apie teismo darbą rengė daugybę Teisingumo ministerijos ir teismų doku- apskritai, Vyriausiasis tribunolas įvertino taip: „išvada mentų pavyzdžių, dalyvavo įstatymų rengimo darbe. <...> be jokių samprotavimų <...>, ji atsirado nežinia iš Lietuvių kalbai įgijus valstybinės kalbos statusą tai buvo kur, kaip Deus ex machina, kaip Afrodyta iš jūros ban- pirmieji lietuvių kalbos teisinės terminijos kūrimo gų, kaip Dievo kūrinys ar valdovo įsakymas: sic voleo – žingsniai. Tam lietuvių kalbos žinovas ir rašytojas Ant- sic jubeo. Bet teismo darbas neprivalo turėti tų Dievo anas Kriščiukaitis – Aišbė puikiai tiko, nors tai, kaip ir kūrinių ar valdovo įsakymų privalumų nes teismo orga- daugelis kitų dalykų, nebuvo Vyriausiojo tribunolo pir- nas nėra joks diktatorius ar kūrėjas; šitoksai „sprendi- mininko pareigos. mas“ griežtai prieštarauja pačiai teismo funkcijos es- Vyriausiojo tribunolo pirmininkas A. Kriščiukaitis mei<...>; nėra jokios žinios, kas ir kaip yra teismo ap- prisidėjo prie advokatūros, kitų teisinių institucijų orga- svarstyta, ir negalima patikrinti, ar kasacijos nurodymai nizavimo. Įsteigus teismus, apie vienerius metus teismų atitinka tikrenybei ar ne, nes teismo samprotavimai yra priežiūroje dirbo ir advokatai. 1920 m. pabaigoje Vy- paties teismo paslėpti; toksai quasisprendimas yra nai- riausiojo tribunolo iniciatyva prisiekusieji advokatai su- 56 kintinas.“ sibūrė į autonominę korporaciją ir išsirinko tarybą, kuri, Tribunolo pirmininkas A. Kriščiukaitis, be tiesio- vadovaujantis įstatymu, buvo Vyriausiojo tribunolo kaip 61 ginio praktinio darbo, stengėsi prisidėti prie teismų antros instancijos žinioje ir priežiūroje. Vyriausiojo veiklą reguliuojančių teisės aktų tobulinimo. Nuo 1929 tribunolo pirmininkas su advokatais susidurdavo pirmi- m. lapkričio 15 d. A. Kriščiukaitis nuolat bendradarbia- ninkaudamas priimant Tribunolo bylų sprendimus, ant- vo Valstybės taryboje kaip žinovas bendradarbis. Jis ros instancijos teisme nagrinėjant advokatų drausmės buvo Valstybės tarybos terminologijos komisijos pirmi- bylas, daugelyje kitų sričių – ir visada ypač vertino ad- 62 ninkas, teismų sutvarkymo komisijos narys ir Klaipėdos vokatūros savarankiškumą ir nepriklausomumą. krašto statuto vykdymo priežiūros įstatymų komisijos A. Kriščiukaitis dažnai pavaduodavo Teisingumo narys. Vyriausiojo tribunolo pirmininkas aktyviai prisi- ministrą, tris kartus ėjo ministro pareigas. Pavyzdžiui, dėjo prie pačių svarbiausių (pvz., civilinės metrikacijos, Teisingumo ministrui L. Noreikai išvažiavus apžiūrėti baudžiamojo statuto pakeitimų), ir ypač teismo srities, vietos įstaigų, Vyriausiojo tribunolo pirmininkas A. įstatymų (tarp jų ir naujojo Teismų santvarkos įstatymo) Kriščiukaitis 1920 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30 buvo 57 rengimo. Vyriausiojo tribunolo pirmininko pavaduoto- paskirtas ministro pavaduotoju su teise dalyvauti Mi- jo M. Čepo žodžiais, A. Kriščiukaitis į naująjį teismų nistrų kabineto posėdžiuose ir kitais plačiais įgalioji- 63 mais. 54 Pagal pareigas Vyriausiojo tribunolo pirmininkas Vyriausiojo tribunolo 1924 metų civilinių kasacinių bylų sprendimų rinkinys. Kaunas: Z. Toliušis ir V. Požėla, 1929. P. 3–4; įėjo į Teisingumo ministro tarybą, sudarytą iš Vyriau- Vyriausiojo tribunolo 1924 – 1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nu- siojo tribunolo valstybės gynėjo, prisiekusiųjų advokatų tarimų rinkinys su Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir dalykine tarybos pirmininko, TM generalinio sekretoriaus, vieno rodykle. Kaunas: Karvelio ir Rinkevičiaus knygynas, 1933, p. 4; Vy- riausiojo tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasacinių bylų sprendimų rinkinys. Kaunas: D. Gutmanas, 1932. P. 4. 