DOCSLIB.ORG

DR. DOVAS ZAUNIUS A'~— Nugrimzdusių Varpų Krašto Sūnus

Total Page：16

File Type：pdf, Size：1020Kb

Download full-text PDF Read full-text
DR. DOVAS ZAUNIUS A'~— Nugrimzdusių Varpų Krašto Sūnus — THE LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER — PO BOX 03206 • 6116 ST. CLAIR AVENUE • CLEVELAND, OHIO 44103 Vii. LXV Vasaris - Fefcniary 28; 1980 Mr.9 TAUTINES MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS, NUGRIMZDUSIŲ VARPŲ KRAŠTO SŪNŪS... LIETUVIAI SOVIETIJOJE Paskutinio surašymo rezultato laukiant Vytautas Meškauskas Spaudoje jau pasirodė kai visų Vakarų Sovietuos tautų Pagal prancūzų mokslinin­ kurių duomenų iš pereitų me­ daugininimasis buvo bent ke­ ką Renaną, tauta yra noras gy tų Sovietų Sąjungos visuotinio turis kartus mažesnis už Rytų. venti kartu. Ta prasme lietu­ gyventojų surašinėjimo. Aiš­ Tadžikų, uzbekų, kirgizų, ar- viai Sovietijoje iki šiol laikėsi ku, mums rūpi ne tiek bend­ zebeidžianų ir kitų Islamo kul gerai. 1970 metais 94.1% vi­ ras gyventojų skaičius (262 tūros tautų gyventojų skaičius sų Sovietuos lietuvių gyveno mil.), kiek jų pasiskirstymas per paskutini dešimtmeti pa­ Lietuvos respublikoje. Tas tautybėmis ir jų proporcingas šoko net 22 %. Tos tautos ma­ skaičius 1959 metais siekė santykis. Kaip jau visuotinai žiau pasiduoda rusų įtakai, di 92.5% . Tame padidėjime žinoma, pačių rusų proporcija dėlės jų daugumos nemoka turbūt išryški tremtinių grįži­ Sovietijoje mažėja. 1959 me­ rusiškai, ir jų viso labo yra per mas. {domu, kad Sovietuos tais jie sudarė 54.6% visų gy­ 46 milijonus. Turint galvoje tautos, išskyrus rusus ir gudus ventojų, o pereitais metais - sovietų pasistūmėjimą i Afga­ stengiasi gyventi kartu ir, nors 52.4% . Jei taip toliau tęsis, nistaną ir ko gero vėliau dar to. dažnai keliasi iš vietos į kitą, rusai sudarys tik pusę visų gy­ liau į Pietus, darosi įdomu, bet savo respublikos ribose. ventojų, ar net mažumą, 2002 kžis ten bus vėliau. Tiksliai Daugiausiai išsibarstę yra ar­ metais. apie tai galima bus kalbėti tik mėnai, bet ir tų susitelkimas Nors lietuvių plėtimasis bu­ sužinojus visas detales. Jų lau. savo tėvynėje per šeštą dešimt vo iki šiol kiek gerelesnis negu kiant, prisiminkime ankstyves­ mėtį padidėjo 7 % iki bendro pačių rusų, bendrai imant, nę eigą. 62% skaičiaus. Tokie skaičiai, bent iš pir­ mo žvilgsnio, gali nuteikti op­ timistiškai. Atrodo, kad sovie­ DIRVOS NOVELĖS KONKURSĄ LAIMĖJO tams, nesigriebiant žiauriau­ sios prievartos, sunku išblaš­ kyti bet kokią tautybę. Gali­ VALENTINA OSELIENĖ mas daiktas, kad čia šalia tautinio jausmo padeda ir AKTAS ūkiniai sumetimai. Kiekvie­ Simo Kašelionio aštuonio­ name krašte yra ūkinio gyve­ liktojo novelės konkurso nimo ‘pogrindis’, padedantis (1979 m.) jury komisija: ‘čiabuviams’ lengviau išsivers­ ti. Už tat vien dėl didesnio ofi Mečys Valiukėnas (pirmi­ cialaus atlyginimo svetur, lai­ ninkas), Julija švabaitė-Gy- mės ieškoti neapsimoka. lienė ir Juozas Toliušis (na­ Pavojų sudaro ne tik atva­ Lietuvos respublikos diplomatas dr. Dovas Zaunius, nuo riai) — savo posėdyje Chi­ žiavę rusai ir gudai, kurie yra kurio mirties šiais metais sukanka 40 metų. Dr. Albertas Ge­ cagoje, 1980 m. vasario 18 smarkiai surusėję, bet ir kitos rutis apie jį ir jo Lietuvos diplomatijai vadovautą laikotarpį d. iš konkursui atsiųstųjų politinės bei ūkinės priemonės parašė platesnę studiją, kurią pradedame šiame numeryje spaus­ vienuolikos rankraščių vi­ švietimo sistema. Tik 84% dinti. sais balsais premiją pasky­ visų lietuvių mokosi lietuvių mokyklose, o ir tose nuo pirmų rė TREMTINĖS slapvvar- ką. Kiekviena jų pati silpnėja * džiu pasirašiusiam autoriui metų mokoma rusų kalbos. korpuso atstovai, Amerikos Tiesa, lietuvius