Lhf M Historiae Lituaniae Fontes Minores Viii

LHF M HISTORIAE LITUANIAE FONTES MINORES VIII

Redakcinė kolegija

Mintautas ČIURINSKAS Reda GRIŠKAITĖ Zigmantas KIAUPA Ingė LUKŠAITĖ Juozas TUMELIS LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

ACTA PRIMAE VISITATIONIS DIOCESIS VILNENSIS ANNO DOMINI 1522 PERACTAE

Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas

Sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S.C. Rowell m.a., ph.d. (Cantab.)

Vilnius 2015 UDK 27-772(474.5)(093.2) Ac55

D.E.R. (1913–1974) – A.R. (1908–1982) Avis dilectis, Sancte Matris Ecclesie Romane Fidei necnon historiarum Regni Anglorum propagatoribus

Knygos leidybą finansavo LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINĖ LITUANISTIKOS PLĖTROS 2009–2015 METŲ PROGRAMA Sutartis Nr. LIT-9-25

Recenzentai: A. Dubonis M. Čiurinskas

ISBN 978-609-8183-09-2 © S.C. Rowell, 2015 ISSN 2424-4961 © Lietuvos istorijos institutas, 2015 1. John Lydgate, Šv. Mišių dorybės, medžio raižinys – Dievo Kūno pakylėjimas (Šv. Mišių metu) / John Lydgate, The vertue of the Mass (London: Worken de Worde, 1520), plate depicting the Elevation of the Host 1a. (il. 1 detalė) / Šv. Mišių liturgijos elementų aprašymas / (detail from ill. 1) Liturgical vessels, vestments etc.: a) Dievo Kūnas / Corpus Christi (Hostia) / Host; b) altoriaus užuolaida / tetravela altaris / altar curtain; c) Kryžius / Crux / Crucifix; d) šv. Jonas Evangelistas, šv. Marija Magdalietė stovi po Kryžiumi, kairėje pusėje / St John, St Mary Magdalene stand at the foot of the Cross; e) palė / palla / pall; f) manipulas / manipulare / maniple; g) kielikas / calix / chalice; h) mišiolas / missale / missal; i) korporalas / corporale / corporal; j) juosta / cingulum / cincture; k) altoriaus dangalas / linteamen / altar cloth; l) antepedijus / antependium, frontale / frontal; m) žibintas / phalanx / torch; n) humerolas, amiktas / humerale, amictus / amice; o) arnotas / ornatus, casula / chasuble; p) stula / stola / stole; q) alba / alba / alb. TURINYS

PRATARMĖ ...... XVII

PREFACE ...... XIX

ĮVADAS: 1522 M. VILNIAUS VYSKUPIJOS VIZITACIJA: TEKSTAI IR KONTEKSTAI .... XXI

INTRODUCTION: THE 1522 VISITATION OF THE DIOCESE OF VILNIUS: TEXTS AND CONTEXTS ...... LXV

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...... CI

PARS PRIMA – PIRMOJI DALIS: Liber privilegiorum, fundacionum et donacionum ecclesiarum parrochialium diecesis vilnensis. Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga ...... 1 Nr. 1. 1492 02 24, Vilnius. (Rudaminos rakto) Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis patvirtina Nesvyžiaus bažnyčios įsteigimo, suteikčių raštus ...... 3

Nr. 2 [1a]1.1534 05 06, Vilnius. Tariamas Baro kunigaikštis Baltramiejus Mykolaitis esą toliau remia savo protėvių įsteigtą Anykščių Šv. Mato bažnyčios Šv. Onos, Motiejaus, Mikalojaus, MarijosMagdalietės altorių (falsifikatas) ...... 5 Nr. 3 [1b]. 1455 01 13, Anykščiai. Cholchlos fundacija (falsifikatas) ...... 6 Nr. 4 [2]. [Maišiagalos raktas] 1482 10 15, Vilnius. Upninkų įpėdinis Mikalojus Radvilaitis kartu su savo įpėdiniais suteikia turtą savo tėvo įkurtai ir įsteigtai Upninkų Šv. Archangelio Mykolo bažnyčiai ...... 6 Nr. 5 [3]. 1505 05 25, Ukmergė. Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje Elžbieta Petrašaitė Skapienė įkuria Švč. Mergelės Marijos altorių ...... 7 Nr. 6 [4]. 1522 01 09, Pabaiskas. Pabaisko Šv. Jurgio bažnyčioje Jokūbas Koscylowiczius kartu su žmona Ona ir Simono (Koscylowicziaus?) našle Zofija bei Jonu Simonaičiu įsteigia Šv. 10 000 riterių kankinių, Šv. Jokūbo, Onos ir Mikalojaus altorių ...... 8 Nr. 7 [5]. 1512 04 13. Vilnius. Jurgis ir Petras Mikalojaičiai kartu su žmonomis Elžbieta ir Liudmila iš Ukmergės srities Traupyje atstato ir praturtina Švč. Mergelės Marijos Šlovingo- jo gimimo, Šventųjų Baltramiejaus apaštalo, Jurgio kankinio, Mikalojaus išpažinėjo, Onos ir Elžbietos bažnyčią ...... 10 Nr. 8 [6]. [Antakalnio raktas] 1449 04 23, Vilnius. Ldk ir Lk Kazimieras Jogailaitis patvirtina ir padidina Ldk Vytauto suteiktį Dubingių Visų Šventųjų bažnyčiai ...... 12 Nr. 9 [7]. 1481 02 06, Vilnius. Vidžių įpėdiniai Jonas ir Fedka Daugirdaičiai įsteigia Vidžių Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbo ir Kotrynos bažnyčią, kurią pašventino Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius ...... 13

1 Šiame leidinyje Liber IIb dokumentai pernumeruojami. Skliausteliuose pateikiamas kan. Mamerto-Herburto raštų numeravimas.

VII Nr. 10 [8]. 1481 03 05, Vilnius. Merkinės laikytojas Jonas Daugirdaitis, supratęs, kad jo anks- tyvesnės suteikties Vidžių bažnyčiai nebepakanka klebonui ir kitiems dvasininkams išlaikyti, papildo savo 1481 02 06 privilegiją bažnyčiai ...... 14 Nr. 11 [9]. 1498 03 06, Naujadvaris. Buvęs Ldk Aleksandro Jogailaičio maršalka Jokūbas Jo- naitis Daugirdaitis, valdovui sutikus, perduoda Vilniaus vyskupui Albertui Taborui trečią savo tėvonijos dalį savo pirmtakų bei mirusios žmonos Zofijos sielų labui. Savo ruožtu, vyskupas Vidžių klebonui suteikia Nečyškių dvarelį ...... 15 Nr. 12 [10]. 1495 07 25, Lentupis. Polubreho įpėdinis Mikalojus Iljiničius teikia turtus savo tėvo įsteigtam bei Vilniaus vyskupo Andriejaus Gaskevičiaus pašventintam Lentupio Švč. Merge- lės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio altoriui (žr. Nr. 13) ...... 17 Nr. 13 [11]. 1486 10 09, Lentupis. Ivaškos Iljiničiaus žmona Ona Daugirdaitė kartu su vyru įsteigia Lentupio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Šv. Andriejaus ir Jurgio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio altorių, kurį pašventina Vilniaus vyskupas Andriejus Gaškavičius ...... 18 Nr. 14 [12]. 1503 07 22, Svyriai. Svyrių įpėdinis kunigaikštis Stanislovas Talimantaitis suteikia Svyrių Šv. Mikalojaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos ir Stanislovo altoriaus kunigui Stanislovui Selionių dvarą, nelaisvų žmonių ir kitą turtą ...... 19 Nr. 15 [13]. 1472 08 01, Svyriai. Svyrių kunigaikštis Simonas Romanovičius su žmona Bagdona įsteigia Svyrių Šv. Mikalojaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Baltramiejaus ir Šv. Leonardo altorių ...... 20 Nr. 16 [14]. 1460 01 13, Ušakovas (Vaistamas). Vaidila iš Ušakovo kartu su žmona Ona An- driejūte Sakaite ir jos broliais savo ir savo pirmtakų išganymui tėvonijoje įsteigia Ušakovo Švč. Mergelės Marijos Grabnyčinės (Įvesdinimo į šventyklą), Šv. Motiejaus, Šv. Jurgio bažny- čią, kurią perduoda Vilniaus vyskupui Mikalojui Derslovaičiui [Dzeržkovičiui] Šalčininkiečiui pašventinti ...... 22 Nr. 17 [15]. 1483, Ušakovas-Vaistamas. Ušakovo įpėdinis Radvila Jadogovičius įsteigia Ušakovo bažnyčios (nepaminėtos dedikacijos) altorių ...... 24 Nr. 18 [16]. 1462 03 08–13, Varnionys. Savo mirusio vyro Varnionių tėvonijoje Jono Songai- los našlė Marina įsteigė Švč. Dievo Kūno, Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo, Šv. Pauliaus ir Šv. Marinos bažnyčią ...... 25 Nr. 19 [17]. 1486, Ušakovas. Dėl Švč. Mergelės Marijos Grabnyčinės, Šv. Motiejaus, Šv. Jurgio bažnyčios apgailėtinos finansinės padėties Ušakovo šventovės įsteigėjai-koliatoriai suteikia smuklę Ušakovo klebonui Andriejui [vėlyvesne XVI a. ranka] ...... 27 Nr. 20 [18]. [Trakų raktas] 1517 11 23, Vilnius [1415 02 14, Senieji Trakai]. Ldk ir Lk Žygi- mantas Senasis patvirtina jam pristatytą Senųjų Trakų Šv. Benedikto ordino vienuolyno abato Bernardo iš Vieličkos prašymą patvirtinti savo bendruomenės privilegijas ...... 28 Nr. 21 [18a]. 1520 03 10, Musninkai. Polocko vaivados Stanislovo Astikaičio našlė Jadvyga Radvilaitė suteikia iš vyro paveldėtą turtą Gegužinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai (dokumentas neišlikęs) ...... 30

VIII Nr. 22 [19]. 1503 07 13, Vilnius. Ldk Aleksandro Jogailaičio kapelionas, Kauno Švč. Merge- lės Marijos Gimimo, Šv. Petro ir Pauliaus, Šv. Kotrynos bažnyčios klebonas Jonas Zaluskis praneša apie prarastas bažnyčios privilegijas, valdovą prašydamas patvirtinti parapijos turtus: Šv. Mikalojaus koplyčią ant kalno už Antakalnio, Šv. Gertrūdos koplyčią priemiestyje prie Vil- niaus kelio, klebono sodybą šalia bažnyčios, klebono Vaistariškių dvarą tarp valdovo Eigulių dvaro ir Šv. Kotrynos altaristos Biruliškių dvaro, ir t. t...... 30 Nr. 23 [20]. 1515 08 11, Kaunas. Kauno miesto tarybos nariai paskelbia savo teisę teikti dvasi- ninką, šįsyk Baltramiejų Bernardaitį, į Daratos Nabienės įsteigtos Kaunakiemio Šv. Kryžiaus bažnyčios, kadaise Kauno Šv. Petro ir Pauliaus parapinės bažnyčios filijos, klebonus ...... 32 Nr. 24 [21]. 1473 03 01, Trakai. Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis, Darsūniškio Švč. Mergelės Ma- rijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Elžbietos bažnyčios koliatorius, patvirtina tos šventovės turtus ...... 33 Nr. 25 [22]. 1520 12 27, Darsūniškis. Jurgis Laska Lazarovičius su žmona Sofija Kosciovna ir posūniu Vaitiekumi Bagdanavičiumi Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Elžbietos bažnyčioje įsteigia nežinomos dedikacijos altorių [kito raštininko raštas, dokumentas neišlikęs] ...... 34 Nr. 26 [23]. 1503 07 05, Vilnius. Ldk Aleksandras Jogailaitis naujai nustato ir patvirtina, kad Punios Šv. Jokūbo bažnyčiai ir klebonui suteikta: dešimtinės iš valdovo Punios, Birštono dva- rų, Duselių kaimo ir Simno; palivarkas Alytaus valdose bei kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ...... 35 Nr. 27 [24]. 1494 06 03, Vilnius. Ašiužos (Hožos) Šv. Petro bažnyčios klebonas Jonas perduoda popieriuje rusėniškai parašytas privilegijas Ldk Aleksandrui su prašymu jas patvirtinti saugesniu pavidalu (lotyniškai ant pergamento) ...... 36 Nr. 28 [25]. 1494 02 28, Gardinas. Gardino Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonas Andriejus prašo Ldk Aleksandrą Jogailaitį patvirtinti kunigo pirmtakų prarastus valdovų Vytauto bei Kazimiero išduotus suteikties raštus ...... 37 Nr. 29 [26]. 1515 09 12, Krokuva [1494 m., Gardinas]. Adelsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai sudegus, jos klebono Pauliaus iš Cechanoveco prašymu Ldk, Lk Žygiman- tas Senasis patvirtina savo pirmtakų Kazimiero bei Aleksandro privilegijas tai šventovei pagal 1494 m. Gardine suteiktą Ldk Aleksandro raštą, kurio kopija išlikusi Vilniaus kanauninko Adomo Jokūbaičio Katriškio dokumentų ryšulyje ...... 39 Nr. 30 [27]. 1511 04 27, Goniondzas. Vilniaus vaivada, LDK kancleris Mikalojus Mikalojaitis Radvila įsteigia Kalinuvkos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Onos, Mikalojaus, Leonardo ir Visų Šventųjų bažnyčią ...... 41 Nr. 31 [28]. 1496 05 02, Merkinė. Ldk Aleksandras Jogailaitis, norėdamas užtikrinti Tščianės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios klebono pajamas ir turėdamas omenyje tai, kaip jis padalino valstiečių-kolonistų Tščianės ir Neviarovo kaimų sklypus į valakus, be kita ko, nustato, kad kasmet per Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę kiekvienas valstietis – ar tai rusėnas (stačiatikis), ar katalikas (lietuvis arba lenkas) – turi klebonui mokėti derliaus duoklę ...... 43 Nr. 32 [29a]. 1501 08 28, Gardinas. Tščianės Šv. Petro ir Pauliaus, Kotrynos, Barboros, Mar- garitos ir Daratos bažnyčios klebono Baltramiejaus labui Ldk Aleksandras Jogailaitis parapijai suteikia du tuščius valakus; taip pat Šv. Kotrynos, Barboros, Margaritos ir Daratos koplyčiai duoda tris saikus medaus su koriais ir kt...... 44

IX Nr. 33 [29b]. 1501 01 20, Vilnius. Už atliktą tarnybą Ldk Aleksandras suteikia Tščianės klebonui Baltramiejui žuvų tvenkinį, kur jis galės statyti malūną ...... 46 Nr. 34 [29c]. 1502 07 02, Neviarovas. Neviarovo įpėdinis, Tščianės, Pritulenkos, Boguševo vaitas Andriejus įsteigia Tščanės bažnyčios Šv. Andriejaus, Stanislovo, Adalberto, Leonardo ir Valentino altorių ...... 47 Nr. 35 [30]. 1492 06 07, Gardinas. Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila suteikia turtą savo tėvo Jono Kęsgailos įsteigtai Mstibavos Šv. Jono Krikštytojo, Mykolo Arkangelo ir Barboros bažnyčiai ...... 48 Nr. 36 [31]. 1511 07 16, Lietuvos Brestas [1460 06 29, Porazava]. Porazavos klebono Stanislovo iš Siedlovo prašymu Ldk, Lk Žygimantas Senasis peržiūri tos šventovės jo paties ir pirmtakų Kazimiero bei Aleksandro, ir bajoro Rimvydo Jono Jagintaičio duotas privilegijas. Valdovas patvirtino Jagintaičio 1460 06 29 Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Petro, Pauliaus, Adalberto ir Jurgio bažnyčios įsteigimo raštą ...... 49 Nr. 37 [32]. 1477 07 17, Mažoji Zelva. Mažosios Zelvos įpėdinis Ivaška Gineitaitis ten įstei- gia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Kryžiaus ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, jai suteikdamas 10 valstiečių, kurie gyvena prie Zelvos upės, su žemėmis ir tarnybomis ir kitą turtą ... 53 Nr. 38 [33]. 1503 08 01, Vilnius (Medininkų rakto). Idant neišnyktų žinios apie pirmtakų dovanas Krasnoselcų [Raudonasalės] nežinomos dedikacijos bažnyčiai, Ldk Aleksandras Jogai- laitis patvirtina visą tuometinio klebono Adomo turėtą turtą [tekstas įrašytas vėliau į sąvadą kita ranka] ...... 54 Nr. 39 [34]. 1470 11 25, [Didžioji] Zelva. Zelvos įpėdinis Mykolas Načkaitis dėl savo paties ir jos artimųjų išgelbėjimo suteikė turtą savo įsteigtai Didžiosios Zelvos Šlovingosios Mergelės Marijos (Nekaltojo) Prasidėjimo, Šv. Apaštalo Jokūbo ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai ...... 55 Nr. 40 [35]. 1508 04 08, Vilnius. Savo namuose Vilniuje didikė Ona Iljiničienė suteikia turtą jos protėvių pastatytai ir aprūpintai [Didžiosios] Zelvos bažnyčiai ...... 56 Nr. 41 [36]. 1518 11 02, Valkaviskas. Induros įpėdinis Jonas Davainaitis suteikia turtą Mikalojaus Glowaczewicziaus įsteigtai Padarosko Švč. Trejybės (?) bažnyčiai [dokumentas neišlikęs] ...... 59 Nr. 42 [37]. 1511 08 09, Lietuvos Brestas. Prabilęs apie tai, kaip jo pirmtako laikais, užpuolus totoriams, Valkavisko Šv. Mikalojaus bažnyčios privilegijos išnyko, klebonas Martynas prašo valdovą Žygimantą Senąjį patvirtinti parapijos turtus ...... 59 Nr. 43 [38]. 1478 04 27, Volpa. Vilniaus vaivada Alekna Sudimantaitis su žmona Jadvyga ir vaikais Ldk Aleksandro duotame savo Volpos dvare dėl didelio atstumo tarp šventovių pastato naują Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, o ją pašventina Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius ...... 61 Nr. 44 [39]. 1518 11 06, Volpa. Volpos įpėdinis Lucko vyskupas kunigaikštis Paulius Alšėniškis savo motinos Zofijos Aleksandrienės Alšėniškienės liepimu pristato prieVolpos Šv. Jono Krikš- tytojo bažnyčios Šv. Onos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Sofijos, Pauliaus, Aleksandro ir Visų šventųjų koplyčią, arba mansionariją, 4 kunigams išlaikyti ...... 62 Nr. 45 [40]. 1515 04 27, Eišiškės. Eišiškių seniūnas Andriejus Davainaitis teikia turtą savo pastatytai Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčiai ...... 65

X Nr. 46 [41]. 1479 05 29, Senieji Voverys. Senųjų Voverių įpėdiniai Galiginaičiai, Račkevičiai, Ro- dzevičiai, Butkovičiai, Sutkaitės jų pastatytai Senųjų Voverių Šv. Dvasios ir Švč. Mergelės Ma- rijos Gimimo bažnyčiai teikia žemės sklypą, vadintą Liskausčizna, kuris tinka statyti bažnyčiai bei pritaikyti kapinėms, klebonijai, daržams ir laukams ...... 67 Nr. 47 [42]. 1514 07 14, Voverys. Senųjų Voverių įpėdiniai Mikalojus, Jonas, Paulius Jun- dzilaičiai parapijos koliatoriai, įsteigia ir turtais aprūpina Senųjų Voverių Šv. Dvasios ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios Dievo Motinos ir Visų Šventųjų altorių [dokumentas neišlikęs] ...... 69 Nr. 48 [43]. 1485, Naujieji Voverys. Naujųjų Voverių įpėdinė Zofija Sutkaitė suteikia vietos Švč. Trejybės bažnyčiai 2 valstiečius su broliais, žemėmis, prievolėmis ...... 69 Nr. 49 [44]. 1460 05 25, Krupa. Ivaškos Davainaičio našlė Ona suteikia Krupos Švč. Merge- lės Marijos bažnyčiai Jastrablios dvarą su visais turtais, pajamomis, prievolėmis, kaip susitarė Davainaitis su broliu Alekna. Taip jinai ir daro dėl vyro laidojimo vietos, ir idant bažnyčiai netrūktų pajamų ...... 70 Nr. 50 [45a]. 1460 11 22, Dambrava (Rudaminos rakto). Voverių įpėdinis Alekna Galiginaitis suteikia savo pastatytai Horodiščės (Naujųjų Voverių) Švč. Trejybės, Šv. Felikso, Adaukto ir Bernardino bažnyčiai Olžovo dvarą su visomis žemėmis, turtais, prievolėmis, pajamomis ir kt. ... 72 Nr. 51 [45b]. 1522 05 28, Vilnius. Simono Kibartaičio testamento vykdytojai, sutikus Si- mono sūnui Mikalojui, Kibartaičio nurodymu suteikia turtą Žirmūnų nežinomos dedikacijos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų altoriui. Altorių įsteigė Palen- kės vaivada, Rodūnės, Ašiužos, Perelomo laikytojas Jonušas Kosciewiczius [Kostevičius], kartu su Žiežmarių laikytoju Jonu Zawiszycu [Zavišaičiu] ...... 73 Nr. 52 [46]. [Rudaminos raktas] 1507 03 27, Vilnius. Aleksandras Mangirdaitis su žmona Kotryna (Mangirdaičių) Merkinės (Turgelių) Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jokūbo ir Jurgio bažnyčiai ...... 74 Nr. 53 [47]. 1500 06 25, Vilnius. (Mangirdaičių) Merkinės (Turgelių) įpėdinis Vaclovas Man- girdaitis savo ir savo brolio Aleksandro neseniai pastatytai vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jokūbo ir Jurgio bažnyčiai teikia 7 valstiečius ir kitą turtą ...... 76 Nr. 54 [48]. 1500, tikriausiai 1508, be vietos. Mangirdaičių Merkinės (vėliau Turgelių) įpėdinis Viktoras Gabrielavičius vietinei parapijos bažnyčiai užrašo dvi tuščias žemes bei iš Turgelių visų grūdų dešimtinę ...... 77 Nr. 55 [49]. 1474 06 15, Geranainys. Geranainių įpėdinis, Kijevo vaivada Martynas Goštautas suteikia smuklę savo Dieveniškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai (dokumento autentiškumas abejotinas) ...... 78 Nr. 56 [50]. 1471 06 16, Geranainys. Esą Mūrinių Geranainių įpėdinis, Kijevo vaivada Mar- tynas Goštautas Dieveniškių Šv. Mykolo bažnyčioje savo velionės motinos prašymu įsteigia Švč. Mergelės Marijos altorių, jam teikdamas į altaristas kunigą Joną (dokumento autentiškumas abejotinas) ...... 78 Nr. 57 [51]. 1518 12 13, Lietuvos Brestas. Seimas [1449 07 28, Naugardukas], Lietuvos Bresto seimo metu Naugarduko Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Jonas Zablotovskis prašo valdovą

XI Žygimantą Senąjį patvirtinti šios bažnyčios privilegijas Ldk, Lk Kazimiero suteikties pavidalu. 1449 07 28 Naugarduko klebono Arnoldo Varkiečio prašymu Kazimieras Jogailaitis patvirtino Ldk Vytauto-Aleksandro pirmines dovanas ...... 79 Nr. 58 [52]. 1520 05 11, Vilnius [1516 11 06, Jelna]. Jelnos klebono Motiejaus prašymu Vil- niaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių patvirtino Mikalojaus Mikalojaičio Kęsgailaičio 1516 11 06 suteikties raštą Jelnos Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. My- kolo, Mikalojaus, Sofijos bažnyčiai ir Dvareco Dievo Kūno, Šv. Jono Krikštytojo, Stanislovo, Onos, Barboros koplyčiai ...... 82 Nr. 59 [53]. 1498 05 09, Vilnius. Vilniaus vyskupui Albertui Taborui sutikus, Jelnos bažnyčioje Kražių įpėdinis, buvusių Žemaičių seniūno Jono sūnus Mikalojus Kęsgaila savo ir savo protė- vių labui funduoja Šv. Jono (Krikštytojo) ir Šv. Barboros altorių, kurio kunigu paskyrė Lucko vyskupijos dvasininką Simoną iš Drohičino ...... 86 Nr. 60 [54]. 1449 11 16, Iškoldė. Vseliubo įpėdinis Mikalojus Nemiraitis Iškoldėje pastato naują bažnyčią Švč. Trejybės, Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bei Šv. Mikalojaus garbei ...... 87 Nr. 61 [55]. 1513 04 20, Iškoldė. Iškoldės įpėdinis Jonas Petraitis Nemiraitis parduoda karčemą su žemės sklypu Iškoldės klebonui Motiejui b.a. [dokumentas neišlikęs] ...... 88 Nr. 62 [56]. 1517 01 20, Iškoldė. Iškoldės įpėdinis Jonas Petraitis Nemiraitis pateikia suteikties raštą parapijos bažnyčiai ir jos klebonui [dokumentas neišlikęs] ...... 88 Nr. 63 [57]. [Medininkų raktas] 1522 11 16, Vilnius. Kamienio ir kitų valdų įpėdinis ir ponas Mikalojus Jurgaitis Zaberezinskis įsteigė Kamienio Šlovingiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Ap. Petro ir Pauliaus bei Šv. Mikalojaus ir Jurgio bažnyčią ...... 88 Nr. 64 [58]. 1448 04 04, Vilnius. Alekna Sudimantaitis savo naujai atstatytai Ostrošycų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Petro ir Pauliaus, Mikalojaus bažnyčiai suteikia 12 valstiečių su žemėmis, prievolėmis ...... 90 Nr. 65 [59]. 1514 09 17, Aina. Grįždamas iš kautynių prieš maskolius ties Orša, Žygimantas Senasis Ainos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios klebonui Andriejui suteikė žemės sklypą su sąlyga, kad kas mėnesį klebonas aukotų mišias Švč. Mergelės Marijos Gimimo garbei už žuvusius kare ...... 91 Nr. 66 [60]. 1522 05 22, Vilnius. Ainos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų klebono An- driejaus prašymu, valdovo dvaro laikytojui Jokūbui Batkovskiui patarus, Žygimantas Senasis patvirtino parapijos privilegijas ...... 91 Nr. 67 [61]. 1443 02 02, Ardilava. Ardilavos įpėdinis Jokūbas Ralaitis užrašo savo atstatytai, Vilniaus vyskupo Motiejaus pašventintai Ardilavos Dievo Kūno, Grabnyčių ir Visų Šventųjų bažnyčiai ir pirmajam jos klebonui kun. Jonui Plonskiečiui dešimtinę nuo keturių dvarų bei baudžiauninkų tarnybas ...... 93 Nr. 68 [62]. 1489 07 09, Laskas. Lasko Švč. Mergelės Marijos, Dievo Kūno, Šv. Ap. Petro ir Šv. Onos bažnyčiai turtą suteikia koliatorė kunigaikštienė Ona Kaributaitė Jonušienė ...... 95 Nr. 69 [63]. 1503 08 14, Vilnius (Trakų rakto). Daugų klebono Jono prašymu Ldk Aleksandras Jogailaitis atnaujina Ldk Vytauto įsteigtos parapijos privilegijas ...... 96

XII PARS SECUNDA – ANTROJI DALIS: Inventarium thesauri ecclesiarum parrochialium diocesis Wilnensis in auro, argento et ornamentis. Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio Inventorius: [Maišiagalos raktas] Maišiagala, Kernavė, Širvin- tos, Musninkai, Pabaiskas, Pabaisko Šv. Onos altorius, Švč. Trejybės altorius, Šv. 10 000 rite- rių kankinių altorius, Švč. Mergelės Marijos Gimimo altorius; Upninkai, Žeimiai, Kėdainiai, Šėta, Ramygala, Panevėžys – Ramygalos filija, Ramygalos altorius, Siesikai, Deltuva, Deltuvos Šv. Kryžiaus altorius, Ukmergė, Ukmergės Švč. Trejybės altorius, Švč. Mergelės Marijos altorius, Švč. Mergelės Marijos altorius, Šv. Onos altorius, Anykščiai, Rupisky-Kupiškis – Anykš- čių filija, Anykščių Šv. Mikalojaus altorius, Šv. Onos altorius, Svėdasai, Rokiškis, Dusetos, Su- viekas (Antakalnio rakto), Utena, Traupis, Molėtai (Antakalnio raktas), Alanta, Giedraičiai, Paberžė, Nemenčinė, [Antakalnio raktas] Dubingiai, Labanoras, Linkmenys, Tauragnai, Sa- lakas, Vidžiai, Tverečius, Seniškis-Daugėliškis, Švenčionys, Lentupis, Svyriai, Svyrių Šv. Sta- nislovo altorius, Šv. Petro ir Pauliaus altorius, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altorius, Svyrių Švč. Trejybės altorius, Nestoniškės, Ušakovas-Vaistamas, Kabilninkas-Mažasis Medilas, Vilkalotas, Pastovys, Svierionys, [Trakų raktas] Semeliškės, Žiežmariai – Semeliškių filija, Kietaviškės, Žasliai, Paparčiai, Gegužinė, Kaunas, Kauno Švč. Trejybės altorius, Trijų Karalių altorius, Darsūniškis, Punia, Užuguostis, Dusmenys, Daugai, Alytus, Merkinė, Ašiuža, Gardinas, Indura, Adelskas, Kalinuvka, Goniondzas, Ražanka, Žaludkas, Ščučinas, Katra ...... 99

PARS TERTIA – TREČIOJI DALIS: Priedas – 32 dokumentai ...... 109

Nr. 1. Dvi kirilica įrašytos Dievo Motinai skirtų mišių teksto lotynų kalba ištraukos (XV a.) ..... 111 Nr. 2. [1495–1531] 1518 07 27–09 28 Savo užrašų knygutėje (raptularz, raptuliarijus) Gniezno arkivyskupas Jonas Laskis aprašo savo 1518 07 27–09 28 kelionę Lietuvon ...... 112 Nr. 3. [1455–1456], Žasliai. Žaslių įpėdiniai Mykolas ir Jonas Načkaičiai papildo savo tėvo Načkaus Ginvilaičio suteiktį Žaslių Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Barboros bažnyčiai ...... 115 Nr. 4. 1499 02 02 Abelė (Šėta). Abelės įpėdiniai Bagdonas Petkavičius ir Steponas Koncevičius suteikia žemės sklypus, valstiečių/baudžiauninkų šeimas, keturias dešimtines savo įsteigtai Šė- tos Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Stepono, Martyno, Mikalojaus bažnyčiai ...... 116 Nr. 5. 1504 07 06, Pultuskas. Plocko vyskupijos teisme ir vyskupo Erazmo Vitelijaus raštinin- ko Fabijono Valentinavičiaus iš Krokuvos akivaizdoje Goniondzo klebonas Motiejus iš Novy Sončo išnuomoja savo parapiją kitam kunigui už 40 vengriškų auksinų ...... 117 Nr. 6. 1508 04 08, Vilnius. Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Apašt. Jokūbo ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios kairėje pusėje didikė Ona Iljiničienė įsteigė Švč. Mergelės Marijos, Visų Šventųjų, Šv. Kryžiaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų altorių ...... 118 Nr. 7. 1508 04 08, Vilnius. Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Apašt. Jokūbo ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios dešinėje pusėje didikė Ona Iljiničienė įsteigė Šv. Onos altorių ...... 120 Nr. 8. 1508 04 08, Vilnius. Didžiosios Zelvos dvarininkė Ona Iljiničienė Zelvos klebonui Jo- nui suteikia žemės ir upės sklypą savo valdose malūnui statyti ir turėti iš malūno uždirbtas pajamas ...... 122

XIII Nr. 9. 1508, Turgeliai. Turgelių (Mangirdaičių Merkinės) įpėdinis Viktoras Gabrielavičius suteikia vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai dvi nenaudojamas žemes (Olučiovščizną, Janelovščizną) ...... 124 Nr. 10. 1510 06 03 [02 15], Vilnius. Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina Jurgio Juchna- vičiaus našlės Jadvygos testamentą, kuriuo ji teikia vieną valstietį su jo turtais, šeima ir prievolėmis Dieveniškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčiai ...... 125 Nr. 11. 1510 07 03, Dubrava. Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina susivienijusių vienuolikos Naugarduko srities parapijų brolijos nariams suteiktus kardinolo Fridriko Jogailaičio ir Vilniaus vyskupo Alberto Taboro 1495 m. atlaidų raštus ...... 127 Nr. 12. 1511 06 03, Vilnius. Bonifacijaus Narbutavičiaus našlė Barbora kartu su sūnumis Mo- tiejumi bei Kristupu savo Seniškio valdose stato Švč. Mergelės Marijos bei Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią ...... 128 Nr. 13. 1511 11 28, Dorai. Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina Jokūbo ir Aleksandros Mickovičių suteiktį Dorų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Leonardo ir Mikalojaus bažnyčiai ...... 129 Nr. 14. 1513 03 13, Gnieznas. Gniezno arkivyskupo Jono Laskio oficijolas Vincentas iš Lagievnikų skelbia apeliacinio teismo nuosprendį Deltuvos koliatorių teisių byloje ...... 132 Nr. 15. 1514, Cholchla. Stanislovo Andriejaičio žmona Marina Vladičanka Cholchlos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai teikia Černevo dvaro dešimtinę ...... 134 Nr. 16. 1515 06 21, Kaunas. Kauno burmistrai ir miesto tarybos nariai, Daratos Nabienės įs teigtos Kauno Šv. Kryžiaus, Šv. Jurgio ir Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimo koplyčios koliatoriai prašo Vilniaus vyskupą Albertą Radvilą paskirti naują šventovės kleboną Baltramiejų Bernardaitį ...... 134 Nr. 17. 1516 01 26, Pastovys. Pastovių įpėdinis Jurgis Zenovevičius su sūnumis Mikalojumi, Mykolu, Jurgiu ir Jonu įsteigia Pastovių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Mikalojaus ir Jurgio bažnyčią ...... 135 Nr. 18. 1519 09 29, Vilnius. Esą Kijevo vyskupas, Eišiškių klebonas Mikalojus Viežgaila suteikia Eišiškių altaristai, Mikalojaus Jurgevičiaus kapelionui, Mikalojui klebono žemės sklypą ...... 136 Nr. 19. 1520 06 10, Vilnius. Maišiagalos bajoro Martyno Radvilo Volčkavičiaus testamentas ... 137 Nr. 20. 1520 11 29, Vilnius. Popiežiaus Leono X legatas Gvardialfieros vyskupas Zacharijas Ferreris patvirtina Vilniaus katedros kapitulai suteiktas teises ir privilegijas ...... 139 Nr. 21. 1521 01 10, Vilnius. Popiežiaus Leono X pasiuntinys Gvardialfieros vyskupas Zacharijas Ferreris suteikia atlaidų raštą Vilniaus vyskupijos Naugarduko srities parapijų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų brolijai ...... 141 Nr. 22. 1521 01 25, Vilnius. Popiežiaus Leono X legatas, Zacharijas Ferreris suteikė atlaidų raštą Vilniaus kanauninkui Martynui iš Dušnikų jo įsteigtos brolijos naudai ...... 143 Nr. 23. 1521 06 29, Krokuva. Popiežiaus Leono X pasiuntinio Lenkijai, Lietuvai ir Maskvai Gvardialfieros vyskupo Zacharijo Ferrerio pranešimas apie krikščionybės padėtį LDK ir jai prijungtose valdose (spaudinys) ...... 144

XIV Nr. 24. 1522 12 06, Vilnius. Kernavės klebono Erazmo Eustachijaus prašymu koliatorius Ldk, Lk Žygimantas Senasis patvirtina Lietuvos valdovų suteiktis Kernavės Šv. Mikalojaus bažnyčiai ...... 149 Nr. 25. 1523 03 11, Gnieznas. Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Lentupio klebono Stanislovo bei Varnionių klebono Mikalojaus ...... 152 Nr. 26. 1523 03 13, Gnieznas. Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Švenčionių klebono Luko Kšienopoliečio bei Varnionių klebono Mikalojaus ...... 152 Nr. 27. 1523 11 06, Gnieznas. Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Giedraičių klebono Stanislovo bei koliatoriaus, didiko Lauryno Juškovičiaus dėl klebono smuklių neteisėto nugriovimo ...... 153 Nr. 28. 1529 10 05, Gnieznas. Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių skelbia nuosprendį byloje dėl teisės teikti kandidatus į Deltuvos klebonus ...... 154 Nr. 29. 1539 11 29, Geranainys. Vilniaus vaivados, LDK kanclerio Alberto Goštauto 1539 m. testamentas ...... 154 Nr. 30. 1552 01 26, Vilnius. Ldk karaliaus Žygimanto Augusto įsakymu Vilniaus kanauninkai Motiejus iš Monkolino, Jonas Vierbkovskis patikrino Vilniaus katedros Palaimintojo Kazimiero ir Goštautų koplyčių turtą ...... 159 Nr. 31. 1645 02 04 [1553–1559], Vilnius. 1645 m. Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos įsakymu LDK iždininkas ir valdovo sekretorius Stanislovas Beinartas nurašė Vilniaus kanauninko Jono Vierbkovskio 1553 m. ir 1559 m. sudarytą Vilniaus katedros kapitulos ir vyskupystės klebonų mokėto sidabrinės mokesčio sąrašą ...... 163 Nr. 32. 1599 01 25, Vilnius. Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio tarnas Jonas Skšetučevskis perrašo 1413 (1453) m. (!) Svyrių kunigaikščio Petro suteikties raštą, kuriuo šis įsteigia Svyrių bažnyčios dešinėje pusėje esantį altorių ...... 172 PARS QUARTA – KETVIRTOJI DALIS: Išnašos su komentarais ...... 175 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA ...... 267 ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS ...... 281 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ...... 283 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ ...... 307 DALYKŲ RODYKLĖ ...... 317

Nota bene: Vilniaus vyskupijos 1387–1553 m. parapijų žemėlapis pagal raktą – knygos viršelio atvarto vidinėje pusėje / A map of parish churches within the the diocese of Vilnius (1387– 1553) can be found within the inside back cover of this volume

XV 2. 3.

2. Akmuo (Varėnos raj.), nežinomos kilmės XV a. Prisikėlusio Viešpaties statula / Statue of the Risen Christ, XV cent., provenance unknown 3. XV a. Dievo Motinos statula / XV cent. statue of Our Lady 4. XIV a. Lenkijos šv. kankinių diakono Lauryno ir Stepono statulos / XIV cent. Polish statues of the martyred deacons, Ss Lawrence and Stephen 4.

XVI PRATARMĖ

Ne forte conculcent

Ši knyga gimusi iš nederamai įvertinto mokslininkų kūrinio, būtent iš nuorodos, mininčios, kaip Ukmergės klebonas Jokūbas Šivočina testamentu savo parapijai dovanojo 53 kanonų teisės bei teologijos knygas. Apie tokį dosnumą mums byloja 1522 m. sudarytas Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio inventorius.1 Pasirodė neįtikėtina, kad dar egzistuoja toks senas, istorikų menkai naudotas Lietuvos bažnytinių turtų sąrašas. Iš tiesų pernelyg tikėtis nereikia, nes teturime tik apie 1927 m. lenkų istoriko Vladislovo Semkovičiaus [Władysław Semkowicz] padarytą nuorašą. Pats originalusis XVI a. rankraštinis kodeksas Vilniaus kapitulos archyvo Liber IIb, arba Kopiarz Tyszkiewiczowski, nuo kurio padarytas mūsų nuorašas, žuvo 1944 m. vokiečiams ir rusams niokojant Varšuvą. Vis dėlto, prof. kun. Jono Fijaleko [Jan Fijałek] ir prof. Vladislovo Semkovičiaus pastangų dėka (tarpukaryje jie dirbo Krokuvoje prie žymaus Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej (Krokuva, 1932–1948) leidybos)) visas rankraščio turinys žinomas ir, be šešių dokumentų, galima perskaityti kitus visų šių raštų archyvinius nuorašus/originalus.2 Paskuti- nio žinomo knygos savininko grafo Benedikto Tiškevičiaus garbei pavadintas Kopiarz Tyszkiewic- zowski, – 1522 m. rudenį atliktos pirmosios mums žinomos Vilniaus vyskupijos vietinės vizitacijos aktų rinkinys, dokumentų ir brangių liturginių reikmenų inventoriai. Dabartinis leidinys – bandy- mas atkurti prarasto kodekso turinį. Priede spausdiname tam tikrus papildomus vertingus raštus, įskaitant ir 1553–1559 m. Vilniaus vyskupijos sidabrinės mokesčių sąrašą. Už galimybę publikuoti šį vertingą (ir smarkiai išblukusį, XVII a. nurašytą) šaltinį nuoširdžiai dėkoju dr. Algirdui Baliuliui, kuris padarė pagrindinį nuorašą. Prie paties kodekso bei priedo tekstų pridėta nemažai komentarų, kurie suteikia įvairius šaltinio kontekstus, nekalbant apie, kiek įmanoma, dokumentuotą Vilniaus parapinių įsteigimų chronologiją. Neturint įsteigimo raštų, čia pateikiamas kitais rankraštiniais šaltiniais, kur paminėta parapija arba jos klebonas, pagrįstas datavimas ante quem. Nors savaime aišku, kad toks datavimo variantas nei visai, nei visur patikimas, norint nustatyti parapijų tinklo raidos chronologiją, kitos išeities nėra. Ten, kur joks rankraštinis šaltinis nerastas, priimame Ježio Ochmanskio [Jerzy Ochmański] 1972 m. veikale apie vyskupijos raidą pateiktą datavimą.3 Daugeliu atvejų tiriant šį reikalą buvo rastas Ochmanskio teiginį patvirtinantis šaltinis. Jis tikrai patikimas vedlys. Kur buvo įmanoma, įvardinamas 1522 m. parapiją aptarnaujantis klebonas; duodama ir šaltiniais pagrįsta parapijos patrocinija. Lietuvoje ne visada aiški bažnyčios globėjų kaita. Po Reformacijos katalikams atgavus bažnyčią, neretai pasikeitė tos parapijos titulas pagal naujų steigėjų asmeninį pamaldumą arba potridentines visuotinės Bažnyčios madas. Kur tik buvo įmanoma, įvardinti pirmieji parapijos steigėjai. Sutrumpinimas OchIII reiškia, kad pagal Ochmańskio įvertinimą, parapija yra vidutinio turtingumo, o OchI pažymėtos parapijos – tarp turtingiausių, ir OchV pažymėta bažnyčia – viena skurdžiausių.4 Pav. reiškia pavietą/powiat, kur įsteigta parapija.5 Kur galima tai žinoti, minima ku

1 V. Ališauskas, T. Jaszczołt, L. Jovaiša, M. Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. [Bažnyčios istorijos studijos, t. II] [LKD] (Vilnius, 2009), nr. 598. 2 KDKDW antrajam tomui skirtų dokumentų rankraštines santraukas spausdino G. Błaszczyk, „Regesty doku- mentów diecezji wileńskiej z lat 1507–1522 Jana Fijałka i Władysława Semkowicza“, in: Lituano-slavica posnaniensia. Studia historica, 9 (2003), p. 247–299. 3 J. Ochmański, Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie (Poznań, 1972). 4 Ibid., p. 102–105. 5 Ibid., p. 73–77.

XVII riam proto-dekanatui, raktui (kliucz, clavis) priklausė parapija. Atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais mažai kas pažįsta katalikų Bažnyčios liturginius rūbus bei kitus reikmenis, knygos įvade apta riama, kas tie rūbai, indai, kaip jie naudojami ir kokią simbolinę reikšmę jie galėjo turėti tinkamai išsprususiems viduramžių bei ankstyvesniųjų laikų katalikams. Autorius nori pareikšti padėką visiems, kurie jam maloniai padėjo atlikti tyrimus, būtent: Gniezno arkivyskupijos archyvo direktoriui (kun. dr. M. Sołomieniuk) ir jo bendradarbėms, Ploc- ko vyskupijos direktoriui (kun. dr. D. Majewskis), ir ypač Siedlcų vyskupijos archyvo direktoriui (kun. dr. B. Błońskis) bei archyvystei (Ses. H. Redzik). Vatikano mieste Šventosios Penitencijarijos archyvo direktorius maloniai padėjo mokslininkui, kaip ir Krokuvos Jogailos universiteto, Čarto- ryskių bibliotekos bei Lenkijos mokslų akademijos (Polska Akademia Umiejętności) darbuotojos (ypač dr. E. Knapek). Triūsiančiam autoriui pagalbą suteikė Vilniaus universiteto rankraštyno bei Lietuvos Mokslo akademijos bibliotekos Vrublevskių skaityklos darbuotojos, kurioms teko ieškoti nemažai dokumentų. Dr. Tomasz Jaszczołt dosniai pasidalino savo žiniomis ir šaltinių kopijomis, o dr. E. Meilus man leido naudotis vienam jo projektui seniai gauta skaitmenine medžiaga (Vilniaus kanauninko Mamerto Herburto Vilniaus kapitulos aktų santrauka). Taip pat dėkoju dr. A. Dubo- niui už bibliografinę pagalbą ir dr. Annai Bitner-Wróblewskai bei dr. Wojciechui Wróblewskiui (Varšuva) už pagalbą įsigijant reikalingų literatūros ir rankraštinių šaltinių. Dėkoju Gniezno arkivyskupijos muziejaus kunigui direktoriui ir jo darbuotojams, taip pat Vil- niaus Bažnytinio paveldo muziejaus direktorei dr. Sigitai Maslauskaitei-Mažylienei bei prof. A. Bu- trimui už leidimą perspausdinti liturginių rūbų bei indų nuotraukas, be kurių pagalbos kai kuriems skaitytojams būtų sunkiau suprasti, kaip atrodo vėlyvųjų viduramžių bei ankstyvųjų naujųjų laikų liturginiai reikmenys. Bažnyčia turi pareigą viešinti praeities globėjų dosnumą bei tikėjimą. Bendrą liturginį įvaizdį atspindi 1520 m. Londone išleistos Johno Lydgate’o knygos Šv. Mišių Garbė medžio raižinys, kurį Kembridžo universiteto bibliotekos taryba maloniai leido perspausdinti čia (il. 1.). Taip pat dėkoju p. Jolantai Mažeikaitei už jos meistriškai perpieštą piešinį (kunigas su monstrancija) pagal Lenkijos Mątowy Wielkie kaimo Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios paveikslą (p. 1, 99, 109, 175). Būtų sunku deramai įvertinti bendrą LDK („Lietuvos“ ir „Baltarusijos“) bažnytinį architektū- ros stilių be p. Andriejaus Dybowskio ir projekto „Globus Belarusi“ leidimo spausdinti Baltarusijo- je esančias senosios Vilniaus vyskupijos bažnyčias. Už aukštos dalykinės kvalifikacijos lietuvių kalbos tekstų redagavimą ypatingos padėkos nusi- pelnė p. Irena Katilienė. Galų gale reikia padėkoti savo Žmonai už palaikymą per penkerių metų darbą be atlygio prie šios knygos. 2013–2014 m. galimybę ieškoti naujų lietuviams nežinomų šaltinių Gniezno ir Vati- kano bažnytiniuose archyvuose man suteikė du Europos Sąjungos socialinio fondo projektai: vie nas – Klaipėdoje, kitas – Vilniuje (VPI-3.1-ŠMM-07-K.02-084, VPI-3.1-ŠMM-07-K.03-008). Prie tų projekto rezultatų ši knyga – nelauktas pratęsimas, suteikiant didesniam skaitytojų ratui (bent Lietuvoje) progą susipažinti su naujais, įdomiais XV–XVII a. a. tekstais.

Ribiškėse, in montibus prope Vilnam, in festo sanctorum martyrum Anglie Cambrieque, a.D. 2015.

XVIII PREFACE Ne forte conculcent This volume was provoked by a footnote, that undervalued scholarly confection, viz. a reference to the donation of 53 books of canon law and divinity to the parish church in Ukmergė by its one- time parish priest, Fr Jakub Szywoczyna, as recorded in the 1522 Inventory of gold, silver and chasubles owned by parish churches within the Diocese of Vilnius.1 It seemed too good to be true that such an early record of church property in Lithuania existed and had not been used widely by historians. Indeed it was almost too good to be true, for the Inventory survives only in a transcript made by Władysław Semkowicz ca 1927. The original sixteenth-century codex, the so-called Vilnius Chapter Archive Liber IIb, or Kopiarz Tyszkiewiczowski, from which the copy was made, was lost during the Germano-Russian Destruction of Warsaw in 1944. However, thanks to the work done by Revd Prof. Jan Fijałek and Prof. Władysław Semkowicz, publishing and preparing to publish Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej (Cracow, 1932–1948) in the inter-war years, all the contents of the manuscript are known and all but six documents can be read in other archival sources.2 The Kopiarz Tyszkiewiczowski, so-named after its last owner, Count Benedykt Tyszkiewicz, was the record of the first known visitation of the diocese of Vilnius carried out in the autumn of 1522 and included an inventory of documents as well as an inventory of parish treasures. This volume marks an attempt to reconstruct that lost codex. In an appendix to our partial reconstruction of the manuscript certain complementary texts are published, including the 1553–1559 register of tax contributions to the defence of the realm made by the cathedral church and parish churches of the diocese of Vilnius. Dr Algirdas Baliulis most kindly allowed me to use his transcription of one faded seventeenth-century manuscript copy of this important source and my eyes are very grateful to him. In the commentaries to the Liber IIb texts and the appendix attempts have been made to establish various contexts for the manuscript, including a documented chronology of parish foundations. Where foundation documents no longer exist, we have relied on providing a date ante quem based on references in other manuscripts to the existence of a given parish or its parish priest. While such dates are not completely reliable for establishing the chronology of the parish network as a whole, they are all we have. Where even such evidence was unavailable, reliance has been made on dates given by Jerzy Ochmański in his 1972 study of the formation of the diocese.3 In most, but not all cases we have found a document which supports Ochmański’s assertions as regards dating. He is a reliable guide. We have sought where possible to name the parish priest in charge of a church in 1522 and to give the dedication of that church. Church dedications in Lithuania are not always clear. The disruption caused by the Reformation means that often patrocinia changed when churches were regained from Protestant possession and tend to reflect the personal piety of those who refounded the parish as well as the general devotional trends of the post-Tridentine Church. Where possible, the first founders of parishes are indicated. The abbreviation OchIII refers to Ochmański’s assessment of a parish’s wealth, where OchI foundations are the wealthiest, OchIII – average, and OchV, – the poorest.4 Pav. refers to the pavietas/powiat or secular administrative district to which a parish belonged.5 Where known,

1 V. Ališauskas, T. Jaszczołt, L. Jovaiša, M. Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. [Bažnyčios istorijos studijos, t. II] [LKD] (Vilnius, 2009), no. 598. 2 Summaries of documents intended for publication in volume two of the Codex survive in manuscript and typescript in the Archive of the Polish Academy of Science (PAU) in Cracow and were published in G. Błaszczyk, „Regesty doku- mentów diecezji wileńskiej z lat 1507–1522 Jana Fijałka i Władysława Semkowicza“, in: Lituano-slavica posnaniensia. Studia historica, 9 (2003), p. 247–299. 3 J. Ochmański, Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie (Poznań, 1972). 4 Ibid., p. 102–105. 5 Ibid., p. 73–77.

XIX the ecclesiastical district (proto-deanery), kliucz, clavis, in which a parish lay is also noted. Given the widespread lack of knowledge among the general public of liturgical vestments and requisites, considerable space has been given in the Introduction to this edition to explanations of these objects and the symbolic meaning they held for (suitably informed) mediaeval and early-modern Catholics. The Author wishes to express his gratitude for the kind assistance afforded him by the directors and staff of the Archiwum Archidiecezjalne w Gnieźnie (Fr M. Sołomieniuk), Archiwum Diecezjalne w Płocku (Revd Dr D. Majewski) and especially the Archiwum Diecezjalne w Siedlcach (Revd Dr B. Błoński and Sr H. Redzik). The Revd Father Archivist of the Sacred Penitentiary and his staff in the Vatican City have been particularly helpful. The staff of the Jagiellonian Library, the Czartoryski Library and the Archive of Polska Akademia Umiejętności (especially Dr E. Knapek) in Cracow have proved their hospitality and level of expertise. Some assistance has been rendered by the staff of the Library of Vilnius University and the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius. The director of the Lithuanian State Historical Archive kindly helped obtain access to important manuscripts under her care. Special thanks are due to Dr I. Vaišvilaitė for her hospitality and lively discussion of the late-mediaeval Church in Lithuania. Dr Tomasz Jaszczołt has been most generous with his advice and sharing of manuscript discoveries. Dr E. Meilus allowed me access to his copy of the Mamert Herburtt summary of the Acta of the Vilnius Chapter. Thanks are due to Dr A. Dubonis for bibliographical assistance and to Dr Anna Bitner-Wróblewska and Dr Wojciech Wróblewski of Warsaw for helping procure much needed literature and manuscript sources and practical assistance during research trips in Poland. The parish priest of St John the Baptist in Nowy Dwór (Podlasie), Fr Jan Trochim, has been very generous with his time. Thanks are due to the Revd Director and Staff of Muzeum Archidiecezjalne w Gnieźnie, and the director of the Bažnytinio paveldo muziejus (Vilnius) Dr Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, and prof. A. Butrimas for permission to reproduce images of liturgical paraphernalia, without which it might be difficult for some readers to appreciate how late-mediaeval and early-modern vestments and liturgical vessels looked. The Church has a duty to advertise the generous devotion of past patrons. The general liturgical mise-en-scène is rendered more easily comprehensible thanks to gracious permission from the Syndics of Cambridge University Library to publish a plate from John Lydgate’s The vertue of the Masse (1520) (ill. 1). Equal gratitude is due to the artistic skill of Mme Jolanta Mažeikaitė for her redrafting of the image of a monstrance-bearing priest from the Church of SS Peter and Paul at Mątowy Wielkie (Poland) which is clearer in detail even than the original (p. 1, 99, 109, 175). It would be difficult to appreciate the shared architectural style of churches in the ‘Lithuanian’ and ‘Belarusian’ parts of the diocese without the aid of Mr Andrej Dybowski and Globus Belarusi and their permission to reproduce photographs of churches from the old diocese of Vilnius which are now in Belarus. Very special thanks are due to Mme Irena Katilienė for her highly informed editing of the Lithuanian text. Last, but not least a debt of gratititude is owed to my wife for her forebearance during the five years it has taken for this edition and study to develop in my unpaid spare time. The opportunity granted by European Social Fund projects in Klaipėda and Vilnius (VPI-3.1-ŠMM-07-K.02-084, VPI-3.1-ŠMM-07-K.03-008) for me to work in archives in Gniezno and Rome (2013–2014) means that new and important manuscripts will now be available to a wider academic and general reader (in Lithuania, at least) and the projects themselves gain additional impact.

Ribiškės, in montibus prope Vilnam, in festo sanctorum martyrum Anglie Cambrieque, a.D. 2015.

XX ĮVADAS: 1522 M. VILNIAUS VYSKUPIJOS VIZITACIJA. TEKSTAI IR KONTEKSTAI

Nors XV ir XVI amžių sandūroje Lietuvos katalikų Bažnyčia ypatingai pasižymėjo išorinių pamaldumo apraiškų gyvybingumu ir pajėgumu, tačiau, pagrindiniu jos bruožu turėtume laikyti drausmės stoką1. 1499 m. Vilniaus vyskupas Albertas Taboras skundėsi popiežiui Aleksandrui VI, esą Lietuvos bajorai per daug entuziastingai linkę samdyti kunigus šv. Mišioms aukoti už bažnyčios sienų ir savo dvarų teritorijoje skatinti pamokslus bei kitas pamaldas be tiesioginio vyskupų leidimo, o tai, savo ruožtu, reiškė, kad buvo piktnaudžiaujama popiežiaus jiems suteiktomis asmeninio pobūdžio dvasinėmis privilegijomis (pasirinkti sau tinkamą nuodėmklausį, turėti nešiojamą altorių ir pan.). Nemažai parapijinių bažnyčių bajorų-koliatorių laiko save išties tų šventyklų savininkais, už jų dosnumą dvasininkai turi deramai atsilyginti dvasinėmis paslaugomis: kaip bylojo anų laikų sentencija: tas, kas pajunta reikalo naudą, turi pajusti ir savo atsakomybės naštą: quis sentit commodum, sentire debet et onus2. Nors vyskupas jautė, kad jo prerogatyvas bei pajamas pamina tokie uolūs pasauliečiai, siekiantys praktiškai įgyvendinti savąjį pamaldumą, tačiau jis, kiek mums yra žinoma, nepasinaudojo gerai žinoma priemone ištirti ir sutvarkyti susiklosčiusią situaciją savo vyskupijoje, kuri buvo jau šimtmečius nuo XIII a. naudojama tiek visuotinėje Romos Bažnyčioje, tiek ir Lenkijos Gniezno arkivyskupijoje, kuriai priklausė Vilniaus vyskupija, t. y. atlikti vyskupo vizitaciją. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad vyskupijų patikros Lenkijos bažnytinėje provincijoje, vykdomos vysku- pų arba jų atstovų, – paprastai arkidiakono, – vėlyvesniais viduramžiais būta vis retesnis reiškinys, bent jau taip mums sako šiuolaikinių istorikų tyrinėjimai3. Tačiau arkivyskupaujant Jonui Laskiui (1510 m., 1516 m., 1519 m. ir 1522 m.) ir Motiejui Dževickiui (1532 m.) buvo skiriama daugiau dė- mesio tiek parapijų steigimo aktams, tiek ir liturgijų inventoriui patikrinti. Vyskupas arba dažniau jo paskirtasis asmuo – paprastai arkidiakonas arba prelatas – patikrindavo visas religines fundacijas (bažnyčias, koplyčias, moterų vienuolynus) savo vyskupijoje, išskyrus vyrų vienuolynus4. Sekant tradicija, vizitaciją sudarė 4 etapai. Pirmiausia, prieš paskelbdamas klausimyną, vyskupas ordinaras paskelbdavo, kada ir kur vyks vizitacija. Tuomet vykdavo vizitacija, o galiausiai būdavo paskelbiami atitinkami nurodymai5. Išlikusios Lenkijos vyskupijų lankymo instrukcijos siekia XV amžių6.

1 S.C. Rowell, „Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės liekanų mitas“, in: Lietuvos di- džiosios kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė (Vilnius, 2012), p. 295–320; Idem, „Was Fifteenth-Century Lithuanian Catholicism as lukewarm as reformers and commentators would have us believe?“, in: Central Europe 8, No 2 (2010), p. 86–106. Aleksandro Jo- gailaičio konfesinę politiką lietuvių kalba pateikia G. Kirkienė, „Aleksandro Jogailaičio konfesinė politika Lietuvos Didžio- joje Kunigaikštystėje XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje“, in: Iš Panevėžio praeities. Penki bažnyčios šimtmečiai. Konferencijos pranešimai, Panevėžyje 2007 10 24, sud. E. Markuckytė, D. Pilkauskas (Panevėžys, 2007), p. 8–27. Katalikų Bažnyčios struk- tūrų bei gyvensenos įsišaknijimą Lietuvoje per visą ilgąjį penkioliktąjį amžių (1387–1522 m.) tiria D. Baronas, S.C. Rowell, The Conversion of Lithuania: from Pagan Barbarians to Late Medieval Christians (Vilnius, 2015), p. 403–517. 2 Žr. Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, [KDKDW] red. J. Fijałek, W. Semkowicz (Kraków, 1932– 1948), Nr. 502, p. 611 (Paberžė, 1501 m.), 526, p. 630 (Karkažiškės, 1502 m.), 586, p. 698 (Ukmergė, 1505 m.), 503, p. 707 (Ivaškovičių testamente paminėta kelios Vilniaus miesto ir vyskupijos bažnyčios, 1503 m. – žr. p. XLVII), Dorai, 1511 m. [Pr. 13], Jelna 1516 ir 1520 m. [58], Traupis 1512 m. [7]. Šis požiūris kažkiek skiriasi nuo savanaudiškos patarlės, užrašytos Tiškevičiaus rankraščio tituliniame puslapyje XVIII a. ranka: „Duodantysis Bažnyčiai teikia dovaną Dievui“ (žemiau, p. 3). 3 S. Litak, „W sprawie publikowania i rejestracji akt wizytacyjnich kościołów i parafii“,in: Archiwa, Biblioteki i Muzea Kościelne [ABMK] 14 (1967), p. 133–149, čia p. 133–134. 4 S. Librowski, „Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1 Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opraco- wania archiwalno-źródłoznawcze“, ABMK 8 (1964), p. 5–186; pirmąją smulkią Vloclaveko (Włocławek) katedros iždo inventorizaciją 1516 m. sudarė Motiejus Dževickis 1516 m. (p. 103). Apie pastoracines problemas ir 1510, 1532 m. sinodus – p. 104–107. Vizitacijų metu vyskupą galėjo pavaduoti arkidiakonas arba dekanas (p. 111, 114). 5 Ten pat, p. 123. 6 S. Librowski, „Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1 Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opraco wania archiwalno-źródłoznawcze, z. 2: Wizytacje w latach 1123–1421“, ABMK 10 (1965), p. 33–206, ypač p. 190.

XXI XV–XVI a. sankirtoje Gniezno arkivyskupijoje ėmė dažnėti provincijos ir vietinių vyskupijų sinodų, kurių pagrindinis tikslas – tvarkyti Bažnyčios gyvenimą ir praktiką, paskelbiant naujus statutus ar įgyvendinant senus reikalavimus. Tuo būdu 1494, 1496, 1497, 1499, 1501, 1503 m. arkivyskupas Fridrikas Jogailaitis sušaukė sinodus. Panašiai pasielgė ir Plocko bei Poznanės vyskupai, o arkivyskupaujant didžiajam reformatoriui Jonui Laskiui dvasininkai vietos sinode susirinkdavo itin dažnai (1512, 1514, 1517, 1520/21 (Vilniuje), 1525 m.) taip pat ir provincijos suvažiavimuose (1510, 1512, 1514, 1517, 1521, 1522, 1523, 1525, 1527, 1530 m.). LDK Lucko ir Vilniaus vyskupijų sinodai, veikiami arkivyskupijos centrinės valdžios įtakos arba globos, 1519 m. ir 1527–1528 m. pa- skelbė statutus7. Regis, tokios platesnio Bažnyčios gyvenimo aplinkybės lėmė vietinių 1518–1522– 1528 m. LDK įvykių raidą nuo pirmosios arkivyskupo metropolito vizitacijos iki pirmųjų (mums žinomų) vietinių vyskupijų statutų paskelbimo. Dar viena svarbi neatmestina aplinkybė – Jogai- laičių valdų ir Šventojo Sosto politiniai ir kariniai reikalai, susiję su besitęsiančiu LDK karu prieš Maskvą, planuojamu Lenkijos karalystės susidūrimu su Vokiečių ordinu Prūsuose ir tarptautiniu kryžiaus žygiu prieš Didįjį Turką.

Gniezno arkivyskupo Jono Laskio 1518 m. kelionė Lietuvon

1518 metų vasaros pabaigoje (liepos mėn. 27 d.–rugsėjo mėn. 28 d.) arkivyskupas Jonas Las- kis oficialiai aplankė Vilniaus vyskupiją. Savo dienoraštyje (raptuliarijuje) Jonas pažymi, kad jo kelionę į Vilnių lemia 3 priežastys ir kad ši kelionė neturėjo nieko bendra su jo asmenine tuštybe, net jei ir būtų tokių, kurie troško priskirti jam panašią motyvaciją8. Jis keliavo į Lietuvą (i) dėl to, kad popiežius įsakė jam ištirti palaimintojo Kazimiero gyvenimą ir jo pomirtinius stebuklus, ir šiuo reikalu su Šventuoju Sostu ir Lietuvos bajorais jis bendravo bent jau ketverius metus9; (ii) dėl to, kad jis norėjo aplankyti jam pavaldžią Vilniaus vyskupiją, kurios oficialiai Gniezno arkivyskupas niekuomet nebuvo lankęs, kaip ir Medininkų vyskupijos; (iii) galiausiai jis troško asmeniškai, o ne per savo pasiuntinius, išsiaiškinti, kokios būtų galimybės užmegzti geresnius santykius tarp Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdų. Arkivyskupas taip pat turėjo dar vieną svarbų diplomatijos tikslą, būtent (valdovo naudai) įvertinti, kiek lietuviai pasiryžę tęsti ilgų metų karą prieš Maskvą ir prisidėti prie naujų karinių veiksmų prieš Vokiečių ordiną10. Jis apdengė savo 1518–1519 m. misijas Lietuvoje ir Prūsuose maldininko apsiaustu, tarsi keliaudamas į švenčiausias tų kraštų šventvietes – pal. Kazimiero ir šv. Adalberto kapus. Nors tikriausiai Laskis neklysta teigdamas, jog Gniezno metropolitas oficialiai pirmąsyk apsilankė LDK vyskupijose, tačiau verta paminėti, kad kardinolas arkivyskupas Fridrikas Jogailaitis jau lankėsi Vilniuje, kai suteikė atlaidos raštus kelioms tos vyskupystės parapijoms, įskaitant Vilniaus, Kauno

7 L. Zygner, „Reforma prawa partykularnego metropolii Gnieźnieńskiej w XV i na początku XVI wieku oraz jej wpływ na ustawodawstwo diecezji wileńskiej i żmudzkiej“, in: Kultūra-ekonomika-visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvesniais naujaisiais laikais Baltijos jūros pakrantėje, sud. M. Ščavinskas (Klaipėda, 2015), p. 112–134, čia p. 121–122. 8 Raptularz – Varšuva, Archiwum Główne Akt Dawnych [AGAD], Biblioteka Baworowskich rs 246, l. 38, ir žemiau priedo Nr. 2, p. 113–115. Grįžęs iš Lietuvos Jonas nuvyko Prūsijon (1518 m. lapkritį – 1519 m. sausį) aplankyti jo ka tedros globėjo Šv. Vaitiekaus Adalberto kankinimo vietos ir patarpininkauti tarp V.O. [Vokiečių Ordino] didžiojo magistro ir karaliaus Žygimanto. Šiuo atveju dar kartą arkivyskupas pabrėžė veikiąs ne iš tuštybės, kaip yra linkę jį vertinti konkurentai – ten pat, l. 39v ir čia išn. 22. 9 Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltiniai, sud. M. Čiurinskas (Vilnius, 2003), p. 22–25, Nr. 57, p. 178–182 ir Gniez- no, Archiwum Archidiecezjalne w Gnieźnie [AAG], Listy Jana Łaskiego, Nr. 1966 (ten pat, p. 162) ir 1972. 10 V.A. Varonin, „Padzei vajny 1512–1522 gadoŭ y Belaruskim padzvinni“, in: Studia historica Europae Orientalis 6 (2013), p. 92–218, ypač p. 198–199.

XXII 5. Gniezno archivyskupo Jono Laskio palijaus dežutė / Archbishop Jan Łaski’s Pallium Casket

6. Lucko vyskupo, Vilniaus arkidiakono (vėliau ir vyskupo) kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio portretas / Portrait of the Bishop of Lutsk and Archdeacon (later Bishop) of Vilnius, Prince Paulius Alšėniškis (Pawel Holszański)

XXIII ir Maišiagalos bažnyčias11. Taipogi mums dera nepamiršti, kad pats Laskis, neblogai besigaudantis LDK reikaluose, asmeniškai puikiai pažinojo kelis Vilniaus ordinarus ir pats ištyrė ne vieną su Vilniaus kanauninkais ir vyskupijos dvasininkais susietą teismo bylą. 1486 m. rugsėjį, būdamas valdovo raštininkas ir Poznanės katedros kantorius, jis dalyvavo byloje dėl Vilniaus vyskupo An- driejaus ir vietinių kanauninkų pajamų. 1503 m. liepos mėn., eidamas jau karaliaus sekretoriaus bei Vloclaveko katedros dekano pareigas, Jonas paliudijo, kaip Vilniuje Aleksandras Jogailaitis patvirtino Kauno parapijinės bažnyčios privilegijas; tų pačių metų rugsėjo mėn. jis išsprendė dvi teismo bylas, – vieną, iškilusią tarp vyskupo ir jo kapitulos dėl teisių bei pajamų, o kitą – tarp Vil- niaus dekano ir Maišiagalos klebono Jokūbo Kučinskio ir Paberžės klebono dėl dešimtinių ir kitų duoklių bei pajamų. Jis taip pat parengė karaliaus privilegiją naujai įsteigtai Panevėžio bažnyčiai12. 1506 m. Laskis buvo atsakingas už valdovo laidotuvių rengimą Vilniaus katedroje, ir todėlei (ir dėl kitų priežasčių) jis buvo puikiai susipažinęs su katedros aplinka ir bendruomene. Panašiai jis asmeniškai pažinojo Vilniaus vyskupus: Andriejų, Albertą Taborą ir jo įpėdinį Albertą Radvilą. Laskis asmeniškai pasiskolino 1 000 florinų savo 1518 m. kelionės išlaidoms padengti13. Nuo seno Laskis palaikė gerus santykius su Radvilų šeima, ypač su LDK kancleriu Mikalojumi Mikalojaičiu ir jo dukra valdančiąja Mazovijos kunigaikštiene Ona14.

11 Fridrikas Jogailaitis – N. Nowakowska Church, State and Dynasty in Renaissance Poland. The career of Cardinal Fryderyk Jagiellon (1468–1503) (Aldershot, 2007). 1495 m. atlaidos raštai: KDKDW Nr. 424, p. 491–492; 426, p. 492–494; 427, p. 494–495; 428, p. 495–497; 429, p. 497–498. Tikėtina, kad Fridriko buvimas Vilniuje bent iš dalies sąlygojo neseniai mieste atšvęstos jo brolio Ldk Aleksandro vestuvės su Maskvos kunigaikštyte Elena Jonaite – M.E. Bychkova, „Velikaia kniazhna Elena Ivanovna v Moskve i v Vil’no“; R. Ragauskienė, „Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513) patronatas“, in: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. R. Petrauskas ir kt. (Vilnius, 2007), p. 86–98, 99–110. 12 1486 09 22, KDKDW Nr. 348, p. 405–411; 1503 07 13 (Kaunas) – KDKDW Nr. 556, p. 657–660, ir čia žemiau Nr. 22; 1503 09 03 (Vilniaus kapitulos ir vyskupo byla – Nr. 565, p. 679–684; 1503 09 19 – Nr. 566, p. 684–688. Šio dokumento išlieka du originalūs pergamentai, vienas Vilniuje (MAB F6-87, R. Jasas, Pergamentų katalogas (Vilnius, 1980), Nr. 149, p. 66–67) ir kitas Gniezne – AAG Dyplomy Nr. 556. 1503 07 07 Jonas parengė valdovo privilegiją Panevėžiui – KDKDW Nr. 564, p. 676–679. Raptuliarijuje kelis sykius paminėtas Jono buvimas Vilniuje tarp 1502 m. (secretariatus, regente Allexandro rege Polonie) ir 1509 m. – l. 9r–v, 10 (1502 m. Eišiškėse; 1503 m. gavėnios metų Vilniuje), 12v–13r (Vilnius, 1506), 14r (1508 07 07 ties Nočios upe, dalyvaudamas valdovo žygyje pries Mykolą Glinskį ir bijodamas žūti, Jonas paskyrė savo testamento vykdytojus), 15r (1508 m. – gauta 1 000 florinų paskola iš dominum Nicolaum Nicolai Radywyl, palatinum Troczensem), 15v (1508–1509 gautas 900 florinų atlygis iš valdovo už atliktas paslaugas) – H. Zeissberg, „Johann Łaski, Erzbischof von Gnesen (1510–1531) und sein Testament“, in: Sitzungsberichte der Philosophische-Historische Classe der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften 74, Heft 3 (1877), p. 519–730, čia p. 639, 641, 643, 646, 647, 648. Jonas taip pat mini Vilniaus pranciškonų bažnyčioje palaidotą lenkų teisėją Jokūbą Klonovskį (Raptularz, l. 2v, 5r, 6r). 13 Arkivyskupas pasiskolinęs iš Vilniaus vyskupo brolio, vaivados Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos, ir jų sesers Mazovi- jos kunigaikštienės Onos. Vyskupas Albertas Jonui dar negrąžinęs 1514 m. Romoje iš Laskio gautos paskolos – žr. išn. 16. 14 Mikalojus Radvila susidraugavo su Jonu Laskiu tuomet, kai abu ėjo (LDK ir LK) kanclerio pareigas. Jonas buvo atsakingas už Aleksandro Jogailaičio laidotuves Vilniaus katedroje. Jis pasiskolino ir grąžino kelias paskolas Radvilai – Raptularz, l. 15r – 1508m. 2 000 florinų; l. 21r:Item anno 1510 computavi debita, que debeo infrascripta... Nicolao Nicolai Radywil palatino Trocensi in auro 2000 /soluta/; l. 23v 1512... domino Nicolao palatino wilnensi et cancellario Ducatus Lytuanie carissimo et ferventissimo amico a tempore mortis olim Alexandri regis teneor in auro et pondere bono duo millia hungaricales /2000 soluta/; l. 31v 1517... Item debeo domino Nicolao Radiwil palatino wilnensi, compatri nostro, florenorum 1000 in auro, quos assigno ex arenda solvendos. /soluti/..l. 34v Summa summarum debitorum die 21 Januarii anno 1517 scriptorum sequitur. Duci Mazovie 2000lia... palatino wilnensi Radywil 1000le in auro absque 50 pro cambio pecunie mille... /soluti/. Mikalojaus sesuo Ona ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Konrado III (K. Jasiński, Rodowód Piastów mazowieckich, red. M. Górny (Poznań-Wrocław, 1998), p. 172–174, 200–205, M. Antoniewicz, Protoplaści książąt Radziwiłłów. Dzieje mitu i meandry historiografii (Warszawa, 2011), p. 31–33, P. Tafiłowski, Jan Łaski (1455– 1531), kanclerz koronny i prymas Polski (Warszawa, 2007), p. 212–218); tikėtina, kad abu kancleriai – Onos sūnaus (sūnų) krikšto tėvai (tuo būdu įgiję tarpusavyje dvasinės giminystės ryšį); Ona taip pat skolindavo arkivyskupui pinigų: l. 21v.[1510] Anne ducisse Mazovie pro 5 sexagenas 2000, pars exoluta, forsan tam restat solvendum 1300; l. 28 [1516] Item illustrissime domine Anne ducisse Mazovie debeo 2000 flor. per 30 grossos; l.31 [1517] 2000 flor.; l. 34. 2000; l. 38; l. 40 [1523] Jonas Radvilaitei atidavė visus, išskyrius 400, florinus. Cf. Tafiłowski, Jan Łaski, p. 212–219.

XXIV Atvykęs į Vilnių, Laskis peržiūrėjo pal. Kazimiero kanonizavimo bylą, o surinktą medžiagą sie- kė pasiųsti toliau į Kuriją. Arkivyskupui taip pat pasisekė įgyvendinant trečiąjį savo tikslą. LDK Ponų tarybos nariai sutiko sušaukti seimą Lietuvoje unijos su Lenkijos karalyste reikalams aptarti, o paskui – dalyvauti seime Lenkijoje, kur pristatytų savo sprendimus. Išties 1518 m. rudenį seimas susirinko Lietuvos Breste. Vis dėlto Laskis antrąją savo užduotį atliko ne taip vykusiai. Nepaisant viso savo geranoriškumo, Vilniuje Jonas susidūrė su vyskupo (Alberto Radvilos) trukdžiais. Pasta- rojo asmeniniai santykiai su metropolitu buvo ne itin palankūs. Radvila neįtikėtinai ėmė teigti, kad joks Gniezno arkivyskupas niekados nevizitavęs šios vyskupystės ir kad esą popiežiaus Leono X rašte jis paminėtas kaip popiežiaus šeimynos narys, familiaris, (ir atseit „todėl“ jo vyskupystė apskritai nevizituotina). Vilniaus vyskupas ypač jautriai reaguodavo į tikrus arba išgalvotus įžeidimus savo paties ar savo krašto garbei. 1517 m. seimo metu Žygimantas Senasis, kartu su arkivyskupu Laskiu, Lucko ir Vilniaus vyskupams įsakė viešai paskelbti popiežiaus atlaidos raštą, kurį Vilniaus pranciškonai jau buvo gavę. Radvila raštą laiko negarbingu Lietuvos atveju15. Tam vyskupo įkal- binti, kiti Ponų tarybos nariai teigė, esą nėra aišku, ar Vilnius yra pavaldus Gniezno, ar Rygos arkivyskupui16. Arkivyskupas teisingai atsikirto, kad praeityje ir Vilniaus, ir Medininkų kapitulos siųsdavo delegacijas į sinodus arkivyskupijoje, o teismų bylos iš Lietuvos sostinės būdavo siunčia- mos toliau, į konsistorijos apeliacinį teismą Gniezne. Yra nemažai įrodymų, jog primatas sakė tiesą. Nors Vilniaus vyskupų dalyvavimas provincijų sinoduose nėra aprašytas išlikusiuose dokumentuose, tačiau žinoma, kad Lietuvos ordinarai į tokius susirinkimus siųsdavo savo pasiuntinius arba teisėtus atstovus. Vieną tokį vadovėlinį pavyzdį galime rasti Petrikavo sinoduose 1510 m. pabaigoje – 1511 m. pradžioje17. Iš Vilniaus kapitulos įrašų mes žinome, kad provincijos sinodo nuostatai buvo iškabinti katedros presbiterijoje18. 1524 m. spalio mėnesį Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių uždraudė savo dvasininkams skelbti 1523 m. Lenčicos sinodo potvarkius (nors vienas kanauninkas buvo pradėjęs juos viešinti) dėl to, kad niekas vyskupo nepakvietė dalyvauti sinode, nors tuomet jis buvo Lenkijoje19. Konsistorijos teismo Gniezne dokumentai fiksuoja padažnėjusias

15 Acta Tomiciana; Tomus Quartus epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1855), Nr. 277, p. 211. 16 Iš lotynų kalbos teksto neaišku, ar kalbėdamas apie fratres suos dominos Lytuanie consiliarios, vyskupas turi omenyje tikruosius jo brolius, ar jo brolius-ponus (o gal abi žodžio prasmės galiojo). Be jokios abejonės, abi Vilniaus ir Medininkų vyskupijos priklausė Gniezno provincijai. Tema dar kelia nacionalistinę reakciją – M. Kosman, „Prymas Wielkiego Xięstwa Litewskiego. Z badań had miejscem diecezji wileńskiej w metropolii gnieźnieńskiej“, in: 1000 Lat Archidiecezji Gnieźnieńskiej, red. J. Strzelczyk, J. Górny (Gniezno, 2000), p. 283–292. Vienintelis lietuvių istorikų įverti- nimas – jo autoriui nebūdingas šovinistinis kūrinys: P. Rabikauskas, „Nesėkmingos Gniezno metropolito užmačios Lie- tuvoje“, in: idem, Krikščioniškoji Lietuva. Istorija, hagiografija, šaltiniotyra, sud. L. Jovaiša (Vilnius, 2002), p. 265–272. Lietuvos atveju arkivyskupas jokių užmačių nerezgė; jis atliko savo pareigą. Kita vertus, vyskupas Radvila dar buvo Laskiui skolingas pinigų – žr. išn. 13 ir Tafiłowski,Jan Łaski, p. 72. 1522 05 05 Laskis apskundė valdovui Radvilos elgesį: dum etiam olim Albertum Vilnensem episcopum, simili periculo [būtent, propter debita] irretitum et majore etiam opera quesitum etiam ex Urbe libere et honeste nec sine mille fere ducatorum jactura mea expedivi, cuius tanti damni mei solutioni hic episcopus plocensis obstitit et cum per prefatum dominum Vilnensem, tum per eius procuratores in Urbe fiendam totis viribus, quantum maxime poterat, impedivit – Acta Tomiciana Tomus Sextus epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1857), Nr. 50, p. 61. 17 Sinodo statutas pamini nunciis et procuratoribus reverendissimorum dominorum Cracoviensis, Wratislaviensis, Plocensis, Wilnensis et Mednicensis episcoporum – B. Ulanowski, Materyały do historyi ustawodawstwa synodalnego w Polsce w. w. XVI (Kraków, 1895), p. 23 [347], 26 [350]. Deja, ši pastaba yra pažymėta tituliniame daug vėlyvesnio, XVI a. spausdinto, statutų leidinio puslapyje ir todėl gali būti tiesiog vėlesnio redaktoriaus spėjimas apie tai, kas turėjo lankytis sinode. 18 Vilnius, MAB, F43 b 210/1, Acta Capituli Vilnensis [ACV] I, l. 74. 19 Zygner, „Reforma prawa partykularnego“, p. 125; ACV l. 71–74, pagal J. Kurczewski, Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, III (Vilnius, 1912), p. 19.

XXV vyskupo teismo Vilniuje apeliacijas nuo 1490 metų, tačiau pasitaiko metų (1474–1476 m. ir 1497– 1499 m.), kai nagrinėjamų bylų iš Lietuvos Gniezne nebūta20. Nekreipdamas dėmesio į vietinių veikėjų nesėkmingas užmačias, Jonas sušaukė Vilniaus kapitulos susirinkimą ir privačioje aplinkoje aptarė vyskupo gyvenimą bei moralę. Jis pasikalbėjo su kanauninkais, katedros prepozitu, kustodu ir kitais dvasininkais. Jonas taip pat apklausė daug parapijų kunigų, vikarų, mansionarijų ir altaristų, ištirdamas jų gyvenimą ir veiklą, kai kuriuos atskirdamas nuo sakramentų, o paskui vėl sugrąžindamas jiems malonę. Nors Laskio elgesys vys- kupą erzino, tačiau Radvila aprūpino arkivyskupo svitą reikalingu maistu ir reikmenimis. Rudens pradžioje (rugsėjo 7 d.) Laskis išvyko iš Vilniaus, kaip ir į miestą buvo atvykęs, ponų didikų garbin- gai palydėtas apie vieną mylią (septynis kilometrus). Nenorėdamas rizikuoti pakliūti į prastą orą Žemaitijoje ir klausydamas savo Gniezno patarėjų kanauninkų patarimų, arkivyskupas Vilniaus kanauninką Joną Albiną paskyrė savo įgaliotiniu Medininkų vyskupijai vizituoti. Atvykęs Žemaiti- jon, Albinas sušaukė kanauninkus ir paskelbė, kad vyskupiją vizituos. Nors kanauninkai pripažino Albino įgaliojimus, tačiau susirinkę galų gale kapituloje vizitatoriaus akivaizdoje katedros dvasininkai Albiną ignoravo, o pastarasis juos visus atskyrė nuo sakramentų. Atsiliepdami į įvykius Žemaičiuose, karalius su Vilniaus vaivada Radvila kreipėsi į arkivyskupą, prašydami atleidimo nuo ekskomunikos. Laskis Albinui įsakė atleisti tuos kanauninkus, kurie prašė jo malonės ir pažadėjo ateityje būti paklusniais Romos Bažnyčiai ir Gniezno arkivyskupui. [Pr. 2]. Į Gniezną Laskis sugrįžo rugsėjo 28 dieną, prieš tai aplankęs arkivyskupo dvarą Skiernievicėse (tarp Varšuvos ir Lodzės). Kitame kapitulos susirinkime, kuris buvo numatytas spalio 20 d., tre- čiadienį, bet atidėtas sekančiai dienai, nes tą trečiadienį buvo švenčiama arkivyskupijos globėjo Šv. Adalberto Palaikų perkėlimo diena, arkivyskupas pateikė savo vizito ataskaitą, susirinkusius informuodamas, kad bažnytinių ir pasaulietinių asmenų padėtis Vilniaus vyskupijoje buvo „labai suirusi ir netvarkinga“ ir pasiūlė, kad kapitula savo pasiuntinius aprūpintų įgaliojimų raštais susitikti su karaliumi Lietuvos Bresto seime ir įtikinti jį imtis Lietuvos Bažnyčios pertvarkos. Šie laiškai buvo nedelsiant parengti21. Dar išlikusiuose kapitulos 1508–1521 m. raštuose (Liber actorum IV) ši pasiuntinybė toliau neminima, o kodeksas, apimantis 1522–1524 m. įvykius, pradingo jau XIX a. pradžioje, kuomet surašyta kapitulos aktų knygų santrauka ir paminėti esami trūkumai. Taigi, Las- kio pranešime atsispindi jo užrašai kelionės metu ir tai, kas žinoma iš dar kitų šaltinių, būtent Vilniaus vyskupijoje vyravusi suirutė (lot. deforme), tačiau tai toli gražu nereiškia, kad vyskupija tuomet merdėjo. 1518 m. lapkričio mėn. pabaigoje ir gruodį, prisidengdamas seniai suprasta būtinybe apsilankyti toje vietoje, kur kančiose žuvo Gniezno arkivyskupijos globėjas šv. Adalbertas-Vaitiekus,

20 S.C. Rowell, „Church Court Records as Evidence for the Christianisation of Lithuanian Society in the Late-15th and Early-16th Century“, in: Mobility in the eastern Baltics (15th–17th centuries) Acta Historica Universitatis Klaipedensis [AHUK] 29 (2014), p. 33–52; Baronas, Rowell, The Conversion of Lithuania, p. 437–457. 21 Gniezno AAG, Acta Cap B17 (1508–1521) fos 175, 177v: Relatio reverendissimi domini archiepiscopi. Ibidem prefatus reverendissimus dominus archiepiscopus Gneznensis coram prefatis dominis de Capitulo fecit relationem, quia visitavit dominum epsicopum Vilnensem racione primatie ut et tamquam suffraganeum suum et provintie Gneznensi attinentem, asserebatque ibidem esset multum deforme et deordinatum statum tam spiritualium quam secularium personarum, unde decrevit sua Reverendissima dominatio deputare ad regiam maiestatem, ut posset illa diocesis aliquo emendari; petiveruntque prefati domini credentiam ad regiam maiestatem a reverendissimo domino ut daretur his legatis ad regem pro reformanda fide, quia multi errores pullulant et hoc ad convencionem proxime in Lithuania celebrandam || … Dentur litere creditive ad regiam maiestatem. Ibidem domini prefati decreverunt literas credentie dare ad maiestatem regiam in Conventionem Lithuanicam de visitatione ac emendacione diocesis et episcopatus vilnensis. Dar žr. B. Ulanowski, Acta capitulorum necnon iudiciorum ecclesiasticorum selecta, I [Monumenta medii aevi historica, XIII] (Kraków, 1894), Nr. 2853, p. 627, 2863, p. 628.

XXVI Laskis keliavo po Prūsus, idant susitiktų su popiežiaus pasiuntiniu, Šv. Dominyko ordino broliu Mikalojumi Šenbergu, ir pasitartų dėl Karalystės santykių su Vokiečių ordinu bei popiežiaus planuoto tarptautinio kryžiaus žygio prieš otomanus. Savo raptuliarijuje Jonas pamini, kad net du sykius Šenbergas jam siūlęs kardinolo vietą. Oficialiai Laskis prabilo apie galimybę Vokiečių ordiną, kaip Lenkijos Karūnos vasalą, perkelti iš Prūsijos į Podolę22. 1519 metų liepos 5 dieną (pasak įvykio amžininko Luko Noskoviečio) vyskupas Albertas Ra- dvila mirė, o jo vietą užėmė Žygimanto Senojo nepilnametis nesantuokinis sūnus Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. Popiežius priminė arkivyskupui Jonui apie jo pareigą pasiūlyti savo globą jaunuoliui ir prižiūrėti jo valdomą Gnieznui pavaldžią vyskupiją23. Dėl šios priežasties kitais metais popiežiaus

22 M. Biskup, Polska a zakon krzyżacki na początku XVI wieku (Olsztyn, 1983), p. 539–549. Berods, lenkų istorikas čia supainioja Jono piligrimystės datą (Vokiečių ordino šaltiniai apie tai rašo jau 1518 m. rugpjūtį [ten pat, p. 547], kada iš tiesų arkivyskupas dar apsilankė Lietuvoje) su tikrais tų metų lapkričio mėnesio įvykiais, pagal Raptuliarijų, kur rašoma: Prussiam exeo xxvi Novembris. Redeundo ex Lytuania iterum novis sum incitatus eventibus ut aliud meum iter scilicet Prussiam ad quod duplici causa movebar non quidem quadam vana et inconsulta, ut emulatorum nostrorum interpretationes wlgati sunt, sed hac una, quia diu desiderabam visere locum martyrii sanctissimi patroni et benefactoris nostri beatissimi Adalberti, sed commoditatem queritabam; altera quia frater Nicolaus Schenberg ordinis sancti Dominici nomine pontificis Leonis X me avisatum reddidit, quia pontifex vult ut sibi assistam et consulam ad faciendam pacem inter regiam maiestatem et magistrum Prussie, haberetque quodam breve ad me, quod mihi in Kynsperg seu apud magistrum daturus esset et ibi voluntatem pontificis relaturus mihi. Sic ego hac commoditate visendi sancti illius loci assumpta peregre sum profectus venique usque in Kynsperg XVI Decembris; exinde ad locum martyrii patroni nostri sanctissimi XVIII eiusdem mensis videlicet in opido Ffiszhawsen veni. Visito ecclesias duas muratas sub titulo sancti Adalberti in campo prope opidum illud in ½ milliario nostro sito celebro et offero patrono meo. Et ex Ffiszhauss in Kynsperg XX eiusdem mensis redeo inter eundem ubique exceptus de mandato domini magistri et associatus per commendatores et flageros seu capitaneos locorum provideor competenter ac ubique. Et in Kynsperg ad magistri castra inducor et veneror ubique honorifice per unum scilicet episcopum Zambiensem et ducem Brunczwigiensem introductus et reductus de civitate in comittativa aliorum cruciferorum circiter 200. Item in Kynsperg episcopus Pomezaniensis cum supremo commendatore me inter brachia receptum de quadriga ad castri habitaciones introduxere, similiter episcopus Zambiensis ad suum castrum in Ffiszhauss personaliter eques me associando conduxit, induxit et providit, sicque peregrinationem obeo honorifice et cum Fratre Nicolao, pontificis nunccio, in Kynsperg de re prutenica melius stabilienda consulto et in Lovicz die quartadecima Januarii anno Domini 1519 feliciter redeo et Deo gracias. Et quia Frater Nicolaus nomine pontificis et in virtute sancte obediencie mandavit et voluit ut consulam ad sistendam istam differentiam, dicens quia posset mihi promittere ymmo eciam ordinare cardinalatam, si recte consulam quodque de hoc nemini loquar, sed sibi tantummodo; igitur parendo mandato sanctissimi domini nostri pape, cuius sanctitatis brevia bis mihi offerebat idem frater, nam bis missus legatus erat, dixi mee deliberacionis aliquas resolutas condiciones, quas ipse frater deberet nomine pontificis inter partes promovere et ivit [?] cum eis per ad Maiestatem Regiam, tandem ad pontificem, sed tanquam motu proprio per eum inventas seu cogitatas, ego autem pandere non deberem eas, nisi Maiestati Regie, si sua Maiestas ex publicacione fratris Nicolai volet mecum de hys loqui. Quum summus pontifex piissime sicut clementissimus pater sollicitus est pro expedicione contra infideles, cuius expeditionis in favorem componere nitebatur differentiam prussianam, Raptularz. l. 39v, Zeissberg, „Johann Łaski“, p. 691–692. 23 Trumpas Jono gyvenimo aprašymas – LKD 796: 1499 01 18 gimęs Žygimanto Jogailaičio (būsimo Senojo) ir Ko- trynos Telničankos nesantuokinis sūnus Jonas. 1512–1516 m. studijavo teisę Bolonijos universitete, 1512 m. užėmė Kro- kuvos kanauninko vietą, tais pačiais metais įgijo beneficiją Poznanės ir Plocko kapituloje. Pagal patikimais įrodymais nepagrįstą juodą legendą, Jonui tapus Vilniaus vyskupijos administratorium (1519 m.), jo motina esą įsibrovė į vyskupijos valdymą – W. Przyałgowski, Żywoty biskupów wileńskich I (Peterburg, 1860), p. 104–105. Juodos legendos kuriamos ir apie kitus jogailaičius-dvasininkus (Fridriką Jogailaitį). Ilgam laikui (iki 1531 m.) Jonas išvengė priimti diakono ir kunigo įšventinimus. 1536 05 19 atsistatydino iš Vilniaus vyskupo pareigų, kad galėtų užimti Poznanės ordinaro sos- tą. Mirė 1538 m. Dar žr. Polski słownik biograficzny [PSB] t. 10, p. 439–441. Apie Jono Laskio globą – Gniezno AAG, Dyplomy 647, 1519 09 23, Roma: Leo episcopus servus servorum Dei. Venerabili fratri archiepiscopo Gneznensi salutem et apostolicam benedictionem. Ad cumulum tue cedit salutis et fame, si personas ecclesiasticas, presertim pontificali dignitate preditas, divino propitiationis intuitu opportuni presidii ac favoris gratia prosequaris. Hodie, si quidem dilectum filium Iohannem electum Wilnensem in vigesimo tertio vel circa sue etatis anno constitutum, administratorem in spiritualibus et temporalibus ecclesie Wilnensis certo tunc expresso modo pastore carentis donec vigesimum septimum eiusdem etatis annum attigisset, de fratrum nostrorum consilio auctoritate apostolica constituimus et deputavimus. Et deinde cum ad dictum vigesimum septimum annum prevenisset etiam ex hodie prout ex tunc et e contra de persona sua nobis et eisdem fratribus ob suorum exigentiam meritorum accepta eidem ecclesie de similibus consilio et auctoritate providimus ispumque illi proferimus in episcopum et pastorem ac de eadem persona sua eidem ecclesie provisum ipsumque illi in episcopum

XXVII legatas Ferreris paskyrė Krokuvos ir Poznanės vyskupus šios vyskupijos globėjais iki kol vyskupas Jonas sulauks 27 metų amžiaus ir bus formaliai įšventintas į kunigus, kad galėtų oficialiai ir pilnai pats vadovauti savajai vyskupijai.

Popiežiaus Leono X pasiuntinys Zacharijas Ferreris ir 1520 m. Vilniaus sinodas

1520 m. popiežius Leonas X pasiuntė savo legatą, Guardialfieros viskupą Zachariją Ferrerį į Lenkiją, Lietuvą, Maskvą ir Prūsiją. Mes žinome, jog Ferrerio misija buvo skirta ištirti Lietuvos kunigaikščio Kazimiero kanonizavimą ir politinę-religinę Didžiosios Maskvos Kunigaikštystės pa- dėtį bei jos santykius su Lenkijos ir Lietuvos valstybe. Iš esmės Ferreris pakartojo Laskio 1518 m. atliktas užduotis. Pats Ferreris siekė reformuoti Romos Katalikų Bažnyčią ir ją apginti nuo kylan- čios Liuterio erezijos24. Ferreris aprašo, kaip jis keliavo nuo Torunės (Prūsijoje), kur praleido šešis mėnesius, pasistengdamas sutaikinti Prūsijos didįjį magistrą su Lenkijos karaliumi, per Mazoviją iki Vilniaus. Rugpjūčio 3 dieną popiežiaus pasiuntinys su savo palyda iš Mazovijos iškeliavo link Vilniaus, prie kurio sienos atvyko sekmadienį, rugsėjo 2 d. Kitą rytą Ferreris paaukojo šv. Mišias, dėkodamas Viešpačiui už saugų atvykimą. Tinkamai pasiruošęs, jis 15 valandą (Viešpaties mirties valanda) formaliai įžengė į miestą, kur jį priėmė trys vyskupai (Vilniaus Jonas, Kijevo Jonas ir Kafos Jokūbas – Vilniaus sufraganas), miesto magistratas, dvasininkai ir įvairių katalikų bei stačiatikių būrys25. Būtent apaštališkojo pasiuntinio Lenkijoje ir Lietuvoje Zacharijo Ferrerio vizito Vilniuje 1520–1521 m. metu Šv. Stanislovo katedroje buvo sušauktas pirmasis žinomas Vilniaus vyskupijos sinodas. Nėra aišku, ar sušauktasis sinodas, kaip ir legato atvykimo apeigos – būtina vizito dalis (žr. išn. 25). et pastorem profectum fore decrevimus, curam et administracionem eiusdem ecclesie etiam dicta administracione durante, sibi in eisdem spiritualibus et temporalibus plenarie committendo, prout in nostris inde confectis litteris plenius continetur. Cum igitur ut idem Johannes administrator et electus in commissa sibi dicte ecclesie cura facilius proficere valeat, favor tuus ei fore noscatur plurimum oportunus, fraternitatem tuam rogamus, monemus et hortamur attente per apostolica tibi scripta mandantes, quatenus eundem Johannem administratorem et electum ac commissam sibi ecclesiam predictam suffraganeam tuam haberis pro nostra et apostolice sedis reverentia propensius comendatos in ampliandis et conservandis viribus suis sic cum tui favoris auxilio prosequaris, quod idem Johannes administrator et electus tuo functus auxilio in commisso sibi ecclesie regimine se posset utiliter exercere tuam divinam misericordiam ac nostrum et prefate sedis benedictionem et gratiam exinde uberius consequi merearis. Datum Rome apud Sanctumpetrum, anno Incarnacionis dominice millesimo quingentesimo decimo nono, nono kal. Octobris, pontificatus nostri anno septimo. 24 B. Morsolin, Un latinista del Cinquecento (Zaccaria Ferreri), imitatore di Dante (Venezia, 1894); apie Ferrerio 1523 m. traktatą De reformatione Ecclesie. Suasoria, sk.: idem, Zaccaria Ferreri. Episodio biografico del secolo decimosesto (Vicenza, 1877), p. 81–92. 25 Facto demum prandio tertia fere ante noctem hora servantissimis patribus Ioanne Vilnensi, Ioanne Chioviensi et Iacobo Caphensi pontificibus magistratibus quoque ac universo clero, innumnerabili denique ex catholicis et schismaticis populo obviam venientibus civitatem intravimus: ad divi Stansilai aedem, quae primaria ibi est et pontificia, pereximus, persolutisque Deo gratiis, ac sacris ceremoniis rite servatis in hospitium honorificentissime deducti et suscepti fuimus – Ankstyvieji šv. Kazimiero „Gyvenimai“ [Fontes ecclesiastici Historiae Lithuaniae, 4], sud. M. Čiurinskas (Vilnius, 2004), p. 76–78. Palyginimo dėlei žr. S.C. Rowell, „The Joyous Entry of Casimir I and IV into Lithuanian and Polish Cities“, in: Lithuanian Historical Studies 11 (2007), p. 89–106. Tvarka, pagal kurią vyskupas įžengia savo naujos vyskupystės sostan – 15 a. rankraštis, Krokuva, Jogailos universitetas BJ 2136 II, l. 287r–v cum igitur electus consecratus fuerit in archiepiscopum vel episcopum et transiit ad civitatem eminentem, ubi sedes habetur, occurrant sibi omnes || et singuli ecclesiastici sub pena obediencie cum vexillis et reliquiis, et populus communis clericos sequuntur (?) pena consulum vel seniorum civitatis et cum obviarent presuli stant cum reliquiis ipseque descendens de equo, reliquiis osculatis, clericos et seculares salutat et postquam reversi fuerint in civitatem cum eo omnes campane pulsantur et „Vir iste“ per clerum cantatur. Solemnitate tandem quousque veniendo in ecclesiam „Te Deum laudamus“ decantabunt in organis, si fuerint, tangendo. Quibus decantatis datur presuli superpellicium et stola et stans ante summum altare dat benedictionem more solito presulum. Post modum, si tempus patitur, ascendens unus ex prelatis vel quem deputaverit capitulum sacra populo exponitur, presuli debitam obedienciam exhibere mandans omnibus et singulis sub penis a jure statutis contra presumptiosos et inobedientes. Si autem tempus non patitur, tunc die dominica recommendacio fiat pro ea ad populum per predicatorem. Et hiis factis, si habuerit pallium, archiepiscopus convocat concilium synodum tempore limitato super clerum faciendo, errores extirpando, iuxta instructionem ab alto traditam.

XXVIII Mūsų žinios apie Vilniaus sinodą remiasi popiežiaus nuncijaus 1521 metais vasario 2 d. (Grab nyčių diena) Bernardinų bažnyčioje Vilniuje paskelbtu „Potvarkiu dėl krikščioniškojo tikėjimo išsaugojimo ir skelbimo Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje ir jos valdomose bei prijungtose te- ritorijose“. Šis rašinys spausdintas truputį vėliau Krokuvoje. Skyriuje apie pastoracines pareigas legatas pamini, jog ši tema buvo aptarta neseniai vykusiame sinode: sicuti in synodo nuper apud divi Stanislai aedem celebrata inter sacrificandum, dum de officio boni pastoris concionaremur, recensuimus26. Šalia perspėjimų apie Martyno Liuterio ir jo erezijos keliamus pavojus ir nurodymų, kaip Didžiojoje Kunigaikštystėje turėtų būti formuojami santykiai su Rusų Stačiatikių Bažnyčia (reikia vengti krašto stačiatikių cerkvių, kurių yra daug, bei sparčiai besiplečiančių mažųjų vienuo- lynų; su pačiais stačiatikiais dera elgtis taip, kaip nustato visuotinio Bažnyčios Feraros-Florencijos susirinkimo neseniai suformuluoto popiežiaus Aleksandro VI mokymo nuostatai)27, popiežiaus legatas bendrais bruožais pamini poreikį ištirti, kaip vietiniai dvasininkai pildo savo kaimenės dva- sinius poreikius [Pr. 23]. Gerojo ganytojo atliekamas darbas buvo labai svarbi tema žinant Vilniaus vyskupijos situaciją pirmojoje XVI a. pusėje. Šį diskusijų objektą taip pat asmeniškai mėgo ir pats Ferreris savo spausdintuose veikaluose28. Jis kunigus skatindavo tiksliau mokyti savo parapijiečius dvasinių reikalų ir kuo uoliau teikti sakramentus. Legatas gana daug kalbėjo apie didelį atstumą tarp parapijinių bažnyčių, dėl ko kyla sunkumų tinkamai teikti sakramentus mažesniems vaikams ir mirštantiesiems. Jis patarė tarp bažnyčių statyti mažas koplyčias, kur dvasininkas galėtų laikyti pašventintą vandenį (krikštui), aliejų (ligoniams patepti) ir net Švč. Sakramentą (netikėtiems atvejams). Vilniaus vyskupijos parapijinių bažnyčių tankumo klausimas – toks, kokį jį pateikia Ferreris pra- ėjus beveik pusantro šimtmečio po oficialaus krikšto, reikalauja platesnio aptarimo. Duomenys apie parapijų pasiskirstymą Vilniaus vyskupijoje dažnai paremti ne tuo, kaip žemės sritys, apėmusios parapijas, atrodo Lietuvos kontekste, bet kaip šios parapijos atrodytų kitose Gniezno provincijos srityse, tarkim Krokuvos vyskupystėje. Naudodami tokį metodą, turime prieiti išvadų, kad Lenkijos Bažnyčios padėtis labai sveika. Pagal Jerzį Ochmańskį, „lietuviškosiose“ LDK žemėse (57, 230 km² plote, apytiksliai atitinkančiame dabartinę Respubliką) vidutinis parapijos dydis buvo 350 km², o ru- sėnų teritorijoje šis plotas siekė 950 km². Palyginimui: vidutinė krokuviškė parapija apėmė 60 km², o Vroclavo vyskupijoje šis plotas siekė 26 km², – tai ir leidžia Ochmańskiui kalbėti apie bažnytinės organizacijos silpnumą Lietuvos valstybėje. Šis skaičius Žemaitijoje dar prastesnis – vienai parapijai teko virš 600 km². Jei prie šių matematinių duomenų dar pridėsime tuos, kuriuos randame Lietuvos Bažnyčios dokumentuose ir tą įspūdį, kad naujų bažnyčių reikėjo, nes atstumai tarp esančių buvo per dideli, taip pat Ferrerio teiginį, pateiktą 1521 m. pagal tai, ką jis girdėjo ir matė pats, kad atstumas tarp Lietuvos bažnyčių galėjo būti dešimt, penkiolika, o kartais ir dvidešimt mylių (lietuviškos mylios atitinka 70, 105 ir 140 km arba pagal itališkus matmenis – 20, 30, 40 km), situacija atrodys pasibai- sėtina. Tokie skaičiavimai kelia nuostabą (dėl Vilniaus vyskupijos ir jos parapijų dydžio), atstūmimą ir gėdą (esą kaip aiškų Lietuvos Bažnyčios atsilikimą)29. Lietuvos istorikai pastebi skirtumus parapijų

26 J. Fijałek, „Pierwszy synod diecezji wileńskiej w katedrze św. Stanisława 1520/21 r.“, in: Kwartalnik Teologiczny Wileński I.1 (1923), p. 81–87, čia p. 85. Pilnas leidimas pateikiamas Acta Nunciaturae Poloniae ir Pr. 23. 27 Iš esmės pagrindine Bažnyčių unijos įgyvendinimo Lietuvoje ir Lenkijoje istorijos analize lieka O. Halecki, From Florence to Brest (1439–1596) (Rome, 1958); neseniai išversta į lenkų kalbą – Od Unii Florenckiej do Unii Brzeskiej, vertė A. Nikiewicz, 2 t. (Lublin-Roma, 1997). Plg. naujesnį tyrimą – B.A. Gudziak, Crisis and Reform. The Kyivan Metropolitanate, the Patriarchate of Constantinople and the Genesis of the Union of Brest (Cambridge MA, 1998) (vertimas į lenkų kalbą: Kryzys i reforma. Metropolia kijowska, patriarchat Konstantynopola i geneza Unii Brzeskiej (Lublin, 2008). 28 Žr. išn. 24. 29 J. Ochmański, Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie (Poznań, 1972), p. 79–80.

XXIX tinklo skaičiavimuose, bet daugiau ar mažiau šį metodą priima30. Nors ši matematinė prieiga iš tiesų kažką sako (pvz., ta statistika, kuri rodo, kad Chelmno apylinkėse vidutinis parapijos dydis buvo 113,5 km², bet šio regiono Liubavos (Lubawa) arealas siekė 971 km² ir turėjo tik vieną bažnyčią31), tačiau galiausiai ji beveik nieko nereiškia. Ji nereikšminga dėl to, jog mes neturime tikslių duomenų būtent apie Lietuvos gyventojų tankį. Nors tam tikri skaičiai gali būti gaunami iš XVI a. mokesčių ir tarnybų duomenų, jie labiau pagelbėtų tik apytikriai apskaičiuoti gyventojų skaičių. Tai svarbu, nes visur (ir Lietuva nėra išimtis) bažnyčios būdavo statomos pagal vietinių gyventojų poreikius ten, kur pastatas buvo reikalingas. Niekas nesėdėjo Maskvos (ar Romos) partijos būstinėje ir nesprendė, kur geriau kurti regioninę infrastruktūrą. Bažnyčia gali būti pašventinta, bet negali būti dekonsekruo- ta; tam yra specialus nušventinimo terminas (kai pastatai naudojami kaip muzikos salės, smuklės, muziejai ar saugyklos). Iš XVI a. duomenų, susijusių su 1522 m. Inventoriaus parapijomis, mes matome, kad parapijos savo centrus (t. y. motininę bažnyčią) galėjo kilnoti, kai ekonominės sąlygos tapdavo palankesnės kitoje vietoje. Taigi mes skaitome Inventoriuje apie Seniškį ir dovanojimus šiai bažnyčiai 1511 metais, tačiau kai Goštautas įgijo netolimą Daugėliškio dvarą (už 4 km), jis per- kėlė parapiją į naują pastatą savo žemėse, o ankstesnę Seniškio bažnyčią paprasčiausiai pavertė ko- plyčia32. Kai vietinis gyventojų skaičius išaugo ar būta sunkumų nugalėti pakeliui tokias natūralias kliūtis kaip ištvinusios upės, tuomet 1533 m. kovo mėn. Suvieko, Zarasų ir Dusetų parapijų sienas pertvarkė vyskupo vizitatorius kanauninkas Andriejus Nadboras33. Beveik visais atvejais bažnyčios buvo statomos dvarų centruose (ar jie priklausė didžiajam kunigaikščiui, ar bajorų šeimai). Žmonės buvo linkę nukeliauti ilgus atstumus tam, kad dalyvautų mišiose, kartais susirinkdami tam tikro- je vietoje tarp parapijų, kaip skaitome 1503 m. Panevėžio kaip atskiros koplyčios, nepriklausomos nuo motininės bažnyčios Ramygaloje, fundacijoje. Koplyčių (sacella) ar bažnyčių tarpukelyje tarp esančių parapijų statyba, palengvinant dalyvavimą Mišiose, buvo pasiūlyta popiežiaus legato 1521 metais sprendžiant „tankio“ problemą. Tai jau buvo įprasta praktika Lietuvoje34. Per tam tikrą laiką parapijinės bažnyčios galėjo išaugti iš koplyčių (Žiežmarių atveju). Tai galėjo nutikti Kupiškiui, jei tai jis buvo Inventoriuje paminėtas Anykščių parapijos filija. Šv. Jurgio koplyčia, priklausoma nuo Varnionių parapijinės bažnyčios, 1536 m. virto nauja Gervėčių parapija35. Kai kurios parapijinės bažnyčios dingo be pėdsakų. Viša, kuri, sprendžiant pagal vyskupijos žemėlapį, Ochmanskio buvo

30 M. Paknys, „Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis XIV a. pabaiga–XVI a. vidurys“, in: Krikščionybės Lietu- voje istorija, sud. V. Ališauskas (Vilnius, 2006), p. 67–69. Atseit, mažas parapijų tankumas išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių. Tai nestebina, žiūrint į bendrą mažą LDK apgyvendinimą (palyginus su jos geografine didybe). Nors parapijų tinklas tikriausiai tenkino vietines reikmes, tačiau jo nebūta patogaus. 31 E. Wiśniowski, „Rozwój organizacji parafialnej w Polsce do czasów Reformacji“, in:Kościół w Polsce, I: Średniowiecze, red. J. Kłoczowski (Kraków, 1968), p. 237–372, čia p. 258. 32 Inventorius – žr. p. 107, ir Pr. 12; apie 1526 m. parapijos perkelimą – išn. 58, p. 217. 33 1533 03 14: parrochialis ecclesie nove fundacionis in Suwiek, ad limitationem circumscriptionemque ecclesie parrochialis in Suwiek diocesis Vilnensis nove fundationis et dotationis et ab aliis vicinis parrochialibus ecclesiis dismembrationem (visų pirma Zarasų ir Dusetų atvejais). Parapijos teritorija driekėsi rytuosna iki Juodupės, į vakarus iki Kumpuolės upės ir į pietus iki Dobrotos upės. Šiaurės riba – Juostos upė. Ribų pertvarkymą lėmė tai, kad gyventojams sunku perplaukti vietines upes pakeliui į bažnyčią: periculum hominum infra fluvios prescriptos consistentium et certis temporibus maxime autem tempore inundationis fluviorum discriminibus inde sequens quodque christifideles propter propinquitatem ecclesie eo ferventiores ad divinum cultum reddantur cadaveraque mortuorum ne in silvis, nemoribus campisve, ut consueverant, sepeliantur, vel inanimate, puta arbores, saxa, flumina, serpentes et id genus ne pro diis colantur idolatriaque a christicolis committantur, sed semen sathane eradicetur et fides sancta orthodoxa plantetur atque augeatur – Czart. 1777, l. 272–273v. Nočioje panaši padėtis, nes pakilę vandenys trukdo gyventojams pateikti į Dubičių bažnyčią – Lib. Mag., l. 168–169, Lib. VI, l. 158v–160: ob aquarum crescentium inundationem. Plg. Liškiavos pavyzdį – p. 240, išn. 377. 34 Žr. p. 189, išn. 321; p. 213, išn. 27; p. 222, išn. 92 (Vidiškių, Seniškio, Virbalio pav.). 35 XIX a. prie Subačiaus, 70 km nuo Ukmergės dar būta Rupiškių kaimo (Rupiszki) – Słownik geograficzny Królestwa polskiego i innych krajów słowiańskich, red. B. Chlebowski, W. Walewski, X (Warszawa, 1889), p. 16. Jeigu tai buvo In- ventoriuje paminėta vieta, jos koplyčia išnykusi. Gal tai Kupiškis? Apie Gervėčius, žr. žemiau, p. 239, išn. 377.

XXX laikoma Viesomis, yra minima 1553–1559 m. mokesčių sąraše, tačiau beveik niekur kitur36. Visoje šioje apgalvotoje katalikybės plėtroje į rusėnų žemes pamirštamas didžiulis dramblys, kuris, trūks- tant pirminių šaltinių, lieka ignoruojamas, o tai yra stačiatikių parapijų tinklas. Pažvelkime atidžiau, ką 350 km² arealas reiškė praktikoje. Grubiai tariant, tai yra 19x19 km plotas. Jei žiūrime į mūsų vilniškių parapijų žemėlapį, matome, kad kai kurios tikrai yra smarkiai nutolusios viena nuo kitos kaip, tarkime, vyskupijos šiaurės vakaruose Panevėžys nuo Pasvalio, bet šios dvi bažnyčios turi daug artimesnes vietines kaimynes. Parapijų spiečius pastebimas į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir į pietryčius nuo jo. Atstumai tarp bažnyčių areale tarp Vilniaus ir Kauno įvairuoja nuo 6 km (Deltuva-Ukmergė, Deltuva-Žeimiai) iki 12 km (Deltuva-Siesikai). Darsūniškis yra už 21,5 km nuo Žiežmarių, bet tai jau išimtis37. Mes taip pat pastebime, kad Tra- kai yra už 27 km nuo Vilniaus (ir be jokios ryškesnės gyvenvietės tarp jų). Atstumai tarp parapijų šiaurės vakarinėse Lucko vyskupijos dalyse irgi panašūs. Atstumas tarp Kuleše Košcelnės (Kulesze Kościelne) ir Golaše Mošcickių (Gołasze Mościckie) – 6 km, o nuo Golaše (Gołasze) iki Jablonka Košcelnos (Jabłonka Kościelna) – 12 km38. Šie atstumai nėra neįveikiami ir juos galima nueiti pėsčiomis per dvi valandas ar dar greičiau, jei oras palankus, be ypatingo diskomforto. Jaunystėje šių eilučių autorius eidavo laukais (ir keliais su danga) 5 km į šv. Mišias kiekvieną sekmadienį. Šeši kilometrai laidojant mirusįjį ar krikštijant kūdikį buvo ne kliūtis, kaip mes matome bent vienu atveju Lucko teismo įrašuose39. Sunkumai rasdavosi, kaip pažymėjo Ferreris, tuomet, kai kunigas buvo reikalingas nenumatytais atvejais/sku- biai, – kai naujagimis galėjo mirti be krikšto ar ligonis be paskutinio patepimo (arba, ko Ferreris nenurodė, dėl blogo oro). Bent kai kurie kunigai turėjo arklį, kad galėtų joti suteikti sakramentų40. 2015 metais kai kurie maži Lietuvos kaimo vaikai nueina po 7 km į mokyklą ir atgal kiekvieną darbo dieną. Erdvė, kaip ir laikas, yra reliatyvi sąvoka. Prie pastebėtos reto parapijų tinklo problemos Ferreris taip pat pamokslauja apie Lietuvos kuni- gijos moralę. Kunigai, jis sako, turėtų būti krikščioniškojo elgesio pavyzdžiais savo parapijiečiams. Jie turėtų vengti nedorų veiksmų (girtuoklystės, nešvankybių ir ištvirkavimo) bei vietų, ypač smu- klių, kuriose pilna progų nusidėti. Jis sužinojo, kad Lietuvoje maži vaikai dažnai atsitiktinai uždusi- nami, kai jie miega kartu su savo tėvais. Ferreris pataria, kad vyskupas ir kunigai mokytų, jog maži iki 3 metų vaikai neturėtų miegoti vienoje lovoje su savo tėvais. Greičiausiai daug žinomų legatui atvejų buvo susiję su kunigais ir jų konkubinėmis – tokie atvejai apie atsitiktinę vaikžudystę buvo pranešti Apaštališkajai Penitenciarijai41. Kunigai taip pat buvo raginami laikyti aprobuotų autorių knygas, kurios jiems pagelbėtų tarnystėje42.

36 Ochmański, Biskupstwo, p. 70, įrašas Nr. 90, žemėlapis tarp p. 72–73, ir čia žemiau, Priedas Nr. 31, išn. 512, p. 253. 37 Kernavė-Musninkai (7.5 km), Musninkai-Gegužinė (23), Gegužinė-Upninkai (9.5), Užuguostis-Aukštadvaris (11.5), Užuguostis-Semeliškės (19), Semeliškės-Kietaviškės (11.5), Kietaviškės-Žiežmariai (12.5), Žiežmariai-Žasliai (12), Žasliai-Paparčiai (10), Paparčiai-Musninkai (8.5). Pabaiskas-Deltuva (10). 38 Baronas, Rowell, The Conversion of Lithuania, p. 472–473. 39 S.C. Rowell, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas 15 a. II pusėje: Lucko vyskupijos pavyzdys“, in: Vertybių transformacijos: Baltijos regiono rytinė pakrantė XIII–XVIII amžiais, sud. S.C. Rowell (Klaipėda, 2015), p. 84–137, čia p. 112. 40 Ten pat, p. 107, išn. 94, cituojant rankraštį – Siedlce, ADS D1, l. 94: quis sacerdotum ibi equitabat pro ministrandis sacramentis (kalbama apie naujos Palenkės Bočkų parapijos įsteigimą). 41 S.C. Rowell, „Ginčai ir jų sprendimai XV a. Lietuvoje: apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai“, in: Lie- tuvos istorijos studijos, 20 (2007), p. 9–20. 42 Kaip žinoma iš bent vieno (teisingai) dažnai cituojamo pavyzdžio, būtent 1490 m. Žemaičių kanauninko Motiejaus testamento – žr. žemiau, išn. 58.

XXXI Nors post hoc propter hoc priežastingumo spėlionės visuomet lieka rizikingos, tačiau atrodo, jog augantį susidomėjimą Vilniaus vyskupijos valdymu galima atsekti nuo arkivyskupo Jono Laskio 1518 m. vizitacijos iki 1518–1519 metų Lietuvos Bresto seimo, kuriame keleto parapijų privilegijos buvo oficialiai perrašytos ir valdovo patvirtintos, ir nuo Jono iš Lietuvos kunigaikščių paskyrimo išrinktuoju į Vilniaus vyskupus (jį globojant Jonui Laskiui) (1519 m.) bei 1520–1521 metų Vilniaus sinodo iki sprendimo atlikti pirmąją žinomą oficialią pagrindinės Lietuvos vyskupijos vizitaciją. Toks sprendimas atitiko popiežiaus legato raginimus vyskupijų dvasininkams ir hierarchams patikrinti, kaip yra įgyvendinami pastoraciniai pasauliečių poreikiai. Savo moksliniame įvade KDKDW rengėjai įžvelgia vos ne tiesioginį ryšį tarp 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos bei Ferrerio 1520 11 29 Vilniaus kapitulos teisių patvirtinimo43.

1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacija

Kitais, 1522 metais, vyskupas Jonas (galbūt paragintas arkivyskupo Jono arba vyskupų adminis- tratorių) suteikė specialų leidimą Lucko vyskupui Pauliui Alšėniškiui surengti dar vieną Vilniaus vyskupijos vizitaciją, šįsyk vadovaujamą to paties kanauninko ir kanonų teisininko Jono Albino, kurį beveik prieš ketverius metus arkivyskupas Jonas buvo pasirinkęs savuoju Žemaitijos vizitacijos įgaliotiniu ir kuris taip pat buvo generalinis dvasinių reikalų prokuratorius 1520 m. popiežiaus legatui perduotoje byloje44. 1522 metų rugsėjį Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas Alšėniškis buvo per daug užsiėmęs savo paties (šaltinyje neįvardintais) sudėtingais reikalais ir nedalyvavo kapitulos susirinkime45. Matyt, tie reikalai turėjo būti labai svarbūs, nes ir arkidiakonas buvo per daug užsiėmęs atlikti numatytąją vizitaciją. Galbūt jis pats 1519 m. vizitavo savąją Lucko vyskupiją, o paskui vietinis sinodas vyskupo kunigaikščio vardu paskelbė naujus statutus46.

43 MAB, F6-116, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 241, p. 99–100, Liber I, l. 48–51, 2 dal., l. 156–159, tekstas spausdintas – Kurczewski, Kościół Zamkowy, II, p. 35 ir žemiau, Priedas Nr. 20. KDKDW, Įvadas, p. xxx–xxxi. Fijalekas ir Semkowiczius įžvelgė ryšį tarp pirmosios Kapitulos privilegijų knygos (Liber 1, MAB, F43, b. 202) ir kapitulos privilegijų patvirtinimo, abiems reikalams teikia 1520–1521 m. datą – ibid., xxxi–xxxii. 44 Apie vyskupą-arkidiakoną – LKD 1877. Paulius Alšėniškis, Pawel Holszański (1486 (?)–1555 09 04), Vilniaus kašteliono, kunigaikščio Aleksandro Jurgaičio Alšėniškio ir antros žmonos Zofijos Sudimantaitės s., Jadvygos Jonienės Chreptavičienės, Trakų vaivadienės Onos Petrienės Mantigirdaitienės, Aleksandros Mikalojienės Pacienės, vienuolės Barboros brolis, LDK raikytojo Jonušo, Kijevo vaivados Jurgio įbrolis, per motiną susigiminiavęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, LDK kancleriu, Viln. vaivada Mikalojumi Radvila (žr. p. 198, išn. 500). Studijavo Krokuvoje (1504 m.) ir Bolonijoje (1512 m., kaip ir Jonas iš Lietuvos kunigaikščių). 1507 m. dar studijuojant Krokuvoje paskirtas Lucko vyskupu (Albertui Radvilai persikėlus Vilniun), 1513–1536 03 15 pilnai ėjo Lucko vyskupo pareigas, 1519–1536 m. Viln. arkidiakonas, 1536 03 15–1555 09 04 – Vilniaus ordinaras. Humanistinių mokslų globėjas, juristas, Lucko ir Vilniaus vyskupijų dvasinis, teisinis, ūkinis tvarkytojas. Jo antkapinė plokštė saugoma Vilniaus katedros Goštautų koplyčioje. Žr. taip pat M. Antoniewicz, „Manifestacja genealogiczna w herbie złożonym biskupa Pawła Holszańskiego“, in: Prace naukowe WSP w Częstochowie, seria Zeszyty historyczne 1997, z. 4, p. 387–434. Kan. Albino biogramas – LKD 792, p. 134– 35; procurator in spiritualibus – ACV I; 1521 jis buvo įkalintas Ferrerio įsakymu ACV I, l. 46v; pasak B. R. Vitkauskienė, „Inwentarz katedry wileńskiej z roku 1598“, in: Skarbiec katedry wileńskiej: wystawa, Zamek Królewski w Warszawie, 2 lipca–28 września 2008, Zamek Królewski na Wawelu, 15 października 2008–15 stycznia 2009, red. D. Nowacki, A. Sa ratowicz-Dudyńska (Warszawa, 2008), p. 71–101, čia p. 87, 95 – 1513 m. Albinas Vilniaus katedrai padovanojo paauk- suotą sidabrinį kieliką, ant jo pėdos pavaizduotas Viešpaties Nuplakimas: „Kielich srebrny pozłocisty po trosze na sedes flagelatio salutaris przy tym napisano Ecce Homo. A odispod tego kielicha wyrzezano Joannes Albinus D.G.V. fieri fecit 1513“. Šių žinių šaltinis – Regestr apparatów y ynszego sprzętu, złota y srebra w kościele S. Stanisława cathedralnym na zamku wilieńskim, spissany y revidowany w roku panskim 1598 (visas tekstas – ten pat, p. 85–93). Albinas gyveno name Pilies g., dabar Nr. 5 – ten pat, p. 95, komentaras xxi. 45 ACV I, l. 51: propter impedimenta et negotia sua ardua. 46 J. Sawicki, Consilia Poloniae. Żrodla i studia krytyczne. III. Synody diecezji luckiej i ich statuty (Warszawa, 1949), Dodatek I, p. 85–99.

XXXII 1522 metų rugsėjį kanauninkas Albinas ėmėsi savo užduoties, padedamas kanonų teisininko ir notaro Stanisławo Komorowskio, jau anksčiau buvusio jo teisiniu atstovu asmeniniuose teismo ginčuose Gniezno konsistorijos teisme47. Komorowskio darbas buvo ruošti notariškai patvirtintas parapijos steigimo (fundacijos) aktų kopijas. Tuo tarpu 1522 metų rugsėjo 11 dieną Albinas pradė- jo rengti parapinių bažnyčių turto, kurį sudarė auksas, sidabras ir šilko drabužiai, inventorizaciją. 1522 m. spalio 1 d. imtasi atidesnės katedros iždo revizijos, nustatant joje laikomą kielikų, patenų, ampulių, relikvijų ir relikvijorių, arnotų, vilnos ir šilko rūbų, knygų ir kitų panašių dalykų kiekį. Atrodo, kad kaip tik neseniai buvo „dingusi“ pora sidabro ampulių. Kanauninkai Jonas Albinas ir Jonas Sicilietis gavo išrinktojo vyskupo (Jono) nurodymus sudaryti visų katedros zakristijoje po spyna laikomų vertybių, surinktų zakristijono Motiejaus Čirskiečio, aprašą prieš skiriant kanau- ninką Joną Vilnietį naujuoju zakristijonu. Kitais metais zakristija vėl buvo patikrinta pagal suda- rytą inventorizacijos aprašą, kuris, deja, neišlikęs48. Nėra žinoma, ar Lietuvos parapijų bažnyčios

47 LKD Nr. 2235, p. 369. Stanisławas Jakubowiczius Komorowskis, karališkasis raštininkas, Žiežmarių tijūnas 1550– 1553 m. – Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Tom II. Województwo Trockie XIV–XVIII wiek, red. A. Ra- chuba (Warszawa, 2009) [Urzędnicy... Trockie], Nr. 301, p. 99, LM I, Nr. 82, 141; 1546 m. kaip karališkasis raštininkas dalyvavo komisijoje, tyrusioje valstybės sienos ginčus tarp LDK ir Lenkijos karalystės, kur lenkų pusei atstovavo Gniezno kustodas ir Poznanės kanauninkas Dawidas Poniatowskis, taip pat Wawrzyniecas Przyborowskis, o Lietuvai atstovavo Komorowskis ir arklininkas Mikalojus Andriuševičius – L. Kolankowski, Zygmunt August wielki książę Litwy do roku 1548 [Archiwum Naukowe dz.I, t.VII, zeszyt I] (Lwów, 1913), p. 275–276; T. Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje. Mokslinė monografija (Vilnius, 2014), p. 291 tei gia, kad Komorowskis atstovavo lenkų pusei. Kitais metais Komorowskis ir dar trys asmenys matavo žagres didžiųjų kunigaikščių Slonimo ir Mstibavo dvaruose už 70 grašių per savaitę – Kolankowski, Zygmunt August, p. 310; jis priėmė tik žemesnius šventimus ir niekada nebuvo įšventintas į kunigus, nors, regis, tarp 1522 m. (?) ir 1539 m. užėmė Utenos beneficiją [45, Pr. 29]; ACV I, l. 49v–50r – Gniezno teismo kaltinimuose nustatyta, kad Albinas – pontifficalis doctor canonicus Wylnensis buvo apkaltintas non observantiam concordie (1522 m. rugpjūčio 25 d. ) ir paskyrė magistrum Stanislaum Chomorowssky clericum diocesis Wylnensis jam atstovauti byloje prieš Jeremiją iš Čarnkovo (Jeremias de Carnkowo), Gniezno prokuratorių, kuris specializavosi apeliacinėse lietuviškose bylose (AAG); 1522 09 05 Komorow skis gynė savo klientą prieš Vilniaus kapitulą (ACV I fo 50v). Spalio 7 d., tarpininkaujant vyskupui ir jo notarui Motiejui Bertrandaičiui [LKD 1725], Albinui leista laikinai nedalyvauti kapitulos posėdžiuose, kad jis galėtų imtis savo vizitatoriaus pareigų: fo 54: recessus domini doctoris Albini. Eodem die dominus Mathias Bertrandi notarius asserens se fore pro parte venerabilis Joannis Albini decretorum doctoris et canonici per reverendum dominum Mathiam ad dominos missus nomine sue reverencie eosdem dominos certiores postulari, quod prefato domino doctori Albino canonico concederent de generali capitulo licenciam exeundi ad visitandum pro archidiacono, subinferens suam reverenciam, dicens istud omnino velle habere. Et ibidem incontinenter supradictus dominus doctor Albinus promittens omnia et singula, que in hoc generali capitulo in absencia sua post acta facta directa, constituta et ordinata fuerint, approbare et ratificare [il. 9]. 1523 m. sausio mėn. Gniezne apeliacinėje byloje, kurioje dalyvavo Vilniaus kailiadirbys Stanislovas bei Grigalius ir Agnietė Hrynai iš Antakalnio teismui pristatytas potvarkis „ad causam de manu et signo legalis Stanislai Comorowski clerici Vylnensis diocesis sacra apostolica auctoritate notarii publici“ – AAG ACons A83, l. 81v. 1526–1528 m. jis buvo aktyvus notaras Lucko vyskupijoje (kurios vyskupas buvo kunigaikštis Paulius Alšėniškis) – ADS D 152, l. 30r, 98r. 1537 m. mirus kan. Jonui Siciliečiui jis siekė tapti Vilniaus kanauninku, tačiau jam nepavyko – ACV II, l. 79r–80r. Ketvirtame dešimtmetyje Komorowskis tarnavo kancleriui Albertui Goštautui. 1536–1537 m. ginče dėl to, kas ves kurią Jurgio Mikalojaičio Rad- vilos dukterį, Oną ar Barborą – Zaberezinskis, Stanislovas Albertaitis Goštautas ar Ostrogiškis, – Komorowskis veikė kaip kanclerio atstovas – Kolankowski, Zygmunt August, p. 336, cituojama Lietuvos Metrika, 21 užrašų knyga. 1552 m. spalio mėn. Komorowskis Lietuvos Bažnyčios ir pasauliečiams ponams išsiuntinėjo kvietimus Šv. Kotrynos d. (lapkričio 25 d.) susitikti Vilniuje su valdovu ir mokėti sidabrinės mokestį pagal seimo nustatytus tarifus – Lietuvos Metrika Knyga Nr. 37 (1552–1561). Užrašymų knyga 37, par. D. Baronas (Vilnius, 2011), Nr. 36, p. 124–125. Apie Vilniaus vyskupijos dvasininkų sidabrinės mokėjimą – žr. Priedą Nr. 31. 1553 m. vasario mėn. mirus dvarininkui Motiejui Kločkai, valdovas Gardino gorodničiui įsakė perduoti valdovui priklausantį Dorogovo dvarą Žiežmarių, Gluško ir Bychovo tijūnui Komorowskiui – ten pat, Nr. 46, 47, p. 137–138. 1552 m. valdovas taip pat pripažino Goštautų suteiktis Geranainių bajorams, tarp kurių būta ir Komorowskio, kuris atleistas kartu su žmona, vaikais ir įpėdiniais nuo tarnybos Geranainyse už jo valdomą Kondratiškių dvarą. Jie turi teisę pasirinkti, kam tarnauti – ten pat, Nr. 343, p. 343. Kondratiškės minimos Goštautų ginče dėl dešimtinės – žr. p. 262, išn. 620. Mirus Komorowskiui, 1553 m. jo našlė Darata Cybulska ištekėjo už Jono Mykolaičio Zenovevičiaus apie 1555 sausio mėn. – Metryka vialikaga kniazstva litoŭskaga kniga 43 (1523–1560). Kniga zapisaŭ 43, padr. V.S. Mianzhynski (Minsk, 2003), Nr. 4, p. 49–50. 48 ACV I, l.52, 62, 64r–v. Šį patikrinimą aprašė Vitkauskienė, „Inwentarz“, p. 73–74.

XXXIII 7. Stanislovo Komorovskio parašas / Stanislaus Komorowski’s signature

8. Eišiškės, 1515 04 27, Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčios įsteigimo rašto antrojoje pusėje įrašyta pastaba apie 1522 m. vizitaciją / Dorso note to 1515 foundation of the Church of the Holy Trinity and Corpus Christi, Ishchal’na, noting the 1522 Visitation MAB F6-103v. Transkribuotas tekstas / transcription – p. 65–66

XXXIV 9. Acta Capituli Vilnensis, MAB F43 b. 210/1, l. 54r: 1522 m. – Recessus domini doctoris Albini

XXXV turėjo rašytinius savo turto inventorizacijos aprašus. Reikia manyti, jog turėjo – Vilniaus katedros koplyčios tikrai turėjo, o kai kurie jų netgi išlikę [Pr. 30]. XVI a. Lietuvos dvaro inventoriuose pa- minėti bažnyčios paramentai ir sidabriniai indai, kaip rodo Linkmenų, Nemenčinės, Gorodiščės, Rokiškio ir Vievio pavyzdžiai. Taip pat yra išlikę XV a. Prūsijos Barkių (lenk. Borki, vok. Borcken) kaimo (Bartošicės/Barštyno (lenk. Bartoszyce, vok. Bartenstein) apylinkė) parapijos sidabro inventorizacijos dokumentai49. Tikslių vyskupijos vizitacijos atlikimo detalių mes nežinome. Jeigu apie tikrintojo veiksmus galima spėti pagal tai, kaip buvo sudarinėjami išlikę dokumentai, galima manyti, jog parapijos buvo tiriamos pirminio dekanato arba „rakto“ (lenk. klucz) teritorinio skirstymo principu. Bažnyčios vertingųjų metalų dirbinių ir drabužių inventorizacija prasidėjo nuo Maišiagalos ir jos „rakto“. Akivaizdžios šios taisyklės išimtys, pastebimos inventorizacijos apraše, – t. y., kad tarp Maišiaga- los rakto bažnyčių įtrauktos ir Antakalnio rakto parapijos (Suvieko ir Molėtų), paaiškinamos šių dviejų parapijų artima Maišiagalos „raktui“ priklausiančioms parapijoms geografine padėtim (jos pažymėtos šalia tam „raktui“ priklausančių Dusetų ir Alantos parapijų). Berods, tokią parapijinių privilegijų inventoriaus (pirmosios kodekso dalies) struktūrą lėmė rakto organizavimo principas. Jau 1522 metais Vilniaus vyskupiją sudarė bent penki raktai – Maišiagalos, Antakalnio, Trakų, Ru- daminos ir Medininkų. Didesne dauguma privilegijų (26), užrašyta iš Trakų rakto, o kiti raktai teikia maždaug po šešis (Antakalnio, Medininkų, Rudaminos atveju), o Maišiagalos raktas – 4. Duo- menys apie parapijinį turtą surinkti iš trijų raktų (Maišiagala – 26; Antakalnis –19; Trakai – 24). Palyginus parapijų bažnyčių turto inventorizaciją, atliktą beveik tuo pačiu metu, kaip ir Vil- niaus vizitacija, Vieliunio (Wieluń) arkidiakonate, vakarinėje Gniezno arkivyskupijos dalyje, galima giliau pažvelgti į pagrindinės Lietuvos vyskupijos padėtį. Inventorizacija buvo atlikta remiantis arkivyskupo Laskio nurodymu – 1522 metų spalio 22 dieną ją atliko jo rūmų kapelionas prepozitas Trojanas iš Ivanovicų (Iwanowice)50. Tačiau čia reikėtų atminti keletą dalykų, pirmiausia, kad arkidiakonato dokumentai apima mažesnį fundacijų skaičių (36 vietoje 68) ir yra daug išsames- ni, be to, Lenkijos tikrintojų klausimynas buvo daug platesnis negu naudotas Vilniuje (Vieliunyje tirtini daiktai minimi registro pradžioje, tuo tarpu Vilniaus vizitacijos tikslus galima nuspėti tik iš dviejų išlikusių jos skyrių antraščių)51. Paskutiniuoju atveju vizitatorius arba jo atstovas buvo deleguotas surašyti parapijų valdomą turtą auksu, sidabru ir liturginėmis priemonėmis (tame tarpe ir paramentais). Tuo tarpu Vieliunyje tikrintojai siekė sudaryti daug platesnį bažnyčios turto sąrašą, apimantį ne vien tauriųjų metalų indus ir šilko audinius. Todėl tai, kad Vilniaus invento-

49 Lietuvos pavyzdžiai – išn. 53, 536, 641, 39, 377, p. 216, 254, 264, 213, 239. Pirmojo Borkeno/Barkių inventoriaus puslapio nuotrauka – A. Radzimiński, Chrystianizacja i ewangelizacja Prusów. Historia i żródła (Toruń, 2011), p. 62. Tekstas skamba taip: Dye Kleynet von sylberwergk zcu Burcken yn der pfarkirchen ins erszte, 1 sylbern kellich obyr gult myt seyner patennen; 1 sylbern pacifical obyr gult myt etlichen korrellen; 1 sylber creutze obyr gult myt etlichenn korrellen; 1 sylbern monstrencze dye do kleyn iszt ouch obyr gult. Verta palyginti tokius duomenis su Vilniaus inventoriumi. 50 „Inventarium omnium et singulorum proventuum et beneficiorum ecclesiasticorum in et sub archidiaconatu et districtu Wielunensis territorii“, Joannis de Lasco… Liber Beneficiorum Archidioecesis Gnesnensis, II (Gniezno, 1881), p. 92–157. Medžiaga yra patogiai sutabuliuota ir išanalizuota E. Wiśniowski, Parafie w średniowiecznej Polsce. Struktura i funkcje społeczne (Lublin, 2004), p. 260–265 ir lentelės 82 bei 83. 51 Liber beneficiorum, p. 92. Tipiškas pavyzdys iš Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Rudoje, kuri turėjo „tres calices argenteos, unum ex eis deauratum, ornatum de axameto rubeo cum toto suo apparatu, secundum de kowtir rubeo cum apparatu, tercium de camcha simplici, quartum de postchawyecz vetus, missalia tria, unum impressum et duo scripta, [Jokūbo Varazziečio (de Voragine) Legenda aurea] lombartica historia, [Jono Herolto] sermones discipuli, agenda Gnesnensis et alia Vratislaviensis etiam impressa cum confessionali... crux argentea et inferius videlicet in prede cuprea, antependia tria, unum de camcha simplici et duo de tela picta, polae seu mappae ad duo altaria, corporalia quinque, superpellicium unum, monstrantia de cupro, ampulae quatuor, lagena stannea pro servando vino, vexilla duo... “, Liber beneficiorum, p. 110.

XXXVI rizacijos aprašas neįvardija šių tam tikrų turto rūšių, dar nereiškia, kad tokių reikmenų Vilniaus vyskupijos šventovėse apskritai nebuvo (t. y. albų, altoriaus apdangalų, varpelių, žvakidžių, juostų, korporalų, plieno talpų altoriaus vynui laikyti, tabernakulių ir t. t.), nes šie dalykai buvo esminiai paprastoms šv. Mišioms aukoti ir minimi bažnyčios steigimo aktuose bei kituose dokumentuose (pvz., testamentuose). Vis dėlto keista, kad kai kurių objektų, minimų Vilniuje, nėra Vieliunio inventorizacijos aprašuose (pvz., pektoralo, slaviškai poszlaczanum, jeigu priimsime Viktoro Gabrie- lavičiaus pasiūlytą vertimą jo 1508 m. Turgelių suteiktyje [Pr. 5])52. Pektoralas yra tradiciškai ant krūtinės nešiojamas kryžius, kaip ir nusako šio žodžio lotyniška kilmė (pectorale). Nuo Tridento susirinkimo (1545–1563 m.) laikų tik vyskupai ir abatai dėvi krūtinės kryžių kaip papuošalą. Tačiau Vilniaus inventoriuje yra minimi 36 tokie kryžiai (tai būtų maždaug 0,53 kryžiaus vienai parapijai). Tai galėjo būti kryžius su relikvija, naudojamas šv. Mišių stalui pašventinti ten, kur nebūdavo altoriaus, tačiau kai kurie krūtinės kryžiai yra aprašyti būtent kaip relikvijų kryžiai (pavyzdžiui, vienas iš kryžių, esančių Ukmergėje). Labai gali būti, kad šie nešiojami kryžiai buvo naudojami tose parapijose, kurios kažkuriuo metu galėjo neturėti altoriaus kryžiaus. Taip pat tai galėjo būti mažes- nis kryžių sine pedibus, minimų Ražankoje, variantas. Jie minimi ten, kur daugiau nekalbama apie jokius kitus kryžius, arba drauge su sidabro kryžiais. Jie randami bažnyčiose, kurioms vyskupas neturėjo teisės išrinkti kandidatą paskyrimui į klebonus, jų egzistavimas nedemonstruoja aukšto (lot. infulatus: dėvinčio vyskupo mitrą) vietinio dvasininko statuso53. 1579 metais Kražių bažnyčia turėjo šešis krūtinės kryžius: keturis sidabro ir du puoštus brangakmeniais ir koralu54. Greičiausiai šie kryžiai atitinka stačiatikių enkolpioną arba yra ankstesnių Rytų ir Vakarų Bažnyčių tikėjimą praktikuojančiųjų paveldas, kai tokius kryžius nešiojo visų rangų dvasininkai ir net pasauliečiai55. Gali būti, kad Lietuvos dvasininkai juos nešiojo kaip atskirties nuo kitų ponų simbolį. Nors XV a. pektoralas tapo dažniau sutinkama vyskupų apdaro detale, tačiau nebuvo naudojamas vyskupo įšventinimo ritualo metu. Tai greičiau buvo ordinaro padėties, o ne valdžios ženklas56. Tai, kad į inventoriaus aprašą nebuvo įtrauktos knygos, knygagraužiui istorikui yra itin skaus- mingas dalykas. Knygos yra šiek tiek paminėtos tik vieną kartą, galbūt dėl to, kad jų buvo be galo daug, pvz., 53 teologijos ir kanonų teisės tomai Ukmergėje, padovanoti parapijos bažnyčiai buvusio jos kunigo: „libri numero quinquaginta tres in jure pontificio et in theologia, legati ad ecclesiam Wylkomyriensem per quendam Jacobum Szywoczyna, rectorem ecclesie Wylkomyriensis“ [p. 103].

52 Šio žodžio reikšmė nėra aiški. XVII a. kopijuotojams šis žodis reiškė „paauksuotas“ (lenk. pozlacony), bet ar negalėjo „paauksuotas“ būti alternatyvus žodis, reiškiantis „paauksavimą“? Ar gali būti žodžio šaknis siejama su žodžiu apszlag, t. y. yra (humerolo) pakraščiu? 53 Pektoralas randamas ir Krokuvos Šv. Marijos bazilikos vertybių inventorizacijoje, tačiau ši bažnyčia yra gerai žino- ma dėl jos pretenzijų į biurgeriškumą ir konkuruojanti savo didybe su vyskupo bažnyčia Vavelyje. Šios bažnyčios liturgi- nių vertybių tyrinėjimui skaityti: E. Piwowarczyk, Dzieje kościoła Mariackiego (XIII–XVI w.) (Kraków, 2000), p. 166–182, p. 222–233. 1476 m. vienas Lietuvos biurgeris padovanojo šiai bažnyčiai arnotą (arba bent jau pilietis, įrašytas kaip Li- thwanus) – p. 179. 54 Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), sud. L. Jovaiša, J. Tumelis [Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae, I] (Vil- nius, 1998), p. 174. 55 A. J. Nowowiejski, Wykład liturgii Kościoła Katolickiego, II (Warszawa, 1902; Ząbki, 2007), p. 367–372. Leono X brevė (1519 m. sausio 10 d.) leido lenkų vyskupams nešioti krūtinės kryžių ant aukso grandinės; pektoralas taip pat yra minimas 1515 m. bulėje, Sacrosancte Universalis – ten pat, p. 371; K. Bogacka, Insygnia biskupie w Polsce. Pierścień, pektorał, infuła XI–XVIII w. (Warszawa, 2008), p. 31–41. Apie dabartinės Baltarusijos teritorijoje surastus enkolpia, žr. A. A. Bashkov, Khristianskie drevnosti Belarusi kontsa X–XIV vv. (predmety khristianskogo kul’ta individual’nogo ispol’zovania) (Minsk, 2011), p. 47–57, lent. 2, p. 120–29, il. 23–36, p. 160–173. 56 Viduramžių lotynų kalboje pectorale turėjo ir kitų reikšmių. Tai galėjo būti didelė ornamentuota sagtis (angl. morse), laikanti priekinius kapos kraštus. (Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 317, A. Fortescue, The ceremonies of the Roman Rite described (London, 1918), p. 12) – Słownik łaciny średniowiecznej w Polsce, VII-2 (53) (Kraków,1993), stlp. 210–211. Vėlesniais laikais šis žodis imtas vartoti kalbant apie juodą kunigo apykaklaitę (rabato) su balta juostele.

XXXVII Taigi, mes neturime jokio supratimo, kokie mišiolai buvo naudojami Lietuvos bažnyčiose pirmojoje XVI a. pusėje. Tokie šaltiniai iš šimtmečio vidurio, kaip Rokiškio parapijos bažnyčios Inventorius (1563 m.), mini turimą Krokuvos mišiolą ir brevijorių, taip pat nežinomos kilmės gradualą, antifo- nalą ir agendą57. Šv. Mišių kirilica transkribuotos teksto lotynų kalba ištraukos, naudojamos XV a. LDK žemėse, žinomos vien iš dabar Maskvos Sinodo bibliotekos (Valstybinio istorijos muziejaus sudėtinės dalies) rinkinyje saugomo rankraščio, labiausiai panašios į Augsburgo mišiolą [Pr. 1]. Iš dovanų bažnyčioms ir kunigams įrašų mes žinome, kad pamokslų rinkiniai, šventųjų gyvenimai, Biblijos ir kitos knygos buvo prieinami parapijų dvasininkams58. Visgi mums reikėtų susitelkti ties tuo, ką Inventorius gali mums pasakyti apie parapijų litur- ginį gyvenimą. Šis šaltinis visiškai paneigia mintį, kilusią iš XV a. pr. Vokiečių ordino bandymo pasiteisinti sudeginus Lietuvos bažnyčias, nes esą jų būta panašesnių į pašiūres nei maldos namus59. Yra žinoma, kad šv. Mišioms besiruošiantis kunigas rengiasi uždengdamas savo galvą ir pečius hu- merolu, po to apsivilkdamas ilgą baltą lino drabužį, vadinamą alba. Tuomet jis juosmenį apsijuosia šilko arba lino juosta. Ant kairės rankos jis kabina trumpą šilko juostą, vadinamą manipulu. Tada ant kaklo uždedama ilga, panaši į šaliką šilko juosta, vadinama stula. Galiausiai, prieš eidamas prie altoriaus, kunigas užsivelka arnotą60. [il. 1, 1a]. Dabar pasiaiškinkime Inventoriuje paminėtų dra- bužių ir jų medžiagų reikšmę. Humerolas (amiktas – lot. amictus)61 yra pirmasis drabužis, kurį užsideda kunigas savo pečiams uždengti, iš čia ir kyla kitas jo lotyniškas pavadinimas – humerale. Tai pailgos formos audeklas,

57 K. Jablonskis, XVI a. Lietuvos inventoriai [Istorijos archyvas t. 1] (Kaunas, 1934), stlp. 677. Gradualas –šv. Mišių giedamų tekstų knyga; antifonalas – liturginė antifonų (choro, kantoriaus giedamų tekstų) knyga; agenda – sakramen- tų teikimo, sakramentalijų naudojimo, maldų formuluotės knyga, dažnai sudaryta pagal vietinės vyskupijos papročius. 1499 m. Gdanske išleista Vilniaus kanauninko Martyno Radomiečio parengta Vilniaus Agenda. 58 1490 11 08 savo testamentu Žemaičių kanauninkas Motiejus [LKD 1687] įvairiems Medininkų katedros ir parapijų kunigams užrašė knygas, tarp kurių popiežiaus Inocento Summa (Apparatus in quinque libros Decretalium) ir Orosi- jaus veikalą (Historiarum adversum Paganos libri vii?) kartu su savo pamokslų knyga – Vyšniavo klebonui Viktorui; de tempore pamokslų rinkinys ir Historia trium regum (LKD parengėjų nuomone, tai galėjo būti Jono Hildesheimiečio 1477 m. Kelne spausdintas veiklas Historia de gestis et trina trium regum translatione) – Luokės klebonui Simonui; Bety- galos bažnyčiai jis dovanojo neįvardintą pamokslų rinkinį; Medininkų katedrai jis grąžino sermones de sanctis – Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, I, [CM] sud. P. Jatulis (Rome, 1984), Nr. 73, p. 124–125. 59 CM, Nr. 4, p. 22: que consideracione exacta ad ecclesias schismaticorum eidem vicinas vix valent ut tuguria seu domuncule ad aulas et palacia comparari, secure audemus dicere... 60 Šis drabužių rinkinys ir rengimosi seka yra nustatyta ankstyvaisiais viduramžiais. Čia mes cituojame XV a. Krokuvos dvasininko Jano Isnerio išvestinį veikalą Raciones indumenti sacerdotalis iš Gniezne saugomo rankraščio, AAG Rs 60, l. 9: „Sequuntur raciones indumenti sacerdotalis et tocius misse tracte de racionali divinorum officiorum, quomodo memoria divine passionis, resurrexionis, ascensionis in quabus missa denarratur ideo ut missarum solemppnia cum maiori devocione audiatur et libencius || quid missa significat et quomodo tam sacerdos quam missa Christum representant, proponimus dicere. Item notandum est sacerdos humerale super se imponit, postea albam induit, tunc cingulo se cingit, deinde manipulum imponit, deinde stolam sumit, postmodo casulam induit, et sic ad altare procedit, Item humerale, quo caput tegit, significat sudarium quod super caput Christi erat cum in sepulcro iacuit; quo faciem suam velavit. Vel significat illud, quo texerunt faciem Eius percutientes Eum calaphis, dicentes “Prophetiza nobis, Christe, quis est qui Te percussit“ vel eciam significat spineam coronam. Item alba longa et munda significat Christi mundiciam, quam habuit, quia peccatum non fecit neque inventus est dolus in ore Eius; vel significat vestem illam in qua Christus illusus fuit quando ab Herode ad Pylatum ductus. Item cingulus significat castitatem Christi, vel etiam significat funem vel cordam qua in flagellacione ad statuam ligatus fuit. Item manipulare significat Christi humilitatem in vita presenti omni per sinistram manum in qua panditur et in Gregorio presens vita designatur. Item stola super collem posita et ante pectus posita usque ad pedes significat obedienciam Christi voluntariam et servitutem quam pro nobis fecit. Item casula que omnia sacerdotalia vestimenta tegit significat karitatem Christi quam pro nobis in sua passione ordinat vel eciam significat illud vestimentum purpureum in quo Christus illusus fuit, quando Pylatus cum Ihesu pretorium introivit“. 61 Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 144–157; lyginant su Prūsija svarbu pastebėti, kad Prūsijoje, kaip ir Lietuvoje, humerolai yra minimi rečiau, kai kalbama apie pilnus drabužių komplektus ir todėl nėra įmanoma sužinoti tikslaus šių (ir kitų panašių) liturginių rūbų skaičiaus. W. Rozynkowski, Studia nad liturgią w Zakonie krzyżackim w Prusach.

XXXVIII pažymėtas kryžiumi, dažnai siuvamas iš lino, bet gali būti ir iš šilko, puoštas perlais ir siuvinėjimais bei su prisiūtomis juostelėmis susirišti. Iki IX a. retai minimas šaltiniuose; jis simbolizuoja Kristaus veido dangalą (įkapes) kape arba Jo galvos dangalą Kančios metu. Inventoriuje minimas vienas toks humerolas, pagamintas iš aksomo ir papuoštas penkiolika perlų. Būna papuoštas kai kurių humerolų kraštas (arba apszlag). Kauno parapijos bažnyčia turėjo amiktą su jos globėjų šventųjų Petro ir Pauliaus atvaizdais, papuoštą sidabru bei brangakmeniais. Kitas humerolas buvo papuoštas Švč. Trejybės ir šv. Stanislovo atvaizdais, padabintas sidabru ir brangakmeniais, t. y. atitinkantis vulgaroką pirklių miesto skonį. Iš Stanislovo Goštauto 1539 metų testamento ir 1552 metų Vilniaus katedros Palaimintojo Kazimiero ir Goštautų koplyčių inventoriaus mes žinome, kad amiktai ga- lėjo būti puošiami Švenčiausiuoju Jėzaus Vardu, išsiuvinėtu perlais ar brangakmeniais, o retkar- čiais ir angelų saugomu Švenčiausiojo Viešpaties Veido atvaizdu (vadinamu Veronika, veraikonu) [Pr. 29, 30]. Alba62 – ilgas lino drabužis, dėvimas ant humerolo ir po arnotu, siekia dėvinčiojo dvasininko pėdas ir yra surišamas juosta arba suvyta virve. Šių rūbų inventoriuje nematyti (išskyrus atvejus, kai kalbama apie liturginės aprangos komplektus arba lot. cum apparamentis). Panašiai atskirai nėra minimos ir juostos63 bei vytos virvės, diržai, šilko manipulai 64 ar stulos65. Vis dėlto kituose XVI a. inventoriuose66 albos minimos [Pr. 30]. Kalbant apie arnotus (lot. ornatus, casula), pastebėtina, jog inventoriaus apraše minimi per 413 įvairių spalvų ir šilkų arnotai; vidutiniškai vienai parapijai tenka maždaug 6,1 arnoto (lyginant su 4,17 Vieliunyje) 67. Dažniausiai minima spalva – aukso (aukso brokatas, in auro) – 27 vienetai (aukso spalvos drabužiai tiko pakeisti baltus, raudonus arba žalius). Kita spalva pagal dažnumą buvo raudona (8 vnt.), tinkama Sekminėms, Šv. Kryžiaus išaukštinimo, Verbų Sekmadienio ir Šventųjų kankinių šventėms. Juoda (4 vnt.) dėvima Didįjį Penktadienį bei per liturgines šventes, susijusias su Mirusiųjų paminėjimu. Gelsvai rusva (3 vnt.), buvo prabangi spalva, be konkrečios liturginės reikšmės ir todėl tinkama naudoti įvairiomis progomis. Balta spalva (1 vnt.), siejama su visomis Mūsų Viešpaties šventėmis, Švč. Trejybės diena, Švč. Mergelės Marijos ir visų šventųjų, netapusių kankiniais, liturginėmis šventėmis. Žalios spalvos drabužiai buvo (yra) dėvimi eiliniu metų laiku (tarp Trijų Karalių ir gavėnios, tarp Sekminių ir advento). Kai kurie jų būna papuošti kryžiumi arba perlais [il. 1, 21, 22; p. 1]. Kartais arnoto spalva ir medžiaga yra priderinama prie antepedijaus (altoriaus apdangalo). Daugumoje atvejų arnoto spalva nėra įrašyta ir todėl spalvų gamos neįmanoma

Z badań nad religijnością w późnym średniowieczu, (Toruń, 2012), p. 223–225. Humerolą taip pat būtų galima vadinti amiktu (lot. amictus), kad nesumaišytų su uždangalu, kurį kunigas, pakylėdamas Švč. Sakramentą, dėvi ant pečių tam, kad uždengtų rankas ir nuogomis rankomis neliestų monstrancijos. 62 Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 157–171; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 221–223. 63 Juosta – šilko arba dažniau lino diržas (iki 2,5 m ilgio, 5–6 cm pločio), dabar – virvė – Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 171–181; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 225–227, paprastai viena arba dvi poros. 64 Manipulas – ant kairiojo riešo dėvima šilko juostelė – Nowowiejski, Wykład liturgii, II p. 181–192; Prūsijoje – Ro- zynkowski, Studia nad liturgią, p. 219. 65 Stula – ilga, iki 2,7 m ilgio ir 10 cm pločio šilko juosta, dėvima aplink kaklą ir dengianti albos priekį tartum kaklaskarė. Antikos laikais tai buvo abiejų lyčių nešiojami ilgi marškiniai, o Evangelijose ji minima Sūnaus paklydėlio palyginime kaip „geriausias rūbas“ (lot. prima stola). Vėliau šis žodis imtas vartoti pažymint audinio juostą, žinomą kaip orarion, kurią pietautojai Romoje naudojo burnai šluostyti. Ji simbolizuoja Kristaus jungą, „kuris yra lengvas“. Nowo wiejski, Wykład liturgii, II, p. 192–218; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 218 – XV a. Prūsijos parapijos turėdavo po 1–3 vienetus. 1554 m. Nemenčinės ir 1563 m. Gorodiščės inventoriuose minimos lino albos ir šilko stulos – žr. išn. 641, p. 264. 66 Ten pat. 67 Palyginimui galime pastebėti, kad XVI a. viduryje Anglijos Lesterio grafystės parapijose vidutininiškai buvo 2,7 arnoto ir 1,35 kapos, o pagrindinės minimos spalvos – raudona, žalia ir balta. N. J. G. Pounds, A history of the English parish. The culture of religion from Augustine to Victoria (Cambridge, 2000), p. 436.

XXXIX nustatyti (taigi negalime žinoti, ar buvo kitų liturginių spalvų arnotų – žalių, violetinių ir rožinių)68. Medžiagos: atlasas – 5 vnt.; aksomas (lot. axamentum)69 – 25 vnt.; kamkos brokatas (camcha) – 123 vnt.; damastas70 – 17 vnt.; satinas – 1 vnt.; aukso audinys – 19 vnt.; kamlotas (audinys iš ožio plaukų ir šilko) – 1 vnt., o neįvardintos medžiagos (tikriausiai kamkos) – 222 vnt. Jei palygintume 1552 metų inventorizaciją, atliktą dviejose netipiškose katedros koplyčiose (pal. Kazimiero ir Goš- tautų), ir 1539 m. testamentu paliktą Stanislovo Goštauto palikimą katedros koplyčiai ir jo Gera- nainių Šv. Mikalojaus koleginei bažnyčiai, kurią jis matė esant didžia katedros bažnyčios kopija (joje rektorius galėjo rengtis kaip vyskupas su tokiomis pontifiko regalijomis kaip palijus ir mitra), tuomet pamatytume, kad labiausiai mėgstama arnoto medžiaga buvo įvairių spalvų (aukso, raudonos, gelsvai rusvos, baltos, juodos ir žydros) satinas arba aksomas. Dėl nežinomų priežasčių kamka yra naudojama vis rečiau. Dauguma audinių, atrodo, buvo vežami iš Italijos (ypač Venecijos), taip pat minimi audiniai iš Osmanų imperijos (Aleksandrijos, Bursos ir Damasko) [Pr. 29, 30]71. Duo- menys iš 1598 m. katedros inventoriaus, surinkti Gražinos Martinaitienės, leidžia manyti, jog XVI a. pabaigoje kamka jau nebedominavo. Ji pastebi, kad dažniausiai arnotai buvo siuvami iš aukso audinio (29 vnt.), o kiti šilkai, atskirai paimti, tesudarė trečdalį šio skaičiaus (aksomo brokatas – 10 vnt., aksomas – 9 vnt., damastas – 9 vnt., kamka – 8 vnt.)72. Iš Goštauto užrašų mes žinome, kad šie audiniai buvo audžiami naudojant augalų, vaisių ir povo uodegos motyvus. Jie vaizdavo Švč. Trejy- bę, Nukryžiavimą su ten esančiais šventaisiais (Švč. Mergele Marija, šv. Marija Magdaliete, šv. Jonu, šv. Andriejumi), taip pat šventuosius – globėjus (šv. Aleksiejus). Vėliau perdirbtas XVI a. pr. Nu- kryžiavimo vaizdinys ant katedros arnoto yra išlikęs Lietuvos dailės muziejuje73 [il. 22]. XV–XVI a. sandūroje pagamintas italų arba ispanų kilmės arnotas, saugomas Minsko Dailės muziejuje, kadaise priklausė Pinsko pranciškonų vienuolynui. Jį puošia šventojo kankinio (rankoje jis laiko palmės

68 Apie arnotus bendrai žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 218–261. Apie spalvų reikšmes žr. ten pat, p. 85–105, W. St John Hope, E.G.C.F. Atchley, English liturgical colours (London, 1918) ir ceremonijų meistro bibliją, Fortescue, Ceremonies. Violetiniai rūbai yra dėvimi advento ir gavėnios metu ir reiškia atgailą, o rožinė spalva yra naudojama tik dviem atvejais pertraukos tarp šių atgailos laikotarpių metu: Gaudete (trečią advento sekmadienį) ir Laetare (ketvirtą gavėnios sekmadienį). 69 Nowowiejski, Wyklad liturgii II, 18. Žinomas nuo ankstyvųjų viduramžių, gamintas iš šilko (kaip ir vilnos, lino ir medvilnės), taip pat ir dvigubo audimo, vadinamo veliūru. Diskusiją apie liturginius audinius ir keturias jų mados fazes, kurių trečioji buvo sunkaus, brangakmeniais nusagstyto šilko su sidabro arba aukso gijomis, populiaraus viduramžiais ir iki XVI a. vidurio, kai lengvesni ir lankstesni audiniai tapo labiau įprasti, žr. ten pat, p. 24–29. Trikalbį audinių pavadini- mų ir spalvų sąrašą lietuvių ir lenkų kalbomis (kai kur ir anglų kalba), paremtą rinktiniais dokumentų šaltiniais iš LDK, pateikia G. M. Martinaitienė, Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose (Vilnius, 2013). Daug platesnį žodyną tiems, kas neskaito vien lietuviškai pateikia I. Turnau, Słownik ubiorów. Tkaniny, wyroby pozatrackie, skóry, broń i klejnoty oraz barwy znane w Polsce od średniowiecza do początku XIX w. (Warszawa, 1999). 70 Damasko šilkas, damastas, adamaszek – Martinaitienė, Audiniai ir jų spalvos, p. 25: vienpusis arba dvipusis audinys su matiniais raštais blizgančiame fone arba atvirkščiai. Kamka – panašus į damastą audinys tik papuoštas su papildomais taurųjų metalų (sidarbro, aukso) siūlais – ten pat, p. 65. 71 Šilko, aksomo ir brokato importas iš Italijos į Lenkiją (o tai reiškia ir į Lietuvos rinką) yra aptariamas neseniai parašytame autoritetingame darbe, tyrusiame XV ir XVI a. liturginius rūbus Krokuvos katedroje. N. Krupa, Włoskie tkaniny aksamitne z XV i XVI wieku w zabytkowych tekstyliach ze skarbca Katedry na Wawelu (Kraków, 2013). Atkreipkite dėmesį į istorinę įžangą p. 25–119 ir arnotų bei dalmatikų fotografijas. Autorius pastebi, kad XVI a. pr. lapų, granatų ir dagių motyvai tapo populiaresni, ten pat, p. 38–44. 72 G. M. Martinaitienė, „Vilniaus arkikatedros tekstilė XVI a. inventoriuose“, in: Menotyra 36 (2004 nr. 3), p. 10–16, ypač lentelė, p. 13. Audinių, naudotų kitiems drabužiams, proporcija: kapos (aksomas, 10; aukso audinys, 10), dalmatikos (damasto – 7; aksomo – 5; aksomo brokato – 6; kamkos brokato – 3), antepedijai (damasto – 10, aksomo – 8). 73 Eadem, „Išganytojo atvaizdas paramentuose“, in: Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje, sud. G. Surdokaitė (Vilnius, 2008), p. 107–133, ypač p. 114, 119–120; Šilkas ir auksas. XV–XVIII a. šilkiniai audiniai Bažnytinio paveldo muziejaus liturginių drabužių rinkinyje, sud. R. Pauliukevičiūtė (Vilnius, 2014), p. 20–21. Iki šių dienų išlikęs labai mažas kiekis pirminio „palapinės“ pavidalo viduramžių (dažniausiai vien tik kapuose randamų) arnotų; dauguma jų (zakristijo- se saugotų) vėliau perdirbti į berankovės atviros tunikos formą – žr. il. 21, 22.

XL šakelę bei knygą) ir Kristaus Nuėmimo nuo kryžiaus vaizdai74. Dažniausiai tokie atvaizdai puošia liturginių rūbų nugarą, būtent ta pusė geriausiai tikinčiųjų matoma šv. Mišių arba procesijos metu. Lietuvoje yra labai mažai išlikusių XVI a. ar ankstyvesnio laikotarpio liturginių drabužių, tačiau net ir šie, galbūt išskyrus Sudervės kapą, nėra išlaikę savo originalios išvaizdos75 [il. 29]. Pinigais šiuos objektus sunku įvertinti. Iš didžiojo kunigaikščio Aleksandro apskaitos knygų mes žinome, kad 1502 metais raudono atlaso uolektis (78,7 cm) kainavo 1,5 kapų grašių, o kamloto uolektis valdovui kainavo 20 kapų grašių. Už uolektį juodojo aksomo jis sumokėjo 60 kapų ir 25 kapas – už damasto uolektį. 1517 metais Jonas Sapiega Lucko vyskupijos Mordų parapijos bažnyčiai padovanojo du gabalus aksomo: vieną – aukso spalvos, o kitą – juodos. Aukso audinys kainavo 6 kapas grašių už uolektį76. Bet kuriuo atveju vertingesni daiktai buvo saugomi itin rūpestingai. Geriausi Goštautų koplyčios drabužiai buvo laikomi katedros iždinėje (lot. aerarium), o kasdien naudojami buvo laikomi pačioje koplyčioje. Geranainyse Goštautas specialiai pastatė mūrinę zakristiją (lot. testudo) jo liturginiam lobynui saugoti. Kartais liturginiai drabužiai būdavo siuvami iš šilko, prieš tai naudoto kitiems tikslams, pvz., moteriškų suknių ar karsto dangos audinio. 1425 metais Karaliaučiaus parapijos bažnyčia turėjo 25 arnotus, nors labiau įprastas arnotų skaičius Vokiečių ordino Prūsijos bažnyčiose buvo penki77. Tik keturios bažnyčios (Kernavės, Svyrių, Ukmergės ir Vilkaloto) yra minimos kaip turinčios pilnus liturginės aprangos komplektus (sudarytus iš: arnoto, stulos, mani- pulo, amikto ir albos, taip pat juostos ir galbūt dar dalmatikos). Kartais arnoto ir antepedijaus spalvos atitikdavo ir sutapdavo su liturgine parapijos dedikacijos spalva (pavyzdžiui, raudona Kauno globėjų, kankinių apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus, atveju). Palenkėje Vistyčų (Wistycze) bažnyčia turėjo brangiomis relikvijomis nusagstytą arnotą, priklausiusį Gardino seniūnui Jonui Nasutai78. Reikėtų taip pat prisiminti, kad arnotai gaminti ir iš Lietuvos audinių. Raptuliariuje Jonas Laskis užsimena, kad savo Lasko bažnyčiai duos du lietuviško geltono audinio audeklus arnotui (arba arnoto pamušalui) siūti; dar kitus audeklus paskyrė savajai Šv. Stanislovo koplyčiai79. Dalmatika80 yra šilko tunika, dėvima diakonų ir pilną vyskupo drabužių komplektą dėvinčių vyskupų, Inventoriuje jų minimas skaičius apima 14 vienetų [il. 4]. 7 dalmatikos buvo pasiūtos iš brokato (iš jų Kaune buvo keturios iš aukso brokato, derančio prie arnotų ir antepedijų), taip pat

74 N.F. Vysotzkaya, Dekaratyŭna-prykladnoe mastatstvo Belarusi XII–XVIII stagoddziaŭ (Minsk, 1984), ill. 125, 126, 127; T. Mańkowski, Polskie tkaniny i hafty XVI–XVIII w. (Warszawa, 1954), 9 iliustr. G. Barvenava, Tekstyl’ siaredniavechcha na zemliakh Belarusi (Minsk, 2008), 133, ill. 224; 183–184, 186, 197, 198, 207. 75 Žr. pagrindinius apibendrinančius aprašymus: G. M. Martinaitienė, E. Pinkutė, Bažnytinė tekstilė XV–XX a. pradžia [Lietuvos sakralinė dailė XI–XX a. pradžia, III], (Vilnius, 2004), p. 16–26. 76 ...Johannis Sopia palatinus Pothlachie, capitaneus Brazlavensis, suppremus secretarius magniducatus Lythwanie... ob remedium anime sue donavit et legavit dua axamenta: unum in auro alias balthyn, quum emebat unam ulnam per sex sexagenas; aliud axamentum nigrum alias karbasin totum prout in cista habuit ad ecclesiam in prefata Mordi – Varšuva, AGAD Rs 7475. Pilnas testamento tekstą spausdino T. Jaszczołt, „Testament Jana Sapiehy wojewody podlaskiego“, in: Rezydencja Sapiehów w Dubnie, II, red. H. Karwowska, A. Andrzejewski (Białystok, 2007), p. 89–102. 77 Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 211–217. Verta palyginti ir Livonijos (Estijos Saaremos vyskupystės) duomenis – E. Blumfeldt, „Saare-Lääne piiskopkonna visitatsiooniprotokolle aasttaist 1519–1522“, in: Ajalooline Ajakiri 1933, Nr. 1, p. 51 (Jämaja: 2 arnotai), 52 (Anseküla:1), 53 (Kärla), 54 (Püha: 6); Nr. 2, p. 117–118 (Märjamma), 119 (Pühale- pa: 3, Keina: 3), 124–125 (Kihelkonna: 4). 78 Rowell, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas“, p. 109, cituojant Siedlce ADS D1, l. 81v (1484 m. įvykis). 79 Raptularz, l. 44, Zeissberg, „Johannes Łaski, Erzbischof von Gnesen“, p. 710: Due pecie Lythuanice flavee dentur in Lasko pro ornatibus et alie pro capella Sancti Stanislai. 80 Nowowiejski, Wyklad liturgii II, p. 330–347. Palyginimui su Prūsijos parapijomis, kuriose vienetų skaičius paprastai buvo tarp dviejų ir penkių, žr. Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 219–221.

XLI viena iš mėlyno damasto buvo Induroje, ir po dvi dalmatikas Ukmergėje, Ramygaloje bei Giedrai- čiuose. Šios bažnyčios buvo įkurtos didžiųjų kunigaikščių ir stambių žemvaldžių šeimų. Vilniaus katedros Goštautų koplyčia neturėjo dalmatikos, bet Geranainių Šv. Mikalojaus koleginė bažnyčia (prepozitūra) turėjo net dešimt dalmatikų (šešios jų buvo raudonos, dvi baltos ir dvi mėlynos), tarsi skirtų atspindėti vyskupo didybei. Geranainių klebonas turėjo infulato teises. Apeiginis rūbas, dėvimas kunigo lankant sergančiuosius, vedant procesiją, laidojant numiru- sius arba Valandų liturgijos metu yra vadinamas kapa (lot. cappa arba pluvialis)81 [il. 29, 30]. In- ventoriuje randame 79 vienetų kapų (1,16 vienai parapijai), pasiūdintų iš damasto (2), kamkos brokato (27), aukso audinio (1). Likusių 49 kapų audinio rūšis nėra minima. Taip pat minimos dvi spalvos – aukso (2) ir mėlyna (1). Vieliunio inventorius mini tik dvylika kapų (vidutiniškai 0,34 kapos vienai parapijai)82. Kaip šilko arnotai puošdavo kunigus, taip šilko apdangalai (antepedijus, lot. antependium, frontale – „priekyje (ante) kabantis (pendens)“) puošė altorius. Paprastai jie būdavo siuvami iš brangių audinių, kartais puošiami brangakmeniais ir sakraliniais vaizdiniais (Kristaus Veidas, Kančia, Švč. Trejybė, Švč. Mergelė Marija arba vietinis šventasis globėjas). Antepedijus dengia altoriaus priekį ir šonus, išskyrus tuos atvejus, kai pats altorius yra ypatingai papuoštas83 [il. 1, 1a]. Mūsų aptariamas inventorius paprastai nemini antepedijaus spalvos, tačiau kai ši detalė yra atskleidžiama, atrodo, jog pati populiariausia spalva buvusi aukso (8 vnt.), toliau eina raudona (2), juoda (2) ir gelsvai rusva (1). Jie pagaminti iš kamkos (47 vnt.), aukso audinio (5), aksomo (4), damasto (3), atlaso (1) ir satino (1). Dažniausiai nepaminėtas panaudotas audinys (177 vnt.). Iš viso įrašai mini per 238 vienetus antepedijų, t. y. 3,5 vienai parapijai – beveik dvigubai daugiau negu Vieliunio arkidiakonate užfiksuotas skaičius (iš viso 66 vnt. – po 1,88 vienai parapijai). Geranainyse taip pat pastebimai dominuoja aukso spalva [Pr. 29]. Nors ne visada, tačiau dažnai su kunigo arnoto spalva sutampa antepedijaus audinys ir spalva84. Pasak viduramžių liturgijos vadovėlių, liturgiškai apsirėdęs kunigas šv. Mišių metu (kaip ir jo liturginiai veiksmai) yra vaizdinė teologijos pamoka tikintiesiems, primenanti jiems (ir mums) apie šventas Kristaus gyvenimo paslaptis, ir ypač Jo Kančią: amiktas yra Kristaus veido dangalas Jo kape arba Jo erškėčių vainikas; alba reprezentuoja Kristaus tyrumą ir drabužius, kuriuos Jis vilkėjo vedamas iš Erodo pas Pontijų Pilotą; Kristaus skaistumą arba Jo pririšimą prie plakimo stulpo simbolizuoja juosmens juosta, o Jo nuolankumą gyvenant šiame pasaulyje atspindi manipulas ant kairiosios kunigo rankos (žemiškojo gyvenimo simbolis). Stula simbolizuoja savanorišką mūsų Viešpaties klusnumą, tuo tarpu arnotas yra Jo gailestingumas, purpuro tunika, kurią Jis dėvėjo pretorijuje85. Kiek tiksliai Lietuvos katalikų gebėjo suprasti, kad šis žvakių šviesoje spindinčiais perlais ir brokatais apsirėdęs kunigas buvo vaikščiojantis Dieviškosios Kančios simbolis, lieka ne- žinoma. Tačiau, be jokios abejonės, mes galime įvertinti šį gryną liturginio teatro vaizdą taip, kaip Ferreriui padarė įspūdį jį 1520 metais Vilniuje oficialiai sutikę šilko aprėdais pasipuošę dva-

81 Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 304–321. Apie išlikusius seniausius lietuviškus pavyzdžius žr. Šilkas ir auksas, p. 18–19 – XVI a. pr. Sudervės kapa – žr. čia il. 29. Sk. taip pat Jėga ir grožis Jo šventovėje... (Ps. 96,6). Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje, sud. D. Vasiliūnienė (Vilnius, 2013), p. 206, 212. 82 Palyginimui su Prūsija žr. Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 227–231. Livonijos Bažnyčios pavyzdys, žr. čia, išn. 77. 83 A. J. Nowowiejski, Wykład liturgii Kościoła Katolickiego, I. 1 (Warszawa, 1893; Ząbki, 2007), p. 369–374. 84 Plg. Linkmenų inventoriaus atvejį – išn. 53, p. 216. 85 Žr. Jano Isnerio paaiškinimus, aukščiau išn. 60, ir šiek tiek kitokią interpretaciją, kurią siūlo Mikalojus iš Blonios (Mikołaj z Błonia) – T.M. Zahajkiewicz, „Liturgia Mszy świętej w świetle Tractatus Sacerdotalis de sacramentis Mikołaja z Błonia“, in: Studia z dziejów liturgii w Polsce. Praca zbiorowa, sud. M. Rachowicz, W. Schenk [Towarzystwo Naukowe KUL. Rozprawy wydziału teologiczno-kanonicznego, 33] (Lublin, 1973), p. 68–70, ypač išn. 184, 185.

XLII sininkai86. Pastaraisiais metais istorikai ėmė labiau pabrėžti liturgijos vaidmenį, ypač jos juslinius aspektus (vaizdus, garsus, kvapus, judesius ir bendruomeniškumą) auklėjant katalikų pasauliečius krikščioniškosios bendruomenės gyvenimo kelyje – danguje, žemėje ir skaistykloje87. Greta liturginių kunigo rūbų, parapijų bažnyčios taip pat disponavo kitais vertingais liturgijos reikmenimis88. Šv. Mišios negali būti taisyklingai aukojamos neturint kieliko (Mišių taurės) ir patenos (lėkštutės). Šie liturgijos indai yra vieninteliai vyskupo šventinami, o ne paprastai jo palaiminami indai, nes jie naudojami pačioje šv. Mišių aukojimo apeigų viršūnėje89. Tarp šių indų mes turime 190 kielikų, iš jų 161 pagaminta iš sidabro ir 29 iš paauksuoto sidabro, t. y. vidutiniškai 2,83 kielikai – vienai parapijai (Vieliunyje vienai parapijai teko 2,37 kielikai). Patenų buvo 51, iš jų 8 – paauksuoto sidabro90. Kai kurie indai buvo puošti brangakmeniais (pavyzdžiui, Kauno parapijai priklausė du dideli sidabruoti kielikai cum lapillis, o Kabilninke paminėta viena cum lapidibus preciosis). Vienas iš dviejų Rokiškio parapijos kielikų buvo pagamintas iš alavo, o vienas iš dviejų Žiežmarių koplyčios kielikų – iš konthryffal : tam tikros rūšies alavo gaminio, tačiau antrieji kielikai abiem atvejais buvo sidabriniai [plg. il. 23, 24]. Kaunas turėjo septynis kielikus ir dar du priklausė altaristoms, o Gardinas teturėjo penkis. At- rodo, jog Lentupio parapijos bažnyčia neturėjo liturginės taurės, nors jos altarista turėjo vieną. Ra- mygaloje buvo trys paauksuoto sidabro kielikai ir vienas paauksuoto žalvario vienetas, o Utenoje mes randame tris sidabro taures, o ketvirtąją – paauksuoto žalvario. Šie indai galėjo būti pirkti tiesiogiai iš auksakalio, nors kartais ir pamaldus geradaris galėjo dovanoti savo namų taurę perdirbti ją į bažnytinę taurę, greičiausiai pridėdamas ir kelis sidabro šaukštus išlydyti ir prie taurės prilituoti gumbus patogesniam kieliko laikymui šv. Mišių metu [il. 24]. Vilniaus katedros lobyne yra išlikusi nežinomos kilmės XVI a. pr. taurė, galbūt išlieta Gdanske maždaug 1500 metais, o jos stovas pa- puoštas Švč. Mergelės Marijos, šventųjų Margaritos, Daratos, Barboros, Kotrynos ir Jokūbo Didžio- jo atvaizdais91. Palenkės Knyšino (Knyszyn) miesto Šv. Jono Evangelisto parapijoje dar saugomas

86 Vilniuje Ferrerį priėmė sacerdotes sacris induti vestibus (et his preciosissimis), senatores et optimates serico, gemmis et auro circumamicti – Wojtyska, Acta Nunciaturae, II, Nr. 41, p. 101 – pagal jo Vita beati Casimiri confessoris, taip pat Čiurinskas, Ankstyvieji šv. Kazimiero „Gyvenimai“, p. 78. 87 Žr. E. B. Vitz, „Liturgy as education in the Middle Ages“, Medieval Education, ed. R.B. Begley, J.W. Koterski (New York, 2005), p. 20–52; M. Jakubek-Raczkowska, „Tu ergo flecte genua tua“. Sztuka a praktyka religijna świeckich w diecezjach pruskich Państwa Zakonu Krzyżackiego do połowy XV wieku (Pelplin, 2014), p. 183–191. Pabrėžiama pareiga lankyti sekmadienio šv. Mišias aptarta čia: I. Skierska, Obowiązek mszalnej w średniowiecznej Polsce (Warszawa, 2003). Greta pareigos lankyti šv. Mišias, Prūsijoje pasauliečiai, remiantis vyskupijos statutu, taip pat privalėjo aprūpinti savo parapijos bažnyčią visais reikalingais daiktais. A. Radzimiński, „The contribution of the Teutonic Order to the Evangeli- sation of Prussia. Some remarks based on Synod legislation“, Lithuanian Historical Studies 11 (2006), p. 67–88 (Versta iš lenkiško originalo Zapiski Historyczne 70 (2005), p. 7–24). 88 E. P. McLahan, „Liturgical vessels and implements“, in: The Liturgy of the medieval Church, ed. T.J. Hefferman, E.A. Matter (Kalamazoo, 2001), p. 369–429. Apie kardinolo Gniezno arkivyskupo Fridriko Jogailaičio naudotus reikmenis – Nowakowska, Church, state and dynasty, p. 102–103, 105–107. 89 Žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 506–555 ir 555–571. 90 Palyginimui su Prūsijos parapijomis, kuriose patenų skaičius paprastai siekė nuo dviejų ir penkių, žr. Rozynkows- ki, Studia nad liturgią, p. 41–43. Livonijos pavyzdys – A. Mänd, „Liturgical vessels in medieval Livonia in the light of written sources“, in: Art and the Church. Religious art and architecture in the Baltic Region in the 13th–18th centuries, ed. K. Kodres, M. Kurisoo [Eesti Kunstiakadeemia, 18] (Tallinn, 2008), p. 82–103; dėl Saaremos vyskupystės pavyzdžių, žr. Blumfeldt, „Saare-Lääne piiskopkonna visitatsiooniprotokolle“, Nr. 1, p. 51 (Jämaja: 2 kielikai), 52 (Anseküla: 2 kielikai ir 1 patena), 53 (Kärla: 2 ir 1), 54 (Püha: 5); Nr. 2, p. 117–118 (Märjamma), 119 (Pühalepa: 5 bei 3, Keina: 6 ir 6), 124–125 (Kihelkonna: 6 bei 6). 91 D. Vasiliūnienė, Bažnytinio paveldo muziejus. Muziejaus gidas (Vilnius, 2010), p. 20–21. Šv. Barboros, šv. Elžbietos Vengrės ir šv. Jurgio garbinimas buvo ypač populiarūs Prūsijoje, iš kurios greičiausiai ši taurė ir buvo kilusi. Rozynkows- ki, Studia nad liturgią, p. 123–129.

XLIII vienas XVI a. pr. (1520 m.?) Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagamintas kielikas. Kita tokia taurė iš Supraslio (1500 m.), pagrobta maskolių, yra laikoma Kremliaus Oružeinaja Palata ižde92. Inventoriuje taip pat randame įvairaus dydžio, amžiaus ir brangiųjų metalų (sidabro, paauksuo- to sidabro, paauksuoto sidabro su lieto balto metalo kojele, paauksuoto sidabro su žalvario kojele, paauksuoto žalvario) altoriuje pastatomų kryžių – iš viso 55 vienetus arba 0,8 vienai parapijai, – vidutiniškai šiek tiek mažiau negu Vieliunyje (42 vnt. arba 1,2 vienai parapijai)93. Pagal liturgijos taisykles, ant paties altoriaus arba bent netoli jo turėjo stovėti kryžius arba kitokia Nukryžiuotojo statula, atvaizdas. Paminėtina, kad Ramygalos sidabro kryžiaus nustatyta vertė – 30 kapų grašių. Kai kurie kryžiai buvo monstrancijos formos – Kietaviškių ir Kabilninko atveju. Kauno parapijinė- je bažnyčioje laikomas mažesnis paauksuoto sidabro kryžius, papuoštas smulkiais brangakmeniais (lot. cum lapidillis) [il. 12]. Vilniaus vyskupijos parapijų bažnyčios taip pat buvo aprūpintos ir monstrancijomis, relikvi- joriais ir pacifikalais. Monstrancija – paprastai kryžiaus arba bokšto formos indas, skirtas rodyti Švč. Sakramentui arba šventai relikvijai, laikomai joje įmontuotoje stiklinėje talpoje (lunetėje), idant tikintieji galėtų tinkamai pagerbti Dievo Kūną arba šventojo relikviją. Ji gali būti pastatoma ant altoriaus arba nešama procesijos metu. Inventorius mini devynias monstrancijas ir dar tris monstrancijos pavidalo kryžius (0,17 vienai parapijai lyginant su 0,85 (30 vnt.) Vieliunyje)94. Dau- guma jų yra pagamintos iš paprasto arba paauksuoto sidabro, trys iš jų kryžiaus formos. Punios parapijos paauksuoto sidabro monstrancijos vertė – 33 kapos grašių, o Kauno parapijinės bažnyčios didžioji paauksuoto sidabro monstrancija buvo papuošta miesto globėjų šventųjų Petro ir Pauliaus atvaizdais. Pati žymiausia ir ekstravagantiškiausia išlikusi monstrancija Lietuvoje tebelieka 1539 metais Stanislovo Goštauto dovanotoji Geranainių Šv. Mykolo koleginei bažnyčiai [il. 28]. Ji sveria 56 sidabro markes ir nuo 1698 metų yra laikoma Vilniaus katedros lobyne95. Vien tik Vilniaus katedros Goštautų koplyčia turėjo tris dideles sidabro monstrancijas su šv. Jono Krikštytojo ir šv. Adal- berto relikvijomis bei šventųjų Margaritos, Daratos ir Apolonijos dantimis [Pr. 30] Mes žinome tris relikvijorių pavyzdžius: Širvintose buvo sidabrinis pacifikalas, Ukmergėje – paauksuoto sidabro pektoralas ir paauksuoto žalvario ranka su relikvijomis96. Geranainių bažnyčiai priklausė ir dvi paauksuoto medžio rankos su 11.000 Britanijos mergelių-kankinių relikvijomis [Pr. 29]

92 Apie Radvilos kieliką Knyšine ir Supraslio taurę žr. J. Maroszek, Pogranicze Litwy i Korony w planach króla Zyg- munta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią (Białystok, 2000), il. ii, priešais p. 33, drauge su Švč. Mergelės Marijos statula, datuota tuo pačiu laiku datuota tuo pačiu laiku, iliustracija iv, prieš p. 65. Aleksandro Jogailaičio 1504 m įkurtos Naujadvario (Nowy Dwór) miestelio bažnyčios 1507 m. Vilniaus vyskupo Al- berto Taboro padovanotas kielikas su pėdos apatinės pusės įrašu Anno D[omi]ni 1507 con[dam] Il[lustriss]imus Albertus ep[isco]pus Vilnen[s]i[s] pro loco Novodvorensi donavit, pasilieka parapijos lobyne – Państwowa służba ochrony zabytków, Oddział wojewódzki w Białymstoku, kortelė 6995 (plg. T. Krahel, Nowy Dwór. Dzieje parafii rzymoskatolickiej 1504–2004 (Białystok, 2004), p. 12–17, 45–47). Tai tikriausiai XVII a. pr. gaminys – žr. žemiau, p. 247, išn. 447. Per amžius kielikų dydis, forma ir stilius keičiasi, plg. il. 23, 24. 93 Prūsijos atveju paprastai vienai parapijai teko vienas sidabro kryžius, tačiau Marienburge – keturi. Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 162–166. 94 Žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 593–611. Prūsijos bažnyčiose paprastai būdavo viena arba dvi monstrancijos. Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 54–58. 95 Vasiliūnienė, Bažnytinio paveldo muziejus, p. 22–23 ir E. Laucevičius, B. R. Vitkauskienė, Lietuvos auksakalystė XV–XIX a. (Vilnius, 2001), p. 55. 96 Apie relikvijas Lenkijoje ir Lietuvoje žr. M. Starnawska, Świętych życie po życiu. Relikwie w kulturze religijnej na ziemiach polskich w średniowieczu (Warszawa, 2008), ypač p. 420–422; apie relikvijorius Lietuvoje – G. Drungilienė, „Re- likvijos ikitridentinėje Lietuvoje“, in: Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje. Relics of the saints in Lithuanian culture, sud. T. Račiūnaitė [Acta Academiae artium vilnensis, 41] (Vilnius, 2006), p. 9–19. XV–XVI a. sankirtoje Lietuvoje šventųjų relikvijų kultas išaugo itin stipriai, kai Erazmas Ciolekas Romoje surinko didelį relikvijų kiekį.

XLIV Neretai pacifikalas esti sidabro arba paauksuoto sidabro lėkštelė su rankena. Kaip galime matyti iš Vilniaus katedros Palaimintojo Kazimiero koplyčios 1552 m. inventoriaus aprašo [30], pacifikalas dažnai puoštas Kristaus Veido, Dievo Avinėlio, Kryžiaus, Kančios ar Šventojo pelikano atvaizdais. Kartais pats pacifikalas būdavo kryžiaus formos97. Nuo XIII a. šios sakramentalijos bučiavimas pakeitė Taikos bučinį tarp „Pater Noster“ ir „Agnus Dei“. XV a. liturgijos specialistas lenkas Mika- lojus iš Blonios, kurio populiarus spausdintas vadovėlis kunigams „Tractatus sacerdotalis de sacramentis“ buvo naudojamas ir Lietuvoje, teigia, kad pasauliečiai turi priimti šv. Komuniją tris kartus per metus: per Kalėdas, Velykas ir Sekmines, o pacifikalą bučiuoti – visų kitų šv. Mišių metu98. Tarp konsekracijos pabaigos ir šv. Komunijos, po „Tėve mūsų“ maldos, būdavo Taikos bučinio laikas. Tikintieji bučiuodavo vieni kitus į skruostus: vyrai – vyrus, moterys – moteris arba pacifikalą, kuris buvo nešamas aplinkui, kad tikintieji galėtų prie jo prisiliesti lūpomis99. Tai buvo vieša krikš- čioniškos meilės išraiška tarp parapijos bendruomenės narių ir taip pat galimybė pademonstruoti socialinę bendruomenės hierarchiją, nes pagrindiniai bendruomenės nariai: pirma – vyrai, po to – moterys, pirmieji galėdavo pabučiuoti pacifikalą100. Inventorius mini keturiolika tokių objektų, o Vieliunio arkidiakonate jų buvo šešiolika (atitinkamai 0,21 ir 0,46 vienai parapijai) [il. 13]. Viatikinių, arba mažų tauraus metalo dėžučių-komuninių Švč. Sakramentui laikyti, skaičius (penkios ir devynios) yra panašus kaip Vieliunyje (vidutiniškai 0,21 ir 0,25)101. Komuninės buvo gaminamos iš sidabro (pyxis Maišiagaloje ir Kernavėje, vasculum Goniondze ir Anykščiuose) arba paauksuoto sidabro (žr. Kabilninko pavyzdį). Aštuoniolika (arba devynios poros) sidabro ampulių (ąsotėlių vynui ir vandeniui laikyti) taip pat yra sąraše (18 arba 0,26 ir 120 arba 3,42 Vieliunyje) aštuoniose bažnyčiose: Maišiagaloje, Giedraičiuose, Dubingiuose, Kabilninke, Kaune, Gardine, In- duroje ir Goniondze. Dauguma jų buvo lietos iš sidabro, tačiau viena Kabilninko pora ir viena Gardino ampulė buvo iš paauksuoto sidabro102. Įdomu pastebėti, kad sąraše tebuvo tik du sidabro smilkytuvai, kiekvienas laikomas valdovo įsteigtoje (Kauno ir Gardino) bažnyčioje (0,03 vienai parapijai, Vieliunyje – 3 arba 0,08 vienai parapijai)103. Abiem atvejais jie turėjo sidabro grandines. Gardino parapijos bažnyčia taip pat turėjo

97 Kaip išlikusio XV–XVI a. pavyzdžio Bažnyčios vizitacijos atveju Trakuose. Vilniaus sakralinė auksakalystė, Katalo- gas (Bažnytinio paveldo muziejus) (Vilnius, 2012), p. 19. 98 Zahajkiewicz, „Liturgia Mszy“, p. 62–63 ir nr. 158, 159, p. 74 n. 216. Nojus Feigelmanas mini Lietuvos bibliotekose esančius 4 Mikalojaus Bloniečio knygos De sacramentis deque divinis officiis et eorum administrationibus inkunabulus (1493, 1496, 1499 m.) ir vieną dingusį egzempliorių (1496 m.) – N. Feigelmanas, Lietuvos Inkunabulai (Vilnius, 1975), Nr. 316–319, p. 238–239, p. 458, p. 156. Vilniaus univ. b-ka turi dar vieną 1503 m. Strasbūre spausdintą egzempliorių, kurio paskutiniame puslapyje įrašyti pagrindinių ir būtinų žinoti maldų (Tėve mūsų, Sveika Marija ir Tikiu į Dievą) tekstai lietuvių kalba – Z. Zinkevičius, Lietuvių poteriai: kalbos mokslo studija (Vilnius, 2000), p. 71–73. Apie pacifikalo ritualą viduramžių Lenkijoje žr. P. Sczaniecki, „Ritus pacis“ w liturgii mszalnej na terenie Polski“, in: Studia z dziejów liturgii w Polsce, red. M. Rachowicz, W. Schenk (Lublin, 1973), p. 243–297. 99 et populus ulterius unus alteri per ordinem quilibet in suo sexu [osculum] dent et prebeant ita videlicet, quod masculi inter se et femine inter se tantum huiusmodi osculum pacis prebeant et accipiant, ita quod ipse minister ipsis feminis libro vel ymagine Christi osculatis ipsa librum vel ymaginem osculanda prebeat et quod ipse femine ulterius inter se una aliam osculetur dicendo sic: mijr stobą, et recipiens respondeat: Amen – taikos bučinys pagal vyskupo Jokūbo iš Kožkvos (Jakubo iš Korzkwi) Plocke nuostatus (1396–1425) – P. Sczaniecki, Służba Boża w dawnej Polsce. Studium o Msze św. (Poznań- Warszawa-Lublin, 1962), p. 170. 100 Sczaniecki, Służba Boża, p. 168–171, 174–176, il. 49–51 tarp p. 192 ir 193, komentaras p. 254. 101 Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 60–64. Ciborija – tai uždaras, dažnai taurės formos indas, naudojamas Švč. Sakramentui laikyti. Žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 571–593. 102 Jose laikomas vanduo (maišyti su vynu, taip pat ir celebranto abliucijai sumaišius šv. Komunijos dovanas) ir vynas; dažniausiai jie atrodo kaip maži ąsotėliai. Žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 613–621. 103 Smilkalai naudojami altoriui, Švč. Sakramentui, dvasininkams ir kitiems žmonėms pašventinti. Jie yra dangun kylančių tinkinčiųjų maldų simbolis. Gali būti, kad ir daugiau Lietuvos parapijų turėjo smilkytuvus, tačiau jie buvo pagaminti iš mažiau vertingo metalo – tokio kaip bronza, ir todėl nebuvo įtraukti į parapijos sidabro ir aukso inventorizacijos sąrašą. Toliau žr. Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 637–648.

XLV ir sidabro dubenį smilkalams (laivelį) su sidabriniu šaukštu. Atrodo, kad Goštautų koplyčia netu- rėjo smilkytuvo, tačiau du sunkūs sidabro smilkytuvai buvo padovanoti Geranainių bažnyčiai kartu su smilkykle (laiveliu) ir šaukštu [Pr. 29]. Smilkalai atliko svarbų vaidmenį liturgijoje, ir išlaidų dokumentuose mes dažnai sutinkame eilutę thurificationes et processiones. Nors šis inventorius nemini nei šventųjų paveikslų, nei statulų, mes iš kitų šaltinių žinome, kad XVI a. pradžioje šie objektai taip pat būdavo užsakinėjami pas dailininkus [il. 2–4]. Konsistorijos dokumentai mini ginčus tarp auksakalių ir kanauninkų dėl to, kad pagal tradiciją menininkai pa- sisavindavo gaminiams nepanaudotą sidabrą. Savo 1511 m. testamentu Dorų parapijos bažnyčios globėja Aleksandra Mickevičienė 1511 m. paskyrė 50 kapų grašių arnotams, knygoms, antepedijams, kielikams, ampulėms ir paveikslams įsigyti. Ji taip pat padovanojo tris kilimus, brangakmeniais puoštą antepedijų, dvejus kailinius, papuoštus sidabro sagomis, arnotą ir dvi taures [Pr. 13 ]. Kilimai buvo patiesti priešais altorių, dažnai juos tiesdavo ir ant altoriaus laiptelių104. Nors pradžioje bažnyčių suteikčių raštai dažniausiai apsiribojo tokiais labai praktiškais dalykais, kaip bažnyčios pastato statybos, išlaikymas ir priežiūra bei kunigo išlaikymas (reikėjo aprūpinti žeme, statybos reikmenimis ir pajamų šaltiniais: grūdų dešimtine, kurią kunigas galėjo parduoti, maisto produktais kunigui maitintis, žuvų tvenkiniais, kad kunigas galėtų laikytis Bažnyčios nusta- tytų mitybos reikalavimų, žvakių vaško pastatui apšviesti ir kt.), tačiau ilgainiui globėjai ėmė rūpin- tis ir estetiniais religijos aspektais. Mes jau paminėjome Mickevičienės, Dorų bažnyčios globėjos, dosnumą. 1508 metais Viktoras Gabrielavičius padovanojo 20 kapų grašių įsigyti varpui (12 kapų) ir paveikslui (greičiausiai kokio nors šventojo, ne jo paties) ir pektoralą [Pr. 9]. Didžiojo kunigaikš- čio vietininkas Anykščiuose Jonas Stanislovaitis Kęsgaila 1523 m. gegužės 15 d. testamentu kelioms bažnyčioms dviejose vyskupijose paliko įvairaus turto. Jis norėjo Vilniaus katedros Kęsgailos ko- plyčioje pastatyti altorių Šv. Mikalojaus garbei, kur altarista už mirusiuosius turės aukoti dvejas šv. Mišias per savaitę, tam jis padovanojo savo sabalo kailinių aukso aksomo pamušalą arnotui pasiūti ir 2 sidabro markes kielikui pirkti. Altaristai jis taip pat padovanojo savo šveicarišką mišiolą105. Savo altoriui Svierionyse jis padovanojo juodo aksomo arnotą, o parapijos bažnyčiai atidavė aukso aksomo audinį, apsiūtą šermuonėlių kailiais, arnotui pasiūti; be šių dovanų, jis altaristai suteikė medžio drožinių, išraižytų Vilniaus meistro Jurgio, kainavusių 20 kapų (iš kurių 10 jau buvo sumokėtos, o likusią dalį turėjo sumokėti Jono našlė Elžbieta). Medininkų vyskupijos Batakių Šv. Onos bažnyčiai jis paliko auksinio aksomo audinį. Šv. Mykolo bažnyčiai Kražiuose jis dovanojo auksinio satino odnorathky (vienaeilį drabužį) arnotui pasiūti. Jo našlė turėjo parduoti jo oficialius proginius aukso ir sabalo valstybės veikėjo drabužius ir už tuos pinigus nupirkti 20 uolekčių aukso spalvos aksomo, iš kurių pusė turėjo būti skirti Vilniaus ir pusė Kauno bernardinų vienuolynui arnotams siūti. Kau- no vienuoliai turėjo gauti jo Bibliją, Platelių bažnyčia gavo juodo aksomo arnotą, kaip ir Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Veliuonos bažnyčia turėjo gauti 3 kapas grašių kapai pasiūdinti, o netoliese esanti Skirsnemunės Šv. Jurgio koplyčia gavo juodo damasto arnotą106. Pinigine išraiška Kęsgailos dovanojimai buvo keliskart mažesni negu Stanislovo Goštauto (kuris tuo metu visgi buvo aukščiausio rango Lietuvos pasaulietis), tačiau jo palikimas buvo daug plačiau

104 Kaip ir Prūsijoje – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 166–168. 105 Curicense – turima omenyje Šveicarijos Kūras (Chur) (curiense): Missale Curiense in Auftrag von Heinrich VI, Bischof von Chur (Augsburg: Erhard Ratdolt, 1497 08 11), München, Bayerische Staatsbibliothek (šis egzempliorius kadaise priklausė trečiąjam Bjūto (Bute) markizui (John Patrick Crichton-Stuart, 1847–1900). 106 P. Rabikauskas, Žemaičių vyskupai (1417–1609). „Nauja Žemaičių vyskupijos XV–XVI a. istorija“, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Metraštis, 10 (1996), Priedas Nr. 4, p. 51–59, čia p. 52–53. Apie odnoriadką, vienaeilį, „ilgas, laisvas apdaras ilgomis rankovėmis“, bajorų vyrų ir moterų drabužį – R. Guzevičiūtė, Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai (Vilnius, 2005), p. 121–122, 143.

XLVI pasklidęs šalyje. Kitą daugiaparapijinį testamentą 1503 metais paliko Ivaškovičiai (Iwaszkowiczy). Juo šie bajorai Vilniaus katedrai dovanojo žirgus ir ginklus, tris kamkos audeklus ir vieną auksu siuvinėtą už teisę būti toje šventovėje palaidotu. Jie dovanojo po žirgą keturioms pagrindinėms Vil- niaus bažnyčioms: Šv. Jono, Švč. Mergelės Marijos pranciškonų ir Šv. Dvasios bažnyčioms bei Ber- nardinų vienuolynui. Vilniaus katedros Šventųjų Onos ir Stepono koplyčiai jie paliko dab. Trakų raj. Michnovskio (Mychnowski, Mikniškių) dvarą su visais priklausiniais ir kitomis valdomis bei dešimtinėmis. Už tokį dosnumą altarista kiekvieną savaitę turėjo giedoti Requiem Mišias ir aukoti Kristaus Žaizdų Mišias. Veliuonos bažnyčiai jie padovanojo vieną dešimtinę, o Paberžės švento- vei – keturis baudžiauninkus. Už pastarąjį dosnumą klebonas įsipareigojo kiekvieną savaitę aukoti šv. Mišias už Ivaškovičienę (už jos sveikatą, kol ji dar gyva bus, ir Requiem po jos mirties), ir taip pat Requiem Mišias už mirusius tikinčiuosius kiekvieną sausadienį. Bažnyčios Švenčionyse, Pabaiske ir Nemenčinėje turėjo gauti po baudžiauninką ir baudžiauninkę. Lasakinos bažnyčiai užrašyti trys valstiečiai kartu su jų žemėmis ir turtu. Vyskupui Taborui buvo pažadėti du geriausi kastruoti ar- kliai107. Kad būtų truputį lengviau suvokti, kiek XVI a. pr. pinigais kainavo bažnyčios aprūpinimas kulto reikmenimis, palyginimui – po 1514 m. gaisro Ašmenos bažnyčios liturginių indų numatytas atstatymas siekė 40 sidabro markių108. 1547 metais Jadvyga, buvusio Mstislavlio seniūno Jurgio Zenovevičiaus našlė, paaukojo tur- to septynioms bažnyčioms. Smurgainiuose, kur ji tikėjosi būti palaidota, Jadvyga paliko 20 kapų įsigyti sidabro monstrancijai ir 5 kapas suremontuoti varpui. Pastovyse ji suteikė 5 kapas vėliavai arba varpui įgyti, o Šiauliškiams padovanojo balto damasto audeklą liturginių rūbų komplektui. Graužiškių parapijai padovanota viena szerinka (šilko subkorporalas arba platesnis patiesaliukas, dedamas ant altoriaus užtiesalo po korporalu. Korporalas – lino altoriaus skepetaitė, ant kurios statomas kielikas su patena arba monstrancija). Bistryčios bažnyčiai ponia Jadvyga paliko 5 kapas, iš- leisdama dar 1 kapą laidotuvių šv. Mišioms užpirkti ir duodama 20 kapų grašių vietos skurdžiams. Toks rūpestis vargšais (kurių maldos buvo laikomos ypatingai patinkančios Dievui) pasikartojo ir Vilniuje, kur ji paliko po 5 kapas Šv. Jobo ir Šv. Marijos Magdalietės vargšų prieglaudoms109. 1522 metais Vilniaus vyskupijos parapijų bažnyčios buvo gerai aprūpintos ir galėjo labai iškilmingai švęsti liturgiją. Vyskupijos kunigų, susirinkusių Vilniuje 1522 metų žiemą pasveikin- ti popiežiaus legatą Zachariją Ferrerį, liturginiai rūbai nuncijui padarė nemenką įspūdį110. Tačiau Gniezno arkivyskupo 1518 m. išreikštą komentarą apie tai, kad vyskupija buvo chaotiška ir netvarkinga, kažkiek patvirtina vizitacijos metu padarytas atradimas, jog iš 68 registruotų bažnyčių (arba koplyčių) beveik trečdalis (23) buvo nepašventintos. Kodėl taip buvo atsitikę – iki galo nėra aišku. Kai kurių nepašventintų fundacijų amžius siekė daugiau nei šimtmetį, kai kurios jų buvo atstatytos. Pavyzdžiu galime paimti Žaslių atvejį, kur vizitatoriaus buvo nustatyta, jog bažnyčia nebuvo pašventinta, tačiau gerai aprūpinta dviem sidabro kielikais, keturiais kokybiškais arnotais,

107 KDKDW Nr. 593, p. 705–709, čia p. 706–708. 108 ACV I, l. 26r. 109 Lib. Mag., l. 225–226: 1547 07 31, Smurgainiams – ad parandam monstrantiam argenteam viginti sexagenas grossorum et pro campana ad ibidem reformanda quinque sexagenas grossorum; Pastoviams – 5 sexagenas pro vexillo aut campana paranda; Šiauliškiams – ornatum cum toto eius apparatu de adamasco albo cum cruce super eodem ornatu de zlotoglow parandum et panniculum alias szirinka serico auroque decorata; Graužiškėms – aliam szerinka. Ankstyvesnę Vilniaus špitolių istoriją aprašo ir dokumentuoja S.C. Rowell, „The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid-16 centuries“, Lithuanian Historical Studies 17 (2013), p. 39–69. 110 Z. Ferreri, „Vita beati Casimiri confessoris...“ (Vilnius, 1520; Kraków, 1521) in: Ankstyvieji šv. Kazimiero „gyvenimai“, p. 78: sacerdotes sacris induti vestibus (et his quidem preciosissimis), senatores et optimates serico, gemmis et auro circumamicti.

XLVII antepedijumi ir kapa. Remiantis Mykolo ir Jono, bažnyčios steigėjo Načo sūnų 1455–1465 m. suteikties raštu, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bei Gimimo, Šventųjų Jono Krikštytojo ir Barboros bažnyčią pašventino Vilniaus vyskupas Mikalojus [Pr. 3]. 1522 m. Traupio 1515 m. atstatyta bažnyčia jau buvo pašventinta. Taip pat būta ir bažnyčių, kurios pašventintos praėjus me- tams–dvejiems nuo jų įkūrimo pradžios. Nėra žinoma, ar šių bažnyčių kunigai buvo gavę leidimą iš vyskupo pradėti naudotis nepašventintais pastatais (iš tiesų jau seniai dauguma kadaise būtinų biurokratinių raštų išmesti kaip nenaudingi). Inventoriaus duomenys įrodinėja, kad net be ordinaro pašventinimo parapijos bažnyčios aprūpintos liturginiais reikmenimis, papildomomis privilegijomis ir veikia. Po pusės amžiaus, arba po poros kartų, ta pati problema buvo paminėta 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitacijos užrašuose, tačiau šiuo atveju reikėtų turėti omenyje, kad tuo metu parapijų gyvenimus jaukė protestantiškoji „Reformacija“. Pavyzdžiui, bažnyčia Kaltinėnuose nebuvo šventinta, o Ariogalos bažnyčios atveju nebuvo aišku, ar ji pašventinta, ar ne111. Vizitatoriui buvo pavesta reikalauti, kad nešventintų bažnyčių kunigai gautų iš savo globėjų popiežiaus leidimą aukoti šv. Mišias tokiose patalpose ir užtikrinti, kad per tris mėnesius pastatai bus pašventinti. Jeigu tai buvo neįmanoma, kunigui buvo leidžiama pačiam tokio leidimo siekti per tris mėnesius112. Taip pat reikėtų pastebėti, kad XV–XVI amžiais Krokuvos vyskupijoje taip pat buvo nemažai nepašven- tintų bažnyčių. Netvarka veikia visur, ne vien Lietuvoje. Bažnyčios sidabras buvo naudojamas ne tik aukojant šv. Mišias, bet ir kaip užstatas sunkiai besi- verčiantiems dvasininkams gauti paskolą. Nepaisant to, kad be vyskupo leidimo toks elgesys netei- sėtas, o jį pasmerkė 1528 m. Vilniaus vyskupijos sinodo statutai, neretai bažnyčios sidabras ir kitas turtas įkeisti pinigais113. Tokiu būdu 1523 m. birželio 3 dieną, trečiadienį, Vilniaus dekanas Mika- lojus Viežgaila siekė atgauti sidabro monstranciją, kurią Anykščių parapijos kunigas ir Vilniaus kanauninkas Albertas Rožanietis buvo užstatęs už tam tikrą pinigų sumą. Kitų metų balandžio 23 d. Rožanietis sumokėjo 20 kapų, kurias jis buvo pasiskolinęs, užstatęs Anykščių monstranciją114. Daug didesniu mastu tuo užsiimti sugebėjo Vilniaus kanauninkas, Kauno, Kernavės ir Pasvalio klebonas Erazmas Eustachijaus. 1537 m. jis pasiuntė savo kapelioną Morkų Kaunan sužinoti, ar parapijos sidabras gali būti užstatomas jo asmeninėms reikmėms. Miesto taryba nusprendė, kad parapijos sidabras ir kiti turtai – magistrato pirklių ir Švč. Mergelės Marijos brolijos nuosavybė ir kad kunigas neturi teisės disponuoti parapijos bažnyčiai dovanotomis vertybėmis115. Tarsi sutapimas – tų pačių

111 Žemaičių viskupijos vizitacija, p. 214 ir p. 62. 112 Ten pat, p. 4. 113 J. Sawicki, Concilia Poloniae, źródła i studia krytyczne, II: Synody diecezji wileńskiej i ich statuty (Warszawa, 1948), p. 122: „ne quispiam audeat vasa sacra aut res seu possessiones ecclesiae pignorare aut alienare... necessitate tamen ecclesiastica exigente consensus noster et scientia prius in hoc habeatur“. 114 ACV I, l. 62, Restitutio monstrantie domino Alberto Rozan; 1524 m. reikalas – ten pat, l. 70v. 115 Krokuva, Biblioteka Jagiellońska, Zbiór Prekiera, Rs 6322 IV, 250v, Ištrauka iš Kauno magistrato įrašo. Originalas yra VUB F7 KM 1522–1545, §176, p. 210–11: Freitag noch Pauli Bekerunge hat der erwirdige her Erasmus Eustachy, Tumhere czu der Wille und czu Kawen, Kiernowo, Poswole pfarrer etc durch seinen capellan den Her Marcus genant eine Monicion uffs Rotthaus vor den ganczen sitzen der Rot gelangen lassen etczlichs silbers halbn der Bruderschafft under Lieben Fraun czu stendig, wie denne solchene Monicion weiter tuet… Šį sidabrą dovanojo daugelis brolių wieder ein ewiger Contract den selbigene silbers halben. Burmistro Franczo Maczkowycziaus sprendimo apeliaciją pateikė burgermeister mit den andern eltsten uff sonnabende vor Iudica… §178, p. 211–214: Sonnabend vor Iudica, byla perduodama ponui Jacobui Schulczui voigt Jan Cosyelczig, burgermeister Jan Gradowsky, Edwardus Berckmann, Laurinus Daszkonys, kurie nusprendė, kad sidabras buvo dovanotas bažnyčiai ir priklauso parapijos bendruomenei: sey der stat nicht aleine gehorig sonder der ganczen gensczeln Kirzspyls und Cauffleut so von alders von vil frowen, ehrlichen leuthen der benumpten bruderschafft czu ehren und czirden solchs Cleinot auch czu er notdurfft ist gegeben wurd des sie denne nicht luchtig senst czu vorgeben; už sidabro priežiūrą žmonės yra atskaitingi Dievui ir pasauliui [1537.01.26, 03. 17 įvykiai].

XLVIII metų spalio mėn. Vilniaus Konsistorijos teisme Erazmas, savo ruožtu, iškėlė naują bylą prieš Kau- no miesto tarėjus Andriejų Mačkovičių ir Joną Kozielčiką bei jų advokatą Jokūbą Mačkovičių116. Didikų bažnyčių steigimai bei parama jų giminių įsteigtoms šventovėms mainais į šv. Mišias ir maldas už mirusiuosius, atrodo, prasidėjo nuo valdovo, o paskui didikų XV a. I pusės papročio Vil- niaus katedroje steigti altorius bei jų materialinių aukų Vilniaus pranciškonų vienuolyno Švč. Mer- gelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai (vis dar stovinčioje Trakų gatvėje). Jeigu išlikusi Vilniaus kapitulos archyvo medžiaga tiksliai atspindi XV a. mokėtų bažnyčios pajamų struktūrą, tai atro- dytų, jog pirmoji parapijos bažnyčios fundacija, pabrėžianti šv. Mišių aukojimą mainais į bažnyčių statybas ir išlaikymą kilmingų globėjų lėšomis, siekia antrąją to šimtmečio pusę. Ankstesni XV a. 5 dešimtmečio dokumentai, kuriuose minimas šv. Mišių užsakymas už ekonominę paramą (žeme, dešimtinėmis, baudžiauninkų šeimomis ir žemdirbystės produktais), yra klastotės. Pats ankstyviausias tikras dokumentas apie tokį mokėjimą buvo surašytas 1460 m. Ušakove (Vaistame), juo buvo nustatytas kunigo įsipareigojimas už gautą paramą aukoti dvejas šv. Mišias per savaitę: vienas už gyvųjų nuodėmių atleidimą (lot. pro peccatis), o antras – už nuodėmių atleidimą mirusiesiems (lot. pro defunctis) [16]. 1468 m. kaip atlygį už jo Astravo (Ostrowiecze) klebonui suteiktą paramą Jurgis Goštautas nustatė trejas konkrečias šv. Mišias: pirmadieniais – už mirusiuosius, trečiadieniais – už gyvųjų nuodėmes ir šeštadieniais – Švč. Mergelės Marijos garbei117. Nors po to ne visi atlygiai buvo gaunami kaip auka už šv. Mišių aukojimą ar giedojimą, tačiau tokie reikalavimai ilgainiui tapo daž- nesni ir konkretesni, atspindintys asmeninį steigėjų/globėjų/koliatorių pamaldumą. Dažniausiai aukojamos šv. Mišios už globėjų nuodėmes, mirusiuosius jų giminaičius ir globėjų sveikatą (lot. pro sanitate). Kitas dažniausiai pasitaikantis šv. Mišių užsakymas yra skirtas Švč. Mergelei Marijai, paprastai šeštadieniais. Kiekvieną metų ketvirtį, sausadieniais (lot. Quattuor Tempora, lenk. suche dni) šv. Mišios ir vigilijos už mirusiuosius buvo būtinos (t. y. trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį po pirmojo Gavėnios sekmadienio, Sekminių, Švč. Kryžiaus išaukštinimo (rugsėjo 14 d.) ir Šv. Liu- cijos (gruodžio 13 d.) dienomis)118. Akivaizdu, kad dažnas sausadienių vigilijų minėjimas parodo Katalikų Bažnyčios kalendoriaus įtaką bendram laiko ir įvairių metų laikų žymėjimui Lietuvoje (stačiatikių Bažnyčia sausadienių nešvenčia). Galbūt tai atspindi pagoniškojo Lietuvos kalendoriaus katalikizaciją. Laiko žymėjimas daugmaž sutampa su lygiadieniais ir saulėgrįžomis. XVI amžiaus pradžioje kai kurios privilegijose paminėtos šv. Mišios buvo siejamos tiesiogiai su Švč. Mergelės Marijos apeigomis (lot. officium arba cursus). Kunigų mansionarijų pareiga kasdien skaityti Dievo Motinos Valandų psalmyną ir maldas119. Gali būti, jog rusėnų kalbos Giesmių

116 ACV II (MAB, F43-210/2), l. 62v, 67. 117 KDKDW Nr. 260, p. 299–301; plg. žemiau, išn. 131. 118 Per sausadienius taip pat vykdavo įšventinimai į akolitus, padiakonius, diakonus ir kunigus. Ap. 1461 m. sausadienių šeštadienį Žemaitijos vyskupas Jurgis (1453–1464, LKD 1033) įšventino Plocko dvasininką Motiejų Krasnietį į padiakonius, kaip teigiama pažymoje, kurią 1461 m. Motiejus pristatė savo įšventinimo į kunigus Plocke proga: Georgius Dei gratia episcopus Mednicensis, Significamus tenore presencium, quibus expedit generaliter universis, quomodo de anno … sabbato Quatuor Temporum, quo in ecclesia Domini canitur laus… intret sacrosanctorum ordines solempniter … in ipsa ecclesia Mednicensi tali discretum Mathiam de Crasne electum dyocesis Plocensis vita examinatum ydoneum repertum ad gradum subdyaconatus promotum… Archiwum Diecezjalne w Plocku, Acta Officialatus Pultusk 9/2/110 (1461–1467, 1489) fo 58. Dar žr. P. F. Bradshaw, Rites of ordination. Their history and theology (London, 2014), p. 108. Apie sausadienių kilmę. žr. T. J. Talley, „The origin of the ember days: an inconclusive postscript“, Rituels. Mélanges offerts à Pierre-Marie Gy OP, ed. P. de Clerck, E. Palazzo (Paris, 1990), p. 465–472. 119 Vilniaus vyskupijoje buvo tik šešios bažnyčios, prie kurių apsigyveno kunigai-mansionarijai: Mūriniai Geranai- nys, Gardinas, Trakai, Trobos, Vilniaus Katedra, Volpa; Žemaičių vyskupijoje jų būta dar mažiau. Lucko vyskupijoje jų buvo daugiau. Dažniausiai tai vyskupo (katedros) ir stambių didikų fundacijos. Lenkijoje mansionarijų skaičius taip pat nedidelis (Gniezno arkivyskupijoje – 14). Taip pat apie jų sąsają su pamaldumo Dievo Motinai apreiškimu – Wiśniowski, Parafie, p. 121.

XLIX Giesmės vertimas, šv. Mišių pradžios skaitinys iš Evangelijos pagal Luką (1 skyrius, 26–38 eilutės), dažnai naudojama Švč. Mergelės Marijos Valandų Liturgija ir necessaria („Tėve mūsų“, „Sveika Marija“, „Tikiu į Dievą“, 10 Dievo įsakymų) lotynų tekstų transkribavimas kirilica drauge su rusė- nišku vertimu, įterpti į Maskvos Sinodo bibliotekos rinkinio rankraštį Nr. 558, sudarė dalį maldyno pasauliečiams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI amžių sandūroje [Pr. 1]120. 1502 m. šios madingos Švč. Mergelės Marijos mišios, pabrėžiančios jos kaip Dievo Motinos vaidmenį ir žinomos pagal savo Salve Sancta Parens įvadinės dalies (lot. introitus) pavadinimą (antifonų giedo- jimas kunigui artinantis prie altoriaus Mišių pradžioje), buvo Andriejaus iš Neviarovo nustatytas savo Tščianės koplyčiai121. Rusėniškasis šių mišių vertimas drauge su komentaru, kaip jas aukoti, taip pat buvo įtrauktas į Sinodo 558–ąjį rankraštį122. Marijos garbinimas ėmė plisti XV a. pabaigoje per Jos Motinos šv. Onos kultą, aukojant mišias ir švenčiant Šv. Onos valandų liturgiją. Penkių Mūsų Viešpaties žaizdų šv. Mišios yra užsakomos mažiausiai dviem atvejais (Zelvoje ir Vilniaus katedros Šv. Onos ir Stepono koplyčioje) ir, lygiai kaip ir Mūsų Viešpaties kančios šv. Mišios, siejasi su Mūsų Viešpaties kaip Rūpintojėlio garbinimu123. Septyni Švč. Mergelės Marijos džiaugsmai – tai šv. Mišios, globėjų užsakomos Zelvos bažnyčioje, o Švč. Kryžiaus išaukštinimo šv. Mišios turė- jo būti laikomos Kauno Švč. Kryžiaus bažnyčioje (kaip ir reikėtų tikėtis tokio titulo bažnyčioje). Kartkartėmis globėjas užsakydavo vienerias šv. Mišias, tačiau nustatydavo tris maldas (collecta): po vieną – už nuodėmes ir mirusiuosius, kaip Tščianės parapijos teisės patvirtinime Ldk Aleksandras Jogailaitis, užsakydamas ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo šv. Mišias. 1533 m. pas Mai- šiagalos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Mikalojaus altaristą Ona Buivydaitė užsakė kolektas į šv. Mi-

120 J. Verkholantsev[a], Ruthenica Bohemica. Ruthenian translations from Czech in the Grand Duchy of Lithuania and Poland [Slavische Sprachgeschichte, 3] (Berlin-Wien, 2008), p. 39–51; eadem, „Obieg tekstów katolickich wśród prawosławnych Rusinów (XV–XVI)“, in: Przestrzeń religijna Europy środkowo-wschodniej w średniowieczu. Religious space of east-central Europe in the Middle Ages, ed. K. Bracha, P. Kras (Warszawa, 2010), p. 357–371, aptariama lotyniš- kosios necessaria transkripcija kirilica. Pats straipsnio pavadinimas išduoda esminę problemą šiuolaikinėse slavistikos studijose, iš anksto nusiteikusiose, kad kirilicos raidėmis įrašyti tekstai skiriami stačiatikiams (netgi Maskvos didžiosios kunigaikštystės gyventojams). Be jokių įrodymų autorė teigia, kad šie rusėnų tekstai buvo skirti visų pirma stačiatikių katechizacijai, o ne asmeniniam katalikų religiniam gyvenimui arba liturgijai – p. 371. Apie rusėnų, kaip ir išsilavinusių LDK katalikų kalbą – S. Temčinas, „Bažnytinės knygos rusėnų kalba ir religiniai identitetai slaviškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse XIV–XVIII a. Stačiatikių tradicija“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikšttijos tradicija ir paveldo „dalybos“, sud. A. Bumblauskas et al. (Vilnius, 2008), p. 129–156, čia p. 149–155. Negalima nustatyti, ar teksto vertėjas-ren- gėjas – stačiatikis, o skaitytyjo reikalavimai nebūtinai sutampa su autoriaus tikslais (habent sua fata libelli). Žiūrint į tai, kad vienintelis žinomas mums išlikęs rankraštis – toli gražu ne autografas, katalikų ir stačiatikių žodynų susimaišymas nėra būtinai pirminio teksto kilmės rodiklis. Rankraštyje dvi šv. Mišių teksto ištraukos. Nežinant rankraščio struktūros, negalima suprasti, kiek trūksta lapų/teksto, ar visada buvo tik tokios formos ištraukos. 121 Nr. 34; De beata Virgine officium cottidianum: Salve sancta parens, enixa puerpera Regem, qui celum terramque regit in secula seculorum. Jasna Guros Mišiolas, l. 293 – Mszał Jagiellonów z Jasnej Góry. Wydanie fototypiczne, red. R. Pośpiech (Opole-Częstochowa, 2013). Przyałgowski, Żywoty biskupów, p. 109 teigia, kad Vilniaus katedros mansionarijai kasdien aukodavo šv. Mišias Salve Sancta Parens, o juos vadino „parentistais“. 122 F.V. Mares, „Moskevská Mariánska mše (Kontakt charvátskohlaholské a rusko-církevněslovanské knižní kultury v středověkém Polsku)“, in: Slovo 25–26 (1976), p. 295–349, čia p. 299–300. Introit Salve sancta parens – Spasi sviata rodivshia devo tsaria kotoryy derzhit nebo i zemliu v“ veki – p. 352, eil. 5–6. Apie viduramžių Lenkijoje šv. Mišių aukojimo tvarką bei Mišių tekstus žr. Sczaniecki, Służba Boża. Apie Augsburgo vyskupijos šv. Mišių tekstus – žr. F. A. Hoeynck, Geschichte der kirchlichem Liturgie des Bisthums Augsburg mit Beilagen: Monumenta Liturgiae Augustanae (Augsburg, 1889), p. 370–371. Kirilica parašytas lotynų kalbos tekstas – Pr. 1. 123 E. Duffy, The stripping of the altars. Traditional religion in England, c. 1400-c. 1580 (New Haven-London, 1992), p. 95–130, ypač. p. 106–109 (imago pietatis arba rūpintojėlis); 238–248; M. Rubin, Corpus Christi. The Eucharist in Late Medieval Culture (Cambridge, 1991), p. 308–310; R. Janonienė, „Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčios dekoro ikonografinės programos: Kristaus kančios tema“, in: Ženklas ir simbolis senojoje Lietuvos dailėje. VDA darbai. Dailė 7 (Vilnius, 1996), p. 176; Eadem, „XVIa. pradžios sienų tapyba Vilniaus bernardinų bažnyčioje“, in: Menotyra 2001, Nr. 2 (23), p. 1–10, esp. p. 5. T. M. Trajdos, „Kult Męki Pańskiej w średniowiecznym Lwowie“, in: Kościół, kultura, społeczeństwo. Studia z dziejów średniowiecza i czasów nowożytnych, red. W. Brojer (Warszawa, 2000), p. 110–111.

L kalojų ir už savo nuodėmes124. Zelvoje Ona Iljiničienė, ko gero, subtiliai prašo slaptos maldos (t. y. kunigo sakomos sotto voce) už save atnašavimo (ofertorijos) pabaigoje per kiekvienas šv. Mišias. Regis, globėjai ilgainiui tapo labiau išprusę liturgijos atžvilgiu. Panaši tradicija tam tikras šv. Mišių dalis paskirti bažnyčių globėjams atsirado ir tokiose ankstyvosios katalikybės šalyse kaip Anglija125.

Vilniaus vyskupijos vizitacijos užrašai

Lietuvos vyskupijos vizitacijos aktai yra išlikę nuo XVI amžiaus. 1579 m. Žemaičių vyskupijoje įvyko pirmoji vizitacija po Tridento susirinkimo, o išlikusią medžiagą išleido L. Jovaiša126. Šis tekstas pateikia medžiagą, kuria galima naudotis lyginant Vilniaus vyskupijos parapijose 1522 m. turimas liturgijos priemones su poreformacinės Žemaitijos parapijomis, nebent tai būtų tas pats, kaip lyginti obuolius ir ropes (arba morkas ir svarainius). W. Wilczewskis yra aprašęs XVII ir XVIII am- žių Vilniaus vyskupijos vizitacijų dokumentus. 1633 metais vyskupas Abraomas Vaina (Abraham Wojna) inicijavo savosios vyskupijos parapijų vizitaciją, iš kurios yra išlikę 64 parapijų užrašai127. Mūsų aptariamas 1522 m. rankraštis panašus į Vilniaus Ribiškių dvarą; galima bent pasakyti, kad kadaise toks daiktas egzistavo – „powiedzmy, że ... były“128. Šis rankraštis mokslininkams yra žinomas kaip „Kopiarz Tyszkiewiczowski“, kurio pavadinimas yra kilęs nuo jo paskutiniojo savininko grafo Benedikto Tiškevičiaus, gyvenusio Raudondvaryje, o po to Varšuvoje (ul. Matejki 8) pavardės. 1873 m. mirus žymiam Vilniaus kanauninkui Mamertui Herburtui, kuris rankraštį laikė tarp savo daiktų, Benediktas Tiškevičius kodeksą įsigijo pas antikvarą Taturį129. Kapitulos archyve šis rankraštis buvo žinomas kaip Liber Privilegiorum IIb arba Liber 3. Antrajame savo užrašų Vil- niaus katedros kapitulos aktų santraukos tome (dabar Krokuvos Čartoriskių bibliotekos Rs 3516, p. 362–370) Herburtas atliko šios knygos XV a. dokumentų inventorizaciją, sudarydamas lentelę, kurioje ketino pažymėti vyskupijos parapijinių bažnyčių liturginių apeigų vertybes, padalindamas šį nebaigtą sąrašą pagal pašventintus ir nepašventintus pastatus130. Visų rankraščio duomenų jis taip niekada ir nesutabuliavo [il. 11]131. Šio rankraščio turinys buvo žinomas ir kun. Janui Kurczewskiui,

124 Žr. p. 210, išn. 5. 125 Duffy, Stripping of the altars, p. 243–244. 126 Žr. išn. 54. 127 Vilnius Universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus RS F57 Б53–40; aprašyta W.F. Wilczewski, „Wizytacja diecezji wileńskiej z roku 1633 Biskupa Abrahama Woyny“, in: Mój Kościół w historię wpisany. Księga pamiątkowa dedykowana Księdzu Profesorowi Tadeuszowi Krahelowi, red. T. Kasabula, A. Szot (Bialystok, 2007), p. 431–440. Be abejo, Vaina domėjosi Vilniaus vyskupijos ikitridentine padėtimi, nes jis davė įsakymą perrašyti 1553–1559 m. sidabrinės mokesčio duomenis – žr. Priedą Nr. 31. 128 A.H. Kirkor, Przewodnik historyczny po Wilnie i jego okolicach (Vilnius, 1880; Gdańsk, 1991), p. 279. 129 Kanauninko Herburto gyvenimas ir karjera, žr. W. Pawlikowska, „Wileńska Kapituła Katedralna w zapisie żródłowym. Część pierwsza: Ksawery Franciszek Michał Bohusz, Mamert Herburt z Fulsztyna, Jan Kurczewski – registratorzy protokołów z posiedzeń Kapituły“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historyczne, 12, p. 115–130. 130 Aktow czyli dzieiow Kapituły katedralney wileńskiey z siedmiu pierwszuch tomow od 1501go do 1600go roku przez X. Mamerta z Fulsztyna Herburtta, kanonika seniora Katedry Wileńskiey a prałata kustosza żytomierskiego, S. teologii doktora, krótko zebranych Wiek Drugi, teyże Kapitułe w hołdzie wdzięczności ofiarowany, dnia 28 marca 1843 roku przy Rozpoczęciu Jeneralnych Obrad Wiosennych w Wilnie, p. 362–367, Dodatek Wiadomości o srebrze kościelnem w Inwentarzu z 1522go Roku, a razem i o fundacyach; p. 368–369, Krótki spis wszystkich kościołów świeckiego Duchowieństwa Rzymsko- katolickiey Wileńskiej Dyecezyi do 11 września 1522go roku a razem i sprzętów kościelnych z argenteryą, podług 3go Tomu aktów dyecezych. 131 Išsilavinęs kanauninkas taip pat įtraukė ir steigimo akto, 1469 m. Pariečės (Porzecze) Martyno Goštauto išduoto Astravo (Ostrowiecze) bažnyčiai, nuorašą, kuriuo jis skiria panašaus dydžio auką, kaip ir Jurgis Goštautas tai pačiai parapijai skyrė 1468 m. Trakeliuose. (KDKDW Nr. 260, p. 299–301). 1468 m. dokumento originalas, manoma, yra išlikęs (MAB F6-41), kaip ir vėlesnės kapitulos darytos jo kopijos. 1469 m. dokumentą, manoma, drauge su jo vėlesniu vertimu į rusų kalbą yra matęs Mamertas Herburtas 1850 m. Antroji dokumento kopija (irgi su rusišku vertimu), datuota 1821 m.,

LI 10. Vandenženklis, Varšuva, 1518 02 18 Mazovijos kunigaikštienė Ona Radvilaitė Konradienė su sūnumis Stanislovu, Jonu rašo Vokiečių ordino didžiajam magistrui / Watermark. Warsaw, 18 Feb. 1518, Dowager Duchess Anna (Radziwiłłówna- Konradowa) and sons Stanisław and Jan write to the Grand Master of the Teutonic Order. E. Joachim, W. Hubatsch, Regesta historico-diplomatica Ordinis S. Mariae Theutonicorum, 1198–1525, Pars 1, Vol. 3: 1511–1525 (Göttingen, 1973), No. 21747 kuris juo naudojosi rašydamas savo lig šiolei labai vertingą veikalą Biskupstwo Wileńskie, ir grei- čiausiai šiuo leidiniu remdamiesi, jeigu ne Herburto Vilniaus kapitulos aktų santraukomis, Lietu- vos mokslininkai nuo tarpukario laikotarpio iki pat šios dienos šį rankraštį klaidingai vadina baž- nyčių „sąrašu“. Rankraščiu taip pat naudojosi ir Janas Fijałekas bei W. Semkowiczius, sudarydami pirmąjį savo Kodeks dyplomatyczny tomą ir tikėdamiesi likusius dokumentus išspausdinti antrajame tome. Tai žinoma iš jų archyvo, kuris dabar saugomas Krokuvos PAU [Polska Akademia Umie- jętności] archyve132. Regis, 1944 m. rankraštis buvo sunaikintas, arba bent jau pradingo, vokiečių- rusų Varšuvos okupacijos ir suniokojimo metu. Tolimesnis rankraščio formos ir turinio aprašymas remiasi Krokuvoje 1994 metais išspausdintu Kodeks dyplomatyczny Įvadu [Wstęp] (p. xxxiv–xxxv). Rankraštis buvo 29,5 cm ilgio ir 19,8 cm pločio, jį sudarė 81 popieriaus lapas, parašytas praktiškai viena ranka ir sunumeruotas XVIII amžiuje. Rankraščio vandenženklis – apskritimas, padalytas per pusę horizontalia linija, kurios viduryje – aukšta lazda su penkiakampe žvaigžde. Šiek tiek aukščiau apskritimo nubrėžta horizontali linija, o dar viena trumpa linija kerta lazdą kiek žemiau žvaigždės. Popierius su šiuo ženklu buvo naudojamas 1496–1528 metais Šventosios Romos imperijoje (Itali- joje, Austrijoje) ir Rytų Vidurio Europoje (Lenkijoje, Mazovijoje, Prūsijoje). Keletas pavyzdžių yra yra MAB, F43-5434. Čia mes pateikiame Mamerto Herburto nuorašą ir pastabas: p. 369. Treby należała Fundacya p. Marcina Gasztołda na dwa uszatki miodu dla Ostrowieckiego kościoła pod datą 1469-go roku, ktörego Aktu z samego oryginała na ćwiertce pergaminu pod zawiesistą pieczęcią na wosku prawie skomieniatą; taka jest kopya dosłowna: In nomine Sancte Trinitatis et individue unitatis, amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nichil sit cercius morte et nichil incercius nisi hora mortis, et unicuique iuxta opera sua eadem mensura, qua quis mensus fuerit, remecietur ei, proinde nos Martinus Gasztoldi heres in Goranony, cupiens ipsam horam mortis prevenire Judicisque Universalis, qui modo mitis et pius est, operibus piis sentencieque irrevocabili obviare, nostraque nostrorum avorum, predecessorum ac successorum saluti consulere animarum ... nunc sane et indubitanter credimus, cum pro divino cultu manus extendimus adiutrices, unde ad laudem et honorem Omnipotentis Dei genetricisque Eius et omnium sanctorum pro salute nostra ac nostrorum carorum predecessorum ac successorum, memorantes ac considerantes voluntatem patris nostri et cupientes eam supplere eique satisfacere, damus, attribuimus, apropriamus, incorporamus et donamus donacione perpetua atque irrevocabili ac perpetue inscribimus ecclesie parochiali in Oszthrowiecz et plebano Matiae pro tempore existenti duas tenas alias uszathky mellis singulis annis in districtu Porzecze iure irrevocabili. Actamen in supradicta ecclesia celebrari debebit septimanatim duas missas, prima feria una pro defunctis, circa post pro peccatis, sabbathivis diebus de Beata Virgine incessanter celebrare perpetuis temporibus duraturis. Actum et datum in Porzecze, anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo nono. In cuius rei testimonium, robur et evidenciam sigillum nostrum presentibus est appensum. 132 Krokuva, Polska Akademia Umiejętności Rs 5298, 8904.

LII 11. Vilniaus kanauninko Mamerto Herburto Liber IIb santrauka / Canon Mamert Herburt’s summary of Liber IIb

LIII žinomi iš dokumentų, saugomų Vokiečių Ordino archyve (dabar Berlin-Dahlem)133. Gali būti, kad antroji Semkowicziaus žemiau žvaigždės įžvelgta horizontali linija – popieriaus faktūros, ne van- denženklio dalis. XVIII a. įrišas buvo kaštono spalvos oda, su įspaustu linijiniu ornamentu, panašiu į kitų Vilniaus kapitulos ar vyskupijos parapijų privilegijų sąvadų įrišus. Rankraštis padalintas į dvi atskiras dalis, parašytas 1522 m. vizitacijos metu. Pirmoji dalis yra Stanisławo Komorowskio nukopijuotų arba aprašytų parapijų steigimo aktų rinkinys (lapai 1–72v). Kai kuriais atvejais Komorowskis pažymi, kad jis buvo atsakingasis kopijos raštininkas, tą patį jis darė, pasižymėdamas bent vieną išlikusį originalų rankraštį [45]. Antroji rankraščio dalis buvo parapijų turto auksu, sidabru arba šilku aprašas, sudarytas Jono Albino (lapai 73–81v). Savo Li- ber privilegiorum rankraštyje Komorowskis paliko 13 tuščių lapų arba puslapių (2r–v, 15r–v, 22v, 23–24, 37v, 38r–v, 51, 53v, 61v). Jie paskui buvo arba išbraukti, arba kitų asmenų užpildyti kitais tekstais. XIX a. antrajame lape įrašytas aiškiai suklastotas Anykščių dokumentas (datuotas 1534 m. gegužės 6 d.) drauge su panašiu dokumentu, skirtu Cholchlos parapijai (dat. 1455 m. sausio 13 d.). 15 lape XVI a. ranka surašė 1486 m. raštą Ušakovui, o 23–24 lape privilegiją Darsūniškiui (dat. 1520 m. gruodžio 27 d.), o l. 38 įrašytas 1503 08 01 raštas skirtas Raudonasalei (Krasnaselcy). Kara- liaus Aleksandro 1503 08 14 privilegiją Daugams ant l. 69v–72v nurašė Komorowskio amžininkas Baltramiejus Roszyczkis. Kai kuriuos paraštės komentarus įrašė nežinomas XVIII a. skaitytojas, o kanauninkas Herburtas dokumentus sunumeravo ir suskirstė juos į pastraipas. Iš 24 tekstų, susiju- sių su po 1507 m. paskelbtomis privilegijomis (data, kai užsibaigia pirmasis KDKDW tomas), tik 6 tekstai nežinomi iš jokių kitų šaltinių (originalų, privilegijų knygų, vėlyvesnių teismo, archyvo arba mokslo nuorašų)134. Kai kuriose Komorowskio kopijose yra klaidų, o kai kurios jų sutrumpintos. Kai kuriose stinga pilnos formuluotės (ypač teksto pradžioje) arba pilno liudininkų sąrašo (teksto pabaigoje), o kai kurie tekstai žinomi tik iš jų sutrumpintų variantų. Bent jau vienas iš šių glaustų užrašų buvo taip iškraipytas, jog KDKDW parengėjai net nesusigaudė, kad rankraščio originalas tebėra Vilniaus kapitulos archyvo fonduose [54]. Kai kurių tekstų forma kelia įtarimų, kad tai gali būti klastotė. Į šią kategoriją pakliūva penki steigimo aktai. Dvejetas dokumentų yra prarastų XV a. Porazavos ir Varnionių steigimo aktų originalų [36, 18] karaliaus patvirtinimai XVI amžiuje, įtar- tini galimomis vėlesnėmis interpoliacijomis, tačiau daugiau kritikos susilaukė Geranainių ir Lasko steigimo dokumentai. Martyno Goštauto išduoti steigimo dokumentai Dieveniškėms, datuoti 1471 06 16, 1474 06 15 [56, 55] taip pat sukėlė įtarimų dėl formos, datos ir akivaizdžių vidinių neatitikčių. 1471 m. Šv. My- kolo bažnyčios Švč. Mergelės Marijos altoriaus steigimo akte yra vienas ne šiaip sau netikslumas, būtent – rašto data nurodoma kaip antradienis, diena ar dvi (lot. crastino) po Šv. Vito dienos

133 Žr. Wasserzeichensammlung, Nr. 161257–59, 161261, 161265, 161272 (1518 m. kunigaikščių Stanislovo ir Jonušo Mazoviečių bei jų motinos Onos Radvilaitės laiškas), 161282–84, 161286, 161352 – žr. Baden-Wurtemberg (?) archyvo Štutgarte svetainę – www.piccard-online.de, kurioje šis ženklas kataloge yra pažymėtas kaip „ein Kreis, Kugel mit einkunturigem Reif, darüber einkunturiger Stern“. Žr. il. 10. 134 Nr. 21: 1520 03 10, Musninkai: Gegužinės privilegija; Nr. 25: 1520 12 27, Darsūniškis: Darsūniškio altoriaus įstei- gimo raštas; Nr. 41:1518 11 02, Valkaviskas: Padarosko privilegija; Nr. 47:1514 07, Voverys: Voverių altoriaus įsteigimo aktas; Nr. 61: 1513 04 20, Iškoldę: Iškoldės suteiktis; Nr. 62: 1517 01 20, Iškoldė: Iškoldės suteiktis. Nors 1927 m. Sem- kowiczius padarė ir šių, ir kitų 1507–1520 m. raštų nuorašus, tačiau jų nebėra PAU archyvo fonduose (Rs 8904). Galbūt po karo Semkowiczius juos parengė spaudai, bet 1949 m. Lenkijos socialistų valdžia uždarė senąją Mokslo akademiją, o pats Semkowiczius mirė. Nežinoma, ar 7–8 deš. juos skaitė arba nurašė didysis Vilniaus tyrėjas. Galbūt juos pasiskolino Palenkės istorijos ir geografijos specialistas a. a. Prof. Jerzy’is Wiśniewskis. Bet kokiu atveju jų nuorašų saugojimo vieta nežinoma. Kitų jų nuorašų nėra PAU archyvo KDKDW, Fijałeko, Semkowicziaus fonduose, nors planuoto KDKDW II tomo turinio (1521–1570 m.) dokumentų nuorašai dar saugomi. Kitose Vilniaus kapitulos archyvo privilegijų knygose jie net nepaminėti. (Vilniaus MAB, F43, F256; VUB; LVIA F694 fonduose arba Krokuvos (Kunigaikščių Čartoryskių, Jogailos universiteto bibliotekose). Jų nėra Varšuvos AGAD’o, Radvilų ir kituose fonduose.

LIV (1471 m. birželio 15 d.). Tais metais Šv. Vito ir jo bendražygių šventė buvo šeštadienį, ir po jo se- kanti diena niekaip negalėjo būti antradienis. Net jeigu čia būtų kalbama apie Šv. Vito Verduniečio dieną (lapkričio 9 d.), tai problemos vis tiek neišspręstų, nes ir toji šventė buvo minima šeštadienį. Redaktoriai spėja, kad tuomet tai galėtų būti 1472 metai, kai Šv. Vito diena buvo švenčiama pirma- dienį, tačiau Komorowskio kopijoje data nurodyta žodžiais – septuagesimo primo. Galbūt rankraš- čio originalas buvo sunumeruotas ir romėnų skaičius ii buvo perskaitytas kaip i? Bet kuriuo atveju, toji klaidinga data drauge su (ginčytinu) Goštauto motinos paminėjimu kelia dar didesnį įtarimą dėl kito dokumento, esančio prieš jį „Liber IIb“ kodekse, būtent Goštauto 1474 m. Šv. Vito dieną sukurto smuklės dovanojimo rašto, esą kartojančio tokį pat jo motinos dovanojimo aktą. Teksto kalba keistoka: Goštautas „pastato“ smuklę, kuri turėtų būti vienintelė mieste ir kartu pamini savo mirusios motinos anksčiau parapijai dovanotą karčemą. Atrodo, kad žodžio edificacionem trūksta 1471 m. steigimo dokumentų formuluotėje. Už šią auką numatyta kunigo pareiga irgi buvo keistoka, t. y. tik kartą savaitėje kunigas turėjo aukoti trejas šv. Mišias ir trejas vigilijas. Vigilijos kartu su šv. Mišiomis būna užsakomos dažniausiai tik ypatingomis progomis (paprastai sausadieniais), o ne kas savaitę. Tačiau šioje datoje bent jau nėra netikslumų (jokia savaitės diena nėra patikslinta kaip Šv. Vito diena), o iš kitų šaltinių mes žinome, kad Goštautas turėjo kapelioną, vardu Stanislovas. Dokumentas vis dar yra įtartinas, tačiau turint galvoje Komorowskio polinkį trumpinti ir painioti dokumentų nuorašų turinį, šie steigimo dokumentai gali būti priimtini. Bet kuriuo atveju, tokia notaro kopija, nors ir įtartina, kadaise turėjo teisinę galią. Onos Jonušienės dovana Lasko Dievo Kūno, Šv. Petro ir Šv. Pauliaus, Šv. Onos ir Šv. Jurgio bažnyčiai datuojama 1489 m. liepos 9 d. Šis raštas išlikęs originaliame Kapitulos archyve saugo- mame pergamente (MAB F6-61), vėlesnėse kopijose (Czart. 1777, l. 43v–44v, Lib. Mag., l. 35v–36) ir jis publikuotas KDKDW (Nr. 361). Komorowskio daryta kopija [68] yra tokia pat kaip ir toji, kurią 1524 metais Lucko vyskupui ir Vilniaus arkidiakonui Pauliui Alšėniškiui pristatė Lasko parapijos kunigas Ambraziejus, norėdamas gauti jos patvirtinimą (MAB F6-126), o jos kopijos yra įrašytos Czart. 1777, l. 140 ir Lib. Mag., l. 129. KDKDW redaktoriai paskelbė Komorowskio kopiją esant klastote. Jos įvadinė formuluotė (arenga) visiškai skiriasi nuo 1489 m. rankraščio originalo: originale kunigaikštienė Ona pradeda nuo pastabos, kad Laske steigia Dievo Kūno, Šv. Petro ir Pauliaus bei Šv. Onos bažnyčią, o Komorowskio nuoraše įrašyta gan populiari formuluotė apie tai, kaip žmogaus veiksmai pamirštami, jeigu jie neaprašomi raštu. Ona rašo sukaupsianti (danguje) nenykstantį lobį sau ir savo giminei, o Komorowskio padarytame nuoraše ši teksto dalis drastiš- kai sutraukta. Ten, kur Ona rašo apie valstiečių iš Krivsko (Krzywsk) dovanojimą, Komorowskis juos tiesiog vardina, kaip „Nyemczynovycze“. Komorowskio išvardintų dovanų sąrašas yra trumpesnis negu originale, tačiau jis įrašė dovanojimo sąlygą (dvejų šv. Mišių aukojimas per savaitę – ketvirtadieniais ir penktadieniais). Komorowskio pateikiamas liudininkų sąrašas glaustesnis negu 1524 m. kopijoje ir šiek tiek kitoks, nors be reikšmingų skirtumų nuo originale pateikto sąrašo. Ar tai klastotė, ar tiesiog radikali originalo pertvarka? Klastotė neturėtų prasmės. Ji nevardija dovanų, kurios nebuvo minimos originale (išties yra minima net mažiau dovanų), ir netgi turi įrašytą są- lygą kunigui ir jo vikarui aukoti dvejas šv. Mišias per savaitę. Dažną postringavimą apie žmogaus atminties nepatvarumą galima rasti ir 1493 m. Onos steigimo akto priede, kurį bajorė išleido vyskupui Albertui Taborui pašventinus bažnyčią135. Atrodo, kad Komorowskis painiojo, trumpino ir naujino dvejus Lasko steigimo dokumentų raštus, būtent naująjį variantą 1524 m. naudojo Vilniaus arkidiakonas, patvirtindamas 1489 metų steigimo finansinius dokumentus.