58 Čepas M. Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pavaduotojo M. 55 „Iš atliekamo literato užrašų“ – taip vadinosi nuo 1908 metų Čepo žodis. Teisė. 1933. Nr. 24. P. 252. spaudoje spausdintos populiarios A. Kriščiukaičio-Aišbės satyros, 59 Profesoriaus peržiūrėtos Baudžiamojo proceso paskaitos. 1928 m. sudėtos į rinkinį „Satyros trupiniai“. 1928. P. 12. 56 Vyriausiojo tribunolo 1927 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 60 Ten pat. P. 13. 189 Jono Vyšniausko su Jonu ir Petronėle Dupliais ir kitų byloje. Vy- 61 Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo ministerija, riausiojo tribunolo 1927 metų civilinių kasacinių bylų sprendimų rin- 1930. P. 190. kinys. Kaunas: Z. Toliušis ir V. Požela, 1930. P. 52. 62 Prof. P. Leono žodis. Teisė. 1933. Nr. 24. P. 255. 57 Masiulis B. Valstybės taryba. Teisininkų žinios. 1958. Nr. 25– 63 Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 30. Laikinosios Vy- 26. P. 12–13. riausybės žinios. Nr. 21. P. 4.

39 apygardos ir vieno taikos teisėjo ir turėjo rengti įstatymų Lietuvoje, teismų sprendimus savo iniciatyva apskųsda- kodifikacijos projektus; Teisingumo ministerijos pateik- vo nedažnai. Žinoma, kad toks aktyvus Lietuvos teismų, tų naujų įstatymų, įstatų, statutų projektų svarstymu; lietuvių kalbos ir tautos gynėjas prieš Lietuvos valsty- 64 nuomonių kitais klausimais teikimu. bingumą veikusioms jėgoms neįtiko. Šiam teisėjui, ku- A. Kriščiukaitis dalyvavo ir pirmininkavo priimant rio sąžiningumu abejojančių nebuvo, kuris dalyvavo pri- visus svarbiausius bylų sprendimus ir, savaime supran- imant ir pačiam prezidentui Antanui Smetonai nepalan- 70 tama, – turėdamas turtingą teisėjo darbo praktiką, profe- kų sprendimą , komunistai kėlė kaltinimus „šiltos vie- soriaudamas universitete, būdamas pirmuose teisinės li- tos ieškojimu“, laikė „caro teismų ištikimu činovniku“, 71 teratūros baruose, dalyvaudamas teisės aktų rengimo negailėjo ir kitų pramanytų kaltinimų. Matyt, taip ko- darbe – turėjo sukaupęs neprilygstamą žinių bagažą. munistai apie A. Kriščiukaitį atsiliepė dėl sąžiningo Lie- Tribunolo pirmininkas pirmininkaudavo teisėjų kolegijų tuvos valstybės įstatymų vykdymo ir jos gynimo nuo teisiamiesiems posėdžiams ir savo pareigų ir autoriteto uždraustų organizacijų, kurioms ir priklausė komunistų dėka neabejotinai teismo sprendimams turėjo daugiau partija. įtakos nei kuris kitas teisėjas. A. Kriščiukaitis visuomenėje buvo žinomas ir kaip Apie pačią teisėjo profesiją A. Kriščiukaitis atsilie- teisininkas – „vyriausiasis teisėjas“, ir kaip rašytojas, pė su pagarba, ją laikė esant viena svarbiausių. Nors tei- pedagogas, spaudos redaktorius. Visuomenės jis buvo smas ir įpareigotas kiekvieną savo žingsnį sieti su įsta- ypač gerbiamas, kaip Maironis, J. Tumas-Vaižgantas ir tymu, tačiau A. Kriščiukaičio nuomone, jis nėra „teisės kiti to meto savo atsidavimą Lietuvai darbais įrodę tau- normas gaivinantis negyvas aparatas“ – priešingai – tos veikėjai. Dirbdamas teisinį praktinį, mokslinį, įvairų „teismas <...