nuo rusų ski­ save izoliuodama partikulia­ Balso pareigūnai, Pavergtų­ už jo novelę MIKO ŽY­ ria ir tikyba. Bet už tat kata­ rizme ir dalykuose, kurie ją jų Tautų Komiteto atstovai GIS. isteriniai skiria nuo kitų to pa­ Novelės konkurso laureatė likai yra spaudžiami daug bei estų ir latvių kolonijų Atidarius voką, paaiškė­ ties rajonų tautų. Ta izoliaci­ daugiau ne tik už stačiatikius, Washingtone v a d o v ybių jo, kad šios novelės autorė Valentina Ūselienė. ja ir užsidarymas tik padidina bet ir liuteronus Latvijoje ir žmonės. Taip pat priėmi­ yra VALENTINA mes vyresnios kartos lietu­ pažeidžiamumą tos Sovietijos Estijoje. I Rygos liuteronų re­ me dalyvavo egzistuojančių C S E L I E N Ė , gyv. viai įstengtume įdiegti savo liginę akademiją įsileidžiama dalies, kuri - kaip nežiūrėsi - Washingtone lietuvių sam­ Flushing, N. Y. jaunimui. Todėl norėčiau 5 ar 6 darius daugiau studen­ yra daugiausiai moderni, dau būrių pirmūnai bei keli as­ Skiriamos premijos $600 rašyti svarbiausia jiems. tų, negu į Kauno katalikų se­ giausiai pasidavusi vakarų įta kai, mažiausiai susovietinta. mens gyveną toliau, bet Va­ mecenatas yra Simas Kaše- Jau turiu parašiusi keletą minariją. Iš 1974 metais Lie­ Deja, ne viena tų savybių ne­ sario 16 dieną buvę Wa- lionis. apysakų ir kurį laiką rašau tuvoje dar atidarų 628 katali­ gali sulaikyti Baltijos tautų shingtone — Vliko pirm. dr. C Jury Komisija vieną ilgesnį dalyką (roma­ kų bažnyčių, tik 554 turėjo kunigus. Tų amžiaus vidurkis nuo žengimo prie išnykimo.’ K. Bobelis, prof. V. Bie­ ną). buvo 60 metų. įdomu, kad autorė taip liauskas bei kiti. Iš viso Laureatė Valentina Ūse-- Iš visos širdies dėkoju būkštauja Sovietų imperijai Iš visų ankstyvesnių duome­ svečių buvo apie šimtas. lienė, redakcijos paprašyta, "Dirvai”, novelės konkurso ... pranašaudama sprogimą. nų prancūzų mokslininkė He- Vasario 16 dieną Lietuvos apie save suteikė šias ži­ komisijos nariams ir mece­ Kaip tik dėl to, kad ji nesuge­ lene Carere d’Encausse, savo vėliava buvo iškelta prie nias: natui p. Simui Kašelioniui bėjo susitvarkyti su savo tauty­ 1978 metais pasirodžiusioje Lietuvos Pasiuntinybės rū­ "Pradėjau rašyti senokai. už skirtą man premiją. Ti­ knygoje L’Empire eclate (jos bių problema. Ar tokias išva­ mų. Tačiau rimčiau atsidėjau kiu, kad tai bus man didelis angliška laida - Decline of an das galima bus susidaryti ir iš paskutinių duomenų? Paga­ tam darbui tik pastaraisiais paskatinimas toliau dirbti. Empire - kaip jau minėjome, metais. Keletas mano eilė­ išėjo 1979 metais), padarė liau, pranašavimas nėra dė­ čia dar keletas mano gy­ kingas. Vis susidaro naujos si­ raščių ir pora apysakų buvo liūdnas išvadas: VLADAS ČESIŪNAS venimo faktų: Lietuvoj, tuacijos su visai naujom gali­ atspausdinti laikraščiuose. baigusi universitetą ir pora ‘Nepaisant stiprių tautinių mybėm. * Literatūrą ir knygą mė­ metų lankiusi Meno Mokyk­ jausmų, nepaisant to, kad vis­ HUSlZUOE.. gau visą savo amžių, šalia lą, dirbau mokytojos darbą. kas jas skiria nuo kitų Sovieti- PRIĖMIMAS VASARIO 16 to mėgau taip pat meną — Atvykus į Ameriką 1949 jos tautų, jos (Baltijos tautos) Washington Post paskel­ DIENĄ LIETUVOS tapiau portretus ir piešiau metais, teko dirbti visą lai­ eina ne prie asimiliacijos, bet bė žinią, kad olimpinis čem- PASIUNTINYBĖJE akvarėles ir net keletą metų ką fotografijos srity. Pasi­ fiziško išnykimo. Galimas iš­ pijonas Vladas česiūnas, WASHINGTONE dalyvavau New Yorko meno traukusi š darbo, dar pora nykimas tautų, apdovanotų to- kuris buvo pabėgęs į laisvą­ parodose. Tačiau knygą mė­ metų mokytojavau Mairo­ kiom stipriom asmenybėm, Lietuvos atstovo dr. S. A. jį pasaulį ir vėliau grąžin­ yra neišvengiama istorinė tra­ gau labiau už