135 Laskas, 1493 m. gegužės 30 d. – KDKDW, Nr. 402, p. 436–464.

LV Nors aukščiau paminėti penki tekstai galėjo būti atnaujinti arba blogai nukopijuoti, nėra jokios abejonės, kad Bažnyčios dokumentai XVII amžiaus pradžioje buvo padirbinėjami, o tada įterpiami archyve tarp vėlesnių steigimo dokumentų. XIX a. viduryje vienas kunigas, trokšdamas išplėtoti savo šeimos istoriją Anykščių ir Cholchlos parapijose, sukurpė dvejus steigimo dokumentų raš- tus ant tuščio „Liber IIb“ leidinio lapo [2]. Kai kurios ankstyvesnės klastotės buvo įtrauktos į šio leidinio priedą, pvz., tariamas 1519 m. Eišiškių raštas [18], vėliau įrašytas į Liber VI (l. 323v). Šis Vilniaus vyskupijos parapijinių bažnyčių privilegijų tomas surinktas XVII amžiaus viduryje. Abejones dėl dokumento autentiškumo kelia 1521 03 06 Mikalojaus (Michno) Andriejevičiaus suteiktis Turgelių bažnyčiai, ja esą vikaro Pauliaus Čioliečio (nobilis Pauli de Czole) akivaizdoje jis ecclesia[e] Turgielensi[s] Minoris Merecz sub titulo Beatissime Virginis Marie Rosarii dovanoja savo Liepeikiškių dvarą ir du valstiečius. 1684 02 18, pasak kitoje pergamento pusėje įrašytos pastabos, raštas pristatytas Baltosios Rusios arkidiakono Jano Jendzejovskio patvirtinimui136. Berods, raštą septynioliktojo amžiaus plunksna sukūrė XVI a. rašyseną imituoti ne visai sėkmingai įstengęs rašti- ninkas. Tiesą pasakius, iš Vilniaus kapitulos aktų žinoma, kad 1525 m. Turgeliuose vikaro pareigas ėjo tiksliau neįvardytas Paulius137. XVI a. I pusės šaltiniuose Turgeliai paminėti kaip Minor Merecz (Mažoji Merkinė) arba Merecz Mongirdowski (Mangirdaičių Merkinė), ne Turgeliai. Tikrai įtarimo nekeliančiuose XVI a. pr. raštuose Turgelių šventovės titulas – Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jokūbo ir Jurgio bažnyčia [53, Pr. 9], o Rožinio Švč. Mergelės Marijos šventę paskelbė popiežius Pijus V jau po 1571 m. krikščionių pergalės prieš otomanus ties Lepantu. Pradingęs Tiškevičiaus kodeksas labai vertingas ne vien kaip kitur nepaminėtų duomenų ka- sykla, bet jis yra ir Vilniaus vyskupystės administravimo proceso Reformacijos priešaušryje liudininkas. Nors tai toli gražu nėra išsakyta ipsis verbis, abiejų Vizitacijos dalių užrašų struktūra atspindi rakto (klucz arba clavis) administravimo principus pagal teritorinius vienetus, kadaise sudarytus pasaulietinio mokesčių rinkimo tikslais. Tai galėjo būti protodekanatai, sutelkti aplink Maišiagalą, Antakalnį, Medininkus, Trakus ir Rudaminą. Šiais vienetais buvo vadovaujamasi 1553 ir 1559 metais renkant Bažnyčios ir kitų žemvaldžių sidabro mokesčius LDK gynybos reikalams: [Vilniaus katedra], Trakai, Maišiagala, Antakalnis, Medininkai ir Rudamina. 1604–1605 m. vys- kupiją sudarė mažiausiai penki districtus (pavietai) su centru Vilniuje (Antakalnis), Nemenčinėje (Maišiagala), Rūdninkuose (Trakai?), Rudaminoje ir Medininkuose. Medžiaga nėra suredaguota pagal valdovo administracijos pavietus. Maišiagalos raktą sudarė 30 Vilniaus ir Ukmergės pavietų parapijų; Trakų raktą sudarė 80 Trakų, Kauno, Gardino, Palenkės, Valkavisko, Slanimo bei Ly- dos pavietų bažnyčių. Antakalnio raktas – 33 Ukmergės, Breslaujos, Ašmenos pavietų bažnyčios; Rudaminos raktas – 40 Naugarduko, Slanimo, Vilniaus, Ašmenos pavietų parapijos; Medininkų raktas – 35 Ašmenos, Minsko, Vitebsko pavieto parapijos. Dar XVII a. pr. vyskupija administruo- jama rakto principu, kaip rodo 1595 m. mokesčių sąrašas138. Prieš daugelį metų Janas Kurczewskis pastebėjo, jog tiek 1633 m., tiek ir 1522 m. vizitacijos metu aplankytų ar aprašytų bažnyčių sąrašas nėra baigtinis. Dar vienas įdomus faktas yra tas, kad tik kelios bažnyčios, kurių steigimo aktus nurašė Komorowskis, figūruoja Albino sudarytame Bažnyčios vertybių inventoriuje. Fundacijos, pasirodančios abiejuose sąrašuose, priklauso Maišiagalos raktui (Upninkai, Ukmergė, Pabaiskas, Traupis), Antakalnio (Dubingiai, Vidžiai, Lentupis, Svyriai) ir Trakų raktui (Gegužinė, Kaunas, Darsūniškis, Asiuža, Gardinas, Adelskas, bei Kalinuvka) – t. y. 15 iš 94 įrašų (1522 m. vyskupijoje

136 MAB F6-118r–v; Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 246, p. 101. 137 ACV I, l. 94v; LKD 1894. 138 MAB, F43, b. 476, l. 1–7v (Troczki klucz), 8–9v (Antokolski klucz), 10–11v (Miedniczki klucz), 12r–v (Rudaminski klucz); F43, b. 477. Parapijų sąrašai nepilni.

LVI būta maždaug 210 parapijų). Reikia pastebėti, kad Władysławas Semkowiczius sugebėjo perskaityti daugiau Inventoriaus įrašų (Žaludko, Ščučino, Katros) negu jo pirmtakai kanauninkas Mamertas Herburtas ir Janas Kurczewskis, tačiau net ir jam, kaip atrodo, nepavyko iššifruoti viso rankraščio, nes tekstas buvo per daug išblukęs. Iš vėlesnių vyskupijos steigimo aktų rinkinių (kodeksų) mes žinome, kad keletas kitų parapijų buvo pateikusios savo steigimo aktus Vilniaus kurijai 1522 m., o kai kurios kopijos pateko į kitus tokius šių įrašų rinkinius, kaip kanauninko Adomo iš Katros arba vyskupo. Nuo 1511 m. Gniezno sinodo laikų oficialioji vyskupų politika skatino parapijų kunigus savo svarbesnius dokumentus patikėti saugoti savo vyskupijos kapitulai. Iš pačių tekstų aišku, kad tais laikais, kuomet nebuvo lengva užtikrinti tinkamą globėjų dosnumo įgyvendinimą, nes kunigai galėjo neįvykdyti savo pareigos, o giminaičiai galėjo užginčyti dovanų ir aukų teisėtumą (kaip antai, Gegužinės atveju), parapijų globėjai dovanų registraciją vyskupijoje laikė vienu iš būdų apsaugoti savo paaukotas lėšas. Taigi, pasidavimas Bažnyčios teisei buvo vertinamas labiau negu pasitikėjimas pasaulietine valdžia.

Pagrindiniai Liber IIb atkūrimui naudojami rankraščiai

Dažniausiai naudojamos kitos Vilniaus vyskupijos kapitulos archyvo privilegijų knygos, dabar saugomos skirtingose Lietuvos ir Lenkijos mokslinėse rankraščių saugyklose. Seniausia išlikusi parapijinių privilegijų knyga – Liber VI (Vilniaus universiteto biblioteka, RS F57-Б53, b. 44). Tai XVII a. popierinis kodeksas, jo matmenys – 30,8 x 18,8 cm, vandenženklis – IHS su kryžiumi ant H raidės skersinio, o virš šventosios monogramos – karūna. Kodeksui trūksta lapų, pradedama nuo l. 21, baigiama l. 343. Dokumentų rinkinys sudarytas 1638–1642/1643 m.139. Antroji pagal amžių privilegijų knyga – Liber Magnus – šiek tiek didesnio formato popieriaus kodeksas, jo matmenys – 42 x 29 cm. Jo vandenženklis – XVIII a. herbo skydas su Gdansko miesto herbu. Jame 3+xxii+361 lapas, įrišti XVIII a. II pusės juodos odos įrišu. Rankraštis saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne, jo signatūra – F43, b. 204. Dar jam esant Kapitulos archyve pažymėtas Acta Nro 1mo pavadinimu. Paskutinė išlikusi Vilniaus vyskupijos parapijų privilegijų knyga saugoma Krokuvos kunigaikščių Čartoriskių bibliotekoje (Biblioteka XX. Czartoryskich), signatūra – Czart. 1777/IV. Tai irgi XVIII a. popieriaus kodeksas, jo matmenys – 31 x 20 cm, tekstus įrašė du XVIII a. raštininkai, o Vilniaus kapitulos archyve jis pavadintas Acta Nro 2do. Lapai numeruojami ir kaip lapai, ir kaip puslapiai, jų numeracijos skiriasi. Pvz., 1484 04 14 Goniondzo privilegija įrašyta l. 41v–42 arba p. 162–163, o tai sunkina tikslų dokumento citavimą. Rankraštis padalytas į dvi dalis (todėl ir lapų numeravimas toks painus), kiekviena parašyta skirtingo raš- tininko. Savaime suprantama, visi trys XIV–XVII a. privilegijų kodeksai tarpusavyje susiję, nors kiekviename yra kitose knygose nesaugomų raštų. Itin vertingi kun. prof. J. Fijałeko (†1936 m.) ir prof. W. Semkowicziaus (†1949 m.) juodraščiai ir dokumentų nuorašai, atlikti parengiant spaudai pirmąjį KDKDW tomą, saugomi Krokuvos PAU archyvo fonduose, ypač Rs 8903, 8904, 8905. Pastaruosiuose fonduose saugomi antrajam KDKDW tomui skirti dokumentų nuorašai kartu su įvairiais su leidybinio projekto vykdymu susijusiais do- kumentais (pvz., susirašinėjimas su grafiene Tiškevičiene ir įvairiais mokslininkais)140. 1522 m. inventoriaus teksto nuorašas saugomas Rs 5298. Siekiant pateikti kuo platesnį 1522 m. vizitacijos ir jos dokumentikos kontekstą, šios knygos priede ir komentaruose naudoti įvairių rankraštynų šaltiniai: Urkundensammlung Zastowt (Ber-

139 KDKDW Wstęp, p. xxxv–xxxvi. 140 Žiūr. išn. 134.

LVII lin-Dahlem, Geheimes Staatsarchiv, Preussischer Kulturbesitz). Toje Berlyno saugykloje saugomi originalūs Vilniaus vyskupijos bažnyčių pergamentai, kadaise buvę Prūsijos slaptajame valstybės Karaliaučiaus archyve. Regis, po Pirmojo pasaulinio karo jie dingo iš Lenkijos ir Lietuvos istorikų akiračio, o vėliau jų kopijomis Konstantiną Jablonskį aprūpino Zenonas Ivinskis. Taip pat naudojamos įvairios Lenkijos vyskupijų teismų knygos iš Gniezno, Plocko ir Siedlcų archyvų (Ar- chiwum Archidiecezjalne w Gnieźnie, Archiwum Diecezjalne w Płocku, Archiwum Diecezjalne w Siedlcach). Komentaruose naudojama medžiaga iš Vatikano Šventosios Penitenciarijos archyvo.

Pastabos dėl dokumentų publikavimo tvarkos

Tiškevičiaus kodekse įrašytus iki 1507 m. laikotarpio dokumentus spausdino KDKDW 1 tomo rengėjai. Iš to mokslinio leidinio pasistengta atkurti Komorowskio nuorašų formą (laikantis šio raš- tininko žodžių rašybos – pvz. eclesia, o ne ecclesia). Taip pat naudojamasi Semkowicziaus 1522 m. raštų bei inventoriaus teksto nuorašais – PAU Rs 8903, 5298. Svarbūs Komorowskio nuorašų ne- sutapimai su kitais nuorašais arba originaliu rašto pergamentu pažymėti puslapio nuorodoje (ypač tais atvejais, kur Komorowskis trumpino arba aktualino tekstus pagal 1522 m. gyvenimo realijas). Dingus Semkowicziaus 1508–1521 m. dokumentų nuorašams, pasistengta pristatyti tokius raštus pagal kitų tuolaikių arba vėlesnių nuorašų, retkarčiais net originalo, pavidalus. Akivaizdu, kad Ko- morowskio nuorašų formos negalima atkurti. Pasitelkiant vėlesnius dokumentų (XVII–XVIII a.) nuorašus, atstatyta XVI a. I. pusės rašyba, antikos ortografijos taisyklės netaikomos, pvz., rašomae , ne ae. Išimtis – XVI a. tekstai, kurių raštininkas pats sekė antikos rašybos atkūrimu, ir aiškūs abejotino autentiškumo raštai (1499 m. Šėtos raštas, 1534 m. Anykščių privilegija). 1521 m. Krokuvoje spausdintas Ferrerio apsilankymo Lietuvoje aprašymas puikiai atspindi naujovišką to laikotarpio madą teikti ir viduramžių, ir antikos lotynų kalbos rašybos stilių (kur galima rasti ir hęc ir haec). Visais atvejais priebalsiai v ir j atskiriami nuo balsių u ir i, o kur neaišku, rašoma t, o ne c (gratia, ne gracia). Didžiosios raidės, skyrybos ženklai sumoderninti. /Žodžiai/ – dešinėje lapo paraštėje įrašytas tekste praleistas tekstas; \žodis\ įterptas iš kairės paraštės; \žodis/ įterptas eilutėn iš viršaus. [Trūkstamą teksto dalį] prideda rengėjas iš kito rankraščio/teksto arba pagal žinomą formuluotę. Žvaigždutėmis (***) pažymėta neskaitoma arba išnykusi vieta (skylėtas, labai išblukęs rankraštis). Ištisai kursyviniu šriftu spausdintas tekstas – vėlesnis įtartino autentiškumo rašto įterpimas į 1522 m. kodekso rankraštį. Prieš kiekvieną lotynų dokumentą pridėtas rankraščių aprašymas (regestas) [Rs.]. Ten rankraš- čiai sudėliojami abėcelės tvarka (A, B, C) pagal datą – plg. O. Guyotjeannin, J. Pycke, B.-M. Tock, Diplomatique médiévale [L’Atelier du médiéviste, 2] (Turnhout, 1993), p. 397–417. A – originalus rankraštinis tekstas (dažnai pergamentas), B – ankstyviausias žinomas nuorašas (neretai padarytas nuo A). Jeigu išlikę keletas „originalų“, jie pažymėti A1, A2. Pirmojoje šio leidinio dalyje B – Liber IIb nuorašas, nes visi šio sąvado dokumentai yra nuorašai, o kartais dar turime cituojamą originalą (A). Publikuoti dokumentų aprašai taip pat minimi [Reg.]; savaime suprantama, kad kiekviena KDKDW publikacija turi tinkamą lenkų kalbos aprašą. Dokumentų publikacijos [Pub.] sudėlioja- mos chronologine tvarka.

LVIII 1/1 smlk. l/š. 1 smlk. 1 1 pyx 1 1 1 1 1 1 3 1 pekt. 1 1 1 1 pat. 1 3 pac. 1 1 mons. 1 1 1 1 iv 1 1 kryž. 1 1 1 1 3 1 1 1 1 3 1 1 i iii 1 1 1 1 kiel. 1 2 2 5 1 1 2 2 3 1 2 1 2 13 2 3 2 2 1 1 kapa 1 1 1 3 2 1 2 2 2 1 1 2 3 1 ii hum. 2 1 dalm. 2 1 2 arn. 2 5+ 3 12 4 2 5 8 15 3 5 1 4 8 14 3 2 5 4 10 3 ant. 2 3 3 6 3 4 4 6 4 2 2 1 4 3 10 2 1 4 4 3 amp. 4 2 2 2 2 2 2 vienas kielikas paauksuotas su brangakmeniais monstrancijos forma cum apszlach ketvirtas kielikas laikomas Kupiškyje (Rupiškyje?) Lentelė: Vilniaus vyskupijos parapijinių bažnyčių liturginė įranga pag al 1522 m. vizitacijos duomenis according to Visitation data Table: Liturgical equipment of Vilnius diocesan parishes in 1522 i ii iii iv Kalinuvka (k) Vietovardis (-) Dusmenys (n) Ašiužos Katra Gardinas Darsūniškis (k) Gegužinė (k) Daugai (n) Alanta (k) Giedraičiai (k) -Šv. Lauryno alt. Deltuva (n) Šv. Kryžiaus alt. Alytus Dubingiai (k) Anykščiai -Šv. Mikalojaus alt. -Šv. Onos alt. Indura Goniondzas Dusetos (n) Kabilninkas (n)

LIX smlk. l/š. – 1 smlk. – pyx 1 – 1 2 2 2 1 pekt. – 1 1 1 1 1 2 2 pat. – 3 1 1 3 4 1 2 pac. – 1 1 vi 1 mons. – vii 1 2 1 1 1 kryž. – 1 1 2 2 1 1 2 7 2 1 1 1 1 4 kiel. 1 – 2 3 1 1 2 4 3 1 4 1 1 1 2 ejybės ir šv. Stanislovo vaizdais (brangakmeniais aptaisytais) 3 1 kapa 1 – 1 2 1 2 2 2 v hum. – 1 1 2 dalm. – 2 4 3 arn. 5 – 8 2 3 3 5 4 4 8 5 13 2 2 1 2 9 9 2 9+ ant. 2 – 3 1 2 2 2 3 5 1 2 1 1 4 6 2 6 amp. – 2 viii Musninkų koplyčia – Širvintų filijoje monstrancijos pavidalu su apaštalų Petro ir Pauliaus vaizdais (įrėžtais) su apaštalų Petro ir Pauliaus vaizdais (brangakmeniais); kitas švč Tr v vi vii viii Vietovardis (-) Kupiškis? Labanoras (k) Kėdainiai (n) Nemenčinė (k) Lentupis (k) -altarista Linkmenys (k) Nestaniškės (n) Maišiagala (n) -Švč. Trej. alt. -Švč. M. ir Mar - tyno alt. Adelskas Merkinė Pabaiskas (k) -Šv. Onos alt. -Švč. Trej. alt. -10 000 rit. alt. -Švč. M. Gimi - mo alt. Kaunas (k) -Švč. Trejybės alt. -Trijų karalių alt. Kernavė (n) Molėtai (n) Kietaviškės (n) Musninkai

LX smlk. l/š. smlk. pyx 1 1 1 1 pekt. 3 2? pat. 1 1 pac. 1 x mons. 1 xii 1 1 1 2 2 kryž. 1 1 2 xi xiv xvii 2 1 2 1 3 4 2 3 3 kiel. 2? 2 1 3 3 1 1 1 2 2 1 2 kapa 1 1 1 2 1 1 1 2 hum. 2 dalm. 1 xvi 2 3 3 arn. 5 2 7 6 9 3 10 3 4 7 1 3 4 2 xiii 2? 4 2 ant. 3 4 3 5 3 2 4 3 4 3 1 4 3 amp. xv ix vienas tų kielikų priklauso parapijos brolijai netikslus skaičius (daugiau nei vienas), kokybė prasta vienas sidabrinis, kitas alavo trečiasis arnotas- kunigo nuosavybė kryžiaus vertė – 30 kapų su filija Žiežmariuose Ramygalos filija vienas kielikas – 24 kapų vertės sidabrinis paauksuotas, jo vertė- 33 kapos ix x xi xii xiii xiv xv xvi xvii Rokiškis (n) Vietovardis (-) Ramygala (n) -Šv. Onos alt. Paparčiai Ružanka Svierionys Pastovys (n) Punia (k) Seniškis (k) Salakas (k) Siesikai (n) Semeliškės (k) Suviekas, koplyčia (n) Svėdasai (n) Paberžė (k) -Švč. M. Apsi - lank. Panevėžys

LXI smlk. l/š. smlk. pyx xix 1 1 1 1 1 pekt. 1 1 3 4 3 1 pat. 2 3 1 3 2 1 pac. 2 1 1 1 1 1 1 mons. xxi 1 1 kryž. 1 1 1 1 1 1 1 1 xx 4 kiel. 3 5 1 1 1 1 3 1 4 2 3 1 1 1 2 2 3 1 3 1 2 2 2 gos (klebono Jokūbo Šivočinos palikimas) 2 kapa 2 3 2 2 2 2 2 2 1 1 hum. 1 1 1 1 dalm. 2 arn. 14 4 2 1 2 9 5 10 4 2 3 6 4 5 4 1 3 6 1 2 9 5 6 ant. 3 4 1 1 1 4 5 5 1 3 4 2 2 3 1 2 3 4 2 6 2 2 amp. (n) xviii žalvarinis rankos pavidalo relikvorijus, 53 kanonų teisės, teologijos kny su relikvijomis monstrancijos forma vienas paauksuoto žalvario xviii xix xx xxi Vietovardis (-) -Švč. Trej. alt. -Švč. M. alt. -Švč. M. alt. -Šv. Onos alt. Upninkai (k) Užuguostis (k) Ušakovas- Vaistamas (n) Utena (k) Vilkalotas (n) Vidzai (Vidžiai) (k) Svyriai (n) -Šv. Stanislovo alt. -Šv. Petro ir Pauliaus -Švč. M. Prasidėjimo -Švč. Trejybės alt. Ščiutinas Širvintos -Šv. Adalberto. alt. Šėta (k) Švenčionys (k) -altarista Tauragnė (k) Traupis (n?) Tverečius (k) Ukmergė

LXII smlk. l/š. – 1/1 0,014 smlk. 0,08 2 0,003 pyx 0,25 5 0,007 1 pekt. – 36 0,5 pat. – 51 1 0,75 pac. 0,46 14 0,2 mons. 0,85 9 0,13 1 1 kryž. 1,2 55 0,8 xxiii 2 3 kiel. 2,37 190 2 1 2,8 1 kapa 0,34 79 1 2 1,16 1 hum. – 15 0,22 dalm. – 14 0,2 arn. 3 4 4,17 413+ 4 4 6,1 ant. 3 4 1,88 238+ 1 2 3,5 amp. 3,42 18 0,26 xxii antras – kontryfalo (alavo) pagal Wiśniowski, Parafie , p. 261–262, lent. 82; plg. mūsų įvadą xxxvi–xlvi, lxxvi– lxxxv Semeliškių filija xxiv xxii xxiii xxiv (k) – bažnyčia konsekruota; (n) nekonsekruota amp. – ampulės cruets. ant. – antepedijus frontal. arn. – arnotas chasuble. dalm. – dalmatika dalmatic. hum. – humerolas, amiktas amice. kapa – cope. kiel. – kielikas chalice. kryž. – (altoriaus) kryžius (altar) cross. mons. – monstrancija monstrance. pac. – pacifikalas pax, pax brede. pat. – patena paten. pekt. – pektoralas pectoral cross. pyx – komuninė pyx. smlk. – smilkytuvas thurible. smlk. l/š. – smilkalų laivelis/šaukštelis incense boat, spoon. Vietovardis (-) Žaludkas Iš viso Žasliai (n) Žeimiai (n) Žiežmariai Kiekis pagal para - pijas Vieliunio duome - nys

LXIII 12. XIV a. altoriaus kryžius / XIV cent. altar cross 13. XIV a. pacifikalas / XIV cent. pax.

LXIV THE 1522 VISITATION OF THE DIOCESE OF VILNIUS: TEXTS AND CONTEXTS

The Catholic Church in Lithuania at the turn of the fifteenth and sixteenth centuries was remarkable for the vitality and strength of its public practice.1 However, its main characteristic as an organisation was perhaps a lack of discipline. In 1499 Bishop Albert Tabor complained to Pope Alexander VI that noblemen were too enthusiastic in their public organisation of Masses outside churches and their promotion of sermons and processions (on their manors) without direct episcopal permission and that these actions amounted to an abuse of papal privileges which had been issued to them for their personal or domestic use only. In effect their main outlook was proprietorial represented best by the condition expressed in relation to their support for ecclesiastical foundations, namely that their charitable action was informed by expectation of reciprocal benefit, he who feels the benefit should also feel the full weight of his responsabilities: quis sentit commodum, sentire debet et onus.2 While the bishop felt his own prerogatives (and income) were being encroached upon by lay enthusiasm for expressions of practical piety, he did not, as far as we know, make recourse to a well-established tool for examining and reordering the condition of his see which had been in use in the Roman Church for centuries and in the Polish archdiocese of Gniezno, of which the see of Vilnius was a component part, since the thirteenth century, namely the episcopal visitation. To be fair to Tabor, the number of diocesan inspections carried out by any bishops or their representatives, usually an archdeacon, was dwindling throughout the Polish ecclesiastical province by the early sixteenth century, if we are to believe the unavoidably incomplete accounts given by modern historians.3 However, during the rule of Archbishops Jan Łaski (in 1510, 1516, 1519, 1522) and Maciej Drzewicki (in 1532), more attention was paid to inspecting the state of parish endowments in both charters and liturgical equipment. The bishop, or rather his appointed representative, usually an archdeacon or a prelate delegated by him would inspect all religious foundations (churches, chapels, nunneries) in his diocese with the exception of male convents.4 According to tradition, a visitation would consist of four parts. First the ordinary would announce when and where a visitation would take place before publishing his questionaire. Next the Visitation would be carried

1 S.C. Rowell, ‘Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės liekanų mitas’, Lietu- vos didžiosios kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė (Vilnius, 2012), p. 295–320; idem, ‘Was Fifteenth-Century Lithuanian Catholi- cism as lukewarm as reformers and commentators would have us believe?’, Central Europe 8, No 2 (2010), p. 86–106. A study of Alexander Jogailaitis’ ecclesiastical policy in Lithuanian is provided by G. Kirkienė, Aleksandro Jogailaičio konfesinė politika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje, Iš Panevėžio praeities. Penki bažnyčios šimtmečiai. Konferencijos pranešimai, Panevėžyje 2007 10 24, ed. E. Markuckytė, D. Pilkauskas (Panevėžys, 2007), p. 8–27. The establishment of Catholic structures and practices in Lithuania during the long fifteenth century is discussed in D. Baronas, S.C. Rowell, The Conversion of Lithuania: from Pagan Barbarians to Late Medieval Christians (Vilnius, 2015), p. 403–517. 2 See Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, [KDKDW] ed. J. Fijałek, W. Semkowicz (Kraków, 1932– 1948), No 502, p. 611 (Paberžė, 1501), 526, p. 630 (Karkažiškė, 1502), 586, p. 698 (Ukmergė, 1505), 503, p. 707 (Iwaszko- wicz will for several Vilnius and diocesan churches, 1503 – below p. lxxxvii), Dory, 1511 [App. 13], Jelno 1516 and 1520 [58], Traupis 1512 [7]. This viewpoint contrasts somewhat with the venal maxim added to the titlepage of the Tyszkie- wicz manuscript by an eighteenth-century scribe: he who gives to the Church, gives to God. 3 S. Litak, ‘W sprawie publikowania i rejestracji akt wizytacyjnich kościołów i parafii’, Archiwa, Biblioteki i Muzea Kościelne [ABMK] 14 (1967), p. 133–49, here p. 133–34. 4 S. Librowski, “Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1 Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opracow- ania archiwalno-źródłoznawcze“, ABMK 8 (1964), p. 5–186; the first detailed inventory of the Włocławek cathedral treasury was drawn up in 1516 (p. 103) by Bp Maciej Drzewicki. On pastoral problems and the synods of 1510, 1532, see p. 104–107. Bishops could be substituted in Visitations by archdeacons or deans (p. 111, 114).

LXV out and finally a relevant decree would be issued.5 Instructions for visiting Polish sees survive from the fifteenth century.6 The early sixteenth century also saw an increase in the number of provincial and local synods held in the archdiocese of Gniezno which sought to regulate church life and practice and issue or enforce new statutes. Archbishop Frederick Jagiellończyk summoned synods in 1494, 1496, 1497, 1499, 1501, 1503. The bishops of Płock and Poznań did likewise, while during the rule of the great reformer, Jan Łaski diocesan synods (1512, 1514, 1517, 1520/21 (Vilnius), 1525) and provincial ones (1510, 1512, 1514, 1517, 1521, 1522, 1523, 1525, 1527 and 1530) convened with impressive regularity. Under the influence of central tradition and/or patronage local synods within the Grand Duchy issued statutes for the sees of Lutsk and Vilnius (1519, 1527–28 respectively).7 This is the wider ecclesiastical context into which the local Lithuanian events of 1518–1522–1528 fit. Another context which cannot be ignored comprises the political and military concerns of the Jagiellonian Monarchy and the Holy See concerning the on-going Lithuanian war against Muscovy, the planned Polish war against the Teutonic Order and hopes for an international campaign against the Grand Turk. During two months in the late summer of 1518 (27 July-28 September) Archbishop Jan Łaski made an official visitation of the diocese of Vilnius. In his Diary Jan notes that his reasons for going to Vilnius were threefold and had nothing to do with personal vanity, even if some might ascribe such a motive to him.8 He travelled to Lithuania (i) because the pope had commanded him to examine the life and posthumous miracles of St Casimir, questions on which he had been in contact with the Holy See and Lithuanian notables for at least four years;9 (ii) because he wished to visit a subordinate see, Vilnius, which had never been visited officially by an archbishop of Gniezno, and also the Diocese of Medininkai; and (iii) he wished to discover in person rather than via emissaries what the chances were for establishing better relations between the dominions of the Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania. The archbishop was involved also in an important diplomatic mission, viz. to assess the lie of the land inhe Grand Duchy for a new war against the Teutonic Order and the impact of the continuing war against Muscovy10. The missions to both countries were disguised as purely innocent visits to major Lithuanian and Polish shrines, namely the tomb of Prince Casimir in Vilnius and that of St Wojciech-Adalbert in Prussia. Although Łaski is probably correct in his statement that his was the first official primatial visitation of the chief Lithuanian sees, we should note that in 1495 Cardinal Archbishop Frederick Jagiellończyk paid a visit to Vilnius during which he issued indulgences to a range of that diocese’s parishes, including

5 Ibid. p. 123. 6 S. Librowski, “Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1 Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opracow- ania archiwalno-źródłoznawcze, z. 2: Wizytacje w latach 1123–1421“, ABMK 10 (1965), p. 33–206, esp. p. 190. 7 L. Zygner, ‘Reforma prawa partykularnego metropolii Gnieźnieńskiej w XV i na początku XVI wieku oraz jej wpływ na ustawodawstwo diecezji wileńskiej i żmudzkiej‘, Kultūra-ekonomika-visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvesniais naujaisiais laikais Baltijos jūros pakrantėje, ed. M. Ščavinskas (Klaipėda, 2015), p. 112–134, here, p. 121–122. 8 Raptularz - Warsaw, Archiwum Główne Akt Dawnych [AGAD], Biblioteka Baworowskich ms 246, fo 38 and below, appendix No 2, p. 113–115; after returning from Lithuania John travelled to Prussia (November 1518–January 1519) to visit a shrine of St Adalbert and negotiate between the Grand Master and King Sigismund. Once again the archbishop stresses he is not acting out of vanity, as his rivals interpret him – ibid. fo 39v, see below n. 22. 9 Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltiniai, ed. M. Čiurinskas (Vilnius, 2003), p. 22–25, No 57, p. 178–182 and AAG, Listy Jana Łaskiego, Nos 1966 (publ. ibid. p. 162) and 1972. 10 V.A. Varonin, ‘Padzei vajny 1512–1522 gadoŭ y Belaruskim padzvinni’, Studia historica Europae Orientalis 6 (2013), p. 92–218, esp. 198–199.

LXVI Vilnius, Kaunas and Maišiagala.11 It should also be noted (lest we presume the archbishop to be a gullible outsider) that Jan was also well acquainted with the affairs of the bishop and chapter of Vilnius and certain parishes within the see. In September 1486 as royal scribe and cantor of Poznań he was present at a high-ranking Vilnius investigation into a dispute of income between Bishop Andrew and his canons. In July 1503 in his capacity as dean of Włocławek and royal secretary Jan witnessed in Vilnius King Alexander’s confirmation of the charters of Kaunas parish church; in September of the same year whilst resident in the Lithuanian capital he adjudicated in two disputes, one over rights and income between the bishop and chapter, the other over tithes, offerings, funeral charges and other dues between the dean of Vilnius and parish priest of Maišiagala, Jokūbas Kuczynskis and the parish priest of Paberžė, Fr Peter. He also drafted the king’s charter for a new parish church in Panevėžys.12 In 1506 Jan choreographed the monarch’s funeral in Vilnius and was thus familiar with both the cathedral and its chapter, to say nothing of the local bishops, Albert Tabor and his successor Albert Radvila. Archbishop Jan claimed to have borrowed 1,000 florins personally to finance his 1518 expedition.13 From his days as chancellor of the Crown of Poland Łaski enjoyed good relations with the Radvila family, especially Chancellor Mikalojus Mikalojaitis and his daughter Anna, duchess of Mazovia.14 Jan examined the case for Prince Casimir’s canonisation and intended to send his material off to Rome. Łaski was also successful in the third of his stated

11 Frederick – N. Nowakowska Church, State and Dynasty in Renaissance Poland. The career of Cardinal Fryderyk Jagiellon (1468–1503) (Aldershot, 2007). The 1495 indulgences: KDKDW 424, p. 491–92; 426, p. 492–94; 427, p. 494–95; 428, p. 495–97; 429, p. 497–98. Presumably Frederick’s visit was inspired in part by the recent marriage in Vilnius of his brother Alexander with Elena Ivanovna of Muscovy – M.E. Bychkova, ‘Velikaia kniazhna Elena Ivanovna v Moskve i v Vil’no’; R. Ragauskienė, ‘Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513) patronatas’, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, ed. R. Petrauskas et al. (Vilnius, 2007), p. 86–98, 99–110. 12 22 Sept. 1486, KDKDW Nr. 348, p. 405–411; 13 July 1503 (Kaunas) – KDKDW Nr. 556, p. 657–660 and here below Nr. 22; 10 Sept. 1503 (chapter and bishop), ibid. Nr. 565, p. 679–684; 19 Sept. 1503, ibid, Nr 566, p. 684–688. In addition to the original ms. in Vilnius (MAB F6–87, R. Jasas, Pergamentų katalogas (Vilnius, 1980), Nr. 149, p. 66–67) there is a second original in AAG Dyplomy Nr. 556. On 7 Sept. he drafted the Panevėžys charter – KDKDW Nr. 564, p. 676–679. Jan‘s presence in Vilnius on several occasions between 1502 (secretariatus, regente Allexandro rege Polonie) and 1509 is recorded in his Raptularz – fos 9r-v, 10 (Jan was in Eišiškės in 1502, Vilnius in Lent 1503), 12v-13r (Vilnius, 1506), 14r (7 July 1508 whilst on march with Sigismund‘s army against Mikhail Glinsky and in fear of death, besides the River Nočia (Nacha) Jan appointed executors of his will), 15r (1508 – he borrowed 2,000 florins from dominum Nicolaum Nicolai Radywyl, palatinum Troczensem), 15v (1508–1509 Jan received payment of 900 florins from the king in Lithuania for ser- vices rendered) – H. Zeissberg, ‘Johann Łaski, Erzbischof von Gnesen (1510–1531) und sein Testament’, Sitzungsberichte der Philosophische-Historische Classe der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaften 74, part 3 (1877), p. 519–730, here p. 639, 641, 643, 646, 647, 648. He reveals that a certain Polish judge named Jakub Klonowski was buried in the Francis- can Church in Vilnius (Raptularz, fos 2v, 5r, 6r). 13 The archbishop was in debt to the bishop of Vilnius’ brother, Palatine Mikalojus Radvila and sister, Dowager Duchess-regnant Anna of Mazovia; for his part, Bishop Albert had not returned the money lent him in Rome in 1514 by Łaski – see below, n. 16. 14 Mikalojus Radvila and Jan Łaski became firm friends when they were both served Alexander Jagiellończyk as chancellor (of the Grand Duchy and the Kingdom respectively). Jan was in charge of arrangements for the burial of the monarch in Vilnius cathedral. He borrowed (and repaid) considerable sums of money from the Lithuanian – Raptu- larz, fo 15r – 2,000 florins in 1508; fo 21r: Item anno 1510 computavi debita, que debeo infrascripta... Nicolao Nicolai Radywil palatino Trocensi in auro 2000 /soluta/; fo 23v 1512... domino Nicolao palatino wilnensi et cancellario Ducatus Lytuanie carissimo et ferventissimo amico a tempore mortis olim Alexandri regis teneor in auro et pondere bono duo millia hungaricales /2000 soluta/; 31v 1517... Item debeo domino Nicolao Radiwil palatino wilnensi, compatri nostro, florenorum 1000 in auro, quos assigno ex arenda solvendos. /soluti/.. 34v Summa summarum debitorum die 21 Januarii anno 1517 scriptorum sequitur. Duci Mazovie 2000lia... palatino wilnensi Radywil 1000le in auro absque 50 pro cambio pecunie mille... /soluti/. Mikalojus‘ sister Anna was the wife of Duke Konrad III of Mazovia ( M. Antoniewicz, Protoplaści książąt Radziwiłłów. Dzieje mitu i meandry historiografii (Warsaw, 2011), p. 31–33, P. Tafiłowski,Jan Łaski (1455–1531), kanclerz koronny i prymas Polski (Warsaw, 2007), p. 212–218); it was most likely through the baptism of Anna‘s son(s) that the chancellors became related through godparenthood; Anna also loaned the archbishop money: fo 21v.[1510] Anne ducisse Mazovie pro 5 sexagenas 2000, pars exoluta, forsan tam restat solvendum 1300; fo 28 [1516] Item illustris-

LXVII objectives. The Lithuanian lords of the Council agreed that a sejm be held in Lithuania to discuss the union with Poland and that after this the monarch and the Lithuanians would travel to a sejm in Poland to present their case. A sejm did indeed convene at Brest Litovsk in the autumn of 1518. All did not go so swimmingly with the archbishop’s second project. Despite all his best intentions, Łaski was impeded in his visitation of the Diocese of Vilnius by its bishop, Albert Radvila, whose personal relations with the primate were strained. Radvila stated that the diocese had never been visited by the archbishops of Gniezno, and insinuated from a brief of Leo X that he was a titular member of the papal household (familiaris) and ‘hence’ his see could not be subjected to archiepiscopal visitation. The bishop was highly sensitive to what he imagined to be insults to his own honour and that of his country. During the seim in 1517 Sigismund the Old along with Archbishop Jan instructed the bishops of Vilnius and Lutsk to publish a papal Jubilee grace (already received by the Franciscans in the Lithuanian capital), which Radvila had considered detrimental to the honour of the Grand Duchy.15 The bishop instigated opposition to Łaski from his fellow lords of the Council, who claimed somewhat disingenuously that it remained unclear whether Vilnius was subordinate to the archbishop in Gniezno or in Riga.16 The archbishop countered truthfully that in the past the chapters of Vilnius and Medininkai had sent delegations to synods in the archdiocese and that court cases were referred on appeal from the Lithuanian capital to the Consistory Court in Gniezno. There is considerable evidence to show that the primate’s understanding of the hierarchy of his metropolitan province was correct. While attendance at provincial synods by bishops of Vilnius is not described in detail in the surviving record, there is evidence that Lithuanian ordinaries did send envoys or legal representatives to such gatherings. The textbook case is provided by the synods in Piotrków in late 1510 and early 1511.17 From later records of the Vilnius Chapter we know that provincial synod statutes were posted in the cathedral choir.18 In October 1524 bishop John refused to allow publication of the decrees of the 1523 synod of Lęczycza, a process which had been begun already by one of his canons, because he had not been invited to the synod, even though he was in sime domine Anne ducisse Mazovie debeo 2000 flor. per 30 grossos; l.31 [1517] 2000 flor.; fo 34. 2000; fo 38; fo 40 [1523] all debts were repaid to the duchess except for 400 florins. Cf. Tafiłowski, Jan Łaski, p. 212–219. 15 Acta Tomiciana; Tomus Quartus epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1855), No. 277, p. 211. 16 From the Latin it is unclear whether by fratres suos dominos Lytuanie consiliarios, the bishop uses the phrase fratres metaphorically or literally (or in both senses). There is no doubt that Vilnius and Medininkai both belonged to the province of Gniezno. The subject still arouses national(ist) pride – M. Kosman, “Prymas Wielkiego Xięstwa Litewskiego. Z badań had miejscem diecezji wileńskiej w metropolii gnieźnieńskiej“, 1000 Lat Archidiecezji Gnieźnieńskiej, ed. J. Strzel- czyk, J. Górny (Gniezno, 2000), 283–92. The only Lithuanian account of this visititation is the untypically chauvinistic one provided in P. Rabikauskas, ‘Nesėkmingos Gniezno metropolito užmačios Lietuvoje’, idem, Krikščioniškoji Lietuva. Istorija, hagiografija, šaltiniotyra, ed. L. Jovaiša (Vilnius, 2002), p. 265–272. The archbishop was ‘plotting’ nothing; he was simply doing his duty as metropolitan. Bishop Radvila had still not repaid the archbishop the loan he had received in Rome in 1514 and which Łaski had financed by borrowing in turn from the moneylender Boner – see n. 11 and Tafiłowski, Jan Łaski, p. 72. On 5 May 1522 Łaski complained to Sigismund the Old about the trouble he was caused by Bishop Radvila – dum etiam olim Albertum Vilnensem episcopum, simili periculo [that is, propter debita] irretitum et majore etiam opera quesitum etiam ex Urbe libere et honeste nec sine mille fere ducatorum jactura mea expedivi, cuius tanti damni mei solutioni hic episcopus plocensis obstitit et cum per prefatum dominum Vilnensem, tum per eius procuratores in Urbe fiendam totis viribus, quantum maxime poterat, impedivit – Acta Tomiciana Tomus Sextus epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1857), No 50, p. 61. 17 The synod statutes note the presence of “nunciis et procuratoribus reverendissimorum dominorum Cracoviensis, Wratislaviensis, Plocensis, Wilnensis et Mednicensis episcoporum“, B. Ulanowski, Materyały do historyi ustawodawstwa synodalnego w Polsce w. w. XVI (Cracow, 1895), p. 23 [347], 26 [350]. Unfortunately this remark comes from the title page of a much later sixteenth-century printed edition of the statutes and may thus be the publisher’s assumption of who ought to have attended earlier synods, rather than an accurate description of who actually attended the gathering. 18 Vilnius, MAB F43 b 210/1: Acta Capituli Vilnensis [ACV] I fo 74.

LXVIII Poland at the time.19 The records of the Consistory Court in Gniezno heard appeals more regularly from the bishop’s court in Vilnius from 1490 onwards, although there are whole years (1474–1476, 1497–1499), when Lithuanian cases appear not to have been heard (or at least recorded in the surviving court registers).20 Undeterred by local machinations, Jan proceeded to the cathedral where he convened the Vilnius Chapter. He interviewed the bishop in private and urged him to reform his life and morals. He interviewed the canons, the provost, the custos and others. He also interviewed many parish priests, curates, mansionaries and chantry priests, examining them, excommunicating some and subsequently restoring them to grace. His actions annoyed the bishop, but nonetheless Radvila did provide sufficient food for the archbishop’s entourage. At the beginning of autumn (7 September) he left Vilnius, accompanied as on his arrival by a suite of Lithuanian noblemen for the first mile (seven kilometres) from the city. Rather than risk bad weather in Žemaitija, on the advice of his household of Gniezno canons he appointed Canon Jan Albinus of Vilnius as his representative to visit Medininkai. On arrival in Žemaitija Albinus summoned the chapter and asked what they considered should be discussed. However, when the time came for the canons to appear individually before the visitor, Albinus was ignored, and so he excommunicated them all. As a result the king and the palatine of Vilnius, Mikalojus Radvila, interceded for the miscreant prelates with the archbishop, who sent his commissioner a letter instructing him to lift the interdict from canons who sought forgiveness and promised to obey the Church of Rome and Gniezno [App. 2]. Łaski returned to Gniezno via the archiepiscopal estate at Skierniewice (located between Warsaw and Łódź) on 28 September. At the following Chapter meeting set for Wednesday 20 October, but postponed until the morrow since that Wednesday was the archdiocesan patronal feast of the Translation of St Adalbert, the archbishop gave an account of his visitation, reporting that the condition of ecclesiastical and secular persons within diocese was “very deformed and disordered“ and proposed that the chapter provide letters of credence for envoys to visit the king in convention at Brest Litovsk to persuade him to reform the Lithuanian Church. Such letters were issued duly.21 No further mention is made of this embassy in the surviving chapter records for 1508–21 (Acta book IV) and the volume which covered the years 1522–24 has been lost since at least the beginning of the nineteenth century, when a summary of the Chapter acts was made and the lacuna noted. In effect Łaski’s report reflects the notes he made on his visitation and what we know from other sources. The diocese of Vilnius was in disarray (deforme) but that does not mean it was moribund.

19 Zygner, ‘Reforma prawa partykularnego’, p. 125; ACV I, l. 71–74, according to J. Kurczewski, Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, III (Vilnius, 1912), p. 19. 20 S.C. Rowell, ‘Church Court Records as Evidence for the Christianisation of Lithuanian Society in the Late-15th and Early-16th Century’, Mobility in the eastern Baltics (15th–17th centuries) AHUK 29 (2014), p. 33–52; Baronas, Rowell, The Conversion of Lithuania, p. 437–57 . 21 Gniezno AAG, Acta Cap B17 (1508–21) fos 175, 177v: Relatio reverendissimi domini archiepiscopi. Ibidem prefatus reverendissimus dominus archiepiscopus Gneznensis coram prefatis dominis de Capitulo fecit relationem, quia visitavit dominum epsicopum Vilnensem racione primatie ut et tamquam suffraganeum suum et provintie Gneznensi attinentem, asserebatque ibidem esset multum deforme et deordinatum statum tam spiritualium quam secularium personarum, unde decrevit sua Reverendissima dominatio deputare ad regiam maiestatem, ut posset illa diocesis aliquo emendari; petiveruntque prefati domini credentiam ad regiam maiestatem a reverendissimo domino ut daretur his legatis ad regem pro reformanda fide, quia multi errores pullulant et hoc ad convencionem proxime in Lithuania celebrandam || … Dentur litere creditive ad regiam maiestatem. Ibidem domini prefati decreverunt literas credentie dare ad maiestatem regiam in Conventionem Lithuanicam de visitatione ac emendacione diocesis et episcopatus vilnensis. See also B. Ulanowski, Acta capitulorum necnon iudiciorum ecclesiasticorum selecta, I [Monumenta medii aevi historica, XIII] (Cracow, 1894), Nos 2853, p. 627, 2863, p. 628.

LXIX In late November and December 1518 Jan used the pretext of a long-desired pilgrimage to the site in Prussia of the martyrdom of the patron of his see, St Adalbert-Wojciech in order to meet up with a papal nuncio, Brother Nicholas Schonberg O.P. to discuss Polish relations with the Teutonic Order (against which Sigismund the Old was plotting war) and plans for a crusade against the Turks. In his notebook account of events Jan notes that the papal legate offered him a cardinal’s hat on two occasions. Officially Jan promoted a negotiatory policy of relocating the Teutonic Order from Prussia to a vassal territory in Polish Podolia.22 On July 5 1519 the mythically pious and actually voracious and self-regarding Bishop Albert Radvila died to be succeeded in September of that year by Sigismund the Old‘s under-age and unordained bastard son, John of the Lithuanian Dukes. The pope reminded Archbishop Jan of his duty to offer patronage to the young man and oversee the running of his subordinate see.23

22 M. Biskup, Polska a zakon krzyżacki na początku XVI wieku (Olsztyn, 1983), p. 539–549. Biskup seems to confuse plans for Jan‘s pilgrimage (noted in August 1518 from Teutonic Order sources [ibid., p. 547], when the archbishop was in Lithuania) with actual events from late November of that year, according to Łaski‘s Raptularz, where we read that ‚Prussiam exeo xxvi Novembris. Redeundo ex Lytuania iterum novis sum incitatus eventibus ut aliud meum iter scilicet Prussiam ad quod duplici causa movebar non quidem quadam vana et inconsulta, ut emulatorum nostrorum interpretationes wlgati sunt, sed hac una, quia diu desiderabam visere locum martyrii sanctissimi patroni et benefactoris nostri beatissimi Adalberti, sed commoditatem queritabam; altera quia frater Nicolaus Schenberg ordinis sancti Dominici nomine pontificis Leonis X me avisatum reddidit, quia pontifex vult ut sibi assistam et consulam ad faciendam pacem inter regiam maiestatem et magistrum Prussie, haberetque quod breve ad me, quod mihi in Kynsperg seu apud magistrum daturus esset et ibi voluntatem pontificis relaturus mihi. Sic ego hac commoditate visendi sancti illius loci assumpta peregre sum profectus venique usque in Kynsperg XVI Decembris; exinde exinde ad locum martyrii patroni nostri sanctissimi XVIII eiusdem mensis videlicet in opido Ffiszhawsen veni. Visito ecclesias duas muratas sub titulo sancti Adalberti in campo prope opidum illud in ½ milliario nostro sito celebro et offero patrono meo. Et ex Ffiszhauss in Kynsperg XX eiusdem mensis redeo inter eundem ubique exceptus de mandato domini magistri et associatus per commendatores et flageros seu capitaneos locorum provideor competenter ac ubique. Et in Kynsperg ad magistri castra inducor et veneror ubique honorifice per unum scilicet episcopum Zambiensem et ducem Brunczwigiensem introductus et reductus de civitate in comittativa aliorum cruciferorum circiter 200. Item in Kynsperg episcopus Pomezaniensis cum supremo commendatore me inter brachia receptum de quadriga ad castri habitaciones introduxere, similiter episcopus Zambiensis ad suum castrum in Ffiszhauss personaliter eques me associando conduxit, induxit et providit, sicque peregrinationem obeo honorifice et cum Fratre Nicolao, pontificis nunccio, in Kynsperg de re prutenica melius stabilienda consulto et in Lovicz die quartadecima Januarii anno Domini 1519 feliciter redeo et Deo gracias. Et quia Frater Nicolaus nomine pontificis et in virtute sancte obediencie mandavit et voluit ut consulam ad sistendam istam differentiam, dicens quia posset mihi promittere ymmo eciam ordinare cardinalatam, si recte consulam quodque de hoc nemini loquar, sed sibi tantummodo; igitur parendo mandato sanctissimi domini nostri pape, cuius sanctitatis brevia bis mihi offerebat idem frater, nam bis missus legatus erat, dixi mee deliberacionis aliquas resolutas condiciones, quas ipse frater deberet nomine pontificis inter partes promovere et ivit [?] cum eis per ad Maiestatem Regiam, tandem ad pontificem, sed tanquam motu proprio per eum inventas seu cogitatas, ego autem pandere non deberem eas, nisi Maiestati Regie, si sua Maiestas ex publicacione fratris Nicolai volet mecum de hys loqui. Quum summus pontifex piissime sicut clementissimus pater sollicitus est pro expedicione contra infideles, cuius expeditionis in favorem componere nitebatur differentiam prussianam‘, Raptularz. fo 39v, Zeissberg, ‘Johann Łaski’ .p 691–92. 23 The date of the death of Bp Radvila remains uncertain – LKD 73, p. 29. Gniezno AAG, Dyplomy 647, 23 Sept. 1519, Rome: Leo episcopus servus servorum Dei. Venerabili fratri archiepiscopo Gneznensi salutem et apostolicam benedictionem. Ad cumulum tue cedit salutis et fame, si personas ecclesiasticas presertim pontificali dignitate preditas divino propitiationis intuitu opportuni presidii ac favoris gratia prosequaris. Hodie, si quidem dilectum filium Iohannem electum Wilnensem in vigesimo tertio vel circa sue etatis anno constitutum, administratorem in spiritualibus et temporalibus ecclesie Wilnensis certo tunc expresso modo pastore carentis donec vigesimum septimum eiusdem etatis annum attigisset, de fratrum nostrorum consilio auctoritate apostolica constituimus et deputavimus. Et deinde cum ad dictum vigesimum septimum annum prevenisset etiam ex hodie prout ex tunc et e contra de persona sua nobis et eisdem fratribus ob suorum exigentiam meritorum accepta eidem ecclesie de similibus consilio et auctoritate providimus ispumque illi proferimus in episcopum et pastorem ac de eadem persona sua eidem ecclesie provisum ipsumque illi in episcopum et pastorem profectum fore decrevimus, curam et administracionem eiusdem ecclesie etiam dicta administracione durante, sibi in eisdem spiritualibus et temporalibus plenarie committendo, prout in nostris inde confectis litteris plenius continetur. Cum igitur ut idem Johannes administrator et electus in commissa sibi dicte ecclesie cura facilius proficere valeat, favor tuus ei fore noscatur plurimum oportunus, fraternitatem tuam rogamus,

LXX Subsequently the bishops of Cracow and Poznań were appointed by the apostolic delegate to Poland- Lithuania in 1519–21, Zacharia Ferreri. as protectors of the diocese until Bishop John reached the age of 27 and accepted full priestly ordination in order to take official possession of his see.

Zaccaria Ferreri, legate of Leo X, and the Synod of Vilnius, 1520

In 1520 Pope Leo X sent his legate, Bishop Zaccaria dei Ferreri of Guardalfiera to Poland, Lithuania, Muscovy and Prussia. We know that Ferreri’s mission was to investigate the case for canonising Prince Casimir, and assess the political and religious life of the Grand Duchy of Muscovy and relations between the latter and the Jagiellonian monarchy. In effect Ferreri was repeating the local mission of Archbishop Łaski (1518–19). Ferreri himself was interested in reforming the Roman Church and protecting it from the threats posed by the growing Lutheran heresy24. Ferreri described his journey from Toruń in Prussia, where he had spent six months trying to reconcile the king of Poland and the grand master of the Teutonic Order via Mazovia to Vilnius during the autumn of 1520. Ferreri described his journey from Toruń in Prussia, where he had spent six months trying to reconcile the king of Poland and the grand master of the Teutonic Order, via Mazovia to Vilnius during the autumn of 1520. The papal party set off from Mazovia on 3 August and reached the outskirts of Vilnius on Sunday 2 September. The following morning Ferreri celebrated a Mass of thanksgiving for his safe arrival and prepared to make his formal entry into the city at 3 p.m. (the hour of Our Lord’s death), where he was welcomed by three bishops (John of Vilnius, John of Kiev and James of Kaffa – suffragan bishop of Vilnius), the city magistrates, clergy and a mixed group of Catholic and Orthodox burgers25 It was during Ferreri’s legation in 1520–1521 that the first known monemus et hortamur attente per apostolica tibi scripta mandantes, quatenus eundem Johannem administratorem et electum ac commissam sibi ecclesiam predictam suffraganeam tuam haberis pro nostra et apostolice sedis reverentia propensius comendatos in ampliandis et conservandis viribus suis sic cum tui favoris auxilio prosequaris, quod idem Johannes administrator et electus tuo functus auxilio in commisso sibi ecclesie regimine se posset utiliter exercere tuam divinam misericordiam ac nostrum et prefate sedis benedictionem et gratiam exinde uberius consequi merearis. Datum Rome apud Sanctumpetrum, anno Incarnacionis dominice millesimo quingentesimo decimo nono, nono kal. Octobris, pontificatus nostri anno septimo. Cf. Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae…, II, ed. A. Theiner (Rome, 1861) [VMPL], No. 505. 24 B. Morsolin, Un latinista del Cinquecento (Zaccaria Ferreri), imitatore di Dante (Venezia, 1894); on Ferreri’s 1523 treatise De reformatione Ecclesie. Suasoria, see idem, Zaccaria Ferreri. Episodio biografico del secolo decimosesto (Vicenza, 1877), p. 81–92. 25 Facto demum prandio tertia fere ante noctem hora servantissimis patribus Ioanne Vilnensi, Ioanne Chioviensi et Iacobo Caphensi pontificibus magistratibus quoque ac universo clero, innumnerabili denique ex catholicis et schismaticis populo obviam venientibus civitatem intravimus: ad divi Stansilai aedem, quae primaria ibi est et pontificia, pereximus, persolutisque Deo gratiis, ac sacris ceremoniis rite servatis in hospitium honorificentissime deducti et suscepti fuimus – Ankstyvieji šv. Kazimiero „Gyvenimai“, ed. M. Čiurinskas (Vilnius, 2004), p. 76–78. For the sake of comparison, see S.C. Rowell, ‘The Joyous Entry of Casimir I and IV into Lithuanian and Polish Cities, Lithuanian Historical Studies 11 (2007), p. 89–106. The order for a new bishop‘s entry into his see is given in a fifteenth-century manuscript – Cracow BJ 2136 II fo 287r-v cum igitur electus consecratus fuerit in archiepiscopum vel episcopum et transiit ad civitatem eminentem, ubi sedes habetur, occurrant sibi omnes || et singuli ecclesiastici sub pena obediencie cum vexillis et reliquiis, et populus communis clericos sequuntur penes consulum vel seniorum civitatis et cum obviarent presuli stant cum reliquiis ipseque descendens de equo, reliquiis osculatis, clericos et seculares salutat et postquam reversi fuerint in civitatem cum eo omnes campane pulsantur et Vir iste per clerum cantatur. Solemnitate tandem quousque veniendo in ecclesiam Te Deun laudamus decantabunt in organis, si fuerint, tangendo. Quibus decantatis datur presuli superpellicium et stola et stans ante summum altare dat benedictionem more solito presulum. Post modum, si tempus patitur, ascendens unus ex prelatis vel quem deputaverit capitulum sacra populo exponitur, presuli debitam obedienciam exhibere mandans omnibus et singulis sub penis a jure statutis contra presumptiosos et inobedientes. Si autem tempus non patitur, tunc die dominica recommendacio fiat pro ea ad populum per predicatorem. Et hiis factis, si habuerit pallium, archiepiscopus convocat concilium synodum tempore limitato super clerum faciendo, errores extirpando, iuxta instructionem ab alto traditam.

LXXI diocesan synod took place in St Stanisław’s Cathedral in Vilnius. Perhaps the legate convoked the synod as part of his joyeuse entrée (cf. n. 25)? What we know of the Vilnius synod comes from a “Decree regarding the Preservation and Expansion of the Christian Religion throughout the Grand Duchy of Lithuania and its subject and annexed territories“, issued by the papal nuncio on 2 February (Candlemas) 1521 in the Bernardine Church in Vilnius and later published in Cracow. In a section on pastoral duties the legate mentions that this subject was discussed in a recent synod: sicuti in synodo nuper apud divi Stanislai aedem celebrata inter sacrificandum, dum de officio boni pastoris concionaremur, recensuimus.26 Apart from warning of the dangers posed by Martin Luther and his heresy, and outlining how relations with members of the Russian Orthodox Church should be carried out in the Grand Duchy (avoiding the many Orthodox churches and small monasteries which were springing up, and treating Orthodox believers in line with the Council of Ferrara-Florence and the recent teaching of Alexander VI)27, the papal legate noted in general terms the need to examine how the local clergy served the pastoral needs of their flock [App. 23]. The work of a good shepherd was a topic of definite relevance to the condition of the diocese of Vilnius in the early sixteenth century; it was also a favourite subject for Ferreri to debate.28 Ferreri encouraged clergy to teach the Faith more accurately and administer the sacraments more diligently than they had done so far. The legate had much to say on the large distances between parish churches, which made it difficult to administer the sacraments to infants and the dying. He advised that chapels of ease be built between churches where a cleric might keep holy water for baptisms, holy oil for the sick and reserve the Blessed Sacrament for emergencies. The issue of the density of the parish church network in the diocese of Vilnius nearly a century and a half after the official conversion, as related by Ferreri, begs further discussion. Accounts of the spread of parishes within the diocese of Vilnius are based often as not on a comparison of the area of land covered by a parish in the Lithuanian see with that of parishes in other dioceses within the archbishopric of Gniezno, usually Cracow. Using this method we must conclude that the results appear to favour the Polish see. According to Jerzy Ochmański, in the ‘Lithuanian’ lands of the Grand Duchy (57,230 km², presumably a rough equivalent of the modern republic) the average size of a parish was 350 km², while the figure for Ruthenian districts was 950 km². In comparison the average Cracovian parish covered 60 km² , the figure for Wrocław was 26 km². and this allows Ochmański to speak of the weakness of ecclesiastical organisation in the Lithuanian state. The figure for Žemaitija is even worse (one parish per 600 km²). If we add to this mathematical evidence statements from Lithuanian ecclesiastical charters to the effect that a new church was needed because the distance between existing ones was too great and the claim made by Ferreri in 1521 to the effect that he had heard and also seen for himself that the distance between Lithuanian churches could be ten, fifteen and sometimes twenty miles (in Lithuanian miles 70, 105, 140 km, or in Italian measurements 20, 30, 40 km), the situation does appear dire. Such calculations seem intended to inspire awe (at the size of Vilnius diocese and its parishes) or disgust and shame (at the obvious

26 J. Fijałek ‘Pierwszy synod diecezji wileńskiej w katedrze św. Stanisława 1520/21 r.’, Kwartalnik Teologiczny Wileński I.1 (1923), p. 81–87, here p. 85. A complete edition is provided in Acta Nunciaturae Poloniae and here Appendix No. 23. 27 The basic account of the Union of Churches in fifteenth-century Poland and Lithuania remains O. Halecki, From Florence to Brest (1439–1596) (Rome, 1958); a recent Polish translation – Od Unii Florenckiej do Unii Brzeskiej, tr. A. Ni- kiewicz, 2 vols (Lublin-Rome, 1997). See also the more recent study – B.A. Gudziak, Crisis and Reform. The Kyivan Met- ropolitanate, the Patriarchate of Constantinople and the Genesis of the Union of Brest (Cambridge MA, 1998) (the Polish translation: Kryzys i reforma. Metropolia kijowska, patriarchat Konstantynopola i geneza Unii Brzeskiej (Lublin, 2008). 28 See above, n. 24.

LXXII backwardness of the Lithuanian church).29 Lithuanian historians note differences in the calculation of parish density, but accept the method more or less.30 This mathematical approach certainly says something (as does the statistic that average parish density in Chelmno was 113.5 km², but its Lubawa district covered 971 km² and had one church31) but in effect it means almost nothing. It means almost nothing because we have no accurate data for Lithuanian population density in particular, although figures have been extrapolated from sixteenth-century tax and service records to produce a general estimation of population. This is important because everywhere (and Lithuania is no exception) churches were built to meet the needs of the local population which was required to maintain the building. Noone sat in party headquarters in Moscow (or Rome) to decide where best to build regional infrastructure. A church can be consecrated but it cannot be unconsecrated; there is a special term for that, viz. desecration (using buildings as music halls, taverns, museums or storage facilities). From sixteenth-century records relevant to the parishes covered by the 1522 Inventory we can see that parishes might transfer their headquarters (i.e. the mother church) when economic conditions were more favourable elsewhere. Thus we read of Seniškis in the inventory and note its endowment in 1511 but when Goštautas obtained the nearby estate of Daugėliškis (4 km away) in 1526, he transferred the parish to a new building on his land and turned the earlier Seniškis church into a chapel of ease32. When the local population expanded or had problems overcoming natural obstacles such as flooding rivers the borders of Suviek, Zarasai and Dusetos parishes were redrawn by the episcopal visitor, Canon Andriejus Nadboras in March 1533.33 In almost all cases churches were built in estate centres (whether they belonged to the grand duke or a gentry family). People were willing to travel long distances to attend Mass, sometimes gathering in a particular place between parishes as we read in the 1503 foundation of Panevėžys as a chapel of ease dependant on the mother church in Ramygala. Building chapels (sacella) or churches in between existing parishes to faciltate easier attendance at Mass was proposed by the papal legate in 1521 for dealing with the ‘density’ problem. It was already a practice common in Lithuania.34 In the fulness of time parish churches might grow out of chapels of ease (as in the case of Žiežmariai). This may have happened to Kupiškis, if this was the dependency of Anykščiai mentioned in the Inventory; the Chapel of St George dependant on Varnionys parish church was subsumed in 1536

29 J. Ochmański, Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie, (Poznań, 1972), p. 79–80. 30 M. Paknys, „Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis XIV a. pab.–XVI a. vid.“, Krikščionybės Lietuvoje istorija, ed. V. Ališauskas (Vilnius, 2006), p. 67–69. The low density of parish foundations apparently marks Lithuania out among other European countries. This is hardly surprising, given the low population density of the Grand Duchy (given its vast size) in the European context. The parish network was sufficient for local needs, albeit not for local convenience. 31 E. Wiśniowski, ‘Rozwój organizacji parafialnej w Polsce do czasów Reformacji’, Kościół w Polsce,I: Średniowiecze, ed. J. Kłoczowski (Kraków, 1968), p. 237–372, here, p. 258. 32 Inventory – see p. 105 and Pr. 12; for the 1526 transfer of the parish centre, see p. 217, n. 58. 33 14 March 1533: parrochialis ecclesie nove fundacionis in Suwiek, ad limitationem circumscriptionemque ecclesie parrochialis in Suwiek diocesis Vilnensis nove fundationis et dotationis et ab aliis vicinis parrochialibus ecclesiis dismembrationem {primarily Zarasos and Dusėtos). It stretched eastwards to Juodupė, and westwards to the River Compola, southwards as far as the River Dobrota and to the north as far as the Josta river. The reason for the change in boundaries was that people found it difficulty to cross the local rivers to attend Mass: periculum hominum infra fluvios prescriptos consistentium et certis temporibus maxime autem tempore inundationis fluviorum discriminibus inde sequens quodque christifideles propter propinquitatem ecclesie eo ferventiores ad divinum cultum reddantur cadaveraque mortuorum ne in silvis, nemoribus campisve, ut consueverant, sepeliantur, vel inanimate, puta arbores, saxa, flumina, serpentes et id genus ne pro diis colantur idolatriaque a christicolis committatur, sed semen sathane eradicetur et fides sancta orthodoxa plantetur atque augeatur – Czart. 1777 fo. 272–273v. Similar stories for Nacza, whose inhabitants were hindered by flood waters from getting to Dubichi parish church – Lib.Mag., l. fo168-69, Lib. VI, fo 58v– 160: ob aquarum crescentium inundationem. See also p. 189, 213. 34 See the case of Vidiškiai, Seniškis and Virbalis (Nowa Wolia) – n. 321, 27, 92, p. 189, 213, 222.

LXXIII into the new parish at Gervėčiai.35 Some parish churches have disappeared without trace. Visha, which, judging from his map of the diocese, Ochmański understood to be Viesos is mentioned in the 1553–1559 tax list but rarely anywhere else.36 In all these deliberations on Catholic expansion into Ruthenian lands there stands a huge elephant, which for lack of primary sources remains ignored, namely the network of Orthodox parishes. Let us look more closely at what 350 km² might mean in practical terms. Very roughly speaking it is an area 19 km by 19 km. If we look at our map of Vilnius parishes (inside back cover) we see that some were indeed very distant from one another, say Panevėžys from Pasvalys in the north west, but these two churches had much closer neighbours locally. Parishes cluster to the west and northwest of Vilnius and in the south-east. The distance between churches in the area between Vilnius and Kaunas varies from 6 km (Deltuva-Ukmergė, Deltuva-Žeimiai) to 12 km (Deltuva- Siesikai). Darsūniškis is 21.5 km from Žiežmariai but that is an exception.37 We also note that Trakai is 27 km distant from Vilnius (and that no significant population site existed between these two places). Distances between parishes in the north-western parts of the diocese of Lutsk are similar. The distance between Kulesze Kościelne and Gołasze Mościckie – 6 km, and from Gołasze to Jablonka Kościelna – 12 km38 These distances are not insuperable and can be covered on foot in a couple of hours or less, given decent weather, without too much discomfort. In his misspent youth the present author walked 5 km across fields (and metalled roads) to Mass every Sunday. Six km to bury the dead or baptise a child were no obstacle, as we see from at least one case in the Lutsk court record.39 Where problems arise, as Ferreri noted, is when a priest is required in an emergency, when a newborn child might die without baptism, a sick person die without the Last Rites (or, as Ferreri does not note, during bad weather). Some priests at least had a horse to ride out to administer the sacraments.40 In rural Lithuania in 2015 some small children walk 7 km to school and back every working day. Space, like time, is a relative concept. In addition to the perceived problem of the sparse network of parish churches Ferreri also preached on the quality of the Lithuanian clergy. Priests, he said, should be a model of Christian behaviour for their parishioners. They should avoid dissolute action (drunkenness, lewdness and debauchery) and places, especially taverns, which provide occasions for sin. He has learned that in Lithuania small children are often smothered accidentally when they sleep with their parents. Ferreri advises that the bishop and priests teach that small children under the age of three years should not sleep in the same bed as their parents. Perhaps the many cases the legate knows of were

35 In the nineteenth century there was a village called Rupisky (Rupiszki), according to Słownik Geograficzny, near Subačius, 70 km from Ukmergė, and if this is meant by the Inventory text, we must deduce that its chapel foundation disappeared without trace – Słownik geograficzny Królestwa polskiego i innych krajów słowiańskich, ed. B. Chlebowski, W. Walewski, X (Warsaw, 1889), p. 16. Kupiškis? For Gervėčiai, see below p. 239, n. 377. 36 Ochmański, Biskupstwo, p. 70, list no 90 and map between p. 72–73, and below appendix no 31, p. 166 and n. 512, p. 253. 37 Kernarvė-Musninkai (7.5), Musninkai-Gegužinė (23), Gegužinė-Upninkai (9.5), Užuguostis-Aukštadvaris (11.5), Užuguostis-Semeliškės (19), Semeliškės-Kietaviškės (11.5), Kietaviškės-Žiežmariai (12.5), Žiežmariai-Žasliai (12), Žasliai-Paparčiai (10), Paparčiai-Musninkai (8.5). Pabaiskas-Deltuva (10). 38 Baronas, Rowell, The Conversion of Lithuania, p. 472–473. 39 S.C. Rowell, ‘Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas 15 a. II pusėje: Lucko vyskupijos pavyzdys’, Vertybių transformacijos: Baltijos regiono rytinė pakrantė XIII–XVIII amžiais, ed. S.C. Rowell (Klaipėda, 2015), p. 84–137, here p. 112. 40 Ibid., p. 107, n. 94, quoting Siedlce, ADS D1, fo 94: quis sacerdotum ibi equitabat pro ministrandis sacramentis (concerning the process of founding the new parish of Boćki (in Podlasie); cf. the gift of a horse to the Vilnius Franciscans.

LXXIV connected with priests and their concubines, whose cases for accidental infanticide were reported to the Apostolic Penitentiary.41 Priests were also exhorted to keep books by approved authors to help them in their ministry.42 While it remains ever perilous to make presumptions of causation post hoc propter hoc, it seems plausible to trace a developing interest in the management of the Vilnius Diocese from the Metropolitan Visitation of Jan Łaski (1518) through the Brest Litovsk Sejm (1518–19), where several ecclesiastical emoluments were copied and confirmed, and the appointment of John of the Lithuanian Dukes under the auspices of the archbishop of Gniezno (1519), and the Synod of 1520– 21 to the decision to carry out the first known ordinary visitation of the prime Lithuanian see. This action is in keeping with the papal legate‘s exhortations upon the clergy of the diocese and their hierarchy to check out the provisions for serving the pastoral needs of the laity. In their introduction to KDKDW the editors link Bishop John’s visitation plans with the legate’s confirmation of the rights and charters of the Vilnius Chapter on 29 November 1520.43

The 1522 Visitation

The following year, 1522, Bishop John (perhaps at the instigation of Archbishop Jan or the bishop administrators) gave special consent for the archdeacon of Vilnius, Prince Paul Holszansky, bishop of Lutsk to organise the second Visitation of the Diocese of Vilnius led by the same canon and canon lawyer, whom Archbishop Jan had selected nearly four years earlier as his Visitor to Žemaitija, and who had been procurator general in spirituals in a case brought before the papal legate in 1520, Jan Albinus.44 Holszansky was too busy with his own (unspecified) arduous affairs

41 S.C. Rowell, ‘Ginčai ir jų sprendimai XV a. Lietuvoje: apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai’, Lietuvos istorijos studijos, 20 (2007), p. 9–20. 42 As we know from one (deservedly) much cited example, viz. the 1490 will of the Žemaitijan canon, Motiejus – see below n. 58. 43 MAB F6-116, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 241, p. 99–100, Liber I fo 48-51, part 2, fo 156-59, published in Kurczewski, Kosciol Zamkowy, II, p. 35 and below, Appendix No. 20. KDKDW, Wstep, p. xxx–xxxi. Fijalek and Semkowicz associate the first chapter chartulary (Liber 1, MAB F43 b 202) with this confirmation of chapter charters and date its production to 1520–21 – ibid. xxxi–xxxii. 44 On the prince-bishop-archdeacon – LKD 1877. Paulius Alšėniškis, Pawel Holszański (1486 (?)–1555 09 04), son of Vilnius Castellan Prince Aleksandras Jurgaitis Alšėniškis and his second wife Zofija Sudimantaitės, brother of Jadvyga Jonienė Chreptavičienė, Ona, wife of Trakai Palatine Petras Mantigirdaitis, Aleksandra Mikalojienė Pacienė, and the Franciscan nun, Barbora, step-brother of Lithuanian Carver (Incisor) Jonušas, Palatine Jurgis Alšėniškis of Kiev, and related through his mother to the Lithuanian chancellor and palatine of Vilnius, Mikalojus Radvila and Bishop Albert Radvila of Vilnius (see p. 198, n. 500). Studied in Cracow (1504) and Bologna (in 1512, a contemporary of Bishop John of the Lithuanian Dukes). Appointed bishop of Lutsk in 1507, while still a student in Cracow (after Bp Albert Radvila was transferred from Lutsk to Vilnius), 1513–15 March 1536, bp ordinary of Lutsk, 1519–1536, archdeacon of Vilnius, 15 March 1536–4 Sept. 1555 09 04, bp of Vilnius. Humanist patron, lawyer, spiritual. legal and economic leader of two sees. His tombstone lies in Vilnius Cathedral. See also M. Antoniewicz, ‘Manifestacja genealogiczna w herbie złożonym biskupa Pawła Holszańskiego’, Prace naukowe WSP w Częstochowie, seria Zeszyty historyczne 1997, z. 4, p. 387–434. Canon Albinus – Biogram – LKD No 792, p. 134–35; procurator general – ACV I; according to B.R. Vitkauskienė, ‘Inwentarz katedry wileńskiej z roku 1598’, Skarbiec katedry wileńskiej: wystawa, Zamek Królewski w Warszawie, 2 lipca – 28 września 2008, Zamek Królewski na Wawelu, 15 października 2008 – 15 stycznia 2009, ed. D. Nowacki, A. Saratowicz- Dudyńska (Warsaw, 2008), p. 71–101, here p. 87, 95 Albinus gave the cathedral a silver–gilt chalice with an image of the Flagellation on its foot: Kielich srebrny pozłocisty po trosze na sedes flagelatio salutaris przy tym napisano Ecce Homo. A odispod tego kielicha wyrzezano Joannes Albinus D.G.V. fieri fecit 1513. This is taken from Regestr apparatów y ynszego sprzętu, złota y srebra w kościele S. Stanisława cathedralnym na zamku wilieńskim, spissany y revidowany w roku panskim 1598 (printed in full there, p. 85–93). Albinus lived in a house on the site of what is now Pilies g. 5 – ibid., p. 95, commentary xxi.

LXXV to attend the chapter meeting in September 1522.45 Whatever this pressing business was, the archdeacon was also too occupied to carry out the visitation. He may have visited his own diocese of Lutsk in 1519, as a result of which a local synod issued its own statutes in the prince-bishop’s name.46 In September 1522 Canon Albinus set about his task with the assistance of a canon lawyer and notary public named Stanisław Komorowski, who had served him earlier as his legal representative during his own legal disputes in the Gniezno Consistory Court.47 It was Komorowski’s job to make notarial copies of parish foundation documents. Meanwhile from September 11 1522 Albinus set about drafting an inventory of parish church treasures in gold, silver, and silk vestments. On 1 October 1522 a closer check was instigated on the Cathedral Treasury, to note the provision of chalices, patens, cruets, relics, chasubles, vestments of wool, silk and velours, books and other such items. It appears that recently a pair of silver cruets had ‘disappeared’. Canons Jan Albinus and Jan

45 ACV I fo 51: propter impedimenta et negotia sua ardua. 46 J. Sawicki, Consilia Poloniae. Zrodla i studia krytyczne. III. Synody diecezji luckiej i ich statuty (Warsaw, 1949), Dodatek I, p. 85–99. 47 LKD Nr 2235, p. 369. Stanisław Jakubowicz Komorowski, royal scribe, ciwun, tijūnas of Žiežmariai 1550–1553 – Urzędnicy... Trockie, No 301, p. 99, LM I Nos 82, 141; 1546 as royal scribe took part in a commission to investigate border disputes between the Grand Duchy and the Kingdom of Poland, where the Polish side was represented by the warden of Gniezno and canon of Poznań Dawid Poniatowski, and Wawrzyniec Przyborowski, and the Lithuanians by Komorowski and the koniuszy (Constable) Mikalojus Andriuševičius – L. Kolankowski, Zygmunt August wielki książę Litwy do roku 1548 [Archiwum Naukowe dz.I, t.VII, zeszyt I] (Lwów, 1913), p. 275–276; T. Čelkis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje. Mokslinė monografija (Vilnius, 2014), p. 291 says that Komorowski was inspector for the Polish side; the following year Komorowski and three others measured hides in the grand-ducal manors of Slonim and Mtsibogov for a weekly fee of 70 groats – ibid., p. 310; he took only minor orders and was never ordained priest even though he did hold the Utena benefice between 1522 (?) and 1539 [45, App. 29]; ACV I fo 49v-50r – in the account of the Gniezno Censures it is noted that Albinus pontifficalis doctor canonicus Wylnensis was accused of non observantiam concordie (25 Aug. 1522) and appointed magistrum Stanislaum Chomorowssky clericum diocesis Wylnensis to represent him against Jeremias de Czarnkow, a Gniezno procurator specialising in Lithuanian appeal cases (AAG); Komorowsky defended his client before the Vilnius chapter on 5 Sept. 1522 (ACV I fo 50v). On 7 Oct. through the intercession of the bishop and his notary Mathias Bertrandi [LKD 1725] Albinus was permitted to take leave of absence from the Chapter in order to carry out his duties as Visitor: fo 54: recessus domini doctoris Albini. Eodem die dominus Mathias Bertrandi notarius asserens se fore pro parte venerabilis Joannis Albini decretorum doctoris et canonici per reverendum dominum Mathiam ad dominos missus nomine sue reverencie eosdem dominos certiores postulari, quod prefato domino doctori Albino canonico concederent de generali capitulo licenciam exeundi ad visitandum pro archidiacono, subinferens suam reverenciam, dicens istud omnino velle habere. Et ibidem incontinenter supradictus dominus doctor Albinus promittens omnia et singula, que in hoc generali capitulo in absencia sua post acta facta directa, constituta et ordinata fuerint, approbare et ratificare... [ill. 9]. In January 1523 a mandate “ad causam de manu et signo legalis Stanislai Comorowski clerici Vylnensis diocesis sacra apostolica auctoritate notarii publici“ was produced before the Gniezno court in an appeal involving the Vilnius furrier Stanislaus, and Gregorius and Agnes Hryn of Antakalnis – AAG ACons A83 fo 81v. In 1526–1528 he was active in the Lutsk Diocese (where Paul Holszański was bishop) as a notary public – D 152 fo 30r, 98r. After the death of Jonas Sicilietis in 1537 he sought a Vilnius canonry but failed – ACV II fos 79r-80r. In the 1530s he served Chancellor Albertas Goštautas. In 1536–1537 during the dispute over who was to marry which daughter, Ona or Barbora, of Jurgis Mikalojaitis Radvila, Zaberezinskis, Stanislovas Albertaitis Goštautas or Ostrogiškis, Komorowski acted as the chancellor’s representative – Kolankowski, Zygmunt August, p. 336, citing Lithuanian Metrica, Book of Inscriptions 21. In October 1552 Komorowski sent out letters to the Lithuanian lords spiritual and temporal to meet the monarch in Vilnius on St Catherine’s day (25 Nov.) amd to pay the silver tax (sereb’shchyna) according to the Sejm’s decree – Lietuvos Metrika Knyga Nr. 37 (1552–1561). Užrašymų knyga 37, ed. D. Baronas (Vilnius, 2011), No 36, p. 124–25. For the collection of this tax from church property in the Vilnius Diocese, see App. 31. In Feb. 1553 Sigismund instructed the Gorodnichi of Grodno to hand over the grand-ducal estate at Dorogovo to Komorowski, ciwun of Žiežmariai, Glušk and Bykhowo, after the death of the previous tenant, Motiejus Kločka – ibid. Nos 46, 47, p. 137–38. In 1552 Sigismund also acknowledged the lands received by Geranainys nobles from the Goštautai. Among them was Stanislaw Komorowski, who was free from service to Geranony along with his wife, children and heirs regarding their Kondratiškės estate and were able to serve whom they chose – ibid. Nr 343, p. 343. Kondratiškės featured in a Goštautas dispute – see n. 620, p. 262. After Komorowski’s death in 1553 his widow, Dorota Tsybulska married Jonas Mykolaitis Zenovevičius before January 1555 – Metryka vialikaga kniazstva litoŭskaga kniga 43 (1523–1560). Kniga zapisaŭ 43, ed. V.S. Mianzhynski (Minsk, 2003), No 4, p. 49–50.

LXXVI Siculus were instructed by the bishop elect to make a register of all church treasures under lock and key in the cathedral Sacristy as had been collected together by Sacristan Matthias of Czyrsk before appointing Canon Jan of Vilnius as new sacristan. The following year the sacristy was checked according to this Inventory, which, unfortunately, no longer exists.48 It is not known whether Lithuanian parish churches kept their own written inventories of their property. We must presume they did (the chapels of Vilnius cathedral certainly did and some survive [App. 30]. Sixteenth- century Lithuanian manor inventories list church vestments and silver, as the cases of Nemenčinė, Gorodishche and Rokiškis show. From fifteenth-century Prussia there survives an inventory of parish silver from the village of Borcken (Bartoszyc district).49 Quite how the Visitation of the diocese was organised we do not know. If the inspectors’ actions are reflected in the way in which the documentary record of their work was compiled, it seems that parishes were examined according to the proto-deanery or kliuch in which they were grouped. The inventorisation of church plate and vestments began with Maišiagola and its kliuch. The apparent exceptions to this rule, namely the inclusion of Antakalnis parishes (Suviekas and Molėtai) among the Maišiagala ones, are explicable on account of their geographical proximity to churches in the latter kliuch which appear next to them in the inventory (Dusėtos and Alanta respectively). The arrangement of the charters copied in the codex also fits the kliuch model: Maišiagala, Antakalnis, Trakai, Rudamina, Medininkai. Most Most were recorded from the largest kliuch, that of Trakai (26) with half a dozen or so from those of Antakalnis, Medininkai and Rudamina, and four from Maišiagala. The information from 69 parish churches and chapels of ease belonging to the Maišiagala (26), Antakalnis (19) and Trakai (24) kliuchi. A comparison with the inventory of possessions in parish churches within the archdeaconry of Wieluń in the western part of the archdiocese of Gniezno carried out almost contemporaneously with the Vilnius Visitation provides an insight into the state of the church in Lithuania’s primary diocese. The inventory was drafted on the orders of Archbishop Łaski by his court chaplain, Provost Troyanus of Iwanowice, on 22 Oct. 1522 50 There are certain caveats to be noted: the archdeanery records cover a smaller number of foundations (36 as opposed to 69) and are more complete. The questionnaire applied by the Polish investigators was much broader than that followed in Vilnius (the Wieluń querenda are listed at the beginning of the record, while the aims of the Vilnius Visitation can be deduced solely from the rubrics of its two surviving parts)51. In the latter case the Visitor or his representative was charged with recording the treasures of parishes in gold,

48 ACV I fos 52, 62, 64r-v. This inspection is described in Vitkauskienė, ‘Inwentarz’, p. 73–74 49 For the cases of the Lithuanian manors, see n. 53, 536, 641, 39, 377, p. 216, 254, 264, 213, 239. A photograph of the first page of the Borcken inventory is reproduced in A. Radzimiński, Chrystianizacja i ewangelizacja Prusów. Historia i żródła (Toruń, 2011), p. 62. The text reads: Dye Kleynet von sylberwergk zcu Burcken yn der pfarkirchen ins erszte, 1 sylbern kellich obyr gult myt seyner patennen; 1 sylbern pacifical obyr gult myt etlichen korrellen; 1 sylber creutze obyr gult myt etlichenn korrellen; 1 sylbern monstrencze dye do kleyn iszt ouch obyr gult. 50 “Inventarium omnium et singulorum proventuum et beneficiorum ecclesiasticorum in et sub archidiaconatu et districtu Wielunensis territorii“, Joannis de Lasco… Liber Beneficiorum Archidioecesis Gnesnensis, II (Gniezno, 1881), p. 92–157. The material is tabulated conveniently and analysed concisely in E. Wiśniowski, Parafie w średniowiecznej Polsce. Struktura i funkcje społeczne (Lublin, 2004), p. 260–65 and tables 82 and 83. 51 Liber beneficiorum, p. 92. A typical example is Our Lady’s Church in Ruda which held ‘tres calices argenteos, unum ex eis deauratum, ornatum de axameto rubeo cum toto suo apparatu, secundum de kowtir rubeo cum apparatu, tercium de camcha simplici, quartum de postchawyecz vetus, missalia tria, unum impressum et duo scripta, [James of Varazze (de Voragine) Legenda aurea] lombartica historia, [Johann Herolt] sermones discipuli, agenda Gnesnensis et alia Vratislaviensis etiam impressa cum confessionali... crux argentea et inferius videlicet in prede cuprea, antependia tria, unum de camcha simplici et duo de tela picta, polae seu mappae ad duo altaria, corporalia quinque, superpellicium unum, monstrantia de cupro, ampulae quatuor, lagena stannea pro servando vino, vexilla duo...’, ibid., p. 110.

LXXVII silver and (liturgical) equipment (including vestments); in Wieluń the inspectors sought to list a broader spectrum of church property, including vessels not made of precious metals, and fabrics other than silk. Thus the absence of items from the Vilnius record does not imply that such did not exist (albs, altar cloths, bells, candle sticks, cinctures, corporals, steel cannisters for holding altar wine, tabernacles and so forth), since these are essential to ordinary celebrations of Mass and are mentioned in foundation documents and other texts. However, it seems strange when items mentioned in Vilnius are absent from the Wieluń inventory (such as pectoralia, in Slavonic poszlaczanum, if we are to accept the translation offered by Viktoras Gabrielavičius in his bequest to his Turgeliai foundation in 1508 [App. 9]52). Traditionally a pectorale is a pectoral cross, worn as the name implies, on the chest. From the Council of Trent only bishops and abbots wear such an ornament. However, the Vilnius Inventory mentions 36 such crosses (which would average out at 0.53 per parish. It may have been a cross with relics which could be used to sanctify a table for Mass where an altar was lacking, but some are described specifically as bearing relics (such as the one in Ukmergė)). It is quite possible that these pectoral crosses were used in parishes which did not have an altar cross at some time; they may be smaller versions of the crosses sine pedibus recorded at Razhanka. They appear where no other cross is mentioned or together with silver crosses. They are found in churches whose advowson lay outside the gift of the local ordinary and their presence does not indicate infulatus status for the incumbent priest53. In 1579 the church in Kražiai had six pectoral crosses, four made of silver and two encrusted with gemstones and coral.54 Most likely such crosses are the equivalent of an Orthodox enkolpion, or a reflection of earlier eastern and western practice when these items were worn by clerics of all ranks and also by laymen.55 It may be that Lithuanian clergy wore them as a symbol distinguishing them from their lay fellows (the gentry). The pectoral cross became more common as part of a bishop’s clothing in the fifteenth century and was not used as part of his consecration rite; it was a sign of status but not of jurisdiction.56 The absence of books from the inventory is particularly disappointing for the book-worm historian. They are mentioned vaguely on one occasion probably because there were so many of them (53 volumes of theology and canon law) in Ukmergė, where they had been bequeathed to the parish church by a former priest, “libri numero quinquaginta tres in jure pontificio et in theologia,

52 The meaning of this word is unclear. For seventeenth-century copyists it was taken to mean ‘gilt’ (pozlacony in Polish) but can ‘gilt’ be an alternative word (alias) for a pectoral cross? Can its root be linked with apszlag, the border (of an amice)? 53 A pectoral cross appears in an inventory of the treasury of St Mary’s Basilica in Cracow but this church is well known for its pretensions to be the burghers’ cathedral and a rival in splendour to the bishop’s church in the Wawel. For a study of the liturgical treasures of this church see E. Piwowarczyk, Dzieje kościoła Mariackiego (XIII–XVI w.) (Cracow, 2000), p. 166–182, 222–233. In 1476 a chasuble was donated to the church by a Lithuanian burgher (or at least a citizen recorded as Lithwanus) – p. 179. 54 Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), ed. L. Jovaiša, J. Tumelis [Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae, I] (Vilnius, 1998), p. 174. 55 A.J. Nowowiejski, Wykład liturgii Kościoła Katolickiego, II (Warsaw, 1902, Ząbki, 2007), p. 367–372. A breve of Leo X (10 Jan. 1519) permitted Polish bishops to wear a pectoral cross on a golden chain; such a cross was mentioned too in the 1515 Bull, Sacrosancte Universalis, ibid., p. 371; K. Bogacka, Insygnia biskupie w Polsce. Pierścień, pektorał, infuła XI–XVIII w. (Warsaw, 2008), p. 31–41, 132. For enkolpia from the territory of what is now Belarus, see A.A. Bashkov, Khristianskie drevnosti Belarusi kontsa X–XIV vv. (predmety khristianskogo kul’ta individual’nogo ispol’zovania) (Minsk, 2011), p. 47–57, table 2, p. 120–29, ill. 23–36, p. 160–73. 56 The word pectorale had other meanings in mediaeval Latin. It could refer to the ornate clasp or morse which held together the cope (Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 317, A. Fortescue, The ceremonies of the Roman Rite described (London 1918), p. 12) – Słownik łaciny średniowiecznej w Polsce, VII-2 (53) (Cracow, 1993), col. 210–211. In later times it has come to be used to refer to the priest’s black bib (rabat) which he wears in conjunction his dog-collar (a Jesuit confection).

LXXVIII legati ad ecclesiam Wylkomyriensem per quendam Jacobum Szywoczyna, rectorem ecclesie Wylkomyriensis“. Thus we have no idea of what kind of missal was in use in Lithuanian parishes in the early sixteenth century. Sources from the middle of the century, such as the Inventory of Rokiškis parish church (1563) mention possession of a Cracow missal and breviary, as well as a gradual, antiphonary and agenda of unspecified origin.57 The Latin text of the Mass transcribed in Cyrillic, which we know from one mansucript now in the Moscow Synodal Archive (war booty) is closest to Augsburg manuscript missals [App. 1]. We know from donations to parishes and priests that books of sermons, lives of the saints, bibles and other volumes were available to parish clergy.58 However, we should concentrate on what the Inventory can tell us about parish liturgical life, which belies categorically the Teutonic Order’s attempted justification for destroying Lithuanian churches, viz. Lithuanian churches were more like barns than houses of prayer.59 As we know, when a priest vests for Mass he first covers his head and shoulders with the amice before donning the long white linen shift known as an alb. This he fixes around his waist with a cincture. He fixes a maniple to his left hand and places a long scarf-like strip of silk around his neck, the stole. After this he puts on the chasuble before proceeding to the altar [cf. il. 1, 1a].60 We shall now outline the significance and material of the vestments mentioned in our Inventory. The Amice (amictus),61 is the first vestment donned by the priest to cover his shoulders, hence its other Latin name humerale. It is an oblong of cloth, often linen but sometimes made of silk, decorated with pearls or embroidery, with strings to tie it. Amices are noted rarely in sources before

57 K. Jablonskis, XVI a. Lietuvos inventoriai [Istoijos archyvas t. 1] (Kaunas, 1934), col. 677. 58 In his will dated 8 Nov. 1490 Canon Matthias of Žemaitija [LKD 1687] bequeathed his Summa of Pope Innocent (Innocent IV, Apparatus in quinque libros Decretalium ?) and Orosoius (?) (Historiarum adversum paganos libri vii?) to Fr Victor, parish priest in Vyshnievo, along with a book of sermons which he alone worked on; to Fr Simon in Luoke he left a book of sermons de tempore and Historia trium regum (interpreted by the compilers of LKD as John of Hildesheim‘s Historia de gestis et trina trium regum translatione, as published in Cologne in 1477); a book of sermons for the church in Betygala; he returned a book of sermones de sanctis to Medininkai cathedral – Codex Mednicensisseu Samogitiae dioecesis, I, [CM] ed. P. Jatulis (Rome, 1984), No 73, p. 124–25. 59 CM, No 4, p. 22: que consideracione exacta ad ecclesias schismaticorum eidem vicinas vix valent ut tuguria seu domuncule ad aulas et palacia comparari, secure audemus dicere... 60 This list of garments and sequence of vesting has been common since the early Middle Ages. Here we cite the derivative Raciones indumenti sacerdotalis of the fifteenth-century Cracow divine Jan Isner from the Gniezno ms, AAG Ms 60, fo 9: “Sequuntur raciones indumenti sacerdotalis et tocius misse tracte de racionali divinorum officiorum, quomodo memoria divine passionis, resurrexionis, ascensionis in quabus missa denarratur ideo ut missarum solemppnia cum maiori devocione audiatur et libencius || quid missa significat et quomodo tam sacerdos quam missa Christum representant, proponimus dicere. Item notandum est sacerdos humerale super se imponit, postea albam induit, tunc cingulo se cingit, deinde manipulum imponit, deinde stolam sumit, postmodo casulam induit, et sic ad altare procedit, Item humerale, quo caput tegit, significat sudarium quod super caput Christi erat cum in sepulcro iacuit; quo faciem suam velavit. Vel significat illud, quo texerant faciem Eius percutientes Eum calaphis, dicentes “Prophetiza nobis, Christe, quis est qui Te percussit“ vel eciam significat spineam coronam. Item alba longa et munda significat Christi mundiciam, quam habuit quia peccatum non fecit neque inventus est dolus in ore Eius; vel significat vestem illam in qua Christus illusus fuit quando ab Herode ad Pylatum ductus. Item cingulus significat castitatem Christi, vel etiam significat funem vel cordam qua in flagellacione ad statuam ligatus fuit. Item manipulare significat Christi humilitatem in vita presenti omni per sinistram manum in qua panditur et in Gregorio presens vita designatur. Item stola super collem posita et ante pectus posita usque ad pedes significat obedienciam Christi voluntariam et servitutem quam pro nobis fecit. Item casula, que omnia sacerdotalia vestimenta tegit, significat karitatem Christi quam pro nobis in sua passione ordinat, vel eciam significat illud vestimentum purpureum in quo Christus illusus fuit, quando Pylatus cum Ihesu pretorium introivit“. 61 Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 144–157; for comparison with Prussia it is important to note that, as in Lithuania, in Prussia amices were mentioned less often when reference was made to a complete set of vestments and thus it is impossible to provide exact numbers of this (and other) liturgical vestment – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 223–225.

LXXIX the ninth century; it symbolises the face-shroud of Christ in the tomb or His head covering during His Passion. The Inventory mentions one made of axamentum (velvet) and fifteen decorated with pearls; some have a decorated edge or apszlag. Kaunas parish church had an amice with the images of its patrons, SS Peter and Paul, decorated with silver and jewels. Another bore a depiction of the Holy Trinity and St Stanislaus, decorated with silver gilt and jewels, befitting the rather brash taste of the merchant town. From Stanislovas Goštautas’ 1539 will and the 1552 inventory of the Vilnius Cathedral Blessed Casimir and Goštautas chapels we know that amices might bear the Holy Name in pearls or gemstones and on occasion a Veronica (an image of the Holy Face) guarded by angels [App. 29, 30]. The Alb62 is a long linen shift worn on top of the amice and beneath the chasuble, reaching to the celebrant’s feet and tied with a girdle or cincture. These do not appear in the inventory (except under references to whole sets of vestments, cum aparamentis). Similarly there is no separate mention of the cincture or girdle63 of cord, the silk maniple64, or the stole [ill. 21].65 However, lest crazed hypercriticism prevail, we may say that albs do figure in other sixteenth-century inventories [App. 30].66 Of chasubles (ornatus, casula), we may note that the inventory contains 413+ items of various colours and silks, making an average of 6.1 chasubles per parish (as opposed to 4.17 in Wieluń ).67 Colours: gold (cloth of gold, or in auro) mentioned most frequently, 27 items; golden vestments were a suitable substitute for those of white, red or green; followed by red (8), the colour of Whitsun, Holy Cross, Palm Sunday and the feasts of the sainted Martyrs, black (4), worn on Good Friday and celebrations connected with the Dead, tawny (3), an expensive colour without specific ritual significance (and hence suitable for any occasion) and white (1), the colour associated with all feasts of Our Lord, Trinity Sunday, all feasts of Our Lady and all saints who are not martyrs. Green vestments were (are) worn during Ordinary Time (between Epiphany and Lent, Pentecost and Advent). Some were decorated with a cross, or pearls. In certain cases the colour and fabric of the chasuble were matched by those of the altar frontal [ill. 1, 21, 22; p. 1]. Mostly the colour of the chasubles is not recorded and the frequency of colours cannot be determined (nor can the presence of other liturgical colours such as green, violet, rose)68 Material: satin (Atlas) (5),

62 Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 157–171; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 221–223. 63 Cincture, a belt of silk, more commonly linen (up to 2.5 m long, 5–6 cm wide), now cord – Nowowiejski, Wykład liturgii, p.171–181; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 225–227, usually one or two pairs. 64 Maniple, a strip of silk worn on the left wrist – Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 181–192; in Prussia – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 219. The maniple may look to the uninformed viewer like a mini-stole but its function and origin, as well as use, are different. 65 Stole, a long strip of silk up to 2.7 m long, 10 cm wide, worn around the neck and extending down the front of the alb like a scraf. In classical times it was a shift worn by both sexes and in the Gospel is known from the best garment (prima stola) in the parable of the Prodigal Son; later the word was given to the strip of cloth known as an orarion, used by Roman diners for wiping their mouth. It symbolises the yoke of Christ which is light – Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 192–218; Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 218 – 1–3 items per parish in the fifteenth century. Albs (of linen) and stoles (of silk) are listed alongside chasubles in the inventory of liturgical paraphernalia in Nemenčinė in 1554 and Gorodishche in 1563 – see n. 641, p. 264. 66 Ibidem. See above Table, p. lix–lxii. 67 For comparative interest we might note that in Leicestershire parishes in the mid-sixteenth century the average number of chasubles was 2.7, the number of copes 1.35, the dominant colours, where specified, were red, green and white – N.J.G. Pounds, A history of the English parish. The culture of religion from Augustine to Victoria (Cambridge, 2000), p. 436. 68 On chasubles in general, see Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 218–261. On the significance of colours, see ibid., 85–105, W. StJohn Hope, E.G.C.F. Atchley, English liturgical colours (London, 1918) and the master of ceremonies’ bible, A. Fortescue, The ceremonies of the Roman Rite described (London, 1918). Violet vetsments are worn during Advent and Lent and signify penance, while Rose is used on only two occasions during a relaxation of these penitential seasons (on Gaudete Sunday, the third of Advent) and Laetare (fourth of Lent)

LXXX velvet (Axamentum)69 (25), brocade (camcha) (123), Damasc70 (17), Satin (1), Cloth of gold (19) Camlet (a mixed fabric of goat‘s hair and silk – 1). If, for the sake of comparison, we take the 1552 inventory of two admittedly atypical cathedral chapels (the Blessed Casimir Chapel and the Goštautas Chapel) and the testamentary bequests made by Chancellor Albertas Goštautas in 1539 for the cathedral chapel and his collegiate church of St Nicholas in Geranainys, which he envisaged as a grand imitation of a cathedral church (with its rector enjoying the right to vest as a bishop in full pontificals complete with pallium and mitre), we see that the most favoured cloth for chasubles was satin or velvet of various colours (gold, red, tawny, green, white, black and blue); for some unknown reason camcha brocade is much rarer. Most fabric appears to have been imported from Italy (especially Venice – see Łaski’s diary which refers to material purchased in Venice) and cloth from the Ottoman Empire (Alexandria, Bursa and Damascus) is mentioned also [App. 29, 30].71 Data from the cathedral inventories of 1598 as collated by Gražina Martinaitienė (caveat lector) leads us to believe that by the end of the sixteenth century the dominance of camcha brocade had diminished. She notes that most chasubles were made of cloth of gold (29 items) while other silks taken individually accounted for only a third of this number (velvet brocade [10], velvet [9], Damasc [9], camcha brocade [8]).72 From the Goštautas records we know that these fabrics were woven with floral and fruit decorations, and peacock tail motifs. They bore depictions of the Holy Trinity, the Crucifixion with attendant saints (Our Lady, Mary Magdalene, St John, St Andrew), patron saints (St Alexius). An early sixteenth-century depiction of the Crucifixion from a cathedral chasuble which was restyled later still survives in the Lithuanian Museum of Art [ill. 22].73 An Italian or Spanish chasuble from the turn of the fifteenth and sixteenth centuries now in the Minsk Museum of Art once belonged to the Franciscan friars in Pinsk. It has images of a martyred saint (with palm and book) and a pieta scene.74 Such decoration is usually placed on the back of the

69 Nowowiejski, Wykład liturgii II, 18. Known from early middle ages, made of silk (as well as wool, linen or cotton), double weft, known as velours. A discussion of liturgical fabrics and the four phases notable in their fashion with the Third Phase of heavy, gem-studded silks with threads of silver or gold during the late Middle Ages and before the mid- sixteenth century when lighter, more pliable fabrics became the standard, see ibid., p. 24–29. A trilingual wordlist of textile names and colours in Lithuanian and Polish (with some English versions) based on very select documentary sources from the Grand Duchy of Lithuania is provided by G. M. Martinaitienė, Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose (Vilnius, 2013). A much broader dictionary is provided for those who do not rely on Lithuanian alone by I. Turnau, Słownik ubiorów. Tkaniny, wyroby pozatrackie, skóry, broń i klejnoty oraz barwy znane w Polsce od średniowiecza do początku XIX w. (Warsaw, 1999). 70 Damascus silk, damask, adamaszek – Martinaitienė, Audiniai ir jų spalvos, p. 25. It is a one-sided or two-sided fabric with a matt pattern against a shiny background, or vice versa. Kamka (camcha) is a silk similar to damask decorated with threads of gold or silver – ibid., p. 65. 71 The importation of silks, velvets and brocades from Italy to Poland (and by extension to Lithuanian markets) is discussed in a recent magisterial study of fifteenth-, and sixteenth-century vestments from Cracow Cathedral: N. Krupa, Włoskie tkaniny aksamitne z XV i XVI wieku w zabytkowych tekstyliach ze skarbca Katedry na Wawelu (Cracow, 2013). See especially the historical introduction, p. 25–119 and photographs of chasubles and dalmatics. The author notes that in the early sixteenth century leaf, pomegranate and thistle motifs increased in popularity,- ibid. p. 38–44. 72 G. M. Martinaitienė, 'Vilniaus arkikatedros tekstilė XVI a. inventoriuose', Menotyra 36 (2004 nr. 3), p. 10–16, esp. table, p. 13. Proportions of fabrics used for other vestments: copes (velvet, 10; cloth of gold, 10), dalmatics (damasc 7; velvet, 5; velvet brocade, 6; camcha brocade, 3), frontals (Damasc 10, velvet, 8) 73 Eadem, Išganytojo atvaizdas paramentuose, Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje, ed. G. Surdokaitė (Vilnius, 2008), p. 107–133, esp. p. 114, 119–120; Šilkas ir auksas. XV–XVIII a. šilkiniai audiniai Bažnytinio paveldo muziejaus liturginių drabužių rinkinyje, ed. R. Pauliukevičiūtė (Vilnius, 2014), p. 20–21. Very few examples of Gothic tent-like chasubles have survived to this day. They were recut in later times in the sleeveless ‘tunic’ style. See ill. 21 and 22. 74 N.F. Vysotskaia, Dekaratyŭna-prykladnoe mastatstvo Belarusi XII–XVIII stagoddziaŭ (Minsk, 1984), ill. 125, 126, 127; T. Mańkowski, Polskie tkaniny i hafty XVI–XVIII w. (Warsaw, 1954), ill. 9; G. Barvenava, Tekstyl’ siaredniavechcha na zemliakh Belarusi (Minsk, 2008), 133, ill. 224; 183–84, 186, 197, 198, 207.

LXXXI vestment, the side which is most visible to the laity whether at Mass or following behind the priest in procession. Very few vestments survive in Lithuania from the sixteenth-century or earlier and none of these, with the exception perhaps of a cope from Sudervė (see ill. 29), retain their original form.75 It is difficult to place a monetary value on such items. From Grand Duke Alexander’s Account books we know that in 1500 an ell (78.7 cm) of red atlas satin cost 1.5 bags of groats, while an ell of camelot set the ruler back 20 groats; he paid 60 groats for an ell of black velvet and 25 for an ell of damasc silk. In 1517 Jonas Sapiega donated two pieces of velvet, one gold, the other black to Mordy parish church in the diocese of Lutsk. The gold cloth cost 6 bags of groats an ell.76 In any case the more valuable items were stored were particular care. The best vestments of the Goštautas Chapel were kept in the cathedral strongroom (aerarium), whilst those fit for daily use remained in the chapel itself; in Geranainys Goštautas built a special sacristy of masonry (testudo) in order to protect his liturgical treasures. Sometimes vestments were cut from silk which had been used for other purposes such as a lady’s dress or a bier cloth. In 1425 the parish church in Königsberg had 25 chasubles, although a more usual figure would be five for a church in Teutonic Prussia.77 Only four churches (Kernavė, Svyriai, Ukmergė and Vilkalotas) are mentioned as having full sets of vestments (which would include chasuble, stole, maniple, amice and alb, as well as a cincture and perhaps a dalmatic). Sometimes the colours of the chasubles and altar frontals match and coincide with the liturgical colour of the parish dedication (as in the case of red for Kaunas patrons, the martyred apostles SS Peter and Paul). At Wistycze (Podlasie) the church had a jewel-studded chasuble belonging to the lord lieutenant of Grodno, Jan Nassuthowycz78. It should be noted too that Lithuanian fabrics were used for the tailoring of chasubles. Archbishop Łaski records in his notebook that two pieces of yellow Lithuanian cloth (fine linen?) were to be given to his foundation in Lasko for the making of chasubles (or perhaps their lining?) and others were reserved for his chapel of St Stanisław.79 The dalmatic80 is a silk tunic worn by deacons, and by bishops when in full pontificals and the Inventory notes fourteen such vestments. Seven are of brocade (including four of gold brocade from Kaunas, matching chasubles and frontals): there was a blue damasc one at Indura, and two each at Ukmergė, Ramygola and Giedraičiai. These churches are foundations made by grand dukes or magnate families. The Goštautas Chapel in Vilnius had no dalmatics but the Collegiate Church (Provostry) in Geranainys had ten of them (six were red, two white and two – blue) to match its quasi-episcopal splendour [cf. ill. 4].

75 See the basic descriptions offered in G. M. Martinaitiennė, E. Pinkutė, Bažnytinė tekstilė XV–XX a. pradžia [Lietu- vos sakralinė dailė XI–XX a. pradžia, III] (Vilnius, 2004), p. 16–26. 76 ...Johannis Sopia palatinus Pothlachie, capitaneus Brazlavensis, suppremus secretarius magniducatus Lythwanie... ob remedium anime sue donavit et legavit dua axamenta: unum in auro alias balthyn, quum emebat unam ulnam per sex sexagenas; aliud axamentum nigrum alias karbasin totum prout in cista habuit ad ecclesiam in prefata Mordy ad ornatus faciendos – Warsaw, AGAD Ms 7475. Reference to Jaszczołt’s full edition – n. 76, p. xli. 77 Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 211–217. It is worth comparing contemporary Livonian data from the Estonian see of Ösel (Saaremaa) – E. Blumfeldt, ‘Saare-Lääne piiskopkonna visitatsiooniprotokolle aasttaist 1519–1522’, Ajalooline Ajakiri 1933, Nr. 1, p. 51 (Jämaja: 2 chasubles), 52 (Anseküla:1), 53 (Kärla), 54 (Püha:6); Nr. 2, p. 117–118 (Märjamma), 119 (Pühalepa: 3, Keina:3), 124–125 (Kihelkonna: 4). 78 Rowell, ‘Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas’, p. 109, quoting Siedlce ADS D1, l. 81v (event of 1484). 79 Raptularz, fo 44, Zeissberg, ‘Johannes Łaski, Erzbischof von Gnesen’, p. 710: Due pecie Lythuanice flavee dentur in Lasko pro ornatibus et alie pro capella Sancti Stanislai. 80 Nowowiejski, Wyklad liturgii II, p. 330–347. For comparison with Prussian parishes where numbers range usually between two and five items – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 219–221.

LXXXII The ceremonial cloak worn by a priest when he visits the sick, leads a procession, buries the dead or conducts Divine Office is known as copea (Latin: cappa, or pluvialis).81 We come across 79 of them (1.16 per parish) made of damask (2), brocade (27), cloth of gold (1), with the silk of 49 not being specified (ill. 29, 30). The colours mentioned are gold (2) and blue (1). The Wieluń inventory mentions only twelve copes (an average of 0.34 per parish).82 As silk chasubles adorned the priest, so silk frontals (antependia) caparisoned the altars, before (ante) which they hung (pend-ium). They were usually made of expensive fabrics and could be studded with precious stones and bear sacred images (of Christ’s face, the Passion, the Holy Trinity, Our Lady or the local patron saint). They hang in front and at the sides of the altar, unless the altar itself is particularly decorative (see ill. 1, 1a).83 In our inventory usually no mention is made of colour but when this detail is given the most popular, apparently, were gold (8 items), red (2), black (2) and tawny (1). They were made of brocade (47), cloth of gold (5), velvet (4), damasc (3), satin (atlas, satin – 2). In most (176) cases no material is specified. In all the record mentions 238 items, making an average of 3.5 per church, which is almost four times the number recorded in the Wieluń archdeanery (a total of 66, or 1.88 per parish). The predominance of cloth of gold is notable too in Geranainys. [App. 29]. The colour and cloth of the frontal usually, but not always coincide with that of the priest’s vestments.84 According to mediaeval liturgical textbooks, the vested priest at Mass (as well as the actions and prayers of the liturgy itself) provides the faithful with a visual theological manual, reminding them of the sacred mysteries of Christ’s life, especially His Passion: the amice is the face cloth Christ wore in the tomb, or the crown of thorns; the alb represents the purity of Christ and the vestment He wore when He was led from Herod to Pontius Pilate; the chastity of Christ or His binding at the pillar to be flagellated is represented by the cincture, whilst His humility in this life is signified by the maniple on the priest’s left hand (the symbol of earthly life). The stole represents the voluntary obedience of Our Lord, while the chasuble is His charity, the purple cloak He wore in the Pretorium.85 Quite how many Lithuanian Catholics (or any others, for that matter) were able to grasp the significance of the priest as a walking representation of the Divine Passion with his pearls and brocade glinting in the candlelight remains unknown. However, we may confidently appreciate the pure spectacle, nay swank of liturgical theatre, just as Ferreri was impressed by the silk vestments of the clergy who welcomed him officially into Vilnius in 1520.86 In recent years historians have begun to lay stress on the role played by the liturgy, especially its sensual aspects (sights, sounds, smells, movements and communality) in educating lay Catholics

81 Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 304–321. For surviving early Lithuanian examples see the 16th-cent. Sudervė cope (ill. 29) and Jėga ir grožis Jo šventovėje... (Ps. 96,6). Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo mu ziejuje, ed. D. Vasiliūnienė (Vilnius, 2013), p. 206, 212. 82 For a comparison with Prussia – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 227–231; for Livonia, see n. 77. 83 A.J. Nowowiejski, Wykład liturgii Kościoła Katolickiego, I.1 (Warsaw, 1893; Ząbki, 2007), p. 369–374. 84 Cf. Linkmenys inventory, n. 53, p. 216. 85 See Jan Isner, above n. 60 and a slightly different interpretation given by Mikołaja z Błonia – T.M. Zahajkiewicz, “Liturgia Mszy świętej w świetle Tractatus Sacerdotalis de sacramentis Mikołaja z Błonia“, Studia z dziejów liturgii w Polsce. Praca zbiorowa, ed. M. Rachowicz, W. Schenk [Towarzystwo Naukowe KUL. Rozprawy wydziału teologiczno- kanonicznego, 33] (Lublin, 1973), p. 68–70, esp. nn. 184, 185. 86 Ferreri was received by sacerdotes sacris induti vestibus (et his preciosissimis), senatores et optimates serico, gemmis et auro circumamicti – Wojtyska, Acta Nunciaturae, II, No 41, p. 101 – his Vita beati Casimiri confessoris – in Čiurinskas, Ankstyvieji šv. Kazimiero „Gyvenimai“, p. 78.

LXXXIII in their faith and showing them how to act as members of a Christian community which embraces the whole cosmos – Heaven, Earth and Purgatory.87 In addition to the priest’s vestments the parish churches of the diocese were well endowed with other valuable liturgical paraphernalia88. Mass cannot be sacrificed normally without a chalice and paten. These are the only liturgical vessels to be consecrated (as opposed to being blessed) by a bishop since they are used at the heart of the Sacrifice of the Mass.89 We have 190 of the former, of which 161 were made of silver and 29 of silver gilt giving an average of 2.83 per parish (as opposed to 2.37 in Wieluń); there were 51 silver patens (of which 10 were silver gilt).90 Some were jewelled (as the case of two large silver gilt chalices cum lapillis at Kaunas, or the one cum lapidibus preciosis at Kobylnik). One of the two chalices at Rokiškis was made of tin, and one of the two at Žiežmariai was of konthryffal, a kind of tin; the second was silver in both cases. Kaunas had seven chalices, nine if we count its two chantry altars, while Grodno had five. At Lentupis it seems that the parish church had no chalice, while its chantry priest did have one. At Ramygala there were three silver gilt cups and one of bronze gilt, while at Utena we find three silver chalices and a fourth made of bronze gilt. These vessels might be purchased ready made directly from a goldsmith, although on occasion a pious benefactor would donate a domestic drinking cup to be redesigned for ecclesiastical use, perhaps adding spoons to be melted down to provide nodules to make the cup easier to hold during Mass. An early sixteenth-century chalice of unknown provenance, probably made in Gdańsk around 1500, bearing images on its base of Our Lady, SS Margaret, Dorothy, Barbara, Catharine and James the Great, survives in the Vilnius Cathedral treasury.91 Chalices from the early-sixteenth-century Grand Duchy survive, one in its original parish of St John the Evangelist in Knyszyn (Podlasie, 1520), while another from Supraśl (1500), looted by the Muscovites, is held in the Kremlin Treasury, Oruzhennaia Palata.92

87 See E.B. Vitz, ‘Liturgy as education in the Middle Ages’, Medieval Education, ed. R.B. Begley, J.W. Koterski (New York, 2005), p. 20–52; M. Jakubek-Raczkowska, Tu ergo flecte genua tua. Sztuka a praktyka religijna świeckich w diecezjach pruskich Państwa Zakonu Krzyżackiego do połowy XV wieku (Pelplin, 2014), p. 183–191. Stress on the obligation to attend Sunday Mass is discussed in I. Skierska, Obowiązek mszalnej w średniowiecznej Polsce (Warsaw, 2003). In addition to their obligation to attend Mass, in Prussia layfolk were required by local diocesan statutes to equip their parish churches – A. Radzimiński, ‘The contribution of the Teutonic Order to the Evangelisation of Prussia. Some remarks based on Synod Legislation’, Lithuanian Historical Studies 11 (2006), p. 67–88 (translated from the Polish original in Zapiski Historyczne 70 (2005), p. 7–24). 88 E.P. McLahan, ‘Liturgical vessels and implements’, The Liturgy of the medieval Church, ed. T.J. Hefferman, E.A. Matter (Kalamazoo, 2001), p. 369–429. For liturgical vessels and vestments used by Cardinal Frederick Jagiellończyk, see Nowakowska, Church, state and dynasty, p. 102–103, 105–107. 89 In general see Nowowiejski, Wykład liturgii II, p. 506–555 and 555–571. See also below, p. 111 and ill. 22, 24. 90 For a Prussian perspective, where numbers ranged from two to five items per parish, see Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 41–43. For Livonia, see A. Mänd, ‘Liturgical vessels in medieval Livonia in the light of written sources’, Art and the Church. Religious art and architecture in the Baltic Region in the 13th–18th centuries, ed. K. Kodres, M. Kurisoo [Eesti Kunstiakadeemia, 18] (Tallinn, 2008), p. 82–103; the Ösel case – Blumfeldt, ‘Saare-Lääne piiskopkonna visitatsiooniprotokolle’, No 1, p. 51 (Jämaja: 2 chalices), 52 (Anseküla: 2 chalices and 1 paten), 53 (Kärla: 2 and 1), 54 (Püha: 5); No 2, p. 117–118 (Märjamma), 119 (Pühalepa: 5 and 3, Keina: 6 and 6), 124-125 (Kihelkonna: 6 and 6). 91 D. Vasiliūnienė, Bažnytinio paveldo muziejus. Muziejaus gidas (Vilnius, 2010), p. 20–21. The cults of St Barbara, Elisabeth of Hingary and St George were particularly popular in Prussia, where this chalice most likely originated – Ro- zynkowski, Studia nad liturgią, p. 123–129. 92 Nowy Dwór, founded by Alexander Jogailaitis in 1504; Bishop Tabor allegedly donated a silver gilt chalice to the parish in 1507, as shown by an inscription on the seventeenth-century object – see n. 447, p. 247; on the Radvila chalice in Knyszyn and the Suprasl cup see J. Maroszek, Pogranicze Litwy i Korony w planach króla Zygmunta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią (Białystok, 2000), plate ii, opposite p. 33 with a statue of Our Lady of the same date, and ill. iv, opposite p. 65.

LXXXIV Diocesan parish churches had standing crosses of various sizes, age, precious metals (silver, silver gilt, silver with a white cast iron foot, silver gilt with a bronze foot, bronze gilt) – 55 in total, or 0.8 per parish per parish which is slightly less on average than is the case in Wieluń (42 items, 1.2 per parish).93 Liturgical rules required that a crucifix or image of the Crucufixion stand or hang on or near the altar. It was noted that the silver cross in Ramigala was worth 30 bags of groats. Some were also in the form of a monstrance, as at Kietaviškės and Kobylnik. The smaller silver gilt cross in Kaunas was decorated with small jewels (cum lapidillis) [cf. ill. 12]. Vilnius diocesan parish churches were also endowed with monstrances, reliquaries and paxes or pax bredes. A monstrance, usually in the form of a cross or tower is a vessel designed to expose the Blessed Sacrament or holy relics held in its glass receptacle (lunette) for the adoration of the faithful. It can be placed on an altar or carried in procession. Nine appear in the Inventory (0.13) per parish, compared with a figure of 30 [0.85] in Wieluń)94. Most are made of silver or silver gilt, and three are in the form of a cross. The silver gilt monstrance in Punia was worth 33 bags of groats, while the large siver gilt one in Kaunas was inscribed with images of the church’s patrons, SS Peter and Paul. The most famous and extravagant surviving monstrance in Lithuania is the one bequested to St Nicholas’ Collegiate Church in Geranainys by Albertas Goštautas in 1539. It weighs 56 marks of silver and has been kept in the Vilnius Cathedral treasury since 1698.95 The Goštautas Chapel in Vilnius Cathedral alone had three large silver monstrances with relics of St John the Baptist; St Adalbert; and the teeth of SS Margaret, Dorothy and Apollonia [App. 30]. Of reliquaries we have three examples from Širvintos (a silver pax) and Ukmergė (a silver gilt pectoral cross, and a bronze gilt hand with relics).96 In Geranainys there were two gilt wooden hands bearing relics of the 11 000 Virgin Martyrs of Britain [App. 29]. The pax or pax brede (pacificale) was a disc of silver or silver gilt with a handle; often bears an image of Christ’s Face, the Agnus Dei, a Cross, the Passion or a Holy Pelican, as we see from the inventory of the Blessed Casimir Chapel in Vilnius cathedral [App. 30]; sometimes the pax itself was a cross97; from the thirteenth century the kissing of this sacramental replaced the Kiss of Peace between the Pater Noster and Agnus Dei. The fifteenth-century Polish liturgical specialist Mikołaj of Błonie, whose popular handbook for priests, Tractatus sacerdotalis de sacramentis was in circulation in printed form in Lithuania, states that laymen should communicate three times a year at Christmas, Easter and Whitsun, while receiving the Pax at other Masses.98 Between the end

93 The Prussian case – usually one silver cross, four in Marienburg – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 162–166. 94 In general see Nowowiejski, Wykład liturgii, p. 593–611. One or two monstrances were held usually by Prussian churches – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 54–58. 95 Vasiliūnienė, Bažnytinio paveldo muziejus., p. 22–23 and E. Laucevičius, B.R. Vitkauskienė Lietuvos auksakalystė XV–XIX a. (Vilnius, 2001), p. 55. See Appendix, No 29 and ill. 28. 96 For relics in Poland-Lithuania in general, see M. Starnawska, Świętych życie po życiu. Relikwie w kulturze religijnej na ziemiach polskich w średniowieczu (Warsaw, 2008), esp. p. 420–22; for reliquaries in Lithuania – G. Drungilienė, ‘Relikvijos ikitridentinėje Lietuvoje’, Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje. Relics of the saints in Lithuanian culture, ed. T. Račiūnaitė [Acta Academiae artium vilnensis, 41] (Vilnius, 2006), p. 9–19. The cult of relics seems to have taken particular hold in Lithuania from the turn of the sixteenth century, when Ciołek went to Rome to collect holy remains. 97 As in the surviving fifteenth-, sixteenth-century example from the Church of the Visitation, Trakai – Vilniaus sakralinė auksakalystė, Katalogas (Bažnytinio Paveldo Muziejus) (Vilnius, 2012), p. 19. 98 Zahajkiewicz, “Liturgia Mszy“, p. 62–63 and nn. 158, 159, p. 74 n. 216. Nojus Feigelmanas noted 4 incunabula of Mikołaj’s De sacramentis deque divinis officiis et eorum administrationibus (1493, 1496, 1499) and one lost 1496 editiom – N. Feigelmanas, Lietuvos Inkunabulai (Vilnius, 1975), Nos 316–319, p. 238–239, p. 458, p. 156. Vilnius Univ. holds another 1503 Strasburg edition. Most significantly it is on a page of this 1503 handbook for training priests in the days before official seminaries that the earliest known Lithuanian texts of the Our Father, Hail Mary and Apostles’ Creed were inscribed at the beginning of the sixteenth century – the fly-leaf prayers are published conveniently in Z. Zinkevičius,

LXXXV of the Consecration and Holy Communion, after the Lord‘s Prayer came the kiss of peace. The faithful would kiss one another’s cheek, men with men, women with women or the pax brede would be passed to the faithful to kiss.99 It provided for public expression of charity between members of the parish community and a chance for exhibition of social hierarchy, as the leading members of the community, men before women, would be presented with the pax first.100 The Inventory notes fourteen such items, which compares with sixteen from the archdeanery of Wieluń (0.21 as opposed to 0.46 per parish) [ill. 13]. The number of pyxes, or small boxes of precious metal for holding the reserved Blessed Sacrament (five, as opposed to nine) is similar to that in Wieluń (averages of 0.21 and 0.25).101 These were made of silver (pixis in Maišiagola and Kernavė, a vasculum in Goniądz and Anykščiai) and silver gilt (the large example at Kobylnik). Eighteen (or nine pairs of) silver cruets (ampulle) appear in our list (18 or 0.26 as opposed to 120 or 3.42 in Wieluń) in eight churches (Maišiagala, Giedraičiai, Dubingiai, Kobylnik, Kaunas, Grodno, Indura, Goniądz). Most were made of silver, although the pair at Kobylnik and one of two pairs at Grodno were of silver gilt.102 It should be noted that there were only two silver thuribles, both from crown foundations, Kaunas and Grodno (0.03 per parish, compared with 0.08 or 3 in Wieluń).103 In both cases they had silver chains. Grodno parish church also had a silver incense boat with a silver spoon. The Goštautas Chapel appears not have have possessed a thurible, but two heavy silver ones were given to the Collegiate Church in Geranainys along with an incense boat and spoon [App. 29]. Incense played an important part in the liturgy and we read often in emoluments of thurificationes et processiones. Although the inventory does not mention pictures or statues (see ill. 2, 3) we know from other sources that such were commissioned during the early sixteenth century. Consistory acts mention disputes between goldsmiths and canons over alleged syphoning off of unused silver by artists. The patron of Dory parish church in 1511 Alexandra Mickevičienė set aside 50 bags of groats in her will for the purchase of chasubles, books, frontals, chalices, cruets and pictures. She also donated three carpets, a jewel-encrusted frontal, two furs with silver buttons, a chasuble and two drinking cups [App. 13]. Carpets were placed before the altar, often on the altar steps.104 While the first church emoluments are confined largely to the very practical requirements of financing the building of a church and the upkeep of it and its minister (providing land, building

Lietuvių poteriai: kalbos mokslo studija (Vilnius, 2000), p. 71–73. On the pax rite in mediaeval Poland, see P. Sczaniecki, ‘“Ritus pacis“ w liturgii mszalnej na terenie Polski’ Studia z dzeijów liturgii w Polsce, ed. M. Rachowicz, W. Schenk (Lublin, 1973), p. 243–297. 99 Et populus ulterius unus alteri per ordinem quilibet in suo sexu [osculum] dent et prebeant ita videlicet, quod masculi inter se et femine inter se tantum huiusmodi osculum pacis prebeant et accipiant, ita quod ipse minister ipsis feminis libro vel ymagine Christi osculatis ipsa librum vel ymaginem osculanda prebeat et quod ipse femine ulterius inter se una aliam osculetur dicendo sic: mijr stobą, et recipiens respondeat: Amen – the Kiss of Peace according to the Statutes of Bishop Jakub z Korzkwi of Płock (1396–1425) – P. Sczaniecki, Służba Boża w dawnej Polsce. Studium o Msze św. (Poznań- Warsaw-Lublin, 1962), p. 170. 100 Ibid., p. 168–171, 174–176, ill. 49–51 between p. 192 and 193, commentary p. 254. 101 Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 60–64. The word is also a synonym for ciborium, a closed vessel, often in the form of a chalice, used for the Reservation of the Blessed Sacrament. See Nowowiejski, Wykład liturgii, II, p. 571–593. 102 They contain water (for mixing with wine and also for the celebrant‘s ablutions after the comixture of the Com- munion Gifts) and wine; they look like small (usually) ibid., p. 613–621 103 Incense is used to bless the altar, the Blessed Sacrament, the clergy and the people; it is a symbol of the prayers of the faithful that rise to Heaven. It may be that more Lithuanian parishes had thuribles but that these were made of some less valuable metal, such as bronze, and thus were not recorded in our inventory of parish silver and gold. In general see Nowowiejski, ibid., p. 637–648. 104 As in Prussia – Rozynkowski, Studia nad liturgią, p. 166–168.

LXXXVI materials and sources of income – tithes of grain which could be sold by the priest, foodstuffs to feed the priest, fishponds to enable him to keep the Church’sdietary rules, wax for candles to light the building), over time patrons paid attention too to the aesthetic requirements of religion. We have already noted the largesse of Mickevičienė, the patroness of Dory Church. In 1508 Viktoras Gabrielavičius bequeathed 20 sexagenae for the purchase of a bell (12 sexagenae), and an effigy (probably of a saint, rather than of himself) and a pectoral [App. 9]. The grand-ducal lieutenant in Anykščiai Jonas Stanislovaitis Kęsgaila made bequests to churches in two dioceses in his will of 15 May 1523: he intended to found an altar in honour of St Nicholas in the Kęsgaila Chapel in Vilnius cathedral where the chantry priest was to offer two Masses a week for the dead; he left gold velvet from his sable furs to make a chasuble along with 2 marks of silver for a chalice. He also bequeathed his Swiss Missal.105 To his altar in Svierionys he bequeathed a black velvet chasuble and to the parish church itself he gave golden velvet lined with ermine for a chasuble and carved images made by the Vilnius craftsman George which cost 20 sexagenae (of which 10 had been paid already with the remainder to be paid by Jonas‘ widow Elžbieta). For St Anne’s Church in Batakai (diocese of Medininkai) he left golden velvet lined with aspergelli. To St Michael’s in Kražiai he gave his gold satin odnorathky to make a chasuble. His widow was to sell his gold, and sable robe of state to buy 20 ells of golden velvet, of which half was to go to the Vilnius Bernardines and half to the Kaunas Bernardines to make chasubles. The latter friary was to receive his Bible. For Plateliai Church a black velvet chasuble, and another for Our Lady’s Church at Šiluva; the church in Veliuona was to receive 3 sexagenae for a cope, while the nearby St George‘s Chapel in Skirsnemunė was given a black velvet chasuble.106 In terms of monetary value Kęsgaila’s bequests are much slighter than those of Stanislovas Goštautas (who was after all probably the leading Lithuanian layman of his day) but in their spread around the country they are much broader. Another multi-parish will was made by the Iwaszkowiczi in 1503 by which a horse and weapons, three pieces of camcha and one piece sewn with gold were given to Vilnius cathedral in return for right of burial there; he donated a horse to each of the four major Vilnius churches (St John’s, Our Lady’s Franciscan Church, the Holy Ghost Church and the Bernardine Friary; he bequeathed an estate and all its appurtenances at Mychnowski along with other landed property and tithes to the chapel of SS Anne and Stephen in Vilnius cathedral. For this generosity the chantry priest was to sing a Requiem Mass for him and celebrate a Mass of the Wounds of Christ every week. He gave a tithe to the church in Veliuona and four serfs to the church in Paberžė, whose priest was to celebrate every week a Mass for Iwaszkowiczienė (for her health while she lived, and a Requiem after her death) and a requiem for the faithful Dead every ember day. The churches in Švenčionys, Pabaiskas and Nemenčinė were to receive a male and female serf each; the church in Losokina was given three peasants with their lands and wealth. Bishop Tabor was promised two of the best geldings.107 Replacement of liturgical vessels for the church at Ašmena in 1514 after a fire in the building was expected to cost 40 silver marks.108

105 Curicense (sic!) – from Chur in Switzerland (curiense). On 11 Aug. 1497 in Augsburg Erhard Ratdolt published the Missale Curiense, approved by Bishop Henry VI von Howen of Chur (1491–1503). The copy held by the Bavarian State Library in Munich (available online) once belonged to the learned 3rd Marquis of Bute, John Patrick Crichton-Stuart (1847–1900). 106 P. Rabikauskas, ‘Žemaičių vyskupai (1417–1609). Nauja žemaičių vyskupijos XV–XVI a. istorija’, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Metraštis X (1996), Appendix No 4, p. 51–59, here p. 52–53. The odnoriadka was a single-breasted, long, loose-fitting, long-sleeved outer garment worn by ladies and gentlemen – R. Gūzevičiūtė,Tarp rytų ir vakarų. XVI– XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai (Vilnius, 2005), p. 121–122, 143. 107 KDKDW No 593, p. 705–709, here p. 706–708. 108 ACV I, fo 26r.

LXXXVII In 1547 Jadvyga, the widow of the former lord lieutenant of Mstsislavl Jurgis Zenovevičius made benefactions to seven foundations. In Smurgainiai, where she intended to be buried Lady Jadvyga left 20 sexagenae to purchase a silver monstrance and 5 sexagenae to repair the bell. In Pastovys she gave 5 sexagenae for a banner or a bell, while for Szawliszki she gave white damasc to make a set of vestments. Another szerinka (sub-corporal, or [silk] cloth placed beneath the linen cloth (corporal) on which the chalice and paten are placed on the altar during Mass), was donated to Graužiškės parish and at Bystrica she bequeathed 5 sexagenae and spent 1 sexagena on a funeral Mass and gave 20 groats for local paupers. This concern for the poor (whose prayers were regarded as being particularly pleasing to God) was repeated in Vilnius where she bequeathed 5 sexagenae each for the almshouses of St Job and St Mary Magdalene.109 In 1522 parish churches in the diocese of Vilnius were well endowed and capable of celebrating the liturgy in considerable pomp. The vestments of the diocesan priests who gathered in Vilnius in winter 1520 to welcome the papal legate Zaccharia dei Ferreri to the city impressed the nuncio greatly.110 However, the archbishop’s comment in 1519 to the effect that the bishopric was chaotic and out of shape finds a certain degree of confirmation in the Inventory’s revelation that of the 68 churches it records almost one third (23) were not consecrated. Quite why this was so remains unclear. Some of the unconsecrated foundations dated back more than a century; some had been rebuilt. To take the case of Žasliai, which the Visitor notes to have been unconsecrated, although it was well-endowed with two silver chalices, four good chasubles and a frontal and cope. According to the emolument charter issued in 1455–65 by Michael and John, sons of the founder, Nacz, the Church of the Nativity and Immaculate Conception of Our Lady, and SS John the Baptist and Barbara had been dedicated and consecrated by Bishop Nicholas [App. 3]. The consecrated church at Traupis had been re-established in 1515. Even so, there are parishes whose church was consecrated within a year or two of foundation. It is not known whether the priests in charge of these churches had obtained a license from the bishop to allow them to use unconsecrated buildings (so many minor bureaucratic documents do not survive in archives because, as we know only too well, bureaucratic endeavours are but rarely of any lasting value). Certainly judging by the inventory they were not bereft of liturgical equipment. Half a century or two generations later this same problem was noted in the Žemaitijan Visitation records of 1579. For example, the church at Kaltinėnai was unconsecrated, while it was unclear whether the building at Ariogala was consecrated or not.111 The Visitor had been instructed to require that the priest of an unconsecrated church obtain from his patron the papal indult permitting Mass to the celebrated in the building and ensure that it be consecreated within three months; if this should this be impossible, the priest was to obtain such letters within three months.112 It should also be noted that in the fifteenth and sixteenth centuries many churches in the diocese of Cracow were also unconsecrated.

109 Lib. Mag., fo 225–226: 31 July 1547 charter for Smurgainiai, ad parandam monstrantiam argenteam viginti sexagenas grossorum et pro campana ad ibidem reformanda quinque sexagenas grossorum; Postawy, 5 sexagenas pro vexillo aut campana paranda; Szawliszki, ornatum cum toto eius apparatu de adamasco albo cum cruce super eodem ornatu de zlotoglow parandum et panniculum alias szirinka serico auroque decorata; Grauziszki, aliam szerinka. For an early history of the Vilnius almshouses, see S.C. Rowell, ‘The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid-16 centuries’, Lithuanian Historical Studies 17 (2013), p. 39–69. 110 Z. Ferreri, ‘Vita beati Casimiri confessoris...’ (Vilnius, 1520; Kraków, 1521) in: Ankstyvieji šv. Kazimiero ‘gyvenimai’ [Fontes ecclesiastici Historiae Lithuaniae, 4], ed. M. Čiurinskas (Vilnius, 2004), p. 78 sacerdotes sacris induti vestibus (et his quidem preciosissimis), senatores et optimates serico, gemmis et auro circumamicti. Quite coincidentally Zaccaria was also the author of a life of St Bruno of Querfurt, murdered by pagans in the vicinity of Lithuania in 1009. 111 Žemaičių viskupijos vizitacija, p. 214 and p. 62. 112 Ibidem, p. 4.

LXXXVIII Church silver not only served the celebration of the Mass but could also act as surety for the raising of a loan by an impoverished cleric. Despite the fact that this practice was illegal and would be condemned directly by the Statutes of Vilnius (1528), pawning church plate and other property was not a rare occurrence.113 Thus on Wednesday 3 June 1523 the Dean of Vilnius, Mikalojus Viežgaila asked for the return of the silver monstrance which the parish priest of Anykščiai and canon of Vilnius Albert Rozan had pawned for a certain sum of money. The following year, on 23 April Rozan paid back the 20 sexagenas he had borrowed in exchange for the Anyksciai monstrance.114 Business on a much larger scale was the forte of Canon Erasm Eustachy, parish priest of Kaunas, Kernavė and Pasvalys. In 1537 he sent his chaplain Mark to Kaunas to ask whether the parish silver plate could be pawned for his benefit. The City Council decided that the plate belonged to the merchant magistrates and Our Lady‘s Fraternity and that the priest could not dispose of the pious benefactions made to the parish church.115 In October of that year Eustachy brought a case against the consuls of Kaunas, Andreas Maczkovicz and Joannis Kozielcziky, and their advocate Jacobus Maczkovicz before the Consistory Court in Vilnius.116 Donations by nobles for the support of church foundations in return for masses and prayers for the dead appear to have developed from the foundation of altars in Vilnius cathedral and benefactions to the Franciscan Friary Church of the Assumption of Our Lady in the Sands (in Arena, na Piaskach) in Vilnius (which still stands on Trakai St) during the first half of the fifteenth century. If surviving material from Vilnius chapter archive reflects accurately the pattern of emoluments made during the fifteenth century, it seems that the first parish church foundations to stress the saying of masses in return for the building and maintenance of churches by noble patrons date from the second half of the century. Earlier documents mentioning the commission of masses in recompense for economic support (in the form of land, tithes, serf families and agricultural goods) from the 1440s are forgeries. The earliest genuine such emolument is that made in 1460 for Ušakovo, which requires two masses to be said per week, one in atonement for the sins of the living (pro peccatis) and another for the dead (pro defunctis) [16]. In 1468 George Goštautas would specify three masses (one on Mondays for the dead, one on Wednesdays for the sins of the living and one on Saturdays in honour of Our Lady117. Although not all emoluments after this time specify the saying or singing of masses as recompense for donations, such requirements do become

113 J. Sawicki, Concilia Poloniae, źródła i studia krytyczne, II: Synody diecezji wileńskiej i ich statuty (Warsaw, 1948), p. 122: ne quispiam audeat vasa sacra aut res seu possessiones ecclesiae pignorare aut alienare... necessitate tamen ecclesiastica exigente consensus noster et scientia prius in hoc habeatur. 114 ACV I fo 62, Restitutio monstrantie domino Alberto Rozan; 1524 – ibid. fo 70v 115 Cracow, Biblioteka Jagiellońska, Zbiór Prekiera, Ms 6322 IV, 250v, an excerpt from the Kaunas Magistrates’ Record. Original in VUB F7 KM 1522–1545, §176, p. 210–11: Freitag noch Pauli Bekerunge hat der erwirdige her Erasmus Eustachy, Tumhere czu der Wille und czu Kawen, Kiernowo, Poswole pfarrer etc durch seinen capellan den Her Marcus genant eine Monicion uffs Rotthaus vor den ganczen sitzen der Rot gelangen lassen etczlichs silbers halbn der Bruderschafft under Lieben Fraun czu stendig, wie denne solchene Monicion weiter tuet… This silver had been donated by many brethren wieder ein ewiger Contract den selbigene silbers halben. Appeal for a verdict by the burgermesiter Francz Maczkowycz burgermeister mit den andern eltsten uff sonnabende vorIudica … §178, p. 211–14: Sonnabend vor Iudica, case comes before Her Jacob Schulcz voigt Jan Cosyelczig, burgermeister Jan Gradowsky, Edwardus Berckmann, Laurinus Daszkonys, who decide that the silver had been donated for the good of the Church an belongs to the parish community: sey der stat nicht aleine gehorig sonder der ganczen gensczeln Kirzspyls und Cauffleut so von alders von vil frowen, ehrlichen leuthen der benumpten bruderschafft czu ehren und czirden solchs Cleinot auch czu er notdurfft ist gegeben wurd des sie denne nicht luchtig senst czu vorgeben; people must give account of their stewardship of the silver to God and the world. 116 ACV II (MAB F43-210/2) fos 62v, 67. 117 KDKDW No 260, p. 299–301.

LXXXIX more common and gradually more specific, reflecting the personal piety of the founders. The most common are those for sins, the dead, and the health of the patrons (pro sanitate). The next most common request is for a mass to our Lady, usually on a Saturday. Every quarter on the Ember Days (Quattuor Tempora) mass and vigils were required for the dead (that is on the Wednesday, Friday and Saturday after the First Sunday of Lent, Whitsun, Holyrood [Exaltation of the Holy Cross, September 14] and St Lucy [13 December]).118 Surely the frequent reference to Ember Day vigils marks the impact of the Catholic calendar on Lithuanian marking of time in general and the seasons in particular (the Orthodox Church does not have this practice). This may reflect a catholicisation of the pagan calendar in Lithuania. The timings coincide roughly with the equinoxes and solstices. Some masses were associated with the Office (officium or cursus) of Our Lady during the early sixteenth century. Mansionary priests were usually required to recite the Office of Our Lady.119 It may be that the Ruthenian translation of the Song of Songs, a Mass beginning with a reading from St Luke‘s Gospel (Chapter One, verses 26–38) frequently used in the Little Hours of Our Lady and a Cyrillic transcription of the necessaria in Latin with a Ruthenian translation found in Ms 558 of the Synodal Library in Moscow formed part of a devotional manual for laymen in the Grand Duchy of Lithuania at the turn of the fifteenth and sixteenth centuries.120 This fashionable Mass of Our Lady stressing her role as Mother of God, known by its Introit (the antiphon chanted as the priest approaches the altar at the beginning of mass), Salve Sancta Parens, was specified by Andrew of Neverovo for his chapel at Trzcianne in 1502.121 A Ruthenian translation of this Mass together with

118 Ember weeks were also the time when ordinations to holy orders (acolyte, sub deacon, deacon and priest) were carried out. Bishop George of Žemaitija ordained the Plock clerk Matthias de Crassne subdeacon on Ember Saturday (before 1461), as stated in the certificate matthias presented at his priesting in Plock in 1461: Georgius Dei gratia episcopus Mednicensis, Significamus tenore presencium, quibus expedit generaliter universis, quomodo de anno … sabbato Quatuor Temporum, quo in ecclesia Domini canitur laus… intret sacrosanctorum ordines solempniter … in ipsa ecclesia Mednicensi tali discretum Mathiam de Crasne electum dyocesis Plocensis vita examinatum ydoneum repertum ad gradum subdyaconatus promotum… Archiwum Diecezjalne w Plocku, Acta Officialatus Pultusk 9/2/110 (1461–1467, 1489) fo 58. See also P.F. Bradshaw, Rites of ordination. Their history and theology (London, 2014), p. 108. On ember days in general see T.J. Talley, The origin of the ember days: an inconclusive postscript, Rituels. Mélanges offerts à Pierre-Marie Gy OP, ed. P. de Clerck, E. Palazzo (Paris, 1990), p. 465–472. 119 Mansionary priests in Lithuania – in the Vilnius diocese there were only six mansionary foundations – Mūriniai Geranainys, Grodno, Trakai, Trobos, Vilnius Cathedral, Volpa and even fewer in Žemaitija; in Lutsk they were more common. On a similarly low number of mansionary foundations in Poland (14 in the archdiocese of Gniezno) and the Office of Our Lady – Wiśniowski, Parafie, p. 121. 120 J. Verkholantsev[a], Ruthenica Bohemica. Ruthenian translations from Czech in the Grand Duchy of Lithuania and Poland [Slavische Sprachgeschichte, 3] (Berlin-Vienna, 2008), p. 39–51; eadem, Obieg tekstów katolickich wśród prawosławnych Rusinów (XV–XVI), Przestrzeń religijna Europy środkowo-wschodniej w średniowieczu. Religious space of east-central Europe in the Middle Ages, ed. K. Bracha, P. Kras (Warsaw, 2010), p. 357–371, which discusses the Latin necessaria in cyrillic transcription. The very title of the essay betrays the fundamental flaw of modern Slavonic studies which presumes that cyrillic letters must be directed at Orthodox Christians (even Russian Orthodox ones in the sense of Muscovites). The author presumes without evidence that these Ruthenian texts were meant for catechising the Orthodox rather than for Catholic private devotion or liturgical use – p. 371. Ruthenian (not [medieval-] Russian or Church Slavonic) as a language of literate Catholics in the Grand Duchy – S. Temčinas, ‘Bažnytinės knygos rusėnų kalba ir religiniai identitetai slaviškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse XIV–XVIII a. Stačiatikių tradicija’, Lietuvos Didžiosios Kunigaikšttijos tradicija ir paveldo “dalybos“, ed. A. Bumblauskas et al. (Vilnius, 2008), p. 129–156, here p. 149–155. It is impossible to determine Orthodox authorship of the translation – the possible views of the translator do not necessarily reflect the views or needs of the recipients of the translation. Given the distance of our ms from the autograph, the chance from Catholic terminology to orthodox lexicon may reflect confusion on the part of the translator or the later copyist(s). The manuscript contains three parts of the Mass; the absence of folio markers in Verkholantsev’s publication means that we do not know whether the manuscript lacks folios between 59 and 60, or whether the text was intended as a copy of two discrete parts of the Roman liturgy. 121 See No 34; De beata Virgine officium cottidianum: Salve sancta parens, enixa puerpera Regem, qui celum terramque regit in secula seculorum. Jasna Góra Missal fo 293- Mszał Jagiellonów z Jasnej Góry. Wydanie fototypiczne, ed. R. Pośpiech (Opole–Częstochowa, 2013). For Vilnius "Parentists", see p. l, n. 121.

XC a commentary on how it is offered is included in the Synodal manuscript 558, along with a Cyrillic transcription of the Latin prayers at the foot of the altar and the responses between the secret and the sanctus.122 Marian devotion became extended towards the end of the century by the cult of Her Mother, St Anne with Masses and recitation of the Hours of St Anne. The Mass of the Five Wounds of Our Lord is requested on two occasions, as is a Mass of Our Lord‘s Passion – these relate to the cult of Our Lord as the Man of Sorrows123; the Seven Joys of Our Lady is required by the patrons of the church in Zelva [App. 6]; a Holyrood Mass is specified at the Church of Holy Cross in Kaunas (as one would expect, given its dedication) [23]. On occasion a patron would require one Mass but specify three collects (or prayers), one each for sins and the dead, as Alexander Jogailaitis stresses in his confirmation of the Trzcianne foundation along with a Mass of the Immaculate Conception [31]; in 1533 Ona Buivydaitė required collects to St Nicholas and for her sins from the chantry priest of Our Lady and St Nicholas’ altar in Maišiagala124. At Zelva Anna Iljiničienė is perhaps subtle in asking for a secret prayer (that is, one said by the priest sotto voce) for her intention at the end of the Offertory at every mass. It would appear that patrons gradually became more liturgically literate. Through patronage of Zelva parish church and two chantry altars there Iljiničienė arranged for masses to be celebrated every day of the week [40, App. 6, 7, 8]. A similar fashion for specifying particular parts of the mass for the intentions of the parish patrons developed in older Catholic countries such as England.125

Vilnius Diocesan Visitation Records

Lithuanian diocesan visitation acts survive from the sixteenth century. The first post-Tridentine visitation in the diocese of Žemaitija took place in 1579 and the surviving record has been published by L. Jovaiša.126 This text provides material for comparing the liturgical equipment of the Vilnius diocesan parishes in 1522 with that of post-Reformation Žemaitijan ones, if that be not to compare apples with turnips (or carrots with quinces). W. Wilczewski has published accounts of seventeenth- and eighteenth-century visitations in the Diocese of Vilnius. In 1633 Bishop Abraham Wojna (Abrahomas Vaina) initiated a visitation of parishes within his diocese from which we have surviving records from 64 churches127.

122 F.V. Mares, „Moskevská Mariánska mše (Kontakt charvátskohlaholské a rusko-církevněslovanské knižní kultury v středověkém Polsku)“, Slovo 25-26 (1976), p. 295–349, here p. 299–300. Introit Salve sancta parens – Spasi sviata rodivshia devo tsaria kotoryy derzhit nebo i zemliu v“ veki – p. 352, lines 5–6 and ff. For an account of the mediaeval Mass in Poland and selected liturgical texts see Sczaniecki, Służba Boża. For the Augsburg rite of the Mass, see F. A. Hoeynck. Geschichte der kirchlichem Liturgie des Bisthums Augsburg mit Beilagen: Monumenta Liturgiae Augustanae (Augsburg, 1889), p. 370–371. For Cyrillic Latin text, see App. 1. 123 E. Duffy, The stripping of the altars. Traditional religion in England, c. 1400-c. 1580 (New Haven-London, 1992), p. 95–130, esp. p. 106–109 (imago pietatis or rūpintojėlis); 238–248; M. Rubin, Corpus Christi. The Eucharist in Late Medieval Culture (Cambridge, 1991), p. 308–310; R. Janonienė, ‘Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino Bažnyčios dekoro ikonografinės programos: Kristaus kančios tema’, Ženklas ir simbolis senojoje Lietuvos dailėje. VDA darbai. Dailė 7 (Vilnius, 1996), p. 176; Eadem, ‘XVIa. pradžios sienų tapyba Vilniaus bernardinų bažnyčioje’, Menotyra 2001, No.2 (23), p. 1–10, esp. p. 5. T. M. Trajdos, ‘Kult Męki Pańskiej w średniowiecznym Lwowie’, Kościół, kultura, społeczeństwo. Studia z dziejów średniowiecza i czasów nowożytnych, ed. W. Brojer (Warsaw, 2000), p. 110–111 124 See n. 5, p. 210. 125 Duffy, Stripping of the altars, p. 243–244. 126 See above, n. 54. 127 Vilnius University Library Manuscripts Room RS F57 Б 53-40 – this archive piously (expectantly?) retains Russian holding numbers; described in W.F. Wilczewski, „Wizytacja diecezji wileńskiej z roku 1633 Biskupa Abrahama Woyny“, in: Mój Kościół w historię wpisany. Księga pamiątkowa dedykowana Księdzu Profesorowi Tadeuszowi Krahelowi, ed.

XCI The manuscript falls into the Ribiškės category, the estate on the edge of the city of Vilnius of which Kirkor remarked in 1880 ‘powiedzmy że ... były’.128 The manuscript is known to scholarship as the Kopiarz Tyszkiewiczowski, named after its last known owners, the Counts Benedykt Tyszkiewicz, once of Raudondvaris and later of Warsaw (ul. Matejki 8). Benedykt Tyszkieiwcz purchased it from the antiquarian Tatur after the death of Canon Mamert Herburt in 1873.129 In the Chapter Archive it was known as Liber Privilegiorum IIb or Liber 3. Herburt made an inventory of its fifteenth-century documents in the second volume of his summary of the records of the Vilnius cathedral chapter (now in the Czartoryski Library in Cracow, Ms 3516, p. 362–370) and drew up a table to record the liturgical treasures of diocesan churches, dividing his incomplete list into consecrated and unconsecrated buildings.130 He never tabulated the manuscript data.131 The codex’s contents were also known to Jan Kurczewski who used it in his Biskupstwo Wileńskie and it is from there or from Herburt’s Summary of Chapter Acts in all probability that Lithuanian scholars have made reference to it from the Inter War period to this day mistakenly as a “list“ of churches. It was used by Jan Fijałek and Władysław Semkowicz for volume one of Kodeks dyplomatyczny and they intended to publish the remaining documents in volume two, as we know from their archive which is now in PAU in Cracow.132 Someone may have stolen it; the manuscript was destroyed, or at least disappeared during the German occupation of Warsaw. It is known that the treasury of

T. Kasabula, A. Szot (Białystok, 2007), p. 431–440. Clearly Woyna was intereted in the state of the pre-Tridentine diocese of Vilnius; he had the 1553 silver tax records copied [App. 31]. 128 A.H. Kirkor, Przewodnik historyczny po Wilnie i jego okolicach (Vilnius, 1880; Gdańsk, 1991), p. 279. 129 On the life and career of Canon Herburt, see W. Pawlikowska, „Wileńska Kapituła Katedralna w zapisie żródłowym. Część pierwsza: Ksawery Franciszek Michał Bohusz, Mamert Herburt z Fulsztyna, Jan Kurczewski – registratorzy protokołów z posiedzeń Kapituły“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historyczne, 12, p. 115–130. 130 Aktow czyli dzieiow Kapituły katedralney wileńskiey z siedmiu pierwszuch tomow od 1501go do 1600go roku przez X. mamerta z Fulsztyna Herburtta, kanonika seniora Katedry Wileńskiey a prałata kustosza żytomierskiego, S. teologii doktora, krótko zebranych Wiek Drugi, teyże Kapitułe w hołdzie wdzięcznosci ofiarowany, dnia 28 marca 1843 roku przy Rozpoczęciu Jeneralnych Obrad Wiosennych w Wilnie, – p. 362–367, Dodatek Wiadomości o srebrze kościelnem w Inwentarzu z 1522go Roku, a razem i o fundacyach; p. 368–369, Krótki spis wszystkich kościołów świeckiego Duchowieństwa Rzymsko-katolickiey Wileńskiej Dyecezyi do 11 września 1522go roku a razem i sprzętów kościelnych z argenteryą, podług 3go Tomu aktów dyecezych. See ill. 11. 131 The learned canon also included a transcript of a charter issued by Martynas Goštautas at Porzecze in 1469 for the church in Ostrovets (Ostrowiecze) which matches a similar donation for the same church by Jurgis Goštautas, dated Trakeliai, 1468 (KDKDW No 260, p. 299–301). The 1468 document survives in its presumed original ms (MAB F6-41) and later chapter copies; the 1469 document appears to have been seen in the original with a later Russian translation, by Mamert Herburt in 1850; a second copy (also with a Russian translation) from 1821 is held in MAB F43-5434. Here we give Mamert Herburt‘s transcription and notes: p. 370. Treby należała Fundacya p. Marcina Gasztołda na dwa uszatki miodu dla Ostrowieckiego kościoła pod datą 1469-go roku, którego Aktu z samego oryginała na ćwiertce pergaminu pod zawiesistą pieczęcią na wosku prawie skomieniatą; taka jest kopya dosłowna: In nomine Sancte Trinitatis et individue unitatis, amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nichil sit cercius morte et nichil incercius nisi hora mortis, et unicuique iuxta opera sua eadem mensura, qua quis mensus fuerit, remecietur ei, proinde nos Martinus Gasztoldi heres in Goranony, cupiens ipsam horam mortis prevenire Judicisque Universalis, qui modo mitis et pius est, operibus piis sentencieque irrevocabili obviare, nostraque nostrorum avorum, predecessorum ac successorum saluti consulere animarum ... nunc sane et indubitanter credimus, cum pro divino cultu manus extendimus adiutrices, unde ad laudem et honorem Omnipotentis Dei genetricisque Eius et omnium sanctorum pro salute nostra ac nostrorum carorum predecessorum ac successorum, memorantes ac considerantes voluntatem patris nostri et cupientes eam supplere eique satisfacere, damus, attribuimus, apropriamus, incorporamus et donamus donacione perpetua atque irrevocabili ac perpetue inscribimus ecclesie parochiali in Oszthrowiecz et plebano Matiae pro tempore existenti duas tenas alias uszathky mellis singulis annis in districtu Porzecze iure irrevocabili. Actamen in supradicta ecclesia celebrari debebit septimanatim duas missas, prima feria una pro defunctis, circa post pro peccatis, sabbathivis diebus de Beata Virgine incessanter celebrare perpetuis temporibus duraturis. Actum et datum in Porzecze, anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo nono. In cuius rei testimonium, robur et evidenciam sigillum nostrum presentibus est appensum. 132 Cracow, Polska Akademia Umiejętności Mss 5298, 8904.

XCII private manuscripts and books collected together in a secret hiding place in the Warsaw Starówka did not survive events of 1944. The following description of its form and contents is taken from the Introduction to Kodeks dyplomatyczny published in Cracow in 1994 (p. xxxiv–xxxv). The manuscript measured 29.5 by 19.8 cm and contained 81 paper folios written mostly in a single early-sixteenth-century hand and numbered in the eighteenth century. The watermark was a circle divided by a horizontal diameter line in the middle of which stands a tall wand topped by a five- pointed star. Slightly above the wheel is a horizontal line, while a shorter line cuts the wand below the star. Paper with this mark was used in the Holy Roman Empire (Italy, Austria) and east-central Europe (Poland, Mazovia, Prussia) in the period 1496–1528. Several examples are known from documents preserved in the Teutonic Order’s archive (now in Berlin-Dahlem).133 The second horizontal line detected by Semkowicz beneath the cross may have been confused mistakenly with the fabric of the paper – see ill. 10, p. lii. The eighteenth-century binding was of chestnut leather with an incised linear ornament similar to the bindings of other chapter and diocesan codices. The codex divides into two separate parts written down during the 1522 Visitation. The first is a collection of parish charters copied in full or calendared by Stanisław Komorowski (fos 1-72v); in several cases Komorowski noted after the copy that he was the scribe responsible, a practice he followed with original manuscripts [ill. 8]. The second part was an inventory of parish treasures in gold, silver and silk compiled by Jan Albinus (fos 73-81v). In Komorowski’s Liber privilegiorum 15 folios were left empty originally (2r-v, 15r-v, 22v, 23-24, 37v, 38r-v, 51, 53v, 61v). These pages were later crossed out or filled in with other documents in different hands. A clearly fake document for Anykščiai (dated 6 May 1534) was written in by a nineteenth-century hand on fos 2r-v along with one for Cholchla (13 Jan. 1455). A sixteenth-century hand wrote a document for Uszakowo (1486) on fo 15 along with one for Darsūniškis (27 Dec. 1520) on fo 23–24; on fo 38 for Krasne Siolo (1 Aug. 1503). King Alexander’s 14 Aug. 1503 endowment for Daugai was transcribed on fos 69v-72v by Komorowski's contemporary, Bartholomeus Roszyczky. Marginal notes were added by an eighteenth-century reader, while Canon Herburt numbered the documents and split them into paragraphs. Of 24 texts from the period after 1507 (when Fijałek and Semkowicz ended volume one of their Kodeks) 18 are known from originals and/or later copies, while only six charters do not survive pakartota, išbraukti in any known original or later copy.134 Some of Komorowski’s copies bear errors and some are given in abbreviated form. Some lack full formulae (especially at the

133 See the Wasserzeichensammlung, Nos 161257–59, 161261, 161265, 161272 (a letter of Dukes Stanislaw and Jan of Mazovia and their mother Ona Radvilaite, 1518), 161282–84, 161286, 161352 – see the website of the Baden-Wurtemberg archive in Stuttgart – www.piccard-online.de, where the mark is catalogued as “ein Kreis, Kugel mit einkunturigem Reif, darüber einkunturiger Stern“. For help finding this watermark I am grateful to the Staff of the Manuscript Reading Room, Jagiellonian Library, Cracow. See ill. 10. 134 Viz. Nos 21: 10 March 1520, Musninkai: Gegužinė... Darsūniškis; Darsūniškis altar foundation; 41: 2 Nov. 1518, Volkhovysk: Podorosk endowment; 47: 14 July 1514, Voverys: Voverys altar foundation; 61: 20 Apr. 1513, Iškoldę: Iškoldė endowment; 62: 20 Jan. 1517, Iškoldė: Iškoldė endowment. The copy of these and other documents from 1507–1520 made by Semkowicz in 1927 have been taken from PAU Ms 8904. They may have been prepared for publication after the War by Semkowicz and were lost when the scholar died and PAU was closed down by the PRL government. It is not known whether Jerzy Ochmański saw and/or copied them in the 1960s or early 1970s. It may be that they were borrowed by Professor Jerzy Wiśniewski (now deceased) for his work on the history and geography of Podlasie. In any case these copies are missing. Copies of documents from 1521 onwards made by Semkowicz are preserved. They are not in any of the other KDKDW holdings in PAU (Ms 8905-8907), nor are they copied among other Vilnius diocesan material in Fr Fijałek‘s PAU archive. There are no copies in the books of parish charters preserved in Vilnius (MAB, VUB) or Kraków (the Czartoryski Library) or in other Vilnius archives (LVIA F694, MAB F43, F256). They do not feature among Radvila holdings in Warsaw (AGAD).

XCIII beginning of a document) or full lists of witnesses, and some are known only in shortened versions. At least one of these concise inscriptions is so corrupt that Fijałek did not realise that the original manuscript still survives in the Vilnius Chapter Archive Holding [54]. The form of certain texts even gives rise to suspicions that the document is a forgery. Five charters fall into this category. Two are sixteenth-century royal confirmations of fifteenth-century originals (now lost) for foundations in Pozorowo and Varnionys [36, 18] which are suspected of containing later interpolations, but more serious criticism is made of Geranainys and Losk emoluments. Martynas Goštautas’s charters for Dieveniškės dated 16 June 1471 and 15 June 1474 [56, 55] also arouse suspicion because of their form, dating and apparent internal inconsistencies. The 1471 foundation of Our Lady’s Altar in St Michael’s Church has one infelicity, namely its date, Tuesday, the day or two days (crastino) after the feast of St Vitus (15 June) 1471. In that year the day of St Vitus and his Companions fell on a Saturday, which would not make the next day a Tuesday. Even if the feast of St Vitus of Verdun was meant (9 November), there is no solution for that too fell on a Saturday. KDKDW suggests that the year should be 1472, when St Vitus’ day fell on a Monday, but the date in Komorowski’s copy is given in words, septuagesimo primo. Perhaps the original manuscript used numerals and i was read instead of ii? In any case this mistaken date together with the (impugnable) mention of Goštautas’ mother was made even more suspicious by the document which precedes it in Liber IIb, namely Goštautas’ donation of a tavern on St Vitus’ Day 1474, apparently repeating a gift made by his mother. The language of the text is strange: Goštautas ‘erects’ a tavern, which is to be the only one in town and then mentions an inn given to the parish priest by Martynas’ late mother; the word edificacionem seems to be missing from a formula used in the 1471 charter. The obligation laid on the priest for this benefaction is not a normal one, namely once a week the priest is to say three masses and three vigils. Vigils are usually requested along with masses on special occasions (typically on Ember Days) rather than weekly. At least the date is not incorrect (no day of the week is cited as being St Vitus’ day) and we know from other sources that Goštautas had a chaplain named Stanislaus. The document remains suspicious, but given Komorowski’s tendency to make abbreviated and confused copies of documents, it is possible to accept the charter. In any case, a notarial copy such as this, albeit suspicious, was valid in law. Ona Jonušienė’s donation to the Church of Corpus Christi, SS Peter and Paul, St Anne and St George in Losk, dated 9 July 1489, survives in the original manuscript in the Chapter Archive (MAB F6-61) and later copies (Czart. 1777 fos 43v-44v, Lib Mag fos 35v-36) and was published in KDKDW (No 361). The copy made by Komorowski [68] is the same as a copy presented by the Losk parish priest Ambrosius in 1524 to Paul Holszanski for confirmation (MAB F6-126), which itself has copies in Czart. 1777 fo 140 and Lib. Mag. fo 129. The editors of KDKDW declared the Komorowski copy to be a forgery. Its arenga is completely different from the 1489 manuscript original; in the latter Duchess Ona begins by noting her foundation of Losk Church in honour of Corpus Christi, SS Peter and Anne, whereas Komorowski’s text begins with a set piece remark that the works of men fade from memory unless they are recorded in writing. Ona mentions the treasures she seeks for herself and her ancestors, while Komorowski abbreviates this drastically; while Ona notes the donation of peasants from Krzywsk, Komorowski actually names them as ‘Nyemczynovycze’. Komorowski’s list of gifts is shorter than that in the original, but he adds a condition (the singing of two masses a week, on Thursdays and Fridays. The list of witnesses given by Komorowski is more concise than that in the 1524 copy and differs slightly, but not significantly from that recorded in the original. Is this a forgery or a merely a radical reworking of the original? As a forgery it makes no sense. It does not record gifts which were not made in the original (indeed

XCIV it mentions fewer) and even makes a demand on the parish priest and his curate to sing two masses a week. The commonplace arenga concerning the frailty of human memory is used in Ona’s 1493 supplementary charter issued after Bishop Tabor had consecrated the church135. It seems that Komorowski has mixed, abbreviated and updated two Losk charters and that his new edition was used by the archdeacon of Vilnius in 1524 to confirm the ‘original’ 1489 emolument. While the five above-mentioned texts may have been updated or copied very badly, there can be no doubt that early-sixteenth-century church documents were forged and then copied in later chapter records. Indeed two charters were written onto an empty page of Liber IIb in the mid- nineteenth century by a priest with ambitions to promote his family history regarding the parishes of Anykščiai and Cholchlo. Some earlier forgeries have been included in the appendix to this edition, namely the alleged Eišiškės charter of 1519, copied in Liber VI (fo 323v), which dates from the mid-seventeenth century [App. 18]. Suspicions are aroused by a parchment purporting to contain an endowment for the church in Turgeliai, dated 6 March 1521. Mikalojus (Michno) Andrievičius (Nicholaus Michno Andrzeiewicz) gives his estate at Liepeikiškės and two peasants for ecclesia Turgielensis Minoris Merecz sub titulo Beatissime Virginis Marie Rosarii in the presence of its curate, nobilis Pauli de Czole. On 18 February 1684, according to a note on the dorse, the text was presented toArchdeacon Jan Jędzeiowski of Alba Russia.136 The manuscript seems to have been written with a seventeenth-century pen by a scribe trying to imitate a sixteenth-century hand. While we know of a Paul who appears sub anno 1525 as curate of Turgeliai in the Chapter Acta, his surname is not given there.137 In the first half of the sixteenth century Turgeliai was called Minor Merecz or Merecz Mongirdowski, but not Turgeliai. The dedication of the Turgeliai church, according to undoubtedly genuine early-sixteenth-century documents was that of Our Lady’s Nativity, SS James and George [53, App. 9], while the feast of Our Lady of the Rosary was established by Pope Pius V after the battle of Lepanto (1571). The Svyriai muniment of 1413/1453/1599 is particularly curious. This notarial copy of an alleged 1413 (or, less unlikely, 1453) charter for an altar in Svyrai church is interesting as part of Counter-Reformation attempts to document Catholic endowments which had been made before a church was seized temporarily by Protestants [App. 32]. The issue of forgery is a complex one which lies at the heart of surviving emolument records especially in connection with the chapter archive’s libri privilegiorum. Two main issues in particular arise: were later notarised copies more important than old original documents and /or their later copies, translations or reconstructions (translations into Latin from Ruthenian, the contents of lost or damaged parchments, the updating of old details to reflect more ‘relevant’ data) – the case of Komorowski’s adaptations? How far did the sixteenth-century Christian Taliban movement make the creation of post-Reformation, ‘innocent’ Catholic restitution forgeries corrupt recorded reality, bearing in mind the actual forgery of certain Eišiškės charters, the highly suspect survivals from Šėta, Svyriai, and Ushakovo, which reflect ‘reality’ (the actual existence of pre-Reformation foundations) in official state and church copies from the seventeenth century, which may not be strictly genuine (i.e. of the date recorded in the copy). The Tyszkiewicz manuscript was precious not only as a mine of valuable data unkown from elsewhere but also as an artefact which bore witness to administrative procedure in the diocese

135 Losk, 30 May 1493 – KDKDW No 402, p. 436–464. 136 MAB F6-118r-v; Jasas, Pergamentų katalogas, No 246, p. 101. 137 ACV I, fo 94v; LKD 1894.

XCV of Vilnius on the eve of the Reformation. Although this is not stated ipsis verbis, the texts of the Visitation records in both cases, the Inventory and the Liber Privilegiorum, are organised according to kliuch, or clavis (in Latin), territorial units which existed in secular administration for the collection of taxes. These appear to be proto-deaneries centred on Maišiagala, Antakalnis, Medininkai, Trakai, and Rudamina. These units were used explicitly for the collection of the silver taxes in 1553 and 1559 levied on landowners (including the Church) in the Grand Duchy for the sake of the defence of the realm, as agreed at a sejm in 1552. Receipts are recorded in the order of [Vilnius Cathedral], Trakai, Maišiagola, Antakalnis, Medininkai, and Rudamina. In 1604–1605 the diocese comprised at least five partes centred on Vilnius [Antakalnis], Nemenčinė [Maišiagala], Rūdninkai [Trakai?], Rudamina, and Medininkai. The secular powiat administration does not coincide exactly with this distribution of parishes. Maišiagala comprised 30 parishes from Vilnius, Ukmergė powiat; Trakai – 80 from Trakai, Kaunas, Gardinas, Podlasie, Volkovysk, Slonim, Lida powiat; Antakalnis – 33 from Ukmergė, Bratslav, Ashmiany powiat; Rudamina – 40 from Navahrudak, Slonim, Vilnius, Ashmiany; Medininkai – 35 from Ashmiany, Minsk, Vitebsk powiat. This key organisation unit was still in use in the diocese in the early seventeenth century. According to the 1595 Vilnius diocesan tax register kliuch administration was still being used.138 The organisation of the material does not correspond to powiaty. As in the records of 1633 the list of churches visited or recorded in 1522 is not complete, as Jan Kurczewski noted many years ago. Also of interest is the fact that very few of the churches whose foundation acts are recorded by Komorowski were also listed in Albinus’ inventory of church treasures. Those foundations which appear on both lists are from the Maišiagala Kliuch (Upninkai, Ukmergė, Pabaiskas, Traupis), Antakalnis (Dubingiai, Vidžiai, Lentupis, Svyriai), and Trakai (Gegužinė, Kaunas, Darsūniškis, Asiuža, Grodno, Odelsk, and Kalinówka), fifteen out of 94 known records (out of a total of around 210 parishes in the diocese in 1522). It should be noted that Władysław Semkowicz read more entries in the Inventory (Zholudek, Schiuchin, Kotra) than his predecessors Canon Mamert Herburt and Jan Kurczewski and that, apparently, even he could not decipher the complete manuscript because the script was too faded. We know from later diocesan charter codices that several other parishes had their endowments copied at the Vilnius curia in 1522 and that other copies were enrolled in other collections of records such as those kept by Canon Adam of Kotra or the bishop. Since the Synod of Gniezno in 1511 it had been offical policy to encourage parish priests to entrust their more important documents to the care of their diocesan chapter. It is clear from the texts themselves that registering donations with the bishop was regarded by ecclesiastical patrons as one way of safeguarding maintenance of their emoluments in an age when ensuring proper implementation of their generosity was a difficult task, as clergy might not carry out their duties or kinsmen might challenge the legitimacy of bequests or gifts (as in the Gegužynė case, for example). Subjection to ecclesiastical liberty was preferred to dependence on the secular authorities.

Major manuscripts used in this edition to reconstruct contents of Liber IIb

Most resort was made to diocesan (as opposed to chapter) chartularies from the Vilnius Chapter Library, now spread over several institutions. The oldest is Liber VI (Vilniaus universiteto biblioteka, RS F57 Б53 b. 44), which is a seventeenth-century paper codex, measuring 30,8 x 18,8 cm, with a watermark depicting IHS with a cross on bar of H, topped by a crown. It is an incomplete codex,

138 MAB F43 b. 476, fos 1-7v (Troczki klucz), 8-9v (Antokolski klucz), 10-11v (Miedniczki klucz), 12r-v (Rudaminski klucz); F43 b. 477. The lists of parishes are not complete.

XCVI beginning on fo 21 and ending on fo 343. It was compiled between 1638 and 1642/43.139 Next in seniority is the so-called Liber Magnus, a slightly larger paper codex, measuring 42 x 29 cm. Its watermark is an eighteenth-century heraldic shield with Gdańsk arms. It contains 3+xxii+361 folios, which are bound in a black leather binding from second half of eighteenth century. It is now held in the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius with the shelfmark MAB F43 b 204. It was once called Acta Nro 1mo. The last of the three surviving diocesan chartularies is held in Cracow in the Czartoryski Library with the shelfmark Czart. 1777/IV. This is a paper codex measuring 31 x 20 cm, written by two eighteenth-century hands, and was once Acta Nro 2do. The folios have a foliation and a pagination which diverge (thus the document for Goniądz of 14 Apr. 1484 can be found on fo 41v-42, or p. 162–163) and this leads to confusion in citation. The manuscript has two parts (hence the confused numbering of the codex folios), each written by a different scribe. All three codices are inter-connected but each contains documents not in the others. The working notes and transcripts of the editors of Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, Fr Jan Fijałek († 1936) and W. Semkowicz († 1949), are preserved in various holdings of Polska Akademia Umiejętności in Cracow, esp. mss 8903, 8904, 8905, which contain handwritten and occasionally typed transcripts made by Fijałek and Semkowicz of texts intended for publication in volume two of KDKDW and documents connected with their archival querenda (including Countess Tyszkiewicz’s acknowledgment of the return of the Liber IIb codex which had been loaned to W. Semkowicz)140. The transcription of the 1522 inventory of parish plate and silk can be found in ms. 5298. Other manuscript holdings used in the appendix of this volume to provide a broader context of Vilnius parish history during the first half of the sixteenth century include the Urkundensammlung Zastowt (Berlin-Dahlem, Geheimes Staatsarchiv, Preussischer Kulturbesitz) which contains original manuscripts once held by the Königsberg Archive and which were known to Polish researchers before the First World War and subsequently ’disappeared’; the records of the consistory courts in Gniezno (Archiwum Archidiecezjalne w Gnieźnie), Płock (Archiwum Diecezjalne w Płocku) and Janów Podlaski (Archiwum Diecezjalne w Siedlcach). Reference has been made in the commentaries to documents published here to the Archive of the Sacred Penitentiary on the territory of Vatican City.

A note on editorial principles

The texts of Tyszkiewicz documents dating to the period before 1507 were published in Volume One of KDKDW. We have dismantled those critical editions to restore Komorowski’s copy (with its orthography – eclesia, not ecclesia) and Semkowicz’s transcription of 1522 documents and the Inventory text from PAU 8903, 5298. Major textual differences are noted in page notes (usually with reference to the way in which Komorowski shortened and edited texts according to their relevance to life in the diocese of Vilnius in 1522). Given the (present) loss of Semkowicz’s transcriptions of documents from the period 1508–1520, we have sought to present these where possible according to other surviving original manuscripts or later chapter copies, presenting the original text or in the case of copies restoring late-mediaeval/early modern orthography (removing seventeenth-, and eighteenth-century classicisms (writing e rather than ae). Of course, we cannot know how Komorowski transcribed these documents. The exceptions to this rule are

139 KDKDW Wstęp, p. xxxv–xxxvi. 140 See n. 134.

XCVII genuine sixteenth-century classicising originals and obvious later forgeries or highly dubious texts (Šėta 1499, Anykščiai 1534). The 1521 Cracow publication of Ferreri’s account of his mission to Lithuania illustrates conveniently that while classicising fashion was beginning to appear at that time, the feminine genitive ending e (in print ę) still prevailed over the classical dipthong ae. In all cases the consonants v, j are differentiated from the vowels u and i; c and t are used according to established orthography (gratia, not gracia). Capitalisation, punctuation are modernised. /Text/ refers to additions from the right-hand margin; \text\ is added from the left-hand margin, and occasionally \text/ is inserted from above the line. [Missing text] is added where necessary by the editor from another copy or according to sense. Wholescale use of italic script is reserved for highly suspicious or fake documents known to have been added to the Liber IIb manuscript after 1522 by various scribes. In the record (Regest) of manuscripts which precedes each text, manuscripts [Rs.] are listed alphabetically according to their date – see O. Guyotjeannin, J. Pycke, B.-M. Tock, Diplomatique médiévale [L’Atelier du médiéviste, 2] (Turnhout, 1993), p. 397–417. A refers to the original text, B to the earliest known copy (usually made from A), then C. If two manuscripts of equal date and provenance exist, they are listed as A1, A2. In Part One of this edition the letter B is reserved for Liber IIb, since all its documents are copies and in some cases the original parchment still exists and may be cited. Reference is made to previous published records of our documents [Reg.]; it goes without saying that all documents published in KDKDW are accompanied by a Polish summary. Publications [Pub.] are listed in chronological order.

14. Šv. Onos koplyčia / St Anne’s Chapel Kamienna Stara (Dąbrowa Białostocka)

XCVIII 15. Siesikų Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčia / St Bartholomew’s Church, Siesikai

XCIX 16. Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia / Church of the Assumption of Our Lady, Simnas

17. Hneznos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia / Church of St Michael Archangel, Hnezna

C SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

AAG – Archiwum Archidiecezjalne w Gnieźnie – A. Cons. A – Acta Consistorii, Acta Acticantia (1466–1528 m.) – A. Cons. B – Acta Consistorii, Depositiones testium – A. Cons. C – Acta Consistorii, Prolatarium sententiarum ACV, I–VII – Acta Capituli Vilnensis, t. 1–7, MAB, RS F43 b. 210-215 ADS Archiwum diecezjalne w Siedlcach AGAD – Archiwum Główne Akt Dawnych, Warszawa AHUK – Acta Historica Universitatis Klaipedensis AMBK – Archiwa, Biblioteki i Muzea Kościelne ASP – Città del Vaticano, Archivio della Sacra Penitenzieria, tiksliau Archivio della Penitenzieria Apostolica, Registra Matrimonialium et Diversorum BJ – Biblioteka uniwersytetu Jagiellońskiego, Kraków CM – Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, I, sud. P. Jatulis (Roma, 1984) Czart. 1777/IV – Privilegia seu fundationes ecclesiarum diocesis Vilnensis – Biblioteka XX. Czartoryskich, Kraków GStAPK – Geheimes Staatsarchiv, Preussischer Kulturbesitz, Berlin-Dahlem KDKDW – Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, sud. J. Fijałek, W. Sem- kowicz (Kraków, 1932–1948) Ldk – Lietuvos didysis kunigaikštis LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lib. I – Registrum super bona capituli ecclesie Vilnensis, MAB RS F43 b. 201 Lib. VI – Actorum archivi diocesis Vilnensis liber sextus – VUB RS F57 Б 53 b. 44 Lib. Mag. – Liber Magnus – MAB RS F43 b. 204 LKD – V. Ališauskas, T. Jaszczołt, L. Jovaiša, M. Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. [Bažnyčios istorijos studijos, t. II] [LKD] (Vilnius, 2009) LM – Lietuvos Metrika LKMA – Lietuvių katalikų mokslo akademija MAB – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka LVIA – Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Vilnius OchI-V – Ježio Ochmańskio nustatytas Vilniaus vyskupijos parapijų turtingumas – žr. p. XVII PAU – Polska Akademia Umiejętności, Kraków Pav. – Pavietas (lenk. powiat), LDK teritorinis vienetas, apskritis PSB – Polski Słownik Biograficzny, t. I- (Kraków, 1935-) RS; Rs – Rankraščių skyrius; Rankraštis VMPL – Vetera monumenta Poloniae et Lithuaniae gentiumque finitimarum historiam illustrantia maximam partem nondum edita ex tabulariis vaticanis deprompta collecta ac serie chronologica disposita, sud. A. Theiner, t. 2 (Roma, 1861) VUB – Vilniaus universiteto biblioteka

PARS PRIMA – PIRMOJI DALIS

Liber privilegiorum, fundacionum et donacionum ecclesiarum parrochialium diecesis Vilnensis

Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių Knyga 18. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia / St. George’s Church, Kėdainiai

19. Iškoldės Švč. Trejybės bažnyčia / Ishkaldz, Holy Trinity Church Liber privilegiorum, fundacionum et donacionum ecclesiarum parrochialium diecesis Vilnensis mandatu Venerabilis domini Joannis Albini1 decretorum doctoris, canonici Vilnensis, visitatoris per reverendissimum in Christo patrem dominum Paulum2 Dei gratia episcopum Luceoriensem et archidiaconum Vilnensem Algimuntowicz ducem Holszanensem, de speciali consensu reverendissimi domini Joannis3 ex Ducibus Lythwanie eadem gratia episcopi Wylnensis deputati per me Stanislaum Comorowski4 clericum diecesis Wylnensis sancta apostolica auctoritate notarium publicum de Anno Domini 1522 registratum et conscriptum.

Quicquid Ecclesie detur Domino oblatum esse putatura

1 1492 02 24, Nesvyžius

Ldk ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis, Nesvyžiaus klebono Stanislovo prašymu patvirtina Mikalojaus Nemiraičio įkurtą ir funduotą parapinę Nesvyžiaus bažnyčią, būtent: bažnyčiai ir jos klebonui pagal reikalavimą turi tarnauti trys vyrai (Ivanas ir Prokopijus iš Kolčanovičių ir Nesvyžiaus gyventojas, Kunačiovičius); suteikia sklypą, pavadintą Ostrov, kur pastatytos bažnyčia ir klebono sodyba, kartu su pievomis; laisvą Nesvyžiaus smuklę su sąlyga, kad jokios kitos smuklės mieste nebūtų; kitus baudžiauninkus; visų grūdų, išskyrus avižas, dešimtinę iš Nesvyžiaus ir Dvareco dvarų; vieną kaimietį, vardu Sidorzecz, iš Kučovičių su visomis jo mokėtinomis duoklėmis; Voinilovičių kaimo gyventojų Učdenio ir Tymoškovičių medaus mokestį; visų grūdų (išskyrus avižas) dešimtinę iš Nesvyžiaus ir Dvareco dvarų, visų daržo sėklų ir aliejaus dešimtinę; kasmet du jaučius ir arklį, skirtus arimui, kiaunių mokestį (kunicze), galvijų mokestį (jalowicze) mokės Nesvyžiaus srities žmonės; laisvę žvejoti Nemiraičio tvenkinyje ir upėje už to tvenkinio su vathys (mažais tinklais), perkolais, mažesniais tinklais; esant reikalui ir klebonui Albertui sutikus, pakeičia nedirbamą Dubravos sklypą, kurį pats Nemiraitis suteikė bažnyčiai, į jai artimesnį, patogesnį Tivonovisnos sklypą, kurį bažnyčiai ir jo klebonams suteikia amžinai kartu su visomis paminėtomis dovanomis; teisę malti visus grūdus valdovo malūne. Rs.: B: Liber IIb, l. 1v–2, gale, ta pačia ranka prirašyta: Sta: Comorowsky ex originali transumpsit; C: Bib. Czart 1775 p. 1603/4 (l. 830) ir 1653/4 (l. 856) (abi kopijos padarytos iš B). Pub.: KDKDW Nr. 376, p. 438–440. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ne actus hominum, qui sub tempore fiunt, successu temporis e memoria hominum labentur, neccessarium est easdem litterarum apicibus cum testium fidedignorum annotacione ac sigilli apensione perhennari. Proinde nos Casimirus5 Dei gracia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie Prussieque dominus et heres, universis et singulis presentibus et futuris, harum noticiam habituris, tenore presencium significamus: Quomodo veniens honorabilis Stanislaus6 plebanus in Nyeswysch7 suplicavit

a Prirašyta 18 a. raštininko davatkiška pastaba.

3 nobis, quatinus fundacionem ac dotacionem ecclesie in eadem Nyeswysch, per generosum olim Nicolaum Nyemirowicz8 factam, confirmare privilegiumque eiusdem renovare et aprobare dignaremur. Cuius quidem fundacionis hoc idem privilegium, licet sit perditum, nos tamen indempnitati ecclesiastice providere cupientes, visa illius copia, fidem habentes de validitate et integritate illius, tanquam illud sub sigillis et ceteris munimentis ad id pertinentibus videremus, eandem dotacionem sive privilegium renovavimus et aprobavimus ac denuo dotavimus renovamusque, aprobamus et denuo dotamus per presentes, eidem ecclesie et suis rectoribus tres homines ad quodvis libet servicium et laborem obligatos, duos videlicet in Kolczyanoviczi9, Ivan et Procopium dictos, tercium vero in eadem villa Nyeswysch citra curiam nostram degentem Kunaczovicz dictum; ac aream dictam Osthrow10, in qua prefata ecclesia ac eiusdem plebani curia sitta est, cum omnibus pratis, ita quod nullus se in eandem intromittere debet; et tabernam ibidem in Nyeswysch voluntariam, ita quod nulla alia taberna illuc in detrimentum ac dampnum ipsius statui et propinari debet; et unum kmethonem in Cuczoviczi11 dictum Sydorzecz cum omni dacione, censu ac proventu per ipsum solvendis; ac dacionem mellis super hominibus de Woynyloviczi12, Uczdenys et Thymoszkoviczi dictis; ac decimam utriusque curie tam Nyeswyssz quam Dworzecz tocius grani, duntaxat excepta avena, ac de ortis tocius sementi ac olerum; insuper per duos boves et unum equum pro aratro valentes singulis annis, pecuniasque mardurum alias cunycze alias pecudum jalowicze ex hominibus eius districtus Nyeswyzensis; etiam piscacionem voluntariam in stagno per prefatum olim Nyemyrowicz factam et in fluvio eiusdem stagni superius ascendendo vathysa, obstaculis et aliis retibus minoribus duntaxat faciendo; item quia necessitate nostra exigente quandam aream desertam Dubrova dictam, quam ipse Nyemyrowicz ecclesie prefate dotaverat, cum reverendi patris domini Alberti13 consensu ad id legittime facto recepimus, pro ipsaque area aliam aream ipsi ecclesie commodiorem Thywonowyssna dictam per commutacionem dedimus et inscripsimus realiter in effectu, damusque et dotamus et inscribimus prefatam aream cum omnibus superius descriptis ecclesie et suis rectoribus tenendum, habendum, utifruendum, pacifice et quiete possidendum perpetuo et in ewm; eciam idem rectores potentes in molendinis nostris molere omnia frumenta, mensura minime salva. Datum Wylne, in vigilia beati Mathie apostoli anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo secundo. Presentibus ibidem reverendissimo patre domino Alberto electo Wylnensi, Nicolao Radivil14 palatino Wylnensi et magni ducatus Lithuanie cancellario, Georgio Pacz15 Nowogrodensi ac Joanne Zabrzesynsky16 Polocensi tenutariis, et aliis quam plurimis fidedignis circa premissa. Relacio eiusdem magnifici Nicolai Radivil palatini Wylnensis et magni ducatus Lythuanie cancellarii.

a Wata – mažas tinklas, plg. 1495 08 27 Elžbietos Andriejūtės Solohubaitės suteiktį Vilniaus vyskupui Albertui Taborui, su teise žuvauti mažesniais tinklais arba watą: „cum rethe minori alias vatan vel drgubycza“ – KDKDW Nr. 435, p. 509. Plg. 1425–1459 09 29 Mordų bažnyčios įsteigimo aktą – et reticulo alias watą prendere et venari, T. Jaszczołt, „Dokument fundacyjny pierwszego kościoła w Mordach i data jego wystawienia“, Małe miasta. Religie [Acta Collegii Suprasliensis, t. 8], red. M. Zemło (Lublin-Supraśl, 2006), p. 41–56, čia p. 55.

4 2 [1a] 1534 05 06, Vilnius

Tariamas Baro kunigaikštis Baltramiejus Mykolaitis toliau esą remia savo protėvių įsteigtą Anykščių bažnyčios Šv. Onos, Motiejaus, Mikalojaus, Magdalietės altorių. Esą jį įsteigė Lie tuvos, Rusios ir Trakų kunigaikščio Mykolo Žygimantaičio sūnus Stanislovas, kuris jam suteikė savo Anykščių valdas ties Šventosios upe. Baltramiejus prideda Kurklių, Seliščių valdas, kunigaikščių Mikalojaus, Alberto, Jono Mykolaičių Žagelių tėvoniją ir kitas žemes. Perduoda altoriaus koliatoriaus teisę savo sūnums Mikalojui, Jonui, Jurgiui, Motiejaičiams, Sebastijonui Mykolaičiams. Suteikties liudytojų vardai, titulai, pareigos ne visada atitinka 1534 m. realijas. Rs.: B: l.2 r–v, 19 a. I pusės įrašas; C: Krokuva, BPAU 5904, l. 7–8. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 362, 368. Onyxthi. Fundacio illustrissimi principis Bartholomaei Michajlowycy. In nomine Domini amen. Ad rei memoriam sempiternam. Nos Bartholomaeus Michajlowycy princeps Bar, Michaelis Michaelidis filius, cupientes eviternam in templo Onychsztensi17 aeviternama domus nostrae instruere memoriam nostrique altaristae sub titulo sanctorum Annae, Mathiae, Nicolai et Magdalenae18 peculium adaugere ab atavo nostro quondam principis illustris domini Stanislai Michaelis filii olim illustrissimi ducis Lithuanici, Ruthenici atque Trocensis Michaelis Sigismundidis19 fundati ac dotati e bonis Onychsztensibus ad fluminum Schwentha20 situatis adscribo, lego atque tribuo perpetuis ac interminatis temporibus insuper supradictis altaris terram nostram paternam in Kurkle21 Witowdice trans fluminem Wirinty22 positam antractumbBartoszki dictum Sieliszcze cum arvis, sylvis et pratis, quae pro sorte nostra et finali inter nos fratresque nostros germanos iam vita functos principes illustrissimos Nicolaum, Albertum atque Joannem Michaylowicios Sagiellios23 divisione peracta obligaret. Insuper dono, adscribo atque tribuo partem terrae Bohdanowa adscitae nobis post fata piae memoriae principis illustris Bohdani Stanislaidis Michaylowici in eodem oppido Onyxthi24 necnon ex acquisitione a patrueli fratre nostro illustro Joanne Mathiae filio Michayłowicio cum addicione sex illiberos kmethones, tres nempe Hanczuszow, totidemque Petrelisow vocetatos ac insuper duodecim decimas et sex vasa uschaty25 dicta mellis crudi una cum jure collationis seu patronatus ad eandem altariam Michałowicztenam natis nostris principibus Nicolao, Joanni, Georgio Matthiae ac Sebastiano Michayłowiciis eorumque successoribus aeviternis temporibus praeservamus. Pro quibus omnibus hocce nostrae fundationis documentum iuridice confectum sigillo domus nostrae comprobamus, praesentibus illustribus ac magnificis dominis huiusmodi actum per me adhibitis testibus suo quoque sigillo apponentibus propria nostra manu subscribo. Datum Vilnae, anno Domini millesimo quingentesimo trigesimo quarto, mensis May die sexta (subscripcio manus) Bartholomaeus Michaelis principis Michayłowicii filius manu propria (L.S.), Hieronymus Hieronymidas comes in Szkłow et Mycz Chodkiewicz castellanus Vilnae, capitaneus generalis Samogitiensis manu propria26 (L.S.), Martinus Martinidas Zborowski27 castellanus Krzywinensis manu propria (L.S.), Stanislaus Nicolaides princeps Radziwiłł28 manu propria (L.S.), Joannes Hlebowicz capitaneus Mscisławiensis29 manu propria (L.S.)

a eviternam, aeviternam: žodis kartojosi, rašyba skiriasi b Antractum – išvalytas miško plotas.

5 3 [1b] 1455 01 13, Anykščiai

Cholchlos bažnyčios turto suteikties raštas30 Rs.: B: l. 2v, 19 a. I pusės įrašas, neišlikęs.

4 [2] 1482 10 15, Vilnius

Upninkų įpėdinis (tėvainis) Mikalojus Radvilaitis kartu su savo įpėdiniais funduoja savo tėvo įkurtą ir įsteigtą Upninkų bažnyčią, suteikdamas: vieną visų grūdų (išskyrus avižas) dešimtinę iš Upninkų, antrą visų grūdų ir daržo produktų dešimtinę iš Žemaitkiemio; trečią visų grūdų (išskyrus avižas) dešimtinę iš Bikuškio; ketvirtą visų grūdų ir daržo dešimtinę iš Žeimių; Upninkuose duoda aštuonis vyrus klebonui tarnauti visuose reikaluose; penkias kapas grašių iš smuklių; iš Kėdainių miesto dvi statines apynių, vieną statinę druskos, dešimt pūdų medaus, keturis ariamus laukus, keturias pievas po tris stirtas šieno. Už visa tai klebonas, altarista bei klierikai turi kas šeštadienį giedoti mišias į Švč. Mergelę Mariją, kas pirmadienį ir kas ketvirtį (per sausadienius) giedoti mišias už globėjo protėvių vėles. Kas savaitę jis teikia vieną grašį iš mėsininkų bei dešimt žuvų iš savo Upninkų žuvies gaudyklos. Rs.: B: l. 3r–v. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 362. Pub.: KDKDW Nr. 324, p. 381–382. In nomine Domini amen. Cum nichil sit cercius morte et nichil incercius hora mortis, et unicuique iuxta opera sua eadem mensura, qua mensus fuerit, remecietur, proinde ego Nicolaus Radivilowicz31 heres in Wpnyky32 cum veris heredibus meis cupiens ipsam horam mortis prevenire piis operibus Judicisque Universalis, qui modo mitis est, irrevocabiliter (sententie) operibus misericordie obviare, meique et predecessorum meorum saluti consulere, quod tunc sane et indubitanter credo consequi, cum pro cultu divino et sacris edibus eorumque ministris manus extenderim adiutrices, considerans igitur ecclesiam per genitorem meum33 dive memorie in Wpnyky fundatam, nondumque ratificatam sive donatam, ego Nicolaus Radivilowicz de novo do, dono, affirmo ascriboque eclesie mee prefate in Wpnyki: primo decimam de Wpnyky ex omni grano, avena tantum excepta, secundam decimam de Szemoythky34 etiam de omni grano et de ortis nichil excipiendo. terciam decimam de Byguszky35 etiam de omni grano, excepta avena, quartam decimam de Szemye36 etiam de omni grano et de ortis, hec omnia in predictis quatuor curiis do, dono, affirmo et ascribo eclesie mee in Upnyki; insuper ibidem in Wpnyky do, dono, affirmo ascriboque ecclesie prefate octo homines ad servicia rectoris eiusdem ecclesie cum omnibus attinenciis ad servicia spectantibus; eciam do, dono, affirmo ascriboque eclesie prefate in Wpnyky quinque sexagenas grossorum censum sive communis pecunie in terra Littuanie currentis super tabernis; eciam do, dono, affirmo ascriboque ibidem de Keydany37 de opido meo duas tunnas humuli pro eclesia prefata in Wpnyky et unam tunnam salis; eciam do, dono, affirmo ascriboque eclesie prefate in Wpnyky dacie mee in Dubingi38 decem pudos39 mellis wlgariter dziesyencz pudow myodu; eciam do, dono, affirmo ascriboque ecclesie prefate in Wpnyky terram super quatuor aratra wlgariter na czothiri sochi ad seminandum et quatuor prata super tres posiciones feni wlgariter na trzy sthirthi syana. Hec omnia suprascripta do, dono, affirmo ascriboque eclesie prefate in Wpnyky perpetue et eviterne, volens etiam habere, ut pro sanitate mea genitorumque

6 meorum quolibet sabativo die una missa de Beata Virgine cantabitur et qualibet feria secunda una missa pro animabus predecessorum meorum etiam cantabitur et quolibet quatuor tempore vigilie per rectorem eiusdem eclesie altaristamque meum ecclesie ac ministros cantabuntur. Eciam do, dono. affirmo ascriboque eclesie prefate in Wpnyky qualibet septimana de maccellis unum grossum et decimam piscem de obstaculo meo ibidem in Wpnyky habito. Ut igitur hec omnia robur ac firmitatem donacionis, dacionis, affirmacionis ascripcionisque prefate eclesie in Wpnyky habeant, iussimus sigillo nostro appenso communiri. Anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo secundo. Datum Wylne, quintadecima die mensis octobris.

5 [3] 1505 05 25, Ukmergė, Klebono Jono namo didžiojoje baltojoje menėje

Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje Elžbieta Petrašaitė-Skapienė įkuria Švč. Mergelės Marijos altorių, jam suteikdama savo tėvonijos Šaukavos dvarelį su statiniais, žeme, laukais, pievomis, miškais, 5 valstiečiais, 2 tarnais (su jų žemėmis, šeimomis, turtais). Tinkamu altarista paskiria Jokūbą iš Drohyčino su sąlyga, kad kas savaitę jis ir jo įpėdiniai aukos dvejas mišias: vienerias – už gyvųjų sveikatą, kitas – už mirusius. Nenori, kad joks jos giminaitis arba įpėdinis trukdytų jos suteikčiai, – kitaip jie užsitrauks Dievo kerštą. Rs.: B: l. 3v–4. Pub.: KDKDW Nr. 586, p. 697–698. In nomine sancte Trinitatis et individue Unitatis, Patris et Filii et Spiritus sancti amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam nichil in hac vita ab hominibus utilius et salubrius agi et cogitari potest, quam laudem cultumque Dei Omnipotentis quibuscunque modis propagare seu adaugere, cum hanc solam nostre creacionis non dubitamus fore causam, ut ipsum Deum Dominum et Creatorem nostrum colamus et quamdiu vivimus veneremur: Ego igitur Elizabeth Pyothraschowna40, coniunx nobilis Skop41, hac mota racione cupiensque laudem divinam pro posse adaugere ac saluti animarum mee et predecessorum ac successorum meorum providere pro terrenisque comparare celestia et divine Maiestatis clemenciam sanctorumque eius merita piis operibus promereri, in honorem Omnipotentis Dei ad laudemque Virginis Gloriosissime Marie altare in ecclesia Wylkomyriensi42 denuo fundandum et dotandum duxi fundoque et doto de bonis meis hereditariis per presentes. In primis itaque ad altare huiusmodi dono, do et inscribo in perpetuum et in ewm curiolam meam paternam dictam Schawkowo43 unacum edificiis, pecoribus, terris cultis et incultis, agris, pratis, silvis, nemoribus, et homines kmethones hos videlicet infrascriptos: Bugywydos, secundum Budrys, tercium Gathawtos, quartum Northeyko et quintum Woythkus et duos famulos dictos Sugyschka et Kenysch unacum terris dictorum kmethonum et famulorum, uxoribus, pueris, domibus, terris, laboribus, et quibuscunque serviciis, redditibus, censibus, fructibus, utilitatibus ex eisdem provenientibus seu provenire consuetis; illiberumque hominem nomine Sakyelis cum uxore et pueris eius et generaliter cum omnibus et singulis iuribus, pertinenciis et proventibus quibuslibet ad dictam curiolam antiquitus quomodocunque spectantibus et pertinentibus seu ex eadem provenientibus ac in futurum per industriam humanam excogitandis, nichil iuris et dominii vel proprietatis pro me aut successoribus meis in eadem reservando. Cuius quidem altaris modo premisso per me fundati et dotati in rectorem ac possessorem eligo, assigno et deputo per presentes honorabilem

7 dominum Jacobum de Drogiczyn44 presbiterum, virum probum et idoneum, cui bonorum predictorum modo premisso per me eidem altari inscriptorum possessionem, dominium et omnimodum ius concedo, eidem ac eiusdem successoribus canonice possessuris cedo et in toto resigno per ipsum dominum Jacobum et eius successores, altaristas, qui pro tempore extiterint, habenda, tenenda, possidenda et utifruenda temporibus perpetuis. Ut autem huiusmodi altare certo ministerio fulciatur et qui sentit commodum senciat et onus, volo predictumque dominum Jacobum altaristam consencientem et onus huiusmodi suscipientem obligere, ut ipse singulis hebdomadis ad dictum altare missas duas, unam pro sanitate vivorum et aliam pro defunctis celebret et perficiat successoresque eius pro tempore dictum altare possidentes celebrent et perficiant temporibus perpetuis. Volo insuper, ut nullus meorum consanguineorum, propinquorum et quorumcunque successorum huic mee dotacioni, disposicioni, fundacioni et ordinacioni quovismodo contravenire presumat, alias ulcionem divine Maiestatis non evasurus. In quorum omnium et singulorum fidem et testimonium premissorum et perpetuitatis ratitudinem ego Elizabeth suprascripta presens fundacionis et dotacionis privilegium exinde confeci et sigilli mei appensione communivi. Acta sunt hec et data Wylkomyrie, in domo honorabilis domini Joannis45 rectoris ecclesie prefate Wylkomyriensis, in stuba alba maiori, die dominico infra octavas sanctissimi Corporis Domini nostri Jesu Christi anno nativitatis Eiusdem millesimo quingentesimo quinto. Presentibus ibidem honorabili et discretis ac nobilibus dominis Joanne prefato plebano, Joanne viccario et Laurencio ministro sepedicte ecclesie Wylkomyriensis, Stanczyko Aszekowicz46, Stanislao Wezelis Janowicz et Woythkyelis Janowicz et aliis plurimis circa premissa fidedignis testibus vocatis et rogatis

6 [4] 1522 01 09, Pabaiskas

Pabaisko bažnyčioje Jokūbas Hoscylovičius kartu su žmona Ona ir Simono (Hoscylovičiaus?) našle Zofija bei Jonu Simonaičiu funduoja 10 000 riterių kankinių, šventųjų Jokūbo, Onos ir Mikalojaus altorių, jam suteikdami žemės sklypą, kurį apsimainė su klebonu Mykolu, du tuščius sklypus, 7 valstiečius su jų sūnumis, įpėdiniais su jų žemėmis ir joms priklausančiomis tarnybomis, mokesčiais; pievą, nupirktą iš pono Baltramiejaus Jokūbavičiaus bei nelaisvą moteriškę, vardu Kotryna. Kasmet Jokūbas duos po dvi statines avižų ir pupų ir vieną statinę kviečių; Zofija dovanos po dvi statines avižų ir pupų bei vieną statinę aukščiausios kokybės kviečių. Koliatoriai altarista paskiria Luką Konopkietį, kuris įsipareigoja kas savaitę aukoti dvejas mišias:, vienerias – už gyvųjų sveikatą bei nuodėmes, kitas – už mirusius. Šeima sau pasilieka teisę vyskupui pristatyti kandidatą į altaristas Rs.: B: l. 4v–5; C: Krokuva, BPAU Rs 8903, l. 11–16. Reg: Błaszczyk, ‘Regesty dokumentów’, Nr. 141, p. 271 ir 293. In nomine Domini amen. Quoniam ea, que in humanis geruntur negociis facile a memoria humana per eius labilitatem excedunt, nisi litterarum munimentis posteritati comendantur noticie, ad perpetuam proinde rei memoriam Nos Jacobus Hosczylowicz47 una cum Anna consorte sua, Zophia relicta Simonis cum filio suo Joanne48, significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris presencium noticiam habituris, quasa salubri cura intra

a Galbūt quum.

8 nos pensitantes hanc nostre creacionis causam esse vel Creatorem suum profiteamur totisque viribus profitemur ac veneremur, Cupientes igitur cultum divinum pro posse audaugere salutique animarum nostrarum predecessorumque ac successorum nostrorum salubrius consulere, pro transituris eterna atque copiosam mercedem consequi in celis, altare in honorem Omnipotentis Dei sanctorumque decem milium militum, sancti Jacobi apostoli et sancte Anne et sancti Nicolai49 in ecclesia parrochiali in Poboysko50 denuo instauratum, instituendum fundandumque et dotandum duximus, prout instauramus, fundamus et dotamus per presentes. In primis itaque ad huiusmodi altare seu altari ipso eiusque possessori, qui pro tempore fuerit, damus et inscribimus curiolam nostram sittam prope ecclesiam prefatam in Poboysko in terra, que nobis a domino Michaele51 rectore moderno eiusdem parrochialis eclesie in Poboysko racione commutacionis provenit necnon duas terras desertas vulgariter pusthowczysny dictas Gedeyczyszky et Myeguczyszky, et homines kmethones videlicet Myerko, Bymyelys, Sergalkus, Powyedanycz, Burno, Pyothraschko et Marcum unacum eorum filiis totaque posteritate ipsorum necnon cum omnibus et singulis terris bonisque ipsorum cum serviciis, laboribus, censibus, redditibus et quibuscunque fructibus ab ipsis provenire solitis et in futurum adaugendis et generaliter cum omnibus et singulis curiole predicte kmethonum et terrarum iuribus, pertinenciis, proventibus, agris, pratis, silvis, nemoribus, rubetis, gaÿs, fluminibus, aquis, fluviis et quibuscunque spectanciis ad huiusmodi curiolam homines et terras antiquitus seu alias quomodolibet pertinentibus, nichil penitus iuris vel proprietatis nobis vel nostris successoribus in eadem reservando. Item pratum dictum Noczyschky emptum a domino Bartholomeo Jakubowicz necnon mulierem nostram illiberam nomine Catherinam eidem altari damus et inscribimus. Item obligamus nos et nostros successores ad dandum et solvendum ex nunc imposterum annis singulis temporibus perpetuis dicto altari possessorique eius de bonis mei Jacobi fundatoris prefati duas tunnas avene, duas ciceris, tritici unam ac eciam de bonis mei Zophie predicte duas similiter de avena tunnas, citeris etiam duas, de siligine unam. Que quidem omnia et singula supradicta per nos altari huiusmodi, ut premititur, data et inscripta volumus ea per prefatum altare eiusque possessorem pro tempore existentem pacifice, quiete, libere, perpetue et in ewm teneri, haberi, possideri ac eisdem utifrui cum omni iure, dominio et proprietate, eaque omnia et singula immunitati et libertati ecclesiastice quanto melius et efficacius possumus, subicimus, adiungimus, incorporamus et invisceramus. Ad quid quidem altare taliter per nos fundatum et dotatum honorabilem Lucam de Konopky52 presbyterum Plocensis diocesis deputamus et instituendum investiendumque presentamus per presentes. Ne autem huiusmodi altare certitudine ministerii careat, prefatum dominum Lucam aliosque qui pro tempore fuerint huiusmodi altaris possessores racione eiusdem fructuumque ipsius ad celebrandum peragendumque seu per se vel per alium temporibus perpetuis singulis septimanis missas duas, unam videlicet pro sanitate et peccatis vivorum, aliam vero pro omnibus defunctis ad implendum et obligandum duximus et obligamus; iusque patronatus et presentandi ad huiusmodi altare, quociens ipsum vacare contigerit, nobis et successoribus nostris legittimis conservamus. In quorum omnium et singulorum fidem et testimonium premissorum presentes sive presens fundacionis, dotacionis et obligacionis privilegium exinde fecimus sigillorumque nostrorum apensione comunivimus. Acta sunt hec in domob prefati testatoris Jacobi, feria quinta infra octavas Epiphaniarum, presentibus ibidem honorabili Felice53 lecturista in Wpnyky et nobilium Nicolai Miczkovicz de Gedrothi54, Michaele Mangaylowicz55 ad hec vocatis specialiter et rogatis. Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo etc.

b B: šio žodžio trūko.

9 7 [5] 1515 04 13, Vilnius

Jurgis ir Petras Mikalojaičiai kartu su žmonomis Elžbieta ir Liudmila iš Ukmergės srities Traupyje atstato ir funduoja bažnyčią Marijos Šlovingojo gimimo, Šventųjų Baltramiejaus apaštalo, Jurgio kankinio, Mikalojaus išpažinėjo, Onos ir Elžbietos garbei; klebono išlaikymui suteikia: tris vyrus – Pračų su sūnumis ir visa jų šeimyna, Bučionį, Joną su broliais ir vaikais bei žemėmis, kurie kasmet turės bažnyčiai mokėti po puodą medaus ir atlikti visas atitinkamas tarnybas. Taip pat baudžiauninkų, visų pirma: Jurgį Pikčių, Margaritą; tuščią žemę, Divanovą ir kitą žemę, Kuklonis, kurią galima apsėti penkiomis statinėmis sėklų; Dirvonai Popetes, kurią galima apsėti dviem statinėmis sėklų ir Alberto ir Mikalojaus Stankovičių už 15 kapų grašių užstatytą žemę, kurią pastarieji arba jų giminė galės išpirkti iš klebono už 15 kapų grašių; visą šį turtą klebonai galės valdyti taip pat, kaip jį valdė fundatoriai; dešimtines iš dviejų dvarų, būtent iš Zizynių dvaro rugių ir avižų dešimtinę, o vieną rugių dešimtinę iš Traupių; dvi smukles; Elžbieta pati bažnyčiai suteikia Konturniškių dvarelį su trimis baudžiauninkais, būtent: Martyną Gavėnaitį, Petrušką Mikalojaitį, Pašką su vaikais; septynis vergus (keturis vyrus, tris moteriškes), keturis jaučius, dvi karves, septynias avis, šešias kiaules, visus laukus ir žemės sklypus, miškus, vandens tvenkinius su visomis pajamomis. Elžbieta nupirko tą dvarelį už 80 kapų grašių ir teikia savo giminaičiams galimybę jį išpirkti iš klebono Jono iš Miesko už tokią pat sumą. Klebonas vyskupo įpareigotas kas ketvirtį už koliatorių protėvius laikyti vigiliją. Rs.: B: l. 4v–5; C: Lib, Magn., l. 115r–116r; D: Czart 1777, l. 100v–101v, p. 280–282, tekstas nurašytas nuo vėlyvesnio XVI a. notaro nuorašo – Per me Mathiam Pauli de Warsavia56, clericum diocesis Posnanienis notarium publicum de speciali commissione prefatorum nobilium presentes litere fundacionis et dotationis sunt scripte. Presentibus testibus prout supra, de quo facio fidem hac manu propria. Auscultata et collationata presens copia per me Matthiam Krzestowski57, clericum diocesis Gnesnensis sacra apostolica auctoritate publicum notarium et Reverendissimi in Christo patris et domini, Domini Valeriani58 Dei gratia episcopi Vilnensis cancellarie notarium. Concordamus cum suo originali de verbo ad verbum, de quo ego Matthias Krzestowski, qui supra facio fidem indubiam hac manu mea propria. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 44, p. 257, 281–282. In nomine Domini, Amen. Cunctorum periret memoria factorum nisi veridicis testibus et publicis scriptis sint roborata. Proinde nos Georgius Nicolai et Petrus fratres germani unacum suis coniugibus Elisabeth et Ludmila de districtu Wilkomiriensi59 notum facimus tam presentibus quam futuris, quibus expedit, universis et singulis presentium notitiam habituris, non coacti, non compulsi sanis mente et ratione, animo deliberato suorumque amicorum et consanguineorum salubri consilio prehabito attendentes, cum inter humanasa commoda nil dignius censetur quam ut memoria hominis bona habeatur et eterna merces pro caducis bonis lucretur et ut id quod intuitum remunerationis eterne datur, apicibus literarum et testium annotatione roboretur, accensi itaque zelo devotionis singulari et tacti divino spiramine necnon proponendo saluti animarum nostrarum necnon predecessorum et successorum nostrorum in honorem Omnipotentis DEI, Domini Nostri Jesu Christi Eiusque intemerate semper Virginis Marie [genetricis], in primis in honorem Nativitatis || Gloriose Marie et in honorem sanctorum Bartholomei apostoli, Georgii martyris, Nicolai confessoris et sanctarum Anne et Elisabeth electarum60 fundamus ecclesiam de novo in Traupi in diocesi Vilnensi sitam, construimus et dotamus. Pro cuius quidem ecclesie plebano moderno et pro tempore existente sive pro eius nutrimento meliori, qui enim sentit onus sentire debet et

a Taip B. Pagal formuluotę: cum inter humane nature commoda.

10 commodum de bonis temporalibus, quibus nos superne provisionis opulenta, benignitas liberaliter et multipliciter ampliavit dote et redditibus infrascriptis: damus igitur adiicimus, incorporamus, appropriamus, conferimus et donacione eterna et irrevocabili temporibus perpetuis presentibus adscribimus. In primis homines tres videlicet Praczus cum duobus filiis et cum tota sua familia, Buczonis Joannem cum fratribus suis et cum filiis, ab unoquoque istorum annuatim per caducumb mellis et cum servitiis eorundem et eorum terris. Item obnoxios, in primis Georgium Pikcius, Margaretham. Item terram desertam, videlicet Divannova61. Item terram, que potest seminari quinque tunnis, cognomine Kuchlony62. Item Dzirwany63 Popetesz, que potest seminari duabus tunnis. Item terram invadiatam in quindecim sexagenis per Albertum et Nicolaum Stankowiczy64, quod si prefati voluerint exemere eandem terram, exhinc datis quindecim sexagenis Plebano pro tunc existenti, obtinebunt. Similiter si quis ex consanguineis predictam terram exemere voluerit, extunc ut prefertum est, summa predicta persoluta possidebit. Quas terras insimul habebamus et tenebamus ad predictam ecclesiam ascribimus cum omnibus campis cultis et incultis, seminatis et seminandis, eradicandis et eradicatis, cum pratis, silvis, gaÿs, borris, nemoribus, aquis et generaliter cum omnibus, prout nos prefatas terras cum omnibus proventibus tenebamus et habebamus ita late ac circumferentialiter prout prefate terre et undique in suis graniciebus sunt distincte et limitate, nihil juris, proprietatis, dominii pro nobis et nostris successoribus reservando, sed cum omni jure et proprietate domino plebano pro tempore existenti tenere, habere, uti, frui et providere. Item decimam de duabus curiis, de Zizyni de grano siliginis, avene; de Traupique decimam ascribimus de siligine. Item quicunque ex meis nepotibus aut consanguineis nostram post mortem curiam in Zezini tenuerit, extunc de eadem curia decimam ad ecclesiam in Traupy debet et tenebitur dare. Item duas tabernas pro plebano predicte ecclesie ascribimus. Item specialiter ego Elisabeth, conthoralis antedicti Georgÿ do et ascribo curiolam dictam Conturniszki65 cum tribus kmetonibus possessionatis, videlicet Martino Gawenanis, Pietraschko Mikolaiewicz, Paschko cum filiis, septem obnoxios, quatuor masculos et tres femelas, quatuor boves, duas vaccas, septem oves, sex sues cum omnibus campis cultis et incultis, seminatis et seminandis, eradicandis sive eradicatis cum pratis, silvis, gaÿs, rubetis, borris, nemoribus, lacubus, aquis, stagnis et cum omnibus provenientibus quemadmodum ego sola possidebam eandem curiolam, quam curiolam ego prefata Elisabeth mea pro certa summa pecuniarum, videlicet pro octuaginta sexagenis emi, quam si curiolam aliquis consanguineorum eximere voluerit, extunc || persoluta summa predicta paratis in pecuniis plebano protunc existenti obtinebit. Sed quia qui sentit commodum, sentire debet et onus, nos et prefati collatores uniformes prefate ecclesie taliter ut premissum est per nos fundate volumus ut modernus plebanus, venerabilis Nicolaus Joannis de Mieski66 diocesis Plocensis et omnes et alii pro tempore extunc successivis annis singulis Quatuor temporibus vigilias una cum missa per loci ordinarium sit astrictus et implere debet perpetue pro decessoribus eorum collatorum. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est appensum. Actum et datum Vilne in curia Nicolai Szolakay amenia67, die vero Martis tredecima mensis Aprilis, presentibus ibidem honorabilibus et discretis altaristis Abrache de Vilkomiria68. Matthia de Dziewaltowo69 et aliis fidedignis; Petro clerico de Svaczow70, Petro famulo Domini Abrahe et aliis testibus ad hoc vocatis et rogatis. Anno Domini millesimo quingentesimo decimo quinto.

b Galbūt čia turėtų būti žodis cadum (cadus reiškia (vyno) ąsotis, arba matavimo vienetas – 12 gorčių, 33,6 /36 litrų) arba cadiscus (mažas ąsotis). Žodis caducus neturi čia prasmės (jis reiškia „kas krenta“, arba „kas miršta be įpėdinio“).

11 8 [6] 1449 04 23, Vilnius

Ldk ir Lk Kazimieras Jogailaitis patvirtina Vytauto bažnyčios fundaciją Dubingiuose, suteikdamas papildomus turtus tai bažnyčiai ir jos klebonui Sventoslavui: visų grūdų bei sėklų dešimtinę iš valdovo dvaro prie Dubingių; visų grūdų dešimtinę iš Šešuolių, trečią tokią dešimtinę iš Balninkų (išskyrus avižas); alodiją arba dvarelį su gyventojais, pievomis ir Vilnuojos ežeru; keturis valstiečius su broliais bei įpėdiniais bažnyčiai tarnauti kartu su grūdais, medumi, linais iš Šešuolių srities; valdovas pats dovanoja klebonui keturis valstiečius su broliais ir įpėdiniais iš Maišiagalos, patvirtina bei padidina Ldk Vytauto suteiktį Dubingių bažnyčiai. Rs.: B: l. 6v–7. Pub.: KDKDW Nr. 193 p. 216–217. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum presencia opera cito ab hominum labuntur memoria, necesse est, ut ea que futurorum habeant respicere cognicionem et maxime, que ad cultum divinum dirigenda sunt perpetuis temporibus, hominum et litterarum testimonio confirmentur. Nos igitur Casimirus71 Dei gracia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie, Samogithie etc. heres, ad universorum deducimus noticiam: Quomodo cupientes extremum diem iudicii operibus pietatis prevenire et terrena commutare pro eternis, donacionem ecclesie in Dubyngy72 per preclarum principem dominum Wythowdum73 magnum ducem Lythwanie, patruum nostrum carissimum, erecte factam similiter et donatam per nos ipsi ecclesie et discreto Swanthoslao74 rectori eiusdem additam, et imprimis decimas manipulares: prima videlicet in curia nostra prope Dubingi sitta omnis grani eta seminis, secundam in Schescholi75 eciam de omni grano, terciam in Bolnyky76 similiter de omni grano, dempta avena in qualibet decimarum; item allodium alias dworecz cum hominibus, pratis et lacu Vylna77 dicto ad ipsum spectantibus; item quatuor homines ad serviendum dicte ecclesie, scilicet Wydus, Sthabuth, Eypus, Tanthnyus cum fratribus ipsorum et eorum successoribus, cum frumentis, siligine, avena, melle et lyno in districtu Schescholi sittos; item quatuor homines per nos ipsi et prefato rectori eiusdem donatos, videlicet Poczis, Gaylwdos, Wydenys et Rodus cum fratribus et eorum successoribus in districtu Moyschegola78; item ibidem in Dubingi b cum agris spectantibus et per prefatum dominum Wythawdum magnum ducem Lythwanie ipsi ecclesie in Dubyngi datam, ad quam postea et nos nostrum prebuimus consensum, ipsi ecclesie et rectori prefato et suis successoribus ratificantes et confirmantes donacionem supradictam prefati domini Wythowdi et nostram dedimus, inscripsimus, incorporavimus et sumus largiti, presentibusque damus, inscribimus, incorporamus et perpetuis temporibus largimur cum omnibus utilitatibus ad ipsos homines supradictos et allodium predictum spectantibus, agris cultis et incultis, quercetis, rubetis, lacu, pratis, mellificiis, aquis, fluminibus, pascuis, piscinis, aquarum decursibus, nihil pro nobis iuris, dominii et proprietatis in eisdem reservando, et generaliter cum omnibus et singulis utilitatibus, proventibus, qui modo sunt vel postea per humanam industriam meliori provisione mediante fieri possunt quibuiscumque nominibus censeantur, longe, late et circumferencialiter in suis metis et limitibus ab antique distinctis, prout prefatus dominus Wythowdus plenius habuit, tenuit et possedit, nosque tenuimus, habuimus et possedimus, habendum, tenendum,

a Šio žodžio nėra rankraštyje; jį pridėti siūlo Fijałekas. b Čia trūksta žodžio, panašaus į terram arba curi(ol)am.

12 possidendum et in usus ecclesie beneplacitos, prout sibi et suis successoribus legittimis melius expedire videbitur, convertendum. Harum quibus sigillum nostrum presentibus est subimpressum testimonio litterarum. Datum et actum in Wylna, feria quarta ipso die sancti Georgii anno Domini millesimo quadringentesimo quadragesimo nono. Hiis presentibus: reverendo in Christo patre et domino Mathia79 Dei gracia episcopo Wylnensi, necnon magnificis Joanne Kyesgal80 castellano et capitaneo Samogithie, Ivaschkone Gastold81 palatino Wylnensi, Petro Mongyrdowicz82 marsalco generali terre Lithuanie, Joanne Nyemyrowicz83, et aliis quam pluribus personis fidedignis. Per manus venerabilis Nicolai84 prepositi Wylnensis et maiestatis nostre secretarii.

9 [7] 1481 02 06, Vilnius

Vidžių įpėdiniai Jonas ir Fedka Daugirdaičiai įsteigia Vidžių Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbo ir Kotrynos bažnyčią, kurią pašventino Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius. Iš savo tėvonijos dalies kiekvienas suteikia po 6 įvardytus valstiečius su sūnumis, žemėmis, tarnybomis, mokesčiais. Jonas toliau dovanoja 5 baudžiauninkus, 5 pūdus medaus bei ariamos žemės prie bažnyčios kartu su pieva, kuri duos 3 stirtas šieno; Fedka teikia 5 baudžiauninkus, 5 pūdus medaus, ariamos žemės prie bažnyčios, kuri duos 20 statinių grūdų, pievą, kuri duos 3 šieno stirtas; iš Vidžių dvarų visų grūdų, ir daržų dešimtinę, laisvą smuklę, kuri stovi prie bažnyčios. Rs.: A: Dingęs, 19 a. pr. dar buvo Kapitulos archyve; pasak archyvisto Jano Polochowskio, antrojoje pusėje 1623 m. prierašas bylojo, kad tais metais dokumentas įrašytas į Breslaujos žemės teismo knygas (įrašas F fo 33, pagal Fijałeką). B: l. 7–8; C: Lib. VI, l. 278v–279; D: Lib. Mag., l. 57v–58; E: Czart. 1777/IV l. 40–41. Pub.: KDKDW Nr. 315, p. 372–373. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum inter humane nature commoda nichil dignius quam ut memoria habeatur, opportunum igitur extat, ut actus hominum apicibus litterarum et testium annotacione perhennentur. Proinde nos Hannus et Chwyedko Dagirdowiczi85 fratres germani significamus tenore presencium, quibus expedit presentibus et futuris, presencium noticiam habituris: Quoda accensi zelo singulari devocionis et tacti divino spiramine necnon animarum nostrarum predecessorumque et successorum nostrorum saluti salubrius occurrere cupientes, ecclesiam in villa nostra Wydze86 ad honorem illibatissime Nativitatis Marie Virginis et beatorum Joannis Baptiste, Jacobi apostoli necnon et Sancte Catherine virginis87 construximus, fundavimus, ordinavimus et per reverendum in Christo patrem dominum Joannem88 Dei gracia episcopum Wylnensem dedicare disposuimus. Quam quidem pro cleri nutrimento meliori de bonis temporalibus, quibus nos superne provisionis opulenta benignitas liberaliter ac multipliciter ampliavit, dotamus redditibus infrascriptis. Damus igitur, addiicimus. incorporamus, appropriamus, conferimus et donacione perpetua et irrevocabili temporibus perpetuis ascribimus eedem ecclesie et rectori eiusdem ecclesie pro tempore existenti et aliis qui impost fuerint quilibet nostrum de sorte sua per sex homines. In primis ego Joannes seu Hannus sex homines, primum Stephanum, secundum Narko, tercium Maczus, quartum Paczelys Nareysschowicz, quintum Martinum Swyrblovicz et sextum Moystortum cum fratre eiusdem.

a CDE: Quia.

13 Deinde ego Chwyedko de sorte mea sex, primum Simonem Putatovicz, secundum Syemyaszko Monvylovicz, tercium Janelys Wolossowicz, quartum Bogdan Oschmanecz, quintum Szethko et sextum Dawgenys et hoc cum ipsorum pueris et successoribus necnon terris, pratis, silvis et cum dominio, iure et proprietate, prout eosdem soli tenuimus, habuimus et possedimus, nichil iuris, dominii et proprietatis in eisdem nobis et nostris successoribus penitus reservantes. Item per quinque famulos obnoxios, ego Hannus quinque, primum Wyeliczko cum filio suo Joanne, tercium Janelys, quartum Petronellam cum filia Catherina; item quinque pudy de melle de tributo Szabassowicze proveniente; item pro agricultura sive predio plebanali campum seu terram deprope ecclesiam consistentem; item pratum terre contiguum super tres stirthas. Item similiter et ego Chwyedko quinque obnoxios, primus Aulaszonen cum uxore et pueris tribus, de melle quinque pudy, pro agricultura autem terram sive campum ecclesie deprope iacentem super viginti tunnas, prout et frater meus dominus Hannus; item pratum pro tribus cumulis alias nathrzysty.b Ceterum ut idem rector et alii inpost existentes nostris munificenciis suffulti divino cultui valeant operosius inherere, eidem rectori ecclesie decimas post araturas curiarum nostrarum, provenientes in dicta Wydze de omni grano et eciam de ortis cuiuslibet seminis, necnon et tabernam liberam in dicta Vydze deprope ecclesiam situatam, ambo in solidum eciam damus, appropriamus donacione perpetua et irrevocabili perpetuis temporibus valitura. In cuius rei testimonium sigilla nostra presentibus sunt appensa. Actum et datum Wilne, feria tercia ipso die Dorothee virginis et martiris anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo primo.c

10 [8] 1481 03 05, Vilnius

Merkinės laikytojas Jonas Daugirdaitis, supratęs, kad jo ankstyvesnės suteikties Vidžių bažnyčiai nebepakanka klebonui ir kitiems dvasininkams išlaikyti, papildo savo 1481 02 06 privilegiją, bažnyčiai duodamas 2 valstiečius su žemėmis, duoklėmis ir kt., medaus pūdą ir visų gyvulių (išskyrus arklių) dešimtinę. Rs.: B: l. 8r–v. Pub.: KDKDW Nr. 316, p. 374. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ego Joannes Dagirdowicz tenutarius in Myeracz89, licet tunc langwens corpore tamen compos racione, significo tenore presencium quibus expedit universis presentibus et futuris, presencium noticiam habituris: Quomodo considerans et in animo meo revolvens ecclesiam parrochialem et eius rectorem in villa mea Wydzie, noviter per me constructam et dedicatam, ex donacione mea privilegiali90 priori non esse contentos neque debite dotatos, volens insuper eam cum suo rectore et ministris91 ipsius in presenti prosequi favoribus, eedem ecclesie et rectori nunc et inpost existentibus damus, adicimus, incorporamus, appropriamus, confirmamus et donacione perpetua et irrecuperabili temporibus affuturis duos homines possessionatos cognominibus hiis nominatos, primum Sthepanowicz, secundum Sewrykowicz cum ipsorum posteris necnon terris, campis, pratis, silvis, censibus, laboribus et aliis quibusvis dacionibus, solucionibus et obvencionibus universis, prout

b CE: na trzy sterty. Pastebėtina, kad naudojamas lietuviškas terminas stirta. c B neturi liudininkų sąrašo; nors Lib VI, Lib Mag taip pat sąrašo neturi, tačiau ten pridėtas žodis presentibus.

14 eosdem solus tenui, habui, nichil pro me et successoribus meis iuris, dominii et proprietatis penitus reservando; item pullam de melle, de tributo de Szabasszowicze proveniente; item et decimam de omnibus pecoribus et pecudibus que generantur, equis duntaxat exceptis, eciam damus, appropriamus donacione perpetua et irrevocabili temporibus perpetuis valitura. In cuius rei testimonium sigillum meum presentibus est appensum. Datum Wylne, feria secunda Carnisprivii anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo primo.

11 [9] 1498 03 06, Naujadvaris

Buvęs Ldk Aleksandro Jogailaičio maršalka Jokūbas Jonaitis Daugirdaitis, valdovui sutikus, perduoda Vilniaus vyskupui Albertui Taborui trečią savo tėvonijos dalį savo protėvių bei mirusios žmonos Zofijos sielų labui. Idant padėtų šių žmonių sieloms, vyskupas suteikia Vidžių klebonui Motiejui Nečyškių dvarelį ties Dysnos upe kartu su žemėmis bei valstiečiais, dar penkis valstiečius ir tris baudžiauninkus, dvi kapas grašių kasmet iš Vidžių smuklių vikarui išlaikyti. Už šitą turtą klebonas turi išlaikyti vikarą ir du žemesnio rango dvasininkus (ministrus); kas sekmadienį ir šventadienį jis turi aukoti mišias Švč. Mergelės Marijos garbei ir kas ketvirtį jis turi giedoti mišias už mirusius su vigilijomis bei vakaro pamaldomis. Kiekvienų mišių metu, ar tai būtų šventadienis ar ne, klebonas su vikaru turi melstis už fundatorius. Rs.: A: Žinoma, kad 19 a. pr. dar buvo Kapitulos archyve (E); B: l. 8v–9v; C: Lib. VI, l. 81–82; D: Lib. Mag., l.76v–77r; E: Czart. 1777/IV, l. 60r–v. Pub.: KDKDW Nr. 450, p. 525–527. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam Nos Albertus92 Dei et apostolice sedis gracia episcopus Wylnensis ad universorum tam presencium quam futurorum noticiam deducentes tenore presencium profitemur: Quomodo generosus Jacobus Hanussowicz93 serenissimi principis et domini domini Alexandri94 Dei gracia magni ducis Lithuanie, Russie Samogithieque domini et heredis etc. olim marsalcus, in bona sanitate et compos integre racionis existens, suorum fretus amicorum consilio, deliberacione sufficienti prehabitoa, de prefati serenissimi domini principis Alexandri magni ducis admissione speciali et consensu, terciam partem omnium bonorum suorum hereditariorum pro sue consortis domine Zophie et progenitorum suorum animabus ad pia opera secundum voluntatem nostram ordinandam et disponendam nobis commisit, dedit et testamentaliter95 legavit ac nos eorundem bonorum suorum heredem verum et perpetuum instituit et deputavit, prout in ipsius et serenissimi domini ducis memorati litteris plenius continetur et habetur expressum. Nos vero considerantes eclesiam parrochialem in Wydze96 in bonis eiusdem tercie partis nobis legatis consistentem non sufficienter fore dotatam, volentesque ut animarum saluti dicti domini Jacobi consortis ipsius et progenitorum suorum memoria sempiterna per rectores ipsius ecclesie habeatur, in salutem eidem ecclesie in Wydzie et honorabili Mathie97 rectori ipsius[que] successoribus pro tempore existentibus vel existendis damus, donamus, assignamus conferimus et perpetuo inscribimus curiolam nostram Nyeczyschky wlgariter nuncupatam in bonis curie nostre Wydzie prefatis iuxta fluvium Dzyzna98 et inter Mileyko hominem nostrum ex una et homines inferius

a Turėtų būti prehabita.

15 scriptos ad eandem curiolam spectantes partibus ex alia sittam, cum pratis circum curiolam iacentibus omnibus, pratis aliis post homines nostros Dzywgyolynyczy sitis exceptis, que pro nobis et curiam nostram reservamus, necnon cum omnibus et singulis campis, agris, fluviis, silvis, nemoribus, rubetis, pascuis, aquis, rivis et ipsorum decursibus. Damus insuper et inscribimus perpetuo quinque homines seu kmethones nostros, videlicet Butheyko et Woysthus fratrem ipsius Nicolaum Vyeyknyewicz, Joda Thrumpolyewicz et Jastheyko prope dictam curiolam Nye czyschky constitutos, qui homines prefati et eorum successores dicte ecclesie et ipsius rectori in Widzy servire debent et laborare iuxta consuetudinem in magno ducatu Lithuanie circa kmetones ex antiquo observatam. Item tres famulos obnoxios, videlicet Sthepanyecz, Janyecz et Mikolaiecz cum eorum prole habita vel habenda ad prefatam curiolam ipsiusque ecclesie rectorem damus et in perpetuum inscribimus, qui similiter iuxta morem provincie ipsius servire tenebuntur perpetue. Preterea damus et conferimus prefate eclesie et eius rectoribus pro tempore existentibus duas sexagenas grossorum monete curentis pro viccario de tabernis nostris in Wydzie quolibet anno in perpetuum exolvendas per successores nostros, ad quas extradendas eosdem presentibus obligamus. Quam quidem curiolam et homines supradictos cum omnibus et singulis utilitatibus, fructibus, censibus, proventibus, serviciis, laboribus et obvencionibus generaliter universis, quibuscunque nominibus vocitentur, prefate ecclesie parrochiali in Wydze et ipsius rectoribus apropriamus, damus, assignamus et ascribimus cum omni iure, proprietate et dominio, prout olim dominus Jacobus Hanussowicz ipsiusque antecessores tenuerunt et nos soli tenuimus et habuimus, per ipsos tenendum, habendum, possidendum, utifruendum et obtinendum pacifice et quiete, perpetue et in ewm. Racione autem huius nostre donacionis prefatus Mathias curatus et successores ipsius viccarium et duos clericos servare et unam missam de Beata Virgine decantare singulis dominicis et festis diebus ac missam aliam pro defunctis cum vigiliis et vesperis mortuorum quolibet quartali annis singulis in eadem eclesia cantare debebuntur; in omnibus vero missis, dum illas celebraverint rector et viccarius pro tempore existentes, unam oracionem pro famulo et famula tam festis quam ferialibus diebus imponere debent et sint astricti annis singulis perpetue et in ewm. Ad que omnia implenda idem Mathias se et suos successores summisit et obligavit, in quo nos eorum consciencias oneramus per presentes. In quorum omnium superius expressorum testimonium et robur perpetue firmitatis sigillum nostrum maius presentibus est appensum. Actum et datum in curia nostra episcopali Novydwor99, feria tercia ante dominicam Reminiscere anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo octavo. Presentibus ibidem honorabilibus et generosis viris dominis Joanne de Throky100 thesaurario nostro et curato in Hayno, Andrea 101 plebano in Thawrogny, Alberto102 mansionario Sancte Trinitatis Vylnensi, Joanne de Wolozyno103 baccalario et Joanne de Wornyany104 capellanis curie nostre, necnon Jurha Juszkowicz, Seraphyno Zawyszycz in Dombrowno et Venceslao in Wydzie tenutariis105 nostris testibus circa premissa, ac aliis quam pluribus fidedignis. Scriptum per manus legalis Nicolai Abre106 de Zukowo notarii nostri, qui presencia a nobis habuit in commissis.

16 12 [10] 1495 07 25, Lentupis

Polubrehų įpėdinis Mikalojus Iljiničius teikia turtus savo tėvo įsteigtam bei Vilniaus vyskupo Andriejaus Gaškavičiaus pašventintam Lentupio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio altoriui, būtent: 6 valstiečius iš Serenčionių su visais jiems priklausančiais turtais, tarnybomis; 6 pūdus medaus, 4 pūdus salyklo, pusę pūdo vaško iš Lentupio dvaro; seną ariamą sklypą prie klebono klėties, pievą prie tiltelio, dar vieną pievą prie senojo ariamo sklypo, baudžiauninką su baudžiauninke. Altarista turi aukoti mišias taip, kaip parašyta pirmojoje privilegijoje (žr. Nr. 11). Rs.: B: l. 9v–10. Pub.: KDKDW Nr. 434, p. 507–508. In nomine Domini amen. Ne ea que fuerint in tempore evanescant cum tempore, necesse est, ut eternitatis munimine confirmentur. Proinde ego Nicolaus Ilynicz heres de Bolbrzek107, volens diem extreme messis piis operibus prevenire, salutique mee meorumque charorum predecessorum et successorum salubrius occurere cupiens, considerataquea cooperacionis bonorum operum amore Dei exibito in terris multiplici fructu recompensab in celis ab ipso creatore Domino, omnium bonorum Largitore, altare in eclesia nostra Lynthupa108, quod altare pater meus fundavit in laudem et honorem Dei Omnipotentis, Assumpcionis Beatissime Virginis Marie sanctique Andree apostoli gloriosi et sancti Georgii militis Christi109, per reverendum in Christo patrem dominum Andream110 episcopum Wylnensem consecratumc erexit; pro quo altari do et ascribo sex homines penes Syryncze111 in districtu Lynthupyensi, primusd Rukszyse, secundus Romuczys filius eius, tercius Paschko frater eius, quartus Peczko frater suus, quintus Vasko, sextus Dokszy cum omnibus eorum attinenciis, que spectant ad predictos homines, cum omni iure, proprietate et dominio et cum eorum successoribus, tributis, dacionibus et aliis quibuscunque aut quibusvis proventibus do et asscribo dictos homines, nobis nichil reservando in eisdem, perpetue et in ewm; item dono et inscribo sex punthodos mellis et quatuor braseos, medium punth cere de curia nostra Lynthupiensi; item dono et inscribo penes horeum plebani aream antiquam et in quolibet agro parato super decem tunnas agrum paratum et pratum penes mosthek currenti fluvio Lynthup ex utraque fluvii donavi et dedi usque ad silvam et alium pratum penes aream antiquam; eciam famulum et famulam obnoxios. Et quicunque erit rector huius altaris, tenebitur missas legere iuxta scriptum primi privilegii112 perpetue et in ewm. Actum et datum in curia nostra Lynthupyensi, sabato in vigilia gloriosi Jacobi apostoli. Presentibus testibus Leone113 plebano inibidem, Stanislao presbitero curie et nobili Mathia de Oszwakthy114, anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo quinto. In cuius rei testimonium sigillum meum est appensum.

a B: consideratoque, suprantama kaip amore, plg. Nr. 13, eil. 5. Ši frazė perimta iš 1459 01 14 Andriejaus Daugirdaičio suteikties Lentupio bažnyčiai: „considerato(que), quod cooperatio bonorum operum amore Dei ex habito in terris multiplici fructu recompensatur in celis ab ipso Domino omnium bonorum elargitore“ – KDKDW Nr. 227, p. 254. b B: recompensam c B: consecratam d B: primum, casus accusativus. e B: pataisyta iš Bukszys.

17 13 [11] 1486 10 09, Lentupis

Ivaškos Iljiničiaus žmona Ona Daugirdaitė kartu su vyru įsteigia Lentupio bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio altorių, kurį Vilniaus vyskupas Andriejus Gaškavičius pašventino. Jam suteikia 6 valstiečius su medumi, dviem medaus pūdais ir 2 grašiais. Ponas Ivaška dovanoja visų grūdų (išskyrus avižų) ir daržų dešimtinę nuo savo nupirkto Komorovo dvaro, Markovo dvarelio; rublį nuo savo Lentupio dvaro; žemės sklypą ties klebono lauku, besidriekiantį nuo Švenčionių kelio iki brastos ir nuo brastos iki Struonių kelio, ir nuo to kelio iki Žostautų valdų ribos; taip pat duoda baudžiauninką ir baudžiauninkę. Už tokią suteiktį altarista turi kas savaitę paaukoti dvejas mišias: vienas – už nuodėmes, kitas – už mirusiuosius. Rs.: B: l. 10r–v. Pub.: KDKDW Nr. 349, p. 411–412. In nomine Domini amen. Ne ea que fuerint in tempore evanescant cum tempore, necesse est, ut eternitatis munimine confirmentur. Proinde ego Anna Dolgyrdowicz115 consors magnifici domini Iwaschko Ilynicz116 una cum eodem viro meo, volens diem extreme messis piis operibus prevenire, salutique anime mee nostrorumque predecessorum et successorum salubrius occurere cupiens, consideratoque operacionis bonorum operum amore, altare in ecclesia nostra Lynthopa in laudem et honorem Dei Omnipotentis, Assumpcionis Virginis Marie, sancti Andree apostoli, sancti Georgii militis, per reverendum in Christo patrem dominum Andream117 episcopum Wylnensem consecratuma altare fundavi et erexi. Pro b altari do et ascribo sex homines: primus Mylosch, secundus Howyen, tercius Danylo, quartus Bogdan, quintus Myloth, quintus Bogdanc, sextus Chaczko Jacubovicz cum melle, duobus pudy mellis et duobus grossis et cum omnibus attinenciis, que spectant ad dictos homines cum omni iure, proprietate et dominio et cum successoribus, tributis, dationibus et aliis quibuscunque proventibus do et ascribo, nichil pro nobis et successoribus nostris reservando, perpetue et in ewm. Item ego Ivaschko Ilynycz do decimam de curia mea empta dicta Komorowo118 et de alia curiola mea dicta Markowskye decimam de omni grano in predictis curiis, excepta avena, de ortis de quolibet semine; item de curia dicta Lynthupa siclum alias rubl latorum grossorum poddanych et dzyakelnych; item terram sittam penes campum plebani a via dicta Swyanczyanska119 usque ad ultimum broth, et a broth usque ad viam Sthrunaczska120, et ab hac via usque ad granicies Zastholthowicz, videlicet Joannis Casper et Puthylowsky; item do familiam feminam et ribaldum obnoxios. Et quicunque erit rector huius altaris, tenebitur missas legere duas, unam pro peccatis et aliam pro defunctis qualibet hebdomada perpetue et in ewum. Actum et datum in Lynthupa, feria secunda ipso die Dyonisii, coram testibus honorabili Leone plebano121 de ibidem, Michaele Snythko et Stanislao Passer122. In cuius rei testimonium sigilla nostra sunt appeusa. Anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo sexto.

a B: consecratam (galbūt raštininkas galvojo apie ecclesiam, ne altare). b Pub. prideda quo. c Bagdonas įrašytas čia antrąsyk.

18 14 [12] 1503 07 22, Svyriai

Svyrių įpėdinis kunigaikštis Stanislovas Talimantaitis suteikia Svyrių Šv. Mikalojaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos ir Stanislovo altoriaus kunigui Stanislovui Selionių dvarą kartu su 12 valstiečių, jų šeimomis, turtais ir tarnybomis, Mažojo Medilo (Kabilninko) smuklę, Tuščios malūną su tvenkiniu, dvarui priklausančią Gagauščinos (Bokauščinos?) žemę, 2 baudžiauninkus su žmonomis, iš Mažojo Medilo ir Dubataukos visų grūdų, galvijų (įskaitant arklius, jaučius, karves, visus naminius gyvulius) dešimtinę, žvakes altoriui. Rs.: B: l. 10v–11; C-Lib. VI, l. 313v–314v (Jono Talimanto kopija, 1520 03 01 – žr. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 118, p. 267); D- Lib. Mag., l. 87r–v (kopija); E- Czart. 1777, l. 71r–v (kopija). Galbūt šis raštas naudotas kaip modelis vėlyvesniam falsifikatui, KDKDW Nr. 557, p. 660. Reg. Tęgowski, Rodowód kniaziów świrskich, p. 171–172, 174. Pub. KDKDW Nr. 555, p. 655–657. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Nos generosus dux Stanislaus Thalymonthowicz123 heres de Swyr124 significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis presencium noticiam habituris: Quomodo scientes nos esse mortales et non alio (modo) quam oblacionibus ac elemosinis animabus nostris et parentum nostrorum posse subvenire et peccata redimere, super altare situm in ecclesia Swyrensi Sancti Nicolai125 ad honorem dedicata, insuper in ecclesia prefata predictum altare fundavimus et fundamus ad honorem Dei Omnipotentis et Beate Virginis Marie necnon matris eius Sancte Anne, Sancti Stanislai126, ut eo magis augeatur divinus cultus pro salute nostra ac predecessorum nostrorum et successorum legittimorum, honorabilem ac discretum Stanislaum127 presbiterum vel eius successores digne retribucionis eidem vel eius successoribus emolimenta et congruentes vel competentes census, quibus ipse prefatus presbiter contentetur et eius successores ordinavimus, locavimus, statuimus, dedimus et contulimus eidem prefato presbitero super prefatum altare curiam nostram dictam Syelany128 cum duodecim hominibus, omnibus tributariis et istos homines legamus et ascribimus cum prefata curia et cum omnibus ad istam curiam spectantibus, necnon ad homines videlicet agris, pratis, pascuis, silvis, rubetis, lumetis, lacubus, fluviis et eorum decursibus, secundum graniciem nostram et ex antiquo predecessorum nostrorum et lacum nostram ad porcionem spectantem cognomine Thuschcza129 ascribimus ad dictum altare. Primus homo, qui spectat ad prefatam curiam, Wsczyn Votholycz et frater suus, Marcus Makarycz, Mikula Ykonowicz, Conda Subaczewicz, Alexi Ykonowicz cum filiis, Daschko Anczewicz cum filiis suis, Ilya Rekuczevicz, Makarycz (cum fratre suo)a, Stanislaus Masluszicz, Bogdan Sporuczewicz, Michalko Czywonowicz. Item tabernam in Medelo130 unam cognomine Szurpyk. Item molendinum cum stagno in Thuszcza. Item terram cognomine Gogowsczynab ad prefatam curiam spectantem ascribimus. Item de hominibus obnoxiis ad eandem curiam spectantibus, primus Byelyus cum uxore sua et filius suus cum alia uxore. Item ascribimus duas decimas de curiis, prima de Medelo, secunda de Dubotholky131 de omni grano, quod spectat ad humanum usum, similiter de pecoribus et pecudibus videlicet equis, bobus et vaccis et ex omni animali, quod nascitur in domo; et de hiis curiis prefatis debent dari luminaria cerea pro

a B: trūksta šių trijų žodžių. b E: Bokowsczyzna; nežinoma Selionių dvarui priklausanti žemė.

19 altari sine omni negligencia et hos omnes tributarios prefatos; et has omnes et singulas decimas eviternis et perpetuis temporibus ascribimus et ascripsimus ac dotavimus ad prefatum altare et pro altarista ipsius altaris et eius successoribus, cum omni jure, serviciis, laboribus, cum quo vel cum quibus nos in hactenus tenuimus, possedimus et habuimus. Et quicunque preiudicium in his omnibus fecerit, coram superno iudice iusticiam recepturus, prefatus vero presbiter aut eius successores debent et tenentur perpetue tres missas legere, unam pro sanitate, aliam pro peccatis et terciam pro defunctis singulis septimanis, nullam omittendo per se vel per alium. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est subappensum. Actum et datum in Swyr, in festo Marie Magdalene anno Domini millesimo quingentesimo tercio etcc. (Presentibus ibidem honorabilibus ac generosis viris domino Jacobo altarista in Swir132, Joanne altarista133 in ibidem, domino duce Thur134 et nobilibus Laurentio Wyszymontowicz135, Georgio Mleczko136, et aliis quam plurimis fidedignis testibus ad premissa rogatis)d.

15 [13] 1472 08 01, Svyriai

Svyrių kunigaikštis Simonas Romanovičius su žmona Bagdona įsteigia Svyrių bažnyčios Švč. Merge- lės Marijos Apsilankymo, Šv. Baltramiejaus ir Šv. Leonardo altorių, jam teikdami Jodup (Juodaučių, Juodupio?) dvarą su viskuo, kas tam priklauso, 6 valstiečių šeimynas, penkis medaus talentus (1 ta- lentas – 26 kg), tiek kiaunės kailių, kiek įprasta, žemę, kurią dirba Zakarijas; Martyną Krepnevičių su visa šeimyna; iš Volčino, Sporų, visų žieminių grūdų dešimtinę, derliaus ir daržų dešimtinę, Svyrių dešimtinę, visų didelių ir mažų gyvulių pirmagimių dešimtinę, 1 talentą sviesto, 10 sūrių, 70 ulnų (uolekčių) audeklo, nupenėtą kiaulę; už visą tai altarista turi kas sekmadienį aukoti po dvejas mišias: vienas – už gyvųjų nuodėmes, kitas – už mirusiuosius, kas mėnesį duotinos dvi žvakės; teisę teikti dvasininką į altaristas palieka fundatoriams bei jų teisėtiems įpėdiniams. Rs.: B: l. 11v–12; C-Lib. VI, l. 315v–316; D- Lib Mag, l. 51v–52; E: Czart. 1777, l. 34–35. Pub.: KDKDW Nr. 278, p. 324–325. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum salutaris doctrina beati apostoli nobis commemorat, quod omnes stabimus ante tribunal Christi recepturi pro meritis, prout in corpore sive bonum sive malum gessimus, oportet igitur nos diem venturi sive extremi iudicii misericordie operibus prevenire ac spe premiorum eternorum in terris seminare, quod prestante Domino cum fructu centuploa in celis colligemusb. Proinde ego illustris Syenko Romanowicz137 cum Bogdana138 coniuge sua significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis, presentibus et futuris: quod cupientes horam mortis operibus pietatis prevenire et terrena in celestia, transitoria in eterna felici comercio permutare, nostrisque et nostrorum predecessorum ac successorum animarum saluti ac in remedium nostrorumj peccaminum construximus et fundare ordinavimus altare in ecclesia nostra Swyr ad laudem et honorem Beatissime Virginis Marie Visitacionisque eius, sanctorumque beati Bartholomei apostoli necnon Leonardi139 confessoris dotamusque

c B: taip baigiasi nuorašas. d Liudytojų sąrašą vietoje Komorowskio etc prideda CDEPub. a CDE: centuplo trūksta – plg. Mt 19,29, Lk 8,8. b CDE: colligimus

20 redditibus infrascriptis. Damusc, incorporamus, appropriamus, conferimus et donacione perpetua ac irrevocabili temporibus perpetuis et affuturis ascribimus eidem altari et eiusdem rectori pro tempore existenti et aliis qui impost fuerint: primo curiam Jodup140 cum omnibus ad ipsam pertinentibus longe, late et circumferencialiter ut soli tenuimus, cum sex personis familiaribus, duobus paribus boum, duobus equis necnon villanis, videlicet Paulo Andronowicz, Mylosch Domaschewicz, Fethko Choczylowicz, Michalo Syropyathowicz cum tribus filiis, quarto privigno, et ipsi daciam mellis talenta quinque et mardures dant prout moris est; eciam terram in qua Zacharias sedet, Marcum Crepynyewicz cum tota familia sua. Ceterum ut rector eiusdem altaris nostris munificenciis suffultus divino cultui operosius valeat inherere, eidem decimas omnis granod hyemalis et de annonis et de ortis hoc est de Wolczyna141 et de Spory142, de Swyr tantum de ortis post agriculturas annis singulis provenientes, quas decimas nostris hominibus conducere, componere, triturare et reducere tenebimus eciam de suprascriptise curiis et Swir de omnibus primogenitis peccurisf et peccudibus magnis et parvis cuiuslibet generis, talentum butiri, caseus decimus, stamen tele, septuaginta wlnas in se continens, porcum saturatum, easdem decimas damus; appropriamus, incorporamus et ascribimus temporibus perpetuis valituris. Sed quia beneficium datur propter officium, ideo volumus, ut idem rector dicti altaris pro tempore existens et alii qui impost fuerint in recompensam vicissitudinisg salutaris super eodem altari per se vel per alium duas missas singulis diebus dominicis, unam pro peccatis, aliam pro defunctis sub consciencia sua legere tenebuntur temporibus perpetuis pro nobis et nostrumh progenitorum salute, clemenciam Omnipotentis Dei exorabunt. Eciam ad dictum altare duos cereos in quolibet mense successores nostri reponere tenentur sub damnacione eviterna; cuius altaris iurispatronatus ad nos, nostrosque successores legitimos dinoscere spectabitur. Ut igitur dictum altare vel nostra premissa donacio eiusdem altaris perpetue firmitatis robur obtineat, corami presentibus litteris sigillum nostrum in fidem et testimonium est appensum. Datum in Swyr, ipso die Ad vincula S. Petri anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo secundo.

c CDE: prideda igitur. d CDE: grani; Komorowskis susipainioja dėl kitos formuluotės decima de omni grano. e CDE: suprafatis. f CDE: pecoribus. g CDE: necessitudinis. h CDE: teisingai pataiso į nostrorum. i Kiti nuorašai užbaigia tekstą taip: nuo coram iki Datum: testibus ad hoc rogatis et vocatis illustribus, generosis, nobilibus et discretis Jacobo Budwidocz, Michaele Kricowicz, Jacko Wiesztortowicz, Bogdan Bitolwicz, Jacobo plebano Lyntu- piensi, Thoma altarista, Stanislao presbytero domini Pietko et Stanislao lectore in Troki necnon coram pluribus fidedignis solertibus et laboriosis. In cuius rei sigillum nostrum presentibus est appensum fidem et testimonium premissorum. Tarp liudytojų – kunigaikštis Mykolas Grigaitis Svyriškis ir jo giminaitis Jokūbas Butvydaitis. – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 29, 154–155; Jacko Wiesztortowiczius, Paberžės bajoras. – S.C. Rowell „Peter de Carwynisky and the foundation of St Peter’s (Paberžė) and Holy Trinity (Maišiagala). Ruminations of an archive rodent on parish formation in Lithuania ca. 1495–1533“, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė (Vilnius, 2013), p. 141–142; Bagdonas Bytautaitis, Kenos įpėdinis, fl. 1472–1476 m., KDKDW Nr. 290, p. 339, 334 p. 390, 441 p. 514–515, 444 p. 517; Lentupio klebonas Jokūbas – LKD 557; Lentupio altarista Tomas – LKD 2249; kunigaikščio Petkos Svyriškio kunigas Stanislovas; Trakų lektorius – LKD 2146.

