Martynas Jankus Ir Vydūnas: Bendrumai Ir Skirtybės
Total Page:16
File Type:pdf, Size:1020Kb
ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2009. 52 MARTYNAS JANKUS IR VYDŪNAS: BENDRUMAI IR SKIRTYBĖS VACLOVAS BAGDONAVIČIUS Kultūros, filosofijos ir meno institutas Saltoniškių g. 58, LT-08105 Vilnius, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946) ir Vydūnas (1868–1953) – ryškiausios XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pu� sės Mažosios Lietuvos lietuvių tautinio sąjūdžio figūros. Jų keliai susipynė „Aušros“ laikraščio sklaidoje, „Birutės“ draugijos veikloje, knygų leidyboje, asmeniniame bendravime. Juos vienijo nuoseklus lietuvy� bės puoselėjimas, kova prieš bismarkišką germanizavimo politiką. M. Jankus toje kovoje buvo radika� lesnis, veikė ne tik kaip kultūrininkas, spaudos darbuotojas, bet ir kaip politikas. Vydūnas – nuosaikesnis, savo veikloje daugiausia dėmesio skyręs tautiečių dvasinės kultūros ugdymui, jų tautinės savimonės ir savigarbos kėlimui. Tam jis pasitelkė savo kaip dramaturgo kūrybą, filosofo išmintį, teatro ir chorinės mu� zikos puoselėtojo sugebėjimus. M. Jankus, pats daug rašęs, leidęs laikraščius, knygas, sakęs viešas kalbas, veiklus politikoje, iš esmės tebuvo pradinį išsilavinimą turėjęs savamokslis. Nors tai uždėjo antspaudą jo veikimui, tačiau tasai veikimas buvo didžiai reikšmingas ano meto Mažosios Lietuvos tautinio judėji� mo fenomenas, gerokai aktyvinęs krašto lietuviškąją visuomenę, žadinęs ne tik kultūrinę, bet ir politinę sąmonę, mobilizavęs konkretiems savo teisių gynimo žygiams. Vydūnas tapo aukšto intelektinio lygio kultūros veikėju, sukūrusiu savo filosofinę sistemą, kūryboje įdiegusiu modernios dramaturgijos ir mo� dernaus teatro principus. Jo palikimas esmingai praturtino visos lietuvių tautos kultūrą, sustiprino jos intelektines galias, atvėrė naujus meninės raiškos horizontus. Tačiau tiek M. Jankui, tiek Vydūnui viena iš pamatinių vertybių buvo tauta ir jos kultūra. Kad ji išliktų ir stiprėtų, jie paskyrė savo gyvenimą ir sugebė� jimus – tokius, kokius kiekvienas turėjo. Reikšminiai žodžiai: Martynas Jankus, Vydūnas, „Aušra“, „Birutė“, Tilžės lietuvių giedotojų drau� gija, Bitėnai, Rambynas, tautinis sąjūdis, kultūrinė veikla. Martynas Jankus ir Vydūnas – pačios iški- jaunesnės kartos žmonių, juos dar mačiu- liausios XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios siųjų, atmintyje. Galima sakyti, abu tiek pusės Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio anuomet buvo, tiek dabar tebėra vos ne figūros. Tiek vienas, tiek kitas nuveikė legendinės asmenybės. Konkrečios jų veiki- stebėtinai daug, paliko bene ryškiausiai mo sferos susisieja tik iš dalies, dažniausiai įsimenamus įvaizdžius tiek amžininkų, tiek tas veikimas kiekvieno buvo kitoks, nors ir 90 orientuotas į tą patį bendrą tikslą – lietu- Kauno darbuose [12; 13]. Istorikė Silva vybės saugojimą ir puoselėjimą savo krašte. Pocytė monografijojeMažlietuviai Vokietijos Tasai tikslas vienijo ne tik šias asmenybes, imperijoje 1871–1914 [22] parodė konkretų bet ir kitus bent kiek aktyvesnius to krašto M. Jankaus įnašą į Prūsų lietuvių tautinį lietuvius, palikusius didesnius ar mažesnius judėjimą. M. Jankaus figūra šmėsteli ir dau- pėdsakus jo kultūrinės ar kitokios