viską. Esu įsi­ nio lituanistinėje mokyklo­ Bačkis ir ponia š. m. Vasa­ tas prievarta į Sovietiją, gedija, aiškiai suprantama tikinusi, kad gera knyga je New Yorke.” rio 16 dieną surengė priėmi­ nusižudęs psichiatrinėje li­ kiekvieno balto. Tragedija, yra pagrindinis ne tik žinių, Dirva sveikina laureatę, kurios nėra kaip sustabdyti. mą Pasiuntinybėj Washing- goninėje. bet ir pasitenkinimo bei dėkoja komisijos nariams ir Juk, turėdamos ją prieš akis, tone. Priėmime dalyvavo Laikraštis žinią gavęs iš džiaugsmo šaltinis. Norė­ mecenatui Simui Kašelio­ Baltijos tautos nepajėgė į ją re keli Valstybės Departamen­ Vokietijos pas iuntinybės liau, kad tą knygos meilę niui. aguoti sudarydamos vieną blo to pareigūnai, diplomatinio Maskvoje. Nr. 9 — 2 DIRVA 1980 m. vasario 28 d. SAVAITINĖ POLĮTIU^^ ■ Iš kitos pusės Vasario 14 d. DIRVOS nr. Jūratė Statkutė de Rosales rašo apie 'aukso kerštą’. Ji klausia: kur sovietai kasamą auksą deda, ir siūlo Įsivaizduoti: Ultimatumo terminas praėjo: sovietai toliau gabena į ”... šiais ar sekančiais metais sovietai palei­ Afganistano karius ir... malkas. — Suvaržytos prezidento džia Į tarptautinę apyvartą ribotą kiekį konver- sinių (pakeičiamų į auksą — vm) rublių. Kiek do­ rankos. — Pasiruošimai kariniams eventualumams lerių tuomet teks mokėti už vieną rublį? Kam ir už kokią valiutą 'trečio pasaulio’ valstybės tuomet Praėjusią savitę šio krašto norės savo žaliavas pardavinėti? Kas atsitiks su dėmesio centre buvo Tehera­ vakarų pasaulio ekonomija? Verta yra apie tai no įkaitai, bet tai daugiau nū­ AFGHANISTAN pagalvoti.” dienio tarptautinio įtempimo Kaip tyčia tą pačią dieną skaičiau londoniškiame simptomas, bet ne pagrindinė' THE TIMES, kad sovietai, kurie 1970 m. iškasė 346,6 priežastis. Trečiadienį suėjo tonas aukso, 1977 m. savo produkciją padidino iki 444 prezidento Carterio pastaty­ tonų. (Palyginimui reikia prisiminti, kad Pietų Afrika tas terminas sovietams išsi­ 1978 m. iškasė 706,4 to aukso). 1976, 1977 ir 1978 metais kraustyti iš Afganistano. Jei ne... nedalyvausime Maskvos sovietai Vakarų pasaulyje parduodavo maždaug po 400 olimpijadoje. Net už šimto t. 1979 metais pardavė tik pusę to kiekio, bet gavo maž­ metų apie tai skaitant ims juo­ daug tą pačią sumą dolerių — 2,5 bilijono. Kas neturėtų kas. stebinti. Jei aukso kainos kyla, o dolerio krinta, kam auksą pardavinėti? I patį Afganistaną, atsira­ dusios Londono The Guardian Manoma, kad Sovietų Sąjunga 1934 metais turėjo korespondentės Liz
Load more

Recommended publications
  • Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German Lithuanian Relations
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis Vygantas Vareikis Memellander/Klaipėdiškiai Identity and German­ Lithuanian Relations in Lithuania Minor in the Nine­ teenth and Twentieth centuries Santrauka XXa. lietuviųistoriografijoje retai svarstytiKl.aipėdos krašto gyventojų(klaipėdiškių/memelende rių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grnpėtapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacijaXX a. pirmojepusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaipPrūsijoje (Vokietijoje) gyvenęlietuviai, išlaikydamikalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras. l. The history of Lithuania and Lithuania Living in a German state the Mažlietuvis was Minor began to follow divergent courses when, naturally prevailed upon to integrate into state during the Middle Ages, the Teutonic Knights political life and naturally became bilingual in conquered the tribes that dwelt on the eastern German and Lithuanian. Especially after the shores of the Baltic Sea. Lithuanians living in industrialisation and modernization of Prussia the lands governed by the Order and then by the Mažlietuvis was bilingual. This bilingualism the dukes of Prussia (after 1525) were