21 16 [14] 1460 01 13, Vaistamas (Ušakovas)

Vaidila iš Ušakovo kartu su žmona Ona Andriejūte Sakaite ir jos broliais savo ir savo protėvių ir ainių išganymui tėvonijoje įsteigia Ušakovo Švč. Mergelės Marijos Grabnyčinės (Įvesdinimo į šventy- klą), Šv. Motiejaus, Šv. Jurgio bažnyčią, kurią perduoda Vilniaus vyskupui Mikalojui Derslovaičiui [Dzeržkowičiui] Šalčininkiečiui pašventinti. Jis klebonui suteikia lauką su pieva ties Krasneblotu, prirašo dešimtines iš trijų kaimų, būtent: iš Ušakovo iš visų grūdų, gyvulių; iš Gerzerven: – visų grūdų, visų medžiojamų žvėrių, žuvų, 8 pūdus medaus; iš Volbcų (?): valstietį Jeremijų, visų grū- dų, žvėrių ir žuvų dešimtinę; už šį turtą klebonas arba jo vikaras turi kas savaitę paaukoti dvejas mišias: vienerias už gyvųjų nuodėmes, kitas –už mirusiuosius. Aleksandras Jodkovičius duoda savo Svierionių valstietį Petrą, iš Ušakovo duoda visų grūdų dešimtinę, iš Naročiaus duoda 5 statines (kapas)a aukščiausios kokybės kviečių; Grigalius (Jurgis) Jodkovičius teikia valstietį Mišką Okuličių su žeme ir įvairias dešimtines, iš Ušakovo – visų grūdų, gyvulių; iš Starynos 5 statines aukščiausios kokybės kviečių, ir kasmet tris pūdus medaus nuo savo rūsininko; kiti giminaičiai iš įvairių dvarų duoda po valstietį, kelias dešimtines visų grūdų, statinių kviečių, pūdą medaus, žemės sklypus. Rs.: B: l. 12–13v. Pub. : KDKDW Nr. 232, p. 258–259. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nichil cercius morte, incercius vero hora mortis, in qua unicuique eadem mensura qua mensus fuerit remecietur, proinde ego Woydzilo143 una cum consorte mea Anna144 animarum nostrarum, predecessorum successorumque nostrorum salubrius saluti occurere cupientes et a Deo Omnipotenti mercedem consequi sempiternam, ecclesiam in villa dicta Wschakowo145 hereditatis mee ad laudem et honorem Omnipotentisb, Purificationis Sancte Marie, sancti Mathie apostoli, sancti Georgii146 erexi et fundavi, et per reverendissimum in Christo patrem dominum Nicolaum147 Dei gratia episcopum Wylnensem dedicare et consecrare una cum fratribus meis inferius subsequentibus, patronis et collatoribus eiusdem eclesie procuravi. Volens autem, ut predicta eclesia certis dotetur et donetur stipendiis, rectoresque pro tempore existentes perpetuis gaudeant emolimentis, quibus potiti valeant salubrius divinis insistere et colere congruentius et devotius (Auctorem) pacisc, et primo eidem eclesie eius et rectori eius pro tempore existenti do, inscribo, assigno, attribuo, approprio, incorporo et irrevocabiliter perpetue ascribo campum sive agrum una cum prato penes Crasneblotho iacentemd cum omni iure, proprietate et dominio ita longe et late, prout dictum pratum una cum campo hactenus et hucusque tenui, habui et possedi; deinde in tribus villis decimas inscribo: et primo decimam in Wschakowo de omni grano et de omnibus peccoribus et pecudibus; in secunda vero villa dicta Gezrbene inscribo decimam de omni similiter grano et ferarum quandocunque venari poterint et piscium et eciam octo pundos mellis in eadem curia inscribo; in tercia vero curia dicta Wolbeyf do et inscribo hominem dictum Geremiasz cum omni iure, proprietate et dominio et cum eius legittimis successoribus et decimam

a Kapa (lot. casula) – javų kapa, 60 nekultų javų pėdų stirta: 101 kapa duoda po 1 statinę ir 1,5 gorčiaus (žr. Jonas Matusas, „Apžvalga Lietuvos žemės ūkio iki XVI-to amžiaus pabaigos“, Aidai, 1958 Sausis, p. 24). b B: praleidžia žodį Dei. c B: paucis be žodžio auctorem. Frazė Auctorem pacis (taikos kūrėjas, Dievas) naudojama toliau šitame dokumente ir todėl čia KDKDW pataisė tekstą. d B: iancentem e B: pačiame tekste pataisyta nuo Gezrven. f B: gali būti Wolbcy.

22 in eadem villa omnis grani, ferarum et eciam piscium; ita tamen, quod exinde et propter premissa in qualibet septimana annis singulis per plebanum pro tempore existentem aut per eius vicarium due misse legantur, una pro peccatis et alia pro defunctis. Et nos similiter Allexius148, Jurgys Jodkowicz149, Redivil Jadogowicz, Thalywosch Jodkovicz150, Sudymunth Rymowydowicz151 et Myszko germanus eius, Andruszko Jadogowicz152, Paulus Jodkowicz, Nymyra Rymowydovicz et Chonyka, existentes eciam fundatores et legittimi collatores eiusdem eclesie, volentes suprascriptis dotibus in eadem eclesia peragendis nostrarumque animarum antecessorumque nostrorum et successorum saluti salubrius occurere et ab Omnipotenti Domino mercedem consequi sempiternam, volentes, ut dicta eclesia et rectores eius in administrandis divinis officiis sufficienciam habeant devociusque et congruencius colant Auctorem pacisg, unde eidem eclesie et rectori eius damus, inscribimus, assignamus, atribuimus, appropriamus, incorporamus et irrevocabiliter perpetue ascribimus. Et primo ego Allexander inscribo hominem dictum Petrum tributarium in Svyrany cum omnibus attinenciis et proventibus et laboribus quibuscunque et cum eius legittimis successoribus, sicut solus eundem tenui, habui et possedi, nichil juris sive proprietatis michi neque legittimis successoribus reservando; item decimam in Wschakowo inscribo de omni grano et in alia curia dicta Norocz153 inscribo quiqueh casulas alias copy siliginis similiter singulis annis solvendos. Item ego Gregoriusi Jodkowicz inscribo similiter hominem Mysko cognomine dictum Okulicz cum terra et omni labore dominioque et proprietate et cum eius legittimis successoribus; item in Wschakowo inscribo decimam de omni grano, de peccudibus et peccoribus et alia curia Gery154 alias Staryny quinque cassulas alias kopy siliginis et tres pudos mellis de celario meo singulis annis dandos. Item ego Radivil Jadogowicz similiter inscribo hominem dictum Thomam cum terra omnibusque laboribus, proventibus, sicut solus eundem tenui, habui et possedi et eius legitti mis successoribus; item inscribo decimam in Wschakowo de omni grano et in Norocz quinque cassulas siliginis et unum pud mellis de celario meo Item ego Andruszko Jadogowicz inscribo unum hominem Andream tributarium in Swyrany cum tributo et aliis omnibus proventibus et cum eius legittimis successoribus, sicut eundem solus tenui, habui et possedi; deinde decimam de Wschakowo de omni grano et in Norocz quinque cassulas siliginis. Deinde nos tres fratres Allexander, Radivil et Andruszko unanimiter inscribimus pratum penes Crasneblotho ex altera parte iacentem. Item ego Paulus Jodkowicz inscribo (hominem) dictum Malyus cum terra, labore et omnibus proventibus, sicut solus eundem tenui et possedi, et decimam de una curia in Wschakoj de omni grano, de alia quinque cassulas siliginis. Item ego Thalwoschowa155 inscribo hominem Moyseyko una cum eius legittimis successoribus cum omni similiter labore et proventibus, sicut solak tenui, habui et possedi; deinde inscribo decimas in duabus curiis, videlicet in Wschakowo et in Stharini de omni grano, de omnibus pecoribus et pecudibus. Item nos Gregorius et Paulus et vidua Thalwoschowa inscribimus pratum penes Susta156 ita longe et late, prout dictum pratum tenuimus, habuimus et possedimus. Item ego Chonyka inscribo hominem Paulum tributarium in Svyrany similiter cum omni tributo et labore et proventibus et cum eius legittimis successoribus, sicut sola eundem tenui, habui et possedi; deinde inscribo decimam in Hrusdzenycza157 de omni grano. Item ego Sudymud Rymowidovicz inscribo terram ad duas boczkas et pratum ad duos currus et decimam de una curia in Uszakowo de omni grano, et de alia curia quinque cassulas siliginis. Et ego

g B: paucis h Pub pataiso į quinque. i Klaida, turėtų būti Georgius (Jurgis). j Pub pataiso į Wschakowo. k B: solus

23 Myszko frater Sudymud similiter inscribo terram ad duas boczkas et pratum ad duos currus; item inscribo decimam in Wschakowo de omni grano, de alia curia quinque cassulas siliginis. Item ego domina Raczowa inscribo decimam in Wschakowo de omni grano. Item ego Wlkothkowa inscribo decimam de omni grano in Wschakowo. Item ego Marco inscribo decem cassulas siliginis singulis annis solvendas. Hec autem omnia et singula supradicta nos predicti collatores eidem eclesie et eius rectoribus pro tempore existentibus perpetuo et in ewm damus et inscribimus cum omni iure et proprietate et dominio, ita ut est premissum, nichil iuris et proprietatis et dominii nobis et nostris successoribus in eisdem reservando, ab eodeml rectore pro tempore existenti tenenda utifruenda et in usus beneplacitos convertenda. In cuius rei robur sigilla nostra sunt presentibus appensa. Datum in Wschakowo, presentibus reverendo in Christo patre domino Nicolao158 Dei gracia episcopo Wylnensi, Nicolao canonico officiali159, Stanislao canonico160, magnifico domino Andrea Sakowicz161 palatino Throcensi et filio eius Bogdan162, Joanne filio domini Monywyd163, Bogumyl164 et germanom domini episcopi et me Joanne165notario, die dominico in octava Epiffanie anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo.

17 [15] 1483, Ušakovas

Ušakovo įpėdinis Radvila Jadogovičius įsteigia Ušakovo bažnyčios altorių, kuriam teikia žemės sklypą, kuris augina 10 statinių javų kartu su Maslesianiatačo pieva, kur kadaise stovėjo klojimo užgarda (punia), lauką prie bažnyčios, kitą Dubrovuose, trečią ties Sosenka, ketvirtą prie dvaro, įvairių dešimtinių iš Naročiaus dvaro, 8 valstiečius su žemėmis, tarnybomis, linų, aukščiausios koky- bės kviečių, pinigų, duoklėmis; už tai klebonas arba vikaras turi kas savaitę aukoti dvejas šv. mišias už mirusiuosius ir gyvųjų nuodėmes. Rs.: B: l. 13v–14. Pub.: KDKDW Nr. 331, p. 387–388. Wschakowo

In nomine Domini. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nichil cercius morte et nichil incercius hora mortis, in qua unicuique eadem mensura, qua mensus fuerit, remecietur, proinde ego nobilis Radivil Jadogowicz166, predecessorum nostrorum successorumque salubrius saluti occurere cupiens et a Deo Omnipotenti mercedem consequi volens, altare in ecclesia dicta Wschakow167 hereditatis et collacionis mee ad laudem et honorem Dei Omnipotentis erexi et fundavi. Volens autem, ut predictum altare certis donetur et dotetur stipendiis, rectoresque pro tempore existentes propriis gaudeant emolimentis quibus potiri valeant, et primo eidem altari et rectori eius pro tempore existenti do, inscribo, assigno, attribuo, aproprio, incorporo et irrevocabiliter et perpetue ascribo terram ad decem boczkas et pratum w Maslyesyanyathacz168 ubi stabat punyaa, primum agrum sive campum circa eclesiam iacentem ubi dvorzecz; secundum campum w Dubrowach, tercium campum circa Sosyenka; quartum campum penes curiam meam

l B: eadem m B: germanus a Punia – lietuviškas žodis: klojimo užgardis, tvartas. Kanauninkas Mamertas-Herburtas jį aiškino žodžiu gumno – KDKDW, p. 387, išn. b.

24 alias Syedlyschcze una cum prato hactenus et hucusque, prout solus habui, tenui, possedi. Decimam vero in curia mea videlicet Norocz169 eciam subscribo et do de omni grano, quod in terra seminatur, et de omnibus pecoribus et pecudibus et eciam perworodne srzebye in duabus curiis, caseis, butiro, de pullis autem et de avibus quotcunque venari possunt. Deinde vero octo homines, videlicet villanos nominatim, primum Danylo Syemyenowicz ibidem cum ipso Bohdanyecz in Swyrany170 cum omni labore et proventibus et dominio et successoribus, prout solus habui et tenui, de melle pud; secundum nomine Stanislaum Alexeyovicz et legittimis ipsius cum proventibus, videlicet dwa besmyany mellis, dvye daklye siliginis, centum lini, tres grossosb et laboribus; tercium Ankas cum omni labore et legittimis eorum; quartum Mylonowicz cum legittimis ipsius et proventibus, videlicet thry besmyany mellis, centum lini, dwye dzaklye siliginis, dimidium quintum grossum; quintum Lupko cum legittimis ipsius labore proventibusque tres grosses, dvye dzaklye siliginis, centum lini, thrzy besmyany mellis; sextum Hrycz cum legitimis ipsius, labore et proventibus, videlicet quinque pudos mellis, centum lini, dvye dzaklye siliginis; septimum Nicolaum w Dochosyemyathach cum omni labore et servicio; octavum Oweczka cum legittimis ipsius, labore et servicio, nichil in eis reservando legittimis et successoribus meis. De familia obnoxia do et inscribo mulierem cum filio suo Lukyriam; post decessum uxoris mee quatuor de patrimonio meo proprio. Ita tamen quod exinde et propter premissa qualibet septimana singulis annis per plebanum pro tempore existentem aut viccarium due misse legantur, una pro defunctis, alia pro peccatis. Coram testibus ad hoc vocatis: primum Andream171 fratrem germanum, nobilem Jacobum Raczovicz172, honorabilem Mathiam173 plebanum in Danyschewo, ducem Domunth174, Jacobum fratrem germanum de Swyr175, nobilem Stanislaum Thrzczyen, Joannem Jurgyowicz176, et aliis quam pluribus fidedignis. In cuius rei testimonium sigillum meum est presentibus appensum. Datum et actum in curia mea, anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo tercio.

18 [16] 1462 03 08–13, Varnionys

Savo buvusio vyro Varnionių tėvonijoje Jono Songailos našlė Marina įsteigė Švč. Dievo Kūno, Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo, Šv. Pauliaus ir Šv. Marinos bažnyčią, kuriai teikia 42 Songailos iš- rinktus valstiečius, gyvenančius ties Dūdos upe; apleistą Teisukių žemę skiria klebono dvareliui statyti; visų grūdų, gyvulių, arklių dešimtines iš Varnionių; iš Sielcų, Besiados ir Struonių visų grūdų (išskyrus aukčiausios kokybės kviečių, kurie duotini kitoms bažnyčioms), gyvulių, arklių dešimtines; panašios dešimtinės duotinos iš Trakininkų ir Juodupės dvarų, du žemės sklypus klebono dvarui ir pievoms, du sklypus prie bažnyčios, vadintus Siedlišče, su pievomis ir žuvų tvenkiniais, smuklę prie bažnyčios; klebonas gali žvejoti Varnionių tvenkiniuose ir tvenkinio malūne malti, kiek nori, grūdų nemokamai; kasmet iš savo rūsio du akmenis vaško žvakėms gaminti; tris mažus ežerus, vadintus Kniaginės, Meraitis bei Veršiminis, su saugotojais, broliais Trabšiu ir Lovču ir jų teisėtais įpėdiniais; du sargus – Jurgį Damašovičių ir Neverą – bažnyčiai saugoti. Rs.: A: pergamentas, žinomas dar 1814 m.; B: l. 14–15; C- Lib Mag., l. 48–49r; D: Czart 1777, l. 30v–31v. Pub.: KDKDW, Nr. 242, p. 273–275.

b Aišku, kad teksto skaitytojas (diktatorius) skaičiavo ir slaviškai, ne vien lotyniškai.

25 In nomine Domini amen. Cum nichil cercius sit morte et incercius hora mortis, in qua unicuique eadem mensura qua menssus fuerit remecietur, proinde ego Marina177relicta domini Songal178 de voluntate, consensu et voto eiusdem mariti mei, ad quod exequendum causa salutis anime sue, meeque ac predecessorum et successorum nostrorum ad(h)uc in humanis existens et tandem in ultima sua voluntate me obligavit specialiter eclesiam in Wornyany179, hereditate eiusdem mariti mei paterna, ad laudem et honorem Omnipotentis Dei et Sacratissimi Corporis Eius, Anunciacionis Genitricis Eiusdem Gloriose, beati Pauli apostoli et sancte Marine180 erexi, fundavi ac dedicare procuravi. Volens autem, ut eclesia predicta certis donetur et dotetur stipendiis, rectoresque eius in eadem pro tempore servientes perpetuis gaudeant emolimentis, quibus potiti divinis valeant conducibilius insistere officiis ac colere devocius Auctorem pacis, primo igitur et principaliter eidem eclesie et rectori eius pro tempore in eadem existenti do, inscribo, approprio, incorporo assignatos per eundem maritum meum homines quadraginta duos una cum proventibus infrascriptis, quosdam ex eisdem circa fluvium Duda181 habitantes tributarios ex nominibus et vocabulis Radoscha, Lyubyatha, Czeszuna, Urszuthis, Subocz una cum tributo, laboribus et quibuscunque proventibus, cum omni iure, proprietate et dominio ac eorum legittimis successoribus; deinde in fluvio Vilia in Swyrany182 alios, Nareyko, Hrycz, Zanyus,

Uhnyey, Cosczyuk, Mileyko, Baluna, Michno similiter, in Dubnyky vero Danyuszis, Myczus, vidua Pethkowa, Maczus et alios homines in Serenczany Gyrmunth, Weyknyus, Narmunth, Onyasus, Bogdan, Buyvid; item et homines dictos Zygunczy, Eprath, Woyczeszus, Dobrus, Paczus, Nothus, Woysnyus, Butheyko, Gyrsztholth, Nyewyer, Woythus et ceteros homines circa fluvium Mara183, Kosczyuk, Byalacz, Narwyd, Gowszuthis, Okyna, Janys, Subocz cum omnibus eorundem similiter tributis, terris et quibuscunque proventibus ac possessionibus quibuscunque censeantur nominibus et vocabulis eorumque legittimis successoribus, nichil a proprietatis seu dominii michi aut quibusvis successoribus reservando in eisdem item terram Theysukys relictam ibidem in Serenczany pro predio plebani similiter inscribo; deinde decimas in Wornyany omnis grani camporum et ortorum cuiuscunque generis sint, aut speciei post culturas, araturas et quasvis fossuras eorum camporum meorum et ortorum, similiter de quocunque genere pecorum, pecudum et equorum; item in Syelce, Byesyady et Sthrunoythys184 omnem similiter decimam prout in Wornyany inscribo de omni semine camporum et ortorum excepta siligine, que datur pro aliis eclesiis, in quibus curiis equorum, pecorum et pecudum eidem eclesie in Vornyany similiter inscribo decimam; item in duobus prediis in Throkynyky185 et Jodup186 decimas similiter prout in Wornyany inscribo de omni grano cuiuslibet frumenti et seminis camporum et ortorum, equorum, pecorum et pecudum, de quibus omnibus curiis suprascriptis sex porcos saginatos eidem plebano pro tempore existenti [daturos in perpetuum singulis annis inscribo. Deinde eidem ecclesie et rectori eius assigno et ascribo pro predio et pascuis terras Iwankowska et Damaszkowska dictas, prout hactenus per eosdem fuit possessa; item terram iuxta ecclesiam in Worniany dictam Sedliscze et aliam terram aliud Sedliscze dictam post villam Worniany iacentem una cum pratis et piscinis ibidem adiacentibus in longitudine et latitudine ex antiquo habita; deinde tabernam proximam eidem ecclesie inscribo. Hoc etiam inscribo et admitto plebano pro tempore existenti in eadem ecclesia in piscina eiusdem Worniany pisces cuiuslibet generis usu suo quocunque modo possit capere et prendere, et in molendino eiusdem piscine frumenta molare sine alicuius solutione mensure aut pecunie. Item duos lapides cere eidem ecclesie de celario meo pro candelis singulis annis perpetualiter

a B: trūksta žodžio iuris.

26 dandos inscribo, et octo pudones mellis cum duabus tunnis alias beczki salis. Item tres lacus modicos Kniahynino187 jezioro, secundum Meraytis188, tertium Wersziminis189, ad quos lacus custodiendos duos perpetualiter assigno et inscribo homines Trabszis cum fratre Lowczus et eorum legittimos successores, qui etiam et piscature intendant et pro custodia ecclesie duos homines in Worniany ascribo Jurgis Damaszowicz et Niewier cum eorum successoribus legittimis. Ut autem hec omnia et singula suprascripta, prout expressum est, maneant diuturnitate et firmitate, sigilli usualis appensione eiusdem mariti mei domini Szongal, prout de speciali mandato eiusdem commissum habui, litteram presentem communivi, collatione eiusdem ecclesie in Worniany pro me et successoribus legittimis conservata. Eos autem, qui contra premissa aliquid attentare presumpserint seu dicte donationi et assignationi per eundem maritum meum et me facte quovismodo contravenire presumpseritb idem maritus meus ex districto Domini iudicio petivit iusta animadversione a Deo Omnipotenti puniri. Datum in Worniany, post dominicam Invocavit anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo secundo. Presentibus ibidem reverendo in Christo patre domino Nicolao190 Dei gratia episcopo Vilnensi, Joanne191 decano Vilnensi, Nicolao192 canonico, Joanne preposito de Nova Osmiana193, Matthia altarista domini Sandivogii194 et me Joanne195 notario domini episcopi, testibus]c.

19 [17] 1486, Ušakovas

Dėl bažnyčios apgailėtinos finansinės padėties Ušakovo įsteigėjai-koliatoriai suteikia smuklę Ušako- vo klebonui Andriejui; ši smuklė turi būti vienintelė tokia vietos aludarė. Rs.: B: l. 15. Tekstą į sąvadą vėliau įrašė notaras Paulius Gardiniškis – LKD 1891. Pub.: KDKDW Nr. 354, p. 414–415. Privilegium ecclesie in Uschakowo

In nomine Domini amen. Universis et singulis presentibus et futuris, lecturis et audituris notum sit. quod nos nobiles videlicet Bogdan, Andreas Woydzylowyczy, Andreas Jadogowicz196. Mordas Myskowycz197, Stanislaus et Barthosch germani Alexandrowyczy, Nyemyera Rymowydowycz, Jacobus, Stheczko germani Thalwoschewyczy, Lawryn, Andreas, Bernardus, Caspar germani Paschkowyczy198, Johannes, Barthko germani Sudzymonthowyczy et alii fundatores ecclesie in Wschakowo existentes veri et legittimi collatores, dedimus et ascripsimus tabernam honorabili Andree199 curato in Wschakowo et successoribus ipsius tenendam, habendam et possidendam, ad usus suos converti et hoc perpetue et in ewum, quia consideravimus et vidimus defectum ecclesie nostre. Ex nobis vero predictis nullus debet habere aut propinare tabernam, nec homines nostri et alii parrochiani in dicta Wschakowo200. In cuius rei testimonium sigilla nostra propria apposuimus. Anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo sexto. Auscultatum et collacionatum hoc privilegium per me Paulum de Grodna auctoritate apostolica notarium publicum et concordat cum originali de verbo ad verbum, de quo ego qui supra facio fidem manu sua propria.

b Pub. pataiso skaičių į presumpserint. c Ši teksto dalis praleista, čia duota pagal kitus nuorašus.

27 20 [18] 1517 11 23, Vilnius [1415 02 14, Senieji Trakai]

Ldk ir Lk Žygimantas Senasis malonina jam pristatytą Senųjų Trakų Šv. Benedikto ordino vienuolyno abato Bernardo iš Vieličkos prašymą patvirtinti savo bendruomenės privilegijas, nes jam keliau- jant raštus pakeliui tarp Trakų ir Vilniaus sunaikino (Lietuvos) totorių būrys. Valdovas patvirtina Vytauto dovanas pirmajam Senųjų Trakų abatui Lukui, būtent: įvairias Senųjų Trakų dešimtines, dvarą prie Vokės upės, Abravo dvarą su duoklėmis. Medžioklės teisėmis, Kerveko ežerą su žuvų gau- dyklomis. Žygimantas prideda visų, išskyrus avižų, grūdų dešimtinę iš Ilgų kaimo, du tuščius žemės sklypus. Rs.: B: l. 16r–17v, Žygimanto Senojo 1517 11 23 transumptas; C: Ossolineum201, Rescriptorium klasztoru tynieckiego, D.1; D: Ossolineum, Rescriptorium klasztoru tynieckiego, D. 4 (Žygimanto Augusto 1558 m. transumptas. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 85, p. 263. Pub.1: S. Szczygielski, Series et notitia Trocensium abbatum ordinis S. Benedicti (Krokuva, 1668); 2: W. Kętrzyński, Kodeks dyplomatyczny klasztoru tynieckiego cz. 2 (Lwów, 1875), Nr. 143, p. 225–228 (1415 m. dokumentas, 1517 m. rašto ištrauka – ibid., p. 227); 3 (1415 m. dokumentas) KDKDW Nr. 60, p. 92–93; 4: S. Szczygielski, Series et notitia Trocensium abbatum ordinis S. Benedicti, par. R. Witkowski, Lituano-slavica Posnaniensia. Studia Historica, 9 (2003), p. 315–317. In Nomine Domini Amen. Ad perpetuam rei memoriam. Concessiones regum et principum ille vero precipue quas in hac vita humana, pia devotione mortalium fieri unquam contigerit, licet plerumque illese permaneant, pro maiore tamen posterorum fide ac securitate personarum et ministrorum Ecclesie per eos quosque quibus demum fortuna et Deo favente dominandi culmen incumbit, literarum apicibus et testium fide dignorum annotatione, roborari consueverunt, tanquam evo durature sempiterno. Proinde Nos Sigismundus202 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Lituanie, Russie, Prussie, Samogitieque dominus et heres significamus tenore presentium quibus expedit universis presentibus et futuris, harum notitiam habituris, Quomodo nomine honorabilis et religiosi Bernardi de Wieliczka203 ordinis sancti Benedicti monasterii in Antiqua Troki204 abbatis humiliter supplicatum est, ut sibi privilegium fundationis eiusdem monasterii originale coram nostra maiestate exhibitum, potissimum autem propter quandam causalem ab eiusmodi privilegio abstractionem per Tartaros nostros, qui ex Vilna205 confusea euntes eidem abbati obviarunt literasque seu privilegium eiusmodi ab ipso vi accipiendo sigillum reperuntb et abstraxerunt, ipsum omnibus spoliando, auctoritate nostra ducali innovare, ratificare et confirmare dignaremur. Cuius quidem privilegii tenor sequitur et est talis: In nomine Domini amen. Ad perpetuam huius rei memoriam. Sane tunc divine retribucionis premia et temporalis prosperitatis augmentum ineffabiliter consequi credimus, dum ecclesiis et personis ecclesiasticis ad laudem Dei Omnipotentis munificencie nostre dexteram impartimur, ut ipsi cultui divino liberius vaccare poterint Creatorem nostrum pro nobis et nostris successoribus supliciter exorare. Proinde nos Alexander alias Wythowdus206 Dei gracia magnus dux Lithuanie et terrarum Russie dominus atque heres etc. significamus tenore presencium, quibus expedit universis presentibus et futuris harum noticiam habituris,

a Pub.2: suffusi b Pub.2: rumperunt

28 quomodo annehelantes sanctam per sancti baptismatis renovacionem assumptam fidem piis vivificare operibus et meritorum premia pro salutis nostre compendio in eternitatis errario feliciter cumulare, honorabili [viro fratri] Luce207 ordinis sancti Benedicti abbati monasterii in Antiquis Throky, ad honorem et ad laudem Dei Omnipotentis et Gloriose Virginis Annunciacionis Marie et sancti Benedicti confessoris per nos erecti, fratribus et successoribus suis pro cultu divino deputatis vel deputandis damus, conferimus et incorporamus perpetualiter et in ewm [presentibus] confirmantesc: primo decimas omni[um] frugum curie nostre ibidem in Antiquis Throky [cum] avena et feno; aream cum duobus ortis, unum circa stratam, que mediat castrum et ortum predictum, et secundum circa cimiterium iacentem, et agellum circa curiam; item villam quondam Smigalonisd208 et Mosgalonis fratrum germanorum et Vescomcorume aliorum fratrum circa Vakam209 fluvium sitam, cum omni iure [et] dominio, utilitatibus et pertinenciis eiusdem ville universis, et obstacula in Vaka fluvio facere pro utilitate et voluntate ecclesie et monasterii supradicti; item villam Obrowo dictam cum totali tributo, venacionibus et utilitatibus universis, que ad dictam villam nunc spectant et in futurum spectare poterint meliori reformacione mediante; item lacum Kerwekof dictum, in quem fluvius fluitg et in eiusdem fluvii medietate obstacula et alias, quecunque facerih possunt, utilitates facere pro quomodoi et utilitate monasterii supradicti in Antiquis Throky. Quas quidem decimas, aream, ortosj, agellum, villam et lacum suprafatus Lucas abbas prefatusk modernus et sui successores et fratres monasterii supradicti in Antiquis Throky habebunt, tenebunt, utifruentur et possidebunt pacifice, [et] quiete, perpetualiter et in ewm. Harum quibus sigillum nostre maiestatis est appensum in robur et testimonium literarum. Actum et datum in Throky, feria quinta ipso die beati Valentini sub anno Domini millesimo quadringentesimo quinto decimo. Per manus Nicolai Maldrzyk210 notarii eiusdem domini magni ducis. Nos itaque Sigismundus Dei gratia rex Polonie et magnus dux Lituanie, supplicationibus eiusmodi tanquam iustis et Deificis satisfacere cupientes, hoc idem privilegium ecclesiasticum preinsertum, de nostra celsitudinis clementia innovandum, ratificandum et confirmandum duximus, innovamusque, ratificamus, approbamus et confirmamus, decernendo omnia et singula premissa, in eodem privilegio preinserto contenta et expressa, robor debite firmitatis obtinere, tenore presentium mediante. Preterea etiam monasterio in Antiqua Troki et eius abbatibus pro tempore existentibus, damus, donamus perpetue decimam de omni grano, avena excepta post curiam nostra Ilgi211 et duas terras seu campos desertos videlicet Szakry et Siedliscze eiusmodi decimam et campos prefatos per eundem abbatem et ipsius successores, habendi, tenendi, utifruendi pacificeque et quiete possidendi, ac pro usu suo et monasterii prefati, prout sibi melius expedire videbitur convertendi. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est subappensum.

c Pub.3: pataisyta kaip confirmamus. d Pub.3: pataisyta kaip Sungalonis. e Pub.3: pataisyta kaip Vesconicorum. Szczygielskis rašo Vasconum. f Pub.3: pataisyta pagal kitus rankraščius kaip Korweko. g Pub.3: fluit fluvius h Pub.3: fieri i Pub.3: commodo. Raštininkas ne taip suprato sutrumpinimą 9modo. j Pub.3: Pataisytas žodis quos. k Žodis kartojosi (plg. suprafatus).

29 Actum Vilne feria secunda ante festum Sancte Catharine proxima, anno Domini MDXVII, regni vero nostri anno XI. Presentibus magnificis et generosis Nicolao Nicolai Radziwil palatino Vilnensi et cancellario212, Gregorio Oszczykowicz213 Trocensi palatino et curie nostre supremo marschalco, Stanislao Ianowicz214 castellano Trocensi et Samogitie capitaneo, Gregorio Ilinicz215 capitaneo Brestensi, ac Nicolao Nimira216 marschalco nostro Magni Ducatus Lituanie et Drohobicensi ac Mielnicensi capitaneo et Paulo Naruszewicz217 notario nostro, ceterisque dignitariis et curiensibus nostris, testibus circa premissa fide dignis sincere et fidelibus nostris dilectis. Datum per manus prefati Pauli Naruszewicz notarii nostri fidelis dilecti.

21 [18a] 1520 03 10, Musninkai

Polocko vaivados Stanislovo Astikaičio našlė Jadvyga Radvilaitė suteikia iš vyro paveldėtą turtą Gegužinės parapijos bažnyčiai218. Rs.: B: l. 17v–18v. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 119, p. 267, 290, plg. Antoniewicz, Protoplaści, p. 114.

22 [19] 1503 07 13, Vilnius

Ldk Aleksandro Jogailaičio kapelionas, Kauno Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Petro ir Pauliaus, Šv. Kotrynos bažnyčios klebonas Jonas Zaluskis praneša apie prarastas bažnyčios privilegijas, valdovą prašydamas patvirtinti parapijos turtus: Šv. Mikalojaus koplyčią ant kalno už Antakalnio, Šv. Gert rūdos koplyčią priemiestyje prie Vilniaus kelio, klebono sodybą šalia bažnyčios, klebono Vaistariškių dvarą tarp valdovo Eigulių dvaro ir Šv. Kotrynos altaristos Biruliškių dvaro prie Neries, link Vil- niaus, žemes, valstiečius, Žemaitkiemio dvarą su valstiečiais ir jų turtais, Rumšiškių ir Karmėlavos dešimtines, smuklę su teise gėrimus gaminti be pareigūnų trukdymo. Rs.: B: l. 19–20v. Pub.: KDKDW Nr. 556, p. 657–660. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Liberalitas et beneficencia inter ceteras virtutes, que principibus peculiares sunt, non immerito inumeratur, exercere in omnes ipsis laudabile et gloriosum est, maxime tamen, si in personas ecclesiasticas, quibus et sacrarum rerum et salutis omniuma cura est, ita sint munifici, ut melius liberiusque hisdem rebus, quibus prepositi sum gratia ipsorum adiuti vaccare possint. Proinde nos Alexander219 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie Prussieque dominus et heres significamus tenore presencium quibus expedit universis presentibus et futuris, harum noticiam habituris, quia veniens ad nostre maiestatis presenciam honorabilis Joannes de Salusky220 plebanus in Cawno221, capellanus noster, nobis devote dilectus exposuit, quod licet in oppido nostro Kownensi sua parochialis eclesia tituli Nativitatis Gloriosissime Virginis Marie ac sanctorum Petri et Pauli apostolorum et sancte Catherine222 ab antiquis temporibus et ferme in proselitica christianitate terre huius per divos olim antecessores nostros magnos duces Lithuanie pia racione fundata, constructa et competenter dotata fuerit,

a Rankraštyje: omni.

30 tamen quia privilegia eiusdem ecclesie vel incurabilitate predecessorum ipsius Joannis plebanorum Cawnensium vel voragine ignis aut quacunque alio casu adverso sunt perdita, sic quod propter diuturnitatem temporis non constet de modo perdicionis, unde nobis suplicavit, ut sibi et eclesie predicte nowm privilegium nostrum super dotem dotacionemque plebanalem dare dignaremur. Nos itaque non minus eclesie illius iuris patronatus nostri quam peticionum piarum et serviciorum eiusdem capellani nostri racionem habentes, presertim vero ob salutem anime nostre et antecessorum nostrorum, de certa scientia, virtute ac deliberacione nostris presens nowm nostrum privilegium ad fundum, dotem et dotacionem eclesie predicte nostre dandum duximus damusque presentibus, decernentes ad eam eiusque rectores modernum predictum et alios pro tempore existentes dotem, fundum, capellas, decimas, homines, terras, proventus, redditus pertinere infrascriptos: Inprimis unam capellam sive oraculum sancti Nicolai223 sitam sive situm in monte immediate post Anthocolnam; item alteram capellam sive oraculum sancte Gertrudis224 in surburbio eundo versus Vylnam; item curiam seu domum et aream penes predictam ecclesiam parochialem in Cawno si tam, in qua nunc Johannes residet et alii antecessores sui pro tempore residebant; item curiam communiter nuncupatam predium plebani wulgariter vero Woystaryszky inter Euguliszky225 villam nostram ex una et curiam dictam Byralyschky226 altariste altaris tituli sancte Catherine227 eiusdem eclesie Cawnensis partibus ex altera, in hac parte fluvii Vylye228 Vylnam versus unacum terra, curiis, domibus et areis, in quibus nunc tres homines atque kmethones infrascripti incolunt et inhabitant, videlicet Joannes Lyelyusch cum fratre suo Georgio, Martinus Thywon et Stanyus; item in altera parte Vylye in terra Zemonthkyenys229 quinque homines videlicet Narvydanys, Valach, Myczus, Pyothrusz et Thalyusch, dictorumque hominum atque kmethonum successores, qui videlicet ilia loca, terras, domos et curias, in quibus nunc ipsi kmethones sunt et ea seu eas incolunt et inhabitant, incolendo et inhabitabunt in futurum pro tempore, unacum terris, quas ipsimet kmethones pro. nunc possident, cum omnibusque servis liberis et illiberis, inquilinis, incolis utriusque sexus, curiis, domibus, edificiis. tabernis, ortulanis, pratis, frumentis, acervis, agris cultis et incultis, campis, seminibus, segetibus, areis, horeis, allodiis, pascuis, feralibus, venacionibus ferarum, aucupiis, silvis, pomeriis, borris, gays, rubetis, indaginibus, mericis, mellificiis et alveariis, apibus et melle ex eis proveniente, fluviis, fluminibus, obstaculis alias iassy, aquis et earum decursibus, censibus, laboribus, angariis, serviciis, tributis ac universis pertinenciis et obvencionibus quibuscunque nominibus nuncupatis ad homines suprascriptos terrasque prefatas et quamlibet earum ex antiquo spectantibus et generaliter cum omni iure, dominio et proprietate, nullis exceptis, que nunc sunt et in futurum quocunque ingenio aut industria humana illic fieri et augeri possunt, ita late, longe et circumferencialiter, prout ipsi homines in locis et terris suis ab antiquo distincti et dislimitati sunt ac prout ipse Joannes modernus plebanus et antecessores sui plebani pro tempore existentes tenuerunt et habuerunt, nichil juris, dominii et proprietatis pro nobis et successoribus nostris in eisdem hominibus et terris reservando; item tres decimas infrascriptas, unam videlicet de curia et predio nostro Cawnensi cum aliis duabus de curiis similiter nostris videlicet Rumszyszky230 et Karmyalowo231 Cawno adiacentibus de omni grano, semine et fructu, tam de campis quam de ortis alias de omni genere frumentorum ac fructuum nichil eorum excipiendo; item decimum piscem de omni genere et obstaculo, quod est in Wyelya ac Cawno pertinens; item domum et aream eius, ubi prius tantum erat ortus Vylamova, sittam ex opposite domus nobilis Petri232 dispensatoris nostri alias grodnyczy Cawnensis; item laterificium unacum ortu et domicula area, quod ad illud pertinens post suprascriptum oraculum sancti Nicolai et secus stagnum situm. Preterea volentes singulari gratia prosequi eundem Joannem capellanum nostrum, sibi, successoribus suis plebanis in Cawno pro tempore existentibus dicteque parochiali ecclesie sue tabernam nostram in eodem oppido Cawno

31 de novo dandum, donandum et conferendum duximus, damus, donamus et conferimus tenore presencium mediante in perpetuum, sic ut possit in ea propiriari quilibet liquor libere ac absque quovis impedimento officialium et factorum nostrorum, liberantes eam ab omni solucione nostra et successorum nostrorum ac ab universis contribucionibus exactionibusque nostris reipublice et civilibus ac ab aliis oneribus quibusvis civilibus per ipsum Joannem modernum et alios pro tempore existentes in Cauno plebanos, omnia et singula suprascripta videlicet fundum, situm, dotem, domum, oracula, decimas, homines, terras, curias, pisces, domus, ortos, laterificium, universaque alia bona, proventus et redditus suprascripta alios iuxta vim et tenorem suprascriptum unacum ipsa taberna vigore presentis nostri privilegii novi cum omni utilitate, proprietate, censu, tributo et usufructu annuo et perpetuo tenendum, habendum, pacifice possidendum et utifruendum tenore presentium mediante in perpetuum. Ut autem presens donacio nostra non irritetur in futurum, omnia predicta bona singulariter suis nominibus coniunctim seu divisim superius descripta de certa sciencia et liberalitate nostris immunitati et libertati eclesiasticis ascripsimus, incorporavimus, univimus et invisceravimus ascribimusque, incorporamus, unimus et invisceramus per presentes. In cuius rei testimonium sigillum nostrum magni ducatus Lithuanie presentibus est subappensum. Actum Wylne, feria quinta ipso die Margarethe anno Domini millesimo quingentesimo tercio, regni vero nostri anno secundo. Presentibus ibidem reverendis in Cristo patribus dominis Alberto233 episcopo Wylnensi ac Martino234 episcopo Mednyczensi necnon magnificiis Nicolao Radivilovicz Wylnensi235 palatino et Magni Ducatus Lithuanie cancellario, Joanne Zabrzesynsky236 palatino Throcensi et magni ducatus Lithuanie marsalco, Joanne Ivanovicz237 castellano Throcensi ac capitaneo Samogithiensi, duce Michaele238 Hlynsky marsalco curie nostre, Alberto239 marsalco nostro et reginalis maiestatis nostre curie ochmagistro capitaneoque Cownensi, Nicolao Mykolayowicz pincerna nostro, Joanne Sopyha240 milite ae secretario nostro et aliis quam pluribus consiliariis et curiensibus nostris fidedignis testibus ad premissa. Datum per manus venerabilis Joannis de Lassko241 cancellarii Gneznensis, decani Wladislaviensis, canonici Cracoviensis ecclesiarum ac supremi secretarii nostri, nobis sincere dilecti. Alexander Dei gracia rex manu propria subscripsit.

23 [20] 1515 08 11, Kaunas

Kauno miesto tarybos nariai paskelbia savo teisę teikti dvasininką, šįsyk Baltramiejų Bernardaitį, į Daratos Nabienės dar iki 1510 07 10 įsteigtos Kaunakiemio Šv. Kryžiaus bažnyčios, kadaise Kauno Šv. Petro ir Pauliaus parapinės bažnyčios filijos, klebonus. Mini kleboniją, kuri stovi šalia Tidkovo mūrinio namo, ir daržą didžiajame priemiestyje šalia Pečugos daržo, skerdyklą tarp Alberto Kanio ir miesto skerdyklų, lauką ties Marvos upe. Rs.: B: l. 21r–v; C: VUB RS, F7 K.M. 1522–1545, Nr. 193, p. 230–231; D: Czart. 1777, l. 460r–v (Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio transumptas, 1537 06 20) E: MAB F273–240, l. 2, 1737 12 14, Vilniaus vyskupo archyvo kopija (nuo B arba C); F: Bib. Jag. Rs 6322 IV, Zbiór Prekiera, l. 250v, nuo C. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 65, p. 260; Kamuntavičienė, Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika, p. 23 ir išn.131, 132. Fundatum Sancte Crucis.

In Nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Absumeret cum tempore antiquitas nisi actus hominum, qui e memoria facile labi possunt, litterarum firmitate et testium annotacione ad

32 pleniorem potesteritatis noticiam deducunt, proinde nos proconsules et consules civitatis Cawnensis universis et singulis, quibus expedit, tenore presentium significamus, quomodo anno Domini millesimo quingentesimo decimo die vero Mercurii decima mensis Iulii veniens personaliter ad presenciam nostram circumspecta Domina Dorotea Nabova242, asserens votum se complevisse in sua grandi infirmitate factum ecclesiamque Sancte Crucis243 affirmans se construxisse ex tali voto extra civitatem Cawnensem | quam aliquibus clenodys dicebat se dotasse volens itaque ut eadem ecclesia et servi ipsius debitis suis serviciis non fraudarentur et precipue modernus dominus Bartolomeus244, eius capelle capellanus de consensu moderni plebani bona sua immobilia, videlicet domum suam muratam Domini Tidkowei245 contiguam cum omnibus edifficys, suppellectilibus et attinenciis, scilicet orto in vico maiori ad ortum Peczuga246 contiguuo unacum macello inter Albertum247 Canyo et civitate maccellis necnon et agro inter riwulum Morwa248 unacum prato pro eadem ecclesia sic per eam constructa cum omni proprietate et dominio de consensu mariti sui Joannis Nabe. Post morten tamen suam et ipsius mariti Nabe Johannis donavit eaque omnia suprascripta sic donata in potestatem dominii ac possessionis post mortem amborum nobis, dominis proconsulibus et consulibus civitatis Cawnensis commisit et dedit exequenda tali modo ut nos domini habentes in potestate eadem bona sua de reparacione eidem ecclesie semper providere debeamus ipsumque dominum Bartolomeum249 et eius successores canonice intrantes pro oneribus suis, videlicet duabus missis, una pro defunctis, alia vero de Sancta Cruce de eisdem bonis singulis annis ad annum [aewum?] duabus sexagenis contentare debeamus nobisque ac nostris successoribus ius presentandi et patronatus eiusdem capelle eadem dominia de consensu mariti sui dedit et perpetuo donavit. Nos itaque proconsules et consules civitatis Cawnensis prefati iam sic patroni eiusdem capelle, attendentes peticionem et eandem donacionem bonorum suorum pro eadem ecclesie Domine Dorotee de consensu mariti sui tunc presentes sic factam racionem et iuri consonam suscepimus eamque libro nostro civitatis scribi mandamus, approbamus et confirmamus, obligantes se et nostros successores per presentes litteras nostras omnia secundum voluntatem prefate domine Dorotee et sui mariti facturos, gesturos et perfecturos, promittentes omnia et singula firmiter, perpetuum et in ewum nos observaturos. Presentibus venerabili et honorandis sagacibus et ceterisque fidedignis in primis Domino Joanne de 250Zaluska canonico Plocensi necnon curato ecclesie parrochie Cawnensis etc et Domino Joanne Pawlowycz251 baccalario arcium altariste, et Domino Bartolomeo252 viccario pro tunc eiusdem ecclesie parrochialis et Domino Joanne Brinze253 altariste Fratrum Litteratorum necnon Domino Nicolao Janowycz254 Consule et Jacobo Dargowycz255 scabino et fratre eius Joanne, et Martino Zawenikowycz256 scriba protunc civitatis, non obstante presencia magistratus nostri, que singula et premittitur coram residencia nostre sessionis proconsulatus et consulatus. Acta sunt et fuerunt anno, die, mense ut supra in cuius rei fidem sigillum civitatis nostre presentibus est subappensum. Ex Cawna die Saturni undecima Augusti, anno Domini millesimo quingentesimo quindecimo.

24 [21] 1473 03 01, Trakai

Ldk Lk Kazimieras Jogailaitis, Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus ir Elžbietos bažnyčios koliatorius, patvirtina tos šventovės turtus, būtent: penkis valstiečius, priklausiu- sius Trakų piliai, su visu jų turtu ir prievolėmis, grūdų (išskyrus avižų bei linų) ir daržovių dešimtinę

33 iš Darsūniškio ir Eiginiškių dvarų, dvi statines medaus ir akmenį vaško iš Trakų pilies, ariamos žemės Butkiškės dvare. Rs.: A: Dar žinomas 1906 m.; B: l. 22; C: Lib. VI, l. 279v–280, Nr. 192; D: Lib. Mag., l. 27r–v; E: Czart. 1777, l. 35; F: Czart. 5718 (19), p. 425–433. Pub.1: Opisanije rukopisnago otdelenija Vilenskoj Publičnoj Biblioteki. Vypuskj Pjatyj (Vilnius, 1906), priloženie Nr. 1, p. 3, Reg. p. 1, Nr. 502; 2: KDKDW Nr. 279, p. 325–327. In nomine Domini amen. Presentis evi humana opera, que futurorum respicere videantur cognicionem, a memoria hominum cito labuntur, nisi annotacione literarum et fidedignorum testimonio roborentur. Proinde nos Casimirus257 Dei gracia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie Prussieque dominus et heres, attendentes eclesiam in Dorsunyski258 iurispatronatus nostri ad honorem Omnipotentis Dei eiusque sacratissime matris Marie Virginis Intemerate Assumpcionis, sancti Andree apostoli gloriosi et Sancte Elizabeth fundatam diu absque privilegio ipsius fore defectuosamque signanter in hominibus, qui plebano eclesie eiusdem servire debeant, zelo devocionis ex desiderio fervoris, quem in ipsam Virginem Mariam habemus ac ipsorum patronorum, ut divina eo melius laus in ea possit continuari, homines quinque villanos, primus Mokus cum fratre Bornuszis indivisis dictis Buywe, secundus Pythkus, tercius Beynaros in Cruti, quartus Dopkus Pawylanos in Prothkoni, quintus Dyrmeyko Czywochanys in Thryczokyemy cum successoribus ipsorum et terris, daklis tam siliginis eta avene ceterisque contribucionibus, quas pro castro nostro in Throky259 dabant, universis laboribus, serviciis, prout ex antiquo laborabant et serviebant, nichil iuris et proprietatis pro castro prefato et nobis reservando donavimus, dedimus, largiti sumus donamusque, largimur, damus et inscribimus per presentes [plebano]b, tam qui pro tempore est quam successoribus ipsius legittime intrantibus, decimas de duabus curiis nostris Dorsunyszki et Eydgynyszky260 de omni grano tam agrorum quam ortorum, exceptis avena et lino; duas tunnas mensuratas alias wschathky ex castro Throcensi exponendas mellisc cum lapide cere, terram Suthyszkyd dictam pro agricultura totam perpetuo et in ewm. In cuius rei testimonium sigillum magni ducatus nostri Lithuanie presentibus [est]e subappensum. Actum et datum in Throky, feria secunda Carnisprivii anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo tercio. Presentibus reverendo in Christo patre domino Johanne261 Dei gracia episcopo Vylnensi, necnon magnificis dominis Michaele262 palatino Vylnensi et cancellario, Johanne263 capitaneo Samogithiensi Kyesgalovicz, aliisque multis circa premissa.

25 [22] 1520 12 27, Darsūniškis

Jurgis Vaška Lazarovičius264 su žmona Sofija Kosciovna ir posūniu Vaitiekumi Bogdanovičiumi funduoja ir suteikia turtą Darsūniškio parapijos bažnyčios altoriui. Rs.: B: l. 22–24. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 131, p. 269.

a Turėtų būti: quam. b B trūksta žodžio plebano. c B: mel is. d Turėtų būti: Butysky. e B: trūksta šio žodžio.

34 26 [23] 1503 07 05, Vilnius

Ldk Aleksandras Jogailaitis naujai nustato ir patvirtina, kad Punios bažnyčiai ir klebonui suteikta: dešimtinės iš valdovo Punios, Birštono dvarų, Duselių kaimo ir Simno; palivarkas Alytaus valdose su 12 valstiečių, žemė prie pilies, Daunoro ir Duselių ežerai, atleista nuo mokesčių smuklė (šalia klebonijos), kasmetinė dviejų kapų grašių duoklė iš Tomo smuklės, kuri stovi aikštėje priešais bažnyčią. Senesnius rusėniškai parašytus bažnyčios suteikčių raštus valdovas laikys savo archyve. Bažnyčios reikalus teis ne pareigūnų, o paties valdovo teismas. Rs.: A: MAB F 6-44 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr 146, p. 65); B: l. 24r–v, Nr 23; C: Lib. VI, l. 84–85, Nr. 65; D: Lib. Mag., l. 83r–v; E: Czart. 1777, l. 67. Reg: Kurczewski, Biskupstwo, 193, Jasas, Pergamentų katalogas, p. 65. Pub.: KDKDW Nr. 554, p. 653–655. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Nos Allexander265 Dei gracia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie, Prussie etc. dominus et heres significamus tenore presentium universis et singulis presentibus et futuris harum noticiam habituris, quia permoti commiseratione erga ecclesiam parochialem in oppido Punya266, que privilegio ab antecessoribus nostris sibi dato negligentia suorum rectorum est orbata, nolentes itaque eam nos in tanta iactura relinquere, sciscitari iussimus et perquirere a fidedignis, ab hiis autem maxime, quibus non incognita erant ea, que ad ipsam ecclesiam antiquitus pertinebant. Quorum ordo descriptus sequitur in hec verba: Inprimis decima omnis grani et seminis tam de agris quam de ortis ex curia nostra Punya; item decima in Bierstany267; item tercia decima in Dussyoly258 et quarta in Symno269, similiter omnis grani et seminis tam de agris quam de ortis; item curiola wlgariter dworzecz in tenuta Olytha270 cum hominibus: aMythor cum filiis, secundus Theuczys cum fratre Maczus, tercius Stanyo cum fratre Jacobo Kyval nuncupato, quartus Hrydzyath, quintus Paczko cum fratre Petro post fluvium Nyemyen, sextus Myelkusch cum filiis, septimus Jaksztha cum duobus fratribus Naczko et Byenyuszis; item terram borthna cum mellificiis et ceteris roboribus post fluvium Nyemyen271 sub castro, ita late, prout ab antiquo suis limittibus est circumscripta, de qua lignis roboribusque ad privata edificia et ad domesticum usum plebanus quilibet in Punya libere uti poterit, sed nichil audeat exinde vendere; item alia terra iuxta lacum Downar272 cum mericis et pratis similiter et Cybylyewka273 iuxta posesionem ab antiquo tentam; item lacus post Duszyoly Downar nomine cum parvo fluvio, super quo liceat obstaculum facere moderno plebano in Punya274 ceterisque post eum existentibus; item taberna libera penes aream plebani; item alia taberna ex opposito eclesie in acie, in qua nunc Thomas residet. Ex ea, quicumque eam inhabitaverit, tenetur tenebiturque imperpetuum solito more solvere duas sexagenas grossorum bplebano pro tempore existenti idque propterea, quia solitum erat solvi singulis annis pro eclesia in Punya duas sexagenas de peccuniis nostris exactionis capczysna, tunc cum plebanus eiusdem eclesie pro tempore existens literas super ea re sibi [ab]c antecessoribus nostris concessas reposuisset. Quas quidem literas nos in Rutenico275 scriptas receptas ab antecessore moderni plebani apud nos reservavimus. Que omnia premissa

a ACDEPub: primus b ACDEPub: monete Lytuanice c B: trūksta žodžio ab.

35 dicuntur fuisse et esse eclesie prefate in Punya, nosqued animadvertentes quam displicibuse subiecti erant iudicibus homines eclesie prefate, exemimus eos et per presentes eximimus a iurisditione omnium et singulorum palatinorum, castellanorum ac aliorum quorumcunque officialium et prefectorum loci illius, soli duntaxat iudicio nostro ipsos reservantes. Adhibita itaque fide dictis eorum, qui ea coram nobis pro re vera exposuerunt, attestantes omnia ad dictam eclesiam in Punya vero iure antiquitus pertineref. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est appensum. [Actum et] datum Wylne, feria quarta proxima post festum Visitationis Gloriosissime Virginis Marie, anno Domini millesimo quingentesimo tercio, regni vero nostri anno secundo. Presentibus ibidem reverendo in Christo patre dominog Alberto276 Dei gracia episcopo Vylnensi, ac magnificish Nicolao Radivil277 palatino Wylnensii, Joannej palatino Throcensi Zabrzesynsky278 etc.

27 [24] 1494 06 03, Vilnius

Asiužos (Hožos) Šv. Petro bažnyčios klebonas Jonas perduoda popieriuje rusėniškai parašytas privilegijas Ldk Aleksandrui su prašymu jas patvirtinti saugesniu pavidalu (lotyniškai ant pergamento). Todėlei, perskaitęs tėvo Kazimiero raštus, Aleksandras patvirtina, kad klebonui priklauso visų grūdų dešimtinė iš Hožos dvaro, visų grūdų (išskyrus avižų) dešimtinė iš Perlamo (Peralomo), iš Gardino rakto raktininkas turi kasmet teikti dvi statines medaus, du akmenis vaško; [priklauso] du maži eže- rai, septyni valstiečiai su žemėmis; žuvų tvenkinys su malūnu prie Liesnyčios upės, dar vienas tvenkinys su malūnu prie Bielyčios upės už santakos su Nemunu, visi seniai duoti žemės sklypai abiejuose Nemuno krantuose. Rs: B: l. 25r–v; C: Lib. VI, l. 76v–77; D: Lib. Mag., l. 74r–v; E: Czart. 1777, l. 57v–58.

Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364.

Pub.: KDKDW Nr. 415, p. 481–482. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Alexander279 magnus dux Lithuanie, Russie Samogithieque dominus et heres, significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis tam presentibus quam futuris, presencium notitiam habituris: Quia etsi eclesia parochialis Sancti Petri in Oszsza280 per serenissimum dominum regem Casimirum281 patrem nostrum sufficienter provisa est ac dotata, super qua dotacione modernus plebanus dicte eclesie honorabilis Joannes282 literas patris nostri coram nobis ponebat, tamen quod eedem litere scripte fuerunt lingua Rutenica et in papiro, pro maiori certitudine et firmitate habenda suplicavit nobis ipse Joannes plebanus pro innovacione per literas nostras et roboracione omnium eorum, que sunt predicte

d ACDEPub: nos quoque e ACDEPub: difficilibus f ACDEPub: duximus ipsam ecclesiam in Punya iuxta vetus privilegium esse et fore conservandam. Quod quidem presentibus literis nostris innovamus decernimusque ea omnia premissa ab omnibus perpetuo et in evvm inviolabiliter debere observari. g ACDEPub: vietoje domino turi ac magnificis. h ACDEPub: žodžių ac magnificis nėra, nes įrašyti ten, kur B turi domino. i ACDEPub: et magni ducatus Lytuanie canceliario. j ACDEPub: de Zabrzeszye palatino Throcensi, Michaele duce Hlynsky marsalco et Nicolao Radzywylowycz pincerna nostro, aliisque quam pluribus fidedignis, Regni accatus Du Magni proceribus et curiensibus nostris. Tarp praleistų pareigūnų ir dvariškių – kunigaikštis Mykolas Glinskis (žr. išn. 238, p. 186) bei valdovo taurininkas Mikalojus Mikalojaitis Radvila.

36 eclesie legata et inscripta. Nos itaque visis et intellectis literis paternisa plebani peticioni gratiose annuentes, pro honore Omnipotentis Dei et ob spem eterne retribucionis iuxta continentiam literarum patris nostri iussimus omnia innovari et presentibus literis nostris in ewm roborari, prout hic inferius descripta sunt: In primis decima de curia Oszsza de omni fruge et eciam de ortis nichil excipiendo, alia decima de Perelom283 de omni fruge, excepta avena; item de clave Grodnensi a claviatore quicunque pro tempore extiterit singulis annis due tunne alias uszathky mellis et duo lapides cere; item duo lacus parvi, ubi nunquam ibat sagena magni ducis propter parvitatem,ex nomine unus lacus Vyazoviecz, alter Czesczyno et cum fluvio, qui ex uno lacuum predictorum in alium influit. Preterea septem homines cum terris, serviciis, pueris et successoribus ipsorum ibidem in districtu Oszsza, ex nomine Dowoyno, Awnyaly, Rymovyd, Olyenyus, Krzeczko cum fratre Lyupkus et Septimus Kuthys, qui vel sui successores pronunc serviunt ad curiam nostram Oszsza et pro eo, sicut intelleximus a generoso Andrea Olyechnowicz284 tenutario in Oszsza, dati sunt eclesie Monthulyczy, quos et cum eorum successoribus nos predicte eclesie damus et perpetuo inscribimus tenore presencium mediante; item piscinam cum molendino super fluvio Lyeschnycza285; item aliam piscinam similiter cum molendino super fluvio Byelycza286 post Nyemyen287. Damus eciam et inscribimus omnes terras, agros, prata, rubeta ex utraque parte fluviib Nyemyen, quecunque ex prima fundacione predicte eclesie sunt data et inscripta, que et nunc rector eiusdem eclesie in pace tenetc et possidet; item ibidem in Oszsza in domo pertinente ad eclesiam pro subsidio moderni plebani et successorum de nostra speciali gracia dedimus damusque et perpetuo inscribimus liberam tabernam cum censu et singulis utilitatibus ex eadem provenientibus. In quorum omnium testimonium et robur sigillum nostrum presentibus est appensum. Datum Vylno, feria tercia infra octavas Corporis Christi anno a Nativitate millesimo quadringentesimo nangesimod quarto. Commissio propria domini magni ducis.

28 [25] 1494 02 28, Gardinas

Gardino klebonas Andriejus prašo Ldk Aleksandrą Jogailaitį patvirtinti kunigo pirmtakų prarastus valdovų Vytauto bei Kazimiero išduotus suteikties aktus, o pasitarus su Gardino vietininku kuni- gaikščiu Aleksandru Alšėniškiu ir kitais vietiniais pareigūnais, valdovas patvirtina klebono ramiai turėtus turtus, būtent: sklypą, kur stovi klebonija nuo kapinių iki Žydų gatvės ir vienuolinės Švč. Trejybės bažnyčios; dvi smukles prie Švč. Mergelės Marijos parapinės bažnyčios su joms priklausan- čiais namais ir pajamomis; kasmet Gardino pilies raktininkas perduos 4 statines medaus, 4 akmenis vaško, 13 didelių lietų žvakių, 2 dideles žvakes didžiojo altoriaus žvakidėms, dar dvi dideles susuktas žvakes ilgiems fakelams, kurie naudojami per Švč. Sakramento pakylėjimą; tris dešimtines visų grūdų (išskyrus avižų) iš Gardino, Labno bei Skidliaus; Čiolkodovo kaimą su visais priklausančiais turtais, 9 ežerus, 10 Liesnyčios kaimo valstiečių su žemėmis, tarnybomis bei duoklėmis. Pats Aleksandras prideda kasmet dvi kapas grašių iš Gardino smuklių, mokėtinas per Šv. Martyno šventę. Už tai klebonas

a Pataisyta nuo primis; kituose rankraščiuose – paternis. b B: šio žodžio trūko. c B: šios frazės trūko. d B: po nanagesimo (turėtų būti nonagesimo) vieta vienam žodžiui įrašyti.

37 turi kas savaitę aukoti papildomas mišias už jo tėvo Kazimiero Jogailaičio ir kitų jo pirmtakų sielą. Klebonas gali pasirinkti, kiek nori, malkų iš visų valdovo Gardino miškų, o gavus vietininko leidimą jis gali kirsti medieną statybai. Rs: B: l. 25v–26v; C:1662 m. Vizitacijos medžiaga – LVIA F694/1/3969, l. 2v–3v; D (nuo C): LVIA F694/1/3968, l. 29–30v (18 a. nuorašas). Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.1: Przegląd katolicki 16 (Varšuva, 1905), p. 244–246; Pub.2: KDKDW Nr. 410, p. 473–475. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Alexander288 Dei gracia magnus dux Lithuanie, Russie Samogithieque dominus et heres, significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis, presencium noticiam habituris: Quomodo retulit coram nobis honorabilis Andreas289 plebanus [eclesie] sancte Marie in Grodno290, quod privilegium eiusdem ecclesie adhunca antecessores ipsius ammiserunt, et nunc licet ipse sit in reali et pacifica possessione omnium bonorum, que predicte eclesie collata sunt, volentes tamen in posterum sibi et suis successoribus providere de meliori certitudine, suplicavit, ut istam dotacionem suisb novis literis confirmaremus. Nos itaque rescientes bene de hac re a duce Alexandro de Holszany291 protunc tenutario in Grodno et ab aliis officialibus, quod ita est sicut nobis referebat honorabilis Andreas in prefata Grodno plebanus, pro laude Omnipotentis Dei Intemerateque Virginis Marie Genitricis, Domine nostre ac hominum profectu et in spe premii celestis, iuxta dotacionem predecessorum nostrorum magni ducis Wythowdy et serenissimi regis Casimiri parentis nostri, predicte eclesie et moderno plebano successoribusque ipsius omnia inferius expressa et enumerata dedimus et inscripsimus damusque et inscribimus presentibus perpetuo et irrevocabiliter: Primo in civitate Grodnensi aream, ubi domus plebanalis incipiendo a cimeterio cum orto, qui est retro domum, ortulanisque et inquilinis usque ad plateam, que vadit a Judeis292 versus eclesiam claustralem sancte Trinitatis293 in longum, a lateribus vero ex utraque parte ad convalles secundum antiquam limitacionem; item prope ecclesiam sancte Marie duas tabernas liberas cum domibus et censu utilitatibusque, que inde proveniunt; item singulis annis de castro Grodnensi a claviatore nostro quatuor tynnasc alias wszathcze mellis et quatuor lapides cere, et pro festo Pasche ad matutinas tenebrosas tredecem candelas fusas alias posthawnyky et duas super candelabra magni altaris, alias duas magnas circumvolutas super longis falangisd pro accensione circa elevacionem sanctissimi Corporis Christi; item tres decimas manipulares, primam in Grodno ex utraque parte fluvii Nyemyen, secundam in Labno294, terciam in Skydel295, ubique de omni grano excepta avena; preterea curiam Czolkodowo dictam cum hominibus, kmethonibus et cum agris, pratis, silvis, rubetis, gays, boris, mellificiis, fluviis, rivis, aquarum decursibus, stagno seu piscina, molendino et emolumentis, singulis pertinenciis ad predictam curiam spectantibus longe, late et in ambitu, prout in suis terris singulisque metis et limitibus ex antiquo distincta est et limitata; item novem lacus, duos circa curiam predictam et septem post fluvium Nyemyen et prope Servy post fluvium Wolkuscha296, quorum ista sunt nomina Pyawyczne, Thoczylowo, Orlye, Panyewo, Poboyne, Krzyive, Okruhle, Nukoschewoe, Parva et Thobolowo297 cum fluviis, rivis, orificiis et

a Turėtų būti – adhuc. b Turėtų būti – nostris. c Turėtų būti – tunnas. d Turėtų būti – super longas falanges (super quod, ne super quo). 16 a. ši gramatinė klaida gana dažna. e Turėtų būti – Nukoschewo.

38 obstaculis eorundem; item borram mellificiorum post fluvium Byebra298Jamyny299 dictam; item decem homines in Lyeschnycza300 cum terris, pueris et successoribus ipsorum, cum tributo mellis, dacia alias dzakla siliginis et avene, laboribusque et serviciis iuxta consuetudinem terre Lithuanie. Ista sunt bona, que predicta eclesia Sancte Marie in Grodno sicut ex prima sui fundacione habuit et possedit, ita et nunc et perpetuis temporibus cum omni iure, dominio et proprietate, nullis exceptis aut pro aliquo vel pro nobis quovismodo reservatis tenebit, habebit pacificeque possidebit pro utilitate moderni plebani et omnium successorum legitime ritteque intrancium. Nos eciam eidem eclesie et rectori successoribusque addimus duas sexagenas grossorum de exactione thabernali ibidem in Grodno singulis annis pro festo sancti Martini301 a procuratore alias grodnyczy seu exactore pensionis thabernarie quicunque pro tempore extiterit recipiendas; racione cuius modernus plebanus et successores preter solita missarum officia in qualibet septimana obligabuntur implere unam missam pro anima parentis nostri regis Casimiri et antecessorum nostrorum. Item moderno plebano et eius successoribus admittimus libertatemque damus pro sua domestica necessitate pro foco et fornace recipere ligna in silvis et borris nostris, ubi comodius propiusque fuerit, et ducere per suos kmethones et alios quoscunque non alibi, solum ad suum predium vel domum in civitate, sed pro edificiis robora accipiantur cum scitu et voluntate tenutarii Grodnensis pro tempore existentis. In quorum omnium fidem, robur et testimonium sigillum nostrum presentibus est appensum. Datum in Grodno, feria sexta ante dominicam Oculi anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo quarto. Presentibus magnificis et generosis Nicolao Radivilovicz302 palatino Wylnensi et cancellario nostro, duce Alexandro de Holszany castellano Wylnensi ac tenutario Grodnensi, Georgio Hlebowicz303 tenutario in Smolensko, Jacobo Dowoynovicz304 capitaneo Drohyczensi, Stanislao Ivaszkowicz305, Gregorio Osthykovicz306 tenutariis et marsalcis, ceterisque dignitariis ac curiensibus nostris. Per manus honorabilis Ade Jacubowicz de Cothra307, qui presencia habuit in commissis. Relacio magnifici Nicolai Vylnensis et magni ducatus Lythuanie cancellarii.

29 [26] 1515 09 12, Krokuva

Adelsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai sudegus, jos klebono Pauliaus iš Cecha- noveco prašymu Ldk Lk Žygimantas Senasis patvirtina savo pirmtakų Kazimiero bei Aleksandro privilegijas tai šventovei pagal 1494 m. Gardine suteiktą Ldk Aleksandro raštą, kurio kopija išlikusi Vilniaus kanauninko Adomo Jokūbaičio Katriškio dokumentų ryšulyje. Adelsko bažnyčiai priklauso Tryčovkos kaimas ir dvaras, šeši įvardinti Adelsko valstiečiai su šeimomis ir turtais, dešimtinė iš dviejų valdovo dvarų, du tušti žemės sklypai, kasmet Šv. Martyno šventei Gardino raktininkas turi teikti 2 akmenis vaško lietoms žvakėms, 2 statines medaus pagal Kazimiero ir Aleksandro raštų są- lygas, o valdovo pareigūnams apsunkinus medaus perdavimą, Žygimantas duoda du tuščius žemės sklypus su valstiečiais medaus netekčiai atlyginti. Valdovas leidžia klebonui arba vikarui rinktis 7 vežimus arba, kiek nori, medienos gontams ir malkoms ruošti. Rs: B: l. 27–28; C: Lib. Mag., l. 89–90; D: Czart. 1777, l. 99v–100v, p. 278–280, nurašytas nuo 1525 09 20 Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių patvirtintos kopijos. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 66, p. 260.

Pub. KDKDW Nr. 419, p. 488. Tai tik 1494 m. dokumento nuorašas, čia pateiktas pagal B, o 1515 m. raštas – pagal D.

39 Sigismundus308 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Littuanie, Russie, Prussie etc., dominus et heres. Ad perpetuam rei memoriam. Significamus tenore presentium quibus expedit universis et singulis tam presentibus quam futuris harum notitiam habituris, Quomodo referebat coram nobis honorabilis Paulus de Ciechanowyecz309 capellanus noster, quia privilegia ecclesie parrochialis tituli Sacratissime Virginis Marie Assumptionis in Odelsko310, cuius ipse pro nunc rector exstitit, tempore quo basilica illa conflagravit, perierunt et licet ipse sit in possessione pacifica bonorum que contulit ecclesie felicis recordationis genitor noster divus rex Casimirus311 et eorum, que dedit germanus noster Rex Alexander312, cupiens tamen prefatus Paulus ecclesie illius sueque et successorum suorum meliori certitudini et securitati providere, supplicavit, quatenus donationem hanc ratam [habentes]a novum daremus eidem ecclesie privilegium nostrum in quo omnem dotem mandaremus nominatim consignari sicut erat descriptum in Regis Alexandri privilegio313, cuius transumptum sub data Grodne, anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo quarto habebat in regestris suis venerabilis Adam Jacobi de Cothra314 Vilnensis et Sandomieriensis ecclesiarum canonicus secretariusque noster protunc notarius dicti Alexandri. Nos itaque pro laude omnipotentis Dei et pro reverentia Gloriosissime Virginis Marie, cuius presentissimis auxiliis iugiter confovemur, petitioni memorati honorabilis Pauli gratiose annuentes, omnia donata per predecessores nostros predicte ecclesie Sancte Marie in Odolsko denuo damus, roboramus perpetuoque inscribimus. In primis villam et curiam Thryczowsczyna315 nuncupatam cum hominibus ad dictam curiam spectantibus, serviciis eorundem et cum agris, pratis, campis. silvis, mericis, rubetis, gaiis, fluviis, fluminibus et aquarum decursionibus, piscinis, stagnis, piscaturis, molendinis factis et fiendis et omnibus aliis, sicut eratb ex antiquo; item homines in Odolsko, qui tunc fuerunt, cum successoribus eorundem, primus Denys Sczyeblak, secundus Moldus, tercius Thys Klymovicz, quartus Dmythr, quintus Nyesztha Dublyanyn, sextus Naczus Sedelnyk et successores eorundem cum omnibus terris et serviciis, secundum consuetudinem regionis illius; item duas decimas manipulares de curiis nostris sicut fuit ex antiquo una cum Zyoraslawka ex utraque parte fluvii Nyemyen et parimodo alteram in Dubdo; item terras desertas dictas Saduczyna et Panyowczyna; item de castro Grodnensi a claviatorec nostro quicunque pro tempore existeritd singulis annis duos lapides cere pro candelis fusilibus alias postawnyky pro festo Sancti Martini316 dandos; pro duabus vero tunnis mellis alias wschathky quod mel ex privilegio Casimiri parentis nostri et eciam germani nostri regis Alexandri singulis annis dabantur a claviatoree Grodnensi, qui officiales in extradendo huiusmodi melle difficiles fiebant et negligentes, nos in vim compensationis et contentationis loco mellis dedimus ad predictam ecclesiam duas terras, unam ex nomine Kwaczonowsczyzna et alteram terram Myelyechowsczyzna cum servicio et cum hominibus, qui dictas terras colunt ex nomine Andrzeyewycz; item arbores mellificiorum paratas et parandas in nemoribus et borris nostris Sloy, sicut predecessor emitf honorabilisg Mathias plebanus ab hominibus dictis nostris Zdzyeplkowye; item ibidem in Odolsko quinque tabernas cum propinacione cervisie et medonis et omnibus utilitatibus ex eisdem provenientibus. Item dedimus damusque per presentes libertatem moderno plebano et eius

a D: trūksta. b D: fuit c B: clamatore d D: extiterit e B: clamatore f D: sicut tenuit predecessor g B: honorabilibus

40 successoribus pro fabrica ecclesie et domorum plebani vicariorumque accipiendi robora ad tegulas alias dresnycze lignaque pro foco educendo septem curribus seu vehiculis toties quoties opus fuerit. In quorum omnium premissorum testimonium et robur presentes literas nostras sigilli nostri appensione iussimus communiri. Datum Cracovie feria secunda infra octavas Nativitatis Marie, anno salutis millesimo quingentesimo quintodecimo, presentibus magnificis Nicolao Nicolai Radzywylowicz317 palatino Vilnensi et cancellario Magni Ducatus Lituanie generosisque Joanni Juniori Sapiha319 marschalco et secretario nostro, Ivachno Andrzeyowicz thesaurario319, Copecz Wasylowicz320 secretario ceterisque secretariis et officialibus et curiensibus nostris circa premissa. Per manus venerabilis Ade Jacubowicz de Cothra Vilnensis et Sandomieriensis canonici, secretarii nostri, qui presentia habuit in commissis. Relacio magnifici domini Nicolai palatini Vilnensis et cancellarii Magni ducatus Lithuanie.

30 [27] 1511 04 27 (Conductus Paschae), Goniondzas

Kalinuvkoje, per Atvelykas Vilniaus vaivada, LDK kancleris Mikalojus Mikalojaitis Radvila įsteigia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Onos, Mikalojaus, Leonardo ir Visų Šventųjų baž- nyčią, jos klebonu jis numato Jokūbą Maiką, kuriam teikia 4 valakus žemės Kalinuvkoje, 4 saikus (rėčkas?) medaus, žemės sklypą smuklei statyti, kuri galės gaminti midų, alų ir kokį norisi gėrimą, sklypą prie upės ir klebonijos žuvų tvenkiniui rengti. Klebonas gali malti grūdų savo naudojimui Radvilos malūne be mokesčio; triskart per savaitę (trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais) klebonas gali žvejoti su mažais tinklais [bradiniais] Radvilos žuvų tvenkinyje. Duodama pieva prie upės šienavimui; kiekvienas valstietis arba kolonistas turi kasmet duoti po 1 kapą aukščiausios kokybės kviečių ir daržovių ir jas vežti savo vežimais ir arkliais pas vieną nustatytą valstietį, kuris jas visas surinks; per Martynines kiekvienas valstietis klebonui mokės po 4 grašius. Rs: A: Archiwum Archidiecezjalne w Białymstoku [AAB]; B: l. 29r–v; C: AAB, 1534 01 02, Vilnius Žygimanto Augusto 1511 m. privilegijos kopija ir papildymas321; D: AAB, 1534 01 14 Vilnius, Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių 1511 m. bei 1534 m. valdovo privilegijų kopija; E: Lib. VI, l. 114–115, 115v–116v (Žygimanto Senojo 1534 01 02 transumptas); F: Lib. Mag., 103r–104v (nuo E); G: Czart. 1777, l. 88v–89 (nuo E). Čia tekstas pateiktas pagal A. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 28, p. 254, 179; J. Maroszek, Pogranicze Litwy i Korony w planach Króla Zygmunta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią (Białystok, 2000), p. 69 (klaidingai pataiso kaip 04 20, Šv. Velykų diena), W. Wróbel, „Dzieje kościoła parafialnego w Kalinówce Kościelnej do końca XVI w.“, Parafia w Kalinówce Kościelnej 1511–2011. Pięć wieków historii, sud. A. Szot (Białystok-Kalinówka Kościelna, 2011), p. 80–83; T. Krahel, „Zarys dziejów parafii w Kalinówce Kościelnej“, ten pat, p. 17–18, 20–21, rankraščio nuotrauka – p. 49. Pub.: Wróbel, „Dzieje kościoła parafialnego“, ten pat, aneks I, p. 101–103 [A], 103–105 [C], 106–108 [D]. In nomine Domini amen. Cum inter omnia hominum pietatis opera nulla meliora aut perfectiora et ad eorum salutem conducibiliora fore possunt quam ea, que ad cultum et honorem divinum fiant, nec quicquam hominia presertim christiano magis dignum esse poterit quam Creatoris et

a D – homine

41 salvatoris sui Dei summi Eius quoque sanctorum et electorum cultum laudemque pro posse augere et dilatare, proinde nos Nicolaus Nicolai Radivil322 palatinus Vilnensis et magni ducatus Littuanie cancellarius hec nostro animo revolventes nostreque saluti anime tempestive providere affectantes, deliberavimus in laudem et gloriam Sancte et individue Trinitatis intemerateque quoque et in eternum benedicte Matris Salvatoris nostri Genetricis Virginis Marie specialiter tamen immaculate eius Conceptionis honorem eiusque matris Anne sanctissime necnon sanctorum Nicolai et Leonardi confessorum reliquiorum quoque sanctorum et sanctarum omnium in pago nostro seu villa nomine Kalinowka323 novam ecclesiam erigere et ex nostris propriis bonis hereditariis dotare eiusque ecclesie curam, hoc est plebanatum honorabili domino Jacobo Mayk de Thykiewka324, qui nobis ad hoc idoneus et sufficiens est visus, commisimus et dedimus presentibusque damus et committimus. Cui quidem Domino Jacobo predicte ecclesie plebano et ipsius legitimis successoribus per nos aut nostros legitimos successores et posteros ad dicte ecclesie plebanatum electis et presentatis ut eo liberius divinis officys et cure animarum intendere sacerdotesque et ministros ecclesie servare valeant dedimus presentibusque damus quatuor mansos agri vulgariter wloki in prefata villa Kalinowka iacentes perpetuis temporibus possidendos et ad usus ipsiusque successorum utilitates utendos dedimus quoque et presentibus damus prefato domino Jacobo et eius in plebanatu predicto successoribus quatuor mensuras vulgariter ranczki dictas mellis nobis et nostris legitimis successoribus ex eadem villa dari debitis singulis annis in eternum percipiendas et in suos usus convertendas. Dedimus etiam et presentibus damus eidem domino Jacobo et eiusdem successoribus aream pro taberna325 edificanda in qua medonem et cervisium seu quemvis potum ad suam utilitatem poterit propinare, locum quique rivo et domui ipsius plebani vicinum pro piscina facienda favorabiliter tribuimus. Item permittimus presentibus prefato domino plebano et ipsius legitimis successoribus molendino nostro in Kalinowka sito pro domestica necessitate libere uti sine dotacione mensurarum nobis et nostris legitimis successoribus ex prefato molendino debitarum; ex piscina quoque nostra predicto molendino adiacente damus eidem domino plebano et ispius legitimis successoribus parvo rethe alias wathe vel zabrodnia in septimana ter quarta sextaque videlicet feriis et sabbatho piscandi potestatem pro sua tantummodo necessitate. Adiungimus insuper sepe memorato domino Jacobo eiusque successoribus pratum ad fenum defalcandum, quod rivo Rzeprza326 cognomine dicto in parte silvam versus adiacet sinistra; preterea iam prescripta omnes et singuli coloni seu kmetones nostrarum villarum videlicet Kalinowka et ceterarum ad prenominatam ecclesiam per nos, ut premissum est, erectam et fundatam de novo pertinentium et etiam earum, si que per nos et posteros nostros postea locate et predicte ecclesie adiuncte fuerint, alias quicunque sub cura prememorati plebani vel ipsius successorum sunt vel futuris temporibus erunt, tenebuntur omnes et eorum quilibet ex suo manso singulis annis duos sexagenarios frumenti, unum siliginis, alterum autem leguminum alias jarzyny dare et suo curru et equis ad unum ex vicinis eiusdem ville kmetonem, ad quem plebanus placuerit; ydem quoque prefati coloni seu kmetones omnes et quilibet eorum eidem domino plebano et eius successoribus annis singulis quatuor grossos pro festo Sancti Martini327 sine quavis dilatione solvere tenebitur. Hec firma, rata perpetuoque inviolata fore volentes, presens hoc fundationis seu erectionis prenominate ecclesie et plebanatus privilegium fieri jussimus sigilloque nostro subappenso roborari voluimus ac muniri. Datum in Goniądz328, die dominico Conductus Pasche329, anno Christiane salutis millesimo quingentesimo undecimo.

42 31 [28]

1496 05 02, Merkinė

Ldk Aleksandras Jogailaitis, norėdamas užtikrinti Tščianės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios klebono pajamas ir, turėdamas omenyje, kaip jis padalino valstiečių-kolonistų Tščianės ir Neviarovo kaimų sklypus į valakus, nustato, kad kasmet per Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę (09 08) kiekvienas valstietis – ar tai rusėnas (stačiatikis), ar katalikas (lietuvis arba lenkas)– turi klebonui mokėti derliaus duoklę, būtent po 4 grašius vietiniais pinigais už kiekvieną savo valaką; Pritulenkos ir Boguševo kaimų rusėnai neturi mokėti tokios duoklės, jeigu nepereis katalikybėn; Tščianėje valdovas klebonui duoda du tuščius valakus; tris saikus (rėčkas) medaus nuo Radvilo Goniondzo duoklės, o iš vaško klebonas turi savo bažnyčiai pagaminti žvakių. Rs: B: l. 30r–v.; C: 1742 01 22, Tščianės prepozito, Smolensko kanauninko Merkelio Cimskio prašymu padarytas nuorašas iš Vilniaus vyskupijos archyve esančių originalų, tikriausiai B, rs neišlikęs; D: 1765 08 17, Goniondzo pilies teismo knygos užrašas – sunaikintas 1944 m. Varšuvoje, nuorašas pagal C ir patikrintas su B – Vilniaus vyskupijos kanclerio pavaduotojo, Smolensko kanauninko, protonotaro Tomo Juozo Šimako kopija; E: AGAD, Kopicjana, Nr. 54, p. 362–371 (ir p. 372–398) 1800 m. Bransko miesto archyvisto pavaduotojo, Ignacy‘aus Kapic‘os Milewski‘o, Tuczynslio grafo padarytas nuorašas – nuo D. p. 365: Actum in Goniądz sabbatho post festum Assumptionis in coelum Beatissimae Virginis Mariae proximo, anno Domini millesimo septingentesimo sexagesimo quinto [1765 08 17]. Officium praesens castrense capitaneale Branscense extractus trinus documentorum infrascriptorum in rem ecclesiae Trzcianensis servientium, extractus Archivi dioecesis Vilnensis, actu quo infra authentice depromptos ad oblationem partis, cujus interest, suscepit et actis ingrossare permisit, quorum tenor et quodem unius ejusmodi ex actis Archivi Dioecesis Vilnensis anno Domini millesimo septingentesimo quadragesimo secundo mense January die vigesima secunda [1742 01 22] coram officio actisque Archivi Dioecesis Vilnensis comparens personaliter illustris admodum reverendus dominus Melchior Cimski, canonicus Smolescensis, praepositus Trzcianensis petiit extradi documenta in rem ecclesiae parochialis Trzcianensis servientia, quod in quantum de jure acta publica nemini denegari debeant et obtulit, quorum quidem documentorum prout in suis authenticis extant et in archivo dioecesano asservantur tenor sequitur et est de verbo ad verbum talis [31 (28), p. 366–368]. P. 368: po dokumento nuorašos – Que omnia prout in Actis continentur per praesens transumptum extracta vidi, legi, collationavi et quia de verbo ad verbum in omnibus secum concordavi, reperi ideo in majorem eorundem fidem ac firmitatis robur sigillum cancellariatus Dioecesis Vilnensis subscripsi, Vilne, anno, mense, die ut supra Thomas Josephus Szymak, sacre Theologiae utriusque juris doctor, prothonotarius apostolicus, canonicus Smolenscensis, vice-cancellarius Dioecesis Vilnensis manu propria. Locus sigilli. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.: KDKDW Nr. 439, p. 511–512. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Alexander330 Dei gratia rex Poloniea, magnus dux Lithuanie, Russia Samogitieque dominus et heres etc., significamus tenore presencium universis et singulis presentibus et futuris, harum noticiam habituris: Quomodo volentes providere ut eclesia sanctorum apostolorum Petri et Pauli in villa nostra Thrczyana331 in suis proventibus non diminuereturb neque defectum paciatur, ex eo quia terre et agri, ubi erat predium nostrum, unde ad ipsam eclesiam decime dabantur, pro locacione kmethonum super censum nostrum divisi sunt

a Aišku, raštininkas klysta, nes 1496 m. Lenkijos karalius buvo Jonas Albertas; tikriausiai turėjo omenyje dažną formuluotę: rex, magnus dux. b E: diminuetur.

43 in mansos alias wloky per villas Thrsczyana et Nyewyerovo332 propterea loco decimarum statuimus censum in predictis villis, ita quodc omnes kmethones et incole earundem tam Rutheni quam catholici, hoc est Poloni et Lithuani333, singulis annis et perpetuis temporibus pro festo Nativitatis Sancte Marie334 ad predictam eclesiam sancti Petri tenebuntur solvere et reddere censum vel daciam in wlgari meschne335nuncupatam de quolibet manso quatuor grossos secundum numerum illius regionis conputando, quem censum debet exigere advocatus predictarum villarum et sui successores pro termino superius memorato, videlicet pro die Nativitatis Sancte Marie singulis annis et reddere in manus moderni plebani honorabilis Nicolai336 et ipsius successorum; in villis vero Przythulyanka337 et Boguszewo338 a dacia missalium alias meschne excipimus tantum Rutenos, qui illic ab inicio locacionis in cruda radice consederunt, nisi forte aliqui ritum Ecclesie Romane voluerint profiteri, qui cum successoribus more aliorum per eundem exactorem ad reddendam daciam huiusmodi prefate eclesie erunt obligati. Dedimus eciam ad eandem eclesiam sancti Petri, presentibusque damus et perpetuo inscribimus ibidem in Thrzczyana duos mansos desertatos; item tributo nostro Gonyądzensi339 tria manualia alias rączky340 mellis, quod mel plebano moderno et successoribus singulis annis pro tempore, quo tributa nostra exigunturd, debet extradere hayewnyk341 Gonyądzensis vel exactor, quicunque pere nos in districtu Gonyądzensi tributa mellis exiget, plebanus vero modernus et successores eius ceram de isto melle debent convertere pro candelis ad eclesiam predictam. In quorum omnium fidem et robur sigillum nostrum presentibus est appensum. Datum in Merecz342, secunda die mensis may anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo sexto. — Ad mandatum proprium domini magni ducis.

32 [29a] 1501 08 28, Gardinas

Tščianės Šv. Petro ir Pauliaus, Kotrynos, Barboros, Margaritos ir Daratos bažnyčios klebono Baltra- miejaus labui Ldk Aleksandras Jogailaitis parapijai teikia du tuščius valakus; taip pat Šv. Kotrynos, Barboros, Margaritos ir Daratos koplyčiai duoda tris saikus medaus su koriais (ir iš jo vaško klebonas įpareigotas gaminti žvakes savo koplyčiai); Goniondzo dvaro pareigūnas duos dar tris saikus (rączki) neperdirbto medaus. Už valdovo dosnumą klebonas turi kas savaitę minėtoje koplyčioje laikyti šv. mišias Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo garbei su trimis ypatingomis maldomis (collecta), vienas – už valdovo ir jo įpėdinių sveikatą, antras – už (mirusius?) ir dar trečias – už nuodėmes. Rs: B: l. 30v–31; C, D: žr. Nr. 31 E- AGAD, Kopicjana, Nr. 54, p. 368: Alterius vero tenor talis ex actis Archivi Dioecesis Vilnensis anno Domini millesimo septingentesimo quadragesimo secundo mensis January die vigesima secunda [1742 01 22] coram officio actisque Archivi Dioecesis Vilnensis comparens personaliter illustris admodum reverendus dominus Melchior Cimski, canonicus Smolescensis, praepositus Trzcianensis petiit extradi documenta in rem ecclesiae parochialis Trzcianensis servientia, quod in quantum de jure acta publica nemini denegari debeant et obtulit, quorum quaedem documentorum prout in suis authenticis extant et in archivo dioecesano asservantur tenor sequitur ejusmodi talis [33 (30), p. 369–370]. P. 370: po dokumento nuorašos – rašto patvirtinimas panašai kaip p. 368. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.: KDKDW Nr. 504, p. 613–614.

c E: itaque. d E: exequuntur. e B, E: super.

44 In nomine Domini amen. Quia frequencius res presentibus note et clare tempore procedente posteris futurisque ambigue et obscure efficiuntur, unde sapientum adinvenit ingenium, ut negocia, que sub tempore fiunt, literis et testimonio fidedignorum perhennentur. Proinde nos Alexander343 Dei gracia magnus dux Lithuanie, Samogithie, Russie, Kyovyeque etc.a dominus et heres ad perpetuam rei memoriam tenore presencium significamus universis et singulis presentibus et futuris, presencium noticiam habituris, quibus expedit, quomodo volentes sub principatii et gubernacione nostra religionem sanctam Christianam et eius ritus ac obsequia exaugere cupientesque pro terrenis celestia nobis comparare, quare in honorem Omnipotentis Dei et beatorum Petri et Pauli apostolorum ac sanctarum Catherineb, Barbare, Margarethe, Dorothee virginum, patronorum eclesie in Thrczyana344, ipsius eclesie parochialis devocionem, et item respectum in personam honorabilis Bartholomei345 eiusdem eclesie rectoris habentes, sibi et eclesie sue eiusque successoribus duos mansos agri desertos wlgariter dictos wloky dedimus, donavimus presentibusque damus, donamus et inscribimus nunc et in ewm. Item pro eadem eclesia et specialiter pro capella sanctarum Catherine, Margarethe, Barbare, Dorothee virginum346 et pro rectore eiusdem eclesie tria manualia mellis crudi alias rączky similiter damus, donamus et inscribimus, cuius mellis ceram rector eclesie pro tempore existens pro cereis eiusdem capelle dare et ordinare tenebitur; que tria manualia mellis crudi extradi debent et tenebuntur ab exactore nostro mellis dacie alias hayownyk Gonyądzensi pro tempore existente, nulla desuper ad id excusacione habita eidem eclesie et plebano ac suisc successoribus. Prenominatusque honorabilisd Bartholomeus plebanus et sui successores racione huiusmodie nostre donacionis et dotacionis missam in capella prefate eclesie officii Beatissimef Virginis Marie de Concepcione347 cum tribus collectis pro sanitate nostra et nostrorum successorum, alterag et tercia pro peccatis semel in septimana peragere seu celebrare idem Bartholomeus et sui successores tenebitur et tenebuntur perpetuo et in ewm. In quorum omnium et singulorum premissorum fidem et testimonium sigillum nostrumh presentibus est subapensum. Actum et datum Grodne348, sabato proximo post festum sancti Bartholomei349 anno a Natali Domini millesimo quingentesimo primo. Presentibus ibidem reverendis, magnificis et generosis Alberto350 episcopo Wylnensi, Alexandro Jurgyowicz351 castellano Wylnensi, Joanne de Zabrzesye352 palatino Throczensi et supremo marsalco magni ducatus Lythuanie, Nicolao Mykolayovicz353 subpincerna magni ducis et capitaneo Belsczensi, Janusio Alexandrowicz incisore nostroi354, Petro Olyechnovicz magistro coquine nostre355, Nicolao Gynywylowicz356 magistro coquine ducisj nostre, testibus circa premissa, per manus honorabilis Stanislai Veneti357 notarii nostri, quiak presencia habuit in commissis

a E: ac. b E: Catharine. c E: ipsius. d E: venerabilis. e E: huius. f E: Beatae. g Komorowskis praleido žodžius pro defunctis, ar fundatorius reikalauja atlikti dvejas mišias dėl nuodėmių? h E: trūksta žodžio nostrum. i E: trūksta žodžių incisore nostro. j B:Turėtų būti ducisse? E: sutrumpintas sąrašas, Petro Olithnowicz, magistro coquinae ducis nostrae, testibus. k Pub.: pataiso į qui, nors quia taip pat prasmei neprieštarauja. 1501 m. raštas (Nr 29b) taip pat baigiasi – žr. išn. a. Plg. E, p. 370, 373.

45 33 [29b] 1501 01 20, Vilnius

Už atliktą tarnybą Ldk Aleksandras teikia Tščianės klebonui Baltramiejui žuvų tvenkinį, kur jis galės statyti malūną. Rs: B: l. 31v.; C, D: žr. Nr. 31; E: p. 370: Tertii vero series talis ex actis... canonicus Smolenscensis ... || p. 371 tenor sequitur et est de verbo ad verbum talis [32 (29), p. 371– 373]. P. 373: po dokumento nuorašos – rašto patvirtinimas panašai kaip p. 368. Po trečiosios nuorašos ir locum sigilli – p. 374: Quorum quidem extractuum praeinsertorum originalia post ingrossationem in Acta praesentia eadem pars offerans denuo ad se mediante Officii praesentis quietatione recepit. Ex actis Castrensibus Goniądzensibus rescriptum. Kramkowski. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.: KDKDW Nr. 479, p. 563. Alexander358 Dei gracia magnus dux Lithuanie, Russie, Samogithie etc. dominus et heres, significamus tenore presencium quibus expedit universis et singulis horuma noticiam habituris, quia ad suplicacionem honorabilisb Bartholomei359 plebani in Thrsczyana360 et respectu obsequiorum eius, quibus apud nos bene meritus est et specialiter se nobis reddidit commendatum, horum intuitu volentes ipsum ad eadem reficere prompciorem, sibi eclesieque sue locum seu alweum in fluvio Vilamowka361 dictum, qui vadit penes Dobarz362 circa fornacem picis parte ex una et granicies nobilis Nicolai Mroczek parte ex altera, ad erigendum et construendum piscinam de nowo dedimus, donavimus damusque, donamus et largimur per presentes habendum, tenendum, utifruendum, pacifice et quiete possidendum perpetue et in ewm; admitimus et concedimus insuper eidem plebano molendinum construendum seu edificandum in eadem piscina et fluvio supranominato pro usu, utilitate ac commoditate eidem plebano prefate eclesie ac successorum suorum cum omnibus proventibus et utilitatibus ac emolimentis eius, prout sibi et suis successoribus melius, commodius videbitur. In quorum omnium et singulorum fidem et testimonium sigillum nostrum presentibus est subapensum. Actum et datum Wylne, feria quarta ipso die sanctorum Fabiani et Sebestiani martirum anno a Natalic Domini millesimo quingentesimo primo. Presentibus ibidem generosis et nobilibus Joanne Stheczko363 capitaneo Drogyczyensi, Mathia Stheczko364 tenutario in Wyssokydwor, Joanne, Andrea et Jeorgiod Dowoynowiczy365 fratribus germanis curiensibus, testibus circa premissa. Per manus honorabilise Stanislai366 plebani in Zurasz protunc notarii, quiaf presencia habuit in commissis.

a E: harum. b E: venerabilis. c E: Nativitate. d E: Gregorio. e E: venerabilis. f E: qui.

46 34 [29c] 1502 07 02, Neviarovas

Neviarovo įpėdinis, Tščianės, Pritulenkos, Boguševo vaitas Andriejus įsteigia Tščianės bažnyčios Šv. Andriejaus, Stanislovo, Adalberto, Leonardo ir Valentino altorių, kuriam teikia po du valakus Tščianėje ir Pritulenkoje, iš kur altarista gaus po floriną, valstiečių prievoles, ir kitų pajamų; kasmet iš Boguševo malūno altarista gaus 5 karčius aukščiausios kokybės kviečių, 5 karčius salyklų; perduoda visas savo teises Tščianėje, išskyrus teisę teikti kandidatus į altaristas, kurie turės kas savaitę aukoti šv. mišias Švč. Mergelės Marijos garbei (kurios prasideda posmu „Salve sancta parens“ (Sveika, šventoji Gimdytoja), o kitas už nuodėmes su trimis ypatingomis maldomis (collecta), dvylika mišių su vigilijomis už mirusiuosius. Rs: B: l. 32r–v. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.: KDKDW Nr. 522, p. 626–627. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ego Andreas heres Nyewyerow367 et advocatus in Thrsczyana, Przythulanka et Boguschow368 universorum presencium et futurorum noticiam deducere per tenorem volo, perpendens salutem anime mee et successorum meorum, constitui, disposui et ordinavi fundare capellam seu altare ad laudem Omnipotentis Dei ac sanctorum eius Andree, Stanislai, Adalberti, Leonardi et Valentini in Thrsczyana369, sine tamen preiudicio rectoris eiusdem eclesie prefate, ad quam seu quod pro meliori nutrimento altariste seu presbitero dedi, donavi presentibusque do, dono in dicta villa Thrzsczyana duos mansos et in alia villa Przythulanka alios duos mansos minus quarta advocacie mee hereditarie proprie, de quibus quatuor mansis altarista pro tempore existens exiget et extrahet ac recipiet censum de quolibet manso per florenum unacum servicio hominum ceterisque proventibus omnibus de predictis mansis spectantibus et pertinentibus. Et insuper do, dono, erigo et fundo pro eadem capella seu altari et altarista de molendino meo in Boguschowo octo choros370siliginis et quinque choros brasei communis annis singulis se sequentibus perpetuisque temporibus ab altarista dicti altaris pro nunc et in futurum existentis percipiendos, levandos seu tollendos. Et nullam proprietatem ibi habere volo preter ius patronatus, quod pro me et meis successoribus penitus reservo et reservari volo. Altarista vero et sui successores tenebitur seu obligabuntur legere duas missas singulis annis septimanatim perpetuisque temporibus unam de Beata Virgine Salve sancta parens371 et alteram pro peccatis sub tribus collectis et duodecim missas pro defunctis; et totidem vigiliis adimplere debet missam defunctorum altarista pro tempore existens et sui successores legere tenebuntur. Ne ergo [privilegium]a huius mee donacionis, erectionis et fundacionis, perpetue dotacionis pretextu seu occasione meorum successorum valeat violari, ad presentem literam fundacionis et dotacionis mee dicti altaris sigillum meum presentibus est subapensum. Datum in Nyewyerowo, feria quinta ante festum sancti Jacobi apostoli anno Domini millesimo quingentesimo secundo. Presentibus ibidem honorabilibus et nobilibus dominis Joanne de Podosye, Vitto vicariis in Thrsczyana372, Stanislao Spak et Nicolao Gyngvyl373, testibus circa premissa vocatis atque rogatis.

a B: čia trūksta žodžio, kurio prasmę atitinka ir KDKDW pasiūlytas privilegium.

47 35 [30] 1492 06 07, Gardinas

Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila suteikia savo tėvo Jono Kęsgailos įsteigtai Mstiba- vos Šv. Jono Krikštytojo, Mykolo Arkangelo ir Barboros bažnyčiai ir jos klebonui Albertui 9 valstie- čius iš savo Mstibavos tėvonijos; dvi smukles: vieną – ties klebono sodyba bažnyčios priekyje, kitą – gatvėje,vedančioje į Valkaviską, jos kasmet mokės po dvi kapas; iš Mstibavos dvaro dvi kapas; du Mstibavoje esančius daržininkus; du laukus tarp kelių, vedančių į Šilovičius ir tiltą, kitų sklypų. Rs: B: l. 32v–33v. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 364. Pub.: KDKDW Nr. 387, p. 443–444. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum humana opera in se multum sunt labiliaa et a memoria hominum, que multum labilisb est et caduca, evanescant, necesse est, ut literarum apicibus et testimonio fidedignorum roborentur. Proinde nos Stanislaus Janowicz374 capitaneus Samogithiensis, huius mundi fragilitatem perpendentes, volentesque terrena in eterna felici comercio commutare salutique anime dum in humanis existimusc salubriter providere, sperantes post huius vite occasum ad eternam transferri vitam, eclesiam parochialem in oppido nostro Msczybow375 nostre collacionis in honorem sanctorum Joannis Baptiste, Michaelis archangeli ac Barbare virginis376 per magnificum et generosum dominum Joannem Kyeschgalowicz patrem nostrum dive memorie erectam, fundatam et edificatam, ad quam honorabilem dominum Albertum de Pyethrykova377 plebanum Luceoriensis diocesis elegimus, nominavimus et presentavimus regendam, tenendam et possidendam, eidemque eclesie sic erecte, fundate et edificate prefatoque Alberto rectori eiusdem suisque successoribus legittimis pro dotacione eiusdem novem homines in hereditate nostra in prefato Msczybow, videlicet Rodz Mychalowicz, Juschko Chodorovicz, Thalko Andreyowicz, Thruchanyecz Romanowicz, Supron Dzerszkowicz, Olyechno, Martinum Nanyeszowczysnye, Kolanko, pro nono vero homine terram ad serviendum sufficientem ad laborandum, prout et nobis ante donacionem huiusmodi laborare consueverunt; ac in iam dicto oppido nostro Msczybow duas tabernas, unam penes curiam plebani ante eclesiam sittam, aliam versus eclesiam in acie platee que tendit ad Wolkowysky378, de qualibet duas sexagenas annuatim percipiendum, prout et nos ante ea singulis annis recepimus et recipere consuevimus; et eciam de curia nostra in prefato Msczybow duas sexagenas grossorum latorum annuatim ac quatuor ortulanos in dicto Msczybow; campum sub dicto oppido Msczybow iacentem inter duas vias, quarum una tendit ad villam dictam Szydlowycze379 et alia ad pontem sub Rzyczewicz ac mericam, que sitta est inter viam que vadit ad Szydlowicze et aliam viam, que vadit ad Gerylo usque ad pratum nostrum dictum Lochwynowo, sittum in semita recta, ad stagnum in fluvio Msczybowka cum prato, campo et merica ex una parte fluvii per magnam silvam et graniciem Ryczyewycz dictam alias Doroschkowicz absque lesione et destructione silve magne prefate; campum antiquum, quem homines in dicta magna silvad degentes ab antiquo tenuerunt et tenent sine omni impedimento laborandum; ac pratum magnum ad stirthas penes nostra prata dicta

a B: labia; pataiso Pub. b B: labis; pataiso Pub. c B: existens, pataiso Pub. d B: magna silva magna

48 Napoprzecznym; item pratum dictum Postayscz a nostris pratis cum alio prato ex alia parte a graniciis, quas limitavit dominus Joannes Dowoynowicz380 cum hominibus regie maiestatis Othbabicz; ac decimam manipularem omnis grani seminati de curia nostra in dicto Msczybow ac circulo alias sdworcza; lapidem cere cum tunna mellis azimi de tributariis nostris in Polyescze dedimus, donavimus, inscripsimus et perpetuo largiti sumus, damusque, donamus, inscribimus et perpetuo largimur cum omnibus et singulis redditibus, proventibus, usibus, utilitatibus, pascuis, pratis et borris in prefatis bonis, que nunc sunt et in futurum fieri possunt industria hominum ac provisione meliori mediante, nichil pro nobis aut successoribus nostris in bonis superius expressis iuris, dominii vel proprietatis penitus reservantes, tenendum, habendum, utifruendum et in usus ipsius eclesie et rectoribus eiusdem, prout eis melius, utilius et commodius videbitur expedire, convertendum et e temporibus possidendum. Harum quibus sigillum nostrum presentibus est appensum testimonio literarum. Datum Grodne381, feria quinta ante Penthecosten sub anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo secundo. Presentibus ibidem reverendo patre, magnificis et generosis dominis Alberto382 electo et administratore sede vaccante Wylnensi, Nicolao Radwylowi- cz Wylnensi383, Petro Janowicz384 Throczensi palatinis et Stanislao Kosczyewicz385 tenutario Rownensif ceterisque testibus pluribus fidedignis.

36 [31] 1511 07 16, Lietuvos Brestas

Porazavos klebono Stanislovo iš Siedlovo prašymu Ldk Lk Žygimantas Senasis peržiūri tos šventovės jo paties ir pirmtakų Kazimiero bei Aleksandro, ir bajoro Rimvydo Jono Jagintaičio duotas privilegijas. Valdovas patvirtino Jagintaičio 1460 06 29 raštą, kuomet šis Porazavos įpėdinis Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Petro, Pauliaus, Adalberto ir Jurgio bažnyčiai teikia 4 gerai apsirūpinusius valstiečius ties Ščaros upe netoli Slanimo su žemėmis, tarnybomis, duoklėmis, vieną lauką ties bažny- čia, dar du laukus, dvi pievas, visų grūdų, daržovių dešimtinę iš Porazavos dvaro. Žygimantas prideda savo dovanas, būtent visų grūdų dešimtines iš Porazavos bei Naujadvario dvarų, įsakydamas savo pareigūnams patikrinti, kad dvarininkai moka nustatytas dešimtines, dvi laisvas smukles; niekados negalima per-, parduoti jokių klebono turėtų žemių. Sklypą duoda trečiai laisvai smuklei statyti prie bažnyčios. Už viską klebonas turi atsilyginti, aukodamas kas savaitę giedotines mišias šeštadienį Dievo Motinos garbei, ir dar vienerias mišias už mirusiuosius. Rs: A: MAB F6-99, pergamentas, 57,5x49 cm, raudono lako antspaudas vaško dubenėlyje, įdėtas į apirusį raudonos medžiagos maišelį ir prikabintas raudono šilko virvute; B: l. 33–36; C: Žygimanto Augusto 1569 12 06, Knyšinas, 1511 m. rašto patvirtinimas – MAB F6-231 (reg. Jasas, Pergamentų katalogas 619, p. 246); D: Lib. VI, l. 104–106v; E: Lib. Mag., l. 46–47v; F: Czart. 1777, l. 28–29v. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365; Jasas Pergamentų katalogas 189, p. 81; Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 30 p. 279–280. Pub.: (iš dalies) KDKDW Nr. 234, p. 263–265 [1460 06 29], 613, p. 723 [1501–1506 m.] Čia teikiame 1460 m. tekstą pagal B (kursyvu), visą kitą dalį pagal A.

e Pub. prideda žodį perpetuis, kurio, berods, čia trūksta. f Dabar nežinoma, ar tai Pub. arba raštininko klaida, supainiojant didžiąsias K ir R raides.

49 In nomine Domini amen. Ad perpetuum rei memoriam. Cum ad quemvis principem catholicum deceat non solum ecclesias ac cultum Dei ampliare et denuo dotare sed eciam illa, que antiquitus sunt usibus divinis dicata, ne irritentur, convenit litteris et signis munire, proinde Nos Sigismundus386 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Lituanie, Russie, Prussie Samogithieque dominus et heres etc., significamus tenore presencium quibus expedit universis presentibus et futuris harum noticiam habituris, Quomodo coram Maiestate nostra personaliter constitutus Honorabilis Stanislaus de Syedlewo387, plebanus in oppido nostro Porozowo388 diocesis Vilnensis, exhibitis litteris undenis tam nostris quam divorum olim Kazimiri389 genitoris et Alexandri390 germani regum et magnorum ducum predecessorum nostrorum quam generosi olim Joannis Jaginthowicz Rymowid tenutarii Brestensis et Lydensis 391 super fundum et dotationem agrorum, hominum, piscinarum et molendini, decimarum aliorumque proventuum et redituum ecclesie parrochialis predicte in Porozow canentibus (?), supplicavit eiusmodi litteras seu contenta in eis approbari, ratificari et confirmari atque in unum tenorem redigi, et in primis privilegii fundationis primeve predicti olim Rymowid facte sequitur tenor: In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum inter humane nature commoda nichila dignius censetur, quam ut memoria hominis bona habeatur et eterna merces pro caducis bonis lucretur et ut id, quod intuitu remuneracionis eterne datur, apicibus litterarum et testium annotacione roboretur, proinde ego Joannes Jaginthowiczb Rymowid heres in Porozowoc significo universis et singulis quibus expedit presentibus et futuris presencium noticiam habituris: Quia accensus zelo devocionis singulari et tactus divino spiramine, necnon pretendens salutem anime mee, necnon predecessorum et successorum meorum, construxi, fundavi, ordinavi et dedicarid disposui ecclesiam in villa illustrissime regie maiestatis eciame dicta Porozowof in fluvio Porozowka, in terra, quam emi apud Gyrduzsg hominem eiusdem serenissime regie maiestatis, in honorem Nativitatis Gloriosissime Marie Virginis necnon beatorum apostolorum Petri et Pauli et beatorum martirum Albertih et Georgii392, quam pro cleri nutrimento meliori de bonis temporalibus, quibus me superne provisionis opulenta benignitas liberaliter ac multipliciter ampliavit dote, redditibus infrascriptis. Do igitur, addicioi, incorpororj, aproprio, confero et donacione perpetua et irrecuperabili temporibus perpetuis et affuturis presentibus ascribo: imprimis quatuor homines in villa dicta Ryschczyczak bene possessionatos in flumine Sczara prope oppidum Slonyn393 consistentes et nominibus hiis nuncupatos: primum siquidem Szvinczal, secundum Szuniczam, tertium Chodorkan, quartum Panoscza cum ipsorum legittimis successoribus, necnon terris, mericis, pratis, serviciis, laboribus,

a APub.: nil b APub.: Jaginthowicz c APub.: Porozow d A: dedicare e B: trūksta šio žodžio. f A: Porozow g A: Gyerdzusz h APub.: Adalberti i APub.: adiicio j APub.: incorporo k A: Rysczyczya l A: Szunicza m A: Sydorcza n A: Chodorcza

50 proventibus, venacionibus o avium et cum duobusp urnis crudi mellis alias wschathkyq et cum eorum mellificiis alias polasyr videlicet in parnos prope Slonyn et in Czemra394 [et] Zawecze395 in venacionibus domini Nacz396 sitist et cum nemore Slotha dictau et mellificiis in eodem nemore sitis, sic prout est ex antiquo in suis graniciebus posita et circumsepta, et universis obvencionibus, prout eosdem solus habui et tenui, nichil in eisdem iuris aut dominii pro se et meis legittimis successoribus penitus reservando; item campum circav ecclesiam circumquaque parte fluvii Rosya una cum pratis; item pratum post Porozov; item pratum ad duos cumulosw in Rossynskye; item campum in Nyeczyethryssky; item campum in Dubowa dolyna ceterum, ut rector eiusdem ecclesie et alii impost existentes meis munificiis suffulti divino cultui valeant operiosius inherere, ascribo eidem rectori et aliis in post existentibus decimam de omni grano tam de ortis quam de campis, videlicet siliginis, tritici, ordei, avene, scruti, pisi, cicere, rapex, papaveris, caulis, cepey, canapis et cum omnibus fructibus in campis et in ortis crescentibus de curia mea Porozowo sitisz in flumine Rossyaaa annis singulis provenientibus eciam approprio, do, donacione perpetua et irrecuperabili perpetuis temporibus valitura. Harum quibus testimonio litterarum sigillum meum presentibus est subappensum. Actum et datum in Porozowo, feria quinta397 in die sanctorum Petri et Pauli apostolorum anno Domini millesimo quadrincentesimo sexagesimo, presentibus honorabilibus et nobilibus Laurencio398 et Joanne399 canonicis ecclesie Wylnensis et Jacobo400 curato in Wolkowisko Stanislao et Andrea Prosczywylowiczy et Nicolao Kowacewiczab, et aliis quam plurimis fidedignis testibus. Nos itaque Sigismundus rex preinsertum fundi privilegium de certa scientia et gratia nostris confirmamus et approbamus presentibus decernentes omnia contenta in eo robur debite ac perpetue firmitatis obtinere. Insuper quia longum esset alias litteras nostras ac divorum Cazimiri et Alexandri regum supramemoratorum de verbo ad verbum inserere, ideo essentiale eorum sententias atque contenta earum sic prout vidimus presentibus duximus sub brevitate inscribendum annotandumque. Nam primum decimas tam annone quam bladi alias de omni sepete videlicet siliginis, tritici, ordei, avene, pisi, mili, scutis omnisque grani de curys quondam nostris videlicet tota Polonka401, quam nunc tenent Trizna et Wasilius ac relicta olim Simiawina ac de tota curia Novi Dwor402, quam nunc tenet Wassylowsski, similiter de omni grano integre et perpetue, omnes et singuli predictarum curiarum possessores moderni et alii in futurum pro tempore existentes debent et sunt astricti solvere reddereque prefato Stanislao et aliis plebanis ad ecclesiam parrochialem Nativitatis Gloriosissime Virginis Marie in Porozow sub penis nostris et tenutariorum nostrorum in Wolkowisska, qui eosdem dictarum curiarum possessores dictas decimas ex integro reddere negligentes vel nolentes potenter debent cogere et vi capere ac plebano in Porozowo reddere quam

o A: piscium et p Turėtų būti duabus. q A: Chodorcza r A: Polazy s Pub. Parne t B: sunt u A: teisingai rašo dicto. v APub.: penes w AC.: cuntulos x A: rappe y A: cepis z A: sittis aa A: Rosya ab A: Glowaczowicz

51 nos duntaxat ea que nostra erant et non ea que Dei sunt alteri contulimus et similiter plebanus Porozowensis quilibet habiturus est omnes alias decimas quecunque ad dictam ipsius ecclesiam ex antiquo dari et perpetue consueverunt, videlicet decimas nobilium Zabyelyna de curia Volczkowsski. Item Nicolai Romaskowicz et Daugyerdowsski in Grusskye sitas. Item due taberne libere vulgariter nuncupate, una Lanczowczyszna et altera Ilykowczyzna ibidem in Porozow ad eandem ecclesiam et rectores eius pertinent et pertinere debent perpetuo, nullas pecunias seu exactiones nobis ac successoribus ac tenutariis seu exactoribus et thesaurarys nostris solventes nec sunt soluture in evum. Item quoniam piscinam et molendinum ecclesia in Porozow ac rector sius pro tempore existens habet, ideo eadem tam videlicet piscinam quam molendinum perpetuo habere debebit, in quo molendino libere erit molere et qui voluerit iuxta antiquam consuetudinem absque ulla advocati et cuiuscunque alterius contradictione. Item terras quas eadem ecclesia in Porozow et eius rector habere consuevit, debet perpetuo absque alienacione habere videlicet terram Zdanowczyna post fluvium Krothki et in Grabowyecz et Nyekrassowczyna in flumine Sczara. Item terram in Byala Starzyna et aliam ibidem consistentem Leuczewczizna et Steczkonis nuncupatam una cum pratis, silva et merica. Item mericam Casperowicz et campum alias Plossa in Lusski et alium campum dictum Mynowczyzna. Item campum et mericam Monykowczyzna prope fluvium Sczara. Item homines dicte ecclesie tam in Porozow quam in Slonim habebunt perpetue facultatem et libertatem forisandi in civitate et penes ecclesiam prout ex antiquo habere consueverunt. Preterea Nos cupientes Altissimi Creatoris nostri graciam et salutem lucrari, deliberavimus aliquid reddituum ad dictam ecclesiam addere prout de certa pietate et scientia regys nostris unam tertiam tabernam liberam denuo prope domum plebanalem et in fundo eius erigendam concessimus et concedimus presentibus, quam etiam ab omni exactione et tributo nostris liberamus. Ipse vero Stanislaus plebanus modernus et alii pro tempore in futurum existentes duas missas debent singulis septimanis, unam decantando de Beata Virgine Maria, Dei Genitrice diebus sabbativis pro felici incolumitate et aliam legendo pro animarum salute nostra et successorum nostrorum implere debebunt perpetuo. Que omnia et singula suprascripta rata et firma esse volumus et decernimus tenore presencium mediante. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est subappensum. Actum et datum in Convencione generali Brestensi403 feria quarta proxima post festum Divisionis Appostolorum. Anno Domini millesimo quingentesimo undecimo, regni nostri anno quinto, presentibus Reverendo in Christo patre domino Alberto404 episcopo Vilnensi magnificisque et generosis Nicolao Nicolai Radzivil405 Vilnensi et Magni Ducatus nostri cancellario, Gregorio Stanislai Osticowicz Trocensi406, Stanislao Janowicz407 castellano Trocensi et terrarum Samogithie capitaneo generali, Stanislao Hlebowicz Polocensi408, Georgio Nicolai Radziwilowicz409 Kiowiensi palatinis, Stanislao Petrowicz410 Grodnensi, Georgio Hiliginicz411 Brestensi ac Lidensi, Joanne Sopiha412 supremo secretario ac Viblensi et Braczslawiensi, Nicolao Nyemyrza Grzimalicz413 Melnicensi, Marschalcis et capitaneis ceterisque dignitariis et officialibus nostris circa premissa testibus. Per manus venerabilis Laurency Myedzilessk414 prepositi et canonici Vilnensis et Varszaviensis secretarii nostri. Relatio magnifici Nicolai Mikolaiowicz palatini Vilnensis et Magni Ducatus Lituanie cancellarii.

52 37 [32] 1477 07 17, Mažoji Zelva

Mažosios Zelvos įpėdinis Ivaška Gineitaitis ten įsteigia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Kryžiaus ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, jai suteikdamas 10 valstiečių su žemėmis ir tarnybomis, kurie gyvena prie Zelvos upės; iš Gineitaičio rūsio rūsininkas turi kasmet klebonui duoti dvi statines medaus, penkių kailių statinę, 1 kapą grašių, vieną akmenį vaško žvakėms gaminti, aštuonių stirtų šieno pievą, vieną pievą, besidriekiančią nuo rusėno popo malūno iki gatvės prie upės, kur bažnyčia bei klebono sodyba; du vedusius baudžiauninkus su žmonomis, vieną nevedusį valstietį, kurie dirbs klebono žemes. Rs: B: l. 36v–37. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365.

Pub.: KDKDW Nr. 303, p. 358–359 In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum autema humane nature commoda nil dignius quam ut memoria habeanturb, opportunum igitur extat, ut actus hominum apicibus literarum et testium annotacione perhennentur. Proinde ego Ivaschko Gnyeythowicz415 heres de Minori Zelwa416 significo universis quibus expedit presentibus et futuris, presencium noticiam habituris: Quod accensus zelo singulari devocionis et tactus divino spiramine, necnon pretendens salutem anime mee et eciam meorum predecessorum et successorum. construxi, fundavi, ordinavi et dedicare disposui ecclesiam in dicta mea villa Zelwa in honorem Assumpcionis Beate Marie Virginis et sancte Crucis necnon et sancti Joannis Baptiste417, quam pro cleri nutrimento meliori de bonis temporalibus, quibus me superne provisionis opulenta benignitas liberaliter ac multipiliciter ampliavit, doto redditibus infrascriptis. Do igitur, addicioc, incorporo, aproprio, confero et donacione perpetua et irrecuperabili temporibus perpetuis et affuturis presentibus ascribo: imprimis decem homines bene possessionatos in fluvio Zelwaet alias in dicta villa mea consistentes et nominibus hiis nuncupatos: primum siquidem Renbad cum filiis tribus et serviciis tribus, quartum Mykula Maikowicz, quintum Ivanyecz Mykrazyn, sextum Ivan Nosthkowicz, septimum Nicolaum Lithuanum, octavum Parchwey, nonum Sthrok, decimum et ultimum Syenykowicz cum ipsorum legittimis successoribus necnon terris, mericis, pratis, serviciis, laboribus et universis obvencionibus, prout solus habui et tenui, nichil in eisdem juris dominii pro se et meis successoribus penitus reservando; item de celario curie mee et eciam successorum annis singulis duas tenas mellis, quelibet tena per quinque pelles; item unam sexagenam grossorum de cista mea et meorum successorum pro ministro ecclesie; et pro luminibus ad ecclesiam unum lapidem cere; item pratum in luto Waszbuthy consistenteme pro octo cumulis alias stogy; item aliud pratum incipiendo a molendino pop Rutenico ex opposito fluvii Zelwa consistentemf cum area et ortis tendencia usque ad plateam versus fluvium

a Turėtų būti – inter b Turėtų būti – habeatur. šioje vietoje Komorowskis aiškiai nepažino arengos formuluotės, galvodamas neteisingai, kad šioje sakinio dalyje veikėjas – žmogaus prigimties naudos (commoda), daugiskaitinis; iš tiesų, tai jokios naudos (inter commoda nil), vienaskaitinis. c Klaida; turėtų būti – adiicio; plg. Nr. 31, išn. i. d Pub. parengėjai pastebi, kad galėtų būti Renba, nes Komorowskio n ir u raidės labai panašios – KDKDW Nr 303, p. 35, išn. d. e Turėtų būti – consistens; Pub. pataiso į consistentes. Pratum – niekatroji giminė. f Žr. išn. e.

53 eundem et ecclesiam et curiam plebani; item duos famulos obnoxios cum uxoribus et tercium absque uxore, pro predio et agricultura curie plebani campum et cum mericis Naprzeswodney ex opposito curiole nostre consistente super sexaginta tunnas alias boczky; ceterum ut rector eiusdem eclesie pro tempore existens g meis munificenciis suffulti divino cultui valeant operiosius inherere, eidem rectori et aliis impost existentibus duas decimas post agriculturas curiarum mearum dictarum Zelwa et in Naprzeswodna annis singulis provenientes eciam do, aproprio donacione perpetua et irrecuperabili perpetuis temporibus valiturum. Harum quibus testimonio literarum sigillum meum presentibus est subappensum. Actum et datum in Minori Zelwa, feria quinta ipso die sancti Alexii confessoris anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo septimo. Presentibus honorabilibus et nobilibus Laurencio et Joanne canonicis418 ecclesie Wylnensis, Mathia Gasztholthowicz419, Stanislao Michalowicz420, Michaelle421, Joanne422 reverendissimi in Christo patris et domini Joannis423 episcopi Wylnensis curie marsalcis, et aliis testibus fidedignis circa premissa.

37 v – tuščias puslapis

38 [33] 1503 08 01, Vilnius

Idant neišnyktų žinios apie pirmtakų dovanas Krasnoselcų [Raudonasalės] bažnyčiai, Ldk Aleksan- dras Jogailaitis patvirtina visą tuolaikinio klebono Adomo turėtą turtą, būtent: dešimtinę iš visų valdovo Krasnoselcų srities dvarų, du žemės sklypus su žmonėmis, tarnybomis, pajamomis, vieną prie bažnyčios, kitą prie Ušos upės už 3,5 km nuo bažnyčios; vienintelę kaimo smuklę, 20 Trusovičių kaimo valstiečių su žemėmis, tarnybomis, kurie klebonui kasmet teiks medaus duoklę, du valdovui priklausančius tuščius laukus. Rs: B: l. 38 – iš dalies, be datos ir vietos, įrašytas vėliau į sąvadą; C: Lib. VI, l. 83v–84; D: Lib. Mag., l. 82v–83; E: Czart. 1777, l. 66v–67; F: LVIA, Jono III 1688 07 27 transumptas. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365. Pub.: KDKDW Nr. 559, p. 664–665. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam rebus omnibus tempora vetustatem afferunt, his autem precipue, que literarum munimentis commendari negliguntur, proinde nos Alexander424 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Litwanie, Russie, Prussie Samogitieque etc. dominus et heres significamus tenore presentium quibus expedit universis et singulis praesentibus et futuris harum notitiam habituris, quia permoti misericordia erga ecclesiam parochialem oppidi nostri Crasnesyolo425, que privilegio ab divis antecessoribus sibi dato nostris, nescimus malignitate ne temporum an negligentia suorum rectorum misere est orbata. Nolentes autem eam nos in tanta iactura relinquere, redigere voluimus in novam formam privilegii et per presentes redigimus ea omnia, que modernus plebanus Adam426 quiete possidet et manu tenet, rati non indignum ea in veteris privilegii firmitudine conservari, quorum omnium singula descripta sequuntur. Primo

g Pub. parengėjai pastebi, kad pagal formuluotę čia trūksta žodžių, panašių į et eius successores.

54 decima manipularis omnis grani de omnibus agris et de ortis regiisa in toto districtu Crasnesyolensi; deinde terre due, una prope ecclesiam, altera in distantia dimidii miliaris, in qua est curiola iuxtab fluvium Wscha427 cum omnibus earum attinentiis ab antiquo ad eas spectantibus ac cum incolis earum ad servitium ecclesiae obligatis; item taberna in oppido Crasnesyolo antiquitus sita, supra quam nulla alia taberna, preter quam una taberna nostra in toto oppido Crasnesyolo in perpetuum fieri debet. Ad hec viginti homines in villa Thrussovicze, qui tributum crudi mellis ecclesie rectori in Crasnesyolo ab antiquo dare consueverunt una cum agris et pratis, eorum servitiis et angariisc, non aliter quam divo antecessori nostro, qui eos huic ecclesie donavit, servire et contribuere erant soliti. Ut autem eadem ecclesia parochialis in oppido Crasnesyolo tanto attentius a suis rectoribus, moderno videlicet et futuris, provideatur rogaturque, ut in peragendis Dei ministeriis nunquam deficiat nos pro singulari nostra in Deum pietate et cultus sui amore adiungimus eidem ecclesie Crasnosyolensi in perpetuum duos agros nostros desertos, Pudowsczyna et Dobkovczyna dictos, quos ex nunc in manus Ade moderni plebani et aliorum deinceps omnium ecclesie parochialis in Crasnesyolo rectorum pro tempore existentium perpetuo donamus et conferimus tenendum, habendum, possidendum, utifruendum perpetuo et in evum. Quibus omnibus premissis, ad ecclesiam parochialem in oppido nostro Crasnesyolo iam dudum pertinentibus, nunc in novam privilegii formam redactis, quam etiam per nos noviter adiunctis, robur perpetue firmitatis annectimus. In cuius rei testimonium sigillum nostrum appendi iussimus. Datumd Vilnae, feria tertia ipso die s. Petri ad Vincula, anno Domini millesimo quingentesimo tertio, regni vero nostri anno secundo. Presentibus ibidem reverendis et magnificis Alberto428 Wilnensi et Martino429 Mednicensi Dei gratia episcopis, Nicolao Radziwil430 Wilnensi et magni ducatus Lituaniae cancellario, Joanne de Zabrzezie431 Trocensi palatinis et magni ducatus Lituaniae supremo marschalco, Stanislao Kiszka432 Smolnensi et Stanislao Hlebowicz433 Polocensi capitaneis, Janussio434 duce Olszanensi tenutario in Slonim ac incisore et Nicolao Radziwilowicz435 pincerna fidelibus nostris aliisque quam pluribus Regni ac Magni Ducatus nostri proceribus, nobilibus et strenuis viris, per manus nobilis Jacobi Sthaszkowski436 notarii nostri, qui praemissa a nobis habuit in commissis. Alexander Dei gratia rex manu propria.

39 [34] 1470 11 25, Didžioji Zelva

Zelvos įpėdinis Mykolas Načkaitis dėl savo paties ir savo artimųjų išganymo suteikė Didžiosios Zelvos Šlovingosios Mergelės Marijos (Nekaltojo) Prasidėjimo, Šventojo apaštalo Jokūbo ir Šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčiai Šilovičių dvaro dešimtinę, septynių Malaškovičių kaimo gyventojų su jų šeimomis, žeme. Už visa tai bažnyčios klebonas turi kas savaitę aukoti po dvejas mišias už mirusiuosius. Rs: A: LVIA F694/1/3267/1 privilegium pro ecclesia in Zelwa (dorso), pergamentas, 27,8 x 11,7 cm (ilgio), keturiais žiedais-varpeliais papuoštas inicialas (I), raštas stambus, juodas, panašus į textura bastarda, Lietuvoje toks šriftas labai retas; B: l. 39; C: Lib. Mag., l. 50; D: Czart. 1777, l. 32v–33.

a B: išbrauktas žodis nostris, į kurio vietą prirašytas regiis. b B: vėlesnis raštininkas pataisė circa. c B: Žodžiu angariis Komorowskis pabaigė šį sakinį; sakinio tęsinys paimtas iš kitų nuorašų – KDKDW Nr 559, p. 665, išn. k. d Datos bei suteikimo vietos neturi B – ten pat, p. 664, rengėjų pastaba.

55 Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365. Pub.: KDKDW Nr. 266, p. 307–308. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam gesta hominum faciliter evanescunt, nisi veridicis scriptis et testimoniisa fidedignorum debite roborentur, proinde ego Michael Naczowiczb437 heres de Zelwa438, volens temporalia et caduca pro eternis commutare, sperans post huius vite occasum vitam adipisci sempiternam, tam coram presentibus quam futuris recognosco, quod ad laudem Dei Omnipotentis ac Virginis Gloriose Beate Marie Concepcionis et beati Jacobi apostolic et Sancti Michaelis archangeli439, pro animarum nostrorumd salute ac remedio salutari peccaminum nostrorum, deie et attribui decimam in curia nostra Schydlowiczef440 de omni semine eclesie nostre constructe in Zelwa, necnon septem homines villanos in villa dicta Malaszkowiczeg441 ibidem degentesh, videlicet Polykarth, Kosma alias Kossylo, Lyewon Thatharynowicz, Chodor Thatharynowicz, Iwan Wlyezlo, Ivan Myenyko, Arczyschi cum eorum successoribus, agris, campis, silvis et universis obvencionibus, prout ante ea possidebant; hec omnia do et attribuo et perpetuo ascriboj dicte ecclesie et eius rectori pro tempore existenti cum omni iure et dominio, nichil iuris et dominii pro me et successoribus meisk in predictis penitus reservando. Pro quo rector eiusdem ecclesie in Zelwa existens tenebitur duas missas pro defunctis qualibet septimana legere ac celebrare perpetualiter in ewm. In cuius rei testimonium sigillum nostruml presentibus est subapensum. Actum et datum in Zelwa, die dominico ante festum Sancti Andree apostolim anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo. Presentibus generoso Jundylon442 tenutario in Dubycz, honorabili domino Mathia443 plebano in Zelwa, nobilibuso Nicolao Zakrzowsky, Stanislao Wylnoviecz, Joanne Zofflyk, Nicolao dicto notario, et aliis quam plurimis fidedignis ad premissa vocatis. Per Stanislaum Comorowski444 ex originali transsumptum.

40 [35] 1508 04 08, Zelva

Savo Vilniaus namuose didikė Ona Iljiničienė suteikia turtą jos protėvių pastatytai ir aprūpintai Zelvos parapijos bažnyčiai, duodama vieną žemę su 13 valstiečių, dešimtines iš savo Didžiosios Zel- vos, Kramianicos, Šilovičių ir Svisločiaus dvarų ir dvarelių; iš Didž. Zelvos tai būtų visų grūdų, arklių,

a A: testimonio b A: Naczowycz c A: appostoli d ABCD – sic; Pub. pataiso į nostrarum. e Pub. pataiso į dedi. f A: Schydlowycze g A: Malaszkowycze h A: degentibus i A: Kuzma alias Koszylo, Llevon Thatharynowycz, Chodor Thatharynowycz, Iwan Wlezlo, Iwan Myenko, Arczysz j A: inscribo k A: nėra žodžio meis. l A: meum m A: appostoli n A: Jundilo o A: domino Nicolao Zakrzowszky, Stanislao Wylnowyecz, Johanne Zuflyk

56 karvių, kiaulių, galvijų, vištų, ančių dešimtinė, o iš kitų valdų – avižų, kviečių, miežių ir pupų dešim- tinė; atšaukia seną dešimtinės pakaitalą (40 korčių445 kviečių duoklę); suteikia laisvą smuklę (jeigu ateityje Onos įpėdiniai uždraus klebonui turėti tokią smuklę, jie turės kasmet jam mokėti 2 kapas iš kitų Zelvos smuklių); dar 4 kapas lietuviškų grašių iš vietos smuklių kas Šv. Jokūbo šventę; neperdirb- to medaus iš Šilovičių dvaro; du akmenis vaško žvakėms, kurios apšvies didįjį altorių, Onos protėvių kapus ir didžiąjai Velykų žvakei gaminti; duoda tuščią plotą nuo miesto griovių iki upės; pakeičia anksčiau altaristai suteiktą sklypą kitu, pridedant dar vieną žemės sklypą; parapijos mokyklai ir mokiniams tiekia 3 statines miltų kvietinių, 1 statinę žirnių bei dvi kiaules; prieglaudai, jeigu išsilai- kys, iš Švisločiaus dvaro teikia kasmet 2 statines kvietinių miltų, ketvirtadalį statinės žirnių, 1 kiaulę elgetų labui; prieglaudą perduoda klebono priežiūrai. Už visą turtą klebonas privalo kas savaitę aukoti po dvejas mišias: vienas antradienį – šv. Onos garbei, kitas – šeštadieniais Švč. Mergelės Marijos Ėmimui į dangų švęsti. Rs: B: l. 39v–41; C: Lib. Mag., l. 92v–94; D: Czart. 1777, l. 78v–79v. Čia pagal D. Reg.: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 8, p. 251, 277; S.C. Rowell, ‘The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid-16 centuries’ Lithuanian Historical Studies 17 (2013), p. 39–69; plg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 9 ir priedą Nr. 6–8. In nomine Domini amen. Anno a nativitate Eiusdem millesimo quingentesimo octavo, indictione undecima, pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Julii divina providentia pape secundi446, anno eius quinto, die vero octava aprilis hora terciarum vel quasi in curia magnifice domine Anne Hylyniczowa447 penes fluvium Vylna448 vulgariter nuncupatum sita. In jurea notarii publici et testium infrascriptorum personaliter prefata magnifica domina Anna Hylyniczowa volens de donis perpetuis pro peccatis suis et anime ac animarum antecessorum suorum et ipsorum providere saluti, disponere et ordinare laudemque Dei Omnipotentis ampliare et, ut tenetur, augmentare totis viribus, proventibus et oblationibus, ut quidquid seminaret in terris illa in celis inveniret congregata, pro terrenis et transituris premia consequatur celestia eterna. Ut autem ecclesia parrochialis in Zelwye449 per suos antecessores fundata et dotata in officiis divinis et orationibus defectum et detrimentum non patiatur, sed eo abundantius laus Omnipotenti Deo, Sancte Trinitati et ipsius ecclesie patronorum persolvatur Glorioseque Genetrici et sanctis omnibus honor temporibus debitis impertratur, exhibeatur et persolvatur. Proinde de omnibus melioribus modo via, iure, causa, stylo et forma, quomodo melius et utilius potuit et debuit ad eandem ecclesiam in Zelwa sic, ut premittitur, per antecessores suos fundatam et dotatam, qui divina inspiratione et devotionis fervore maturo consilio inter se prehabito, terram et hereditatem vulgariter in districtu Studzyenyecz450 iacentem unam et tredecem homines et terram ipsorum sufficientem: primus homo Mykolay, secundus Woythek frater suus, tertius Kalutha frater eorum, quartus Iwanyecz Mostulycz, quintus Hrynhecz frater suus, sextus Jacobus, septimus Szamochwa frater suus, octavus Daszko filius Szamochwal, nonus Vyeryha, decimus Protasz frater eius, undecimus Martinus, duodecimus Carp, tredecimus Joannes Chodor frater Martini Carp et cum eorum uxoribus et pueris, servitute, dationibus, censibus, tributis omnibusque iuribus et pertinentys, agris, pratis, campis cultis et incultis, sicut sola habuit, tenuit et possedit, nihil iuris vel dominii pro se vel successoribus suis legitimis in eisdem hominibus reservando, dans eidem plebano et successoribus eiusdem ecclesie in prefatis hominibus omne ius et voluntatem regendi et

a Atrodo, kad čia notarinio dokumento formuluotė iškraipyta; paprastai kalba apie notaro bei pakviestų liudininkų akivaizdą (presentia), o ne teisę (ius), dažniausiai in meique notarii publici et testium infrascriptorum ... presentia constituta personaliter prefata domina ... – plg. priedą Nr. 5.

57 defendendi ac gubernandi tanquam proprios ecclesie prefate subiectos. Item ad eandem ecclesiam et successoribus perpetuis do, ascribo et incorporo decimas omnium curiarum et curiolarum patrie mee legittime de Zelwye majori, Krzemienycz451, Szydlowicze452 et de Szwysszlecz453. Item decimam omnis grani tam de agris quam de hortis, equorum, iumentum, porcorum ordinamus pecudum et pecorum, gallorum, ancarum et generaliter omnium nascendorum ad eandem ecclesiam et eius successoribus, duntaxat de curia Zelwye, de aliis vero curiis superius expressis decimam avene, tritici, siliginis, hordei, ciceris, mileorum tantummodo habebit et habebunt. Item cassavit et cassat decimam, que ex antiquo dabatur, videlicet quadraginta capete siliginis, cuius in locum decimam de dictis curiis ascripsit et donavit. Item tabernam liberam ibidem in Zelwa tenendam, habendam et de novo edificandam cum omnibus proventibus et constitutionibus et iuribus eorum. Et si hoc successores mei tenere et admittere recusaverint, extunc omni anno predicti successores eidem plebano et successoribus de tabernis in Zelwye prefata duas sexagenas monete currentis in Ducatu Lituanie perpetuis temporibus singulis annis dare et solvere tenebuntur et astricti erunt. Item ad eandem ecclesiam et ipsius successoribus do, ascribo, et succesores meos dare et solvere volo, etiam temporibus perpetuis singulis annis quatuor sexagenas monete Lithuanicalis pro Festo Sancti Jacobi apostoli454de prefatis tabernis in Zelwya. Item ad eandem ecclesiam do, ascribo et successoribus prefatis Lukno Nabatowskie mellis crudi ex curia Szydlowicze. Item duos lapides cere pro luminaribus ad altare maius et ad sepulchrum ubi corpora parentum suorum requiescunt et pro candela magna ad festum Pasche facienda perpetuis et singulis annis de prefata Zelwye et successores sui dare et solvere tenebuntur et erunt obligati. Item pustewnik incipiendo a fovea, qua Zelwye circumdatur usque ad fluvium eidem plebano et suis successoribus perpetuiter ascripsit et donavit. Item pro loco et terra plebani, ubi Stanislaum455 altaristam locavit, dedit et dat commutationem equalem, secundam terram plebani in Szyenkowskie Szianoszaczy perpetuo tenendum et habendum. Item ad eandem ecclesiam de curia Szydlowycze propter scolares et scolam456, quos plebanus nutrire et providere propterea tenebitur et successores tres tunnas farine, siliginis, et unam tunnam pisi et duos porcos perpetuis temporibus dedit et ascripsit successoresque sui dare et solvere tenebuntur. Item ad hospitale de curia Swislecz, quod est in Zelwya, si duraverit et non dsesertabitur de gratia spirituali duas tunnas siliginis, farine et quartam partem tunne pisi et unum porcum pro pauperibus singulis annis et temporibus perpetuis dedit, donavit atque ascripsit et per suos successores dari et solvi voluit et promisit. Item hospitale457 plebano et eius successoribus commisit gubernandum, regendum et providendum. Plebanus vero modernus eiusdem ecclesie et eius successores legitimi propter donata, inscripta et dotata perpetuis annis et temporibus singulis hebdomadis et diebus in eadem ecclesia duas missas, unam videlicet die martis sive feria tertia de Sancta Anna, matre Marie, et secundam sabbativis de Assumptione Virginis gloriose cantare tenebitur, tenebuntur et erunt astricti et eorum quilibet erit astrictus et obligatus. Promisit nihilominus prefata magnifica domina Anna mihi notario publico infrascripto solenniter stipulando et recipiendo omnia et singula in presenti privilegio sive publico instrumento contenta et conscripta atque donata et dotata gratum, ratum atque firmum perpetuo et irrevocabiliter teneri per se et succesores suos pariter et observare. Super quibus omnibus et singulis premissis prefata domina a me notario publico infrascripto petyt sibi fieri et confici et premissis presens publicum instrumentum. Acta fuerunt hec anno, indictione, pontificatu, die, mense, hora et loco quibus supra, presentibus ibidem magnifico Domino Georgio Hy[ly]nycz458, discretis Joanne459 plebano in Zelwye et Stanislao ipsius plebani fratre germano, domino Luca Noskowsky459a in medicinis doctore, Nicolao Thupyk de Horna et Paulo Daszkowicz.

58 Et ego Jeremias Matthie de Czarnkow460, clericus Posnanensis diecesis apostolica et imperiali autoritatibus notarius publicus et facti huiusmodi scriba, quia predictis privilegii fundationi huiusmodi decimarum, pecuniarum et aliorum proventuum ad secundam supradictam donationi, incorporationi et ascriptioni, missarum obligationi et deputationi aliisque omnibus et singulis, dum si agerentur et fierent una cum prenominatis testibus presens interfui omniaque et singula sic fieri vidi et audivi et in notam scripsi et qua hoc presens privilegium sive instrumentum publicum manu mea propria scriptum extraxi et publicavi signoque et nomine una cum prenominate domine Anne sigilli appensione meis solitis et consuetis communivi et consignavi in fidem et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus461.

41 [36] 1518 11 02, Valkaviskas

Induros įpėdinis Jonas Davainaitis462 (Jan Dowojnowicz) suteikia turtą Mikalojaus Glovačevičiaus463 funduotai Podorosko464 parapijos bažnyčiai. Rs: B: l. 41v–42; per Sta. Comorowsky notarium ex originali transsumptum. Reg.: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 93, p. 264, 287–288.

42 [37] 1511 08 09, Lietuvos Brestas

Prabilęs apie tai, kaip jo pirmtako laikais, užpuolus totoriams, Valkavisko Šv. Mikalojaus bažnyčios privilegijos išnyko, klebonas Martynas prašo valdovą Žygimantą Senąjį patvirtinti parapijos turtus. Todėlei pasikonsultavęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila ir kitais savo patarėjais, Žygimantas patvirtina parapijos turtus: nuo steigėjo Ldk Vytauto laikų klebonas gauna visų grūdų, miltų, daržo- vių, vaisių dešimtinę; valdovas duoda Jesienovičių kaimą su visais žmonėmis, žemėmis, tarnybomis ir duoklėmis, su dar trimis žemėmis, kurias bažnyčiai dovanojo Vytautas; pagal Ldk Aleksandro suteiktį klebonas gauna iš valdovo Liskavos dvaro valstiečių tošinę465 medaus, iš Liskavos valstiečių Seloviesų dar vieną tokią statinę kartu su 2 bezmėnais466 (svarsčiais, apie 1 kg svorio) vaško žvakėms; Vilkuvos upės tvenkinį su malūnu ir žvejų įranga; Valkaviske 1 laisvą smuklę su teise gaminti alaus ir midaus, įvairias Probojovo ir Valkavisko dvaro, bei skirtingų bajorų valdų dešimtines. B: l. 42v–43v; C: Lib. Mag., l. 106–107 (nuo D); D: Czart. 1777, l. 91v–92 (1528 06 18 Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių transumptas; prierašas: ego Sta. Comorowsky. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 32, p. 255, 280. In nomine Domini amen. Ad perpetuum rei memoriam Sigismundus467 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Littuanie, Russie Prussieque etc dominus et heres significamus tenore presencium, quibus expedit universis et singulis tam presentibus quam futuris harum notitiam habituris, Quomodo referebat coram nobis honorabilis Martinus468, plebanus ecclesie parrochialis Sancti Nicolai in Wolkowysko469, quod postquam ecclesia illa tempore antecessoris sui per tartaros fuit exusta470, eodem etiam tempore munimenta et privilegia dotationis sue desperierunt. Et licet ipse honorabilis Martinus fuerit et est in reali possessione omnium rerum quibus predicta ecclesia Sancti Nicolai per nostros predecessores magnos duces magni ducatus Littuanie provisa et dotata est. Et que eidem ecclesie quidem nobiles ex bonis suis in illa parrochia consistentes contulerunt, cupientes tam sibi suisque posteris de meliori certitudine et quiete providere, supplicavit humiliter, quatenus

59 omnem dotem dicte ecclesie nominatim et expresse litteris nostris innoventes ratificaremus, confirmaremusque. Nos vero quibus in Reipublice dominiorum nostrorum administratio divini cultus amplificatio et sanctarum ecclesiarum propagatio vel maxime cure semper extiterit juxta relationem Reverendissimi in Christo patris domini Alberti471 episcopi Vilnensis, qui sicut plene rescivit et percepit et depositione attestationum plurimorum nobilium, quos ex commissione nostra super his medio iuramenti examinavit et sic nobis coram retulit. Quia prefata ecclesia Sancti Nicolai in Wolkowisko ex primeva illius erectione facta per illustrissimum Ducem Littuanie Vitholdum472 et rectores eiusdem in dote hactenus habuere, sicut et modernus rector, honorabilis Martinus modo habet, possedet et percipit primo et principaliter ibidem in omni grano frugum seu frumentorum tam hyemalium alias annone quam farine et quorumcunque leguminum et de fructibus hortorum pulu, canapi, papaveris, rape, caulium, ceparum et aliorum huiusmodi quecunque seminantur in hortis. Item villam Jeszyenowicze cum omnibus hominibus terrisque eorundem et etiam cum censibus, tributis singulisque obventionibus, servitys et laboribus juxta antiquam consuetudinem et cum terris Vilkowycze, Libatowczyna et Izakowczyna, prout ista omnia magnus dux Littuanie Vitholdus ad predictam ecclesiam resignavit, dedit et adscripsit; habet preterea et possidet predicta ecclesia Sancti Nicolai in Wolkowysko et rectores eiusdem ex donatione regis Alexandri473 germani nostri ex hominibus nostris in Lyskowo474 pullam mellis dictam czotherypiady. Item aliam pullam mellis in Lyskowo ex hominibus nostris Syelowyes475 cum duobus bezmyany cere pro candelis ad ecclesiam. Item super fluvio Wolkowya476 stagnum sive piscinam alias staw cum aggere et molendino et cunctis utilitatibus piscatoris et emolumentis et cum terra, que est penes idem molendinum Szopowcznia cognomine. Item ibidem in Wolkowysko tabernam liberam cum propinatione cervisie et medonis et cum omni utilitate et censu ex eadem proveniente. Item in Proboyowo iuxta dotationem generosi Mysko et roborationem regis Casimiri parentis nostri, post que dicta bona Proboyo ex isto tempore et in hactenus predicta ecclesia Sancti Nicolai habet, percepit decimas manipulares de omnibus fructibus et frumentis hyemalibus et estualibus annone et farrine de omni grano similiter de hortis eodem modo sicut de curia nostra Wolkowysko in bonis et curiis nobilium per araturas ipsorum, quas predicte ecclesie Sancti Nicolai dederunt, ascripserunt nobiles videlicet Maczkowa477 cum consensu filiorum suorum Domini Venceslai episcopi Luceorensis478, Mychno, Joannis et Petri Junzylo. Item decime post curias et araturas Domini Szchenyath479 Wysznyowka480 et Hneszna481 similiter de omni grano et hortis. Hec cum ita sint, prout ea vera esse a Domino Alberto episcopo Vilnensi percepimus ad supplicationem honorabilis Martini moderni omnia et singula superius nominatim expressa et enumerata prefate ecclesie Sancti Nicolai in Wolkowysko et successive eiusdem rectori duximus innovanda, ratificanda, confirmanda, innovamusque, ratificamus, confirmamus ac perpetue et eviterne inscribimus per presentes. In quorum omnium et singulorum premissorum fidem et testimonium ac robur presentes iussimus sigilli nostri appensione communiri. Datum in Brzesczye Litva482, sabbatho in festo Sancti Laurenty martyris, anno Domini millesimo quingentesimo undecimo, presentibus Reverendissimo in Christo patre Domino Alberto episcopo Vilnensi necnon magnificis strenuis, generosis Nicolao Nicolai Radivil483 palatino Vilnensi et cancellario Magni Ducatus nostro, Georgio Stanislai Oszczykowicz Trocensi484, Stanislao Janowicz485 castellano Trocensi et terrarum Samogitie capitaneo generali, Stanislao Hlebowicz Polocensi486, Georgio Nicolai Radivil Kioviensi887, Nyemyera Grzymalicz488 Myelnicensi mareschalco et capitaneis ceterisque dignitarys et officialibus nostris circa premissa. Per manus venerabilis magistri Ade [de] Cothra489 secretarii nostri Vilnensis et Sandomieriensis ecclesiarum canonici, qui presentia habuit in commissis.

60 43 [38] 1478 04 27, Volpa

Vilniaus vaivada Alekna Sudimantaitis su žmona Jadvyga ir vaikais savo Ldk Aleksandro duotame Volpos dvare dėl didelio atstumo tarp šventovių pastato naują bažnyčią, o ją pašventina Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius. Alekna jai suteikia laisvų ir nelaisvų valstiečių su šeimomis, turtais; Volpos, Dvareco (Dvarčiaus?) dešimtines, bažnyčios ariamą Mirovščiznos žemę su turtais, dvi pievas, du bau- džiauninkus, dvi baudžiauninkes, 4 jaučius, 2 karves, du arklius arimui. Už tai klebonas turi kas sa- vaitę aukoti dvejas mišias: vienas už fundatorių protėvių ir ainių sielas, kitas – pačių fundatorių labui. Rs: : B: l. 43v-45, Essenciale ex originali per me Sta: Comorowsky n(otarium) scripta; C: F3- 100. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 357, p. 142, – 1531 06 12, Janów Podlaski, pergamentas, 50,3 x 35 cm, Lucko vyskupas Paulius Alšėniškis patvirtino savo senelio Aleknos Sudimantaičio 1478 m. privilegiją Volpos bažnyčiai, jai suteikdamas papildomo turto490 D: Lib. VI, l. 69v–70v; E: Lib. Mag., l. 56r–v; F: Czart 1777, l. 39r–v ; G: Czart. 1775, p. 2577–2602. Reg. Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365.

Pub.: KDKDW Nr. 307, p. 361–363. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ego Alexius490a palatinus Vilnensis cancellariusque serenissimi domini nostri Casimiri491 Dei gratia regis Polonie, magni ducis magni ducatus terre Lituanie, Russie Prussieque domini et heredis etc., una cum Hedvigi492 contorali mea cara et liberis, huius mundi statum perpendens instabilem, quod ea, que in presenti seminaverimus seculo, hec et in futuro metemus, volens nunc in tempore gratie positus temporalia et caduca commutare pro eternis, ut tempore equitatis vitam merear consequi eternam, ad universorum notitiam tam presentium quam futurorum per hec scripta deduco: Quomodo in animo meo de amplitudine laudis divine revolvendo et cum cara contorali mea pertractando, ut cultus divinus augeatur et salus Christi fidelium procuretur, compatiendo his, qui propter longam distantiam ab ecclesiis existentes eas visitare et frequentare diebus festivis interdum et temporibus congruis non potuerunt, ecclesiam in hereditate seu possessione dicta Wolpa493, donationea per serenissimum dominum nostrum regem Polonie etc.b gratiose donata, erexi et fundavi, erectam et fundatam per reverendumc in Christo patrem et dominum Joannem494 Dei gratia episcopum Vilnensem consecratam et dedicatam dotavid dotatione infrascripta, ut rector sive plebanus et sui legitimi successores cum ministris ecclesiasticis in eadem Deo servientes, sustentatione congrua supportati, Deum pro me, contorali mea et liberis, antecessoribus et successoribus meis eo attentius valeant exorare. Inprimis eidem ecclesie et plebano eius et successoribus legitimis do, dono, assigno et inscriboe homines laboriosos, non tributarios cum filiis ipsorum: primus Lossyk cum filiis duobus, quorum eiusdem Lossyk filiorum, unus habet quatuor filios, secundus Philippus Polowkowicz cum filio; item tributarios cum tributo ipsorum et filiis eorundem tributariorum: primus Ivanyecz Olyfferowicz cum filiis quatuor, quif debent dare mediam tunnam mellis crudi alias polwschaczcza, secundus tributarius Mynyecz g cum filio etiam mediam tunnam mellis, tertius tributarius Lanyecz

a C: donacionis. b C: trūksta žodžių etc. c C: reverendissimum. d C: dotem. e C: do, dono, ascribo et assigno. f C: trūksta žodžio qui. Toliau, tenam mellis crudi mediam alias Polusschathka debent dare g B: trūksta tėvavardžio Olichfirowicz; C – Olichwirovicz.

61 Nabokowicz etiam tunnam mediam mellis dare debent et debebunth; decimam de curia dicta Wolpa de omni grano, solum fructibus hortorum exceptis, aliam decimam de curia dicta Dworecz de omni grano, avena eti fructibus hortorum exceptis; terram pro agricultura ecclesiastica alias poswyathna dictam Myrowszczyna cum borra, merica et mellificiis ibidem consistentibus, que pronunc sunt, et aliis, quas circumspectione sua plebanus et sui successores pro utilitate sua potiori disponere in eadem borra ad ipsam terram pertinente possunt, quae terra dicta Myrowczyna incipiendo a valle lapideo nuncupato tendit usque ad viam magnam, etiam cum sylva et fluminej Hluboka dicta, ita longe, late, prout eandem circumcurrendok et signa in arboribus excidendo seu incidendo, eidem ecclesie adiunxi; duo prata, unum Kusnyowka, secundum sub curia hicideml quantum potest esse spatii, ubi aqua piscine in quantum contineri possit non inundaverit; tabernam liberamm, famulos illiberos duos, duas mulieres, quatuor boves, duas vaccas, duos equos pro labore, nihil ex eisdem amplius proprietatis et possessionis pro me et successoribus nostris reservando. Ita tamen quod ipse plebanus et successores sui duas missas pro defunctis antecessorum nostrorum et deinde anima mean et contoralis mee ac liberorum ceterorumque successorum animarum qualibet in septimana complebit et complebunt. Vicarium pro adiumentoo continuo habeat similiter et suc cessores habebunt. In quorum fidem et testimonium sigillum meum presentibus est subappensum. Datum in Wolpa, feria secunda Rogationum495 anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo octavo. Presentibus eodem reverendo in Christo patre domino Joanne496p, necnon venerabilibus et honorabilibus dominis Laurentio et Joanne canonicis497 ecclesie Wylnensis, Stanislao de Wolkowysko498 plebano, et aliis multis.

44 [39] 1518 11 06, Volpa

Volpos įpėdinis Lucko vyskupas kunigaikštis Paulius Alšėniškis motinos Zofijos Aleksandrienės Alšė- niškienės liepimu pristato prie Volpos Šv. Jono bažnyčios Šv. Onos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Sofijos, Pauliaus, Aleksandro ir Visų šventųjų koplyčią arba mansionariją 4 kunigams išlaikyti, skirdamas kiekvienam dvasininkui po žemės sklypą nameliui statyti, daržui, 23 kapas grašių iš kasmetinių dvaro pajamų bei smuklių mokestį (kiekvienam kunigui – po 4, o ministrui – 3 kapas grašių); 2 Volpos srities dvarelius su žemėmis, tvenkiniais, žmonėmis. Valstiečiai Gudavičiai mokės medaus duoklę ir 1 vaško akmenį žvakėms gaminti. Mansionarijai tarpusavyje išrinks vyriau- siąjį, kuris prižiūrės, kas nebūna koplyčioje ir tokį brolį nubaus atitinkamai; galima išvykti iš Volpos tik fundatoriui leidus. Kasdien prieš sumą dvasininkai giedos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Pra- sidėjimo pamaldas kartu su mišiomis, o kas antradienį, vietoj Nekaltojo Prasidėjimo mišių, giedos mišias į šv. Oną; kasdien aukos mišias už vyskupo pirmtakų sielas. Jeigu sudegs koplyčia arba kitaip sugrius, mansionarijai arba jų įpareigoti vietininkai giedos reikiamas mišias ir pamaldas kitoje tin-

h C: Nabokowicz etiam mediam tenam mellis dare debent et tenebuntur. i C: trūksta žodžių avena et. j C: silva et fluvio. k C: incurrendo. l C: habendum. Šis žodis geriau tinka sakinio prasmei. D – kitas raštininkas pataiso žodį, rašydamas hibidem. m BDEFG, Pub.: trūksta šių dviejų žodžių. n BDEFG, Pub.: deinde mee et contoralis mee. o C: adiuvamine, nėra kito žodžio, continuo D – adiumine (tekstas pataisytas). p C: eodem reverendissimo domino Joanne, Dei gracia episcopo necnon.

62 kamoje vietoje. Kas ketvirtį trečiadienį, penktadienį, šeštadienį mansionarijai giedos du kartus vigilijas be teisės išeiti iš koplyčios ligi pamaldų pabaigos. Teisę pateikti kandidatus į mansionarijus sau ir savo įpėdiniams pasilieka fundatorius. Volpos dvaras tieks vyno mišioms; kunigai turi teisę dvaro valdose rinkti medieną naminiams reikalams bei dvaro malūne malti grūdus. Rs: B: l. 45v–46v, Idem Sta: Comorowsky ex originali transsumpsit; C: MAB F3 92, 1526 11 04 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 297, p. 119–120), Krokuvoje Žygimantas Senasis patvirtina Pauliaus Alšėniškio 1518 11 06 raštą Volpos koplyčiai; D: Lib. VI, l. 70v–71v; E: Lib. Mag., l. 125v–126v; F: Czart. 1777, l. 111r–v (iš 1526 m. Zygimanto Senojo transumpto). Reg: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 94, p. 264, 288. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Unigenitus Dei filius de summis celorum ad ima mundi descendit ut hominem de laqueo servitutis eriperet, qui suggestione diabolica corruerat in peccatum vestemque nostrum induit mortalitatis, volens aspersione proprii sanguinis incendia cruciatus extinguere ac nos efficere perennis vite possessores. Proinde nos Paulus Dei gratia episcopus Luceoriensis et dux Olszanensis499, heres et dominus Volpe de voluntate illustris Zophie500 domine matris nostre charissime consortis olim illustris domini Alexandri ducis de Olszany501, genitoris nostri castellanique Vilnensis, que dudum in humanis agebat, quatuor presbyteros pro mansionarys deputaverat licet nondum dotaverat, Significamus tenore presentium, quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris notitiam presentium habituris, Quomodo hac consideratione ad supernam beatitudinem mentes erigentes in bonis nostris oppido Volpa et in ecclesia parrochiali Divi Joannis ibidem Vilnensis diecesis capellam continguam ecclesie parrochiali prefate sub titulo Dive Anne matris et Conceptionis gloriosissime genetricis Marie ac Zophie necnon Sanctorum Pauli et Alexandri et Omnium Sanctorum pro mansionarys quatuor construxi502 ac nonnulla bona et proventus pro sustentatione dictorum mansionariorum pro tempore existentium dedimus, donavimus et assignavimus ad hoc, ut in eadem capella cultus divinus perpetue agatur et celebretur eis et eorum cuilibet liberam aream pro domiculis cum hortis et viginti tres sexagenas grossorum monete lituanicalis currentis, proventus annei census in et super tabernis nostris Volpensibus alias kapszczyzna quandocumque ex Volpa obvenientibus. Itaque singula quinque sexagene dari debent annis perpetuis et singulis et ministro eorum successive tres sexagene singulis futuris temporibus et perpetuis solventur, qui erit primus futurus expectans mansionarius duntaxat sit ideoneus necnon duas curiolas in terra Volpensi sitas videlicet Albam alias Nowydworzecze et Dilowczyznama503 cum hominibus ad easdem spectantibus, cum piscina adiacente et terra prout in se extenditur, adiuncto homine Hancuszko, nihil pro nobis et nostris successoribus ibidem reservando, damus et ascribimus. Item eisdem mansionarys dedimus et ascripsimus tributum mellis super hominibus Gudziewiczy dictis et unum lapidem cere pro candelis faciendis ab eisdem hominibus pro quolibet anno eximusque eadem bona, proventus, accensus et omnia donata suprascripta ab omni iurisdictione seculari, decernentes ut deinceps ecclesia seu ecclesie nuncupentur et pro ipsorum defensione et recuperatione non nisi ad iudicium ecclesiasticum recursus habeatur. Preterea ut omnia in ordine fiant statuimus et ordinavimus ut dicti quatuor mansionarii attendendo ordinem suum eligant inter se preceptorem, qui de absentia considerabit et de ordinatione prospiciet confratres suos in hoc puniendo et quid ipsi mansionarii personaliter circa ipsa beneficia resideant et in ecclesia incedant sub privatione earum. Et si alicui ex causa peregrina contingat, de consensu Patroni id agatur. Ceterum cursum Beate Virginis Marie de Conceptione singulis diebus ante summam missam tractim decantent una cum missa de

a C: Kozlovszczyzna

63 20. Eišiškės, 1515 04 27, Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčios įsteigimo raštas / 1515 foundation of the Church of the Holy Trinity and Corpus Christi, Ishchal’na, MAB F6-103

64 Conceptione, quam etiam volumus ut sonorosa voce decantetur et qua libet tertia feria eiusdem hebdomade omissis horis cum missa de Conceptione, de Sancta Anna hore a primis vesperis ad secundas cum missa peragantur. Item singulis diebus cuiuslibet anni pro defunctis specialiter per eos missa agatur animabus nostrorum antecessorum temporibus perpetuis in dicta capella vel ea incendio aut vestustate aut alio sinistro eventu consumpta, in alia ecclesia vicina vel loco convenienti, quilibet per se aut legitima necessitate inveniente per alium psallere et complere tenebitur. Item singulis Quatuor Temporibus vigilias quartis, sextis feriis et sabbato bis decantare tenebuntur et quod nullus eorum de ecclesia exeat nisi post officium sub pena debita per eorum preceptorem infligenda. Jus vero patronatus et presentandi dictorum mansionariorum, cum vacaverit, nobis et nostris successoribus singulis annis et perpetuis temporibus pertinere debebit. Vinum pro cultu divino de curia Volpensi eis ministrabitur. Preterea damus libertatem dictis mansionariis in bonis et silvis nostris ligna pro necessitate eorum domestica incidere necnon in molendinis nostris libere molere sine quavis solutione mensure. Harum quibus sigillum nostrum presentibus est appensum testimonio litterarum. Actum et datum Volpe die saturni post festum Omnium Sanctorum, anno Domini millesimo quingentesimo decimo octavo. Presentibus ibidem venerabili et egregio viro Domino Francisco Leonino504 iuris pontificii doctore canonico Leopoliensi Luceoriensique et cancellario nostro, honorabilibus et nobilibus Nicolao Volbory505 in Losicze, Joanne in Hoszczowa506 plebanis, Stanislao Rumbowicz507 et Joanne Michnowicz testibus circa premissa. Paulus Dei gratia episcopus Luceoriensis manu propria inscripsit.

45 [40] 1515 04 27, Eišiškės

Eišiškių vietininkas Andriejus Davainaitis teikia savo pastatytai Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčiai visų grūdų ir sėklų dešimtinę iš Iščelnos dvaro, bandos kumeliuką kas dvejus metus, visų savo žmonių, ar tai bajorai arba valstiečiai, lietuviai arba rusėnai, smuklininkų, daržininkų dešim- tinę, 9 įvardintus valstiečius su žeme ir prievolėmis, vieną nelaisvą žmogų su žmona ir vaikais, aria- mą žemę, apsėjamą su 68 statinėmis grūdų; sklypą, kurį Davainaitis gavo iš Žaludko žmonių; žuvų tvenkinį, teisę trečiadienio, penktadienio, šeštadienio pietums žvejoti dvaro tvenkinyje; bažnyčios ministrui 2 kapas, dvasininkų padėjėjui 1,5 kapos iš smuklių; vikarui 4 kapas grašių po pusę iš klebono ir smuklių, o jeigu smuklės nepajėgios mokėti, tas 2 kapas mokės dvaras. Klebonas su kitais dvasininkais giedos kas antradienį mišias į šv. Oną, kas penktadienį – „Requiem“, o kas šeštadienį – kitas Švč. Mergelės Marijos mišias; per šventes giedos ir ryto, ir vakaro pamaldas; kiekvieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę dvaras duos maisto, mėsos ir paukštienos; klebonas gaus statinę medaus ir jam priklausys smuklė; vaško – kiek reikia visų altorių žvakėms; iš Kamionkos – šieno stirtą; teisę nemokamai malti grūdus dvaro malūne. Rs: A: MAB F6-103 (Jasas, Pergamentų katalogas nr 207, p. 87–88), pergamentas, 26,5 x 30cm, dregmės dėmių sužalotas, raštas nublukęs, vienas antspaudas įspaustas gumule, prikabintas pergamento juostele; kitoje pusėje archyvisto įrašas: Anno Domini millesimo quingentesimo vicesimo secundo egregius vir Dominus Joannes Albinus tanquam visitator reverendissimi domini Joannis ex Ducibus Lytuanie et primatis omnes fundatores curatorum et altaristarum per totam diocesim vilnensem et in articula eiusdem reverendissimi acticavit Stanislaus curatus

65 Uczolnensis hec assignavit et in formam presentium redegit. Žr. il. 8; B: l. 46v–47v; C: Lib. VI, l. 118v–119v; D: Lib. Mag., l. 113v–114; E: Czart. 1777, l. 98v–99; čia nuo A. Reg.: LM 1, Nr 369, p. 83, Fundusz koscioła w Iszczołnie; Czart. 1775, l. 427; Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 62, p. 259, 284. In nomine Domini amen. Quoniam, ut sacre scripture attestantur, militia est vita hominum super terram et eadem mensura qua mensi fuerimus in presenti nobis eternali in futuro credimus remetiri, nam dignum et laudabile esse approbatur illorum racionibus debemus aggregari, quorum merita fulgent in celis per temporalium honorum facta retributione. Proinde ego Andreas Dowoynowicz508, succamerarius Regie maiestatis et capitaneus in Eyszyczki509 notitie universorum tam presentium quam futurorum huius serie fieri manifestum, Quia ecclesiam meam parrochialem in Iszczolna510 erectam et fundatam in honorem Sancte et individue Trinitatis et Corporis Dominici511 dono et fundo utilitatibus et proventibus, in primis decimam de curie mea in dicta Iszczolna de omni gramine et omni semine hortorum. Item polloderem gregis mei infra decursum duorum annorum. Item do, dono et fundo decimam de omnibus kmetonibus meis tam nobilibus et laboriosis, hoc est Lituanis et Ruthenis, tabernatoribus et hortulanis duntaxat per unam casulam siliginis annuatim. Item do et fundo novem homines nomine et cognomine Tudziewiczy, Romaszko Mikolaiewicz, Sobol, Staniusz, Masiusz, Janel Howienowicz, Vryko Paczewicz, Howiej Paczelewicz, Pauwel Smielgienowicz cum omnibus ipsorum bonis, terris, pratis, rubetis, quas terras ipsi ex antiquo consueverunt arare. Item hominem illiberum Georgium Urnam cum uxore ipsius Barbara et pueris do ad predictam ecclesiam. Item terram arabilem una cum terra dicta Kulakowczyna ipsi plebano cum gays et rubetis, ad septuaginta tunnas minus duabus una cum ista terra, quam accepi ab hominibus districti Zoludek512. Item piscinam in fluvio predictam Iszczolna in superiore parte mee piscine, tunc pro prandio pisces de curia mea feria quarta, sexta et sabbatho dari debent. Item pro ministro ecclesie duas sexagenas et pro coadiutore mediam alteram sexagenam, quas pecunias ministris ecclesie debent solvere de tabernis. Item pro vicario quatuor sexagenas, duas a plebano et duas de tabernis. Et si pecunia defuerit de tabernis, extunc de curia nostra Iszczolna residuum eciam vicario dare debent. Et plebanus cum ministris feria tertia de Sancta Anna, feria sexta Requiem, sabbatho missas cantare tenebuntur, festivis vero diebus solempnys vesperas et matutina cantare debent. Item de omnibus victualibus, bestys domitis et volucribus de quolibet pro festo Assumptionis513 do et fundo. Item de me cellario tunnam mellis alias przasnego uszadek. Item plebanus habebit tabernam pro ecclesia et sabbatho de Beata Virgine cantare debet. Item ceram pro candelis ad omnia altaria quantum necesse fuerit. Item acervum feni alias styrte de villa Kamionka annuatim. Item prefatus plebanus et sui successores molabunt in molendino meo sine mensuris. Hec omnia predicta do et fundo, ascribo et confirmo eidem ecclesie prefate et suis plebanis in primis honorabili Domino Stanislao de Lancicia514, curato moderno et suis successoribus perpetuis habendum, tenendum, possidendum et regendum et in evum. In cuius rei testimonium sigillum meum presentibus est subappensum. Datum et actum in Eyszyszki feria sexta proxima ante Philipi et Jacobi apostolorum. Anno Domini millesimo quingentesimo decimo quinto, presentibus venerabili viro Domino Joanne Juriewiczki515 curato in Eyszyszki, honorabili Domino Valentino de Wieliczke516 actu presbytero eiusdem domini Andree Dowoynowicz, et me Joseph de Fretis517 pro tunc ministro ecclesie in dicta Iszczolna notario, et aliis quam pluribus fide dignis vocatis specialiter atque rogatis.

66 46 [41] 1479 05 29, Senieji Voverys

Senųjų Voverių įpėdiniai Galiginaičiai, Račkevičiai, Rodzevičiai, Butkovičiai, Sutkaitės savo pastatytai Voverių Šv. Dvasios ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai teikia žemės sklypą, vadintą Liskausčizna, kuris tinka bažnyčiai, kapinėms, klebonijai, daržams ir laukams statyti, duoda vals- tiečius. Galiginaičiai iš Voverių, Olžovo dvarų duoda visų grūdų, daržų ir laukų dešimtinę, statinę medaus arba kapą grašių, Malkovščiznos žemę su turtais ir 4 valstiečiais, pievas, dar porą valstiečių su žemėmis, šeimomis; Račka duoda 3 valstiečius su žemėmis, pievą, savo Voverių valdų dešimtinę; Račkovičiai duoda 3 valstiečius iš Ditvos, Pelesos dešimtinę, Ditvos pieva; kiti duoda po dešimtinę, 1 arba du valstiečius. Visi kartu duoda laisvą smuklę prie bažnyčios. Rs: B: l. 47v–48v. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 365. Pub.: KDKDW Nr. 312, p. 368–370. In nomine Domini amen etca. Proinde nos Sigismundus518 una cum Zophia genitrici sua felicis recordii Michaelis Golgynowicz519, Nicolaus et Jondzylo Raczkowicz520, Szemyoth Nemoykowicz521, Dawgyrd et Olyechno Rodzewicz522, Nicolaus, Leonardus et Stanislaus una cum Phyethka genitrici sua bone memorie Buthkonys523, necnon Zophia Duchna Chvyenka pie memorie Suthkonys524, heredes de Vavyerka525, significamus tenore presencium, quibus expedit universis et singulis: Quod ob salutem animarum nostrarum denuo construximus, fundavimus et ordinavimus ac dedicare disposuimus ecclesiam nostram in Antiqua Vavyerka in honorem Dei Omnipotentis b et Spiritus Sancti ac Nativitatis Marie526. Quam quidem ecclesiam pro cleri et eius ministrisc nutrimento meliori dotamus redditibus infrascriptis, prout et nostri antecessores. In primis prime ecclesie nostre primo nominate in fundacione dominus Michael, Suthkodyld, Andreas germani Golgynowicz527 unanimiter donaverant, dederant et ascripserant de terra Lysgawczysna pro edificio ecclesie,cimiterii, plebani curie, ortorum, agriculture eciam apta, e virgultis, pascuis ibidem cum pratis adiacentibus propriorum hominum patrimonii partim Snypowczyssna, Kybowsczyna, Wolnysczyssna, partim Kroxczyssna, longitudinis a fluvio Vaverka528 medium ad paludium in Slowyena nobilis Czolkonys felicis recordii cum hominibus limitesf, Burnus Throchym et Ivan Woykowiczy, eciam eiusdem Romeyko et Osyp Nyecrassowyczy. Item primonominatus dominus Michael donavit simul adiungensque dedit eclesie dicte eiusque rectoribus partem de terra Rymkyschky agriculture apta, virgultis et pascuis ibidem terre priori Lyssgaffczysne iuncteg, a convalle medii in Slowyeno paludii longitudinis ad viam Throcensem529 generosi Juschkonys habente granicies cum hominibus Gyrdzewiczy et dominumh Pothbypyentha hominisi Nyekrasch, necnon nobilium Jadawgonis

a Pub. – rengėjai spėja, kad čia Komorowskis praleido panašią arengą, kaip matome Mykolo Galigino 1463 m. dokumente, paskirtame Voverių bažnyčiai (KDKDW Nr. 247, p. 283), būtent: Ne ea, que fiunt inter vivos et congeruntur, ab hominum memoria temporum decursu labuntur, precipue ea, que locis piis ob animarum memoriam sublimitatis honoribus conferuntur, a successoribus infringantur, opportunum igitur extat, ut actus hominum apicibus litterarum, annotatione perhenni et testium veridicorum (roborentur). b Pub. – rengėjai spėja, kad čia trūksta žodžių Patris et Filii, tai yra bažnyčia nededikuota atskirai Šv. Dvasiai. c Pub. pataiso į gramatiškai teisingą firmą – ministri. d Pub. teisingai skiria šiuos du brolius – Suthko, Dyl. e Pub. prideda cum. f Pub. prideda habente. g Pub. pataiso į iuncta. h Pub. pataiso į domini. i Pub. pataiso į homine.

67 et Pusonys eciam hominibus, latitudinis vero a magna via ibidem de Vasylyssky530 j habente in Lydam531 in toto usque ad aliam k, cuius exitus ab ecclesia ad aliam viam in Slowyenam. Item eciam idem fratres dicti Michael et Suthkodyll donaverant et ascripserant de Vaverka et Olzoph532 curiis propriis decimam omni manipularem de grano, agriculturis camporum et ortorum, et de tributo proprio de celario tenam mellis aut latorum grossorum sexagenam ascripserant et dabant; cuius quidem tributi iam nunc media pars tene sive sexagene concernit me prefatum Sigismundum dare, et ita volo suis cum succedaneis perpetue tenere et habere. Item sepedicti fratres dederant, ascripserant homines proprio indivisos cum terra eorum, videlicet Molkowczyssna cum singulis omnibus eorum agriculturis, agris, silvis, borris, virgultis, gays possessionibusque, quas pro tempore habebant et possidebant pro se et suis successoribus, nichil iuris reservantes, quorum quidem nomina Thysszus, Lucas et Damian, et familiarem Janyecz; qui quidem omnes et singuli homines nostri supra et infrascripti, ceterorumque dominorum infrascriptorum homines eorum cum succedaneis tenebuntur et obligabuntur servicia in perpetuum impendere ecclesie nostre supradicte et eius protunc rectoribus. Item iidem sepenominati fratres dominus Michael et Suthko post obitum fratris Andree donaverunt et dederunt eidem ecclesie et eius rectoribus perpetue trans prefatam magnam viam de pratis ex utraque parte predicti fluminis Vaverka, granicies habentibus cum Mylosch Woyswylowicz pratis et Juschkonis, necnon etiam Rymuczys hominem domini Dyl. Item eciam sepefatus Sigismundus una cum matre sua dedimus ascribentes et donamus proprium hominem Nicolaum alias Burdyk super diu fatam terram Rymkyschky et de familia Szdanyesz cum Ruthka, necnon eciam terram Nyemonyszky agriculture aptam cum silvis, gays, virgultis omnibus pratis et singulis pascuibus, (prout ipse)m Nyemonyus una cum suis filiis possidebat et tenebat, nichil eciam iuris et possessions postea pro se suisque posteris relinquentes. Item eciam dominus Raczko felicis recordii donaverat homines proprios tres indivisos Rymuthys, Thoruthys et Stanys cum terra; item eciam pratum in Rossochy Savythokoyczyssnan; item decimam suam in Vaverka manipularem ceterorumque omniumo de grano, agriculturis camporum et ortorum omnium. Item Jundzylo una cum fratre felicis recordii Venceslao533 Dei gracia episcopo Luceoriensip dedimus tres homines proprios in Dzythva534 Sovyzym, Noszus et Petrum cum terris eorundem. Item dictus Jundzylo de curia Pyelasa decimam manipularem de omni grano camporum et ortorum et eciam prata in Dzythva. Item Nyemyeyko unum hominem et decimam omnium in Dzythva. Item Buthko unum hominem et decimam in Dzythva. Item Rodzusq duos homines et decimam in Dzvytha. Item Daugyrth decimam de curia Thakryschky. Item omnes et singuli dedimus tabernam liberam circa eclesiam. In cuius rei testimonium sigilla nostra presentibus sunt appensa. Actum et datum in Antiqua Vaverka, sabato ante festum Penthecosten anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo nono. Presentibus ibidem reverendissimo in Christo patre domino Joanne535 Dei gracia episcopo Wylnensi, Joanne Kuczykovicz536, Laurencio Wolczkovicz537 canonicis ecclesie Wylnensis, testibus circa premissa. Stanislaus Comorowsky notarius ex originali transumpsit.

j Pub. prideda gressus. k Pub. prideda viam. l Pub. teisingai skiria šiuos du brolius – Suthko, Dyl. m B: trūksta šių dviejų žodžių; Pub. juos prideda pagal 1463 07 dokumentą (KDKDW Nr 247, p. 285. n 1463 07 dok. (KDKDW Nr. 247, p. 285): Switkowsczyzna. o Pub. pataiso į omni – omni de grano (plg. toliau), o ne ceterorumque omnium. p Pub. palyginę su KDKDW Nr. 247, p. 285, rengėjai spėja, kad čia trūksta tokio sakinio tęsinio: genetriceque sua post decessum Joannis fratris similiter. q B: Komorowskis pataiso nuo Radzus.

68 47 [42] 1514 07 14, Voverys

Voverių įpėdiniai Mikalojus, Jonas, Paulius Jundzilovičiai538, parapijos koliatoriai, funduoja ir teikia turtą Dievo Motinos ir Visų Šventųjų altoriui. Rs: B: l. 49r–v. Reg: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 56, p. 258, 283.

48 [43] 1485, Naujieji Voverys

Naujųjų Voverių įpėdinė Sofija Sutkaitė suteikia vietinei Švč. Trejybės bažnyčiai 2 valstiečius su broliais, žemėmis, prievolėmis; žemės sklypą prie tų vyrų sklypų, Pastrocevičiais vadintą, kuris apsė- jamas 10 statinių sėklų, ir kitą, Goščevčyna vadintą, kuris apsėjamas 8 statinėmis grūdų. Rs: A: MAB F6-59, pergamentas 41,7 x 22,2 cm, kairioji pusė nukirpta, nuo antspaudo išlikęs vaškinis dubenėlis, prikabintas raudono šilko virvute; B: l. 50; C: Lib. VI, l. 277r–v; D: Lib. Mag., l. 60; E: Czart. 1777, l. 43. Reg. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 97, p. 49.

Pub.: KDKDW Nr. 344, p. 400–401. In nomine Sancte et individue Trinitatisa. Notum sit omnibus tam presentibus quam futuris, quod sub anno Domini M°CCCC° octoagesimo quinto ego Zophia Suthkowna539 in Nova Vaverkab540, non compulsa nec coacta nulloque dolo seducta, sed sana mente, compos racionisc, animoque maturo ac deliberato zeloque devocionis accensa do, delego ascriboque Deo Omnipotenti ad ecclesiam Sancte Trinitatis541 in Nova Vawyerka hereditatis mee proprie, divise a sororibus meis542, patrimoniique mei, pro salute parentum meorum, patris mei ac matris mee543 animarum, pro sanitateque ac salute anime mee, duos homines nomine appropriato cognominatos Stanislaum Sthroczewiczd una cum fratribus suis Chvyedzyume cum terris, pratis, gagys, nemoribus omnibusque attinenciis ac serviciis, uti michi sole servierunt, f serviant ecclesie Sancte Trinitatis in prefata Nova Vavyerkag rectorique ecclesie eiusdem protunc existenti honorabili domino Paulo544 successoribusqueh ipsius, terramque prope istos homines super decem tunnas cognominatam Padsthroczeviczyi ascribo; item loco alio in area super octo tunnas vocato Goczewsczynaj terram culture aptam perpetuis temporibus duraturam. k Testibus protunc existentibus discrete presbitero domino

a A: In nomine Sancte Trinitatis et individue unitatis, prie ko CDE prideda Amen. b A: Vawyerka alias Grodzyscze c A: racione d A: Stroczewicz e A: Chpheczyum f A: eodem servicio g A: Vawyerka h A: successoruque i A: Podstroczewiczi j A: Goczowsczyna k A: prideda klebono įsipareigojimus dėl suteikties: Rector quilibet ac pastor ecclesie prefate tenetur unam missam in septimana legere pro animabus suprascriptis perpetue duraturam.

69 Gotardo545 vicario inibidem, Laurencio presbitero546, Petro servo domine Jundylowa547, aliisque quam pluribus fidedignis. In cuius rei testimonium sigillum meum presentibus est subappensum. Stanislaus Comorowsky notarius ex originalibus transsumpsit

51r lapas tuščias, išbrauktas

49 [44] 1460 05 25, Krupa

Ivaškos Davainaičio našlė Ona suteikia Krupos Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai Jastrablios dvarą su visais turtais, pajamomis, prievolėmis, kaip susitarė Davainaitis su broliu Alekna. Taip jinai ir daro dėl vyro laidojimo vietos ir kad bažnyčiai netrūktų pajamų. Nors su tokiu motinos nuosprendžiu sutinka dukterys Elena ir Julijona, tačiau tam prieštarauja sūnus Petras, neatvykęs į šeimos sueigą, kuri įvyko per paskutinį ketvirtį (t. y. po pirmo gavėnios sekmadienio). Ona prideda tvenkinį su malūnu prie klebono dvaro, dvi pievas; iš Saganievičių duoda kasmet po vieną vaško akmenį žvakėms savo ir savo vyro kapams apšviesti. A: MAB F6-36, pergamentas 33,4 x 23,6 cm, išilgai vidurinio statmenojo sulenkimo pragraužtas; juodo lako antspaudas vaško gumule, prikabintas raudono šilko virvute. Nuo antro antspaudo likusios dvi nuolaužos. B: l. 51v–52; C: Lib. Mag., l. 45r–46r; D: Czart. 1777, l. 27–28. Reg. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 65, p. 39–40. Pub.: KDKDW Nr. 233, p. 260–263. In nomine Sancte et individue Trinitatis amena. Cunctorum perit memoria factorum, nisi veridicis testibus et publicis scriptis sint roborata. Ego igitur Anna548 contoralis vita functi domini b Ivaszkoc Dowoynowicz549 relicta notum facimus tam presentibus quam futuris quodd ad ecclesiam parochialem in Crupa550 damus et conferimus ad honorem Dei Omnipotentis ete sacratissime matris Eius Virginis Marie551 willam Jastrabla552nuncupatam in districtu Pynyenssy553 sitam cum omnibus et singulis iuribus, libertatibusf, censibusg, fructibus, emolimentis et proventibus, cum reditibus, angariis, exaccionibus, contribucionibus cum omnibus frondis et h arborum crescenciis, gaibus, sareptis, cum venacionibus animalium, quocunque nomine generali vel speciali valeant nominari, ac eciam venacionibus castorum ceterorumque animalium, cum aquis, stagnis, piscinis, rippis, ortis, agris cultis et incultis, pratis, pomoriis, fluminibus, fluviis, lacubus, torrentibus et

a A: In nomine Sancte Trinitatis et individue unitatis amen. Plg. Nr. 48 [43], kur panašiai skiriasi originalo ir Komo- rowskio nuorašo formuluotės. b A: ac strenui c A: Iwaszko d Quod... conferimus: ši B frazė sutrumpina ilgesnį A tekstą: quibus expedit universis publice recognoscentibus, profitendo sana mente et corpore, non compulsa, non coacta, nec aliquo dolo seducta, sed deliberate animo suo suorumque amicorum salubri prehabito consilio, considerans momentanea huius mundi tempora falsa, nam omnia muttantur et nos immuttabimur in eis, sed sperans in multiformi divina gracia, dedimus, contulimus divine remuneracionis ob respectum, nam que Deo largimur in presenti vita, in future eis fruemur et nunc vigore presencium damus et conferrimus pro ecclesia in Crupa. e Pub. prideda et, kurį B praleidžia. f A: iudiciiis, dominiis, usibus g A: utilitatibus h A: frondalibus, silvis, rubetis, borris et

70 aquarum decursibus, cum montibus, collibus, vallibus, nemoribus, tributariis mellis, marduribus, castoribus, exaccionibus ex ritu parcium illarum terreque Lythphanie spectantibus et cum omnibus et singulis usibus et proventibus, et generaliter quibuscunque nominibus nominenturi, longe, late, circumferencialiter, prout in ipsarum metis et limitibus j limitantur et distinguuntur, et cum omnibus et singulis proventibusk, sicut predicta willa in divisione mariti mei vita functi divisa fuit, que fuit facta inter dominum et maritum meum et Olyechno Dowoynowicz554 germanum eius ab antiquo est constituta et adhuc in suis metis, limitibus et terminis et pro presenti extat fundata, prout solus tenuit, habuit et possidebat, nichil iuris et dominii pro se et pro suis pueris et legittimis successoribus l reservantes et usurpantes, sed quiete et pacifice per rectores dicte ecclesie nobis spiritualia ministrantibus habendum, tenendum, possidendumm, ut sibi melius et utilius videbitur. Nam pro prefata willa sepe a marito ammonita sum, quod partem eiusdem wille mediam post mortem suam videlicet mariti deberem dare pro ecclesia nullo termino prorogato, et eon priusquam precederem sepulcro marito meo, tunc ipse totam sepedictam willam deberet dare pro ecclesia, nichil de predictis o; et hoc quia propter ius nostrump legittimum omagium est inq predicta willa data, unde causa maioris certitudinis, utilia, que tractaturar sunt inter me et maritum meum sit perfectum uts firmum et finis bonus habereturt, u et hoc, ut corpus eius in predicta eclesia requiesceret et eclesia augmentaretur, ne post vacua permaneret deficiens. Timens ergo, ne que gesta sunt et colloquiis ne mergereturv in profundum, damus, contulimus partem predictam, quam maritus meus sepisper monuerat me largituram, et partem alteram, qua debui sola frui, eidem parti addentes totumque invicem coniungentes, damus, tribuimus cum consilio et voluntate liberorum nostrorum, videlicet Helene555 filie nostre senioris et Juliane556 filie nostre minorisw eclesie in Crupa, eiusque rectori qui nunc est et successoribus eius post eum existentibus in ewm tenendum et possidendumx. Filius noster Petrus557, noscens me talia facturam, indurato corde recusabat venire pro concordacione negocii predictiy. Eciam piscinam, que circa curiamz plebani sita est, cum molendino parwo alias muthvyczaaa inscribimus et damus in usus plebani. Item pratum in Okchowoab hic idem circa aliud

i A ir kitos kopijos: quibuscunque nominibus generaliter et specialiter nominentur vel nominari videantur. j A: gadibus singulis et ipsorum protensione et dilatacione. k A ir kitos kopijos: pertinenciis. l A: in eisdem bonis m A: et eisdem fruendum n A ir kitos kopijos: si ego. o A: minuendo p A ir kitos kopijos: verum et. q A: michi r Pub.: keičia būsimąjį laiką (tractatura) į būtąjį: tractata. s A ir kitos kopijos: et. t A ir kitos kopijos: haberet effectum. u A: dicentes, quod si e nobis ea non compleverit aut liberi nostri contradixerint quisquis sit, deleatur, deleatur de libro vite; demum adiuravimus nos et iuramento in ecclesia constricti fuimus invicem. ut hoc sit firmum et per me vel ipsum completum. v A: colloquiis facta ne mergerer w ACDPub.: Helena filia nostra seniori et Uliana filia nostra minori. x B: klaida, possidendi. y A: pro concordacione et confirmacione predicti negocii, quod celebratum est in quadragesimalibus alias syroczyny. z ACDPub: sub curia aa A: mąthphycza ab A: Olchowo

71 pratum plebani, quod ex antiquo ac est eclesiasticum, contulimus. Eciamad adhuc inscribimus et contulimus in Sahanyewicze de cera annuatim duos lapides iustiae, unum lapidem marito et alterum michi, ut ardeant circa sepulcra nostraaf. Ut igitur hec singula nostrarum litterarum negocio in perpetua diuturnitate, que licite et honeste acag spontanea voluntate pro ecclesia dedimus, sigillo nostro fecimus roborari. Presentibus honorabilibus dominis viris ah Stogneyo558 plebano in Lyda ac eciam Joanne559 plebano in Crupa et discretis Martino560 viccario in Szczczyno, Joanne561 vicario in Lydaai562, et aliis quam plurimis fidedignis testibus ad presencia circa premissaaj vocatis et rogatisak. Actum et datum in Crupa, dominicaal infra octavas Asscensionis Domini anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo. Stanislaus Comorovsky notarius ex originalibus transscripsit

50 [45a.] 1460 11 22, Dambrava

Voverių įpėdinis Alekna Galiginaitis suteikia savo pastatytai Horodiščės (Naujųjų Voverių) Švč. Tre- jybės, Šv. Felikso, Adaukto ir Bernardino bažnyčiai Olžovo dvarą su visomis žemėmis, turtais, prievo- lėmis, pajamomis, 3 brolius valstiečius su šeimomis, turtais, prievolėmis, dar 3 brolius, dar 2 brolius iš Olžovo; iš Horodiščės – visų grūdų dešimtinę; sau ir savo teisėtiems įpėdiniams Galiginaitis palieka teisę teikti parapijai kleboną. Rs: A: MAB F6-37, pergamentas 32 x 16,1 cm, antspaudo nebėra; B: l. 52v, 17 a. prierašas – Ecclesia in Horodyszcze; C-MAB, 16–17 a. nuorašas nuo 1561 m. kopijos; D-Lib. VI, l. 275v– 276; E: Lib. Mag., l. 47v–48; F: Czart. 1777, l. 29v–30; G: Ex actis Diaecesis Vilnensis, 1741 05 15. Reg. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 66, p. 40. Pub.: KDKDW Nr. 237, p. 268–270. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam etc.a Ego Olechno Goliginovicz563 heres b, saluti anime mee predecessorumque meorum et successorum c occurrere cupiens [et a Deo Omnipotenti mercedem consequi sempiternam, eclesiam in villa mea dicta Hrodziscze564 ad laudem, honorem Omnipotentis Dei, Sancte Trinitatis sanctorum Felicis et Aucti et sancti Bernardini565, que curia sive villa me iure patrimonii concernit, fundavi et erexi et dedicare

ac A: est ad A: Et ae Pub. prideda ponderis. af ACDPub: nostrorum ag A: neturi honeste ac. ah APub.: honorabili domino ai APub.: Stogneio plebano in Lidda ac eciam honorabili domino Johanne plebano in Crupa et discreto domino Martino vicario in Sczuczyno et domino Johanne tunc temporis moranti in Lidda, et magnificis ac nobilibus viris domino Schemyoth Nyemoykowycz et domino Stanislao Ostykowycz et domino Jaczko Mylcowycz et Johanne fratre eius et domino Narko Steczewycz et domino Wacz Rexthowycz dominis et heredibus. aj ACDPub.: nėra žodžių circa premissa. ak ACDPub.: nėra žodžių et rogatis. al ACDPub.: dominico a A: po memoriam: Cum nichil cercius sit morte et incercius hora mortis, in qua unicuique eadem mensura qua mensus fuerit retnecietur, proinde. b A: in Wavyerka c A: salubrius

72 procuravi. Volens autem, ut predicta eclesia certis donetur et dotetur stipendiis, rectoresque eius pro tempore existentes perpetuis gaudeant emolimentis, quibus potiti valeant salubrius divinis officiis insistere, primo igitur et principaliter eclesie predicte et eius rectori pro tempore existenti do]d, inscribo, assigno et incorporo et irrevocabiliter perpetuo attribuo curiam dictam Holzowo566, que iure patrimonii me concernit, una cum hominibus ad eandem curiam spectantibus: primo tres fratres Truchonoviczy Tarasz, Osszyp e; item Szeliwonoviczy Issak, Radyuk et Radyko, deinde Olechnoviczy Osszipyec et Iwanyec ad eandem curiam Holszowo spectantes, cum eorum legittimis successoribus, f, censibus, tributis et quibuscunque aliis proventibus, prouti solus eosdem habui, tenui et possedi, nichil similiter iuris, proprietatis sive dominii michi et meis legittimis successoribus in eisdem hominibus reservando; deinde, ut premissum est, suprascriptam curiam Holszowo eidem ecclesie et rectori pro tempore existenti cum omnibus attinenciis, pertinenciis et proventibus inscribo, nemoribus, indaginibus, silvis, pratis, mericis, pascuis, rippis, fluviis, fluminibus et eorum decursibus, molendinis constructis et construendis et eorum emolimentis, borris, mellificiis, tributis, piscinis, stagnis, piscaturis, obstaculis et omnibus modis, quibus pisces capere possint, aucupacionibus, venacionibus, campis, terris, agris cultis et colendis, prediis, allodiis omnibusque proventibus et utilitatibus, quocumque nomine sive vocabulo poterint nominari aut per industriam hominum aquiri et inveniri, tam longe lateque, prout dicta villa est limitata circumferencialiter et distincta et per me hactenus posessa, nichil iuris, proprietatis sive dominii michi et meis legittimis successoribus in eadem curia et hominibus eiusdem reservando; quibus omnibus et singulis utilitatibus rectores pro tempore existentes eiusdem eclesie uti, frui et gaudere pro suo beneplacito possunt et ea iuxta posse meliorare et dilatare pro suis amplioribus usibus. Item inscribo eidem eclesie et rectori eius existenti pro tempore decimam in Hrodziscze omnis frumenti et omnis grani et ortorum perpetuis [temporibus] per me et meos legittimos dandam et solvendam successores. Volo autem, ut collacio predicte eclesie sive ius patronatus per me taliter fundate et dotate ad me et meos legittimos successores et consangwineos legittimam propinquitatem habentes dewolvatur. Ut autem hec omnia et singula in perpetua et irrevocabili maneant diuturnitate, sigilli mei appensione eadem comunivi. Datum in Dambrowa567, sabbato in die sancte Cecilie anno Domini millesimo quadringentesimo sexagesimo. Coram reverendo in Christo patre domino Nicolao568 Dei gracia episcopo Vilnensi, Nicolao canonico Vilnensi et officiali569, Stognyew plebano de Lida570, Jacobo presbitero571 et me Johanne572 notario domini episcopi, Stanislao, Martino, Bogumil germanis domini episcopi573 et tota familia domini episcopi.

51 [45b] 1522 05 28, Vilnius

Simono Kibartaičio testamento vykdytojai, sutikus Simono sūnui Mikalojui, Kibartaičio nurodymu suteikia turtą (žemės, baudžiauninkų, dešimtinių) Žirmūnų bažnyčios Palenkės vaivados, Rodū- nės, Asiužos, Peralomo laikytojo Jonušo Kosciewicziaus [Kostevičiaus], kartu su Žiežmarių laikytoju Jonu Zavišycu [Zavišaičiu] įsteigtam Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriui. Altarista privalo

d B: trūksta [teksto]. e A: et Maxim cum terris ipsorum, laboribus, tributis et quibuscunque aliis proventibus et cum eorum legittimis successoribus, nichil iuris aut proprietatis michi neque meis successoribus reservando. f A: laboribus

73 kas savaitę paaukoti po trejas mišias: vienas – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų garbei, dvejas – mirusiųjų naudai. Rs: B: l. 53 (ištrauka); C: Krokuva, BPAU 5903 l. 95–97, tekstas – l. 96. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 161, p. 273, 295. Excerpta ex privilegio altaris in eclesia parochiali Zyrmuny574 sub titulo Assumptionis Beate Marie fundati per dominum Janussium Kosczyewicz575 palatinum Podlaschensem, tenutarium Radunensem, Uzensem et Przelomiensem, et Joannem Zawyczycz576 tenutarium Zyszmoriensem exequutorios testamenti domini Simonis Kyborthowicz577 de voluntate et commissione prefati domini Kyborthowicz et de consensu filii sui domini Nicolai Kyborthowicz578. In primis dictum altare in sua dote habet curiolam dictam Buczyschkya579 cum omnibus terris cultis et incultis, silvis, pratis, pascuis. Item homines kmethones hos videlicet Klym, Jagelo, Stanyus, Miczus et Pacz cum eorum uxoribus, pueris totaque familia. Item homines illiberos Rodeyko et Mozulys, uxorem eius Cachnycza cum pueris eorum. Item decimas manipulares de curiis Doykxyszky et Woldaczyszky perpetue dandas eidem altari idem Kyborthovicz ascripsit. Item de curia Svyaczko duas sexagenas grossorum, mellis crudi pullas quatuor, et pro cereis cere lapidem. Item dictus altaista tenebitur singulis septimanis legere tres missas: unam de Assumptione Beate Marie et duas pro defunctis. Data huius privilegii Vylne feria quarta in vigilia Ascensionis Domini, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo, sub sigillis predictorum dominorum Janussy et Joannis ac Nicolai filii dicti Simonis Kyborthowicz. Stanislaus Comorovsky notarius ex originalibus transsumpsit.

l. 53v tuščias, išbrauktas

52 [46] 1507 03 27, Vilnius

Aleksandras Mangirdaitis su žmona Kotryna (Mangirdaičių) Merkinės (Turgelių) bažnyčiai duoda 6 valstiečius su šeimomis, žemėmis, prievolėmis; duoda 2 Svyrių valstiečius; žemės sklypus – Mosno- činą, ir ariamą sklypą tarp bažnyčios ir pono Miknio dvaro, ir iš kitos bažnyčios pusės sklypą prie pono Mikalojaus Stanikovičiaus valdų; Odrynos pievą; 3 smukles, kurių vieną su turgaviete darbais nusipelnusiam Mangirdaičiui dovanojo Ldk Aleksandras; už visa tai su vyskupo priežiūra klebonas turi kas savaitę giedoti 3 mišias: vienas – už nuodėmes, antras – už mirusį fundatorių, trečias – Švč. Mergelės Marijos garbei.

Rs.: B: l. 54 r–v. Pub: KDKDW Nr. 617, p. 725–727. In nomine Domini amen. Sub anno Domini millesimo quingentesimo septimo indiccione decima pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Julii580 divina providencia pape

a Galėtų būti Kupyschky arba Ruczyszky, pasak kun. Fijałeko.

74 secundi anno ipsius quarto die vero vicesima septima mensis marcii, in domo nobilis domini Alexandri Mongirdovicz581 Vilne in platea dicta Sobacza582 sita, hora meridiei vel quasi in meique notarii publici et testium infrascriptorum ad hoc vocatorum specialiter et rogatorum presencia personaliter constitutus nobilis Alexander Mongirdovicz sanus mente licet eger in corpore de speciali assensu et consilio nobilis Catherine583consortis sue legittime, volens caduca respuere, cernensque quod nichil sit cercius ad remedium et salutem anime, nisi divinum cultum adaugere, dum vita superest et spiritus regit actusa, volensque consulere saluti predecessorum suorum, omni bus melioribus, modo, via, iure, stillo, forma et causa, quibus melius et efficacius potuit et debuit animo et intencione superdotandi eclesiam parochialem in Merecz584 dicti domini donantis et pro plebano pro tempore existenti attendens, quia spiritualia sine temporalibus stare non possunt, per modum et viam eviterne inscripcionis aliis privilegiis sive quibuscunque testamentis, que sunt per ipsum dominum Allexandrum ad dictam ecclesiam legata, data et inscripta, in aliquo non derogando, dedit, donavit et inscripsit, prout de facto dat, donat et inscribit pro dicta eclesia et pro victu plebani in Meracz et in honorem Gloriosissime Virginis Marie de patrimonio suob et legitimo sex homines alias kmethones cum eorum terris et eorum uxoribus et liberis atque serviciis perpetue et in ewm videlicet Georgium Symonovicz, Luborth Romeykovicz, Mathiam Myloschowicz, Myczkonem Danyevycz, Stankonem Janowicz, etiam cum eorum fratribus. Item pro eadem eclesia sive pro plebano eiusdem eclesie dedit et dat duos homines in Svyr585, Jankonem Dobrowicz, Hanussium Dobrowicz, ita prout eidem domino Alexandro ex antiquo serviebant. Item dedit et dat pro eadem eclesia terram dictam Mossnoczyno; item alium campum sive aliam terram arabilem deprope eclesiam, eundo ad eclesiam de curia domini Michno, quousque ad pratum. Item dedit et dat aliam terram ex alia parte eiusdem eclesie, que terra adiacet campis sive terris domini Nicolai Stanykovicz. Item dedit et dat certum pratum dictum Odryna. Item dedit et dat pro eadem eclesia et pro plebano pro tempore existenti tres tabernas, una cum foro sive cum obvencionibus, que in huiusmodi foro de rebus, carnibus, ollis et aliis quibuscunque solent evenire et eveniunt vel proveniunt iuxta graciosam datam racione serviciorum suorum per serenissimum Alexandrum586 regem Polonie et magnum ducem Lithuanie ipsi domino Alexandro datas et concessas et cum eodem privilegio prefati serenissimi regis; ita tamen, quod plebanus illius eclesie pro tempore existens ad decantandum sive legendum per se sive per alium tres missas singulis annis in unaquaque septimana, primam pro peccatis, secundam pro anima ipsius prefati domini Alexandri et terciam de Beata Virgine Maria per locis ordinarium sit astrictus. Super quibus omnibus et singulis premissis prefatus dominus Alexander Mongyrdovicz peciit et requisivit a me notario subscripto desuper dari et fieri publica instrumenta sive hoc presens publicum instrumentum. Acta sunt hec anno, indicione etc. ut supra. Presentibus honorabilibus et discretis Stanislao de Lanczycza587 viccario in dicta Alexandri Meracz, Georgio Wolczkovicz, Georgio Malyeschkovicz, Jacobo Masthry et Alberto Lach Svyrenny civibus Vilnensibus588, testibus circa premissa. Et ego Gregorius589 Alberti de Lwowek clericus Posnaniensis diocesis apostolica et imperiali auctoritatibus notarius publicus, quia predictis omnibus et singulis premissis, dum sic ut premittitur agerentur et fierent, unacum prenominatis testibus presens interfui eaque omnia et singula sic fieri vidi et audivi. Ideo hoc presens publicum instrumentum manu propria scriptum confeci, publicavi et in hanc publicam formam reduxi signoque et nominibus meis solitis et consuetis communivi et consignavi in fidem et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus. De coniecturaque facio fidem.

a Pub. p. 726, tipografinė klaida – artus. b Pirmiau Komorowskis parašė vero, o paskui virš eilutės jį pataisė į suo.

75 53 [47] 1500 06 25, Vilnius

(Mangirdaičių) Merkinės (Turgelių) įpėdinis Vaclovas Mangirdaitis savo ir savo brolio Aleksandro neseniai pastatytai vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jokūbo ir Jurgio bažnyčiai teikia 7 valstiečius, iš kurių 6 turi aptarnauti kleboną taip, kaip ligtolei Mangirdaičiams dirbdavę, o septinta- sis turi papildomai duoti kasmet 3 pūdus neperdirbto medaus; baudžiauninkę Malugą su giminaičiu; žemės sklypą, kuris kadaise priklausė Jonui Možnievičiui su visais priklausančiais turtais; iš savo Turgelių dvaro suteikia kasmet pusę akmens gryno vaško žvakėms gaminti. A: MAB F6-74 (Jasas, Pergamentų katalogas 126, p. 58), pergamentas 32,2 x 28 cm, dėmėtas, su išgraužtomis skylutėmis, kadaise prikabinto antspaudo nebėra; B: l. 54v–55; C: MAB, 16 a. vidurio kopija ex actis actorum episcopatus Vilnensis, padaryta 1539 10 08, ką patvirtina prierašas kitoje originalo pusėje; D: MAB 17 a.vidurio notaro Andriejaus Pavelkovičiaus kopija, extractum ex ipso originali. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 470, p. 554–555. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nihil cercius sita morte et nihil incercius hora mortis et unicuique iuxta sua operab eadem mensura, qua quis mensus fuerit, remetietur, proinde ego Venceslaus Monygyrdovicz590 heres in Merecz, cupiens ipsam horam mortis prevenire iudicisque universalis, qui modo mitis et pius est, sentencie irrevocabili operibus misericordie obviare, meeque [et] meorum predecessorum ac successorum saluti consulere animarum, quod tunc sane et indubitanter credo consequi, cum pro cultu divino et sacris edibus earumque ministris manus extendero adiutrices. Ideo ad laudem et honorem Omnipotentis Dei et Virginis Marie Gloriose ac omnium Sanctorum pro salute anime meec meorumque predecessorum et successorum do, attribuo et perpetua donacione dono ac irrevocabiliter et perpetuo ascribod basilice seu ecclesie parrochiali in Merecz in honorem et sub titulo Nativitatis Marie, Sancti Jacobi apostoli et Georgii, per me et fratrem meum dominum Alexandrum Monygirdovycz noviter constructe591 et errecte ac ministro seu plebano eiuse pro tempore existenti septem homines seu kmetones: primum videlicet Joannem Vythkyewicz, Juschko Mychalovycz secundum, tercium Mylosch Jaczevicz, quartum Lucam Borthkowycz, quintum Andream Rymszovicz et sextum Petrum Rymszowiczf, qui prefate ecclesie et plebano pro tempore existenti servire et laborare iuxta consuetudinem more aliorum hominum tenebuntur, et septimum videlicet Juschko Bohdanovicz, qui cum successoribus tres pudi mellis crudi plebano singulis annis in perpetuum dare et (extra)dere tenebitur. Do eciam et inscribo mulierem obnoxiam Maluha vocatam cum famulo eidem plebano. Do insuper, lego et inscribo eidem ecclesie et plebano pro tempore existenti terram, quam Johannes Myeschnyewiczg tenuit et habuit cum omnibus et singulis pratis, silvis, agris, campis, mericis, gaiis necnon omnibus aliis utilitatibus, fructibus, proventibus et obvencionibus universis, cum omni iure, perpetuitate et dominio, prout solus dictam terram

a A: sit cercius b A: opera sua c A: salute mea d A: perpetue inscribo e A: ipsius f A: Šių vardų rašyba skiriasi nuo B (dėl i, sh, sz, v, w, y). Svarbesni skirtumai – Mirosch Jaczyevycz, Lucam Rathkowycz, Julianum Rymoshovycz. g A: Moznnyevycz

76 et homines prefatos tenui, habui et pacifice possedi, nichil iuris et dominii pro me aut meis successoribus h reservando. Preterea inscribo et lego prefate ecclesie medium lapidem pure cere pro candelis de curia mea Merecz per me et successores meos annis singulis in perpetuum extradendum, ad quod ipsos per presentes obligo. Hec omnia et singula do, confero, attribuo, dono, approprio et perpetuo inscribo ipsi ecclesie et plebano eiusdem pro tempore existenti tenendum, habendum, possidendum, utifruendum et in usus beneplacitos convertendum, prout melius et efficaciusi videbitur expedire, perpetue et in ewm. Harum, quibus sigillum meum presentibus est subappensum, testimonio litterarum. Actum et datum Vylne, feria quinta in crastino sancti Johannis Baptiste anno Domini millesimo quingentesimo. Presentibus ibidem venerabilibus, honorabilibus et discretis magistro Georgio Gaspare de Varschovia592 et Nicolao de Zukowo593 canonicis ecclesie cathedralis Vilnensis, Valentino de Cuchari594 altarista, Gotardo595 zacrista et Laurencio de Lyaskovyecz596 mansionario Vylnensibus, Johanne de Bresczye597 et Mathia de Prosszynovycze598 notariis publicis, et aliis quam plurimis testibus circa premissa vocatis et rogatis.

54 [48] 1500, s. l., tikriausiai 1508 m., s. l.

Mangirdaičių Merkinės (vėliau Turgelių) įpėdinis Viktoras Gabrielavičius vietinei parapijos bažny- čiai nurašo dvi tuščias žemes, bei iš Turgelių visų grūdų dešimtinę; už tai klebonas turi kas ketvirtį aukoti giedotines mišias su vigilijomis už mirusiuosius. Rs: B: l. 55v. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 477, p. 562. Fijałekas pastebi, kad tekstas nėra pažodinė ištrauka, bet tik riausiai laisvesnis aprašymas (ten pat). Berods, tai sutrumpintas 1508 m. suteikties dokumento nuorašas, kurio pergamentinis originalas išlikęs Kapitulos archyve – MAB F6-92 – žr. priedą Nr. 9, p. 124. Nobilis Victor Gabrialovicz599 anno Domini millesimo quingentesimoa inscripsit et dedit duas terras alias pusthowczyssna nominata Okuczyowsczyna et alia cognominata terra Sunyelowsczyna ad eclesiam parochialem in Meracz Mongyrdovicz600 cum omnibus terris, pratis, silvis, gays, nichil iuris et proprietatis in eisdem sibi et suis successoribus reservando. Item idem Victor ad eandem ecclesiam in Meracz Mongirdovicz dedit et inscripsit decimam de omni grano de curia sua in Merecz, occasione quorum plebani seu eiusdem ecclesie rectores pro tempore existentes tenebuntur singulis annis quolibet quartali vigilias cum missa pro defunctis cantare et adimplere. Ad quam inscripcionem idem dominus Victor sigillum alias signetum601 subappendi iussit et mandavit. Per Stannum Komorowsky.

h A: in eisdem i A: utilius a Čia, berods, trūksta žodžio octavo – žr. priedą Nr. 9, p. 124.

77 55 [49] 1474 06 15, Geranainys

Geranainių įpėdinis, Kijevo vaivada Martynas Goštautas suteikia smuklę savo Dieveniškių parapijos bažnyčiai, neleisdamas kitai smuklei statytis nei tame kaime, nei jo apylinkėse, ir duoda klebonui Albertui (ir jo įpėdiniams) žemės sklypą ties Gaujos upe su sąlyga, kad kas mėnesį, ketvirtadienį, va- dovautų Dievo Kūno procesijai. Klebonas įpareigotas taip pat kas savaitę aukoti trejas mišias ir tris vigilijas už Goštauto motinos bei jo palikuonių išganymą. Rs: B: l. 56 – Stanislaus Comorowsky notarius subscripsit. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 284, p. 331–332. Pasak Fijałeko, šis dokumento autentiškumas abejotinas, – sunku išspręsti tokį klausimą suprantant, kad mes turime tik Komorowskio nuorašą ir matome iš kitų nuorašų, kad vizitatoriui būta svarbiau rinkti aktualius duomenis nei griežtai išlaikyti dokumento formą. In nomine Domini amen. Sub anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo quarto nos Martinus Gasztholthowicz602 heres in Geranony603 capitaneus Kyowiensis ad perpetuam rei memoriam significamus quibus expedit universis, presencium noticiam habituris: quod sincere devocionis zelo accensi diem extremum iudicii operibus misericordie prevenire et indubitate salutis perpetue nobis compendia procurare, immarcescibiles nanque tesauros celestes fiducialiter reponimus, quecunque sacrarum edium a et augmento cultus divini liberaliter errogamus. Quapropter tabernam in Dzevyenysszky604 villa nostra erigimus et ereximus eandemque tabernam dedimus et per presentes damus et assignamus, ita quod nulla alia nostra taberna neque composiciones alique debent esse in dicta villa nostra Dzevyenyschky et in toto districtu eiusdem dominii ville predicte, honorabili domino Alberto605 rectori ecclesie parochialis inibidem et eius successoribus una cum loco seu area penes pontem fluvii Gowya606, et hoc respectu fori, quod agitur feria quinta in dicta Dzewyenyschky una cum processione Corporis Christi607 cuiuslibet mensis; quam quidem tabernam mater nostra felicis recordacionis predicto Alberto assignavit et dedit realiter et cum effectu. Qui quidem Albertus et eius successores singulis annis tenebuntur complere semel in hebdomada tres missas cum tribus vigiliis pro salute matris nostre et nostrorum successorum temporibus perpetuis duraturis. Datum in Geranony nostra curia, die sancti Viti, presentibus ibidem existentibus Stanislao Czech608 et Michaele Anima609 capellanis curie nostre et Joanne Merla, et ceteris quam plurimis, nostro sub sigillo.

56 [50] 1471 06 16, Geranainys

Mūrinių Geranainių įpėdinis, Kijevo vaivada Martynas Goštautas Dieveniškių Šv. Mykolo bažny- čioje neva savo velionės motinos prašymu įsteigia Švč. Mergelės Marijos altorių, jam teikdamas į altaristas kunigą Joną; altoriaus išlaikymui Goštautas duoda po dešimtinę iš Liubavo dvaro bei Ty- kocino miesto; iš Šakalių – 5 kapas arba rublius, iš Tykocino miesto – 2 statines medaus, 1 akmenį

a Gal trūksta žodžio edificacione? Plg. Nr. 50: quecunque pro augmento cultus divini aut sacrarum edium edificacione errogamus.

78 (talentą – 26 kg) vaško, 20 statinių aukščiausios kokybės kviečių, 12 statinių avižų, 12 vežimų šieno, iš Dieven(išk)ių po karvę ir kiaulę; buvusį Sačkos žemės sklypą prie Gaujos upės altaristos namui statyti. Už visa tai altarista turi kas savaitę kartu su vikaru aukoti 7-erias mišias; altarista turi visiems laikams išlaikyti vikarą. Rs: B: 56v–57 – Stanislaus Comorowsky notarius vidit. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 272, p. 317–318. Dėl galimo dokumento falsifikavimo žr. p. liv–lv, xciv. In nomine Domini amen. Sub anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo primo. Nos Martinus Gasztholthovicz heres de Geranony610, necnon capitaneus Kyowiensis, ad perpetuam rei noticiam notificamus quibus expedit universis tam presentibus quam futuris, quoniam cupientes diem iudicii operibus misericordie prevenire, quecunque pro augmento cultus divini aut sacrarum edium edificacione errogamus, quare altare in villa nostra Dzevyenysszky in ecclesia sancti Michaelis611 archangeli per mandatum matrisa nostre612 felicis recordii, in honorem Omnipotentis Dei et Gloriosissime Virginis Matris613 eius, duximus erigendum; ad hoc quidem altare discretum Joannem614 presbiterum statuimus, prefigentes sibi quantum ad nos videtur pertinere, cuius quidem officio fides roborabitur christiana, ut de gracia Dei Omnipotentis speramus, cuiusque actibus bonis et exemplis bonis mentes hominum suscitantur, necnon salutaribus proficient incrementis. Sed ut ipse rector predicti altaris et ipsius successores, qui pro tempore fuerint, digna retribucionis emolimenta percipiendo ad exequenda ea, que ipsis incumbunt, alacriscant et ceteri eius exemplo, eciam spe firma bonaque refecti, ad consequendamb vitam eternam fervencius elaborentc, eidem altari et rectori eius pro tempore existenti decimam post nostram araturam in curia nostra Lubowo615 ascribimus, eciam de oppido nostro dicto Thykoczyn616 quinque sexagenas de Szachale617 dictos ciclos de dictoque oppido Thykoczyn duas tinnas mellis; item talentum alias camyen cere, viginti tunnas siliginis, duodecim tunnas avene, duodecim currus feni, vaccam et porcum de Dzevyany618; item pro edificacione domus eidem altariste locum seu aream, iacentem d penes fluvium Gowya, quam quidem aream seu locum homo noster dictus Saczko possidebat. Qui quidem altarista et eius successores tenebuntur singulis annis et sunt astricti qualibet septimana complere septem missas una cum viccario, quem viccarium predictus altarista et sui successores tenebuntur servare temporibus perpetuis. Datum in Geranony, feria tercia in crastino Viti.

57 [51] 1518 12 13, Lietuvos Brestas, Seime

Lietuvos Bresto seimo metu Naugarduko klebonas Jonas Zablotovskis prašo valdovą Žygimantą Senąjį patvirtinti savo bažnyčios privilegijas Ldk Kazimiero suteikties pavidalu. 1449 07 28 Naugar- duko klebono Arnoldo Varkiečio prašymu Kazimieras Jogailaitis patvirtino Vytauto Aleksandro pirmines dovanas – du dvarus, du laukus su visais turtais, tris kaimus; Kazimieras prideda dešimtines iš trijų valdovų dvarų (Bričiankos, Horodiščės, Kuborkos); leidžia naują smuklę statyti prie bažnyčios su teise virti alų ir kitus gėrimus.

a B: nris („nostris“). b B: exequendam c B: laborant. Gal užtektų pataisyti laborent (vox subjunctiva)? d B: plebanum. Pub. išbraukia šį žodį, kuris čia iškreipia sakinio prasmę.

79 Rs: B: l. 57–58v – Stanislaus Comorowsky ex originali transsumpsit; C: MAB F1 b. 93 (Jasas, Per- gamentų katalogas, 338 p. 134–135) 1529 11 03 Vilniaus kanauninko ir Naugarduko klebono Pauliaus Višenskio iš Cechanoveco [LKD 1882] prašymu Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių patvirtina Žygimanto Senojo 1518 12 13 raštą Kernavės klebonui Jonui Zablotovs- kiui; D: MAB F1-19 (Jasas, Pergamentų katalogas, 339 p. 135) 1529 11 03 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių patvirtina Kazimiero Jogailaičio 1449 07 28 privilegiją Naugar- duko bažnyčiai, taip pat patvirtindamas Ldk Vytauto suteiktis tai bažnyčiai ir papildomą do- vanojimą dešimtinės iš Bričiankos, Garadečnos ir Kuborkos kaimų ir smuklės Naugarduke; E: MAB F1-144 (Jasas, Pergamentų katalogas, 495 p. 195–196), 1547 04 14 Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis patvirtino Naugarduko bažnyčios privilegijas, jų tarpe ir Žygimanto Senojo 1518 12 13 nuorašas; F: Czart. 1777, l. 24r–v (1531 07 14 Žygimanto Senojo transumptas); bendras nuorašas pateiktas pagal C, 1449 tekstas – pagal B. Reg.: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 97, p. 264–265, 288; Pub.: 1. Opisanije rukopisnago otdelenija Vilenskoj Publičnoj Biblioteki. Vypuskj Tretij (Vil- nius, 1898), priloženie Nr. 1, p. 39–41 (nuo D); 2. KDKDW Nr. 194, p. 217–220 (1449 07 28, Naugardukas, Naugarduko privilegija). Tame pačiame seime pateiktos dar keturios bažnyčių privilegijos – Panerių 1390 m. Jogailos privilegijos patvirtinimas, Vilniaus katedros mokyklos teisė gauti statybines medžiagas iš Vilniaus prekiautojų, Vilniaus špitolės fundavimo aktas, Aukštadvario bažnyčios fundavimo aktas. Nos Sigismundus619 Dei gratia rex Polonie, Magnus dux Lituanie, Russie Prussie, Samagitie Masovieque dominus et heres significamus tenore presentium quibus expedit universis presentibus et futuris harum notitiam habituris, quomodo honorabilis Joannes Zablotowski620 plebanus ecclesie parrochialis Nowogrodensis coram nostra maiestate constitutus exhibuit originaliter privilegium confirmatorium privilegÿ originalis fundacionis parrochialis ecclesie in Nowogrodek621 site in se continentes, petens illud propter eius inveterationem per nostram regiam ducalemque maiestatem innovari, approbari, ratificari confirmarique, cuius privilegÿ tenor sequitur et est talis: In nomine Domini amen. Nos Casimirus622 Dei gratia rex Polonie et magnus dux Lithuanie, Russie etca, significamus tenore presencium quibus expedit universis, presentibus et futuris presencium noticiam habituris: Quomodo per honorabilem Arnoldum623 de Varka rectorem parrochialis ecclesie in Nowogrodek nobis oblate peticionis tenor continebat in effectu: quatinus serenissimi principis celebris memorie domini Alexandri alias Wytholdi624 magni ducis Lithuanie patrisb et predecessoris nostri, qui ipsam eclesiam parochialem in Nowogrodek de nowa radice erexit et his bonis temporalibus, videlicet villis Luky et Grodzeczyanka625 ac areis Syvyr et Crzywonowo626 communi wlgari vocabulo vocatis et in ipso Nowogrodensi territorio sitis cum omnibus ipsarum villarum et arearum utilitatibus, fructibus, proventibus, tributis, curiis, allodiis, agris, pratis, campis, pascuis, silvis, borris, mellificiis, gaiis, indaginibus, sareptis, venacionibus, fluviis, lacubus, piscinis, piscaturis, aquis, molendinis, graniciis, Mysz, Volochpha, Colpyenycza627 cum singulis attinenciis, pertinenciis, coherenciis, appendiis universis ad prescriptas villas et areas quomodolibet spectantibus et pertinentibus, nichil iuris, dominii et proprietatis in eisdem pro se et suis successoribus reservando, pro sustentacione ipsius ecclesie rectorum seu plebanorum pro tempore existencium donavit et dotavit, huiusmodi donacionesc superius expressas ratificare, approbare confirmare et innovare dignaremur. Et nos peticionibus ipsius plebani Arnoldi aclinati, ipsas

a C: tituliacija tęsiasi Prussie Samogitieque. b Turėtų būti patrui (dėdės), o ne patris (tėvo) – žr. toliau, p. 81, eil. 1, 8. c C: et dotaciones

80 donaciones et dotaciones per memoratum patruum nostrum magnum ducem d Witholdum taliter ut prescripsimus factas, ex speciali magni ducatus nostri Lithuanie consiliariorum tunc ad latus nostrum assistencium consilio et assensu ratificamus, approbamus, confirmamus, ac eciam intimo ex affectu cupientes ipsorum nostrorum predecessorum, qui gratia Spiritus Sancti cooperante ad agnicionem fidei christiane vocati in his dominiis Magni Ducatus Lithuanie ipsam fidem christianam radicantes, roborantes, stabilientes et amplificantes, eclesias quam plures de nova radice erexerunt et certis bonis dotaverunt, huiusmodi imitari vestigia laudabilia, omnia bona prescripta taliter per prefatum patruum nostrum magnum ducem Wytholdum donata, prescripta eclesie parochiali in Nowogrodek ac ipsi Arnolfoe moderno dicte ecclesie rectori et suis successoribus ipsius eclesie rectoribus pro tempore existentibus de novo damus et donamus donacione perpetua et irrevocabili per presentes, per ipsum Arnoldum plebanum et suos successores dicte eclesie rectores pro tempore existentes nomine ipsius eclesie tenendum, habendum, utifruendum, possidendum, gubernandum et disponendum pacifice et quiete, prout ipsi Arnoldo et suis successoribus dicte eclesie rectoribus melius et utilius videbitur expedire, temporibus perpetuis et eviternis. Et ulterius ad illius gloriam seu illi in holocastumf, qui nos suo precioso redemit sanguine, et pro magnificando ac amplificando in ipsa eclesia parochiali Novogrodensi cultu divino et pro rectorum seu plebanorum ampliori circa ipsam eclesiam sustentacione detimasg manipulares et campestres cuiuslibet grani et seminis post curias villarum nostrarum, videlicet Bryczyona628 et Grodzeczno et in villa Cubyerka629, similiter post curiam decimam manipularem cuiuslibet grani preter avenam ad prescriptam nostram donacionem damus, donamus et adiungimus ac ascribimus, per prefatum Arnoldum et suos successores dicte eclesie rectores pro tempore existentes singulis annis percipiendas, levandas, tollendas et utifruendas pacifice et quiete temporibus perpetuis et eviternis. Eciam memorato Arnoldo plebano in area ipsius eclesie Novohrodensi in Nowohrodek tabernam novam et liberam edificare et in ea tabernatorem, qui mel braxare et alia potagia, braxataque libera propinare libere poterit, locare indulsimus et concessimus ac indulgemus per presentes; cuiusmodi tabernatorem eciam ab omnibus nostris solucionibus et serviciis presentibus eximimus et libertamus, quod non alteri preterquam rectoribus prefate eclesie de solucionibus et serviciis responderih tenebitur. Que omnia et singula per nos modo premisso ratificata et approbata, confirmata et de novo data, ascripta, adiuncta et donata in ius et proprietatem eclesie prefate Novogrodensis et rectorem eiusdem pro tempore existencium appropriamus et incorporamus per presentes, decernentes premissa omnia robur obtinere perpetue firmitatis. Harum quibus sigillum nostrum, quo ut magnus dux Lithuanie utimur, presentibus est appensum testimonio litterarum. Datum et actum in Nowogrodek, feria secunda post festum beati Jacobi apostoli proxima anno domini millesimo quadringentesimo [quadragesimo] nono. Presentibus ibidem generosis et strennuis Sazkonei curie nostre marsalco630, Olyechno Sudymuntho631 supremo nostro subpincerna, Andruszkone Golgynovicz632 coquine nostre magistro, Olyechno Sylj633 et aliis nostris familiaribus. Proinde nos Sigismundus Rex et Magnus dux Littuanie viso predicto privilegio sufficienti non suspecto nec in aliqua sui parte viciata annuentesque dicti plebani supplicationibus veluti et

d A: Lithuanie e C: Arnoldo f CPub2: holocaustum g Pub2: decimas h Pub pataiso respondere. i CPub2: Saczkone j Pub2.: Dyl

81 rationabilibus, hoc idem privilegium preinsertum de certa scientia et gratia nostris regiis ut par erat innovandum duximus et presentibus innovamus omnia et singula in eodem privilegio contenta, expressa et specificata approbari, ratificari et confirmandum duximus, approbamus, ratificamus et confirmamus, decernentes illud et omnia superius scripta robur firmum perpetuumque habitura, tenore presentium mediante non secus quam in originali privilegio originali preinserto dum olim Alexandri alias Witowdi magni ducis Littuanie predecessoris nostri fuit et est contentum, expressum et specificatum. In cuius rei testimonium sigillum nostrum Magni Ducatus Littuanie est appensum testimonio litterarum. Actum et datum in Conventione Generali Brestensi634 ipso die Sancte Lucie anno Domini millesimo quingentesimo decimo nonok. Presentibus ibidem reverendissimis patribus dominis Alberto Vilnensi635 et Paulo Luceoriensi636 episcopis et magnificis generosis ac venerabilibus Nicolao Radivili637 palatino Vilnensi et huius ducatus nostri Lituanie cancellario, Gregorio Oscikonis638 palatino Trocensi et curie nostre marschalco, Joanne Radivili639 huius ducatus nostri marschalco terrestri, Alberto Gastoldi640 palatino Polocensi, Joanne Zabrzezinski641 palatino Nowogrodensi, Georgio Ilinicz642 marschalco nostro et capitaneo Brzestensi ac Niemiera643 Drohicensi et Melnicensi capitaneo necnon venerabilibus Joanne Philipi644 custode et secretario nostro ac Martino de Dusniki645 phisico nostro et canonico ecclesie cathedralis Vilnensis syncere fidelibus dilectis. Datum per manus prefati magnifici Nicolai palatini Vilnensis et Magni Ducatus nostri cancellarii syncere nobis dilecti.

58 [52] 1520 05 11, Vilnius [1516 11 06, Jelna]

Jelnos klebono Motiejaus prašymu Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių patvirtino Mi- kalojaus Mikalojaičio Kęsgailaičio 1516 11 06 suteikties raštą Jelnos Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mykolo, Mikalojaus, Sofijos bažnyčiai ir Dvareco koplyčiai, kuriuo jis suteikė visų grūdų dešimtinę iš Jelnos, Dvareco ir Žaleznicos dvarų; iš Brodzicų 2 statines medaus, salyklų saiką, 4 kapas grašių (iš dvarui mokėtos duoklės), 2 Jelnos, 3 Dvareco smukles; ariamą žemę Sečevinoje, 7 įvardintus Jelnos valstiečius su šeimyniškiais, 20 įvardintų Dvareco valstiečių, laukus ir seną tvenkinį su malūnu bei malūnininku; iš Jelnos dvaro 1 akmenį vaško; 50 vežimų šieno; bau- džiauninką su baudžiauninke. Kęsgaila taip pat Dvarece įsteigia Dievo Kūno, Šv. Jono Krikštytojo, Stanislovo, Onos, Barboros koplyčią. Kas savaitę abiejų šventovių klebonas turi giedoti 3 mišias – už nuodėmes, Švč. Mergelės Marijos garbei, už mirusiuosius. Vyskupas Jelnos klebonui įpareigoja aukoti mišias pagal Kęsgailos reikalavimą. Rs: B: l. 59–61r; C: Lib. VI, l. 127–130; D: Lib. Mag., l. 101v; E: Czart. 1777, l. 101v–103v. Tekstas čia pateiktas pagal E. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 120, p. 268, 290, Nr. 77, p. 262, 286. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Nos Joannes ex ducibus Lituanie646 Dei gratia electus confirmatus episcopus Vilnensis significamus tenore presentium quibus expedit generaliter universis et singulis, Quomodo die date presentium, ad nostri veniens presentiam honorabilis Matthias647 rector parrochialis in Jelna648 tenens et habens suis in manibus litteras

k Turėtų būti octavo. Vilniaus vyskupas Albertas Radvila, šio rašto liudininkas, mirė 1519 07 05, pasak jo amžininko Luko Noskovskio.

82 fundationis sub titulo et sigillo generosi domini Nicolai Mikolaiowicz Kieszgal649 heredis de Dziewaltowo emanatas sanas, salvas et integras non viciatas, non cancellatas neque in aliaque parte sui suspectas, sed omni prorsus vitio et suspicione carentes et superabundanti per testes fide dignos medio illorum corporali iuramento per ipsos testes prestito, legitime et sufficienter verificatas easdemque coram nobis et notario publico testibus infrascriptis produxit, petens dictam parrochialem suam in Jelna et in oppido Dworzecz sibi annexam tituli Sancte Trinitatis, Assumnptionis gloriosissime Virgimis Marie, sanctorum Michaelis, Nicolai, Zophie650 in laudem et honorem eorundem sanctorum et sanctarum fundatas et dotatas approbari, confirmari, ratificari, erigi et robur authoritatis ordinarie imponi. Quarum quidem litterarum dotationis tenor sequitur et est talis. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum || salutaris doctrina beati apostoli nobis commemorat, quia omnes stabimus ante tribunal Christi, recepturi pro meritis prout gessimus in corpore sive bonum sive malum, item oportet nos diem venturi et extremi iudicii operibus misericordie prevenire, cum nihil homini salubrius esse potest, nullumque Deo Omnipotenti gratius et acceptabilius sacrificium reddi potest, quam salutem animarum procurare et divinum cultum pro posse adaugere. Quoniam huiusmodi rebus providere est eterne retributionis premium expectare, hinc est quod propter premissos respectus, nos Nicolaus Nicolai Kiezgalowicz heres de Dziewoltowo, bona fruens ratione, non compulsus, non coactus neque aliquo devio errore seductus, sed matura deliberatione prius super his prehabita et amicorum fretus consilio significamus tenore presentium universis et singulis, quibus expedit tam presentibus quam futuris, Quia nos, cupientes horam mortis pietatis operibus prevenire et terrena in celestia permutare pro nostra nostrorumque predecessorum ac universalium successorum animarum salute necnon in remedium nostrorum peccaminum, construximus, ereximus et fundare ordinavimus in hereditate nostra Jelna et in oppido nostro nuncupato Dworzecz651a in laudem et honorem Sancte Trinitatis, Beatissime Assumptionis Virginis Marie, Sancti Michaelis, Sancti Nicolai et Sancte Zophie. In primis et ante omnia tres decimas manipulares cuiuslibet grani et seminis tam de agris quam de hortis provenientibus in tribus nostris curiis Jelna, Dworzecz et Zeleznicza652 ex crescendis dictis ecclesiis damus et ascribimus. Demum de Brodzice duas tunnas mellis crudi et de Baxti mensuram nuncupatam ustaw et quatuor sexagenas latorum grossorum de nostro tributo. Item duas tabernas in Jelna et tres in Dworzecz, unam quam tenebat Szokolko, aliam quam tenet Iurgielis, tertiam quam tenebat Chwedzecz, quas ex nunc jam liberas moderno rectori honorabili viro Domino Matthiae de Czerwino et ceteris rectoribus in futurum existentibus damus et ascribimus. Item terram arabilem in Seczewina, que vocatur Andrzeiowczyna, pro predio iam constructo cum agris cultis et in posterum excolendis dicte terre, inventis et inveniendis, omnibus pratis, gaiis, mericis, rubetis, pascuis, fluviis, rivulis et eorum decursibus ad dictam terram quomodolibet spectantibus et pertinentibus. Item ex nostris bonis dictis ecclesiis et eorum rectoribus pro tempore existentibus septem homines in Jelna sic nominatos: Miniecz, Cumiecz cum fratribus, Leniecz cum fratribus, Kozinowicz, Sziemion, Kuzma Kuzmanowicz, Olechir Hryn Naniewicz, Ehilko, Sami Simon. Item in Seczewina tres sic nominatos: Lukiam Dimdowicz cum fratribus, Jasko Sczepanowicz cum fratribus, Danilo Mitrochanowicz cum filiastris et filiis. Item in Dworzecz homines viginti damus et ascribimus dictis ecclesiis in Jelna et Dworzecz taliter nuncupatis: Narmut Goly cum fratribus, Kiweynelis cum filiis, Droszeyko Kutimnowicz cum fratribus, Montila cum filiis, Costeli Niewierowa

a Čia trūksta žodžio ecclesiam, ecclesias?

83 vidua, Jacobus Jaczkowicz cum fratribus, Mileyko, Buczuss, Jaszuss, Kimalis, Kiestoycziss, Janiecz Rimdzeykowicz, Tomko Jawniewicz, Mikolay Naczewicz, Olechno Naczowicz, Stecz Janowicz, Binisz Szucko, Janiecz et ibidem || pratum Narnidowska penes fluvium Molczad653. Item dicto plebano et suis successoribus damus in Jelna campum ad decem tunnas in quolibet campo et mericam ad tres tunnas elaborare. Item gaium in dextra manu de Dworzecz equitando nomine Zurow. Item antiquam piscinam cum molendino et molendinatore Dasko, que iacet ex directo fabrorum. Item unum lapidem cere pro ecclesiis de curia nostra Jelna. Item singulis annis dicto plebano quinquaginta currus feni ubicunque receptis damus et ascribimus perpetue et in evum. Item unum obnoxium cum pueris nomine Albertum et mulierem nomine Catharinam. Item dicto plebano damus et ascribimus terram penes Dworzecz dictam Bruskowczyna in Obielkonicze cum omnibus fructibus, reditibus, laboribus, proventibus, tributis, cum omnibus agris cultis et colendis pratis, campis, sylvis, gaiis, nemoribus, quercetis, rubetis, virgulis, hortis, indaginibus, aquis, fluviis, gurgitibus et aquarum decursibus cum omnibus utilitatibus de facto existentibus et que humana industria frui possunt quibuscunque nominibus et cognominibus valeant nuncupari et generaliter cum omnibus et singulis pertinentiis ad dictam terram spectantibus cum omni iure et dominio quo soli tenuimus, habuimus et possedimus, nihil pro se et suis successoribus et consanguineis reservando ita late, longe et circumferentialiter prout in suis metis et graniciebus ex antiquo est limitata. Sed quia beneficium datur propter officium, qui sentit commodum sentiat et onus, ideo nos Nicolaus antedictus construximus, ereximus et fundare ordinavimus capellam in dicto nostro oppido Dworzecz in laudem et honorem Corporis Christi, Sancti Joannis Baptiste, Sancti Stanislai, Sancte Anne, Sancte Barbare654 patronorum nostrorum. Ideo quolibet rector dictarum ecclesiarum pro tempore existens et alii qui in post fuerint, in recompensam vicissitudinis salutaris in eadem ecclesia per se vel per alium tres missas singulis hebdomadis, unam pro peccatis, aliam de Beata Virgine et tertiam pro defunctis decantare tenebitur et tenebuntur perpetuis temporibus pro nobis ac progenitorum et predecessorum nostrorum salute legere et Dei Omnipotentis clemenciam exorare. Quod quidem predictum privilegium fundationis et donationis earum ecclesiarum in Jelna et Dworzecz in omnibus articulis ratum et gratum habentes innovavimus, approbavimus et confirmavimus innovamusque, approbamus et confirmamus tenore presentium litterarum, decernentes ipsum robur perpetue firmitatis obtinere quibus in testimonio sigillum nostrum est appensum. Actum in Jelna die Jovis infra octavam Omnium Sanctorum, anno Domini millesimo quingentesimo decimo sexto. Presentibus honorabilibus Alberto655 plebano in Kroszyno notario publico, Martino656 altarista ibidem et capellano Domini Martini eiusdem necnon magnificis et generosis Domino Stanislao palatini Trocensis filio et incisore Regie Maiestatis657 necnon nobilibus Laurentio Szokolowski658 et aliis quam pluribus testibus fide dignis ad id vocatis specialiter et rogatis. Nos itaque Joannes Dei gratia episcopus Vilnensis prefatus, attendentes ipsius Domini Matthie plebani petitionem fore iustam et rationi consonam et quod iusta petentibus non est denegandus assensus et ut ecclesiarum omnium per civitatem et diocesim nostram Vilnensem ubilibet consistentium et ad illarum decorem inibi destitutas dignitates obtineri personarum status salubrius dirigi servarique possint decentia honestius ac persone ipse divinum inibi || psallentes officium opportunum ad tenendum statum suum habeant reditus, nostri libenter favoris impertimur presidium potissime cum temporum requirit necessitas, cause persuadent rationabiles et divini cultus augmentum salubriter id exposcit et ne bona pro ecclesiis dotata et fundata aliqua cupiditatis avaritia ducti, ab ecclesiis separari niterentur ecclesieque ipse debitis frustrarentur obsequiis petitioni ipsius duximus annueri, prehabita nihilominus, ut premissum est, diligenti

84 et legitima examinatione a testibus huiusmodi facta et recepta repertisque omnibus et singulis in litteris preinsertis et assertis et expressis veritate fulciri, bona mobilia et immobilia in eisdem dotationis litteris specificata dictis ecclesiis duximus ascribendum et ascribimus ipsiusque Domini Nicolai voluntatem et litteras dotationis et fundationis preinsertas ratificandum, approbandum et confirmandum et erigendum duximus, prout ratificamus, approbamus, confirmamus et erigimus in his scriptis, decernentes de cetero bona dictis ecclesiis ascripta et per nos approbata et erecta, auctioni et defensioni ecclesie subiacere itaque ex nunc debent habere super iniuriis pro bonis huiusmodi per homines cuiuscunque status et conditionis existant, illatis et inferendis ad forum spirituale et loci ordinarium recursum. Et insuper, qui sentit commodum debet sentire et onus, volumus et districte precipientes mandamus, quatenus ipse Matthias plebanus et sui legitimi successores onera divina et alia divina officia in eisdem litteris fundationis expressa et specificata suppleat et suppleant in quo illorum concscientias oneramus. Que omnia et singula nos episcopus prefatus ex certa scientia authoritate nostra ordinaria statuimus, ordinavimus, statuimus et ordinamus ac omnibus quorum interest vel intererit quoque presens tanget negotium seu tangere poterit quomodolibet in futurum, inviolabiliter observari volumus et mandamus. Ut autem premissa omnia et singula per nos, ut premittitur, statuta, ordinata et roborata firmitatis robur obtineant nec super illis ulla dubietatis valeat questio suboriri, Nos Joannes episcopus prefatus presentes litteras nostri pontificalis sigilli appensioneb iussimus et fecimus communiri et per notarium publicum presentisque facti coram nobis scribam subscribi mandavimus. Actum et datum Vilne in curia nostra episcopali anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo, indictione octava, Pontificis serenissimi in Christo patris et domini nostri Domini Leonis659 divina providentia pape decimi feliciter moderni, anno ipsius octavo, die vero undecima Maii, presentibus honorandis viris plebanoc Drozdzynski660, plebano in Szielun thesaurario curie nostre, Stanislao plebano in Czadoscze661, Laurentio de Gnezna662 notario publico et nobilibus Joanne Sczawinski secretario663, Andrea Zorawski664 magistro coquine, Alberto Pomarczanowski665 pincerna curie nostre et aliis quam pluribus testibus circa premissa. Ego Matthias Bertrandi de Borkowo666, clericus Plocensis diecesis notarius sacra apostolica authoritate publicus et coram memorato illustrissimo ac reverendissimo in Christo patre et domino, domino Joanne de ducibus Littuanie electo et confirmato Vilnensi presentis facti scriba, quia fundationi et dotationi, presentationi, correctioni et confirmationi, petitioni et decreto aliisque omnibus et singulis suprascriptis, dum agerentur et fierent, una cum prenominatis testibus presens interfui eaque sic fieri vidi et audivi. Ideo hoc presens publicum instrumentum seu alias presentes erectionis litteras manu alterius, me pro tunc aliis occupato negotiis, fideliter scriptas exinde confeci, subscripsi signoque et nomine meis solitis et consuetis || una cum prefati Reverendissimi domini episcopi Vilnensis sigilli appensione legitime communivi et consignavi. In fidem et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus.

b Teksto prasmė reikalauja tokio žodžio, kurio C, D, E trūksta, plg. dokumento pabaigą. c Čia trūksta klebono Drozdzinskio vardo, kuris sumaišytas su žodžiu Plebano.

85 l.61v tuščias, išbrauktas

59 [53] 1498 05 09, Vilnius

Vilniaus vyskupui Albertui Taborui sutikus, Jelnos bažnyčioje Kražių įpėdinis, buvusio Žemaičių seniūno Jono sūnus Mikalojus Kęsgaila savo ir savo protėvių labui funduoja Šv. Jono (Krikštytojo) ir Šv. Barboros altorių, kurio kunigu paskyrė Lucko vyskupystės dvasininką Simoną iš Drohičino. Al- taristai ir jo įpėdiniams duoda kasmet po tris kapas grašių iš savo dvarų Jelnoje, Švitrigailos Dvarece ir Žaleznicoje, iš savo Suchovyrchovsko dvarelio – po penkias statines miežių ir avižų, tris ušėtkus/ auseklius neperdirbto medaus, vieną pūdą sviesto, tris telyčias, keturias kiaules, dvidešimt sūrių; altaristos tarnybai suteiktas vienas baudžiauninkas. Už tokią suteiktį altarista ir jo įpėdiniai įsipar- eigoja aukoti kas savaitę po trejas mišias: vienas – už funduotojo sveikatą, antras – už nuodėmes, trečias – Šv. Mergelės Marijos šlovei; mirus fundatoriui, aukotinos dvejos mišios už jo ir jo protėvių sielas, o trečios – Šv. Mergelės Marijos šlovei visiems laikams. Rs: B: l. 62r–v – Stanislaus Comorowski ex originali transsumpsit. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 452, p. 529–530. In nomine Domini amen. Quoniam humana memoria eternitati non commensuratur, expedit igitur, ut ea, que in humanis versantur negociis, scripturarum annotacione et sigillorum munimine roborentur. Etsi cuncte orbis eclesie et in eisdem altaria, que sub Sanctorum fundantur vocabulis, pya devocione fidelium venerantur, illa tamen, que in honorem sancti Joannis et beate virginis Barbare erigerea noscuntur, equali convenit memoria venerari. Proinde nos Nicolaus Kyesgal667 heres de Kroze, filius olim magnifici domini Joannis capitanei Samogithiensis668 cum coniuge sua legittima669, sanus mente et corpore, non compulsus, non coactus neque alio devio errore seductus, sed fretus Dei iuvamine ac suorum amicorum matura deliberacione prehabita, altare in villa nostra Gelna670 in eclesia parochiali671 in honorem Dei Omnipotentis et Sanctorum eius et presertim in laudem et decorem sancti Joannis et beate Barbare672 virginis fundata erexi et construxi, de consensu et voluntate reverendissimi domini Alberti673 Dei gracia episcopia Vylnensis; ad quod altare discretum Simonem de Drohyczyn674 actu presbiterum, clericum diocesis Luceoriensis, de facto presentamus, deputamus. Cupientes itaque spem eterni premii nostrisque ac nostrorum predecessorum animabus desiderantes presidium ac salutem, eundemb altare certis meritis et salariis dotamus ac donamus. In primis eidem domino altariste et eius succedaneis legittimis annuatim tres sexagenas latorum grossorum de curiis et bonis nostris assignamus et largimur, demum pro victualibus quadraginta tunnas siliginis de tribus curiis nostris, videlicet in Gelyna675, de Dworzecz Svydrygalowsky676 et de Zelyeznycza677 et de predio Suchovyrchovska per quinque tunnas hordei et avene, tres mensuras crudi mellis alias vszathky, unum pondus butiri alias pud, tres iuvencas alias jalovicze, quatuor porcos et viginti caseos; que omnia dictus dominus Simon altarista et eius legittimi successores singulis annis de predictis curiis de etc bonis nostris exigere et levare debent et recipient; cui eciam altariste adiungimus unum famulum illiberum ad serviendum et suis post existentibus. Nichilominus tamen dictum dominum Simonem altaristam et alios a a Pub. pateikia erigi. b B: sic! turėtų būti idem. c Pub. pateikia žodžių eilę et de.

86 altaristas pro tempore existentes ad legendum tres missas per septimanam obligamus, unam pro nostra salute, secundam pro pecatis, terciam de Beata Virgine Maria; et si nos Deo volente ex hac luce migrare contigerit, rector eiusdem altaris pro tempore existens duas missas pro animabus nostris ac parencium nostrorum officiare debebit et tenebitur, terciam vero de Beata Virgine more solito legatur incessanter. Quam quidem altaris fundacionem et ereccionem prenominatus dominus Simon tenebit, habebit et possidebit cum omni iure, dotacione, donacione et proprietate, et eius legittimi successores similiter habebunt, possidebunt etd eodem iure, dotacione, fundacione e supranominatis perpetue et in ewm. Ut autem predicta fundacio et ereccio altaris memorati et omnia superius et in privilegio contenta perpetue robur obtineant firmitatis, presentes literas sigilli nostri appensione iussimus communiri. Datum et actum Wylne, feria quarta proxima post festum sancti Stanislai anno Domini millesimo quadringentesimo nonagesimo octavo.

60 [54] 1449 11 16, Iškoldė

Norėdamas mirties valandą užbėgti už akių labdaringais veiksmais ir savo protėvių ir ainių sieloms padėti, Vseliubo įpėdinis Mikalojus Nemiraitis nusprendė savo tėvonijoje, Iškoldėje, pastatyti naują bažnyčią Švč. Trejybės, Apreiškimo Mergelei Marijai bei Šv. Mikalojaus garbei. Savo naujai fundacijai jis duoda du duoklininkus iš Mažojo Lulyno dvarelio, vardu Maliničius ir Paulius, kurie duos 2 tošines medaus ir visas prievoles; Piotrkovičius duos 110 grašių; duoda įvardytus Iškoldės valstiečius, visų grūdų (išskyrus avižų) dešimtinę iš 4 dvarų, ariamą sklypą. Rs: B: l .63r–v. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 197, p. 222–223. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum nichil sit cercius morte et nichil incercius hora mortis, proinde nos Nicolaus Nyemyrowicz678 heres de Syelyub679, volens ipsam horam mortis operibus misericordie prevenire, mee meorumque predecessorum et successorum animarum saluti consulere, eclesiam nove fundacionis in patrimonio meo Iskolka680 in honorem Sancte Trinitatis, Virginis Marie Anunciacionis et beati Nicolai confessoris681 erexi et fundavi. Cui quidem eclesie imprimis do et assigno et perpetuis temporibus ascribo in parvo Lulyn682 tributarios, videlicet Malynyczi et Pavel, et isti dant duas pullas683 czothyrypyadne lukno mellis, cum omnibus serviciis eorumque terris, venacionibus, pratis, borris, gaiis, mericis, aquis et aquarum decursibus ac cum omnibus terris inventis et post inveniendis; item Pyotrkovicz cum tributis suis exceptis serviciis, et hii homines post tributa sua dant duas sexagenas latorum grossorum sine decem grossis; item in Iskolka do et ascribo homines, scilicet Zuncziczi et Malyskovicz et Boris alias Nonaszath cum eorum terris, agris cultis et colendis, pratis, serviciis et singulis posszlynys; item quatuor decimas de curiis meis omnis grani excepta avena, scilicet de Iskolka, de Lyssycza684, de Zuchovicze685 et de Rudnyky686; item terram arabilem ad tria aratra, cuius terre granicie currunt a gayo Chyrpowka ad calwum lapidem et ad altum pinum alias sosna usque ad finem antique vie, tendentis usque in Ostrowky, iterum ad vallem venientis de Zaboye et secus prata Zaboyskne usque ad rywm Podolchne et ad prata Makacz usque ad fluvium Chyrpowka, una cum fluvio Chyrpowka et pratis ibi existentibus usque supra Chyrpovka. Hec omnia et singula do et assigno et perpetua

d Pub. pateikia žodžių eilę habebunt et possidebunt. e B: et prop(rietate) išbraukti žodžiai.

