— THE LITHUANIAN NATIONAL NEVVSPAPER — PO BOX 03206 • 6116 ST. CLAIR AVENUE • CLEVELAND, OHIO 44103 Vii. LXV Vasaris - Fefcniary 28; 1980 Mr.9 TAUTINES MINTIES LIETUVIŲ LAIKRAŠTIS, NUGRIMZDUSIŲ VARPŲ KRAŠTO SŪNŪS... LIETUVIAI SOVIETIJOJE Paskutinio surašymo rezultato laukiant Vytautas Meškauskas Spaudoje jau pasirodė kai visų Vakarų Sovietuos tautų Pagal prancūzų mokslinin­ kurių duomenų iš pereitų me­ daugininimasis buvo bent ke­ ką Renaną, tauta yra noras gy tų Sovietų Sąjungos visuotinio turis kartus mažesnis už Rytų. venti kartu. Ta prasme lietu­ gyventojų surašinėjimo. Aiš­ Tadžikų, uzbekų, kirgizų, ar- viai Sovietijoje iki šiol laikėsi ku, mums rūpi ne tiek bend­ zebeidžianų ir kitų Islamo kul gerai. 1970 metais 94.1% vi­ ras gyventojų skaičius (262 tūros tautų gyventojų skaičius sų Sovietuos lietuvių gyveno mil.), kiek jų pasiskirstymas per paskutini dešimtmeti pa­ Lietuvos respublikoje. Tas tautybėmis ir jų proporcingas šoko net 22 %. Tos tautos ma­ skaičius 1959 metais siekė santykis. Kaip jau visuotinai žiau pasiduoda rusų įtakai, di 92.5% . Tame padidėjime žinoma, pačių rusų proporcija dėlės jų daugumos nemoka turbūt išryški tremtinių grįži­ Sovietijoje mažėja. 1959 me­ rusiškai, ir jų viso labo yra per mas. {domu, kad Sovietuos tais jie sudarė 54.6% visų gy­ 46 milijonus. Turint galvoje tautos, išskyrus rusus ir gudus ventojų, o pereitais metais - sovietų pasistūmėjimą i Afga­ stengiasi gyventi kartu ir, nors 52.4% . Jei taip toliau tęsis, nistaną ir ko gero vėliau dar to. dažnai keliasi iš vietos į kitą, rusai sudarys tik pusę visų gy­ liau į Pietus, darosi įdomu, bet savo respublikos ribose. ventojų, ar net mažumą, 2002 kžis ten bus vėliau. Tiksliai Daugiausiai išsibarstę yra ar­ metais. apie tai galima bus kalbėti tik mėnai, bet ir tų susitelkimas Nors lietuvių plėtimasis bu­ sužinojus visas detales. Jų lau. savo tėvynėje per šeštą dešimt vo iki šiol kiek gerelesnis negu kiant, prisiminkime ankstyves­ mėtį padidėjo 7 % iki bendro pačių rusų, bendrai imant, nę eigą. 62% skaičiaus. Tokie skaičiai, bent iš pir­ mo žvilgsnio, gali nuteikti op­ timistiškai. Atrodo, kad sovie­ DIRVOS NOVELĖS KONKURSĄ LAIMĖJO tams, nesigriebiant žiauriau­ sios prievartos, sunku išblaš­ kyti bet kokią tautybę. Gali­ VALENTINA OSELIENĖ mas daiktas, kad čia šalia tautinio jausmo padeda ir AKTAS ūkiniai sumetimai. Kiekvie­ Simo Kašelionio aštuonio­ name krašte yra ūkinio gyve­ liktojo novelės konkurso nimo ‘pogrindis’, padedantis (1979 m.) jury komisija: ‘čiabuviams’ lengviau išsivers­ ti. Už tat vien dėl didesnio ofi Mečys Valiukėnas (pirmi­ cialaus atlyginimo svetur, lai­ ninkas), Julija švabaitė-Gy- mės ieškoti neapsimoka. lienė ir Juozas Toliušis (na­ Pavojų sudaro ne tik atva­ Lietuvos respublikos diplomatas dr. Dovas Zaunius, nuo riai) — savo posėdyje Chi­ žiavę rusai ir gudai, kurie yra kurio mirties šiais metais sukanka 40 metų. Dr. Albertas Ge­ cagoje, 1980 m. vasario 18 smarkiai surusėję, bet ir kitos rutis apie jį ir jo Lietuvos diplomatijai vadovautą laikotarpį d. iš konkursui atsiųstųjų politinės bei ūkinės priemonės parašė platesnę studiją, kurią pradedame šiame numeryje spaus­ vienuolikos rankraščių vi­ švietimo sistema. Tik 84% dinti. sais