> vertina įrodymus, vadinasi, gyvąjį gyve- visuomeninį darbą įvairiose visuomeninio gyvenimo sri- nimą, laisvu įsitikinimu, kitaip sakant, savo sąžine, o ta- tyje, A. Kriščiukaitis neliko nuošalyje nuo svarbiausių 65 tai jau yra sielos elementas.“ Tuo tarpu teisėjo darbas, visuomeninių Lietuvos ir pasaulio įvykių. Dažniausiai jo apčiuopiami rezultatai trūnija archyvuose. Tačiau „atliekamas literatas“ satyriškai naudodavo savo talentą „tuose popierių kalnuose glūdi gyvi žmonių reikalai, ir plunksną ne taisydamas teismų sprendimus, o kriti- dažnai karčiomis ašaromis aplaistyti, o su jais drauge kuodamas politikų ydas – valdžios veikėjų nepajėgumą guli ten ir atplėšta teisėjų sielos dalis. Tie archyvai yra susitarti, dirbti bendrą darbą, vykdomą „darbą liežu- iš dalies teisėjų sielos kapinės.“ Apžiūrėdamas tas kapi- viais“, svajojimą apie šiltas vietas, dviveidiškumą, pa- nes, supratingas žmogus mato, kiek sielos darbo per de- žiūrų siaurumą ir kita. šimtmetį archyvuose palaidota, ir negali be didžiausios Teisininkų ir visuomeninėje spaudoje A. Kriščiu- 66 pagarbos sustoti ties tais negyvais paminklais. kaitis buvo laikomas pavyzdžiu jaunajai kartai. Daugelis Tribunolo pirmininkas ypač vertino teismo svarbą populiariųjų spaudos leidinių įvairiomis progomis bent ir reikšmę Lietuvos valstybei. Aptardamas 10 metų lai- trumpai savo skaitytojams pristatė įvairiapusę A. Kriš- kotarpio Lietuvos teismų veiklos rezultatus, A. Kriščiu- čiukaičio biografiją – nuo gimnazijos suolo ir bendra- kaitis gerai įvertino teisėjų pašaukimą ir pasiaukojamą darbiavimo „Aušroje“ ir „Varpe“, iki nuopelnų ir karje- darbą, atkreipdamas dėmesį į išgyventus sunkumus – ros laimėjimų įvairiose srityse nepriklausomos Lietuvos pirmojo pasaulinio karo žiaurumus, okupacijų sugriautą laikotarpiu. tvarką, karo meto nusikalstamumo ir anarchijos protrū- 67 kius, sunkumus kovojant su jais . Nepaisant visų taria- IŠVADOS mų ir tikrų teismo veiklos trūkumų ilgametis Vyriausio- jo Tribunolo pirmininkas A. Kriščiukaitis bendrai nu- 1. A. Kriščiukaitis, turėdamas turtingą teisėjo darbo veiktą darbą laikė sąžiningu, gerai atliktu ir manė, kad patirtį, įnešė svarų indėlį į Lietuvos teismus reglamen- likę trūkumai išnyks tobulinant teismų veiklą reguliuo- tuojančios teisinės bazės kūrimą ir tobulinimą, o vėliau, jančius įstatymus. paskirtas Vyriausiojo Lietuvos tribunolo pirmininku, Nuo pat jaunystės A. Kriščiukaičio idealas buvo organizavo šio teismo įkūrimą. 68 laisva lietuvių tauta , todėl jis neslėpė nepritarimo ko- 2. Vyriausiojo tribunolo pirmininko A. Kriščiukai- munistams – svetimos valstybės remiamiems agentams, čio gero darbo organizavimo ir pasiaukojamo teisėjų siekusiems supriešinti visuomenę ir dezorganizuoti vals- darbo dėka Tribunolo darbo rezultatai išliko geri, net kai 69 tybę. A. Kriščiukaitis nelaikė jų lietuviais. Tiesiogiai išplėtus kompetenciją gerokai išaugo bylų skaičius ir komunistų bylose A. Kriščiukaičiui daug dalyvauti ne- teisėjų darbo krūvis padidėjo keliolika kartų. teko, nes komunistai dažniausiai laikėsi savo organiza- 3. Vyriausiojo tribunolo pirmininkas A. Kriščiukai- torių instrukcijų – demonstratyviai neigdami teisingumą tis, nepaisydamas sudėtingų visuomeninių ir politinių aplinkybių, mokslinėje ir praktinėje veikloje teismų ir 64 Teisingumo Ministerio tarybos statutas. Vyriausybės žinios. teisėjų nepriklausomumo principą laikė būtina teismų Nr. 156-1098. P. 3. veiklos sąlyga. 