87 donacione inscribo ipsi ecclesie et rectori eius pro tempore existenti, nichil iuris et dominii pro me et meis successoribus penitus reservando. Harum quibus sigillum meum presentibus est apensum testimonio literarum. Actum et datum in Iskolka, dominico die infra octavas sancti Martini anno Domini millesimo quadringentesimo quadragesimo nono. Presentibus reverendo in Christo patre domino Mathia687 episcopo Wylnensi, honorabili Georgio688 archidiacono et Joanne689 canonico ecclesie Vylnensis.

61 [55] 1513 04 20, Iškoldė

Iškoldės įpėdinis Jonas Petraitis Nemiraitis690 parduoda karčemą su žemės sklypu klebonui Motiejui B.A.691 Rs: B: l. 64. Nei dokumento originalo, nei jo nuorašo nerasta. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 48, p. 257, 282.

62 [56] 1517 01 20, Iškoldė

Iškoldės įpėdinis Jonas Petraitis Nemiraitis pateikia suteikties raštą parapijos bažnyčiai ir jos klebonui. Rs: B: l. 64r–v – Stanislaus Comorovsky ex originali transsumpsit. Nei dokumento originalo, nei jokio jo nuorašo nerasta. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 79, p. 262, 286.

63 [57] 1522 11 16, Vilnius

Kamienio ir kitų valdų įpėdinis ir ponas Mikalojus Jurgaitis Zaberezinskis, suprasdamas pasaulio turtų laikinumą ir norėdamas užtikrinti savo, savo protėvių bei savo ainių išganymą, pastatė baž- nyčią savo Kamienio mieste mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbei, pašventindamas ją Šlovingiau- siosios Mergelės Marijos Ėmimui į Dangų, šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui bei šventiems Mikalojui ir Jurgiui. Tai Kamienio parapijos bažnyčiai bei klebono, vikaro ir tarno išlaikymui jis suteikia Dainavos kaimą kartu su gyventojais. Duoda ir dalį Volkovčyznos ties Koschielecz upe, kitas žemes, visų grūdų (išskyrus avižų) iš Kamienio, Kulo, Dworyscze dvarų, Krivičių dvaro dešimtinę, du tvenkinis su malūnu, daržą prie Kamienio pilies su tvenkiniu, dvi statines neperdirbto medaus su 100 grašių medaus duoklės. Rs: B: l. 64v–65v – Stanislaus Comorowsky ex originali transsumpsit; C: Lib. VI, l. 146–147; D: Lib. Mag., l. 138v–139r; E: Czart. 1777, l. 124r–v; F: MAB F43 b.9599; G (nuo B): BPAU 8903. Reg.: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 172, p. 275, 296. Čia nuo B (pagal G). In nomine Domini amen. Et quia memoria hominum est labilis et obliviosa nisi scripturarum ac testium robore fuerit firmata, Nos igitur Nicolaus Jurgewicz Zabrzezinski692, heres in Camyena693

a E: Kamien – čia ir visur šiame rašte.

88 aliarumque hereditatum dominus et heres, intelligentes huius mundi res et dominia fore transitoria, volens saluti mee predecessorumque et successorum meorum providere commutans celestia pro terrenis, significamus tenore presencium universis et singulis presentibus et futuris harum notitiam inspecturis, quibus expedit. Quomodo considerans quia nihil est cercius morte et nihil incercius hora mortis ecclesiam in oppido nostro Camyen edificavimus edificatamque in honorem Domini Nostri Jhesu Christi et Assumpcionis gloriosissime Virginis Marie et Beatorum Petri et Pauli apostolorum et Sanctorum Nicolai et Georgii694 ereximus et dotavimus. Ad quam quidem ecclesiam parrochialem in Camyen pro sustentacione eiusdem rectoris pro tunc et in post fiendorum, ut cultus divinus augeatur et ut rector eiusdem pro tunc existens viccarium cum ministro ecclesiastico servet, damus, ascribimus, incorporamus in primis villam dictam Doynowa cum hominibus pertinentibus ad eandem, que est limitata inter prefatum oppidum nostrum Camyen et Byeszkowcsynab ex una, et inter Sywycza695 parte ex altera in districtu Camyensi. Item partem Wolkowczyssny, que etiam est limitata per fluvium Koshyelyecz per medium pratorum parte ex utraque per Oposloniczc per viam, que tendit versus Choczowa per curiam Koczand in Czyessnowae, per vicem Danyusszewicz e converso in Koshyeleczf. Item terras dictas Byczyowsczynamg, quam tenuit nobilis Zdan696, et aliam Sylowczyssnamh cum homine dicto Paulo Zylysz, prout ex antiquo iste terre sunt distincte et limitate. Item pro curiola nuncupata Kul ascribimus quatuor terras cum servitiis in dominio nostro in Dworyscze. Primum servitium nuncupatum Oboloviczi, secundum Doynelys, tertium Dzyeszyeczczynai cum homine nostro paternali Stanislao Pronyecz cognomine Vydzyusj, quartum Pyothrowczyssna Perrschaycowak. Item inscribimus duas tabernas in oppido nostro Camyen, que sunt site penes aggerem parte ex utraque superioris stagni cum omni potu et censu, prout soli tenuimus et habuimus. Item decimas omnis grani de curia nostra Camyen excepta avena. Item de curiola nostra in Kul et in Dworyscze decimam similiter omnis grani excepta avena in curiola nostra, item aliam decimam omnis grani excepta avena de Lythawrosczyna. Item decimam de siligine hyemali tantum de curia Kryvycze, que iacet penes fluvium Shyervyecz697. Item duo stagna cum molendinis eorundem primum in Camyonka, quid iacet in fine trium stagnorum nostrorum infra molendinum nostrum in tantam latitudinem in tantum aqua lacius potest extendi. Secundum stagnum in Szhamyonka, quod iacet superius nostri stagni penes homines ecclesiasticos. Item damus et ascribimus cum eorum utilitatibus omnibus et proventibus. Item hortum post castrum nostrum in Camyen et piscinam, que in eodem orto effosa est. Item duasthenas mellis crudi super tributariis nostris in Czyosnowal de nostro tributo et super eisdem tributariis centum grossos pecuniarum alias nalukonnego. Que omnia et singula premissa honorabili Domino Martino moderno rectori ecclesie prefate in Camyen et ipsius successoribus pro tunc eiusdem ecclesie rectoribus damus, appropriamus, ascribimus, incorporamus perpetuis temporibus habendum, tenendum, possidendum et utifruendum prout soli tenuimus et habuimus, nihil iuris, dominii

b E: Bieszkowsczyzna c E: Opuslowicz d E: Bocząn e E: Ciesniowa f E: Koszchieliecz g E: Biciowczyznam h E: Zytowczyznam i E: Dzieseczcyna j E: Widziwsz k E: Pietrowczyzna Perschaycowa l E: Liosnowa

89 et proprietatis in his donatis nobis et nostris successoribus reservando. In cuius rei testimonium sigillum nostrum maius presentibus est subappensum testimonio litterarum. Actum et datum Vilne, die solis sedecimo mensis Novembris anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo, presentibus honorabilibus dominis Nicolao698 in Coydanowo curato, Petro capellano nostro699, Stanislao de Gnesna700 notario publico, Georgio Chvalczewski701 plebano in Osyorossy, Sigismundo Crzynyczcky et Nicolao Syenkovicz de Dzyexczyany702 testibus fide dignis ad premissa vocatis pariter atquem rogatisn.

64 [58] 1448 04 04, Vilnius

Alekna Sudimantaitis savo naujai atstatytai Ostrošycų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Petro ir Pauliaus, Mikalojaus bažnyčiai suteikia 12 valstiečių su žemėmis, prievolėmis. Rs: B: l. 66r–v – Stanislaus Comorowsky n[otaras] ex originali transsumpsit. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 191, p. 214–215. In nomine Domini amen. Ad rei memoriam sempiternam. Consulte saluti animarum prospicitur, dum illorum, qui se benignitatibus exibent devotis, actus pietatis in eterni regis beneplacitum diriguntur et eorum iugis memoria habeatur, scripture testimonio commendantur. Proinde ego Olyechno Suchimuntowycz703 de Chozowa704 serenissimi principis et domini domini Casimiri705 regis Polonie et magni ducis Lithuanie suppincerna significo tenore presencium quibus expedit universis presentibus et futuris, presencium noticiam habituris: Quomodo considerans et intimis cordis mei assidua meditacione revolvens, quam sit honestum et animarum saluti saluberrimum divinum cultum adaugere sacrasque edes, in quibus peticiones suum sorciuntur effectum pro vita eterna consequenda, de novo erigere vel edificare ministrosque eisdem Domini Dei et cultui deputare dotatos, ea consideracione non immerito deliberavi atque decrevi ecclesiam parochialem in villa mea Ostrosszicze706 nuper per me de nova radice erectam ad honorem Omnipotentis Dei Eiusque Gloriosissime Matris perpetue Virginis omniumque sanctorum et specialiter sub titulis et vocabulis Concepcionis eiusdem Gloriosissime Virginis Marie et sanctorum Petri et Pauli apostolorum et beati Nicolai confessoris gloriosi707. Et nedum ipsam ecclesiam, verum etiam ipsius rectores sive plebanum dotare cupiens, bona mea infrascripta, non coactus non compulsus sed de mera ac libera mea voluntate ex causisque superius expressis concitatus et pro salute animarum patris, matris ac aliorum parentum meorum pro dicta ecclesia ipsiusque rectores sustentacione dedi, contuli, donavi ac assignavi et presentibus do, confero, dono et assigno irrevocabiliter et in ewm per huiusmodi rectores pro tempore existentes habenda, tenenda, possidenda et gubernanda pacifice et quiete. Et primo do, dono, confero et assigno duodecim homines cognomine Smolnyeviczi et Chlepkoviczy, quorum decem, qui morantur in districtu Osthrosszicze ecclesie prefate et suis rectoribus singulis annis unum wsthaw mellis et duos castores dent et solvant cum omnibus et singulis utilitatibus, fructibus, censibus, proventibus, agris cultis et incultis, pratis, campis, pascuis inventis seu inveniendis ac cum omni iure et dominio, prout solus eosdem duodecim homines usque in hactenus tenui et possedi, nichil iuris, dominii aut proprietatis pro me

m E: pariterque n C: Tekstas baigiasi: Et me Laurentio Beniamin de Gneszna, clerico eiusdem diecesis publico sacra apostolica et imperiali auctoritatibus notario, qui ad mandata sue Monitionis taliter consignavi. Laurynas Benjaminas Volfas Gnieznietis, notaras (fl. 1506–1522) – LKD 1148.

90 meisque successoribus in eisdem reservando; item decimam cuiuslibet grani et seminis post agros et araturas curie mee in villa prefata Osthrosszicze. Que omnia et singula superius enumerata cum serviciis, honoribus, attinenciis, pertinentiis et coherentiis universis do, dono, ascribo et approprio ecclesie prememorate et rectoribus eius pro tempore existentibus temporibus perpetuis et eviternis per presentes. Harum quibus sigillum meum est appensum testimonio literarum. Actum et datum Wilne, feria quinta in festo sancti Ambrosii anno Domini millesimo quadringentesimo quadragesimo octavo.

65 [59] 1514 09 17, Aina

Grįždamas iš kautynių prieš maskolius, ties Orša, pirmoje pakeliui esančioje katalikų bažnyčioje, Ai- noje, Žygimantas Senasis klebonui Andriejui suteikė žemės sklypą su sąlyga, kad kas mėnesį klebonas aukotų mišias Švč. Mergelės Marijos Gimimo garbei už žuvusius kare. Rs: B: l. 66v–67. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 57, p. 259, 283. Pub.: Acta Tomiciana; Tomus Tertius epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1853), Nr. 238, p. 188. Redeuntibus nobis ex prelio708, quo hostem nostrum magnum ducem Moscovie709 contra fedus et iurisiurandum terras nostras occupantem fudimus, cum ad pirmam nostri ritus romani ecclesiam in Hayna710 applicuimus, volentes immortali Deo ac eius intemerate matri, in cuius natali tanta nobis victoria cessit, quantam presens seculum non vidit, promordia laudis et gratitudinis nostre exhibere, agrum nostrum incipiendo a domo plebanali usque ad viam, que vadit penes ecclesiam et ex alia parte plebanali usque ad fluvium illuc fluentem honorabili Andree711, plebano in Hayna ac successoribus eius omnibus ad tenendum et possidendum perpetuis temporibus dedimus, donavimus et cum omni iure et proprietate immunitati ecclesiastice adscribendum concessimus, ea videlicet ratione quod dictus plebanus ac successores ipsius debebunt exnunc et in perpetuum singulis mensibus cantare aut cantari facere missam unam die nativitatisa gloriose Virginis Marie712 cum memoria occisorum, qui ex prelio adducti ibidem tumulati sunt, pro animarum eorum salute et tante victorie memoria sempiterna. In cuius rei testimonium etc. Datum

66 [60] 1522 05 22, Vilnius

Ainos Švč. Mergelės Marijos į Dangų ėmimo klebono Andriejaus prašymu bei valdovo dvaro laikytojui Jokūbui Batomskiui patarus, Žygimantas Senasis patvirtino parapijos privilegijas. Šalia bažny- čios klebonas turi kleboniją su žemės sklypu, iš miesto visų grūdų, išskyrus avižų, dešimtinę, smuklę prie bažnyčios, Ldk Vytauto dovanotą Kočelevičių dvarą, teisę žvejoti Ainos ir Ilirinos upėse, teisę rinktis medienos valdovo žemėje namų reikalams, teisę nemokamai malti grūdus Ainos malūnuose. Rs: B: l. 67–68 – Stanislaus Comorowsky ex originali transsumpsit; C: BPAU 8903 l. 86–91. Reg: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 158, p. 273.

a Taip duoda Pub.; gal tai klaida, o originale turėjo būti de Nativitate, mišių pavadinimas, ne pati šventė (rugsėjo 8 d.), kuri, aišku, nešvenčiama „kas mėnesį“, kaip čia reikalaujama.

91 In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam facta humana quantumcunque memorabilia facile intereunt, nisi fuerint literarum officio memorie mandata, Proinde nos Sigismundus713 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie, Prussie Samogithieque dominus et heres, significamus tenore presencium universis presentibus et futuris harum noticiam habituris, Quia cum recensuisset coram nobis honorabilis Andreas de Conyecz714 plebanus in oppido nostro Hayna715 privilegium erectionis ecclesie sue parochialis ad honorem Dei omnipotentis ac Assumpcionis in celum gloriosissime Virginis Ipsius genetricis Marie fundate renovacione et ampliacione indigere, cum ob eius vetustatem et quidem pleraque illi inserta in abusum et desuetudinem abiissent cum propter incrementum et donacionem per nostros predecessores eidem ecclesie sue factam quorundam bonorum et proventuum in dicto privilegio vetusto non contentorum supplicasset et nobis quod et donacionem ipsam eorundem bonorum et eta proventuum ratam et gratam habere et confirmare prefatumque privilegium innovare bonaque agros, detimas, et alia infrascripta ad eius ecclesiam pertinencia, quorum usum et possessionem pacificam in presens ipse haberet in literis nostris innovacionis huiusmodi inseri seu describi mandare dignaremur. Nos annuentes eiusdem Andree plebani in Hayno supplicacionibus ipsiusque et successorum eius plebanorum securitati in premissis prospicere volentes, certo edocti per generosum Jacobum Bathomsky716 dictorum bonorum nostrorum modernum tenutarium et alios viros fidedignos de his, que ipse plebanus modernus Haynensis se possidere et ad ecclesiam suam iure et legitime spectare affirmabat, conperimus eandem parochiam in Hayno eiusque rectorem seu plebanum habere; in primis aream propriam b constructa est domus plebanalis. Item agros et prata ab aliis agris et pratis, que incole dicti opidi Hayno possident, limitata, piscinas duas, detimas cuiuslibet frumenti, avena tamen excepta,c ex agris nostris predialibus aliisque agris aratris nostris cultis necnon tabernam unam prope ecclesiam situatam preterqued nostramque tabernam, quam in sua potestate seu provisione officialis sive tenutarius illius habere consuevit, nulla alliae illic taberna locare potuerit, sed dumtaxat in his duabus tabernis et non in aliquibus aliis locis vel domibus eiusdem oppidi Hayno medo et cervisia vendi et propinari debebit. Preptereaf habere conperimus eam ispam ecclesiam in Hayno villam integram Coczielevicze717 nuncupatam ex donacione ducis Wytholdi, quam ipse plebanus modernus cum omni iure, dominio et proprietate ac cum hominibus illam incolantibus agrisque cultis et desertis, nemoribus, silvis, mellificiis et melle ex eis proveniente, ac omnibus aliis pertinenciis, proventibus, utiliatatibus et emolimentis, nullis exceptis seu pro nobis reservatis, que nunc sunt et imposterum humana industria fieri poterunt. Ita longe, late et circumferencialiter, prout in hiis finibus continentur, possidet et sui predecessores plebani possederunt habuiise, que eosdem plebanos et modernum plebanum habere semper liberam facultatem piscendi in fluviis Hayno718 et Ilyryna719 dictum oppidum attinentibus omnibus nodis, rethibus et instrumentis pro mensa seu necessitate sua, necnon educendi ligna arida ex silvis et nemoribus nostris ad focum, fornaces necessitatesque suas domesticas absque ullo impedimento et contradictione officialium seu tenutariorum nostrorum pro tempore existencium. Qui quidem officiales seu tenutorii ac molendinatores nostri permittent ipsum

a B: sic b B: lacuna, gal quo, arba prope ecclesiam? c Šiuos tris žodžius prirašė vėlyvesnis raštininkas. Stebėtina, kad tai dažna suteikties rašto sąlyga, – rugiai reikalingi savininko arkliams. d Turėtų būti preter. e Turėtų būti alia. f Turėtų būti Preterea.

92 plebanum predictum pro tempore existentem molere libere frumenta sua cuiuslibet generis sive grani in molendinis nostris ad prefatum oppidum Hayna pertinentibus ab eorumque molicione nullas mensuras exigent ac exigi facient ea lege, quod quocienscunque eadem molendina aliqua magna reparacione indiguerint, ipse plebanus pro tempore existens ad huiusmodi reparacionem opportunum subsidium seu iuvamen per homines suos prestare tenebitur. Que omnia et singula superius expressa nos rata et grata habentes et confirmantes prenominate eclesie parochiali in Hayno et eius rectori seu plebano moderno et cuiuslibet alteri pro tempore existenti denuo inscribimus, appropriamus et incorporamus ac immunitati ecclesiastice asscribimus, decernentes ea omnia et singula premissa debere tali libertate potiri et gaudere, quare aliarum ecclesiarum parochialium in illo districtu existentium bona potiuntur et gaudent perpetuis temporibus et in ewm tenore presencium mediante. In cuius rei testimonium sigillum nostrum est appensum. Datum Wilne feria quinta proxima ante Dominicam Rogationum, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo, presentibus reverendissimis in Christo patribus ac magnificis Joanne electo et confirmato Wylnensi720, Paulo Luceoriensi721, Joanne Philipovicz722 Kyowiensi episcopis, Alberto Gastold palatino723, Stanislao Janowicz724 castellano vilnensig et capitaneo Samogithie generali, Georgio Radivil725 capitaneo grodnensi ac Joanne Zabrzesynsky726 supremo marschalco Magni Ducatus nostri Lithuanie ac aliis quam plurimis dignitariis, officialibus aulicisque nostris testibus circa premissa fide dignis. Ad mandatum sacre regie maiestatis proprium Sigismundus rex subscripsit.

67 [61] 1443 02 02, Horodilovas (Ardilava)

Jokūbas Ralaitis, [Jakub Ralowicz] Horodilovo paveldėtojas, užrašo savo atstatytai, Vilniaus vyskupo Motiejaus pašventintai Horodilovo Dievo Kūno, Grabnyčių ir Visų Šventųjų bažnyčiai ir pirmajam jos klebonui, kunigui Jonui iš Plonsko (Plocko vyskupija) dešimtinę nuo keturių dvarų bei baudžiau- ninkų tarnybas. Rs: B: l. 68–69 – Stanislaus Comorowsky n[otarius] ex originali transsumpsit; C: MAB ex actis episcopalibus, Valerijono Protasevičiaus 1565 05 16, kopijuoto 1759 02 27. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366. Pub.: KDKDW Nr. 174, p. 197–199. In nomine Domini amena. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam humana memoria eternitati non comparatur, expedit igitur, ut ea, que in humanis fiunt negociis, ad perpetuitatis ratitudinem deducantur scriptorumb testimonio ac sigillorum munimento. Proinde ego Jacobus Ralowicz727 heres de Horodzylowo728 universis et futuris et presentibus presentes literas inspecturisc vel audituris quibus interest notum facio per presentes: Quod volens laudem Dei Omnipotentis pro meo posse ampliare, elemosinis quoque pecata mea parentumque meorum redimere et extremi iudicii iram pietatis operibus prevenire, celestia etiam pro terrenis et eterna pro caducis in quantum valeo promereri, quod michi fieri tunc nond ambigo, dum de bonis meis paternis michi a Deo

g Turėtų būti vilnensibus. a C: In nomine sanctae et individuae Trinitatis. Amen. Plg. dar vieną Komorowskio sutrumpintą invocatio – Nr. 62. b Pub. pateikia scripturarum. c Pub. pateikia korumpuotą formuluotę – universis et singulis tam presentibus quam futuris presentes literas lecturis, inspecturis. d Mamertas Herburtas pridėjo non.

93 collatis edes seu ecclesias eius per me de nowo erectas sufficienter dotavero, unde ecclesiam in villa mea Horodzylowo per me de nowo constructam, per reverendum in Christo patrem et dominum, dominum Mathiam729 Dei gratia quintum episcopum Wylnensem, in honorem Omnipotentis Dei et sacrosancti Corporis Domini nostri Jhesu Christi ac memoriam Beatissime Genitricis Eius Marie Purificacionis et Omnium Sanctorum730 dedicari et consecrari facere procuravi. Ut autem predicta ecclesia mea in Horodzylowo per me sic ut premittitur constructa et edificata a rectore ipsius primo, videlicet discreto domino Joanne de Plonsko731 Plocensis diocesis presbitero ac ab alio pro tempore existenti eo melius et salubrius regatur Christique fideles sexus utriusque, qui ipsius ecclesie sunt et erunt parrochiani, in ecclesiasticis minime negligantur sacramentis, rector quoque ipsius ecclesie prefatus seu pro tempore existens in victualibus aliisquee necessariis defectum minime paciatur, do igitur, attribuo, approprio et incorporo, dono quoque donacione perpetua et irrevocabili et presentibus perpetue inscribo dicte ecclesie mee in Horodzylowo et eius rectori pro tempore existenti bona et dominia infrascripta: Primo et principaliter quatuor decimas manipulares in quatuor curiis meis post araturas meas, primam hic in Horodzylovo, secundam in Slyszyna, terciam in Jurgyowczyna et quartam in Dubrowny, omnes predictas tocius seminis etf grani; demum duos homines tributarios, quorum nomina sunt hec: primus Maxymyecz et secundus Bok ibidem in Dubrowny et cum omni tributo eorum ac terra melleficiosa wlgariter podlasnuyu tam longa et lata sicut ab antiquo in suis metis est metita; quam terram et iamg cum tributariis prefatis olim Prolyeszybok tenuit et possedit; item do et clari ad tempora perpetua inscribo duas tynash mellis de curia mea annuatim; item quatuor homines laboratores et cum terris eorum, quorum nomina sunt: primus Jamylecz, secundus Syemyenyecz, tercius Orsa et quartus Macharzecz; item terram arabilem dictam Rodkowicz duorum hominum alias dwa slyedy, tam longam et latam, sicut in suis graniciis ab antiquo est distincta. Hec igitur omnia et singula bona et dominia prescripta do, dono, attribuo, approprio, incorporo et per presentes perpetuis temporibus inscribo sepedicte ecclesie mee in Horodzylowo et prefato eius rectori aut qui pro tempore suo fuerit habenda, tenenda, utifruenda et pacifice perpetuo tempore possidenda ac in usus perpetuosi convertenda et cum omnibus iuribus, usibus, fructibus et proventibus ac etiam emolimentis universis inventis et inveniendis quocunque nomine censeantur, nichil iuris et dominii ac proprietatis in suprascriptis bonis sic ut prefertur dicte ecclesie datis sive donatis pro me et meis successoribus reservando. In cuius rei testimonium sigillum meum proprium presentibus est appensum. Actum et datum in Horodzylowo, in mense februario sabato ipso die Purificacionis sancte Marie Virginis anno a Nativitate Domini millesimo quadringentesimo quadragesimo tercio. Presentibus his testibus: magnifico domino Andrea Sakowicz732 et nobili Nyecrassio733 de districtu Zuprany ac honorabilibus viris j Joanne alias Gomolka734 et Georgio735 canonicis Wylnensibus et discreto Alberto de Thrlang736 curie dicti domini episcopi capellano, ac aliis quam plurimisk fidedignis. Per manus Nicolai de Klodawa737, tunc dicti domini episcopi vicenotarii.

e B: absque f Pub. pateikia korumpuotą formuluotę seu. g B: et h Pub. pateikia tunnas. i Pub. pateikia proprios. j C: prideda domino. k Pub. pateikia pagal įprastą formuluotę pluribus.

94 68 [62] 1489 07 09, Laskas

Lasko Švč. Mergelės Marijos, Dievo Kūno, Šv. apašt. Petro ir Onos bažnyčiai koliatorė kunigaikštienė Ona Kaributaitė Jonušienė teikia Krivsko, Horodečnos ir kitų kaimų valstiečius su visais jų turtais, paskiria druskos, mėsos, medaus, vaško duoklę iš Lasko dvaro, javų dešimtinę, leidžia klebonui be užmokesčio žvejoti Beržuonos upėje, malti javus, naudotis mišku, laikyti smuklę Rs: B: l. 69r–v; C: MAB F6-126, 1524 11 16 Lasko klebono Ambraziejaus prašymu Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas kunigaikštis Paulius Alšėniškis transumuoja ir patvirtina parapijos privilegiją (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 278, p. 113); D: Lib. Mag., l. 155r–v; E: Czart. 1777, l. 140r–v. Reg.: Mamert-Herburtt, Aktow czyli dzieiow Kapituły wileńskiey, Czart. 3516, p. 366; Kurczewski, Biskupstwo Wileńskie, p. 201. Pub. KDKDW 362, p. 422–423. Nors Fijałekas nusprendė, kad dokumentas netikras, tačiau negalima atmesti įtarimo, jog šis tekstas – ne visai tikslus KDKDW 361 nuorašas, 1534 m. Alšėniškio išrinktas tolimesniam nurašymui – žr. p. lv, xciv–xcv. In nomine Domini amena. Operum presencia cicius ab hominum labuntur memoria, necesse ergo est, ut ea, que futurorum respicere debeant cognicionem et precipue que ad nostrarum animarum salutem spectant, dirigenda sunt perpetuis temporibus hominum et testimonio literarum confirmenturb. Ego vero Anna ducissa de Loszko738 consors pye recordii ducis Janussii, filia ducis Chwyedori heredis de Losko739c thezaurizare, partem hereditatis sue, que hereditario est a me possessa, do et confero Omnipotenti Deo et Beate Virgini Marie, specialiter sacro Corpori Christi, beato Petro apostolo et sancte Anne ad laudem et honorem ecclesie740 sancte in Loszko: Primo curiolam in Crywsko741 cum omnibus hominibus ibidem sedentibus Nyemczynovicze sic dictis, cum campis cultis aut colendis, pratis, gaiis, mericis, rubetis ad eandem spectantibus et etiam totam terram arabilem, que condam fuit nostri hominis dicti Vasyl Dolhy et aliam terram que fuit nostri nobilis dicti Jaczko et aliam dictam Lyachowczyna cum pratis, gaiis, mericis, rubetis; homines ad laborandum Wklyeyczy, Danylo, Movacziczi, Malyecz cum fratre, Hrynyecz, Wdowycz, Sthephanyecz, Mylythka, Fyethko in Grodzeczno742, Chrycz Owsyeyecz, Sydor; thabernam unam, que est sitta prope eclesiam; tributum mellis post mortem meam, prout sola utebar de villa Kormysch, tres pullas, unam que vocatur wsthaw, aliam szyedmypyadek, terciam szyesczypyadek et cum aliis proventibus tres sexagenas latorum grossorum et duasd lapides de cera; decimam de curia nostra, que tandeme fuit nostri nobilis dicti Szecz de omni grano, aliam in Subkowo eciam de omni grano. Hecque omnia prescripta f

a CDEPub.: In nomine sancte et individue Trinitatis, Patris et Filii et Spiritus Sancti amen b Ši arenga (įvadinė formuluotė) visiškai skiriasi nuo galimo 1489 07 09 originalo pergamento (MAB F6-61, KDKDW Nr. 361, p. 420–422), nuo ko Komorowskis, trumpindamas turinį, sukūrė pradinio teksto savą nuorašą. c Pub. p. 423 pažymi ›‹ vietą, kur KDKDW Nr. 361, p. 421 duoda tokį tekstelį: ad universorum scitum volo quod preveniat presens scriptum, per quod precedendo salutem animarum omnium parentum et benefactorum meorum, in remissionem peccatorum ipsorum necnon propriorum et omnium amicorum meorum vivencium et mortuorum, necnon cupientes thezauros anime sue in astris thezaurisare. d Pub. pataiso duos. e Pub. pataiso į condam pagal C. f Berods, čia praleista teksto dalis (pagal KDKDW Nr. 361, p. 421): predicte eclesie in Loszko totaliter do, conferro necnon vigore presencium resigno cum omni iure, potestate, libertate, labore et cum omnibus proventibus, utilitatibus, fructibus inventis aut inveniendis, constructis aut construendis, prout hec pretaxata omnia sunt a me iure hereditario posessa, nichil in eisdem pro me aut meis reservando legittimis perpetueque robore presencium resigno habenda, tenenda, possidenda, ad proprios usus ecclesiasticos et ad ministros eclesie predicte convertenda; sic tamen.

95 presentibus et in ewm confirmo et volo, quod rector prefate ecclesie de hiis prescriptis bonis viccarium et ministrum foveat, necnon missas duas missasg quintis et sextis feriis hebdomadatim decantare non negligat. Datum in Losko, feria quinta infra octavam Visitacionis Virginis Gloriose anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo nono. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentium est appensum. Presentibus honorabili domino Boguslao743 plebano in Wsyelyub necnon domino Alberto de Radzyvylowo744 et Joanne de Chozowo745 altaristis et domino Dokurno746 protunc procuratore in Crewo, et aliis multis fidedignish. Stanislaus Comorowsky ex originali transsumpsit

69 [63] 1503 08 14, Vilnius

Daugų klebono Jono prašymu Ldk Aleksandras Jogailaitis atnaujina Ldk Vytauto įsteigtos parapijos privilegijas. Klebonas turi kleboniją su sklypu prie bažnyčios, taip pat daržą bei pievą netoli šven- tovės; gaudavo Daugų, Alytaus, Perlojos dešimtines (išskyrus avižų dešimtinę, kurią Aleksandras dabar įteisino); visų žuvų dešimtinę; Vytautas davė 4 valstiečius, o Aleksandras patvirtina naujos kartos prievoles bažnyčiai; suteikia kitus dvarus, Daugų smukles; vienoje galima gaminti gėrimus iš visokių grūdų, kitoje – vien tik iš kviečių; nenaudotą žemę tarp Daugų ežero bei didikų Godzevičių valdų; Aukrakščio ežerą; pajamas iš srities karvelidžių. Rs: B: l. 69v–72v; C: Lib. VI, l. 297v–299; D: Lib. Mag., l. 81–82v; E: Czart. 1777, l. 65–66v. Reg. Kurczewski, Biskupstwo, p. 192. Pub. KDKDW Nr. 562, p. 667–671. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Regia et cuiuslibet principis dignitas rebus coram gestis tantum [roboris] ex consuetudine tribuere debet, quantum decretis ac concessionibus ab ea emanatis expedit, quitquid vero concesserit, id litterarum apicibus commendare consuevit, ut omni sub tempore actorum indubitatum et tanquam perpetuum relinquatur monimentum. Quapropter nos Alexander747 Dei gratia rex Polonie, magnus dux Lithuanie, Russie, Prussie Samogitieque dominus et heres etc. significamus tenore presencium quibus expedit universis et [singulis] presentibus et futuris harum notitiam habituris, quia intelligentes ecclesiam parochialem in oppido Daugy748 iuris patronatus nostri per divum olim Witoldum magnum ducem Lithuanie fundatam competenterque dotatam, suis in proventibus aliquantulum decrevisse, quod fit ea prout accepimus ratione, quia eadem ecclesia privilegium, quod super dotem habuit, amiserit; idcirco nos providere cupientes, ut ecclesia ipsa in fundacione et proventibus suis conservetur, de speciali deliberatione et virtute regiis nostris honorabili Joanni de Unyeiow749 moderno eiusdem ecclesie rectori ac aliis in futurum pro tempore existentibus hoc presens nowm privilegium perpetuo duraturum cum utilitatibus et proventibus universis ac obvencionibus infrascriptis, ad eandem ecclesiam perpetuo pertinere debentibus, dandum et concedendum duximus damusque et concedimus presentibus decernentes, quod sicut iuxta donacionem et fundacionem ac rectorum pro tempore existencium possessionem antiquam ad

g Pub. pataiso į de die quintis. h Po Crewo Pub. baigia raštą pagal C: Gabriele et Petro Januszkiwycz, Cunrado Iwaskowicz, Martino Jaczkyewicz nobilibus; Mythko, Pasko Radzivonowycz, Pasko Lyenidowicz, Jacobo Mysko de Losko civibus, et quam pluribus fidedignis. KDKDW Nr 361, p. 422 duoda dar šiek tiek kitokį liudytojų sąrašą – jame nėra Krėvos tijūno Stanko Dukurnos.

96 ecclesiam ipsam pertinere consueverunt, sic pertinebunt in perpetuum terre, homines, census, decime, fundacio et alie res infrascripte. In primis itaque curia seu domus cum eius area, pomerio et horto penes ecclesiam ita late et longe, prout ex antiquo consistit. Itemque ex alia parte ecclesie ortus Bobrovvsky. Item pratum prope ecclesiam in Daugy. Item decima de curiis et prediis nostris dictis Daugy, Olita750 et Perlaya751 tam de ortis quam de campo ac de omni fructu et grano, puta siliginis, tritici, ordei, ciceris, pisi, scruti, canapi, lini, papaveris, caulium, rape, cepis, bethe, allii et aliorum singulorum fructuum. Item licet avene decima non dabatur, tamen nos amodo, quemadmodum de aliis rebus dare consuevit, ita eam de avena ex omnibus curiis nostris supradictis ad tenutam Daugy spectantibus ad dictam ecclesiam in Daugy ipsam decimam dandam decernimus, prout et iampridem decrevimus. Item decimus piscis de omnibus lacubus nostris ad predictas tres curias nostras videlicet Daugy, Olitha et Perlaya pertinentibus seu decima sagena cum omnibus piscibus in eadem conclusis ad eam ipsam ecclesiam pertinebit, prout pertinere consuevit. Item quemadmodum illustrissimus olim Vitoldus magnus dux, predecessor noster et eiusdem ecclesie fundator, quatuor olim homines seu kmethones, qui illo tempore tunc dicebantur: Sawischos, Czytheiko, Soschnius, Kyenthus cum omnibus terris et aliis pertinentiis penes desertum nostrum alias Ossoka Perlayska versus aquilonem alias medium noctis dederat illi ecclesie, in quorum possessione plebani in Daugy pro tempore existentes semper usque in hactenus fuere; sic nos eam donacionem ratam habentes, loca, terras, domos, areas, que et quas homines illi possidebant cum hominibus, qui in presenciarum in eisdem resident locis et terris, videlicet Juchno Myczkowicz, Mathus Douczyusch, filius Ryngal Pacz iuxta Autroctis752, Juchno Monywylowycz, Pieczko Sthecz Woyschvylowycz filii Chwyedusch Bienkusch cum filiastro unacum hominibus utriusque sexus, tam liberis quam illiberis dictarumque curiarum, domorum, kmethonum et hominum universorum iurisdicione perpetua ac consueta, necnon curiis, domibus ac earum areis, censibus et tam medonis quam aliarum rerum tributis, angariis, serviciis, laboribus, honoribus, agris cultis et incultis, pratis, ortis, campis, pomeriis, rubetis, quercetis, pinetis, silvis, borris, gaiis, mericis, aquis, pascuis, seminibus, segetibus, venacionibus ferarum, aucupiis ac universis pertinenciis et obvencionibus quibuscunque nominibus nuncupatis ad homines suprascriptos terrasque eorum ex antiquo spectantibus et generaliter cum omni iure, dominio et proprietate, ita late, longe et circumferencialiter, prout ipsi homines in suis terris ab antiquo et nunc sunt distincti et prout ipse terre seorsum sunt distincte, nihil iuris, dominii et proprietatis in eisdem hominibus et terris pro nobis et successoribus nostris reservando, que eciam sicut per olim dicti Joannis plebani antecessores teneri consueverunt, sic nos per ipsum Joannem modernum ac alios in futurum pro tempore existentes plebanos tenendum, habendum, utifruendum ac pacifice possidendum ac in eiusdem ecclesie usus meliores convertendum decernimus. Item curia alias dworzecz penes idem desertum alias Ossoka Perlayska eundo ad Olitha in sinistra parte vie consistens cum area et hominibus obnoxiis seu illiberis presentibus et futuris, qui trahunta originem ex olim Spudeyko, Thymochwey et Kyluczysch hominibus, adhuc per olim ipsum Vitoldum eidem ecclesie datis, una cum mericis, agris, pratis et campis, ita late et longe veluti ex antique consistit donacio eius alias quantum quadraginta tunne seminis seminari possint. Quam quidem familiam illiberam in eadem curia habitantem sic ipse plebanus in Daugy servare ac nutrire debet, quemadmodum in curia nostra servatur et nutritur. Item taberna in eodem oppido nostro Daugy ex veteri donacione consistens inter Paulum Pacz753 ex una et Nicolaum Olechnowycz754 partibus ex altera, secus collem755, utib sita est imago passionis

a B: klaida tradunt. b Turėtų būti ubi?

97 Domini una cum area sita alias terra, in qua consistit, censu omnique utilitate, proprietate et usufructu annuo et perpetuo; in qua quidem taberna licebit plebano in Daugy pro tempore existenti medonis ac cervisie de quocunque grano videlicet siliginis, tritici, ordei et avene braxande liquores propinare sine quovis impedimento imperpetuum. In aliis autem tabernis nostris in Daugy cervisia debet de tritico braxari. Liberamus insuper et eximimus eandem tabernam ac tabernatorem in ea pro tempore existentem per ipsum plebanum et alios pro tempore plebanos iuxta ipsius et ipsorum beneplacitum locandum ab omni pensione tabernaria omnibusque solucionibus, censibus, exactionibus, contribucionibusque universis quocunque nomine censendis, nunc institutis et in futurum instituendis, tam nostris et reipublice quam civilibus oneribusque omnibus; volentesque, quod nullus alius quam solus ipse plebanus pro tempore existens in ea iurisdictionem habeat perpetuam. Item nos volentes eiusdem ecclesie proventus adaugere, damus eidem plebano et cuilibet eius successori pro tempore existenti unam aliam liberam tabernam, quam iam pridem dedimus eo modo et iure habendam, quod ad primam est suprascriptum. Item terra deserta alias pustowczyna iacens inter lacum magnum Daugy756 ex una et nobiles terrigenas nostros Godzyowyczy757 partibus ab altera, cum campis, pratis, gaiis, mericis et rubetis eciam ad eam ipsam ecclesiam simul cum mellificiis et melle pertinere debebit eviterne. Item dedimus et damus presentibus ecclesie eidem ipsiusque rectoribus stagnum seu lacum dictum Aucroctis. Item consentimus eidem plebano et suis successoribus habendum gaium multi coracis ad eandem ecclesiam per nobilem Raphaelem758 terrigenam nuper donatum, quam donacionem approbamus. Item districtus infrascripti unacum proventu columbacionis videlicet districtus ad Daugy, Perlaya, Wolknyky759, Grosnyky760, Lepuny761, Ovanta762 et ad Olitha ex utraque parte Nyemen763 pertinentes cum nobilibus et kmethonibus et ubi nunc resident Duczmany764 ecclesie predicte ascribimus, prout ex antiquo sunt asscripti. De quibus omnibus districtibus homines ad parrochiam ecclesie in Daugy iure parrochiali errectionis antique consueverunt pertinere. Que omnia et singula premissa ad eam ipsam ecclesiam in Daugy pertinere per modernumque suprascriptum ac per alios in futurum existentes plebanos teneri et pacifice possideri decernimus tenore presencium mediante imperpetuum. In cuius rei testimonium sigillum nostrum magni ducatus Lithuanie presentibus est appensum. Actum et datum Vilne, feria secunda in vigilia Assumpcionis Gloriosissime Virginis Marie, anno Domini millesimo quingentesimo tercio, regni nostri anno secundo. Presentibus reverendis in Christo patribus dominis Alberto Vilnensi765 et Martino Mednyczensi766 ecclesiarum episcopis ac magnificis Nicolao Radzywylowycz767 pallatino Wilnensi et cancellario magni ducatus Lithuanie, Joanne Zabrzeszynsky768 pallatino Trocensi et marschalko magni ducatus Lithuanie, Joanne Janowycz769 castellano Trocensi et capitaneo Samogitiensi, Michaele duce Hlynsky770 et marschalko curie Lithwanie, Nicolao Radziwilowicz771 c et aliis quam pluribus consiliariis et curiensibus nostris fidedignis testibus [ad] premissa sincere et fidelibus dilectis. Alexander Dei gracia rex manu propria subscripsit. Relacio magnifici Nicolai Radzywylowycz pallatini Vilnensis et magni ducatus cancellarii.

c CDEPub. magni ducatus Litwaniae pincerna

98 I I

PARS SECUNDA – ANTROJI DALIS

Inventarium thesauri ecclesiarum parrochialium diocesis Wilnensis in auro, argento et ornamentis

Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobyno Inventorius 21. XIV a. arnotas, stula / XIV cent. chasuble and stole

22. Arnoto nugara su Nukryžiavimo scena. Pretekstas – Lietuva arba Vokietija, XVI a. pr. / Chasuble with image of the Crucifixion; early XVI cent. image taken from Lithuanian or German original. 1522 09 11, Vilnius

Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobyno inventorius, kurį Viešpa- ties 1522 m. Šv. Proto ir Hiacinto d. (rugsėjo 11 d.) surašė gerbiamas ponas kanonų teisės daktaras, Vilniaus kanauninkas Jonas Albinas, vizitatorius, tam jį paskyrus didžiai garbingam tėvui Kristuje ponui Pauliui, Dievo malone Lucko vyskupui bei Vilniaus arkidiakonui, ypatingu garbingiausio ta pačia malone Kristuje pono Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių sutikimu. A: Kodeks Tyszkiewiczowski (mūsų Rs B) l. 73–81v; C (nuo A (B)): Krokuva PAN ir PAU 5298 (W. Semkowicziaus 1927 m. padarytas nuorašas – 1927 06 06 grafo Benedykto Tyszkiewicziaus žmona atgavo rankraštį iš profesoriaus, PAU ir PAN 8905).

Inventarium thesauri ecclesiarum parrochialium diocesis Wilnensis in auro, argento et ornamentis per venerabilem dominum Joannem Albinum1 decretorum doctorem, canonicum Wilnensem, visitatorem per reverendissimum in Christo patrem dominum Paulum Dei gratia episcopum Luceoriensem et archidiaconum Wilnensem2, de speciali consensu reverendissimi in Christo domini Joannis de ducibus Lithuanie eadem gratia episcopi Wilnensis3 deputatum, de anno Domini MoDoXXIIo in die Prothi et Jacincti4 factum.

Et primo in Moyschogola5, ecclesia non consecrata. Item calices tres cum patenis, duo deaurati argentei et tercius argenteus non deauratus. Item crux argentea non deaurata mediocris. Item pacificale argenteum rotundum. Item pixis argentea in qua servatur Venerabile Sacramentum. Item quinque ornatus: primus de adamaszko albo; secundus de axamento brunatico, habens umerale de margaritis; tercius de kamcha; quartus de axamento in auro; quintus de axamento nigro. Item cappe due: una de adamaszko bona, alia antiqua.

Eiusdem ecclesie altariste: Primus Petrus tituli Sancte Trinitatis6 habet unum calicem cum patena argenteum et ornatus quatuor boni de adamaszko et de kamcha. Secundus altarista Georgius tituli Conceptionis Beate Marie et Sancti Martini7 habet unum calicem argenteum cum patena, ornatus de adamaszko tres et quartus de camcha. ||

Ecclesia in Kernowo non consecrata8. Item tres calices cum patenis, duo deaurati et tercius argenteus. Item cruces argentei due: una magna et alia parva. Item sex ornatus boni cum aparamentis. Item tres ornatus antiqui sine aparamentis. Item pixis argentea in qua Venerabile Sacramentum servatur. Item antependia bona sex.

Ecclesia in Schyrwyntha9. Item calices cum patenis tres, unus deauratus et duo argentei. Item pacificale argenteum antiquum parwm cum reliquiis. Item sex ornatus de kamcha, unus ex istis de chamka in auro. Item cappe due: una nova de kamcha et alia antiqua. Item antependia tria.

Altarista tituli Sancti Adalberti10. Item altarista habet unum calicem cum patena argenteum. Item pacificale unum parwm argenteum. Item unum ornatum habet.

Capella in Musnyky11 Item calices duo argentei non deaurati cum patenis. Item crux parwa argentea deaurata. Item tres ornatus: duo in auro et tercius de axamento.

Ecclesia in Poboysko consecrata12 Item calices argentei cum patenis quatuor, unus ex eis deauratus. Item cruces argentee due: una maior, altera minor. Item ornatus solennes quinque et feriales etiam quinque, et tres antiqui. Item dalmatice due de kamcha. Item cappe due etiam de kamcha, una bona. Item antependia quinque bona. Item humerale de margaritis. ||

101 Altariste in Poboysko Altarista Georgius tituli sancte Anne13 habet unum calicem non deauratum. Item pectorale argenteum parwm. Item duo ornatus: unus de adameszka rubea et alter de hathlas nigro. Item antependium de nigro hathlas.

Altarista Albertus Lasnyewsky tituli Sancte Trinitatis14 habet unum calicem argenteum. Item crux argentea. Item ornatus duo de chamka burka et de sathyn nigro. Item antependia duo similiter de kamcha et de sathyn.

Altarista Lucas tituli Decem milia militum15 habet unum tantum ornatum de kamcha et antependium similiter de kamcha; calicem non habet.

Altarista Andreas tituli Nativitatis Marie16 habet unum calicem cum patena. Item pectorale argenteum. Item ornatus duo, antependium unum.

Ecclesia in Wpnyky consecrata17 Item habet calices cum patenis quatuor, unus ex eis deauratus. Item crux argentea ad medium deaurata. Item ornatus novem, unus ex eis de slothochlaw. Item cappe due de kamcha bone.

Szeymy ecclesia non consecrata18. Item ecclesia in Szeymy habet calicem unum argenteum cum patena. Item ornatus quatuor. Item cappe due, solennis et ferialis. Item antepedia duo.

Keydanya ecclesia non consecrata19 ||

Schathy ecclesia consecrata20 Item ecclesia in Schathi habet calices tres cum patenis argenteis. Item crucem argenteam deauratam cuius sedes est erea. Item pacificale argenteum parwm. Item cappas duas bonas de kamcha. Item antependia quatuor bona, similiter de kamcha.

Romygola ecclesia non consecrata21. Ecclesia in Romygola habet calices tres argenteos cum patenis et quartus calix ereus deauratus; inter istos calices est unus calix valoris viginti quatuor sexagenarum. Item crux argentea valoris xxx sexagenarum. Item ornatus tres. Item antependia quatuor bona. Item cappas duas bonas. Item dalmaticas duas.

Item in Ponyewyasza filia ecclesie Romygolensis22 calix unus, ornatus duo, antependia quatuor.

Altarista ecclesie Romygola tituli Sancte Anne23 habet calicem unum, ornatus tres, antependia duo.

Syesyky ecclesia non consecrata24. Ecclesia in Syesyky habet calices tres, cruces duas, una argentea et alia erea deaurata. Item ornatus quatuor solennes et tres feriales. Item antependia tria. Item cappa una, non bona.

Dawylthowob ecclesia non consecrata25 Ecclesia in Dzyawylthawo habet duos calices. Item crucem argenteam magnam. Item duos ornatus: unum de axamento rubeo cum cruce, auro et margaritis intexto, et alium de axamento ruffo et alios tres ornatus feriales. Item antependia duo. Item cappa una.

Item altare tituli Sancte Crucis26 habet unum calicem cum patena. Item unum ornatum et unum antependium.||

a Fijałekas čia matė Reydany. Komorowskis dažnai rašo K panašiai į R, c – panašiai į t. b Virš vietovardžio 18 a./19 a. ranka prirašė Dawydowo.

102 Wylkomyrya ecclesia non consecrata27.

Ecclesia in Wylkomyrya habet calices quinque, unus ex eis deauratus. Item ornatus cum omnibus suis aparamentis quatuordecim. Item cappe tres de kamcha. Item dalmatice due. Item antependia tria. Item manus erea deaurata cum reliquiis. Item libri numero quinquaginta tres in jure pontificio et in theologia, legati ad ecclesiam Wylkomyriensem per quendam Jacobum Szywoczyna28, rectorem ecclesie Wylkomyriensis.

Altare tituli Sancte Trinitatis29 habet calicem unum. Item ornatus quatuor. Item unum humerale de margaritis. Item antependia quatuor. Item pectorale argenteum deauratum cum reliquiis. Item crucem de ere deauratum.

Altare tituli Beate Virginis30 habet unum calicem argenteum. Item duo ornatus. Item antependium unum. Item pectorale argenteum.

Aliud altare Beate Marie31 habet calicem unum argenteum. Item ornatum unumc et antependium unum.

Altare tituli Sancte Anne32 habet calicem unum. Item duos ornatus. Item antependium unum.

Onyxthi33 Ecclesia in Onyxthy habet calices tres et quartus in Rupysky34, filia ecclesie Onyxthensis. Item ampule argentee due. Item crux magna argentea. Item pectorale argenteum. Item monstrancia argentea35. Item ornatus quatuordecim. Item cappe tres. Item antependia decem. Item vasculum argenteum in quo Sacramentum servatur.

Altare tituli Sancti Nicolai36 habet calicem unum. Item pectorale argenteum. Item ornatus tres. Item antependia duo.

Altare tituli Sancte Anne37 habet unum calicem. Item pectorale argenteum. Item duo ornatus. Item antependium unum.||

Swyadosczy ecclesia non consecrata38. Ecclesia in Swyadosczy habet calices duos: unus ecclesie deauratus et alter fraternitatis. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus duo non boni et tercius plebani. Item antependia quatuor.

Rakyschky ecclesia non consecrata39. Ecclesia in Rakyschky habet calices duo, unum argenteum et alium stanneum. Item crucem argenteam et pacificale argenteum. Item duo ornatus, duo non boni. Item antependia satis mala.

Dusyathy ecclesia non consecrata40. Ecclesia in Dusyathy habet calicem unum cum patena argenteum. Item pectorale parwm argenteum. Item ornatus unus de slothochlow cum antependio. Et humerale cum apszlachd. Item alium ornatum habet de axamento nigro cum cruce de auro. Item duo ornatus feriales. Item antependia simplicia tria. Item cappa de kamcha.

Suvyek capella non consecrata41. Capella in Suvyek habet calicem unum argenteum cum patena. Item ornatum unum de simplici camcha et unum antependium de kamcha.

c B: unus d abszlach – iš kitokios medžiagos padarytas rūbų pakraštys, „obramowanie innym materyałem skraju szata, rodzaj wypustki“ – Słownik Polszczyzny XVI wieku, tom I: A-Bany (Wrocław-Warszawa-Kraków, 1966), p. 44.

103 Uthana ecclesia consecrata42. Ecclesia in Uthana habet calices tres argenteos cum patenis et quartus ereus deauratus. Item monstrancia argentea cum sede erea. Item crux argentea. Item pacificale argenteum. Item ornatus quatuor: duo solennes et duo feriales. Item cappe due: solennis et ferialis. Item antependia duo bona de kamcha in auro, et alia tria antependia simplicia.

Thraupy ecclesia e consecrata43. Ecclesia in Thraupy habet calices duos cum patenis argenteos. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus quinque. Item antependia duo. Item cappa una de kamcha simplici.||

Malathi ecclesia non consecrata44. Ecclesia in Malathi habet calicem unum argenteum. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus de camcha duo et antependia similiter duo.

Ovantha consecrata45. Ecclesia in Owantha habet: Item calices duos deauratos magnos. Item cruces argentee tres bone. Item duo ornatus de slothochlow in rubeo et brunatico; item de adamasko similiter duo; item antiqui feriales quatuor. Item duo humeralia cum margaritis. Item duo antependia de slothochlow rubeo et brunatico. Item ferialia antependia quatuor. Item cappe due: una slothochlowawa et alia de camcha in auro.

Gedroczy consecrata46 Ecclesia in Gedroyczi habet: item calices tres ex quibus unus deauratus. Item crux argentea magna et pectorale argenteum. Item monstrancia argentea. Item ornatus octo, ex quibus unus de slothochlow et reliqui de camcha; item septem ornatus antiqui de kamcha feriales. Irem antependia bona quatuor. Item cappe due. Item dalmatice due.

Altare tituli Sancti Laurencii47 habet: item calicem unum argenteum. Item crucem magnam argenteam et pacificale argenteum. Item ampule argentee. Item ornatus tres. Item antependia duo.

Podberezy consecrata48 Ecclesia in Podberezy habet: item calicem unum et pacificale rotundum in pede argenteum. Item ornatus quatuor. Item antependia tria ferialia. Item cappa una nowa.

Altare tituli Visitacionis Marie49 habet: item calicem unum. Item ornatus duo de kamcha.||

Nyemyeczina consecrata50. Ecclesia in Nyemyenczina habet: item calices quatuor argenteos. Item crucem magnam argenteam. Item pectoralia argentea duo. Item ornatus octo de kamcha bonos. Item cappa una. Item antependia tria bona.

Dubingi consecrata51. Ecclesia in Dubyngy habet: item calices duo magnos. Item ampulas duas argenteas. Item crucem argenteam. Item ornatus octo. Item antependia tria. Item cappas duas.

Lobenaryf consecrata52 Ecclesia in Lobonary habet: item calicem unum argenteum. Item crucem argenteam. Item ornatus quinque bonos de kamcha. Item antependia duo.

Lynkmyany consecrata53 Ecclesia in Lyngmyany habet: item calicem unum argenteum. Item pectorale argenteum. Item ornatus tres de kamcha. Item antependia duo. Item cappam de adamaszko.

Thaurogny consecrata ecclesia habet54 Item calices duos argenteos. Item crucem argenteam in pede de albo ferro. Item ornatus novem de kamcha et de adamaschko. Item antependia sex. Item cappam unam.

e Žodis non ištrintas. f 18 a./19 a. ranka pakeitė L į Ł.

104 Solok consecrata ecclesia55 Item calices tres. Item crucem et pectorale argenteum. Item ornatus quatuor de adamaschko. Item antependia quatuor. Item cappe due. Item dalmatica una de kamcha.||

Wydze consecrata56 Ecclesia in Wydze habet calices duos. Item crucem deauratam ad modum monstrancie argenteam. Item pectorale argenteum. Item ornatus tres, unus de kamcha in auro. Item antependia tria de kamcha et de adamaschko. Item cappas duas.

Thwerecz consecrata57 Ecclesia in Thwerecz habet calices duos. Item crucem argenteam magnam. Item ornatus sex. Item antependia duo.

Syenyszky consecrata58 Ecclesia in Syenyschky habet calicem unum. Item ornatus tres, unus de slothochlow; similiter et antependia. Item cappa una.

Swyanczyany consecrata59 Altarista in Swyanczyany habet calicem unum. Item ornatus duo. Item antependia eciam duo. Item pacificale argenteum.

Lynthupy consecrata60 Altarista in Lynthupy habet calicem unum. Item ornatus duo et antependium unum.

Swyr non consecrata61 Ecclesia in Swyr habet calices tres, unus ex eis deauratus. Item crux argentea parva. Item ornatus sex boni in auro. Item humerale de margaritis. Item antependia quatuor. Item cappe due.

Altare tituli S. Stanislai62 habet calicem unum argenteum. Item pacificalia duo argentea. Item ornatus quatuor. Item antependia duo.

Altare tituli S. Petri et Pauli63 habet calicem unum argenteum. Item pectorale argenteum. Item ornatus quinque, ex quibus unus de camcha in auro cum cruce de margaritis. Item humerale de margaritis. Item antependia duo.

Altare tituli Concepcionis Marie64 habet calicem unum argenteum. Item crucem magnam argenteam cum pede erea. Item quatuor ornatus de kamcha cum aparamentis. Item antependia tria similiter de kamcha.||

Altare tituli Sancte Trinitatis65 in Swyr habet calices duos cum patenis argenteos. Item ornatum de kamcha unum cum aparamentis. Et antependium similiter unum.

Nestanysky non consecrata ecclesia66 Ecclesia in Nyesthanysky habet argenteos cum patenis calices duos. Item ornatus de kamcha tres. Item antependia duo. Item cappa una.

Uschakowo non consecrata67 Ecclesia in Wszakowo habet calices argenteos cum patenis tres. Item monstranciam argenteam bonam. Item ornatus tam solennes quam feriales decem. Et quinque antependia.

Cobylnyk non consecrata68 Ecclesia in Cobylnyky habet calicem argenteum deauratum cum lapidibus preciosis. Item alium calicem habet non deauratum argenteum. Item crucem magnam argenteam ad modum monstrancie. Item ampulle argentee deaurate due. Item pixis argentea magna deaurata in qua Venerabile Sacramentum servatur. Item ornatus boni kamczathe decem. Et antependia tria.

105 Volkolathag non consecrata69 Ecclesia in Wolkolata habet calicem unum argenteum cum patena. Item pectorale argenteum non magnum. Item ornatus duo cum aparamentis. Item antependium unum.

Posthawy non consecrata70 Ecclesia in Posthawy habet calices argenteos cum patenis. Item ornatus tres: de slothochlow, de axamento et de kamcha. Item antependia duo, solenne et feriale. Item cappa una.||

Ecclesia in Swyrany71 habet calices tres, unus ex eis deauratus. Item crux argentea bene magna. Item alia crux mediocris argentea. Item ornatus boni novem. Item humeralia cum margaritis et safronyczeh duo. Item antependia bone kamczathe tria. Item cappe due bone.

Ecclesia c[onsecrata] Somylyschky72 habet calices duos argenteos. Item crux argentea parva et pectorale argenteum. Item ornatus septem boni de kamcha et de hathlas. Item antependia tria. Item cappe due.

In Zyschmuri73, filia ecclesie in Somylysky, sunt calices duo, unus de argento et alter de konthryffali. Item crux parva argentea. Item ornatus de camcha tres. Item antependia simplicia tria camczathe.

In ecclesia non consecrata Kyethowyschky74 habet calices argenteos duos. Item crux argentea magna ad modum monstrancie. Item pacificalia duo, unum maius argenteum deauratum, et aliud minus argenteum non deauratum. Item ornatus boni novem de kamcha et eciam aliqui de axamento. Item antependia sex. Item cappe due.

Ecclesia non consecrata in Zusly75 habet calices duos argenteos. Item ornatus quatuor boni. Item antependium unum. Item cappa una.

Ecclesia in Poporczie76 habet calices tres argenteos. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus quinque, quorum duo sunt de axamento. Item antependia tria simplicia.||

Ecclesia c[onsecrata] in Geguschyno77 habet calicem unum argenteum. Item pectorale argenteum. Item ornatus duo de axamento et de camcha. Item antependia quatuor de axamento duo. Item cappa una de camcha.

Ecclesia c[onsecrata] in Cawno78 habet calices septem, quorum sex deaurati, duo magni cum lapillis, quatuor vero minores et septimus argenteus non deauratus. Item cruces argentee deaurate due, una maior et altera minor cum lapidillis. Item ampulle argentee non deaurate due, satis magne. Item thuribulare argenteum magnum cum cathenis argenteis. Item monstrancia argentea magna deaurata cum imaginibus apostolorum circumcisa. Item humerale cum imaginibus Sancti Petri et Pauli apostolorum cum argento deaurato cum lapidibus. Item aliud humerale similiter cum imaginibus Sancte Trinitatis et Sancti Stanislai ex argento deaurato cum lapidibus. Item pectoralia duo argentea. Item ornatus tres de slothochlow rubeo; item alii ornatus boni de camcha in auro in numero sex. Item de camcha in auro dalmatice quatuor. Item cappe tres de camcha. Item antependium unum de slothochlow rubeo et alia tria de camcha in auro bona.

g Vėlyvesnė ranka pakeitė formą į Vołkołatha. h Galbūt saponycze? i Lenkų kalbos skolinys iš vokiečių kalbos: alavo rūšis.

106 Altare Sancte Trinitatis79 in ecclesia Cownensi habet calices duos argenteos deauratos. Item pectoralia duo argentea, unus deauratus.

Altare Trium Regum80 ibidem habet calicem unum argenteum. Item crucem argenteam non magnam.||

Ecclesia c[onsecrata] in Dorsunyschky81 calicem unum argenteum habet. Item crucem argenteam non magnam. Item ornatus quatuor, unus de slothochlow et tres simplices. Item antependia tria. Item cappe due etc.

Ecclesia c[onsecrata] in Punya82 habet calices duos argenteos, unus deauratus. Item crux argentea bona. Item monstrancia argentea aurata in valore triginta trium sexagenarum. Item ornatus in numero decem boni. Item antependia quatuor bona. Item cappa una.

Ecclesia c[onsecrata] in Zugusczye83 habet calices argenteos tres. Item crux argenteus. Item pectorale argenteum deauratum non magnum. Item ornatus quinque, quorum de slothochlow duo. Item antependia quatuor. Item cappe due bone.

Ecclesia n[on consecrata] in Dusmyany84 habet calicem unum argenteum. Item ornatus duos simplices. Item antependia duo. Item cappa una.||

Ecclesia n[on consecrata] in Daugy85 habet calices duos argenteos. Item crux argentea non magna. Item ornatus in numero quinque de kamcha. Item antependia quatuor. Item cappe due.

Ecclesia in Olytha86 habet calices duos argenteos. Item crucem argenteam. Item ornatus quatuor, quorum unus de slothochlow. Item antependia quatuor bona. Item cappa una.

Ecclesia in Maiori Merecz87 habet calices quatuor argenteos. Item crucem argenteam non parvam. Item pectorale argenteum. Item ornatus quinque, quorum unus de axamento rubeo. Item antependia tria camczathe. Item cappe due de chamcha.

Ecclesia in Huszcza88 habet calices duos argenteos. Item crucem argenteam non magnam. Item pectoralia tria argentea. Item ornatus quinque de kamcha, aliqui in auro. Item antependia tria de simili etc. Item cappa una. ||

Ecclesia in Grodno89 habet calices numero quinque, quorum unus deauratus et reliqui quatuor argentei non deaurati. Item crux argentea magna deaurata. Item monstrancia argentea deaurata. Item vasculum argenteum in quo thus servatur; ibidem coclaer argenteum, quo thus ponitur in thuribulum. Item thuribulum argenteum cum cathenis argenteis. Item ampulle due argentee deaurate. Item alie due argentee non deaurate. Item ornatus duodecim, quorum tres de slothochlow. Item antependia sex, quorum unum de slothochlow. Item cappe tres de camcha.

Ecclesia in Nandura90 habet calices duos argenteos cum patenis tribus. Item crux argentea deaurata. Item pectorale argenteum. Item monstrancie argentea deaurata sine sede. Item ampule argentee due. Item ornatus quinque , quorum unus de slothochlow et alter de axamento nigro et tres simplices de camcha. Item antependia quatuor de camcha simplicia. Item cappa una de camcha simplici. Item dalmatica una de adamaschko holubaj.||

j Rusėnų kalbos žodis; mėlynas – Švč. Mergelės Marijos liturginė spalva.

107 Ecclesia c[onsecrata] in Odolsko91: calices duo argentei. Item pacificale argenteum rotundum magnum cum sede argentea. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus octo communes de camcha et adamaschko. Item antependia duo de camcha. Item cappa una simplex de camcha.

Ecclesia c[onsecrata] in Calynewka92 habet calycem unum argenteum. Item pectorale argenteum parwm. Item ornatus duo de adamaschko et de czamlyek. Item antependia tria simplicia. Item cappa una simplex.

Ecclesia in Gonyądz93 habet calices argenteos in numero tredecim, quorum tantum duo deaurati. Item monstrancia argentea magna. Item cruces due argentee magne et tercia non magna. Item ampulle argentee due. Item vasculum argenteum in quo Sacramentum servatur. ||

In Rozanka94 calices tres argentei. Item cruces due argentee sine pedibus. Item ornatus sex, quorum unus de axamentho in auro cum humerali de margaritis, et reliqui quinque de camcha. Item antependia quinque de camcha. Item cappa una simplex.

In Szoludek95 calices argentei tres. Item crux argentea. Item pectorale argenteum. Item ornatus numero quatuor, quorum unus de axamentho rubeo cum humerali de margarithis. Item antependia quatuor simplicia. Item cappa una simplex de camcha.

In Szczucino96 calices duo argentei. Item ornatus tres de axamentho, de hathlas et de camcha. Item humerale de margaritalis et cum argento deaurato. Item antependia duo simplicia. Item cappe due de camcha. ||

In Cothra97 calices duo argentei. Item pectorale argenteum non magnum. Item ornatus tres de camcha. Item antependia similiter tria. Item cappa una simplex.

108 III PARS TERTIA – TREČIOJI DALIS

Appendix – Priedas 23. Naujadvaris (Palenkė), Šv. Jono Krikštytojo 24. Gniezno, XIV a. kielikas / XIV cent. chalice bažnyčios kielikas / Nowy Dwór (Podlasie) Church of St John the Baptist chalice 1 Dvi lotyniškos kirilica įrašytos Dievo Motinai skirtų mišių teksto ištraukos (15 a.) Šis tekstas susideda iš dviejų atskirų dalių: 1) tai maldos altoriaus papėdėje, kurias kalba liturginiais rūbais apsirengęs kunigas, prieš giedant Introit. Confiteor (gailesčio akto) tekstas su įvadėliu ego reus et conscius yra panašus į Augsburgo mišiolo formuluotę1; 2) tarp Offertorium bei Mišių Kano- no, kunigas kreipiasi į liaudį, tyliai ištaręs Secreta, kuris baigiasi garsiai žodžiais: per omnia secula seculorum. Po to prasideda canon actionis (Dominus vobiscum, sursum corda)2. Rs: Maskva, Gosudarstvennyj Istoričeskij Muzjej, Sinodaljnoje sobranije Nr. 558, l. 59v–60. Reg.: A.V. Gorskij, K.I. Nevostrujev, Opisanije slavjanskich rukopisjej Moskovskoj Sinodaljnoj biblioteki, Otd. 2, č. 3 (Moskva, 1862), Nr. 331 (anksčiau 558) p. 763–765. Pub.: Ju. V. Vercholanceva, „Kirilličeskaja zapisj latinskich molitv i otryvka messy iz rukopisi Sinodaljnogo sobrania GIM No 558“, Drevnjaja Rusj. Voprosy medievistiki 2 (40) (2010), p. 85– 86, tab. 8. Еуангелiе Въ месяць шестыи посланъ бысть аггелъ Гаврiилъ от бога конец отиде от нее аггелъ.3 Каплан приступив к олтарю покляв и сложив руки мови Санкъти спиритус асит нобис грациа амен Адьюторию нострумъ инъномине домини. Жак Квифецит целюмъ тьтеррам. Каплан ртьинъ троибо адь алтаредеи. Жак Адьдеоум квилетифи кат ювенътутемъ меамъ. Каплан. Конфитеми ни домино конiям бонус. Жак Конiам инъ секулюм мизери кордiа рииюсъ. Каплан Екореоус тысонсциоус омниоум малюром меороум. Конфитеор Део патри омни патенти тьбеяте Марiе вирьхьгини тьбеятис, Апостолис Петро тьПауло ть омнибус санъктис Тьтиби, Спиритоу алме патримео, Квиргомизер Рть индикнус пекатор пекавинимир инъ вита меа маля, Контационе делектациони консенсувербо Рть опере идео. де прекор Клориозамьдеи Рнитрицам Марiамъ вирхъ гинемъ ртбеотокъ апостолос Петрум рть Паулом рть омнес санъктос ртете патрем меоум Оуттоудикнерис ораре проме индикно пекаторе. Жак Амен. мизерiатуръ вестри омни потенсдеоус рть димисисъ омнибоус пекатис вестрис пердукат вос Оунамекум сине омнимакум лякум Кгаоудiо инъ витам ртернам: Каплан амен. Потом жак мовит туюжь споведь и потом исповеди каплан ему такеж речеть как и жак ему мовит, как там выше написано стоит а потом жак мовит амень. Потом каплан Абъ солюцион емъ рть ремисiонемъ. Омниоум пекатарум. Вестрорум трибурть вобис пиоус жак патер рьтмизери корсъ доминус. Амен. Каплан Деоус ту конверсус вификабиснос. Жак рть плебъ стуа летабитуринте. Поп остендобис домине мизери кордiам тоуамъ. Жак рть салютаре тоу оум данобисъ. Поп Доминерксъ аоуди орационем меамъ. Жак Гляморъ меоус адте венiатъ. Поп доминоус вобишком. Жак реч скум спириту туо. Поп пред божiим теломъ речет Перомния секула секоулюрум и жак амен и поп Доминус вобишкум жак тькум спиритоу туо. Каплан Соурсоум корда тажь Габемоус атъ доминум Каплан Кранцияс акамоус домино деоуностро жак Дикноум еть юстум ест. Каплан, подойдя к алтарю, поклонившись и сложив руки, говорит Sancti spiritus assit nobis gratia Amen4. Adjutorium nostrum in nomine Domini. Qui fecit caelum et terram. Каплан. Et introibo ad altare Dei. Жак. Ad Deum qui letificat juventutem meam. Каплан. Confitemini Domino quoniam bonus. Жак. Quoniam in seculum misericordia ejus.

111 Каплан. Ego reus et conscius omnium malorum meorum. Confiteor Deo Patri omnipotenti et beate Marie Virgini et beatis Apóstolis Petro et Paulo et omnibus Sanctis et tibi spiritus almea Patri meo. Quia ego miser et indignus peccator. Peccavi nimis in vita mea mala contatione, delectationi,b consensu, verbo et opere;c ideo deprecor gloriosam Dei genitricem Mariam Virginem et beatos Apostolos Petrum et Paulum et omnes Sanctos et te patrem meum ut tu digneris orare pro me indigno peccatore5. Жак. Amen Misereatur vestri omnipotens Deus et dimissis omnibus peccatis vestris perducat vos una mecumd sine omni macula cum gaudio in vitam aeternam. Каплан. Amen. Потом Жак говорит ту же реплику, и после той реплики Каплан говорит ему то же, что и Жак ему говорит, как там описано выше, а потом Жак говорит Амен. Потом Каплан Absolutionem et remissionem omnium peccatorum vestrorum tribuat vobis pius. Жакe. Pater et misericors Dominus. Amen Каплан. fDeus tu conversus vivificabis nos. Жак. Et plebs tua laetabitur in te. Поп. Ostende nobis, Domine, misericordiam tuam. Жак. Et salutare tuum da nobis. Поп. Domine exaudi orationem meam. Жак. Clamor meus ad te veniat. Поп. Dominus vobiscum. Жак говорит Et cum spiritu tuo.g Поп перед Телом Божьимh говорит Per omnia saecula saeculorum. Жак. Amen. и Поп. Dominus vobiscum. Жак. Et cum spiritu tuo. Каплан. Sursum corda. Жак. Habemus ad Dominum. Каплан. Gratias agamus Domino Deo nostro. Жак. Dignum et justum est.6

2 [1495–1531] 1518 07 27–09 28

Savo užrašų knygutėje (raptularz, raptuliarijus) Gniezno arkivyskupas aprašo savo 1518 07 27–09 28 kelionę Lietuvon, kur jis asmeniškai vizitavo Vilniaus vyskupiją ir per pavaduotoją,

a spiritus alme įterptas ne vietoje. b contatione neturi reikšmės, tikriausiai raštininkas sumaišė raides и bei н, praleista raidė г – cognitione; delectationi turėtų būti locutione. c Čia trūksta frazės mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa. d una mecum (kartu su manimi) – keistas reiškinys. e Žodis ne vietoje. f Tekstas tęsiasi pagal Romos mišiolą. g Čia baigiasi maldos altoriaus papėdėje. Kita dalis teksto eina jau po Kyrie, Šlovė Dievui ir skaitinių. h Dar toli iki konsekracijos; taip vertėjas išvertė formuluotę oratio super oblata.

112 Vilniaus kanauninką Joną Albiną, mėgino patikrinti ir Medininkų vyskupystės padėtį (žr. p. XXXII–XLV). Rs: A: Varšuva, Archiwum Główne Akt Dawnych, Biblioteka Baworskich 246, l. 38–39r. Raptularz (raptularium, užrašų knyga), naudojamas per 31 m., nuo 1874 m. mokslininkai jį neteisingai ir apgaulingai vadina „testamentu“ (nes Laskis ten įrašė su laidojimo reikalais susijusius duomenis). Jis knygutėje užrašo savo kelionės reikalus, išlaidas, skolas, laiškų juodraščius ir pan. Tokie tuolaikiški įrašai sutampa su aprašytais įvykiais, ne vien su 1531 m. padėtimi – P. Tafiłowski, Jan Łaski (1456–1531), kanclerz koronny i prymas Polski (Warszawa, 2007), p. 8–9. Pub.: 1. H. Zeissberg, Johannes Łaski, Erzbischof von Gnesen (1510–1531) und sein Testament [Sitzungsberichte der phil.-hist. Classe der kaiserlichen Akademie der Wissenschaften, 77] (Wien, 1874), 173–175 [689–691]; 2. J. Korytkowski, Arcybiskupi gnieźnieńscy, prymasowie i metropolici polscy od roku 1000 aź do 1823, II (Poznań, 1888), p. 643–644 (nuo 1); 3. (su vertimu į liet. k.) Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltiniai, parengė M. Čiurinskas (Vilnius, 2003), p. 178–183 (nuo 1 ir 2). Item die mensis Julii xxvii egressus in Lytuaniam7. Item eodem anno descendi Lytuaniam triplici de causa: una, quia per breve appostolicum mandatum mihi erat facere inquisicionem de vite sanctitate et post mortem de prodigiis beati Kazimiri8; altera, quia volui visitare illam suffraganeam dyocesim, que nunquam visitata erat per archiepiscopos9 et non solum illa sed eciam Medniczensis; tercia, quia zelo reipublice instigabar videri et non per nunccios sed personaliter conferre fraterne cum dominis Lytuanie pro meliori statu procurando publico inter Regnia et illius Magniducatus Lytuanie dominia et, si esset possibile, persuasurus eis coniunccionis et federum observanciam. Sunt, fortasse, qui iter hoc levitati mee asscribunt, sed Deus novit, quia non privata cupiditate sed tribus causis predictis me monentibus subii et fatigam et labores non absque damno privato; exposui enim pro expensis et expedicionis impensis florenos mille alibi mutatos. Ubi in processu inquisite sanctitatis canonisandi principis et pro coniunccionis et federum observancia functus sum non inutiliter officio assumpto. Etenim || sanctitatis et vite inquisicionem fecerim et in regestris conscriptam procuravi mitti summo pontifici10, ut si Maiestatis regia volet procedatur ad canonisacionem. Item pro coniunccione Polonorum et Lytuanorum aperte responderunt domini eorum voluntatem esse, dummodo regia Maiestas conventiones instituat proximas unam Polonis, aliam Lytuanis, quatinus de una eorum scilicet Lytuanie celebranda rediret Maiestas regia ad convencionem Polonie receptis secum Lytuanis cum facultate summa ad coniunccionis et federum innovacionem seu conscripcionem11. Pro visitacione tamen ordinaria impediebar, quia noluit episcopus12 permittere se et dyocesim suam visitari, allegans a tempore plantate fidei nunquam per archiepiscopos Gneznenses visitatam, de persona autem sua produxit breve Leonis pape X13 eum insinuantis esse familiarem Sanctitatis sue ideoque per me non visitandum. Interea eciam dominus episcopus fratres suos dominos Lytuanie consiliarios suggesserat, qui insteterint ut non visitassem, dicentes apud se dubium esse an Gneznensi aut Rigensi primaciali seu metropolitice iurisdicioni subessent. Fassi tamen sunt, me interrogante, consuetudinem hanc esse et semper observatam, quia de istis Wilnensi et Medniczensi dyocesibus mittere consueverunt capitula ad sinodos provincie Gneznensis quodque commune esset, quia appellatur eciam ad Gneznensem Curiam et cognoscuntur ibi cause de istis dyocesibus appelacionum14.

a Zeissbergas čia tikriausiai klaidingai perskaitė Regm (Regem, nors to žodžio trumpinys būtų Regē). Čia keičiasi teksto esmė; Jonas siekė rūpintis geresniais oficialiais santykiais tarp Karalystės (ne karaliaus) ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- tystės valdų (tarp pačių valdų, ne tarp karaliaus ir LDK valdų, kurios nekonfliktavo su valdovu).

113 25. Gniezno arkivyskupo Jono Laskio Raptuliarijus / Raptularz of Archbishop Jan Łaski of Gniezno, fo 38

114 Nihilominus processi ad inquisicionem descendi ad ecclesiam cathedralem Wilnensem, convocavi capitulum et inquisivi. Item eciam privatim episcopum capitulariter mecum sedentem de ipsius vita et moribus reformandis sum hortatus inter me et ipsum, item singulos canonicorum15, prepositum16, custodem17 et alios citavi, examinavi et alios contumaces pronuncciavi excommunicatos, quos tandem, dum declarandi erant, humiliatos ad graciam recepi et absolvi. Item specialiter multos citatos plebanos, vicarios, mansionarios et gracialistas citavi juratosque examinavi et inquisicionem conscripsi. Super quibus erat impaciens episcopus; attamen insuper me providit, scilicet dando fenum, avenam, ancas, gallasb, peccora pro coquina et medones non tamen sufficienter; sed, utcunque est, ego tuli et habui pro sufficiente provisione sicque pacifice et officiose redii tam in ingressu quam egressu per dominos barones associatus honorifice ad unum miliare. Item egrediendo \7 septembris/ Wilna, quum tempus autumnale me vetabat subire incommoditates duriores, quas perpeti necesse fuisset, si personaliter Samagittiam descendissem, igitur de consilio doctorum mecum existencium prelatorumque ecclesie mee scilicet Spitkonis de Buszenyn18 custodis, Dominici de Seczemyn19 cancellarii et Georgii Mysszkowsky20 canonici ecclesie mee direxi commissarium meum venerabilem dominum Albinum21 decretorum doctorem, canonicum Wilnensem, et dedi ei autenticam commissionem visitandi illam dyocesim, qui primum per processum suum cum inserta commissione intimavit se visitaturum. Quando venit, paruerunt coram eo canonici22 cum eisque sinodum celebravit et proposuit se inquisiturum, que canonici habuere rata23. Cum vero citaret singulos ad sui presenciam, parere coram eo neglexerunt, quos ut || contumaces pronunciavit excommunicatos. Racione contumacie illi ad me appellarunt, pro quibus et Maiestas regia et dominus palatinus Wilnensis24 scripserunt petentes illos per me absolvi. Ego autem dedi litteras ad commissarium mandando ut absoluat eos, si petent et si jurare volent de parendo mandatis Sancte Matris Ecclesie et presertim Gneznensis ecclesie. Obibam visitacionem istam in fine estatis, rediique in Squirnyevicze25 in vigilia Sancti Michaelis.

3 [1455–1456], Žasliai

Žaslių įpėdiniai Mykolas ir Jonas Načkaičiai papildo savo tėvo Načkaus Ginvilaičio suteiktį Žaslių Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Barboros bažnyčiai, kurią pašventino Vilniaus vyskupas Mikalojus, duoda 5 įvardintus valstiečius su šeimomis, prievo- lėmis, 6 baudžiauninkus (czelad), 4 jaučius, 3 karves, 2 arklius, 6 veisimui skirtas kiaules, 2 ožkas, 4 avinus, 6 antis, Vaikoniškių lauką (už Žaslių ežero), Prihorto lauką, Limino ežerą kartu su malūnu, išskyrus tvenkinį, kurį pasilieka sau. Duoda visų grūdų dešimtinę iš Šilovičių, Žaslių ir Pajautiškių dvarų, pusę ušėtko medaus iš savo rūsio. Rs: B: Lib. VI, l. 58; C: MAB F256-2747, Jablonskio nuorašas nuo B; panaši įvadinė formuluotė naudojama kituose to laiko dokumentuose, taip pat įrašytuose į Lib. VI – plg. KDKDW Nr. 224, 227, p. 248, 254. In nomine sancte et individue Trinitatis amen. Ne ex ea, que fiunt in tempore simul evanescant cum tempore, necesse est ut eternitatis munimine confirmentur solide. Proinde Nos germani Michael26 et Joannes27 bonorum paternorum adhuc indivisi, diem extreme messis considerantes, salutaribus votis parentis nostri bone memorie Domini Nacz28, que pro sua suorumque antecessorum nostraque et successorum nostrorum animarum salute voverat, salubrius occurrere cupientes, ecclesiam in

b Pub. gallos

115 villa Zosli29 ad nos iure hereditario pertinente, per eundem patrem nostrum bone memorie Domini Nacz fundatam et erectam et per reverendum in Christo patrem Dominum Nicolaum30 Dei gratia episcopum Vilnensem in laudem et honorem Omnipotentis Dei, Nativitatis et Conceptionis Beate Marie, Sancti Joannis Baptiste et Sancte Barbare dedicatam et consecratam, de speciali consilio et consensu amicorum nostrorum donare et dotare decrevimus. Volentes autem ut predicta ecclesia comode certis dotetur et donetur stipendiis, rectorque eius parrochie sive plebanus, qui pro tempore fuerit, in eadem serviens, datis gaudeat in perpetuum emolumentis, et quibus valeat socius et commodius divinis insistere et colere devotius Auctorem Pacis: primo et principaliter pro eadem donamus, conferrimus, inscribimus, appropriamus et incorporamus et pro rectore eius quinque homines nominibus nuncupatos Eybuth, Szoweyko, Nareyko, Rodniczyz, Weypus una cum eorum legitimis successoribus laboribusque sive servitiis eorum, donationibus quoque modo ad eos pertinentibus, nihil iuris, proprietatis aut dominii nobis in eisdem hominibus et nostris successoribus reservando. Deinde sex familiares alias czeladzi, item quatuor boves, tres vaccas, duas equos, sex scrophas, duas capras, quatuor oves et sex ancas. Deinde campum sive agrum Woykoniszki31 dictum post lacum32 iacentem, alium vero campum sive agrum dictum Przyhorty33 in hac parte lacus iacentem, quorum camporum longitudinem et latitudinem rector eiusdem ecclesie pro tempore existens pro sua voluntate et usu ampliare et dilatere potest. Item lacum Limino34 dictum una cum molendino videlicet mutnicza nuncupato in eo lacu constructo, dempto stagno, quod pro usu nostro excipimus. Deinde manipularem decimam omnis grani in tribus curiis nostris videlicet in Sidlowicze35, in Zosli et Poyathyszki36 et de cellario nostro medium uszaczecz mellis. Quibus omnibus superius descriptis rectores eiusdem ecclesie pro tempore existentes temporibus perpetuis utifrui et gaudere debent. Anno Domini 1533 4 Januariia.

4 1499 02 02, Abelė (Šėta)

Abelės įpėdiniai Bagdonas Petkavičius ir Steponas Koncevičius suteikia žemės sklypus, valstiečių/ baudžiauninkų šeimas, keturias dešimtines savo įsteigtai Šėtos Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Stepono, Martyno, Mikalojaus bažnyčiai. Rs: C: Vilnius, LVIA Ukmergės pilies teismo kn. 25, l. 60–91, kanauninko Kristupo Dirvoniškio padarytas nuorašas iš Medininkų kapitulos aktų; D: MAB F256, b. 2890, 1936 09 15 K. Jablonskio nuorašas iš C. Reikia pastebėti, kad rašto kalba kelia šiek tiek abejonių dėl dokumento autentiškumo; naudojamas žodis ex, kai XV a. naudojamas de (ex Abela, ex omni grano), ex omnibus peccoribus et peccudibus quadrupedum et bipedum datum et factum. Žemaičių vyskupo Martyno buvimas Šėtoje 1499 02 02 taip pat įtartinas, nes tų metų sausio 09–vasario 07 d. šis dvasininkas dalyvavo Gardino seime, kur jis kartu su Trakų vaivada Jonu Zaberezinskiu pasiruošė atstovauti Ldk Aleksandrui Jogailaičiui Krokuvoje vyksiančiose derybose dėl tolimesnių LDK unijos su Lenkijos karalyste sąlygų. In nomine Domini amen. Ad perpetuam reia memoriam. Quia huius seculi fragilitas omnia opera hominum in oblivionem deducit, nisi scriptis et testimoniis veris in perpetuum sint corroborata, itaque nos Bogdanus Pietkowicz37 et ego Stephanus Konczewicz38, veri et legittimi possessores ex Abela39, ponderantes hunc statum fragilem et mortalem, volentes res incertas et mortales in eternas

a Data įrašyta kita ranka, dokumento pabaigos trūksta. a Rs: regi

116 commutare, sperantes etiam post temporalem eviternam vitam possidere, significamus hisce literis nostris, quorum interest, quod ad laudem et gloriam Sancte Trinitatis et Assumptionis Sancte et immaculate Virginis, Stephani protomartiris, Martini et Nicolai confessorum sanctorum ad medecinam antecessorum nostrorum et nostrorum peccatorum salutarem in hac Abela ecclesiam parochialem fundavimus et novo edificavimus. Cui predicte ecclesie ego Bogdanus Pietkowicz heres predictus ex mea parte dedi, adscripsi et donavi et his scriptis do, ascribo et in perpetuumb reddo tertiam partem mee legittime hereditatis cum omnibus terris, pratis, gais, boris, aquis et eorum servitiis, et quinque homines aut incolas videlicet Venulam, Petrum, Kutkun et cum fratribus, Moitelcum, Notiumam cum omnibus eorum liberis, terris, silvis et aquis et servitiis, et sex illiberos homines nempe Andruskam, Mathiam fratrem eius, Kussilium et Kozacum fratrem eius, et duas illiberas mulieres Krutam et Miniutam, et ex omnibus aliis partibus hereditatis mee in hac Abela et Nidoki adiacentes huic cclesie decimam ex omni grano et ex omnibus peccoribus et peccudibus quadrupedum et bipedum. Et ego Stephanus Konczewicz heres predictus ex altera parte eidem ecclesie do, lego, asscribo et perpetuis temporibus reddo tres homines aut incolas suos nimirum Stanium, Juszcam, Seruzysium Downiewiczum dictos cum eorum omnibus liberis, terris et servitiis, etiam terram post mohillica iacentem et pratum a Concelewicz tres decimas, primam ex curia Narmoyn, alteram Zeymel et tertiam Zyzmy silliginis tantum et duas tabernas in eadem Abela; hec omnia su||perscripta quolibet anno plebanis predicte ecclesie damus, legamus et asscribimus atque perpetuis temporibus tradimus et nunc per honestum patrem Baltoromeum40 vocatum Novij et eius legittimos successores hec omnia supradicta pacifice asscripta tenere, habere, uti perpetue et eviterne frui, nihil iuris et dominii in predictis donatis et huic ecclesie integre asscriptis nobis et nostris successoribus in posterum reservando. In cuius rei fidem sigilla nostra sunt appensa. Datum et factum in Abela, die Purificationis Virginis Marie, anno Domini milesimo quadringentesimo nonagesimo nono, presente reverendissimo in Christo patre et presbitero patre Martino41 Dei gratia episcopo Mednicense et archidiacono Vilnense, honestis et providis Paulo42 plebano ex Kieydan et Mathia43 vicario ibidem, Sigismundo44 altarista ex Zeym et Adamo45 capelano, testibus ad hoc voactis et petitis. У того листу фундацыного костела Шатского при печати подписъ руки его милости ксендза прокуратора капитульского в тые слова писаны: Extractum et extraditum ex actis venerabilis capituli Mednicensis transumptum sub sigillo eiusdem venerabilis capituli manusque mee subscriptione Christophorus Diszwonicki46, canonici et procuratoris Capituli Mednicensis manu propria.

5 1504 07 06, Pultuskas

Plocko vyskupijos teisme vyskupo Erazmo Vitelijaus raštininko Fabijono Valentini iš Krokuvos akivaizdoje Goniondzo klebonas Motiejus iš Novy Sončo išnuomoja savo parapiją su visomis dešimtinė- mis ir kitomis pajamomis kunigui Stanislovui Paulavičiui iš Vonsošo už 40 vengriškų auksinų. Rs: A: Plock, Acta Episcopalia 4 [7]/16 (1499–1509), l. 210v. Arendacio ecclesie in Goniandz Vilnensis diocesis Anno quo supra [l.202 – 1504 m.] die sabatti sexta mensis Iulii in arce Polthoviensi47b et in mei Fabiani Valentini48 de Cracovia canonici eiusdem diocesis imperiali \auctoritate notarii/ et coram

b Rs: perpetum b constituti personaliter apud acta presentia honorabile domini Matthias de Nowa Sandecz Cracoviensis diocesis rector ecclesie parrochialis in Goniandz Vilnensis diocesis – išbrauktas tekstas.

117 reverendissimo in Christo patre domino Erasmo49 Dei gratia episcopo Plocensi scriba constituti personaliter ad acta presentia honorabiles domini Mathias de Nowa Sandecz50 Cracoviensis diocesis Rector ecclesie parrochialis in Gonyandz51 Vilnensis diocesis et Stanislaus Pauli52 de Wansosche alias Gromaczkii presbyter diocesis Plocensis53 confessi sunt prefatus dominus Mathias plebanus in Gonyandz, quia arrendavit dictam ecclesiam in Gonyandz prefato Stanislao de Wansosche cum omnibus et singulis decimis, fructibus et oblacionibus, proventibus et aliis pertinentibus quibuscunque ad ipsam ecclesiam a et rectorem suum quolibet spectantibus infra hinc a festo Sancte Margarethe54 proxime venturo ad aliud festum Sancte Margarethe extunc instans pro quadraginta florenis ungaricalibus in anno. Quos quidem quadraginta florenos hungaricales prefatus dominus Stanislaus arendatarius confessus est b teneri et obligavit se solvere dicto domino Mathie arendatario sub censura seculari prefati Reverendissimi domini Erasmi episcopi Plocensis sincere sue paternitatis successorum et oficialium eorundem pro tempore existentium renunciando omnibus exceptionibus fori, iuris et fatali (?) et simpliciter summittendo se jurisdictioni prefati domini Erasmi episcopi Plocensis et suorum officialium pro tempore existentium. Quorum quidem quadraginta florenorum viginti pro festo Nativitatis Domini proxime venturo et reliquos viginti \florenos/ pro festo Pasche55 ex post sequenti immediate summisit se solvere modo predicto. Presentibus ibidem honorabilibus dominis Arnolpho de Kuchary56 notaro publico plocensis diocesis et curie episcopalis scriba, Bartholomeo de Antiqua Sandecz plebano in Trczyana57 Vilnensis diocesis, Mathia de Borgina58 capellano curie epsicopalis et me Fabiano de Cracovia predicto facti huiusmodi scriba testibus ad premissa vocatis.

6 1508 04 08, Zelva

Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Apašt. Jokūbo ir Mykolo Arkan- gelo bažnyčios kairėje pusėje didikė Ona Iljiničienė įsteigė Švč. Mergelės Marijos, Visų Šventųjų, Šv. Kryžiaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorių, kuriam suteikė 7 įvardintus žmones iš Borodičių ir kito dvaro su šeimyna, žemėmis, duoklėmis, aptarnavimais;tris tuščius že- mės sklypus su iš jų priklausomais ištekliais; malūną, medienos statybai ir namų naudai, medaus, 1 vaško akmenį nuo Šilovičių dvaro kas rudenį, Šv. Stanislovo dieną (šv. Stanislovas turi dvi šventes: gegužės 8 d. ir rugsėjo 27 d.), 2 kapas grašių nuo Zelvos smuklių. Kunigas turi teisę už upės laukuose arba miške rinkti apynius. Altarista įpareigotas aukoti 3 mišias kas savaitę: trečiadieniais – už mirusiuosius, penktadieniais – Penkias Viešpaties žaizdas, šeštadieniais – Septynis Švč. Mergelės Marijos džiaugsmus. Kiekvienų šv. mišių aukos metu, mišių pabaigoje arba prieš šv. Komuniją (in complenda vel in secretis) altarista turi melstis už Onos sveikatą, o po jos mirties, – už fundatorės sielą. Taip pat altoriui dovanojo aukso siūlais papuoštą juodo aksomo arnotą, kitą balto damasto šilko arnotą, paauksuotą (sidabrinį) kieliką. Suteiktį su kitais paliudijo Zelvos klebonas Jonas su broliu Stanislovu (tikriausiai altarista). Rs: A1: LVIA F694, b. 1, 3267, l. 2, pergamentas 24,5 x 36 cm ilgio, tekstas išblukęs, parašytas rudu rašalu, su notaro ženklu; A2: LVIA F694, b. 1, 3267, l. 4, pergamentas 32,5 x 22,3 cm ilgio, tekstas išblukęs, parašytas rudu rašalu, trumpesnis už A1, su notaro ženklu (trys gelės ant pakylos su įrašu INRI, po kuria išskleistas ritinys su į apačią nulenktais galais su įrašu IHSUS MARIA ANNA) – dorso, XVI a. išblukusi pastaba, kad Vilniaus vyskupas patvirtino šį rašta; B: Lib. VI, l. 96; C: Lib. Mag., l. 92v–94r; D: Czart. 1777, l. 77v–78v.

a quolibet spectantibus – išbrauktas tekstas. b se – išbrauktas žodis.

118 In nomine Domini amen. Anno a nativitate Eiusdem millesimo quingentesimo octavo, indictione undecima, pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Julii divina providentia pape secundi59, anno ipsius quinto, die vero octava aprilis hora terciarum vel quasi in curia magnifice domine Anne Hylyniczowac60 penes fluvium Vylna61 vulgariter nuncupatumd sita. In meique notarii publici et testium infrascriptorum ad hoc vocatorum et rogatorum presencia constituta personaliter prefata magnificae domina Anna volens ad laudem Omnipotentis Dei et gloriose Deif genitricis virginis Marie totique celesti curieg et Sancte Crucis exaltacionis, Sancte Trinitatis, Assumptionis Virginis Glorioseh pro salute anime sue et antecessorum suorum premio sempiterno omnibus melioribus modo via, iure, causa et forma quibus melius potuit, ad altare ini Zelvya in parte sinistra situm et sua certa libera et mera voluntatej dotavit, dedit, ascripsit et in perpetuum incorporavit quinque homines in districtu et hereditate dicta Brodzyszcze62, primus homo Vaszylyecz Markovycz, secundus Myelycza, tercius Nester Lynczovicz, quartus Theresko, quintus Chrynyeczk cum omnibus iuribus, proventibus, dationibusl, censibus, tributis, constitutionibus et omnibus ipsorum serviciis et obvencionibus universis cum eorum pratis, agris, aquis et utensilibus ex antiquo observatis per illam et ipsius antecessores, nihil iuris, proprietatis et possessionis in prefatis hominibus sibim et suis successoribus reservando. Ita pure, mere et integren sicut sola habuit, tenuit et possedit, nihil penitus excipiens. Item ad eundem altare et ipsius presbiteris pro tempore existentibus donavit, incorporavit et perpetue ascripsito tres desertaciones alias pustowczyszny cum omnibus eciam ipsorum iuribus et attinenciis universis proventibus et obvencionibus, agris, pratis et omnibus proprietatibus ab antiquo observatis et tentis augmentandis et in melius convertendis ut usui ipsius altaris successoribus melius et utilius videbitur ordinare. Item stagnum ad altare et ipsius successoribus cum molendino wBorodzyczach nominatum et situatum et perpetuis temporibus habendum et possidendum. Item sex clibanos feni omni anno et tempore perpetuo ad eundem altare et successoribus de Oltuszowskye63. Item eidem altariste et omnibus pro tempore consistentibus successoribus dedit et concedit et perpetuis temporibus libertare voluit et libertavit liberum ingressum in terram post fluvium Zelvya iacentem et consistentem ad capiendum, excidendum et conducendum ligna pro necessitate, utilitate et edificio domus et aliorum edificorum eidem altaris curie et successoribus, etiam eidem altariste et successoribus dedit, concessit, admisit et admitti voluit libere et voluntarie mittere quinque suos homines provenientes cum hominibus ipsius domine et successorum ipsius ad campum vel silvam ad cumulum colligendum et pro dote altariste congregandum. Item ad eundem altare et ipsius successoribus dedit et asscripsit suos homines obnoxios cum uxoribus et pueris ipsorum: primus Vaszylyecz et secundus Stanyecz cum eorum iure et perpetua servitute. Item donavit et asscripsit ac concessit et per successores concedi et admitti voluit omni anno et perpetuo tempore ipsi altariste et successoribus libere decimam frumenti, decim tunnas siliginis in omni campo et successorum suorum. Item ad eundem altare dedit et omni anno dandum et solvendum voluit et ascripsit pro luminaribus ad eundem altare

c A2: Hilynycz d A2 žodžių vulgariter nuncupatum nėra. e A2 žodžio magnifica trūksta. f A2 sue g A2 trūksta žodžių totique celesti curie. h A2 trūksta žodžių virginis gloriose. i A2 pridėti žodžiai ecclesia in. j A2 formuluotė sutrumpinta et certa sua voluntate. k A2 Vaszylecz Markovitz, secundus Myelycha, tercius Nester Lynczowycz, quartus Teresko, quintus Thrynyecz l A2 datacionibus m A2 nihil iuris, proprietatis et dominii in eisdem sibi n A2 pure et integre o A2 ad eundem altare donavit et ascripsit

119 altariste unum lapidem cere de Shydlovycze dacia pro festo Sancti Stanislai in autumpno. Item unum ushatek mellis crudi de curia Krzemyenyecz64 eciam in autumno dandum et solvendum. Item ad eundem altare et suis successoribus duas sexagenas monete Lithuanicalis communiter currentisa de tabernis in Zelvya dedit, ascripsit et perpetuo donavit annis singulis et perpetuis per se et successores suos pro festo Sancti Jacobi apostoli solvendum et dandum. Presbiter vero et ipsius altarista successores pro tempore existentes propterea tenebuntur et erunt constricti et obligati et ipsorum quibus tenebitur et erit astrictus perpetuis annis et singulis septimanis, diebus et temporibus eviternis tres missas legere in qualibet septimana, primam videlicet feria sexta de Quinque Vulneribus Domini, secundam diebus sabativis de Septem Gaudiis Beate Virginis Marie et terciam feria quarta pro defunctis. Et quamdiu prefata Domina Anna dotatrix vixerit, ipse presbiter vel quilibet ipsorum pro sanitate ipsius oracionem in qualibet missa in complenda vel secreto tenebitur imponere et orare et post mortem vero ipsius eandem orationem pro anima ipsius specialiter etiam in qualibet missa commutata imponet et imponat. Promisit nihilominus ipsa magnifica domina Anna mihi, notario publico infrascripto stipulari et recipiens vice et nomine omnia et singula in presenti privilegio sive publico instrumento conscripta, donata et incorporata ad eundem altare per se et suos legittimos successores se ratum, gratum atque firmum perpetuo, inviolabiliter et irrevocabiliter teneri et observari. Super quibus omnibus et singulis ipsa domina me, notarium infrascriptum, requisit et postulavit ut sibi de premissis presens conficere privilegium sive publicum instrumentum. Acta fuerunt hec anno, indictione, pontificatu, hora, loco et mense quibus supra. In cuius rei testimonium ipsius domine sigillum presentibus est subappensum. Etiam ad eundem altare dedit et dari voluit ornatum de nigro axamento auro textum, alium album de adamasco, et calicem deauratum. Et etiam perpetuis temporibus ascripsit ad eundem altare iuvenem Stanislaum nomine Thymothovycz de Lyntupye65, quem ipsi Stanislao propter hoc donaverat. Etiam admisit et per successores suos libere admitti voluit omnibus kmethonibus et hominibus sine impedimento et intervencione molare frumentum in dicti altaris molendino in perpetuum tempus, quia propter hoc decimam non habet. Item eidem altariste pomerium perpetuo tempore incipendo a medietate usque ad fluvium et ortum et alteri altariste. Presentibus66 ibidem magnifico domino Georgio Hylynycz, Joanne curato in Zelvya, Stanislao fratre plebani prefati, domino Luca Noskowsky doctore in medicinis, Nicolao Thupyk et Paulo Doskovycz. Et ego Jeremias Mathie de Czarnkow diocesis Poznaniensis, apostolica et imperiali autoritatibus notarius publicus, quia predicti altaris dotacioni, huiusmodi deputacioni, donacioni et inscriptioni, missarum eciam electioni et obligationi aliisque omnibus et singulis, dum sic, ut premittitur, agerentur et fierent unacum prenominatis testibus presens interfui eaque sic fieri vidi et audivi. ideo hoc presens instrumentum publicum manu mea propria scripsi et publicavi, signoque et nomine meis solitis et consuetisunacum dicte domine Anne proprii sigilli appensione communivi et confirmavi in fidem, robur et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus.

7 1508 04 08, Vilnius

Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Apašt. Jokūbo ir Mykolo Ar- kangelo bažnyčios dešinėje pusėje didikė Ona Iljiničienė įsteigė Šv. Onos altorių, kuriam dovanojo 4 vyrus iš Malyševičių dvaro su šeimyna, žeme, gamtos ištekliais; iš Šilovičių ketursprindes [tošines] neperdirbto medaus, neįvardintos dešimtinės iš Ivacevičių dvaro, pinigų sumą iš Šilovičių, 2 kapas gra- šių iš Ivacevičių, teisę pono žemėje pasisėti šešias statines grūdų, 1 vaško akmenį nuo Šilovičių dvaro

a A2 trūksta žodžių monete Lithuanicalis currentis.

120 kas rudenį, Šv. Stanislovo dieną. Altarista įpareigotas aukoti 3 mišias kas savaitę: antradieniais– už koliatorių gerovę, ketvirtadieniais – už koliatorių nuodėmes, šeštadieniais – už mirusiuosius. Rs: A: MAB F1-50. Pergamentas, 28,3 x 24, 5, nežymiai dėmėtas, apatiniame kampe notaro ženklas; trūksta antspaudo. Reg.: Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 179, p. 77. In nomine Domini amen. Per hoc presens privilegium sive publicum instrumentum universis patiat evidenter et sit notum, quomodo anno a nativitate Eiusdem millesimo quingentesimo octavo, indictione undecima, pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Julii divina providentia pape secundi, anno ipsius quinto, die vero octava mensis Aprilis, hora terciarum vel quasi in curia magnifice domine Anne Hiliniczowa penes fluvium Vylna sita in stuba maiori alba in mei notarii publici et testium infrascriptorum ad hoc vocatorum et rogatorum presencia constituti personaliter prefata magnifica domina Anna zelo devocionis accensa et gratia Spiritus Sancti inspirata ex sua certa sciencia, gratia, favore et amore ob spem celestis premii et etiam gaudii confirmatione omnibus melioribus modo, via, iure, causa. stillo et forma ut melius, firmiuset utilius potuit et debuit ad altare in ecclesia in Maiori Zelvya in parte dextra situm **** Sancte Anne matri Virginis gloriose et ipsius altaris successoribus perpetuis temporibus quatuor homines in districtu vMalaszkoviczach67 consistentes. Primus homo Dzyemyan, secundus Izay frater Damiani, tercius Polyan et quartus Szak cum eorum uxoribus et filiis, terris, agris, pratis, aquis, proventibus, censibus omnibusque iuribus et proprietatibus, sicut sola habuit, tenuit et possedit, nihil sibi vel successoribus suis legittimis proprietatis vel iuris in prefatis hominibus reservando, regendo utifrui sit sibi et successoribus eiusdem altaris melius et utilius videbitur ordinare. Item de Szidlovicze czetery pyadnye mellis crudi in antiquo que dacio dabit ipsius altaris successoribus perpetue dedit et ascripsit. Item decimam de Ivaczevicze68, quam dominus prefate dotatricis ascripsit ad eundem altare atque dedit. Item poddane groshe de Szidlovicze69 et de Ivaczovicze duas sexagenas, que post mellem dantur et solventur. Item prefata dotatrix admisit et per suos successores admittere voluit et vult prefatis altaristis pro tempore existentibus libere seminare in terra sive agro vel aggere domine vel heredis sex tunnas frumenti omni anno et perpetuis temporibus seminando. Item unum lapidem cere de curia Szidlovicze pro festo sancti Stanislai in autumpno de dacia omni anno et perpetuis temporibus dedit et ascripsit ad [d]ictum altare et eius legittimis successoribus. Presbiter vero dicti altaris et eius successores prefati propterea tres misssas omni anno perpetuis temporibus et annis in qualibet ebdomada, unam videlicet feria tercia pro sanitate, secundam feria quinta pro peccatis et ultimam feria sexta pro defunctis legere et habere debebunt, tenebuntur et erunt astricti. Presbiter quilibet tenebit, habebit et erit astrictus promittere nichilominus prefata domina dotatrix prefatam donacionem, insciptionem et dotacionem per se et suos successores legittimos mihi notario publico ratam, gratam atque firmam et inviolatam perpetuo tenere, dare, solvere et reponere atque eciam et observare et in magis omnium et singulorum fidem premissorum prefata domina dotatrix sigillum suum proprium iussit et mandavit subappendi. Super quibus omnibus et singulis premissis prefata domina dotatrix a me peciit confici et fieri presens publicum instrumentum sive plura alia publica instrumenta, presentibus ibidem magnifico domino Georgio Hylynycz, Zanko70 castriensi Vylnensi, Joanne plebano in Zelvya, Stanislao ipsius plebani germano, domino Luca Noskowsky in medicinis doctore, Nicholao Thupyk de Horna71 et Paulo Daskovicz. Et ego Jeremias Matthie de Czarnkow clericus diocesis Poznaniensis apostolica et imperiali auctoritatibus notarius publicus, quia predicti altaris dotacionem, hominum deputacionem et ipsorum obligationem decime, mellis, grossorum et cere assignacionem et missarum deputacionem,

121 obligacionem, promissionem et ratificacionem ceterisque omnibus et singulis unacum prenominatis testibus presens interfui eaque sic fieri vidi et audivi et in notarii **** ex qua hoc presens privilegium sive publicum instrumentum extraxi et manu mea propria scripsi signoque et nomine meis solitis et consuetis unacum dicte domine dotatricis sigilli appensione communiri et consigillari in fidem et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus.

8 1508 04 08, Vilnius

Didžiosios Zelvos dvarininkė Ona Iljiničienė Zelvos klebonui Jonui suteikia žemės ir upės sklypą savo valdose malūnui statyti, ir laikyti iš malūno uždirbtas pajamas. Ji leidžia dvasininkui ir jo valstie- čiams visais tinklais, išskyrus nevadą, žvejoti asmeniniams poreikiams dvaro vandens tvenkiniuose; galima statyti žuvų gaudykles. Kol nepasistatys sau malūno, klebonas gali malti grūdus nemokamai dvaro malūne. Klebonas su valstiečiais gali rinkti medieną bažnyčios ir klebonijos statyboms ir sto- gams iš Šilovičių, Didžiosios Zelvos ir Olževo dvarų miškų, girių, tuščių žemių. Klebonui duoti daržus ir pievas ten, kur anksčiau gyveno Michna Tupikas. Rs: A: LVIA F694, b. 1, 3267, l. 3, pergamentas, 29 x 15,5 cm; kitoje pusėje – 17–18 a. archyvaro įrašas, Zelvia pro molendino; B: Lib. Mag., l. 187; C: Czart. 1777, l. 196r–v. Reg.: Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 11, p. 252. In nomine Domini, amen. Ad perpetuam rei memoriam, Ego Anna Hilinyczowa72 heres de Zelvya Universis et singulis presentibus et futuris presentium noticiam habituris notum facio, quod honorabili domino Joanni73 plebano in Maiori Zelvya pro tempore existenti locum aptum et competentem in fluvio Zelwya hereditate mea ad construendum et edificandum molendinum, ubi ipsi plebano placuerit libueritque edificare, cum eiusdem molendini omnibus utilitatibus, fructibus et proventibus do perpetue et in ewm adscribo. Item in meis fluviis, stagnis et piscinis eidem plebano et eius successoribus cmethonibusque libere pisces prandere omni rethe, excepta sagenaa, tantum pro necessitate sua etiam do et adscribo. Item in omnibus fluviis, stagnis et piscinis predictis hereditatis mee idem plebanus seu eius successores possunt sibi facere obstaculum. Item eidem plebano supranominato in meis molendinis sine mensura molare do et permitto tamdiu, donec sibi edificabit molendinum in loco et fluvio antedicto. Item eidem plebano et eius successoribus cum etiam eorum cmethonibus de silvis, borris et desertis tam de Sedlovice74 quam de Maiori Zelvya et Obczewo75 ducere ligna communia pro necessitate domestica veluti etiam asseres alias oranyce, imbrices, gonti, lubi et maiora robora tam pro ecclesia quam curia plebanali reparanda necessaria scenta et omnimodam libertatem do et concedo et ubi homines mei libertatem habebunt illuc et plebani cmethones habebunt. Insuper eidem plebano ortum cum prato post foveam pastewnik, ubi antiquus Michno Tupik76 morabatur etc., do. Presentibus77 ibidem magnifico et discretis dominis Georgio Hilinycz, Joanne plebano in Zelvya et Stanislao ipsius plebani fratre germano, Luca Noskowsky in medicinis doctore, Nicolao Thupik de Horna et Paulo Daszkovicz. Datum Vilne in curia mea, anno Domini millesimo quingentesimo octavo, meo sub sigillo.

a Tinklas, slaviškai nevodj – žr. 1397 05 09 Vilniaus vyskupo Andriejaus raštą: KDKDW Nr. 29 p. 49: de sagena vero piscanti dicta wlgariter newoth; ten pat, p. 253, 421, 561. Lietuviškai vadinamas nevadu (didžiausias traukiamasis tinklas), dažniausiai juo būdavo žvejojama ežeruose žiemą; everriculum, sagena – „tinklas didis“ (K. Sirvydas, Dictionarium trium linguarum, 1642, l. 97v – Senasis Konstantino Sirvydo žodynas, par. K. Pakelka (Vilnius, 1997), p. 218).

122 26. Turgeliai, 1508 m. Viktoro Gabrielavičiaus suteiktis vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai / Viktoras Gabrielavičius’ 1508 emolument for the Church of Our Lady’s Nativity, Turgeliai MAB F6-92

123 9 1508, Turgeliai

Turgelių (Mangirdaičių Merkinės) įpėdinis Viktoras Gabrielavičius suteikia vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai dvi nenaudotas žemes (Olučiovščizną, Janelovščizną) kartu su visais pri- klausančiaisiais, už šią suteiktį klebonas turės visiems laikams giedoti 4 mišias su 4-iomis vigilijomis kas ketvirtį už fundatoriaus bei jo giminaičių sielas Švč. Mergelės Marijos garbei. Jis duoda aksomo arnotą su visais kitais reikalingais rūbais, kieliką su patena, ir, po jo mirties, – 20 kapų grašių. Našlė turės naudotis tais pinigais varpui (už 12 kapų) ir statuloms (už 8 kapas) pirkti. Jis duoda ant krū- tinės nešiojamąjį kryžių (pektoralą), taip pat visų grūdų dešimtinę iš Mangirdaičių Merkinės dvaro. Tegul klebonas dvasiškomis bausmėmis baudžia našlę arba kitus būsimus dvaro savininkus, jeigu tik tokie negerbs Gabrielavičiaus čia įrašytų norų. Rs: A: MAB F6-92, pergamentas, 23,5 x 29,5 cm, pageltęs, dėmėtas, kairiojo apatinio kampas išplėštas (liudininkų sąrašas sugadintas), nuo antspaudo likusi tik raudono šilko virvelė; B: l. 55 v, Nr. 54 [48] labai sutrumpintas teksto variantas; C: Lib.VI, l. 272r–v; D: Lib. Mag., l. 91r–v; E: Czart. 1777, l. 76, p. 231; čia tekstas pagal A, kur trūksta, – pagal D. Reg.:Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 182, p. 78; Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 12, p. 252, 276 (kur Błaszczykas, paskum Jasą, supainioja Turgelius su Merkine). In nomine sanctissime Trinitatis et individue Unitatis amen. Sub anno Domini 1508 Ego Victor aGabrialovycz78 proposui et feci, non coactus nec impulsus sed mea spontanea voluntate et in remedium anime mee, memorando tempus adventus et horam mortis mee primo et principaliter do et inscribo duas terras alias pustowczyszna nominata Oluczyowszczyna et alia cognominata terra Junelowszczyna ad ecclesiam Sancte Marie Nativitatis in Maracz Monigyerdovycza79 cum omnibus atinenciis, prout ipsi subpradicti tenuerunt homines et habuerunt cum pratis et gaysz pro se nil reservando nec pro meis pueris post me relictis. Et in hoc se obligavit dominus plebanus nomine Jacobus80, prefatum presens condicitur cum eo et etiam in posterum successores illius ecclesie predicte, qui debent cantare quattuor missas et quatuor vigillias quolibet anno in ewum et in perpetuum quolibet quartuali alias na Swechednyb81. Missam et vigilias tenentur cantare pro anima mea et meorum parentum pro istis duabus terris, et etiam in honorem Beate et Gloriosissime Virginis Marie do et inscribo ornatum alias axamythum cum toto indumento pertinenti et etiam calicem cum patena et etiam ad eandem ecclesiam Sancte Marie lego et inscribo viginti sexagemas grossorum monete communis post mortem meam. Et mea uxor nomine Elizabet debet comparare campanam pro duodecim sexagenis de predictis pecuniis et etiam effigies pro octo sexagemis ad eandem ecclesiam Sancte Marie et etiam pectorale alias poszlaczany ad eandem ecclesiam do et etiam decimas do et inscribo ad ecclesiam predictam Sancte Marie de omni grano de curia mea in Maracz. Si autem mea uxor post me relicta non composuerit hoc, aut hi qui in posterum tenebunt hereditatem meam post me relictam et ad hoc tempus quiscunque curatus supradicte ecclesie esset vim vi compellat eos more spirituali. Et circa hoc fuerunt boni homines ad hoc vocati et rogati. Primus dominus Jacobus curatus in Maracz Monigerdovycza et eciam viccarius nomine Nicolaus Kaczynszkyc82 de ibidem; manu propria scripsi et etiam dominus T[homas vicarius] de Myethnicky83 et etiam nobilis Joannes Sztheczevyczd et alt[er Paulus Jusz]kiewycz et etiam discretus Martinus84 Coadiutor de Myethnyky [et alii quam] plurimi fidedigni, quibus licet fidem adhibere. Anno Domini quibus supra. In cuius [rei testi]monium sigillum meum est subappensum.

a Tradicinė formuluotė – compulsus. b D: na suchedni c CD: Lączynsky d CDE: Thomas Stecewicz

124 10 1510 06 03 [02 15], Vilnius

Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina Jurgio Juchnavičiaus duktės Jadvygos testamentą85, kuriuo ji teikia vieną valstietį Dieveniškių Šv. Mykolo bažnyčiai su jo turtais, šeima ir prievolėmis. Duoda ir 5 baudžiauninkus, kuriuos jos dėdė Fedoras (Chodoras) įkeitė jos tėvui už 12 kapų grašių. Tegul dėdė juos išperka už 18 kapų grašių, o Vilniaus vyskupo Alberto tarnaitis, Jadvygos testamento vykdytojas, turės išdalyti tuos grąžintus pinigus šiuo būdu: Graužiškių klebonui Steponui dvi kapas už mišias, Graužiškių vikarui Bernardui 2 kapas už mišias; Jadvygos motinai Miloslavai – 4 kapas, nes motina neturtinga, o tiek pinigų jinai gavo iš vyro, pagimdžiusi dukrą, o tie pinigai išduoti, Fe- dorui įkeičiant baudžiauninkus. Rs: B: Lib. VI, l. 103–104; C: Lib. Mag., l. 98–99v; D: Czart., 1777, l. 82v–83. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 24, p. 253, 278. Albertus86 Dei et apostolice sedis gratia episcopus Vilnensis. Cum salutaris doctrina beati apostoli nobis commemorat, quia omes stabimus ante Tribunal Christi, accepturi pro meritis prout in corpore sive bonum sive malum gessimus, oportet igitur seminare quid prestantis Divo, quum cum fructu centuplo in celis colligemus. Proinde nobilis Heduigis87 filia quondam Georgii Juchnowicz, cupiens saluti sue et anime consulere, ne pro bonis suis sibi a Deo collatis lites alique orirentur, ultimam voluntatem suam testibus fidedignis fecit et in quantum a quibus demeritis onerata existerat, illa piis elemosynis executor et largitionibus ad pias causas deponeret. Qui executor ut liberius posset voluntatem dicte Heduigis exequi humiliter nobis supplicavit, quatenus sic factum per eam testamentum de benignitate nostra confirmare dignaremur. Cuius quidem testamenti tenor in hunc sequitur modum. In nomine Domini amen. Anno Domini millesimo quingentesimo decimo Universis et singulis presentibus et futuris hanc paginam inspecturis quibus expedit generaliter universis: Ego Heduigis, filia quondam Georgii Juchnowicz notum facio omnibus et singulis, licet infirmitate oppressa, compos tamen racionis, nulla arte seducta sed animo deliberato maturoque, volens remedium facere anime patris mei meeque necnon predecessorum meorum omnium facio finale testamentum tali modo seu tali conditione. Primo et principaliter animam meam commendo Omnipotenti Deo totique gerarchie celestis exercitus. Denique lego, do, ascribo realiter et cum effectu de hereditate patris mei meeque hominem nomine Michnus Jacubowicz ecclesie Sancti Michaelis in Dziewieniszki88, quem quidem hominem superius nominatum lego cum agris,cultis et incultis seu colendis, sylvis, nemoribus, rubetis, gaÿs, pratis generaliter cum toto labore veluti sola tenui perpetue et in evum regendum, gubernandum et ad usus suos beneplacitos convertendum cum uxore sua legitima et pueris ipsius et familia sua. Ceterumque quod nobilis Choczur89 meus patruus invadiavit meo patri pie memorie Gregorioa quinque homines laboriosos seu kmetones Stanielo, Pieszko Wildenicz, Andream Miklewicz, Albertum, Jackielo Miklewicz in duodecim sexagenis latorum grossorum, is superius nominatus Chrzczon suos homines exemat et exemens det summam pecunie octodecim sexagenarum latorum grossorum nobili Domino Boguslao90, familiari Reverendissimi Domini Alberti episcopi Vilnensis, qui Dominus Boguslaus fuit meus generalis provisor seu executor alias Opiebalnik, cum fui in decenti sanitate nuperimeque eundem nobilem dominum Boguslaum meum specialissimum benefactorem rogo propter Deum et propter Ipsius genitricem Beatissimam Virgunem Mariam ut sit provisor seu executor anime mee in

a Pradžioje savo tėvą vadina Jurgiu. Dažnai raštininkai painioja vardus Georgius (Jurgis) ir Gregorius (Grigalius).

125 futuro et presentis testamenti. De qua quidem summa pecunie octodecim sexagenarum latorum grossorum lego Domino Stephano91 curato in Graszyski92 duas sexagenas latorum grossorum pro missis celebrandis; deinde lego Bernardo93 vicerectori in Grauczyszki duas sexagenas pro messis exercendis. Insuper eundem Dominum Boguslaum rogo propter Deum gloriosum et propter Ipsius Dei genitricem Virginem Mariam det mee genetrici nomine Miloslawnie quatuor sexagenas ex latorum grossorum causa paupertatis sue. Item summa pecunie superius nominata est importata per matrem meam nomine Miloslawna94 de maternitate ipsius macierzyzny in domum patris mei pie memorie Gregorii et est tradita ad invadiamen horum hominum superius nominatorum nobili Chriczon superius nominato, et hoc facio non compulse nec coacte existentibus ibidem testibus fide dignis Stephano curato de Grauczyszki, ministro ecclesie in dicta Grauczyszki, Jaroslao filio nobilis Barbare, Bartholomeo filio nobilis Bogdan Pinkowicz95, Helene filie nobilis Bogdan et Rimkowicz, et Bernardo vicario de Grauczyszki presentis testamenti scriptore et ceteris quam pluribus testibus fidedignis specialiter peritis et rogatis propter melius robur seu testimonium perhibendum. Datum in domo habitacionis nobilis Bogdani Cimkowicz feria sexta post Cinerum. Nos itaque attendentes petitionem iustam eiusdem executoris et saluti anime antedicte testatricis consulere volentes in hac parte ne per celerem nostram in hac parte roborationem predicti testamenti alicui ex propinquis eiusdem Heduigis preiudicium facere videamur. Literas nostras citacionis in vim credencie premissionis et decrevimus ubi in termino credencie nemine quicquam contradicente predictum testamentum dicente neque allegante, examinatis testibus, qui intererant eidem testamento medio iuramento ad imaginem Crucifixi facio, omnes interesse putantes, contumaces pronunciamus et in eorum contumaciam testamentum predictum roborari debere decrevimus. Contenta itaque in eodem testamento et descripta ratificavimus et approbavimus, ratificamus et approbamus tanquam robur perpetue firmitatis hinc habere decrevimus ac decernimus per presentes. In quorum omnium et singulorum fidem et testimonium premissorum presentes nostras literas per notarium nostrum infrascriptum scribi et publicari nostri sigilli appensione iussimus communiri. Actum et datum Vilne, die lune tercia mensis Junii anno Domini millesimo quingentesimo decimo, presentibus venerabili Joanne96 de Cracovia iuris pontificii doctorisb cancellario nostro, Alexio de Gieranony97, Nicolao Potrowski98 capellanis nostris circa premissa. Et ego Leonardus Pauli de Miaskowo99 clericus Posnaniensis diocesis apostolica et imperiali auctoritatibus notarius. Quia predicti testamenti translationem, testium legitime citatorum in eodem testamenti descriptorum inductionem examinatam ac verificacionem iuramento medio per eos facto roborationem et approbationem omnibusque aliis et singulis premissis, dum sicut premittitur agerentur ut fierent, una cum prenominatis testibus presens interfui eaque omnia et singula premissa sic fieri vidi et audivi. Ideo hoc presens publicum instrumentum manu propria scriptum exinde confeci et in hanc publicam formam redegi signoque et nomine meis solitis una cum appensione sigilli prefati Reverendissimi consignavi in fidem et testimonium premissorum rogatus et requisitus.

b Turėtų būti doctore.

126 11 1510 07 03, Dubrava

Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina vienuolikai Naugarduko srities parapijų brolijos nariams kardinolo Fridriko Jogailaičio ir Vilniaus vyskupo Alberto Taboro 1495 m. atlaidų raštą, suteikdamas 40 dienų atlaidų Rs: A: MAB F6-97, Pergamentas dėmėtas, išliko pergamento juostelė antspaudui prikabinti, 35 x 29 cm; B: LibVI, l. 104. Reg. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 188, p. 80–81. Pub. S. C. Rowell‚ „Parapijos dangaus ir žemės globėjų vaidmuo bendruomenės identiteto formavimesi – Polonkos pavyzdys“, Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje, sud. M. Ščavinskas (Klaipėda, 2015), p. 286–287. Albertus100 Dei et Apostolice sedis gratia episcopus Vilnensis honorabilibus viris Laurencio in Minori Soleczniki101, Gregorio in Murata Gyeranony102, Stanislao in Dzyewyeniski103, Luce in Iwye104, Paulo in Gyeranony Monywydowskye105, Johanni in Traby106, Mathie in Szurwylyski107, Stephano in Grauszyski108 plebanis et Nicolao in Grawszyski109, Stanislao in Dzyewyeniski110 altaristis, Stanislao mansionario in Traby111, Simoni vicario in Iwye112 necnon magnificis et generosis nobilibus utriusque sexus cristifidelibus fratribus fraternitatis in diocesi nostraW ilnensi constitutis salutem et firmam in Domino charitatem. Honorabiles, magnifici et generosi fratres sexus utriusque nobis in Christo dilecti, exposuistis nobis, quomodo salubriter vestra fraternitas pro augmento cultus Domini animarumque salute per reverendissimum in Cristo patrem et dominum dominum Fredericum113 pie memorie miseracione divina sacrosancte Romane Ecclesie tituli Sancte Lucie in septem soliis presbyterum cardinalem archiepiscopum Gnesnensem et primatem episcopumque Cracoviensem hec ordinata et instituta ac per nostrum predecessorem ratificata114 tanquam racioni consona pro communi cristifidelium diocesis nostre incremento supplicastis itaque nobis, quatinus eandem vestram fraternitatem iuxta priores literas domini cardinalis Frederici et domini Alberti predecessoris nostri115 pie memorie defunctorum in omnibus punctis, clausulis et ordinationibus vestris licitis et honestis ratificare et confirmare dignaremur. Nos itaque petitioni et supplicationis vestre paterne annuentes fraternitatem vestram in omnibus conditionibus predictis auctoritate nostra ordinaria ratificamus, approbamus et confirmamus. Si autem aliqui ex fratribus vestris ordinationibus et statutis vestris licitis et honestis contravenirent, sentenciam excommunicationis noverint se incursuros. In augmentum etc. cristifidelium adicientes omnibus et singulis presentibus et futuris confratribus et sororibus fraternitatis vestre, qui missis et aliis ordinacionibus ac solemnitatibus per vos institutis et per patres prefatos confirmatis interfuerint et pia opera quecunque et ibidem et quotienscunque fecerint, de omnipotentis Dei misericordia et sanctorum apostolorum Petri et Pauli auctoritate confisi, vere contritis et confessis quadraginta dies indulgentiarum de iniunctis eis penitenciis nostrum presentibus est subappensum. Actum et datum in Dabrowny116 die sabbati proximo post Visitationis Marie, anno Domini millesimo quingentesimo decimo, presentibus venerabilibus et honorabilibus Joanne de Cracovia117 iuris pontifici doctore et cancellario, Alexio de Gyeranony118, Nicolao de Polthovsk119 capellanis nostris, testibus circa premissa.

127 12 1511 06 03, Vilnius

Bonifacijaus Narbutavičiaus našlė Barbora kartu su sūnumis Motiejumi bei Kristupu savo Seniškių valdose stato Švč. Mergelės Marijos bei Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, suteikdami jos klebonui žemę su 8 įvardintais valstiečiais, laisvą smuklę, Padysnos pievą, visų grūdų ir arklių dešimtines iš trijų dvarų (Pavlovo, Dudų, Dysnos). Vyskupui teikia Simoną Gardinietį į klebonus. Rs: B: LVIA F694, b. 1, 3273, l. 1–2, popierius, 1589 04 20 nuorašas, padarytas Vilniaus vyskupo sufragano, Kafos titulinio vyskupo, teologijos daktaro Kiprijono; C: LVIA F694, b. 1, 3273, l. 3–4; D: Lib. Mag., l. 104v–105; E: Czart. 1777, l. 89v–90v. Reg.: Błaszczyk, ‚Regesty dokumentów‘‘, Nr. 29, p. 254, 279. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ne ea, que inter vivos aguntur et in presenti evo fiunt, per cursum temporis ab hominum memoria labere videantur, ne eciam ea, que pÿs locis et usibus largiuntur ob animarum remedÿs, a successoribus et quibuscunque infringantur, necesse est ipsa apicibus litterarum roborari. Proinde nos Barbara Bonifacy120 olim Narbuthowicz relicta una cum filiis meis legittimis Matheo et Cristofero121 universis et singulis presentibus et futuris presentium notitiam habituris, quibus expedit, per tenorem presentium significamus, Quia cupientes animarum nostrarum predecessorumque nostrorum acquirere salutem, duximus et decrevimus in hereditate et bonis nostris dictis Syenyszky122 Domum Oracionis et ecclesiam parochialem construere, fundare et dotare, quama Domino auxiliante construximus, sed quia ecclesie predicte edificatio nil prodest nisi fuerit proventibus sufficientibus propter ipsius rectorem et ministros sustentata, ob quam sustentacionem Dei invocato nomine ad eandem ecclesiam in honorem Omnipotentis Dei Genitricisque Eius et beati Petri apostoli edificatam damus, donamus et ascribimus ac rectori eiusdem ecclesie pro tempore existenti terram pro agricultura seminacionis et predii Oszany nuncupatam tam longe, late prout in suis metis circumferentialiter est distincta et limitata cum silvis, pratis, rubetis, agris cultis et incultis omnibusque attinenciis ad dictam terram sectantibus et octo cmetones seu homines nuncupatos Moxyus, Nonysz, Bogdziusz, Martinum Nowykosz, Raphaelem Szpaczyewicz, Daunor Stankonem Rynykowicz et Vitum Matheykowicz, cum eorum agris, pratis, nemoribus, cum tributis, censibus, laboribus et serviciis necnon duos homines illiberos pro servicio Staszkonem et Kuszlysz cum ipsorum uxoribus et liberis, ac tabernam unam ibidem in Szyenyszky in foro sitam tribuimus ecclesieque et rectori ipsius appropriamus et pratum in Dzyszny123 circa fluvium Dzyszna124 situm et dictum Podzyszna tenendum, habendum, possidendum et in usus beneplacitos dicte ecclesie et rectoris ipsius convertendum cum omni iure et dominio, prout ipsimet premissa omnia tenuimus, habuimus et possidebamus, nihil iuris et dominii pro nobis aut nostris successoribus in premissis reservando. Et insuper cupientes ut cultus divinus in eadem ecclesia augumentaretur propter ipsius proventus maiores, decimas omnis grani et de ortis necnon etiam de equis de tribus curiis nostris Pawlowo, Dudy125 et Dzyeszny nominatis singulis annis et perpetuis temporibus dandas et decimandas ad eandem ecclesiam ascripsimus et donavimus ascribimusque et donamus eidem ecclesie et rectori ipsius perpetue et in evum, que omnia supradicta per nos plene in sanitate et debita cum racione facta sunt eaque rata atque firma perpetue habere volumus, ac a successoribus inviolabiliter observari. Et nihilominus ad dictam ecclesiam sic per nos noviter constructam, fundatam et dotatam rectore carente Reverendissimo in Christo patri et domino Domino Alberto126 Dei gratia episcopo Vilnensi, domino nostro gracioso, honorabilem Simonem de

a Rs: quia

128 Grodna127 presbyterum duximus presentandum et presentamus per presentes. Qua propter vobis, Reverendissime in Christo pater et domine graciose, supplicamus humiliter dignetur eundem Simonem ad nostram huiusmodi presentacionem ad eandem ecclesiam investire et instituere, curam animarum, administracionem spiritualium et temporalium sibi in eadem committendo, prout ad officium Vestre reverende paternitatis spectat et dinoscitur pertinere pastorale. Actum et datum Vilne in curia nostra, feria tercia ante festum Pentecostes proxima, anno Nativitatis Domini millesimo quingentesimo undecimo. In cuius rei maius testimonium sigilla nostra Barbare et Mathei presentibus sunt subappensa.

13 1511 11 28, Dorai

Vilniaus vyskupas Albertas Radvila patvirtina Jokūbo ir Aleksandros Mickevičių suteiktį Dorų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Leonardo ir Mikalojaus bažnyčiai, kur laidoti jų proseneliai, seneliai, broliai, motinos, tėvai, seserys ir kita giminė, įsteigdami naują altorių, kuriam paskiria pi- nigų arnotams, kielikams ir kitiems liturginiams reikmenims pirkti. Taip pat altaristai duoda žemės sklypą su namu, pusę Vozginiškės? dvaro su pajamomis, 3 valstiečius su šeimomis, žemėmis ir prie- volėmis, baudžiauninką Janičių su žmona ir 7 vaikais. Prideda ir ponia Aleksandra savo nelaisvą tarnaitę, kurią atsivedė su savimi po vestuvių; duoda dar 5 tarnus; iš 50 kapų, kurias laiko pas Vil- niaus miestietį Martyną Švarcą, duoda 30 kapų plačiųjų grašių arnotams, knygoms, antepedijams, kielikams, ampulėms, paveikslams pirkti; altoriui duoda 3 kilimus bei brangakmeniais siuvinėtą antepedijų. Duoda dvejus kailinius su sidabrinėmis sagomis, palijų iš Amsterdamo gelumbės, dvi sąsagas (zapony), 3 kapas lietuviškų grašių, arnotą, 2 kielikus; paskiria vyrą ir 3 dvasininkus savo testamento vykdytojais; Jokūbas kartu su Aleksandra duoda 3 dvarų dešimtines. Už visa tai klebonas turi kas savaitę aukoti dvejas mišias, vienerias Kristaus Kančioms gerbti, kitas už mirusiuosius; kas antrą savaitę turi aukoti dar vienerias mišias Švč. Mergelės Marijos Ėmimui į dangų paminėti. Rs: A: MAB F6-100; B: Kórnik, Biblioteka Kórnicka PAN, Dyplom 229 – 1512 01 20 – Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos 1511 m. dok. patvirtinimas; C: Lib. VI, l. 106v–108; D: Lib. Mag., l. 101–103 (nuo B); E: Czart. 1777, l. 86v–87v (nuo B); Čia – 1511 m. raštas pagal A, 1512 m. patvirtinimas pagal E. Reg.: Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 192, p. 82; Błaszczyk, „Regesty“, Nr. 36, 40, p. 256, 280– 281. Albertus128 Dei et apostolice sedis gratia episcopus Vilnensis sollicitudine pastoralis officii, qua nos superna visitavit clementia permoti, dum singula humeris nostris imposita frequenti meditatione revolvimus et ad ea potissimum mentis nostre committimus intuitum, per que animas fidelium Jesu Christi sanguine redemptas et mercatas lucrifacere valeamus, libet profecta nobis pia vota supplicum nostris confirmare presidiis ut pro his, que seminaverunt in terris, perennem gloriam inter sanctorum mansiones et cum electis Dei consequi mereantur in celis. Proinde nos Albertus episcopus memoratus significamus tenore presentium quibus expedit universis, presentibus et futuris presentium notitiam habituris, QUOMODO nobilis Dominus Jacobus Myczkowycz129 una cum coniuge sua Alexandra, cuius ipse executor testamenti fuerat diecesis nostre mortem sibi pro humana conditione imminere prospiciens triumphalem, cupiensque diem extremum operibus misericordie prevenire terrenaque substancia facultates sibi concessas largitate divina dignis sue salutis usibus applicare, non vi, dolo, fraude aut aliqua sinistra machinatione circumventi, sed sponte et libere habentesque rationis iudicium altare in ecclesia parrochiali Dory130 ad laudem Dei

129 Omnipotentis et gloriose Virginis Marie Assumptionis sanctorumque Leonardi et Nicolai131 in dextra parte eiusdem ecclesie construxerunt, fundaverunt et dotaverunt privilegiumque huiusmodi fundationis et dotationis in litteris suis patentibus in pargameno scriptis sigilloque ipsius Domini Jacobi subappenso roboratum coram nobis in facti evidentia et pro maiori subsistentia premissorum produxerunt. Cuius privilegii tenor in hunc sequitur modum. In nomine Domini amen. Nos Jacobus Myczkyevycz et Alexandra coniuges significamus et notificamus tenore presentium quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris presentium notitiam habituris, QUONIAM cum nihil homini salubrius nullumque Deo Omnipotenti gracius et acceptabilius sacrificium reddi potest, quam salutem animarum procurare et cultum divinum pro posse adaugere, huiusmodi enim rebus providere est eterne retributionis premium expectare. Hinc est quod cum avi, proavi, fratres, matres, patres, sorores et alii consanguinei et affines utriusque sexus, quorum corpora in ecclesia parrochiali in Dory in Domino sunt sepulta, quorum anime a Deo sunt divino solatio et salutari consilio et provisione destitute de eiusque modica vel nulla memoria habeatur et habetur. Unde nos illa necessitate et premissis respectibus permoti, ne predecessores nostri et sequenda dispendia ac detrimenta in salute animarum patiantur vel quoque negligantur novum altare in ecclesia parrochiali in Dory in diecesi Vilnensi sita in honorem Omnipotentis Dei et Beatissime Virginis Marie Assumptionis sub titulo Beatorum Nicolai et Leonardi in prefata ecclesia duximus fundandum, dotandum et ornandum propter quod in premissis in illa ecclesia altare edificavimus et illud ornatibus, calicibus et aliis necessariis pro divinis officiis peragendis decenter ornandum certam summa pecuniarum inferius scriptam et certas gemmas, prout inferius deducetur, inscripsimus. Sed quia spiritualia sine temporalibus stare et permanere non possunt, et qui sentit onus sentire debet et commodum, igitur pro fundo altariste, qui pro tempore fuerit, primo aream cum domo damus. Item ascribimus et perpetuo damus pro victu altariste, quicunque pro tempore fuerit, ratione altaris medietatem curie nostre dicte Voczgynyschky132 ita, quod altarista pro tempore existens medietatem omnium proventuum, que pertinent ad dictam curiam tam in terra culta quam inculta, domibus constructis et generaliter in omnibus et singulis, que in dicta curia sunt, ad eandem pertinent et spectant quomodolibet ex antiquo, nil pro nobis et nostris legitimis successoribus in huiusmodi medietate iuris, proprietatis, dominii reservando. Item ascribimus tres homines sive kmetones, primum Vaszylecz, secundum Lavrynyecz, tertium Maczko cum eorum uxoribus, pueris et eorum terris universis et cum servitiis ita prout nobis serviebant. Item inscribimus et damus hominem illiberum dictum Janyecz cum eius uxore et puerismet septimis. Insuper ego Alexandra prefata de voluntate mariti mei ad prefatum altare inscribo meam propriam familiarem illiberam, quam mecum duxi cum marito meo nupta fui. Primum Janczyk Pyekarzecz, secundum Lenczyk, tertiam mulierem Lychusza, quartam ancillam Botenka, quintam ancillam Ruska. Item ego prefata Alexandra pro comparandis ornatibus, libris, antepediis, calicibus, ampulis, imaginibus ad altare et aliis necessariis et attinentiis de summa quinquaginta sexagenarum latorum grossorum, quam in deposito habeo apud providum Martinum Schworcz133 civem Vilnensem do et ascribo triginta sexagenas latorum grossorum. Item ascribo pro apparamentis altaris duo coloriaa magna, tertium minus, et frontale vulgariterb prarapac de gemmis. Item ascribo peliceam

a E: teisingai rašyta coralia. Chorale reiškia „kilimas presbiterijai“; corallium – koralas. b E: videlicet c Neaiškus žodis; visos kopijos – bramka, brąmka. Pagal Słownik Polszczyzny XVI wieku, tom II: Bańczysty-Butynkować się (Wrocław-Warszawa-Kraków, 1967), p. 410–411, bram – ozdoby ściany, obicie, tapeta, obszycie z kosztownej tkaniny (sienos papuošimai, apmušalai, tapetai, apsiuvai iš prabangaus audeklo); p. 411–412, bramka – obszycie z tkaniny, futra (apsiuvai iš audeklo, kailio).

130 mardurinam cum quatuor fibulis argenteis, qui sunt apud eandem peliceam. Item aliam peliceam de cisinis haras nigro superducta. Item pallium nigrum panni ostrodomiensis. Item duo spongia videlicet zaponyd. Item inscribo tres sexagenas numeri et monete lituanicalis. Item ornatum. Item duos calices. Que omnia et singula taliter per me Alexandram pro dote altaris prefati data et ascripta, si me mors ut mortalem contingat, extunc committo marito meo nobili Jacobo Mickiewicz cum honorabilibus dominis Matthia in Dory134, Simone in Jarschevicze135 plebanis et Domino Matthie136 presbitero filio mee provisionis ita facturi prout eis melius videbitur expedire. Insuper ego Jacobus prefatus cum coniuge mea inscribimus decimam de omni grano etiam de hortis, preter avenam de curia nostra dicta Dory. Item secundam decimam inscribimus de curia nostra dicta Kopacze137 de omni grano etiam de hortis. Item tertiam decimam inscribimus de Voczynyszky de omni grano etiam de hortis. Et quia [qui] sentit commoda sentire debet et onus, volumus ut altarista pro tempore existens ad legendum duas missas in unaquaque septimana, unam de Passione Domini, aliam pro defunctis et ita legendum per duas septimanas tertia septimana unam missam de Assumptione gloriosissime Virginis Marie per loci ordinarium sit astrictus. Jus vero patronatus et presentandi pro nobis et nostris legitimis successoribus reservamus. In quorum omnium et singulorum premissorum fidem et testimonium ego Jacobus sigillum meum proprium subappendi. Actum et datum in domo prefati Domini Mickiewicz de anno Domini millesimo quingentesimo undecimo, die veneris vigesima octava Novembris, presentibus Paulo138 plebano in Losczkina, Stanislao altarista in Dory139, nobili Joanne Sienkowicz140 et Stanislao141 ministro in Dory testibus circa premissa vocatis et rogatis. Post cuius quidem privilegii exhibitionem et presentationem fuit nobis per prefatum dominum Jacobum maritum dicte Domine Alexandre personaliter constitutum debita cum instantia supplicatum, ut huiusmodi altare in ecclesia antedicta parrochiali per ipsum Dominum Jacobum et eius consortem sic dotatum fundare, erigere censusque predictus et omnes obventiones dicti altaris incorporare, annectere ac ecclesie libertati et immunitati ascribere adjectis oneribus per altaristam ferendis pro tempore dignaremur. Nos vero Albertus Dei gratia episcopus Vilnensis memoratus decrevimus eadem omnia ad effectum debitum deducenda, volens denique ipsius Domini Jacobi et eius consortis dotatorum pia desideria, que in Christo Jesu gratissime confidimus, benigno favore prosequi ut eorum exemplo aliorum corda ad amorem celestis patrie avidius excitentur, in presencia consanguineorum ipsius Domini Jacobi et eius uxoris ad hec specialiter vocatorum, videlicet Domini Stanislai Szyruczewicz142 et Bartholomei filii143 dicti domini Jacobi Myczkiewycz nihil contradicentium predictum altare in eadem ecclesia ad laudem et gloriam Dei Omnipotentis ac in honorem Genetricis Eius Virginis Marie Assumptionis et Sanctorum Nicolai et Leonardi confessorum fundavimus, ereximus et creavimus, fundamusque, erigimus et creamus per altaristam pro tempore existentem, adjectis oneribus suprascriptis regendum et gubernandum curieque prefate medietatem cognomine Uoczgyniski, prout est in suis graniciebus limitata, pro dote ipsius altaris et pro fundo ipsis altaristis pro tempore existentibus annectimus, invisceramus et incorporamus et ecclesiastice libertati et immunitati ascribimus et subiicimus, necnon litteras preinsertas dotationis eiusdem curie ac dotis et omnia in eis contenta admittimus, confirmamus et approbamus ac in robur perpetue firmitatis recipimus in Dei nomine per presentes decernentes eandem dotem seu curiam prefatam deinceps ecclesiastice libertati subjacere atque pro injuriis omnibus eiusdem curie et hominum ipsius non nisi ad iudicem spiritualem recursus habeatur. Ut autem ipse dotator fructus sue dotationis prosequi mereatur, statuimus et ordinamus, quod altarista

d Plg. KDKDW, p. 546, confectura.

131 eiusdem altaris pro tempore existens legat missas supra per dotationem in privilegio deputatas circa idem altare necnon processionibus et thurificationibus consuetis et superpeliceatus in ecclesia ipse interesse teneatur et sit astrictus plebanoque eiusdem ecclesie in omnibus licitis et honestis obediat; jus quoque patronatus et presentandi altaris prefati ad successores legitimos et consanguineos prefatorum dotatorum pro tempore existentium spectabit et pertinebit. Qui quoties dictum altare per cessum seu decessum vacare contigerit personam idoneam nobis et successoribus nostris episcopis Vilnensibus institutendam presentabunt. Et nihilominus ad altare hoc nove fundationis prefatus dominus Jacobus eiusdem altaris patronus Honorabilem Matthiam in Brzeziny144 pleno nobis verbo presentavit institutendi. Nos itaque de consensu consanguineorum prefatorum domini dotatoris prefati nihil contradicentium dictum dominum Matthiam per manus nostras capiti suo impositionem instituimus et investimus, instituimusque et investivimus in Dei nomine per presentes, adiministrationem spiritualem et regimen temporalium dicti altaris sibi committendo. Quocirca vobis executoribus suprascriptis in virtute sacre obedientie et sub excommunicationis pena mandamus, quatenus, dum et quando vigore presentium per eundem Matthiam sic ut premissum et institutum requisiti fueritis ipsum in et ad realem, actualem corporalemque possessionem dicti altaris ponatis et inducatis ponereque et inducere curetis, faciendo sibi et non alteri de omnibus et singulis dicti altaris censibus, fructibus, decimis, iuribus, proventibus, obventionibus quibuscunque dicantur nominibus plene et integre per eos, ad quos pertinet responderi, iniungendo censitis eiusdem altaris seu prebendo ut eidem de omnibus respondeant realiter et cum effectu. In quorum omnium et singulorum premissorum presentes nostras erectionis, confirmationis et institutionis litteras scribi mandavimus nostrique sigilli appensione iussimus communiri et fecimus. Actum et datum Vilne anno Domini millesimo quingentesimo undecimo, indictione quindecima, pontificatus sanctissimi in Christo Patris et domini Domini Julii divina providentia pape secundi145, anno ipsius octavo, die vero martis vigesima Januarii, hora vesperorum, presentibus venerabili et honorabilibus Joanne Albino de Cracovia canonico Vilnensi et cancellario nostro,146 Thoma in Wysznyewo147, Matthia in Dory148, Simone in Byerszewice plebanis149, et discreto Leonardo de Myasthowo150 notario curie testibus circa premissa. Et ego Gregorius Alberti de Brzesczye151 Vladislaviensis diecesis sacra apostolica authoritate notarius publicus, quia predictis erectioni, fundationi litterarum petitioni, iustificationi aliisque omnibus et singulis premissis, dum sic agerentur et fierent unacum prenominatis testibus presens interfui, eaque omnia et singula premissa sic fieri vidi et audivi, ideo hoc presens erectionis instrumentum manu mea propria fideliter scriptum proinde confeci et consignavi et in hanc publicam formam redegi signoque et nomine meis solitis et consuetis communivi in fidem et testimonium premissorum rogatus et requisitus

14 1513 03 13, Gnieznas

1513 m. Gniezno arkivyskupo Jono Laskio oficijolas Vincentas iš Lagievnikų skelbia apeliacinio teismo nuosprendį Deltuvos byloje, kilusioje tarp Gardino vietininko Stanislovo Kiškos su kunigu Jonu Pšasničiečiu bei Žemaičių seniūno Stanislovo Jonaičio Kęsgailos, Mikalojaus Kęsgailos globėju, su klebonu Stanislovu iš Šeliunės dėl teisės teikti kandidatus į Deltuvos klebonus. Teismas pripažįsta Stanislovą iš Šeliunės teisėtu klebonu. Rs: B: Lib. Mag., l. 108–109; C: Lib. VI, l. 270v–271; D: Czart. 1777, l. 93v–94. Reg. Błaszczyk, „Regesty“, Nr. 49, p. 257, 282 (klaidinga data, 1513 05 13).

132 Vincentius de Lagiewniki152 canonicus Gnesnensis, reverendissimi in Christo patris et domini domini Joannis Dei gratia archiepiscopi Gnesnensis et primatis153 officialis generalis Universis et singulis quorum interest, intererit aut interesse poterit quomodolibet in futurum salutem in Domino et presentibus fidem indubiam adhibere. Noveritis nos in causa appellationis154 inter magnificos et honorabiles dominos Stanislaum Ciechanowski155 capitaneum Grodnensem et Joannem de Przassnicz156 eius presentatum appellantem ex una, et Stanislaum Janowicz157 castellanum Trocensem et capitaneum Samogitiensem, tutorem generosi Nicolai Kiesgal158 ac eiusdem presentatum Stanislaum de Schielun159 occasione iuris patronatus et presentandi ecclesie parochialis in Dziewałtowo, appellatos ex altera, cum ipsarum partium procuratoribus legittimis ad nonnullos actus et terminos iudiciarios gradatim et successive procedisse et tandem visis de iure videndis maturaque inter nos deliberatione prehabita mutuato consilio iuris peritorum, citatis partium procuratoribus legittimis, nostram in scriptis sentenciam definitivam tulisse et promulgasse huiusmodi qui sequitur verborum sub tenore. Christi nomine invocato pro Tribunali sedentes et solum Deum pre oculis habentes, de iurisperitorum consilio et matura intra nos deliberatione prehabita, in causa et causis appellationis et appellationum nobis per reverendissimum in Christo patrem Dominum Joannem Dei gratia archiepiscopum Gneznensem et primatem specialiter commissa inter magnificos et honorabiles Stanislaum de Ciechanowiec capitaneum Grodnensem et Joannem de Prasznycz ipsius presentatum appellantem ex una, et Stanislaum Janowicz castellanum Trocensem et capitaneum Samogitiensem, tutorem generosi Nicolai Kiesgal, ac eius presentatum Stanislaum de Schielun appellatos partibus ex altera, coram nobis notis et vertentibus, per hanc nostram sentenciam definitivam de consensu venerabilis Domini Joannis160 Lestnicza sacre theologie professoris, canonici Gnesnensis, college nostri, dicimus, decernimus, difinimus et pronunciamus per reverendum patrem dominumn Albertum episcopum Vilnensem ad presentacionem prefati Nicolai Kiesgal de persona prefati Stanislai de Schielun institutionem fuisse et esse iustam et canonicam approbandamque fore et ratificandam, quam approbamus, confirmamus et ratificamus; destitutionem vero per venerabilem Jacobum de Kuczynio161 esse nullam et invalidam eamque cassamus et annulamus, et propetera ipsum Stanislaum de Schielun ad eandem restituendum duximus et restituimus per presentes. Controversiam vero ac accionem inter prefatos magnificos dominos capitaneos super iure patronatus et presentandi propter nonnullas nullitates et perplexitates in eadem causa factas fatigisque et impensis partium parcere volentes, ad prefatum Reverendum dominum Albertum162 episcopum Vilnensem aut tue reverende paternitatis locum tenentem remittendas decernimus et remittimus supradictosque magnificum Dominum Stanislaum capitaneum Grodnensem ac deinde Joannem presentatum suum Honorabili Stanislao de Schielun plebano in Dziewołtowo, oppositiones per eos factas fuisse et esse temerarias, illicitas, indebitas et iniustas, temerariaque, illicita et iniusta; et propterea ipsos expensis coram nobis factis condemnamus, quarum taxacionem nobis in posterum reservamus. Que omnia et singula premissa vobis, quorum interest, intererit aut interesse poterit intimamus, insinuamus et notificamus ac ad noticiam suam deducimus per presentes. In quorum omnium et singulorum fidem et testimonium premissorum presentes nostras literas scribi et publicari mandavimus nostrique sigilli officialatus Gnesnensis iussimus legitima appensione communiri. Actum et datum Gnesne, anno Domini millesimo quingentesimo tredecimo, indictione prima, pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini Domini Leonis divina providentia pape decimi anno primo, die cineris tredecima marcii, presentibus discretis Petro Cziszewski163 et Alberto Jabłkowski164 testibus ad premissa. Et ego Albertus Vincentii de Carszowo165 clericus diecesis Gnesnensis, sacra apostolica autoritate notarius publicus, quia predictis omnibus et singulis premissis, dum sic ut premittitur fierent et

133 agerentur, una cum prenominatis testibus presens interfui eaque omnia et singula premissa sic fieri vidi et audivi, ideo hoc presens publicum instrumentum manu propria scriptum exinde confeci signoque et nomine meis solitis consignavi in fidem et testimonium omnium et singulorum premissorum rogatus et requisitus.

15 1514, Cholchla

Stanislovo Andriejaičio žmona Marina Vladičanka, suprasdama, kad nebeturi katalikų giminių, dar būdama gyva, Cholchlo Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai teikia Černevo dvaro dešimtinę, įpareigodama savo įpėdinius, tiek katalikus, tiek stačiatikius, toliau mokėti šią duoklę. Rs: C: Lib. Mag., l. 109v–110; D: Lib. VI, l. 277v–278v, E: Czart. 1777, l. 95r–v; 1517 05 26 klebono Stanislovo prašymu, Žygimantas Senasis patvirtina Vladičankos pergamentą. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 59, p. 259, 283–284. In nomine Domini amen. Anno Domini millesimo quingentesimo quarto decimo. Ea omnia, que geruntur sub tempore, simul labuntur cum tempore, nisi literarum munimine et testium annotatione roborentur. Proinde ego Marina Wladiczanka166, coniunx generosi domini Stanislai Andrzeyowicz, significo tenore presentium universis et singulis presentium notitiam habituris, licet corpore existens infirma, mente tamen sana, non compulsa neque coacta neque sinistro errore seducta, sed cum bona deliberatione in animo meo etiam revolvens, quod nullum consanguineum habeo in Fide Catholica, qui esset sub obedientia Romane Ecclesie, cui deberem in manus commendare animam meam post mortem meam in quibus confidere debeam aut qui pro anima mea curam haberet, volens certitudinem indubiam habere, do et approprio ac incorporo decimam de omni grano de seminibus camporum et hortorum meorum, nihil excipiendo, in curia mea Cierniewo nuncupata, mei veri et legitimi patrimonÿ ecclesie tituli Virginis Gloriose Marie Nativitatis in Chochlo167 lego et inscribo honorabili Stanislao168 plebano moderno inibidem suisque posteris curatis eviterneque et in evum inscribo et quicunque consanguinei Catholici et schismatici ritus dictam curiam possidebunt iure hereditario successione propinquitatis dictas decimas de eadem curia dent, tradant realiter et cum effectu sub damnatione eorum dare et extradere quolibet anno perpetue et in evum tenenebuntur sine quavis dilatione temporum et negligentia aut quavis occasione facta, sicut etiam in testamento meo significatum est de dicta decima. Presentibus circa predicta testibus honorabilibus et nobilibus Paulo plebano in Losokinia169, Stanislao altarista in Dory170, Joanne ministro in Cholchlo171 et Jacobo Mickiewicz172, Jacobo Bogdanowicz173, Paulo dicto Roman174 ceterisque quam pluribus fidedignis. In cuius rei testimonium et robur sigillum meum est subappensum.

16 1515 06 21, Kaunas

Kauno burmistrai ir miesto tarybos nariai, Daratos Nabienės įsteigtos Kauno Šv. Kryžiaus, Šv. Jurgio ir Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirtimo koplyčios koliatoriai prašo Vilniaus vyskupą Albertą Radvilą paskirti nauju šventovės klebonu Baltramiejų Bernardaitį. Rs: A: MAB F3-81, pergamentas 23,7 x 21,7, juodo lako Kauno miesto antspaudas, įspaustas vaško dubenėlyje. Reg.: Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 208, p. 88.

134 Reverendissimo in Christo patri et domino domino Alberto175 Dei et Apostolice Sedis gratia episcopo Vilnensi domino patrique graciosissimo176, Nos protoconsules consulesque civitatis Cawnensis legitimam cervicis inclinationem prelibantes cum quam promptissimo filiali obsequio et debita exhibitione reverencie sedula, Reverendissime presul, antistes dignissime, quia capella constructa in honorem Dei Eiusque genetricis integerris Virginis dive Marie sub titulo Sanctissime Crucis et sanctorum Georgii martiris et Decollationis Johannis Baptiste177 in vicino et quasi hic idem nostre civitatis Vestre Reverendissime Paternitatis sub diocesi per Dorotheam ffelicis recordacionis Nabovam178, coincolam nostram principalem collatricem iam prius et quasi sub annis octo erecta et fundata certo, ut iuris est, caruit capellano semper deputando, unde nos ad quos post decessum eiusdem Dorothee collacio eiusdem capelle iuridice porrecta et ius patronatus devolvit exinde curam eiusdem cappelle haberi dominum Bartholomeum Bernardi179 actu presbyterum ortum et cretum nostra in civitate de cuius vite probitate, morum honestate venerabilique conversatione nobis constat, qui est per eandem Nabovam super recensitis temporibus electus et per nos susceptus est. Duximus Vestre Reverendissime Paternitati presentandum, per presentes patentes nostras literas presentamus humiliter et prebenigne supplicamus ut eum Vestra Reverendissima Paternitas intendentes huiusmodi nostre presentacioni instituere ad hanc capellam et investire dignemini curam eiusdem capelle eidem viro ex pastorali officio committentes cui nos eciam bona eiusdem capelle tam temporalia tam spiritualia congeruencia committimus Vestre Reverendissime Paternitati sedule comendamus. Date Cawne vicesima prima iunii anno Domini millesimo [quingentesimo] quindecimo nostro proconsulatus magistratusque appenso sub sigillo in robur fidei et evidencia testimonio nostre presentacionis.

17 1516 0126, Pastovys

Pastovių įpėdinis Jurgis Zenovevičius su sūnumis Mikalojumi, Mykolu, Jurgiu ir Jonu įsteigia Pa- stovių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mikalojaus ir Jurgio bažnyčią, jai bei jos klebonui Simonui suteikia savo Perškovščiznos dvarą su visais priklausiniais, 10 valstiečių su šeimomis, žemė- mis, prievolėmis, po dešimtinę iš Pastovių ir Dusnos dvarų, laisvą smuklę. Rs: B: B: Lib. Mag., l. 118r-v; C: Czart. 1777, l. 103v–104, p. 286–287; D: Czart. 1777, l. 129r–v – 1522 02 27 Smurgainiuose (kur taip pat bažnyčią globojo) broliai Zenovevičiai pakartojo ir patvirtino savo 1516 m. suteiktį. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 68, p. 260; Nr. 147, 151 p. 271–272. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum salutaris doctrina beati apostoli nobis commemorat, quod omnes stabimus ante Tribunal Christi recepturi pro meritis prout in corpore sive bonum sive malum fessimus, oportet igitur nobis diem venturi extremi iudicii misericordie operibus prevenire et spe premiorum eternorum in terris seminare, quod prestante Domino cum fructu centuplo in celis colligeremus. Proinde ego Georgius magnificus Sienowowicz180 unacum filiis meis legitimis Domino Nicolao181, Michalo182, Georgio183 et Joanne184 significamus tenore presentium quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris, QUOD cupientes horam mortis operibus pietatis prevenire et terrenis celestia transituriaque in terra felici commertio permutare nostrisque et nostrorum peccaminum construximus et fundare ordinavimus ecclesiam

135 in hereditate nostra nomine Postawy185 ad laudem et in honorem Assumptionis beatissime Virginis Marie sanctorumque beati Nicolai confessoris et Georgii martyris. Dotamus igitur ex reditibus infrascriptis damusque et incorporamus, appriopriamus, conferimus et donatione perpetua ac irrevocabili temporibus perpetuis et affuturis ascribimus eidem ecclesie et eiusdem rectori pro tempore existenti videlicet Discreto Simoni186 presbytero de Cripsko diecesis Posnaniensis et aliis, qui in tempus fuerint, PRIMO curiam nostram nomine Pierszkowczyna cum omnibus ad ipsam pertinentibus longe, large et circumferentialiter, prout soli tenuimus, ad quam curiam damus et inscribimus decem homines cum uxoribus et liberis, terris cultis et incultis, primum Siemion Chwalkowicz de Dzeiwierz, secundum Dasko Chwalkowicz, tertium Hawsieia Macieiowicz, quartum Hrinko Hrinicz, quintum Iwan Miskowicz de Luteyce, Prokop Poniwzycz, Iwan Poniczyc, Iwasko Hutorowicz, Kulak Hutorowicz, Hoszarin Bocwicz et hec cum omni servitio et tributo grossorum et mellis et aliis donationibus omnibus, ut nobis prius dabant et serviebant. Insuper adhuc suscribimus et damus ad predictam ecclesiam et eiusdem rectori decimas duas, primam de curia nomine Postawy, secundam de alia curia nomine Dusna de omni grano seminis et avene et tabernam liberam cervisie et mellis et famulum obnoxium nomine Wyrwam cum pueris. Et si aliquis ex meis propinquis, quod absit, velit infringere seu violare hoc privilegium, hunc Deus omnipotens erit mulctaturus mecum in die in die (sic!) iudicii. Ut igitur dicta ecclesia vel nostra premissa donatio eiusdem ecclesie perpetue firmitatis robur obtineat coram testibus advocatis et rogatis coram Generoso Domino Jacobo Pieczkowicz187 et Joanne Duce Martinowicz188 de Swir et honorabili Domino Gotardo189 altarista de Swir et discreto Martino de Plachtowice et aliis pluribus fidedignis. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est appensum in fidem et testimonium premissorum. Datum in Postawy die sabbatho post Conversionem Sancti Pauli anno Domini millesimo quingentesimo decimo sexto.

18 1519 09 29, Vilnius

Esą Kijevo vyskupas, Eišiškių klebonas Mikalojus Viežgaila suteikia altaristai Mikalojaus Jurgevi- čiaus kapelionui Mikalojui klebono žemės sklypą prie ponios Serafinienės kapeliono sklypo, kad pa- statytų namą. Už tai altarista įsipareigoja šventadieniais dalyvauti mišiose, vakaro pamaldose kartu su kitais dvasininkais. Rs: A: Bibl. Czart. Perg. 1217, pergamentas, 305 x 170 + 70 mm; antspaudo likutis; dorso: 18 a. archyvisto pastabos – J. Tomaszewicz, Katalog dokumentów pergaminowych Biblioteki Czartoryskich w Krakowie, Czesc II: Dokumenty z lat 1506–1828 (Krakow, 1991), Nr. 810, p. 24; B: Lib. VI, l. 323v–324; C: Lib. Mag., l. 127v; D: Czart. 1777, l. 113. Reg.: Tomaszewicz, Katalog (žr. aukščiau); Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 114, p. 267, 290. Be jokių abejonių, – šis raštas netikras, žr. p. lvi. Nicolaus190 Dei gratia episcopus Kyowiensis et plebanus in Eyxiszki1191, Signifficamus tenore presencium universis et singulis presentibus et futuris harum notitiam habituris, Quod nos volentes ut ex numerosiori cleri circa Ecclesiam nostram parrochialem Eyxiscensem constitucione et aggregatione cultus divinus honestiori et decenciori regimine exequatur, hinc est quod nos honorabili domino Nicolao192 altariste et capellano generosi domini Nicolai Yurgyewicz et ex nunc et in antea cuilibet pro tempore existenti futuris perpetuis temporibus aream nostram ad plebanatum spectantem vicinam

136 et contiguam domi honorabilis domini Alberti193 eciam altariste et capellani generose domine Seraphinowa ad horeum nostrum plebanale vergentem et respicientem dedimus et concessimus pure et irrevocabiliter damusque et concedimus per presentes. Ita quod altarista modernus et quilibet pro tempore existens possit libere in eadem area edifficia pro conditione et voluntate sua sibi erigi facere et edifficare. Et nihilominus eundem Capellanum et altaristam modernum et quoscumque eius successores ad sacramenta ecclesiastica administranda aliaque quevis servitia ecclesiastica astringimus aut astringi volumus. Sed ut ceteri ubique altariste gaudent, ipse eciam sua gaudeat libertate, dummodo diebus festivis et solennibus cum ceteris presbiteris nostris ad cerimonias missarum, vesperorum interesse ipse et quilibet pro tempore existens tenebitur et tenebuntur. Harum quibus sigillum nostrum subappensum est testimonio litterarum. Actum et datum Vilne in domo nostre curie ipso die sancti Michaelis archangeli, anno a nativitate Domini millesimo quingentesimo decimo nono.

19 1520 06 10, Vilnius

Maišiagalos bajoro Martyno Radvilo Volčkavičiaus testamentas, kuriuo jis prašo būti palaidotas Vil- niaus bernardinų Šv. Pranciškaus bažnyčioje, skiria 3 vietinius bajorus bei Maišiagalos Švč. Trejybės altaristą savo testamento vykdytojais. Bernardinų bažnyčiai dovanoja 20 kapų grašių, Vilniaus Šv. Jono bažnyčiai – 10 kapų, Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčiai – 10 kapų grašių; Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo altoriui jis teikia trečdalį visų savo kilnojamųjų ir ne- kilnojamųjų turtų; taip pat duoda žemės sklypą prie Musės upės, kurį jam užstatė už 30 kapų grašių ponia Mikalojaitė; taip pat turtą, kuri jam už 30 kapų grašių įkeitė Albertas Šukstulis. Rs: A: F3 87 – pergamentas, 43 x 34,6 cm, du juodo lako antspaudai vaško dubenėliuose, išlikusios dar šešios pergamentinės juosteles antspaudams prikabinti. Reg. Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 239, p. 99. In nomine Domini amen. Quoniam vegemencie egritudinis corporalis solet plerumque a racionis tramite in tantum mentem hominis retrahere et avertere, quod nedum de temporalibus, verum eciam de seipso et anima quispiam disponere, ordinare seu providere non valet, propter quod, dum in mente sobrietas est in corpore quies melius et salubrius disponitur ac eciam ordinetur ultime iudicium voluntatem et nemo in carne positus viam post ultimi iudicii evitare, in quo quilibet eciam de factis proprÿs redditurus est racionem. Idcirco ego Martinus Radywyl194, Moyszegolensis districtus terrigena, volens de meis temporalibus disponere bonis salutique anime mee et propinquorum meorum commode providere ac de rebus et bonis michi a Deo collatis salubriter ordinare omnibus melioribus modo, iure, stilo quibus melius possimus, et debeo, facio et dispono ac ordino meum presens verum et legitimum testamentum seu meam ultimam voluntatem in hunc qui sequitur modum. In primis quidem, quoniam anima melior est corpore et preciosior et rebus humanis de Eterni Regis misericordia plane confidens animam meam exnunc Omnipotenti Deo et Beate Marie Virgini ac omnibus sanctis curie supernalis commendo corporique meo eligo sepulturam in ecclesia Sancti Francisci195 fratrum minorum de observancia regulari. Item heredes in duabus partibus bonorum meorum omnes ac singulos consanguineos ac successores legitimos meos necnon tercie partis eciam bonorum meorum pro altari infrascripto meo ascriptorum infranotatos executores dicti testamenti mei instituo. Item executores meos presentis testamenti mei seu ultime huiusmodi

137 voluntatis mee nobiles dominos Stanislaum Pyethkowycz196, Stanislaum Mykolayewycz197, Albertum Chrszczonowycz198 et honorabilem dominum Petrum in Podberezy199 plebanum facio, constituo et ordino, quibus dedi atque do et confero plenam, liberam et omnimodam potestatem et auctoritatem ac plenum posse et mandatum omnia et singula in eodem meo presenti testamento contenta exequendi, distribuendi et dispensandi secundum quod ipsis melius et utilius videbitur. Item pro fabrica sacrosanctarum ecclesiarum et primo Sancti Bernardini200 predictorum fratrum minorum de observancia regulari viginti sexagenas. Item sancti Joannis parochiali Vilnensi201 decem sexagenas, quas Georgio Zadori202 civi Vilnensi accomodavi, que per dominos executores predictos meos exacte ab eodem dicte ecclesie dentur et conferantur aliasque decem sexagenas in pecunÿs paratis et muneratis et ad Sanctum Spiritum203 vilnensem fratrum predicatorum decem sexagenas eciam munerate et parate pecunie lego, dono et confero. Item lego, dono, ascribo, incorporo et approprio ad hocipsum altare meum in ecclesia Moyszegolensi situm et per me fundatum et erecctum et moderno Domino Georgio altariste204 ac eius successoribus legitimis altaristis pro tempore existentibus terciam partem omnium bonorum paternorum meorum mobilium et immobilium presencium et futurorum cum omnibus et singulis hominibus sexus utriusque, colonis, kmethonibus liberis et illiberis, terris, agris cultis et incultis, silvis, gaÿs, borris, nemoribus, pratis, pascuis, melleficÿs et apium alvearÿs crudoque melle, lacubus, stagnis et piscinis, undis, vadis, rivis et aquarum decursibus huiusmodi eorumque emolumentis, recursibus, tributis, proventibus et obvencionibus universis cum omni iure, dominio, proprietate et libertate prout ego ipse solus tenui, habui et possedi, ita longe, late, pacifice et quiete, nichil pro me aut successoribus meis legitimis reservando, eo tamen modo quod dictus Georgius altarista pro tempore et eius successores tres missas, primam pro salute anime mee, secundam pro parentibus, et terciam pro consanguineis et propinquis meis in qualibet ebdomada annuatim et temporibus perpetuis ad hoc ispum altare dicere et legere debent et tenebuntur, ad quas quidem tres missas dicendas et legendas ego ipse perpetue obligo. Item terram, sive solum iuxta fluvium Musya205 adiacentem impignoravit michi nobilis Domina Mykolayewna in triginta sexagenis pecunie munerate monete et numeri Litwanicalis, quas comitto et lego pro prefato altari meo dominisque executoribus supradictis meis do et confero omnem auctoritatem et omnimodam potestatem dispensandi, ordinandi et convertendi ipsas triginta sexagenas, prout ipsis melius et commodius videbitur ordinari. Item Albertus Szuksthulis accommodavit apud me triginta sexagenas, quibus ab eo exactis per executores ipsos meos, lego et comitto easdem pro memorato altari, prout ipsis salubriter videbitur convertere. Hanc siquidem ego dictus Radywyl testator dico esse ultimam voluntatem meam et ultimum testamentum quam et quod valere volo et tenere iure testamenti et si iure testamenti non valeret racione obmissionis peticionis vel alterius cuiuscunque solennitatis volensque et volo ipsam meam ultimam voluntatem valere iure codicillorum seu donacionis causa mortis aut inter vivos et tanquam iure ultime voluntatis quo melius valere poterit et tenere, cassans, irritans et anullans omne aliud testamentum et aliam quamcumque ultimam voluntatem per me hactenus quibuscunque verbis, derrogatorÿs factum atque factam. In cuius rei testimonium sigillum meum proprium et sigilla duorum testium infrascriptorum est et sunt presentibus subappensum et subappensa. Datum Vilne die dominico infra octavas Corporis Christi, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo, presentibus ibidem nobilibus viris dominis Andrea Zawyszycz206, Gregorio Pyethkowycz pro tunc Vyszegrodsky207, Stanislao Nyklyewycz208 portulano Vilnensi, Gregorio Iuryewycz, honorabili Luca209 in Swyncyany plebano, Andrea Vodoraczky et honesto Sthepan Syromyathnye cive Vilnensi et Martino Johannis210 de Poznania sacris apostolica et imperiali auctoritatibus notario publico et presentis testamenti scriba ceterisque quampluribus testibus fidedignis ad hoc vocatis specialiter et rogatis.

138 20 1520 11 29, Vilnius

Popiežiaus Leono X legatas Gvardialfieros vyskupas Zacharijas Ferreris patvirtina Vilniaus katedros kapitulos Vilniaus vyskupų Jokūbo, Motiejaus, Mikalojaus, Jono, ir Alberto Taboro suteiktas teises ir privilegijas. Rs: A: MAB F6-116, pergamentas 90,7 x 68,5 cm, trūksta antspaudo ir prikabinamų juostelių, inicialas pagražintas, dorso, užlenktoje pergamento apatinėje dalyje – Je de Paulo, viršutinėje užlenktoje dalyje – Apud me Jheronimum de Paulo; B: Liber I, MAB F43, b. 202, d.1, l. 48–51, d. 2 , l. 156–159. Reg.: Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 241, p. 99–100; Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 129, p. 269. Pub.: Kurczewski, Kosciol zamkowy, II, p. 35–37 (nuo B). Čia nuo A. Zacharias211 Dei et Apostolice Sedis gratia Episcopus Gardiensis Sanctissimi in Christo Patris et Domini, Domini Leonis212 divina providentia pape decimi prelatus domesticus et referendarius secretus: ac per universum regnum Polonie et magnum ducatum Lithuanie omnesque et singulas terras mediate et immediate, vel alias quolibet eisdem regno et ducatui subiectas, cum omnimoda legati de latere et maioris penitentiarii de Urbe potestate Nuntius et orator. Dilectis nobis in Christo Venerabilibus preposito, prelatis et capitulo ecclesie Vilnensis in eodem magno ducatu Lithuanie constitute Salutem in Domino sempiternam. Ecclesia vestra, que in catholica religione nova in Christo et fructuosa plantatio est, et cuius vos honorabilia et precipua membra estis tanto maioribus gratiarum prerogativis ab apostolica sede muniri et decorari promeretur, quanto in medio generationis prave ac perverse scismaticorum silicet habitans suorum filiorum mater fertilissima novos quotidie fructus in agro dominico parturit, novum quotidie spiritualis fetus lucrum ad apostolicum gremium fert, multimodis illustrata virtutibus et ex scismaticis plurimos assidua opera ad salutis portum et Sancte Romane ecclesie unitatem adducit. Ea propter cum nobis exposueritis statuta plurima et constitutiones rationi consona laudabilesque et approbatas, ac prescriptas consuetudines a tempore et suscepte catholice religionis apud vos existere et vigere; que a bone memorie Reverendis in Christo patribus Jacobo, et Mathia, Nicolaoque, ac Joanne, et Alberto Thabor, olim vilnensibus Episcopis,213 necnon a Reverendo in Christo patre Joanne214 ex ducibus Lithuanie moderno vilnensi electo successive sua auctoritate pontificali et ordinaria, a vobis quoque generalis capituli vestri prefati communi decreto, in dicta ecclesia pro decore domus Dei et cultu divino mutuaque pace ac unitate servandis legitime sancita, ordinata, introducta, edita, promulgata et confirmata sunt. Insuper et plurimas exemptiones, immunitates, antelationes, arbitrales et amicabiles compositiones sententiasque diffinitivas in vestrum favorem rite latas, que et ex eo, quod in rem iudicatam transivere firmum robur adepte sunt: indulta et privillegia vobis vestroque capitulo apostolica quoque auctoritate concessa precipueque, quod dicta ecclesia vilnensis vestrumque capitulum ad instar Craccoviensis ecclesie et capituli215 cum absoluta et libera iurisdictione et cohertione super vicarios, mansionarios, altaristas seu capellanos et clericos omnes in eadem vestra ecclesia institutos, tam pro iuribus omnibus, quam oblationibus in eadem ecclesia quomodolibet et in missis votivis fieri consuetis, apostolica auctoritate erecta sunt et sub Christi vexillo firmata, quodque ab eadem sede vobis indultum est, ut in causis a nullo, nisi ab eodem vestro capitulo, vel ab eadem sede, seu eius vices gerentibus iudicari possitis, aliasque plurimas concessiones et prerogativas equo et iusto consentaneas: preterea terras, flumina, rivos, molendina, lacus, stagna, pontes, passus, nemora, silvas, pascua, agros, decimas, villas, grangias, domos, oppida,

139 castra, iura diversaque bona alia mobilia et immobilia cum suis dependentibus annexis et connexis vobis et capitulo vestro a pie olim memorie Polonie regibus, Lithuanie ducibus aliisque principibus et personis catholicis et Deo devotis pro vestro statu decenter servando ac vestra sustentatione rite concessa, legata et donata sunt. Que omnia et singula predicta triplici vinculo, quod difficile rumpitur, maiorique adhuc robore et munimine contra impugnatores quoslibet fulciantur nobis humiliter supplicastis, ut ea quoque apostolica auctoritate nobis commissa et qua fungimur confirmare et approbare: necnon per speciales conservatores vobis et vestro capitulo prefato a nobis deputandos et assignandos, per censuras ecclesiasticas eadem auctoritate apostolica, illesa servare, defendere ac tueri, de speciali dono gratie dignaremur. Nos itaque cupientes iustis desideriis vestris in Domino satisfacere, vestris in hac parte supplicationibus inclinati, predicta statuta et constitutiones rationi consonas laudabilesque et approbatas ac prescriptas consuetudines a tempore et suscepte catholice religionis apud vos existentes et vigentes, que a bone memorie reverendis in Christo patribus, Jacobo, Mathia, Nicolaoque, ac Joanne, et Alberto Tabor, olim vilnensibus episcopis, necnon a Reverendo in Christo Patre Joanne ex ducibus Lithuanie moderno vilnensi Electo succesive, sua auctoritate pontificali et ordinaria a vobis quoque generalis capituli vestri prefati communi decreto in dicta ecclesia pro decore domus Dei et cultu divino mutuaque pace ac unitate servandis legitime sancita, ordinata, introducta, edita, promulgata et confirmata sunt. Insuper et plurimas exemptiones, immunitates, antelationes arbitrales et amicabiles compositiones sententiasque diffinitivas in vestrum favorem rite latas que et ex eo quod in rem iudicatam transivere firmum robur adepte sunt, indulta et privilegia vobis vestroque capitulo apostolica quoque auctoritate concessa precipueque quod dicta ecclesia vilnensis vestrumque capitulum, ad instar Craccoviensis predictorum ecclesie et capituli, cum absoluta et libera iurisdictione et cohertione super vicarios, mansionarios, altaristas, seu capellanos et clericos omnes in eadem vestra ecclesia institutos tanquam super iuribus omnibusque oblationibus in eadem ecclesia, quolibet etiam in missis votivis fieri consuetis auctoritate apostolica erecta sunt et sub Christi vexillo firmata quoque, ab eadem sede vobis indultum est, ut in causis a nullo nisi ab eodem vestro capitulo, vel ab eadem sede, seu eius vices gerentibus iudicari possitis, aliasque plurimas concessiones et prerogativas equo et iusto consentaneas. Preterea terras, flumina, rivos, molendina, lacus, stagna, pontes, passus, nemora, silvas, pascua, agros, decimas, villas, grangias, domus, oppida, castra, iura diversaque bona alia mobilia et immobilia cum suis dependentibus annexis et connexis vobis et capitulo vestro a pie olim memorie Polonie regibus Lithuanie ducibus aliisque principibus et personis catholicis et Deo devotis pro vestro statu decenter servando ac vestra sustentatione rite concessa, legata et donata sunt: que omnia et singula predicta triplici vinculo, quod difficile rumpitur maiorique adhuc robore et munimine contra impugnatores et contradictores quoslibet fulciantur, eadem auctoritate apostolica nobis commissa et qua fungimur in hac parte in omnibus punctis, clausulis et continentiis de speciali dono gratie approbamus, ratificamus et confirmamus: decernentes predicta omnia et singula ac earum quodlibet robur perpetuum obtinere: mandantes universis et singulis, tam ecclesiasticis, quam secularibus personis quocunque nomine censeantur, quatenus premissa omnia et singula, et in eis contenta inviolabiliter observent, et in quantum Sedem apostolicam venerantur faciant ab aliis observari. Quocirca, ut eo magis in predictis imposterum contra quoscunque molestatores opportune defensionis adminiculo muniamini, Reverendis in Christo patribus Craccoviensi et Luceorensi episcopis216 vel alteri ipsorum, eadem auctoritate apostolica nobis commissa, committimus et mandamus, ut in premissis vos vestrumque capitulum conservent, defendant ac tueantur contradictores quoslibet et rebelles per censuras ecclesiasticas et

140 alia iuris remedia compescendo, non obstantibus constitutionibus et ordinationibus apostolicis ac omnibus illis, que Sanctissimus Dominus noster in facultatibus nobis concessis voluit non obstare ceterisque contrariis quibuscunque. In quorum fidem presentes litteras per secretarium nostrum fieri nostrique sigilli iussimus et fecimus appensione communiri. Datum Vilne sub anno a nativitate Domini Millesimo quingentesimo vigesimo die penultimo mensis Novembris. Pontificatus prefati Sanctissimi Domini nostri Leonis pape decimi anno octavo. Zacharias episcopus Gardiensis Sanctissimi Domini nostri pape cum potestate legati de latere et maioris poenitentiarii Nuncius et orator, qui supra manu propria. Taxatione ad xxx visa

21 1521 01 10, Vilnius

Popiežiaus Leono X pasiuntinys Gvardialfieros vyskupas Zacharijas Ferreris suteikia atlaidų raštą Vilniaus vyskupijos Naugarduko srities parapijų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų brolijai (kurios pagrindinis centras – Mūrinių Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčia, pagrindinis globėjas – Al- bertas Martynaitis Goštautas su žmona Zofija bei sūnumi Stanislovu. Iš esmės šis raštas yra atlaidų ir malonių suplikos mišinys, kuomet brolijos (kilmingiems) nariams teikiamos teisės išrinkti savo nuodėmklausį, naudotis nešiojamuoju altoriumi šv. mišioms klausyti ten, kur draudžiama, valgyti mėsą ir riebius produktus pasninko metu. Tiesioginio popiežiaus atleidimo tebereikalauja vyskupo arba kito aukšto rango dvasininko užpuolimas, raštų padirbimas, žirgų, medienos, ginklų gabenimas į netikėlių šalis, alūno (kurio gaminimo monopolija priklauso popiežiaus Tolfos miesto gamykloms) atgabenimas į Europą iš netikėlių kraštų, keliaujančių į Romą trukdymas, piratavimas jūroje, noras atšaukti įžadus keliauti į Romą, Kompostelą arba tapti dvasininku. Rs: A1: Berlynas, Geheimes Staatsarchiv, Preussischer Kulturbesitz, Zastowt Sammlung, Nr. 17; A2 – MAB F256, b. 1736, Nr. 17 (A nuotrauka). Patvirtinta 1527 07 17 in arce Murate Geranony Vilniaus vyskupas Jonas patvirtino šį raštą (kaip rodo dokumento nugaroje esantis įrašas: liudininkai – išrinktasis į Kijevo vyskupus Vierbowsky, assessor canonicus Georgius Chwalczewski, Zarasų, Lentupio klebonas. Reg.: Rowell, „Parapijos dangaus“, p. 281 ir išn. 22. Zacharias217 Dei et Apostolice Sedis gratia episcopus Gardiensis, sanctissimi in Christo patris et domini domini Leonis divina providentia pape decimi Prelatus domesticus et referendarius secretus ac per universum Regnum Polonie et Magnum Ducatum Lithuanie omnesque et singulas terras mediate et immediate vel alias quolibet eisdem regno et ducatui subiectas cum omnimoda legati de latere et maioris penitenciarii de Urbe potestate Nuncius et Orator universis Christifidelibus presentes literas inspecturis salutem. Licet Is de Cuius munere venit ut Sibi a Suis fidelibus digne et laudabiliter serviatur de habundancia sue potestatis, que merita supplicum excedit et vota bene servientibus sibi multo maiora retribuat quam valeant promereri, desiderantes tamen reddere Domino populum acceptabilem et bonorum operum sectatorem, fideles ipsos ad complacendum Eidem et quasi quibusdam allecturis muneribus, indulgentiis videlicet et remissionibus invitamus ut exinde reddantur divine gratie acceptores. Cum itaque dilecti nobis in Christo magnifici et illustres domini Albertus Martini Gastolth de Murata Geranony218, palatinus Trocensis et capitaneus Mozirensis una cum consorte sua Zophia ducissa Verestense atque eorum filio

141 charissimo Stanislao ac totius universitatis plebanorum, virorum et mulierum nominibus velut principales patroni, tutores et conservatores Fraternitatis tituli Annunciationis Gloriose Virginis Marie diocesis Vilnensis nobis supplicaverint, quatinus fraternitati predicte et ecclesiis in quibus alternatim confratres predicti solent spiritualem congregationem singulis Quatuor Temporibus anni habere, ut in utrisque vesperis vel summis missis in quatuor proximis dominicis post dicta quelibet Quatuor Tempora per anni circulum processionaliter cum Sacratissimo Corpore Christi accedere possint concedere dignaremur. Nos itaque huiusmodi supplicationibus inclinati, prefatis magnificis heredibus de Geranony, plebanis, viris et mulieribus ut in eisdem dominicis processiones infra cimiterium predictarum ecclesiarum, ad quas eos ex ordine convenire contigerit in eisdem vesperis vel summis missis cum omnibus confratribus presentibus et futuris ac tota Christifidelium multitudine ad eas recurrentium cum luminariis et aliis in similibus iuxta ritum et consuetudinem ipsarum ecclesiarum deferri solitis et consuetis cum Sacratissimo Corpore Domini Nostri Ihesu Christi reverenter, ut decet, accedere possint et valeant. Eisdemque Christifidelibus plebanis, viris et mulieribus predicte Fraternitatis tam presentibus quam futuris vere penitentibus et confessis huiusmodi processioni devote assistentibus manusque adiutrices pro instauracione et augmento dicte fraternitatis porrigentibus in eisdem quatuor dominicis decem annos et totidem quadragenas de vero indulgentia perpetuis futuris temporibus necnon ut animarum dictorum heredum de Geranony et dicte fraternitatis saluti salubrius consulatur devotiarii eorum et cuiuslibet ipsorum concedimus quatenus liceat eis et cuilibet ipsorum eligere confessorem idoneum secularem vel cuiusvis ordinis regularem, qui eosdem illustres et magnificos de Murata Geranony atque plebanos, altaristas, mansionarios et alios presbiteros ac viros et mulieres dicte fraternitatis et quemlibet ipsorun absolvat ab omnibus peccatis, criminibus, excessibus et delictis quantumcunque gravibus et enormibus de quibus corde contriti et ore confessi fuerint, etiam si talia forent propter que Sedes Apostolica merita foret consulenda de reservatis preterquam occasione machinacionis in personam summi ponitificis, iniectionis manuum violentariam in episcopos aut alios superiores prelatos, falsificationis literarum, bullarum, delacionis armorum aut equorum, lignorum ferrique et aliorum prohibitorum ad partes infidelium ac delatione aluminum tolfe219 de terris infidelium ad fideles. Item invasionis, detentionis aut impedimenti commetantium Romam et redeuntium ab ea et causarum per quamcunque viam seu simplicem seu appellationis ad sedem apostolicam deductarium seu deducendarium. Item impositionis novorum pedagiorum seu prohibitorum exactione. Item piratarum et marinorum latrunculorum semel in vita et in mortis articulo, de aliis vero non reservatis tociens quociens opus fuerit absolvat et penitenciam salutarem iniungat. Vota vera quecunque ultramarina limina apostolorum Petri ac Pauli, sancti Jacobi in Compostella, religionis et castitatis votis exceptis, in alia pietatis opera commutet et iuramenta quecunque sine alieno preiudicio relaxet edicentque predictis heredibus de Geranony presbiterisque et nobilibus in predicta fraternitate existentibus et eorum quilibet habere altare portatile cum debitis reverentia et honore super que in bonis ad hoc congruentibus et non sacris et auctoritate ordinaria interdictis dumodo causam non dederint huiusmodi interdicti et antequam eluscat dies circa in lucem diurnam et ipsorum et eorum familiarem domesticorum presentia missas et alia divina officia celebrare et celebrari facere et illis interesse et Eucharistiam et alia ecclesiastica sacramenta preterque in pascate et sine rectoris preiudicio recipere et decedentium corpora ecclesiastice traddi possint sepulture sine tamen funerali pompa. Necnon ut unam vel duas ecclesias, ubi heredes et confratres predictos utriusque sexus residere contigerit quadragesimalibus et aliis diebus stationium urbis anni cuiuslibet devote visitando tot et similiter indulgentias ac peccatorum remissiones tam pro vivis quam pro defunctis consequenter, quas consequerentur si singulis diebus eisdem singulas

142 dicte urbis propter huiusmodi stationes visitari solitas personaliter visitarent, dummodo manus quantulascunque eidem confraternitati pro eius et ecclesiarum ad quas de presenti extenditur conservatione et instauratione porrexerint adiutrices. Preterea quadragesimalibus et aliis diebus prohibitis ovis, butiro, caseo et aliis lacticiniis ac carnibus de consilio utriusque medici uti et vesci possunt et valeant auctoritate apostolica nobis commissa et qua fungimur in hac parte. Tenore presentium de specialis dono gratie licentiam et facultatem concedimus et impartimur non obstantis constitutionibus et ordinacionibus apostolicis et omnibus illis, que sanctissimus dominus noster in facultatibus nobis concessis voluit non obstare ceterisque contrariis quibuscunque. In quorum fidem presentes literas per secretarium nostrum fieri nostrique sigilli iussimus et fecimus appensione communiri. Datum Vilne sub anno a Nativitate Domini millesimo quingentesimo vigesimo primo, die decimo mensis Januarii pontificatus prefati sanctissimi domini nostri Leonis pape decimi.

22 1521 01 25, Vilnius

Popiežiaus Leono X legatas, Zacharijas Ferreris suteikė atlaidų raštą Vilniaus kanauninkui Marty- nui iš Dušnikų jo sukurtos brolijos naudai. Rs: A: MABRS F3-99. Reg.: Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 244, p. 100. Zacharias D[aei et Apostolice Sedis gratia episco]pus Gardiensis, sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Leonis divina providen[tia pape] decimi Prelatus dom[esticus et referendarius sec]retus ac per universum Regnum Polonie et Magnum Ducatum Lithuanie om[nesque et] singulas terras mediate [et immediate vel alias quolibet e]isdem regno et ducatui subiectas cum omnimoda legati de latere et maioris penitenciarii de Urbe potestate Nu[ncius et Orator universis Christi]fidelibus presentes literas inspecturis salutem. Licet Is de Cuius munere venit [ut Sibi a] Suis fidelibus dig[ne et laudabiliter serviatur de habundan]cia sue potestatis, que merita supplicum excedit et vota bene servientibus [sibi] multo maiora re[tribuat quam valeant promereri, desid] erantes tamen reddere Domino populum acceptabilem et bonorum operum sectatorem, fideles ipsos ad compla[cendum Eidem] et quasi quibusdam allecturis muneribus, indulgentiis videlicet et remissionibus invitamus ut exinde reddantur divine gratie acceptores. Cum itaque dilecti nobis in Christo Martinus220 artium doctor, canonicus Vilnensis nobis humiliter supplicaverit, quatenus fraternitatem misericordie in oraculo extra muros ab ipso Martino condendo221 ut in Quatuor Temporum alias Angarie222 feriis sextis et in festivitate sancti Martini223 indulgencias decem annorum et totidem quadragenarum quibuscunque christifidelibus manus adiutrices pro sepeliendis pauperibus mortuis, qui miserabiliter per civitatem Vilnensem moriuntur porrigentibus concedere dignaremur. Nos itaque huiusmodi supplicationibus inclinati, omnibus et singulis christifidelibus predictis manus adiutrices pro sepeliendis dictis pauperibus porrigentibus in sextis feriis et festivitate predictis decem annos et totidem quadragenas de vera indulgentia perpetuis futuris temporibus auctoritate apostolica nobis commissa et qua fungimur in hac parte tenore presentium licentiam et facultatem concedimus et impartimur, non obstante constitutionibus et ordinationibus apostolicis ac omnibus illis, que sanctissimus dominus noster in facultatibus nobis

a Įžanginis tekstas, kurio trūksta skylėtoje pergamento dalyje, atkurtas pagal kitus rankraščius – žr. Nr. 20, 21, p. 139, 141, 233.

143 concessis voluit non obstare, ceterisque contrariis quibuscunque. In quorum fidem presentes litteras per secretarium nostrum fieri nostrique sigilli iussimus et fecimus appensione communiri. Datum Vilne sub anno a Nativitate Domini millesimo quingentesimo vigesimo primo, die vigesimoquinto mensis Januarii, pontificatus prefati sanctissimi domini nostri Leonis pape decimi anno octavo. Taxatione ad iiii florenos visa.224 J. de Paulo225

23 Popiežiaus Leono X pasiuntinio Lenkijai, Lietuvai ir Maskvai Gvardialfieros vyskupo Zacharijo Fer- rerio pranešimo apie krikščionybės padėtį LDK ir jai prijungtose valdose. Jis kalba apie Liuterio ir kitų eretikų grėsmę Lietuvos miestams, įsakydamas katalikams, ypač kunigams, per dvylika dienų perduoti sudeginimui jų turėtus Liuterio ir kitų protestantų įtartinus veikalus lotynų bei kitomis kalbomis; jis kalba apie atskalūnų (stačiatikių) grėsmę ir būtinybę išplėsti Florencijos suvažiavime paskelbtą graikų bei Romos Bažnyčių uniją, priimant stačiatikius be antrojo krikšto. Katalikai turėtų vengti stačiatikių cerkvių, visų pirma, mažų vienuolynų, ypač mišių metu, o jų kunigai esą neturi galiojančių įšventinimų, nes neturi anei patriarcho, anei kitų vyskupų. Neseniai Vilniaus katedroje įvykusio sinodo metu Ferreris paskelbė pamokslą apie gero kunigo savybes. Sinodo metu diskutuota apie parapijų tinklo trūkumus. Atseit, pats pasiuntinys pamatęs, kaip dėl didelio atstumo tarp baž- nyčių ligoniai miršta be išpažinties, šv. patepimo bei šv. Komunijos, o naujagimiai miršta be krikšto. Jis siūlo statyti koplyčias tarp parapijų bažnyčių, kur būtų galima laikyti pašventinto vandens, ostijų ir aliejaus; dvasininkai turi būti panašūs į veidrodį, kur tikintieji gali matyti tikro krikščionio įvaiz- dį; dvasininkai turėtų laikytis toliau nuo priekaištingos reputacijos moteriškių, negerti stiprių gėri- mų bei nebendrauti su parapijiečiais bažnyčioje, ne smuklėje; dėl to, kad daugelis kūdikių (ne)tyčia uždūsta, guldomi į vieną lovą su tėvais, vyskupas bei kunigai turi pamokyti tikinčiuosius, kad, kol nepraėję treji metai nuo gimimo, vaikai turi miegoti nuo tėvų atskirai. Klebonai turėtų turėti knygas, kad galėtų geriau atlikti savo pareigas. Parapijiečiai turi nevengti dešimtinių mokėjimo. Pub.1: Krokuva, Jono Hallerio spaustuvėje, 1521 m. birželio 29 d. Trys išlikę egzemplioriai: Krokuva, Jogailos universiteto biblioteka, Cim. 4857, Cim 4154 (trūksta pirmo lapo, kurio reverse yra iliustracija – autorius sėdi prie rašomojo stalo), l. 10 (B iij)-14 r.; Kunigaikščių Čartoryskių biblioteka. Oratio legati apostolici habita Thorunij in Prussia ante serenissimum Polonię regem contra errores Fratris Martini Luteri. Edictum eiusdem serenissimi regis contra Luterum. Decretum eiusdem legati pro Christiano ritu in Lituania servando et ampliando. Concrematio Luterinarum traditionum in Prussia eiusdem legati mandati. Edictum invictissimi Caesaris Caroli in causa Luterina. MDXXI. Apud Ioannem Haller in regia urbe Graccovia, III kalendas iulias, anno a salutifero partu MDXXI, regni serenissimi domini nostri Sigismundi Polonię regis invictissimi et magni ducis Lituanię anno XV. A. terni B. quinterni Pub.2: Perspausdinta dalimis: J. Fijałek, „Pierwszy synod diecezji wileńskiej w katedrze św. Sta nisława 1520/21 r.“, Kwartalnik Teologiczny Wileński I. 1 (1923), p. 81–87; Pub.3: pilnas leidimas – Acta Nunciaturae Polonae, t. 2: Zacharias Ferreri (1519–1521) et nuntii minores (1522–1553), sud. H. D. Wojtyska CP (Roma, 1992), Nr. 37, p. 86–93. Reg.: Katalog Poloników XVI wieku Biblioteki Jagiellońskiej, Tom I: A-L, sud. M. Malicki, E. Zwinogrodzka (Varšuva-Krokuva, 1992), Nr. 782, p. 285. DECRETUM EIUSDEM REVERENDISSIMI legati apostolici pro ritu christiano per magnum ducatum Litwanię et terras eidem subiectas et annexas servando et ampliando. ZACHARIAS226 Dei et apostolice sedis gratia episcopus Gradiensis sanctissimi in Christo patris et domini nostri domini Leonis divina providentia pape decimi prelatus domesticus et referendarius

144 ac per universum regnum Polonie et Magnum Ducatum Litwanię omnesque et singulas terras et loca mediate vel immediate aut alias quomodolibet eisdem regno et ducatui subiectas cum omnimoda legati de latere ac maioris penitentiarii de urbe potestate nuncius et orator universis et singulis tam ecclesiasticis quam sęcularibus per magnum ducatum Lituanię constitutis, ad quos pręsentes pervenerint, salutem in Domino sempiternam et nostris huiusmodi (immo verius apostolicis) firmiter obedire mandatis. Capite vobis (inquit Sapientia divina in Canticis) vulpes parvulas, quę demoliuntur vineas.227 Quum autem per vineas nil aliud quam congregationes fidelium et catholicorum christicolarum ecclesię intelligatur: quę fructus ex se gignunt honoris et honestatis: quod per vulpes parvulas accipimus, nisi principia hęreticarum astutiarum et irrepertis schismaticis et abusus exordia: quae Christi ecclesias ubilibet constitutas, nisi citus intercipiantur, paulatim destruunt et evertunt. Quare quum in hanc longinquam regionem, quae finibus Europę et infidelium limitibus228 adiacet ad eidem spiritualia beneficia impartienda, a sanctissimo domino nostro papa Domini nostri Iesu Christi vero in terra vicario destinati sumus: ad nostramque noticiam pervenerit (prohdolor) fratris Martini Luteri229 et aliorum diversorum authorum scripta erronea et a catholica religione ac sanctę Romanę ecclesię, orbis magistrę, sanctorumque orthodoxorum patrum saluberrimis decretis extranea in huius magni ducatus Lituanie civitates, oppida et terras deferri, legi, haberi, teneri et in grave animarum dispendium et scandalum populorum defendi, diversasque corrupte|las et abusiones in moribus tam clericorum quam laicorum: quae Christianę adversantur pietati inolescere: ex quibus fidei et religionis plantatio: que hic novella et adhuc tenella existit devastari facile posset. Nos, ut officio nostro prout tenemur sacriffaciamus, nec tam longum iter frustra insumpsisse totque labores, tot pericula, tot discrimina in cassum nos subiisse contingat (quum et sanguinem ipsum spargero et vitam ipsam ac animam effundere pro christianę fidei syncęritate teneamur) huic morbo dum adhuc recens est, ne maiores vires assumat et in deterius vergat authoritate apostolica nobis commissa et qua fungimur occurrere in Domino volentes omnes et singulas tam ecclesiasticas quam sęculares personas cuiuscumque status, gradus et conditionis existant, in Domino exhortamur et per preciosissimi sanguinis Domini nostri Iesu Christi effusionem requirimus et monemus et nihilominus in virtute sanctę obedientię et sub excommunicationis latę sententię ac perpetuę infamię privationisque omnium et singulorum beneficiorum ecclesiasticorum, quę tunc obtinebunt, si ecclesiastici fuerint, et perpetuę inhabilitatis ad illa et alia obtinenda aliisque iuridicis poenis et censuris (si non paruerint) eo ipso incurrendis eadem auctoritate apostolica nobis commissa eisdem pręcipimus et mandamus, quatenus infra xii dies a die habitę noticię huius nostri decreti: quorum quattuor pro primo, quattuor pro secundo et quattuor pro tertio ultimo et peremptorio termino eisdem assignamus et pręfigimus, omnia et singula eiusdem fratris Martini Luteri ab ecclesia damnati230 aliorumque quorumcunque authorum a catholicis sanctę ecclesię dogmatibus aberrantium vel de erroribus aliquibus suspectorum libellos, scripta et volumina tam latino sermone quam quocunque idiomate formata et notata coram nobis vel locorum ordinariis afferre et in nostris vel eorum manibus statuere debeant et teneant; nec de cetero tales libellos, scripta et volumina in eundem magnum ducatum vel eius terras, civitates et oppida ferre, vendere, emere, habere, tenere, eis uti | seu directe vel indirecte quovis quę habito colore ea tueri aut defensere imposterum pręsumant; sed ferentes, vendentes, ementes, habentes, tenentes, utentes seu defendentes, statim eisdem locorum ordinarijs (saltem secreto) deferantur et denunciantur. Ipsi autem locorum ordinarii libellos, scripta et volumina huiusmodi mox igni tradi et concremari faciant, ut deleantur de libro et memoria viventium et cum iustis non scribantur231; et iuxta Esaiam, sint veluti favilla stuppę et tanquam scintilla succedantur232. Et ut deinceps omnis de hoc magno ducatu errandi moveatur occasio sub eisdem poenis pręcipimus et mandamus ut

145 nullus bibliopola seu quęcumque alia persona cuiuscunque status, gradus et conditionis existat, libros, scripta et volumina aliqua cuiuscunque facultatis fuerint in eundem magnum ducatum venalia ferre aut vendere pręsumat, nisi omnium ipsorum librorum et voluminum titulos et nomina et cognomina in scheda descripta eisdem locorum ordinariis prius obtulerit, super quo eosdem ordinarios per omnipotentem Dominum enixe rogamus et exhortamur et eisdem etiam in virtute sanctae obedientię auctoritate apostolica nobis commissa pręcipimus et mandamus, quatenus uti veri pastores cum omni sedulitate invigilent ne in eorum gregem aliqua in huiusmodi imposterum contagia inducantur. Quod tanto studiosius est cavendum, quanto et isdem magnus ducatus Lituanię non solum ab infidelibus et schismaticis circumquaque cingitur et vallatur, sed eteos domesticos et intestinos ubilibet habet inimicos et tanto periculosiores, quanto et familiores. Quapropter ad omnem deinceps amovendum et evitandum errorem et ad catholicę fidei synceritatem intemeratam illibatamque servandam eosdem locorum ordinarios et quoscunque verbi Dei pręcones, plebanos, viceplebanos et parrochialium ecclesiarum rectores seu eorum vicemgerentes per eundem magnum ducatum Lituanię ubilibet constitutos exhortamur in Domino et obsecramus ut plebem sibi commissam assiduis moneant et instruant documentis ut cum eisdem schismaticis minorem quam | possint conversationem et familiaritatem habeant. Quoniam iuxta Apostolum: Nulla est conventio Christi ad Belial aut pars fideli cum infideli233. Propter quod separamini ab eis, dixit Dominus, et immundum ne tetigeritis235 (nisi forte de eis in vera et catholica religione instruendis et ad eam alliciendis operam darent, quoniam et Dominus et pręceptor noster Iesus Christus dixit: Non est opus sanis medico, sed malehabentibus235, propter quod et cum publicanis et meretricibus aliquando conversabatur). Charitas enim est si per ignem transiverit, flamma non nocebit ei5236, et si picem tetigerit, non inquinabitur ab ea237. Nam, sicut scriptum est: Melior est iniquitas viri quam mulier bene faciens238; et sicut eos qui in sua perfidia perseverant cautius evitare debeamus, sic illos, qui detracto a cordibus velamine viam veritatis agnoscunt eamque amplecti constituunt, si ad unitatem catholicam suscipi optaverint tanto iucundius complecti et in charitatis visceribus eos stringere, ac propriis humeris imponere tenemur; quanto gaudium est maius angelis Dei super peccatore penitentiam agente quam super nonaginta novem iustis.239 Eos igitur gaudentes suscipere et postquam sucepti fuerint omni humanitate et dilectione prosequi oportet: quoniam hic frater noster mortuus erat et revixit, perierat et inventus est240. In eis autem suscipiendis et schismate abiurando modus ille servetur (sicut saepius commentati sumus), qui a sacrosancto florentino concilio et deinde a beatę memorię Alexandro VI pontifice maximo traditus est241, cuius et exempla reliquimus. Rogamus etiam ut sicuti in commertiis eorum, qui in sua perfida obstinatione persistunt abstinendum est ita et ab eorum schismaticis ecclesiis et potius conventiculis abstineatur (quando pręsertim sacrificare arbitrantur) quoniam hic est certo certius (sicut noscere et probare voluimus) iposorum assertos sacerdotes neque ordinem aliquem suscipere neque characterem habere neque sacrum conficere neque vere sacrificare. Nam neque est patriarcha ille neque metropolita seu archipręsul neque pręsul a quo ordines se suscepisse et in dies suscipere asserunt, neque forma etiam essentiali illum | sacrificandi aut sacrum conficiendi ritum tenet, quem veri olim graeci (quod se imitari astruunt) observarunt et observant pręter alios plurimos, quibus obligantur errores, pro quibus, ut aliquando videant, Omnipotens Author tanto ardentius orandus est, quanto maiori cęcitatis caligine eorum oculi detinentur occlusi. Et quonaim sunt nonnulli qui dummodo locorum ordinariis sive aliis, ad quos spectat culpa exigente censuris innodantur in sacrilega verba prorumpentes se ad schismaticorum sectam transfugas futuros comminantur, iccirco ut huius criminis facilitas de cetero removeatur statuimus, decernimus et ordinamus ut quicunque deinceps talia verba studiose in fidelium christianorum scandalum

146 protulerit sententiam excommunicationis, a qua non nisi a sanctissimo domino nostro papa vel ab eo potestatem habente (pręter quam in mortis articulo) absolvi possit, eo ipso incurrat. Et si convictus fuerit, tam diu in ecclesiis cum debitis cęrimoniis excommunicatus denuncietur, atque arctius ab omnibus evitetur, quousque pręvia satisfactione absolutionis beneficium meruerit obtinere. Rogamus autem ipsos dominos temporales per Iesum Christum Dominum nostrum, ac eorum vicem gerentes locorumque rectores et consules ur brachio suo sęculari contra hoc scelus atque blasphemiam remedium ita adhibeant opportunum, ut huiusmodi homines a talibus arceantur sceleribus. Insuper etiam quoniam non tantum contra catholicam unitatem et sacrorum canonum traditiones sed etiam contra et serenissimorum regum Polonię et magnorum ducum Lituanię religiosa decreta in eodem Magno Ducatu Lituanię varię quotidie ex muro et lapidibus seu lateribus schismaticorum construuntur ecclesię seu conventiculę242, multique promiscui sexus ex christianis (quod abhominabile omnino est) contra patrum decreta cum Iudeis habitant et eisdem etiam serviliter famulantur.243 Nos cupientes huiusmodi malis quantum nobis a Deo conceditur obviare, ne erroribus huiusmodi fomentum administretur pariter, et augmentum ac filii liberę, qua libertate Christus nos donavit, ancillę filiis obsequatur244; omnes et singulos | ibidem locorum ordinarios per magnum ducatum Lituaniae pręfatum ubilibet constitutos in Domino exhortamur eisque in virtute sanctę obedientię pręcipimus et mandamus, quatenus per se et suos officiales rectoresque parrochialium ecclesiarum talem contra malum hoc sui officii sedulitatem exerceant ut canonicę sanctiones serventur et ipsi uti boni pastores apud Omnipotentem Dominum de iniunctę solicitudinis merito aeternę vitę pręmia consequantur. Nec duximus omittendum (sicuti in synodo nuper apud divi Stanislai aedem245 celebrata inter sacrificandum, dum de officio boni pastoris concionaremur, recensuimus) invigilandum silicet valde esse pro animarum cura tam in monendis et instruendis populis accuratius quam hactenus factum est de fide et divinis pręceptis, necnon de sacramentis diligentius ministrandis. Nam sicut et oculis nostris vidimus et manibus nostris palpavimus246 ob maximam parrochialium ecclesiarum a plebe distantiam et earum raritatem in tam spatiosa et ampla regione baptismatis erga infantulos, qui in lucem nascuntur, viaticique et extremę unctionis erga infirmos sacramenta ita negliguntur ut et infantes sine regenerationis unda et infirmi sine viatico et confessione quandoque decedant247. Insudandum ideo est ut apud eas plebes, quae decem, quindecim et viginti nonnunquam millibus passuum a suis distant parrochialibus ecclesiis248 cura rectorum earundem sacella249 construantur, in quibus sacerdos, vicarius seu altarista constituatur, qui penes se in sacello baptismalem aquam, Eucharistiam et oleum infirmorum pro ingruentibus necessitatibus nomine plebani seu rectoris sui diligenter teneat et custodiat et illa, quum opus fuerit, studiosissime administret. Sic autem omnes sacerdotes et levitę ceterique omnes divino cultu mancipati in moribus se gerant erga plebem ut tamquam in speculum mundum in eorum vitam omnes prospiciant et spiritualiter ędificentur. Caveant ab inhonestis colloquiis, a suspectis conversationibus mulierum. Quicunque concubinam ex sacerdotibus habere vel suspecta feminarum commertia | frequentare convictus fuerit secundum canonicas sanctiones et synodales ac provinciales sacrique potissimum generalis Lateranensis concilii nuper celebrati constitutiones250 ita punietur ut ceteri metum habeant. Deberet enim sacerdos esse lucerna super candelabrum posita251, quę luce sua populorum tenebras expellat. Sicuti enim signum ad sagittam positi in se omnium trahunt aciem oculorum252. Omnis ideo crapula ab eis evitanda est et ebrietas fugienda, quę manifestissime sunt incentiva libidinis et celibatui ac sacerdotali inimice munditię. Quid enim aliud candida sacerdotun pręservat indumenta quam puritatem, continentiam animęque ac corporis synceritatem, de quibus scribitur: candidi facti sunt nazaręi eius, splendorem Deo dederunt253. Non in tabernis (ut nonnulli ex eis consueverunt)254

147 sed in ecclesiis eorum conversatio esse debet assidua. Aequales potus (ut aiunt), qui non tantum clericis (sed et laicis) minime conveniunt, prorsus evitent, quoniam Salvator noster pręcepit ne graventur corda255 nostra a crapula. Et sic se exhibeant sicuti Dei ministros, ut recte cum Apostolo dicere possint: Christi bonus odor sumus256. Et quoniam, sicut a multis didicimus, infantes plurimi in hoc magno ducatu Lituaniae, dum cum parentibus (et forte cum aliis) in eodem lecto cubant et dormiunt, suffocantur, mandent locorum ordinarii sub censuris et pęnis et rectores ecclesiarum solicitam operam adhibeant, ne usquequo ipsi infantes triennium compleverint in eodem lecto a parentibus vel aliis quibuscunque teneantur257. Habeant penes se rectores ecclesiarum parrochialium approbatorum authorum sacros codices, quibus se cura animarum et divinis ministeriis peragendis facile instruantur258. Sint soliciti de pabulo verbi Dei (in diebus saltem festis) populis proponendo, ne de eis dicatur illud propheticum: Parvuli nostri petierunt panem et non erat, qui frangeret eis259. Et sicuti sacerdotes erga plebem debent esse soliciti ita et erga eos tanquam patres et pastores debet plebs se subditam et gratam exhibere. Item nullus decimis et iuribus consuetis et debitis ecclesias defraudet; nullus dominorum sacerdotem uti servum teneat, sed uti Dei mini | strum veneretur. Haec omnia, quamquam et sacri canones et sanctorum patrum instituta decernant, ea tamen pro nostro officio et pia erga fratres charitate voluimus ad omnium tam sacerdotum quam sęcularium memoriam revocare. Hortamur omnes et singulas tam ecclesiasticas quam sęculares personas ut in saluberrima huius sanctionis observatione ita se exerceant, quatenus in fine vitę veniente Domino vigilantes servi reperiantur260. Vos vero patres et pontifices fervantissimos per Lituaniam constitutos, quos speculatores dedit Dominus super domum Israel, de quorum manibus impiorum sanguis a Domino exquiritur, si eorum non annunciaveritis impietatem,261 et quibus id totum attribuitur, in quo subiecto populi delinquunt, per illum Supremum Pontificem futurorum bonorum262 et Regem nostrum Iesum Christum per illam pientissimam incarnationem et mortem quam pro nostra salute assumere dignatus est in forma servi factus obediens263, rogamus et obsecramus et nihilominus eadem auctoritate apostolica nobis commissa in virtute sanctę obedientię vobis et vestrum cuilibet pręcipimus et mandamus ut novellam hanc segetem, vineam hanc nuper plantatam264 in his, quę Christi charitate compellente pro eius solida conservatione et felici in Domino augmento statuimus, decrevimus et ordinavimus vestra pontificia authoritate et pastorali solertia ita ad unguem servari ab omnibus efficiatis (super quo vestram conscientiam oneramus) ut verę et solidę columnę in Templo Dei sitis265, et quod vestrę solicitudinis nomen sonat, re et opere comprobetis. Haec sunt, quae in nostro ab hoc magno ducatu recessu in spirituale penes vos charitatis et amoris munus et memoriale relinquimus. Haec sunt, quę vobis in affectus nostri summi pignus et testimonium dimittimus. Erga demum sanctas sedem apostolicam et sanctam Romanam ecclesiam obedientiam, observantiam ac venerationem vobis toto corde comittimus, a quo quicunque deviavit, repertus est semper errorum caligine obsitus et quique eam veluti veritatis magistram secutus est, a vero Lumine nusquam et a recto tramite oberravit. | Volumus autem et eadem authoritate decernimus ut post duodecim dies a die habitę noticię immediate sequentes, quorunm quattuor pro primo et quattuor pro secundo et reliquos quattuor pro tertio, ultimo et peremptorio termino pręfigimus, huius nostri decreti promulgatio omnes statim et singulas supra memoratas personas quacunque dignitate pręfulgeant, in eodem magno ducatu constitutas, perinde arctet, ac si eorum singulis personaliter exhibitum et presentatum esset. In quorum omnium et singulorum fidem pręsentes litteras per secretarium nostrum fieri nostrique sigilli iussimus et fecimus appensione communiri. Datum Vilnę in ecclesia divi Bernardini266 inter nostrarum missarum solennia, anno ab Incarnatione Domini millesimo quingentesimo vigesimo, quarto nonas Februarias, pontificatus sanctissimi in Christo patris et domini nostri pręfati domini Leonis papę decimi anno octavo.

148 24 1522 12 06, Vilnius

Kernavės klebono Erazmo Eustachijaus prašymu koliatorius Ldk, Lk Žygimantas Senasis, pasikon- sultavęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila ir kitais patikimais liudininkais, patvirtina Lietuvos valdovų suteiktis Kernavės Šv. Mikalojaus bažnyčiai. Klebonas turi tris smukles (viena iš jų apleista) su monopoline teise degtinei gaminti; lauką tarp bažnyčios ir miesto, kur Ldk Aleksandras leido klebonui Jonui pastatyti smuklę; Žygimantas duoda leidimą ketvirtai smuklei statyti; valdovo smu- klė turi klebonui kasmet mokėti dvi kapas grašių. Kernavės upelyje klebonas turi vandens malūną, Horodiščėje turi 4 tvenkinius, sodybą. Kasmet sausio 1 d. nevietiniai pirkliai klebonui mokės 1 grašio kalendą, vikarui – 0,5 gr, ministrui – 1 pinigėlį. Nors tokia prievolė parapijiečiams negalioja, pastarieji gali klebonui dovanoti pinigo tiek, kiek nori; klebonui priklauso Kliučės tvenkinys bei šalia esantis laukas palei kelią tarp Vilniaus bei Senųjų Musninkų; jis turi lauką už savo sodybos tarp Neries upės ir Mitkiškių kelio. Turi 4 įvardintus valstiečius, ir dar 5 valstiečius, kuriuos kadaise vogė bajoras Mažeika, o dabar juos laiko bajorai Tomkovičiai; klebonui priklauso dešimtinė nuo valdovo dvarų ir visų apleistų valdų. Nuo Tolguliškių priklauso šieno dešimtinė. Iš Senųjų Musninkų valdų, kurias Mikalojus Vaičekavičius pardavė Trakų vaivadai Grigaliui Astikaičiui – visų grūdų dešimti- nė. Visi Kernavės bajorai, ypač rašte įrašyti asmenys, turi mokėti dešimtinę. Visi klebono valstiečiai, baudžiauninkai, smuklės atleisti nuo valdovo pareigūnų reikalavimų Rs: B: F 43-202, l. 222v–225; C: Lib. Mag., l. 180–182, D: Czart. 1777, l. 163v–165v Vilniaus kapitulos notaro Mikalojaus Lomžiečio 1527 12 19 padarytas nuorašas. Reg. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 174, p. 275. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Cum omnium bonorum largitor sit Deus Eiusque benefficiencia transfundat se uberrime erga genus humanum, maxime vero erga reges et principes, quos maiori gloria ac honore pre ceteris mortalibus insignavit, decet vicissim ac illi pariter de Eius divine maiestatis gloria ac honore sunt ultra alios homines magis solliciti magisque ad augendum Ipsius cultum propensi ac liberales. Qua propter Nos Sigismundus267 Dei gratia Rex Polonie, Magnus Dux Lithuanie, Russie, Prussie Samogitieque etc. dominus et heres significamus tenore presentium, quibus expedit universis et presentibus et futuris harum notitiam habituris, Quia intelligentes quod licet ecclesia parrochialis in Kiernowo268 iuris patronatus nostri per olim maiores nostros magnos duces Littuanie fundata, stipendys et proventibus competenter dotata fuerit, tamen dum eiusmodi fundationis privilegium casu quodam perditum esset dumque propter illius carentiam homines malevoli et irreligiosi audencius in Ecclesiam Dei insurgere et non nunquam secure viderentur, quod fiebat propter insufficientem prefate ecclesie defensionem, ad quam faciendam rectores et plebani pro tempore existentes uti obligaciores sic ettiam pro maiores expedicioresque esse consueverint. Idcirco nos ea que ex primorum fundatorum munificientia et pietate sunt primordialiter illi ecclesie in Kiernowo dotata illibata et in suo robore conservare cultumque divinum in ecclesia ipsa denuo hunc per honorabilem Eustachium269 plebanum et notarium nostrum instaurata in quantum factu possibile fuerit ampliare, non nihilque ob salutem anime nostre ad incrementum proventuum illi ecclesie adicere cupientes, presertim vero providentes ut rectores eiusdem pro tempore existentes ad illius defensionem sufficientiores redderentur, nos sicut legittimus patronus et defensor eiusdem ecclesie ad supplicationem prefati Erasmi Eustachii moderni dicte ecclesie rectoris de speciali gratia et scientia nostris hoc presens privilegium tam ad ea bona in quorum possessione eadem ecclesia et eius rector consuevit esse ab antiquo secundum quod ex sufficienti fide dignorum testimonio in manibus reverendi in Christo

149 patris domini episcopi Vilnensis270, cuius paternitati eiusmodi testium examen commiseramus iuratorum didicimusque super alia nowa que sibi prout infrascribetur misericorditer addidimus dari et donari duximus damusque et donamus in perpetuum, decernentes quia quemadmodum ex fundacione sua per maiores nostros facta eadem ecclesia habere consuevit, sic rector eius modernus et alius pro tempore existens habet et habiturus est, tres tabernas liberas, quarum due nunc sunt possessionate et tercia deserta una cum domibus, areis, tabernatoribus et censibus earum. In quibus quidem tabernis omnis liquoris potus libere et absque omni impedimento propinatur et propinari debet, hoc etiam expresso et cauto, quia vinum crematum seu sublimatum non debet alibi propinari duntaxat in tabernis predictis ipsius plebani sub pena nostra regia decem siclorum et privacionis vini. Item habet eadem ecclesie et rector eius campum inter ipsam ecclesiam et opidum Kiernowo iacentem, in quo campo, sicut divus olim rex Alexander271 et magnus dux, frater et predecessor noster, olim Joanii272 plebani admiserat locare tabernam quoquot posset. Itaque nos ad certum numerum eiusmodi locationema tabernarum redigentes, admisimus moderno plebano Erasmo Eustachii quatuor tabernas locare in perpetuum per plebanos pro tempore existentes possidendas. Item ex antiquo dantur et dari debent singulis annis eidem plebano due sexagene monete et numeri Lithuanici ex taberna nostra dicti Jussyka pro conservacione vicarii. Item idem plebanus et ecclesia debetb, prout ex antiquo habuit, molendinum aquaticum in fluvio Kiernowka273 in eodem loco ubi antiquitus fuit et uti iam modo plebanus modernus ipse Erasmus Eustachy aggerem erigere cepit pro extructione eiusmodi molendini. Item habet quatuor vicaria seu pisciunculas in loco Brodzisczec ex antiquo ad ecclesiam pertinentem. Item agros sui predii in quorum plebanus fuit et est in possessione antiqua. Item quilibet hospes in opido Kiernowiensi tenetur dare ipsi plebano quolibet anno pro kalendis Januarii seu Kolęda per unum grossum, vicario autem per mediantem et ministro ecclesie unum denarium; ceteri vero parrochiani non obligantur ad aliquid dandum, sed id in libera voluntate consistit ut quique det quantum voluerit dare. Item eadem ecclesia et rector eius debet habere perpetuo prout habet et possidet stagnum dictum Cluche274. Item partum areum circa ipsum stagnum Cluche et penes viam Vilnensem ad Antiquam Muschnyki275 tendentem iacens. Item debet habere campum post curiam eiusmodi plebani inter fluvium Vilya276 et viam, que tendit ad Mykuczyskyd277 et ubi est navigium in fluvio predicto versus Proporcye278, ubi erat antiqua civitas. Item habet eadem ecclesia ac suus rector et perpetuo habere debet quatuor homines cognomine vocitatos: Myssyas, Mylay antiquus, Nyemonyusch et Mychal in quorum possessione pacifica et modo est ipse plebanus licet ex testimonio et depositione testium ex antiquo eadem ecclesia habuit alios quinque homines, quos nobilis Możeyko279via ademerat ab ecclesia, nunc vero sunt in possessione nobilium Tomkowiczi280, nomine autem et cognomine eorundem hominum sunt hec videlicet Lauczusz Mykno, Liskonys Nareyko, Jucznonys Nyeschchonys, Myczonosz et Pethkus Mykuthonys. Qui quidem homines quinque modo creverunt in quatuordecim, dividentes sibi terras videlicet Lawrynowycz Mykyelys, Jan Rekuczonys, Myczywowys Gryczysch, Lyeschwonys, Maczyey Strunoinys, Maczyey Gieschoruczonys, Paczelye Maczonys, Stanis Landinonys, Lesselus Myczkunnys, sub quibus hominibus ius reservamus ipsi plebano. Item eadem ecclesia et rector eius qui pro tempore existens habet et perpetuo debet habere decimam manipularem de omnibus agris et araturis predii nostri seu curie, ut de terris desertis curie Kyernowiensis de omni semine ut pote decima siliginis, tritici, ordei, avene, ciceris, pisi, scruti, lencium eciam de ortis utpote papaveris,

a Galbūt locationum. b Turėtų būti debent. Trūksta žodžio habere. c Virš eilutės 18 a. ranka alias Hrodzicze. d Virš eilutės 18 a. ranka alias Mitkiszki.

150 caulium, ceparum, raparum et omnium aliorum singulorum seminum et leguminum debet extradi quotannis ipsi plebano. Item quemadmodum de omnibus pratis nostris ibidem in Kiernowo decima ipsi plebano datur, ita eciam de prato dicto Tolguylysky decima feni debet dari prout antiquitus dabatur. Item in Antiqua Muschnyki ex terra, quam nobilis Nicolaus Voyczyechowicz281 domino olim palatino Gregorio Osciykovycz282 vendidit decima manipularis omnis grani predicto plebano datur et dari debet. Item decimam omnis grani universi parrochiani Kyernowienses nobiles ex antiqua consuetudine dant et dare debent de curiis et prediis suis et presertim infrascripti nobiles, videlicet: Bogdan Pyotraschowicz283. Item Olyechno Stabuthowycz284. Item Krownowa de curia Suderwie285. Item Nicolaus, Petrus, Albertus et Stanislaus Janowyczy de curia Duxthi286. Item Nicolaus Voloczkowycz287 de curia Duxti. Item Mathias Syenkowycz. Item Georgius Buywydowycz288. Item Heduigis Sungaylowa Nicolai de duabis curiis. Item Czybulczyna. Item Bartholomeus Tomkowycz. Item Stanislaus Tomkowycz. Item Melchior Voythkowycz. Item Nicolaus Voythkowycz289. Item Bartholomeiowa cum filio Georgio de duabus curiis. Item Stanislaus Pyeczkowycz290 et Januschko Pyeczkowycz. Item uxor Stanislai Pyetraschowycz291. Item Juraczycz Paulus292. Item Gabriel Morkurtowycz293. Item Myczko. Item Schymko Stanykowycz. Item Egidius Morkurtowycz. Item Jacobus Morkurtowycz. Item Stanislaus Morkurtowycz. Item Nicolaus Zach. Item Nicolaus Naczkowycz294. Item Nicolaus Alexandrowicz. Item de curia Schyrwinta295. Item Steczko Dauborowycz. Item vidue infracsripte: Voyczyechowa296, Olyechnowa, Suckowa, Janowa297 Pioruschka, Stanykowa298, Czyczewycza Juschkowa299, Eywoyhowyczow Stankyelowa Itanussowycza, Andryschkowa. Item Stanczyk Zanowycz. Item Andreas Bogdanowycz. Item de curia olim domini Iheori palatini Trocensis300 solvunt ecclesie unum bovem et porcum pro festo Nativitatis Christi. Item de Muschnyki olim domini Joannis castellani Trocensis301 solvunt decimam. Item de Musnyky olim domini palatini Vilnensis302 solvunt decimam. Item Nicolaus Myssusschyczewycz. Item Jurgi Nyeczowycz civis Vilnensis. Item Gregorius Heyko cum fratribus Bartholomeo et Matia. Item Stanislaus Sczyrba cum fratre Martino. Item Bogdan Swydlowycz. Item olim dominus Daubor. Item Martinus Byalowssowycz. Item Georgius Oschmyancza. Item Georgius Pyeczkowycz magister coquine regie maiestatis303. Item Voyczyech Jakubowycz et alii nobiles parrochiani ad ecclesiam predictam in Kyernowo ex antiquo pertinentes tenentur de curiis ipsi plebano Kyernowiensi quotannis decimam solvere et extradere. Decernentes omnia et singula suprascripta per ipsum Erasmum modernum et alios pro tempore existentes rectores predicte ecclesie parrochialis in Kyernowo habentes, regentes, pacifice possidentes ac illis utifruentes et perpetuo pro eadem ecclesia tenentes. Liberamus insuper omnes homines ac tabernas predicte ecclesie ab universis ministerialibus alias dzyeczkych tam nostris quam dignitariorum officialiumque nostrorum et signanter tenutariorum in Kyernowo, eximentes eos a iudicys et penis eorum, propter quod eos immunitati ecclesie libertati ascribimus et auctoritati ecclesiastice eos ascribi consentimus tenore presentium mediante in perpetuum. In cuius rei testimoniun sigillum nostrum presentibus ets subappensum. Actum Vilne sabbato in die Nicolai pontificis gloriosi, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo, Regni nostri anno sedecimo, presentibus ibidem Reverendis in Christo patribus Dominis Joanne ex ducibus Littuanie Vilnensi304 et Joanne Kiowiensi305episcopis et magnificis Alberto Martini Gastold306 palatino Vilnensi et cancellario Magni Ducatus Lituanie capitaneoque Belscensi et Mozerensi, Constantino duce Ostroviensi307 et palatino Trocensi et supremo exercituum Magni Ducatus Lituanie capitaneo, Joanne Zabrzezinski magno marschalko et palatino Nowogrodiensi308 et Georgio Hlynycz capitaneo Brestensi309, marschalko curie nostre et aliis quam plurimis consiliariis et aulicis nostris, testibus ad premissa sincere et fidelibus dilectis.

151 25 1523 03 11, Gnieznas

Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Lentupio klebono Stanislovo bei Varnionių klebono Mikalojaus. Pirmos instancijos (Vilniaus konsistorijos) teisėjų kanauninkų Ra- polo Choteckio, Mikalojaus Viežgailos, Jono Albino ir Jokūbo (čia – Stanislovo) Staškovskio nuosprendis paskelbtas negaliojančiu lentupiečio naudai, teismo išlaidas mokės Varnionių klebonas. Rs: B: AAG Acta Con C, l. 326v. Sentencia domini Stanislai in Lyntupye plebani et cum Nicolao plebano in Wornyany. In causa appellacionis inter honorabiles dominos Stanislaum in Lyntupye310 plebanum appellantem ex una et Nicolaum similiter in Wornyany311 plebanum diocesis Wylnensis reum et appellatum parte ex altera coram quibusdem venerabilibus dominis Raphaele Coteczkiy312, Nicolao Wyeszgal313, Joanne Albino314 et Stanislao Staszkowsky315 canonicis Wylnensibus iudicibus auctoritate ordinaria data de et super quibusdem iniuriis actualibus rebusque aliis in actis cause huiusmodi expressis et ipsorum occasione in prima et nunc coram nobis ex vi appellacionis in secunda verse sunt et vertuntur instancia316, dicimus, decernimus interloquendoque pronunciamus per prefatos iudices videlicet Raphaelem, Nicolaum, Joannem et Stanislaum male et nulliter processe et dictum Stanislaum in Lyntupye plebanum per quandam iniquam sentenciam et decretum iniuste et indebite condempnasse et eum gravasse, et propterea bene et legittime appellatum extitisse dictamque pretensionema iudicum commissariorum pronunciationem et decretum annullasse et annullari debere prout cassamus et annullamus ipsumque Nicolaum in Wornyany plebanum eidem Domino Stanislao in expensis propterea legittime factis condempnamus, quarum taxacionem nobis im posterum reservamus et in ipso negocio super principali b nobis partibus ipsis ipsius procedere mandamus hac nostra sentencia mediante. Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo tercio lecta lata per reverendum patrem Vincencium de Lagyewnyky317 die mercurii undecimo mensis Marcii presentibus ut super in alia.

26 1523 03 13, Gnieznas

Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Švenčionių klebono Luko Kšieno- poliečio bei Varnionių klebono Mikalojaus skelbia Luko apeliaciją negaliojančia dėl to, kad Lukas teismui tokį ilgą laiką nepristato bylos. Teismo išlaidas ir kompensaciją kunigui Mikalojui apmokės švenčioniškis. Rs: B: AAG Acta Con C, l. 327. Sentencia Luke plebani in Szwyaczany cum Nicolao plebano in Wornyany In causa et causis appellacionis et appellacione que alias coram Reverendissimo in Christo patri et domino Joanne episcopo Wylnense318 inter honorabilem Lucam plebanum in Swyaczyany319 appellantem ex una et Nicolaum in Wornyany320 plebanum pro de et super quibusdam copulis et graniciebus aliisque rebus in actis cause huiusmodi lacius deductis et eorum occasione appellantium partibus ex altera in prima et nunc coram nobis in secunda vertitur, vertuntur et verse sunt instanciis dicimus321, decernimus et declaramus appellacionem pro parte Luce interposita fuisse

a Pataisyta nuo perversionem. b Išbrauktas žodis nostra.

152 et esse desertam et vicio desercionis subiacuisse et subiacere propter non prosecutionem eiusdem infra fatalia a vice concessa et propterea partes ipsas et causam ad iudicem a quo remittendam fore prout remittimus racionem. Nichilominus Lucam ipsi Nicolao in expensis coram nobis factis condempnamus, quarum taxacionem nobis in posterum reservamus hac nostra sentencia mediante. Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo tercio lecta, lata per reverendum patrem Vincencium de Lagyewnyky322 etc. die veneris tredecimo mensis Marcii.

27 1523 11 06, Gnieznas

Gniezno konsistorijos teismo nuosprendis apeliacinėje byloje tarp Giedraičių klebono Stanislovo bei koliatoriaus, didiko Lauryno Juškovičiaus dėl klebono smuklių neteisėto nugriovimo. Teismas patvirtino Vilniaus vyskupo nuosprendį atskirti Lauryną nuo bažnyčios, jam įsako atlyginti klebonui teismo išlaidas. Rs: B: AAG Acta Con C, l. 333. Sentencia honorabilis domini Stanislai in Gyeydroczye plebani ex una et nobilem Laurencium Juskovicz parte ex altera. In causa et causis appellacionis et approbationis que alias inter honorabilem dominum Stanislaum in Gyeydroczye323 plebanum ex una et nobilem Laurencium Juskowycz324 patronum pro de et super demolicione et destructione tabernarum contra libertatem ecclesiasticam dicte ecclesie et plebani in Gyeydroczye in magnum gravamen et non modicum preiudicium constructarum rebusque aliis in actis cause huiusmodi lacius deductis et expressis et illarum occasione partibus ex altera coram Reverendissimo patre domino Joanne Dei gracia episcopo Vilnense325 in prima et nunc coram nobis vertitur, vertuntur et verse sunt instanciis326, dicimus, decernimus et declaramus per prefatum dominum Joannem episcopum bene fuisse et esse processum, sentenciatum et diffinitum literasque || executoriales debite decretas et obtentas ac easdem executas, propter quarum non paricionem sentencias excommunicationis in executorialibus contentas ipsum dominum episcopum Vilnensem prefatum Laurencium Juskowycz iniuste et indebite declarare ommisisse a cuius declaracionis denegacione huc ad sanctam sedem metropolitanam curiamque Gneznensem pro parte dicti Stanislai plebani bene et iuste provocatum et appellatum fuisse et esse, et propterea dictum Laurencium propter non paricionem executorialium sentenciam excommunicacionis in dictis literis executorialibus prefati domini episcopi Vilnensis incidisse declaramus in his scriptis, processus necessarios decernentes ipsum nichilominus Laurencium Juskowicz aipsi Stanislao plebano in expensis proptera factis condempnandum fore et condemnamus, quarum taxacionem nobis posterum reservamus hac nostra sentencia mediante. Lecta, lata et in scriptis pronunciata per Reverendum patrem dominum Vincencium de Lagnyewicz327 archidiaconum officialemque Gneznensem, anno Domini 1523 die vero veneris sexta Novembris.

a Išbrauktas žodis episcopo.

153 28 1529 10 05, Gnieznas

Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių skelbia nuosprendį byloje dėl teisės teikti kandidatus į Deltuvos klebonus tarp Mikalojaus Kęsgailos vaikų ir Deltuvos parapijos globėjų – Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos bei Onos Radvilaitės-Kęsgailienės iš vienos pusės ir Deltuvos klebono Jo- kūbo Falibovskio iš kitos. Nors vyskupas pripažįsta kunigą Jokūbą teisėtu klebonu, tačiau jis taip pat patvirtina a. a. Mikalojaus Kęsgailos (ir jo įpėdinių atstovų) teisę teikti savo kandidatą į Deltuvos kunigus. Rs: B: Czart. 1777, l. 153v–154; C: PAU 5903, l. 403–404. In causa magnifici domini Georgii Radivil328 castellani Vilnensis et mareschalki curie etc. ac generose Anne Gieszgałowa329 tutorum et curatorum pupillorum et puerorum generosi olim Nicolai Gieszgał330 ex una, et honorabilis Jacobi Phalibowski331 plebani in Dzievialtow332 ex altera parte in causa iuris patronatus et presentandi occassione dicte ecclesie parrochialis in Dzievaltow vertens et nottans ex his, que expertium propositionibus, allegationibus et responsis et productis reverendissimus dominus audivit et vidit, decrevit prefatum Jacobum in plebaniam ecclesie prefate parrochialis in Dzievialtow iuste et legitime ex iure provisionis sue reverendissime donationis ob negligentiam patronorum presentare ultra fatalia iuris negligentium et non curantium ingressum esse et bene illam possidere. Et propterea ipsum in possessione ipsius relinquentem fore, prout reliquit et comoravit, in iure tamen patronatus et presentandi pueris generosi olim domini Nicolai Kiezgal333 nullum per hoc preiudicium aut impedimentum in posterum irrogari debere et petitionem dominorum prefatorum authorum nomine pro pueris factam, quo videlicet ius patronatus et presentandi eisdem pueris dicti olim domini Kiezgal heredibus et successoribus legitimis sanum, salvum et integrum conservavit, ita quamadmodum illud habuit et possidebat pater et alii eorundem puerorum predecessores futuris perpetuis temporibus. Lectum, latum et pronunciatum fuit preinsertum decretum per reverendum dominum Joannem Choienski334 archidiaconum Cracoviensem et preceptum Posnaniensem ac sue regie maiestatis secretorium etc. ex speciali commissione reverendissimi domini episcopi Vilnensis335, tunc vive vocis oracula facta, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo nono, die martis quinta mensis octobris, presentibus prefato illustrissimo ac reverendissimo domino episcopo Vilnensi necnon venerabili ac generosis viris dominis Joanne Domanowski336 precepto Vilnensi ac cancellario, Petro Gorynski337 marscalco, Joanne Kmytha338 structore curie prefati reverendissimi domini Vilnensis et me Matthia Bertran339, actorum scriba.

29 1539 11 29, Geranainys

Vilniaus vaivados, LDK kanclerio Alberto Goštauto 1539 m. testamentas, kuriuo jis palieka didelius turtus savo funduotoms ir atstatytoms Geranainių kolegiatai bažnyčiai bei Vilniaus katedros ko- plyčiai. Liturginiai indai ir rūbai užrakintini mūrinėje zakristijoje, o pasibaigus pamaldomis, kurių metu jie naudojami, reikia juos grąžinti į zakristiją ir ten juos užrakinti. Rs: B: Liber I, MAB F43, b. 202, l. 194–197v. Pub.: J. Kurczewski, Kościół zamkowy czyli katedra wileński w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, cz. II, (Vilnius 1910, p. 103–107). Čia nuo B.

154 In Nomine Domini Amen Quoniam sub ea lege et debito omnes passim nascimur, ut dum Creator eta Redemptor noster ad se aliquando vocaverit, e vestigio hinc nobis transmigrandum est, et quod denique nihil certius sit morte, nihil vero incertius ipsa hora mortis: proinde ego Albertus Martinianus Gastold comes340 a Murata Gieranoini341, heres et dominus de Thikoczinb342 palatinus Vilnensis, Magni Ducatus Lituanie cancellarius, Belscensis343, Mozyrensis344 capitaneus necnon in Bobruysko345, Borissow346 et Ucziana347 tenutarius, volentes summum suum diem salubri premeditacione prevenire et ei pÿs operibus in tempore obviare de bonis meis a Deo optimo maximo mihi ad tempus impartitis et collatis non nihil in honorem sanctissimi nominis Eius elargire: non compulsus, non coactus, quinimo longo et maturo consilio et deliberacione intra se prehabita omnibus melioribus modo, via, iure, stilo et forma, quibus melius et efficacius possum et debeoc, hoc meum presens facio, dispono et ordino testamentum et alias ultimam voluntatem in hunc, qui sequitur, modum. Imprimis animam meam, posteaquam e vinculis corporis exilierit, Deo omnipotenti, Creatori et Redemptori suo, a quo illam et accepi Eiusque sanctissime virgini matri Marie patronibusque meis singularibus, quorum nomina diebus vite mee venerare et colere solitus sum et in universum omnibus sanctis commendo et committo. Corpus autem terre, unde formatum extitit, cui sepulturamd in sacello meo, quod wlgus Gastoldorum348 vocat, ecclesie Cathedrali Sancti Stanislai vilnensi contiguo, elligo atque illic et non alibi inhumari omnino volo. Quodquideme sacellum non longe ante sevitia ignis funditus ferme absumptum et conflagratum349 non modica impensa et sumptu meo || in integro restauravi et reedificavif. Cuius et sacerdotes, seu mansionarios, obsequia divina omni die obeuntes certis et competentibus annuis proventibus in perpetuum providi et dotavi contentosque reddidi. Pro cuius preterea sacelli mei maiori decore et ornamento ad laudem et gloriam omnipotentis Dei et ad usum divinorumg ministeriorum, quo tanto magnificentius in ea peragantur, do, dono, lego et ascribo donatione perpetua et irrevocabili eidem sacello meo vasa aurea et argentea ac ornamenta et indumenta sacerdotalia, que omnia et singula, ut eo clarius pateant et innotescant ita specifico et nomino. Imprimis calicem ex auro purissimo lapillis et gemmis ornatum cuius patena est argentea deaurata; alium denique calicem argentum deauratum una cum patena vetusti laboris, in quo certo affirmatum et relatum est divum Albertum episcopum pragensem350 Christo servatori ad ara sacrificium divinum offerre solitum esse. Item monstrantiam argenteam ponderis viginti quatuorh marcarum argenti cum osse reliquiarum Sancti Joannis Baptiste, quod extitit proprium Magnifice Domine Zophie351 coniugis mee charissime, requisito consensu et voluntate eiusdem, inscribo. Secundam monstrantiam argenteam etiam cum osse Sancti Alberti episcopi. Tertiam vero similiter argenteam cum dentibus sanctarum virginum Margarethe, Dorothee et Appolonie, que continent in se pondus viginti quatuor marcarum argenti. Item crucem argenteam partim inauratam ponderis viginti quinque marcarum argenti. Item aliam crucem cristallinam viginti marcarum argenti pondere, ex omni parte egregie adornatam. Item duo candelabra argentea magna ponderis viginti quatuor marcarum. Item pulpitum argenteum ponderis tredecim marcarum. Item duas ampulas argenteas ponderis trium marcarum deauratas et lapilis pretiosis adornatas. Item duas cruces argenteas ponderis tredecim cum media marcarum.

a Pub: ut b Pub: Tykocin c Pub: posse et debere d Pub: sepulturae e Pub: Quodque f Pub: aedificavi g Pub: divinum et h Ponderis išbraukta.

155 Casulas denique, seu indumenta exteriora sacrificorum, que ipsi communiter in vulgari vocant ornat, numero septem, que ex genere vestimentorum et colorum ita visum est specificare. Primo de atlasio aurifilato absque sericoi cum cruce magna de gemmis || et humerale similiter de gemmis cum immaginibus Sancte Anne et Sanctorum Joachimi et Jozephi per olim patrem meum foelicis memorie Dominum Martinum Gastold palatinum Trocensem352 comparatam. Secunda rubea de althembas in auro filato cum cruce gemmea magna et humerale gemmeum cum imagine Sancti Alexii et aliorum. Tertia de Athlasio auri tracti cum crucej auro filato suta et humerale gemmeum, in eo imago Veronice a duobus angelis gestatur. Quarta de athlasio brunatico cum gemmis et lapilis et cum laminulis argenteis deauratis. Quinta de axemeto brunatico in auro cum cruce et humerale de axemeto rubeo cum gemmis, in eo gloriosum Nomen Salvatoris nostri Jesus in sole etiam ex gemmis. Sexta de adamasko albo in auro cum cruce, humerale vero de athlasio rubeo auro et argento filato sutum. Septima de axameto turcico rubeo in auro ; que quidem cassule prenominate omnes et singule suos speciales et integros apparatus habent. Item tabulam imaginis gloriosissime Virginis Matris Marie Domine nostre, grece picturek cum lapilis preciosis et margaretis353, eam volo poni et collocari in capite sepulchri mei perpetuo illic duraturam et nusquam ex eo loco commovendam esse. Imagines etiam ex alabastro et alteras ex cornu unicorni eleganti magisterio sculptas, vulgariter deysussyl appellatas, argento circumquaque obductas volo poni et collocari in latere sepulchri mei similifrer perpetuo duraturas ex nullatenus inde ammovendas. Hec autem omnia et singula supradicta, quam primum per voluntatem divinam ex hac luce sublatus fuero, coniunx mea domina Zophia et filius meus Stanislaus, posteritas mea charissima, ad sacellum meum predictum importare et in speciali testudinem eiusdem sacelli per me in eum usum, studiose ex muro constructa reponere et sacello ipsi appropriare tenebuntur n et erunt astrictio. Ne autem predicta omnia et singula, per me ad sacellum predictum inscripta et in laudem omnipotentis Deip dicata et donata, in nullo patiantur detrimentum diminutionemve, neve inde malignitate cuiuspiam publice vel occulte abimantur, obsecro atque obtestor medio huius testamenti mei venerabile capitulum ecclesie cathedralis vilnensis dignentur ob amorem cultus divini meamque petitionem presentem annis singulis ea omnia revidere, ne scilicet in aliquo imminuantur, aut quoquo modo distrahantur. Ita tamen ne minimum quicquam sub pretextu huiusmodi revisionis ex dicto sacello exportetur alibi; sed ut omnia revisa integre iterumq in predicto sacello, eiusque testudine serventur et maneant perpetuo. Dignabitur insuper venerabile capitulum ecclesie cathedralis vilnensis eligere et constituere, quociesqunque necessitas expostulaverit, aliquam ex commansionariis presbyteris sacelli mei predicti virum probum et spectate fidei hominem, cui custodia tesauri supra expressi committi debet. Claves autem testudinis seu tesauri foveri debent in tesauro ecclesiastico et non nisi in maioribus festivitatibus utendum erunt his vasibus et ornamentis, indumentisve sacris, peractis autem divinis, vasa et indumenta ipsa iterum in testudinem sacelli recondi debent, animadversione capituli accedente, quo tanto securius et indempnius vasa et indumenta predicta perpetuo asserventur. Quoniam autem et ecclesiam Sancti Nicolai354 circa arcem comitatus mei

i Pub: trūksta žodžio serico. j Pub: serico k Pub: pictam l Pub: Seysussy m Pub: testitudine n et erunt išbraukti. o Pub: constricti p Pub: trūksta žodžio Dei. q Pub: iugiter

156 Gieranoinensem procuravi apud Sanctam sedem apostolicam, non mediocri impensa et solicitatiorie mea, ex parochiali reddi collegiatam355, cui in rectorem prepositus infulatus per eius sanctitatem est prefectus, et decem presbyteri prebendarii ad decantandas perpetuo horas canonicas quotidianas, et tres presbyteri vicarii in ea per me constituti et honestis ac sufficientibus proventibus annuis, tam prepositus ipse, quam etiam presbyteri unusquisque illorum singillatim contenti redditi sunt. Quo itaque eo ferventius et cum maiori ac debita reverentia, ac veneracione cultus divinus in ea ipsa collegiata per eius ministros peragatur, et Christi fideles tanto ardencius, devocione et cordium suorum contricione inflammentur, ad eam ipsam collegiatam ecclesiam Sancti Nicolai || Geranoinensi, in laudem et honorem omnipotentis Dei Eiusque sanctissimime virginis Matrisr dicteque ecclesie patroni Sancti Nicolai pontificis et omnium sanctorum, do, dono, lego et inscribo: similiter donatione perpetua et irrevocabili, monstrantiam magnam argenteam deauratam ponderis quinquaginta sex marcarum356 pro usu celeberrimarum festivitatum: alteram monstrantiam similiter argenteam ponderis tredecim marcarum: item crucem argenteam deauratam partim ponderis sex cum media marcarum cum quatuor lapilis jacinctis: Item thuribulare argenteum maius ponderis octo marcarum, alterum vero minus etiam argenteum ponderis duarum marcarum et octo scotorum: item vasculum argenteum cum cocleari, reservaculum thuris, ponderis unius marce et quinque schutorum: item infulam seu alias mitram episcopalem gemmis et lapilis preciosis satis egregie adornatam: item missale argento reformatum seu alias obductum, ponderis sex cum media marcarum argenti: item baculum pastoralem argenteum deauratum ponderis undecim marcarum: item duos baculos argenteos ponderis duodecim marcarum pro intonantibus357: item duo pacificalia argentea deaurata rotunda ponderis trium dia cumme marcarum, et tertium pacificale argenteum deauratum, etiam rotundum absque pede, ponderis unius marce cum media: item tabelam cum capite unius sancti ex numero sanctorum innocentium et cum multis aliis sanctorum reliquiis: item duas manus ligneas deauratas cum ossibus reliquiarum undecim millium virginum. Item cassulas, seu indumenta sacerdotalia numero duodecim, earum prima de altembas rubeo in auro absque cruce, et humerale ex gemmis: secunda de athlasio, in auro filato non tracto cum cruce ex gemmis, et humerale similiter ex gemmis: tertia de athlasio in auro filato non tracto cum rubeo serico et crux argento filato suta, humerale vero ex gemmis, in eo Veronica cum angelis: quarta || de athlassio rubeo auri tracti et humerale ex athlassio rubeo cum gemmis et lapillis: quinta de axameto brunatico in auro cum cruce argento filato suta; et humerale ex nigro axametho cum gemmis, in eo Nomen redemptoris nostri Jesus in sole ex gemmis: sexta de axametho viridi cum cruce, et humerale cum gemmis et lapillis: septima de axametho rubeo in auro cum cruce: octava de axametho in auro cum rubeo et albo serico: nona de adamasco albo in auro cum rubeo et viridi serico et humerale gemmineum, in eo Nomen Jesus in sole ex gemmis: decima de axametho viridi cums cruce: undecima de athlassio nigri et albi serici: duodecima de athlassio celestini et glauci serici: item pallia numero quindecim, primum de athlassio auri filati non tracti: secundum de athlasio albo argenti tracti: tertium de axametho celestino in auro: quartum de axameto nigro in auro: quintum et sextum de polhathlassio albo, quorum extremitates athlassio rubeo turcico in auro obducte: septimum et octavum de athlasio celestini et glauci serici: nonum eodem athlasio obductum, tamen circumcirca athlassio venethiano in auro cum imagenist Sancte Marie in sole: decimum et undecimum de purpura alias Kamcha Alexandriana358 in auro: duodecimum et tredecimum de Kamcha Burskau in auro: quartumdecimum et quintumdecimum de axametho

r Pub: Mariae s Pub: in t Pub: imagine u Pub: Perska

157 turcico rubeo et albi serici: item dalmathicas numero decim: duas de axametho albo cum auro et humeralia de nigrov axametho cum gemmis: duas preterea de axametho rubeo cumw auro, duas denique de athlassio rubeo cum auro florisato ad instar penne pavonis: duas etiam de athlassio celestini et glauci serici sine auro: et reliquas duas de adamasco albi, rubei et viridis serici: Item antependia supra magnam aram tria de veludo alias zlothoglow. His ergo supra nominatis indumentis et apparatibus utentur presbyteri in sacrificationibus suis nonnisi in solemnioribus festivitatibus, pro quotidianis autem officiis obeundis || septem casulas speciales simpliciores, et supra unamquamque aram ecclesie prefate tria antependia etiam ferialia hoc presenti meo testamento do, dono, lego et inscribo. Que omnia et singula nominatim supra expressa consors mea amantissima domina Zophia et filius meus dominus Stanislaus359 Novogrodensis palatinus predicti posteaquam mortem obÿero tenebuntur illico et iam ex nunc sint astricti ex thesauro meo, tam ad sacellum meum vilnense predictum, quam etiam ad ecclesiam Sancti Nicolai Geranoinensem sine omni renitentia extradere et illuc iuxta presentem meam ultimam voluntatem collocare et importare. Quoad autem edificabitur ex muro testudo, seuZakrystia circa ecclesiam Sancti Nicolai predictam pro reservandis apparatibus ecclesiasticis, interea vasa ilia omnia sacra et indumenta servari debentur in testudine arcis Geranoinensis ad hoc studiose constructa, que et zacristia appellatur, ab ea unam clavem habebit prepositus pro tempore existens et alteram clericus prebendariorum: ita tamen quod unus illorum absque altero testudinem ipsam apperire et ingredi non debebunt. Et quoniam nedum has tantummodo ecclesias tantis apparatibus adornaverim, verum et omnibus aliis ecclesiis, tam intra diocesim vilnensem, quam etiam Luceoriensem consistentes, iuris patronatus et collationis360 mee nonnihil etiam vasorum et indumentorum sacrorum ac ceterorum apparatuum pro cultu divino elargitus sum; ea propter obsecro, ut domini archidiaconi, aut ceteri diocesum predictarum visitatores pro tempore existentes, postquam dioceses ipsas visitaverint et ad mee tandem collationis ecclesias devenerint, velint de huiusmodi vasis sacris, apparatibus et indumentis per me datis exactius inquirere, immo rem ipsam oculis subiicere, ne incuriax rectorum, aut malignitate cuiuspiam alterius successu temporis quoque modo absumantur et in eorum nepharios usus, ut id iam plerumque evenire solebat,|| convertantur. Ut hec omnia et singula premissa robur perpetue firmitatis obtineat presens testamentum meum sigilli mei appensione communivi et roboravi, feciy atque mandavi. Actum et datum in curia mea Geranoinensi, sabbato in vigilia Sancti Andree Apostoli anno Domini Millesimo quingentesimo trigesimo nono. Presentibus magnificis Dominis Alexandro Chodzkiewicz capitaneo Brzestensi, Marschalco in magno ducatu, ac in Ostrina, Vilkya et Kniszino tenutario361, duce Ivano Dambrovicensi de Olschany nepoti meo ex fratre, structore mense Regie Maiestatis in magno ducatu et tenutario in Horwol362: necnon generosis Alberto Hriskone Kimbaro vicesgerente meo vilnensi363, Stanislao Steczkonys Sakowicz364 et Stanislao Komorowski plebano in Ucziana365 diocessis vilnensis clerico, sacra appostolica autoritate notario publico, ac meo precipuo et alias a secretis scriba, qui premissa a me habuit in commissis. Et hoc meum testamentum iussu meo manu sua propria scripsit.

v albo išbrauktas, o nigro įrašytas virš eilutės. w Pub: in x B: in Curia; Pub: iniuria. y Pub: feri

158 30 1552 01 26, Vilnius

Ldk karaliaus Žygimanto Augusto įsakymu Vilniaus kanauninkai Motiejus iš Monkolino, Jonas Vierbkovskis patikrino Vilniaus katedros Palaimintojo Kazimiero ir Goštautų koplyčių turtą – si- dabrinius votus, liturginius indus, paveikslus ir šilkinius liturginius drabužius. Įrašytas ir vyskupo Pauliaus Alšėniškio paskolos aktas, kuriuo jis pažada Kazimiero koplyčios lobynui atiduoti 100 kapų lietuviškų grašių, kuriais jis apmokėjo dailininkui Antanui už visos katedros vidaus sienų dažymą. Revizoriai atskiria Vilniaus kapitulos lobyne saugomą turtą nuo pačiose koplyčiose kunigų naudojimui paliktų (mažiau vertingų) daiktų. Rs: A: F43-19857, 4 popieriaus lapai, 21 cm pločio x 33 cm, sulenkti per pusę išilgai, kad suformuotų aštuonių lapų lankstinuką, kur įrašytas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero ir Goštautų koplyčių turtas. Popieriaus vandenženklis – kriauklės formos skydas su trimis atviromis karūnomis, virš jo – didesnė atvira karūna. Conscriptio auri et argenti divi Casimiri366 per dominos Matthiam a Macolin prepositum Trocensem367 et Joannem Vierbkowski368 canonicos ecclesie Vilnensis anno Domini MoDoLIIo die vero xxvi mensis Januarii de mandato Sacrae Majestatis Regiae facta. Et primum in aerariio Capituli Vilnensis. In primis nalezlismi zlotich ve zlocie roznei moneti 195. A przitim wlozilismi Xiandza Czerczinich369 zlotich 20, ktore testamentem legoval pro canonisacione divi Casimiri. Summa ducatorum in auro 215. Argentum Obraz srebrni liti panienski nye dati stoyanczi na sztolczu okraglim w ktorim grzwien szrebra iest – marc. 5, scot 1. Obras srebrni tesz liti panyenski w saianie stoiączi o krom stolcza marcharum 2, scot. 5. Obras srebrni mąski brodati krom stolcza w szerokiey szcaie s szerokim kolnierzem dati w ktorim iest marc.1, scot. 10. Obras srebrni stoiączi mlodzieniecz krispovati w szerokiey szacie stoiączi na stolczu w trzevikach franzuskich dati argenti marc 1-/11 || fo1v Obras srebrni dati nagi mlodzieniecz krom stolcza marc 2-/3. Tabliczka srebrna, na niey riti gladko mąski, marc -15. Obras srebrni panienski w chomli a w plasczu dlugim stoiączki bes stolcza – marc 1- scot. 5. Obras srebrni panieyski dati klączaczi w ranthuchu na stolczu a dzieciątko maluczkie tesz srebrne trzima na sznurku czarnim vvyązane utrunque, marc 3-/3. Obrazek szrebrni dziecinki gladki nagi marc -/3/ Glowka srebrna data gola z iązikiem vivieszonim, marc -/1/ Tabliczka srebrna na ktorei obras Panni Marie riti gladki, okolo ktorego v vierchu herbi dwa Orzel a pul miesiancza i gwiasda, v dolu klączi pany a herb nyzey Bavola370 glova a myecz przes nyą argenti, marc. -/11-/ Item srebrni mlodziemiaszek, scotos 4. Reke srebrne po ramyą data argenti sine uno scoto marc 3. Druga raka po lokiecz data mlotek srebrni trzimaiącza, marc 2/11. Stuka srebrna okragla gladka litha, marc 2. Druga stuka na czteri grani lita gladka, marc 2-/4 || fo2r Koflik starowieczki srebrni argenti, marc 1/1.