    [Show full text]
  • Standartizuotų Testų Organizavimas Ir Vykdymas
    „Galimybės siekiant ugdymo kokybės“ 2015-11-10, KAUNAS Šiuolaikinis ugdymas ,, ... Svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio 2015.11.10 asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų ...“ Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. 2 Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 8) Kompetencija - tam tikros srities ţinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas gebėjimas atlikti uţduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus. • Mokyklai keliamas uţdavinys padėti išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas; • Dalykų turinys turi padėti mokiniams ugdytis bendrąsias 2015.11.10 kompetencijas; • Kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD) • Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios... 3 Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“ (Vilnius, 2012, psl. 10) Kasdieniai iššūkiai: • ... • Skirtinga motyvacija. 2015.11.10 • Skirtingi mokymosi stiliai. • Skirtingi pasiekimų lygiai. • ... • Kaip sudaryti galimybę kiekvienam siekti paţangos ? 4 Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruoţai • Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas... • Mokymasis yra sukauptų ţinių ir gebėjimų siejimas... 2015.11.10
    [Show full text]
  • SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr
    Identiteto raida. Istorija ir dabartis ISSN 1392-3358 SOCIOLOGIJA MINTIS IR VEIKSMAS 2001 Nr. 1-2 KU Sociologijos katedra Klaipëda, 2001 1 Identiteto raida. Istorija ir dabartis Identiteto raida. Istorija ir dabartis Turinys © KU Sociologijos katedra 2001 IDENTITETO RAIDA. ISTORIJA IR DABARTIS © VDU Sociologijos katedra, V. Kavolio tarpdalykiniø studijø centras, 2001 © VU Socialinës teorijos katedra, 2001 Algimantas Valantiejus Istorijos ir sociologijos sàlyèio beieðkant ................................ 5 Vladas Þulkus Tikëjimø kaita pagoniðkuose baltuose. Kurðiai ..................... 9 Algimantas Valantiejus Dvi istorinio aiðkinimo alternatyvos: Miroslavo Hrocho ir Czesùawo Miùoszo tezës ...................... 20 Arvydas Juozaitis Knygneðystë – lietuvybës idealas ........................................... 46 Vygantas Vareikis Klaipëdiðkiø/memelenderiø identitetas bei vokieèiø ir Eina nuo 1997 metø. Nuo 1999 m. 4 kartus per metus. 2000 m. Nr. 1-2 (9) lietuviø santykiai Maþojoje Lietuvoje XIX-XX a. .............. 54 Þurnalo kryptis: socialinë teorija, sociologija, socialinë filosofija. Rankraðèius recenzuoja redakcijos kolegija. Nijolë Strakauskaitë Maþosios Lietuvos elito identiteto problema: kultûrinis diskursas.................................................................. 66 Silva Pocytë Maþosios ir Didþiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradþioje ........................................................ 77 Vytautas Valevièius, Tautinës maþumos Lietuvoje ir Latvijoje: Liutauras Kraniauskas tarp politinës kategorijos
    [Show full text]
  • Mažosios Ir Didžiosios Lietuvos Evangelikų Liuteronų Lietuvių Raštijos Veikėjų Ir Kiti Jubiliejai 2021 Metais 1536 M. Ba
    Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2021 metais 1536 m. Bambaliuose, netoli Friedlando gimė Jonas Bretkūnas, kunigas, istorikas, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, išleido giesmynus (1589 m.) ir maldaknygę (1589 m.), pamokslų rinkinį Postilla (1591 m.), pirmasis išvertė į lietuvių kalbą Bibliją (1570–1590, liko neišspausdinta). Mirė 1602 10 01 Karaliaučiuje. Po 1566 m. Širvintoje (Pilkalnio aps.) mirė Tomas Gedkantas, giesmių vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Viena jo išversta giesmė išspausdinta M. Mažvydo giesmyne. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje, greičiausiai Varniuose. 1576 m. Ragainėje mirė Augustinas Jomantas, giesmių eiliuotojas, vertėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Parašė ir išvertė giesmių ir psalmių (išsp. M. Mažvydo ir L. Zengštoko giesmynuose), buvo pradėjęs versti Bibliją. Gimė apie 1525 m. Žemaitijoje. 1666 m. Ragainėje mirė Jonas Hurtelijus, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Buvo sudaręs giesmynėlį, iš kurio apie 30 giesmių paskelbta D. Kleino giesmyne (1666 m.). Gimė apie 1610 m. Ragainėje. 1671 m. Karaliaučiuje gimė Frydrichas Zigmantas Šusteris, religinių leidinių redaktorius, giesmių eiliuotojas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, kunigavo. Redagavo N. Testamento 1701 m. leidimą, D. Kleino giesmyno 1705 m. leidimą, parašė giesmių. Mirė 1750 01 21 Būdviečiuose (Ragainės aps.). 1671 m. Verdainėje mirė Vilhelmas Martinis, Rytų Prūsijos lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Gimė apie 1618 m. Klaipėdoje. 1706 m. Kretingalėje (Klaipėdos aps.) gimė Fridrikas Vilhelmas Hakas, leksikografas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, dėstė lietuvių kalbos seminare Halėje, kunigavo. Išleido „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių –lietuvių kalbų žodyną“ (1730 m.) su trumpa lietuvių kalbos gramatika. Mirė 1754 11 19 Pilkalnyje. 1736 m. Zalcburgo krašte (Austrija) gimė Pričkus Grencas, Mažosios Lietuvos sakytojas tarp lietuvininkų. Mirė 1826 m.
    [Show full text]
  • HE LITTLE ENTENTE and ROMANIA from the PERSPECTIVE of T LITHUANIAN DIPLOMACY in the 1930S
    Revista Română pentru Studii Baltice şi Nordice, Vol. 3, Issue 2 (2011): pp. 265-274 HE LITTLE ENTENTE AND ROMANIA FROM THE PERSPECTIVE OF T LITHUANIAN DIPLOMACY IN THE 1930s Dalia Bukelevičiūtė Vilnius University, Faculty of History, E-mail: [email protected] This paper has been presented at the Second International Conference on Nordic and Baltic Studies in Romania: Black Sea and Baltic Sea Regions: Confluences, influences and crosscurrents in the modern and contemporary ages hosted by the Romanian Association for Baltic and Nordic Studies, Târgoviste, May 20-22, 2011 and is prepared as part of postdoctoral fellowship research funded by European Union Structural Funds project entitled ”Postdoctoral Fellowship Implementation in Lithuania”. Abstract: The first diplomatic contacts between Lithuanian and Romanian representatives started in the aftermath of World War I when Lithuania was looking for the protection of her inhabitants who were still refugees in Russia. As Russia became entrenched with Bolshevism and Civil War, the Lithuanian citizens were evacuated through Romanian territory from South Ukraine and Crimea. Lithuania and Czechoslovakia established diplomatic relations in December 1919 and eventually an attempt was made to set up ties also with Romania. As a member of the Little Entente and an ally of Poland, Romania attracted the attention of the Lithuanian government. Romania recognized Lithuania de jure on August 21, 1924 and Dovas Zaunius was appointed as the first Lithuanian envoy to Bucharest. Nevertheless, during the next decade no political or diplomatic contacts between Lithuania and Romania were recorded. With the growing influence of Germany, the Soviet Union and the Little Entente on the international arena, Edvardas Turauskas was appointed on August 27, 1935 as envoy to Romania residing in Prague and later in the year Romania accredited Constantin Vallimarescu for the position of envoy to Lithuania residing in Riga.