65 Teismo kronika. Teisė. 1928. Nr. 14. P. 112. 66 Ten pat. 67 Ten pat. P. 111. 70 Vyriausiojo tribunolo 1924 m. birželio 6 d. nutarimas dėl A. 68 Kriščiukaitis A. Antanas isz Bugnų – M. Jankui. Tauta ir žo- Smetonos skundo prieš Kauno komendantą Brazulevičių. Vyriausiojo dis. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1926. T. IV. P. 410– tribunolo 1924–1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys 411. su Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: 69 Stravinskas P. Mūsų neužmirštamieji. Teisininkų žinios. 1965. Karvelio ir Rinkevičiaus knygynas, 1933. P. 11–12. Nr. 27–28. P. 43. 71 Numirė da vienas didvyris. Priekalas. 1933. Nr. 12. P. 715.

40 4. A. Kriščiukaitis pagal einamas pareigas viešai Specialioji literatūra buvo vadinamas vyriausiuoju Lietuvos teisėju ir tai ne- 1. Andriulis, V.; Maksimaitis, M. ir kt. Lietuvos teisės istori- buvo formalus titulas. Už didelius nuopelnus Lietuvai ja. Vilnius: Justitia, 2002. profesinėje ir literatūrinėje srityse A. Kriščiukaitis buvo 2. Atviras laiškas LTD Centro valdybos Pirmininkui Br. Iva- nauskui. Teisininkų žinios. 1957. Nr. 21–22. laikomas pavyzdžiu visiems teismų darbuotojams. 3. Čepas, M. Vyriausiojo Tribunolo pirmininko pavaduotojo M. Čepo žodis. Teisė. 1933. Nr. 24. LITERATŪRA 4. Kauno Apygardos teismo 1928 m. gruodžio 8 d. bendrojo susirinkimo pranešimas. Kauno apygardos teismas rašo. Teisės aktai Lietuvos aidas. 1928. Nr. 264. 1. Lietuvos Valstybės Konstitucija. Vyriausybės žinios. 1922. 5. Kavolis, M. Ką sako teismo bylų statistika. Lietuvos aidas. Nr. 100/799. 1928. Nr. 143. 2. Lietuvos valstybės tarybos protokolai 191–1918. Vilnius: 6. Kavolis, M. Teismo reformos reikalingumas. Lietuvos ai- Mokslas, 1991. das. 1928. Nr. 140. 3. Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymas. Laiki- 7. Kriščiukaitis, A. Antanas isz Bugnų – M. Jankui. Tauta ir nosios Vyriausybės žinios. 1919. Nr. 2-3. žodis. Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1926. T. 4. Paaiškinimas įstatymui „Laikinasis Lietuvos Teismų ir jų IV. darbo sutvarkymas“. Laikinosios Vyriausybės žinios. 1919. 8. Kriščiukaitis, A. Bylų eiga Lietuvos teismuose 1921–25 Nr. 2-3. m. Teisė. 1926. Nr. 9. 5. Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstaty- 9. Leonas, P. Antanas Kriščiukaitis – vyriausias Lietuvos tei- mo pakeitimas. Vyriausybės žinios. Nr. 160-1140; sėjas (vyriausiojo tribunolo pirmininkas). Rytas. 1931. Nr. 6. Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstaty- 88. mo pakeitimas. Vyriausybės žinios. Nr. 238-1543. 10. Lietuvos teismai atsiminimuose. Teisininkų žinios. 1957. 7. Ministerių kabineto įsakymas. Lietuvos centr. valst. ar- Nr. 21–22. chyvas. F. 922. Ap. 1. B. 498. 11. Lietuvos teismas 1918–1928. Kaunas: Teisingumo minis- 8. Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 30. Laikinosios Vy- terija, 1930. riausybės žinios. Nr. 21. 12. M. Römerio laiškai A. Janulaičiui. MAB RS. F. 267–792. 