159 Czaszka iako pul plovi, marc. Pectus et venter hominis argenti, marc -10-. Serce date nie male na iednei stronie Pan Jesus, na drugiey Casimirus, scoti 11. Serce date z herbem Odrovązem371 argenti, scot.10. Sercz rownich i maluczkich dwadziesiecia y trzi, w ktorich wszistkich argenti marc. 3/2. O krom tich sercz nie pozlocistich sa dwie serce, jedno zlote valoris ducatorum decem cum quarta, a drugie srebrne pozlociste, scot. 3 Domek abo daszek srebrni dati continens scotos 5. Raczka abo dlon szrebrna data continens argenti scotos 6-. Ramiona y sziya krom glovi argenti scotos 11. Liszka srebrna pozlocista scot. 6. Oczi dwie spoione continentes argenti scotos 2. Pczki dwie rozne scotus -. Nos ieden, scot.2 Palecz, scot.1 Prant srebrni continens argenti marc. 1. || fo2v Stuczka na trzi grabi, scot.8. Czantki od pasa dwie, marc. 4. Obraczka od wiencza srebrna, na ktorei dwadziescia y trzi stuczki srebrne, iakobi ta patenki y dwie koleczce y zambek y kolko drotove z laczuskim wszistkich stuczek dwadziescia y szescz spolem związanich continent argenti marc. 3. Trzi noski, marc. 6. Summa totius argenti marcarum 44 scotorum 3. In schedula autem domini Archidiaconi372 1549 die 26 Novembris continentur marcarum 45, desunt scoti 21. Pecunia Summa totius pecuniae monetae utriusque Polone et Lituanicae facit sexagenas 376/46 numeri Lituanici grossum quemlibet decem obolis373 Lituanicis antiquis computando. Praeter sexagenas 100 numeri et monetae Lituanicalium per Reverendissimum in Christo dominum episcopum Vilnensem, ducem Olschanensem ad pingendam || fo3r ecclesiam cathedralem Vilnensem Anno Domini 1548 die 7 Julii mutuo acceptas, quas se obligavit soluturum synographa sua cuius tenor sequitur et est talis: Paulus Dei gratia episcopus Vilnensis et dux Olschanensis notum ac perspectum sit omnibus et singulis et quibus expedit generaliter universis, quia exigente necessitate tam pręgnante et urgente ecclesiae cathedralis nostrae Sancti Stanislai Vilnensis praecipue pro conducendo ac conveniendo pictore magistro Antonio, quo stipendio sumptunne testudines in choro, corpore et lateribus totius ambitus ecclesiae depingere valeat et possit, obtento prius Capituli nostri desuper consensu, in mutuum accepimus ac in prompta et numerata pecunia levavimus centum sexagenas grossorum numeri et monetae Lituane usualium de Thesauro Beati Casimiri a collectoribus eius, quas promittimus et obligamus solvere et in eundem Thesaurum deponere seu restituere de paenis clericorum synodalibus ac etiam charitativo subsidio. Necnon ex intestatis quibuscunque et quoruncunque clericorum, si quae casu aliquo primo et principaliter occurrant aut eveniant. In cuius rei testimonium || fo3v sigillum nostrum praesentibus subimpressimus et nos manu propria subscripsimus. Datum Vilnae septima Julii Anno Domini MoDoXLVIIIo. Paulus episcopus Vilnensis + subscripsit.

160 Argentum in sacello divi Casimiri374. Quatuor candelabra argentea magna in diversis locis seu partibus deaurata, quorum unumquodque marcarum decem cum media scotorum. Item alia duo, unum quodque marcarum decem cum media scotorum. Item due cruces inaurate cum lapidibus circumcirca corallinis ac aliis, sed parvi admodum momenti, immo vero tempore incendii, ut dicitur, exustis. Valor autem primae crucis marc. 5/9. Secundae crucis valor marc. 2/10. Item pacificale cum sede argentea cuius superficies in modum tabulae de auro puro, in qua lapides sunt infixi. Reliquum deorsum est argenteum. Valet totum marc. 2/scot.9, quoniam dividi non potuit ut seorsum ponderatur. || fo4r Item calices quinque argentei, tres inaurati. Primus marcarum quinque cuma – sine uno scoto. Patina huius calicis marca 1, scoti 5. Secundus valet marcas 2/18. Patina huius marc. 0/4. Tercius marc. 2/4. Patina huius calicis marc. 0/9. Item duo calices non deaurati, quorum unus valet marcas argenti duas cum – scoto 1. Patina huius calicis valet marcam – scotum 1. Secundus calix non deauratus valet argenti marcas 2. Patina huius calicis valet marc. 0, scotum 1. Item duo alia pacificalia argentea inaurata, quorum unum maius cum imagine Passionis Christi sculpta ex una parte. In altera vero Agnus cum vexillo et duabus crucibus. Valet autem argenti marca autem 1/9. Alterum pacificale minus in parte deauratum cum imagine Passionis Christi habens quatuor lapillos, duos scilicet corallinos; tercium turen sed viridem parvi momenti. Quartus || fo4v velut rubinus sed levissimi valoris. Valor autem huius pacificalis marca, scoti 8. Item ampularum tria paria, quorum unum par ad instar hungarici laboris cum 2 corallinis habens nonnihil deaurationis. Hoc autem par valet marcas 2, scotos 5. Secundum par ad instar cantarum non deauratum cum globulis loco sedium. Valet argenti marcas 3/2. Summa argenti in sacello divi Casimiri in potestate sacerdotum marchas 83/3. Hoc argentum relictum est in potestate sacerdotum ad ministeria altarium cum vestibus sacris sed nonnullis iam attritis, quarum inventarium ipsimet habent, iuxta quod omnia vidimus, conspeximus et eis omnia reddidimus ad servanda. Item cista magna cerae ferme plena. || fo5r Aurum et argentum Gastoldinum de sacello eius375 ad aerarium Capituli delatum. In primis calix aureus pulchro et vario labore fabrefactus, valoris auri marcas 6 et ducatorum auri 20, pondus totius calicis duc. 344. Patina argentea aurata scotorum 17. Item crux cristallina de sua sede deposita cum ymagine Crucifixi et orbe etiam valoris marcarum 11, scotorum 22. Sedes eius crucis argentea inaurata cum lapide crystallino magno valet marcas 14, scot. 6. Monstrantia argentea partim inaurata cum crusta colli divi Joannis Baptiste cum ymagine eius ac divae Virginis Mariae cum insigniis Gastoldinis, valoris marcarum 23. Tabula argentea tota deaurata in modum altaris cum tabellis claudentibus ipsam tabellam in qua diverse reliquie sanctorum. Tabella vitrea clause sunt. Valet totum marcas 9, scotos 19. Monstrantia argentea in parte deaurata sum reliquiis divi Adal || fo5v berti, insigniis Gastoldinis munita. Item cum ymagine divi Adalberti remum gestante. Valet marcas 11, scotos 18. Cum ymagine in superficie totius operis divi Casimiri palmam ferente.

a Nors žodis cum čia įrašytas klaidingai, tačiau raštininkas jo neišbraukė.

161 Item alia monstrantia cum imagine Sanctae Barbarae cun insigniis Domine Sophiae, ducis Vereyska, coniugis Domini Gastoldi, eiusdem valoris scilicet marcarum 11/18.a Item tabula lignea cum ymagine divae Virginis Mariae greca cum lapidibus duobus zephiris magnis et tercio balaso in fronte. In pectore vero sunt lapides diversi: smaragdi, granati, jaccincti, non magni valoris. Item margaritis auro pensili triplici infixis, collario aureob appensis, circum circa vero ipsam ymaginem in tabula sunt flosculi miro labore facti auri puri celati. Totum opus cum tota tabula lignea, a qua nihil horum amoveri bono modo potuit, valet marcas 15. Coopertorium huius tabulae est de raso rubeo margaritis non magni valoris intexto. || fo6r Item pulpitum argenteum non deauratum cum imaginibus evangelistarum circa Agnum vexillum ferentem. Marcarcum 12/1. Kita ranka prirašyta: Omnia argenti Gastoldini preter summitatem crucis cristallinam facit marcas 84, scotis 7, preter calicem aureum et tabulam ligneam in qua opus aureum est affixum etc. Vestes sacelli Gastoldini Humerale cum ymagine divae Annae ac duabus imaginibus astantibus quibusdam sanctis Agnum et securim gestantibus, totum margaritis intextum. Item humerale cum imagine Sancti Andreae, Sancti Alexii et Sancti Adalberti etiam margaritis intextum. Item humerale cum facie Christi et angelis circumstantibus. Totum opus margaritis intextum. Item humerale cum verbo Jesus in veluto rubeo cum columnis et floribus margaritis intextum. || fo6v Item humerale in raso rubeo cum margaritis et lapidibus balassis et saphiris parvi precii. Ornatus de panno aureo seu brucato antiquo cum cruce per totum de margaritis, in qua Sancta Trinitas cum imagine Passionis et Resurectionis Christi et Judeis resurrectionem custodientibus. Opus miro labore contextum. Cum humerali eiusdem panni aurei et alba omnibusque attinentiis. Item ornatus de panno aureo rubeo cum cruce de margaritis cum imagine Sanctae Trinitatis et angelis ad manus et latus Christi astantibus calices ferentibus; unus tamen a sinistris calicem non habet. Inferne vero imagines Sanctae Mariae et Sancti Joannis Evangelistae. Inferius autem sunt imagines Sanctorum Andreae et Mariae Magdalenae. Annus subscriptus est 1510. Passio Christi in cruce de lami||na fo7r argentea deaurata. Persona Patris coronam gerit argenteam deauratam et sceptrum. In cappa supra pectus persone Patris tres lapides balassi; cum omnibus attinentiis praeter humerale. Opus pulchrum et egregium mira diligentia factum. Ornatus de panno aureo brunatico cum cruce panni aurei alteriorisc coloris et imagine Passionis Christi de raso albo sived margaritis. Ornatus de panno aureo in raso rubeo cum omnibus attinentiis. Ornatus de panno aureo glauco cum cruce etiam auro filato contexta, in qua imago Virginis Mariae et aliarum sanctarum cum omnibus attinentiis praeter stolam, quae de medio raso pulatlasie est. Ornatus de kamcha alba auro intexta cum cruce in qua Maria in Sole de auro filato intexta cum aliis sanctis cum omnibus attinentiis, sed alterius coloris. || fo7v Vestes alie sacre sunt in sacello sacerdotalibus ad ministeria relictae, videlicet: Ornatus de panno aureo altembasso rubeo veluto intexto, bonum minime attritum cum omnibus attinentiis eiusdem altembassi et antependio eiusdem panni aurei. Item ornatus de veluto rubeo, celestino et viridi auro filato intectus cum attinentiis alterius generis vilioribus. Item ornatus de Burcatello glauco cum raso rubeo absque auro filato cum attinentiis simillimis. Ornatus de

a b raidė prirašyta kita ranka. c Vėliau pataisyta į alterius. d sine?

162 Adamasko albo auro intextus, vetus et attritus cum attinentiis eiusdem generis. Ornatus quotidianus de camcha rubea et celestina auro intexta cum attinentiis eiusdem coloris et panni praeter stolam viliorem. || fo8r Ornatus de veluto viridi et glauco cum suis attinentiis. ornatus viridis veluti floriati simplicis cum suis attinentiis. Totum vetustate et usu attritum. Ornatus de Adamasco albo veteri cum cruce auri falsi szich nuncupati. Item ornatus antiquus de panno aureo filato cum cruce de veluto nigro auro intexto. Antependium vetus de auro filato bono sicut primus ornatus in aerario Capituli servatus, ut supra. Antependium de auro filato bono serico filato nigro aliquantulum contextum. Antependium de panno aureo filato veluti rubeo intextum vetus. Antependium cum duabus portionibus panni aurei, tercia \de/ adamasco albo, auro intexto.. Antependium cum duabis porcionibus adamasci albi auro intexti, tercia pars in medio panni aurei serico filato intexti. || fo8v Antependia tria de Burcatello glauco cum raso rubeo novae. Antependia tria vetera de medio raso frinbriato rubeo, glauco, celestino et albo, id est pulatlasie. Item tria antependia de raso antiquo attrito glauco diversi coloris. Pallae sex, due nove et 4 antique attritae. Calicem nullum habent, nam duo ab annis sex fracti lignea crate, quae tunc fuerat et ruptae cista in sacello furto sublati sunt. Privilegium ab incendio volentes servare perdiderunt. Pacificale argenteum habent non deauratum valoris circiter marcae 1 cum reliquiis sanctorum et imagine divae Annae mettercie sculpta. Candelabra de cupro magna duo stantia ante altare maius eiusdem sacelli. Item candelabra in altari cuprea duo minora.

31 1645 02 04 [1553–1559], Vilnius

1645 m. Vilniaus vyskupo Abraomo Vainos įsakymu LDK iždininkas ir valdovo sekretorius Stanislo- vas Beinartas nurašė Vilniaus kanauninko Jono Vierbkovskio 1553 m. ir 1559 m. sudarytą Vilniaus katedros kapitulos ir vyskupijos klebonų mokėtas sidabrinės mokesčio sumas, mokant po 5 grašius už kiekvieną žagrę ir kitą žemės sklypą bei 2,5 grašiaus už daržą376. Taip pat įrašyta, už kiek tarnybų atsakingi klebonai. Ne visos bažnyčios įrašytos377– B1: MAB F43-435, popierius, 4 lapai, sulenkti kaip 8-ių 21 x 33 cm formato lapų brošiūra, antspaudėlis po popieriumi, su pilko šilko siūlais 8-ame lape, vandenženklis. Paskutinis lapas išplėštas, dvi dalys teksto sunaikintos; B2: LVIA F634/3/1: Litovskaja greko-uniatskaja duchovnaja konsistorija, Dokumenty Dubinskogo kostela, č. 1. Popierius, byloje įrišti 10 atskirų lapų, lapo gale išbraukta tuščia vieta, pakraščiuose kai kurie vietovardžiai įrašyti lotynų raidėmis, l. 10 – antspaudėlis po popieriumi, su pilko šilko siūlais. Kitoje l. 10 pusėje paminėta, kad 1675 01 02 Paberžės klebonas Andriejus Konstantinas Mačiejevskis [Andrzey Konstanti Macieiewski] šį raštą registravo pas Ukmergės pavieto seniūną Simoną Mikuličių [Symon Mikulicz].

Roku tysiąc szescset cztyrdziestego piątego, miesiąca februarii czwartego dnia. Za potrzebowaniem jaśnie wielmożnego w Bodze wielebnego jegomości księdza Abrahama Wojny378, biskupa wileńskiego, extract albo wypisanie z reiestru skarbowego wybierania serebsczyzny z dóbr

e nova prirašytas kita ranka.

163 duchownych kapitulnych i plebańskich biskupstwa wileńskiego379 w roku tysiąc pięcset piędziesiąt trzecim z soch, ziem, ogrodów i służeb do księdza Jana Wirbkowskiego380, na on czas poborce duchownego, wydawanych, przez mie, Stanisława Bejnarta381, skarbnego Wielkiego Księstwa Litewskiego, sekretarza króla jegomości, klucznika i podkluczego wileńskiego, wydany jest, który reiestr wypisując tak się w sobie ma: Костелъ головны Светого Станислава на замку Виленскомъ.382 Пропоство383 - сох трыдцат осмъ. Деканство384- сох одинадцат. Ардьяконство385 - сохъ шесдесят шест и полъ, землъ семнадцат. Кустоство386 - сох чотырнадцат, землъ тры. Сшколястрыя387 - сох шестесят и пол, землъ осмъ, огородов тры. Кантор388 - сох трыдцат тры и пол. Престымониа каноничые. Корени князя бискупа луцкого389 - сох петдесят осмъ, огороды два. Корени князя бискупа жомоитского390 - сох петдесят и пол, землъ тры, огороды два. Бакъшты князя Балтромея391 - сох трыдцат тры и пол. Вонялкгов князя Домановского392 - сох сорокъ пят и пол. Кужъмишки князя Алекъсандровы393 - сох трыдцат осмъ, землъ тры. Ганевичы князя Ленартовича394 - сох сорок одна. Трусовичы князя Матыасовича395 - сох петдесят чотыры и пол. Трусовичы князя Вирбъковского396 - поборца, волен. Волча князя Наркуского397 - поборца, воленъ. Купецко князя Кградовского398 - сох двадцат и пол, земля одна. Реша князя Солжы399 - сох осмъ и пол, землъ две. Шыланы князя Сабины400 - сох дванадцат, землъ пят и пол. Пунары401 - сох трынадцат, землъ трыдцат две. Езерницы капитулные402 - сох чотыры, земля одна. Строшынская волост403 - сох сто чытыры и пол, землъ десет, огороды два. Каменская волостъ404 - волна. Суфракганство405 - сох сто сорок и пол, земли пол, огородов осмънадцат. Олтаръ Миснишки406 князя бискупа жомоитского - сох девет и пол, земля одна, огородов осмъ. Олтар Монъвидовъ407 - сох семнадцат и пол. Олтар Кезкгалов408 - сох семдесят тры, землъ пят, огородов пят. Олътар Буднево409 - сох пятъ и полъ. Олтар Ромъболтов410 - сох тры. Олтар светого Казимера411 - сохъ две и пол. Плебаниа светого Яна412 - сох двадцат шест и пол. Троцкии ключ.413 || [1v] Пробощъ Новых Трок414 - сох двесте петдесят шест и пол. Капелян Светого Миколая415 - сох тры. Опатъ Старых Трокъ416 - сох трыдцат осмъ и пол, землъ шесдесят чотыры, огород один. Сомилишки417 - сох шест и пол. Келътовишъки418 - сохъ пят, землъ две. Жосле419 - сохи пол, земля одъна, огороды два. Поборцеa420 - сохъ шест и пол, земля одна и пол. Олтар - сохи две. Кгемужынъ421 - соха одна и пол, земля одна. Липъник422 - сох шест и полъ, огород одинъ. Кармялов423 - сох тры. Ковно424 - сох шестнадцат и пол. Олтар Бералиски425 - сох две, земля

a B2: Попорце.

164 одна. Олтаръ426, княз Янъ Кголы - сох две и пол. Светого Крыжа капелянъ427 - соха одна. Дорсунишки428 - сохъ девет и полъ, огород одинъ. Олтарникъ пустыи. Пуня429 - сох двадцат две, огород один. Барбиришки430 - сох осмъ, землъ тры, огород один. Жукгостя431 - сох девет, землъ чотыры, огороды два. Олтаръ - сох пят, землъ тры, огород одинъ. Ганусишки432 - сох осмъ, земля одна. Олтар433 —. Высоки Двор434 - сохъ шест, земля одна. Душъмяны435 - сох шест и полъ, огород одинъ. Давкги436 - сохъ чотыры и пол, землъ чотыры, огород один. Олитта437 - сох одинадцат и пол. Симно438 - сох чотыры. Меречъ Велики439 - сох осмънадцатъ и пол, землъ чотыры и пол, огороды два. Сырыа440 - сох осмъ, земля одна. Весыи441 - сох семъ. Бержники442—. Ожжа443 - сох одинадцат, земъля одна, огородов семъ. Городно444 - сох двадцат пят и пол, землъ семъ и пол, огородов трыдцат чотыры. Каплица445 - сохъ чотыры и пол, огород один. Нанъдура446 - сох семънадцат, огородовъ тры. Олътарникъ - сох две. Белыи Двор447 - сох чотыры. Одолско448 - сох осмънадцат и пол, огородовъ девет. Крынки449 - сох шест, огородов девет. Доспуды450—. Баркглов451—. Калиновка452 - сохъ шест, огородов двадцат одинъ. Долистовъ453 - сохъ осмъ и пол, огородовъ шест. Пробощъ шпиталныи454 - сох тры. Раикгрод455 - сох осмънадцатъ, земъля одна, огородов семъ. Олтарникъ456 - соха одна. Кгоняндзъ457 - сох трыдцат одна, земля одъна, огородов тры. Пробощъ на замку458 - сох чотыры. Трътяна459 - сох шеснадцат и пол, огородов десет. Олътарникъ460 - сох пят, огородов чотыры. Кнышын461 - сох осмънадцат, огород один. Добрынев462 - сох десет, огородовъ семъ. Хвороща463 - сох пят и пол. Туросна464 - сох тры. Белыи || [2] Стог465 - сох чотыры и пол, огородов чотыры. Шыдловице466 - сох тры, огородов тры. Олтарникъ - сох чотыры. Мстибогов467 - сох двадцат, огородовъ трыдцат осмъ. Гнезъно468—. Порозов469 - сох семнадцат, огородов два. Лысков470 - сох девет, огородов чотыры. Олтарникъ - сох тры. Подороско471 - сох осмъ. Олтарникъ - сох две. Межыреч472 - сох девет и пол, огород одинъ. Олтарникъ - соха одна и пол, огород одинъ. Зелва Меншая473 - сох десет, огородов два. Луконница474 - сох тры. Зелва Болшая475 - сох двадцат и шест, огородовъ чотыры. Олътарникъ476 Цыбулски - сох чотыры.b Волъковыско477 - сохъ трыдцат, огородов деветнадцатъ. Мочулъна478 - сохъ тры, огородовъ тры. Викарыи вечныи - сох чотыры. Волпа479 - сох трынадцатъ, земля одна и пол, огородовъ два. Мансыонаре480 - сох петнадцат и пол, землъ пят и пол, огородов девет. Олтарникъ481- земля одна. Струбъница482 - сох чотыры и пол. Мосты483 - сох петнадцат, землъ две, огородов чотыры. Рожанъка494 - сох шест, огородов два. Олтарникъ - соха одна. Жолудок485 - сохъ чотыры. Ишъчолъна486 - сох девет. Шчучынъ487 - сох шестъ, огородов два. Олтарникъ князъ Стрембошъ - соха одна и пол. Олтарник княз Павел - соха одна, земля одна. Олтарникъ княз Миколаи - земъля одна, огороды два. Ляцке488 - соха одна, земъли тры. Котра489 - сох пят, огород одинъ. Новыи Двор490 - сох две, земля одна, огород один. Олътарникъ василишки - сох семъ, землъ чотыры, огородов шест. Олтарникъ княз Пенковски - сох пят. Олтарник княз Якубъ - сохъ тры и пол, землъ две, огород один. Олтарникъ княз Станислав - сох две. Ваверка Болшая491 - сох девет и пол, землъ пят, огород одинъ. Олтарникъ княз Стебошc - сох тры, земля одна. Олтарник княз Кгуиноd - сох тры, землъ тры, огород одинъ. Олтарникъ княз Шымъкович - сох двадцат пят и пол, огород одинъ. Ваверка меншая492 - сох десет, земля одна. Белица493 - сох одинадцатъ и пол, земли пол, огородов тры. Докудовъ494 - сох тры и пол, землъ две, огородъ одинъ. Олътарникъ - соха одна. Лида495 - сох двадцат пят и

b Tarnybų sąraše paminėtas ir Oltarnik‘ knjaz‘ Mikolaj – žr. p. 170. c Tarnybų sąraše – Trembošč‘- žr. p. 170. d Tarnybų sąraše ir B2: Buino – žr. p. 170.

165 пол. Крупа496 - сох чотыры и пол, землъ тры и пол, огород один. || [2v] Олтарникъ - сох тры, земли две. Жырмуны497 - сох тры и пол, огород одинъ. Олътарникъ княз Якубъ - сох чотыры, земля одна. Олътарникъ князъ Малиновскии - сохи пол, земъля одна и пол. Блотна498 - сох чотыры и пол. Пеляся499 - соха одна и пол. Дубиче500 - сох тры, огородов девет. Нача501 - сох пят, земля одна. Трокеле502 - пан Ясенскии забрал од плебании все. Гаръманишки503 - соха одна и пол, землъ тры, огородов шест. Еишышки504 - пробощъ троцкии с пробоствомъ зълучылъ олтарникъ. Волъкиники505 - сох пятъ и полъ. Моишокголъскии ключъ.506 Моишокгола507 - поборца, воленъ. Олтарникъ Богдановски - сох осмънадцат, землъ пят. Олтарникъ Радвиловски - сохъ двадцатъ две, землъ чотыры. Олтарникъ Сметановъски - соха одна, земля одна. Олътарникъ Бартошовои - соха одна. Олтар у Божого Тела - сох две. Кернов508 - сох осмъ. Мусники509 - сох шест. Шырвинъта510 - соха одна, землъ две, огородов чотыры. Олътарникъ княз Брок - сохъ чотыры, земля одна. Олтарникъ княз Троян - соха одна. Побоиско511 - сох шестнадцат, огородов одинадцат. Олтарникъ княз Павел - сохъ чотыры, огород один. Олтарникъ княз Ероним - сох чотыры. Виша512 - сох тры. Вепре513 - сох тры. Упъники514 - сох десет и пол, земля одна, огородовъ тры. Олтарникъ - сох тры и пол, земъли сох тры, землъ тры, огородов семъ. Олтарникъ княз Станислав - соха одна. Олътарникъ княз Шчепан - сох тры и пол. Кеиданы515 - сох петнадцат, землъ пят, огородовъ трыдцат. Олтарникъ княз Станислав - сох чотыры. Шаты516 - сох осмъ. Сесики517 - сох шест и пол, земля одъна. Девялтов518 - сох двадцат шест, огородов девет. Олтарникъ княз Лостовскии - сох девет, земля одна. Олтарник княз Янъ - соха одна. Вилкомере519 - сох чотырнадцат, земли две. Олтарник княз Закъровски - сох одинатцат. Олътарникъ княз Кглуховскии - сох осмъ и пол. Олтарник княз Либовскии- сох тры. Олтарникъ Марушовскии - сох осмъ, землъ шест. Олтарник княз Авъкгуштын - земли пол. Олтарникъ княз Кгроховски - сохи пол. Ромикгола520 - сох осмъдесят сем и пол. Олътарникъ - сох пят. Троупе521 - сох тры. || [3] Оникшты522 - сох петдесят чотыры и пол, землъ семъ, огородов трынадцат. Олтарник княз Янъ - сох тры. Олтарникъ княз Петръ - сох осмъ, огородов одинадцат. Олтарникъ княз Матеи - соха одна, огороды два. Сведости523 - сох шест. Ракишки524 - сох осмъ, землъ две. Дусяты525 - сох пят и пол, земли тры, огород один. Олтарникъ княз Янъ - сох осмъ. Вижуны526 - сох осмъ. Утена527 з Ушполем528 - сох сорок чотыры и пол, землъ две, огородов десетъ. Ованъта529 - сох две и пол. Олтарникъ - сох тры. Бокгники530 - сох две. Кгедроите531 - сох деветнадцат и пол, землъ шест, огородов два. Олтарникъ княз Вит - сох шест. Олътарникъ княз Янъe - сох чотыры. Олтарник княз з Утены - сох две, земля одна и пол. Олтарникъ княз Авкгушътын - сох осмъ. Подбрезе532 - сох шестнадцат и пол, огородов пят. Олътарникъ - сох четыры. Попеле533 - сох пят и пол. Бирже534 - сох десет. Посволе535 - сох семдесят одна. Неманчына536 - сох шестдесят две, землъ осмнадцатъ и пол. Антоколски ключ.537 Анътоколя538 - жаднеи службы ани земли не мает. Коркожышки539 - сох тры, земли две. Олтарникъ - сохъ тры и пол. Дубинки540 - сох двадцат одна, земля одна, огороды два. Олтарникъ - сохъ две и пол. Олтарникъ541 княз Станислав Блюблинъf - соха одна. Маляты542 - сох чотыры, огородов чотыры. Олтарникъ - соха одна. Любонары543 - сох две и пол, земли пол, огород один. Линъкгманы544 - сох шест, земля одна, огород одинъ. Тавърокгны545 - сох

e Tarnybų sąraše – Jakub‘ – žr. p. 171. f B2: Люблинъ.

166 трынадцат, земля одна, огородов тры. В Солоку546 олтарникъ. Сувекъ547 - сох осмъ и пол, огородов тры. Езеросы548 - сох шесдесят пят и пол, землъ чотыры и пол, огородов осмъ. Олтарник549 - сох десет и пол, огороды тры. Дрысвятъ550 - сох трыдцат две, земля одна, огородъ одинъ. Брацлав551 - сох шесдесят пят, огородов чотыры. Иказня552 - сох осмъ и пол, огородов чотыры. Виды553 - сох трыдцат семъ и пол, огородов одинадцат. Тверечъ554 - сох пят и пол, огород одинъ. Довкгялишки555 - сох девет. Свинъчаны556 - сох десет и пол, огородов шест. Олтарникъ - сох дванадцат, земля одна, огород один. Линчупе557 - сох чотырнадъцат. Олтарникъ - сох две и пол. Одутишки - сох одинадцат, огородов тры. Поставе558 - сох чотыры и пол, земля одна. Олтарникъ - земли тры. || [3v] Волчолата559 - сох одинадцат. Долгинов560 - сох чотыры. Куренец561 - сох чотыры, огородовъ пят. Мядело562 - сох двадцат одна и пол. Капелян - сох одинадцат. Кобылникъ563 - соха одна, земля одна, огородов тры. Свир564 - сох семънадцат и пол, земли две. Олтарникъ мистръ Янъ - сох осмъ и пол, земля одна. Олтаръник Юры Шымкович - сох девет и пол. Олтарникъ Петръ Домановскии - сох осмъ и полъ, огородов шест. Олтарникъ Островскии - сох шестнадцат и пол. Олтарникъ Мочулъски - сохъ семъ и пол огородъ одинъ. Нестенишъки сохъ шестнацатъ и пол. Жодишъки565 - сох две. Воистом566 - сох двадцат пят. Даносов567 - сох тры. Воръняны568 - сох трыдцат осмъ. Свираны569 - сох семъ. Олтаръник княз Грегор - сох тры. Олтарникъ княз Розбицкии - сох две и пол. Островец570 - сох семъ и полъ. Раконтишки571 - сох тры. Медъницкии ключъ.572 Медники573 - сох осмъ, земли пол. Ошъмянски574 пробощъ - сох сорокъ тры и пол, землъ осмъ. Олътарникъ княз Богушъ - сох пят и полъ, земли пол. Олтарникъ княз Каспер - сох пят, огород одинъ. Олътарникъ княз Липец - сохи пол, земля одна. Олтарникъ княз Михал - земля одна. Олтарникъ княз Наркуски - поборца. Олтарникъ княз Свинарски - сох десет, землъ чотыры, огороды тры. Жупраны575 - сох двадцатъ пят, землъ чотыры, огороды два. Олтаръ княз Павел - земли две. Сморкгоине576 - сох шест, земъля одна. Олтарникъ княз плебанъ - соха одна, огород одинъ. Олътарникъ княз Амъброжы - сох чотыры, земля одна. Олтарникъ княз Ян - сох тры и пол, земли две. Крево577 - сох двадцат пят и полъ. Олтарникъ578 - сох две и пол. Лосъко579 - сох чотырнадцат, земъли полъ. Городилов580 - сох петнадцатъ. Олътарникъ - сох двадцат. Грузъдов581 - сох чотыры, земли две и пол. Хозов582 - сох осмъ и пол, земля одна, огород один. Олтарникъ - сох семъ и пол, земля одна, огородъ один. Лебедев583 - сох девет, землъ тры, огород одинъ. Олтарникъ - соха одна и пол, земля одна и пол. Молодечъно584 - огороды два. Вязына585 - сох двадцат осмъ и пол, землъ чотыры. Олтарникъ - сох две. Красное Село586 - сох шестнадцат, огородов шест. Дубровы587 - сох двадцат чотыры и пол, земъли две, огородов тры. || [4] Олтарникъ - землъ чотыры и пол. Радошковичы588 - сох сорок девет и пол, земли две,огородов двадцат пят. Аина589 - сох трыдцат две. Острощыце590 - сох деветнадцатъ. Минскъ591 - сох трыдцат, огородов сорок чотыры. Коиданов592- сох трыдцат пятъ и полъ, огородовъ пят. Волъма593 - сох осмъ, земъля одна, огородовъ пят. Ивенецъ594 - сох трыдцат чотыры, огородов шестнадцат. Олътарникъ - сох чотыры, земли две. Савица595 - сох две и пол, огород один. Каменка596 - сох шестнадцат и пол, огороды два. Олътарникъ - сох тры и пол, огородникъ одинъ. Налибоки597 - сох деветнадцат. Горшевичыg598 - сох трынадцат и пол, земли тры, огородовъ семъ. Доры599 - сох шест и пол, земли пол, огороды два. Олтарник княз Мартинъ - сох чотыры и пол, огород один. Олътарникъ княз Горецки - сох две. Хохло600 - сох тры и пол, землъ чотыры и пол, огородов

g B2: Кръшевичы.

167 тры. Воложыно601 - сох щест, огород одинъ. Саковиче602 - сох чотыры. Забереже603 - сох двадцат и пол, земли две. Вишневъ604 - сох сорокъ, землъ шест, огородов пят. Биутишки605 - соха одъна и пол. Лосокина606 - сох осмънадцат, земъли полъ, огород одинъ. Рукоине607 - сохъ две, земля одна. Витебъскъ608 - сох двесте осмъдесятъ и пол. Рудоминъски ключъ.609 Яшуны610 - сох две, земли чотыры. Олътарникъ княз Амъброжы - сох тры. Олтарникъ княз Станислав - соха одна. Мереч Менъшы611 - сох осмънадцат и пол, земля одна, огородов пят. Солечники Менъшые612—. [Солечники Болшые,h]613 олтарникъ614 княз Павелъ - сохъ пят и пол. Богъдановчына615 - сох двадцат семъ. Кгравжышки616 - сох тры, огород одинъ. Олътарникъ. Сурвилишки617 - сох две, землъ девет. Трабы618 - сох осмънадцат, огородов семъ. Манъсыонаре - сох семнадцат и пол, огородов пят. Олтаръник619 - сох чотыры и пол. Соботникъ620 - сох тры и пол, землъ две и пол, огородов чотыры. Олътар - сох тры, земля одна, огород один. Кгераиноны621 - сохъ семъдесят шест и пол, землъ двадцат, огородовъ шест. Манъсыоноре - сох двадцат семъ и пол. Жыкгмунътишки622 - огородовъ два. Иве623 - сох сорок и пол, землъ пят. Манъсыоноре - сох семъ и пол, земля одна. Лотва624 - сох чотыры и пол, земля одна. Новогородокъ625 - сохъ семдесят тры. Кошыце626 - сох шест и пол, земля одъна и пол. || [4v] Полонъка627 - сох пят, землъ чотыры. Олтарникъ - соха одна, огород один. Исколка628 - сох сорок тры и пол, землъ чотыры. Олтарникъ - сохи пол. Мокгилянка629 - сох тры и пол, землъ тры. Мир630 - сох пят, земли пол, огородов семъ. Олътарникъ - сох чотыры. Мокгилна631 - соха одна, земля одна, огород один. Конристовиче632 - сохи пол, земля одна, огородов два. Несвежъ633 - сох двадцат, огородовъ осмънадцат. Олтарникъ - сох семъ, огородов тры. Липа634 - сох трыдцат пят и пол, земля одна, огород один. Слуцъко635 - сох трыдцат пят и пол. Клецъко636 - сох трыдцат шест, земля одна, огородов двадцат. Ляховиче637 - сох осмъ. Недведиче638—. Даровo639 - сох пят. Крошыно640 - сох трыдцатъ две, землъ две, огороды два. Городишчеi Великое641 - сох две и пол, огород одинъ. Городище Малое642 - сох чотыры и пол. Молчадъ643 - сох осмъ и пол, огородов осмъ. Олтарникъ княз Янъ - огород один. Олтарникъ княз Ленарть - сох тры, огород один. Скопишки644 - сох две. Слонимъ645 - сох деветъдесят одна и пол, землъ дванадцат, огородов шест. Зъдятель646 - сох семъ, земли чотыры, огород одинъ. Въселюбъ647 - сох двадцат одна и пол, землъ тры, огородов два. Олтарникъ Абрамъj - сох чотыры, землъ тры. Олтарникъ - княз Павел - сох две, землъ две и пол. Олтарникъ княз Ян - сох пят и пол, земли пол. Едлъна648 - сох двадцат семъ и пол, землъ осмъ, огородов девет. Олътарникъ княз Павел - сох чотыры и пол, огород один. Олтарник княз Ленарть - сохи пол. Кошов649—. Иванцовиче650—. Рогатна651—.

Сох пят тисечеи сто петнадцат и пол, по пети грошеи. Землъ чотырыста деветдесят шест, по пети грошеи. Огородов семсот сорок тры, по полтретя гроша. Сумъ чынит копъ чотырыста деветдесят осмъ, грошеи трыдцат пят. А на Статут от сохи и от земли по пенезю, а от огородов двух пенезъ. Дал копъ девет, грошеи петдесят осмъ, пенези тры.

h Čia B1, B2 trūksta Šalčininkų įrašo, kaip matyti iš tolimesnio teksto, l. 7r. i Tarnybų saraše Gorodiščė vadinami bolšoe ir menšoe – žr. p. 172. j Tarnybų saraše – Am‘brožy – žr. p. 172.

168 Дал на ту суму первеи сего нижли личбу вчынил в року петдесят девятомъ въ руки князю Венцълаву652, бискупу жомоитскому, копъ чотырыста шестдесят чотыры, грошеи сорокъ шест, пенезеи шест. А тепер по вчыненю личбы в року петдесят девятом далъ до скарбу королевское его милости копъ сорок тры, грошеи сорокъ шест, пенези чотыры. Самъ княз Ян Вирбъковскии653 личъбу вчынилъ, реистр далъ и прысегу на справедливом выбраню вчынилъ.

Серебъщына зъ служобъ середнеи недели || [5] в пост, лета Божого нароженья тисеча пятсотъ петдесят третего564. Костел головны светого Станислава. Пробоство - служобъ трыдцат семъ и пол. Деканство - служобъ десет. Ардьяконство - служобъ трыдцат пят и пол. Кустоство - служоб одинадцат и пол. Сколястрыа - служобъ сорок. Кантор - служобъ осмънадцат. Престымониа каноничые. Корени князя бискупа Луцкого - служобъ двадцат шест. Корени князя бискупа жомоитского - служобъ двадцат шест. Бакъшты - служобъ двадцат тры. Вонялкгов - служобъ двадцат семъ и пол. Кузмишки - служобъ трыдцат одна. Ганевичы - служобъ двадцат. Трусовичы князя Матыяса - служобъ трыдцат. Трусовичы князя Вирбъского - поборца, воленъ. Купецко - служобъ шест. Реша - служобъ шест. Волча - поборца. Шыляны - служобъ одинадцат. Езерницы капитулные - служобъ тры. Пунары - служобъ двадцат шест. Стрешынская волост - служобъ сто петнадцат и пол. Суфракганство - служобъ деветдесят шест и пол. Олтар Михниски - служобъ сорокъ пят. Олтар Монвидов - служобъ осмъ. Олътар Кежъкгалов - служобъ двадцат две и пол. Олтар Буднево - служобъ пят. Олтар Ромболтов - служобъ тры. Олтар светого Казимера - служобъ две и пол. Плебаниа светого Яна - служобъ осмънадцатъ. Троцъкий ключъ. Пробощъ Новых Трок - служобъ сто сорок шест и пол. Капелян светого Миколая - служобъ чотыры. Опат Старых Трокъ - служобъ сорокъ две. Сомилишки - служобъ семъ. Кеитовишъки - служоб пят. Жосле - плебан поведает иж жаднои служъбы не мает. Поборъце - служобъ пят. Олтарникъ - служоб две. Кгекгужын - служъба одна и пол. Липъникъ - служобъ семъ. Кармялов - служоб две. Ковно - служобъ осмъ. Олтар Бералиски - не мает жаднои служъбы. Олътар княз Ян Кголы - служобъ две. Капелян Светого Крыжа - служъба одна. Дорсунишки - служобъ пят. Олтарникъ - служобъ две. Пуня - служобъ

169 одинадцат. Барбирышки - служобъ тры. Жукгостя - служобъ семъ. Олтарник - служобъ шест. Ганусишки - служобъ шест. Олтарникъ —. Высоки двор - служоб тры. Дусмяны - служобъ две. Давкги - служобъ пят. Олита - служобъ девет. Симно - служобъ чотыры. Мереч Велики - служоб семнадцат и пол. Сырыя - служоб шест. Весы - служобъ тры. Бержники, Ожа, Кгродно - служоб трынадцат. Капълица - жаднои не мает службы. Нанъдура - служобъ шест. Олтарникъ - служба одна и пол. Белы дворъ - службъ чотыры. Одолско - службъ петнадцат || [5v] и пол. Крынки - служобъ тры. Доспуды—. Баркглов—. Калиновка - служобъ чотыры. Долистов - служобъ две и пол. Пробощъ шпиталны - не мает жаднои служъбы. Раикгрод - служобъ осмънадцат и пол. Олтарникъ - служъба одна. Кгоинендзъ - служобъ шестнадцатъ и пол. Пробощъ на замку - служобъ две. Трътяна - служобъ осмъ. Олтарникъ—. Кнышын - служобъ девет и пол. Добрынево - служобъ пят. Хвороща - служобъ две. Туросна - служобъ две. Белы Стокъ - служоб две. Шыдловице - служоб тры. Олтарникъ - служобъ чотыры. Мстибогов - служоб девет. Олътарникъ—. Кгнезна—. Порозовъ - служобъ петнадцат. Лысков - служоб пят. Олтарникъ—. Подороско - служобъ пят. Олтарникъ - служобъ две. Межыреч - служобъ осмъ. Олтарникъ—. Зелвя Малая - служоб трынадцат. Луконница - служобъ тры. Зелвя Болшая - служобъ семнадцат. Олтарникъ Цибулски. Олтарникъ, князъ Миколай - служобъ две. Волъковыско - служоб двенадцат и пол. Мочулъна - служобъ тры. Викары вечны - служобъ две. Волпа - служобъ шест. Олтарникъ - служба одна. Мансыонаре - служоб одинадцат и пол. Струбъница - служобъ пят. Мосты—. Рожанка—. Олтарникъ Жолудок - служоб чотыры. Ищолъна - служобъ осмъ. Съчучын - служобъ тры. Олтарникъ княз Стрембош. Олътарникъ княз Павел - служъба одна. Олтарникъ княз Миколай - служъба одна. Ляцъке - служобъ чотыры. Котра—. Новы Двор - служобъ чотыры. Олтарникъ Василишки - служобъ десет. Олтарникъ княз Пенковски - служобъ чотыры. Олтарникъ княз Якубъ - служобъ чотыры. Олтарникъ княз Станиславъ - служоб две. Ваверка Болшая. Олтарникъ княз Трембощъ. Олтарник княз Буино - служобъ чотыры. Олтарникъ княз Шымъкович - служобъ дванадцат и пол. Ваверка Меншая - служобъ десет. Белица - служоб чотыры. Докудов - служобъ пят. Олтарникъ - служба одна. Лида—. Крупа - с.лужобъ пят. Олътарникъ - служобъ две. Жырмуны - служоб две. Олтарникъ княз Якубъ. Олтарникъ княз Малиновски. Блотъна—. Пеляса - служъба одна и пол. Дубиче - служобъ две. Нача - служобъ пят. Трокеле - не мает жадное. Гарманишки - служоб тры. Еишышки - служоб чотыры. Олтарникъ Волкиники - служоб тры. Моишокголскии ключъ. Моишокгола - поборца, || [6] волен. Олтар Бординовски, олтар Радвиловски - служобъ сорок тры. Олтар Сметановски - служъба одна. Олтар Бартошевскии - служъба одна. Олтар Божего Тела - служъба одна. Кернов - служоб осмъ. Мусники - служобъ пят и пол. Шырвинъта - служобъ тры. Олтарникъ княз Брок - служоб пят. Олтарник Троян - не мает жадное. Побоиско - служобъ десет. Олтарникъ княз Павел - служобъ чотыры. Олтарник княз Героним - служобъ чотыры. Виса - служоб тры. Вепре - служоб чотыры. Упники - служобъ девет. Олтарник - служоб тры, земли служба одна и пол. Олтарник княз Шчепан - служобъ тры. Олтарникъ княз Станислав - жадное службы не мает. Кеиданы - служобъ петнадцат. Олтарник княз Станислав - служоб пят. Шаты - служоб семъ. Сесики - служобъ шест. Девялтов - служобъ девет. Олтарник княз Лостовски - служобъ осмъ. Олтарник княз Ян - служба одна. Вилкомире - служоб девет. Олтарник княз Петръ Закровски - служоб семъ. Олтарник княз Кглуховски - служобъ пят. Олтарникъ княз Лубовски - служобъ тры. Олтарник княз Марушовски - служобъ сем и пол. Олтарникъ княз Авъкгушътын - службы

170 пол. Олтарник княз Кгроховски - служба одна. Ремикгола - служобъ осмъдесят семъ. Олтарник - служоб чотыры. Троупе - служоб тры. Оникшты. Олтарникъ княз Янъ - служоб тры. Олтарник княз Петръ - служобъ пят. Олтарник княз Матеи - служъба одна. Свядости - служоб шест. Ракишки - служоб пят. Дусяты - служоб осмъ. Олтарник - служобъ десет. Вижуны - служобъ шест. Утена - служобъ двадцат тры. Ованта - служобъ тры. Олтарник - служоб тры. Кгедроите - служоб сорок чотыры. Олтарник княз Вит - служоб шест. Олтарник княз Якубъ - служоб чотыры. Олтарник княз Авкгуштын - служоб семъ. Олтарникъ княз Утянски - служоб тры. Подберезе - служоб трынадцат. Олтарникъ - служоб чотыры. Попеле - служоб тры. Бирже - служоб чотыры и пол. Посволе - служоб трыдцат одна. Неменчына - служоб трыдцат осмъ. Анътоколъски ключъ. Анътоколя - жадное службы не мает. Коркожышки - служоб пят. Олтарникъ - служъба одна и пол. Дубинки - служоб одинадцат. Олтарник Юри - служоб тры. Олтарник княз Станислав Люблин - служба одна. Маляты. Олтарникъ - служъба одна. Любонары - служоб две. Линкгямяны - служоб шест. Таврокгне - служоб девет. Солоцъки олътар. Сувек - || [6v] служобъ пят. Езеросы, олтарникъ - служоб пят. Дрысвят—. Брадславъ - служоб сорокъ. Иказня - служоб осмъ и пол. Виды - служобъ семнадцат. Твереч - служобъ тры и пол. Довкгялишки - служобъ семъ. Свинчаны - служоб осмъ и пол. Олтарникъ - служоб шест. Линтупе - служоб трынадцат. Олтарник - служоб две и пол. Одутишки - служобъ чотыры. Поставе - служобъ пят. Олтарник - служобъ две и пол. Волколата - служобъ девет и пол. Долгинов - служобъ тры. Куренец - служоб две. Мядело - служоб петнадцатъ. Капелян - служоб осмъ и пол. Кобылник - служба одна и пол. Свир, олтарник княз Ян Мист - служоб двадцат одна. Олтарник Юри Шымковичъ, олтарник Домановски - служобъ семъ и пол. Олтарник Островски - служоб шест. Олтарник Мочулски - служобъ девет. Нестанишки - служобъ чотырнадцат. Жодышки - служобъ две. Воистом - служоб петнадцат. Данюсов - служобъ тры. Островец - служоб девет. Ворняны - служоб сорокъ чотыры. Свираны - служоб тры и пол. Олтарникъ княз Грегор. Олтарникъ княз Розбицки. Раконтишки - служба одна. Медъницкии ключъ. Медники - служоб чотыры. Ошмяна - служоб петдесят шест. Олтарникъ княз Наркуски - поборца, волен. Олтарник Кгоръчынски - служоб пят и пол. Олтарник Липец. Олтарникъ Каспер - служобъ пят. Олтарникъ Свинарски - служоб пят. Олтарникъ Михал - служъбы пол. Жупраны - служобъ двадцат. Олтарникъ княз Павел - служоб две. Сморкггоне - служобъ чотыры. Олтарникъ княз Ян, плебан - служъба одна. Олтаръникъ княз Амъброжы - служобъ пят. Олтарникъ княз Янъ - служоб шест и пол. Крево - служоб тры. Олтарник - служобъ две и пол. Лоско - служобъ трынадцат. Городилово - служобъ семъ. Олтарникъ - служоб десет и пол. Груздов - служоб чотыры и пол. Хозовъ - служобъ пятъ и полъ. Олтарникъ - служобъ пятъ. Лебедев - служобъ шест. Олтарникъ - служобъ две и пол. Молодечно - жадное служъбы не мает. Вязына - служоб шестнадцат и полъ. Олтарникъ - служба одна и пол. Красное Село - служоб осмъ. Дубровы - служобъ дванадцат. Олтарникъ—. Радошковичъ - || [7] служ[об] двадцат тры. Гаина - служобъ трыдцат. Островшыце - служоб осмъ. Минъск - служобъ чотыры. Коиданов - служоб дванадцат и пол. Волма - служоб семъ. Ивенецъ - служобъ двадцатъ. Олътарник княз Михалъ - служъба одъна и пол. Сивица - служобъ тры. Каменка - служоб одинадцатъ. Олътарникъ - служобъ тры. Налибоки - служобъ осмъ и пол. Горшевич - служобъ деветъ. Доры - служобъ шестъ. Олътарникъ княз Мартинъ - служобъ

171 тры. Олътарникъ князъ Кгорецъки - служобъ две. Хохло - служобъ две и пол. Лосонина - служобъ семъ. Воложыно - служобъ тры. Саковиче - служобъ две. Заберезе - служоб деветъ и полъ. Вишъневъ - служобъ двадцатъ две. Биутишъки - служъба одна и полъ. Рукоине - служобъ тры. Витебъскъ - служобъ сто осмънадъцатъ. Рудоминъски ключ. Яшуны - служобъ тры. Олътаръникъ княз Амъброжы - служобъ две. Олътаръникъ княз Станиславъ - служобъ две. Меречъ Менъшы - служобъ дванадъцатъ и полъ. Солечъники Менъшые - служобъ чотыры. Солечники Болшые, олътаръник князъ Павелъ - служобъ тры. Богъдановщызна - служобъ семънадцатъ. Кгравъжышъки - служобъ тры. Олътарникъ - жадъное служъбы не мает, толъко огородъника. Сурвилишъки - служобъ две и пол. Трабы- служобъ шест и пол. Мансыонаре - служобъ осмъ. Олътарникъ - || [7v] служобъ две и полъ. Соботъникъ - служобъ пятъ. Олътарникъ - служобъ тры. Кгераиноны - служобъ шестдесятъ шеcтъ. Манъсыонаре - служобъ десетъ. Жыкгмунътишъки - не маютъ жадное служъбы. Иве - служобъ трыдъцатъ семъ. Манъсыонаре - служобъ чотыры. Лотъва - служобъ две. Новогородок - служобъ шестъдесят две. Кошъчыце - служобъ шестъ. Полонъка - служобъ две и пол. Олътарникъ - служъба одна. Исколъка - служобъ двадцатъ одъна. Олътаръникъ - служъбы полъ. Меръ - служоб тры. Олътарникъ - служобъ тры. Мокгилянъка - служобъ тры. Мокгилна - служба одна и пол. Кондратовичы - служъба одна. Несвежъ - служоб деветъ. Олътаръникъ - служобъ тры и пол. Липа - служоб деветъ. Слуцъко - служобъ шестнадъцатъ. Клецъко - служобъ двадцатъ одъна. Ляховичы - служобъ тры. Недведичы—. Дарово - служобъ пят и полъ. || [8] Крошыно - служобъ десетъ и пол. Городишъче Меншое - служоб чотыры и пол. Городище Болшое - служобъ чотыры и пол. Мулъчадъ - служобъ две. Олътаръникъ князъ Янъ - служъбы полъ. Олтарникъ княз Ленарът - служоб тры и пол. Скопишки - служобъ две. Слонимъ - служобъ двадцат семъ. Кошов—. Иванъцовичы—. Здятело—. Вселюб - служоб девет; Олътарникъ княз Амъброжы - служобъ пят. Олтарникъ княз Павел - служобъ две. Олътарникъ княз Ян - служобъ тры и пол. Едълна - служоб двадцат тры и пол. Олтарник княз Павел - служба одна. Олтар[ник] княз Ленарт - службы пол.

Усех служебъ тры тысечъ двесте шестдесят одна по шести грошеи чынитъ копъ триста двадцат шест, грошеи шест. Тые пенези даны в року петдесят осмомъ и петдесят девятом. Самъ княз Ян Вирбъковскии реестръ дал и прысегу зараз учынил. Do którego tego extractu przy pieczęci ręką moią podpisuię. Działo się w Wilnie, roku, miesiąca i dnia wysz pisanego. Станислав Беинаpтъ, скарбны Великого Князства Литоского, секретарь короля его милости. [S. Beinarto ? antspaudas].

32 1599 01 25, Vilnius

Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio tarnas Jonas Skšetučevskis perrašo 1413 (1453) m. (!) Svyrių kunigaikščio Petro suteikties raštą, kuriuo šis įsteigia Svyrių bažnyčios dešinėje pusėje esantį alto- rių. Jis dovanoja 12 valstiečius su žemėmis, namais, laukais, pievomis, vandens ištekliais, medaus duokle, statinę kviečių, šieno vežimą, dvi kiaules, 10 sūrių, sviesto, druskos, 60 uolekčių audinio; iš

172 Dubataukos dvaro jis duoda kviečių dešimtinę, iš Viznos – 10 ausetkų medaus bei pusę kapos grašių kasmet. Rs: B: Vilnius, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka RS F93-1316, l. 2r-v, po pierius, 41 cm x 33 cm, vandens ženklas – Vytis, 1 lapas sulenktas į 2 dalis (20,5 x 33), vaško antspaudas impresuotas po popieriumi, skydas su trimis ragais, o viršuje – lelija; C: LNMMB F93-1316, l.1, popierius 21,5 x 34 cm, vandenženklis: kryžius ant kalnelio. Dorso: Copia tego Funduszu per ducem Swirensem cognominatum Piecko, anno 1413 (XVII–XVIII a. ranka), Ex copia eius fundacionis altarię Swyrensis (XVII a. ranka?). Teikia tik „1413“ m. tekstą. Reg. Tęgowskis, Rodowód kniaziów świrskich, p. 168–169. Anno Domini MoDoXCoIX die vero lunae XXV mensis Januarii, Vilnae. In mei notarii publici infrascripti testiumque infrascriptorum et apud acta praesentia personaliter constitutus nobilis Joannes Skrzetuczewski655 illustrissimi et reverendissimi domini Melchioris Dei gratia episcopi Samagitiensis ducisque Giedroicy656 famulus, exhibitis copiis literarum fundationis ad altare in ecclesia parochiali Swirensi657 situm pertinentibus in schaeda papyrea Latine scriptis, quas praefatus Joannes Skrzetuszewski nomine illustrissimi et reverendissimi domini episcopi praefati, domini sui, ad acta praesentia inscribi et ingrossari petÿt et obligavit, praesentibus honorabilibus viris Gasparo Sczerbinski plebano Dziewiatensi658 et Matheo Migowicz659 mansionario ecclesiae cathedralis vilnensis circa praemissa testibus, meque Daniel Dubicki660 publico et Consistorii Vilnensis actorum notario praesentisque actus scriba. Quarum quidem copiarum literarum fundationis altaris suprascripti tenor de verbo ad verbum sequitur et est talis. IN NOMINE DOMINI AMEN. Anno Domini milesimo quadragentesimo decimo tertioa661. Nos Petrus cognominatus Pieczko662 dux Swirensis significamus tenore praesentium, quod iuxta scriptum Divi Pauli apostoli663, non habemus in hoc mundo miserrimo mansionem aeternam, sed expectamus futuram caelestem mansionem, et ideo memor eorum donorum, quibus nos Deus praepotens in hoc mundo ditare dignatus est fortunis et prospera valetudine et honoribusb et caeteris bonis rebusc. Idcirco istisd donis temporalibus cupiens consequi aeternam mansionem, videlicet salutem aeternam, nam hoc secus fieri nequit nisi per piam remunerationem piarum elemosinarum et ad ecclesiam sanctame constitutis et fundacione ad pias preces. Quapropter ego cognominatus Piecko dux Swirensis fundamusf in nostro patrimonio Swiro in ecclesia nostra swirensi ad gloriam et honorem Deo praepotentig altare a dextra parte et propter hoc supradictum altare nostrum et altaristam eius mandamus et adscribimus octo homines subditos nostros || Swirenses cum tota illorum terra et quatuor homines citra lacum Swirensem: primus homo Simon Awlaskowicz cum filiis suis; alter homo Howiec Pomieciewicz; tertius homo Kuzma Chodorowic; quartus homo Chwiedzko Bielinczic cum filiis suis; etiam penes fluvium Stracza quatuor homines: primus homo Mathaeus Milan cum fratre suo Piecko et filiis suis; secundus homo Jurgi cum fratre suo Sienko et filiis illorum; tertius homo Dacus Powidowicz cum filiis eius; quartus homo Janko cum fratre suo Stanko Paciewiczi et filiis supradictorum hominum. Adscribimus supradicto altari nostro et altaristae eius cum toto iure, domibus, attributis, agris, pratis, pascuis, virgultis, aquis, tributo melis.

a C: Anno Domini 1413 b C: valetudine honoribusque c C: rebus bonis d C: his e C: trūksta žodžio sanctam. f Turėtų būti vienaskaita, fundo. g turėtų būti Dei praepotentis.

173 Etiam quatuor mensuras melis in hominibus, qui penes flumen Stracza664 manent; etiam legitime in hominibus unam tunam siliginis, hoc est ex tributo, et unum currum faeni et servitium ut ab antiquis temporibus servireh soliti sunt; etiam mandamus supradicto altari et altaristae illius ex aula665 nostra Swiran decimam siliginis et ex omni grano et hortorum fructibus et semine. Deinde ex eadem aula Swirensi adscribimus duos porcos educatos, etiam ex eadem aula Swiran decem caseos et urnam butiri; etiam ex eadem aula tunam salis; etiam sexagintai ulnas telae. Praeterea adscribimus eidem altari et altaristae jdecimam ex aula nostra Dubotolko666 siliginem solum. Etiam mandamus et ascribimus supak dicto altari et altaristae illius decem urnas667 melis ex aula nostra Wisni668 et mediam sexagenam pecuniae grossarum latorum solvere perpetuis temporibis. In cuius rei memoriam praesentes nostro sigillo testiumque impressimus. Actum et datum in Swir anno et die quibus supra. Ex actis Reverendi Domini Benedicti Woyna669 episcopatus sede vacante vilnensis administratoris extractum sigilloque suae Reverentiae communitum, Daniel Dubicky publicus Consistorii Vilnensis actorum notarius manu propria scripsi.

h C: trūksta žodžio servire. i C: 60 j C: trūksta žodžių decimam... altaristae. k turėtų būti supra.

174 I V

PARS QUARTA – KETVIRTOJI DALIS

Išnašos su komentarais 27. Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčia / St Nicholas’ Church, Geranainys

28. Vilniaus arkikatedros lobynas, Alberto Goštauto Geranainių monstrancija / Vilnius Metropolitan Cathedral Treasury, Goštautas Geranainys Monstrance I

PARS PRIMA – PIRMOJI DALIS

1 Jonas Albinas, kanonų teisės daktaras – žr. p. xxvi, xxxii, išn. 44, xxxiii–xxxv, liv. 2 Kunigaikštis Paulius Algimantaitis Alšėniškis, Lucko vyskupas, Vilniau arkidekanas – žr. p. xxxii, išn. 44. 3 Vilniaus vyskupas-administratorius Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, nesantuokinis Žygimanto Senojo sūnus – žr. p. xxvii, išn. 23. 4 Vilniaus vyskupijoje dirbantis notaras Stanislovas Komorovskis – žr. p. xxxiii, išn. 47, xxxiv, liv–lv. 5 Kazimieras Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis (1440–1492), Lenkijos karalius (1447–1492), trečiasis Jogailos sūnus. 6 Nesvyžiaus bažnyčios klebonas, kunigas Stanislovas, LKD 2170. Žinomas tik iš šio rašto. 7 Nesvyžius – dab. Baltarusijos miestas prie Usos upės į rytus nuo Baranovičių. Naugarduko pav., OchIII baž- nyčia įkurta prieš 1471 m. 1553 m. šios Rudaminos rakto šventyklos vertė – 145 gr (20 žagrių, 18 daržų) ir turėjo vieną altorių (7 žagrės, 3 daržai, 42,5 gr). 8 Mikalojus Nemiraitis (Mikołaj Niemirowicz) – 1471 m. miręs Vseliubo įpėdinis, nuo 1445 m. – Nesvyžiaus dvaro savininkas; tenai įkūrė bažnyčią. Taip pat su žmona Elžbieta prieš 1449 m. įkūrė ir praturtino Iškoldės bažnyčią – žr. Nr. 60. Gali būti, kad su broliais įkūrė ir Vseliubo bažnyčią. Žr.: R. Petrauskas, Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje–XV a. Sudėtis-Struktūra-Valdžia (Vilnius, 2003), p. 277–278. 9 Kaczanowicze – kaimas, 6 km į pietryčius nuo Nesvyžiaus. 10 Ostrow – lot. insula (sala), neretas bažnyčios įsteigimo vietos pavadinimas – plg. KDKDW, Nr. 564, p. 677, 678 (Ramygala). Telšių katedra taip pat įsteigta Insulos kalvoje. 11 Kukowicze (Kukavičy) – kaimas, 4 km į pietryčius nuo Nesvyžiaus. 12 Wojnilowicze – kaimas, 5 km į pietus nuo Nesvyžiaus. 13 Išrinktas į Vilniaus vyskupus Albertas Taboras (Wojciech Tabor) vyskupavo 1492–1507 m. – LKD 58. 14 Mikalojus Radvila (Mikołaj Radziwiłł) – Radvilos Astikaičio sūnus (fl.1463–1509), 1488–1492 m. – Trakų kaštelionas, 1491–1509 m. – Vilniaus vaivada, LDK kancleris; palaidotas Vilniaus bernardinų bažnyčioje. – Pet rauskas, Lietuvos diduomenė, p. 282–283; M. Antoniewicz, Protoplaści książąt Radziwiłłów. Dzieje mitu i meandry historiografii (Warszawa, 2011), p. 26–29, passim. 15 Naugarduko laikytojas Jurgis Pacevičius (Jerzy Pac, Jurii Pacewicz) 1492–1496 – mirė 1505–1506 m. – J. Wolff,Pacowie. Materyały historyczno-genealogiczne (Peterburg, 1885), p. 6–9; PSB t. 24, p. 703–704. 1495 05 27 kartu su žmona Anastazija ir sūnumi Mikalojumi bei vaikais jis tapo Romos Šventosios Dvasios brolijos nariu: Georgius Paczewicz palatinus in Nowgrodek in Lythwanie (sic) et Anastasia uxor sua et Nicolaus filius unacum pueris suis intrarunt hanc sanctam confraternitatem die 27 maii 1495 – Liber fraternitatis Sancti Spiritus, Biblioteca Lancisiana, ms 328, l. 201v, D. Baronas, „Piligrimai iš Lietuvos – Romos Šv. Dvasios brolijos nariai 1492–1503 m.“, LKMA Metraštis 38 (2015), p. 26. Jo sūnus Mikalojus († 1551) ėjo Palenkės vaivados pareigas (1543–1551) – PSB t. 24, p. 735–736. 16 Jonas Zaberezinskis (Jan Zabrzeziński), fl. 1456–1508 m., Polocko vietininkas – 1484–1496, Trakų kašte- lionas – 1492–1498, Trakų vaivada – 1498–1505, žemės maršalka 1498–1508. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 309. A.K. Urmański, „Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zaberezinskio karjerą“, Lietuvos istorijos metraštis 2014, 2, p. 35–60. 17 Anykščių Šv. Mato bažnyčia –žr. p. 103, 213, 239. 18 Jau 1522 m. Šv. Mato bažnyčioje stovėjo du altoriai – Šv. Onos ir Šv. Mikalojaus. Žr. išn. 36, 37, p. 213. 19 Nors Mykolas Boleslovas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kęstutaičio sūnus (ca 1391–1451/52), vedė iš eilės dvi Mazovijos kunigaikštytes (Eufemiją ir Kotryną), tačiau jokių palikuonių nesulaukė. – J. Tęgowski, Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów (Poznań-Wrocław, 1999), p. 224–227. 20 Šventoji – Rytų Lietuvos upė, didžiausias Neries intakas, ilgiausia tik Lietuvos teritorijoje tekanti upė. 21 Kurkliai – miestelis Anykščių apsk., Utenos rajone, 30 km nuo Ukmergės, kadaise Platerių, Giedraičių ir kt. valdos – Z. Wojtkowiak, Litwa zawilejska w XV i pierwszej połowie XVI w. (Poznań, 1980), p. 75–76. 22 Virinta – upė Utenos rajone, Šventosios upės intakas; prie jos stovėjo ir Kurklių dvaras. 23 Mykolaičiai-Žageliai (Žiogeliai) – esą kun. Žagelio, kuris 19 a. I pusėje Vilniaus kapitulai pristatė šį suteikties raštą, protėviai – plg. J. Wolff,Kniaziowie litewsko-ruscy od końca czternastego wieku (Warszawa, 1895), p. 686–687. 24 Anykščiai – apskrities centras Rytų Lietuvoje, 32 km į vakarus nuo Utenos. 25 Lietuviškai: auseklis, viedras, ušėtkas – medinis indas arba kibiras su „ausimis“, aukštis – 30–35 cm, skers- muo – 40 cm; 12 litrų talpos.

177 26 Szkłow, Škloŭ – dab. Baltarusijos miestas ties Šklovkos bei Dniepro upių santaka. 1555 m. imperatorius Karolis V Jeronimui Aleksandraičiui Chodkevičiui (Hieronim Chodkiewicz) (ca 1515–1561) suteikė grafo titulą; Chodkevičiai toliau save vadino Bychavo, Šklovo ir Myšo grafais. 1545–1561 m. ėjo Žemaičių seniūno pareigas. 1534 m. Vilniaus kaštelionas – Jurgis Mikalojaitis Radvila (Urzędnicy... wileńskie, Nr. 371, p. 109); Žemaičių seniū- no pareigas tuomet ėjo Petras Stanislovaitis Kiška. – E. Saviščevas, Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409–1566 metais (Vilnius, 2010), p. 297. 1559–1561 m. Chodkevičius ėjo Vilniaus kašteliono pareigas. Žr. G. Kirkienė, LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje (Vilnius, 2008), p. 109–112, 137–150, 160–163, 167–172, 181–188. Chodkevičių biogramai lenkų kalba – PSB t. 3, p. 354–361. 27 Kituose šaltiniuose neminimas Kžyvinos (Krzywina, Poznanės vaiv.) kaštelionas Martynas Martynaitis Zbo- rowskis. Kališo pilininkas (nuo 1543 m.), vėliau Krokuvos pilininkas (1562–1565) – Martynas Zborowskis (1492– 1565), evangelikas reformatas, 1514 m. dalyvavo kautynėse ties Orša, 1554 m. nužudė Dimitrijų Sangušką. 28 Užpalių seniūnas Stanislovas Mikalojaitis Radvila, Mikalojaus Mikalojaičio sūnus, mirė 1531 m., o Mikalo- jaus Juodojo Radvilos sūnus Stanislovas gimė 1559 m. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 56, 57, 229, 230, 232. 29 Žiežmarių, Rodūnės ir Mstislavlio seniūnas nuo 1527 m. – Jonas Hlebovičius [Jan Hlebowicz] (1480–1549), nuo 1515 m. – LDK maršalka, nuo 1529 m. – Vitebsko vaivada, nuo 1532 m. – Polocko vaivada; LDK kancleris – 1546–1549 m. PSB IX (Wrocław-Warszawa-Kraków, 1961), p. 541–542. 30 Chołchło, Khoŭkhlava – Baltarusijos Minsko srities, Maladečinos rajono kaimas, 38 km į pietus nuo Vileikos, kur 1437 07 09 Lietuvos kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis įsteigė Švč. Mergelės Marijos Šv. Stanislovo ir Visų Šventųjų bažnyčią – žr. Priedą Nr. 15, išn. 167, p. 230. Apie šį 1455 m. raštą nieko daugiau nežinoma. Jo nenaudojo KDKDW parengėjai, jo neaprašė ir Vilniaus kanauninkas Mamertas Herburtas. Kad šis raštas egzistavo, žinoma iš Tiškevičiaus Kodekse esančių dokumentų W. Semkowicziaus sąrašo – PAU 8904. 31 Mikalojus Radvila – žr. išn.14. 32 Upninkai – kaimas Jonavos raj., Astikaičių-Radvilų valdos, Maišiagalos rakto, Viln. pav,. OchIV parapija. Šv. Arkangelio Mykolo (Švč. Trejybės – Lib. VI, l. 269v) bažnyčią įkūrė Radvila Astikaitis, o 1482 m. fundaciją pa- pildė jo sūnus Mikalojus. 1522 m. šios šventyklos turtai įrašyti į Inventorių, žr. p. 102. 1553 m. jos mokestinė vertė (už 10,5 žagrės, 1 žemę, 3 daržus) – 65 gr. 1553 m. bažnyčia jau turėjo 3 altorius. 1512–1522 m. ten klebonavo Mi- kalojus, kuris 1522 04 22 laimėjo bylą prieš altaristą Grigalių dėl dešimtinės iš Žeimių [LKD 1454 ir 496] – Lib. VI, l. 268v–269, 1522 05 15 nuosprendį transumavo Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių – Czart. 1777, Lib. Magn. l. 111. Žr. M. Malczewska, Latifundium Radziwiłłów w XV do połowy XVI wieku (Warszawa-Poznań, 1985), p. 44–45, 111. 33 Radvila Astikaitis [Radziwiłł Ościkowicz] (fl. 1411–1477) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 215–216; Antoniewicz, Protoplaści, p. 80–94. 34 Žemaitkiemis (lenkiškai: Żmujdki) – miestelis už 15 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. 35 Bikuškio dvaras prie Alaušo ežero, į rytus nuo Užpalių. Dvaro teritorijoje 1633 m. įkurtas Sudeikių miestelis – A. Miškinis, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, II t. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II kn. (Vilnius, 2005), p. 505. 36 Pasak KDKDW rengėjų, tai turbūt buvęs Žemiankos dvaras (Anykščių raj. Troškūnų parapija) arba netoli esantys Žemejtele – KDKDW Nr. 324, p. 38, išn. 5. Tikriausiai vietovė nesietina su Jonavos raj. Žeimiais (žr. p. 211, išn. 18). 37 Kėdainiai – miestas Kauno apskr., 51 km į šiaurę nuo Kauno. Malczewska, Latyfundium, p. 103–105. Apie jų bažnyčią bei jos 1522, 1553 m. padėtį, žr. p. 102, 166, 212, išn. 19. 38 Dubingiai – miestelis Molėtų raj., 20 km į pietus nuo Molėtų, 15 km į rytus nuo Giedraičių – Malczewska, Latyfundium, p.149–151. 39 Pud – pūdas, pagal seną rusų matavimą –16,38 kg. 1 pūdas = 40 svarų. 40 Elžbieta Petrašaitė, bajoro Skapo žmona, kilusi iš Šaukavos. 41 Skop, Skapas – bajoras iš Astikaičių atšakos. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 277. 42 Ukmergės Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos altorius, žr. p. 103, 212 išn. 27, 30, 31. 43 Šaukava – kaimas 2 km į šiaurę nuo Ukmergės. 44 Jokūbas iš Drohičino (LKD 585), pirmasis Ukmergės Švč. Mergelės Marijos altoriaus altarista. 45 Ukmergės klebonas Jonas – LKD 782. 46 Tikriausiai Skapo brolis Stančikas Astikaitis. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 277. 47 Nežinomas bajoras, Jokūbas Asilavičius. Vis dėlto tai, kad raštą paliudijo kunigaikštis Giedraitis, tvirtina įtarimą, kad šias gimines sujungė antrosios Mikalojaus Giedraičio vedybos. – Žr. išn. 54, p. 179. 48 Nežinomas bajoras, Jokūbo Hoscylovičiaus mirusio brolio Simono bei brolienės Sofijos sūnus. 49 1522 m. rugsėjo mėn. iš visų keturių Pabaisko bažnyčios altorių Šv. 10 000 riterių-kankinių altorius būta aiškiai skurdžiausias. – Žr. p. 102, 211 išn. 15.

178 50 Pabaiskas (lotyniškai – Conflictus) – miestelis Ukmergės raj., iškilęs 1435 m. kautynių vietoje. Pirmąją Šv. Jurgio bažnyčią pastatė Ldk Žygimantas Kęstutaitis, dėkodamas Dievui už pergalę 1435 m. kautynėse ties Ukmerge prieš Vokiečių ordino Livonijos atšaką. Maišiagalos rakto, Vilniaus pav., OchIII parapija. 1553 m. turėjo 16 žagrių, 11 daržų (mokestinė vertė – 107,5 gr). 1516–1522 m. ten klebonavo Mykolas Zavišaitis [LKD 1625]. 1501 08 18 Ldk Aleksandras perteikė Vilniaus vyskupui teisę vieną sykį paskirti kleboną Pabaisko bažnyčiai, kuri buvo valdovo fundacija (KDKDW Nr. 507, p. 616–617). Apie 1522 m. bažnyčios ir altorių turtus žr. p. 102, 211 išn. 13, 14, 15. 51 Mykolas Zavišaitis (Michał Zawiszyc), Pabaisko klebonas 1516–1522 m., Kazimiero Jogailaičio dvariškio Jono Zavišos (Jan Zawisza) sūnus, Jono Jonaičio Zavišyco (Jan Janowicz Zawiszyc) (pastarasis kartu su žmona Marina Dargevičiūte fundavo Užuguosčio bažnyčią) ir Jurgio Jonaičio Zavišyco brolis (Jurgis ir žmona Elžbieta Dargevičiūtė fundavo Žeimių bažnyčią) – A. Boniecki, Poczet Rodów w Wielkim Księstwie Litewskim w XV i XVI wieku (Warszawa, 1887), p. 408–409, 411. LKD rengėjas ne taip įskaitė dok. Nr. 4, kur minimas dabartinis klebonas Mykolas, ir sukūrė naują kunigą, vardu Mikalojus [LKD 1476]. 52 Pabaisko 10 000 riterių kankinių altoriaus kunigas Lukas Konopkietis – LKD 1216. 53 Upninkų lektorius (žemesnį pašventinimą turintis dvasininkas) Feliksas – LKD 433. 54 Galbūt kunigaikščio Mikalojaus (Mitkaus) Giedraičio sūnus iš antrosios santuokos (su Anastazija Hoscy- lowna-Asilavičiūte) Mikalojus – Boniecki, Poczet Rodów, p. 61. 55 Kitur neminimas bajoras Mykolas Mantigailaitis. 56 Poznanės vyskupijos dvasininkas, viešasis notaras Motiejus Paulaitis iš Varšuvos, kuris, fundatoriams papra- šius, padarė oficialų suteikties nuorašą. 57 Gniezno vyskupijos dvasininkas, Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus kanceliarijos notaras Motiejus Krzestowskis. LKD 1830, cituojant Vilniaus kapitulos aktų ketvirtą knygą, jį vadina Kresliovskiu (Krzeslyowki). Vilniuje jis veikė 1569 m. 58 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (1556–1579), LKD 2526, p. 415–417. 59 Ukmergės srities bajorai broliai Jurgis Mikalojaitis, Petras Mikalojaitis su žmonomis Elžbieta, Liudmila, Traupio bažnyčios atstatytojai [ne Maišiagalos laikytojas? Georgius Nicolaides Petkowicz, Urzędnicy .. wileńskie, Nr. 86, 3771? Jis turėjo ne vieną brolį, nors tarp jų joks Petras neminimas]. 60 Traupis – Anykščių raj. miestelis, 28 km į vakarus nuo Anykščių. Maišiagalos rakto parapijos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Baltramiejaus, Jurgio, Mikalojaus, Onos, Elžbietos bažnyčia. 1516 04 19 Žygimantas Senasis suteikė bažnyčios įsteigėjams Jurgiui ir Petrui Mikalojaičiams teisę Traupyje laikyti karčemas ir iš jų gauti pajamų; taip pat valdovas leido kas sekmadienį rengti visiems pirkliams atvirą turgų miestelyje. 1568 08 06 įsteigėjų pali- kuonės (pagal vyrišką liniją) Elžbietos Sorgotaitės (Abraomo Bartoševičiaus Orwido žmonos) prašymu Žygiman- tas Augustas patvirtina šias teises. Jis šventyklą vadina Šv. Onos bažnyčia. – LM 350 (viešųjų reikalų kn. 8) nr. 72, p. 68–69. 1553 m. turėjo 3 žagres žemės (vertė – 15 gr). 61 Nežinoma vietovė, „Nauja Dirva“. 62 Nežinoma vietovė; tikriausiai ne Kulionys (Molėtų raj. kaimas). 63 Dirvonai – kaimas į šiaurės rytus nuo Kurklių (Anykščių sen., Anykščių raj. savivaldybėje)? 64 Albertas ir Mikalojus Stankovičiai, iš kitur nežinomi Ukmergės pavieto bajorai, broliams Mikalojaičiams užstatę žemės už 15 kapų grašių. Nors 1528 m. LDK kariuomenės surašymas mini Ukmergės bajorą Mikalojų Stan- kovičių, tačiau tėvavardis Stankovičius pernelyg dažnas, kad būtume tikri dėl šių vyrų tapatumo – Lietuvos Metrika Knyga Nr. 523 (1528). Viešųjų reikalų knyga 1, par. A. Baliulis, A. Dubonis (Vilnius, 2006), p. 49. 65 Galbūt – Kantrimiškis? Tokiu pavadinimu kaimai žinomi Subačiaus (Kupiškio raj.) ir Širvintų seniūnijose. 66 Iš Plocko vyskupijos atkeliavęs Mikalojus Jonaitis iš Mieskių (Plocko vyskupijoje) – LKD 1456 (klaidinga data). 67 Nežinomas Vilniaus miestietis Mikalojus Šalokajus. 68 Ukmergės altarista Abraomas (nuo 1509 m.) – žr. p. 213, išn. 27. Turėjo tarnaitį Petrą, kuris taip pat paliudijo šį raštą. 69 Deltuvos altarista kun. Motiejus – žr. Inventarium, p. 102. 70 Dvasininkas Petras iš Svačiovo. Sandomiežo srityje yra Swaczow kaimas. 71 Žr. išn. 5. 72 Dubingiai – miestelis Molėtų raj., 20 km į pietus nuo Molėtų, 15 km į rytus nuo Giedraičių; Antakalnio rakto, Viln. pav., OchIII bažnyčią įkūrė Ldk Vytautas; fundaciją patvirtino Ldk Kazimieras, o 1451 m. Giedraičių įpėdinis Koreiva Dubingių Visų Šventųjų bažnyčiai įteikė žemės (KDKDW Nr. 207, p. 234–235). 1553 m. bažnyčiai priklausė 21 žagrė, 1 žemė, 2 daržai (vertė 111 gr); turėjo 2 altorius, kurių vieną 1542 m. įkūrė Paulius Giedraitis su žmona Anastazija. 73 Ldk Vytautas Kęstutaitis, 1401–1430 m. 74 Dubingių klebonas Šventoslovas (1449–1451) – LKD 1432, 1439 m. Mykolo Kęstutaičio kapelionas – KDKDW Nr. 158, p. 179; 207, p. 235.

179 75 Šešuoliai – kaimas 18 km į pietryčius nuo Ukmergės, 10 km į pietvakarius nuo Želvos. 76 Balninkai – miestelis Molėtų raj., 20 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, 9 km į šiaurę nuo Želvos, žinomas nuo 1338 m., pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1507 ir 1544 m. – p. 254, išn. 530; Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 60–61. 77 Vilnos ežeras – KDKDW p. 217 išn. 4 spėjama, kad tai Vilnuojos ežeras prie Sudervės. 78 Maišiagala – žr. p. 211. 79 Vilniaus vyskupas Motiejus (1422–1453) – LKD 1657. 80 Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgailaitis 1449–1485, Vilniaus kaštelionas 1478–1485 – Petrauskas, Lietuvos di- duomenė, p. 251–252. Pats Deltuvos, Mstibogovo ir Kražių bažnyčių globėjas (KDKDW Nr. 297, p. 350–352, 387, p. 443–444). 81 Jonas Goštautas – Vilniaus vaivada 1443–1458, Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 241–243. 82 Petras Mantigirdaitis (Piotr Montygerdowicz) – LDK žemės maršalka, 1434–1459 – ibidem, p. 260–261; PSB t. 21, p. 674–675. 83 Jonas Nemiraitis, 1444 m. – valdovo maršalka – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 278–279. 84 Vilniaus dekanas, kanauninkas Mikalojus Blažejovskis, Žygimanto Kęstutaičio sekretorius 1432–1437 m., Kazimiero Jogailaičio sekretorius, 1440–1451 – LKD 1386. 85 Daugirdo sūnūs Jonas (Hanusas) ir Teodoras (Fedka), Kotrynos Savičienės broliai (KDKDW Nr. 542, p. 637–639, kai 1503 m. Vilniaus vyskupui Albertui Taborui dovanojo savo tėvoniją Olizarowskie). Vidžių įpėdi- niai. Jonas – 1481 m. Merkinės seniūnas (žr. Nr. 10 [8]). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 226–227. 86 Vidžiai (lenk. Widze, baltarus. Vidzy) – dab. Baltarusijos miestelis, 35 km į pietvakarius nuo Breslaujos (Braslav). 87 Antakalnio rakto, Breslaujos pav., OchII Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo, Apašt. Jokūbo, Kotrynos bažnyčia. 1553 m. turėjo 37,5 žagrės, 11 daržus, – jų mokestinė vertė 215 gr. 88 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius (1468–1481) – LKD 688. 89 Žr. išn. 85. 90 Nr. 9 [7], p. 13–14. 91 Klebono ir jo pagalbininkų dvasininkų vardai nežinomi. 92 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 93 Jokūbas Jonaitis, Jono Daugirdaičio sūnus 1482–1492 valdovo maršalka, 1486–1492 Eišiškių seniūnas. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 227. Jo testamentas – KDKDW Nr. 390, p. 447–449. Vedė nežinomos kilmės Zofiją, palikuonių neturėjo. 94 Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus, Ldk 1492–1506, Lenkijos karalius 1501–1506. Jokūbas taip pat ėjo Kazimiero maršalkos pareigas. 95 Apie Jokūbo Jonaičio Daugirdaičio testamentą, kuo jis Vilniaus vyskupui suteikė Vidžių ir Peršojo dvarus – KDKDW Nr. 411, p. 475–476; 1492 09 26 testamentas – KDKDW Nr. 390, p. 447–449. 96 Žr. išn. 87, p. 217 išn. 56. 97 Vidžių klebonas kunigas Motiejus. Nežinoma, ar jis ėjo šias pareigas nuo pat bažnyčios įkūrimo. 98 Dysna (Dzisna) – upė, kuri išteka Lietuvoje iš Parsvėto ežero ties Dūkštu, kairysis Dauguvos intakas. 99 Naujadvaris – Vilniaus vyskupo dvaras; žr. J. Ochmański, Powstanie i rozwój latyfundium biskupstwa wi- leńskiego (1387–1550) (Poznań 1963). Ši vietovė netapatintina su to paties pavadinimo Palenkės ir Lydos pavieto parapijomis (žr. p. 247 išn. 447, p. 252 išn. 490). 100 Vilniaus vyskupo iždininkas, Ainos klebonas Jonas Trakietis (fl. 1487–1501) – LKD 740. 101 Tauragnų klebonas Andriejus Semenavičius – LKD 197. 102 Vilniaus katedros Švč. Trejybės koplyčios kunigas mansionarijus Albertas Garbovietis (1498–1499) – LKD 69. 103 Jonas Bagdonaitis iš Valažino, bakalauras, 1488–1491m. studijavęs Krokuvoje, vyskupo Taboro kapelionas 1498–1499 – LKD 758. 104 Jonas iš Varnionių, vyskupo Taboro kapelionas 1498–1499, KDKDW Nr. 447, 450. 105 Vilniaus vyskupo dvarų laikytojai – Dambravoje Jurgis Juskovičius bei Serafinas Zavyščas (taip pat Šešuolių dvaro laikytojas – 1494–1498 – KDKDW p. 485, 499, 509, 522), Vidžiuose – Venclovas/Vaclovas. 106 Mikalojus Abraomaitis iš Žukovo (Poznanės vysk.), vyskupo Taboro notaras, 1500–1524 – Vilniaus kanauninkas, miręs 1531 m. – LKD 1431. 1499 12 07 gavo teisę naudotis nešiojamuoju altoriumi – ASP 48, l. 916v. 107 Polubrehų (Naugarduko sritis) įpėdinis Mikalojus Iljiničius, Jono (Ivaškos) Iljiničiaus sūnus – žr. Nr. 13. 1519 m., kaip Didžiosios Zelvos ir Polubrehų įpėdinis Nicolaus Hrek Ylynycz, Zelvos Šv. Onos altaristai Mikalojui suteikė 10 statinių kviečių, uszatnik (auseklį, ušėtką) medaus ir pusę kapos grašių – MAB F1-65 – žr. išn. 25, p. 177. Romos Šv. Penitenciarijos duomenimis, 1489 07 23 Mikalojus su žmona Ona Mykolaite (Načkaityte) įteisino savo santuoką (juos jungė 4 laipsniai bendro kraujo) bei gavo leidimą turėti nešiojamąjį altorių (ASP 38, l. 157r, 422r).

180 Tuo pat metu jo brolis Jurgis su žmona Elžbieta (iš Geranainių, Varnionys?) padarė tą patį – ten pat. Dėl Jurgio Iliničiaus ryšių su Butrimais žr. išn. 122, p. 181, Aljachnovič, et al., Rod Illiničau, p. 36, 37, 47. 108 Lentupis – Baltarusijos miestelis, už 1 km nuo dabartinės sienos su Lietuva, 16 km į pietryčius nuo Šven- čionių, 40 km į vakarus nuo Pastovių. 1459 01 14 Andriejus Daugirdaitis įkūrė Lentupio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus, Šv. Jurgio bažnyčią – KDKDW Nr. 227, p. 254–255. 1553 m. ši Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIV bažnyčia turėjo 14 žagrių (70 gr), vieną altorių (2,5 žagrės, 12,5 gr). Daugirdaičio duktė ištekėjo už Jono Iljiničiaus. 109 Šio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus ir Jurgio altoriaus 1486 m. įkūrimo aktas – žemiau, Nr. 13 [11]. 110 Vilniaus vyskupas Andriejus Gaškavičius (1481–1491) – LKD 182. Bendrai žr. S. C. Rowell, „Anekdota emporika: Kaip 15 a. Lietuvos pirkliai įveikė kliūtį prekybai: maro, laivo skandinimo bei kanonų teisės atvejais?“, Lietuvos istorijos metraštis 2008:2 (2009) ir tas pats, „Archival interface: the Goschowiczes in Gdansk and Vilnius, 1442–83“, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai: Faktas, kontekstas, interpretacija, sud. A. Dubonis (Vilnius, 2007), p. 383–393. 111 Serenčionys – gyvenvietė, 22 km į pietryčius nuo Švenčionių. 112 Žr. Nr. 13 [11]. 113 Lentupio klebonas Leonas (1486–1495) – LKD 1204. 114 Plg. KDKDW Nr. 363, p. 425. Ašvakto ež. tarp Svyrių ir Kabilninko – MAB F6-165. Žr. išn. 60, p. 217. 115 Ona Daugirdaitė, Jono Iljiničiaus antroji žmona (jis būtų ir jai antrasis vyras po Jurgio Gojcevičiaus mirties) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 245–246. Jos tėvas, Andriejus Daugirdaitis, įkūrė Lentupio bažnyčią – žr. išn. 108. 116 Jonas (Ivaška) Iljiničius (fl. 1440–1488), Valkavisko seniūnas (1470), Drohičino seniūnas (1475–1478), Vi- tebsko vietininkas (1483), Breslaujos seniūnas (1486), Smolensko vietininkas 1487–1488); turėjo du sūnus (Mika- lojų, Jurgį) ir dukterį, kuri ištekėjo už Dobrogosto Narbutaičio – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 245–246. Vaš- ka Sakaitis (Waśko Sakowicz), tarnavęs ldk Žygimantui Kęstutaičiui, nusipelnė trijų valdų, būtent „Loschokina, Szudzymynowo, Cyrczynya“, kurias 1473 m. jis perleido savo broliui Ivaškai – Kelma, ‚Ród Sakowiczów‘, p. 165, 166. Suteikties raštą paliudijo Cholchlos, Dorų ir Lasakinos klebonai: honorabilibus et discretis curatis: Paulo de Chochlo, Johanne de Dory, Fraczko ibidem de Loschokinya (AGAD, Rs 7344). 117 Vilniaus vyskupas Andriejus – žr. išn. 110. 118 KDKDW p. 412 išn. 4; tai iki Antrojo pasaulinio karo tebeegzistavęs Komorovščiznos (Komorowszczyzna) palivarkinis dvaras, 15 km į pietryčius nuo Lentupio. 119 Šiaurės vakarų kelias, vedantis Švenčionuosna. 120 Vakarų kelias, vedantis Struonių link. 121 Kunigas Leonas – žr. išn. 113. 122 Stanislovas Passeris (Stanisław Wróbel?) 1476 07 30 (feria tercia post Jacobi) Kamenyje kartu su Vilniaus oficijolu Jonu, Radaškonių klebonu Albertu, vyskupo Stažino (Starzyn) dvaro laikytoju Tomu ir vyskupo tarnu Jokūbu Surovičiumi paliudijo Onos Butrimaitės testamentą, kuriuo ji perrašo tetai (amite) Sienkienei Ivny dvarą (kurį jai kadaise užrašė dėdė Sienko), su salyga, kad po tetos mirties dvaras atitektų fratri meo Georgio filio domini Iwasko Illynycz (Butrimas jį įsūnijo – AGAD, Rs 7371) – AGAD, Rs 7348. Žr. išn. 588, 597, p. 258–259. 123 Svyrių kunigaikštis Stanislovas Talimantaitis, Stanko Iwaszkowic (Talimuntowic), ap. 1450–po 1503 – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 32. Apskritai apie Svirskius, žr. V. Jankauskas, „Kunigaikštystė ankstyvajame Lietuvos didžiosios kunigaikštystės funkcionavimo etape. Svyrių kunigaikštystės pavyzdys“, Lietuvos Pilys 2 (2006), p. 5–13. Dar žr. KDKDW Nr. 310, p. 365, 445, p. 517–520, 557, p. 660. 124 Svyriai – dab. Baltarusijos miestelis prie Svyrių ežero. 125 Svyrių Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchII Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurią tikriausiai prieš 1447 m. įkūrė kunigaikštis Grigas, Talimanto tėvas – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 168–181. 126 Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos, Stanislovo altorius – žr. Inventarium. Tą pačią dieną Stanislovas prisidėjo prie a. a. kunigaikštienės Elenos Daugirdaitės-Petkienės Svyriškės altoriaus turtų – KDKDW, Nr 557, p. 600 – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 171. 127 Altarista Stanislovas – LKD 2194. 128 Selioniai (Sielany) – nežinomos lokalizacijos Svyriškių dvaras. 129 Tuščia – ežeras ir kaimelis į pietus nuo Svyrių prie ežero. 130 Kabilnikas (Kobylnik), kitaip: Mažasis Medilas, Minsko srities – Medilo raj. kaimas, dabar vadinamas Narač. Buv. Svyrių valdos – žr. Inventarium, p. 105. Tai ne ta pati vietovė, kaip Vileikos raj. Narač kaimas – žr. išn. 153, p. 183. 131 Dubatauka (Dubatówka) – kadaise buvęs kaimas 30 km į pietus nuo Svyrių. 132 Svyrių altarista Jokūbas – LKD 584.

181 133 Svyrių altarista Jonas – LKD 777. 134 Pagal Tęgowskį – įtartino autentiškumo kunigaikštis Mikalojus Turas Svyriškis – Tęgowski, Rodowód knia- ziów Świrskich, p. 178. 135 Lietuvos didikas Laurynas Višimantavičius. 136 Lietuvos didikas Jurgis Mlečka. Mlečka kartu su Višimantavičiumi paliudija abejotino tikrumo Stanislovo Svyriškio 1503 07 22 suteiktį – KDKDW Nr 557, p. 660. 137 Sienko (Simonas) Romanovičius Svyriškis, vyriausiasis kunigaikščio Romano sūnus, Bagdonos vyras, bevai- kis – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 109. 138 Bagdona, Simono Romanovičiaus žmona. 139 Svyrių Šv. Mikalojaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Baltramiejaus ir Leonardo altorius – žr. p. 105. 140 KDKDW parengėjai spėja, kad tai Juodaučiai, Jodaucai (Jodowce), Vitebsko srities, Pastovių raj. kaimas, 38 km į rytus nuo Švenčionių. Gal labiau tikėtina, kad tai – jau nežinomas dvaras prie Juodupės upės, kuri dabar teka į Eišiškių HE tvenkinį (Šalčininkų raj.). 141 Volčinas (Wolczyn arba Sermierz) – kaimas vakariniame Naručio ežero krante. 142 Sporai (Spory) – kaimas prie Sporų ežero, į pietus nuo Naručio ežero. 143 Vaidila iš Ušakovo, Andriejaus Sakaičio dukters Onos vyras, fl. 1449–1460 m. – KDKDW, Nr. 187 p. 212, 226, p. 253. 1472 09 14 jo sūnus Andriejus (Andreas Woydylowicz) paliudijo savo giminaičio (svainio?) bajoro Mykolo Daniuškovičiaus Svyriškio (Michael Daniuszkowicz Świrski) suteiktį Ušakovo klebonui Motiejui (dešim- tinę iš Curzynille dvaro) su įsipareigojimu teikti sakramentus donatoriui bei jo įpėdiniams, klausyti jų išpažintis, krikštyti mažus bei suaugusius (sacramenta ministrare meis posteris, ac familiaresmeos [sic!] videlicet confessiones audire, parvulos ac adultos utriusque sexus baptizare). Andriejus pavadintas mylimu Mykolo gener (žmonos broliu arba sesers vyru, uošviu). Kiti liudininkai – Mykolo sūnus Bagdonas (Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 162–164), Ušakovo vikaras Paulius – LVIA F694/1/3268, l. 4v–5 (Nr. 7). 144 Ona, Andriejaus Sakaičio duktė, Vaidilos žmona – E. Kelma, „Ród Sakowiczów i jego majętności w XV i pierwszej połowie XVI wieku“, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, 3 (1989), p. 155–177, čia p. 161, Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 141. 145 Ušakovas-Vaistamas, dab. Baltarusijos miestelis dešinėje Naručio ežero pakrantėje; 19 km į šiaurės rytus nuo Smurgainių. 146 Ušakovo Švč. Mergelės Marijos Apsivalymo, Šv. Motiejaus ir Jurgio bažnyčia – žr. p. 105. 1517 m. Ušakovo įpėdinis Jokūbas Jonaitis Malodobris (Jacobus Malodobry) Ušakovo klebonui Vaclovui pardavė žemės sklypą prie kelio į Ušakovą už 15 kapų grašių – Czart. 1777, l. 107v–108. Pagal LVIA F694/1/3268, l. 4r-v (Nr. 6) 1516 m. tas pats Malodobris klebonui pardavė savo tėvonijos pievas (prata/Niwy) už 5 kapas. Panašiu laiku Mykolas Racz(k) yewiczius bažnyčiai teikė valstiečio šeimą su žemės sklypu ir pareiga tarnauti klebonui – Czart. 1777, l. 108: Muthko cum legittimis ipsius et filiastro Mytheczko cum omni terra et pratis, proventibus, utilitatibus, servitiis, iure et proprietate, ut solus ipsum habui et tenui ad ecclesiam Sancti Georgii in Uszhakowo, ubi corpus meum iacet... terram ad quinque baczkas... pratum na dwa sthogy ... 1490 m. tas pats Mykolas bažnyčiai užrašę baudžiauninką Judzko su palikuonimis. Suteiktį paliudijo Andrea herede de Milano necnon plebano in Uszakowo, nobili Jacobo Wlodkiewicz, nobilibus Jacobo, Steczko Thalwoczawiczy, nobili Bartholomeo Sudimontowicz, discreto domino Martino vicario pro tempore existenti – F694/1/3268, l. 3v. Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIII bažnyčia, kuri 1553 m. mokėjo 125 gr. už 25 žagres. Pasak K. Pietkiewicziaus (Wielkie Księstwo Litewskie, p. 157, išn. 22), vienas Ušakovo bažny- čios suteikčių rinkinys (LVIA F694 /1/3268) turi 39 dokumentus, iš kurių 20 datuojama 1492–1505 m. laikotarpiu; galima pridėti, kad dar 9 raštai datuojami 1507–1519 m., o kiti turi 1527, 1529 (2), 1533 (2), 1538, 1540, 1551, 1555, 1567 m. datą. Tiek Ušakovo raštų nespausdino KDKDW – Nr. 232, 331, 354, 370, 407, 414, 567, 365a, 368a. Tai 12 puslapių šešių sulankstytų popieriaus lapų sąsiuvinis, 39,5 x 31 cm (dydžio), vandenženklis – į ąsotį panašus indas su kryžiumi viršuje. 147 Vilniaus vyskupas Mikalojus Šalčininkietis pašventino šį pastatą. Jis vyskupavo 1453–1467 m. – LKD 1388. 148 Aleksandras (Aleksiejus) Jodkowiczius, Ušakovo bažnyčios įkūrėjas-koliatorius, Jurgio, Tolvaišo ir Pauliaus brolis. Tikriausiai jis yra vietinių bajorų Olechnowiczių tėvas. 1497m. bajoras Stanislovas Olechnowiczius Uša- kovo klebonui pardavė žemės Szliadliszcze; pardavimą paliudijo vikaras Jokūbas, bajorai Jokūbas Vlodkovičius (Jacobus Wlodkowicz), Andriejus Paškovičius (žr. išn. 198), ministras Jokūbas (žr. išn. 149) ir valstiečiai Motiejus (Mathyss) su broliu Oxtyn – LVIA F694/1/3268, l. 6r-v (Nr. 14), 1491 05 30 Steponas [Radvila] Andruškovičius Jadogovičius suteikė žemę, pavadintą Szedliszcze, Ušakovo bažnyčiai – KDKDW Nr. 370, p. 434, senesnis, patikimesnis nuorašas – LVIA F694/1/3268, l. 2r-v (Nr. 2), kur altarista įpareigotas kas mėnesį aukoti po ketverias mišias, na kazdym miesiącu mszy sw. cztery odprawowac ma, arba kartą per savaitę, kaip aiškina rankraščio pakraštyje esanti pastaba (obligat ad unum sacrum in qualibet hebdomada); KDKDW tekstas paimtas iš Czart.

182 1777 ir Lib. Mag., kur skaitoma mszy S. Chrystyny ; 1497 m. Stanislovas paliudijo Andriejaus Paškovičiaus žemės pardavimo Ušakovo klebonui Andriejui raštą – žr. išn. 149); 1501 m. Stanislovas Olechnowiczius Krowa klebonui užstatė pievą ties Krūto kalnu (nivam sub monte Crutha) – ibid., l. 7r (Nr. 18). 1505 04 23 (nors tais metais Šv. Jurgio diena – trečiadienis, o ne antradienis, kaip teigia rankraštis) Kotryna Miklasienė dar kartą užstatė Krowos anksčiau užtatytą Przezastawa sklypą – LVIA F694/1/3268, l. 7v (Nr. 20). 149 Jurgis Jodkovičius (žemiau šiame rašte raštininko klaidingai įrašytas kaip Grigalius), Girių įpėdinis, Stanis- lovo ir Jono Jurgaičių tėvas, Svyrių klebono Mikalojaus Stanislovaičio Jurgaičio, heres in Gery, senelis. Stanislo- vas Jurgaitis, regis, turėjo kelis sūnus: Svyrių kleboną Mikalojų, Boruthą Stankowiczių, Joną Stankowiczių, Jurgį Stankowiczių. 1497 m. tam sutikus broliams (Mikalojui bei Jonui) Ušakovo klebonui Andriejui pardavė žemės už 7 kapas grašių. Sandorį paliudijo Bartholomeus Alexandrowicz, Joannis Stankowicz frater eius, vicarius Jacobus, minister Jacobus, laboriosus Gregorius (kuris gyveno pas kleboną), laboriosus Philipus (Mikalojaus Stankowicziaus tarnas) ir kun. Mikalojaus tarnas Staniecz – LVIA F694/1/3268, l. 5r–v (Nr. 10). 1504 Borutha Ušakovo klebonui Vaclovui pardavė du vyrus, Pieczko Waszewiczių su broliu Baltramiejumi, ir tarną Juchną su dviem sūnumis už 6,5 kapas grašių. Jeigu panorės laikyti šiuos žmones sau, jis turi mokėti 10 rublių (ciclos) baudą vyskupui (tokia bauda numatyta ir 1497 m. žemės sandoryje). Pardavimo raštą paliudijo Georgius Stankowicz, Steczko Talvoszewicz, An- druszko Paszkowicz, Stanislaus [Olechnowicz] Krowa, Tenutarius Miesszyec de Daniuszewo, Nicolaus pro tunc vicarius existens – LVIA F694/1/3268, l. 5v (Nr. 11). Pagal LVIA F694/1/3268, l. 5v-6r (Nr. 12) 1497 m. Jonas Stanko- wiczius pardavė Ižos dvarui priklausantį tuščią žemės sklypą (pustowczyzna) Szamowszczyzna Mikalojui Butvilow- icziui už 4 kapas grašių. Sandorius paliudijo Ušakovo klebonas Andriejus, vikaras Jokūbas, bajoras Jokūbas Vlod- kowiczius, Ušakovo bažnyčios ministras Jokūbas ir sielovadininkas Martinus Szyrutkowicius. Kyla du klausimai: kaip šį reikalą suderinti (1) su tuo, kad 1496 07 01 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras patvirtino 1494 01 11 Mikalojaus Butvilovičiaus našlės Zofijos testamentą (KDKDW Nr. 407, p. 469–470 – pagal Czart. 1777 ir Lib. Mag.; vyskupo rašto originalas, skylėtas pergamentas, be antspaudo, su viena pergamentine juostele antspaudui prikabinti, 27 cm x 18,4 cm (ilgio) – LVIA F694/1/3268, l. 1 (Nr.1)); (2) su tuo, kad pagal tiksliau nedatuotą raštą 1498 m. Ušakovo vikaro Jokūbo, bajorų Jokūbo Vlodkovičiaus, Steczkos [Talvoševičiaus], Motiejaus Andruszko wicziaus, Abromo Jadogovičiaus akivaizdoje jau seniai miręs Butvilovičius esą Samovščizną dovanojo Ušakovo klebonui Andriejui – LVIA F694/1/3268, l. 6r (Nr. 13). Gali būt, kad raštininkas, kuris dokumentą nurašė, raštą ne taip datavo. reikia turėti omenyje, kad 1494 02 08 Kabilninke-Mažajame Medile esą kunigaikštis Petras Mykolaitis Svyriškis Kabilninko Šv. Andriejaus bažnyčiai dovanojo Medile esančią tuščią Samovščiznos sklypą – KDKDW Nr. 408, p. 471. Ižos priklausomybė Ušakovo koliatoriams – plg. KDKDW Nr. 407, p. 470 (Zofija Butvilovičienė ten turėjo baudžiauninką). 1507 12 26 Jonas Stankowicius su žmona Ona Ušakovo bažnyčiai suteikė visų grūdų ir galvijų dešimtinę iš Girių dvaro (žr. išn. 154) – LVIA F694/1/3268, l. 7v (Nr. 21). 1511 m. Jurgis Stankowicius pardavė Ušakovo klebonui Vaclovui terra in Nowinach ad Ruczay, ad Sczwaj – LVIA F694/1/3268, l. 8 (Nr. 23). 150 Talvaiša Jodkovičius, Jokūbo, Jurgio ir Stečkaus (Stepono) tėvas, KDKDW Nr. 414, p. 480 (LVIA F694/1/3268, l. 3v (Nr. 3) ir LVIA F694/1/3268, l. 3r (Nr. 2). 151 Broliai Rimvydaičiai, Ušakovo koliatoriai, Daniuszewo (Daniušavos) įpėdiniai Sudimantas (Baltramiejaus [fl. 1490–1510 m.] tėvas), Mikalojus ir Nemira, Stepono Radvilos Jadolgaičio giminaičiai (consanguinei, pusbro- liai) – žr. KDKDW Nr 370, p. 434 LVIA F694/1/3268, l. 2v. 152 1497 03 15 Andriejus Jadolgaitis (Andreas Jadolgowicz) Ušakovo bažnyčiai suteikė (tiksliau, vienu atveju atidavė) du vyrus, Jokūbą Chodorelovičių ir Alekną Morkovičių (Jacobus Chodorelowicz, Olechno Markowicz) – pastarasis buvęs anksčiau pagrobtas nuo bažnyčios: iste homo cum pueris suis fuit prius ecclesie, sed traditus mihi fuit in furticinio. Ego vero universa restitui ad ecclesiam. Plebanus vero obligatus est pro eis quadragesimam, vigilias, pulsales, crucales. Pulsalia, mokestis už skambinimą varpais, laidojant; crucilia (?), galbūt – mokestis už kry- žiaus nešimą per laidotuves. Rašto liudininkai – vikaras Albertas, bajorai Stanislovas Wlodkowiczius, Baltramie- jus Alexandrowiczius (Jadolgaičio posūnis, filiaster), Jadolgaitienė ir Ušakovo bažnyčios ministras Jonas – LVIA F694/1/3268, l. 4r (Nr. 5). Andriejaus sūnūs – Motiejus, 1497 03 24 dėl savo sielos (pro anima) Šv. Jurgio bažny- čiai davė unum hominem de sua terra, szubam flaveam alias mandurinam, tunicam virideam, capulam, alligasc rubri coloris, žirgą, kurį prieš tai ketino parduoti maršalui, perduodant klebonui iš pardavimo gautus pinigus, seseriai dovanojo žirgą eidininką (ambulatorem equum), kailinių ir batų. Suteiktis datuojama feria sexta ante Annunciationis Marie. 1497 m. ta data – kovo 24 d., kitaip tariant, Didysis Penktadienis: LVIA F694/1/3268, l. 6v (Nr. 15). Kitas sūnus – Adomas, žr. išn. 168, p. 184. Trečias vaikas – Abraomas, kuris 1510 m. kartu su bajoru Baltramiejumi Sudimantaičiu, vikaru Mikalojumi, Jonu Jahohlewicziumi, Manycha Stanku Niekraszewicziumi, Mikalojumi ir Jonu Miczkowicziais, Pilypu Šemetu (Szemiath) paliudijo Alberto ir Barto Bartaičių (Borthowicze) suteiktį bažnyčiai, pagal kurią broliai dovanojo pievą – LVIA F694/1/3268, l. 7v–8 (Nr. 22). Apie Jadolgaičius kaip nekunigaikštišką Svyriškių giminės atšaką, žr. V. Jankauskas, Kunigaikščiai Svirskiai XIV–XVI a.: Nuo karinės-gen- tinės aristokratijos iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos (Kaunas, 2015), III skyrius.

183 153 Naročius, dab. Baltarusijos, Minsko srities, Vileikos raj. kaimas, į šiaurę nuo Vileikos, ties Naručio upe. 154 Giriai, Giry – maža gyvenvietė ties Naručio upe, kadaise taip pat vadinta Staryny, 16 km į vakarus nuo Vileikos. 155 Talvaišienė, našlė – jos vardas nežinomas. 156 KDKDW p. 260, išn. 7 spėja, kad tai Šostaka – kadaise maža gyvenvietė į pietus nuo Vaistamo. 157 KDKDW, p. 260, išn. 8 spėja, kad tai Hruždženica – kaimas prie Naručio upės, į pietus nuo Vaistamo, 16 km į rytus nuo Vileikos. 158 Vilniaus vyskupas Mikalojus Derslovaitis Šalčininkietis (1453–1467) – LKD 1388. 159 Vilniaus kanauninkas-oficijolas Mikalojus (1456–1463) – LKD 1391. 160 Vilniaus kanauninkas Stanislovas – LKD 2131. 161 Trakų vaivada Andriejus Sakaitis [Andrzej Sakowicz] (fl. 1431–1465) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 287–288. Dar žr. Kelma, „Ród Sakowiczów“, p. 157–161. 162 Bagdonas Andriejaitis Sakaitis [Bogdan Andrzejowicz Sakowicz] (fl, 1454–1490), 1463–1477 – valdovo mar- šalka, 1480–1490 – LDK žemės maršalka; 1484–1490 – Trakų vaivada. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 290– 300, Kelma, „Ród Sakowiczów“, p. 158–159. 163 Jonas Jonaitis Mantvydaitis, Trakų (1443–1458) ir Vilniaus (1458) vaivados Jono (Ivaškos) Mantvydaičio sūnus – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 267–268. 164 Vilniaus vyskupo Mikalojaus Derslovaičio brolis, Šalčininkų srities bajoras Bogumilas; turėjo dar du brolius: Stanislovą ir Martyną – žr. Horodiščės (Nauj. Voverių) bažnyčios įkūrimo aktą, žemiau Nr. 50 [45]. 165 Vilniaus vyskupo Mikalojaus notaras – dar žr. Varnionių ir Horozdilos bažnyčių aktus – Nr. 18, p. 27, 67, p. 94. 166 Žr. išn. 148. 167 Ušakovas – žr. išn. 145, 146. 168 Masleniata, 1496 05 30 Adomas Andriejaitis Jadogowiczius Ušakovo klebonui Andriejui suteikė savo Mas- leniatoje gyvenantį žmogų Jagunthą Chodorkewiczių kartu su šeimyna ir žeme. Suteiktį paliudijo Jacobo vicario in Uszakowo, nobili Georgio Butilowicz, ingenioso Urbano ministro in Uszakowo – LVIA F694/1/3268, l. 3v–4r (Nr. 4). 169 Naročius, žr. išn. 153. 170 Žr. išn. 71, p. 218 ir p. 23. 171 Andriejus Jadolgowiczius – žr. aukščiau išn. 152. 172 Jokūbas Račovičius – bajoras ir Jadogowiczių giminaitis. Nr. 16 minima moteriškė Raczowa – gal jo motina? 173 Daniušavos klebonas Motiejus – LKD 1685. Daniušava – kaimas į pietvakarius nuo Ušakovo. 174 Kunigaikštis Daumantas Butvydaitis Svyriškis (†1484 arba vėliau) – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 153–154. 175 Kunigaikštis Jokūbas Butvydaitis, Daumanto brolis, 1472 m. Svyrių bažnyčios akto liudytojas – žr. Nr. 15 [13], p. 21, išn. i. Sunku suprasti svyriškių ryšius su Ušakovo bažnyčia ir jos koliatoriais. Pagal 1515 04 29 suteiktį (LVIA F694/1/3268, l. 9v (Nr. 27)) už dvejas mišias (mirusiųjų naudai) per metus žemės sklypus Ondruhowsczyzna ir Markowszczyzna bažnyčiai perdavė bajoro Jokūbo Svyriškio (?) (Jacobus Szwerski) našlė Barbora. Tiesa, kuni- gaikštis Jokūbas Pietkowičius Svyriškis (+1527/28) turėjo dukterį vardu Barborą – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 111, 124, Kita Barbora Svyriškė, kunigaikščio Jono duktė, Motiejaus Vaidilaičio Ušakoviečio žmona († po 1516) – ten pat, p. 34, 111, 131. Dar vienas raštas esą įrodinėja, kad 1519 m. Svyrių kunigaikštienė Zofija (Zophia ducissa swerensis) už vienerias mišias (mirusiųjų naudai) per savaitę bažnyčiai dovanojo Jonui Stankie- wicziui kadaise priklaususią Barhowszczyzną – LVIA F694/1/3268, l. 9r–v (Nr. 28). 1519 m. gyvavo net keturios Zofijos Svyriškytės – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 64, 100–101; 139; 65, 105; 145. 176 Jonas Jurgaitis Zaberezinskis – žr. išn. 16. 177 Marina, Trakų kašteliono Jono Sungailos našlė, ibid. p. 83–84. 1469 m. jinai rėmė Kazimiero Jogailaičio Vilniaus fundaciją bernardinams – KDKDW Nr. 264, p. 305. 178 Trakų kaštelionas Jonas Sungaila, Varnionių įpėdinis. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė. p. 300–301; V. Jan- kauskas, „Jono Sungailos giminė: istorijos tradicija ir istoriografijos pasiekimai“, Kauno istorijos metraštis 12 (2012), p. 7–14. 179 Varnionys – dab. Baltarusijos miestelis, 60 į rytus nuo Vilniaus, tarp Bistryčios ir Gervėčių, į pietus nuo Svierionių. 180 Antakalnio rakto, Vilniaus pav., OchIII Varnionių Dievo Kūno, Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo, Šv. Pau- liaus ir Marinos bažnyčia. 1553 m. turėjo 38 žagrių (mokestinė vertė 190 gr). Wormiany, 1508 08 15, Lib. Mag. l. 91v–92v: Kunigaikštis Andriejus Petkaitis Svyriškis, Vilniaus kanauninkas, Varnionių koliatorius ir klebonas [LKD 194; Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 61–64, 179–181, 187–189], atsižvelgiant į fundacijos trū- kumus ir turto stygių suteikia: Aream quam emi in fluvio dicto Bosza pro taberna quam tandem serenissimus rex olim Alexander magnus dux Lituanie mihi et ecclesie mee gloriose dedit et tabernam ibidem fieri mandavit; curiolam

184 cum uno homine ad eandem spectantem dictam Gabrielski quam emi apud nobilem Gabrielem kartu su dvareliui priklausančiais vyrais; bažnyčios fizinei būklei pagerinti – curiolam Kluksczany... invidiata mihi per nobilem Bart- holomeum Juszko videlicet in summa quinquaginta sexagenarum monete et numeri currentis Lituanie cum septem hominibus eiusdem curiole, kol Baltramiejus arba jo įpėdiniai jį išpirks; visus jam už pinigus įkeistus dvarus, kol skolininkai juos išpirks. Kunigo pareiga – decantandam unam missam annis singulis ut unaquaque quinta feria de Assumptione Virginis Marie et unas vigilias in unoquoque quartali temporibus perpetuis. Quam quidem super- dotationem et donationem ad meam ecclesiam ego Andreas prefatus in ambona notificavi omnibus parrochianis meis. Insuper notificavi et ad notitiam deduxi honorabilibus dominis Paulo in Ostrowiec, Venceslao in Uszakowo et Martino in Swierany plebanis et Stanislao vicario meo et Jacobo in Minsko nobilibusque dominis Jacobo Pieczkowicz de Swir, Bogdano Jaroslawowicz, Bartholomeo Juszkowicz et Jacobo fratri ipsius. 1511 08 27, ind. 14, Varnionių klebonas Mikalojus [Varkietis, buv. Vilniaus klebonas] pristatė šį raštą Vilniaus vyskupui patvirtinti. 1522 m. ten klebonavo kunigas Mikalojus [LKD 1506], kuris bylinėjosi Gniezno apeliaciniame teisme prieš Lentupio kleboną Stanislovą – žr. Priedą Nr. 25 ir 26 (Švenčionių byla). 181 Dūda – upė, Neries intakas netoli Svierionių. 182 Svyrionys (Svierionys) – žr. išn. 71, p. 218. 183 Mera – upė prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. 184 Strūnaitis – miestelis prie Meros upės, 7 km į pietus nuo Švenčionių. 185 Trakininkai – prieš karą dvaras Neries kairiajame krante, 9 km į vakarus nuo Varnionių. 186 Juodupė (Jodowce), kaimas 38 km į rytus nuo Švenčionių. 187 Kniaginis – ežeras Švenčionių raj. 188 Meraitis – ežeras Švenčionių raj. 189 Versminio ežeras – ežeras Švenčionių raj. . 190 Vilniaus vyskupas Mikalojus Derslovaitis Šalčininkietis – žr. išn. 147, 158; 463 (p. 250). 191 Vilniaus dekanas Jonas – LKD 687. 192 Vilniaus kanauninkas Mikalojus – LKD 1391?. 193 Ašmenos klebonas Jonas – LKD 686. 194 Vilniaus kašteliono Sudivojaus Valmantaičio (†1459) arba jo sūnaus Stanislovo altarista Motiejus (fl. 1459– 1471) – LKD 1663. Dėl Sudivojaus, žr. Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 299–300. 195 Vilniaus vyskupo Mikalojaus notaras Jonas, žr. išn. 163. 196 Žr. išn. 152. 197 Mordas Mysckowicz – Markovo laikytojas ca. 1508–1516 m. – Urzędnicy... wileńskie, Nr. 67, p. 64; Boniecki, Poczet rodów, p. 189. 198 Paszkowicziai – Pauliaus Jodkowicziaus sūnūs, Dzieniechowo (tiksliau nežinomo dvaro netoli Ušakovo) įpėdiniai. 1497 06 24 Andriejus Paszkowiczius pardavė savo Dzieniechowo dalį Ušakovo klebonui Andriejui už 4 kapas grašių; pardavimą paliudijo vikaras Jokūbas, bajoras Stanislovas Olechnowiczius, Bernardas Paszkowiczius ir pastarojo notaras Stanislovas – LVIA F694/1/3268, l. 6v-7r (Nr. 16). Berods, pora dienų anksčiau, 1497 06 22, Andriejaus brolis Kasparas (Gaspar Paschkowicz) klebonui pardavė savo tėvonijos dalį – LVIA F694/1/3268, l. 7r (Nr. 17); 1533 m. (?) jis keturiems broliams Anczewicziams pardavė žemės, Dwornen quatuor nivarum (Dvaro keturių pievų) – ibid. l. 11, Nr. 34. 1504 m. kitas brolis Bernardas pardavė savo Dzieniechowo dalį Ušakovo klebonui už 2 kapas grašių – LVIA F694/1/3268, l. 7r–v (Nr. 19). Neaišku, ar šiai giminė priklausė 1515 m. bei 1519 06 08 Ušakovo klebono Vaclovo parduotos Pawlowszczizna bei Ondroszewszczyna valdos – LVIA F694/1/3268, l. 8v–9r, 8v (Nr. 26, 25). 199 Vaistamo klebonas Andriejus iš Myluko, 1486–1496, LKD 193. 200 Dėl Ušakovo-Vaistamo bažnyčios įkūrimo, jos koliatorių žr. Nr. 16, 17 [14, 15]. 201 Biblioteka Ossolineum – kadaise Lvove, dabar Vroclave, kur saugomas rankraštis 2160/II, Rescriptorum bullarum, privilegiorum, literarum generalium et specialium super bona, haereditates, donationes, exemptiones, immunitates, confraternitates tam generalis monasterii Tynecensis quam particularium conventuum ... iisdem monasteriis datarum, donatarum, concessarum et confirmatarum pars secunda anno domini 1634, quae omnia ... continentur a litera H ad literam T inclusive. 202 Lietuvos did. kun. Žygimantas Senasis (valdė 1506–1548 m.). 203 Vienuoliktasis Senųjų Trakų Benediktinų vienuolyno abatas Bernardas iš Vieličkos (1500–1533) – R. Wit- kowski, „S. Szczygielski O.S.B., Series et notitia Trocensium Abbatum Ordinis S. Benedicti“, Lituano-Slavica Posna- niensia, 9 (2003), p. 320–322. Vienuolyno istorija – ibid., p. 303–306. Daugiau apie šio ordino veiklą Lietuvoje nuo 1405 m. – Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, sud. L. Jovaiša (Vilnius, 2008). 204 Senieji Trakai – kaimas, 3 km nuo (Naujųjų) Trakų, kur ap. 1415 m. Jogaila su Vytautu įkūrė Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto vienuolyną.

185 205 Vilnius – Lietuvos sostinė. 206 Lietuvos did. kun. Vytautas-Aleksandras Kęstutaitis, 1401–1430 m. 207 Pirmasis Senųjų Trakų benediktinų abatas Lukas, miręs 1415 12 12. 208 Broliai; 1413–1433 m. Trakų kaštelionas Jonas Sungaila – žr. išn. 178; Kiti trys bajorai nežinomi. 209 Vokės upė, Neries intakas. 210 Vytauto raštininkas Mikalojus Maldrikas – R. Čapaitė, Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (Vilnius, 2007), p. 303, 307, 308. 211 Ilgai – kaimas Alytaus raj. 212 LDK kancleris, Viln. vaiv. Mikalojus Mikalojaitis Radvila (1470–1522) – Antoniewicz, Protoplaści, p. 19–31. 213 Trakų vaiv. Grigalius Stanislovaitis Astikaitis (†1519 m.) – Antoniewicz, Protoplaści, p. 111–117. 214 Stanislovas Jonaitis Kęsgaila, – žr. išn. 724, p. 208. 215 Turėtų būti Georgio: Jurgis Iljiničius – Aljachnovič et al., Rod Illiničaŭ, p. 64–93. 216 Žr. išn. 413, p. 192: Melniko sen. Mikalojus Nemiraitis (Gozlawos herbo). 217 Paulius Naruševičius, Žygimanto Senojo notaras ir sekretorius (1516–1524, 1532–1544 m.) – PSB 22, p. 571–572. 218 Žr. kitą, vėlyvesnį dokumentą priede ir KDKDW 618, p. 727 1507 m. Dar žr. Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m., sud. V. Jogėla [Lietuvos istorijos šaltiniai VI] (Vilnius, 2001), p. 564: Fundusz kościoła giegużińskiego przez Benignę Radziwiłłównę Oszczykowę wojewodzinę płocką, w którym nadaje folwark Romanowszczyzna i dziewięciu chłopów. Ekstrakt. Dėl šios klaidos (žodis benigna, „maloninga“, lietuvių istoriografijoje suprasta kaip asmenvardis Benigna). 219 Lietuvos did. kunigaikštis bei Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis. 220 Kauno klebonas, valdovo kapelionas Jonas Zaluskis – LKD 767. 221 Kaunas – miestas prie Neries ir Nemuno santakos. 222 Kauno Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bei Šv. Kotrynos parapinę bažnyčią prieš 1413 m. įkūrė Ldk Vytautas, nes tais metais misijos pas žemaičius išvakarėsė Šv. Petro bažnyčiai atlaidų raštą suteikė Vilniaus vyskupas Petras bei Lvovo arkivyskupas Jonas – KDKDW Nr 57a, p.733. Fundaciją parėmė ir kiti LDK valdovai. Parapijos istoriją išsamiai pateikia V. Kamuntavičienė, „Istorija“, L. Šinkūnaitė, R. Valinčiūtė- Varnė, V. Kamuntavičienė, N. Lukšionytė-Tolvaišienė, Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. Monografija (Kaunas, 2008), p.10–58. 223 Šv. Mikalojaus koplyčia – ibid., p. 11. 224 Šv. Gertrūdos koplyčia, dabar bažnyčia – ibid. Pastebėtina, kad Šv. Mikalojaus ir Gertrūdos kultai labai po- puliarūs tarp Hanzos pirklių. Daugiau apie Kauno šventyklas, žr. Z. Kiaupa, Kauno istorija t.1. Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (Vilnius, 2010), p. 115–126. 225 Eiguliai – Kauno miesto dalis (iki 1959 m. atskiras kaimelis) į šiaurę nuo centro, kairiajame Neries krante. 226 Biruliškės – buv. dvaras prie dabartinio Kauno Savanorių prospekto. 227 Šv. Kotrynos altorių įkūrė Stanislovas Mordašavičius-Mordasa; altoriui Mordasa suteikė savo Biruliškių dva- rą. Ldk Aleksandras perdavė altorių Gegužinės savininko Grigaliaus Astikaičio globon. 1511 09 21 Bresto seime Žygimantas Senasis patvirtino altoriaus turtą – LM 7, Nr. 307, p. 530–531; Kamuntavičienė, „Istorija“, p. 11. 228 Vilija – Neris (upė). 229 Žemaitkiemis – buvusi gyvenvietė į pietus nuo Kauno, dabar miesto dalis. 230 Rumšiškės – Kaišiadorių raj. miestelis prie Kauno marių. 231 Karmėlava – miestelis prie Kauno, dab. oro uosto vieta. Dar iki 1521 m. įsteigta Trakų rakto, Kauno pav., OchV Šv. Onos bažnyčia. 1529 m. fundaciją atnaujino Žygimantas Senasis, kuris jai klebonu paskyrė Petrą Kau- nietį [LKD 1995] – Lib. Mag., l. 169v–170v. Dar žr. išn. 422, p. 246. 232 Petras, Kauno miesto horodničius – Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Tom II. Województwo Trockie XIV–XVIII wiek, red. A. Rachuba (Warszawa, 2009), p. 368, Nr. 2604. Žinomas tik iš šitos privilegijos. 233 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 234 Medininkų vyskupas Martynas Lietuvis III (II) (1492–1515), žr. S. C. Rowell, „Martin III, bishop of Medi- ninkai, archdeacon and canon of Vilnius: the lawyer bishop“, AHUK 27 (2013), p. 36–60. 235 Žr. išn. 14. 236 Žr. išn. 16, p. 177. 237 Žr. išn. 214 ir Nr. 20, p. 30. Žemaičių seniūnas buvo ne Jonas, o Stanislovas Jonaitis. 238 Kunigaikštis Mykolas Glinskis, totorių kilmės, vidurio Europoje išsilavinęs didikas, Ldk Aleksandro Jogai- laičio patarėjas, kurio nemėgo vietiniai politikos veikėjai – Pietkiewicz, Wielkie Księstwo Litewskie, p. 97–99, 112– 124; S. C. Rowell, „Nolite confidere in principibus: Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords“, Faworyci i opozycjoniści: król a elity polityczne w Rzeczpospolitej XV–XVII wieku, red. M. Markiewicz, R. Skowron (Cracow, 2006), p. 77–100; D. Szulc, „Michał Gliński namiestnikiem wielkoksiążęcym w Ucianie. Mało znany epizod z życia kniazia w latach 1499–1500“, Wschodni Rocznik Humanistyczny, 5 (2009), p. 27–50.

186 238 Dvaro maršalka, karalienės Elenos virtuvininkas, Kauno vietininkas Albertas Jonaitis Kločka (1499–1513) – Urzędnicy... Trockie, p. 432, Nr. 3150. 240 Aleksandro Jogailaičio sekretorius Jonas Sapieha (Jan Sapiega) – PSB t. 34, p. 613–618; K. Pietkiewicz, Wiel- kie księstwo litewskie pod rządami Aleksandra Jagiellończyka (Poznań, 1995), p. 24–25 ir žemiau, p. 192, 256. 241 Gniezno arkivyskupo kancleris, vėliau ir Gniezno arkivyskupas Janas Łaskis, vyriausiasis karaliaus Aleksan- dro Jogailaičio sekretorius, Lenkijos Karūnos kancleris – P. Tafiłowski, Jan Łaski (1456–1531), kanclerz koronny i prymas Polski (Warszawa, 2007). 242 Darata Nabienė – Kauno miestiečio Nabo našlė. Žr. p. 134–135, 231. 243 Kauno Švento Kryžiaus bažnyčia, buvusi Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios koplyčia. 244 Šv. Kryžiaus kapelionas, vėliau pirmasis to pavadinimo bažnyčios klebonas Baltramiejus Bernardaitis Kau- nietis (fl. 1510–1522) – LKD 330. 245 Tidkovijus (Tidkowius) – Kauno miestietis, Nabienės kaimynas. 246 Pečiuga – 16–17 a. Kauno miesto tarybos veikėjų dinastija – Kiaupa, Kauno istorija, p. 278–296. 247 Albertas Kanio – Kauno mėsininkas. 248 Marva – kadaise per Kauną tekėjusi upelė. 249 Baltramiejus Bernardaitis Kaunietis (1511–1522) – LKD 330. 1515 08 19 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila paskyrė Kauno altaristą Baltramiejų Bernardaitį Šv. Kryžiaus klebonu – Berlynas, GStAPK, Sammlung Zastowt Nr. 15. 250 Kauno klebonas Jonas Zaluskis (fl. 1499–1517), LKD 767, žemiau p. 220, 231. 251 Jonas Paulavičius, bakalauras, Kauno parapijos bažnyčios altarista – LKD 794. 252 Žr. išn. 249. 253 Jonas Brinze, Kauno Literatų Brolijos altarista. 254 Kauno burmistras Mikalojus Janovičius. 255 Kauno suolininkas Jokūbas Dargovičius, čia prirašyto Jono brolis. 256 Martynas Zavenikovičius, miesto raštininkas. 257 Ldk Kazimieras Jogailaitis. 258 Darsūniškis – gyvenvietė į pietvakarius nuo Kaišiadorių, dešinajame Nemuno krante. Darsūniškyje pirmąją bažnyčią pastatė Vytautas. Trakų rakto, Kauno pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Andriejaus ir Elžbietos bažnyčiai privilegiją suteikė Ldk Kazimieras ir Aleksandras. 1553 m. jai priklausė 9,5 žagrės, 1 daržas (mokestinė vertė 50 gr). 1520 m. ten įsteigta altorius (žr. Nr. 22), kuris 1522 m. inventoriuje neminimas (žr. p. 107); 1553 m. altorius buvo tuščias. V. Kamuntavičienė, „Kauno dekanato bažnyčių raida XV–XVII a.“, Lituanistica 68 (2006, Nr. 4), 3. 1492 12 04 Ldk Aleksandras suteikė papildomą privilegiją Darsūniškio bažnyčiai – KDKDW Nr. 391, p. 450–451. 259 [Naujieji] Trakai – ežeryno miestelis, 28 km į vakarus nuo Vilniaus, kadaise svarbus politinis ir kultūros centras. 260 Eigeniškės (Jegeniškės) – Žiežmarių aplinkių gyvenvietė, 20 km į rytus nuo Darsūniškio. 261 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius – žr. išn. 88. 262 Vilniaus vaivada Mykolas Kęsgailaitis (1459–1476) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 251. 263 Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgailaitis (1449–1485) – ibid., p. 251–252. 264 Antakalnio bajoras, kuris 1522 m. bylinėjosi Gniezno apeliaciniame teisme su Semeliškių klebonu Jokūbu (AAG A83, l. 82, 1522 01 23 in causa appellacionis honorabilis Jacobi in Syemiliski plebani contra nobilem Georgium Vasko Lazarzovicz de Antacolia, l.83v, 84, 104v, 106, 106v – 1522 05 18). Rankraščio duomenys atspindi procedū- rinius ginčus, neteikiant jokios informacijos apie bylos esmę. 265 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 266 Punia – Alytaus raj. kaimas ant dešiniojo Nemuno kranto su įspūdingu piliakalniu. Jos Trakų pav., OchIII Šv. Jokūbo bažnyčią 1425 m. įsteigė Ldk Vytautas. Privilegija neišlikusi. 267 Birštonas – miestelis ir kurortas Kauno apskr., 11 km į šiaurę nuo Punios. Apie jo bažnyčią – žr. p. 239, išn. 377. 268 Duselninkai – kaimas, 10 km į vakarus nuo Alytaus. 269 Simnas – miestas, 23 km į vakarus nuo Alytaus; apie jo bažnyčią, žr. p. 246 ir išn. 438. 270 Alytus – miestas ir apskrities centras pietų Lietuvoje, pusiaukelėje tarp Vilniaus (105 km) ir Gardino (95 km). Gynybos ir prekybos centras; 1506 m. Ldk Aleksandras valdovo valdas dovanojo Trakų vaivadai Jonui Zaberezins- kiui ir jo įpėdiniams; 1536 m. prieš mirtį Jonas Jonaitis Zaberezinskis valdas atidavė karaliui Žygimantui Senajam. Apie jo bažnyčią, žr. p. 221–222, išn. 86. 271 Nemunas – upė, kurios kairiajame krante stovi Alytus. 272 Kavalys arba Duselė – ledyninės kilmės ežeras, 8 km į vakarus nuo Alytaus; per Naudoriaus ežerėlį susijungia su Pluvijos ežeru.

187 273 Cibiliekai – kaimas Alytaus raj., 6 km nuo Krokialaukio. 274 1503 m. Punioje tikriausiai klebonavo kunigas Jonas, minimas Lietuvos Metrikos 6 knygoje – Nr. 534, p. 314– 315 (1504 09 11), LKD 780. LKD sudarytojas ne taip suprato šį mūsų Punios raštą, kuris mini smuklininką Tomą, svaigalų pirklį, ir jį pavertė kunigu [LKD 2451]. 275 Rusėnų kalba, vartojama valdovo raštuose, vartota ir Bažnyčios dokumentuose. 276 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 277 Vilniaus vaivada, LDK kancleris Mikalojus Radvila – žr. išn. 14. 278 Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis – žr. išn. 16. 279 Ldk Aleksandras Jogailaitis (1492–1506). 280 Asiuža (Ožiai; baltarusiškai: Hoža) – miestelis dešiniajame Nemuno krante, 3 km į šiaurę nuo Gardino. Jo Šv. Petro bažnyčią nežinoma data įkūrė Ldk Kazimieras Jogailaitis. 1553 m. Ši Trakų rakto, Gardino pav., OchV parapija turėjo 11 žagrių, 1 žemę, 7 daržus (mokestinė vertė – 77,5 gr). 281 Ldk Kazimieras Jogailaitis. 282 Asiužos klebonas Jonas, LKD 749. 283 Peralomas – prieš karą gyvenvietė, 1,5 km į šiaurę nuo Gardino. 284 Asiužos ir Peralomo laikytojas (1493–1494) Andriejus Aleknaitis, valdovo maršalkos (1447–1456 m.) sūnus; 1493 m. vedė Aleksandro Jogailaičio pasiuntinybę į Lenkiją, Maskvą – E. Banionis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikš- tystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais (Vilnius, 1998), p. 177, 207, 274, 275. Dar žr. Pietkiewicz, Wielkie Księstwo Litewskie, p. 90–92, 213. 285 Liesnyčia – dešiniojo Nemuno kranto intakas netoli Hožos (Asiužos). 286 Bielyčia – kairiojo Nemuno kranto intakas priešais Hožą. 287 Nemunas (Nioman, Niemen, Neman, Memel) – ilgiausia Lietuvos upė, įtekanti į Kuršių marias ties Rusne. 288 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 289 Andriejus, Gardino Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas – LKD 196. 290 Gardinas (Hrodna, Grodno) – dab. Baltarusijos miestas, srities centras prie Nemuno upės, kadaise vienas svarbiausių LDK miestų. Iki 1430 m. jo Gardino pav., OchII Švč. Mergelės Marijos (Ėmimo į dangų) bažnyčią įkū- rė Ldk Vytautas. Fundaciją stiprino Ldk Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Aleksandras. 1551 m bažnyčią praturtino karalienė Bona. 1804 m. pertvarkyta kaip stačiatikių cerkvė, 1892 m. sudegė – Kurczewski, Biskupstwo, p. 222–224. Dar žr.: E. Dubas-Urwanowicz, „Fundacje kościołów i klasztorów grodzieńskich do XVIII wieku“, Fundusze i fundatorzy w średniowieczu i epoce nowożytnej, red. E. Opaliński, T. Wiślicz (Warszawa, 2000), p. 130–142; V. Ka- muntavičienė, „Kauno ir Gardino katalikiškų parapijų istorijų paralelės XV–XVII a.“, Kauno istorijos metraštis 12 (2012), p. 15–24, ypač p. 16–19; A.N. Kulagin, Katalickija chramy na Belarusi: encyklapedyčny davednik (Minsk, 2000), p. 174–175, 40–52 (kitos Gardino bažnyčios). 1494 02 15 Ldk Aleksandras įsteigė Gardino bernardinų vie- nuolyną – KDKDW Nr. 409 p. 472–473. 291 Gardino vaivada, kunigaikštis Aleksandras Jurgaitis Alšėniškis [Aleksander Juriewiczj Holszański) (1485– 1504), Vilniaus kaštelionas (1492–1511). – PSB t. 9, p. 586–587; Pietkiewicz, Wielkie Księstwo Litewskie, p. 86–88. 1500 10 17 kartu su žmona Alšėniškis gavo leidimą pasirinkti sau nuodėmklausį, turėti nešiojamąjį altorių, valgyti mėsos produktus gavėnios ir kitų pasninkų laiku. – ASP 49, l. 770v. 292 Nors pagal tradiciją Gardine žydai įsikūrė dar Vytauto laikais, tačiau to valdovo 1389 06 18 privilegija, kuri mini ir Gardino bažnyčią (Vitoldiana, Nr. 205, p. 180–181) – tikriausiai 1547 m. falsifikatas. Plg. S. Lazutka, E. Gu- davičius, Privilegija Jevrejam Viyatutasa Velikogo 1388 goda (Maskva-Jerusalim, 1993/5753). 293 Gardino nežinomos vienuolijos (pranciškonų (?) Švč. Trejybės bažnyčia, 1553 02 16 m. karalienė Bona ją perdavė savo funduotai špitolei, Lietuvos Metrika, 70 kn., l. 69v (cit. LKD 362), Kurczewski, Biskupstwo, p. 224 (1550 m. data). Dubas-Urwanowicz, „Fundacje kościołów“, p. 132, išn. 11, teigia (tikriausiai šio rašto pagrindu), kad bažnyčią 15 a. įsteigė ir rėmė Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Aleksandras. 18 a. ulica Trojecka dar egzistavo. 294 Labnas – kaimas, 12 km į vakarus nuo Gardino. 295 Skidlius – miestelis, 29 km į pietryčius nuo Gardino. 296 Volkušanka (Wołkuszanka) – Baltarusijos ir Lenkijos upė, Juodosios Ančios intakas. 297 Augustavo srities Vygrių grupės ežerai. 298 Bebras (Biebrza) – šiaurės rytų Lenkijos (Palenkės, Mazovijos) upė. 299 Jominai – kaimas, 20 km į pietus nuo Augustavo. 300 Liesnyčia – gyvenvietė, 3 km į pietus nuo Gardino. 301 Šv. Martyno Turiečio šventė – lapkričio 11 d. 302 Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila – žr. išn. 14. 303 Smolensko seniūnas Jurgis Hlebavičius (Jerzy Hlebowicz), vyresnysis Smolensko vaivados Hlebo ir Miloch- nos Onos Račkovnos sūnus, Stanislovo brolis. – Pietkiewicz, Wielkie Księstwo, p. 89. PSB t. 9, p. 542–543.

188 304 Drohičino seniūnas Jokūbas Davainaitis (1481–1499). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 230. 1489 07 12 Jacobus Dewoiniowicz Blotna, domicellus castri Droichensis su žmona gavo teisę naudotis nešiamuoju altoriumi ir jam paskirti sau tinkamą kunigą– ASP 38, l. 421v: Nobilis Jacobus Dewoiniowicz Blotna domicellus Castri Droi- chensis et eius uxor Vilnensis diocesis petunt habere altare portatile cum debita reverentia et honore etc, super quo in locis congruentibus et honestis per proprium vel alium sacerdotem idoneum secularem vel regularem, quem ad hoc duxerit eligendum, missam et alia divina officia totiens, quotiens opus fuerit in ipsorum et cuiuslibet ac familiarum suorum presentia celebrari facere possint et quuilibet eorum possit libere; ut hanc licentiam concedere dignaremur. Fiat de speciali (gratia). 305 Stanislovas Ivaškevičius, dvaro maršalka (1486–1494). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 329. 306 Grigalius Astikaitis – Merkinės, Anykščių ir Rokiškio seniūnas – žr. išn. 213. 307 Adomas Jokūbaitis Katriškis (1496–1517) – LKD 12. Aleksandro ir Žygimanto Senojo lotynų raštų sekretorius, nuo 1507 m. – Vilniaus kanauninkas. Jis sudarė Vilniaus vyskupystės bažnyčių privilegijų rinkinį. 308 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 309 Žygimanto kapelionas kun. Paulius Višenskis – Cechanoveco (Palenkėje) LKD 1882, Adelsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas. 310 Adelskas, Odelsk – kadaise miestas, dab. kaimas, 30 km į pietus nuo Gardino. 311 Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis. 312 Ldk, Lk Aleksandras Jogailaitis. 313 1494 m. suteikties aktas, žinomas vien tik iš Žygimanto Senojo patvirtinimo nuorašų. B nuorašas spausdinta KDKDW. 314 Žr. išn. 307. 315 KDKDW. p. 488, išn. 2: spėjama, kad tai Tryczówka – kaimas, 20 km į pietus nuo Baltstogės. 316 Lapkričio 11 d. – panaši Gardino raktininko pareiga minima ir Gardino bažnyčios privilegijoje – žr. Nr. 28 [25]. 317 Vilniaus vaivada, LDK kancleris Mikalojus Mikalojaitis Radvila – žr. išn. 212. 318 Dvaro maršalka (1515–1541), Palenkės vaiv. (1529–1541) Jonas (Ivaška) Bagdonaitis Sapiega Jaunesnysis. 319 Dvaro iždininkas Jonas [Iwachno] Soltanas, 1505–1554. 320 Žygimanto sekretorius ir did. raštininkas Kopeč Vasiljevičius (Vaškovičius), 1506–1531. 321 Tą pačią dieną Žygimantas įsteigė Medininkų vyskupijos Virbalio (Nova Volios) koplyčią (sacellum in Nowa Wolia): Nowawolia sacellum in titulum Omnipotentis Dei ac Nativitatis Matris Eius immaculate Virginis marie ac sanctorum Matthei et Matthie apostolorum necnon Nicolai, Antonii de Padua et Leonardi confessorum. Sekmadie- niais ir švenčių dienomis kunigas įpareigotas ten aukoti šv. mišias – Czart. 1777, l. 89v, p. 258. 322 Žr išn. 212. 323 Kalinówka Kościelna, Kalinuvka – Palenkės kaimas, į pietryčius nuo Goniondzo, į šiaurės vakarus nuo Bals- togės, 9 km į šiaurę nuo Knyšino, Radvilų valdos, kur Mikalojus Mikolajaitis Radvila įkūrė Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Onos, Mikalojaus, Leonardo ir Visų Šventųjų bažnyčią – J. Maroszek, Pogranicze Litwy i Korony w planach Króla Zygmunta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią (Białystok, 2000), p. 69. Tai pirmasis Radvilos bažnyčios įsteigimas, paskui jis įsteigė Dobžy- nevo bei Knyšino parapijas. – Wróbel, „Dzieje kościoła“, p. 80. – Žr. p. 108 ir išn. 92, p. 210. 324 Mazovijos kilmės kunigas Jokūbas Maikas iš Tykievkų, pirmasis Kalinuvkos klebonas – LKD 590. 325 Berods,1633 m. vizitacijos metu ši smuklė dar tebestovėjo prie bažnyčios – Wróbel, „Dzieje kościoła“, p. 82, išn. 29. 326 Upė – galbūt čia Biebrza (Bebras). 327 Lapkričio 11 d. 328 Goniondzas, Goniądz – Palenkės miestas prie Bebro upės 329 Conductus Pasche – sekmadienis po šv. Velykų (taip pat būna ir conductus Pentecostes (Švč. Trejybės šventė, sekmadienis po Sekminių)). 1511 m. šv. Velykų sekmadienis – balandžio 20 d. 330 Plg. Kurczewski, Biskupstwo, p. 140–141, išn. 1. 330a Ldk Aleksandras Jogailaitis. 331 Tščianė, Trzcianne – Palenkės kaimas, 41 km į šiaurės vakarus nuo Baltstogės. Trakų rakto, Palenkės pav., OchIII Šv. Petro ir Pauliaus. Šv. Kotrynos, Barboros, Margaritos ir Daratos bažnyčia, kuri 1553 m. turėjo 16,5 ža- grės, 10 daržų (vertė 107,5 gr); jos altoriui (žr. Nr. 34) priklausė 1 žagrė (5 gr). Žr. J. Maroszek, A. Studniarek, Dzieje Trcziannego i obszaru gminy Trzcianne w XV–XX wieku (Trzcianne, 2004). 332 Neviarovas, Niewierowo – Palenkės kaimas tarp Tykocino bei Goniondzo, į rytus nuo Tščianės. 333 Rusėnai (stačiatikiai) atskiriami nuo katalikų (lenkų ir lietuvių), nes neprivalo atlikti pareigą dalyvauti šv. mišiose. Kiti koliatoriai irgi paminėjo tokį pareigos skirtumą. Rusėnų kolonistai atleidžiami nuo mokesčių kata- likų kunigams, jei jie neatsivertę į katalikybę ir turėjo žemės nuosavybę, kuri jau egzistavo iki katalikų parapijos įsteigimo.

189 334 Švč. Mergelės Marijos gimimo diena – rugsėjo 8 d. 335 Missalia (lenk. meszne) – duoklė arba dešimtinė mokama klebonui pinigais arba grūdais už šv. Mišių auko- jimą – Gloger, Encyklopedia staropolska, t. 3, p. 201. Apie dešimtinės mokėjimą Palenkės parapijose, žr. Rowell, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas“, p. 105–108. 336 Tščianės klebonas Mikalojus – LKD 1432. 337 Przytulanka – gyvenvietė į rytus nuo Tščianės. 338 Boguszewo – gyvenvietė į rytus nuo Tščianės. 339 Goniądz – žr. išn. p. 222, išn. 91. 340 Manuale (lenkiškai: rączka). Yra lietuviškai rėčka („ranka, rankinė“), puskubilis, tik nerašoma, ar tiko medui. Lenkiška rączka, skirta matuoti šviežiam skystam medui su koriais: Rączka – miara miodu wielkości ponad 10 garncy, którą bartnicy składali jako daninę – Z. Gloger, Encyklopedia staropolska ilustrowana. Ze wstępem Juliana Krzyżanowskiego, t.4 (Warszawa, 1989, perspausdintas 1903 m. leidinys), p. 144–145. Kitur rašo, kad tai indas/ talpa, siekiantis 16 litrų (gorčius, garniec, pokowa, urna mellis alias rączki) – įprasta duoklė. Gerai besiverčiantis (Prūsijoje) bartninkas turėdavo duoti 3 tokius indus arba bačką/statinę medaus kasmet. 341 Hajewnik, gajewnik Palenkėje – valdovo pareigūnas, kuris patikrindavo pajamas, gautas iš bitininkų. – Ma- roszek, Dzieje wojewodztwa podlaskiego, p. 162–164. 342 Merkinė – miestelis Varėnos raj. 343 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 344 Žr. išn. 331. 345 Tščianės klebonas Baltramiejus iš Stary Sončo (Małopolska) (1501–1504). 1504 m. jis paliudijo Goniondzo parapijos išnuomojimą, kai klebonas Motiejus iš Novy Sončo perdavė klebono teisės Stanislovui Paulaičiui iš Von- sošo (Wansosche) už 40 florinų kasmet. – Priedas Nr. 5, p. 117–118. 346 Šv. Kotrynos, Margaritos, Barboros ir Daratos koplyčia. Šios keturios šventosios mergelės gerbiamos kaip „pagrindinės mergelės“, Virgines capitulares; jos ir Keturiolikos Šventųjų Pagalbininkų (prieš ligas) kulto dalis. 347 Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo pamaldų mišios, mišių – psalmių, giesmių ir maldų kom- plektas, itin populiarus vėlyvaisiais viduramžiais. Collectum – tai pagrindinė mišių malda, kalbama prieš pirmąjį skaitinį. Nors tokių maldų turėtų būti tik viena, vėlyvaisiais viduramžiais jų skaičius padaugėjo. 348 Gardinas – žr. išn. 290. M. Neuman, K. Pietkiewicz, „Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio itinerariumas (1492 m. birželis – 1506 m. rugpjūtis)“, Lietuvos istorijos metraštis 1995 (1996), p. 154–240, p. 193 leidžia suprasti, kad 1501 08 28 valdovo būta ir Gardine, ir Adelske (atstumas tarp vietovių – 30 km) – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1506), par. D. Antanavičius, R. Petrauskas (Vilnius, 2007), p. 283–284. Vis dėlto iš teksto galima suprasti, kad 1501 08 28 Adelske didžioji kunigaikštienė savo vyro naudai perdavė iždininkui 600 kapų grašių; tą sumą 08 29 Adelske pastarasis perdavė pagal valdovo norą ponui Krupskiui. Kaip pastebi Neumanas ir Pietkiewiczius, 08 28 Gardine valdovas išdavė dar vieną raštą. Nėra rimtos priežasties abejoti mūsų dokumento autentiškumu. 349 Šv. Ap. Baltramiejaus šventė – rugpjūčio 24 d. 350 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 351 Vilniaus kaštelionas kunigaikštis Aleksandras Jurgaitis Alšėniškis – žr. išn. 291, 501, p. 188, 198. 352 Trakų vaivada, vyriausiasis LDK žemės maršalka Jonas Zaberezinskis – žr. išn. 16. 353 Didžiojo kunigaikščio pataurininkis, Bielsko seniūnas Mikalojus Mikalojaitis Radvila – žr. išn. 212. 354 Slanimo seniūnas (1501), LDK raikytojas (1496–1505) Jonušas Aleksandraitis Alšėniškis, Aleksandro Jurgaičio sūnus – Pietkiewicz, Wielkie Księstwo, p. 86. 355 Ldk virtuvininkas Petras Aleknaitis, Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaičio sūnus – ibid., p. 212, 213, 214. 356 Mikalojus Ginvilaitis (tiksliau, Jundila) – lietuvis, didžiosios kunigaikštienės Elenos virtuvininkas – ibid., p. 55, 210, 213. 357 Ldk Aleksandro notaras Stanislovas Venetas, Suražo (Lucko vysk.) klebonas – KDKDW Nr. 486 p. 573, 507, p. 617 LKD 2187. 358 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 359 Tščianės klebonas Baltramiejus iš Stary Sončo – žr. išn. 345. 360 Tščianė – žr. išn. 331. 361 Wilamówka – Bebro upės intakas, upelis tekantis pro Vilamuvkos kaimą, į pietus nuo Tščianės. 362 Dabar gyvenvietė prie Vilamuvkos. 363 Drohičino seniūnas Janas Stečka, pravarde Cybulka, Vasiliškių seniūnas (1514–1515), dvaro maršalka (1520–1541) – Urzędnicy podlascy, p. 92, Nr. 253. Nuo 1501 m. Dołubowo įpėdinis – Jaszczołt, „Fundacje kościelne“, p. 27, Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego, p. 115, 116. 364 Aukštadvario seniūnas Motiejus Stečkaitis (Maciej Steckowicz) – Urzędnicy... Trockie, p. 94, Nr. 271.

190 365 Davainaičiai Jonas, Andriejus, Jurgis, žr.išn. 508, 551, p. 199, 201. 366 Suražo (Lucko vysk.) klebonas, notaras Stanislovas – žr. išn. 357. Suraž (Suraż), Palenkės vaivadijos miestelis. Pagal vietinių vizitacijų tradiciją, jo Dievo Kūno bažnyčią įsteigė Ldk Vytautas; regis, šventovė pastatyta iki 1392 m. rudens; fundaciją padidino kiti valdovai – Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis – Maroszek, Dzie- je województwa podlaskiego, p. 445; Z. Romaniuk, „Kościół katolicki w miastach podlaskich w późnym średnio- wieczu“, Małe miasta. Religie, red. M. Zemło [Acta collegii suprasliensis t. 8] (Lublin-Supraśl, 2006), p. 15–39, čia p. 30–32. 1501 10 27 klebono (ir valdovo notaro) Stanislovo Veneto [LKD 2187] prašymu Aleksandras Jogailaitis patvirtino Suražo parapijos privilegijas. – Ten pat, p. 31, išn. 43. 367 Neviarovo įpėdinis Andriejus. Andriejus ėjo Tščianės, Pritulenkos (žr. išn. 337) ir Boguševo (žr. išn. 338) vaito pareigas. Apie šią giminę žr. A. Boniecki, Poczet rodów, p. 212. 368 Žr. išn. 331, 337, 338. 369 Tščianės bažnyčios Šv. Andriejaus, Stanislovo, Adalberto Vaitiekaus, Leonardo ir Valentino altorius. 370 Kartis, lenk. korzec, angl. bushel. Lenkijoje kadaise prilygo 120 litrų. 371 Apie šias populiarias mišias žr. p. xxxiv, 212 išn. 2. 372 Tščianės bažnyčios vikarai Jonas iš Podosių (Palenkės vaiv. Cechanoveco žemės kaimas, Podosie), Vitas [LKD 2534]. 373 Mikalojus Ginvilaitis – žr. išn. 356. 374 Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila (1499–1522), Mirė 1527 m. – Žr.: Petrauskas, Lietuvos di- duomenė, p. 254–255, Pietkiewicz, Kieżgajłowie, p. 39. Jo 1523 m. testamentą publikavo P. Rabikauskas, „Žemaičių vyskupai“, žr. p. xxx. 375 Mstibava, (Mścibów) – dab. Baltarusijos kaimas, 3 km į pietvakarius nuo Valkavisko. 376 Mstibavos Trakų rakto, Valkavisko pav., OchII Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Mykolo ir Barboros bažnyčią įsteigė Žemaičių seniūnas, Trakų ir Vilniaus kaštelionas Jonas Kęsgailaitis († 1485) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 251–252, Pietkiewicz, Kieżgajłowie, p. 32. 1553 m. turėjo 20 žagrių, 38 daržus (vertė 195 gr). 1522 m. ten tikriausiai klebonavo kun. Tomas {LKD 2454}, paminėtas 1524 m. žemės suteiktyje Gniezno bažnyčiai – MAB F6 b 133, 1526 01 31 Gniezno privilegijoje (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 288, p. 116). 377 Lucko vyskupystės kunigas, Mstibavos klebonas Albertas iš Petrakavo – LKD 66. 378 Valkaviskas – dab. Baltarusijos Gardino srities rajono centras, miestas. 379 Šilovičiai, Szylowicze – kadaise kaimas, 1,5 km į šiaurę nuo Mstibavos. 380 Jonas Davainaitis – žr. išn. 365; dar žr. Nr. 41, p. 59 ir išn. 83, p. 221. 381 Gardinas – žr. išn. 290, p. 188. 382 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – išn. 13. 383 Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila – žr. išn. 14. 384 Trakų vaivada Petras Jonaitis Mangirdaitis (1491–1497). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 261–262. 385 Kauno seniūnas Stanislovas Kostevičius (1481–1498). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 100, 101, 141, 148, 240, 315. Urzędnicy... Trockie, p. 432 Nr. 3149. 386 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 387 Porazavos klebonas Stanislovas Siedlevietis (1511–1533) – LKD 2208. 388 Porazava – Baltarusijos Gardino srities miestas. 389 Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis. 390 Žygimanto brolis Ldk Aleksandras Jogailaitis. 391 Rimvydas Jonas Jagintaitis, Porazavos įpėdinis, Lydos seniūno Jaginto sūnus, 1447 m. Lydos, 1459 – Lietu- vos Bresto seniūnas, Vilniaus pranciškonų rėmėjas. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 247. 392 Trakų rakto Porazavos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Ap. Petro ir Pauliaus, Alberto Vaitiekaus ir Jurgio bažnyčia, pastatyta Jagintaičio ir Kazimiero Jogailaičio tarno Girdžiaus nupirktame sklype. 1553 m. jai priklausė 17 žagrių ir šaltinyje nepaminėtas daržų skaičius (vertė daugiau kaip 85 gr). 393 Slanimas – Baltarusijos miestas, Gardino srities rajono centras prie Ščaros ir Isos upių santakos, 143 km į pietryčius nuo Gardino. 394 Čamiarai – kaimas, 4 km į vakarus nuo Slanimo. 395 Pub. sudarytojai spėjo, kad tai Zawiersze, kaimas 13 km į pietus nuo Slanimo. 396 Galbūt čia turimas omenyje Mykolas Načkaitis Ginvilaitis, Žaslių ir Želvos įpėdinis, tose vietose jis su broliais įkūrė bažnyčią – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 237; žr. Nr. Nr. 39, p. 56 bei Priedą Nr. 3, p. 115. 397 1460 m. Šv. Petro ir Pauliaus šventė (birželio 29 d.) – sekmadienis, o ne ketvirtadienis. 398 Vilniaus kanauninkas Laurynas – LKD 1133. 399 Vilniaus kanauninkas Jonas – LKD 683. 400 Valkavisko klebonas Jokūbas – LKD 553.

191 401 Polonka, kaimas, ne tas pats kaip Račkaičių-Hlebavičių valdos (žr. p. 262–263, išn. 627). 402 Nowy Dwor, Novy Dvoras – valdovo dvaras, kurį tuomet valdė Vasiliauskai. 403 1511 m. Lietuvos Bresto seimas. 404 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – 1507 07 11–1519 07 05; Lucko vysk. 1502–1507; LKD 73. 405 Vilniaus vaivada Mikalojus Mikalojaitis Radvila, vyskupo Alberto brolis – žr. išn. 212. 406 Trakų vaivada Grigalius Stanislovaitis Astikaitis. – žr. išn. 213. 407 Trakų kaštelionas, Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila – žr. išn. 374, 724. 408 Stanislovas Hlebavičius, Smolensko vaivados Hlebo(Glebo) ir Milochnos Onos Račkovnos sūnus. Tikriau- siai motina kilusi iš Palenkės Račkų; Polocko vietininkas 1502–1505 ir vaivada 1505–1513; 1492–1504 valdovo dvaro maršalka – Polski Słownik Biograficzny t. 9, cz. 4 (43) (Wrocław-Warszawa-Kraków, 1961), p. 544–545. 409 Kijevo vaivada Jurgis Mikalojaitis Radvila [Jerzy Mikołajewicz Radziwiłł] (ap. 1480–1541). – Antoniewicz, Protoplaści, p. 44–51, PSB t. 30, p. 226–228. 410 Gardino seniūnas Stanislovas Petraitis Kiška (1508–1514) – Urzędnicy... Trockie, , p. 335, Nr. 2332; N. Asa- dauskienė, Kiškų giminė LDK XIV–XVII a. (genealoginis tyrimas (Vilnius, 2003), p. 85–104. 411 Bresto ir Lydos seniūnas Jurgis Jonaitis Iljiničius (1507–1528) – Urzędnicy... wileńskie, p. 385–386, Nr. 2787, dar žr. išn. 215. 412 Vyriausiasis valdovo sekretorius, Vitebsko ir Breslaujos seniūnas Jonas Sapiega (Iwan Semenowicz Sapieha) (ap. 1431–1517), LDK valdovo kanceliarijos raštininkas (1486–1498), 1514–1517 Palenkės vaivada. – Pietkiewicz, Wielkie Księstwo, p. 24–25; 16 a. pr. Semiatyčių bažnyčios šv. Mykolo vėliava su globėjo Jono Sapiegos atvaizdu, dabar Maskvos Tretjakovo muziejaus kolekcijoje – Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego, p. 58, pav. 9; daugiau apie Sapiegą – PSB t.34, p. 613–618. 413 Melniko seniūnas Mikalojus Nemiraitis Gžymalaitis [Niemira Hrymalicz] (1499–1533) – Urzędnicy podlascy XIV–XVIII wieku. Spisy. par. E. Dubas-Urwanowicz, W. Jarmolik, M. Kulecki, J. Urwanowicz (Kórnik, 1994), Nr. 1032, p. 123; Słownik biograficzny białostocko-łomżyńsko-suwalski (Białystok, 2005), p. 114–116. 414 Vilniaus klebonas, kanauninkas, valdovo sekretorius kun. Laurynas Miendzyleskis (1509–1529) – LKD 1149; A. Wyczański, Między kulturą a polityką. Sekretarze królewscy Zygmunta Starego 1506–1548 (Warszawa, 1990), p. 258. 415 Mažosios Zelvos įpėdinis Ivaška Gineitaitis, Mažosios Zelvos bažnyčios steigėjas. 1507 m. Žerdnos dvaro (30 km nuo Valkavisko) savininkas Motiejus Miknevičius (Mathias Michnovycz) su žmona Felicija suteikė dvaro dešimtinę ad ecclesiam domini Ivasko Gyneythovycz in Minori Zelva – MAB F6-340 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 176, p. 76). 416 Zelva – Baltarusijos miestelis pusiaukelyje tarp Valkavisko ir Slanimo, 132 km į pietryčius nuo Gardino. XV a būta dviejų Zelvų: Mažosios ir Didžiosios, pastaroji driekėsi į šiaurės vakarus nuo pirmosios. 417 Trakų rakto, Valkavisko pav., OchIV Mažosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Kryžiaus ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia; 1553 m. jai priklausė 10 žagrių, 2 daržai (mokestinė vertė – 55 gr). 418 Šie Vilniaus kanauninkai paliudijo ir kitus raštus – žr. Nr. 43, išn. 497; 46, išn. 536, 537. 419 Motiejus Goštautaitis, kitur nežinomas bajoras, tikriausiai ne iš garsios Jono Goštauto giminės. 420 Stanislovas Mikolaitis Butvilaitis (1477–1491), bajoras. – Dar žr. KDKDW Nr. 370, p. 434 (1491 05 03 Uša- kovo (Vaistamo) bažnyčios privilegija). 421 Mykolas, Vilniaus vyskupo Jono Losovičiaus dvaro maršalka. 422 Jonas (1475–1477), Vilniaus vyskupo Jono Losovičiaus dvaro maršalka – KDKDW Nr. 291, p. 340 (1475 04 15, žemės pardavimas Vilniaus kapitulai); Nr. 302, p. 357 (1477 06 15, žemės suteiktis Vilniaus kapitulai). 423 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius – žr. išn. 88. 424 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 425 Krasnoje Selo (Krasnoselcai, Raudonasalė) – Baltarusijos miestelis, 30 km į pietryčius nuo Vileikos. 426 Krasnoje Selo (Raudonasalės) klebonas Adomas – LKD 17. 1553 m. ši Medininkų rakto, Minsko pav., OchIII nežinomos dedikacijos bažnyčia turėjo 16 žagres, 6 daržus (mokestinė vertė 95 gr). 427 Ušos upė – Neries intakas (Baltarusijoje). 428 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 429 Žemaičių vyskupas Martynas III (II) Lietuvis – žr. išn. 234. 430 Vilniaus vaivada Mikalojus Radvilaitis – žr. išn. 14. 431 Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis – žr. išn. 16. 432 Smolensko vietininkas Stanislovas Kiška – žr. išn. 155, p. 230. 433 Polocko vietininkas Stanislovas Hlebavičius – žr. išn. 408, p. 191. 434 Slanimo seniūnas kunigaikštis Jonušas Alšėniškis – žr. išn. 354.

192 435 Mikalojus II Mikalojaitis Radvila [Mikołaj Mikołajewicz Radziwiłł] (ap. 1470–1522], LDK raikytojas, vėliau LDK kancleris, Vilniaus vaivada – Antoniewicz, Protoplaści, p. 19–40. 436 Valdovo notaras Jokūbas Staškovskis (ap. 1470–1536 12 08) [LKD 591]. – Wyczański, Między kulturą a poli- tyką, p. 265. 1523 10 10 jis tapo pirmuoju Vilniaus katedros prelatu scholastiku, kaip savo registre mini Mamertas. 437 Mykolas Načkaitis, Didžiosios Zelvos įpėdinis, Načkos Ginvilaičio sūnus, Jono brolis. Dar žr.: KDKDW Nr. 290, p. 339. Mykolo duktė Ona ištekėjo už Mikalojaus Iljiničiaus, – žr. išn. 476, p. 241. 438 Tikriausiai Didžioji Zelva – žr. išn. 416. 439 Trakų rakto, Valkavisko pav., OchIII Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Apašt. Jokūbo ir Mykolo Arkangelo bažnyčia, kuri 1553 m. turėjo 26 žagres bei 4 daržus (mokestinė vertė 140 gr); jos altorius (išn. 476, p. 251) turėjo 4 žagres (20 gr). Tikriausiai 1508–1524 m. ten klebonavo Jonas (LKD 788, 828) – LM 12 Nr. 739, žr. Nr. 35. Bažnyčia įsteigta iki 1470 11 25, nes šis raštas – dešimtinės teikimo, ne šventyklos įsteigimo aktas. 440 Šilovičiai, Šylavičiai – dab. Baltarusijos miestelis, 20 km į šiaurės vakarus nuo Valkavisko. Tenai jau prieš 1511 m. stovėjo Valkavisko pav., OchV Švč. Trejybės ir kitų šventųjų bažnyčia, kurią įsteigė Petro Krupskio dukters Onos Radogoskos proseneliai. Klebonaujant kunigui Kristinui (ap. 1510 m. ADP Acta Episcopalia 6/9, l. 100, 110–111, 113–118, 120, 122, 131, 133, 139, 141; J. Tęgowski, „Ślub tajemny Jana Janowica Zabrzezińskiego. Garść uwag o powiązaniach rodzinnych elity możnowładczej na Litwie w XV i początkach XVI wieku“, Średniowiecze polskie i powszechne, t. 2, Katowice, 2002, p. 246–257) pastatas nukentėjo nuo gaisro. 1544 08 09 patvirtinta Onos dovana bažnyčiai ir mokyklai. 1511 10 09 savo brolio Felikso Krupskio atminimui Ona su seserimis Itemila ir Zofija vikarui suteikė dvi smukles, kurias įpareigojo kiekvieną Švč. Trejybės sekmadienį vikarui mokėti 1 kapą grašių – Czart. 1777, l. 90v–91, Lib. Mag., l. 105–106, Lib. VI, l. 176–177v. 441 Malyševičiai (Milaševičiai) – dab. Baltarusijos kaimelis, 15 km į šiaurės rytus nuo Slanimo. 442 Dubičių laikytojas Jundila Račkaitis, Mykolo ir Vaclovo brolis, Voverių bažnyčios koliatorius.– Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 108–109. Dar žr. Nr. 41 bei KDKDW Nr. 247, p. 284, 285, Urzędnicy... Trockie, Nr 63, p. 67. 443 Zelvos klebonas Motiejus – LKD 1668. 444 Stanislovas Komorowskis – žr. p. xxxiii, išn. 47; xxxiv, liv, lv. 445 Vidur. lot. capeta – kartis (biralų, grūdų matas). 446 Popiežius Julijus II (1503 11 01–1513 02 21), Giuliano della Rovere (1443–1513) – popiežius-karžygys. 447 Ona Iljiničienė – Andriejaus Daugirdaičio duktė; pirmasis jos vyras – Jurgis Gojcevičius (Petrauskas, Lietu- vos diduomenė, p. 238); antrasis vyras – Jonas (Ivaška) Iljiničius. Su vyru fundavo Lentupio altorių – žr. Nr. 12 [10]. 448 Vilnia, Vilnelė (Wileika, Wilenka) – srauni upė, ištekanti prie Vindžiūnų (5 km į pietus nuo Šumsko), Vil- niuje įteka į Nerį. 449 Žr. išn. 439. 450 Studeniki – Gardino srities miestas į pietryčius nuo Svisločiaus. 451 Kremjanica – miestelis 10 km į šiaurės vakarus nuo Zelvos. 452 Šylavičiai – žr. išn. 379, 440. 453 Svisločius – miestas į pietvakarius nuo Valkavisko. 454 Šv. Ap. Jokūbo vyresniojo šventė – liepos 25 d. 455 Didžiosios Zelvos altarista Stanislovas, galbūt tas pats 1522–1529 m. minimas Stanislovas – LKD 2237, Kle- bono Jono [LKD 788, 828] brolis. Mikalojaus Iljiničiaus 1519 m. suteiktis Didžiosios Zelvos altoriui – F1-65 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 237, p. 98 – žr. p. 180, išn. 107; p. 251. išn. 476. 456 Zelvos klebonas įpareigotas globoti parapijos mokyklą ir jos mokinius. 457 Parapijos prieglauda. Fundatorė abejoja šios įsteigties ilgaamžiškumu. Apie prieglaudas LDK parapijose XVI a. vid. žr.: S. C. Rowell, „The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid-16 centuries“ – Lithuanian Historical Studies 17 (2012), p. 39–69. 458 Jurgis Iljiničius, Onos ir Jono Iljiničių sūnus, Lydos seniūnas 1507–1526, Bresto seniūnas 1510–1526, Kauno seniūnas 1519–1522. – Boniecki, Poczet rodów, p. 97. 459 Didžiosios Zelvos klebonas Jonas – LKD 788, 828. Turėjo brolį, vardu Stanislovas – Priedas Nr. 7, p. 120. 459a Lukas Noskowskis (Noskovietis) – (ap. 1475–1532), kilęs is Noskow‘o (Mazovija) bajorų šeimos, Krokuvos ir Bolonijos univ. absolventas, gydytojas, 1526/27 m. Krokuvos univ. rektorius, miesto tarybos narys. Ap. 1507– 1514 m., berods, nemažai laiko praleido LDK žemėse, ypač Vilniuje ir Vilniaus vyskupo (Armoniškių, Verkių, Sa- lako, Naujadvario) dvaruose, bendravo su didikų, valstybės ir Bažnyčios valdytojų (Radvilų, Goštautų, Zaberezins- kių, Kęsgailų) šeimomis. Savo užrašuose mini jogailaičių gimimo, mirties datas, Vilniaus vyskupų (Taboro, Radvi- los, Jono iš Lietuvos kunigaikščių) gyvenimo įvykius. Regis, ilgai bendravo su Lydos seniūnu (Jurgiu) Iljiničiumi Lietuvoje ir Lenkijoje (1512–1519 m.). 1513 04–1514 04 Penktojo Bažnyčios Laterano suvažiavimo metu, kaip ir Jonas Laskis bei Albertas Radvila ir kt. LDK atstovai, Noskowskis apsilankė Romoje. L. Birkenmajer, „Zapiski historyczne wśród starych almanachów Biblioteki Jagiellońskiej“, Kwartalnik Historyczny, 17 (1903), p. 405–421.

193 460 Poznanės vyskupijos notaras Jeremijas, Motiejaus sūnus, iš Čarnkovo; Gniezno konsistorijos teisme jis atstovavo bylininkams iš Lietuvos – Rowell, „Church court records“, p. 39, išn. 22; p. 40, išn. 26; p. 42. Teisme Jere- mijas prieštaravo Jono Albino atstovui Stanislovui Komorovskiui – p. xxxiii, išn. 47. 461 Tą pačią balandžio 8 dieną Ona suteikė dovanas Zelvos Švč. Mergelės Marijos, Visų Šventųjų, Šv. Kryžiaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altoriui, kuris stovėjo bažnyčios kairėje pusėje. Dovanojo žmonių, žemės, medienos, medaus, 1 vaško akmenį nuo Šilovičių dvaro kas rudenį, Šv. Stanislovo dieną (šv. Stanis- lovas turi dvi šventes: gegužės 8 d. ir rugsėjo 27 d.), 2 kapas grašių nuo Zelvos smuklių. Altarista įpareigotas aukoti 3 mišias kas savaitę: trečiadieniais – už mirusiuosius, penktadieniais – Penkias Viešpaties žaizdas, šeštadieniais – Septynis Švč. Mergelės Marijos džiaugsmus. Kiekvienų šv. Mišių aukos metu, mišių pabaigoje arba prieš šv. Ko- muniją (in complenda vel in secretis) altarista turi melstis už Onos sveikatą, o jai mirus, – už fundatorės sielą. Etiam ad idem altare dedit et dari voluit ornatum de nigro axamento auro textum, alium album de adamasco, et calicem deauratum. Suteiktį, tarp kitų, paliudijo Zelvos klebonas Jonas su broliu Stanislovu (tikriausiai altarista) – LVIA F694/1/3267/2 (pergamentas), Lib. VI, l. 96v–97v, Czart. 1777, l. 77v–78v, Lib. Mag., l.67 – žr. priedą. Tą pačią diena Ona suteikė turtą kitam Zelvos šv. Onos altoriui, kuris stovėjo bažnyčios dešinėje pusėje – MAB F1-50 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 179, p. 77) ir Priedą Nr. 7. Nežinoma data Ona suteikė žemės sklypą malūnui statyti ir perleido teisę žvejoti upėje ir tvenkiniuose, rinkti medieną savo miškuose – Czart. 1777, l. 196r–v, Lib. Mag., l. 187. Žr. Priedą Nr. 6–8, p. 118–122. 462 Jonas Jonaitis Davainaitis, Jurgio brolis (žr. išn. 508, p. 199) 1508 08 06 Žygimantas Senasis patvirtino Da- vainaičiui tėvoninius ir dėdės dvarus – Indurą, Gležius bei Skvorcus – Lietuvos Metrika Knyga Nr. 8 (1499–1514). Užrašymų knyga 8, par. A. Baliulis ir kt. (Vilnius, 1995), Nr. 344, p. 272. Žr. Mienicki, „Stanisław Dowojno“, p. 418–420, ir čia Nr. 41, p. 59. 463 Mikalojus Glowaczewskis, 1460 m. Pozarovos bažnyčios įsteigimo liudytojas – KDKDW Nr. 234, p. 265; žr. čia Nr. 36, p. 51. 464 Padoroskas (Padorosk) – dab. Baltarusijos Gardino srities, Valkavisko raj. kaimas, 20 km į pietryčius nuo Valkavisko, ties Zelvos upe; Valkavisko pav., OchV Šv. Trejybės (?) bažnyčią 15 a. vid. įsteigė Mikalojus Glowac- zewskis. Nors bažnyčios dedikacija nežinoma, tačiau 18 a. kaimo cerkvė turi tokį titulą. Dabartinė Šv. Elžbietos ir Dievo Gailestingumo bažnyčia įsteigta 20 a. I. pus., atstatyta 1993 m. 1533 m. bažnyčia turėjo bent vieną altaristą, kun. Paulių [LKD 1901], kuris paliudijo 1533 09 24 Kločkų raštą, kuo įsteigta Mižeryčų bažnyčia – žr. išn. 472, p. 251. 1558–1559 m. Padoroske klebonavo kun. Feliksas Jonaitis Kločka [LKD 450]; tikriausiai jis Padaroske dvaro savininkų Kločkių giminaitis. 465 Pullam mellis dictam czotherypiady – medaus tošinę, vadinamą keturių sprindžių (rus. piad` (пядь) – sprin- dis, ilgio matas, atstumas tarp išskėsto nykščio ir smiliaus, apie 18 cm). Liepinė, tošinė medaus (pulla, stavne lukno) buvo lygi statinei; ją sudarė apie 72 gorčiai. Žr. Lietuvių enciklopedija, t. 3 (Boston, 1954), p. 41. 466 Bezmėnas – svarstis (čia: vaškui), apie 1 kg svorio – ibid. 467 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 468 Valkavisko Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Martynas Sanchocinietis (1511–1543) – LKD 1271. 469 Valkaviskas (Volkovysk) – Gardino srities miestas, rajono centras. Trakų rakto, Valkavisko pav., OchII, Šv. Mikalojaus bažnyčią nežinoma data įsteigė Ldk Vytautas, ją toliau fundavo Kazimieras Jogailaitis ir jo sūnus Alek- sandras. 1553 m. bažnyčia turėjo 30 žagrių, 19 daržų (197,5 gr). 470 Spėjama, kad Valkavisko bažnyčią sudegino totoriai, klebonaujant Stanislovui (LKD 2183), tikriausiai Klec- ko kautynių arba Mykolo Glinskio „sukilimo“ laikotarpiu (1505–1508 m.). 471 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – žr. išn. 404. 472 Ldk Vytautas Kęstutaitis. 473 Ldk Aleksandras Jogailaitis. 474 Liskava (Liskovo) – kaimelis Valkavisko raj., tarp Valkavisko ir Pružanų. 475 Zielonovičiai – kadaise gyvenvietė prie Zelvos upės, 1,5 km į pietryčius nuo Liskavos. 476 Vilkuva (Wolkowyja) – upė (dešinysis Rasos u. intakas, Baltarusija, Valkaviskas). 477 Tikriausiai Račkienė (Raczkowa) – brolių Račkaičių (žr. kitą išnašą) motina. 478 Lucko vyskupas Vaclovas Račkaitis (1459–1460) – LKD 1485, turėjo 3 brolius: Mykolą (Mychno), Joną, Petrą Jundilą. J. Glinka, „Ród Klausicia w wiekach XIII–XVI“, Studia źródłoznawcze 4 (1959), p. 85–107, 5 (1960), p. 35–55, ypač 35–38; Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p.108, 140. 479 Šemeta Nemeikaitis (Szemiant Nemojkowiczius) Didžiųjų Voverių įpėdinis – KDKDW Nr. 233, p. 263, Nr. 247, p. 284–285, Nr. 312, p. 368. 480 Višniovka – nežinomas Valkavisko raj. dvaras.

194 481 Hnezna – dab. Baltarusijos Gardino srities, Valkavisko raj. kaimas, į pietvakarius nuo Valkavisko. Apie go- tikinę kaimo bažnyčią žr. p. 251, išn. 468. ir il. 17. 482 Lietuvos Brasta, Brestas – seimo suvažiavimo vieta; šio seimo metu patvirtintos ir kitų parapijų suteiktys: žr. Nr. 36. 483 LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Mikalojaitis Radvila – žr. išn. 212. 484 Trakų vaivada Grigalius (ne Jurgis) Stanislovaitis Astikaitis – žr. išn. 213. 485 Žemaičių seniūnas, Trakų kaštelionas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila – žr. Išn. 724, p. 208. 486 Polocko vietininkas Stanislovas Hlebavičius – išn. 408, p. 191. 487 Kijevo vaivada Jurgis Mikalojaitis Radvila (ap. 1480–1541), 1510–1514, vėliau Trakų kaštelionas (1522), Vilniaus kaštelionas (1527–1541) – Antoniewicz, Protoplaści, p. 44–51, PSB t. 30, p. 226–228. 488 Melniko seniūnas Nemira Grimalaitis (1499–1533) – Urzędnicy podlascy, Nr. 1032, p. 123. 489 Valdovo sekretorius, Vilniaus kanauninkas Adomas Katriškis – žr. išn. 307. 490 In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam, Nos Paulus Dei gratia episcopus luceoriensis et dux Olschanensis, dominus et heres Volpe, significamus tenore presentium, quod cum inter nature humane commoda nihil dignius censetur, quam ut memoria hominis bona habeatur et eterna merces pro transitoriis bonis et caducis lucretur, tandem apicibus literarum testiumque annotacione perhennetur. Proinde magnificus dominus Allexius palatinus Vilnensis et cancellarius Magni Ducatus Lithuanie, avus meus, hac consideratione ad supernam beatitudinem mentem erigens, zelo pye devocionis inflammatus suisque gerens desideriis cum intenta solicitudine in oppido Volpa bonis suis ob laudem in primis Omnipotentis Dei titulo Sancti Joannis Baptiste ac aliorum sanctorum sanctarumque honorem ut salutaria augerent incrementa ecclesiam parrochialem diocesis Vilnensis construxit edificavitque ac nonnulla bona et proventus pro sustentacione plebani pro tempore existentis dedit, donavit et assignavit et inscripsit prout continetur in certis litteris ipsius, quarum tenor de verbo ad verbum sequitur et est talis: Nr. 43 [38]. Nos vero Paulus episcopus luceoriensis, dux Holsschanensis, dominus et heres Volpe prememoratus, rathas et gratas habentes huiusmodi litteras ... ipsius ecclesie dotem adaugere cupientes, ut commodius ac melius onera dicte plebanie rector exequi posset, videlicet dotem hic superius expressam novem homines in ... residencia et octo hortulanos tabernaque libera liberi ac decima post curias nostras et Sthari Dworzecz adiicimus et incorporamus, omnis grani decimam manipularem de curia nostra Novy Dworzecz et aliam post agriculturam ... boiarum videlicet Stanislai Odachowski, Joannis Michnewicz cum filiis... In cuius rei fidem et testimonium sigillum nostrum presentibus est subappensum. Actum et datum in Castro Janow, feria secunda infra octavam Corporis Christi, anno Domini millesimo quingentesimo tricesimo primo, presentibus ibidem venerabili, honorabilibus et generosis atque nobilibus boiaris Stanislao Birunski arcium baccalaureo, canonico luceoriensi {LDK 2219], Matthia mansionario Janowiensi [LKD 1745], Stanislao Ossinski iuris pontificii baccalaureo, capellano [LKD 2250], Alberto Dyk, Joanne Krzywonosch, Jacobo Perski et n. Cupriano baioris nostris , testibus circa premissa. MAB F3-100, žr. aprašymą, p. 61. 490a LDK kancleris (1478–1490), Vilniaus vaivada (1477–1490), valdovo dvaro pataurininkas (1448–1477), Chožavos įpėdinis (žr. išn. 704), taip pat Ostrošycų bažnyčios fundatorius [64 (58)], Alekna Sudimantaitis – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 297–298. Jo 1489 05 15 Markavoje parašytas testamentas saugomas Varšuvoje, AGAD Rs 6725, 49,5 x 37,5 cm (ilgis), 3 cm skersmens juodo vaško antspaudas, įspaustas į 5 cm skersmens geltono vaško skritulį, su raudono šilko virvute. In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam et quia actus hominum, qui sub tempore fiunt, successione, diuturnitate temporis ab hominum memoria plerumque dinoscuntur delere, sagax igitur humane discrecionis vero litterarum testimonio testiumque fidedignorum ea consuevit perhennare. Nos idcirco Olechno Sudymonthowicz palatinus Vilnensis et cancellarius magni ducatus Llytwanie tenore presentium notum facimus quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris hanc paginam inspecturis, lecturis seu audituris, quia non compulsus nec coactus, sed plene racionis existens, ex antiquo in nosmetipso deliberatum institutumque habuimus ffiliabus nostris bona nostra tum hereditaria, tum patrimonialia et eciam que ffidelibus nostris serviciis apud serenissimum dominum nostrum Kazimirum, Dei gracia regem Polonie, magnum ducem Llytwanie, Russie Prussieque dominum et heredem etc. sumus asseqwti, dare, inscribere et specialiter unicuique partim seu distinctim assignare ita ut quelibet natarum post meum huiusmodi decessum sciat adque bona nostra se inclinet, divertet et possideat, nulla inter eas gwerra et litigio mediante. Paternali igitur amore accensus Olechne nate nostre dilecte, consorti generosi domini Nicolai de Tanczyn, dandum, donandum et inscribendum bona mea inferius scripta cum omni iure et dominio; que bona serenissimus dominus noster Dominus Kazimirus Dei gracia rex Polonie et pro fidelibus meis serviciis mihi et meis legittimis successoribus graciose largitus est et privilegiorum munito munimento roboravit. Que bona in mei liberi arbitrii quovis divertendum vel cuique dandum, donandum, mutandum, alienandum et sacre ecclesie ascribendum et in omnes meos proprios usus beneplacitos convertendum, prout lacius sue maiestatis privilegia tenent (?) et testantur. In primis ergo bona mea dicta Ostroschycze, que bona ffidelibus meis serviciis apud regiam maiestatem sum assequtus, cum oreis ad

195 Ostroschycze spectantibus, unum oreum super Methyczyn et aliud super Lohosczyna dictum. Insuper alia paschnya seu oreum situm et adiacens piscine super fluvio Wsyąza dicto; insuper terram, quam mea vera ministeria (!) mediante assequtus sum super domino Pyethkone Gyethowthowycz, que terra et ante ad Ostroschycze spectabat; quam terram dedimus servis nostris Nyekrasch, Myslek dictis et omnes servos meos paternales quicunque sunt in circumferentia aliter wobrwbiye Ostroschyczensi et omnes alii servi, quibus terras distribui videlicet: Daschko, Vyosna et Vasko Andreyowycz et Lycz; hy igitur servi tenebuntur servire ad Ostroschycze. Si autem voluerint sua bona extunc per nos eis data dimittere, libere recedunt. Ita tamen refformata bona eorum sicut a me acceperunt. Hy igitur omnes pretracti servi et successores eorum nate mee Olechne et suis successoribus honesto servicio servire tenebuntur, sicut et mihi servierunt. Et omnes isti servi pretracti ab omnibus iniuriis quibuscunque in Ostroschycze contingerent unanimiter deffendere tenebuntur. Insuper si dampnum aliquod se obtulerit vel familia obnoxia fugam dederit, ipsi servi quantumvismodi vestigare tenebuntur. Item insuper nate mee dilecte Olechne et suis legittimis successoribus inscribimus et perpetuali donacione damus bonorum medietatem nostrorum Volpa et Dworzecz cum omni iure et dominio et medietatem venacionum feralium castorum, fibrorum et avium Siuprasly dictorum et medietatem stabulorum alias staye nihil penitus ab hac medietate excipiendo. Item insuper medietatem bonorum nostrorum Syemyathyczy cum omnibus proventibus et molendinis, nil penitus pro aliis meis consanguineis excludendo, et medietatem predictorum bonorum, videlicet Volpa, Dworzecz, Syemyatyczy ceteri nate mee Hedvigi, consorti magnifici domini Stanislai, capitanei Schamiothyensi inscripsimus, uti eius littere testantur [plg. AGAD Rs 6730, 1492 04 01; 6865, 1544 08 31, Brestas [1492 02 05, Vilnius]; 6886, 1544 08 31, Brestas [1522 08 31]]. Que bona, videlicet Volpa, Dworzecz et Syemyathyczy consorti mee carissime pye memorie Hedvigi in unum dotis et dotalicii refformaveramus et inscripseramus cum consilio et consensu regie maiestatis. Item insuper huic ffilie nate nostre Olechne et suis legittimis successoribus quartam partem bonorum meorum videlicet Snowsko cum omnibus proventibus, nihil iuris excipiendo presentibus inscribimus. Bona igitur sepe ffata, videlicet Ostroschycze et medietatem Volpa, Dworzecz et Syemyatyczy et quartam partem Snowsko,a quibus nil penitus excludendo, nate mee Olechne et suis legittimis successoribus presentibus inscribimus, damus, donamus et inmutabili hiis scriptis in perpetuumque roboramus cum omnibus attinenciis ad prefata bona, nihil iuris et dominii alicui consanguineorum meorum reservando, cum omnibus iuribus, utilitatibus, censibus, dacionibus, fructibus, redditibus, proventibus, tributis, tributariis, agris cultis et incultis, pratis, campis, pascuis, silvis, nemoribus, quercetis, rubetis, virgultis, gaiis, borriis, mellificiis, paretis, piscinis, lacubus, paludibus, aquis, fluviis, torrentibus et eorum decursibus, piscaturis, molendinis et eorum emolumentis, venacionibus fferarum omnium, aucupacionibus castorum ffibrorumque rapacionibus et aliis quibuscumque obvencionibus, pertinenciis, appendiis quibuscumque nominibus nominaliter censeantur, nullis penitus exclusis, que nunc sunt et in futurum meliori provisioni mediari et industria humana fieri possunt, prout sepe nominata bona cum curiis et eorum initis continenciis et gadibus longe, late et circumfferentialiter ab antiquo sunt distincte et limitate post mortem nostram dedimus, donavimus, inscripsimus, conferimus et legavimus donacione perpetua et irrevocabili eviternis temporibus duraturum per ipsam Olechnam natam nostram et suos legittimos successores tenendum, habendum, utiffruendum, vendendum, obligandum, commutandum, donandum et perpetue et perpetue possedendum et in usus suos et suorum heredum et legittimorum successorum beneplacitos et voluntarios convertendum, prout sibi et suis legittimis successoribus melius, utilius, consulcius expedire videbitur. Item per presentes notum facimus universis et singulis quibus expedit, quia aram ffundavimus penes columpnam ad capellam regie maiestatis in castro Vilnensi, ante quam posita iacet consors nostra carissima olim existens Hedvigis, ob cuius salutem anime altariste dicte are solarium perpetuum instituimus quolibet anno per quattuor sexagenas latorum grossorum de censu Ostroschyczense. Insuper ad dictam aram damus et inscribimus ex Volpa quolibet anno per unum lapidem cere. Quocirca Olechnam natam nostram et suos legittimos successores presentibus obligamus, quia irrecuse dandum predicto tenebuntur cum suis legittimis successoribus quolibet anno perpetue duraturum, ne memoria consortis nostre Hedvigis olim existentis pereat. Presentibus ibidem magnificis, generosis Domino Nicolao Radywylowycz castellano Troczensi, Bohdano Petrothyewycz tenutario Markowyensi, venerabili Caspar preposito Vilnensi, Domino Stephano alias Konczy tenutario Mednyczensi, Bwywyd Schedyborowycz, Sdano Waytkowycz nostro vicesgerenti Vilnensi, Stanislao Pyethkowycz et fratre ipsius Zyra marschalkoni curie nostre, honorabili Johanne plebano nostro Chozorvyensi et aliis quamplurimis fide dignis. Actum et datum pro convencione Markowyensi die veneris XV mensis Maii. In cuius rei testimonium sigilla nostra subappensa. Sub anno Domini millesimo quadringentesimo octuagesimo nono. Sigilla nostra et domini Nicolai Radywylowycz. 491 Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis. 492 Jadvyga, Jono Manvydaičio duktė, Sudimantaičio žmona, mirė prieš 1489 m. 493 Volpa (Voupa) – dab. Baltarusijos kaimas prie Volpos upės (Nemuno intako) tarp Valkavisko ir Mastų, Su- dimantaičio valdos, kurias gavo iš Ldk Kazimiero. Ten Sudimantaitis pastatė Trakų rakto, Valkavisko pav., OchII Šv. Jono (Krikštytojo) bažnyčią. 1553 m. šiai bažnyčiai priklausė 13 žagrių, 1,5 žemės, 2 daržai; jos kunigai mansio-

196 narijai turėjo 15,5 žagrės, 5,5 žemės, 9 daržus; altarista valdė 1 žemę (iš viso parapijos vertė 127,5 gr). 1520–1525 m. ten klebonavo Motiejus – LKD 1737 ir Czart. 1777, l. 118v. mansionarijus, vardu Baltramiejus, – LKD 342 ir Czart. 1777, l. 118v, Jonas, Mikalojus bei Paulius; altarista – Andriejus – LKD 213. 494 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius – žr. išn. 88. 495 Kryžiaus dienos, 04 25 ir tris dienos (P, A, T) prieš Šeštines. Maldų, pasninko ir procesijų metas. 496 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius – žr. išn. 88. 497 Vilniaus kanauninkai Laurynas ir Jonas – žr. išn. 418. 498 Valkavisko klebonas Stanislovas (1478–1497?) – LKD 2157, 2183). 499 Volpos įpėdinis ir savininkas – Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas kunigaikštis Paulius Alšėniškis – žr. išn. 44, p. xxxii. 500 Kunigaikščio Pauliaus motina Zofija, Vilniaus vaivados Aleknos Sudimantaičio ir Jadvygos Jonaitės Manvydaitės duktė, Vilniaus kašteliono kunigaikščio Aleksandro Jurgaičio Alšėniškio žmona. Žr. Nr. 43, p. 61. 1475 11 29 kartu su vyru jinai gavo išpažinties malonę – ASP t. 24, l. 252r. 1511 07 30 savo testamente Zofija dosniai rėmė ne šeimos parapines bažnyčios, o Lietuvos ir Lenkijos bernardinų vienuolijas – AGAD, Dokumenty pergaminowe, sygn. 8443: In nomine Domini amen. Ad rei memoriam sempiternam. Vite humane condicio adeo est instabilis et incerta, tot et tantis fatorum subiecta periculis, ut penitus in se nihil securitatis contineat; hoc attendens Magnifica domina Zofia de Choszowa, dux Olschanensis, gravi egritudine, de qua temporum convaluerat, admonita, sana corpore sed brevitatem sue vite ex magno recidive metu coniectans, animo deliberato maturoque consilio freta, me notarium publicum cum testibus infrascriptis, loco et tempore inferius designatis, ad se arcessivit, presensque testamentum seu voluntatem ultimam in hunc, qui sequitur, modum proposuit, et ore proprio dictavit, volens ut hocipsum testamentum, quod per ipsam dominam Zofiam in vita solemniter revocatum vel immutatum non fuerit, robur perpetue et immutabilis optineat firmitatis. In primis itaque iam tunc animam suam Creatori et Salvatori suo Beatissimeque Virgini Marie et omnibus sanctis commendavit humiliter ac devote. De bonis autem suis mobilibus et immobilibus, paternis et maternis, nihil alium protunc disposuit, quam ut iusta divisione inter filium ac filias eius, neminem eorum ulla in parte excludendo, dividerentur, quod totum iuri et iusto iudicio scriptum exonerans delegat et committit. Curiam vero suam, quam habet in pratis extra muros Vilnensis, filio prefato, domino episcopo Luceoriensi, cum filia Barbara moniali in equalem utriusque sortem legavit, eo respectu quia domine Alexandre, Magnifici Domini Nicolai Pacz coniugi, alia ibidem Vilne domus data est. Id eciam in noticiam filii ac filiarum prefatarum deducimus, presenti suo testamento, quia cum domina sorore sua Hedvige, domini Stanislai Bartoschewicz coniuge, omnia bona sortis sue hucusque tenuit et possidebat indivisa, exceptis unis bonis Wisznyowo nuncupatis, ubi divisio inter eas fuit facta. Ipsi faciant super prefata divisionem bonorum, quod eisdem filio ac filiabus iuxta proprium arbitrium iustum fore videbitur, volens tum et predictos successores suos presentibus obligans, ut de bonis ipsius predictis debita primum ipsiusque domine testatricis alias ex eorundem proventibus, si que fuerint, legitima probacione in noticia eorum deducta, solverentur. De summis autem peccuniarum quas habere se dixit, prefata domina testatrix super castro et bonis regiis Punija primum ita dixit, quod Regie Maiestati pro confirmatione literarum de dictis dispositionum bonis dedit tria centa florenorum hungaricalium in auro. Super dictam autem arcem Punija et super bona predicta proprie peccunie dedit tria milia florenorum hungaricalium in auro boni et iusti ponderis. Quam quidem peccuniarum summam in bonis prefatis habens, ita de eadem suo presenti testamento disposuit et ordinavit principaliter, de eadem summa serenissimo domino Regi Polonie ac Magno Lithuanie Duci etc. quadringentos ducatos in auro legavit. Reverendissimo vero domino Alberto episcopo Vilnensi, consanguineo suo, centum ducatos in auro dedit de ea summa et donavit, committens eidem animam suam. Reverendissimo Domino Luceoriensi episcopo, filio suo, de summis eisdem dedit et presentibus reformavit mille ducatos in auro. De eadem summa filie sue, virgini Barbare moniali, dedit et donavit quadringentos florenos hungaricales in auro. Item dominis prelatis et canonicis capituli Vilnensis legavit ex eadem quinquaginta ducatos in auro, petens similiter ut anime eius non obliviscerentur. Ultra hoc tum et specialiter Domino Nicolao Wiszgal canonico Vilnensi legavit decem ducatos in auro de summis eisdem, animam etiam suam ei committens. Aliam vero partem summe predicte in bonis et castro Punya ad claustra et tricesimas in hunc, qui sequitur, modum distribui commisit: Vilne ad claustrum Sancti Spiritus ordinis predicatorum legavit centum ducatos hungaricales in auro pro tricesimis; ibidem Vilne ordini minorum sancti Bernhardini dedit et testamentaliter inscripsit centum florenos hungaricales in auro ad tricesimas. Ad claustrum apud Sanctum Georgium extra muros Vilnensis nove fundationis dedit triginta florenorum hungaricalium in auro similiter pro tricesimis. Ibidem Vilne ad claustrum sancti Francisci apud Beatissimam Virginem Virginum commissit decem ducatos in auro pro tricesimis. Item Cracovie ad fratres apud Sanctam Trinitatem sancti Dominici inscripsit prefata domina testatrix centum florenorum in auro pro tricesimis. Item Cracovie ad fratrum minorum sancti Bernhardini centum florenorum hungaricalium in auro dandos commissit pro tricesimis. Item vicariis Cracoviensibus apud ecclesiam cathedralem, cum quibus habet fraternitatem, legavit de eadem summa predicta

197 triginta florenos in auro, committens eis animam suam. Item ad fratres ordinis sancti Bernhardini inCowno tradidit quinquaginta ducatos in auro pro tricesimis. Item ad fratres eiusdem ordini in Poznania dedit et legavit quinquaginta florenos in auro pro tricesimis. Item ad fratres eiusdem ordinis sancti Bernhardini in Varschovia inscripsit quinquaginta florenorum in auro pro tricesimis. Item ad Lowicz fratribus eiusdem ordinis sancti Bernardini quinquaginta florenos in auro pro tricesimis similiter legavit; ad eundem ordinem in Tykoczin triginta florenos hungaricales in auro pro tricesimis; ad eosdem fratres sancti Bernhardini in Colo tradidit et commissit triginta florenorum in auro pro tricesimis. Item ad Bydgostiam eidem ordini sancti Bernhardini triginta florenorum in auro pro tricesimis; ad Kalysch fratribus eiusdem ordinis sancti Bernhardi triginta florenorum in auro pro tricesimis; ad Varta fratribus eiusdem ordinis triginta florenorum in auro legavit pro tricesimis. Ad Przeworsko in districtu Premisliensi eidem ordini sancti Bernardini triginta florenorum in auro dandos commisit pro tricesimis. Item ad Leopolium in Russia legavit eidem ordini sancti Bernardini quinquaginta florenorum hungaricalium in auro pro tricesimis. Omnia ista de summis predictis super castro et bonis Punya per dictam dominam testatricem habitis et omnibus hiis hic descriptis curam anime sue commendavit. Item de residuitate summe predicte legavit domino Nicolao presbitero et confessori protunc suo decem florenorum in auro; eidem sua lectisternia et pelliceam vulpineam novam cum argenteis cneflyededit ac donavit, committens ei animam suam. Item de residuitate summe prefate dedit decem florenos in auro notario suo Joanni Dyaczek, volens ut sit liber et in nullo serviat. Quequidem autem de summa prefata superfuerint in totum dat et legat ad ecclesiam, in qua corpus ipsius sepelitur, pro missis legendis per unum annum vel iuxta arbitrium exequutorum, utque omnia et singula hic contenta debitum effectum sortirentur rogat presentibus Reverendissimum in Christo patrem dominum Albertum Vilnensem episcopum et magnificum dominum palatinum Vilnensem, Magni ducatus Lithuanie cancellarium etc., tanquam dominos et consanguineos suos, in quibus ultra omnes maximam habet fiduciam, ut dignaretur; omnes exequutores assumit, prout iam tunc eos in suos legitimos delegit exequutores actoresque omnium rerum hic contentarum, dans eis omnimodam potestatem omnia faciendi quod ad hanc eius ultimam voluntatem exequendam protunc sunt clausulas necessarias idem voluntatis hic habet pro insertis cum potestate id omnis exequtionis, cui voluerint, demandandi, alteroque eorum absente per unum omnium faciendi, omnesque alias dispositiones, si que in hoc facto pretendentur, ad hanc ultimam voluntatem impediendam revocavit et presentibus revocat, destruit ac infirmat. Actum et datum in Wolpa in curia ac domo habitacionis prefate domine testatricis fferia quarta post festum sancte Anne proxima anno Domini 1518, presentibus ibidem honorabilibus et nobilibus Nicolao de Sąchoczyn diecesis Plocensis presbitero mansionarioque Wolpiensi et Joanne, notario prefate domine testatricis, testibus ad premissa rogatis et vocatis. Joannem notarium suum scriba in testem fiat sed testamentum coram eo legi promisit duorum testatorum tenens substantiam wlgarium quorundam articulorum, Et me Nicolao Nicolai Hussowski clerico Premisliensis dioecesis publico apostolica auctoritate notario et scriba presentis testamenti quia dum predicta domina testatrix omnia et singula hic contenta ordinabat suoque ore proprio scribi mandabat, bona sua, peccuniarum summas inscribebat, legabat per loca sacra ad monasteria et quascunque ecclesias, quibuscunque personis distribuerat et omnia hic contenta disponebat, cum testibus prenominatis personis suis omniaque sic fieri vidi, audivi et in notitiam scripsi presensque publicum instrumentum manu propria scriptum confeci, sigilloque prefate domine testatricis communitis subappensum in fidem et testimonium premissorum specialiter rogatus et vocatus. 501 Nors kunigaikštis Aleksandras Jurgaitis Alšėniškis numatė savajai Volpos bažnyčiai paskirti 4 kunigus mansionarijus, tačiau tam įgyvendinti jis nepaskyrė lėšų. Mansionarijus yra pasaulietis kunigas, kuris gyvena kartu su broliais dvasininkais vienoje įstaigoje, kur visi meldžiasi už fundatorių geradarių sielas. 502 Prie Volpos Šv. Jono bažnyčios Alšėniškis pastatė koplyčią mansionarijams ir ją konsekravo šv. Onai, Švč. Mergelės Marijos Nekaltajam prasidėjimui, šv. Sofijai, Pauliui, Aleksandrui ir visiems šventiesiems. 1546 06 15 karalienė Bona įsteigė Lunoje Šv. Onos? bažnyčią Volpos parapijos teritorijoje, ją perduodama Volpos klebono Andriejaus Čarnkoviečio [LKD 216] globai – ecclesiam seu delubrum in oppido nostro Lunna, que consistit in parochia ecclesie parrochialis in Volpa sub cura et regimine rectoris eiusdem parochialis Volpensis honorabilis Andree Czarnkowski; ji įsakė savo Naujadvario dvaro valdytojui Andriejui Niepžaskiui bažnyčiai teikti žemės sklypą – Lib. VI, l. 75r–v. Lunna – Gardino srities kaimas prie Neries, 15 km į šiaurės vakarus nuo Volpos. 503 Volpos žemės dvareliai – Naujadvaris arba Baltadvaris (Nowy Dwor, Bely Dwor) ir Dilevo, kur vėliau pastatytos bažnyčios – žr. išn. 377, p. 239. 504 Lvovo ir Lucko kanauninkas, Suražo klebonas Pranciškus Leoninas Lvovietis, Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio kancleris, notaras (fl. 1508–1536) – LKD 2041. 505 Losicės ir Hadynovo (Lucko vysk.) klebonas (1518–1533), Vilniaus kanauninkas (1520–1544) Mikalojus Volbožietis (iš Wolborzo), Petro sūnus – LKD 1440. 1501–1503 m. Vilniuje veikė kaip vyskupo Alberto Taboro raštininkas ir kancleris, viešasis notaras – KDKDW Nr. 491, p. 584–585, Nr. 548 p. 646, 565, p. 684. Prieš pradėda-

198 mas savo karjerą Vilniuje, Mikalojus ėjo Gniezno arkivyskupo teismo prokuroro pareigas, kur jis atstovavo lietuvių klientams, įskaitant Vilniaus miestiečius, prieš oficijolą Joną (1491 m. – AAG A Cons. A59), Vilniaus miestiečiui Jonui Gralachui (1492 m. AAG A Cons A60), didikei Onai Kibartaitei (ten pat), vilniečiui Stanislovui Dabkavičiui (ten pat) ir kt. – žr. Rowell, „Church court records“, p. 41, išn. 29, p. 43, išn. 41. 506 Ožių (Asiužos, Hožos) klebonas Jonas – LKD 811. 507 Stanislovas Rumbovičius, bajoras, su žmona Darata Ožarovska 1520 12 13 prie įėjimo į Volpos bažnyčios koplyčią [in ecclesia parrochiali Volpensi altare circa ingressum capelle de Anna mettercie, Stanislai pontificis martiris, Bartholomei apostoli, Nicolai pontificis, Dorothee virginis] savo išganymo dėlei įsteigė Šv. Onos, Stanislovo, Baltramiejaus, Mikalojaus, Daratos ir Visų Šventųjų koplyčią, su altarista Andriejumi [LKD 213], jai suteikiant žemės, valstiečių, 2 statines kviečių; per kiekvienas Kalėdų šventes altaristai mokėtinos 3 kapos grašių iš visų Rum- bovičiaus valdų; kasmet ir visiems laikams fundatoriams vyskupo duotam tarnui Stankui Petraševičiui mokėtina 1,5 kapos grašių. Rumbovičių Chorokadzelovičių dvaro įpėdiniai turi altaristai duoti pakankamą kiekį vaško žva- kėms gaminti, o jiems atsisakius tai daryti, jie turi duoti akmenį vaško. Altarista įpareigotas kas savaitę po trejas mišias aukoti: antradieniais – šv. Onos garbei už gyvų koliatorių sveikatą kartu su malda (collecta) įsteigėjų labui, trečiadieniais bei penktadieniais – už mirusius. Dokumentą Volpoje paliudijo Volpos klebonas Motiejus, mansionarijai Jonas, Mikalojus, Baltramiejus ir Paulius bei vyskupo raštininkas bakalauras Stanislovas Krokuvietis. Originalas – MAB F3 86 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 242, p. 100), Czart. 1777, l. 117v–118v, Lib. Mag., l. 107. 1521 02 06 Vilniuje jau po sinodo popiežiaus legatas Ferreris suteikė 10 metų ir 10 gavėnių atlaidos raštą tiems, kurie Volpos bažnyčios viduje arba kapinėse dalyvauja Švč. Sakramento procesijoje arba meldžiasi prie šio altoriaus vienuolės-pranciškonės kunigaikštytės Barboros Alšėniškytės nustatytų švenčių metu: Varšuva, AGAD Rs. 7494, plg. W. Szymborski, Odpusty w Polsce średniowiecznej (Kraków, 2011), p. 564, Nr. 1584. 508 Eišiškių seniūnas, valdovo kambarinis Andriejus Jokūbaitis Davainaitis (1508–1527) – žr. Pietkiewicz, Wielkie Księstwo, p. 212. Urzędnicy... Trockie, Nr. 52, p. 65–66. Apie Davainas – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 228–230; R. Mienicki, „Stanisław Dowojno, wojewoda połocki“, Ateneum Wileńskie 12 (1937), p. 401–481. 509 Eišiškės – miestas Šalčininkų raj., 33 km į pietvakarius nuo Šalčininkų, prie dab. Lietuvos-Baltarusijos sienos. Dėl parapinės bažnyčios žr. Priedą Nr. 18, p. 136–137. 510 Iščelna (brus Iščaljna, lenk. Iszczołno) – dab. Baltarusijos Gardino srities Ščučino raj. kaimas, į pietvakarius nuo Lydos. 511 1553 m. Trakų rakto, Lydos pav., OchV Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčia turėjo 9 žagres (45 gr). 512 Žaludkas, Žaludok – dab. Baltarusijos Gardino srities Ščučino raj. miestelis, 38 km į pietvakarius nuo Lydos, 57 km į vakarus nuo Naugarduko. Apie vietinę bažnyčią žr. išn. 45, p. 222–223. 513 Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė – rugpjūčio 15 d. (Žolinė). 514 Iščelnos klebonas Stanislovas Iščelnietis (LKD 2199); Vilniaus vyskupo Alberto Taboro kapelionas, 1507 m. Turgelių (Mažosios Merkinės) vikaras. 1519 06 08 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila informavo Iščelnos ir Nesvyžiaus klebonus, kad Jonas Petrovskis paskirtas Lipos klebonu – MAB F6 113 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 230, p. 96). 515 Eišiškių klebonas Jonas Jurevičius (Ivienieczki?) (1506–1515) – LKD 785. 516 Andriejaus Jokūbaičio Davainaičio kapelionas, kunigas Valentinas iš Vieličkos – LKD 2505. Davainaičio tėvai turėjo nešiojamąjį altorių ir teisę samdyti sau kunigą. Šeima taip pat globojo parapinę bažnyčią – žr. p. 189, išn. 304. 517 Eišiškių bažnyčios ministras, notaras Juozapas iš Fretų. 518 Žygimantas – Mykolo ir Zofijos Galiginaičių sūnus, Voverių įpėdinis. Dar žr. KDKDW Nr. 247, p. 282–286. 519 Drohičino seniūnas (1445–1448), Zofijos vyras, Sutkos, Andriejaus ir Aleknos-Dylio brolis, Mykolas Galigi- naitis – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 239. 1458 m., būdamas vietos įpėdinis, jis teikė Budziešino (Palenkėje) Švč. Trejybės, Šv. Andriejaus, Mikalojaus, 10 000 šv. Mergelių, 10 000 šv. Riterių bažnyčiai 3 valakus žemės ir 1 pievą – T. Jaszczołt, „Fundacje kościelne na Podlasiu do końca XV wieku“, Kościół a państwo na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim. Żródła i stan badań (Białystok, 2005), p. 36. 520 Mikalojus ir Jundila Račkaičiai – žr. išn. 442, p. 193. 521 Šemeta Nemeikaitis žr. išn. 479, p. 194, ir Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 302. 522 Daugirdas ir Alekna Rodzevičiai – žr. Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 108, Glinka, „Ród Klausucia“ 4, p. 87–94. 523 Mikalojus, Leonardas, Stanislovas Butkovičiai su motina Teodora (Fienka) – ibidem. 524 Zofija, Duchna, Fienka Sutkaitės – ibidem. 525 Senieji (Didieji) Voverys (sulietuvintas vietovardis, dab. – Vaverka, lenk. Wawerka) – dab. Baltarusijos Gar- dino srities Lydos raj. kaimas, buvęs miestelis.

199 526 Senųjų Voverių Lydos pav., OchII Švč. Mergelės Marijos Gimimo [Šv. Mikalojaus, Kotrynos ir Jurgio – 1463–1467 m., KDKDW Nr 247, p. 284] bažnyčią įsteigė tie patys įsteigėjai, kaip ir čia. Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių 1535 m. Voverių aktų kopija tapo padirbto 1413 m. Mykolo Galiginaičio bažnyčios steigimo dokumento modeliu – ibid., p. 283–284. 1535 02 09 nuorašas – Krokuva, BPAU 8904, l. 34–36: Joannes ex ducibus Lituanie Dei ordinatione epsicopus Vilnensis Universis et singulis quibus interest, interesset aut interesse poterit, quomodo libet in futurum tenore presentium significamus, Quomodo coram nobis comparens honorabilis Joan- nes Strombosz [LKD 827] plebanus in Maiori Uauierka, tenens et habens suis in manibus ... privilegii seu fundati ecclesie parrocialis Wawerka copias per discretum Nicolaum S...kausky, notarium publicum auscultatas et colla- cionatas manuque eius propria subscriptas ac deinceps fidedignis testibus coram nobis satis abunde verificatas, prout aput acta nostra constat legitima per documenta, videlicet ita in egisdem [!] copiis, prout in originalibus continebat, quas, ut dicebat, ex iniquitate adverse fortune voraginem ignis, qui tunc in civitate Vilnensi seviebat, ut plerique forsan non tantum rebus suis, verum et saluti sue minime consulere valuerunt, in cinerem fore totas mutatas et ... multis satis manifestum esse credimus, quod ipse Joannes plebanus tunc agebat in curia nostra Vil- nensi, quum etiam in edificiis aliisque universis structuris illa horrida flamma una fere hora absorbuit, quitquis || itaque rerum suarum habuit pariterque et litteras seu privilegium predicte sue ecclesie una hora perdidit suplica- vitque nobis, quatenus copias huiusmodi, ut prefertur, auscultatas et fide digno testimonio verificatas transumi, exemplari et transcribi illasque publicari et in publicam formam redigi sigillique nostri appensione communiri dignaremur. Nos attendentes eius peticionem fore iustam et rationi consensam et quod iusta petentibus non est denegandus assensus, predictas copiarum litteras transsumi, exemplari et transcribi illasque publicari, in publicam formam redegi sigillique nostri appensione communiri fecimus et mandavimus, quorum tenor de verbo ad verbum fuit talis [KDKDW Nr. 247] ... aut interesse poterit in futurum intimamus, insinuamus, notificamus et uniuscunque ad noticiam deducimus et deduci volumus presentes decernentes, quatenus huic nostro transsumpto seu significatorialibus litteris hic et ubique in iudiciis et extra stetur, fides plena et indubia adhibeatur, ut et tamquam literis autenticis veluti originales ipse littere coram nobis nostrisque in iudiciis gestorum producerentur et exhibeantur realiter et cum efectu || in quorum omnium et singulorum fidem et testimonium presentes nostras significatoriales litteras per notarium nostrum scribi, subscribi, publicari sigillique nostri appensione communiri fecimus et mandavimus. Actum et datum Vilne, anno Domini 1535 indictione octava, pontificatus sanctissimi domini nostri Pauli divina providencia pape secundi [!] anno ipsius secundo, die vere nona mensis Februarii, presentibus venerabilibus et nobilibus dominis Joanne de Domanow [LKD 830] preposito et cancelario, Georgio Falczewsky [LKD 1053] kantore et kanonico, tesaurario nostre cathedralis ecclesie Vilnensis, magistro Joanne ecclesie parochialis in Antcolna plebano [LKD 831] et magistro Georgio de Lozmyn, notario curie nostre ad premissa vocatis pariterque rogatis. 1553 m. ši Trakų rakto šventovė turėjo 9,5 žagrės, 4 žemes, 1 daržą (70 gr.) ir tris altorius, kurių vertė – 20 gr, 32,5 ir 130 gr. 527 Broliai Galiginaičiai – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 239–240, Glinka, „Ród Klausucia“ 4, p. 87–94. Jų suteiktis paminėta kaip jau įvykusi 1463–1467 m. – KDKDW Nr. 247, p. 284. 528 Voveros upė – Lebedos upės intakas (ši įteka į Nemuną). 529 Kelias,vedantis į Trakus. 530 Vosyliškės, Vasiliški – dab. Baltarusijos Gardino srities Ščučino raj. miestelis, 31 km į pietvakarius nuo Ly- dos, 10 km nuo Voverių. 531 Lyda – dab. Baltarusijos Gardino srities miestas, 160 km į vakarus nuo Minsko. 532 Olževas – kaimas 10 km nuo Lydos. 533 Lucko vyskupas Vaclovas Račkaitis, miręs 1460–1462 m. – Žr. išn. 498, p. 194. 534 Ditva – iki 1939 m. dvaras Lydos raj., prie Ditvos upės (kairysis Nemuno intakas). Žr. KDKDW Nr. 247, p. 285. 535 Vilniaus vyskupas Jonas Losovičius – žr. išn. 88. 536 Vilniaus kanauninkas Jonas Kučikavičius (1477–1479) – LKD 720. 537 Vilniaus kanauninkas Laurynas Valčkavičius (1477–1479) – LKD 1138. 538 Jundilaičiai (Jundziłł), Boniecki, Poczet rodów, p. 112–113. Ldk Aleksandro Jogailaičio laikais LDK žemės vėliavininkas Mikalojus Jundilaitis ketino įsteigti Voverių bažnyčios šv. Mikalojaus altorių, kaip liudija 1511 10 04 Žygimanto suteikties patvirtinimas: In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam res humane facile omnes vetuste intereunt, quecunque munimentis literarum commendari negliguntur, proinde nos Sigismundus Dei gratia Rex Polonie, magnus dux Lythuanie, Russie, Prussie Samogitieque etc. dominus et heres, significamus tenore presentium, quibus expedit universis et singulis tam presentibus quam futuris harum notitiam habituris, Quia nostri et consiliariorum lateri nostro assidentium presentiam veniens generosus Nicolaus Jundzylowycz vexillifer terrestris Magni Ducatus Lythuanie, tenutariusque in Dubycze et Conyewa, sincere nobis dilectus, coram nobis exhibuit certum privilegium pargameneum sub titulo et apenso sigillo in zona sericea serenissimi principis domini Allexandri olim regis Polonie et magni ducis Lythuanie etc. germani

200 nostri charissimi, pro fidelibus servitiis aput illius Magestatem obtentum super tabernam liberam in opido nostro Vassylysszki, ex qua proventus annuatim summula quinque sexagenarum veluti ex ceteris tabernis ibidem || nostris exhiberi debuit, que quidem taberna cum proventu predicto pro fundacione et dotacione novi altaris sancti Nicolai in Antiqua Wawyerka bonis paternis prefati Nicolai Jundzylowycz pertinere debuit tamen ipse Nicolaus Jundzylowycz animo revolvens illam fundationem dubiam ob Tatarorum frequentem incursionem nobis per se et per consiliarios nostros humiliter suplicavit ut sibi respectu huius taberne, quam a dive memorie Rege Allexandro in Vassilyschki obtinuerat in opido nostro Dubicze duas tabernas, ex quibus annuatim census quatuor sexagene grossorum monete Lythuanicalis solverentur, daremus et concederemus, ubi tandem coram nobis declaravit quandam terram esse ibidem in Dubycze ab aliquot decem annis desertam Holodowo nominatam, cuius quidem terre nullum heredem propinquum supervixisse, solum unicam ancillam alias wnuczka huius principalis heredis dicti Holod, que iam viro nupta est, coram nobis dixit, quam terram a nobis pro edificandis duabus tabernis expostulavit, quod sic est ut ipse refert petitionibus pro eo benigne annuentes servitiorumque ipsius fidelium rationem habentes de speciali gratia nostra predictam terram Holodowsczyna nuncupatam, prout in se continetur ad edificandum in ea duas tabernas, ex unaquaque censum per duas sexagenas grossorum solvendum, duas tabernas dedimus, contulimus per presentesque damus, donamus || perpetuo, nihil in predictis thabernis, que per eundem Nicolaum Judzlowycz edificabuntur, iuris, proprietatis pro nobis et successoribus nostris reservantes. Item et ex hominibus in Dubycze Sopuncze predictis, quos a nobis pro servitio optinuit, duas sexagenas grossorum dandas et solvendas fieri admisimus et presentibus admittimus, quem censum ex thabernis duabus in Dubycze et hominibus Sopuncze predictis in summa sex sexagenarum ad ecclesiam cathedralem Sancti Stanislai Vilnensem pro presbitero convertendum et inscribendum consensimus perpetuis temporibus. Illam tamen thabernam in Vassilyszky ad nos devolvi econtra et pertinere volumus. In cuius rei testimonium sigillum nostrum Magni Ducatus Lythuanie presentibus est appensum. Actum et datum in Brzesczye sabbato ipso die sancti Francisci, anno Domini millesimo quingentesimo undecimo, regni nostri anno quinto, presentibus magnificis ac generosis Nicolao Nicolai Radzywillowycz palatino Vilnensi et cancellario Magni Ducatus Lythuanie, Gregorio Stanislai Hosczykowycz palatino Troczensi et marschalko curie nostre, Stanislao Janowycz capitaneo generali Samagittiensi et castellano Trocensi, Stanislao Hlebowycz palatino Polocensi, Stanislao Pyotrowycz capitaneo Grodnensi, Georgio Ilynicz marschalko nostro in Brzesczye et Lyda capitaneo, Bohussio || Bohowytnowycz marschalko nostro in Daugy tenutario, et aliis quam pluribus secretariis et curiensibus, testibus ad premissa fidelibus dilectis. Sigismundus Rex – KDKDW Nr. 610, p. 721–722, Lib. I, l. xviii–xix (24r–25v), Lib. II, p. 37–39, Lib. III, p. 80–81. 539 Zofija Sutkaitė – Naujųjų Voverių įpėdinė, Sutkos Andriejaus Galiginaičio duktė. – Glinka, „Ród Klausucia“ 4, p. 87–94, 103–104. 540 Naujieji (arba Mažieji) Voverys (Vaverka, Horodiščė) – kaimas, 20 km į vakarus nuo Lydos. 541 Trakų rakto, Lydos pav., OchIV Naujųjų Voverių Švč. Trejybės, Šv. Felikso, Adaukto ir Bernardino bažnyčią ap. 1460 m. įkūrė Alekna Galiginaitis – žr. Nr. 50 [45a]. 542 Zofijos seserys – Duchna ir Fienka, žr. išn. 524, p. 199. 543 Zofijos tėvas – Sutka, jos motinos vardas nežinomas. 544 Naujųjų Voverių (Horodiščės) klebonas Paulius (1478–1485) – LKD 1863. 545 Naujųjų Voverių vikaras Gotardas – LKD 479. 546 Kunigas Laurynas – LKD 1140. 547 Jundilos Račkaičio žmonos (našlės) tarnas Petras. 548 Ona, Ivaškos Davainaičio našlė. 549 Bielsko seniūnas (1448–1454) Ivaška Davainaitis – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 228. 550 Krupa – kaimas, 9 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. 551 Trakų rakto, Lydos pav., OchIV Krupos Švč. Mergelės Marijos bažnyčią prieš 1454 m. kartu su broliais Alekna, Andriejumi įkūrė Ivaška Davainaitis – B. Możejko, „Starosta bielski Iwaszko Dowojnowicz w sporze z mieszczanami gdańskimi. Nieznane źródło do badań nad mentalnością szlachecką i bielską hierarchią urzędniczą“, Społeczeństwo Polski średniowiecznej 8 (1999), p. 213–215 – 1454 04 25 Ivaška su žmona siekė pirkti savo šventovei varpą iš Gdansko. 1545 07 03 Ona Petraitė Krupaitė Florijonienė Radogolskienė paskyrė turto savo prosenelių bei senelių įsteigtam Šv. Onos altoriui – MAB F43, b. 204, l. 215v–216. 1553 m. bažnyčia turėjo 4,5 žagrės, 3,5 žemės, 1 daržą (mokestinė vertė 42,5 gr); jos altaristai priklausė 3 žagrės, 2 žemės (25 gr). 552 Jastremblia (Jastrzębla) – dab. Baltarusijos vietovė, iki 1939 m. – kaimas į rytus nuo Pinsko. 1459 12 22 Ivaš- ka perleido žmonai turtą – Giedowicz. Soredwy, Jastrabli, Bustojeszoli, Horenia, – Mienicki, „Stanisław Dowojno“, p. 415. 553 Pinskas – Baltarusijos miestas prie Pinos upės. 554 Alekna Davainaitis – Davainos Vizgirdaičio sūnus, Lydos seniūnas (1434–1435), Bresto seniūnas (1452), Naugarduko seniūnas (1459), Trakų kaštelionas (1459). Jo žmona – Jono Iljiničiaus duktė Barbora, kuri prieš mirtį

201 paliko šeimos turtą Jonui Iljiničiui ir Jonui Kučukaičiui – Mienicki, „Stanisław Dowojno“, p. 413–414. Apie Joną žr. išn. 116, p. 181. 555 Vyresnioji Ivaškos Davainaičio duktė Elena. 556 Jaunesnioji Ivaškos Davainaičio duktė. 557 Elenos ir Julijonos brolis Petras Jonaitis Davainaitis prieštaravo motinos ketinimams dėl turto perdavimo bažnyčiai – Mienicki, „Stanisław Dowojno“, p. 415. 558 Lydos klebonas Stogniejus, dar žr. Nr. 45; LKD 2430. 559 Krupos klebonas Jonas – LKD 684. 560 Ščučino vikaras Martynas – LKD 1236. 561 Lydos vikaras Jonas pagal Komorovskio nuorašą. Dokumento originale skaitome: domino Johanne tunc temporis moranti in Lidda [ponas Jonas tuomet būdamas Lydoje]. Nors jis ir galėjo būti dvasininkas, tačiau apsistojęs Lydoje dar nereiškia, kad jis toje bažnyčioje ir tarnavo. 562 Komorovskis praleidžia pasauliečių liudininkų sąrašą: Šemeta Nemeikaitis Didžiųjų Voverių/Vaverkos įpėdinis (žr. išn. 521); Stanislovas Astikaitis, Mitkaus ir Bartkaus brolis, Grigaliaus Stanislovaičio Astikaičio (žr. išn. 213) tėvas – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 216, Antoniewicz, Protoplaści, p. 111. Hiacintas (Jaczko), Anas- tazijos vyras, Saubūdžio tėvas (KDKDW, p. 285) ir Jonas Mylcevičiai, Senųjų Voverių įpėdiniai – Glinka, „Ród Klau- sucia“ 4, p. 87; Norkus Stecevičius, Vaclovas Rekstovičius – nežinomi bajorai, Jastremblios arba Krupos įpėdiniai? 563 Voverių įpėdinis Alekna Galiginaitis – žr. išn. 541, p. 201. 564 Horodiščė arba Naujieji Voverys – žr. išn. 540, 541, p. 201. 565 Trakų rakto Naujųjų Voverių Švč. Trejybės, Šv. Felikso ir Adaukto, Šv. Bernardino bažnyčia 1553 m. turėjo 10 žagrių, 1 žemę (55 gr). Šv. Feliksas, Tibiukos vyskupas, kank. (303 m), apie jo bendrą Adauktą nieko nežinoma, jų šventė – rugpjūčio 30 d. Šv. Bernardinas Sienietis – pranciškonų ordino reformatorius, miręs 1444 m., kanonizuotas 1450 m. Ši bažnyčia su tokia dedikacija – viena pirmųjų Lietuvoje arba Lenkijoje. Apie bernardinus Lietuvoje Memo- riale ordinis fratrum minorum a fratre Joanne de Komorowo compilatum, Monumenta Poloniae Historica t. 5 (Lwów, 1888), p. 224–225; M. Maciszewska, Klasztor bernardyński w społeczeństwie polskim 1453–1530 (Warszawa, 2001), apie Vilniaus vienuolyną – R. Janonienė, Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje (Vilnius, 2010). V. Gidžiūnas, „Pranciškonų observantų-bernardinų gyvenimas ir veikla Lietuvoje“, LKMA suvažiavimo darbai, t. 9 (Roma, 1982), p. 35–134; R. R. Trimonienė, „Bernar- dinai Lietuvoje XV–XVII a. pradžioje“, Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje, p. 197–219. 566 Olževas – žr. išn. 532. 567 Dambrava – gyvenvietė Lydos raj., prie Lebedos ir Nemuno upių santakos. 568 Vilniaus vyskupas Mikalojus Derslovaitis Šalčininkietis – žr. išn. 158. 569 Vilniaus kanauninkas ir oficijolas (fl. 1456–1463) – LKD 1391. 570 Lydos klebonas Stogniejus / Stognievas – žr. išn. 558, p. 202. 571 Vyskupo dvaro kunigas Jokūbas – LKD 554. 572 Vyskupo notaras Jonas – žr. 16, 18 [14, 16] bei išn. 165, p. 184. 573 Broliai Derslovaičiai iš Šalčininkų, vyskupo Mikalojaus broliai – žr. Nr. 16, išn. 164, p. 184. 574 Žirmūnai – kaimas Gardino sr. Varanavo raj., 16 km nuo dabartinės Lietuvos-Baltarusijos sienos. XV a. jie priklausė Butrimams. 1437 m. Žirmūnų įpėdinis Konradas Kučiukas suteikė žemes Vilniaus pranciškonams (KDKDW 146, p. 165–166). Kad tais metais Žirmūnuose jau būta ir bažnyčios, žinome iš jos komendoriaus bu- vimo prie Stanislovo Daugėlos suteikties Vilniaus katedrai – KDKDW Nr. 149, p. 167. Kurczewski, Biskupstwo, p. 209 teigia, kad pagal vietinius dokumentus fundacija „sięga 1500 r.“. 575 Palenkės vaivada Jonušas Kostevičius (Janusz Stankowicz Kostewicz, Kościewicz, 1520–1527) – Urzędnicy podlascy, Nr. 1379, p. 152. Žr. J. Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego do 1795 roku (Białystok 2013), 51, buvęs Vitebsko vaivada. Taip pat Rodūnios (1496–1528?), Ožių (Asiužos) ir Peralomo laikytojas (1516–1528) – Urzędnicy... Trockie, Nr. 205, p. 86; 156, p. 80. 576 Žiežmarių laikytojas Jonas Zavišycas / Zavišaitis – Žeimių, Žiežmarių koliatorius, Simonienės Kibartaitienės giminaitis (brolis?) – žr. išn. 51, p. 179. 577 Simonas (Szymko) Kibartaitis – Semeliškių laikytojas, 1486–1495, Trakų arklidininkas, 1505–1506, Žaludko laikytojas, 1511–1516 – Urzędnicy ... wilenskie, Nr. 217, p. 88; 283, p. 96. 1506 12 30 Žygimantas Senasis atsako į Kibartaičio ir jo svainio Mikalojaus Sologubaičio skundą, kad ponas Jurgis Zavišaitis su broliu neteisingai pada- lijo žmonų iš motinos paveldėtas Vastapų, Vyžuonų, Raudonsalės, Upytės dvarų valdas – LM 8 (1995), Nr. 390, p. 293–294. 1510 m. Kibartaitis gavo 14 uolekčių damasto šilko iš iždo – ten pat, Nr. 576, p. 426. Simono sesuo Elžbieta ištekėjo už Vaitiekaus Ivaškovičiaus (žr. jos 1506 05 10 testamentą, KDKDW Nr. 601, p. 717). Savo broliui Stanislovui paliko kailinius, o savo dukterėčiai Onai Albertaitei Kibartaitei – aksomu papuoštus kiaunės kailinius bei tarnaitę (ten pat). 1492–1495 m. Ona Kibartaitė, kaunietė, bylinėjosi Gniezno arkivyskupo apeliaciniame teis-

202 me dėl Vilniaus bajoro Paco Sirtautavičiaus netesėto pažado ją vesti – AAG Acta Cons A 60, l. 74v–75, 76v, 78r–v, 79, 81, 82, 109v, 112v, 137v–138, 141v, 143; AAG, Acta Cons. A61 [1493] fos 16v, 51v, 54, 55, 64v–65; Acta Cons. A 62 [1494] fos 17r–v, 43, 46, 49v, 78v; Rowell, „Church court records“, p. 38, 18. 578 Simono Kibartaičio sūnus Mikalojus. 1527 05 06 jo Vilniaus sodyboje Voverių įpėdinis Jonas Jundzila parašė savo testamentą – MAB F6-136 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 303, p. 121–122. Apie Kibartaičius žr. Wojtko- wiak, Litwa zawilejska, p. 59–60. 579 Būčiškės – nežinoma dvarvietė (kaip ir žemiau minimi Daukšiškės ir Valdačiškiai). Galbūt tai tas dvaras, Suthyszky, kurį 1473 m. Ldk Kazimieras suteikė Darsūniškio bažnyčiai – žr. Nr. 24, p. 34. 580 Popiežius Julijus II – žr. išn. 59, p. 214. 581 Aleksandras Mangirdaitis – didikas, Geranainių seniūnas 1491–1493 (Urzędnicy... Wileńskie, Nr. 24), Mažo- sios Merkinės (Mały Merecz, Merecz Mongirdow), dab. Turgelių, įpėdinis. Kartu su broliu Vaclovu ir žentu (filiaster) Stanislovu Budilovičiumi rėmė Vilniaus pranciškonų vienuolyną – KDKDW Nr. 346. p. 402–403 (1486 04 10). 582 Vilniuje Mangirdaičio namas stovėjo Subačiaus g. 583 Kotryna Mangirdaitienė. 584 Mažoji Merkinė (dab. Turgeliai) – miestelis, 30 km į pietus nuo Vilniaus. Rūdninkų rakto, Viln. pav., OchIII Mažosios Merkinės Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jokūbo ir Jurgio bažnyčia, brolių Mangirdaičių pastatyta prieš 1500 m. (žr. Nr. 47) 1553 m. turėjo 18,5 žagrių, 1 žemę, 5 daržus (vertė 105 gr). 1522–1524 m. ten klebonavo buvęs Vilniaus kapitulos notaras Teofilis Zakročimietis – LKD 2438. 1508 m. bažnyčią dviem žemės sklypais ir šv. mišių paramentais dotavo Viktoras Gabrielavičius – žr. Nr. 54 ir Priedą Nr. 9. 1521 03 06 Mikalojaus Michnai- čio Andriejevičiaus suteiktis (MAB F6-118, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 246, p. 101) yra XVII a. falsifikatas, 1684 02 18 vizitacijos metu pristatytas Baltosios Rusios arkidiakonui Jonui Jendžejovskiui. Dokumentas kalba apie Ecclesia Turgielensis Minoris Merecz sub titulo Beatissime Virginis Marie Rosarii. Šį Švč. Mergelės Marijos kultą pirmiausia aprobavo popiežius Pijus V 1571 m., po pergalingų katalikų kautynių prieš otomanus prie Lepanto. XVI a. pr. Turgelių vietovardis nenaudojamas. Dokumento rašysena (rašymo stilius, plonumas) primena nesė- kmingą padirbimą. Ten paminėtas nobilis Pauli de Czole protunc vicarii ad ecclesiam Turgieliensem žinomas be kil- mės nuorodų iš Kapitulos aktų (LKD 1894). 1524 m. Vaclovo Mangirdaičio duktė Joana (Jasas klaidingai ją vadino Barbora) Adomienė klebonui suteikė du valstiečius su šeimynomis, laukais, pievomis ir kt. – MAB F6-77, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 279, p. 113. 1524 01 29 diena po jos tetos Anastazijos Mangirdaitės (Mongirdowna) lai- dotuvių, buvęs Turgelių, jau Šalčininkų klebonas Mikalojus Jonaitis įkeitė Staselį bei Jurgelį už 1 kapą gr – Lib. VI, l. 271v–272, Czart. 1777, l. 141r-v. 585 Svyriai – žr. išn. 124, 125, p. 181; išn. 61, p. 217–218. 586 Ldk, Lk Aleksandras Jogailaitis. 587 Mažosios Merkinės vikaras Stanislovas Lenčicietis – žr. išn. 514. 588 Vilniaus miestiečiai Jurgis Volčkovičius, Jurgis Maleškovičius, Jokūbas Mastris, Albertas Lachas Svyrennis. 589 Grigalius Albertaitis Lvovekietis (iš Lvoveko), Poznanės vyskupijos dvasininkas, viešasis notaras, fl 1506– 1529 m. – LKD 487. 1505 m. spalio mėn. Gniezno arkivyskupo apeliaciniame teisme jis bylinėjosi prieš Vilniaus miestietį Motiejų Aleknaitį (Mathias Olechnowicz) – AAG A Cons A72, l. 155, 158, 165, 168, 174 (kur minima, kaip pirmojoje instancijoje bylą klauso Vilniaus kanauninkai: kustodas Jokūbas ir Kasparas Varšuvietis), 177. 590 Mažosios Merkinės įpėdinis, Aleksandro Mangirdaičio (išn. 581) brolis Vaclovas. 591 Žr. išn. 584. 592 Vilniaus kanauninkas magistras Jurgis Kasparas Varšuvietis (1497?/1500–1514/1515) – LKD 1089. 1499 12 07, kaip ir kiti Vilniaus kanauninkai – Mikalojus Žukovskis, Jonas Dobryničietis [LKD 769], Erazmas Ciolekas [LKD 420] bei Vijos klebonas Morkus de Szochi (Žukovietis?) [LKD 1642, 1645?] ir pasauliečiai LDK maršalkos Jono Liutauro žmona Jadvyga Aleksandraitė Alšėniškytė, Jonas Prišanskis (Priszansky) su žmona Ona gavo teisę turėti nešiojamąjį altorių – ASP 48, l. 916v–917r. 593 Vilniaus kanauninkas Mikalojus Žukovskis, viešasis notaras (1495–1531) – LKD 1431. 594 Vilniaus katedros Vytauto altarista Valentinas Kucharskis (1499–1517), Vitebsko klebono Stanislovo brolis – LKD 2504. 595 Vilniaus katedros zakristijonas Gotardas (1499–1503) – LKD 480. 596 Vilniaus katedros mansionarijus Laurynas Laskovecietis (1495–1500) – LKD 1144. 597 Viešasis notaras Jonas iš Lietuvos Bresto. 598 Viešasis notaras Motiejus Albertaitis iš Prusinovičių (Plocko vyskupystėje) (1500–1503). Žr. KDKDW Nr. 565, p. 684. 599 Mažosios Merkinės įpėdinis Viktoras Gabrielavičius. 600 Mažosios Merkinės bažnyčia – žr. išn. 584. 601 Signetum – mažas asmeninis antspaudas. Regis, Komorowskis pats taip aprašė Gabrielavičiaus antspaudą – žr. Priedą Nr. 9.

203 602 Martynas Jonaitis Goštautas (Marcin Gasztołd), Geranainių įpėdinis, Kijevo vaivada (1471–1480), Trakų vaivada (1480–1483) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 243, PSB t. 7, p. 299. Regis, 1469 m. Martynas fundavo savo tėvo Jono įsteigtą Astravo bažnyčią – žr. p. lii, išn. 131; p. 240, išn. 370; įsteigimo raštas formuluotas taip pat įtartinai, kaip Jurgio Goštauto 1468 m. privilegija – KDKDW, p. 300. 603 Geranainys, Geranony (Murowane Gieranojny) – dab. Baltarusijos Gardino srities, Yvijos raj. kaimas, Goš- tautų šeimos lizdas; 1537 m. pilies liekanos tebestovi, taip pat ir mūrinė bažnyčia. 604 Dieveniškės – Šalčininkų raj. miestelis, 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų, prie Gaujos upės. 605 Dieveniškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios (žr. išn. 611) klebonas Albertas – LKD 156. 606 Gauja, Gaŭja – upė pietryčių Lietuvoje ir Baltarusijoje (Gardino srityje), dešinysis Nemuno intakas. 607 Vienąsyk per mėnesį, ketvirtadienį, turi įvykti Dievo Kūno (Švč. Sakramento) procesija – žr.: S. C. Rowell, „XV a LDK vyskupų atlaidos raštai Vilniaus katedrai bei miestui. Tekstas ir kontekstas“, Lietuvos pilys t. 3 (2008), p. 94–104. Apie Dievo Kūno garbinimą ir procesijas Lietuvoje ir Lenkijoje, žr.: H. Hołodok, „Zarys dziejów kultu N. Sakramentu w diecezji wileńskiej“, Wiadomości kościelne archidiecezji w Białymstoku, 1983:3, p. 103–121. L. Griciūtė, „XX a. pr. Fotografija – XVII–XVIII a. tekstų apie bažnytines procesijas iliustracija“,Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai [Vilniaus Dailės Akademijos Darbai, 31] (Vilnius, 2003), p. 147– 157. 1493 03 17 Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis gavo leidimą vieną ketvirtadienį per mėnesį organizuoti Dievo Kūno procesiją savo Kražių bažnyčioje; tą pačią dieną Kauno Šv. Petro [ir Pauliaus] bažnyčios klebonas Stanislovas Žygimantaitis [LKD 2174] gavo panašią malonę – ASP 43, l. 218v; 1493 04 09 panašų leidimą gavo ir Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila – ASP 43, l. 226v. 1494 03 20 pastarasis su žmona gavo teisę turėti nešiojamąjį altorių, išsirinkti sau laidojimo vietą bažnyčioje bei patogų nuodėmklausį – ASP 43, l. 458r. 608 Martyno Goštauto dvaro kapelionas Stanislovas Čekas (1474–1481?) – LKD 2148, 2161. Siedlce AD D1, l. 60 v–61: Anno domini millesimo quadringesimo octuagesimo primo acta. Stanislaus cum plebano de Thykoczy- no proposicio. Die veneris nona marcy constitutus personaliter discretus Stanislaus capellanus magnifici domini Martini Gostholth causa nomine proprio contra et adversus honorabilem Andream plebanum in Thykoczyno vero in presencia ipsius Andree plebani proposuit coram reverendo domino domino Martino Dei gracia episcopo Luceoriense sit, dicens quod de anno domini 1480 in domo nobilis domini Nicolay Zadzyan et in villa Drogwyn in collacione ad quam \ego/ unacum prefato domino Andrea plebano de Thykoczyno fuimus petiti per dominum Nicolaum Zadzyan de Drogvyn, dicens: idem Andreas plebanus in \Thykoczyn/ veniens ad me Stanislaum in nocte, me per gutur meum arripuit, iugulavit, strangulavit et me interimere voluit. || In qua iugulacione et suffocacione digittum suum in eo rumpsit omnis quem ego dantibus meis constrinxi et tam diu pugnavimus quousque hospes activus nos ab invicem separavit. Hec facta sunt feria tercia proxima post festum Sancti Michaelis; quam insaniam, percussionem, iugulacionem mihi per ipsum Andream factam remoto et existimo ad mille florenos ungaricalis auri boni et iusti ponderis. Et hec si negare voluit efficio me probatorem. Ex adverso dominus Andreas plebanus reus de Thykoczyno excipiens et excipiendo dixit, quod ego hanc quam ipse proposuit proponere dubio proposicionem contra et adversus .... Presentibus ibidem conspectis Mathia de Vaszosze canonico et plebano in Luzsko, Stiborio de Janovo et alys quampluribus in eodem iudicio presentibus – žr. Rowell, „Church court records“, p. 47–48. 609 Goštauto dvaro kapelionas Mykolas Anima („Dvasia“, galbūt Duch) – LKD 1613. 610 Žr. išn. 602. 611 Rudaminos rakto Dieveniškių (žr. p. 227, išn. 85, 88) Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia, įkurta Goštautų dar iki 1471 m. (nes Martyno motina Darata Kęsgailaitė jam liepė statyti Švč. Mergelės Marijos altorių). 1529 m. Die- veniškės tapo Geranainių infulatūros dalimi, – išn. 341, p. 237. 612 Darata Kęsgailaitė, Jono Goštauto žmona – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 242. 613 Šv. Mykolo bažnyčios Švč. Mergelės Marijos altorius. 614 Švč. Mergelės Marijos altarista Jonas – LKD 705. 615 Liubavas – kaimas prie Neries, į šiaurę nuo Vilniaus, netoli nuo Nemenčinės. 616 Tikočinas – Palenkės miestelis, buv. Goštautų valda. Ten 1479 m. Martynas Goštautas įsteigė bernardinų vienuolyną. Apie miestą – Z. Romaniuk, „Tykocin w XV wieku“, Małe miasta. Przestrzenie, red. M. Zemło [Acta collegii suprasliensis 3] (Supraśl, 2003), p. 277–293. 617 Pub. sudarytojai spėja, kad tai (iki 1939 m.) būta Dieveniškių parapijos dalies – KDKDW p. 318 išn. 5. 618 Nežinoma vieta. Gal tai rašybos klaida, sutrumpinta Dzevyanysszky forma? 619 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 620 Naugarduko Vytauto įsteigtos Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Jonas Zablotovskis – LKD 812. 1518 02 21 Sutuoktiniai Jonas ir Marina Dargevičiūtė Zavišaičiai [Zavišyc] pirko metropolito Josifo Prilepo žemės sklypą, raš- tą paliudijo Janas Podolitas (pirkėjas – metropolitas Josifas) – Akty, otnošiaščiesia k istorii južnoi i zapadnoi Rossii (Petrapilis, 1863) I, Nr. 69, p. 59. 621 Naugardukas (Novgorodok, Nowogródek, Navahrudak) – dab. Baltarusijos Gardino srities miestas.