balsais premiją pasky­ visų lietuvių mokosi lietuvių mokyklose, o ir tose nuo pirmų rė TREMTINĖS slapvvar- ką. Kiekviena jų pati silpnėja * džiu pasirašiusiam autoriui metų mokoma rusų kalbos. korpuso atstovai, Amerikos Tiesa, lietuvius nuo rusų ski­ save izoliuodama partikulia­ Balso pareigūnai, Pavergtų­ už jo novelę MIKO ŽY­ ria ir tikyba. Bet už tat kata­ rizme ir dalykuose, kurie ją jų Tautų Komiteto atstovai GIS. isteriniai skiria nuo kitų to pa­ Novelės konkurso laureatė likai yra spaudžiami daug bei estų ir latvių kolonijų Atidarius voką, paaiškė­ ties rajonų tautų. Ta izoliaci­ daugiau ne tik už stačiatikius, Washingtone v a d o v ybių jo, kad šios novelės autorė Valentina Ūselienė. ja ir užsidarymas tik padidina bet ir liuteronus Latvijoje ir žmonės. Taip pat priėmi­ yra VALENTINA mes vyresnios kartos lietu­ pažeidžiamumą tos Sovietijos Estijoje. I Rygos liuteronų re­ me dalyvavo egzistuojančių C S E L I E N Ė , gyv. viai įstengtume įdiegti savo liginę akademiją įsileidžiama dalies, kuri - kaip nežiūrėsi - Washingtone lietuvių sam­ Flushing, N. Y. jaunimui. Todėl norėčiau 5 ar 6 darius daugiau studen­ yra daugiausiai moderni, dau būrių pirmūnai bei keli as­ Skiriamos premijos $600 rašyti svarbiausia jiems. tų, negu į Kauno katalikų se­ giausiai pasidavusi vakarų įta kai, mažiausiai susovietinta. mens gyveną toliau, bet Va­ mecenatas yra Simas Kaše- Jau turiu parašiusi keletą minariją. Iš 1974 metais Lie­ Deja, ne viena tų savybių ne­ sario 16 dieną buvę Wa- lionis. apysakų ir kurį laiką rašau tuvoje dar atidarų 628 katali­ gali sulaikyti Baltijos tautų shingtone — Vliko pirm. dr. C Jury Komisija vieną ilgesnį dalyką (roma­ kų bažnyčių, tik 554 turėjo kunigus. Tų amžiaus vidurkis nuo žengimo prie išnykimo.’ K. Bobelis, prof. V. Bie­ ną). buvo 60 metų. įdomu, kad autorė taip liauskas bei kiti. Iš viso Laureatė Valentina Ūse-- Iš visos širdies dėkoju būkštauja Sovietų imperijai Iš visų ankstyvesnių duome­ svečių buvo apie šimtas. lienė, redakcijos paprašyta, "Dirvai”, novelės konkurso ... pranašaudama sprogimą. nų prancūzų mokslininkė He- Vasario 16 dieną Lietuvos apie save suteikė šias ži­ komisijos nariams ir mece­ Kaip tik dėl to, kad ji nesuge­ lene Carere d’Encausse, savo vėliava buvo iškelta prie nias: natui p. Simui Kašelioniui bėjo susitvarkyti su savo tauty­ 1978 metais pasirodžiusioje Lietuvos Pasiuntinybės rū­ "Pradėjau rašyti senokai. už skirtą man premiją. Ti­ knygoje L’Empire eclate (jos bių problema. Ar tokias išva­ mų. Tačiau rimčiau atsidėjau kiu, kad tai bus man didelis angliška laida - Decline of an das galima bus susidaryti ir iš paskutinių duomenų? Paga­ tam darbui tik pastaraisiais paskatinimas toliau dirbti. Empire - kaip jau minėjome, metais. Keletas mano eilė­ išėjo 1979 metais), padarė liau, pranašavimas nėra dė­ čia dar keletas mano gy­ kingas. Vis susidaro naujos si­ raščių ir pora apysakų buvo liūdnas išvadas: VLADAS ČESIŪNAS venimo faktų: Lietuvoj, tuacijos su visai naujom gali­ atspausdinti laikraščiuose. baigusi universitetą ir pora ‘Nepaisant stiprių tautinių mybėm. * Literatūrą ir knygą mė­ metų lankiusi Meno Mokyk­ jausmų, nepaisant to, kad vis­ HUSlZUOE.. gau visą savo amžių, šalia lą, dirbau mokytojos