9. Teisingumo ministerijos įsakymas Nr. 108. Laikinosios 13. Maksimaitis, M. Lietuvos teisės šaltiniai 1918–1940 me- Vyriausybės žinios. Nr. 8. tais. Vilnius: Justitia, 2001. 10. Teisingumo Ministerio tarybos statutas. Vyriausybės ži- 14. Maksimaitis, M. Mykolas Römeris – Lietuvos sūnus. Vil- nios. Nr. 156-1098. nius: Mykolo Romerio universitetas, 2006. 15. Masiulis, B. Valstybės taryba. Teisininkų žinios. 1958. Nr. Teismų praktika 25–26. 1. Vyriausiojo tribunolo 1924 m. birželio 6 d. nutarimas dėl 16. Numirė da vienas didvyris. Priekalas. 1933. Nr. 12. A. Smetonos skundo prieš Kauno komendantą Brazulevi- 17. Papečkys, J. Mūsų teismų sutvarkymo reikalu. Lietuvos čių. Vyriausiojo tribunolo 1924–1933 metų Visuotiniųjų Aidas. 1928. Nr. 233. susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo ministerijos 18. Prof. P. Leono žodis. Teisė. 1933. Nr. 24. aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir 19. Profesoriaus peržiūrėtos Baudžiamojo proceso paskaitos. Rinkevičiaus knygynas, 1933. 1928. 2. Vyriausiojo tribunolo 1925 m. vasario 4–10 d. sprendimas 20. Raulinaitis, Pr. V. Teismų organizacijos reikalu. Lietuvos Juozo Purickio ir kitų byloje. Vyriausiojo tribunolo 1924– aidas. 1928. Nr. 262. 1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nutarimų rinkinys su 21. Saldžiūnas, K. Kriščiukaitis Aišbė Antanas. Visuotinė lie- Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir dalykine rodykle. tuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų lei- Kaunas: Karvelio ir Rinkevičiaus knygynas, 1933. dybos institutas, 2007. T. 2. 3. Vyriausiojo tribunolo 1927 m. vasario 22 d. sprendimas 22. Stravinskas, P. Mūsų neužmirštamieji. Teisininkų žinios. Nr. 189 Jono Vyšniausko su Jonu ir Petronėle Dupliais ir 1965. Nr. 27–28. kitų byloje. Vyriausiojo tribunolo 1927 metų civilinių ka- 23. Šemerys, S. Žmonės mano gyvenime. Klaipėda: Eldija, sacinių bylų sprendimų rinkinys. Kaunas: Z. Toliušis ir V. 1997. Požela, 1930. 24. Teismo kronika. Teisė. 1928. Nr. 14. 4. Vyriausiojo tribunolo visuotinio susirinkimo 1926 m. sau- 25. Tumėnas, A. Teisininkų žinios. 1953. Nr. 3. sio 22 d. nutarimas dėl Vyriausiojo tribunolo Pirmininko 26. Vanagas, V. Kriščiukaitis Antanas. Tarybų Lietuvos encik- pranešime išdėstytų nurodymų laikymosi. Vyriausiojo tri- lopedija. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, bunolo 1924–1933 metų Visuotiniųjų susirinkimų nutari- 1986. T. 2. mų rinkinys su Teisingumo ministerijos aplinkraščiais ir 27. Vismanta, J. Darbuokis, įgysi Lietuvoje vardą ir garbę. dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir Rinkevičiaus kny- Laiko žodis. 1933. Nr. 2. gynas, 1933. 28. Vyriausiojo tribunolo 1924–1927 metų baudžiamųjų kasa- 5. Vyriausiojo tribunolo visuotinio susirinkimo 1929 m. ko- cinių bylų sprendimų rinkinys. Kaunas: D. Gutmanas, vo 22 d. nutarimas dėl Pirmininko iškeltų, sąryšy su Tei- 1932. singumo Ministerio 1929-03-18 d. raštu Nr. 3906, klausi- 29. Vyriausiojo tribunolo 1924 metų civilinių kasacinių bylų mų. Vyriausiojo tribunolo 1924 – 1933 metų Visuotiniųjų sprendimų rinkinys. Kaunas: Z. Toliušis ir V. Požėla, susirinkimų nutarimų rinkinys su Teisingumo ministerijos 1929. aplinkraščiais ir dalykine rodykle. Kaunas: Karvelio ir 30. Žukas, K. Aukštai gerbiamas pone Lietuvių teisininkų Rinkevičiaus knygynas, 1933. draugijos pirmininke. Teisininkų žinios. 1957. Nr. 21–22.