204 622 Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis. 623 Naugarduko klebonas Arnoldas Varkietis – LKD 296. 624 Ldk Vytautas Kęstutaitis; jo bažnyčios įsteigimo raštas nėra išlikęs. 625 Horodečna – kaimas 4 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko. 626 Kryvanohava – kaimas, 11 km į šiaurę nuo Naugarduko. 627 Myšas, Volochva, Kaupienica – kaimai prie Stvolovičių, 45 km į šiaurę nuo Naugarduko. 628 Bracianka (Brycianka) – kaimas, 4 km į šiaurę nuo Naugarduko, netoli Horodečnos. 629 Kuborka – kaimas, 2 km į pietus nuo Naugarduko. 630 Ldk dvaro maršalka Jonas Sačkus (1445–1455) – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 287. 1450 m., galbūt šventųjų metų proga, jis popiežių Mikalojų V prašė leidimo naudotis nešiojamuoju altoriumi bei teisės pačiam išrinkti kunigą, pas ką eitų išpažinties. Tarp 1450 m. birželio bei kitų metų sausio mėnesio šis popiežius paten- kino panašias 9 lietuvių suplikas (Jono Rimvydo (Jagintaičio), Petro Leliušo su žmona, Andriejaus Galiginaičio, Jono Mažeikos su žmona, Magdalenos Jagintienės iš Trakelių?, Mikalojaus Radvilos, ir Jono Sačkaus – Bullarium Poloniae [BP] t. 6, Nr. 392–400, p. 92, Nr. 411 p. 94, Nr. 511, 514, p. 112–113. Gavę tokį leidimą vengti parapinės bažnyčios prievolės, bajorai galėjo klausyti šv. mišias jiems patogiu laiku ir vietoje, samdyti asmeninį kapelioną, pastatyti naujus maldos namus. Žr. S. C. Rowell, „Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės liekanų mitas“, Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė (Vilnius, 2012), p. 295–315. 631 Vyriausias LDK pataurininkis Alekna Sudimantaitis, žr. išn. 490, p. 195–196. 632 LDK virtuvininkas Andriejus Galiginaitis, žr. išn. 519, p. 199. 1450 06 03 Galiginaitis gavo teisę turėti nešio- jamąjį altorių, išsirinkti sau nuodėmklausį – BP 6 Nr. 396, 397, p. 92. 633 Alekna Dylys Galiginaitis, žr. išn. 519, p. 199; 541, p. 201. 634 1518 m. seimas susirinko Lietuvos Breste, žr. p. xxvi. 635 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila, žr. išn. 404. 636 Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas kunigaikštis Paulius Alšėniškis, žr. p. xxxii, išn. 44. 637 LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Mikalojaitis Radvila, žr. išn. 212. 638 LDK dvaro maršalka, Trakų vaivada Grigalius Stanislovaitis Astikaitis, žr. išn. 213. 639 LDK žemės maršalka Jonas Mikalojaitis Radvila (Jan Mikołajewicz Radziwiłł, ap. 1474–1522), žr. Antonie- wicz, Protoplaści, p. 37–40, PSB t. 30 (1987), p.191–192. 640 Albertas Goštautas, Martyno sūnus (ap.1480–1539), Naugarduko vietininkas (1503–1506, 1508–1509), Tra- kų vaivada (1519–1522), Polocko vaivada (1513–1519), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris (1522–1539) – M. Kuź- mińska, „Olbracht Marcinowicz Gasztołd“, Ateneum Wileńskie 4, z. 13 (1927), p. 349–391; 5, z. 14 (1928), p. 120– 174; PSB t. 7 (1948–1958), p. 299–303). Savo testamente jis numatė įrengti įspūdingai turtingą ir didelę mūrinę zakristiją savo giminės Geranainių bažnyčioje. – žr. Priedą Nr. 29. 641 Naugarduko vietininkas Jonas Zaberezinskis, žr. išn. 16. 642 LDK dvaro maršalka, Lietuvos Bresto seniūnas Jurgis Iljiničius, žr. išn. 458, p. 193. 643 Drohičino ir Melniko seniūnas Nemiras Grimaličius, žr. išn. 488, p. 195; 413, p. 192. 644 Vilniaus kapitulos kustodas, Žygimanto Senojo sekretorius Jonas Filipavičius (fl. 1496–1524) – LKD 754. 645 Vilniaus kanauninkas, medicinos daktaras Martynas iš Dušnikų (fl. 1512–1527) – LKD 1272. 646 Vilniaus vyskupas administratorius Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, žr. p. xxvii, išn. 23. 647 Jelnos klebonas Motiejus Červinietis (1516–1520) – LKD 1716. 648 Jelna – dab. Gardino srities gyvenvietė Baltarusijoje, 25 km į pietus nuo Lydos. 649 Deltuvos įpėdinis Mikalojus Mikalojaitis Kęsgaila, Mikalojaus Jonaičio sūnus – Pietkiewicz, Kieźgajłowie, p. 46–47. 650 Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchII Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mykolo, Mikalojaus, Sofijos bažnyčia, įsteigta iki 1498 m. 1553 m. jos mokestinė vertė – 191 gr, dviejų jos altorių vertė – 25,5 gr. 651 Dvarčius (brus. Dvarecas) – Slanimo srities miestelis prie Molčadės upės. 652 Žaleznica? – gyvenvietė, 3 km į šiaurę nuo Nova Myšos. 653 Molčadės upė teka Baltarusijoje, Naugarduko rajone. 654 Dvarčiaus (Dvareco) Dievo Kūno, Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Stanislovo, Šv. Onos, Barboros koplyčia. Šie šventieji yra Kęsgailų šeimos globėjai. 655 Krošino klebonas Albertas, viešasis notaras (1516–1528) – LKD 80. 656 Krošino altarista Martynas, pono Martyno kapelionas – LKD 1278. 657 Ldk raikytojas, Trakų vaivados Grigaliaus Stanislovaičio Astikaičio sūnus Stanislovas, 1519 m. Polocko vaivada. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 113–114. Žr. Gegužinės suteiktį (jo žmona Jadvyga), p. 219, išn. 77. 658 Laurynas Sokolovskis, didikas.

205 659 Popiežius Leonas X, Giovanni di Lorenzo de‘ Medici (1475–1521), Romos vyskupas 1513 03 09–1521 12 01. 660 Vyskupo Jono dvaro iždininkas, Vseliubo klebonas Drozdzinskis (vardas nežinomas) – LKD 417. 661 Čedasų (p. 239, išn. 377) kleb. Stanislovas, ne tas pats kaip Švėdasų kun. Stanislovas, LKD 2229. 662 Laurynas Benjamini Volfas iš Gniezno, notaras – žr. išn. p. 90, išn. n. 663 Vilniaus vyskupo Jono sekretorius Jonas Ščavinskis. 664 Vyskupo dvaro virtuvininkas Andriejus Zoravskis. 665 Vyskupo dvaro taurininkas Albertas Pomarčanovskis. 666 Viešasis notaras, raštininkas Motiejus Bertrandaitis iš Borkovo (1520–1530), Rudaminos klebonas (1524– 1526), Medininkų klebonas (1526–1530) – LKD 1725. 667 Kražių (Žemaitijoje) įpėdinis Mikalojus Kęsgailaitis – žr. išn. 154, p. 288 ir Pietkiewicz, Kieżgajłowie, p. 40–41. 668 Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila – žr. išn. 80, p. 180; 263, p. 187; 370, p. 191. 669 Mikalojaus Jonaičio žmona – Alberto Jonaičio Manvydo duktė. 670 Jelna – žr. išn. 648. 671 Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mykolo, Mikalojaus, Sofijos bažnyčia – žr. išn. 650. 672 Šv. Jono (Krikštytojo) ir Barboros altorius. 673 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras – žr. išn. 13. 674 Lucko vyskupystės kunigas Simonas iš Drohičino – LKD 2089. 675 Jelna – žr. išn. 648. 676 Dvarecas (Dvarčius) – Baltarusijos miestelis netoli Slanimo prie Molčadės upės. Žr. Nr. 58 [52] ir išn. 651. 677 Želaznica ties Myšankos upe, į šiaurę nuo Nova Myšos. Žr. Nr. 58 [52]. 678 Mikalojus Nemiraitis, miręs ap. 1471 m.; 1412 m. studijavo Krokuvos universitete; 1463–1470 m. ėjo Vitebsko vietininko pareigas. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 277–278. Žr. T. Jaszczołt, „Ród Niemiry z Wsielubia – Niemi- rowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku“, Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich od Krewa do Zaręczenia wzajemnego Obojga Narodów, red. S. Górzyński (Warszawa, 2015), p. 175–250. 679 Vseliubas (Usieliub, Wsielub) – miestelis Baltarusijoje, Naugarduko raj., 14 km į pietus nuo Naugarduko. 680 Iškoldė (Iškaldzė, Iszkołdź) – miestelis Naugarduko raj. 48 km į pietryčius nuo Naugarduko. 681 Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. Mika- lojaus bažnyčia; 1553 m. jai priklausė 43,5 žagrės, 4 žemės (237,5 gr) ir 1 altorius – 0,5 žagrės (2,5 gr). 1501–1519 m. ten klebonavo Motiejus – LKD 1697. 1472 m. pastatyta gotikinė mūrinė bažnyčia tebestovi, žr. N. F. Vysockaja, Plastyka Belarusi XII–XVIII stagoddzjaŭ (Minsk, 1983), iliustr. 29–32. Nors šį raštą paliudijo Vilniaus vyskupas Motiejus (1422–1453), tačiau ją pašventino vyskupas Jonas Losovičius (1468–1481), kuris 1471 m. paliudijo Mi- kalojaus Nemiraičio testamentą – KDKDW Nr. 271, p. 316, 317. Žr. Kušnjarevič, Kuljtavae dojlidstva, p. 42–46. 682 Nežinomas dvaras, Mažasis Lulynas. Taip pat dvaras Lulynyecz priklausė Mikalojui Nemiraičiui – KDKDW Nr. 271, p. 315. Savo 1471 06 10 testamente Mikalojus mini ketvertą Iškoldės dvarui priklausančių dvarelių, būtent: Łysica, Lulyn et Lulynyecz parva, Tuhanowicze – ten pat, p. 315–316. 683 Pulla (lot.) – tošinė, lygi statinei, apie 72 gorčiai. Žr. išn. 465, p. 194. 684 Lisice – kaimas į rytus nuo Iškoldės. 685 Zuchowicze – kaimas į pietus nuo Iškoldės. 686 Rudnikai (Rudniki) – dvaras Iškoldės apylinkėse: ne tas pats, kaip senasis Rūdninkų miestelis dab. Šalčinin- kų raj. Ne viena Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos gyvenvietė gavo pavadinimą nuo „rūdos“. 687 Vilniaus vyskupas Motiejus (1422–1453) – pirmasis Medininkų vyskupas (1417–1422) – LKD 1657. 688 Vilniaus arkidiakonas Jurgis Vilnietis (1447–1453), Medininkų vyskupas (1453–1464) – LKD 1033. 689 Vilniaus kanauninkas Jonas Gomulka (1439–1449) – LKD 676. 690 Jonas Petraitis Nemiraitis (Jan Piotrowicz Niemirowicz) – Čerkasų ir Kaniavos seniūnas (1514 m.) – Bo- niecki, Poczet rodów, p. 207. Jo žmona – Jono Sapiegos duktė Bagdona. Jis mirė prieš 1540 m. Apie Nemiraičių šeimą – Jaszczołt, „Ród Niemiry z Wsielubia“, p. 233–235. 691 Iškoldės klebonas Motiejus (fl. 1501–1519) – LKD 1697; KDKDW Nr. 481, 521, 527 (Polonkos reikalai); 1519 m. jis įvesdino Lipos kleboną Joną – žr. išn. 634, p. 263. Motiejus su kitais vietiniais klebonais aktyviai dalyvavo Naugarduko srities parapijų tinklo sielovadystėje – žr. Rowell, „Parapijos dangaus ir žemės globėjų vaidmuo“, p. 280–281, 284. 692 Mikalojus Jurgaitis Zaberezinskis, dvaro maršalka (1522–1524), Jurgio Jonaičio Zaberezinskio sūnus, Hali- nos Solomerckytės vyras; 1522 09 27 Gardine bylinėjosi su Viazynės klebonu, Mikalojumi Viešgaila dėl pastarosios bažnyčios žemių – MAB F6-119 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 263, p. 107). 693 Kamienis (Kamenj) – Baltarusijos Minsko srities, Valažino rajono kaimas. 694 Medininkų rakto, Minsko pav., OchIV Kamienio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. ap. Petro ir Pauliaus, Šv. Mikalojaus ir Jurgio bažnyčia; apie 1451, regis, ją įsteigė Vilniaus kaštelionas Petras Simonas Gedgau-

206 daitis (Kulagin, Katalickija chramy, p. 180). 1553 m. jai priklausė 16,5 žagrės, 2 daržai (87,5 gr), jos altoriui – 3,5 žagrės, 1 daržas (20 gr). 1522–1524 m. ten klebonavo Martynas – LKD 1283. Šv. Onos altorių 1524 10 16 įsteigė Mikalojus Zaberezinskis – Lib. Mag., l. 129v, Lib. VI, l. 153r–v: altarista turi kas savaitę paaukoti trejas šv. mišias – Švč. Mergelės Marijos šlovei, už nuodėmes, už mirusiuosius. Raštą paliudijo klebonai: Kamienio Martynas, Ivene- co (Ivenčiaus) Simonas, Sivicos Mikalojus, Dubravo Jonas. 695 Sivica – Minsko srities Valažino rajono kaimas. 696 Zdan (Obiecan, Żdan: obiecany, oczekiwany – pažadėtasis, lauktasis) – įvairių 15 a. pab.–16 a. I pusės LDK bajorų vardas. – Boniecki, Poczet rodów, p. 423. 697 Valažino rajono Servečiaus upė. 698 Kaidanavos klebonas Mikalojus (1522–1532) – LKD 1478. 699 Zaberezinskio kapelionas Petras – LKD 1992. 700 Stanislovas iš Gniezno, notaras – LKD 2240. 701 Zarasų klebonas Jurgis Chvalčevskis (1522–1533), Vilniaus kanauninkas 1528-1537, mirė 1549 m. – LKD 1053. 702 Deksnionių bajoras Mikalojus Senkovičius. Deksnionys (Dekszniany) – Baltarusijos kaimas prie Žiupronių, kadaise Mantvydų valdos – J. Ochmański, „Moniwid i jego ród“, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, 9 (2003), p. 41–42. 703 Alekna Sudimantaitis (fl. 1446–1490), Chožavos įpėdinis, valdovo dvaro pataurininkis (1448–1477), Vil- niaus vaivada (1477–1490), LDK kancleris (1478–1490). – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 297–298. 704 Chožava – dab. Baltarusijos kaimas, 26 km į pietus nuo Vileikos. 705 Ldk, Lk Kazimieras Jogailaitis. 706 Ostrošycai (Ostroszyce, Astrashycy) – dab. Baltarusijos Minsko srities kaimelis prie Dubravkos upės. 707 Medininkų rakto, Minsko pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Šv. ap. Petro ir Pau- liaus, Šv. Mikalojaus bažnyčia, 1553 m. turinti 19 žagrių (vertė 95 gr). 708 1514 09 08 kautynės prieš maskolius ties Orša – M. Čiurinskas, „Karas ir kultūra Lietuvos didžiojoje kuni- gaikštystėje“, Istoriniai mūšiai senojoje Lietuvos raštijoje: Žalgiris ir Orša [Senoji Lietuvos literatūra, 31], Vilnius, 2011, p. 127–180. Apie madą pastatyti bažnyčią kaip karo paminklą, žr. S. C. Rowell, „War and Piety in the Grand Duchy of Lithuania in the late Middle Ages“. 709 Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III (1462–1505). 710 Aina – Minsko srities miestelis, 45 km į šiaurę nuo Minsko. Pasak neįtikėtinos Dlugošo versijos, Medininkų rakto, Minsko pav., OchIII Ainos bažnyčią 1387 m. įkūrė Jogaila. Apie šį įsteigimą žr.: D. Baronas, „Jan Długosz and the first seven parish churches in Lithuania“, Lithuanian Historical Studies 12 (2007), 1–18. 1413 m. galbūt Ldk Vytautas bažnyčiai suteikė Kociele kaimą – J. Ochmański, Vitoldiana. Codex privilegiorum Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1386–1430 (Warszaw-Poznań, 1986) Nr. 25, p. 33 (XIX a. registras). 1520 m. suteikčių patvirtinime paminėta Ldk Vytauto suteiktis Ainos klebonui – žr. Nr. 66. Ankstyviausias šiuo metu žinomas pilnesnis Ainos parapijos (klebono) paminėjimas – 1489 10 21 Plocko vyskupo teismo byla dėl piniginio ginčo tarp Ainos klebono Olberiko bei Oldakų (Mazovijos dvaro) įpėdinių, kur 1489 11 10 paskelbtas nuosprendžio pripažinimas – Płock, Acta Episcopalia 2 [10], 1472–1491, p. 696–699; p. 699: Hayna, Recognitio satissfactionis. Die martis decima Novembris alias in vigilia Sancti Martini in Pulthowsk honorabilis Olbricus plebanus in Haina Vylnensis diocesis recognovit ac sponte et sine quavis coactione fassus, et decem florenos hungaricales ... a nobilibus Katharina relicta olim Jacobi de Oldaki et Nicolao, Johanne, Paulo, Stephano, Clemente et Petro, filiis ipsius, de ibidem racione eiusdem veri et certi debiti in vim satisfactionis recepit efficanter et cum effectu pro quadem litera dotalicionis, quam frater dicti plebani videlicet Johannes invadiaverat de quibus ac quidem pecuniis decem florenorum. Ipse plebano eosdem quittavit et tenore presencium quittat, presentibus ibidem nobilibus dominis Johanne de Radzym, Andrea de Gawlowic, curiensibus domini episcopi Plocensis, Andrea sartore de Poltgowsk testibus ad premissa et magistro Nicolao Martini de Strozewo. 1553 m. Ainos klebonas turėjo 32 žagres (160 gr). 711 Ainos klebonas Andriejus iš Ponieco (1514–1522) – LKD 205. 712 Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė – rugsėjo 8 d., diena, kurią 1514 m. įvyko kautynės ties Orša. Pačioje LDK sostinėje pergalingas karžygys kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, siekdamas įamžinti šią pergalę pamin- klu, atstatė tris cerkves – Rowell, „War and Piety“. 713 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 714 Ainos klebonas Andriejus Poniecietis [LKD 205, kur de Conyecz pakeistas į Ponyecz]. 715 Dėl Ainos ir jos bažnyčios žr. išn. 710. 716 Ainos laikytojas Jokūbas Batomskis. 717 Kočeleviče – kaimas. 718 Aina – srauni, graži upė, ištekanti iš kalvų virš Ainos miestelio, teka į pietryčius, kur įteka iš kairės pusės į Berezinos (Biarezinos) upę, 20 km nuo Barysavo (Barysau).

207 719 Ilirina – upelis ties Aina. 720 Išrinktasis į Vilniaus vyskupus ir administratorius Jonas iš Lietuvos kunigaikščių – žr. p. xxvii, išn. 23. 721 Lucko vyskupas, Vilniaus arkidekanas kunigaikštis Paulius Alšėniškis. 722 Kijevo vyskupas, Vilniaus kanauninkas Jonas Filipavičius (1496–1524) – LKD 754. 723 Vilniaus vaivada Albertas Martynaitis Goštautas – žr. p. 205, išn. 640. 724 Vilniaus kaštelionas (1522–1527) – Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila (1486–1527). 1494 03 17 gavo teisę savo Kražių bažnyčioje organizuoti vieną ketvirtadienį per mėnesį Dievo Kūno procesiją – ASP 43, l. 218v. Daugiau apie jį – Pietkiewicz, Kieżgajłowie, p. 34–40, 75–81. 725 Gardino seniūnas Jurgis Mikalojaitis Radvila (ap. 1480–1547) – Mikalojaus Radvilos sūnus. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 44–51. 726 Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis. 727 Jokūbas Ralaitis, Horodilovo (Ardilavos) įpėdinis, valdovo maršalka. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 283–284; 1466 04 19 su žmona Elena gavo išpažinties malonę – Bullarium Poloniae, 7, Nr. 277, p. 86. H. Lule- wicz, „Perypetie rodu marszałka Jakuba Ralowicza herbu Pobóg (XV–XVI wiek)“, Unia w Horodle na tle stosun- ków polsko-litewskich, p. 251–274. 728 Horodilovas, Ardilava – dab. Baltarusijos kaimas netoli Krėvos, 50 km į pietryčius nuo Ašmenos. Pavadini- mo variantai MAB F6-73: Ardilava, Radzylovo, Horodilovas, Garadzilava. 729 Vilniaus vyskupas Motiejus – žr. išn. 79, p. 180. 730 Medininkų rakto, Ašmenos pav., OchIII, Ardilavos Švč. Mergelės Marijos Grabnyčinės ir Visų Šventųjų bažnyčia. 1553 m. turėjo 15 žagrių (75 gr), jos koplyčia turėjo 20 žagrių (100 gr). 731 Pirmasis Ardilavos klebonas Jonas iš Plonsko (Mazovija) – LKD 678. 732 Andriejus Sakaitis (fl. 1431–1465). Nemenčinės, Gruzdavo, Medilo įpėdinis. – Petrauskas, Lietuvos diduo- menė, p. 287–288; E. Kelma, „Ród Sakowiczów i jego majętności w XV i pierwszej połowie XVI wieku“, Lituano- Slavica Posnaniensia 3 (1989), p. 155–177. 733 Žiupronių įpėdinis Nekrašas Butvydaitis – fl. 1431–1447, Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 275–276. Vil- niaus pranciškonų bažnyčios remėjas. 734 Vilniaus kanauninkas, oficijolas – žr. išn. 689, p. 206. 735 Vilniaus kanauninkas Jurgis – žr. išn. 688, p. 206. 736 Vilniaus vyskupo kapelionas Albertas Trliongietis, iš Trliongo (Trląg, Gniezno arkiv.) – LKD 50. 737 Vilniaus vyskupo notaro pavaduotojas Mikalojus Jokūbaitis iš Klodavos (1442–1443), dar žr. KDKDW Nr. 172, p. 196, 175, p. 201. 738 Ona Teodoraitė Kaributaitė ištekėjo 1. už Petro Mangirdaičio (Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 260); 2. už kunigaikščio Jonušo. 739 Laskas – miestelis Ašmenos raj., 32 km į pietryčius nuo Ašmenos. 1522 06 15 Andriejus Ivaškovičius užrašė Zocovo dvarelį (prie Rusnevo, netoli Lasko) Polocko vaivadai Petrui Stanislovaičiui Kiškai. – MAB F6-122 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 261, p. 106–107). Kadaise Lasko kunigaikštytė dvarą davė savo dukterėčiai Marijai Ivaš- kovičienei. Dvarelį trumpam užėmė Petras Mangirdaitis – žr. kitą išnašą žemiau. 740 Medininkų rakto, Ašmenos pav., OchIV Lasko Švč. Mergelės Marijos, Dievo Kūno, Šv. ap. Petro ir Onos baž- nyčia, įkurta kunigaikštienės Onos 1489 07 09 – KDKDW Nr 361, p. 420–422. Lasko dvarą Onai su pirmuoju vyru Petru Mangirdaičiu 1444/1447 m. davė motina, Lasko kunigaikštienė Anastazija (KDKDW Nr 189, p. 212–213). 1522 m. ten klebonavo Ambraziejus – LKD 161. 1553 m. bažnyčia turėjo 14 žagrių, 0,5 žemės (vertė 71, 25 gr). 741 Krivskas (Krzywsk) – kaimas Ašmenos raj., 5 km į vakarus nuo Lasko. 742 Horodečna – kaimas Ašmenos raj., 6 km į pietus nuo Lasko. 743 Vseliubo klebonas Boguslovas – LKD 401. 744 Ardilavos altarista Albertas – LKD 65. Tuomet Ardilavos klebonas buvo Andriejus Čarnovietis (LKD 185, Plock ADP Acta Ep 2 [10], p. 697). 745 Chožavos altarista Jonas – LKD 743. 1489 05 15 klebonas Jonas [LKD 742] paliudijo Vilniaus vaivados Ale- knos Sudimantaičio testamentą (honorabili Johanne plebano nostro Chozorvyensi) – Varšuva, AGAD 6725. 746 Stanko Dukurna (Dukurnowicz), Krėvos laikytojas 1488–1491. – Urzędnicy... województwo wileńskie, Nr. 48, p. 62. Jis nepaminėtas tarp kito rašto liudytojų – KDKDW Nr. 361, p. 422. 747 Ldk, Lk Aleksandras Jogailaitis. 748 Daugai – miestas Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus. Trakų rakto, Trakų pav., OchV bažnyčią įsteigė Ldk Vytautas – KDKDW Nr. 112, p. 139. Vėlyvesnių vizitacijų aktų pagrindu, J. Kurczewskis spėjo, kad įsteigimas įvyko 1393 m. – Ochmański, Vitoldiana Nr. 12, p. 18. 1553 m. ji turėjo 4,5 žagrės, 4 žemes, 1 daržas (vertė – 45 gr). Nežinoma, kas 1522 m. buvo jos klebonas. 1516 m. tas pareigas ėjo Jonas [LKD 778, 807], o 1524 m. – Stanislovas

208 [LKD 2243]. Iuspatronatus priklausė valdovui, bet 1501 m. Aleksandras Jogailaitis Vilniaus vyskupui Albertui Taborui perteikė teisę išrinkti Daugų kleboną – KDKDW Nr. 507, p. 617. 1555 06 18 karalienė Bona įsteigė Daugų špitolės Švč. Trejybės ir Šv. Petro koplyčią – Lib. VI, l. 299v–300. 749 Daugų klebonas Jonas iš Uniejovo – žr. išn. 748. 1500 11 21, 26 d. jis gavo teisę turėti nešiojamąjį altorių bei aukoti šv. mišias tamsiu paros metu ten, kur galiojo atskyrimas nuo Bažnyčios – ASP 49, l. 791r–v, 792. 750 Alytus – apskrities centras šalia Nemuno upės, 65 km į pietvakarius nuo Kauno. 751 Perloja – kaimas Varėnos raj., 19 km į vakarus nuo Varėnos. 752 Aukrakštis – ežeras, 3 km į pietvakarius nuo Daugų. 753 Paulus Pacevičius, bajoras. Galbūt tas pats Paulus Pacz Mackovitz, kuris 1529 09 27 kalbėjo apie savo Ka- raliaučiuje skolintus pinigus – in Germania civitate capituli videlicet Krolewycz nomine Hynkye, cuius quidem debitoris cyrographum in se continentem toti debiti summam dedi ad extorquendum in manus cuiusdam Joannis Lynok civis Caunensis quondam mei generis; jis davė savo žmonai Kotrynai 15 kapas grašių, o mirus žmonai perduoda savo sūnui, Kernavės vikarui Mikalojui Hywxtkowyczy dvarą, idant įsteigtų altorių. Jis taip pat paliko 12 sexagenas... ad emendum aut disponendum ornatum una cum calice, quam calicem et ornatum possidet dictus honorabilis Nicolaus filius meus; arnotų su kieliku Mikalojus galės padovanoti bet kuriai bažnyčiai tėvo Pauliaus ir giminės atminimui. Suteiktį paliudijo Ramygalos altarista Albertas [LKD 89] ir ministras-raštininkas Baltramiejus Wyszbithowiczius. – Czart. 1777, l. 155–156. 1530 03 18 Mikalojaus Paulaičio prašymu Pauliaus Paco Mackovi- čiaus testamentą patvirtino Vilniaus vyskupijos vikaras in spiritualibus Jonas Domanovskis [LKD 830] – ten pat. 754 Mikalojus Aleknaitis, didikas, Boniecki, Poczet rodów, p. 218. 755 Kalnas, ant kurio stovi Viešpaties Kančių paminklas, Nukryžiuotasis. Galima jau kalbėti apie kraštovaizdžio christianizaciją. Plg. G. Surdokaitė-Vitienė, „XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, pa- minklų funkcijos ir paplitimas“, Menotyra 22 Nr. 1 (2015), p. 45–74, ypač p. 54. 756 Daugų ežeras (Didžiulis). 757 Godzowičiai (Gudzevičiai?) – vietinė didikų giminė. 758 Vietinis bajoras, bažnyčios globėjas Rapolas. 759 Valkininkai – miestelis Varėnos raj., 55 km nuo Vilniaus ir nuo Alytaus. Apie jų bažnyčią žr. išn. 505, p. 253. 760 Gruožninkai – Trakų rajono kaimas prie Gruožio ežero, į pietryčius nuo Onuškio. 761 Leipalingis (lenk. Lejpuny) – Druskininkų raj. miestelis, 12 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų. 762 Alanta (lenk. Owanta) – miestelis Molėtų raj., 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų. Apie jos bažnyčią, žr. p. 215, išn. 45. 763 Nemuno upė. 764 Dusmenys – kaimas Trakų raj., 13 km į pietryčius nuo Daugų. Apie jų bažnyčią žr. išn. 748, p. 208; 85, p. 221. 765 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras, žr. išn. 13. 766 Medininkų vyskupas Martynas III (II) Lietuvis, žr. išn. 234, p. 186. 767 LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila – žr. išn. 14. 768 LDK maršalka, Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis – žr. išn. 16. 769 Žemaičių seniūnas, Trakų kaštelionas Jonas, tiksliau Stanislovas Jonaitis Kęsgaila – žr. išn. 214 ir 724. 770 Kunigaikštis Mykolas Glinskis – žr. išn. 238, p. 186. 771 LDK taurininkas Mikalojus Mikalojaitis Radvila, vėliau LDK kancleris – žr. išn. 14.

209 I I

PARS SECUNDA – ANTROJI DALIS

1 Jonas Albinas – Vilniaus kanauninkas, teisės daktaras, 1518 m. Gniezno arkivyskupo Jono Łaskio paskirtas Medininkų vyskupijos vizitatoriumi. 1522 m. Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas, kunigaikštis Paulius Alšėniškis Albinui įsakė vadovauti Vilniaus vyskupijos vizitacijai – žr. p. xxxii, išn. 44. 2 Lucko vyskupas, Vilniaus arkidiakonas, kunigaikštis Paulius Alšėniškis – žr. p. xxxii, išn. 44. 3 Valdovo Žygimanto Senojo ir Kotrynos Ochstat Telničankos nesantuokinis sūnus, Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių – žr. p. xxvii, išn. 23. 4 Šv. Protas ir Hiacintas, šv. Eugenijos tarnai, imperatoriaus Valerijono laikų (257–259 m.) kankiniai; jų šven- tė – rugsėjo 11 d. 5 Maišiagala – miestelis Vilniaus raj., 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; Maišiagalos rakto, Vilniaus pavieto, OchII parapija; nors, pasak Dlugošo, Švč. Mergelės Marijos į Dangų ėmimo bažnyčią 1387 m. įkūręs Jogaila, ji minima šaltiniuose nuo 1397 05 09 (klebonas Mikalojus [LKD 1372]) – KDKDW Nr. 28, p. 47. Apie galimą Dlugošo Lietuvos krikšto naratyvo nepatikimumą – Baronas, „Jan Długosz“. 1553 m. parapinė bažnyčia nemokėjo sidabri- nės. 1517 m. ten klebonavo Stanislovas Rusičkis (Stanislaus Rusyczki) – MAB F3 83; 1525 m. klebono pareigas ėjo skandalingasis Jokūbas Kožuchovskis – LKD 602. 1533 12 28 Musninkuose Ona Buivydaitė, Jokūbo Hlebavičiaus (Kibartaičio? – Paknys, „Šventųjų kultai“, p. 72) našlė ir vienintelė jo duktė Aleksandra Stanislovienė Kuncevičienė įsteigė Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Mikalojaus altorių. Altarista turi kas savaitę aukoti po dvejas mi- šias: vienas – už mirusiuosius, antras – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo garbei su maldomis (collecta) šv. Mikalojaus garbei ir už steigėjų nuodėmes. – Lib. Mag., l. 186v–187v; 1535 01 27 suteiktį patvirtino valdovas. – Ibid., l. 193v–194. 1545 m. įsteigtas Dievo Kūno altorius. – Paknys, „Šventųjų kultas“, p. 72, cituojant Lib. Mag. 6 Bagdonavičių Švč. Trejybės altorių 1495 m. įkūrė broliai Bagdonavičiai, kurie paskyrė Petrą iš Karvyniškių (arba iš Maišiagalos) altarista. Jis ėjo šią pareigą iki mirties (1529–1533 m.). 1553 m. altorius turėjo 18 žagrių bei 5 žemės sklypus ir mokėjo 115 gr mokesčio – S. C. Rowell, „Peter de Carwynisky and the foundation of St Peter‘s (Paberžė) and Holy Trinity (Maišiagala). Ruminations of an archive rodent on parish formation in Lithuania ca 1495–1533“, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė (Vilnius, 2013), 141–152. 7 Radvilų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Šv. Martyno altorių 1517 05 28 įkūrė Martynas Ra- dvila, skirdamas Jurgį iš Giedraičių [LKD 1050] jo altarista – MAB F3-83. Bendrais su Martynu koliatoriais buvo Massiya Czinthowthowna (Marija Čintautaitė?) su svainiais Baltramiejumi Sirdaugovičiumi (Syrdowgowicz), Mi- kalojumi Sungevičiumi (Sungewicz), Miču Bartoševičiumi (Barthoszewicz) bei jų sūnumis, Albertu Chesčonovi- čiumi (Chesczonowicz). Pažadėtos paramos neteikimo atveju šie bajorai įsipareigojo mokėti 100 rublių (siclus) baudą didžiajam kunigaikščiui bei 50 rublių baudą Vilniaus vaivadai. Altoriui dovanoti 24 lietuviškas pavardes turintys baudžiauninkai. 1520 m. savo testamentu (F3 87) Martynas Radvila papildė savo fundaciją – žr. Priedą Nr. 19. Kiti dokumentai – F3 88 (1521 04 30) – altorius gauna žemės sklypą prie Musės upės: feria secunda post festum Sancti Vitalis, anno Domini 1521, presentibus ibidem generosis et nobilibus viris in fraternitate consedentibus, videlicet Martino Stankowycz de districtu Kyernoviensi dicto Culvid, Nicolao Janowicz, Felice Zarawsky, Gabriele Andruskowicz, Jacobo Kontzewicz, Andrea Thautgynowicz necnon aliis viris probis et honestis, videlicet Francisco Janowicz, Stanislao Jawlyn oppidanis in Moyschogola et aliis pluribus viris fidedignis ad hoc specialiter vocatis et rogatis in preffata fraternitate consedentibus; F3 97 (1529 08 14) – Maišiagalos bajorai Nekaltojo Prasidėjimo altoriui dovanoja vieną valstietį, Masį Klimavičių: Mathias Songowycz, Albertus Chrzonowycz, Mycza Sobolowa, Jacobus Sthanykowycz, Januschko Mykolayowycz, Martinus Janowycz (Janowicz) et Albertus Barthoschowycz ... donamus altari iurispatronatus nostri seu altariste hominem nostrum communem indivisum Massis Klymowycz cum eius uxore et prolibus seu liberis et si qui sunt eciam eius fratris Bogdzyus filii seu liberi in loco Pondzany dicto cum omnibus et singulis terris. Dėl to, kad pati neturėjo savo antspaudo, ponia Miča prašė savo žentą Joną Somsoną (Joannem Somson suum generem) pridėti savo antspaudą prie pergamento). Daugelis šių koliatorių minimi ir 1533 08 06 rašte, kuriuo, mirus altaristai Jurgiui Taliatui, siūloma paskirti naują kunigą – karalienės Bonos no- tarą Valerijoną Šuškovskį: MAB F3-104, Albertus Chrsczonowicz, Mathias Sungaylowicz, Janusko Micholayowicz, Martinus Janowicz vexillifer in Moyschagala, Albertus Barthoschowicz, Gabriel Juskowicz, Jacobus Barthossowicz, Jacobus Stanykowicz, Paulus Jurazicz, Allexius Jurazicz, Juskko Czuza. 1533 08 10 Vilnius vyskupas Jonas oficialiai paskiria kun. Valerijoną Šv. Martyno altarista – MAB F4-5. 1553 m. altorius turėjo 22 žagres, 4 žemės sklypus ir mokėjo 130 grašių.

210 8 Kernavė – Širvintų raj. miestelis, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Maišiagalos rakto, Vilniaus pavieto, OchV Šv. Mikalojaus parapija. Pirmoji bažnyčia įkurta valdovo iki 1430 m. 1522 12 06 klebonas Erazmas Eustachii prašė valdovą patvirtinti prarastas Kernavės bažnyčios privilegijas – Lib. Mag., l. 180–182 – žr. Priedą Nr. 24. 1508 03 27 Mikalojaus Mackovičiaus našlės Zofijos prašymu Vilniaus vyskupas Albertas Radvila oficialiai įsteigė Onos Bagdonaitės Koreivaitės Ginvilovičienės bei jos sūnaus Mikalo- jaus Mackovičiaus funduotą Šv. Mikalojaus altorių [1495 06 23, 1505 08 25 – KDKDW Nr. 430, 590, p. 498–499, 701–702]. 1507 10 08 fundaciją patvirtino Žygimantas Senasis – LM kn. 8, Nr. 265, p. 224. Ginčas tarp vietinių bajorų ir Kernavės Šv. Mikalojaus altaristos – 1529 10 24, 30, Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, par. S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt. (Vilnius, 1997) [LM 224], Nr. 394, p. 332–333, Nr. 398, p. 334–335. Ra- dvilos patvirtinimo originalas saugomas MAB F1-48 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 178, p. 77). Šį pergamentą taip meistriškai konservavo Leningrado ekspertai, kad dabar jis visiškai neskaitomas, nublukęs. Kopijos išlieka – Czart. 1777, l. 74–76, Lib. Mag., l. 68. 1553 m. turėjo 8 žagres ir mokėjo 40 grašių. 9 Širvintos – Vilniaus apskr. miestelis, 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. 1475 m. pirmąją Šv. Mykolo Ar- kangelo bažnyčią pastatė Kotryna, Agnieška, Bagdonė Jurgaitės Astikaitės – Kurcewicz, Biskupstwo, p. 187. Mai- šiagalos rakto, Vilniaus pav., OchIV parapija. Nežinoma, kas 1522 m. ten klebonavo. 1506 m. klebono pareigas ėjo Stanislovas – F3-74. 1553 m. turėjo 1 žagrę, dvi žemes, 4 daržus – 25 gr; bažnyčioje buvo du altoriai. 10 Širvintų Šv. Adalberto altorius. 1553 m. tikriausiai šiam altoriui priklausė 4 žagrės bei 1 žemė (mokesčio vertė 25 gr). 11 Musninkai – Širvintų raj. miestelis, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Žr.: A. Miškinis, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga (Vilnius, 2005), p. 459–471. Maišiagalos rak- to, Vilniaus pav., OchV Švč. Trejybės parapija, kuri 1522 m. buvo Širvintų bažnyčios filija, 1553 m. turėjo 6 žagres (30 gr mokestinės vertės). Vietiniai dvarai priklausė Astikaičiams-Radviloms. 12 Pabaiskas (lotyniškai Conflictus) – miestelis Ukmergės raj., žr. išn. 50, p. 179. 13 Šv. Onos [ir Jokūbo] altarista Jurgis [LKD 1054], tikriausiai Taliatas [LKD 1045]. Tikėtina, kad jis jau buvo altarista ir 1503 m., Pagal 1514 m. Vilniaus oficjolo Adomo Katriškio [LKD 12] 1514 m. nuorašą, 1514 m. Siesikų klebonas ir buvęs Pabaisko šv. Onos altarista Stanislovas vyskupui pristatė Mykolo Petkevičiaus našlės Margaritos, Salako klebono ir Pabaisko Šv. Onos ir Jokūbo altaristos Jurgio [Taliato] prašymą leisti pertvarkyti Šv. Onos ir Jokūbo altorių, jam suteikiant vyro turto trečdalį, kurį jai testamentu paliko Petkevičius. Savo 1503 05 09 Vilniaus vyskupo Alberto Taboro patvirtintame testamente Petkevičius Margaritai prirašė iš savo tėvonijos trečiosios dalies Davitovos dvarelį, o Šv. Jurgio bažnyčiai – 80 kapų grašių. Vyskupas testamentą patvirtino savo raktininko ir kapeliono, Ramygalos klebono Jurgio, [LKD 1044] akivaizdoje. 1514 m. prašymą paliudijo honorabilis Georgius curatus in Conflictu alias Poboysko. Už suteiktą turtą altarista įpareigotas paaukoti vienerias mišias per savaitę už koliatorių geradarį, o kitą savaitę – mirusiųjų naudai; per sausadienius jis turi laikyti vigilijas (už mirusius) – MAB F43-13633. 14 Švč. Trejybės altorius – 1522–1529 m. altarista Albertas Lasnievskis [LKD 87]. 1529 vasario-kovo mėn. Las- nievskis pralaimėjo bylą prieš vietinį bajorą Joną Šimkovičių Hanusaitį dėl altoriui neteisėtai dovanoto turto. At- seit, Pabaisko bajoras Vaitiekus Tresiboroda savo žmonai Magdalenai testamente paliko visokeriopą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą iki gyvos galvos, o jinai, neturėdama kito savo pačios turto, Švč. Trejybės altoriui dovanojo keturis baudžiauninkus (iš vyro šeimos turto). Nuspręsta, kad šitie žmonės grąžintini Vaitiekaus Tresiborodos sūnėnui Jonui Šimkovičiui – LM 224, Nr. 360, p. 302–303. Tiksli dokumento data nežinoma. LM knygoje jis, kaip Nr. 358–361, datuojamas 1529 02 30 (!). Nr. 357 data – kovo 5 d., o Nr. 362 data – kovo 7 d. 15 10 000 Riterių kankinių (ir Šv. Jokūbo, Onos, Mikalojaus) altorius – 1522 m. altarista Lukas Konopkietis [LKD 1216]. Altorių 1522 01 09 įsteigė Jokūbas Hoscilovičius (Hoscylowicz) kartu su žmona Ona ir Simono našle Zofija bei Jonu Simonaičiu – žr. Nr. 6, p. 8–9. 16 Švč. Mergelės Marijos Gimimo altorius. 1522–1529 m. altorių aptarnavo Andriejus [LKD 218]. 17 Žr. išn. 32, p. 178. 18 Žeimiai – Jonavos raj. miestelis, 12 km į pietus nuo Šėtos, 15 km į šiaurę nuo Jonavos, Maišiagalos rakto, Viln. pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Gimimo (?) bažnyčią iki 1499 m. įsteigė bajorai Zavišos. 1525 07 05 Švč. Trejy- bės, Šv. Onos, Trijų Karalių, Šv. Jurgio ir Šv. Elžbietos altorių įkūrė Jurgis Jonaitis Zaviša su žmona Elžbieta, Mika- lojaus Dargaičio dukra, tam suteikdami dešimtinę iš Šilų (Szyly), Marciniškių (Marczynyszki), Leszczysky dvarų, 1 laisvą žmogų Žeimiuose, vardu Motiejus Gyelda, smuklininkas turi mokėti 1 kapą grašių už vašką, žvakes altoriui, iš Širvintų – 3,5 kapų grašių, 3 kapas iš smuklių (kunigo aprangai), turgus turi duoti 0,5 kapos vynui pirkti. Auko- tinos trejos mišios kas savaitę: primam de beata Virgine cum impositione orationis pro defunctis et alias duas missas pro defunctis, duas missas specialiter quolibet quartiali et eas compleat pro salute animarum Martini Mynalgovicz et sue consortis Petronelle. Pirmas altarista – Andriejus iš Liatovičiaus (Latowicz) (Poznanės vyskupijos) – Lib. Mag., l. 160v–161. Jurgio brolis Jonas su žmona, Elžbietos seserimi, Marina fundavo Užuguosčio bažnyčią – žr. išn. 83,

211 p. 221. 1528 04 04 trečiasis Jonaitis Zavišaitis, Andriejus (Vilniaus tijūnas 1519–1522; pirmoji žmona – Vilniaus tijūno Jono Liubšos našlė Marina, antroji jo žmona, žr. išn. 49 – Barbora Mikalojaitė Kęsgailaitė) įkūrė Šv. Andrie- jaus, Baltramiejaus, Mikalojaus, Onos, Barboros ir Kotrynos altorių – Lib. Mag., l. 167–168r. 19 Kėdainiai – Kauno apskr. miestelis, 51 km į šiaurę nuo Kauno. Maišiagalos rakto, Kauno pavieto, OchII parapija, mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia, berods, pastatyta 15 a., 1499 m. ten klebonavo kun. Paulius – MAB F256, b. 2890 [LKD 1875], 1518 m. – kun. Aleksiejus Giedraitiškis [LKD 156] – F256, b. 3896, l. 2r; tais pačiais 1518 metais būta suteikties Kėdainių bažnyčiai, tikriausiai Petro Bilevičiaus – „listy należące do ymienia Rosienskiego... listh łaczinski na pargamienie do podania kosczioła kieidanskiego pod dathą 1518“, Jablonskis, XVI a. Lietuvos archy- vai, stp. 260, kur taip pat paminėti du Paco-Sirtautaičio laiškai Bilevičiams, būtent: 1517 08 23 Paco Sirtautaičio laiškas Petrui Bilevičiui bei jo žmonos Julijonos 1533 08 24 raštas Kasparui Petraičiui Bilevičiui – ten pat. Apie Bilevičius – E. Saviščevas, Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409–1566 metais (Vilnius, 2011), p. 302–304; apie Paco Sirtautaičio sužadėtuvių ginčą su Ona Kibartaite, žr. Rowell, „Church court records“, p. 38, išn. 18, p. 43. 1553 m. jos mokestinė vertė – 175 gr. (už 15 žagrių, 5 žemes, 30 daržų). Tuomet turėjo vieną altorių. 1521–1526 m. ten klebonavo Vilniaus kanauninkas Albertas Vieležinskis [LKD 82]. 20 Šėta – miestelis Kėdainių raj., 12 km į šiaurę nuo Žeimių, 17 km į rytus nuo Kėdainių, Maišiagalos rakto, Ukmergės pav., OchV parapija. 1499 02 02 Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Stepono, Mar- tyno, Mikalojaus bažnyčią įkūrė Abelės (Šėtos) dvaro įpėdiniai Bagdonas Petkevičius su Steponu Kuncevičiumi – žr. Priedą Nr. 2. 1553 m. mokestinė vertė (už 8 žagres) – 40 gr. 1518 m. parapijoje klebonavo kun. Andriejus [LKD 210], minimas 1522 02 25 Žygimanto Senojo Kėdainių vaito Jurgio Andrikevičiaus 1518 m. žemės pirkimo akto patvirtinime – MAB F256-3896. Tai K. Jablonskio nuorašas iš originalo, tarpukaryje saugoto Vilniaus Reformatų Archyve – žr. Priedą, Nr. 4. 21 Ramygala – Panevėžio raj. miestas, 24 km į pietus nuo Panevėžio. Maišiagalos rakto, Upytės pav., OchI Šv. Jono bažnyčią pastatė valdovas. Apie 1500 m. Andriejaus ir Gabrieliaus Narbutų Ramygalos altoriaus įsteigimo akte paminėtas altarista Stanislovas Čepskietis [LKD 2186] – Krokuva, PAU 4989, l. 56. 1503–1531 m. ten klebonavo kun. Jurgis [LKD 1044], kuris 1503 m. prašė Ldk Aleksandrą įsteigti naują bažnyčią dykroje – Panevėžyje (KDKDW Nr. 564, p. 676–679). 1521 05 13 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių patvirtina Ldk Alek- sandro 1503 09 07 ir Žygimanto Senojo 1509 07 25 privilegijas Ramygalos bažnyčiai – Czart. 1777, l. 81v–82, Lib. Mag., l. 72. 1501 09 18 Melnike Ldk Aleksandras perleido Vilniaus vyskupui teisę teikti kandidatus į 28 valdovo įkurtų bažnyčių klebonus, tuo tarpu Ramygalos kunigą – kol Aleksandras gyvas (KDKDW Nr. 507, p. 616–617). 1509 11 09 naujas valdovas Žygimantas Senasis vyskupui perleido teisę vieną sykį pristatyti kunigus penkioms parapijoms: Ramygalai, Maišiagalai, Daugams, Lydai bei Eišiškėms – Lib I, l. 96v–97. 22 Panevėžys – miestas, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. 1503 09 07 Ldk Aleksandras Jogailaitis patenkina Ramygalos klebono prašymą duoti žemės koplyčiai arba bažnyčiai pastatyti neapgyvendintoje Upytės srityje tarp Nevėžio ir Lėvens upių – KDKDW Nr. 564, p. 676–679. Tradicinė įsteigimo data – 1507 m. – nepagrįsta žinomais šaltiniais. Maišiagalos rakto parapijos Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia – Ramygalos filija. 23 1519 07 24 Ramygalos vaitas Martynas įsteigė Šv. Onos ir Mikalojaus altorių; 1521 06 01 Jono Stankevičiaus Ramygalos namuose vikaro Martyno [plg. LKD 1289?] ir bajorų akivaizdoje Mikna Narbutaitis (Mychno Narbu- towicz) suteikė žemės sklypą Šv. Onos ir Mikalojaus altoriui – Czart. 1777, l. 114, 118v. 1553 m. turėjo 5 žagres, kurių mokestinė vertė 25 gr. 24 Siesikai – miestelis Ukmergės raj., prie Siesikų ežero, 16 km į šiaurės vakarus nuo Deltuvos, Maišiagalos rak- to, Ukm. pav. OchV Švč. Trejybės, Šv. Jokūbo, Jurgio ir Šv. Kryžiaus bažnyčią 1441 m. įsteigė bajoras Baltramiejus Urbanisnus, jai suteikdamas ortum sive piwe [daržą arba pievą], vardu Ponateri (Panoteriai, dab. kaimas 12 km į pietvakarius nuo Siesikų, prie Ukmergės kelio) koplyčiai ir klebono namui statyti. – Lib. Mag., l. 39; nuo 1537 m. miestelyje stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia. 1514 m. Siesikuose klebonavo buvęs Pabaisko altaristas Stanislovas (žr. 13 išn.). 1553 m. turėjo 6,5 žagrės, 1 žemę – mokėjo 37,5 gr. 25 Deltuva – Ukmergės raj. miestelis, 16 km į pietryčius nuo Siesikų, 7 km į vakarus nuo Ukmergės, 6 km į pietvakarius nuo Žeimių. 1467 m. Maišiagalos rakto, Ukm. pav. OchIII Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčią persta- tė Stanislovas Sendivojaitis Kęsgaila (KDKDW Nr. 261, p. 301). 1522 m. tęsėsi ginčas tarp koliatorių (Žemaičių seniūno Stanislovo Jonaičio Kęsgailos (mažamečio Mikalojaus Radvilos globėjo) ir Gardino seniūno Stanislovo Kiškos) dėl teisės paskirti kleboną. Į pareigas pretendavo Stanislovas Šeliunietis (LKD 2210) ir Grigalius Miedzė. Reikalą toliau temdė tai, kad du Vilniaus vyskupai rėmė skirtingus kandidatus (Albertas Taboras aprobavo Gri- galiaus kandidatūrą, o jo įpėdinis Albertas Radvila pripažino Stanislovo teises). Nepaisant Gniezno arkivyskupo teismo nuosprendžio, byla tęsėsi toliau; 1529 m. reikalas tarsi nuspręstas – Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių skelbia nuosprendį byloje dėl teisės teikti kandidatus į Deltuvos klebonus tarp Mikalojaus Kęsgailos vaikų ir Deltuvos parapijos globėjų Vilniaus kašteliono Jurgio Radvilos bei Onos Radvilaitės-Kęsgailienės iš vienos pusės ir Deltuvos klebono Jokūbo Falibovskio iš kitos. Nors vyskupas pripažįsta kunigą Jokūbą teisėtu klebonu,

212 tačiau jis taip pat patvirtina a. a. Mikalojaus Kęsgailos (ir jo įpėdinių atstovų) teisę teikti savo kandidatą į Deltuvos kunigus – žr. Priedą Nr. 28 ir Rowell, „Church court records“, p. 39–40, Nr. 23. 1553 m. Deltuvos vertė – 152,5 gr. Iš dviejų altorių vienas mokėjo 50 gr, o kitas – 5 gr. 26 Deltuvos Šv. Kryžiaus altorius įkurtas iki 1515 m., kai altaristavo kun. Motiejus, kuris 1515 04 13 paliudijo Traupio bažnyčios atstatymo aktą – žr. Nr. 7 [5]. 27 Ukmergė – rajono centras, miestas, 75 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno, 7 km į rytus nuo Deltuvos. Maišiagalos rakto, Ukm. pav. OchII Šv. ap. Petro ir Pauliaus parapija. Nors, pasak Dlugo- šo, pirmąją bažnyčią 1387 m. įkūrė Jogaila, tačiau ji minima pirmąsyk išlikusiuose šaltiniuose tik 1492 m. (vikaras Stanislovas [LKD 2172] – KDKDW Nr. 393, p. 453. Plg. Baronas, „Jan Długosz“, p. 7. 1425 05 22 Ukmergės altoriaus įsteigimo raštas (KDKDW Nr. 91, p. 118–119) laikytinas falsifikatu. 1553 m. turėjo 14 žagres, 2 žemės (vertė 80 gr) ir 6 altorius. 1509 04 21 Albertas su broliu Jurgiu Stanikovičiumi dovanojo Taujėnų dvarą (jų dėdės Mykolo Jurgevičiaus palikimą) Šv. Mikalojaus altaristai Abraomui [LKD 3] – Czart. 1777, l. 82r–v, Lib. Mag., l. 97v–98v. 1515 04 13 Abraomas teėjo altaristos pareigas – žr. Traupio bažnyčios atkūrimo aktą, Nr. 5. 1512 m. Georgius Iuszkowicz cum Anna Iuskowna, Seraphim Michalowicz cum Elizabeth, Joannis Paszkowicz cum Sophia uxoribus paliudijo Šv. Petro altoriaus įkūrimą. Altoriui Albertas Juškovičius suteikė Scholmy dvarą. Tuo pat metu Albertas Deltuvos bažnyčiai dovanojo žemės sklypą su baudžiauninkais – Lib. Mag., l. 107–108. 1527 05 25 Stanislovas- Stankus ir Petras Kondratas (tas pats Maišiagalos srities Petras Kondratovičius – Baronas, Rowell, Conversion, p. 445.) dotavo Ukmergės Šv. Petro altorių – Lib. Mag., l. 162v). 1527 m. įsteigtas Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Onos, Šv. Jono Krikštytojo, Mykolo ir Kotrynos altorius – BPAU 5903, l. 317–323. Vidiškiuose Ukmergės bažnyčia turėjo filiją, tikriausiai Švč. Trejybės koplyčią (vėliau bažnyčią). Vidiškiai – kaimas Ukmergės raj., deši- niajame Šventosios upės krante, 8 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. 1560 06 26 Darata Skapaitė su vyru Steponu Vidiškiu (Dorothea Skopownia et Stephanus Widziszki) suteikė anksčiau Skapų įsteigtam Ukmergės altoriui (žr. Nr. 5) priklausiusios žemės Vidiškių koplyčiai, kuri nuo seno buvo Ukmergės filija –occasione cappellae seu sacelli in Widziszki filiae ab antiquo ecclesiae Wilkomiriensis – Czart. 1777, l. 218v–219v, BPAU 8904, l. 473–478. Nors pasakymas „nuo seno“ netikslus, tačiau galima įtarti, kad po koplyčios įsteigimo praėjo ne vienas dešimtmetis. Verta pastebėti, kad 1521 01 11 Jadvyga Jonaitė savo dalį Vidiškiuose pardavė Stanislovui Skapui – MAB F5-5 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 243, p. 100). 28 Ukmergės klebonas (dar prieš 1522 m.) Jokūbas Šivočinas, kuris testamentu bažnyčiai paliko 53 kanonų teisės ir teologijos knygas. Apie jį daugiau nežinoma. 29 Švč. Trejybės altorius. 30 Švč. Mergelės Marijos altorių 1505 05 25 įkūrė Elžbieta Petrašaitė Skapienė (žr. Nr. 5 [3]), jam skirdama kunigą Jokūbą iš Drohičino. 31 Antrasis Švč. Mergelės Marijos altorius – 1492 m. Vladislovas-Vlotka su žmona Elžbieta įkūrė Švč. Mergelės Marijos, Šv. Mikalojaus, Vladislovo, Kotrynos ir Elžbietos altorių – KDKDW Nr. 393, p. 452–453. 32 Švč. Mergelės Marijos motinos, Šv. Onos, altorius – 1425 05 22 raštas, kuriuo Mykolas Rakovičius esą įsteigė Ukmergės Šv. Mykolo ir Onos koplyčią – KDKDW Nr. 91, p. 118–119 – laikomas vėlyvesniu falsifikatu. 33 Anykščiai – Maišiagalos rakto, Ukm. pav. OchI Šv. Mato bažnyčios koliatorius buvo Mickus (Mikalojus) As- tikaitis (iki 1450?). 1514 03 24 klebono ir Vilniaus kanauninko Alberto Rožano (1514–1523 m. – LKD 77) prašymu Žygimantas Senasis suteikė bažnyčiai žemių ir tarnybų, įskaitant iš Pienionių dvaro dvi vaško žvakes (posthawnyki) ad quodlibet festum solenne et ad diem beati Matthaei [09 21] – Lib. Mag., l. 95v–96v. 1519 12 09 Grigalius Asti- kaitis Anykščių klebonui dovanojo baudžiauninką Butrimą su žmona bei abiejų lyčių palikuoniais – F3-85, Czart. 1777, l. 114r–v, Lib. Magn. l. 104; 1522 m. Ldk patvirtino klebono Pienionių valdas – MAB F256, b. 2852. Įsteigta iki 1450. Bendrą istoriją pateikia A. Baliulis, „Anykščiai XV–XVIII a“, Anykščiai. Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, sud. V. Račkaitis, A. Verbickas (Vilnius, 1992), p. 51–68, ypač p. 51–57. 1522 12 13 LM 224, Nr. 41, p. 69: ginče tarp Anykščių kleono Alberto (Vaitiekaus) Rožano [LKD 77] ir Grigaliaus Grigalaičio Astikaičio dėl Vyžuo- nų žemės minimas Anykščių seniūno Mickaus Astikaičio [1442–1452 m.?) žemės suteiktis Anykščių bažnyčiai. Baliulis (op. cit., p. 52, p. 307, išn. 7) teigiamai perteikia A. Dubonio teoriją, kad bažnyčia įsteigta Anykščiuose iki 1442 m., kuomet Kazimieras Jogailaitis apsilankė Anykščių dvare. Nėra pagrindo sujungti tuos skirtingus įvykius į teoretišką bažnyčios įkūrimo datavimą. 34 Anykščių bažnyčios filija – Rupiškis (turbūt Kupiškis – didžiosios R ir K raidės lengvai sumaišomos, kaip Semkowiczius pastebėjo dėl Reydany/Keydany). Kupiškis – miestas, 44 km į rytus nuo Panevėžio, gana toli nuo Anykščių. Pagal Slownik geograficzny Królestwa Polskiego t. 10 (Warszawa, 1889), p. 16, 74 km nuo Ukmergės, netoli Subačiaus (t. y. tarp Panevėžio ir Kupiškio) būta plikbajorių kaimelio (lenk. zaścianek) Rupiszki (nėra gy- venvietės datos). 35 1523–1524 m. klebonas Albertas Rožanas įkeitė šią montranciją už 20 kapų grašių, ją atsiimdamas 1524 0 23 – ACV I. l. 70v.

213 36 Šv. Mikalojaus altorius – 1503 08 09 altorių įsteigė vietiniai bajorai Vaclovas, Paulius, Albertas Juškevičiai, broliai Jonas ir Jokūbas, Kotryna, Jurgis Strangvilovičius; altarista įpareigotas kas savaitę paaukoti dvejas mišias: už fundatorių gerovę, už mirusiuosius – KDKDW Nr. 561, p. 666–667. 37 Šv. Onos altorius. 38 Svėdasai – miestelis Anykščių raj., 14 km į vakarus nuo Užpalių, 14 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų, 23 km į šiaurės rytus nuo Anykščių, 30 km į pietryčius nuo Kupiškio. Maišiagalos rakto, Ukm. pav., OchV Šv. Arkan- gelo Mykolo (?) bažnyčią įsteigė nežinomi bajorai; 1520–1523 m klebonavo kun. Stanislovas [LKD 2229], kuris 1520 05 11 paliudijo Jelnos bažnyčios privilegijos patvirtinimą. – žr. Nr. 58; 1553 m. ši bažnyčia turėjo 6 žagres (30 gr). 39 Rokiškis – miestas Panevėžio apsk., 60 km į šiaurės nuo Utenos. 1512 m. valdovo dvarą kunigaikščiui Ti- mofiejui Krošinskiui suteikė Žygimantas Senasis už tarnybą kautynėse ties Smolensku. Ap. 1500 m. pirmąją Mai- šiagalos rakto, Ukm. pav. Šv. Mato bažnyčią įkūrė Ldk Aleksandras – KDKDW Nr. 470a (Czart. 1777, l. 104r–v, Lib. Mag., l. 93, kuomet klebonavo Jonas iš Lepkių – jo prašymu, 1516 10 30 Vilniuje Žygimantas Senasis patvirtino savo pirmtako privilegiją; tikriausiai tas pats kunigas parapiją valdė ir 1522 m. – LKD 750, 824). 1553 m. bažn. tu- rėjo 8 žagres, 2 žemes (mokestinė vertė – 50 gr. Išlikęs 1563 m. parapijos bažnyčios turtų inventorius mums leidžia suprasti vietos praturtėjimą per 40 m. (vos ne dviejų kartų) nuo 1522 m. – K. Jablonskis, XVI a. Lietuvos inventoriai [Istorijos archyvas, t. 1] (Kaunas, 1934), p. 676–677. 40 Dusetos – Maišiagalos rakto, Ukm. pav. OchIV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Snieginės, Šv. Kryžiaus, 10 000 Riterių ir Visų Šventųjų bažnyčią įkūrė Jonas Radvila. 1520 01 13 Radvila atnaujino savo fundaciją, baž- nyčiai suteikdamas apleistas žemes (Milkuszczyny, Powienszczyny), 12 baudžiauninkų, žemės sklypą vikaro namo statyboms, daržą netoli, didžiojo altoriaus klebono maitinimui, smuklę, tvenkinius, dešimtinę nuo Dusetų dvaro. Item de curia nostra inibidem tres candelas cereas, duas ad altare magnum et tertiam ante Divinissimum Corpus Christi, quatter in anno pro Nativitatis Domini, pro Pasche, pro Pentecosten et pro Assumptionis Marie Beatissime Virginis festis et temporibus sese proxime et immediate sequentibus. Klebonas Adomas [LKD 20] su įpėdiniais įpareigoti aukoti kas savaitę dvejas šv. Mišias, būtent: penktadienį pro pace et salute tam nostra quam coniugis, liberorum, amicorum, consanguineorumque nostrorum sexus utriusque, pirmadienį – pro defunctis; kas ketvirtį (quattuor tempora – p. xlix) laikytinos vigilijos už mirusiuosius. Kas sekmadienį aukotinos mišios, o klebonas turi išlaikyti vikarą – Lib. Mag., l. 114v–115. Stebėtina, kad Marijos Snieginės bažnyčią Vilniuje pastatė karmelitams kaip 1506 m. Klecko mūšies pergalės paminklą Mikalojus Mikalojaitis Radvila. 41 Suviekas – kaimas Zarasų raj., kadaise stambi gyvenvietė, suniokota rusų; Antakalnio rakto, Ukm. pav. OchIV bažnyčia įsteigta iki 1521 m. (pasak Ochmańskio). 1533 03 14 Ušakovo (Vaistamo) klebonas, Vilniaus kanauninkas Andriejus Nadboras, eidamas vyskupystės vizitatoriaus pareigas, vyskupo Jono įsakymu ištyrė naujai atkurtos bei funduotos Suvieko parapijas sienas – parrochialis ecclesie nove fundacionis in Suwiek, ad limitationem circumscriptionemque ecclesie parrochialis in Suwiek diocesis Vilnensis nove fundationis et dotationis et ab aliis vicinis parrochialibus ecclesiis dismembrationem (visų pirma, Zarasų ir Dusetų). Rytuose driekėsi iki Juodupės, vakaruose – iki Compolos (Kumpotės?) upės, pietuose – iki Dobrotos upės, šiaurėje – iki Juostos (Josta) upės. Parapijos perkūrimo priežastis: periculum hominum infra fluvios prescriptos consistentium et certis temporibus maxime autem tempore inundationis fluviorum discriminibus inde sequens quodque christifideles propter propinquitatem ecclesie eo ferventiores ad divinum cultum reddantur cadaveraque morturoum ne in silvis, nemoribus campisve, ut consueverant, sepeliantur, vel inanimate, puta arbores, saxa, flumina, serpentes et id genus ne pro diis colantur idolatriaque a christicolis committantur, sed semen sathane eradicetur et fides sancta orthodoxa plantetur atque augeatur. 1533 m. klebonas buvo Paulius – Czart. 1777, l. 272–273v [pagal LKD 1997 jis – Petras!]. 42 Utena – Maišiagalos rakto, Ukm. pav. OchIII, iki 1492 m. valdovo įsteigta Šv. Kryžiaus bažnyčia; 1522 06 24 [1511–1522] klebono pareigas ėjo Mikalojus iš Olkušo [LKD 1452], kuris valdovą prašė atnaujinti pražuvusias privilegijas: Nicolaus de Ilkusz artium magister atque rector ecclesie parrochialis tituli Sancte Crucis in Uciana iš Utenos ir Užpalių dvarų gavo duas decimas manipulares de omni grano; de predicta curia nostra Uczijana due can- dele dantur ad majus altare pro laude Dei. Žygimantas klebonui taip pat dovanojo aplink bažnyčią esančią ariamą žemę, sklypą, kur rengiamas turgus, kletki [prekybos būdeles], 2 smukles, teisę žvejoti mažais tinklais ten, kur upė teka pro bažnyčios žemę; baudžiauninkus, vardu Swilgus, Ewilgus, Januldus, Lipnus, Milgus, Swirmutus, Gielutis, kitus žemės sklypus, baudžiauninkus; klebono baudžiauninkai laisvi nuo valdovo pareigūnų galios – Czart. 1777, l. 131v–132, Lib. VI, l. 149v–151, Lib. Mag., l. 121. 43 Traupis – 1515 04 13 Maišiagalos rakto, Ukm. pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Baltramiejaus, Jurgio ir Mikalojaus, Šv. Onos ir Elžbietos bažnyčią atkūrė Ukmergės apskrities bajorai broliai Mikalojaičiai Jurgis ir Petras [Nicolai] su žmonomis Elžbieta (Jurgiene) bei Liudmila. Tuomet klebono pareigas ėjo Mikalojus Jonaitis iš Mieskių (Plocko vyskupijoje) – LKD 1456 (klaidinga data). Žr. Nr. 7. 1516 04 19 Žygimantas Senasis broliams Mikalojaičiams Traupyje leido statyti karčemą, įsteigti sekmadienio turgų ir skatinti laisvą prekybą. – Czart. 1777, l. 106v.

214 44 Molėtai – miestas Utenos apsk., 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, 30 km į pietus nuo Utenos. 1387 m. Molėtų valdas Vilniaus vyskupams dovanojo Jogaila – KDKDW, p. 4, 5, 7, 8. Šią suteiktį 1492 m. patvirtino ir Ldk Aleksan- dras Jogailaitis. 1553 m. Antakalnio rakto, Ukm. pav., OchV Molėtų Šv. Petro ir Pauliaus (?) bažnyčios mokestinė vertė – 30 gr. 45 Alanta (Alunta, Owanta) – miestelis Molėtų raj., 15 km į šiaurės vakarus nuo Molėtų, ap. 1504 m. įkurta pirmoji bažnyčia. Maišiagalos raktas, Ukm. pav., OchV. 1520 m. klebonavo kun. Jonas, kuris 1520 08 01 ten paliudijo Jurgio Grigaliaus Astikaičio raštą, kuriuo įkurta Rudaminos rakto, Slanimo pav. OchV Kosavos Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos į Dangų ėmimo, Šv. Grigaliaus ir Onos bažnyčia – MAB F6 115 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 240, p. 99) žr. p. 265, išn. 649. 1553 m. Maišiagalos rakto, Alantos bažnyčios mokestinė vertė – 12,5 gr (už 2,5 žagrės); turėjo vieną altorių (vertė – 15 gr už 3 žagres). 46 Giedraičiai – miestelis Molėtų raj., 21 km į pietvakarius nuo Molėtų, 1410 m. pastatyta Maišiagalos rakto, Viln. pav., OchII Šv. Baltramiejaus bažnyčia, 1443 m. perstatyta? 1522 m. (iki 1538 m.) klebonavo Stanislovas Mlečkus [LKD 2255], kuris 1523 m. Gniezno Konsistorijos teisme apeliavo prieš parapijos koliatorių Lauryną Juš- kovičių (Giedraitį) dėl pastarojo sunaikintų klebonui priklausančių smuklių – AAG, A Con A 83 l. 141v, A Con C 3 (žr. Priedą Nr. 27). Konfliktas tęsėsi iki 1528 m. Testamentu jis Vilniaus katedrai užrašė 10 sidabrinių šaukštų kielikui gaminti. 1544 04 27 bažnyčios dešinėje pusėje Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos, Jono Krikštytojo, 14 šventųjų pagalbininkų altorių įsteigė Jonas Mačkovičius (Maczkowicz) Mlečkus su žmona Elžbieta Bučkaite (Buczkowna), Motiejus Baltramiejaitis, Jokūbas Adamovičius su žmona Jadvyga, Kristupas Baltramiejaitis su žmona. Altarista turi kas savaitę paaukoti trejas mišias: vienas – Šv. Onos garbei, prisimenant gyvuosius geradarius ir jų nuodėmes, dvejas – mirusiųjų labui. – Czart. 1777, l. 196v-197v, Lib. Mag., l. 213v–214. 1553 m. parapijos vertė (už 19,5 žagrės, 6 žemes, 2 daržus) – 132,5 gr; turėjo 4 altorius. 47 Šv. Lauryno altorius. 48 Paberžė – miestelis Vilniaus raj., 14 km į šiaurės rytus nuo Maišiagalos, Dubingių link. Ap. 1499–1501 m. Maišiagalos klebonas Jurgis Paulavičius [LKD 1039] įsteigė Maišiagalos rakto, Viln. pav., OchIII Šv. Petro baž- nyčią; dėl šventovės pajamų nepakankamumo 1501 07 30 vietinių bajorų grupė (Albertas Ivaškevičius su žmona Elžbieta Andriejūtė Tautgirdaite, Jonas Vestartavičius [Wiesztortowicz] ir kt.) perfundavo bažnyčią – KDKDW Nr. 502, p. 609–611. 1503 05 20 Vilniaus vyskupas patvirtino kun. Petro iš Karvyniškių kandidatūrą į Paberžės klebonus, tas pareigas jis ėjo iki mirties (1529/1533 m.) – žr.: Rowell, „Peter de Carwynisky“. 1553 m. parapijos mokestinė vertė – 110 gr. 49 1520 08 01 Vilniaus tijūno Andriejaus Jonaičio Zavišos žmona Marina ir duktė Zofija įsteigė šį altorių Mari- nos buvusio vyro, Vilniaus tijūno Jono Liubšos (Lubčios) atminimui – Lib. VI, l. 126–127, Czart. 1777, l. 116v–117, Lib. Mag., l. 106. 1520 10 03 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių paskyrė altarista Joną Regulietį [LKD 816]. Vilniaus tijūnai – Urzędnicy... wileńskie, Nr. 231, 233, p. 90. Neaišku, ar čia paminėtas parapijos kielikas, – tas, kurį savo 1506 05 10 testamente Elžbieta Ivaškevičienė pažadėjo dovanoti Paberžės bažnyčiai – KDKDW Nr. 601, p. 716 – sed quia in dictis duabus ecclesiis in Loszokynya et Brzozy multa ad decorem Dei et domus sue desunt et primo unus calix parvulus, alter paulo maior. 50 Nors, pasak Dlugošo, Nemenčinės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų, Šv. Vaitiekaus (Alberto) ir Jurgio bažnyčią 1387 m. įkūrė Jogaila, tačiau ji minima šaltiniuose nuo 1397 m. – KDKDW Nr. 29, p. 49; žr.: Baronas, „Jan Długosz“. 1522–1540 m. Maišiagalos rakto, Viln. pav., OchII Švč. Mergelės Marijos, Šv. Adalberto ir Jurgio bažnyčios klebonas – Jonas Kunickis, kuris 1525 03 11 valdovą prašė atnaujinti pražuvusią fundacijos privilegiją – Czart. 1777, l. 143–145, Lib. VI, l. 153v–157; LM 12 Nr. 767. 51 Dubingiai – miestelis Molėtų raj., 20 km į pietus nuo Molėtų, 15 km į rytus nuo Giedraičių; Antakalnio rakto, Viln. pav., OchIII Šv. Jurgio (?) bažnyčią iki 1430 m. pastatė Vytautas. 1449 04 23 Vytauto suteiktį patvirtino ir praplėtė Kazimieras Jogailaitis – Nr. 8. Dar žr. p. 255, išn. 541. 52 Labanoras – miestelis Švenčionių raj., buvusios vyskupo valdos, 15 km į vakarus nuo Kaltinėnų; Antakalnio rakto, Ukm. pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Gimimo (?) bažnyčią įsteigė Vilniaus vyskupas iki 1491 m., nes 1492 05 07 jos klebonas Laurynas paminėtas kaip bajoro Dobrogosto-Bonifacijaus Narbutovičiaus auka popie- žiaus suplikoje – ASP 41 l. 213r–v: Nobilis Dobrogost Noributhowicz Lituanus laicus Wilnensis diocesis, Quod ipse olim quendam Laurentium presbiterum plebanum in Lubonary eiusdem diocesis percuttit et vulneravit, propter quod excommunicationis fuerat sententia in causa a primo generaliter promulgata (?). Cum autem dictus presbiter percussus et percussatus et vulneris huiusmodi plurimi convaluerat nec fuit factus sua inhabilis ad damna suppli- cat || humiliter sanctitatem vestram pro parte dicti excommunicati, quatenus ipsum a dicta sententia et excessibus huiusmodi ac peccatis suis absolvi... Fiat de speciali. Julius episcopus Brictonoriensis, Regens. 1521 m. ten klebonavo Mikalojus [LKD 1473] – jo skolą mokėjo Martynas iš Dušnikų – ACV I, l. 40r. 53 Linkmenys – kaimas Ignalinos raj., 19 km į pietus nuo Tauragnų, Antakalnio rakto, Ukm. pav., OchV, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, įsteigta valdovo; įsteigta dar iki 1462 m., nes pagal 1463 m. Nemenčinės klebono

215 Andriejaus supliką popiežiui [BP 6, Nr. 1807], jis kartu su šeimyna važiavo į Linkmenis apsilankyti pas tos parapijos kunigą Martyną. Tenai Andriejus su Martynu bei kitais dvasininkais ėjo į karčemą, kur pietavo su bajoru Načiumi. Galų gale, pasibaigus pasilinksminimams, dvasininkai mirtinai sumušė girtą valstietį. Byla kelta Vilniaus vyskupo teisme, o paskui perkelta į Romą, idant Andriejus galėtų pratęsti savo kunigavimą. – S.C. Rowell, „Ginčai ir jų sprendimai XV a. Lietuvoje: apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai“, Lietuvos istorijos studijos, 20, p. 9–20, čia p. 16. Atseit, šventovė menkai funduota. 1517 12 10 Žygimantas Senasis Linkmenų klebonui Sta- nislovui [LKD 2221] suteikia privilegijos patvirtinimą – du baudžiauninkus: Buczielis Taboyszovicz, Jan Dowian- towicz, unum obnoxium [G]Ricielis, et tabernam liberam et terram, quam antea quidam Malanka pincerna seu Caupo possidebat propter inopiam et paupertatem ecclesie. – Lib. VI, l. 119v–120v, Czart. 1777, l. 107, Lib. Mag., l. 96. Ta pati suteiktis su 1517 11 30 data –LM 9, Nr. 697, p. 374. Vyskupas Bžostovskis klaidingai kleboną vadino Mikalojumi – plg. LKD 1463. 1553 m. jos mokestinė vertė – 37,5 gr. Pagal 1554 12 04 Vilniaus tijūnystės (Nemen- činės ir Linkmenų valsčių) inventorių, bažnyčia sena, o jos vietoje statoma nauja medinė šventovė (zrąb zrąbiono); bažnyčia turėjo vieną sidabrinį kieliką su patena ir vieną žalvarinį paauksuotą kieliką; turėjo taip pat 5 (juodo, ir balto damasto, tamsiai mėlyno (modry) atlaso, du raudono kamchos arnotus su visais paramentais ir albomis; 2 antependijus (tamsiai mėlyno atlaso, raudonos kamchos); 2 subkorporalus (szerzynki) su aukso siūlais; 2 žvakides, 2 didelius varpus, 2 varpelius – Jablonskis, XVI amžiaus Lietuvos inventoriai, stlp. 29–131, čia: stlp. 127. 54 Tauragnai – Utenos raj. miestelis, 17 km į pietryčius nuo Utenos, 18 km į šiaurės vakarus nuo Linkmenų. Antakalnio rakto, Breslaujos pav., OchIV Šv. Jurgio bažnyčią iki 1498 m., kai minimas klebonas Andriejus Se- menavičius [LKD 197, KDKDW Nr. 450] įsteigė Vilniaus vyskupas savo Tauragnų dvare. Nors nuo pat Vilniaus vyskupystės pradžios Tauragnų valdos priklauso vyskupui (žr. KDKDW, p. 4–5, 7–8, tačiau neaišku, kada ar kieno įsteigta bažnyčia. 55 Salakas – miestelis Zarasų raj., 22 km į pietus nuo Zarasų; Salako dvaras priklausė Vilniaus vyskupams, o dar iki 1496 03 18, kai vyskupo Alberto Taboro akivaizdoje Mikalojus Petkevičius parapijai suteikė tris vals- tiečius (KDKDW Nr. 438, p. 511), Antakalnio rakto, Breslaujos pav. Salako Šv. Petro ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią įsteigė Vilniaus vyskupas. 1512–1528 m. klebono pareigas ėjo Jurgis Taliatas, 1522–1531 m. Žemaičių vyskupijos kanauninkas. Salakas F43 b. 202, l. 110v–111: Vilne, die sabbati ante Francisci anno Do- mini 1512 Stanislaus Janowicz ... ad postulacionem honorabilis Georgii in Solok plebani et ob remedium salutis animarum predecessorum et successorum nostrorum ad cultum divinum augmentandum ex spontanea voluntate patvirtina savo pirmtako dovanas bažnyčiai, būtent: Brodzis žemę et unam sexagenam grossorum singulis annis pro festo Nativitatis Domini de censu tabernarum nostrarum ibidem per advocatum pro tempore existentem; 111r – Stanislaus Syrdogowicz ... terram desertam Jouniski dictam super stagno ecclesie eiusdem Wojsczinis nuncupatam ... similiter hominem Georgium Bielowicz cum tota domo.. . ac hominum illiberum Sothkum Byeynarowicz cum eius filio et insuper terciam partem totius hereditatis sue patrimonii lego, dono et inscribo... klebono įsipareigojimas – singulis mensibus duas myssas, unam pro vivis et aliam pro defunctis. Actum et datum in predicta ecclesia Sancti Petri in Solok die solemni Pasche, 1509 04 08, pagal 1514 04 26 Adomo iš Katros vidimus; 1516 09 28 kartu su Motiejumi Šan- gaunaičiu (Szangownyowicz) Stanislovas Sirdaugavičius dovanojo Sirmino ežerą Maišiagalos Švč. Trejybės altoriui – MAB F3-82. Salako klebonas Jurgis Taliatas bendravo su Maišiagalos apylinkių bajorais. 1512 06 03 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila Salako bažnyčiai suteikė dvi nedirbamas žemes (F43 b. 202, l. 165). 1512 12 10 Adomas iš Katros padarė Mikalojaus Petkevičiaus 1496 m. suteikties kopiją (l. 104r–v). 1515 03 20 vyskupas Radvila Salako bažnyčiai ir jos klebonui davė valstietį su šeima ir turtais (l. 165r–v). 1522 07 02 (Visitatio BVM) Vilniaus vyskupas Jonas patvirtina, kad Jurgis iš Salako nusipirkęs žemės a Zophia Bagdanowna in acie exposito tuguriolorum alias kleti sitam (l. 112). 1522 04 22 Pauliaus Salakiečio našlė Helena bažnyčiai dovanojo žemės, o Šv. Petro brolijai per- davė savo namus su sąlyga, kad tame sklype ties tiltu galėtų statyti namą, kur apsistotų švenčių arba apsilankymo mieste metu – l. 112v: Item donacio domus fraternitatis pro ecclesia Solocensi... Ego Helena olim Pauli factoris in Solok relicta una cum filio meo Joanne presente notum facimus universis et singulis quibus expedit, quod dedimus, donavimus et presentibus damus atque donamus perpetuo et in evum in remedium et salutem animarum nostrorum predecessorum et successorum nostrorum Ecclesie Sancti Petri in Solok aream nostram domi plebanali adiacentem. Itaque quod area principaliter eligitur ex parte fraternitatis morari debebit et pro eadem fraternitate damus, donamus, presentibus ascribimus domum magnam super eadem area edificatam una cum cellario cuius etc celarii usu habebit presbyter fraternitatis capelle pro tempore existens. Solum modo excipimus nobis stubam nigram et spatium totum horti, quod est ex parte pontis situm et quemadmodum circumseptus est idem hortus a stuba nigra usque ad balneam; item hoc pro nobis construenda domo pro adventu in festivitatibus et quandocunque veniendum erit pro libera nostra et successorum nostrorum habitacione. Acta sunt hec feria tercia Pasche ibidem in domo seu area predicta ante prandium, anno Domini millesimo quingentesimo vicesimo secundo, presentibus ibidem generosis domino Stanislao Piezkiewicz, Gregorio Andruskowicz de Eyxiski necnon providis Nicolao Sancti Stanislai et Neczkone Sancti Georgii advocatis aliisque testibus fidedignis. In cuius rei testimonium et maiorem evidenciam sigilla prefatorum dominorum ...

216 56 Vidžių (Vidzų) Antakalnio rakto, Breslaujos pav., OchII Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbo ir Kotrynos bažnyčia įkurta 1481 m. – žr. Nr. 9, 10, 11. 1518 m. ten klebonavo toks kunigas Mikalojus – LKD 1465. 57 Tverečius – miestelis Ignalinos raj., šią Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchV Švč. Trejybės bažnyčią 1501 m. įsteigė Jurgis ir Mikalojus Vargailovičiai – pagal Kurczewski, Biskupstwo, p. 204. Dėl datos sutinka ir Ochmański, Biskupstwo wileńskie , p. 70. 1485/1544 m. paminėtas atgailos kanauninkas Laurynas iš Tverečiaus (de Iwerecza) [LKD 1142] tikriausiai neklebonavo Tverečiuje, o iš ten kilęs. 1553 m. jos mokestinė vertė – 30 gr. 58 1511 06 03 Vilniuje Barbora, Bonifacijaus Narbutovičiaus našlė kartu su sūnumis Matu bei Kristupu, Seniš- kio dvaro savininkai, fundavo Antakalnio rakto, Ašmenos pav., Seniškio Dievo Motinos ir Šv. Petro bažnyčią, kurios klebonas buvo Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos sekretorius Simonas iš Gardino – Czart. 1777, l. 89v–90, Lib. Mag., l.104v–105. 1526 04 14 Albertas Goštautas įkūrė Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchV Daugėliškio Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Onos bažnyčią, jai perleidžiant Seniškio bažnyčios turtą ir įsipareigojimus. Naujai šventovei suteikė, tarp kitko‚ aream in Syeniszky totam, ubi quondam domus plebani et tabernatorum in ipsa terra nostra sita erant. Seniškyje išlaikoma koplyčia. Klebonas įsipareigoja missas ad minus tres per se vel per vicarium suum singulis hebdomadis adimplere quarum una erit semper pro defunctis necnon in sacello Seniscensi, unde sacra ad ipsam Daugieliscensem ecclesiam translata sunt, sex missas unoquoque anno celebrare astrictus sit, unam in honorem ac in festo patronorum ipsius sacelli beatorum apostolorum Petri et Pauli, alias vero pro animabus, quarum cadavera ibi sepulta sunt, quatuor scilicet sigillatim singulis Quatuor Temporibus anni, reliquam vero quarto nonas novembris, quae dies est Commemorationis animarum, pro quibus omnibus et singulis debite et plenarie adimplendos – Czart. 1777, l. 146–147, Lib. VI, l. 157–158v; PAU 5903 l. 293–197. Błaszczyk, „Regesty“, Nr. 92, p. 264, 287 klaidingai vadina Vaclovą Čirką [LKD 2491] Seniškio klebonu, tikriausiai 1517–1518 m. jis ėjo Krokuvos vysk. Sevežo klebono pareigas. 59 Švenčionyse Visų Šventųjų bažnyčią 1414 m. įkūrė Ldk Vytautas. 1514 m. klebono Luko Ksienžopoliečio prašymu Ldk Žygimantas Senasis patvirtino parapijos privilegiją – Lib. VI, l. 111v–112v (pagal Vilniaus vyskupo Jono 1533 11 20 kopiją), Czart. 1777, l. 96v–98, Lib. Mag., l.86. 1510 12 08, 1511 02 12 Vilniaus tijūnas (Urzędnicy... wileńskie, Nr. 232 ) ir Švenčionių laikytojas Butrimas Jokūbaitis Nemirovičius su žmona Marina prie bažnyčios sakyklos įkūrė Dievo Motinos ir Šv. Onos altorių, jam suteikdami Švenčionių namą, kur anksčiau gyveno Jacu- belis et Lachowicza, žemės, dešimtinių, terram quondam desertam dictam Eygerdzyszki, o vyskupas Albertas jam paskyrė altaristą Petrą iš Cechanoveco; teisė išrinkti altaristą priklauso Nemiraičiams ir jų teisėtiems įpėdiniams. Altarista turi kas savaitę po dvejas mišias – unam pro peccatorum vivorum et superstitum et aliam pro defunctis. 1510 m. raštą paliudijo Antakalnio klebonas Mikalojus [LKD 1441; Wyasthkow – 1500 11 20, ASP 49, l. 791r: Nicolaus Wyasthkow presbiter, plebanus ecclesie parrochialis Sancti Petri in suburbiis wilnensibus petit sibi habere altare portatile etiam per se ipsum celebrare, de gratia speciali concedi] bei Linkmenų klebonas Albertas [LKD 78]. – Czart. 1777, l. 84–86, Lib. VI, l.111v, Lib. Mag., l. 74. Neaišku, ar būtent šis altarista yra tas, kuris turėjo čia paminėtą kieliką. 1520 m. Švenčionių klebonas Lukas paliudijo Martyno Radvilos testamentą (MAB F3-87, žr. Priedą). 1522 m. Lukas jau buvo Bielsko klebonu. Gniezno arkivyskupijos archyvo rankraštis A83, l. 140v [in causa appellacionis Luce quondam in Swyancziani nunc vero in Bielsko plebani – 1523 11 04] rodo, kad LKD 1212 (Lukas Ksienžopolietis) ir 1214 (Lukas) – tas pats kunigas. Berods, po Luko Švenčionių klebono pareigas ėjo Andriejus Iz- debskis (1524–1526) – LKD 219. Šios Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIII bažnyčios mokestinė vertė – 42,5 gr, jos altoriaus vertė – 67,5 gr. 60 1459 01 14 Andriejus Daugirdaitis įkūrė Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIV Lentupio Švč. Mergelės Marijos, Šv. Andriejaus, Šv. Jurgio bažn. – KDKDW p. 254–255; 1486 10 09 jo duktė su vyru Jonu Iljiničiumi fundavo altorių – KDKDW p. 412, kurį 1495 07 25 dotavo jų sūnus Mikalojus – KDKDW p. 507–508; 1513 05 23 Matthias Woloczkowicz de Oszwanszthy, norėdamas būti palaidotas Šv. Jurgio bažn., jos klebonui Stanislovui, testamento vykdytojui, suteikia 6 valstiečius ir quadraginta sexagenarum grossorum monete communis per Joannem Polszki, dešimtinę de omni grano de curia Oszwanszthy, equum. Duos boves, vaccam cum vitello. Tarp liudininkų – Lentupio ministras Pilypas, smuklininkas Mačko – žinomas iš Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių 1527 06 14 testamento patvirtinimo, Czart. 1777, l. 94–95, Lib. Mag., l. 84. 1513–1523 m. klebonavo Stanislovas [LKD 2212], AAG A Cons A83, l. 89 – žr. Priedą Nr. 25. Mokestinė vertė – 70 gr, jos altorių vertė – 75 gr. Berods, 1522 m. altarista geriau aprūpintas liturginiais indais negu pats klebonas. 61 Svyriai – Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchII Šv. Mikalojaus bažnyčia įsteigta Svyrių kunigaikščių iki 1449 09 28, kai paminėtas klebonas Hiacintas (Jackus) – LKD 524, KDKDW Nr. 195, p. 220–221. J. Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 168, įtikinamai teigė, kad bažnyčia įsteigta Kriko-Jono Svyriškio, kuris mirė 1447 m. pabaigoje. Apie šią fundaciją žr. ten pat, p. 168–177 ir V. Jankauskas, „Kunigaikštystė ankstyvajame Lietuvos di- džiosios kunigaikštystės funkcijonavimo etape. Svyrių kunigaikštystės pavyzdys“, Lietuvos Pilys 2 (2002), p. 5–13.

217 1553 m. Svyriai turėjo 17,5 žagrės, 2 žemes (97,5 gr) ir 4 altorius (8,5 žagrės, 1 žemė; 9,5 žagrės; 8,5 žagrės, 6 daržus; 16,5 žagrės). 1472 08 01 Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai (Blovieščiaus) [kovo 25 d.], Šv. Baltramie- jaus, Leonardo altorius – KDKDW Nr. 278, ir čia Nr. 13. Apie Svyrių altorių įsteigimą žr.: Tęgowski, Rodowód kniaziów, p. 168–177. 62 Šv. Stanislovo (Švč. Mergelės Marijos, Onos, Stanislovo?) altorius – KDKDW Nr. 555 (1503 07 22) ir čia Nr. 14. 1520 03 01 savo testamentu, pritarus žmonai Onai, kunigaikštis Jonas Talimantaitis pagerino Stanislovo suteiktį – Lib. VI, l. 312v–314v, Czart. 1777, l. 70–71v, Lib. Mag., l. 62. 63 Šv. ap. Petro ir Pauliaus altorius – gal 1453 (?) m. kunigaikščio Petko Svirskio fundacija – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 168–169, LNMMB F93-1316, žr. Priedą Nr. 32. 64 Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo altorius. 65 Švč. Trejybės altorius – galbūt 1517 07 02 įkurtas Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Petro, Pauliaus, Mykolo, Stanislovo, Jurgio, Onos, Kotrynos, Visų Šventųjų altorius – Tęgowski, Rodowód kniaziów Świrskich, p. 173. 66 Nestoniškės (Niastaniszki) – dab. Baltarusijos Gardino srities, Smurgainių raj. miestelis, į vakarus nuo Svyrių ežero. 1497 m. Antakalnio rakto, OchIV parapijoje vyskupui Taborui leidus, Bagdonas Andriejaitis įkūrė Švč. Tre- jybės, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Baltramiejaus ir Mykolo Arkangelo bažnyčią – KDKDW Nr. 445, p. 517–520. 67 Ušakovas (kitaip Vaistamas) – Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIII Šv. Jurgio bažnyčia – žr. Nr. 16, 17, 19. 1504–1533 m. Ušakove klebonavo Vaclovas (honorabilis Venczeslaus) [LKD 2490, plg. 1517 m. suteiktį, Czart. 1777, l. 107v–108, LVIA F694/1/3268, l. 5v (Nr. 11), 7r–v (Nr. 19), 8r–v (Nr. 24), 8v (Nr. 25), 10r (Nr. 30–31), 10v–11r (Nr. 33, 1533 09 16]. Ušakovo parapijos reikalais rūpinosi Svyrių kunigaikščiai. 1553 m. jos mokestinė vertė – 125 gr. Žr. išn. 143, 152, 175, p. 182–184. 68 Kabilninkas (kitaip Mažasis Medilas) – kunigaikščių Svyriškių fundacija – Tęgowski, Rodowód kniaziów świrskich, p. 178–181. Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchV Šv. Andriejaus bažnyčią 1463 m. arba Vilniuje vys- kupaujant Jonui Losovičiui (1468-1481) įsteigė Svyrių kunigaikščiai Jonas Talimantas ir Petka. 15 a. pabaigoje Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo altorių įkūrė Jonas Talimantaitis, Mykolas Petkavičius (Pietkowicz). 1521 m. (?) Andriejus Juchnovičius Svyriškis Kabilninko Šv. Andriejaus bažnyčiai suteikė grūdų ir daržovių dešimtinę iš savo Kabilninko dvaro – Czart. 1777, l. 14v–15 (1608 07 25 Žygimanto III Vazos patvirtinimas, kuris nurašo visą eilę raštų-falsifikatų, labiausiai susijusių su kunigaikščiu Andriejumi Petkavičiumi Svyriškiu – KDKDW Nr. 131, p. 147–149, Nr. 165, p. 187–188; Nr. 244, p. 276–279, Nr. 408, p. 470–472). 1553 parapijos mokestinė vertė – 17,5 gr. 69 Vilkalotas (Vaŭkalata) – dab. Baltarusijos Vitebsko apskr., Dokšicos raj. kaimas. 1527 04 25 (feria quinta infra octavas Pasche) Kabilninke Trakų vaivados Bagdono Sakavičiaus dukra, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvi- los (†1522 m.) našlė Elžbieta patvirtino, kad kartu su vyru įkūrė Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIV Vilkaloto (Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jono Krikštytojo) bažnyčią, jai teikdama visų grūdų dešim- tinę – de omni grano et hortis in bonis nostris Wyrzchnie. Paskui ji dvarą pardavė Pinsko seniūnui Ivaškai [My- kolaičiui] su sąlyga, kad jis toliau dešimtinę mokėtų Vilkaloto bažnyčiai – Czart. 1777, l. 148v. Parapijos 1553 m. mokestinė vertė – 55 gr. Bažnyčios titulą mini Paknys, „Šventųjų kultai“, p. 68, cituojant 1610 m. šaltinį – VUB F57-Б53, b. 42, p. 993–1002. 70 Pastovys (brus. Pastavy, lenk. Postawy) – Baltarusijos Vitebsko srities Pastovių raj. centras prie Medilos upės, 250 km į vakarus nuo Vitebsko. 1516 01 26 savo Pastovių tėvonijoje Jurgis Zenovevičius (Georgius Sienowo- wicz) kartu su sūnumis Mikalojumi, Mykolu, Jurgiu ir Jonu įkūrė Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchV Švč. Mergelės Marijos į dangų ėmimo, Šv. Mikalojaus ir Jurgio bažnyčią. 1522 03 27 klebono Mikalojaus iš Vociešyno (Voyczeszyn, Wojcieszyn, Mazovijos vaiv., Poznanės vyskupijoje) [LKD 1477] prašymu Jurgio sūnūs patvirtino šį popierinį 1516 m. dokumentą pergamento pavidalu, Czart. 1777, l. 103v–104, 129r–v, Lib. Mag., l. 118r-v – žr. Priedą, Nr. 17. Jos 1553 m. mokestinė vertė – 27,5 gr, o altarista turėjo mokėti 15 gr. 71 Svierionys (brus. Svirany; lenk. Świrany) – Gardino srities, Astravo raj. kaimas. Svierionyse prieš 1523 m. klebonavo Stanislovas Ožechovietis [LKD 2241]. Turbūt 1498 m. Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchIV (Šv. Jur- gio?) bažnyčią įkūrė kunigaikštienė Elena Daugirdaitė Svirskienė – J. Tęgowski, Rodowód kniaziow, p. 181–182. Elenos anūkė, Grigaliaus Astikaičio duktė, Elžbieta įkūrė altorių, kuriam vyras Mikalojus Stanislovaitis Kęsgaila irgi teikė turtus savo 1523 05 15 testamente – MAB F6-125, P. Rabikauskas, „Žemaičių vyskupai (1417–1609). Nauja Žemaičių vyskupijos XV–XVI a. istorija“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 10 (1996), p. 51– 59, ypač p. 53. Dar žr. p. xlvi. 1553 m. turėjo 7 žagres (35 gr.) ir du altorius (3 žagrės, 2,5 žagrės – 27,5 gr). 72 Semeliškės – miestelis Elektrėnų raj., į vakarus nuo Trakų, 14 km į šiaurės rytus nuo Aukštadvario; Trakų rakto, Trakų pav., OchV Švč. Kristaus Kūno, Šv. Lauryno ir Kotrynos bažnyčią ap. 1501 m. fundavo Ldk Aleksan- dras, kurio suteikties raštas neišlikęs, jo turinys žinomas tik iš 18 a. vizitatorių pastabų – KDKDW Nr. 519, p. 623. 1506 06/07 16 Ldk Aleksandras klebonui Adomui Katriškiui patvirtino teisę statyti ir išlaikyti vienintelę miestelio smuklę – KDKDW Nr. 603, p. 719–720. Žr.: Kamuntavičienė, „Kauno dekanato...“, p. 6, 1553 m. mokėjo 32,5 gr,

218 1522 m. klebonavo Jokūbas, kuris tuomet Gniezno arkivyskupo teisme tęsė skundą prieš Antakalnio bajorą Jurgį Vašką Lazarovičių (Lazarzovicz) (AAG A83, l. 82, 83v, 84, 104v, 106v). 1520 12 27 pastarasis įkūrė Darsūniškio bažnyčios altorių – žr. Nr. 25 [22]. 73 Žiežmariai – Semeliškių bažnyčios filija. 1511 08 03 Ldk Žygimantas Senasis patvirtino ir papildė Žiežmarių Šv. Jokūbo ir Zigmanto bažnyčios įsteigimą. Bažnyčią įkūrė Daugų laikytojas Bohušas Bohovitinovičius (1508– 1518), kol ėjo Žiežmarių laikytojo pareigas (1508–1509 – Urzędnicy... Trockie, Nr. 36, p. 63–64, 294, p. 98; PSB t. 2, 226–227) – Lietuvos Metrika 9, Nr. 72, p. 110–111. Semeliškių klebonas Adomas Jokūbaitis Katriškis (1506– 1511 – LKD 12) valdovui pasiskundė, jog trūksta lėšų tinkamai aptarnauti Žiežmarių filiją. 1531 01 29 Semeliškių vėliavininkas Mikalojus Ivaškovičius kartu su žmona Ona suteikė turtus Žiežmarių Šv. Jokūbo altoriui (altarista – Joannes de Kernowo) – baudžiauninką, žemės, namą. Jie yra Žiežmarių bažnyčios koliatoriais. Atsilygindamas globėjams už suteiktį, altarista įpareigotas kas savaitę aukoti po 2 mišias, būtent: unam de Beata Virgine, aliam pro defunctis. Raštą paliudijo Albertus plebanus in Kieytowiski (dokumentas parašytas jo klebonijoje), Felix altarista in Kieytowiski, Nicolaus vicarius de Carmelavo – Czart. 1777, l. 168. Žr.: Kamuntavičienė, „Kauno dekanato...“, p. 7. 74 Kietaviškės – kaimas Elektrėnų raj., 17 km į pietryčius nuo Žiežmarių. Trakų rakto, Trakų pav., OchV (Švč. Trejybės?) bažnyčia pastatyta iki 1504 02 27, nes ta data Vilniaus Kapitulos aktuose minimas Vaclovas, Kie- taviškių klebonas – ACV I, l. 15. 1553 m turėjo 5 žagres, 2 žemes – 35 gr. 75 Žasliai – Kaišiadorių raj. miestelis, apsuptas ežerų: rytuose – Limino ežeras, pietų pusėje – Žaslių ežeras, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras; už 10 km – Paparčių kaimas. Prieš 1455 m. Trakų rakto, Kauno pav., OchV Žaslių Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Nekaltojo Prasidėjimo, Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Barboros bažn. įkūrė Petras Načkus Ginvilaitis; jo sūnų Jono ir Mykolo fundacija – Lib. VI, l. 58r–v, PAU 5903, l. 529–530, MAB F256- 2747. Ochmańskis be papildomo paaiškinimo šį įsteigimą datuoja „ante 1513“ – Ochmański, Biskupstwo, p. 70. Žr. Priedą Nr. 3, p. 115–116. 1553 m. jos mokestinės vertė – 12,5 gr. 76 Paparčiai – kaimas Kaišiadorių raj., 10 km į šiaurės rytus nuo Žaslių. 1518 04 06 raštą paliudijo Trakų rakto, Trakų pav., OchIV Paparčių bažnyčios klebonas Jonas – F256-2588. 1553 m. 6,5 žagrės, 1,5 žemės (vertė 40 gr). 77 Trakų rakto, Kauno pav., OchV Gegužinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią įkūrė Grigaliaus Grigalaičio Astikaičio tėvai, jiems leidus vyskupui Albertui Taborui (1492–1507 04 28), bet per menkai, kad ilgai išliktų, kaip pamini 1530 05 02 sūnaus suteikties aktas: Lib. Mag., l. 159–160, Lib. VI, l. 160–161v: Cum ecclesia in Gieguzyn tituli Sancte Marie Assumptionis a parentibus meis ex permissu reverendissimi domini Adalberti Tabor episcopi Vilnensis fuerit fundata, cui nihilominus ecclesie competentio dotis impendium ab eisdem extiterat minime dotatum aut signatum, inde contigit dictam ecclesiam propter inopiam clericorum in divinorum officiorum executionem fuisse destitutam. Quam ob rem ego Gregorius Grzegorowicz Osczykowicz bone memorie magnifici Gregorii quondam palatini Trocensis legitimus filius et heres, zelo devocionis divinorum in dicta ecclesia officiorum permotus, manus munificas ad relevandam dicte ecclesie inopiam pro dotis collatione eo liberalius quoad fortius ex debito ad hoc tamquam legitimus heres et verus patronus in dicta Gieguzyn teneor, et debeo, duxi aperiendas ut videlicet plebanus dicte ecclesie in Gieguzyn cum clerico ex donatione convenientis dotis pro divinorum famulamine officiorum sufficienter valeat contentari, hospitibus ex officio pietatis alimoniam || honestam ac pro viribus ministrare necnon iura episcopalia congruenter possit solvere atque omnia et singula prestanda dicta ecclesia ex dotis defectu assignata extiteat infirma. Bažnyčiai dovanoja curiolam Romanowczyzna situm super fluvium Lemana ... quatuor kmetones, 14 tunnas siliginis ante quattuor hebdomadas Nativitatis Christi... Item do, dono et inscribo quinque sexagenas grossum numeri communiter currentis in Magno Ducatu Lithuanie pro vesti ipsi plebano necnon vicario quem tenetur servare (šis 5 kapos mokėtinos prieš šv. Velykas). Pristato Augustiną Varšuvietį kaip pageidautiną kleboną. Kas savaitę aukotina po 4 mišias: unam de Sancta Trinitate, aliam de quattuordecem coadjutoribus pro sanitate nostra et duas pro animabus parentum, fratrum, sororum aliorumque amicorum nostrorum ... et ut prefatus plebanus aliique successores penes ecclesiam personaliter resideat cuius quidem ecclesie per me fundatas et dotatas iuspatronatus mihi, successoribus meis reservo. Iki 1525 m. klebonavo Jokūbas Kožuchovskis [LKD 602] prieš tap- damas Maišiagalos kunigu (1525 m. – ACV I l. 80v–81r), įsivėlęs į piniginę aferą. 1522 m. pajamos iš Gegužinės (3 000 kapų grašių) priklausė Stanislovo Grigalaičio Astikaičio našlei Jadvygai – LM 11 Nr. 104, p. 111–112. 1520 03 10 Musninkuose Jadvyga Radvilaitė Astikaitienė suteikė turtą Gegužinės bažnyčiai – žr. Nr. 21. Bendra kaimo ir bažnyčios istorija – E. Vitkauskienė, Gegužinės parapijos ir bažnyčios istorija (Kaišiadorys, 2007), ypač p. 4–7, 24–25. Astikaičio teisę valdyti Gegužinės dvarą pagal Ldk Aleksandro suteiktį 1511 09 21 patvirtino Žygimantas Senasis – Lietuvos Metrika knyga 7 (1506–1539), Užrašų knyga 7, par. I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (Vilnius, 2011), Nr. 307, p. 530–531. Valdovas taip pat patvirtino Astikaičio Kauno parapinės bažnyčios altoriaus globą. 1553 m. parapijos mokestinė vertė – 12,5 gr. 78 Kaunas – miestas ties Nemuno ir Neries upių santaka, svarbus 15–16 a. tarptautinės prekybos centras; jo Trakų rakto, Kauno pav., OchIII Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią prieš 1413 m. įsteigė Ldk Vytautas (1413 04 22 Vilniaus vyskupas Mikalojus Gožkovskis [LKD 1371] Kauno parapinei bažnyčiai suteikė atlaidos raštą – KDKDW

219 Nr. 57a, p. 733). Fundaciją 1503 07 13 patvirtino Ldk Aleksandras Jogailaitis – žr. Nr. 22, p. 30–32. 1553 m. jos mokestinė vertė – 82,5 gr, du altoriai kartu mokėjo 27,5 gr. Parapinei bažnyčiai priklausė trys koplyčios, būtent: Šv. Mikalojaus, Šv. Gertrūdos (žr. Kamuntavičienė, Kauno šv. apaštalų, p. 11 ir čia Nr. 22), Šv. Kryžiaus (žr. Nr. 23 ir priedą Nr. 16). Jau 15 a. 8-ajame dešimtmetyje prie parapijos bažnyčios veikė Brolija su altoriumi. 1476 01 05 Kau- no brolijos altoriaus lektorius Paulius Motiejaitis iš Mazovijos iš Šventosios Penitenciarijos gavo patvirtinimą, kad jis nekaltas dėl kauniečio pasauliečio Jono Barono žūties – 1476: Paulus Mathie de Maszovia Plocensis in diocesi Vilnensi commorans, quod cum ipse est anno proximo preterito in ecclesia parrochiali opidi Cowne dicte diocesis lector existens ad altare fraternitatis noviter fundate certa die per rectorem eiusdem ecclesie ad certum hospicium pro collatione facienda invitatus fuisset et inibi aliquantulum cum dicto rectore consedisset, quidam Johannes Barony laicus ibidem existens cum quodam Paulo portulario Castri eiusdem opidi verbis iniuriosis et turpibus certare cepit et tandem ipsis ambobus successive huiusmodi hospitium exeuntibus dictoque viro cum prefato rectore remanendo, uxor dicti Johannis ad huiusmodi hospitium veniens conquesta fuit, quod dictus Johannes eius maritus armis, videlicet gladio ferrii et malva receptis contra dictum Paulum de domo sua exivisset. Rogans contra exponens ut rector ipse eundem Johannem ab huiusmodi facto prohiberetur. Dictus vero exponens a casu eundem Johannem per fenestram domus videns, cupit verbis modestis eum alloqui et prohibere ne cum dicto Paulo, qui familiaris erat comitarii de castro, auderet litigare et convertare, quomodo non contra se equaliter cum eo pugnare audiri. Itaque verbis huiusmodi dictus Johannes cum furia prefatum exponentem turpissimis verbis increpavit. Dictus Johannes non solum dictum Paulum sed etiam eundem exponentem, quem tunc turpissimum presbyterum vocavit, interficere posse indeque recedens secreto se posuit ad ipsum aditum domus exponentis ut inibi ipsum, ut creditur, interficeret vel mutilaret. Exponens autem avisatus ut cautus domunculam suam intraret, perterritus dicti Johannis impetu et incursu, quendam arcum cum sagitta arripuit, non tamen animo dictum Johannem interficiendus, sed solum eum ab huiusmodi invasione eximendi et terrendi. Vero cum dictus Johannes minime curans animo furibundo cum securi et alys armis predictis eundem exponentem interficere niteretur. Idem exponens timens dicti Johannis manus evadere non posse, pavore et timore correptus et angustiatus vimque repellando et se defendendo sagittam ex dicto arcu contra prefatum Johannem traxit eumque vulneravit. Cum autem tunc temporis maxima inibi pestilentia vigeret et ob hoc yrogicus seu medicus peritus in locum illum adduci non posset et quidam ignarus artis medice huiusmodi vulnus infici fuisset, idem Johannes post xviii ebdomadas propter defectu medici seu ex infectione dicti vulneris, prout ipsemet Johannes coram multis etiam exponente presentibus expresse asseruit, diem suum clausit extremum. Et licet ipse exponens in morte dicti laici aliquomodo ut premittitur culpabilis non fuit, sed de illa doluit. – ASP 25, l. 123v. 1494 04 08 Kauno klebonas Stanislovas Žygimantaitis [LKD 2174] gavo teisę atleisti savo parapijiečius nuo visų nuodėmių, išskyrus popiežiaus atleidimui rezervuotas nuodėmes – item in omnibus similem gratiam faciendam devoto Stanislo Sigmunthowicz presbitero rectori parrochialis ecclesie de Cawno Wilnensis diocesis, literas confessionales in forma Cupientes, per quas absolvere audita confessione parrochianorum ipsos possit, exceptis illis, propter que merite Sedes Apostolica esset consulenda – ASP 43, l. 460r (panaši malonė tuomet suteikta Punios klebonui; 1494 03 17 Stanislaus modernus rector parrochialis ecclesie Sancti Petri opidi Cawnensis Wilnensis diocesis, quod ex magno devotionis fervore cupit venerabile Eucharistie Sacramentum in monstrantia sua discoopertum et in aperto uno die jovis cuiuslibet mensis, dum etiam processionaliter deferri facere ... – ASP 43, l. 218v (panaši malonė prašyta Kražių bažnyčiai ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilaičiui – l. 218v, 226v). 1493 10 06 Romoje Stanislovas savo parapijai pasirūpino atlaidos raštu – KDKDW Nr. 403, p. 464–65. 1517 02 04 klebonas Jonas Zaluskis savo pa- rapijiečiams parūpino 100 dienų atlaidos raštą iš Romoje esančių kardinolų – Czart. 5718/9, p. 1089. Apie atlaidų raštus ir Dievo Kūno kultą 15 a. Lietuvoje, žr. Rowell, „XV a. LDK vyskupų atlaidos raštai“, p. 94–104. 79 Švč. Trejybės altorius. Apie 1524 m. miestiečio Jurgio Juškaus našlė Barbora Maciejovičiūtė-Juškienė altoriui suteikė Šatijų dvarą – Kamuntavičienė, Kauno šv. apaštalų, p. 13. Plg. jos 1525 12 20 testamentą, pagal Žygimanto Senojo 1532 11 27 patvirtinimą. – MAB F3-133, Jasas. Pergamentų katalogas, Nr. 363, p. 144. Jau 1503 m. ši bažny- čia turėjo ir Šv. Kotrynos altorių (žr. Nr. 22, p. 31), Kamuntavičienė, Kauno šv. Apaštalų, p. 13. 80 Trijų karalių altorius. 81 Darsūniškyje nežinomos datos pirmąją bažnyčią pastatė Vytautas. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus ir Elžbietos bažnyčiai privilegiją suteikė Ldk Kazimieras ir Aleksandras, žr. Nr. 24. Šios Trakų rakto, Kauno pav., OchIV bažnyčios 1553 m. mokestinė vertė – 50 gr; tais metais altorius kunigo neturėjo. 82 Punia – Šv. ap. Jokūbo bažnyčios privilegiją 1533 m. patvirtino Žygimantas Senasis – Czart. 1777, l. 170–172. 1513–1526 m. klebono pareigas ėjo Martynas [LKD 1274]. 1425 m. pirmą bažnyčią įkūrė Vytautas. APS 43, l. 460r. 1494 04 08 confessionale cupientes suteikta Punios klebonui Motiejui – Rome, vi id. aprilis. Dignetur devoto Mathie presbytero moderno rectori parrochialis ecclesie in Punia Wilnensis diocesis literas confessionales in forma Cupientes, per quas audita confessione parrochianorum suorum quotienscunque confiteri voluerint, ipsis parrochianis a peccatis suis omnibus absolvere et eis penam salutarem iniungere, exceptis illis propter que merite Sedes Apostolica esset

220 consulenda. Panaši malonė suteikta ir Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios klebonui, kun. Stanislovui Žygimantai- čiui – žr. išn. 78. Šios Trakų rakto, Trakų pav., OchII bažnyčios mokestinė vertė – 115 gr. Žr. Priedą Nr. 31, p. 165. 83 Užuguostis – kaimas Prienų raj. Trakų rakto, Trakų pav., OchIII Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią iki 1495 m. įsteigė bajorai Dargevičiai arba Zavišos Feria 4 infra octavas Corporis Christi 1522 (06 25), Žygimantas patvirtina 1522 06 18 testamentą Marinos, Michno (Mykolo) Dargevičiaus dukters, coniunx graciosi domini Joannis Zawis- chicz, dapiferi maiestatis regie, tenutarii Zeszmore. Ji palieka trečdalį viso turto savo vyrui, nors jau seniai pardavė savo Prilepo dvarą Kijevo metropolitui Josifui ... curiolam Prepy pridem per me alienatam metropolitano videlicet Ruthenorum venditam. [Prilepo dvarelis, kurio pusę 1518 m. Marina su vyru pardavė Kijevo mitropolitui – AIuZR I, Nr. 69, p. 58–59]. Užuguosčio bažnyčiai priklausanti medaus duoklė duotina iš kito Zavišycų dvaro: p. 59: i težj kotoraja danj medovaja sjtogo sela našogo Prilepa šla plebanu kj cerkvi Božjej našej Žukgostskoj, a sj toju danjju (my naprotiv togo zj inšogo našogo imenjja tuju danj kj cerkvji Božjej maomj davati i spolnjati) i sj vsemj pravomj i požytkomj, ničogo neotstavljajuči na sebe i na totj kostelj i na priroženyj naši... v Novegorodku ... 7026 godu mes- jaca febrali 21 denj, indiktj 6]. Po vyro mirties, šis turto trečdalis turi būti dovanojamas Užuguosčio altoriui. Ji turi duoti 20 kapų grašių kielikui ir kitiems liturginiams reikmenims pirkti, o jos paauksuota taurė, kurią jos pirmasis vyras Jonas Davainaitis buvo įkeitęs pas Trakų žydą (karaimą) Ošelį už 10 kapų grašių, o paskui jo brolių Davainaičių liepimu atpirko, turi būti performuota į kieliką, altoriaus labui; savo raudono aksomo suknią paliko altoriui (arnotui gaminti) – necnon ad dandum et exponendum de eius propria pecunia viginti sexagenas grossorum monete lituanicalis pro calice et apparatibus huiusmodi altari necessariis comparandis, eidem altari poculum meum argenteum deauratum, quod olim prior maritus meus dominus Joannes Dowoinowicz pie memorie Judeo trocensi Oscheloni in summa decem sexagenarum grossorum impignoraverat et tandem per tres suos dominos Dowoynowivzy in partem hereditatis sue, item poculum redimi ac mihi restitui mandavit per ipsum dominum Joannem maritum meum ab ipsis eligendum et repetendum pro calice ex eo fabricando dono, do etiam eidem altari vestem meam, quam habeo de axamento rubeo; ceterum partem dimidiam dotis quam mihi dicti domini Dowoynowiczy pro dicto marito meo priori domino olim Joanne fratre suo, cui in partem sue hereditatis successerunt dare et solvere tenetur eidem altari; kitą turto dalį palieka vyrui Jonui Zavišai – Czart. 1777, l.133–134v. 1533 03 23 Marina Zavišienė įparei- goja savo vyrą, jai mirus, įkurti Švč. Mergelės Marijos altorių Užuguosčio bažnyčioje – Czart. 1777, l. 173v–174, Lib. Mag., l. 191r–v. 1533 03 23 Jonas ir Jurgis Jonaičiai Zavišos kartu su Elžbieta Mikalojaite Dargevičiūte (Mari- nos seserimi) altaristai suteikė Versz dvarelį su valstiečiais Czart. 1777, l. 426–427. Plg. Kamuntavičienė, „Kauno dekanato“, p. 4–6. Autorė klaidingai teigė, kad Užuguosčio fundatoriais buvusi Daugirdo giminė – esą vienas raštas Mariną vadina Daugirdi filia,o ne Dargaite; iki 1495 m. įsteigimo data pagrįsta 17 a. vizitacijų duomenimis? 84 Dusmenys – kaimas Trakų raj., 8 km į pietvakarus nuo Onuškio. Šv. apaštalų Simono ir Judo bažnyčia (?), įsteigta nežinomo bajoro iki 1522 m., 1524 m., ten klebonavo kun. Jonas – LKD 832. 1553 m. šios Trakų rakto, Trakų pav., OchV šventovės mokestinė vertė – 35 gr. 85 Daugai – miestas Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus – žr. Nr. 69 [63]. Nežinoma, kas 1522 m. buvo jos klebonas. 1516 m. tas pareigas ėjo Jonas [LKD 778, 807], o 1524 m. – Stanislovas [LKD 2243], žr. paskesnę išnašą. Šios Trakų rakto, Trakų pav., OchV bažnyčios 1553 m. mokestinė vertė – 45 gr. 86 Alytus – didžiausias pietų Lietuvos miestas ir apskrities centras prie Nemuno upės; Trakų rakto, Trakų pav., OchIV Šv. Jono Krikštytojo, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mikalojaus bažnyčia, įkurta, tikriausiai iš naujo, LDK maršalkos Jono Zaberezinskio su žmona – Jonas Zaberezinskis (Zabrzeziński), LDK žemės maršalka, Naugarduko vaivada, Merkinės, Ašmenos ir Daugų tijūnas kartu su žmona Zofija, sūnumi Jonu, 1524 03 29, feria tertia post Pascha sacratissimum savo Alytaus dvare Merkinės klebono Martyno, Daugų klebono Stanislovo, savo kapelionų Motiejaus ir Mikalojaus, dvaro maršalo, savo vietininko Naugarduke Levo Korko akivaizdoje išdavė suteikties aktą: Construximus, fundavimus, ordinavimus et dedicare disposuimus ecclesiam in bonis nostris Olitha in honorem S. Joannis baptiste et Gloriose Virginis Marie Assumptionis necnon Sancti Nicolai confessoris, kuriai suteikia baudžiauninkų, dešimtinių, žemės. Nustato klebono paslaugų kainyną: Item a nobili quocunque a sepultura funeris alias pokladne debetur dari media sexagena. Item ab unaquaque campana pro funere seu pro pulsi funebrali debetur dari per unum grossum divisim. Item a copula matrimonii per unum grossum; item a pueri baptisatione seu baptisma per medium grossum. Item sacra confessio gratis examinari debetur. Item a vigiliis funebralibus duodecim grossi a quocunque impetrante utriusque generis et sexus. Item a funebrali missa cantata alias a Requiem tres grossos. Item a processione funebrali alias a Cruce unus grossus. Klebonijos statyboms duoda robora et ligna de nostro deserto; duoda žuvų, medaus, du akmenis vaško kasmet. Et plebanus debet providere omnia altaria candelis praeter crismatem alias Chrzesma et quinque supra candelabrum alias Lychtarz ante maius altare, quod utrumque debetur a nobis provideri. Plebanus rem et sui successores in post existentes tenebitur et tenebuntur servare vicarium lituanum et legere tres missas septimanatim: unam de Assumptione gloriosissime Virginis Marie et aliam pro defunctis, hoc est nostris propinquis, tertiam vero pro peccatis – Czart. 1777, 141v–142v; Lib. Mag., l. 156–157v. 1536 m. Jonas papildo šią fundaciją dešimtinėmis – Czart. 1777, l. 178. Nors lietuvių istoriografijoje įsitvirtinusi 1524 m. Alytaus

221 parapijos įsteigimo data, tačiau aišku, kad ji egzistavo jau 1522 m., o Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 68 minima net įkūrimo iki 1520 m. data. Jos 1553 m. mokestinė vertė – 57,5 gr. 87 Merkinės Trakų rakto, Trakų pav., OchIII Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią įkūrė 1387 m. Jogaila (pasak Dlugošo), 1418 m. – Vytautas. 1520–1531 m. klebonavo Martynas Miniovskis – LKD 1280. 1553 mokestinė vertė – 83 gr. 88 Trakų rakto, Gardino pav., OchV Ožiai / Asiuža (Hoże, Oszsza) – į šiaurę nuo Gardino LKD 811 Jonas (1518 m.) – žr. Nr. 27 [24]. 1553 m. mokestinė vertė (su Beržninkais?) – 77,5 gr. 89 Gardinas – žr. dok. Nr. 28, išn 290, p. 188; 348, p. 190. Šios Trakų rakto, Gardino pav., OchII bažnyčios 1553 m. mokestinė vertė – 255 gr. 90 Indura – Gardino srities kaimas, 10 km į šiaurės rytus nuo Adelsko; ši Trakų rakto, Gardino pav. Švč. Trejy- bės bažnyčia įsteigta iki 1522 m., fundaciją 1542 12 24 atnaujino LDK maršalka Jonas Davainaitis, klebonui Petrui ir jo įpėdiniams duoda laisvą karčemą ir szwoie oiczyzne Kuszwej – MAB F273, b. 2369; apie 1522 m. klebonavo Albertas (Voitko) – LKD 88, 1553 m. – 92,5 gr. 91 1515–1559 m. Trakų rakto, Gardino pav., OchIII Adelsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebono pareigas ėjo Žygimanto Senojo kapelionas Paulius Cechanovietis [LKD 1882] – žr. Nr. 29, p. 40. 1522 m. Paulius tapo pirmuoju Krinkų (anksčiau Adelsko parapijos dalies į kurią naujoji parapija įkūnyta) Šv. Onos, Žygi- manto ir Stanislovo bažnyčios klebonu (iki 1559 m.) – Lib. Mag. l. 124v–125v. 1553 m. jos mokestinė vertė – 110 gr. 92 Kalinuvkos Trakų rakto, Palenkės pav., OchV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Šv. Onos, Mikalojaus, Leonardo ir Visų Šventųjų bažnyčią 1511 m. įkūrė Vilniaus vaivada Mikalojus Mikalojaitis Radvila, skirdamas jos klebonu Jokūbą Maiką [LKD 590]. Žygimantas Senasis patvirtino Radvilos privilegiją, pri- dėdamas ir savąją, kuo jis įkūrė Novavolios [Virbalio] Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Šv. ap. Mato ir Motiejaus, Šv. Mikalojaus, Antano Paduviečio ir Leonardo koplyčią-filiją (sacellum) – Czart. 1777, l. 88–89v; žr. Nr. 30. 1553 m. mokestinė vertė (kartu su Dauspūda ir Barglavu?) – 82,5 gr. 93 Goniondzas (Goniądz) – Palenkės vaivadijos miestas, Czart. 1777, l. 41v–42. – 1484 04 14 Ldk Aleksandras esą patvirtina Vytauto privilegiją: Trakų rakto, Palenkės pav., OchIII Švč. Mergelės Mergelės Ėmimo į dangų, Jono Krikštytojo, Agnietės bažnyčiai; tai akivaizdus falsifikatas – žr. KDKDW Nr. 400, p. 469, J. Kloza, J. Maroszek, Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich [Prace Białostockiego Towarzystwa Naukowego, 37] (Białystok- Goniądz, 1997), p. 23–24. Šis raštas sukurtas 1536 m. ginčo dėl Goniondzo valsčiaus ribų metu. Panašiai padirb- tas Aleksandro 1500 05 26 suteikties aktas (abu tekstus spausdina Kloza, Maroszek, Dzieje, p. 119.123, aneks 1, 2). 1511 05 04 Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila įsteigė Goniondzo pilies Švč. Trejybės, Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, 10 000 kankinių riterių, Šv. Stanislovo ir Visų Šventųjų koplyčią. Kapelionas įpareigotas kas sekmadienį šv. mišias paaukoti Švč. Trejybės šlovei su kolektomis fundatoriaus bei jo įpėdinių gerovei, antras aukoti kas penkta- dienį Penkių Kristaus Žaizdų šlovei su malda (kolekta) už nuodėmes; trečias mišias laikyti šeštadienį Švč. Mergelės Marijos šlovei (Rorate caeli); parapijos bažnyčioje kapelionas laikys mišias už mirusiuosius.– Ibid. Nr. 4, p. 123– 124. Pirmasis pilies kapelionas – kun. Motiejus iš Malborko. 1520 07 05 tas pats Radvila Goniondzo špitolėje įsteigė Šv. Dvasios bažnyčią įnamių elgetų naudai. Kas savaitę laikytinos trejos mišios – pro salute, pro animabus, pro peccatis – Nr. 5, p. 125 [1519 07 Radvila suteikė turtą Vilniaus Šv. Jobo špitolei]. 1521 07 02 Radvila įsteigė 6 kunigų ir vieno kito dvasininko Švč. Mergelės Marijos koplyčią-mansionariją prie Goniondzo bažnyčios sienos. Vyresniojo mansionarijaus pareigoms priskirtinas Goniondzo pilies kapelionas. Mansionarijai turi kas rytmetį giedoti pilnai Švč. Mergelės Marijos officium su mišiomis Dievo Motinos šlovei prieš aukojant dar vienerias mišias už mirusiuosius, o po pietų jie privalo giedoti vakarinę ir naktinę (completorium – kompleta) maldas ir naktį giedoti trejas vigilijas. – Ibid. Nr. 6, p. 125–128. 1553 m. mokestinė vertė – 167,5 gr, o pilies klebonas mokėjo 20 gr už 4 žemes. 94 Ražanka (Rožanka)– kaimas Gardino sr. Ščučino raj., 9 km į pietus nuo Ščučino. Trakų rakto, Lydos pav., OchV bažnyčia įsteigta iki 1512 m., kuomet savo valdovo bei popiežiaus patvirtintame testamente Jurgio Pacevi- čiaus našlė, trečioji LDK kanclerio Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos žmona Teodora-Zofija liepė savo įpėdiniams Ražankos bažnyčią perstatyti į mūrinę – Wolff, Pacowie, p. 9, išn. 1, o 1527 10 16 Pauliaus Alšėniškio rašte dėl Vyšniavo dvaro paminėtas jos sūnus Mikalojus Jurgaitis Pacevičius, heres in Rozanka (M. Krupowicz, Zbiór dy- plomatów rządzących i aktów prywatnych... (Vilnius, 1858), Nr. 28, p. 34–35; Czart. 1777, l. 269–270v, 1596 05 28 Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos ir Visų Šventųjų bažnyčia (jau 1617 m. tai Švč. Trejybės, Švč Mergelės Mari- jos, Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia – l. 365–366, p. 809–811). 1536 02 10 Žygimantas Senasis patvirtino Mikalojui Jurgaičiui Pacevičiui duotą Jurgio Jokūbaičio Sirutavičiaus raštą, kuriuo pastarasis Pacui užrašo savo Vionzoveco dvarą, o kitus du Bobro ir Ščučino dvarus įkeitė už 300 kapų lietuviškų grašių su sąlyga, kad mirties metu Pacas jam leistų laidotis Ražankos bažnyčioje ir iš įkeistų dvarų pajamų amžinai mokėtų kas savaitę už vienerias mišias po moei dušy. Jis su žmona Pacevičių laiko savo tėvu – LM 19 Nr. 40, p. 96–97. 95 Žaludkas (brus. Želudok) – Gardino srities Ščučino raj. miestelis, 30 km į rytus nuo Ražankos. Trakų rakto, Lydos pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią 1490 m. įsteigė Ldk Kazimieras Jogailaitis. Toto-

222 riai sudegino miestą (imanissimam ac impiam Tartarorum manum nominis Christiani semper infensam), o paskui 1529 04 17 klebonas, Matas Baptista, prašo privilegijų patvirtinimo, o tai padarė Žygimantas Senasis, pats pridė- damas 3 žemes – Czart. 1777, l. 157–158. 1553 m. mokestinė vertė – 20 gr. Žr. Kulagin, Katolickija chramy, p. 61. Pagal Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 530 (1560–1572). Viešųjų reikalų knyga 8, par. D. Baronas, L. Jovaiša (Vilnius, 1999), Nr. 66, p. 66 1568 06 25 Žaludko patrocinija – Švč. Trejybės. 96 Ščučinas [Ščiučin] – Gardino srities miestas, rajono centras, Trakų rakto, Lydos pav., OchIV Šv. Jokūbo ap. bažnyčią Ldk Žygimanto Kęstutaičio sutikimu iki 1436 m. įsteigė Petras Leliušas, Ivaška Prostivilavičius, An- driuška Viazovičius (Iwaschko Prostywylawicz, Andruszko Wiazowic) – Lib. Mag., l.37r–v. 1442 07 25 Trakų vaivada Petras Leliušas esą jai suteikė dešimtinę – KDKDW Nr 171, p. 193–194 (įtartino tikrumo raštas). 1503 09 17 Krokuvos kilmės Ščučino klebonas Mikalojus Mikalojaitis įstojo į Romos Šv. Dvasios broliją. – Baronas, „Piligri- mai iš Lietuvos“, p. 22–23, 27. Czart. 1777, l. 201–202, Lib. VI, l. 217–218, 1545 02 20. dok., kuriuo Gniezno arkivyskupas Petras Gamratas nusprendė apeliacinę bylą dėl Ščučino klebono. 1553 m. mokestinė vertė 35 gr; turėjo 3 altorius, už kuriuos mokėta 7,5, 10, ir 10 gr. 97 Katra – kaimas Alytaus apskr. Varėnos raj., prie dab. Lietuvos sienos su Baltarusija; Trakų rakto, Gardino pav., OchV parapija 1553 m. mokėjo 27,5 gr (už 5 žagres ir 1 daržą).

29. Sudervės bažnyčios kapa, Italija, XV–XVI a. sandūra / Sudervė Cope, Italy, turn of XV–XVI cent

223 III

PARS TERTIA – TREČIOJI DALIS

1 F. A. Hoeynck. Geschichte der kirchlichem Liturgie des Bisthums Augsburg mit Beilagen: Monumenta Liturgiae Augustanae (Augsburg, 1889), p. 370–371. 2 Plg. tame pačiame rankraštyje esantį Švč. Mergelės Marijos mišių vertimą į rusėnų kalbą – Mareš, „Moskevská Mariánska mše“, p. 351–352, 357, eil. 14–18. Dar žr. L. Moszyński, „Cerkiewnosłowiańska tzw. Moskiewska Msza Maryjna jako odzwierciedlenie litewsko-białorusko-polskich kontaktów w XV wieku“, Slavistica Vilnensis (Kalbo- tyra 45 (2)) (1995), p. 8–25. Rankraštis 558 susideda iš skirtingų laikotarpių skirtingų autorių ir pobūdžio katalikų kultūros tekstų. Neaišku, kada ar kaip šis rankraštis atsirado Sinodo bibliotekoje. Tikriausiai jis buvo išplėštas maskolių okupantų iš LDK (unitų?) bibliotekos. Lankų, kuriuose įrašyti veikalai rusėnų kalba, popierius pagal vandenženklius datuojamas 15 a. VII–IX dešimtmečiu – Verkholantsev, Ruthenica Bohemica, p. 43–44, cituojant A.A. Turilov, Predvaritel’nyi spisok slaviano-russkikh rukopisnykh knig XV v., khraniashchikhsia v SSSR. (Dlia Svodnogo kataloga rukopisnykh knig, khraniashchikhsia v SSSR) (Moskva, 1986). Tarp kūrinių – Giesmių giesmė (rusėnų kalbos vertimas su išverstu traktatu), Salve, sancta parens mišių vertimas į rusėnų kalbą, necessaria vertimai į rusėnų kalbą, ištraukos iš lotynų kalbos pateiktos kirilicos raidėmis su komentarais rusėnų kalba, Florencijos visuotinio suvažiavimo bulės vertimas į rusėnų kalbą, šv. Aleksiejaus gyvenimas, Pasaka apie Tris Persijos karalius. Nežinoma tiksliai, kieno, kur ir kada atlikti tokie vertimai; svarbu pabrėžti, kad šiuo pavidalu jie jau surenkami naudojimui 15 a. trečiajame ketvirtyje. 3 Šis evangelijos pagal Luką (I. 26–38) skaitinys paskirtas sausadienių trečiadienių ir Apsireiškimo Marijai mi- šioms in mense autem sexto missus est angelus Gabrihel a Deo ... et discessit ab illa angelus. – M. Pieczewski, Missale franciscanum regulae codicis VI.G.38 Bibliothecae Nationalis Neapolinensis (Città del Vaticano, 2003) Nr. 196, p. 44, Nr. 2077, p. 402. 4 Apie šv. mišių istoriją, žr. P. Sczaniecki, Służba Boża w dawnej Polsce. Studium o Msze św. (Poznań-Warsaw- Lublin, 1962); A. J. Nowowiejski, Msza Święta, cz. 1 (Płock, 1993); J.A. Jungmann S.J., The Mass of the Roman Rite. Its origins and development, tr. F. A. Brunner C.SS.R, 2 vols (Notre Dame, 2012), čia t. 1, p. 332, išn. 59. 5 Confiteor tekstai dažnai pritaikyti prie vietinių sąlygų; prašoma skirtingų šventųjų užtarimo – ten pat, p. 298– 311, ypač p. 302. Eilutė ego reus pabrėžia nuodėmingo žmogaus kaltę – p. 303. 6 Ten pat, t. 2, p. 90–15. 7 Šiuos įvykius aptarinėjo P. Rabikauskas, „Nesėkmingos Gniezno metropolito užmačios Lietuvoje“, tas pats, Krikščioniškoji Lietuva. Istorija, hagiografija, šaltiniotyra, sud. L. Jovaiša (Vilnius, 2002), p. 269–273. Pats straipsnio pavadinimas perteikia šiam Autoriui nebūdingą tendencingumą. Arkivyskupo veikloje šiuo atveju jokių kreivų užmačių Lietuvos atžvilgiu nebūta. 8 1514 m. Laskio ir Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos buvimas Romoje dėl Kazimiero kanonizacijos. – Čiu- rinskas, Šv. Kazimiero..., p. 22; tuomet Vilnietis pasiskolino 1 000 dukatų iš finansininko Bonerio per Pozna- nės vyskupą Joną Lubranskį; paskolą garantavo Laskis, o 1517 m. Radvila pinigų dar nebuvo grąžinęs – Acta Tomiciana VI Nr. 50, Raptularz, l. 37v: Reverendissimus dominus episcopus poznaniensis. Item 1517 reverendissimus poznaniensis episcopus mutuat mihi marcarum 1200, quas dicit se habere apud Boner, quarum solucionem sum pollicitus impendere pro festo Asscensionis anni futuri scripto .... Mutuacionem hanc fecerat dominus episcopus ad liberandum me a caucione episcopi wilnensis Rome tam exposita ad partem pro debitis episcopi wilnensis videlicet 600 florenorum residuum exactionis. Būtent 1518 m. vasarą Laskis įsipareigojo poznaniečiui atsilyginti už Vilniaus vyskupo negrąžintą skolą. Pats arkivyskupas buvo skolingas LDK kancleriui Radvilai nuo Ldk Aleksandro laikų – žr. išn. 14, p. xxiv. Bendrai apie milžiniškas Laskio skolas – Tafiłowski, Jan Łaski, p. 136–141. 9 Nors Gniezno arkivyskupai nevizitavo nei Vilniuje, nei Medininkuose, tačiau 1506 m. dar būdamas Lenkijos Karūnos kancleris, Laskis organizavo Aleksandro laidotuves Vilniaus katedroje. Kancleriaujant, jis ne vieną sykį apsilankė LDK sostinėje ir žemėse – Rabikauskas, „Nesėkmingos...“, p. 269–270. 10 Šie raštai, galbūt netinkami paruošti, neišlikę; Čiurinskas, Šv. Kazimiero.., p. 25. 11 1518 m. rudenį Lietuvos Breste susirinko bendras seimas, kur Laskis pristatė savo vizitacijos rezultatus – žr. p. xxv. 12 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – žr. p. xxv, išn. 16. – turėjo asmeninių nesusitarimų su arkivyskupu Laskiu, tarp jų finansinių – žr. p. xxv, išn. 16. 13 Popiežius Leonas X – žr. išn. 659, p. 206. 14 Žr. p. xxv–xxvi.

224 15 1518 m. Vilniaus kapitulos kanauninkai – Jonas Filipavičius (1496–1524) LKD 754, Albertas Rožanas (1510–1529) LKD 77, Mikalojus Viežgaila (1511–1531) LKD 1451, Jonas Albinas (1511–1525) LKD 792, Laurynas Miendzyleskis (1510–1529) LKD 1149, ?Paulius Alšėniškis (ap.1515/1519–1536) LKD 1877, Albertas Vieležinskis (1518–1530) LKD 82, Martynas Dušnikietis (1512–1527) LKD 1272, Jonas Silvius Amatus Sicilietis (1518–1537) LKD 786, Stanislovas Dąbrowka (1518–1546) LKD 2195, Avinijonas Ispanas (1518) – LKD 309. Kai kurie šių dva- sininkų paminėti pirmą kartą 1518 10 04 – ACV I, l. 31r. 16 1518 m. Vilniaus kapitulos prepozitas – Laurynas Miendzyleskis (1509–1529) – LKD 1149. 17 1518 m. Vilniaus kapitulos kustodas – Jonas Filipavičius (1509–1524) – LKD 754. 18 Gniezno kanauninkas, kustodas Spytekas Buženskis (†1527) – 1516 m. paskirtas pagrindiniu Laskio testamento vykdytoju – Tafiłowski, Jan Łaski, p. 256; J. Korytkowski, Prałaci i kanonicy katedry metropolitalnej gnieź- nieńskiej od roku 1000 do dni naszych I–IV (Gniezno, 1883) I, 113–114. 19 Laskio kancleris Dominykas iš Secemino, teologijos, abiejų teisių, filosofijos daktaras (†1519). – Tafiłowski, Jan Łaski, p. 259; J. Korytkowski, Prałaci, III, p. 460–463, PSB t. 5, p. 319. 20 Gniezno kanauninkas, Krokuvos arkidiakonas Jerzy Myszkowskis (ap. 1480–1543). – Tafiłowski, Jan Łaski, p. 258–259; J. Korytkowski, Prałaci, III, p. 65, PSB t. 22, p. 372–373. 21 Vilniaus kanauninkas Jonas Albinas – žr. p. xxxii, išn. 44. 22 1518 m. rudenį Medininkų kanauninkai buvo: Benediktas (1509–1522), LKD 375, Martynas Sokolnickis (1514–1533) LKD 1273; tikriausiai Saliamonas, kuris 1520 m. bylinėjosi Gniezno apeliaciniame teisme jau pu- santrų metų prieš dabar nežinomą Grigalių Kaunietį – AAG A82, l. 31r, 33r–v, 37. 38r (1521 05 07: citationem obtentam intempestive iuris post unum annum cum medio exequtam), 38v, 40. Rabikauskas, „Nesėkmingos ...“, p. 272, spėja, kad 1512 m. Žemaičių vyskupo Martyno III testamentą paliudijo Medininkų kanauninkai, 1518 m. rudenį dar gyvi: Paulius Pšasničietis, oficijolas (LKD 1871, fl. 1490–1515), Kaltinėnų klebonas Paulius (LKD 1880, fl. 1512–1515), Raseinių klebonas Mikalojus (LKD 1444, fl. 1504–1516?), jau paminėtas Benediktas, Baltramiejus (LKD 328, 332, fl. 1512–1515), Grigalius (LKD 492, fl. 1512–1515). Dėl 1515 m. datos žr. Rowell, „Martin III ...“, p. 47–49. 23 Vizitacija atliekama tradiciniu būdu. Pirmiau skelbiama vizitacija, paruoštas klausimynas, šaukiamas kanau- ninkų susirinkimas. 24 Apie seniai sukurtus gerus Laskio ir vaivados Mikalojaus Radvilos santykius, žr. Įvadą, p. xxiv. 25 Skernevicės (Skierniewice) – miestas pusiaukelyje tarp Varšuvos ir Lodzės, buvusi Gniezno arkivyskupų nuo- savybė ir rezidencija. 1457 02 19 miestui privilegiją suteikė arkivyskupas Jonas Sprovskis (1453–1464). 26 Mykolas Načkaitis, žr. Nr. 34 ir išn. 437, p. 193. 27 Jonas Načkaitis, Petro Načkaus sūnus, Mykolo brolis. 28 Načkus Ginvilaitis – Petras Načkus Ginvilaitis (fl. 1413–1455 m.), Bresto seniūnas (1433–1446 m.), Vitebsko vietininkas (1452), Trakų kaštelionas (1452–1455 m.). 1495 06 23, berods, jo našlė Ona fundavo Kernavės baž- nyčios altorių – KDKDW Nr. 430, p. 498–499. KDKDW parengėjai teisingai pastebi, kad fundatorė galėjo būti Ginvilos sūnaus arba anūko našlė. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 236–237. 29 Žasliai – Kaišiadorių raj. miestelis prie Limino ežero, į šiaurės pusę nuo Žaslių ežero, 10 km į rytus nuo Pa- parčių. Žr. p. 106, 219 išn. 75. 30 Vilniaus vyskupas Mikalojus – žr. išn. 147, p. 182. 31 Vaikoniškiai – Vekonys – Kaišiadorių raj. kaimas, 4 km nuo Kruonio, į vakarus nuo Kruonio ežero. 32 Prie Žaslių nemažai ežerų: Žaslių, Limino, Statkūniškės. Jeigu čia kalbama apie Vekonius, artimiausias toks vandens telkinys – Kruonio ežeras. 33 Przyhorty – laukas prie to paties ežero, kaip ir Vekonys. 34 Limino ežeras – ežeras Kaišiadorių raj., prie Žaslių miestelio rytinės dalies, upeliais sujungtas su Žaslių bei Statkūniškės ežerais. 35 Šilovičiai – dab. Baltarusijos kaimas, į vakarus nuo Valkavisko, netoli nuo Ginvilaičių Zelvos tėvonijos – žr. išn. 440, p. 193. 36 Pajautiškės – rytinio Kaišiadorių rajono kaimas. 37 Šėtos (Abelės) įpėdinis Bagdonas Petkavičius – kitur nežinomas asmuo. Galbūt jis tapatintinas su Bohdanu de Pyethkovo, kuris kartu su žmona Anastazija Pheodorissa 1475 11 28 įteisino savo santuoką Romos Penitencijarijoje ir gavo teisę išsirinkti savo nuodėmklausį – ASP 24, l. 24v, 252r. 38 Šėtos (Abelės) įpėdinis Steponas Koncevičius. 1503 05 10 Vilniuje Daugirdaičiai, Valadkaičiai ir kiti bajorai parduoda savo Minsko srities tėvoninį Olizarovskių dvarą Vilniaus vyskupui Albertui Taborui – KDKDW Nr. 542, p. 637–639. Tarp rašto liudytojų – Stephanus Concewycz. Neaišku, ar tai tas pats asmuo, kaip ir Šėtos bajoras. 39 Abelė – senasis Šėtos, įsikūrusios ties Obelies upe, pavadinimas.

225 40 Šėtos klebonas Baltramiejus Novy minimas tik šiame rašte. 41 Žemaičių (Medininkų) vyskupas, Vilniaus arkidiakonas Martynas III (II) Lietuvis – žr. išn. 234, p. 186. 42 Kėdainių klebonas Paulius – LKD 1875. 43 Kėdainių vikaras Motiejus – LKD 1696. 44 Žeimių altarista Žygimantas – LKD 2538. 45 Žeimių (?) kapelionas Adomas – LKD 14. 46 Medininkų vyskupijos kanauninkas Kristupas Dirvoniškis, fl. 1595–1621, 1609–1615 ėjo oficijolo pareigas – LKD 1129. 47 Pultusko pilis (Pułtusk) – Lenkijos Mazovijos vaiv. miestas prie Narevo upės, 70 km į šiaurę nuo Varšuvos. XIII–XVIII a. miestas priklausė Plocko vyskupams, kurie rezidavo vietinėje pilyje. Miestą 1368 m. nusiaubė Lietu- vos kunigaikštis Kęstutis. 48 Krokuvos kanauninkas, notaras Fabijonas Valentini. 49 Plocko vyskupas Erazmas Ciolekas (Vitellius) (1498–1522) Vilniaus kanauninkas 1498–1500, prepozitas 1498–1503, Goniondzo klebonas (1500), Plocko vyskupas (1503–1522), Ldk Aleksandro Jogailaičio raštininkas, vėliau sekretorius (1494–1503), pasiuntinys Romoje (1501–1502), kur, tarp kitko, surinko relikvijų LDK bažny- čioms. L. Jovaiša, „Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387–1655)“, Šventieji vyrai, šventosios moterys; sud. M. Paknys (Vilnius, 2005), p. 191–200; H. Folwarski, Erazm Ciołek. Biskup i dyplomata (1935). 50 Krokuvos vyskupystės dvasininkas, Goniondzo (Palenkėje) klebonas Motiejus iš Novy Sončo. 51 Goniondzas – žr. išn. 93, p. 222. 52 Vonsošo (Wąsosz) kilmės Plocko vyskupijos dvasininkas Stanislovas Paulaitis Gromačkis. Vonsošas – pietva- karių Lenkijos miestas, 53 km į šiaurės rytus nuo Vroclavo. 53 Mazovijos (Rytų Lenkijoje) Plocko vyskupija, įsteigta 1075 m. Bažnytinis Mazovijos kunigaikštystės centras, vėlyvaisiais viduramžiais užsiėmė misijomis Lietuvoje bei Palenkėje. W. Goralski, Kapituła katedralna w Płocku XII–XVI w. (Płock, 1979). 54 Šv. Margarita Antiochietė, mergelė ir kankinė, žuvo 304 m., jos šventė – liepos 20 d. Yra keletas kitų šv. Mar- garitų (Škotijos, Vengrijos karalienės, anglų kilmės vengrų vienuolė ir kt.). 55 1505 m. šv. Velykų diena – kovo 23 d. 56 Plocko vysk. notaras Arnolfas iš Kucharų. Kuchary – Płocko srities kaimas, 31 km į šiaurės rytus nuo Plocko, 96 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos. 57 Tščianės klebonas Baltramiejus iš Stary Sončo – žr. išn. 345, p. 190. 58 Plocko vyskupo dvaro kapelionas Motiejus iš Borgino. 59 Popiežius Julijus II (1503 11 01–1513 02 21), Giuliano della Rovere (1443–1513), popiežius karžygys. 60 Ona Iljiničienė, Andriejaus Daugirdaičio duktė; pirmasis jos vyras – Jurgis Gojcevičius (Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 238); antrasis – Jonas (Ivaška) Iljiničius. Su vyru fundavo Lentupio altorių – žr. Nr. 12. 61 Vilnelė (Wilejka, Wilenka) – srauni upė, tekanti nuo Vindžiūnų (5 km į pietus nuo Šumsko) iki Vilniaus miesto, kur įteka į Nerį. 62 Borodičiai – gyvenvietė, 3 km į šiaurę nuo Zelvos. 63 Nežinoma dvarvietė netoli Zelvos. 64 Kramianica – miestelis, 10 km į šiaurės vakarus nuo Zelvos. Žr. Nr. 40, p. 58. 65 Stanislovas Timotiejaitis iš Lentupio. Neaišku, ar tai tas pats Lentupio klebonas Stanislovas (fl. 1513–1523) – LKD 2212, ir čia Priedas Nr. 25, o gal pasaulietis, valstietis? 66 Žr. liudininkų sąrašus bei nuorodas – Nr. 40, p. 58. 67 Malyševičiai (Milaševičiai) – dab. Baltarusijos kaimelis, 15 km į šiaurės rytus nuo Slanimo; žr. Nr. 39, išn. 441. 68 Ivacevičiai – Bresto srities miestas, rajono centras – žr. Priedą Nr. 31, išn. 650, p. 265. 69 Šilovičiai – žr. išn. 440, p. 193. 70 Vilniaus horodničius Zanka Ivanovičius Ambrosovičius, fl. 1496–1516 –Urzędnicy... wileńskie, Nr. 323, p. 102. 71 Górne (Horna) – gyvenvietė, 5,5 km į pietus nuo Zelvos. 72 Žr. Nr. 40, Priedą Nr. 6, 7, 8; Aljachnovič et al., Rod Illiničaŭ, p. 35, 37, 52, 182. 73 Didžiosios Zelvos klebonas Jonas, žr. išn. 459, p. 193. 74 Šilovičiai – žr. išn. 440, p. 193. 75 Olževas – dvaras – žr. išn. 532, p. 200. 76 Liudininko Mikalojaus iš Gurnos tėvas? 77 Zelvos privilegijų liudininkų sąrašai – žr. Nr.40, Priedą Nr. 6, 7, 8. 78 Turgelių įpėdinis Viktoras Gabrielavičius. Plg. Boniecki, Poczet rodów, p. 55 pamini Vilniaus bajorus ta pavarde, kurie veikė 16 a. V dešimtmetyje; neaišku, ar tai ta pati giminė.

226 79 Mangirdaičių Merkinė, Mažoji Merkinė – pirminis Turgelių pavadinimas. Miestelis, buvęs Vilniaus pavieto centras, apie 30 km į pietryčius nuo Vilniaus. Jos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią apie 1500 m. įsteigė broliai Mangirdaičiai. Tai Rudaminos rakto šventovė, kuri 1553 m. turėjo mokėti 100 gr už 18,5 žagres, 1 žemę bei 5 daržus. 1522 m. ten klebonavo kunigas Mikalojus (LKD 1480), kuris jau 1524 m. sausio mėn. aptarnavo Šalčininkų parapiją. Žr. išn. 584, p. 203. 80 Turgelių klebonas Jokūbas (1508) – LKD 588. 81 Quatuor tempora – žr. p. xlvii, xlix. 82 Turgelių vikaras Mikalojus Lončinskis – LKD 1448. 83 Medininkų vikaras Tomas – LKD 2452. 84 Medininkų koadjutorius (kunigas pagalbininkas) Martynas – LKD 1269. 85 1510 02 15, Dieveniškės, Czart. 1777, l. 83r–v, Lib. Mag., l. 73, žr. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 22, p. 251, 278. 86 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – žr. išn. 404. 87 Bajoro Jurgio Juchnavičiaus duktė Jadvyga. 88 Dieveniškės – Šalčininkų raj. miestelis, 27 km į pietryčius nuo Šalčininkų. Jose Šv. Mykolo Arkangelo bažny- čią įsteigė Goštautai – žr. Nr. 55 [49]. 89 Chričonas Juchnavičius, Jadvygos tėvo Jurgio brolis. 90 Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos tarnas Boguslovas, ponios Jadvygos ilgametis patarėjas, testamento įgy- vendintojas. Provisor – ūkvedys (bendrąja prasme). Regis, šis Boguslovas – tas pats asmuo, kuris paminėtas žemiau kaip Baltramiejaus ir Elenos tėvas – iškraipyta pavarde Pinkowicz, Cimkowicz. 91 Graužiškių klebonas Steponas – LKD 2408. Tais pačiais 1510 m. Steponas kartu su kitais rajono dvasininkais (iš Geranainių, Dieveniškių, Yvijos, Subatninkų, Traupio, Surviliškių) prašė vyskupą Albertą patvirtinti kardinolo Fridriko Jogailaičio įsteigtos tretininkų brolijos privilegiją – žr. Priedą Nr. 11. 92 Graužiškių bažnyčia – Lib. Mag., l. 89r–v, Lib. VI, l. 95r–v: In nomine domini amen. Ad perpetuam rei memoriam. Ego Nicolaus Butrym heres in Grawszyszki significo tenore presentium quibus expedit universis et singulis tam presentibus quam futuris presentium notitiam habituris, Quod syncero devocionis zelo accensus, diem extremi iudicii cupiens operibus misericordie subvenire et indubitate salutis perpetua michi compendia procurare, sciensque hic manentem civitatem non habere, extunc immarcessibiles celestes thesauros fiducialiter repono quacunque pro honore sacrarum edium et augmento cultus divini liberaliter erogo. Unde futuram ac perpetuam vitam inquirens solliciteque anime sue salutem providens, salubri ac rationabili consilio suorum consanguineorum ac amicorum servato, ibidem ad laudem Dei Omnipotentis et gloriose Virginis matris Eius Marie sanctique Georgii martyris in honorem fundavi et dotem ecclesia Growszyszki altare, quod perpetue duraturum stabileque volo sana mente dotando ac dotari irrevocabiliterque recognosco... feria sexta ante Nicolai 1507. 93 Graužiškių klebono pavaduotojas Bernardas – LKD 386. 94 Ponios Jadvygos motina Miloslava Jurgienė Juchnavičienė. 95 Tikriausiai liudininkų sąraše paminėti Pinkowicz, Rimkowicz, Cimkowicz, – tas pats asmuo; žr. išn. 90. 96 Jonas Albinas iš Krokuvos, vyskupo Alberto Radvilos kancleris, Vilniaus kanauninkas – žr. p. xxxii, išn. 44. 97 Vilniaus vyskupo Alberto kapelionas Aleksiejus iš Geranainių – LKD 154. 98 Vilniaus vyskupo Alberto kapelionas Mikalojus iš Pultusko, vėliau – Eišiškių altarista (1519–1522 m.?), veikė 1510–iki 1524 m. – LKD 1450 ir čia Nr. 12. LKD sudarytojai jį supainioja su Eišiškių klebonu kaip su išrinktuo- ju į Kijevo vyskupus Mikalojumi Viežgaila. Vis dėlto lieka nemaža tikimybė, kad Priedas Nr. 18 – falsifikatas, o 1519–1524 m. Kijevo vyskupo titulą turėjo Jonas Filipavičius [LKD 754]. 99 Leonardas Paulaitis iš Miaskovo, Poznanės vysk. dvasininkas, notaras, dirbęs Vilniaus vyskupijoje mažiausiai 1510–1514 m. – LKD 1185. 100 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila (1507–1519) – LKD 73. 101 Šalčininkėlių klebonas Laurynas – LKD 1150. 102 Geranainių klebonas Grigalius – LKD 489. 103 Dieveniškių klebonas Stanislovas – LKD 2205. 104 Yvijos (Vijos) klebonas Lukas – LKD 1213. 105 Subatninkų klebonas Grigalius. 106 Trobų klebonas Jonas – LKD 793. 107 Surviliškių klebonas Motiejus – LKD 1707. 108 Graužiškių klebonas Steponas – LKD 2408. 109 Graužiškių Šv. Jurgio altarista Mikalojus (fl. 1507–1518)– LKD 1447. 110 Dieveniškių altarista Stanislovas – LKD 2206. 111 Trobų mansionarijus Stanislovas – LKD 2207.

227 112 Yvijos vikaras Simonas – LKD 2092. 113 Gniezno arkivyskupas (1493–1503), Krokuvos vyskupas (1488–1503), šv. Liucijos in septem soliis kardinolas Fridrikas Jogailaitis (1468–1503). – N. Nowakowska, Church, state and dynasty in Renaissance Poland. The career of Cardinal Fryderyk Jagiellon (1468–1503) (Aldershot, 2007). 114 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras (1492–1507) – LKD 58. 115 1495 03 16 brolijai raštus suteikė kardinolas Fridrikas ir vyskupas Albertas Taboras – KDKDW Nr. 428, p. 496–498. Pagal kanonų teisę, svetimas vyskupas negali suteikti atlaidos rašto be vietinio ordinaro sutikimo. 116 Dubrava (Dubrowno) – Vilniaus vyskupo dvaras, Lydos apskr. prie Žižmos ir Nemuno santakos – KDKDW Nr. 1, p. 4. 117 Vilniaus vyskupo Radvilos kancleris, kilęs iš Krokuvos kunigas Jonas Albinas (fl. 1510–1525) – LKD 792. 118 Vyskupo Radvilos kapelionas – Aleksiejus Geranainiškis – LKD 154. 1510 06 03 jis paliudijo Jadvygos Jur- gaitės Juchnavičiūtės suteiktį Dieveniškių Šv. Mykolo bažnyčiai, kur ta ponia ketino pasilaidoti. 119 Vyskupo Radvilos kapelionas Mikalojus Pultuskietis (fl. 1510–1524) – LKD 1450, vėliau – Eišiškių klebonas. 120 Seniškio žemvaldė, Bonifacijaus Narbutaičio našlė Barbora, Mato ir Kristupo motina. Galima ją sutapatinti su Darsūniškių seniūno Petro Dobrogosto Narbutaičio (fl. 1471–1501) žmona, Jono Iljiničiaus dukterimi Barbo- ra, kuri turėjo du sūnus Motiejų ir Kristupą (fl. 1517) – Boniecki, Poczet rodów, p. 196, 198? ap. 1490–1491 m. Dobrogostas atskirtas nuo Bažnyčios už sunkų Labanoro kunigo Lauryno sužalojimą, 1492 05 07 nuosprendis atšauktas: ASP 41, l. 213r–v: Nobilis Dobrogost Noributhowicz Lithuanus laicus Wilnensis diocesis. Quod ipse olim quendam Laurentium presbyterum plebanum in Lubonary eiusdem diocesis percussit et vulneravit propter quod excommunicationis fuerat sentenciam... cum autem dictus presbyter percussus et percussatus et vulneris huiusmodi plurimi convaluerat nec fuit factus sua inhabilis ad damna, supradictus || humiliter sanctitati vestre pro parte dicti excommunicati quatenus ipse a dicta sententia et excessibus huiusmodi ac peccaris suis absolvi. 1495 07 02 Dobro- gostas su broliu Stanislovu ginčijosi dėl Arnionių, Kaltanėnų, Linkmenų valdų – LM5 (2012), Nr. 94, p. 76–77. Šis reikalas prasitęsė iki 1498 06 27 – LM6 Nr. 280, p. 185. 1496 08 08 Dobrogostas ginčijasi dėl ketvirtadalio Gorba- čevo ir Novosiolkų valdų – ten pat, Nr. 205, p. 149; mušeika Dobrogostas ir Albertas Goštautas turi mokėti 1 000 rublių garantą, kad tarp jų nekiltų muštynės – ten pat, Nr. 208, p. 150 (1496 08 27), Nr. 595, p. 344. 121 Boniecki, Poczet rodów, p. 196 – 1521 08 04 broliai bylinėjosi su Trakų vaivada Albertu Goštautu dėl netei- sėtai iš jų atimtų 4 žemių bei 2 žmonių – Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 10 (1440–1523). Užrašymų knyga 10, par. E. Banionis, A. Baliulis (Vilnius, 1997), Nr. 84, p. 89; 1528 m. Mato našlė ponia Matušienė Narbutienė turėjo kariuomenei pateikti vieną žirgą – Lietuvos Metrika. Knyga 523 (1528). Viešųjų reikalų knyga 1, par. A. Baliulis, A. Dubonis (Vilnius, 2006), p. 28. 122 Seniškio ir jo Švč. Mergelės Marijos bei Šv. Petro bažnyčia– žr. išn. 58, p. 217. 123 Dysna – Baltarusijos Vitebsko srities miestas prie Dysnos ir Dauguvos upių santakos. 124 Dysna – upė, kairysis Dauguvos upės intakas. 125 Gardino srities Yvijos raj. kaimas? 126 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila, žr. išn. 404, p. 192. 127 Simonas Gardinietis, kunigas, vysk. Alberto Radvilos sekretorius – žr. išn. 58, p. 217. Tikriausiai ne tas pats, kuris 1490–1493 m. ėjo Medininkų vyskupijos Luokės klebono pareigas (LKD 2088). 128 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila, žr. išn. 404. 129 Jokūbas Mickevičius, jo žmona Aleksandra – Dorų bažnyčios koliatoriai. Šventovę globojo jų proseneliai, seneliai, tėvai, broliai, seserys, kurie ir buvo bažnyčioje palaidoti. Jokūbas – Krėvos bajoras, kuris 1495 03 12 gavo teisę valdyti mirusio savo dėdės Aleknos Vodginaičio dvarus – Kapačius (žr. išn. 102), Hoteliškus, ir dar vieną ties Peršojais. Jam taip pat suteikė dėdienės Valkininkų ariamą lauką LM 5 (2012), Nr. 65, p. 63–64. 130 Dorai (Dory) – dab. Baltarusijos Minsko srities, Valažino raj. kaimas. 131 Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Leonardo ir Mikalojaus altorių įsteigė Jokūbas bei Aleksandra Mickevičiai Dorų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios dešinės pusėje. Šią Ašmenos pav., OchIV baž- nyčią iki 1473 m. įsteigė Sakaičiai (?). 1553 m. Medininkų rakto Dorų bažnyčia mokėjo 40 gr už 6,5 žagres, 0,5 žemės, 2 daržus; turėjo bent 2 altorius, viena turėjo 4,5 žagres bei 1 daržą (25 gr), kita – 2 žagres (10 gr). 132 Nežinoma dvarvietė. Pasak Sprogio, Vogin kadaise buvo Bresto srities miestelis. – Indeks alfabetyczny mie- jscowości dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego, Część I. A-K (Abakanowicze-Kujany) (Vilnius, 1929), p. 162. Gal tas dvaras kadaise priklausė Jokūbo Mickevičiaus dėdei Aleknai Vodginaičiui (išn. 129)? 133 Vilniaus pirklys Martynas Švarcas, ponios Aleksandros finansininkas. 1536 08 29 jo nuosavybė paminėta Poznanės vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių turto pardavimo akte – MAB F1-118, Sobranie drevnich gramot i aktov gorodov Viljny, Kovno, Trok, pravoslavnykh monastyrei, tserkvei i po raznym predmetam (Vilnius, 1843), Nr. 26, p. 48–51. 134 Dorų klebonas Motiejus – LKD 1709.

228 135 Irševičių (Szarcevičių, Bierszevičių) klebonas Simonas. 136 Dar vienas kun. Motiejus filius mee provisionis, siūlomas į Dorų altaristas ne tas pats, kaip išn. 134. 137 Kapačiai – Ašmenos pavieto palivarkėlis – Indeks alfabetyczny, p. 361. 138 Lasakinės klebonas Paulius (1506–1514) – LKD 1876. 139 Dorų altarista Stanislovas (1511–1514) – LKD 2209. 140 Nežinomas bajoras. 141 Dorų bažnyčios ministras Stanislovas. 142 Bajoras Stanislovas Sirucevičius, aiškus Mickevičių giminaitis. 143 Baltramiejus Jokūbaitis Mickevičius, Jokūbo sūnus. 144 Siūlomas altarista Motiejus iš Berezinos – LKD 1709; žr. išn. 134, 136. 145 Popiežius Julius II – žr. išn. 446, p. 193; 59, p. 226. 146 Jonas Albinas, Vilniaus kanauninkas, vyskupo kancleris – žr. išn. 44, p. xxxii. 147 Vyšniavo klebonas Tomas. 148 Dorų klebonas Motiejus – žr. išn. 134. 149 Irševičių klebonas Simonas – žr. išn. 135. 150 Vysk. Alberto Radvilos notaras Leonardas iš Miaskovo – žr. išn. 99, p. 227. 151 Vloclaveko (Włocławek) vyskupijos dvasininkas ir notaras Jurgis Albertaitis iš Bresto. 152 Gniezno oficijolas Vincentas iš Lagievnikų (†1525), Gniezno kanauninkas (1493–1525), arkidiakonas (1517–1525) – Korytkowicz, Prałaci i kanoni, II, p. 493–498. 153 Gniezno arkivyskupas primatas Jonas Laskis – žr. p. xxii–xxvii. 154 Gniezno konsistorijoje apeliacinė byla iš Vilniaus tarp Gardino vietininko Stanislovo Cechanovskio (Kiškos) ir Žemaičių seniūno Stanislovo Jonaičio dėl teisės teikti kandidatą į Deltuvos bažnyčios klebonus prasidėjo 1511 11 24 (AAG Acta Cons A78, l. 79v, 80, 81, 82, 82v, 85, 86v–87, 99v [1512 01 28], 103, 105, 108 [02 20, dominus (reiš- kia, oficijolas)ad petitionem Jeremie procuratoris domini Cziechanowski litteras testimonii in personam venerabilis domini Casper officialis Vilnensis pro examinandis testibus decrevit], 110v [03 01, Joannis de Cziechanowicz pažada vežti raštus Vilniun su klausimais liudininkams], 139, 140v [05 24, in causa appellacionis domini Stanislai Cziechonowski contra dominum Stanislaum capitaneum schamagitiensem Andreas procurator domini Schamagitiensis capitanei et tutoris Nicolai Giesgal unici et vero patroni, prout terminus requirit, restituit articulos correctos et accusavit contumaciam Jeremie nichil dicentis contra easdem], 142, 146r–v [06 09, Andreas ... petivit sibi decernere litteras remissionis pro examine testium in personam domini Casparis officialis Vilnensis; nors Jeremijas prieštarauja tokiam žingsnui, Vilniaus laiškai pristatyti teismui, Vilniaus oficijolo antspaudą pripažįsta Jeremijas ir „laiškininkas“ Jonas iš Cechanoveco; Jono atvežtas laiškas skaitytas, Jonas pripažįsta‚ quod sit domini Jacobi Cuczinsky canonici Vilnensis], 147 [06 11, Nobilis Stephanus de Bethigola de Lithwania portitor rotuli remissionis, flexis genibus et tacta imagine Crucifixi iuravit fideliter portare rotulum domino commissario in persona cuius est decreta remissio, – šįsyk Steponas iš Betygalos (Kęsgailos žmogus), priklaupęs ir padėjęs ranką ant Nukryžiuotojo, žada vežti teismo klausimyną Lietuvon], 153v–154 [06 24, Andriejui leista šaukti į teismą Vilniuje dirbantį notarą Martyną Jonaitį iš Poznanės ad respondenda nonnulla iura causam huiusmodi tangentia. Qui compulsus respondit duas investituras, primam sub titulo et sigillo olim Alberti episcopi Vilnensis de persona Gregorii Miedza plebani, et secundam sub sigillo moderni domini Alberti epsicopi de persona Stanislai moderni instituti, necnon litteras exinde debite exequutas et duas presentationes utramque sub titulo et sigillo olim generosi Nicolai Kiesgal, – paaiškėjo, kad Mikalojus Kęsgaila dviems Vilniaus vyskupams pristatė du kandidatus, Albertui Taborui (m. 1507) – Grigalių Miedzę, o Albertui Radvilai – Stanislovą (Šelunietį)], 155, 158, 165 [08 25, Žemaičių seniūno prokuratorius pristato Vilniaus oficijolo kanauninko Jokūbo de Cuczino antspauduotą įrodymų ritinį], 169, 169v, 171, 172, 173, 174. Acta Cons A 79, l. 3 [1513 01 14, Fridrikas iš Betygalos pažada, atvežus (Vilniaus konsistorijos) dokumentus, Andriejus pristato dokumentų ritinį, pripažindamas jo antspaudą, Fridrikas reposuit quasdam literas donacionis et dotacionis decimarum et certorum proventuum per olim magnificos Michaelem pallatinum Vilnensem et Joannem capitaneum schamagitiensem germanos dictos Kiesgalovic heredes et patronos predicte ville in Dziewioltowo. Šiems Deltuvos ko- liatorių-brolių Vilniaus vaivados Mykolo ir Žemaičių seniūno Jono Kęsgailaičių raštams [pvz., KDKDW Nr. 297, p. 350–352, 1476 02 29] prieštarauja Gardiniškio prokuratorius Jeremijas, kuris teigė esą (Kiška) yra patroni et collatoris parrochialis ecclesie in Dziewolthowo, jis prieštarauja prieš patį Fridriką, nes esą tie raštai non valere neque illis fidem adhiberi, quia idem Fredericus mentita fide vel pelcata [plg. lenk. belkot] existens Rutenus et propter hoc excommunicatus (laiškanešys melagis, stačiatikis ir dėl to atskirtas nuo Bažnyčios). Andriejus atsakė‚ generaliter nec obstat quod allegat procurator exadverso quam Rutenus vel alter paganus sit portitor literarum, cum ipse rotulus sit sigillatus et clausus, quos habuit pro recognito Jeremias. Pastarasis pristato senesnį Adomo Katriškio antspau- duotą ritinį], 4v, 5v, 8, 12, 38 [06 08].

229 155 Didysis LDK etmonas (1503–1507), Gardino vietininkas (1508), LDK žemės maršalas (1512–1513) Stanislo- vas Kiška iš Cechanoveco, Petro Strumilos sūnus – N. Asadauskienė, Kiškų giminė LDK XV–XVII a. Geneaologinis tyrimas (Vilnius, 2003), p. 85–109. 1511 07 25 Gniezno apeliaciniame teisme prasidėjo byla tarp Vilniaus katedros mansionarijaus ir Švč. Trejybės koplyčios kunigo Stepono Kijeviečio bei Gardino vietininko Stanislovo Cecha- novskio (AAG Acta Cons A78, l.52v). Steponas Kijevietis (fl. 1503–1532) – LKD 2406, 2414, du sykius įrašytas asmuo – tikriausiai tas pats kunigas; jis perėmė Švč. Trejybės koplyčios (kur laikomi šv. Kazimiero palaikai) prie- žiūrą po mansionarijaus Jokūbo Lesdzinskio mirties, kuomet pakeitus aukų skrynios raktus, paaiškėjo, kad dingę 200 kapų lietuviškų grašių. – AAG Acta Con C 3, l. 220v. Steponui atstovavo Andriejus iš Rimanovo, o Stanislovui Kiškai – Jeremijas iš Čarnovo (Acta Cons A 78, l.56, 65 [10 08, Andriejus smerkia pirmojo teismo procedūrą], 81v, 82v, 83v, 84v, 86v, 87, 108 [1512 02 20], 110v, 112, 115v, 123v, 125v, 128, 131v, 139v, 141v, 171v [1512 09 06: Jeremias... produxit instrumentum confessionis de manu et signo legalis Pauli de Cziechonowicz pro cuius manus et legalitatis recognitione induxit in testem discretum Joannem de Cziechanowicz], 172r–v [09 10 Stepono prokuratorius Andriejus pristatė medžiagą, prieštaraujančią Jeremijo instrumentum, priversdamas Albertą iš Gožkovičių pripažinti certam concordiam sub sigillo officialis Vilnensis]; Acta Con A79, l. 5v [1513 01 21], 47v–48). PSB 12, p. 515–517. Cechanoveco istorija – N. D. Tomaszewski, Historia Ciechanowca do 1947 roku (Ciechanowiec, 2008), ypač p. 37–70. 156 Jonas Pšasničietis (1511–1522), Stanislovo Kiškos pristatytas į Deltuvos klebonus; 1517 07 23 teiktas į Že- maičių vyskupijos Liolių klebonus – Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, I, ed. P. Jatulis (Roma, 1984), Nr. 127, p. 197–199; LKD 798. Regis, kunigas seniūno nebijojo. 157 Trakų vaivada, Žemaičių seniūnas Stanislovas Jonaitis Kęsgaila, žr. išn. 724, p. 208. 158 Mikalojus Mikalojaitis Kęsgaila (†1529), LDK žemės maršalkos Mikalojaus Jonaičio Kęsgailos sūnus; ap. 1516 m. pasiekė pilnametystę, 1519 m. vedė Jono Mikalojaičio Radvilos dukterį Ona Radvilaitę. 1516 m. įsteigė Jelnos bažnyčią, Dvareco/Dvarčiaus koplyčią (žr. nr. 58[52], p. 205, išn. 651) 1529 m. su žmona ir sūnumi Stanis- lovu tapo Vilniaus pranciškonų brolijos nariais. Ap. 1529 m. mirė, palikdamas nemažai turto įvairioms bažny- čioms. – Varšuva, AGAD Perg. 7560. Jo mažamečio įpėdinio globėjais bei testamento vykdytojais paskirti žmona Ona ir jos dėdė, Vilniaus kaštelionas Jurgis Mikalojaitis Radvila – Pietkiewicz, Kieżgajłowie, p. 46. 159 Stanislovas iš Šeliunės (Mazovijoje) (1511–1517) – LKD 2210. Iš apeliacijos medžiagos matyti, kad Mikalo- jus Kęsgaila pristatė du kandidatus į Deltuvos klebonus. Stanislovas gavo vyskupo Alberto Radvilos palaiminimą. 160 Janas Leśniczius – Krokuvos universiteto teologijos profesorius, Gniezno kanauninkas, 1512 03 12 arkivyskupas Laskis reikalavo. kad jis reziduotų Gniezne bent vienerius metus – Tafiłowski, Jan Łaski, p. 405. 161 Berods, Vilniaus konsistorijoje Vilniaus oficijolas Jokūbas Kučinskis nusprendė, kad Stanislovo kandidatūra neteisėta, o toks nuosprendis čia anuliuojamas. LKD 583. 162 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – žr. išn. 404. 163 Piotras Czieszewskis – Gniezno srities dvasininkas (bet ne kanauninkas). 164 Wojciechas Jablkowskis – Gniezno srities dvasininkas (bet ne kanauninkas). 165 Wojciech Wincenty z Karszowa – notaras. 166 Cholchlos žemvaldė Marina Vladičanka, Stanislovo Andriejaičio žmona. 167 Cholchlos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią 1437 m. įsteigė kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis – KDKDW Nr. 151, p. 168–169. Kun. Fijałeko dingusiu laikomas originalas saugomas Berlyne, Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz, Zastowt Sammlung Nr. 1; K. Jablonskiui Z. Ivinskio užsakyta originalo nuotrauka saugoma MAB F256, 1736. 168 Cholchlos klebonas Stanislovas (1514–1517) – LKD 2214. 169 Lasakinės klebonas Paulius – žr. išn. 138, p. 229. 170 Dorų altarista Stanislovas; galbūt Motiejaus (žr. išn. 136, 139) įpėdinio, gal kitos altarijos kunigas. 171 Cholchlos ministras Jonas. 172 Dorų bažnyčios koliatorius Jokūbas Mickevičius – žr. Nr. 129, p. 228. 173 Jokūbas Bagdonavičius – bajoras koliatorius. 174 Paulius Romanas – nežinomas bajoras. 175 Vilniaus vyskupas Albertas Radvila – žr. išn. 404. 176 Toks čelobytie nebūdingas katalikų dokumentui. Vyskupo Alberto 1515 08 19 raštas Kauno altaristai Bal- tramiejui dėl paskyrimo Kaunakiemio koplyčios kunigu. – Originalus pergamentas saugomas Berlyne, Dahlem, Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz, Zastowt Sammlung Nr. 15, Z. Ivinskio K. Jablonskiui užsakyta rankraščio nuotrauka saugoma MAB F256. 1531 09 28 Kauno miesto tarybos narių prašymas Vilniaus vyskupui Jonui paskirti Andriejų Bareiką [LKD 217] Kaunakiemio kunigu – Zastowt Sammlung Nr. 26. 177 Kaunakiemio Šv. Kryžiaus, Jurgio ir Jono Krikštytojo bažnyčią prieš aštuonerius metus (ap. 1507 m. pagal šį raštą) įsteigė Kauno miestiečiai Darata ir Jonas Nabai – žr. Nr. 23. 1511 09 10 (MAB F3-78, Jasas, Pergamentų

230 katalogas, Nr. 191, p. 82). Kauno klebonas Jonas Zaluskis leidžia statyti Šv. Kryžiaus bažnyčią už miesto ribų, o jos kapelionas turės kasmet klebonui mokėti po 1 auksinį floriną už paminėtą leidimą: In nomine Domini amen. Quia ea, que ad eviternitatem solidari debent nisi apicibus literarum et testimonio fidedignorum ratificentur ob labilem hominum memoriam de facili a memoria labuntur, Quocirca universis et singulis cuiuscunque status et eminencie existentibus quocumque titulo, stematis, insignibus aut culmine honoris evectis presentibus et futuris presencium noticiam habituris, visuris, lecturis auditurisque ceterisque, quibus expedit aut expedire quandolibet dinoscetur, EGO Joannes Zalusky, canonicus Plocensis plebanusque Cawnensis harum serie literarum seu literis meis patentibus literis publice recognosco, quia sub anno Domini millesimo quingentesimo undecimo feria quarta proxima ante festum Exaltacionis Sancte Crucis, veniens honesta domina Dorothea Nabova incola Cawnensis cum suo legittimo contorali Joanne Nab exposuit, enucleans quomodo dum crebro crebrius gravi laborasset egritudine novissime vero a Deo percussa fuit adversa valetudine ut iam pene necis quam vite speraret calcari, et cum talem agonizaret instinctu fortasse divino votu fecit, ut si optimus maximus Deus eandem de hac acerba incolumitate liberare dignaretur, vellet rupta mora sue clemencie divine et signo salutifferi Crucis ob laudem et perpetuam memoriam ecclesiam Sancte Crucis ellaborare, dare in colle extra civitatem Cawnensem, vicinam penes villam nuncupatam Cawnokyemys ... 178 Darata Nabienė – Kauno pirklio Jono Nabo našlė. 179 Kaunakiemio klebonas Baltramiejus Bernardaitis – žr. išn. 244, 249, p. 187. 180 Breslaujos (1499), Smolensko (1507–1508), Mogiliovo (1514) vietininkas, valdovo maršalka (1516) Jurgis Zenovevičius [Juri Zienowicz], kuris turėjo bent keturis sūnus: Mikalojų, Mykolą, Jurgį ir Joną – Smurgainių, Pastovių, Šiauliškių, Graužiškių, Bistryčios bažnyčių globėjus – žr. išn. 181–184. Jo žmona – Stanislovo Astikaičio duktė Ona. 1479 08 20 pora įteisino savo neteisėtą santuoką (dėl ketvirto kraujo giminystės laipsnio) – ASP 28, l. 118r. Jų duktė Ona ištekėjo už Jokūbo Nemiraičio iki 1499 m. – 1499 12 24 jų santuoką įteisino Šventoji Peniten- ciarija, kur jie taip pat gavo išpažinties malonę. – ASP 48, l. 920v. 1486 m. užrašė Kijevo Pečiorų vienuolynui tėvo- nines valdas, o stačiatikių vienuoliai įpareigoti melstis už jį ir jo šeimą. – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 138. 181 Mikalojus Jurgaitis Zenovevičius, vedė 1. Oną Mikalojaitę Iljiničaitę (†1522); 2. Oną Vaclovaitę. – Boniecki, Poczet rodów, p. 417. Mirė prieš 1528 m. 1512 10 20 Žygimantas Senasis patvirtino iždininko Abraomo Jezofičiaus teises į žmones (21 tarnybą), 4 žemes Gardino pavieto Žaroslavkos valsčiuje, kuriuos jam dvarionis Mikalojus Ze- novevičius užrašė už 104 kapas – LM 9, Nr. 400, p. 248. 182 Mykolas Jurgaitis Zenovevičius 1528 m. turėjo valdovui teikti 28 žirgus – LM 523, p. 24. Jo sūnus Jonas vedė Stanislovo Komorowskio našlę, Daratą Tsibulską – žr. p. xxxiii, išn. 47. 183 Jurgis Jurgaitis – Mstislavlio seniūnas. 1528 m. turėjo valdovui teikti 33 žirgus – LM 523, p. 24. 1522 07 23 kartu su broliu Mikalojumi ginčijosi su Vilniaus vaivadaičiais Jonu ir Stanislovu Radvilomis dėl Vaplenos žemės ir Poropliščės dvaro – LM 11, Nr. 89, p. 103. 1522 12 bylinėjosi su broliais Mikalojumi ir Mykolu dėl tėvo paliktų turtų. Smurgainių klebonas Stanislovas raštu paliudijo Jurgio Jonaičio dovanas sūnums, o Jurgis Jurgaitis reikalauja, kad klebonas viską paliudytų vyskupo akivaizdoje – LM 11, Nr. 145, p. 138–139. Dar žr. 1514 12 31 Darsūniškio ginčą – LM 9, Nr. 538, p. 295. Jo žmona Jadvyga 1547 07 31 Vyšniavo dvare testamentu savo sūnums Stanislovui ir Mykolui užrašė Pastovių, Vyšniavo ir kitus dvarus, suteikė turtą Smurgainių ir kitoms bažnyčioms. – F3-113, Jasas Nr. 498, p. 197 (kur ne ta data – 08 28; 1547 data dominica proxima ad festum Sancti Petri ad Vincula, 1547 m. Šv. Petro grandinėse šventė [08 01] – pirmadienis), Lib. Mag., l. 225–226: In nomine Domini, amen. Significatur universis et singulis hoc presens testamentum et ultimam voluntatem visuris, lecturis, ... et audituris, quod Ego Hedwigis Georgii Zenowicz capitanei olim Mstislaviensis conthoralis, sana mente composque rationis existens, licet corpore languis, animadvertens, quod homo quottidie ad finem sue vite properans ac ... considerans, quod nihil cercius morte et nihil incercius hora mortis ... presens testamentum et ultimam facio voluntatem. In primis Omnipotenti Deo et gloriose Sue genetrici totique celesti jerarchie animam meam commendo ... sepulturam in ecclesia Smorgoniensi ... lego illa bona Postawi et Visznyewo, prout se in toto habent et ut mihi per maritum ... ratione dotalicii ad eternitatem ascripta sunt, item et omnia bona ... per me in Visznyewo et Kraysko ... do, lego, approprio et per hoc presens testamentum ascribo filiis ... Joanni Chrzonis, Stanisko et Nicolao Zenowiecz et eorum liberis successoribusque legitimis ... possidenda cum omnibus censibus, fructibus, proventibus, tributis et obvencionibus quibuscunque ac universis et singulis utilitatibus de facto ... hospitium (kuris pastatytas už Vilniaus miesto sienų, palei Vilnelę). Pirma ji užrašo turtą Smurgainių bažnyčiai, kur bus palaidota – ad parandam monstranciam argenteam viginti sexagenas grossorum et pro campana ad ibidem reformanda quinque sexagenas grossorum; pro ecclesia in Postawi quinque sexagenas pro vexilla aut campana paranda; pro ecclesia in Szawliszki ornatum cum toto eius apparatu de adamaszek albo cum cruce super eodem ornatu de zlotoglow parandum et panniculum alias szerinka serico auroque decorata [szirzinka – tai subcorporale arba platesnis už korporalą (ant kurio dedama ostija) audinys, dažnai šilkinis, brangiai papuoštas, patiesiamas ant altoriaus staltiesės po korporalu – Nowowiejski, Wykład Li- turgii, t. 2, p. 277]; Graužiškių bažnyčiai dovanojo szerinka; Bistryčios bažnyčiai dovanoja viską, ko reikia, penkias

231 kapas grašių, vieną kapą grašių gedulingoms mišioms (pro exequiis) aukoti, ir 20 kapų grašių ubagams. Item ad hospitale Sancti Spiritus Vilnensis quinque sexagenas. Item ad aliud hospitale Marie Magdalene in ibidem quinque sexagenas. Tarp liudytojų: Joannes Tolstik civis vilnensis, Joannis Hlebowicz pallatinus smolenscensis, Smurgainių klebonas Jonas, Pastovių klebonas Erazmas, Smurgainių altarista Ambraziejus. 184 Jonas Jurgaitis – 1528 m. turėjo valdovui teikti 41 žirgą – LM 523, p. 24. Neaišku, ar tai tas pats Raudonsalės (Krasnoe Selo) vietininkas Jonas (Ivaška) Zenovevičius, kuris 1513 04 25 praneša valdovui apie problemas, susijusias su bajorais, kurie pabėgo pas maskolių valdovą – LM 9, Nr. 148–149, p. 130–131. 185 Pastovys (Postavy) – dab. Baltarusijos Vitebsko srities miestas; jų Antakalnio rakto, Ašmenos pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv. Jurgio ir Mikalojaus bažnyčia. 1553 m. ji turėjo 4,5 žagrės, 1 žemę (27,5 gr); jos altorius turėjo 3 žemes (15 gr). 1522 m. ten klebonavo kunigas Mikalojus – MAB F43, b. 1471, LKD 1477. 186 Poznanės vyskupijos dvasininkas, Pastovių klebonas Simonas iš Kripsko (Gipsko?) – LKD 2903. 187 Jokūbas Pieczkowiczius Svyriškis. – Tęgowski, Rodowód kniaziów, p. 110–112, 142–145. 188 Svyrių kunigaikštis Jonas Martynaitis. – Tęgowski, Rodowód kniaziów, p. 112–114. 189 Ar Svyrių altarista, Nauj. Voverių vik., Vilniaus zakristijonas – tas pats Gotardas? LKD 479–481. 190 Mikalojus Viežgaila – Vilniaus kanauninkas, Kijevo vyskupas (1526–1531) – LKD 1451; žr. išn. 15. 1520– 1524 m. Kijevo vyskupo pareigas ėjo Vilniaus kanauninkas Jonas Filipavičius. – LKD 754. Apie Kijevo vyskupus – K. Prokop, Biskupi kijowscy obrządku łacińskiego XIV–XVIII w. Szkice biografyczne (Biały Dunajec-Ostróg, 2003). J. Chachaj, „Rozwój sieci świątyń katolickich obrządku łacińskiego na terenie diecezji kijowskiej do połowy XVII wieku“, Ecclesia, cultura, potestas, p. 85–104. 191 Eišiškės – Šalčininkų raj. miestas, netoli Lietuvos-Baltarusijos sienos. Pirmoji bažnyčia įsteigta iki 1474 m., nes 1475 12 22 Eišiškių klebonas Jokūbas iš Mazovijos gavo išpažinties malonę ad perpetuum – ASP 23, fo 280v. Tą pačią dieną panašią malonę gavo Vilniaus prelatas-prepozitas Albertas iš Giedraičių (Alberto de Gedroti presbytero preposito ecclesie Wilnensis) [fl. 1474–1478, LKD 57], ibid. 1475 11 29 paminėta ta pati malonė Jokūbui – ASP 24, fo 252v. Priežastis, kodėl suplika užrašyta du sykius, neaiški. 1506 01 02 Ldk Aleksandras Jogailaitis neturtingai parapijai duoda smuklę – KDKDW Nr. 597, p. 712–713. 1522 02 10 Gardine Eišiškių klebono Mikalojaus iš Pul- tusko prašymu Ldk Žygimantas Senasis patvirtina prarastą bažnyčios privilegiją. – Lib. Mag., l. 135–136v, Lib. VI, l. 324–325v. 1540 07 21 Eišiškių klebonas, Modenos kilmės Jonas Andriejus Valentini įsteigė Šv. Modenos vyskupo Geminijono, Antano Paduviečio, Stanislovo altorių. Altarista turi kas savaitę aukoti dvejas mišias: pirmadieniais – už gyvuosius, penktadieniais – už mirusius, ypač už sielą Schinderio, kuris testamentu paskyrė pinigų smuklei statyti. – Lib. Mag., l. 205v–207; tą pačią dieną Ldk Žygimantas Senasis leido derliaus mokesčio (kapszczyna) paja- mus perleisti altoriaus išlaikymui (Lib. VI, l. 325v–326). 1543 03 09 Vilnius vyskupas Paulius Alšėniškis patvirtino altoriaus suteikčių raštus – Lib. VI, l. 326v–328. 192 Pgl. LKD 1497, cituojant Lib. VI, 1529 m. 193 Eišiškių altarista Albertas – LKD 94. 194 Maišiagalos bajoras Martynas Radvila Volčkavičius – MAB F3-77 1508 05 25 paliudijo Paberžės bajorai- tės Petronėlės Kondrataitės dovaną Maišiagalos Švč. Trejybės altoriui; F3-91 1522 08 02 paliudijo valdovo raštą, kuriuo jis patvirtino savo 1514 01 05 ir kitą 1514 m. raštą dėl Maišiagalos bažnyčios Švč. Trejybės altoriui žemės suteikimo. Apie altoriaus steigimą ir jo padėtį 1522 m., žr. išn. 6, p. 210. Martynas savo testamentą patvirtino 1521 04 29 – F3-88 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 247, p. 101. 195 Vilniaus bernardinų bažnyčia – R. Janonienė, Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Pranciškoniškojo dvasingumo atspindžiai ansamblio įrangoje ir puošyboje (Vilnius, 2010). 196 Tiksliau nežinomas Maišiagalos srities bajoras. 1517 m. Baltramiejus Pietkavičius (Barthosz Pyeczkowycz) paliudijo Martyno Radvilos altoriaus įsteigimą – MAB F3-83. 197 Tiksliau nežinomas Maišiagalos srities bajoras. 198 Maišiagalos srities bajoras, kuris 1517 m. kartu su Radvila ir kitais vietiniais bajorais įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Šv. Martyno altorių, žr. išn. 7, p. 210. 1529 08 14 su kitais koliatoriais suteikė altoriui baudžiauninką – F3-97; 1533 07 06 su kitais koliatoriais F3-104 vyskupui pristato kandidatą į Šv. Martyno altaristas. 199 Paberžės klebonas, Maišiagalos Švč. Trejybės altoriaus altarista Petras iš Karvyniškių – žr. išn. 48, p. 215. 200 Žr. išn. 565, p. 202. Šioje bažnyčioje Radvila prašėsi būti palaidojamas. 201 Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo (vėliau ir Šv. Jono Evangelisto) parapijos bažnyčia. 202 Vilniaus miestietis, tikriausiai pirklys, Jurgis Zadora. Neaišku, ar tai tas pats asmuo, kuris 1506 m. Šv. Jono bažnyčios brolijos rašte minimas kaip Petro uošvis – MAB F4-33, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 162, p. 71: My, bratstvo svjatogo Jana.. Vicant zolotarj, a Petr, Zadorin zjatj. 203 1501 m. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčią Ldk Aleksandras perdavė Šv. Dominyko ordinui KDKDW Nr. 486, p. 571–573 (1501 05 10), 491, p. 582–585 (1501 05 20).

232 204 Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo ir Šv. Martyno altorius, pirmasis jo altarista – kunigas Jurgis Giedraitiškis – žr. išn. 7, p. 210. 205 Musės upė – Širvintų ir Vilniaus raj. upė, dešinysis Neries intakas. Martyno dvarelį ties Musės upe 1571 08 01 Vilniaus Jėzuitų kolegijai (koleum zakonnikov ottsov ezuitov) bei Maišiagalos Šv. Martyno altorių dovanojo altoriaus koliatoriai, 22 Martyno Radvilos palikuonys. – MAB F6-232 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 623, p. 249). 206 Jo žmona Marina funduoja Paberžės altorių – žr. išn. 49. p. 215. 207 Vilniaus Aukštutinės pilies pareigūnas, Wyszegrodski, Urzędnicy... wileńskie, Nr. 1214. 208 Vilniaus vartininkas (wrotniczy) Stanislovas Nyklevičius – Urzędnicy... wileńskie, p. 20 jo nemini. 209 Švenčionių klebonas Lukas Kšenžopolietis – žr. išn. 59, p. 217; 319, p. 236. 210 Martynas Jonaitis iš Poznanės, Vilniaus vyskupijoje dirbantis viešasis notaras, žr. KDKDW Nr. 340, p. 395 (Vilnius, 1484); 348, p. 411; 390, p. 449; 431, p. 505; 445, p. 520; 455, p. 534; 575, p. 693 (1504). Jo Žemaičių vyskupo Martyno II, Vilniaus vyskupų Andriejaus ir Alberto Taboro dokumentų kopijos pristatytos Gniezno konsistorijos teisme (Onos (kartais pavadintos Kotryna) Kibartaitės-Sirtautaitienės byla prieš Pacą Sirtautaitį. – AAG Acta Cons A 60, l. 74v–75, 76v, 78r–v, 79, 81, 82, 109v, 112v, 137v–138, 141v, 143; Acta Con. A61 [1493 m.] l. 16v, 51v, 54, 55, 64v–65; Acta Con A 62 [1494 m.] l. 17r–v, 43, 46, 49v, 78v). Dar žr. A. Gąsiorowski, Notariusze publiczni w Wielkopolsce schyłku wieków średnich. Katalog admisji w Gnieźnie i Poznaniu 1420–1500 (Poznań, 1993), Nr. 314, p. 40. Jis turėjo dukterį – ACV I. 211 Popiežiaus Leono X nuncijus, vyskupas Zacharias Ferreris – žr. p. xxviii–xxxii. 212 Popiežius Leonas X – žr. išn. 650, p. 206. 213 Jų Vilniaus kapitulai suteiktos privilegijos – KDKDW Nr. 35, p. 62–64, Nr. 110, p. 136–139, Nr. 565, p. 679–684. 214 Išrinktasis į Vilniaus vyskupus Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, žr. p. xxvii, išn. 23. 215 Vilniaus katedra ir jos kapitula panaši į Krokuvos katedrą ir kapitulą. Tai nereiškia, kad Lietuvos metropo- lijos įstaigos tos pačios, kaip Krokuvos – Ochmańskio (ir ne tik) teiginius apie Vilniaus kapitulos statutus iš dalies neigia naujas privilegijų leidinys su komentarais. – Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai, par. W. Pawli- kowska-Butterwick, L. Jovaiša (Vilnius, 2016). 216 Vyskupai-gynėjai iš Krokuvos (Jan Konarski, 1447–1503–1525, PSB t. 13, p. 458) ir Lucko (Paulius Alšėniš- kis, žr. p. xxxii, išn. 44). 217 Žr. išn. 226. 218 Panašiai suderintą parapijų veiklą į šiaurę nuo Nemuno matome 1496 [KDKDW Nr. 428], 1510 [Pried. Nr. 11] ir 1521 m. parapinių tretininkų bendradarbiavime pagal kardinolo Fridriko Jogailaičio atlaidų raštą Žygi- mantiškių, Geranainių, Subatninkų, Graužiškių, Surviliškių, Yvijos, Lotvos, Dieveniškių, Vseliubo, Trobų ir Šalči- ninkėlių dvasininkams. Formuojasi kitas vyskupijos bendruomenės lygis. Galima panašų vyskupijos bendruome- nės raidos veiksnį įžvelgti 1496 m. pietryčių parapijų tinklo brolijos formavimesi, kurį 1510 m. patvirtino vyskupas Albertas Radvila. Šiuo atveju turime broliją, kuri apima vienuolikos parapijų bendruomenes – Žygimantiškių, Geranainių, Subatninkų, Graužiškių, Surviliškių, Yvijos, Lotvos, Dieveniškių, Vseliubo, Trobų ir Šalčininkėlių. Pagrindinis nustatytas šios brolijos tikslas – padidinti krašto dievobaimingumą, padedant palaidoti ir atminti mirusius – kas ketvirtį (Quatuor tempora – lenkiškai vadinami Suche dni) nariai organizuoja vakarines pamaldas ir trejas šventąsias mišias – pirmosios Švč. Mergelės Marijos garbei, antrosios – už mirusius, trečiosios – dienos šventei. Šios pamaldos vyksta kaskart kitoje tinklo bažnyčioje. 1520 02 02, Vilnius: Geranainių savininkų Alberto ir Zofijos Goštautų prašymu, popiežiaus legatas Ferreris Goštautų globotiesiems Tikočino pranciškonams suteikia atlaidos raštą, Archiwum Narodowe w Krakowie, Zbiór Zygmunta Glogera, Rs. 714 (Kopiariusz i kronika klasztoru bernardynów w Tykocinie), p. 9, 53: Zacharias Dei et Apostolice sedis gratia Episcopus Gardiensis, sanctissimi in Christo Patris et Domini nostri, Domini Leonis divina providentia Papa decimi, prelatus domesticus et referendarius, secretarius ac per universum Regnum Polonie et Magnum Ducatum Lituanie, omnesque et singulas terras mediate et immediate vel alias quolibet eisdem regno et ducatui subiectas cum omnimoda legati a latere et maioris penitentiarii de Urbe potestate nuncius et orator universis christifidelibus presentes literas inspecturis salutem. Licet Is de Cuius munere venit ut sibi a suis fidelibus digne et laudabiliter servatur de obedientia sua pietatis, que merita supplicum excedit et vota bene servientibus sibi multo maiora retribuat, quam valeant promereri, desiderantes tamen reddere Domino populum acceptabilem et bonorum operum sectatorum fideles ipsos ad complacendum Eidem et quasi quibusdam allecturis muneribus, indulgentiis videlicet et remissionibus invitamus ut exinde reddantur divine gratie acceptores. Cum itaque illustres et magnifici Albertus Martini Gastolth palatinus Trocensis et Zophia ducissa Verescensis [p. 53] coniuges nobis supplicaverunt quatenus ecclesie Visitationis Gloriose Virginis Marie in oppido Tykocin que est sub gubernatione fratrum minorum sancti Francisci de observantia Vilnensis diecesis, ut in festivitatibus sanctorum Francisci, Visitationis et Purificationis Gloriose Virginis Marie, Nicolai et Zophie indulgentias decem annorum et totidem quadragenarum quibuscunque Christifidelibus divinis officiis in dicta

233 ecclesia interessentibus et manus adiutrices pro instauratione eiusdem porrigentibus concedere dignaremur. Nos itaque huiusmodi supplicationibus inclinati, omnibus et singulis Christi fidelibus predictis ad dictam ecclesiam pro divinis officiis audiendis profisciscentibus manusque adiutrices pro instauratione eiusdem ecclesie porrigentibus in eisdem quinquis festivitatibus decem annos et totidem quadragenas de vera indulgentia perpetuis futuris temporibus auctoritate Apostolica nobis consessa et qua fungimur in hac parte tenore presentium concedimus et impartimur non obstante constitutionibus et ordinationibus Appostolicis ac omnibus illis que sanctissimus Dominus noster in facultatibus nobis concessis voluit non obstare ceteris contrariis quibuscunque. In quorum fidem presentes literas per secretarium nostrum fieri, nostrique sigilli iussimus et fecimus appenssione communiri. Datum Vilne sub anno a Nativitate Domini millesimo quingentesimo vigesimo, die secundo mensis Februarii, pontificatus prefati sanctissimi domini nostri Leonis pape decimi anno octavo. 219 Tolfa – Italijoje, Lazio raj., buv. popiežiaus valdų miestelis, kur 1461 m. atrasti dideli alūnito ištekliai. Miesto kasyklos gavo popiežiaus monopoliją alūnui gaminti Europos audinių dažymui. 220 Vilniaus kanauninkas Martynas iš Dušnikų, Vilniaus Šv. Jobo (ir Šv. Marijos Magdalietės) špitolės steigėjas, žr. išn. 457, 645, p. 193, 205. 221 Gailestingumo brolija įsteigta prie Šv. Jobo špitolės, už (pilies) sienų – žr. Rowell, „The Role of charitable activity“, p. 39–50. 222 Sausadieniai, Quatuor Tempora, Angaria – žr. p. xlvii, xlix. 223 Šv. Martyno Turiečio, elgetų globėjo šventė – lapkričio 11 d. 224 Palyginimo dėlei, mokestis už Vilniaus miestiečio Morkaus Petkavičiaus (Marco Pyothrkovich) testamento patvirtinimą (MAB F6-114) – 3 florinai/auksinai. 225 Hieronimus de Paulo – notaras, kuris parašė ir Dušnikiečio, ir Petkavičiaus dokumentus. 226 Zacharias Ferreri (1479–1524) – titulinis Sebastės arkivyskupas (1518), Gvardialfieros vyskupas (Benevento vyskupo sufraganas) (1518–1524), gimęs Vicenzoje, popiežiaus Juliaus II globotinis ir priešas, Bažnyčios reformos šalininkas, kard. Lopez de Carvajal rėmėjas, kuriam 1511 m. paskyrė savo darbą apie Bazelio susirinkimą (Decreta et acta Concilii Basiliensis), vienuolis. Dalyvavo Pizos anti susirinkime (1511) ir Laterano V susirinkime. 1518 m. pab. paskirtas popiežiaus Leono X nuncijumi Lenkijoje, Lietuvoje bei Maskvoje. Tarp kitų darbų – pirmojo šven- tojo Kazimiero gyvenimo autorius. – Čiurinskas, Ankstyvieji šv. Kazimiero „gyvenimai“, p. 46–119. Mirė 1524 m. Dizionario Biografico degli Italiani 46 (1996), B. Morsolin, Zaccaria Ferreri – episodio biografico del secolo decimosesto (Vicenza, 1877), idem, Un latinista del Cinquecento, imitatore di Dante (Venezia, 1894). Apie jo veiksmus Lietuvoje, žr. p. xxviii–xxxii. 227 Gg 2,15 228 Lietuvos geografinės ir ideologinės padėties supratimas – dar prieš atsiverčiant į krikščionybę Lietuva buvo žinoma kaip pasaulio pakraštys, atskalūnų ir pagonių apsupta šalis. 15 a. lietuviai sugebėjo naudotis tokiais stere- otipais savo labui, prašydami malonių iš Vakarų pasaulio. S. C. Rowell, „Lietuva – krikščionybės pylimas? Vienos XV amžiaus ideologijos pasisavinimas“, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis (Vilnius, 2002), p. 17–32. 229 Kadaise Šv. Augustino kanauninkų ordino vienuolis, arkieretikas Martynas Liuteris (1483–1546). 230 Plg. popiežiaus bules Exsurge Domine (1520 06 16), Decet Romanum pontificem (1521 01 03). 231 Ps 68,29. 232 Iz 1, 31. 233 2 Kor 6, 15. 234 2 Kor 6, 17. 235 Mk 2, 17. 236 Iz 42, 2. 237 Sir 13,1. 238 Sir 42, 14. 239 Lk 15, 4,7. 240 Lk 15, 24. 241 1501 04 26. Plg. Aleksandro bulę Vilniaus vyskupui Albertui Taborui 1501 04 26, VMPL II Nr. 300, p. 280–282. 242 Klausimas, kas, kada ir kur uždraudė Lietuvos (ir Lenkijos) stačiatikiams statyti naujas cerkves, tebelieka painus. D. Baronas teisingai pastebi, kad neturime jokių Vytauto, Kazimiero arba kito valdovo tiksliai pasakyto draudimo cerkvėms statyti, o kad klausimas tapo aktualus Aleksandrui Jogailaičiui 1494 m. pasiruošus vesti Mas- kvos kunigaikštytę Eleną Jonaitę. Vis dėlto kanonų teisė nuo seno siekė reguliuoti tokias statybas. Ką lietuviai legatui teigė ir kokia buvo tikroji padėtis šalyje – nebūtinai sutampa. – Baronas, Rowell, The conversion of Lithuania, p. 318–320.

234 243 Vyskupo Mikalojaus Trabos Vieliunio-Kališo statutai, Starodawne prawa polskiego pomniki, t. 4 (Krokuva, 1875), p. 242. 244 Pr 21, 10; Laiškas Galatams, 4, 31. 245 Pirmasis (žinomas) Vilniaus sinodas – žr. p. xxviii–xxxii. 246 1 Jn 1, 1. 247 Iš esmės Lietuvos parapijų tinklas buvo nepatogus tik atsiradus skubiems tikybos reikalams, mirties akivaizdoje – žr. įvadą, p. xxix–xxxi. 248 Tarpas tarp parapijų nuo 6 iki 12, retkarčiais 20 km – ibid. 249 Koplyčios tarp bažnyčių, pvz. Gervėčiai, Seniškis, Vidiškiai, Virbalis (Žemaičių vysk.) – ibid. 250 Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, Lateranum V, sesija 9 (1514 05 05): Supremae dispositionis arbitrio. 251 Mt 5, 15. 252 Rd 3, 12. 253 Rd 4, 7. 254 Smuklių vaidmuo parapijos gyvenime – R. Bružaitė, „LDK parapinės dvasininkijos ir pasauliečių teisminiai ginčai XVI a. (Lietuvos Metrikos teismų bylų knygų duomenimis“, Istorijos šaltinių tyrimai. 2010. t. 3, p. 59–84, čia, p. 74, ir Rowell, „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas“, p. 122–124. 255 Lk 21, 34. 256 2 Kor 2, 15. 257 Kaip Šventosios Penitenciarijos pareigūnas Ferreris turėjo tirti dažną bylą iš Lenkijos ir Lietuvos apie lovoje žuvusį vaiką. Kunigai taip pat pergyveno tokią nelaimę – S.C. Rowell, „Ginčai ir jų sprendimas XV a. Lietuvoje: apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai“, Lietuvos istorijos studijos 20 (2007), p. 9–20, čia p. 17–18. 258 Apie paprastų klebonų apsirūpinimą knygomis (pamokslų rinkiniais, kanonų teisės vadovėliais, šventųjų gyvenimais ir pan.) neturime daug duomenų, bet yra aišku, kad kunigai prie savęs turėjo religinę literatūrą. – Žr. p. xxxvii–xxxviii, xlv, n. 98. 1499 m. Gdanske spaudinta pirmoji Agenda Vilniaus vyskupystės dvasininkams. 259 Rd 6, 4. 260 Lk 12, 37: Beati servi illi quos, cum venerit Dominus, invenerit vigilantes [laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius]. 261 Ez 3, 16–18. 262 Hbr 9, 11. 263 Fil 2, 8. 264 Jer 2, 21; 1 Kor 9, 7. 265 Apr 3, 12. 266 Vilniaus bernardinų vienuolyno Šv. Bernardino bažnyčia – žr. išn. 195, p. 232. 267 Ldk, Lk Žygimantas Senasis. 268 Kernavė – viduramžių miestas, dabartinis kaimelis Vilniaus raj. – Žr. išn. 8, p. 211. 269 Kernavės klebonas Erazmas Eustachijaus – itin gobšus Krokuvos kilmės kunigas, Vilniaus kanauninkas, Kauno (1531–1544), Kernavės (1522–1544) ir Pasvalio (1524–1544) klebonas, Kauno muitininkas (1536–1544), gabus ir, toli gražu, nekuklus verslininkas – LKD 421. 270 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, žr. išn. 23, p. xxvii. 271 Ldk, Lk Aleksandras Jogailaitis; jo privilegija Kernavei neišlikusi. 272 Kernavės klebonas Jonas LKD 761, jam leista pastatyti, kiek nori, smuklių – LM 12 Nr. 724. 273 Kernavėlė – upelis. 274 Kliučės (šaltinio) tvenkinys/ežeras. 275 Senieji Musninkai, žr. išn. 11, p. 211. 276 Neries upė. 277 Galbūt Ukmergės raj. Veprių sen. Mikutiškio kaimas, apie 35 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės. 278 Paparčiai – žr. išn. 76, p. 219. 279 Bajoras Mažeika – neaišku, ar tai LM 523, p. 47 paminėtas Možeiko Olechnovič, putnyy. 280 Kernavės bajorai Tomkovičiai – LM 523, p. 45–46 Stanislovas turėjo duoti 4 žirgus, kaip ir Baltramiejus. 281 Mikalojus Vaitiekaitis turėjo duoti 2 žirgus LM 523, p. 46. 282 Trakų vaivada Grigalius Astikaitis – žr. išn. 213. Senieji Musninkai – Malczewska, Latyfundium Radziwiłłów, p. 136. 283 LM 523, p. 46, privalo valdovui teikti 1 žirgą. 284 Ten pat – 1 žirgas. 285 Sudervė – kaimas Vilniaus raj., 16 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; 1528 m. Sudervės bajorai turėjo teikti 47 žirgus valdovo tarnybai. – LM 523, p. 56, Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 64–67.

235 286 Dūkštos – kaimas Vilniaus raj., 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos. Tokie Jonaičiai paminėti LM 523, p. 46, 47, nors be nuorodos į Dūkštas. 287 Mikolajus Volodkaitis privalėjo teikti 1 žirgą, ten pat, p. 45. 288 Jurijus/Jurgis Buivydaitis – 3 žirgus; ten pat, p. 46. 289 Mikolajus Vaitiekaitis turi duoti 2 žirgus – ten pat. 290 Ten pat, p. 45 – 1 žirgas. 291 Ten pat, p. 46, Stasas Petraševičius – 3 žirgus. 292 Ten pat – Paulius Juražičius – 1 žirgą. 293 Ten pat, 4 žirgus. 294 Gal tai Mikalojaus Načkaičio Ginvilaičio, kuris savo 1505 08 25 testamentu įsteigė Kernavės Šv. Mikalojaus altorių, sūnus Mikalojus – žr. KDKDW Nr. 590, p. 701–702. 295 Širvintos – žr. išn. 9, 10, p. 211. 296 LM 523, p. 47 – 1 žirgą. 297 Ten pat, p. 46, Jonienė – 4 žirgus. 298 Ten pat, p. 45 – 1 žirgą. 299 Juškienė – 1 žirgą, ten pat, p. 47. 300 Trakų vaivada Grigalius Stanislovaitis Astikaitis – žr. išn. 213. 301 Trakų kaštelionas (pilininkas) Jonas Mikalojaitis Radvila (mirė prieš 1522 07 05) – Urzędnicy... Trockie, Nr. 510, p. 124. 302 Mikalojus Radvila, m. 1522 m. 303 Ldk virtuvininkas Jurgis Mikalojaitis [Jedko] Petkevičius 1516–1532/33 – Urzędnicy centralne i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV–XVIII wieku, oprac. H. Lulewicz et al. (Kórnik,1994), Nr. 312, p. 62, Maišiaga- los vietininkas 1510–1517, Ukmergės seniūnas 1523 – Urzędnicy... wileńskie, Nr. 86, p. 66, 3771, p. 493. 304 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, žr. išn. 23, p. xxvii. 305 Kijevo vyskupas Jonas Filipavičius. – LKD 754. 306 Vilniaus vaivada, LDK kancleris Albertas Martynaitis Goštautas, žr. išn. 640, p. 205. 307 Trakų vaivada, LDK kariuomenės didysis maršalka kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis. – G. M. Sagano- vich, Ajchynu svaiu Baroniachy: Kanstantsin Asrozhski (Minsk, 1992). Dėl jo pastatytų šventovių, žr. K. Chodynic- ki, Kościół prawosławny a Rzeczpospolita Polska 1370–1632 (Varšuva, 1934), p. 80–81. 308 LDK didysis maršalka, Naugarduko seniūnas Jonas Jonaitis Zaberezinskis. 309 Bresto seniūnas, Ldk dvaro maršalka Jurgis Iljiničius – žr. išn. 458, p. 193. 310 Lentupio (žr. išn. 108) klebonas Stanislovas (1513–1523) – LKD 2212. Neaišku, ar jis – tas pats klebonas Stanislovas [Stanislaus de Lanska rector plebanus nuncupatus parrochialis ecclesie plebanie nuncupate in Lumtupi Wilnensis diocesis], kuris 1499 m. toliau įsivėlė į konfliktą dėl pajamų su Vidžių klebonu Grigaliumi, Sventocha iš Karkažiškių ir kitais. 1499 01 01 popiežius Aleksandras VI įsakė Vilniaus kanauninkams Jonui Filipavičiui [LKD 754] ir Mikalojui Zwokowskiui [Žukovskiui, LKD 1481] išspręsti šią bylą, kuri, aišku, jau buvo apžiūrėta Vilniaus vyskupo teisme. – Berlynas, GStAPK Zastowt Sammlung Nr. 14. 311 Varnionių (žr. išn. 179, 180) klebonas Mikalojus, ne tas pats, kuris klebonavo 1535 m (LKD 1506)? 312 Vilniaus kanauninkas Rapolas Choteckis (1522–1531), Gniezno, vėliau Krokuvos prelatas-kantorius, miręs nuo prancūziškos ligos. – LKD 2051. 313 Vilniaus kanauninkas, vėliau Kijevo vyskupas Mikalojus Viežgaila – žr. išn. 190, p. 232. 314 Vilniaus kanauninkas Jonas Albinas – žr. išn. 44, p. xxxii. 315 Vilniaus kanauninkas Stanislovas Staškovskis, tikriausiai klaida, turimas omenyje Jokūbą Staškovskį (1512– 1536/37), 1523–1526 kurijos bylų auditorių – LKD 591. 316 Duomenų apie šią bylą nėra daug, tik kad kunigas Stanislovas apeliavo prieš Vilniaus teismo nuosprendį, kuris jį neteisėtai atskyrė nuo Bažnyčios dėl Mikalojaus paskelbto šmeižto. Apeliaciją klausė nuo 1523 02 13–12 14 (AAG Acta Con A 83 l. 88v, 89r–v, 146, 147, 148v–149); Stanislovui atstovavo prokuratorius Jeremijas iš Čarnevo, o Mikalojui – Andriejus iš Rimanovo. Tuo pat metu Gniezne prieš Varnioniškį apeliavo ir Švenčionių klebonas Lukas Kšenžopolietis – žr. Priedą Nr. 26. 317 Gniezno arkivyskupystės oficijolas Vincentas iš Lagievnikų – žr. išn. 152, p. 229. 318 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, kuris bylą dėl parapijos (?) sienų ištyrė pirmojoje instancijoje. 319 Švenčionių klebonas Lukas Kšenžopolietis – žr. išn. 209. 320 Varnionių klebonas Mikalojus Varkietis – žr. išn. 180, p. 185. 321 Daug duomenų apie šią bylą nėra. Žinoma tik, kad Luko apeliacija nepriimta dėl to, kad taip ilgai vilkino bylą. Byla įrašoma Gniezno konsistorijos aktuose 1523 03 09–13 (AAG Acta Con A83 l. 94, 96v). 1523 11 04 (AAG

236 Acta Cons A83 l. 140v) teismas priteisė teismo išlaidas Mikalojaus labui – in causa appellacionis Luce quondam in Swyancziani, nunc vero in Byelsko plebani contra honorabilem Nicolaum in Vornyany plebanum, Luko prokura- toriaus Andriejaus iš Pakoštės akivaizdoje Mikalojaus prokuratorius Andriejus iš Rimanovo pristatė savo išlaidas, reikalaudamas atlyginimo. Oficijolas priteisė 7 markes ir 3 fertones (ketvirtadalis markės). 322 Gniezno oficijolas Vincentas iš Lagievnikų – žr. išn. 152, p. 229. 323 Giedraičių klebonas Stanislovas – žr. išn. 46, p. 215. 1528 05 01 bylą dėl kunigaikščių Giedraičių bažnyčiai duotų trijų karčemų bei Giedraičių vėliavininko Lauryno pastatytos joms kenksmingos smuklės sprendė (bet ne- nusprendė) valdovas Žygimantas Senasis. – MAB F1-528 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 312, p. 125). 324 Laurynas Juškaitis Giedraitis – žr. išn. 46, p. 215. 325 Vilniaus vyskupas administratorius Jonas iš Lietuvos kunigaikščių – žr. išn. 23, p. xxvii. 326 Gniezne byla nagrinėta 1523 m., o 11 13 Stanislovo atstovas Andriejus iš Rimanovo perdavė teismui originalios bylos medžiagos kopijas. – AAG Acta Cons A83, l. 141v. Konsistorijos aktuose daugiau duomenų apie šią bylą (išskyrus nuosprendį) nerasta. 327 Gniezno oficijolas, arkidiakonas Vincentas iš Lagievnikų – žr. išn. 152, p. 229. 328 Vilniaus kaštelionas Jurgis Mikalojaitis Radvila. – Antoniewicz, Protoplaści, p. 44–51. PSB t. 30, p. 226–228. 329 Ona Radvilaitė Kęsgailienė, Mikalojaus Mikalojaičio Kęsgailos žmona – žr. išn. 158, p. 230. 330 Mikalojus Mikalojaitis Kęsgaila – žr. išn. 158, p. 230; kiek težinoma, Kęsgaila su žmona Ona turėjo tik vieną vaiką, Stanislovą (ap. 1520–1554). 331 Deltuvos klebonas Jokūbas Chvalibogskis – LKD 60, kur jis paminėtas prieš 1539 m. 332 Deltuva – išn. 25, p. 212. 333 Mikalojus Kęsgaila ir jo įpėdiniai – žr. išn. 158, p. 230. 334 Krokuvos arkidekanas, karaliaus sekretorius Jonas Chojenskis (Jan Chojeński), vėliau trijų vyskupysčių ordinaras. – A. Wyczański, Między kulturą a polityką. Sekretarze królewscy Zygmunta Starego (1506–1548) (Warszawa, 1990), p. 248–249. PSB t. 3, p. 396–398. 335 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių – žr. p. xxvii, išn. 23. 336 Vilniaus prepozitas, vyskupo kancleris Jonas Domanovskis (1524–1563) – LKD 830. 337 Vilniaus vyskupo dvaro maršalka Petras Gorinskis. 338 Vilniaus vyskupo dvaro pastatų prižiūrėtojas Jonas Kmita. 339 Vilniaus kurijos notaras ir raštininkas Motiejus Bertrandas (1520–1530). – LKD 1725. 340 Vilniaus vaivada, LDK kancleris (1522–1539), Trakų vaivada (1519), Bielsko, Mozyriaus seniūnas (1513), Naugarduko vaivada (1508) Albertas Martynaitis Goštautas (Olbracht Marcinowicz Gasztołd (†1539)), Martyno Jonaičio Goštauto ir Trobų kunigaikštytės sūnus; našlaitį su seserimi Elžbieta globojo pamotė Ona Alšėniškė ir močiutė kunigaikštienė Marija Zabrewicka-Drucka; apie 1506 m. vedė Verėjos kunigaikštytę; jų sūnus – Stanis- lovas. 1529 m. Goštautas prižiūrėjo Pirmojo Lietuvos Statuto kūrimą. M. Kuźmińska, „Olbracht Marcinowicz Gasztołd“, Ateneum Wileńskie 13/14 (1928); PSB VII (Krokuva, 1948–1958), p. 299–303. 1530 m. romėnų imperatorius Karolis V jam suteikė Mūrinių Geranainių grafo titulą. Kaip dažnas jo giminaitis Albertas – dievobai- mingas asmuo, kaip rodo jo siekis gauti įvairių dvasinių malonių iš Šventosios Penitenciarijos – 1492 01 31 – teisė pasninkų dienomis valgyti mėsos ir pieno produktų, ASP 42, l. 199r: Albertas Olbracht Gastolt nobilis laicus Wil- nensis diocesis, quod ipse a Deo debilis complexionis existit, quo iuxta medicorum consilium dubitat corpus suum absque esu carnium et lacticiniorum sine periculo commode sustineri non posset... quantus cum eo in temporibus quadragesimalibus et aliis diebus ieiunialibus carnium, uvorum et lacticiniorum rebus uti et vesci libere et licite valeat; panašų leidimą kartu su išpažinties laišku 1500 04 03 gavo jo motina Trobų kunigaikštytė Marija, kuomet Albertui suteikta malonė nešiojamąjį altorių turėti; taip pat išpažinties laiškas. – ASP 49, l. 814v. 341 Geranainys – dab. Baltarusijos kaimas. Kitas Geranainiais pavadintas kaimas nuo seno vadinasi Subatnin- kai. A.-F. Frylj, „Nazva ‚Murata Gyeranony‘ ŭ dokumentach 1510–1523 gg. i datyroŭka Geranionskaga zamka“, Studia historica Europae orientalis 7 (2014), p. 201–203; K. Kolendo-Korczakowa, „Dzieje infulacji Gieranońskiej fundacji Wojciecha Gasztołda“, Sztuka kresów wschodnich, t. 6, red. A. Betlej, P. Krasny (Kraków, 2006), p. 9–22, ypač p. 13–15. Berods, 1471 m. Martynas Goštautas įsteigė Geranainių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (p. 12, išn. 34), o 1529 m. įsteigta Šv. Mikalojaus infulato bažnyčia. Pagal 1529 04 11 Geranainių infulatūros įsteigimo raštą (išlikusį vien tik Jono Kazimiero patvirtintame Vladislovo IV Vazos privilegijos patvirtinime. – BUV F57-Б54-321, p. 1–10) – Dieveniškių Šv. Mykolo bažnyčia (žr. p. 204, išn. 611) tapo Geranainių Šv. Mikalojaus filija. Geranainyse du vikarai turėjo kasdien aukoti mišias, o trečiasis įpareigotas kasdien aukoti mišias Dieveniškėse už gyvuosius, nuodėmes ir mirusiuosius. Geranainyse per sekmadienio sumą apsirengę kapomis ir nešdamiesi vyskupo lazdą, abiejų parapijų klebonai turi paaukoti mišias. 342 Tikočinas (Tykocin), žr. išn. 616, p. 204.

237 343 Bielskas – Palenkės miestas, 1513 m. tapo naujosios Palenkės vaivadijos sostine – žr. Maroszek, Dzieje wo- jewództwa podlaskiego, p. 51–60, 63–64. Tais pačiais metais Albertas Goštautas tapo Bielsko seniūnu. 344 Mozyrius (Mazyr) – Baltarusijos Gomelio srities miestas, 210 km į rytus nuo Pinsko; kadaise miestas pri- klausė kunigaikščiui Mykolui Glinskiui. 345 Bobruiskas (Babruisk) – Baltarusijos Mogiliovo srities miestas. 346 Borisovas (Barysaŭ) – Baltarusijos Minsko srities miestas prie Biarezinos upės. 347 Utena, žr. išn. 42, p. 214, kur Komorovskis turėjo klebono teises (nors pats neklebonavo, nes nebuvo kunigas). 348 Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo katedros Goštautų koplyčia Vilniaus architektūra (Vilnius, 1985). 349 Vilniaus katedros gaisras – J. Kurczewski, Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, cz. I (Vilnius, 1908), p. 30–42. 1530 m. birželio mėn. kilo didelis Vilniaus gaisras, sudegė visa katedra, išskyrus Manvydų koplyčią; 1531 08 04 kapitulos susirinkime Goštautas pristatė valdovo raštus dėl katedros atstatymo. – ACV, I, l. 148. 350 Prahos arkivyskupas šv. Adalbertas Vaitiekus, Goštauto globėjas. Jo figūra puošia garsią Geranainių mons- tranciją; šventojo arkivyskupo kielikas jau dingęs. 351 Verėjos kunigaikštytė Zofija – iš Maskvos pabėgusio kunigaikščio Vosyliaus duktė, Alberto Martynaičio Goštauto žmona (nuo 1507 m.). 352 Trakų vaivada Martynas Jonaitis Goštautas – žr. išn. 602, p. 204. 353 Goštauto Dievo Motinos paveikslas. 354 Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčia – žr. išn. 341, p. 237. 355 Apie Geranainių prepozitūra, kartais vadinta kolegiata – ten pat, ir Kušnjarevič, Kuljtavae dojlidstva, p. 94. 356 Goštautų monstrancija – viena įspūdingiausių Vilniaus katedros lobyno dalis. – Jėga ir grožis Jo šventovėje..., p. 56, 124, 125. Žr. čia, il. 28, p. 176. 357 Dvi lazdos giedoriams – mišios Geranainyse turėjo ne tik apakinti tikinčiuosius savo kilmingais vyskupui tinkamais rūbais, liturginiais indais bei paramentais, bet ir juos maloninti smilkalų kvapais ir sudėtingos muzikos kūriniais. 358 Aleksandrijos šilkas (vėliau paminėti ir Irano [Persijos], ir turkų audiniai) – žr. p. xl. 359 Alberto Goštauto žmona Zofija (žr. išn. 351, p. 238) ir sūnus Naugarduko seniūnas Stanislovas (1507– 1542). – PSB t. 7, p. 303. Pirmasis Barboros Radvilaitės vyras. 360 Albertas Goštautas turėjo teisę paskirti kandidatus į įvairių Vilniaus ir Lucko vyskupijų bažnyčių klebonus ir globojo kitas šventoves. 361 Bresto vietininkas, LDK maršalka, Astravo, Vilkijos, Knyšino laikytojas Aleksandras Chodkevičius (1475– 1549). – G. Kirkienė, LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje (Vilnius, 2008), p. 92–137, L. Podhorodecki, Dzieje rodu Chodkiewiczów (Varšuva, 1997). 362 Kunigaikštis Ivanas Dambrovskis Alšėniškis, Iwan-Janusz Dubrowicki-Holszański (†1549), Jurijaus Ivano- vičiaus Alšėniškio sūnus, Horwolo laikytojas (1540), Kijevo vaivada (1542), vedė Elžbietą Radvilaitę, vaikų netu- rėjo – Boniecki, Poczet rodów, p. 82–83. 363 Albertas Grigalaitis Kimbaras [Wojciech Hryszkowicz Kimbar] – Vilniaus vaivados vietininko (pavaivadžio) Grigaliaus [Hryszkos] (Urzędnicy... wileńskie, Nr. 795, p. 158) sūnus, taip pat 1538 03 14 – 1539 09 29 Vilniaus pavaivadis – Nr. 796, p. 159. 1540 08 01 jau Gardino pilies vietininkas. Gardino seniūno pareigas ėjo 1541 08 15– 1551 03 24 – Urzędnicy... Trockie, Nr. 2335, p. 336. 664 1528 m. Stanislovas Steponaitis Sakaitis [Stanisław Steckowicz Sakowicz] turėjo valdovui teikti 6 žirgus – LM 523, p. 24; jis ėjo Medininkų vėliavininko pareigas (1528–1546) – p. 33 (ir dėl to teikti 2 žirgus – Urzędnicy... wileńskie, Nr. 99, p. 70; vėliau (1538–1542 m.) Kauno vėliavininkas – Urzędnicy... Trockie, Nr. 2525, p. 359. Dar žr. Kelma, „Ród Sakowiczów“, p. 161. 365 Stanislovas Komorovskis, žr. p. xxxiii, išn. 47. 366 Ldk Lk Kazimiero Jogailaičio sūnus, šv. Kazimieras. 367 Trakų prepozitas, Vilniaus kanauninkas Motiejus Kalečickis iš Monkolino [Maciej Kaleczycki z Mąkolina], fl. 1533–1576, LKD 1750. 368 Vilniaus kanauninkas Jonas Vierbkovskis, fl. 1550–1570, LKD 915. 369 Kunigas Čerčinskis. 370 Bawola głowa (Wieniak, Pomian) – herbas, Jaučio galva; Lietuvoje juo pasipuošė Sakaičiai, Daugirdaičiai ir kt. 371 Odrowąż – herbas; tarp kitų juo pasipuošė Chreptavičiai, Litavorai, Vizgirdai. 372 1536–1560 m. Vilniaus arkidiakono pareigas ėjo Juozapas Jasinskis – LKD 1021. 373 Senųjų laikų Lietuvos piniginis vienetas obolas (smulkiausia LDK moneta). 374 Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia – Kurczewski, Kościół zamkowy, t. 1, p. 271–275. 375 Goštautų koplyčia. Jos sidabras perkeltas į kapitulos lobyną.

238 376 1552 m. spalio mėnesį Stanislovas Komorovskis išsiuntinėjo valdovo raštus dėl mokesčio mokėjimo pagal Seimo nuostatus. Nuo kiekvienos žagrės – 5 gr, po 2,5 gr nuo žemės sklypo arba daržo – LM 37, Nr. 36, p. 124; 39, p. 129–30. Mokestis mokėtinas iki 1553 09 08. Šiame dokumente renkama po 5 gr nuo žagrės, žemės sklypo, 2,5 gr nuo daržo. Pinigai renkami trejus metus, kasmet iki rugsėjo 9 d., valstybės gynybai. 377 Tarp čia nepaminėtų šventovių – Dylevo (Lydos raj. kaimas prie Voverių) Švč. Trejybės bažnyčia su 1537 m. Dylevo įpėdinių Felicijos Motiejienės Miknavičienės, Mikalojaus Šimkavičiaus, Felikso Andriuševičiaus įsteigtu Šv. Stanislovo altoriumi (Lib. Mag., l.196–197, Lib. VI, l. 277) greitai prijungta prie Voverių bažnyčios (plg. Kurc- zewicz, Biskupstwo, p. 213). Jasionuvka – žr. žemiau, išn. 561; Juchnovecas Košcelnai – Palenkės vaiv., Balstogės pav. kaimas, 10 km nuo Balstogės, 1547 11 12 savo Juchnoveco dvare (Juchnowski Dwor) Lietuvos paiždininkis Stanislovas Zachariuševičius Vlosekas įsteigė Palenkės pav. Švč.Trejybės, Švč. Mergelės Marijos ir Visų Šventųjų koplyčią su sąlyga, kad klebonas nuolat reziduotų parapijoje, neturėdamas jokios kitos beneficijos – Lib. Mag., l. 223v–224v, Lib. VI, l. 180–181r, Czart. 1777, l. 208v–209v; gerokai anksčiau (ab aliquot retroactis annis) nei 1535 11 11 LDK kancleris Albertas Goštautas įsteigė Sidros (Palenkės vaiv., Sokulkos pav. kaimas, 12 km į pietvakarius nuo Palenkės Novy Dvoro) Gardino pav. Šv. Vaitiekaus (Adalberto) bažnyčią, klebonas Jurgis Vonsošietis [Georgius Wasonce] jau buvo samdęs ministrą ir mokytoją (minister ecclesie, magister schole). – Lib. VI, l. 165v– 167v, Lib. Mag., l. 192v–193v; 1536 02 07 Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių vyskupo žemėje įsteigė Gervėčių Vilniaus pav. Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Krikštytojo, Jurgio, Mikalojaus bažnyčią, naują parapiją atskirdamas nuo 10 km į šiaurės vakarus esančios Varnionių parapijos ir jai teikdamas Karaliaus Lauke (in Campo Regis) įkurtą Šv. Jurgio koplyčią – Lib. Mag., l. 194–195v, LVIA F694/1/3289, l. 42–44 (1805 05 08 nuorašas ex actis archivi dioecesis Vilnensis) – circa ecclesiarum et locorum eorundem statim salubriter dirigendum iuxta pastoralis nostri officii debitum considerationis extendendo intuitum in his, eis libenter insistimus per quae animarum saluti et personarum illis servientibus commoditatibus provideretur quemadmodum ecclesiarum ipsarum in hac diocesi nostra Vilnensi erigendarum necessitas id exposcit causas, suadent rationabiles ac catholici populi incrementum exigit, quatenus earundem ecclesiarum status augeretur, sane evidentibus signis constat oppidum mensae nostrae episcopalis in Gierwiaty augeri et ecclesias parochiales vicinas populo et plebecule imbecille procul esse ...; 1534 06 24 (17?) [feria 4 ante Joannis Baptiste, tačiau 1534 m. pačios Joninės buvo trečiadienį] savo Ašmenos žemėse Suchodolės įpėdinis Jonas Aleknaitis (Zyczylo) įsteigė Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos, Jokūbo koplyčią, jos kunigu paskirdamas Sta- nislovą Steponaitį Tžasovskį (Stanislaum Trzasowski Stephani filium), jį įpareigodamas kas savaitę aukoti dvejas šv. mišias – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šlovei, bei mirusiųjų labui – Lib. Mag., l. 191v–192v. Inturkė, Molėtų raj. kaimas, 12 km į pietryčius nuo Molėtų, valdovo nuosavybė, jos Vilniaus pav., Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią 1555 12 28 įsteigė karalienė Bona, kuri šventovei dovanojo Rudesos palivarką ir Kačergų kaimą. – Lib. Mag., l. 228r–v, apie Inturkę. – Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 62; Skiemonys – Ukmergės pav., ap. 1500 – Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 67, Nr. 43; Pabiržė – miestelis Biržų raj., 7 km į pietvakarius nuo Biržų, ši Upytės pav., Och, nežinomo titulo (vėliau Švč. Trejybės) bažnyčia įsteigta bajoro 1515 m. – Ochmański, Biskupstwo, p. 70; Alšėnai (Galšany) – Gardino srities, Ašmenos raj. kaimas, kur Ašmenos pav. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią 15 a. įsteigė kunigaikščiai Alšėniškiai; Rūdninkai – Švč. Trejybės bažnyčia įsteigta prieš 1511 m.; Birštonas – įsteigta iki 1529 m., kuomet Birštonas vadinamas miestu. Vievis (lenk. Jewie) – miestelis tarp Vilniaus ir Kauno, Elektrėnų raj., dvaras žinomas 1522 m., pasak Ochmańskio, Biskupstwo, p. 70, nežinomo titulo bažnyčia įsteigta bajorų ap. 1550 m., pagal 1577 m. dvaro inventorių, netoli dvaro – apleista, tuščia bažnyčia, gal pastatyta 16 a. pr.? Jablonskis, XVI a. Lietuvos inventoriai, Nr. 29, stlp. 217–220, čia 219: tamže na Vev‘ju pri miastečku kostel starii zglinjanyi, v nem‘ obrazov i žadnych statkov‘ rečei kostelnych‘ i knig‘ net ničogo, ale stoit pust‘ otvorom. Dveri kostelnye i v zakristyi i zavesy železnye. Tych dverei polamany, odyn na kostele zvonok‘ malyi a pered kostelom na zvonycy zvon odin pobolšii, pagal Aleksandro Triznjankos aprašymą. Videniškiai – Molėtų raj. miestelis prie Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų, 13 km į rytus nuo Želvos; Šv. Lauryno bažnyčia įsteigta bajorų (kunigaikščių Giedraičių?) 1549 m., miestelyje tebestovi 1617 m. pastatyta šventykla. Perloja, Varėnos raj. kaimas ties Merkio upe, bažnyčia įsteigta Aleksandro Jogailaičio ap. 1503 m. (Ochmański, Biskupstwo, p. 68 – a. 1506); Kavarskas – Anykščių raj. miestelis, 15 km į pietvakarius nuo Anykščių, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia įsteigta kaip Anykščių bažnyčios filija nežinomo vietos bajoro iki 1538 m. Pasak 1784 02 02 Vilniaus vyskupystės vizitacijos duomenų, 1538 07 22 buvusio Trakų vaivados Grigaliaus Stankaičio Astikaičio sūnus Jurgis, Anykščių seniūnas, Kavarsko bažnyčiai suteikė 3 įvardytus valstiečius, smuklę su smuklininku, du žemės sklypus kitoms smuklėms pastatyti, du tuščius sklypus, visų grūdų (išskyrus avižų) dešimtinę iš Kavarsko dvaro, kasmetinę vaško duo- klę iš Juškiškių dvaro. Tuomet Kavarske klebonavo Mikalojus Vaitiekaitis. Už suteiktus turtus klebonas turėjo kas savaitę aukoti dvejas mišias, plg. LVIA F1671/4/365, l. 2 (pagal M. Jučas, Lietuvos parapijos XV–XVIII a. (Vilnius, 2007), p. 57). Regis, vizitacijos metu prie pagrindinio altoriaus dar kabėjo nuo 1538 m. šventovę pa- puošęs stebuklingas Dievo Motinos paveikslas – Ukmergės dekanato vizitacija, p. 15, 44. Čedasai – Rokiškio raj. miestelis prie Vyžuonos upės intako į Nemunėlio upę, jų Ukmergės pav. nežinomo titulo bažnyčia įsteigta iki

239 1516 m. bajoro Gedeono; Rajeckio (plg. p. 206, išn. 661, Nr. 58, p. 85); Kulva – Jonavos raj. kaimas, 7 km į šiaurės vakarus nuo Jonavos, jo (dvaro) koplyčią ap. 1500 įsteigė vietiniai bajorai. Čia gimęs radikaliosios katalikų teologijos sekėjas, karalienės Bonos paremtasis, kurį Vilniaus vyskupo ir didikų pavydas galų gale išvarė į protestantų judėjimą. – D. Pociūtė Abraomas Kulvietis. Pirmasis Lietuvos Reformacijos paminklas/ The first recorded text of the Lithuanian Reformation (Vilnius, 2011), p. 11–36. Ašmenos pav. Adutiškio bažnyčia įsteigta dar iki 1518 m.; pagal 1830 m. vizitacijos duomenis tais metais Adutiškio parapija perdavė Vilniaus vyskupijos (archyvui) ligšiolei neišli- kusį 1518 04 23 inventorių. – P. Spurgevičius, „Adutiškio bažnyčios istorija“, Adutiškio kraštas, sud. V. Balčiūnienė (Vilnius, 2003), p. 35, cituojant LVIA F694 Ap.1, b. 3852, l. 8. Neaišku, kas įsteigė šią šventovę, Ivanas Koška, kuriam 16 a. pr. Ldk Aleksandras Jogailaitis suteikė Adutiškio valdas arba Mikalojus Radvila, kuris tas valdas išpirko. Liškiava – kaimas Varėnos raj., 14 km į pietvakarius nuo Merkinės prie Nemuno upės, 9 km į šiaurės rytus nuo Druskininkų. Berods, 15 a. bažnytėlės liekanos aptiktos Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje; Šv. Jurgio titulą turinti (?) šventovė atstatyta 16 a. pr., vėliau atiteko protestantams. Dabartinė barokinė bažnyčia pastatyta 1704–1720 m. brolių dominikonų. Apie 1525 m. dėl sunkumų parapijiečiams patekti į bažnyčią, Veisiejuose įsteigta nauja Šv. Jurgio bažnyčia – žr. išn. 441. Vidiškių koplyčia – žr. išn. 27, p. 213. Rudamina – miestelis Vilniaus raj., 12 km į pietus nuo sostinės, Rudaminos rakto, Vilniaus pav. Šv. Petro bažnyčia įsteigta Kazimiero Jogailaičio iki 1492 m. – Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 64; 1499 m. Rudaminos klebonas Vaclovas keliavo Romon kaip maldininkas, Baronas, „Piligrimai iš Lietuvos“, p. 22. 1528 m. Vilniaus Šv. Jono bažnyčios Rokantiškių (Murlowo) Šv. Kryžiaus koplyčia sukeista kaip filija su Rudaminos Šv. Petro bažnyčia. – Lib. Mag. l. 165, MAB F43-15914. 378 Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina [Abraham Wojna], 1631–1649 m. – LKD 7. 379 Bendrai (ir detaliai) apie Vilniaus kapitulos pajamas 16–18 a., žr. M. Jakulis, „Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI a. antroje pusėje–XVIII a. pajamų-išlaidų registro duomenimis“, Istorijos šaltinių tyrimai 5 (2014), p. 171–191. Nepamirštini lieka Ochmański, Powstanie i rozwój latyfundium, ir tas pats, Biskupstwo, p. 95–110. 380 Vilniaus kanauninkas Jonas Vierbkovskis (Jan Wierbkowski), 1547–1564, mirė 1570 m. – LKD 915. 381 Stanislovas Beinartas (Stanislaw Bartłomiejowicz Beynart) – karaliaus sekretorius, LDK iždininkas, Vilniaus raktininkas (1632–1649), paraktininkas (1636–1649)– Urzędnicy...wileńskie, Nr. 420, 714, p. 118, 148–149; A. Tyla, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI a. antroji pusė–XVII a. vidurys (Vilnius, 2012). Savo 1649 m. testamente Beinartas paminėjo, kad įsteigė Kazokiškių bažnyčią. – M. Paknys, Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai (Vilnius, 2003), p. 70, 82 (cituojant LVIA F1671, ap. 4, b. 293, l. 387–389). Beinartas taip pat įsteigė Pašiaušės Jėzuitų kolegiją. – Ten pat, p. 75. Apie jo Bažnyčios globą Paparčiuose ir Tytu- vėnuose, žr. ibid., p. 150–151. 382 Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo katedra. Pagrindinė šventovės istorija lieka tritomis: J. Kurczewski, Kościół zamkowy. 383 Prepozitas – prelatas, atsakingas už kapitulos veiklą. 1410 02 16 Vytautas patvirtina ir padidino Vilniaus prepozito turtą – KDKDW Nr. 51, p. 76–79. Ochmański, Biskupstwo, p. 98. 384 Dekanas – prelatas, atsakingas už katedros veiklą. Jam priklausė Rubno, Dekaniškės – ibid. 385 Arkidiakonas – prelatas, atsakingas už vyskupo teisės veiklą – ypač vyskupijos teisme, vyskupijos vizitavime. 1435 06 09 Ldk Žygimantas Kęstutaitis Vilniaus arkidiakonams suteikė Rukainius – KDKDW Nr. 139, p. 157. Ochmański, Powstanie, p. 63–64; tas pats, Biskupstwo, p. 98. 386 Kustodas – prelatas, atsakingas už kapitulos nekilnojamąjį ir kitą turtą. Jam priklausė Kemesze [Kemešys] (iš vyskupo Tauragnų valdų) – ibid. 387 Scholastikas – prelatas, atsakingas už vyskupystės mokyklas. 16 a. jam priklausė Tolociškių bei Kaplancų dvarai – ibid. 1523 m. Vilniaus katedroje šios pareigos įsteigtos vysk. Jono iš Lietuvos kunigaikščių, 1539 m. patvirtintos vysk. Pauliaus Alšėniškio – Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 425, p. 169–170, F3-106, pergamentas, 33 x 32 cm, raudono lako antspaudas, prispaustas per popierių; kitoje pusėje – archyvarų pastabos, o vienas XVI a. įrašas: 1539, prima Julii in vigilia Visitacionis Marie Virginis gloriosissime concessum Vilne: In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam, Paulus Dei gratia episcopus Vilnensis, dux Olschanensis. Plocensis et Scarbimiriensis prepositus ad universorum noticiam harum seriem deducimus, quomodo olim reverendissimus et illustris in Christo pater, dominus Joannes de ducibus Lituanie, episcopus Vilnensis, predecessor noster immediatus pio devotionis ad Christi laudem numerumque prelatorum augendum zelo accensus inter alias prelaturas scholastriam in ecclesia cathedrali patroni gloriosi divi Stanislai Vilnensis erexit, prout latinis in literis huiusmodi, quarum tenorem presens habere volumus pro expressis necnon eandem scholastriam certis septem videlicet in Gierwathi mense episcopalis hominibus pro dicti scholastici pro tempore existentis sustentacione dotavit altareque in sacello episcopali tituli sancti Lazari cum illius universis fructibus, redditibus et generaliter possessionibus, quod in presens reverendissimus in Christo pater, Dominus Stanislaus Tarlo [LKD 2200], Dei gratia episcopus Premisliensis, tunc canonicus Vilnensis obtinebat et obtinet perpetuo incorporandum de collatione ordinarii duxit, et quoniam intelleximus, quia idem dominus Tarlo ad Posnaniensem ecclesiam est transferendus, ne illud in favorem alicuius resignaret, ideo altare

240 huiusmodi intencioni olim prefati Joannis ex ducibus Lituanie adherendo eidem scholastriam et per scholasticum prefatum modernum ac futuros scholasticos ecclesie nostre cathedralis Vilnensis pro tempore existentes obtinendo ex superabundanti incorporamus. Dumque illud per cessum vel decessum eiusdem domini Tarlonis vacaverit, nostras eidem domino scholastico litteras alias nos daturos pollicemur, quin potius exnunc prout extunc damus itaque liceat prefato scholastico interim constituto de vacatione possessionem hominum et aliorum pertinentium dicti altaris per se vel suum factorem intrare, accipere et continuare fructusque et alios redditus dicti altaris in usu beneplacitum convertere non obstantibus litteris quibuscunque a nobis antea emanatis vel in futurum emanansuris in favorem cuiuscunque extorti vel extorquentis. In cuius rei evidencius testimonium sigillum nostrum presens subimprimi iussimus. Datum Vilne ultima mensis Junii /anno Domini quingentesimo trigesimo nono\, presentibus venerabilibus et nobili dominis Joanne Andrusszewicz canonico ecclesie nostre cathedralis Vilnensis [LKD 860], Josepho moderatore Ludi litterarii eiusdem cathedralis nostre [Jasinskis, LKD 1021], Joanne Vilamowski publico notario ac aliis quam plurimis fidedignis testibus circa premissa. 388 Kantorius – katedros prelatas, atsakingas už liturginę muziką; šią pareigą Vilniuje įsteigė vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. Jam priklausė Giteniškių, Petravos valsčiai. – Ochmański, Biskupstwo, p. 98. 389 Korzen (Koženis) – vienas iš dviejų to pavadinimo Barysavo raj. kaimų, esančių į pietryčius nuo Minsko. Kapitulos valdos nuo 1395 02 02 – KDKDW Nr. 25, p. 41. Lucko vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549–1556, Vilniaus kanauninkas 1537–1555, LKD 2526, Koženį valdė dar 1555 m. – ACV III, l. 128v-129r. 390 Žemaičių vyskupas Vaclovas Virbickis 1534–1555, Vilniaus kanauninkas 1537–1554, LKD 2492. 1537 m. jis gavo mirusio kanauninko Jono Siciliečio vietą, į kurią pretendavo valdovo sekretorius, Vilniaus vyskupijos 1522 m. inventoriaus sudarytojas Stanislovas Komorovskis. 391 Bokštų dvaro-palivarko laikytojas kanauninkas Baltramiejus. Miestelis 50 km į rytus nuo Lydos. Dvarą 1387 m. Vilniaus vyskupui dovanojo Jogaila – KDKDW Nr. 1, p.5. 392 Vaniogala (Vonialgava) – kaimas Švenčionių raj., Žygimanto Kęstutaičio 1436 m. suteiktis Vilniaus katedros kapitulai (KDKDW Nr. 146, p.164), 1553 m. dalį šių valdų laiko Vilniaus kanauninkas Jonas Domanovskis (fl. 1524–1563) [LKD 830], o kitą dalį valdė kanauninkas Aleksandras de Pessenti (fl. 1523–1576) – LKD 145, PSB t. 25, p. 652–653. 393 Kuzmiškės? (Kužmiški) – Vaniogalos valdų dalis, jas valdė kanauninkas Aleksandras? Plg. Ochmański, Powstanie, p. 42. 394 Hanievičiai – Baltarusijoje, Barysavo raj. kaimas į šiaurės rytus nuo Minsko, 1553 m. juos valdė kanauninkas Albertas Lenartaitis Narbutas, LKD 99. 1517 09 14 Žygimantas Senasis nusprendė ginčą dėl medžioklės Hanievičiuose teisės tarp Vilniaus katedros kapitulos ir Kijevo metropolito Josifo II Soltano – Lib. I l. 67v–70. Bylą anksčiau nagrinėjo valdovo dvarininkai Dobka Jurgevičius (Skilandaitis, Jašiūnų įpėdinės Kotrynos Skilandienės giminaitis. – Žr. išn. 610) bei Bagdonas Daugirdaitis (1516 11 25 – Lib. I, l. 68v–71). Valdovas pradėjo nagrinėti bylą jau 1516 04 22?/25 – Lib. I, l. 61–67v. Žr. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 73, 74, 78, 84, p. 261–263. 395 Trusovičiai (Trusevičiai) – dvaras netoli Bokštų, Kazimiero Jogailaičio suteiktis? – Ochmański, Biskupstwo, p. 97. 1553–1576 m. valdė Vilniaus kanauninkas Motiejus Kalečickis iš Monkolino [LKD 1750] – ACV V, l. 243v–244r. 396 Trusovičių dalį valdė kanauninkas Jonas Vierbkovskis [LKD 915], kuris 1555 10 02 jų vietoje gavo Koženio dvarą – ACV III l. 114r. 397 Volča – Baltarusijos Barysavo raj. kaimas prie Verchniajos upės, 1395 02 02 kapitulai Vytauto duota valda – KDKDW Nr. 25, p. 41. Stanislovas Narkuskis, Vilniaus kanauninkas 1550–1560, LKD 2267, valdė Volčą, o nuo 1555 10 02 gavo Trusovičių dvarą. – ACV III, l. 113v, 114r. Žr. Ochmański, Powstanie, p. 68, 92; idem, Biskupstwo, p. 97. 398 Kupieckas (Kupiecko, Wielkie, Małe), bona ... super fluvio Nyemen in districtu Novogrodiensi sita (KDKDW Nr. 469, p. 550–553, 1500 06 03, Ldk Aleksandras patvirtina kapitulos valdas, čia p. 553), 25 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko; čia kapitulai žemės davė ponas Syenko – pąn Syenko wszystko Kupyeczko othpyssal do kosczola swy- entego Stanislawa, yako sąm dzerszal (KDKDW Nr. 500, p. 605, 1501 07 130). 1552–1556? m. jį valdė kanauninkas Albertas Grabovskis, LKD 111, W. Pawlikowska, „Kanonik Wojciech Grabowski z Sierpca – zapoznana postać szesnastowiecznego Krakowa i Wilna“, Lituano-Slavica Posnaniensia, 11 (2005), p. 165–239, ypač. p. 204–206. Kapitulos nariai, kanauninkaujant Grabovskiui. – Ten pat, p. 186–196. 399 Riešė – kaimas į šiaurę nuo Vilniaus, pakeliui į Molėtus. 16 a. VI dešimtmetyje Riešė priklausė Vilniaus kanauninkui Jonui Solfai [LKD 818] – ACV l. 31v, 238r. Jono Goštauto 1433 m. suteiktis Vilniaus katedrai (KDKDW Nr. 129, p. 146–147)? Vilniaus kanauninkas Martynas Dušnikietis (fl. 1512–1527) ten pastatė mūrinę koplyčią – ACV II, l. 141v. 400 Šilėnai (Zujūnai) – kaimas Vilniaus raj. vakaruose, dešiniajame Neries krante. – KDKDW Nr. 469, p. 552 ir išn. 24; 1553 m. jį valdė Baltramiejus Sabinas, Vilniaus kanauninkas 1551–1556, LKD 358.

