ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2009. 52 MARTYNO JANKAUS INDĖLIS Į MAŽOSIOS LIETUVOS MUZIKINę KULTŪRĄ DAIVA KŠANIENĖ Klaipėdos universitetas Herkaus Manto g. 846, LT-92294 Klaipėda, Lietuva El. paštas: [email protected] Martynas Jankus (1858–1946), kultūros veikėjas, spaustuvininkas, oratorius, aušrininkas, kovotojas dėl lietuvių teisių Mažojoje Lietuvoje, savo ilgamete veikla lietuvybės labui pelnęs Mažosios Lietuvos patriar� cho vardą, įnešė nemažą indėlį ir į krašto muzikinę kultūrą. Beveik kiekvienoje Mažosios Lietuvos lietuviš� koje kultūrinės muzikinės raiškos srityje M. Jankus paliko didesnį ar mažesnį pėdsaką. Tautinio atgimimo propaguotojas, kovotojas su germanizacija, M. Jankus aktyviai veikė XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje steigiant Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrines, dažnai su muzikine veikla susijusias draugijas ir organi� zuojant jų darbą. Straipsnio tikslas yra atskleisti M. Jankaus indėlį į Mažosios Lietuvos muzikinę kultūrą, aptarti jo nuopelnus kultūros (muzikos) draugijų veikloje, liaudies dainų puoselėjimo ir propagavimo sri� tyje. Darbų, nagrinėjančių M. Jankaus muzikinę veiklą, nėra. Straipsnyje remiamasi senąja periodika bei archyvine medžiaga. R e i k š m i n i a i ž o d ž i a i: Martynas Jankus, choras, liaudies daina, giedotojų draugija, liaudies dainų rinkinys. Mažosios Lietuvos kultūros ranausku, Kazimieru Būga, Antanu Juška ir (muzikos) draugijų organizato- kitais [15, 26–27]. Per savo gyvavimo laiką RIUS IR dalyvis (iki 1923 m.) draugija sukaupė, moksliškai Vos peržengęs savo dvidešimties metų apibendrino ir paskelbė gausios medžiagos iš amžiaus slenkstį, Martynas Jankus jau lietuvių tautosakos, kalbos, istorijos, tautodai- bendradarbiauja su 1879 m. spalio 14 d. lės, literatūros, etnografijos, mitologijos, taip Tilžėje įkurta vokiškąja Lietuvių literatūros pat iš lietuvių liaudies muzikos bei liutero- draugija; dirba joje kartu su kitais Mažosios niškųjų giesmių. Galime daryti prielaidą, kad ir Didžiosios Lietuvos kultūros veikėjais – M. Jankus dalyvavo ar bent pritarė daugeliui Martynu Šerniumi, Viliumi Gaigalaičiu, šios draugijos darbų. Tarp jų minėtini reikš- Jonu Vanagaičiu, Marta Zauniūte, Jurgiu mingi Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros Banaičiu, Jonu Basanavičiumi, Antanu Ba- paminklai: lietuvių liaudies dainų rinkinys su 59 melodijomis – Christiano Bartscho Dainų Atrinkdamas rinkiniui giesmes, suda- Balsai (I t. – 1886, II t. – 1889) bei ketur- rytojas W. K. T. Hoffheinzas pirmiausia balsiam chorui harmonizuotų liuteroniškų atkreipė dėmesį į tas melodijas, kurios savo giesmių rinkinys – Woldemaro Karolio Tado ritmika, intonacijomis, derme, struktūra Hoffheinzo Giesmių balsai (1894). artimesnės lietuvių liaudies dainoms ir labai Ch. Bartscho rinkinyje Dainų Balsai paplitusios tarp lietuvininkų. Kai kurios yra 456 dainos su melodijomis ir tekstų panaudotos giesmių melodijos yra ne kas vertimais į vokiečių kalbą. Sudarytojas į kita, kaip senosios lietuvių dainos, kurioms rinkinį sudėjo įvairių rinkėjų – Martino Lu- buvo sukurti „nuobažnieji“ tekstai. Pats dwiko Rhesos, Oskaro Kolbergo, Endriaus W. K. T. Hoffheinzas leidinio pratarmėje Budriaus, Peterio von Bohleno, Eduardo