    [Show full text]
  • V«Sture: Avoti Un Cilv«Ki
    DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TE DAUGAVPILS UNIVERSITY Humanit‚r‚s fakult‚tes XXII starptautisko zin‚tnisko lasÓjumu materi‚li. VÁsture XVI V«STURE: AVOTI UN CILV«KI Proceedings of the 22nd International Scientific Readings of the Faculty of Humanities. History XVI DAUGAVPILS UNIVERSIT¬TES AKAD«MISKAIS APG¬DS ìSAULEî ~ 2013 ~ Saleniece I., atb. red. VÁsture: avoti un cilvÁki. XXII zin‚tniskie lasÓjumi. VÁsture XVI. Daugavpils: Daugavpils Universit‚tes AkadÁmiskais apg‚ds ìSauleî, 2013. 380 lpp. RedkolÁÏija / Editorial Board IrÁna Saleniece (Daugavpils Universit‚te, Latvija) ñ atbildÓg‚ redaktore Sandra GrigaraviËi˚tÎ (Lietuvas EdukoloÏijas universit‚te, ViÔÚa) Bernd Ulrich Hucker (Fehtas Universit‚te, V‚cija) Aleksandrs Ivanovs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) «riks JÁkabsons (Latvijas Universit‚te, Latvija) Tatjana KuzÚecova (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Ineta Lipa (Latvijas Universit‚te, Latvija) Olaf Mertelsmann (Tartu Universit‚te, Igaunija) Ilgvars Mis‚ns (Latvijas Universit‚te, Latvija) VaÔerij NikuÔin (I. Kanta Krievijas Valsts Universit‚te, KaÔiÚingrada) Dmitrijs OÔehnoviËs (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Henrihs Soms (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Geoffrey Swain (Gl‚zgovas Universit‚te, Apvienot‚ Karaliste) Vit‚lijs –alda (Daugavpils Universit‚te, Latvija) Juris Urt‚ns (Latvijas Kult˚ras akadÁmija, Latvija) Visi raksti ir zin‚tniski recenzÁti. Korektori: IrÁne ElksnisGeisler, Irita Sauk‚ne, GaÔina Sirica, Inguna Teil‚ne Tehnisk‚s redaktores: Liene Leitiete, Vita –totaka MaketÁt‚ja: Marina StoËka ISSN 16919297 © Daugavpils Universit‚te, 2013 2012. gada janv‚rÓ notika 22. Daugavpils Universit‚tes Humanit‚r‚s fakult‚tes Zin‚tniskie lasÓjumi, kuru laik‚ vÁsturnieku diskusiju krustpunkt‚ bija tÁma Avoti un cilvÁki. VÁsturnieku darba grup‚ ir izveidoju‚s noteiktas tradÓcijas ñ pieeju daudzveidÓba, uzskatu plur‚lisms un iecietÓba pret atÌi rÓgiem viedokÔiem.
    [Show full text]
  • The Soviet Union, Lithuania and the Establishment of the Baltic Entente *
    FROM THE PAST The Soviet Union, Lithuania and the Establishment of the Baltic Entente * Magnus Ilmjärv The problem concerning the attitude of the Soviet Government towards the establishment of the Baltic Entente, i.e. the agreement of mutual assistance concluded between Estonia, Latvia and Lithuania, in Geneva on September 12, 1934, has so far been dealt with slightly. There is not much known about the reasons that forced Lithuania to change its earlier negative attitude towards Baltic cooperation. In this respect, the lack of knowledge can be explained by the inaccessibility of Eastern archives, especially the Archive of the Soviet Ministry of Foreign Affairs. The official Soviet interpretation, cited in the history books, was that in 1934, the Soviet Government approved of cooperation between the Baltic States because the Baltic Entente was looked upon as a possibility to strengthen the independence of Estonia, Latvia and Lithuania and to prevent German expansion in the Baltics. The real reasons and Soviet intentions were not mentioned. The objectives of this article are to explain Soviet policy toward the Baltic States in 1933-1934, during the period when major political changes took place in Europe. These changes include the coming to power of the Nazis in Germany, the conclusion of a non- aggression pact between Poland and Germany and the end of the Rapallo policy; to answer the question why the Soviet Union began to support Baltic cooperation that it had so far opposed. Another question regarding Baltic cooperation is whether cooperation was seriously looked upon by the three states as a means of safeguarding their independence, or, was it simply a move by the three authoritarian regimes to mislead public opinion.