241 401 Paneriai – žemės į šiaurės vakarus nuo Vilniaus; Jogaila kapitulai šias valdas dovanojo jau 1390 m. – KDKDW Nr. 17, p. 30–31. 1518 12 16 Lietuvos Breste Žygimantas Senasis patvirtina Jogailos 1390 m. suteiktį. – Lib. II, p. 203–205, Lib. III, p. 81–82. 402 Kapitulos Ježernica – Ochmański, Powstanie. 403 Strešinas – valdos ties Dniepro upe, netoli Okros upės, esą 1391 05 25 Jogaila jas suteikė Vilniaus kapitulai. – KDKDW Nr. 20, p. 35. Ochmański, Powstanie, p. 42. 404 Kamenecas – 1415 04 22 Ldk Vytauto suteiktis aprūpino kapitulą šiomis Kijevo srities žemėmis, KDKDW Nr. 67, p. 98. 405 Vyskupo sufragano valdos – 1528 08 12 Žygimantas Senasis suteikė valdas Vilniaus vyskupui sufraganui (padėjėjui), jas perimant iš Bistryčios augustinijonų vienuolyno Dūdų, Miliai, Zadzievo, Bistryčios ir Medininkų bažnyčias – MAB F6-137, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 318, p. 127–128. Žr. Ochmański, Powstanie, p. 99. 406 Vilniaus katedros Michniškių altarista žem. vysk. Jonas Domanovskis; Ochmański, Biskupstwo, p. 89, išn. 145 spėja, kad tai Šv. Onos ir Stepono altorius, kuriam savo 1505 11 03 testamentu Albertas Ivaškevičius su- teikė curiam Michnowski – KDKDW Nr. 593, p. 706–707. Ivaškevičius su žmona Elžbieta Andriejūtė Tautgirdaite buvo dosniais Bažnyčios rėmėjais ir fundatoriais – žr. p. xlvii. 1481 06 21 jų santuoka įteisinta Romoje – kliūtis kilo dėl to, kad Elžbieta pirmiau susižadėjo su (netrukus mirusiu) Jurgiu Bagdonavičiumi, kuris turėjo trečio laipsnio giminystę su Albertu Ivaškevičiumi. – ASP 30, l. 101r: Nobilis Albertus Ywaschkowitz laicus et Elisabeth Andree Thowtgirdowitz mulier, coniuges, Wilnensis diocesis petunt dispensari de contracto scienter obstante impedimento publice honestatis iustitie ex eo quod quondam Georgius Bogdanowitz, cum quo tunc in humanis agente prefata Elisabeth matrimonium per verba legitime de presenti. Contra est, quod quidem Georgius, prefata Elisabeth incognita, sic Domino placuit, vita functus extitit dicto Alberto 3o consanguineitatis gradu erat coniunctus, cum absolutione ab excessu ac legitimatione prolis exinde suscipiendi de gratia speciali. Apie Vilniaus katedros koplyčias ir jų fundacijas, žr. Kurczewski, Kościół zamkowy II, p. 265–297. 407 Vilniaus katedros Manvydų Šv. Alberto ir Jurgio altorius (koplyčia), 1423 m. įsteigta Alberto Manvydo – KDKDW Nr. 85, 86, p. 114–115. 408 Vilniaus katedros Kęsgailų Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo, Jono Evangelisto, Mika- lojaus, Mykolo Arkangelo altorius, įsteigtas 1476 02 22 LDK kanclerio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Kęsgailos – KDKDW Nr. 296, p. 348–350. Katedroje būta daugiau Kęsgailų fundacijų. – N. Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra (Vilnius, 1989), p. 20. 409 Vilniaus katedros Budnievo altorius. 410 Vilniaus katedros Rumbaudų altorius, įsteigtas Rumbaudo Valimantaičio (fl. 1401–1432) [Petrauskas, Lie- tuvos diduomenė, p. 286] – Ochmański, Biskupstwo, p.89. 411 Vilniaus katedros Šv. Kazimiero altorius, perfunduota valdovų Švč. Mergelės Marijos Grabnyčinės ir Ėmimo į dangų, Šv. Andriejaus, Stanislovo koplyčia, įsteigta Kazimiero Jogailaičio, jo sūnaus, šv. Kazimiero, kapo vieta. – KDKDW Nr. 488, p. 574–575 (1501 05 15); žr. Čiurinskas, Šv. Kazimiero..., p. 150–153. 412 Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia įsteigta valdovo (tikriausiai Jogailos), tikėtina, netrukus po krikšto ir katedrinės Šv. Stanislovo ir Vladislovo bažnyčios įkūrimo (1387–1388 m.). Gali būti (arba nebūti), kad tai viena iš popiežiaus Neapolio kilmės legatų Jono Mauro (Manco) bei Liudviko 1390 m. raštuose apie Bažnyčios padėtį naujai apkrikštytoje Lietuvoje netiksliai paminėtų šventovių – vidimus plures erectas ecclesias necnon episcopum Wil- nensem per ipsam civitatem Wilne processionaliter incedentem (Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376–1430, ed. A. Prochaska (Kraków, 1882), Nr. 65, p. 22), kurias įsteigė ir liturginiais reikmenimis aprūpino Jogaila – qui ecclesiam cathedralem in honorem sancte et individue Trinitatis et beate Marie Virginis et in honorem sancti Stanislai pontificis et martiris gloriosi Vilne ac alias quamplurimas parrochiales ecclesias ... fundavit, dotavit et ornatibus fulgide ac decentissime decoravit – J. Tęgowski, „Świadectwo postępów w chrystianizacji Litwy. Misja legatów papieża Bonifacego IX na Litwę w 1390 roku“, Ecclesia-cultura-potestas: studia z dziejow kultury i społe- czenstwa: ksiega ofiarowana Siostrze Profesor Urszuli Borkowskiej OSU, red. P. Kras, A. Januszek, A. Nalewajek, W. Polak (Kraków, 2006), p. 431–438, čia p. 438. Jeigu 1390 m. Vilniuje tikrai stovėjo tokia bažnyčia, neabejotinai Vytautas su savo Vokiečių ordino sąjungininkais bus ją suniokojęs per 1390 m. kryžiaus žygį prieš LDK. Pirmasis ligšiolei žinomas bažnyčios titulo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose – 1410 06 06 antipopiežiaus Jono XXIII legato Jokūbo de Vivianis raštas apie tai, kaip Ldk Vytautas jo žmonai dovanojo dvi jaunas Cirkasijos [Čerkesijos] verges. Raštas išduotas Vilniuje, Šv. Jono bažnyčios klebono namuose: In Christi nomine amen. Anno nativitatis eiusdem millesimo quadragintesimo decimo, indictione tertia, die sexto mensis iunii, tempore domini nostri domini Johannis divina providentia pape XXIII, illustris princeps et dominus Dominus Witoldus alias Alexander supremus dux Licthuanie et Russie, sponte et ex certa scientia per se et suos heredes titulo et ex causa donationis pure, mere, libere, simpliciter et in inter vivos, ob sinceram et gratuitam dilectionem quam gerit erga infrascriptum dominum Jacobum et eius familiam, dedit, tradidit, assignavit, donavit, et libere relaxavit spectabili viro et legum doctori,

242 egregio domino Jacobo de Vivianis de Luca, in partibus Licthuanie pro oratore et nuncio apostolico principaliter moram trahenti, inibidem presenti, recipienti et acceptanti vice et nomine nobilis et honorande domine Checche quandam Aluysii de Balbanis de Luca et prefati domini Jacobi uxore, duas ancillas seu mancipia ambas de genere Carcassorum, provincie inter Russiam et Tartariam, quarum una vocatur nomine Maria et est annorum tredecim vel circa, statura lunga et macra, pillo et pelle nigris; alia nomine Arapina annorum undecim vel circa, pinguis et mediocris stature, pilo et pelle albis, ambas ibidem presentibus ad habendum, tenendum et possidendum et alienandum pro quocunque pretio et quicquid dicte domine Checche et eius successoribus, et eidem domino Jacobo eius vice et nomine de dictis ancillis seu mancipiis placuerit perpetue faciendum, dans et concedens dictus illustris princeps et dux dicto domino Jacobo de Vivianis et mihi notario infrascripto ut publice persone stipulanti vice et nomine dicte domine Checche et eius heredum de dictis anciliis seu mancipiis faciendum et disponendum libere velle suum, promittens dictus illustris princeps et dux dicto domino Jacobo de Vivianis et mihi notario antedicto ut supra stipulantibus et recipientibus vice et nomine dicte domine Checche de dictis ancillis seu mancipiis, nullam litem vel questionem vel controversiam inferre movere vel refferre, nec inferenti, moventi vel referenti modo aliquo consentire, sed dicta mancipia et ancillas in casu evictionis, que sequeretur, legittime defendere, authorizare et disbrigare ab omni persona, communi collegio, et universitate et in omni casu et eventu evictionis predicte. Actum, gestum et factum in civitate Vilne provincie Licthuanie, in domo habitationis domini plebani Sancti Johannis de Vilna, presentibus domino Nicolao Henrici de Polonia, cancellario regis Polonie, domino Johanne Turchi de Balbanis de Luca, Filippo Ser Tomasi Sandri de Pistorio, et domino Nicolao Serpencteri cancellario ducis predicti, qui dixit et asseruit dictas partes cognoscere, testibus ad predicta rogatis et vocatis. Ego Ricciardus quandam Petri de Ursis de Valentia, publicus apostolica et imperiali authoritate notarius, predictis omnibus interfui, eaque rogatus scribere, publice scripsi et ad fidem omnium predictorum me subscripsi signumque meum apposui consuetum – D. Quirini- Popławska, Włoski handel czarnomosrskimi niewolnikami w późnym średniowieczu (Kraków, 2002), p. 220–221, išn. 60. Lietuvių istoriografijoje dėl visiško šaltinio nesupratimo seniai įsišaknijo teorija, kad 1426–1427 m. Vil- niaus Šv. Jono bažnyčios statyba pabaigta ir 1427 01 10 šventovė pašventinta – žr. V. Drėma, Vilniaus šv. Jono bažnyčia (Vilnius, 1997), p. 3–7. Tokios tikslios datos pagrindas – atlaidos raštas. Tačiau 1427 m., tikriausiai svars- tymo dėl rinkimų į Poznanės ordinarus proga, Plocko vyskupas Stanislovas II iš Pavlovicų (1425–1439) bei Kijevo vyskupas, dominikonas Mykolas Trestkė (1407–1427) suteikė 40-ies dienų indulgenciją Jono Krikštytojo bažny- čiai. Suteikimo proga – tikriausiai ne bažnyčios pašventinimas, kaip teigė M. Balinskis ir visi po jo, bet Vytauto bažnytinė politika, kuri buvo susieta su bandymais prikalbinti popiežių Martyną V paskirti Stanislovą Cioleką Poznanės vyskupu – M. Balinskis, Vilniaus miesto istorija, vertė O. Slavėnaitė, I. Katilienė (Vilnius, 2007), p. 172. 1427 01 10-as dokumentas šios bažnyčios pašventinimo nemini; pašventinimo proga suteikiama ne 40-ies dienų, bet vienerių metų atlaidai. Dėl Jogailos su Vytautu pastangų remti Stanislovo Cioleko kandidatūrą į Poznanės vyskupus, žr. CEV Nr. 1246, 1247, Lewicki, Index Actorum, Nr 1513, 1514, 1515, 1520, 1521, 1522, (p. 176–177). Davėjų tikslas buvo paskatinti tikinčiuosius kuo uoliau lankytis toje bažnyčioje. Jie turėjo klauptis prie centrinio altoriaus, kur laikomas Dievo Kūnas, ten sukalbėdami vieną „Tėve Mūsų“, vieną „Sveika Marija“ kiekvieną sekma- dienį ir šventės dieną. Atlaidais galėjo naudotis ir tie, kurie rūpinosi bažnyčios struktūra, įrengimu (knygomis, taurėmis, varpais, šviesomis) bei dvasininkų reikmėmis. Taip pat tomis dvasios dovanomis gali džiaugtis vyrai ir moterys, kurie dalyvauja švč. Sakramento procesijoje aplink bažnyčią arba eina kartu su kunigu, jam nešant Dievo Kūną arba pašventintą aliejų ligoniams, ir tie, kurie meldžiasi po vieną Pater ir Ave, varpams skambant dėl taikos bei Bažnyčios vienybės, – dėl šių ir kitų Vilniaus šventykloms paskirtų indulgencijų, žr. Rowell, „XV a. vyskupų atlaidos raštai“. 1776 02 10 ginče tarp Vilniaus magistrato ir kun. Augustino Dombrovskio teigiama, kad Šv. Jono Krikštytojo brolijos statutai patvirtinti 1430 10 04 – Drėma, Vilniaus šv. Jono bažnyčia, p. 10–11. Kad ir kaip tai būtų buvę, jau 1454 m. vasario 11 d. parapijiečiai buvo įkūrę broliją ir prašė Vilniaus vyskupą Mikalojų ir dar ke- letą LDK vyskupų suteikti jai dvasinių malonių – atlaidos raštų – ten pat, p. 98. Pilną įvairių laikotarpių brolijai suteiktų atlaidos raštų pergamento publikaciją pateikia D. Baronas. 1459 11 15 Mantujoje (tikriausiai Bažnyčios suvažiavimo proga) Kijevo arkivyskupas kardinolas Izidorius suteikė atlaidos raštą Vilniaus Šv. Jono bažnyčiai ir jos elgetų brolijai (confraternitas pauperum), tiems, kurie padeda su pastato statybomis, remontais, inventoriumi (libris, calicibus et aliis ornamentis ecclesiasticis) ir kurie apsilanko bažnyčioje per Švč. Trejybės, Dievo Kūno, šv. Jono Krikštytojo šventes – Berlynas, GStAPK, Urkundensammlung Zastowt, Schieblade Nr. 5 (nuotrauka: MAB F256-1736 Nr. 5). Šios brolijos nariai suteikė paskolų vieni kitiems, kaip matome iš 1506 04 20 rašto – MAB F4-33 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 162, p. 71), Baronas, Rowell, The Conversion of Lithuania, p. 509. Šv. Jono bažnyčią rėmė ir miestiečiai, ir bajorai pinigais ir kitais turtais. Ji buvo tikrai skanus kąsnelis vyskupijos kunigams, kaip aiškiai matyti iš 16 a. pr. ginčų dėl beneficijos. Nors įžymusis valdovo Aleksandro Jogailaičio sekretorius, Vilniaus kanauninkas, vėliau Plocko vyskupas Erazmas Ciolekas 1498–1503 m. ėjo Vilniaus katedros prepozito pareigas, tačiau, pace Drėma, op. cit., p. 11–12, jis niekados nebuvo Vilniaus klebonas. 16 a. pr. (ap. 1500–1501 m.) Šv. Jono bažnyčios klebono pareigas ėjo kun. Mikalojus Varkietis (Nicolaus de Varka), kuris 1504–1505 m. jau

243 aptarnavo Varnionių parapiją (Svyriškių fundacija – žr. išn. 180) [tikriausiai tas pats, kaip LKD 1506; paminėtas ir 1523 m. – Rowell, „Church court records“, p. 42 ir išn. 34]. Esmė ta – Augsburgo vyskupystės dvasininkas, kantorius, karaliaus notaras Leonardas [Rodianaitis] Vokietis (Leonard Rodiani Alemannus) [LKD 1184] buvo neteisė- tai užėmęs ir okupavęs Šv. Jono bažnyčią. Vilniuje bylą tyrė vyskupas Albertas Taboras, o Gniezne – generalinis prokuratorius, kanauninkas Paulius Chodakovskis [Pawel de Chodakowo – Korytkowski, Prałaci i kanonicy, t.1, p. 129–131. Paulius paskirtas prokuratoriumi 1502 m. – 1504 09 20 Paulius paskelbė savo ketinimus priimti nu- osprendį šioje byloje – A71, l. 223v.]. Pagaliau 1505 m. Gniezno oficijolas Vincentas iš Lagievnikų paskelbė tarpinį nuosprendį, kad Mikalojui grąžintų parapiją ir kad Leonardas jam kompensuotų už okupacijos metu padarytą žalą. – In causa appellacionis ecclesie Sancti Johannis in Wilna, honorabilis Nicolaus quondam plebanus in Wilna contra Leonardum cantorem et notarium Regis Polonie et plebanum in Wilna (26 VIII 1504–2 IV 1505) – A71, l. 202, 210, 223v, 233v–234, 237, 271 (22 XI 1504): In causa appellacionis attemptatorum honorabilis domini Nicolai plebani ecclesie parrochialis sancti Johannis in Wilno contra Leonardum Almanum ad eandem ecclesiam intrusum Andreas de Rymanow procurator plebani citato magistro Gregorio ex adverso procuratore et in presentia eiusdem induxit in testem honorabilem Laurencium de Zalesnyki [Lucko vysk-tės kun., LKD 1147?] similiter per cursorem citatum, qui iuravit ad sancta Dei evangelia dicere veritatem, 293r–v; A72 fos 56 (2 IV 1505), 66v. Tarpinis nuosprendis (sententia interlocutoria) – C3 fo 127v–128. Sėkmingai apsigynęs savo teisę į Vilniaus parapiją, po poros metų, Mikalojus iš šios beneficijos atsistatydino. 1507 m. rugpjūčio mėn. kitas kunigas, Varšuvos kanauninkas Petras Baryska (Baryczka) įsigijo paskyrimą į Šv. Jono bažnyčią [MAB F6-96], o šiame reikale jam trukdė įsi- brovėlis Leonardas. 1507 m. spalio mėn. Petro atstovas (giminaitis) Mikalojus Varšuvietis [Nicolaus Baryska civis Varsaviensis] vedė savo kliento interesų gynybą. 1508 11 10 popiežiaus Julijaus II penitencijarijus, bylų auditorius Jonas Merkurijus Vipera [Giovanni Mercurio Vipera, †1527] paskelbė nuosprendį Petro labui, o popiežius įsakė karaliui Žygimantui Senąjam rūpintis Šv. Jono beneficijos grąžinimu Petrui [VMPL II, Nr. 357, p. 326]. Gana aiš- ku, kad įsibrovėlis Leonardas išlaikė Lietuvos valdovų (tiek Aleksandro, tiek Žygimanto), t.y. koliatoriaus, o ne vyskupų paramą, nes 1509 01 20 kitas penitentiarijus, Ankonos [Ancona] vyskupas Petras Akoltietis [Pietro di Accolti, Petrus de Accoltis, episcopus Anconitanus] paskelbė Vilniaus vyskupijos abatams, kanauninkams ir klebonams savo nuosprendį dėl Leonardo suplikos [MAB F6-96 – 1509 01 19]. Jo problemos dėl Petro Baryskos 1509 m. nesibaigė. 1513 04 15 Gniezne Leonardas pateikė apeliaciją prieš varšuviečio Mikalojaus Baryskos (Bancza) bylą [A79, l. 25]. Tikriausiai tai ta pati apeliacija, kurią Leonardas vedė prieš (kitų) Petro Baryskos testamentų įgyven- dintojus (contra exequutores testamenti olim Petri Bariczka – 1513 06 13 jis siekė pakviesti Plocko vysk. dvasininką Joną Pšašnietį paliudyti teisme – A79, l. 40 – žr. išn. 156, o 1513 09 09 jis prašė priversti Martyną iš Krušovo pasi- rodyti teisme [A79, l. 53v: discretum Martinum de Cruschow, Martynas Krenžolietis, LKD 1282?]. Ginčas užsitęsė daugiau kaip metus – l. 54, 55, 55v, 56v, 57, 75r–v, 88v [1514 03 08], 90v; 1517 07 04 Gniezno oficijolas paskelbė tarpinį nuosprendį prieš Vilniaus vyskupą Albertą Radvilą Leonardo iškeltoje apeliacijoje dėl neįvardinto (gal Ba- ryskos arba parapijiečio) testamento (tikriausiai 1516 m. byla tirta Vilniuje). Pradinį teismą Vilniuje inicijavo pats ordinaras: Interlocutoria Leonardi plebani Sancti Michaelis (!) in Wylna. In causa appelacionis honorabilis domini Leonardi plebani Sancti Michaelis in Wylna contra instigatorem officii Reverendissimi domini Alberti Dei gracia Wylnensis episcopi, immo verius contra prefatum dominum, Dominum episcopum Wylnensem interloquendo dicimus, decernimus, pronuncciamus per prefatum dominum episcopum Wylnensem in causa officii contra eundem dominum Leonardum plebanum occasione cuiusdam testamenti nulliter et de facto non servatis ac non servandis processisse et tandem in eodem processu nullo sententiam de iure tulisse et promulgasse, prout ipso iure non subsistit, et propterea processum, sententiam, pronuncciationem et ordinacionem prefati domini episcopi Wylnensis annullandum et cassandum fore, prout cassamus et annullamus, et propositio in ipsa causa coram nobis super principali procedere mandamus. Condempnamus nihilominus ipsum dominum episcopum in expensis quorum taxacionem nobis in posterum reservamus, hac nostra interlocutoria mediante (AAG Acta Cons. C3, l. 256v). 1518 04 14 Leonardas dėl šio reikalo toliau bylinėjosi Gniezne prieš Vilniaus vyskupą Albertą – A81, l. 30, o 07 15 byla persiųsta Romon (l. 61v). 1518 04 12 Romoje popiežius Leonas X Leonardui suteikė arkikunigo titulą, kuris jam ir būsimiems Vilniaus Šv. Jono klebonams suteikė pirmenybę procesijose prieš Vilniaus kanauninkus – pagal 1519 05 04 nuorašą, Lib. I.2, l. 154v–155v. Regis, 1514 m. parapinę mokyklą įsteigė Leonardas – J. Ochmański, „Najdawniejsze szkoły na Litwie od końca XIV do połowy XV wieku“, Dawna Litwa. Studia historyczne (Olsztyn, 1986), p. 113–133. Ginčas tarp Leonardo ir Vilniaus kapitulos išspręstas tik 1526 10 01, kuomet klebonas sutiko nepriimti mokinių-pabėgėlių iš katedros mokyklos be tos įstaigos dėstytojo sutikimo; jis patvirtino turįs tik vieną mokyklą, kur dėstoma lotynų ir vokiečių kalbomis (mokyklos remonto metu jis naudojo kitas patalpas). Kanau- ninkai, savo ruožtu, pripažino Leonardo arkikunigo statusą, jam leisdami katedroje sėdėti presbiterijoje bei dėvėti dalmatiką ir rokietą – ACV I, l. 105v. 1518 m. auksakalių cechas, 1521 m. Vilniaus siuvėjų cechas turėjo savo ko- plyčias prie Šv. Jono bažnyčios – H. Łowmiański, M. Łowmiańska, S. Kościałkowski, Akty cechów wileńskich 1495– 1759 (Vilnius, 1939, Poznań, 2006). Parapinės bažnyčios valdymo struktūra ir turto disponavimas puikiai matyti

244 iš 1521 04 09–12 susitarimo tarp klebono ir Vilniaus magistrato; susitarimą 1527 04 12 patvirtino valdovas (ir bažnyčios koliatorius, veluti patronus eiusdem ecclesiae). Klebonija stovėjo šalia kapinių, priešais pilį. Aišku, kad parapijos struktūros mazgas – brolija. Nutarta, kad brolijos narių bažnyčiai (testamentu) dėl mirusių atminimo dovanotas turtas būtų naudojamas tik numatytam tikslui, o bažnyčios išlaikymui paskirtas turtas – būtent tokiam tikslui; visas toks turtas turi būti laikomas bažnyčios lobyne, užrakintame trimis raktais, – vieną laiko klebonas, kitą – magistratas, trečią – vitrici ecclesie (vitrikai, bažnyčios ūkvedžiai): vienas išrinktas klebono, kitas – magistra- to. Magistratas ir klebonas prižiūrės, kad mirusių geradarių palikimai būtų naudojami pagal testatoriaus nustatytą tikslą. Brolija turėjo savo pastatą parapijos kapinėse (šalia bažnyčios), kaip ir tinka organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – laidoti ir atsiminti mirusius. Klebonas negalės pretenduoti į brolijos namus, o broliai turi duoti 10 000 plytų, 150 statinių skiedinio vikarams namui statyti. Mokyklos direktorių renka pakaitomis klebonas ir miesto tarybos nariai, nors klebonas turi teisę pašalinti nederamai pasielgusį mokytoją. Zakristijoną skiria klebonas, o var- pininką – miesto tarybos nariai. Suolininkai moka iš privačių klientų gautų pusę pajamų ūkvedžiams, kurie taip pat gauną pajamų iš žvakių pardavimo. Ūkvedžiai turėjo aprūpinti vynu, smilkalais bei medžio anglimi. Ūkvedžiai parduoda kapų plotus. Laidotuvių iškilmėse puikiai matyti socialinė parapijiečių (ir nemiestiečių) diferencijacija. Jeigu procesijoje dalyvauja tik mokyklos mokiniai, tenka mokėti 3 grašius, o jeigu ten būna klebonas su kitais kunigais, neturtingieji turi mokėti 6 gr, o turtingieji – 12 gr; o jeigu pats klebonas laidotuvėse nedalyvauja, mokesčio dydis mažesnis – 4 gr arba 6 gr (pagal turtą). Mokiniai per laidotuves gali už pinigus skaityti psalmyną, nors pa- prastų miestiečių skaitymas – nemokamas. Klebonas buvo atsakingas už lietuvių kalbos pamokslininko samdymą, o magistratas – už lenkų pamokslininką. Vargonininkas gavo darbo užmokestį. Mišios aukojamos iš eilės nuo pirmųjų iki sumos, o aukojančių kunigų eilę nustato klebonas. Laidotuvių reikmenys (aukso, sidabro audiniai, vi- sokių šilkų gaminiai) atiduodami ūkvedžiams naudoti bažnyčioje. Miestiečiai atiduoda juos visus, o svetimi žmo- nės – tik pusę. Panašiai užtiesalai, audiniai ir kita medžiaga (išskyrus šilko drabužius) atitenka klebonui. Po keturių ir šešių savaičių bei metinių mišių žvakių likučiai kartu su velykinės žvakės liekanomis perdirbami, skiriami žva- kėms didžiajam altoriui gaminti. Kasdien tikinčiųjų paaukotos žvakės renkamos klebono naudai. Kalėdojančiam klebonui miestiečiai duoda aukas pagal seną paprotį, nes jis – jų ganytojas. Miestiečių mokestis už varpų skambesį padalintas į dvi dalis, pusė atitenka bažnyčios remonto fondui, pusė – klebonui. Visa svetimųjų mokėta suma atitenka kunigui – LM 4 (224), Nr. 247, p. 208–212. Iš šio dokumento matome, kaip bažnyčios ir miesto valdžia bendradarbiauja Vilniaus gyventojų dvasiniame gyvenime. Magistratas, kaip miesto valdžia, buvo ir miesto parapijos vyresnieji. Skiriant pareigūnus, gaunant ir paskirstant pajamas, pasauliečiai dirba kartu su klebonu. Atsižvel- giant į tai, kaip pasauliečiai recituodavo psalmyną, nekeista, kad miesto pareigūnai, brolijos nariai rėmė ir Švento- jo Rašto vertimo į pasaulietinę kalbą leidybą. 1529 Rudaminos bažnyčia tapo Vilniaus parapijos dalimi (pakeista į Murlavos koplyčią, žr. išn. 377, p. 240; 1528 10 03, 27 Leonardas Murlavos dvarą gavo iš Alberto Goštauto – LM1, Nr. 21, p. 26; 89, p. 39). Leonardas paskutinį sykį paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – 1532 08 14. 1536–1553 (1561 m.?) Vilniaus arkikunigo pareigas ėjo Jonas Domanovskis [Jan Domanowski – LKD 850]. 413 Trakų raktas – pagal 16 a. ir 17 a. pavietų organizaciją (Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 72–79) šis Bažnyčios administravimo vienetas daugiausia apėmė parapijas iš Trakų, Kauno, Gardino, Palenkės, Valkavisko, Slanimo, Lydos pavietų. 414 Naujųjų Trakų Švč. Mergelės Marijos; 1522 03 05 Gardine Žygimantas Senasis patvirtino 1409 05 24 Vytauto privilegiją Trakų bažnyčiai. – Lib. VI, l. 33v–34v, Czart. 1777, l. 7v–8v, Lib. Mag., l. 3v–4. 1522 03 24 Gardine Žy- gimantas Senasis panaikino 1409 05 24 Vytauto privilegijos dalį, kuria valdovas įkūrė dvi kanauninkų prebendijas Trakų Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje (KDKDW Nr. 50, p. 75–76), o jų vietoje jis įsteigė 6 mansionarijų vietas Trakų pilies Šv. Jurgio koplyčioje. Išlieka tik 1618 03 26 Žygimanto III Vazos rašto kopijos nuorašai. – Lib. VI, l. 35–36v, Czart. 1777, l. 9–10v, Lib. Mag., l. 3–5v. 1503 m. Ldk Aleksandras Vilniaus dominikonų ordino Šv. Dva- sios vienuolynui perdavė Trakų Šv. Mykolo altorių. – KDKDW Nr. 568, p. 689. 415 Naujųjų Trakų Šv. Mikalojaus bažnyčia (koplyčia). 1497 08 08 Vilniaus vyskupas Albertas Taboras susita- ria su Nikielu Prokopovičiumi dėl Trakų mūrinės Šv. Mikalojaus bažnyčios su varpine statybos už 600 auksinų (14 400 gr arba 240 kapų). Darbas turi būti atliktas per dvejus metus. – KDKDW Nr. 446, p. 520. 1522 03 12 Šv. Mikalojaus bažnyčią iš naujo įsteigė Albertas Goštautas. – Czart. 1777, l. 129v–130v, F3-90, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 253, p. 103; ten turėjo aptarnauti 3 kapelionai. 1522 12 05 Albertas Goštautas Mikalojaus bažnyčiai įteikė turtą. – Czart. 1777, l.130v–131 (1586 07 16 karaliaus Stepono Batoro nuorašas). LM 1 Nr. 300–302, p. 71–72. 1524 01 27 Žygimantas Senasis įkūrė Trakų prepozitūrą su šešiais kunigais mansionarijais, išlaikytais Eišiškių parapijos lėšomis (Eišiškių klebono pareigas eina Trakų prepozitas, kuris asmeniškai švenčia mišias per šventes ir tenais išlaiko du lietuviškai mokančius vikarus) – Krokuva, Bib. Czart. Perg. Nr. 1218, LM 12 Nr. 720, kuomet abi parapijas aptarnavo kun. Stanislovas Ščekockis [Stanisław Szczekocki, LKD 2231]. 416 Senųjų Trakų Šv. Benedikto ordino Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto vienuolynas – žr. Nr. 20, p. 28–30; išn. 203–204, p. 185. 1553 m. abato pareigas ėjo t. Feliksas Služevskis (1551–1580), vienuolyno

245 statybininkas. Dar žr. T. M. Trajdos, „Benediktyni w Starych Trokach (XV–połowa XVII w.)“, Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica 12 (2007), p. 203–249. 417 Semeliškės – žr. išn. 72, p. 218–219. 418 Kietaviškės – žr. išn. 74, p. 219, 1531 01 29 Žirmūnų Šv. Jokūbo altoriaus įsteigimą paliudijo Kietaviškių altarista Feliksas [LKD 437] – žr. išn. 447, p. 252. 419 Žasliai – žr. pried. Nr. 75, p. 219 ir Priedą Nr. 3, p. 115–116. 420 Paparčiai – žr. išn. 76, p. 219. 421 Gegužinė – žr. išn. 77, p. 219. 422 Lipnikai (Skaruliai) – kaimas, dab. Jonavos miesto dalis; jos Trakų rakto, Kauno pav. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Jurgio, Mikalojaus, Martyno ir Onos bažnyčią 1522 04 01 (antradienį po Laetare, 4-o gavė- nios sekmadienio) įsteigė Mikalojus ir Magdalena Stankovičiai; 1522 05 15 jau mirus Mikalojui, jo našlė kartu su Mikalojaus sūnėnais Vaclovu bei Jurgiu Andriejevičiais, Motiejumi Petraševičiumi, Stanislovu Bagdonavičiumi perleido Lipnikų bažnyčiai Lipnikų dvarą. Įsteigimo raštą paliudijo Bartholomeus capellanus Sancte Crucis [LKD 330], Martinus de Wassylyski commendarius ecclesie parochialis Sancti Petri (Caunensis) [LKD 1281], Andreas Koryczky, Paulus Hircinus artium baccalaureus, Gregorius Loweycz rector schole Caunensis. Visą reikalą 1522 06 04 transumavo ir patvirtino Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. – Czart. 1777, l. 124v–129, Lib. Mag., l. 141, Lib. VI, l. 148v–149v; Kamuntavičienė, „Kauno dekanato bažnyčių raida“, p. 9. Czart. 1777, l. 128v mini, kad dispendentur sacramenta, fons baptismalis, campanilla, campane, cimeterium et alia iura et insignia. 423 Karmėlavos Trakų rakto, Kauno pav., OchV Šv. Onos bažnyčia įsteigta iki 1521 m., 1529 m. Ldk Žygimantas jai suteikė žemės, valstiečių, smuklę; 1531 m. Jurgis Andriuševičius davė Tautviltavos dvarelį – Lib. Mag., l. 169v- 170v, 179–180; Kamuntavičienė, „Kauno dekanato bažnyčių raida“, p. 8. 424 Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia – žr. išn. 78, p. 219–220. 425 Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Šv. Kotrynos (?) altorius – ten pat. 426 Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Švč. Trejybės (?) altarista Jonas Plikis (Jan Goly) – LKD – išn. 79. 427 Kauno Šv. Kryžiaus koplyčia – žr. išn. 177, p. 230–231. 428 Darsūniškis – žr. išn. 258; tenai 1520 m. 1520 m. altorių įsteigė Jurgis Vaška Lazarovičius su žmona Sofija Kosciovna ir posūniu Vaitiekumi Bogdanovičiumi. – Žr. Nr. 25. Regis, fundacija per menka, kad altorius ilgam išsilaikytų. 429 Punia – žr. Nr. 26, p. 35–36; išn. 266, p. 187. 430 Balbieriškis – miestelis Prienų raj., 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante; pirmoji Trakų rakto, Kauno pav., OchIV bažnyčia įsteigta iki 1520 m., kai paminėtas klebono Martyno Abramavičiaus vardas (abejotino tikrumo Alytaus dokumente) – J. Totoraitis, Sūduvos Suvalkijos istorija, I (Kaunas, 1938). 431 Užuguostis – žr. p. 221, išn. 83; 1533 03 28 Švč. Mergelės Marijos altorių įsteigti vyrą įpareigojo valdovo taurininko Jono Jonaičio Zavišos žmona Marina Mikalojaitė Dargevičiūte – Lib. Mag., l. 191r-v. 432 Onuškis – miestelis Trakų raj., 14 km į pietryčius nuo Aukštadvario, 9 km į šiaurės vakarus nuo Dusmenų, jo Trakų rakto, Trakų pav., OchV nežinomo titulo bažnyčią 1505 m. įsteigė Ldk Aleksandras; 1511 m. įsteigimas atnaujintas – VUB F4-2619. Pagal 1534 07 12 Onuškio miestelio inventorių (LM 8 [227], Nr. 364, p. 169) pirmasis paminėtas turtas – bažnyčia, kostel z obrazy, s kelichi, z ornaty, z’ zvony i co v’simi potrebami kostelnymi; priešais bažnyčią savo sodyboje gyveno klebonas Mikalojus. Klebonui duoklę mokėjo dviejų karčemų aludariai: žemaitis Motiejus ir Laurynas Avtuškevičius (iš Aukštadvario) – p. 170. Kitas jo tarnas – Nr. 365, p. 171. 433 Pagal 1534 07 12 Onuškio miestelio inventorių (LM 8 [227], Nr. 364, p. 169) altarista Petras gyveno miestelyje. Jam priklausė karčema – p. 170. Kitas jo tarnaitis; žr. Nr. 365, p. 171. 434 Aukštadvaris – Trakų raj. miestelis, 14 km į pietryčius nyo Semeliškių, 14 km į šiaurę nuo Onuškio, jo Trakų rakto, Trakų pav., OchV šv. Stanislovo ir Žygimanto bažnyčią 1518 12 23 Lietuvos Bresto seimo metu įsteigė Ldk Žygimantas Senasis, teikdamas jos klebonui teisę „subditos nostros sub eadem parochia Wysokodworensi degentes rebelles et ad divina observanda conplectendaque quoque modo negligentes ius parrochiale extendi et exequendi, corrigendi et emendandi; decimas vero retentas seu raptas et alios introitus ecclesiasticos quoscunque similiter retentos et insolutos per censuram ecclesiasticam. Si vero alicui ritus vel secte fuerint extunc per cohertionem brachii nostri secularis et successorum nostrorum aut officialium et dignitariorum nostrorum ad id de iure potestatem habentium penis secularibus duodecim siclorum alias rublow...“, Czart. 1777, l. 109–110, Lib. VI, l. 120v–122. 435 Dusmenys – žr. p. 221, išn. 84. 436 Daugai – žr. p. 208, išn. 748. 437 Alytus – žr. p. 221–222, išn. 86. 438 Simnas – Alytaus raj. miestelis, 24 km į vakarus nuo Alytaus; jo Trakų pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jono Krikštytojo, Šv. Mikalojaus bažnyčią 1520 m. įsteigė Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis – Lietuvos Metrika 93, l. 220v–221v., žr. il. 16. 439 Merkinė – žr. p. 222, išn. 87.

246 440 Seirijai – Lazdijų raj. miestelis, jo Trakų rakto, Trakų pav., OchV Švč. Mergelės Marijos bažnyčią 1537 m. įsteigė Jurgis Mikalojaitis Radvila. 441 Veisiejai – Lazdijų raj. miestelis; apie 1525 m. Trakų rakto, Gardino pav., OchV Šv. Jurgio bažnyčią įsteigė Slucko kunigaikštis Jurgis Simanavičius, o 1526 03 20 fundacija patvirtinta – MAB F256-769, LM 12 Nr. 765, MAB F43-148, l. 9. Šventovė pastatyta dėl to, kad pavojinga vykti į gretimą Liškiavos bažnyčią (žr. išn. 377, p. 240), kuri stovi ant Nemuno kranto. 442 Berznykas (Beržininkai) – Palenkės Seinų pav. kaimas; Švč. Mergelės Marijos bažnyčia įsteigta Jurevičiaus Paco iki 1545 m. 443 Hoža, Ašiuža – žr. išn. 280, p. 188; 38. p. 222. 444 Gardino Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – žr. Nr. 28, p. 38, išn. 290. 1524 11 13–1554 07 05 klebono pareigas ėjo Vaclovas Virbickis – LKD 2492; regis, 1519 01 03 ten klebonavo Vaclovas Sluckietis (Venceslaus Sluczki), kuris tą dieną laimėjo bylą prie Šventosios Romos Rotos prieš Martyną Sanchocienietį (Martinus de Sachorzyn). – C. Bukowska-Gorgoni, Causae Polonae coram Sacra Romana Rota XV–XVII saec. (Roma, 1995), Nr. 20, p. 151. 445 Gardino koplyčia; Kaplica yra dab. Gardino miesto kvartalas. 446 Indura – žr. p. 222, išn. 90 su altoriumi. 1521 08 05 Induros bažnyčioje Jonas Jonaitis Davaina įsteigė savo sūnaus globėjo Šv. Mikalojaus altorių, tam teikdamas tris valstiečius, žemės sklypų, teisę šienauti, tris dešimtines. – Mienicki, „Stanisław Dowojno‘“, p. 419–420, cituojant LVIA saugotą rankraštį, Bohdanowicz, Herbarz litewski. 447 Bely Dvoras, tiksliau Novy Dvoras (Alba Curia dicta) – Palenkės vaivadijos, Sokulkos pav. kaimas. 1504 m., susitaręs su Vilniaus vyskupu Albertu Taboru, kuriam priklausė netoli esantis Syruciowce dvaras, Šv. Jono Krikš- tytojo bažnyčią įsteigė Ldk Aleksandras Jogailaitis. Esą 1507 m. šventyklai paauksuotą sidabrinį kieliką dovanojęs vyskupas. Ši taurė su įrašu ant kieliko pėdos (apatinėje pusėje) Anno D[omi]ni 1507 con[dam] Il[lustriss]imus Al- bertus ep[isco]pus Vilnen[s]i[s] pro loco Novodvorensi donavit, pasilieka parapijos lobyne. Įsteigimo aktas prarastas; Państwowa służba ochrony zabytków, Oddział wojewódzki w Białymstoku, kortelė 6995; kieliko datavimas, pasak R. Vitkauskienės, – tarp 1600–1625 m. Jos žodžiais, „gali būti apie 1590 m., bet greičiau vėlesnis. Provincinis, tokių panašių šio laikotarpio kielikų randama ir Liubline, ir Varšuvoje, ir Torunėje. Nodusas visai kaip kieliko iš Paku- onio bažnyčios arba kieliko iš Balbieriškio, abu iš 1600–1615 m. (Vitkauskienė, Złotnictwo wileńskie, il. 38 ir 39)“. Kitaip tariant, kielikas yra vietinio LDK patriotizmo apraiška, ne 16 a. pr. vyskupo patronato kūrinys. 1547 m., suteikiant vietovei miesto privilegiją, karalienė Bona Sforca atnaujino parapijos įsteigimą. – T. Krahel, Nowy Dwór. Dzieje parafii rzymskokatolickiej 1504–2004 (Białystok, 2004), p. 12–15, 45; 1547 08 01. – Lib. Mag., l. 224v–225, Lib. VI, l. 181v-182v. In nomine Domini Amen. Ad perpetuam rei memoriam. Quoniam facta humana quecunque hic in terris fieri solent facile plenumque delentur oblivione, etiam si sint quantumvis memorabilia, nisi litterarum monimentis corroborentur, proinde nos Bona, Dei gratia Regina Polonie, suprema dux Lituanie, Russie, Prussie, Masovie etc. domina, significamus tenore presentium, quorum interest universis et singulis harum notitiam habituris, quod cum ecclesiam parrochialem in oppido Nowydwor, Alba Curia dicta, exiguis admodum proventibus provisam esse consideraremus, decrevimus ipsam pietatis nostre christiane zelo adducta uberioribus fructibus obvencionibusque pro meliori sustentatione plebani aliorumque ministrorum eius presentium et futurorum dotare augmentareque. Quoniam autem et huius possessionis tenuis que nunc ad istam ecclesiam pertinere dicitur, nullas dotacionis fundationisque extare literas, a plebano ipso moderno honorabili Francisco Krzyszkowski [LKD 2043] notario nostro intelleximus ut esse pertinereque audimus in presentia servitia in primis duo cum medio hominum, hortulanos item duos, tabernam unam retro scholam, decimam omnis grani et seminis post curiam nostram in eodem oppido Nowy Dwor, pratum item iuxta fluvium Bobrza necnon columbationem ex qualibet domo oppidi tantummodo per unum grossum. Tamen quia tam sic ea a compluribus annis, ac alias aliquot autem plebanos possedisse habuisseque comperimus, nos etiam ista omnia uti premissum est penes eandem ecclesiam eiusque rectores reliquimus, approbamus rataque et grata habemus. Nunc vero denuo eidem ipsi ecclesie eiusque plebano moderno et pro tempore existenti, sex in primis hortulanos ex opposito domus plebanalis damus, donamus immunitatique ecclesiastice ascribimus. Item volumus ut ex qualibet domo tam oppidanorum iamque [! turėtų būti: quam] etiam villanorum ad eccelsiam istam iure parochie antiquitius adiacentium per unum grossum locostene [! locumtenenti?] ipsi solvatur. Item admittimus etiam ut liberam molitionem in duobus molendinis nostris dictis Czmiele et Rysko alternatim tamen pro victu tantummodo suo domestico habeat. Item permittimus quatenus oppidanus quilibet Nowodworensis eidem plebano unam casulam avene et unam siliginis ratione decime haberet in quantum scilicet ad id oppidani ipsi ultra consentire voluerint, sui minus gravatos esse ea in re nolumus. Damus item etiam plebano donamusque duas pelves mellis || nobis ex sylvis nostris Nowodworensibus provenientis, quod quidem mel in daliale non includitur. Eas vero duas pelves mellis vendet eaque pecunia ceram vinumque emere ac ordinare tenebitur astrictusque erit. Permittimus insuper volumusque ut in sylvis nostris eiusdem loci robora pro edificiis domesticis tantummodo suis, cum scientia tamen factoris nostri cuiusvis pro tempore existentibus libera habent ad focum autem etiam suum plebanalem et non ad vendendum, non alia ligna iacentia putrida ex eisdem

247 sylvis accipere sit licitum, quotiens ipsi necesse fuerit. Que omnia et singula superius descripta damus, donamus, addicimus immunitatique ecclesiatice asscribimus et incorporamus, decernentes ea sic, ut premissum est, universa robur, perpetua firmitas obtinere, debere. In cuius rei testimonium sigillum nostrum presentibus est appensum. Actum et datum Piotrkoviae ipso die Sancti Petri ad vincula, anno Domini millesimo quingentesimo quadragesimo septimo, presentibus tum venerabilibus et generosis Joanne Kroczewski Plocensi, Adamo Pilchowski Varsoviensi canonicis, Joanne Makowieczki plebano in Bolkow, Jacobo Swiderszki succamerario Viznensi et Matthia Kossowski notariis nostris testibus circa premissa. Bona Regina. 448 Adelskas (Odelsk); bažnyčia įsteigta iki 1492 m. – žr. Nr. 29, p. 39–41. 449 Krinkai (Krynki) – Palenkės miestelis, netoli Lenkijos-Baltarusijos sienos, 45 km į rytus nuo Balstogės. – E. Bach-Szczawińska, „Z dziejów Krynek w XVI wieku“, Studia Podlaskie 20 (2012), p. 9–25; jų Trakų rakto, Gardino pav. Šv. Onos, Žygimanto, Stanislovo bažnyčią 1517 12 11 (statybos metu) ir 1522 07 15 kaip Adelsko parapijos dalį įsteigė Ldk Žygimantas Senasis; kad nauja bažnyčia gautų tinkamą kleboną turi rūpintis Adelsko klebonas Paulius iš Cechanoveco. – LM 9, Nr. 709 (92) p. 380 ir vėliau Czart. 1777, l. 124v–128v, Lib. Mag., l. 139– 140, Lib. VI, l.151v–153. 450 Dauspūda (Dowspudy) – dab. Lenkijos respublikos Palenkės vaivados, Suvalkų apskr. kaimai, įkurti 16 a. II dešimtmetyje. 1513 07 09 Ldk Žygimantas Senasis Bogdanui Valavičiui davė vienos kvadratinės mylios žemės sklypą tarp Prūsijos sienos ir Dauspūdos upės; 1514 m. valdovas broliams Mikalojui ir Stanislovui Račkovičiams [Račkaičiams] suteikė 1,5 kvadratinės mylios žemės sklypą į šiaurę nuo Valavičiaus dvaro, kur Mikalojus įkūrė Bakalaževo kaimą, o Stanislovas – Račkų kaimą. – J. Wiśniewski, „Dobra dowspudzkie Raczkowiczów“, Rocznik Białostocki 4 (1963), p. 453; K. Lożiński, ‚„Puszcza grodzieńska, jej kolonizacja oraz podziały w XVI wieku“, Puszcze wielkoksiążęce na północnym Podlasiu i zachodniej Grodzieńszczyźnie w XV–XVI wieku (podziały, administracja, służby leśne i wodne) sud. J. Śliwiński (Olsztyn, 2007), p. 249–304, ypač p. 254–257. Bakalaževo Šv. Mikalojaus (?) bažnyčia įsteigta ap. 1520 m., Račkų bažnyčia – iki 1558 m. (kuomet miestelis gavo valdovo privilegiją). 1599 m. paminėta Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mykolo bažnyčia. Dauspūdos Šv. Jono Krikštytojo cerkvė įsteigta iki 1541 m., kai minimas popas Borisas. Dar žr. T. Naruszewicz, Opisy parafii Dekanatu Olwita z 1784 (Suwałki, 2013), p. 18–20 ir idem, Bakałarzewo. Dzieje miastecka i ziemi (Bakałarzewo-Warszawa, 2006). 451 Barglavas (Bargłów Kościelny) – Palenkės, Augustavo apskr. kaimas, 14 km į pietvakarius nuo Augustavo, 5 km į šiaurės vakarus nuo Raigardo. Jo Trakų rakto, Palenkės pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Gimimo ir Ėmimo į dangų, Šv. Petro, Pauliaus, Žygimanto, Martyno ir Mikalojaus bažnyčią 1544 10 06 įsteigė Ldk Žygimantas Augustas. – Minsk, CAH F 1708 op.1, Nr. 47, l. 120r–v; AGAD Kapicjana Nr. 44, p. 129–135; Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego, p. 437. 452 Kalinuvka – žr. Nr. 30, p. 41–42 bei išn. 92, 322, p. 222, 189. 453 Dolistavas (Dolistowo) – didelis Palenkės kaimas ties Bebros upe, į šiaurės rytus nuo Goniondzo. Dolistavo Trakų rakto, Palenkės pav., OchIII Šv. Lauryno bažnyčią iki 1492 m. įsteigė valdovas, o 1501 09 18 Ldk Aleksandras perleido savo teisę paskirti tos šventovės (ir dar 27 bažnyčių) kleboną Vilniaus vyskupui Albertui Taborui, kol Ldk gyvas – KDKDW Nr. 507, p. 617. Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego, p. 205–207 rašo apie Zabielės vaitus ir ginčą su Dolistavo klebonu dėl Mordašo ir Bžozovo dešimtinės (1519 06 07. – Czart. 1777. l. 112v). 1506 m. klebonavo Jokūbas LKD 586, jo įpėdinį Stanislovą Dambrovką (1506–1536) paskyrė Mykolas Glinskis – LKD 2195; Šv. Lauryno altorius įsteigtas iki 1540 08 17 – LKD 439, Lib. Mag. Nr. 236 (l. 205?), Czart. 1777, l. 186v–188, kuomet savo testamente (kurio įgyvendintoja paskyrė karalienę Boną) Jurgis Zalepūga suteikė turtą Dolistavo Šv. Lauryno bažnyčiai. 454 Dolistavo Šv. Stanislovo špitolę 1536 07 23 įsteigė vietinis klebonas Stanislovas Dambrovka. – Rowell, „The Role of charitable activity“, p. 59–68. Lib. Mag., l. 174–175, 1530 03 07 [02 06] Vilnius: Ad perpetuam rei memoriam. Dignum est atque honestum ea, que per pias mentes in honorem Omnipotentis Dei pietatis devotionisque gratia offeruntur, iusto perpetuitatis privilegio communiri. Proinde nos Joannes ex Ducibus Lituanie Dei gratia electus, confirmatus Vilnensis animadvertentes venerabilis fratris nostri Domini Stanislai Dabrowka canoniciV ilnensis et plebani in Dolistowo [LKD 2297] diocesis nostre syncerum affectum, quam in augendo cultu divino satis vigilem ac studiosum pre se fertur, noluimus sibi auctoritatis nostre accessionem ad illius animi institutm negare, immo potius literas privilegy seu fundati super prepositura capelle hospitalis in prefata Dolistowo sub titulo Sancti Stanislai pontificis || et martyris per ipsum Dominum Stanislaum canonicum noviter fundata contentaque ac specificata in eisdem sue petitioni utpote juste racioni consone satisfaciendo auctoritate nostra ordinaria confirmandas et approbandas immunitatique et libertati ecclesie ascribendas censuimus. Quarum quidem literarum tenor in hec verba sequitur: In nomine Domini amen. Universis et singulis presentibus et futuris harum notitiam habituris. Ego Magister Stanislaus Dambrowka canonicus Vilnensis et ecclesie parrochialis in Dolistowo eiusdem Vilnensis diocesis rector in perpetuam rei memoriam deduco, Quod cupiens terrena in celestia et transitoria in eterna

248 felici commercio commutare, preposituram in capella Sancti Stanislai in Hospitali Dolistowo constructam in titulum beneficy secularis perpetui fundo pro dote et fundo decimam manipularem omnis grani post araturam Nobilis Karp et eius successorum de Zabiele et Brzozowo do et assigno, quam quidem decimam ego in eodem Karp iure iusto mihi lucratus sum et in usum perpetuum pro arbitrio meo convertendum vendicavi. Cuius quidem prepositure iuris patronatus et presentandi mihi dum superstes ero et ecclesie parrochialis in Dolistowo rectoribus pro tempore existentibus, do et reservo et quia qui fruitur commodo, dignum est eum sentire onus, prefatum prepositum eiusdem capelle pro tempore existentem obligo et astringo ac eius successores perpetuis futuris temporibus obligatos esse volo ut omni feria sexta missam de Sancto Stanislao, ac quatuor temporibus autumnalibus requiem pro defunctis semel in anno in eadem capella legat et compleat, ac ad ecclesiam prefatam in Dolistowo parrochialem ad omnes processiones tam solennes quam dominicales suppeliciatus more aliarum ecclesiarum interesse tenebitur, presentibus perpetuis temporibus duraturum. Ad quam quidem preposituram taliter per me fundatam et dotatam vobis reverendo in Christo patri et domino Domino Joanni ex Ducibus Lituanie Dei gratia electo confirmato Vilnensi vel vestre reverendissime paternitatis in spiritualibus vicario ad id potestatem habenti honorabilem Malcherum de Brok [LKD 1357], presbyterum diocesis Plocensis presento, supplicans dignetur ad presentationem hanc meam ad preposituram prefatam huiusmodi nove mee fundacionis vacantem instituere administrationem spiritualium et regimen temporalium in ea committendo, prout id ad vestre paternitatis officium dignoscitur pertinere. Actum et datum Vilne in edibus solite mee residentie, die sexta Februarii anno Domini millesimo quingentesimo trigesimo sub sigilli mei appensione. Nos itaque Joannes ex Ducibus Lituanie Dei gratia episcopus Vilnensis prefatus preposituram Hospitalis in capella Sancti Stanislai prefata, ut prefertur, noviter fundatam in perpetuum secularis beneficy titulum auctoritate nostra ordinaria erigeri duximus atque presentibus literis nostris erigimus fundumque ipsius prepositure et universas decimas in preinsertis literis expressas per prepositos dicte capelle pro tempore existentes utifruenda pacificeque et quiete possidendum || immunitati ac libertati ecclesiastice ascribimus et incorporamus onerando conscientias possessorum dicte prepositure ne officia et onera in preinsertis literis specificata negligerent. Cuius prepositure iurispatronatus et presentandi moderno domino Stanislao Dambrowka in Dolistowo plebano et pro tempore existentibus reservamus honorabilemque Malcherum de Brok actu prasbyterum diocesis Vilnensis ad preposituram prefatam ad presentationem ipsius Domini Stanislai Dambrowka plebani instituimusque et investimus administrationem spiritualium et regimen temporalium in eadem committendo. Ut autem dicte prepositure capella in suis structuris, edificiis, ornamentis commodius provideri possit de speciali gratia nostra universis et singulis sexus utriusque Christi fidelibus in utroque Sancti Stanislai festo dictam capellam visitantibus et manus adiutrices porrigentibus, contritis et confessis quadraginta dies indulgentiarum concedimus. Harum quibus testimonio literarum sigillum nostrum presentibus est subappensum. Actum et datum Vilne, anno Domini millesimo quingenstesimo trigesimo, die septimo mensis marty, presentibus Reverendo et honorabilibus ac discretis viris Dominis Joanne de Domanow precepto Vilnensi, cancellario nostro [LKD 830], Mathia Berthran [LKD 1725] in Miedniki, Joanne Strzamboch [LKD 827] in Maiori Wawerka plebanis ac aliis quam plurimis circa premissa testibus fidedignis. 455 Raigardas (Rajgród) – Palenkės miestelis Grajevo gminoje, jo Trakų rakto, Palenkės pav., OchIII Švč. Merge- lės Marijos Gimimo bažnyčią įsteigta Radvilų (?) galbūt iki 1485. 1519 07 04 atnaujina Mikalojus Mikalojaitis Ra- dvila Czart. 1775, l. 113–114, Lib. VI, l. 122–123v, Lib. Mag., l. 127v–128v; Radvilos kaimynas – Daczbog Pomian (žr. kitą išn.); tarp kasmetinių duoklių – kiaulienos kumpis: per quartam avene, per armillam porci alias kump et per unum panem vel loco panis per tres denarios albos. 456 Raigardo bažnyčios Šv. Mikalojaus altorių 1543 01 04 įsteigė Daczbog Pomian iš Szalyszthkowo. – Czart. 1777; Lib. Mag., l. 212r–v. 457 Goniondzas (Goniądz) – žr. išn. 93, p. 222. 458 Goniondzo pilies Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos koplyčia įsteigta 1511 m. – Maroszek, Pogranicze Litwy i Korony, p. 69–71. J. Kloza, J. Maroszek, Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich [Prace Białostockie- go Towarzystwa Naukowego t. 37] (Białystok-Goniądz, 1997), p. 25–27, 123–125. Apie špitolę irgi rašo – T. Kasa- buła, „Prepozytura szpitalna w Goniądzu (1520–1782)“, Małe miasta. Między tradycją a wyzwaniem przyszłości, red. M. Zemło [Acta Collegii Suprasliensis, t.2] (Supraśl, 2002), p. 207–220. 459 Tščianė (Trzcianne) – žr. Nr. 31–34, p. 43–47. 460 Žr. Nr. 34, p. 47 – Tščianės altorius. 461 Knyšinas (Knyszyn) – Palenkės miestas, jo Trakų rakto, Palenkės pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Gimi- mo, Šv. Jono Evangelisto, Andriejaus, Apolonijos bažnyčią 1520 07 05 įsteigė Mikalojus Mikalojaitis Radvila. – Czart. 1775 p. 1021–1026. 462 Dobžynevas (Dobrzyniewo Koscielne) – Palenkės vaivadijos, Balstogės apskr. kaimas, 13 km į šiaurės vakarus nuo Balstogės, kur 1519 06 09 Mikalojus Mikalojaitis Radvila įsteigė Trakų rakto, Palenkės pav., OchIV

249 Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Šv. Juozapo ir šv. Marijos Magdalietės bažnyčią; pirmasis jos klebonas Stanislo- vas Ryčyckis [LKD 2226]. –ACV II, l. 90–91; Czart. 1777, l. 112r–v, Lib. VI, l.123v–124v, Lib. Mag., l. 101. 463 Choroščas (Choroszcz) – Palenkės vaivadijos Trakų rakto, Palenkės pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Gimi- mo bažnyčia (po 1633 m. dominikonai jai suteikė Jono Krikštytojo titulą) įsteigta Tikocino vaito Petro iš Gumovo iki 1459 10 22, kai pastarasis šventovei suteikė žemės sklypą bei 2 smukles; suteiktį patvirtino Vilniaus vyskupas Mikalojus Šalčininkietis. 1614 m. suteikties raštas saugotas Chodkevičių archyve. – Summariusz archiwum Chodkiewiczowskiego, Krokuva, Archiwum Państwowe, Archiwum Młynowskie Chodkiewiczów, Nr. 35, p. 1–8. Ankstyvąją parapijos istoriją parašė J. Maroszek, „Fundacja kościoła i powstanie rzymskokatolickiej parafii w Cho- roszczy w latach 1437–1459“, Parafia rzymskokatolicka w Choroszczy 500 lat. Księga jubileuszowa, sud. T. Kasa- buła, A. Szot (Białystok, 2009), p. 49–61, čia p. 53. 464 Turosnė (Turośń Kościelna) – Palenkės vaivadijos, Balstogės apskr. kaimas, 13 km į pietvakarius nuo Bals- togės. 1515 04 23 Jurgis Račka iš Pučycų, Bielsko teisėjas [Urzędnicy podlascy, Nr. 210, p. 55] su žmona Jadvyga įsteigė Turosnės Trakų rakto, Palenkės pav. OchV Trijų karalių, Šv. Onos bei 10 000 riterių kankinių bažnyčią. Fundacijos raštas saugomas Archiwum Arcydiecezjalne w Białymstoku – žr. Maroszek, Dzieje województwa podlaskiego, p. 446. T. Jaszczołt, „Raczkowie herbu Gozdawa. Fundatorzy pierwszego kościoła w Turośni Kościel- nej“, Parafia w Turośni Kościelnej 1515–2015. Ku chwale Trojcy Przenajświętszej, red. A. Szot, M. Wróbel (Białys- tok-Turośn, 2015), p. 15–40: In nomine Domini amen. Ad perpetuam rei memoriam et si fragilitas humana pro commode temporali cum tempore perituro tanto studio sollicitudinis ut illibata permaneat in posterum ordinat. Quanta amplius ea convenit posterorum memoriae commendare ut fructus salubrior animarum in aeternum vivorum pervenire speretur et cultus Divinus in ecclesia Dei felicia suscipiat incrementa. Proinde nos Georgius Raczko de Puczyce Judex Generalis Bielscensis cum Conthorali sua Hedvigae, Raphaele, Nicolao, Paulo filiis suis zelo venturae vitae terrenis pro aeterni commutare cupientes Divinaeque retributionis gaudere muneribus hic et aeternae beatitudinis gloria. Proinde non dubitantes se perceptum ob remedium salutis nostrae et parentum nostrorum praedecessorumque, Noveritis nos ecclesiam Parochialem in dominio sive haereditate nostra Turosnia nuncupata in districtu Branscensi dioecesis Vilnensis in honorem et laudem trium Regum, Sanctae Annae et decem Milium Militum de radice nova fundasse et erexisse, certisque bonis dotasse et exornasse. Imprimis erigimus et damus incorporamus et assignamus in villis nostris in Turosnia, quatuor mansos mensuratos alias morgowane aedificarios, hoc est in quibus ecclesia et curia plebani est locata, incipiendo a fluvio Turosnia, usque ad viam quae ducit ad Suraż post ecclesiam. Item duos mansos mensuratos incipiendo a praefata via in longum prout mensura alias morgi perquunt. Et certam terram quam emi apud nobiles Mathiam et Laurentium filios Alberti dictos Chorki et quam in posterum emi totam terram dictam Chorkowszczyzna quocunque modo fuerit devoluta totum dictae Ecclesiae adscribo et praesentibus approprio; item tabernam liberam circa ecclesiam, item decimam manipularem de curia seu praedio nostro Turosnia uniuscunque grani, et insuper in omnibus villis quae sunt de obedientia Ecclesiae Romanae in bonis nostris utraquae Turosnia, Iwanowka, Dobrowoda, Juraszki ac etiam familia mea decimam manipularem unius cujusque grani, ac etiam de omnibus bonis quae nunc teneo et possideo et in posterum Christo Duce possidebo. Decimam manipularem adscribo et approprio, tam Rutheni quam Christiani tenebunt persolvere singulis annis dare. Item damus et admittimus rectoribus dictae ecclesiae libertatem aedificandi sibi molendinum in dictis bonis nostris Hruszka, cum omnibus utilitatibus et emolumentis, ac libera piscium praetensione. Item columbationem de omnibus et singulis incolis dictorum bonorum nostrorum per grossum debent persolvere et de curia nostra medium lapidem cerae singulis annis pro candelis ecclesiae. Haec omnia damus et assignamus ecclesiae praefatae et ipsius rectoribus pro tempore existentibus, temporibus aeviternis. In memoriam evidentiorem ac rei testimonium sigillum meum praesentibus litteris est subappensum. Actum et datum in Bransk feria secunda ipso die S. Gregorii. Anno salutis nostrae millesimo quingentesimo decimo quinto, praesentibus ibidem honorabili et nobilibus Mathiae plebano in Topczewo, Mathiae Malinowski subjudice Bielscensi, Stanislao Wierzbowski notario terrestri, Nicolao Brzozowski succamerario Bielscensi, Mathiae Patocki vicegerente in Bransk, Andreae Rytel et Nicolao Makowski et aliis fide dignis. 465 Balstogė (Białystok) – Palenkės vaivadijos miestas, dab. arkivyskupijos centras; iki 1547 m. įsteigta Palenkės pav., OchV nežinomos dedikacijos – Švč. Trejybės? – bažnyčia (Račkovičių fundacija, – o toks datavimas dėl to, kad paskutinysis Račkovičius, Mikołaj Bakałarzewicz, mirė 1547 m., pasak Ochmańskio ir Wasilewskio), o 1581 m. naujasis miesto savininkas LDK maršalas Petras Veselovskis įsteigė Švč. Trejybės bažnyčią. J. Wiśniewiczius fun- daciją sieja su Mikalojumi Miknaičiu Račkaičiu ir 1514 metais. – T. Krahel, „Zarys dziejów parafii Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny w Białymstoku“, Ks. T. Krahel, Diecezja wileńska. Studia i szkice, red. T. Kasabuła, A. Szot (Białystok, 2014), p. 422–433, čia p. 422–423. 466 Šilovičiai (Šidloviče, Shiloviči) – Baltarusijos miestelis, į vakarus nuo Valkavisko, jo Valkavisko pav., OchV, Švč. Trejybės ir kitų šventųjų bažnyčią dar 15 a. II pusėje įsteigė Krupskių giminė. Pagal 1544 08 05 1511 10 09 rašto patvirtinimą (Czart. 1777, l. 90v–91, Lib. Mag., l. 105–106) Anna Radgosta filia Petri Krupska iuxta primam et

250 antiquam meorum proavorum avorumque fundationem in honorem Sanctissime et individue Trinitatis et aliorum sanctorum existens duarum partium hereditatis mee et collatrix ecclesie parrochialis in Szydlowicze pastebi, kad šventovė sudegė, klebonaujant Kristinui [LKD 1119]. Ji nusprendė užrašyti bažnyčiai turtą, įskaitant ir karčemą, parapijos mokyklos rektoriui. Ona pamini savo ir jau a.a. savo seserų Zofijos ir Itemilos 1511 m. dviejų karčemų suteiktį vikarui (jų brolio Felikso atminimui). Per Švč. Trejybės šventę šios karčemos turi vikarui mokėti po 1 kapą grašių. 1506 m. Jonas Jonaitis Zaberezinskis įsivėlė į skandalą dėl neišlaikyto pažado susituokti su Felikso Krupskio seserimi Itemila. – J. Tęgowski, „Ślub tajemny Jana Janowica Zabrzezińskiego. Garść uwag o powiązaniach rodzinnych elity możnowładczej na Litwie w XV i początkach XVI wieku“, Średniowiecze polskie i powszechne, 2 (2002), p. 246–257. Krupskiai (Davainų giminės atšaka) taip pat valdė Lipos parapiją. – Žr. išn. 634, p. 263. Nereikia painioti Szydlowicze su Szydlowo – Žemaičių vyskupijos Šiluvos bažnyčia. 467 Mstibava (Mstibogov) – žr. Nr. 35 ir išn. 375, 376, p. 191. 468 Hnezna (Gnezno, Гнезно) – Baltarusijos Gardino apskr. Valkavisko raj. miestelis, kur 1524 m. mūrinę Trakų rakto, Valkavisko pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Dvasios atsiuntimo, Šv. Mykolo, Jono Krikštytojo, Stanislovo bažnyčią įsteigė Jonas Šemetaitis su žmona Elžbieta, jai teikdami du dvarus. – MAB F6-133; Kulagin, Katalickija chramy, p. 39 su nuotrauka; Kušnjarevič, Kuljtavae dojlidstva, p. 95–100. 469 Porazava – žr. Nr. 36 ir išn. 392, p. 191. 470 Lyskava, dab. Baltarusijos Bresto srities Pružanų apskr. kaimas, į pietus nuo Valkavisko ir Zelvos. Jos Trakų rakto, Valkavisko pav., OchIV Švč. Trejybės bažnyčią 1527 m. įsteigė Vitebsko vaivada, Žemaičių seniūnas Mo- tiejus Kločka – Kulagin, Katalickija chramy, p. 91. 1543 m. įsteigtas Švč. Trejybės altorius – MAB F43, b 24195. 471 Padoroskas – žr. Nr. 41 ir išn. 464, p. 194. 472 Mežyričas (Mižeryčy, Międzyrzecz) – Baltarusijos Gardino srities Zelvos raj. miestelis, į pietryčius nuo Zel- vos; jo Trakų rakto, Valkavisko pav. OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Petro, Pauliaus, Motiejaus, Alberto, Jurgio, Kotrynos, Barboros ir Visų Šventųjų bažnyčią iki 1516 m. įsteigė Kauno seniūnas Albertas Kločka su žmona Marina Glebaite (Hlebowna) ir 1533 09 24 jų sūnus Vitebsko vaivada Motiejus Albertaitis Kločka su žmona Kotryna tėvų fundaciją atnaujino. Klebonas turi kas savaitę paaukoti trejas šv. Mišias: pirmadienį ir penk- tadienį už mirusiusius protėvius ir geradarius (jeigu tomis dienomis nėra didelės pirmenybę turinčios šventės), trečiadienį už fundatorių nuodėmes, o po jų mirties – už jų sielą. – Lib. Mag., l. 185–186v, Lib. VI, l.161v–163v. 1543 03 11 Žemaičių seniūnas Motiejus, Alberto Jonaičio Kločkos sūnus su žmona Kotryna, a. a. Polocko vaivados Stanislovo Glebavičiaus dukterimi, bažnyčios dešinėje pusėje įsteigė Švč. Trejybės altorių. Altarista turi kas savaitę aukoti trejas šv. Mišias: antradienį, ketvirtadienį, penktadienį mirusių geradarių, ypač Ldk Aleksandro Jogailaičio bei Kločkų giminės, labui Lib. Mag., l. 211–212, Lib. VI, l. 164–165. Originalas – MAB F6-179 – Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 458, p. 182. 473 Mažoji Zelva – žr. Nr. 37, p. 53–54, ir išn. 415–417, p. 192. 474 Lukonica – Baltarusijos Gardino srities Zelvos apskr. kaimas. – 1505 07 25 jos Trakų rakto, Slanimo pav., OchV (Šv. Mykolo?) bažnyčią įsteigė LDK vėliavininkas Albertas Narbutaitis kartu su žmona Ona. – KDKDW Nr. 589, p. 701; apie vėlyvesnę šventovę rašo Kulagin, Katalickija chramy, p. 89. 475 Didžioji Zelva su altoriumi – žr. Nr. 39, 40, p. 55–59; Priedas Nr. 6–8, p. 118–122. 476 1508 04 08 Didžiosios Zelvos Švč. Mergelės Marijos, Visų Šventųjų, Šv. Kryžiaus, Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorių įsteigė Ona Iljiničienė. – Žr. priedą Nr. 6. 1519 m. Didžiosios Zelvos ir Polbžego įpėdinis Mikalojus Hrekas (Grigas) Iljiničius Šv. Onos altaristai kun. Mikalojui suteikė dešimtinę, grūdų, vaško, pinigų ir smuklę. – F1-65 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 237, p. 98): Ego magnificus Nicolaus Hrek Ylynycz in Maiori Zelwa, in Polbrzek ... domino Nicolao altarista (!) in Maiori Zelwa, decimam, casulam sigilinis (!) de Szydlowicze, crudis melis alias uszathik et mediam sexagenam de paratis pecuniis ... ego ... Nicolaus Ylynycz do et ascribo ... cum domino Nicolao altariste Sancte Anne in Maiori Zelwa tabernam nomine Thomycz loco illius decime. 1527 08 11 Zelvos vikaro ir kitų akivaizdoje savo namuose didikas Auktas (ne Andriejus, kaip skaito Jasas) su žmona Kotryna užrašė dvi žemes ir smuklę neįvardytam Didžiosios Zelvos altoriui. – MAB F1-84 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 307, p. 123): in curia magnifici Aucti et magnifice domine Katharine uxoris ipsius, penes flumen Zelwa ... ad altare in ecclesia in Maiori Zelwa ... terram nuncupatam ... Horbowsczyzna ... in districtu Maioris Zelwa ... et tabernam ... mandavit ... una missa in obdomada sabbatico die pro fundatoribus. Didžiosios Zelvos Šv. Onos altorių 1508 04 08 įsteigė Ona Iljiničienė – žr. Priedą Nr. 7, p. 120–122. 477 Valkaviskas – žr. Nr. 42, p. 59–60; išn. 468–469, p. 194. 478 Mačulna – Gardino apskrities gyvenvietė į šiaurę nuo Valkavisko; Šią Valkavisko pav. OchV Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Šv. Vaclovo bažnyčią iki 1527 06 25 savo tėvonijoje įsteigė LDK žemės mar- šalka, Kobrino laikytojas Vaclovas Koscievičius, kuris pagal testamentą ketino ten laidotis: ecclesia Moczulnen- si haereditatis meae, quam aedificavi in honorem Spiritus Sancti et Nativitatis beatae Virginis Mariae et sancti Venceslai martyris... pro illiusdem ecclesiae dedicatione lego triginta ducatos. Item pro eadem lego decem sexagenas

251 et hoc in reformationem. – Lietuvos metrika, kn 17, par. L. Karalius (Vilnius, 2015), Nr. 310. 19 a. buvo Ros‘o baž- nyčios koplyčia. – Kurczewski, Biskupstwo, p. 231; dar veikė 1945 m. – Kulagin, Katalickija chramy, p. 133. 479 Volpa – žr. Nr. 43–44, p. 61–63. 480 Volpos mansionariją 1518 11 06 keturiems kunigams įsteigė tuometis Lucko vyskupas Paulius Alšėniškis; įsteigimo dokumentą 1526 11 04 patvirtino Žygimantas Senasis F1-92, Jasas, Pergamentų katalogas , Nr. 297, p. 119–121. – Žr. čia dok. Nr. 44 [39]. 481 Volpos Šv. Onos, Stanislovo, Baltramiejaus, Mikalojaus, Daratos koplyčia. – Žr. p. 189, išn. 507. 482 Strubnica – Gardino srities, Mastų raj. iki 1548 m. Trakų rakto, Valkavisko pav., OchV Švč. Trejybės bažny- čią įsteigė karalienė Bona Sforca. – Kurczewski, Biskupstwo, p. 231; Kulagin, Katalickija chramy, p. 149. 483 Mastai (Masty) – Gardino srities miestas, raj. centras; jų Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Ėmimo į dangų, Šv. Onos, Petro ir Pauliaus, Žygimanto, Mikalojaus, Antano, Jurgio ir Visų Šventųjų bažnyčią 1539 08 10 įsteigė karalienė Bona [Czart. 1777, l. 181–182], o 1541 08 10 fundaciją išplėtė Žygimantas Senasis, bažnyčiai perduodant ligtol Adelsko klebonui mokėtą Dubno dešimtinę – Lib. Mag., l. 198v–199v, Lib. VI 175v–176. 1539 08 24 Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis paskyrė buvusį Pabaisko Šv. Trejybės altaristą Albertą Lasnievskį (žr. p. 211, išn. 14) Mastų klebonu – Czart. 1777, l. 181–183. 484 Ražanka (Rožanka) – žr. p. 222, išn. 94. 485 Žaludkas (Žoludok) – žr. p. 222–223, išn. 95. 486 Iščelna – žr. . 45, p. 64–66; išn. 510, 511, p. 199. 487 Ščučinas – žr. išn. 96, p. 223. 488 Lackas (Liadsk) – netoli Ščučino, 7 km į šiaurės vakarus nuo Lydos; 1424 m. ten Šv. Stanislovo bažnyčia įsteigė Stanislovas ir Andriejus Prostolovičiai Skinderiai – KDKDW Nr. 90, p. 118. 1669 m. sukurtas netikras 1520 11 06 tų brolių lenkų kalbos suteikties raštas, kuris įrašytas į Lydos miesto knygas, o nuorašas saugomas Czart. 1777, l. 729r–v. Taip vadinosi 1460 m. Porazavos bažnyčios privilegijos liudininkai – žr. čia dok. 36. 1500 02 27 nobilis Stanislaus Skinder gavo confessionale fervens ir teisę turėti nešiojamąjį altorių – ASP 48, l. 934 r. 489 Katra – žr. p. 223, išn. 97. 490 Naujadvaris (Novy Dvoras) – Gardino srities, Ščučino raj. Lydos pav., OchV, 1480 m. Švč. Mergelės Ma- rijos Ėmimo į dangų bažnyčią įsteigė Čolginas (Kurczewski, Biskupstwo, p. 209), iki 1496 m. pagal Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 67. 1529 08 18 Žygimantas Senasis patvirtino Juknos Miknaičio Ščiuko dovaną Naujadva- rio Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai – Skundovščiznos bei Bialovščiznos dvarus – LM 1, Nr. 269, p. 64. 491 Didžioji Vaverka (Didieji Voverys) – žr. Nr. 46. 1511 10 04 Lietuvos Breste Žygimantas Senasis leido LDK vėliavininkui, Dubicos ir Kaniavos laikytojui Mikalojui Jundzilaičiui apkeisti dvi Dubicos smukles į jam Ldk Alek- sandro suteiktą Vasiliukų smuklę, idant turtą perduotų naujai įsteigtam Senosios Vaverkos Šv. Mikalojaus altoriui. Valdovas jam prideda žemės dar dviems smuklėms statyti. – Lib. I, l. 18-19v, Lib. II, l. 37–39, Lib. III, l. 80–81. 492 Mažoji Vaverka (Mažieji Voverys) – žr. Nr. 48. 493 Bielyčia, Belica (Bielica) – Baltarusijos miestelis prie Nemuno 26 km į pietus nuo Lydos. Jos Trakų rakto Lydos pav., OchIV bažnyčią įsteigė Ldk Kazimieras Jogailaitis (1440–1492). 1470 10 17 Belicos klebonas Petras [LKD 1960] nekaltas dėl žmogžudystės. – BP 7, Nr. 850, p. 256–257. Viena iš 29 bažnyčių, į kurias teisę pristatyti kleboną Ldk Aleksandras 1501 09 18 perdavė Vilniaus vyskupui Albertui Taborui. – KDKDW Nr. 507, p. 616. Vėliau – dominikonų vienuolynas. Žr. Kulagin, Katalickija chramy, p. 163. 494 Dakudava (Dokudowo) – Gardino srities, Lydos apskr. kaimas (kadaise miestelis), į pietryčius nuo Lydos, Trakų rakto, Lydos pav., OchV bažnyčia įsteigta iki 1553 m. 495 Lyda – Baltarusijos miestelis, apskrities centras; Trakų rakto, Lydos pav., OchIII Šv. Kryžiaus bažnyčią kartu su pranciškonų vienuolynu 1397 06 03 įsteigė Jogaila su Vytautu. – KDKDW Nr. 31, p. 52–53; 1387 05 02 Jogailos fundacija laikytina falsifikatu. – KDKDW Nr. 8, p. 15–17. Plg Kurczewski, Biskupstwo, p. 208. 496 Krupa – žr. Nr. 49, p. 70–72. 1512–1513 m. Gniezno konsistorijos apeliaciniame teisme Krupos koliatorius Jokūbas Davainaitis (žr. išn. 304, p. 189) bylinėjosi su klebonu Stanislovu. – AAG, A78, l. 165, 167, A79 l. 5v–6, 6v (Stanislovas neigia Jokūbo teisę bylinėtis, nes Davainaitis ilgam buvo atskirtas nuo Bažnyčios: ipse nobilis non habet locum standi in iudicio ex eo, quod ipse dudum a canona fuit excommunicatus), 7v, 8v, 9 – kunigo advokatas produxit cedulam expensarum in eadem causa factarum, petens per dominum (teisėjas) taxari et moderari, et dominus ad quatuor sexagenas taxavit et litteras necessarias decrevit. 497 Žirmūnai – žr. Nr. 51, p. 73–74, kur minimas 1522 m. altorius; apie šias buvusias Butrimų valdas, žr. p. 202, išn. 574. 498 Blotna (vėliau Varanavas) – tarp Eišiškių ir Geranainių, netoli Armoniškių (Hermaniszki), OchV bažnyčia, įsteigta iki 1553 m. Gal sietina su Davainaičiais – ASP 38, l. 421v, 1489 06 mini Jacobus Dewoiniowicz Blotnia. 499 Pelesa – Gardino srities, Varanavo apskr. kaimas, ap. 10 km į šiaurės vakarus nuo Krupos, Trakų rakto, Ly- dos pav., OchV bažnyčia įsteigta iki 1553 m.

252 500 Dubičiai – 15 km į šiaurės vakarus nuo Pelesos, 10 km į pietvakarus nuo Nočios, įsteigta valdovo iki 1492, 1511 m.; pagal Kurczewskį (Biskupstwo, p. 213) ši Trakų rakto, Lydos pav., OchIV bažnyčia senesnė už Nočios fundaciją. Dubičių klebonas Albertas [LKD 79] paminėtas 1511 02 12 Švenčionių altoriaus įsteigimo rašte, Lib. VI, l. 110v, žr. išn. 59, p. 217. 1511 10 04 Žygimantas Senasis suteikė Vilniaus Šv. Jono bažnyčios klebonui 6 kapas grašių ex bonis Dobicze et Sopuncze – Berlynas, GStAPK Zastowt Sammlung 14 b. 501 Nočia – Gardino srities, Varanavo raj. kaimas, 1529 12 29 Trakų rakto, Lydos pav., OchV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jono Krikštytojo, Onos, Stanislovo, Margaritos bažnyčią įsteigė Palen- kės vaivados Jonušo Kosciewicz’iaus (Kostevičiaus) našlė Vengruvo įpėdinė Marina; kas savaitę aukotinos trejos mišios: sekmadienį, pirmadienį (pro peccatis cum vigiliis mortuorum), penktadienį (pro defunctis). – Lib. Mag., l. 168r–v, Lib VI, l. 158v–160. Šventovė pastatyta katalikams, kuriems dėl upės srovės sunku patekti į Dubičių parapinę bažnyčią. – Kurczewski, Biskupstwo, p. 212–213. 502 Trakeliai arba Naujadvaris – Lydos apskr., 10 km į šiaurės rytus nuo Žirmūnų, iki 1468 m. Trakų rakto, Ly- dos pav., OchV Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią įsteigė gal Jagintaičiai-Rimvydaičiai (KDKDW Nr. 212, p. 241 [1452 m.], Nr. 255, p. 294 mini Trakelių kleboną Mikalojų); (Vilniaus arkidiakonas Juozapas) Jasinskis at- ėmė parapijos žemę? 1450 06 03 – Magdalena Jagintienė, iš Trakelių, našlė, gavo išpažinties malonę (teisę išrinkti sau tinkamą nuodėmklausį), BP 6, 411. 503 Armoniškės (Hermaniszki, Biskupice) – Gardino srities, Varanavo raj. kaimas; Švč. Trejybės bažnyčia įsteig- ta iki 1452, kai minimas jos klebonas Andriejus. – KDKDW Nr. 212, p. 241. Vietovė paminėta jau 1387 m. – žr. KDKDW, p. 7, išn. 8. 504 Eišiškės –žr. Priedą Nr. 18, p. 136–137. 1540 06 21 Žygimantas Senasis leido Trakų prepozitui, Eišiškių klebonui, gydytojui Jonui Andriejui Valentinui [LKD 844] Eišiškių klebono sklype pastatyti karčemą, idant galėtų išlaikyti altorių – Lib.VI l. 325v; originalus pergamentas – Bibl. Czartoryskich, Perg. 1220, reg. – Tomaszewicz, Katalog dokumentów pergaminowych, II Nr. 930, p. 81–82. 1474 12 22 Eišiškių klebonas Jokūbas Mazovietis gauna išpažinties malonę Romoje – ASP 23, l. 280v, neaišku, ar tai tas pats kunigas Jokūbas, paminėtas 1500 m. – LKD 580. 1524 m. Žygimantas Senasis prijungė Eišiškių parapiją prie naujai įsteigtos Trakų prepozitūros – žr. išn. 415. 505 Valkininkai – miestelis Varėnos raj. Merkio, Šalčios, Gelužos upių santakoje; Trakų rakto, Trakų pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo (?) bažnyčia iš naujo (denuo) įsteigta Žygimanto Senojo pagal 1522 02 10 Ei- šiškių bažnyčios privilegijų patvirtinimo pastabą. – Lib. Mag., l. 135–136v. 506 Maišiagalos raktas apėmė daugiausia parapijas iš Vilniaus, Ukmergės pavietų. 507 Maišiagala ir jos altoriai – žr. p. 101; išn. 5–7, p. 210. 508 Kernavė – žr. Priedą Nr. 24; išn. 8, p. 211. Čia nepaminėtas 1505 08 25 Mikalojaus Načkaičio Ginvilaičio įsteigtas Kernavės parapijos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Mikalojaus altorius. – KDKDW Nr. 590, p. 702. Jo nemini ir 1522 m. inventorius. 509 Musninkai – žr. p. 101; išn. 11, p. 211. 510 Širvintos – žr. p. 101; išn. 9, p. 211. 511 Pabaiskas – žr. Nr. 6, p. 8–9; p. 101–102. 512 Senosios Viesos (Wiesy) – Širvintų rajono kaimas, į šiaurės vakarus nuo Širvintų, prie kelio Vilnius-Ukmer- gė; Viln. pav., OchV, nežinomos dedikacijos bažnyčia įsteigta apie 1544 m. 1544 09 29 Bresto seime, Pabaisko klebono, Lucko ir Vilniaus kanauninko Valentino Pilzniečio prašymu Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis patvirtino Pabaisko bažnyčios privilegiją, uždraudžiant prie Pabaisko įsteigti kitą šventovę. Vienintelė išimtis – Vie- sų miestelyje filijinė bažnyčia: PAU Rs 8904, Nr. 298; privilegijos turinys paminėtas 1782 m. Pabaisko dekanato vizitacijos medžiagoje – Pabaisko dekanato vizitacija 1782–1784 m. atlikta Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Ma- salskio parėdymu, par. A. A. Baliulis (Vilnius, 2010), p. 28. Viesos – kadaise svarbus LDK miestelis, palaipsniui išnyko. Miestelis figūruoja 1613 m. Tomo Makovskio žemėlapyje. – S. Alexandrowicz, „Geneza ir rozwój sieci miasteczek Białorusi i Litwy do połowy XVII wieku“, idem, Studia z dziejów miasteczek Wielkiego Księstwa Litews- kiego (Toruń, 2011), p. 66; apie išnykusius LDK miestelius, žr. A. Miškinis, A. Baliulis, „1613 m. „Magni Ducatus Lithuaniae“ žemėlapyje nurodytų Lietuvos miestų ir miestelių raida iki 1940 m.“, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinys. Urbanistika ir rajoninis planavimas Nr. 15 (1988), p. 81–106, ypač p. 95. Viesos nefigūruoja 1653 m. Vilniaus vyskupijos dūmų mokesčio sąraše, pagal kurį, atseit, Ochmańskis (teisingai) priskyrė šią vietovę Ukmergės pavietui. – MAB F43-609 (kadaise VKF-2259) Pagal Kurczewski, Biskupstwo, p. 188, iki 1870 m. Viesų koplyčia buvo Bagaslaviškio bažnyčios filija. 1644 m. Vilniaus vyskupystės vizitacijos duomenys jos nemini. 513 Vepriai – Ukmergės raj. miestelis, 10 km į šiaurės pietus nuo Upninkų, 12 km į pietvakarius nuo Deltuvos; kadaise Veprių dvaras priklausė Kęsgailoms. Ukmergės pav, OchV nežinomos dedikacijos (?) bažnyčia įsteigta iki 1553 m., galbūt 1482 m.; jeigu tikėtume 1808 m. inventoriaus duomenis tais metais Mikalojus Radvila Veprių klebonijai suteikė turtą. Bažnyčia stovėjo prie kelio Upninkai-Vilnius, ties Šeipštos upeliu – LVIA F669, ap. 2, b. 330, l. 109–116, cituota: P. Spurgevičius, „Upninkų šv. arkangelo Mykolo ir Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio

253 karalienės bažnyčios istorinė apžvalga ir menininis sprendimas“, Vepriai. Lietuvos valsčiai, t. 19 (Vilnius, 2010), p. 22–23. Aišku, kad iki 1553 m. tokios bažnyčios patrocinijos nebūta (žr. p. 203, išn. 584). 514 Upninkai – žr. Nr. 4, p. 6–7; išn. 32, p. 178. 515 Kėdainiai – žr. p. 212, išn. 19. 516 Šėta – žr. Priedą Nr. 4, p. 116–117. 517 Siesikai – žr. p. 212, išn. 24. 518 Deltuva – žr. p. 212–213, išn. 25; p. 102; Priedą Nr. 14, p. 132–134. 519 Ukmergė – žr. p. 103. Prie ten paminėtų keturių altorių pridėtinas Šv. Petro altorius, kurį 1512 m. įsteigė Jurgis Juškavičius su žmona Ona, Serapinas Mykolaitis su žmona Elžbieta, Jonas ir Zofija Paškaičiai pagal Alberto Juškavičiaus testamentą – Lib. VI, l. 339v–340, Czart. 1777, l. 92v–93v, Lib. Mag., l. 107r–108r; 1512 m. Albertas Juškavičius Petro altoriui dovanojo Scholmy (Scholin) dvarą, palikdamas žemės ir valstiečių Deltuvos bažnyčiai, o žmonai – pinigų, nekilnomąjį turtą ir drabužių. 1509 04 21 Šv. Mikalojaus altorių įkūrė Albertas ir Jurgis Stankai- čiai. – Lib. VI, l. 341v–342v, Czart. 1777, l. 82r–v, Lib. Mag., l. 97v–98. 520 Ramygala – žr. p. 212, išn. 21. 521 Traupis – žr. p. Nr. 7, p. 10–11; p. 214, išn. 43. 522 Anykščiai – žr. p. 213, išn. 37. 523 Svėdasai – žr. p. 214, išn. 38. 524 Rokiškis – žr. p. 214, išn. 39. 525 Dusetos – žr. p. 214, išn. 40. 526 Vyžuonos – Utenos raj. miestelis 13 km į šiaurę nuo Utenos, 9 km į pietvakarius nuo Užpalių; Ukmergės pav., OchV Šv. Jurgio bažnyčią, pagal jokiais šaltiniais nepagrįstą tradiciją, 1406 m. įsteigė bajoras Kristinas As- tikas; atseit, 1522 m. bažnyčiai duoti keli žemės sklypai. – K. Misius, R. Šinkūnas, Lietuvos katalikų bažnyčios. Žinynas (Vilnius, 1993), p. 329. 1553 m. bažnyčios fundacija tarp Vilniaus vyskupijos skurdžiausių šventyklų. Plg. A. Baliulis, „Iš Vyžuonų praeities“, Vyžuonos, kraštas ir žmonės, sud., par. A. Vyžintas (Utena, 2006), p. 98–114, ypač p. 109. 527 Utena – žr. p. 214, išn. 42. 528 Užpaliai – Utenos raj. miestelis, 14 km į pietryčius nuo Svėdasų; Ukmergės pav, OchIII Švč. Trejybės baž- nyčia minima 1522 m., kai jai užrašyta dvaro dešimtinė, o 1532 m. ji būta Utenos bažnyčios filijinė šventovė. – A. Miškinis, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, II: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga (Vilnius, 2005), p. 582 529 Alanta – žr. p. 215, išn. 45. 530 Balninkai – Molėtų raj. miestelis, 20 km į šiaurę nuo Molėtų; Ukmergės pav., OchV (Šv. Stanislovo?) bažny- čia valdovo įsteigta iki 1544 m. Apie vietovės istoriją – Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 60–61. 531 Giedraičiai – žr. p. 215, išn. 46; Priedą Nr. 27, p. 153. 532 Paberžė – žr. p. 215, išn. 48. 533 Papilys – Panevėžio apskr., Biržų raj. kaimas ties Rovėjos upe, Ukm. pav., OchV nežinomos dedikacijos bažnyčia įsteigta iki 1553 m. 1541 m. dvaras priklausė Radviloms. 534 Biržai – Panevėžio apskr. miestas, Upytės pav., OchV bažnyčia įsteigta iki 1510 m. Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos. 1515 m. iš naujo bažnyčią pastatė Vilniaus vyskupas Albertas Radvila. Neaišku kokiais šaltiniais/tradici- jomis šis teiginys remiasi. – Ochmański, Biskupstwo, p. 69; lietuviškas variantas – A. Miškinis, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, Tom IV: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Monografija (Vilnius, 2009), p. 19. 535 Pasvalys, Panevėžio apskr. miestelis, 38 km į šiaurę nuo Panevėžio; Upytės pav., OchII Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Visų Šventųjų bažnyčią 1497 12 06 įsteigė Ldk Aleksandras Jogai- laitis. – KDKDW Nr. 449, p. 523–525; plg. Pasvalio krašto istorija XV–XVIII a., sud. V. Didžpetris (Kaunas, 2009). 1522 01 09 klebonas Jonas Filipavičius (kuris taip pat ėjo Kijevo vyskupo ir Vilniaus kanauninko pareigas – LKD 754) pasvaliečiui Petrui Rakui perdavė namą su žemės sklypu už kasmetinį 1 kapos grašių mokestį, – MAB F1- 519 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 251, p. 102–103), F43, b 202, l. 49–50. 1524–1544 klebonavo kanauninkas Erazmas Eustachii. – LKD 421. 1537 02 22 Žygimantas Senasis patvirtino 1499 03 27 Ldk Aleksandro privilegiją Pasvalio klebonui Jonui Grotui [LKD 759], kuomet jis klebonui suteikė keturias Trakų vaivadijoje esančias žemes, būtent Čečevicką, Radminovicką, Sterkorovicką, Viboriską. – LM 25, Nr. 229, p. 281–282. 536 Nemenčinė – žr. p. 215, išn. 50. Nors čia neminima, tačiau 1554 m. Nemenčinės bažnyčia turėjo du altorius (dvi koplyčias) pagal 1554 12 04 Vilniaus tijūnystės (Nemenčinės ir Linkmenų valsčių) inventorių: Koscioł nie- meńczynski, kościoł dobry ze dwiema kaplicami y dzwonicą przy nim, gontami pobity. – Jablonskis, XVI a. Lietuvos inventoriai, stlp. 77. 537 Antakalnio raktas užėmė daugiausia Ukmergės, Breslaujos, Ašmenos pavietų parapijas.

254 538 Tikriausiai Antakalnis – kaimas prie pat Vilniaus, kur 15 a. pastatyta Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia; rakto centras. 1500 11 20 Antakalnio klebonas Mikalojus Wyasthkow [LKD 1441] gavo leidimą naudotis nešiojamuoju altoriumi. – ASP 49, l. 791r. – žr. p. 217, išn. 59. 539 Karkažiškė – Švenčionių raj. miestelis; iki 1487? (Ochmański, Biskupstwo, p. 67) jos Viln. pav., OchV Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią įsteigė Jokūbas Nemiraitis, nes tikintiesiems iki (Švenčionių?) bažnyčios teko keliauti 6 mylias; 1502 11 17 jo duktė Jadvyga atnaujino Dievo kūno, Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Petro, Jokūbo, Mi- kalojaus fundaciją. – Lib. Mag., l. 79r–v, Lib. VI, l. 82v–83, KDKDW Nr. 526, p. 628–630. 1499 01 01 popiežius Aleksandras VI įsakė Vilniaus kanauninkams Jonui Filipavičiui ir Mikalojui Žukovskiui tirti pajamų ginčą tarp Karkažiškės bajoraitės Svetochnos, Lentupio – Stanislovo, Vidžių – Grigaliaus klebonų ir kitų. – Originalus pergamentas saugomas Berlyne, Zastowt Sammlung Nr. 14, Z. Ivinskio K. Jablonskiui užsakyta rankraščio nuotrauka saugoma MAB F256-1736: Alexander episcopus, servus servorum Dei dilectis filiis Johanni doctori Philippowicz et Nicolao Zwkowsky canonicis ecclesie Wilnensis salutem et apostolicam benedictionem. Conquestus est nobis Stanislaus de Lanska rector [LKD 2212], plebanus nuncupatus, parrochialis ecclesie plebanie nuncupate in Lumtupi, Wilnensis diocesis, quod Georgius modernus plebanus in Wydye [LKD 1041], nobilis mulier Swetochna de Korkogisky, domicella Diak in Swir et quidam alii domini et laici dicti diocesis super quibusdam fructibus, redditibus, proventibus, decimis, pecuniarum summis, bonis et rebus aliis ad ipsum racione dicte ecclesie et nos legitime spectantibus iniuriantur eidem et quasdam alias graves iniurias eiecerunt (?) pariter et iacturas, propter quas expensas fecisse et damna gravia se asserit incursisse. Ideoque discretioni vestra per apostolica scripta mandamus quatinus vocatis, qui fuerint, evocandi et auditis hinc inde propositis, quod iustum fuerit, appellatione remota... 1525 m. savo testamente Jadvyga Nemirienė (Hedwigis Niemirowa) Karkažiškės altoriui suteikė 4 vals- tiečius, ad instantiam magnifici Andree Niemirowicz palatini Kiowiensis et tenutarii de Swislocz. – F43-148, l. 8v–9. Plg. Jaszczołt, „Ród Niemiry“, p. 214, 220–221. 540 Dubingiai – žr. Nr. 6, p. 12–13; p. 179, išn. 72. 541 Dubingių Švč. Mergelės Marijos, Šv. Pauliaus, Mykolo, Stanislovo, Anastazijos, Barboros altorių 1542 11 02 bažnyčios kairės pusėje įsteigė Paulius Simonaitis {Schimkowicz) ir Anastazija Giedraičiai, jam teikdamas Biju- tiškio dvarą; taip pat aukojo pinigus ornatibus, calicibus et libris necessariis pro divinis officiis peragendis. Kunigas turi kas savaitę paaukoti dvejas šv. mišias už gyvųjų sveikatą bei mirusių protėvių ir giminių labui. – Lib. Mag., l. 207r–v. 542 Molėtai – žr. p. 215, išn. 44. 543 Labanoras – žr. p. 104; išn. 52, p. 215. 544 Linkmenys – žr. p. 104; 215–216, išn. 53. 545 Tauragnai – žr. p. 104; 216, išn. 54. 546 Salakas – žr. p. 105; 216, išn. 55. 547 Suviekas – žr. p. 214, išn. 41. 548 Zarasai – Bresl. pav., OchII bažn. įsteigta vyskupo iki 1508 m. – Ochmański, Biskupstwo, p. 71. Žr. išn., p. 314. 549 Zarasų Šv. Onos ir 10 000 riterių kankinių altorių 1522 04 22 įsteigė Jurgis Juškaitis, Simonas Jokūbaitis ir Vladislovas Andriejaitis. – Lib. VI l. 282v–283v; raštą 1522 05 30 patvirtino Vilniaus vyskupas Jonas – MAB F6-120 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 260 p. 106), Czart. 1777, l. 122–124, Lib Mag., l. 136v–138v. 550 Drisvjaty (liet.: Drūkšiai) – Vitebsko srities Breslaujos raj. kaimas; 15 a. pr. – valdovo dvaras: Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 93–94. Bresl. pav., OchIII Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią įsteigti 1514 02 06 Vilniaus vaivadai, Drūkšių/Drisviatų laikytojui Mikalojui Radvilai leido Žygimantas Senasis, o pirmasis jos klebonas – Lu- kas Milaševskis: Akty Izdavaemye Vilenskoiu Kommissieiu Dlia Razbora Drevnikh Aktov, t. 33 Akty otnosiaščiesia k istorii zapadno-russkoi cerkvi (Vilnius, 1908), Nr. 13, p. 20–21, pagal Breslaujos žemės teismo 1638–1640 m. knygos 1640 10 03 užrašus Nr. 15398, l. 378v–380. Lukas Milaševskis paminėtas (LKD 1215) kaip pirmasis Drūk- šių klebonas, pagal Breslaujos vizitacijos įrašą. – Breslaujos dekanato vizitacija 1782–1783 m., par. R. Firkovičius [Fontes Historiae Lituaniae, Vol. VII] (Vilnius, 2008), p. 268–270. Anksčiau iš Drūkšių dešimtinė buvo mokama Breslaujos bažnyčiai. – LM 7, Nr. 341, p. 561–563; 18 a. perstatyta kaip Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia – Kulagin, Katalickija chramy, p. 59. Dar žr. Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 93–94. 551 Breslauja (Braclav) – Vitebsko srities miestas, rajono centras; Bresl. pav., OchII Švč. Mergelės Marijos baž- nyčią iki 1423 m. (kuomet mirė), susitarus su Ldk Vytautu, įsteigė Breslaujos vietininkas Manvydas, 1500 10 20 klebonui Vaclovui paprašus [LKD 2487], Ldk Aleksandras patvirtino gaisre pražuvusias bažnyčios privilegijas, jas papildant. – KDKDW Nr. 476, p. 559–561 (pagal LM duomenis – LM 5 (Vilnius, 2012) Nr. 237, p. 147–148 ir Žygimanto Senojo patvirtinimas bei papildymas – LM 7, Nr. 341, p. 563–565). Breslaujos pavietas – Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 90.

255 552 Ikaznė – Breslaujos pav., OchV, Švč. Trejybės bažnyčią 1499 m. įsteigė valdovo sekretorius Jonas Sapie- ga Lib. Mag., l. 95v–98v. Plg. Documenta pontificum romanorum historiam Ucrainae illustrantia (1075–1953), I (1075–1700), ed. A. G. Welykyj [Analecta OSBM series II, sectio III] (Roma, 1953), Nr. 103, p. 178–179. Sapiega norėjo globoti bažnyčią, kur popiežiui paklusnūs lotynų ir graikų apeigų kunigai galėjo aukoti mišias pagal graikų paprotį (secundum morem grecorum seu iuxta eorum ritus et mores). Atsakydamas į Sapiegos prašymą, popiežius Aleksandras VI maloniai leidžia pagal Romos lotynų ritą įšventintiems lotynų ir rusėnų dvasininkams aukoti (lo- tynų) mišias ir vesti pamaldas Ikaznės parapinėje bažnyčioje, kurią pagal lotynų paprotį pašventins Vilniaus (ka- talikų) vyskupas arba kitas Vilniaus ordinaro įgaliotas vyskupas, idant toje bažnyčioje katalikai ir popiežiaus pir- menybę pripažįstantys rusėnai galėtų kartu dalyvauti pamaldose. Ikaznėje nebuvo vienos šventovės, kur katalikų kunigas vestų lotynų pamaldas, ir rusėnų popas švęstų stačiatikių liturgiją. Dar žr. Wojtkowiak, Litwa zawilejska, p. 95–97. 553 Vydžiai – žr. Nr. 9–11, p. 13–16; p. 217, išn. 59. 554 Tverečius – žr. p. 217, išn. 57. 555 Daugėliškis (Seniškio paveldėtoja) – žr. p. 217, išn. 58. 556 Švenčionys – žr. p. 217. 1542 0516 Polocko vaivada Stanislovas Stanislovaitis Davaina įsteigė Šv. Onos alto- rių. Altarista turi kas savaitę aukoti dvejas mišias už nuodėmes ir mirusiųjų labui. – Lib. Mag., l. 209v–210, Lib. VI, l. 113v–114. Apie 1510/1511 m. įsteigtą Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Onos altorių, žr. p. 217, išn. 59. 557 Lentupis – žr. Nr. 12, p. 17; Nr. 13, p. 18; išn. 108 p. 181; Priedą Nr. 25, p. 152. 558 Pastovys – žr. Priedą Nr. 17, p. 135–136; p. 218, išn. 70. Apie 1545 m. kilo ginčas tarp Onos Venclovaitės Mikalojienės Jurgaitienės Zenovevičienės bei Vilniaus vyskupo sufragano Felikso Kazimieriečio [LKD 432] dėl ežerų, perkėlų ir nekliudomo praplaukimo Duchavicos upe ties Pastoviais. Vilniaus vyskupo teismo nuosprendis apskųstas Gniezne prie Arkivyskupo Mikalojaus Džežgovskio (Mikołaj Dzierzgowski) – 1546 08 30. Nuosprendį 1547 02 16 paliudijo Vilniaus kapitulos atstovas Gniezno sinode, Tikočino klebonas Stanislovas Narkuskis [LKD 2267]; nuosprendį Vilniuje 1547 03 15 paskelbė vyskupas Paulius Alšėniškis Vilniaus šv. Jono bažnyčios, Pasto- vių, Smurgainių ir Bistryčios klebonų akivaizdoje – MAB F6-189 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr, 493, p. 195). Už padarytą žalą Ona Zenovevičienė turi mokėti 40 kapų grašių baudą, o jeigu nemokės, jinai bus atskirta nuo Bažnyčios, pasmerkta visose vyskupystės bažnyčiose, koplyčiose kiekvieną dieną, kiekvieną sekmadienį, kiekvienų švenčių dieną per kiekvienas mišias, pamaldas, o interdiktas paskelbtas kiekvienai bažnyčiai, kur jinai apsilankys – in omnibus et singulis civitatibus, opidis, castris, villis, suburbiis, parochiis et quibuscunque aliis locis. Vyskupas tyčia grasina ne vien tik poniai Onai, bet ir visų jos šeimos globotų bažnyčių dvasininkams. 559 Vilkalotas – žr. p. 218, išn. 69. 560 Dolginovas – Minsko srities, Vileikos raj. miestelis; Ašmenos pav., OchV (Šv. Stanislovo?) bažnyčia įsteigta iki 1553 m. 561 Kurenecas (Kurzeniec) – Minsko srities, Vileikos raj. gyvenvietė; Ašmenos pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Mikalojaus, Onos, Barboros bažnyčią 1539 06 01 įsteigė vietiniai bajorai Jonas Ivachna su žmona Ona Michailovičiai; tai padarė dėl to, kad tiek vaikų miršta be sakramento, o kiti, perėję jaunystę, sensta ir miršta be išpažinties; klebonas turi paaukoti po ketverias mišias per savaitę: sekmadieniais – Švč. Trejybės garbei, antradieniais – Šv. Onos garbei, penktadieniais – už mirusius, šeštadieniais – Švč. Mergelės Marijos garbei. Šventadieniais kunigas giedos pamaldas (officium divinum), vakarines ir rytmetines pamaldas. Sausadieniais klebonas giedos vigilijas bei mišias mirusių naudai. Jis turi išlaikyti mokytoją ir „gerą jaunuolį“ (bonum adolescentem), kuris patarnaus kunigui pamaldų metu. – Czart. 1777, l. 183v–185. Šį raštą 1542 06 02 patvirtino Vilniaus vyskupas Paulius Alšė- niškis – MAB F3-108 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 451, p. 180), Lib. Mag., l. 200v–203v, Lib. VI, l. 168–169r. 1553 09 03 Kureneco paveldėtojai Lukas, Kasparas, Jurgis Jonaičiai įsteigė Jasionuvkos (7 km į šiaurės vakarus nuo Kalinuvkos) Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo, Šv. Jono Krikštytojo ir Visų Šventųjų bažnyčią dėl to, kad nuo krašto krikšto vietinis jaunimas ir ne tik yra negavę sakramentų. – Lib. Mag., l. 227v–228, Kurczewski, Biskupstwo, p. 239–240. 562 Medilas (Miadzel) – miestas, rajono centras, į šiaurės vakarus nuo Minsko, 1457 m. Ašmenos pav., OchIII Šv. Stanislovo bažnyčią įsteigė Andriejus Sakaitis. – KDKDW Nr. 226, p. 252–253. 1543 05 24 maskoliams jau su- niokojus miestą su bažnyčia ir nužudžius pirmąjį Šv. Jono Krikštytojo altaristą Steponą Čyvinskį, Medilo dvaro pa- veldėtojos Slucko kunigaikščio Jurgio žmona Elena, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos dukra Elžbieta ir Ona Jonaitė Zaberezinskytė pastatė Šv. Jono Krikštytojo koplyčią buvusios bažnyčios vietoje, kur palaidoti giminaičiai (bažnyčia atstatyta kitoje, saugesnėje vietoje); jos kreipėsi į Vilniaus vyskupą Paulių Alšėniškį, kad paskirtų kunigą Motiejų tai koplyčiai. Altarista turi kas savaitę paaukoti trejas šv. mišias: Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Šv. Jono Krikštytojo šlovei (su maldomis, kolektomis už gyvųjų sveikatą) ir jų mirusios motinos/senelės labui. – Lib. Mag., l. 210–211r. 563 Kobylnik (Kabilninkas, Mažasis Medilas) – žr. p. 105; p. 218, išn. 68.

256 564 Svyriai – žr. p. 217–218, išn. 61. 565 Žadiškės (Žodiški) – Gardino srities Smurgainių apskr. kaimas, 1542 m. ten žemę turėjo Lucko vyskupas Jurgis Chvalčevskis (LKD 1053) – MAB F1-132 (Jasas, Pergamentų katalogas, p. 177). Apie 1553 m. Ašmenos pav., OchV Švč. Trejybės bažnyčią įsteigė vietiniai bajorai Astikaičiai. – Kulagin, Katalickija chramy, p. 62. 1512 m. Markovo laikytojo Mordo Miškovičiaus žmona Julijona Astikaičiui pardavė dalį Žadiškių valdų. – Boniecki, Poczet rodów, p. 189. 566 Vaistamas (Ušakovas) – žr. Nr. 16–17, p. 22–25; 19, p. 27; p. 182–183, išn. 146–152; p. 218, išn. 67. 567 Daniušava – Gardino srities, Smurgainių raj. kaimas, kuris 1542 m. priklausė Elžbietai Radvilienei (MAB F1-132); Ašmenos pav., OchV Švč. Trejybės bažnyčia įsteigta iki 1483 m, kai paminėtas jos klebonas Motiejus. – Žr. Nr. 17, p. 25. 568 Varnionys – žr. Nr. 18, Priedą Nr. 25; p. 184–185, išn. 179–180. 569 Svierionys, Svyrionys (Svyrany) – žr. p. 218, išn. 74. 570 Astravas (Ostrovec) – 10 km į pietus nuo Varnionių, Švč. Mergelės Marijos ir Visų Šventųjų bažnyčia isteigta Goštautų. – Žr. p. li–lii, išn. 131; dar žr. KDKDW Nr. 260, p. 299–301, ir 290, p. 338–339 (Bogdano, Jono, Juškos Mitkaičių 1474 m. suteiktis). 1529 05 18 savo testamente Tomas Vločkaitis suteikė bažnyčiai tris pirktus baudžiau- ninkus, dešimtinę iš Kamieneco dvaro, pievą; 1529 07 05 testamentą patvirtino Vilniaus vyskupas Jonas – MAB F6-139, F6-140, Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 325, p. 130, Nr. 331, p. 132. 571 Rokantiškės – Murlava (Murlowo), kadaise atskiras kaimas į rytus nuo Vilniaus, dab. miesto dalis; 1528 m. ten stovėjo Viln. pav., OchV Šv. Kryžiaus koplyčia, Vilniaus Šv. Jono bažnyčios filija, apmainyta į Rudaminos Šv. Petro bažnyčią – Lib. Mag., l. 165. 572 Medininkų rakte susibūrė Ašmenos, Minsko pavietų (ir Vitebsko, kurio vienintelė katalikų bažnyčia įsteigta Vitebsko mieste) šventovės. 573 Medininkai – Vilniaus raj. kaimas su 14 a. m. pilies liekanomis, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus, prie dabar- tinės Lietuvos sienos su Baltarusija; vieną pirmųjų Lietuvos bažnyčių ten iki 1391 04 02 m, įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, Šią Viln. pav., Och V Švč. Trejybės bažnyčią valdė (išskyrus 1528–1540 m.) Bistryčioje įsikūrę šv. Augustino reguliniai atgailos kanauninkai. – KDKDW Nr. 19, p. 33; Baronas, „Jan Długosz and the first seven parish churches“, p. 6–7. 574 Ašmena (Ašmiany, Oszmiana) – dab. Baltarusijos Gardino srities, Ašmenos raj. miestas prie Ašmenos upės; jos Ašmenos pav., OchII Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią įsteigė Jogaila (?). 1407 07 24 Vilniaus seniūnas Albertas Manvydas bažnyčiai suteikė Mirkliškių valdą (KDKDW Nr. 46, p. 72–73). Bažnyčia rūpinosi broliai pranciškonai. – D. Karczewski, Franciszkanie w monarchii Piastów i Jagiellonów w średniowieczu (Kraków, 2012), p. 369–373. 1534 06 17 Švč. Mergelės Marijos, Šv. Onos, Jokūbo altorių įsteigė Ašmenos bajoras, Suchodolės įpėdinis Jonas Aleknaitis (Zyczylo), paskirdamas Stanislovą Steponaitį Tžasovskį altarista, kuris įpareigotas kas sa- vaitę aukoti 2 mišias: vienas – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo garbei, kitas – už mirusius, Lib. Mag., l. 191v–192v. 1547–1576 m. klebono pareigas ėjo kun. Aleksandras de Pessenti, kilęs iš Veronos, Bonos Sforcos tarnas. – LKD 145, dar žr. išn. 393. 1534 03 22 Žygimanto senojo raštas Ašmenos bajorui Juknai Mackaičiui mini sodybą prie Ašmenos Šv. Dvasios bažnyčios. – LM 8 (227) Nr. 336, p. 155. 575 Žiupronys (Župrany) – Gardino srities Ašmenos raj. kaimas; Ašmenos pav., OchIII Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią iki 1550 m. įsteigė Henrikas Daukša Daugirdas. 1526 m. klebonavo Petras LKD 1993 F256 b 1993; 1536/1537–1541 klebonavo Motiejus – LKD 1753. 576 Smurgainiai (Smarhon) – Gardino srities miestas, į šiaurės rytus nuo Žiupronių; 1503 10 02 Ašmenos pav., OchIV Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Ėmimo į dangų ir Šv. Mikalojaus bažnyčią įkūrė Jurgis Zenovevičius – KDKDW Nr. 567, p. 688–689. 1522 02 27 Švč. Trejybės, Šv. Mykolo ir Mikalojaus altorių fundavo Jurgio sū- nūs Mykolas, Mikalojus, Jurgis Zenovevičiai. – Czart. 1777, l. 129r–v. 1526 09 17 Nicolaus, Michael, Georgius Zienovoviczi, heredes in Szmorgony... altare in honorem Omnipotentis Dei et tituli Sancte et individue Trinitatis sanctorumque Michaelis archangeli et Nicolai episcopi et confessoris in ecclesia parrochiali in Szmorgony iuris patronatus nostri fundandum... tres homines, primus Yhnath Kiticz, secundus Klunduk, tercius Prisko dicto altari et altariste pro tempore existenti, duodecim tunnas siliginis, octo tunnas brasei, duodecim tunnas avene, viginti currus feni, quinque sexagenas grossorum, quatuor pelles mellis crudi, quatuor porcos bene saginatos. Item ceram pro luminaribus quilibet nostrum suo anno tenetur dare, hoc est ego Nicolaus supradictus uno anno, ego Michael secundo anno, ego Georgius tercio anno et sic singulis annis nos et nostri successores eodem modo ut promissum est dictam ceram tenebimur et tenebuntur dare et extradere... Nicolaus Zienovovicz ... decimam manipularem ex omni grano de curia mea Szmorgony... Georgius... decimam manipularem de omni grano, excepto tritico, et de ortis de curia mea Krayszko. Altarista įpareigotas kas savaitę aukoti po dvejas mišias, vienerias už nuodėmes, antrąsias už mirusiuosius. Szmorgonye, sabbato ipso die sancti Lamperti, anno 1526. – MAB F3-93 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 296,

257 p. 119). 1529 05 31 Smurgainių įpėdinis Jonas Jurgaitis Zenovevičius (Joannes Georgii Sienowowiczy) įsteigė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Apsilankymo, Šv. Jono Krikštytojo, Jono Evangelisto altorių. – Lib. Mag. l. 172– 173, Lib. VI, l. 45v–47. 1539–1559 m. altaristos pareigas ėjo Ambraziejus, LKD 164. 1547 m. Ambraziejus paliudijo Jadvygos Jurgienės Zenovevičienės testamentą – žr. išn. 183, p. 231–232. 577 Krėva – Gardino srities, Smurgainių raj. kaimas Ašmenos pav., OchIII Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Krikš- tytojo bažnyčia įsteigta valdovo. Pasak Dlugošo, tai viena pirmųjų Lietuvos bažnyčių, įkurta Jogailos 1387 m. Tokia ankstyva data neįtikėtina. – Žr. Baronas, „Jan Długosz“. Nors pirmą kartą paminėta išlikusiuose šaltiniuose 1468 m. (žr kitą išnašą), tačiau bažnyčia įsteigta dar ligtol. 578 Šv. Jurgio ir Onos altorių 1468 06 24 įkūrė Jurgio Gotoltovičiaus našlė Ona bei Vyšniavo įpėdinis Jurgis – KDKDW Nr. 255, p. 292–294. LVIA F694/1/3266. 579 Laskas (Losk) – žr. Nr. 68, p. 95–96; p. 208, išn. 739. 580 Ardilava – žr. Nr. 67 [61], p. 93–94. Lulewicz, „Perypetie rodu marszałka Jakuba Rałowicza“, p. 258. 581 Gruzdavas (Hruzdow) – prie Berezinos upės, į pietvakarius nuo Maladečinos, Ašmenos pav. OchV Švč. Tre- jybės, Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią 1443 02 03 įkūrė Andriejus Sakaitis – KDKDW Nr. 175, p. 199–201. 582 Chožava – Ašmenos pav., OchIII nežinomos dedikacijos bažnyčia, įsteigta iki 1489 05 13, kai minimas klebonas Jonas (AGAD 6725: Aleknos testamentą liudijo honorabili Johanne plebano nostro Chozowyensi) LKD 742, 811. Bažnyčią įsteigė Vilniaus vaivada, LDK kancleris Alekna Sudimantaitis, kuris taip pat įsteigė Ostrošycų (1448) bei Volpos (1478) šventoves. 17 a. atstatytos bažnyčios globėjas – šv. Antanas: Kurczewski, Biskupstwo, p. 217. 583 Lebedžiai (Lebedevo) – į vakarus nuo Maladečinos, 1476 07 15 Ašmenos pav., OchIV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mikalojaus, Aleksiejaus, Sofijos bažnyčią įsteigė kunigaikštis Aleksandras Alšėniškis. – KDKDW Nr. 298, p. 352–354. 1542 04 28 Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis suteikė turto Lebedžių klebonui Juozapui Husianui [LKD 1022] – Lib. Mag., l. 209r–v, Lib. VI, l. 69v. 1546 08 10 Husianas įsteigė parapijos Švč. Trejybės broliją – MAB F256, b 1897. 584 Maladečina (Molodečno, Maladzyechna) – Minsko srities, Vileikos raj. miestas; jo Ašmenos pav., OchV Šv. Petro bažnyčia įsteigta iki 1499 06 16, kuomet Ldk Aleksandras mini ten esančią korčma plebanskaja. – LM užrašų knyga 6, Nr. 407, p. 249. Taip pat paminėta 1525 m. – LM 225 (1995), Nr. 209. 585 Viazynė (Vjazyn) – Minsko srities Vileikos raj. kaimas Minsko pav., OchIII, nežinomo titulo bažnyčia įsteig- ta bajorų iki 1522 m. 1522 09 27 Gardine teismas paskelbė trečiąjį nuosprendį byloje tarp Viazynės klebono Mika- lojaus Viežgailos ir Mikalojaus Jurgaičio Zaberezinskio. Klebonas skundėsi, kad Zaberezinskio pavaldiniai užpuolė Viazynės bažnyčiai priklausiusios Nivkių valdos žmones. Kunigui perleistas Čartovščiznos kaimas. – MAB F6-119. Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 146, p. 271, perduoda Fijałeko datavimo klaidą (1522 02 25). Jeigu dokumentas tikras, o ne vėliau sukurtas falsifikatas (siekant įteisinti pretenzijas į žemę), 1522 m. Viazynės parapija jau egzistavo. Ochmańskis bažnyčios įkūrimą datuoja iki 1543 m. (Biskupstwo wileńskie, p.70). 1542 06 01 paminėtas Viazynės kamendorius Jokūbas – LKD 618. 586 Krasnoje Selo – žr. Nr. 38, p. 54–55; p. 192, išn. 425–426. 587 Dubrava – Minsko pav., OchIII bažnyčia įsteigta iki 1524 m., kuomet paminėtas jos klebonas Jonas – 1524 05 15 kartu su kitais dvasininkais jis liudijo Mikalojaus Jurgaičio Zaberezinskio įsteigimo raštą Kamienio Šv. Onos altoriui – Martino in Kamien, Simone in Iwieniec, Nicholao in Siwica, Joanne in Dubrowy plebanis – Lib. VI, l. 153. Apie Kamienį žr. Nr. 63, p. 88–90; p. 206–207, išn. 694. 588 Radaškonys (Radaškovičy) – Minsko srities, Maladečinos raj. miestelis, 33 km į šiaurės vakarus nuo Minsko; Minsko pav., OchII Švč. Trejybės, Šv. Onos ir Stepono bažnyčią 1447 10 29 įsteigė Vyšniavo įpėdinis Petras Simo- nas Gedgaudaitis – KDKDW Nr. 187, p. 211–212; dar žr. Nr. 202, p. 228–229 (1451 04 07). 1476–1477 klebonavo Albertas [LKD 59, 68], plg. Varšuva, AGAD 7348: In nomine Domini amen. Universis et singulis hoc presens testamentum et ultimam voluntatem visuris, lecturis pariter et audituris, Quod ego Anna filia generosa domini Butrimi legitima, sana mente composque racionis existens, licet corpore langwens, animadvertens quod vita hominis super terra more florino arcescat et quod homo quotidie ad finem sue vite properat, ac interius considerans, quod nil certius morte et nil incertius nisi hora mortis futurum huiusmodi hore mortis volensque autem mee saluti providere, timensque ne post obitum meum litte et discordie super doli **** et bonis quibuscunque mobilibus et immobilibus michi per magnificum dominum, Dominum Syenko cunctis testimonialiter ascriptis ac per me reliquendis quocumque modo valeant suboriri, tale presens facere finale testamentum ultime voluntatis, Uni provido Omnipotenti Deo et gloriose Sue Genetrici totique celesti gerarcie animam meam lego et **is materiam terre. Item curiam meam dictam Iuni rescribo magnifice domine Syenkowe, amite mee germane ad **** post mortem amite mee fratri meo Georgio filio domini Iwasko Illynycz, qui oret Deum pro anima mea et or** cum omnibus fructibus, recursibus, proventibus, tributis et ****** quibuscunque et utilitatibus universis et singulis de facto existentibus et humana industria fiendis ac quibuslicet ad dictam curiam pertinentibus et meis consanguineis

258 in hic se non intromittere nec alicui cognato. Item familiam meam totam obnoxiamque penes me est absolute iugo servitutis et elibertatis ut pro voluntate coram cui voluerunt serviat mitto liberam. Item committo omnia debita mea dicto Domino et Georgio esse soluta. Quicunque hoc testamentum meum et meam ultimam voluntatem quocunque modo violaverit aut violare attemptaverit, a Deo Omnipotenti ultionem senciat. Ut igitur presens testacio mea et ultime voluntatis expressio obtineat robur propensum firmitatis sigillum meum presentibus est appensum in fidem et testimonium premissorum. Datum in Camyen feria tertia post festum Sancti Jacobi apostoli, anno Domini millesimo quadringentesimo septuagesimo sexto, presentibus venerabili domino Johanne canonico et officiali Vilnensi et honorabilibus domino Adalberto plebano in Radoskowycze, domino Stanislao Passer, et nobilibus Thoma protunc tenutario in Starzynn, Jacobo Jurowyecz domini episcopi Vilnensis servitoribus et aliis quamplurimis fidedignis ad hoc specialiter vocatis et rogatis. 589 Aina – žr. Nr. 65 [59], 66 [60], p. 91–93. 590 Ostrošycai Nr. 64, p. 90–91. 591 Minskas – Baltarusijos sostinė; Minsko pav, OchII valdovo įsteigta iki 1502 m., kai paminėtas Minsko klebonas Rapolas. 1502 05 23 Vilniaus vyskupui Albertui Taborui leidus, Minsko klebonas Rapolas teikė šienavimo teises Minsko stačiatikių Šv. Prisikėlimo vienuolyno archimandritui Aleksiejui – Ju. M. Mikuljski, „Miscellanea z archiŭnych i biblijatečnych schoviščaŭ (XIV–XVII st.)“, Belaruskaja Daŭnina, 1 (2014), 123–186, čia p. 141–143. 592 Dzjaržynsk (buv. Kojdanovo, lenk. Kojdanów, liet. Kaidanava) – Minsko srities miestas, rajono centras, 40 km į šiaurės vakarus nuo Minsko; Minsko pav., OchIII šv. Onos bažnyčią 1439 m. įsteigė kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis. – Kulagin, Katalickija chramy, p. 55–56. 1522–1532 m. ten klebonavo kun. Mikalojus [LKD 1478]. 1532 07 02 Verėjos kunigaikštytė Zofija Albertienė Goštautienė suteikė turto Kaidanavos Šv. Petro bažnyčiai. 593 Volma – Minsko srities Dziaržinsko raj. kaimas, dar seniau pavadintas Starzyny; 1474 08 10 Minsko pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mikalojaus, Stanislovo bažnyčią įkūrė Stanislovas Daukšaitis su žmona Barbora. – KDKDW Nr. 286, p. 333–334. Originalus pergamentas, kurio nerado KDKDW sudarytojai dabar saugomas Berlyne, Dahlem, Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz, Zastowt Sammlung Nr. 9, Z. Ivinskio K. Jablonskiui užsakyta rankraščio nuotrauka saugoma MAB F256 1736. 1473 02 08 Stanislaus Dawxo- wicz et Barbara uxor gavo išpažinties laiškus de perpetuis, cupientes, fervens – ASP 21, l. 241v. Tarp Volmos įstei- gimo rašto liudytojų yra Simonas Leluszewiczius (Neluszewicz), tikriausiai tas pats Simon Leluschowycz, kuris 1478 02 05 su žmona (A)Polonija iš Nemenčinės įteisino savo santuoką ignoranter contracto et consummato in 4 consanguineitatis gradu ir gavo išpažinties laiškus – de perpetuis confessionalibus, Cupientes. – ASP 26, l. 37r, 263r. 594 Ivenčius (Ivjanec, Iweniec) – Minsko srities Valažino raj. miestelis ties Volmos upe, 55 km į vakarus nuo Minsko; Minsko pav. OchII Šv. Mykolo? bažnyčią įsteigė bajorai Sollohubai; pagal Bžostovskio vizitacijos duomenis 1510 02 07 ten klebonavo kun. Jonas (LKD 791); patikimesnis šaltinis (Lib. VI, l.153v) 1524 10 15 mini kleboną Simoną (LKD 2096). Kulagin, Katalickija chramy, p. 69–70. 1495 08 27 Elžbieta Andriejūtė Solohubaitė Vilniaus vyskupui Albertui Taborui dovanoja visas savo dvaro pievas. – KDKDW Nr. 435, p. 508–509. Galbūt bažnyčia miestelyje stovėjo jau 1522 m., kuomet gyvenvietė turėjo Magdeburgo teisę. – Aleksandrowicz, „Geneza i rozwój“, p. 46, lent. 1, Nr. 139, cituojant RIB t. 20, Nr. 366, stp. 1085. 595 Sivica – Minsko pav., Valažino raj. kaimas, Minsko pav., OchV nežinomo titulo bažnyčia, įsteigta bajoro iki 1524 m., kuomet klebonas Mikalojus paminėtas, kaip Kamienio Šv. Onos altoriaus steigimo liudininkas 1524 10 15 (Lib VI l.153v), LKD 1483; 1549 07 13 Sivicos klebonas Stanislovas kartu su kitais dvasininkais ir notarais paliudijo Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio Tomo Kiršos [Thomas Kirscha] 1549 05 15 testamento patvirtinimą – presentibus honorabilibus et industriosis Francisco Krajowski, Stanislao de Sivicza plebano [LKD 2317], Andrea Strzal- kowski [LKD 266], Stanislao de Vagrow [LKD 2261], Baltazaro de Camien, Stanislao Nepoti a Grodna [LKD 2322] notariis et procuratoribus Consistorii Vilnensis – F6-194 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 510, p. 201). 596 Kamienis – žr. Nr. 63, p. 88–90. 597 Nalibokai – Minsko srities kaimas, buv. Goštautų, Radvilų valdos; Minsko pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (?) bažnyčia įkurta iki 1447 m., kai paminėtas klebonas Sowko – KDKDW Nr. 187, p. 212; 1467 m. klebonavo kun. Morkus Vainilaitis – LKD 1641. 1485 m. ten klebonavo kunigas Baltramiejus, kaip rodo Milochnos Petrienės Gedgaudaitienės testamentas, Varšuva, AGAD 7371, pergamentas, 33,5 x 44 cm: In nomine Sancte Trini- tatis et individue Unitatis amen. Cum humana memoria eternitati non commensurabitur, expedit, igitur, ut ea que in humanis negociis ad perpetuitatem et certitudinem dedicentur proborum testimoniis et sigillorum munimento. Proinde ego Domina Milochna, relicta olim magnifici domini Petri alias Syenko Gyedygoldowicz castellani Vilnensis consors legitima, sana mente et racione universis et singulis presencium noticiam lecturis, audituris vel habituris publice recognoscens, profiteor, Quod non coacta nec compulsa nec aliquo dolo fraudis seducta, sed animo deliberato, meorum amicorum et consanguineorum consilio maturo prehabito, curiam meam dictam Mir, iure hereditario a me possessam, quam dominus meus pye memorie rescripserat Anne Butrimkowne cognate mee cum consensu et voluntate serenissimi domini Kazimiri regis Polonie, magni ducis Lythphanie etc. Sed quia Deus omnipotens eam de

259 hoc mundo accepit, ego iterum Butrim **** rescribo sororino meo domino Georgio, filio domini Iwaszko Ilinicz, quem michi acceperam pro filio adoptivo, qui michi esset memoria et pro anima mea Deum rogaret et anima mea solicitatur ipsi et suis heredibus et legittimis successoribus rescribo et dono quamquidem curiam Domino Georgio prefato et suis successoribus legittimis cum omni eius iure, dominio, iudicio, potestate, libertate, quibus ipsa hactenus possidebam cum omnibus agris cultis seu colendis, locatis seu locandis, certis angulis, silvis, nemoribus, indaginibus, scistis (!), rubetis, borris, mericis, mellificiis, venationibus, pratis, piscinis inventis et inveniendis, constructis et construendis, paginis, lacubus, palludibus, vallibus, collibus, montibus, antris et diarenibus (!), acquis, fluviis, vadis, piscinis et eorum decursibus cum molendinis, aqualibus, ventilibus factis vel faciendis cum omnibus et universis **** habendam, tenendam, possidendam, favendam, vendendam, commutandam, alienandam et ad usus proprios convertandam velut ipsi vel suis successoribus legittimis melius et utilius videbitur ordinare. Acta sunt anno Domini millesimo quadragentesimo octuagesimo quinto, presentibus venerabili domino Johanni archidiacono Vilnensi, honorabilibus dominis Bartholomeo plebano Nalibocensi, presbitero Peradothe Gnyaszderrszy, generosa ac nobili domina Chwedorowa Wyszewicz, nobili Gleb Gymathowicz, nobili Andrea Neczkowicz et aliis quampluribus fidedignis hic in presentia constitutis ad cuius rei certitudinem firmiorem sigillum meum est subappensum. 598 Irševičiai (Irszewicze) – kaimas į pietvakarius nuo Dorų, jo Minsko pav., OchIII nežinomo titulo bažnyčia įsteigta iki 1511 m. – Ochmański, Biskupstwo, p. 70. 1511 m. Dorų suteiktį liudijo Irševičių klebonas. Ten palaidoti globėjos seneliai. 599 Dorai – žr. priedą. Nr. 13, p. 129–132. 600 Cholchla (Khoŭkhlava) – žr. priedą. Nr. 15, p. 134. 601 Valažinas (Valažynas) – Minsko srities miestas, rajono centras Neries upės baseine prie Nalibokų miško; Ašmenos pav., OchV iki 1475 m. bažnyčią įsteigė Albertas Manvydas Jaunesnysis. – Ochmański, Biskupstwo wi- leńskie, p. 66; Petrauskas, „Didikas ir patronas“, p. 179. 602 Sakavičiai (Sakoviči) – į šiaurės vakarus nuo Valažino, tarp pastarojo ir Vyšniavo, ši Ašmenos pav., OchV nežinomo titulo bažnyčia įsteigta bajorų iki 1553 m. 603 Zaberezė (Zaberezie) – kaimas 43 km į pietvakarius nuo Ašmenos prie Bondarovkos upės; 1456 06 13 Ašme- nos pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Jono Krikštytojo, Jurgio, Visų Šventųjų bažnyčią įsteigė Juškos Rimvydaičio Zaberezinskio našlė Aleksandra su sūnumi Jonu – KDKDW Nr. 224, p. 248–251. 604 Vyšniavas (Višneva,Wiszniew) – Valažino raj. miestelis prie Baltarusijos sienos su Lietuva; Ašmenos pav. OchII iki 1451 m. Šv. Petro ir Jurgio bažnyčią įsteigė Simonas Gedgaudaitis – KDKDW Nr. 203, p. 229–231 (1451 04 09 neaiškaus tikrumo dokumentas). 605 Bijutiškis – kaimas 10 km į šiaurės rytus nuo Giedraičių. Ašmenos pav., OchV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Mikalojaus ir Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią 1478 07 18 įsteigė Nekrašiaus Ei- rudovičiaus našlė Ona su sūnumis Bagdonu bei Žygimantu. – KDKDW Nr. 311, p. 355–367; 1494 09 12 tie patys geradariai Bijutiškio bažnyčiai esą dovanoja smuklę – raštas netikras, KDKDW Nr. 416, p, 482–483. 606 Losokina [Lasakinė] – kitaip pavadintas Peršojys, Valažino raj. kaimas į šiaurę nuo Dorų, tarp pastarųjų ir Cholchlos Ašmenos pav., OchIV nežinomos dedikacijos bažnyčia įsteigta iki 1473 m. – Ochmański, Biskupstwo, p. 67; plg. išn. 116, p. 181. 1506 m. bažnyčios padėtis tokia paini, kad savo testamente Elžbieta ir Albertas Ivaško- vičiai jai paliko turto – KDKDW Nr. 601, p. 716–717. 607 Rukainiai – Vilniaus raj. miestelis 17 km į rytus nuo Vilniaus, 13 km į šiaurės vakarus nuo Medininkų, pakeliui į Ašmeną. Viln. pav., OchV 1538 m Dievo Kūno, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Petro ir Pauliaus, Jokūbo, Jurgio, Mikalojaus, Visų Šventųjų (dab. Šv. Arkangelo Mykolo) bažnyčią įkūrė Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis, kuris ją pervedė Vilniaus kapitulos žiniai – MAB F43, b. 15975, – Paknys, „Šventųjų kultai“, p. 64. 608 Vitebskas – šiaurės rytų Baltarusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį tos šalies miestas; 1494 05 12 Ldk Alek- sandras Jogailaitis ten įsteigė Vitebsko pav., OchI Švč. Trejybės bažnyčią KDKDW Nr. 412, p. 476–478. 1494–1507 ten klebonavo Vilniaus kanauninkas Stanislovas Kucharskis [LKD 2176], o jo prašymu 1507 07 01 Žygimantas Senasis patvirtino 1503 08 17 Vitebsko bažnyčios privilegiją (KDKDW Nr. 563, p. 671–676) – MAB F6-91 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 172, p. 75), Lib. II, p. 114–121, Lib. III, p. 132–137. 609 Rudaminos rakto parapijos priklausė Naugarduko, Slanimo, Vilniaus, Ašmenos pavietams. 610 Jašiūnai – Šalčininkų raj. miestelis, 17 km į pietus nuo Vilniaus, 17 km į šiaurės vakarus nuo Šalčininkų, 12 km į rytus nuo Rūdninkų; 1515 07 05 Kotryna Jurgienė Skilandienė įsteigė ir apdovanojo Jašiūnų Šv. Marty- no bažnyčios Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jurgio ir Kotrynos altorių – MAB F6-105, Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 209, p. 88 (taip pat Lib. VI, l. 117v–118v, Lib. Mag., l. 112v–113, Czart. 1777, l. 98r–v): In nomine Domini amen. Quoniam humana memoria eternitati non commensurabitur, exigit igitur ut ea, que in humanis negociis fiunt, ad perpetuitatis ratitudinem deducantur proborum testimonio et sigillorum munimento. Ego igitur Katherina Juryowa Szkylendzyna universis et singulis tam presentibus quam futuris harum noticiam habituris publice profiteor et recognosco et animo suo deliberato meorumque amicorum et consanguineorum consilio maturo prehabito

260 diemque vite sue extremum adesse, de perpetuitate animadvertens et in spem et auxilium amicorum post mortis mee obitum minime confidens ego itaque adhuc in vita ac compos racionis existens in ecclesia vero tituli Sancti Martini super Merecz alias Jaszuny altare fundo erectionemque facio in honorem Beatissime Virginis Marie, Sancti Georgii ac Sancte Katherine. Primo enim et principaliter super altare prefatum quatuor homines cum omnibus censibus singulisque obvencionibus, sumpciis et laboribus unacum ... pro fundacione et erectione dicti altaris pro sexaginta sexagenis grossorum numeri et monete Lithwanicalis suis pro pecuniis proprys emi apud generosum dominum Gabrielem et uxorem ipsius nomine Katherinam Skubyennowna. Item terram sue paterne et materne hereditatis dictam Blodowczyzna etiam cum omnibus utilitatibus, silvis, acquis, pratis, littoribus, piscinis, molendinis non factis sed faciendis. Datum in Krzemyenycze districtus Volkowyensis feria quarta post festum Visitationis Gloriose Virginis Marie proxima anno 1515. Presentibus ... Martyno curato in Vilkowysko, Mathia plebano de Merecz Jaszuny ... Joanne Szemyotowicz, Stanislao Juriowicz de dicto Merecz... Et ego Katherina Szkylendzyna commendo in manus copiam presentis fundati... ac collatores altaris preffati post mortem meam eligo Zophiam meam Nyemyerzyna et Annam, Hedwigim filiabus meis (!)... [kunigas] tenebitur duas missas duntaxat in septimana legere voce submissa videlicet unam pro animabus et aliam pro peccatis meis meorumque predecessorum. Dorso – pastaba: 1525 06 14 Nadbor obligatur ad causam. 1509 m. ta pati Skilandienė atnaujino savo tėvo, Vilniaus žirgininko Martyno įsteigtą altorių Vilniaus pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Smiltynėje vienuolyne. – Rowell, „Winning the living“, p. 116–117. Tikėtina, kad jos tėvas (fl. 1443–1449, Urzędnicy... wileńskie, Nr. 436, p. 117) įsteigė ir Jašiūnų Ruda- minos rakto, Vilniaus pav., OchV Šv. Martyno bažnyčią. 611 Mažoji Merkinė arba Turgeliai – žr. Nr. 53, 54, p. 76–77; Priedą Nr. 9, p. 123–124; p. 203, išn. 584. 612 Šalčininkėliai – Šalčininkų raj. kaimelis tarp Šalčininkų (8 km) ir Jašiūnų; iki 1486 m. įsteigta Rudaminos rakto, Vilniaus pav. Šv. Baltramiejaus bažnyčia, kurios klebonas Laurynas 1510 07 06 kartu su Geranainių klebonu Grigaliumi, Dieveniškių klebonu Stanislovu, Yvijos klebonu Luku, Manvydų Geranainių (Subatninkų) klebonu Pauliumi, Trobų klebonu Jonu, Surviliškių klebonu Motiejumi ir Graužiškių klebonu Steponu gavo patvirtinimą savo brolijai kardinolo Fridriko Jogailaičio suteiktam atlaidų raštui nuo Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos. – MAB F6-97, Jasas, Pergamentų katalogas, p. 80. Tokį raštą Jogailaitis kunigams suteikė 1495 m. (KDKDW Nr. 428, p. 495–497), kuomet Šalčininkėlių kunigas neminimas. Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 264 spėja (ne visai pa- grįstai), kad pagal 1542 m. dokumentą (LM Teismų bylų kn. 11, p. 15, kur paminėti bažnyčios komendorius Motie- jus Svirževskis bei vikaras Aleksiejus [LKD 1752, 157] ) vienas Šalčininkėlių Šv. Baltramiejaus bažnyčios steigėjas galėjo būti Baltramiejus (Bartošas) Mantautaitis (mirė po 1486 m.). Pagal ASP 35, l. 247v (1485 12 08) Baltramiejus iš Šalčininkų su žmona Dathna (Darata?) bei sūnumi Stanislovu gavo leidimą turėti nešiojamąjį altorių ir laidotis bažnyčioje: Similiter nobilibus Bartholomeo de Scholczniky domino temporali dicti loci de Scholczniky et Dathna eius uxori et Stanislao filio dicti Bartholomei carnali Vilnensis diocesis et de gratia speciali ut supra (altare portatile in pleniori forma et quod corpora eorum possint ecclesiastice sepulture sepeliri concedere). Iš šio teksto išeitų, kad Stanislovas Bartošaitis Mantautaitis – pirmosios tėvo santuokos sūnus. Žr. Boniecki, Poczet rodów, p. 187–188. Regis, 1493 03 20 jo žmona Jadvyga (Aleknaitė Sudimantaitė) apsirūpino tomis pačiomis malonėmis – ASP 43, l. 457v. Vėliau, berods, Bartošo brolis Mykolas taip pat kreipėsi malonės į šv. Penitenciariją – ASP 44 l. 402 r (de altaribus), vii kal Sept. 1494 (1494 08 26) Nobilis Michael de Solieczniki laicus et Anna eius in presentiarium uxor Wilnensis [diocesis] petunt altare portatile cum debita reverentia super quo in locis congruis et honestis possint per proprium vel alium presbyterum ydoneum missas et alia divina officia in sua et domesticorum familiarium presentia celebrare facere, necnon literas confessionales in forma Fervens ut possint sibi eligere confessorem ydoneum, qui ipsis super peccataque sibi confitebuntur etiam Sedis Apostolice generaliter reservata semel in vita et in mortis articulo, de aliis vero contritis ... Apie Mykolą Mantautaitį – Petrauskas, Lietuvos diduomenė, p. 262–263. 613 Šalčininkai – rajono centras 45 km į pietus nuo Vilniaus prie kelio į Lydą. 1410 m. (pasak neaiškios tradici- jos) įsteigta (kieno [valdovo?], nežinoma) Rudaminos rakto, Vilniaus pav., OchV Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Klebonas paminėtas keliuose įtartino tikrumo 15 a. dokumentuose – KDKDW Nr. 246. 614 Šalčininkų Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios Švč. Mergelės Marijos, Šv. Stanislovo, Jono Krikštytojo, Erazmo, Daratos altorių įsteigė LDK maršalka Jonas Hlebavičius su žmona Ona Stanislovaite Bartoševičiūte, kaip žino- ma iš 1523 02 20 Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių suteikties patvirtinimo (Cz 1777, l. 136–138/p. 351–355). Minima, kad suteikties dalis – Medininkų (Žemaičių) vyskupystės kanauninko, Salako klebono Jurgio Taliato [LKD 1045] tėvonijos žemės, kurias Hlebavičius nupirko už 60 kapų grašių, ir Jono Taliato žemės (nupirk- tos už 15 kapų grašių). Altaristos vieta pasiūlyta tam pačiam Jurgiui Taliatui. Altarista turi, tarp kitko, organizuoti procesijas bei smilkalų deginimą (processiones et thurificationes). Žemės pardavimas 1525 06 22 įrašytas į LM knygas. – LM 12, Nr. 492. 1553 m. paminėtas kunigas Paulius [LKD 1923] – Šalčininkų, o ne Šalčininkėlių altarista. 615 Bagdanava – Minsko srities Valažino raj. miestelis tarp Alšėnų ir Vyšniavo, Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchIII įsteigta bajoro iki 1553 m.

261 616 Graužiškės – Gardino srities, Ašmenos raj. kaimas; Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchV Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią dar iki 1495 m. (kai paminėtas altarista Jonas – KDKDW Nr. 428, p. 496) įsteigė tikriausiai kuris nors iš Butrimų; 1507 m. – Mikalojus Butrimas ten įkūrė Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Jurgio altorių – žr.p. 227, išn. 92. 1518 04 08 Barbora Jurgaitė Butrimienė išplėtė savo mirusio vyro altoriaus fundaciją. – Czart. 1777, l. 109; Lib. Mag., l. 99, Lib. VI, l. 95v–96. Dar žr. Kurczewski, Biskupstwo, p. 197. 1547 m. Iljiničaites Zenovevičienės dovana. 617 Surviliškės – Gardino srities Yvijos raj. kaimas; Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchIV Švč. Trejybės, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia įkurta iki 1495 m., kai minimas jos altarista Petras (KDKDW Nr. 428, p. 496). Galbūt Švč. Trejybės bažnyčią 1550 m. įsteigė Roza Gajkovska, Antonis ir Ivanas Gajkovskiai. – Kulagin, Katalickija chramy, p. 149–150. Kurczewski, Biskupstwo, p. 200 1560 m. steigėjus vadina Jan Hajno su žmona Roza Žyczilovna. Plg. Paknys, „Šventųjų kultai“, p. 65, cituojant VUB F57 Б53. b. 42, p. 832–838; Lib. Mag., Nr. 294. 618 Traby (liet. Trobos) – Gardino srities, Yvijos raj. kaimas; Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchII Švč. Mer- gelės Marijos bažnyčia įsteigta iki 1494 m. pagal Ochmańskį (Biskupstwo wileńskie, p. 67); 1510 m. paminėtas klebonas Jonas (MAB F6-97, Jasas, Pergamentų katalogas, p. 80–81; nėra paminėta 1495 m. kardinolo Fridriko rašte). Kurczewski, Biskupstwo, p. 200 teigė, kad Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią 1410 m. įkūrė Marija Goštautienė, o jos fundaciją 1534 m. atnaujino Albertas Goštautas, jis tikrai 1538 m. bažnyčioje įkūrė mansiona- riją – žr. kitą nuorodą). 619 Trobų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altoriui 1522 05 28 Lodatinskių palivarką (dab. Lodotenjatos gyvenvietė prie Trobų), iš Jono Lodato su žmona Ona Petraite nupirktą, dovanojo Ldk kanclerio Alberto Goštauto dvaro maršalas Jokūbas Korobanovičius Hordyna – Czart. 1777. l. 134v–135, Lib. Mag., l. 149r–v, Lib. VI, l. 318v. Altarista kas savaitę paaukos dvejas mišias: už sveikatą (kol fundatorius gyvas) ir už mirusiuosius. Lodotų dvaro pardavimo aktas (1522 05 13) saugomas MAB F6-121 (Jasas, Pergamentų katalogas Nr. 259, p. 106). 1538 11 05 Goštautas įkūrė Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Visų Šventųjų mansionariją, kurios kunigai įpareigoti kasdien giedoti pilną Švč. Mergelės Marijos Gimimo officium – visų valandų maldas su dvejomis šv. mi- šiomis. Panašią garbę Dievo Motinai matome ir Radvilų Goniondzo koplyčioje-mansionarijoje – žr. p. 222, išn. 93. 620 Subatninkai (Subotniki) – anksčiau vadinti Manvydų Geranainiais; iki 1423 m. pagal Ochmański, Biskups- two wileńskie, p. 62–63, nes tais metais mirė Albertas Manvydas, laikomas šios Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchIV Šv. Jurgio bažnyčios įsteigėjas; altarista/ klebonas minimi šaltiniuose 1495, 1510 m. kaip dvasininkų brolijos įkūrėjai (KDKDW Nr. 428, p. 496, MAB F6-97, Jasas, Pergamentų katalogas, p. 80–81; 1545 11 24 klebonas Paulius Skaševskis bylinėjosi su Vilniaus vaivada Albertu Goštautu dėl Kondratiškių ir Jakūnų dešimtinių; bylą ištyrė Žygimantas Augustas – LM 1, Nr. 60, p. 34; Lib. VI, l. 179r–v. 621 Geranainys (Gieranony Murowane) arba Goštautų Geranainys – Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchI Šv. Jono bažnyčią ap. 1450 įsteigė Jonas Goštautas. – Petrauskas, „Didikas ir patronas“, p. 176, cituojant LM 150 p. 48; 1529 m. mūrinę Šv. Mikalojaus bažnyčią pastatė Albertas Goštautas – žr. p. 237, išn. 341. 622 Žygimanto Geranainys arba Zygmunciszki – 1411 11 11 Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchV Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai, Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią įsteigė Ldk Žygimantas Kęstutaitis – KDKDW Nr. 56, p. 86–88. 1473 12 21 tikriausiai Žygimantiškių klebonas Mikalojus (Nicholas Mosutonis de Sugmontiszky) prašė atšaukti jo suspenso nuosprendį: presbyter Vilnensis diocesis, quod olim parentes sui, qui pagani et infideles fuerunt, postquam fuissent ad fidem conversi ipsum germanumque eius nulla facta mentione de neophytate huiusmodi in presbyterum alias tamen racione ordinandi... quod dubitat idem exponens excessisse ac suspensionem suam inservisse et sic fare litigans; būdamas tokioje padėtyje jis aukojo šv. Mišias. Jam leista tęsti savo kunigišką darbą, o 1473 12 30 gauna confessionalia ad vitam. – APS 23, l. 202v, 281v. 623 Yvija – Gardino srities miestelis 58 km į pietus nuo Ašmenos, ap. 12 km į pietryčius nuo Žygimantiškių; Ru- daminos rakto, Lydos pav., OchII Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią iki 1495 m. (minimi klebonas Morkus, altarista Jo- nas – KDKDW Nr. 428, p. 496) įsteigė nežinomi bajorai; 15 a. vid. dvaras priklausė Petrui Mangirdaičiui (KDKDW Nr. 189, p. 213). 1499 m. klebonas Marcus de Szochi [Žukauskas? LKD 1642] įsigijo teisę naudotis nešiojamuoju altoriumi – APS 48 l. Žr. Kušnjarevič, Kuljtavae dojlidstva, p. 46–53. 624 Lotva – kaimas 20 km į pietryčius nuo Yvijos, ant Nemuno kranto; Rudaminos rakto, Ašmenos pav., OchV bažnyčia įsteigta bajorų iki 1495 m. (minimas klebonas Jokūbas – KDKDW Nr. 428, p. 496). Vienuolikos parapijų, susijungusių į vieną broliją, tinklo narė – žr. priedą, Nr. 11, 21. 625 Naugardukas – žr. Nr. 57, p. 79–82; p. 204, išn. 620–621. 626 Koszyce, Kosichi – Baltarusijos Bresto srities gyvenvietė; Naugard. pav., OchV bažnyčia, įsteigta iki 1553 m. 627 Polonka – Minsko srities, Naugarduko raj. kaimas, 1660 06 29 kautynių tarp pergalingos LDK kariuomenės ir maskolių užpuolikų pajėgų – Naugarduko pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Šv. Petro, Pauliaus, Jurgio bažnyčią 1437 11 03 įsteigė Petras Račko Strečevičius – KDKDW Nr. 152, p. 170–171. Kiti spausdinti tekstai – KDKDW Nr. 223, p. 248; 282–283, p. 330–331; 336–338, p. 391–392; 350–353, p. 412–414; 367–368, p. 430–431; 398, p. 457–458; 406, p. 468; 481, p. 565–566; 483, p. 567; 509, p. 618–619; 511–518, p. 620–623; 521, p. 624–626; 527–540, p. 630–637; 569–574, p. 690–692; 577, p. 694. Nespausdinti tekstai (iš to paties milžiniško pergamento,

262 kaip ir kiti raštai. – MAB F6-82, Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 141, p. 63. Pergamentas (68 x 55,3 cm): In nomine Domini amen. Ego Joannes Zemla inscribo decimam de haereditate mea, quae vocatur Guthowczyzna et de emptione de omni grano, excepta avena, ad ecclesiam parochialem in Polonka honorabili domino plebano Petro protunc existenti et successoribus eius et hoc in aevum et in perpetuum, et praedictus Petrus plebanus obligavit se et successores suos octo missas legere et vigilias cantare et hoc super quaelibet Quatuor Tempora per duas missas legere et vigilias cantare et hoc in perpetuum. Et haec conventio facta fuit coram testibus, Domino Joanne altarista in Polonka et domino Joanne pro tunc existente et Paulo de Czyeksznia et Joanne ministro ecclesiae de ibidem. In cuius rei testimonium sigillum meum est subappensum. Datum in Polonka die martis duodecima mensis Februarii, sub anno Domini millesimo quinquagesimo decimo sexto. 1522 05 24 Aleksandro Chodzkovičiaus žemės pirkimo aktas – Lib. Mag., l. 69: Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo secundo, die saturni vigesima quarta Maii Dominus Alexander Chodzkowicz obligatus ad Acta reverendissimo episcopo decimam manipularem extradere de terra, quam emit apud nobilem Thomam de Zyborthy, de omni grano, prout in literis continetur donacionis et si opportunum fuerit. Sub anno, die, mense quibus supra. l. 70v-71: In nomine Domini amen. Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo nono, Ego Joannes Hlebowicz palatinides Polocensis haeresque in Polonka recognosco per has literas nostras sub sigillo meo, quia pro stagno, quem legavit pater meus dominus Stanislaus Hlebowicz palatinus Polocensis ecclesiae in Polonka, do et ascribo terram, quae vocatur Latunowczyna medii semitii, ubi manet Klimowicz Czyniochwiej cum omnibus et singulis proventibus, agris, pratis, gaiis ut in se terra habetur et omnibus utilitatibus, nihil pro se remanendo neque usurpando et aream in eadem Polonka pro taberna libera edificanda inter Kusmam et Matyey in circulo penes ecclesiam scismaticam; quam tabernam solus plebanus debet construere et hoc perpetue et in aevum honorabili domino Alberto plebano pro tunc existenti in eadem Polonka et eius successoribus ita longe lateque tenebunt, possidebunt, sicut solus tenui et hoc perpetue et in evum ita tamen quod ego Joannes Hlebowicz palatinides Polocensis heresque in Polonka non debeo me intromittere in terram predictam et tabernam suprascriptam sub pena vallata triginta siclorum monete Lituanice super Regiam maiestatem et meos successores. Acta sunt hec in eadem Polonka in domo eiusdem plebani, feria quinta in octava Corporis Christi, anno ut supra, coram testibus: honorabili domino Joanne de Rutha vicario protunc existenti in eadem Polonka et honorabili domino Mathia de Drogiczyn vicesgerenti altariste in eadem Polonka et nobili Georgio alias Rynko de Zadweia et nobili Kaczuta de Wolna et nobili Joanne Grodniczy et aliis quam plurimis fidedignis. Jan Hlebowicz swą własną ręką pisał lata Bożego 1529; Lib VI 312r–v; Lib. Mag., l. 71: In nomine Domini amen. Ego Gregorius Hrynko lego et inscribo decimam de terra mea nomine Jerikowczyzna ad ecclesiam parochialem in Polonka de siligine, tritico et hordeo honorabili domino plebano Alberto Konopka pro tunc existenti et successoribus eius et hoc in aevum et in perpetuum ob salutem anime mee pariter cum coniuge mea Dorothea. Et haec conventio facta est in domo eiusdem plebani in feria secunda post festum Paschae coram testibus coram Domino Joanne vicario protunc existente et domino Mathia gratialista et discreto domino Laurentio ministro ecclesiae in ibidem, anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo nono, meo sub sigillo. Dar žr. Rowell, „Parapijos dangaus ir žemės globėjų vaidmuo“. 628 Iškoldė – žr. Nr. 60–62, p. 87–88, išn. 680, 681, p. 206. 629 Mohilanka – Naugarduko pav., OchV bažnyčia, įsteigta bajorų iki 1553 m. 630 Myrius (Mir) – Gardino srities, Kareličių raj. miestelis ties Mirankos upe, priklausė Iljiničiams, paskui Ra- dviloms, kurie ten pastatė nuostabius rūmus-pilį; Naugard. pav., OchIV Šv. Mikalojaus (?) bažnyčia, įsteigta bajorų iki 1553 m. 631 Mogilnas – Minsko srities miestelis prie Nemuno upės, Minsko pav., OchV bažnyčia, įsteigta bajorų iki 1510 m., kuomet paminėtas kunigas Liutauraitis (Litavorov) [LKD 1207] – RIB 20, p. 12. 632 Kondratovičiai (Kondratowicze) – Minsko srities miestelis, 20 km į pietus nuo Volmos, Naugarduko pav., OchV bažnyčia, įsteigta bajorų iki 1553 m. 633 Nesvyžius – žr. Nr. 1, p. 3–4. 634 Lipa – 10 km į vakarus nuo Nesvyžiaus, Rudaminos rakto Naugard. pav., OchIII Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – 1442 08 02 Krošino bažnyčios įsteigimo aktą (žr. išn. 275) paliudijo Lipos klebonas Mikalojus (LKD 1385); 1519 06 08 parapijos koliatorių Ukmergės laikytojo Jono Jurgaičio, Eišiškių laikytojo An- driejaus Davainaičio, Zofijos ir Onos Krupskų prašymu Vilniaus vyskupas Albertas Radvila paskyrė Košycų klebo- ną Joną Petrovskį Lipos klebonu, o tų metų 11 06 pastarąjį į parapiją įvesdino Iščelnos klebonas Motiejus – MAB F6-113. Dar vienas jos koliatorius – Polocko vaivada Stanislovas Davaina – Lib. Mag., l. 227r–v. 635 Sluckas – rajono miestas, 105 km į pietus nuo Minsko, prie Slučo upės; Naugard. pav., OchIII Šv. Jono Krikšty- tojo, Mikalojaus, Visų Šventųjų bažnyčią 1439 10 28 įsteigė kunigaikštis Mykolas Žygimantaitis – KDKDW Nr. 158, p. 178–179; fundaciją 1482 m. praplėtė Slucko kunigaikštis Aleksandras Vladimiraitis – ibid., Nr. 214, p. 241. 636 Kleckas – Minsko srities miestas prie Lanės upės; Naugard. pav., OchII Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos bažnyčią iki 1437 m. (kuomet jos klebonas paliudijo Polonkos bažnyčios įsteigimą. – KDKDW Nr. 152, p. 171) įsteigė Mykolas Žygimantaitis (Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 64). 1450 07 17 šventovei dešimtinę davė An- driejus Mostivilovičius iš savo Rotkevičių dvaro – KDKDW Nr. 198, p. 223. Vokiečių suniokotą 16 a. vid. pastatą paskui sunaikino bolševikai 20 a. 6 dešimtmetyje.

263 637 Liachavičai, Liachovičiai (Liachavičy) – Bresto srities rajono centras miestas prie Viedzmos upės; Naugard. pav., OchV, iki 1545 m. (žr. išn. 638) bajorų įsteigta bažnyčia. 1554 07 08 Barboros Radvilaitės suteikties nuo- rašas. – Lib. VI, l.167v–168. 1572 m. miestą Jonui Jeronimaičiui Chodkevičiui perdavė Žygimantas Augustas, o 1602 m. de nova radice atstatyta Šv. Kryžiaus Išaukštinimo, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jono Krikš- tytojo, Sofijos bažnyčią. – Lib. VI, l. 283v–285v. Pirminė dedikacija nežinoma. Be jokių aiškių šaltinių, Kulagin, Katalickija chramy, p. 185 teigia, kad 1535 m. Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią įsteigė Vilniaus vaivada Albertas Goštautas. Žinoma, kad dar iki 1522 m. Liachovičių dvaras priklausė tam veikėjui – M. Kuźmińska, „Olbracht Marcinowicz Gasztołd (dokończenie)“, Ateneum Wileńskie R. 5, zesz. 14 (1928), p. 120–174, čia, p. 151 § 89. 638 Niedwiedzice, Miadz‘vedzičy, Niedviedicai, Bresto srities, Liachavicų raj. kaimas, – Naugard. pav., OchV Šv. Petro ir Pauliaus (?) Vilniaus vyskupo įsteigta bažnyčia; 1483 m. paminėtas klebonas Martynas – KDKDW Nr. 338 p. 392;1545 07 25 įsteigimo aktas atnaujintas Pauliaus Alšėniškio – MAB F273-3601, popierius, vėly- vesnis nuorašas, padarytas po 1807 m. 1545 07 25 Niedviedicų klebono Simono [LKD 2103] prašymu Vil- niaus vyskupas Paulius Alšėniškis patvirtino totorių užpuolimo metu sudegintą parapijos privilegiją: proinde nos Paulus Dei gracia episcopus Vilnensis et dux Olszanensis significamus tenore presentium, quibus expedit universis et singulis presentibus et futuris hanc notitiam habituris, quod gracie in nostre presentia personaliter constitutus venerabilis Symon ecclesie parochialis bonorum nostrorum episcopalium in Niedwiedice vice rector et plebanus exposuit ecclesiam suam dictam una cum privilegiis fundationis ac ceteris ecclesie rebus per impiam ac immanissam tartarorum manum nomine Christiano semper infensam, jam pridem fuisse flamma ignis exusta et in cinerem reductam, propter cuius privilegii deflagrationem non posse se et successores suos commode dona ac dotem fundumque ecclesie sue manu teneri, ac nostrorum tenutariorum pro tempore existentium alias se injurias inferentium... tarp parapijos valdų esti Niedviedicai, Lipnica, Stašyna, Siderovka, Kruchlovščizna, Kovalovščizna, Hrynkovščizna, Barbovščizna, Laskovščizna, Kulemkovščizna, Spadajejovščizna, Juraliovščizna kartu su tarnybos ir darbo prievolėmis, Cihaszi dvaras su keturiais baudžiauninkais, vardu Luka ir Jonas Stopničiais, Puchaviče ir Zyza (?)... presentibus honorabilibus viris, dominis Nicolao Pietraszowski in Pierszai et Dory [LKD 1494], Stanislao Rozbicki in Iszkoldziu [LKD 2268], Simone in Lachowicze [LKD 2104] plebanis. Datum Vilne, sabatho in festo San- cti Jacobi apostoli, anno Domini 1545. Plg. Kulagin, Katalickija chramy, p. 105. 639 Darowo Bresto srities, Liachavicų raj. kaimas, 1522 02 16 Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchV šv. Dva- sios bažnyčioje Elena Aleknaitė, Martyno Petrovičiaus žmona įsteigė altorių – Błaszczyk, „Regesty dokumentów“, Nr. 144, p. 271; Lib. VI, l. 324-325v, Czart. 1777, l. 120v-122, Lib. Mag., l. 109; 1522 04 26 šitie veikėjai perdavė įdukrintai Onai Nemiraitei trečdalį Darovo, Vedmos ir Gorodiščės dvarų – VUB Pergamentai, F80 ir MAB F4-24 (1523 05 03). Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 69 įsteigimą datuoja „iki 1540 m.“. Kulagin, Katalickija chramy, p. 175 be tolimesnio įrodymo teigia, esą Švč. Mergelės Marijos bažnyčią įkūrė Naugarduko vietininkas Petras Mangirdaitis, o 1540 m. įsteigta katalikų parapija. Pagal LVIA F694, ap.1, b.3272, l.12–13, 1510 m. Šv. Dvasios, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Martyno ir Elenos bažnyčią įsteigė Martynas ir Elena Petrovičiai. Paknys „Šventųjų kultai“, p. 59. Pagal 1653 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos medžiagą, 1510 m. šventyklą įsteigė Marty- nas Pentkovičius su žmona Elena Olechnaitė – cit. V. Kamuntavičienė, „Katolickija parafii slonimskaga dekanata Vilenskaga biskupstva ŭ XVII st.“, Belaruski gistaryčny agliad, 11 (2004), p. 137–156, čia išn. 18. 640 Krošinas (Krošyn) – Bresto srities Baranovičių raj. kaimas; Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchIII Dievo Kūno, Šv. Jurgio, Mikalojaus bažnyčią 1442 08 02 įkūrė Jurgis-Juška Gojcovičius – KDKDW Nr. 172, p. 194–196. 1536 09 22 Žygimantas Senasis nusprendė ginčą dėl dešimtinės iš Žirovičių dvaro tarp Aleksandro Sol- tanovičiaus bei Krošino klebono pastarojo naudai. – LM 19, Nr. 227, p. 233–234. 1536 03 16 valdovas patvirtino Gojcovičiaus suteikties raštą (Lib. I.2, l. 135–135, Nr. 39, cit. KDKDW p. 194), kurį jis cituoja, nuspręsdamas šią bylą. Panašus ginčas su totoriais, Krošino dvaro savininkais, 1536 05 17 dėl dešimtinės bei klebono karčemos – ibid., Nr. 133, p. 148–149. Ponai Malikbašičiai turi mokėti dešimtinę ir gerbti klebono teisę į vienintelę vietovės karčemą. Dvarininkai turi patikrinti, kad sekmadieniais arba kitais šventadieniais niekas netrukdytų procesijos aplink bažnyčią nei įžeidinėtų ministrantų. 641 Didžioji Gorodiščė – Naugarduko raj. miestelis, 1494 10 28 Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Šv. Jokūbo, Andriejaus, Mikalojaus ir Jadvygos bažnyčią įsteigė Bielicos tijūnas Nekrašius Valadkavičius – KDKDW Nr. 417, p. 483–485. 1510–1530 m. ten klebonavo kun. Morkus – LKD 1643. 1563 02 05 Stanislovo Nekrašaičio našlė Ona Jonaitė užfiksavo parapijos turtą: Koscielne rzeczy. Kielichow srebr- nych pozlocistych dwa, swiatisc srebrna kamienien drogich; ornat zlotoglowowy na czerwonych axamicie y humerał perlowy, stula tegoż || złotogłowu. Alba kolenska. Ornat długi złotogłowowy na axamicie, humerał perlowy, stula tegoż zlotoglowu, alba kolenska; ornat trzeci axamitu czarnego, humerał złoty, stula tegoż axamitu, alba kolenska; ornaty dwa adamaszki czarnego; ornat adamaszki zoltego; ornat adamaszki czarnego; ornaty dwa adaszki zoltego... MAB F43-148 [Repertorium causarum ecclesiasticarum diocesis Vilnensis ex metricis Magni Ducatus Littuaniae tam maioris quam minoris cancellariae de mandato illustrissimi et reverendissimi domini, Domini Abrahami Woy- na epsicopi Vilnensis...1641 09–10], l. 34r–v.

264 642 Mažoji Gorodiščė – Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchV nežinomo titulo bažnyčia įsteigta iki 1502 m., kai paminėtas klebonas Mikalojus KDKDW Nr. 521, p. 626 (plg. Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 70, Nr. 24); Paknys, „Šventųjų kultai“, p. 60 siūlo 1460 m. datavimą šiai šventovei, kuriai jis teikia Švč. Trejybės, Šv. Felicijos, Auktos, Bernardino titulą. Tikriausiai autorius supainioja Naujųjų Voverių 1460 m. Švč. Trejybės, Šv. Felikso, Adaukto, Bernardino šventovę (čia Nr. 48) su Gorodiščės bažnyčia. 643 Maučiadis (Molčad) – 35 km į šiaurės ryčius nuo Slanimo, Rudaminos rakto, Slanimo pav., OchIII Švč. Trejybės (?) bažnyčia įsteigta iki 1501 m., kuomet Ldk Aleksandras Jogailaitis perdavė Vilniaus vyskupui Albertui Taborui teisę pristatyti kandidatą į Maučiadžio klebonus (KDKDW Nr. 507, p. 616); Kurczewski, Biskupstwo, p. 234 teigia, kad bažnyčią 1422 įkūrė „Klementas“ Radvila. Patikimasis vedlys Ochmańskis, Biskupstwo wileńskie, p. 64 siūlo datą iki 1492 m., o steigėjas – Kazimieras Jogailaitis. 644 Skapiškis (arba Mituva) – Kupiškio raj. miestelis, Rudaminos rakto, Ukm. pav., OchV Šv. Lauryno (?) baž- nyčia įsteigta iki 1519 m. (pagal Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 70). 645 Slanimas iki 1492 06 (ap. 1490 m., pasak Kurczewskio ir Kulagino) – Rudaminos rakto, Slanimo pav., OchI Šv. Andriejaus, Marijos Magdalietės bažnyčią įsteigė Kazimieras Jogailaitis; klebono Gnievošo prašymu 1493 05 02 Ldk Aleksandras Jogailaitis patvirtino bažnyčios popierines, rusėniškai parašytas privilegijas, jai suteikdamas daugiau turto. – KDKDW Nr. 401, p. 461–462. Būtent šią Aleksandro suteiktį Kurczewski, Biskupstwo, p. 232 klaidingai priskyrė Zietelos (Dzjatlavos) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. Vėlesnį pastato likimą aprašo Kulagin, Katalickija chramy, p. 144–145. 646 Zietela – Gardino srities miestas, 47 km į pietryčius nuo Lydos; Rudaminos rakto, Slanimo pav., OchIV Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų(?) bažnyčią iki 1492 06 įsteigė Ldk Kazimieras Jogailaitis. Cituodama 1716 m. Zietelos bažnyčios ir klebonijos inventorių, Kamuntavičienė, „Katolickija parafii slonimskaga dekanata“, išn. 26, teigia, kad 16 a. II pusėje Zieteloje medinę bažnyčią pastatė Kijevo vaivada Konstantinas Konstantinaitis Ostrogiškis. 647 Vseliubas (Usielub) – kaimas 14 km į šiaurę nuo Naugarduko, Rudaminos rakto, Naugarduko pav., OchIII Šv. Kryžiaus bažnyčia, įsteigta Nemiraičių iki 1489 07 09, kuomet klebonas Boguslovas paliudijo Lasko bažnyčios įsteigimą. – KDKDW Nr. 361 p. 422, 362, p. 423 ir čia dok. Nr. 68. Ochmański, Biskupstwo wileńskie, p. 67 teigia, kad įkurta iki 1471 m.; tikriausiai bažnyčią 1442 04 25 įsteigė Andriejus Nemiraitis, – data pagal 16–17 a. sandūroje išsaugotus Radvilų archyvo duomenis, 1625 m. registras mini Fundusz łaciński na pargaminie na kościoł wsielubski Anno 1442, w dzień S. Marka Ewangelisty – Jaszczołt, „Ród Niemiry z Wsielubia“, p. 184–185. 1545 11 06 Polocko vaivada Stanislovas Stanislovaitis Davaina su žmona Elžbieta įsteigė Vseliubo Švč. Trejybės altorių – F3-112 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 489, p. 193, Lib. Mag., l. 219–220, Lib. VI, l. 177v–178`v. apie Stanislovą Davainą, žr. Mienicki, „Stanisław Dowojno wojewoda połocki“, p. 425–481. 1543 12 21 savo testamente Ona Nemiraitė Vseliu- bo bažnyčiai užrašė 10 uolekčių raudono damasto arnotui siūti; kitai šeimos fundacijai ji paskyrė tiek pat audinio su dviem sidabriniais kielikais – Lib. Mag., l. 214–215v, Czart. 1777, l. 197v–199v. 648 Jelna – žr. 58, 59, p. 82–87. 649 Kosava (Kossovo, Kosów Poleski) – dab. Baltarusijos Bresto srities, Ivacevičių raj. miestelis netoli Tado Kos- ciuškos gimtinės. 1520 08 01 Rudaminos rakto Slanimo pav., OchV Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmi- mo į dangų, Šv. Grigaliaus ir Onos bažnyčią įsteigė Jurgis Grigalaitis Astikaitis su žmona Ona. – MAB F6-115 (Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 240, p. 99, Lib. VI, l. 266v–267, Czart. 1777, l. 322v–323v, Lib. Mag., l. 284: Georgius palatinitus Trocensis et tenutarius Onyxthiensis filius Gregorii olim palatini Trocensis unacum consensu uxoris sue nomine Anna ... intelligentes ex narracione honorabilis Jacobi de Gradzycze plebani in Koszowa hanc ipsam ecclesiam parrochialem in Koszowo tituli Sanctissime Trinitatis, Assumcionis Beate Virginis Marie, Sancti Gregorii et Sancti Anne (quo se et bona fundi sui a malorum perturbacionibus inffestacionibusque tueri et defenderi debent), kaip legitimi patroni ir parapijos gynėjai jie klebonui teikia 8 žmones su žemėmis, tris smukles, žemės valdas – Krasnowszczyna, Maciejowszczyna, Niewiarowszczyzna, dešimtinę iš Kosovo dvaro, Szmoythowszczyna, sklypą ties upe. Klebonas Jakūbas turi išlaikyti vikarą ir ministrą iš pajamų gautų iš trijų dovanotų smuklių. Už gautus turtus klebonas įsipareigoja laikyti 3 mišias kas savaitę, vienerias – už gerbūvį, kitas – už mirusius, trečias – Švč. Mergelės Marijos šlovei. Owanta feria quarta in Vincula Sancti Petri proxima presentibus Alberto canonico vylnensi et curato in Onyxthy necnon venerabili magistro curato in Uthana et Joanne plebano in Owantha... anno Domini 1520. Kitoje pergamento pusėje įrašas: Anno Domini millesimo quingentesimo vigesimo die Lune sexta mensis Augusti per venerabilem Jacobum de Graudzycze actu presbyterum coram reverendissimo illustri principe et domino Domino Joanne ex Ducibus Lithuanie Dei gratia electo, confirmato Vilnensi oblatum petens parrochialem ecclesiam in Kossow noviter dotatum erigi ... presentibus venerabili et honorabilibus dominis Stanislao de Kazimiria decretorum doctore, preceptore Sancti Leonardi Cracoviensi causarum auditore, Matthia Bertrandi [LKD 1725] et Georgio Chvalczewski notariis curie circa premissa. Klebonas tuomet Jokūbas [LKD 597, klaidingas datavimas]; suteiktį paliudijo Vilniaus kanauninkas, Anykščių klebonas Albertas Rožanietis [LKD 77], Utenos klebonas magistras [Stanislovas Komorovskis?], Alantos klebonas Jonas [LKD 817].

265 650 Ivacevičiai (Ivacevičy) – Bresto srities miestas, raj. centras, apytiksliai 15 km į pietryčius nuo Kosavos; kadaise Ivacevičių dvaras priklausė Onai Iljiničienei, dešimtinė 1508 m. mokėta Didžiosios Zelvos bažnyčios altoriui – žr. priedą Nr. 7. Rudaminos rakto, Slanimo pav., OchV Šv. Kryžiaus (?) bažnyčia įsteigta bajorų iki 1553 m., vėliau tapo Kosavos (žr. išn. 649) bažnyčios filija. Plg. Aljachnovič et al., Rod Illiničaŭ, p. 60, 61, 183–17. 651 Ragatna (Rohatno) – 32 km į šiaurės rytus nuo Slanimo, Rudaminos rakto, Slanimo pav., OchV Šv. Baltra- miejaus ir Elžbietos bažnyčia su Šv. Adalberto ir Jurgio altoriumi 1454–1456 m. įsteigė Baltramiejus iš Ragatnos – KDKDW Nr. 246, p. 280–282 (dokumento autentiškumas – įtartinas). Ochmański, Biskupstwo, p. 67 be tolimesnės nuorodos rašo, kad šventovė įsteigta dar iki 1466 m. Pagal 1653 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos duomenis, 1551 10 27 paprašius klebonui Motiejui Žmijevskiui, Vilniaus vyskupas Paulius Alšėniškis atnaujino totorių sunaikintą Ragatnos bažnyčios privilegiją. – Žr. Kamuntavičienė, „Katolickija parafii slonimskogo dekanata“, išn. 12. 652 Žemaičių vyskupas Vaclovas Virbickis (1534–1555), LKD 2492. 653 Žr. išn. 368, p. 238. 654 Vidurinis, arba ketvirtasis, gavėnios sekmadienis, Laetare (Jerusalem) – 1553 03 12. 655 Jonas Skšetučevskis, Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio tarnas. 656 Žemaičių vyskupas kunigaikštis Merkelis Giedraitis (fl. 1563–1609) – LKD 1369. 657 Svyrių altorius – žr. išn. 61, p. 218. 658 Drūkšių klebonas Kasparas Ščerbinskis fl. 1592–1605, LKD 1101. 659 Vilniaus katedros mansionarijus Matas Migavičius, fl. 1597–1616, LKD 1366. 660 Vilniaus konsistorijos bei viešasis notaras Danielius Dubickis, fl. 1594–1599, LKD 411. Bent vienąsyk jis perrašė įtartinos tikrovės bažnyčios privilegijas – ACV VII, l. 395v–296r. 661 Data įtartina. Nors Tęgowskis, Rodowód kniaziów świrskich, p. 168–169 mano, kad raštininkas sumaišė 13 su 53, tačiau sunku matyti panašumą tarp xiii ir liii, arba tarp žodžių decimo tercio bei quinquagesimo tercio. 662 Kunigaikštis Petras-Pečka Svyriškis – ten pat, p. 107–111. 663 Plg. Jo. xiv.2: mansiones multae sunt; Jo. xiv.23: et mansionem apud Eum faciemus; mansionem eternam nėra šv. Pauliaus laiškuose. 664 Stračia – Baltarusijos upė, Neries intakas, teka pro Bokštų dvarą, kurį 1556 m. įsigijo kunigaikštis Lukas Boleslovaitis Svyriškis. – Tęgowski, Rodowód kniaziów świrskich, p. 74–75. 665 Įtartinas žodis. Aula reiškia „rūmai“ arba didelis kambarys (angl. hall), o čia reikšmė turėtų būti dvaras, curia. KDKDW žodį aula matome tris kartus, o aiški jo reikšmė – rūmai, pastatas (p. 433, 434, 596). 666 Dubatauka (Dubotolko) – dvaras netoli Ušakovo – KDKDW, p. 434, 657. 1503 m. Stanislovas Talimantaitis Svyriškis Svyrių bažnyčiai užrašė dešimtinę iš šio dvaro – žr. Nr. 14; 1519 m. kunigaikštis Erazmas Mykolaitis Svyriškis už 150 kapų grašių pardavė savo Dubataukos dvaro dalį Mikalojui Mikalojaičiui Radvilai. – Tęgowskis, Rodowód kniaziów świrskich, p. 95, cituojant AGAD, Dokumenty pergaminowe, 7489. Plg. Malczewska, Latyfun- dium Radziwiłłów, p. 108. 667 Urna, kitaip uszatok, ušėtkas plg. KDKDW, p. 253, 264, 278, 279, ir čia p. 174, 190. 668 Vysni – dvaras, galbūt Wizna – dvaras, kuris kaip Usovas ir Prusy kadaise priklausė Slucko kunigaikščiams. – 1555 m. Lukas Boleslovaitis Svyriškis iš Slucko kunigaikščių nusipirko teisę į šį paveldą. – Tęgowskis, Rodowód kniaziów świrskich, p. 74, 92. 669 Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina, 1600–1615; 1597 m. Vilniaus vyskupui Jurgiui Radvilai persikėlus į Krokuvą, 1599 m. Vilniaus vyskupystę administravo Vaina. LKD 380.

30. Kapos skydas, Vakarų Europa, XVI a. pr. / Cope shield, Western Europe, early XVI cent.

266 ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

Publikuoti šaltiniai

Acta Nunciaturae Polonae, t. 2: Zacharias Ferreri (1519–1521) et nuntii minores (1522–1553), ed. H. D. Wojtyska CP (Roma, 1992), Nr. 37, p. 86–93. Acta Tomiciana; Tomus III–V epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1853–1857). Acta Tomiciana; Tomus Sextus epistolarum, legationum, responsorum, actionum et rerum gestarum Serenissimi Principis Sigismundi Primi, Regis Polonie et Magni Ducis Lithuanie (Poznań, 1857). Akty Izdavaemye Vilenskoiu Kommissieiu Dlia Razbora Drevnich Aktov, t. 33. Akty otnosiaščie- sia k istorii zapadno-russkoi cerkvi (Vilnius, 1908). Akty, otnošiaščiesia k istorii južnoi i zapadnoi Rossii (Sankt-Peterburg, 1863). Błaszczyk, G., „Regesty dokumentów diecezji wileńskiej z lat 1507–1522 Jana Fijałka i Wła- dysława Semkowicza“, Lituano-slavica posnaniensia. Studia historica, 9 (2003), p. 247–299. Blumfeldt, E., „Saare-Lääne piiskopkonna visitatsiooniprotokolle aastaist 1519–1522“, Ajalooli- ne Ajakiri 1933 Nr. 1, p. 44–55; Nr. 2, p. 116–125; Nr. 3, p. 160–164. Breslaujos dekanato vizitacija 1782–1783 m., par. R. Firkovičius [Fontes Historiae Lituaniae, t. 7] (Vilnius, 2008). Bullarium Poloniae litteras apostolicas aliaque monumenta Poloniae Vaticana continens [BP], ed. I. Sułkowska-Kuraś, S. Kuraś et al., t. 6–7 (Roma-Lublin, 1998–2006). Codex epistolaris Vitoldi Magni Ducis Lithuaniae 1376–1430, [CEV] ed. A. Prochaska (Kraków, 1882). Codex Mednicensis seu Samogitiae dioecesis, t. 1 [CM] ed. P. Jatulis (Roma, 1984). Documenta pontificum romanorum historiam Ucrainae illustrantia (1075–1953), I (1075–1700), ed. A. G. Welykyj [Analecta OSBM series II, sectio III] (Roma, 1953). Ferreri, Z., „Vita beati Casimiri confessoris...“ (Vilnius, 1520; Kraków, 1521), in: Ankstyvieji šv. Kazimiero „gyvenimai“ [Fontes ecclesiastici Historiae Lithuaniae, t. 4], sud. M. Čiurinskas (Vil- nius, 2004). Index actorum saeculi XV ad res publicas Poloniae spectantium, ed. A. Lewicki (Kraków, 1888). „Inventarium omnium et singulorum proventuum et beneficiorum ecclesiasticorum in et sub archidiaconatu et districtu Wielunensis territorii“, in: Joannis de Lasco, s.e. Gnesnensis archiepiscopi, primatis, legatique nati, Liber Beneficiorum Archidioecesis Gnesnensis, ed. J. Łukowski, J. Koryt- kowski, II (Gniezno, 1881), p. 92–157. Jablonskis, K., XVI a. Lietuvos inventoriai [Istorijos archyvas, t. 1] (Kaunas, 1934). Jasas, R., Pergamentų katalogas (Vilnius, 1980). Joachim, E., W. Hubatsch, Regesta historico-diplomatica Ordinis S. Mariae Theutonicorum, 1198–1525, Pars 1, Vol. 3: 1511–1525 (Göttingen, 1973). Katalog Poloników XVI wieku Biblioteki Jagiellońskiej, Tom I: A–L, red. M. Malicki, E. Zwino- grodzka (Warszawa-Kraków, 1992). Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej,[KDKDW] ed. J. Fijałek, W. Semkowicz (Kraków, 1932–1948). Lazutka, S., Gudavičius E., Privilegija Jevrejam Vitautasa Velikogo 1388 goda (Maskva-Jerusa- lim, 1993/5753).

267 Lietuvos Metrika (1522–1530). 4-oji Teismų bylų knyga, par. S. Lazutka, I. Valikonytė ir kt. (Vil- nius, 1997) [LM 224]. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 1: (1380–1584); Užrašymų knyga 1, par. A. Baliulis, R. Firkovičius (Vilnius, 1998). Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 7 (1506–1539), Užrašymų knyga 7, par. I. Ilarienė, L. Karalius, D. Antanavičius (Vilnius, 2011). Lietuvos Metrika Knyga Nr. 8 (1499–1514). Užrašymų knyga 8, par. A. Baliulis ir kt. (Vilnius, 1995). Lietuvos Metrika: Knyga Nr. 9 (1511–1518). Užrašymų knyga 9 [Metryka Litewska: księga Nr 9 / 9 księga wpisów. Księga-kontynuacja (1508–1518), par. K. Pietkiewicz, A. Baliulis (Vilnius, 2002). Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 10 (1440–1523). Užrašymų knyga 10, par. E. Banionis, A. Baliulis (Vilnius, 1997). LM 17: Lietuvos Metrika: Knyga 17 (1530–1536). Užrašymų knyga 17, par. L. Karalius, D. Anta- navičius (Vilnius, 2015). Lietuvos Metrika Knyga Nr. 37 (1552–1561). Užrašymų knyga 37, par. D. Baronas (Vilnius, 2011). Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 530 (1560–1572). Viešųjų reikalų knyga 8, par. D. Baronas, L. Jo- vaiša (Vilnus, 1999). Lietuvos Metrika Knyga Nr. 523 (1528). Viešųjų reikalų knyga 1, par. A. Baliulis, A. Dubonis (Vilnius, 2006). Łowmiański, H., M. Łowmiańska, S. Kościałkowski, Akty cechów wileńskich 1495–1759 (Vil- nius, 1939; Poznań, 2006). Metryka vialikaga kniazstva litouskaga kniga 43 (1523–1560). Kniga zapisau 43, ed. V.S. Mian zhynski (Minsk, 2003). Mszał Jagiellonów z Jasnej Góry. Wydanie fototypiczne, ed. R. Pośpiech (Opole-Częstochowa, 2013). Pieczewski, M., Missale franciscanum regulae codicis VI.G.38 Bibliothecae Nationalis Neapoli- nensis (Città del Vaticano, 2003). Pabaisko dekanato vizitacija 1782–1784 m. atlikta Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio parėdymu, par. A. Baliulis (Vilnius, 2010). Pociūtė, D., Abraomas Kulvietis. Pirmasis Lietuvos Reformacijos paminklas/ the first recorded text of the Lithuanian Reformation (Vilnius, 2011). Russkaja istoričeskaja biblioteka [RIB], t. 20 (Sankt Peterburg, 1903). Sawicki, J., Concilia Poloniae: źródła i studia krytyczne, II: Synody diecezji wileńskiej i ich statuty (Warszawa, 1948). Sawicki, J., Concilia Poloniae: źródła i studia krytyczne, III: Synody diecezji łuckiej i ich statuty (Warszawa, 1949). Sobranie drevnich gramot i aktov gorodov Viljny, Kovno, Trok, pravoslavnykh monastyrei, tserkvei i po raznym predmetam (Vilnius, 1843). Sprogis, Indeks alfabetyczny miejscowości dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego, Część I. A-K (Abakanowicze-Kujany) (Vilnius, 1929). Starodawne prawa polskiego pomniki, t. 4 (Kraków, 1875). Szelinska W., Tomaszewicz, J., Katalog dokumentów pergaminowych Biblioteki Czartoryskich w Krakowie, Część II: Dokumenty z lat 1506–1828 (Kraków, 1991). Šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltiniai, sud. M. Čiurinskas (Vilnius, 2003).

268 Ukmergės dekanato vizitacija 1784 m. [Fontes historiae Lituaniae, t. 8] (Vilnius, 2009). Ulanowski, B., Acta capitulorum necnon iudiciorum ecclesiasticorum selecta, I [Monumenta medii aevi historica, t. 13] (Kraków, 1894). Vetera Monumenta Poloniae et Lithuaniae…, t. 2, ed. A. Theiner (Roma, 1861). Vilniaus ir Žemaičių katedrų kapitulų statutai, par. W. Pawlikowska-Butterwick, L. Jovaiša (Vil- nius, 2015). Vitoldiana. Codex privilegiorum Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1386–1430, ed. J. Ochmański (Warszawa-Poznań, 1986). Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m., par.. V. Jogėla [Lietu- vos istorijos šaltiniai VI] (Vilnius, 2001). Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579), par. L. Jovaiša, J. Tumelis [Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae, t. 1] (Vilnius, 1998).

Literatūra

Alexandrowicz, S., „Geneza ir rozwój sieci miasteczek Białorusi i Litwy do połowy XVII wieku“, in: Idem, Studia z dziejów miasteczek Wielkiego Księstwa Litewskiego (Toruń, 2011). Ališauskas, V., T. Jaszczołt, L. Jovaiša, M. Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. [Bažnyčios istorijos studijos, t. 2] [LKD] (Vilnius, 2009). Aljachnovič, R. A., Rybčonak, S. A., Šalanda, A. I., Rod Illiničaŭ y Vjalikim Knjastve Litoŭskim y XV–XVI stagoddzjach: radavod, gerby, uladanni (Minsk, 2015). Antoniewicz, M., „Manifestacja genealogiczna w herbie złożonym biskupa Pawła Holszańskie- go“, Prace naukowe WSP w Częstochowie, seria Zeszyty historyczne 1997, z. 4, p. 387–434. Antoniewicz, M., Protoplaści książąt Radziwiłłów. Dzieje mitu i meandry historiografii (Warszawa, 2011). Asadauskienė, N., Kiškų giminė LDK XIV–XVII a. (genealoginis tyrimas) (Vilnius, 2003). Bach-Szczawińska, E., „Z dziejów Krynek w XVI wieku“, Studia Podlaskie 20 (2012), p. 9–25. Baliński, M., T. Lipiński, Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statys- tycznym, t. 4 (Warszawa, 1886). Balinskis, M., Vilniaus miesto istorija, vertė O. Slavėnaitė, I. Katilienė, J. Baronienė (Vilnius, 2007). Baliulis, A., „Anykščiai XV–XVIII a.“, Anykščiai. Istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, sud. V. Račkaitis, A. Verbickas (Vilnius, 1992), p. 51–68. Baliulis, A., „Iš Vyžuonų praeities“, Vyžuonos, kraštas ir žmonės, sud., par. A. Vyžintas (Utena, 2006), p. 98–11. Banionis, E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pasiuntinybių tarnyba XV–XVI amžiais (Vil- nius, 1998). Baronas, D., „Jan Długosz and the first seven parish churches in Lithuania“, Lithuanian Histo- rical Studies 12 (2007), p. 1–18. Baronas, D., „Piligrimai iš Lietuvos – Romos Šv. Dvasios brolijos nariai 1492–1503 m.“, LKMA Metraštis 38 (2014), p. 15–25. Baronas, D., S. C. Rowell, The Conversion of Lithuania: from Pagan Barbarians to Late Medieval Christians (Vilnius, 2015). Barvenava, G., Tekstyl’ siaredniavechcha na zemliakh Belarusi (Minsk, 2008).

269 Bashkov, A. A., Christianskie drevnosti Belarusi konca X–XIV vv. (predmety christianskogo kul’ta individual’nogo ispol’zovania) (Minsk, 2011). Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, sud. L. Jovaiša (Vilnius, 2008). Birkenmajer, L. „Zapiski historyczne wśród starych almanachów Biblioteki Jagiellońskiej“, Kwartalnik Historyczny, 17 (1903), p. 405–421. Biskup, M., Polska a zakon krzyżacki na początku XVI wieku (Olsztyn, 1983). Bogacka, K., Insygnia biskupie w Polsce. Pierścień, pektorał, infuła XI–XVIII w. (Warszawa, 2008). Boniecki, A., Poczet Rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku (Warszawa, 1887). Bradshaw, P.F., Rites of ordination. Their history and theology (London, 2014). Bružaitė, R., „LDK parapinės dvasininkijos ir pasauliečių teisminiai ginčai XVI a. (Lietuvos Me- trikos teismų bylų knygų duomenimis)“, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 3, 2010, p. 59–84. Bychkova, M.E., „Velikaja kniažna Elena Ivanovna v Moskve i v Vil’no“, Lietuvos didysis kuni- gaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. R. Petrauskas et al. (Vilnius, 2007), p. 86–98. Chachaj, J., „Rozwój sieci świątyń katolickich obrządku łacińskiego na terenie diecezji kijowskiej do połowy XVII wieku“, in: Ecclesia, cultura, potestas, p. 85–104. Chodynicki, K., Kościół prawosławny a Rzeczpospolita Polska 1370–1632 (Warszawa, 1934). Čapaitė, R., Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (Vilnius, 2007). Čelkis, T., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV–XVI amžiuje. Mokslinė monografija (Vilnius, 2014). Čiurinskas, M., „Karas ir kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, Istoriniai mūšiai senojoje Lietuvos raštijoje: Žalgiris ir Orša [Senoji Lietuvos literatūra, 31] (Vilnius, 2011), p. 127–180. Dizionario Biografico degli Italiani, t. 46 (Roma, 1996). Drėma, V., Vilniaus Šv. Jono bažnyčia (Vilnius, 1997). Drungilienė, G., „Relikvijos ikitridentinėje Lietuvoje“, Šventųjų relikvijos Lietuvos kultūroje. Relics of the saints in Lithuanian culture, sud. T. Račiūnaitė [Acta Academiae Artium Vilnensis, 41] (Vilnius, 2006), p. 9–19. Dubas-Urwanowicz, E., „Fundacje kościołów i klasztorów grodzieńskich do XVIII wieku“, Fun- dusze i fundatorzy w średniowieczu i epoce nowożytnej, red. E. Opaliński, T. Wiślicz (Warszawa, 2000), p. 130–142. Duffy, E., The stripping of the altars. Traditional religion in England, c. 1400-c. 1580 (New Ha- ven-London, 1992). Ecclesia-cultura-potestas: studia z dziejow kultury i społeczenstwa : ksiega ofiarowana Siostrze Profesor Urszuli Borkowskiej OSU, red. P. Kras, A. Januszek, A. Nalewajek, W. Polak (Kraków, 2006). Feigelmanas, N., Lietuvos Inkunabulai (Vilnius, 1975). Fijałek, J., „Pierwszy synod diecezji wileńskiej w katedrze św. Stanisława 1520/21 r.“, Kwartalnik Teologiczny Wileński, R. I. z. 1 (1923), p. 81–87. Folwarski, H., Erazm Ciołek. Biskup i dyplomata (Warszawa, 1935). Fortescue, A., The ceremonies of the Roman Rite described (London, 1918). Frylj, A.-F., „Nazva ‚Murata Gyeranony‘ ŭ dokumentach 1510–1523 gg. i datyroŭka Geranions- kaga zamka“, Studia historica Europae orientalis 7 (2014), p. 201–203.

270 Gąsiorowski, A., Notariusze publiczni w Wielkopolsce schyłku wieków średnich. Katalog admisji w Gnieźnie i Poznaniu 1420–1500 (Poznań, 1993). Gidžiūnas, V., „Pranciškonų observantų-bernardinų gyvenimas ir veikla Lietuvoje“, LKMA su- važiavimo darbai, t. 9 (Roma, 1982), p. 35–134. Glinka, J., „Ród Klausucia w wiekach XIII–XVI“, Studia źródłoznawcze 4 (1959), p. 85–107, 5 (1960), p. 35–55, Gloger, Z., Encyklopedia staropolska ilustrowana. Ze wstępem Juliana Krzyżanowskiego, t. 3–4 (Warszawa, 1989, perspausdintas 1903 m. leidinys). Goralski, W., Kapituła katedralna w Płocku XII–XVI w. (Płock, 1979). L. Griciūtė, „XX a. pr. fotografija – XVII–XVIII a. tekstų apie bažnytines procesijas iliustracija“, Istorinė tikrovė ir iliuzija: Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai [Vilniaus Dailės Akademijos Darbai, 31] (Vilnius, 2003), p. 147–157. Gudziak, B. A., Crisis and Reform. The Kyivan Metropolitanate, the Patriarchate of Constanti- nople and the Genesis of the Union of Brest (Cambridge MA, 1998), vertimas į lenkų kalbą – Kryzys i reforma. Metropolia kijowska, patriarchat Konstantynopola i geneza Unii Brzeskiej (Lublin, 2008). Guzevičiūtė, R., Tarp Rytų ir Vakarų. XVI–XIX a. LDK bajorų kostiumo formavimosi aplinkybės ir pavidalai (Vilnius, 2005). Halecki, O., From Florence to Brest (1439–1596) (Rome, 1958); vertimas į lenkų kalbą – Od Unii Florenckiej do Unii Brzeskiej, tr. A. Nikiewicz, 2 vols (Lublin-Rome, 1997). Hoeynck, F.A., Geschichte der kirchlichem Liturgie des Bisthums Augsburg mit Beilagen: Monu- menta Liturgiae Augustanae (Augsburg, 1889). Hołodok, H., „Zarys dziejów kultu Najświętszego Sakramentu w diecezji wileńskiej“, Wiado- mości kościelne archidiecezji w Białymstoku, 1983:3, p. 103–121. Hope, W. St John, Atchley, E.G.C.F., English liturgical colours (London, 1918). Jakubek-Raczkowska, M., Tu ergo flecte genua tua. Sztuka a praktyka religijna świeckich w diecezjach pruskich Państwa Zakonu Krzyżackiego do połowy XV wieku (Pelplin, 2014). Jakulis, M., „Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI a. antroje pusėje–XVIII a. pajamų-išlaidų registro duomenimis“, Istorijos šaltinių tyrimai 5 (2014), p. 171–191. Jankauskas, V., „Kunigaikštystė ankstyvajame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės funkcionavimo etape. Svyrių kunigaikštystės pavyzdys“, Lietuvos Pilys 2 (2006), p. 5–13. Jankauskas, V., „Jono Sungailos giminė: istorijos tradicija ir istoriografijos pasiekimai“, Kauno istorijos metraštis 12 (2012), p. 7–14. Janonienė, R., „Vilniaus šv. Pranciškaus ir Bernardino Bažnyčios dekoro ikonografinės programos: Kristaus kančios tema“, Ženklas ir simbolis senojoje Lietuvos dailėje. VDA darbai. Dailė 7 (Vilnius, 1996), p. 174–201. Janonienė, R., „XVIa. pradžios sienų tapyba Vilniaus bernardinų bažnyčioje“, Menotyra 2001, Nr. 2 (23), p. 1–10, Janonienė, R., Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Pranciškoniškojo dvasingumo atspin- džiai ansamblio įrangoje ir puošyboje (Vilnius, 2010). Jasiński, K., Rodowód Piastów mazowieckich, red. M. Górny (Poznań-Wrocław, 1998). Jaszczołt, T., „Fundacje kościelne na Podlasiu do końca XV wieku“, Kościół a państwo na pograniczu polsko-litewsko-białoruskim. Żródła i stan badań (Białystok, 2005), p. 14–52. Jaszczołt, T., „Testament Jana Sapiehy wojewody podlaskiego“, in: Rezydencja Sapiehów w Du- bnie, II, red. H. Karwowska, A. Andrzejewski (Białystok, 2007), p. 89–102.

271 Jaszczołt, T., „Raczkowie herbu Gozdawa. Fundatorzy pierwszego kościoła w Turośni Kościel- nej“, Parafia w Turośni Kościelnej 1515–2015. Ku chwale Trojcy Przenajświętszej, red. A. Szot, M. Wróbel (Białystok-Turośń Kościelna, 2015), p. 15–38. Jaszczołt, T., „Ród Niemiry z Wsielubia – Niemirowiczowie i Szczytowie herbu Jastrzębiec do połowy XVI wieku“, Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich, red. S.Górzynski, p. 175–250. „Jėga ir grožis Jo šventovėje...“ (Ps 96,6). Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje, sud. D. Vasiliūnienė (Vilnius, 2013). Jovaiša, L., „Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387–1655)“, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys (Vilnius, 2005), p. 185–228. Jučas, M., Lietuvos parapijos XV–XVIII a. (Vilnius, 2007). Jungmann J.,A.,S.J., The Mass of the Roman Rite. Its origins and development, tr. F. A. Brunner c.ss.r., 2 vols (Notre Dame, 2012). Kamuntavičienė, V., „Istorija“, in: L. Šinkūnaitė, R. Valinčiūtė-Varnė, V. Kamuntavičienė, N. Lukšionytė-Tolvaišienė, Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika. Monografija (Kaunas, 2008), p. 10–59. Kamuntavičienė, V., „Katolickija parafii slonimskaga dekanata Vilenskaga biskupstva ŭ XVII st.“, Belaruski gistaryčny agliad, 11 (2004), p. 137–156. Kamuntavičienė, V., „Kauno ir Gardino katalikiškų parapijų istorijų paralelės XV–XVII a.“, Kauno istorijos metraštis 12 (2012), p.15–24. Kamuntavičienė, V., „Kauno dekanato bažnyčių raida XV–XVII a.“, Lituanistica 68 (2006, Nr. 4), p. 1–22. Karczewski, D., Franciszkanie w monarchii Piastów i Jagiellonów w średniowieczu (Kraków, 2012). Kasabuła, T., „Prepozytura szpitalna w Goniądzu (1520–1782)“, Małe miasta. Między tradycją a wyzwaniem przyszłości, red. M. Zemło [Acta Collegii Suprasliensis, t. 2] (Supraśl, 2002), p. 207–220. Kelma, E., „Ród Sakowiczów i jego majętności w XV i pierwszej połowie XVI wieku“, Lituano- Slavica Posnaniensia. Studia historica, 3 (1989), p. 155–177. Kiaupa, Z., Kauno istorija, t. 1: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (Vilnius, 2010). Kirkienė, G., „Aleksandro Jogailaičio konfesinė politika Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje“, in: Iš Panevėžio praeities: penki bažnyčios šimtmečiai: konferencijos pranešimai, Panevėžys 2007 10 24, sud. E. Markuckytė, D. Pilkauskas (Panevėžys, 2007), p. 8–27. Kirkienė, G., LDK politikos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje (Vilnius, 2008). Kirkor, A.H., Przewodnik historyczny po Wilnie i jego okolicach (Vilnius, 1880, Gdańsk, 1991). Kloza, J., J. Maroszek, Dzieje Goniądza w 450 rocznicę praw miejskich [Prace Białostockiego To- warzystwa Naukowego, 37] (Białystok-Goniądz, 1997). Kolankowski, L., Zygmunt August wielki książę Litwy do roku 1548 [Archiwum Naukowe, dz. I, t. VII, zeszyt I] (Lwów, 1913). Kolendo-Korczakowa, K., „Dzieje infulacji Gieranońskiej fundacji Wojciecha Gasztołda“, in: Sztuka kresów wschodnich, t. 6, red. A. Betlej, P. Krasny (Kraków, 2006), p. 9–22. Korytkowski, J., Prałaci i kanonicy katedry metropolitalnej gnieźnieńskiej od roku 1000 do dni naszych, I–IV (Gniezno, 1883). Kosman, M., „Prymas Wielkiego Xięstwa Litewskiego. Z badań nad miejscem diecezji wileńskiej w metropolii gnieźnieńskiej“, in: 1000 Lat Archidiecezji Gnieźnieńskiej, red. J. Strzelczyk, J. Górny (Gniezno, 2000), 283–292.

272 Krahel, T., Nowy Dwór. Dzieje parafii rzymskokatolickiej 1504–2004 (Białystok, 2004). Krahel, T., „Zarys dziejów parafii Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny w Białymstoku“, in: Ks. T. Krahel, Diecezja wileńska. Studia i szkice, red. T. Kasabuła, A. Szot (Białystok, 2014), p. 422–433. Krupa, N., Włoskie tkaniny aksamitne z XV i XVI wieku w zabytkowych tekstyliach ze skarbca Katedry na Wawelu (Kraków, 2013). Kulagin, A. N., Katalickija chramy na Belarusi : encyklapedyčny davednik (Minsk, 2000). Kurczewski, J., Biskupstwo wileńskie od jego założenia aż do dni obecnych, zawierające dzieje i prace biskupów i duchowieństwa djecezji wileńskiej, oraz wykaz kościołów, klasztorów, szkół i zakładów dobroczynnych i społecznych (Vilnius, 1912). Kurczewski, J., Kościół zamkowy czyli katedra wileńska w jej dziejowym, liturgicznym, architektonicznym i ekonomicznym rozwoju, t. 1–3 (Vilnius, 1908–1912). Kušnjarevič, A. M., Kuljtavae dojlidstva Belarusi XIII–XVI stst. (Minsk, 1993). Kuźmińska, M., „Olbracht Marcinowicz Gasztołd“, Ateneum Wileńskie, 4, z. 13 (1927), p. 349– 391; 5, z. 14 (1928), p. 120–174. Laucevičius, E., B. R. Vitkauskienė Lietuvos auksakalystė XV–XIX a. (Vilnius, 2001). Librowski, S., „Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1 Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opracowania archiwalno-źródłoznawcze“, ABMK 8 (1964), p. 5–186. Librowski, S., „Wizytacje diecezji włocławskiej, cz. 1: Wizytacje diecezji kujawskiej i pomorskiej. Tom 1: Opracowania archiwalno-źródłoznawcze, z. 2: Wizytacje w latach 1123–1421“, ABMK 10 (1965), p. 33–206. Litak, S., „W sprawie publikowania i rejestracji akt wizytacyjnich kościołów i parafii“, ABMK 14 (1967), p. 133–149. Lożiński, K., „Puszcza grodzieńska, jej kolonizacja oraz podziały w XVI wieku“, in: Puszcze wielkoksiążęce na północnym Podlasiu i zachodniej Grodzieńszczyźnie w XV–XVI wieku (podziały, administracja, służby leśne i wodne), red. J. Śliwiński (Olsztyn, 2007), p. 249–304. Lulewicz, H., „Perypetie rodu marszałka Jakuba Ralowicza herbu Pobóg (XV–XVI wiek)“, in: Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich, p. 251–274. Maciszewska, M., Klasztor bernardyński w społeczeństwie polskim 1453–1530 (Warszawa, 2001). Malczewska, M., Latifundium Radziwiłłów w XV do połowy XVI wieku (Warszawa-Poznań, 1985). McLachlan, E.P., „Liturgical Vessels and Implements“, in: The Liturgy of the Medieval Church, ed. T. J. Heffernan, E. A. Matter (Kalamazoo, 2001), p. 369–429. Mänd, A., „Liturgical Vessels in Medieval Livonia in the Light of Written Evidence“, in: Art and the Church. Religious art and architecture in the Baltic Region in the 13th-18th centuries, ed. K. Ko- dres, M. Kurisoo [Eesti Kunstiakadeemia, 18] (Tallinn, 2008), p. 82–103. Mańkowski, T., Polskie tkaniny i hafty XVI–XVIII w. (Warszawa, 1954). Mares, F.V., „Moskevská Mariánska mše (Kontakt charvátskohlaholské a rusko-církevněs lovanské knižní kultury v středověkém Polsku)“, in: Slovo 25–26 (1976), p. 295–349. Maroszek, J., Dzieje województwa podlaskiego do 1795 roku (Białystok 2013). Maroszek, J., „Fundacja kościoła i powstanie rzymskokatilickiej parafii w Choroszczy w latach 1437–1459“, Parafia rzymskokatolicka w Choroszczy 500 lat. Księga jubileuszowa, red. T. Kasabuła, A. Szot (Białystok, 2009), p. 49–61. Maroszek, J., Pogranicze Litwy i Korony w planach króla Zygmunta Augusta. Z historii dziejów realizacji myśli monarszej między Niemnem a Narwią (Białystok, 2000).

273 Maroszek, J., A. Studniarek, Dzieje Trcziannego i obszaru gminy Trzcianne w XV–XX wieku (Trzcianne, 2004). Martinaitienė, G. M., Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šal- tiniuose (Vilnius, 2013). Martinaitienė, G. M., „Išganytojo atvaizdas paramentuose“, in: Pamaldumas Išganytojui Lietu- vos kultūroje, sud. G. Surdokaitė (Vilnius, 2008), p. 107–133. Martinaitienė, G. M., „Vilniaus arkikatedros tekstilė XVI a. inventoriuose“, in: Menotyra 36 (2004, Nr. 3), p. 10–16. Martinaitiennė, G. M., E. Pinkutė, Bažnytinė tekstilė XV–XX a. pradžia [Lietuvos sakralinė dailė XI–XX a. pradžia, III] (Vilnius, 2004). Mienicki, R., „Stanisław Dowojno, wojewoda połocki“, in: Ateneum Wileńskie 12 (1937), p. 401–481. Mikuljski, Ju. M., „Miscellanea z archiŭnych i biblijatečnych schoviščaŭ (XIV–XVII st.)“, Bela- ruskaja Daŭnina, 1 (2014), p. 123–186. Misius, K., Šinkūnas, R., Lietuvos katalikų bažnyčios. Žinynas (Vilnius, 1993). Miškinis, A., Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, T. II: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai. II kn. (Vilnius, 2005). Miškinis, A., Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, Tom IV: Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai. Monografija (Vilnius, 2009). Miškinis, A., Baliulis, A.‚ „1613 m. „Magni Ducatus Lithuaniae“ žemėlapyje nurodytų Lietuvos miestų ir miestelių raida iki 1940 m.“, in: Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinys. Urbanistika ir rajoninis plnavimas Nr. 15 (1988), p. 81–106. Morsolin, B., Un latinista del Cinquecento (Zaccaria Ferreri), imitatore di Dante (Venezia, 1894). Morsolin, B., Zaccaria Ferreri. Episodio biografico del secolo decimosesto (Vicenza, 1877). Moszyński, L., „Cerkiewnosłowiańska tzw. Moskiewska Msza Maryjna jako odzwierciedlenie litewsko-białorusko-polskich kontaktów w XV wieku“, in: Slavistica Vilnensis (Kalbotyra 45 (2)) (1995), p. 8–25. Możejko, B., „Starosta bielski Iwaszko Dowojnowicz w sporze z mieszczanami gdański- mi. Nieznane źródło do badań nad mentalnością szlachecką i bielską hierarchią urzędniczą“, Społeczeństwo Polski średniowiecznej 8 (1999), p. 207–218. Naruszewicz, T., Bakałarzewo. Dzieje miastecka i ziemi (Bakałarzewo-Warszawa, 2006). Naruszewicz, T., Opisy parafii Dekanatu Olwita z 1784 (Suwałki, 2013). Nowakowska, N., Church, State and Dynasty in Renaissance Poland. The career of Cardinal Fry- deryk Jagiellon (1468–1503) (Aldershot, 2007). Nowowiejski, A. J., Wykład liturgii Kościoła Katolickiego, I. 1–II (Warszawa, 1893–1902, re- print: Ząbki, 2007). Ochmański, J., Biskupstwo wileńskie w średniowieczu. Ustrój i uposażenie (Poznań, 1972). Ochmański, J., „Moniwid i jego ród“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia historica, 9 (2003), p. 13–74. Ochmański, J., „Najdawniejsze szkoły na Litwie od końca XIV do połowy XV wieku“, in: Dawna Litwa. Studia historyczne (Olsztyn, 1986), p. 113–133. Ochmański, J., Powstanie i rozwój latyfundium biskupstwa wileńskiego (1387–1550) (Poznań, 1963). Paknys, M., „Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis: XIV a. pabaiga–XVI a. vidurys“, in: Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. V. Ališauskas (Vilnius 2006), p. 57–125.

274 Paknys, M., „Šventųjų kultai LDK XV–XVII a. pradžioje“, in: Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys (Vilnius, 2005), p. 15–102. Paknys, M., Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai (Vilnius, 2003). Pasvalio krašto istorija XV–XVIII a., sud. V. Didžpetris (Kaunas, 2009). Pawlikowska, W., „Kanonik Wojciech Grabowski z Sierpca – zapoznana postać szesnastowiecznego Krakowa i Wilna“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historyczne, 11 (2005), p. 165–239. Pawlikowska, W., „Wileńska Kapituła Katedralna w zapisie żródłowym. Część pierwsza: Ksawe- ry Franciszek Michał Bohusz, Mamert Herburt z Fulsztyna, Jan Kurczewski – registratorzy proto- kołów z posiedzeń Kapituły“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historyczne, 12, p. 109–141. Petrauskas, R., Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje–XV a. Sudėtis-Struktūra-Valdžia (Vilnius, 2003). Pietkiewicz, K., Kieżgajłowie i ich latyfundium do połowy XVI wieku (Poznań, 1982). Pietkiewicz, K., Wielkie księstwo litewskie pod rządami Aleksandra Jagiellończyka (Poznań, 1995). Piwowarczyk, E., Dzieje kościoła Mariackiego (XIII–XVI w.) (Kraków, 2000). Podhorodecki, L., Dzieje rodu Chodkiewiczów (Warszawa, 1997). Pounds, N. J. G., A history of the English parish. The culture of religion from Augustine to Victo- ria (Cambridge, 2000). Prokop, K., Biskupi kijowscy obrządku łacińskiego XIV–XVIII w. Szkice biografyczne (Biały Du- najec-Ostróg, 2003). Przyałgowski, W., Żywoty biskupów wileńskich, I–III (Peterburg, 1860). Quirini-Popławska, D., Włoski handel czarnomorskimi niewolnikami w późnym średniowieczu (Kraków, 2002). Rabikauskas, P., „Nesėkmingos Gniezno metropolito užmačios Lietuvoje“, in: Idem, Krikščio- niškoji Lietuva. Istorija, hagiografija, šaltiniotyra, sud. L. Jovaiša (Vilnius, 2002), p. 265–272. Rabikauskas, P., „Žemaičių vyskupai (1417–1609). Nauja Žemaičių vyskupijos XV–XVI a. istorija“, in: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos Metraštis,10 (1996), p. 22–85. Radzimiński, A., Chrystianizacja i ewangelizacja Prusów. Historia i żródła (Toruń, 2011). Radzimiński, A., “The contribution of the Teutonic Order to the Evangelisation of Prussia. Some remarks based on Synod Legislation“, in: Lithuanian Historical Studies 11 (2006), p. 67–88. Ragauskienė, R., „Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513) patronatas“, in: Lie- tuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. R. Petrauskas et al. (Vilnius, 2007), p. 99–110. Romaniuk, Z., „Kościół katolicki w miastach podlaskich w późnym średniowieczu“, in: Małe miasta. Religie, red. M. Zemło [Acta collegii suprasliensis t.8] (Lublin-Supraśl, 2006), p. 15–39. Romaniuk, Z., „Tykocin w XV wieku“, in: Małe miasta. Przestrzenie, red. M. Zemło [Acta collegii suprasliensis 3] (Supraśl, 2003), p. 277–293. Rowell, S. C., „Church Court Records as Evidence for the Christianisation of Lithuanian Society in the Late-15th and Early-16th Century“, in: Mobility in the eastern Baltics (15th–17th centuries), AHUK, 29 (2014), p. 33–52. Rowell, S. C., „Ginčai ir jų sprendimai XV a. Lietuvoje: apgautų pirklių bei nusikaltusių kunigų pavyzdžiai“, in: Lietuvos istorijos studijos, 20 (2007), p. 9–20. Rowell, S. C., „The Joyous Entry of Casimir I and IV into Lithuanian and Polish Cities“, in: Lithuanian Historical Studies 11 (2007), p. 89–106.

275 Rowell, S. C., „Kaip šaukė, taip ir atsiliepė: XV a. lietuvių katalikų gyvenimas ir pagonybės lie- kanų mitas“, in: Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė (Vilnius, 2012), p. 295–320. Rowell, S. C., „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dvasinis ir politinis kolonizavimas 15 a. II pusėje: Lucko vyskupijos pavyzdys“, in: Vertybių transformacijos: Baltijos regiono rytinė pakrantė XIII–XVIII amžiais, sud. S.C. Rowell (Klaipėda, 2015), p. 84–137. Rowell, S. C., „Lietuva – krikščionybės pylimas? Vienos XV amžiaus ideologijos pasisavinimas“, in: Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis (Vilnius, 2002), p. 17–32. Rowell, S. C., „Martin III, bishop of Medininkai, archdeacon and canon of Vilnius: the lawyer bishop“, in: AHUK, 27 (2013), p. 36–60. Rowell, S. C., „Nolite confidere in principibus: Mikhail Glinsky, Sigismund the Old and the Council of Lords“, in: Faworyci i opozycjoniści: król a elity polityczne w Rzeczpospolitej XV–XVII wieku, red. M. Markiewicz, R. Skowron (Kraków, 2006), p. 77–100. Rowell, S. C., „Parapijos dangaus ir žemės globėjų vaidmuo formuojantis bendruomenės identi- tetui – Polonkos pavyzdys 1437–1529 m.“, in: Kultūra – ekonomika – visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais Baltijos rytinėje pakrantėje: mokslinių straipsnių rinkinys, sud. M. Ščavinskas (Klaipėda, 2015), p. 275–288. Rowell, S. C., „XV a LDK vyskupų atlaidos raštai Vilniaus katedrai bei miestui. Tekstas ir kontekstas“, in: Lietuvos pilys, 3 (2008), p. 94–104. Rowell, S. C., „Anekdota emporika: Kaip 15 a. Lietuvos pirkliai įveikė kliūtį prekybai: maro, laivo skandinimo bei kanonų teisės atvejais?“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2008:2 (2009), p. 85–100. Rowell, S. C., „Archival interface: the Goschowiczes in Gdansk and Vilnius, 1442–83“, in: Lietu- vos didžiosios kunigaikštystės istorijos šaltiniai: Faktas, kontekstas, interpretacija, sud. A. Dubonis (Vilnius, 2007), p. 383–393. Rowell, S. C., „The Role of charitable activity in the formation of Vilnius society in the 14- mid- 16 centuries“, in: Lithuanian Historical Studies 17 (2013), p. 39–69. Rowell, S.C., „Peter de Carwynisky and the foundation of St Peter‘s (Paberžė) and Holy Trinity (Maišiagala). Ruminations of an archive rodent on parish formation in Lithuania ca 1495–1533“, in: Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos didžiosios kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė (Vilnius, 2013), p. 141–152. Rowell, S. C., „Was Fifteenth-Century Lithuanian Catholicism as lukewarm as reformers and commentators would have us believe?“, in: Central Europe 8, No 2 (2010), p. 86–106. Rozynkowski, W., Studia nad liturgią w Zakonie krzyżackim w Prusach. Z badań nad reli- gijnością w późnym śedniowieczu (Toruń, 2012). Rubin, M., Corpus Christi. The Eucharist in Late Medieval Culture (Cambridge, 1991). Saganovich, G. M., Ajchynu svaiu Baroniachy: Kanstantsin Asrozhski (Minsk, 1992). Saviščevas, E., Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409–1566 metais (Vilnius, 2010). Sczaniecki, P., „Ritus pacis“ w liturgii mszalnej na terenie Polski“, in: Studia z dziejów liturgii w Polsce, red. M. Rachowicz, W. Schenk (Lublin, 1973), p. 243–297. Sczaniecki, P., Służba Boża w dawnej Polsce. Studium o Msze św. (Poznań-Warszawa-Lublin, 1962). Skierska, I., Obowiązek mszalny w średniowiecznej Polsce (Warszawa, 2003). Słownik geograficzny Królestwa polskiego i innych krajów słowiańskich, red. B. Chlebowski, W. Walewski, X (Warszawa, 1889).

276 Słownik łaciny średniowiecznej w Polsce, VII-2 (53) (Kraków, 1993). Spurgevičius, P., „Upninkų šv. arkangelo Mykolo ir Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožinio ka- ralienės bažnyčios istorinė apžvalga ir meninis sprendimas“, in: Vepriai. Lietuvos valsčiai, t. 19 (Vilnius, 2010), p. 819–853. Starnawska, M., Świętych życie po życiu. Relikwie w kulturze religijnej na ziemiach polskich w średniowieczu (Warszawa, 2008). Surdokaitė-Vitienė, G., „XVI–XVIII a. religiniai paminklai LDK: dokumentų liudijimai, pa- minklų funkcijos ir paplitimas“, in: Menotyra 22, Nr. 1 (2015), p. 45–74. Szulc, D., „Michał Gliński namiestnikiem wielkoksiążęcym w Ucianie. Mało znany epizod z życia kniazia w latach 1499–1500“,in: Wschodni Rocznik Humanistyczny, 5 (2009), p. 27–50. Szymborski, W., Odpusty w Polsce średniowiecznej (Kraków, 2011). Šilkas ir auksas. XV–XVIII a. šilkiniai audiniai Bažnytinio paveldo muziejaus liturginių drabu- žių rinkinyje, sud. R. Pauliukevičiūtė (Vilnius, 2014). Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys (Vil- nius, 2005). Tafiłowski, P., Jan Łaski (1455–1531), kanclerz koronny i prymas Polski (Warszawa, 2007). Talley, T. J., “The origin of the ember days: an inconclusive postscript“, in: Rituels. Mélanges offerts à Pierre-Marie Gy OP, ed. P. de Clerck, E. Palazzo (Paris, 1990), p. 465–472. Tęgowski, J., Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów (Poznań-Wrocław, 1999), Tęgowski, J., Rodowód kniaziów Świrskich do końca XVI wieku (Wrocław, 2011). Tęgowski, J. „Ślub tajemny Jana Janowica Zabrzezińskiego. Garść uwag o powiązaniach rodzinnych elity możnowładczej na Litwie w XV i początkach XVI wieku“, in: Średniowiecze polskie i powszechne, t. 2, Katowice, 2002, p. 246–257. Tęgowski, J., „Świadectwo postępów w chrystianizacji Litwy. Misja legatów papieża Bonifacego IX na Litwę w 1390 roku“, in: Ecclesia-cultura-potestas, p. 431–438. Temčinas, S., „Bažnytinės knygos rusėnų kalba ir religiniai identitetai slaviškose Lietuvos Di- džiosios Kunigaikštijos žemėse XIV–XVIII a. Stačiatikių tradicija“, in: Lietuvos Didžiosios Kuni- gaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“, sud. A. Bumblauskas et al. (Vilnius 2008), p. 129–156. Totoraitis, J., Sūduvos Suvalkijos istorija, I (Kaunas, 1938). Trajdos, T.M., „Benediktyni w Starych Trokach (XV–połowa XVII w.)“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica 12 (2007), p. 203–249. Trajdos, T. M., „Kult Męki Pańskiej w średniowiecznym Lwowie“, in: Kościół, kultura, społeczeństwo. Studia z dziejów średniowiecza i czasów nowożytnych, red. W. Brojer (Warszawa, 2000), p. 107–116. Trimonienė, R. R., „Bernardinai Lietuvoje XV–XVII a. pradžioje“, in: Šviesa ir šešėliai Lietuvos evangelizacijos istorijoje. Light and shadows in the history of Lithuania’s evangelisation, sud. J. Bo- ruta, V. Vaivada (Vilnius, 2011), p. 197–219. Turilov, A. A., Predvaritel’nyi spisok slaviano-russkikh rukopisnykh knig XV v., khraniashchikhsia v SSSR. (Dlia Svodnogo kataloga rukopisnykh knig, khraniashchikhsia v SSSR) (Moskva, 1986). Turnau, I., Słownik ubiorów. Tkaniny, wyroby pozatkackie, skóry, broń i klejnoty oraz barwy znane w Polsce od średniowiecza do początku XIX w. (Warszawa, 1999). Tyla, A., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas: XVI a. antroji pusė–XVII a. vidurys (Vilnius, 2012). Ulanowski, B., Materyały do historyi ustawodawstwa synodalnego w Polsce w. w. XVI (Kraków, 1895).

277 Unia w Horodle na tle stosunków polsko-litewskich od Krewa do Zaręczenia wzajemnego Obojga Narodów, red. S. Górzyński (Warszawa, 2015). Urmański, A.K., „Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zaberezinskio karjerą“, in: Lietuvos istorijos metraštis 2014: 2, p. 35–60. Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Tom II. Województwo Trockie XIV–XVIII wiek, red. A. Rachuba (Warszawa, 2009). Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Tom I. Województwo Wileńskie XIV–XVIII wiek, par. H. Lulewicz et al. (Warszawa, 2004). Urzędnicy podlascy XIV–XVIII wieku. Spisy. red. E. Dubas-Urwanowicz, W. Jarmolik, M. Ku- lecki, J. Urwanowicz (Kórnik, 1994). Varonin, V.A., „Padzei vajny 1512–1522 gadoŭ y Belaruskim padzvinni“, in: Studia historica Europae Orientalis 6 (2013), p. 92–218. Vasiliūnienė, D., Bažnytinio paveldo muziejus. Muziejaus gidas (Vilnius, 2010). Verkholantsev, J., Ruthenica Bohemica. Ruthenian translations from Czech in the Grand Duchy of Lithuania and Poland [Slavische Sprachgeschichte, 3] (Berlin-Wien, 2008). Verkholantseva, J., „Obieg tekstów katolickich wśród prawosławnych Rusinów (XV–XVI)“, in: Przestrzeń religijna Europy środkowo-wschodniej w średniowieczu. Religious space of east-central Europe in the Middle Ages, red. K. Bracha, P. Kras (Warszawa, 2010), p. 357–371. Parodos katalogas:Vilniaus sakralinė auksakalystė, sud. R. Pauliukevičiūtė (Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2012). Vitkauskienė, B. R., „Inwentarz katedry wileńskiej z roku 1598“, Skarbiec katedry wileńskiej: wystawa, Zamek Królewski w Warszawie, 2 lipca – 28 września 2008, Zamek Królewski na Wawe- lu, 15 października 2008–15 stycznia 2009, red. D. Nowacki, A. Saratowicz-Dudyńska (Warszawa, 2008), p. 71–101. Vitkauskienė, E., Gegužinės parapijos ir bažnyčios istorija (Kaišiadorys, 2007). Vitz, E. B., „Liturgy as education in the Middle Ages“, in: Medieval Education, ed. R. B. Begley, J. W. Koterski (New York, 2005), p. 20–52. Vysotskaya, N. F., Dekaratyŭna-prykladnoe mastatstvo Belarusi XII–XVIII stagoddziaŭ (Minsk, 1984). Vysotskaya, N. F., Plastyka Belarusi XII–XVIII stagodzdzjaŭ (Minsk, 1983). Wilczewski, W.F., „Wizytacja diecezji wileńskiej z roku 1633 Biskupa Abrahama Woyny“, Mój Kościół w historię wpisany. Księga pamiątkowa dedykowana Księdzu Profesorowi Tadeuszowi Kra- helowi, red. T. Kasabula, A. Szot (Białystok, 2007), p. 431–440. Wiśniewski, J., „Dobra dowspudzkie Raczkowiczów“, in: Rocznik Białostocki, 4 (1963), p. 447–457. Wiśniowski, E., Parafie w średniowiecznej Polsce. Struktura i funkcje społeczne (Lublin, 2004). Wiśniowski, E., „Rozwój organizacji parafialnej w Polsce do czasów Reformacji“, in: Kościół w Polsce,t. 1: Średniowiecze, red. J. Kłoczowski (Kraków, 1966), p. 237–372. Witkowski, R., „S. Szczygielski O.S.B., Series et notitia Trocensium Abbatum Ordinis S. Benedic- ti“, in: Lituano-Slavica Posnaniensia, 9 (2003), p. 302–329. Wojtkowiak, Z., Litwa zawilejska w XV i pierwszej połowie XVI w. (Poznań, 1980). Wolff, J., Pacowie. Materyały historyczno-genealogiczne (Peterburg, 1885). Wyczański, A., Między kulturą a polityką. Sekretarze królewscy Zygmunta Starego 1506–1548 (Warszawa, 1990). Zahajkiewicz, T. M., „Liturgia Mszy świętej w świetle Tractatus Sacerdotalis de sacramentis Mikołaja z Błonia“, in: Studia z dziejów liturgii w Polsce. Praca zbiorowa, red. M. Rachowicz,

278 W. Schenk [Towarzystwo Naukowe KUL. Rozprawy wydziału teologiczno-kanonicznego, 33] (Lu- blin, 1973). Zeissberg, H., „Johann Łaski, Erzbischof von Gnesen (1510–1531) und sein Testament“, in: Sitzungsberichte der Philosophische-Historische Classe der Kaiserlichen Akademie der Wissenschaf- ten 74, Heft 3 (1877), p. 519–730. Zinkevičius, Z., Lietuvių poteriai: kalbos mokslo studija (Vilnius, 2000). Zygner, L., „Reforma prawa partykularnego metropolii Gnieźnieńskiej w XV i na początku XVI wieku oraz jej wpływ na ustawodawstwo diecezji wileńskiej i żmudzkiej“, in: Kultūra-ekonomika-visuomenė: sąveika ir pokyčiai viduramžiais ir ankstyvesniais naujaisiais laikais Baltijos jūros pakrantėje, sud. M. Ščavinskas (Klaipėda, 2015), p. 112–134.

279

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS

1. John Lydgate, Šv. Mišių dorybės, medžio raižinys – Dievo Kūno pakylėjimas (Šv. Mišių metu) / John Lydgate, The vertue of the Mass (London: Worken de Worde, 1520), plate depicting the Elevation of the Host. Nuotr./Photo: By kind permission of the Syndics of Cambridge University Library. 1a. (il. 1 detalė) / Šv. Mišių liturgijos elementų aprašymas / (detail from ill. 1) Liturgical vessels, vestments etc. 2. Akmuo (Varėnos raj.), nežinomos kilmės XV a. Prisikėlusio Viešpaties statula / Statue of the Risen Christ, XV cent., provenance unknown. Nuotr./Photo: Vilniaus dailės akademija. 3. Nežinomos kilmės XV a. Dievo Motinos statula / Statue of Our Lady, XV cent., provenance unknown. Nuotr./Photo: Vilniaus dailės akademija. 4. XIV a. Lenkijos šv. kankinių diakono Lauryno ir Stepono statulos / XIV cent. Polish statues of the martyred deacons, Ss Lawrence and Stephen. Nuotr./Photo: Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne. 5. Gniezno archivyskupo Jono Laskio palijaus dežutė / Archbishop Jan Łaski’s Pallium Casket. Nuotr./Photo: Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne. 6. Lucko vyskupo, Vilniaus arkidiakono (vėliau ir vyskupo) kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio portretas / Portrait of the Bishop of Lutsk and Archdeacon (later Bishop) of Vilnius, Prince Paulius Alšėniškis (Pawel Holszański). Nuotr./Photo: Vilniaus dailės akademija. 7. Stanislovo Komorovskio parašas / Stanislaus Komorowski’s signature. Granicze międzi Koroną Pols- ką a Wiel. Xięst. Litewskiem ÿ Mazowszem Roku 1546, Warszawa, Archiwum Główne Akt Dawnych. Nuotr./Photo: Dr. T. Jaszczolt. 8. Eišiškės, 1515 04 27, Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčios įsteigimo rašto antrojoje pusėje įrašyta pastaba apie 1522 m. vizitaciją / Dorso note to 1515 foundation of the Church of the Holy Trinity and Corpus Christi, Ishchal’na, noting the 1522 Visitation, MAB F6-103v. Nuotr./Photo: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 9. Acta Capituli Vilnensis, MAB F43 b. 210/1, l. 54r: 1522 m. – Recessus domini doctoris Albini. Nuotr./Photo: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 10. Vandenženklis, Varšuva, 1518 02 18 Mazovijos kunigaikštienė Ona Radvilaitė Konradienė su sūnumis Stanislovu, Jonu rašo Vokiečių ordino didžiajam magistrui / Watermark. Warsaw, 18 Feb. 1518, Dowager Duchess Anna (Radziwiłłówna-Konradowa) and sons Stanisław and Jan write to the Grand Master of the Teutonic Order. E. Joachim, W. Hubatsch, Regesta historico- diplomatica Ordinis S. Mariae Theutonicorum, 1198–1525, Pars 1, Vol. 3: 1511–1525 (Göttin- gen, 1973), No. 21747. Nuotr./Photo: Hauptstaatsarchiv Stuttgart, Wasserzeichensammlung Piccard, No. 161272. 11. Vilniaus kanauninko Mamerto Herburto Liber IIb santrauka / Canon Mamert Herburt’s summary of Liber IIb. Nuotr./Photo: Kraków, Biblioteka XX Czartoryskich, Rs Czart. 3516, p. 368. 12. XIV a. altoriaus kryžius / XIV cent. altar cross. Nuotr./Photo: Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne.

281 13. XIV a. pacifikalas / XIV cent. pax. Nuotr./Photo: Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne. 14. Šv. Onos koplyčia / St Anne’s Chapel, Kamienna Stara (Dąbrowa Białostocka). Nuotr./Photo: Autorius-Author. 15. Siesikų Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčia / St Bartholomew’s Church, Siesikai. Nuotr./Photo: Autorius-Author. 16. Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia / Church of the Assumption of Our Lady, Simnas. Nuotr./Photo: A. Stankevičius. 17. Hneznos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia / Church of St Michael Archangel, Hnezna. Nuotr./Photo: A. Dybowski, Globus Belarusi. 18. Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia / St. George’s Church, Kėdainiai. Nuotr./Photo: Vilniaus dailės akademija. 19. Iškoldės Švč. Trejybės bažnyčia / Holy Trinity Church, Ishkaldz. Nuotr./Photo: A. Dybowski, Globus Belarusi. 20. Eišiškės, 1515 04 27, Iščelnos Švč. Trejybės ir Dievo Kūno bažnyčios įsteigimo raštas / 1515 foundation of the Church of the Holy Trinity and Corpus Christi, Ishchal’na, MAB F6-103. Nuotr./Photo: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. (Žr./see il. 8). 21. XIV a. arnotas, stula / XIV cent. chasuble and stole. Nuotr./Photo: Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne. 22. Arnoto nugara su Nukryžiavimo scena. Pretekstas – Lietuva arba Vokietija, XVI a. pr. / Chasuble with image of the Crucifixion; early XVI cent. image taken from Lithuanian or German original. Nuotr./Photo: Vilnius, Bažnytinio paveldo muziejus. 23. Naujadvaris (Palenkė), Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tariamai 1507 metų kielikas (pagamintas XVII a. pr.) / Nowy Dwór, Church of St John the Baptist chalice (dated 1507 but made in the early XVII cent.). Nuotr./Photo: J. Szandomirski (1994), Białystok, Państwowa służba ochrony zabytków. 24. Gniezno, XIV a. kielikas / XIV cent. chalice. Nuotr./Photo: B. Przybyła, Gniezno, Muzeum Archidiecezjalne. 25. Gniezno arkivyskupo Jono Laskio Raptuliarijus / Raptularz of Archbishop Jan Łaski of Gniezno. Nuotr./Photo: Warszawa, AGAD, Biblioteka Baworowskich 246, fo 38. 26. Turgeliai, 1508 m. Viktoro Gabrielavičiaus suteiktis vietinei Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai / Viktoras Gabrielavičius’ 1508 emolument for the Church of Our Lady’s Nativity, Turgeliai. MAB F6-92. Nuotr./Photo: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka. 27. Geranainių Šv. Mikalojaus bažnyčia / St Nicholas’ Church, Geranainys. Nuotr./Photo: A. Dybowski, Globus Belarusi. 28. Vilniaus arkikatedros lobynas, Alberto Goštauto Geranainių monstrancija / Vilnius Metropoli- tan Cathedral Treasury, Goštautas Geranainys monstrance. Nuotr./Photo: Vilniaus dailės akademija. 29. Sudervės bažnyčios kapa, Italija, XV–XVI a. sandūra / Sudervė Cope, Italy, turn of XV–XVI cent. Nuotr./Photo: Vilnius, Bažnytinio paveldo muziejus. 30. Kapos skydas, Vakarų Europa, XVI a. pr. / Cope shield, Western Europe, early XVI cent. Nuotr./Photo: Vilnius, Bažnytinio paveldo muziejus.