rašė, kad šių giesmių gaidos panašios į liau- Karolio Gisevijaus, Augusto Schleicherio, dies dainų balsus. Frydricho Kuršaičio, Georgo Heinricho Giesmių Balsų atsiradimo istorija – kūry- Ferdinando Nesselmanno, Adalberto Bez- binio lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimo zenbergerio, Georgo Sauerweino, Simono pavyzdys. Tikėtina, kad netiesiogiai prie rin- Stanevičiaus ir kt. užrašytas bei savo surink- kinio gimimo prisidėjo M. Jankus ir Vydū- tas liaudies dainas. Čia sukauptos būdin- nas (Vilhelmas Storostas) tuo metu pradėjęs giausios Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies Tilžėje aktyvią muzikinę veiklą, profesiniais dainos, užrašytos Tilžės (23), Pilupėnų (48), reikalais artimai bendravęs su P. W. Wolffu. Širvintos (71), Enskiemių (16), Klaipėdos, Lietuvių literatūros draugijoje M. Jan- Stalupėnų, Įsruties, Pilkalnio, Kintų, Vil- kyškių, Ragainės, Šilutės ir kt. apylinkėse kaus veikla atsispindėjo netiesiogiai, o stei- [2]. Neabejotina, kad daugumą jų žinojo ir giant Mažosios Lietuvos lietuviškas kultūros mokėjo M. Jankus. Nuorodos prie melodi- draugijas jis buvo vienas aktyviausių organi- jų liudija, kad medžiaga buvo surinkta per zatorių ir idėjinių vadovų. Nepavykus įkurti 1820–1882 metus. sumanytos lietuviškos mokslo ir apšvietos W. K. T HoffheinzoGiesmių balsai – pir- draugijos (nepaisant Georgo Sauerweino, masis lietuviškų giesmių pritaikymo keturbal- Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kt. siam giedojimui pavyzdys. Šimto penkiolikos pastangų), pažangiausi Mažosios Lietuvos harmonizuotų giesmių melodijos užrašytos lietuviai ėmėsi ryžtingesnių veiksmų, nes Tilžės, Klaipėdos, Lauksargių, Piktupė nų lietuviškos draugijos būtinybė Mažojoje apylinkėse (užrašė W. K. T. Hoffheinzas, mo- Lietuvoje jau buvo pribrendusi. M. Jankus, kytojai Adomas Einaras ir Mikelis Genys). Jas Jurgis Mikšas, Kristupas Voska ir Ernstas keturiems balsams harmonizavo Tilžės vokie- Weyeris 1885 vasario 15 d. paskelbė, kad čių bažnyčios vargonininkas, choro vadovas Tilžėje įsteigė „Lietuvišką draugystę – „Bi- Peteris Wilhelmas Wolffas ir Tilžės lietuvių rutę“. Šalia įvairiausių kultūrinių darbų: bažnyčios vargonininkas M. Genys. susirinkimų rengimo, paskaitų, lietuviškų 60 knygų leidimo ir kt., „Birutė“ daug dė- dinimų, paskaitų, „Birutės“ šventėse žmonės mesio skyrė meno propagavimui – rengė labiausiai laukdavo dainų, muzikos. lietuvių šventes su vaidinimais, muzika, 1895 m. rudenį „Birutės“ draugijos va- dainomis. Draugijos pirmininkai dažnai dovų rūpesčiu pradėtas steigti savo choras. keitėsi. Jais buvo J. Mikšas, Vilius Bruožis, Jam vadovauti buvo pakvietas V. Storostas G. Sauerweinas, Dovas Zaunius, Jurgis (Vydūnas), kuris tuo metu jau buvo pradėjęs Lapinas ir kt. 1889–1892 metais „Birutei“ vadovauti Tilžės bažnyčios lietuvių chorui. pirmininkavo M. Jankus. Jo vadovavimo 1896 m. vasario 16 d. šis vyrų choras (vie- laiku artėjo draugijos dešimtmetis. Tad ne nuolika dalyvių) draugijos šventėje Tilžės be M. Jankaus pastangų švenčiant „Birutės“ šaulių namuose padainavo keletą lietuvių jubiliejų buvo surengtas pirmasis Mažojoje liaudies dainų iš Vinco Kudirkos Kanklių Lietuvoje viešas lietuviškų dainų koncertas, rinkinėlio: „Oi eisiu, eisiu“, „Šėriau