    [Show full text]
  • Postmaster: PLEASE SEND Entire Magazine and Form 3579 to UNP, C/O Blanton Clement, Jr., P.O
    38 - 2 Postmaster: PLEASE SEND entire magazine and Form 3579 to UNP, c/o Blanton Clement, Jr., P.O. Box 146, Morrisville, PA 19067 _________________________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________________________ Moving? To change your address, cut the wrapper on the line above and send this form with the old address label to Blanton Clement, Jr., P. O. Box 146, Morrisville, PA 19067 Name________________________________________ Address______________________________________ City, State, ZIP_________________________________ 21 9 Volume 38 3 8 - Number 2 2 February 2014 Whole Number 219 21 9 UN NEW YORK: 2014 – GREETINGS The Journal of United Nations Philatelists Affiliate #71 of the American Philatelic Society A unit of the American Topical Association Editor: Richard Powers Production Manager: Greg Galletti www.unpi.com Correspondence regarding editorial content Table of Contents April 2014 should be sent to the Editor: Richard Powers, Message from the Editor…………..……….…..1 2445 East Del Mar Boulevard #422, Pasadena, 2013 United Nations Stamp Numbers......……..2 CA 91107-4871. 2014 United Nations Stamp Program .....………3 Happiness………………………………………4 Changes of address should go to the UNP Secre- Philatelically Yours: 2012-2013, R. Powers……6 tary: Blanton Clement, Jr., P. O. Box 146, Mor- UN Development of Gold Deposits in the Tipuani risville, PA 19067. Area near La Paz, Bolivia, R. Powers………….8 IRC’s Used at UN Conferences and its Interna- Inquiries concerning replacement copies of recent tional Agencies: Addendum, B. Clement, Jr….11 issues which failed to arrive in the mail or back 1948 Security Council Truce Commission in Je- issues from December 2011 on, should go to the rusalem, R. Powers……………………………12 Secretary, B. Clement, P.O.
    [Show full text]
  • About Some Dissertations Devoted to the Lithuanian National Movement Defended at Foreign Educational Institutions 1
    LITHUANIAN HISTORICAL STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 167–185 REVIEW ESSAYS ABOUT SOME DISSERTATIONS DEVOTED TO THE LITHUANIAN NATIONAL MOVEMENT DEFENDED AT FOREIGN EDUCATIONAL INSTITUTIONS 1 Darius Staliūnas Over the recent decades in Western Europe and the United States, more than one doctoral dissertation connected in one way or another with the subject of Lithuanian nationalism (the National Movement) has been defended 2. Some of these studies are important not only to foreign researchers who do not know the Lithuanian language, but also to Lithuanian scholars. Some of these theses are serious academic studies, it is true, on fairly narrow topics. 3 Perhaps the strongest work was produced and defended at Brandeis University 4, by Nerijus Udrėnas, who analysed how the modern Lithuanian identity is emerging and changing 5. It is based on the premise 1 This article was printed in the Lithuanian language in: Archivum Lithuanicum 14 (2012), pp. 373–392. 2 N. Ūdrėnas, Book, Bread, Cross, and Whip: the Construction of Lithuanian Identity in Imperial Russia, Unpubl. Doctoral Dissertation (Brandeis University, 2000); V. Krapauskas, Nationalism and Historiography: The Case of Nineeteenth- Century Lithuanian Historicism (Boulder, co.: 2000); L. Eriksonas, National He- roes and National Identities: Scotland, Norway and Lithuania (Brussels, 2004); A. Janužytė, Historians as Nation State-Builders: the Formation of Lithuanian University 1904–1922, academic dissertation, series: Studies in European Societies and Politics: Jean Monnet European Centre of Excellence (Tampere, 2005) <http:// acta.uta.fi/pdf/951-44-6313-7.pdf> [viewed on 19 June 2012]; C.J. Nikolajew, Zum Zusammenhang zwischen nationaler Identitätsbildung und Katholischer Kirche in Litauen in der zweiten Hälfte des 19.