raiškos gelio kitų Mažosios Lietuvos istorikų ar jos dirvoje. M. Jankus ir Vydūnas nebuvo vienas kultūros tyrėjų darbuose. Jo atminimas gra- kitam itin artimi, kiekvienas turėjo dvasiškai žiai saugomas, jo gyvenimas ir veikla išsamiai giminingesnių bičiulių tarp veiklesniųjų savo atskleidžiama jam skirtame memorialiniame amžininkų. Tačiau nuveiktų darbų mastas ir muziejuje Bitėnuose. Čia sukaupta nemaža įnašas į tautos gyvinimo vyksmą šiuos skir- tyrėjų dar neliestos rankraštinės ir kitokios tingus žmones daro išskirtinius, lygintinus medžiagos. Šio muziejaus veiklos 25-mečiui su dviem panašaus aukščio to paties kalna- skirtame leidinyje [23] pasakojama ir apie gūbrio viršūnėmis. Žinoma, tą panašų šių M. Jankaus asmenybę, pateikiama naujų viršūnių aukštį regime žvelgdami palyginti iš faktų, susijusių su jo aplinka, spausdinama iki dar nedidelės laiko retrospektyvos, iš kurios tol nepublikuotos ikonografinės medžiagos. matomas vaizdas dar mažai kuo skiriasi nuo Apie Vydūną darbų pasirodė dar jam prieš beveik šimtmetį matytojo. Didesnė gyvam esant. Juose ir jau po jo mirties iš- laiko perspektyva greičiausiai išryškins ir tų ėjusiuose gana išsamiai nušviestas Vydūno dydžių skirtumus, kuriuos aiškiau suvoks gyvenimas, išanalizuota draminė kūryba, fi- jaunesnės kartos. Tie skirtumai turėtų būti losofija, apžvelgta kultūrinė veikla. Ryškiausi regimi tame, kas bus palikta garbingai istori- iš ankstyvųjų darbų – V. Mykolaičio-Putino jai ir kas tą istoriją pergyvens ir liks vėlesnių [20], Vaižganto [27], Salio Šemerio [25] laikų aktualybe. Šiandien verta pažvelgti į tai, studijos. Šiais laikais išėjo net kelios Vydūnui kuo šios abi įstabios viršūnės ne tik dydžiu, skirtos knygos [2; 3; 4; 14; 17; 30], paskelb- bet ir pačia savo esme yra panašios, ir į tai, ta daug studijų, straipsnių, paryškinančių kas tą esmę jose skirtingai išreiškia. vieną ar kitą jo veiklos ar kūrybos aspektą. Abu iškilieji Mažosios Lietuvos veikėjai Tai rodo išskirtinį dėmesį šiam Mažosios yra sulaukę pagarbos ir tyrėjų dėmesio, nors Lietuvos fenomenui. Kelis kartus kartotinai apie juos pasakyta toli gražu dar ne viskas. išleista jo fundamentaliųjų dramų rinktinė, M. Jankaus gyvenimas, visuomeninė, poli- į lietuvių kalbą išverstas vokiškai rašytas isto- tinė ir kultūrinė veikla kol kas išsamiausiai, riosofinis veikalasSeptyni šimtmečiai vokiečių nors kiek ir fragmentiškai, nušviesta 1967 ir lietuvių santykių, išleistas filosofinių raštų m. Toronte išleistoje Kanadoje gyvenusio keturtomis, skelbiami eseistikos ir publicis- žurnalisto Pranio Alšėno (1911–1986) tikos tekstai. monografijoje [1]. Leidybinė jo veikla gana Čia nesileisime į šių veikėjų gyvenimo, detaliai išryškinta knygotyriniuose Domo veiklos ar kūrybos peripetijas, o sutelksime 91 dėmesį į tiesioginius ar netiesioginius jų gražiai skamba lietuviškas žodis, ir sužadino sąlyčio taškus. Tasai sąlytis yra lyg akivaiz- norą pačiam lietuviškai rašyti. Ypač suža- dus, apie jį žinoma kaip apie savaime aiškų vėjusi 1885 m. 12 numeryje išspausdinta dalyką, tačiau dar niekas į jį nėra pažvelgęs G. Sauerweino baladė „Macilenas ir Graži- atidžiau, labiau jo sukonkretinęs. Šis straips- na“ [25, 47]. Beje, G. Sauerweino raginimai nis bus pirmas bandymas paėjėti to sukon- patiems