žirgelį“, sukėlęs besiklausančių lietuvininkų begalinį „Ant kalno karklai siūbavo“ ir kt. Tai buvo nustebimą ir džiaugsmą. Dainas atliko iš pirmasis Mažosios Lietuvos lietuvių choro Tauragės pakviestas vokalinis ansamblis koncertas. Choras gyvavo trumpai. Paskutinį (penkios moterys ir du vyrai). kartą jis pasirodė 1897 m. birželio 20 d. Ansamblis susirinkusiems labai gražias Tilžėje vykusioje šventėje, kur atliko dainas: ir muzikališkai vertingas dainas padainavo. „Ko liūdi, putinėli“, „Anksti rytą kėliau“, <…> Ant pasveikinimo padainavo pažįstamą- „Trake berželis stovėjo“ ,“Kur banguoja Ne- ją „Byrutę“, tad „O Lietuva, motinėle mano“ munėlis“, „Tilžėj buvom, Tilžėj gėrėm“. labai gražiai skambančiais balsais. Potam tapę Iširus „Birutės“ chorui, jos šventėse iki jos užprašytos pranešti dainelę Girėno [G. Sau- 1899 m. dalyvaudavo Tilžės lietuvių giedo- erweino – D. K.] „Lietuvininkais mes esam tojų draugija. Vėliau, kilus nesutarimų tarp gimę“. <…> Ketvirta daina „Pasveikinimas birutininkų ir Tilžės lietuvių giedotojų, į lietuvių“, o paskutinė „Lietuvininko pypke- „Birutės“ draugijos šventes buvo kviečiami lis“. Ši paskutinė buvo dainelė visai ypatiška įvairūs ansambliai, chorai iš Didžiosios ir dyvino gražumo ir linksmumo. <…> Po Lietuvos. koncerto jos [dainininkės – D. K.] nuėjo į Kviestinių chorų pasirodymai, nors ir užpakalinę stubą ir iš ten dar daugybę susirin- malonūs, negalėjo patenkinti ambicingų bi- kusiųjų, kurie turėjo išmanymą jų dainų balsų rutininkų. Todėl dar kartą imtasi steigti savo ir dar daugiau girdėti geidė, dainomis gaivino. chorą. Jam vadovauti pakvietė Tilžės ir Kati- Pabaigoje Enzys Jagomastas muzikai palydint navos kantorių Albertą Johanną Niemanną. atliko Girėno giesmę „Gals yr’ tylėjims [3]. Naujasis „Birutės“ choras debiutavo 1909 m. Įsitikinus, kad tokie renginiai yra labai vasario 14 d. žiemos šventėje. Muzikiniu naudingi žadinant tautinius jausmus, ugdant požiūriu atgimusi „Birutė“ vėl su dainomis, lietuviškumą, nuspręsta šventes rengti du vaidinimais lankydavosi Klaipėdoje, Ragai- kartus per metus – vasarą ir žiemą. Be vai- nėje, Lazdynuose, Žibuose, Piktupėnuose, 61 Vyžiuose, Širvintoje, Natkiškiuose, Skaisgi- Lauksargių „Žiedas“, Senųjų Vainočių „Do- riuose, ant Rambyno kalno. bilas“, Kulmių „Spindulys“, vėliau – Plikių M. Jankus atidžiai stebėjo „Birutės“ ir „Beržas“, Dovilų „Liepa“, Laukininkų „Le- Tilžės lietuvių giedotojų veiklą, domėjosi jų lija“ ir kt. Dauguma jų turėjo savo, nors ir meniniais užmojais, dažnai rašydavo atsilie- nedidelius, chorus. Nuo 1912 m. susibūru- pimus apie įvairius renginius. Yra išlikusi sios į lietuviškų draugijų „Santarą“ jos rengė rankraštinė jo recenzija apie Vydūno pjesės bendras ir atskiras šventes, kuriose būtinai „Birutininkai“ pastatymą 1910 metais [8]. turėjo dalyvauti chorai. „Birutė“ su savo darbais, švenčių, kon- Viena gausiausių draugijų, turėjusių itin certų, vakarų rengimu, choro pasirodymais, stiprų chorą, buvo Klaipėdos „Aida“, įsikū- vaidinimasis ir kita lietuviška veikla rodė rusi 1919 metais. 1922 m. sausio 25 d. taip pavyzdį ir davė impulsą tautiškai nusitei- pat Klaipėdoje įsisteigusi „Aukuro draugija kusiems Mažosios Lietuvos lietuviams, tautos kultūrai kelti“ išvystė itin plačią, visa ypač jaunimui, burtis