    [Show full text]
  • COMPLETE DRAFT Copy Copy
    Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish-Lithuanian Dispute (1920-1923) Chiara Tessaris Submitted in partial fulfillment of the requirements for the degree of Doctor of Philosophy Graduate School of Arts and Sciences COLUMBIA UNIVERSITY 2014 © 2014 Chiara Tessaris All rights reserved ABSTRACT Peace and Security beyond Military Power: The League of Nations and the Polish- Lithuanian Dispute Chiara Tessaris Based on the case study of the mediation of the Polish-Lithuanian dispute from 1920 to 1923, this dissertation explores the League of Nations’ emergence as an agency of modern territorial and ethnic conflict resolution. It argues that in many respects, this organization departed from prewar traditional diplomacy to establish a new, broader concept of security. At first the league tried simply to contain the Polish-Lithuanian conflict by appointing a Military Commission to assist these nations in fixing a final border. But the occupation of Vilna by Polish troops in October 1920 exacerbated Polish-Lithuanian relations, turning the initial border dispute into an ideological conflict over the ethnically mixed region of Vilna, claimed by the Poles on ethnic grounds while the Lithuanians considered it the historical capital of the modern Lithuanian state. The occupation spurred the league to greater involvement via administration of a plebiscite to decide the fate of the disputed territories. When this strategy failed, Geneva resorted to negotiating the so-called Hymans Plan, which aimed to create a Lithuanian federal state and establish political and economic cooperation between Poland and Lithuania. This analysis of the league’s mediation of this dispute walks the reader through the league’s organization of the first international peacekeeping operation, its handling of the challenges of open diplomacy, and its efforts to fulfill its ambitious mandate not just to prevent war but also to uproot its socioeconomic and ethnic causes.
    [Show full text]
  • Lietuvos Ir Lenkijos Santykiai Autoritarizmo Sąlygomis
    Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 7 (2008). 96−103. ISSN 1822-7309 Lietuvos ir Lenkijos santykiai autoritarizmo sąlygomis Arūnas GUMULIAUSKAS Šiaulių universitetas Pagrindiniai žodžiai: autoritarizmas, sanacija, Juzefas Pilsudskis, Antanas Smetona, Augustinas Voldemaras, Juzefas Beckas, Stasys Lozoraitis, atšilimo gali- mybės laikotarpis, Tadeušas Katelbachas, Valentinas Gustainis, Dovas Zaunius. Pirmosios Lietuvos Respublikos užsienio politika lietuvių istoriografijoje aiš- kiai skirstoma į du pagrindinius laikotarpius. Pirmasis tęsėsi nuo valstybės atkūri- mo iki 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, o antrasis – ligi sovietinės okupacijos. Tokios chronologinės ribos figūruoja beveik visų istorikų darbuose. Tiesa, pasitai- ko ir nežymių korekcijų. Antai Vytautas Žalys monografijoje pasirinko chronologi- nių ribų pradžia 1925 metus, bet tik dėl to, kad, anot autoriaus, „studija papildyta įvadu, skirtu lietuvių diplomatijai 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo išvakarėse“ (Žalys 2007, 14). Autoritarinio režimo laikotarpio užsienio politika taip pat lie- tuvių istoriografijoje bandoma suskirstyti į atskirus etapus. Jau minėtas V. Žalys užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio asmenyje įžvelgė „Naujojo kurso“ pradžią (LD 1999, 36–37). Pastaruoju metu lietuvių istoriografijoje atsirado nau- jas Lietuvos ir Lenkijos santykių tarpukariu etapas – atšilimo galimybės laikotar- pis (Gumuliauskas 2006; Gumuliauskas 2008a; Gumuliauskas 2008b). Be to, išplėstos Vilniaus klausimo chronologinės ribos nuo 1920 m. spalio 8 d. Suvalkų sutarties sulaužymo
    [Show full text]
  • Leidykla „Edukologija 9
    LITHUANIAN historical STUDIES 17 2012 ISSN 1392-2343 PP. 239–242 Vytautas Žalys, Lietuvos diplomatijos istorija 1925–1940 metais, II tomas, pirmoji dalis, Vilnius: leidykla „Edukologija“, 2012, 380 p. ISBN 978- 9955-20-801-3 Idem, Lietuvos diplomatijos istorija 1925–1940 metais, II tomas, antroji dalis, Vilnius: leidykla „Edukologija“, 2012, 376 p. ISBN 978-9955-20-802-0 To write a review of only part of a single-‘volume’ treatise, even if consis- ting of two separate books, at first glance, is not quite a usual endeavour. However, the thematic structure of the study by Vytautas Žalys (separate volumes devoted to research on separate issues) seems to allow one to undertake such a task. All the more so, as the author himself has noted more than once that it is not clear when the other parts of the work will be published. Two parts (and a third part is planned) of Volume II of the book ‘A History of Lithuania Diplomacy, 1925–1940’ which appeared in 2012 are the continuation of a work of which the first volume was released in 2007. The topics of both parts of Volume II are different to those of Volume I, because basically, at its epicentre are only Lithuanian-German relations in 1928–1931, with the Klaipėda region (the territory around Memel) being the main problem in these relations. The author of the treatise has since 1993 been in the diplomatic service of the Republic of Lithuania, and was appointed Lithuanian ambassador to Canada in 2012. Here he shows that he is a gifted historian with great experience in completing long-term works.
    [Show full text]