lietuviams imtis švietimo veiklos – kretinimo linkme. Tačiau juo jokiu būdu leisti lietuviškus raštus, steigti šventadienines nepretenduojama apie tą šių didžiavyrių są- lietuviškas mokyklas, kurti tuo besirūpinan- lytį papasakoti viską ir išsamiai. Pasakysime čią draugiją – patį M. Jankų paskatino šį tą tiek, kiek šiuo metu pajėgsime, kiek pavyko iš tų siūlymų bandyti įgyvendinti. Kai kurie sužinoti ar pasinaudoti prieinama medžiaga, bandymai nelabai tesisekė, pavyzdžiui, lietu- ką sugebėjome tame sąlytyje savo akimis viškų mokyklų steigimas, tačiau jų būta. įžvelgti. Tikėkimės, kad ateitis atskleis dar Tegul ir netiesiogiai, M. Jankų ir Vydūną nežinomų faktų, pamėtės naujos medžiagos sieja 1885 m. pradžioje įkurta „Birutės“ ar suteiks kitokių galimybių naujoms su šiuo draugija. M. Jankus – vienas iš jos steigėjų, sąlyčiu susijusioms įžvalgoms. aktyvus veikėjas, vienas iš karščiausių kal- Iš esmės visas M. Jankaus ir Vydūno bėtojų, kai kurių iniciatyvų sumanytojas, sąsajas lėmė bendras veikimas tautiniame vienas iš pirmininkų (1889–1892) [3, 217]. Mažosios Lietuvos sąjūdyje. M. Jankui buvo Čia ypač aistringai reiškėsi M. Jankaus – lemta tapti to sąjūdžio dalyviu pačioje jo lietuvybės propaguotojo – veikla. Ne viskas pradžioje. Vydūnas, būdamas dešimtmečiu čia, kaip ir „Aušroje“, jam sekėsi sklandžiai, jaunesnis, į tą sąjūdį dešimčia metų vėliau bet, šiaip ar taip, jis buvo vienas iš draugijos ir įsitraukė. Būsimajam Vydūnui dar tik radimosi iniciatorių ir padarė ne taip jau ir ruošiantis savarankiškam gyvenimui, dar mažai. Vydūno tėvas ima lankytis draugijos besimokant mokytojų seminarijoms moks- susirinkimuose, kur pamato G. Sauerweiną, leivius rengusioje Pilkalnio preparandijoje ir sužino apie Joną Basanavičių ir apie tai, ką Ragainės mokytojų seminarijoje, M. Jankus regėjęs, ką girdėjęs, pasakoja vaikams [18]. jau buvo ne tiek mažai nuveikęs. Kai kas iš 1886 m. viename iš „Birutės“ susirinkimų to veikimo tiesiogiai palietė ir garbėn kelti Gastose dalyvauja pats būsimasis Vydūnas, lietuviškumą pasiryžusį jaunikaitį. Pirmiau- kur klausosi tuometinio draugijos pirminin- sia – garsioji „Aušra“, kurios aktyviausių ko Viliaus Bruožio įkvepiančios kalbos [31, talkininkų gretose buvo M. Jankus. Kai 4]. Beje, su V. Bruožiu, Vydūno teigimu, šios „Aušra“ buvo spausdinama Ragainėje, vienas draugijos veikėjai ėmė nesutarti. M. Jankus iš Vydūno brolių toje spaustuvėje mokėsi ant jo ypač pykęs [32, 54]. Pats M. Jankus raidžių rinkėjo amato ir keletą jos numerių savo atsiminimų straipsnyje apie „Birutę“ parsinešė namo. Tie numeriai būsimajam kalba ir apie V. Bruožį, pažymi, kad vokie- Vydūnui tarsi atvėrė akis, nes parodė, kaip čiai, tikėdamiesi jį pašalinti iš tautinės veiklos 92 ir taip paralyžiuoti visą lietuvininkų judė- Vydūno, tada dar pasirašinėdavusio įvairiais jimą, stengėsi jį sukompromituoti. Tačiau kitokiais pseudonimais bei kriptonimais, apie savo neigiamą nusistatymą V. Bruožio dramų – turinys. Ir visada – pagiriamasis atžvilgiu M. Jankus čia neužsimena [11]. žodis draugijai ir jos vadovui. Tokį pa- „Birutės“ vaidmuo Vydūno kelyje yra lankumą „Saulėteka“ parodė pasitikdama reikšmingas ne tik ir ne tiek tuo, kad stipri- pirmuosius savarankiškai veikti pradėjusios no jo patriotinius jausmus. Ši draugija