darbą. kas jas skiria nuo kitų Sovieti- PRIĖMIMAS VASARIO 16 to mėgau taip pat meną — Atvykus į Ameriką 1949 jos tautų, jos (Baltijos tautos) Washington Post paskel­ DIENĄ LIETUVOS tapiau portretus ir piešiau metais, teko dirbti visą lai­ eina ne prie asimiliacijos, bet bė žinią, kad olimpinis čem- PASIUNTINYBĖJE akvarėles ir net keletą metų ką fotografijos srity. Pasi­ fiziško išnykimo. Galimas iš­ pijonas Vladas česiūnas, WASHINGTONE dalyvavau New Yorko meno traukusi š darbo, dar pora nykimas tautų, apdovanotų to- kuris buvo pabėgęs į laisvą­ parodose. Tačiau knygą mė­ metų mokytojavau Mairo­ kiom stipriom asmenybėm, Lietuvos atstovo dr. S. A. jį pasaulį ir vėliau grąžin­ yra neišvengiama istorinė tra­ gau labiau už viską. Esu įsi­ nio lituanistinėje mokyklo­ Bačkis ir ponia š. m. Vasa­ tas prievarta į Sovietiją, gedija, aiškiai suprantama tikinusi, kad gera knyga je New Yorke.” rio 16 dieną surengė priėmi­ nusižudęs psichiatrinėje li­ kiekvieno balto. Tragedija, yra pagrindinis ne tik žinių, Dirva sveikina laureatę, kurios nėra kaip sustabdyti. mą Pasiuntinybėj Washing- goninėje. bet ir pasitenkinimo bei dėkoja komisijos nariams ir Juk, turėdamos ją prieš akis, tone. Priėmime dalyvavo Laikraštis žinią gavęs iš džiaugsmo šaltinis. Norė­ mecenatui Simui Kašelio­ Baltijos tautos nepajėgė į ją re keli Valstybės Departamen­ Vokietijos pas iuntinybės liau, kad tą knygos meilę niui. aguoti sudarydamos vieną blo to pareigūnai, diplomatinio Maskvoje. Nr. 9 — 2 DIRVA 1980 m. vasario 28 d. SAVAITINĖ POLĮTIU^^ ■ Iš kitos pusės Vasario 14 d. DIRVOS nr. Jūratė Statkutė de Rosales rašo apie 'aukso kerštą’. Ji klausia: kur sovietai kasamą auksą deda, ir siūlo Įsivaizduoti: Ultimatumo terminas praėjo: sovietai toliau gabena į ”... šiais ar sekančiais metais sovietai palei­ Afganistano karius ir... malkas. — Suvaržytos prezidento džia Į tarptautinę apyvartą ribotą kiekį konver- sinių (pakeičiamų į auksą — vm) rublių. Kiek do­ rankos. — Pasiruošimai kariniams eventualumams lerių tuomet teks mokėti už vieną rublį? Kam ir už kokią valiutą 'trečio pasaulio’ valstybės tuomet Praėjusią savitę šio krašto norės savo žaliavas pardavinėti? Kas atsitiks su dėmesio centre buvo Tehera­ vakarų pasaulio ekonomija? Verta yra apie tai no įkaitai, bet tai daugiau nū­ AFGHANISTAN pagalvoti.” dienio tarptautinio įtempimo Kaip tyčia tą pačią dieną skaičiau londoniškiame simptomas, bet ne pagrindinė' THE TIMES, kad sovietai, kurie 1970 m. iškasė 346,6 priežastis. Trečiadienį suėjo tonas aukso, 1977 m. savo produkciją padidino iki 444 prezidento Carterio pastaty­ tonų. (Palyginimui reikia prisiminti, kad Pietų Afrika tas terminas sovietams išsi­ 1978 m. iškasė 706,4 to aukso). 1976, 1977 ir 1978 metais kraustyti iš Afganistano. Jei ne... nedalyvausime Maskvos sovietai Vakarų pasaulyje parduodavo maždaug po 400 olimpijadoje. Net už šimto t. 1979 metais pardavė tik pusę to kiekio, bet gavo maž­ metų apie tai skaitant ims juo­ daug tą pačią sumą dolerių — 2,5 bilijono. Kas neturėtų kas. stebinti. Jei aukso kainos kyla, o dolerio krinta, kam auksą pardavinėti? I patį Afganistaną, atsira­ dusios Londono The Guardian Manoma, kad Sovietų Sąjunga 1934 metais turėjo korespondentės Liz