282 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

Rodyklės duomenys surinkti iš I–IV dalių tekstų ir komentarų. Nežinomų valstiečių, bajoraičių vardai, pavardės įrašyti pagal originalą, kiti – sulietuvinti. Dvasininkai įrašomi pagal vardą/parapiją. Santrumpos: alt. – altarista; apyl. – apylinkė; arkidiak. – arkidiakonas; arkiv. – arkivyskupas; baj. – bajoras, baudž. – baudžiauninkas; bažn. – bažnyčia; dr. – daktaras; did. – didysis; didž. – didžioji; dv. – dvaras; dvas. – dvasininkas; gyd. – gydytojas; ižd. – iždininkas; kan. – kanauninkas; kancl. – kancleris; kap. – kapelionas; kar. – karalius, karalienė; kard. – kardinolas; kašt. – kaštelionas; kleb. – klebonas; kunig. – kunigaikštis, kunigaikštytė, kunigaikštienė; kun. – kunigas; kust. – kustodas; mans. – mansionarijus; marš. – maršalka; miest. – miestietis; min. – ministras; mot. – motina; not. – notaras; ofic. – oficijolas; paliv. – palivarkas; pavaiv. – pavaivadis; pop. – popiežius; prel. – prelatas; prep. – prepozitas; prof. – profesorius; prok. – prokuratorius; rašt. – raštininkas; sekr. – sekretorius; sen. – seniūnas; šv. – šventasis; univ. – universitetas; vaiv. – vaivada; valst. – valstietis; vik. – vikaras; Viln. – Vilniaus; vysk. – vyskupas, vyskupija; žm. – žmona

Abraomaitis, Mikalojus, iš Žukovo, not. 16, 180 Alekna, žr. Sudimantaitis Abraomas, Ukmergės alt. 11, 179, 213 Aleknaitis, Andriejus, baj. 37, 188 Abraomas Vaina (Abraham Wojna), Viln. vysk. 163, Aleknaitis, Jonas (Zyczylo), baj. 257 240, 264 Aleknaitis, Mikalojus, baj. 97, 209 Abraomas, Vseliubo alt. 168 Aleknaitis, Motiejus (Mathias Olechnowicz), Viln. Abraomas, Andriejaus Jadolgaičio sūnus 183 miest. 203 Adalbertas Vaitiekus, šv., Prahos arkivysk. 155, 238 Aleknaitis, Petras, Viln. vaiv. Aleknos Sudimantaičio Adamovičienė, Jadvyga, Jokūbo žm., baj. 215 sūnus, Ldk virtuvininkas 45, 190 Adamovičius, Jokūbas, baj. 215 Elena Aleknaitė, žr. Petrovičienė Adomas, Andriejaus Jadolgaičio sūnus 183 Aleksandra Mikalojienė Pacienė 197 Adomas, Dusetų kleb. 214 Aleksandras VI, pop. 146, 234, 236, 255, 256 Adomas, Krasnoje Selo (Raudonasalės) kleb. 54, 192 Aleksandras Jogailaitis, Ldk 15, 30, 35, 36, 37, 38, 39, Adomas Jokūbaitis Katriškis, Viln. kan., ofic., valdovo 40, 43, 44, 45, 46, 49, 54, 59, 60, 61, 75, 82, 96, 116, sekr., Semeliškių kleb. 39, 40, 60, 189, 195, 211, 149, 150, 180, 184, 186, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 216, 218, 219, 229 194, 200, 201, 203, 208, 209, 212, 214, 215, 218, 219, Adomas, Žeimių (?) kap. 117, 226 220, 222, 224, 226, 232, 234, 235, 239, 240, 243, 244, Adomienė, Joana, žr. Mangirdaitytė, Joana 245, 246, 247, 248, 251, 252, 254, 255, 258, 260, 265 Albertas Rožanietis, Anykščių kleb., Viln. kan. 265 Aleksandras de Pessenti, Viln. kan., Ašmenos kleb. Albertas, Ardilavos alt. 96, 208 164, 241, 257 Albertas, Dieveniškių kleb. 78, 204 Aleksandras Triznjanka, rašt. 239 Albertas, Dubičių kleb. 253 Aleksandras Vladimiraitis, Slucko kunig. 263 Albertas, Eišiškių alt. 137, 232 Aleksandrovičius, Baltramiejus (Alexandrowicz, Bart- Albertas iš Gožkovičių 230 holomeus) baj. 183 Albertas (Voitko), Induros kleb. 222 Alexandrowicz, Nicolaus, baj. 151 Albertas, Krošino kleb., viešasis not. 84, 205 Alexandrowyczy (Stanislaus et Barthosch), bajorai 27 Albertas Lasnievskis, Mastų kleb., Pabaisko alt. 102, Aleksiejus iš Geranainių, Viln. vysk. Alberto kap. 126, 211, 252 127, 227, 228 Albertas, Linkmenų kleb. 217 Aleksiejus Giedraitiškis, Kėdainių kleb. 212 Albertas iš Petrakavo, Mstibavos kleb. 48, 191 Aleksiejus, Minsko stačiatikių Šv. Prisikėlimo vienuo- Albertas Konopka, Polonkos kleb. 263 lyno archimandritas 259 Albertas, Radaškonių kleb. 181, 258, 259 Aleksiejus, Šalčininkėlių vik. 261 Albertas, Ramygalos alt. 209 Alexeyovicz, Stanislaus, valst. 25 Albertas Grabovskis, kan. 164, 241 Alšėniškiai, kunigaikščiai 239 Albertas Lenartaitis Narbutas, kan. 164, 241 Alšėniškienė Aleksandrienė, Zofija, Lucko vysk. mot., Albertas Vieležinskis, Viln. kan., Kėdainių kleb. 212 Viln. vaiv. Aleknos Sudimantaičio ir Jadvygos Jo- Albertas Trliongietis, Viln. vysk. kap. 94, 208 naitės Manvydaitės duktė, Aleksandro Jurgaičio Albertas iš Giedraičių, Viln. prel.-prep. 232 Alšėniškio žm. 62, 63, 197 Albertas, Ušakovo vik. 183 Alšėniškienė, Elžbieta Radvilaitė, Ivano Dambrovskio Albertus, baudž. 84 žm. 238 Albinas, Jonas (Joannis Albinus), Viln. kan. 3, 101, Alšėniškis, Aleksandras Jurgaitis [Aleksander Jurie- 113, 115, 126, 127, 132, 152, 177, 210, 225, 227, 228, wicz Holszański), kunig., Viln. kašt. 37, 38, 45, 63, 229, 236 188, 190, 197, 198, 258

283 Alšėniškis, Ivanas Dambrovskis (Iwan-Janusz Dubro- Andriejus, Neviarovo įpėdinis, valstybės pareigūnas wicki-Holszański), Jurijaus Ivanovičiaus Alšėniš- 47, 191 kio sūnus, kunig. 158, 238 Andrius, baudž. 23 Alšėniškis, Jonušas Aleksandraitis, Aleksandro Jurgai- Andriejaitis, Stanislovas, baj. 134, 230 čio sūnus, Slanimo sen. 45, 55, 190, 192 Andriejaitis, Vladislovas, baj. 255 Alšėniškis, Jurijus Ivanovičius, baj. 238 Andriejaitienė, Marina Vladičanka, Stanislovo žm., Alšėniškis (Holszański), Paulius Algimantaitis, kunig., baj. 134, 230 Lucko, Viln. vysk., kadaise Viln. arkidiak., 3, 61, Andrikevičius, Jurgis, Kėdainių vaitas 212 62, 63, 80, 82, 93, 95, 101, 159, 160, 195, 177, 197, Andryschkowa, našlė, baj. 151 205, 208, 210, 225, 232, 233, 240, 252, 256, 258, 259, Andriuševičius, Feliksas, baj. 239 260, 264, 266 Andriejūtė, Ona Sakaitė, baj. 22, 182 Alšėniškytė, Barbora, vienuolė pranciškonė, kunig. Andronowicz, Paulus, valst. 21 199 Andruskowicz, Gabriel, baj. 210 Alšėniškytė, Jadvyga Aleksandraitė, Liutaurienė, baj. Andruskowicz, Gregorius, baj. 216 203 Andruszkowiczius, Motiejus, baj. 183 Alšėniškytė, Ona, žr. Goštautienė Andruska, valst. baudž. 117 Ambraziejus, Jašiūnų alt. 168, 172 Andrzej z Gawlowic, Plocko vysk. dvariškis 207 Ambraziejus, Lasko kleb. 95, 208 Ankas, valst. 25 Ambraziejus, Smurgainių alt. 167, 171, 232, 258 Antanas, Viln. katedros dailininkas 159, 160 Ambraziejus, Vseliubo alt. 172 Arczysch, valst. 56 Ambrosovičius, Zanka Ivanovičius, Viln. horodničius Arnoldas Varkietis, Naugarduko kleb. 79, 80, 81, 205 121, 226 Arnolfas iš Kucharų, Plocko vysk. not. 118, 226 Anastazija, Pauliaus Giedraičio žm., baj. 179 Asilavičius, Jokūbas (taip pat Hoscylovičius), baj. 8, 178 Asilavičiūtė (taip pat Hoscylavičiūtė), Anastazija, baj. Anastazija-Pheodorissa, Bohdanus de Pyethkovo žm. 179 225 Astikaičiai, didikai 211, 257 Anastazija, Lasko kunig. 208 Astikaitė, Agnieška Jurgaitė , baj. 211 Anczewicz, Daschko, valst. 19 Astikaitė, Bagdonė Jurgaitė, baj. 211 Andreyowicz, Thalko, valst. 48 Astikaitė, Elžbieta, Grigaliaus duktė, žr. Kęsgailienė Daschko, Vyosna et Vasko Andreyowycz et Lycz 196 Astikaitė, Kotryna Jurgaitė, baj. 211 Andriejavičius, Jurgis, baj. 246 Astikaitė, Ona, Stanislovo duktė, žr. Zenovevičienė Andriejevičius, Mikalojus Michnaitis 203 Astikaitienė, Jadvyga Radvilaitė, Stanislovo Grigalaičio Andriejavičius, Vaclovas, baj. 246 žm. 30, 186, 219 Andriejus iš Pultusko, siuvėjas 207 Astikaitienė, Ona, Jurgio Grigalaičio žm., baj. 265 Andriejus, Tikočino kleb. 204 Astikaitis, Bartkus, baj. 202 Andriejus, Žemaičių vysk. prok. 229 Astikaitis, Stančikas, Skapo brolis (Stanczyko Aszeko- Andriejus Čarnovietis, Ardilavos kleb. 208 wicz), baj. 8, 178 Andriejus, Armoniškių kleb. 253 Astikaitis, Jurgis Grigalius 215 Andriejus, Gardino kleb. 37, 38, 188 Astikaitis, Jurgis Grigalaitis, Anykščių sen. 239, 265 Andriejus Bareika, Kauno kun. 230 Astikaitis, Grigalius, Merkinės, Anykščių ir Rokiškio Andriejus, Nemenčinės kleb. 215–216 sen., 30, 39, 186, 188, 213, 218, 219 Andriejus, Pabaisko alt. 102, 211 Astikaitis, Grigalius Stanislovaitis, Trakų vaiv. 52, 60, Andriejus Konstantinas Mačiejevskis (Andrzey Kons- 82, 149, 151, 192, 195, 201, 205, 235, 236, 239 tanti Macieiewski), Paberžės kleb. 163 Astikaitis, Mitkus (Mikalojus), baj. 202, 213 Andriejus iš Ponieco, Ainos kleb. 91, 92, 207 Astikaitis, Stanislovas, Grigaliaus Stanislovaičio Asti- Andriejus [Andrzej] iš Rymanovo (Andreas de Ry- kaičio tėvas, baj. 72, 202 manow), Gniezno konsistorijos teismo prok. 230, Astikaitis, Stanislovas, Grigaliaus Stanislovaičio Asti- 236, 237, 244 kaičio sūnus, Ldk raikytojas 84, 205, 219 Andriejus, Šėtos kleb. 212 Astikas, Kristinas, baj. 254 Andriejus Izdebskis, Švenčionių kleb. 217 Augustinas Varšuvietis, Gegužinės kun. 219 Andriejus Semenavičius, Tauragnų kleb. 216 Augustinas, Giedraičių alt. 166, 171 Andriejus iš Miluko/Milano, Ušakovo kleb. 27, 182, Augustinas, Ukmergės alt. 166, 170 183, 184, 185 Auktas, baj. ir jo žm. Kotryna 251 Andriejus Nadboras, Ušakovo kleb., Viln. kan. 214 Aulaszonen, baudž. 14 Andriejus/Andrius Gaškevičius, Viln. vysk. 18, 122, Avinijonas Ispanas, Viln. kan. 225 181, 233 Awlaskowicz, Simon, valst. 173 Andriejus Čarnkovietis, Volpos kleb. 198 Awnyaly, valst. 37 Andriejus, Volpos alt. 197, 199 Avtuškevičius (iš Aukštadvario), Laurynas, aludaris Andriejus iš Liatovičiaus (Latowicz), Žeimių alt. 211 246

284 Bagdanowna, Zophia, Salako baj. 216 Blažejovskis, Mikalojus, dekanas, kan. 13, 180 Bagdonaitis, Jonas, iš Valažino, b. a. 16, 180 Bogdan, valst. 18 Bagdonavičiai, broliai, bajorai 210 Bogdan, valst. 18 Bagdonavičius, Jokūbas, baj. 134, 230 Bogdan, valst. 26 Bagdonavičius, Jurgis, baj. 242 Bogdanowycz, Andreas, baj. 151 Bagdonavičius, Stanislovas, baj. 246 Bogdziusz, valst. 128 Baltazaras iš Kamienio, not. 259 Bohdanyecz 25 Bartholomeiowa, Baltramiejaus našlė, Jurgio mot., Bohdanovicz, Juschko, valst. 76 Kernavės baj. 151 Bohdanus de Pyethkovo, baj. 225 Baltramiejaitis, Kristupas, baj. 215 Bohovitinovičius, Bohušas (Bohowytnowycz), baj. 201, Baltramiejaitis, Motiejus, baj. 215 209 Baltramiejus iš Ragatnos, bažn. steigėjas 266 Bogdanovičius, Vaitiekus, baj. 34, 246 Baltramiejus, Bokštų dv.-paliv. laikytojas, kan. 164, 241 Boguslovas, Vseliubo kleb. 96, 208, 265 Baltramiejus Bernardaitis Kaunietis, Kaunakiemio kleb. Boguslovas, Viln. vysk. Alberto Radvilos tarnas (Pin- 32, 33, 134, 135, 187, 231, 246 kowicz, Cimkowicz ?) 125, 227 Baltramiejus, Kauno alt. 230 Boguš, Ašmenos alt. 167 Baltramiejus, Medininkų kan. 225 Bona Sforca, kar. 188, 198, 209, 239, 240, 247, 248, 252 Baltramiejus, Nalibokų kleb. 259, 260 Boneris, Jan Boner, finansininkas 224 Baltramiejus Novy, Šėtos kleb. 117, 226 Boris, valst. 87 Baltramiejus iš Stary Sončo, Tščianės kleb. 45, 46, 118, Borisas, Dauspūdos popas 248 190, 226 Borthkowycz, Lucam, valst. 76 Baltramiejus Sabinas, Viln. kan. 164, 241 Botenka, tarnaitė 130 Baltramiejus, Volpos mans. 197, 199 Brinze, Jonas, alt. 33, 187 Baltramiejus, Kauno vik. 33 Brok, Širvintų alt. 166, 170 Baluna, valst. 26 Brzozowski, Mikalojus, Bielsko pakamaris 250 Barbora, Jokūbo Švyriškio (?) našlė, baj. 184 Bučionis, baudž. 10, 11 Barbora Svyriškė, kunigaikščio Jono duktė, Motiejaus Buczuss, valst. 84 Vaidilaičio Ušakoviečio žm. 184 Bučkaitė (Buczkowna), Elžbieta, žr. Mačkovičienė Baronas, Jonas, Kauno miest. 220 Budilovičius, Stanislovas, Aleksandro Mangirdaičio Bartaitis (Borthowicz), Albertas, baj. 183 žentas, baj. 203 Bartaitis (Bothowicz), Bartas, baj. 183 Budrys, baudž. 7 Bartoševičius, Mičas (Barthoszewicz) 210 Bugywydos, baudž. 7 Bartoševičius Orwidas, Abraomas, baj. 179 Buino, Didžiųjų Voverių alt. 170 Bartoševičiūtė, Ona Stanislovaitė, žr. Hlebavičienė Buywe, Mokus, valst. 34 Barthoschowicz, Albertus, baj. 210 Buywe, Bornuszis, valst. 34 Barthossowicz, Jokūbas, baj. 210 Buyvid, valst. 26 Batomskis, Jokūbas, Ainos laikytojas, baj. 91, 92, 207 Buivydaitė, Ona, žr. Hlebavičienė 210 Beynaros, valst. 34 Buivydaitis, Jurijus/Jurgis (Georgius Buywydowycz), Beinartas, Stanislovas (Stanisław Bartłomiejowicz Bey- baj. 151, 236 nart) LDK ižd. ir valdovo sekr. 163, 164, 172, 240 Burdyk, valst. 68 Byeynarowicz, Sothkum 216 Burno 9 Bielinczic, Chwiedzko, valst. 173 Butheyko 16 Benediktas, Medininkų kan. 225 Butheyko, valst. 26 Benediktas Vaina, Viln. vysk. 174, 266 Butilowicz, Georgio, baj. 184 Bernardas, Graužiškių kleb. pavaduotojas 126, 227 Buthko, baj. 68 Bernardas iš Vieličkos, Senųjų Trakų abatas 28, 185 Butkovičius, Leonardas, baj. 67, 199 Byalowssowycz, Martinus, baj. 151 Butkovičius, Mikalojus, baj. 67, 199 Byalacz, valst. 26 Butkovičius, Stanislovas, baj. 67, 199 Byelyus 19 Butkovičienė, Teodora (Fienka), Sutkaitė, Leonardo, Bienkusch, Chwyedusch 97 Mikalojaus ir Stanislovo mot., Sutkos Andriejaus Bielowicz, Georgium 216 Galiginaičio duktė 67, 69, 199, 201 Byenyuszis, valst. 35 Butrimai, bajorai 181, 202, 260, 262 Bilevičienė, Julijona, Petro žm. 212 Butrimaitė, Ona, baj., Gegigaudų, Sudimantaičių, Ilji- Bilevičius, Kasparas Petraitis, baj. 212 ničių gim. 181, 258, 259 Bilevičius, Petras, baj. 212 Butrimas, baj. 181 Bymyelys 9 Butrimas, Mikalojus, baj. 227, 262 Bytautaitis, Bagdonas, baj. 21 Butrimas, baudž. 213

285 Butrimienė, Barbora Jurgaitė, Mikalojaus žm., baj. 262 Dabkavičius, Stanislovas, Viln. miest. 199 Butvydaitis, Jokūbas, baj. 21 Dąbrowka, Stanislovas, Viln. kan. 225 Butvydaitis, Nekrašas, baj. 94, 208 Damašovičius, Jurgis (Jurgis Damaszowicz), bažn. sar- Butvilaitis, Stanislovas Mikolaitis, baj. 54, 192 gas 25, 27 Butvilowiczius, Mikalojus, baj. 183 Damian, valst. 68 Butvilowiczienė, Zofija, baj. 183 Damianus, valst. 121 Buženskis, Spytekas, Gniezno kan., kust. 115, 225 Danyevycz, Myczko, valst. 75 Bžostovskis, vysk. 216 Danylo, valst. 18 Danylo, valst. 95 Chaczko, valst. 18 Danyuszis, valst. 26 Carp, valst. 57 Dargaičiai/Dargevičiai, bajorai 221 Catharina, baudž. 84 Dargaitis/Dargevičius, Mikalojus (Michno), baj., Elž Cechanovskis, Stanislovas Gardino sen. ir t. t., žr. Kiška bietos ir Marinos tėvas 211 Joannem de Cziechanowicz 230 Dargevičiūtė, Elžbieta, Jurgio Zavišos/Zavišyco žm., Pauli de Cziechonowicz, not. 230 baj. žr. Zavišienė Chesčonovičius, Albertas (Chesczonowicz), baj. 210 Dargevičiūtė, Marina, Jono Zavišos/Zavišyco žm., baj. Chlepkoviczy, valst. 90 žr. Zavišienė Choczylowicz, Fethko, valst. 21 Dargovičius, Jokūbas, suolininkas 33, 187 Chodkevičiai, didikai 250 Dargovičius, Jonas, baj. 33, 187 Chodkevičius, Aleksandras, Bresto vietininkas, LDK Dasko, malūnininkas 84 marš. 158, 238 Daszko filius Szamochwal, valst. 57 Chodkevičius, Jeronimas Aleksandraitis, baj. 5, 178 Daszkowicz (Daskovicz), Paulus, baj. 58, 121, 122 Chodkevičius, Jonas Jeronimaitis, baj. 264 Daubor, baj. 151 Joannes Chodor frater Martini Carp, valst. 57 Dauborowycz, Steczko, baj. 151 Chodorelovičius, Jokūbas (Jacobus Chodorelowicz), Daugirdaičiai, baj. 225, 238 baudž. 183 Daugirdas, baj. 180 Chodorkewiczius, Jagunthas, baudž. 184 Daugirdas, Trakiškių baj. 68 Chodorovicz, Juschko, valst. 48 Daugirdas, Henrikas Daukša, baj. 257 Chodorowic, Kuzma, valst. 173 Daugirdaitė-Petkienė, Elena, kunig., žr. Svirskienė Chodzkovičius, Aleksandras, baj. 263 Daugirdaitė, Ona, Jono (Ivaškos) Iljiničiaus žm., baj., Chonyka, baj.? 23 žr. Iljiničienė Mathias, Laurentius Chorki, Alberto s., baj. 250 Daugirdaitis, Andriejus, baj. 181, 217 Chreptavičiai, bajorai 238 Chrynyecz, valst. 119 Daugirdaitis, Bagdonas, baj. 241 Chrszczonowycz (Chrsczonowicz, Chrzonowycz), Al- Daugirdaitis, Jonas (Hanusas), baj. 13, 14, 180 bertus, Maišiagalos srities baj. 138, 133, 210, 233 Daugirdaitis, Fedka (Teodoras), baj. 13, 14, 180 Chrzonis, Joanni, baj. 231 Daugyerdowsski, Grussky‘ų baj. 52 Georgio Chvalczewski, not. 265 Daugėla, Stanislovas, baj. 202 Chwalkowicz, Dasko, valst. 136 Daukšaitis, Stanislovas, baj. 259 Chwalkowicz , Siemion, de Dzeiwierz, valst. 136 Daukšienė, Barbora, Stanislovo žm., baj. 259 Chwedzecz, smuklininkas 83 Davaina, Jonas Jonaitis, baj. 247 Chvyedzyum, valst. 69 Davaina, Stanislovas Stanislovaitis, Polocko vaiv. 256, Cibulskis, Didžiosios Zelvos alt. 170 263, 265 Cimskis, Merkelis (Melchior Cimski), Smolensko kan. Davainaičiai, baj. 221, 252 43, 44 Davainaitienė, Barbora, Jono Iljiničiaus duktė 201 Concewycz, Stephanus, baj. 225 Davainaitienė, Ona, Ivaškos Davainaičio našlė, baj. 70, Cosczyvk, valst. 26 201 Cumiecz, valst. 83 Davainaitis, Alekna, baj., Ivaškos brolis, Davainos Viz- Čerčinskis, kun. 159, 238 girdaičio sūnus, Trakų kašt. 70, 71, 201 Czybulczyna, baj. 151 Davainaitis Andriejus, baj. 46, 191 Czieszewskis, Piotras, Gniezno srities dvas. 133, 230 Davainaitis, Andriejus, Ivaškos brolis 201 Czinthowthowna, Massiya (Marija Čintautaitė?), baj. Davainaitis, Andriejus, Eišiškių sen., valdovo kambari- 210 nis 65, 66, 199, 263 Czytheiko, valst. 97 Davainaitis, Ivaška, Bielsko sen. 70, 201 Czywochanys, Dyrmeyko, valst. 34 Davainaitis, Jokūbas, Drohičino sen. 39, 189, 252 Czywonowicz, Michalko, valst. 19 Davainaitis, Jonas (Jan Dowojnowicz), baj., Jurgio bro- Čolginas, baj. 252 lis 46, 49, 59, 191, 194, 221, 222 Czuza, Juskko, baj. 210 Davainaitis Jurgis, baj. 46, 191, 194

286 Davainaitis, Petras Jonaitis, Ivaškos sūnus, baj. 70, 71, Fyethko, valst. 95 202 Filipavičius, Jonas, Žygimanto Senojo sekr., Viln. kan. Davainaitytė, Elena, vyresnioji Ivaškos Davainaičio 82, 205, 225, 227 duktė, baj. 70, 71, 202 Filippo Ser Tomasi Sandri de Pistorio 243 Davainaitytė, Julijona, jaunesnioji Ivaškos Davainaičio Florijonienė Radogolskienė, Ona Petraitė Krupaitė, žr. duktė, baj. 70, 71, 202 Radogolskienė Davainienė, Elžbieta, Stanislovo Stanislovaičio žm., Fridrikas Jogailaitis, Gniezno arkivysk., Krokuvos baj. 265 vysk., kard. 127, 228, 233, 261, 262 Dawgenys, baudž., 14 Fridrikas iš Betygalos, baj. 229 Derslovaitis, Bogumilas, vysk. brolis 24, 73, 184, 202 Derslovaitis, Martynas, vysk. brolis 73, 184, 202 Gabrielis, Jašiūnų apyl. baj., Kotrynos Skubienaitės Derslovaitis Šalčininkietis, Mikalojus, Viln. vysk. žr. vyras 261 Mikalojus Gabrielis, Varnionių apyl., baj. 185 Derslovaitis, Stanislovas, vysk. brolis 73, 184, 202 Gabrielavičius, Viktoras, baj., Mažosios Merkinės įpė- Dyaczek, Jan, Zofijos Alšėniškienės not. 198 dinis 77, 124, 203, 226 Dimdowicz, Lukiam, valst. 83 Gajkovska, Roza, baj. 262 Dmythr, valst. 40 Gajkovskis, Antonis, baj. 262 Dobrowicz, Hanussium, valst. 75 Gajkovskis, Ivanas, baj. 262 Dobrowicz, Jankonem, valst. 75 Galiginaičiai, broliai, didikai 200 Dobrus, valst. 26 Galiginaitienė, Zofija, baj. 67, 68, 199 Dokszy, valst. 17 Galiginaitis, Alekna-Dylys 67, 68, 72, 81, 199, 201, 202, Domaschewicz, Mylosch, valst. 21 205 Dominykas iš Secemino, Laskio kancl., teol. dr. 115, Galiginaitis, Andriejus, baj., LDK virtuvininkas 67, 225 68, 81, 199, 205 Doskovycz, Paulus, baj. 119 Galiginaitis, Mykolas, Drohičino sen. 67, 68, 199 Douczyusch, Mathus 97 Galiginaitis, Sutka Andriejus 67, 68, 69, 199, 201 Downiewiczum, Seruzysium, valst. 117 Garbovietis, Albertas, kun. mans. 16, 180 Dowoyno, valst. 37 Gaškavičius, Andriejus, vysk. 17, 18, 181 Drozdzinskis, Vseliubo kleb., vysk. Jono dvaro ižd. 85, Gathawtos, baudž. 7 206 Gavėnaitis, Martynas, baudž. 10, 11 Dubickis, Danielius, viešasis not. 173, 266 Gedgaudaitienė, Milochna Petrienė, baj. 181, 259 Dublyanyn, Nyesztha, valst. 40 Gedgaudaitis, Petras Simonas, Viln. kašt. 181, 206– Dzyemyan, valst. 121 207, 258, 259, 260 Dzerszkowicz, Supron, valst. 48 Giedraičiai, kunigaikščiai 237 Džežgovskis, Mikalojus (Mikołaj Dzierzgowski), arki- Giedraitienė, Anastazija, Pauliaus žm., baj. 179, 255 vysk., žr. Mikalojus Giedraitis, Laurynas Juškovičius (Juškaitis), kunig. 153, 215, 237 Ehilko, valst. 73 Giedraitis, Merkelis, Žemaičių vysk. 172, 173, 266 Eybuth, valst. 225 Giedraitis, Mikalojus, kunig. 178 Eirudovičienė, Ona, Nekrašiaus žm., baj. 260 Giedraitis Mikalojus (galbūt Mikalojaus Giedraičio sū- Eirudovičius, Bagdonas, Nekrašiaus sūnus, baj. 260 nus), baj. 9, 179 Eirudovičius, Nekrašius, baj. 260 Giedraitis, Paulius (Simonaitis, Schimkowicz), baj. Eirudovičius, Žygimantas, Nekrašiaus sūnus, baj. 260 179, 255 Elena Jonaitė, Maskvos kunig. 234 Gyelda, Motiejus, laisvasis žmogus 211 Eprath, valst. 26 Gielutis, valst. 214 Erazmas Ciolekas (Vitellius), Viln. kan., Plocko vysk. Gieschoruczonys, Maczyey, valst. 150 117, 118, 203, 226, 243 Gyethowthowycz, Pyethko (Petras Getautaitis), baj. Erazmas Eustachii, Kauno, Kernavės, Pasvalio kleb., 196 kan. 149, 211, 235, 254 Gymathowicz, Gleb, baj. 260 Erazmas, Pastovių kleb. 232 Gineitaitis, Ivaška, Mažosios Zelvos įpėdinis, baj. 53, 192 Ewilgus, valst. 214 Ginvilaitienė, Ona, baj. 225 Ginvilaitis, Mikalojus, baj. 47, 191 Feliksas, Kietaviškių alt. 246 Ginvilaitis, Petras Načkus/Načka, baj. 55, 115, 193, Feliksas Služevskis, Senųjų Trakų abatas, vienuolyno 219, 225 statytojas 245 Ginvilaitis, Jonas Načkaitis, baj., žr. Načkaitis Feliksas, Upninkų lektorius 9, 179 Ginvilaitis, Mykolas/Mikalojus Načkaitis, baj. žr. Feliksas Kazimierietis, Viln. vysk. sufraganas 256 Načkaitis

287 Ginvilovičienė, Ona Bagdonaitė Koreivaitė, baj. 211 Grigalius Albertaitis Lvovekietis (iš Lvoveko), Pozna- Gyrdzewiczy, valstiečiai 67 nės vysk. dvas., viešasis not. 75, 203 Giovanni Turchi dei Balbani, Lukos miest. 243 Grigalius Kaunietis 225 Girdžius, Kazimiero Jogailaičio tarnas 50, 191 Grigalius, Medininkų kan. 225 Gyrmunth, valst. 26 Grigalius Miedzė, kun. 212, 229 Gyrsztholth, valst. 26 Grigalius, Subatnikų kleb. 127, 227 Glebaitė, Marina, žr. Kločkienė Grigalius, Svierionių alt. 167, 171 Glinskis, Mykolas, kunig. 32, 36, 98, 186, 194, 209, 238, Grigalius, Vidžių kleb. 236, 255 248 Grigas, Talimanto tėvas, kunig. 181 Glovačevičius, Mikalojus (Glowaczewskis), Porazavos Grimalaitis/Grimaličius, Nemira, [Niemira Hryma- bažn. įsteigimo liudytojas 59, 194 licz] Drohičino ir Melniko sen. 52, 60, 82, 192, Gnyaszderrszy, Peradotha (Prandota), kun. 260 195, 205 Gnievošas, Slanimo kleb. 265 Grodniczy, Joannes, baj. 263 Godzowičiai (Gudzevičiai?) Godzevičiai, didikai 96, Gudavičiai (Gudziewiczy), valstiečiai 62, 63 98, 209 Gojcevičienė, Ona, Daugirdaitė, žr. Iljiničienė Hajno, Jan, baj. 262 Gojcevičius, Jurgis-Juška, baj. 181, 193, 226, 264 Hajno, Roža Žyczilovna, Jano žm., baj. 262 Goly, Narmut, valst. 83 Hancuszko, valst. 63 Goreckis, Dorų alt. 167 Heyko, Bartholomeo, baj. 151 Gorinskis, Petras, Viln. vysk. dvaro marš. 154, 237 Heyko, Gregorius, baj. 151 Goštautai 159, 161, 162, 193, 204, 227, 238, 257 Heyko, Matia, baj. 151 Goštautaitė, Elžbieta, Martyno Jonaičio, duktė 237 Helena, Pauliaus Salakiečio našlė, baj. 216 Goštautas, Albertas, Martyno sūnus, LDK kancl., Viln. Hiacintas (Jackus), Svyrių kleb. 217 vaiv. 82, 93, 141, 151, 154, 155, 205, 208, 217, 228, Hlebavičiūtė, Kotryna, žr. Kločkienė 233, 236, 237, 238, 239, 245, 262, 264 Hlebas, Smolensko vaiv. 188, 192 Goštautas, Jonas, Viln. vaiv. 13, 180, 192, 204, 241, 262 Hlebavičienė, Ona Buivydaitė, Jokūbo Hlebavičiaus Goštautas, Jurgis, baj. 204 (Kibartaičio?) našlė 210 Goštautas, Martynas Jonaitis (Marcin Gasztołd), Kije- Hlebavičienė, Ona Stanislovaitė- Bartoševičiūtė, Jono vo ir Trakų vaiv. 78, 79, 156, 204, 237, 238 žm., baj. 261 Goštautaitis, Motiejus, baj. 54, 192 Hlebavičius, Jonas (Jan Hlebowicz), baj., LDK marš., Goštautas, Stanislovas, Alberto Martynaičio sūnus, Polocko vaiv. 5, 178, 232, 261, 262 pirmasis Barboros Radvilaitės vyras, Naugarduko Hlebavičius, Jurgis (Jerzy Hlebowicz), baj. 39, 188 sen. 141, 142, 156, 158, 237, 238 Hlebavičius, Stanislovas, Smolensko vaiv. Hlebo (Gle- Goštautienė, Barbora Radvilaitė, Stanislovo žm. 238 bo) ir Milochnos Onos Račkovnos sūnus, Polocko Goštautienė, Darata Kęsgailaitė, Jono žm. 79, 204 vietininkas 52, 55, 60, 188, 192, 195, 201, 251, 262 Goštautienė, Marija, kunig. Trabska, Martyno Jonaičio žm., Alberto Martinaičio mot., baj. 237, 262 Hordyna, Jokūbas Korobanovičius, Alberto Goštauto Goštautienė, Ona Alšėniškė, Martyno Jonaičio žm. dvaro marš. 262 236 Hoscylovičienė, Ona, Jokūbo žm., baj. 8, 178, 211 Goštautienė, Zofija, Alberto Martynaičio žm., Verei- Hoscylovičius (Hoscylowicz), Jokūbas (taip pat Asila- kos kunigaikštytė, kunig. Vosyliaus duktė 141, vičius), baj. 8, 178, 211 155, 156, 158, 162, 233, 237, 238, 259 Hoscylovičiūtė (taip pat Asilavičiūtė), Anastazija, baj. Gotardas, Svyrių alt. 136, 232 179 Gotardas, Naujųjų Voverių vik. 70, 201 Howyen, valst. 18 Gotardas, Viln. katedros zakristijonas 77, 203 Howienowicz, Masiusz Janel 66 Gotoltovičius, Jurgis, baj. 258 Hrycz, valst. 25, 26 Gotoltovičienė, Ona, Jurgio žm., baj. 258 Hrydzyath, valst. 35 Gowszuthis, valst. 26 Hrymalicz, Niemira, žr. Gžymalaitis Gralachas, Jonas, Viln. miest. 199 Hrynhecz, valst. 57 Gregorius Loweycz, Kauno parap. mokyklos rektorius Hrynyecz, valst. 95 246 Hrinicz, Hrinko, valst. 136 Gregorius, Ušakovo kleb. tarnas 183 Hrynko, Gregorius, baj. 263 Gryczysch, Myczywowys, valst. 150 Hrynko, Dorothea, Gregorius žm., baj. 263 Grigalius [Hryszka] (Kimbaras), Viln. vaiv. vietininkas Hussowski, Mikalojus Mikalojaitis, Przemyslio vysk. 238 dvas. 198 Grigalius, Geranainių kleb. 127, 227, 261 Hutorowicz, Iwasko, valst. 136 Grigalius, Žeimių alt. 178 Hutorowicz, Kulak, valst. 136

288 Ykonowicz, Alexi, valst. 19 Jahohlewiczius, Jonas, baj. 183 Ykonowicz, Mikula, valst. 19 Jaksztha, valst. 35 Jakubowycz, Voyczyech, baj. 151 Iljiničai, didikai 263 Jamylecz, valst. 94 Iljiničaitė, Barbora, Jono duktė, žr. Narbutaitienė Jan Makowieczki Bolkowo (Veliunio pav.) kleb. 248 Iljiničaitė, Ona Mikalojaitė, Mikalojaus Jurgaičio pir- Janelys, baudž. 14 moji žm., žr. Zenovevičienė Janyecz, baudž. 16 Iljiničienė Elžbieta, Jurgio žm., baj. 181 Janiecz, valst. 84 Iljiničienė, Ona, Andriejaus Daugirdaičio duktė, Jono Janyecz, valst. 68 (Ivaškos) Iljiničiaus žm., baj. 18, 56, 57, 118, 119, Janičius (Janyecz), baudž. 129, 130 120, 121, 122, 181, 193, 194, 217, 226, 251, 265 Janys, valst. 26 Iljiničius, Jonas (Ivaška), baj. 17, 18, 71, 180, 181, 193, Janko, valst. 173 202, 217, 226 Janowa (Jonienė), našlė, baj. 151, 236 Iljiničius, Jurgis Jonaitis, Onos ir Jono Iljiničių sūnus, Janowicz, Franciscus, baj. 210 Butrimo įsūnis (žr. Butrimaitė, Ona) Bresto ir Ly- Janowicz, Martinus, baj. 210 dos sen. 30, 52, 58, 82, 151, 181, 186, 192, 193, 119, Janovičius, Mikalojus, burmistras 33, 187 121, 122, 201, 205, 236, 258, 260 Janowicz, Nicolaus, baj. 210 Iljiničius, Mikalojus (Grigas) (Nicolaus Hrek Ylynycz), Janowicz, Stanislaus 216 baj. 17, 180, 181, 193, 217, 251 Janowicz, Stanko, valst. 75 Ivanas iš Kolčanovičių, baudž. 3, 4 Janowicz, Stecz, valst. 84 Ivanas III, Maskvos did. kunig. 91, 207 Januldus, valst. 214 Ivaška (Mykolaitis), Pinsko sen. 218 Januszkiwycz, Gabriel, baj. 96 Ivaškevičienė/Ivaškovičienė, Elžbieta Andriejūtė Taut- Januszkiwycz, Petrus, baj. 96 girdaitė, Alberto žm., baj. 215, 242, 260 Jaroslawowicz, Bogdanus, baj. 185 Ivaškevičius/Ivaškovičius, Albertas, baj. 215, 242, 260 Jastheyko 16 Ivaškevičius, Stanislovas, dvaro marš. 39, 189 Jaszuss, valst. 84 Ivaškovičienė, Marija, baj. 208 Jawlyn, Stanislaus, baj. 210 Ivaškovičienė, Ona, Mikalojaus žm., baj. 219 Jawniewicz, Tomko, valst. 84 Ivaškovičius, Andriejus, baj. 208 Jezofičius, Abraomas, ižd. 231 Iwaskowicz, Cunradus, baj. 208 Jendžejovskis, Jonas, Baltosios Rusios arkidiak. 203 Ivaškovičius, Mikalojus, baj. 219 Jeremijas, Motiejaus sūnus, iš Čarnkovo, Poznanės Ivaškovičius, Vaitiekus, baj. 202 vysk. not., Gniezno konsistorijos teismo prok. Ivaškovičienė, Vaitiekaus žm., žr. Elžbieta Kibartaitytė xxxiii, 59, 120, 121, 194, 229, 230, 236 Izay, valst. 121 Jeremijus, valst. 22 Izidoras, Kijevo arkivysk. kard. 243 Jeronimas, Pabaisko alt. 166, 170 Jodkovičius, Aleksandras (Aleksiejus) [Jodkowiczius], Jablkowskis, Wojciechas, Gniezno srities dvasininkas baj. 22, 23, 182 133, 230 Jodkovičius, Jurgis (Grigalius), baj. 22, 23, 183 Jacobus, valst. 57 Jodkovičius, Paulius, baj. 23, 182 Jacubelis et Lachowicza, Švenčionių gyventojai 217 Jodkovičius, Tolvaišas(Talvaiša), baj. 23, 182, 183 Jaczevicz, Mylosch, valst. 76 Jogaila, Ldk, Lk 80, 207, 210, 213, 214, 215, 222, 241, Jaczkyewicz, Martinus, baj. 96 242, 243, 252, 257, 258 Jaczkowicz, Jacobus, valst. 84 Jokūbas Falibovskis/Chvalibogskis, Deltuvos kleb. Jadawgo, baj. 67 154, 212, 237 Jadogovičius, Abromas, baj. 183 Jokūbas, Dolistavo kleb. 248 Jadogowiczius, Adomas Andraitis, baj. 184 Jokūbas iš Drohičino, pirmasis Ukmergės Švč. Merge- Jadolgaitienė, baj. 183 lės Marijos altoriaus alt. 8, 178, 213 Jadolgaitis, Andriejus (Andreas Jadolgowicz), baj. 23, Jokūbas iš Mazovijos, Eišiškių kleb. 232, 253 25, 27, 183, 184 Jokūbas, Giedraičių alt. 170 Jadolgaitis/Jadolgovičius/Jadogovičius, Steponas [Ra- Jokūbas Maikas iš Tykievkų, Kalinuvkos kleb. 41, 42, dvila] Andruškovičius, baj. 23, 24, 182, 183, 184 189, 222 Jagelo, valst. 74 Jokūbas, Kosavos kleb. 265 Jagintaičiai-Rimvydaičiai, bajorai 253 Jokūbas, Lentupio kleb. 21 Jagintas, Rimvydo tėvas, Lydos sen. 191 Jokūbas Kožuchovskis, Gegužinės, vėliau Maišiagalos Jagintaitis, Rimvydas Jonas, Porazavos įpėdinis, valsty- kleb. 210, 219 bės pareigūnas 49, 50, 191, 205 Jokūbas, Mažosios Merkinės (Turgelių) kleb. 124, 227 Jagintienė, Magdalena, iš Trakelių?, baj. 205, 253 Jokūbas, Minsko vik. 185

289 Jokūbas, Naujadvario (Gardino sr.) alt. 165, 170 Jonas Lubranskis, Poznanės vysk. 224 Jokūbas, Semeliškių kleb. 219 Jonas Filipavičius, Kijevo vysk., Viln. kan., Pasvalio Jokūbas, Svyrių alt. 20, 181 kleb. 93, 151, 208, 232, 236, 254, 255 Jokūbas Šivočinas, Ukmergės kleb. 103, 213 Jonas Trakietis, Ainos kleb. 16, 180 Jokūbas, Ušakovo vik. 182, 183, 184 Jonas, Alantos kleb. 215, 265 Jokūbas, Ušakovo min. 182, 183 Jonas, Anykščių alt. 166, 171 Jokūbas, Valkavisko kleb. 51, 192 Jonas iš Plonsko, Ardilavos kleb. 93, 94, 208 Jokūbas, Viazynės kamendorius 258 Jonas iš Radzymino, Plocko vysk. Petro Chodkoviečio Jokūbas de Cuczino (Kučinskis), Viln. kan., kust., ofic. dvariškis 133, 203, 229, 230 Jonas, Ašmenos kleb. 27, 185 Jokūbas, Viln. vysk. 139, 140, 233 Jonas, Cholchlo ministras 134, 230 Jokūbas, vysk. dvaro kun. 73, 202 Jonas, Chožavos/Chožovo alt. 96, 208 Jokūbas Jurowičius, Viln. vysk. Jono Losovičiaus tar- Jonas, Chožavos/Chožovo kleb. 196, 208, 258 nas 259 Jonas iš Uniejovo, Daugų kleb. 96, 97, 209, 221 Jokūbas Lesdzinskis, Viln. katedros mans. 230 Jonas Pšasničietis, kandidatas į Deltuvos kleb. 132, Jokūbas, Žirmūnų alt. 166, 170 133, 230, 244 Jokūbas Staškovskas, kurijos bylų auditorius 152, 236 Jonas, Deltuvos alt. 166, 170 Jokūbas de Vivianis (Giacomo dei Viviani), antipop. Jonas, Dieveniškių alt. 78, 79, 204 Jono XXIII legatas 242, 243 Jonas, Dubravo/Dubrovos kleb. 207 Jokūbaitis, Simonas, baj. 255 Jonas, Dusetų alt. 166 Jokūbavičius, Baltramiejus, baj. 8, 9 Jonas Andriejus Valentini, Eišiškių kleb., Trakų prep. Jonaičiai, bajorai (Nicolaus, Petrus, Albertus et Stanis- 232, 253 laus Janowyczy) 151, 236 Jonas Jurevičius (Ivienieczki?), Eišiškių kleb. 66, 199 Jonaitė, Jadvyga, baj. 213 Jonas, Giedraičių alt. 166 Jonaitis, Jokūbas, Jono Daugirdaičio sūnus, baj. 15, Jonas, Hožos (Ožių, Asiužos) bažn. kleb. 36, 65, 188, 180 199 Jonaitis, Jonas Mantvydaitis, baj. 24, 184 Jonas, Yvijos/Vijos kleb., alt. 259, 262 Jonaitis, Jurgis, baj. 256 Jonas Plikis (Jan Goly), Kauno Šv. Petro ir Pauliaus Jonaitis, Kasparas, baj. 256 bažn. Švč. Trejybės (?) alt. 165, 169, 246 Jonaitis, Lukas, baj. 256 Jonas Zaluskis, Kauno kleb. 33, 220, 231 Jonaitė, Ona, žr. Nekrašaitienė Jonas, Kernavės kleb. 149, 150, 235 Jonaitienė, Zofija, baj. 15 Jonas, Krupos kleb. 72, 202 Jonas XXIII, antipop. 242 Jonas, Lydos vik.? 72, 202 Jonas Albertas, Lenkijos kar. 43 Jonas Petrovskis, Lipos kleb. 199, 263 Jonas Kazimieras, Lenkijos kar. 237 Jonas, Maučiadžio alt. 168, 172 Jonas iš Cechanoveco, baj. 229 Jonas Zablotovskis, Naugarduko kleb. 79, 80, 204 Jonas Chojenskis (Jan Chojeński), Krokuvos arkidiak., Jonas Kunickis, Nemenčinės kleb. 215 kar. sekr. 154, 237 Jonas Regulietis, Paberžės alt. 215 Jonas Dobryničietis, Viln. kan. 203 Jonas, Paparčių bažn. kleb. 219 Jonas Domanovskis, Viln. vysk. vik. prep., vysk. kancl., Jonas Grotas, Pasvalio kleb. 254 kan. 154, 164, 209, 237, 241, 242, 245, 249 Jonas, Polonkos alt. 263 Jonas Gomulka, Viln. kan. 88, 94, 206, 208 Jonas, Polonkos ministr., Polonka 263 Jonas iš Lietuvos Bresto, viešasis not. 77, 203 Jonas, Punios kun. 188 Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, nesantuokinis Žygi- Jonas iš Lepkių, Rokiškio kleb. 214 manto Senojo sūnus, Viln. vysk. administratorius Jonas, Smurgainių kleb. 232 3, 80, 82, 85, 93, 101, 139, 141, 150, 151, 152, 153, Jonas, Smurgainių alt. 167, 171 154, 177, 178, 193, 205, 208, 210, 212, 214, 215, 216, Jonas, Smurgainių alt. 171 217, 230, 233, 235, 236, 237, 239, 240, 241, 246, 249, Jonas, Svyrių alt. 20, 167, 182 255, 257, 261, 265 Jonas Mist, Svyrių alt. 171 Jonas Losovičius, vysk. 13, 34, 5, 61, 62, 68, 139, 140, Jonas, Trobų kleb. 127, 227, 261, 262 180, 187, 192, 197, 200, 206, 218, 233 Jonas iš Podosių, Tščianės bažn. vik. 47, 191 Jonas, Viln. vysk. Jono Losovičiaus dvaro marš. 54, 192 Jonas, Ukmergės kleb. 8, 178 Jonas, Lvovo arkivysk. 186 Jonas, Ukmergės vik. 8 Jonas Mauras (Manco), pop. legatas 242 Jonas iš Varnionių, vysk. Taboro kap. 16, 180 Jonas Merkurijus Vipera (Giovanni Mercurio Vipera), Jonas Andriuševičius, Viln. kan. (1537–1567) 241 pop. Julijaus II penitencijarijus, bylų auditorius Jonas, Viln. dekanas 27, 185 244 Jonas Pyzdrietis, Viln. arkidiak. 260

290 Jonas, Viln. kan. 51, 54, 62, 65, 191, 192, 197 Jurgis Paulavičius, Maišiagalos kleb. 215 Jonas Kučikavičius, Viln. kan. 68, 200 Jurgis Taliatas, Maišiagalos alt., Salako kleb., Medinin- Jonas Silvius Amatus Sicilietis, Viln. kan. 225, 241 kų (Žemaičių) vysk. kan. 210, 216, 261 Jonas Solfa, Viln. kan. 164, 241 Jurgis (tikriausiai Taliatas), Pabaisko alt. 102, 211 Jonas Vierbkovskis (Jan Wierbkowski), Viln. kan. 159, Jurgis, Ramygalos kleb. 211, 212 163, 164, 172, 238, 240, 241 Jurgis Vonsošietis (Georgius Wasonce), Sidros kleb. 239 Jonas, Viln. ofic. 181, 199 Jurgis Šimkovičius, Svyrių alt. 167, 171 Jonas, Viln. vysk. Mikalojaus not. 24, 27, 184, 185 Jurgis Chvalčevskis, Zarasų kleb., Viln. kan., Lucko Jonas, vysk. not. 73, 202 vysk. 90, 207, 257 Jonas, Volpos mans. 197, 199 Jurgis Kasparas Varšuvietis, Viln. kan. magistras 77, Jonas, Vseliubo alt. 168, 172 94, 203, 208 Jonas Strembošas (Strzamboch), Didž. Voverių alt., Jurgis Vilnietis, Viln. arkidiak., Medininkų vysk. 88, kleb. 165, 170, 249 206 Jonas, Didž. Zelvos kleb. 58, 120, 121, 122, 193, 194 Jurgis, Vyšniavo įpėdinis, baj. 258 Jonas, baudž. 10, 11 Jurgis-Rynko, Zadvėjos (Zadweia) baj. 263 Jonušas, kunig. 95, 208 Juriowiczius, Stanislovas, Jašiūnų baj. 261 Jonušienė, Ona Teodoratė Kaributaitė, buv. Petrienė Juškaitis, Jurgis, Zarasų apyl. baj. 255 Mangirdaitienė 95, 208 Juškavičienė, Ona, Jurgio žm., baj. 254 Josifas II Soltanas, Kijevo metropolitas 204, 221, 241 Juškovičius, Albertas, baj. 213 Juchna, tarnas 183 Juškovičius, Baltramiejus, Varnionių (?) baj. 185 Juchnavičienė, Miloslava, Jurgio žm. 125, 126, 227 Juškovičius, Gabrielis, Maišiagalos apyl. baj. 210 Juchnavičius, Chričonas (Fedoras, Chodoras), Jurgio Juškovičius, Jokūbas, Varnionių baj., Baltramiejaus brolis, baj. 125, 126, 227 brolis 185 Juchnavičius, Jurgis, baj. 125, 126, 227 Juskovičius, Jurgis, Vysk. Dambravos dv. laikytojas, Juchnavičiūtė, Jadvyga, Jurgio duktė, baj. 125, 126, 227 baj. 16, 180 Juškovičius, Jurgis su dukterimi Ona, Traupio baj. 213 Judzko, valst. 182 Jurgis Juškavičius, Jurgis 254 Julijus II, Giuliano della Rovere, pop.-karžygys 57, 74, Juškevičius, Albertas, baj. 214 116, 118, 132, 193, 203, 229, 234, 244 Juškavičius, Albertas, baj. 254 Jundila, Mikalojus Ginvilaitis, didž. kunig. Elenos vir- Juškevičius, Paulius, baj. 214 tuvininkas 45, 190 Juškevičius, Vaclovas, baj. 214 Jundila (Jundzylo), baj. 68 Juškienė, Barbora Maciejovičiūtė, miest. 220 Jundilaičiai/Jundzilovičiai 69, 200 Juszcam, valst. 117 Jundilaitis/Jundzilovičius, Jonas, baj. 69, 200 Juschkonys, baj. 67, 68 Jundzila, Jonas, Voverių įpėdinis, baj. 203 Juschkowa Czyczewycza (Juškienė), Juškos Čičevičiaus Jundilaitis/Jundzilovičius/Jundzilaitis, Mikalojus, LDK našlė, Kernavės apyl. baj. 151, 236 vėliavininkas 69, 200, 201, 252 Juškus, Jurgis, miest. 220 Jundilaitis/Jundzilovičius, Paulius, baj. 69, 200 Juozapas iš Fretų, Eišiškių bažn. min., not. 66, 199 Kaczuta de Wolna, baj. 263 Juozapas Husianas, Lebedžių kleb. 258 Kalutha, valst. 57 Juozapas Jasinskis, Viln. arkidiak. 238, 241, 253 Kanio, Albertas, mėsininkas 32, 33, 187 Jurazicz, Allexius, baj. 210 Kaributaitė, Ona Teodoraitė, žr. Jonušienė, baj. 95, Jurazicz, Paulus (Paulius Juražičius), baj. 151, 210, 236 208 Jurgaitė, Barbora, žr. Butrimienė Karolis V, imp. 178, 237 Jurgaitis, Jonas, baj. 25, 183, 184, 263 Karp, Dolistavo apyl. baj. 249 Jurgaitis, Mikalojus Stanislovaitis, Svyrių kleb. 183 Kasparas, Ašmenos alt. 167, 171 Jurgaitis, Stanislovas, baj. 183 Kasparas Ščerbinskis, Drūkšių kleb. 173, 266 Jurgelis, valst. 203 Kasparas, Viln. kan. prep. 196 Jurgelis, smuklininkas 83 Kasparas Varšuvietis, Viln. kan. 203 Jurgevičius, Mykolas, baj. 213 Kazimieras Jogailaitis 3, 12, 33, 36, 37, 38, 39, 40, 49, Jurgevičius, Mikalojus, baj. 136, 232 61, 79, 80, 90, 177, 179, 184, 187, 188, 189, 191, 194, Jurgi, valst. 173 195, 196, 203, 205, 207, 213, 215, 220, 222, 235, 238, Jurgis Albertaitis iš Bresto, Vloclaveko vysk. dvas. ir 240, 241, 242, 252, 259, 265 not. 132, 229 Kazimieras, šv. 113,159, 160, 161, 224, 234, 238, 242 Jurgis, Dubingių alt. 171 Kenysch 7 Jurgis Andriuševičius Šarkiškis. Karmėlavos kleb. 246 Kęsgailos 164, 193, 242, 253 Jurgis iš Giedraičių (Giedraitiškis), Maišiagalos alt. Kęsgaila, Mikalojus, mažametis Deltuvos koliatorius 210, 233 212, 213

291 Kęsgaila, Mykolas, Viln. vaiv. 34, 187 Kločka, Motiejus Albertaitis, Vitebsko vaiv., Žemaičių Kęsgaila/Kęsgailaitis, Jonas, Stanislovo tėvas, Žemaičių sen. 251 sen., Trakų ir Viln. kašt. 13, 32, 34, 48, 86, 180, 187, Kločkos, Padarosko dv. savininkai 194 191, 206 Kločkienė, Kotryna, Stanislovo Glebavičiaus duktė, Kęsgailaitis, Mikalojus, Kražių (Žemaitijoje) įpėdinis, Motiejaus Albertaičio žm. 151 Jono sūnus 86, 206, 242 Kločkienė, Marina Glebaitė (Hlebowna), Alberto Jo- Kęsgaila/Kęsgailaitis, Mikalojus Mikalojaitis, Mikalo- naičio žm., baj. 25 jaus Jonaičio sūnus, Deltuvos įpėdinis 82, 85, 132, Kločkos, didikų giminė 251 133, 154, 205, 229, 230, 237 Kmita, Jonas, Viln. vysk. dvaro pastatų prižiūrėtojas Kęsgaila, Mikalojus Stanislovaitis, baj. 218 154, 237 Kęsgaila, Stanislovas Jonaitis (Stanislao Ianowicz), Knuino, Didž. Voverių alt. 165 Žemaičių sen. 30, 48, 52, 60, 93, 98, 132, 133, 191, Kolanko, valst. 48 192, 195, 201, 204, 208, 209, 212, 229, 230 Komorovskis, Stanislovas, Viln. vysk. not., 1522 m. vi- Kęsgaila, Stanislovas Mikalojaitis, Onos Radvilaitės sū- zitacijos dalyvis, vėliau Žiežmarių tijūnas 3, 45, 53, nus 237 55, 56, 59, 61, 68, 72, 77, 80, 90, 91, 93, 95, 96, 102, Kęsgaila, Stanislovas Sendivojaitis, baj. 212 158, 177, 193, 202, 203, 238, 239, 241, 265 Kęsgailaitė, Barbora Mikalojaitė , žr. Zavišienė 212 Koncevičius, Steponas (Stephanus Konczewicz), Abe- Kęsgailaitė, Darata, žr. Goštautienė lės įpėdinis, baj. 116, 117, 212, 225 Kęsgailienė, Elžbieta, Astikaitė, Mikalojaus Stanislo- Koncevičius, Jokūbas, baj. 210 vaičio žm., baj. 218 Kondrataitė, Petronėlė, Paberžės baj. 232 Kęsgailienė, Ona Radvilaitė, Jono Mikalojaičio duktė, Kondratas (Kondratovičius), Petras, baj. 213 Mikalojaus Mikalojaičio žm., baj. 154, 212, 230, Koreiva, Giedraičių įpėdinis, 179 237 Koreivaitė, Onos Bagdonaitė, žr. Ginvilovičienė Kęsgailienė, Mikalojaus Jonaičio žm., Alberto Jonaičio Koryczky, Andreas, Lipnikų (Skarulių) steigimo liudi- Manvydo duktė 86, 206 ninkas 246 Kgluchovskii, Valentinas, Ukmergės alt. 166, 170 Korkas, Levas, vietininkas Naugarduke 221 Kgorčynski, Ašmenos alt. 171 Koscievičius, Vaclovas, LDK žemės marš. 251 Kgorecki, Dorų alt. 172 Kosciuška, Tadas, baj. 265 Kgrochovski, Ukmergės alt. 166, 171 Kosczyuk, valst. 26 Kibartaitė, Kotryna , žr. Sirtautaitienė Koška, Ivanas, baj. 240 Kibartaitė, Ona, baj. 199 Kosma alias Kossylo, valst. 56 Kibartaitienė Simonienė, baj. 202 Kosovskis, Motiejus, not. 248 Kibartaitytė, Elžbieta, Simono sesuo, Ivaškovičiaus žm. Kostevičienė Jonušienė, Marina 253 202 Kostevičius, Jonušas (Janusz Stankowicz Kostewicz, Kibartaitė, Ona Albertaitė, baj. 199, 202, 212 Kościewicz), Palenkės vaiv. 73, 74, 202, 253 Kibartaitis, Mikalojus Simonaitis, baj. 73, 74, 203 Kostevičius, Stanislovas, Kauno sen. 49, 191 Kibartaitis, Simonas (Szymko), baj. 73, 74, 202 Kotryna, nelaisva moteriškė 8, 9 Kibartaitis, Stanislovas, baj. 202 Kowacewicz, Nicolaus, Porazavos apyl. (?) baj. 51 Kyenthus, valst. 97 Kozacum, valst. baudž. 117 Kiestoycziss, valst. 84 Kozinowicz, valst. 83 Kyluczysch, valst. 97 Krajowski, Franciscus, Viln. vysk. not. 259 Kimalis, valst. Krepnevičius, Martynas, valst. 20, 21 Kimbaras, Albertas Grigalaitis (Wojciech Hryszkowicz Kričkovskis, Pranciškus, Naujadvario kleb. 247 Kimbar), Viln. pavaiv. 158, 238 Kristinas, Šilovičių, Šylavičių kleb. 193, 251 Kirša, Tomas, baj. 259 Kristupas Dirvoniškis, Medininkų vyskupijos kan. Kiška, Petras Stanislovaitis, Polocko vaiv. 178, 208 116, 117, 226 Kiška, Petras Strumila, baj. 230 Krzeczko, valst. 37 Kiška iš Cechanoveco, Stanislovas Petraitis (Petro Kroczewski, Jan, Plocko kan. 248 Strumilos sūnus), Smolensko, vėliau Gardino sen. Krošinskis, Timofiejus, kunig. 214 52, 55, 132, 133, 192, 201, 212, 229, 230 Krovnienė (Krownowa), Sudervės baj. 151 Kyval, Jacobo, valst. 35 Krupskiai, bajorai (Davainų giminės atšaka) 250, 251 Kiweynelis, valst. 83 Krupskis, baj. 190 Klimavičius, Masys, valst. 210 Krupskis, Feliksas, Petro sūnus 251 Klym, valst. 74 Krupskis, Petras, baj. 193, 251 Klymovicz, Thys, valst. 40 Krupskytė, Itemila, Petro duktė, baj. 193, 251 Kločka, Albertas Jonaitis, baj. 32, 187, 251 Krupskytė, Ona Radgosta, Petro duktė 193, 250, 251, Kločka, Feliksas Jonaitis, Padarosko kleb. 194 263

292 Krupskytė, Zofija, Petro duktė, baj. 193, 215, 263 Leonas X, pop. 85, 113, 141, 143, 144, 148, 206, 224, Kruta, valst. baudž. 217 233, 234, 244 Krzestowski (taip pat Krzeslyowki), Motiejus, not. 10, Leonas, Lentupio kleb. 17, 18, 181 179 Leśniczius, Janas, Krokuvos universiteto teol. prof., Kucharskis, Valentinas, Viln. katedros Vytauto alt. 77, Gniezno kan. 133, 230 203 Libovskis, Ukmergės alt. 166 Kučukaitis, Jonas, baj. 202 Lychusza, tarnaitė 130 Kučiukas, Konradas, baj. 202 Lyenidowicz, Pasko, miest. 96 Kulvietis, Abraomas, teologas 240 Lyeschwonys, valst. 150 Kuncevičienė, Aleksandra Stanislovienė, Jokūbo Hle- Lynczovicz, Nester, valst. 119 bavičiaus duktė, baj. 110 Lynok, Joannis, Kauno miest. 209 Kusma, Polonkos miest. 263 Lipec, Ašmenos alt. 167, 171 Kussilius, valst. baudž. 117 Lipnus, valst. 214 Kuszlysz, valst. baudž. 128 Litavorai, bajorai 238 Kuthys, valst. 37 Liubša (Liubčia), Jonas, baj. 212, 215 Kutimnowicz, Droszeyko, valst. 83 Liudvikas, pop. legatas 242 Kutkun, valst. 117 Lyupkus, valst. 37 Kuzmanowicz, Kuzma, valst. 73 Liutauraitis (Litavorov), Mogilno kun. 263 Liutauras, Jonas, LDK marš. 203 Landinonys, Stanis, valst. 150 Liutaurienė, Jadvyga, žr. Aleksandraitė Alšėniškytė, Łaskis, Janas (Jonas Laskis), Gniezno arkivysk. 32, 112, baj. 113, 114, 132, 133, 187, 193, 224, 229, 230 Liuteris, Martynas 144, 145, 234 Laurynas Želežnickis, Suchožebrų kleb. 244 Lodatas, Jonas, baj. 262 Laurynas, Polonkos ministr. 263 Lodatienė, Ona Petraitė, Jono žm., baj. 262 Laurynas Volfas, Benjamino sūnus, iš Gniezno, not. Lopez de Carvajal, kard. 234 85, 90, 206 Losovičius, Jonas, Viln. vysk. žr. Jonas Losovičius Laurynas, Giedraičių vėliavininkas 237 Lossyk, valst. 61 Laurynas Miendzyleskis žr. Miendzyleskis Lostovskis, Deltuvos alt. 166, 170 Laurynas, Labanoro kleb. 215, 228 Lovčus (Lowczus), ežerų saugotojas 25, 27 Laurynas, Šalčininkėlių kleb. 127, 227, 261 Lubovskis, Ukmergės alt. 170 Laurynas iš Tverečiaus, kan. 217 Lukas Milaševskis, Drūkšių/Drisviatų kleb. 255 Laurynas, Ukmergės ministras 8 Lukas, Yvijos (Vijos) kleb. 127, 227, 261 Laurynas, Viln. kan. 51, 54, 62, 191, 192, 197 Lukas Konopkietis, Pabaisko alt. 9, 102, 179, 211 Laurynas Miendzyleskis , Viln. kleb., kan., valdovo Lukas Ksienžopolietis (Kšenžopolietis), Švenčionių sekr. 52, 192, 225 kleb. 138, 152, 153, 217, 233, 236 Laurynas Valčkavičius, Viln. kan. 68, 200 Lukas, Senųjų Trakų abatas 28, 29, 186 Laurynas Laskovecietis, Viln. katedros mans. 77, 203 Lukas iš Noskowo, baj., gyd. 58, 193 Laurynas, Naujųjų Voverių kun. 70, 201 Lucas, valst. 68 Lavrynyecz, valst. 130 Lukyria, valst. 25 Lazarovičienė, Sofija Kosciovna, Jurgio Laskos žm. 34, Lupko, valst. 25 246 Lazarovičius, Jurgis Vaška, baj. 34, 187, 219, 246 Macharzecz, valst. 94 Leliušas, Jonas (Lyelyusch, Joannes), Kauno miest. 31 Macieiowicz, Hawsieia, valst. 136 Leliušas, Jurgis (Lyelyusch, Georgio), Kauno miest. 31 Maciejovičiūtė, Barbora, žr. Juškienė Leliušas, Petras, baj. 205, 223 Mackaitis, Jukna, baj. 257 Leluszewiczienė, (A)Polonija, Simono žm., baj. 259 Mackovičienė, Kotryna, Pauliaus Paco žm., baj. 209 Leluszewiczius (Neluszewicz), Simonas, baj. 259 Mackovičienė, Zofija, Mikalojaus žm., baj. 211 Lenartas, Jelnos alt. 168, 172 Mačkovičius, Jonas (Maczkowicz) Mlečkus, baj. 215 Lenartas, Maučiadžio alt. 168, 172 Mackovičius, Mikalojus, baj. 211 Lenczyk, tarnas-šeimynykštis 130 Mackovičius, Mikalojus, Kernavės vik., Pauliaus Paco Leniecz, valst. 83 sūnus 209 Leonardas iš Miaskovo, vysk. Alberto Radvilos not. Mackovičius, Paulius Pacas (Pacz Mackovitz), baj. 209 132, 229 Mačkovičienė, Elžbieta Bučkaitė (Buczkowna), baj. Leonardas [Rodianaitis] Vokietis (Leonard Rodiani 215 Alemannus), Augsburgo vysk. dvas., kantorius, Mačko, smuklininkas 217 kar. not., įsibrovėlis į Viln. šv. Jono bažn. valdymą Maczko, valst. 130 244 Maczonys, Paczelye, valst. 150

293 Maczvs, baudž. 13 Martynas Abramavičius, Balbieriškio kleb. 246 Maczus, valst. 26 Martynas, Dorų alt. 167, 171 Maczus, valst. 35 Martynas iš Dušnikų, Viln. kan., medicinos dr. 82, Maikowicz, Mykula, valst. 53 143, 205, 215, 225, 234, 241 Makarycz, Marcus, valst. 19 Martynas, Kamenio kleb. 89, 207 Makarycz, valst. 19 Martynas Vosyliškietis, Kauno kamendorius 246 Makowski, Nicolao, baj. 250 Martynas, Krošino alt., pono Martyno kap. 84, 205 Maldrikas, Mikalojus, raštininkas 29, 186 Martynas iš Krušovo 244 Maleškovičius, Jurgis, Viln. miest. 75, 203 Martynas, Linkmenų kun. 216 Malyecz, valst. 95 Martynas, Medininkų koadjutorius 124, 227 Malikbašičiai, bajorai 264 Martynas Miniovskis, Merkinės kleb. 221, 222 Maliničius, duoklininkas 87 Martynas, Niedviedicų kleb. 264 Malinowski, Maciej, Bielso pateisėjas 250 Martynas, Punios kleb. 220 Malinovskis, Žirmūnų alt. 166, 170 Martynas, Ramygalos vaitas 212 Malyskovicz, valst. 87 Martynas, Ramygalos vik. 212 Malodobris, Jokūbas Jonaitis (Jacobus Malodobry), Martynas, Svierionių kleb. 185 baj. 182 Martynas, Ščučino vik. 72, 202 Mangirdaičiai, bajorai 76, 227 Martynas, Ušakovo vik. 182 Mangirdaitė, Anastazija, baj. 203 Martynas Sanchocinietis, Valkavisko kleb. 59, 60, 194, Mangirdaitienė Kotryna, Aleksandro žm., baj. 74, 75, 247, 261 203 Martinus, valst. 57 Mangirdaitis, Aleksandras, baj. 74, 75, 76, 203 Marušovskis, Ukmergės alt. 166, 170 Mangirdaitis, Petras Jonaitis, Trakų vaiv. 19, 191, 208 Masluszicz, Stanislaus, valst. 19 Mangirdaitis, Petras, Naugarduko vietininkas 264 Mastris, Jokūbas, Viln. miest. 75, 203 Mangirdaitis Vaclovas, Aleksandro brolis, baj. 76, 203 Matas Migavičius, Viln. katedros mans. 173, 266 Mangirdaitytė, Joana, Vaclovo duktė, Adomienė, baj. Matas Baptista, Žaludko kleb. 223 203 Matyey, Polonkos miest. 263 Mantautaitienė, Dathna (Darata?), Bartošo žm., baj. Matheykowicz. Vitus, valst. 128 261 Mathias, valst. baudž. 117 Mantautaitienė, Jadvyga, Aleknaitė Sudimantaitė, Sta- Mathias de Oszwakthy 17 nislovo žm., baj. 261 Mažeika, Jonas, baj. 150 Mantautaitis, Baltramiejus (Bartošas), baj. 261 Mažeika, baj. 149, 150, 235 Mantautaitis, Mykolas, baj. 261 Merkelis iš Broko, Dolistavo prepozitas, Viln. vysk. vi- Mantautaitis, Stanislovas, Bartošo sūnus, baj. 197, 261 carius in spiritualibus 249 Mantigailaitis, Mykolas, baj. 9, 179 Michailovičius, Jonas Ivachna, baj. 256 Mantigirdaitis, Petras (Piotr Montygerdowicz), baj. 13, Michailovičienė, Ona, Jono Ivachnos žm., baj. 256 180, 262 Mychalovycz, Juschko, valst. 76 Mantvydai/Manvydai, didikai 164, 207, 238, 242 Mychalowicz, Rodz, valst. 48 Mantvydaitis, Jonas (Ivaška) 184 Michalowicz Seraphim su žm. Elžbieta, Ukmergės Mantvydaitis, Jonas Jonaitis, baj. 24, 184 apyl. bajorai 213 Manvydaitė, Jadvyga Jonaitė, baj. 197 Michno, valst. 26 Manvydaitė, Alberto Jonaičio duktė, žr. Kęsgailienė Michno, baj. 75 Manvydas, Albertas, Viln. sen. 242, 257 Micholayowicz, Janusko, baj. 210 Manvydas Jaunesnysis, Albertas, baj. 260 Mickevičienė/Mickovičienė, Aleksandra, Jokūbo žm., Manvydas, Breslaujos vietininkas 255 baj. 129, 130, 131, 228 Marcus 9 Mickevičius/Mickovičius, Baltramiejus Jokūbaitis, baj. Marcus 23 131, 229 Margarita, baudžiauninkė 10, 11 Mickevičius/Mickovičius, Jokūbas, baj. 129, 130, Marina, Jono Songailos/Sungailos našlė 25, 26, 184 131,134, 228, 230 Markovycz, Vaszylyecz, valst. 119 Myczko, baj. 151 Martynas III (II) Lietuvis, Medininkų/Žemaičių vysk. Miczkowiczius, Jonas, baj. 183 32, 55, 98, 116, 117, 186, 192, 209, 225, 226, 233 Miczkowiczius, Mikalojus, baj. 183 Martynas V, pop. 243 Myczkowicz, Juchno 97 Martynas Jonaitis iš Poznanės, not. Vilniuje 138, 229, Myczkunnys, Lesselus, valst. 150 233 Myczonosz, valst. 150 Martynas, Viln. žirgininkas (koniuszy), Kotrynos Ski- Myczus, valst. 25 landienės tėvas 261 Myczus, baudž. 31

294 Miczus, valst. 74 Mikalojus, Upninkų kleb. 178 Myelycza, valst. 119 Mikalojus Varkietis, Viln., vėliau Varnionių kleb. 152, Myelkusch, valst. 35 153, 185, 236, 243, 244 Miendzyleskis, Laurynas , Viln. kleb., kan., valdovo Mikalojus, Vidžių kleb. 216 sekr. 52, 192, 225 Mikalojus, kan.-ofic. 24, 73, 184, 202 Myenyko, Ivan, valst. 56 Mikalojus, Viln. kan. 27, 185 Myerko 9 Mikalojus Zwokowskis (Žukovskis), Viln. kan. 236, 255 Miesszyec, Daniušavo (Daniuszewo) laikytojas 183 Mikalojus, Ušakovo vik. 183 Mikalojaičiai, bajorai 179 Mikalojus iš Olkušo, Utenos kleb. 214 Mikalojaitė (Mykolayewna), baj. 137, 138 Mikalojus, Volpos mans. 197, 199 Mikalojaitis, Jurgis, baj. 10, 179, 214 Mikalojus iš Sanchočino (Nicolao de Sąchoczyn), Ploc- Mikalojaitis, Petruška, baudž. 10, 11 ko vysk. kun., Volpos mansionarijus 198 Mikalojaitis, Petras, baj. 10, 179, 214 Mikalojus Volbožietis (iš Wolborzo), Petro sūnus, Mikalojaitienė, Elžbieta, Jurgio žm., baj. 10, 179, 214 Viln. kan., vysk. Taboro not. 65, 198, 199 Mikalojaitienė, Liudmila, Petro žm., baj. 10, 179, 214 Mikalojus, Didžiosios Zelvos alt. 170, 251 Mikalojus V, pop. 205 Mikalojus (Nicholas Mosutonis de Sugmontiszky), Žy- Mikalojus Džežgovskis (Mikołaj Dzierzgowski), arki- gimantiškių kleb. 262 vysk. 256 Mikalojus Henriko sūnus, Jogailos kancleris (klaida? Mikalojus Gožkovskis, Viln. vysk. 219 1403–1412 m. Mikołaj [Klemento] Trąba ėjo pa- Mikalojus iš Gurnos, baj. 226 kanclerio pareigas) 243 Mikalojus, kap. 221 Mikalojus Cebulka (?), Ciepeliele herbo, [Nicolaus Ser- Mikalojus iš Pultusko, Viln. vysk. Alberto kap. 126. pencteri], Vytauto ‚kancleris‘ (sekr.) 243 127, 227, 228 Mikalojus Jokūbaitis iš Klodavos, Viln. vysk. not. pava- Mikalojus Šalčininkietis (Derslovaitis [Dzeržkowi- duotojas 94, 208 čius], Mikalojus), vysk. 22, 24, 27, 73, 116, 139, Mikalojus Varšuvietis [Nicolaus Baryska civis Varsa- 140, 182, 184, 185, 202, 225, 233, 243, 250 viensis], teisininkas 244 Mikalojus Traba (Mikołaj Trąba), Gniezno arkivysk. Mikalojus Tenčinskis (Mikołaj Tęczyński), Aleksan- 235, 243 (?) dros Aleknaitės Sudimantaitės vyras 195 Mikalojus Wyasthkow, Antakalnio kleb. 217, 255 Mykyelys, Lawrynowycz, valst. 150 Mikalojus, Dzjaržynsko kleb. 259 Miklasienė, Kotryna, baj. 183 Mikalojus iš Pultusko, Eišiškių kleb. 136, 232 Miklewicz, Albertus Jackielo, valst. 125 Mikalojus, Mažosios Gorodiščės kleb. 265 Miklewicz, Andreas, valst. 125 Mikalojus, Graužiškių alt. 127, 227 Miknavičienė, Felicija Motiejienė, baj. 239 Mikalojus, Kaidanavos kleb. 90, 207 Mykno, Lauczusz, valst. 150 Mikalojus Vaitiekaitis, Kavarsko kleb. 239 Mykolay, valst. 57 Mikalojus Mackovičius, Kernavės vik., Pauliaus Paco Mikolaiewicz, Romaszko, valst. 66 sūnus 209 Mykolayewycz, Stanislaus, Maišiagalos apyl. baj. 138, Mikalojus, Labanoro kleb. 215 233 Mikalojus, Lipos kleb. 263 Mykolayowycz, Januschko, baj. 210 Mikalojus, Mažosios Merkinės (Turgelių) kleb. 227 Mykolaičiai-Žageliai (Žiogeliai), bajorai 5, 177 Mikalojus, Onuškio kleb. 246 Mykolaitė (Načkaitytė), Ona, Mikalojaus Iljiničiaus Mikalojus iš Vociešyno (Voyczeszyn), Pastovio kleb. žm., baj. 180 218, 232 Mykolaitienė, Elžbieta, Serapino žm., baj. 254 Mikalojus Pietruševskis, Peršojo ir Dorų kleb. 264 Mykolaitis, Serapinas, baj. 254 Mikalojus, Raseinių kleb., Medininkų kan. 225 Mikolaiecz, Vidžių kleb. baudž. 16 Mikalojus, Sivicos kleb. 207, 259 Mykolaitis, Albertas, baj. 5 Mikalojus Mikalojaitis, Ščučino kleb. 223 Mykolaitis, Baltramiejus, baj. 5 Mikalojus, Ščučino alt. 170 Mykolaitis, Jonas, baj. 5 Mikalojus, Trakelių kleb. 253 Mykolaitis, Jurgis, baj. 5 Mikalojus, Tščianės kleb. 40, 190 Mykolaitis, Mikalojus, baj. 5 Mikalojus Jonaitis, Šalčininkų kleb. 203 Mykolaitis, Sebastijonas, baj. 5 Mikalojus, Ščučino alt. 165 Mykolas Anima, Goštauto dvaro kap. 79, 204 Mikalojus Jonaitis iš Mieskių Plocko vyskupijoje, Mykolas Boleslovas Žygimantaitis, Ldk Žygimanto Kę- Traupio kleb. 11, 179, 214 stutaičio sūnus 5, 177, 178, 230, 259, 263 Mikalojus Viežgaila, Viln. kan., Kijevo vysk., Eisiškių, Mykolas Kęsgailaitis, vaiv. 34, 187 Viazynės kleb. 136, 152, 206, 212, 236, 258 Mykolas, Viln. vysk. Jono Losovičiaus dvaro marš. 54, Mikalojus Žukovskis, Viln. kan., viešasis not. 77, 203 192

295 Mykolas Trestkė, Kijevo vysk., dominikonas 243 Morkus Vainilaitis, Nalibokų kleb. 259 Mykolas, Ašmenos alt. 167, 171 Mostivilovičius, Andriejus, baj. 263 Mykolas, Yvijos (Vijos) alt. Mostulycz, Iwanyecz, valst. 57 Mykrazyn, Ivanyecz, valst. 53 Moxyus, valst. 128 Mikuličius, Simonas (Symon Mikulicz), Ukmergės pa- Motiejaičiai, bajorai 5 vieto sen. 163 Motiejus, Viln. vysk. 13, 93, 94, 139, 140, 180, 208, 233 Mykuthonys, Pethkus, valst. 150 Motiejus, Viln. vysk., pirmasis Medininkų vysk. 88, 206 Milan, Mathaeus, valst. 173 Motiejus iš Borgino, Plocko vysk. dvaro kap. 118, 226 Mylcevičienė, Anastazija 202 Motiejus iš Malborko, Goniondzo pilies kap. 222 Mylcevičius, Hiacintas (Jaczko), Anastazijos vyras, Motiejus, Andriejaus Jadolgaičio sūnus 183 Saubūdžio tėvas, baj. 72, 202 Motiejus Albertaitis iš Prusinovičių, viešasis not. 77, Mylcevičius, Jonas, baj. 72, 202 203 Mylcevičius, Saubūdis, baj. 202 Motiejus Bertrandaitis (Motiejus Bertrandas) iš Bor- Mileyko, valst. 26 kovo, Viešasis not., raštininkas, kleb. 85, 154, 206, Mileyko, valst. 84 237, 249, 265 Milgus, valst. 214 Motiejus Paulaitis, not. iš Varšuvos 10, 179 Mylythka, valst. 95 Motiejus, žemaitis, aludaris 246 Mylonowicz, valst. 25 Motiejus (Mathyss), valst. 182 Mylosch, valst. 18 Motiejus, Anykščių alt. 166, 171 Myloschowicz, Mathias, valst. 75 Motiejus, Daniušavos kleb. 25, 184, 257 Myloth, valst. 18 Motiejus, Deltuvos alt. 11, 179, 212 Mynyecz, valst. 61 Motiejus, Dorų kleb. 131, 132, 228, 229 Miniecz, valst. 83 Motiejus iš Berezinos filius mee provisionis, kun., siū- Miniuta, valst. baudž. 117 lomas į Dorų alt.s 131, 132, 229 Mysckowicz, Mordas, baj. 27, 185 Motiejus iš Novy Sončo, Goniondzo (Palenkė) kleb. 117, 118, 190, 226 Mysko, Jacobus, Losko miest. 96 Motiejus, Iščelnos kleb. 263 Miskowicz, Iwan, de Luteyce, valst. 136 Motiejus, Iškoldės kleb. 88, 206 Miškovičius, Mordas, baj. 257 Motiejus, Jašiūnų kleb. 261 Miškovičienė, Julijona, Mordo žm., baj. 257 Motiejus Červinietis, Jelnos kleb. 82, 84, 85, 205 Myslek, Aleknos Sudimantaičio tarnas 196 Motiejus, Kėdainių vik. 117, 226 Myssusschyczewycz, Nicolaus, baj. 151 Motiejus, Medilo kun. 256 Myszkowski, Jerzy, Gniezno kan., Krokuvos arkidiak. Motiejus, Polonkos dvas. 263 115, 225 Motiejus, Punios kleb. 220 Mytheczko, valst. 182 Motiejus Žmijevskis, Ragatnos kleb. 266 Mitkaitis, Bogdanas, baj. 257 Motiejus, Sudivojaus alt. 27, 185 Mitkaitis, Jonas, baj. 257 Motiejus, Surviliškių kleb. 127, 227, 261 Mitkaitis, Juška, baj. 257 Motiejus Svirževskis, Šalčininkėlių bažn. komendorius Mythko, Losko miest. 96 261 Mythor, valst. 35 Motiejus (Maciej), Topczewo kleb. 250 Mitrochanowicz, Danilo, valst. 83 Motiejus, Ušakovo kleb. 182 Mlečka, Jurgis, baj. 20, 182 Motiejus Vonsošietis (iš Wąsosz), Lucko kan. ir kleb. 204 Močiulskis, Svyrių alt. 167, 171 Motiejus, Vidžių kleb. 15, 16, 180 Moystortus, baudž. 13 Motiejus Kalečickis iš Monkolino (Maciej Kaleczycki z Moitelcus, valst. 117 Mąkolina), Viln. kan. 159, 164, 169, 238, 241 Moldus, valst. 40 Motiejus, Volpos kleb. 197, 199 Monywylowycz, Juchno 97 Motiejus, Zelvos kleb. 56, 193 Montila, valst. 83 Motiejus, Žiupronių kleb. 257 Monvylovicz, Syemyaszko, baudž. 14 Movacziczi, valst. 95 Mordašavičius-Mordasa, Stanislovas, baj. 186 Mozulys, valst. 74 Morkovičius, Alekna (Olechno Markowicz) 183 Možnievičius, Jonas, baj. 76 Morkurtowycz, Egidius, baj. 151 Mroczek, Nicolai, baj. 46 Morkurtowycz, Gabriel, baj. 151 Msczybow, valst. 48 Morkurtowycz, Jacobus, baj. 151 Muthko, valst. 182 Morkurtowycz, Stanislaus, baj. 151 Morkus de Szochi (Žukovietis?; Žukauskas?), Yvijos Nabas, Jonas, Kauno miest. 33, 230, 231 (Vijos) kleb. 203, 262 Nabienė, Darata, Kauno miest. 32, 33, 134, 135, 187, Morkus, Didžiosios Gorodiščės kleb. 264 230, 231

296 Nabokowicz, Lanyecz, valst. 61, 62 Nemiraitienė, Ona, Jurgio Zenovevičiaus duktė, Jokū- Naczewicz, Mikolay, valst. 84 bo žm., baj. 231 Načius, baj. 216 Nemiraitis, Andriejus, baj. 265 Naczko, valst. 35 Nemiraitis/Nemirovičius, Butrimas Jokūbaitis, baj. Načka Ginvilaitis, žr. Ginvilaitis 217 Načkaitis, Mikalojus Ginvilaitis, baj. 236, 253 Nemiraitis, Jokūbas, baj. 231, 255 Načkaitis, Mikalojus Mikalojaitis? , baj. 151, 236 Nemiraitis, Jonas, baj. 13, 180 Načkaitis, Jonas, Mykolo brolis, Petro Načkaus sūnus, Nemiraitis, Jonas Petraitis (Jan Piotrowicz Niemiro- baj. 55, 56, 115, 193, 219, 225 wicz, Čerkasų ir Kaniavos sen. 88, 206 Načkaitis, Mykolas, Petro Načkaus sūnus, Zelvos įpė- Nemiraitis, Mikalojus (Mikołaj Niemirowicz), Melni- dinis, baj. 51, 55, 56, 115, 191, 193, 219, 225 ko sen. 3, 4, 30, 87, 177, 206 Načkaitytė (Mykolaitė), Ona, Mikalojaus Iljiničiaus Nemiraitytė, Jadvyga, Jokūbo duktė, baj. 255 žm., baj. 180, 193 Nemirienė, Jadvyga (Hedwigis Niemirowa), baj. 255 Načkovičius (Neczkowicz), Andriejus 260 Nepos, Stanislaus iš Gardino, Viln. not. ir konsistorijos Naczkowycz, Nicolaus (gal Mikalojaus Načkaičio Gin- teismo prok. 259 vilaičio sūnus Mikalojus ?) 151, 236 Neveras (Niewier), bažn. sargas 25, 27 Naczowicz, Olechno, valst. 84 Nicolaus, lietuvis, valst. 53 Nanyeszowczysnye, Martinus, valst. 48 Nicolaus Martini de Strozewo, m.a., not. (?) 207 Naniewicz, Olechir Hryn, valst. 83 Nicolaus, not. 56 Narbutaitienė/Narbutavičienė, Barbora, Jono Iljini- Nicolaus, valst. 25 čiaus duktė, Bonifacijaus žm., baj. 128, 129, 216, Nicolaus, valst. 68 228 Nyeczowycz, Jurgis, Viln. miest. 151 Narbutaitienė, Ona, Alberto žm., baj. 251 Nyekrasch, valst. 67 Narbutaitis, Albertas, LDK vėliavininkas 251 Nyekrasch, tarnas 196 Narbutaitis/Narbutovičius/Narbutavičius, Petras-Do- Nyeschchonys, Jucznonys, valst. 150 brogostas (lot. Bonifacius), baj. 128, 181, 215, 217, Nyecrassowyczy, Romeyko, Osip, valstiečiai 67 228 Niekraszewiczius, Manycha Stankus, baj. 183 Narbutaitis/Narbutovičius, Kristupas, Barboros sūnus, Niepžaskis, Andriejus, Naujadvario dv. valdytojas 198 baj. 128, 217, 228 Nyewyer, valst. 26 Narbutaitis/Narbutavičius, Motiejus/Matas, Barboros Niewierowa, Costeli, valst., našlė 73 sūnus, baj. 128, 129, 217, 228 Nyklevičius, Stanislovas, Viln. vartininkas 138, 233 Narbutaitis, Mikna (Mychno Narbutowicz), baj. 212 Nonaszath, valst. 87 Narbutaitis, Stanislovas, Dobrogosto brolis, baj. 228 Nonysz, valst. 128 Narbutas, Andriejus, baj. 212 Northeyko, baudž. 7 Narbutas, Gabrielius, baj. 212 Noskovskis Lukas [Łukasz Noskowski], gyd., Krok. Narbutienė, Matušienė, Mato našlė 228 univ. rektorius 120, 121, 122 Nareyko, valst. 26 Notiuma, valst. 117 Nareyko, valst. 225 Nosthkowicz, Ivan, valst. 53 Nareyko, Liskonys, valst. 150 Noszus, valst. 68 Nareysschowicz, Paczelys, baudž. 13 Nothus, valst. 26 Narko, baudž. 13 Nowykosz, Martinus, valst. 128, 228 Narkuski, Ašmenos alt. 167, 171 Narmunth, valst. 26 Okyna, valst. 26 Naruševičius, Paulius, not. ir sekr. 30, 186 Okuličius, Miška, valst. 22, 23 Narwyd, valst. 26 Olberikas, Ainos kleb. 207 Narvydanys, baudž. 31 Oldakas, Jokūbas, baj. 207 Nekrašaitienė, Ona Jonaitė, Stanislovo žm. 264 Oldakų bajorai (Mikalojus, Jonas, Paulius, Steponas, Nekrašaitis, Stanislovas, baj. 264 Klemensas, Petras – Jokūbo ir Kotrynos vaikai) 207 Nemeikaitis, Šemeta (Szemiant Nemojkowiczius) 60, Oldakienė, Kotryna, Jokūbo žm. 207 67, 72, 194, 199, 202 Olyechnowa, našlė, baj. 151 Nyemyeyko, baj. 68 Olechnowicziai, bajorai 182 Nemiraičiai, bajorai 206, 265 Olechnowiczius, Stanislovas 182, 183 Nemiraitė, Ona, baj. 264, 265 Olechnovicz, Iwanyec, valst. 73 Nemiraitienė, Bagdona, Jono Sapiegos duktė, Jono Pe- Olechnovicz, Osszipyec, valst. 73 traičio žm. 206 Olyechno, valst. 48 Nemiraitienė, Elžbieta, baj. 177 Olyenyus, valst. 37 Nemiraitienė, Marina, Butrimo žm., baj. 217 Olyfferowicz, Ivanyecz, valst. 61

297 Ona, Ivaškos Davainaičio našlė, žr. Davainaitienė Paulius, Lasakinės kleb. 131, 134, 229, 230 Onyasus, valst. 26 Paulius, Manvydų Geranainių (Sobotnikų/Subatnin- Orsa, valst. 94 kų) kleb. 261 Orwidas Bartoševičius, Abraomas, baj. 179 Paulius Skaševskis, Manvydų Geranainių (Sobotniko/ Oschmanecz, Bogdan, baudž. 14 Subatninkų) kleb. 262 Oschmyancza, Georgius, baj. 151 Paulius Pšasničietis, Medininkų kan. 225 Ostrogiškis, Konstantinas, kunig., LDK kariuomenės Paulius, Pabaisko alt. 166, 170 did. marš. 151, 207, 236 Paulius, Padarosko alt. 194 Ostrogiškis, Konstantinas Konstantinaitis, Kijevo vaiv. Paulius, Suvieko kleb. 214 265 Paulius, Šalčininkų alt. 172, 261 Ostrovskis, Svyrių alt. 167, 171 Paulius, Ščučino alt. 165, 170 Oweczka, valst. 25 Paulius Višenskis iš Cechanoveco, Adelsko kleb., val- Owsyeyecz, Chrycz, valst. 95 dovo kap., Viln. kan. 39, 40, 80, 189, 222, 248 Oxtyn, valst. 182 Paulius, Ušakovo vik. 182 Paulius, Volpos mans. 197, 199 Pacas, Jurevičius, baj. 147 Paulius, Naujųjų Voverių (Horodiščės) kleb. 69, 201 Pacas, Mikalojus, kunig. Aleksandros Aleksandraitės Paulius, Vseliubo alt. 168, 172 Alšėniškytės vyras 197 Paulius, Žiupronių alt. 171 Paczelewicz, Howiej, valst. 66 Paulus Hircinus b.a., Kauno miest. 246 Pacevičienė, Teodora-Zofija, Jurgio žm., Mikalojaus Paulus de Czyeksznia, Polonkos apyl. gyventojas mot., trečioji LDK kanclerio Mikalojaus Mikalojai- (dvas.?) 263 čio Radvilos žm., baj. 222 Pavelkovičius, Andriejus, not. 76 Pacevičius, Jurgis (Jerzy Pac, Jurii Pacewicz), baj. 4, Peczko, valst. 17 177, 222 Pečiuga, miest. 32, 33, 187 Pacevičius, Mikalojus Jurgaitis, baj. 222 Penkovski, Naujadvario (Gardino sr.) alt. 165, 170 Pacevičius, Paulus (Paulus Pacz Mackovitz?), baj. 97, Pentkovičius, Martynas, baj., žr. Petrovičius 209 Petkavičius, Morkus (Marco Pyothrkovich), Viln. Paczewicz, Vryko, valst. 66 miest. 234 Paciewiczi, Stanko, valst. 173 Petkevičienė, Margarita, Mykolo našlė, baj. 211 Pacz, valst. 74 Petkevičius, Bagdonas (Bogdanus Pietkowicz), Abelės Pacz, Ryngal 97 įpėdinis, baj. 116, 117, 212, 225 Paczko, valst. 35 Petkevičius, Jurgis Mikalojaitis (Jedko), Ldk virtuvi- Paczus, valst. 26 ninkas 151, 179, 236 Parchwey, valst. 53 Petkevičius, Mikalojus, baj. 216 Passeris, Stanislovas (Stanisław Wróbel?), baj. 18, 181, Petkevičius, Mykolas, baj. 211 259 Petkienė (Daugirdaitė), Elena, kunig. 181 Paška, baudž. 10, 11 Pethkowa, Petkos našlė, Svierionių valst. 26 Paškaitienė, Zofija, Jono žm., baj. 254 Petraitė, Ona, žr. Lodatienė Paškaitis, Jonas, baj. 254 Petras, Viln. vysk. 186 Paschko, valst. 17 Petras Akoltietis (Pietro di Accolti, Petrus de Accoltis, Paškovičius, Andriejus (Andruszko Paszkowicz), Uša- episcopus Anconitanus), penitentiarijus Ankonos kovo baj. (žr. Paškovičiai, broliai) 182, 183 [Ancona] vysk. 244 Paškovičius, Jonas su žm. Zofija, Ukmergės apyl. baj. Petras Baryska (Baryczka), Varšuvos kan., Viln. šv. 213 Jono bažn. kun. 244 Paškovičiai, broliai Laurynas, Andriejus, Bernardas, Petras Gamratas, Gniezno arkivysk. 223 Kasparas, Ušakovo baj. 27 Petras, Zaberezinskio kap. 90, 207 Paulaitis, Leonardas, iš Miaskovo, Poznanės vysk. Petras, Anykščių alt. 166, 171 dvas., not. 126, 227 Petras, Belicos kleb. 252 Paulavičius, Jonas, b.a., alt. 33, 187 Petras, Induros kleb. 222 Paulius, Astravo kleb. 185 Petras Kaunietis, kleb. 186 Paulius Chodakovskis (Pawel de Chodakowo), genera- Petras, Kauno miesto horodničius 186 linis prok., kan. 244 Petras iš Karvyniškių (arba iš Maišiagalos), Maišiaga- Paulius Motiejaitis iš Mazovijos, Kauno brolijos alto- los alt., Paberžės kleb. 138, 210, 215, 232 riaus lektorius 220 Petras, Onuškio alt. 246 Paulius, Jelnos alt. 168, 172 Petras, Polonkos kleb. 263 Paulius, Kaltinėnų kleb., Medininkų kan. 225 Petras, Surviliškių alt. 262 Paulius, Kėdainių kleb. 117, 212, 226 Petras, dvasininkas iš Svačiovo 11, 179

298 Petras Domanovskis, Svyrių alt. 167, 171 Polyan, valst. 121 Petras iš Cechanoveco, Švenčionių alt. 217 Polykarth, valst. 56 Petras Zakrovskis, Ukmergės alt. 166, 170 Polowkowicz, Philippus, valst. 61 Petras, Žiupronių kleb. 257 Polski, Jan (Polszki, Joannis), Motiejaus Voločkovi- Petras, Svierionių valst. 22, 23 čiaus testamento vykdytojas (?) 217 Petras, tarnas 11, 179 Pomarčanovskis, Albertas, vysk. dvaro taurininkas 85, Petras, Jundilos Račkaičio žmonos (našlės) tarnas 70, 206 201 Pomian, Daczbog, iš Szalyszthkowo, baj. 249 Petras iš Gumovo, Tikocino vaitas 250 Pomieciewicz, Howiec, valst. 173 Petrašaitė, Elžbieta, bajoro Skapo žm. žr. Skapienė Poniczyc, Iwan, valst. 136 Petraševičius, Motiejus, baj. 246 Poniwzycz, Prokop, valst. 136 Petraševičius, Stankas, tarnas 199 Pothbypyentha, baj. 67 Petraševičius, Petkavičius, Stanislovas ir jo neįvardin- Potocki, Maciej, (Palenkės) Bransko pavaduotojas (vita žm. (uxor Stanislai Pyetraschowycz) , Kernavės cesgerens) 250 apyl. baj. 151, 236 Powidowicz, Dacus, valst. 173 Petrus, valst. 35 Powyedanycz 9 Petrus, valst. 68 Pawylanos, Dopkus, valst. 34 Petrus, valst. 117 Paulius, duoklininkas 87 Petronellam cum filia Catherina, baudž. 14 Pračus, baudž. 10, 11 Petrothyewicz‘ius (Rekuciewicz?), Bohdanas, Markovo Pranciškus Leoninas Lvovietis, Lvovo ir Lucko kan., laikytojas 196 Suražo kleb., not. 65, 198 Petrovičius (Pentkovičius), Martynas, baj. 264 Prišanskienė, Ona, baj. 203 Petrovičienė (Pentkovičienė), Elena Aleknaitė, Marty- Prišanskis, Jonas (Priszansky), baj. 203 no žm. 264 Prokopijus iš Kolčanovičių, baudž. 3, 4 Piecko, valst. 173 Prokopovičius, Nikielas, Naujųjų Trakų bažn. steigėjas Pyeczkowycz, Januschko, baj. 151 245 Pyeczkowycz, Stanislaus, Kernavės apyl. baj., žr. Pe- Prosczywylowicz, Andreas, baj. 51 traševičius 151 Prosczywylowicz, Stanislaus, baj. 51 Pyekarzecz, Janczyk, Aleksandros Mickevičienės tar- Prostivilavičius, Ivaška (Iwaschko Prostywylawicz), nas-šeimynykštis 130 baj. 223 Pietkavičius, Baltramiejus (Barthosz Pyeczkowycz), Protasevičius, Valerijonas, vysk. 10, 179 baj. 232 Protasz, valst. 57 Pyethkowycz, Gregorio, Viln. Aukštutinės pilies pare- Puchaviče, baudž. 264 igūnas 138, 233 Pusonys, baj., žemės prie Lydos kelio savininkas 68 Pyethkowycz, Stanislaus, baj. 196 Putatovicz, Simon, baudž. 14 Pyethkowycz Zyra (?), Stanislovo brolis, Alekno Sudi- mantaičio dvaro marš. 196 Račka, Jurgis, iš Pučycų, Bielsko teisėjas 250 Pyethkowycz, Stanislaus, tiksliau nežinomas Maišiaga- Račkos iš Pučycų vaikai, Rapolas, Mikalojus, Paulius los srities baj., plg. Pyeczkowycz, Stanislaus, Ker- 250 navės apyl. baj.? 138, 233 Račkaičiai-Hlebavičiai, bajorai 51 Pie(c)zkiewicz, Stanislovas, Salako (?) baj. 216 Račkaitis, Jonas, baj., Lucko vysk. Vaclovo brolis 60, Pijus V, pop. 203 194 Pikčius, Jurgis, baudž. 10, 11 Račkaitis/Račkevičius, Jundila Petras, Dubičių laikyto- Pilchowski, Adam, Varšuvos kan. 248 jas, Lucko vysk. brolis 56, 60, 67, 193, 194, 199 Philipus, Mikalojaus Stankowicziaus tarnas 183 Račkovičius/Račkaitis, Mikalojus, baj. 248 Pilypas, Lentupio ministras 217 Račkaitis/Račkevičius, Mikalojus, baj. 67, 199 Pinkowicz, Rimkowicz, Cimkowicz (tie patys asmenys Račkaitis, Mikalojus Miknaitis, baj. 250 ?: Barboros sūnus Jaroslavas, Bagdono Pinkovi- Račkaitis, Mykolas (Mychno), baj., Lucko vysk. brolis čiaus/Rimkovičiaus vaikai: Baltramiejus, Elena, 60, 193, 194 baj. 126, 227 Račkovičius/Račkaitis, Stanislovas, baj. 248 Pioruschka, našlė, baj. 151 Račkaitis, Vaclovas, baj. 193 Pyotraschowicz, Bogdan, baj. 151 Račkaitis, Vaclovas, Lucko vysk. 60, 68, 194, 200 Pyothraschko, valst. 9 Račkienė, Jadvyga, Jurgio iš Pučycų žm. 250 Piotrkovičius, baj. 87 Račkienė (Raczkowa), brolių Račkaičių mot., baj. 60, Pyothrusz, baudž. 31 194 Pythkus, valst. 34 Racz(k)yewiczius, Mykolas, baj. 182 Podolitas, Janas, baj. 204 Račkovičius, Mikołaj Bakałarzewic, baj. 250

299 Raczko, baj. 68 Rapolas Choteckis, Viln. kan. 152, 236 Račkovna, Milochna Ona, Hlebo žm., baj. 188, 192 Rapolas, Daugų baj., bažn. globėjas 98, 209 Raczowa, baj. 24, 184 Rapolas, Minsko kleb. 259 Račovičius, Jokūbas, baj. 25, 184 Rapolas Choteckis, Viln. kan. 152, 236 Radogoska/Radgosta, Ona, Krupskytė, Petro Krupskio Rekstovičius, Vaclovas, baj. 72, 202 duktė, baj. žr. Krupskytė Rekuczevicz, Ilya, valst. 19 Radogolskienė, Florijonienė, Ona Petraitė Krupaitė, Rekuczonys, Jan, valst. 150 baj. 201 Renba, valst. 53 Radvilos [Radziwiłłowie] 193, 254, 262, 263, 265 Ricciardus quandam Petri de Ursis de Valentia 243 Radvila, Albertas, Viln. vysk. 52, 59, 60, 82, 125, 127, Rimdzeykowicz, Janiecz, valst. 84 128, 129, 133, 134, 135, 149, 192, 193, 194, 197, 198, Rymovyd, valst. 37 199, 205, 211, 212, 216, 217, 224, 227, 228, 229, 230, Rymszovicz, Andreas, valst. 76 233, 244, 254, 261, 263 Rymszowicz, Petrus, valst. 76 Radvila Astikaitis (Radziwiłł Ościkowicz) 6, 178 Rymuczys, valst. 68 Radvila, Jonas Mikalojaitis (Jan Mikołajewicz Ra- Rimvydaitis, Mikalojus (Miška), baj. Ušakovo koliato- dziwiłł), c. 1474-1522, LDK žemės marš., Trakų rius, Daniušavos įpėdinis 23, 183 kašt. 82, 151, 205, 214, 230, 231, 236 Rimvydaitis, Nemira, baj., Ušakovo koliatorius, Da- Radvila, Jurgis Mikalojaitis (Jerzy Mikołajewicz Ra- niušavos įpėdinis 23, 27, 183 dziwiłł), c. 1480–1509/10, Viln. kašt., Kijevo vaiv., Rimvydaitis, Sudimantas, baj., Ušakovo koliatorius, Gardino sen. 52, 60, 93, 154, 178, 192, 195, 208, Daniušavos įpėdinis 23, 183 212, 230, 237, 247 Rynykowicz, Daunor Stanko, valst. 128 Radvila, Jurgis, Viln. vysk. 266 Rytel, Andreas, baj. 250 Radvila, „Klementas“, baj. 265 Rodeyko, valst. 74 Radvila, Mikalojus II Mikalojaitis (Mikołaj Mikoła- Rodniczyz, valst. 225 jewicz Radziwiłł), c. 1470–1522, LDK raikytojas, Rodzevičius, Alekna, baj. 67, 199 LDK pataurininkas, Bielsko sen. vėliau LDK kancl., Rodzevičius, Daugirdas, baj. 67, 199 Viln. vaiv. 41, 42, 45, 52, 55, 60, 82, 151, 189, 190, Rodzus, baj. 68 193, 201, 205, 212, 214, 218, 222, 225, 236, 240, 249, Romanas, kunig. 182 254, 266 Romanas, Paulius, baj. 134, 230 Radvila, Mikalojus (Mikołaj Radziwiłłowicz), Viln. Romanovičius Svyriškis, Sienko (Simonas), baj. 20, vaiv., LDK kancl. 4, 6, 30, 32, 36, 39, 49, 55, 98, 182 177, 178, 188, 191, 192, 196, 204, 209, 220, 253, 255 Romanowicz, Thruchanyecz, valst. 48 Radvila, Stanislovas Mikalojaitis (Mikalojaus Mikalo- Romanovičienė, Bagdona, baj. 20, 182 jaičio sūnus) 5, 178, 231 Romaskowicz, Nicolaus, baj. 52 Radvila, Stanislovas (Mikalojaus Juodojo Radvilos sū- Romeykovicz, Luborth, valst. 75 nus) 178 Romuczys, valst. 17 Radvilas, Martynas, žr. Volčkavičius, Martynas Radvi- Rozbickis, Stanislovas, Darovo, vėliau Iškoldės kleb. las 264 Radvilaitė, Barbora (taip pat žr. Goštautienė) 238, 264 Rozbickis, Svierionių alt. 167, 171 Radvilaitė, Elžbieta, žr. Alšėniškienė Rožanas, Albertas, Anykščių kleb., Viln. kan. 213, 225 Radvilaitė, Elžbieta, Viln. vaiv. Mikalojaus Radvilos Rukszys, valst. 17 dukra 256 Rumbaudai, didikai 164, 242 Radvilaitė, Jadvyga, Stanislovo Astikaičio našlė, žr. As- Rumbovičius, Stanislovas, baj. 65, 199 tikaitienė Rumbovičienė, Darata Ožarovska 199 Radvilaitė Ona, žr. Kęsgailienė Ruska, tarnaitė 130 Radvilienė, Elžbieta, Sakavičiūtė, Mikalojaus II Mika- Ruthka, valst. 68 lojaičio našlė 218, 257 Radvilienė, Teodora-Zofija, trečioji LDK kanclerio Mi- Sačkus, Jonas, Ldk dvaro marš. 81, 205 kalojaus Mikalojaičio Radvilos žm., Jurgio Pacevi- Sakaičiai, bajorai 238 čiaus našlė, žr. Pacevičienė Sakaitė, Ona Andriejūtė, baj. 22, 182 Radzivonowycz, Pasko, miest. 96 Sakaitis, Andriejus (Andrzej Sakowicz), baj. 24, 94, Rajeckis, Gedeonas, baj. 240 182, 184, 208, 256, 258 Rakas, Petras, Pasvalio miest. 254 Sakaitis, Bagdonas Andriejaitis (Bogdan Andrzejowicz Rakovičius, Mykolas, baj. 213 Sakowicz), Trakų vaiv. 24, 184, 218 Ralaitienė, Elena, Jokūbo žm. 208 Sakaitis, Stanislovas Steponaitis (Stanisław Steckowicz Ralaitis, Jokūbas (Jakub Ralowicz), valdovo marš. 93, Sakowicz), valstybės pareigūnas 158, 238 208 Sakaitis, Vaška (Waśko Sakowicz), baj. 181

300 Sakavičiūtė, Elžbieta, Mikalojaus Radvilos (†1522 m.) Syromyathnye, Sthepan, Viln. miest. 138 našlė, žr. Radvilienė Syropyathowicz, Michalo, valst. 21 Sakyelis 7 Sirtautaitienė, Kotryna, Kibartaitė (raštininko klaida, Salakietis, Paulius, baj. 216 turėtų būti: Ona, žr. Kibartaitė) 233 Saliamonas, Medininkų kan. ? 225 Sirtautavičius/Sirtautaitis, Pacas, baj. 203, 212, 233 Sanguška, Dmitrijus, baj. 178 Sirucevičius, Stanislovas, baj. 131, 229 Sapiega, Jonas (Iwan Semenowicz Sapieha), valstybės Sirutavičius, Jurgis Jokūbaitis, baj. 222 pareigūnas, sekr. 32, 52, 187, 192, 256 Skapaitė, Darata, žr. Vidiškienė Sapiega Jaunesnysis, Jonas, dvaro marš. ir sekr. 41, 189 Skapas, Skop, baj. iš Astikaičių atšakos 7, 178 Sapiegaitė, Bagdona, žr. Nemiraitienė Skapas, Stanislovas, baj. 213 Savičienė, Kotryna, baj. 180 Skapienė, Elžbieta Petrašaitė, baj. 7, 8, 178, 213 Sawischos, valst. 97 Skilandaitė, Jadvyga, Jašiūnų altoriaus koliatorė 261 Schedyborowycz, Bwywyd, baj., Aleknos Sudimantai- Skilandaitė, Ona, Jašiūnų altoriaus koliatorė 261 čio pažįstamas 196 Skilandaitė, Zofija Nemirienė, Jašiųnų altoriaus kolia- Schinderis, Eisiškių gyventojas 232 torė 261 Sczepanowicz, Jasko, valst. 83 Skilandaitis, Dobka Jurgevičius, baj. 241 Sczyeblak, Denys, valst. 40 Skilandienė, Kotryna, Jurgio žm., baj. 241, 260, 261 Sczyrba, Stanislaus, baj. 151 Skinderis, Andriejus Prostolovičius, baj. 252 Sczyrba, Martino, baj. 151 Skinderis, Stanislovas Prostolovičius, baj. 252 Sedelnyk, Naczus, valst. 40 Skšetučevskis, Jonas, Žemaičių vysk. Merkelio Gie- Semenavičius, Andriejus, Tauragnų kleb. 16, 180 draičio tarnas 172, 173, 266 Senkovičius, Mikalojus, Deksnionių baj. 90, 207 Skubienaitė, Kotryna Gabrielienė, Jašiūnų apyl. baj. Syemyenowicz, Danylo, valst. 25 261 Serafinienė, Eisiškių baj. 232 Sluckis, Jurgis, kunig. 256 Sergalkus 9 Sluckienė, Elena, Jurgio žm., baj. 256 Sewrykowicz, baudž. 14 Smetanovskis, Maišiagalos alt. 165 Sydor, valst. 95 Smielgienowicz, Pauwel, valst. 66 Sidorzecz iš Kučovičių, kaimietis 3, 4 Smolnyeviczi, Ostrošycų apyl. valst. 90 Syemyenyecz, valst. 94 Sniečkus, Mykolas (Snythko, Michael), Lentupio apyl. Syenykowicz, valst. 53 baj. 18 Syenko, baj., Viln. kapitulos rėmėjas 241 Sobol, valst. 66 Syenkowycz, Mathias, Kernavės apyl. baj. 151 Sobolowa, Mycza, baj., Maišiagalos altoriaus koliatorė Sienko, valst. 173 210 Simanavičius, Jurgis, Slucko kunig. 247 Sokolnickis, Martynas, Medininkų kan. 225 Simiawina, našlė, Porazavos apyl. baj. 51 Sokolovskis, Laurynas, baj. 84, 205 Simon, Sami, valst. 83 Sollohubai, bajorai 259 Simonas iš Drohičino, Lucko vyskupystės, Jelnos kun. Solohubaitė, Elžbieta Andriejūtė, baj. 259 86, 87, 206 Solohubaitis, Mikalojus, baj. 202 Simonas iš Gardino, vysk. Alberto Radvilos sekr. 128, Solomerckytė, Halina, žr. Zaberezinskienė 129, 217, 228 Soltanas, Jonas [Iwachno] Andriejaitis, dvaro ižd. 41, Simonas, Irševičių (Szarcevičių, Bierszevičių) kleb. 189 131, 132, 229 Soltanovičius, Aleksandras, baj. 264 Simonas, Iveneco (Ivenčiaus) kleb. 207 Somsonas, Jonas, Mičos Sobolovos žentas, baj. 210 Simonas, Yvijos vik. 127, 228 Songaila, Jonas, baj. 186 Simonas, Liachavicų kleb. 264 Songowycz, Mathias, baj. 210 Simonas, Niedviedicų kleb. 264 Sorgotaitė, Elžbieta, Abromo Bartoševičiaus Orwido Simonas iš Kripsko (Gipsko?), Pastovių kleb. 135, 136, žm., baj. 179 232 Soschnius, valst. 97 Simonaitis, Jokūbas (iš Hoscilovičių-Asilavičių), baj. Sovyzym, valst. 68 8, 178 Sowko, Nalibokų kleb. 259 Simonas, baj. 211 Sporuczewicz, Bogdan, valst. 19 Simonaitis, Jonas, baj. 211 Spudeyko, valst. 97 Simonienė Kibartaitienė, baj., žr. Kibartaitienė Stabuthowycz, Olyechno, baj. 151 Simonienė, Zofija 211 Staniecz, Svyrių kun. Mikalojaus tarnas 183 Symonovicz, Georgius, valst. 75 Stanyecz, valst. 119 Sirdaugovičius, Baltramiejus (Syrdowgowicz), baj. 210 Stanielo, valst. 125 Sirdaugavičius, Stanislovas, baj. 216 Stanykowa, našlė, baj. 151

301 Stankyelowa Itanussowycza Eywoyhowyczow, našlė, Stanislovas, Petkos Svyriškio kun. 21 baj. 151 Stanislovas Šeliunietis (iš Šeliunės), kun. 133, 212, 229, Stanikovičius, Albertas, Ukmergės apyl. baj. 213 230 Stanikovičius, Jurgis, Alberto brolis, baj. 213 Stanislovas, Širvintų kleb. 211 Stanikovičius, Mikalojus, baj. 74, 75 Stanislovas Narkuskis, Tikočino kleb., Viln. kan. 164, Sthanykowycz, Stanykowicz, Jacobus, baj., Maišiagalos 241, 256 altoriaus koliatorius 210 Stanislovas Ščekockis (Stanisław Szczekocki), Trakų ir Stanykowycz, Schymko, baj. 151 Eisiškių kun. 245 Stanislaus [Olechnowicz] Krowa, baj. 183 Stanislovas, Trobų mans. 127, 227 Stanislovas II iš Pavlovicų, Plocko vysk. 243 Stanislovas, Upninkų alt. 165, 170 Stanislovas Ciolekas, Poznanės vysk. 243 Stanislovas, Valkavisko kleb. 62, 194, 197 Stanislovas Čekas, Martyno Goštauto dvaro kap. 78, 204 Stanislovas, Varnionių vik. 185 Stanislovas iš Gniezno, not. 90, 207 Stanislovas, kan. 24, 184 Stanislovas Krokuvietis, vysk. raštininkas b.a. 199 Stanislovas Kucharskis, Viln. kan., Vitebsko kleb. 260 Stanislovas, išgalvotas Mykolo Žygimantaičio sūnus 5 Stanislovas Staškovskis, Viln. kan. 152, 236 Stanislovas, Sudivojaus Valmantaičio sūnus 27, 185 Stanislovas, Vitebsko kleb. 203 Stanislovas Steponaitis Tžasovskis (Stanislaum Trza Stanislovas, Didžiosios Zelvos alt. 58, 193, 194 sowski Stephani), Ašmenos alt. 239, 257 Stanislovas, Didžiosios Zelvos kleb. Jono brolis 120, Stanislovas, Chouchlavos kleb. 134, 230 121, 122 Stanislovas, Daugų kleb. 208, 221 Stanyo, valst. 35 Stanislovas iš Šeliunės, Deltuvos kleb. 132 Stanium, valst. 117 Stanislovas, Dieveniškių alt. 127, 227 Stanyus 31 Stanislovas, Dieveniškių kleb. 127, 227, 261 Stanyus 74 Stanislovas Ryčyckis, Dobžynevo kleb. 250 Staniusz, valst. 66 Stanislovas Dambrovka, Dolistavo kleb. 248 Stankaitis, Albertas, baj., Ukmergės šv. Mikalojaus alt. Stanislovas, Dorų alt. 131, 134, 229, 230 steigėjas 254 Stanislovas, Dorų bažn. ministras 131, 229 Stankaitis, Jurgis, baj., Ukmergės šv. Mikalojaus alt. Stanislovas Bliublin/Liublin (iš Liublino?), Dubingių steigėjas 254 alt. 166, 171 Stankevičius, Jonas, baj. 212 Stanislovas Mlečkus, Giedraičių kleb. 153, 215, 237 Stankovičienė, Magdalena, Lipnikų (Skarulių) bažn. Stanislovas Paulaitis/Paulavičius iš Vonsošo (Wansos- steigėja, baj. 246 che), Goniondzo kleb. 117, 118, 190, 226 Stankovičius, Albertas, baj. 10, 11, 179 Stanislovas Iščelnietis, Iščelnos kleb. 66, 199 Stankowiczienė, Ona, baj., 183 Stanislovas, Jašiūnų alt. 168, 172 Stankowiczius, Borutha, baj. 183 Stanislovas Žygimantaitis, Kauno kleb. 204, 220, 221 Stankowiczius, Jonas, baj. 183 Stanislovas, Kėdainių alt. 166, 170 Stankowiczius, Jurgis (Georgius Stankowicz), baj. 183 Stanislovas, Krupos kleb. 252 Stankovičius, Mikalojus. baj. 10, 11, 179 Stanislovas, Lentupio kleb. 185, 217 Stankovičius, Mikalojus, Lipnikų (Skarulių) bažn. ste- Stanislovas Timotiejaitis iš Lentupio, Lentupio kleb. ? igėjas, baj. 246 120, 226 Stankovičius, Martynas-Kulvydas, Kernavės apylik. baj., Stanislovas (1513–1523), Lentupio kleb. 152, 236, 255 Maišiagalos bažn. rėmėjas 210 Stanislovas, Linkmenų kleb. 216 Stankus, Stanislovas, baj. 213 Stanislovas Rusičkis (Stanislaus Rusyczki), Maišiagalos Staselis, valst. 203 kleb. 210 Staszko, valst. baudž. 128 Stanislovas Lenčicietis, Mažosios Merkinės vik. 75, 203 Staškovskis, Jokūbas, Valdovo not. 55, 193 Stanislovas, Naujadvario (Gardino sr.) alt. 165, 170 Stecevičius, Norkus, baj. 72, 202 Stanislovas, Nesvyžiaus kleb. 3, 177 Stečka, Janas (Cybulka), Drohičino sen. 46, 190 Stanislovas iš Siedlovo, Porazavos kleb. 49, 51, 52, 191 Stečkaitis, Motiejus (Maciej Steckowicz), Aukštadvario Stanislovas Čepskietis, Ramygalos alt. 212 sen. 46, 191 Stanislovas, Siesikų kleb., Pabaisko alt. 211, 212 Stephanus, baudž., 13 Stanislovas, Sivicos kleb. 259 Steponas iš Betygalos (Kęsgailos žmogus), baj. 229 Stanislovas, Smurgainių kleb. 231 Steponas Končius (Stephanus alias Konczy), Medinin- Stanislovas Venetas, Suražo kleb., Ldk Aleksandro not. kų laikytojas tenutario Mednyczensi 196 45, 46, 190, 191 Steponas, Graužiškių kleb. 127, 227, 261 Stanislovas, Svėdasų kleb. 85, 206, 214 Steponas Čyvinskis, Medilos alt. 256 Stanislovas Ožechovietis, Svierionių kleb. 218 Steponas, Upninkų alt. 165, 170 Stanislovas, Svyrių kun., alt. 19 Steponas Kijevietis, Viln. katedros mans. 230

302 Sthepanyecz 16 Svyrennis, Albertas Lachas, Viln. miest. 75, 203 Sthephanyecz, valst. 95 Svyriškė, Barbora, kunigaikščio Jono duktė, Motiejaus Sthepanowicz, baudž. 14 Vaidilaičio Ušakoviečio žm. 184 Sthecz, Pieczko 97 Svyriškis, Andriejus Juchnovičius, baj. 218 Sthroczewicz, Stanislaum, valst. 69 Svyriškis, Andriejus Petkaitis (Andriejus Petkavičius), Stiboras (Ścibor) iš Palenkės Janovo, Lucko konisto- kunig. 26, 184, 185, 218 rijos teismo dalyvis 204 Svyriškis, Bagdonas Mykolaitis, baj. 182 Stogniejus / Stognievas, Lydos kleb. 72, 73, 202 Svyriškis, Daumantas Butvydaitis, kunig. 25, 184 Stopničius, Jonas, baudž. 264 Svyriškis, Erazmas Mykolaitis, baj. 266 Stopničius, Luka, baudž. 264 Svyriškis, Jokūbas Pietkowičius, kunig. 136, 184, 185, Stralkovskis (Strzałkowski), Andriejus, Viln. vysk. 232 not., prok. 259 Svyriškis, Jokūbas Butvydaitis, kunig. 25, 184 Strangvilovičius, Jokūbas, baj. 214 Svyriškis, Jonas Martinaitis, kunig. 136, 232 Strangvilovičius, Jonas, baj. 214 Svyriškis, Jonas Talimantas, kunig. 218 Strangvilovičius, Jurgis, baj. 214 Svyriškis, Jonas Talimantaitis, baj. 218 Strangvilovičiūtė, Kotryna , baj. 214 Svyriškis, Krikas-Jonas, baj. 117 Strečevičius, Petras Račko, baj. 262 Svyriškis, Lukas Boleslovaitis, baj. 266 Stremboš, Ščučino alt. žr. Jonas Strembošas 165, 170 Svyriškis, Mykolas Daniuškovičius (Michael Danius- Sthrok, valst. 53 zkowicz Świrski), baj. 182 Strunoinys, Maczyey, valst. 150 Svyriškis, Mykolas Grigaitis, kunig. 21 Subaczewicz, Conda, valst. 19 Svyriškis, Mykolas Petkavičius (Pietkowicz) 218 Subocz, valst. 26 Svyriškis, Petras Mykolaitis (Petka/Pečka), kunig. 21, Suckowa, našlė, baj. 151 173, 183, 217, 218, 266 Sudimantaitė, Jadvyga, Aleknaitė, žr. Mantautaitienė Svyriškis, Stanislovas Talimantaitis, baj. 266 Sudimantaitienė, Jadvyga, Jono Manvydaičio dukra, Svyriškytės, Zofijos, baj.s 184 Aleknos žm., baj. 61, 196 Svirskiai/Svyriškiai, didikai 181, 183, 217, 218, 244 Sudimantaitis, Alekna, Viln. vaiv., LDK kancl. 61, 90, Svirskienė-Petkienė, Elena Daugirdaitė, kunig. 181, 190, 195, 196, 197, 207, 208, 258 218 Sudimantaitis, Alekna, Vyriausias LDK pataurininkis Swirmutus, valst. 214 85, 205 Szak, valst. 121 Sudimantaitis, Baltramiejus (Sudimontowicz, Bartho- Šalokajus, Mikalojus, miest. 11, 179 lomeo), baj., Ušakovo koliatorius 27, 182, 183 Szamochwa, valst. 57 Sudimantaitis, Jonas, Baltramiejaus brolis, baj., Ušako- Šangaunaitis (Szangownyowicz), Motiejus, baj., Ma- vo koliatorius 27, 182, 183 išiagalos šv. Trejybės altoriaus rėmėjas 216 Sudivojus Valmantaitis, baj. 27, 185 Ščavinskis, Jonas, Viln. vysk. sekr. 85, 206 Sugyschka 7 Ščukas, Jukna Miknaitis, baj. 252 Sungaila, Jonas, Trakų kašt. 26, 184 Szdanyesz, valst. 68 Sungailienė, Jadvyga Mikalojaitė, Sudervės ir Dūkstų Szeliwonovicz Issak, valst. 73 dvarų baj. 151 Szeliwonovicz, Radyko, valst. 73 Sungaylowicz, Motiejus, Maišiagalos apyl. baj. 210 Szeliwonovicz, Radyuk, valst. 73 Sungevičius, Motiejus (Sungewicz), Maišiagalos apyl. Šemetaitienė, Elžbieta, Jono žm. 251 baj. 210 Šemetaitis, Jonas, baj., Hneznos bažn. steigėjas 251 Surovičius, Jokūbas, vysk. tarnas 181 Sziemion, valst. 83 Sutkaitė, Duchna, Sutkos Andriejaus Galiginaičio duk- Šemetaitis, Jonas (Joannes Szemyotowicz), Jašiūnų tė, baj. 67, 69, 199, 201 apyl. baj. 261 Sutkaitė, Fienka žr. Butkovičienė, Teodora Šemetas, Pilypas (Szemiath), baj. 183 Sutkaitė, Zofija, Naujųjų Voverių įpėdinė, Sutkos An- Szethko, baudž. 14 driejaus Galiginaičio duktė 67, 69, 199, 201 Šimakas, Tomas Juozas (Thomas Josephus Szymak), Sventocha/Svetochna iš Karkažiškių, bajoraitė 236, protonot. 43 255 Šimkavičius, Mikalojus, baj. 239 Sventoslavas (taip pat Šventoslovas), Dubingių kleb. Šimkovičius, Jonas Hanusaitis, baj. 211 12, 179 Šymkovič, Didžiųjų Voverių alt. 165, 170 Swiderski, Jakub, Wiznos pakamaris 248 Szokolko, Dvareco smuklininkas 83 Swydlowycz, Bogdan, baj. 151 Szoweyko, valst. 225 Swilgus, valst. 214 Szpaczyewicz, Raphaelem, valst. 128 Svinarskis, Ašmenos alt. 167, 171 Szucko, Binisz, valst. 84 Swyrblovicz, Martinus, baudž. 13 Šukstulis, Albertas, baj. 137, 138

303 Szurpyk, Kabilniko (Mažiojo Medilo) smuklininkas 19 Truchonovicz, Osszyp, valst. 73 Šuškovskis, Valerijonas, kar. Bonos not. 210 Truchonovicz, Tarasz, valst. 73 Švarcas, Martynas, Viln. pirklys 129, 130, 228 Thrzczyen, Stanislaus, Ušakovo apyl. baj. 25 Šventoslovas (taip pat Sventoslavas), Dubingių kleb. Thrumpolyewicz, Joda, Niečyškių dvarelio baudž. 16 12, 179 Tsibulskaitė, Dorota, Jono Mykolaičio Zenovevičiaus žm., Stanislovo Komorowskio našlė, žr. Zenovevi- Taboras, Albertas (Wojciech Tabor), Viln. vysk. 4, 15, čienė 32, 36, 45, 49, 55, 86, 98, 127, 139, 140, 177, 180, Tudziewiczy, valst. 66 186, 188, 190, 191, 192, 193, 199, 206, 209, 211, 212, Tupikas, Mikalojus iš Gurnos (Nicolaus Thupyk de 216, 218, 219, 228, 229, 233, 234, 244, 245, 247, 248, Horna), Zelvos apylink, baj. 58, 120, 121, 122 252, 259, 265 Tupikas Michno (Mikalojus), Senasis (Tupik, Talimantaitienė, Ona, Jono žm., baj. 218 Michno,antiquus), Zelvos baj., Gurniečio tėvas? Talimantaitis, Jonas, kunig. 218 122 Talimantaitis, Stanislovas (Stanko Iwaszkowic Tali- muntowic), kunig. 19, 181 Učdenis valst. 3, 4 Thalyusch, baudž. 31 Uhnyey, valst. 25 Talvaišienė, našlė, baj. 23, 184 Urbanisnus, Baltramiejus, baj., Siesikų bažn. steigėjas Talvoševičius (Thalwoczawicz), Jokūbas, Ušakovo baj. 212 27, 182, 183 Urbonas, Ušakovo ministras 184 Talvoševičius, Jurgis, baj. 183 Utianski, Giedraičių alt. 171 Talvoševičius, Steponas (Steczko), Ušakovo baj. 27, 182,183 Vaclovaitė, Ona, Mikalojaus Jurgaičio antroji žm., žr. Tarło, Stanisław, Viln. ir kitų vysk. kan., valdovo sekr. Zenovevičienė 240 Vaclovas, Breslaujos kleb. 255 Thatharynowicz, Chodor, valst. 56 Vaclovas Čirka, Sevežo, ne Seniškio kleb. 217 Thatharynowicz, Lyewon, valst. 56 Vaclovas Virbickis, Žemaičių vysk., Viln. kan., Gardi- Tautginaitis (Thautgynowicz), Andriejus, Maišiagalos no kleb. 164, 169, 241, 247, 266 apyl. baj. 210 Vaclovas Sluckietis (Venceslaus Sluczki), Gardino Tautgirdaitė, Elžbieta Andriejūtė, žr. Ivaškevičienė kleb. 247 Telničanka, Kotryna Ochstat, vysk. Jono iš Lietuvos Vaclovas, Kietaviškių kleb. 219 kunigaikščių mot. 210 Vaclovas, Rudaminos kleb. 240 Theresko, valst. 119 Vaclovas, Ušakovo kleb. 182, 183, 185, 218 Theuczys, valst. 35 Vaičekavičius, Mikalojus, baj. 149 Tidkovas/Tidkovijus (Tidkowius), miest. 32, 33, 187 Vaidila iš Ušakovo, baj. 22, 182 Timoškovičiai, valst. 3, 4 Vaidilavičiai, Andriejus, Bagdonas (Woydzylowyczy, Thymochwey, valst. 97 Andreas, Bogdan), Ušakovo bajorai 27, 182 Thysszus, valst. 68 Vaitiekaitis, Merkelis (Voythkowycz, Melchior), baj. Thywon, Martinus 31 151 Tolstik, Joannes, Viln. miest. 232 Vaitiekaitis, Mikalojus (Nicolaus Voyczyechowicz), Tomas, baudž. 23 baj. 151, 235 Tomas, Lentupio alt. 21 Vaitkovičius, Zdanas (Sdano Waytkowycz), Vilniaus Tomas, Medininkų vik. 124, 227 pavaiv., Aleknos Sudimantaičio pavaduotojas 196 Tomas, Mstibavos (?) kleb. 191 Valach, baudž. 31 Tomas, Vyšniavo kleb. 132, 229 Valadkaičiai, bajorai 225 Tomas, Punios smuklininkas 35, 188 Valadkavičius, Nekrašius, Bielicos tijūnas, baj. 264 Tomas, Stažino (Starzyn) vysk. dvaro laikytojas, baj. Valavičius, Bogdanas, baj. 248 181, 259 Valimantaitis, Rumbaudas, baj. 242 Tomkovičiai, bajorai 149, 150, 235 Valentini, Fabijonas, Krokuvos kan., not. 117, 226 Tomkovičius, Baltramiejus, baj. 151, 235 Valentinas Pilznietis, Viln. kan. 253 Tomkovičius, Stanislovas, baj. 151, 235 Valentinas iš Vieličkos, kun., Andriejaus Jokūbaičio Trabska, kunig., žr. Goštautienė 237 Davainaičio kap. 66, 199 Trabšys (Trabszis), ežerų saugotojas, 25, 27 Valerijonas Protasevičius, Lucko vysk., Viln. vysk. 93, Tresiboroda, Vaitiekus, Pabaisko apyl. baj. 211 241 Tresiborodienė Magdalena, Vaitiekaus žm. 211 Valerijonas, Maišiagalos alt. 210 Trizna, valst. 51 Vargailovičius, Jurgis, baj. 217 Throchym, Burnus, valst. 67 Vargailovičius, Mikalojus, baj. 217 Trojan, Širvintų alt. 166, 170 Vasiliški, Naujadvario (Gardino sr.) alt. 170

304 Wasilius, valst. 51 Vločkaitis, Tomas, baj., Astravo bažn. rėmėjas 257 Vasiljevičius, Kopeč , Žygimanto sekr. 41, 189 Wlkothkowa, Ušakovo baj. 24 Vasko, valst. 17 Vlodkovičius, Jokūbas (Jacobus Wlodkowicz), baj. Vaszylecz, valst. 130 182, 183 Vaszylyecz, valst. 119 Wlodkowiczius, Stanislovas, baj. 183 Waszewiczius, Pieczko, baudž., 183 Vlosekas, Stanislovas Zachariuševičius, Lietuvos paižd. Waszewiczius, Baltramiejus, baudž., 183 239 Wdowycz, valst. 95 Vlotka, Vladislovas, baj. 213 Weypus, valst. 116 Vlotkienė, Elžbieta, baj. 213 Venclovas/Vaclovas, Vidžių dv. laikytojas 16, 180 Vodginaitis, Alekna, baj. 228 Vestartavičius, Jonas (Wiesztortowicz), baj. 215 Vodoraczky, Andreas, Ukmergės apyl. baj. (?; plg. LM Vėželis, Stanislovas Jonaitis (Stanislaus Wezelis Jano- 523, p. 50: Jurei Vodarackii), Martyno Radvilo wicz), Ukmergės apyl. baj. 8 Volčkavičiaus testamento liudytojas 138 Vyeyknyewicz, Nicolaus, Niečiškių dvarelio baudž. 16 Voyczyechowa, našlė, Širvintų dv. baj. 151, 236 Vieležinskis, Albertas, Viln. kan. 225 Wojciech Wincentii z Karszowa (Albertas Vincentaitis Vyeryha, valst. 57 iš Karszów‘o (?)), Gniezno arkivysk. not. 133, 230 Weyknyus, valst. 26 Woyczeszus, valst. 26 Venula, valst. 117 Woykowiczy, Ivan, valst. 67 Vereikos kunig. Zofija, Alberto Martynaičio Goštauto Woysnyus, valst. 26 žm., žr. Goštautienė Woysthus 16 Veselovskis, Petras, LDK marš. 250 Woyschvylowycz (Vaišvilavičiaus) sūnūs Petras, Ste- Viazovičius, Andriuška (Andruszko Wiazowic), baj. ponas (Stecz), Daugų apyl. gyventojai 97 223 Woyswylowicz, Mylosch (Vaišvilavičius, Meilus), Vo- Vidiškienė, Darata Skapaitė (Dorothea Skopownia), verių apyl. gyventojas 68 baj. 213 Woythek, valst. 57 Vidiškis, Steponas (Stephanus Widziszki), baj. 213 Woythkyelis (Albertas) Janowicz, Ukmergės apyl. baj., Vydzyus, Stanislao Pronyecz, Dvareco dv. valst. 89 Stanislovo Vėželio Jonaičio brolis? 8 (151, 236?) Wyeliczko su sūnumi Jonu, Teodoro (Fedkos) Daugir- Woythkus, baudž. 7 daičio Vidžių baudž. 14 Woythus, valst. 26 Wierzbowski, Stanisław, Bielsko žemės not., vėliau Volčkavičius, Martynas Radvilas, Maišiagalos baj. 137, 1530-1549 m. Bielsko raštininkas (pisarz) [Urzęd- 210, 217, 232, 233 nicy podlascy Nr. 76, p. 43] 250 Volčkovičius, Jurgis, Viln. miest. 75, 203 Viežgaila, Mikalojus, Viln. kan. 136, 152, 197, 225, 232, Volkiniki, Eisiškių alt. 170 236, 258 Voločkovičius, Motiejus (Woloczkowicz, Matthias, de Wylnoviecz, Stanislaus, Zelvos apyl. baj. 56 Oszwanszthy), Lentupio apylink, baj. 17, 181, 217 Vincentas iš Lagievnikų, Gniezno ofic. 132, 133, 152, Voločkovičius, Mikolajus (Voloczkowycz), Dūkštų 153, 229, 236, 237, 244 baj. 151, 236 Wiesztortowiczius, Jacko, baj. 21 Wolossowicz, Janelys, baudž. 14 Vilamovskis, Jonas, Viln. vysk. not. 241 Votholycz, Wsczyn, valst. 19 Wyszbithowiczius, Baltramiejus, ministras-raštininkas 209 Zaberezinskiai 193 Višenskis, Paulius, Cechanoveco kleb. 39, 40, 189 Zaberezinskis, Jonas Jonaitis (Jan Zabrzeziński), baj., Viševičienė, Fedoro žm. (Chwedorowa Wyszewicz), Trakų vaiv. 4, 32, 36, 45, 55, 82, 93, 98, 116, 151, Nalibokų apyl. baj. 260 177, 187, 188, 190, 192, 205, 208, 209, 221, 236, 246, Vitas, Giedraičių alt. 166, 171 251 Vitas, Tščianės bažn. vik. 47, 191 Zaberezinskis (Zabrzezinski), Jonas, žemės marš. GDL, Vytautas Aleksandras Kęstutaitis, Ldk 12, 28, 37, 38, Naugarduko vaiv., Merkinės, Ašmenos ir Daugų ti- 59, 60, 79, 80, 81, 82, 91, 92, 96, 97, 179, 186, 187, jūnas, 221 188, 191, 194, 205, 207, 208, 215, 219, 220, 222, 234, Zaberezinskis, Jonas Juškaitis, baj. 260 240, 242, 243, 245, 252, 255 Zaberezinskis, Jurgis Jonaitis, baj. 206 Vythkyewicz, Joannem, Turgelių (Mažosios Merkinės) Zaberezinskis, Juška Rimvydaitis, baj. 260 valst. 76 Zaberezinskis, Mikalojus Jurgaitis, dvaro marš. 88, Vizgirdai, bajorai 238 206, 207, 258 Wklyeyczy, valst. 95 Zaberezinskienė, Aleksandra, Juškos Rimvydaičios žm., Vladičanka, Marina, žr. Andriejaitienė baj. 260 Vladislovas IV Vaza, Ldk, Lk 237 Zaberezinskienė, Halina, Solomerckytė, Mikalojaus Wlyezlo, Iwan, valst. 56 Jurgaičio žm. 206

305 Zaberezinskytė, Ona Jonaitė, baj. 256 Zenovevičiai (Zenavičiai), didikai 260 Zaberezinskienė, Zofija, Jono žm., baj. 221 Zenovevičienė, Dorota, Tsibulskaitė, Jono Mykolaičio Zabyelyna, Volčkovskio dv. baj. 52 žm., Stanislovo Komorowskio našlė, baj. 231 Marija Zabrewicka-Drucka, Marija, kunig. 237 Zenovevičienė, Jadvyga, Jurgio Jurgaičio žm. 231, 258 Zach, Nicolaus, Kernavės apyl. baj. 151 Zenovevičienė, Ona, Jurgio Zenovevičiaus žm., Stanis- Zacharias Ferreris, pop. Leono X nuncijus, vysk. 139, lovo Astikaičio duktė, baj. 231 141, 143, 144, 199, 233, 234, 235 Zenovevičienė, Ona Mikalojaitė Iljiničaitė, Mikalojaus Zadora, Jurgis, Viln. miest. 138, 233 Jurgaičio pirmoji žm., baj. 231, 262 Zadzyan, Mikołaj, Drogvyno (Palenkės) baj. 204 Zenovevičienė, Ona Vaclovaitė/Venclovaitė, Mikalo- Zakarijas, valst. 20, 21 jaus Jurgaičio antroji žm., baj. 231, 256 Zakročimietis, Teofilis, Mažosios Merkinės kleb., not. Zenovevičius, Jonas Jurgaitis (Joannes Georgii Sieno- 203 wowiczy), baj. 132, 232, 258 Zakrzowsky, Nicolaus, Zelvos apyl. baj. 56 Zenovevičius, Jonas, Mykolo Jurgaičio sūnus 231 Zalepūga, Jurgis, baj. 248 Zenovevičius, Jurgis Jonaitis (Juri Zienowicz), Breslau- Zaluskis, Jonas, Kauno kleb., valdovo kap. 30, 186 jos, Smolensko, Mogiliavo sen., baj. 135, 218, 231, Zanyus, valst. 26 257 Zanowycz, Stanczyk, Kernavės apyl. baj. 151 Zenovevičius, Jurgis Jurgaitis, Mstislavlio sen. 135, Zarawsky, Felix, Maišiagalos apyl. baj. 210 218, 231, 257 Zavenikovičius, Martynas, raštininkas 33, 18 Zenovevičius, Mikalojus Jurgio Jurgaičio sūnus 135, Zavišos, bajorai 211, 212, 221 218, 231, 257 Zaviša/Zavišaitis, Andriejus Jonaitis, Viln. tijūnas 138, Zenovevičius, Mykolas Jurgio Jurgaičio sūnus 218, 212, 233 231, 257 Zaviša, Jonas (Jan Zawisza), baj. 179 Zenovevičiūtė, Ona, Jurgio ir Onos duktė, žr. Nemi- Zavišaitė, Zofija, Andriejus Jonaičio duktė 215 raitienė Zavišaitis, Mykolas (Michał Zawiszyc), kleb. 8, 9, 179 Zyczylo, Jonas Aleknaitis, baj. 239 Zaviša/Zavišaitis/Zavišycas, Jonas Jonaitis (Jan Jano- wicz Zawiszyc), baj. 73-74, 179, 202, 204, 211, 221, Žyczilovna, Roža, žr. Hajno 246 Žygimantas, Mykolo ir Zofijos Galiginaičių sūnus, Vo- Zaviša/Zavišaitis/Zavišycas (Zawiszyc), Jurgis Jonaitis, verių įpėdinis 67, 68, 199 baj. 179, 202, 211, 221 Žygimantas, Žeimių alt. 117, 226 Zavyščas, Serafinas, baj. 16, 180 Žygimantas Augustas, Ldk, Lk 49, 248, 262, 264 Zavišienė, Barbora Mikalojaitė Kęsgailaitė, antroji An- Žygimantas Kęstutaitis, Ldk 181, 223, 240, 241, 262 driejus Jonaičio žm. 212 Žygimantas Senasis, Ldk, Lk 28, 39, 40, 49, 59, 79, 80, Zavišienė, Elžbieta Dargevičiūtė, Jurgio Jonaičio žm. 81, 91, 92, 93, 101, 135, 149, 159, 179, 185, 186, 187, 179, 211, 221 189, 189, 191, 194, 200, 202, 204, 207, 210, 211, 212, Zavišienė, Marina Dargevičiūtė, Jono Jonaičio žm., baj. 213, 214, 216, 217, 219, 220, 221, 222, 223, 231, 232, 179, 204, 211, 220 237, 241, 242, 244, 245, 246, 248, 252, 253, 255, 257, Zavišienė, Marina Mikalojaitė Daugirdaitė, Jono Jo- 260, 264 naičio žm., baj. 246 Žygimantas III Vaza 218, 245 Zavišienė, Marina, pirmoji Andriejus Jonaičio žm., Zylysz, Paulus, Kamienio apyl. valst. 89 Jono Liubšos našlė 212, 215, 233 Zyza (?), baudž. 264 Zborowskis, Martynas Martynaitis, baj. 5, 178 Zofija, Simono našlė, baj. 8, 178 Zdan, baj. 89, 207 Zofflyk, Joannes, Zelvos apyl. baj. 56 Zemla, Joannes, Gutovščiznos dv. baj., Polonkos bažn. Zoravskis, Andriejus, vysk. dvaro virtuvininkas 85, 206 rėmėjas 263 Zuncziczi, Iškoldės apyl. valst. 87

306 VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Rodyklėje dažniausiai sulietuvintu pavidalu įtraukti I–IV dalyje paminėti vietovardžiai. Jau nebežinomų vietų pavadinimai įrašomi pagal originalą. Santrumpa: dv. – dvaras; u. – upė

Abelė, žr. Šėta Berlynas 230, 236, 243, 259 Abravas, dv. 28, 29 Berznykas (Beržininkai) 165, 170, 222, 247 Adelskas 39, 40, 108, 165, 170, 189, 190, 222, 248, 252 Beržuona, u. 95 Adutiškis 171, 240 Besiados 25 Aina 91–93, 167, 171, 207, 208, 259 Betygala 229 Aina, u. 91, 207 Byala Starzyna 52 Alanta (Alunta, Owanta,) 104, 166, 171, 209, 215, 254, Białystok, žr. Balstogė 265 Bialovščizna, dv. 252 Alba [curiola] (alias Nowydworzecze) 64 Byczyowsczynam, valda 89 Aleksandrija (audinio kilmės vieta) 157, 238 Bielyčia (Byelycza, Bielica), u. 36, 37, 165, 170, 188, 252, 264 Alytus 35, 96, 97, 107, 115,165, 170, 187, 209, 221, 223, Bielskas 45, 237, 151, 155, 217, 238 246 Byerszewice, žr. Irševičiai Alšėnai (Galšeny, Olschany) 55, 64, 158, 160, 239, 261, Byeszkowcsyna, valda 89 264 Bijutiškis 168, 172, 260 Amsterdamas (audinio kilmės vieta) 129, 131 Bikuškis 6, 178 Andrzeiowczyna, valda 83 Byralyschky, žr. Biruliškės Anykščiai (Onyxthi) 5, 6, 103, 166, 171, 177–179, 189, Birštonas 35, 187, 239 213, 214, 239, 254, 265 Biruliškės 30, 31, 186 Antakalnis 30, 31, 166, 171, 214–219, 254, 255 Biržai 166, 171, 239, 254 Ardilava (Horod[z]ilovas) 93–94, 167, 208, 258 Biskupice, žr. Armoniškės Armoniškės (Hermaniszki, Biskupice) 166, 170, 193, Bistryčia 231, 242, 256, 257 252, 253 Blodowczyzna, valda 261 Arnionys 228 Blotna (vėliau Varanavas) 166, 170, 252 Asiuža (Hoža, Ožiai, Hoże, Oszsza) 36, 37, 65, 73, 74, Bobras, dv. 222 107, 165, 170, 188, 199, 202, 222, 247 Bobruiskas (Babruisk) 155, 238 Astravas (Ostrovec) 151, 158, 167, 218, 238, 257 Boguševas, 43, 44, 47, 190 Ašmena (Ašmiany, Oszmiana) 167, 171, 217, 218, 221, Bokowsczyzna (žr. Gagauščinos) 19 228, 239, 240, 254, 256–258, 260, 262 Bokštai 83, 164, 169, 241, 266 Augsburgas 111, 244 Bolkow 248 Augustavas 248 Bondarovka, u. 260 Aukrakštis, ež. 96, 97, 209 Borginas 226 Aukštadvaris 46, 80, 97, 165, 170, 191, 218, 246 Borkovas (Borkowo) 85 Borodičiai 83, 118, 119, 226 Bagaslaviškis 253 Bransk 43, 250 Bagdanava 5, 168, 172, 261 Breslauja (Braclav) 13, 52, 167, 171, 216, 217, 231, Bakalaževas 248 254–256 Balbieriškis 165, 170, 246 Brestas, Lietuvos Brasta, žr. Lietuvos Brasta (Brestas) Balninkai (Bolnyky) 12, 166, 180, 254 Bryčianka, Bričianka 79–81 Balstogė (Białystok) 41, 165, 170, 239, 248–250 Brodzyszcze, Borodzycze, žr. Borodičiai Baranovičiai 177, 264 Bruskowczyna, valda 84 Baras (Bar) 5 Brzeziny, žr. Berezina Barbovščizna, valda 264 Būciškės 74, 203 Barglavas (Bargłow Kościelny) 165, 170, 248 Buiviai 34 Barysavas (Barysaŭ) 155, 207, 238, 241 Butkiškė (Butysky, Suthyszky) 34 Bazelis 234 Bžozovas (Brzozowo) 248, 249 Bebras (Biebrza), u. 39, 42, 188, 247 Bely Dvoras, žr. Novy Dvoras (Palenkė) Cechanovecas (Ciechanowiec) 39, 40, 80, 133, 189, Beneventas 234 191, 217, 222, 229, 230, 248 Berezina 132, 229 Chyrpowka, šilas 87 Berezina, u. 258 Chyrpowka, u. 87

307 Choczowa, valda 89 Dobažas 46 Cholchla (Хаўхлава) 6, 134, 167, 172, 178, 181, 230, Dobkovczyna, tuščia žemė 55 260 Dobrata, u. 214 Chorkowszczyzna, valda 250 Dobrowoda 250 Choroščas (Choroszcz) 165, 170, 172, 250 Dobžynevas (Dobrzyniewo Koscielne) 165, 170, 249 Chožava, Chožovas 90, 96, 167, 171, 196, 208, 258 Dochosyemyatai 25 Cibiliekai 35, 188 Doykxyszky, žr. Daukšiškės Cihaszi, dv. 264 Dokšica 218 Compola, žr. Kumpotė, u. Dokudowo, žr. Dakudava Concelewicz, valda 117 Dolginovas 167, 171, 256 Cruti 34 Dolistavas (Dolistowo) 165, 170, 248, 249 Czesczyno, ež. 37 Dombrowno 16 Czyessnowae, Czyosnowa, valda 89 Dorai (Dory) 129–133, 167, 171, 228–230, 260, 264 Czolkodowo, žr. Čiolkodovas Doroschkowicz (alias Ryczyewycz) 48 Čamiarai 51, 191 Dowspudy, žr. Dauspūda Čarnovas 230 Drohičinas (Drohiczyn) 7, 8, 39, 46, 82, 86, 213, 263 Čartovščizna 258 Drūkšiai (Drisvjaty) 167, 171, 255, 266 Čečevicka, valda 254 Druskininkai 240 Čedasai 85, 239 Dubatauka (Dubotolko) 19, 173, 174, 181, 266 Černevas, dv. 13 Dubdo 40 Čiolkodovas 37, 38 Dubičiai 56, 166, 170, 252, 253 Dubingiai 6, 12, 104, 166, 171, 179, 215, 255 Dubnas 252 Dabrowny, žr. Dubrovna (Dubrowno) Dubnyky (Baltarusija) 26 Dainava 88 Dubotolko, žr. Dubatauka Dakudava (Dokudowo) 165, 170, 252 Dubowo 51 Damaszkowska 26 Dubrava/Dubrovna/ Dabrowny 3, 24, 127, 167, 171, Dambrava 72, 202 228, 258 Danyusszewicz, valda 89 Dubrowny, valda 94 Daniušava 25, 167, 171, 257 Duchavica, u. 256 Darowo 168, 172, 264 Dūda, u. 25, 26, 185 Darsūniškis 33–35, 107, 165, 169, 187, 203, 219, 220, Dudy, dv. 128 228, 246 Dūdos 242 Daubarai (Daubor) 151 Dūkštos (Duxti) 151, 236 Daugai (Daugy) 96–98, 107, 165, 170, 208–209, 212, Duseliai 35 219, 221, 246 Dusetos 103, 166, 171, 214, 254 Daugai, ež. 98, 209 Dusmenys 98, 107, 165, 170, 209, 221, 246 Daugėliškis, žr. Seniškis 167, 171, 217, 256 Dusna, dv. 135 Daukšiškės 74 Dušnikai 82, 143, 234 Dauspūda (Dowspudy) 165, 170, 248 Dvarecas/Dvarčius 3, 4, 61, 82, 83, 86, 205, 230 Dauspūda, u. 248 Dworyscze, dv. 88, 89 Dawylthowo, žr. Deltuva Dworzecz, žr. Dvarecas/Dvarčius Dekaniškės 240 Dzievialtow, žr. Deltuva Deksnionys (Dekszniany) 90 Dzeiwierz, kaimas 136 Deltuva 83, 102, 132, 133, 154, 166, 170, 173, 212, 213, Dzevyany, nežinoma vietovė, gal Dieveniškės ? 79 229, 230, 237, 253, 254 Dzirwany Popetesz, žr. Dirvonai Dieveniškės 78, 79, 125, 127, 204, 227, 228, 233, 237, Dzjaržynsk (buv. Kojdanovo, lenk. Kojdanów, liet. Kai 261 danava), žr. Kaidanava Dylevas 64, 239 Dilowczyzna, žr. Dylevas Eigardiškiai 217 Dirvonai Popetes 10 Eigeniškės (Jegeniškės) 34, 187 Dirvonai 11, 179 Eiguliai 30, 31, 186 Dysna 128, 228 Eišiškės 63, 65, 66, 136, 166, 170, 4199, 212, 216, 227, Dysna (Dzisna), u. 15, 128, 180, 228 228, 232, 245, 252, 253, 263 Ditva 67, 68, 200 Elektrėnai 239 Divanova, tuščia žemė 10, 11 Dniepras, u. 242 Florencija (Firenze) 144, 224

308 Gagauščina (Bokauščina?) 19 Hoža, žr. Asiuža Gardinas, Grodno, Hrodna 27, 36–40, 44, 45, 49, 52, Hrynkovščizna, valda 264 93, 107, 116, 128, 129,132, 133, 165, 188, 212, 218, Hruzdow, žr. Gruzdavas 222, 223, 228–233, 238, 245, 247, 251–253, 257, 258, 262, 263 Ignalina 215, 217 Gauja, Gaŭja, u. 78, 79, 204 Ikaznė 167, 171, 256 Gdanskas 235 Ilgai 28, 29, 186 Gedeyczyszky 9 Ilykowczyzna 52 Gegužinė 30, 106, 164, 169, 219, 246 Ilirna, Ilirina, u. 91, 92, 208 Geluža 253 Indura (Nandura) 59, 107, 165, 170, 222, 247 Geranainys, (Mūriniai Geranainys, Gieranony Murow- Inturkė 239 ane, Murata Geranony, Goštautų Geranainys) 78, Irševičiai (Szarcevičiai, Bierszevičiai) 131, 132, 167, 79, 126, 127, 141, 142, 154–158, 168, 172, 204, 227, 172, 229, 260 228, 233, 237, 238, 252, 261, 262 Iščelna (Iščaljna, Iszczołno) 63, 65, 66, 165, 170, 199, Geranainys, Žygimanto (Zymunciszki) 168, 172, 233 252, 263 Gerylo 48 Iškoldė (Iškaldz,Iskolka, Iszkołdź) 87, 88, 168, 172, Gervėčiai (Gierwaty) 239, 240 206, 263, 264 Gezrven (Gezrben?) 22 Ivacevičiai (Ivacevičy) 121, 168, 172, 226, 265, 266 Giedraičiai 104, 153, 166, 170, 215, 237, 254, 260 Yvija (Iwye), žr. Vija Gyeranony Monywydowskye, žr. Subatninkai Iwankowska 26 Gyrduzs (Gyerdzusz) 50 Iwanowka 250 Giriai (Giry, alias Staryny) 23, 183, 184 Iweniec (Ivjanec, liet. Ivenčius) 167, 171, 258, 259 Giteniškės 241 Izakowczyna 60 Gnieznas 10, 32, 85, 90, 112–115, 127, 132, 133, 152– 154, 165, 170, 189, 212, 217, 219, 224, 225, 228–230, Jakūnai 262 233, 236, 237, 244, 251, 256 Jamyny, žr. Jominai Gogowsczyna (Bokowsczyzna) 19 Janelovščizna, valda 124 Gomelis 238 Janów Podlaski, žr. Palenkės Januvas Goniondzas (Goniądz) 41–46, 108, 117, 118, 165, 170, Jasionuvka 239, 256 222, 226, 249 Jastremblia, Jastrablia (Jastrzębla) 70, 201 Gorbačevas 228 Jašiūnai (Merecz Jaszuny) 168, 172, 260, 261 Górne (Horna), gyvenvietė 121, 122, 226 Jelna 82–84, 86, 168, 172, 205, 214, 230, 265 Gorodiščė (Didžioji) 168, 172, 264 Jerikowczyzna, valda 263 Gorodiščė (Mažoji) 168, 172, 264 Jesienovičiai 59, 60 Goščevčyna (Goczowsczyna) 69 Ježernica (Kapitulos) 164, 169, 242 Gožkovičiai 230 Jodup (Juodaučiai, Juodupio?) 20, 21, 25, 26 Grabowyecz 52 Jominai 39, 188 Grajevas 249 Jonava 240, 246 Graužiškės 125–127, 168, 172, 227, 231, 233, 261, 262 Juchnovecas Koścelnas 239 Grodzeczyanka, Grodzeczno, žr. Horodečna, Juodupė, u. 214 Garadečna Juosta, u. 214 Grodzeczno, žr. Horodečna Juraliovščizna, valda 264 Gruožninkai 98, 209 Juraszki 250 Grusskye 52 Jurgyowczyna, valda 94 Gruzdavas (Hruzdow) 167, 171, 258 Juškiškės, dv. 239 Guthowczyzna, valda 262 Guardialfiera 141, 144, 233, 234 Kabilninkas (Mažasis Medilas) 19, 105, 167, 171, 181, 218, 256 Hayna, žr. Aina Kaczanowicze 4, 177 Hanievičiai 164, 169, 170, 241 Kačergai 239 Hermaniszki, žr Armaniškės Kafa 128 Hluboka, u. 62 Kaidanava (dab. Dzjaržynsk) (Kojdanovo, Kojdanow) Hn[i]ezna 60, 195 90, 167, 171, 259 Horodečna (Grodzeczno), dv. 79–81, 95, 205, 208 Kalinuvka (Kalinówka) 41, 42, 108, 165, 170, 189, 222, 248 Horodiščė (Kernavė) 149, 150 Kališas (Kalisz) 235 Horodiščė, žr. Naujieji Voverys Kaltanėnai 228 Horwolas 158 Kaltinėnai 215, 225 Hoteliškai, dv. 228 Kamenecas 164, 242

309 Kamenis, Kamienis (Kamenj) 88, 89, 167, 171, 206– Kramianica 56, 58, 120, 226, 261 207, 258, 259 Krasneblotas 22, 23 Kamienecas, dv. 257 Krasnoje Selo (Krasnoselcai, Raudonsalė) 54, 55, 167, Kamionka 65, 66 171, 192, 232, 258 Kaniava 252 Krasnowszczyna, valda 265 Kapačiai, dv. 131, 228, 229 Kražiai 86, 220 Kaplancai, dv. 240 Krėva 96, 167, 171, 228, 258 Kaplica (prie Gardino) 165, 170, 247 Krinkai (Krynki) 165, 170, 222, 248 Kareličiai 263 Kripskas (Gipskas?) 136, 232 Karkažiškė 166, 171, 236, 255 Kryvanohava 80, 205 Karmėlava 30, 31, 164, 169, 186, 246 Kryvycze, dv. 89 Karszow 133, 230 Krivskas (Krzywsk) 95, 208 Karviniškiai 210, 215 Krokuva 8, 28, 32, 39, 41, 64, 116–118, 126, 127, 132, Kasperavičiai, ąžuolynas (merica) 52 139, 140, 144, 154, 212, 217, 226–228, 233, 235– Katra 108, 165, 170, 216, 223, 252 237, 266 Kaunakiemis 32,230, 231 Krošinas (Kroszin) 84, 168, 172, 264 Kaunas 30–33, 105, 134, 135, 164, 169, 186, 187, 212, Krotka, u. 52 213, 219–221, 230, 231, 235, 238, 239, 245, 246, 251 Kroxczyssna 67 Kaupienica 80, 205 Kruchlovščizna, valda 264 Kavalys (arba Duselė), ež. 35 Kruonis, ež. 225 Kavarskas 239 Krupa 70–72, 166, 170, 252 Kėdainiai 6, 102, 141, 166, 170, 212, 226, 254 Krzyive 38 Kemešys (Kemesze) 240 Kuborka, dv. 79–81, 205 Kena 21 Kucharai (Kuchary) 118, 226 Kernavė 80, 101, 149, 150, 151, 166, 170, 210, 211, 225, Kuchlony, žr. Kuklonys Kuklonys 10, 11 235, 236, 253 Kukowicze (Kukavičy) 3, 177 Kernavėlė, u. 150, 235 Kulakowczyna 66 Kerweko (Korweko), ež. 28, 29 Kulas (Kul), dv. 88, 89 Kybowsczyna 67 Kulemkovščizna, valda 264 Kietaviškės 106, 164, 169, 219, 246 Kulva 240 Kijevas 45, 52, 60, 78, 79, 93, 151, 221, 227, 230–232, Kumpotė, u. 214 236, 238, 241–243 Kunačovičiai 3, 4 Kleckas 172, 214, 263 Kupieckas (Kupiecko, Wielkie, Małe) 164, 169, 241 Kliučė, tvenkinys/ež. 149, 150, 235 Kupiškis 213, 214, 265 Klodava 94 Kurenecas (Kurzeniec) 167, 171, 256 Kniaginės, ež. 25, 27, 185 Kurkliai, 5, 177, 179 Knyšinas (Knyszyn) 49, 158, 165, 170, 238, 249 Kurzeniec, žr. Kurenecas Kobylnik, žr. Kabilninkas Kusnyowka 62 Kobrinas 251 Kuzmiškės 164, 169, 241 Koczan, valda 89 Kwaczonowsczyzna 40 Kočelevičiai (Coczielevicze) 91, 92, 207 Kolczyanoviczi, žr. Kaczanowicze Labanoras 104, 166, 171, 215, 228, 255 Komorovas 18 Labnas 37, 38, 188 Komorowo, žr. Komorovas Lackas 165, 170, 252 Kompostela (Compostela) 141, 142 Lagievnikai (Łagiewniki) 132, 133, 153, 229, 236, 237, Kondratiškiai 262 244 Kondratovičiai (Kondratowicze) 168, 172, 263 Lenčica (Łęczyca) 75, 203 Konturniškės 10, 11 Lanczowczyszna 52 Kormysch, dv. 95 Lanė, u. 263 Korzen, žr. Koženis Lasakinė 131, 134, 229, 230 Kosava (Kossovo, Kosów Poleski) 168, 172, 215, 265, 266 Laskas (Losk) 95–96, 167, 171, 208, 258, 265 Koshyelyecz, u. 89 Laskovščizna, valda 264 Kosow Poleski, žr. Kosava Latunowczyna, valda 263 Košycai, (Koszyce, Kosichi) 168, 172, 262, 263 Lazdijai 24 Kovalovščizna, valda 264 Lebedžiai (Lebedevo) 167, 171, 258 Kozlovszczyzna, žr. Dilevo Leipalingis (Lejpuny) 98, 209 Koženis (Korzen) 164, 169, 241 Lemano u. 219

310 Lentupis 17, 18, 21, 105, 120, 141, 152, 167, 171, 181, Marciniškiai (Marczynyszki) 211 217, 226, 236, 255, 256 Markovas 18 Lepkiai 214 Marva, u. 32 Leszczynski 211 Maskva 91, 144, 234, 238 Leuczewczizna 52 Masleniata (Maslyesyanyathacz), pieva 24, 184 Lėvuo, u. 212 Mastai (Masty) 165, 170, 196, 252 Liachovičiai (Liachavičy) 168, 172, 264 Maučiadis (Molčad) 168, 172, 265 Liatovičiai (Latowicz) 211 Mazovija (Mazowsze) 177, 188, 189, 193, 207, 208, 220, Libatowczyna 60 226, 230, 232, 253 Lyda 50, 52, 68, 72, 73, 165, 170, 200, 212, 222, 223, Mažasis Medilas (Kabilninkas, Kobylnik), žr. 228, 239, 241, 245, 252, 253, 261, 262 Kabilninkas Liesnyčia 37, 39, 188 Mažoji Merkinė, žr. Turgeliai Liesnyčia, u. 36, 37 Mažoji Zelva 53, 54, 165, 170 Lietuvos Brestas (Brasta) 49, 50, 52, 59, 60, 77, 79, 82, Medilas (Miadzel) 167, 256 132, 151, 158, 195, 224–226, 229, 236, 238, 242, 246, Medilos, u. 218 253, 262, 264–266 Medininkai 32, 55, 98, 113, 116, 117, 124, 167, 171, Liminas, ež. 115, 116, 219, 225 196, 225–228, 238, 242, 249, 257, 260, 261 Linkmenys 104, 166, 171, 215–217, 228, 254, 255 Melnikas 52, 60, 82, 212 Lipa 168, 172, 251, 263 Mera, u. 26, 185 Lipnica, valda 264 Meraitis, ež. 25, 27, 185 Lipnikai, žr. Skaruliai Merkinė (Merecz, jų būta trijų: Merkinė (didžioji), Lysgawczysna 67 Turgeliai (mažioji), Jašiūnai) Didžioji 14, 43, 44, Lisice 87 107, 165, 170, 221, 222, 240, 246 Liskausčizna 67 Merkys, u. 239, 253 Liskava (Lyskava, Baltarusija) 59, 60, 165, 170, 194, Mežyričas (Mežeryčy, Międzyrzecz) 165, 170, 251 251 Miadz’vedzičy, žr. Niedviedicai Liškiava 240, 247 Miaskovas 126,132, 227, 229 Liubavas (Lubowo), dv. 78 Michniškiai 242 Liublinas 247 Mycz, žr. Myšas Lochwynowo 48 Międzyrzecz, žr. Mežyričas Lodatinskiai, palivarkas 262 Myeguczyszky 9 Lodzė 225 Myelyechowsczyzna 40 Losicze 65 Mieskiai 214 Losk, žr. Lackas Mikutiškio kaimas (Mykuczky) 150, 235 Losokina (Peršojys) 168, 172, 260, 264 Miliai (Mile) 242 Lotva 168, 172, 233, 262 Mynowczyzna 52 Luckas 3, 48, 60, 62, 64, 65, 68, 82, 86, 101, 140, 158, Minskas 167, 171, 228, 225, 241, 256–263 164, 169, 210, 233, 238, 241, 244, 253, 257 Miranka 263 Lukonica 165, 231 Myras (Mir) 168, 172, 263 Lulynas (Mažasis Lulynas), dv. 87, 206 Mirkliškiai, valda 257 Lusski 52 Mirovščizna 61, 62 Luteyce, kaimas 136 Myšas (Mysz) 5, 80, 205 Lvovas 65 Mitkiškių kelias 149 Lvovekas (Lwówek) 75 Mituva, žr. Skapiškis Modena 232 Maciejowszczyna, valda 265 Mogiliovas 231 Mačulna 165, 170, 251 Mogilnas 168, 172, 263 Maišiagala 12, 21, 101, 137, 138, 166, 170, 210–216, Mohilanka 168, 172, 263. 219, 232, 233, 236, 253 Molčad, žr. Maučiadis Makacz, pieva 87 Molčadė, u. 84, 205 Maladečina (Molodečno, Maladzyechna) 167, 171, 258 Molėtai 104, 166, 171, 215, 239, 241, 254, 255 Malaškovičiai 55, 56 Molkowczyssna 68 Malborkas 222 Molodečno, žr. Maladečina Malyševičiai (Milaševičiai), dv., kaimas 120, 121, 193, 226 Monykowczyzna 52 Malkovščizna 67 Monkolinas (Mąkolin) 238, 241 Mankolinas 159 Monthulyczy 37 Mantuja 243 Mordai 4 Maracz Monigerdovycza, žr. Turgeliai Mordašas 28

311 Mosnočina, valda 74 Obielkonicze, valda 84 Mozyrius (Mazyr) 151, 155, 237, 238 Odelsk, žr. Adelskas Mstibava (Mścibów) 48, 49, 165, 170, 191, 251 Odryna, pieva 74 Mstibuvka (Msczybowka), u. 48 Olchowo, laukas 71 Mstislavlis 5, 178, 231 Okra, u. 242 Murata Gyeranony, žr. Geranainys Okruhle 38 Murlava (Murlowo), žr. Rokantiškės Okuczyowsczyna (Oluczyowszyzyna), valda prie Musė, u. 137, 138, 210, 233 Turgelių 77, 124 Musninkai, Senieji Musninkai 30, 101,149–151, 166, Olizarovskiai, dv. 225 170, 210, 211, 235, 253 Olkušas 214 Oltuszowskye, nežinoma vietovė prie Zelvos 119 Nalibokai 167, 171, 259, 260 Olučiovščizna, valda 124 Nandura, žr. Indura Olzoph, žr. Olžovas Naprzeswodna 54 Olževas, dv. 122, 202, 226 Narmoyn, dv. 117 Olžovas 67, 68, 72, 73, 200 Narnidowska, pieva 84 Onuškis 165, 246 Narutis (Naročius) 23, 24, 25 Oposlonicz, valda 89 Narva, u. 226 Orlye 38 Naugardukas (Novgorodok, Nowogródek, Navah- Orša 91 rudak) 4, 79, 80, 81, 127, 141, 151, 168, 172, 204, Osyorossy, žr. Zarasai 221, 236–238, 260, 262–265 Ossoka Perlayska, žr. Perlojos Osoka Naujadvaris (Novy Dvoras) 15, 16, 49, 180 Ostrina 158 Naujieji Voverys (Horodiščė ) 69, 72, 73, 201 Ostrogas 151 Naujoji Ašmena 25 Ostrošycai (Ostroszyce, Astrashycy) 90, 91, 167, 171, Neapolis 242 207, 258, 259 Nečyškės (Vidžių apylink. dv.) 15, 16 Ostrovas, valda 3, 4 Nemenčinė 104, 166, 171, 215, 216, 254, 259 Oszany, Seniškio valda 128 Nemunas, u. 36–38, 40, 98, 187–188, 219, 221, 228, Oszmiana, žr. Ašmena 240, 247, 262, 263 Oszsza, žr.Asiuža (Ožiai, Hoža) Nemunėlis, u. 239 Ovantha, žr. Alanta Nemuniškis 68 Neris, u. 30, 149, 150, 233, 235, 241, 246, 266 abaiskas 8, 9, 101, 102, 166, 170, 179, 211, 212, 253 Nestanysky, žr. Nestoniškės P Nestoniškės (Niastaniszki) 105, 167, 171, 217 Paberžė 21, 104, 138, 166. 171, 210, 215, 232, 233, 254 Nesvyžius (Niasvyž, Nieśwież) 3, 4, 168, 172, 177, 263 Pabiržė 239 Nevėžis, u. 212, 219 Padysna, valda 128 Neviarovas (Niewierowo) 43, 44, 47, 189 Padoroskas (Padorosk) 59, 165, 170, 194 Nidoki, valda 117 Padsthroczeviczy, žr. Pastrocevičiai Nyeczyethryssky 51 Pajautiškės, dv. 115, 116, 225 Niedviedicai (Niedwiedzice, Miadz’vedzičy) 168, 172, 264 Palenkė 222 Nyekrassowczyna 52 Palenkės Januvas 61 Nyemonyus, lanka 68 Paneriai 80, 164, 169, 242 Niewiarowszczyzna, valda 265 Panevėžys 102, 212, 214, 254 Nyewyerovo, žr. Neviarovas Panyewo 38 Noča 166, 170, 253 Panyowczyna 40 Noczyschky, pieva 9 Panoteriai (Panoteri) 212 Norocz, žr. Narutis Paparčiai (Proporcye) 106, 150, 164, 169, 219, 235, 240, Novavolia, žr. Virbalis 246 Novy Dvor (Lydos srit.) 51, 165, 170, 252 Papilys 166, 171, 254 Novy Dvoras (Palenkės Nowy Dwór) 239, 247 Parva 38 Novy Sonč 118, 226 Pastovys (Pastavy, Postawy) 106, 135, 136, 167, 171, Novosiolkai 228 218, 231, 232, 256 Nowa Sandecz, žr. Novy Sonč Pastrocevičiai 69 Nowydworzecze (alias Alba Curiola) 64 Pasvalys 166, 171, 235, 254 Nukoschewo 38 Pašiaušė 240 Pavlovas, dv. 128 Obczewo, žr. Olževas, Olžovas Pavlovicai 243 Obelis, u. 225 Pelesa 67, 68, 166, 171, 252, 253

312 Peralomas 36, 37, 73, 74, 188 Ragatna (Rohatno) 168, 171, 266 Perloja 96–98, 209, 239 Raigardas (Rajgród) 165, 170, 249 Perlojos Osoka, žemė 97 Ramygala 102, 166, 170, 212, 254 Persija (audinio kilmės vieta) 157 Raseiniai 212, 225 Perškovščizna, dv. 135, 136 Raudonasalė, žr. Krasnoje Selo Peršojai, dv. 228 Ryczyewycz (alias Doroschkowicz), granicies, riba 48 Peršojys, žr. Losokina Riešė 164, 169, 241 Petrava 241 Riga 113 Pyawyczne 38 Rimanovas (Rymanów) 230, 236, 237 Pienioniai 213 Rymkyschky 67, 68 Pinskas 70, 201, 218, 238 Ryschczycza 50 Piza 234 Rzeprza, žr. Bebras, u. Plachtowice 136 Rodkowicz, valda 94 Plockas (Płock) 9, 11, 33, 85, 93, 94, 117, 118, 214, 226, Rodūnė 73, 74 243, 244, 248, 249 Rokantiškės, Murlava (Murlowo) 167, 171, 240, 245, Plonskas 93, 94 257 Plossa 52 Rokiškis 103, 166, 171, 214, 239, 254 Poboyne 38 Roma 112, 141, 142, 144, 147, 216, 220, 224, 226, 234, Poboysko, žr. Pabaiskas 240, 244, 253 Podberezy, žr. Paberžė Rosya, u. 51 Podolchne, u. 87 Rossynskye 51 Podstroczewiczi, žr. Pastrocevičiai Rossochy Savythokoyczyssna (žr. Switkowsczyzna), Podzyszna, žr. Padysnė lanka 68 Polbrzek 17, 180, 251 Rotkevičiai, dv. 263 Polyescze 49 Rovėja 254 Polockas 4, 52, 55, 60, 82, 177, 178, 192, 195, 199, 201, Rovnas 49 205, 208, 251, 256, 263, 265 Rubno (dabar Kirtimai?) 240 Polonka (Naugarduko srities kaimas) 168, 172, 262, Rudamina 168, 172, 215, 227, 240, 245, 257, 260–266 263 Rudesa, palivarkas 239 Polonka (Porazavos apylink. dv.) 51, 192 Rudnikai (Rudniki) 87, 206 Porazava (Porozow) 49–52, 165, 170, 191, 251 Rūdninkai 239, 260 Poropliščė, dv. 231 Rukainiai 168, 172, 240, 260 Porozowka, u. 50 Rumšiškės 30, 31, 186 Postayscz, pieva 49 Rupysky (gal Kupiškis?) 103 Poznanė 10, 59, 75, 126, 136, 138, 154, 211, 218, 224, Ražanka (Ružanka) 108, 165, 170, 222, 252 240, 243, 227, 229, 232, 233 Rzyczewicz (alias Doroschkowicz) 48 Praha 155, 238 Prienai 221, 246 Saduczyna 40 Prihortas (Przyhorty) laukas 115, 116, 225 Saganievičiai (Sahanyewicze) 70, 72 Prilepas 204, 221 Sakavičiai (Sakoviči) 168, 172, 260 Pritulenka (Przytulanka) 43, 44, 47, 190 Sakulka, žr. Bely Dvoras Proboyowo, žr. Probojovas Salakas 105, 167, 171, 193, 216, 255, 261 Probojovas 59, 60 Sandomieras (Sandomierz) 40, 41, 60 Prolyeszybok, valda 94 Schydlowicze, žr. Šilovičiai Prosszynovycze, žr. Prusinovičiai Schielun, žr. Šeliunė Prothkoni 34 Scholmy (Scholin), dv. 254 Prusy, dv. 266 Scholmy 213 Prūsija 149 Sebastė 234 Prusinovičiai 77 Seceminas 225 Pšasničas, Przassnicz 133, 230 Seczewina, valda 83 Pšemyslis (Przemyśl) 240 Sedliscze 26 Pudowsczyna 55 Seirijai 165, 170, 247 Pultuskas (Pułtusk) 117, 226–228, 232 Seldovice, žr. Šilovičiai Punia 35, 36, 107, 165, 169, 187, 220, 246 Seliščės 5 Semeliškės 106, 164, 169, 218, 246 Račkai 248 Senieji Trakai 28, 29 Radaškonys (Radaškovicy) 167, 171, 258 Seniškis, žr. Daugėliškis 105, 128, 217, 228 Radminovicka, valda 254 Senosios Viesos (Wiesy, Виша, Весы) 166, 170, 253

313 Serenčionys 17, 26, 181 Subkowo, dv. 95 Serva 38 Suchodolė 239, 257 Servečius, u. 89 Suchovyrchovskas, dv. 86 Sevežas 217 Sudervė 151, 235 Shyervyecz, žr. Servečius, u. Sunyelowsczyna, valda 77 Siderovka, valda 264 Surviliškės 127, 168, 172, 227, 233, 261, 262 Sidra 239 Suthyszky (turėtų būti Butysky), žr. Butkiškė Siedliščė 25, 29 Suvalkai 248 Sielcai 25, 26 Suviekas 103, 167, 171, 214, 255 Siesartis, u. 239 Svėdasai 85(?), 103, 166, 171, 214, 254 Siesikai 102, 166, 170, 212, 254 Svierionys, (Svyrionys, Свираны) 22, 23, 26, 106,167, Sylowczyssnam, valda 89 171, 218, 257 Simnas 35, 165, 170, 246 Svyr, Syvyr, Swyr, žr. Svyriai Sirmino ežeras 216 Svyriai 19–21, 25, 75, 105, 136, 167, 171, 172, 181, 217, Syruciowce, dv. 247 218, 232, 236, 255, 257, 266 Sivica 89 Switkowsczyzna (Savythokoyczyssna) 68 Sivica 167, 171, 207, 258, 259 Szakry 29 Skapiškis arba Mituva 168, 172, 265 Szhamyonka, pelkė 89 Skaruliai (Lipnikai) 164, 169, 187, 246 Szidlovicze, Sidlowicze, Szydlowicze, žr. Šilovičiai Skernevicė (Skierniewice) 115, 225 Szielun, žr. Šeliunė Skydel, žr. Skidlius Szyenkowskie Szianoszaczy 58 Skidlius 37, 38, 188 Szyly, žr. Šilai Skiemonys 239 Szkłow, žr. Šklovas Skundovščizna, dv. 252 Szmoythowszczyna, valda 265 Slanimas (Slonim) 49–52, 55, 168, 172, 191, 215, 226, Szoludek, žr. Žaludkas (brus. Želudok) 245, 251, 260, 265, 266 Szopowcznia 60 Slyszyna, valda 94 Sloy 40 Šakaliai 78 Slotha 51 Šalčia, u. 253 Slowyena 67, 68 Šalčininkai (Солечники Болшые) 168, 172–174, 232, Sluckas 168, 172, 263, 266 260, 261 Slučas, u. 263 Šalčininkėliai, (Солечники Менъшые) 127, 168, 172, Smarhon, žr. Smurgainiai 227, 233, 261 Smolenskas 39, 43, 44, 55, 214, 231 Šatijai 220 Smurgainiai (Smarhon) 135, 167, 171, 218, 231, 232, Šaukava 7, 178 256–258 Ščara, u. 49, 50, 52 Snypowczyssna 67 Ščučinas 72, 108, 165, 170, 222, 223, 252 Sokolka/Sokulka 239, 247 Šeipšta, u. 253 Sosenka 24 Šeliunė 85, 132, 133, 229, 230 Spadajejovščizna, valda 264 Šešuoliai 12, 180 Stary Sončas 226 Starynos 22, 23 Šėta (Abelė) 102, 116, 117, 166, 170, 191, 193, 212, 225, Starzynn 259 226, 254 Stašyna, valda 264 Šiauliškiai 231 Statkūniškės, ež. 219, 225 Šidloviče, žr. Šilovičiai Steczkonis 52 Šilai (Szyly) 211 Sterkorovicka, valda 254 Šilėnai (Zujūnai, Шыланы) 164, 169, 241 Stharini, žr. Starynos Šilovičiai (Šidloviče, Šylavičiai, Шыдловице) 48, 55– Sthrunaczska, Sthrunoythys, žr. Struoniai 58, 115, 116, 118, 120–122, 165, 170, 225, 226, 250, Strača, u. 174, 266 251 Strešinas 164, 169, 242 Šiluva 251 Strubnica 165, 170, 252 Širvintos 101, 151, 166, 170, 211, 233, 236, 253 Struoniai 18, 25, 26 Šklovas 5, 178 Studeniki 57 Švenčionys (Szwyaczany) 18, 105, 138, 152, 167, 171, Studzyenyecz, žr. Studeniki 215, 217, 233, 236, 253, 255, 256 Subatninkai (Subotniki, Manvydų Geranainys) 127, Šventoji, u. 5, 213 168, 171, 227, 233, 237, 261, 262 Švisločius 56, 57, 58

314 Taujėnai 213 Vaikoniškiai (Vekonys), laukas 115, 116, 225 Tauragnai 16, 104, 166, 171, 204, 215, 216, 240, 255 Vaistamas (Ušakovas, Воистом) 22–24, 27, 105, 167, Teisukys 25, 26 171, 182–183, 214, 218, 257, 266 Thobolowo 38 Vaistariškės 30, 31 Thoczylowo 38 Valažinas (Valažynas, Воложыно) 16, 168, 172, 206, Thryczokyemy 34 207, 228, 259–261 Thryczowsczyna 40 Valdačiškiai 74 Tikočinas (Tykocin) 78, 155, 233, 237 Valkaviskas (Волъковыско) 48, 51, 59, 60, 62, 165, Tymoškovičiai 3 170, 191, 194, 245, 250–252, 261 Valkininkai 98, 166, 171, 228, 253 Tytuvėnai 240 Vaniogala (Vonialagava) 164, 169, 241 Tivonovisna 3, 4 Vaplena, valda 231 Tolfa (Italija) 141, 142, 234 Varanavas (žr. Blotna) 252, 253 Tolguliškiai (Tolguylyski) 151 Varėna 223, 239, 240, 253 Tolociškiai, dv. 240 Varnionys (Wormiany, Ворняны) 16, 25–27, 152, 171, Topczewo 250 184, 236, 237, 239, 244, 257 Torunė 247 Varšuva 52, 77, 113, 225, 226, 244, 247, 248, 258, 259 Traby, žr. Trobos Vasylyssky, žr. Vosyliškės Trakai (Naujieji) 16, 21, 24, 32–34, 45, 49, 52, 55, 60, Vaŭkalata, žr. Vilkalotas 67, 84, 98, 116, 133, 141, 149, 151, 156, 159, 164, Vaverka, žr. Voverys 169, 218–223, 225, 228, 230, 235–239, 244–254, 265 Vedeniai 3 Trakai, Senieji 28–30, 245 Veisiejai 165, 170, 240, 247 Trakeliai arba Naujadvaris 166, 170, 253 Vengruvas (Węgrów) 253 Trakininkai, dv. 25, 26, 185 Vepriai 235, 253 Trakiškiai, dv. 68 Vepriai 166, 170 Verchniaja, u. 241 Traupis (Traupy) 10, 11, 104, 166, 170, 179, 213, 214, Vereika 237, 238 227, 254 Vereiskas 259 Tryčovkos, kaimas 39 Verona 257 Trobos (Traby) 127, 168, 172, 227, 233, 237, 261, 262 Versminis, ež. 25, 27 Trusovičiai, vyskupo valda 164, 169, 241 Versz 221 Trusovičiai, valdovo kaimas (plg. vyskupo valdą) 54, Veršiminis, žr. Versminis, ež 55 Viastkovas (Wyasthkow) 217 Trzcianne, žr. Tščianė Viazynė (Vjazyn, Вязына) 167, 171, 206, 258 Turgeliai (Mažoji, Mangirdaičių Merkinė) 74, 76, 77, Vyazoviecz, ež. 37 123, 124, 168, 172, 203, 226, 227, 261 Viboriska, valda 254 Turkija 158 Vicenza 234 Turosnė (Turośń Kościelna, Туросна) 165, 170, 250 Videniškiai 239 Tverčius 105, 167, 171, 217, 256 Vidiškiai 213, 240 Tščianė (Trzcianne, Трътяна) 43–47, 118, 165, 170, Vidžiai (Wydze, Wydzie) 13–16, 105, 167, 171, 217, 236, 255, 256 190–191, 226, 249 Viedzma, u. 264 Viesos, Senosios (Wiesy) 253 Uczolnensis, curatus – Utenos, Iščelnos (?) klebonas, Vievis 239 Stanislovas Komorowskis 66 Vija, Yvija (Iwye) 127, 168, 172, 227, 228, 233, 259, Ukmergė (Vilkomiria, Wilkomierz) 7, 8, 10, 11, 103, 261, 262 166, 170, 211–215, 235, 236, 239, 253, 254, 263 Vylamova 31 Uniejovas (Uniejów) 96 Vilamovka (Wilamówka, Vilamowka), u. 46 Upytė 212, 239, 254 Vileika 256, 258 Upninkai 6, 7, 9, 102, 166, 170, 178, 253, 254 Vilkalotas (Vaŭkalata, Волчолата) 106, 167, 171, Usielub, žr. Vseliubas 218, 256 Usovas, dv. 266 Vilkija (Vilkya) 158, 238 Uša, u. 54, 55 Vilkowycze 60 Ušakovas, žr. Vaistamas Vilkuva (Wolkowyja), u. 59, 60, 194 Utena (Ucziana, Утена) 104, 155, 158, 166, 171, 214– Vilnelė (Wilejka, Wilenka), u. 26, 31, 57, 119, 121, 226 216, 238, 254, 265 Vilnius 1, 3–7, 10, 11, 13–15, 17, 18, 21, 22, 24, 27, Užpaliai 166, 214, 254 28, 30–32, 34–36, 38–52, 54–57, 59–62, 64, 65, 67, Užuguostis 107, 165, 170, 211, 221, 246 68, 73–77, 80, 82, 84–88, 90, 91, 93–96, 98, 101,

315 112–118, 121, 122, 125–139, 141–144, 148, 149, Wolbcy (vel Wolbey) 22 151–156, 163, 172, 173, 164, 186, 201–217, 219, Wolczyna, žr. Volčinas 220, 224–245, 248, 249, 253–266 Woldaczyszky, žr. Valdaciškiai – platea dicta Sobacza 75 Wolkowczyssny, valda 89 Vilnuoja, ež. 12 Wolkuscha, u. 38 Virbalis (Nowa Wolia) 222 Wolnysczyssna 67 Virinta (Wirinta) u. 5 Wormiany, žr. Varnionys Vysni (Wizna ?), dv. 266 Vyšniavas (Višneva, Wiszniew, Вишневъ) 12, 168, Zaberezė (Zabrzezie, Заберезе) 168, 172, 260 172, 222, 229, 231, 258, 260, 261 Zaboye 87 Višniovka 60, 194 Zaboyskne, pieva 87 Vitebskas 52, 168, 172, 218. 251, 255, 257, 260 Zadzievas 242 1 Vizna (Wizna, Mazovija) 173, 174, 248, 266 Zarasai (Езеросы) 90, 141, 167, 171, 207, 214, 216, Vyžuona, u. 239 255 Vyžuonos 166, 171, 213, 214, 254 Zawiersze 51 Vjazyn, žr. Viazynė Zdanowczyna 52 Vloclavekas (Włocławek) 229 Zeymel, dv. 117 Voiciešynas (Wojcieszyn) 218 Zelva (Didžioji) 55–59, 118, 120–122, 165, 170, 192, Voinilovičiai 3, 4, 177 193, 194, 226, 251, 266 Vokė, u. 28, 29 Zelva (Mažoji) 53–54, 192, 251 Volbcai 22 Zelva, u. 53, 119, 122 Volczkowsski 52 Zemonthkyenys, žr. Žemaitkiemis Volča 164, 169, 241 Zezini, žr. Zizyniai Volčinas 20, 21, 182 Zietela (Dzjatlava) 168, 172, 265 Zyoraslawka 40 Volkolatha, žr. Vilkalotas Zizyniai 10, 11 Volma 167, 171, 259 Zyzmy, dv. 117 Volma, u. 259, 263 Zuchovicze, Zuchowicze 87 Volochva 80 Zujūnai, žr. Šilėnai Volpa (Voupa) 61, 62, 64, 65, 165, 170, 196, 198, 252, 258 Zurasz 46 Vonsošas (Wąsosz) 117, 118, 226 Zurow, valda 84 Vosyliškės (Vasiliški) 68, 200 Vovera (Vaverka), u. 67, 200 Žadiškės (Žodiški, Жодишъки) 167, 171, 257 Voverys (Naujieji, Mažieji, Vaverka) 165, 170, 201– Žaleznica 82, 83, 86 202, 252, 265 Žaludkas (Жолудок) 65, 66, 108, 165, 170, 199, 202, Voverys (Didieji, Senieji, Vaverka) 67, 68, 69, 72, 165, 222, 223, 252 170, 200, 239, 252 Žaroslavka 231 Vozginiškė (?),Voczgynyschky, Voczynyszky, dv. 129, Žasliai 106, 115, 116, 164, 169, 219, 225, 246 130, 131, 228 Žasliai, ež. 225 Vroclavas 226 Žeimiai 6, 102, 211, 212, 226 Vseliubas (Usielub, Въселюбъ) 87, 96, 168, 172, 177, Želva 239 206, 208, 233, 265 Žemaitkiemis 6, 30, 31 Waszbuthy 53 Žemaitija, Žemaičiai 149, 164, 169, 172, 173, 212, 216, Wieluń (Vieliunis) 235 218 Wiszniew, žr. Vyšniavas Žiežmariai 74, 106, 219, 246 Wysznyowka, žr. Višniovka Žygimantiškiai, žr. Žygimanto Geranainys Witowdice 5 Žirmūnai 73, 166, 170, 252, 253 Woykoniszki, žr. Vaikoniškiai Žiupronys (Župrany, Жупраны) 94, 167, 171, 257 Woystaryszky, žr. Vaistariškės Žižma, u. 228

1 Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, 10 000 šv. riterių-kankinių ir kt. šventųjų bažnyčią iki 1519 m., o galbūt dar iki 1508 m. (Ochmański, Biskupstwo, p. 71, regis, labiau linkęs priimti ankstyvesnę, šaltiniais dar neįrodytą datą) įsteigė Vilniaus vyskupas Albertas (arba Taboras, 1492–1507 m., arba, labiau tikėtina, Radvila, 1507–1519 m.). Duomenys apie vyskupą-koliatorių bei bažn. titulą – MAB F3-98 (1536? [1530 02 15], Jasas, Pergamentų katalogas, Nr. 412, p. 164), kur Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, patvirtindamas Zarasų dvasininkų pajamų šaltinius, mini „preterea ex sufficienti documento informati olim reverendissimum dominum Albertum episcopum Vilnensem, predecessorem nostrum“, kuris globojo bažn. su titulu „Assumptio Beatissime Virginis Marie, Decem millium militum aliorumque sanctorum“. Matyt, pagarba šv. rite- riams-kankiniams (šventyklos ir jos altoriaus globėjams – žr. p. 255, išn. 549) atspindėjo LDK pasienio gyvenimą.

316 DALYKŲ RODYKLĖ

Rodyklei išrinkti lotynų, lietuvių ir slavų kalbos žodžiai; veiksmažodžiai pagal bendratį (amare = amo, ama- visset, amatus, amandus); būdvardžiai (dažnai kartu su prieveiksmiais), pagal vyrišką būdvardžio vienaskaitą (serenus = serenior, serenissima, serene). Dažniausiai randami žodžiai (pvz., Deus, ecclesia, dicere, magnus dux, sanctus) į rodyklę neįvesti

Accensio 38 animale 70 accensus (zelo, etc.) 10, 13, 50, 53, 64, 69, 78, 121, 195, animus 42, 61, 69, 70, 75, 125, 134, 197, 220, 248, 259, 227, 240 261 accommodare 138 annona 21, 51, 60 actus (hominum) 3, 13, 32, 67, 195; (pietatis) 90 antecessor, žr. predecessor 16, 23, 30, 31, 35, 38, 39, 54, adamaszkum, adamascum 101, 102, 104, 105, 107, 55, 57, 59, 62, 65, 67, 97, 115, 117, 119 108, 120, 156–158, 163, 194, 231, 264 antelatio 239, 140 adaugere 5, 7, 9, 75, 83, 90, 98, 130, 195 antepe(n)dium 101–108, 130, 158, 162, 163, 216 adiutrix (manus) 6, 76, 142, 143, 234, 249 apices 3, 10, 13, 28, 48, 50, 53, 67, 96, 128, 195, 231 administrare 23, 137, 147 apostolicus (sedis, authoritas) 3, 10, 15, 27, 43, 59, administratio 60, 129, 132, 249 75, 85, 90, 120, 121, 125–127, 129, 132, 133, 135, administrator 49, 174 138–146, 148, 157, 198, 220, 233, 234, 243, 255, 261 affinis 130 apostolus 4, 9, 10, 13, 17, 18, 20, 22, 26, 30, 34, 43, 45, affirmare 6, 7, 33, 92, 155 47, 49–51, 56, 58, 66, 76, 81, 83, 89, 90, 95, 106, 112, affirmatio 7 120, 125, 127, 128, 135, 142, 146, 148, 158, 173, 189, agricultura 14, 21, 34, 54, 67, 68, 128, 195 199, 217, 259, 264 alba (indumentum clericale) 162(?), 264 apparamentum 101, 103, 105, 106, 130, 131 albus 8, 121, 162 apparatus 156, 158, 221, 231 alexandrianus 157 appellare 113, 115, 133, 152, 153, 156, 158 allium 97 appellatio 133, 142, 152, 153, 187, 217, 229, 237, 244, allodium 12, 31, 73, 80 255 altare 5, 7–9, 17–21, 24, 31, 38, 47, 58, 66, 74, 79, 86, appropriare 11, 13–16, 21–24, 26, 50, 51, 53, 54, 69, 77, 87, 102–105, 107, 111, 119–121, 129–132, 137, 138, 81, 89, 91, 93, 94, 116, 128, 134, 138, 156, 231, 250 161, 163, 173, 174, 194, 199, 201, 214, 217, 220, 221, aratrum, žr. socha (žagrė) 4, 6, 87, 92 227, 240, 241, 251, 257, 261 arbitralis 139, 140 – portabile 142, 189, 217, 261 arbitrari 146 altarista (Олтарник) 5, 7, 8, 11, 20, 21, 27, 31, 33, 47, 58, 65, 77, 79, 84, 86, 96, 101, 102, 105, 117, 119, arbitrium 195, 197, 198, 235, 249 120, 121, 127, 130, 131, 134, 136–140, 142, 147, archidiaconus (arkidiakonstvo) 3, 88, 101, 117, 153, 173, 174, 178–182, 185, 187, 193, 194, 196, 197, 154, 158, 160, 164, 169 199, 201–205, 207–215, 217–219, 221, 226, 227, archiepiscopus 113, 127, 133 229, 230, 232, 233, 242, 246, 251, 252, 256, 257, 258, area 4, 17, 29, 31, 35, 38, 42, 53, 64, 69, 78–81, 92, 97, 261, 262, 263 98, 130, 136, 137, 184, 216, 217, 263 alvearius 31, 138 arcessire 197 amicabilis 139, 140 argenteus 101–108, 131, 155–157, 161–163, 19, 221, amicus 10, 15, 70, 83, 86, 95, 116, 214, 219, 227, 259, 231 261 argentum 99, 101, 106, 108, 155–157, 159–163 amor 17, 18, 55, 121, 131, 148, 156, 195 armilla (porci), kumpis 249 amplificare 81 assignare 7, 15, 16, 22–24, 26, 27, 61, 64, 66, 73, 78, 86, amplificatio 60 87, 90, 140, 145, 195, 219, 242, 249, 250 ampula, ampulla 105, 106, 107, 108, 130, 155, 161, 163 Assumptio (B.V.M.) 22, 40, 43, 58, 66, 74, 83, 117, 119, anca 58, 115, 116 130, 131, 136, 185, 214, 219, 221 angariae 31, 55, 70, 97, 145, 234 assumptus 29, 113, 155 anima 7, 9, 10, 13–15, 18–20, 22, 23, 26, 31, 39, 42, 47, atlas, athlas, hathlas 102, 106, 108, 156–158, 162, 163, 48, 50, 52, 53, 56, 57, 62, 65, 67, 69, 72, 75, 76, 78, 216 83, 86, 87, 90, 91, 95, 115, 119, 120, 124–130, 134, attinentia 6, 17, 18, 23, 33, 55, 69, 73, 80, 91, 92, 119, 137, 138, 142, 145, 147–149, 155, 183, 196, 197, 198, 128, 130, 162, 163, 196 211, 216, 217, 219, 220, 222, 227, 231, 239, 250, 258, attribere 22, 24, 56, 73, 76, 77, 94, 148, 173 260, 261, 263 auctor 22, 23, 26, 116, 145, 146, 148, 154

317 auctoritas, authoritas 3, 10, 27, 28, 75, 83, 85, 90, 117, candelabrum 38, 147, 155, 161, 163, 221 121, 126, 127, 132, 138–140, 142, 143, 145, 146, 148, canonica 133, 147 151, 152, 198, 234, 243, 248, 249 – horas 156 aula 174, 266 canonice 8, 33, 147 auratus 107 canonicus 3, 24, 27, 32, 33, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 52, 54, aureus 155, 161–163 60, 62, 65, 68, 73, 77, 82, 88, 94, 101, 115, 117, 132, aurum 99, 101–108, 120, 155–159, 161–163, 194, 197, 139, 141, 143, 152, 159, 195, 197, 204, 229, 231, 240, 198, 204, 231 241, 248, 255, 259, 265 avena 4, 6, 9, 11, 12, 18, 27, 29, 34, 37–39, 51, 58, 62, cantare 7, 16, 58, 66, 77, 91, 124, 221, 262 79, 81, 86, 87, 89, 92, 97, 98, 115, 127, 131, 136, 146, cantor 164, 169, 244 150, 247, 249, 257, 260, 262, 265 capella 31, 33, 45, 47, 64, 65, 84, 101, 103, 135, 196, 199, avisatus 220 213, 216, 248, 249 avus 195, 251 capellanus 16, 30, 31, 33, 40, 78, 84, 90, 94, 117, 118, axamentum, axameto, axamytum 101–103, 106–108, 126, 127, 135–137, 139, 140, 164, 165, 195, 197, 204, 120, 124, 156–158, 194, 221, 264 246 azimus 249 capitaneus 5, 13, 30, 32, 34, 39, 45, 46, 48, 52, 55, 60, 66, 78, 79, 82, 86, 93, 98, 133, 141, 151, 155, 158, 196, Baculus 157 201, 229, 231 baptisma 29, 147, 221 capitulum 43, 115, 117, 139, 140, 156, 159, 160, 161, baptismalis (aqua) 147; (fons) 246 163, 197 benefactor 95, 125 cappa 101–108, 162 beneficencia 30 capra 116 beneficium 21, 64, 84, 145, 147, 249 cardinalis 127 besmyany 25, 60 caseus 21, 25, 86, 143, 174 betha 97 castellanus 30, 32, 36, 39, 45, 52, 60, 64, 93, 98, 133, biskup 163, 169 151, 154, 196, 201 boczka, beczka (tunna) 23, 24, 27, 54 castitas 142 boiarus 195 castor 70, 71, 90, 196 borri, borre 11, 31, 39, 40, 49, 62, 68, 70, 73, 80, 87, 97, castriensis 43, 46, 121 122, 138, 196, 260 castrum 5, 13, 29, 34, 35, 38, 40, 89, 140, 189, 195, 197, borthna (terra) 35 198, 220, 256, 259 bos 4, 11, 62, 116, 151, 217 casula, žr. ornatus 156, 158 bracchium, brachium (seculare) 147, 246 casula=kappa, copy 22, 23, 66, 247, 251 braseum 17, 47, 257 cathedralis 77, 82, 115, 155, 160, 173, 197, 200, 201, braxare 81, 98 240–242 brevitas 51, 197 catholicus 44, 50, 134, 139, 140, 145–147, 239 broth 18 caulis 51, 60, 97, 151 butirum 21, 25, 86, 143, 174 celesiis 7, 20, 38, 45, 57, 78, 83, 89, 93, 119, 121, 125, 131, 135, 227, 231, 248, 258 Cadaver 214, 217 celestinus 157, 158, 162, 163 caducus 10, 11, 48, 50, 56, 61, 75, 93, 195 cel(l)arius 23, 26, 53, 66, 68, 116, 216 calix 101–108, 120, 124, 130, 131, 155, 161–163, 194, censere 10, 12, 26, 50, 94, 140, 145, 196, 248 209, 215, 221, 243, 255 censura 118, 140, 145, 146, 148, 246 calliga 183 census 4, 6, 7, 9, 14, 16, 19, 31, 32, 37, 38, 43, 44, 47, 57, camcha, chamcha, kamcha 101–108, 157, 162, 163, 216 60, 64, 70, 73, 89, 90, 97, 98, 119, 121, 128, 131, 132, campana 124, 231 150, 196, 201, 216, 231, 261 campanilla 246 centuples 20, 125, 135 campestris 81 cepa 51, 60, 151 campus (sine alger) 11, 14, 16, 18, 22, 24, 26, 29, 31, 40, cervisia 40, 42, 60, 92, 98 48, 51, 52, 54, 56, 57, 68, 73, 75, 76, 80, 84, 90, 95, charitas 127, 146, 148 97, 98, 116, 119, 120, 134, 150, 196, 214, 221, 239 charitativus 160 canapis 51, 60, 97 charus 64, 142, 155, 156, 201 cancellarius (LDK) 4, 30, 32, 34, 36, 39, 41, 42, 52, 55, christifidelis 127, 141–143, 214, 233, 234 60, 61, 65, 82, 98, 151, 155, 195, 198, 201, 243; (vysk.) cicer 9, 51, 58, 97, 150 10, 32, 43, 115, 126, 127, 132, 154, 200, 249, 264 cimiterium (cimeterium) 29, 38, 67, 142, 246 candela 26, 38, 40, 44, 58, 60, 64, 66, 77, 147, 155, 214, circulum 49 (sdvorcza) 142, 263 221, 250 circumvolutus 39

318 civitas 33, 38, 39, 52, 84, 135, 143, 145, 150, 200, 209, conscientia 85, 148, 249 227, 231, 242, 243, 256 consensus (daiktavardis) 3, 4, 12, 15, 26, 33, 60, 64, 74, clibanus (plg. KDKDW, p. 343) 119 86, 101, 112, 116, 132, 133, 155, 160, 196, 259, 265; cneflye (lenk.: knafel, vok.: Knopf) 198 (būdvardis) 200 coactio 207 consentaneus 139, 140 coactus 10, 69, 70, 83, 86, 90, 124, 126, 134, 155, 195, consentire 98, 151, 201, 243, 247 259 consignare 40, 59, 75, 85, 90, 126, 132, 134 coadjuttor 66, 124, 219 consiliarius 32, 81, 98, 113, 151, 200, 201 coclear 107, 157 consilium 10, 15, 57, 70, 71, 75, 81, 83, 115, 116, 130, cohertio 139, 140, 246 133, 143, 155, 196, 197, 227, 237, 259, 261 collatio (maistas) 220 consors 8, 15, 18, 22, 64, 75, 95, 131, 141, 158, 195, collatio 5, 158, 219, 240 196, 211, 259 collator/collatrix 11, 22–24, 27, 135, 229, 251, 261 consuesco 28, 48, 52, 55, 66, 92, 96, 97, 98, 113, 147, collatus (a Deo) 38, 94, 125, 137, 155 149, 150, 195, 214 collector 160 consuetudo 16, 39, 40, 52, 60, 76, 96, 113, 139, 140, collectum 45, 47, 190, 199, 210 142, 151 collega 133 consuetus 7, 59, 75, 85, 97, 122, 132, 139, 140, 142, collegiatus 157 148, 243 collegium 243 consumptus 65 commendare 46, 54, 90, 96, 125, 134, 137, 185, 197, cont(h)oralis (žr. maritus, uxor) 61, 62, 70, 231, 250 198, 200, 231, 250 cooperare 81 commendarius 246 cooperatio 17, 18 commertium 20, 135, 146, 147, 248 coopertorium 162 commode/ius 46, 49, 116, 137, 138, 195, 249, 250, 264 coquina 45, 81, 85, 115, 151 commoditas 46, 239 corporalis 83, 132, 137 corpus 14, 20, 58, 70, 71, 75, 81, 83, 86, 125, 130, 134, commodus 4, 8, 10, 11, 13, 29, 50, 53, 84, 85, 130, 131, 135, 137, 138, 142, 147, 155, 160, 182, 197, 198, 231, 195, 249 237, 258, 261 communiri 7, 8, 27, 41, 59, 60, 75, 85, 87, 122, 132, 133, Corpus Christi 8, 26, 37, 38, 66, 78, 84, 94, 95, 142, 195, 141, 143, 144, 148, 158, 174, 198, 200, 234 214, 221, 263 communis 6, 47, 80, 108, 113, 122, 124, 126, 127, 139, corroborare 116, 247 140, 210, 217, 243, 248 cruciales 183 communiter 31, 156, 219 cruciatus 64 commutacio 4 crucifixus 126, 229 componere 21, 124 crudus 5, 44, 45, 51, 55, 58, 61,74, 76, 83, 86, 89, 120, compos 14, 15, 69, 125, 231, 258, 261 121, 138, 251, 257 compositio 78, 139, 140 crux 32, 33, 53, 101–108, 119, 135, 155–157, 161–163, compulsus 10, 69, 70, 83, 86, 90, 124, 126, 134, 155, 219, 221, 231, 246 195, 229, 259 cunycze 4 concilium 80, 91 cupreus 163 confessio 147, 182, 220, 221, 230 cuprum 163 confessionale 220, 252, 259, 261, 262 curatus 16, 27, 33, 51, 65, 66, 96, 120, 124, 126, 134, confessor 10, 20, 29, 42, 54, 87, 90, 117, 131, 136, 142, 154, 181, 211, 261, 265 189, 198, 224, 257, 261 curia 4, 6, 11, 12, 14–19, 21–26, 29–32, 34, 35, 37, 38, confessus (confiteri) 118, 127, 142, 249 40, 41, 48, 49, 51–54, 77–87, 89, 91, 94, 95, 97, 98, confirmare 4, 12, 14, 17, 18, 28, 29, 33, 38, 50, 51, 60, 116, 117, 119–122, 124, 128–131, 134–137, 150, 66, 80, 81–85, 92, 93, 95, 96, 115, 125, 127, 129, 133, 151, 158, 193, 196–198, 201, 214, 217, 242, 250, 251, 139, 140, 185, 248, 249, 265 257–260, 265, 266 confirmatio 71, 85, 131, 132, 197 curia episcopalis 118, 132, 154, 200 confirmatorius 80 curia Gneznensis 113, 133 confuse 28 curiensis 30, 32, 34, 39, 41, 46, 98, 201, 207 coniunx 7, 10, 20, 86, 129, 130, 131, 134, 155, 156, 162, curiola (dworzecz) 7, 9, 11, 12, 15, 16, 18, 35, 54, 55, 58, 197, 214, 221, 233, 242, 263 64, 74, 84, 95, 185, 221 consanguineitas 242, 259 currus 23, 24, 41, 42, 79, 84, 174, 257 consanguineus 8, 10, 11, 84, 130–132, 134, 137, 138, custodia 27, 156 183, 196–198, 214, 227, 258, 259, 261 custos 82, 115, 147

319 czamlyek 108 – Plocensis 9, 11, 85, 90, 94, 118, 198, 249 czelad 116 – Posnaniensis 10, 59, 120, 121, 126, 136 czotherypiady 60, 87, 121 – Vilnensis 99, 101, 117, 118, 127, 129, 130, 135, czothiri sochi 6 142, 152, 158, 189, 195, 207, 214, 215, 220, 228, 236, 237, 239, 242, 248, 249, 255, 261, 262, 264 Daklye (datio, žr. dzaklye) 25, 34 – Vladislaviensis 7 dalmatica 101–107, 158, 244 discopertum 220 damna, dampnum 4, 113, 146, 215, 228, 255 diurnus 142 damnare, damatio 21, 134 , 145 diuturnitas 27, 31, 72, 73, 195 deauratio 161 doctor 3, 43, 58, 65, 101, 115, 120–122, 126, 127 deauratus 101–108, 120, 155–157, 161–164, 194, 221 doctrina 20, 83, 125, 135 debite 14, 51, 56, 153, 217 dogma 145 debitor 209 domesticus 35, 39, 42, 65, 92, 122, 139, 141, 142, 144, debitum 29, 33, 42, 57, 63, 84, 128, 131, 135, 142, 147, 146, 233, 247, 261 148, 155, 157, 189, 197, 198, 207, 209, 219, 224, 229, domicellus/a 189, 255 239, 259, 261 domicula 31, 64 decantare 16, 52, 65, 75, 84, 96, 157, 185 dominium 7–9, 11, 12, 14–18, 22–26, 29, 31, 33, 39, decima 4–6, 11, 14, 15, 18–26, 29, 31, 32, 34, 35, 37, 44, 49, 51, 53, 56, 57, 60, 71, 73, 76, 77, 78, 80, 81, 84, 50–52, 54, 56, 58, 59, 62, 66, 73, 77, 79, 87, 89, 91, 88, 90, 92, 94, 97, 116, 117, 119, 128, 130, 138, 195, 92, 95, 97, 117, 120, 121, 124, 128, 131, 134, 136, 196, 250 139, 140, 151, 174, 195, 229, 246, 247, 249, 251, 262 donacio 3, 4 decima -manipularis 12, 38, 40, 49, 60, 68, 74, 81, 83, dos-dotis 11, 23, 31, 32, 40, 50, 60, 74, 96, 119, 131, 94, 116, 150, 151, 195, 214, 249, 250, 257, 263 193, 195, 196, 219, 221, 227, 249, 264 decollatio 135 dotalicio 207 definitiva (sententia) 133 dotalicium 196, 211 dotare 4, 5, 7, 9, 10, 13–15, 20, 22, 24, 26, 30, 33, 36, 42, defunctus (žr. mortuus) 8, 9, 16, 18, 20, 21, 23, 25, 33, 50, 53, 57–59, 61, 64, 67, 73, 80, 81, 83, 84, 86, 87, 45, 47, 56, 62, 65, 71, 77, 84, 120, 121, 127, 131, 142, 89, 90, 94, 96, 116, 119, 128, 130, 136, 149, 155, 219, 211, 214, 216, 217, 219, 221, 249, 253 227, 240, 242, 247, 249, 250, 265 dekanstvo 164, 169 dotator 131, 132 deliberare 10, 42, 52, 70, 90, 125, 195, 197, 259, 261 dotatrix 120–122 deliberatio 15, 31, 83, 86, 96, 133, 134, 155 ducatus (coin) 159–161, 197, 198, 251 demptus 12, 116 ducatus (GDL) 4, 16, 30, 32, 34, 36, 39, 41, 42, 45, 52, denuo 4, 7, 9, 40, 46, 50, 52, 67, 93, 149, 247, 253 55, 58–61, 81, 82, 93, 98, 113, 139, 141, 143–145, depositio 60, 150 146–148, 151, 155, 158 depositum 130, 161 dworecz 12 desertatio 119 dzaklye 18, 25, 39 desertus 4, 9, 11, 29, 40, 44, 45, 55, 92, 97, 98, 122, 150, dzakelny 18 153, 201, 216, 217, 221 desiderare 86, 141, 233 Edificare 42, 46, 48, 58, 81, 89, 90, 94, 117, 122, 128, desiderium 34, 131, 140, 198 130, 147, 155, 158, 193, 201, 216, 250, 251, 263 designare 197 edificarius 250 deyssusy 156 edificatio 78, 79, 128 diffinitivus (sententia) 139, 140 edificium 7, 31, 35, 39, 67, 119, 200, 247, 249 diffinitum 153 edoctus 92 dignare 4, 28, 31, 80, 92, 112, 125, 127, 129, 131, 134, educatus (porcus) 174 135, 140, 142, 147, 148, 156, 173, 189, 198, 200, 220, effectum 90, 125, 131, 132, 139 231, 234, 249 elaborare 79, 84, 231 dignitarius 30, 39, 52, 60, 93, 151, 246 elargire 155, 158 dignitas 84, 96, 148 elargitor 17 dignus, digne (žr. taip pat fidedignus) 10, 13, 19, 30, elemosina 19, 93, 125, 173 41, 50, 53, 66, 79, 83, 90, 112, 129, 137, 141, 195, elevacio (Corpus Xti) 38 233, 248, 249 emolimentum 19, 22, 24, 26, 46, 70, 73, 79, 92, 94 dioecesis, diecesis 1, 3, 10, 64 enumerare 38, 60, 90 – Cracoviensis 117, 118 episcopalis 85, 93, 117, 157, 190, 193, 207, 219, 239, – Gneznensis 8, 10 240 – Luceoriensis 6, 48, 86, 158 episcopatus 76, 174

320 episcopus, žr. biskup 3, 10, 13, 15–18, 22, 24, 27, 28, fenum (syana) 6, 66, 79, 84, 119, 151, 174, 257 32, 34, 36, 43, 52, 54, 55, 60–62, 64, 65, 68, 73, 82, fera 22, 23, 31, 97, 196 84–86, 88, 93, 94, 98, 101, 113, 115–118, 125, 127– feralis 31, 196 129, 131–133, 135, 136, 139–142, 144, 150–155, ferialis-is-e 16, 101–106, 158 160, 173, 195, 197, 198, 204, 207, 215, 219, 224, 225, festivitas 143, 156–158, 216, 233, 234 229, 233, 240, 242, 244, 249, 255, 257, 259, 263, 264 festivus 61, 66, 137 equitare 84 fiber 196 equus 4, 19, 21, 26, 42, 58, 62, 116, 142 fibulum 131 – ambulator 183 fideles (žr. Christi fideles) 30, 55, 61, 82, 86, 94, 98, 129, eradicare 11, 214 141, 143, 145, 146, 151, 157, 195, 233, 234, 249 erroneus 145 fideliter 85, 132, 229 error 83, 86, 134, 144–148 fidedignus (žr. dignus) 3, 4, 8, 11, 13, 16, 20, 21, 25, eternalis 66 28, 32–36, 45, 48–51, 54, 56, 71, 72, 84, 92–94, 96, eternitas 17, 18, 29, 86, 93, 115, 231, 259, 260 98, 124–126, 136, 149, 195, 196, 200, 210, 216, 231, eternus 9–12, 20, 37, 42, 48, 50, 56, 57, 61, 79, 83, 86, 241, 249, 250, 259, 260, 263 90, 93, 112, 116, 130, 135, 137, 147, 173, 195, 248, fides 4, 8–10, 21, 27, 29, 33, 39, 43–46, 59, 60, 62, 75, 250, 265 79, 81, 85, 113, 117, 121, 122, 124, 126, 131–136, Eucharistia 142, 147, 220 141, 143–146, 148, 156, 195, 198, 200, 214, 229, 234, evanesco 17, 18, 48, 56, 115 243, 259, 262 everriculum, zr. nevod, sagena filatus 156, 157, 162, 163 excommunicare 115, 127, 132, 147, 153, 215, 228, 229, filiaster 83, 97, 182, 183, 203 282 firmare 88, 139, 140, 219 exemere 17, 125 firmitas 7, 16, 21, 27, 29, 32, 36, 43, 51, 55, 81, 84, 85, exemplari (vb) 200 87, 126, 129, 136, 140, 158, 197, 248, 259 exemplum 79, 131, 146 firmiter 33, 145 exemptio 139, 140 firmitudo 54 eximere 11, 36, 69, 78, 81, 98, 151, 220 firmus 42, 52, 58, 71, 79, 82, 120, 121, 127, 128, 139, existens 9–11, 13–16, 21–27, 29, 31, 32, 35, 39, 45, 260 47, 48, 51, 52, 54, 55, 56, 61, 64, 69, 71, 73, 75–81, florenus 47, 113, 118, 144, 190, 197, 198, 204, 207, 224, 83, 84, 86–94, 96–98, 115, 116, 118–122, 126, 128, 231, 234, 258 130–132, 134, 136–138, 140, 142, 149–151, 158, floriatos 163 182, 183, 195, 196, 216, 220, 221, 229, 231, 240, 241, florisatus 158 247, 249, 250, 251, 257, 258, 261–264 existere 139, 145, 237 flos 162 exnunc 91, 136, 137 flumen 5, 9, 12, 31, 40, 50–52, 62, 68, 70, 73, 139, 140, exponens 220, 262 174, 214, 251 exponere 34, 221 fluvius 4, 9, 15–17, 19, 26, 29, 31, 35, 37–40, 46, 48, extract 172 50–53, 55, 57, 58, 60, 62, 66, 67, 70, 73, 78, 79, 80, 83, 84, 87, 89, 91, 82, 119–122, 128, 138, 150, 173, Fabrica 41, 138 184, 196, 214, 219, 241, 247, 250, 260 fabricare 221 focus 39, 41, 92, 247 facies 162 fornax 39, 46, 92 factor 10, 32, 70, 216, 241, 247 fretus –a-um 15, 83, 86, 197 falanges 38 fronda 70 familia 11, 18, 21, 25, 68, 73, 74, 97, 125, 196, 242, 250, frondalia 70 259 frons 162 familiaris 21, 68, 81, 113, 116, 125, 130, 142, 146, 182, frontale 130 189, 220, 261 fructuosus 139 familiaritas 146 fructus 7, 9, 16, 17, 20, 31, 51, 60, 62, 70, 76, 80, 84, 90, famulari 147 94, 95, 97, 118, 122, 125, 131, 132, 135, 139, 145, famulemen 219 174 famulus 7, 11, 14, 16, 17, 54, 62, 76, 86, 136, 173 frumentum 4, 12, 26, 31, 42, 60, 73, 92, 93, 120, 121 farina, farrina 58, 60 frux 29, 37, 60 fatalia 153, 154 funda 130 favor 14, 84, 121, 131, 139, 140, 241 fundare 5–7, 9, 10, 11, 13, 17–20, 22, 24, 26, 30, 34, 42, favorabiliter 42 47, 48, 50, 53, 57, 61, 66, 67, 71–74, 83, 84, 86, 87, femela 11 92, 96, 116, 117, 128, 130, 131, 135, 138, 149, 173, femina 18, 147 196, 219–221, 227, 242, 248–250, 257, 261

321 fundatio 1, 3–5, 8–10, 28, 37, 39, 42, 47, 50, 59, 67, 80, hebdomadatim 96 83–85, 87, 96, 97, 130, 132, 149, 150, 173, 197, 201, hereditarius 7, 15, 42, 47, 95, 116, 134, 195, 259 214, 247, 249, 251, 261, 264 hereditas 22, 24, 26, 48, 57, 61, 69, 88, 89, 95, 117, 119, fundator 9, 23, 27, 65, 97, 149, 251 122, 124, 125, 128, 136, 185, 216, 221, 250, 251, 261, fundatum 32, 200 262 fungi 5, 70, 71, 113, 140, 143, 145, 234, 242 heres 3, 6, 12, 15, 17, 19, 28, 30, 34–36, 38, 40, 43, 45– fusilis = postawnycy 40 47, 50, 53, 54, 56, 59, 61, 64, 67, 72, 76, 78–80, 83, fusus (candela) 38 86–89, 92, 93, 95, 96, 117, 121, 122, 137, 142, 149, 154, 155, 182, 183, 195, 196, 200, 201, 219, 222, 227, Gaius, gagius 9, 11, 31, 38, 40, 66, 68, 69, 76, 77, 80, 83, 229, 242, 243, 257, 263 84, 87, 95, 97, 98, 196, 263 heretica 145 galla 115 hiemalis 21, 60, 89 gallus 58 holocaustum 81 gaudere 22, 24, 26, 73, 93, 116, 137, 146, 250 holuba 107 gaudium 112, 121, 146 homo, homines 3, 4, 6, 7, 9–19, 21–23, 25–27, 31, 32, – Septem Gaudia Virginis Marie 120 34–41, 47–50, 52, 53, 55–57, 60, 61, 64, 66–69, gemma 130, 155–158 generalis 13, 52, 60, 70, 82, 93, 125, 133, 139, 140, 147, 73–77, 79, 83, 85, 87–90, 92–95, 97, 98, 116, 117, 185, 201 119–122, 124–126, 128, 130, 131, 136–138, 147, generaliter 7, 9, 11, 12, 16, 31, 58, 71, 82, 84, 97, 125, 149, 151, 156, 160, 173, 174, 185, 195, 201, 210, 214, 130, 160 216, 231, 240, 241, 247, 257, 258, 261 generare 15 honor 7, 9, 10, 13, 17–20, 22, 24, 26–29, 34, 37, 41, 42, generatio 139 45, 48, 50, 53, 57, 66, 67, 70, 72, 75, 76, 79, 83, 84, generosus 4, 15, 16, 19–21, 30, 37, 39, 41, 45, 46, 48–50, 86, 87, 89, 90–92, 94, 95, 97, 116, 124, 128, 130, 131, 52, 56, 60, 67, 81–84, 92, 127, 133, 134, 136, 137, 135, 136, 142, 145, 149, 155, 157, 173, 189, 195, 217, 154, 158, 195, 196, 200, 201, 210, 216, 229, 248, 258, 221, 227, 231, 242, 248, 250, 251, 257, 261 260, 261 honorabilis 3, 7, 8, 9, 11, 15, 16, 18–20, 25, 27–30, 36, genus 149, 214 38–40, 42, 45–48, 50, 51, 54, 56, 59, 60, 62, 65, 66, germa 5, 10, 13, 23–25, 27, 29, 40, 46, 50, 58, 60, 67, 71, 69, 72, 75, 77, 78, 80, 82–84, 88–92, 94, 96, 117, 118, 73, 115, 121, 122, 201, 229, 258, 262 122, 127, 128, 131–134, 136–139, 149, 152–154, glaucus 157, 158, 162, 163 173, 181, 185, 187, 195, 196, 198, 200, 204, 207–209, gloria 42, 81, 117, 129, 131, 149, 155, 173, 250 211, 216, 218, 237, 244, 247, 249, 250, 258–260, gloriosus 7, 10, 17, 26, 29, 30, 34, 36, 40, 50, 51, 56–58, 262–265 64, 75, 76, 79, 83, 89–92, 96, 98, 112, 119, 121, 124, honorare 33, 85, 243 126, 130, 131, 134, 142, 151, 156, 184, 221, 227, 231, honorifice 115 233, 240, 242 hora 6, 20, 22, 24, 26, 57, 58, 72, 75, 76, 83, 87, 89, 119, gonti 122, 254 120, 124, 132, 135, 155, 200, 231 gramen 66 horae 65, 157 granatum 162 hordeum 58, 86, 98, 263 grangia 139, 140 horreum 17, 31, 137 granicies 11, 18, 19, 46, 48, 49, 51, 67, 68, 80, 84, 87, hortulanus 66, 195, 247 94, 131, 152 hospes 150, 204, 219 granum 4, 6, 11, 12, 14, 18, 19, 21, 22–26, 29, 31, 34, hospicium 220, 231 35, 38, 49, 51, 55, 58, 61, 62, 68, 73, 77, 81, 83, 87, hospitale 58, 232, 248, 249 89, 91, 93–95, 97, 98, 116, 117, 124, 128, 131, 134, 136, 151, 174, 195, 214, 217, 218, 247, 249, 250, 257, hortum 26, 29, 35, 53, 58, 60, 62, 64, 66, 68, 83, 84, 89, 262, 263 97, 131, 134, 174, 216, 218, 258 grodnyczy, horodničy 31, 39, 226 humanitas 146 grossi 6, 7, 16, 18, 25, 35, 39, 42, 44, 48, 53, 64, 68, 74, humanus 7, 8, 10, 12, 13, 19, 26, 28, 31, 34, 48, 50, 53, 83, 86, 87, 89, 95, 121, 124, 125, 126, 130, 136, 150, 64, 84, 86, 92, 93, 129, 137, 149, 195–197, 200, 242, 160, 174, 196, 201, 216, 217, 219, 221, 231, 247, 250, 247, 250, 258–260 257, 261 humera 129, 146 gubernare 58, 81, 90, 125, 131 humerale 104–106, 108, 156–158, 162, 204 gubernatio 45, 233 gurges-itis 84 Indempnitas 4 illustris 5, 20, 21, 43, 44, 50, 60, 64, 85, 97, 154, 173, Hajewnik 44, 45 240, 242, 243, 264, 265 (h)ebdomada, žr. septimana 8, 18, 58, 65, 78, 84, 121, imago, ymago 97, 106, 126, 130, 156, 157, 161–163, 138, 182, 217, 219, 220 229

322 imbrices 122 ius parrochiale 246 immaculata 42, 117, 189 iustificatio 132 immarcessibilis 227 iustitia 20, 242 immunitas 9, 32, 91, 93, 131, 139, 140, 151, 185, 247– iustus 27, 29, 72, 84, 112, 126, 133, 139, 140, 145, 146, 249 153, 154, 147, 200, 204, 248, 249, 255 impedire 198 impietas 148 Jaccintus 162 impignorare 138, 221 jalowicze 4, 86 impius 148, 223, 264 jarzyny 42 inauratus (žr. deauratus) 161 justus, žr. iustus incommoditas 115 incorporare 9, 11–14, 21–24, 26, 29, 32, 50, 53, 58, 73, Kapszczyzna 64, 232 84, 93, 94, 116, 119, 120, 131, 134, 136, 138, 195, kleti (tuguriolum) 214, 216 240, 241, 248–250 kliucznik 164 incorporatio 59 incuria 158 kmetho (cmetho, kmeto) 4, 5, 7, 9, 11, 16, 31, 38, 39, incrementum 79, 92, 127, 149, 195, 239 42, 43, 49, 66, 74–76, 97, 98, 120, 122, 138, 125, 128, indagines 31, 73, 80, 84, 260 130, 156, 219 indebite 152, 153 knjaz 165–172 indebitus 133 kopy (copy) 23 indictio 57, 58, 85, 119–121, 132, 133, 242 kostel golovny 164, 169 individuus (Sancta Trinitas) 7, 42, 66, 69, 70, 93, 95, kump 249 115, 124, 242, 251, 257, 259 indulgentia 127, 141–143, 233, 234, 249 Labilis 8, 48, 88, 231 indulgere 81 labor 4, 7, 9, 14, 16, 20, 21, 23, 25, 26, 31, 34, 39, 50, 53, indumentum 124, 147, 155–158 60, 62, 73, 84, 95, 97, 113, 116, 125, 128, 145, 155, infidelis 142, 145, 146, 262 161, 162, 261 infirmare 198, 125 laborare 16, 34, 48, 76, 79, 95, 231 infirmitas 33, 125, 147 laborator 94 infirmus 134, 219 laboriosi 61, 66, 125, 183 ingrossari 43, 173 lacus 11, 12, 19, 27, 29, 35, 37, 38, 70, 80, 97, 98, 116, ingrossatio 46 138, 139, 140, 173, 196, 260 iniustus 133, 152, 153 lapideus 6 inopia 216, 217 lapidillum 106 insero 51, 92, 262 lapis-idis 26, 34, 37, 38, 40, 49, 53, 58, 64, 72, 74, 77, 84, insertus 92, 115, 198 insignare 149 87, 95, 105, 106, 120, 121 insignia 161, 162, 231, 246 large 136 instaurare 9 largiri 12, 34, 46, 49, 70, 71, 86, 128, 195 instauratio 142, 143, 149, 234 largitas 129 instituere 132 largitio 125 institutio 132, 133 laudabilis 30, 66, 81, 139, 140 institutum 98, 127, 132, 139, 140, 148, 195, 229, 248 laudabiliter 141, 143, 233 instrumentum 58, 59, 75, 85, 92, 120–122, 126, 132, laus 7, 17, 18, 20, 22, 24, 26, 28, 29, 34, 38, 40, 42, 47, 134, 198, 230 56, 57, 61, 72, 76, 83, 84, 86, 91, 93, 95, 116, 117, intestatus 160 119, 121, 131, 136, 155–157, 195, 214, 227, 231, 240, intestinus 146 250 inumerare 30 legatus 143, 149, 133 inutiliter 113 lentis (lencium) 150 invadiare 11, 125, 207 inviolabiliter 36, 85, 120, 128, 140 liber 3 inviolatus 42, 121 libertas 9, 32, 39, 40, 52, 65, 70, 93, 95, 122, 131, 137, irreligiosus 126 147, 151, 153, 248–250, 260 irrevocabilis 11, 13–15, 21, 76, 81, 94, 136, 155, 157, ligneus 157, 162, 163 196 lignum 35, 39, 41, 65, 92, 49, 122, 142, 221, 247 – iter 6, 22–24, 38, 58, 73, 76, 90, 120, 137, 227 linum 25 iumentum 58 lithuanicalis 48, 58, 64, 88, 120, 131, 160, 201, 221, 231

323 misereri 112 littera 3, 8, 10, 12, 13, 15, 21, 27, 28, 32, 33, 50, 51, 60, misericordia 6, 20, 54, 76, 78, 79, 83, 87, 111, 127, 129, 65, 67, 72, 81–85, 90, 96, 115, 128, 130–132, 137, 135, 137, 143, 227 141, 144, 148, 151, 173, 185, 187, 195–197, 200, 207, misericorditer 150 220, 229, 231, 233, 234, 241, 247, 249, 250, 252, 261, misericors 112 263 missa 7–9, 11, 16–18, 20, 21, 23, 25, 33, 39, 45, 47, 52, litteratus 33 56, 58, 59, 62, 64–66, 69, 74, 75, 77–79, 84, 87, 91, litus-oris 261 96, 120, 121, 124, 126, 127, 131, 132, 137–140, 142, lubi 122 148, 185, 189, 198, 211, 217, 221, 224, 249, 251, 261, lukno 58, 87, 194 262 luminare 19, 58, 120, 142, 257 missale 157, 224 missalis (meschne) 44, 190 Maccellus 7, 33 mitra 157 macierzyna (maternitas) 126 modestus 220 macula 112 modicus 27, 130, 153, 155 maligintas 54, 156, 158 modry (melyna spalva) 216 mansionarius 16, 64, 65, 77, 115, 127, 139, 140, 142, molendinator 84, 92 155, 156, 168, 172, 173, 180, 195, 197–199, 203, 222, molendinum 4, 19, 26, 37, 38, 40, 42, 46, 47, 50, 52, 53, 227, 230, 245, 252, 262, 265 60, 65, 66, 71, 73, 80, 84, 89, 93, 116, 119, 120, 122, marca 155, 157, 160–163, 224 139, 140, 150, 196, 247, 250, 260, 261 mardur 4, 21, 71, 131 molere 4 margarita 101–106, 108, 156, 162 moneta 16, 35, 58, 64, 120, 124, 131, 138, 150, 159, 160, maritus 26, 27, 33, 71, 72, 130, 131, 220, 221, 231 185, 201, 217, 221, 261, 263 masculus 11 monumentum 4, 8, 54, 59 matutinae 38, 66 mortuus 16, 95, 143, 146, 214, 253 medo 40, 42, 60, 92, 97, 98, 115 mosthek 17 multiplex 17 mellificiosus 94 multipliciter 11, 13, 50 mellificium 12, 31, 35, 38, 39, 40, 51, 62, 73, 80, 92, 98, muneratus 138 138, 260 munificiencia 14, 21, 28, 54, 149 mellis 4–6, 11, 12, 14, 15, 17, 18, 21–23, 25, 27, 31, 34, munificium 51 37–40, 42, 44, 45, 49, 51, 53, 55, 58, 61, 62, 64, 66, munificus 30, 51, 219 68, 71, 74, 76, 79, 83, 86, 87, 89, 90, 92, 94, 95, 98, munimen 17, 18, 86, 115, 134, 140 116, 120, 121, 136, 138 munimentum 93, 145, 200, 259, 260 memoria 3, 5–8, 10, 12–15, 19, 20, 22, 26, 28, 30, 32, munthvycza (mąthphycza) (mažasis malūnėlis) 71, 116 34–36, 38, 40, 43, 45, 47, 48, 50, 53, 54, 56, 59, 61, munus, munera 141, 143, 148, 233, 250 64, 67, 70, 72, 76, 78, 80, 82, 83, 86–88, 90–96, 115, mutilare 220 116, 122, 125–128, 130, 135, 139, 140, 145, 146, 148, 149, 174, 195–197, 200–202, 219, 221, 227, 231, Nalukonnego 89 240, 247, 248, 250, 259, 260 nathrzysty (tres cumuli) 14 memoria 3, 5 necessaria (saluti) 224 mensa 92, 158, 239, 240, 246 necessarius 94, 122, 130, 153, 198, 221, 252, 255 mensura 4, 6, 22, 24, 26, 42, 65, 66, 72, 76, 83, 86, 93, necesse 12, 17, 18, 48, 66, 95, 115, 128, 248 122, 174, 250 necessitas 4, 39, 42, 65, 84, 92, 119, 122, 130, 147, 156 merces 9, 10, 22–24, 50, 72, 195 necessitudo 21 merica 31, 35, 40, 48, 50, 82, 53, 54, 62, 73, 76, 83, 84, negotium (negocium) 8, 45, 71, 72, 85, 86, 93, 152, 259, 87, 95, 97, 98 260 messis 17, 18, 115 nemus-oris 7, 9, 11, 16, 40, 51, 69, 71, 73, 84, 92, 125, meta 12, 38, 71, 84, 94, 128 128, 138, 139, 140, 196, 214, 260 minister 6–8, 14, 28, 42, 53, 61, 64, 66, 67, 76, 89, 90, niger 101–103, 107, 120, 131, 157, 158, 163, 194, 216, 95, 96, 126, 128, 131, 134, 148, 150, 157, 184, 239, 243 247, 262, 263 niva, niwa 182, 183, 185 ministerialis (dzyeczky) 151 nomen 148, 156, 157 ministerium 8, 9, 55, 148, 155, 161, 162, 183, 196 notarius 3, 10, 16, 24, 27, 29, 30, 40, 43, 45, 46, 55–59, ministrans 71 66, 68, 70, 72–75, 77–79, 83–85, 90, 94, 117, 119– ministrare 65, 182, 219 122, 126, 132, 133, 138, 149, 158, 173, 179, 197, 198, misere 54 200, 233, 241, 243, 244, 247, 248, 250, 259, 265

324 notitia 1–3, 8, 12–15, 19, 28, 36, 40, 50, 53, 54, 59, 61, orthodoxus 145, 214 64, 66, 78–80, 89, 90, 92, 96, 122, 128–130, 133, 134, ovis 11, 116 136, 145, 148, 149, 185, 197, 198, 200, 227, 231, 240, 247, 248, 259, 260, 264 Pabulum 148 noviter 14, 55, 76, 128, 220, 248, 249, 265 pacificale 101–106, 108, 157, 161, 163 novus 32, 38, 40, 80, 104, 130, 139, 150, 201, 231 paganus 229, 262 numeratus 160 palatinidis 263, 265 nunc 9, 14, 29, 31, 35, 37–39, 45, 47, 49, 51, 55, 61, 68, palatinus 3, 4, 13, 24, 30, 32, 36, 39, 41, 42, 45, 49, 52, 70, 71, 83, 85, 92, 97, 98, 117, 150, 152, 153, 158, 55, 60, 61, 74, 82, 84, 93, 115, 141, 151, 155, 156, 196, 217, 237, 241, 247, 250 158, 177, 195, 198, 201, 219, 233, 255, 263, 265 nuncupari 15, 31, 40, 44, 50, 52, 53, 57, 62, 64, 70, 83, palatinus 4 84, 89, 92, 97, 116, 119, 128, 134, 163, 197, 201, 214, panniculus (szerinka) 231 231, 236, 250, 251, 255 pannum 131, 162, 163 nuncius 139, 141, 145, 233, 243 papa 57, 74, 85, 113, 119, 121, 132, 133, 139, 141, 143, 144, 145, 147, 148, 150, 200, 133, 234, 242 Obediens 148 papaveris 51, 60, 97, 150 obedientia 132, 134, 145–148, 233, 250 papirus 36 oblatio 43, 57, 139, 140 papyreus 173 oblatus 3, 80, 112, 265 parens-tis 19, 38–40, 58, 60, 69, 90, 93, 95, 115, 124, obnoxius 11, 14, 16–19, 25, 54, 76, 84, 97, 119, 136, 138, 148, 219, 250, 262 196, 216, 259 parrochia, parochia 33, 92, 98, 116, 246, 247, 256 obol 160 parrochialis 1, 3, 9, 14–16, 27, 30, 31, 33, 35, 36, 40, 43– obvencio 14, 16, 31, 51, 53, 56, 60, 75, 76, 96, 97, 119, 45, 48, 50, 54, 55, 57, 59, 64, 66, 70, 74–78, 80–83, 131, 132, 138, 196, 231, 247, 261 86, 89, 90, 92, 93, 96, 117, 128, 133, 138, 151, 154, obveniens 64 157, 173, 195, 198–200, 214, 217, 220, 229, 236, 239, octava/octavae 8, 9, 24, 37, 41, 72, 84, 88, 96, 138, 195, 242, 244, 246–251, 255, 257, 262–265 218, 221, 263 parrochianus 94, 150, 151, 185, 220 officialatus 133 pascua 12, 16, 19, 26, 31, 49, 67, 68, 73, 74, 80, 83, 90, officialis 24, 32, 36, 38, 40, 41, 52, 60, 73, 92, 93, 118, 97, 138–140, 173, 196 133, 147, 153, 229, 230, 239, 246 passio 97, 131, 161, 162 officiose 115 pastowczysny 9, 77, 98, 119, 124, 183 officium (pareiga) 21, 26, 43, 44, 46, 79, 84, 92, 113, patena 101–107, 124, 155, 160, 216 129, 135, 145, 147, 148, 219, 239, 244, 249 patria 58, 131 (maldų) 23, 39, 45, 57, 65, 73, 84, 85, 130, 142, 158, patriarcha 146 189, 222, 234, 255, 256, 261, 262 patrimoniale 195 ogród, ogorodok 164–168 patrimonium 25, 67, 69, 72, 73, 75, 87, 134, 173, 216 olim 4, 5, 15, 16, 30, 50, 51, 64, 82, 86, 94, 96, 97, 128, patronatus 139, 140, 146, 149, 150, 151, 154, 156, 184, 196, 200, – ius 5, 9, 21, 31, 33, 34, 47, 65, 73, 96, 131–133, 135, 207, 215, 216, 221, 228, 229, 231, 240, 241, 244, 259, 149, 154, 158, 209, 219, 249, 257 262, 265 pauper 58, 143, 243 oltar, oltarnik 164–172 paupertas 126, 216 onus 8, 10, 11, 32, 33, 84, 85, 98, 130, 131, 195, 249 pavo-onis 158 opera 146, 148 pavor 220 operosus 14, 21, 51, 54 pacificale 101–106, 108, 157, 161, 163 opiebalnik (executor testamenti) 125 pacificus 38, 40, 92, 150 oppidum 5, 8, 30, 31, 35, 48, 50, 54, 55, 64, 79, 83, 84, pacifice 4, 9, 16, 29, 32, 39, 46, 47, 71, 77, 81, 90, 94, 97, 89, 92, 93, 96, 97, 139, 140, 145, 195, 233, 239, 247 98, 115, 117, 138, 151, 249 oppidanus 210, 247 peccamen 20, 25, 83, 135 opus 6, 7, 12, 15, 17, 18, 20, 29, 34, 41, 48, 76, 78, 79, peccare 112 83, 87, 93, 95, 112, 116, 127, 129, 135, 139, 141–143, peccator 12, 146, 217 146–148, 155, 161, 162, 189, 227, 239 peccatum 9, 18–21, 23, 25, 45, 47, 57, 64, 75, 84, 95, oraculum 31, 32, 143, 154 112, 117, 121, 142, 215, 220–222, 228, 253, 261 oranyce 122 pectorale 102–107, 124, 145, 168 orator 139, 141, 143, 145, 233, 243 pecunia 4, 6, 11, 26, 52, 59, 66, 89, 124–126, 130, 138, ostrow (insula) 4, 177 160, 174, 207, 221, 247, 251, 255, 261 ornatus, žr. casula 101–108, 120, 124, 130, 131, 155, pecus-oris 7, 15, 19, 21, 25, 26, 58 156, 162, 163, 194, 207, 231, 242, 246, 255, 264 pecus-udis 4, 15, 19, 22, 23, 25, 26, 58

325 pena (paena) 65, 132, 150, 220, 263 potestas 33, 42, 92, 95, 138, 139, 141, 143, 145, 147, penitentiarius 139, 141, 143, 145, 233 161, 198, 233, 246, 249, 260 penitens 142 potesteritas 33 penitentia 127, 142, 146 powstawnia 40 penitentiaria 6 prarapa (bramka?) 130 penitus 9, 14, 15, 47, 49, 51, 53, 56, 88, 119, 196, 197 pratum 4–6, 7, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 19, 22–26, 31, 33, perennis 64, 129 35, 37, 38, 40, 42, 48, 49, 50–53, 55, 57, 62, 66–77, perhennare 3, 13, 45, 53, 67, 195 80, 83, 84, 87, 89, 90, 92, 95, 97, 98, 117, 119, 121, peritus 126, 133, 220 122, 124, 125, 128, 138, 151, 173, 182, 196, 197, 247, persona 28, 30, 45, 84, 113, 132, 133, 142, 143, 146, 260, 261, 263 148, 229, 239, 243 predecessor, žr. antecessor 7, 9, 10, 13, 17–20, 22, 24, persona Patris 162 26, 31, 38, 40, 50, 53, 59, 72, 75, 76, 80–84, 86, 87, personaliter 33, 43, 44, 50, 57, 64, 75, 113, 115, 117– 89, 92, 97, 125 119, 121, 131, 143, 148, 173, 204, 264 pertinentia 4, 7, 9, 21, 29, 31, 37, 38, 42, 47, 55, 57, 62, predialis 92 71, 73, 80, 83, 84, 89, 91–93, 97, 98, 116, 118, 124, predium 14, 26, 31, 39, 43, 54, 73, 83, 86, 97, 128, 150, 151 136, 150, 151, 173, 196, 241, 258 preinstertus 29, 46, 51, 82, 85, 131, 159, 249 pertinere 130, 152 prelatus 115, 139, 141–144, 193, 197, 232, 233, 236, 240 petitio 40, 84, 85, 126, 127, 132, 154, 156, 201, 229, 248 prememoratus 42, 91, 195 pieczęć 172 prepositura 248, 249 pietas 12, 20, 41, 52, 55, 83, 90, 135, 142, 145, 149, 219, prepositus 13, 27, 30, 52, 115, 139, 157–159, 196, 200, 233, 247, 248 232, 240, 248, 249 pignus 148 presbyter, presbiter 8, 9, 17, 19–21, 47, 64, 66, 69, 70, pinetum 97 73, 84, 86, 94, 117–121, 127, 129, 131, 135–137, piscacio 4 142, 156–158, 198, 201, 215–217, 220, 228, 232, piscare 42 244, 249, 260–262, 265 piscatura 27, 40, 73, 80, 196 presens (littera, persona) 3, 4, 7–17, 19–21, 24, 25, 27– piscina 12, 26, 37, 38, 40, 42, 46, 50, 52, 60, 62, 64, 66, 62, 64–72, 75, 77–98, 117, 118, 120–122, 124–138, 70, 71, 73, 80, 84, 89, 92, 122, 138, 196, 260, 261 141–145, 149, 151, 152, 155, 156, 158, 193, 196– pisum 51, 58, 97, 150 198, 200, 201, 204, 207, 210, 216, 220, 227, 231, 233, plantare 113, 148, 214 plantatio 139, 145 234, 240–243, 247, 248, 258–261, 263–265 plebanalis – domus, focum, horreum 31, 38, 91, 92, presentare 9, 65, 86, 129, 131–133, 135, 148, 154, 249 247 presentatio 85, 129, 135, 229, 249 plebanatus 42 prestymonia kanonyčnye 164, 169 plebania 255 privilegium 3, 4, 8, 10, 11, 14, 16–18, 21, 23, 25, 26, – korčma plebanskaja (žr. taberna) 258 30–42, 44–46, 48, 50–52, 54–59, 61, 62, 65 plebanus 66, 67, 71–73, 75–77, 79–81, 84, 85, 90–93, proavus 251 96–98, 103, 115–118, 120–122, 124, 127, 131–134, probošč 164, 165 (špitalny, na zamku) 136, 138, 142, 146, 147, 149–154, 158, 164, 169, processio 78, 132, 142, 249, 261 173, 182, 183, 185, 187, 195, 196, 200, 204, 207, 208, processionaliter 142, 220, 221, 242 215–217, 219, 221, 228, 229, 231, 236, 237, 243, 244, procurator 39, 96, 117, 133, 229, 244, 259 247, 248–250, 255, 258–265 pronunc 37, 40, 62 – viceplebanus 146 progenitor 15, 21, 84 poborca 167 propagare 7 poculum 221 propagatio 60 poddany (grossi) 18, 121 properare 231, 258 podlasnaya (terra mellificiosa) 94 propinacio 40, 60 polonus 44, 113 propinari 4, 27, 42, 81, 92, 98, 150 poluszatka 61 propinquitas 73, 134, 214 ponderare 116, 161 propinquus 8, 126, 136, 137, 138, 201, 221 pondus 72, 86, 155, 161, 197 propostvo 164, 179 pop 53 proprietas 7, 9, 11, 12, 14–18, 22–24, 26, 31–34, 39, 47, populus 141, 143, 233 49, 62, 73, 77, 80, 81, 87, 90–92, 94, 97, 98, 116, 119, porcio 19, 163 121, 130, 138, 182, 201 porcus 21, 26, 58, 79, 86, 151, 174, 249, 257 proprius 5, 10, 24, 25, 27, 32, 37, 42–44, 47, 55, 58, 59, posszlyna 87 64, 65, 67–69, 75, 92–95, 98, 117, 121, 122, 124, 126, poszlaczany (pectorale) 124 130–132, 134, 137, 138, 141, 146, 155, 158, 160, 174, potagia 81 189, 195, 197, 198, 200, 204, 221, 260, 261

326 prosperitas 28 requiem (missa defunctorum) 66, 221, 249 proventus 4, 7, 9, 11, 12, 16, 17, 18, 23, 25, 26, 31, 32, requiescere 58, 59, 71 43, 46, 47, 49, 50, 51, 57–59, 64, 66, 70, 71, 73, 76, resignare 8, 60, 95, 241 80, 84, 89, 90, 92, 94–96, 98, 118, 119, 121, 122, 128, respectus 43, 46, 70, 78, 83, 130, 197, 201 130, 132, 138, 149, 155, 157, 182, 195–197, 201, 229, respondere 81, 113, 132, 157, 204, 229 231, 247, 255, 258, 263 restaurare 155 providus 130 retributio 66, 83, 139, 250 prysega 172, 169 reverendus/-issimus 3, 4, 10, 13, 17, 18, 22, 24, 27, 32, przasny 60 34, 36, 43–45, 49, 52, 54, 55, 60–62, 65, 68, 73, 82, pud, punth, piad 6, 14, 17, 18, 23, 25, 27, 60, 76, 86, 85, 86, 88, 93, 94, 98, 101, 116–118, 125–129, 133, 178, 194 135, 139, 140, 144, 149, 151–154, 160, 173, 174, 197, pulatlasia 162, 163 198, 204, 219, 229, 240, 244, 249, 263–265 pulla 15, 60, 74, 87, 95, 194 reverenter 142 pulsales 183 reverentia 40, 135, 142, 157, 174, 189, 261 pulus 60 ribaldus 18 punth, žr. pulla 17 rip(p)a 70, 73 pudy 17, 18, 23 rivum, rywum 16, 38, 87, 138, 139, 140 pustewnik 58 robor 29, 88, 95, 96, 140, 149 pustowczyna 98, 121 robora 33, 39, 41, 122, 221, 247 pyx/pixis 101, 105 roborare 10, 28, 34, 37, 40, 42, 48, 50, 56, 62, 70, 72, 79, 81, 85, 86, 126, 128, 130, 134, 188, 195, 196 Quercetus 12, 84, 97, 196 roboratio 36, 60, 126 quies 137 robur 7, 16, 21, 24, 29, 37, 39, 41, 43, 44, 51, 60, 81, quiete 4, 9, 16, 29, 46, 54, 71, 81, 90, 138 82, 83, 84, 85, 87, 126, 131, 134, 135, 136, 139, 140, 158, 197 Rączka 190 rubetum 9, 11, 12, 16, 19, 31, 37, 38, 40, 66, 70, 83, 84, radicare (fidem) 81 95, 97, 98, 125, 128, 196, 260 radix 44, 80, 81, 90, 250, 263 rubeus 102, 104, 106, 107, 108, 156, 157, 158, 162, 163, rapa 51, 60, 97, 151 221 ratificare 6, 12, 28, 29, 50, 60, 80, 81, 82, 83, 85, 126, ruthenus 44, 221, 250 127, 133, 140, 231 ruthenicus 5, 35, 36, 44, 53, 229 ratificatio 122 rector (ecclesie, schole) 4, 6–9, 12–18, 21–24, 26, 31, Sacellum 147, 155, 156, 158, 161–163, 189, 213, 217, 35, 37, 39, 40, 45, 47–49, 51, 52, 54–56, 60, 61, 222, 240 67–69, 71, 73, 77–84, 90–94, 96, 98, 103, 116–118, sacerdos 42, 146, 147, 148, 155, 157, 161, 162, 189 128, 136, 142, 146–151, 195, 198, 214, 220, 236, sacramentum 94, 137, 142, 147, 182, 246 246–250, 255, 284 – altaris 101, 103, 105, 108, 220 redemptus 129 safronycze 106 Redemptor (Jesus Christus) 155, 157 salus red(d)itus 7, 9, 11, 13, 21, 31, 32, 49, 50, 52, 53, 67, 70, salve 47, 224 84, 136, 137, 196 sanguis 64, 81, 129, 145, 148 reedificare 155 sareptum 70, 80 regeneratio 147 schisma 146 regimen 132, 136, 198, 249 schismaticus 134, 139, 145–147, 262 relatio 4, 52, 60 schola 58, 246, 247, 254, 239 relatum 155 scholastria 240, 241 relicta 8, 26, 51, 70, 124, 128, 207, 216, 259 scholasticus 192, 240, 241 relictus 26, 124, 161, 162 scholaris 58 religio 45, 139, 140, 142, 145, 146 scotus 157, 159–162 religiosus 28, 147 scriba 33, 59, 85, 118, 138, 154, 158, 173, 198 relinquere 146, 154, 248, 258 scientia 31, 51, 52, 82, 85, 149, 242, 247 reliquus 42, 107, 108, 118, 148, 158, 161 scropha 116 remetiri 66, 76 scrutum 51, 97, 150 remuneratio 10, 50, 70, 173 sdworca (circulum) 49 renovare 4 secreta 118, 120, 194 renovacio 29, 92 secretarius, sekretar 13, 32, 40, 41, 52, 60, 82, 85, 140, reliquie 101–104, 155, 157, 161, 163 143, 144, 148, 154, 172, 201, 233, 234

327 secreto 145, 220 služba 169–172 secularis socha (žagrė) 6, 164–168 – iurisdictio 64, 246 solemnitas 127, 138 – censura 118 solemniter 58, 197 – homines 140, 142, 145, 148, 189 sollennis 66, 101, 102, 104–106, 137, 148, 158, 213, 216 – bracchium 147, 246 sosna 87 seductus 69, 70, 83, 86, 125, 134, 259 speculum 61, 91, 111, 116 seges-tis 31, 97, 148 spirituale 58, 71, 75, 85, 124, 129, 130–132, 135, 139, semen (sathane) 214 142, 145, 148, 209, 249 semen-inis 12, 14, 18, 26, 31, 35, 56, 66, 81, 83, 91, 94, spiritualiter 147 97, 134, 136, 150, 151, 174, 247 sškoljarystyja 164, 169 sementum 4 stagnum 4, 11, 19, 31, 38, 40, 48, 60, 70, 73, 89, 98, 116, seminacio 128 119, 122, 138, 139, 140, 150, 216, 263 seminare 6, 11, 20, 25, 49, 57, 60, 61, 97, 121, 125, 129, Statut 168 135 staw (piscina) 60 sempiternus 5, 15, 23, 28, 56, 72, 90, 91, 119, 139, 145, stirta (styrta) 6, 13, 14, 22, 48, 53, 65, 66 197 stog, sthog (cumulus) 53 sentencia 6, 51, 76, 127, 133, 139, 140, 145, 147, 152, stola xxviii, xxxix, 162, 163, 264 153, 215, 228, 244 strenuus 55, 60, 70 septimana 7, 20, 23, 25, 39, 42, 45, 52, 53, 56, 62, 69, 74, structor (curie episc.) 154 75, 79, 87, 120, 131, 261 subcorporale 231 septimanatim 47, 221 successor 5, 7–29, 31–34, 37–42, 44–54, 56–58, 61, 62, sepulta (cadavera) 130, 217 64–69, 71–73, 76–81, 83–92, 94, 97, 98, 115–122, sepultura 137–142, 155, 221, 231, 261 124, 128, 130–132, 137, 138, 154, 195–197, 201, 216, 219, 221, 231, 243, 246, 249, 257, 260, 262–264 serenus/ -issimus 15, 36, 38, 50, 51, 61, 75, 80, 85, 90, sues 11 144, 147, 184, 195, 197, 200, 259 suffraganeus 113 sericus 155–158, 163, 200, 231 suffultus 14, 21, 51, 54 servitium 4, 6, 7, 9, 11, 16, 20, 25, 31, 33, 34, 37, 39, 40, sufraganstvo 164, 169 47, 50, 53, 68, 69, 75, 81, 85, 87, 89, 91, 97, 116, 117, superpeliceatus, suppeliciatus (dominicalis) 132, 249 119, 128, 130, 136, 137, 174, 182, 201, 247 supplicare 3, 28, 40, 50, 59, 92, 125, 127, 129, 131, 135, sexagena 1, 11, 16, 33, 35, 39, 42, 48, 53, 58, 63, 64, 66, 140, 142, 143, 215, 233, 249 68, 74, 79, 83, 86, 87, 95, 102, 107, 120, 121, 124– supplicatio 29, 60, 81, 92, 127, 140, 142, 143, 149, 234 126, 130, 131, 138, 150, 160, 174, 185, 196, 201, 209, supplic(um) 129, 141, 143, 233 216, 217, 219, 221, 231, 232, 251, 252, 257, 261 szyedmypyadek 95 sexagenarius 42 szesczypyadek 95 siclus (ruble, hebr. šekelis.) 18, 150, 210, 246, 263 szerinka 231 signanter 34, 151 signare 219 Taberna 4, 6, 11, 14, 16, 19, 26, 27, 31, 32, 35, 37, 38, signetum 77, 203 40, 42, 48, 52, 55, 58, 60, 62, 64, 66, 68, 75, 78, 81, significare 3, 8, 13, 14, 19, 20, 28, 30, 33, 35, 36, 38, 40, 83, 89, 92, 97, 98, 117, 120, 128, 136, 147, 150, 151, 43, 45, 46, 50, 53, 54, 59, 64, 67, 78, 80, 82, 83, 89, 153, 184, 195, 201, 216, 247, 250, 251, 263 90, 92, 96, 117, 128–130, 134–136, 149, 173, 195, tabernaria (pensio) 98 200, 227, 231, 247, 264 tabernator 66, 81, 98, 149, 217 significatorialis 200 tegula (dresnycze) 41 signum 50, 59, 75, 85, 122, 126, 132, 134, 147, 230, 239, templum 5, 148 243 temporalis 11, 13, 28, 50, 53, 56, 61, 66, 75, 80, 117, – Crucis 231 129, 130, 132, 135, 137, 147, 173, 249, 250, 261 – in arboribus 62 t(h)ena, žr. tunna 53, 61, 62, 68, 89 siligo 9, 11, 12, 23–26, 34, 39, 42, 47, 51, 58, 66, 79, 86, tenutarius 4, 14, 16, 37–39, 46, 49–52, 55, 56, 74, 92, 89, 97, 98, 119, 150, 174, 219, 247, 257, 263 151, 155, 158, 183, 196, 200, 201, 221, 259, 264, 265 silva (sylva) 3, 7, 9, 11, 14, 16, 17, 19, 31, 38–40, 42, terciae 57, 119, 121 48, 52, 56, 62, 65, 68, 70, 73, 74, 76, 77, 80, 84, 92, testamentaliter 15 97, 117, 119, 122, 125, 128, 138, 139, 140, 196, 214, testamentum 74, 75, 125, 126, 129, 134, 137, 138, 155, 547, 260, 261 156, 158, 159, 197, 198, 231, 244, 258, 259 skarbny 164, 172 testimonialiter 258 sledy 94 testimonium 8, 9, 11–18, 20, 21, 25, 27, 30, 32, 34, 36, slothochlow 105–107, 158, 264 37, 39, 41, 45, 46, 48–52, 54–56, 59, 60, 62, 65, 66,

328 68, 70, 75, 77, 81, 82, 84, 85, 88, 90, 91, 93–96, 98, vestes 161, 162, 221 116, 120, 122, 124, 126, 129, 131–138, 148–151, vestigium 81, 155 160, 195, 196, 200, 201, 216, 229, 231, 241, 248–250, vestimentum 156 259, 260, 262 vexillum 139, 140, 161, 162, 231 testis 3, 5, 8, 10, 11, 13, 16–18, 20, 21, 25, 27–29, 32, vexillifer 200, 210 45, 47, 49, 51–54, 57, 59, 65, 67–70, 72, 75, 77, 83– viaticum 147 85, 88, 90, 93, 94, 98, 117–119, 121, 122, 125–127, vicarius 23, 41, 47, 62, 66, 70, 72, 115, 117, 124, 126, 131–134, 136, 138, 150, 151, 173, 174, 195, 197, 198, 127, 139, 140, 145, 147, 150, 157, 182–185, 197, 203, 200, 201, 207, 216, 229, 241, 243, 248, 249, 262, 263 217, 219, 221, 249, 263 tesaurarius 16, 41, 52, 85 vice-rector 126 thesaurizare 95 vicissim 149 t(h)esaurus 78, 95, 99, 101, 156, 158, 160, 227 vicissitude 21, 84 thuribulum 107 vidua (žr. relicta) 23, 26, 84, 151 thuribulare 106, 157 vigilia, vigiliae 4, 7, 11, 16, 17, 47, 65, 74, 77, 78, 98, thurificatio 132, 261 115, 124, 158, 183, 185, 207, 211, 214, 221, 222, 240, thus 107, 157 253, 256, 262 titulus 5, 30, 40, 64, 74, 76, 82, 90, 101–105, 127, 130, villa 4, 13, 14, 22, 23, 26, 29, 31, 40, 42–44, 47, 48, 50, 134, 135, 142, 146, 189, 195, 200, 203, 214, 219, 229, 53, 55, 56, 60, 66, 72, 73, 78–81, 86, 89–92, 94, 95, 231, 242, 248, 249, 257, 261, 265 116, 139, 140, 204, 229, 231, 250, 256 transsumptum 28, 32, 40, 41, 43, 54, 56, 59, 80, 117, villanus 21, 25, 56, 247 200 vinea 145, 148 tributarius 19, 20, 23, 26, 49, 61, 71, 87, 89, 94, 196 vini privacio 150 tributum 14, 15, 17, 18, 23, 26, 29, 31, 39, 44, 52, 55, 57, vinum pro cultu 65, 247 60, 61, 64, 68, 73, 80, 83, 84, 87, 89, 94, 95, 97, 119, viclare 47, 136, 259 128, 136, 138, 173, 174, 196, 231, 258 violentarius 142 tricesima 197 Virgo (Marie) 7, 10, 13, 16–20, 29, 30, 34, 36, 38, 40, triticus 9, 51, 58, 97, 150, 257, 263 42, 43, 45, 47, 48, 50, 51–53, 56, 58, 64, 66, 70, 75, tunna (žr. tena) 6, 9, 11, 14, 17, 27, 34, 37, 38, 40, 49, 76, 79, 83, 84, 87, 89–92, 94–96, 98, 103, 112, 117, 54, 58, 61, 62, 66, 69, 79, 83, 84, 86, 94, 97, 119, 121, 119–121, 124–126, 130, 131, 134–137, 142, 155– 219, 257 157, 161, 162, 185, 189, 197, 203, 211, 214, 219, 221, 221, 227, 233, 240, 242, 251, 261, 265 Unitas 7, 69, 70, 124, 139, 140, 146, 147, 259 virgo (ne Maria) 13, 14, 45, 86, 199 ustaw 95 virgule 84 usufructus 32, 98 virgulta 67, 68, 173, 190, 196 uszaty, ushatek 5, 37, 38, 66, 86, 116, 128, 180, 251, 266 virtus 30, 31, 96, 132, 139, 145–148 utilis, utilius 7, 49, 57, 71, 77, 81, 119, 121, 138, 196, 260 visitacio 113, 115 utilitas 7, 12, 16, 29, 32, 37, 38–40, 42, 46, 49, 60, 62, Visitacio Marie 20, 36, 96, 104, 127, 216, 233, 240, 261 66, 70, 73, 76, 80, 84, 89, 90, 92, 95, 96, 98, 119, 122, visitare 61, 113, 115, 129, 142, 143, 158, 249 182, 196, 231, 250, 258, 261, 263 visitator 3, 65, 101, 158 uxor 7, 14, 19, 25, 54, 57, 66, 74, 75, 119, 121, 124, 125, vita 5, 7, 28, 48, 56, 61,64, 66, 70, 71, 75, 79, 90, 112, 128, 130, 131, 136, 151, 169, 177, 210, 213, 220, 243, 113, 115, 117, 135, 142, 145, 147, 148, 155, 197, 227, 251, 259, 261, 265 231, 242, 250, 258, 261, 262 vitellum 217 Vacans 49 viventes 95, 145 vacca 11, 19, 62, 79, 116, 217 vivere 7 vacare, vaccare 9, 28, 30, 132 vivificare 29, 112 vatha, wata (reticulum, zabrodnia) 3, 4, 42 vivus 8, 9, 67, 128, 138, 142, 154, 216, 217, 242, 250 vehiculum 41 vocabulum 26, 73, 80, 86, 90 venerabilis 3, 11, 13, 32, 33, 40, 41, 45, 46, 52, 60, 62, 65, 66, 77, 81, 86, 101, 115, 117, 126, 127, 132, 133, vulnerare 215, 220, 228 135, 139, 152, 154, 156, 195, 196, 200, 229, 241, 248, vulnus, Quinque Vulnera Domini 120, 215, 220, 228 259, 260, 264, 265 volumen 145 – Sacramentum 101, 105, 220 voluntas 15, 26, 39, 57, 64, 71, 72, 85, 86, 90, 113, 116, venerari 86, 140, 155 119, 124, 130, 137, 150, 156, 216, 259 veneratio 148, 157 verbum 27, 35, 43, 46, 51, 112, 132, 133, 138, 146, 148, Zelum 10, 13, 34, 50, 69, 78, 113, 121, 195, 219, 227, 162, 173, 195, 200, 220, 242, 248 240, 247, 250 vespere 16, 65, 66, 132, 137, 142 zona 200

329 Ac55 Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae : Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas / sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S.C. Rowell ; [žemėlapį parengė Rokas Gelažius] . – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – CII, 330 p. : iliustr., faks., portr. – (Historiae Lituaniae fontes minores : HLFM / Lietuvos istorijos institutas ; redakcinė kolegija: Mintautas Čiurinskas … [et al.] ; 8) Bibliogr.: p. 267-280. – R-klės: p. 283-329 ISBN 978-609-8183-09-2

Serijos „Historiae Lituaniae Fontes Minores“ VIII tomas Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae / Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas – pirmosios žinomos 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos šaltinių publikacija. Vilniaus Kapitulos Liber IIb originalas sudegė Varšuvoje1944 m.. Vizitacijos medžiagos turinys atkurtas iš dalies skelbtų, taip pat ir iš rankraščių pavidalu išlikusių tekstų lotynų, lenkų, rusėnų kalbomis. Mokslinis įvadas supažindina skaitytoją su Vilniaus vyskupijos padėtimi XV–XVI a. sandūroje, lyginant ją su ankstyvesnes krikščioniškąsias tradicijas turinčiomis Lenkijos ir Rytų Baltijos regiono vyskupijomis. Čia aptariama pirmoji oficiali Gniezno arkivyskupo vizitacija Vilniaus vyskupijoje, pirmasis vietinis vyskupijos sinodas, bažnyčių tinklo Vilniaus vyskupijoje formavimosi klausimas lyginamajame kontekste, liturginių objektų reikšmė ir simbo- lika, jų gausa ir pasirinkimas, 1522 m. vizitacijos forma, vizitacijos aktų organizavimas, dovanojimų bažnyčioms ir bažnyčios įsipareigojimų donatoriams aspektai. Iš viso knygoje pateikiama per 101 dokumentą. Keturios pagrindinės knygos dalys (be įvado lietuvių ir anglų kalbomis). Pirmoji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga – apima 69 dokumentus; antroji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio Inventorius – apima 9 rankraštinius lapus; trečiojoje dalyje – priede – 32 dokumentai, kurie perteikia platesnį XV–XVI a. sandūros Vilniaus vyskupijos istorijos kontekstą; ketvirtojoje dalyje pateiktos išnašos su mok- sliniais komentarais, gausiomis rankraštinių šaltinių citatomis.

UDK 27-772+272](474.5)(093.2)

Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae Vilniaus Kapitulos Archyvo Liber IIb atkūrimas

Sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S.C. Rowell m.a., ph.d. (Cantab.)

Redaktorė Irena Katilienė Maketuotojos Irutė Stukienė, Žydronė Jakonytė Žemėlapį parengė Rokas Gelažius Dailininkas Algimantas Dapšys Serijos dailininkė Lilija Tulytė Vertėjas iš anglų kalbos Linas Andronovas

2015 12 23. 40,93 leidyb. apsk. l. Tiražas 400 egz. Lietuvos istorijos instituto leidykla Kražių g. 5, LT-01108, Vilnius Spausdino UAB „Petro ofsetas“ Naujoji Riovonių g. 25 C, LT-03153, Vilnius