41 ANTANAS KRIŠČIUKAITIS – THE CHIEF A. Kriščiukaitis headed the Supreme Court from the JUSTICE OF THE SUPREME TRIBUNAL moment the statehood of Lithuania was reestablished till his OF LITHUANIA death. He was a skilled work organizer in view of the difficult circumstances of that time. Despite the difficulties, constantly Voldemaras Bumblys * increasing workload, under the leadership of the chief justice A. Kriščiukaitis the Supreme Court fulfilled all its tasks and Mykolas Romeris University demonstrated excellent work results. The chief justice A. Kriščiukaitis took an active part in improving the laws regulat- Summary ing the system of courts and personally initiated the general improvement of the courts’ work. Due to his efforts public Antanas Kriščiukaitis was one of the famous Lithuanian confidence in the courts improved. Due to his professional and lawyers, but today he is known only as a writer under a pseu- public activity, honesty and competence A. Kriščiukaitis donym Aišbė. For example, in different Lithuanian encyclo- earned the authority of a „Supreme Justice“ and was consid- paedias A. Kriščiukaitis is introduced as a writer with legal ered an example for all justice administrators. education, who had occupied different offices in courts and Apart from his immediate duties in the Supreme Court, was a professor at a Lithuanian university. These short biogra- A. Kriščiukaitis also was a professor at the Law Faculty of the phies emphasise his contribution in press, characterize the fea- University of Lithuania and read lectures on criminal proce- tures of his writings – storeys, feuilletons, articles and transla- dure. Furthermore, he held an office in the State council, tions. However, they do not discuss his merits as a lawyer, which drafted laws. Also, he was one of the founders and a which are equally important as his achievements in literature. long-term chairman of the Lawyers’ association. The discussion of these merits is usually limited to listing the A. Kriščiukaitis edited a lawyers’ magazine “Teisė“ offices he occupied and titles he held. (“Law”) and a number of other important publications, as he Antanas Kriščiukaitis has graduated from the Law Fac- was known as an adept of general and legal Lithuanian lan- ulty of Moscow University, however, due to the denationaliza- guage. tion policy of the Russian Empire he could not work in Lithu- ania. He returned to Lithuania only after the reestablishment Keywords: Antanas Kriščiukaitis, the chief justice of the of statehood of the Republic of Lithuania, when he already Highest Tribunal, the Highest Tribunal, the system of Lithua- had a dozens of years of practice as a judge in the Russian nian courts. Empire and was fifty six years old. Once he returned from Russia, he was appointed as the first chief justice of the Su- preme Court (The Highest Tribunal) of Lithuania. A. Kriščiu- kaitis did significant work by establishing Lithuanian system of courts and other legal institutions. Besides, he worked hard on improving the laws regulating the system of courts.

* Mykolas Romeris University, Faculty of Law, Department of Legal History, doctoral student.

42